Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2015 m. liepos 9 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Išteklių naudojimo efektyvumas: žiedinės ekonomikos kūrimas
 Didžiausi leidžiami maisto produktų ir pašarų radioaktyviosios taršos po branduolinės avarijos lygiai ***I
 Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas
 Europos saugumo darbotvarkė
 Padėtis Jemene
 Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono saugumo problemos ir politinio stabilumo perspektyvos
 Europos kaimynystės politikos peržiūra
 Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas
 Europos demokratijos fondo (EDF) veiklos vertinimas
 Padėtis Burundyje
 Srebrenicos žudynių metinių minėjimas
 Kambodžos įstatymų dėl NVO ir profesinių sąjungų projektai
 Kongo Demokratinė Respublika, ypač dviejų sulaikytų žmogaus teisių aktyvistų Yves'o Makwambala ir Fredo Bauma atvejis
 Bahreinas, ypač Nabeelio Rajabo atvejis
 Dviejų krikščionių pastorių padėtis Sudane

Išteklių naudojimo efektyvumas: žiedinės ekonomikos kūrimas
PDF 390kWORD 148k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“ (2014/2208(INI))
P8_TA(2015)0266A8-0215/2015

Europos Parlamentas,

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo galimybės pastatų sektoriuje“ (COM(2014)0445),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliasis MVĮ veiksmų planas. Kaip padėti aplinkosaugos iššūkius paversti verslo galimybėmis“ (COM(2014)0440),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliųjų produktų bendrosios rinkos kūrimas. Informacijos apie produktų ir organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą kokybės gerinimas“ (COM(2013)0196),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (COM(2012)0060),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011)0021),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Ekologinės inovacijos: kurti darbo vietas ir skatinti augimą įgyvendinant aplinkos politiką“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos(2),

‒  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl efektyviai išteklius naudojančios Europos(3),

‒  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos(4),

‒  atsižvelgdamas į 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į ES darnaus vystymosi strategiją (2006 m.) ir į jos 2009 m. peržiūrą,

‒  atsižvelgdamas į Aplinkos tarybos 2014 m. spalio 28 d. išvadas „Europos semestro ir strategijos „Europa 2020“ žalinimas. Laikotarpio vidurio peržiūra“,

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2015 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų apibendrinamąją ataskaitą,

‒  atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją,

‒  atsižvelgdamas į tvarios finansų sistemos kūrimo tyrimą, atliktą pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą (angl. UNEP),

‒  atsižvelgdamas į UNEP tarptautinės išteklių darbo grupės išvadas dėl antropogeninės kilmės metalo srautų ir ciklų keliamų grėsmių ir iššūkių aplinkai (2013 m.),

‒  atsižvelgdamas į UNEP tarptautinės išteklių darbo grupės išvadas dėl gamtinių išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai atsiejimo nuo ekonomikos augimo (2011 m.),

–  atsižvelgdamas į peticiją „Sustabdykite maisto švaistymą Europoje!“;

‒  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5),

‒  atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2015 m. vasario 12 d. nuomonę(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A8-0215/2015),

A.  kadangi netausus išteklių naudojimas yra pagrindinė įvairių grėsmių aplinkai, pvz., klimato kaitos, dykumėjimo, miškų naikinimo, biologinės įvairovės praradimo ir ekosistemų funkcijų silpnėjimo, priežastis; kadangi vykdant pasaulinę gamybą ir absorbuojant atliekas pasaulinės ekonomikos naudojamų išteklių kiekis atitinka 1,5 planetos išteklių kiekį ir kadangi manoma, kad iki 2030 m. šis skaičius pasieks dviejų planetų išteklių kiekį;

B.  kadangi Europos priklausomybė nuo importuotų išteklių didesnė nei bet kurio kito pasaulio regiono ir daugelis išteklių baigsis per santykinai trumpą laiką; kadangi Europos konkurencingumas gali būti smarkiai padidintas tuomet, jei naudodama išteklius ekonomika kurs didesnę pridėtinę vertę ir jei bus skatinamas tvarus žaliavų tiekimas iš Europos šaltinių; kadangi, be to, norint prisidėti prie žaliavų tiekimo saugumo užtikrinimo, reikėtų labiau plėtoti pramonės, atliekų tvarkymo sektoriaus ir mokslinių tyrimų atstovų partnerystes naujovių srityje, kad būtų padidintos pagrindinių žaliavų perdirbimo galimybės;

C.  kadangi perėjimas prie žiedinės ekonomikos daugiausia yra ekonominis klausimas, susijęs su tvaria prieiga prie žaliavų, Europos reindustrializacija ir tolesniu skaitmeninimu, naujų darbo vietų kūrimu ir iššūkiais klimato kaitos, energetikos nesaugumo ir ribotų išteklių klausimais; kadangi dėl to investicijos į žiedinę ekonomiką gali būti visiškai suderinamos su Komisijos darbo vietų, augimo ir konkurencingumo darbotvarke ir jos gali būti naudingos visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams;

D.  kadangi užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą taip pat būtina nuoseklumo sumetimais atsižvelgti į bendresnes tvarumo problemas, įskaitant aplinkos, etinius, ekonominius ir socialinius aspektus;

E.  kadangi 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslai ir galutiniai prioritetiniai veiksmai yra privalomi;

F.  kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) aplinkos programoje nurodoma, kad savanoriškų strategijų aplinkosauginis efektyvumas dažnai yra abejotinas ir kad jų ekonominis veiksmingumas paprastai yra mažas(7);

G.  kadangi pereinant prie žiedinės ekonomikos reikalingi sisteminiai pokyčiai, kurie turės poveikio visiems vertės grandinės dalyviams, ir didelės naujovės technologijų srityje, įmonėse ir visos visuomenės gyvenime;

H.  kadangi piliečiai, mažosios įmonės ir vietos valdžios institucijos atlieka ypatingą vaidmenį užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą ir skatinant atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo;

I.  kadangi norint, kad žiedinė ekonomika tinkamai veiktų, reikalingos konkurencingos įmonės, ir kadangi pačios įmonės yra perėjimo prie žiedinės ekonomikos varomosios jėgos;

J.  kadangi svarbu, kad MVĮ būtų ES efektyvaus išteklių naudojimo strategijos pagrindas, nes jos sudaro 99 proc. ES įmonių ir jose dirba du trečdaliai darbo jėgos;

K.  kadangi plataus užmojo Europos žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu sudaromos verslo galimybės, užtikrinama prieiga prie žaliavų, prailginamas jų našus naudojimas (taikant pakartotinį panaudojimą, pergaminimą, perdirbimą arba naudojant kaip atsargines dalis), garantuojami aukštos kokybės perdirbimo procesai, kai jos atsiduria gyvavimo ciklo pabaigoje, ir visi antriniai produktai ir atliekos laikomi vertingais išteklių srautais vėlesniam naudojimui;

L.  kadangi tvarus ir atsakingas pirminių žaliavų tiekimas yra gyvybiškai svarbus, kad būtų užtikrintas efektyvus išteklių naudojimas ir pasiekti žiedinės ekonomikos tikslai;

M.  kadangi būtina plėtoti antrinių žaliavų rinkas norint pasiekti efektyvaus išteklių naudojimo tikslus ir kurti žiedinę ekonomiką;

N.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino Komisiją nustatyti rodiklius ir tikslus efektyvaus išteklių naudojimo klausimu;

O.  kadangi kuriant žiedinę ekonomiką pagrindinis vaidmuo tenka toksinių cheminių medžiagų šalinimui, kuriam šiuo metu esama saugesnių alternatyvų arba jos bus sukurtos laikantis galiojančių chemines medžiagas reglamentuojančių teisės aktų;

P.  kadangi iš Eurostato duomenų apie miesto atliekų tvarkymą 28 valstybių narių Europos Sąjungoje aiškiai matyti, kad ne visada yra vienodos sąlygos įgyvendinant atliekų politiką ir kad esamų teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas kelia didelių problemų;

Q.  kadangi vidutiniškai tik 40 proc. kietųjų atliekų panaudojama pakartotinai arba perdirbama, o visa kita vežama į sąvartynus arba deginama;

R.  kadangi gaminant ir naudojant žemės ūkio maisto produktus sunaudojama didelė dalis išteklių ir tai daro didelį poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai ir gerovei; kadangi būtina rasti tvarius sprendimus siekiant bendromis priemonėmis išspręsti neefektyvaus maisto išteklių naudojimo problemą;

S.  kadangi aplinkai žalingo poveikio turinčių subsidijų, įskaitant tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui, panaikinimas padėtų gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kovoti su klimato kaita ir įdiegti žiedinę ekonomiką;

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398); pritaria Komisijos pozicijai kurti ir atnaujinti žiedinę ekonomiką, sukurti politikos sistemą siekiant remti efektyvų išteklių naudojimą, nustatyti efektyvaus išteklių naudojimo tikslą, kaip nurodyta komunikate, ir nurodyti konkrečią politikos sistemą, siekiant padėti MVĮ paversti aplinkosaugos iššūkius tvaraus verslo galimybėmis aplinkosaugos požiūriu; pabrėžia, kad siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos reikalingos teisėkūros priemonės, ir ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pateikti plataus užmojo pasiūlymą dėl žiedinės ekonomikos, kaip nurodyta Komisijos 2015 m. darbo programoje;

2.  pabrėžia, kad sprendžiant išteklių trūkumo problemą reikia mažinti išteklių gavybą ir naudojimą, o ekonomikos augimas turi būti visiškai atsietas nuo gamtinių išteklių naudojimo; tai būtų sisteminis pokytis ir siekiant šio tikslo reikėtų atgaline tvarka numatyti būtinus atlikti veiksmus, žvelgiant iš tvarumo perspektyvos 2050 m., ir nedelsiant imtis veiksmų;

3.  pabrėžia, jog gamybos ir vartojimo sričių klausimai turi būti sprendžiami taip, kad būtų užtikrintas suderinamumas su bendresniais tvaraus vystymosi tikslais;

4.  primena, kad, nepaisant jau atliktų patobulinimų efektyvaus išteklių naudojimo srityje, nuolatinis gamybos augimas nustelbė šiuos efektyvumo laimėjimus; išteklių gavyba toliau drastiškai auga pasauliniu lygmeniu, taigi būtina nedelsiant sumažinti bendrą išteklių gavybą ir naudojimą siekiant išvengti atkryčio; primygtinai ragina Komisiją siūlyti atitinkamas priemones;

5.  primena, kad apskaičiuojant, kiek žaliavų suvartojama, turėtų būti atsižvelgiama į vandenį – ir kaip į gamybos procesuose naudojamą gamtinį išteklių, ir kaip į viešąją gėrybę, be to, jis turėtų būti naudojamas efektyviai;

6.  pabrėžia, kad pagerinus išteklių naudojimą taikant geresnio dizaino reikalavimus, taip pat priėmus atliekų teisės aktus, kuriais užtikrinama aukštesnė pozicija atliekų hierarchijoje (ir tokiu būdu skatinama atliekų prevencija, pakartotinis naudojimas, paruošimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas), ES verslo įmonės, valdžios institucijos ir vartotojai galėtų sutaupyti apie 600 mlrd. EUR grynųjų lėšų arba 8 proc. metinės apyvartos; kartu bendras metinis išmetamas ŠESD kiekis sumažėtų 2–4 proc.; pabrėžia, kad 30 proc. padidinus išteklių našumą iki 2030 m. BVP galėtų padidėti beveik 1 proc. ir būtų sukurta 2 mln. papildomų tvarių darbo vietų(8); primena, kad efektyvus išteklių naudojimas yra 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetinis tikslas; programoje pabrėžiama būtinybė skatinti ekologiškai tvarių produktų ir paslaugų gamybą ir su jais susijusius vartotojų poreikius, pasitelkiant politiką, kuria skatinamas šių produktų prieinamumas, įperkamumas, funkcionalumas ir patrauklumas;

7.  yra įsitikinęs, kad siekiant gerinti išteklių naudojimo efektyvumą reikalingos teisinės ir ekonominės paskatos, išorės sąnaudų priskyrimas vidaus sąnaudoms ir tolesnis mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas, taip pat socialiniai ir gyvenimo būdo pokyčiai; pažymi, kad būtinos tam tikros priemonės įvairiais politiniais lygmenimis atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

8.  mano, kad visapusiškai įgyvendinant žiedinę ekonomiką reikia įtraukti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, regionus, miestus, vietos bendruomenes, MVĮ, NVO, pramonės atstovus, profesines sąjungas ir piliečius;

9.  ragina Komisiją įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas į žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio rengimo procesą;

10.  pabrėžia, kad visuomenės informuotumas, piliečių suvokimas ir dalyvavimas nepaprastai svarbūs norint sėkmingai pereiti prie žiedinės ekonomikos; pažymi, kad reikiamas dėmesys ir ištekliai turėtų būti skiriami švietimui ir informavimui, siekiant skatinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius, ir pabrėžia perėjimo prie išteklių naudojimo požiūriu efektyvios žiedinės ekonomikos naudą;

11.  pažymi, kad siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos būtina kvalifikuota darbo jėga ir kad švietimo ir mokymo srityje būtų atsižvelgta į ekologiškų gebėjimų poreikį;

12.  pabrėžia, kad ES jau pradėjo taikyti žiedinę ekonomiką labiau skatinančias ir jai palankesnes finansines priemones, pirmiausia programą „Horizontas 2020“ ir priemonę „Life+“, ir kad tinkamai naudojant šias priemones būtų galima padėti skatinti ekologines inovacijas ir pramonės ekologiją ES valstybėse narėse ir regionuose;

13.  pabrėžia, kad teisinis tikrumas ir ilgalaikis nuspėjamumas yra raktas į Europos strateginių investicijų fondo potencialo panaudojimą žiedinei ekonomikai vystyti, kad siekiant kurti tvarią ekonomiką būtų galima tikslingai pritraukti investicijų;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad perėjimas prie tvarios ir žiedinės ekonomikos turėtų apimti plataus užmojo aplinkosaugos tikslus ir griežtus socialinius reikalavimus, įskaitant deramo darbo, tinkamų ir saugių darbo sąlygų skatinimą (t. y., užtikrinti, kad darbuotojai darbo vietoje nepatirtų pavojingų medžiagų poveikio);

15.  pabrėžia, kad būtina nustatyti nuoseklesnę tvarios gamybos ir vartojimo teisinę sistemą, kuri apimtų visą gamybos ciklą pradedant tvaria žaliavos gavyba ir baigiant utilizavimu baigiantis gyvavimo ciklui;

Rodikliai ir tikslai

16.  pabrėžia, kad iki 2050 m. ES išteklių naudojimas turi būti tausus ir kad to siekiant reikia, inter alia, visiškai sumažinti išteklių naudojimą iki tvaraus lygio, remiantis patikimais suvartojamų išteklių skaičiavimais visoje tiekimo grandinėje, griežtai taikyti atliekų hierarchiją, įgyvendinti pakopinio išteklių naudojimo principą, pirmiausia sprendžiant biomasės naudojimo klausimą, užtikrinti atsakingą ir tvarų išteklių išgavimą, sukurti uždarąjį neatsinaujinančiųjų išteklių naudojimo ciklą, didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, atsižvelgiant į jų atsinaujinimo ribas, palaipsniui atsisakyti nuodingųjų medžiagų, ypač kurių saugesnės alternatyvos jau yra arba bus sukurtos vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais dėl cheminių medžiagų, siekiant užtikrinti, kad būtų vystomi netoksiškų medžiagų ciklai ir gerinama ekosistemų paslaugų kokybė;

17.   primena, kad Parlamentas dar 2012 m. ragino nustatyti aiškius, tvirtus ir apskaičiuojamus ekonominės veiklos rodiklius, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į klimato kaitą, biologinę įvairovę ir efektyvų išteklių naudojimą gyvavimo ciklo požiūriu, bei naudoti šiuos rodiklius kaip teisėkūros iniciatyvų ir konkrečių mažinimo tikslų pagrindą;

18.  primygtinai ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pasiūlyti vieną pagrindinį efektyvaus išteklių naudojimo, įskaitant ekosistemų funkcijas, rodiklį ir papildomų rodiklių rinkinį; atkreipia dėmesį į tai, kad šie suderinti rodikliai nuo 2018 m. turėtų būti teisiškai privalomi ir pagal juos ES, valstybių narių ir pramonės lygmenimis turėtų būti vertinamas išteklių naudojimas, įskaitant importą ir eksportą, atsižvelgiant į visą produktų ir paslaugų gyvavimo ciklą, ir jie turėtų būti pagrįsti išteklių naudojimo metodika ir pagal juos turėtų būti apskaičiuojamas žemės, vandens ir žaliavų naudojimas bei išmetamo anglies dioksido kiekis;

19.  primygtinai ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pasiūlyti tikslą iki 2030 m. 30 proc. palyginti su 2014 m. rodikliais padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ES lygmeniu, taip pat nustatyti atskirus tikslus kiekvienai valstybei narei; pabrėžia, kad, prieš įgyvendinant efektyvaus išteklių naudojimo tikslus, jie turi būti pagrįsti rodikliais;

20.  ragina Komisiją pasitelkiant tarptautines konvencijas skatinti taikyti efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius, kad būtų įmanomas ekonomikų tarpusavio palyginamumas ir vienodų sąlygų užtikrinimas, ir remti dialogą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

21.  pabrėžia, kad šie rodikliai turėtų būti įtraukti į Europos semestrą ir visus poveikio vertinimus;

Produktų politika ir ekologinis projektavimas

22.  pabrėžia gerai apgalvotos produktų politikos, kurią įgyvendinant padidinamas numatomas produkto gyvavimo laikas, ilgaamžiškumas ir pakartotinio naudojimo bei perdirbimo galimybės, svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad gyvavimo ciklo metu produktui reikalingų išteklių kiekis, taip pat galimybė jį pataisyti, naudoti pakartotinai ir perdirbti iš esmės nustatoma jį projektuojant; ragina Komisiją įgyvendinant produktų politiką taikyti į gyvavimo ciklą orientuotą požiūrį, visų pirma nustatant suderintus produktų vertinimo poveikio aplinkai atžvilgiu metodus;

23.  todėl ragina Komisiją pateikti plataus užmojo darbo programą ir visapusiškai ir su užmoju įgyvendinti ekologinio projektavimo reikalavimus, numatytus dabartinės Ekologinio projektavimo direktyvos naujose ir atnaujintose įgyvendinimo priemonėse, pradedant nuo neatidėliotino jau parengtų priemonių įgyvendinimo;

24.  primygtinai ragina Komisiją remiantis poveikio vertinimu iki 2016 m. pabaigos pasiūlyti persvarstyti ekologinio projektavimo teisės aktus ir kitus susijusius produktų politikos teisės aktus ir persvarstant įtraukti šiuos svarbius pakeitimus: išplėsti ekologinio projektavimo reikalavimų taikymo sritį siekiant apimti visas pagrindinių produktų linijas, o ne tik su energija susijusius produktus; į privalomuosius produktų projektavimo reikalavimus palaipsniui įtraukti visus svarbius efektyvaus išteklių naudojimo elementus; pradėti taikyti privalomą produkto pasą, parengtą remiantis minėtaisiais reikalavimais įgyvendinti savikontrolę ir trečiųjų šalių vykdomą auditą siekiant užtikrinti, kad produktai atitiktų nurodytus standartus; taip pat apibrėžti horizontaliuosius reikalavimus dėl, inter alia, ilgaamžiškumo, pataisomumo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo;

25.   ragina Komisiją remiantis sąnaudų ir naudos analize įvertinti galimybę nustatyti mažiausią perdirbtų medžiagų kiekį naujuose produktuose ateityje persvarstant Ekologinio projektavimo direktyvą;

26.  ragina Komisiją parengti kovos su suplanuotu nusidėvėjimu priemones ir toliau rengti žiedinei ekonomikai skirtų produktų standartų rinkinį, kuris apimtų geresnių sąlygų atnaujinimui ir taisymui sudarymą ir efektyvų žaliavų, atsinaujinančiųjų išteklių ar perdirbtų medžiagų naudojimą produktuose;

27.  primena, kad prieinami standartizuoti ir moduliniai komponentai, planavimas, numatant išardymą, ilgalaikio vartojimo produktų projektavimas ir efektyvūs gamybos procesai sėkmingoje žiedinėje ekonomikoje vaidina svarbų vaidmenį; ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad produktai būtų ilgaamžiai ir juos būtų paprasta atnaujinti, pakartotinai naudoti, pritaikyti, pataisyti, perdirbti ir išmontuoti norint išgauti naujų išteklių ir kad jų dalys, kuriose yra pavojingųjų medžiagų būtų aiškiai nurodytos produkto vadove, kad prieš perdirbant būtų lengviau tas dalis atskirti;

28.  pažymi, kad itin svarbu didinti vartotojų informuotumą ir stiprinti jų aktyvų vaidmenį;

29.  ragina Komisiją pasiūlyti pratęsti ilgalaikio vartojimo prekėms taikomų minimalių garantijų trukmę, kad būtų pailgintas numatomas produkto gyvavimo laikas, ir patikslinti, kad pagal Direktyvą 1999/44/EB vartojimo prekių pardavėjai turėtų per pirmuosius dvejus teisinės garantijos metus ištirti defektus ir reikalauti iš vartotojų mokesčių, tik jei defektas atsirado dėl netinkamo naudojimo;

30.  ragina Komisiją pasiūlyti tinkamas priemones dėl atsarginių dalių pateikimo, kad būtų užtikrinta galimybė pataisyti produktus per jų gyvavimo laiką;

31.  ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA) skubiau imtis veiksmų siekiant labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas pakeisti kitomis ir apriboti medžiagas, kurios kelia nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, taikant REACH reglamentą, ypač kaip būdą įvykdyti Septintojo aplinkos veiksmų plano reikalavimą kurti netoksinių medžiagų ciklus, kad perdirbtos atliekos būtų naudojamos kaip svarbus ir patikimas Sąjungos žaliavų šaltinis; todėl ragina Komisiją nedelsiant nutraukti vienašališką moratoriumą dėl ECHA rekomendacijų dėl labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų įtraukimo į REACH XIV priedą įgyvendinimo ir verčiau skubiai tas medžiagas įtraukti; pabrėžia, kad pagal atliekų hierarchiją prevencijai teikiama pirmenybė perdirbimo atžvilgiu ir kad, atsižvelgiant į tai, perdirbimas neturėtų pateisinti nuolatinio pavojingų likučių turinčių medžiagų naudojimo;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares skubiau imtis veiksmų siekiant pavojingąsias medžiagas pakeisti kitomis įgyvendinant Direktyvą 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo siekiant nustatyti netoksinių medžiagų ciklus;

33.  ragina valstybes nares vykdyti veiksmingą rinkos priežiūrą siekiant užtikrinti, kad tiek Europos, tiek importuoti produktai atitiktų produktų politikos ir ekologinio projektavimo reikalavimus; ragina valstybes nares, siekiant užtikrinti šią veiksmingą rinkos priežiūrą, nedelsiant toliau vykdyti teisėkūros procedūrą dėl rinkos priežiūros reglamento peržiūros; pažymi, kad tolesnis delsimas pakenktų įmonių ir piliečių interesams;

Siekiant įgyvendinti atliekų išvengimo strategiją

34.  atkreipia dėmesį į Komisijos tyrimą, iš kurio matyti, kad nustačius naujus tikslus atliekų srityje būtų sukurta 180 000 darbo vietų, Europa taptų konkurencingesnė ir sumažėtų brangiai kainuojančių ribotų išteklių poreikis(9); apgailestauja dėl to, kad teisėkūros pasiūlymas atliekų srityje buvo atšauktas(10), tačiau po Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso pranešimo per 2014 m. gruodžio plenarinę sesiją mato, kad yra galimybė, jog bus pateiktas dar platesnio užmojo žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinys;

35.  ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pateikti žadėtą pasiūlymą siekiant persvarstyti teisės aktus atliekų srityje apdairiai taikant atliekų tvarkymo hierarchiją ir įtraukti į jį punktus dėl:

   aiškių ir nedviprasmiškų apibrėžčių;
   atliekų prevencijos priemonių parengimo;
   privalomų komunalinių, komercinių ir pramoninių atliekų mažinimo tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 m., nustatymo;
   aiškių minimalių didesnės gamintojų atsakomybės reikalavimų nustatymo, kad būtų galima užtikrinti didesnės gamintojų atsakomybės reikalavimų skaidrumą ir ekonominį veiksmingumą;
   principo „mokėk už tiek, kiek išmeti“ taikymo galutinėms atliekoms, jį derinant su privalomo atskiro popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo surinkimo sistemomis siekiant užtikrinti, kad perdirbamos medžiagos būtų kokybiškos; privalomo atskiro biologinių atliekų surinkimo įvedimo iki 2020 m.;
   perdirbimo ir paruošimo pakartotiniam naudojimui tikslų padidinimo, kad būtų siekiama iki 2030 m. perdirbti bent 70 proc. kietųjų komunalinių atliekų ir 80 proc. pakuočių atliekų, taikant patikimą atskaitomybės metodą, kuris užtikrintų, kad išmestų atliekų (išmestų į sąvartyną arba sudegintų) nebūtų įmanoma registruoti kaip perdirbtų atliekų, taikant tokius pačius suderintus metodus visose valstybėse narėse ir remiantis išorės subjektų patikrintais statistiniais duomenimis; prievolės perdirbėjams teikti duomenis apie gautus į rūšiavimo įmonę patenkančius atliekų kiekius ir perdirbimo įmonėje perdirbtų atliekų kiekius;
   deginimo išgaunant energiją arba jos neišgaunant griežto apribojimo iki 2020 m. jį taikant tik neperdirbamoms ir biologiškai neskaidžioms atliekoms;
   privalomo laipsniško šalinimo sąvartynuose mažinimo, kuris būtų užtikrintas trim etapais (2020 m., 2025 m. ir 2030 m.) laikantis perdirbimo reikalavimų ir kurį užtikrinus būtų uždraustas bet koks šalinimas sąvartynuose, išskyrus tam tikras pavojingas atliekas ir galutines atliekas, kurių atžvilgiu šalinimas sąvartynuose yra aplinkosaugos požiūriu tinkamiausias būdas;
   valstybių narių skatinimo pradėti taikyti mokesčius už sąvartynuose šalinamas ir deginamas atliekas;

36.  pabrėžia, kad Europos atliekų politikos tikslai ir pridėtinė vertė yra labai svarbūs ne tik teisinio tikrumo, nuspėjamumo ir vienodų sąlygų kūrimo bendrojoje rinkoje požiūriais, bet ir siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugota ir gerinama visų ES piliečių gyvenamoji aplinka;

37.  ragina Komisiją visoms ES valstybėms narėms nustatyti vienodus tikslus, kad visoje ES būtų užtikrintas vienodai aukštas aplinkos apsaugos lygis ir nebūtų kenkiama bendrajai rinkai;

38.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai ir tinkamai įgyvendinami atliekų teisės aktai ir siekiama užsibrėžtų tikslų, ypač įskaitant atskiro surinkimo sistemų prievolę, ir kad valstybės narės didintų pastangas siekdamos esamų tikslų ir nustatytų priemones, padedančias joms parengti tinkamas sistemas, kad šie tikslai būtų pasiekti per numatytą laiką;

39.  pabrėžia, kad norint kuo geriau išnaudoti turimus atliekų tvarkymo pajėgumus ES, reikia geriau planuoti ir dalytis informacija siekiant išvengti perteklinių pajėgumų;

40.  ragina Komisiją toliau nagrinėti galimybę pasiūlyti išplėstinės gavybos sąvartynuose reguliavimo sistemą, kad būtų galima iš esamų sąvartynų išgauti ten esančias antrines žaliavas, ir tirti galimybę sukurti atliekų perdirbimo pramonei skirtą aplinkosaugos leidimų sistemą;

41.  ragina Komisiją užtikrinti daugiau skaidrumo ir geresnę kontrolę, kad atliekos nebūtų vežamos į šalis, kuriose taikomi žemesni nei ES aplinkos apsaugos ir socialiniai standartai;

42.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis dėti daugiau pastangų kovojant su nelegaliu atliekų po vartojimo eksportu;

43.  ragina Komisiją Atliekų pagrindų direktyvoje nustatyti nacionalinių atliekų prevencijos programų minimalius reikalavimus ir parengti tikslų bei rodiklių rinkinį, kuriuo vadovaujantis būtų galima palyginti atskirų valstybių narių veiklos rezultatus;

44.  ragina Komisiją spręsti konkrečias su atliekomis susijusias problemas ir imtis veiksmų, nurodytų Komisijos komunikate dėl žiedinės ekonomikos (COM(2014)0398); skatina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad būtų sutelktos ES lėšos siekiant integruoto atliekų tvarkymo tikslų, pvz., atskiro atliekų surinkimo ir perdirbimo infrastruktūros kūrimo;

45.  ragina Komisiją pasiūlyti tikslą iki 2025 m. sumažinti į jūrą išmestų šiukšlių kiekį 50 proc. palyginti su 2014 m. kiekiu;

46.  pabrėžia, kad būtina suformuluoti konkrečių svarbių metalų surinkimo ir perdirbimo tikslus atsižvelgiant į tai, kad jų atsargos vis labiau senka, ir siekiant sumažinti priklausomybę;

47.  ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pasiūlyti tikslus, priemones ir būdus, kad būtų galima veiksmingai spręsti maisto švaistymo problemą, taip pat nustatyti privalomus maisto atliekų mažinimo tikslus, kad gamybos, pardavimo ir (arba) platinimo, maitinimo ir (arba) apgyvendinimo paslaugų sektoriuose ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekis iki 2025 m. sumažėtų bent 30 proc.; ragina Komisiją skatinti valstybėse narėse kurti konvencijas, kuriose būtų siūloma, kad mažmeninės prekybos sektoriaus subjektai neparduotus produktus dalytų labdaros asociacijoms; ragina Komisiją, atliekant naujų susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimą, įvertinti galimą jų poveikį maisto atliekoms;

Tvarūs pastatai

48.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo galimybės pastatų sektoriuje“ (COM(2014)0445); mano, kad būtina statybos strategija, pagrįsta veiksmų planu ir jo ilgalaikiais tikslais;

49.  ragina Komisiją pasiūlyti, jog pastatų sektoriuje būtų visiškai taikomi žiedinės ekonomikos principai, rodikliai ir reikalavimai, taip pat toliau plėtoti politikos sistemą efektyvaus išteklių naudojimo pastatuose klausimais, o tai apima rodiklių, standartų ir metodų bei kokybės reikalavimų, susijusių su žemės naudojimu ir miestų planavimu, architektūra, statybos inžinerija, konstravimu, priežiūra, pritaikymu, energijos vartojimo efektyvumu, renovacija, pakartotiniu panaudojimu ir perdirbimu, rengimą; pabrėžia, kad tvariems pastatams nustatomi rodikliai taip pat turėtų apimti žaliąją infrastruktūrą, pvz., žaliuosius stogus; pabrėžia, kad svarbu parengti visuotinę Europos pastatų viziją, nustatant aiškius, platus užmojo ilgalaikius ir vidutinės trukmės tikslus ir sukuriant šios vizijos įgyvendinimo planus;

50.  mano, kad į pastatų tvarumo vertinimą reikėtų įtraukti vidaus patalpų oro kokybės, gerovės ir naudotojų socialinių poreikių aspektus;

51.  ragina Komisiją pagal bendrųjų efektyvaus išteklių naudojimo rodiklių sistemą, naudojantis esamais standartais ir metodais ir laikantis aplinkos, ekonomikos ir socialinės srities atžvilgiu tvaraus požiūrio sukurti pastatų tvarumo per visą gyvavimo ciklą vertinimo rodiklius;

52.  prašo Komisiją nustatyti, ar geriausių prieinamų gamybos būdų principai ir standartai galėtų būti taikomi plačiau ir apimtų visas medžiagas ir visas pastato dalis, taip pat parengti pastato pasą, grindžiamą visu pastato gyvavimo ciklu;

53.  mano, jog atsižvelgiant į tai, kad jau dabar pastatyti pastatai, kurie 2050 m. sudarys 90 proc. užstatytos aplinkos, reikėtų nustatyti konkrečius reikalavimus ir paskatas, taikomus renovacijos darbų sektoriui, kad iki 2050 m. būtų pagerinti pastatų energetiniai rodikliai; ragina Komisiją sukurti ilgalaikę esamų pastatų renovacijos strategiją ir išplėsti nacionalinių renovacijos strategijų, nustatytų Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, vaidmenį;

54.  primygtinai ragina valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas tobulinti antrinį perdirbimą kuriant išrūšiuotų statybos pramonės atliekų surinkimo ir perdirbimo infrastruktūrą;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares išsiaiškinti galimybes, kurias teikia prieš griovimo darbus vykdomas auditas (pastato vertinimas prieš išmontavimą ar griovimą, kai aprašomos esamos medžiagos ir nustatoma, kurias dalis galima atskirti antriniam perdirbimui) ir vietoje atliekamas perdirbimui tinkamų medžiagų rūšiavimas (rūšiuojant vietoje antrinių žaliavų kokybė paprastai būna aukštesnė, negu rūšiavimą atliekant ne vietoje, ir tai darant galima sumažinti transporto poveikį aplinkai, pvz., smulkinant ir (arba) tankinant vietoje);

56.  pažymi, kad betonas yra viena dažniausiai naudojamų medžiagų statybų sektoriuje; ragina Komisiją įvertinti galimybes padidinti betono antrinį perdirbimą statybos sektoriuje, kaip šiuo metu yra daroma Vokietijoje ir Šveicarijoje;

Antrinių žaliavų rinkų plėtojimas

57.  ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų siekiama paskatinti ir palengvinti kokybiškų antrinių žaliavų rinkų kūrimą ir antrinių žaliavų pakartotiniu naudojimu grindžiamo verslo kūrimą;

58.  mano, kad ilgalaikė ir nuspėjama politikos sistema padės paskatinti investicijas ir veiksmus, kurių reikia siekiant visiškai plėtoti ekologiškesnių technologijų rinkas ir skatinti tvarius verslo sprendimus; pabrėžia, kad efektyvaus išteklių naudojimo rodikliai ir tikslai, pagrįsti surinktais patikimais duomenimis, teiktų būtinas gaires viešojo ir privačiojo sektorių subjektams, priimantiems sprendimus dėl ekonomikos perorientavimo;

59.  pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija ir valstybės narės skatintų kurti pramonės simbiozės programas, kurias įgyvendinant būtų remiama pramonės pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sinergija, o įmonėms, visų pirma MVĮ, būtų padedama suvokti, kaip jų energija, atliekos ir antriniai produktai gali tapti ištekliais kitiems; atkreipia dėmesį į kitas panašias sampratas, pvz., sampratą „nuo lopšio iki lopšio“ ir pramoninės ekologijos sampratą;

Kitos priemonės

60.  ragina Komisiją pasiūlyti viešųjų pirkimų procedūras, kurias vykdant pirmenybė būtų teikiama pakartotinai naudojamiems, pataisytiems, atgamintiems, atnaujintiems ir kitiems tvariems ir efektyviai išteklius naudojant pagamintiems produktams ir teikiamoms paslaugoms, o tuo atveju, jei jiems pirmenybė neteikiama, turėtų būti vadovaujamasi principu „laikykis arba paaiškink“;

61.  pabrėžia, kad reikia mokesčių sistemos, atitinkančios principą „teršėjas moka“, siunčiančios teisingus signalus investuojantiems į efektyvų išteklių naudojimą, gamybos procesų modernizavimą ir į labiau taisyti tinkamų bei ilgesnio vartojimo produktų gamybą; ragina valstybes nares, įgyvendinant Europos semestrą, siekti pažangos šioje srityje(11);

62.  primygtinai ragina Komisiją ištirti ir pasiūlyti su apmokestinimu susijusias priemones, pvz., sumažintą PVM perdirbtiems, pakartotinai naudojamiems ir efektyviai išteklius naudojant pagamintiems produktams;

63.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Žaliąjį MVĮ veiksmų planą;

64.  primygtinai ragina Komisiją parengti maisto medžiagomis skirtą politikos sistemą, kad būtų perdirbama daugiau šių medžiagų, būtų skatinamos su jomis susijusios inovacijos, gerinamos rinkos sąlygos ir tvarus jų naudojimas būtų skatinamas ES teisės aktais dėl trąšų, maisto, vandens ir atliekų;

65.  primygtinai ragina Komisiją per pirmąjį 2016 m. pusmetį pateikti tvariam maistui skirtą komunikatą, kurio pateikimas atidėtas keletą kartų nuo 2013 m.; pabrėžia, kad dėl to, jog gaminant ir vartojant maistą sunaudojama labai daug išteklių, komunikate reikėtų visapusiškai aptarti neefektyvaus išteklių naudojimo maisto grandinėje klausimą ir paskatinti plėtoti tvarią maisto politiką; ragina Komisiją įvertinti padidėjusį aplinkai nekenkiančių maisto pakuočių naudojimo mastą ir nustatyti, ar įmanoma maisto pakuotes palaipsniui keisti Europos standartus atitinkančiomis biologiškomis, biologiškai skaidžiomis ir kompostuojamomis medžiagomis;

66.  ragina Komisiją sukurti nuolatinę efektyvaus išteklių naudojimo platformą, įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, siekiant paskatinti taikyti naujausius mokslinių tyrimų duomenis, keistis gerąja patirtimi ir kurti naują pramonės sintezę ir pramonines ekosistemas ir sudaryti palankesnes sąlygas visa tai daryti;

67.  ragina Komisiją sukurti tarpsektorinę, bendrą generalinių direktoratų darbo grupę tvaraus finansavimo klausimais siekiant efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius įtraukti į integruotą ataskaitų teikimo ir apskaitos sistemą bendrovių lygmeniu tuo pat metu užtikrinant tam tikros verslo informacijos konfidencialumą; be to, ragina Komisiją patikrinti, kaip reikėtų atsižvelgti į riziką efektyviam išteklių naudojimui ir aplinkai, inter alia, nustatant bankų kredito reitingus ir bankams taikomus kapitalo reikalavimus, parengti visapusišką draudimo nuo aplinkai keliamo pavojaus sistemą ir nustatyti investiciniams produktams taikomus informacijos teikimo reikalavimus, atliekant tinkamą poveikio vertinimą; mano, kad Komisijai būtų naudingas bendradarbiavimas su UNEP jai atliekant „Tvarios finansų sistemos kūrimo tyrimą“ šiuo klausimu; ragina Komisiją išnagrinėti esamas savanoriškas iniciatyvas valstybėse narėse, kad būtų galima keistis geriausia patirtimi;

68.  kadangi tvarus ir atsakingas pirminių žaliavų išgavimas yra itin svarbus užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą ir siekiant žiedinės ekonomikos tikslų, ragina Komisiją peržiūrėti Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos politikos rekomendacijas dėl tvaraus prioritetinių medžiagų ir produktų išgavimo standartų kūrimo; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas ir Taryba bendrai remia Komisijos pasiūlymus dėl atsakingo metalų ir mineralų išgavimo konflikto zonose;

69.  ragina Komisiją persvarstyti svarbiausių žaliavų apibrėžtį, labiau atsižvelgiant į poveikį ir grėsmes aplinkai, susijusias su jų gavyba ir perdirbimu, taip pat galimybes pakeisti jas antrinėmis žaliavomis;

70.  pabrėžia, kad bet koks ES finansavimas, įskaitant finansavimą, teikiamą pasitelkiant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), programą „Horizontas 2020“, sanglaudos fondus ir Europos investicijų banką, turi būti telkiamas siekiant skatinti efektyvų išteklių naudojimą, atsižvelgiant į atliekų hierarchiją, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares palaipsniui naikinti bet kokias žalingo poveikio aplinkai turinčias subsidijas, įskaitant subsidijas energijos gamybai iš biologiškai skaidžių pramoninių ir buitinių atliekų deginimo pagal Direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui;

71.  ragina skiriant finansavimą pagal ES Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME), programą „Horizontas 2020“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų daugiau dėmesio skirti tvariems, novatoriškiems ir išteklius tausojantiems sprendimams ir naujiems verslo modeliams (pvz., išperkamosios nuomos arba produktų paslaugų sistemų), produktų dizaino tobulinimui ir medžiagų vartojimo produktuose efektyvumo didinimui ir procesų našumui;

72.  atkreipia dėmesį į tai, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbios remiant perėjimą prie žiedinės ekonomikos Europoje ir kad būtina, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, remti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriuos vykdant galima pademonstruoti ir praktiškai išbandyti žiedinės ekonomikos ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą; pabrėžia, kad sykiu, laikantis sistemingo požiūrio, įgyvendinant šiuos projektus galima sudaryti palankesnes sąlygas parengti inovacijoms palankų ir lengviau įgyvendinamą reglamentą nustačius galimus reglamentavimo netikrumus, kliūtis ir (arba) spragas, kurios gali trukdyti plėtoti efektyviu išteklių naudojimu grindžiamus verslo modelius;

73.  prašo Komisiją visapusiškai naudotis skaitmeninės darbotvarkės ir informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis siekiant skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

74.  pabrėžia, kad ES ekonomika yra atvira – ji vykdo ir importo, ir eksporto veiklą pasaulinėje rinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinio masto išteklių eikvojimo problemą reikia spręsti ir tarptautiniu lygiu; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti tarptautinės išteklių darbo grupės, veikiančios pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą (UNEP), nagrinėjančios pasauliniu mastu itin svarbius išteklių klausimus ir ieškančios praktinių sprendimų, susijusių su politikos formavimu, pramone ir visuomene, darbą;

75.  ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų tarptautiniu lygmeniu siekiant pagerinti produktų atsekamumą;

76.  pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas gali mažinti ES energetinę priklausomybę ir energijos nepriteklių, dėl kurių poveikį patiria apie 125 mln. ES piliečių; atkreipia dėmesį į tai, kad energijos vartojimo efektyvumą verta laikyti atskiru energijos šaltiniu, kurio augimas gerokai prisideda prie ES pramonės plėtros, darbo vietų kūrimo ir žmonių sąskaitų už elektros energiją mažinimo;

77.  primygtinai ragina Komisiją patikrinti, ar esamais ir numatomais teisės aktais nesudaroma kliūčių žiedinei ekonomikai, esamiems inovatyviems verslo modeliams, ar netrukdoma rastis naujiems verslo modeliams, pvz., išperkamosios nuomos ir skolinimo (bendro vartojimo) ekonomikos, arba, ar nekyla institucinių kliūčių šioje srityje; primygtinai ragina Komisiją tobulinti tokius teisės aktus ir šalinti tokias kliūtis, jei to reikia; ragina Komisiją peržiūrėti susijusius teisės aktus siekiant pagerinti produktų aplinkosauginį veiksmingumą ir išteklių naudojimo efektyvumą per visą jų gyvavimo ciklą ir geriau suderinti esamas priemones ir išplėtoti lyderystės nuostatą;

78.  prašo Komisijos paaiškinti svarbius su žiedine ekonomika susijusius ES konkurencijos politikos aspektus, ypač pasirinkimą tarp slaptų susitarimų rinkoje rizikos ir būtinybės gamintojams ir jų tiekėjams glaudžiau bendradarbiauti;

79.  ragina Komisiją iki 2018 m. pateikti Parlamentui ataskaitą, kaip įgyvendinamos visos minėtos priemonės, ir pasiūlyti tolesnius veiksmus;

o
o   o

80.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0584.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0016.
(3) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 59.
(4) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 21.
(5) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(6) OL C 140, 2015 4 28, p. 37.
(7) EBPO aplinkos programa „Savanoriškos aplinkos apsaugos politikos strategijos“ (angl. „Voluntary approaches to environmental policy”), 2003.
(8) 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatas „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398).
(9) 2014 m. liepos 2 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentas, kuriame pateikiama poveikio vertinimo, pridėto prie pasiūlymo dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos atliekų srities direktyvos santrauka (SWD(2014)0208).
(10) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų, 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (COM(2014)0397).
(11) Organizacija „Budget Europe“, „Konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos remiant Europos semestro procesą“, 6 psl. http://www.foes.de/pdf/2015-02-25_CSR%20Recommendations_FINAL.pdf.


Didžiausi leidžiami maisto produktų ir pašarų radioaktyviosios taršos po branduolinės avarijos lygiai ***I
PDF 240kWORD 207k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi didžiausi leidžiami maisto produktų ir pašarų radioaktyviosios taršos po branduolinės avarijos ar bet kokios nepaprastosios radiologinės padėties lygiai (COM(2013)0943 – C7-0045/2014 – 2013/0451(COD))
P8_TA(2015)0267A8-0176/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0943),

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 31 ir 32 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0045/2014),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, 168 straipsnio 4 dalies b punktą ir 114 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0176/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. liepos 9 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/…, kuriuo nustatomi didžiausi leidžiami maisto produktų ir pašarų radioaktyviosios taršos po branduolinės avarijos ar bet kokios nepaprastosios radiologinės padėties lygiai [1 pakeit. Šis pakeitimas taikomas visam tekstui]

P8_TC1-COD(2013)0451


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį Sąjungos veikimo, ypač į jos 31 ir 32 straipsnius 168 straipsnio 4 dalies b punktą ir 114 straipsnį, [2 pakeit.]

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, parengtą atsižvelgiant į Mokslo ir technikos komiteto paskirtų valstybių narių mokslinių ekspertų grupės pateiktą nuomonę(2),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę(4) laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5), [3 pakeit.]

kadangi:

(1)  Tarybos direktyva 96/29/Euratomas direktyvoje 2013/59/Euratomas(6) nustatyti pagrindiniai darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartai apšvitos keliamų pavojų; [4 pakeit.]

(1a)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį, nustatant ir įgyvendinant visų krypčių Sąjungos politiką ir veiklą, turėtų būti užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga; [5 pakeit.]

(2)  po 1986 m. balandžio 26 d. Černobylio branduolinės elektrinės avarijos į atmosferą pateko dideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, kurie keliose Europos šalyse lėmė sveikatos požiūriu reikšmingą maisto ir pašarų taršos lygį ir sukėlė gyvybei pavojingas ligas ir gyvybei pavojingą sveikatos būklę. Aukšto lygio radioaktyvioji tarša iki šiol vis dar nepašalinta. Kadangi radioaktyviosios medžiagos užteršė orą, vandenį, dirvožemį ir augaliją, buvo imtasi priemonių užtikrinti, kad tam tikri žemės ūkio produktai į Sąjungą patektų tik pagal bendrą tvarką, kuria siekiama apsaugoti gyventojų sveikatą kartu išlaikant vientisą rinkos pobūdį ir išvengiant prekybos srautų nukreipimo; [6 pakeit.]

(2a)  valstybės narės atsako už kontrolę, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų lygių, visų pirma stebėdamos, kaip laikomasi maisto produktų ir pašarų saugos standartų. SESV 168 straipsnio 4 dalies b punkte numatoma patvirtinti bendras priemones veterinarijos srityje, kuriomis tiesiogiai siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą. Kita vertus, SESV 114 straipsniu užtikrinamas atitinkamas teisės aktų suderinimas, siekiant sklandaus vidaus rinkos veikimo; [7 pakeit.]

(2b)  įrodyta, kad didesnės radiacijos dozės daro žalingą ir ardomąjį poveikį organizmo ląstelėms ir gali sukelti vėžį; [8 pakeit.]

(2c)  svarbu nustatyti mažas didžiausių leidžiamų maisto radioaktyviosios taršos lygių vertes, kad būtų atsižvelgiama į didesnę sukauptąją dozę, kuri gaunama dėl ilgesnį laikotarpį vartojamo užteršto maisto; [9 pakeit.]

(3)  Tarybos reglamentu (Euratomas) Nr. 3954/87(7), iš dalies pakeistu Tarybos reglament (Euratomas) Nr. 2218/89(8), nustatomi didžiausi leidžiami radioaktyviosios taršos lygiai, taikytini po branduolinės avarijos ar bet kokios nepaprastosios radiologinės padėties, kuri greičiausiai lems arba lėmė didelę maisto ir pašarų radioaktyviąją taršą. Šie didžiausi leidžiami taršos kiekiai vis dar atitinka naujausias dabartines tarptautiniu mastu išplatintas mokslines rekomendacijas, tačiau juos reikėtų periodiškai persvarstyti ir atnaujinti atsižvelgiant į naujus mokslinius duomenis. I–III prieduose nustatyti didžiausi leidžiami taršos lygiai persvarstyti ir paskelbti Komisijos Tarptautiniame radiacinės saugos leidinyje Nr. 105, jie visų pirma grindžiami atskaitos lygiu, kuris yra individualiosios dozės, į organizmą patenkančios prarijus, padidėjimas 1 mSv per metus, ir prielaida, kad užteršti yra 10 proc. per metus suvartotų maisto produktų; [10 pakeit.]

(4)  po 2011 m. kovo 11 d. įvykusios Fukušimos branduolinės elektrinės avarijos Komisijai pranešta, kad tam tikruose Japonijos kilmės maisto produktuose radionuklidų lygis viršijo Japonijoje taikomus maisto taršos lygius. Kadangi tokia tarša gali kelti grėsmę Sąjungos žmonių ir gyvūnų sveikatai, laikantis Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonės buvo priimtos priemonės, kuriomis nustatytos specialios Japonijos kilmės arba iš jos atvežto maisto ir pašarų importo sąlygos. Taip pat reikėtų imtis priemonių, siekiant stebėti ir kuo labiau sumažinti maisto produktų iš kitų šalių, nukentėjusių nuo radioaktyviųjų iškritų po branduolinės avarijos kitoje šalyje, vartojimo riziką; [11 pakeit.]

(5)  reikalinga sistema, pagal kurią Europos atominės energijos bendrija Sąjunga po branduolinės avarijos arba bet kokios nepaprastosios radiologinės padėties, kuri greičiausiai lems arba lėmė didelę maisto ir pašarų radioaktyviąją taršą, galėtų nustatyti didžiausius leidžiamus radioaktyviosios taršos lygius ir taip apsaugoti gyventojus siekiant užtikrinti aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugą; [12 pakeit.]

(6)  didžiausi leidžiami radioaktyviosios taršos lygiai turėtų būti taikomi Sąjungos kilmės arba iš trečiųjų šalių importuotam maistui ir pašarams atsižvelgiant į branduolinės avarijos arba nepaprastosios radiologinės padėties vietą ir aplinkybes ir atsižvelgiant į natūraliosios ir sukauptosios radiacijos, pereinančios per maisto grandinę, poveikį. Šiuos lygius reikėtų periodiškai persvarstyti; [13 pakeit.]

(7)  pagal Tarybos sprendimą 87/600/Euratomas(9) arba pagal 1986 m. rugsėjo 26 d. TATENA konvenciją dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją Komisija yra informuojama apie bet kokią branduolinę avariją arba neįprastai didelius radioaktyvumo lygius;

(8)  siekiant atsižvelgti į tai, kad kūdikių mityba pirmaisiais šešiais gyvenimo mėnesiais gali labai skirtis, ir į šešių–dvylikos mėnesių amžiaus kūdikių metabolizmo neapibrėžtumą, tikslinga žemesnių didžiausių leidžiamų kūdikių maisto taršos lygių ribų taikymą prailginti iki 12 pirmųjų gyvenimo mėnesių. Mažesni didžiausi leidžiami maisto taršos lygiai turėtų būti taikomi nėščioms ir žindančioms moterims; [14 pakeit.]

(9)  siekiant palengvinti didžiausių leidžiamų taršos lygių pritaikymą, visų pirma pagal mokslinę informaciją, į šių lygių nustatymo procedūrą turėtų būti įtraukta konsultacija su Sutarties 31 straipsnyje nurodyta ekspertų grupe ir atsižvelgiant į tarptautinio lygmens techninę pažangą, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti naują pasiūlymą dėl didžiausių leidžiamų lygių koregavimo; [15 pakeit.]

(9a)  siekiant sudaryti sąlygas koreguoti didžiausius leidžiamus lygius, reikėtų nustatyti procedūras, kad būtų galima reguliariai konsultuotis su ekspertais. Komisija, remdamasi moksliniais ir etiniais kriterijais, turėtų sudaryti ekspertų grupę. Komisija turėtų viešai paskelbti grupės sudėtį ir jos narių interesų deklaracijas. Keisdama didžiausius leidžiamus taršos lygius, Komisija taip pat turėtų konsultuotis su tarptautinių institucijų ekspertais radiacinės saugos srityje; [16 pakeit.]

(9b)  ekspertų grupė taip pat turėtų įvertinti radioaktyviosios taršos kaupimosi efektą; [17 pakeit.]

(9c)  didžiausi leidžiami lygiai turėtų būti skelbiami viešai ir turėtų būti reguliariai persvarstomi, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į naujausius mokslinius laimėjimus ir šiuo metu turimas tarptautines mokslines rekomendacijas, siekiant tenkinti visuomenės pasitikėjimo poreikius, užtikrinti aukšto lygio apsaugą ir išvengti tarptautinės reglamentavimo praktikos skirtumų; [18 pakeit.]

(10)  siekiant užtikrinti, kad maisto produktai ir pašarai, kurių radioaktyvioji tarša viršija didžiausius leidžiamus lygius, nebūtų teikiami Sąjungos rinkai, jų atitiktis atitiktį tiems lygiams turėtų būti tinkamai tikrinama nuodugniai tikrinti valstybės narės ir Komisija. Neatitikties atveju turėtų būti taikomos sankcijos, ir atitinkamai turėtų būti informuojama visuomenė; [19 pakeit.]

(10a)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004(10) nustatytos taisyklės, siekiant įvertinti, ar laikomasi priemonių, kuriomis išvengiamas, panaikinamas arba iki priimtinų lygių sumažinamas žmonių maisto ar gyvūnų pašarų taršos pavojus; [20 pakeit.]

(11)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su iš anksto nustatytų didžiausių leidžiamų maisto ir pašarų radioaktyviosios taršos lygių taikymo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(11);

(12)  nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma aktams, kuriais iš anksto nustatyti didžiausi leidžiami maisto ir pašarų radioaktyviosios taršos lygiai imami taikyti, priimti. Vis dėlto branduolinės avarijos arba nepaprastosios radiologinės padėties atveju būtina atsižvelgti į kiekvienos avarijos specifines aplinkybes ir sąlygas ir todėl nustatyti procedūrą, kurios laikantis būtų galima greitai sumažinti tuos iš anksto nustatytus didžiausius leidžiamus lygius ir prireikus nustatyti kitų su avarija susijusių radionuklidų (ypač tričio) didžiausius leidžiamus lygius, siekiant užtikrinti kuo didesnio lygio visuomenės apsaugą. Visuomenė turėtų būti nedelsiant informuojama apie šią priemonę ir didžiausius leidžiamus lygius; [21 pakeit.]

(12a)  Komisijai turėtų padėti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002(12) įsteigtas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų atstovai tame komitete turėtų tinkamų radiacinės saugos žinių; [22 pakeit.]

(13)  Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su tam tikromis nepaprastosiomis radiologinėmis padėtimis, kurios greičiausiai lems arba lėmė didelę maisto ir pašarų radioaktyviąją taršą, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti. Visuomenė turėtų būti nedelsiant informuojama apie priemonę ir didžiausius leidžiamus lygius; [23 pakeit.]

(13a)  didžiausių leidžiamų lygių pagal šį reglamentą tvirtinimas turėtų būti pagrįstas labiausiai nukentėti galinčių ir pažeidžiamiausių gyventojų grupių, ypač vaikų ir izoliuotuose geografinėse vietovėse gyvenančių arba natūrinį ūkininkavimą praktikuojančių žmonių, apsaugos reikalavimais. Didžiausi leidžiami lygiai turėtų būti tokie patys visiems gyventojams ir turėtų būti grindžiami kuo mažesniais kiekiais; [24 pakeit.]

(13b)  kai maistas arba pašarai, kilę iš Sąjungos ar importuoti iš trečiųjų šalių, kelia didelį pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai, Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatytų papildomas priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002, kad būtų užtikrinta aukšto lygio visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsauga. Jei įmanoma, taikytini didžiausi leidžiami taršos lygiai ir papildomos skubios priemonės turėtų būti nustatomi viename įgyvendinimo reglamente; [25 pakeit.]

(13c)  rengdama ar peržiūrėdama įgyvendinimo aktus, Komisija pirmiausia turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes: branduolinės avarijos ar bet kokios kitos nepaprastosios radiologinės padėties priežasties vietą, pobūdį ir mastą, į orą, vandenį ir dirvožemį, taigi, atitinkamai į maistą ir pašarus Sąjungoje ar už jos ribų patenkančių radioaktyviųjų medžiagų pobūdį ir kiekį, nustatytą ar galimą radioaktyviąją maisto ir pašarų taršą ir dėl jos gaunamas radiacijos dozes, užteršto maisto ir pašarų, kurie gali patekti į Sąjungos rinką, rūšis ir kiekius, taip pat į trečiosiose šalyse nustatytus didžiausius leidžiamus maisto ir pašarų taršos lygius; [26 pakeit.]

(13d)  branduolinės avarijos arba nepaprastosios radiologinės padėties atveju, kai reikia taikyti didžiausius leidžiamus lygius, tiek Komisija, tiek kiekviena valstybė narė turėtų informuoti visuomenę apie galiojančius lygius. Be to, visuomenei taip pat turėtų būti pateikta informacija apie maistą ir pašarus, kuriuose gali susikaupti didesnė radiacijos koncentracija; [27 pakeit.]

(13e)  turėtų būti atliekami tinkami atitikties didžiausiems leidžiamiems lygiams patikrinimai ir, jeigu eksportuojamuose, importuojamuose ar parduodamuose maisto produktuose didžiausi leidžiami taršos lygiai sąmoningai viršijami, turėtų būti taikomos sankcijos, [28 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatomi I priede nurodyti didžiausi leidžiami maisto radioaktyviosios taršos lygiai, II priede nurodyti didžiausi leidžiami mažais kiekiais vartojamo maisto radioaktyviosios taršos lygiai ir III priede nurodyti didžiausi leidžiami pašarų radioaktyviosios taršos lygiai, taikomi tais atvejais, kai tas maistas ir pašarai gali būti pateikti rinkai po branduolinės avarijos arba bet kokios nepaprastosios radiologinės padėties, kuri greičiausiai lems arba lėmė didelę maisto ir pašarų radioaktyviąją taršą, ir procedūros, kuriomis šie didžiausi leidžiami radioaktyviosios taršos lygiai imami taikyti. [54 pakeit.]

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.  maistas – medžiaga arba produktas, perdirbtas, iš dalies perdirbtas arba neperdirbtas, kuris yra skirtas žmonėms nuryti arba, kaip pagrįstai manoma, yra žmonių nuryjamas, įskaitant gėrimus, kramtomąją gumą ir bet kokią medžiagą (taip pat ir vandenį), apgalvotai įdėtą į maistą jį gaminant, ruošiant ar apdorojant; prie maisto nepriskiriami: kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje;

a)  pašarai,

b)  gyvi gyvūnai, nebent jie būtų paruošti pateikti rinkai ir skirti žmonėms vartoti,

c)  augalai prieš nuimant derlių,

d)  vaistai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB(13) 1 straipsnio 2 dalyje,

e)  kosmetikos gaminiai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009(14) 2 straipsnio 1 dalies a punkte,

f)  tabakas ir tabako gaminiai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/37/EB(15),

g)  narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kaip apibrėžta 1961 m. Jungtinių Tautų bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje ir 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijoje,

h)  likučiai ir teršalai; [29 pakeit.]

2.  mažais kiekiais vartojamas maistas – maistas, kuris nėra labai svarbus mitybai ir sudaro tik nedidelę gyventojų suvartojamo maisto dalį; [55 pakeit.]

3.  pašarai – medžiaga arba produktas, įskaitant priedus, perdirbtas, iš dalies perdirbtas arba neperdirbtas, skirtas gyvūnams per burną šerti kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnyje; [30 pakeit.]

4.  pateikimas rinkai – maisto ar pašarų laikymas parduoti įskaitant siūlymą parduoti arba perduoti kokiu nors kitu būdu, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, platinimas ir kiti perdavimo būdai veiksmas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnyje; [31 pakeit.]

4a.  su maistu arba pašarais besiliečiančios medžiagos – pakuotės ir kitos medžiagos, kurios, kaip numatyta, liesis su maistu ar pašaru; [32 pakeit.]

4b.  nepaprastoji radiologinė padėtis – neįprastas įvykis, susijęs su radiacijos šaltiniu, dėl kurio reikia nedelsiant imtis intervencinių priemonių siekiant sumažinti bet kokias dideles grėsmes sveikatai ar saugai arba neigiamas pasekmes gyvenimo kokybei, turtui ar aplinkai arba dėl kurio kyla galimų tokių neigiamų pasekmių pavojus. [33 pakeit.]

2a straipsnis

Praktika, kurios laikantis maisto produktai, kuriuose taršos koncentracija didesnė, nei leidžiama pagal taisykles dėl didžiausių leidžiamų maisto produktų ir pašarų radioaktyviosios taršos lygių, maišomi su neužterštais arba mažai užterštais maisto produktais, siekiant gauti produktą, kuris atitiktų šiame reglamente nustatytas taisykles, yra neleidžiama. [34 pakeit.]

3 straipsnis

1.  Kai Komisija pagal Europos atominės energijos bendrijos nustatytą skubaus pasikeitimo informacija nepaprastosios radiologinės padėties atveju tvarką arba pagal 1986 m. rugsėjo 26 d. TATENA konvenciją dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją gauna oficialią informaciją apie avariją arba bet kokią nepaprastąją radiologinę padėtį, patvirtinančią, kad maisto, mažais kiekiais vartojamo dėl kurios gali kilti maisto arba pašarų radioaktyvioji tarša, greičiausiai pasieks arba jau pasiekė didžiausius leidžiamus lygius, ji nedelsdama (kai tai būtina pagal aplinkybes) ji per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį priima įgyvendinimo reglamentą aktą, kuriuo šie didžiausi leidžiami lygiai imami taikyti nustatomi didžiausi leidžiami radioaktyviosios taršos lygiai, neviršijantys lygių, nustatytų šio reglamento prieduose. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [35 pakeit.]

1a.  Didžiausi leidžiami lygiai turi būti skelbiami viešai ir reguliariai peržiūrimi, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į naujausius mokslinius laimėjimus ir atitinkamu metu turimas tarptautines mokslines rekomendacijas, siekiant tenkinti visuomenės pasitikėjimo poreikius, užtikrinti visuomenei aukšto lygio apsaugą ir išvengti tarptautinės reglamentavimo praktikos, užtikrinančios aukštesnio lygio apsaugą, skirtumų. [36 pakeit.]

2.  Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su branduolinės avarijos arba nepaprastosios radiologinės padėties aplinkybėmis, Komisija priima nedelsiant taikytiną įgyvendinimo reglamentą aktą, laikydamasi 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. [37 pakeit.]

3.  Rengdama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto nurodytus įgyvendinimo akto projektą aktus ir apsvarstydama juos su 5 straipsnyje nurodytu komitetu, Komisija atsižvelgia į Sutarties 30 ir 31 Direktyvoje 2013/59/Euratomas nustatytus pagrindinius standartus, įskaitant principą, kad visų rūšių apšvita būtų tokia maža, kiek tai protingai įmanoma, pirmiausia atsižvelgiant į visuomenės sveikatos apsaugą ir ekonominius bei socialinius veiksnius, ypač pažeidžiamiausių visuomenės grupių sveikatos apsaugą. Komisijai rengiant tuos aktus, jai padeda nepriklausoma visuomenės sveikatos ekspertų, išrinktų remiantis jų žiniomis ir kompetencijomis radiacinės saugos ir maisto saugos srityje, grupė (toliau – Ekspertų grupė). Komisija viešai paskelbia ekspertų grupės sudėtį ir jos narių interesų deklaracijas. [38 pakeit.]

3a.  1 ir 2 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami atsižvelgiant į radioaktyviosios taršos pobūdį ir mastą ir juos galima keisti tiek kartų, kiek reikia atsižvelgiant į taršos pokyčius. Komisija pirmąją peržiūrą įsipareigoja atlikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po branduolinės avarijos arba nepaprastosios radiologinės padėties tam, kad prireikus pakeistų didžiausius leidžiamus radioaktyviosios taršos lygius ir radionuklidų sąrašą. [39 pakeit.]

4 straipsnis

1.  Kai tik Komisija priima įgyvendinimo reglamentą aktą, kuriuo didžiausi leidžiami taršos lygiai imami taikyti, tų lygių neatitinkantis maistas ar pašarai nebepateikiami rinkai. [40 pakeit.]

Komisija nustato branduolinės atsakomybės režimą, kad būtų sprendžiami valstybėms narėms, kurios gali nukentėti nuo branduolinės avarijos, susirūpinimą keliantys klausimai. Tame režime numatoma tinkama kompensacija branduolinės avarijos atveju. [41 pakeit.]

Taikant šį reglamentą, iš trečiųjų šalių importuotas maistas ar pašarai laikomi pateiktais rinkai, jei Sąjungos muitų teritorijoje jiems taikoma ne tranzito, o kitokia muitinės procedūra. [42 pakeit.]

Valstybės narės savo teritorijose stebi, ar nėra viršijami didžiausi leidžiami radiacinės taršos lygiai. Šiuo tikslu valstybės narės taiko oficialios maisto produktų ir pašarų kontrolės sistemą ir vykdo kitokią aplinkybes atitinkančią veiklą, įskaitant visuomenės informavimą apie maisto ir pašarų saugą ir pavojus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnyje. [43 pakeit.]

2.  Kiekviena valstybė narė Komisijai teikia visą su šio reglamento taikymu susijusią informaciją, pirmiausia apiedidžiausių leidžiamų taršos lygių:

a)  reguliarų didžiausių leidžiamų taršos lygių tikrinimo jos teritorijoje planavimą;

b)  didžiausių leidžiamų taršos lygių viršijimo atvejus;

c)  nacionalinių kompetentingų tarybų, atsakingų už kontrolę, nustatymą.

Tokią informaciją Komisija per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį perduoda kitoms valstybėms narėms.

Apie atvejus, kai viršijami didžiausi leidžiami taršos lygiai, pranešama per skubaus įspėjimo apie pavojų sistemą, numatytą Reglamente (EB) Nr. 178/2002.

Komisija taiko sankcijas toms valstybėms narėms, kurios pačios netaiko sankcijų už pašarų, kurių radioaktyvioji tarša viršija didžiausius leidžiamus lygius, pateikimą rinkai arba eksportą. [44 pakeit.]

3.  Valstybės narės, visų pirma per internetines paslaugas, teikia informaciją visuomenei apie didžiausius leidžiamus taršos lygius, avarines situacijas ir didžiausių leidžiamų taršos lygių viršijimo atvejus. Visuomenė taip pat informuojama apie maisto produktus, kuriuose gali susikaupti didesnė radiacijos koncentracija, ir ypač apie produkto rūšį, prekės ženklą, kilmę ir analizės atlikimo datą. [45 pakeit.]

4.  Šio reglamento prieduose nustatytais didžiausiais leidžiamais lygiais atsižvelgiama į radioaktyviųjų izotopų skilimo pusamžį per konservuoto maisto saugojimo laikotarpį. Priklausomai nuo taršos rūšies, pvz., taršos jodo izotopais, konservuotų maisto produktų radioaktyvumas nuolatos stebimas. [46 pakeit.]

5.  Komisija ne vėliau kaip 2017 m. kovo 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl mechanizmo, skirto atlyginti žalą ūkininkams, kurių maisto produktai buvo užteršti viršijant nustatytus didžiausius leidžiamus radiacinės taršos lygius ir kurių todėl negalima pateikti į rinką, tinkamumo. Toks mechanizmas turi būti grindžiamas principu „teršėjas moka“. Jei reikia, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatomas toks mechanizmas. [47 pakeit.]

4a straipsnis

1.  Komisija iki 2017 m. kovo 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai prieduose nustatytų didžiausių leidžiamų radiacinės taršos lygių tinkamumo ataskaitą.

2.  Ši ataskaita sudaro galimybę patikrinti, ar didžiausi leidžiami radiacinės taršos lygiai užtikrina, kad būtų neviršijama 1 mSv metinė gyventojų apšvitos efektinė ribinė dozė ir kad dėl jų skydliaukę veikiančios dozės būtų pakankamai žemesnės nei PSO rekomenduotas 10 mGy atskaitos lygis, taikomas paskiriant stabilųjį jodą itin pažeidžiamoms grupėms.

3.  Ataskaitoje svarstoma galimybė peržiūrėti radionuklidų klasifikavimą ir į šio reglamento priedus įtraukti tritį ir anglį-14. Vertinant didžiausius leidžiamus taršos lygius ataskaitoje dėmesys skiriamas pažeidžiamiausių gyventojų grupių, ypač vaikų, apsaugai ir nagrinėjama, ar būtų tikslinga šiuo pagrindu nustatyti didžiausius leidžiamus taršos lygius visoms gyventojų kategorijoms. [48 pakeit.]

5 straipsnis

1.  Komisijai padeda pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 178/2002(16) 58 straipsnio 1 dalį įsteigtas Maisto grandinės ir Augalų, gyvūnų sveikatos, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas. Tas komitetas laikomas komitetu, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. [49 pakeit.]

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

6 straipsnis

Siekdama užtikrinti, kad I, II ir III šio reglamento prieduose nustatyti didžiausi leidžiami taršos lygiai atitiktų visus naujus arba papildomus aktualius duomenis, ypač susijusius su naujausiomis mokslinėmis žiniomis, Komisija pateikia Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir prireikus, pasikonsultavusi su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 31 straipsnyje 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta ekspertų grupe, pateikia pasiūlymą dėl atitinkamo tų priedų pritaikymo ir, jei reikia, radionuklidų sąrašo peržiūros. [50 pakeit.]

6a straipsnis

Branduolinės avarijos ar bet kokios kitos nepaprastosios radiologinės padėties, dėl kurios galima maisto produktų ar pašarų tarša, atveju Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išsamiai nurodo priemones, priimtas pagal šį reglamentą, ir pagal 4 straipsnio 2 dalį jai pateiktą informaciją. [51 pakeit.]

7 straipsnis

Reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87, iš dalies pakeistas Reglamentu (Euratomas) Nr. 2218/89, ir Komisijos reglamentai (Euratomas) Nr. 944/89(17) ir Nr. 770/90(18) panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikties lentelę.

8 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

DIDIŽIAUSI LEIDŽIAMI MAISTO RADIOAKTYVIOSIOS TARŠOS LYGIAI

Maistui taikytini didžiausi leidžiami taršos lygiai

Maistas (Bq/kg)(19)

Kūdikių maistas(20)

Pienas ir pieno produktai(21)

Kitas maistas, išskyrus mažais kiekiais vartojamą maistą(22)

Skystasis maistas(23)

Stroncio izotopai, ypač Sr-90

75

125

750

125

Jodo izotopai, ypač I-131

150

500

2 000

500

Plutonio ir transplutonio elementų alfa spinduliuotės izotopai, ypač Pu-239, Am-241

1

20

80

20

Visi kiti nuklidai, kurių pusėjimo trukmė ilgesnė nei 10 dienų, ypač Cs-134, Cs-137(24)

400

1 000

1 250

1 000

II PRIEDAS

DIDIŽIAUSI LEIDŽIAMI MAŽAIS KIEKIAIS VARTOJAMO MAISTO RADIOAKTYVIOSIOS TARŠOS LYGIAI

1.  Mažais kiekiais vartojamo maisto sąrašas

KN kodas

Aprašas

0703 20 00

Valgomieji česnakai (švieži arba atšaldyti)

0709 59 50 

Trumai (švieži arba atšaldyti)

0709 99 40

Kaparėliai (švieži arba atšaldyti)

0711 90 70 

Kaparėliai (konservuoti, bet netinkami ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui)

 ex 0712 39 00

Trumai (džiovinti, sveiki, supjaustyti stambiais gabalais, griežinėliais, susmulkinti arba sumalti į miltelius, bet toliau neapdoroti)

0714

Maniokai, marantos, salepai, topinambai, batatai ir panašūs šakniavaisiai ir gumbavaisiai, turintys daug krakmolo arba inulino, švieži, atšaldyti, užšaldyti arba džiovinti, supjaustyti griežinėliais arba nesupjaustyti, granuliuoti arba negranuliuoti; sago palmės šerdys

0814 00 00

Citrusinių vaisių žievelės arba melionų (įskaitant arbūzus) luobos, šviežios, užšaldytos, džiovintos arba konservuotos sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais, bet netinkamos ilgai laikyti

0903 00 00

Matė

0904

Pipirai (Piper genties); džiovinti arba grūsti ar malti Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai

0905 00 00

Vanilė

0906

Cinamonas ir cinamonų žiedai

0907 00 00

Gvazdikėliai (sveiki vaisiai, žiedai ir žiedkočiai)

0908

Muskatai, macis (mace) ir kardamonas

0909

Anyžinių ožiažolių, žvaigždanyžių, pankolių, kalendrų, kmynų arba paprastųjų kmynų sėklos; kadagių uogos

0910

Imbieras, šafranas, ciberžolė, čiobreliai, lauro lapai, karis ir kiti prieskoniai

1106 20 

Sago palmių šerdžių arba šakniavaisių ar gumbavaisių, klasifikuojamų 0714 pozicijoje, miltai, rupiniai ir milteliai

1108 14 00

Maniokų krakmolas

1210

Apynių spurgai, švieži arba džiovinti, susmulkinti arba nesusmulkinti, sumalti į miltelius arba nemalti, granuliuoti arba negranuliuoti; lupulinas

1211

Augalai ir augalų dalys (įskaitant sėklas ir vaisius), dažniausiai naudojami parfumerijoje, farmacijoje arba kaip insekticidai, fungicidai ar panašiai, švieži arba džiovinti, supjaustyti arba nesupjaustyti, grūsti arba negrūsti, sumalti į miltelius arba nemalti

1301

Šelakas; gamtinės dervos, sakai, lipai ir aliejingosios dervos (oleorezinai) (pavyzdžiui, balzamai)

1302

Augalų syvai ir ekstraktai; pektino medžiagos, pektinatai ir pektatai; agaras ir kitos augalinės gleivės bei tirštikliai, modifikuoti arba nemodifikuoti

1504

Žuvų arba jūrų žinduolių taukai ir aliejus bei jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1604 31 00 

Ikrai

1604 32 00

Ikrų pakaitalai

1801 00 00

Kakavos pupelės, sveikos arba smulkintos, žalios arba skrudintos

1802 00 00

Kakavos lukštai, išaižos, luobelės ir kitos kakavos atliekos

1803

Kakavos pasta, iš kurios pašalinti arba nepašalinti riebalai

2003 90 10

Trumai (paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties)

2006 00 

Daržovės, vaisiai, riešutai, vaisių žievelės ir kitos augalų dalys, konservuotos cukruje (nusausintos, apcukruotos (glacé) arba cukruotos)

2102

Mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); kiti negyvi vienaląsčiai mikroorganizmai (išskyrus vakcinas, klasifikuojamas 3002 pozicijoje); paruošti kepimo milteliai

2936

Provitaminai ir vitaminai, natūralūs arba gauti sintezės būdu (įskaitant natūralius koncentratus), jų dariniai, daugiausia vartojami kaip vitaminai, taip pat šių junginių mišiniai, ištirpinti bet kuriame tirpiklyje arba neištirpinti

3301

Eteriniai aliejai (deterpenuoti arba nedeterpenuoti), įskaitant konkretus ir absoliutus; kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai); ekstrahuotosios aliejingos dervos (oleorezinai); eterinių aliejų koncentratai riebaluose, nelakiuosiuose aliejuose, vaškuose arba panašiose medžiagose, gauti anfleražo arba maceravimo būdu; šalutiniai terpeniniai eterinių aliejų deterpenacijos produktai; eterinių aliejų vandeniniai distiliatai ir vandeniniai tirpalai

2.  1 dalyje išvardytam mažais kiekiais vartojamam maistui taikytini didžiausi leidžiami taršos lygiai

(Bq/kg)

Stroncio izotopai, ypač Sr-90

7500

Jodo izotopai, ypač I-131

20000

Plutonio ir transplutonio elementų alfa spinduliuotės izotopai, ypač Pu-239, Am-241

800

Visi kiti nuklidai, kurių pusėjimo trukmė ilgesnė nei 10 dienų, ypač Cs-134, Cs-137(25)

12500

[57 pakeit.]

III PRIEDAS

DIDŽIAUSI LEIDŽIAMI PAŠARŲ RADIOAKTYVIOSIOS TARŠOS LYGIAI

Didžiausi leidžiami cezio-134 ir cezio-137 lygiai

Gyvūnai

Bq/kg(26),(27)

Kiaulės

1 250

Naminiai paukščiai, ėriukai, veršeliai

2 500

Kiti

5 000

IV PRIEDAS

PANAIKINTI REGLAMENTAI

Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87

(OL L 371, 1987 12 30, p. 11)

Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 2218/89

(OL L 211, 1989 7 22, p. 1)

Komisijos reglamentas (Euratomas) Nr. 944/89

(OL L 101, 1989 4 13, p. 17)

Komisijos reglamentas (Euratomas) Nr. 770/90

(OL L 83, 1990 3 30, p. 78)

V PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87

Reglamentas (Euratomas) Nr. 944/89

Reglamentas (Euratomas) Nr. 770/90

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnis

1 straipsnis

1 straipsnis

1 straipsnio 2 dalis

2 straipsnis

2 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 2 dalis

-

3 straipsnio 1 dalis

-

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 3 ir 4 dalys

-

4 straipsnis

-

5 straipsnio 1 dalis

6 straipsnis

5 straipsnio 2 dalis

-

6 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 2 dalis

2 straipsnis

II priedo 2 dalis

---

---

1 straipsnis

---

III priedas

5 straipsnis

7 straipsnis

-

---

---

---

7 straipsnis

8 straipsnis

8 straipsnis

Priedas

I priedas

Priedas

II priedo 1 punktas

Priedas

III priedas

---

---

---

IV priedas

---

---

---

V priedas

(1) OL C 226, 2014 7 16, p. 68.
(2)OL C , , p. .
(3) OL C , , p. .
(4)OL C , , p. .
(5) 2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir ... Tarybos pozicija.
(6)1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/EURATOMAS, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus, OL L 159, 1996 6 29, p. 1 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL L 13, 2014 1 17, p. 1).
(7)1987 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87, nustatantis didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo (OL L 371, 1987 12 30, p. 11).
(8) 1989 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 2218/89, iš dalies keičiantis Reglamentą (Euratomas) Nr. 3954/87, nustatantį didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo (OL L 211, 1989 7 22, p. 1).
(9)1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas dėl Bendrijoje nustatomos skubaus pasikeitimo informacija radiacinės avarijos atveju tvarkos (OL L 371, 1987 12 30, p. 76).
(10) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).
(11)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(12) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
(13)2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, OL L 311, 2001 11 28, p. 67.
(14)2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių, OL L 342, 2009 12 22, p. 59.
(15)2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/37/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo, OL L 194, 2001 7 18, p. 26.
(16)2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
(17) 1989 m. balandžio 12 d. Komisijos reglamentas (Euratomas) Nr. 944/89, nustatantis didžiausius leistinus mažais kiekiais vartojamų maisto produktų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo (OL L 101, 1989 4 13, p. 17).
(18) 1990 m. kovo 29 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 770/90, nustatantis didžiausius leidžiamus pašarų radioaktyviojo užterštumo lygius įvykus branduolinei avarijai arba kokiai nors kitai radiacinei avarijai (OL L 83, 1990 3 30, p. 78).
(19)Koncentruotiems ar sausiems produktams taikytinas lygis apskaičiuotas pagal atgamintą, vartoti paruoštą produktą. Valstybės narės gali paruošti rekomendacijas apie skiedimo sąlygas, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų didžiausių leistinų lygių.
(20)Kūdikių maistas yra apibrėžtas kaip maistas, skirtas maitinti kūdikius pirmaisiais 12 gyvenimo mėnesių, kuris atitinka šiai žmonių kategorijai nustatytus mitybos reikalavimus ir kuris pateikiamas mažmeninei prekybai pakuotėse, kurios yra lengvai atpažįstamos ir paženklintos etikete su vienu iš šių pavadinimų: „Pradinis mišinys kūdikiams“, „Tolesnio maitinimo mišinys kūdikiams“, „Pradinis pieno mišinys kūdikiams“ arba „Tolesnio maitinimo pieno mišinys“, kaip nurodyta Komisijos direktyvos 2006/141/EB 11 ir 12 straipsniuose.
(21)Pienas ir pieno produktai yra apibrėžti kaip produktai, kuriems priskiriami šie KN kodai, tam tikrais atvejais įskaitant visus pataisymus, kurie gali būti vėliau įvesti: 0401, 0402 (išskyrus 0402 29 11).
(22)Mažais kiekiais vartojami maisto produktai ir atitinkami jiems taikytini taršos lygiai pateikti II priede.
(23)Kombinuotosios nomenklatūros 2009 pozicijoje klasifikuojamas ir 22 skirsnyje apibrėžtas skystasis maistas. Vertės apskaičiuotos atsižvelgiant į sunaudojamo vandentiekio vandens kiekį, tokios pačios vertės turėtų būti taikomos tiekiamam geriamajam vandeniui.
(24)Anglis 14, tritis ir kalis 40 neįtraukti į šią grupę.
(25)Anglis 14, tritis ir kalis 40 neįtraukti į šią grupę.
(26)Numatoma, kad šie lygiai padės laikytis didžiausių leidžiamų maistui nustatytų taršos lygių; vien jais negalima garantuoti, kad jų bus laikomasi bet kuriomis sąlygomis, dėl jų nesumažėja reikalavimo kontroliuoti žmonėms vartoti skirtų gyvulinės kilmės produktų taršos lygius, svarba.
(27)Šie lygiai taikomi vartoti paruoštiems pašarams.


Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas
PDF 366kWORD 128k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo (2015/2634(RSP))
P8_TA(2015)0268B8-0655/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 18 d. Komisijos žaliąją knygą „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ (COM(2015)0063),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Europai – reformuotas finansų sektorius“ (COM(2014)0279),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūros(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Europos finansų priežiūros institucijų sistemos peržiūros ataskaitas (COM(2014)0509 ataskaita dėl Europos priežiūros institucijų (EPI) ir COM(2014)0508 ataskaita dėl Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV)),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (COM(2014)0168),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl žaliosios knygos „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ (O-000075/2015 – B8-0564/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Parlamentas savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliucijoje dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo pabrėžė, jog reikia gerinti galimybes patekti į kapitalo rinkas naudojantis naujais finansavimo šaltiniais, taip pat pažymėjo, kad komerciniai bankai tikriausiai ir toliau bus vienas iš pagrindinių finansavimo šaltinių ir kad valstybėms narėms itin svarbu sukurti naujus šaltinius, kurie papildytų nusistovėjusius mechanizmus ir panaikintų finansavimo spragą, kartu numatant atitinkamą prie realiosios ekonomikos poreikių pritaikytą reguliavimo ir priežiūros sistemą;

B.  kadangi Komisija savo 2014 m. kovo 27 d. komunikate dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo nagrinėjo galimybes imtis veiksmų, kuriais būtų galima diversifikuoti finansavimą, plėtoti Europos kapitalo rinkas ir gerinti galimybes gauti finansavimą, ypač MVĮ, pvz., akcijų ir įmonių obligacijų rinkų, paprasto ir skaidraus pakeitimo vertybiniais popieriais, padengtų obligacijų ir neviešo platinimo srityse;

C.  kadangi, kaip pareiškė Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker, pirmasis Komisijos strateginis prioritetas yra sustiprinti Europos konkurencingumą ir skatinti investuoti siekiant kurti darbo vietas;

D.  kadangi nepakankamai reglamentuojamos ir kontroliuojamos kapitalo rinkos buvo pagrindinė finansų krizės protrūkio priežastis; kadangi svarstant naujus pasiūlymus, visų pirma dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, reikia tinkamai į tai atsižvelgti;

E.  kadangi prasidėjus finansų krizei ES institucijos priėmė daug teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti, kad tokių krizių nekiltų ateityje, ir sukurti finansinio stabilumo aplinką, nes tai būtina tikrai tvaraus augimo sąlyga; kadangi šie teisės aktai turėtų būti laikomi sistema, kurioje veikia kapitalo rinkų sąjunga, o ne jos kliūtimi;

F.  kadangi sumažinus kapitalo rinkų susiskaidymą galėtų sumažėti kapitalo sąnaudos ir pagerėti jo paskirstymas, vadinasi, tai galėtų skatinti verslo augimą, ypač MVĮ, ir darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje;

G.  kadangi kai kurios ES institucijos ir privatusis sektorius šiuo metu ieško sprendimų ar rengia rekomendacijas, siekdami toliau plėtoti kapitalo rinkas, pvz., paprasto ir skaidraus pakeitimo vertybiniais popieriais, neviešo platinimo, nuosavo kapitalo finansavimo, Europos padengtų obligacijų ir pradinio viešo akcijų platinimo (PVAP) srityse;

H.  kadangi kapitalo rinkų sąjunga turi papildyti ir toliau vystyti visas ankstesnes priemones reguliavimo srityje (Kapitalo reikalavimų direktyvą (KRD), Finansinių priemonių rinkų II direktyvą (FPRD II) ir Finansinių priemonių rinkų reglamentą (FPRR));

Ekonominės aplinkybės

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad keletą pastarųjų dešimtmečių investicijos į realiąją ekonomiką Europoje sąlyginai mažėjo nepaisant to, kad per tą patį laikotarpį Europos ir pasaulio finansų sektoriaus apimtis labai padidėjo; pažymi, kad realioji ekonomika labai priklausoma nuo bankų ir kad ji jautriai reaguoja į bankų skolinimo sąlygų griežtinimą;

2.  pažymi, kad didžiulės apimties valstybės intervencijos nuo krizės, kurią sukėlė finansų sektoriaus nepakankamumas, pradžios lėmė didelį likvidumą, tačiau tai nepadidino realiosios ekonomikos finansavimo paklausos;

3.  pažymi, kad prieš krizę netrūko tarpvalstybinių srautų, tačiau jie buvo sutelkti tarpbankinio skolinimo ir paskolų srityse, kuriais dažnai naudodavosi didelį svertą naudojantys investuotojai, o tai sudarė sąlygas perkelti riziką vidaus rinkoje;

4.  pažymi, kad prioritetu tapo ES bankų sektoriaus stabilumo atkūrimas, į antrą planą nustūmęs ilgalaikių investicijų finansavimą ir realiąją ekonomiką;

5.  pažymi, kad draudimo sektoriuje yra didelės nenaudojamo kapitalo atsargos, kurias būtų galima efektyviau panaudoti pagerinus reglamentavimo sistemą, t. y. persvarsčius tam tikrų investicijų, kurias vykdo draudimo sektorius, kapitalo reikalavimus;

6.  pažymi, kad nepaisant gerai sutvarkytos ES kapitalo rinkos teikiamų galimybių, negalima nekreipti dėmesio į tai, kad esama didžiulių kliūčių kitose srityse, pvz., mokesčių, visų pirma praktikos, kurią taikant skatinamas skolos ir nuosavo kapitalo santykis, nemokumo ir apskaitos taisyklės; mano, kad ES teisės aktų suderinimas šiose srityse automatiškai neduotų papildomos naudos ir kad šiame kontekste neverta pradėti taikyti tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) Europoje;

7.  pabrėžia, kad finansinės integracijos lygis nuo krizės pradžios sumažėjo, nes bankai ir investuotojai grįžta į savo šalių rinkas;

8.  pabrėžia, kad paklausa ir pasiūla gali būti skatinamos užtikrinant pasitikėjimą realiąja ekonomika, pvz., valstybių narių ir Sąjungos lygmenimis nustatant aiškius įsipareigojimus gerinti investicijoms palankią aplinką ir didinti teisinį tikrumą investuotojams, parengti ilgalaikius stabilizavimo tikslus, konkurencingumui ir augimui palankią teisės aktų sistemą, taip pat skatinti ir įvairinti investicijas į infrastruktūrą, vadinasi, suteikti įmonėms galimybių sudaryti ilgalaikius planus;

9.  pripažįsta, kad Europos ateitis priklauso nuo jos gebėjimo kurti inovacijas; mano, kad pažangaus, tvaraus ir įtraukaus augimo būtina sąlyga yra ne tik inovacijoms palankios reglamentavimo sistemos sukūrimas, bet ir nesudėtinga, tinkama ir įvairiapusė įmonių prieiga prie finansavimo;

10.  pažymi, kad finansavimo sąlygų Europos įmonėms gerinimo pagrindas turi būti sustiprintas ekonominis ir finansinis stabilumas (tai apima reformų įgyvendinimą visose valstybėse narėse);

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad netobulos kapitalo rinkos lėmė netinkamą rizikos vertinimą ir neatitikimą tarp planuotos grąžos ir realios patiriamos rizikos, o tai lėmė nepalankių sąlygų susidarymą rinkose įmonėms, ypač MVĮ; mano, kad vienas iš kapitalo rinkų sąjungos tikslų turėtų būti rinkų veiksmingumo padidinimas ir sąžiningo, tinkamo ir ekonomiškai pagrįsto rizikos ir grąžos santykio ES kapitalo rinkose užtikrinimas;

Tikras europietiškas požiūris

12.  mano, kad nors, pvz., JAV greičiau negu ES atsigavo po finansų krizės (iš dalies joms tai pavyko dėl to, kad JAV finansinė sistema labiau diversifikuota), ES turi sukurti savo kapitalo rinkų sąjungos versiją pasitelkdama kitų pasaulio šalių patirtį, bet jos tiesiogiai nekopijuodama; tačiau pabrėžia, kad turėtų būti taikomas racionalus požiūris vienodų ar panašių trečiųjų šalių standartų pripažinimo klausimu, kad būtų galima užtikrinti Europos ir tarptautinių finansų rinkų suderinamumą;

13.  mano, kad taikant tikrą europietišką požiūrį į kapitalo rinkas turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinius įvykius, kad Europa išliktų patraukli tarptautiniams investuotojams ir kad nebūtų bereikalingų teisės aktų skirtumų ir dubliavimosi;

14.  pabrėžia, kad procentine BVP išraiška Europa taupo daugiau negu JAV (šie rodikliai atitinkamai siekia 20 ir 17 proc.), tačiau ES savitarpio fonduose taupomos lėšos sudaro tik 50 proc. JAV lygio, o lėšos pensijų fonduose – tik 35 proc.; be to, nurodo, kad ES akcijų rinkos, įmonių obligacijų rinkos ir pakeitimas vertybiniais popieriais sudaro 60, 35 ir 20 proc. atitinkamų JAV rinkų lygio;

15.  pabrėžia, kad Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės MVĮ sektoriaus skirtingas ekonomines ir kultūrines ypatybes, kad būtų galima išvengti nenumatytų kapitalo rinkų sąjungos įgyvendinimo aplinkybių, kurios gali išryškinti esamą galimybių gauti finansavimą valstybėse narėse disbalansą;

16.  ragina Komisiją laikytis europietiško požiūrio stiprinant ir diversifikuojant finansavimo šaltinius ir investicijas į Europos įmones pasitelkiant kapitalo rinkų sąjungą, kuri grindžiama Europos bankininkystės ir kapitalo rinkų ypatybėmis ir tarpusavio priklausomybe, kartu atsižvelgiant į Europos verslo finansavimo modelio ypatumus ir poreikį vystyti nebankinius finansavimo šaltinius augimui skatinti ir papildyti juos būdais, kuriuos taikydami rinkos dalyviai galėtų gauti paskolų, kapitalo ir rizikos kapitalo tiesiogiai iš rinkos; pažymi, kad Komisija nebūtinai turi pasikliauti vien tarpusavio vertinimais su kitomis jurisdikcijomis; atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad nereikia ignoruoti kultūrinių skirtumų ir kad reikia taikyti tinkamas priemones siekiant su jais susidoroti; be to, mano, kad Komisija, vykdydama kapitalo rinkų reformą, turėtų atsižvelgti į naujausias technologijas ir plėtrą;

17.  ragina Komisiją pripažinti, kad verslo modelių ir valstybių narių finansų rinkų skirtumai gali būti naudingi ir juos gali būti verta išlaikyti visoje Europoje;

18.  pabrėžia, kad kapitalo rinkų sąjungos kūrimas ir ją reglamentuojančių teisės aktų priėmimas turėtų būti vykdomi turint tikslą visoje ES sukurti gerai veikiančias kapitalo rinkas, papildyti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų ekonomikos augimą; pabrėžia, kad po finansų krizės buvo imtasi su bankų sektoriaus priežiūra susijusių veiksmų, tačiau jie nebuvo taikomi kapitalo rinkoms; pabrėžia, kad esama finansų sektorių skirtumų, todėl reikia ir skirtingų sprendimų; vis dėlto pabrėžia, kad turi būti užtikrintos vienodos sąlygos visiems dalyviams, vykdantiems panašią finansavimo veiklą, ir kad pagrindinis visų sektorių tikslas turi būti geresnis kapitalo paskirstymas visai Europos ekonomikai ir geresnis turimų nenaudojamų kapitalo atsargų panaudojimas;

19.  pabrėžia, kad dėl šios priežasties reikia atlikti sąžiningą ir visapusišką kapitalo inventorizaciją ir atsižvelgti į visų per pastaruosius metus priimtų bylų bendrą poveikį kapitalo rinkoms; pažymi, kad tai reiškia ir nuodugnią peržiūrą, ar griežti bankų ir draudimo sektoriams taikomi kapitalo reikalavimai turėtų būti persvarstyti;

20.  pabrėžia, kad kuriant kapitalo rinkų sąjungą nereikia išradinėti dviračio, bet reikia pripažinti, jog įmonių finansavimas Europoje grindžiamas gerai parengtomis, istoriškai susiformavusiomis struktūromis, kurios, nepaisant jų trūkumų, yra sėkmingos ir atsparios krizėms, ir kad tolesnis įvairinimas ir naujų šaltinių plėtra galėtų būti vertingi siekiant užtikrinti, kad įvairių tipų įmonės turėtų papildomą finansavimo šaltinį;

21.  pažymi, kad tradiciniai finansavimo per bankus kanalai dažnai yra netinkami inovaciniams projektams ir MVĮ; pabrėžia, kad nepakankamos galimybės gauti finansavimą MVĮ yra viena iš didžiausių ekonomikos augimo kliūčių ES; pabrėžia, kad MVĮ vis dar sunku gauti bankų paskolų ir kad reikalingos bankų finansavimo alternatyvos, visų pirma gerinant verslo aplinką rizikos kapitalui, tarpusavio skolinimui, neviešam platinimui, MVĮ paskolų pavertimui vertybiniais popieriais, skatinant kreditų unijas, taip pat visoje ES standartizuojant su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis (VPSP) susijusias taisykles;

22.  pabrėžia, kad veiksmingesnis kapitalo paskirstymas ES ne visada lemia didesnius tarpvalstybinius kapitalo srautus; primena, kad kai kuriose valstybėse narėse susidariusius nekilnojamojo turto burbulus tam tikru atžvilgiu skatino itin didelės kapitalo įplaukos;

23.  pabrėžia, kad būtina nustatyti esamas finansines struktūras, kurios pasirodė esą veiksmingos ir kurias dėl to reikėtų išlaikyti, taip pat struktūras, kurias reikia iš esmės pagerinti; mano, kad veiksmingos struktūros turėtų būti siūlomos vietos ir decentralizuotoms finansų institucijoms;

24.  primena sėkmingas ES masto iniciatyvas, pvz., kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) iniciatyvą, kurią įgyvendinant ES investiciniai fondai, vykdantys veiklą visose valstybėse narėse, labai išaugo (dabar jie turi beveik 8 trilijonus EUR turto); mano, kad kitas geras pavyzdys yra Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (AIFV) direktyva;

25.  palankiai vertina tai, kad buvo priimtas Europos ilgalaikių investicijų fondų (EIIF) reglamentas; mano, kad EIIF galėtų pakartoti KIPVPS pažangą skatinant aktyvesnį kapitalo skyrimą ilgalaikiams projektams, kuriems reikalingas finansavimas, pvz., projektams infrastruktūros ir energetikos sektoriuose, visų pirma tarpvalstybinio lygmens; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip ypatingos investicijų programos (pvz., Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)) ilguoju laikotarpiu galėtų būti sėkmingai prijungiamos prie įprastų ES fondų; mano, kad instituciniai investuotojai galėtų būti kviečiami prisidėti prie Europos kapitalo rinkų jų valdomomis lėšomis; mano, kad instituciniai investuotojai ir sąlygos, kuriomis jie gali patekti į rinką, turi atlikti svarbų kapitalo rinkų sąjungos plėtros vaidmenį;

26.  primena anksčiau finansų rinkų integravimo srityje atliktą darbą, pvz., finansinių paslaugų veiksmų planą (1999 m.), Giovannini pranešimą ir Larosière pranešimą, taip pat raginimus Komisijai remtis šiais pranešimais rengiant kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą;

27.  ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti kiekvienos valstybės narės dabartinę kapitalo rinkų padėtį, išsamiame ekonominiame tyrime pateikti vertinimą, kur ir kokiu mastu esama ES lygmens kliūčių investicijoms per kapitalo rinkas, ir nurodyti, kokiomis priemonėmis, įskaitant ne teisėkūros procedūromis ir rinkomis grįstas strategijas, šios kliūtys galėtų būti pašalintos arba sumažintos; mano, kad šis tyrimas yra būtina sąlyga, kad kapitalo rinkų sąjunga veiktų sėkmingai; ragina Komisiją paspartinti šį procesą;

28.  ragina Komisiją nustatyti finansų ir kapitalo rinkų tarpvalstybinę riziką, kurią ES sukelia valstybių narių instituciniai, teisiniai ir reglamentavimo skirtumai, ir imtis spręsti su ja susijusias problemas taikant veiksmingas priemones, kad būtų galima racionalizuoti tarpvalstybinius kapitalo srautus ir sumažinti investuotojų tendencingumą savo šalies atžvilgiu;

29.  ragina Komisiją taip pat atsižvelgti į pasiūlą, visų pirma išnagrinėti ir šalinti pagrindines priežastis, dėl kurių neprofesionalieji ir instituciniai investuotojai negali sutelkti ir transformuoti pakankamai kapitalo, kad būtų sustiprintos atskiros finansinės paslaugos ir ilgalaikės investicijos į realiąją ekonomiką;

30.  siūlo Komisijai skatinti investuotojų ir įmonių, kaip kapitalo rinkų vartotojų, švietimą finansų srityje ir stiprinti ES duomenų ir mokslinių tyrimų prieinamumą standartizuojant ir tobulinant duomenų rinkimo tvarką, siekiant padėti įmonėms ir investuotojams suprasti skirtingų paslaugų, kurias teikia kapitalo rinkų dalyviai, lyginamąsias sąnaudas ir naudą;

31.  ragina Komisiją ištirti būdus, kaip sumažinti nenuoseklų MVĮ informavimą kapitalo rinkose, analizuojant kredito reitingų agentūrų rinką ir naujiems šios rinkos dalyviams sudaromas kliūtis; atkreipia dėmesį į nepriklausomų Europos kredito agentūrų, siūlančių ir smulkiems investuotojams ekonomiškai efektyvius reitingus, idėją;

32.  teigiamai vertina Komisijos paskelbtą informaciją apie ketinimą persvarstyti Prospekto direktyvą siekiant spręsti dabartinės prospekto sistemos trūkumų problemą; pabrėžia, kad svarbu supaprastinti jos procedūras proporcingai mažinant administracinę naštą emitentams ir sąrašų bendrovėms, ypač kai tai susiję su MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėmis; mano, kad gali būti verta analizuoti būdus, kaip geriau pritaikyti reikalavimus atsižvelgiant į turto ir (arba) investuotojų ir (arba) emitentų tipą; pažymi, kad, jei planuojama teikti informacija būtų standartizuota ir prieinama skaitmeniniu formatu, būtų sustiprintas skaidrumas, o sandorio sąnaudos sumažėtų;

33.  ragina Komisiją užtikrinti didesnį aiškumą, kokia bus kapitalo rinkų sąjungos sąveika su kitais dviem Europos investicijų plano ramsčiais, t. y. Europos strateginių investicijų fondu ir Europos investavimo konsultacijų centru;

34.  pabrėžia, kad svarbu integruoti kapitalo rinkų iniciatyvas į kitas politikos darbotvarkes, pvz., į bendrosios skaitmeninės rinkos vystymą, taip pat į šiuo metu bendrovių teisės ir įmonių valdymo srityje įgyvendinamas reformas, siekiant užtikrinti įvairių reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusių iniciatyvų ryšį bei nuoseklumą ir, savo ruožtu, maksimalų teigiamą įvairių sričių politikos, susijusios su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu, šalutinį poveikį;

Kapitalo rinkų sąjungos komponentai

35.  laikosi nuomonės, kad kapitalo rinkų sąjunga turėtų veikti laipsniškai, o jos prioritetai turėtų būti trejopi: pirma, skatinti veiksmingiausią santaupų paskirstymą gilinant ir įvairinant įmonėms prieinamus finansų šaltinius ir siūlyti santaupų turintiems asmenims ir investuotojams didesnį pasirinkimą investuojant, didesnį skaidrumą ir portfelio diversifikaciją; antra, padėti labiau švelninti riziką kuriant tvirtesnes tarpvalstybines rinkas, stiprinant finansų sistemų atsparumą neigiamam didelių finansinių krizių poveikiui ir švelninant ypač didelių sukrėtimų poveikį; trečia, užtikrinti, kad būtų rastas veiksmingas papildomas realiosios ekonomikos finansavimo šaltinis;

36.  prireikus ragina Komisiją teikti pasiūlymus siekiant peržiūrėti esamus teisės aktus, pirmiausia susijusius su kredito reitingų agentūromis ir audito įmonėmis, siekiant padidinti investuotojų apsaugą ir baigti įgyvendinti su ja susijusias priemones;

37.  pabrėžia, kad būtina pašalinti esamas tarpvalstybinio finansavimo, ypač reikalingo MVĮ, kliūtis, siekiant didinti kapitalo rinkų sąjungos naudą įvairaus masto įmonėms, veikiančioms visose geografinėse vietovėse;

38.  pabrėžia, kad esminis kapitalo rinkų sąjungos kūrimo principas turi būti didesnis dėmesys galutiniams kapitalo rinkų vartotojams, t. y. įmonėms ir investuotojams, ir pripažinimas, kad rinkos skirtos įmonėms ir investuotojams; todėl mano, jog įgyvendinant ES politiką ypatingas dėmesys turi būti skirtas siekiui užtikrinti, kad kapitalo rinkos įmonėms suteiktų geresnę prieigą prie kapitalo, o investuotojams – įvairias, skaidrias galimybes taupyti už prieinamą kainą;

39.  ragina Komisiją teikti nuoseklius pasiūlymus siekiant užtikrinti, kad kapitalo rinkų sąjunga būtų neatsiejama nuo aiškios strategijos, kaip spręsti priešingus rezultatus duodančios šešėlinės bankų sistemos poveikio problemą;

40.  pabrėžia, kad, norint prisidėti prie pirmiau minėtų prioritetų užtikrinimo, kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvomis turėtų būti siekiama riboti sudėtingumą, kartu didinant tarpininkavimo tarp santaupų turinčių asmenų ir investuotojų grandinės veiksmingumą ir mažinant jos sąnaudas, stiprinant galutinių vartotojų informavimą apie tarpininkavimo grandinę ir jos sąnaudų struktūrą, stiprinant investuotojų apsaugą, užtikrinant tarpininkavimo grandinės stabilumą tinkamomis prudencinėmis taisyklėmis ir užtikrinant, kad būtų pasirengta tarpininkų nesėkmėms ir kad jie galėtų būti pakeisti padarant kuo mažiau žalos finansų sistemai ir realiajai ekonomikai;

41.  palankiai vertina Komisijos planą įvertinti bendrą finansų reguliavimo, pirmiausia penkerių pastarųjų metų teisės aktų, poveikį; pabrėžia, kad vertinant esamus finansinius reglamentus būtina atsižvelgti į pirmiau minėtus prioritetus;

42.  pabrėžia, kad bankų finansavimas ir bankų, kaip tarpininkų, vaidmuo kapitalo rinkose yra svarbūs verslo finansavimo ramsčiai; atkreipia dėmesį į tai, kad kapitalo rinkų sąjunga turėtų būti pagrįsta siekiu papildyti esminį bankų vaidmenį, o ne juos išstumti, nes bankų finansavimas ir toliau turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį finansuojant Europos ekonomiką; atkreipia dėmesį į svarbų ryšius su klientais stiprinančios banko veiklos vaidmenį finansuojant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones; jis gali būti naudojamas ir alternatyviems finansavimo būdams užtikrinti; primena strateginį tvirto ir diversifikuoto Europos bankų sektoriaus užtikrinimo aspektą; ragina Komisiją ištirti, kokias galimybes gauti banko paskolą visoje Sąjungoje turi MVĮ, ir šalinti nederamas kliūtis;

43.  pabrėžia, kad MVĮ turėtų būti užtikrintas pats didžiausias finansavimo struktūrų pasirinkimas, kad jos pačios galėtų rinktis skirtingų sąnaudų reikalaujančias ir skirtingo sudėtingumo finansavimo galimybes, įskaitant hipotekinį skolinimą ir pakeitimu vertybiniais popieriais pagrįstą finansavimą;

44.  pabrėžia, kad būtina puoselėti aplinką, kurioje priemonės, skirtos investuoti į kapitalo rinkas, pritrauktų didesnį namų ūkių ir įmonių santaupų srautą ir kurioje investuotojai būtų skatinami paskirstyti kapitalą už valstybių narių ribų; pabrėžia, jog būtinos tinkamos apsaugos priemonės, ypač namų ūkiams, siekiant užtikrinti, kad apie kapitalo rinkų investicijų pranašumus ir trūkumus būtų žinoma viskas; pabrėžia, kad svarbu plėsti galimybes įgyti išsilavinimą finansų srityje, siekiant gerinti investuotojų – ypač neprofesionaliųjų – pasitikėjimą kapitalo rinkomis; taip pat pabrėžia, kad švietimas finansų srityje turėtų būt nukreiptas į MVĮ, siekiant jas išmokyti naudotis kapitalo rinkomis;

45.  pabrėžia, kad KRS iniciatyvos turėtų sudaryti galimybes paskolų siekiantiems subjektams gauti lėšų iš rinkos šaltinių ir padėti padidinti paskolų formų įvairovę, pavyzdžiui, naudojant nuosavybės vertybiniais popieriais pagrįstas ir įmonių obligacijas, taip pat netiesioginio finansavimo formas, pagrįstas bankų ir rinkų sąveika;

46.  pabrėžia, kad, siekiant sukurti efektyvią KRS, svarbu sudaryti palankesnes sąlygas atlikti suvokiamą finansiniams subjektams prieinamų investavimo alternatyvų palyginimą; atsižvelgdamas į tai, ragina stiprinti bendrąją sistemą, kuria užtikrinamas skirtingų finansinių priemonių palyginamumas ir skaidrumas, visų pirma tinkamai įgyvendinant priemones, šiam tikslui numatytas FPRD, Draudimo tarpininkavimo direktyvoje (DTD) ir mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketuose; pabrėžia, kad svarbus tiek bendras teisėkūros nuoseklumas, tiek konkrečiai šių dokumentų teisinė tarpusavio darna, siekiant išvengti reguliacinio arbitražo ir užtikrinti kuo aukštesnį investuotojų apsaugos standartų lygį skirtingose rinkose;

47.  mano, kad KRS derėtų sukurti tinkamą reguliavimo aplinką, kuri skatina tarpvalstybinę prieigą prie informacijos apie įmones, suinteresuotas paskolų, nuosavo kapitalo ir kvazinuosavo kapitalo struktūromis, kad būtų skatinama dažniau naudoti ne bankų teikiamo finansavimo modelius, įskaitant sutelktinį finansavimą ir tarpusavio skolinimą; mano, kad MVĮ tokią informaciją turėtų atskleisti neprivaloma tvarka; pabrėžia, kad investuotojų apsaugos taisyklės turėtų būti taikomos visiems finansavimo modeliams vienodai, neatsižvelgiant į tai, ar jie priskiriami bankų ar ne bankų teikiamo finansavimo modeliams; mano, jog tokia sistemai taip pat reikėtų, kad sisteminės svarbos finansų tarpininkai ne bankų sektoriuje būtų atsparesni sisteminiu požiūriu ir būtų labiau prižiūrimi;

48.  mano, kad tam tikrų finansinių priemonių standartizavimas ir prieinamumas visoje ES vidaus rinkoje galėtų būti tinkama priemonė, padedanti didinti likvidumą, stiprinti bendrosios rinkos veikimą ir sudaryti Europos kapitalo rinkų visapusiškos apžvalgos ir priežiūros galimybes, tinkamai atsižvelgiant į geriausią šiuo metu valstybių narių taikomų standartų praktiką; pabrėžia, jog reikia išsaugoti galimybę išleisti konkrečius atskirų emitentų ir investuotojų poreikius atitinkančias finansines priemones;

49.  primena, kad istorinėje finansinių paslaugų veiksmų plano apžvalgoje raginama išanalizuoti dvi teisines spragas, kurios atsirado pasibaigus jo įgyvendinimui, poreikį atidžiai išnagrinėti ypatingą vidaus rinkai sukurtų priemonių poveikį euro zonos veikimui ir poreikį vienu metu tobulinti rinkos integraciją ir priežiūrą; ragina Komisiją rengiant veiksmų planą padaryti visas būtinas išvadas iš šio precedento;

50.  pabrėžia, kad teisinė ir priežiūros sistemos turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant išvengti pernelyg didelės rizikos prisiėmimo ir nestabilumo finansų rinkose; pabrėžia, kad tvirtas KRS projektas turi būti įgyvendinamas drauge taikant griežtą ES masto ir nacionalinę priežiūrą, įskaitant tinkamas makroprudencines priemones; mano, kad, neskaitant kitų galimų alternatyvų, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) būtų galima suteikti svarbesnį vaidmenį didinant priežiūros konvergenciją;

51.  ragina Komisiją atidžiai įvertinti kapitalo rinka pagrįsto kredito finansavimo riziką bei atitinkamą patirtį besiformuojant 2007–2008 m. finansų krizei ir spręsti su ja susijusias problemas;

Kapitalo rinkų pritaikymas MVĮ

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad galimais esamos finansų tarpininkų reguliavimo sistemos pakeitimais ir papildymais turėtų būti siekiama panaikinti patekimo į rinką kliūtis mažiems ir vidutiniams tarpininkams ir sudaryti geresnes galimybes gauti finansavimą, ypač novatoriškoms veiklą pradedančioms įmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat užtikrinti prudencinių standartų proporcingumą rizikai;

53.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, ir Direktyvos 2013/34/ES nuostatos, susijusios su tam tikrais įmonės valdymo pareiškimo elementais (COM(2014)0213); visų pirma mano, kad šis pasiūlymas galėtų tapti priemone, skirta remti akcininkams patrauklią aplinką, gerinant investavimo į akcinį kapitalą grandinės efektyvumą; pabrėžia, kad patikima ir praktiška įmonių valdymo sistema sustiprintų KRS;

54.  pabrėžia, kad kapitalo rinkų sudėtingumas neturėtų sukelti MVĮ atskirties, nes tai įmonės, kurioms labiausiai reikalingas papildomas finansavimas, ypač valstybėse narėse, kurios patiria (patyrė) ekonominių sunkumų; pabrėžia, kad sėkmingam MVĮ finansavimui palanki aplinka apima poreikį sukurti MVĮ palankias ekonomines ir reguliavimo sąlygas tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu; ypač pabrėžia, kad reikia atkreipti dėmesį į galimybę supaprastinti MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių prieigos prie PVAP tvarką, kartu užtikrinant, kad būtų išsaugoti griežti įmonių atsparumo ir atitikties PVAP reikalavimams vertinimo kriterijai; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip dar galima padėti MVĮ pritraukti investicijų;

55.  primena, kad informacijos apie MVĮ finansinę padėtį trūkumas yra viena iš didžiausių kliūčių investuoti į šio tipo įmones; ragina nuodugniai apsvarstyti būdus ir priemones, kuriais galima padidinti investuotojų prieigą prie skaidrių ir palyginamų duomenų apie MVĮ, kiek įmanoma apribojant papildomą naštą šioms įmonėms;

56.  ragina Europos viešosiose rinkose sukurti įvairią ir patrauklią visų dydžių įmonių finansavimo bazę, kartu ES finansiniame reglamentavime, turinčiame poveikio naujo augimo bendrovėms, propaguojant koncepciją „visų pirma galvokime apie mažuosius“, taip pat persvarstant ES finansinį reglamentavimą, kad būtų galima 30–50 % sumažinti įmonių įtraukimo į biržos sąrašus administracines sąnaudas;

57.  mano, kad, atsižvelgiant į MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių svarbą kuriant naujas darbo vietas, turi būti geriau išnaudojamos ne bankų teikiamo finansavimo galimybės, pavyzdžiui, plėtojant specializuotas antrines rinkas (pvz., MVĮ augimo rinkas) ir vykdant paprastą, skaidrų ir standartizuotą pakeitimą vertybiniais popieriais; palankiai vertina iniciatyvą, kurios tikslas – sukurti tvarią, skaidrią pakeitimo vertybiniais popieriais rinką, sukuriant specialią reguliavimo sistemą, kurioje vienodai apibrėžiamas aukštos kokybės pakeitimas vertybiniais popieriais ir taikomi veiksmingi rizikos stebėsenos, matavimo ir valdymo metodai; vis dėlto pabrėžia, kad MVĮ labai skirtingos ir kad pakeitimas vertybiniais popieriais nėra vienintelė turima priemonė; todėl ragina Komisiją taikyti įvairius metodus ir atsižvelgti į prekybos vietų įvairovę, siekiant pagerinti MVĮ finansavimą;

58.  remia pasiūlymus gerinti Europos įmonių, ypač MVĮ, galimybes gauti duomenis; drauge atkreipia dėmesį į tai, kad rinkos duomenų kaina yra maža, palyginti su bendromis sandorio sąnaudomis;

59.  ragina Komisiją stiprinti gebėjimą stebėti į bankininkystę panašios tarpininkavimo veiklos, vykdomos už reguliuojamo bankų sektoriaus ribų, rūšis, apimtis ir tendencijas, taip pat įgyvendinti atitinkamas priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų taikomas principas „vienoda rizika, vienodos taisyklės“;

60.  pažymi, kad privataus kapitalo ir rizikos kapitalo investicijos yra įdomi finansavimo alternatyva, ypač veiklą pradedančioms įmonėms; ragina Komisiją parengti papildomas priemones, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant Europos rizikos kapitalo fondų ir Europos socialinio verslumo fondų veiklą, kad būtų galima pašalinti pagrindinius ES rizikos kapitalo rinkų trūkumus, pavyzdžiui, informacijos investuotojams trūkumą; mano, kad specialios duomenų bazės, skirtos rinkti savanoriškai pateikiamą informaciją apie MVĮ ir veiklą pradedančias įmones, sukūrimas galėtų būti naudinga priemonė siekiant teikti informaciją investuotojams, taip galiausiai padidinant rinkos subjektų įvairovę ir dar labiau sustiprinant rizikos kapitalo rinkas valstybėse narėse;

61.  palankiai vertina pastangas remti privataus platinimo rinkų plėtrą taikant standartinius dokumentus ir apibrėžtis, kartu užtikrinant, kad galimi investuotojai būtų pakankamai informuoti apie šios formos investavimo riziką ir naudą;

62.  ragina Komisiją užtikrinti, kad, rengiant naujus pasiūlymus dėl fondų fondo, kuris būtų KRS dalis, neatsirastų spragų bendrame sisteminės ir specifinės rizikos vertinime ir valdyme;

63.  tvirtina, kad kuriant KRS būtina sustiprinti ir pagerinti ES veiklos koordinavimą tarptautiniu lygmeniu, visų pirma Didžiojo dvidešimtuko (G20), Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO), Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (IASB) ir Bazelio komiteto veikloje;

Nuoseklios ES kapitalo rinkų reguliavimo aplinkos kūrimas

64.  dar kartą pabrėžia, kad svarbus nuosavo kapitalo finansavimas, kuris gali padėti švelninti rizikos poveikį ir sumažinti pernelyg didelį įsiskolinimą ir sverto poveikį finansų sistemoje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti ir sumažinti pernelyg didelę privačių bendrovių nuosavo kapitalo finansavimo reguliavimo naštą; pabrėžia, kad svarbu spręsti apmokestinimo šališkumo skolos, o ne nuosavo kapitalo naudai problemą;

65.  supranta, kad nemokumo taisyklių skirtumai apsunkina tarpvalstybinių turto grupių kūrimą (taigi ir pakeitimo vertybiniais popieriais procesą); šiuo klausimu atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą spręsti tarpvalstybinio nemokumo problemą tiek, kiek tai būtina siekiant sukurti gerai veikiančią KRS; ragina įsteigti gaivinimo ir pertvarkymo sistemą subjektams, kurie nėra bankai, ypač pagrindinėms sandorio šalims (PSŠ);

66.  primena mokėjimo sistemų ir vertybinių popierių atsiskaitymų vaidmenį pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje ir ragina šiuo tikslu sukurti Europos rinkos infrastruktūrą, taip pat koordinuotai bei labiau suderintai stebėti ypatingos svarbos rinkos infrastruktūrą, ypač galimybę sukurti pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų bazę, kurioje būtų užregistruoti kiekvieno pakeitimo vertybiniais popieriais dalyviai, atsekamos rinkos dalyvių bendros pozicijos ir srautai tarp jų, stebimas politikos iniciatyvų efektyvumas ir veiksmingumas, taip pat nustatomi galimai besiformuojantys burbulai ir mažinama informacijos asimetrija;

67.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į informacinių ir ryšių technologijų vaidmenį, reikia spręsti kibernetinių išpuolių grėsmės problemą ir užtikrinti visos finansų sistemos atsparumą tokiems išpuoliams;

68.  ragina Komisiją padidinti finansinės informacijos palyginamumą ir kokybę, atsižvelgiant į dabartinę apskaitos standartų sistemą, taip pat į pasaulinę perspektyvą ir konservatyvius vertės nustatymo modelius bei reikalavimų proporcingumą; supranta, kad pirmiausiai turi būti įvertintas praktinis neseniai persvarstytos Europos apskaitos teisės taikymas;

69.  pabrėžia, kad būtina atlikti visų papildomų teisės aktų, įskaitant deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, poveikio vertinimą bei sąnaudų ir naudos analizę; atkreipia dėmesį į tai, kad nauji teisės aktai ne visada gali būti tinkamas politinis atsakas į šiuos iššūkius ir kad reikia apsvarstyti galimybę taikyti ne teisėkūros ir rinka grindžiamus metodus, o kai kuriais atvejais ir esamus nacionalinius sprendimus; ragina Komisiją atitinkamuose teisės aktuose įgyvendinti proporcingumo principą, kad būtų padidintas teigiamas poveikis MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

70.  mano, kad visapusiškai veiksmingos KRS pagrindiniai elementai turėtų būti sukurti ne vėliau kaip 2018 m.; pakartoja raginimą išsamiai išanalizuoti dabartinę ES kapitalo rinkų padėtį ir esamas ES masto kliūtis; ragina Komisiją paspartinti darbą rengiant veiksmų planą ir kuo greičiau pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų pasiektas tikslas iki 2018 m. pabaigos sukurti visiškai integruotą bendrą ES kapitalo rinką;

71.  pažymi, kad besivystanti skaitmeninė aplinka turėtų būti vertinama kaip galimybė pagerinti kapitalo rinkų sektoriaus veiklą ir padidinti jo naudą įmonėms, investuotojams ir plačiajai visuomenei;

72.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0202.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0161.


Europos saugumo darbotvarkė
PDF 370kWORD 137k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos saugumo darbotvarkės (2015/2697(RSP))
P8_TA(2015)0269B8-0676/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6, 7 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4, 16, 20, 67, 68, 70–72, 75, 82–87 ir 88 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 7, 8 straipsnius, 10 straipsnio 1 dalį, 11, 12, 21, 47–50, 52 ir 53 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos žmogaus teisių teismo praktiką, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų Komiteto, žmogaus teisių komisaro ir Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Veiksminga Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija (COM(2010)0573) ir į Praktines gaires dėl atsižvelgimo į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose (SEC(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12, pagal kurį pripažinta negaliojančia 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl ES kovos su terorizmu politikos: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.)(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES vidaus saugumo strategijos atnaujinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl kovos su terorizmu priemonių(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. plenarinio posėdžio diskusijas dėl Europos saugumo darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl Europos saugumo darbotvarkės (O-000064/2015 – B8-0566/2015 ir O-000065/2015 – B8-0567/2015),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pavojai Sąjungos vidaus saugumui tapo sudėtingesni, hibridiniai, asimetriniai, netradiciniai, tarptautiniai, sparčiai kintantys ir sunkiai nuspėjami bei viršija bet kurios pavienės valstybės narės pajėgumus, todėl labiau nei bet kada reikia nuoseklaus, visapusiško, daugialypio ir suderinto ES atsako, kurio metu būtų visiškai atsižvelgiama į pagarbą pagrindinėms teisėms;

B.  kadangi ES saugumo politikos rengimas yra bendros atsakomybės klausimas, o tam reikia, kad suderintomis ir suvienytomis visų valstybių narių, ES institucijų ir agentūrų, pilietinės visuomenės ir teisėsaugos institucijų pastangomis būtų siekiama bendrų tikslų ir jos būtų grindžiamos teisinės valstybės principu ir pagarba pagrindinėms teisėms; kadangi tam, kad būtų pasiekta geriausių rezultatų, konkretus šių bendrų tikslų ir prioritetų įgyvendinimas turėtų būti susietas su aiškiu užduočių paskirstymu ES ir nacionaliniu lygmeniu, remiantis subsidiarumo principu ir taikant griežtą ir veiksmingą parlamentinę ir teisminę priežiūrą;

C.  kadangi į ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį įtraukta nacionalinio saugumo išimtimi negalima pasinaudoti siekiant nacionalinėms saugumo agentūroms sudaryti sąlygas pažeisti kitų valstybių narių interesus, įskaitant ekonominius interesus, jų piliečių ir gyventojų teises ir Europos Sąjungos bei apskritai trečiųjų šalių įstatymus ir politiką;

D.  kadangi turėtų būti atkreiptas dėmesys į poreikį pasimokyti iš daugelio po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių padarytų Europos ir visuotinių normų ir vertybių pažeidimų vidaus ir išorės saugumo bendradarbiavimo srityje;

E.  kadangi laisvė, saugumas ir teisingumas yra tikslai, kurių turėtų būti siekiama vienu metu; kadangi tam, kad būtų įtvirtinta laisvė ir teisingumas, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų įgyvendinant saugumo priemones visada reikėtų gerbti demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises ir turėtų būti taikoma tinkama demokratinė priežiūra ir atskaitomybė; kadangi Europos saugumo darbotvarkėje nepakankamai atsižvelgiama į teisingumo ir prevencijos aspektą;

F.  kadangi daugelį pagrindinių nusikalstamumo priežasčių, pvz., didėjančios nelygybės, skurdo, rasinio bei ksenofobinio smurto ir neapykantos nusikaltimų, negalima pašalinti vien tik saugumo priemonėmis, tačiau jas reikia svarstyti atsižvelgiant į platesnį politikos kontekstą, įskaitant patobulintą socialinę, užimtumo, švietimo, kultūros ir išorės politiką;

G.  kadangi didėjančios ekonominės ir socialinės nelygybės, kuri kelia grėsmę socialiniam paktui ir pagrindinių teisių ir piliečių laisvių veiksmingam užtikrinimui, laikotarpiu prevencijos aspektas Europos saugumo darbotvarkėje yra itin svarbus; kadangi svarbus tokių prevencijos politikos priemonių elementas turėtų būti kalėjimui alternatyvios priemonės ir reintegracijos priemonės, ypač atsižvelgiant į nedidelius pažeidimus;

H.  kadangi pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, numatytam prie Sutarčių pridėtame Protokole Nr. 36, Komisija ir Europos Teisingumo Teismas įgijo visus įgaliojimus, susijusius su buvusio trečiojo ramsčio teisės aktais, ir dėl to padidėjo demokratinė ir su pagrindinėmis teisėmis susijusi atskaitomybė dėl priemonių, kurios atlieka svarbų vaidmenį kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę;

I.  kadangi elektroniniai nusikaltimai ir nusikaltimai, kurių vykdymą palengvina elektroninės priemonės, turi įtakos ES piliečių saugumui, vidaus rinkai ir Europos Sąjungos intelektinei nuosavybei bei klestėjimui; kadangi, pavyzdžiui, kenksmingu programiniu kodu užkrėstų kompiuterių tinklai elektroninių nusikaltimų pavidalu daro poveikį milijonams kompiuterių ir tūkstančiams taikinių tuo pačiu metu;

J.  kadangi ribos tarp vidaus ir išorės saugumo vis labiau nyksta, o tam reikia geresnio valstybių narių bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo, taigi ir išsamaus ir įvairiapusio požiūrio;

K.  kadangi reikia skirti ypatingą dėmesį paramai visoms terorizmo ir nusikaltimų aukoms ir jų apsaugai visoje ES, kaip pagrindinei saugumo darbotvarkės daliai;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos siūlomą 2015–2020 m. Europos saugumo darbotvarkę ir joje įtvirtintus prioritetus; mano, kad atsižvelgiant į problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria Europos Sąjunga, terorizmas, smurtinis ekstremizmas, tarpvalstybinis organizuotas nusikalstamumas ir elektroniniai nusikaltimai yra didžiausios grėsmės, kurioms pašalinti reikia suderintų veiksmų nacionaliniu, ES ir pasauliniu lygmenimis; atkreipia dėmesį į tai, kad darbotvarkės struktūra turėtų būti lanksti, kad būtų galima reaguoti į galimas naujas problemas ateityje;

2.  pakartoja, kad reikia toliau tirti ir šalinti pagrindines nusikalstamumo priežastis, įskaitant nelygybę, skurdą ir diskriminaciją; be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamai išteklių socialiniams darbuotojams, vietos ir nacionalinės policijos pareigūnams ir teisminių institucijų pareigūnams, kurių institucijų biudžetai buvo sumažinti tam tikrose valstybėse narėse;

3.  ragina rasti tinkamą prevencijos politikos ir represinių priemonių pusiausvyrą siekiant išsaugoti laisvę, saugumą ir teisingumą; pabrėžia, kad saugumo priemonės visada turėtų būti taikomos laikantis teisinės valstybės principų ir gerbiant pagrindines teises, pavyzdžiui, teisę į privatumą ir duomenų apsaugą, saviraiškos ir asociacijų laisvę ir teisę į tinkamą teismo procesą; todėl ragina Komisiją įgyvendinant Europos saugumo darbotvarkę deramai atsižvelgti į neseniai priimtą Teisingumo Teismo nutarimą dėl Duomenų saugojimo direktyvos (sprendimas sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12), kuriame reikalaujama, kad visos priemonės atitiktų proporcingumo, būtinumo ir teisėtumo principus ir į jas būtų įtrauktos atitinkamos atskaitingumo ir teisminio teisių gynimo apsaugos priemonės; ragina Komisiją visapusiškai įvertinti šio sprendimo poveikį visoms priemonėms, susijusioms su duomenų saugojimu teisėsaugos tikslais;

4.  primena, kad siekdama būti patikima veikėja skatinant pagrindines teises tiek ES, tiek ir už jos ribų, Europos Sąjunga savo saugumo politiką, kovą su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat savo partnerystę su trečiosiomis šalimis saugumo srityje turėtų grįsti visapusišku požiūriu, kuris apimtų visus veiksnius, dėl kurių žmonės įsitraukia į terorizmą ar organizuotą nusikalstamumą, taigi apimtų ekonominę ir socialinę politiką, plėtojamą ir įgyvendinamą visapusiškai gerbiant pagrindines teises ir vykdant teisminę ir demokratinę kontrolę ir išsamius vertinimus;

5.  palankiai vertina Komisijos pasirinkimą darbotvarkę grįsti visiško teisinės valstybės principų laikymosi ir pagarbos pagrindinėms teisėms principais, kurie turėtų būti užtikrinti taikant tinkamą teisminę priežiūrą; didesniu skaidrumu, atskaitomybe ir demokratine kontrole; geresniu galiojančių teisės aktų taikymu ir įgyvendinimu; bendresniu tarpžinybiniu ir tarpsektoriniu požiūriu; ir glaudesnėmis vidaus ir išorės aspektų saugumo sąsajomis; ragina Komisiją ir Tarybą įgyvendinant darbotvarkę griežtai laikytis šių principų; pažymi, kad Parlamentas, stebėdamas darbotvarkės įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skirs šiems principams;

6.  palankiai vertina tai, kad pagrindinėms teisėms darbotvarkėje skiriamas ypatingas dėmesys ir visų pirma Komisijos įsipareigojimą griežtai vertinti kiekvieną savo siūlomą saugumo priemonę ne tik tuo požiūriu, kokiu mastu bus pasiekti priemonės tikslai, bet ir dėl jos atitikties pagrindinėms teisėms; pabrėžia, kad Komisija į savo vertinimą privalo įtraukti visas atitinkamas įstaigas ir agentūras, ypač ES pagrindinių teisių agentūrą, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną, Europolą ir Eurojustą; prašo Komisijos pateikti visą informaciją ir dokumentus apie šį vertinimą siekiant, kad Parlamentas galėtų veiksmingai vykdyti demokratinę priežiūrą;

7.  atsižvelgdamas į tai primena griežtai smerkiantis priemones, apimančias platų ir sistemingą visa apimantį nekaltų žmonių asmens duomenų rinkimą, ypač atsižvelgiant į galimą didelį poveikį teisei į teisingą bylos nagrinėjimą, nediskriminavimą, privatumą ir duomenų apsaugą, spaudos laisvę, minties ir žodžio bei susirinkimų ir asociacijų laisvę, taip pat dėl didelių galimybių piktnaudžiauti surinkta informacija prieš politinius priešininkus; išreiškia rimtų abejonių dėl masinio sekimo priemonių naudingumo, nes naudojantis jomis dažnai per plačiai renkama informacija ir todėl sukuriama per daug klaidingų teigiamų ir neigiamų rezultatų; perspėja dėl masinio sekimo priemonių keliamo pavojaus neatsižvelgti į poreikį investuoti į galbūt pigesnes, veiksmingesnes ir mažiau intervencines teisėsaugos priemones;

8.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visuose su saugumu susijusiuose teisės aktuose būtų atsižvelgiama į svarbiausių vaiko interesų principą;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES neturi suderintos termino „nacionalinis saugumas“ apibrėžties ir dėl to esama neapibrėžtumo ES teisės aktuose, kuriuose yra nuorodų į terminą „nacionalinis saugumas“;

10.  mano, jog siekiant, kad piliečiai labiau pasitikėtų saugumo politika, ES institucijos ir agentūros, taip pat valstybės narės turėtų užtikrinti politikos formavimo ir įgyvendinimo proceso skaidrumą, atskaitomybę ir demokratinę kontrolę; palankiai vertina Komisijos ketinimą reguliariai teikti Parlamentui ir Tarybai naujausią informaciją apie tai, kaip įgyvendinama darbotvarkė; pakartoja savo ketinimą bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais reguliariai stebėti, ar darbotvarkė įgyvendinama tinkamai ir ar užtikrinama pažanga; susidomėjęs atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą įsteigti ES patariamąjį forumą saugumo klausimu; ragina šį forumą užtikrinti proporcingą visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovavimą ir laukia išsamesnės informacijos apie forumą, ypač susijusios su jo tiksliu vaidmeniu, užduotimis, sudėtimi ir galiomis ir Europos Parlamento bei nacionalinių parlamentų dalyvavimu jo veikloje;

11.  pabrėžia būtinybę tobulinti valstybių narių žvalgybos tarnybų demokratinę ir teisminę priežiūrą; pažymi, kad Parlamentas, Teisingumo Teismas ir Europos ombudsmenas neturi pakankamai galių, kad galėtų atlikti veiksmingą Europos saugumo politikos tikrinimą;

12.  ragina Komisiją ir Tarybą kuo skubiau parengti veiksmų planą (ar panašų mechanizmą), pagal kurį būtų užtikrintas veiksmingas ir operatyvinis darbotvarkės įgyvendinimas, pateikti jį Parlamentui, o tuomet per kitus šešis mėnesius pradėti jo įgyvendinimą; mano, kad požiūris, grindžiamas ES politikos ciklu (bendrų grėsmių ir pažeidžiamumo nustatymas bei įvertinimas, politinių prioritetų nustatymas ir strateginių ir veiklos planų parengimas, veiksmingas įgyvendinimas su aiškiais nurodymais, tvarkaraščiais ir rezultatais, taip pat vertinimas), turėtų užtikrinti būtiną darbotvarkės įgyvendinimo nuoseklumą ir tęstinumą su sąlyga, kad Parlamentas tinkamai dalyvauja nustatant politinius prioritetus ir strateginius tikslus; tikisi toliau diskutuoti šiais klausimais su Komisija ir Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatiniu komitetu (COSI);

13.  palankiai vertina pagrindinį darbotvarkės principą – saugumo srityje visapusiškai taikyti ir įgyvendinti esamas priemones prieš pasiūlant naujas; pakartoja, kad reikia greitesnio ir veiksmingesnio keitimosi atitinkamais duomenimis ir informacija, taikant tinkamas duomenų apsaugos ir privatumo apsaugos priemones; tačiau apgailestauja, kad, nepaisant nuolatinių Parlamento raginimų, vis dar neatliktas esamų ES priemonių veiksmingumo vertinimas, taip pat atsižvelgiant į naujas saugumo grėsmes, su kuriomis susiduria ES; mano, kad tokį vertinimą reikia atlikti tam, kad būtų užtikrinta, kad Europos saugumo politika būtų veiksminga, būtina, proporcinga, nuosekli ir išsami; ragina Komisiją pagal darbotvarkės įgyvendinimo veiksmų planą pateikti prioritetinę priemonę – minėtą esamų ES priemonių, išteklių ir finansavimo vidaus saugumo srityje veikimo vertinimą; dar kartą ragina Tarybą ir Komisiją, pasinaudojant SESV 70 straipsnyje išdėstyta procedūra, išsamiai įvertinti priemonių, priimtų vidaus saugumo srityje prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, įgyvendinimą;

14.  palankiai vertina tai, kad Komisija sutelkia dėmesį į sienų valdymą, kaip esminį tarpvalstybinio nusikalstamumo ir terorizmo prevencijos aspektą; pabrėžia, kad ES sienų saugumas turėtų būti stiprinamas atliekant sistemingas patikras naudojant esamas duomenų bazes, tokias kaip Šengeno informacinė sistema (SIS); teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą iki 2016 m. pradžios pateikti persvarstytą pasiūlymą dėl pažangiai valdomų sienų;

15.  pritaria Komisijos raginimui laikytis labiau sujungto, įvairias agentūras ir sektorius apimančio požiūrio ir pasiūlytoms priemonėms siekiant gerinti keitimąsi informacija ir geros praktikos pavyzdžiais, taip pat siekiant intensyvinti operatyvinį valstybių narių ir ES agentūrų bendradarbiavimą; pakartoja savo raginimą labiau naudotis esamomis priemonėmis ir duomenų bazėmis, pvz., Šengeno informacine sistema (SIS) ir Europos nuosprendžių registrų informacine sistema (ECRIS), taip pat jungtinėmis tyrimų grupėmis; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant paspartinti vis dar nesudarytų darbo susitarimų tarp agentūrų sudarymą; apgailestaudamas pažymi, kad darbotvarkėje numatyta nepakankamai konkrečių priemonių, kuriomis būtų galima stiprinti jos teisingumo aspektą; ragina integruoti visus teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose aspektus ir toliau juos plėtoti, be kita ko, sustiprinant įtariamųjų ir kaltinamųjų, aukų ir liudininkų teises ir užtikrinant geresnį galiojančių ES tarpusavio pripažinimo priemonių įgyvendinimą;

16.  visiškai pritaria tam, kad Komisija teikia pirmenybę siekdama padėti valstybėms narėms labiau stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, visapusiškai naudotis esamomis keitimosi informacija priemonėmis ir skatinti tarpvalstybinį kompetentingų institucijų operatyvinį bendradarbiavimą; pabrėžia, kad toks tarpvalstybinis operatyvinis bendradarbiavimas, ypač pasienio regionuose, yra labai svarbus;

17.  ragina Komisiją greitai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų keičiamas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo(7), siekiant suderinti įspėjimo kriterijus ir nustatyti, kad įspėjimai apie terorizmu įtariamus ar už terorizmą nuteistus asmenis būtų privalomi;

18.  palankiai vertina Europos policijos registrų rodyklės sistemos (EPRIS) būtinumo ir galimos pridėtinės vertės vertinimą, apie kurį pranešė Komisija, siekiant palengvinti tarpvalstybinę prieigą prie informacijos, saugomos nacionaliniuose policijos įrašuose, ir visapusiškai remia valstybių narių grupės planuojamą pradėti bandomąjį projektą siekiant sukurti automatinės tarpvalstybinės paieškos nacionalinėse rodyklėse mechanizmus, remiantis sistema „yra atitiktis / nėra atitikties“; pabrėžia, kad tarpvalstybinė prieiga prie informacijos, ypač pasienio regionuose, yra labai svarbi;

19.  pabrėžia jungtinių tyrimų grupių svarbą siekiant tirti konkrečius tarpvalstybinio pobūdžio atvejus ir ragina valstybes nares reguliariau taikyti šią sėkmingą priemonę; ragina Komisiją parengti pasiūlymus dėl teisinės sistemos, pagal kurią būtų galima sukurti laikinas arba nuolatines jungtines tyrimų grupes, kurios spręstų su nuolat iškylančiomis grėsmėmis susijusias problemas, ypač pasienio regionuose, pvz., neteisėtos prekybos narkotikais, prekybos žmonėmis, taip pat motociklininkų gaujų problemas;

20.  apgailestauja dėl to, kad tokios priemonės kaip nusikalstamu būdu įgyto turto įšaldymas ir konfiskavimas netaikomos sistemingai visais tinkamais tarpvalstybiniais atvejais, ir ragina valstybes nares ir Komisiją dėti daugiau pastangų šioje srityje;

21.  pabrėžia, kad nacionalinėms žvalgybos agentūroms bendradarbiaujant tarpvalstybiniu lygmeniu matomi labai dideli demokratinės ir teisminės priežiūros skirtumai; reiškia susirūpinimą dėl to, kad demokratinei ir teisminei priežiūrai kyla didelių kliūčių dėl trečiosios šalies taisyklės dėl prieigos prie dokumentų;

22.  pažymi, kad riba tarp išorės ir vidaus saugumo vis labiau nyksta, todėl palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad saugumo politikos vidaus ir išorės aspektai būtų tvirtai susieti; ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai vertinti darbotvarkės poveikį ES išorės saugumo strategijai ir atvirkščiai, įskaitant įsipareigojimus gerbti ir propaguoti pagrindines laisves ir teises, demokratijos vertybes ir principus, nurodytus tarptautinėse konvencijose ir susitarimuose, kuriuos jos yra ratifikavusios arba pasirašiusios; pabrėžia poreikį toliau stiprinti darbotvarkės ir strategijos sąsajas, sinergiją ir didinti suderinamumą, ypač Europai susiduriant su naujomis, kompleksinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis, gerbiant Sąjungos vertybes ir pagrindines teises; ragina Komisiją nuolat pranešti Parlamentui apie visus tolesnius veiksmus, kuriais siekiama sukurti saugumo politikos vidaus ir išorės aspektų ir jos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis saugumo srityje ryšį, kad Parlamentas galėtų pasinaudoti savo demokratinės kontrolės teise kartu su nacionaliniais parlamentais;

23.  pabrėžia vykdomos strateginės peržiūros, kuriai vadovauja vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja, kurią jai patikėjo 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba ir kurios rezultatas turėtų būti naujos Europos saugumo strategijos patvirtinimas, svarbą ir savalaikiškumą; plataus masto strategijoje, apimančioje užsienio ir saugumo politikos klausimus, turėtų būti nustatyti ir aprašyti ES interesai, prioritetai ir tikslai, esamos ir būsimos grėsmės, uždaviniai ir galimybės bei ES priemonės bei būdai šiuos tikslus pasiekti;

24.  ragina bendradarbiavimo susitarimuose dėl bendradarbiavimo saugumo srityje su trečiosiomis šalimis, ypač Šiaurės Afrikoje ir Persijos įlankos regione, numatyti labai tvirtas nuostatas dėl žmogaus teisių; ragina iš naujo apsvarstyti bendradarbiavimą su nedemokratinėmis šalimis, kuriose žmogaus teisių padėtis labai bloga;

25.  pabrėžia, kad labai svarbu šalinti pagrindines ginkluoto konflikto, ekstremizmo ir skurdo trečiosiose šalyse priežastis, nes dėl jų ES iškyla problemų saugumo srityje; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją / Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant remti įtraukias, pliuralistines ir gerai funkcionuojančias valstybes, kuriose veikia stipri ir gyvybinga pilietinė visuomenė, galinčias savo piliečiams užtikrinti laisvę, saugumą, teisingumą ir užimtumą;

26.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją/Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti bendrosios pozicijos dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo projektą, kuris atitiktų 2014 m. vasario 27 d. Parlamento rezoliucijos dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo nuostatas(8);

27.  atkreipia dėmesį į Komisijos griežtą raginimą užbaigti darbą, susijusį su ES direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo priėmimu; pakartoja, kad yra įsipareigojęs siekti užbaigti rengti šią direktyvą iki metų pabaigos; pabrėžia, kad pagal Direktyvą dėl keleivio duomenų įrašo turi būti gerbiamos pagrindinės teisės ir duomenų apsaugos standartai, įskaitant atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką, taip pat numatyta veiksminga ES lygmens priemonė; ragina Komisiją ir toliau remti šį procesą ir teikti visus atitinkamus papildomus elementus siekiant Direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo būtinumo ir proporcingumo; prašo, kad ateityje rengiant kiekvieną pasiūlymą, kuriuo sukuriamos tokios saugumo srities priemonės kaip keleivio duomenų įrašas, sistemingai būtų įtraukiami valstybių narių keitimosi informacija ir bendradarbiavimo mechanizmai;

28.  pritaria Komisijai dėl didelės paramos priemonių, susijusių su mokymu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, svarbos ir svarbaus darbo, kurį šioje srityje atlieka Europos policijos koledžas (CEPOL); mano, kad teisėsaugos pareigūnams rengiami mokymai ir mainų programos yra nepaprastai svarbūs siekiant toliau puoselėti Europos teisėsaugos kultūrą ir gerąją praktiką šioje srityje; mano, kad reikia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su saugumu, be kita ko, prevencijos srityje;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl greitai besikeičiančios saugumo padėties reikia numatyti lankstų požiūrį, grindžiamą gebėjimu prisitaikyti ir reaguoti, sukurti techninius pajėgumus ir nuolat persvarstyti prioritetinius veiksmus, numatytus darbotvarkėje; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad būtų galima pritaikyti SESV 222 straipsnį, pagal kurį reikalaujama, kad Europos Vadovų Taryba reguliariai vertintų Sąjungai iškylančias grėsmes, be kita ko, remdamasi esamais grėsmių vertinimais, kuriuos atliko valstybės narės ir Europolas, ir informuotų Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus apie rezultatus bei tolesnius veiksmus;

Terorizmas

30.  palankiai vertina darbotvarkėje įtvirtintas priemones, skirtas kovai su terorizmu, kovai su terorizmo finansavimu, kovai su grėsme, kylančia dėl to, kad ES piliečiai ir rezidentai vyksta į užsienį terorizmo tikslais (užsienio kovotojai) ir radikalėjimo prevencijai; atkreipia dėmesį į pasiūlytą naują Europos kovos su terorizmu centro, kuris bus įsteigtas prie Europolo, struktūrą ir ragina Komisiją išsamiau paaiškinti konkretų jo vaidmenį, užduotis, galias ir priežiūrą, visų pirma siekiant atitinkamu lygmeniu užtikrinti tinkamą vidaus demokratinę ir teisminę priežiūrą, taip pat atliekant šiuo metu vykdomą Europolo įgaliojimų svarstymą; pabrėžia, kad sustiprintas valstybių narių dalijimasis informacija yra labai svarbus kovojant su terorizmu ir kad tai turėtų būti daroma labiau struktūruotai;

31.  smerkia bet kokias analizes, kurios skatina painiavą tarp terorizmo, nesaugumo, islamo ir migrantų;

32.  atsižvelgdamas į neseniai Briuselyje, Paryžiuje, Kopenhagoje ir Sen Kanten Falavjė (Saint-Quentin-Fallavier) įvykdytus teroristinius išpuolius, primena, kad ES turi nedelsiant geriau įvertinti grėsmę ES saugumui ir sutelkti dėmesį į kovos su terorizmu neatidėliotinų prioritetų sritis: ES sienų saugumo stiprinimą, internetinės informacijos žymėjimo pajėgumų stiprinimą, kovą su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, taip pat nacionalinių teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų dalijimosi tarpusavyje informacija bei operatyvinio bendradarbiavimo gerinimą;

33.  primena, kad, kovojant su teroristų tinklais ir organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, itin svarbu sekti finansinius srautus ir juos nutraukti, įskaitant ir ne SWIFT finansinius srautus; palankiai vertina pastangas, kurių imamasi siekiant užtikrinti sąžiningą ir subalansuotą dalyvavimą Terorizmo finansavimo sekimo programoje (TFSP);

34.  pabrėžia, kad pačioje ES išugdytų teroristų grėsmė pasiekė naują pavojingą lygį nuo tada, kai islamo fundamentalistai užėmė teritorijas Sirijoje ir Irake ir pradėjo propagandos kampaniją visame pasaulyje, kad suvienytų savo pajėgas su džihadistais ir vykdytų išpuolius ES teritorijoje;

35.  pabrėžia, kad norint duoti atkirtį užsienio kovotojų ir, apskritai, terorizmo keliamai grėsmei reikia kovos su terorizmu strategijos, kuri būtų pagrįsta daugialypiu požiūriu, kuria būtų siekiama nuosekliai kovoti su tokiais veiksniais kaip radikalėjimas, plėtoti socialinę sanglaudą ir įtrauktį, sudaryti sąlygas reintegracijai skatinant politinę ir religinę toleranciją, nagrinėti internetu vykdomą kurstymą vykdyti teroristinius išpuolius ir duoti jam atkirtį, užkirsti kelią išvykimui norint prisijungti prie teroristinių organizacijų, neleisti verbuoti dalyvauti ir neleisti dalyvauti ginkluotuose konfliktuose ir šią veiklą apriboti, trukdyti teikti finansinę pagalbą teroristinėms organizacijoms ir pavieniams asmenims, kurie nori prie jų jungtis, prireikus užtikrinti griežtą baudžiamąjį persekiojimą ir teisėsaugos institucijoms suteikti tinkamas priemones, kad jos galėtų savo pareigas vykdyti visiškai gerbdamos pagrindines teises;

36.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti tikrą strategiją dėl Europos kovotojų, kurios dabar trūksta saugumo darbotvarkėje, ir ypač dėl tų, kurie grįžta iš konfliktų zonų ir nori pasitraukti iš juos užverbavusių teroristinių organizacijų bei rodo norą vėl integruotis į visuomenę; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas jaunų Europos kovotojų padėčiai;

37.  pakartoja, kad yra pasiryžęs vykdyti atvirus ir skaidrius tyrimus ir taip užtikrinti atskaitomybę už didelius pagrindinių teisių pažeidimus, padarytus prisidengiant kova su terorizmu, ypač atsižvelgiant į CŽV vykdytą kalinių gabenimą ir neteisėtą kalinimą Europos šalyse; ragina suteikti apsaugą tiems asmenims, kurie praneša apie šiuos pažeidimus, pvz., žurnalistams ir informatoriams;

Radikalėjimas

38.  pritaria, kad radikalėjimo prevencija turėtų būti ES prioritetas; apgailestauja, kad darbotvarkėje stinga priemonių, kuriomis būtų sprendžiamas radikalėjimo Europoje klausimas, ir ragina Komisiją imtis skubių ir visapusiškų veiksmų siekiant suintensyvinti priemones, skirtas radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencijai, užkertant kelią ekstremistinių ideologijų plitimui ir skatinant integravimą ir įtrauktį; ragina Komisiją sustiprinti Informacijos apie radikalizaciją tinklą, vienijantį visus atitinkamus veikėjus, kurie dalyvauja iniciatyvose, radikalėjimo problemos sprendžiamos vietos lygiu, ir paaiškinti, kokie yra naujai pasiūlyto Informacijos apie radikalizaciją tinklo kompetencijos centro įgaliojimai, užduotys ir veiklos sritys; rekomenduoja, kad jo struktūra taip pat apimtų vietos ir nacionaliniu lygmeniu sprendimus priimančius asmenis, kad būtų užtikrintas praktinis ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų parengtų rekomendacijų įgyvendinimas; ragina numatyti ryžtingesnes priemones, kuriomis būtų sprendžiama radikalėjimo internete ir interneto tinklapių ar socialinių tinklų naudojimo radikalių ideologijų skleidimui Europoje problema; palankiai vertina tai, kad Europole sukurtas Internetinės informacijos žymėjimo padalinys, kuris, bendradarbiaudamas su pramonės atstovais, padės valstybėms narėms nustatyti ir pašalinti smurtinį ekstremistinį turinį internete, ir ragina Komisiją skirti jo veiklai būtinų papildomų išteklių; apgailestauja, kad stinga konkrečių priemonių, kuriomis būtų stiprinamas interneto kaip informavimo ir sąmoningumo didinimo įrankio, nukreipto prieš radikalėjimą, vaidmuo, ir priemonių, kurios, visų pirma, būtų skirtos atsvaros prieš teroristinę propagandą turinio internete aktyviam platinimui, kad taip šiai propagandai būtų užkirstas kelias;

39.  pabrėžia, kad sėkminga saugumo politika turi kovoti su pagrindiniais ekstremizmo veiksniais, kaip antai radikalėjimu, netolerancija ir diskriminacija, skatinant politinį ir religinį pakantumą, plėtojant socialinę sanglaudą ir įtrauktį ir sudarant palankias sąlygas reintegracijai;

40.  mano, kad su finansine ir operatyvine Komisijos pagalba turėtų būti atlikti platūs moksliniai tyrimai ir parengtos konkrečios priemonės, kad veiksmingais ryšių kanalais būtų skatinamos mūsų bendros pakantumo, pliuralizmo, pagarbos žodžio ir sąžinės laisvei vertybės ir apskritai mūsų pagrindinės teisės ir jomis dalinamasi su Europos piliečiais; mano, kad darbotvarkėje taip pat turi būti akcentuojamas poreikis kvoti su neteisingomis nuostatomis apie religijas, visų pirma, islamą, nes pačios religijos nevaidina jokio vaidmens radikalėjimo ir terorizmo procese;

41.  reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu padažnėjusių neapykantos nusikaltimų, taip pat ir internete, prieš Europos piliečius; ragina valstybes nares apsaugoti savo piliečius nuo būsimų išpuolių ir užkirsti kelią neapykantos kurstymui ir bet kokiems netolerancijos dėl kilmės, tikėjimo ar religijos veiksmams, taip pat vykdant pedagoginį darbą su jaunimu ir skatinant įtraukų dialogą;

Organizuotas nusikalstamumas

42.  sutinka, kad prekyba žmonėmis yra reiškinys, kurį reikia efektyviau spręsti Europos lygmeniu; tačiau griežtai atmeta svarstymus apie bet kokius ryšius tarp nelegalios migracijos ir terorizmo; pažymi, kad dėl teisėtų būdų patekti į ES stygiaus su tikslu prašyti apsaugos nuolat atsiranda nelegalių būdų paklausa, todėl keliamas pavojus pažeidžiamiems migrantams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos;

43.  pabrėžia organizuoto nusikalstamumo prekybos žmonėmis srityje rimtumą; atkreipia dėmesį į tai, kokio ekstremalaus lygio smurtą ir žiaurumą nusikaltėliai priverčia patirti šią itin pažeidžiamą grupę; palankiai vertina esamus teisės aktus ir sutinka su tuo, kad reikalinga laikotarpiui po 2016 m. skirta strategija, kurią įgyvendinant dalyvautų Europolas ir Eurojustas su savo specifinėmis žiniomis šioje srityje;

44.  pripažįsta, kad kova su organizuotu nusikalstamumu reikalauja ryžtingų Europos veiksmų; remia Komisijos pasiryžimą spręsti šią problemą; ragina Komisiją visų pirma sukurti tvirtą bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis, bet taip pat bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant užkirsti kelią neteisėtam migrantų gabenimui, kad nebeįvyktų naujų tragedijų Viduržemio jūroje;

45.  pabrėžia, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tarpvalstybinio organizuoto nusikalstamumo pokyčiams, atsižvelgiant į neteisėtą prekybą ginklais, prekybą žmonėmis ir neteisėtų narkotikų gamybą bei prekybą; su pasitenkinimu pažymi, kad darbotvarkėje pripažįstamas narkotikų problemos dinamiškas pobūdis, ypač jos ryšys su organizuotu nusikalstamumu, ir auganti grėsmė dėl rinkos inovacijų gaminant tiek naujus, tiek įprastinius narkotikus ir jais prekiaujant; pabrėžia, kad reikia skubiai priimti pasiūlytą dokumentų rinkinį dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir ragina Tarybą daryti pažangą šioje srityje;

46.  mano, kad be ES turimų kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu priemonių Europos saugumo darbotvarkėje turėtų būti įtraukti ir šių sunkių nusikaltimų aukų apsaugos mechanizmai, kad būtų užkirstas kelias tolimesnei viktimizacijai; pažymi, kad aukų apsauga turi būti laikoma svarbia kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu priemone, nes taip aiškiai parodoma nusikaltėliams, kad visuomenė nepasiduos smurtui ir visada apgins aukas ir jų orumą;

Elektroniniai nusikaltimai

47.  pabrėžia, kad teroristinės organizacijos ir organizuotos nusikalstamos grupuotės vis labiau naudojasi kibernetine erdve, kad galėtų lengviau vykdyti visų rūšių nusikaltimus, ir kad kibernetiniai nusikaltimai ir nusikaltimai, kurių vykdymą palengvina elektroninės priemonės, yra didžiausia grėsmė ES piliečiams ir ES ekonomikai; pažymi, kad skaitmeninėje epochoje dėl kibernetinio nusikalstamumo reikia naujo požiūrio į teisėsaugą ir teisminį bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad technologijų vystymasis sustiprina kibernetinio nusikalstamumo poveikio mastą ir greitį, ir todėl ragina Komisiją atlikti išsamią teisėsaugos ir teisminių institucijų galių ir šių institucijų teisinių ir techninių pajėgumų internete ir realiame gyvenime analizę, kad jos galėtų veiksmingai kovoti su kibernetiniu nusikalstamumu, nors taip pat pabrėžia, kad visos teisėsaugos priemonės turi griežtai atitikti pagrindines teises, būti būtinos ir proporcingos bei neprieštarauti ES ir nacionalinei teisei; ypač ragina Komisiją užtikrinti, kad teisė naudoti šifravimą išliktų nepaliesta visoje Europos Sąjungoje ir kad, nors visuomet galima perimti pranešimus policijos tyrimo arba teismo proceso tikslais gavus tinkamą teisminės institucijos leidimą, valstybės narės neįgyvendintų jokių priemonių, kuriomis pažeidžiama asmenų teisė naudoti šifravimą; prašo Komisiją suteikti Europolo Internetinės informacijos žymėjimo padaliniui papildomų išteklių, reikalingų jo veikimui, užuot vykdžius vidinius darbo vietų perskirstymus, įskaitant ir Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro (EC3), kuriam neturėtų stigti darbuotojų, darbuotojus;

48.  pabrėžia ypatingą mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą siekiant, kad ES neatsiliktų nuo kintančių saugumo poreikių; pabrėžia konkurencingos ES saugumo pramonės svarbą prisidedant prie ES nepriklausomumo saugumo srityje; pakartoja raginimą sustiprinti ES IT saugumo nepriklausomumą ir poreikį įvertinti galimybes naudoti ES pagamintus saugumo prietaisus bei paslaugas ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose ir teikiant viešąsias paslaugas;

49.  ragina Komisiją pradėti atitinkamą informavimo apie riziką, susijusią su sunkiais elektroniniais nusikaltimais, ir pasirengimo kampaniją, siekiant padidinti atsparumą kibernetiniams išpuoliams;

50.  teigiamai vertina ECS atliekamą darbą kovojant su sunkiais tarpvalstybiniais elektroniniais nusikaltimais ir nusikaltimais, kurių vykdymą palengvina elektroninės priemonės; pabrėžia, kad ECS tenka pagrindinis vaidmuo teikiant pagalbą valstybėms narėms, visų pirma kovoje su vaikų seksualiniu išnaudojimu; pakartoja, kad Komisija buvo skelbusi suteiksianti EC3 būtinų ekspertų ir biudžetą, kad paskatintų Europos bendradarbiavimą srityse, kurioms nebuvo skirta dėmesio nuo 2013 m., kai buvo sukurtas šis centras;

51.  ragina Komisiją atlikti išsamų esamų kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu internete priemonių vertinimą, nustatyti, ar reikia papildomų teisėkūros procedūra priimamų aktų, ir apsvarstyti, ar Europolas turi pakankamai ekspertų, išteklių ir darbuotojų, kad galėtų kovoti su šiuo baisiu nusikaltimu;

Finansavimas

52.  apgailestauja, kad Komisijos 2016 m. biudžeto projekte Europolo biudžeto padidinti numatyta tik apytiksliai 1,5 mln. EUR, tačiau šių išteklių neužtenka, kad jis galėtų, kaip numatyta darbotvarkėje, įsteigti Europos kovos su terorizmu centrą ir Internetinės informacijos žymėjimo padalinį;

53.  palankiai vertina Komisijos pirmininko pirmojo pavaduotojo Franso Timmermanso Europos Parlamente padarytą pareiškimą apie tai, kad Komisija suderins turimus finansinius išteklius su darbotvarkės prioritetais; šiuo aspektu dar kartą pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad atitinkamoms ES agentūroms būtų skirta atitinkamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių darbotvarkėje nustatytoms dabartinėms ir būsimoms užduotims atlikti; ketina atidžiai stebėti įgyvendinimą ir įvertinti būsimas Vidaus saugumo fondo reikmes ES ir nacionaliniu lygmenimis;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 150, 2014 5 20, p. 93.
(2) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 45.
(3) Priimtas tekstas, P7_TA(2014)0173.
(4) Priimtas tekstas, P7_TA(2014)0230.
(5) Priimtas tekstas, P8_TA(2014)0102.
(6) Priimtas tekstas, P8_TA(2015)0032.
(7)OL L 381, 2006 12 28, p. 4.
(8)Priimti tekstai, P7_TA(2014)0172.


Padėtis Jemene
PDF 295kWORD 94k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Jemene (2015/2760(RSP))
P8_TA(2015)0270RC-B8-0680/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jemeno,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 26 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl padėties Jemene,

–  atsižvelgdamas į bendrą 2015 m. balandžio 1 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ir už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingo Komisijos nario Christoso Stylianideso pareiškimą dėl kovų Jemene poveikio,

–  atsižvelgdamas į bendrą 2015 m. gegužės 11 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ir už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingo Komisijos nario Christoso Stylianideso pareiškimą dėl pasiūlytų paliaubų Jemene,

–  atsižvelgdamas į bendrą 2015 m. liepos 3 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ir už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingo Komisijos nario Christoso Stylianides pareiškimą dėl krizės Jemene,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos išvadas dėl Jemeno,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 2014 (2011 m.), 2051 (2012 m.), 2140 (2014 m.), 2201 (2015 m.) ir 2216 (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 24 d. 24-ojo Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir Europos Sąjungos Jungtinės tarybos ir ministrų posėdžio pirmininkų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2015 m. birželio 25 d. pranešimą spaudai dėl padėties Jemene,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 21 d. Taikos ir nacionalinės partnerystės susitarimą, 2014 m. sausio 25 d. Nacionalinio dialogo konferencijos rezultatų dokumentą ir 2011 m. lapkričio 21 d. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos iniciatyvą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi dabartinė krizė Jemene – tai viena po kitos dirbusių vyriausybių nesugebėjimo pateisinti teisėtų Jemeno gyventojų lūkesčių, susijusių su demokratija, ekonominiu ir socialiniu vystymusi, stabilumu ir saugumu, padarinys; kadangi dėl šios nesėkmės susidarė sąlygos smurtiniam konfliktui prasidėti, nes nepavyko suformuoti įtraukios vyriausybės ir sąžiningai pasidalyti valdžią ir buvo sistemingai ignoruojami įvairių šalies genčių nesutarimai, vyraujantis nesaugumas ir ekonominis paralyžius;

B.  kadangi dabartinis konfliktas Jemene išplito į 20 iš 22 šalies teritorinių vienetų; kadangi, remiantis naujausiais konsoliduotais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2015 m. kovo 19 d. – gegužės 5 d. žuvo mažiausiai 1 439 žmonės, o dar 5 951 sužeista, iš kurių daugelis buvo civiliai gyventojai; kadangi nuo konfliktų pradžios žuvo daugiau nei 3 000 žmonių ir daugiau nei 10 000 buvo sužeista;

C.  kadangi Jemenas – viena vargingiausių šalių Artimuosiuose Rytuose, kurioje aukštas nedarbo ir neraštingumo lygis ir neteikiamos pagrindinės paslaugos; kadangi šiuo metu 20 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos, įskaitant maždaug 9,4 mln. Jemeno vaikų, daugiau kaip 250 000 pabėgėlių ir 335 000 šalies viduje perkeltų asmenų;

D.  kadangi pastarojo meto įvykiai kelia didelį pavojų regiono, visų pirma Somalio pusiasalio, Raudonosios jūros ir platesnio Artimųjų Rytų regiono, stabilumui.

E.  kadangi 2015 m. kovo 26 d. Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, įskaitant Bahreiną, Egiptą, Jordaniją, Kuveitą, Maroką, Katarą, Sudaną ir Jungtinius Arabų Emyratus, Jemeno Prezidento Abd-Rabbu Mansouro Hadi prašymu pradėjo karinę operaciją Jemene prieš Houthi grupuotės sukilėlius; kadangi pranešama, kad ši koalicija Jemene naudoja tarptautiniu mastu uždraustas kasetines bombas, ir kadangi šiuos atvejus šiuo metu tiria JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras;

F.  kadangi labai daug civilių gyventojų žuvo dėl Houthi grupuotės karinių grupių ir susijusių pajėgų veiksmų, be kita ko, dėl priešlėktuvinių šaudmenų, kurie sprogsta numesti į apgyvendintas teritorijas, taip nužudydami ir suluošindami civilius gyventojus, naudojimo;

G.  kadangi per Saudo Arabijos vadovaujamos karinės koalicijos vykdomus oro antpuolius Jemene kelis kartus žuvo civiliai gyventojai, pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę, pagal kurią reikalaujama imtis visų reikiamų žingsnių siekiant užkirsti kelią civilių gyventojų aukoms ar kuo labiau jas sumažinti;

H.  kadangi, Saudo Arabija vykdė ne tik šiuos oro antpuolius, bet ir pradėjo Jemeno jūrinę blokadą, kurios poveikis civiliams gyventojams yra dramatiškas: 22 mln. žmonių, beveik 80 proc. visų gyventojų, skubiai reikalingas maistas, vanduo ir medicinos reikmenys;

I.  kadangi 2015 m. birželio 15 d., atsižvelgiant į JT taikos derybas, JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon paragino atnaujinti humanitarines paliaubas bent dviem savaitėms per ramadaną, kad ypač svarbi pagalba pasiektų visus Jemeno gyventojus, kuriems jos reikia, tačiau kadangi joks susitarimas nebuvo pasiektas; kadangi 2015 m. birželio 19 d. Jemeno konfliktuojančioms šalims nepavyko pasiekti susitarimo dėl ugnies nutraukimo vykstant diplomatinėms deryboms, kurioms tarpininkavo JT specialusis pasiuntinys Ismail Ould Cheikh Ahmed;

J.  kadangi 2015 m. birželio 30 d. apie 1 200 kalinių, įskaitant „Al-Qaeda“ įtariamuosius, pabėgo iš Taizo miesto centrinio kalėjimo; kadangi apie 300 kalinių jau buvo pabėgę iš kito kalėjimo Chadramauto provincijoje 2015 m. balandžio mėn.; kadangi Jemene vyksta teroristų užpuoliai, pvz., 2015 m. birželio 17 d. užpuolis Sanoje, įskaitant tris mečetes, kurio metu žuvo ir buvo sužeista daug žmonių;

K.  kadangi 2015 m. liepos 1 d. Jungtinės Tautos paskelbė trečio lygio krizę Jemene ir tai yra aukščiausio lygio nepaprastoji padėtis; kadangi pagal ekstremaliosios padėties planą Jungtinės Tautos pamėgins padėti 11,7 mln. žmonių, kuriems labiausiai reikia pagalbos; kadangi pranešama, kad sveikatos apsaugos sistema yra atsidūrusi prie žlugimo ribos: mažiausiai 160 sveikatos priežiūros įstaigų uždaryta dėl nesaugios padėties ir kuro bei reikmenų trūkumo;

L.  kadangi 15,9 mln. Jemeno gyventojų reikia humanitarinės pagalbos; kadangi dėl šiuo metu plačiai paplitusio nesaugumo pažeidžiamiausi vaikai neturės galimybės naudotis jiems reikalingomis sveikatos priežiūros ar maitinimo paslaugomis;

M.  kadangi nuo 2015 m. kovo mėn. 9,9 mln. vaikų labai nukentėjo nuo konflikto, o 279 vaikai žuvo ir 402 buvo sužeisti; kadangi mažiausiai 1,8 mln. vaikų nebegali lavintis, nes dėl konflikto uždarytos mokyklos, taigi didėja pavojus, kad juos užverbuos ar išnaudos ginkluotos grupuotės ir jie patirs kitokį netinkamą elgesį; kadangi, remiantis UNICEF duomenimis, vaikai sudaro beveik trečdalį visų kovotojų Jemene, iš kurių mažiausiai 140 buvo užverbuota vien tik 2015 m. kovo 26 d. – balandžio 24 d.; kadangi patvirtinta, kad 156 vaikai buvo užverbuoti ir naudojami ginkluotų grupuočių 2014 m.; kadangi 2015 m. šis skaičius jau padvigubėjo;

N.  kadangi, Jungtinių Tautų vaikų fondo vertinimu, daugiau nei pusei milijono jaunesnių nei penkeri metai vaikų gresia didelis ūmus mitybos nepakankamumas, o 1,2 mln. jaunesnių nei penkerių metų vaikų gresia vidutinis ūmus mitybos nepakankamumas – šis skaičius nuo krizės pradžios išaugo beveik du kartus;

O.  kadangi sveikatos priežiūros sistema gali netrukus žlugti, nes nutraukus skiepijimo paslaugas maždaug 2,6 mln. jaunesnių nei 15 metų vaikų kyla pavojus užsikrėsti tymais, o 2,5 mln. vaikų kyla pavojus susirgti viduriavimu – galimai mirtina liga, kuri greitai plinta konfliktų ir gyventojų perkėlimo metu; kadangi daugėja dengė karštligės atvejų, negydomos lėtinės ligos, o gyvybiškai būtinų medicinos priemonių tiekimas atitinkamiems gyventojams ir gydytojų patekimas pas juos blokuojamas;

P.  kadangi šalyje sparčiai senka kuro atsargos ir kadangi dėl to jau labai varžomas pagalbos paskirstymas, be to, greitai pradės trūkti vandens ir iškils pavojus žmonių gyvybėms, nes sausros ištikto Jemeno vandens tiekimas visiškai priklauso nuo kuru varomų giluminių šulinių siurblių;

Q.  kadangi Jemenui taip pat tiesioginę įtaką daro humanitarinė krizė Somalio pusiasalyje, nes daugiau nei 250 000 pabėgėlių, daugiausiai iš Somalio, atsidūrė šalyje ir gyvena prastomis sąlygomis; kadangi, be to, vyriausybės apskaičiavimais, Jemene yra apie vieną milijoną Etiopijos imigrantų;

R.  kadangi dėl blogėjančios saugumo padėties humanitarinės organizacijos perkėlė daugumą savo tarptautinių darbuotojų už šalies ribų; kadangi vis dar mažai organizacijų gali vykdyti veiklą Jemene ir jų veikla yra labai apribota;

S.  kadangi „Al-Qaeda“ Arabijos pusiasalyje galėjo pasinaudoti politinės ir saugumo padėties Jemene pablogėjimu ir plėstis, didindama savo teroristinių išpuolių skaičių ir mastą;

T.  kadangi vadinamoji grupuotė „Islamo valstybė“ (ISIS) / „Da'esh“ įsitvirtino Jemene ir vykdė teroristinius išpuolius prieš šiitų mečetes, nužudydama šimtus žmonių; kadangi tikėtina, jog „Al-Qaeda“ Arabijos pusiasalyje ir grupuotė „Islamo valstybė“ / „Da'esh“ pasinaudos saugumo vakuumu Jemene, kad padidintų savo pajėgumus ir rengtų išpuolius prieš Jemeno saugumo pajėgas, Houthi grupuotę ir bet kokias Vakarų pajėgas;

U.  kadangi ginkluoto konflikto eskalavimas kelia grėsmę Jemeno kultūros paveldui; kadangi 2015 m. liepos 2 d. Pasaulio paveldo komitetas įtraukė dvi Jemeno vietoves ‒ Sanos senamiestį ir seną siena apjuostą Šibamo miestą ‒ į pasaulio paveldo objektų, kuriems gresia pavojus, sąrašą;

V.  kadangi ES nustatė ginklų embargą ir kitas tikslines sankcijas Houthi grupuotės vadui ir buvusio prezidento Ali Abdullaho Saleho sūnui; kadangi kitiems dviem Houthi grupuotės nariams, taip pat buvusiam prezidentui nuo 2014 m. gruodžio mėn. taikomi tie patys apribojimai;

W.  kadangi 2015 m. Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos departamentas (ECHO) skyrė 25 mln. EUR siekdamas padėti šios šalies bendruomenėms, kurios kenčia nuo ypač prastos mitybos, konfliktų ir priverstinių perkėlimų; kadangi 2014 m. bendras ES finansavimas iš valstybių narių ir Komisijos humanitarinei pagalbai Jemene finansuoti sudarė 100,8 mln. EUR, iš kurių 33 mln. EUR skyrė ECHO;

X.  kadangi persvarstytame JT humanitarinės pagalbos prašyme reikalauta 1,6 mlrd. JAV dolerių, tačiau kadangi šiuo metu skirta tik apie 10 proc. šios sumos;

1.  yra labai susirūpinęs dėl sparčiai blogėjančios politinės, saugumo ir humanitarinės padėties Jemene; primygtinai ragina visas kariaujančias šalis nedelsiant nutraukti smurtą; reiškia užuojautą aukų šeimoms; pabrėžia, kad ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą toliau remti Jemeną ir Jemeno žmones;

2.  patvirtina, kad tvirtai remia Jemeno vienybę, suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą ir palaiko Jemeno gyventojus;

3.  smerkia destabilizuojančius ir smurtinius vienašališkus veiksmus, kuriuos vykdo Houthi grupuotė ir buvusiam prezidentui Salehui ištikimi kariniai daliniai; taip pat smerkia Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos vykdomus oro antpuolius ir vykdomą Jemeno jūrinę blokadą, dėl kurių žuvo tūkstančiai žmonių, Jemenas buvo dar labiau destabilizuotas, buvo sukurtos palankesnės sąlygos teroristų ir ekstremistų organizacijų, pvz., grupuotės „Islamo valstybė“ / „Da’esh“ ir „Al-Qaeda“ Arabijos pusiasalyje, plėtrai ir buvo pabloginta jau ir taip kritiška humanitarinė padėtis;

4.  primygtinai ragina visas Jemeno šalis, visų pirma Houthi judėjimą, dėti pastangas siekiant dialogu ir konsultacijomis išspręsti tarpusavio nesutarimus; ragina visus regioninius subjektus konstruktyviai palaikyti ryšius su Jemeno šalimis, kad būtų sudarytos sąlygos deeskaluoti krizę ir išvengti tolesnio regioninio nestabilumo; ragina visas šalis nepulti kultūros paveldo objektų ir pastatų juos apšaudant artilerija ar vykdant oro antskrydžius ir nenaudoti jų kariniais tikslais;

5.  palankiai vertina tai, kad ES pakartojo esanti tvirtai įsipareigojusi ir pasiryžusi kovoti su ekstremistų ir teroristų grupuočių, pavyzdžiui, „Al-Qaeda“ Arabijos pusiasalyje, grėsme, ir neleisti joms toliau naudotis susidariusia padėtimi;

6.  smerkia bet kokį smurtą, bandymus ar grasinimus naudoti smurtą siekiant įbauginti asmenis, dalyvaujančius konsultacijose, kuriose tarpininkauja JT; pabrėžia, kad JT tarpininkaujamam įtraukiam politiniam dialogui turi vadovauti Jemenas, o tarpininkavimu turi būti siekiama rasti sutarimu pagrįstą Jemeno krizės politinį sprendimą vadovaujantis Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos iniciatyva ir jos įgyvendinimo priemone, visapusiškos Nacionalinio dialogo konferencijos rezultatais, Taikos ir nacionalinės partnerystės susitarimu ir susijusiomis JR Saugumo Tarybos rezoliucijomis;

7.  griežčiausiai smerkia grupuotės „Islamo valstybė“ / „Da’esh“ vykdomus teroristinius išpuolius prieš šiitų mečetes Sanoje ir Sadoje, kurių metu žuvo ir buvo sužeista šimtai žmonių, taip pat neigiamai vertina kraštutinės religinės ideologijos, kuria grindžiama ši nusikalstama veika, plitimą;

8.  yra itin susirūpinęs dėl to, kad „Al-Qaeda“ Arabijos pusiasalyje sugebėjo pasinaudoti blogėjančia politine ir saugumo padėtimi Jemene; primygtinai ragina visas konflikto šalis parodyti tvirtą įsipareigojimą ir ryžtą didžiausią prioritetą teikti kovai su ekstremistų ir teroristų grupuotėmis, pvz., grupuote „Islamo valstybė“ / „Da’esh“ ir „Al-Qaeda“ Arabijos pusiasalyje;

9.  smerkia tai, kad konflikto šalys verbuoja ir naudoja vaikus;

10.  išreiškia savo visapusišką paramą JT ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Jemenui Ismailio Ouldo Cheikho Ahmedo pastangoms tarpininkauti šalių taikos deryboms; remia Omano pastangas užtikrinti, kad Houthi grupuotė ir Jemeno vyriausybei ištikimos pajėgos nutrauktų ugnį – tai būtų pirmas žingsnis siekiant rasti politinį sprendimą derantis;

11.  pabrėžia, kad konflikto sprendimas gali būti tik politinis, įtraukus ir pasiektas derybomis; todėl primygtinai ragina visas Jemeno konflikto šalis nesutarimų sprendimo siekti palaikant dialogą, siekiant kompromiso ir galių pasidalijimo ir sudarant sąlygas nacionalinės vienybės vyriausybės suformavimui, kad būtų atkurta taika, išvengta ekonominio ir finansinio žlugimo ir sprendžiama humanitarinės krizės problema;

12.  ragina paskelbti humanitarines paliaubas, kad gyvybių gelbėjimo pagalba galėtų nedelsiant pasiekti Jemeno žmones; primygtinai ragina visas šalis remiantis nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principais sudaryti palankesnes sąlygas nedelsiant teikti humanitarinę pagalbą visiems Jemeno regionams, taip pat humanitarinės pagalbos teikėjams greitai, saugiai ir nekliudomai pasiekti žmones, kuriems tokios pagalbos reikia, įskaitant medicininę pagalbą; primena, kad taip pat būtina toliau sudaryti palankias sąlygas prekybos laivams patekti į Jemeną;

13.  ragina visas šalis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės, užtikrinti, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai, ir nesitaikyti tiesiogiai į civilinę infrastruktūrą, visų pirma medicinos įstaigas ir vandens tiekimo sistemas, nesinaudoti civilinių pastatais kariniais tikslais ir skubiai pradėti bendradarbiauti su JT ir humanitarinės pagalbos organizacijomis, siekiant suteikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia;

14.  pabrėžia, kad reikia koordinuoti humanitarinius veiksmus vadovaujant JT, ir primygtinai ragina visas šalis prisidėti prie humanitarinių poreikių tenkinimo; ragina tarptautinę bendruomenę prisidėti prie persvarstyto JT humanitarinės pagalbos prašymo;

15.  ragina atlikti nepriklausomą visų tariamų tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų tyrimą;

16.  palankiai vertina Konstitucijos rengimo komiteto padarytą pažangą ir ragina parengti įtraukią, skaidrią konstituciją, kuri atitiktų Jemeno gyventojų teisėtus siekius ir atspindėtų Nacionalinio dialogo konferencijos rezultatus, ir surengti referendumą dėl konstitucijos projekto ir savalaikius visuotinius rinkimus, siekiant užkirsti kelią tolesniam humanitarinės ir saugumo padėties Jemene blogėjimui;

17.  primena, kad religijos ir tikėjimo laisvė yra pagrindinė teisė, ir griežtai smerkia visų formų smurtą ir diskriminaciją dėl religijos ir tikėjimo; dar kartą tvirtina, kad remia visas iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abipusę religinių ir kitų bendruomenių pagarbą; ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta, sektantiškumu ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalėjimu;

18.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę skubiai Jungtinėse Tautose užtikrinti paramą didžiajam tarptautiniam planui užtikrinti Jemene vandens tiekimą, nes tokia iniciatyva galėtų iš esmės padėti sėkmingai užbaigti galimą taikos procesą ir suteikti gyventojams galimybės pagerinti žemės ūkį, prasimaitinti ir atstatyti šalį perspektyvą;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos generaliniam sekretoriui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui ir Jemeno vyriausybei.


Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono saugumo problemos ir politinio stabilumo perspektyvos
PDF 404kWORD 178k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl saugumo iššūkių Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikos regione ir politinio stabilumo perspektyvų (2014/2229(INI))
P8_TA(2015)0271A8-0193/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 8 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į savo 2013 m. sausio 17 d. poziciją dėl šio susitarimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos saugumo strategiją ir 2008 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos Tarybos pareiškimą dėl gebėjimų stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės siekiant demokratijos ir bendros gerovės komisijos bendrą komunikatą (COM(2011)0200),

–  atsižvelgdamas į Dovilio partnerystę, kurią 2011 m. gegužės 21 d. Dovilyje vykusiame valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikime pradėjo Didysis aštuonetas (G8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos 2011 m. gegužės 25 d. bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos 2015 m. vasario 6 d. bendrą komunikatą dėl Sirijai ir Irakui, taip pat grupuotės „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos elementų (JOIN(2015)0002),

–  atsižvelgdamas į per trečią Europos Sąjungos ir Arabų Valstybių Lygos užsienio reikalų ministrų 2014 m. birželio 11 d. susitikimą Atėnuose priimtą deklaraciją ir į Europos išorės veiksmų tarnybos ir Arabų Valstybių Lygos generalinio sekretoriato 2015 m. sausio 19 d. Briuselyje pasirašytą susitarimo memorandumą,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. rugpjūčio 30 d. išvadas dėl Irako ir Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 15 d. Paryžiuje vykusios tarptautinės konferencijos taikos ir saugumo Irake klausimais išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 17 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 15 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos regioninės strategijos, skirtos Sirijai ir Irakui,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 9 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl kovos su terorizmu,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl ES požiūrio į Iraną(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Pokyčių darbotvarkė: ES prekybos ir investicijų strategija Viduržemio jūros regiono pietuose po Arabų pavasario revoliucijų“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Saudo Arabijos, jos santykių su ES ir jos vaidmens Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje, grupuotės „Islamo valstybė“ agresijos ir mažumų persekiojimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl padėties Libijoje(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Arabų Valstybių Lygos valstybių ryšių ir bendradarbiavimo kovojant su terorizmu(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pastarųjų grupuotės ISIL / „Da'esh“ išpuolių ir žmonių, ypač asirų, grobimų Artimuosiuose Rytuose(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 23 d. Briuselyje įvykusio Libijos savivaldybių atstovų susitikimo, kurį sukvietė Jungtinių Tautų paramos misija Libijoje ir kurį organizavo Europos Sąjunga, išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 13 d. Barselonoje vykusį Ispanijos, Tarybai pirmininkaujančios Latvijos ir ES surengtą ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą, skirtą Europos kaimynystės politikos ateičiai aptarti,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 2139 (2014), 2165 (2014) ir 2191 (2014), pagal kurias JT ir jų partneriams leidžiama teikti tarpvalstybinę humanitarinę pagalbą ir pagalbą opozicijos kontroliuojamose zonose Sirijoje be valstybės sutikimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8–0193/2015),

A.  kadangi konfliktai Sirijoje, Irake, Jemene ir Libijoje ir didėjanti įtampa visame Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione yra pagrindiniai šio regiono destabilizavimo veiksniai; kadangi tarp Sahelio ir Artimųjų Rytų frontų yra sandūra kovojant su terorizmu ir šie frontai yra arti pažeidžiamos Somalio pusiasalio teritorijos; kadangi tokios padėties pasekmės viso regiono saugumui yra katastrofiškos, nes daro ilgalaikę žalą politinei ir ekonominei plėtrai, ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir demografinei sanglaudai regione; kadangi šių įvykių keliamas pavojus Europos saugumui, piliečiams ir jų interesams yra didelis; kadangi yra didelis civilių gyventojų aukų ir teroro aktų prieš civilius gyventojus skaičius; kadangi grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir humanitarinė teisė, ypač etninių ir religinių mažumų atžvilgiu; kadangi šių konfliktų sukelta sunki humanitarinė krizė lėmė didelio masto gyventojų perkėlimus ir itin sudėtingas gyvenimo sąlygas pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms; kadangi nuolat atsiranda sunkumų numatyti nuoseklią konfliktų sprendimo strategiją ir nustatyti teisėtą ir patikimą įtraukaus dialogo su įvairiomis susijusiomis šalimis pagrindą;

B.  kadangi, atsižvelgiant į sukilimų arabų šalyse pasekmes atitinkamoms šalims, susidariusią naują ir sudėtingą padėtį ir todėl atsiradusią būtinybę kovoti su grupuote ISIL ir kitomis teroristinėmis organizacijomis, reikia persvarstyti ES veiksmus Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione; kadangi reikia daryti didesnį spaudimą autoritariniams režimams, kad jie pradėtų įgyvendinti įtraukią politiką; kadangi regiono stabilizavimo tikslas yra ne tik saugumo klausimas, bet ir ekonominiai, politiniai ir socialiniai padariniai, dėl kurių reikia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės plėtotų strateginę visuotinę ir daugialypę politiką ir bendradarbiavimą su šio regiono veikėjais vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

C.  kadangi teroristinė organizacija ISIL / „Da'esh“ šiaurės Irake ir Sirijoje pradėjo sistemingas etninio valymo kampanijas ir etninių ir religinių mažumų atžvilgius vykdo karo nusikaltimus, įskaitant masinio susidorojimo žudynes ir grobimus; kadangi JT jau pranešė apie tikslines žudymus, priverstinį atvertimą į islamą, grobimus, prekybą moterimis, moterų ir vaikų pavergimą, vaikų verbavimą savižudiškų sprogdinimų tikslais, seksualinę prievartą ir fizinį smurtą bei kankinimą; kadangi grupuotė ISIL / „Da'esh“ yra nusitaikiusi į krikščionių, jazidų, turkmėnų, šabakų, kakajų, saabėjų ir šiitų bendruomenes, taip pat į daugybę arabų ir musulmonų sunitų;

D.  atsižvelgdamas į tai, kad Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika išgyvena su geopolitine padėtimi susijusį perversmą, kuris gali lemti esminius ir nenuspėjamus regiono pusiausvyros pokyčius; kadangi regione vis dažniau kyla politinio, etninio ir religinio pobūdžio krizės ir konfliktai, stiprėja sukarintos grupuotės ir susilpnėja ar žlunga kai kurios regiono valstybės ar režimai; kadangi šiomis aplinkybėmis yra daugybė žmogaus teisių pažeidimų; kadangi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys ir tarptautinė bendruomenė, kovodamos su terorizmu ir remdamos įtraukią demokratinę reformą šiame regione, turi bendrų saugumo interesų;

E.  kadangi dėl konfliktų Irake ir Sirijoje, kaip ir dėl konflikto Jemene ir Libijoje, didėja įtampa regione ir tarptautinė įtampa; kadangi religinis ir etninis pagrindas naudojamas kaip priemonė siekiant su politika ir valdžia susijusių interesų; kadangi todėl kyla konfrontacijos tarp sunitų ir šiitų grėsmė, plintanti už tiesioginių geografinių ribų;

F.  kadangi Tunisas yra ryškiausias demokratizacijos po sukilimų arabų šalyse pavyzdys, tačiau jį paveikė grupuotės ISIL / „Da’esh“ 2015 m. kovo 18 d. teroristinis išpuolis, kuris primena, kad šio regiono šalims, ypač Tunisui, būtina stipri ir nuolatinė parama;

G.  kadangi, atsižvelgiant į 2008 m. ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites, moters teisių ir lyčių lygybės skatinimas turėtų būti svarbiausia ES ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regiono šalių politinių ir žmogaus teisių dialogo sudėtinė dalis; kadangi moterų dalyvavimas ir galių moterims suteikimas viešojoje, politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje srityse Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse yra pagrindinis stabilumo, taikos ir ekonominės gerovės stiprinimo ilguoju laikotarpiu veiksnys; kadangi galių moterims ir mergaitėms suteikimas per švietimą yra labai svarbus skatinant jų vaidmenį visose šiose srityse; kadangi moterų teises ir lyčių lygybę ginančios pilietinės visuomenės organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį suteikiant moterims galių Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse;

H.  kadangi valstybių narių įtaką regione labai nevienoda; kadangi būtina didinti Europos Sąjungos įtaką; kadangi ilgalaikis politinis ir ekonominis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono stabilumas yra pagrindinis strateginis Sąjungos uždavinys; kadangi dėl šios priežasties Sąjunga turi atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant spręsti konfliktus ir užtikrinti demokratinį valdymą Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione;

I.  kadangi praeityje ES parama Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims buvo pernelyg fragmentiška ir pernelyg lėtai pritaikoma prie šių šalių politinių ir ekonominių poreikių, todėl kilo grėsmė ES gebėjimui atlikti svarbų vaidmenį šiame regione;

J.  kadangi praeityje ES pagalba Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims, visų pirma pagal Europos kaimynystės politiką (EKP), buvo labai dažnai teikiama taikant vienodą, prie savitumų nepritaikytą strateginį požiūrį, nebuvo tinkamai atsižvelgiama į šių šalių specifinę padėtį ir nebuvo nustatomi pilietinės visuomenės partneriai, kuriems reikalinga parama ir gebėjimų stiprinimo pagalba; kadangi demokratizacijos mėginimams, kurių imtasi po vadinamojo Arabų pavasario sukilimų, reikalinga aktyvi parama, pagrįsta struktūriniu ilgalaikiu požiūriu;

K.  atsižvelgdamas į tai, kad perversmai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione daro poveikį ES gebėjimui skatinti savo politines ir demokratines vertybes; kadangi tokie perversmai kenkia ES ekonominių santykių su atitinkamomis šalimis raidai ir galėtų sukelti grėsmę ES energetiniam saugumui;

L.  kadangi ES, priversta skubiai reaguoti į vieną po kitos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione prasidėjusias krizes, kurių, nepaisant tam tikrų ženklų, jai nepavyko numatyti, nesugebėjo išanalizuoti pagrindinių duomenų ar reaguoti į po 2011 m. arabų šalių sukilimų susidariusią sudėtingą padėtį, atsiradusius lūkesčius ir atsivėrusias perspektyvas; kadangi, visų pirma, ES nesugebėjo sureaguoti į būtinybę sukurti labai ilgalaikę strategiją, skirtą teisingam perėjimui prie demokratijos remti, ekonomikos plėtrai ir politiniam stabilumui užtikrinti; kadangi Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, vadovaudamasi 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos pateiktais nurodymais, pradėjo esminį strateginių svarstymų procesą; kadangi Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) pradėjo išsamių konsultacijų dėl Europos kaimynystės politikos (EKP) persvarstymo procesą; kadangi EIVT institucinė sąranga užtikrina galimybę atlikti kiekvienos šalies politinę ir strateginę analizę, kuri turėtų būti vienas iš pagrindinių veiksnių planuojant paramą regiono šalims, taip pat teikiamą įgyvendinant Europos kaimynystės politiką;

M.  kadangi tam, kad Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse galėtų atlikti teigiamo sverto vaidmenį, ES privalo gebėti pasiūlyti daugiau nei vien tik ekonominio bendradarbiavimo perspektyvą, būtent ji turėtų pasiūlyti didelio masto politinę ir strateginę partnerystę;

N.   kadangi per 2015 m. birželio 26–30 d. Tunise, Kuveite ir Jemene įvykdytus išpuolius, už kuriuos atsakomybę prisiėmė grupuotė „Da’esh“ / ISIL, 92 žmonės žuvo ir dar keli šimtai buvo sužeisti; kadangi tie išpuoliai dar kartą patvirtina, jog būtina veiksmingai spręsti saugumo problemas, ir rodo politinio stabilumo šiame regione stoką;

Grėsmių šalinimas ir saugumo padėtis

1.  ragina ES ir jos valstybes nares šalinti pagrindines sparčiai blogėjančios padėties Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione priežastis taikant visaapimantį ir plačių užmojų požiūrį; remia tarptautinę kampaniją prieš grupuotę ISIL / „Da'esh“ ir palankiai vertina koalicijos partnerių įsipareigojimą bendradarbiauti vadovaujantis bendra strategija; ypač palankiai vertina ES valstybių narių, kurios dalyvauja tarptautinėje koalicijoje prieš grupuotę ISIL prisidėdamos prie karinės intervencijos arba teikdamos logistinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą, veiksmus; vis dėlto ragina labiau sutelkti veiksmus visose srityse ir pabrėžia būtinybę imtis labiau koordinuotų veiksmų; pažymi, kad šie veiksmai galėtų būti koordinuojami prižiūrint ES, prireikus, kaip dalis bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) veiksmų, ir šiuo tikslu ragina ES sukurti pakankamai veiklos pajėgumų ir parengti iš tiesų bendrą Europos gynybą; vis dėlto pabrėžia, kad būtina rasti pritaikytą, politikos ir regionų skirtumais pagrįstą sprendimą kovos su ISIL / „Da’esh“, Al Nusra frontu ir kitomis teroristinėmis grupuotėmis klausimui spręsti; ragina ES imtis pagrindinio tarpininko regioniniame dialoge, į jį įtraukiant visus regiono suinteresuotuosius subjektus, įskaitant Arabų Valstybių Lygą, Saudo Arabiją, Egiptą, Turkiją ir Iraną, vaidmens; primena, kad siekiant šiame regione užtikrinti ilgalaikį stabilumą, labai svarbu patenkinti teisėtus vietos gyventojų poreikius, visų pirma išreikštus per 2011 m. arabų šalių sukilimus; atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą Arabų Valstybių Lygos pranešimą apie nuolatinio greitojo reagavimo padalinio, kuris itin daug dėmesio skirs kovai su grupuote ISIL ir kitomis besiformuojančiomis teroristinėmis grupuotėmis, suformavimą;

2.  pabrėžia nuolatinio ES politinio dalyvavimo aukščiausiu lygmeniu svarbą siekiant užtikrinti ilgalaikį strateginį politinį dialogą ir nuoširdžias bendras diskusijas su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalimis svarstant jų poreikių, siekiant regiono stabilumo, klausimą; pabrėžia, kad Europos Sąjunga bus veiksminga dalyvė tarptautinėje arenoje tik tuo atveju, jei sugebės išreikšti vieningą nuomonę; todėl ragina ES nedelsiant nustatyti iš tiesų bendrą užsienio politiką, kurią įgyvendinant glaudžiai koordinuojami vidaus ir išorės veiksmai; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai dirbti kartu su ES valstybių narių užsienio reikalų ministrais ar regiono veikėjų pripažintais politikais siekiant užtikrinti, jai vadovaujant ir Sąjungos vardu, nuolatinį dialogą su šio regiono šalimis; primena, kad reikia nustatyti pagrindines šalis partneres ir jomis pasikliauti siekiant užtikrinti ilgalaikį politinį stabilumą ir saugumą;

3.  pabrėžia, kad svarbu ir būtina 2015 m. veiksmingai įgyvendinti šias iniciatyvas: remti gebėjimų stiprinimo projektus ir tokio pobūdžio veiklą Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse, kovoti su radikalizacija ir smurtiniu ekstremizmu, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, šalinti esminius veiksnius ir besitęsiančias krizes ir stiprinti partnerystę su pagrindinėmis šalimis, be kita ko, stiprinant politinį dialogą su Arabų Valstybių Lyga, Islamo bendradarbiavimo organizacija, Afrikos Sąjunga (AS) ir kitomis atitinkamomis regioninėmis koordinavimo struktūromis, kaip antai „G5 Sahel“;

4.  teigia, kad Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono stabilumas ir saugumas yra esminiai siekiant užtikrinti ES saugumą; primena, kad ISIL / „Da’esh“ ir kitos teroristinės organizacijos jau daug metų yra įsišaknijusios Irake ir Sirijoje ir siekia daryti poveikį regione; pažymi, kad grupuotės pergales lemia institucinės, demokratinės ir saugumo krizės šiose šalyse ir jų bendros sienos pralaidumas; pabrėžia, kad grupuotės ISIL / „Da’esh“ ir Al Nusra fronto verbavimo pajėgumą ir jų plėtimąsi skatina regioną apėmusi ekonominė, politinė, socialinė ir kultūrinė krizė; ragina Sąjungą kartu su arabų pasauliu įvertinti pagrindines radikalizacijos priežastis ir patvirtinti bendrą saugumo, demokratinio valdymo pajėgumų ugdymo, politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystymosi aspektais grindžiamą požiūrį, pagal kurį įtraukumas turėtų būti pagrindinis principas; mano, kad, kol nėra konkretaus ir ilgalaikio šių rimtų problemų sprendimo, bet kokie veiksmai siekiant neutralizuoti grupuotės ISIL / „Da’esh“ ir kitų teroristinių grupuočių keliamą grėsmę susidurs su vis didesniais ir nuolatiniais sunkumais;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES strategijai “Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL / „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui spręsti skirtos ES regioninės strategijos elementai“ įgyvendinti skirta 1 mlrd. eurų, iš kurių 400 mln. eurų numatyta humanitarinei pagalbai; palankiai vertina pastangas pritaikyti ES humanitarinę pagalbą prie konkrečių poreikių, atsižvelgiant į lytį ir amžių; ragina ypatingą dėmesį skirti Jordanijai ir Libanui, nes į šias šalis persikelia daugiausia pabėgėlių, palyginti su jų gyventojų skaičiumi; pabrėžia, jog svarbu, kad šios dvi šalys sudarytų palankesnes sąlygas pabėgėliams saugiai pereiti į jų teritoriją ir laikytųsi negrąžinimo principo; taip pat primena pabėgėlių krizės pasekmes Irako Kurdistano regioninės vyriausybei (KRG); nerimauja, kad dėl didžiulio skurdo ir nepritekliaus pabėgėlių stovyklose jos gali tapti radikalizacijos židiniais; mano, kad ilgainiui šios stovyklos tampa destabilizuojančiais veiksniais priimančiosiose šalyse, todėl prašo surasti ilgalaikius sprendimus, kaip padėti pabėgėliams ir juos priimančiosioms šalims; ragina ES bendradarbiauti su kitais partneriais, būtent su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir Jungtinių Tautų vaikų fondu (UNICEF), siekiant išspręsti nuolatines problemas pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų stovyklose Irake, Jordanijoje, Libane ir Turkijoje, ypač susijusias su nepakankamu jaunimo ir vaikų mokykliniu lavinimu; palankiai vertina tai, kad pagal naują strategiją ir priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, skiriama lėšų priimančiųjų šalių gyventojams; ragina visas ES valstybes nares padidinti savo įsipareigojimus, susijusius su pabėgėlių krize, numatant finansinių išteklių ir pažeidžiamiausių pabėgėlių perkėlimą;

6.  atkreipia dėmesį į nuolat didėjantį prieglobsčio prašymų iš Sirijos ir Irako skaičių ir ragina ES valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant priimti prieglobsčio prašytojus ir skubiai išnagrinėti nebaigtus svarstyti prieglobsčio prašymus;

7.  palankiai vertina tai, kad kai kurios Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono valstybės dalyvauja tarptautinėje koalicijoje prieš grupuotę ISIL / „Da'esh“; ragina jų vyriausybes ir tarptautinę bendruomenę padvigubinti pastangas siekiant užkirsti kelią tarptautinio terorizmo finansavimui ir karui Sirijoje ir Libijoje; dar kartą ragina visas šio regiono šalis sutrukdyti asmenims ir privačiojo ar viešojo sektorių subjektams finansuoti arba tarpininkauti finansuojant teroristines organizacijas ar Sirijos individualius asmenis ar įmones, susijusius su Sirijos vyriausybe, kuriems taikomos ES sankcijos, kurios turi būti gana griežtos; ragina jas dalyvauti regioninio bendradarbiavimo programose, skirtose kapitalo srautų stebėsenai vykdyti, pagal kurias pradedamas bendradarbiavimas su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC), Arabų Valstybių Lyga, Islamo bendradarbiavimo organizacija ir ES institucijomis; pabrėžia, kad reikia skubiai pradėti taikyti veiksmingą sankcijų sistemą, suderintą su Arabų Valstybių Lyga, Islamo bendradarbiavimo organizacija ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, siekiant nutraukti tarptautinių subjektų finansavimą grupuotei ISIL / „Da’esh“ ir teroristinių organizacijų neteisėtai išgautos naftos komercializaciją; taip pat primena, kad reikia skubiai užtikrinti glaudesnį muitinės įstaigų bendradarbiavimą Turkijos, Irako ir Sirijos pasienyje, siekiant neleisti grupuotei ISIL / „Da'esh“ parduoti neteisėtai išgautą naftą;

8.  pabrėžia struktūrinio, strateginio ir ilgalaikio dialogo su Arabų Valstybių Lyga, Islamo bendradarbiavimo organizacija ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba svarbą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad 2014 m. birželio 11 d. Atėnuose buvo priimta deklaracija, o 2015 m. sausio mėn. – susitarimo memorandumas, ir ragina juos visapusiškai įgyvendinti; pabrėžia, kad itin svarbu reguliariai rengti ES ir Arabų Valstybių Lygos, Islamo bendradarbiavimo organizacijos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos aukščiausiojo lygio susitikimus; pabrėžia, kad Arabų Valstybių Lyga turės atlikti pagrindinį vaidmenį sprendžiant krizių klausimą; mano, kad šios krizės pabrėžia poreikį, kad Arabų Valstybių Lygos narės transformuotų šią organizaciją į visapusišką vykdomąjį organą, gebantį priimti privalomus sprendimus; atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos strateginį bendradarbiavimą; pabrėžia, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba gali daryti teigiamą politinę įtaką krizių ir konfliktų valdymui Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse;

9.  taip pat pabrėžia regioninių dialogų su Turkija ir Iranu svarbą; palankiai vertina neseniai ES3 + 3 ir Irano pasiektą susitarimą dėl Irano branduolinės programos ir tikisi, kad iki sutarto termino bus parengtas galutinis išsamus susitarimas; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares tuo atveju, jei bus pasiektas galutinis susitarimas branduolinės veiklos klausimu, surengti išsamias konsultacijas su Iranu ir tuo pat metu, belaukiant atitinkamų tarptautinių institucijų, įskaitant TATENA, patvirtinimo, užtikrinti, kad jis įsipareigotų neplatinti ginklų; šiuo tikslu primygtinai ragina ES aktyviai dalyvauti skatinant didesnį Irano ir Saudo Arabijos tarpusavio pasitikėjimą; pabrėžia būtinybę intensyvinti bendradarbiavimą su Turkija kovos su terorizmu srityje; teigia, kad Turkija, kaip NATO narė, gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su grupuote ISIL / „Da’esh“ ir stabilizuoti padėtį Irake ir Sirijoje; ragina Turkiją pašalinti tam tikrus dviprasmiškumus ir visapusiškai atlikti savo, kaip stabilizuojančios jėgos regione, vaidmenį veiksmingai kontroliuojant savo sienas su Sirija ir, bendradarbiaujant su ES, aktyviau kovojant su grupuote ISIL / „Da’esh“;

10.  ragina šio regiono šalis susilaikyti nuo terorizmo ir ginklų eksporto į kaimynines šalis, nes tai galėtų dar labiau destabilizuoti padėtį;

11.  primena, kad būtina sudaryti sąlygas Izraelio ir Palestinos Administracijos taikos deryboms atnaujinti siekiant tvaraus konflikto sprendimo, suteikiančio abiems šalims galimybę taikiai ir saugiai gyventi viena greta kitos ir pagrįsto 1967 m. nustatytomis sienomis, o Jeruzalė pagal tarptautinę teisę turėtų būti abiejų valstybių sostinė; dar kartą išreiškia didžiulį susirūpinimą dėl sparčiai blogėjančios humanitarinės padėties Gazos ruože; yra labai susirūpinę dėl Izraelio gyvenviečių politikos Vakarų Krante; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Izraelio ir Palestinos dialogas pateko į aklavietę ir kad tarp šių dviejų šalių didėja įtampa; ragina abi šalis, ES ir tarptautinę bendruomenę dėti daug ir patikimų pastangų šiam klausimui išspręsti; palankiai vertina ir remia Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės F. Mogherini ryžtą didinti ES įsitraukimą į Artimųjų Rytų taikos procesą ir būti šiame procese tarpininke; primygtinai ragina visas šalis susilaikyti nuo bet kokių galinčių padėtį pabloginti veiksmų – kurstymo, provokacijų, perteklinio jėgos naudojimo ar keršto; primena, kad visapusiškai remia 2002 m. Arabų taikos iniciatyvą ir ragina Arabų Valstybių Lygos šalis ir Izraelį ją įgyvendinti; pabrėžia, kad bet kokios diskusijos dėl taikos proceso atnaujinimo ir Gazos Ruožo administracinės ir politinės kontrolės, kurią vykdytų Palestinos Administracija, būtų kur kas veiksmingesnės, jei jose dalyvautų Arabų Valstybių Lyga; pažymi esminį Egipto vaidmenį pasiekiant galutinio ugnies nutraukimo 2014 m. vasarą vykusiame „Hamas“ ir Izraelio konflikte; prašo tarptautinius pagalbos teikėjus laikytis 2014 m. spalio mėn. vykusioje Kairo konferencijoje prisiimtų įsipareigojimų;

12.  visapusiškai remia konkrečius veiksmus, kuriuos ES turi vykdyti įgyvendindama stiprią BSGP, kuria siekiama skatinti Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių stabilumą ir saugumą; apgailestauja, kad regione vykdomų BSGP misijų ir operacijų (EUBAM Libya, EUPOL COPPS ir EUBAM Rafah) nepakanka ir jos atitrūkusios nuo saugumo problemų regione, ir ragina strategiškai įvertinti šią veiklą; pabrėžia, kad ES, įgyvendindama šį įsipareigojimą gerbti žmogaus teises ir teisinės valstybės principus, galėtų atlikti svarbų vaidmenį, teikdama konkrečią pagalbą, ugdydama specialius įgūdžius baudžiamojo teisingumo sistemos reformos, saugumo sektoriaus reformos, nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos, sienų kontrolės, kovos su terorizmu ir radikalizacija, ginklų, narkotikų kontrabandos ir žmonių gabenimo prevencijos srityse; ragina ypač daug dėmesio skirti Libijai; pabrėžia dialogo ir bendradarbiavimo su Arabų Valstybių Lyga ir Afrikos Sąjunga svarbą tam, kad valstybės partnerės galėtų ugdyti įgūdžius ir turėtų būtinų kovoti su ekstremizmu karinių ir žmogiškųjų išteklių;

13.  tvirtai nepritaria nepilotuojamų orlaivių naudojimui vykdant neteismines ir ekstrateritorines teroristine veikla įtariamų asmenų egzekucijas ir reikalauja uždrausti nepilotuojamų orlaivių naudojimą šiuo tikslu;

14.  ragina ES valstybių narių ir Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalių valdžios institucijas taikyti kankinimo draudimą, visų pirma įteisintą Jungtinių Tautų konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurią dauguma jų pasirašė ir ratifikavo; dar kartą pakartoja, kad kankinant išgauti prisipažinimai negalioja, ir smerkia tokią praktiką;

15.  ypač yra susirūpinęs dėl to, kad dėl įvairių politinių krizių regione sumažėjo valstybių narių žvalgybos pajėgumai; primena, kad itin svarbu skatinti geresnį ES valstybių narių ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje atsižvelgiant į žmogaus teises ir tarptautinę teisę; ragina šias šalis nuosekliai ir veiksmingai bendradarbiauti tarpusavyje, taip pat su Europolu ir Interpolu, siekiant padėti joms parengti reikiamas struktūras ir išteklius kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu srityse, įskaitant prekybą žmonėmis, diegiant integruotas gynybos sistemas, skirtas visų pirma apsaugoti kiekvieno individo žmogaus teises, jei jau yra taikomos atitinkamos žmogaus teisių apsaugos priemonės; atkreipia dėmesį į dialogą „5+5 “, kuriuo papildomi Sąjungos veiksmai Viduržemio jūros regione ir kuris padeda plėsti bendradarbiavimą saugumo srityje; pabrėžia, kad reikia įveikti vis dar esamus bendradarbiavimo su užsienio kovotojų kilmės, tranzito ir paskirties šalimis trūkumus; ragina ES valstybes nares suvienyti savo išteklius, stiprinti esamas priemones (FRONTEX, EUROSUR) ir sukurti Europos keleivio duomenų įrašą, siekiant pagerinti ES išorės sienų kontrolę; pabrėžia, kad reikėtų stiprinti aktyvų užsienio ir vidaus reikalų ministrų bendradarbiavimą, ypač susijusį su teismų ir policijos bendradarbiavimu ir keitimusi informacija;

16.  primena, kad reikia kuo greičiau rasti politinį Sirijos konflikto sprendimą; tvirtina, kad, siekiant išlaikyti šalies vienybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ilgalaikiam sprendimui rasti reikia, kad Sirija vadovautų įtraukiam procesui, kurio rezultatas būtų pereinamasis laikotarpis, remiantis 2012 m. birželio 30 d. Ženevos komunikatu ir vadovaujantis atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis; palankiai vertina Sirijos nacionalinės koalicijos pastangas išplėsti savo narystę ir imtis bendros veiklos su kitomis opozicijos grupėmis, įskaitant pastarąją bendrą veiklą su Nacionaliniu koordinavimo komitetu siekiant suformuoti opozicijos viziją, kaip turėtų vykti politinis pereinamasis procesas; pritaria JT specialiojo pasiuntinio Staffano de Mistura pastangoms siekiant sustabdyti ginkluotus konfliktus ir vėl pradėti politinį dialogą; pabrėžia, kad svarbu saugoti ir remti demokratinę Sirijos opoziciją; primena, kad būtina užtikrinti atskaitomybę už konflikto metu Basharo al-Assado režimo įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus;

17.  ragina, kad rengiant bet kokią iniciatyvą, kuria siekiama nutraukti kovas Sirijoje, būtų atsižvelgta į tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinių žmogaus teisių reikalavimus (pastarieji taikomi ir karo, ir taikos metu), taip pat į tarptautinę baudžiamąją teisę; ragina Europos Sąjungą daryti didesnį spaudimą B. Assado režimui, kad jis laikytųsi JT Saugumo Tarybos rezoliucijų 2139 (2014), 2165 (2014) ir 2191 (2014), ir dėti daugiau pastangų, kad humanitarinė pagalba pasiektų savo paskirties vietas, taip pat ir esančias Sirijos nuosaikiosios opozicijos kontroliuojamose zonose, ir padėti jai stiprinti gebėjimus; palankiai vertina per Kuveito III konferenciją prisiimtus įsipareigojimus ir ragina ES ir kitus tarptautinius paramos teikėjus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus reaguojant į Sirijos krizę; pritaria Komisijos rekomendacijai skatinti administracijos ir viešųjų paslaugų atkūrimą nukentėjusiuose Sirijos regionuose ir skubiai ragina padėti atstatyti Kobanės miestą;

18.  yra labai susirūpinęs dėl ketverius metus blogėjančios Sirijos humanitarinės padėties; pažymi, kad galimybė teikti humanitarinę pagalbą mažėja dėl sąmoningo trukdymo ją teikti ir kad būtina nedelsiant pašalinti šiuos trukdymus; labai sunerimęs pažymi, kad per pastaruosius dvejus metus beveik dvigubai padaugėjo žmonių, gyvenančių pagalbos agentūroms sunkiai pasiekiamose arba nepasiekiamose vietovėse;

19.  pažymi, kad karo metu vykdomi moterų ir mergaičių išžaginimai yra patvirtinti dokumentais, visų pirma Sirijoje, Irake ir grupuotės „Da’esh“ kontroliuojamose teritorijose; ragina užtikrinti, kad ginkluoto konflikto metu išžaginimo aukomis tapusioms moterims ES finansuojamose humanitarinėse įstaigose būtų suteiktos visapusiškos lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugos, vadovaujantis tarptautine humanitarine teise, JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir Ženevos konvencijų bendru 3 straipsniu, pagal kurį garantuojama visa būtina medicininė priežiūra, kurios reikia sužeistiesiems ir sergantiems, nedarant jiems nepalankių skirtumų;

20.  pabrėžia, jog reikia, kad Irako vyriausybė skatintų politinės atsakomybės, valdžios ir pajamų už naftą įtraukaus pasidalijimo sistemą, kuri turėtų apimti visas religines ir etnines šalies bendruomenes ir ypač sunitų mažumas; prašo, kad ši pasidalijimo sistema būtų pagrindinė sąlyga įgyvendinant Europos Sąjungos ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą; ragina Irako vyriausybę nedelsiant suteikti apsaugą etninėms ir religinėms mažumoms, neleisti sukarintoms šiitų grupuotėms smurtauti prieš sunitų mažumas, taip pat ragina nuo grupuotės ISIL teroro pabėgusiems asmenims suteikti saugų prieglobstį ir būtinąją pagalbą; atkreipia dėmesį į Irako vyriausybės ir Kurdistano regioninės vyriausybės (KRG) pasiektą susitarimą ir ragina jį visiškai įgyvendinti, taip pat ragina Iraką visapusiškai gerbti KRG finansines teises, kaip numatyta Konstitucijoje; pabrėžia, kaip svarbu toliau stiprinti Bagdado ir Erbilio bendradarbiavimą siekiant saugumo ir ekonominės gerovės Irake ir regione, ir skatina tai daryti; ragina ES prisidėti prie Irako vyriausybės politinių, administracinių ir karinių gebėjimų stiprinimo, ypač siekiant įveikti dėl socialinės ir ekonomikos krizės ir nepakankamos žmogaus teisių apsaugos iškilusius iššūkius;

21.  yra įsitikinęs, kad, siekiant ilgalaikio saugumo nuo grupuotės ISIL ar kitų teroristinių grupuočių jau išlaisvintuose regionuose, reikia tuos regionus toliau stabilizuoti; pažymi, kad tai gali būti daroma teikiant humanitarinę pagalbą, vykdant išminavimo programas ir policijos reidus;

22.  labai smerkia 2015 m. kovo 18 d. Bardo muziejuje Tunise įvykdytą teroro aktą, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Da‘esh“; yra susirūpinęs dėl priėmimo į teroristų tinklus pajėgumų valstybėje, kuriai vadovauja nacionalinės vienybės vyriausybė, įskaitant nuosaikiųjų islamistų partiją „Ennahda“; taip pat yra susirūpinęs dėl pralaidžių Tuniso sienų su Libija, per kurias visų pirma vykdoma neteisėta prekyba narkotikais ir ginklais, ir palankiai vertina Tuniso ir ES bei jos valstybių narių vėliausią bendradarbiavimą šiuo klausimu; vis dar yra susirūpinęs dėl masinio pabėgėlių iš Libijos antplūdžio į Tunisą, kuris labai veikia šalies stabilumą, ir palankiai vertina tai, kad Tunisas priima pabėgėlius ir šiuo metu jau yra suteikęs prieglobstį daugiau kaip milijonui Libijos pabėgėlių; pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir Tunisas tęstų ir stiprintų bendradarbiavimą saugumo srityje, ypač įgyvendindami bendras saugumo programas; mano, kad Tuniso problemai būtina skirti daugiau paramos, prisiimant konkrečius ekonominius ir su investicijomis susijusius įsipareigojimus, siekiant remti trapų perėjimą prie demokratijos, suvokiant, kad visas regionas ir ES yra suinteresuoti, kad Tuniso bandymas pavyktų; primygtinai ragina Komisiją pabrėžti demokratizacijos svarbą ir po arabų šalių sukilimų išsiųsti simbolinę žinią – Tunise surengti ES bei Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių aukščiausiojo lygio susitikimą;

23.  yra labai susirūpinęs dėl blogėjančios saugumo ir humanitarinės padėties Libijoje; yra labai susirūpinęs dėl to, kad šalyje plinta teroristinės grupuotės, ypač grupuotė ISIL / „Da’esh“, kurios naudojasi politiniu vakuumu ir smurto eskalavimu; pabrėžia, kad svarbu imtis skubių priemonių ir siekiant apriboti ir pašalinti teroristinių organizacijų Libijos teritorijoje įtaką; yra sunerimęs dėl itin sunkios padėties pietinėje šalies dalyje, nes ji naudojama kaip organizuoto nusikalstamumo ir ginkluotų grupuočių platforma; pabrėžia, kad reikia išsaugoti Libijos teritorinį vientisumą ir nacionalinę vienybę, o tai galima pasiekti tik įgyvendinant politiką, kurioje dalyvauja visi aiškiai apibrėžti dalyviai; dar kartą patvirtina savo pritarimą JT vadovaujamoms deryboms, kurias vykdo JT generalinio sekretoriaus specialusis atstovas Bernardino Léon siekiant rasti suderintą sprendimą, kuris padėtų suformuoti vieningą Libijos vyriausybę; palankiai vertina Alžyro ir Maroko pastangas Libijos vidiniam dialogui skatinti; pabrėžia, kad ES jau pareiškė esanti pasirengusi nustatyti ribojamąsias priemones dialogo procesą apsunkinantiems subjektams, kaip nurodyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2174 (2014); pabrėžia, kad ES turėtų būti pasirengusi suteikti paramą Libijos institucijoms, kai tik bus pasiektas politinis sprendimas ir sudarytos paliaubos; pabrėžia, kad ES turėtų prisidėti prie nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos bei saugumo sektoriaus reformos iniciatyvų, kai tik bus inauguruota vieninga vyriausybė ir kai ji to paprašys; vis dėlto įspėja, kad politinių derybų patekimo į aklavietę ir sustiprėjusio ginkluoto konflikto atveju ES privalo būti pasirengusi prisidėti prie bet kokios pagal JT Saugumo Tarybos įgaliojimus vykdomos taikos palaikymo intervencijos;

24.  yra sunerimęs dėl blogėjančios saugumo padėties Jemene; pabrėžia, kad politinė krizė peraugo į saugumo ir humanitarinę krizę, kuri destabilizuoja padėtį visame Arabijos pusiasalyje ir taip pat visose Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse; remia JT pastangas atnaujinti derybas; pabrėžia, kad tik taikiomis pagrindinių politinių grupių derybomis pasiektu plačiu politiniu sutarimu, kai nejaučiama baimės, gali būti tvariai įveikta dabartinė krizė ir išsaugota šalies vienybė ir teritorinis vientisumas; ragina ES ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant padėti civiliams gyventojams ir įveikti krizę;

25.  griežtai smerkia išpuolius prieš Jemeno civilinę infrastruktūrą ir gyventojus, kurių metu nukentėjo daug asmenų ir labai pablogėjo jau ir taip prasta humanitarinė padėtis; ragina ES kartu su tarptautiniais ir regiono subjektais tarpininkauti, kad būtų nedelsiant paskelbtos paliaubos ir nutrauktas smurtas prieš civilius gyventojus; ragina, koordinuojant veiksmus su kitais tarptautiniais paramos teikėjais, skirti papildomų lėšų, kad būtų galima užkirsti kelią humanitarinei krizei ir suteikti būtiną pagalbą tiems, kuriems jos reikia;

26.  ragina Komisiją kartu su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalimis struktūriškai spręsti problemą, kurią kelia jaunimas, išvykstantis iš ES kovoti grupuotės ISIL / „Da'esh“ ir kitų teroristinių organizacijų pusėje Sirijoje ir Irake; ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant užkirsti kelią kovotojams išvykti iš savo teritorijos, kaip numatyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2170 (2014), ir parengti saugumo tarnyboms ir ES agentūroms bendrą džihadistų stebėsenos ir kontrolės strategiją; ragina bendradarbiauti ES ir tarptautiniu lygmeniu siekiant imtis tinkamų teisinių veiksmų prieš bet kurį asmenį, įtariamą prisidėjus prie teroro aktų, ir kitų prevencinių priemonių, kuriais siekiama nustatyti radikalizaciją ir ją sustabdyti; ragina valstybes nares aktyviau bendradarbiauti ir keistis informacija tarpusavyje bei su ES įstaigomis;

27.  pabrėžia, kaip svarbu, kad Egipto vyriausybė, kovodama su terorizmu, gerbtų pagrindines žmogaus teises ir politines laisves, nutrauktų sistemingus taikių protestuotojų bei aktyvistų areštus ir užtikrintų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; pažymi, kad teigiamai vertintų mirties bausmės uždraudimą, kuris būtų taikomas neseniai mirties bausme nuteistiems politinių ir socialinių organizacijų nariams;

28.  teigiamai vertina 2015 m. kovo 23 d. pasiektą Egipto, Sudano ir Etiopijos preliminarų susitarimą dėl Nilo upės vagos; pabrėžia, kad siekiant visų dalyvaujančių šalių saugumo būtina bendrai susitarti dėl Nilo upės vandenų naudojimo; pabrėžia, kad ES turėtų būti pasirengusi palengvinti tolesnį visų suinteresuotųjų šalių dialogą, jei manoma, kad tai padės deryboms;

Bendros demokratijos ir žmogaus teisių strategijos stiprinimas

29.  yra įsitikinęs, kad demokratijos stoka yra viena iš pagrindinių politinio nestabilumo regione priežasčių ir kad žmogaus teisių ir pagrindinių demokratinių principų laikymasis yra tvirčiausia ilgalaikė apsauga nuo nuolatinio nestabilumo Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalyse; ragina ES ir jos valstybes nares nežiūrėti į Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regioną vien tik trumpalaikės grėsmės saugumui aspektu ir aktyviai ir nuosekliai remti šio regiono visuomenių demokratijos siekius; pabrėžia, jog, įgyvendinant visapusišką ir plačių užmojų požiūrį siekiant demokratijos, būtina imtis suderintų veiksmų tam, kad saugumo politika būtų susieta su žmogaus teisių srities politika, kuri yra vienas iš ES prioritetų; pabrėžia, kad svarbu gerinti ilgalaikį stabilumą Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione toliau teikiant ES paramą pilietinei visuomenei, visų pirma naudojantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (EDŽTRP), Europos kaimynystės priemonės pilietinės visuomenės priemone, taip pat naujomis priemonėmis demokratijai remti, kaip antai Europos demokratijos fondas (EDF); ragina valstybes nares, iš solidarumo ir laikantis įsipareigojimų, skirti demokratijos fondo biudžetui pakankamai lėšų siekiant užtikrinti kuo lankstesnę ir veiksmingesnę paramą demokratinių permainų siekiantiems vietos veikėjams; ragina EIVT padvigubinti pastangas skleidžiant ir aiškinant Europos vertybes, pirmiausia palaikant reguliarius ryšius su institucijomis ir tuo pat metu su pilietinės visuomenės atstovais;

30.  palankiai vertina tai, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pradėjo išsamias konsultacijas dėl EKP peržiūros; ragina Komisiją, EIVT, Tarybą ir valstybes nares plėtoti veiksmingesnį ir naujoviškesnį politinį ir strateginį EKP aspektą; palankiai vertina ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą; primena, kad šis susitikimas buvo pirmasis užsienio reikalų ministrų susitikimas per septynerius metus; mano, kad ministrai turėtų susitikti kasmet; ragina EIVT ir Komisiją toliau skatinti demokratines reformas ir remti demokratinius veikėjus Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, visų pirma ES kaimyninėse šalyse; pabrėžia, kad skiriant EKP lėšas svarbu išlaikyti dabartinę lėšų paskirstymo pusiausvyrą; primena, kad šalims, kurios daro pažangą įgyvendindamos reformas ir vykdo Europos politiką, turėtų būti teikiama papildoma parama, ypatingą dėmesį skiriant Tunisui, ir pabrėžia, kad reikia skatinti moterų teises;

31.  ragina ES ir jos valstybes nares parengti specialią paramos ir reabilitacijos programą, skirtą moterims ir mergaitėms, patyrusioms seksualinį smurtą ir vergovę Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono konfliktų zonose, ypač Sirijoje ir Irake; ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalių vyriausybes, JT, ES ir atitinkamas NVO atsižvelgti į ypatingą pabėgėlių moterų ir mergaičių, ypač nuo savo šeimų atskirtų moterų ir mergaičių, pažeidžiamumą ir užtikrinti joms tinkamą apsaugą, taip pat dėti daugiau pastangų siekiant padėti seksualinę prievartą patyrusioms moterims ir mergaitėms, tuo pat metu taikant socialinės politikos priemones, kurios joms padėtų integruotis į visuomenę; ragina ginkluoto konflikto šalis laikytis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) nuostatų, taikyti moterų ir mergaičių apsaugos priemones, visų pirma apsaugoti jas nuo seksualinės prievartos, neteisėto gabenimo ir prekybos sekso paslaugomis, taip pat kovoti su nusikaltimų vykdytojų nebaudžiamumu; primygtinai ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalių vyriausybes pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, kuri yra galinga priemonė visapusiškai kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites, įskaitant smurtą šeimoje ir moters lyties organų žalojimą;

32.  pabrėžia, kad derybomis dėl asociacijos susitarimų suteikiama galimybė skatinti reformas; pabrėžia, kad reikėtų susieti visus tokių susitarimų aspektus, kad ES galėtų plėtoti savo ryšius visa apimančiu ir suderintu būdu; pabrėžia, kad į tokius susitarimus reikia įtraukti realias ir apčiuopiamas paskatas partneriams, kad reformų procesas taptų patrauklesnis, veiksmingas ir suprantamas civiliams gyventojams;

33.  pabrėžia, kad ES bei Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys turi glaudžiau bendradarbiauti siekdamos tarpusavyje priimtinų ir bendrais interesais grindžiamų tikslų; pabrėžia ES pagalbos, skiriamos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims, koordinavimo su kitais tarptautiniais pagalbos teikėjais privalumus; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip šį koordinavimą pagerinti, ir pabrėžia, kad pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju reikia koordinuoti su ilgalaike parama vystymuisi;

34.  tvirtai mano, kad vietos demokratijos vystymas ir veiksmingas vietos lygmens valdymas yra itin svarbūs siekiant stabilizuoti padėtį Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse, todėl ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse instituciniu lygmeniu įtvirtinti vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacijas ir stiprinti jų gebėjimus;

35.  smerkia regione toliau vykdomus teisės į religijos ar tikėjimo laisvę pažeidimus ir primena, kad ES šis klausimas yra svarbus; dar kartą nurodo, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių; todėl pabrėžia, kad reikia veiksmingai kovoti su visų formų diskriminacija prieš religines mažumas; ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių vyriausybes ginti religinį pliuralizmą; ragina Europos Sąjungą dėti daugiau pastangų propaguojant aktyvią religinių mažumų apsaugą ir suteikiant joms saugų prieglobstį; palankiai vertina tai, kad ataskaitiniu 2013 m. laikotarpiu priimtos ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairės, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose ir dvišaliuose santykiuose su trečiosiomis šalimis ypač daug dėmesio skirti šių gairių įgyvendinimui; ragina ES vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją dalyvauti nuolatiniame dialoge su NVO, religinėmis ar tikėjimo grupėmis ir religiniais lyderiais;

36.  yra įsitikinęs, kad bendradarbiavimas ir diplomatija kultūros srityje, taip pat akademinėje srityje ir dialogas religiniais klausimais yra būtini siekiant kovoti su terorizmu ir visų formų radikalizmu; pabrėžia, kad Europai, kaip ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionui, švietimas ir kritinio mąstymo ugdymas taip pat yra kovos su radikalizacija priemonė, ir todėl ragina ES ir jos valstybes nares pritarti šiose srityse būtinoms investicijoms; pabrėžia, kad itin svarbu skatinti kultūrinius ir akademinius mainus, įskaitant mainus tarp islamo atstovų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikos šalyse ir islamo religinių bendruomenių Europoje; ragina valstybes partneres dalyvauti ES kultūrinėse programose; ragina Europos Komisiją imtis veiksmų dėl Europos Parlamento pasiūlymo sukurti plačių užmojų Europos ir Viduržemio jūros regiono programą „Erasmus“, kuri skirtųsi nuo programos „Erasmus+“; ragina Komisiją artimiausiu metu ypatingą dėmesį skirti programoms „Erasmus +“, parengtoms pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims; ragina į mainų programas įtraukti taip pat dalyvius iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalių, kurios nėra Europos kaimynystės politikos narės;

37.  pabrėžia, kad visoms valstybėms narėms būtina parengti veiksmingą bendrą Europos atsaką į džihadistų propagandą ir vidinę radikalizaciją, atsižvelgiant į skaitmeninių priemonių, interneto ir socialinių tinklų naudojimą ir įtraukiant Europos vietos valdžios institucijas, taip pat bendradarbiaujant su ES piliečių, kurie turi tvirtus kultūrinius ryšius su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalimis, bendruomenėmis; mano, kad ši atsvara propagandai turėtų būti paremta bendrų vertybių skatinimu, grindžiamu žmogaus teisių visuotinumo idėja ir turėtų diskredituoti konflikto tarp religijų ar civilizacijų idėją; ragina Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) įdarbinti Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalių kalbas mokančių darbuotojų siekiant pagerinti komunikacijos veiksmingumą; pabrėžia, kad reikia skleisti pozityvią informaciją apie Europos Sąjungos ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių santykius ir bendradarbiavimą, pateikiant konkrečių pavyzdžių; pabrėžia, kad reikia pagerinti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių matomumą šiame regione;

38.  pažymi EKP teikiamas galimybes vykdyti kultūrinį ir įvairių religijų dialogą; pabrėžia ryšį tarp ES ir EKP šalių mainų ir bendradarbiavimo kultūros ir švietimo srityse ir atviros pilietinės visuomenės, demokratijos ir teisinės valstybės kūrimo ir stiprinimo bei pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių skatinimo;

39.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti tiesioginį dialogą su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių pilietinėmis visuomenėmis siekiant geriau suprasti jų lūkesčius; pabrėžia, kad remia konsultavimąsi su pilietinės visuomenės organizacijomis ir naujomis kartomis ir jų stiprinimą įgyvendinant EKP; ypač pabrėžia, kad svarbu įtraukti šių šalių jaunimą į nuoširdžiais, atvirais ir lygiaverčiais santykiais paremtą dialogą; primena rinkimų stebėjimo misijų svarbą ir ragina Europos Parlamentą bei EIVT jas siųsti į visas šio regiono šalis, tų šalių vyriausybėms pakvietus, kai teisingų demokratinių rinkimų perspektyvos yra realios, taip pat užtikrinti, kad tokiomis misijomis nebūtų įteisinta surežisuota įvykių eiga; ragina nuolat stebėti, kaip atsižvelgiamą į šių misijų parengtas rekomendacijas;

40.  pabrėžia, kad būtina pabrėžti pagrindinį Viduržemio jūros sąjungos, kaip vienintelio dialogo Europos Sąjungos ir visų Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės forumo, kuris turėtų paskatinti investicijas į tvarų regiono socialinį ir ekonominį vystymąsi, vaidmenį; pažymi, kad Viduržemio jūros sąjunga pati turėtų gebėti sutelkti šiems projektams įgyvendinti reikalingų lėšų; pritaria ministrų susitikimų pasirinktai krypčiai; ragina plačiau informuoti apie susijusias programas ir veiksmus, įskaitant bendras rinkimų stebėjimo misijas ir bendras įvertinimo misijas, ir labiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga; primena, kad svarbu suteikti naują postūmį Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinei asamblėjai ir atgaivinti jos politines ambicijas siekiant kartu įveikti su saugumu ir stabilumu Viduržemio jūros regione susijusius iššūkius tokiu būdu, kuris būtų priimtinas abiem pusėms;

41.  yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų, ypač įvykdytų prieš pažeidžiamas grupes Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse, kuriose vyksta konfliktai; mano, kad vaikai yra viena iš pažeidžiamiausių grupių, ir todėl primena, kad reikia dėti daugiau pastangų persvarstytai ES gairių dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų įgyvendinimo strategijai įgyvendinti; ragina ES toliau stiprinti bendradarbiavimą su JT specialiuoju įgaliotiniu nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusių vaikų klausimais, remiant susijusius veiksmų planus ir stebėsenos bei ataskaitų teikimo mechanizmus;

Bendradarbiavimo stiprinimas siekiant ekonominės plėtros

42.  nurodo, kad Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionas itin kenčia dėl skurdo ir nelygybės; yra įsitikinęs, kad norint pasiekti politinį stabilumą būtinas ekonominis ir socialinis vystymasis, derinamas su didesne demokratija ir teisingumu; yra susirūpinęs dėl jaunimo padėties ir mano, kad būtina jaunimui užtikrinti deramas ir teisėtas ateities perspektyvas; pabrėžia, kad Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse labai svarbu kovoti su korupcija siekiant ne tik pritraukti Europos investicijų ir sudaryti tvarios ekonominės plėtros sąlygas, bet ir spręsti saugumo problemas; pabrėžia, kad nustatytas skaidrumo, teisinės valstybės principų laikymosi ir kovos su terorizmu ryšys, taigi visus šiuos klausimus reikia spręsti kartu; ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares aktyviau bendradarbiauti kovojant su korupcija Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse – tai turėtų būti kovos su terorizmu prioritetas;

43.  mano, kad strateginiam ES ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių dialogui reikėtų suteikti papildomą impulsą aptarti tvariam ekonomikos vystymuisi, kuris padėtų pašalinti nelygybę ir sukurtų darbo vietų ir mokymosi galimybių, visų pirma jauniems žmonėms; pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims patekti į bendrą ES rinką, nustatant visas būtinas apsaugos priemones; pabrėžia, kad svarbu skatinti Europos investicijas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse, įskaitant į energetikos ir infrastruktūros projektus, siekiant strateginio tikslo – skatinti tvarų vystymąsi ir demokratinę atskaitomybę;

44.  primena, kad 2015 m. yra paskelbti Europos vystomojo bendradarbiavimo metais siekiant daugiau europiečių įkvėpti dalyvauti skurdo panaikinimo iniciatyvose visame pasaulyje, o tai sutampa su tarptautinės bendruomenės planais susitarti dėl darnaus vystymosi tikslų rinkinio; ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių visų lygmenų valdžios institucijas šių tikslų įgyvendinimui teikti pirmenybę;

45.  pabrėžia, kad intensyvesnis dialogas klausimais, susijusiais su energetika, Viduržemio jūros regione gali suteikti postūmį regioniniam bendradarbiavimui, skatinti regioninį stabilumą ir užtikrinti aplinkosauginį naudingumą; todėl siūlo ES aktyviau dalyvauti diplomatinėje veikloje energetikos srityje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, kaip apibrėžta energetikos sąjungos nuostatose; pabrėžia strateginę ir ekonominę energijos tiekimo ES pietinėms kaimyninėms šalims svarbą; palankiai vertina tai, kad įsteigta Europos ir Viduržemio jūros dujų platforma, ir patvirtina, kad reikia skatinti Europos ir Viduržemio jūros regiono tinklų jungtis dujų ir elektros energijos sektoriuose;

46.  remia akademinio ir profesinio mokymosi finansavimą siekiant Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse sukurti didelį profesinės kompetencijos rezervą; pažymi, kad profesiniam mokymui skirta ES apykaitinio judumo programa turėtų būti kiek įmanoma išplėsta į visas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis taikant lanksčias ir nuolat vystomas priemones, kaip antai judumo partnerystės;

47.  ragina ES patvirtinti, kad ji, naudodama visas turimas priemones, dalyvaus visuose regiono valstybių ekonominio vystymosi etapuose; primena, kad šios priemonės yra labai įvairios – nuo humanitarinės pagalbos iki visapusiškų ir išsamių laisvosios prekybos susitarimų ir yra skirtos ir krizei įveikti, ir stabilioms institucijoms sukurti;

48.  apgailestauja, kad reikia laukti mažiausiai vienerius metus tam, kad būtų galima skirti makrofinansinę pagalbą šalims, kurių finansinė padėtis yra labai pažeidžiama; ragina ES labai skubiai mobilizuoti lėšas arba jas nukreipti iš kitur; reikalauja sukurti naujas ES pagalbos procedūras, kurios būtų taikomos teikiant pagalbą naudojantis Europos Sąjungos išorės veiksmų finansinėmis priemonėmis ir teikiant makrofinansinę paramą; makrofinansinės paramos klausimu pabrėžia, kad ES reikia tinkamai įvertinti priemonių, kurių reikalaujama iš paramą gaunančių šalių, socialinį ir ekonominį poveikį ir jų poveikį žmogaus teisėms, siekiant užtikrinti, kad tokia parama nebūtų nestabilumo veiksnys, pvz., nesutrikdytų socialinių tarnybų darbo; ragina pagalbos teikėjus iš arabų šalių koordinuoti pagalbą su Arabų Valstybių Lyga ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, taip pat, kiek įmanoma, su Europos Sąjunga;

49.  ragina Europos investicijų banką (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) derinti savo investicijų strategijas su Viduržemio jūros sąjunga tam, kad būtų sukurta teigiama sąveika;

50.  ragina ES plėtoti partnerystes su šio regiono šalimis, kurios nėra tiesioginės jos kaimynės; pritaria, kad būtų sudaryta sutartis, kuria įsteigiama ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos erdvė, tuo atveju, jei bus pasiektas abipusiai naudingas susitarimas, kuriuo ES būtų suteikta daugiau galimybių dalyvauti ir išlikti svertu regione, visų pirma atnaujinant derybas dėl naujos bendros veiksmų programos; primena, kad toks Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ELPA susitarimas įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d.

51.  skatina ES tęsti diskusijas dėl to, kad būtų pradėtos derybos dėl išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų su kai kuriomis regiono valstybėmis, remiantis Europos Sąjungos įsipareigojimais, prisiimtais pagal Dovilio partnerystę; primena, kad prekybos santykių plėtra yra ES išorės politikos dalis ir prisideda prie taikos, gerovės ir stabilumo tikslų įgyvendinimo;

52.  pabrėžia, kad Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių regioninė integracija sudarytų sąlygas stiprinti politinius ryšius ir skatintų prekybą ir plėtrą; ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis įvairinti savo ekonomiką ir importą; pažymi, kad didžioji dauguma Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių prekybos vykdoma su šiam regionui nepriklausančiomis šalimis; apgailestauja dėl aklavietės, į kurią pateko ES, susijusios su Arabų Magribo sąjunga (AMS); ragina ES dėti visas pastangas diplomatiniu, politiniu ir finansiniu lygmenimis siekiant padėti Magribo šalims vykdyti regioninę integraciją pagal AMS arba geografiškai platesnius Agadiro susitarimus;

53.  palankiai vertina Užsienio reikalų tarybos paramą Investicijų pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse koordinavimo iniciatyvai (AMICI); pabrėžia iniciatyvų, kuriomis skatinami nuoseklūs ir efektyvūs Europos Sąjungos išorės veiksmai, svarbą;

54.  remia tolesnį bendradarbiavimą transporto sektoriuje, įskaitant vykdomą tvirčiau susiejant Europos Sąjungos ir šalių partnerių infrastruktūros tinklus siekiant palengvinti žmonių ir prekių judėjimą;

o
o   o

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES Regionų komitetui, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Arabų Valstybių Lygos ir Viduržemio jūros sąjungos generaliniams sekretoriams ir jų valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0023.
(2) OL C 247 E, 2012 8 17, p. 1.
(3) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 163.
(4) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 26.
(5) OL C 261 E, 2013 9 10, p. 21.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0207.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0027.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0010.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0040.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0077.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0071.


Europos kaimynystės politikos peržiūra
PDF 469kWORD 161k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo (2015/2002(INI))
P8_TA(2015)0272A8-0194/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį ir 8 bei 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 4 d. Europos Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės priimtą bendrą konsultacijų dokumentą „Naujos Europos kaimynystės politikos link“(1),

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir Pirmininko pavaduotojos–vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200)(2), paskelbtą 2011 m. kovo 8 d., ir į komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303)(3), paskelbtą 2011 m. gegužės 25 d.,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Platesnė Europos kaimynystė: naujos ribos ES santykiuose su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis“ (COM(2003)0104)(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos išvadas dėl Europos kaimynystės politikos(5) ir į 2015 m. balandžio 20 d. išvadas dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis skatinimo ir gynimo gaires,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos: 2003 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl ES santykių su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis(6), 2004 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl platesnės Europos naujos kaimynystės politikos(7), 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos(8), 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo(9), 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros rytų aspekto(10), 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros pietų aspekto(11), 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(12), 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Europos kaimynystės politika: siekis stiprinti partnerystę. Europos Parlamento pozicija dėl 2012 m. ataskaitų“(13) ir 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Rytų partnerystės šalimis vertinimo ir prioritetų nustatymo(14),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 22 d. ES Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo Rygos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio svarstymų grupės ataskaitą dėl ateities Energetikos bendrijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0194/2015),

A.  kadangi Europos kaimynystės politika (EKP) sukurta siekiant gilinti santykius, tvirtinti bendradarbiavimą ir stiprinti ES partnerystę su kaimyninėmis šalimis, kad būtų plėtojama bendra stabilumo, saugumo ir gerovės erdvė, kaip pabrėžiama ES sutarties 8 straipsnyje; kadangi tikslas lieka tas pats;

B.  kadangi dėl daugėjančių senų ir naujai atsirandančių saugumo iššūkių šiuo metu kaimynystė nuolat keičiasi ir yra ne tokia stabili ir žymiai mažiau saugi, taip pat patiria didesnę ekonomikos krizę negu EKP įgyvendinimo pradžioje;

C.  kadangi ES persvarstyta politika turi būti grindžiama apibusiu atskaitingumu ir bendru įsipareigojimu gerbti ES vertybes ir principus, įskaitant demokratiją, teisinės valstybės principą, žmogaus teises ir veiksmingas, atskaitingas ir skaidrias valdžios institucijas, ir tai atitinka kaimyninių šalių visuomenės interesus, taip pat pačios ES interesus užtikrinti stabilumą, saugumą ir gerovę; kadangi ES, nepaisydama praktinių sunkumų ir iššūkių, turi ir toliau tvirtai remti perėjimo procesus visose ir bet kurioje šalyje, demokratizaciją, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principą;

D.  kadangi ginkluoti arba įšaldytieji konfliktai ir krizės ir toliau daro įtaką didelei daliai kaimyninių šalių; kadangi šalys partnerės turi siekti taikaus esamų konfliktų sprendimo; kadangi konfliktai, įskaitant įšaldytuosius arba užsitęsusius konfliktus, trukdo imtis ekonominės, socialinės ir politinės pertvarkos, taip pat užtikrinti regioninį bendradarbiavimą, stabilumą ir saugumą; kadangi taikiai sprendžiant esamus konfliktus ES turėtų veikti aktyviau;

E.  kadangi šie konfliktai kenkia EKP tikro ir veiksmingo daugiašalio aspekto vystymuisi; kadangi taika ir stabilumas yra pagrindinės EKP sudedamosios dalys; kadangi partnerės šalys turi laikytis šių principų;

F.  kadangi ES griežtai smerkia visų formų žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant smurtą prieš moteris ir mergaites, žaginimą, vergiją, nusikaltimus dėl garbės, priverstines santuokas, vaikų darbą ir moterų lyties organų žalojimą;

G.  kadangi įvykiai regione nuo 2004 m. ir visų pirma per pastaruosius kelerius metus parodė, kad EKP negali tinkamai ir greitai reaguoti į sparčiai besikeičiančias ir sudėtingas aplinkybes;

H.  kadangi EKP tebėra strateginis ES užsienio politikos prioritetas; kadangi EKP persvarstymas turi būti atliekamas siekiant ją sustiprinti ir vadovaujantis ilgalaikės pažangos siekiant įgyvendinti visapusišką ir veiksmingą visą ES bendrą užsienio ir saugumo politiką principu;

I.  kadangi Komisija kir EIVT kartu su Taryba ur Parlamentu nesėkmingai stengėsi pertvarkyti EKP, kad pašalintų jos trūkumus ir pritaikytų ją prie pasikeitusių nacionalinių ir tarptautinių sąlygų, ypač po Arabų pavasario; kadangi tai atsispindėjo naujoje finansavimo priemonėje, skirtoje EKP 2014–2020 m. laikotarpiu, – Europos kaimynystės priemonėje (EKP); kadangi persvarstant EKP turi būti atsižvelgiama į dabartinius uždavinius, atsiradusius dėl krizės Ukrainoje, Krymo okupacijos ir „Da'esh“;

J.  kadangi nesaugumas, nestabilumas ir nepalankios socialinės ir ekonominės sąlygos kaimyninėse šalyse gali daryti neigiamą poveikį ir visiškai pakeisti praeities demokratijos kryptis;

K.  kadangi 2011 m. įdiegus naują požiūrį politiniai įvykiai kaimynystėje parodė, kad ES turi iš naujo apmąstyti santykius su savo kaimynėmis, atsižvelgdama į skirtingas realias išorines ir vidines aplinkybes; kadangi ES turi spręsti naujus uždavinius savo kaimynystėje ir pritaikyti strategiją analizuojant interesus ir prioritetus bei įvertinant taikomas savo politikos priemones, paskatas ir turimus išteklius bei jų patrauklumą partneriams;

L.  kadangi 2011 m. EKP peržiūroje teigiama, kad naujas požiūris turėtų būti paremtas abipuse atskaitomybe ir bendru įsipareigojimu puoselėti pagrindines vertybes – žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę;

M.  kadangi taikiai sprendžiant esamus konfliktus, ypač įšaldytuosius arba užsitęsusius konfliktus, kurie šiuo metu yra neįveikiama kliūtis, trukdanti visapusiškai plėtoti EKP tiek Rytuose, tiek Pietuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius bei regioninį bendradarbiavimą, Europos Sąjungos vaidmuo turėtų būti aktyvesnis;

N.  kadangi EKP apima skirtingas kaimynines šalis – valstybes, turinčias skirtingus interesus, užmojus ir pajėgumus;

O.  kadangi reikalingas diferencijuotas ir prie konkrečių poreikių pritaikytas požiūris, visų pirma dėl to, kad ES kaimynystė tapo labiau susiskaidžiusi nei bet kada anksčiau, o šalys skiriasi daugeliu aspektų, įskaitant jų užmojus ir lūkesčius, susijusius su ES, problemas, su kuriomis jos susiduria, ir jas supančią aplinką; kadangi ES dvišaliai santykiai su EKP šalimis yra skirtinguose vystymosi etapuose; kadangi formuojant ir diferencijuojant santykius su šalimis partnerėmis esminę svarbą turi veiksmingas principo „parama pagal pažangą“ naudojimas ir ES turėtų tiek išteklių, tiek kitų paskatų EKP srityje aspektu „apdovanoti“ tas šalis, kurios rodo tvirtą bendradarbiavimą su ja ir daro pažangą siekdamos Europos vertybių; kadangi ES kaimyninės šalys turėtų galėti priimti sprendimus dėl savo ateities nepatirdamos išorės spaudimo;

P.  kadangi pažanga, daroma sprendžiant EKP šalių tarpusavio konfliktus ir nesutarimus, turėtų būti laikoma kriterijumi, kuris turi būti įvertinamas metinėse pažangos ataskaitose;

Q.  kadangi pagarba suverenių valstybių teritoriniam vientisumui yra pagrindinis principas, kuriuo grindžiami Europos kaimyninių šalių tarpusavio santykiai, o vienos šalies vykdoma kitos šalies teritorijos okupacija yra nepriimtina;

R.  kadangi ES turimi ištekliai, kuriuos ji gali skirti savo, kaip „pasaulinio masto veikėjos“, veiksmams iki 2020 m. pagal daugiametę finansinę programą, sudaro tik 6 proc. viso biudžeto ir apima visas susijusias programas, įskaitant paramą vystymuisi ir bendradarbiavimui;

S.  kadangi EKP padėjo išreikšti bendrą ES poziciją visose kaimyninėse šalyse; kadangi ES valstybės narės turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, derindamos savo pastangas ir per bendrą poziciją didindamos ES patikimumą ir įtakingumą;

T.  kadangi Komisijos ir EIVT vykdomas konsultavimosi procesas turėtų būti išsamus ir įtraukus, siekiant užtikrinti, kad būtų konsultuojamasi su visomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, kadangi reikėtų pabrėžti, kaip svarbu skatinti moterų teisių ir lyčių lygybės srityje dirbančias organizacijas dalyvauti šiame konsultavimosi procese; kadangi reikia dėti tolesnes pastangas siekiant pagerinti EKP matomumą ir informuotumą apie ją šalių partnerių visuomenėje;

U.  kadangi rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse kyla skirtingų problemų, o norint jas sėkmingai išspręsti reikia, kad EKP būtų lanksti ir pritaikoma prie konkrečių kiekvieno regiono poreikių ir iššūkių,

1.  pabrėžia, kad svarbu ir reikalinga užtikrinti laiku atliekamą EKP persvarstymą; pabrėžia, kad persvarstyta EKP turėtų užtikrinti galimybę pateikti greitą, lankstų ir tinkamą atsaką į esamą padėtį, taip pat parengti ryžtingą strateginę santykių su kaimyninėmis šalimis plėtotės viziją tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu aspektu, laikantis įsipareigojimo skatinti pagrindines vertybes, kuriomis EKP grindžiama;

2.  pabrėžia, kad EKP yra esminė ES užsienio politikos dalis ir turi likti bendra politika; mano, kad ji priklauso ES išorės veiksmams, kurių potencialas ir unikalumas grindžiami daugybe naudotinų priemonių diplomatijos, saugumo, gynybos, ekonomikos, prekybos, vystymosi ir humanitarinės pagalbos srityse; laikosi nuomonės, kad veiksminga EKP yra gyvybiškai svarbi siekiant sustiprinti ES užsienio politikos patikimumą ir padėtį pasaulyje ir kad EKP turi parodyti, jog ES yra tikra lyderė kaimyninėse šalyse ir santykių su savo pasauliniais partneriais srityje;

3.  yra įsitikinęs, kad pirminiai EKP tikslai sukurti Sąjungos pagrindinėmis vertybėmis ir principais grindžiamą gerovės, pastovumo, saugumo ir geros kaimynystės erdvę teikiant paramą ir paskatą išsamioms struktūrinėms reformoms kaimyninėse šalyse, už kurių vykdymą būtų atsakingos pačios kaimyninės šalys ir dėl kurių būtų su jomis susitarta ir kurios suteiktų galimybę tvirčiau bendradarbiauti su ES, teikia nuolatinę vertę; todėl pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į įgytą patirtį, grįžti prie pamatinių dalykų ir vėl įtraukti šiuos tikslus į darbotvarkę;

4.  pabrėžia strateginę EKP svarbą, nes ji yra politikos kryptis, padedanti kurti daugiasluoksnius ES ir jos partnerių kaimyninių šalių santykius ir užtikrinti tvirtą tarpusavio priklausomybę; pabrėžia, kad pagrindinis EKP uždavinys – apčiuopiamai ir konkrečiai pagerinti šalių partnerių piliečių gyvenimą; mano, kad EKP turėtų tapti stipresne, labiau politine ir veiksmingesne politikos kryptimi, be kita ko, stiprinant teigiamas jos sudedamąsias dalis, įskaitant didesnį dėmesį partnerystei su visuomene, diferenciacijai ir požiūriui „parama pagal pažangą“;

5.  pabrėžia, kad, kaip nurodoma kiekvieno ES ir trečiųjų šalių sudaromo tarptautinio susitarimo 2 straipsnyje, pagarba visuotinėms pagrindinėms žmogaus teisių, teisinės valstybės, demokratijos, laisvės, lygybės ir pagarbos žmogaus orumui vertybėms, kuriomis yra grindžiama ES, turi išlikti persvarstytos politikos pagrindu; pakartoja, kad teisinės valstybės stiprinimas ir parama demokratijai bei žmogaus teisėms atitinka šalių partnerių interesus, ir ragina nustatyti griežtesnes pagarbos šioms bandroms pagrindinėms vertybėms sąlygas; pabrėžia ES specialiojo įgaliotinio (angl. EUSR) žmogaus teisių klausimais ir Europos demokratijos fondo (angl. EED) atliekamą vaidmenį šioje srityje;

6.  pabrėžia, kad atnaujinta politika turi būti strategiškesnė, labiau sutelkta į tikslus, lanksti ir nuosekli ir turi turėti politinį pagrindą; ragina ES suformuoti aiškią ir ryžtingą EKP poltinę viziją ir skirti ypatingą dėmesį savo pačios prioritetams Rytų ir Pietų kaimyninėse šalyse, atsižvelgiant į įvairias problemas, su kuriomis susiduria šalys kiekviename regione, taip pat į jų skiritingus lūkesčius ir politinius siekius; laikosi nuomonės, kad Rytų partnerystė ir Viduržemio jūros partnerystė turi lemiamą svarbą; ragina paskirti specialiuosius įgaliotinius rytinėms ir pietinėms šalims, skiriant jiems užduotį politiškai koordinuoti persvarstytą politiką ir dalyvauti visuose ES veiksmuose kaimyninėse šalyse;

7.  pabrėžia, kad formuojant nuoseklią ES politiką valstybės narės, jų patirtis ir dvišaliai santykiai su EKP šalimis atlieka svarbų vaidmenį; pabrėžia, kad siekiant išvengti pastangų dubliavimo būtina tinkamai koordinuoti Komisijos pirmininko pavaduotojos-vyriausiosios įgaliotinės, už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario, ES delegacijų ir ES specialiųjų įgaliotinių veiksmus; laikosi nuomonės, kad įgyvendinant EKP svarbų vaidmenį turi atlikti delegacijos;

8.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją parengti pasiūlymus dėl bendradarbiavimo su norinčiomis bendradarbiauti Europos kaimynystės šalimis, pagrįsto Europos ekonominės erdvės modeliu, o tai galėtų būti tolimesnis žingsnis link europinės perspektyvos, pagrįstos didesne integracija į ES erdvę laisvių ir visiškos integracijos bendrojoje rinkoje srityje, taip pat į bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) įtraukti glaudesnį bendradarbiavimą;

9.  primygtinai ragina apibrėžti trumpo, vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio prioritetus bei strateginius tikslus, turint omenyje, kad EKP turėtų būti siekiama sukurti diferencijuotą požiūrį siekiant stiprinti bendradarbiavimą skirtingose srityse tarp EKP šalių ir su jomis; pabrėžia, kad apibrėždama savo požiūrį, ES turėtų atsižvelgti į savo ir atskirų susijusių šalių interesus ir prioritetus, taip pat į jų išsivystymo lygį ir į visuomenės interesus ir lūkesčius, politinius siekius ir geopolitinę aplinką;

10.  pabrėžia, kad atsakomybė vietos lygmeniu, skaidrumas, tarpusavio atskaitomybė ir įtrauktis turėtų būti svarbiausi naujo požiūrio aspektai, siekiant užtikrinti, kad EKP teikiamos naudos gautų ne tik tam tikros grupės, o visi atitinkamų šalių bendruomenės ir visuomenės sluoksniai;

11.   pabrėžia įsitikinimą, kad, norint padėti stiprinti šalių partnerių vystymosi potencialą, būtina išplėsti šiuo metu EKP vykdomą dialogą – jis turėtų būti ne tik politinis, bet ir socialinis, ekonominis ir kultūrinis ir jame turėtų atsispindėti visa šalių partnerių politinė, socialinė, etninė ir kultūrinė įvairovė; pabrėžia teigiamą teritorinio bendradarbiavimo reikšmę ir patirtį, kai tiesiogiai dalyvauja vietos valdžios institucijos;

12.  apgailestauja dėl ribotų išteklių, skiriamų ES bendradarbiavimui su savo kaimyniniais partneriais, visų pirma lyginant su gerokai aukštesniu išteklių, kuriuos trečiųjų šalių suinteresuotieji subjektai investavo EKP šalyse, lygiu; pažymi, kad dėl to mažėja ES gebėjimai skatinti ir įgyvendinti jos strateginius interesus kaimyninėse šalyse atitinkančią politiką; pabrėžia poreikį integruoti paramą ir padidinti lėšas siekiant veiksmingai apdovanoti ir remti šalis partneres, kurios yra tikrai įsipareigojusios atlikti reformas, vykdyti demokratizaciją ir gerbti žmogaus teises ir daro su tuo susijusią apčiuopiamą pažangą;

13.  pabrėžia būtinybę stiprinti atskaitomybės ir skaidrumo mechanizmus šalyse partnerėse, siekiant užtikrinti, kad jos būtų pajėgios efektyviai ir prasmingai naudoti ir leisti skirtas lėšas; taigi ragina Komisiją užtikrinti veiksmingus naudojimosi ES parama stebėsenos ir priežiūros mechanizmus EKP šalyse, be kita ko, pilietinei visuomenei atliekant tikrinimą;

14.  primygtinai ragina ES gerinti koordinavimą su kitais paramos teikėjais ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, be kita ko, įgyvendinant pietinių Viduržemio jūros regiono šalių investicijų koordinavimo iniciatyvą (angl. AMICI), laikantis įsipareigojimo tapti nuoseklesne, labiau gerbiama ir veiksmingesne pasauline veikėja, taip pat pabrėžia poreikį vykdyti bendrą programavimą su valstybėmis narėmis; pabrėžia, kad būtinas geresnis koordinavimas su valstybėmis narėmis ir regionų bei vietos valdžios institucijomis, norint priimti bendrą, suderintą ir veiksmingą požiūrį į trumpalaikius ir vidutinės trukmės tikslus ES bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis srityje ir jo laikytis, ir ragina pradėti diskusijas šiuo klausimu su Taryba;

15.  pabrėžia, kad ES užmojus aktyviau dalyvauti kaimynystės procesuose turėtų atitikti pakankamas finansavimas; mano, kad atliekant išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į persvarstytos politikos apžvalgą ir kad todėl Europos kaimynystės priemonė turėtų atspindėti siekį užtikrinti veiksmingesnę EKP ir ES bendradarbiavimo su savo partneriais nuspėjamumą ir tvarumą, taip pat atitinkamą procedūrinį lankstumą; be to, ragina užtikrinti didesnį įvairių ES išorės finansavimo priemonių tarpusavio suderinamumą ir nuoseklumą;

16.  pabrėžia, kad Europos demokratijos fondas atlieka tarpininko vaidmenį, nes papildo turimas ES priemones nauju, lankstesniu, galinčiu padėti reaguoti ir panaikinti spragas, taip pat finansiškai veiksmingu metodu; ragina Komisiją Europos demokratijos fondui skirti daugiau išteklių;

17.  pripažįsta, kad kaimyninėse šalyse vyraujantis požiūris į Europą ir ES daro tikrą poveikį konfliktui, tačiau atmeta bet kokias galimybes bendrininkauti vykdant represijas ir žmogaus teisių pažeidimus kaimyninėse šalyse imantis netinkamų trumpalaikių pastangų užtikrinti stabilumą;

Veiksmų ES lygmeniu pridėtinė vertė

Europos kaimynystės politikos pertvarkymas

18.  pabrėžia, kad būtina pertvarkyti EKP siekiant kurti tvirtus, strateginius ir ilgalaikius partnerystės ryšius su EKP šalimis, pagrįstus ES vertybių ir principų išsaugojimu bei suderinimu su jais ir apibusių interesų skatinimu; ragina politikos techninius aspektus grįsti aiškia politine vizija;

19.  pažymi, kad, plėtojant EKP, turėtų būti pasitelkiama jos pačios metodika ir priemonės, kurios turėtų atitikti užmojų, poreikių ir tikslų, kurių siekia EKP šalys savo santykiuose su ES, lygį;

20.  ragina Komisiją remiantis bendrais interesais sutelkti dėmesį į kartu su savo partneriais nustatytus sektorius, kuriuose galima pasiekti pažangą ir visuotinę pridėtinę vertę, taip pat laipsniškai plėsti bendradarbiavimą, grindžiamą pažanga ir užmojais, visų pirma prisidėti prie ekonomikos augimo ir žmogaus socialinės raidos, itin daug dėmesio skiriant naujosioms kartoms; pabrėžia, kad ekonominės reformos turi būti vykdomos kartu su politinėmis reformomis ir kad gerą valdymą galima užtikrinti tik pasitelkiant atvirą, atskaitingą ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą, kurį vykdytų demokratinės institucijos;

21.  pabrėžia, kad plėtros politika ir kaimynystės politika yra atskiros politikos sritys, turinčios skirtingus tikslus; tačiau pakartoja, kad Europos šalys, įgyvendindamos EKP, kaip bet kuri Europos valstybė gali kreiptis dėl narystės, jeigu jos atitinka priėmimo kriterijus ir sąlygas pagal ES sutarties 49 straipsnį; pripažindamas, kad pirmiausia reikia imtis reformų ir pereiti prie demokratijos, taip pat nenorėdamas suteikti netikroviškų lūkesčių, mano, kad narystės perspektyva turi būti palaikoma kaip paskata visoms reikalavimus atitinkančioms ir parodžiusioms aiškius su Europa siejamus lūkesčius ir siekius šalims;

Parama demokratijos, teismų reformos, teisinės valstybės, gero valdymo principams ir institucinių gebėjimų stiprinimui

22.  mano, kad parama demokratijai, teisinei valstybei, geram valdymui, valstybės stiprinimui, taip pat žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra pagrindinis EKP aspektas; pabrėžia, kad pagal EKP neturėtų būti tvirtinamos jokios politikos kryptys, dėl kurių kiltų pavojus šioms pagrindinėms vertybėms; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų teikti paskatas ir praktinę patirtį vykdant ir remiant demokratines reformas ir įveikiant politinius, ekonominius ir socialinius sunkumus;

23.  pabrėžia, kad būtina nuolat telkti dėmesį į demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, teismų sistemos nepriklausomumo, kovos su korupcija ir pagarbos įvairovei bei mažumų teisėms, įskaitant religinių grupių, LGBTI asmenų, neįgaliųjų ir etninėms mažumoms priklausančių asmenų teises, stiprinimą ir įtvirtinimą; pabrėžia, kad, stiprinant gebėjimus nacionalinėse institucijose, įskaitant nacionalines asamblėjas, ir kartu teikiant paramą pilietinei visuomenei, demokratinėms grupėms ir politinėms partijoms, bus gerinamas politinis dialogas ir pliuralizmas;

24.  pabrėžia, kad moterų teisės, lyčių lygybė ir teisė būti nediskriminuojamam yra pagrindinės teisės ir pagrindiniai ES užsienio politikos principai; pabrėžia, kad siekiant sukurti įtraukią, klestinčią ir stabilią ES kaimyninių šalių visuomenę svarbu skatinti vaikų bei jaunimo teises ir lyčių lygybę, taip pat suteikti ekonomines ir politines galias moterims;

25.  mano, kad persvarstyta EKP turėtų sustiprinti pagrindinių laisvių rėmimą EKP šalyse, skatinant jose žodžio, galimybės laisvai burtis į taikius susirinkimus ir asociacijas teises, spaudos ir žiniasklaidos laisvę kaip įgalinančią teisę įgyvendinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises;

26.  pabrėžia, kad svarbu vystyti EKP socialinį aspektą kartu su partneriais mažinant skurdą ir atskirtį, skatinant užimtumą ir sąžiningą augimą, padedant sveikiems darbo santykiams ir skatinant švietimą, deramą darbą, tokiu būdu sprendžiant ir kai kurias pagrindines nelegalią migraciją sukeliančias problemas;

27.  pripažįsta ES ir kaimyninių šalių kultūrinio dialogo svarbą tokiose srityse kaip konfliktų prevencija ir taikos užtikrinimas, kūrybos sektorių vystymas, žodžio laisvės stiprinimas, socialinio ir ekonominio vystymosi rėmimas, taip pat dialogo su pilietine visuomene ir kultūrų bei religijų dialogo stiprinimas, be kita ko, siekiant kovoti su didėjančia mažumų ir religinių grupių, diskriminacija ir persekiojimu; ragina stiprinti santykių kultūros srityje sistemą, kad būtų galima vystyti judumo, mokymo ir gebėjimų kūrimo programas ir mainus kultūros ir švietimo srityje;

28.  pabrėžia, kad „partneryste su visuomene“ grindžiamas požiūris turėtų būti stiprinamas ir skatinamas; primygtinai teigia, kad bendri šios politikos interesai ir siekiai turėtų būti apibrėžti konsultuojantis ne tik su valdžios institucijomis, bet ir su visais suinteresuotaisiais įvairių visuomenių subjektais;

29.  pabrėžia, kad svarbu kurti klestinčią ir aktyvią pilietinę visuomenę vykdant transformacijos ir demokratizacijos procesus, į kuriuos įtraukiami socialiniai partneriai ir verslo bendruomenė; ragina toliau remti pilietinę visuomenę, vietos MVĮ ir kitus nevalstybinius subjektus, nes jie yra varomoji reformų proceso jėga, taip pat ragina aktyviau vystyti ES ir kaimyninių šalių įvairių pilietinės visuomenės veikėjų ir sektorių dialogą ir partnerystę EKP kontekste; pabrėžia Europos bendrovių ir jų vaidmens svarbą skatinant ir skleidžiant tarptautinius verslo standartus, įskaitant įmonių socialinę atsakomybę;

Diferenciacija ir sąlygos

30.  ragina plėtoti EKP taip, kad ji taptų labiau pritaikoma ir lankstesne politine struktūra, kurią būtų galima pritaikyti prie esamos šalių partnerių įvairovės, ir nuosekliai įgyvendinti diferencijuotą požiūrį; pabrėžia, kad turi būti diferencijuojamos EKP šalys;

31.  pabrėžia, kad reikia veiksmingai įgyvendinti sąlygas, susijusias su reformų procesais, ir pabrėžia, kad ES turi labiau suderinti savo pozicijas ir sąlygas dėl finansinių išteklių; pabrėžia, kad ES negali pažeisti savo pagrindinių vertybių bei teisių ir turėtų vengti dvigubų standartų kūrimo; pabrėžia, kad šalims, kurios daro pažangą įgyvendinant reformas, lemiančias ilgalaikę politinę, ekonominę ir socialinę raidą, ir siekia glaudesnio politinio bendradarbiavimo su ES, turėtų būti skiriami didesni ES įsipareigojimai ir parama, taip pat jos turėtų būti vertinamos remiantis atskirais pasiekimais šių reformų srityje; pabrėžia, kad svarbu taikyti principą „parama pagal pažangą“;

32.  pabrėžia, kad asociacijos susitarimai yra pažangiausias, bet ne galutinis ES ir jos kaimyninių šalių santykių etapas;

33.  mano, kad ES turėtų paraginti neasocijuotąsias šalis partneres įsitraukti į sektorių bendradarbiavimą, įskaitant galimybę sudaryti naujus sektorinius susitarimus arba sustiprinti jau esamus, pvz., dėl Energijos bendrijos, dėl kurių tokioms šalims būtų lengviau integruotis į ES keturių pagrindinių laisvių bendrosios erdvės konkrečių sektorių dalis;

34.  mano, kad įgyvendinant EKP, specialus dėmesys turėtų būti skiriamas su ekonomikos valdymu ir viešųjų finansų tvarumu EKP šalyse susijusiam bendradarbiavimui;

Saugumo matmuo

35.  pažymi, kad saugumas ir stabilumas yra pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai kaimyninėse šalyse ir kad saugumo padėtis sparčiai prastėja; ragina į EKP įtraukti tvirtą saugumo aspektą ir tinkamas politines priemones, kurių, deja, iki šiol nebuvo; pabrėžia, kad ES turėtų skirti pagrindinį dėmesį dabartinių jos krizės valdymo priemonių veiksmingumui ir efektyvumui gerinti, kad sukurtų galimybes išplėsti intervencinių krizės valdymo priemonių spektrą; pabrėžia, kad saugumas, stabilumas ir vystymasis yra tarpusavyje susiję ir kad reikalingas visapusis požiūris saugumo problemoms ir jų pagrindinėms priežastims šiame regione spręsti;

36.  mano, kad Sahelio ir Sacharos regiono stabilumas turėtų būti suvokiamas kaip nesaugumo šaltinis Afrikos šiaurėje ir pietuose – taip pat kaip grėsmė Europos stabilumui – ir kad šio regiono nestabilumą lemia prekybos ginklais, narkotikais, žmonėmis tinklų dubliavimasis;

37.  ragina glaudžiau koordinuoti Europos kaimynystės politiką ir platesnę bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) veiklą, kartu sprendžiant įvairius EKP šalių ir ES saugumo aspektus ir stiprinant vidaus ir išorės saugumo ryšį; pabrėžia, kad EKP peržiūra ir Europos saugumo strategijos peržiūra turi tarpusavyje derėti ir viena kitą atitikti;

38.  pabrėžia, kad būtina visa apimanti politinė strategija siekiant kartu užtikrinti visišką atitiktį tarptautinei teisei ir įsipareigojimams, kaip nustatyta 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte, vadovaujantis pagarba žmogaus teisėms, mažumų teisėms ir pagrindinėms laisvėms, nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam valstybių vientisumui, sienų neliečiamumui, lygioms teisėms ir tautų apsisprendimo teisei bei taikiu konfliktų sprendimu; pažymi, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kaip didžiausia regioninė organizacija, atsakinga už saugumą, gali atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje, ir mano, kad ji turėtų būti iš naujo paskatinta veikti, prisiimdama tarpininkės vaidmenį; palaiko partnerių teisę priimti nepriklausomus ir suverenius sprendimus dėl užsienio ir saugumo politikos, nepaisant išorinio spaudimo ir prievartos;

39.  ragina, įgyvendinant persvarstytą politiką, remti šalis partneres kuriant tinkamas valstybės struktūras saugumo klausimams, kaip antai veiksmingos teisėsaugos, terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo ir žvalgybos ir saugumo, įskaitant kibernetinį saugumą, spręsti, kurios turėtų būti kuriamos visiškai atsižvelgiant į žmogaus teises ir kurioms turėtų būti taikoma tinkama parlamentinė demokratinė kontrolė; pabrėžia, kad ES turėtų įsitraukti į tokias veiklos sritis kaip saugumo sektoriaus reforma (SSR) ir, po konfliktų, į nusiginklavimą, demobilizaciją ir reintegraciją (DDR); ragina ES skirti dėmesį šalių partnerių pasienio kontrolės pajėgumų stiprinimui; pripažįsta kai kurių iš tų šalių šiuo metu jau daromą nuolatinį indėlį; kviečia kaimynines šalis atitinkamais atvejais prisijungti prie BSGP misijų; ragina ES skatinti bendras kaimyninių šalių iniciatyvas saugumo srityje, kad jos galėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir daugiau prisidėti prie saugumo savo regione;

40.  primena valstybėms narėms jų įsipareigojimus pagal ES bendrąją poziciją 2008/944/BUSP dėl ginklų eksporto, pagal kurią, be kita ko, reikalaujama, kad jos nesuteiktų jokiai kaimyninei šaliai karinės technologijos arba įrangos eksporto licencijos, jei yra aiškus pavojus, kad ši ketinama eksportuoti karinė technologija arba įranga bus naudojama vidinėms represijoms, sunkiems tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams, provokuoti arba pailginti ginkluotus konfliktus arba pabloginti įtemptą padėtį ar konfliktus paskirties šalyje, arba ji būtų agresyviai eksportuojama kitos šalies atžvilgiu arba siekiant jėga pareikšti pretenzijas į teritorijas;

41.  pabrėžia, kad būtina aktyviai skatinti ir padėti taikiai spręsti konfliktus ir vykdyti vėlesnę susitaikymo politiką ES kaimynystėje, taikant įvairias priemones ir būdus ir remiantis pridėtine verte, kurią jie gali suteikti; mano, kad tokios priemonės turėtų apimti ES specialiųjų įgaliotinių veiklą, pasitikėjimo stiprinimo programas, dialogo atkūrimą, tarpininkavimą skatinant žmonių tiesioginius ryšius ir BSGP misijas; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT kurti novatoriškas priemones ir metodus, įskaitant viešosios komunikacijos strategijas ir neoficialias konsultacijas, kad būtų remiamas dialogas ir susitaikymas; pažymi, kad ES delegacijos atlieka pagrindinį vaidmenį nustatant išankstinio perspėjimo mechanizmus, kuriant glaudžius prevencijos tinklus su įvairiomis pilietinės visuomenės organizacijomis;

42.  primena, kad remia šalių partnerių suverenumą, teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę; mano, kad EKP turėtų praktiškai skatinti ir remti šiuos principus; pabrėžia, kad įšaldytieji arba užsitęsę konfliktai kenkia visaverčiam EKP vystymui; šiuo požiūriu apgailestauja, kad nuo tada, kai EKP buvo pradėta įgyvendinti, sprendžiant esamus konfliktus nepadaryta jokios pažangos; primena savo poziciją, kad šalies partnerės teritorijos okupavimas pažeidžia pagrindinius EKP politikos principus ir tikslus; pabrėžia, kad būtina kuo skubiau taikiai išspręsti įšaldytuosius konfliktus remiantis tarptautinės teisės normomis ir principais; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją imtis aktyvesnio vaidmens ir paaiškinti, kad dvišalių santykių stiprinimas yra susijęs su taikiu konfliktų sprendimu ir tarptautinės teisės laikymusi; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu siekti principingos politikos dėl atsakomybės už visus žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir vengti taikyti dvejopus standartus, ypač šiuo klausimu;

43.  primygtinai ragina ES regioniniuose konfliktuose vadovautis Europos integracijos istorine patirtimi ir pamokomis, nes dvišaliai klausimai turi būti sprendžiami taikiai, o geri kaimynystės santykiai ir regioninis bendradarbiavimas yra pagrindiniai EKP elementai; šiuo atžvilgiu ragina įtraukti piliečius ir visuomenės veikėjus į horizontaliąsias partnerystes ir bendrus projektus su bendradarbiais Sąjungoje, tai pat siekiant permainų dirbti su bendruomene ir jaunąja karta;

Regioninės integracijos skatinimas

44.  pabrėžia EKP regioninio aspekto svarbą ir tai, kad būtina skatinti regioninę sinergiją ir integraciją ir prie jos prisidėti įgyvendinant regioninio bendradarbiavimo programas; pažymi, kad siekiant stabilumo ir klestėjimo Europos kaimyninėse šalyse, reikalingas stipresnis EKP šalių bendradarbiavimas tarpusavyje;

45.  šiuo atžvilgiu ragina ES dvišalius santykius su EKP šalimis papildyti daugiašaliu aspektu vykdant daugiau veiklos ir iniciatyvų šioje srityje, ypatingą dėmesį skiriant tarptautiniams projektams, žmonių tiesioginių ryšių plėtojimo programoms, regioninio bendradarbiavimo paskatų vystymui ir tolesniam aktyvaus dialogo su pilietine visuomene stiprinimui; mano, kad būsimojoje EKP turėtų būti numatyta įtrauki regioninė platforma žmogaus teisių problemoms aptarti laikantis pagrindinių EKP principų;

46.  ragina sistemingai vertinti prekybos susitarimų ir ES finansinės paramoms programoms ir projektams pagal EKP poveikį žmogaus teisėms, įskaitant lyčių perspektyvą;

47.  ragina, įgyvendinant persvarstytą politiką, stiprinti esamas bendradarbiavimo platformas, visų pirma Viduržemio jūros sąjungą ir Rytų partnerystę, siekiant toliau remti regioninę integraciją, pagal kurią nustatyti partnerių prioritetai yra panašūs konkrečioje politikos srityje, spręsti specifinius subregioninius klausimus, pvz., judumo, energetikos ar saugumo, ir užtikrinti, kad partneriai glaudžiau bendradarbiautų ekonominių standartų ir teisės aktų srityje; mano, kad daugiašalės EKP struktūros turėtų būti konsoliduotos ir plėtojamos labiau strategiškai;

48.  pabrėžia daugiašalių asamblėjų, pavyzdžiui, EURONEST ir Viduržemio jūros sąjungos parlamentinių asamblėjų vaidmens, kaip politinio dialogo ir atsakomybės už kaimynystės politiką priemonės, svarbą ir primygtinai ragina jas aktyviau ir deramai dalyvauti;

49.  pabrėžia parlamentinės diplomatijos ir nuolatinių dvišalių tarpparlamentinių posėdžių, kuriuos EP rengia su bendradarbiais iš kaimyninių šalių, kaip priemonės dalytis patirtimi ir įvertinti atskirų šalių santykių su ES būseną pridėtinę vertę; ragina valstybių narių nacionalinius parlamentus rengti dvišalius tarpparlamentinius posėdžius pagal EKP, kaip būdą darniam požiūriui užtikrinti;

50.  pabrėžia Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencijos (CORLEAP) bei Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos (ARLEM), kurios suteikia galimybę vietos ir regionų atstovams plėtoti dialogą su ES institucijomis ir vystyti ekonominį, socialinį ir teritorinį bendradarbiavimą, vaidmens svarbą;

51.  pabrėžia, kad regioninių pilietinės visuomenės platformų, pvz., Rytų partnerystės ir Pietų kaimynystės pilietinės visuomenės forumus, kūrimas stiprina daugelio suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir taip skatina demokratizaciją ir ekonominių reformų darbotvarkę kaimynystėje;

Kaimyninių šalių kaimynai

52.  pabrėžia, kad būtina kurti tvirtesnes partnerystes su kaimyninėmis šalimis; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad EKP būtų platesnės ES išorės politikos dalis ir pripažinti, kad yra kitų strateginių veikėjų, „kaimyninių šalių kaimynų“, kurie turi įtakos kaimyninėms šalims taip pat tarptautinėms ir regioninėms organizacijoms, be kita ko, sprendžiant visiems rūpimas problemas ir dvišales problemas, įskaitant regioninio ir visuotinio saugumo, taikant esamas dvišales sistemas arba daugiašalį dialogą, kai manoma, kad to reikia ir tai yra aktualu;

53.  pabrėžia, kad ES turėtų realistiškai apsvarstyti įvairias politikos galimybes, kurių turi jos partnerės, ir būdus, kaip užmegzti ryšius su savo kaimynėmis skirtingais lygmenimis bei spręsti kaimynystėje esančių trečiųjų šalių užsienio politikos klausimus, užtikrinant, kad tik ES ir jos suverenios partnerės galėtų spręsti, kaip jos nori toliau tęsti savo santykius;

54.  pakartoja savo įsitikinimą, kad išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo nuostatos nekelia jokių komercinių problemų Rusijos Federacijai ir kad asociacijos susitarimai neturėtų būti vertinami kaip kenkiantys rytinių šalių partnerių ir jų kaimyninių šalių santykiams;

55.  ragina ES sukurti veiksmingas palaikymo priemones EKP šalims partnerėms, kurios siekia įgyvendinti plačių užmojų Europos darbotvarkę ir dėl to kenčia nuo trečiųjų šalių baudžiamųjų priemonių, prekybos suvaržymų ar tiesioginės karinės agresijos; pakartoja kad, EKP nėra nukreipta prieš jokį kitą strateginį veikėją ir atmeta niekam nenaudingo geopolitinio varžymosi kaimyninėse šalyse supratimą, tačiau ES turi užtikrinti patikimus įsipareigojimus ir tvirtą politinę paramą šalims partnerėms, norinčioms glaudžiau susisieti;

56.  ragina ES pasinaudoti regioninių organizacijų, kurioms priklauso kaimyninės šalys, patirtimi – tai būtų, pvz., Europos Taryba, ESBO, Afrikos Sąjunga, atitinkami Jungtinių Tautų regioniniai biurai ir Arabų Valstybių Lyga, ir aktyviai dalyvauti jose bei bendradarbiauti su jomis, kad būtų išspręsti regioniniai konfliktai; primena, kad tai yra svarbūs forumai, į kuriuos vertėtų įtraukti partnerius įgyvendinant reformas, sprendžiant žmogaus teisių klausimus, regionų problemas – už kurias jos turėtų prisiimti didesnę atsakomybę – ir skatinant demokratizaciją;

Politikos tikslai ir priemonės

Diversifikuotas pasiūlymas: prioritetiniai sektoriai

57.  ragina ES kartu su partneriais ištirti ir nustatyti prioritetus dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir įvairių politikos sričių integracijos, pvz., ekonominės plėtros ir žmogaus socialinės raidos, konfliktų ir nelaimių prevencijos, infrastruktūros ir regioninės plėtros, aplinkos, prekybos konkurencijos politikos, MVĮ, migracijos, saugumo, energetikos ir energijos vartojimo efektyvumo, siekiant sukurti gerovės, stabilumo ir geros kaimynystės erdvę;

58.  mano, kad tikslas suderinti ES vidaus ir išorės politiką, taip pat glaudi ir vis didėjanti sąsaja tarp tam tikrų vidaus ir išorės klausimų turėtų būti atskleisti naujojoje EKP;

59.  mano, kad tvirtesnis bendradarbiavimas skaitmeninės bendrosios rinkos srityje ir parama el. administravimo reformoms ir atviros vyriausybės sprendimams yra priemonė piliečių dalyvavimui užtikrinti;

60.  pabrėžia laisvo asmenų judėjimo svarbą ir remia judumo didinimą kaimyninėse šalyse, saugioje ir gerai valdomoje aplinkoje, supaprastinant ir liberalizuojant vizų režimą, visų pirma studentams, jaunimui, menininkams ir mokslininkams; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, toliau stiprinti partnerystes judumo srityje kaimyninėse šalyse ir suteikti galimybes vystyti apykaitinės migracijos sistemas, kuriomis migrantams būtų atveriami saugūs ir teisėti keliai; ragina ES aiškiai atskirti prieglobsčio prašytojus bėgančius nuo persekiojimo ir nelegalius ekonominius migrantus; smerkia prekybą žmonėmis, kurių daugiausia yra moterys, ir pabrėžia, kad siekiant su ja kovoti svarbu stiprinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis;

61.  ragina Komisiją remiant profesinį ir akademinį mokymą atkreipti dėmesį į lyčių lygybės aspektą, taip pat į apykaitinės migracijos programų sistemą su kaimyninėmis šalimis, kad būtų sustiprintas moterų dalyvavimas jų šalių ekonomikoje;

62.  pažymi, kad aukštas nedarbo lygis, ypač jaunimo, laisvos prieigos prie informacijos trūkumas, socialinė atskirtis ir skurdas, taip pat neapsaugotos mažumų teisės, kartu su menku moterų politiniu ir socialiniu ir ekonominiu dalyvavimu, blogas valdymas ir aukštas korupcijos lygis yra nestabilumo priežastis, ir reikalauja, kad būtų imtasi veiksmų ne tik išsamiose ir visapusiškose laisvosios prekybos erdvėse (IVLPE), bet ir kitose erdvėse; pabrėžia, kad vienintelė prekybos ir laisvosios prekybos susitarimų perspektyva nebėra pakankamai veiksmingas svertas stiprinant mūsų partnerystę su kaimyninėmis šalimis, ypač Viduržemio jūros regiono pietinės dalies šalimis; atkreipia dėmesį į ES kaimyninių šalių regioninio ekonominio bendradarbiavimo trūkumą ir ragina kurti subregionines iniciatyvas, kad būtų paskatinta jų tarpusavio prekyba;

63.  pabrėžia, kad svarbu investuoti į jaunimui, moterims ir būsimiems lyderiams skirtus projektus, išnaudojant visas stipendijų galimybes pagal programą „Erasmus +“, kad būtų paskatinti studentų ir mokytojų mainai tarp EKP šalių ir ES valstybių narių, siekiant parengti būsimus lyderius iš EKP šalių ir ES valstybių narių, taip pat toliau remiant akademinius ir švietimo projektus, kurie jau įrodė, kad yra vertingi šioje srityje, pvz., Europos kolegija;

64.  ragina Komisiją ištirti ir pasiūlyti EKP šalims įvairių lygių įsitraukimą, bendradarbiavimą ir dalyvavimą ES politikoje, programose ir agentūrose, pvz., Europolo, FRONTEX ir muitinių valdymo veikloje, kovos su prekyba žmonėmis, ekonominiais ir tarpvalstybiniais nusikaltimais srityje ir Energijos bendrijos, kuri, kaip sėkmingas integracijos susitarimas, gali vaidinti EKP svarbesnį vaidmenį, veikloje; pabrėžia, kad svarbus energetinis saugumas ir glaudesnis Europos kaimyninių šalių bendradarbiavimas energetikos srityje, siekiant bendro tikslo dėl netrikdomo įperkamos, tvarios, veiksmingos ir švarios energijos tiekimo; ragina energetikos sąjungai palaipsniui atsiverti EKP šalims; ragina Komisiją remti Budapešto konvenciją kovai su skaitmeniniais nusikaltimais EKP šalyse ir paraginti jas prisijungti, jei jos to dar nepadarė;

65.  mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama techninės pagalbos programų naudojimui, pvz., „TAIEX“ ir „Twinning“, ir kad partneriai turėtų būti įtraukti į ES programas, kaip antai „Erasmus“ ir „Horizontas 2020“, nes jomis prisidedama prie dalijimosi žiniomis ir tinklų kūrimo įvairiais lygmenimis ir jos yra pagrindas kuriant bendrą kaimynystės erdvę;

66.  mano, kad reikia stiprinti politikos parlamentinį aspektą skatinant tarpparlamentinių posėdžių ir bendrų parlamentinių institucijų, sukurtų pagal susitarimus su ES, ir parlamentinių asamblėjų veiklos efektyvumą; todėl palankiai vertina naują Parlamento požiūrį į parlamentinės demokratijos rėmimą; pabrėžia EKP šalių parlamentų vaidmenį užtikrinant vyriausybių atsakomybę ir ragina stiprinti jų stebėsenos pajėgumus; ragina Europos Parlamentą prisijungti įgyvendinant naują EKP ir būti reguliariai informuojamu bei konsultuotis dėl EKP pažangos šalyse partnerėse; laikosi nuomonės, kad Europos politinės partijos bei frakcijos valstybių narių nacionaliniuose parlamentuose ir Europos Parlamente gali vaidinti svarbų vaidmenį ir prisiimti didžiausią atsakomybę už politinės kultūros, pagrįstos pilnavertėmis demokratinėmis institucijomis, teisinės valstybės principais, daugpartine demokratija ir visišku moterų dalyvavimu priimant sprendimus, rėmimą;

67.  pabrėžia, jog siekiant, kad EKP būtų sėkminga politika, turėtų būti užtikrinta ir valstybių narių atsakomybė, įskaitant pavyzdinių iniciatyvų plėtimą; todėl ragina Komisiją stiprinti finansinės paramos politinį koordinavimą ir bendrą programavimą bei numatyti priemones, kuriomis būtų skatinamas valstybių narių ir ES dalijimasis informacija apie EKP šalis, o taip pat valstybės narės, ES struktūros ir kaimyninės šalys būtų skatinamos konsultuotis; mano, kad ES finansinė ir techninė pagalba turėtų būti teikiama su sąlyga, kad bus pasiekti realūs reformų proceso kriterijai, kuriais remiantis bus skirstoma tolesnė parama;

Vertinimas ir matomumas

68.  pabrėžia, kad veiksmų planuose, parengtuose glaudžiai bendradarbiaujant su šalių partnerių valdžios institucijomis ir konsultuojantis su pilietinės visuomenės organizacijomis, dėmesys turėtų sutelktas į ribotą skaičių realių prioritetų, kurie turi būti įgyvendinti, ir kad jų įgyvendinimas turėtų būti vertinamas reguliariai arba kai to reikalauja pasikeitusios aplinkybės, nustatant politikos alternatyvas, dėl kurių galėtų būti pasiektas bendras sutarimas; pažymi, kad svarbu sukurti konsultacijų su pilietinės visuomenės organizacijomis procesą dėl kriterijų apibrėžimo;

69.  pabrėžia, kad pažangos ataskaitose turėtų būti susitelkta į veiksmų planuose nustatytų prioritetų įgyvendinimą ir jose turi atsispindėti šalies partnerės dalyvavimo mastas; pakartoja savo raginimą vertinti ataskaitose pateiktus duomenis taip, kad būtų atsižvelgiama į nacionalines aplinkybes ir būtų įtraukiamos ankstesnių metų tendencijos; laikosi nuomonės, kad reikėtų iš tikrųjų įtraukti visus pagrindinius EKP šalių suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinę visuomenę, ir prieš rengiant šias ataskaitas su jais konsultuotis; ragina užtikrinti, kad pagrindiniai dokumentai, pvz., pažangos ataskaitos, būtų plačiai prieinami atitinkamų ES delegacijų interneto svetainėse ir išversti į vietos kalbą; ragina ES taikyti kokybiškesnes pažangos šalyse partnerėse vertinimo priemones ir įgyvendinti veiksmingas sąlygų laikymosi priemones, suderintas su partnerių daroma pažanga žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos srityse;

70.  mano, jog turi būti stiprinamas ES paramos matomumas, kad šalių partnerių ir ES valstybių narių gyventojai aiškiai suprastų ES paramos privalumus; ragina Komisiją sukurti specialią priemonę ES humanitarinei pagalbai kaimyninėms šalims teikti, kuri skirtųsi nuo visoms trečiosioms šalims visame pasaulyje naudojamo metodo, ir užtikrinti didelį ES matomumą ir politinę darbotvarkę tarp kitų tikslų; pabrėžia, kad svarbu ir būtina turėti priemonę, kurią taikant būtų galima užtikrinti ES teikiamos finansinės paramos skaidrumą;

71.  ragina ES stiprinti savo gebėjimus kovoti su dezinformacijos ir propagandos kampanijomis, nukreiptomis prieš ją ir jos valstybes nares, kuriomis siekiama mažinant jų vienybę ir solidarumą; ragina ES stiprinti savo matomumą, kad būtų aiškiai parodyta jos parama šalims partnerėms ir įsipareigojimai šiose šalyse; pabrėžia, kad svarbu remti objektyvią, nepriklausomą ir nešališką informaciją ir žiniasklaidos laisvę EKP šalyse, taip pat strateginių informavimo kaimyninėse šalyse, įskaitant apie jos vertybes ir tikslus, pastangų poreikį, parengiant išsamią, veiksmingą ir sisteminę komunikacijos strategiją pagal pervarstytą politiką;

72.  ragina ES savo dalyvavimą šalyse partnerėse didinti atitinkama vietos kalba naudojant interaktyvesnes garso ir vaizdo priemones ir socialinę žiniasklaidą, kad ji pasiektų visą visuomenę; ragina Komisiją parengti aiškią ryšių palaikymo strategiją EKP šalių visuomenei, siekiant jai išaiškinti, kuo jai naudingi asociacijos susitarimai, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškas laisvosios prekybos zonas (angl. DCFTA), kaip priemones jų politinėms sistemoms ir ekonomikai modernizuoti;

o
o   o

73.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EKP šalių vyriausybėms ir parlamentams, Euronest ir Viduržemio jūros sąjungos parlamentinėms asamblėjoms, Arabų Valstybių Lygai, Afrikos Sąjungai, Europos Tarybai ir ESBO.

(1) JOIN (2015)0006. http://ec.europa.eu/enlargement/neighbourhood/consultation/consultation.pdf
(2) http://eeas.europa.eu/euromed/docs/com2011_200_en.pdf
(3) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0303:FIN:lt:PDF
(4) http://eeas.europa.eu/enp/pdf/pdf/com03_104_en.pdf
(5) 2008 m. vasario 18 d. Išorės santykių tarybos išvados, http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/gena/98818.pdf
(6) OL C 87E, 2004 4 7, p. 506.
(7) OL C 104E, 2004 4 30, p. 127.
(8) OL C 287E, 2006 11 24, p. 312.
(9) OL C 282E, 2008 11 6, p. 443.
(10) OL C 296E, 2012 10 2, p. 105.
(11) OL C 296E, 2012 10 2, p. 114.
(12) OL C 168E, 2013 6 14, p. 26.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0446.
(14) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0229.


Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas
PDF 368kWORD 132k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo (2014/2256(INI))
P8_TA(2015)0273A8-0209/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 26, 34, 114, 118 ir 167 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 27 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11, 13, 14, 16, 17, 22 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(1),

–  atsižvelgdamas į Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, ypač į trijų pakopų testą,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 20 d. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) autorių teisių sutartį,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 20 d. PINO atlikimų ir fonogramų sutartį,

–  atsižvelgdamas į PINO sutartį dėl audiovizualinių kūrinių atlikimo apsaugos, priimtą 2012 m. birželio 24 d. Pekine vykusioje PINO diplomatinėje konferencijoje audiovizualinių kūrinių apsaugos klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo mėn. Europos patentų tarnybos (EPT) ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) kartu atliktą intelektinės nuosavybės teisių tyrimą „Sektoriai, kuriuose svarbi dalis tenka intelektinės nuosavybės teisėms: indėlis į ekonominius rezultatus ir užimtumą Europos Sąjungoje“

–  atsižvelgdamas į Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų(6),

–  atsižvelgdamas į 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvą 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/115/EB(9), kuria iš dalies keičiama Direktyva 92/100/EEB(10) dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui(12),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu ES(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo vidaus rinkoje(15),

–  atsižvelgdamas į viešas konsultacijas ES autorių teisių peržiūros klausimu, kurias Komisija rengė nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. kovo 5 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Peticijos Nr. 0924/2011 dėl galimybės akliesiems naudotis knygomis ir kitais spaudiniais, kurią pateikė Jungtinės Karalystės pilietis Dan Pescod Europos aklųjų sąjungos (EBU) ir Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) vardu(16),

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu Europos Sąjungoje: galimybės ir problemos kuriant bendrąją skaitmeninę rinką (COM(2011)0427),

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Autorių teisės žinių ekonomikoje“ (COM(2008)0466),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka. Kūrybingumo ir naujovių skatinimas ekonomikos augimui, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir aukščiausios kokybės produktams ir paslaugoms Europoje teikti“ (COM(2011)0287),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Susitarimo memorandumą dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir prieigos prie jų užtikrinimo pagrindinių principų, siekiant sudaryti geresnes sąlygas skaitmeninti Europos bibliotekoms ir kitoms panašioms įstaigoms skirtas knygas ir mokslo žurnalus ir suteikti galimybę jais naudotis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0209/2015),

A.  kadangi Direktyvos 2001/29/EB peržiūra yra labai svarbi norint skatinti kūrybiškumą ir inovatyvumą, kultūros įvairovę, ekonomikos augimą, konkurencingumą, bendrąją skaitmeninę rinką ir užtikrinti prieigą prie žinių ir informacijos, sykiu garantuojant pakankamą literatūros ir meno kūrinių autorių intelektinės nuosavybės teisių pripažinimą ir apsaugą;

B.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjunga skatina valstybių narių kultūrų klestėjimą ir įvairovę, ypač remdama meninę ir literatūrinę kūrybą;

C.  kadangi Direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo tikslas buvo suderinti teisės aktus dėl autorių ir gretutinių teisių atsižvelgiant į technologijų pokyčius;

D.  kadangi Direktyva 2001/29/EB taip pat susijusi su tam tikrais Sąjungos įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę, įskaitant Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, PINO autorių teisių sutarties ir PINO atlikimų ir fonogramų sutarties nuostatas;

E.  kadangi Komisija ir valstybės narės nemažai investuoja į gausių Europos kultūros paveldo įstaigų kolekcijų skaitmeninimą ir prieigą internetu, kad bet kur esantys piliečiai, naudodamiesi bet kokiais prietaisais, galėtų jas pamatyti;

F.  kadangi Europos kultūros ir kūrybos sektoriai yra ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europos Sąjungoje varomoji jėga ir didele dalimi prisideda prie ES ekonomikos, nes šių sektorių darbuotojų yra daugiau kaip 7 mln. ir jie sudaro daugiau kaip 4,2 proc. BVP pagal naujausius paskaičiavimus, ir kadangi 2008–2012 m. ekonomikos krizės laikotarpiu kultūros sektoriuje toliau buvo kuriamos darbo vietos;

G.  kadangi iš 2013 m. rugsėjo mėn. bendro EPT ir VRDT tyrimo matyti, kad beveik 39 proc. bendros Sąjungos ekonominės veiklos (kurios vertė – maždaug 4 700 mlrd. EUR kasmet) sukuriama sektoriuose, kuriuose svarbi dalis tenka intelektinės nuosavybės teisėms: be kita ko, šiuose sektoriuose yra 26 proc. tiesioginių darbo vietų (t. y. 56 mln.) ir 9 proc. netiesioginių darbo vietų, vertinant visas darbo vietas Europos Sąjungoje;

H.  kadangi dėl skaitmeninės revoliucijos atsirado naujų technologijų ir ryšio priemonių, suteikusių naujų išraiškos formų, kurios, nors ir sukėlė diskusijų dėl trišalio santykio, paprastai siejančio kūrėjus, vartotojus ir kultūros sektoriaus verslininkus, sudarė sąlygas žiniomis pagrįstos ekonomikos vystymuisi kuriant naujas darbo vietas ir skatinant kultūrą bei inovacijas;

I.  kadangi visos politinės iniciatyvos, susijusios su bendrąja skaitmenine rinka, turi atitikti Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 11, 13, 14, 16, 17 ir 22 straipsnius;

J.  kadangi kultūrų įvairovė ir kalbų įvairovė peržengia nacionalines sienas, nes tam tikromis kalbomis Europoje kalbama keliose šalyse;

K.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos nuostatomis saugoma saviraiškos ir informacijos laisvė, menų ir mokslo laisvė ir užtikrinama asmens duomenų ir kultūrų ir kalbų įvairovės apsauga, teisė į nuosavybę ir intelektinės nuosavybės apsauga, teisė į mokslą ir laisvė užsiimti verslu;

L.  kadangi ir skaitmeniniame amžiuje turi būti užtikrinama autoriaus teisė į savo kūrybos apsaugą;

M.  kadangi reikia apsvarstyti priemones, kuriomis būtų prisidedama prie tolesnio kultūros mainų plėtojimo ir didinamas teisinis tikrumas šiame sektoriuje; kadangi įgyvendinant Direktyvą 2001/29/EB buvo išplėtota daug internetu teikiamų kūrybos paslaugų ir kadangi vartotojai niekada anksčiau neturėjo galimybės naudotis tokiu dideliu kūrybos ir kultūros paslaugų asortimentu; kadangi vartotojams būtina turėti prieigą prie plataus, įvairaus ir kokybiško kultūrinio turinio;

N.  kadangi darniai ir sistemingai plėtojama ES iniciatyva 2008 m. sukurta Europos skaitmeninė biblioteka EUROPEANA, kurioje prieinami valstybių narių bibliotekose saugomi kūriniai;

O.  kadangi sukurti kūriniai yra vienas pagrindinių šaltinių, iš kurių finansuojama skaitmeninė ekonomika ir informacinių technologijų sektoriaus subjektai, kaip antai naršyklių, socialinių tinklų ir vartotojų kuriamo turinio platformų atstovai, tačiau beveik visa iš sukurtų kūrinių gauta nauda perduodama šiems skaitmeninio sektoriaus tarpininkams, kurie atsisako mokėti atlyginimus autoriams arba susitaria dėl labai mažų atlyginimų;

P.  kadangi Direktyva 2011/77/ES ir Direktyva 2006/116/EB buvo suderinti autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminai nustatant visapusišką visų rūšių kūrinių ir visų gretutinių teisių apsaugos valstybėse narėse laikotarpio suderinimą;

Q.  kadangi ES teisėkūros institucijų užduotis – pasiekti, kad būtų sukurta visoms suinteresuotosioms šalims, ypač visiems gyventojams, aiški ir suprantama autorių ir gretutinių teisių reglamentavimo sistema, kuri užtikrintų teisinį tikrumą;

R.  kadangi tam tikri tarpininkai internete įgyja konkurencinį pranašumą ir vis daugiau galios ir kadangi ši situacija turi neigiamą poveikį autorių kūrybos potencialui ir kitų sukurtų kūrinių platintojų siūlomų paslaugų plėtrai;

S.  kadangi apibrėžiant autorių ir gretutinių teisių reglamentavimo sistemą reikia atsižvelgti į būtinybę skatinti inovatyvių pramonės ir verslo modelių kūrimą, išnaudojant naujųjų technologijų teikiamas galimybes, siekiant padidinti ES įmonių konkurencingumą;

T.  kadangi augimo užtikrinimas ir darbo vietų kūrimas Europoje yra Komisijos prioritetas ir svarbiausia 2014–2019 m. jos programos dalis;

1.  primena, kad autorių teisės yra konkreti priemonė, leidžianti užtikrinti kūrėjų atlyginimą ir kūrybos finansavimą;

2.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą surengti konsultacijas autorių teisių klausimu, kurios labai sudomino įvairius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant kultūros sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovus(17);

3.  teigiamai vertina naujosios Komisijos įsipareigojimą vykdant savo įgaliojimus toliau plėtoti ES skaitmeninę darbotvarkę, įskaitant autorių teisių klausimus; palankiai vertina 2015 m. Komisijos darbo programą, nes joje žadama parengti bendrosios skaitmeninės rinkos dokumentų rinkinį, įskaitant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto autorių teisių taisyklėms modernizuoti, kad jos atitiktų skaitmeninio amžiaus reikmes;

4.  primena, kad autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis apsaugomas ir skatinamas naujų gaminių bei paslaugų vystymas ir pardavimai, taip pat jų kūrybinio turinio vystymas ir panaudojimas, tuo prisidedant prie didesnio konkurencingumo, užimtumo ir inovacijų ne viename ES pramonės sektoriuje;

5.  pabrėžia, kad autorių teisės veiksmingos tik jei veiksmingos taikomos jų apsaugos priemonės ir kad norint užtikrinti klestintį ir novatorišką kūrybos sektorių autorių teisės turi būti užtikrinamos griežtai;

6.  primena, kad nuo autorių teisių ir gretutinių teisių yra neatsiejamas teritorialumas; pabrėžia, kad šis principas neprieštarauja tam, kad būtų užtikrintas turinio perkeliamumas;

7.  pabrėžia, kad persvarstant Direktyvą 2001/29/EB toliau turėtų būti užtikrinamas principas, pagal kurį teisių turėtojams mokamas teisingas atlyginimas; prašo dar kartą patvirtinti teritorialumo principą, pagal kurį kiekviena valstybė narė, vykdydama savo kultūros politiką, gali užtikrinti teisingo atlyginimo principo taikymą;

8.  pažymi, kad nuo Direktyvos 2001/29/EB įgyvendinimo pradžios padidėjo teisėta kūrinių pasiūla vartotojams; be to, pažymi, kad, norint užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie įvairių naudojimo būdų, kurie vartotojams atsirado dėl technologinės pažangos, gali reikėti atlikti įrodymais pagrįstus dabartinių teisės aktų patobulinimus siekiant labiau plėtoti įvairaus kultūros ir kūrybos turinio teisėtą pasiūlą internete, kad būtų užtikrintos galimybės susipažinti su Europos kultūrų įvairove;

9.  primena, kad vartotojams pernelyg dažnai užkertamas kelias pasinaudoti konkrečiomis turinio paslaugomis argumentuojant geografinėmis priežastimis, o tai prieštarauja Direktyvos 2001/29/EB tikslui įgyvendinti keturias vidaus rinkos laisves; todėl primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti deramus geresnės tarpvalstybinės vartotojų prieigos prie paslaugų ir autorių teisėmis saugomo turinio sprendimus;

10.  mano, kad kitų rūšių turinio srityje galima pasimokyti iš Direktyvoje 2014/26/ES dėl kolektyvinio teisių administravimo taikomo požiūrio, tačiau klausimai, susiję su perkeliamumu ir geografiniu blokavimu, negali būti išspręsti vienu visa apimančiu sprendimu ir jiems išspręsti gali reikėti keleto skirtingų veiksmų tiek reglamentavimo, tiek rinkos srityse;

11.  pabrėžia, kad ES kūrybinė produkcija – vienas iš gausiausių jos išteklių ir kad norintys ja naudotis asmenys turėtų turėti galimybę už tai sumokėti, nors ji parduodama tik kitoje valstybėje narėje;

12.  primena galimybę teikti daugiateritorines licencijas, kaip numatyta Direktyvoje 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių administravimo, jeigu platintojai nori apimti visą ES teritoriją;

13.   primena, kad filmų ir televizijos programų finansavimas, gamyba ir bendra gamyba labai priklauso nuo išimtinių teritorinių licencijų, kurios teikiamos vietos platintojams, veikiantiems įvairiose platformose, atitinkančiose įvairių Europos rinkų kultūrinius ypatumus; todėl pabrėžia, kad laisvė sudaryti sutartis ir pasirinkti teritorinę taikymo sritį bei įvairias platinimo platformas skatina investicijas į filmus ir televizijos programas, taip pat skatina kultūrų įvairovę; ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš imantis autorių teisių modernizavimo iniciatyvos būtų atliktas platus šios iniciatyvos poveikio filmų ir televizijos programų gamybai, finansavimui ir platinimui, taip pat kultūrų įvairovei vertinimas;

14.  pabrėžia, kad sektoriaus taikomi geografinio blokavimo metodai neturėtų kliudyti ES valstybėse narėse gyvenančioms kultūrinėms mažumoms savo kalba susipažinti su esamu turiniu ar gauti paslaugas, nemokamai arba sumokėjus mokestį;

15.  remia iniciatyvas, kuriomis siekiama visoje ES gerinti internetu teikiamų paslaugų, susijusių su teisėtai įsigytu ir teisėtai pateiktu turiniu, perkeliamumą, visiškai paisant autorių teisės ir teisių turėtojų interesų;

16.  primena, kad Europos kultūros rinkos dėl Europos kultūrų ir kalbų įvairovės yra iš prigimties nevienalytės; pažymi, kad ši įvairovė turėtų būti laikoma privalumu, o ne kliūtimi bendrajai rinkai;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad teritorinės licencijos ES yra labai svarbios, visų pirma audiovizualinių kūrinių ir filmų gamybai, kuri visų pirma pagrįsta transliuotojų išankstinio pirkimo arba išankstinio finansavimo sistemomis;

18.  susirūpinęs pažymi, kad padaugėjo internetu teikiamų neteisėtų paslaugų ir piratavimo atvejų ir apskritai padaugėjo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, o tai yra rimta grėsmė valstybių narių ekonomikai ir ES kūrybos sektoriui;

19.  pabrėžia, kad bet kokia autorių teises reglamentuojančių aktų reforma turėtų būti grindžiama aukšto lygio apsauga, nes teisės yra itin svarbios intelektinei kūrybai ir siekiant užtikrinti stabilų, aiškų ir lankstų teisinį pagrindą, kuris skatintų investicijas ir augimą kūrybos ir kultūros sektoriuose, tuo pačiu pašalinant teisinį netikrumą ir nenuoseklumą, kurie daro neigiamą įtaką vidaus rinkos veikimui;

20.  pabrėžia, jog be svarbaus veikiančių skaitmeninės vidaus rinkos struktūrų plėtojimo būtina taip pat užtikrinti, kad analoginė vidaus rinka ir toliau veiktų tinkamai;

21.  primena, kad sektoriuose, kuriuose svarbi dalis tenka intelektinės nuosavybės teisėms, Sąjungoje dirba daugiau kaip 7 mln. asmenų; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš imantis bet kokios teisėkūros iniciatyvos, susijusios su autorių teisių modernizavimu, būtų atliktas išsamus šios iniciatyvos ex ante poveikio augimui ir užimtumui, taip pat naudai ir išlaidoms, kurios gali atsirasti dėl tokios iniciatyvos, vertinimas, laikantis geresnio reglamentavimo principų;

22.  pabrėžia, kad būsimas ES autorių teises reglamentuojančių aktų persvarstymas turi būti tikslingas ir pagrįstas įrodymais, siekiant užtikrinti tolesnę kūrybos sektorių plėtrą Europoje;

23.  pripažįsta, kad komercinė veikla, kuria pažeidžiamos autorių teisės, kelia rimtą grėsmę bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui ir įvairaus kultūros ir kūrybos turinio teisėtos pasiūlos plėtojimui internete;

24.  mano, kad būtina stiprinti autorių ir kūrėjų poziciją ir didinti jų atlyginimus, susijusius su skaitmeniniu jų kūrinių platinimu ir naudojimu;

Išimtinės teisės

25.  pripažįsta, kad turi būti užtikrinta teisinė autorių ir atlikėjų kūrybinio ir meninio darbo apsauga; pripažįsta viešąjį interesą, susijusį su kultūros ir žinių sklaida; pripažįsta, kad svarbų vaidmenį pateikiant kūrinius į rinką atlieka prodiuseriai ir leidėjai ir kad visų kategorijų teisių turėtojams būtina užtikrinti teisingą ir tinkamą atlyginimą; ragina gerinti autorių ir atlikėjų sutartinę padėtį, palyginti su kitais teisių turėtojais ir tarpininkais, ypač apsvarstant pagrįstą naudojimosi autorių tretiesiems asmenims perduotomis teisėmis laikotarpį, kuriam pasibaigus šios teisės nebegaliotų, nes sutartiniai mainai gali pasižymėti pusiausvyros nebuvimu; todėl pabrėžia laisvės sudaryti sutartis svarbą;

26.  pažymi, kad derama autorių teisių saugomų kūrinių ir kitų saugomų objektų apsauga yra itin svarbi, taip pat ir kultūros aspektu, ir kad pagal SESV 167 straipsnį Sąjunga, imdamasi veiksmų, turi atsižvelgti į kultūros aspektus;

27.  pabrėžia, kad autoriai ir atlikėjai skaitmeninėje aplinkoje lygiai taip pat kaip analoginėje aplinkoje turi gauti teisingą atlyginimą;

28.  ragina Komisiją įvertinti tikslingas ir tinkamas priemones, kurios padėtų didinti teisinį tikrumą, laikantis Komisijos tikslo gerinti reglamentavimą; ragina Komisiją išnagrinėti bendros Europos Sąjungos autorių teisių sampratos poveikį skaitmeninėms darbo vietoms ir inovacijoms, autorių, atlikėjų ir kitų teisių turėtojų interesams ir vartotojų prieigos prie regiono kultūrų įvairovės skatinimui;

29.  primena, kad išimtinės teisės ir laisvė sudaryti sutartis yra svarbiausi pažeidžiamos kūrybos ekosistemos ir jos finansavimo veiksniai, nes dėl jų galima geriau paskirstyti riziką, į bendrus projektus įtraukti įvairius dalyvius – tai naudinga kultūriniu požiūriu įvairiai visuomenei – ir skatinti investicijas į profesinio turinio gamybą;

30.  rekomenduoja ES teisėkūros institucijoms, siekiant ginti bendrąjį interesą ir sykiu apsaugoti asmeninę informaciją, apsvarstyti, kaip dar labiau sumažinti daugkartinio naudojimosi viešojo sektoriaus informacija kliūtis; pažymi, kad toks teisės aktų koregavimas turėtų būti atliekamas visiškai laikantis Direktyvos 2013/37/ES, pagrindinių autorių teisių sistemos principų ir atitinkamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos;

31.  ragina Komisiją veiksmingai apsaugoti visuomenei priklausomus kūrinius, kuriems, kaip tokiems, autorių teisių apsauga netaikoma; todėl ragina Komisiją išaiškinti, kad, kai kūrinys priklauso visuomenei, bet koks šio kūrinio skaitmeninimas nesukuriant naujo, transformatyvaus kūrinio, išlieka visuomenės nuosavybe; taip pat ragina Komisiją apsvarstyti, ar teisių turėtojams gali būti suteikiama teisė atiduoti savo kūrinius visuomenei;

32.  ragina Komisiją labiau suderinti autorių teisių apsaugos terminą ir nebeprailginti apsaugos termino, laikantis Berno konvencijoje nustatytų tarptautinių standartų; skatina valstybes nares sklandžiai užbaigti šios Direktyvos 2006/116/EB ir Direktyvos 2011/77/ES perkėlimą į vidaus teisę ir įgyvendinimą;

Išimtys ir apribojimai

33.  ragina ES teisėkūros institucijas toliau tvirtai siekti Direktyvoje 2001/29/EB nustatyto tikslo garantuoti tinkamą autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, kuri yra vienas iš pagrindinių būdų užtikrinti, kad Europos kultūra skatintų kūrybingumą, ir teisingą skirtingų kategorijų teisių į saugomą medžiagą turėtojų ir jos naudotojų, taip pat skirtingų kategorijų teisių turėtojų padėties pusiausvyrą; be to, pabrėžia, jog bet kokiu šios srities teisės aktų pakeitimu turi būti užtikrinta, kad neįgalieji galėtų naudotis paslaugomis ir kūriniais (bet kokio formato), kuriems taikoma autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga;

34.  pabrėžia, kad autorių teisės ir gretutinės teisės sudaro Europos kultūros ir kūrybos sektorių, taip pat švietimo ir mokslinių tyrimų sektorių bei sektorių, kurie naudojasi šių teisių išimtimis ir ribojimu, teisinę sistemą, jomis taip pat grindžiama šių sektorių veikla ir užimtumas;

35.  pažymi, kad išimtys ir apribojimai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie buvo numatyti, ir į skaitmeninės ir analoginės aplinkos ypatumus, sykiu išlaikant pusiausvyrą tarp teisių turėtojų ir visuomenės interesų; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę peržiūrėti esamų išimčių ir apribojimų skaičių, kad jie būtų labiau pritaikyti prie skaitmeninės aplinkos, atsižvelgiant į dabartinius pokyčius skaitmeninėje aplinkoje ir konkurencijos poreikius;

36.  pabrėžia, jog svarbu, kad išimtys ir apribojimai būtų taikomi neįgaliems asmenims; todėl atkreipia dėmesį į Marakešo sutarties, kuri padės sudaryti palankesnes sąlygas regos sutrikimų negalią turintiems asmenims naudotis knygomis, sudarymą ir skatina greitai ratifikuoti šią sutartį, nedarant jos ratifikavimo ES teisės aktų peržiūros sąlyga; mano, kad ši sutartis yra tinkamas žingsnis į priekį, tačiau dar lieka padaryti daug darbo, kad įvairią negalią turintys asmenys turėtų prieigą prie turinio;

37.  pažymi Europos kultūrų įvairovės svarbą ir tai, kad valstybių narių tarpusavio skirtumai įgyvendinant išimtis gali turėti neigiamo poveikio vidaus rinkos veikimui, turint mintyje tarpvalstybinės veiklos plėtojimą ir visos ES konkurencingumą ir inovacijas, ir dėl jų autoriams ir naudotojams gali atsirasti teisinio netikrumo; todėl mano, kad taikant kai kurias išimtis ir apribojimus gali būti naudinga remtis bendresnėmis taisyklėmis; tačiau pažymi, jog skirtumai gali būti pateisinami, kad valstybės narės galėtų priimti teisės aktus atsižvelgdamos į savo kultūrinius ir ekonominius ypatumus ir laikydamosi subsidiarumo ir proporcingumo principų,

38.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti būtiniausius su išimtimis ir apribojimais susijusius standartus, taip pat užtikrinti tinkamą išimčių ir apribojimų, nustatytų Direktyvoje 2001/29/EB, įgyvendinimą ir kultūros įvairovės vidaus rinkoje prieinamumą nepaisant sienų bei didesnį teisinį tikrumą;

39.  mano, kad būtina sustiprinti išimtis, kuriomis gali naudotis viešojo intereso institucijos, tokios kaip bibliotekos, muziejai ar archyvai, siekiant sudaryti plačias galimybes susipažinti su kultūros paveldu, naudojantis ir interneto platformomis;

40.  ragina Komisiją atsargiai apsaugoti pagrindines teises, ypač kovoti su diskriminacija ar apsaugoti spaudos laisvę; todėl primena, kad taikant šias išimtis turėtų būti numatytas teisingas atlygis;

41.  primena kultūros ir kūrybos sektoriams priklausančių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) svarbą kuriant darbo vietas ir skatinant augimą ES; pabrėžia, kad didžioji dauguma kultūros ir kūrybos sektoriams priklausančių MVĮ remiasi lanksčia autorių teisių sistema kurdamos kultūros kūrinius ir kūrybinius darbus, į juos investuodamos ir juos platindamos, taip pat ieškodamos novatoriškų sprendimų, leidžiančių vartotojams internetu pasiekti kūrybinius darbus, pritaikytus vietos rinkai atsižvelgiant į jos prioritetus ir ypatumus;

42.  su susidomėjimu atkreipia dėmesį į naujus kūrinių naudojimo skaitmeniniuose tinkluose būdus, pirmiausia į vadinamąjį transformatyvųjį naudojimą (angl. transformative use), ir pabrėžia, kad būtina apsvarstyti, kokie galėtų būti sprendimai siekiant suderinti veiksmingą apsaugą, kuria užtikrinamas tinkamas atlygis ir teisingos kompensacijos kūrėjams, ir visuomenės interesą naudotis kultūros vertybėmis bei žiniomis;

43.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai jau taikoma tam tikra išimtis ar apribojimas, nauji turinio naudojimo būdai, kurie atsirado dėl technologijų raidos ar technologijų naujų taikymo būdų, turėtų būti aiškinami kuo labiau atsižvelgiant į esamą išimtį ar apribojimą, jeigu naujasis naudojimo būdas panašus į esamą, siekiant padidinti teisinį tikrumą – tam turėtų būti taikoma trijų pakopų testo taisyklė; pripažįsta, kad toks lankstumas aiškinant išimtis ir apribojimus gali leisti atitinkamas išimtis ir apribojimus pritaikyti prie nacionalinių aplinkybių ir visuomenės poreikių;

44.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti išimčių ir apribojimų technologinį neutralumą ir suderinamumą su ateities pokyčiais tinkamai atsižvelgiant į žiniasklaidos konvergencijos poveikį, kartu remti visuomenės interesą stiprinant paskatas kurti, finansuoti ir platinti naujus kūrinius ir padaryti šiuos kūrinius viešai prieinamus taikant naujus, novatoriškus ir patrauklius būdus;

45.  siūlo persvarstyti paslaugų teikėjų ir tarpininkų atsakomybę, kad būtų tiksliau apibrėžtas jų teisinis statusas ir atsakomybė autorių teisių atžvilgiu, siekiant ES užtikrinti deramą reikalavimų vykdymą viso kūrybinio proceso ir tiekimo grandinėje ir garantuoti teisingą atlygį kūrėjams ir teisių turėtojams;

46.  pabrėžia, kad skaitmeninė rinka negali vystytis nesivystant kultūros ir kūrybos sektoriams;

47.  pabrėžia, jog tam, kad gyvuotų demokratiškos diskusijos svarbu karikatūroms, parodijoms ir pastišui taikyti išimtį; mano, kad ši išimtis turi padėti užtikrinti kūrėjo ir originalių personažų interesų bei teisių ir saugomo kūrinio naudotojo, kuris remiasi karikatūros, parodijos ir pastišo išimtimi, saviraiškos laisvės pusiausvyrą;

48.  pabrėžia, kad būtina tinkamai įvertinti galimybę mokslinių tyrimų tikslais taikyti automatizuotus teksto ir duomenų analitinius metodus (pvz., tekstų ir duomenų gavybą ar turinio gavybą), tačiau turi būti gautas leidimas skaityti kūrinį;

49.  pabrėžia, kad skaitmeninės rinkos vystymasis glaudžiai susijęs su kultūros ir kūrybos sektorių vystymusi, todėl ilgalaikė gerovė įmanoma tik subalansuotai vienu metu vystantis abiem šioms sritims;

50.  pažymi, kad teisė į privačią nuosavybę – vienas iš modernios visuomenės pagrindų; taip pat pažymi, kad švietimo medžiagos ir kultūros prekių prieinamumas yra labai svarbus kuriant žinių visuomenę ir kad teisėkūros institucijos turėtų į tai atsižvelgti;

51.  ragina taikyti išimtį mokslinių tyrimų ir švietimo tikslais – ji turėtų būti taikoma ne tik švietimo įstaigoms, bet ir apimti su kompetentingų institucijų ar teisės aktų pripažinta švietimo įstaiga ar institucija susijusią arba pagal švietimo programą vykdomą akredituotą švietimo ar mokslinių tyrimų veiklą, įskaitant veiklą internetu ir tarpvalstybinę veiklą;

52.  pabrėžia, kad bet kokios naujos išimtys arba apribojimai, prieš juos įvedant į ES autorių teisių teisinę sistemą, turi būti tinkamai pagrįsti patikimos ir objektyvios ekonominės bei teisinės analizės išvadomis;

53.  pripažįsta bibliotekų svarbą siekiant žinių ir ragina Komisiją įvertinti galimybę patvirtinti išimtį, kurią taikant viešosios ir mokslinių tyrimų bibliotekos galėtų teisėtai ribotą laikotarpį skolinti visuomenei skaitmeninio formato kūrinius internetu arba per bibliotekų tinklus, nes tai padėtų joms veiksmingai ir naujoviškai atlikti savo viešojo intereso funkciją – skleisti žinias; rekomenduoja autoriams teisingai kompensuoti už e. skolinimą taikant valstybių narių teritorinius apribojimus tokiu pat mastu, kaip tai daroma fizinių knygų skolinimo atveju;

54.  prašo Komisijos įvertinti galimybę patvirtinti išimtį, kad bibliotekoms būtų leista skaitmeninti turinį konsultavimo, katalogų sudarymo ir archyvavimo tikslais;

55.  pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į daugybės eksperimentų, kuriuos vykdė knygų pramonė, išvadas, siekiant parengti sąžiningus, suderintus bei perspektyvius verslo modelius;

56.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse buvo įstatymais nustatytos licencijos, kurių tikslas – kompensuojamosios schemos; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad išliktų veiksmai, kurie galimi pritaikius išimtį; primena, kad kompensacija už išimčių ir apribojimų taikymą turi būti svarstoma tik tais atvejais, kai veiksmais, kurių imamasi pritaikius išimtį, padaroma žala teisių turėtojui; be to, ragina Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centrą atlikti išsamų tokių valstybių narių priemonių ir jų poveikio kiekvienam suinteresuotajam subjektui mokslinį vertinimą;

57.  primena, kokia svarbi kopijavimui asmeniniam naudojimui taikoma išimtis, kuri negali būti techniškai ribojama, susieta su teisingu atlygiu kūrėjams; ragina Komisiją, remiantis moksliniais įrodymais, 2014 m. vasario 27 d. Parlamento rezoliucija dėl mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui(18) ir paskutinio Komisijos vykdyto proceso tarpininkavimo klausimu rezultatais(19), išanalizuoti esamų priemonių dėl teisingo atlygio teisių turėtojams už fizinių asmenų asmeniniam naudojimui pasidarytas atgamintas kopijas pagrįstumą, ypač turint mintyje skaidrumo priemones;

58.  pažymi, kad mokesčiai už kopijavimą asmeniniam naudojimui turi būti reglamentuojami taip, kad piliečiai būtų informuojami apie faktinį jų dydį, tikslus ir panaudojimo būdus;

59.  pabrėžia, kad mokesčiai skaitmeninėms laikmenoms turėtų būti skaidresni ir tobulesni siekiant apsaugoti teisių turėtojų ir vartotojų teises bei atsižvelgiant į Direktyvą 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje;

60.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį autorių teisių tvarkos aiškumą ir skaidrumą tiems, kurie naudojasi autorių teisėmis, ypač kai tai susiję su vartotojų kuriamu turiniu ir autorių teisių mokesčiais, siekiant skatinti kūrybiškumą, toliau vystyti interneto platformas ir užtikrinti deramą atlygį autorių teisių turėtojams;

61.  pažymi Direktyvos 2001/29/EB 6 straipsnio 4 dalies svarbą ir pabrėžia, kad faktiškas išimčių ar apribojimų taikymas ir prieiga prie turinio, kuriam netaikoma autorių ar gretutinių teisių apsauga, neturi būti panaikinami sutartimis ar sutarčių sąlygomis;

62.  ragina platintojus skelbti visą su reikalingomis technologinėmis priemonėmis susijusią informaciją, kad būtų užtikrintas jų turinio sąveikumas;

63.  pabrėžia, kad reikia skatinti geresnę programinės įrangos ir įrenginių tarpusavio sąveiką, nes jos trūkumas stabdo inovacijas, mažina konkurencingumą ir kenkia vartotojams; mano, kad sąveikumo trūkumas lemia vieno konkretaus gaminio ar paslaugos dominavimą rinkoje, kas savo ruožtu slopina konkurencingumą ir riboja vartotojų pasirinkimo galimybes Europos Sąjungoje;

64.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sparčios technologijų plėtros skaitmeninėje rinkoje reikalingi technologinio neutralumo principu pagrįsti teisės aktai, reglamentuojantys autorių teises;

65.  pripažįsta proporcingo ir veiksmingo taisyklių vykdymo užtikrinimo svarbą siekiant paremti kūrėjus, teisių turėtojus ir vartotojus;

66.  ragina Komisiją ir ES teisėkūros institucijas apsvarstyti sprendimus dėl vertės perkėlimo iš turinio į paslaugas; pabrėžia, jog būtina pakoreguoti tarpininko statuso dabartinėje skaitmeninėje aplinkoje apibrėžtį;

67.  pabrėžia, kad vartotojai dažnai susiduria su įvairiais apribojimais ir kad autorių teises reglamentuojančiuose aktuose labai dažnai pasigendama vartotojo teisių sąvokos; ragina Komisiją įvertinti dabartinės autorių teises reglamentuojančių aktų veiksmingumą vartotojo požiūriu ir parengti aiškių ir išsamių vartotojo teisių rinkinį;

o
o   o

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1)OL L 167, 2001 6 22, p. 10.
(2) OL L 84, 2014 3 20, p. 72.
(3) OL L 175, 2013 6 27, p. 1.
(4) OL L 299, 2012 10 27, p. 5.
(5) OL L 372, 2006 12 27, p. 12.
(6) OL L 265, 2011 10 11, p. 1.
(7) OL L 248, 1993 10 6, p. 15.
(8) OL L 157, 2004 4 30, p. 45.
(9) OL L 376, 2006 12 27, p. 28.
(10) OL L 346, 1992 11 27, p. 61.
(11) OL L 272, 2001 10 13, p. 32.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0179.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0368.
(14) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 64.
(15) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 48.
(16) OL C 249 E, 2013 8 30, p. 49.
(17) Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato parengta atsiliepimų į viešas konsultacijas ES autorių teisių peržiūros klausimu ataskaita, 2014 m. liepos mėn.
(18) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0179.
(19) 2013 m. sausio 31 d. António Vitorino rekomendacijos, parengtos pasibaigus paskutiniajam Komisijos vykdytam tarpininkavimo mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui ir reprografiją klausimu procesui.


Europos demokratijos fondo (EDF) veiklos vertinimas
PDF 586kWORD 107k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija „Naujasis ES požiūris į žmogaus teises ir demokratiją. Nuo pat Europos demokratijos fondo (EDF) įsteigimo dienos vykdytos veiklos įvertinimas“ (2014/2231(INI))
P8_TA(2015)0274A8-0177/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 6, 8 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rekomendaciją Tarybai dėl galimo Europos demokratijos fondo (EDF) įsteigimo tvarkos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos siekiant demokratizacijos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(3),

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m., kurią 2014 m. birželio 23 d. priėmė Taryba,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 235/2014, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadas dėl paramos demokratiniam valdymui siekiant tobulesnės ES sistemos(7),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 17 d. Tarybos išvadas dėl paramos demokratijai Europos Sąjungai plėtojant išorės santykius(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos išvadas ir į jas įtrauktą 2010 m. pažangos ataskaitą ir siūlomų bandomųjų šalių sąrašą(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl Europos kaimynystės politikos(10),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl Europos demokratijos fondo(11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl žmogaus teisių ir demokratijos(12) ir į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriuos Taryba taip pat priėmė 2012 m. birželio 25 d.(13),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Tarybos išvadas dėl ES paramos tvariems pokyčiams prie demokratijos pereinančiose šalyse(14),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 4 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrą konsultacijų dokumentą „Naujos Europos kaimynystės politikos link“ (JOIN(2015)0006),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Europos išorės veiksmų tarnybos apžvalgą(15),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę. Europos kaimynystės politikos apžvalga“ (COM(2011)0303),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 25 d. laišką tuometiniam Europos Parlamento Pirmininkui Jerzy Buzekui ir tuometinei Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai Catherine Ashton dėl paramos įsteigiant Europos demokratijos fondą (EDF),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. EDF valdytojų tarybos sprendimą panaikinti pradinius EDF geografinius apribojimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0177/2015),

A.  kadangi demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių universalumui ir nedalumui propagavimas ir rėmimas yra vieni iš svarbiausių ES užsienio politikos tikslų, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje;

B.  kadangi ES mano, kad atsakomybės už demokratijos stiprinimo procesus principas yra nepaprastai svarbus puoselėjant tikrąją demokratijos kultūrą;

C.  kadangi per pastaruosius dešimtmečius daug valstybių narių sėkmingai užbaigė visuomenės demokratinių pokyčių procesą ir šioje srityje sukaupė daug patirties, kuri galėtų būti svarbi ir kuri gali ir turėtų būti naudojama ekspertų ir politiniu lygmenimis vykdant EDF veiklą;

D.  kadangi Arabų pavasario ir rytinėse kaimyninėse šalyse vykstantys įvykiai paskatino performuoti ES politikos priemones, kuriomis propaguojamos žmogaus teisės ir parama demokratijai;

E.  kadangi kai kuriose šalyse, kuriose vykdoma EDF veikla, mažėja erdvės teisėtai pilietinės visuomenės veiklai ir skiriama mažiau išorės finansavimo pilietinės visuomenės organizacijoms, nes autoritariniai režimai naudoja vis įmantresnes priemones, be kita ko, teisės aktus, siekdami apriboti NVO ir demokratiją remiančių subjektų, įskaitant EDF paramos gavėjus, darbą;

F.  kadangi per pastaruosius metus ES kaimyninės šalys susidūrė su daugeliu politinių, saugumo ir ekonominių iššūkių, dėl kurių daromas didelis spaudimas demokratizacijos pastangoms ir siekiui užtikrinti žmogaus teises ir pagrindines laisves;

G.  kadangi būtina skatinti objektyvios ir nepriklausomos informacijos teikimą ir stiprinti žiniasklaidos aplinką, įskaitant internetą ir socialinę žiniasklaidą, šalyse, kuriose vykdoma EDF veikla, apsaugant spaudos ir žodžio laisvę ir kovojant su visų formų socialine ir politine cenzūra; kadangi šiose šalyse taip pat būtina remti demokratizacijos pastangas, be kita ko, teisinės valstybės konsolidavimą ir kovą su korupcija;

H.  kadangi įsteigus EDF ir kartu įgyvendinant kitas ES programas, pvz., Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) ir Europos kaimynystės politikos (EKP) pilietinės visuomenės priemonę, papildomas tradicinis į valstybę orientuotas metodas taikant labai reikalingą, labiau subalansuotą, ilgalaikį ir į visuomenę orientuotą požiūrį, kai daug dėmesio skiriama tiesioginiam bendradarbiavimui su vietos ir regioniniais visuomeniniais judėjimais bei demokratiniais politiniais veikėjais;

I.  kadangi paramos demokratijai veiklos, pvz., kurią vykdo EDF, poveikio vertinimas ir toliau yra iš esmės sudėtinga užduotis, visų pirma dėl to, kad susijusių šalių politinė pertvarka yra nelijininė ir ilgai trunkanti, o vykdoma veika – dažnai konfidenciali;

J.  kadangi naujos informacinės technologijos ir socialinė žiniasklaida tapo svarbiomis priemonėmis kovojant už demokratiją ir todėl Europos pagalbos demokratijai darbotvarkėje joms turi būti skiriamas didelis dėmesys;

K.  kadangi iki 2015 m. birželio 30 d. iš EDF buvo finansuotos 186 iniciatyvos: pietinėms kaimyninėms šalims iš viso buvo skirta daugiau nei 5,2 mln. EUR, o rytinėms kaimyninėms ir kitoms šalims – daugiau nei 5,3 mln. EUR;

L.  kadangi EDF bendro finansavimo forma yra išskirtinė, pagal kurią administracinį EDF biudžetą suteikia Komisija, o vietoje vykdoma veikla yra finansuojama valstybių narių ir trečiųjų šalių įnašais;

Bendras įvertinimas

1.  atsižvelgiant į dabartinę probleminę tarptautinę aplinką palankiai vertina iki šios dienos sukauptą su EDF veikla susijusią patirtį ir mano, kad yra įgyvendinamas pagrindinis šio fondo tikslas – „šalyse, kuriose vyksta politiniai pokyčiai, ir demokratizacijos siekiančių šalių visuomenėse skatinti ir stiprinti demokratizaciją ir tvirtą bei tvarią demokratiją“(16), įskaitant „neremiamų subjektų rėmimą“, ir tai daryti kovojant su korupcija, propaguojant įvairius subjektus apimantį nesmurtinį dialogą, skatinant socialinį ir politinį dalyvavimą ir apsaugant aktyvistus ir žurnalistus, kurie vietoje deda visas įmanomas pastangas, kad užtikrintų ir paspartintų demokratinį procesą, ir taip sudaryti daugiau galimybių siekti teisingumo;

2.  su malonumu konstatuoja, kad, nepaisant neilgą laiką vykdytos veiklos ir ribotų lėšų, taip pat sunkumų, kurie būdingi siekiant įvertinti paramos demokratijai veiklos poveikį, EDF įgyvendina Parlamento rekomendacijas ir kuria esamos ES paramos demokratijai pridėtinę vertę, skirdamas greitą, lankstų, principu „iš apačios į viršų“ pagrįstą ir į paklausą orientuotą finansavimą, teikiamą tiesiogiai paramos gavėjams ekonomišku būdu, kuris papildo kitas ES priemones, nes EDF valdyba nustatė paprastas procedūras, kuriomis nesukuriama daug administracinės naštos;

3.  laikosi nuomonės, kad EDF, kaip vienas paramos demokratijai būdų, padeda mažinti politinę ir asmeninę riziką;

4.  pabrėžia, kad visapusiškai ir nuolat remia įvairiapuses ES pastangas remti pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius judėjimus ir aktyvistus visame pasaulyje; pakartoja, kad svarbu išvengti dubliavimosi ir toliau užtikrinti EDF veiklos ir esamų ES išorės finansinių priemonių, ypač EDŽTRP ir Europos kaimynystės priemonės (EKP), papildomumą, nes jomis visomis siekiama propaguoti demokratijos principus ir užtikrinti žmogaus teises bei pagrindines laisves ES kaimyninėse šalyse;

5.  palankiai vertina tai, kad EDF veikla nuolat siekiama užtikrinti žodžio, asociacijų ir žiniasklaidos laisves, kurti ir stiprinti teisinę valstybę, kovoti su korupcija, užtikrinti socialinį ir politinį pliuralizmą – tai įsipareigojimas, kuriuo siekiama padėti plėtoti demokratinius režimus tiek rytinėse, tiek pietinėse ES kaimyninėse šalyse;

6.  laikosi nuomonės, kad iniciatyvos, kurių ėmėsi EDF, pademonstravo jo unikalų gebėjimą mažinti skirtumus ir užpildyti spragas tais atvejais, kai nebūdavo galima gauti ES valstybių narių ar ES nepriklausančių šalių finansavimo;

7.  ragina ES ir jos valstybes nares nustatyti holistinį požiūrį siekiant remti politines permainas ir demokratizaciją trečiosiose šalyse, kuris apimtų pagarbą žmogaus teisėms, teisingumo, skaidrumo, atskaitomybės, susitaikymo ir teisinės valstybės propagavimą ir demokratinių institucijų, įskaitant teisėkūros institucijas, stiprinimą;

Finansavimas

8.  ragina EDF šalis steigėjas, ypač visas valstybes nares ir Komisiją, mokėti įnašus EDF ar juos padidinti, laikantis jų prisiimtų įsipareigojimų;

9.  primena, kad iki 2015 m. balandžio 26 d. šios šalys įsipareigojo ir sumokėjo įnašą EDF: Belgija, Bulgarija, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Ispanija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Rumunija, Slovakija, Švedija, Šveicarija, Vengrija ir Vokietija, o likusios 12 valstybių narių to dar nebuvo padariusios;

10.  pabrėžia, kad, siekiant išlaikyti EDF veiksmingumo lygį ir jį dar padidinti, nepaprastai svarbu užtikrinti ilgalaikį, pakankamą, stabilų, skaidrų ir prognozuojamą finansavimą;

11.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingą Komisijos narį neseniai pradėtos vykdyti EKP peržiūros metu apsvarstyti pridėtinę EDF vertę ir tvaraus EDF finansavimo teikimo būdus;

12.  ragina Belgiją bent įvertinti galimybę grąžinti tam tikrą dalį ar visas iš EDF ir jo darbuotojų gautas mokestines pajamas finansuojant EDF projektus; primena, kad pagal Belgijos teisę EDF veikia kaip privatus fondas;

13.  džiaugiasi Šiaurės, Vidurio ir kai kurių Pietų Europos valstybių narių finansiniais įnašais; ragina likusias pietines valstybes nares (kai kurios iš jų turi ypač glaudžius istorinius, ekonominius ar kultūrinius ryšius su pietinėmis kaimyninėmis šalimis) dėti dideles pastangas ir prisidėti prie EDF lėšomis arba delegavimu;

14.  palankiai vertina tokių ES partnerių, kaip Šveicarija ir Kanada, EDF skirtus finansinius įnašus; ragina kitas valstybes, ypač Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis, paremti EDF;

15.  ragina visus EDF paramos teikėjus užtikrinti visapusišką EDF vykdomojo komiteto nepriklausomumą atrenkant paramos gavėjus remiantis valdytojų tarybos patvirtintu darbo planu ir ragina nutraukti paramos teikėjų lėšų skyrimo tam tikroms šalims ar projektams praktiką;

Žmogiškųjų išteklių pajėgumai

16.  ragina sustiprinti EDF sekretoriato pajėgumus numatant pakankamai žmogiškųjų išteklių, leidžiančių jam vykdyti jo naujas užduotis;

17.  ragina valstybes nares imtis tolesnių veiksmų pagal savo pareikštą norą ir deleguoti nacionalinius ekspertus į EDF sekretoriatą;

EDF geografinių įgaliojimų išplėtimas ir Rytų ir Pietų pusiausvyra

18.  palankiai vertina pradinių EDF geografinių apribojimų panaikinimą, kaip buvo patvirtinta 2014 m. gruodžio 3 d. valdytojų tarybos posėdyje;

19.  palankiai vertina EDF gebėjimą finansuojant projektus išlaikyti geografinę Rytų ir Pietų kaimynystės šalių pusiausvyrą;

Dotacijos ir paramos gavėjai

20.  mano, jog itin svarbu užtikrinti tvarų EDF paramos gavėjų finansavimą ilguoju laikotarpiu gerinant papildomumo sąsajas su kitais dvišaliais paramos teikėjais ir Europos išorės finansinėmis priemonėmis, ypač EDŽTRP, kurias taikant prireikus būtų galima perimti vidutinės trukmės finansinės paramos vadinamiesiems brandiems EDF paramos gavėjams teikimą, ir šiuo tikslu:

   a) ragina EDF ir Komisiją įsteigti kontaktinę grupę, kurios tikslas būtų nustatyti geriausią būdą, kaip EDF paramos gavėjai galėtų pereiti prie EDŽTRP finansinės paramos ir
   b) ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pateikti konkrečių pasiūlymų dėl programų sąsajos ir bendradarbiavimo su EDF mechanizmų, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir tvarumas ilgesniu laikotarpiu;

21.  ragina EDF toliau aktyviai vykdyti veiklą tose šalyse, kuriose labai kliudoma teikti išorės paramą pilietinei visuomenei arba kuriose valstybės finansavimas yra diskriminacinis ir teikiamas tik tam tikroms organizacijoms arba pilietinėms visuomenėms; remia EDF pastangas ieškoti novatoriškų būdų paremti pokyčius skatinančius subjektus, veikiančius ypač sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis;

22.  primygtinai ragina valdytojų tarybą ir toliau teikti paramą už demokratiją kovojantiems politiniams aktyvistams ir skirti lėšų įtraukiems politiniams procesams; laikosi nuomonės, kad EDF turėtų prisidėti prie politinių partijų, aiškiai įsipareigojusių laikytis demokratinių principų, formavimosi ir konsolidavimo ir remti šiuos procesus bendradarbiaujant, jei tik galima, su esamais politiniais fondais;

23.  palankiai vertina EDF stebėsenos ir vertinimo gaires; vis dėlto pabrėžia, kad šios įgyvendinimo gairės turėtų būti proporcingos atsižvelgiant į EDF dydį ir žmogiškųjų išteklių pajėgumus;

24.  ragina EDF toliau taikyti naujas technologijas ir integruoti technologijų paramą į savo dotacijų procesą;

25.  palankiai vertina tai, kad EDF skyrė dotacijas Ukrainos subjektams ir taip parodė gerą skubios paramos teikimo politiniams ir pilietiniams aktyvistams, kurie vėliau tapo demokratiškai išrinktais atstovais, pavyzdį; palankiai vertina EDF paramą, teikiamą visiems demokratiją propaguojantiems aktyvistams, veikiantiems ES kaimyninėse šalyse, kuria siekiama paremti konsoliduotų demokratinių režimų plėtojimą;

26.  palankiai vertina tai, kad EDF skyrė dotacijas kai kurių Pietų kaimynystės šalių aktyvistams, nes tokios dotacijos demonstruoja darbo, kurį atlieka EDF skatindamas demokratiją ypač priešiškoje aplinkoje, pridėtinę vertę;

27.  ryžtingai ragina vykdant EDF veiklą daugiau dėmesio skirti grupėms, kurios socialiai atskirtos ar politiškai marginalizuotos, remiant, be kita ko, moterų judėjimus, kurie propaguoja moterų teises ir didina jų dalyvavimą visuomenės veikloje, etnines ir kalbines mažumas, LGBTI žmogaus teisių aktyvistus, persekiojamas religines mažumas ir su religinėmis bendruomenėmis susijusius pilietinius aktyvistus, taip pat visuomeninius judėjimus, pažeidžiamus arba besiformuojančius politinius judėjimus, profesines sąjungas, tinklaraštininkus ir naujos žiniasklaidos aktyvistus;

28.  ragina EDF, jei ir kai reikia, plėtoti bendradarbiavimą su pilietinių aktyvistų grupėmis, susijusiomis su religinėmis bendruomenėmis, įskaitant persekiojamas religines mažumas; primena, kad Centrinėje ir Rytų Europoje bažnyčia atliko itin svarbų vaidmenį dalyvaudama pasipriešinimo komunistų režimui ir demokratinių pokyčių procesuose;

29.  ragina EDF teikti daugiau paramos kylantiems jauniems lyderiams ir naujai išrinktoms moterims, jaunimo ar mažumų atstovams šalyse, kuriose vyksta politinės permainos;

30.  ragina valstybes nares pasinaudojant EDF ir toliau teikti finansinę paramą Rusijos pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai; atkreipia dėmesį į tai, kad pastarųjų įvykių, pvz., pilietinės visuomenės organizacijoms nustatytų apribojimų, prieš politinę opoziciją nukreiptų represijų ir valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių vykdomų agresyvių tikslinių dezinformavimo kampanijų, tikslas, atrodo, yra sąmoningai sukurti ekstremaliai nacionalistinei politinei aplinkai palankią terpę, kurios ženklai yra prieš demokratiją nukreipta retorika, represijos ir neapykantą kurstanti kalba;

Parlamento ir EDF bendradarbiavimas

31.  teigiamai vertina pirmosios EDF metinės ataskaitos pristatymą Užsienio reikalų komitete, kuris surengtas laikantis EDF įstatų 8 straipsnio 4 dalies nuostatų; pabrėžia, kad svarbu tokį pristatymą surengti kasmet ir kad jis yra gera galimybė siekiant apžvelgti padėtį ir kurti naujas sąsajas;

32.  ragina EDF, Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupę ir atitinkamus Parlamento komitetus bei nuolatines delegacijas palaikyti veiksmingus tarpusavio ryšius; ragina Parlamento narius remti EDF ir atkreipti dėmesį į jo veiklą vykdant atitinkamas intervencijas ir Europos Parlamento delegacijoms vykstant su vizitu į trečiąsias šalis, įskaitant susitikimus su paramos gavėjais;

33.  ragina plėtoti EDF, jo paramos gavėjų ir Sacharovo premijos tinklo tolesnį bendradarbiavimą;

34.  ragina EDF toliau plėtoti bendradarbiavimą su Parlamento jaunųjų lyderių forumu;

Politikos nuoseklumas ir koordinavimas

35.  ragina valstybes nares ir ES institucijas užtikrinti tikrą demokratijos skatinimo vidaus ir išorės veiksmų nuoseklumą ir šiuo požiūriu pripažinti EDF vaidmenį;

36.  ragina tose šalyse, kuriose veikia EDF, įsteigtas ES delegacijas ir valstybių narių diplomatines misijas atkreipti EDF dėmesį į potencialius paramos gavėjus ir informuoti potencialius paramos gavėjus apie EDF; kita vertus, ragina EDF darbuotojus glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamų ES ir valstybių narių diplomatinių misijų darbuotojais galimų paramos gavėjų, kurie negali būti remiami EDF lėšomis, klausimu ir parodyti tarpusavio pagarbą informacijos slaptumo ir visų susijusių šalių saugumo klausimais;

37.  ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatines atstovybes struktūriškai bendradarbiauti siekiant supaprastinti EDF dotacijų gavėjų, pakviestų atvykti į Europos Sąjungą, prašymų išduoti vizą nagrinėjimo procesą;

38.  teigiamai vertina EIVT ir Komisijos pastangas informuoti savo darbuotojus, visų pirma ES delegacijose, apie EDF;

39.  ragina kas trejus metus ministrų lygmeniu rengti EDF valdytojų tarybos posėdį, per kurį būtų svarstoma ES paramos demokratijai politika ir būsimi EDF strateginiai prioritetai;

Bendradarbiavimas su kitais paramos demokratijai veikėjais

40.  ragina EDF, laikantis EDF įstatų, toliau bendradarbiauti su tokiomis Europoje įsteigtomis organizacijomis, kaip antai Europos Taryba, Tarptautinis paramos demokratijai ir rinkimams institutas (angl. IDEA) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija;

41.  ragina EDF plėtoti bendradarbiavimą su paramos demokratijai srityje veikiančiais pagrindiniais subjektais ir tarptautinėmis, regioninėmis bei nacionalinėmis organizacijomis, kurie yra arba įsisteigę ES, arba veikia šalyse, kuriose veiklą vykdo EDF;

42.  ragina EDF nustatyti galimus bendradarbiavimo su tarptautinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis, be kita ko, Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumu ir Annos Lindh fondu, būdus;

Kitos rekomendacijos

43.  ragina EDF toliau kurti naujas novatoriškas paramos demokratijai, įskaitant politinius veikėjus ar aktyvistus, priemones ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant prisitaikyti prie daugelyje autoritarinio režimo šalių nustatomų vis didesnių apribojimų, ypač didelį dėmesį skiriant naujai žiniasklaidai ir visuomeninėms iniciatyvoms šiose šalyse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu parengti konkrečiai šaliai skirtas strategijas;

44.  atsižvelgdamas į savo demokratinę dvasią, ragina užtikrinti, kad EDF valdytojų taryboje pagal D'Hondto sistemą būtų atstovaujama frakcijoms;

45.  palankiai vertina ligi šiol vykdomą visuomenės informavimo apie EDF laimėjimus veiklą ir mano, kad jei ir toliau bus atkreipiamas dėmesys į EDF unikalumą bei pridėtinę vertę ir plačiu mastu reguliariai teikiama informacija šia tema, EDF galimybės rinkti lėšas išaugs;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos demokratijos fondui.

(1) OL C 257 E, 2013 9 6, p. 13.
(2) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 165.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0076.
(5) OL L 77, 2014 3 15, p. 95.
(6) OL L 77, 2014 3 15, p. 85.
(7) http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%209908%202009%20INIT
(8) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/gena/111250.pdf
(9) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/118433.pdf
(10) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/EN/foraff/122917.pdf
(11) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/126505.pdf
(12) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/131171.pdf
(13) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/131181.pdf
(14) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/135130.pdf
(15) http://eeas.europa.eu/library/publications/2013/3/2013_eeas_review_lt.pdf
(16) EDF įstatų 2 straipsnis, su kuriuo galima susipažinti šioje interneto svetainėje: https://www.democracyendowment.eu/about-eed/


Padėtis Burundyje
PDF 268kWORD 96k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Burundyje (2015/2723(RSP))
P8_TA(2015)0275RC-B8-0657/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. balandžio 10 d. pareiškimą dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į Arušos taikos ir susitaikymo susitarimą dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į Burundžio Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 31 d. Dar es Salame (Tanzanijoje) Rytų Afrikos bendrijos valstybių vadovų padarytą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 28 d. buvusių Burundžio valstybės vadovų, politinių partijų ir pilietinės visuomenės organizacijų Bužumbūroje paskelbtą primygtinį raginimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 13 d. Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime priimtus sprendimus dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl ES rinkimų stebėjimo misijos Burundyje veiklos sustabdymo ir į 2015 m. birželio 29 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 14 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos biuro sprendimą dėl padėties šalyje sustabdyti šios asamblėjos rinkimų stebėjimo misijos Burundyje veiklą,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės ir į 2014 m. birželio mėn. Tarybos išvadas, kuriose Taryba įsipareigojo suaktyvinti savo veiklą žmogaus teisių gynėjų klausimu,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Burundžio Konstitucijos 96 straipsnyje ir Arušos taikos ir susitaikymo susitarimo 7.3 straipsnyje nustatyta, kad prezidentas pareigas gali eiti tik dvi kadencijas; kadangi prezidentas Pierre Nkurunziza pareigas eina nuo 2005 m., nes 2010 m. buvo perrinktas rinkimuose, kuriuos boikotavo opozicija, apkaltinusi vyriausybę bauginimais;

B.  kadangi 2015 m. balandžio 26 d. prezidentas P. Nkurunziza paskelbė kandidatuosiąs trečiai kadencijai, pareikšdamas turįs teisę tą daryti, nes pirmai kadencijai jį buvo paskyręs teisės aktų leidėjas, o dėl to šalyje kilo suirutė, sparčiai išplito protestai ir 2015 m. gegužę žlugo karinis perversmas;

C.  kadangi po šio pareiškimo, nepavykus perversmui, kuriam vadovavo iš šalies pabėgęs buvęs kariuomenės generolas majoras Godefroid Niyombare ir po kurio per smurtinius veiksmus ir įvairius išpuolius naudojant granatas buvo nužudyta daugiau kaip 70 žmonių, 2015 m. gegužės 14 d. buvo suimta 17 karininkų;

D.  kadangi baimindamiesi dėl savo pačių saugumo iš šalies pabėgo du Nepriklausomos nacionalinės rinkimų komisijos aukščiausio rango nariai, taip pat Konstitucinio Teismo vyriausiasis teisėjas, turėjęs priimti sprendimą dėl prezidento trečios kadencijos teisėtumo, ir Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas; kadangi 2015 m. birželio 25 d. iš šalies taip pat pabėgo Burundžio viceprezidentas Gervais Rufyikiri, išreiškęs abejones dėl prezidento teisės eiti pareigas trečią kadenciją;

E.  kadangi policija panaudojo pernelyg didelę jėgą prieš taikius protestuotojus, o dėl to žuvo žmonių; kadangi, policijos duomenimis, 2015 m. balandžio 26 d.–gegužės 12 d. dėl protestų sulaikyti 892 asmenys, vėliau 568 asmenys paleisti; kadangi 280 sulaikytųjų buvo perkelti į prokuratūrą;

F.  kadangi dėl su valdžios institucijomis susijusių karinių grupuočių veiksmų smurto dar daugiau padaugėjo; kadangi NVO ir žmogaus teisių gynėjai pasmerkė tai, kad į policiją ir ginkluotąsias pajėgas buvo įtrauktos Nacionalinės demokratijos gynimo tarybos Demokratijos gynimo pajėgų (CNDD-FDD) karinės grupuotės;

G.  kadangi opozicinės partijos ir pilietinė visuomenė boikotavo rinkimus, savo sprendimą pagrįsdamos tuo, kad CNDD-FDD karinės jaunimo grupuotės („Imbonerakure“) savo tikslais naudojasi valstybės institucijomis, naudoja smurtą ir bauginimus, kad nepakankamai pasitikima Burundžio nepriklausoma nacionaline rinkimų komisija ir vyriausybės strategijomis, kurių tikslas – sumažinti rinkimų proceso įtraukumą, įskaitant balsuotojų užsiregistravimo sunkumus ir rinkimų apygardų, kurios palankios valdančiajai partijai, performavimo mastą; kadangi dėl tokios padėties ir Burundžio Katalikų bažnyčia atšaukė kunigus, kuriuos buvo paskyrusi padėti organizuoti rinkimus, teigdama, jog negali remti rinkimų, kuriuose labai daug trūkumų;

H.  kadangi Burundžio valdančioji partija nesutinka atnaujinti tarpininkavimo derybų, kurias globoja JT tarpininkas Abdoulaye Bathily (ši partija reikalavo jo atsistatydinimo) ir „tarpininkavimo“ grupė, kurią sudaro Jungtinių Tautų, Afrikos Sąjungos (AS), Rytų Afrikos bendrijos (RAB) ir Tarptautinės konferencijos Didžiųjų ežerų regiono klausimais atstovai;

I.  kadangi tarptautinė bendruomenė, kaip Arušos susitarimų sergėtoja, atlieka reikšmingą vaidmenį regione ir kadangi tokios institucijos kaip Tarptautinis baudžiamasis teismas yra ypač svarbios atliekant nepriklausomus smurtinių veiksmų ir nusikaltimų, įvykdytų Burundyje, tyrimus;

J.  kadangi, nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų atidėti rinkimus ir nepaisant to, kad rinkimus boikotuoja pilietinė visuomenė ir opozicija, parlamento rinkimai įvyko 2015 m. birželio 29 d., o prezidento rinkimus numatyta surengti 2015 m. liepos 15 d.;

K.  kadangi 2015 m. birželio 29 d. ES atšaukė savo rinkimų stebėjimo misiją Burundyje ir pareiškė, kad surengus įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus nesudarant minimalių sąlygų tam, kad būtų užtikrinamas jų patikimumas, skaidrumas ir įtrauktis, krizė tik pagilėtų;

L.  kadangi JT stebėtojai paskelbė, kad 2015 m. birželio 29 d. tam tikrose šalies dalyse buvo balsuojama esant įtemptai politinei krizei ir vyraujant išplitusios baimės ir bauginimo atmosferai, todėl jie priėjo prie išvados, kad nebuvo sudaryta laisviems, patikimiems ir įtraukiems rinkimams palanki aplinka;

M.  kadangi rinkimų procesą toliau labai temdo nepriklausomai žiniasklaidai nustatyti apribojimai, pernelyg didelis jėgos naudojimas prieš demonstrantus, opozicinių partijų ir pilietinės visuomenės bauginimo atmosfera ir nepakankamas pasitikėjimas rinkimų institucijomis ir dėl to ES nusprendė sustabdyti rinkimų stebėjimo misijos veiklą;

N.  kadangi RAB ir AS yra pareiškusios, kad kol kas nėra palankių sąlygų rinkimams surengti ir kad nebus įmanoma sudaryti tokių sąlygų per laiką, kuris nustatytas Burundžio Konstitucijoje;

O.  kadangi, pasak JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro, apie 127 000 žmonių pabėgo iš Burundžio į kaimynines valstybes ir dėl to Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ruandoje ir Tanzanijoje susidarė ekstremali humanitarinė padėtis ir pranešama apie tenykštį choleros protrūkį;

P.  kadangi politinė aklavietė Burundyje ir blogėjanti saugumo ir ekonominė padėtis turi rimtų pasekmių gyventojams ir kelia pavojų visam regionui, nes šiuo metu Burundis patiria didžiausią krizę nuo 12 metų trukusio ir dėl etninių priežasčių kilusio pilietinio karo, per kurį iki 2005 m. žuvo apie 300 000 žmonių, pabaigos;

Q.  kadangi, reaguodami į ankstesnes Europos Parlamento rezoliucijas, ypač į jose pateikiamas nuorodas į Kotonu susitarimo 96 straipsnį, ES atstovai pabrėžė, kad būtinas įtraukus visų šalies politinių jėgų dalyvavimas rinkimų procese, laikantis rinkimų veiksmų plano ir rinkimų elgesio kodekso;

R.  kadangi ES sustabdė likusios 1,7 mln. EUR rinkimų paramos sumos mokėjimą Burundžiui, nes šiuo metu nesudarytos išankstinės sąlygos, būtinos siekiant užtikrinti, kad rinkimų procesas būtų patikimas ir vyktų sklandžiai, taikiai, įtraukiai, skaidriai ir visapusiškai laikantis politinių laisvių principų, įskaitant saviraiškos laisvę;

S.  kadangi Belgija taip pat paskelbė sustabdanti rinkiminę pagalbą, nusprendusi nesuteikti pusės 4 mln. EUR sumos, kuri buvo skirta rinkimams, ir atsisakydama susitarimo bendradarbiavimo policijos srityje dėl 5 mln. EUR, bendrai skiriamų kartu su Nyderlandais; kadangi Prancūzija taip pat sustabdė bendradarbiavimą saugumo srityje su Burundžiu, o Vokietija paskelbė sustabdanti bet kokį dvišalį Vokietijos ir Burundžio vyriausybės bendradarbiavimą;

T.  kadangi saviraiškos laisvė garantuojama Burundžio Konstitucijoje ir Burundžio ratifikuotose tarptautinėse ir regioninėse sutartyse ir yra įtraukta į Nacionalinę gero valdymo ir kovos su korupcija strategiją, taigi, yra esminė laisvų, sąžiningų, skaidrių ir taikių rinkimų sąlyga; kadangi, nepaisant to, žiniasklaida visiškai suvaržyta: tai lėmė gegužės mėn. viduryje nutraukta privačių transliuotojų veikla, masinis žurnalistų išvykimas ir nuolatinė grėsmė Burundyje likusiems žurnalistams;

U.  kadangi ES užtikrina labai didelę Burundžio metinio biudžeto dalį, kurio apie pusę sudaro tarptautinės pagalbos lėšos, ir kadangi Burundžiui (vienai iš skurdžiausių pasaulio tautų) iš 2014–2020 m. Europos plėtros fondo ES neseniai skyrė 432 mln. EUR, be kita ko, kad padėtų gerinti valdymą ir kurti pilietinę visuomenę;

V.  kadangi dabartinė padėtis paveikė visų Burundžio gyventojų ekonominį ir socialinį gyvenimą; kadangi dauguma mokyklų ir universitetų miestelių uždaryti dėl smurtinių demonstracijų sostinėje Bužumbūroje, o uždarius komercinius centrus ir sulėtėjus prekybai su kaimyninėmis valstybėmis nuvertėjo vietos valiuta, išaugo nedarbas ir sumažėjo įplaukos iš mokesčių;

1.  yra itin sunerimęs dėl prastėjančios politinės ir humanitarinės padėties Burundyje ir visame regione; ragina nedelsiant sustabdyti smurtinius veiksmus ir liautis vykdžius politinį oponentų bauginimą, taip pat nedelsiant nusiginkluoti visoms ginkluotoms jaunimo grupuotėms, susijusioms su politinėmis partijomis; užjaučia nuo smurto nukentėjusius asmenis, gailisi žuvusiųjų ir ragina nedelsiant suteikti humanitarinę pagalbą žmonėms, kurie buvo priversti palikti namus;

2.  smerkia Burundžio vyriausybės sprendimą toliau rengti rinkimus nepaisant itin sudėtingos politinės ir saugumo padėties, kadangi rinkimų procesą labai temdo nepriklausomai žiniasklaidai nustatyti apribojimai, pernelyg didelis jėgos naudojimas prieš demonstrantus, opozicinių partijų ir pilietinės visuomenės bauginimo atmosfera ir nepakankamas pasitikėjimas rinkimų institucijomis; primygtinai ragina Burundžio valdžios institucijas, reaguojant į Afrikos Sąjungos raginimus, atidėti 2015 m. liepos 15 d. planuojamus prezidento rinkimus ir visus suinteresuotuosius subjektus įtraukti į darbą stengiantis sukurti sąlygas, būtinas taikiam, patikimam, laisvam ir sąžiningam rinkimų procesui užtikrinti;

3.  ragina visus rinkimų proceso dalyvius, įskaitant už rinkimų organizavimą atsakingus organus ir saugumo tarnybas, laikytis pagal Arušos susitarimą prisiimtų įsipareigojimų ir primena, kad šiuo susitarimu buvo baigtas pilietinis karas ir yra grindžiama Burundžio Konstitucija; pabrėžia, kad svarbu pasiekti bendrą susitarimą dėl rinkimų grafiko remiantis techniniu vertinimu, kurį atliks JT;

4.  dar kartą pabrėžia, kad tik Burundžio vyriausybės, opozicijos ir pilietinės visuomenės dialogas ir konsensusas laikantis Arušos susitarimo ir Burundžio Konstitucijos gali suteikti galimybę rasti tvarų politinį sprendimą, padėsiantį užtikrinti saugumą ir demokratiją visiems Burundžio gyventojams; ragina visus Burundžio suinteresuotuosius subjektus vėl pradėti dialogą visais klausimais, dėl kurių nesutariama; todėl remia AS, RAB ir JT dedamas tarpininkavimo pastangas ir yra pasirengęs remti konkrečių neseniai AS paskelbtų priemonių įgyvendinimą;

5.  dar kartą reiškia paramą RAB nuolat dedamoms pastangoms ir pabrėžia, kad 2015 m. gegužės 13 d. ir 31 d. Dar es Salame surengtuose aukščiausiojo lygio susitikimuose priimtos priemonės, įskaitant raginimą atidėti rinkimus ir nedelsiant nutraukti smurtą, nuginkluoti su politinėmis partijomis susijusias ginkluotas jaunimo grupuotes, inicijuoti Burundžio suinteresuotųjų subjektų dialogą ir regionui įsipareigoti imtis veiksmų, jei padėtis pablogėtų, yra tinkamos ir yra pagrindas politiniam ir bendru sutarimu pagrįstam sprendimui rasti;

6.  primena, kad ES partnerystę su Burundžiu reglamentuoja Kotonu susitarimas ir kad visos šalys turi laikytis susitarimo sąlygų, ypač dėl žmogaus teisių paisymo, ir jas įgyvendinti; pažymi, kad Burundis taip pat yra pasirašęs ir ratifikavęs Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, todėl privalo paisyti visuotinių žmogaus teisių ir saviraiškos laisvės; taigi, ragina Burundžio vyriausybę netrukdyti tikriems ir atviriems politiniams debatams, kad jie vyktų be baimės, ir nesinaudoti teisminėmis institucijomis politiniams oponentams šalinti;

7.  atkreipia dėmesį į ES ir Burundžio valdžios institucijų dialogą pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį; vis dėlto mano, kad ir toliau pažeidžiami svarbiausi ir pagrindiniai Kotonu susitarimo elementai, ypač susiję su žmogaus teisėmis ir demokratijos principais, todėl ragina Komisiją inicijuoti 96 straipsnyje numatytus veiksmus, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių;

8.  be to, ragina Komisiją kuo skubiau dar kartą įvertinti ES pagalbą, siekiant ją perorientuoti, padidinti finansinę paramą pilietinei visuomenei ir sutelkti dėmesį į humanitarinę pagalbą, o ne į paramą bendrajam biudžetui, sykiu atsižvelgiant į labai pagirtiną Burundžio kariuomenės vaidmenį palaikant taiką Somalyje;

9.  palaiko 2015 m. birželio 22 d. ES Užsienio reikalų tarybos raginimą Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti sąrašą tikslinių ribojamų priemonių ir draudimų išduoti vizas ir keliauti, skirtų dėl smurtinių veiksmų, represijų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų kaltiems asmenims ir asmenims, kurie aktyviai trukdo surasti politinį sprendimą laikantis AS ir RAB pasiūlytos sistemos, ir taip pat prašo Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės imtis reikiamų priemonių, kad visų šių asmenų turtas ES valstybėse narėse būtų įšaldytas;

10.  reiškia didelį susirūpinimą dėl aukų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų skaičiaus nuo krizės pradžios, visų pirma dėl pažeidimų, kuriuos, kaip manoma, padarė „Imbonerakure“ nariai; pažymi, kad žmogaus teisių gynėjai, politiniai aktyvistai ir žurnalistai yra bauginami ir jiems kyla pavojus, taip pat savavališkai suimami opozicinės partijos nariai; ragina nedelsiant besąlygiškai paleisti visus asmenis, kurie buvo sulaikyti, nes naudojosi savo teise rinktis į taikius susirinkimus ir saviraiškos laisve;

11.  ragina organizaciją „Imbonerakure“ nedelsiant liautis vykdžius smurtinius veiksmus ir bauginimus; ragina CNDD-FDD imtis skubių veiksmų, kad karinės jaunimo grupuotės būtų nuginkluotos ir jų nariai liautųsi bauginti ir puldinėti oponentus, ir užtikrinti, kad tokius veiksmus vykdę asmenys būtų patraukti atsakomybėn; ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl pranešimų, kad CNDD-FDD ginkluoja ir apmoko savo jaunimo organizaciją; be to, ragina opozicinių partijų lyderius užkirsti kelią smurtui prieš jų oponentus;

12.  dar kartą primena, kad asmenys, įvykdę sunkius žmogaus teisių pažeidimus, negali likti nenubausti ir šie asmenys turi būti laikomi asmeniškai atsakingais ir atsakyti už savo veiksmus teisme; mano, jog labai svarbu tai, kad būtų nedelsiant atsiųsti žmogaus teisių stebėtojai ir kariniai ekspertai, kaip pranešė AS;

13.  pažymi, kad kai kurių pajėgų mėginimai riaušes paversti etniniu konfliktu žlugo ir kad politinis susiskaldymas Burundyje nėra akivaizdžiai etninis; mano, kad tokia padėtis parodo, jog pagal Arušos susitarimus sėkmingai sukurta etniniu požiūriu darnūs kariuomenė ir policijos pajėgos; ragina Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorą atidžiai stebėti minėtas žiniasklaidos priemones ir politinių lyderių kalbas dėl etninės neapykantos kurstymo;

14.  šiomis aplinkybės pakartoja, kad svarbu tvirtai laikytis rinkimų elgesio kodekso ir rinkimų veiksmų plano, dėl kurio tarpininkavo JT ir kurį politiniai subjektai pasirašė 2013 m., ir visiškai palaiko JT ir regionų pastangas, kuriomis siekiama išvengti tolesnio politinio smurto masto didėjimo;

15.  ragina nedelsiant panaikinti žiniasklaidai ir prieigai prie interneto taikomus apribojimus ir dar kartą atkreipia dėmesį į nuolat nustatomus apribojimus Viešajam Afrikos radijui, kuris yra vienas iš pagrindinių šalies naujienų kanalų; mano, kad teisėti rinkimai negali įvykti, jeigu žiniasklaidos priemonės negali dirbti be jokių apribojimų, o žurnalistai rengti reportažų be jokių bauginimų;

16.  palankiai vertina humanitarinių organizacijų ir kaimyninių šalių institucijų, kurios padeda patenkinti dėl krizės bėgančių asmenų reikmes ir siūlo pabėgėliams apsaugą, vaidmenį; teigiamai vertina Komisijos pareiškimą apie papildomus 1,5 mln. EUR humanitarinei padėčiai palengvinti; tačiau įspėja, kad ES ir valstybės narės turi kuo skubiau prisiimti daugiau įsipareigojimų, nes esama didelio pabėgėlių antplūdžio į jau ir taip pažeidžiamą regioną, užfiksuota choleros protrūkių ir gaunama susirūpinimą keliančių pranešimų apie seksualinį smurtą; pabrėžia, kad ilgalaikė strategija svarbi ne tik dėl medicininės pagalbos ir pagalbos maisto produktais, bet taip pat dėl reintegracijos bei psichologinės pagalbos asmenims, kurie buvo priversti bėgti;

17.  ragina ES ir valstybes nares įvykdyti visus įsipareigojimus, numatytus JT regioninės pagalbos teikimo Burundžio pabėgėliams plane; pagal šį planą iki 2015 m. rugsėjo mėn. turi būti skirta 207 mln. JAV dolerių, kurie papildys esamas dotacijas regionui, taip siekiant padėti 200 000 Burundžio pabėgėlių (manoma, kad jų tiek bus);

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Burundžio vyriausybei, Didžiųjų Ežerų regiono šalių vyriausybėms, Rytų Afrikos bendrijos šalių vyriausybėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicai Mogherini, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Panafrikos Parlamentui.


Srebrenicos žudynių metinių minėjimas
PDF 327kWORD 73k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Srebrenicos žudynių metinių minėjimo (2015/2747(RSP))
P8_TA(2015)0276RC-B8-0716/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 7 d.(1) ir 2009 m. sausio 15 d.(2) EP rezoliucijas dėl Srebrenicos,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos žmogaus teisių konvencijos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatas, kuriomis pripažįstama kiekvieno asmens teisė į gyvybę, laisvę ir saugumą, taip pat į minties, sąžinės ir religijos laisvę,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, pasirašytą 2008 m. birželio 16 d. Liuksemburge ir įsigaliojusį 2015 m. birželio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 1993 m. gegužės 25 d. rezoliuciją 827, 2004 m. liepos 9 d. rezoliuciją 1551 ir 2004 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją 1575,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2015 m. liepos 11 d. minimos 20-osios Bosnijos karo metu Srebrenicoje ir jos apylinkėse įvykdyto genocido akto ir etninio valymo metinės, turėsiančios vėl priminti apie ekstremalių formų nacionalizmo ir netolerancijos visuomenėje pavojų, kuris dar labiau padidėja karo metu;

B.  kadangi 1995 m. liepos 11 d. Bosnijos Srebrenicos miestą, kuris JT Saugumo Tarybos 1993 m. balandžio 16 d. rezoliucijoje 819 buvo paskelbtas saugia zona, užėmė generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos ir tuometiniam Serbijos Respublikos prezidentui Radovanui Karadžičiui pavaldžios pajėgos;

C.  kadangi, pasidavus Srebrenicai, per kelias skerdynių dienas generolo Mladičiaus vadovaujamos Bosnijos serbų pajėgos ir sukarinti daliniai, įskaitant nereguliariąsias policijos pajėgas, išžudė daugiau kaip 8 tūkstančius musulmonų tikėjimo vyrų ir berniukų, ieškojusių saugios prieglaudos JT apsaugos pajėgų (UNPROFOR) saugomoje zonoje; kadangi beveik 30 000 moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių buvo prievarta ištremti vykdant masinę etninio valymo kampaniją, taigi, tai buvo didžiausias karo nusikaltimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos;

D.  kadangi tragiški Srebrenicos įvykiai gyvų išlikusių žmonių sąmonėje paliko gilius emocinius randus ir sukūrė ilgalaikių kliūčių, trukdančių siekti Bosnijos ir Hercegovinos etninių grupių politinio susitaikymo;

E.  kadangi Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai (ICTY) 2004 m. balandžio 19 d. sprendime apeliaciniame procese (Prokuroras v. Radislav Krstić, bylos Nr. IT-99-33) ir Tarptautinis Teisingumo Teismas 2007 m. vasario 27 d. sprendime byloje dėl Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį taikymo (Bosnija ir Hercegovina v. Serbiją ir Juodkalniją, 297 dalis, 127 psl.) Srebrenicos žudynes pripažino genocidu;

F.  kadangi Bosnijos serbų pajėgos Srebrenicos civilių gyventojų atžvilgiu įvykdė daugybę Ženevos konvencijos pažeidimų, įskaitant tūkstančių moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių deportaciją ir daugybės moterų prievartavimus;

G.  kadangi nepaisant pastangų, įdėtų mėginant surasti ir ekshumuoti masines ir pavienes kapavietes, vis dar nesurasta beveik 1 200 vyrų ir berniukų palaikų ir nenustatyta jų tapatybė;

H.  kadangi 1999 m. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius savo ataskaitoje apie Srebrenicos žudynes paskelbė, kad JT nesugebėjo įvykdyti savo mandato, visų pirma apsaugant vadinamąsias saugias zonas, todėl taip pat prisiima kaltę;

I.  kadangi ES sukurta ant taikaus jos narių sugyvenimo ir nuoširdaus jų bendradarbiavimo pamato; kadangi vienas iš svarbiausių judėjimo už Europos integracijos procesą motyvų yra siekis Europoje užkirsti kelią karams ir nusikaltimams pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę;

J.  kadangi 2015 m. sausio 30 d. ICTY patvirtino nuosprendžius penkiems aukšto rango Bosnijos serbų armijos karininkams, pripažintiems kaltais dėl dalyvavimo 1995 m. Srebrenicos genocide; kadangi kai kurie iš kaltais pripažintų karininkų buvo tiesiogiai pavaldūs buvusiam Bosnijos serbų armijos vadui Ratko Mladičiui, kurio bylą dėl nusikaltimų, įskaitant genocidą, šiuo metu nagrinėja ICTY;

1.  pamini ir pagerbia visas buvusioje Jugoslavijoje vykusio karo metu vykdytų Srebrenicos genocido ir žiaurumų aukas; aukų šeimoms, kurių dauguma gyvena negavusios galutinio patvirtinimo apie jų artimųjų likimą, reiškia užuojautą ir vienybę su jomis;

2.  kuo griežčiausiai smerkia genocidą Srebrenicoje; iškilmingai pareiškia, kad tokie siaubingi nusikaltimai negali pasikartoti, ir tvirtina, kad padarys viską, ką gali, kad tokie veiksmai ateityje nebepasikartotų; nepritaria bet kokiam genocido neigimui, sureliatyvinimui ar neteisingam aiškinimui;

3.  pabrėžia, kad politiniai atstovai Bosnijoje ir Hercegovinoje turi pripažinti praeitį, kad būtų įmanoma kartu sėkmingai dirbti dėl geresnės ateities užtikrinimo visiems šalies piliečiams; pažymi svarbų kaimyninių šalių, religinių autoritetų, pilietinės visuomenės, meno, kultūros, žiniasklaidos ir švietimo sistemų vaidmenį šiame sudėtingame procese;

4.  pabrėžia, kad ICTY atliktas darbas yra svarbus ir kad reikia imtis visų reikalingų priemonių teismo procesams ir apeliaciniams procesams pagreitinti ir juos baigti nereikalingai nedelsiant; pakartoja, kad daugiau dėmesio reikia skirti nacionaliniu lygmeniu vykdomų procesų dėl karo nusikaltimų nagrinėjimui;

5.  pakartoja ES įsipareigojimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos ir visų Vakarų Balkanų šalių europinės perspektyvos ir tolesnio stojimo į ES proceso; mano, kad regioninis bendradarbiavimas ir Europos integracijos procesas yra geriausias būdas susitaikymui skatinti ir neapykantai bei susiskaldymui įveikti;

6.  primygtinai ragina plėtoti švietimo ir kultūros programas, kuriomis skatinamas tokių žiaurumų priežasčių suvokimas ir didinamas informuotumas apie būtinybę puoselėti taiką ir propaguoti žmogaus teises ir religinių grupių tarpusavio toleranciją; reiškia paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, pvz., Srebrenicos motinų asociacijai ir organizacijai „Žepos anklavai“, už jų labai svarbų vaidmenį didinant informuotumą ir klojant platesnį pagrindą visų šalies piliečių susitaikymui;

7.  apgailestauja, kad JT Saugumo Taryba, kuri visų pirma atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, nesugebėjo priimti rezoliucijos, pažyminčios Srebrenicos genocidą; tai kelia ypatingai daug apgailestavimų, nes Tarptautinis Teisingumo Teismas, pagrindinė JT teisminė institucija, nustatė, kad Srebrenicoje įvykdyti nusikaltimai yra genocidas;

8.  ypač palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos ministrų tarybos vieningai priimtą sprendimą liepos 11 d. paskelbti gedulo diena Bosnijoje ir Hercegovinoje;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Bosnijos ir Hercegovinos ir jos teritorinių vienetų vyriausybei ir parlamentui ir Vakarų Balkanų šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 468.
(2) OL C 46 E, 2010 2 24, p. 111.


Kambodžos įstatymų dėl NVO ir profesinių sąjungų projektai
PDF 257kWORD 75k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kambodžos NVO ir profesinių sąjungų įstatymų projektų (2015/2756(RSP))
P8_TA(2015)0277RC-B8-0689/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kambodžos,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais 2015 m. birželio 22 d. pranešimą,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių komiteto baigiamąsias išvadas 2015 m. balandžio 27 d. Kambodžos antroje periodinėje ataskaitoje,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Kambodžoje klausimais 2014 m. rugpjūčio 15 d. pranešimą,

–  atsižvelgdamas į įvairias tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas, visų pirma į Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87) ir Konvenciją dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (Nr. 98),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdama į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. Europos Bendrijos ir Kambodžos Karalystės bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi gyvybinga Kambodžos pilietinė visuomenė, ypač aktyvistai teisių į žemę klausimais, profesinių sąjungų nariai, žurnalistai ir opozicinės partijos nariai, atliko svarbų taisomąjį vaidmenį;

B.  kadangi 2015 m. birželio 5 d. Kambodžos vyriausybė patvirtino asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų įstatymo (toliau – SNVOĮ) projektą; kadangi 2015 m. birželio 16 d. įstatymo projektas nusiųstas svarstyti Kambodžos Nacionalinei asamblėjai;

C.  kadangi ES yra didžiausia Kambodžos partnerė vystymo pagalbos srityje, kuri 2014–2020 m. laikotarpiui vėl skyrė 410 mln. EUR; kadangi ES remia nemažai Kambodžos nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir pilietinės visuomenės organizacijų vykdomų žmogaus teisių iniciatyvų, taip pat stebėjo nacionalinius ir bendruomenių lygmens rinkimus ir remia rinkimų procesą; kadangi Kambodža labai priklauso nuo vystymo pagalbos;

D.  kadangi JT specialusis pranešėjas teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais pareiškė, jog Kambodžos pilietinė visuomenė nedalyvavo rengiant SNVOĮ projektą;

E.  kadangi keletas gerai žinomų NVO atkreipė dėmesį į tai, kad SNVOĮ panašus į ankstesnes iniciatyvas, kurios vėliau buvo atsiimtos dėl vietinio ir tarptautinio pasipriešinimo, jog būtų priimtas įstatymas, pagal kurį būtų numatyti neteisėti susirinkimų ir saviraiškos laisvės suvaržymai ir sudarytos galimybės nepagrįstai nutraukti politiškai nepalankių NVO, taip pat samdančių žmogaus teisių gynėjus, veiklą arba atsisakyti jas registruoti;

F.  kadangi saviraiškos laisvė nustatyta Kambodžos konstitucijos 41 straipsnyje, o teisė dalyvauti politiniame gyvenime – jos 35 straipsnyje;

G.  kadangi teisė laisvai rinktis į taikius susirinkimus įtvirtinta Kambodžos konstitucijoje, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnyje;

H.  kadangi teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus nustatyta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnyje ir kadangi asociacijų laisvė, užtikrinta pagal to paties pakto 22 straipsnį, labai svarbi, susijusi ir dažnai būtina tokiam dalyvavimui; kadangi skaidrumas ir atsiskaitomybė būtini veikiančios demokratijos elementai;

I.  kadangi manoma, kad priėmus tokį įstatymą šalis netektų 600–700 mln. JAV dolerių, skirtų vystymo projektams; kadangi SNVOĮ nustatytų biudžeto suvaržymus, dėl kurių kiltų grėsmė tarptautinių NVO gebėjimams vykdyti ekonomiškai efektyvius projektus;

J.  kadangi profesinių sąjungų įstatymo projektas pažeistų teisę jungtis į asociacijas ir griežtai ribotų nepriklausomų profesinių sąjungų, įskaitant veikiančias profesines sąjungas, teises; kadangi įstatymo projekte nustatytas nepagrįstas darbuotojų, kurie turi prisijungti prie profesinės sąjungos, kad ši galėtų būti registruota, skaičiaus (20 proc.) reikalavimas; kadangi įstatymo projektas Darbo ministerijos pareigūnams suteikia nevaržomus įgaliojimus pritarti streikams ir nemotyvuotai ir nesilaikant tinkamo proceso sustabdyti profesinės sąjungos registravimą; kadangi pagal įstatymo projektą dirbantieji namuose neturi teisės jungtis į profesines sąjungas, profesinių sąjungų lyderiams taikomas raštingumo reikalavimas, taigi diskriminuojamos moterys ir kitų valstybių piliečiai, draudžiami kontaktai su NVO ir nustatytos neveiksmingai mažos baudos darbdaviams, pažeidžiantiems darbo teisę;

K.  kadangi nuo 2014 m. gegužės mėnesį vykusių konsultacijų, į kurias pakviestos darbo teisų grupės, Kambodžos valdžios institucijos nevykdė jokių viešų konsultacijų dėl vėlesnių teisės akto projekto redakcijų; kadangi iš nuolatinių vyriausybės pareigūnų pareiškimų žiniasklaidoje matyti, kad profesinių sąjungų įstatymas įsigalios 2015 m.;

L.  kadangi Kambodžoje registruota apie 500 NVO, teikiančių pagalba tokiose srityse kaip žmogaus teisės, sveikatos apsauga, pilietinė visuomenė ir žemės ūkis;

M.  kadangi 2015 m. birželio 16 d. Ministras pirmininkas Hun Sen susitikime su ES ambasadoriumi Kambodžai Jean-François Cautain’u pareiškė, kad Nacionalinė asamblėja planuoja vykdyti konsultacijas dėl NVO įstatymo projekto, ir išreiškė pageidavimą į šias konsultacijas įtraukti pilietinę visuomenę ir vystymo partneres;

1.  ragina Kambodžos vyriausybę atsiimti SNVOĮ projektą;

2.  ragina Kambodžos vyriausybę pripažinti teisėtą ir reikalingą pilietinės visuomenės, profesinių sąjungų ir politinės opozicijos vaidmenį prisidedant prie bendro Kambodžos ekonominio ir politinio vystymosi; primena, kad pilietinė visuomenė – vienas iš pagrindinių bet kokios šalies vystymosi ramsčių; pabrėžia, kad asociacijų ir NVO įstatymas turėtų sudaryti galimybes pilietinei visuomenei toliau prisidėti vystant Kambodžą;

3.  ragina Kambodžos vyriausybę atsiimti profesinių sąjungų įstatymo projektą, viešai atskleisti dabartinį projektą ir konsultuotis su specialistais ir profesinių sąjungų nariais siekiant jį pakeisti, kad prieš vėl pateikiant svarstymui, jis atitiktų tarptautinę teisę ir TDO konvencijas, visų pirma į Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87) ir Konvenciją dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (Nr. 98);

4.  pritaria JT specialiojo pranešėjo pareiškimui, kad tokie teisės aktai turėtų būti priimami tik vykdant visa apimantį dalyvavimo procesą, kuris būtų pakankamai integracinis ir užtikrintų visų suinteresuotųjų asmenų įsipareigojimus laikytis to teisės akto turinio;

5.  prašo pilietinės visuomenės ir Kambodžos žmonių skirti pakankamai laiko bet kokių teisės aktų peržiūrai ir konsultacijoms dėl jų, kad būtų galima pateikti komentarus išrinktiesiems atstovams prieš jiems balsuojant dėl šių teisės aktų;

6.  ragina, kad visuose teisės aktuose būtų gerbiamos tarptautiniu mastu pripažintos kalbos, asociacijų ir susirinkimų laisvės, kurias Kambodža įsipareigojo gerbti, ratifikuodama Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ir nebūtų netinkamai varžomos pilietinės visuomenės galimybės efektyviai ir laisvai veikti;

7.  ragina Kambodžos vyriausybę toliau stiprinti demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms teisėms, visų pirma saviraiškos ir susirinkimų laisvei;

8.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paremti raginimą atsiimti SNVOĮ projektą ir profesinių sąjungų įstatymo projektą ir nedelsiant šį klausimą iškelti Kambodžos vyriausybei;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos sekretoriatui, JT Žmogaus teisių tarybai ir Kambodžos Karalystės vyriausybei ir Nacionalinei asamblėjai.


Kongo Demokratinė Respublika, ypač dviejų sulaikytų žmogaus teisių aktyvistų Yves'o Makwambala ir Fredo Bauma atvejis
PDF 268kWORD 86k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kongo Demokratinės Respublikos (KDR), ypač dviejų sulaikytų žmogaus teisių aktyvistų Yves'o Makwambala ir Fredo Bauma atvejo (2015/2757(RSP))
P8_TA(2015)0278RC-B8-0690/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kongo Demokratinės Respublikos, ypač į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją(1), taip pat į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją šia tema,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimus dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje, ypač į 2015 m. sausio 21 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į ES delegacijos Kongo Demokratinei Respublikai pareiškimus dėl žmogaus teisių padėties šalyje, ypač į 2015 m. vasario 11 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Tarybos priimtą ES metinę žmogaus teisių ir demokratijos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2015 m. sausio 19 d. išvadas dėl Kongo Demokratinės Respublikos,

–  atsižvelgdamas į tarptautinių pasiuntinių Didžiųjų ežerų regione 2015 m. sausio 22 d. pareiškimą dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos (AS) specialiojo pranešėjo žmogaus teisių gynėjų klausimais ir AS specialiojo pranešėjo kalėjimų ir kalinimo sąlygų Afrikoje klausimais 2015 m. vasario 12 d. bendrą pranešimą spaudai dėl žmogaus teisių padėties po įvykių Kongo Demokratinėje Respublikoje pakeitus rinkimus reglamentuojantį įstatymą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio mėn. pasirašytą Kotonu partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gynėjų gaires ir ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdama į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdama į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Kongo Demokratinė Respublika ratifikavo 1982 m.,

–  atsižvelgdamas į Kongo Demokratinės Respublikos Konstituciją, ypač į jos 22, 23, 24 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į iniciatyvos „Free Filimbi Activists“ kreipimąsi, kurį 2015 m. birželio 15 d. paskelbė daugiau kaip 200 žmogaus teisių grupių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2015 m. sausio 19–21 d. visos šalies mastu kilo protestai dėl rinkimų įstatymo projekto, kuriuo, prieštaraujant konstitucinėms nuostatoms, būtų buvę leista pratęsti prezidento kadenciją, ir būtų reikėję prieš įvykstant nacionaliniams rinkimams surengti galima labai ilgą gyventojų surašymą;

B.  kadangi valdžios institucijų duomenimis per protestus žuvo 27 žmonės, nors kiti šaltiniai praneša apie 42 žuvusius, ir kadangi 350 žmonių buvo suimta, o kai kurie iš jų vis dar yra kalėjime ir nėra teisiami arba priverstinai dingo;

C.  kadangi per 2015 m. sausio mėn. protestus vyriausybė išjungė interneto ir mobiliojo ryšio tekstinių pranešimų paslaugas;

D.  kadangi galiausiai parlamento priimtame rinkimų įstatyme nebuvo kontraversiškos nuostatos;

E.  kadangi vos prasidėjus protestams valdžios institucijos pradėjo susidorojimą su žmogaus teisių aktyvistais ir opozicijos politikais, kurie taikiai demonstravo prieš minėtą nuostatą, įskaitant Christopherį Ngoyi, Jean-Claude'ą Muyambo, Vano Kiboko ir Cyrille'ą Dowe, kurie vis dar yra sulaikyti dėl, kaip atrodo, priežasčių, grindžiamų politiniais motyvais;

F.  kadangi 2015 m. kovo 15 d. Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) Nacionalinė žvalgybos agentūra (ANR) be kaltinimų sulaikė ir įkalino daugiau kaip 30 asmenų per demokratiją remiančio jaunimo judėjimo „Filimbi“ pristatymo renginį, įskaitant tarptautinius dalyvius ir KDR aktyvistus, muzikantus, verslininkus ir žurnalistus;

G.  kadangi dauguma aktyvistų ir rėmėjų buvo paleisti, o užsieniečiai išsiųsti iš šalies, bet Yves Makwambala ir Fred Bauma vis dar kalinami Makala kalėjime Kinšasoje ir yra kaltinami tuo, kad priklausė grupuotei, kuri sudaryta siekiant puldinėti žmones ir turtą, rengti sąmokslą prieš valstybės vadovą, bandyti sunaikinti arba pakeisti „konstitucinį režimą“ ir kurstyti žmones imtis ginklo prieš valstybės valdžios institucijas; kadangi valdžios institucijos taip pat apkaltino Fredą Bauma viešosios tvarkos trikdymu, o Yves'ą Makwambala viešu valstybės vadovo įžeidimu, nors jie naudojosi savo saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų teise;

H.  kadangi judėjimas „Filimbi“ buvo sukurtas kaip platforma siekiant skatinti KDR jaunimą taikiai ir atsakingai atlikti pilietines pareigas;

I.  kadangi 2015 m. balandžio ir birželio mėn. Gomoje (KDR rytinėje dalyje), valdžios institucijos sulaikė ir vėliau išlaisvino bent 15 aktyvistų iš LUCHA jaunimo judėjimo, kurie dalyvavo taikioje demonstracijoje reikalaudami išlaisvinti jų kolegas, suimtus Kinšasoje; kadangi keturiems iš šių aktyvistų pateikti kaltinimai dėl kurstymo nepaklusti viešosios valdžios institucijai;

J.  kadangi 2015 m. kovo 27 d. KDR Nacionalinė Asamblėja įsteigė parlamento informavimo misiją, kurios paskirtis – surinkti informaciją ir pranešti apie suėmimus; kadangi šios misijos ataskaitoje padaryta išvada, kad nėra jokių įrodymų, jog „Filimbi“ vadovai ir dalyviai vykdė arba buvo suplanavę teroristinius išpuolius ar kitus smurtinius nusikaltimus, ir paragino rasti politinį sprendimą, siekiant nedelsiant juos išlaisvinti;

K.  kadangi 2015 m. birželio 15 d. 14 tarptautinių organizacijų ir 220 KDR žmogaus teisių organizacijų paragino nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti šiuos du aktyvistus;

L.  kadangi šiomis aplinkybėmis Maluku (maždaug 80 km nuo centrinės Kinšasos dalies) aptikta masinė kapavietė, kurioje, kaip manoma, rasta 421 kūnai;

M.  kadangi teisingumo ministras neseniai pripažino, kad KDR teisingumo sistemoje esama daug problemų, įskaitant klientelizmą, naudojimąsi įtaka, korupciją, nebaudžiamumą ir neteisingumą priimant teismo sprendimus;

N.  kadangi spaudos laisvė ribojama grasinimais ir išpuoliais prieš žurnalistus, be to, daugelis žiniasklaidos priemonių uždarytos ar neteisėtai cenzūruojamos;

O.  kadangi ateinančius nacionalinius rinkimus numatoma surengti 2016 m. lapkričio mėn., o tam prireiks sunkių organizavimo ir finansavimo pasiruošimų;

P.  kadangi pilietinė visuomenė atliko svarbų vaidmenį KDR vykstant 2003 m. politiniam pereinamajam procesui, 2006 m. ir 2011 m. rinkimams, kasybos sutarčių peržiūrai, 2013 m. sustabdant KDR dalyvavimą Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvoje, taip pat parengiant 2013 m. rinkimų įstatymą ir kovos su seksualine prievarta teisės aktus;

Q.  kadangi vyriausybės reakcija į pilietinės visuomenės dalyvavimą yra mėginimas vertinti aktyvistus ir teisių gynimo organizacijas kaip politinę opoziciją, siekiant suvaržyti jų veiklą;

R.  kadangi 2014 m. birželio mėn. ES pasiuntė tolesnės rinkimų veiklos stebėsenos misiją, kuri atkreipė dėmesį į tai, kad reikia atnaujinti rinkėjų sąrašus, sudaryti sąlygas sąžiningai konkurencijai tarp kandidatų ir stiprinti visuomenės laisvių apsaugą, rinkimų ginčų sprendimo sistemą ir kovą su nebaudžiamumu;

S.  kadangi KDR skirta 2014–2020 m. nacionalinė orientacinė programa, kuriai pagal 11-ąjį Europos plėtros fondo skiriami 620 mln. EUR, pirmenybę teikia valdymo ir teisinės valstybės principo, įskaitant teisminių institucijų, policijos ir kariuomenės reformas, stiprinimui;

1.  apgailestauja dėl žuvusiųjų ir savavališko smurto prieš demonstrantus protestų metu 2015 m. sausio mėn. ir jų suėmimų, taip pat dėl susidorojimo su aktyvistais ir politiniais oponentais, ypač dėl įvykių, kurie įvyko 2015 m. kovo mėn. steigiant „Filimbi“ judėjimą;

2.  ragina KDR valdžios institucijas nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti Yves'ą Makwambalą ir Fredą Baumą ir atšaukti visus jiems ir kitiems „Filimbi“ lyderiams bei visiems kitiems aktyvistams, sąžinės kaliniams ir politiniams oponentams, neteisėtai suimtiems ir sulaikytiems vien dėl jų politinių priežasčių ar dalyvavimo taikioje veikloje, pateiktus kaltinimus;

3.  remia KDR Nacionalinės Asamblėjos raginimą skubiai pasiekti politinį sprendimą, kuris sudarytų sąlygas „Filimbi“ judėjimo nariams ir kitoms taikioms pilietinės visuomenės asociacijoms naudotis saviraiškos ir asociacijų laisve, nesibaiminant, kad už tai bus sekami arba persekiojami;

4.  primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad sulaikytieji nebuvo ir nebūtų kankinami ar su jais nebuvo ir nebūtų netinkamai elgiamasi, ir užtikrinti visišką apsaugą ir galimybę susitikti su šeimomis bei advokatais;

5.  mano, kad tai, jog Nacionalinė žvalgybos agentūra nepateikusi kaltinimų laikė sulaikytuosius daugiau nei 48 valandas, neleisdama pasinaudoti teisine pagalba ir neperduodamas jų kompetentingai teisminei institucijai, yra didžiulis KDR konstitucija užtikrinamų teisių pažeidimas;

6.  prašo, kad KDR vyriausybė kartu su tarptautiniais partneriais pradėtų visapusišką, išsamų ir skaidrų 2015 m. sausio ir kovo mėn. įvykių tyrimą ir kad būtų nustatyti bet kokie kiti neteisėti veiksmai arba teisių ar laisvių pažeidimai; primygtinai reikalauja, kad bet kuris pareigūnas, įtariamas už tai, kad pažeidė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų užtikrinamas teises arba laisves turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;

7.  yra rimtai susirūpinęs dėl nuolatinių bandymų apriboti žodžio, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę bei padažnėjusių institucijų vykdomų šių laisvių pažeidimų, nes tinkamas politinis klimatas yra būtinas, kad kitais metais KDR sėkmingai būtų užbaigtas rinkimų ciklas;

8.  itin apgailestauja dėl to, kad šie pažeidimai yra specialiai nukreipti prieš opozicijos lyderius ir jaunimo judėjimus;

9.  ragina KDR valdžios institucijas užtikrinti, kad minėtų laisvių būtų paisoma nedelsiant ir besąlygiškai, ypač rinkimų laikotarpiu, kaip tai garantuoja KDR konstitucija ir tarptautinė žmogaus teisių teisė;

10.  primena, kad pagarba politinei įvairovei ir opozicijai, atviroms ir taikioms politinėms diskusijoms ir galimybė visapusiškai naudotis konstitucinėmis saviraiškos, taikių susirinkimų, asociacijų ir informacijos laisvėmis yra būtinos sąlygos siekiant užtikrinti demokratinius rinkimus, kurie būtų patikimi, įtraukūs, taikūs ir savalaikiai; primygtinai pabrėžia, kad tokios garantijos yra labai svarbios itin nestabiliame Didžiųjų ežerų regione ir taip pat priklauso nuo sėkmingo Adis Abebos taikos, saugumo ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo; atsižvelgdamas į tai, remia tarptautinių pasiuntinių Didžiųjų ežerų regione pastangas;

11.  ragina KDR parlamentą, senatą ir prezidentą Josephą Kabilą įgyvendinti visas būtinas priemones siekiant įtvirtinti demokratiją ir užtikrinti tikrą visų politinių jėgų, pilietinės visuomenės ir demokratiją remiančių judėjimų, išreiškiančių KDR tautos valią, dalyvavimą valdant šalį, pagal konstitucines ir kitų teisės aktų taisykles ir surengus laisvus ir sąžiningus rinkimus;

12.  skatina tokių platformų kaip „Filimbi“, kurios leidžia demokratiją remiančioms jėgoms būti išklausytoms, plėtrą ir skatina jaunų jaunimo dalyvavimą rinkimų procese, iš kurio jie buvo nesąžiningai pašalinti;

13.  primena KDR pagal Kotonu susitarimą prisiimtus įsipareigojimus gerbti demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principus, kurie apima saviraiškos laisvę, žiniasklaidos laisvę, gerą valdymą ir politinių pareigų vykdymo skaidrumą; ragina KDR vyriausybę laikytis šių nuostatų pagal Kotonu susitarimo 11 straipsnio b punktą, 96 ir 97 straipsnius ir prašo Komisiją, jai to nepadarius, pradėti atitinkamą procedūrą pagal Kotonu susitarimo 8, 9 ir 96 straipsnius;

14.  tvirtina, kad tolesnės ES paramos rinkimų procesui KDR pobūdis ir mastas turi priklausyti nuo pažangos, padarytos įgyvendinant 2011 m. ES rinkimų stebėjimo misijos ir 2014 m. tolesnės veiklos misijos rekomendacijas, rinkimų tvarkaraščio laikymosi ir patikimo biudžeto pateikimo;

15.  ragina ES delegaciją stebėti įvykius ir imtis visų tinkamų veiksmų ir priemonių, įskaitant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, siekiant paremti žmogaus teisių gynėjus ir demokratinius judėjimus;

16.  ragina KDR teismines institucijas apginti savo nepriklausomumą nuo bet kokio naudojimo jomis politiniais tikslais ir užtikrinti teisinėmis priemonėmis pripažintų teisių, pvz., teisės kreiptis į teismą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, apsaugą;

17.  ragina KDR valdžios institucijas nemenkinti masinių kapaviečių prie Kinšasos reikšmės ir pritaria ES ir JT raginimui skubiai, skaidriai ir patikimai atlikti tyrimą siekiant nuraminti dingusių žmonių artimuosius ir padaryti galą įvairiems įtarimams;

18.  smerkia tai, kad neteisėtai uždaromos ir piktnaudžiaujant cenzūruojamos žiniasklaidos priemonės, taip pat tai, kad laikinai sustabdomos telekomunikacijos;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungai, Didžiųjų ežerų regiono šalių vyriausybėms, Kongo Demokratinės Respublikos ministrui pirmininkui ir parlamentui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai ir AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0388.


Bahreinas, ypač Nabeelio Rajabo atvejis
PDF 264kWORD 86k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bahreino, ypač Nabeelio Rajabo atvejo (2015/2758(RSP))
P8_TA(2015)0279RC-B8-0703/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bahreino, ypač į savo 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl Bahreino, ypač Nabeelio Rajabo, Abdulhadi al-Khawaja ir Ibrahimo Sharifo atvejų(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 17 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai pareiškimą dėl partijos „al-Wefaq“ generalinio sekretoriaus Ali Salmano nuteisimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 24 d. Dohoje, Katare, vykusį 24-ąjį ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos Bendrosios tarybos bei ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 1 d. Kaire susirinkusios Arabų lygos ministrų tarybos sprendimą Bahreino sostinėje Manamoje įsteigti Arabų žmogaus teisių teismą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. Bahreino vyriausybės pateiktą ataskaitą, kurioje išsamiai išdėstoma, kaip Bahreinas įgyvendina 2014 m. vasario mėn. Bahreino Nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijas, ir atnaujintą visuotinį periodinį vertinimą;

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir Arabų žmogaus teisių chartiją, prie kurių yra prisijungęs Bahreinas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. patvirtintas ir 2008 m. peržiūrėtas Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo,

–  atsižvelgdamas į naujuosius ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriais siekiama žmogaus teisių apsaugą ir stebėseną paversti vienu svarbiausiu visų sričių ES politikos aspektu ir į kuriuos yra įtrauktas atskiras skirsnis dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Stavro Lambrinidžio vizitą į Bahreiną 2015 m. gegužės pabaigoje,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 ir 19 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi po to, kai 2011 m. lapkričio 23 d. Bahreino nepriklausoma tyrimų komisija paskelbė ataskaitą ir 2012 m. lapkričio 21 d. paskelbė tolesnę ataskaitą, Bahreinas pažadėjo padaryti pažangą vykdydamas reformas, susijusias su žmogaus teisių padėtimi;

B.  kadangi teikia vilčių tai, kad buvo sukurta Vidaus reikalų ministerijos ombudsmeno pareigybė, Kalinių ir sulaikytųjų teisių komisija ir Specialiųjų tyrimų skyrius; kadangi šias institucijas reikėtų padaryti labiau nešališkas, skaidrias ir nepriklausomas nuo vyriausybinių institucijų;

C.  kadangi nuo 2011 m. sukilimo pradžios Bahreino valdžios institucijos vis dažniau naudoja represines priemones prieš pilietinės visuomenės aktyvistus ir taikią opoziciją; kadangi 2014 m. birželio 10 d. 47 valstybės, įskaitant visas 28 ES valstybes nares, per 28-ąją JT Žmogaus teisių tarybos sesiją pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė rimtą susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Bahreine; kadangi bendrame pareiškime buvo nurodytos sritys, kurios kelia susirūpinimą, įskaitant nuosprendžius už naudojimąsi teise į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, kuriais įkalinama ilgam laikui, pakankamų garantijų dėl sąžiningo teismo proceso trūkumą, demonstracijų malšinimą, asmenų, besinaudojančių teise į nuomonės ir išraiškos laisvę, nuolatinį persekiojimą ir įkalinimą, netinkamą elgesį ir kankinimą sulaikymo įstaigose, savavališką pilietybės atėmimą be tinkamo proceso ir nepakankamą atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus;

D.  kadangi Bahreino žmogaus teisių gynėjas, Bahreino žmogaus teisių centro pirmininkas, Tarptautinės žmogaus teisių federacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir organizacijos „Human Rights Watch“ Vidurio Rytų skyriaus patariamojo komiteto narys Nabeel Rajab buvo nuteistas šešiems mėnesiams kalėti vien dėl to, kad taikiai naudojosi savo saviraiškos laisve; kadangi Nabeel Rajab buvo suimtas 2014 m. spalio 1 d. po jo vizito Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetyje remiantis kaltinimais, kad jis paskelbė „Twitter“ žinutes apie Bahreino piliečių grupę, kuri galbūt bendradarbiauja su IS / „Da'esh“; kadangi jam pateikti kaltinimai dėl viešos institucijos ir kariuomenės įžeidimo; kadangi 2013 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais Nabeelo Rajabo sulaikymą apibūdino kaip savavališką;

E.  kadangi Nabeel Rajab nuo to laiko, kai sukūrė Bahreino žmogaus teisių centrą, keletą kartų buvo nuteistas kalėti; kadangi Nabeelui Rajabui iškelti kiti kaltinimai, susiję su jo saviraiškos laisve, ir jam gresia įkalinimas dešimčiai metų už tariamą „statutinės institucijos įžeidimą“ ir „gandų skleidimą karo metu“;

F.  kadangi panašiai, kaip Nabeel Rajab, daug žmogaus teisių gynėjų, pvz., Naji Fateel, Danijos žmogaus teisių gynėjas Adbulhadi Al-Khawaja, Švedijos politinis aktyvistas Mohammed Habib Al-Muqdad ir kiti taip vadinamo Bahreino tryliktuko nariai, buvo sulaikyti, Bahreine patyrė teisinį priekabiavimą, buvo įkalinti ir kalės ilgą laiką arba iki gyvos galvos ir šie veiksmai yra tiesioginės represijos dėl jų veiklos ginant žmogaus teises; kadangi pranešama, kad prieš daugelį iš jų buvo naudojama prievarta, su jais buvo netinkamai elgiamasi ir jie buvo fiziškai arba psichologiniai kankinami;

G.  kadangi, pasak Bahreino žmogaus teisių centro, daugiau nei 3 000 kalinių yra savavališkai sulaikyti, daug iš jų yra žmogaus teisių gynėjai, kurie buvo įkalinti ir kalės ilgą laiką arba iki gyvos galvos ir šie veiksmai yra tiesioginės represijos dėl jų veiklos ginant žmogaus teises kadangi pranešama, kad prieš daugelį iš jų buvo naudojama prievarta, su jais buvo netinkamai elgiamasi ir jie buvo fiziškai arba psichologiškai kankinami;

H.  kadangi 2015 m. birželio 16 d. pagrindinės Bahreino opozicijos partijos „al-Wefaq“ generalinis sekretorius Sheikh Ali Salman buvo nuteistas kalėti ketverius metus dėl antivyriausybinių protestų, kilusių 2011 m., pačiame regione vykusių Arabų pavasario sukilimų įkarštyje; kadangi pranešama, kad jo advokatams teismas neleido pateikti žodinių argumentų ir jiems nebuvo suteikta jokios realios galimybės išnagrinėti įrodymus; kadangi Jungtinių Tautų nepriklausomų ekspertų grupė, kurios dalis žinoma kaip Žmogaus teisių tarybos specialiosios procedūros, paragino Bahreino valdžios institucija paleisti Sheikhą Ali Salmaną;

I.  kadangi nuo 2012 m. Bahreinas piktnaudžiavo teisės aktais dėl kovos su terorizmu ir savavališkai atėmė pilietybę iš aktyvistų ir opozicijos narių, įskaitant mažiausiai devynis nepilnamečius, tai naudodamas kaip represinę priemonę už prieštaravimą; kadangi, remiantis keliais pranešimais, vien tik 2015 m. pilietybė atimta daugiau kaip 100 aktyvistų, protestuotojų ir politikų ir daugelis jų tapo asmenimis be pilietybės, pažeidžiant JT konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo;

J.  kadangi nuo 2011 m. padaugėjo mirties bausmės naudojimo politinėse bylose atvejų; kadangi nuo 2011 m. mažiausiai septyniems asmenims buvo paskelbti mirties bausmės nuosprendžiai politinėse bylose ir vien tik 2015 m. buvo nuteisti keturi iš jų;

K.  kadangi karaliaus įsakymu įsteigta Bahreino nepriklausoma tyrimų komisija Bahreine 2011 m. vasario mėn. įvykiams tirti ir ataskaitoms dėl jų teikti pateikė keletą rekomendacijų dėl žmogaus teisių ir politinių reformų; kadangi buvo padaryta pažanga pertvarkant teisinę ir teisėsaugos sistemas, tačiau vyriausybė įgyvendino ne visas pagrindines Komisijos rekomendacijas, pvz., ji neįgyvendino rekomendacijos paleisti protesto vadovus, nuteistus už tai, kad naudojosi savo teise į saviraiškos ir susirinkimų laisvę; kadangi susitaikymo derybos, dar vadinamos nacionaliniu dialogu, užstrigo; kadangi kai kurios grupės vis dar neturi atstovų politinėje sistemoje, o saugumo pajėgos išlieka neatskaitingos;

1.  ragina panaikinti kaltinimus visiems žmogaus teisių gynėjams, politiniams aktyvistams ir kitiems asmenims, sulaikytiems ir apkaltintiems padarius pažeidimus, susijusius su teise į saviraišką, taikius susirinkimus ir asociacijas, įskaitant Nabeelį Rajabą, Sheikhą Ali Salmaną ir „Bahreino tryliktuką“, ir juos nedelsiant ir besąlygiškai paleisti;

2.  pripažįsta Bahreino valdžios institucijų įsipareigojimus įgyvendinti Bahreino Nepriklausomos tyrimų komisijos 2011 m. rekomendacijas ir JT visuotiniame periodiniame vertinime pateiktas rekomendacijas, taip pat rekomendacijas, kurios buvo pateiktos pagal kitus JT mechanizmus, ir tai, kad neseniai buvo paleista daug kalinių, apkaltintų nusikaltimais, susijusiais su jų politine asociacija ir saviraiška; ragina Bahreino vyriausybę įgyvendinti visas Bahreino Nepriklausomos tyrimų komisijos atskaitoje ir visuotiniame periodiniame vertinime pateiktas rekomendacijas, nutraukti visus žmogaus teisių pažeidimus ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, laikantis Bahreino tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje;

3.  išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl piktnaudžiavo Bahreine teisės aktais dėl kovos su terorizmu, pažeidžiant žmogaus teises, įskaitant pilietybės atėmimą;

4.  smerkia tolesnį kankinimų naudojimą ir kitą žiaurų ir žeminantį Bahreino valdžios institucijų elgesį su kaliniais, taikiais protestuotojais ir opozicijos nariais ar jų baudimą ir ragina Bahreino vyriausybę laikytis savo prievolių ir įsipareigojimų pagal JT konvenciją prieš kankinimą;

5.  ragina Bahreino vyriausybę bendradarbiauti su JT specialiaisiais pranešėjais (visų pirma specialiaisiais pranešėjais teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais, kankinimų klausimais bei teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais) ir jiems išduoti nuolatinį kvietimą;

6.  atkreipia dėmesį į Bahreino vyriausybės dedamas pastangas reformuoti baudžiamąjį kodeksą ir teisines procedūras ir ragina šį procesą tęsti; ragina Bahreino vyriausybę imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinta nešališka ir teisinga teismų sistema, užtikrintas tinkamas teisminis procesas ir užtikrintas jo ombudsmeno, Specialiųjų tyrimų skyriaus ir Nacionalinės žmogaus teisių institucijos nepriklausomumas;

7.  ragina nedelsiant ratifikuoti Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvų protokolą, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį fakultatyvinį protokolą, kuriuo siekiama panaikinti mirties bausmę, Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo ir Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;

8.  ragina Bahreino valdžios institucijas tęsti nacionalinį dialogą dėl konsensuso siekiant ilgalaikio ir įtraukaus nacionalinio susitaikymo ir tvarių politinių krizės sprendimų; pažymi, kad tvariame politiniame procese turėtų būti galima laisvai išreikšti teisėtą ir taikią kritiką; atsižvelgdamas į tai, primena Bahreino valdžios institucijoms, kad šiitų daugumos ir jų taikių politinių atstovų įtraukimas remiantis žmogišku orumu, pagarba ir teisingumu turėtų būti būtina bet kokios patikimos nacionalinio susitaikymo ir tvarios reformos dalis;

9.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. birželio mėn. suteikus karaliaus atleidimą, anksčiau laiko buvo paleistas opozicijos lyderis Ibrahim Sharif; mano, kad šis sprendimas yra laukiamas ir svarbus žingsnis pasitikėjimo skatinimo Bahreine procese;

10.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę toliau pabrėžti reformų ir susitaikymo svarbą visuomet, kai ji bendraus su Bahreino vyriausybe; tvirtai skatina įsteigti ES ir Bahreino darbo grupę žmogaus teisių klausimais, tačiau pažymi, kad ES ir Bahreino dialogas žmogaus teisių klausimais negali pakeisti visapusiško vyriausybės ir opozicijos dialogo pačiame Bahreine;

11.  atkreipia dėmesį į ombudsmeno, Kalinių ir sulaikytųjų teisių komisijos ir Nacionalinės žmogaus teisių institucijos rekomendacijas, visų pirma dėl sulaikytųjų teisių ir jų sąlygų kalėjime, įskaitant rekomendacijas dėl kaltinimų dėl netinkamo elgesio ir kankinimo; skatina tas institucijas nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai tęsti savo veiklą ir ragina Bahreino valdžios institucijas visiškai įgyvendinti šias rekomendacijas;

12.  ragina ES skubiai imtis bendrų veiksmų, kad būtų sukurta strategija, dėl to, kaip ES ir Komisija galėtų aktyviai daryti spaudimą, kad būtų paleisti įkalinti veikėjai ir sąžinės kaliniai; ragina EIVT ir valstybes nares užtikrinti, kad ES delegacija Rijade ir valstybių narių ambasados Bahreine tinkamai įgyvendintų ES žmogaus teisių gaires, visų pirma žmogaus teisių gynėjų ir kankinimo klausimais, ir teiktų ataskaitas apie jų įgyvendinimą;

13.  ragina ES uždrausti ašarinių dujų ir minios kontroliavimo priemonių eksportą, kol nebus atlikti tyrimai dėl jų netinkamo naudojimo ir kol nebus patraukti atsakomybėn tokio netinkamo naudojimo kaltininkai;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Bahreino Karalystės vyriausybei ir parlamentui ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėms narėms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0109.


Dviejų krikščionių pastorių padėtis Sudane
PDF 253kWORD 76k
2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dviejų krikščionių pastorių padėties Sudane (2015/2766(RSP))
P8_TA(2015)0280RC-B8-0707/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,

–  atsižvelgdamas į žmogaus teisių ekspertų 2014 m. gegužės 19 d. ataskaitą, parengtą vadovaujantis JT žmogaus teisių tarybos specialiosiomis procedūromis,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdama į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. ES religijos ir tikėjimo laisvės gaires,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. priimtą Sudano nacionalinį žmogaus teisių planą, pagrįstą universalumo ir visų žmonių lygybės principais,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, t. y. į 2007 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 62/149, 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 63/168, 2010 m. gruodžio 21 d. rezoliuciją Nr. 65/206, 2012 m. gruodžio 20 d. rezoliuciją Nr. 67/176 ir 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 3/69 mirties bausmės taikymo moratoriumo klausimu, kuriose ji ragino šalis, kur tebevykdoma mirties bausmė, įvesti egzekucijų moratoriumą, siekiant ją panaikinti,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Sudano nacionalinė žvalgybos tarnyba (NISS) suėmė Pietų Sudano Evangelikų presbiterionų bažnyčios pastorių Michaelą Yatą po pamokslo, kurį lankydamasis Sudane 2014 m. gruodžio 21 d. jis skaitė Chartumo Šiaurės bažnyčioje (tai Sudano Evangelikų presbiterionų bažnyčios atšaka); kadangi jis buvo suimtas iš karto po to, kai baigė skaityti pamokslą, kuriame, kaip teigiama, pasmerkė prieštaringą bažnyčios žemės ir nuosavybės pardavimą bei elgesį su krikščionimis Sudane;

B.  kadangi 2015 m. sausio 11 d. buvo suimtas pastorius Peter Yen Reith – tai įvyko jam įteikus laišką Sudano religinių reikalų biurui, kuriame jis teiravosi apie pastorių Michaelą ir prašė suteikti daugiau informacijos apie jo suėmimą;

C.  kadangi abu vyrai iki 2015 m. kovo 1 d. buvo kalinami be teisės susirašinėti, o 2015 m. gegužės 4 d. abu buvo apkaltinti įvairiais nusikaltimais pagal 1991 m. Sudano baudžiamąjį kodeksą, įskaitant: bendrus nusikalstamus veiksmus (21 straipsnis), grėsmės konstitucinei tvarkai kėlimą (51 straipsnis), karą prieš valstybę (50 straipsnis), šnipinėjimą (53 straipsnis), neteisėtą oficialių dokumentų gavimą ar atskleidimą (55 straipsnis), neapykantos kurstymą (64 straipsnis), taikos trikdymą (69 straipsnis) ir piktžodžiavimą (125 straipsnis);

D.  kadangi pripažinus asmenį kaltu pagal Sudano baudžiamojo kodekso 50 ir 53 straipsnius jam įvykdoma mirties bausmė;

E.  kadangi 2015 m. liepos 1 d. Sudano valdžios institucijų atstovai atvyko nugriauti dalies Bahri Evangelikų bažnyčios komplekso; kadangi bažnyčios advokatas Mohamed Mustafa – jis yra ir abiejų suimtų pastorių advokatas – ir Bahri Evangelikų bažnyčios pastorius Hafez pasiskundė, kad vyriausybės atstovas griovė ne tą komplekso dalį; kadangi jie abu buvo suimti už trukdymą valstybės tarnautojui vykdyti savo pareigą; kadangi vyriausybės pareigūnas toliau griovė ne tą komplekso dalį;

F.  kadangi nuo 2011 m., kai atsiskyrė Pietų Sudanas, Sudane nuolat dažnėjo grasinimai bažnyčios vadovams, krikščionių bendruomenių bauginimas ir bažnyčios turto griovimas;

G.  kadangi 12 jaunų krikščionių mergaičių iš Nubos kalnų 2015 m. birželio 25 d. buvo suimtos joms išeinant iš baptistų bažnyčios ir apkaltintos tuo, kad buvo nepadoriai apsirengusios; kadangi kitą dieną dvi iš jų buvo išlaisvintos nepateikus kaltinimų, o likusios 10 buvo paleistos už užstatą;

H.  kadangi krikščionės mergaitės turės stori prieš teismą jas apkaltinus pagal Sudano baudžiamojo kodekso 152 straipsnį, kuriame teigiama, kad asmuo, kuris viešoje vietoje elgiasi nepadoriai arba kurio veiksmai prieštarauja visuomenės moralės principams arba kuris vilkti nepadorius ar visuomenės moralės principams prieštaraujančius drabužius arba įžeidžia visuomenės jausmus, baudžiamas nuplakant, tačiau neviršijant keturiasdešimties kirčių, arba jam skiriama bauda arba abi bausmės;

I.  kadangi Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartija, kurią yra ratifikavęs Sudanas, apima teisę į gyvybę, taip pat draudimą kankinti ir žiaurių, nežmoniškų ar žeminamų bausmių ir elgesio draudimą, tačiau, kadangi šioje šalyje už ne vieną nusikalstamą veiką tebetaikoma mirties bausmė, taip pat galūnių nukirsdinimas, plakimas ir kitos fizinės bausmės;

J.  kadangi visuotinio mirties bausmės moratoriumo paskelbimas siekiant visiškai ją panaikinti turi likti vienu iš pagrindinių tarptautinės bendruomenės tikslų – tai pakartota JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje;

1.  ragina Sudano valdžios institucijas panaikinti visus kaltinimus pastoriams Michaelui Yatui ir Peteriui Yenui Reithui ir ragina juos nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti; tuo pačiu ragina Sudano vyriausybę užtikrinti, kad laukdami išlaisvinimo abu pastoriai nebūtų kankinami ar kad su jais nebūtų dar kaip nors netinkamai elgiamasi ir kad būtų tinkamai užtikrinamas jų fizinis ir protinis neliečiamumas;

2.  ragina ES delegaciją Sudane stebėti teismo procesą ir teikti pagalbą pastoriams; ragina ES imtis vadovaujamo vaidmens atkreipiant dėmesį į sunkius ir paplitusius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus šalyje ir juos pasmerkiant;

3.  primena Sudano valdžios institucijoms jų įsipareigojimus saugoti religijos ir tikėjimo laisvę, prisiimtus nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; pakartoja, kad religijos, sąžinės ir tikėjimo laisvė – visuotinė žmogaus teisė, kuri turi būti saugoma visur ir užtikrinama visiems; griežtai smerkia visų formų smurtą ir bauginimą, dėl kurio varžoma teisė savo nuožiūra priimti ar išpažinti pasirinktą religiją arba tokios neišpažinti, įskaitant grasinimų, fizinės jėgos ar baudžiamųjų sankcijų taikymą, siekiant priversti tikinčiuosius atsisakyti savo religijos, o netikinčiuosius atsiversti;

4.  smerkia 12 krikščionių mergaičių suėmimą; ragina Sudano vyriausybę nutraukti bylą prieš 10 mergaičių, kurios tebeturi būti išteisintos dėl nusikaltimo;

5.  ragina Sudano vyriausybę panaikinti visus teisės aktus, kuriais diskriminuojama dėl religijos, ir apsaugoti mažumų grupių, įskaitant visus tikėjimus išpažįstančias mažumas, tapatybę;

6.  smerkia krikščionių persekiojimą ir kišimąsi į bažnyčios reikalus; ragina Sudano vyriausybę liautis vykdžius tokią veiklą; ragina Sudaną panaikinti įstatymus dėl atsimetimo ir neuždarinėti bažnyčių ir kitų religinių vietų;

7.  ragina Sudano vyriausybę reformuoti šalies teisinę sistemą atsižvelgiant į tarptautinius žmogaus teisių standartus, siekiant apsaugoti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei užtikrinti kiekvieno asmens žmogaus teisių apsaugą, ypač moterų, religinių mažumų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių atveju;

8.  pakartoja, kad visais atvejais smerkia mirties bausmę ir kad visame pasaulyje būtina paskelbti moratoriumą siekiant ją panaikinti; taigi ragina Sudano vyriausybę panaikinti mirties bausmę, taip pat iki šiol taikomą bausmę nuplakant ir sušvelninti mirties nuosprendžius;

9.  ypač susirūpinęs dėl didėjančių represijų, nukreiptų prieš opozijos narius; griežtai smerkia Oumdourmano teismo 2015 m. liepos 6 d. sprendimą skirti nedelsiant taikytiną nuplakimo 20 kirčių bausmę Kongreso partijos pirmininko pavaduotojui Mastourui Ahmedui Mohamedui ir kitiems dviems partijos vadovams Assemui Omarui ir Ibrahimui Mohamedui; reiškia paramą už pastangas, ypač pastangas, kurias įdėjo JT, ES, Afrikos Sąjunga ir trejetas (Norvegija, JK ir JAV), siekdamos derybomis pasiekti sprendimą dėl padėties Sudane ir paremti pilietinės visuomenės ir opozicijos šalių veiksmus įtraukiam taikos procesui paskatinti;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Sudano Respublikos vyriausybei, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Panafrikos Parlamentui.

Teisinis pranešimas