Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2015 m. liepos 8 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. TTIP) susitarimo
 Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą į ES ***
 Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas su Serbija (protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą į ES) ***
 Mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas su Indija: susitarimo atnaujinimas ***
 Mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas su Farerų Salomis: programa „Horizontas 2020“ ***
 Akcininkų ilgalaikis dalyvavimas ir įmonės valdymo pareiškimas ***I
 Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervas ***I
 Jūrininkai ***I
 Mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas su Šveicarija: „Horizontas 2020“ ir ITER veikla ***
 Valstybių narių užimtumo politikos gairės *
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Suomijos paraiška „EGF/2015/001 FI/Broadcom
 2016 m. biudžetas. Įgaliojimai, susiję su trišaliu dialogu
 Žaliojo užimtumo iniciatyva
 Mokesčių vengimas ir mokesčių slėpimas kaip besivystančių šalių problemos

Derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. TTIP) susitarimo
PDF 415kWORD 179k
2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija su Europos Parlamento rekomendacijomis Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo (2014/2228(INI))
P8_TA(2015)0252A8-0175/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES derybinius nurodymus dėl ES ir JAV transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP), kuriuos 2013 m. birželio 14 d.(1) vienbalsiai patvirtino ir 2014 m. spalio 9 d. išslaptino ir paskelbė Taryba,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 ir 191 straipsnius, ypač į 191 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsargumo principą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 26 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 20 d. Komisijos narės Cecilios Malmström ir JAV prekybos atstovo Michaelo Fromano bendrą pareiškimą dėl viešųjų paslaugų neįtraukimo į ES ir JAV prekybos susitarimus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 20 d. Tarybos išvadą dėl TPIP,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 21 d. Tarybos išvadas dėl TPIP(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 16 d. JAV prezidento Baracko Obamos, Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy, Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Davido Camerono, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Prancūzijos prezidento François Hollande'o, Italijos ministro pirmininko Matteo Renzi ir Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy bendrą pareiškimą, kurį jie padarė po Brisbane (Australija) vykusio G 20 aukščiausiojo lygio susitikimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. būsimai Komisijai skirtas pirmininko J. C. Junckerio politines gaires „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą Komisijos kolegijai dėl derybų dėl TPIP skaidrumo (C(2014)9052)(7), 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimus dėl informacijos apie Komisijos narių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus skelbimo (C(2014)9051) ir dėl informacijos apie Komisijos generalinių direktorių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus skelbimo (C(2014)9048), į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus ir nuomones (C-350/12 P, 2/13, 1/09) dėl galimybės susipažinti su institucijų dokumentais ir 2015 m. sausio 6 d. Europos ombudsmenės sprendimą, priimtą baigus tyrimą savo iniciatyva (OI/10/2014/RA), dėl to, kaip Europos Komisija nagrinėja prašymus suteikti informaciją ir galimybę susipažinti su dokumentais (skaidrumas),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. ES ir JAV energetikos tarybos bendrą pareiškimą(8),

–  atsižvelgdamas į ES 2004 m. nustatytą integruotą požiūrį į maisto saugą („nuo lauko iki stalo“)(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos ataskaitą dėl viešų konsultacijų internetu investicijų apsaugos ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (IVGS) pagal TPIP klausimu (SWD(2015)0003),

–  atsižvelgdamas į dokumentų tekstų pasiūlymus, kuriuos ES pateikė diskutuodama su JAV per derybų dėl TPIP raundus, visų pirma tuos dokumentus, kuriuos išslaptino ir paskelbė Komisija, inter alia, ES pozicijos dokumentus „TPIP reguliavimo klausimai. Inžinerinė pramonė“(10), „Funkcinės atitikties bandymas. Siūloma automobilių pramonės reguliavimo atitikties metodologija“(11) ir „Prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius: darbas ir aplinka. ES dokumentas, kuriame nurodomi pagrindiniai TPIP nuostatų klausimai ir elementai“(12), taip pat į pasiūlymus dėl dokumentų, susijusių su techninėmis prekybos kliūtimis(13), sanitarinėmis ir fitosanitarinėmis priemonėmis(14), muitais ir prekybos lengvinimu(15), mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ)(16), galimomis nuostatomis dėl konkurencijos(17), galimomis nuostatomis dėl valstybės įmonių ir įmonių, kurioms suteiktos specialios arba išimtinės teisės ar privilegijos(18), galimomis nuostatomis dėl subsidijų(19), ginčų sprendimu(20) ir pradinėmis nuostatomis dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje(21),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė (TPIP)“ (ECOS-V-063), patvirtintą per 110-ąją plenarinę sesiją (2015 m. vasario 11–13 d.), ir į 2014 m. birželio 4 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Transatlantiniai prekybos ryšiai ir EESRK nuomonė dėl tvirtesnio bendradarbiavimo ir galimo ES ir JAV LPS“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 28 d. Komisijai skirtą bendrovės „Ecorys“ galutinę įžanginę ataskaitą „Prekybos poveikio tvarumui vertinimas, naudotinas derybose dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų išsamaus prekybos ir investicijų susitarimo“(22),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. ataskaitą dėl prekybos ir investicijų kliūčių (COM(2015)0127)(23),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio mėn. Europos politikos studijų centro (CEPS) paskelbtą Parlamentui skirtą „Išsamų Europos Komisijos atlikto ES ir JAV transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės poveikio vertinimo įvertinimą“,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Jungtinėmis Valstijomis(24), 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES derybų su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl prekybos ir investicijų(25) ir 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2013 m. veiklą(26),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0175/2015),

A.  kadangi eksportas, kurį lemia prekyba, ir investicijomis skatinamas augimas yra pagrindiniai darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo veiksniai, kuriems nereikia vyriausybės investicijų;

B.   kadangi ES BVP labai priklauso nuo prekybos ir eksporto ir taisyklėmis grindžiama prekyba ir investavimas jam yra naudingi ir kadangi plataus užmojo suderintas susitarimas su JAV, kuriuo būtų stiprinama transatlantinė prekyba prekėmis ir paslaugomis, turėtų padėti reindustrializuoti Europą ir pasiekti tikslą iki 2020 m. ES pramonės sukuriamą BVP padidinti nuo 15 iki 20 proc.; kadangi sudarius susitarimą gali atsirasti naujų galimybių, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), labai mažoms įmonėms (pagal Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB apibrėžtį), įmonių grupėms ir įmonių tinklams, kurie dėl netarifinių kliūčių patiria neproporcingai didesnę žalą nei didesnės įmonės, nes pastarosios pasižymi masto ekonomija, kuri suteikia joms galimybių lengviau patekti į abiejose Atlanto pusėse esančias rinkas; kadangi susitarimas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonominių blokų gali atverti galimybes kurti standartus, normas ir taisykles, kurios bus priimamos pasauliniu lygmeniu ir tai taip pat suteiktų naudos trečiosioms šalims ir padėtų išvengti tolesnio pasaulio prekybos susiskaidymo; kadangi nepasisekus deryboms dėl susitarimo šį vaidmenį galės perimti kitos trečiosios šalys, turinčios kitokius standartus ir vertybes;

C.  kadangi devynios Europos Sąjungos valstybės narės jau pasirašė dvišalį susitarimą su JAV ir taip sudarė sąlygas rengiant TPIP susitarimą pasinaudoti gerosios praktikos pavyzdžiais ir geriau šalinti kliūtis, su kuriomis susidūrė šios valstybės narės;

D.  kadangi pastarosios krizės prie ES sienų ir tai, kas vyksta visame pasaulyje, rodo, kad reikia investuoti į pasaulinį valdymą ir taisyklėmis bei vertybėmis grindžiamą sistemą;

E.  kadangi, atsižvelgiant į stiprėjančias pasaulio rinkų tarpusavio sąsajas, būtina, kad politinius sprendimus priimantys asmenys formuotų ir skatintų rinkų sąveiką; kadangi, tinkamos prekybos taisyklės ir nereikalingų kliūčių šalinimas yra nepaprastai svarbūs kuriant pridėtinę vertę ir kartu išlaikant ir plėtojant stiprią, konkurencingą ir įvairią Europos pramoninę bazę;

F.  kadangi ES pastangos spręsti problemas, susijusias su klimato kaita, aplinkosauga ir vartotojų sauga, lėmė dideles reglamentavimo išlaidas ES įmonėms ir aukštas energijos išteklių ir elektros kainas, o dėl to – jeigu šios problemos nebus sprendžiamos TPIP – gali paspartėti įmonių perkėlimo, deindustrializacijos ir darbo vietų praradimo procesas ir kilti pavojus ES tikslams reindustrializacijos ir užimtumo srityse, taip pat sužlugti politikos tikslai, kurių siekiama ES reglamentais;

G.   kadangi gerai parengtas prekybos susitarimas galėtų padėti pasinaudoti globalizacijos teikiamomis galimybėmis; kadangi gerai parengtame ir plataus užmojo prekybos susitarime didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik tarifų ir netarifinių kliūčių mažinimui, bet pagal jį taip pat turėtų būti apsaugomi darbuotojai, vartotojai ir aplinka; kadangi gerai parengtas ir plataus užmojo prekybos susitarimas – tai galimybė kurti sistemą stiprinant reguliavimą, kad jis atitiktų aukščiausius standartus, laikantis bendrų vertybių, ir taip užkertant kelią socialiniam ir aplinkosauginiam dempingui ir užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą, atsižvelgiant į bendrą siekį užtikrinti atvirą konkurenciją vienodomis sąlygomis;

H.  kadangi reikėtų pripažinti, kad bendri aukšti standartai naudingi ne tik vartotojams, konvergencija svarbi ir įmonėms, nes dėl aukštesnių standartų padidėjusias kainas gali geriau kompensuoti potencialioje 850 mln. vartotojų rinkoje pagyvėjusi masto ekonomija;

I.   kadangi ankstesni prekybos susitarimai pasirodė esantys labai naudingi Europos ekonomikai, o tikrąjį TPIP poveikį ES ir JAV ekonomikai sunku įvertinti ir prognozuoti, kol derybos dar vyksta, ir atliekant tyrimus gaunami prieštaringi rezultatai; kadangi vien TPIP neišspręs ilgalaikių struktūrinių ES ekonominių problemų ir nepašalins pagrindinių jų priežasčių, tačiau partnerystė turėtų būti vertinama kaip platesnės Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos dalis ir lūkesčiai dėl TPIP turėtų atitikti užmojų, kurie bus užsibrėžti per derybas, dydį;

J.  kadangi Rusijos embargo pasekmės aiškiai parodė nuolatinę geopolitinę žemės ūkio svarbą, įvairių žemės ūkio rinkų prieinamumo svarbą ir stiprių ir strateginių prekybos partnerysčių su patikimais prekybos partneriais poreikį;

K.  kadangi Europos žemės ūkiui svarbu užtikrinti abiems šalims naudingą prekybos susitarimą su JAV, kad Europos, kaip pagrindinės veikėjos, pozicijos pasaulinėje rinkoje pagerėtų, tačiau nesumažėtų dabartiniai Europos žemės ūkio produktų kokybės standartai ir nebūtų trukdoma ateityje tobulinti šiuos standartus, sykiu išsaugant Europos žemės ūkio modelį ir užtikrinant jo ekonominį ir socialinį gyvybingumą;

L.   kadangi prekybos ir investicijų srautai nėra tikslas savaime ir prekybos susitarimo kriterijai yra paprastų piliečių, darbuotojų ir vartotojų gerovė, taip pat didesnės galimybės įmonėms, nes tai yra augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantys veiksniai; kadangi TPIP turėtų būti gero ir šiuos reikalavimus atitinkančio prekybos susitarimo pavyzdys, kad juo būtų galima remtis mūsų būsimose derybose su kitais prekybos partneriais;

M.   kadangi vykdant derybas reikia tam tikro konfidencialumo, kad būtų galima pasiekti kokybiškų rezultatų, o ribotas ankstesnių derybų skaidrumas lėmė derybų proceso demokratinės kontrolės trūkumą;

N.  kadangi pirmininkas J. C. Juncker savo politinėse gairėse dar kartą aiškiai priminė, kad jis norėtų subalansuoto ir pagrįsto prekybos susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir kad, nors ES ir JAV gali padaryti didelę pažangą pripažindamos viena kitos gaminių standartus ir kurdamos transatlantinius standartus, ES neatsisakys savo (maisto) saugos, sveikatos, gyvūnų sveikatos, socialinių, aplinkos, duomenų apsaugos standartų ir kultūros įvairovės, primindamas, kad maisto, kurį valgome, sauga, europiečių asmens duomenų apsauga ir visuotinės svarbos paslaugos yra nediskutuotinos, nebent būtų siekiama aukštesnio lygio apsaugos;

O.  kadangi svarbu užtikrinti sėkmingą derybų dėl „saugaus uosto“ susitarimo ir bendrojo susitarimo dėl duomenų apsaugos pabaigą;

P.  kadangi pirmininkas J. C. Juncker savo politinėse gairėse taip pat aiškiai nurodė, kad jis nesutiks, jog investuotojų ginčuose taikant specialią tvarką būtų ribojama valstybių narių teismų jurisdikcija; kadangi dabar, gavus viešų konsultacijų dėl investicijų apsaugos bei investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo pagal TPIP rezultatus, trys ES institucijos, konsultuodamosi su pilietinės visuomenės ir verslo sektoriaus atstovais, atskirai ir tarpusavyje svarsto, kaip, atsižvelgiant į pareikštas nuomones, geriausia užtikrinti investicijų apsaugą ir vienodas sąlygas investuotojams, kartu valstybėms užtikrinant teisę reguliuoti;

Q.  kadangi Parlamentas visapusiškai palaiko Tarybos sprendimą išslaptinti derybinius nurodymus ir Komisijos skaidrumo iniciatyvą; kadangi visoje Europoje aktyviai vykstant viešosioms diskusijoms dėl TPIP matyti, jog derybas dėl TPIP reikia vesti skaidriau ir įtraukiau, atsižvelgiant į ES piliečių pareikštą susirūpinimą ir informuojant plačiąją visuomenę apie derybų rezultatus;

R.  kadangi JAV ir ES derybos tęsiasi nuo 2013 m. liepos mėn., bet iki šiol nesusitarta dėl jokio bendro dokumento;

S.  kadangi tikimasi, jog TPIP bus mišrus susitarimas, kurį turės ratifikuoti Europos Parlamentas ir visos 28 ES valstybės narės;

1.  mano, kad ES ir JAV yra pagrindinės strateginės partnerės; pabrėžia, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimas yra svarbiausias pastarojo meto ES ir JAV projektas ir kad jis turėtų pagilinti visą transatlantinę partnerystę, ne tik jos prekybos aspektus; pabrėžia, kad politiniu požiūriu labai svarbu sėkmingai sudaryti šią partnerystę;

2.  atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl TPIP, pateikia Komisijai šias rekomendacijas:

   a) dėl taikymo srities ir bendrųjų aplinkybių:
   i) užtikrinti, kad skaidriomis derybomis dėl TPIP būtų pasiektas plataus užmojo, visapusiškas, subalansuotas ir aukštus standartus atitinkantis prekybos ir investicijų susitarimas, kuriuo būtų skatinamas visoms ES valstybėms narėms naudingas tvarus augimas, o partneriams teikiama abipusė nauda, didinamas tarptautinis konkurencingumas ir suteikiamos naujos galimybės ES įmonėms, ypač MVĮ, remiamas aukštos kokybės darbo vietų ES piliečiams kūrimas ir suteikta tiesioginės naudos Europos vartotojams; susitarimo turinys ir įgyvendinimas yra svarbesni nei derybų sparta; pabrėžti, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė (TPIP) yra svarbiausias pastarojo meto ES ir JAV projektas ir kad ji turėtų pagyvinti visą transatlantinę partnerystę, ne tik jos prekybos aspektus; pabrėžti, kad geopolitiniu požiūriu labai svarbu sėkmingai sudaryti šią partnerystę;
   ii) pabrėžti, kad, nors derybas dėl TPIP sudaro derybos dėl trijų pagrindinių sričių – plataus užmojo siekis gerinti abipusį patekimą į rinką (prekių, paslaugų, investicijų ir visų valdžios sektoriaus lygmenų viešųjų pirkimų rinką), mažinti netarifines kliūtis bei didinti reguliavimo tvarkos suderinamumą ir parengti bendras taisykles, siekiant reaguoti į bendrus pasaulio prekybos iššūkius ir galimybes, – visos šios sritys yra vienodai svarbios ir turi būti įtrauktos į visapusišką paketą; TPIP turėtų būti plataus užmojo ir privalomas visais valdžios sektoriaus lygmenimis abipus Atlanto, susitarimu turėtų būti pasiektas ilgalaikis tikras abipusis rinkos atvirumas ir sukurtos palankesnės sąlygos prekybai vietoje, taip pat daug dėmesio turėtų būti skiriama struktūrinėms priemonėms, kuriomis būtų siekiama geresnio transatlantinio bendradarbiavimo laikantis reguliavimo standartų ir užtikrinant vartotojų apsaugą, taip pat užkertant kelią socialiniam, fiskaliniam ir aplinkosauginiam dempingui;
   iii) atsižvelgti į strateginę ES ir JAV ekonominių santykių svarbą apskritai ir į TPIP svarbą konkrečiai, be kita ko, kaip galimybę propaguoti taisyklėmis grindžiama sistema įtvirtintus principus ir vertybes, kuriomis dalijasi ir kurias puoselėja ES ir JAV, ir parengti viziją ir bendrą požiūrį į pasaulio prekybą, investicijas ir su prekyba susijusius klausimus, kaip antai aukšti standartai, normos ir reguliavimas, siekiant sukurti platesnę transatlantinę viziją ir bendrą strateginių tikslų rinkinį; nepamiršti, kad, atsižvelgiant į transatlantinės rinkos dydį, TPIP yra galimybė formuoti ir reguliuoti tarptautinės prekybos tvarką, siekiant užtikrinti, kad abu blokai klestėtų glaudžiai tarpusavyje susaistytame pasaulyje;
   iv) užtikrinti, ypač atsižvelgiant į neseniai įvykusius teigiamus pokyčius Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), kad susitarimas su JAV būtų tik tarpinis žingsnis siekiant platesnių prekybos derybų ir netrukdytų vykdyti PPO proceso ar nedarytų jam neigiamo poveikio; dvišaliai ir keliašaliai prekybos susitarimai apskritai turėtų būti laikomi antra geriausia galimybe ir jais neturi būti užkertamas kelias pastangoms siekti didelės daugiašalio lygmens pažangos; TPIP privalo užtikrinti sąveiką su kitais prekybos susitarimais, dėl kurių dabar deramasi;
   v) atsižvelgti į tai, kad SESV nustatyta, jog ES prekybos politika yra bendrų Sąjungos išorės veiksmų sudedamoji dalis, taigi reikia įvertinti galutinio susitarimo pasekmes, pripažįstant galimybes, kaip antai galimybės lengviau patekti į rinką nustačius bendrus transatlantinius standartus, ir pavojus, kaip antai prekybos srautų nukreipimas nuo besivystančių šalių nykstant muitų tarifų lengvatoms;
   vi) užtikrinti, kad susitarimu būtų garantuojamas visapusiškas ES standartų dėl pagrindinių teisių laikymasis, įtraukiant teisiškai privalomą ir stabdomojo poveikio nuostatą dėl žmogaus teisių, kuri būtų standartinė ES prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis dalis;
   b) dėl patekimo į rinką:
   i) užtikrinti, kad įvairių sričių pasiūlymai dėl patekimo į rinką būtų abipusiai, vienodai plataus užmojo ir atitiktų abiejų šalių lūkesčius, pabrėžia, kad įvairūs tų sričių pasiūlymai privalo būti proporcingi;
   ii) siekti panaikinti visus tarifo muitus, atsižvelgiant į tai, kad abiejose susitarimo šalyse yra keletas jautrių žemės ūkio ir pramonės produktų, dėl kurių išsamių sąrašų turės būti susitarta derybų procese; numatyti jautriausiems produktams tinkamus pereinamuosius laikotarpius ir kvotas, o tam tikrais atvejais – jų išimtis, atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atveju dėl ES taisyklių šių produktų gamybos išlaidos yra didesnės Europos Sąjungoje;
   iii) kaip aiškiai nurodyta derybų įgaliojimuose, susitarime įtvirtinti apsaugos išlygą, kuri būtų taikoma tuo atveju, jei padidėjęs tam tikrų prekių importas galėtų labai pakenkti vietos gamybai, konkrečiai nurodant ES maisto gamybą ir energijai imlius, cheminių produktų, žaliavų ir plieno sektorius, taip pat sektorius, kuriems būdingas anglies dioksido nutekėjimas;
   iv) turėti omenyje, kad, kadangi ES yra didžiausias prekybos blokas pasaulyje, itin specializuotame paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, inžinerijos ir kitų kvalifikuotų paslaugų, telekomunikacijų, finansų ar transporto paslaugų srityse, ES turi svarbių aktyvių interesų;
   v) didinti galimybes patekti į paslaugų rinką taikant vadinamąjį hibridinio sąrašo metodą, naudojantis patekimo į rinką teigiamais sąrašais, kuriuose aiškiai nurodomos paslaugos, kurias galės teikti užsienio įmonės, o naujos paslaugos neįtraukiamos, ir kartu užtikrinti, kad galimos neveikimo ir negrįžimo išlygos būtų taikomos tik nediskriminacinėms nuostatoms ir numatomas pakankamas lankstumas norint vėl pradėti taikyti viešąją kontrolę visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms, taip pat atsižvelgti į naujų ir novatoriškų paslaugų atsiradimą ir taikant nacionalinį režimą laikytis neigiamo sąrašo metodo;
   vi) derybose turėtų būti prasmingai atsižvelgiama į dabartinius Europos įmonių teikiamų jūrų ir oro transporto paslaugų apribojimus, kuriuos JAV yra nustačiusi tokiuose teisės aktuose kaip Joneso aktas, Užsienio dugno gilinimo įrangos aktas, Federalinis aviacijos aktas ir JAV oro kabotažo aktas, ir oro linijų priklausomybės užsienio subjektams kapitalo apribojimus, kuriais ES bendrovėms labai trukdoma patekti į rinką ir diegti inovacijas pačioje JAV, ir tokius apribojimus panaikinti;
   vii) remtis bendru pareiškimu, kuriame nurodytas aiškus derybininkų įsipareigojimas į TPIP taikymo sritį neįtraukti dabartinių ir būsimų visuotinės svarbos paslaugų, taip pat visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (įskaitant vandens tiekimą, sveikatos ir socialines paslaugas, socialinės apsaugos sistemas ir švietimą, bet šiomis paslaugomis neapsiribojant), užtikrinti, kad nacionalinės ir, jei taikytina, vietos valdžios institucijos išsaugotų visapusišką teisę nustatyti, priimti, toliau taikyti ar panaikinti bet kokią priemonę, susijusią su į viešųjų paslaugų užsakymu, organizavimu, finansavimu ir teikimu, kaip nurodyta Sutartyse ir ES derybų įgaliojimuose; ši išimtis turėtų būti taikoma nepaisant to, kaip paslaugos teikiamos ir finansuojamos;
   viii) aktyviai siekti užtikrinti abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą, visų pirma sukuriant teisinę sistemą, kurioje dalyvautų reguliavimo įgaliojimus šioje srityje turintys federaliniai teritoriniai vienetai, kad ES ir JAV specialistai galėtų užsiimti profesine veikla abiejose Atlanto pusėse, ir sudaryti palankesnes sąlygas investuotojų, specialistų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir technikų judumui tarp ES ir JAV tuose sektoriuose, kuriems taikomas TPIP susitarimas;
   ix) turėti mintyje tai, kad Europos paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams taikomas vizų režimo supaprastinimas yra pagrindinis TPIP susitarimo naudą užtikrinantis elementas, ir vykstant deryboms padidinti politinį spaudimą JAV siekiant, kad būtų užtikrintas visiškas vizų režimo abipusiškumas ir vienodas, be diskriminacijos požiūris į visus ES valstybių narių piliečius, atsižvelgiant į jų patekimą į JAV;
   x) aukščiausiu lygmeniu suderinti derybas dėl patekimo į finansinių paslaugų rinką su finansinio reguliavimo konvergencija, kad būtų teikiama parama nustatant reguliavimą, kuris būtinas siekiant sustiprinti finansinį stabilumą, užtikrinti tinkamą finansinių produktų ir paslaugų vartotojų apsaugą ir remti dabartines pastangas bendradarbiauti kituose tarptautiniuose forumuose, pvz., Bazelio bankų priežiūros komitete ir Finansinio stabilumo taryboje, ir užtikrinant šio reguliavimo suderinamumą; užtikrinti, kad šiomis bendradarbiavimo pastangomis nebūtų ribojamas ES ir valstybių narių suverenumas reguliavimo ir priežiūros srityse, įskaitant jų gebėjimą uždrausti tam tikrus finansinius produktus ir veiklą;
   xi) sukurti tvirtesnį ES, valstybių narių ir JAV bendradarbiavimą, įskaitant veiksmingesnio tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmus, siekiant nustatyti aukštesnius pasaulinius kovos su finansiniais ir mokestiniais nusikaltimais ir korupcija standartus;
   xii) užtikrinti, kad duomenų srautų liberalizavimas, visų pirma e. prekybos ir finansinių paslaugų srityje, nekeltų pavojaus ES duomenų apsaugos srities teisynui, pripažįstant duomenų srautų kaip transatlantinės prekybos ir skaitmeninės ekonomikos pagrindo reikšmę; įtraukti, kaip pagrindinį punktą, išsamią ir vienareikšmę atskirą horizontaliąją nuostatą, pagrįstą Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) XIV straipsniu, pagal kurią esamai ir būsimai ES teisinei sistemai dėl asmens duomenų apsaugos susitarimas būtų visiškai netaikomas, nenumatant jokios jos atitikties kitoms TPIP dalims sąlygos; derėtis dėl nuostatų, kurios susijusios su asmens duomenų srautu, tik tuo atveju, jei užtikrinamas visapusiškas asmens duomenų apsaugos taisyklių taikymas ir laikymasis abiejose Atlanto pusėse; bendradarbiauti su JAV siekiant paskatinti trečiąsias šalis visame pasaulyje priimti atitinkamai aukštus duomenų apsaugos standartus;
   xiii) turėti omenyje, kad esama pavojaus, jog Europos Parlamentas nepritars galutiniam TPIP susitarimui, kol nėra visiškai nutraukta JAV visa apimanti masinio sekimo veikla ir nėra rastas tinkamas sprendimas dėl ES piliečių teisių į duomenų apsaugą, įskaitant teisių gynimo administracine tvarka ir teisme priemones, kaip nurodyta 2014 m. kovo 12 d. Parlamento rezoliucijos(27) 74 dalyje;
   xiv) užtikrinti, kad būtų sparčiai ir visiškai atkurtas ES ir JAV tarpusavio pasitikėjimas, kuriam pakenkė masinio sekimo skandalai;
   xv) įtraukti plataus užmojo skyrių dėl konkurencijos užtikrinant, kad būtų tinkamai laikomasi Europos konkurencijos teisės, visų pirma skaitmeniniame pasaulyje; užtikrinti, kad privačiosios įmonės galėtų sąžiningai konkuruoti su valstybės įmonėmis arba valstybės kontroliuojamomis įmonėmis; užtikrinti, kad valstybės subsidijos privačiosioms įmonėms būtų reglamentuojamos ir joms būtų taikoma skaidri kontrolės sistema;
   xvi) raginti užtikrinti atvirą konkurenciją skaitmeninės ekonomikos, kuri pagal savo pobūdį yra visuotinė, bet turi pagrindines bazes ES ir JAV, srityje ir šios ekonomikos plėtrą; derybose pabrėžti, kad, atsižvelgiant į transatlantinę rinką, skaitmeninė ekonomika, daranti įtaką pasaulio ekonomikai ir tolesniam pasaulio rinkų atvėrimui, turi būti svarbiausia;
   xvii) atsižvelgiant į informacinės visuomenės ir telekomunikacijų paslaugas turėti omenyje, jog ypač svarbu, kad TPIP susitarimu būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir vienodos bei skaidrios, abipusiškumu grindžiamos galimybės ES paslaugų įmonėms patekti į JAV rinką ir kad JAV paslaugų teikėjai, teikdami paslaugas Europoje ar Europos vartotojams, būtų įpareigoti laikytis visų atitinkamų pramonės ir produktų saugos standartų ir vartotojų teisių;
   xviii) susitarime, visapusiškai laikantis UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, numačius teisiškai privalomą visam susitarimui taikomą bendrąją nuostatą, užtikrinti, kad šalys išsaugotų savo teisę priimti arba toliau taikyti bet kokią priemonę (ypač reguliuojamojo ir (arba) finansinio pobūdžio), susijusią su kultūrų ir kalbų įvairovės apsauga ar skatinimu, kaip įtvirtinta atitinkamuose Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsniuose, taip pat su žiniasklaidos laisve ir pliuralizmu, nepaisant to, kokios naudojamos technologijos arba platinimo platformos, ir turint omenyje, kad į Europos Komisijai valstybių narių suteiktus įgaliojimus aiškiai neįtrauktos audiovizualinės paslaugos;
   xix) nurodyti, kad nė viena susitarimo nuostata neturi poveikio ES ar ES valstybių narių galimybei teikti subsidijas ir finansinę paramą kultūros pramonei ir kultūros, švietimo, audiovizualinėms ir spaudos paslaugoms;
   xx) patvirtinti, kad knygų, laikraščių ir žurnalų kainos nustatymo sistemos nebus užginčytos vykdant prievoles pagal TPIP susitarimą;
   xxi) įtraukus bendrąją nuostatą užtikrinti ES valstybių narių teisę patvirtinti ar toliau taikyti konkrečią priemonę dėl visų švietimo paslaugų, kurios teikiamos nesiekiant pelno ir (arba) gauna bet kokios formos ar dydžio viešąjį finansavimą ar valstybės pagalbą, teikimo ir užtikrinti, kad privačiai finansuojami užsienio teikėjai atitiktų tuos pačius kokybės ir akreditavimo reikalavimus, kurie taikomi ES paslaugų teikėjams;
   xxii) atsižvelgiant į didelį Europos įmonių, visų pirma MVĮ, suinteresuotumą gauti nediskriminacinę prieigą prie viešųjų sutarčių JAV tiek federaliniu, tiek žemesniu nei federaliniu lygmenimis, pavyzdžiui, prieigą prie statybos paslaugų, civilinės inžinerijos, transporto ir energetikos infrastruktūros ir prekių bei paslaugų sutarčių, laikytis plataus užmojo požiūrio į skyrių dėl viešųjų pirkimų, kartu užtikrinant skyriaus atitiktį naujoms ES viešųjų pirkimų ir koncesijų direktyvoms, siekiant laikantis abipusiškumo principo panaikinti didelius dviejų viešųjų pirkimų rinkų abiejose Atlanto pusėse atvirumo skirtumus, kurie šiuo metu egzistuoja, plačiai atveriant JAV rinką (vis dar valdomą pagal 1933 m. JAV viešųjų pirkimų įstatymą „Buy American“) federaliniu ir žemesniu nei federalinis lygmenimis, remiantis Sutartyje dėl viešųjų pirkimų prisiimtais įsipareigojimais ir panaikinant apribojimus, kurie šiuo metu taikomi federaliniu, valstybiniu ir vietos lygmenimis Jungtinėse Amerikos Valstijose; taip pat sukurti mechanizmus siekiant užtikrinti, kad JAV įsipareigojimai, prisiimti federaliniu lygmeniu, būtų įgyvendinami visais politiniais bei administraciniais lygmenimis;
   xxiii) siekiant sukurti atvirus, nediskriminacinius ir iš anksto žinomus procedūrinius reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad ES ir JAV įmonės, ypač MVĮ, turės vienodas galimybes dalyvaudamos viešųjų pirkimų konkursuose, užtikrinti, kad JAV jos teritorijoje taikomą sprendimų priėmimo procesą padarytų skaidresnį;
   xxiv) skatinti ES ir JAV bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu, siekiant propaguoti bendrus viešųjų pirkimų tvarumo standartus visais federalinio ir žemesnio nei federalinis administravimo lygmenimis, be kita ko, įgyvendinant neseniai persvarstytą Sutartį dėl viešųjų pirkimų; skatinti priimti įmonių socialinės atsakomybės standartus, pagrįstus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, ir laikytis šių standartų;
   xxv) užtikrinti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos būtų įtrauktos į derybų procesą, kad būtų pasiekta svarbių rezultatų JAV viešųjų pirkimų sutartis padarant prieinamas ES įmonėms;
   xxvi) kalbant apie viešuosius pirkimus, suvokti opų gynybos ir saugumo sričių pobūdį ir atsižvelgti į 2013 m. Gynybos taryboje valstybių ir vyriausybių vadovų nustatytus tikslus skatinti Europos saugumo ir gynybos rinkos ir Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės (EGPTB) sukūrimą;
   xxvii) užtikrinti, kad derantis dėl prekių kilmės taisyklių būtų siekiama suderinti ES ir JAV požiūrius ir sukurti veiksmingas prekių kilmės taisykles, išvengiant prekių kilmės taisyklių pažeidimo kitais susitarimais, ir derybas laikyti galimybe pereiti prie bendrų standartų privalomo produktų kilmės žymėjimo srityje; atsižvelgiant į užbaigtas derybas dėl ES ir Kanados išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo ir į galimą ES ir Meksikos laisvosios prekybos susitarimo patobulinimą, reikės apsvarstyti kumuliacijos galimybę ir taikymo sritį; tačiau reikia turėti omenyje, kad TPIP tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas prekybai iš tikrųjų JAV ir ES pagamintais produktais, o ne leisti importuoti iš trečiųjų šalių, todėl išimtys tam tikrų produktų atžvilgiu turės būti svarstomos kiekvienu atskiru atveju, o jautriems sektoriams turėtų būti suteiktos išimtys atsižvelgiant į visų rūšių kumuliaciją;
   xxviii) užtikrinti, kad TPIP būtų atviras susitarimas, ir ieškoti būdų, kaip vertingi partneriai, kurie suinteresuoti derybomis dėl TPIP dėl muitų sąjungos susitarimų su ES arba JAV, galėtų būti aktyviau informuojami apie įvykius;
   c) dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje ir nuoseklumo ramsčio, taip pat netarifinių kliūčių:
   i) užtikrinti, kad bendradarbiavimo reguliavimo srityje skyriaus nuostatomis būtų skatinama skaidri, veiksminga, konkurencijai palanki ekonominė aplinka – būtų atpažintos ateityje galimos netarifinės prekybos kliūtys, kurios daro neproporcingai didelį poveikį MVĮ, ir užkertamas joms kelias, palengvinta prekyba ir investicijos, kartu gerinant ir užtikrinant aukščiausią sveikatos apsaugos ir saugos lygį, vadovaujantis SESV 191 straipsnyje nustatytu atsargumo principu, rengiant ir apsaugant su vartotojais, darbo aplinka ir gyvūnų gerove susijusius teisės aktus ir plėtojant ir saugant ES egzistuojančią kultūrų įvairovę; pritarti tam, kad skaidriausiu įmanomu būdu ir įtraukiant suinteresuotuosius subjektus būtų nustatytas reguliavimo institucijų struktūruotas dialogas ir bendradarbiavimas, visapusiškai atsižvelgiant į reguliavimo institucijų savarankiškumą; įtraukti kompleksinius reglamentavimo nuoseklumo ir skaidrumo klausimus, siekiant parengti ir įgyvendinti veiksmingas, ekonomiškas ir labiau suderintas prekių ir paslaugų taisykles; abiejų šalių derybininkai turi nustatyti ir labai aiškiai nurodyti, kurios techninės procedūros ir standartai yra pagrindiniai, dėl kurių neinama į kompromisus, kuriems gali būti taikomas bendras metodas, kuriose srityse pageidaujama abipusio pripažinimo, paremto bendrais aukštais standartais ir tvirta rinkos stebėsenos sistema, ir kuriose galimi tik geresni informacijos mainai, remiantis patirtimi, įgyta per kelerius metus vykstančias derybas įvairiuose forumuose, įskaitant Transatlantinę ekonomikos tarybą ir Aukščiausio lygio bendradarbiavimo reguliavimo srityje forumą, siekiant taip pat užtikrinti, kad tai neturės įtakos standartams, kurie dar turi būti nustatyti srityse, kuriose JAV teisės aktai arba standartai, palyginti su ES, labai skiriasi, pavyzdžiui, esamų (pagrindų) teisės aktų (pvz., REACH) įgyvendinimo, naujų teisės aktų (pvz., klonavimas) priėmimo ar būsimų apibrėžimų, kurie turi įtakos apsaugos lygiui (pvz., endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos) srityse; užtikrinti, kad bet kokios TPIP nuostatos dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje nereiškia procedūrinio reikalavimo dėl su juo susijusio Sąjungos teisės aktų priėmimo ir nesukuria naujų įgyvendinamų teisių tuo atžvilgiu;
   ii) derybas dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių ir priemonių dėl techninių prekybos kliūčių pagrįsti daugiašalės Sutarties dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių ir daugiašalės Sutarties dėl techninių prekybos kliūčių pagrindiniais principais ir apsaugoti Europos sanitarinius ir fitosanitarinius standartus ir procedūras; visų pirma siekti panaikinti arba labai sumažinti pernelyg didelę naštą sudarančias sanitarines ir fitosanitarines priemones, įskaitant susijusias importo procedūras; ypač užtikrinti, kad išankstiniai patvirtinimai, privalomi protokolai arba patikros iki muitinio įforminimo nebūtų taikomos kaip nuolatinės importo priemonės; padidinti skaidrumą ir atvirumą, abipusį lygiaverčių standartų pripažinimą ir keitimąsi geriausia patirtimi, stiprinti reguliuotojų ir suinteresuotųjų subjektų dialogą ir gerinti tarptautinius standartus nustatančių organų bendradarbiavimą; derybose dėl sanitarinių ir fitosanitarinių ir techninių prekybos kliūčių priemonių užtikrinti, kad jokiu būdu nebūtų mažinami aukšti standartai, nustatyti siekiant ES užtikrinti maisto saugą, apsaugoti žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybę ar sveikatą;
   iii) pripažįsta, kad srityse, kuriose ES ir JAV laikosi labai skirtingų taisyklių, nebus pasiektas susitarimas, pvz., dėl visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, GMO, hormonų naudojimo galvijienos sektoriuje, cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) bei to įgyvendinimo, gyvūnų klonavimo ūkiniais tikslais, ir todėl šiais klausimais nesiderama;
   iv) raginti JAV panaikinti jautienos importo iš ES draudimą;
   v) atsižvelgiant į horizontalųjį bendradarbiavimo reguliavimo srityje skyrių, puoselėti reguliavimo institucijų dvišalį bendradarbiavimą siekiant išvengti nereikalingų skirtumų, ypač susijusių su naujomis technologijomis ir paslaugomis, kad tai būtų naudinga ES ir JAV konkurencingumui ir vartotojų galimybėms pasirinkti; šio tikslo siekti vykdant didesnius informacijos mainus ir patobulinti tarptautinių priemonių priėmimą ir įgyvendinimą atsižvelgiant į subsidiarumo principą, remiantis sėkmingais precedentais, kaip antai ISO standartais arba Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) Pasauliniu forumu transporto priemonių reglamentavimui suderinti (WP.29); prisiminti, kad kuo didesnio skaičiaus transporto priemonių saugos reguliavimo nuostatų lygiavertiškumo pripažinimas, paremtas patikrinta vienodo lygio apsauga, būtų vienas iš svarbiausių susitarimo pasiekimų; užtikrinti, kad, atliekant išankstinį kiekvieno norminio akto poveikio vertinimą, kartu su poveikiu prekybai ir investicijoms taip pat turėtų būti įvertintas jo poveikis vartotojams ir aplinkai; skatinti reguliavimo suderinamumą nekeliant pavojaus teisėtiems reguliavimo ir politikos tikslams ir nepažeidžiant ES ir JAV teisės aktų leidėjų kompetencijos;
   vi) siekti ir toliau užtikrinti aukštą produktų saugos lygį Sąjungoje, kartu panaikinant nereikalingą bandymų kartojimą, dėl kurio švaistomi ištekliai, pirmiausiai mažos rizikos produktų bandymams;
   vii) spręsti muitinės klausimus, kurių neapima PPO prekybos lengvinimo susitarimo taisyklės, ir pabrėžti, kad siekiant iš tikrųjų pašalinti administracinę naštą būtina stengtis pasiekti kuo didesnį reguliavimo suderinimą muitinės ir pasienio politikos ir praktikos srityse;
   viii) atsižvelgiant į būsimą bendradarbiavimą reguliavimo srityje, aiškiai apibrėžti, kurios priemonės susijusios su techninėmis prekybos kliūtimis ir pasikartojančia arba pertekline administracine našta bei formalumais, o kurios – su pagrindiniais standartais ir normomis arba viešosios politikos tikslu vykdomomis procedūromis;
   ix) kuriant būsimo bendradarbiavimo sistemą visapusiškai laikytis abipus Atlanto nustatytų reguliavimo sistemų, taip pat atsižvelgti į Europos Parlamento vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese ir jo demokratišką ES reguliavimo procesų priežiūrą ir kartu užtikrinti didžiausią skaidrumą ir budriai siekti subalansuoto suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo konsultacijose, kurios vykdomos rengiant reguliavimo pasiūlymą, ir nevilkinti ES teisėkūros proceso; konkrečiai nurodyti Bendradarbiavimo reguliavimo klausimais institucijos vaidmenį, sudėtį ir teisinį statusą, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas tiesioginis ir privalomas jos rekomendacijų taikymas reikštų Sutartyse nustatytų teisėkūros procedūrų pažeidimą; taip pat stebėti, kad būtų visapusiškai išlaikyta nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų galimybė teisės aktais nustatyti savo politikos priemones, ypač socialinės ir aplinkos politikos priemones;
   d) dėl taisyklių:
   i) suderinti derybas dėl patekimo į rinką ir bendradarbiavimą reguliavimo srityje su plataus užmojo taisyklių ir principų nustatymu, turint mintyje, kad kiekviename ramstyje esama specialių jautrių aspektų, tokiais klausimais, kaip, pvz., tvaraus vystymosi, energetikos, MVĮ, investicijų ir valstybės įmonių klausimai, bet jais neapsiribojant;
   ii) užtikrinti, kad tvaraus vystymosi skyrius būtų privalomas ir vykdytinas ir kad juo būtų siekiama visiško ir veiksmingo aštuonių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų ir jų turinio, TDO deramo darbo darbotvarkės ir pagrindinių tarptautinių aplinkosaugos susitarimų ratifikavimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo; nuostatomis turi būti siekiama toliau gerinti darbo ir aplinkosaugos standartų apsaugos lygį; plataus užmojo prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius taip pat turi apimti EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms pagrįstas įmonių socialinės atsakomybės taisykles ir aiškios struktūros dialogą su pilietine visuomene;
   iii) užtikrinti, kad darbo ir aplinkosaugos standartai nebūtų nagrinėjami tik prekybos ir tvaraus vystymosi skyriuje, bet būtų įtraukti ir į kitas susitarimo dalis, pavyzdžiui, susijusias su investicijomis, prekyba paslaugomis, bendradarbiavimu reguliavimo srityje ir viešaisiais pirkimais;
   iv) užtikrinti, kad darbo ir aplinkosaugos standartai būtų vykdytini, remiantis gera patirtimi, įgyta ES ir JAV įgyvendinant galiojančius laisvosios prekybos susitarimus ir nacionalinės teisės aktus; užtikrinti, kad būtų atliekama darbo nuostatų įgyvendinimo ir atitikties joms veiksminga stebėsena, į procesą įtraukiant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus, ir kad šiuo požiūriu būtų taikomas bendras ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas visoms susitarimo nuostatoms;
   v) visapusiškai laikantis nacionalinės teisės aktų užtikrinti, kad transatlantinių įmonių, įregistruotų pagal ES valstybės narės teisę, darbuotojams būtų suteikta teisė gauti informaciją ir konsultacijas pagal Europos darbų tarybos direktyvą;
   vi) užtikrinti, kad TPIP ekonominis ir socialinis poveikis ir poveikis užimtumui ir aplinkai būtų ištirtas taip pat atliekant išsamų ir objektyvų ex ante prekybos poveikio tvarumui vertinimą, visiškai laikantis ES direktyvos dėl poveikio tvarumui vertinimo nuostatų, ir užtikrinti aiškų ir struktūruotą visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, dalyvavimą šiame procese; prašo Komisijos kiekvienoje valstybėje narėje atlikti palyginamąjį išsamų poveikio tyrimą ir ES sektorių bei analogiškų JAV sektorių konkurencingumo vertinimą, kad būtų galima pateikti prognozes dėl prarandamų ir naujai sukurtų darbo vietų kiekvienos valstybės narės paveiktuose sektoriuose, kai prisitaikymo išlaidos iš dalies būtų dengiamos ES ir valstybės narės lėšomis;
   vii) ir toliau siekti tikslo įtraukti atskirą skyrių dėl energetikos, įskaitant pramonines žaliavas; užtikrinti, kad vykstant deryboms abi šalys išnagrinėtų būdus, kaip palengvinti energijos eksportą, kad TPIP susitarimu būtų panaikinti bet kokie dviejų prekybos partnerių nustatyti kuro, įskaitant suskystintas gamtines dujas ir žalią naftą, eksporto apribojimai ar kliūtys, siekiant sukurti konkurencingą, skaidrią ir nediskriminacinę energijos rinką ir taip remti energijos išteklių įvairinimą, prisidėti siekiant tiekimo saugumo tikslo ir sudaryti sąlygas žemesnėms energijos kainoms; pabrėžia, kad į šį skyrių dėl energetikos turi būti įtrauktos aiškios garantijos, kad nebus pakenkta ES aplinkosaugos standartams ir veiksmų klimato srityje tikslams; raginti ES ir JAV bendradarbiauti siekiant panaikinti komercinei aviacijai taikomas kuro mokesčių lengvatas, laikantis G 20 įsipareigojimų palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro subsidijų;
   viii) užtikrinti, kad jokiu susitarimu nebūtų daroma jokio poveikio nė vieno partnerio teisei valdyti ir reguliuoti energijos šaltinių žvalgymą, eksploatavimą ir gamybą, tačiau priėmus sprendimą dėl eksploatavimo turi būti taikomas nediskriminavimo principas; atsižvelgti į tai, kad, laikantis atsargumo principo, nė viena susitarimo nuostata neturi būti daromas neigiamas poveikis tiesėtiems nediskriminaciniams demokratiniams sprendimams dėl energijos gamybos; užtikrinti, kad ES arba JAV įmonėms taip pat nediskriminuojant būtų suteikta prieiga prie žaliavų ir energijos ir būtų laikomasi energinių produktų kokybės standartų, įskaitant energiniams produktams taikomus standartus, susijusius su jų poveikiu išmetamam CO2 kiekiui, pvz., įtvirtintus Kuro kokybės direktyvoje;
   ix) užtikrinti, kad įgyvendinant TPIP būtų remiamas ekologiškų prekių ir paslaugų naudojimas ir skatinimas, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas jas plėtoti, ir būtų supaprastintas jų eksportas ir importas taip pasinaudojant didelėmis aplinkosauginės ir ekonominės naudos galimybėmis, kurias siūlo transatlantinė ekonomika, ir papildant vykstančias susitarimo dėl ekologiškų prekių derybas siekiant remti kovą su visuotiniu atšilimu ir kurti naujas žaliosios ekonomikos darbo vietas;
   x) užtikrinti, kad TPIP būtų forumas, kuriame rengiami plataus užmojo ir privalomi bendri energijos gamybos ir energijos vartojimo efektyvumo tvarumo standartai, visuomet atsižvelgiant į esamus abiejų šalių standartus, pvz., ES Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir Ekologinio projektavimo direktyvose nustatytus standartus, ir jų laikantis, ir ieškoti būdų, kaip būtų galima glaudžiau bendradarbiauti energetikos srities mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje ir skatinant mažai anglies dioksido išmetančias ir ekologiškas technologijas;
   xi) užtikrinti, kad TPIP susitarimu būtų remiamas žuvininkystės išteklių tvarus valdymas, pirmiausia abiems šalims bendradarbiaujant kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (NNN);
   xii) užtikrinti, kad į TPIP susitarimą būtų įtrauktas konkretus skyrius dėl MVĮ, grindžiamas bendru abiejų derybų šalių įsipareigojimu, ir remiantis sukaupta faktine eksportuojančių MVĮ patirtimi juo būtų siekiama suteikti naujų galimybių Jungtinėse Amerikos Valstijose Europos MVĮ (įskaitant labai mažas įmones), pavyzdžiui, panaikinant dvigubo sertifikavimo reikalavimus, sukuriant internetinę informavimo apie skirtingą reguliavimą ir geriausios praktikos pavyzdžius sistemą, sudarant palankesnes galimybes MVĮ pasinaudoti paramos sistemomis, pradedant taikyti paspartintas procedūras pasienyje ar panaikinant vis dar nustatomus specifinius didžiausius tarifus; šiame skyriuje reikėtų nustatyti abiems šalims skirtus mechanizmus, kad jos galėtų bendradarbiauti siekdamos palengvinti MVĮ dalyvavimą transatlantinėje prekyboje ir investicijų srityje, pavyzdžiui, įgyvendinant bendrą MVĮ vieno langelio principą, kai MVĮ suinteresuotieji subjektai atliktų pagrindinį vaidmenį jį kuriant, ir pagal šį principą būtų teikiama konkreti informacija, kurios reikia MVĮ siekiant eksportuoti į JAV, importuoti iš jų ar jose investuoti, įskaitant informaciją apie muitus, mokesčius, reguliavimo nuostatas, muitinės procedūras ir rinkos galimybes;
   xiii) užtikrinti, kad TPIP apimtų išsamų skyrių dėl investicijų, įskaitant nuostatas dėl patekimo į rinką ir investicijų apsaugos, pripažįstant, kad galimybė gauti kapitalo gali skatinti užimtumą ir ekonomikos augimą; investicijų skyriuje turėtų būti siekiama užtikrinti nediskriminacines sąlygas steigiant Europos ir JAV įmones kitos susitarimo šalies teritorijoje, kartu atsižvelgiant į jautrų kai kurių konkrečių sektorių pobūdį; šiomis nuostatomis reikėtų siekti sustiprinti Europos patrauklumą investicijoms, padidinti pasitikėjimą ES investicijomis JAV ir atsižvelgti į investuotojų įsipareigojimus ir pareigas kaip kriterijus nurodant, be kita ko, EBPO daugiašalių įmonių principus ir JT verslo ir žmogaus teisių principus;
   xiv) užtikrinti, kad nuostatos dėl investicijų apsaugos apimtų tik po įsisteigimo taikomas nuostatas ir jose didžiausias dėmesys būtų skiriamas nacionaliniam režimui, didžiausio palankumo režimui, sąžiningoms ir teisingoms sąlygoms ir apsaugai nuo tiesioginės ir netiesioginės ekspropriacijos, įskaitant teisę nedelsiant, tinkamai ir veiksmingai gauti kompensaciją; turėtų būti tiksliai teisiškai parengti apsaugos standartai ir suformuluotos investuotojo bei investicijų apibrėžtys, kad būtų apsaugota teisė reguliuoti vadovaujantis viešuoju interesu, paaiškinta netiesioginės ekspropriacijos reikšmė ir užkirstas kelias nepagrįstoms ar tuščioms pretenzijoms; laisvi kapitalo pervedimai turėtų būti atliekami pagal ES sutarties nuostatas ir turėtų būti numatyta neribotos trukmės prudencinė išlyga, taikytina finansų krizių atveju;
   xv) užtikrinti, kad užsienio investuotojai nebūtų diskriminuojami ir nesinaudotų didesnėmis teisėmis nei nacionaliniai investuotojai, pakeisti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (IVGS) sistemą nauja sistema, kuri būtų skirta investuotojų ir valstybės ginčams spręsti, kuriai būtų taikomi demokratijos principai ir kontrolė, kuria remiantis galimas bylas skaidriai viešuose posėdžiuose nagrinėtų valstybės paskirti, nepriklausomi profesionalūs teisėjai, kuri apimtų apeliacijos mechanizmą ir pagal kurią būtų užtikrintas teismo sprendimų nuoseklumas, gerbiama ES bei valstybių narių teismų jurisdikcija ir pagal kurią privatūs interesai negalėtų kenkti viešosios politikos tikslams;
   xvi) užtikrinti, kad į TPIP būtų įtrauktas plataus užmojo, subalansuotas ir modernus skyrius dėl intelektinės nuosavybės teisių ir jų tiksliai apibrėžtų sričių, įskaitant geografinių nuorodų pripažinimą ir sustiprintą jų apsaugą, ir kad TPIP garantuotų teisingą ir veiksmingą apsaugos lygį, netrukdant ES poreikiui reformuoti savo autorių teisių sistemą, kartu užtikrinant teisingą intelektinės nuosavybės teisių ir viešojo intereso pusiausvyrą, visų pirma patenkinant poreikį išsaugoti galimybes gauti vaistų prieinama kaina, toliau remiant intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. TRIPS), lankstumą;
   xvii) laikytis nuomonės, jog yra labai svarbu, kad ES ir JAV ir toliau būtų įsipareigojusios dalyvauti ir dalyvautų visuotinėse daugiašalėse diskusijose dėl patentų suderinimo, vykstančias esamose tarptautinėse organizacijose, ir todėl įspėja, kad nebūtų bandoma įtraukti į TPIP materialinės patentų teisės nuostatų, ypač dėl klausimų, susijusių su veiksnumu naudotis patentu ir lengvatiniais laikotarpiais;
   xviii) užtikrinti, kad į intelektinės nuosavybės teisių skyrių nebūtų įtrauktos nuostatos dėl interneto tarpininkų atsakomybės arba dėl baudžiamųjų sankcijų kaip priverstinio vykdymo priemonės, kurią jau anksčiau atmetė Parlamentas, įskaitant pasiūlytą Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (angl. ACTA);
   xix) užtikrinti visapusišką ES geografinių nuorodų pripažinimą ir griežtą jų teisinę apsaugą ir priemones, kuriomis būtų kovojama su neteisingu naudojimu ir klaidinančia informacija bei praktika; kaip pagrindinę subalansuoto susitarimo dalį vartotojams užtikrinti šių produktų ženklinimą, atsekamumą ir tikros kilmės nuorodą, o gamintojams – praktinės patirties apsaugą;
   e) dėl skaidrumo, pilietinės visuomenės dalyvavimo, visuomenės ir politinių institucijų informavimo:
   i) toliau stengtis didinti derybų skaidrumą plačiajai visuomenei paskelbiant daugiau derybų pasiūlymų, įgyvendinti Europos ombudsmeno rekomendacijas, ypač susijusias su taisyklėmis dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija;
   ii) užtikrinti, kad šios pastangos siekti skaidrumo atneštų reikšmingų praktinių rezultatų, be kita ko, pasiekti susitarimų su JAV dėl skaidrumo didinimo, įskaitant galimybę Europos Parlamento nariams susipažinti su visais derybų dokumentais, taip pat ir konsoliduotais tekstais, kartu užtikrinant reikiamą konfidencialumą, siekiant sudaryti sąlygas Parlamento nariams ir valstybėms narėms vykdyti konstruktyvias diskusijas su suinteresuotaisiais subjektais ir visuomene; užtikrinti, kad abi derybų šalys turėtų pagrįsti kiekvieną atsisakymą atskleisti derybinį pasiūlymą;
   iii) skatinti dar glaudesnį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, kurios buvo atsakingos už derybų įgaliojimus, pagal kuriuos Europos Komisija pradėjo derybas su JAV, siekiant, kad joms aktyviai dalyvaujant būtų geriau informuojama apie susitarimo taikymo sritį ir galimą naudą ES piliečiams, kaip įsipareigota 2015 m. kovo 20 d. Tarybos išvadose, ir kad Europoje būtų užtikrinti plataus masto, faktais paremti vieši debatai dėl TPIP, siekiant išnagrinėti su susitarimu susijusius pagrįstai susirūpinimą keliančius klausimus;
   iv) derybų procese gerinti nuolatinį ir skaidrų bendradarbiavimą su įvairių sričių suinteresuotaisiais subjektais; ragina visus suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti procese ir teikti deryboms svarbias iniciatyvas ir informaciją;
   v) skatinti valstybes nares į procesą įtraukti nacionalinius parlamentus, atsižvelgiant į jų atitinkamas konstitucines prievoles, kad jie teiktų visą reikiamą paramą valstybėms narėms įgyvendinant šią užduotį, ir didinti nacionaliniams parlamentams skirtą informavimo veiklą, kad nacionaliniai parlamentai būtų tinkamai informuoti apie vykstančias derybas;
   vi) remtis tvirtu bendradarbiavimu su Parlamentu ir siekti dar glaudesnio struktūruoto dialogo, nes Parlamentas ir toliau atidžiai stebės derybų procesą ir bendradarbiaus su Komisija, valstybėmis narėmis, JAV Kongresu ir administracija, taip pat su suinteresuotaisiais subjektais abipus Atlanto, siekdamas užtikrinti, kad derybų rezultatai būtų naudingi ES, JAV ir kitų valstybių piliečiams;
   vii) užtikrinti, kad rengiant TPIP ir ateityje ją įgyvendinant būtų stiprinamas transatlantinis parlamentinis bendradarbiavimas, remiantis ir naudojantis Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo patirtimi, o tai ateityje turėtų lemti platesnio masto ir tvirtesnę politinę sistemą, padedančią kurti bendrus metodus, stiprinti strateginę partnerystę ir gerinti pasaulinį ES ir JAV bendradarbiavimą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai, taip pat susipažinti Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JAV administracijai ir Kongresui.

(1) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11103-2013-DCL-1/lt/pdf
(2) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/ec/141920.pdf
(3) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/145906.pdf
(4) http://europa.eu/rapid/press-release_STATEMENT-14-1820_en.htm
(5) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-79-2014-INIT/en/pdf
(6) http://ec.europa.eu/priorities/docs/pg_lt.pdf
(7) http://ec.europa.eu/news/2014/docs/c_2014_9052_en.pdf
(8) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-2341_en.htm
(9)http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/information_sources/docs/from_farm_to_fork_2004_en.pdf
(10) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153022.pdf
(11) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153023.pdf
(12) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153024.pdf
(13) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153025.pdf
(14) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153026.pdf
(15) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153027.pdf
(16) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153028.pdf
(17) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153029.pdf
(18) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153030.pdf
(19) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153031.pdf
(20) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/january/tradoc_153032.pdf
(21) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/february/tradoc_153120.pdf
(22) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2014/may/tradoc_152512.pdf
(23) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/march/tradoc_153259.pdf
(24) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 53.
(25) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0227.
(26) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0009.
(27) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230.


Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą į ES ***
PDF 239kWORD 61k
2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu projekto (05548/2014 – C8-0127/2014 – 2013/0386(NLE))
P8_TA(2015)0253A8-0188/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05548/2014),

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (05547/2014),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto i papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0127/2014),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8–0188/2015),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybėms ir parlamentams.


Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas su Serbija (protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą į ES) ***
PDF 238kWORD 61k
2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu projekto (06682/2014 – C8-0098/2014 – 2014/0039(NLE))
P8_TA(2015)0254A8-0189/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06682/2014),

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (06681/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto i papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0098/2014),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8–0189/2015),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Serbijos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas su Indija: susitarimo atnaujinimas ***
PDF 240kWORD 61k
2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Indijos Respublikos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo atnaujinimo projekto (05872/2015 – C8-0074/2015 – 2014/0293(NLE))
P8_TA(2015)0255A8-0179/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Indijos Respublikos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo atnaujinimo projektą (05872/2015),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą 2002/648/EB dėl susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo sudarymo tarp Europos bendrijos ir Indijos Respublikos Vyriausybės(1);

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8–0074/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A8-0179/2015),

1.  pritaria susitarimo atnaujinimui;

2.  paveda Parlamento Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Indijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1)OL L 213, 2002 8 9, p. 29.


Mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas su Farerų Salomis: programa „Horizontas 2020“ ***
PDF 240kWORD 61k
2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Farerų Salų susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo, pagal kurį Farerų Salos tampa bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) asocijuotąja šalimi, sudarymo projekto (05660/2015 – C8-0057/2015 – 2014/0228(NLE))
P8_TA(2015)0256A8-0180/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05660/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Farerų Salų susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo, pagal kurį Farerų Salos tampa bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) asocijuotąja šalimi, projektą (14014/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C8-0057/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A8-0180/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Farerų Salų vyriausybėms ir parlamentams.


Akcininkų ilgalaikis dalyvavimas ir įmonės valdymo pareiškimas ***I
PDF 589kWORD 230k
Tekstas
Jungtinis tekstas
2015 m. liepos 8 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, ir Direktyvos 2013/34/ES nuostatos, susijusios su tam tikrais įmonės valdymo pareiškimo elementais (COM(2014)0213 – C7-0147/2014 – 2014/0121(COD))(1)
P8_TA(2015)0257A8-0158/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[Pakeitimas 1, nebent būtų nurodyta kitaip]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P8_TA(2015)0257A8-0158/2015
Komisijos pasiūlymas
P8_TA(2015)0257A8-0158/2015

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/…
kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, Direktyvos 2013/34/ES nuostatos, susijusios su tam tikrais įmonės valdymo pareiškimo elementais, ir Direktyvos 2004/109/EB nuostatos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB(4) nustatomi reikalavimai dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis, kurias akcijos su balsavimo teise suteikia bendrovių, kurių registruota buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijos įtrauktos į prekybą valstybėje narėje esančioje arba veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, visuotiniuose susirinkimuose;

(2)  nors akcininkams nepriklauso bendrovės, kurios yra atskiri teisės subjektai ir kurių jie negali visapusiškai kontroliuoti, jiems tenka svarbus vaidmuo tas bendroves valdant. Finansų krizė atskleidė, jog akcininkai daugeliu atvejų pritarė, kad vadovybė prisiimtų pernelyg didelę trumpalaikę riziką. Be to, ▌esamas ▌institucinių investuotojų bei turto valdytojų „stebėjimo“ ir dalyvavimo lygis bendrovėse, į kurias investuojama, dažnai yra netinkamas ir pernelyg orientuotas į trumpalaikį pelną, todėl biržinių bendrovių valdymas ir veiklos rezultatai yra nepakankami;

(2a)  aktyvesnis akcininkų dalyvavimas bendrovių valdyme yra vienas iš svertų, galinčių padėti pagerinti finansinius ir nefinansinius jų veiklos rezultatus. Kadangi akcininkų teisės nėra vienintelis ilgalaikis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti valdant bendrovę, šias teises reikėtų papildyti priemonėmis, kurios užtikrintų aktyvesnį visų subjektų, ypač darbuotojų, vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimą;

(3)  Europos bendrovių teisės ir įmonių valdymo veiksmų plane Komisija paskelbė įvairius įmonių valdymo srities veiksmus, visų pirma tuos, kuriais skatinamas ilgalaikis akcininkų dalyvavimas ir bendrovių bei investuotojų tarpusavio skaidrumas;

(4)  siekiant sudaryti dar palankesnes sąlygas akcininkų naudojimuisi savo teisėmis bei biržinių bendrovių ir akcininkų tarpusavio bendradarbiavimui, biržinėms bendrovėms reikėtų suteikti teisę identifikuoti savo akcininkus ir tiesiogiai su jais bendrauti. Todėl, siekiant didinti skaidrumą ir gerinti dialogą, šia direktyva turėtų būti numatyta sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad akcininkus būtų galima identifikuoti; [29 pakeit.]

(5)  veiksmingas naudojimasis akcininkų teisėmis daug priklauso nuo tarpininkų, laikančių vertybinių popierių sąskaitas akcininkams, ypač tarpvalstybinėmis aplinkybėmis, grandinės veiksmingumo. Šia direktyva siekiama pagerinti tarpininkų informacijos teikimą per akcinio kapitalo grandinę, kad akcininkams būtų paprasčiau naudotis savo teisėmis;

(6)  atsižvelgiant į svarbų tarpininkų vaidmenį, juos reikėtų įpareigoti sudaryti geresnes sąlygas akcininkams naudotis savo teisėmis, kai akcininkai norėtų šiomis teisėmis naudotis patys arba šiam tikslui paskirti trečiąjį asmenį. Jeigu akcininkai nenori patys naudotis savo teisėmis ir tam paskyrė trečiąjį asmenį, pastarasis turėtų būti įpareigotas šias teises įgyvendinti esant aiškiam akcininkų leidimui ir nurodymui bei naudai;

(7)  siekiant skatinti investicijas į akcinį kapitalą visoje Sąjungoje ir naudotis su akcijomis susijusiomis teisėmis, šia direktyva reikėtų užtikrinti didelį sąnaudų, patiriamų tarpininkams teikiant paslaugas, skaidrumą. Siekiant užkirsti kelią tarpvalstybinių akcijų paketų, palyginti su vien nacionaliniais, kainų diskriminacijai, bet kokie nustatytų sąnaudų, patiriamų nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu naudojantis teisėmis, skirtumai turėtų būti tinkamai pagrįsti ir atspindėti tarpininkams teikiant paslaugas patiriamų faktinių sąnaudų pokytį. Sąjungoje filialą įsteigusiems trečiųjų šalių tarpininkams turėtų būti taikomos taisyklės dėl akcininkų identifikavimo, informacijos perdavimo, geresnių sąlygų akcininkams naudotis teisėmis sudarymo ir sąnaudų skaidrumo, siekiant užtikrinti veiksmingą nuostatų dėl per tokius tarpininkus turimų akcijų taikymą;

(8)  veiksmingas ir tvarus akcininkų dalyvavimas yra svarbus biržinių bendrovių valdymo modelio aspektas, kuris priklauso nuo įvairių organų ir suinteresuotųjų subjektų stabdžių ir atsvarų sistemos. Tinkamas suinteresuotųjų subjektų, ypač darbuotojų, dalyvavimas turėtų būti laikomas svarbiausiu aspektu kuriant subalansuotą Europos įmonių valdymo sistemą;

(9)  instituciniai investuotojai ir turto valdytojai dažnai yra svarbūs Sąjungos biržinių bendrovių akcininkai, todėl gali atlikti reikšmingą vaidmenį ne tik valdant šias bendroves, bet ir apskritai šių bendrovių strategijos ir ilgalaikių rezultatų srityje. Tačiau pastarųjų metų patirtis parodė, kad instituciniai investuotojai ir turto valdytojai dažnai tinkamai nedalyvauja bendrovėse, kuriose turi akcijų, ir kapitalo rinkos dažnai daro spaudimą bendrovėms per trumpą laiką pasiekti rezultatų, o tai neigiamai veikia ilgalaikius bendrovių finansinės ir nefinansinės veiklos rezultatus ir, be kitų neigiamų pasekmių, nulemia nepakankamą investicijų, pvz., į mokslinius tyrimus ir plėtrą, lygį, taip pakenkiant ilgalaikiams bendrovių ▌veiklos rezultatams;

(10)  instituciniai investuotojai ir turto valdytojai dažnai nepateikia skaidrios informacijos apie investavimo strategiją ir dalyvavimo politiką, įgyvendinimą ir rezultatus. Viešas tokios informacijos atskleidimas ▌teigiamai paveiktų investuotojų informuotumą, galutiniams naudos gavėjams, pvz., būsimiems pensininkams, suteiktų galimybę gerinti investavimo sprendimus, palengvintų bendrovių ir jų akcininkų tarpusavio dialogą, užtikrintų didesnį akcininkų dalyvavimą ir didintų bendrovių atskaitingumą suinteresuotiesiems subjektams ir pilietinei visuomenei;

(11)  todėl instituciniai investuotojai ir turto valdytojai turėtų sukurti akcininkų dalyvavimo politiką, kuria, be kitų dalykų, būtų nustatyta, kaip jie įtraukia akcininkų dalyvavimą į savo investavimo strategiją, stebi bendroves, į kurias investuoja, taip pat jų riziką su aplinka ir socialine sritimi susijusiais klausimais, veda dialogą su bendrovėmis, į kurias investuoja, ir jų suinteresuotaisiais subjektais ir įgyvendina balsavimo teises. Tokia dalyvavimo politika turėtų apimti faktinių ar galimų interesų konfliktų valdymo politiką tais atvejais, kai, pavyzdžiui, institucinis investuotojas ar turto valdytojas arba su jais susijusios bendrovės teikia finansines paslaugas bendrovėms, į kurias investuoja. Todėl ši politika, jos įgyvendinimas ir rezultatai turėtų būti kasmet viešai atskleidžiami ir nusiunčiami institucinių investuotojų klientams. Jeigu instituciniai investuotojai arba turto valdytojai nusprendžia nerengti dalyvavimo politikos ir (arba) neatskleisti jos įgyvendinimo ir rezultatų, jie aiškiai ir pagrįstai paaiškina, kodėl jie taip nusprendė;

(12)  instituciniai investuotojai turėtų kasmet atskleisti visuomenei, kaip jų investavimo ▌strategija atitinka jų įsipareigojimų pobūdį ir trukmę ir kaip ja prisidedama prie jų turto vidutinės trukmės ir ilgalaikių rezultatų. Jeigu jie, suteikdami diskrecinius įgaliojimus, apimančius turto valdymą individualiai, arba per sukauptas lėšas, pasitelkia turto valdytojus, jie turėtų visuomenei atskleisti svarbiausius jų susitarimo su turto valdytoju aspektus, susijusius su keliais aspektais, pvz., ar turto valdytojas juo skatinamas suderinti savo investavimo strategiją ir sprendimus su institucinio investuotojo įsipareigojimų pobūdžiu ir trukme, ar juo turto valdytojas skatinamas investavimo sprendimus priimti remiantis bendrovės vidutinės trukmės ar ilgalaikiais rezultatais ir dalyvauti bendrovėse, kaip juo vertinami turto valdytojų veiklos rezultatai, atlygio už turto valdymo paslaugas struktūra ir tikslinė portfelio apyvarta. Taip būtų lengviau tinkamai suderinti institucinių investuotojų galutinių naudos gavėjų, turto valdytojų ir įmonių, į kurias investuojama, interesus ir galbūt būtų galima parengti ilgesnio laikotarpio investavimo strategiją ir išplėtoti santykius su bendrovėmis, į kurias investuojama, kartu dalyvaujant akcininkams;

(13)  turėtų būti reikalaujama, kad turto valdytojai viešai atskleistų informaciją apie tai, kaip jų investavimo strategija ir jos įgyvendinimas atitinka turto valdymo susitarimą ir kaip jų investavimo strategija ir sprendimais prisidedama prie institucinio investuotojo turto vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiklos rezultatų. Be to, turto valdytojai turėtų viešai atskleisti informaciją apie portfelio apyvartą, tai, ar jie priima investavimo sprendimus remdamiesi sprendimais dėl bendrovės, į kurią investuojama, vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiklos rezultatų, ▌ir ar jie naudojasi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis savo dalyvavimo veiklos tikslams. Kitą informaciją turto valdytojai turėtų atskleisti tiesiogiai instituciniams investuotojams, įskaitant informaciją apie portfelio sudėtį, portfelio apyvartos sąnaudas, kilusius interesų konfliktus ir tai, kaip jie buvo išspręsti. Ši informacija leistų instituciniams investuotojams geriau stebėti turto valdytojus ir užtikrinti paskatas tinkamai suderinti interesus bei dalyvauti akcininkams;

(14)  kad pagerintų investavimo į akcinį kapitalą grandinės informaciją, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įgaliotieji konsultantai priimtų ir įgyvendintų tinkamas priemones, kuriomis užtikrinama, pasitelkiant visus jų pajėgumus, kad jų balsavimo rekomendacijos būtų tikslios ir patikimos, grindžiamos išsamia visos jiems prieinamos informacijos analize ir kad jų nepaveiktų esamas ar galimas interesų konfliktas ar verslo santykis. Įgaliotieji konsultantai turėtų priimti elgesio kodeksą ir juo vadovautis. Nukrypimai nuo šio kodekso turėtų būti deklaruojami ir paaiškinami, kartu nurodant visus priimtus alternatyvius sprendimus. Įgaliotieji konsultantai kasmet turėtų pateikti savo elgesio kodekso taikymo ataskaitą. Jie turėtų atskleisti tam tikrą svarbiausią informaciją, susijusią su jų balsavimo rekomendacijų parengimu ir visais esamais ar galimais interesų konfliktais ar verslo santykiais, kurie galėtų paveikti balsavimo rekomendacijų parengimą;

(15)  kadangi atlygis yra viena iš bendrovių turimų svarbiausių priemonių jų ir jų direktorių interesams suderinti ir atsižvelgiant į esminį direktorių vaidmenį bendrovėse, svarbu, kad bendrovių atlyginimų politika būtų nustatoma tinkamai, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES(5) nuostatoms dėl atlygio ir atsižvelgiant į bendrovių valdybų struktūrų skirtumus įvairiose valstybėse narėse. Direktorių veiklos rezultatai turėtų būti vertinami naudojant tiek finansinius, tiek nefinansinius veiklos rezultatų kriterijus, įskaitant aplinkos apsaugos, socialinius ir valdymo aspektus;

(15a)  bendrovių direktorių atlyginimų politika taip pat turėtų padėti užtikrinti ilgalaikį bendrovės augimą, taigi, ši politika turėtų atitikti veiksmingesnę bendrovės valdymo praktiką ir nebūtų visiškai ar didele dalimi susieta su trumpalaikio investavimo tikslais;

(16)  siekiant užtikrinti, kad akcininkai galėtų veiksmingai pareikšti nuomonę dėl atlyginimų politikos, jiems turėtų būti suteikta teisė balsuoti dėl atlyginimų politikos, remiantis aiškia, suprantama ir išsamia bendrovės atlyginimų politikos apžvalga, suderinant šią politiką su bendrovės verslo strategija, tikslais, vertybėmis ir ilgalaikiais interesais ir įtraukiant į ją interesų konfliktų vengimo priemones. Bendrovės turėtų mokėti atlyginimą direktoriams tik pagal ▌atlyginimų politiką, dėl kurios balsavo akcininkai. Atlyginimų politika, dėl kurios balsuota, turėtų būti nedelsiant paskelbta viešai; [30 pakeit.]

(17)  siekiant užtikrinti, kad atlyginimų politikos įgyvendinimas atitiktų patvirtintą politiką, akcininkams turėtų būti suteikta patariamojo pobūdžio teisė balsuoti dėl bendrovės atlyginimų ataskaitos. Siekiant užtikrinti direktorių atskaitingumą, atlyginimų ataskaita turėtų būti aiški ir suprantama ir joje turėtų būti išsamiai apžvelgti per pastaruosius finansinius metus atskiriems direktoriams skirti atlyginimai. Jeigu akcininkai balsuoja prieš atlyginimų ataskaitą, bendrovė, jei reikia, turėtų pradėti dialogą su akcininkais, kad nustatytų atmetimo priežastis. Bendrovė kitoje atlyginimų ataskaitoje turėtų paaiškinti, kaip atsižvelgta į akcininkų balsavimą; [31 pakeit.]

(17a)  siekiant užtikrinti akcininkų ir kitų Sąjungos piliečių pasitikėjimą bendrovėmis ir sudaryti geresnes sąlygas jiems jose dalyvauti, labai svarbu padidinti skaidrumą, susijusį su didžiųjų bendrovių veikla ir visų pirma gautu pelnu, sumokėtais pelno mokesčiais ir gautomis subsidijomis. Todėl privalomą ataskaitų teikimą šioje srityje galima laikyti svarbiu bendrovių atsakomybės suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei aspektu;

(18)  kad suinteresuotieji subjektai, akcininkai ir pilietinė visuomenė galėtų lengvai gauti visą reikšmingą įmonės valdymo informaciją, atlyginimų ataskaita turėtų būti įtraukta į įmonės valdymo pareiškimą, kurį biržinės bendrovės turėtų skelbti pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES(6) 20 straipsnį;

(18a)  direktorių atlyginimų nustatymo procedūras reikia atskirti nuo darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo sistemų. Taigi, nuostatos dėl atlyginimų neturėtų daryti poveikio visapusiškai naudojantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 153 straipsnio 5 dalimi užtikrintomis pagrindinėmis teisėmis, bendraisiais nacionalinės sutarčių ir darbo teisės principais ir, taikytinais atvejais, socialinių partnerių teisėmis sudaryti kolektyvines sutartis ir užtikrinti jų vykdymą laikantis nacionalinės teisės aktų ir papročių;

(18b)  atitinkamais atvejais nuostatos dėl atlyginimų taip pat neturėtų daryti poveikio nuostatoms dėl atstovavimo darbuotojams administraciniuose, valdymo ar priežiūros organuose, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose;

(19)  sandoriai su susijusiomis šalimis gali pakenkti bendrovėms ▌, nes jais susijusiai šaliai gali būti suteikta galimybė įgyti bendrovei priklausančią atitinkamą vertę. Taigi, tinkamos bendrovių interesų apsaugos garantijos yra svarbios. Dėl šios priežasties valstybės narės turėtų užtikrinti, kad reikšmingus sandorius su susijusiomis šalimis patvirtintų akcininkai arba bendrovės administracinis ar priežiūros organas, laikantis tvarkos, pagal kurią būtų užkertamas kelias susijusiai šaliai pasinaudoti savo padėtimi ir tinkamai apsaugomi bendrovės ir akcininkų, visų pirma smulkiųjų akcininkų, kurie nėra susijusios šalys, interesai. Apie reikšmingus sandorius su susijusiomis šalimis ▌bendrovės turėtų viešai skelbti vėliausiai sandorio sudarymo metu ir prie skelbimo pridėti nepriklausomo trečiojo asmens ataskaitą, kurioje įvertinama, ar sandoris vykdomas rinkos sąlygomis, ir patvirtinama, kad bendrovės, įskaitant smulkiuosius akcininkus, požiūriu sandoris yra sąžiningas ir pagrįstas. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reikalavimo netaikyti sandoriams tarp bendrovės ir bendrųjų įmonių bei vienos ar daugiau jos grupės narių, jei visos tų grupės narių ar bendrųjų įmonių nuosavybės teisės priklauso bendrovei arba jei nė viena kita bendrovės susijusi šalis neturi tų grupės narių ar bendrųjų įmonių akcijų, o sandoriai sudaromi vykdant įprastinę veiklą ir įprastomis rinkos sąlygomis;

(20)  atsižvelgiant į 1995 m. spalio 24 d.6 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB(7), reikia užtikrinti paprastesnio akcininkų teisių įgyvendinimo ir teisės į privatumą bei asmens duomenų apsaugą pusiausvyrą. Akcininkų identifikacinė informacija turėtų apimti tik atitinkamo akcininko pavadinimą (vardą, pavardę) ir kontaktinius duomenis, įskaitant pilną adresą, telefono numerį ir, jei būtina, elektroninio pašto adresą, taip pat turimų akcijų skaičių ir balsavimo teises. Ši informacija turėtų būti tiksli ir naujausia, o tarpininkai ir bendrovės turėtų leisti ištaisyti ar ištrinti visus neteisingus ar neišsamius duomenis. Ši identifikacinė informacija apie akcininkus neturėtų būti naudojama jokiam kitam tikslui, išskyrus tam, kad būtų paprasčiau naudotis akcininkų teisėmis, užtikrinti akcininkų dalyvavimą ir palengvinti bendrovės ir akcininko dialogą;

(21)  siekiant užtikrinti, kad būtų vienodai taikomi akcininkų identifikavimą, informacijos perdavimą, palankesnių sąlygų naudotis akcininkų teisėmis sudarymą ir atlyginimų ataskaitas reglamentuojantys straipsniai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl specialiųjų reikalavimų, taikomų informacijos apie akcininkų tapatybę perdavimui, bendrovių ir akcininkų tarpusavio informacijos perdavimui, tarpininko užtikrinamam paprastesniam akcininkų teisių įgyvendinimui ir standartizuotam atlyginimų ataskaitos pateikimui, nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(22)  siekiant užtikrinti, kad šios direktyvos reikalavimai ar jos įgyvendinimo priemonės būtų taikomi praktiškai, už bet kokį šių reikalavimų pažeidimą reikėtų taikyti sankcijas. Dėl to sankcijos turėtų būti pakankamai atgrasios ir proporcingos;

(23)  kadangi, atsižvelgiant į tarptautinį Sąjungos akcinio kapitalo rinkos pobūdį, šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir vien valstybių narių veiksmais būtų nustatytos skirtingos taisyklės, galinčios pakenkti vidaus rinkos veikimui ar sudaryti jam naujas kliūtis, ir kadangi dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(24)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą(8) dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose būtų paaiškintos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2007/36/EB pakeitimai

Direktyva 2007/36/EB iš dalies keičiama taip:

1)  1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis papildoma tokiu sakiniu:"

„Ja taip pat nustatomi specifiniai reikalavimai, kurių tikslas – palengvinti ilgalaikį akcininkų dalyvavimą, įskaitant reikalavimus dėl akcininkų identifikavimo, informacijos perdavimo ir paprastesnio akcininkų teisių įgyvendinimo. Be to, ja sukuriamas institucinių investuotojų ir turto valdytojų dalyvavimo politikos ir įgaliotųjų konsultantų veiklos skaidrumas ir nustatomi tam tikri reikalavimai, taikomi direktorių atlyginimams bei susijusių šalių sandoriais.“

"

aa)  Po 3 dalies įterpiama ši dalis:"

„3a. 3 dalyje nurodytos įmonės jokiu būdu negali būti atleidžiamos nuo Ib skyriuje išdėstytų nuostatų taikymo.“

"

b)  Po 3a dalies įterpiama ši dalis:"

„3b. Ib skyrius taikomas instituciniams investuotojams ir turto valdytojams tiek, kiek jie tiesiogiai ar per kolektyvinio investavimo subjektą investuoja institucinių investuotojų vardu, jeigu šie investuoja į akcijas. Jis taikomas ir įgaliotiesiems konsultantams.“

"

ba)  Po 3b dalies įterpiama ši dalis: "

„3c. Šios direktyvos nuostatos taikomos nepažeidžiant nuostatų, nustatytų sektoriniuose ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose konkrečių rūšių bendroves ar subjektus, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Tais atvejais, kai šioje direktyvoje išdėstyti reikalavimai prieštarauja sektoriniuose ES teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, sektorinių ES teisės aktų nuostatos viršesnės už šios direktyvos nuostatas. Srityse, kuriose šioje direktyvoje nustatyta konkretesnių taisyklių ar papildomų reikalavimų, palyginti su sektoriniuose ES teisės aktuose išdėstytomis nuostatomis, tos nuostatos taikomos kartu su šios direktyvos nuostatomis.“

"

2)  2 straipsnis papildomas d–jc punktais:"

„d) tarpininkas – juridinis asmuo, kurio buveinė, centrinė administracija ar pagrindinė veiklos vieta yra Europos Sąjungoje ir kuris klientams tvarko vertybinių popierių sąskaitas;

   da) didžioji bendrovė – bendrovė, atitinkanti Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus;
   db) didžioji grupė – grupė, atitinkanti Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 7 dalyje nustatytus kriterijus;
   e) trečiosios šalies tarpininkas – juridinis asmuo, kurio buveinė, centrinė administracija ar pagrindinė veiklos vieta yra ne Sąjungoje ir kuris klientams tvarko vertybinių popierių sąskaitas;
   f) institucinis investuotojas – įmonė, vykdanti gyvybės draudimo veiklą, apibrėžtą 2 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose, ir perdraudimo veiklą, susijusią su gyvybės draudimo prievolėmis ir neįtrauktą į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB(9) 3, 4, 9, 10, 11 arba 12 straipsnyje numatytas išimtis, taip pat įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, kuriai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB(10) laikantis jos 2 straipsnio, nebent valstybė narė pagal tos direktyvos 5 straipsnį yra nusprendusi netaikyti šiai įstaigai visos tos direktyvos ar jos dalies;
   g) turto valdytojas – investicinė įmonė, kaip ji apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES(11) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teikianti portfelio valdymo paslaugas instituciniams investuotojams, alternatyvaus investavimo fondo valdytojas (AIFV), kaip jis apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES(12) 4 straipsnio 1 dalies b punkte, kuris pagal tos direktyvos 3 straipsnį neatitinka išimties sąlygų, arba valdymo įmonė, kaip ji apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB(13) 2 straipsnio 1 dalies b punkte, arba investicinė įmonė, įgaliota pagal Direktyvą 2009/65/EB, jeigu tik ji nepaskyrė valdymo įmonės, pagal minėtą direktyvą įgaliotos ją valdyti;
   h) akcininko dalyvavimas – tai paties akcininko ar kartu su kitais akcininkais vykdomas bendrovių stebėjimas tokiais aktualiais klausimais kaip strategija, finansinės ir nefinansinės veiklos rezultatai, rizika, kapitalo struktūra, žmogiškieji ištekliai, socialinis poveikis ir poveikis aplinkai bei įmonės valdymas, vykdant dialogą šiais klausimais su bendrove ir jos akcininkais bei naudojantis balsavimo teisėmis ir kitomis su akcijomis susijusiomis teisėmis;
   i) įgaliotasis konsultantas – juridinis asmuo, kuris profesiniu pagrindu teikia akcininkams rekomendacijas dėl jų balsavimo teisių įgyvendinimo;
   l) direktorius:
   bet kuris bendrovės administracinių, valdymo ar priežiūros organų narys;
   vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojai, jei jie nėra administracinių, valdymo ar priežiūros organų nariai;
   j) susijusi šalis – apibrėžiama taip pat kaip tarptautiniuose apskaitos standartuose, priimtuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002(14).
   ja) turtas – viso turto vertė, pateikiama bendrovės konsoliduotame balanse, parengtame pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus;
   jb) suinteresuotasis subjektas – asmuo, grupė, organizacija ar vietos bendruomenė, kuriems turi poveikio arba kurie yra suinteresuoti bendrovės veikla ir jos rezultatais;
   jc) informacija apie akcininko tapatybę – bet kokia informacija, leidžianti nustatyti akcininko tapatybę, įskaitant bent:
   akcininkų pavadinimus (vardus, pavardes) ir kontaktinius duomenis (įskaitant pilną adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą), taip pat, jei akcininkai yra juridiniai asmenys, unikalųjį identifikatorių, o jei jo nėra, kitus identifikavimo duomenis;
   turimų akcijų skaičių ir su tomis akcijomis susijusias balsavimo teises.“

"

2a)  2 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„Valstybės narės į 1 dalies l punkte nurodytą direktoriaus apibrėžtį šios direktyvos tikslais gali įtraukti kitus panašias pareigas užimančius asmenis.“

"

2b)  Po 2 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:"

„2a straipsnis

Duomenų apsauga

Valstybės narės užtikrina, kad bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą būtų atliekamas laikantis nacionalinės teisės aktų, kuriais perkeliama Direktyva 95/46/EB.“

"

3)  Po 3 straipsnio įterpiami tokie skyriai Ia ir 1b:"

„IA SKYRIUS

AKCININKŲ IDENTIFIKAVIMAS, INFORMACIJOS PERDAVIMAS IR PAPRASTESNIS AKCININKŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS

3a straipsnis

Akcininkų identifikavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad bendrovės turėtų teisę identifikuoti savo akcininkus, atsižvelgiant į jau taikomas nacionalines sistemas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad bendrovei paprašius tarpininkas pernelyg nedelsdamas pateiktų bendrovei informaciją apie akcininko tapatybę. Jeigu akcijų paketo grandinėje yra daugiau negu vienas tarpininkas, bendrovės prašymas ▌pernelyg nedelsiant perduodamas tarp tarpininkų. Tarpininkas, turintis informaciją apie akcininko tapatybę, perduoda ją tiesiogiai bendrovei.

Valstybės narės gali nustatyti, kad už informacijos apie akcininko tapatybę rinkimą ir jos perdavimą tiesiogiai bendrovei, kaip vieni iš tarpininkų, atsako centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (CVPD).

3.  Tarpininkas turi tinkamai pranešti akcininkams, kad informacija apie tapatybę gali būti tvarkoma pagal šį straipsnį ir, prireikus, kad ši informacija iš tiesų perduota bendrovei. Ši informacija gali būti naudojama tik siekiant palengvinti akcininko teisių įgyvendinimą, bendrovės ir akcininko tarpusavio bendradarbiavimą ir dialogą su bendrove susijusiais klausimais. Bendrovėms visais atvejais leidžiama tretiesiems asmenims pateikti bendrovės akcininkų struktūros apžvalgą nurodant skirtingas akcininkų kategorijas. Bendrovė ir tarpininkas užtikrina, kad fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų ištaisyti arba ištrinti visus neišsamius arba netikslius duomenis. Valstybės narės užtikrina, kad bendrovės ir tarpininkai pagal šį straipsnį jiems perduotos informacijos, susijusios su akcininko tapatybe, nelaikytų ilgiau negu reikia ir, bet kokiu atveju, nelaikytų ilgiau negu 24 mėnesius nuo to laiko, kai bendrovė ar tarpininkai sužinojo, kad atitinkamas asmuo nustojo būti akcininku.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad tarpininkas, pagal 2 dalį pranešantis bendrovei informaciją apie akcininko tapatybę, nebūtų laikomas pažeidusiu kokį nors pagal sutartį arba įstatymo ar kito teisės akto nuostatą nustatytą informacijos atskleidimo apribojimą

5.  Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ji patikslina 2 ir 3 dalyse nustatytus būtinuosius reikalavimus perduoti informaciją, kiek tai susiję su perduotinos informacijos forma, prašymo forma, įskaitant saugias naudotinas formas, bei terminais, kurių reikia laikytis. [24 pakeit.]

3b straipsnis

Informacijos perdavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad bendrovei ▌tiesiogiai nebendraujant su savo akcininkais, tarpininkas pernelyg nedelsdamas visais toliau nurodytais atvejais bendrovės interneto svetainėje jiems arba pagal akcininko nurodymus trečiajam asmeniui pateiktų ir perduotų su jų akcijomis susijusią informaciją:

   a) informacija yra būtina akcininko teisei, kurią jam suteikia jo akcijos, įgyvendinti;
   b) informacija skirta visiems tos klasės akcijų turėtojams.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad bendrovės standartizuotai ir laiku tarpininkui pateiktų ir pristatytų informaciją, susijusią su akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimu pagal 1 dalį.

3.  Valstybės narės įpareigoja tarpininką pagal iš akcininkų gautus nurodymus pernelyg nedelsiant bendrovei perduoti iš akcininkų gautą informaciją, susijusią su jų akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimu.

4.  Jeigu akcijų paketo grandinėje yra daugiau negu vienas tarpininkas, 1 ir 3 dalyse nurodyta informacija pernelyg nedelsiant perduodama tarpininkams.

5.  Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ji patikslina 1–4 dalyse nustatytus būtinuosius reikalavimus perduoti informaciją, kiek tai susiję su perduotinos informacijos turiniu, terminais, kurių reikia laikytis, ir perduotinos informacijos rūšimis ir forma, įskaitant saugias naudotinas formas.

3c straipsnis

Paprastesnis akcininkų teisių įgyvendinimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tarpininkai palengvintų akcininkų teisių įgyvendinimą, įskaitant teisę dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose ir juose balsuoti. Toks palengvinimas apima bent vieną iš toliau nurodytų dalykų:

   a) tarpininkas sudaro reikiamus susitarimus už akcininką arba jo paskirtą trečiąjį asmenį, kad pats galėtų įgyvendinti teises;
   b) tarpininkas įgyvendina akcijų suteikiamas teises pagal aiškų akcininko leidimą ir nurodymą bei jo naudai.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad bendrovės savo interneto svetainėse viešai skelbtų visuotinių susirinkimų protokolus ir balsavimų rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad bendrovės patvirtintų visuotiniuose susirinkimuose akcininkų ar jų vardu atiduotus balsus, kai balsavimas vyksta elektroninėmis priemonėmis. Jeigu tarpininkas balsuoja, jis balsavimo patvirtinimą perduoda akcininkui. Jeigu akcijų paketo grandinėje yra daugiau negu vienas tarpininkas, patvirtinimas pernelyg nedelsiant perduodamas tarp tarpininkų.

3.  Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų patikslinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų akcininkų teisių paprastesnio įgyvendinimo būtinieji reikalavimai, kiek tai susiję su paprastesnio įgyvendinimo rūšimis, balsavimo patvirtinimo forma ▌ir terminais, kurių reikia laikytis.

3d straipsnis

Sąnaudų skaidrumas

1.  Valstybės narės gali leisti tarpininkams bendrovių prašyti atlyginti pagal šį skyrių teiktinos paslaugos sąnaudas. Tarpininkai viešai atskleidžia informaciją apie kainas, įkainius ir visus kitus mokėjimus, taikomus kiekvienai šiame skyriuje nurodytai paslaugai.

2.  Tais atvejais, kai tarpininkams leidžiama prašyti atlyginti sąnaudas pagal 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad tarpininkai viešai atskleistų informaciją apie kiekvienos atskiros šiame skyriuje nurodytos paslaugos sąnaudas.

Valstybės narės užtikrina, kad visos sąnaudos, kurias tarpininkas gali prašyti akcininkų, bendrovių ar kitų tarpininkų atlyginti, būtų nediskriminacinės, pagrįstos ir proporcingos. Leidžiama nustatyti skirtingus vidaus ir tarpvalstybiniam teisių įgyvendinimui nustatytus įkainius tik tinkamai juos pagrindžiant, jie turi atspindėti paslaugoms suteikti patirtų faktinių sąnaudų pokytį.

3e straipsnis

Trečiųjų šalių tarpininkai

Šio skyriaus nuostatos taikomos trečiosios šalies tarpininkui, įsteigusiam filialą Sąjungoje.“

IB SKYRIUS

INSTITUCINIŲ INVESTUOTOJŲ, TURTO VALDYTOJŲ IR ĮGALIOTŲJŲ KONSULTANTŲ SKAIDRUMAS

3f straipsnis

Dalyvavimo politika

1.  Nedarant poveikio 3f straipsnio 4 daliai, valstybės narės užtikrina, kad instituciniai investuotojai ir turto valdytojai parengtų akcininkų dalyvavimo politiką (toliau – dalyvavimo politika). Šia dalyvavimo politika nustatoma, kaip instituciniai investuotojai ir turto valdytojai atlieka visus toliau nurodytus veiksmus:

   a) įtraukia akcininkų dalyvavimo klausimą į savo investavimo strategiją;
   b) stebi bendroves, į kurias investuojama, įskaitant jų nefinansinės veiklos rezultatus, ir tai, kaip mažinama socialinė rizika ir pavojus aplinkai;
   c) veda dialogą su bendrovėmis, į kurias investuojama;
   d) įgyvendina balsavimo teises;
   e) naudojasi įgaliotųjų konsultantų teikiamomis paslaugomis;
   f) bendradarbiauja su kitais akcininkais;
   fa) vykdo dialogą ir bendradarbiauja su bendrovių, į kurias investuojama, kitais suinteresuotaisiais subjektais..

2.  Nedarant poveikio 3f straipsnio 4 daliai, valstybės narės užtikrina, kad į dalyvavimo politiką būtų įtraukta esamų ar galimų su akcininkų dalyvavimu susijusių interesų konfliktų valdymo politika. Tokia politika visų pirma rengiama visiems toliau nurodytiems atvejams:

   a) institucinis investuotojas, turto valdytojas arba kitos su jais susijusios bendrovės siūlo finansinius produktus arba palaiko kitokį komercinį ryšį su bendrove, į kurią investuojama;
   b) institucinio investuotojo arba turto valdytojo direktorius taip pat yra bendrovės, į kurią investuojama, direktorius;
   c) įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, turtą valdantis turto valdytojas investuoja į bendrovę, kuri įneša įnašą į šią instituciją;
   d) institucinis investuotojas arba turto valdytojas yra susijęs su bendrove, dėl kurios akcijų yra pateiktas perėmimo pasiūlymas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad instituciniai investuotojai ir turto valdytojai kasmet viešai skelbtų savo dalyvavimo politiką, kaip ji buvo įgyvendinama ir kokie jos rezultatai. Pirmame sakinyje nurodyta informacija turi būti nemokamai prieinama bent bendrovės interneto svetainėje. Instituciniai investuotojai tą informaciją kartą per metus pateikia savo klientams.

Instituciniai investuotojai ir turto valdytojai kiekvienos bendrovės, kurios akcijų turi, atveju viešai skelbia informaciją apie tai, ar balsuoja jos visuotiniuose susirinkimuose, o jeigu balsuoja, tai kaip, ir paaiškina savo balsavimą. Jeigu turto valdytojas balsuoja institucinio investuotojo vardu, institucinis investuotojas nurodo, ar turto valdytojas paskelbė tokią balsavimo informaciją. Šioje dalyje nurodyta informacija turi būti nemokamai prieinama bent bendrovės interneto svetainėje.

4.   Jeigu instituciniai investuotojai arba turto valdytojai nusprendžia nerengti dalyvavimo politikos arba neatskleisti jos įgyvendinimo ir rezultatų, jie aiškiai ir pagrįstai paaiškina, kodėl jie taip nusprendė. [25 pakeit.]

3g straipsnis

Institucinių investuotojų investavimo strategija ir susitarimai su turto valdytojais

1.  Valstybės narės užtikrina, kad instituciniai investuotojai visuomenei atskleistų informaciją apie tai, kaip jų investavimo ▌strategija (toliau – investavimo strategija) yra suderinta su jų įsipareigojimų pobūdžiu ir trukme ir kaip ji padeda siekti vidutinės trukmės ir ilgalaikių jų turto veiklos rezultatų. Pirmajame sakinyje nurodyta informacija turi būti nemokamai prieinama bent bendrovės interneto svetainėje tol, kol ji yra taikytina, ir turi būti kasmet siunčiama bendrovės klientams kartu su informacija apie jų dalyvavimo politiką.

2.  Jeigu turto valdytojas institucinio investuotojo vardu investuoja savo nuožiūra, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų klientą, arba per kolektyvinio investavimo subjektą, institucinis investuotojas kasmet atskleidžia visuomenei informaciją apie svarbiausius susitarimo su turto valdytoju elementus tokiais aspektais:

   a) ar jis skatina turto valdytoją suderinti jo investavimo strategiją ir sprendimus su jo įsipareigojimų pobūdžiu ir trukme, o jeigu skatina, tai kokiu mastu jis tai daro;
   b) ar jis skatina turto valdytoją priimti investavimo sprendimus remiantis vidutinės trukmės ar ilgalaikiais bendrovės veiklos rezultatais, įskaitant nefinansinės veiklos rezultatus, ir dalyvauti bendrovėse siekiant gerinti bendrovės veiklos rezultatus investicijų grąžos srityje, o jeigu skatina, tai kokiu mastu jis tai daro;
   c) turto valdytojo veiklos rezultatų vertinimo būdas ir laikotarpis, visų pirma tai, kaip šiuo vertinimu atsižvelgiama į absoliučiuosius ilgalaikius rezultatus, skirtingai nuo veiklos rezultatų pagal lyginamąjį kriterijų ar kitų turto valdytojų, įgyvendinančių panašią investavimo strategiją;
   d) kaip atlygio už turto valdymo paslaugas struktūra padedama turto valdytojo priimtus investavimo sprendimus suderinti su institucinio investuotojo įsipareigojimų pobūdžiu ir trukme;
   e) tikslinė portfelio apyvarta ar apyvartos ribos, apyvartai apskaičiuoti taikomas metodas ir tai, ar yra nustatyta procedūra, kai turto valdytojas ją viršija;
   f) susitarimo su turto valdytoju trukmė.

Jeigu į susitarimą su turto valdytoju neįtraukti vienas ar daugiau a–f punktuose nurodytų elementų, institucinis investuotojas pateikia aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl taip yra. [26 pakeit.]

3h straipsnis

Turto valdytojų skaidrumas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad turto valdytojai atskleistų, kaip nurodyta 2 ir 2a dalyse, informaciją apie tai, kaip jų investavimo strategija ir jos įgyvendinimas atitinka 3g straipsnio 2 dalyje nurodytą susitarimą ▌.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad turto valdytojai visuomenei kasmet atskleistų visą toliau nurodytą informaciją:

   a) ar jie priima investavimo sprendimus remdamiesi sprendimais dėl bendrovės, į kurią investuojama, vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiklos rezultatų, įskaitant nefinansinės veiklos rezultatus, o jeigu taip, tai kaip jie priima šiuos sprendimus;

   b) portfelio apyvartos dydį, jos apskaičiavimo metodą ir paaiškinimą, jeigu apyvarta viršijo užsibrėžtą dydį;

   c) ar dėl dalyvavimo veiklos yra kilę ar gali kilti interesų konfliktų, o jeigu jų yra kilę, tai kaip turto valdytojas juos išsprendė;
   d) ar turto valdytojas naudojasi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis dalyvavimo veiklos tikslais, o jeigu taip, tai kaip jis jomis naudojasi;
   e) kaip investavimo strategija ir jos įgyvendinimu apskritai padedama siekti institucinio investuotojo turto vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiklos rezultatų.

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad turto valdytojai instituciniam investuotojui, su kuriuo yra sudarę 3g straipsnio 2 dalyje nurodytą susitarimą, kasmet atskleistų visą toliau nurodytą informaciją:

   a) kaip buvo sudarytas portfelis, paaiškinant bet kokius reikšmingus jo praėjusio laikotarpio pokyčius;
   b) portfelio apyvartos sąnaudas;
   c) savo vertybinių popierių skolinimo politiką ir jos įgyvendinimą.

3.  Pagal 2 dalį atskleista informacija turi būti nemokamai prieinama bent turto valdytojo interneto svetainėje. Pagal 2a dalį atskleista informacija teikiama nemokamai, o jeigu turto valdytojas valdo turtą ne savo nuožiūra, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų klientą, paprašius informacija turi būti teikiama ir kitiems investuotojams.

3a.  Valstybės narės gali numatyti, kad išimtiniais atvejais turto valdytojui gali būti leidžiama, jei tam pritaria kompetentinga institucija, neatskleisti tam tikros informacijos, kuri turi būti atskleista pagal šį straipsnį, dalies, jeigu ta dalis susijusi su būsimais įvykiais ar reikalais, dėl kurių vyksta derybos, ir jos atskleidimas padarytų labai didelį poveikį turto valdytojo komercinei pozicijai.

3i straipsnis

Įgaliotųjų konsultantų skaidrumas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įgaliotieji konsultantai priimtų ir įgyvendintų tinkamas priemones siekdami pagal visas savo išgales užtikrinti, kad jų tyrimo ir balsavimo rekomendacijos būtų tikslios ir patikimos, paremtos išsamia visos jiems prieinamos informacijos analize, ir būtų rengiamos vadovaujantis tik jų klientų interesais.

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad įgaliotieji konsultantai nurodytų elgesio kodeksą, kurį jie taiko. Jeigu jie nesilaiko kurios nors to elgesio kodekso rekomendacijos, jie tai deklaruoja, paaiškina tokio sprendimo priežastis ir nurodo visas alternatyvias priemones, kokios buvo priimtos. Ši informacija skelbiama įgaliotojo konsultanto interneto svetainėje, kartu nurodant elgesio kodeksą, kurį jie taiko.

Įgaliotieji konsultantai kasmet pateikia ataskaitą apie to elgesio kodekso taikymą. Metinės ataskaitos skelbiamos įgaliotojo konsultanto interneto svetainėje ir yra nemokamai prieinamos bent trejus metus nuo paskelbimo dienos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad įgaliotieji konsultantai kasmet atskleistų visą toliau nurodytą informaciją, susijusią su tyrimo ir balsavimo rekomendacijų parengimu:

   a) esmines jų taikomos metodikos ir modelių savybes;
   b) svarbiausius jų naudojamus informacijos šaltinius;
   c) ar jie atsižvelgia į nacionalinės rinkos, teisines, reguliavimo ir bendrovei būdingas sąlygas, o jeigu taip, tai kaip atsižvelgia;
   ca) esminius vykdomų tyrimų ir balsavimo politikos, taikomos kiekvienai rinkai, bruožus;
   d) ar jie bendrauja ar veda dialogą su bendrovėmis, kurios yra jų tyrimo ir balsavimo rekomendacijų objektas, ir jų suinteresuotaisiais subjektais, o jeigu taip, tai šio dialogo mastą ir pobūdį;
   da) politiką, susijusią su galimų interesų konfliktų prevencija ir valdymu;
   e) visą darbuotojų, dalyvaujančių rengiant balsavimo rekomendacijas, skaičių ir jų kvalifikaciją;
   f) visą per praėjusius metus pateiktų balsavimo rekomendacijų skaičių.

Ši informacija skelbiama įgaliotųjų konsultantų interneto svetainėje ir turi būti nemokamai prieinama bent trejus metus nuo paskelbimo dienos.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad įgaliotieji konsultantai identifikuotų ir pernelyg nedelsdami atskleistų savo klientams ▌informaciją apie visą esamą ar galimą interesų konfliktą ar verslo santykius, galinčius paveikti tyrimo ir balsavimo rekomendacijų rengimą, ir veiksmus, kurių jie ėmėsi esamam ar galimam interesų konfliktui pašalinti ar sušvelninti.“

"

4)  Įterpiami šie straipsniai:"

„9a straipsnis

Teisė balsuoti dėl atlyginimų politikos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad bendrovės parengtų direktorių atlyginimų politiką ir pateiktų ją balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, o balsavimo rezultatai būtų privalomi. Bendrovės direktoriams atlyginimą moka tik pagal atlyginimų politiką, už kurią balsuota visuotiniame akcininkų susirinkime. Dėl bet kokių šios politikos pakeitimų balsuojama visuotiniame akcininkų susirinkime ir ši politika visais atvejais teikiama tvirtinti visuotiniam susirinkimui bent kas trejus metus.

Vis dėlto valstybės narės gali numatyti, kad visuotinio susirinkimo balsavimas dėl atlyginimų politikos yra patariamojo pobūdžio.

Jeigu jokia atlyginimų politika nebuvo įgyvendinta pirmiau ir akcininkai atmetė jiems pateiktą politikos projektą, bendrovė taisydama projektą ne ilgiau kaip metus iki projekto patvirtinimo gali mokėti savo direktoriams atlyginimą pagal galiojančią praktiką.

Jeigu esama galiojančios atlyginimų politikos ir akcininkai atmetė jiems pagal pirmą pastraipą pateiktą politikos projektą, bendrovė, taisydama projektą, ne ilgiau kaip metus iki projekto patvirtinimo gali mokėti savo direktoriams atlyginimą pagal galiojančią politiką.

2.  ▌Atlyginimų politika turi būti aiški, suprantama, atitikti bendrovės verslo strategiją, tikslus, vertybes ir ilgalaikius interesus ir ▌į ją turi būti įtrauktos interesų konfliktų vengimo priemonės

3.  Atlyginimų politikoje paaiškinama, kaip ja prisidedama prie bendrovės ilgalaikių interesų ir tvarumo. Joje nustatomi aiškūs fiksuotojo ir kintamojo atlyginimo skyrimo kriterijai, įskaitant visas premijas ir visas bet kokios formos privilegijas.

Atlyginimų politikoje nurodoma tinkama santykinė skirtingų fiksuotojo ir kintamojo atlyginimo sudedamųjų dalių dalis. Joje paaiškinama, kaip nustatant atlyginimų politiką ar direktorių atlyginimą buvo atsižvelgta į bendrovės darbuotojų atlyginimo ir įdarbinimo sąlygas ▌

Atlyginimų politikoje nurodomi kintamajam atlyginimui taikytini finansinės ir nefinansinės veiklos rezultatų kriterijai, be kita ko, kai tinkama, atsižvelgiant į programas ir rezultatus, susijusius su įmonių socialine atsakomybe, ir paaiškinama, kaip jais prisidedama prie bendrovės ilgalaikių interesų ir tvarumo, taip pat metodai, kurie turi būti taikomi siekiant nustatyti, kokiu mastu veiklos rezultatų kriterijų yra laikomasi; nurodomi atidėjimo laikotarpiai, akcijomis grindžiamo atlyginimo suteikimo ir akcijų išlaikymo po suteikimo laikotarpiai ir informacija apie bendrovės galimybę susigrąžinti kintamąją atlyginimo dalį.

Valstybės narės užtikrina, kad akcijų vertė nebūtų svarbiausias veiksnys vertinant finansinės veiklos rezultatų kriterijus.

Valstybės narės užtikrina, kad akcijomis grindžiamas atlyginimas nesudarytų pagrindinės direktorių kintamojo atlyginimo dalies. Valstybės narės gali numatyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo šios pastraipos nuostatų, su sąlyga, kad atlyginimų politika apima aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kaip tokia išimtis prisideda prie ilgalaikių bendrovės interesų ir tvarumo.

Atlyginimų politikoje nurodomos pagrindinės direktorių sutarčių sąlygos, įskaitant sutarčių trukmę ir taikytinus įspėjimo terminus, taip pat sutarčių nutraukimo ir su juo susijusių mokėjimų sąlygos bei papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemų savybės. Tais atvejais, kai pagal nacionalinę teisę bendrovėms leidžiama su direktoriais sudaryti susitarimus nesudarant sutarties, politika nurodo pagrindines tokių su direktoriais sudaromų susitarimų sąlygas, įskaitant jų trukmę ir taikomus įspėjimo terminus, taip pat sutarčių nutraukimo ir su juo susijusių mokėjimų sąlygas bei papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemų savybes.

Politikoje nurodomos bendrovės procedūros, kurias taikant nustatomas direktorių atlyginimas, be kita ko, atlyginimų komiteto vaidmuo ir veikimas.

Atlyginimų politikoje paaiškinamas konkretus jos nustatymo sprendimų priėmimo procesas. Jeigu atlyginimų politika keičiama, į ją įtraukiamas visų reikšmingų jos pakeitimų paaiškinimas ir paaiškinama, kaip jais atsižvelgta į akcininkų balsavimo rezultatus ir nuomonę dėl šios politikos, taip pat pateikiama bent trejų iš eilės paskutinių metų ataskaita.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad akcininkams patvirtinus atlyginimų politiką ji būtų pernelyg nedelsiant paskelbta ▌ir nemokamai prieinama bendrovės interneto svetainėje bent tol, kol ji yra taikytina. [27 rev. pakeit.]

9b straipsnis

Atlyginimų ataskaitoje pateiktina informacija ir teisė balsuoti dėl atlyginimų ataskaitos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad bendrovė parengtų aiškią ir suprantamą atlyginimų ataskaitą, išsamiai apžvelgdama atlyginimus, įskaitant visas bet kokios formos privilegijas, pagal 9a straipsnyje nurodytą atlyginimų politiką per praėjusius finansinius metus skirtus atskiriems direktoriams, įskaitant naujai įdarbintus direktorius ir buvusius direktorius. Jei taikytina, turi būti nurodyta visa ši informacija:

   a) visas skirtas, išmokėtas ar mokėtinas atlyginimas, suskirsčius pagal sudedamąsias dalis, atitinkama santykinė fiksuotojo ir kintamojo atlyginimo dalis, paaiškinimas, kaip visas atlyginimas susijęs su ilgalaikiais veiklos rezultatais, ir informacija apie tai, kaip buvo taikomi finansiniai ir nefinansiniai veiklos rezultatų kriterijai;
   b) santykinis vykdomųjų direktorių atlyginimo pokytis per pastaruosius trejus finansinius metus, santykis su bendrovės bendrų veiklos rezultatų pokyčiais ir vidutinio darbuotojų darbo užmokesčio pokyčiais per tą patį laikotarpį;
   c) bendrovės direktorių iš bet kurios tai pačiai grupei priklausančios įmonės gautas arba dar mokėtinas atlyginimas;
   d) suteiktų akcijų skaičius ir pasiūlytų ar suteiktų akcijų pasirinkimo sandorių skaičius ir svarbiausios teisių įgyvendinimo sąlygos, įskaitant kainą ir datą, ir bet kokie jų pakeitimai;
   e) informacija apie pasinaudojimą galimybe susigrąžinti kintamąjį atlyginimą;
   f) informacija apie tai, kaip nustatytas direktorių atlyginimas, įskaitant informaciją apie atlyginimų komiteto vaidmenį.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tvarkant direktorių asmens duomenis pagal Direktyvą 95/46/EB būtų apsaugota fizinių asmenų teisė į privatumą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad akcininkai per metinį visuotinį susirinkimą turėtų teisę surengti patariamąjį balsavimą dėl praėjusių finansinių metų atlyginimų ataskaitos. Jeigu akcininkai balsuoja prieš atlyginimų ataskaitą, bendrovė, jei reikia, pradeda dialogą su akcininkais, kad galėtų nustatyti atmetimo priežastis. Bendrovė kitoje atlyginimų ataskaitoje paaiškina, kaip buvo atsižvelgta į akcininkų balsavimą ▌.

3a.  Šio straipsnio ir 9a straipsnio nuostatos dėl atlyginimų neturi poveikio nacionalinėms darbuotojų atlyginimų nustatymo sistemoms ir, kai taikytina, nacionalinėms nuostatoms dėl atstovavimo darbuotojams tarybose.

4.  Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyta standartizuoto informacijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, pateikimo tvarka. [28 pakeit.]

9c straipsnis

Teisė balsuoti dėl susijusių šalių sandorių

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai sudaromi reikšmingi sandoriai su susijusiomis šalimis ▌, bendrovės viešai paskelbtų apie tokius sandorius vėliausiai jų sudarymo metu ir prie pranešimo pridėtų ▌ataskaitą, kurioje įvertinama, ar sandoris vykdomas rinkos sąlygomis, patvirtinama, kad sandoris bendrovės požiūriu yra sąžiningas ir pagrįstas, ir paaiškinami vertinimo kriterijai, kuriais grindžiamas vertinimas. Pranešime turi būti pateikta informacija apie susijusios šalies santykio pobūdį, susijusios šalies pavadinimas (vardas, pavardė), sandorio suma ir visa kita ▌informacija, būtina norint įvertinti, ar sandoris bendrovės požiūriu yra ekonomiškai sąžiningas, įskaitant smulkiuosius akcininkus.

Valstybės narės apibrėžia konkrečias ataskaitų taisykles, kurias reikia priimti pagal pirmą pastraipą, įskaitant už ataskaitų teikimą atsakingą subjektą, kuris yra vienas iš šių subjektų:

   nepriklausomas trečiasis asmuo,
   bendrovės priežiūros organas arba
   nepriklausomų direktorių komitetas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad reikšmingus sandorius su susijusiomis šalimis patvirtintų akcininkai arba bendrovės administravimo ar priežiūros organas, laikantis tvarkos, pagal kurią užkertamas kelias susijusiai šaliai pasinaudoti savo padėtimi ir tinkamai apsaugomi bendrovės ir akcininkų, visų pirma smulkiųjų akcininkų, kurie nėra susijusios šalys, interesai.

Valstybės narės gali nustatyti, kad akcininkai turi teisę balsuoti dėl bendrovės administravimo arba priežiūros organo patvirtintų reikšmingų sandorių.

Taip siekiama neleisti susijusioms šalims naudotis savo ypatinga padėtimi ir tinkamai apsaugoti bendrovės interesus.

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad susijusios šalys ir jų atstovai nebūtų įtraukiami į pirmoje dalyje nurodytą ataskaitos rengimo procesą, taip pat į balsavimo ir sprendimų priėmimo pagal 2 dalį procesus. Jeigu susijusių šalių sandoryje dalyvauja akcininkas, jis negali balsuoti dėl to sandorio. Valstybės narės gali leisti akcininkui, kuris yra susijusi šalis, balsuoti, jeigu nacionalinės teisės nuostatomis užtikrinamos pakankamos apsaugos priemonės, taikomos per balsavimo procesą, kad būtų apsaugoti akcininkų, kurie nėra susijusios šalys, įskaitant smulkiuosius akcininkus, interesai ir neleidžiama susijusiai šaliai patvirtinti sandorio, jeigu dauguma akcininkų, kurie nėra susijusios šalys, tam nepritaria arba jeigu tam nepritaria dauguma nepriklausomų direktorių.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad sandoriai su ta pačia susijusia šalimi, sudaryti per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį arba tais pačiais finansiniais metais ir kuriems netaikomos 1, 2 ir 3 dalyse išvardytos pareigos, taikant šių dalių nuostatas būtų sumuojami. ▌

4.  Valstybės narės gali netaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimų:

   sandoriams, kuriuos sudaro bendrovė ir viena ar daugiau jos grupės narių arba bendrųjų įmonių, jeigu visos tų grupės narių ar bendrųjų įmonių nuosavybės teisės priklauso bendrovei arba jeigu nė viena kita susijusi šalis neturi tų grupės narių ar bendrųjų įmonių akcijų;
   sandoriams, kurie sudaromi vykdant įprastinę veiklą ir įprastomis rinkos sąlygomis.

4a.  Valstybės narės apibrėžia, kas yra reikšmingi sandoriai su susijusiomis šalimis. Reikšmingi sandoriai su susijusiomis šalimis apibrėžiami atsižvelgiant į:

   a) galimą informacijos apie sandorį poveikį subjektų, dalyvaujančių patvirtinimo procese, sprendimams;
   b) sandorio poveikį bendrovės veiklos rezultatams, turtui, kapitalizacijai arba apyvartai ir susijusios šalies pozicijai;
   c) riziką, kurią sandoris kelia bendrovei ir jos smulkiesiems akcininkams.

Apibrėždamos reikšmingus sandorius su susijusiomis šalimis, valstybės narės gali nustatyti vieną ar daugiau kiekybinių rodiklių, pagrįstų sandorio poveikiu bendrovės pajamoms, turtui, kapitalizacijai arba apyvartai, arba atsižvelgti į sandorio pobūdį ir susijusių šalių padėtį.“

"

5)  Po 14 straipsnio įterpiamas šis IIa skyrius:"

„IIA SKYRIUS

DELEGUOTIEJI AKTAI IR SANKCIJOS

14a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  3a straipsnio 5 dalyje, 3b straipsnio 5 dalyje, 3c straipsnio 3 dalyje ir 9b straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo …*.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3a straipsnio 5 dalyje, 3b straipsnio 5 dalyje, 3c straipsnio 3 dalyje ir 9b straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po to jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 3a straipsnio 5 dalį, 3b straipsnio 5 dalį, 3c straipsnio 3 dalį ir 9b straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trim mėnesiais.

14b straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimą ir imasi visų priemonių, būtinų, kad jos būtų įgyvendintos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios. Valstybės narės apie šias nuostatas praneša Komisijai ne vėliau kaip [▌perkėlimo į nacionalinę teisę diena] ir nedelsdamos praneša apie visus paskesnius poveikį šioms nuostatoms turinčius pakeitimus.“

"

2 straipsnis

Direktyvos 2013/34/ES pakeitimai

Direktyva 2013/34/ES iš dalies keičiama taip:

-1) 2 straipsnis papildomas šiuo punktu:"

„17) sprendimas dėl mokesčių – bet koks teisinių nuostatų dėl tarpvalstybinės padėties arba bendrovės sandorio, dėl kurių valstybės narės gali patirti mokestinių nuostolių arba kurios gali padėti bendrovei sutaupyti mokesčių dirbtinai pervedant pelną grupės viduje, išankstinis išaiškinimas ar taikymas.“

"

-1a) 18 straipsnyje po 2 dalies įterpiama ši dalis:"

„2a. Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte didžiosios įmonės ir viešojo intereso subjektai, nurodydami valstybę narę ir trečiąją valstybę, kuriose jie įsisteigę, taip pat atskleidžia šią konsoliduotą informaciją apie finansinius metus:

   a) pavadinimą (-us), veiklos pobūdį ir geografinę padėtį;
   b) apyvartą;
   c) darbuotojų skaičių visos darbo dienos ekvivalentais;
   d) turto vertę ir metines to turto išlaikymo sąnaudas;
   e) pardavimų ir pirkimų duomenis;
   f) pelną arba nuostolius, neatskaičius mokesčių;
   g) pelno mokestį arba nuostolius;
   h) gautas viešąsias subsidijas;
   i) kartu su atitinkamais duomenimis patronuojančiosios įmonės pateikia kiekvienoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje veikiančių patronuojamųjų įmonių sąrašą.“

"

-1b) 18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: "

„3. Valstybės narės gali numatyti, kad 1 dalies b punktas ir 2a dalis netaikomi įmonės metinėms finansinėms ataskaitoms, kai ta įmonė įtraukta į pagal 22 straipsnį reikalaujamas parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, su sąlyga, kad tokia informacija pateikiama konsoliduotosios finansinės ataskaitos aiškinamajame rašte.“

"

-1c) Įterpiamas šis straipsnis:"

„18a straipsnis

Papildoma informacija, kurią turi atskleisti didžiosios įmonės

1.  Be informacijos, kurios reikalaujama pagal 16, 17, 18 straipsnius ir kitas šios direktyvos nuostatas, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte didžiosios įmonės viešai atskleidžia pagrindinius sprendimų dėl mokesčių aspektus ir informaciją apie juos, išvardydamos valstybes nares ir trečiąsias valstybes, kuriose minėtos įmonės turi patronuojamąsias įmones. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 49 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma informacijos skelbimo forma ir turinys.

2.  Įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius pagal konsoliduotus duomenis finansiniais metais neviršija 500 ir balanso sudarymo dienos suma pagal konsoliduotus duomenis arba bendra balanso suma neviršija 86 mln. EUR arba grynosios apyvartos suma neviršija 100 mln. EUR, atleidžiamos nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos.

3.  Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma jokiai įmonei, kurios veikla reglamentuojama valstybės narės teisės nuostatomis, jeigu ją patronuojančiai įmonei taikomi tos valstybės narės teisės aktai ir tos įmonės duomenys yra įtraukti į informaciją, kurią ta patronuojančioji įmonė atskleidžia pagal šio straipsnio 1 dalį.

4.  1 dalyje nurodyta informacija tikrinama pagal Direktyvą 2006/43/EB.“

"

1)  20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis papildoma šiuo h punktu:"

„h) Direktyvos 2007/36/EB 9b straipsnyje apibrėžta atlyginimų ataskaita.“

"

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Pagal įstatymą įgaliotas auditorius arba audito įmonė pagal 34 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą pareiškia nuomonę dėl pagal šio straipsnio 1 dalies c ir d punktus parengtos informacijos ir patikrina, ar pateikta šio straipsnio 1 dalies a, b, e, f, g ir h punktuose nurodyta informacija.“

"

c)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Valstybės narės gali netaikyti 1 dalies a, b e, f, g ir h punktų įmonėms, nurodytoms 1 dalyje, kurios išleido tik vertybinius popierius, o ne akcijas, kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, nebent tokios įmonės yra išleidusios akcijas, kuriomis prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte.“

"

2a straipsnis

Direktyvos 2004/109/EB pakeitimai

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB(15) iš dalies keičiama taip:

1)  2 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:"

„r) sprendimas dėl mokesčių – bet koks teisinių nuostatų dėl tarpvalstybinės padėties arba bendrovės sandorio, dėl kurių valstybės narės gali patirti mokestinių nuostolių arba kurios gali padėti bendrovei sutaupyti mokesčių dirbtinai pervedant pelną grupės viduje, išankstinis išaiškinimas ar taikymas.“.

"

2)  Įterpiami šie straipsniai:"

„16a straipsnis

Papildoma informacija, kurią turi atskleisti emitentai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas emitentas kasmet viešai atskleistų šią konsoliduotą informaciją apie finansinius metus, nurodydamas valstybę narę ir trečiąją valstybę, kurioje emitentas turi patronuojamąją įmonę:

   a) pavadinimą (-us), veiklos pobūdį ir geografinę padėtį;
   b) apyvartą;
   c) darbuotojų skaičių visos darbo dienos ekvivalentais;
   d) pelną arba nuostolius, neatskaičius mokesčių;
   e) pelno mokestį arba nuostolius;
   f) gautas viešąsias subsidijas.

2.  1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma jokiam emitentui, kurio veikla reglamentuojama valstybės narės teisės nuostatomis, jeigu jį patronuojančiajai įmonei taikomi tos valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos emitento duomenys yra įtraukti į informaciją, kurią ta patronuojančioji įmonė atskleidžia pagal šio straipsnio 1 dalį.

3.  1 dalyje nurodyta informacija tikrinama pagal Direktyvą 2006/43/EB ir viešai skelbiama, jei įmanoma, kaip atitinkamo emitento metinių finansinių ataskaitų arba, kai taikytina, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų priedas.

16b straipsnis

Papildoma informacija, kurią turi atskleisti emitentai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad kasmet kiekvienas emitentas viešai atskleistų konsoliduotą informaciją apie finansinius metus, nurodydamas pagrindinius sprendimų dėl mokesčių aspektus ir informaciją apie juos, išvardydamas valstybes nares ir trečiąsias valstybes, kuriose jis turi patronuojamąsias įmones. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma informacijos skelbimo forma ir turinys.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma jokiam emitentui, kurio veikla reglamentuojama valstybės narės teisės nuostatomis, jeigu jį patronuojančiai įmonei taikomi tos valstybės narės teisės aktai ir to emitento duomenys yra įtraukti į informaciją, kurią ta patronuojančioji įmonė atskleidžia pagal šio straipsnio 1 dalį.

3.  1 dalyje nurodyta informacija tikrinama pagal Direktyvą 2006/43/EB ir viešai skelbiama, jei įmanoma, kaip atitinkamo emitento metinių finansinių ataskaitų arba, kai taikytina, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų priedas“.

"

3)  27 straipsnio 2a dalis pakeičiama taip:"

„2a) 2 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje, 12 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 16a straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 4 bei 5 dalyse ir 23 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. sausio mėn. Likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba juos atšaukia pagal 27a straipsnį.“

"

3 straipsnis

Perkėlimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip [18 mėnesių po jos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstus.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstą.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A8-0158/2015).
(2) Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(3) OL C 451, 2014 12 16, p. 87.
(4) 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (OL L 184, 2007 7 14, p. 17).
(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
(7) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
(8) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(9) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
(10) 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).
(11) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/EB (nauja redakcija) (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(12) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
(13) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
(14) 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).
(15) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).


Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervas ***I
PDF 322kWORD 64k
Rezoliucija
Tekstas
2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (COM(2014)0020 – C8-0016/2014 – 2014/0011(COD))
P8_TA(2015)0258A8-0029/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0016/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 4 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0029/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. liepos 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/... dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo bei kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2015/1814.)

(1) OL C 424, 2014 11 26, p. 46.


Jūrininkai ***I
PDF 322kWORD 64k
Rezoliucija
Tekstas
2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl jūrininkų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/94/EB, 2009/38/EB, 2002/14/EB, 98/59/EB ir 2001/23/EB (COM(2013)0798 – C7-0409/2013 – 2013/0390(COD))
P8_TA(2015)0259A8-0127/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0798),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 153 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0409/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2015 m. gegužės 13 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Žuvininkystės komiteto nuomonę (A8-0127/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento ir Tarybos pozicija, priimta 2015 m. liepos 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/..., kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2008/94/EB, 2009/38/EB ir 2002/14/EB bei Tarybos direktyvų 98/59/EB ir 2001/23/EB nuostatos, susijusios su jūrininkais

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2015/1794.)

(1) OL C 226, 2014 7 16, p. 35.
(2) OL C 174, 2014 6 7, p. 50.


Mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas su Šveicarija: „Horizontas 2020“ ir ITER veikla ***
PDF 249kWORD 63k
2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, pagal kurį Šveicarijos Konfederacija tampa Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma programa „Horizontas 2020“, asocijuotąja šalimi ir kuriuo reglamentuojamas Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje ITER veikloje, sudarymo projekto (05662/2015 – C8-0056/2015 – 2014/0304(NLE))
P8_TA(2015)0260A8-0181/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05662/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, pagal kurį Šveicarijos Konfederacija tampa bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma programa „Horizontas 2020“, asocijuotąja šalimi ir kuriuo reglamentuojamas Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomoje ITER veikloje, projektą (15369/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą, 218 straipsnio 7 dalį ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C8-0056/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A8-0181/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Šveicarijos Konfederacijos vyriausybėms ir parlamentams.


Valstybių narių užimtumo politikos gairės *
PDF 600kWORD 228k
2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2015)0098 – C8-0075/2015 – 2015/0051(NLE))
P8_TA(2015)0261A8-0205/2015

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2015)0098),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0075/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0205/2015),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina Komisijos pasiūlymą keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 konstatuojamoji dalis
(1)   valstybės narės ir Sąjunga turėtų veikti siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, ypač ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą bei darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo ir socialinės pažangos tikslai. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę administracijos ir darbuotojų pareigų pasidalijimo tvarką, užimtumą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje;
(1)   valstybės narės ir Sąjunga turėtų veikti siekdamos plėtoti veiksmingą ir suderintą užimtumo strategiją, skirtą kovoti su rimtomis nedarbo pasekmėmis, ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą bei darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos, socialinių ir aplinkos pokyčių, t. y. tikslingai skatindamos mokymus mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose bei pritaikydamos švietimo sistemas, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo ir socialinės pažangos tikslai. Reikėtų dėti dideles pastangas siekiant padidinti darbuotojų, turinčių itin žemą išsilavinimą ar kvalifikaciją ir negalinčių greitai gauti mokymų ar įgyti įgūdžių, užimtumą ir sumažinti vis didėjantį didelio masto ir ilgalaikį nedarbą, ypatingą dėmesį skiriant atsiliekantiems regionams. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę administracijos ir darbuotojų pareigų pasidalijimo tvarką, užimtumą turi laikyti prioritetu ir bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje. Sąjunga šias pastangas turėtų papildyti politiniais pasiūlymais, kuriais būtų siekiama Sutarties tikslų ir užtikrinama įtrauki, integruota darbo rinka bei deramos darbo sąlygos visoje Sąjungoje, įskaitant deramą darbo užmokestį, taip pat suderintą vedant kolektyvines derybas;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  Eurostato skaičiavimais, 2015 m. sausio mėn. Sąjungoje buvo 23 815 000 bedarbių, iš kurių 18 059 000 euro zonoje;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b)  šiandien būtina nustatyti patikimus skurdo rodiklius, nes tokiomis sąlygomis gyvena daugybė Sąjungos piliečių, palyginti su Tarybos sprendime 2010/707/ES1a pateiktais duomenimis, iš kurių buvo matyti, kad būtina pašalinti skurdo ir atskirties riziką ne mažiau kaip 20 milijonų žmonių;
____________
1a 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 308, 2010 11 24, p. 46).
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 konstatuojamoji dalis
(2)   Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminavimu, užtikrinti vienodas galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis ir skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą. Apibrėždama ir įgyvendindama savo politiką ir veiklą, Sąjunga turėtų atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi bei aukštu švietimo ir mokymo lygiu;
(2)   Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi, visų formų skurdu ir diskriminavimu, užtikrinti vienodas galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis ir skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą. Šiam bendram tikslui neturėtų kelti pavojaus pašalinis kitų teisės aktų ar politikos priemonių poveikis. Apibrėždama ir įgyvendindama savo politiką ir veiklą, Sąjunga turėtų atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi bei aukštu švietimo ir mokymo lygiu;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 konstatuojamoji dalis
(4)   valstybės narės savo ekonomikos politiką turėtų laikyti bendro intereso reikalu ir ją derinti Taryboje. Taryba turėtų priimti užimtumo gaires ir bendras ekonominės politikos gaires, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi valstybių narių ir Sąjungos politikoje;
(4)   valstybės narės savo ekonomikos politiką kartu su socialine politika turėtų laikyti bendro intereso reikalu ir ją derinti Taryboje. Taryba turėtų priimti užimtumo gaires ir bendras ekonominės politikos gaires, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi valstybių narių ir Sąjungos politikoje;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  siekiant užtikrinti demokratiškesnį sprendimų dėl integruotų gairių, kurios daro poveikį piliečiams ir darbo rinkoms visoje Sąjungoje, priėmimą, svarbu, kad dėl užimtumo gairių ir bendrų ekonominės politikos gairių sprendimą priimtų Taryba ir Europos Parlamentas. Pagal integruotas gaires valstybėms narėms pirmiausia turi būti leista Sąjungos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis taikyti tvarius ir integruotus ekonomikos modelius;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 konstatuojamoji dalis
(5)   pagal Sutarties nuostatas Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės politikos ir makrostruktūrinės politikos derinimo priemones. Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos ir biudžeto priežiūrai. Europos semestro racionalizavimas ir sustiprinimas, kaip išdėstyta Komisijos 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, dar pagerins jo veikimą;
(5)   pagal Sutartį Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės politikos ir makrostruktūrinės politikos, kurios daro didelį poveikį socialinei ir užimtumo padėčiai Sąjungoje, derinimo priemones. Tos politikos kryptys kai kuriose Sąjungos dalyse gali lemti ekonomikos sąstingį ir defliaciją, kuriems esant nebūtų skatinamas augimas ir užimtumas. Todėl itin svarbu atsižvelgti į naujus socialinius rodiklius ir asimetrinius sukrėtimus, kuriuos dėl finansų ir ekonomikos krizės patyrė tam tikros valstybės narės. Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos, biudžeto, užimtumo ir socialinės politikos priežiūrai, ir turėtų būti geriau pritaikytas strategijos „Europa 2020“ tikslams siekti. Europos semestro racionalizavimas ir sustiprinimas, kaip išdėstyta Komisijos 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, gali dar pagerinti jo veikimą, tačiau taikant tą priemonę dar nebuvo pagerinta ekonominė padėtis nuo krizės nukentėjusiose valstybėse narėse.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  Europos socialinių reikalų observatorijos (OSE) duomenimis, įvairių pajamų rėmimo ir socialinės apsaugos formų esama jau 26 Europos Sąjungos narėse.1a Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga komisijos narė Marianne Thyssen pareiškė, kad „jeigu [ji] galėtų nuspręsti dėl to, kas vyksta visose valstybėse narėse Europoje, visose Europos šalyse būtų nustatytos minimalios pajamos“;
____________
1a http://www.eesc.europa.eu/resources/docs/revenu-minimum_-etude-ose_-vfinale_en--2.pdf
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)  kad būtų sukurta Sąjungos minimalaus atlyginimo reglamentavimo sistema, trūksta Sąjungos lygmens reglamentavimo kompetencijos;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 konstatuojamoji dalis
(6)  finansų ir ekonomikos krizė atskleidė ir išryškino esminius Sąjungos ir jos valstybių narių ekonomikos trūkumus. Krizės metu taip pat paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti tvirtą, tvarų ir integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Tam reikia suderintų ir plataus užmojo politikos veiksmų ir Sąjungos, ir nacionaliniu lygmeniu, vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir Sąjungos ekonomikos valdymu. Šie veiksmai, kuriais derinamos pasiūlos ir paklausos priemonės, turėtų apimti postūmį investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą vykdyti struktūrines reformas ir laikytis fiskalinės atsakomybės;
(6)  finansų ir ekonomikos krizė atskleidė ir išryškino rimtus valstybių narių ekonomikos ir Sąjungos koordinavimo mechanizmų trūkumus. Krizės metu taip pat paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti tvirtą, tvarų ir integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje, taigi reikia sustabdyti didelį nedarbo augimą kai kuriose jos teritorijos dalyse. Tam reikia tvirtų, suderintų, plataus užmojo ir, svarbiausia, veiksmingų politikos veiksmų ir Sąjungos, ir nacionaliniu lygmeniu, vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir Sąjungos ekonomikos valdymu. Šie veiksmai, kuriais derinamos pasiūlos ir paklausos priemonės, turėtų apimti postūmį investicijoms, ypač skirtoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, labai mažoms įmonėms, inovatyviems startuoliams ir ekologiškas darbo vietas skatinančioms įmonėms vystyti, ir atnaujintą įsipareigojimą vykdyti struktūrines reformas ir laikytis fiskalinės atsakomybės. Šie veiksmai turėtų apimti ir labiau įtraukios teisėmis pagrįstos darbo rinkos, kurioje būtų užtikrinama derama socialinė apsauga, kūrimą. Jie taip pat turėtų apimti socialinės apsaugos priemones, kaip antai garantuotos minimalios pajamos, kurios turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, siekiant kovoti su ypač dideliu skurdu ir socialine atskirtimi;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 konstatuojamoji dalis
(7)   valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų spręsti dėl krizės socialinio poveikio ir siekti sukurti darnią visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius ir jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenėje ir ekonomikoje. Turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės kiekvienam ir sumažintas skurdas ir socialinė atskirtis, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir socialinės gerovės sistemų veikimą ir pašalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ekonomikos augimas atneštų naudą visiems piliečiams ir visiems regionams;
(7)   valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų spręsti dėl krizės socialinio poveikio kilusias problemas, pateikdamos patikimesnius su visišku skurdu susijusius duomenis, ir siekti sukurti įtraukią ir teisingesnę visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius ir jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenėje ir ekonomikoje. Turėtų būti užtikrinta nediskriminacinė prieiga ir galimybės kiekvienam ir iš esmės sumažintas skurdas ir socialinė atskirtis, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir tinkamų socialinės gerovės sistemų veikimą ir pašalinant nereikalingas administracines kliūtis ir kliūtis dalyvauti darbo rinkoje, ypač tas, kurios daro poveikį neįgaliesiems. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ekonomikos augimas atneštų naudą visiems piliečiams ir visiems regioniniams ir vietos subjektams. Bendroje užimtumo ataskaitoje pateikta pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinė yra itin naudinga priemonė šiuo klausimu, padedanti laiku aptikti pagrindines užimtumo ir socialines problemas ir skirtumus ir nustatyti sritis, kuriose labiausia reikia imtis politinių veiksmų. Vis dėlto į tolesnius suvestinės leidimus reikėtų įtraukti ir pagal lytis suskirstytus duomenis;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  Audito Rūmai nustatė tris su Jaunimo garantijų iniciatyva susijusias problemas: bendro finansavimo tinkamumas, „aukštos kokybės pasiūlos“ apibrėžtis ir Komisijos vykdoma stebėsena bei atsiskaitymas apie schemos taikymo rezultatus;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)  Tarybos sprendime 2010/707/ES nustatyti šie tikslai: iki 2020 m. 75 proc. padidinti 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumą; sumažinti mokyklos nebaigimo rodiklį iki mažiau nei 10 proc.; bent iki 40 proc. padidinti 30–34 metų amžiaus asmenų, turinčių tretinį ar lygiavertį išsilavinimą, dalį; skatinti socialinę įtrauktį, ypač mažinant skurdą, kad skurdas ir atskirtis nebegrėstų bent 20 mln. žmonių. Strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas užimtumo ir socialinėje srityse tebėra pagrindinis valstybių narių užimtumo politikos tikslas;
________________
1a 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 308, 2010 11 24, p. 46).
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 konstatuojamoji dalis
(8)   veiksmai pagal šias gaires – svarbus indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Šios gairės yra integruotas Europos ir nacionalinių politikos priemonių rinkinys, kurį valstybės narės ir Sąjunga turėtų įgyvendinti, kad būtų pasiektas teigiamas šalutinis koordinuotų struktūrinių reformų poveikis, atitinkamas bendras ekonominės politikos krypčių derinys ir nuoseklesnis Europos politikos priemonių įnašas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;
(8)   veiksmai pagal šias gaires – svarbus indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, kurie dar nebuvo pasiekti. 2014 m. viešųjų konsultacijų strategijos „Europa 2020“ klausimais rezultatai aiškiai parodė, kad strategijoje nustatyti užimtumo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo bei švietimo tikslai tebėra labai aktualūs ir vienodai svarbūs, tarpusavyje susiję bei vieni kitus papildantys. Šios gairės yra integruotas Europos ir nacionalinių politikos priemonių rinkinys, kurį valstybės narės ir Sąjunga turėtų įgyvendinti, kad būtų pasiektas teigiamas šalutinis koordinuotų reformų, kuriomis siekiama sumažinti nelygybę ir padidinti piliečių gerovę, poveikis, atitinkamas bendras ekonominės politikos krypčių derinys ir nuoseklesnis Europos politikos priemonių įnašas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 konstatuojamoji dalis
(9)   nors šios gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos kartu su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, taip pat socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais;
(9)   formuodamos ir įgyvendindamos nacionalinę politiką, valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingą valdymą. Nors šios gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos, stebimos ir vertinamos kartu su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, parlamentais, taip pat socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 konstatuojamoji dalis
(10)   bendros ekonominės politikos gairės nustato valstybėms narėms reformų įgyvendinimo kryptis ir atspindi tarpusavio priklausomybę. Jos atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Šios gairės turėtų būti bet kokių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas,
(10)   bendros ekonominės politikos gairės ir užimtumo gairės nustato valstybėms narėms reformų įgyvendinimo kryptis ir turėtų būti bet kokių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas. Kadangi valstybių narių ekonomika ir darbo rinkos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, Taryba, priimdama konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, turėtų atsižvelgti į kaimyninių šalių bei šalių, su kuriomis atitinkama valstybė narė turi aiškių sąsajų dėl darbuotojų migracijos tendencijų ar kitų susijusių rodiklių, padėtį. Todėl Komisija tuo atveju, jei konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos turi būti pakoreguotos, turėtų turėti tikslius ir atnaujintus statistinius duomenis;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės pirma pastraipa
Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kurti darbo vietas, mažinti kliūtis įmonėms samdyti žmones, skatinti verslumą ir ypač remti mažų įmonių kūrimą ir augimą, kad padidėtų moterų ir vyrų užimtumas. Valstybės narės taip pat turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir puoselėti socialines inovacijas.
Valstybės narės, bendradarbiaudamos su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, turėtų veiksmingai ir skubiai spręsti rimtas nedarbo problemas, sudaryti palankesnes sąlygas kurti tvarias ir kokybiškas darbo vietas bei investuoti į jų kūrimą, spręsti galimybių sudarymo rizikos grupėms problemas ir mažinti kliūtis įmonėms samdyti įvairių lygių kvalifikaciją turinčius žmones visuose darbo rinkos sektoriuose, įskaitant biurokratizmo mažinimą, laikantis darbo ir socialinių standartų, skatinti jaunimo verslumą ir ypač remti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir augimą, kad padidėtų moterų ir vyrų užimtumas. Valstybės narės, be kita ko, turėtų aktyviai skatinti žaliąsias, baltąsias ir mėlynąsias darbo vietas, socialinę ekonomiką ir puoselėti socialines inovacijas.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės antra pastraipa
Mokesčių našta turėtų būti perkelta nuo darbo jėgos kitiems apmokestinimo šaltiniams, kad būtų mažiau varžomas užimtumas ir augimas, tuo pačiu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir augimą skatinančioms išlaidoms. Darbo jėgos apmokestinimo mažinimas turėtų būti nukreiptas į atitinkamas mokesčių naštos dalis; juo taip pat turėtų būti šalinamos kliūtys dalyvauti darbo rinkoje ir paskatos joje nedalyvauti, visų pirma kalbant apie labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis.
Mokesčių našta turėtų būti perkelta nuo darbo jėgos kitiems apmokestinimo šaltiniams, kad būtų mažiau varžomas užimtumas ir augimas, tuo pačiu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir išlaidoms, kurios skiriamos valstybės investicijoms, inovacijoms ir darbo vietų kūrimui. Darbo jėgos apmokestinimo mažinimas turėtų būti nukreiptas į atitinkamas mokesčių naštos dalis; juo taip pat turėtų būti kovojama su diskriminacija ir šalinamos kliūtys dalyvauti darbo rinkoje ir paskatos joje nedalyvauti, visų pirma kalbant apie neįgaliuosius ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis, laikantis galiojančių darbo standartų.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės trečia pastraipa
Valstybės narės kartu su socialiniais partneriais turėtų skatinti taikyti darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, kurie leistų darbo užmokesčiui reaguoti į produktyvumo pokyčius. Čia turėtų būti atsižvelgiama į gebėjimų ir vietos darbo rinkos sąlygų skirtumus, taip pat į regionų, sektorių ir bendrovių ekonominės veiklos rezultatų skirtumus. Nustatydami minimalų darbo užmokestį, valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų įvertinti jo poveikį dirbančiųjų skurdui, darbo vietų kūrimui ir konkurencingumui.
Siekiant kurti darbo vietas ir mažinti skurdą Sąjungoje, tebėra svarbu vykdyti politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad atlyginimai būtų deramos pragyvenimo pajamos. Todėl valstybės narės kartu su socialiniais partneriais turėtų laikytis darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų, kurie leistų tikram darbo užmokesčiui reaguoti į produktyvumo pokyčius ir padėtų mažinti buvusius skirtumus nedidinant defliacijos spaudimo, ir skatinti juos taikyti. Tais mechanizmais turėtų būti užtikrinama pakankamai išteklių svarbiausiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į skurdo rodiklius, kurie būdingi kiekvienai valstybei narei atskirai. Čia turėtų būti tinkamai įvertinami gebėjimų ir vietos darbo rinkos sąlygų skirtumai siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti deramą atlyginimą. Nustatydami minimalų darbo užmokestį pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką, valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų užtikrinti, kad jis būtų deramas, ir įvertinti jo poveikį dirbančiųjų skurdui, šeimų ūkių pajamoms, bendrai paklausai, darbo vietų kūrimui ir konkurencingumui.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės 3 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės turėtų sumažinti biurokratizmą, kad būtų sumažinta mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkanti našta, nes jos labai prisideda prie darbo vietų kūrimo.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės pirma pastraipa
Valstybės narės turėtų skatinti našumą ir įsidarbinimo galimybes tinkamai aprūpindamos asmenis reikalingomis žiniomis ir įgūdžiais. Valstybės narės turėtų daryti būtinas investicijas į švietimo ir profesinio mokymo sistemas ir gerinti jų veiksmingumą ir efektyvumą, kad gerėtų darbo jėgos įgūdžiai ir kad ji galėtų geriau numatyti ir atitikti sparčiai kintančius dinamiškų darbo rinkų poreikius skaitmenėjančioje ekonomikoje. Valstybės narės turėtų sustiprinti pastangas gerinti visuotinę prieigą prie kokybiško suaugusiųjų mokymo ir įgyvendinti aktyvaus senėjimo strategijas, kad profesinis gyvenimas taptų ilgesnis.
Valstybės narės turėtų skatinti tvarų našumą ir kokybiško įsidarbinimo galimybes tinkamai aprūpindamos asmenis reikalingomis ir visiems prieinamomis žiniomis ir įgūdžiais. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir transporto paslaugų sritims, kuriose trūksta arba vidutinės trukmės laikotarpiu ims trūkti darbuotojų. Valstybės narės turėtų daryti veiksmingas investicijas į kokybišką ir įtraukų švietimą nuo mažens ir profesinio mokymo sistemas ir gerinti jų veiksmingumą ir efektyvumą, kad gerėtų darbo jėgos praktinės žinios ir įgūdžiai ir didėtų įgūdžių įvairovė, kad ji galėtų geriau numatyti ir atitikti sparčiai kintančius dinamiškų darbo rinkų poreikius skaitmenėjančioje ekonomikoje ir visos visuomenės poreikius. Todėl reikėtų atsižvelgti į tai, kad socialiniai emociniai gebėjimai, pvz., komunikaciniai gebėjimai, tampa vis svarbesni daugeliui profesijų.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės turėtų skatinti verslumą tarp jaunimo, inter alia, rengdamos laisvai pasirenkamus verslumo kursus ir skatindamos kurti studentų įmones aukštosiose mokyklose ir kolegijose. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų labiau stengtis, kad jaunuoliai baigtų mokyklą ir kad būtų užtikrintas sklandesnis perėjimas prie profesinės veiklos įgijus išsilavinimą ir baigus mokymus, pagerėtų prieiga prie aukštos kokybės suaugusiųjų mokymosi visiems ir panaikintos kliūtys jo siekti, ypatingą dėmesį skiriant didelės rizikos grupėms ir jų reikmėms, siūlant galimybę persikvalifikuoti, kai netekus darbo ir keičiantis darbo rinkai kyla aktyvios reintegracijos būtinybė. Tuo pat metu valstybės narės turėtų įgyvendinti vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, kad darbas sveikatai tinkamomis sąlygomis būtų įmanomas iki pat faktinio pensinio amžiaus.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 1 b pastraipa (nauja)
Užtikrindamos būtiną įgūdžių lygį, kurio reikalauja nuolatiniai pokyčiai darbo rinkoje, ir remdamos švietimą ir mokymą kartu su suaugusiųjų mokymosi programomis, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad reikalingas ir žemos kvalifikacijos darbas ir kad aukštos kvalifikacijos darbuotojams įsidarbinti lengviau negu vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbuotojams.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 1 c pastraipa (nauja)
Galimybė naudotis prieinamomis aukštos kokybės ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugomis turėtų būti visapusiškos politikos ir investicijų prioritetas, kartu remiant šeimas ir tėvus bei taikant derinimo priemones, kad tėvai galėtų subalansuoti darbą ir šeimos gyvenimą – tai padėtų užkirsti kelią mokyklą anksti paliekančių vaikų skaičiaus augimui ir užtikrinti jaunimui daugiau galimybių darbo rinkoje.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės antra pastraipa
Turėtų būti įveiktas didelis nedarbas ir užkirstas kelias ilgalaikiam nedarbui. Ilgalaikių bedarbių skaičius turėtų būti žymiai sumažintas visa apimančiomis ir viena kitą papildančiomis ir sutvirtinančiomis strategijomis, įskaitant konkrečios aktyvios paramos suteikimą ilgalaikiams bedarbiams, kad jie grįžtų į darbo rinką. Būtina plačiai spręsti jaunimo nedarbo klausimą, be kita ko, aprūpinant atitinkamas institucijas reikalingomis priemonėmis visiškai ir nuosekliai įgyvendinti jų nacionalinius Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus.
Nedarbo – pirmiausia ilgalaikio nedarbo ir didelio nedarbo regionuose – klausimas turėtų būti sprendžiamas veiksmingai ir nedelsiant, be to, kelias nedarbui turėtų būti užkirstas taikant įvairias paklausos ir pasiūlos valdymo priemones. Ilgalaikių bedarbių skaičius ir įgūdžių neatitikimo bei pasenusių įgūdžių problema turėtų būti sprendžiama visa apimančiomis ir viena kitą papildančiomis ir sutvirtinančiomis strategijomis, įskaitant asmeninėmis reikmėmis pagrįstos aktyvios paramos ir tinkamų socialinės apsaugos schemų užtikrinimą ilgalaikiams bedarbiams, kad jie sąmoningai ir atsakingai grįžtų į darbo rinką. Būtina plačiai spręsti jaunimo nedarbo klausimą vadovaujantis bendra jaunimo užimtumo strategija. Tai apima investicijas į sektorius, kuriuose gali būti kuriamos kokybiškos darbo vietos jaunimui, ir atitinkamų subjektų, pvz., jaunimo paramos tarnybų, švietimo ir mokymo įstaigų, jaunimo organizacijų ir viešų užimtumo tarnybų, aprūpinimą priemonėmis, kurios reikalingosnacionaliniams Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planams visiškai ir nuosekliai įgyvendinti, tačiau taip pat greitą išteklių įsisavinimą valstybėse narėse. Prieiga prie finansavimo tiems, kurie nusprendžia pradėti verslą, turėtų būti palengvinta teikiant daugiau informacijos, ribojant pernelyg didelę biurokratiją ir sudarant galimybę kelių mėnesių bedarbio išmokas paversti išankstine dotacija startuoliui pradėti pateikus verslo planą ir laikantis nacionalinės teisės aktų.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 2 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės, rengdamos ir taikydamos kovos su nedarbu priemones, turėtų atsižvelgti į vietos ir regionų skirtumus bei bendradarbiauti su vietos užimtumo tarnybomis.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės trečia pastraipa
Turėtų būti šalinamos struktūrinės švietimo ir mokymo sistemų silpnybės, kad būtų užtikrinti kokybiški mokymo rezultatai ir išspręsta mokyklos nebaigimo problema. Valstybės narės turėtų didinti išsimokslinimo lygį ir apsvarstyti dvejopo mokymosi sistemų galimybę bei galimybę tobulinti profesinį mokymą, tuo pačiu metu didindamos ne formaliojo švietimo sistemoje įgytų gebėjimų pripažinimo galimybes.
Turėtų būti šalinamos struktūrinės švietimo ir mokymo sistemų silpnybės, kad būtų užtikrinti kokybiški mokymo rezultatai ir išspręsta mokyklos nebaigimo problema ir skatinamas visa apimantis aukštos kokybės švietimas pradedant pačiu pagrindiniu lygmeniu. Tam būtinos lanksčios švietimo sistemos, pagal kurias ypatingas dėmesys būtų skiriamas praktikai. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų didinti lavinantis įgyjamų žinių kokybę sudarydamos galimybę išsilavinimą įgyti visiems, rengti ir tobulinti savo reikmėms pritaikytas dvejopo mokymosi sistemas gerindamos profesinį mokymą ir esamas programas, pvz., Europasą, kartu prireikus užtikrindamos galimybę prireikus pakeisti kvalifikaciją ir už formaliojo švietimo sistemos ribų įgytos kvalifikacijos pripažinimą. Turėtų būti stiprinami švietimo ir darbo rinkos ryšiai kartu užtikrinant pakankamai platų švietimą, kad žmonės įgytų solidų pagrindą rasti darbą visą gyvenimą.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 3 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės turėtų labiau pritaikyti savo mokymo sistemas prie darbo rinkos poreikių, kad pereiti prie darbinės veiklos baigus mokymus būtų lengviau. Pirmiausia atsižvelgiant į skaitmeninimą ir naujas technologijas, nepaprastai svarbios žaliosios darbo vietos ir sveikatos priežiūra.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės ketvirta pastraipa
Turėtų būti mažinamos kliūtys dalyvauti darbo rinkoje, ypač moterims, vyresniems darbuotojams, jaunimui, neįgaliesiems ir teisėtiems migrantams. Darbo rinkoje turi būti užtikrinta lyčių lygybė, įskaitant vienodą darbo užmokestį, taip pat galimybė naudotis prieinamu ir kokybišku ankstyvuoju ugdymu ir priežiūra.
Turi būti toliau mažinama diskriminacija darbo rinkoje – taip pat ir susijusi su prieiga prie jos – ypač kalbant apie grupes, patiriančias diskriminaciją ar atskirtį, pvz., moteris, vyresnius darbuotojus, jaunimą, neįgaliuosius ir teisėtus migrantus. Darbo rinkoje turi būti užtikrinta lyčių lygybė, įskaitant vienodą darbo užmokestį, taip pat galimybė naudotis prieinamu ir kokybišku ankstyvuoju ugdymu ir priežiūra bei lankstumas, būtinas norint nuo atskirties apsaugoti asmenis, sustabdžiusius karjerą dėl pareigų šeimoje, pvz., neformaliuosius slaugytojus. Atsižvelgdamos į tai valstybės narės turėtų liautis blokavusios direktyvą dėl moterų įmonių valdybose.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 4 a pastraipa (nauja)
Šiuo požiūriu valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad nesimokančių ir nedirbančių (NEET) jaunų moterų daugiau nei vyrų ir kad NEET jaunimo reiškinį daugiausia lemia išaugęs jaunimo nedarbas, tačiau taip pat ir nepakankamo išsilavinimo nulemtas neveiklumas.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės penkta pastraipa
Kad pagerėtų užimtumas, socialinė įtrauktis, švietimas ir viešasis administravimas, valstybės narės turėti visiškai išnaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų paramą.
Kad būtų kovojama su skurdu, pagerėtų kokybiškas užimtumas, socialinė įtrauktis, švietimas, viešasis administravimas ir viešosios paslaugos, valstybės narės turėtų visapusiškai veiksmingai ir produktyviai išnaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų paramą. Taip pat turėtų būti mobilizuoti Europos strateginių investicijų fondas ir jo investavimo platformos siekiant užtikrinti, kad būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, o darbuotojai turėtų įgūdžių, kurie būtini Sąjungai norint pereiti prie tvaraus augimo modelio.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės pirma pastraipa
Valstybės narės turėtų mažinti darbo rinkos segmentaciją. Darbo santykių apsaugos taisyklės ir institucijos turėtų sudaryti tinkamą įdarbinimo aplinką ir teikti pakankamą apsaugą dirbantiesiems ir ieškantiems darbo arba dirbantiems pagal laikinąsias ar civilinės teisės sutartis. Turėtų būti užtikrinta užimtumo kokybė socialinio ir ekonominio saugumo, švietimo ir mokymosi galimybių, darbo (įskaitant sveikatos ir saugos) sąlygų ir darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo atžvilgiu.
Valstybės narės turėtų mažinti darbo rinkos segmentaciją kovodamos su mažų garantijų darbu, dideliu nedarbu, nedeklaruojamu darbu ir nefiksuoto darbo laiko sutartimis. Darbo santykių apsaugos taisyklės ir institucijos turėtų sudaryti tinkamą įdarbinimo aplinką ir teikti pakankamą apsaugą dirbantiesiems ir ieškantiems darbo arba dirbantiems pagal laikinąsias, darbo ne visą darbo laiką, netipines ar civilinės teisės sutartis aktyviai įtraukdamos socialinius partnerius ir skatindamos kolektyvines derybas. Turėtų būti užtikrinta užimtumo kokybė visiems socialinio ir ekonominio saugumo, patvarumo, deramo darbo užmokesčio, teisių darbe, deramų sąlygų darbo vietoje (įskaitant sveikatos ir saugos aspektus), socialinės apsaugos, lyčių lygybės, švietimo ir mokymosi galimybių atžvilgiu. Todėl būtina padėti jaunimui ateiti į darbo rinką, skatinti ilgai nedirbusiųjų reintegraciją ir darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą teikiant priežiūros paslaugas už prieinamą kainą ir modernizuojant darbo organizavimą. Visoje Sąjungoje turėtų būti skatinama didesnė darbo sąlygų konvergencija.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės 1 a pastraipa (nauja)
Sudarius galimybes patekti į darbo rinką turėtų būti skatinamas verslumas, tvarus darbo vietų kūrimas visuose sektoriuose, įskaitant žaliąsias darbo vietas, taip pat socialinė priežiūra ir inovacijos, kad būtų geriausiai panaudojami žmonių įgūdžiai, puoselėjimas jų vystymas visą gyvenimą ir skatinamos darbuotojų siūlomos inovacijos.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės antra pastraipa
Valstybės narės turėtų glaudžiai įtraukti nacionalinius parlamentus ir socialinius partnerius rengdamos ir įgyvendindamos atitinkamas reformas ir politikos priemones, kaip įprasta nacionalinėje praktikoje, ir remti socialinio dialogo nacionaliniu lygmeniu veikimo ir efektyvumo gerinimą.
Valstybės narės turėtų glaudžiai įtraukti nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas, regionų ir vietos valdžios institucijas rengdamos ir įgyvendindamos atitinkamas reformas ir politikos priemones, kaip numatyta pagal partnerystės principą ir nacionalinę praktiką, ir remti socialinio dialogo nacionaliniu lygmeniu veikimo ir efektyvumo gerinimą, ypač tose valstybėse, kuriose esama didelių problemų, susijusių su darbo užmokesčio devalvacija, kurios priežastis – neseniai panaikintas darbo rinkų reguliavimas ir silpnos kolektyvinės derybos.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės trečia pastraipa
Valstybės narės turėtų stiprinti aktyvias darbo rinkos priemones plėsdamos jų tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir sąveiką su pasyviomis priemonėmis. Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama gerinti atitiktį darbo rinkos poreikiams ir remti tvarų perėjimą darbo rinkoje, viešosioms įdarbinimo tarnyboms teikiant individualizuotą pagalbą ir diegiant veiksmingumo matavimo sistemas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų socialinės apsaugos sistemos veiksmingai įtrauktų ir įgalintų tuos, kas gali dalyvauti darbo rinkoje, apsaugotų (laikinai) neįtrauktuosius į darbo rinkas ir (arba) negalinčius jose dalyvauti ir parengtų asmenis galimiems pavojams; investuodamos į žmogiškąjį kapitalą. Valstybės narės turėtų skatinti įtraukias ir atviras visiems darbo rinkas ir įgyvendinti veiksmingas kovos su diskriminacija priemones.
Valstybės narės turėtų užtikrinti pagrindinius aktyvių darbo rinkos priemonių kokybės standartus tobulindamos jų tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir sąveiką su pagalbinėmis, pvz., socialinės apsaugos, priemonėmis. Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama gerinti galimybes patekti į darbo rinką, stiprinti kolektyvines derybas ir socialinį dialogą ir remti tvarų perėjimą darbo rinkoje, itin aukštos kvalifikacijos viešosioms įdarbinimo tarnyboms teikiant individualizuotą pagalbą ir diegiant veiksmingumo matavimo sistemas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų socialinės apsaugos sistemos veiksmingai įtrauktų ir įgalintų tuos, kas gali dalyvauti darbo rinkoje, apsaugotų (laikinai) neįtrauktuosius į darbo rinkas ir (arba) negalinčius jose dalyvauti ir parengtų asmenis galimiems pavojams ir kintančioms ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, investuodamos į žmogiškąjį kapitalą. Valstybės narės turėtų nustatyti minimalias pajamas, kurios proporcingai atitiktų jų konkrečią socialinę ir ekonominę padėtį – tai būtų viena galimų priemonių skurdui mažinti. Valstybės narės turėtų skatinti įtraukias ir atviras visiems darbo rinkas ir įgyvendinti veiksmingas kovos su diskriminacija priemones.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės ketvirta pastraipa
Turėtų būti užtikrinamas darbuotojų judumas, kad būtų galima išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą, be kita ko, gerinant pensijų perkėlimo galimybę ir kvalifikacijos pripažinimą. Kartu valstybės narės turėtų prižiūrėti, kad nebūtų piktnaudžiaujama esamomis taisyklėmis.
Darbuotojų judumas turėtų būti užtikrinamas kaip pagrindinė teisė ir laisvas pasirinkimas, kad būtų galima išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą, be kita ko, gerinant pensijų perkėlimo galimybę ir veiksmingą kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimą, taip pat atsikratant biurokratijos ir kitų esamų kliūčių. Kartu valstybės narės turėtų spręsti kalbos kliūčių klausimą, tobulindamos mokymo sistemas šioje srityje. Valstybės narės taip pat turėtų tinkamai pasinaudoti EURES tinklu darbuotojų judumui skatinti. Turėtų būti skatinama investuoti į regionus, netenkančius darbo jėgos, kad būtų švelninamos protų nutekėjimo pasekmės, o mobilieji darbuotojai būti skatinami grįžti.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 a gairės (nauja) antraštė
Visų lygmenų švietimo ir mokymo sistemų kokybės ir rezultatų gerinimas
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 a gairė (nauja)
Valstybės narės turėtų teikti prioritetą galimybės naudotis priežiūros ir kokybiško ankstyvojo ugdymo už prieinamą kainą paslaugomis užtikrinimui, nes ir viena, ir kita yra svarbios pagalbinės priemonės darbo rinkos subjektams ir jomis prisidedama prie bendro užimtumo lygio didinimo, kartu padedant asmenims atlikti savo pareigas. Valstybės narės turėtų parengti visapusišką politiką ir skirti investicijas, būtinas norit gerinti šeimoms ir tėvams skiriamą paramą ir derinimo priemones, kuriomis naudodamiesi tėvai galėtų derinti darbą ir šeiminį gyvenimą – taip būtų prisidėta prie ankstyvo mokyklos nelankymo prevencijos, o jaunuoliai įgytų daugiau galimybių darbo rinkoje.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės antraštė
Teisingumo užtikrinimas, kova su skurdu ir lygių galimybių skatinimas
Socialinio teisingumo užtikrinimas, kova su skurdu ir lygių galimybių skatinimas
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės pirma pastraipa
Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos teiktų veiksmingą, efektyvią ir tinkamą apsaugą visais asmens gyvenimo etapais, užtikrindamos teisingumą ir šalindamos nelygybės apraiškas. Reikia, kad socialinė politika būtų paprastesnė ir tikslingesnė ir kad ją papildytų prieinamos ir kokybiškos vaikų priežiūros ir švietimo paslaugos, mokymas ir pagalba ieškant darbo, būsto parama ir prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, galimybė naudotis tokiomis būtiniausiomis paslaugomis kaip banko sąskaita ir internetas; taip pat reikia imtis kovoti su mokyklos nebaigimu ir socialine atskirtimi.
Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų gerinti savo socialinės apsaugos sistemas užtikrindamos pagrindinius standartus, kad būtų teikiama veiksminga, efektyvi ir tvari apsauga visais asmens gyvenimo etapais, užtikrindamos orų gyvenimą, solidarumą, teisę į socialinę apsaugą, visapusišką pagarbą socialinėms teisėms, teisingumą ir šalindamos nelygybės apraiškas, taip pat užtikrindamos įtrauktį siekiant panaikinti skurdą, pirmiausia kalbant apie žmones, išstumtus iš darbo rinkos ir priklausančius pažeidžiamesnėms grupėms. Reikia, kad socialinė politika būtų paprastesnė, tikslingesnė ir didesnio užmojo – taip pat ir užtikrinant prieinamas ir kokybiškas vaikų priežiūros ir švietimo paslaugas, efektyvų mokymą ir pagalbą ieškant darbo, būsto paramą ir visiems prieinamas aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, galimybę naudotis tokiomis būtiniausiomis paslaugomis kaip banko sąskaitos ir internetas; be to, reikia imtis kovoti su mokyklos nebaigimu, ypač dideliu skurdu, socialine atskirtimi ir, kalbant bendriau, su visų formų skurdu. Ypač ryžtingai turėtų būti sprendžiama vaikų skurdo problema.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės antra pastraipa
Šiuo tikslu turi būti naudojamos įvairios priemonės, kurios viena kitą papildo, įskaitant įtraukimo į darbo rinką paslaugas ir pajamų paramą, pritaikytą individualiems poreikiams. Socialinės apsaugos sistemos turi būti kuriamos taip, kad jomis galėtų pasinaudoti visi turintys tokią teisę, kad būtų remiamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir būtų padedama užkirsti kelią skurdui, jį mažinti ir nuo jo apsaugoti.
Šiuo tikslu turi būti naudojamos įvairios priemonės, kurios viena kitą papildo, įskaitant įtraukimo į darbo rinką paslaugas ir pajamų paramą, pritaikytą individualiems poreikiams. Šiuo požiūriu kiekviena valstybė narė turėtų savo nuožiūra nustatyti minimalių pajamų dydį atsižvelgdama į nacionalinę praktiką, kad jis proporcingai atitiktų konkrečią atitinkamos valstybės narės socialinę ir ekonominę padėtį. Socialinės apsaugos sistemos turėtų būti kuriamos taip, kad jos būtų lengviau prieinamos ir jomis nediskriminuojant galėtų pasinaudoti visi, kad būtų remiamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir būtų padedama užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai, taip pat kitokiai rizikai, pvz., pablogėjusiai sveikatai ar nedarbui, juos mažinti ir nuo apsaugoti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, kurie skursta dėl ilgalaikio savo tėvų nedarbo.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės trečia pastraipa
Pensijų sistemos turėtų būti reformuotos, kad būtų užtikrintas jų tvarumas ir pakankamumas moterims ir vyrams ilgėjant gyvenimo trukmei ir vykstant demografiniams pokyčiams; be kita ko, įstatymu nustatytas pensinis amžius turėtų būti susietas su numatoma gyvenimo trukme, faktinis pensinis amžius turėtų būti didinamas ir turi būti kaupiamos papildomos santaupos pensijai.
Pensijų sistemų struktūra turėtų būti tokia, kad jų tvarumas, saugumas ir pakankamumas moterims ir vyrams būtų užtikrinamas stiprinant pensijų sistemas ir siekiant užtikrinti deramas – bent skurdo ribą viršijančias – pajamas išėjus į pensiją. Pensijų sistemos turėtų būti tokios, kad būtų konsoliduojami, toliau vystomi ir tobulinami trys taupymo pensijai sistemų ramsčiai. Pensinio amžiaus ir gyvenimo trukmės susiejimas – ne vienintelė priemonė, kurią taikant galima spręsti su senėjimu susijusias problemas. Pensijų sistemų reformos turėtų, inter alia, atspindėti ir darbo rinkos tendencijas, gimstamumą, demografinę padėtį, sveikatos ir gerovės padėtį, darbo sąlygas ir ekonominės priklausomybės rodiklį. Geriausias būdas spręsti senėjimo problemą – didinti bendrą užimtumo lygį, užtikrinant, inter alia, socialines investicijas į vyresnių žmonių aktyvumą.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės ketvirta pastraipa
Valstybės narės turėtų gerinti sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemų prieinamumą, produktyvumą ir efektyvumą užtikrindamos finansinį tvarumą.
Valstybės narės turėtų gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir gerovės paslaugų kokybę, įperkamumą, prieinamumą, produktyvumą ir efektyvumą, taip pat užtikrinti deramas darbo sąlygas susijusiuose sektoriuose, gerindamos solidarumu grindžiamą finansavimą ir taip užtikrindamos finansinį šių sistemų tvarumą.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 4 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų parama, kad kovotų su skurdu, socialine atskirtimi ir diskriminacija, gerintų prieinamumą neįgaliesiems, siekdamos skatinti lyčių lygybę ir gerinti viešąjį administravimą.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 4 b pastraipa (nauja)
Pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ tikslai, kuriais remdamosi valstybės narės nustato savo nacionalinius tikslus atsižvelgdamos į savo atitinkamą atspirties poziciją ir nacionalines aplinkybes – iki 2020 m. 75 proc. padidinti 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumą; sumažinti mokyklos nebaigimo rodiklį iki mažiau nei 10 proc.; bent iki 40 proc. padidinti 30–34 metų amžiaus asmenų, turinčių tretinį ar lygiavertį išsilavinimą, dalį; skatinti socialinę įtrauktį, ypač mažinant skurdą, kad skurdas ir atskirtis nebegrėstų bent 20 mln. žmonių1a.
__________________
1a Gyventojais vadinamas tam tikras skaičius žmonių, kuriems skurdas ir atskirtis gresia pagal tris rodiklius (skurdo rizika, materialinis nepriteklius ir namų ūkis, kuriame nėra nė vieno dirbančiojo). Valstybės narės gali savo nuožiūra nusistatyti nacionalinius tikslus pagal joms tinkamiausius rodiklius, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes ir prioritetus.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Suomijos paraiška „EGF/2015/001 FI/Broadcom
PDF 346kWORD 83k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Suomijos paraiška „EGF/2015/001 FI/Broadcom“) (COM(2015)0232 – C8-0135/2015 – 2015/2125(BUD))
P8_TA(2015)0262A8-0210/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0232 – C8-0135/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0210/2015),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi priimtas EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Suomija pateikė paraišką „EGF/2015/001 FI/Broadcom“ dėl finansinės paramos iš EGF po to, kai buvo atleisti 568 darbuotojai iš bendrovės „Broadcom Communications Finland“, veikiančios ekonominės veiklos sektoriuje NACE 2 red. 46 skyriuje (Didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais)(4), ir iš 2 tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonių;

E.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir kad todėl Suomija turi teisę gauti finansinę 1 365 000 EUR paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad Suomijos valdžios institucijos 2015 m. sausio 30 d. pateikė paraišką dėl finansinės paramos iš EGF ir kad 2015 m. birželio 2 d. Komisija pateikė jos vertinimą; palankiai vertina tai, kad paraiška buvo greitai (trumpiau nei per penkis mėnesius) įvertinta;

3.  primena, kad šio amžiaus pirmąjį dešimtmetį užsienyje įsteigtų patronuojamųjų Suomijos įmonių darbuotojų skaičius visuose žemynuose padidėjo, 2004 m. Azija tapo elektronikos ir elektros prietaisų pramonės lydere pagal darbuotojų skaičių, o darbuotojų skaičius Europoje ėmė mažėti; mano, kad atleidimai iš bendrovės „Broadcom“ iš dalies yra susiję su tendencija, kuri veikia visą Suomijos elektronikos pramonę ir kuri pasiekė kulminacinį tašką, kai „Nokia“ 2011 m. paskelbė didelio masto atleidimus; vis dėlto daro išvadą, kad šie įvykiai yra labai susiję su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, vykstančiais dėl globalizacijos;

4.  pažymi, kad dėl šių atleidimų dar labiau pablogės nedarbo padėtis, ypač Šiaurės Pohjanmos regione (NUTS 2(5) lygmens regiono dalis, FI1A), kur atleisti 424 darbuotojai iš 568 darbuotojų; pažymi, kad šiame regione nedarbo lygis nuolat yra keliais procentiniais punktais didesnis už nacionalinį vidurkį; pažymi, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. nedarbo lygis buvo 12,2 proc., Šiaurės Pohjanmoje – 14,1 proc., o labiausiai paveiktame Oulu mieste – 16,1 proc., ir kad tą patį regioną labai paveikė nuo 2011 m. vykdomi didelio masto atleidimai iš įmonės „Nokia“;

5.  mano, kad įmonių apklausos ir vizitai yra veiksmai, kurie gali būti naudingi ne tik atleistiems darbuotojams, dėl kurių teikiama paraiška, bet taip pat gali padėti plėsti žinias apie užimtumo problemas šiame sektoriuje, naudingas atleidimų ateityje atvejais; pažymi, kad šie konkretūs veiksmai yra tęsinys jau vykdytos panašios priemonės pagal ankstesnę EGF paraišką „EGF/2013/001 FI/Nokia“ (Suomija);

6.  pažymi, kad iki šiol skyrius „Didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais“ buvo kitos EGF paraiškos („EGF/2010/012 NL/Noord Holland ICT“), kuri taip pat buvo pagrįsta globalizacijos kriterijumi, objektas;

7.  su pasitenkinimu pažymi, kad Suomijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2014 m. rugpjūčio 11 d. (gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą ir netgi prieš pateikiant paraišką dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones;

8.  pažymi, kad atleistiems darbuotojams, kuriems taikoma ši paraiška, Suomija planuoja taikyti trejopas priemones: i) padėti jiems rasti naują darbą, ii) padėti jiems sukurti nuosavą verslą ir iii) suteikti jiems mokymosi ir studijų galimybių;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad valdžios institucijos planuoja 17,46 proc. visų išlaidų panaudoti išmokoms ir paskatoms darbo užmokesčio subsidijų forma (kaip dalis atlyginimo už kiekvienus darbo santykius, nustatytus su remtinu darbuotoju) ir kelionės, nakvynės ir perkraustymo išlaidoms, kurios sudaro pusę didžiausios leistinos 35 proc. visų išlaidų dalies;

10.  palankiai vertina tvarką, pagal kurią Suomijos valdžios institucijos konsultavosi su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba socialiniais partneriais, vietos ar regiono valdžios institucijomis;

11.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

12.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų rinkinį reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir gebėjimus, kurių prireiks ateityje, ir šį rinkinį pritaikyti prie perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

13.  palankiai vertina siūlomų EGF intervencinių veiksmų papildomumą su kitais veiksmais, finansuojamais nacionalinėmis ar Sąjungos lėšomis;

14.  pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kuris turi būti finansuojamas EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Suomijos valdžios institucijos patvirtino, kad tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;

15.  palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą; atkreipia dėmesį į laiko trūkumą, susijusį su nauju tvarkaraščiu, ir galimą poveikį paraiškų nagrinėjimo efektyvumui;

16.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

17.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Suomijos paraiška „EGF/2015/001 FI/Broadcom“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2015/1477.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).
(5) 2012 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1046/2012, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo nuostatos dėl naujojo regionų suskirstymo laiko eilučių perdavimo (OL L 310, 2012 11 9, p. 34).


2016 m. biudžetas. Įgaliojimai, susiję su trišaliu dialogu
PDF 1207kWORD 757k
Rezoliucija
Priedas
Priedas
Priedas
2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto (2015/2074(BUD))
P8_TA(2015)0263A8-0217/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 ir 314 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2015 m. birželio 24 d. (COM(2015)0300),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl 2016 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos išvadas dėl 2016 m. biudžeto gairių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių II antraštinės dalies 8 skyrių,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto laiškus,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0217/2015),

2016 m. biudžeto projektas: įsipareigojimų vykdymas ir atsižvelgimas į finansinius prioritetus

1.  primena, kad savo minėtoje 2015 m. kovo 11 d. rezoliucijoje Parlamentas kaip pagrindinius 2016 m. biudžeto prioritetus nurodė deramų ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, įmonių plėtojimą ir verslumo siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo visoje Sąjungoje skatinimą (trys veiksniai) kartu su vidaus ir išorės solidarumu saugioje Europoje; pakartoja, kad Parlamentas didelę reikšmę teikia teisinių ir politinių įsipareigojimų vykdymui, ir raginimą institucijoms vykdyti savo pažadus;

2.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nustatytos visų išlaidų kategorijų viršutinės ribos, bet taip pat numatytas specialus ir didžiausias galimas lankstumas siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai vykdyti savo teisines prievoles ir specialios priemonės siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai reaguoti į konkrečias nenumatytas aplinkybes arba finansuoti aiškiai nustatytas išlaidas, viršijančias viršutines ribas;

3.  palankiai vertina tai, kad Komisijos pateiktame Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekte įtvirtinami minėtieji prioritetai ir siūloma didinti ES paramą investicijoms, žinioms, darbo vietų kūrimui ir į augimą orientuotoms programoms ir ypač reprezentatyviai judumo programai, pvz., „Erasmus+“; laikosi nuomonės, kad 2016 m. biudžeto projektas – tai teigiamas žingsnis siekiant padėti valstybėms narėms spręsti struktūrines problemas, ypač konkurencingumo praradimo problemą; palankiai vertina tai, kad Komisija ne tik numatė daugiau lėšų 3 išlaidų kategorijoje (saugumas ir pilietybė) ir 4 išlaidų kategorijoje (Europos vaidmuo pasaulyje), kaip pagrįstai tikėtasi, bet ir yra pasiryžusi reaguoti į naujus įvykius, pvz., krizes Ukrainoje, Sirijoje ir Viduržemio jūros regione, patenkindama ES ir valstybių narių poreikius saugumo ir migracijos srityse, parodydama tvirtą politinę valią išorės veiksmų srityje ir prisiimdama biudžetinį įsipareigojimą kilmės ir tranzito šalių atžvilgiu;

4.  palankiai vertina tai, kad į 2016 m. biudžeto projektą įtrauktas Europos strateginių investicijų fonas (ESIF), ir ypač tai, kad siekiant padengti dalį išlaidų, skirtų ESIF garantijų fondo 8 mlrd. EUR sumai finansuoti, buvo panaudota bendroji įsipareigojimų marža, o ne vien tik sumažintos programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) numatytos lėšos; pabrėžia, kad Parlamentas siekė kuo labiau sumažinti poveikį šioms dviems programoms ir kad teisėkūros institucijų susitarimu lėšų apribojimas buvo dar labiau sumažintas bendra 1 mlrd. EUR suma, be kita ko, išsaugant fundamentiniams tyrimams numatytas lėšas; tikisi, kad ESIF susitarimas kuo greičiau bus atspindėtas 2016 m. biudžete, parengus taisomąjį raštą;

5.  tačiau primena, kad sprendimą dėl metinių asignavimų, kuriuos bus leidžiama panaudoti siekiant sudaryti ESIF garantijų fondą, priims tik biudžeto valdymo institucija, vykdydama metinę biudžeto procedūrą; atsižvelgdamas į tai, įsipareigoja toliau kompensuoti programai „Horizontas 2020“ ir EITP numatytų lėšų sumažinimą, kuris ir toliau yra didelis, kad įgyvendinant šias programas būtų visapusiškai pasiekti tikslai, dėl kurių susitarta dar tik prieš dvejus metus per derybas dėl jų atitinkamų teisinių pagrindų; taip pat ketina atidžiai stebėti, ar šis lėšų mažinimas turėtų būti atliekamas tik 2016–2018 m. laikotarpiu, kaip siūlė Komisija, ar paskirstytas 2019–2020 m. laikotarpiu, kad būtų sumažintas šioms programoms daromas poveikis;

6.  apgailestauja dėl to, kad Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programai (COSME) skiriami įsipareigojimų asignavimai 2016 m. nominaliai sumažinami palyginti su 2015 m.; atkreipia dėmesį į tai, jog toks mažinimas reikštų labai neigiamą signalą tuo metu, kai MVĮ kaip inovatorių ir darbo vietų kūrėjų potencialas yra itin reikalingas, kad būtų skatinamas ES ekonomikos atsigavimas, sumažinti investicijų atotrūkiai ir prisidedama prie Sąjungos gerovės ateityje; primena, kad verslumo skatinimas, konkurencingumo ir Sąjungos įmonių, įskaitant socialines įmones, galimybių patekti į rinkas didinimas ir MVĮ, kurios labai prisideda prie Europos ekonomikos ir konkurencingumo skatinimo, galimybių pasinaudoti finansavimu gerinimas – tai prioritetai, kuriems aiškiai pritaria visos institucijos, dėl šios priežasties COSME asignavimai per pastaruosius dvejus metus buvo telkiami laikotarpio pradžioje ir didinami, atsižvelgiant į didelį programos įgyvendinimo lygį; todėl ketina užtikrinti, kad ši programa būtų sėkmingai vykdoma 2016 m.;

7.  pakartoja savo susirūpinimą dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimo, nes ši iniciatyva yra pagrindinė kovos su jaunimo nedarbu Sąjungoje, kuri yra svarbiausias visų ES politikos formuotojų prioritetas, priemonė; atkreipia dėmesį į Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų papildomų asignavimų telkimą laikotarpio pradžioje 2014 m. ir 2015 m.; apgailestauja dėl to, kad 2016 m. nepasiūlyta numatyti naujų įsipareigojimų; primena, kad DFP numatyta bendrąją įsipareigojimų maržą viršijant viršutines ribas jau nuo 2016 m. panaudoti tam, kad būtų pasiekti su ekonomikos augimu ir užimtumu, ypač jaunimo užimtumu, susiję politiniai tikslai; todėl primena, kad Europos socialinio fondo reglamente numatyta, jog ištekliai Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2016–2020 m. gali būti persvarstyti ir padidinti vykdant biudžeto procedūrą; taigi ragina toliau įgyvendinti Jaunimo užimtumo iniciatyvą pasinaudojant visomis DFP numatytomis nuostatomis dėl lankstumo ir ketina užtikrinti, kad 2016 m. biudžete būtų numatytos reikiamos sumos;

8.  pažymi, kad, dėl laiku pasiekto susitarimo dėl įsipareigojimų perprogramavimo pagal pasidalijamąjį valdymą 2014–2020 m. DFP, nes atitinkamos taisyklės ir programos buvo patvirtintos pavėluotai, į savo 2016 m. biudžeto projektą (2 ir 3 išlaidų kategorijos) Komisija įtraukė 4,5 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą, kuri negalėjo būti panaudota 2014 m.; primena, kad pagal Taisomąjį biudžetą Nr. 1/2015 jau buvo sudarytos sąlygos pagal 1b, 2 ir 3 išlaidų kategorijas 16,5 mlrd. EUR perkelti iš 2014 į 2015 m.; pabrėžia, kad tai vis dėlto yra gryni perkėlimai iš 2014 m. asignavimų, dėl kurių jau susitarta, todėl, palyginimo tikslais, į šią sumą neturėtų būti atsižvelgiama vertinant 2016 m. biudžeto raidą, palyginus su 2015 m. biudžetu; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad atitinkamoms programoms iš tiesų numatyti padidinti įsipareigojimų asignavimai 2016 m. biudžeto projekte;

9.  yra susirūpinęs dėl lėtesnio nei planuota naujų programų pagal 2014–2020 m. DFP pradėjimo, nes buvo per vėlai patvirtinti teisiniai pagrindai ir veiklos programos, taip pat 2014 m. trūko mokėjimų asignavimų; įsipareigoja išnagrinėti, ar įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai, kurių prašoma, iš tiesų sudarys sąlygas tas naujas programas vykdyti visu pajėgumu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių, kad būtų kompensuotas programų įgyvendinimo vėlavimas;

10.  pažymi, kad ES 2016 m. biudžeto projektą sudaro 153,5 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (įskaitant iš 2014 m. perskirtus 4,5 mlrd. EUR) ir 143,5 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų; pabrėžia, kad, nepaisant perprogramavimo 2015 m. ir 2016 m. poveikio, tai yra 2,4 proc. daugiau įsipareigojimų ir 1,6 proc. daugiau mokėjimų, palyginti su 2015 m. biudžetu; pabrėžia, kad šis apskritai nedidelis padidinimas, atitinkantis DFP nustatytas gaires ir atspindintis infliaciją, realiai beveik nėra padidinimas ir tai parodo išlaidų efektyvumo ir veiksmingumo svarbą;

11.  pabrėžia, kad pagal DFP viršutines ribas Komisija palieka 2,2 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (iš kurių 1,2 mlrd. EUR numatyta pagal 2 išlaidų kategoriją) ir 1,6 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų maržas; primena, kad paliktos įsipareigojimų ir mokėjimų maržos ir neatlikti mokėjimai įtraukiami į bendras maržas, kurios turi būti panaudotos vėlesniais metais, iškilus poreikiui; pažymi, kad bendroji įsipareigojimų marža panaudojama pirmą kartą ir kad dalis jos bus panaudota ESIF tikslais; iš esmės palankiai vertina pasiūlytą lankstumo priemonės panaudojimą aiškiai nustatytoms išlaidoms, kurios susidaro vykdant naujas ES iniciatyvas prieglobsčio ir migracijos srityse ir kurios negali būti finansuojamos neviršijant 3 išlaidų kategorijos ribų, finansuoti; siekdamas daugiau lėšų skirti svarbiausiems prioritetams, ketina panaudoti dalį likusių maržų ir pasinaudoti atitinkamomis DFP numatytomis nuostatomis dėl lankstumo;

Mokėjimai: pasitikėjimo atkūrimas

12.  primena, kad 2014 m. mokėjimų trūkumas, iš esmės dėl nepakankamų mokėjimų asignavimų viršutinių ribų ir pernelyg mažo biudžeto, pasiekė precedento neturintį aukštą lygį ir išliks didelis 2015 m.; baiminasi, kad dėl šios priežasties toliau bus daromas neigiamas poveikis naujų 2014–2020 m. DFP programų įgyvendinimui ir toliau bus daroma žala naudos gavėjams, ypač nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, susiduriančioms su ekonominiais ir socialiniais suvaržymais; remia Komisijos atliekamą aktyvų mokėjimų valdymą, bet yra susirūpinęs dėl kvietimų teikti paraiškas atidėjimo, išankstinio finansavimo sumažinimo ir vėluojančių mokėjimų, nes tai gali pakenkti siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų; pakartoja savo susirūpinimą dėl ad hoc mokėjimų sumažinimo, kurį per metinių biudžetų svarstymą atliko Taryba, įskaitant programų, numatytų 1a išlaidų kategorijoje „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“; ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 31 d. parengti ataskaitą dėl poveikio paramos gavėjams, kuriems Sąjungos mokėjimai 2013–2015 m. buvo atidėti, taip pat dėl poveikio programų įgyvendinimui;

13.  palankiai vertina tai, kad ES biudžeto projekte atspindimos bendro pareiškimo dėl 2015–2016 m. mokėjimų plano, dėl kurio po bendro padėties įvertinimo ir trijų institucijų prisiimto įsipareigojimo sumažinti šį vėlavimą susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, nuostatos; primena, kad pagal SESV 310 straipsnį ES biudžete nurodytos įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos; pažymi, kad, remiantis Komisijos vertinimu, mokėjimų asignavimais, kurių prašoma biudžeto projekte, neapmokėtų sąskaitų suma būtų sumažinta iki tvaraus lygio – maždaug 2 mlrd. EUR; todėl įsipareigoja visapusiškai remti Komisijos pasiūlymą ir tikisi, kad Taryba vykdys savo įsipareigojimus šioje srityje;

14.  pabrėžia, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo ateityje vengti nepriimtino neįvykdytų mokėjimų prašymų skaičiaus susikaupimo metų pabaigoje, visapusiškai laikantis susitarimų, pasiektų sudarant daugiametę finansinę programą ir metinės biudžeto procedūros metu, ir juos įgyvendinant; pakartoja, kad šiuo požiūriu reikia atidžiai ir aktyviai stebėti neįvykdytų mokėjimų tendencijų pokyčius; pakartoja savo susirūpinimą, kad mokėjimų ciklo specifiškumas sukuria papildomų įtampų mokėjimų asignavimų lygmeniu, ypač DFP pabaigoje; primena Komisijai jos įsipareigojimus, prisiimtus bendrame pareiškime dėl mokėjimų plano, tobulinti savo vidutinės trukmės ir ilgalaikio prognozavimo priemones ir sukurti išankstinio perspėjimo sistemą siekiant pateikti pirmąsias mokėjimų prognozes liepos mėn., kad biudžeto valdymo institucija ateityje galėtų priimti tinkama informacija pagrįstus sprendimus;

15.  palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į bendrus mokėjimų asignavimus, daug daugiau dėmesio galų gale imama teikti ne 2007–2013 m. programų užbaigimui, o naujų 2014–2020 m. programų vykdymui; tačiau pabrėžia, kad mokėjimų lygis 2016 m. biudžeto projekte, visų pirma 1b išlaidų kategorijoje, žemas palyginti su įsipareigojimų lygiu, o dėl to gali kilti rizika dėl neįvykdytų mokėjimų prašymų sankaupos šios DFP pabaigoje; todėl kelia klausimą, kiek tai atitinka ilgalaikę mokėjimų plano perspektyvą;

1a išlaidų pakategorė – Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

16.  pažymi, kad Komisijos pasiūlymu dėl 2016 m. įsipareigojimų asignavimai pagal 1a pakategorę palyginti su 2015 m. padidinami 6,1 proc. iki 18,6 mlrd. EUR; pabrėžia, kad įsipareigojimai padidinami visų pirma dėl ESIF integravimo, lėšų programai „Erasmus+“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei padidinimo ir, mažesniu mastu, lėšų programai „Muitinė“, „Fiscalis“ ir kovai su sukčiavimu bei Užimtumui ir socialinių inovacijų programai padidinimo; skirs ypatingą dėmesį nelygybės tarp gamybinės praktikos ir aukštojo mokslo Europoje sumažinimui, visų pirma siekiant užtikrinti vienodas judumo galimybes;

17.  vis dėlto apgailestauja dėl to, kad buvo sumažinti asignavimai dideliems infrastruktūros projektams, programoms „Horizontas 2020“ ir COSME, taip pat dėl lėtesnės pažangos EITP transporto srityje, kurios priežastis yra lėšų perkėlimas ESIF; primena, kad pagal pradinį Komisijos pasiūlymą dėl ESIF programai „Horizontas 2020“ 2016 m., palyginti su 2015 m., asignavimų būtų sumažinta 170 mln. EUR ir tai būtų prieštaringas ženklas dėl programos, kuri plačiai pripažįstama kaip pavyzdinis prioritetas pagal dabartinę DFP; apgailestauja dėl šalutinio poveikio mokslinių tyrimų finansavimui, įskaitant energetikos, MVĮ, klimato ir aplinkos, socialinių mokslų ir mokslo visuomenėje srityse; įsipareigoja siekti dar labiau kompensuoti pasiūlytus lėšų sumažinimus šioms programoms biudžeto procedūros metu didinant asignavimus ir panaudojant 200 mln. EUR maržą, kuri vis dar egzistuoja nesiekiant 1a išlaidų kategorijos viršutinės ribos; pabrėžia, kad mokslinių tyrimų, vystymosi ir inovacijų finansavimą reikėtų sutelkti į sritis, kuriose galima sukurti didžiausią pridėtinę vertę, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, IRT, dotacijas fundamentiniams tyrimams, taip pat mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiosios energijos technologijas;

18.  pakartoja savo paramą ITER programai ir įsipareigoja užtikrinti tinkamą finansavimą; tačiau yra susirūpinęs, kad pateiktas persvarstytas tvarkaraštis ir ITER finansinis planavimas, numatytas 2015 m. lapkričio mėn., nesudarys galimybės biudžeto valdymo institucijai atsižvelgti į naują informaciją 2016 m. metinėje biudžeto procedūroje; be to, primygtinai ragina ITER ir jos bendrąją įmonę Europos Sąjungai „Branduolių sintezės energija“ nedelsiant pateikti prašomas ataskaitas dėl 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir laikytis atitinkamų Parlamento rekomendacijų;

19.  pabrėžia, kad dėl ankstesnio mokėjimų asignavimų trūkumo padidėjo įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų skirtumas keliose programose pagal 1a išlaidų kategoriją ir tai buvo viena iš staigaus neįvykdytų įsipareigojimų padidėjimo priežasčių, palyginti su kitomis išlaidų kategorijomis; yra susirūpinęs, kad Komisija turėjo sumažinti išankstinio finansavimo sumą ir, o tai kelia didesnį nerimą, atidėti kvietimus teikti paraiškas ir vėluoti pasirašyti sutartis; pažymi, pvz., kad, kalbant apie programą „Horizontas 2020“, Komisija mano, jog įprasto vykdymo atveju, kai mokėjimų asignavimai neribojami, iki 2014 m. pabaigos būtų buvę išleista apie 1 mlrd. EUR daugiau; palankiai vertina Komisijos pastangas kontroliuoti mokėjimų padėtį, vis dėlto pakartoja, kad jokiomis aplinkybėmis netoleruos lėtesnio 2014–2020 m. programų vykdymo, kaip būdo spręsti mokėjimų trūkumo problemą;

20.  todėl palankiai vertina mokėjimų asignavimų padidinimą 11,4 proc. iki 17,5 mlrd. EUR palyginti su 2015 m. ir mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų santykio pagerinimą 2016 m.; ypač pažymi, kad kelių programų („Copernicus“, „Erasmus+“, „Horizontas 2020“, EITP transporto srities, branduolinės saugos ir eksploatavimo nutraukimo) atveju mokėjimų asignavimai viršija įsipareigojimų asignavimų lygį;

1b išlaidų pakategorė — Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad 1b pakategorėje pasiūlyta 50,8 mlrd. EUR įsipareigojimų (3,2 proc. daugiau nei 2015 m., programavimo pakeitimo poveikis panaikintas) ir 49,1 mlrd. mokėjimų asignavimų (4 proc. mažiau) ir palikta nedidelė 15,3 mln. EUR marža atsižvelgiant į įsipareigojimų viršutinę ribą; primena, kad sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų politika, kuria siekiama sumažinti Europos regionų atotrūkį stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, pabrėžia, kad tokios priemonės, kaip ESF, ERPF, Sanglaudos fondas ar Jaunimo užimtumo iniciatyva, prisideda spartinant sanglaudą, mažinant išsivystymo skirtumus ir remiant tvarių darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ES sanglaudos politika atlieka esminį vaidmenį;

22.  pabrėžia, kad 44 proc. pasiūlytų 2016 m. mokėjimų asignavimų padengia neįvykdytus mokėjimų prašymus ankstesniais programavimo laikotarpiais, taigi lieka tik 26,8 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų naujoms 2014–2020 m. sanglaudos programoms pradėti; todėl mano, kad pasiūlyti mokėjimų asignavimai yra mažiausias šioje pakategorėje reikalingas minimumas;

23.  primena, kad 2016 m. biudžete reikia 21,6 mlrd. EUR siekiant neįvykdytų mokėjimų prašymų, susijusių su 2007–2013 m. sanglaudos programomis, lygį sumažinti nuo 24,7 mlrd. EUR 2014 m. pabaigoje ir 20 mlrd. EUR 2015 m. pabaigoje iki maždaug 2 mlrd. EUR iki 2016 m. pabaigos, kaip aprašyta Komisijos vertinime, pridėtame prie bendro pareiškimo dėl 2015–2016 m. mokėjimų plano; primygtinai ragina ateityje vengti panašaus neįprasto neapmokėtų sąskaitų susikaupimo, kad nebūtų daroma žala ES patikimumui;

24.  be to, ragindamas tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą, pabrėžia, kad šiuo metu būtina veiksmingai ir efektyviai spartinti jos įgyvendinimą valstybėse narėse; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis visų būtinų priemonių, kad pirmenybė būtų teikiama nacionalinių Jaunimo garantijų iniciatyvų vykdymui, prireikus atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų rekomendacijas, išdėstytas specialiojoje ataskaitoje Nr. 3/2015; pakartoja, kad neseniai patvirtintas išankstinio finansavimo dalies padidinimas iki 30 proc., kurį tvirtai rėmė Parlamentas, priklauso nuo to, ar valstybės narės per vienerius metus greitai pateiks tarpinius mokėjimų prašymus, kurie turėtų būti pateikti 2016 m.; primygtinai tvirtina, kad padidintas išankstinis finansavimas Jaunimo užimtumo iniciatyvai neturėtų turėti neigiamo poveikio kitų ESF sudėtinių dalių įgyvendinimui;

2 išlaidų kategorija — Tvarus augimas: gamtos ištekliai

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2 išlaidų kategorijoje pasiūlyta 63,1 mlrd. EUR įsipareigojimų (0,1 proc. mažiau nei 2015 m., programavimo pakeitimo poveikis panaikintas) ir 55,9 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų (0,2 proc. mažiau) ir palikta 1,2 mlrd. EUR marža atsižvelgiant į įsipareigojimų viršutinę ribą ir 1,1 mlrd. EUR marža atsižvelgiant į tarpinę Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) viršutinę ribą; pabrėžia, kad finansinės drausmės mechanizmas taikomas tik siekiant sukurti krizių žemės ūkio sektoriuje sureguliavimui skirtą rezervą; laukia Komisijos taisomojo rašto, kuris turėtų būti parengtas 2015 m. spalio mėn. ir turėtų būti paremtas naujausia informacija apie EŽŪGF finansavimą; pabrėžia, kad dėl lėšų perkėlimų tarp dviejų BŽŪP ramsčių padidėja bendra kaimo plėtrai panaudotina suma;

26.  pabrėžia, kad 2016 m. biudžeto projekte atspindimas sumažėjęs intervencijų į žemės ūkio rinkas poreikis palyginti su 2015 m. biudžetu, visų pirma dėl neatidėliotinų priemonių, susijusių su Rusijos taikomu tam tikrų žemės ūkio produktų iš ES importo embargu, poveikio 2015 m.; pažymi, kad, pasak Komisijos, 2016 m. biudžete tolesnės priemonės nereikalingos; atkreipia dėmesį į tikslus didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą ir tvarumą ir prašo rasti išteklių šiems tikslams pasiekti;

27.  pabrėžia, kad pagal reformuotą bendrą žuvininkystės politiką numatyta plačių užmojų teisinė sistema, kurią taikant galima spręsti atsakingos žvejybos problemą, taip pat renkant duomenis, ir palankiai vertina tai, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas pasinaudojo 2014 m. nepanaudotų asignavimų perkėlimu į 2015 m., o panaikinus šio programavimo pakeitimo poveikį šiam fondui skirti įsipareigojimų asignavimai 2016 m. toliau didėja; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimų srityje ankstesnių programų laipsniškas užbaigimas tik iš dalies kompensuotas naujos programos pradėjimu, dėl to 2016 m. asignavimų yra mažiau;

28.  palankiai vertina įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų padidinimą Aplinkos ir klimato kaitos politikos programai LIFE; palankiai vertinta pirmuosius žingsnius siekiant žalinti ES biudžetą ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia dar labiau paspartinti tempą;

3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė

29.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. biudžeto projekte padidinta parama visoms 3 išlaidų kategorijos programoms ir ji siekia 2,5 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (12,6 proc. padidinimas palyginus su 2015 m. biudžetu, panaikinus programavimo pakeitimo poveikį) ir 2,3 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų (9,7 proc. padidinimas); pabrėžia, kad dėl to nepalikta jokia marža tolesniam lėšų didinimui arba bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams pagal 3 išlaidų kategoriją; laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, ypač dėl didėjančio migracijos srautų spaudimo, viršutinė riba, nustatyta mažiausiai DFP išlaidų kategorijai, gali būti nebeaktuali ir šis klausimas turėtų būti sprendžiamas po rinkimų persvarstant DFP;

30.  palankiai vertina Komisijos Europos migracijos darbotvarkę ir primena apie savo paramą siekiant stiprinti ES priemones ir sąžiningo naštos pasidalijimo kultūros ir solidarumo prieglobsčio, migracijos ir išorės sienų priežiūros srityje plėtojimą; todėl palankiai vertina įsipareigojimų asignavimų Vidaus saugumo fondui ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui, apimant ir bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) plėtrą, padidinimą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą mobilizuoti 124 mln. EUR lankstumo priemonės lėšų siekiant reaguoti į dabartines migracijos tendencijas Viduržemio jūros regione; reiškia abejonę dėl to, ar siūlomų lėšų pakaks; pabrėžia, kad reikia griežtai kontroliuoti šių lėšų paskirtį;

31.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didelį skaičių žmonių, atvykstančių į Sąjungos pietines pakrantes, ir vis didesnį Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) vaidmenį valdant prieglobsčio sritį, pasiūlymas EASO įdarbinti tik 6 papildomus darbuotojus yra aiškiai nepakankamas; todėl prašo EASO skirti tinkamą darbuotojų skaičių ir 2016 m. biudžetą, kad ši agentūra galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis ir veiksmus;

32.  mano, kad Komisija turėtų nuodugniai įvertinti priemonių, kurios pateiktos kaip ES migracijos darbotvarkės ir Europos saugumo darbotvarkės, kiek tai apima Europolo veiklą, dalis, poveikį biudžetui ir papildomas užduotis, kad biudžeto valdymo institucijai būtų sudarytos sąlygos tinkamai nustatyti agentūros agentūrų biudžeto ir darbuotojų poreikius; pabrėžia Europolo vaidmenį valstybėms narėms teikiant tarpvalstybinę pagalbą ir vykdant keitimąsi informacija; pabrėžia, kad 2016 m. reikia užtikrinti agentūrai tinkamą biudžetą ir darbuotojų skaičių, kad ji galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis ir veiksmus;

33.  mano, kad atitinkamoms agentūroms neturėtų būti taikomas darbuotojų skaičiaus sumažinimas arba darbuotojų perkėlimas ir kad jos privalo atitinkamai paskirstyti savo darbuotojus siekdamos įvykdyti savo išaugusius įsipareigojimus;

34.  taip pat primena, kad Parlamentas tvirtai ir nuosekliai remia tinkamą kultūros ir žiniasklaidos programų finansavimą; todėl palankiai vertina lėšų programai „Kūrybiška Europa“, įskaitant žiniasklaidos veiksmus, padidinimą palyginti su 2015 m. biudžetu, bet reiškia abejones dėl administracinio kultūros ir žiniasklaidos standartų padalijimo; taip pat remia pasiūlytą lėšų padidinimą programai „Europa piliečiams“, nes ši programa yra itin svarbi piliečių dalyvavimui Europos demokratiniame procese; laikosi nuomonės, kad Europos piliečių iniciatyva yra pagrindinė dalyvaujamosios demokratijos ES priemonė, ir ragina gerinti jos matomumą ir prieinamumą; atkreipia dėmesį į teigiamą visos Europos tinklų, kuriuos sudaro vietos ir nacionalinė žiniasklaida, pvz., „EuranetPlus“, vaidmenį;

35.  pabrėžia, kad maisto ir pašarų sauga, vartotojų apsauga ir sveikata yra didžiausią ES piliečių susirūpinimą keliančios sritys; todėl teigiamai vertina įsipareigojimų asignavimų padidinimą palyginti su 2015 m. biudžetu „Maisto ir pašarų“ programai, Sveikatos programai ir Vartotojų programai;

4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

36.  palankiai vertina bendrą 4 išlaidų kategorijos finansavimo padidinimą, kuris siekia 8,9 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (5,6 proc. padidinimas palyginti su 2015 m. biudžetu), paliekant 261,3 mln. EUR maržą atsižvelgiant į viršutinę ribą; pažymi, kad tai rodo didelį solidarumą su trečiosiomis šalimis; mano, kad ES biudžetas yra priemonė teikiant pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia, ir propaguojant pagrindines Europos vertybes; yra patenkintas dėl to, kad ekonominiai ir socialiniai sunkumai, kuriuos patyrė ES pastaraisiais metais, nesutrukdė dėmesį skirti problemoms kitose pasaulio valstybėse; tačiau mano, kad greičiausiai prireiks labiau sustiprinti tam tikras prioritetines sritis, pvz., Europos kaimynystės priemonę, įskaitant pagalbą Artimųjų Rytų taikos procesui, Palestinai ir JTPDO, atsižvelgiant į besitęsiančią humanitarinę ir politinę krizę kaimynystės erdvėje ir už jos ribų;

37.  palankiai vertina Komisijos prašomą mokėjimų asignavimų visoms programoms pagal 4 išlaidų kategoriją padidinimą (28,5 proc. padidinimas iki 9,5 mlrd. EUR), kai mokėjimai viršija įsipareigojimus, ypač vystymosi, humanitarinės pagalbos ir ES paramos Palestinai bei Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose srityse; mano, kad tokį padidinimą visiškai pateisina būtinybė kompensuoti didelio mokėjimų trūkumo šioje išlaidų kategorijoje 2014 m. ir 2015 m., dėl kurio Komisija sumažino išankstinį finansavimą ir atidėjo teisinius įsipareigojimus, pasekmes; primena, kad pagal 4 išlaidų kategoriją 2015 m. reikėjo sumokėti 1,7 mln. EUR delspinigių už pavėluotus mokėjimus; tikisi, kad įsipareigojimų ir mokėjimų skirtumas bus laipsniškai mažinamas ir neapmokėtų sąskaitų skaičius vėl pasieks įprastą lygį; pabrėžia, kad toks procesas yra būtinas pažeidžiamų naudos gavėjų finansiniam stabilumui ir tam, kad ES galėtų veikti kaip patikima tarptautinių organizacijų partnerė;

38.  mano, kad išorės finansavimo priemonėmis suteikiamos priemonės įvairiais būdais ir atsižvelgiant į atitinkamus tikslus šalinamos tų vidaus saugumo ir migracijos problemų, į kurias sutelktas kitų metų biudžetas, priežastys, ypač atkreipiant dėmesį į Sąjungos pietines ir rytines sienas ir apskritai teritorijas, kuriose vyksta konfliktai; ypač atkreipia dėmesį į vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir Europos kaimynystės priemonę, bet taip pat į politines priemones, kurioms lėšos padidintos ne tokiu dideliu mastu, pvz., humanitarinę pagalbą, priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, bendrą užsienio ir saugumo politiką ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę; ragina Komisiją aiškiai nustatyti sritis, kurios gali prisidėti sprendžiant šias svarbiausias problemas ir kuriose galimos didesnės lėšos gali būti veiksmingai įsisavinamos; šiuo požiūriu primena, kad svarbu teikti paramą siekiant sumažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą ir taip pat svarbu, kad žmogaus teisių apsauga, lyčių lygybė, socialinė sanglauda ir kova su nelygybe ir toliau sudarytų ES išorės pagalbos veiklos pagrindą;

39.  pabrėžia pastebimą sumos, kuri 2016 m. biudžete numatyta Europos investicijų banko valdomam Išorės veiksmų garantijų fondui, padidinimą ir pažymi, kad to priežastis, be kitų veiksnių, yra pradėtos teikti makrofinansinės paramos paskolos Ukrainai;

40.  ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad strateginėse šalyse, kurios naudojasi santykinai dideliu finansavimu iš įvairių ES šaltinių, pvz., Ukrainoje ir Tunise, būtų taikomas jungtinis požiūris; laikosi nuomonės, kad didesnis politinis ir ekonominis ES poveikis gali būti pasiektas užtikrinant didesnį pagrindinių veikėjų ES ir vietos veikėjų veiksmų suderinamumą ir koordinavimą, kai supaprastinamos ir sutrumpinamos procedūros ir pateikiamas aiškesnis ES veiksmų vaizdas;

5 išlaidų kategorija – Administravimas

41.  pažymi, kad, palyginti su 2015 m. biudžetu, 5 išlaidų kategorijos išlaidos padidėjo 2,9 proc. iki 8 908,7 mln. EUR, šis skaičius bendrai apima administracines institucijų išlaidas (2,2 proc. padidėjimas) ir išlaidas pensijoms bei Europos mokykloms (5,4 proc. padidėjimas); pažymi, kad atsižvelgiant į viršutinę ribą palikta 574,3 mln. EUR marža; pabrėžia, kad 5 išlaidų kategorija ir toliau sudaro 5,8 proc. ES biudžeto; vis dėlto primena, kad į šį skaičių neįtraukta techninė parama, kuri įtraukiama į veiklos išlaidas;

Specialios priemonės

42.  patvirtina, kad specialios priemonės yra itin svarbios visapusiškam DFP laikymuisi ir įgyvendinimui ir dėl jų pobūdžio joms skirti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai turėtų būti apskaičiuojami neatsižvelgiant į viršutines ribas, visų pirma bendrosios mokėjimų maržos apskaičiavimo tikslais; palankiai vertina pasiūlytą pariteto tarp įsipareigojimų ir mokėjimų, susijusių su neatidėliotinos pagalbos rezervu, principą; pažymi, kad 2016 m. biudžeto projekte neatidėliotinos pagalbos rezervui, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui (EGF) ir Europos Sąjungos solidarumo fondui numatytos sumos yra iš esmės nepakitusios arba šiek tiek padidintos;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

43.  pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės nustatyti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios gali tapti nuolatiniais ES veiksmais ir programomis, apimančiais iniciatyvas, kuriomis siekiama atspindėti ir paremti ekonominius, ekologinius ir socialinius pokyčius ES; susirūpinęs pažymi, kad Komisija nenumatė asignavimų tolesniam labai sėkmingų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų vykdymui, ypač 3 išlaidų kategorijoje; ketina nustatyti subalansuotą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rinkinį; pažymi, kad dabartiniame pasiūlyme kai kurių išlaidų kategorijų marža yra gana ribota arba jos išvis nėra numatyta, ir ketina išnagrinėti priemones, kaip sudaryti sąlygas galimiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams;

Decentralizuotos agentūros

44.  pabrėžia svarbų decentralizuotų agentūrų vaidmenį ES politikos formavimo procese ir yra pasiryžęs įvertinti kiekvienos agentūros atskirai biudžeto ir darbuotojų poreikius, kad būtų užtikrinta pakankamai asignavimų ir darbuotojų visoms agentūroms, ypač toms, kurioms neseniai buvo pavestos naujos užduotys arba kurių darbo krūvis yra didesnis dėl nustatytų politinių prioritetų ar kitų priežasčių; ypač yra pasiryžęs teisingumo ir vidaus reikalų srityje veikiančioms agentūroms suteikti išteklių, reikalingų spręsti dabartines dėl migracijos kylančias problemas; dar kartą pabrėžia savo prieštaravimą perskirstymo rezervui ir tikisi biudžeto procedūros metu rasti sprendimą siekiant sustabdyti papildomą darbuotojų skaičiaus mažinimą decentralizuotose agentūrose; be to, pakartoja savo ketinimą pasinaudoti Tarpinstitucine darbo grupe decentralizuotų agentūrų klausimu, kad būtų rastas bendras institucijų požiūrio į agentūras, turint omenyje biudžeto aspektą, pagrindas, taip pat atsižvelgiant į su 2016 m. biudžetu susijusią taikinimo procedūrą;

o
o   o

45.  ragina nuolat stengtis skirti biudžeto lėšų tam, kad būtų teikiami atitinkami mokymai ir perkvalifikavimas tuose sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos, ir pagrindiniuose sektoriuose, turinčiuose dideles darbo vietų kūrimo galimybes, pavyzdžiui, žaliosios ekonomikos, žiedinės ekonomikos, sveikatos priežiūros ir IRT sektoriuose; pabrėžia, kad 2016 m. biudžete turėtų būti numatyta tinkama parama socialinės įtraukties skatinimui ir veiksmams, kuriais siekiama panaikinti skurdą ir suteikti skurstantiems ir socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms daugiau galių; primena, kad lyčių lygybės klausimas turėtų būti įtrauktas į ES politikos kryptis ir sprendžiamas biudžeto sudarymo proceso metu; primygtinai ragina teikti finansinę paramą visoms programoms, kuriomis skatinama socialinė įtrauktis ir darbo vietų kūrimas asmenims, kurių padėtis darbo rinkoje nepalanki įvairiais aspektais, pvz., ilgą laiką darbo neturintiems asmenims, neįgaliesiems, žmonėms, priklausantiems mažumoms, ir neaktyviems bei drąsos netekusiems asmenims;

46.  primena, kad 2016 m. biudžeto procedūra, kai programos turėtų būti vykdomos visu pajėgumu, turėtų būti integruotos naujos pagrindinės iniciatyvos investicijų ir migracijos srityse, atsiranda galimybė išspręsti praeityje neišspręstus klausimus, pvz., dėl mokėjimų ir specialiųjų priemonių, ir pirmą kartą bus taikomos naujos DFP nuostatos, kaip antai bendroji įsipareigojimų marža, bus Tarybos požiūrio į mokėjimų planą įvertinimo testas ir dabartinės DFP įvertinimas; primena Komisijai jos teisinę prievolę iki 2016 m. pateikti DFP veikimo persvarstymą ir kartu su tuo biudžeto persvarstymu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. DFP, persvarstymą; primena, kad tuo pačiu metu Komisija remdamasi aukšto lygio darbo grupės nuosavų išteklių klausimu rezultatais, kuriuos numatoma pateikti 2016 m., turėtų įvertinti ir naujas iniciatyvas dėl nuosavų išteklių;

47.  pripažįsta plataus masto susitarimą, kuriuo buvo paremti svarstymai dėl 2015 m. taisomųjų biudžetų projektų ir iki šiol vykusios derybos dėl mokėjimų plano, pademonstruojant bendrą pasiryžimą laikytis DFP, taikyti teisinį pagrindą, dėl kurio buvo kruopščiai deramasi, ir užtikrinti naujų programų finansavimą; ragina ir toliau tęsti bendradarbiavimo tendencijas tarp Komisijos ir abiejų ES biudžeto valdymo institucijų ir tikisi, kad tai galiausiai padės išspręsti mokėjimų vėlavimo, kuris yra integruotas į biudžeto procedūrą, klausimą; tikisi, kad tos pačios idėjos vyraus derybose dėl 2016 m. biudžeto ir ieškant priemonių, kaip ateityje spręsti kylančias ir nenumatytas problemas;

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

I PRIEDAS: BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL BIUDŽETO PROCEDŪROS DATŲ IR TAIKINIMO KOMITETO VEIKIMO 2015 M. SĄLYGŲ

A.  Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo priedo A dalį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria dėl šių pagrindinių 2016 m. biudžeto procedūros datų:

1.  trišalio dialogo posėdis bus sušauktas liepos 14 d. prieš priimant Tarybos poziciją;

2.  Taryba sieks priimti savo poziciją ir perduoti ją Europos Parlamentui ne vėliau kaip 38-ą savaitę (trečią rugsėjo mėn. savaitę), kad būtų lengviau laiku susitarti su Europos Parlamentu;

3.  Europos Parlamento Biudžeto komitetas dėl Tarybos pozicijos pakeitimų sieks balsuoti ne vėliau kaip 42-os savaitės pabaigoje (spalio mėn. viduryje);

4.  trišalio dialogo posėdis bus sušauktas spalio 19 d. prieš Europos Parlamente įvyksiantį svarstymą;

5.  Europos Parlamentas plenariniame posėdyje dėl svarstymo balsuos 44-ą savaitę (spalio 26–29 d. plenarinėje sesijoje);

6.  taikinimo laikotarpis prasidės spalio 29 d. Pagal SESV 314 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatas taikinimui skirtas laikas baigsis 2015 m. lapkričio 18 d.;

7.  Taikinimo komitetas susirinks lapkričio 9 d. Europos Parlamente ir lapkričio 13 d. Taryboje ir gali prireikus dar kartą susitikti; Taikinimo komiteto posėdžiai bus rengiami trišalio dialogo posėdžio (-ių) metu. Vienas iš trišalio dialogo posėdžių numatytas lapkričio 11 d. Per 21 dienos taikinimo laikotarpį gali būti sušauktas (-i) papildomas (-i) trišalio dialogo posėdis (posėdžiai).

B.  Taikinimo komiteto veikimo sąlygos išdėstytos pirmiau nurodyto Tarpinstitucinio susitarimo priedo E dalyje.

II PRIEDAS: BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL 2015–2016 M. MOKĖJIMŲ PLANO

Remdamosi bendru pareiškimu dėl mokėjimų plano, dėl kurio 2014 m. gruodžio mėn. susitarta kaip pasiekto susitarimo dėl 2014 m. ir 2015 m. biudžetų dalies, trys institucijos bendrai įvertino su mokėjimais iš ES biudžeto susijusią dabartinę padėtį ir perspektyvas, remdamosi 2015 m. kovo 23 d. Komisijos pateiktu dokumentu.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė:

1.  Dabartinė padėtis

Europos Parlamentas ir Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą nuodugnų įvertinimą, pateiktą dokumente „Mokėjimų plano, kuriuo siekiama atkurti ES biudžeto tvarumą, elementai“ (išdėstytas priede) – tai analitinis pagrindas nustatant pagrindinius veiksnius, dėl kurių išaugo neįvykdytų mokėjimų prašymų lygis metų pabaigoje, ir siekiant tikslo sumažinti neapmokėtų sąskaitų lygį, ypatingą dėmesį skiriant 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimui.

a)  Dėl mokėjimų asignavimų, patvirtintų ankstesniuose biudžetuose, suvaržymų ir sanglaudos programų įgyvendinimo ciklo metu palaipsniui susikaupė netvarus metų pabaigoje neįvykdytų mokėjimų prašymų skaičius – 2014 m. pabaigoje neįvykdyti mokėjimai pasiekė beprecedentį 24,7 mlrd. EUR lygį. Tačiau institucijos pripažįsta, kad priėmus sudėtingus sprendimus dėl 2014 m. ir 2015 m. biudžetų, šį susikaupusį skaičių pavyko iš esmės stabilizuoti.

b)  Be to, dėl mokėjimų trūkumų sulėtėjo 2014–2020 m. programų įgyvendinimas pagal kitas išlaidų kategorijas, visų pirma siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, susijusius su anksčiau prisiimtais įsipareigojimais, ir taip išvengti delspinigių už pavėluotus mokėjimus rizikos, laikotarpiu, kai įgyvendinant pagrindines programas tikimasi prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje ir užtikrinti Sąjungos vaidmenį tarptautinėje arenoje.

2.  Perspektyvos

c)  Europos Parlamentas ir Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktas 2015 m. ir 2016 m. perspektyvas: analizė rodo, kad iki 2016 m. pabaigos turėtų būti įmanoma sumažinti metų pabaigoje susikaupusį neįvykdytų mokėjimų prašymų, susijusių su 2007–2013 m. sanglaudos programomis, skaičių iki maždaug 2 mlrd. EUR lygio, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad sanglaudos programų įgyvendinimas artėja prie pabaigos, ir su sąlyga, kad 2016 m. biudžete bus patvirtinta pakankamai mokėjimų asignavimų. Tai turėtų padėti išvengti neigiamų pasekmių ir bereikalingo delsimo įgyvendinant 2014–2020 m. programas.

d)  Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžia savo įsipareigojimą palaipsniui panaikinti susikaupusį netvarų neįvykdytų mokėjimų prašymų, susijusių su 2007–2013 m. sanglaudos programomis, skaičių. Šios institucijos įsipareigoja visapusiškai bendradarbiauti, kad 2016 m. biudžete būtų patvirtintas toks mokėjimų asignavimų lygis, kuris sudarytų galimybę pasiekti šį tikslą. Jų svarstymuose bus atsižvelgta į dabartines perspektyvas, kurias Komisija turės atspindėti ir dar labiau patikslinti rengiamose 2016 m. biudžeto projekto sąmatose.

e)  Komisija toliau atidžiai stebės, kaip keičiasi šis susikaupęs skaičius, ir prireikus pasiūlys atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad mokėjimų asignavimai būtų tvarkingai skiriami pagal patvirtintus įsipareigojimų asignavimus.

f)  Šios trys institucijos primena savo įsipareigojimą 2015 m. aktyviai stebėti su mokėjimų vykdymu susijusią padėtį. Jos vykdo reguliarų pasikeitimą nuomonėmis ir šiuo tikslu patvirtina savo ketinimą gegužės 26 d., liepos 14 d. ir spalio 19 d. surengti specialius tarpinstitucinius posėdžius, siekiant užtikrinti darnų biudžeto sudarymo procesą. Šiuo atžvilgiu tuose tarpinstituciniuose posėdžiuose taip pat turėtų būti apsvarstytos ilgesnio laikotarpio prognozės, susijusios su tikėtina mokėjimų raida iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos – šiuo klausimu Komisijos prašoma prireikus pateikti alternatyvius scenarijus.

g)  Siekiant palengvinti dabartinės padėties, susijusios su 2007–2013 m. programomis, stebėsenos procesą, liepos ir spalio mėn. Komisija pateiks ataskaitas – biudžeto vykdymo, tiek palyginti su konkrečių metų mėnesinėmis prognozėmis, tiek su ankstesniais metais iki šios dienos, ir dėl susikaupusio neįvykdytų mokėjimų prašymų pagal 1b išlaidų pakategorę skaičiaus kaitos.

h)  Įsipareigodami išvengti panašaus neįvykdytų mokėjimų susikaupimo ateityje, Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją atidžiai stebėti 2014–2020 m. programų įgyvendinimą ir sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemą. Kad pasiektų šį rezultatą Komisija įsipareigoja parengti atitinkamas priemones, kuriomis, vykdant biudžeto procedūrą, būtų nustatytos mokėjimų pagal išlaidų kategorijas (pakategores) 1b, 2 ir 5 išlaidų kategorijų (pakategorių) atveju ir pagal programas 1a, 3 ir 4 išlaidų kategorijų (pakategorių) atveju tęstinės prognozės (angl. rolling forecast), daugiausia dėmesio skiriant N ir N+1 metams, įskaitant neapmokėtų sąskaitų ir neįvykdytų įsipareigojimų raidą; šios prognozės bus reguliariai atnaujinamos remiantis sprendimais dėl biudžeto ir visais susijusiais pokyčiais, turinčiais poveikio programų mokėjimų struktūrai; mokėjimų prognozės bus pateiktos liepos mėn., kai atsižvelgiant į Tarpinstitucinio susitarimo priedo 36 punkto trečią pastraipą bus surengtas tarpinstitucinis posėdis mokėjimų klausimu.

i)  Tai turėtų sudaryti galimybę biudžeto valdymo institucijai tinkamu laiku priimti reikiamus sprendimus, siekiant ateityje išvengti netvaraus neįvykdytų mokėjimų prašymų susikaupimo metų pabaigoje, kartu visapusiškai laikantis susitarimų, pasiektų kaip daugiametės finansinės programos ar metinių biudžeto procedūrų dalis, ir juos visapusiškai įgyvendinant.

II PRIEDO PRIEDAS: MOKĖJIMŲ PLANO, KURIUO SIEKIAMA ATKURTI ES BIUDŽETO TVARUMĄ, PAGRINDAI

Turinys

Santrauka vadovams

1.   Bendrosios aplinkybės

2.   Padėtis 2014 m. pabaigoje

2.1.   Įgyvendinimas 2014 m. pabaigoje

2.2.   Švelninimo priemonės, kurių imtasi 2014 m.

3.   Terminija

3.1.   Projekto ciklas

3.2.   Neįvykdyti įsipareigojimai (RAL)

3.3.   Grynųjų pinigų srauto apribojimai, palyginti su mokėjimų asignavimų trūkumu

3.4.   Neįvykdytų mokėjimų prašymų skaičius metų pabaigoje

4.   1b išlaidų kategorija: įsiskolinimo raida ir perspektyvos

4.1.   Struktūrinių fondų panaudojimas 2007–2013 m.

4.2.   2007–2013 m. programavimo laikotarpio mokėjimų prašymų struktūra

4.3.   Įsiskolinimo sudedamosios dalys ir jo rūšys

4.4.   2007–2013 m. mokėjimų (prašymų) 2015 ir 2016 m. perspektyvos

4.5.   Mokėjimų prašymai, kuriuos tikimasi gauti 2016 m.

4.6.   Informacijos, naudotos apskaičiuojant mokėjimų prašymus ir įsiskolinimą, santrauka

4.7.   Galutiniai mokėjimai

5.   Kitos išlaidų kategorijos: 2007–2013 m. programų perspektyva

5.1.   Apžvalga

5.2.   Pasidalijamojo valdymo programos pagal 2 ir 3 išlaidų kategorijas

5.2.1.   2 išlaidų kategorija

5.2.2.   3 išlaidų kategorija

5.3.   Tiesioginio valdymo programos pagal 1a ir 4 išlaidų kategorijas

5.3.1.   1a išlaidų kategorija

5.3.2.   4 išlaidų kategorija

6.   2014–2020 m. programų perspektyva

7.   Išvados

1 priedas: informacija, Komisijos atsiųsta 2014 m. gruodžio 15 d.

2 priedas: 1b išlaidų kategorija: naujausios valstybių narių prognozės

Santrauka vadovams

Augantis atotrūkis tarp patvirtintų mokėjimų asignavimų ir Europos institucijų anksčiau prisiimtų įsipareigojimų yra viena iš svarbiausių aplinkybių, susijusių su ES biudžeto įgyvendinimu, ypač nuo 2012 m. Šis mokėjimų atotrūkis lėmė neigiamas pasekmes skirtingose išlaidų srityse ir visų pirma augantį įsiskolinimą dėl neįvykdytų mokėjimų prašymų pagal 2007–2013 m. laikotarpio sanglaudos politikos programas (1b išlaidų kategorija), kuris pasiekė precedento neturintį maksimumą 2014 m. pabaigoje.

Šis augantis įsiskolinimas dėl neįvykdytų mokėjimų prašymų susidarė dėl susikirtusių 2007–2013 m. programų ciklo didžiausio intensyvumo ir 2014 m. sumažėjusios mokėjimų viršutinės ribos pagal daugiametę finansinę programą (DFP), kai buvo vykdomas bendras viešųjų finansų konsolidavimas nacionaliniu lygmeniu. Siekiant suprasti šią raidą, svarbiausi yra du skirtingi veiksniai.

Pirmasis – tai ciklinis mokėjimų prašymų padidėjimas, kurį paskatino 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų nepertraukiamas įgyvendinimas, šiuos prašymus reikia įvykdyti pirmaisiais 2014–2020 DFP metais. Po to, kai programos iš lėto pradėtos vykdyti 2007–2009 m., be kita ko, dėl finansinės krizės ir priemonių, kurių imtasi krizei įveikti, poveikio, įgyvendinimas paspartėjo nuo 2012 m. ir sanglaudos politikos srities mokėjimų prašymų lygis per metus, t. y. 2013 m., išaugo iki istoriškai rekordinės 61 mlrd. EUR sumos, ir šį augimą skatino galutiniai įgyvendinimo terminai ir savaiminio įsipareigojimų panaikinimo taisyklės, nustatytos pagal sanglaudos politikos teisės aktus(5).

Buvo sunku suderinti tokį staigų mokėjimų prašymų padidėjimą pagal 2007–2013 m. sanglaudos politiką su ES biudžetu, kai kitos programos vykdomos visų pajėgumu ir 2014 m. numatyta mažesnė viršutinė mokėjimų ribą, tokiomis aplinkybėmis, kai valstybėse narėse vykdoma fiskalinė konsolidacija.

Iš tiesų, antrasis veiksnys, paaiškinantis šią susidariusią padėtį, yra ženklus mokėjimų viršutinių ribų sumažinimas pagal DFP, kuris buvo labai didelis (8 mlrd. EUR mažiau) 2014 m. Dėl to atsiradęs mokėjimų asignavimų trūkumas daro poveikį ne tik sanglaudos (1b išlaidų kategorija), bet ir kitoms išlaidų sritims, ir ypač politikos sritims, susijusioms su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu (1a išlaidų kategorija), Europos vaidmeniu pasaulyje (4 išlaidų kategorija) ir saugumu (3 išlaidų kategorija).

Siekdama išspręsti šiuos uždavinius, Komisija nustatė priemones, kad užtikrintų aktyvų menkų mokėjimų asignavimų valdymą, iniciatyviai susigrąžindama nepagrįstai išmokėtas sumas, ribodama nenaudojamas sumas patikos sąskaitose, mažindama išankstinio finansavimo nuošimtį, geriausiai pasinaudodama leistinais ilgiausiais mokėjimo terminais, atidėdama kvietimus teikti pasiūlymus ir (arba) konkursus ir su tuo susijusius sutarčių sudarymo veiksmus ir teikdama didesnį prioritetą šalims, kurioms teikiama finansinė parama.

Be to, biudžeto valdymo institucija buvo laiku informuota apie įvairius uždavinius ir aplinkybes, o siekiant padidinti patvirtintų mokėjimų asignavimų sumas, buvo pasiūlyti skirtingi taisomieji biudžetai.

Nepaisant padidintų mokėjimų asignavimų priimant taisomuosius biudžetus, kuriuos patvirtino Parlamentas ir Taryba(6), ir nepaisant Komisijos vykdomo aktyvaus turimų mokėjimų asignavimų valdymo, įsiskolinimas dėl neįvykdytų mokėjimų prašymų ir toliau auga: vien 2007–2013 m. sanglaudos politikos skola 2014 m. pabaigoje pasiekė 24,7 mlrd. EUR(7).

Dėl švelninimo priemonių, kurių ėmėsi Komisija, įsiskolinimo kaupimasis pagal kitas politikos sritis, kurias tiesiogiai valdo Komisija, didžia dalimi suvaldytas. Dauguma 2014 m. skirtų mokėjimų asignavimų panaudoti siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus iš praeito programavimo laikotarpio ir taip sumažinti delspinigius už pavėluotus mokėjimus, kurie vis dėlto per metus išaugo penkis kartus (iki 3 mln. EUR)(8). Nors šiais veiksmais išvengta didesnio neigiamo finansinio poveikio ES biudžetui, jie buvo susiję su didelio skaičiaus mokėjimų terminų perkėlimu į 2015 m., o tai turėjo poveikį teisėtiems suinteresuotųjų šalių lūkesčiams, nes joms galėjo tekti atidėti savo projektų pradžią ir (arba) laikinai rasti didesnę bendro finansavimo dalį.

Artėja 2007–2013 m. sanglaudos programų užbaigimo etapas. 2014 m. bendras gautų mokėjimų prašymų lygis sumažėjo iki 53 mlrd. EUR (nuo 61 mlrd. EUR 2013 m.). Savo naujausiose prognozėse (2015 m. sausio mėn.) valstybės narės nurodė, kad tikisi 2015 m. pateikti mokėjimų prašymų už apytikriai 48 mlrd. EUR, o 2016 m. – už 18 mlrd. EUR. Vis dėlto šių skaičių negalima laikyti nominalia kaina, kadangi 2015–2016 m. bus taikoma 95 proc. nuo viso programos finansinio paketo apmokėtinų mokėjimų viršutinė riba, kaip nustatyta pagal atitinkamus teisės aktus(9). Taigi pagal Komisijos sąmatą vykdytini mokėjimų prašymai 2015 m. sieks apytikriai 35 mlrd. EUR ir 2016 m. – iki 3,5 mlrd. EUR.

Pagal 2015 m. biudžetą 2007–2013 m. sanglaudos politikai patvirtinta beveik 40 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų. Šis biudžetas padengs neįvykdytus mokėjimus (24,5 mlrd. EUR, sudarančių 62 proc. 2007–2013 m. sanglaudos politikos biudžeto) ir naujus laiku pateiktus mokėjimų prašymus, kuriuos reikia įvykdyti (apytikriai sudarysiančius 35 mlrd. EUR). Dėl to prognozuojama, kad įsiskolinimas 2015 m. pabaigoje sumažės iki 20 mlrd. EUR.

Šiuo etapu Komisija planuoja, kad reikės iki 23,5 mlrd. EUR likusiems mokėjimų prašymams įvykdyti iki programų užbaigimo ir siekiant palaipsniui padengti įsiskolinimą. 2016 m. biudžeto projekte Komisija patikslins mokėjimų asignavimus pagal 1b išlaidų kategoriją siekdama užtikrinti, kad tai būtų įvykdyta kartu tinkamai įgyvendinant 2014–2020 m. programas.

2015 biudžetiniai metai, sanglaudos politika (mlrd. EUR)

Mokėjimų asignavimai pagal 2015 m. biudžetą

(1)

39,5

—  Iš jų 2014 m. pabaigos įsiskolinimas

(2)

24,7

—  Iš jų 2015 m. prognozės, kurių viršutinė riba – 95 proc.

(3)

~35

Tikėtinas įsiskolinimas 2015 m. pabaigoje

(4)=(1)-(2)-(3)

~20

2016 biudžetiniai metai, sanglaudos politika (mlrd. EUR)

Tikėtinas įsiskolinimas 2015 m. pabaigoje

(1)

~20

Didžiausia likusių mokėjimų prašymų, kuriuos tikimasi gauti 2016 m. prieš užbaigimą, suma

(2)

~3,5

Didžiausia mokėjimų prašymų, kurie bus įvykdyti pagal 2016 m. biudžetą, suma

(3)=(1)+(2)

~23,5

Taip pat mokėjimų asignavimų sumos, kurios turėtų būti pasiūlytos kitoms politikos sritims 2016 m. biudžete, turėtų sudaryti galimybę įvykdyti prievoles pagal ankstesnius įsipareigojimus ir kuo labiau sumažinti riziką, kad reikės mokėti palūkanas už pavėluotus mokėjimus, tačiau kartu užtikrinti reikiamą 2014–2020 m. programų įgyvendinimo ir sutarčių sudarymo pagal jas lygį.

Didelė dalis ES biudžeto yra daugiamečio pobūdžio ir tai paaiškina, kodėl esama atotrūkio tarp momento, kai įsipareigojimas užrašomas, iki faktinio mokėjimo pagal šį įsipareigojimą. Taigi struktūriškai besikaupiantis įsipareigojimų, kuriuos reikia įvykdyti, įsiskolinimas (vadinamas „RAL“, prancūzų kalbos frazės „reste à liquider“ akronimas) yra įprastas ir prognozuojamas. Atsižvelgiant į teisinį terminą, kai Komisija turi įvykdyti mokėjimus pagal mokėjimų prašymus(10), metų pabaigoje susikaupę prašymai yra susiję su reikalavimais vengti įsipareigojimų panaikinimo ir galimų nutraukimų ir tam tikras kiekis nepatenkintinų mokėjimų prašymų metų pabaigoje yra laikomas „įprastu“. Vis dėlto augantis įsiskolinimo dydis per keletą pastarųjų metų pasiekė „neįprastą“ lygį(11), ir taip iš anksto panaudojama ženkli ir didėjanti kitų metų biudžeto dalis, o patikimo finansų valdymo požiūriu tai yra netvaru.

Komisijos vertinimu, apie pusė nepatenkintų mokėjimų prašymų pagal sanglaudos politiką įsiskolinimo 2013 ir 2014 m. pabaigoje sudarė „neįprastas“ susikaupimas“, t. y. susijęs su mokėjimų asignavimų, patvirtintų pagal biudžetą, trūkumu, dėl kurio susidarė „sniego gniūžtės“ efektas. Artėjant projektų užbaigimo etapui, 2015 ir 2016 m. mokėjimams reikės mažiau lėšų ir įsiskolinimas savaime sumažės. Numatoma, kad nutraukimų ir sustabdymų lygis taip pat sumažės programoms artėjant prie užbaigimo. 2007–2013 m. programoms 2016 m. biudžete numatyta apytikriai 21,5 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų ir numatoma, kad 2016 m. pabaigoje įsiskolinimas bus apie 2 mlrd. EUR.

2007–2013 m. sanglaudos programos: įsiskolinimo dėl neįvykdytų mokėjimų prašymų metų pabaigoje raida 2007–2016 m.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000002.png

Abi biudžeto valdymo institucijos, Taryba ir Europos Parlamentas, pripažino, kad reikia palaipsniui padengti susikaupusį „neįprastą“ įsiskolinimą, šios institucijos bendrai sutarė per derybas dėl 2015 m. biudžeto, kad reikia „per dabartinės DFP laikotarpį iki struktūrinio lygio sumažinti metų pabaigoje sukaupiamas neapmokėtas sąskaitas, ypač daug dėmesio skiriant sanglaudos politikai“ ir „„nuo 2015 m. pradės įgyvendinti planą, pagal kurį ne vėliau kaip iki dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros neapmokėtų sąskaitų, susijusių su 2007–2013 m. programų įgyvendinimu, lygis bus sumažintas iki bendrai sutarto lygio“.

Šis dokumentas suteikia tvirtą pagrindą abiejų biudžeto valdymo institucijų bendram susitarimui, tikimasi, kad jos stengsis priimti sprendimus, kurie sudarys galimybes palaipsniui sumažinti „neįprastą“ įsiskolinimą dėl neapmokėtų 2007–2013 m. programų sąskaitų iki 2016 m. pabaigos.

Pagal šį mokėjimų planą taip pat sudaroma galimybė sukaupti tam tikrą biudžeto valdymo patirtį ateičiai:

1.  susitarimas dėl taisomojo biudžeto Nr. 2/2014(12), priimtas 2014 m. pabaigoje, buvo labai svarbus siekiant didžia dalimi stabilizuoti įsiskolinimą dėl neįvykdytų mokėjimų prašymų ties tokiu lygmeniu, kad prašymus būtų galima palaipsniui įvykdyti per dvejus metus; institucijos prisiėmė atsakomybę, susidarius labai sunkiai fiskalinei situacijai daugelyje valstybių narių;

2.  iniciatyvaus biudžeto valdymo priemonės, kurių ėmėsi Komisija, pasitvirtino kaip būtinos siekiant spręsti mokėjimų asignavimų stokos pagal daugelį politikos sričių problemą; šias priemones reikia ir toliau taikyti, kiek reikės siekiant išvengti neproporcingo žlugdymo ir (arba) delspinigių palūkanų mokėjimo;

3.  nors įgyvendinant sanglaudos politiką esama pasikartojančio ciklo, aukščiausio pakilimo ir žemiausio kritimo taškus galima sušvelninti įgyvendinant programas kuo greičiau ankstyvuoju programavimo laikotarpio etapu; tai ypač pageidautina dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, kai labai reikia investicijų, kad būtų skatinamas ekonomikos atsigavimas ir konkurencingumas;

4.  reikia, kad prašymai būtų teikiami reguliariai; valstybės narės turėtų vengti nereikalingo administracinio vėlavimo siųsdamos savo mokėjimų prašymus per visus metus; siunčiant mokėjimų prašymus reguliariai, gerėja biudžeto valdymas ir padedama kuo labiau sumažinti įsiskolinimą metų pabaigoje;

5.  kita vertus, pakankamo lėšų kiekio skyrimas mokėjimų asignavimams yra būtina sąlyga siekiant tinkamai vykdyti biudžetą ir išvengti netvaraus nepatenkintų mokėjimų prašymų susikaupimo metų pabaigoje; be to, reikės taikyti vadinamąjį specialų didžiausią galimą lankstumą, minimą Europos Vadovų Tarybos išvadose ir 2013 m. vasario mėn. J. M. Barroso pareiškime, kad būtų galima vykdyti Sąjungos teisinius įsipareigojimus;  taip pat biudžeto valdymo institucijos sprendimai turėtų kuo labiau sudaryti galimybę sklandžiai vykdyti mokėjimus per visą DFP trukmės laikotarpį;

6.  reikia sustiprinti prognozavimo pajėgumus; papildomai prie jau teikiamų įvairių analizių(13), Komisija toliau tobulins savo vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikes prognozes, kad būtų galima ankstyvuoju etapu ir kuo tiksliau nustatyti galimas problemas; visų pirma ji informuos dvi biudžeto valdymo institucijas, kai tik nustatys kokias nors įgyvendinant 2014–2020 m. programas susiklosčiusias aplinkybes, kurios kelia riziką sklandžiam mokėjimų vykdymui.

Bendrosios aplinkybės

Nuo 2011 m. Komisija susiduria su augančiu neįvykdytų mokėjimo prašymų lygiu metų pabaigoje, nepaisant to, kad visiškai panaudotos viršutinės mokėjimų ribos 2013 ir 2014 m. ir 2014 m. nenumatytų atvejų rezervas. Nors iš esmės panaudoti visi mokėjimų asignavimai, patvirtinti pagal metinį biudžetą, stabiliai augo įsiskolinimas dėl neįvykdytų mokėjimų prašymų pagal Sanglaudos politiką (1b išlaidų kategorija) metų pabaigoje, jis augo ir pagal konkrečias programas pagal kitas išlaidų kategorijas (pavyzdžiui, 4 išlaidų kategoriją „Europos vaidmuo pasaulyje“).

Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų pagal Europos Parlamento ir Tarybos raginimą stebėti padėtį visus metus ir per paskutiniuosius metus įvyko tarpinstituciniai ad hoc susitikimai siekiant pasidalinti esamos padėties vertinimu. Nuo 2011 m. Komisija turėdavo pristatyti taisomųjų biudžetų projektus (TBP), kuriais siekta ženkliai padidinti mokėjimų asignavimų lygį, kad būtų galima išspręsti mokėjimų asignavimų trūkumo problemą. Sumažintas pradinis patvirtintų mokėjimų asignavimų lygis lėmė periodinius taisomųjų biudžetų projektus, dėl kurių sprendimų dėl biudžeto projektų, kurie turėtų būti svarbiausia taikinimo tema, priėmimo procesas tapo sudėtingesnis. Buvo vėluojama balsuoti dėl taisomųjų biudžetų ir dėl to tapo sunkiau valdyti mokėjimų procesą.

Diagrama, pateikiama toliau, parodo vis labiau nepakankamą metinį mokėjimų biudžetą nuolat augančio įsipareigojimų asignavimų lygio fone, menkas viršutines ribas ir progresuojantį atotrūkį tarp mokėjimų viršutinės ribos ir balsavimu patvirtintų asignavimų, dėl ko 2014 m. prireikė panaudoti nenumatytų atvejų rezervą.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000003.png

2014 m. gruodžio mėn. pagal susitarimą, pasiektą dėl 2014 ir 2015 m. biudžetų, Europos Parlamentas ir Taryba susitarė dėl šio bendro pareiškimo:

„Institucijos pritaria tikslui per dabartinės DFP laikotarpį iki struktūrinio lygio sumažinti metų pabaigoje sukaupiamas neapmokėtas sąskaitas, ypač daug dėmesio skiriant sanglaudos politikai.

Kad šis tikslas būtų pasiektas:

—  Komisija sutinka kartu su bendromis išvadomis dėl 2015 m. biudžeto pateikti naujausią prognozę dėl iki 2014 m. pabaigos susikaupsiančių neapmokėtų sąskaitų; Komisija atnaujins šiuos duomenis ir alternatyvius scenarijus pateiks 2015 m. kovo mėn., kai bus aiškus bendras vaizdas dėl 2014 m. pabaigoje susikaupusių neapmokėtų sąskaitų pagal pagrindines politikos sritis;

—  atsižvelgiant į tai, visos trys institucijos stengsis susitarti dėl tikslinio didžiausio leistino metų pabaigoje susikaupusių neapmokėtų sąskaitų lygio, kuris gali būti laikomas racionaliu;

—  tuo remdamosi ir laikydamosi DFP reglamento, sutartų programoms skirtų finansinių paketų, taip pat visų kitų privalomų susitarimų, visos trys institucijos nuo 2015 m. pradės įgyvendinti planą, pagal kurį ne vėliau kaip iki dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros neapmokėtų sąskaitų, susijusių su 2007–2013 m. programų įgyvendinimu, lygis bus sumažintas iki bendrai sutarto lygio. Dėl tokio plano visos trys institucijos susitars tinkamu laiku prieš pateikiant 2016 m. biudžeto projektą. Atsižvelgiant į tai, kad neapmokėtų sąskaitų yra itin daug, visos trys institucijos susitaria apsvarstyti visas galimas priemones, kad tokių sąskaitų būtų mažiau.

Komisija sutinka kasmet kartu su biudžeto projektu pateikti dokumentą, kuriame būtų apskaičiuojamas neapmokėtų sąskaitų lygis ir paaiškinama, kaip ir kokiu mastu biudžeto projektas leis sumažinti šį lygį. Šiame kasmetiniame dokumente bus apžvelgiama padaryta pažanga ir pasiūlomi plano patikslinimai atsižvelgiant į atnaujintus duomenis.

Nedelsiant reaguodama į šį bendrą pareiškimą, 2014 m. gruodžio 15 d. Komisija pateikė atnaujintas nepatenkintų mokėjimų prašymų lygio 2014 m. pabaigoje prognozes, kurios pateikiamos 1 priede.

Šiame dokumente pateikiama įgyvendinimo padėtis 2014 m. pabaigoje, didžiausią dėmesį skiriant įsiskolinimui pagal 2007–2013 m. sanglaudos politikos programas, siekiant jį sumažinti iki sutarto lygio iki dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros 2016 m. Šiame dokumente taip pat parodomi įsiskolinimai pagal kitas išlaidų kategorijas, nors su jomis susijusi įsiskolinimų problema, išreikšta absoliučia suma, daug mažiau aštri nei įsiskolinimai pagal 1b išlaidų kategoriją; nepatenkintų mokėjimų prašymų įsiskolinimas pagal kitas išlaidų kategorijas 2014 m. pabaigoje sudarė apytikriai 1,8 mlrd. EUR.

Padėtis 2014 m. pabaigoje

1.1.  Įgyvendinimas 2014 m. pabaigoje

2014 m. pabaigoje mokėjimų asignavimų panaudojimas (iki perkėlimų) siekė 134,6 mlrd. EUR (99 proc. galutinių patvirtintų 2014 m. biudžeto asignavimų). Mokėjimų asignavimų nepanaudojimas (po perkėlimų) yra mažiausias iš kada nors užregistruotų ir siekia 32 mln. EUR, palyginti 107 mln. EUR 2013 m. ir 66 mln. EUR 2012 m. Toks didelis lėšų panaudojimo lygis, nepaisant to, kad taisomojo biudžeto Nr. 3/2014 projektas priimtas vėlai, yra patvirtinimas, kad taikomi griežti apribojimai mokėjimų asignavimams, ypač susijusiems su 2007–2013 m. programų užbaigimu. Dažnai atitinkamoje biudžeto eilutėje įrašyti asignavimai taip pat padidinti, panaudojant asignavimus, iš pradžių numatytus išankstinio finansavimo išmokoms pagal naujai priimtas 2014–2020 m. programas.

Per 2014 m. 2007–2013 m. sanglaudos programų mokėjimų asignavimai padidinti 4,6 mlrd. EUR, iš kurių 2,5 mlrd. EUR gauti priėmus taisomojo biudžeto Nr. 3/2014 projektą, o 0,6 mlrd. EUR – pritaikius metų pabaigos lėšų perkėlimą(14) ir 1,5 mlrd. EUR – pritaikius vidinį perkėlimą iš 2014–2020 m. programų. Šie padidinimai prisidėjo prie 2007–2013 m. sanglaudos politikos įsiskolinimų stabilizavimo 2014 m. pabaigoje.

Didelė suma nepanaudotų įsipareigojimų asignavimų perkelta į 2015 m. arba perprogramuota ne tik dėl sanglaudos politikos, bet ir dėl programų pagal kaimo plėtros (2 išlaidų kategorija) ir migracijos ir saugumo fondus (3 išlaidų kategorija). Dėl to neįvykdytų įsipareigojimų (RAL) suma 2014 m. pabaigoje sumažėjo iki 189 mlrd. EUR, ši suma sumažėjo 32 mlrd. EUR, palyginti su RAL 2013 m. pabaigoje. Vis dėlto šis sumažinimas atrodo „dirbtinis“, nes jis pasiektas daugiausia dėl nepakankamo įsipareigojimų asignavimų, skirtų 2014–2020 m. programoms, panaudojimo ir perkėlimo į 2015 ir vėlesnius metus bei perprogramavimo, ir šie asignavimai „vėl atsiras“. Jei visi asignavimai, skirti naujoms programoms, būtų panaudoti 2014 m., RAL suma būtų likusi daug artimesnė 2013 m. lygiui (224 mlrd. EUR).

Toliau pateikiama diagrama rodo RAL lygio raidą per 2007–2013 m. laikotarpį ir RAL lygio prognozes 2015 m. pabaigai, susijusias su visu biudžetu, taip pat su programomis, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, pagal 1b, 2 ir 3 išlaidų kategorijas, taip pat kitas programas ir išlaidų kategorijas. Kaip matyti diagramoje, prognozuojama, kad bendras RAL lygis 2015 m. pabaigoje grįš į lygį, palyginamą su susiklosčiusiu 2013 m. pabaigoje. Vis dėlto diagrama taip pat rodo skirtumą tarp programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, pagal 1b, 2 ir 3 išlaidų kategorijas, su kuriomis susijęs RAL 2015 m. pabaigoje turėtų sumažėti, palyginti su 2013 m., ir kitų programų / išlaidų kategorijų, su kuriomis susijęs RAL 2015 m. pabaigoje turėtų padidėti.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000004.png

1.2.  Švelninimo priemonės, kurių imtasi 2014 m.

2014 m. gegužės 28 d. Komisija pristatė savo taisomojo biudžeto Nr. 3/2014 projektą, pagal kurį buvo prašoma papildomų mokėjimų asignavimų 2014 m. Po ilgo priėmimo proceso, TB Nr. 3/2014 projektas pagaliau buvo patvirtintas 2014 m. gruodžio 17 d. Laukdama taisomojo biudžeto priėmimo, per 2014 m. Komisija ėmėsi kelių švelninimo priemonių, siekdama įvykdyti teisines prievoles pagal ankstesnius įsipareigojimus, kartu pradėdama vykdyti naujos kartos programas ypatingai griežtos biudžeto sistemos sąlygomis.

Taigi, kad įgyvendintų sutartą politiką, naudodamasi pagal biudžetą patvirtintais asignavimais, Komisija taikė iniciatyvaus biudžeto valdymo požiūrį, turėdama mintyje tris principus:

—  pavėluotų mokėjimų palūkanų sumos ir galimų įsiskolinimų kuo didesnio sumažinimo;

—  kuo didesnio programų įgyvendinimo;

—  galimo neigiamo trečiųjų šalių sprendimų poveikio visai ekonomikai kuo didesnio sumažinimo.

Atitinkamai priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti aktyvų menkų mokėjimų asignavimų valdymą, apėmė: iniciatyvų nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimą; nenaudojamų sumų patikos sąskaitose mažinimą; išankstinio finansavimo nuošimčio mažinimą, geriausią pasinaudojimą leistinais ilgiausiais mokėjimo terminais; kvietimų teikti pasiūlymus ir (arba) konkursų ir su tuo susijusių sutarčių sudarymo veiksmų atidėjimą.

Šios švelninimo priemonės padėjo Komisijai išsaugoti savo kaip geriausio investuotojo statusą ir patikimo bei saugaus partnerio reputaciją. Komisijai pavyko pagal galimybes kuo labiau sumažinti mokėjimų lėšų trūkumo neigiamą poveikį, pavyzdžiui, sumažinus palūkanų už pavėluotus mokėjimus sumą. Nepaisant penkis kartus padidėjusios palūkanų sumos, palyginti su 2013 m., 2014 m. pabaigoje sumokėta palūkanų suma vis dar yra ribota (3 mln. EUR). Santykinai ženklesnis padidėjimas pagal 1a išlaidų kategoriją („Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“) ir 4 išlaidų kategoriją („Europos vaidmuo pasaulyje“), matomas toliau pateikiamoje lentelėje, parodo spaudimą mokėjimų asignavimas.

Palūkanos, sumokėtos už pavėluotus mokėjimus (EUR)

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

1a išlaidų kategorija

294 855

157 950

173 748

329 615

137 906

243 748

1 047 488

1b išlaidų kategorija

1 440

5 324

6 220

11 255

31 726

71 620

103 960

2 išlaidų kategorija

27 819

1 807

9 576

15 713

61 879

30 991

61 985

3 išlaidų kategorija

13 417

59 852

48 673

50 397

29 375

13 060

7 252

4 išlaidų kategorija

250 204

178 468

257 818

1 266 425

335 820

247 786

1 797 825

5 išlaidų kategorija

43 915

442 678

237 367

60 825

142 254

46 187

8 614

Iš viso

631 651

846 079

733 403

1 734 230

738 960

653 392

3 027 124

Palūkanos už pavėluotus mokėjimus pagal sanglaudos politiką (1B išlaidų kategorija) nėra reikšmingos, nes didžiąją dalį pagal šią išlaidų kategoriją finansuojamų programų sudaro pagal pasidalijamojo valdymo principą vykdomos programos, o pasidalijamojo valdymo atveju palūkanos už vėlavimus netaikomos. Vis dėlto patikimumo ir nustatytų terminų nesilaikymo pagal politikos programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, požiūriu vėlavimas yra labai didelis pažeidimas.

Terminija

Šiame skirsnyje paaiškinami kai kurie terminai, vartojami šiame dokumente.

1.3.  Projekto ciklas

Prieš patvirtindama veiksmų programą ar projektą, Komisija iš anksto atideda asignavimus, sukurdama įsipareigojimą biudžeto eilutėje, kurioje įrašo nustatytą sumą. Šiai operacijai panaudojama dalis patvirtintų įsipareigojimų asignavimų.

Dažnai pasirašius sutartį dėl projekto arba patvirtinus veiksmų programą vykdomas tam tikro lygio išankstinis finansavimas, sudarantis galimybes lėšų gavėjui pradėti vykdyti projektą nesiskolinant lėšų. Įvykdęs nustatytus etapus lėšų gavėjas gali pateikti tarpinių mokėjimų prašymus ir gauti išlaidų, patirtų dėl vykdomos programos, kompensaciją.

Vis dėlto daugumos programų atveju, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų („Horizontas 2020“), struktūrinių fondų, Europos žuvininkystės fondo ir kaimo plėtros, pasiekus tam tikrą įgyvendinimo etapą, dėl tarpinių mokėjimo prašymų mokėjimai nevykdomi, nes jie kompensuojami teikiant išankstinį finansavimą. Be to, tam tikras visų lėšų, skirtų projektui ar programai, nuošimtis išmokamas tik užbaigimo etapu, kai Komisija būna patvirtinusi, kad visas darbas atliktas laikantis pradinio susitarimo. Jei taip nėra, finansavimas iš dalies panaikinamas. Tam tikrais atvejais Komisija taip pat gali išduoti vykdomąjį raštą sumoms išieškoti, kad išieškotų nepagrįstai išmokėtas sumas.

1.4.  Neįvykdyti įsipareigojimai (RAL)

Neįvykdyti įsipareigojimai paprastai vadinami „RAL“ pagal prancūzų kalbos frazės „Reste à Liquider“ akronimą. Tai dalis įsipareigojimų, kurių lėšos nebuvo panaudotos jokiam mokėjimui tam tikru laiko momentu. Daugiamečių projektų atveju, įsipareigojimai prisiimami projekto pradžioje, išankstinis finansavimas būna ribotas, o tarpiniai mokėjimai vykdomi vėlesniu etapu, kai vyksta projekto įgyvendinimas, ir galutinis mokėjimas atliekamas užbaigimo etapu.

Didelė dalis ES biudžeto susijusi su investicijomis, kurių įgyvendinimas vykdomas keletą metų. Skirtumas tarp įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, patvirtintas pagal metinį biudžetą, lemia bendro RAL lygio pokyčius. Savo ruožtu greitis, kuriuo didėja įsipareigojimai, ir programos įgyvendinimo sparta lemia įprastą RAL raidą. Vis dėlto RAL išauga daugiau, kai pagal biudžetą patvirtinti nepakankami mokėjimų asignavimai, nesvarbu, kokia programos įgyvendinimo sparta. Pastaruoju atveju, rezultatas būna išaugęs neįvykdytų mokėjimų prašymų lygis metų pabaigoje.

RAL ir metų įsipareigojimų santykis yra geras rodiklis siekiant palyginti konkrečių programų RAL dydį su jų finansiniu paketu. Pavyzdžiui, metų pobūdžio programų ir veiksmų, tokių kaip „Erasmus“ ar humanitarinės pagalbos, RAL ir įsipareigojimų santykis yra mažesnis už vienetą, o tai rodo, kad dauguma įsipareigojimų asignavimų yra išmokami per metus. Kita vertus, sanglaudos programų RAL ir įsipareigojimų santykis paprastai būna tarp 21/2 ir 3, ir tai atspindi įsipareigojimų panaikinimo taisykles, nustatytas pagal teisės aktus (vadinamąsias „N+2“ ir „N+3“ taisykles, žr. 4.1 skirsnį, esantį toliau). Kai kurių programų pagal 4 išlaidų kategoriją šis santykis aukštesnis dėl sudėtingo derybų, susijusių su įgyvendinimu, ciklo. Savo mokėjimų prašymuose Komisija atsižvelgia į šiuos rodiklius.

1.5.  Grynųjų pinigų srauto apribojimai, palyginti su mokėjimų asignavimų trūkumu

Komisijos grynųjų pinigų srautus daugiausia apsprendžia sumos, kurių reikalauja valstybės narės kiekviena mėnesį, laikydamosi nuosavų išteklių taisyklių. Komisijai neleidžiama skolintis pinigų, kad padengtų grynųjų pinigų srauto trūkumą. Dėl grynųjų pinigų srauto apribojimų laikinai gali vėluoti mokėjimai ES fondų lėšų gavėjams, nepaisant to, kad pagal atitinkamų finansinių metų biudžetą patvirtinti pakankami mokėjimų asignavimai. Taip gali atsitikti paprastai per pirmąjį pusmetį, kai neįvykdytų mokėjimų prašymų sumos, susikaupusios praeitų metų pabaigoje, kurias reikia išmokėti per pirmuosius šių metų mėnesius (pavyzdžiui, Žemės ūkio garantijų fondui), yra didesnės nei didžiausios galimos mėnesinės nuosavų išteklių įplaukos, skirtos Komisijai. Kai praeitų metų įsiskolinimas palaipsniui padengiamas ir mėnesinės išteklių įplaukos vėlesniais tų metų mėnesiais gaunamos toliau, grynųjų pinigų srauto apribojimai tais mėnesiais toliau nėra teisiškai privalomi.

Grynųjų pinigų srauto apribojimus metų pradžioje didina mokėjimų asignavimų trūkumas, nes mėnesiniai lėšų prašymai pagrįsti įplaukomis, numatytomis pagal patvirtintą biudžetą, kuriuo vadovaujamasi iki priimant taisomuosius biudžetus, pagal kuriuos padidinamas mokėjimų lygis, o tai paprastai įvyksta artėjant metų pabaigai.

Atsižvelgiant į tikslią priėmimo datą (t. y. prieš atitinkamų metų lapkričio 16 d. ar po jos), grynųjų pinigų atitinkamam papildomam nuosavų išteklių prašymui, pateiktam siekiant padengti pagal metų pabaigoje priėmus taisomuosius biudžetus patvirtintus papildomus mokėjimų asignavimus, gali atsirasti tik kitų finansinių metų pradžioje, ir dėl to gali kilti sunkumų vykdant taisomuosius biudžetus tais pačiais metais.

1.6.  Neįvykdytų mokėjimų prašymų skaičius metų pabaigoje

Kiekvienų metų pabaigoje būna susikaupę neįvykdyti mokėjimų prašymai, t. y. prašymai, kuriuos pateikė ES fondų lėšų gavėjai ir pagal kuriuos reikia įvykdyti mokėjimus per nustatytą laiką (paprastai greičiau nei per 2 mėnesius), tačiau šie mokėjimai dar neįvykdyti(15). Taip būna dėl vienos iš šių trijų priežasčių:

a)  taikomų nutraukimų  / sustabdymų: kai kurioms programoms / kai kuriems lėšų gavėjams mokėjimai nutraukti / sustabdyti; mokėjimų nutraukimai paprastai yra trumpalaikiai oficialūs veiksmai, kuriais Komisija atideda mokėjimą, laukdama trūkstamos informacijos arba valdymo ir kontrolės sistemos patikrų;

b)  laikotarpio: mokėjimų prašymai, nepatenkinti dėl to, kad buvo pateikti paskutinėmis metų dienomis ir todėl nebuvo pakankamai laiko juos išnagrinėti prieš baigiantis metams;

c)  kreditų nesuteikimo: mokėjimų prašymai neįvykdyti, nes patvirtinti mokėjimų asignavimai pagal atitinkamą biudžeto eilutę buvo išnaudoti.

Ši įsiskolinimo dalis laikoma „įprasta“ (žr. a ir b punktus). „Neįprastas“ įsiskolinimo dėl neįvykdytų mokėjimų prašymų, kurių dauguma yra pagal sanglaudos politiką, augimas yra susijęs su mokėjimų asignavimų trūkumu (žr. c punktą), tačiau grynųjų pinigų srautų apribojimai metų pradžioje (žr. pirmiau esantį 3.3 skirsnį) taip pat daro poveikį. 4 skirsnyje toliau nagrinėjamas sanglaudos politikos atvejis.

1b išlaidų kategorija: įsiskolinimo raida ir perspektyvos

Šiame skyriuje analizuojamas konkretus sanglaudos politikos atvejis (1b išlaidų kategorija). Visų pirma, jame apibūdinamos pagrindinės struktūrinių fondų ypatybės ir paaiškinama, kaip dėl konkrečių praeities įvykių ar dėl teisės aktų susidarė dabartinė sunki padėtis. Jame nagrinėjama, kaip gali būti apibrėžtas „įprastas“ įsiskolinimas ir pateikiama išsami padėties 2014 m. pabaigoje analizė.

1.7.  Struktūrinių fondų panaudojimas 2007–2013 m.

Struktūriniai fondai 2007–2013 m.: pagrindinės ypatybės

Projektai, finansuojami pagal 1b išlaidų kategoriją, organizuojami į programas. Šias veiksmų programas siūlo valstybės narės, Komisija dėl jų derasi ir priima laikotarpio pradžioje visai laikotarpio trukmei. Kiekviena veiksmų programa įgyvendinama pagal pasidalijamojo vadovavimo principą vykdant atskirus projektus. Tai reiškia, kad valstybės narės naudoja fondų lėšas. Komisija dalyvauja stebėsenos komitetuose, kuriuose jos vaidmuo patariamasis atrenkant projektus, ir stebi projektų įgyvendinimą pagal metines įgyvendinimo ataskaitas.

Programos yra bendrai finansuojamos iš ES biudžeto; tai reiškia, kad Komisija nemoka visos programos kainos. Valstybės narės turi rasti papildomą finansavimą, kad galėtų finansuoti dalį programos.

Kai programa patvirtinta, Europos Sąjunga yra įsipareigojusi ir įgijusi teisines prievoles visam laikotarpiui. Komisija nuo 2007 m. iki 2013 m. kasmet iki balandžio mėn. pabaigos savaime skyrė asignavimus, remdamasi programos finansiniu planu, o ne pagal faktinį programos projektų įgyvendinimą. Nors ES mokėjimai niekada negali viršyti ES biudžetinių įsipareigojimų, išlaidos yra tinkamos finansuoti nuo laikotarpio pradžios (t. y. net iki priimant programą) iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos.

Programą patvirtinus, Komisija moka išankstinio finansavimo sumas. Šios išmokos savaime suteikiamos valstybei narei ir valstybė narė gali jomis disponuoti iki atsiskaitymo užbaigiant programą.

Kol vyksta įvairių projektų įgyvendinimas, valstybės narės per šių projektų tvirtinančiąją instituciją teikia tarpinių mokėjimų prašymus. Komisija vykdo mokėjimus pagal tarpinių mokėjimų prašymus, remdamasi galiojančia bendro finansavimo norma ir su sąlyga, kad nėra sprendimų dėl nutraukimo ar sustabdymo.

Šis mechanizmas veikia tol, kol su programomis susijusi bendra Komisijos išmokėto išankstinio finansavimo ir valstybių pateiktų tarpinių mokėjimų prašymų suma pasiekia 95 proc. programoms skirtų lėšų. Kai pasiektas šis slenkstis, valstybė narė gali toliau siųsti savo mokėjimų prašymus, tačiau šie prašymai naudojami siekiant išmokėti bet kokio likusio išankstinio finansavimo lėšas. Likutis išmokamas užbaigiant programą. Valstybės narės turi pagrįsti tinkamas finansuoti išlaidas, kad padengtų išankstinio finansavimo sumą, gautą laikotarpio pradžioje, ir likutį, paliktą užbaigimo etapui (5 proc. viso skiriamo asignavimo).

Pasibaigus tinkamumo finansuoti laikotarpiui, numatytas 15 mėnesių laikotarpis užbaigimo dokumentams parengti ir pateikti Komisijai bei paprašyti, kad būtų atliktas galutinis mokėjimas. Kad galėtų įvykdyti galutinį mokėjimą, Komisija išnagrinėja užbaigimo dokumentų rinkinį (t. y. baigiamąją deklaraciją, galutinę įgyvendinimo ataskaitą ir galutinį mokėjimo prašymą). Kadangi šiuos dokumentus tikimasi gauti iki 2017 m. kovo 31 d., sprendimas dėl užbaigimo (ir susijusių galutinių mokėjimų) bus priimtas tarp 2017 ir 2019 m.

Remiantis šios procedūros rezultatais 5 proc. lėšų, paliktų užbaigimui, panaudojama neįvykdytų mokėjimų prašymų sumoms išmokėti. Priešingu atveju, Komisija neišmoka visos sumos užbaigimo metu. Neišmokėtos sumos įsipareigojimas bus panaikintas. Jei korekcijos siekia daugiau nei 5 proc., Komisija išieškos nepagrįstai išmokėtas sumas.

„N+2 / N+3“ taisyklė

„N+2 / N+3“ taisyklė pirmą kartą nustatyta 2000–2006 m. programavimo laikotarpiui. Pagal šią taisyklę numatyta, kad N metais prisiimti įsipareigojimai turi būti padengti ta pačia suma, sudaryta iš išankstinio finansavimo ir tarpinio mokėjimo prašymų, iki N+2 metų gruodžio 31 d. („N+2“ taisyklė). Pavyzdžiui, įsipareigojimai, prisiimti 2012 m., turi būti visiškai padengti mokėjimų prašymų sumomis iki 2014 m. gruodžio 31 d. Įsipareigojimas, susijęs su nepadengta suma, panaikinamas, o tai reiškia, kad valstybė narė netenka šio finansavimo. Vis dėlto šiuo metu nėra duomenų apie reikšmingus panaikintus įsipareigojimus pagal „N+2 / N+3“ taisyklę per visą struktūrinių fondų istoriją.

Šios taisyklės tikslas – užtikrinti finansinę drausmę valdant ES fondus. Kadangi įsipareigojimai prisiimami savaime, kai tik programa patvirtinama, minėta taisykle valstybės narės įpareigojamos aktyviai įgyvendinti projektus ir vengti problemų pačioje ciklo pabaigoje. Ši taisyklė taip pat sudaro galimybę vykdyti mokėjimus sklandžiau, nes valstybės narės įpareigojamos teikti mokėjimų prašymus reguliariais laiko tarpais. Vis dėlto, kaip paaiškinta kitame skyriuje, šios taisyklės „sušvelninimas“, ypač prasidėjus 2008 m. finansų krizei, sumažino jos reguliuojamąjį poveikį.

Dėl šios taisyklės mokėjimų prašymai susikaupia metų pabaigoje: valstybės narės turi išsiųsti savo mokėjimų prašymus iki gruodžio 31 d. vidurnakčio, naudodamosi specialia IT sistema. Nors pagal teisės aktus iš jų reikalaujama siųsti savo prašymus visus metus(16), praeities patirtis rodo, kad daugelis laukia iki paskutinės savaitės, kad išsiųstų prašymus dėl didelių sumų.

1.8.  2007–2013 m. programavimo laikotarpio mokėjimų prašymų struktūra

Pagrindinės mokėjimo ciklo paskatos

Laikotarpio pradžioje išmokėtos didelės sumos išankstinio finansavimo lėšų, po to keletą metų, kol vyko programų struktūros nustatymas ir pradėti įgyvendinti projektai, tarpinių mokėjimų lygis buvo palyginti žemas. Kadangi „N+2 / N+3“ taisyklė pradeda duoti vaisių anksčiausiai programavimo laikotarpio trečiųjų metų pabaigoje, nėra spaudimo teikti prašymus programos pradžioje. Be to, išankstinis finansavimas vis dar padengia didelę dalį įsipareigojimų, prisiimtų programavimo laikotarpio pradžioje. Apytikriai 2–3 metai iki programavimo laikotarpio pabaigos tarpinių mokėjimų metinis lygis pradeda augti, kai programos pasiekia brandą ir mokėjimų prašymai teikiami visu pajėgumu. Pikas pastebimas laikotarpio pabaigoje / kito programavimo laikotarpio pradžioje, po to, ateinančiais metais, kai programos pasiekia 95 proc. ribą, prašymų skaičius sumažėja beveik iki nulio. Kaip minėta pirmiau, baigiamieji mokėjimai vykdomi praėjus nuo vienų iki trejų metų nuo tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos.

Nukrypti leidžiančios nuostatos

Trys teisės aktų pakeitimai, taikomi 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui, sustiprino tarpinių mokėjimų ciklinį pobūdį:

1.  perėjimas nuo „N+3“ prie „N+2“. Pagal visuotinį kompromisą nustatant 2007–2013 m. DFP, naujosioms valstybėms narėms ir Graikijai bei Portugalijai pradėta taikyti „N+3“ taisyklė išmokant 2007–2010 m. mokėjimų dalį, o vėliau „N+2“ taisyklė iki laikotarpio pabaigos. Tai reiškia, kad 2013 m. pabaigoje šios valstybės narės turėjo padengti dvi įsipareigojimų dalis – 2010 m. dalį ir 2011 m. dalį. Žinoma, valstybės nebūtinai laukė iki įsipareigojimų panaikinimo termino, kad įvykdytų programas ir pateiktų mokėjimų prašymus, todėl 2013 m. mokėjimų prašymų skaičius nepadvigubėjo. Tačiau dėl šios taisyklės aiškiai padidėjo 2013 m. pikas, kuris padarė poveikį tolesniems metams dėl susikaupusio didėjančio įsiskolinimo;

2.  buvo reikalaujama, kad valstybės narės atliktų lėšų kontrolės sistemų patikrą. Komisija turėjo patvirtinti atitikties patikros rezultatus. Tarpinių mokėjimų prašymus buvo galima teikti, tačiau Komisija mokėdavo kompensacijos pagal juos tik po to, kai patvirtindavo atitikties vertinimą. Nors dauguma programų priimtos 2007 m., prašymai buvo pateikiami (ar bent jau Komisija vykdė kompensacijų pagal juos išmokėjimą) pavėluotai, 2008 m. beveik nevykdyta tarpinių mokėjimų;

3.  reaguodamos į finansų krizę, valstybės narės primygtinai prašė netaikyti „N+2 /N+3“ taisyklės 2007 m. įsipareigojimų daliai. Komisija su tuo sutiko, tačiau, užuot atidėjus su 2007 m. įsipareigojimų dalimi susijusį įsipareigojimų panaikinimo terminą vieniems metams, „N+2 /N+3“ taisyklės dar sušvelnintos, kai Taryboje vieningai pritarta pasiūlymui paskirstyti prievoles, susijusias su 2007 m. įsipareigojimų dalimi, per visą laikotarpį, suskirsčius jas į šešias dalis. Dėl šios vadinamosios graikų taisyklės susidarė galimybė pateikti mažiau prašymų laikotarpio pradžioje ir subalansavimui pateikti daugiau prašymų laikotarpio pabaigoje.

Be to, taip pat reaguojat į krizę, tinkamumo finansuoti laikotarpis 2000–2006 m. programoms pratęstas nuo 2008 m. pabaigos iki 2009 m. (iš dalies pakeičiant Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinama programa) ir todėl valstybės narės ir toliau didžiausią dėmesį skyrė 2000–2006 m. programų įgyvendinimui. Dėl šios priežasties vėluota įgyvendinti 2007–2013 m. programas ir teikti susijusius 2007–2013 m. tarpinių mokėjimų prašymus.

2000–2006 m. programų palyginimas su 2007–2013 m. programomis

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pereita nuo „N+3“ prie „N+2“ taisyklės ketvirtųjų metų pabaigoje, tuo tarpu 2000–2006 m. laikotarpiu taikyta tik „N+2“ taisyklė, nors su tam tikromis korekcijomis 2004 m. dėl to, kad į ES įstojo 10 valstybių narių.

Toliau pateikiamoje diagramoje lyginami suvestiniai 2000–2006 m. tarpiniai mokėjimai, įvykdyti 2000–2007 m., kaip viso paketo nuošimtis, su suvestiniais 2007–2013 m. programų tarpiniais mokėjimais, įvykdytais 2008–2013 m., taip pat kaip bendro paketo nuošimčiu.

1 pav.: Suvestinių tarpinių mokėjimų metinė struktūra (su vienų metų vėlavimu): 2000–2006 m. (ES-15) laikotarpio palyginimas su 2007–2013 m. laikotarpiu (% nuo viso paketo, neskaitant išankstinio finansavimo)

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000005.png

Kaip parodyta diagramoje, suvestiniai 2007–2013 m. mokėjimai nuolat yra žemiau lygio, buvusio 2000–2006 m. laikotarpiu, nors laikotarpiui artėjant link pabaigos matyti kilimas. Šiuos 2007–2013 m. programų vėlavimus lėmė pirmiau nurodytų veiksnių derinys. Tai paaiškina nepakankamą mokėjimų asignavimu panaudojimą ir aukščiausią mokėjimų ribą laikotarpio pradžioje, nes 2000–2006 m. programų mokėjimų struktūra panaudota kaip atskaitos taškas nustatant aukščiausias ribas.

Vis dėlto kai vėlesniu etapu mokėjimų prašymai pradėjo artėti prie ankstesnio laikotarpio lygio, mokėjimus labai apribojo patvirtintų mokėjimų asignavimų lygis ir (arba) mokėjimų viršutinė riba, ir tai lėmė besikaupiantį įsiskolinimą.

Įsiskolinimo raida 2007–2014 m.

Toliau pateikiamoje diagramoje(17) parodoma, kaip kito įsiskolinimas pagal 2007–2013 m. programas per 2007–2014 m. laikotarpį.

2 pav.: 2007–2013 m. sanglaudos politikos programos: nepatenkintų mokėjimų prašymų skaičiaus metų pabaigoje raida (mlrd. EUR)

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000006.png

Kaip matyti diagramoje, įsiskolinimas pagal 2007–2013 m. programas pradėjo didėti 2011 m., kai jis pasiekė 11 mlrd. EUR lygį; įsiskolinimas pasiekė 24,7 mlrd. didžiausią įvertį 2014 m. Kaip paaiškinta toliau, pagal planus numatomas vis dar aukštas įsiskolinimo lygis 2015 m. pabaigoje, prieš grįžtant prie „įprasto“ ir tvaraus įsiskolinimo 2016 m. pabaigoje.

1.9.  Įsiskolinimo sudedamosios dalys ir jo rūšys

Per metus Komisija gauna tokius mokėjimų, susijusių su struktūriniais fondais, prašymus:

a)  tinkamus finansuoti mokėjimų prašymus, kurie padengiami mokėjimais, vykdomais per metus;

b)  mokėjimų prašymus, kurie jau padengti išankstinio finansavimo lėšomis programavimo laikotarpio pradžioje ir dėl kurių atitinkamai nevykdomi papildomi mokėjimai;

c)  mokėjimų prašymus, pagal kuriuos gali būti atlikti mokėjimai tik užbaigus programas ir dėl kurių reikės palaukti, kol Komisija ir lėšų gavėjas pasieks susitarimą dėl užbaigimo;

d)  mokėjimų prašymus, nepatenkintus dėl to, kad buvo pateikti paskutinėmis metų dienomis, t. y. pernelyg vėlai, kad būtų išnagrinėti prieš baigiantis metams;

e)  kai kurių lėšų gavėju mokėjimų prašymus, pagal kuriuos mokėjimai nutraukti / sustabdyti; mokėjimų sustabdymai ar nutraukimai paprastai yra trumpalaikiai oficialūs veiksmai, kuriais Komisija atideda mokėjimą, laukdama trūkstamos informacijos arba valdymo ir kontrolės sistemos patikrų;

f)  mokėjimų prašymus, neįvykdytus metų pabaigoje, nes patvirtinti mokėjimų asignavimai pagal atitinkamą biudžeto eilutę buvo išnaudoti.

Pastarųjų keturių kategorijų (nuo c iki f) prašymai lieka neįvykdyti mokėjimų prašymai metų pabaigoje, tačiau įsiskolinimas apima neįvykdytus mokėjimus, kuriuos lėmė d, e ir f priežastys. Tam tikras neįvykdytų mokėjimų prašymų lygis metų pabaigoje laikomas „įprastu“, kai šie prašymai neįvykdyti dėl d ir e priežasčių. „Neįprastas“ įsiskolinimas apima tik dėl f priežasties neįvykdytus mokėjimus.

Toliau pateikiama diagrama parodo mokėjimų pagal 1b išlaidų kategoriją prašymų srautą, nuo tada, kai valstybės narės juos pateikia, toliau nustatomi „vykdytini prašymai“ ir pagaliau atsiranda „įprastas“ ir „neįprastas“ įsiskolinimas.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000007.png

Prašymų susikaupimas metų pabaigoje ir kompensacijų išmokėjimo terminai

Gruodžio mėnesi susikaupia daug valstybių narių atsiųstų prašymų, 2011–2014 m. laikotarpiu jie sudarydavo 27–35 proc. viso per metus gautų prašymų skaičiaus. Kiekvieno gauto prašymo atveju, Komisija prieš apmokėjimą turi atlikti patikras. Kuo daugiau prašymų gauta per paskutinę metų savaitę, tuo didesnė rizika, kad lėšos pagal prašymus nebus kompensuotos iki metų pabaigos.

Dėl šios priežasties Komisija nuolat ragina valstybes nares siųsti prašymus reguliariau visus metus.

Toliau pateikiamoje diagramoje parodoma, kaip pagal mėnesius kito įsiskolinimas pagal 2007–2013 m. programas per 2007–2014 m. laikotarpį.

3a pav.: Suvestinė mokėjimų prašymų pateikimo pagal mėnesius struktūra 2007–2013 m. laikotarpiu (% nuo visų prašymų)

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000008.png

Šiame pirmiau pateikiamoje diagramoje matyti pasikartojantis labai staigus įsiskolinimo pagal mokėjimų prašymus padidėjimas metų pabaigoje.

3b pav.: Mokėjimų prašymų teikimo koncentracija per du paskutinius metų mėnesius (nuošimtis, gautas lapkričio ir gruodžio mėn.) 2011–2014 m. laikotarpiu

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000009.png

Šios diagramos parodo, kad vis daugiau ir daugiau prašymų gaunama vėlai metų pabaigoje dėl augančio „N+2“ taisyklės spaudimo. „N+3“ taisyklės taikymo sustabdymas 2013 m. reiškė, kad visos valstybės narės, išskyrus Rumuniją, Slovakiją ir Kroatiją, turėjo vadovautis „N+2“ taisykle. Tai turėjo didelį poveikį prašymų, gautų tais metais, kiekiui. Prašymų, gaunamų per vėlai, kad būtų galima įvykdyti mokėjimus atitinkamais metais, kiekis priklauso nuo bendro prašymų, gautų tais metais, skaičiaus, ir nuo šio skaičiaus pokyčių per metus.

Nutraukimų ir sustabdymų poveikis

Siekdama apsaugoti ES biudžetą Komisija taiko kelias prevencijos priemones prieš atliekant mokėjimus valstybėms narėms, kai Komisija žino apie galimus trūkumus. Šios priemonės labai vertingos siekiant tobulinti kontrolės sistemas valstybėse narėse ir taip sumažinti būsimų Komisijos atliekamų finansinių pataisų poreikį.

Dėl to kai kurie mokėjimų prašymai nėra nedelsiant įvykdomi, nes Komisija mokėjimus pagal juos nutraukė arba sustabdė, kol bus atlikti kontrolės sistemų patobulinimai. Nors dauguma šių prašymų galų gale nebus atmesti, negalima tuoj pat vykdyti mokėjimų pagal juos.

Kaip nustatyta pagal reglamentą(18), Komisija gali:

—  nutraukti mokėjimo pagal 2007–2013 m. programas terminą ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, jei yra aiškių įrodymų, kad susijusioje valstybėje narėje esama didelių valdymo ir kontrolės sistemų funkcionavimo trūkumų; arba jeigu Komisijos tarnybos turi atlikti papildomus patikrinimus gavę informaciją, kad išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų ataskaitoje, susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo pašalintas;

—  sustabdyti visus tarpinius mokėjimus valstybei narei pagal 2006–2013 m. programas arba šių mokėjimų dalį, jei yra įrodymų, kad programos valdymo ir kontrolės sistemoje esama didelių trūkumų ir valstybė narė jiems ištaisyti nesiėmė korekcinių priemonių; arba, jei patvirtintoje išlaidų ataskaitoje yra didelė su išlaidomis susijusi neatitiktis, kuri neištaisyta; arba, jei valstybė narė rimtai pažeidė savo valdymo ir kontrolės prievoles. Jeigu valstybė narė nesiima būtinų priemonių, Komisija gali atlikti finansinį koregavimą.

„Įprasto“ įsiskolinimo apskaičiavimas

Kaip paaiškinta pirmiau, „įprastas“ įsiskolinimas yra bendra prašymų, pagal kuriuos mokėjimai nutraukti arba sustabdyti, ir prašymų, gautų per vėlai, kad juos būtų galima įvykdyti atitinkamais metais, suma. Prašymai, gaunami per metų paskutines dešimt dienų, gali būti laikomi gautais per vėlai, kad būtų galima atlikti mokėjimus, nes Komisija privalo turėti pakankamai garantijų, jog sugebės visiškai panaudoti pagal biudžetą skirtus asignavimus. Vis dėlto kai kurie prašymai, pagal kuriuos mokėjimai nutraukti ar sustabdyti, taip pat yra ir prašymai, gauti per vėlai, kad galima būtų įvykdyto atitinkamus mokėjimus, todėl jie neturėtų būti įskaičiuojamu du kartus.

Atitinkamai, „įprastas“ įsiskolinimas didės augant bendram per metus gautų prašymų skaičiui, kartu didės ir santykinė prašymų koncentracija paskutinėmis metų dienomis.

Toliau esančioje diagramoje pateikiama 2010–2014 m. laikotarpiu gautų prašymų, įsiskolinimo metų pabaigoje ir prašymų, gautų per vėlai, kad būtų galima atlikti mokėjimus arba juos sustabdyti, apžvalga.

4 pav. 1b išlaidų kategorija: Prašymai, įsiskolinimas, sustabdymai 2010–2013 m.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000010.png

Per pastaruosius trejus metus (2012–2014 m.) „įprastas“ įsiskolinimas (t. y. mokėjimų prašymai, gauti per metų 10 paskutinių dienų, arba prašymai, pagal kuriuos mokėjimai nutraukti arba sustabdyti, net jei šie prašymai gauti iki metų 10 paskutinių dienų laikotarpio) siekia apytikriai pusę viso įsiskolinimo, pasiekto metų pabaigoje, vertės. Kita pusė prašymų susijusi su pagal biudžetą patvirtintų mokėjimų asignavimų trūkumu, dėl kurio atsirado „sniego gniūžtės“ efektas(19).

2015 ir 2016 m. tikimasi mažesnio prašymų skaičiaus, mažesnio skaičiaus atvejų, kai mokėjimai nutraukiami / sustabdomi, ir taisyklės „N+2“ spaudimo nebuvimo 2015 m. pabaigoje(20), taigi taip pat tikimasi, kad labai sumažės ir „įprastas“ įsiskolinimas.

1.10.  2007–2013 m. mokėjimų (prašymų) 2015 ir 2016 m. perspektyvos

2015 ir 2016 m. įvertis, pagrįstas valstybių narių prognozėmis

Pagal reglamentą, taikomą 2007–2013 m. fondams(21), reikalaujama, kad valstybės narės nusiųstų Komisijai savo galimų tarpinių mokėjimų prašymų prognozes N ir N+1 metams vėliausiai iki N metų balandžio 30 d. Pastaraisiais metais valstybės narės susitarė atnaujinti šią informaciją N metų rugsėjo mėn., kad būtų galima tiksliau įvertinti augantį mokėjimų prašymų lygį (įsiskolinimą) ir mokėjimų prašymų, pateiktų paskutinį metų mėnesį, ženklią koncentraciją.

Tačiau pagal reglamentą, taikomą 2014–2020 m. fondams,(22) reikalaujama, kad valstybės narės nusiųstų Komisijai savo galimų tarpinių mokėjimų prašymų prognozes N ir N+1 metams iki N metų sausio 31 d. (ir atnaujintų iki N metų liepos 31 d.). Remdamosi Komisijos prašymu, patvirtintu 2014 m. gruodžio mėn., 2015 m. valstybės narės savanoriškai taikė šį naują terminą savo 2007–2013 m. programoms. Remiantis duomenimis, kuriuos Komisija gavo 2015 m. kovo 3 d., šiuo metu valstybės narės prognozuoja, kad 2015 m. pateiks mokėjimų prašymų (apmokėtinų ir neapmokėtinų) už apytikriai 48 mlrd. EUR sumą ir 2016 m. – už 18 mlrd. EUR sumą(23).

Kaip paaiškinta pirmiau, ne pagal visus mokėjimų prašymus bus tiesiogiai atlikti mokėjimai, nes reikia atsižvelgti į 95 proc. aukščiausią mokėjimų ribą, nustatytą pagal Reglamento Nr. 1083/2006 79 straipsnį(24). Kadangi vis daugiau programų pasiekia 95 proc. viršutinę ribą, ši korekcija 2015 ir vėlesniais metais taps daug reikšmingesnė. Atitinkamai faktinės prognozuojamų apmokėtinų prašymų sumos yra mažesnės už nurodytas valstybių narių prognozėse, nes prašymai, viršijantys 95 proc. ribą, svarstomi tik užbaigimo etapu. Remdamasi šiomis prognozėmis su nustatyta viršutine riba, Komisija tikisi 2015 m. gauti vykdytinų mokėjimų reikalavimų už bendrą apytikriai 35 mlrd. EUR sumą. Atitinkama 2016 m. suma šiuo metu sudaro apytikriai 3 mlrd. EUR. Ši 2016 m. suma taps tikslesnė (ir gali būti šiek tiek didesnė), kai valstybės narės pateiks trūkstamus kai kurių veiksmų programų duomenis arba peržiūrės pateiktus duomenis.

2 priede pateikiama daugiau detalių, susijusių su valstybių narių prognozėmis dėl mokėjimų pagal 2007–2013 m. sanglaudos programą prašymų, kurie bus pateikti 2015 ir 2016 m.

Komisijos įvertis, pagrįstas vykdymu

2014 m. pabaigoje bendra išankstinio finansavimo ir tarpinių mokėjimų suma sudarė 266,1 mlrd. EUR. Visas 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų paketas siekė 347,3 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į jau atliktus įsipareigojimų panaikinimus ir panaikinimų riziką, susijusią su „N+2 / N+3“ taisyklės taikymu 2014 m. pabaigoje, kurie turi būti patvirtinti (bendra didžiausia apytikriai 0,9 mlrd. EUR suma nuo laikotarpio pradžios), maksimali suma, kurią vis dar reikės išmokėti, siekia apytikriai 80,3 mlrd. EUR. Tačiau 5 proc. kiekvienos programos lėšų (bendra 17,3 mlrd. EUR suma) turi būti išmokėta tik užbaigimo etapu.

Todėl prognozuojamas tarpinių mokėjimų prašymų lygis, kurio sumas reikia išmokėti 2015 ar vėlesniais metais, siekia apie 63 mlrd. EUR arba 18 proc. viso paketo, ši suma apima ir įsiskolinimą, susidariusį 2014 m. pabaigoje (24,7 mlrd. EUR). Apmokėtinų naujų mokėjimų prašymų, kurie turėtų būti gauti 2015 ar vėlesniais metais, iki užbaigimo, didžiausias lygis siekia 38,3 mlrd. EUR. Jei iki 35 mlrd. sumą sudarančius mokėjimų prašymus planuojama gauti 2015 m., likusi apytikriai 3,5 mlrd. EUR suma turėtų būti gauta 2016 m.

Apytikris įsiskolinimo 2015 m. pabaigoje įvertis, pagrįstas tiksliomis valstybių narių prognozėmis

Mokėjimų asignavimų, patvirtintų pagal 2015 m. biudžetą, lygis siekia 39,5 mlrd. EUR. Ši suma padengs įsiskolinimą, susidariusį iki 2015 m. (24,7 mlrd. EUR), ir naujus prašymus (sudarysiančius 35 mlrd. EUR). Atitinkamai, planuojamas įsiskolinimas 2015 m. pabaigoje sieks 20 mlrd. EUR, iš kurių bent pusė sumos arba apytikriai 10 mlrd. EUR ir toliau bus „neįprastas“ įsiskolinimas.

Mlrd.  EUR

Įsiskolinimas 2014 m. pabaigoje (pakoreguotas)

Valstybių narių 2015 m. prognozės atsižvelgiant į 95 proc. viršutinę ribą

Mokėjimų asignavimai, patvirtinti pagal 2015 m. biudžetą

Prognozuojamas įsiskolinimas 2015 m. pabaigoje

24,7

~35

39,5

~20

1.11.  Mokėjimų prašymai, kuriuos tikimasi gauti 2016 m.

Kaip išdėstyta pirmiau, planuojama, kad įsiskolinimas 2015 m. pabaigoje sieks apytikriai 20 mlrd. EUR, jei valstybių narių prognozės bus tikslios. Be to, iki programų užbaigimo vis dar tikimasi gauti apmokėtinų prašymų, kurių suma sudarys iki 3,5 mlrd. EUR. Turint mintyje šią palyginti ribotą mokėjimų reikalavimų sumą ir kadangi daugiau nebus „N+2“ taisyklės spaudimo, nėra priežasčių daryti prielaidos, kad didelis kiekis šių mokėjimų prašymų bus gauta pernelyg vėlai, kad mokėjimai pagal juos galėtų būti įvykdyti 2016 m.

Komisija pakoreguos savo prašymą 2016 m. biudžeto projekte, atsižvelgdama į „įprastą“ įsiskolinimą 2016 m. pabaigoje. Šis „įprastas“ įsiskolinimas, apimantis labai vėlai pateiktus prašymus ir likusius nutraukimus / sustabdymus, vis dėlto bus labai mažas, palyginti su ankstesniais metais, nes naujų prašymų, kuriuos planuojama gauti 2016 m., lygis taip pat yra labai žemas ir Komisija tikisi, kad valstybės narės ištaisys trūkumus ir pateiks tvarkingus prašymus. Jų suma gali siekti 2 mlrd. EUR. Todėl šį „įprastą“ įsiskolinimą 2016 m. pabaigoje reikės padengti 2017 m. biudžeto lėšomis. Taigi suma, kurią reikia įrašyti į 2016 m. biudžetą, lygi apytikriai 21,5 mlrd. EUR.

1.12.  Informacijos, naudotos apskaičiuojant mokėjimų prašymus ir įsiskolinimą, santrauka

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinama informacija apie programos paketą, planuojamą biudžeto asignavimų, skirtų pagal 2015 m. biudžetą, panaudojimą ir mokėjimų prašymų, kuriuos tikimasi gauti 2016 m., didžiausią sumą.

Neįvykdyti 2015–2017 m. tarpiniai mokėjimai (mlrd. EUR)

Programos paketas

(1)

347,3

—  Iš jų išankstiniai ir tarpiniai mokėjimai, įvykdyti iki 2014 m. pabaigos

(2)

266,1

—  Iš jų rezervas galutiniams mokėjimams (5%) ir atlikti įsipareigojimų panaikinimai

(3)

18,2

Didžiausia mokėtinų tarpinių mokėjimų suma (2015–2017 m.)

(4)=(1)-(2)-(3)

~63,0

—  Iš jų įsiskolinimas 2014 m. pabaigoje (neįvykdyti mokėjimų prašymai)

(5)

24,7

—  Iš jų didžiausia mokėtinų tarpinių mokėjimų suma 2015–2017 m.

(6)=(4)-(5)

38,3

2015 biudžetiniai metai, mlrd. EUR

Pagal 2015 m. biudžetą numatyti mokėjimų asignavimai

(1)

39,5

—  Iš jų 2014 m. pabaigos įsiskolinimas

(2)

24,7

—  Iš jų 2015 m. prognozės atsižvelgiant į 95 proc. viršutinę ribą

(3)

~35

Tikėtinas įsiskolinimas 2015 m. pabaigoje

(4)=(1)-(2)-(3)

~20

2016 biudžetiniai metai, mlrd. EUR

Tikėtinas įsiskolinimas 2015 m. pabaigoje

(1)

~20

Didžiausia likusių mokėjimų prašymų, kuriuos tikimasi gauti 2016 m. prieš užbaigimą, suma

(2)

~3,5

Didžiausia mokėjimų prašymų, kurie bus patenkinti pagal 2016 m. biudžetą, suma

(3)=(1)+(2)

~23,5

1.13.  Galutiniai mokėjimai

Galutiniai mokėjimai pagal struktūrinius fondus pasižymi savita dinamika. Kiekviena valstybė narė turi išsiųsti savo užbaigimo dokumentus pagal programas vėliausiai iki 2017 m. kovo 31 d. Komisija praneša valstybėms narėms savo nuomonę apie baigiamosios deklaracijos turinį per penkis mėnesius nuo jos gavimo datos, su sąlyga, kad visa informacija buvo pateikta pirminiame užbaigimo dokumente(25). Kaip įprasta, baigiamieji mokėjimai turėtų būti pradėti po 2016 m. Bendra suma, palikta rezerve užbaigimo etapui (5 proc. visų asignavimų), sudaro 17,3 mlrd. EUR, tačiau mokėjimų lygiui turės įtakos programos įgyvendinimo kokybė per visą laikotarpį. Galimi baigiamieji įsipareigojimų pagal sanglaudos politiką panaikinimai gali sumažinti mokėjimų poreikį.

Pagal orientacinį vertinimą, 2000–2006 m. laikotarpio užbaigimo etapu įsipareigojimų panaikinimas siekė 2,6 proc. viso Europos socialinio fondo (ESF) paketo ir 0,9 proc. viso Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paketo. Vis dėlto pagal ESF vis dar yra apytikriai 0,5 mlrd. EUR vertės RAL, susiję su problemiškais atvejais, kuriuose aptikta klaidų, ir todėl Komisija planuoja, kad galutinis įsipareigojimų panaikinimo nuošimtis užbaigiant programas pagal šį fondą bus 3 proc. Komisija neatmeta galimybės, kad įsipareigojimų panaikinimas užbaigiant programas bus didesnis kaip per ankstesnį laikotarpį, taigi pirmiau nurodytas vertinimas turėtų būti laikomas apdairiu vertinimu.

Į baigiamuosius prašymus neatsižvelgiama analizuojant „įprastos“ įsiskolinimo dalies mažinimą, nes dauguma šių prašymų turėtų būti patenkinti 2017–2019 m. ar vėliau ir, bet kuriuo atveju, ne pagal visus juos bus vykdomi mokėjimai, nes prieš atliekant galutinius mokėjimus iš pradžių turi būti išskaičiuotos nepagrįstai išmokėtos sumos.

Kitos išlaidų kategorijos: 2007–2013 m. programų perspektyva

1.14.  Apžvalga

Po konkretaus sanglaudos politikos (1b išlaidų kategorija) atvejo analizės, pirmiau pateiktos 4 skirsnyje, šiame skirsnyje analizuojama padėtis pagal kitas išlaidų kategorijas, kurią galima apibendrinti taip:

—  asignavimai Europos žemės ūkio garantijų fondui (2 išlaidų kategorija) neatskirti, todėl įsipareigojimas ir mokėjimams skirta vienodai asignavimų. Dėl šios priežasties nėra įsiskolinimų metų pabaigoje;

—  Kaimo plėtros, Europos žuvininkystės (2 išlaidų kategorija) fondai ir prieglobsčio, migracijos, sienų ir saugumo (3 išlaidų kategorija) fondai valdomi kartu su valstybėmis narėmis, panašiai kaip sanglaudos politika. Nors kol kas pagal Kaimo plėtros fondą įsiskolinimo nėra, kitų fondų atveju padėtis kitokia;

—  daugumą kitų programų (1a ir 4 išlaidų kategorijos) valdo Komisija. Atsižvelgiant į mokėjimų trūkumą, daugumai šių programų taikomos švelninimo priemonės, kurias Komisija nustatė 2014 m. (o kai kuriasi atvejais jau 2013 m.).; tos priemonės yra įvairios – nuo išankstinio finansavimo sumažinimo (tinkamai atsižvelgiant į įgyvendinančių partnerių, lėšų gavėjų ir naudos gavėjų tipą ir finansinį patikimumą), iki galutinių mokėjimų ar paramos iš biudžeto mokėjimų atidėjimo, susilaikymo nuo naujų įsipareigojimų vykdymo pradėjimo ir iki sutarčių atidėjimo. Vis dėlto dauguma šių priemonių mokėjimo laikas tik atidedamas, o įsipareigojimus vis tiek reikia vykdyti.

Toliau esančioje lentelėje pateikiama įsiskolinimų pagal 1a ir 4 išlaidų kategorijas raidos apžvalga. Pagal 4 išlaidų kategoriją matoma aiški įsiskolinimo didėjimo tendencija, 2014 m. šis įsiskolinimas pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius metus, tuo tarpu 1a išlaidų kategorijos raida yra mažiau aiški.

Įsiskolinimas metų pabaigoje (mln. EUR)

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

1a išlaidų kategorija

1 679

507

291

628

604

567

551

541

4 išlaidų kategorija

172

178

284

226

387

367

389

630

1.15.  Pasidalijamojo valdymo programos pagal 2 ir 3 išlaidų kategorijas

1.15.1.  2 išlaidų kategorija

Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF)

Pagal Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) įsiskolinimų nėra, nes fondas pagrįstas skirtingais asignavimais.

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

Kol kas įsiskolinimų pagal Kaimo plėtros fondą nėra: Komisija visada turėjo galimybę įvykdyti visus mokėjimų prašymus laiku. Atsižvelgiant į kaimo plėtros programos apimtį ir 95 proc. taisyklę, kuri taip pat taikoma, tarpinių mokėjimų, kurie vis dar gali būti įvykdyti iki programų užbaigimo, didžiausias lygis siekia apytikriai 8,7 mlrd. EUR 2007–2013 m. laikotarpiui. Mokėjimų asignavimai, patvirtinti pagal 2015 m. biudžetą 2007–2013 m. programoms, siekia 5,9 mlrd. EUR. Likę 2,8 mlrd. EUR turi būti išmokėti 2016 m., po to, kai valstybės narės pateiks galutinę ketvirčio deklaraciją, kuri turi būti pateikta 2016 m. sausio mėn.

Visa suma, palikta galutinių mokėjimų rezerve, siekia apytikriai 4,8 mlrd. EUR. Faktinė suma, kurią reikės išmokėti, priklausys nuo įsipareigojimų panaikinimo. Pavyzdžiui, taikant 1,5 proc. įsipareigojimų panaikinimo normą, taikytą per ankstesnio 2000–2006 m. laikotarpio užbaigimą, panaikintų įsipareigojimų vertė siekas apytikriai 1,5 mlrd. EUR. Tikimasi, kad galutiniai mokėjimai bus atlikti 2016–2019 m.

Europos žuvininkystės fondas (EŽF)

EŽF valdymo būdas yra panašus į sanglaudos politikos (1b išlaidų kategorija). Vis dėlto, kadangi šiam fondui netaikoma „N+3“ taisyklė, EŽF nepatirs konkrečių perėjimo nuo„N+3“ prie „N+2“problemų, susijusių su 2010 m. įsipareigojimų dalimi ir 2011 m. įsipareigojimų dalimi. Be to, šiam fondui netaikoma ir „graikų taisyklė“, nors taip pat buvo šiek tiek vėluojama pradėti programas dėl prievolės, susijusios su valdymo ir kontrolės sistemomis. Vis dėlto pastaraisiais metais įsiskolinimas pagal EŽF buvo labai svarbus. 2014 m. pradžioje įsiskolinimo lygis siekė patvirtintų asignavimų 2007–2013 m. programoms lygį.

Dėl mokėjimų prašymų pateikimo laiko per visus metus, 2010–2014 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais gauta dvi trečiosios metinių mokėjimų prašymų. Toliau pateikiamoje lentelėje matyti EŽF 2011–2014 m. įsiskolinimas pagal 2007–2013 m. programas, kartu su ateinančių metų pradiniais mokėjimų asignavimais.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000011.png

Svarbiausia EŽF įsiskolinimo 2014 m. pabaigoje sumažinimo priežastis buvo pakartotinas visų skirtų mokėjimų asignavimų panaudojimas laikantis pagal biudžetą nustatytos viršutinės ribos (įskaitant visus mokėjimų asignavimus pagal EJRŽF (pasidalijamąjį valdymą), kuriuos buvo galima panaudoti dėl vėluojamo priimti naujo teisinio pagrindo) ir dėl papildomų lėšų, gautų pagal taisomojo biudžeto Nr. 3/2014 projektą (priimtą kaip taisomasis biudžetas Nr. 2/2014), bei pagal metų pabaigos lėšų perkėlimą.

Dėl didesnio pagal 2015 m. biudžetą patvirtinto mokėjimų lygio turėtų susidaryti galimybė sumažinti įsiskolinimą iki įprasto lygio, siekiančio apytikriai 0,1 mlrd. EUR.

1.15.2.  3 išlaidų kategorija

Prieglobsčio, migracijos, sienų ir saugumo politikos sritys

Bendra prieglobsčio ir migracijos politika 2007–2013 m. laikotarpiu iš esmės buvo vykdoma įgyvendinant Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą (SOLID). Šią bendrąją programą sudarė keturios priemonės: Išorės sienų fondas, Europos grąžinimo fondas, Europos pabėgėlių fondas ir Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai.

Toliau pateikiamoje diagramoje matyti augantis neįvykdytų mokėjimų prašymų lygis metų pabaigoje pagal prieglobsčio, migracijos, sienų ir saugumo programas.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000012.png

RAL išaugo nuo 150 mln. EUR 2007 m. pradžioje iki 2,6 mlrd. EUR 2014 m. pabaigoje, nepaisant panaikintų įsipareigojimų už 300 mln. EUR per 2007–2013 m. laikotarpį. Apytikriai 1,9 mlrd. EUR vis dar reikia išmokėti pagal 2007–2013 m. programas. Šioms programoms patvirtinti mokėjimų asignavimai pagal 2015 m. biudžetą šiek tiek viršija 600 mln. EUR, įskaitant asignavimus pradiniams ir metiniams išankstinio finansavimo mokėjimams pagal naujas 2014–2020 m. programas.

Atsižvelgiant į sumą, kuri bus išmokėta užbaigimo etapu (apytikriai 1 mlrd. EUR), ir į tai, kad antro išankstinio finansavimo išmokų nebuvo galima mokėti 2013 ir 2014 m. dėl mokėjimų asignavimų trūkumo, mokėjimų asignavimų poreikiai siekiant sumažinti įsiskolinimą pagal 2007–2013 m. programas iki įprasto lygio 2016 m. pabaigoje apytikriais skaičiavimais siekia 235 mln. EUR.

1.16.  Tiesioginio valdymo programos pagal 1a ir 4 išlaidų kategorijas

1.16.1.  1a išlaidų kategorija

Šiame skirsnyje pateikiama programų pagal 1a išlaidų kategoriją mokėjimų padėties 2014 m. pabaigoje apžvalga.

Neįvykdyti mokėjimų prašymai metų pabaigoje

Toliau pateikiamoje diagramoje matyti neįvykdytų mokėjimų prašymų metų pabaigoje pagal pagrindines 1a išlaidų kategorijos programas raida.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000013.png

Didelį neįvykdytų mokėjimų prašymų lygį 2007 m. pabaigoje iš esmės lėmė 6-osios mokslinių tyrimų pagrindų programos (FP-6) projektų ciklas ir ypač didelis tuo metu nepanaudotų įsipareigojimų asignavimų lygis. Be to, mokslinių tyrimų sutartyse buvo įtvirtinta, kad prieš tai, kai prašymai kompensuoti išlaidas gali būti galutinai įvykdyti, reikalingi audito sertifikatai.

Švelninimo priemonės, kurių ėmėsi Komisija 2014 m. (žr. pirmiau esantį 2.2 skirsnį), siekdama išspręsti mokėjimų asignavimų trūkumo problemą, neleido išaugti neįvykdytų mokėjimų prašymų skaičiui 2014 m. pabaigoje. Priemonės apėmė išankstinio finansavimo lygio sumažinimą ir vėlavimą pasirašyti naujas sutartis / dotacijos susitarimus, taigi dalis mokėjimų buvo perkelti į kitus metus. Dėl neįvykdytų mokėjimų prašymų lygio varžymo priemonių patirtas šalutinis poveikis – sulėtėjo 2014–2020 m. programų įgyvendinimas. Kai kuriais atvejais teko imtis griežtesnių priemonių, pvz., teikiama pirmenybė mokėjimams, skirtiems labiau pažeidžiamiems lėšų gavėjams.

Neįvykdytų įsipareigojimų (RAL) raida

Apskritai imant, stabilus neįvykdytų mokėjimų prašymų lygis metų pabaigoje pagal 1a išlaidų kategorijos programas sudaro labai aiškų kontrastą aiškiai neįvykdytų įsipareigojimų (RAL) lygio augimo tendencijai, kaip matyti toliau pateikiamoje diagramoje:

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000014.png

Didžiąja dalimi išaugusius RAL pagal 1a išlaidų kategoriją lėmė didėjantis atotrūkis tarp įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, skirtų moksliniams tyrimams – didžiausios apimties išlaidų programai pagal šią išlaidų kategoriją. Tai matyti toliau pateikiamoje diagramoje, kur pavaizduota aiški mokėjimų ir įsipareigojimų santykio mažėjimo tendencija.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000015.png

Kaip projektų įgyvendinimo pagal 1a išlaidų kategoriją pavyzdys toliau aprašomas mokslinių tyrimų projekto ciklas.

Mokslinių tyrimų projekto ciklas

Mokslinių tyrimų programos įgyvendinamos vykdant daugiametes darbo programas, apimančias kvietimus teikti paraiškas, viešuosius pirkimus, tyrimus, ekspertų grupes, dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, seminarus ir praktinius seminarus, vertinimą ir stebėseną. Apie 90 proc. mokslinių tyrimų programų yra susijusios su kvietimais teikti paraiškas, likę 10 proc. – su kita veikla.

Komisija priėmė metinę darbo programą N metams N-1 metų viduryje. Nuo N-1 metų antrojo pusmečio skelbiami kvietimai teikti paraiškas. Dažniausiai įprasta, kad paraiškos teikiamos tris mėnesius nuo kvietimo teikti paraiškas paskelbimo. Bendri įsipareigojimai prisiimami priėmus darbo programą N metais ir vėliausiai iki derybų dėl sutarties (paprastai sutampančių su kvietimo terminu). Po paraiškų vertinimo (trunkančio tris mėnesius) ir atrankos (trunkančios nuo vieno iki dviejų mėnesių) vyksta derybos dėl sutarties (trunkančios nuo vieno iki šešių mėnesių) ir sutartis pasirašoma (tai trunka iki kelių mėnesių). Komisijai / vykdomajai įstaigai suteikti aštuoni mėnesiai nuo kvietimo termino iki dotacijos pasirašymo (vadinamasis dotacijos pasirašymo terminas), iš kurių penki skirti informuoti paraiškų pateikėjams apie mokslinio vertinimo rezultatus ir trys –pasirengimui pasirašyti dotacijos susitarimą. Prisiėmus atskirą įsipareigojimą ir pasirašius sutartį, išankstinio finansavimo išmoka turėtų būti išmokėta per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo arba nuo 10 dienų iki veiksmų pradžios datos, pasirenkant vėliausią datą. Po to, kai Mokslinių tyrimų GD ėmėsi struktūrinių priemonių, dažnai išankstinis N metų finansavimas dabar išmokamas N+1 metais, o ne N metais. Tarpiniai mokėjimai pagrįsti finansinėmis ataskaitomis ir susiję su periodinėmis ataskaitomis, paprastai teikiamomis kas 18 mėnesių. Galutinis 10 proc. lėšų išmokėjimas įvykdomas, jei patvirtinama galutinė ataskaita.

Visiems kitiems veiksmams, numatytiems pagal darbo programą, preliminarūs įsipareigojimai prisiimami N metais ir išankstiniai mokėjimai įvykdomi tais pačiais metais. Likutis išmokamas N+1 metais.

Mokėjimų moksliniams tyrimams trūkumas: praktinės pasekmės

Siekiant valdyti mokėjimų pagal mokslinių tyrimų programas trūkumą, 2014 m. bendra 236,5 mln. EUR suma perkelta iš programos „Horizontas 2020“ 2014–2020 m. eilučių, kad būtų padidinta lėšų pagal 2007–2013 m. laikotarpio tų pačių programų užbaigimo eilutes, dėl to atidėtas 2014 ir 2015 m. paskelbtų kvietimų teikti paraiškas pagal programą „Horizontas 2020“ išankstinis finansavimas. Ankstesniais metais taip nesielgta ir dėl šio perkėlimo vėluojama įgyvendinti naujas programas.

Moksliniai tyrimai trunka ilgą laiką ir sutarčių pasirašymo bei finansavimo sulaikymas neatitinka tikslo stiprinti mokslinių tyrimų pastangas siekiant remti ekonomikos augimą. Tikimasi, kad padidintas mokėjimų asignavimų lygis, patvirtintas programai „Horizontas 2020“ pagal 2015 m. biudžetą, sudarys galimybę iš dalies sparčiau vykdyti šią svarbiausią programą.

„Erasmus+“

Programa „Erasmus+“ yra geras metinės programos pavyzdys, pagal šią programą mokėjimų lygis glaudžiai susijęs su įsipareigojimų lygiu, nes daugumos veiksmų gyvavimo ciklas susijęs su akademiniu kalendoriumi.

Vis dėlto, dėl mokėjimų trūkumo 2014 m. mokėjimų asignavimų padidėjimas neatitinka įsipareigojimų asignavimų padidėjimo, ir ši neatitiktis turėtų tęstis per 2014–2020 m. laikotarpį. Mokėjimų trūkumas 2014 m. taip pat pastebimas pagal mokėjimų ir įsipareigojimų santykį, pavaizduota toliau esančioje diagramoje.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000016.png

Dėl to 2014 m. nebuvo galima išmokėti dalies antrojo išankstinio finansavimo išmokų nacionalinėms agentūroms, kurios turėtų finansuoti judumo veiksmus. Nors padėtis turėtų šiek tiek pagerėti, tikimasi, kad programa „Erasmus+“ vis dar patirs panašius suvaržymus 2015 m.

Transportas ir energetika

Toliau pateikiamoje diagramoje matyti augantis įsipareigojimų ir mokėjimų pagal transporto ir energetikos politiką lygių skirtumas.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000017.png

Mokėjimų asignavimų, patvirtintų pagal 2015 m. biudžetą, užteks 2014–2020 m. projektų pirmojo išankstinio finansavimo išmokoms padengti ir iš dalies spręsti 2007–2013 m. RAL problemą, šis RAL sudaro per 2  mln. EUR.

Europos ekonomikos gaivinimo planas (EEGP)

Palyginti su aukštu įsipareigojimų lygiu 2009 ir 2010 m., mokėjimų pagal šią programą vykdymas pradėtas lėtai, net EEGP projektus dažniausiai sudaro didelio masto infrastruktūros projektai.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000018.png

Ypač 2014 m. mokėjimų asignavimų neužteko, kad būtų galima įvykdyti visus mokėjimų prašymus, gautus per metus, net ir pagaliau priėmus taisomojo biudžeto Nr. 3/2014 projektą, pagal kurį suteikiami papildomi asignavimai. 2014 m. pabaigoje RAL vis dar siekia 2 mlrd. EUR, pusę pradinių įsipareigojimų pagal EEGP sumos. Pagal 2015 m. biudžetą patvirtinti mokėjimų asignavimai siekia 407 mln. EUR, tikimasi, kad jie padengs metų poreikį pagal sąmatą.

1.16.2.  4 išlaidų kategorija

Toliau pateikiamoje diagramoje matyti neįvykdytų įsipareigojimų (RAL) pagal 4 išlaidų kategorijos programas lygis nuo 2007 m.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000019.png

4 išlaidų kategorija apima trumpalaikes reagavimo į krizes priemones, ilgalaikes priemones, kurios naudojasi daugiamečiu programavimu, ir ad hoc priemones, pavyzdžiui, makrofinansinę paskolą ir dotacijas. Trys didelės priemonės (Pasirengimo narystei pagalbos priemonė II (PNPP II), Europos kaimynystės priemonė (EKP) ir Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP)), kurios naudojasi daugiamečiu programavimu, lemia 73 proc. išlaidų pagal šią išlaidų kategoriją. Paramos trečiosioms šalims, finansuojamos pagal šias programas, gyvavimo ciklas paprastai trunka 6–8 metus. Kita vertus, reagavimo į krizes priemonės (humanitarinė pagalba, priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, bendra užsienio ir saugumo politika) ir makrofinansinė pagalba pasižymi daug trumpesniais mokėjimų ciklais (12–18 mėnesių).

Nuo 2013 m. dauguma priemonių pagal 4 išlaidų kategoriją patyrė didelio mokėjimų asignavimų trūkumo problemą, dėl kurios visų pirma nukentėjo humanitarinės pagalbos ir su krizėmis susijusios priemonės, kurių įgyvendinimo ciklui būdingas greitas lėšų išmokėjimas, po to Vystomojo bendradarbiavimo priemonė ir Europos kaimynystės priemonė, kur mokėjimai daugiausia susiję su galiojančiomis sutartimis ir įsipareigojimais. Padėtis pablogėjo 2014 m. dėl bendrai sumažintų skirtų mokėjimų, palyginti su 2013 m. Kai kurioms programoms skirta daugiau lėšų pagal taisomojo biudžeto Nr. 3/2014 projektą (ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, perkeliant asignavimus)(26), tačiau šios lėšos gautos labai vėlai ir jų neužteko susikaupusiam įsiskolinimui padengti.

Pradėtomis taikyti priemonėmis (žr. pirmesnį 2.2 skirsnį) galėjo tik iš dalies sušvelninti mokėjimų trūkumo poveikį atidedant išmokėjimo terminus, tačiau ankstesnius įsipareigojimus vis tiek reikėjo įvykdyti.

Neįvykdyti mokėjimų prašymai metų pabaigoje

Apskritai, neįvykdytų mokėjimų pagal 4 išlaidų kategoriją prašymų lygis 2014 m. pabaigoje gerokai išaugo. Taip nutiko iš esmės dėl išaugusio prašymų skaičiaus ir susijusių mokėjimų asignavimų sumažinimo, kaip antai Europos kaimynystės politikos ir Vystomojo bendradarbiavimo priemonių atvejais ir kaip matyti toliau pateikiamoje diagramoje.

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000020.png

Kita vertus, mokėjimų asignavimų sumų padidinimas, patvirtintas pagal 2013 ir 2014 metų biudžetus, sudarė galimybę sumažinti neįvykdytų mokėjimų pagal humanitarinės pagalbos priemonę prašymų lygį(27):

20150708-P8_TA(2015)0263_LT-p0000021.png

Kaip išdėstyta pirmiau, RAL pagal 4 išlaidų kategoriją ir visų pirma pagal tris dideles ilgalaikes priemones stabiliai augo per pastaruosius penketą metų, kartu su įsipareigojimų pagal ankstesnę DFP lygiu. Pavyzdžiui, programos, dėl kurių pradiniai įsipareigojimai prisiimti 2010 m., turėjo būti oficialiai įformintos su paramą gaunančiomis trečiosiomis šalimis per 2011 m., o sutartys sudarytos iki 2014 m. Taigi pagal daug šių didesnių programų, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai tuo laikotarpiu, kai įsipareigojimai sparčiai augo, dabar reikia atlikti mokėjimus. Mokėjimų asignavimų lygis, patvirtintas pagal 2015 m. biudžetą, turėtų leisti sumažinti šį atotrūkį, ir tai turėtų padėti stabilizuoti padėtį, tačiau padėtis ir toliau bus įtempta ir tikimasi, kad atotrūkis ir RAL vis dar didės pagal daugumą priemonių, pavyzdžiui, pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę.

2014–2020 m. programų perspektyva

Reikės įtraukti pakankamai mokėjimų asignavimų į 2016 m. biudžetą, kad būtų gali palaipsniui sumažinti neįprastą neįvykdytų mokėjimų pagal 2007–2013 m. programas ir taip pat pagal 2014–2020 m. 1a išlaidų kategorijos programas prašymų lygį, šių mokėjimų prašymų vykdymą sustabdė mokėjimų trūkumas. Be to, į 2016 m. biudžetą būtina įtraukti ir reikalingus mokėjimų asignavimus kitiems fondams, pavyzdžiui, kaimo plėtros (2 išlaidų kategorija), kad būtų išvengta naujo įsiskolinimo susikaupimo, kurio anksčiau nebūdavo.

Komisija įvertins 2016 m. mokėjimų poreikius pagal 2014–2020 m. programas, įrašytas 2016 m. biudžeto projekte.

Išvados

Pastaraisiais metais, ypač 2014 m., mokėjimų asignavimų lygis buvo nepakankamas, kad būtų galima įvykdyti gaunamus mokėjimų prašymus. Dėl to augo įsiskolinimas dėl neįvykdytų mokėjimų prašymų metų pabaigoje, ypač susijęs su 2007–2013 m. sanglaudos politikos programomis. Komisija ėmėsi kelių švelninimo priemonių, kad kuo labiau sumažintų mokėjimų trūkumo neigiamą poveikį, kuo labiau vykdydama prievoles, kurias lėmė ankstesni įsipareigojimai. Vis dėlto patirtas šalutinis poveikis – sutrukdytas 2014–2020 m. programų įgyvendinimas.

Tikimasi, kad pagal 2015 m. biudžetą mokėjimų asignavimai sudarys galimybę sumažinti įsiskolinimą dėl neįvykdytų mokėjimų pagal 2007–2013 m. programas prašymų. Komisija nustatė mokėjimų lygį, kuris būtinas siekiant palaipsniui sumažinti neįprastą įsiskolinimą dėl neįvykdytų mokėjimų pagal 2007–2013 m. programas prašymų iki 2016 m. pabaigos. Savo 2016 m. biudžeto projekte Komisija pasiūlys atitinkamus mokėjimų asignavimus.

Komisija mano, kad, remiantis šiuo pagrindu, trys institucijos gali imtis įgyvendinti planą, pagal kurį iki tvaraus būtų sumažintas neapmokėtų sąskaitų pagal 2007–2013 m. įgyvendintas programas lygis iki 2016 m. pabaigos.

1 priedas: informacija, Komisijos atsiųsta 2014 m. gruodžio 15 d.

2014 m. gruodžio 15 d. Komisija pateikė informaciją apie prognozuojamą įsiskolinimą pagal 2007–2013 m. sanglaudos programas 2014 ir 2015 m. pabaigoje:

2010

2011

2012

2013

2014 (*)

2015 (*)

Susikaupusios neapmokėtos sąskaitos metų pabaigoje (mlrd. EUR)

6,1

10,8

16,2

23,4

Iki25 (1)

19 (2)

(*) Komisijos įverčiai, pagrįsti patikslintomis valstybių narių prognozėmis

(1)  Atsižvelgiant į galutinai patvirtintus papildomus mokėjimų asignavimus taisomojo biudžeto Nr. 3/2014 projekte.

(2) Atsižvelgiant į galutinai patvirtintus papildomus mokėjimų asignavimus taisomojo biudžeto Nr. 3/2014 projekte ir patvirtintus mokėjimų asignavimus 2015 m. biudžete.

Komisija taip pat pateikia prognozuojamo įsiskolinimo pagal 2007–2013 m. sanglaudos programas 2014 m. pabaigoje analizę. Kaip išdėstyta toliau pateikiamoje lentelėje, bendras mokėjimų prašymų, gautų iki 2014 m. pabaigos, lygis buvo 1,5 mlrd. EUR žemesnis nei valstybių narių parengtose prognozėse ir 2,5 mlrd. EUR didesnis nei Komisijos prognozuota viršutinė riba.

PROGNOZUOJAMAS ĮSISKOLINIMAS 2014 M. PABAIGOJE

mlrd.  EUR

(1)

Mokėjimų prašymai, gauti 2013 m. pabaigoje ir neįvykdyti iki 2013 m. pabaigos (įsiskolinimas)

23,4

(2)

Mokėjimų prašymai, gauti iki 2014 m. lapkričio mėn. pabaigos

31,4

(3)  = (1) + (2)

Mokėjimų prašymai, pateikti iki lapkričio pabaigos, apmokėtini 2014 m.

54,8

(4)

Patvirtintas mokėjimų asignavimų lygis (su taisomojo biudžeto Nr. 3/2014 projektu)

49,4

(5)  = (3) + (4)

Įsiskolinimas 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje, kurį reikalaujama apmokėti iki 2014 m. pabaigos

5,4

Prognozės

Faktinis vykdymas

Valstybių narių mokėjimų prašymų, kurie bus pateikti 2014 m. gruodžio mėn., prognozės

23

21,5

Komisijos mokėjimų prašymų, kurie bus pateikti 2014 m. gruodžio mėn., prognozės

18 - 19

21,5

Neapmokėtų sąskaitų susikaupimo 2014 m. pabaigoje prognozės: iki 25 mlrd. EUR.

Pagaliau Komisija pateikė pagal šalis parengtas prognozes dėl valstybių narių mokėjimų pagal sanglaudos politiką prašymų, kurie bus pateikti 2014 m. (54,33 mlrd. EUR), ir mokėjimų prašymų, pateiktų iki 2014 m. spalio 31 d. (31,36 mlrd. EUR), įvertį, taip pat atitinkamai mokėjimų prašymų, kurie bus pateikti lapkričio ir gruodžio mėn. (22,97 mlrd. EUR), prognozes.

Papildomai Komisija teigė, kad „atsižvelgdama į vidutinį klaidų, nustatomų valstybių narių bendrosiose prognozėse, lygį pastaraisiais metais ir 95 proc. viršutinę mokėjimų ribą, reikalaujamą pagal Reglamento Nr. 1083/2006 79 straipsnį, Komisija prognozuoja, kad gruodžio mėnesį bus gauta prašymų už 18–19 mlrd. EUR“. tai atitinka informaciją lentelėse, pateikiamose pirmiau.

2 priedas: 1b išlaidų kategorija: naujausios valstybių narių prognozės

Šiame priede pateikiamos valstybių narių prognozės, susijusios su mokėjimų pagal 2007–2013 m. sanglaudos politikos programas prašymų pateikimu 2015 ir 2016 m., išskiriant bendrąsias prognozes (išvardytas pagal valstybes nares) ir prognozes atsižvelgiant į viršutinę ribą (žr. paaiškinimą 4.4 skirsnyje).

Valstybių narių prognozės (mlrd. EUR)

Laikotarpis

2007–2013 m.

2015 m.*

2016 m.

Bendros prognozės

Bendros prognozės

AT

Austrija

0,09

0,00

BE

Belgija

0,24

0,06

BG

Bulgarija

1,35

0,00

CY

Kipras

0,06

0,00

CZ

Čekija

4,01

3,75

DE

Vokietija

2,43

0,95

DK

Danija

0,04

0,03

EE

Estija

0,09

0,00

ES

Ispanija

4,65

1,74

FI

Suomija

0,21

0,02

FR

Prancūzija

1,92

0,34

GR

Graikija

0,75

0,00

HR

Kroatija

0,22

0,31

HU

Vengrija

3,86

1,24

IE

Airija

0,03

0,01

IT

Italija

5,07

1,44

LT

Lietuva

0,09

0,00

LU

Liuksemburgas

0,01

0,00

LV

Latvija

0,54

0,09

MT

Мalta

0,14

0,04

NL

Nyderlandai

0,21

0,10

PL

Lenkija

8,92

3,99

PT

Portugalija

0,52

0,06

RO

Rumunija

6,64

2,81

SE

Švedija

0,11

0,00

SI

Slovėnija

0,38

0,18

SK

Slovakija

2,68

0,64

UK

Jungtinė Karalystė

1,52

0,25

CB

Teritorinis bendradarbiavimas

1,16

0,25

IŠ VISO

 

47,93

18,32

IŠ VISO PROGNOZĖS PRITAIKIUS VIRŠUTINĘ RIBĄ***

34,74

2,95**

* 2015 m. prognozių įverčiai apskaičiuoti naudojantis: veiksmų programoms, dėl kurių valstybės narės neatsiuntė prognozių 2015 m. sausio mėn. – susijusiomis prognozėmis, pateiktomis 2014 m. rugsėjo mėn.

** Didžiausia mokėtina suma 2016 m. siekia 3,5 mlrd. EUR, iš kurių 3 mlrd. EUR valstybės narės jau patvirtino šiuo etapu.

*** Viršutinės ribos taikymas – tai 95 proc. taisyklės taikymas. Pagal šią taisyklę numatyta, kad tarpiniai mokėjimai gali būti atlikti prieš užbaigimą tik jei mokėjimų suma yra mažesnė nei 95 proc. programų asignavimų.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0061.
(5) Tai lemia vadinamosios „N+2“ ir „N+3“ taisyklės, pagal kurias mokėjimai turi būti atlikti per dvejus (N+2) arba trejus (N+3) metus nuo atitinkamų įsipareigojimų prisiėmimo datos. 2013 m. pabaigoje šios abi įsipareigojimų panaikinimo taisyklės buvo taikomos vienu metu.
(6) Bendra papildomų mokėjimų asignavimų suma, patvirtinta priėmus taisomuosius biudžetus, 2012 m. sudarė 6,7 mlrd. EUR, 2013 m. – 11,6 mlrd. EUR, 2014 m. – 3,5 mlrd. EUR.
(7) Neįvykdytų mokėjimų prašymų pagal 2007–2013 m. sanglaudos programas suma metų gale išaugo nuo 11 mlrd. EUR 2011 m. iki 16 mlrd. EUR 2012 m., 23,4 mlrd. EUR 2013 m. ir 24,7 mlrd. EUR 2014 m.
(8) Reikėtų pažymėti, kad pagal pasidalijamojo valdymo politiką, pavyzdžiui, sanglaudos politiką (kur Komisija kompensuoja valstybių narių išlaidas), už pavėluotus mokėjimus palūkanos nepriskaičiuojamos.
(9) Likusieji 5 proc. turėtų būti apmokėti užbaigiant programą, o tai įvyks 2017–2019 m., kai Komisija įvertins, kad programa buvo sėkmingai įgyvendinta ir kad nereikia jokio koregavimo.
(10) Pagal sanglaudos politikos teisės aktus numatytas privalomas 60 dienų terminas.
(11) Įprasto ir neįprasto įsiskolinimų apibrėžtys pateikiamos 3.4 ir 4.3 skirsniuose.
(12) Taisomasis biudžetas Nr. 2/2014 iš pradžių buvo pristatytas kaip taisomojo biudžeto Nr. 3/2014 projektas:
(13) Kas mėnesį teikiamos tarpinių mokėjimų ir pateiktų prašymų ataskaitos, du kartus per metus – įspėjamosios biudžeto prognozės.
(14) DEC 54/2014.
(15) Neišmokėtos sumos, susidariusios dėl išankstinio finansavimo normos sumažinimo iki normos, kuri yra mažesnė nei teisiškai privaloma / įprasta mažiausia norma, neįtraukiamos į dabartinę „nepatenkintų mokėjimų prašymų“ apibrėžtį: vis dėlto, kai kurių programų atveju, tam tikras išankstinio finansavimo normos sumažinimas buvo pritaikytas 2014 m. (kai kuriais atvejais jau 2013 m.) siekiant atidėti mokėjimus vėlesniam laikui;
(16) Pagal Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 87 straipsnį reikalaujama, kad: „<…> tarpinių mokėjimų prašymai būtų sugrupuoti ir išsiųsti Komisijai, jei įmanoma, tris kartus per metus“.
(17) Diagrama yra tokia pat, kaip pateikiama santraukoje vadovams.
(18) Atitinkamai Reglamento Nr. 1083/2006 91 ir 92 straipsniai, taikomi 2007–2013 m. laikotarpiui.
(19) Dėl grynųjų pinigų srauto apribojimų pirmaisiais metų mėnesiais (žr. pirmiau esantį 3.3 skirsnį), metų pradžioje dalis įsiskolinimų gali būti neapmokėta per nustatytus terminus.
(20) Išskyrus Kroatiją, Rumuniją, Slovakiją.
(21) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, 76 straipsnis (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).
(22) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas, 112 straipsnis (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(23) Prognozės, kurias valstybės narės pateikė 2015 m. sausio mėn., neapima visų veiksmų programų. Šiems atvejams Komisija pasinaudojo prognozėmis, gautomis praeitą rugsėjo mėn. Toks negautų valstybių narių prognozių prielaidų taikymas negalimas 2016 m. atžvilgiu, nes 2014 m. rugsėjo mėn. pateiktos prognozės apima tik 2014 ir 2015 m. (o ne 2016 m.). Tai reiškia, kad 2016 m. prognozės apima tik veiksmų programas, apie kurias valstybės narės pateikė informaciją ir kurias galima peržiūrėti vėliau, kai bus pateikta trūkstama informacija.
(24) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 79 straipsnyje nustatyta, kad „„bendra kaupiamoji išankstinių ir tarpinių mokėjimų suma negali viršyti 95 % iš fondų veiksmų programai teikiamos paramos; likusieji 5 % bus išmokėti tik užbaigiant veiksmų programą.
(25) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, 89 straipsnis (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).
(26) Papildomai skirta 406 mln. EUR (grynas mokėjimų asignavimų padidėjimas) humanitarinei pagalbai, 30 mln. EUR – VBP ir 250 mln. EUR – EKP.
(27) Toliau pateikiamoje diagramoje neatsispindi sumažinto išankstinio finansavimo lygio poveikis.


Žaliojo užimtumo iniciatyva
PDF 475kWORD 156k
2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą (2014/2238(INI))
P8_TA(2015)0264A8-0204/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“ (COM(2014)0446),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliasis MVĮ veiksmų planas“ (COM(2014)0440),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012)0092),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas „Užimtumo politika siekiant konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio, efektyvaus išteklių naudojimo ir ekologiškos ekonomikos“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą Nr. 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Žaliasis MVĮ veiksmų planas ir žaliojo užimtumo iniciatyva“;

–  atsižvelgdamas į EBPO / Europos profesinio mokymo plėtros centro 2014 m. tyrimą „Ekologiškesni gebėjimai ir darbo vietos, EBPO žaliojo ekonomikos augimo tyrimai“ (angl. „Greener Skills and Jobs, OECD Green Growth Studies“),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. Europos užimtumo observatorijos apžvalgą „Žaliųjų darbo vietų skatinimas per visą krizės laikotarpį. Geriausios praktikos Europoje 2013 m. vadovas“ (angl. „Promoting green jobs throughout the crisis: a handbook of best practices in Europe 2013“),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos / Europos profesinio mokymo plėtros centro 2011 m. ataskaitą „Žaliosiose darbo vietose reikalingi gebėjimai. Bendras požiūris. Apibendrinamoji ataskaita, paremta 21 šalies tyrimais“ (angl. „Skills for green jobs: a global view: synthesis report based on 21 country studies“),

–  atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro 2010 m. ataskaitą „Žaliosiose darbo vietose reikalingi gebėjimai. Europos apibendrinamoji ataskaita“ (angl. „Skills for green jobs – European synthesis report“),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitas: „Darbo santykiai ir tvarumas. Socialinių partnerių vaidmuo pereinant prie žaliosios ekonomikos“ (2011 m.), „Europos ekonomikos žalinimas. Valstybių narių ir socialinių partnerių reagavimas ir iniciatyvos“ (2009 m.) ir „ES pramonės žalinimas. Poveikio darbo vietų skaičiui ir kokybei numatymas ir valdymas“ (2013 m.);

–  atsižvelgdamas į EBPO programos CFE-LEED 2010 m. vasario 8 d. dokumentą „Žaliosios darbo vietos ir gebėjimai. Kovos su klimato kaita poveikis vietinei darbo rinkai“ (angl. „Green jobs and skills: the local labour market implications of addressing climate change“),

–  atsižvelgdamas į tai, kad Tarptautinė darbo organizacija (TDO) ir Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) žaliąją darbo vietą apibrėžia kaip bet kurią deramą darbo vietą, padedančią išsaugoti ir atkurti kokybišką aplinką, – nesvarbu, ar kalbama apie žemės ūkį, pramonę, paslaugas ar administravimą;

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Ekologinės inovacijos: kurti darbo vietas ir skatinti augimą įgyvendinant aplinkos politiką“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų pateiktas nuomones (A8-0204/2015),

A.  kadangi tokios pasaulinės tendencijos, kaip neefektyvus išteklių naudojimas, pernelyg didelė našta aplinkai ir klimato kaita, artėja prie ribos, kurią peržengus negalima išvengti negrįžtamo poveikio mūsų visuomenei ir natūraliai gamtinei aplinkai, o didėjanti socialinė atskirtis ir nelygybė yra iššūkis visuomenei;

B.  kadangi Europos aplinkos agentūros 2015 m. ataskaitoje pažymima, jog esamų priemonių, skirtų biologinės įvairovės apsaugos, iškastinio kuro naudojimo mažinimo, kovos su klimato kaita ir jos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkos kokybei mažinimo tikslams pasiekti, nepakanka;

C.  kadangi dėl nepakankamo nuoseklios politikos atsako siekiant kovoti su šiomis bendromis problemomis atsiranda rizika, kad liks nepanaudota didelė dalis tvarių darbo vietų kūrimo potencialo, atsirandančio pereinant prie žaliosios ir socialiniu požiūriu integracinės ekonomikos;

D.  kadangi logiška reakcija į šias grėsmes yra naujų sektorių kūrimasis, pokyčiai daugelyje sektorių ir kai kurių sektorių nykimas, pavyzdžiui, tų, kurie smarkiai teršia aplinką; kadangi svarbu daugiau dėmesio skirti inovacijoms ir taršos mažinimo metodams; kadangi, turint omenyje kai kuriuos nuosmukį patiriančius sektorius, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas darbo jėgos perkvalifikavimui ir įdarbinimui kitose srityse; kadangi investicijos šiose srityse (įskaitant antrinį perdirbimą, biologinę įvairovę, energijos vartojimo efektyvumą, oro kokybę ir visas atsinaujinančių išteklių energijos technologijas, kaip antai jūrinius atsinaujinančiuosius energijos išteklius), kurioms Komisijos žaliųjų darbo vietų darbotvarkėje teikiamas prioritetas, gali labai paskatinti darbo vietų kūrimą, taip pat retai apgyvendintose teritorijose;

E.  kadangi, remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, nuo 2000 iki 2011 m. ekologiškų prekių ir paslaugų sektorius išaugo daugiau kaip 50 proc., jame sukurta daugiau kaip 1,3 mln. darbo vietų, ir kadangi, Komisijos skaičiavimais, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ekonomika iki 2020 m. Europoje padės sukurti 20 mln. naujų darbo vietų; kadangi plataus užmojo ir nuosekli ES politika ir investicijos atsinaujinančiųjų energijos išteklių, miškų valdymo, tvaraus žemės ūkio ir dirvožemio apsaugos (siekiant užkirsti kelią hidrogeologiniam nestabilumui ir su juo kovoti) srityse gali labai paskatinti darbo vietų kūrimą;

F.  kadangi darnaus vystymosi tikslas yra įtvirtintas Lisabonos sutartyje, jo įgyvendinimas reiškia, kad aplinkos klausimai vertinami taip pat, kaip ir ekonominiai bei socialiniai klausimai;

G.  kadangi pažangios, tvarios ir integracinės ekonomikos skatinimo strategijoje „Europa 2020“ pripažįstamas lemiamas perėjimo prie žaliosios ir socialiniu požiūriu teisingos ekonomikos vaidmuo;

H.  kadangi darbo rinkos nelankstumas trukdo kurti darbo vietas, o konkurencinga ES darbo rinka gali prisidėti įgyvendinant strategijoje „Europa 2020“ nustatytus užimtumo tikslus;

I.  kadangi 2010 m. Kankūne vykusioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje ES ir jos valstybės narės įsipareigojo garantuoti tinkamą darbo jėgos perėjimą, užtikrinantį deramą darbą ir kokybiškas darbo vietas; kadangi tinkamas visų perėjimas prie ekologiškai tvarios ekonomikos turi būti gerai valdomas ir juo turėtų būti prisidedama prie tvaraus ir ilgalaikio užimtumo visiems (įskaitant labai kvalifikuoto darbo vietas, bet jomis neapsiribojant), socialinės įtraukties ir skurdo panaikinimo tikslo;

J.  kadangi penki tinkamo perėjimo ramsčiai apima: konsultacijas ir Sąjungos poziciją, investicijas į žaliąsias ir deramo darbo vietas, žaliuosius įgūdžius, pagarbą darbo ir žmogaus teisėms bei darbuotojų ir bendruomenių, kurie pirmieji įgyvendina perėjimą nuo didelio prie mažo anglies kiekio technologijų ekonomikos, socialinę apsaugą;

K.  kadangi būtina, jog pereinant prie šios ekonomikos aktyviai dalyvautų darbuotojai, siekiant padidinti jų sąmoningumą aplinkosaugos srityje, efektyvaus išteklių naudojimo poreikio suvokimą ir sumažinti žmogaus veiklos poveikį aplinkai;

L.  kadangi kurti žaliąsias darbo vietas trukdo gebėjimų trūkumas, atsiradęs dėl įvairių veiksnių, įskaitant su tvarumu susijusių mokymo programų nevienodumą, konkrečiuose sektoriuose nustatytus trūkumus, būtinus įgūdžius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) ir IT srityse turinčių studentų stygių ir vienos lyties koncentraciją kai kuriuose sektoriuose, taigi, neužtikrinamą lyčių lygybę;

M.  kadangi yra įrodymų, jog investicijos į energetiką ir efektyvų išteklių naudojimą, tiekimo grandinės kūrimas taikant aiškią pramonės strategiją, taip pat mokesčių naštos perkėlimas nuo darbo jėgos į kitus šaltinius turi teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui;

N.  kadangi ES konkuruoja pasaulinėje rinkoje, o įperkama energija, ES vidaus rinkos sukūrimas ir palankesnė investavimo aplinka turi lemiamą reikšmę tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui;

O.  kadangi kai kurių sektorių, pvz., pastatų renovacijos siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą, veikla gali būti vykdoma tik konkrečioje vietovėje ir negali būti perkelta į užsienį ar kitur;

P.  kadangi netikrumas dėl politinės krypties ir jos nepakankamas nuoseklumas bei aiškių tikslų neturėjimas trukdo investuoti, ugdyti gebėjimus ir plėtoti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP), taigi trukdo plėtoti užimtumo galimybes;

Q.  kadangi visuomenei geriau suvokus poreikio kurti žaliąją ekonomiką svarbą padidėtų užimtumo galimybės;

R.  kadangi aiškūs, pastovūs, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiai taršos mažinimo tikslai, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir taršos tikslus, gali būti svarbūs pokyčius skatinantys veiksniai ir kadangi ES reglamentavimas šiuo atžvilgiu taip pat atlieka svarbų vaidmenį; kadangi tikslinės investicijos (įskaitant tiekimo grandinių plėtojimą ES), suteikiančios galimybių kurti darbo vietas, turėtų būti grindžiamos aiškia politikos sistema ir ją atitikti;

S.  kadangi viešasis sektorius ir vietos bei regioninės valdžios institucijos gali atlikti pagrindinį vaidmenį sudarant palankias sąlygas perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir kuriant įtraukiąsias darbo rinkas;

T.  kadangi tokiomis priemonėmis, kaip Ekologinis ženklas, Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) ir žalieji viešieji pirkimai, prisidedama prie žaliųjų darbo vietų kūrimo;

U.  kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės yra vieni svarbiausių užimtumo ES šaltinių, jose dirba gerokai daugiau kaip 80 proc. visų darbuotojų ir joms teko vadovaujamas vaidmuo daugelyje žaliųjų sektorių, tačiau jos gali susidurti su tam tikrais sunkumais, kai reikia numatyti būsimus gebėjimų poreikius ir išnaudoti darbo vietų kūrimo potencialą;

V.  kadangi integruotos gairės yra vienas iš pagrindinių valstybių narių ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo aspektų ir konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų pagrindas ir kadangi jomis turėtų būti grindžiami strategijos „Europa 2020“ tikslai, ypač užimtumo srityje, be kita ko, skatinant kokybiškų darbo vietų kūrimą, įskaitant per žaliąjį užimtumą;

W.  kadangi tinkamos naujos žaliosios darbo vietos turi būti vienodai naudingos moterims ir turi būti įveiktos vadinamosios stiklo lubos;

X.  kadangi moterys neproporcingai nukenčia nuo krizių ir griežtos taupymo politikos, o žaliosios darbo vietos, kaip rodo patirtis, yra labiau atsparios krizėms nei kitos darbo vietos;

Y.  kadangi mažo anglies dioksido kiekio technologijų sektoriuose darbo našumas paprastai didesnis, o darbo užmokesčio dalis šiuose sektoriuose sumažėjo mažiau negu 15 kitų didžiausią anglies dioksido kiekį išmetančių pramonės šakų;

Z.  kadangi, remiantis Eurobarometro duomenimis apie žaliąsias darbo vietas MVĮ, matyti, jog energijos taupymas ir atliekų bei žaliavų kiekio mažinimas yra ekonomiškai efektyvios priemonės;

Žaliosios ekonomikos link. Galimybės darbo rinkai

1.  pabrėžia, kad pereinant prie tvarios visuomenės ir ekonomikos, įskaitant tvarius vartojimo ir gamybos modelius, gali atsirasti galimybių kurti naujas kokybiškas darbo vietas ir paversti esamas darbo vietas į žaliąsias praktiškai visuose sektoriuose ir visoje vertės grandinėje: pradedant moksliniais tyrimais ir baigiant gamyba, platinimu ir aptarnavimu, tiek naujuose žaliųjų aukštųjų technologijų sektoriuose, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energetikoje, tiek tradicinėse pramonės šakose, pavyzdžiui, gamybos ir statybos, žemės ūkio ir žuvininkystės, tiek paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, turizmo, maitinimo, transporto ir švietimo; kartu pabrėžia, kad investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą ne tik padeda kurti daug darbo vietų, bet dar prisideda prie Europos ekonomikos ir pramonės konkurencingumo išlaikymo ir Europos energetinės priklausomybės mažinimo;

2.  pabrėžia, kad du trečdaliai gamtos išteklių, įskaitant derlingą žemę, švarų vandenį ir orą, nyksta, o visuotinis atšilimas ir biologinės įvairovės mažėjimas artėja prie ribų, kurias peržengus neįmanoma išvengti negrįžtamo poveikio visuomenei ir gamtinei aplinkai;

3.  pažymi, kad nuolatinis ekonomikos augimas įmanomas tik atsižvelgiant į ribotus aplinkos išteklius; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad žalioji ekonomika ir žiedinė ekonomika gali pasiūlyti sprendimų aplinkai bei ekonomikai ir visuomenei apskritai;

4.  pabrėžia, kad visapusiškas aplinkos teisės aktų įgyvendinimas ir geresnis aplinkos aspektų integravimas bei skirtingų ES sektorinės politikos priemonių darna yra būtini, norint išnaudoti visas galimybes, susijusias su žaliąja ekonomika, taigi ir norint kurti žaliąsias darbo vietas;

5.  primena, kad savo 2015 m. ataskaitoje Europos aplinkos agentūra pažymi, jog esamų priemonių nepakanka tikslams, susijusiems su biologinės įvairovės apsauga, iškastinio kuro naudojimo mažinimu, kova su klimato kaita ir jos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkos kokybei prevencija, pasiekti;

6.  pažymi, kad perėjimas prie naujos sistemos atveria dideles galimybes kurti vietines neperkeliamas darbo vietas tiek srityse, kurių veiklos negalima perkelti, tiek krizės paveiktuose sektoriuose, pavyzdžiui, statybos sektoriuje; pažymi, kad esama ryškių požymių, jog, atsižvelgiant į visus aspektus, perėjimas prie žaliosios ekonomikos darys teigiamą poveikį užimtumui, nes tvariai ekonominei veiklai, pavyzdžiui, energijos taupymui ar ekologiniam ūkininkavimui, vykdyti reikia daugiau darbo išteklių negu jos pakeičiamai veiklai, be to, ji galėtų suteikti galimybių regionams patiems patenkinti daugiau savo poreikių;

7.  mano, kad turėtų būti patvirtinta sutarta „žaliųjų darbo vietų“ sąvokos apibrėžtis, grindžiama TDO ir Tarptautinės darbo statistikos specialistų konferencijos (angl. International Conference of Statisticians) pateikta apibrėžtimi;

Teisingas perėjimas prie naujosios sistemos ir kokybiškų bei tvarių darbo vietų kūrimas

8.  palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad restruktūrizavimas turėtų būti grindžiamas socialinės atsakomybės principu, tačiau kartu pripažįsta, kad įmonėms būtina diegti naujoves ir keisti savo veiklos struktūrą;

9.  mano, kad labai svarbu suteikti mūsų esamai darbo jėgai tinkamų galimybių įgyti žiedinei ekonomikai reikalingų naujų gebėjimų, norint kuo daugiau išnaudoti visas žaliosios ekonomikos teikiamas galimybes kurti naujas darbo vietas;

10.  ragina valstybes nares skatinti politiką, susijusią su viešųjų pastatų saugumo užtikrinimu ir jų renovacijomis, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti energijos suvartojimą;

11.  ragina valstybes nares ir Komisiją, kai tinkama, įsipareigoti įgyvendinti teisingą perėjimo prie naujos sistemos veiksmų planą, siekiant plataus užmojo aplinkos politikos tikslų, kartu stiprinant šiuos aspektus: tinkama socialinė apsauga ir darbo užmokestis, ilgalaikės darbo vietos ir sveikos bei saugios darbo sąlygos, valdžios institucijų organizuojamos investicijos į švietimo, mokymo ir gebėjimų ugdymo programas, pagarba darbo teisėms ir darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais bei dalyvavimo teisių stiprinimas, susijęs su darnaus vystymosi klausimais, bei veiksmingas atstovavimas darbuotojams; ragina valstybes nares siekti šių tikslų;

12.  primena, kad persvarstytoje ES darbuotojų sveikatos ir saugos strategijoje atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į konkrečią raidą naujuose sektoriuose;

13.  pabrėžia, kad norint numatyti pokyčius užimtumo srityje reikia iniciatyvaus pertvarkymo valdymo, patobulinto su esamais ir būsimais darbo rinkos poreikiais susijusių aukštos kokybės duomenų rinkimo, aktyviau dalyvaujant Europos aukštojo mokslo įstaigoms, ir kad ilgalaikis planavimas būtinas siekiant užtikrinti veiksmingą perėjimą ir didesnį užimtumą; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie žalesnės ekonomikos švietimo, infrastruktūros, vietos įmonių rėmimo srityse, taip pat kuriant stabilias darbo vietas, kurioms taikomos kolektyvinės sutartys ir kitos priemonės, leidžiamos pagal nacionalinės teisės aktus; nurodo, kad socialinis dialogas yra vienas iš esminių pertvarkymo valdymo elementų; ragina Komisiją, valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas bei socialinius partnerius prisiimti atsakomybę ir stengtis drauge įveikti šį iššūkį, kartu laikantis subsidiarumo principo;

14.  pažymi, kad pastaraisiais metais socialinių partnerių vaidmuo pereinant prie žaliųjų darbo vietų laipsniškai didėjo, tačiau primena, kad reikia padaryti daugiau siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų socialinį dialogą, galintį padėti įveikti iššūkius, kylančius pereinant prie konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos;

15.  pabrėžia nacionalinių vyriausybių svarbą skatinant sektorinį socialinį dialogą, ypač naujai besiformuojančiose žaliosios pramonės šakose, ir užtikrinant MVĮ įtrauktį;

16.  pažymi, kad kai kurie regionai susiduria su daugiau problemų nei kiti dėl daug energijos ir išteklių naudojančių ir labai teršiančių pramonės šakų geografinės koncentracijos arba didesnio skurdo ar nedarbo; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, remiant Europos Sąjungai, bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir drauge įgyvendinti teisingo perėjimo prie naujos sistemos veiksmų planus, įskaitant solidarumo mechanizmus, taikomus socialiai teisingam žaliajam vietos ir regionų ekonomikos pertvarkymui, kartu remiant pokyčių paveiktas bendruomenes bei darbuotojus ir tokiu būdu mažinant nesaugumą dėl darbo vietų perkėlimo ir užtikrinant, kad būtų patenkinama naujų darbo gebėjimų paklausa;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad vietos valdžios institucijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį skatinant kurti darbo vietas žaliojoje ekonomikoje, taip pat daugiau deramo ir įtraukaus darbo vietų toliau išvardytais būdais:

   investuojant į žaliąją ekonomiką,
   išnaudojant viešojo pirkimo poveikį, o tai pasiekiama, be kita ko, į viešąjį pirkimą įtraukiant socialines ir aplinkosaugos sąlygas,
   steigiant partnerystes, be kita ko, su mokymo įstaigomis, siekiant geriau suderinti darbo gebėjimų pasiūlą ir paklausą vietos darbo rinkose,
   remiant tiek žaliąsias MVĮ, tiek jų žalinimą,
   rengiant įtraukaus žaliojo užimtumo programas, kuriomis užtikrinama, kad pažeidžiamos grupės taip pat turėtų naudos iš žaliojo augimo;

18.  atkreipia dėmesį į duomenis, kurie išryškina įmonių vadovų ryšių su darbuotojais svarbą, siekiant užtikrinti, kad jie pakankamai dalyvautų įgyvendinant pokyčius pasitelkiant socialinę partnerystę; rekomenduoja įtraukti profesinių sąjungų „žaliuosius atstovus“ į bendradarbiavimą su darbdaviais ekonomikos žalinimo stiprinimo ir tvarumo darbo vietose didinimo srityse; ragina valstybes nares teikti tikslinę paramą bendroms darbuotojų ir darbdavių iniciatyvoms pramonės šakų žalinimo srityje;

19.  mano, kad reikėtų rengti bandomuosius projektus, kuriais remiami kai kurie iš šių tikslų;

20.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įgyvendinti tikslines darbo jėgos judumo programas pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI), skatinant darbo ieškančių asmenų judumą;

Gebėjimai žaliosioms darbo vietoms

21.  palankiai vertina gebėjimų ugdymo priemones ir Komisijos pasiūlytą gebėjimų poreikių prognozę; pabrėžia, kad gebėjimų ugdymas turėtų padėti skatinti ugdyti ekonomikoje plačiai naudojamus gebėjimus MTIM srityje; tačiau pabrėžia, kad reikia platesnio užmojo veiksmų ir investicijų; mano, kad, norint numatyti būsimus gebėjimų poreikius, reikia visais lygmenimis aktyviai įtraukti visus darbo rinkos suinteresuotuosius subjektus;

22.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su Komisija siekiant įsteigti duomenų banką, kuriame būtų nurodyti su žaliąja ekonomika susiję mokymo kursai ir darbo pasiūlymai, siekiant pagerinti kokybę turimos informacijos, patarimų ir rekomendacijų dėl karjeros ir gebėjimų, reikalingų pasinaudoti užimtumo galimybėmis, kurias teikia ekonomikos žalinimas;

23.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų surinkti duomenys apie visus žaliuosius sektorius, įskaitant tuos, kurie šiuo metu apleisti, pavyzdžiui, apie viešojo transporto ir mažmeninės prekybos sektorius; prašo Komisijos, renkant duomenis apie visus žaliojo užimtumo sektorius ir padedant nacionaliniams statistikos biurams ir valstybinėms užimtumo tarnyboms (VUT) bei stiprinant kiekybinio modeliavimo priemonių naudojimą, atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą;

24.  prašo Komisijos atsižvelgti į lyčių aspektą rengiant naujus duomenų rinkimo, suskirstymo ir analizės metodus, pavyzdžiui, naudojant ekonometrinės analizės įrankį FIDELIO arba bendradarbiaujant su Tarptautine darbo statistikos specialistų konferencija ir panašiais suinteresuotaisiais subjektais;

25.  pabrėžia, kad reikia skirti daugiau dėmesio gebėjimų trūkumo mažinimui skatinant gebėjimų ugdymą;

26.  ragina Komisiją padėti skatinti ugdyti gebėjimus ES lygmeniu atnaujinant kvalifikacijas ir atitinkamas švietimo ir mokymo programas;

27.  ragina Komisiją pabrėžti, kad reikia daugiau naudoti klasifikacijos sistemas, pavyzdžiui, ESCO, kurias galima taikyti siekiant nustatyti gebėjimų trūkumą;

28.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti geresnę švietimo sistemų ir naujai besiformuojančių žaliųjų darbo vietų sinergiją geriau derinant švietimo įstaigų ir darbdavių sąjungų bei kitų susijusių organizacijų veiklą;

29.  ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas drauge su socialiniais partneriais ir mokymo paslaugų teikėjais patvirtinti ir įgyvendinti gebėjimų ugdymo ir poreikių prognozavimo strategijas, kurių tikslas – gerinti bendruosius, sektorių ir konkrečiai profesijai reikalingus gebėjimus; be to, pabrėžia švietimo įstaigų, įmonių, socialinių partnerių ir valdžios institucijų partnerystės ir tarpusavio pasitikėjimo svarbą;

30.  pažymi, kad šiose strategijose turėtų būti pateiktas nuodugnus žaliųjų darbo vietų, kurios turi būti sukurtos, pobūdžio ir skaičiaus bei reikalingų gebėjimų ir žinių įvertinimas, suteikiantis galimybę prognozuoti ir nustatyti gebėjimų spragas ir tikslines profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programas, kurios nukreiptos į gebėjimų pasiūlos ir paklausos suderinimą siekiant didinti užimtumą; pabrėžia, kad į strategijos taikymo sritį reikia aktyviai įtraukti atleistus ir žemos kvalifikacijos darbuotojus, kuriems gresia pavojus būti išstumtiems iš darbo rinkos, ir užtikrinti, kad gebėjimų ugdymas šiems darbuotojams būtų tikslinis, prieinamas ir nemokamas;

31.  atkreipia dėmesį į tai, jog Europos profesinio mokymo plėtros centras (angl. CEDEFOP) teigia, kad pritaikyti mokymo programas, kuriose atsispindėtų aplinkosauginis sąmoningumas bei darnaus vystymosi ir veiklos efektyvumo supratimas, yra geriau nei siūlyti naujas mokymo programas;

32.  ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas į mokymo ir švietimo sistemas integruoti tvarų vystymąsi, su aplinkos apsauga susijusius įgūdžius ir gebėjimus, visų pirma stiprinant profesinio rengimo ir mokymo sistemas ir skatinant mokslinių tyrimų centrus kurti technologijas, projektus ir patentus ekologiškiems produktams, bendradarbiaujant su naujomis žaliosiomis įmonėmis; skatina mokslinių tyrimų centrus, įmonių tinklus ir specialistus keistis idėjomis; primena gebėjimų MTIM srityse svarbą ir poreikį užtikrinti, kad daugiau moterų studijuotų MTIM dalykus;

33.  ragina parengti plataus užmojo tvarių darbo vietų kūrimo strategiją, įskaitant gebėjimų pasiūlos ir paklausos neatitikties problemos sprendimą, ypatingą dėmesį skiriant tikslui patenkinti žalesnei ekonomikai reikalingų gebėjimų poreikį;

34.  primygtinai ragina valstybes nares pasinaudoti su šiuo sektoriaus vystymusi susijusiomis galimybėmis, parengti aukštos kvalifikacijos pameistrystės programas, kad jaunimui būtų suteiktos specializuotos žinios bei mokymas ir būtų prisidėta sprendžiant didelio jaunimo nedarbo problemą;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares pereinant prie žaliosios ekonomikos atsižvelgti į moterų ir mergaičių poreikius turėti geresnes mokymosi visą gyvenimą galimybes, ypač srityse, kuriose gali būti sukurta daug naujų žaliųjų darbo vietų, pvz., gamtos mokslų, mokslinių tyrimų, inžinerijos, skaitmeninės technologijos ir naujų technologijų srityse, siekiant sustiprinti moterų padėtį visuomenėje, panaikinti lyčių stereotipus ir suteikti darbo vietų, visapusiškai atitinkančių konkrečius moterų poreikius ir įgūdžius;

36.  ragina Komisiją, valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas sistemingai įtraukti lyčių lygybės perspektyvą visais lygmenimis apibrėžiant, įgyvendinant ir stebint žaliųjų darbo vietų kūrimo politiką, siekiant užtikrinti, kad būtų garantuojamos lygios galimybės, atsižvelgiant į žaliųjų darbo vietų kūrimo kaimo vietovėse problemas; ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas toliau stengtis sudaryti moterims galimybes visapusiškai dalyvauti formuojant politiką, priimant sprendimus ir įgyvendinant žaliojo užimtumo strategiją, kuri apimtų ekologiškus įgūdžius;

37.  prašo Komisijos pradėti viešąsias diskusijas ir propaguoti „švietimo tvarios plėtros srityje“ koncepciją, ypatingą dėmesį skiriant mergaičių ir moterų švietimui; ragina valstybes nares ir Komisiją remti politiką, pagal kurią būtų skatinamas aktyvesnis moterų dalyvavimas MTIM mokymo programose ir verslumas, ir susieti žaliųjų darbo vietų darbotvarkę su moterų įgalėjimo didinimu pasitelkiant švietimą; ragina parengti priemones, kuriomis skatinamas moterų dalyvavimas profesinio rengimo ir mokymo programose, taip pat mokymosi visą gyvenimą galimybės žaliuosiuose sektoriuose;

38.  ragina Komisiją priimti 2015–2020 m. ES lyčių lygybės strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatytus užimtumo lygio tikslus;

39.  pabrėžia, kad valdžios institucijoms ir tarnyboms reikia imtis tikslinių veiksmų, į kuriuos būtų įtrauktos visos suinteresuotosios šalys darbo rinkoje, įskaitant darbdavių ir darbuotojų organizacijas, siekiant pašalinti gebėjimų trūkumą; ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas perengti mechanizmus darbuotojams už užimtumą atsakingose institucijose ir tarnybose mokyti siekiant integruoti žaliosiose darbo vietose reikalaujamus gebėjimus į darbo rinkos politikos sritis ir sukurti tokio mokymo poveikio vertinimo priemones; pabrėžia, jog yra svarbu, kad Europos švietimo įstaigos pritaikytų savo programas prie žaliosios ekonomikos ir darbo rinkos poreikių apskritai;

40.  ragina valstybes nares sukurti reglamentavimo aplinką, kuri skatintų inovacijas žaliosios ekonomikos srityje;

Politikos nuoseklumas siekiant visapusiškai išnaudoti tvarios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti tvarioms investicijoms skirtas plataus užmojo, ilgalaikes ir integruotąsias reglamentavimo fiskalines ir finansines sistemas ir skatinti inovacijas, tokiu būdu atveriant dėl šių pokyčių atsiradusias galimybes kurti darbo vietas; pabrėžia, kad politika turėtų būti formuojama pagal ilgalaikes perspektyvas, apimančias tikslus ir rodiklius, kuriais būtų vertinama siekiant tų tikslų padaryta pažanga;

42.  pabrėžia, kad svarbu koordinuoti visų Komisijos ir atitinkamų ministerijų padalinių veiklą nacionaliniu lygmeniu, siekiant sukurti pokyčiams palankią išsamią visos vyriausybės lygmens sistemą, gebančią skirti visą reikiamą dėmesį perėjimo pasiskirstymo poveikiui;

43.  pažymi, kad Žaliojo užimtumo iniciatyvos sėkmė arba nesėkmė priklauso nuo Komisijos nustatytų privalomų tikslų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityje užmojo ir investicijų į atsinaujinančiosios energijos technologijas ir energijos vartojimo efektyvumo programas, dėl kurių valstybės narės įsipareigojo;

44.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės yra atsakingos už nuoseklios politikos, kuria būtų skatinama atsinaujinančiosios energijos gamyba ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas, laikymąsi siekiant paspartinti vietos ir regionų plėtrą ir kokybiškų vietinių darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą artimoje ateityje gali tapti pagrindiniu darbo vietų kūrimo šaltiniu Europoje;

45.  pažymi, kad teritorijų savarankiškumas energetikos srityje tebėra vienas iš ilgalaikių ES ekonomikos ir energetikos politikos tikslų; be to, teigia, kad reikia neabejotinai atsižvelgti į investicijų teritorinį aspektą, nes juo prisidedama įgyvendinant ES politikos tikslus teritorinės sanglaudos srityje, kuriais siekiama sujungti miestus ir kaimus;

46.  palankiai vertina Komisijos sprendimą įtraukti deramo darbo vietų klausimą į ES derybų įgaliojimus per Paryžiuje vyksiančią 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją, taip papildant 2010 m. Kankūno susitarimą ir paskesnes iniciatyvas; ragina Komisiją užtikrinti, kad tinkamo perėjimo darbotvarkė ir toliau būtų įtraukta į jos poziciją derybose;

47.  ragina ES ir valstybes nares nustatyti privalomus energijos taupymo ir vartojimo efektyvumo tikslus ir remti baltųjų sertifikatų sistemą kaip priemonę, kuria sudaromos palankesnės sąlygos su ES energijos taupymu susijusiems tikslams pasiekti; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ir vykdyti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir toliau laikytis savo įsipareigojimo pasiekti bent 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

48.  remia ES įsipareigojimus atkakliai siekti teisingo visuotinio perėjimo prie įtraukios žaliosios ekonomikos bendradarbiaujant su kitais tarptautiniais partneriais;

49.  ragina valstybes nares visapusiškai paisyti naujų nuostatų, numatytų persvarstytuose ES teisės aktuose dėl viešųjų pirkimų, ir jas įgyvendinti, taip pat apsvarstyti, ar nustačius aplinkosauginius ir socialinius kriterijus viešųjų pirkimų politikoje būtų galima sukurti darbo vietų pereinant prie žalesnės ekonomikos; pabrėžia, kad būtų galima paaiškinti likusius teisinius neaiškumus, susijusius su socialinių ir aplinkosauginių sąlygų taikymu viešųjų pirkimų srityje;

50.  ragina Komisiją padėti atgaivinti remonto sektorių, nes tai paskatintų kurti naujas darbo vietas, kurios pagal savo pobūdį yra aplinką tausojančios;

51.  ragina valstybes nares paremti viešojo sektoriaus tarnybų indėlį į tinkamą perėjimą prie tvarios ekonomikos, pirmiausia imantis iniciatyvos ir užtikrinant, kad tokios paslaugos kaip, pvz., ryšių, energijos, transporto, atliekų tvarkymo ir vandentvarkos, būtų teikiamos paisant tvarumo principo;

52.  reiškia didelį nusivylimą, kad buvo atšauktas žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinys, kadangi įgyvendinus jo nuostatas vien ES atliekų tvarkymo srityje buvo tikimasi sukurti iki 180 000 darbo vietų; todėl ragina Komisiją, paisant valstybių narių kompetencijos sričių, vykdyti savo įsipareigojimą kuo greičiau pasiūlyti plataus užmojo atliekų teisės aktų, kuriais būtų siekiama mažinti atliekų kiekį, nustatyti naujus perdirbimo tikslus ir iš naujo nustatyti skaičiavimo kriterijus, taikomus iš tikrųjų perdirbtų medžiagų kiekiui;

53.  be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti kriterijus, siekiant suteikti paskatas tinkamą ir aplinką tausojantį atliekų tvarkymo ciklą naudojančioms įmonėms;

54.  pripažįsta, kad, siejant tvarią žemės ūkio gamybą su žemės ūkių biologinės įvairovės stebėsena ir apsauga, o vėliau su pažangiu žemės ūkio produktų žymėjimu nurodant jų poveikį aplinkai, siekiant skatinti tarp vartotojų biologinei įvairovei palankios produkcijos paklausą, atveriama didelių galimybių kurti žaliąsias darbo vietas ES kaimo vietovėse;

55.  pažymi, kad tvarus miškų valdymas suteikia realių galimybių kurti darbo vietas aktyviai prisidedant prie klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės saugojimo;

56.  ragina Komisiją naudotis ES semestru ir strategijos „Europa 2020“ peržiūra, siekiant remti žaliųjų darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją parengti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriomis būtų prisidedama prie didesnio užimtumo ir mažesnio ekologinio pėdsako; ragina atlikti išsamius ir nepriklausomus tyrimus, kokių išlaidų būtų patiriama ir kokios naudos būtų gaunama perkėlus mokesčių naštą (pvz., perėjus nuo darbo jėgos apmokestinimo prie aplinkosauginių mokesčių) ir laipsniškai iki 2020 m. atsisakius subsidijų;

57.  pabrėžia, kad tokios rekomendacijos galėtų apimti perėjimą nuo darbo jėgos prie kitų išteklių ir kad tokio mokesčių naštos perkėlimo tikslas turėtų būti keisti aplinką teršiančią elgseną, tačiau neturėtų turėti nepageidaujamų padarinių socialinės apsaugos sistemoms ar neproporcingai paveikti mažas pajamas gaunančių asmenų;

58.  ragina Komisiją ir valstybes nares palaipsniui atsisakyti tiesioginių ir netiesioginių subsidijų, kurios daro žalą aplinkai, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui ir kitas subsidijas; ragina Komisiją kurti modelius, kuriuos galėtų įgyvendinti valstybės narės, apmokestindamos ne darbo jėgą, o aplinkos taršą, ir atsižvelgti į prekių ir paslaugų poveikį aplinkai vadovaujantis principu „teršėjas moka“; ragina Komisiją paskelbti valstybėms narėms konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kuriomis gali būti prisidėta prie žaliojo užimtumo skatinimo ir ekologinio pėdsako mažinimo pastangų; be to, ragina Komisiją aktyviai integruoti su aplinka ir klimatu susijusius aspektus į Europos semestrą, kad būtų remiamas žaliųjų darbo vietų kūrimas;

59.  ragina valstybes nares pradėti taikyti tikslines subsidijas ir (arba) mokesčių lengvatas naujai kuriamoms bendrovėms ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios gamina produktus ir teikia paslaugas, turinčius didelę pridėtinę vertę aplinkai, taip pat mažinančius bendrą anglies dvideginio kiekį;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares parodyti didesnę darną ir sanglaudą savo politikoje ir aukščiausiu lygmeniu prisiimti didesnius politinius įsipareigojimus susijusiose srityse, pvz., finansinių sandorių mokesčio ir kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu;

61.  ragina Komisiją atnaujinti savo įsipareigojimą dėl strategijos „Europa 2020“ ir nedelsiant, vėliausiai iki 2015 m., paskelbti jos laikotarpio vidurio peržiūrą; ragina Komisiją dar kartą patvirtinti Europos semestro tikslus atsižvelgiant į makroekonominio disbalanso rezultatų suvestinę ir strategijos „Europa 2020“ peržiūrą; ragina Komisiją pasiūlyti platesnio masto socialinius ir aplinkosauginius 2030 ir 2050 m. tikslus; pabrėžia, kad kruopšti, metodologiškai pagrįsta ir bendrai atliekama žaliųjų darbo vietų stebėsena taip pat galėtų padėti valstybėms narėms įvertinti savo aplinkos ir darbo politikos veiksmingumą ir sustiprinti Europos lygmeniu parengtas priemones, padedančias stebėti pažangą ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamos Užimtumo gairės pagal strategiją „Europa 2020“;

62.  atkreipia dėmesį į 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje numatytas darbo vietų kūrimo galimybes ir vaidmenį, kurį ateityje atliks aplinkos teisės aktai siekiant ES ilgalaikių aplinkos apsaugos tikslų, kuriant darbo vietas ir skatinant ekologišką augimą;

63.  ragina Komisiją laikyti inovacijas Europos pramonės pagrindu ir parengti aktyvią strategiją siekiant užtikrinti, kad socialinis perėjimas būtų tinkamai valdomas ir jo nauda pasklistų po visą Europą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti besiformuojančias naujas tiekimo grandines ir pramonės tinklus efektyvaus išteklių naudojimo, prekių ir paslaugų srityje ir šiuo tikslu įgyvendinti tvarią pramonės politiką ir rinkos pertvarkos iniciatyvas;

64.  pabrėžia, jog būtina, kad valstybės narės savo ekonomiką pritaikytų mažo anglies dioksido kiekio naudojimui ir efektyviam išteklių bei energijos vartojimui ateityje, kartu atsižvelgdamos į galimą darbo vietų perkėlimo ir anglies dioksido nutekėjimo riziką, kuri gresia dėl klimato politikos poveikio;

65.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti tarptautines pastangas sukurti visuotinę aplinkos politiką, kuri gali padėti sumažinti už ES ribų perkeliamos pramonės gamybos ir anglies dioksido nutekėjimo daromą žalą;

66.  ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti savo pasiūlymą dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformos, atsižvelgiant į poreikį apsaugoti pramonės šakas, kurioms gresia didelė vadinamojo anglies dioksido nutekėjimo rizika;

67.  ragina Komisiją atsižvelgti į žaliąsias darbo vietas įgyvendinant energetikos sąjungos nuostatas;

Investicijos į tvarų darbo vietų kūrimą

68.  pabrėžia, kad reikia taikyti tinkamą pasiūlos ir paklausos valdymo intervencijų derinį, kurį sudaro darbo vietų kūrimo derinimas su tinkančia aktyvia darbo rinkos politika, skirta skirtingų vietos darbo rinkų poreikiams tenkinti;

69.  ragina Komisiją ir valstybes nares, be kita ko, pasinaudojant Europos strateginių investicijų fondu, skatinti kokybiškas investicijas, kurios būtų naudingos visuomenei ir ekonomikai, pvz., investicijas į tvarias kokybiškas darbo vietas, lyčių lygybę, kokybišką švietimą ir inovacijas, padedančias skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir mažinti energijos nepriteklių; ragina Komisiją ir valstybes nares nukreipti investicijas į sritis, kuriose jos turėtų teigiamą poveikį darbo rinkai, siekiant sukurti tvarių ir visapusišką socialinę apsaugą užtikrinančių darbo vietų ir kovoti su nedarbu; pabrėžia, kad finansuojami projektai apčiuopiamai prisidės prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo; šiuo atžvilgiu pažymi, kad darbo vietų kūrimas žaliuosiuose sektoriuose išliko teigiamas per visą nuosmukio laikotarpį;

70.  pabrėžia tai, kad investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą gali būti skatinamas vietinių darbo vietų kūrimas ir vietos ekonominė plėtra bei mažinamas energijos nepriteklius, taip pat pabrėžia tai, kad vartojimo efektyvumo užtikrinimas pastatuose yra ekonomiškai efektyviausias būdas, suteikiantis ilgalaikių sprendimų energijos nepritekliui, kuris paveikia apytikriai 125 mln. Europos gyventojų, mažinti, ir yra svarbi efektyvesnio Europos energijos vartojimo užtikrinimo veiklos ir žaliųjų darbo vietų kūrimo dalis; pakartoja, kad šiuo aspektu taip pat itin svarbu užtikrinti pastatų saugumą; ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti savo pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą (angl. Smart Financing for Smart Buildings);

71.  rekomenduoja, kad tikslai, susiję su kova su klimato kaita, atsinaujinančiąja energija ir energijos vartojimo efektyvumu, būtų laikomi investicijų tikslais ir svarbiausiu politiniu veikimo principu;

72.  įspėja, kad nebūtų remiama veikla, daranti neigiamą poveikį aplinkai ir neigiamą socialinį poveikį, nes ja kenkiama politikos nuoseklumui, kuris yra būtinas siekiant kuo labiau išnaudoti žaliųjų darbo vietų teikiamas užimtumo didinimo galimybes;

73.  rekomenduoja, kad kokybiškos investicijos į pagrindines viešąsias paslaugas, pvz., ryšių, energijos tiekimo, transporto, atliekų tvarkymo ir vandentvarkos, būtų tikslinės siekiant paremti tvarias viešojo pirkimo procedūras ir žaliųjų įgūdžių įtraukimą;

74.  ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti galimybes pagal Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų ES finansavimo šaltinių teisinę sistemą, siekiant skatinti tvarius žaliojo užimtumo projektus ir užtikrinti, kad ES finansavimas ir finansinės priemonės būtų kuo lengviau prieinamos vietos valdžios institucijoms ir kad būtų nustatytos aiškios ir paprastos taisyklės bei pasiekiamos minimalios finansavimo ribos;

75.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą, kuri bus atlikta po 2016 m. rinkimų, kaip galimybę skatinti perėjimą prie žalesnės ekonomikos;

76.  pažymi, kad Europos socialinio fondo (ESF) parama skiriama siekiant padėti remti žaliosios ekonomikos ir užimtumo augimą ir ja nacionalinės vyriausybės ir atitinkamos nacionalinės tarnybos raginamos apsvarstyti galimybę aktyviau naudoti šį finansavimą siekiant skatinti ekonomiškai pagrįstų ir tvarių žaliųjų darbo vietų kūrimą;

77.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės padarė didelę pažangą žalindamos ekonomiką, ir ragina Sąjungą ir valstybes nares skatinti valstybes dalytis idėjomis, žiniomis, patirtimi ir geriausia praktika šioje srityje, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas prie šios ekonomikos;

78.  ragina valstybes nares ir privatųjį sektorių taikyti tokias priemones, kaip ekologinis projektavimas, ekologinis ženklas, Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) ir žalieji viešieji pirkimai, kadangi jos gali paskatinti žaliąją ekonomiką ir taip prisidėti prie žaliųjų darbo vietų kūrimo; ragina Komisiją parengti orientavimo priemones siekiant sukurti palankias rinkos sąlygas, skirtas šioms neprivalomoms priemonėms visapusiškai patvirtinti;

79.  ragina valstybes nares didesnį dėmesį skirti aplinkos apsaugos vadybos bei aplinkosaugos audito sistemų, grindžiamų europiniu standartu (ISO 14000), įgyvendinimui;

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)

80.  pritaria Žaliojo MVĮ veiksmų plano tikslams ir į MVĮ orientuotiems veiksmams, įskaitant Europos efektyvaus išteklių naudojimo kompetencijos centro, teikiančio konsultacijas ir paramą MVĮ, siekiančioms pagerinti savo efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius, remiančio žaliąjį verslumą, išnaudojančio galimybes turėti ekologiškesnes vertės grandines ir suteikiančio palankias sąlygas žaliosioms MVĮ ir labai mažoms įmonėms patekti į rinką, įsteigimą; mano, kad informuotumo didinimo veikla ir techninė pagalba yra būtinos MVĮ, kad jos galėtų aktyviai dalyvauti žiedinėje ekonomikoje;

81.  primena, kad MVĮ turi didžiulį potencialą kurti darbo vietas, ypač jaunimui, ir propaguoti dvejopą profesinio mokymo ir pameistrystės programų sistemą;

82.  pripažįsta, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) galėtų sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms užsiimti veikla, susijusia su inovacijų diegimu aplinkos apsaugos ir socialinėje srityje plačiu mastu;

83.  pažymi, kad iš Eurobarometro tyrimo, susijusio su ekologiškomis darbo vietomis MVĮ, duomenų matyti, jog energijos taupymas ir atliekų ir naudojamų žaliavų kiekio mažinimas tapo naudingi ekonominiu požiūriu;

84.  ragina Komisiją skatinti naujus verslo modelius, pvz., kooperatines bendroves, siekiant didinti gamybos ir platinimo procesų veiksmingumą, diegti naujoviškus sprendimus, skirtus ištekliams taupyti, ir teikti daugiau tvarių gaminių ir paslaugų;

85.  pažymi, kad MVĮ gali prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tik tuo atveju, jei žalioji ekonomika taip pat suteiktų palankių skatinamųjų galimybių;

86.  ragina Komisiją užtikrinti, kad MVĮ skirtos žaliosios paskatos turėtų reikšmingą poveikį ten, kur jų labiausiai reikia;

87.  pažymi, kad MVĮ ir labai mažos įmonės yra pagrindiniai darbo vietų kūrimo Europoje veiksniai; pabrėžia, kad MVĮ ir labai mažos įmonės susiduria su ypatingais sunkumais išnaudodamos žaliojo perėjimo suteikiamas darbo vietų kūrimo galimybes, ypač susijusias su galimybėmis gauti finansavimą, mokymu ir gebėjimų spragų šalinimu; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis plataus užmojo veiksmų, siekiant teikti paramą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kurti žaliąsias darbo vietas MVĮ ir labai mažose įmonėse, įskaitant tikslinę informaciją, informuotumo didinimą, techninę pagalbą, galimybes gauti finansavimą ir mokymo priemonių;

88.  pažymi, kad žalesnė vertės grandinė, apimanti perdirbimą, remontą, techninę priežiūrą, pakartotinį panaudojimą ir ekologinį projektavimą, gali suteikti daug verslo galimybių daugeliui MVĮ;

o
o   o

89.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0584.
(2) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 75.
(3) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 6.


Mokesčių vengimas ir mokesčių slėpimas kaip besivystančių šalių problemos
PDF 354kWORD 111k
2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų (2015/2058(INI))
P8_TA(2015)0265A8-0184/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Monterėjaus deklaraciją (2002 m.), Dohos konferenciją vystymosi finansavimo klausimais (2008 m.), Paryžiaus deklaraciją (2005 m.) ir Akros pokyčių darbotvarkę (2008 m.),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas Nr. 68/204 ir Nr. 68/279 dėl Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos, kuri vyks 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje (Etiopija),

–  atsižvelgdamas į JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komiteto darbą(1),

–  atsižvelgdamas į JT pavyzdinę išsivysčiusių ir besivystančių šalių dvigubo apmokestinimo vengimo sutartį(2) ,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 21 d. Komisijos komunikatą „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“ (COM(2010)0163),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“ (COM(2015)0044),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. Komisijos komunikatą dėl mokesčių skaidrumo kaip kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu priemonės (COM(2015)0136),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais(4);

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl gero valdymo mokesčių srityje skatinimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl vystymosi skatinimo vykdant atsakingą verslo veiklą gavybos pramonės vaidmens besivystančiose šalyse atžvilgiu(8),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl ES 2013 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos(10),

–  atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame nurodoma, kad skurdo panaikinimas – tai pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, ir nustatomas politikos suderinamumo vystymosi labui principas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0184/2015),

A.  kadangi neteisėti finansiniai srautai, t. y. visi neužregistruoti, privatūs, su neteisėtai gautu, perduotu ar panaudotu kapitalu susiję finansiniai srautai, paprastai yra siejami su mokesčių vengimu ir mokestinio sukčiavimo veikla, pvz., piktnaudžiavimu sandorių kainodara, pažeidžiant principą, kad mokesčiai turėtų būti mokami tuomet, kai yra gautas pelnas, ir kadangi visi pagrindiniai tarptautiniai dokumentai ir konferencijos vystymosi finansavimo srityje nustatė, kad mokesčių vengimas ir mokestinio sukčiavimo veikla labiausiai kliudo vystymosi tikslais telkti vidaus pajamas;

B.  kadangi, anot organizacijos „Global Financial Integrity“ pranešime pateiktų apskaičiavimų, suma, gauta sudėjus tiesiogines užsienio investicijas ir oficialią paramą vystymuisi (OPV) 2003–2012 m. yra šiek tiek mažesnė, nei neteisėtų finansinių srautų apimtis; kadangi neteisėti finansiniai srautai yra maždaug dešimt kartų didesni už besivystančių šalių gautos paramos, skirtos skurdui panaikinti ir gerovei bei tvariai plėtrai užtikrinti, sumą, o tokiu būdu per metus iš besivystančių šalių neteisėtai nuteka kapitalo, kuris sudaro apie 1 trilijoną JAV dolerių;

C.  kadangi daugelio besivystančių šalių vystymosi strategijose, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, numatyta, kad valstybės pajamas turi sudaryti iš gavybos pramonės šakų gaunamos lėšos, tačiau gavybos pramonės potencialas padidinti valstybės biudžetą apskritai nepakankamai išnaudojamas dėl netinkamų apmokestinimo taisyklių arba sunkumų jas vykdant, kadangi sudarant susitarimus tarp besivystančių šalių vyriausybių ir gavybos įmonių paprastai laikomasi ad hoc požiūrio, nesilaikoma aiškių taisyklių ir skaidrumo;

D.  kadangi dėl didelės neformaliojo sektoriaus apimties besivystančių šalių ekonomikose beveik neįmanoma užsitikrinti plačios pajamų apmokestinimo bazės, ir kadangi šalyse, kur didelė gyventojų dalis gyvena skurdo sąlygomis, nemaža BVP dalis nėra apmokestinama;

E.  kadangi taikant sąžiningą, subalansuotą, veiksmingą ir skaidrią apmokestinimo tvarką, vyriausybės yra aprūpinamos nepaprastai svarbiomis lėšomis, skirtomis užtikrinti piliečių teises į tokias pagrindines viešąsias paslaugas kaip visiems prieinama sveikatos priežiūra ir švietimas, ir kadangi veiksminga finansų perskirstymo politika prisidedama mažinant didėjančios nelygybės padarinius tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos;

F.  kadangi, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) duomenimis, apie 30 proc. nuo tarpvalstybinių įmonių investicijų srautų apimties prieš patenkant į jų paskirties šalį gamybos priemonių forma buvo nukreipiama per tranzito šalis;

G.  kadangi pelno mokesčio pajamos sudaro didelę besivystančių šalių nacionalinių pajamų dalį, dėl to joms labai didelį poveikį daro pelno mokesčio vengimas, o pastaraisiais metais besivystančios šalys nuosekliai mažino pelno mokesčių lygius;

H.  kadangi mokesčių rojai ir slaptumo principo besilaikančios jurisdikcijos, kur leidžiama neskelbti finansinių duomenų, kartu su nuliniais mokesčių tarifais, kuriais pritraukiami kapitalo srautai ir pajamos, kurie būtų apmokestinami kitose šalyse, sukuria nesveiką konkurenciją mokesčių srityje, kenkia mokesčių sistemos teisingumui ir iškreipia prekybą ir investicijas, tai daro poveikį ypač besivystančioms šalims, kurios kasmet praranda apie 189 mlrd. JAV dolerių mokestinių pajamų;

I.  kadangi mokesčiai gali būti patikimas ir tvarus pajamų šaltinis besivystančiose šalyse, kuris pasižymi stabilumu ir dėl to yra pranašesnis palyginti su įprastais finansavimo mechanizmais, pvz., lengvatinėmis paskolomis, bet tik su sąlyga, kad taikoma sąžininga, subalansuota, veiksminga ir skaidri apmokestinimo tvarka, sukurta veiksminga ir efektyvi mokesčių administravimo politika, užtikrinanti mokestinių prievolių vykdymą, ir užtikrinamas skaidrus ir atsakingas valstybės pajamų naudojimas;

J.  kadangi potenciali veiksmingos ir skaidrios apmokestinimo tvarkos ir fiskalinės politikos nauda – tai ne tik turimų išteklių, skirtų plėtrai skatinti, padidėjimas; tai taip pat turi teigiamą šalutinį poveikį geram valdymui ir valstybės kūrimui, stiprinant demokratines institucijas, teisės viršenybę, vyriausybės ir piliečių socialinį susitarimą, kad būtų sukurtas abipusis mokesčių, visuomenės ir socialinių paslaugų ryšys, ir būtų stengiamasi skatinti stabilų vyriausybės biudžetą, tokiu būdu skatinant ilgalaikę nepriklausomybę nuo užsienio paramos ir sudarant sąlygas besivystančioms šalims reaguoti ir teikti atsakyti už nacionalinius tikslus bei prisiimti atsakomybę už savo politinius sprendimus;

K.  kadangi poreikis didinti vidaus pajamas labai padidėjo dėl ekonominės ir finansų krizės;

L.  kadangi besivystančių šalių ištekliai, sukaupti pasitelkiant vidaus pajamas, vis didėjo ir buvo pasiekta svarbi pažanga su tarptautinių paramos teikėjų pagalba;

M.  kadangi besivystančios šalys, rinkdamos mokestines pajamas, susiduria su dideliais politiniais, administraciniais ir techniniais sunkumais dėl nepakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių mokesčiams surinkti, menkų administracinių pajėgumų, skirtų išspręsti mokesčių tarptautinėms bendrovėms nustatymo sudėtingumo klausimą, mokesčių rinkimo infrastruktūros stygiaus, aukštos kvalifikacijos darbuotojų nutekėjimo iš mokesčių administravimo įstaigų, korupcijos, politinės sistemos teisėtumo trūkumo, nepakankamo tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje, netolygaus pajamų paskirstymo ir prasto mokesčių valdymo;

N.  kadangi dabartinio pasaulio prekybos liberalizavimo kontekste per pastaruosius dešimtmečius buvo palaipsniui naikinamos kliūtys prekybai ir padidėjo tarpvalstybinės prekybos prekėmis apimtis, tačiau besivystančios šalys, kurios labai priklauso nuo prekybos mokesčių, taip pat patiria sunkumų kompensuodamos sumažėjusius prekybos mokesčius i ir pereidamos prie kitų vietos išteklių tipų, ypač subalansuoto mokesčių rinkinio;

O.  kadangi pastaraisiais metais padidėjo išsivysčiusių ir besivystančių šalių sudarytų mokesčių sutarčių, kurie buvo panaudoti mažinant tarpvalstybinių finansinių sandorių apmokestinimą, iki minimumo sumažinant besivystančių šalių vidaus išteklių sutelkimo pajėgumus ir sudarant galimus kanalus, pagal kuriuos tarptautinės bendrovės gali išvengti apmokestinimo; kadangi Nyderlandų valdžios institucijų neseniai atliktame tyrime padaroma išvada, kad Nyderlandų apmokestinimo tvarka sudarė sąlygas išskaičiuojamojo mokesčio vengimui, dėl to besivystančios šalys negavo pajamų iš dividendų ir palūkanų apmokestinimo mokesčiu prie pajamų šaltinio, kurių suma siekia 150–550 mln. eurų per metus;(11)

P.  kadangi besivystančios šalys, kurioms būdingos siauros mokesčių bazės, surenka palyginti daug mažiau pajamų nei išsivysčiusios ekonomikos šalys (mokesčių ir BVP santykis siekia nuo 10 % iki 20 %, o EBPO priklausančių šalių ekonomikose tai sudaro 30–40 %); kadangi yra daug galimybių padidinti mokesčių bazę ir mokesčių įplaukas, kad vyriausybė turėtų išteklių savo esminėms funkcijoms vykdyti;

Q.  kadangi besivystančios šalys mėgino pritraukti investicijas, visų pirma siūlydamos skirtingas mokesčių lengvatas ir išimtis, kurios nėra skaidrios ir nebuvo grindžiamos tinkama sąnaudų ir naudos analize, dažnai joms nepavyksta pritraukti realių ir tvarių investicijų, dėl to besivystančių šalių ekonomikos konkuruoja, siekdamos pasiūlyti palankiausią mokesčių režimą, tai nulemia nepatenkinamus rezultatus kalbant apie veiksmingas ir efektyvias apmokestinamo tvarkas ir žalingą konkurenciją mokesčių srityje;

R.  kadangi valstybės narės jau įsipareigojo skirti 0,7 proc. jų BNP oficialiai paramai vystymuisi (OPV), ir kadangi paramos, skiriamos vidaus išteklių sutelkimui remti, apimtis vis dar maža – 2011 m. ji nesiekė net 1 proc. visos OPV, o 2012 m. pagal apskaičiavimus tik 0,1 proc. (118,4 mln. JAV dolerių) buvo skirta pajėgumams didinti mokesčių srityje;

S.  kadangi daug besivystančių šalių negali pasiekti net minimalaus mokesčių lygio, kuris yra būtinas pagrindinėms jų funkcijoms, viešosioms paslaugoms ir jų skurdo mažinimo pastangoms finansuoti;

T.  kadangi Europos investicijų bankas (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) ir valstybių narių vystymosi finansų įstaigos remia privačias įmones besivystančiose šalyse, tiesiogiai suteikdamos paskolas, arba per savo finansinius tarpininkus, pvz., komercinius bankus ir privataus kapitalo fondus, kurie savo ruožtu perskolina įmonėms arba į jas investuoja;

U.  kadangi besivystančios šalys yra turėtų būti geriau atstovaujamos tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje struktūrose ir procedūrose, kad jos galėtų vienodomis teisėmis dalyvauti formuojant ir pertvarkant pasaulinę mokesčių politiką;

V.  kadangi Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komitetas – tai papildomas Ekonominės ir Socialinės tarybos organas, kuris skiria ypatingą dėmesį besivystančioms šalims ir pereinamosios ekonomikos šalims;

W.  kadangi surinkus pakankamos apimties valstybės finansus būtų galima ryžtingai skatinti teisingesnę visuomenę, kurioje nėra vietos vyrų ir moterų diskriminacijai ir kurioje ypatingas dėmesys skiriamas vaikams ir kitoms pažeidžiamoms gyventojų grupėms;

1.  ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti plataus užmojo veiksmų planą komunikato forma, siekiant paremti besivystančias šalis kovojant su mokesčių vengimu ir padėti joms sukurti sąžiningą, subalansuotą, veiksmingą ir skaidrią apmokestinimo tvarką, atsižvelgiant į EBPO paramos vystymuisi komiteto darbą, atliktą prieš prasidedant Vystymosi finansavimo konferencijai, kuri įvyks 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje (Etiopija), ir tarptautinių mokesčių sutarčių poveikį besivystančioms šalims;

2.  atkakliai tvirtina, kad veiksmingas vidaus išteklių telkimas ir mokesčių sistemų stiprinimas bus nepakeičiamas veiksnys įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) pakeisiančią laikotarpio po 2015 m. programą – perspektyvią strategiją, skirtą ilgainiui panaikinti priklausomybę nuo užsienio pagalbos, ir kad veiksminga ir sąžininga apmokestinimo tvarka labai svarbi norint panaikinti skurdą, nelygybę, kurti gerą valdymą ir stiprinti valstybę; primena, kad tam tikra tarptautinė ekonominė veikla padarė poveikį šalių galimybėms rinkti vidaus vyriausybės pajamas ir pasirinkti apmokestinimo struktūrą, tuo tarpu didesnis kapitalo mobilumas, kartu su mokesčių rojais, labai pakeitė apmokestinimo sąlygas; taip pat reiškia susirūpinimą dėl korupcijos lygio ir neskaidraus viešojo administravimo, nes jie kliudo mokestines pajamas investuoti į valstybės kūrimą, viešąsias paslaugas ar viešąją infrastruktūrą;

3.  pažymi, kad mokesčių ištekliai vis dar sudaro nedidelė BVP dalį daugelyje besivystančių šalių, dėl to jos ypatingai pažeidžiamos individualių mokesčių mokėtojų ir bendrovių mokesčių vengimo ir mokesčių sukčiavimo veiklos atveju; pabrėžia, kad dėl mokesčių vengimo ir slėpimo besivystančios šalys patiria didelių finansinių nuostolių, tai skatina korupciją ir kenkia ES vystymosi politikai, ir kad tinkamų šiai praktikai užkirsti skirtų priemonių vykdymas nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu mastu turėtų būti vienas svarbiausių ES ir jos valstybių narių prioritetų, atsižvelgiant į besivystančių šalių poreikius ir sunkumus, su kuriais jos susiduria, rinkdamos mokestines pajamas; mano, kad ES turėtų atlikti vadovaujamąjį vaidmenį, skatindama pastangas tarptautiniu mastu kovojant su mokesčių rojais, mokesčių sukčiavimu ir vengimu, rodydama pavyzdį, ir kad ji turėtų bendradarbiauti su besivystančiomis šalimis, imtis veiksmų prieš tam tikrų tarptautinių bendrovių taikomas agresyvias mokesčių vengimo praktikas, taip pat ieškoti būdų padėti joms nepasiduoti spaudimui konkuruoti mokesčių srityje;

Kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu besivystančiose šalyse veiksmų planas

4.  ragina Komisiją imtis konkrečių ir veiksmingų priemonių, siekiant paremti besivystančias šalis ir regionines mokesčių administravimo sistemas, pvz., Afrikos mokesčių administracijos forumą ir Amerikos mokesčių administracijų centrą, kovojant su mokesčių vengimu, kuriant sąžiningą, subalansuotą, veiksmingą ir skaidrią mokesčių politiką, skatinant administracines reformas ir siekiant padidinti besivystančių šalių nacionalinėms mokesčių administravimo įstaigoms skiriamos finansinės ir techninės pagalbos dalį bendroje pagalbos vystymuisi sumoje; mano, kad reikėtų teikti šią paramą siekiant stiprinti teismines institucijas ir su korupcija kovojančias įstaigas šiose šalyse; ragina apibendrinti valstybių narių ir paramą gaunančių šalių žinias viešojo sektoriaus srityje, siekiant stiprinti bendradarbiavimo veiklą, tuo tarpu užtikrinant, kad visų pirma paramą gaunančios šalys gautų konkrečių rezultatų; pritaria seminarų, mokymo sesijų, ekspertų misijų, mokomųjų vizitų ir konsultacijų rengimui;

5.  ragina Komisiją gerą valdymą mokesčių ir sąžiningo, subalansuoto, veiksmingo ir skaidraus mokesčių rinkimo klausimą įtraukti į vieną pirmųjų dialogo politikos sričių tema (politikos, plėtros ir prekybos srityje) darbotvarkės ir visų vystomojo bendradarbiavimo susitarimų su šalimis partnerėmis punktų, skatinant jų atsakomybę ir atskaitomybę viduje, kuriant aplinką, kurioje nacionaliniai parlamentai galėtų prasmingai prisidėti formuojant valstybės biudžetą ir prižiūrint jo vykdymą, įskaitant vidaus pajamas ir mokesčių klausimus, ir remti pilietinės visuomenės vaidmenį užtikrinant visuomeninę mokesčių valdymo kontrolę, mokestinio sukčiavimo atvejų stebėseną, be kita ko, kuriant veiksmingus informatorių ir žurnalistų naudojamų informacijos šaltinių apsaugos mechanizmus;

6.  primygtinai ragina, kad informacija apie tikrąją bendrovių, korporacijų ir kitų institucijų nuosavybę būtų paskelbta viešai atviru duomenų formatu siekiant užkirsti kelią naudojimuisi anonimiškomis fiktyviomis įmonėmis ir panašiomis teisinėmis struktūromis pinigų plovimo tikslais, neteisėtai veiklai arba teroristiniams veiksmams finansuoti arba korumpuotų asmenų ir nusikaltėlių tapatybei paslėpti, ir paslėpti pavogtas valstybės lėšas arba pelną, gautą iš neteisėtos prekybos ir neteisėto mokesčių vengimo; be to, mano, kad visos šalys turėtų bent patvirtinti ir visapusiškai įgyvendinti Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas dėl kovos su pinigų plovimu;

7.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų paisoma principo, kuriuo vadovaujantis biržoje kotiruojamos arba nekotiruojamos tarptautinės bendrovės iš visų šalių ir sektorių, ypač tos, kurios užsiima gamtinių išteklių gavyba, patvirtintų ataskaitų pagal atskiras šalis modelį kaip standartą, reikalaujant dėl kiekvienos šalies skelbiamose metinėse ataskaitose nurodyti kiekvienoje teritorijoje, kurioje jos veikia, visų įsisteigusių patronuojamųjų bendrovių pavadinimus, atitinkamai jų finansinės veiklos rezultatus, atitinkamą informaciją apie mokesčius, turtą ir darbuotojų skaičių ir užtikrinti, kad ši informacija būtų viešai prieinama, tuo tarpu siekiant mažinti administracinę naštą netaikyti šių taisyklių labai mažoms įmonėms; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, siekiant atitinkamai iš dalies pakeisti Apskaitos direktyvą; primena, kad viešas skaidrumas yra itin svarbus žingsnis siekiant sutvarkyti dabartinę mokesčių sistemą ir užtikrinti visuomenės pasitikėjimą; ragina EBPO rekomenduoti, kad visos tarptautinės bendrovės viešai paskelbtų jos siūlomą ataskaitų pagal atskiras šalis modelį, siekiant užtikrinti, kad visos mokesčių institucijos visose šalyse turėtų galimybę gauti išsamią informaciją, tai leistų joms įvertinti sandorių kainodaros riziką ir nuspręsti, kaip veiksmingiausiai panaudoti audito išteklius; pabrėžia, kad taikant užsienio investuotojams mokesčių lengvatas ir išimtis pagal dvišalius apmokestinimo susitarimus, tarptautinėms bendrovėms suteikiamas nesąžiningas konkurencinis pranašumas palyginti su vidaus įmonėmis, ypač MVĮ;

8.  ragina peržiūrėti apmokestinimo sąlygas ir taisykles, kurios šiuo metu taikomos gavybos pramonei; ragina ES didinti paramą besivystančioms šalims, siekiant paremti tinkamą gamtinių išteklių gavybos apmokestinimo tvarką, stiprinti priimančiųjų šalių vyriausybių derybines pozicijas, kad jie galėtų gauti didžiausią naudą iš savo gamtinių išteklių bazės, ir skatinti jų ekonomikos įvairinimą; pritaria Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvai ir tam, kad ji būtų išplėsta įmonėms–gamintojoms ir biržoje prekiaujančioms įmonėms;

9.  pritaria automatinio keitimosi informacija mechanizmo, vienos iš svarbiausių pasaulinio skaidrumo didinimo ir bendradarbiavimo stiprinimo kovojant su mokesčių vengimu ir slėpimu, priemonių patvirtinimui; tačiau pripažįsta, kad reikia nuolat teikti finansinę paramą bei technines žinias ir skirti pakankamai laiko tam, jog besivystančios šalys galėtų sustiprinti būtinus informacijos siuntimo ir tvarkymo pajėgumus; taigi pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad EBPO visuotinis automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų standartas numatytų pereinamąjį laikotarpį besivystančioms šalims, pripažįstant, kad abipusiškas šio standarto taikymas toms šalims, kurios neturi išteklių ir pajėgumų būtinai reikiamos informacijos rinkimo, tvarkymo ir persiuntimo infrastruktūrai sukurti, reikštų, kad jos faktiškai neįtraukiamos; be to, mano, kad reikėtų numatyti bendrą konfidencialumo standartą;

10.  ragina iki 2015 m. pabaigos nustatyti mokesčių rojaus apibrėžtį, sankcijas ekonominės veiklos vykdytojams, kurie jais naudojasi, ir juodąjį sąrašą šalių, įskaitant ES, kurios nekovoja su mokesčių vengimu arba jį laiko priimtinu; ragina ES paremti tų besivystančių šalių, kurios veikia kaip mokesčių rojai, ekonomikos perorientavimą; prašo valstybes nares, turinčias priklausinių ir teritorijų, kurie nėra Sąjungos dalis, bendradarbiauti su šių teritorijų valdžios institucijomis siekiant priimti mokesčių skaidrumo principus ir užtikrinti, kad jie nebūtų mokesčių rojais;

11.  ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares užtikrinti, kad derybose dėl susitarimų mokesčių ir investicijų srityje su besivystančiomis šalimis, pajamos arba pelnas iš tarpvalstybinės veiklos būtų apmokestinami kilmės šalyje, kur vertė kuriama arba gaunama; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad JT pavyzdinė mokesčių konvencija užtikrina teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą tarp kilmės ir gyvenamosios vietos šalių; pabrėžia, kad vedant derybas dėl mokesčių sutarčių Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų laikytis politikos nuoseklumo principo vystymosi srityje, kaip nurodyta SESV 208 straipsnyje;

12.  ragina Komisiją ir visas valstybes nares, kad šios sektų kai kurių valstybių narių pavyzdžiu ir atliktų Europos mokesčių politikos poveikio besivystančioms šalims įvertinimą ir dalytųsi pažangiąja patirtimi, siekiant pagerinti politikos suderinamumą vystymosi labui ir pagerinti šiuo metu taikomą praktiką bei geriau atsižvelgti į galimą neigiamą šalutinį poveikį besivystančioms šalims ir ypatingus šių šalių poreikius; šiomis aplinkybėmis teigiamai vertina persvarstytą Komisijos veiksmų planą dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, kuris turi būti pristatytas 2015 m., ir ragina valstybes nares nedelsiant susitarti dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės;

13.  tvirtai remia įvairias dabartines tarptautines iniciatyvas, kuriomis siekiama pertvarkyti pasaulinę sistemą, įskaitant EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) iniciatyvas, kurių dėmesio centre – aktyvesnis besivystančių šalių dalyvavimas tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje struktūrose ir procesuose; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad JT mokesčių komitetas būtų pertvarkytas į tikrą tarpvyriausybinę įstaigą, turinčią geresnę įrangą ir atitinkamai papildomų išteklių JT Ekonominės ir Socialinės tarybos struktūroje, užtikrinant, kad visos šalys galėtų vienodomis teisėmis dalyvauti formuojant ir pertvarkant pasaulinę mokesčių politiką; pabrėžia, kad sankcijų taikymą reikėtų svarstyti nebendradarbiaujančioms jurisdikcijoms ir finansų institucijoms, veikiančioms mokesčių rojuje;

14.  pabrėžia, kad turint pakankamos apimties valstybės finansus būtų galima prisidėti prie lyčių nelygybės problemos sprendimo ir suteikti lėšas siekiant geriau paremti vaikus ir pažeidžiamas visuomenės grupes, ir pripažįsta, kad mokesčių vengimas daro poveikį individualių asmenų gerovei, tuo tarpu jis labai kenkia nedideles pajamas turintiems namų ūkiams, daugelyje iš jų neproporcingai didelę dalį sudaro moterys;

15.  susirūpinęs pažymi, kad daugelis besivystančių šalių derybose su tam tikrais tiesioginiais užsienio investuotojais atsiduria labai silpnoje pozicijoje; laikosi nuomonės, jog reikėtų reikalauti, kad įmonės prisiimtų aiškiai apibrėžtus įsipareigojimus, kad jų investicijos turėtų teigiamą šalutinį poveikį vietos bendruomenei ir (arba) priimančiosios šalies socialinei ir ekonominei raidai; ragina Komisiją ir Tarybą bei šalių partnerių vyriausybes užtikrinti, kad mokesčių lengvatos nebūtų papildomos mokesčių vengimo alternatyvos; pabrėžia, kad paskatos turėtų būti skaidresnės ir idealiu atveju pritaikytos tam, kad būtų skatinamos investicijos į tvarų vystymąsi;

16.  ragina EIB, ERPB ir valstybių narių vystymosi finansų įstaigas stebėti ir užtikrinti, kad paramą gaunančios bendrovės ir kiti juridiniai vienetai, nedalyvautų mokesčių vengimo ir slėpimo veikloje, naudodamiesi lengvatinių mokesčių centruose ir mokesčių rojuje įsteigtais finansų tarpininkais, arba skatindami neteisėtus kapitalo srautus, ir didinti jų politikos skaidrumą, pvz., viešai skelbiant visas ataskaitas ir tyrimų rezultatus; ragina EIB taikyti išsamius patikrinimus, kuriais reikalaujama teikti metines ataskaitas pagal šalis, sekti tikrus savininkus ir kontroliuoti sandorių kainodara, siekiant užtikrinti investicijų skaidrumą ir užkirsti kelią mokesčių vengimui ir mokesčių slėpimui;

o
o   o

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) http://www.un.org/esa/ffd/tax/
(2) http://www.un.org/esa/ffd/tax/unmodel.htm
(3) OL L 309, 2005 11 25, p. 15.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0205.
(5) OL C 199E, 2012 7 7, p. 37.
(6) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 29.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0394.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0163.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0251.
(11) „Vertinimo aspektai vystymosi finansavimo srityje. Nyderlandų pelno mokesčio politikos poveikio besivystančioms šalims tyrimas.“ Nyderlandų Užsienio reikalų ministerijos Politikos sričių ir veiklos vertinimo departamento užsakytas tyrimas, 2013 m. lapkričio mėn.

Teisinis pranešimas