Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2015 m. rugsėjo 9 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Klausimai, į kuriuos atsakoma raštu (Darbo tvarkos taisyklių 130 straipsnio 3 dalies išaiškinimas)
 Plenarinio posėdžio sustabdymas arba pabaiga (Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio išaiškinimas)
 Tarpparlamentinės delegacijos pervadinimas
 Žuvininkystės partnerystės susitarimas su Bisau Gvinėja: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (pritarimas) ***
 Žuvininkystės partnerystės susitarimas su Bisau Gvinėja: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (rezoliucija)
 Žvejybos partnerystės susitarimas su Žaliuoju Kyšuliu: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (pritarimas) ***
 Žvejybos partnerystės susitarimas su Žaliuoju Kyšuliu: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (rezoliucija)
 Žvejybos partnerystės susitarimas su Madagaskaru: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***
 Protokolas, kuriuo iš dalies keičiama Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Marakešo sutartis) (pritarimas) ***
 Protokolas, kuriuo iš dalies keičiama Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Marakešo sutartis) (rezoliucija)
 Įgaliojimas Austrijai, Belgijai ir Lenkijai ratifikuoti Budapešto konvenciją dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais sutarties (CMNI) arba prie jos prisijungti ***
 Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje *
 ES politikos miestų dimensija
 Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ES skatinimas
 2012–ųjų Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų įvertinimas
 2011 m. Baltosios knygos dėl transporto įgyvendinimas
 Moterų karjera mokslo srityje ir universitetuose
 Didesnių galių suteikimas mergaitėms pasitelkiant švietimą ES
 EEE ir Šveicarijos ryšiai: visiško vidaus rinkos sukūrimo kliūtys

Klausimai, į kuriuos atsakoma raštu (Darbo tvarkos taisyklių 130 straipsnio 3 dalies išaiškinimas)
PDF 231kWORD 61k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento sprendimas dėl klausimų, į kuriuos atsakoma raštu (Darbo tvarkos taisyklių 130 straipsnio 3 dalies išaiškinimas) (2015/2152(REG))
P8_TA(2015)0295

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 4 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnį,

1.  nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių 130 straipsnio 3 dalies pridėti tokį išaiškinimą:

„Formuluotė „išimtiniais atvejais“ turi būti suprantama taip, kad papildomus klausimus būtina pateikti skubiai ir negalima laukti, kol tokį klausimą bus galima pateikti kitą mėnesį. Be to, pagal 3 dalies antrą pastraipą pateikiamų klausimų skaičius neturi viršyti nustatytos penkių klausimų per mėnesį kvotos.“

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.


Plenarinio posėdžio sustabdymas arba pabaiga (Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio išaiškinimas)
PDF 231kWORD 61k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento sprendimas dėl plenarinio posėdžio sustabdymo arba pabaigos (Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio išaiškinimas) (2015/2153(REG))
P8_TA(2015)0296

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 4 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnį,

1.  nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio pridėti tokį išaiškinimą:"„Jei pateikiamas prašymas sustabdyti arba baigti plenarinį posėdį, balsavimo dėl šio prašymo procedūra inicijuojama be reikalo nedelsiant. Turėtų būti naudojamos įprastos balsavimo per plenarinį posėdį paskelbimo priemonės ir laikantis esamos praktikos turėtų būti paliekama pakankamai laiko Parlamento nariams ateiti į plenarinių posėdžių salę.Jei toks prašymas atmetamas, pagal analogiją su 152 straipsnio 2 dalies antra pastraipa panašus prašymas negali būti vėl pateiktas tą pačią dieną. Vadovaujantis 22 straipsnio 1 dalies aiškinimu, Parlamento pirmininkas turi teisę pareikalauti liautis teikti nereikalingus prašymus pagal minėtąjį straipsnį.“"

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.


Tarpparlamentinės delegacijos pervadinimas
PDF 227kWORD 61k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento sprendimas dėl tarpparlamentinės delegacijos pervadinimo (2015/2842(RSO))
P8_TA(2015)0297

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą dėl tarpparlamentinių delegacijų, delegacijų jungtiniuose parlamentiniuose komitetuose ir delegacijų parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir daugiašalėse parlamentinėse asamblėjose skaičiaus(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 212 straipsnį,

1.  nutaria, kad pavadinimas „Delegacija ryšiams su Palestinos Įstatymų Leidybos Taryba“ būtų pakeistas į "Delegacija ryšiams su Palestina“;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

(1) Tą dieną priimti tekstai, P7_TA(2014)0217.


Žuvininkystės partnerystės susitarimas su Bisau Gvinėja: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (pritarimas) ***
PDF 246kWORD 62k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, sudarymo projekto (11667/2012 – C8-0278/2014 – 2012/0134(NLE))
P8_TA(2015)0298A8-0233/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11667/2012),

–  atsižvelgdamas į Protokolą, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, projektą (11671/2012),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0278/2014),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi bei Biudžeto komitetų nuomones (A8-0233/2015),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Bisau Gvinėjos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2015)0299.


Žuvininkystės partnerystės susitarimas su Bisau Gvinėja: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (rezoliucija)
PDF 265kWORD 83k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, sudarymo projekto (11667/2012 – C8-0278/2014 – 2012/0134(NLE)2015/2119(INI))
P8_TA(2015)0299A8-0236/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos pasiūlymą dėl sprendimo (11667/2012),

–  atsižvelgdamas į Protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, projektą (11671/2012),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 7 dalį (C8-0278/2014),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES 2011 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus parterystės susitarimo taikymo protokolo ex post vertinimo ataskaitą (bendrasis susitarimas FICH/2006/20, specialioji sutartis Nr. 27, 2010 m. rugsėjo mėn.),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d.(2) teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0236/2015),

A.  kadangi apskritai protokolu siekiama stiprinti ES ir Bisau Gvinėjos bendradarbiavimą žuvininkystės srityje atsižvelgiant į abiejų šalių interesus, t. y. sukurti partnerystės pagrindą ir juo remiantis įgyvendinti tausios žuvininkystės politiką atsakingai ir tausiai naudojant žuvų išteklius Bisau Gvinėjos išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat užsitikrinti tinkamą ES laivynų interesus atitinkančią sužvejotų išteklių pertekliaus dalį;

B.  kadangi Europos Sąjunga turėtų daryti viską, ką gali, kad užtikrintų, jog su trečiosiomis valstybėmis sudaromi tausios žuvininkystės susitarimai būtų naudingi ir ES, ir atitinkamoms trečiosioms valstybėms, įskaitant jų vietos gyventojus ir žvejybos pramonę;

C.  kadangi pirmasis EEB ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės susitarimas sudarytas 1980 m. ir kadangi nuo tada iki 2012 m. birželio 15 d. EEB / ES valstybių narių laivynams buvo sudaromos žvejybos Bisau Gvinėjos vandenyse galimybės, t. y. tol, kol galiojo protokolai, kuriais remiantis buvo įgyvendinamas susitarimas;

D.  kadangi pagal dabartinį protokolą ES laivynams nustatytos tokios žvejybos galimybės: krevečių traleriams šaldikliams – 3 700 BRT, pelekinių žuvų ir galvakojų moliuskų traleriams šaldikliams – 3 500 BRT, 28-iems tunų žvejybos seineriams šaldikliams ir ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams bei 12-ai tunų žvejybos laivų su kartinėmis ūdomis; kadangi ES ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės susitarimas labai svarbus, nes tai vienas iš nedaugelio ES žuvininkystės susitarimų, pagal kuriuos leidžiama mišrioji žvejyba;

E.  kadangi lėšos, pervedamos Bisau Gvinėjai pagal šį susitarimą – ypač mainais už prieigą prie išteklių – sudaro didelę Bisau Gvinėjos biudžeto dalį; kadangi, nežiūrint į tai, vienu metu pervedimai pagal sektorių bendradarbiavimo išlaidų kategoriją buvo sustabdyti dėl tam tikrų sunkumų įsisavinant pagalbą Bisau Gvinėjoje;

F.  kadangi Bisau Gvinėja susiduria su socialinio ir ekonominio vystymosi trūkumais apskritai ir žuvininkystės sektoriaus trūkumais konkrečiai tokiose svarbiose srityse, kaip profesinis mokymas, sektoriaus struktūra ir vaidmens, kurį sektoriuje atlieka moterys, pripažinimas;

G.  kadangi iki šiol sektorių bendradarbiavimo rezultatai apskritai nebuvo patenkinami; kadangi, nežiūrint į tai, pažanga užfiksuota žuvininkystės stebėjimo, kontrolės ir priežiūros, sanitarinės inspekcijos pajėgumų ir Bisau Gvinėjos dalyvavimo regioninių žuvininkystės organų veiklos srityse; kadangi tolesni patobulinimai vis dar galimi užtikrinant, jog susitarimu būtų labiau siekiama skatinti skaidrumą ir atskaitomybę sektorių bendradarbiavimo srityje ir puoselėjamas tvarus Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus, taip pat susijusių pramonės sektorių ir veiklos vystymas, siekiant užtikrinti, kad didesnė pridėtinės vertės, kuriamos naudojant šalies gamtos išteklius, dalis liktų pačioje Bisau Gvinėjoje;

H.  kadangi tai, kad pramoninių laivų savininkai savo laimikį perkrauna arba iškrauna už Bisau Gvinėjos ribų (pvz., Dakare arba Kanarų salose), yra viena priežastis, kodėl pramoninės žvejybos ekonominė nauda menka ir apsiriboja kukliu sukurtų darbo vietų skaičiumi (pagal ankstesnį protokolą – 148 vietos įgulos nariai); kadangi 2010 m. Bisau Gvinėjoje veikė tik viena žuvų perdirbimo įmonė;

I.  kadangi, nors pastaruoju metu padaryta tam tikra pažanga, dėl Bisau Gvinėjos nesugebėjimo vykdyti ES sveikatos reikalavimų prekyba žvejybos produktais su ES sutriko;

J.  kadangi neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba Bisau Gvinėjos vandenyse yra ilgai užsitęsusi problema; kadangi 2008 ir 2009 m. nacionalinės valdžios institucijos nustatė, kad veiklą pažeisdami taisykles vykdė 58 laivai: 11 iš jų žvejojo neturėdami licencijos, o 7 žvejojo draudžiamosiose zonose; kadangi, nors tam tikra pažanga padaryta ir Bisau Gvinėja akivaizdžiai turi šiokių tokių priemonių žvejybai kontroliuoti, įskaitant stebėtojų korpusą ir greitąsias patrulines valtis, Bisau Gvinėjos teritoriniuose vandenyse taikoma žuvininkystės stebėjimo ir kontrolės sistema tebeturi trūkumų;

K.  kadangi priežastimi susirūpinti turėtų būti laikoma tai, kad nustatytos žinių spragos tiek susitarimo poveikio jūrų ekosistemai, tiek užtikrinimo, kad prieiga prie perteklinių išteklių, kurių negali sužvejoti vietos laivynai, būtų ribota, požiūriais – tai lemia naujausių biologinių duomenų nebuvimas (ypač po 2012 m., kai veiklos Bisau Gvinėjoje nebevykdo ES laivynai) – ir šios spragos turi būti kuo greičiau užpildytos;

L.  kadangi Parlamentas visais etapais turi būti nedelsiant išsamiai informuojamas apie procedūras, susijusias su protokolu ar jo atnaujinimu;

1.  mano, kad šis susitarimas labai svarbus ir Bisau Gvinėjai, ir Bisau Gvinėjos vandenyse veiklą vykdantiems ES laivynams; todėl mano, jog sektorių bendradarbiavimo srityje iki šiol pasiekti rezultatai nepakankami, ir ragina Komisiją imtis visų reikiamų veiksmų: parengti didesnio paramos gavėjų – pirmiausia nedidelio masto tradiciniais įrankiais vykdoma žvejyba besiverčiančių bendruomenių – skaidrumo, atskaitomybės ir dalyvavimo mechanizmus ir prireikus peržiūrėti ir padidinti į susitarimą įtrauktą paramos sektoriui dalį, taip pat rasti geresnius ir kitokius būdus tos paramos įsisavinimo daliai padidinti, kad pasikeistų pastaraisiais dešimtmečiais vyravusi tendencija;

2.  laikosi nuomonės, kad susitarimu turi būti skatinamas išties tvaresnis Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus ir su juo susijusios pramonės bei veiklos – ypač nedidelio masto žvejybos, kuria labai prisidedama prie apsirūpinimo maistu ir vietos pragyvenimo šaltinių – vystymasis bei didėtų pridėtinė vertė, liekanti Bisau Gvinėjoje naudojant šalies gamtos išteklius; pripažįsta, kad pastaraisiais metais pastebėta teigiamų pokyčių, tačiau mano, jog, norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, būtinos ryžtingos ilgalaikės pastangos; mano, kad remtinos (ypač teikiant techninę pagalbą) sritys galėtų apimti institucinių pajėgumų ugdymą, žvejybos specialistų apmokymą, partnerystes su nedidelio masto žuvininkystės įmonėmis ir didesnį dėmesį lyčių politikai, siekiant pripažinti moterų vaidmenį (žuvų platinimas ir pardavimas, saugojimas, pirmasis perdirbimo etapas ir t. t.) ir juo pasinaudoti;

3.  mano, kad turėtų būti visapusiškai išnaudotos protokole numatytos galimybės ES laivuose įdarbinti vietos jūrininkus;

4.  mano, kad turėtų būti griežtinamos priemonės, skirtos užkirsti kelią NNN žvejybai Bisau Gvinėjos išskirtinėje ekonominėje zonoje, be kita ko, gerinant stebėjimo, kontrolės ir priežiūros veiklą visapusiškai naudojantis palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema, laivo žurnalais, inspektorių paslaugomis ir įgyvendinant regioninių žuvininkystės organizacijų sprendimus;

5.  pažymi, kad pagal žuvininkystės susitarimą numatyta parama sektoriui turi būti veiksmingiau derinama su vystomojo bendradarbiavimo priemonėmis, ypač su Europos plėtros fondo (EPF) teikiamomis galimybėmis;

6.  nepaisant įdėtų pastangų, ragina Komisiją toliau padėti Bisau Gvinėjos institucijoms gerinti žvejybos priežiūros ir kontrolės sistemą Bisau Gvinėjos vandenyse, kad būtų stiprinamos kovos su NNN žvejyba priemonės;

7.  pabrėžia, kad į šį susitarimą įtraukta nediskriminavimo sąlyga; teigiamai vertina tai, kad vykstant deryboms Bisau Gvinėja paskelbė savo su trečiosiomis valstybėmis sudarytus žuvininkystės susitarimus ir kad su jais buvo galima susipažinti; ragina Komisiją atidžiai stebėti šiuose susitarimuose numatytus ir žvejybos veiklos Gvinėjos vandenyse pokyčius;

8.  mano, jog pageidautina tobulinti duomenų apie visą laimikį (tikslinį laimikį ir priegaudą) ir, kalbant bendriau, apie žuvų išteklių išsaugojimo būklę kokybę ir tikslumą, kad būtų galima patikimiau įvertinti susitarimo poveikį jūrų ekosistemai ir žvejų bendruomenėms; mano, kad Bisau Gvinėjai turėtų būti padedama rengti savo priemones tokiems duomenims gauti; ragina Komisiją užtikrinti, kad už susitarimo įgyvendinimo priežiūrą atsakingi organai, įskaitant jungtinį mokslinį komitetą, dirbtų profesionaliau ir skaidriau;

9.  ragina Komisiją atsiųsti Parlamentui susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdžių protokolus ir išvadas, naujojo protokolo 3 straipsnyje numatytą daugiametę sektoriaus programą ir susijusių metinių vertinimų išvadas bei naujojo protokolo 4 straipsnyje numatytų posėdžių protokolus ir išvadas; ragina Komisiją leisti Parlamento atstovams dalyvauti jungtinio komiteto posėdžiuose stebėtojų teisėmis ir skatinti Bisau Gvinėjos žvejų bendruomenių atstovų dalyvavimą; be to, prašo Komisijos paskutiniais protokolo taikymo metais ir prieš pradedant derybas dėl jo atnaujinimo pateikti Parlamentui ir Tarybai išsamią jo įgyvendinimo ataskaitą, be reikalo neribojant prieigos prie šios ataskaitos;

10.  mano, kad Komisija turėtų pasistengti į protokolo 3 straipsnyje numatytą daugiametę sektoriaus programą įtraukti tikslus, kurių siekiant būtų galima realiai vystyti vietos žuvininkystę, ypač tradiciniais įrankiais vykdoma žvejybą ir žuvų perdirbimo pramonę, įskaitant daugiau iškrovimo vietų Bisau Gvinėjoje, taip pat vystyti kitokią ekonominę veiklą ir partnerystes žuvininkystės sektoriuje;

11.  mano, jog partnerystės susitarime numatytas jungtinis komitetas turėtų užtikrinti, kad, turit galvoje korupcijos problemą, visų pagal šį protokolą numatytų mechanizmų patikimumas būtų neginčijamas;

12.  ragina Komisiją ir Tarybą neviršijant savo įgaliojimų nedelsiant išsamiai informuoti Parlamentą visais procedūrų, susijusių su naujuoju protokolu ir jo atnaujinimu, etapais, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalyje;

13.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių ir Bisau Gvinėjos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL C 72 E, 2014 3 11, p. 21.
(2) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2015)0298.


Žvejybos partnerystės susitarimas su Žaliuoju Kyšuliu: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (pritarimas) ***
PDF 245kWORD 62k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo projekto (15848/2014 – C8-0003/2015 – 2014/0329(NLE))
P8_TA(2015)0300A8-0201/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15848/2014),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (15849/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0003/2015),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A8-0201/2015),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Žaliojo Kyšulio Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2015)0301.


Žvejybos partnerystės susitarimas su Žaliuoju Kyšuliu: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (rezoliucija)
PDF 254kWORD 72k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo Europos Bendrijos vardu projekto (15848/2014 – C8-0003/2015 – 2014/0329(NLE)2015/2100(INI))
P8_TA(2015)0301A8-0200/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15848/2014),

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo Europos Sąjungos vardu projektą (15849/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 7 dalį (C8-0003/2015),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimą 2014/948/ES dėl Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. teisėkūros rezoliuciją(2) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į ankstesniojo protokolo vertinimą ir analizę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0200/2015),

A.  kadangi protokolu siekiama sustiprinti Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos bendradarbiavimą, kad būtų sukurta partnerystės sistema tausios žuvininkystės politikai plėtoti ir žuvininkystės ištekliams atsakingai naudoti Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos zonoje, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus;

B.  kadangi protokole šalys susitarė įgyvendinti griežtą stebėsenos mechanizmą siekiant užtikrinti tausų išteklių naudojimą; kadangi šis mechanizmas visų pirma grindžiamas keitimusi ketvirčio duomenimis apie sužvejotus ryklius;

C.  kadangi abi šalys įsipareigojo visapusiškai laikytis visų Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) rekomendacijų;

D.  kadangi ICCAT ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas ryklių rūšių išteklius apibrėžė kaip sveikos būklės ir tai patvirtinta abiejų šio protokolo šalių moksliniame posėdyje;

E.  kadangi, visų pirma, naujasis stebėsenos mechanizmas, susietas su 30 ir 40 proc. ribine ryklių laimikio verte, kuri inicijuos papildomas priemones, yra žingsnis teisinga linkme;

F.  kadangi paramą sektoriui įgyvendinti vėluojama; kadangi pasiekimų lygis yra pakankamai geras, tačiau taip pat yra sunku nustatyti Europos sektorinės paramos poveikį, palyginti su kitų veiksmų, vykdomų pagal kitų vystymosi partnerių inicijuotas paramos programas, poveikiu;

G.  kadangi reikia nustatyti loginę veiksmų schemą, kad būtų geriau orientuojami ir standartizuojami protokolo vertinimai; kadangi tai visų pirma turėtų būti atliekama atsižvelgiant į sektorinę paramą;

1.  pritaria naujajam Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žuvininkystės protokolui, priimtam laikantis naujosios bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tausumo priemonių aplinkos ir socialiniu bei ekonominiu požiūriais;

2.  ragina Komisiją perduoti Parlamentui žvejybos partnerystės susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto susitikimų protokolus ir išvadas, taip pat naujo protokolo 3 straipsnyje numatytą daugiametę sektoriaus programą;

3.  ragina Komisiją paskutiniais protokolo taikymo metais ir prieš pradedant derybas dėl jo atnaujinimo pateikti Parlamentui ir Tarybai išsamią protokolo įgyvendinimo ataskaitą;

4.  pabrėžia, kad yra susirūpinęs, jog paskutiniaisiais ankstesnio protokolo galiojimo metais buvo labai padidėjęs ryklių rūšių sužvejojimas; ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie veiksmus, kurių ėmėsi jungtinis komitetas, atsižvelgdamas į mokslinį tyrimą, kuris turi būti atliekamas, kaip nurodyta protokolo priedo 4 straipsnio 6 dalyje, siekiant užtikrinti, kad šie ištekliai būtų žvejojami tausiai ir atsakingai; pabrėžia, kad Parlamentas taip pat turėtų būti informuojamas apie gaunamus duomenis apie ryklių išteklius;

5.  ragina Komisiją ir Tarybą, kad jos, neviršydamos atitinkamų savo įgaliojimų, nedelsiant ir išsamiai informuotų Parlamentą visais procedūrų, susijusių su protokolu ir jo atnaujinimu, etapais, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalyje;

6.  prašo Komisijos įvertinti, ar pagal šio protokolo nuostatas žvejojantys laivai laikėsi atitinkamų ataskaitų teikimo reikalavimų;

7.  prašo Komisijos kasmet pranešti Parlamentui apie papildomus tarptautinius Žaliojo Kyšulio susitarimus, kad Parlamentas galėtų stebėti visą žvejybos veiklą regione, įskaitant veiklą, kuri gali prieštarauti Europos žuvininkystės politikai, pvz., ryklių pelekų šalinimą;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Žaliojo Kyšulio Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 369, 2014 12 24, p. 1.
(2) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2015)0300.


Žvejybos partnerystės susitarimas su Madagaskaru: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***
PDF 244kWORD 61k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo nustatomos Madagaskaro Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo Sąjungos vardu projekto (15225/2014 – C8-0002/2015 – 2014/0319(NLE))
P8_TA(2015)0302A8-0196/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15225/2014),

–  atsižvelgdamas į protokolo, kuriuo nustatomos Madagaskaro Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (15226/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 7 dalį (C8–0002/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A8-0196/2015),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Madagaskaro Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Protokolas, kuriuo iš dalies keičiama Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Marakešo sutartis) (pritarimas) ***
PDF 238kWORD 61k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Marakešo sutartis), sudarymo Europos Sąjungos vardu (06040/2015 – C8-0077/2015 – 2015/0029(NLE))
P8_TA(2015)0303A8-0237/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06040/2015),

–  atsižvelgdamas į Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Marakešo sutartis), projektą (06041/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8–0077/2015),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0237/2015),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms ir Pasaulio prekybos organizacijai.

(1) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2015)0304.


Protokolas, kuriuo iš dalies keičiama Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Marakešo sutartis) (rezoliucija)
PDF 267kWORD 86k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Marakešo sutartis), sudarymo Europos Sąjungos vardu (06040/2015 – C8-0077/2015 – 2015/0029(NLE)2015/2067(INI))
P8_TA(2015)0304A8-0238/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06040/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8–0077/2015),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl Dohos vystymosi darbotvarkės dabartinės padėties ir pasirengimo devintajai PPO ministrų konferencijai(1),

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl regioninės integracijos ir muitinių modernizavimo tvaraus vystymosi AKR šalyse tikslais bendradarbiaujant su ES(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio mėn. Indonezijoje vykusios 9-osios PPO ministrų konferencijos rezultatus ir joje pasiektą susitarimą dėl prekybos lengvinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 27 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Generalinės tarybos pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario mėn. EBPO ataskaitą „PPO prekybos lengvinimo susitarimas. Galimas poveikis prekybos išlaidoms“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d.(6) teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0238/2015),

A.  kadangi daugelis prekybos lengvinimo veiksmų visų pirma tenka nacionalinėms institucijoms, tačiau daugelyje sričių bendradarbiaujant daugiašaliu principu gali būti užtikrinta didesnė nauda ir sumažintos išlaidos;

B.  kadangi norint, kad prekybos lengvinimo susitarimas (angl. TFA) įsigaliotų, jį turi ratifikuoti du trečdaliai PPO narių; kadangi ragina visas PPO nares užtikrinti, kad susitarimas įsigaliotų kuo greičiau ir visų pirma – prieš Nairobyje 2015 m. gruodžio mėn. vyksiančią 10-ąją PPO ministrų konferenciją;

C.  kadangi kai kurios didelės besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, pvz., Kinija, Brazilija ir Indija, neprašys suteikti techninės paramos; kadangi tai reikėtų vertinti teigiamai, nes tai parodo, kad parama bus teikiama toms šalims, kurioms jos iš tikrųjų reikia;

D.  kadangi ES imasi aktyvios veiklos siekdama užtikrinti skirtingų politikos sričių (prekybos, bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos ir t. t.) suderinamumą; kadangi šių sričių politika turėtų apimti įvairius sektorius ir būti vertinama remiantis poveikio tyrimais;

E.  kadangi ES yra įsipareigojusi skatinti laisvą, sąžiningą ir atvirą prekybą, kuri būtų subalansuota ir naudinga visoms šalims; kadangi PPO yra įprasta sistema, kurioje toliau taikomi ir dar kartą patvirtinami šie principai;

F.  kadangi ES ir jos valstybės narės yra didžiausios paramos teikėjos pasaulyje; kadangi finansinė parama prekybos lengvinimo susitarimui įgyvendinti yra priemonė pagal iniciatyvą „Pagalba prekybai“ ir neturėtų turėti poveikio daugiametės finansinės programos (DFP) daliai, kuri skirta oficialiai paramai vystymuisi (OPV);

1.  teigiamai vertina 2013 m. gruodžio mėn. vykusios devintosios PPO ministrų konferencijos rezultatus, kurioje derybos tarp 160 PPO narių buvo baigtos pasiekus TFA; mano, kad TFA – tai nepaprastai svarbus įvykis, nes tai pirmasis daugiašalis susitarimas nuo PPO įsteigimo 1995 m. ir pagal jį bus sukurtas 161 PPO narių muitinių modernizavimo planas;

2.  pabrėžia, kad ES ir toliau remia tai, kad visos PPO narės visapusiškai ir tiksliai įgyvendintų Balio priemonių rinkinio sprendimus, nes tai padėtų dėmesį sutelkti į sėkmingą derybų pagal Dohos vystymosi darbotvarkę (Dohos darbotvarkė) užbaigimą;

3.  pripažįsta naudą, kurią įgyvendinus šį susitarimą gaus besivystančios šalys, atsižvelgiant į tai, kad jis prisidės prie palankesnės aplinkos įmonėms, ypač MVĮ, kūrimo; visų pirma pabrėžia, kad, remiantis vertinimais, pvz., EBPO vertinimu, visiškai įgyvendinus susitarimą turėtų būti 12,5 –17,5 % sumažintas neapibrėžtumas, susijęs su patekimo į rinką sąlygomis, ir prekybos išlaidos, taigi vartotojams būtų pasiūlytas didesnis ir pigesnių prekių asortimentas, o verslo įmonėms sudarytos sąlygos patekti į naujas rinkas ir pagerinti savo konkurencingumą, didinant veiksmingumą ir sumažinant nereikalingą biurokratizmą ir susijusias išlaidas;

4.  pabrėžia, kad įgyvendinus šį susitarimą, visų pirma besivystančiose šalyse, bus suderintos ir supaprastintos su prekyba susijusios procedūros; pabrėžia, kad laikantis susitarimo galėtų būti plėtojamos galimybės plačiau naudoti novatoriškas technologijas ir elektronines sistemas, pvz., elektroninio mokėjimo sistemas, nacionalinius prekybos portalus ir vieno langelio principu veikiančius skyrius;

5.  ragina visas PPO nares nedelsiant stengtis surasti sprendimą, kaip įgyvendinti Balio priemonių rinkinį visais jo aspektais, įskaitant prekybą iškreipiančių subsidijų mažinimą, kad iki 10-osios PPO ministrų konferencijos Dohos darbotvarkė būtų baigta įgyvendinti;

6.  pabrėžia šio susitarimo svarbą vystymosi požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad taikomas specialus ir diferencijuotas režimas, pagal kurį besivystančios ir mažiausiai išsivysčiusios šalys gali nuspręsti, kada įgyvendins įvairias nuostatas ir kurių nuostatų atžvilgiu reiks prašyti techninės paramos;

7.  pabrėžia, kad nuo susitarimo įgyvendinimo lygio ir laikotarpio priklausys jo teikiama nauda; mano, kad visiškas ir sąžiningas susitarimo įgyvendinimas, atsižvelgiant į besivystančių šalių prioritetus ir joms svarbius klausimus Dohos vystymosi darbotvarkės srityje, bus naudingas visoms jį pasirašiusioms šalims;

8.  pabrėžia, kad susitarime numatyta privalomų nuostatų ir neprivalomų gairių; ragina visas PPO nares daryti viską, kas įmanoma, siekiant įgyvendinti tiek privalomas nuostatas, tiek gaires, kad būtų galima kuo labiau sumažinti prekybos sąnaudas;

9.  pripažįsta, kad daugelis pagal susitarimą nustatomų reikalavimų, ypač dėl skaidrumo ir automatizuoto atvykimo ir muitų mokėjimo, gali būti galinga kovos su korupcija pasienyje priemonė; ragina muitinės įstaigas glaudžiau bendradarbiauti ir pabrėžia, kad didesnis skaidrumas ne tik užtikrins efektyvesnę muitinės kontrolę, bet ir padės pasiekti aukštesnio lygio saugumą ir bus stipri paskata intensyvesnei prekybai;

10.  visapusiškai remia ES iniciatyvą numatyti 400 mln. EUR siekiant penkerių metų laikotarpiu finansuoti prekybos lengvinimo reformas ir projektus, skirtus pavyzdžiui, besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių muitinių sistemų tobulinimui; primena, kad šis finansavimas, kuris daugiausia bus teikiamas skiriant asignavimus regionų ekonominei integracijai pagal regionines orientacines programas, yra daug platesnės ES iniciatyvos „Pagalba prekybai“ dalis (2013 m. ES subsidijos sudarė 3,5 mlrd. EUR) ir prašo reguliariai teikti informaciją šiuo klausimu Europos Parlamentui ir valstybėms narėms;

11.  tačiau pabrėžia, kad teikiant šį finansavimą turėtų būti labai gerai koordinuojama su kitais finansavimą teikiančiais tarptautiniais paramos teikėjais, pvz., Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD), PPO ir Pasaulio banku; pabrėžia, kad reikėtų vengti dubliavimosi ir pernelyg didelės biurokratijos, nes jie gali atgrasyti pagalbos ieškančias šalis;

12.  taip pat ragina glaudžiai bendradarbiauti su specialistų organizacijomis, pvz., Pasaulio muitinių organizacija, kurios kiekvienu konkrečiu atveju gali suteikti vertingų praktinių ir techninių ekspertinių žinių ir palengvinti vystymąsi bei stiprinti gebėjimus šioje srityje; pabrėžia, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys ypač galėtų visapusiškai pasinaudoti TFA teikiamomis prekybos galimybėmis;

13.  pabrėžia, kad ES delegacijos visame pasaulyje galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, nes jos gali bendradarbiauti su besivystančiomis ir mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis vietoje, ir prašo, kad šios delegacijos kuo aktyviau dalyvautų išmokant techninės paramos lėšas;

14.  ragina Komisiją imtis visų įmanomų veiksmų siekiant remti besivystančias ir mažiausiai išsivysčiusias šalis joms vykdant savo įsipareigojimus, atsižvelgiant į tai, kad joms būtinas lankstumas susitarime numatytiems įsipareigojimams įgyvendinti; pabrėžia, kad pajėgumų stiprinimo finansavimas turėtų būti nukreiptas į gavėjus ir grindžiamas tikrų poreikių vertinimais;

15.  rekomenduoja tarptautinėms organizacijoms ir besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių partnerėms glaudžiai bendradarbiauti įgyvendinant C kategorijos nuostatas ir taip užtikrinti jų kuo greitesnį įgyvendinimą;

16.  pripažįsta, kad vis dar labai skiriasi išsivysčiusių ir besivystančių šalių pasienio procedūros ir kad dėl skurdžios infrastruktūros, neveiksmingo muitinių valdymo, korupcijos ir pernelyg didelio biurokratizmo lėtėja prekyba; pripažįsta, kad TFA ir vykdant prekybos liberalizavimo procesą siekiama to paties tikslo – sumažinti prekybos sąnaudas siekiant skatinti ekonominę veiklą;

17.  primena, kad daugeliui besivystančių šalių prekybos lengvinimas bus pagrindinis naudos šaltinis vykdant Dohos vystymosi darbotvarkę; palankiai vertina išsamias nuostatas dėl besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikomo specialaus ir diferencijuoto režimo; siūlo, kad naujasis metodas, pagal kurį prisiimami įsipareigojimai ir jų įgyvendinimas planuojamas pagal šalių pajėgumus, būtų būsimiems susitarimams taikomas standartas;

18.  pripažįsta, kad privačiojo sektoriaus ekspertinės žinios gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant taikyti prekybos lengvinimo priemones ir teikiant pagalbą ir paramą susitarimo įgyvendinimui besivystančiose šalyse; atkreipia dėmesį į JAV tarptautinės plėtros agentūros (angl. USAID) šiuo tikslu planuojamą iniciatyvą dėl viešojo ir privačiojo sektorių aljanso; ragina Komisiją skatinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą ir ištirti partnerysčių su Europos pramonės sektorių atstovais galimybes siekiant paremti susitarimo įgyvendinimą;

19.  pripažįsta, kad prekybos lengvinimo reformų įgyvendinimas platesniu mastu naudingas vystymuisi; atsižvelgdamas į tai, pažymi svarbų vaidmenį, kurį muitai gali atlikti sudarant palankesnes sąlygas skubiam pagalbos nelaimės atveju siunčiamų siuntų judėjimui; pabrėžia, kad teikiant skubią humanitarinę pagalbą turėtų būti galima pasinaudoti supaprastintomis muitinio įforminimo procedūromis siekiant užtikrinti greitesnį tiekimą, be to, šiai pagalbai neturėtų būti taikomi muitai ir mokesčiai.

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Pasaulio prekybos organizacijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0511.
(2) OL C 345, 2014 10 2, p. 28.
(3) 2015 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (COM(2015)0044).
(4) Balio ministrų deklaracija (WT/MIN(13)DEC); Balio ministrų sprendimas dėl prekybos lengvinimo susitarimo (2013 m. gruodžio 11 d. WT/MIN(13)/36 arba WT/L/911). https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/mc9_e/balipackage_e.htm
(5) 2014 m. lapkričio 28 d. Protokolas, kuriuo iš dalies keičiama Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Marakešo sutartis), WT/L/940.
(6) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2015)0303.


Įgaliojimas Austrijai, Belgijai ir Lenkijai ratifikuoti Budapešto konvenciją dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais sutarties (CMNI) arba prie jos prisijungti ***
PDF 243kWORD 61k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama atitinkamai Belgijos Karalystei ir Lenkijos Respublikai ratifikuoti Budapešto konvenciją dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais sutarties (CMNI), o Austrijos Respublikai prie jos prisijungti, projekto (08223/2015 – C8-0173/2015 – 2014/0345(NLE))
P8_TA(2015)0305A8-0231/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08223/2015),

–  atsižvelgdamas į Budapešto konvenciją dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais sutarties (08223/15/ADD1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8–0173/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0231/2015),

1.  pritaria Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama atitinkamai Belgijos Karalystei ir Lenkijos Respublikai ratifikuoti Budapešto konvenciją dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais sutarties, o Austrijos Respublikai prie jos prisijungti, projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.


Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje *
PDF 623kWORD 229k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje (COM(2015)0286 – C8-0156/2015 – 2015/0125(NLE))
P8_TA(2015)0306A8-0245/2015

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2015)0286),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0156/2015),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 30 d. Tarybos laišką, kuriuo ji informavo Parlamentą apie savo bendrą požiūrį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0245/2015),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  pritaria prie šios rezoliucijos pridėtam pareiškimui;

3.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

4.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 a nurodomoji dalis (nauja)
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos I skyrių ir 18 bei 19 straipsnius,
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  laikantis Sutarties 78 straipsnio 3 dalies ir 80 straipsnio, šiame sprendime numatytos solidarumo priemonės yra privalomos;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  laikinos skubaus perkėlimo priemonės sudaro tik vieną holistinio požiūrio, kuris išdėstytas 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“ ir būsimame Europos Parlamento pranešime savo iniciatyva, dalį. Europos Parlamentas pabrėžia, kad visi holistinio požiūrio aspektai yra svarbūs ir turėtų būti įgyvendinami lygiagrečiai. Per 2015 m. birželio 25 ir 26 d. posėdį Europos Vadovų Taryba, visų pirma atsižvelgdama į susidariusią nepaprastąją padėtį ir įsipareigojimą stiprinti solidarumą ir atsakomybę, susitarė dėl 40 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, laikino ir išimties tvarka per dvejus metus vykdytino perkėlimo iš Italijos ir Graikijos į kitas valstybes nares. Valstybės narės turėtų susitarti dėl privalomos tokių asmenų paskirstymo kvotos;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 konstatuojamoji dalis
(5)  2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pakartojo, kad Sąjunga savo atsaką į pastaruoju metu Viduržemio jūros regione įvykusias nelaimes turi grįsti solidarumu ir sąžiningu dalijimusi atsakomybe ir labiau remti valstybes nares, į kurias atvyksta daugiausia (absoliučiais skaičiais arba proporcingai) pabėgėlių ir tarptautinės apsaugos prašytojų;
(5)  2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pakartojo, kad Sąjunga savo atsaką į pastaruoju metu Viduržemio jūros regione įvykusias nelaimes turi grįsti solidarumu ir sąžiningu dalijimusi atsakomybe ir labiau remti valstybes nares, į kurias atvyksta daugiausia (absoliučiais skaičiais arba proporcingai) pabėgėlių ir tarptautinės apsaugos prašytojų, remiantis kriterijais, pagal kuriuos, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/20131a, nustatoma valstybė narė, atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą,. Europos Parlamentas paragino nustatyti privalomas kvotas prieglobsčio prašytojų paskirstymui visose valstybėse narėse;
______________
1a 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 konstatuojamoji dalis
(7)  itin didelį spaudimą patyrusios ir neseniai tragiškus įvykius Viduržemio jūroje išgyvenusios Italija ir Graikija susidūrė su precedento neturinčiais migrantų, įskaitant tarptautinės apsaugos prašytojus, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, srautais, atvykstančiais į jų teritorijas ir sukeliančiais nemenką spaudimą jų migracijos ir prieglobsčio sistemoms;
(7)  itin didelį spaudimą patyrusios ir neseniai tragiškus įvykius Viduržemio jūroje išgyvenusios Italija ir Graikija susidūrė su precedento neturinčiais migrantų, įskaitant tarptautinės apsaugos prašytojus, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, srautais, atvykstančiais į jų teritorijas ir sukeliančiais nemenką spaudimą jų migracijos ir prieglobsčio sistemoms, taigi paaiškėjo neigiamas Reglamento (ES) Nr. 604/2013 poveikis pirmajai atvykimo į Sąjungą šaliai, o Sąjunga, deja, dar nesustabdė šio reglamento galiojimo arba bent nepanaikino nuorodos į pirmąją atvykimo į Sąjungą šalį. Vis dėlto kitose Sąjungos valstybėse narėse taip pat itin padidėjo jų priimamų prieglobsčio prašytojų skaičius;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  iš ekspertų prognozių matyti, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais padidės migracijos spaudimas prie Sąjungos išorės jūrų ir sausumos sienų;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 konstatuojamoji dalis
(8)   Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) duomenimis, 2014 m. dažniausiai neteisėtai Sąjungos sieną kirsdavo Vidurio ir Rytų Viduržemio jūros maršrutais atvykstantys asmenys. 2014 m. vien į Italiją neteisėtai atvyko per 170 000 migrantų, t. y. 277 proc. daugiau nei 2013 m. Migrantų skaičius nuolat augo ir Graikijoje, į kurią atvyko daugiau kaip 50 000 neteisėtų migrantų (153 proc. daugiau nei 2013 m.). Pirmųjų 2015 m. mėnesių statistika rodo, kad tendencijos Italijoje nesikeičia. Be to, Graikijoje per pirmuosius 2015 m. mėnesius neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius gerokai išaugo ir sudaro per 50 proc. visų 2014 m. neteisėto sienos kirtimo atvejų (beveik 28 000 per pirmuosius keturis 2015 m. mėnesius, palyginti su beveik 55 000 per visus 2014 m.). Nemenką dalį neteisėtų migrantų šiuose dviejuose regionuose sudarė migrantai iš tų šalių, kurių piliečiams, remiantis Eurostato duomenimis, Sąjunga užtikrina aukšto lygio apsaugą (2014 m. Sirijos ir Eritrėjos šalių, kurių piliečių prašymų patenkinimo lygis viršija 75 proc. piliečiai Italijoje sudarė daugiau kaip 40 proc., o Graikijoje daugiau kaip 50 proc. neteisėtų migrantų). Eurostato duomenimis, 2014 m. į Graikiją neteisėtai atvyko 30 505 sirai, palyginti su 8 220 sirų 2013 m.;
(8)   Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) duomenimis, 2014 m. dažniausiai neteisėtai Sąjungos sieną kirsdavo Vidurio ir Rytų Viduržemio jūros maršrutais atvykstantys asmenys. 2014 m. vien į Italiją neteisėtai atvyko per 170 000 migrantų, t. y. 277 proc. daugiau nei 2013 m., įskaitant daugiau nei 26 100 vaikų, iš kurių 13 000, t. y. 7,6 proc. visų migrantų, yra nelydimi nepilnamečiai. Migrantų skaičius nuolat augo ir Graikijoje, į kurią atvyko daugiau kaip 50 000 neteisėtų migrantų (153 proc. daugiau nei 2013 m.). Pirmųjų 2015 m. mėnesių statistika rodo, kad tendencijos Italijoje nesikeičia. 2015 m. sausio–birželio mėn. Italijoje neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius išaugo 5 proc. palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Be to, Graikijoje per pirmuosius 2015 m. mėnesius neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius gerokai išaugo – daugiau nei šešis kartus palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu ir beveik 140 proc. palyginti su visais ankstesniais metais (76 293 2015 m. sausio–birželio mėn., agentūros FRONTEX duomenims, palyginti su beveik 55 000 per visus 2014 m.). Nemenką dalį neteisėtų migrantų šiuose dviejuose regionuose sudarė migrantai iš tų šalių, kurių piliečiams, remiantis Eurostato duomenimis, Sąjunga užtikrina aukšto lygio apsaugą (2014 m. Sirijos ir Eritrėjos šalių, kurių piliečių prašymų patenkinimo lygis viršija 75 proc. piliečiai Italijoje sudarė daugiau kaip 40 proc., o Graikijoje daugiau kaip 50 proc. neteisėtų migrantų; 2015 m. sausio – birželio mėn. Sirijos ir Eritrėjos piliečiai sudarė 30 proc. visų atvykusiųjų į Italiją ir beveik 60 proc. – į Graikiją). Eurostato duomenimis, 2014 m. į Graikiją neteisėtai atvyko 30 505 sirai, palyginti su 8 220 sirų 2013 m.;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 konstatuojamoji dalis
(10)  FRONTEX duomenimis, dar vienu svarbiu migracijos maršrutu iš Vakarų Balkanų į Sąjungą 2014 m. neteisėtai atvyko 43 357 asmenys. Tačiau daugumai iš Balkanų atvykstančių migrantų prima facie nereikia tarptautinės apsaugos, o 51 proc. atvykstančiųjų grupių sudaro tik kosoviečiai;
(10)  FRONTEX duomenimis, dar vienu svarbiu migracijos maršrutu iš Vakarų Balkanų į Sąjungą 2014 m. neteisėtai atvyko 43.357 asmenys. Neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius 2015 m. labai išaugo. 2015 m. sausio–birželio mėn. 67 444 migrantų ir pabėgėlių keliavo per Turkijos ir Graikijos bei Bulgarijos sienas ir Vengrijos sausumos sienas. Šių atvejų padaugėjo 962 proc. palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Šis kelias vis dažniau naudojamas nuo karo ir persekiojimo bėgančių asmenų. 2015 m. sausio–birželio mėn. šiuo keliu į Sąjungą pateko 17 955 Afganistano pabėgėlių, 13 225 Sirijos pabėgėlių, 3 021 Irako pabėgėlis ir 196 Eritrėjos pabėgėliai;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  visos bendroje Europos prieglobsčio sistemoje dalyvaujančios valstybės narės turėtų greitai ir visapusiškai perkelti šią sistemą į nacionalinę teisę ir ją veiksmingai įgyvendinti, tokiu būdu užtikrinant bendrus Europos standartus, įskaitant migrantų priėmimo sąlygas ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kaip numatyta galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl sprendimo
15 konstatuojamoji dalis
(15)  jei kurioje nors valstybėje narėje, išskyrus Italiją ir Graikiją, dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarytų panaši nepaprastoji padėtis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali tos valstybės narės labui priimti laikinąsias priemones pagal Sutarties 78 straipsnio 3 dalį. Tokios priemonės prireikus galėtų apimti šiame sprendime nustatytų tos valstybės narės prievolių sustabdymą;
(15)  atsižvelgiant į besitęsiantį nestabilumą ir konfliktus artimiausioje Sąjungos kaimynystėje ir besikeičiantį migracinių srautų pobūdį, jei kurioje nors valstybėje narėje, išskyrus Italiją ir Graikiją, dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarytų panaši nepaprastoji padėtis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali tos valstybės narės labui priimti laikinąsias priemones pagal Sutarties 78 straipsnio 3 dalį. Tokios priemonės prireikus galėtų apimti šiame sprendime nustatytų tos valstybės narės prievolių sustabdymą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl sprendimo
17 konstatuojamoji dalis
(17)  šiame sprendime numatytos priemonės apima laikiną nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo kriterijaus, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/20137 13 straipsnio 1 dalyje, ir procedūros etapų, įskaitant terminus, nustatytų to reglamento 21, 22 ir 29 straipsniuose;
(17)  šiame sprendime numatytos priemonės apima laikiną nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo kriterijaus, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 604/2013 13 straipsnio 1 dalyje, ir procedūros etapų, įskaitant terminus, kaip nustatyta to reglamento 21, 22 ir 29 straipsniuose. Perkėlimo Europos Sąjungoje priemonės neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti Reglamentu (ES) Nr. 604/2013, taip pat aktyviai ir veiksmingai taikyti visus kriterijus, pavyzdžiui, šeimos susijungimo, specialios nelydimų nepilnamečių apsaugos ir diskrecinės išlygos humanitariniais pagrindais;
____________________
____________________
7 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 180/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, OL L 180, 2013 6 29, p. 31.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl sprendimo
18 konstatuojamoji dalis
(18)  reikėjo nustatyti kriterijus, kuriais bus remiamasi sprendžiant, kuriuos ir kiek prašytojų perkelti iš Italijos ir Graikijos. Numatyta aiški ir veiksminga sistema, grindžiama vidutinės patenkintų Sąjungos lygmens sprendimų, kuriais suteikiama tarptautinė apsauga ir kurie buvo priimti vykdant pirmosios instancijos procedūras, normos ribine verte, kaip nustatyta Eurostato, palyginti su bendru Sąjungos pirmosios instancijos sprendimų dėl prašymų suteikti prieglobstį ir tarptautinę apsaugą skaičiumi, remiantis naujausiais statistiniais duomenimis. Viena vertus, nustačius tokią ribinę vertę turėtų būti didžiausiu įmanomu mastu užtikrinta, kad visi prašytojai, kuriems, tikėtina, reikia tarptautinės apsaugos, galėtų visapusiškai ir greitai pradėti naudotis savo teisėmis į apsaugą priimančiojoje valstybėje narėje. Kita vertus, tai didžiausiu įmanomu mastu užkirstų kelią prašytojų, dėl kurių prašymo veikiausiai bus priimtas neigiamas sprendimas, perkėlimui į kitą valstybę narę ir pernelyg ilgam užsibuvimui Sąjungoje. Šiame sprendime turėtų būti naudojama 75 proc. ribinė vertė, nustatyta remiantis Eurostato 2014 m. pirmosios instancijos sprendimų duomenimis ir atitinkanti patenkintų Sirijos ir Eritrėjos piliečių prašymų procentinę dalį;
(18)  reikėjo nustatyti kriterijus, kuriais bus remiamasi sprendžiant, kuriuos ir kiek prašytojų perkelti iš Italijos ir Graikijos. Numatyta aiški ir veiksminga sistema, grindžiama vidutinės patenkintų Sąjungos lygmens sprendimų, kuriais suteikiama tarptautinė apsauga ir kurie buvo priimti vykdant pirmosios instancijos procedūras, normos ribine verte, kaip nustatyta Eurostato, palyginti su bendru Sąjungos pirmosios instancijos sprendimų dėl prašymų suteikti prieglobstį ir tarptautinę apsaugą skaičiumi, remiantis naujausiais statistiniais duomenimis. Viena vertus, nustačius tokią ribinę vertę turėtų būti didžiausiu įmanomu mastu užtikrinta, kad visi prašytojai, kuriems, tikėtina, reikia tarptautinės apsaugos, galėtų visapusiškai ir greitai pradėti naudotis savo teisėmis į apsaugą priimančiojoje valstybėje narėje. Kita vertus, tai didžiausiu įmanomu mastu užkirstų kelią prašytojų, dėl kurių prašymo veikiausiai bus priimtas neigiamas sprendimas, perkėlimui į kitą valstybę narę ir pernelyg ilgam užsibuvimui Sąjungoje. Šiame sprendime turėtų būti naudojama 75 proc. ribinė vertė, nustatyta remiantis Eurostato 2014 m. pirmosios instancijos sprendimų duomenimis ir atitinkanti patenkintų Sirijos ir Eritrėjos piliečių prašymų procentinę dalį. Siekiant atsižvelgti į besikeičiantį migracinių srautų pobūdį, tikslinė asmenų, kuriuos leista perkelti, grupė turėtų būtų įvertinama kas ketvirtį;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl sprendimo
19 konstatuojamoji dalis
(19)  laikinosiomis priemonėmis siekiama sumažinti didžiulį spaudimą Italijos ir Graikijos prieglobsčio sistemoms, visų pirma perkeliant į kitas valstybes nares nemažai prašytojų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos ir kurie į Italijos ar Graikijos teritoriją atvyko po šio sprendimo įsigaliojimo dienos. Remiantis bendru trečiųjų šalių piliečių, 2014 m. neteisėtai atvykusių į Italiją ir Graikiją, skaičiumi ir asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, skaičiumi, nustatyta, kad iš Italijos ir Graikijos reikėtų perkelti iš viso 40 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Tai sudaro maždaug 40 proc. visų 2014 m. neteisėtai į Italiją ir Graikiją atvykusių trečiųjų šalių piliečių, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Taigi pagal šiame sprendime siūlomas perkėlimo priemones sąžiningai paskirstoma našta tiek Italijai ir Graikijai, tiek kitoms valstybėms narėms. Remiantis 2014 m. ir 2015 m. pirmųjų keturių mėnesių Italijos ir Graikijos duomenimis, iš Italijos turėtų būti perkelta 60 proc. prašytojų, o iš Graikijos 40 proc.;
(19)  laikinosiomis skubiomis priemonėmis siekiama sukurti sąžiningą ir teisingą perkėlimo mechanizmą, sumažinti didelį spaudimą Italijos ir Graikijos prieglobsčio sistemoms, visų pirma perkeliant į kitas valstybes nares nemažai prašytojų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos ir kurie į Italijos ir Graikijos teritoriją atvyko po šio sprendimo įsigaliojimo dienos. Remiantis bendru trečiųjų šalių piliečių, 2014 m. neteisėtai atvykusių į Italiją ir Graikiją, skaičiumi ir asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, skaičiumi, nustatyta, kad iš Italijos ir Graikijos reikėtų perkelti iš viso 40 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Tai sudaro maždaug 40 proc. visų 2014 m. neteisėtai į Italiją ir Graikiją atvykusių trečiųjų šalių piliečių, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Taigi pagal šiame sprendime siūlomas perkėlimo priemones sąžiningai padalijama atsakomybė tiek Italijai ir Graikijai, tiek kitoms valstybėms narėms. Remiantis 2014 m. ir 2015 m. pirmųjų keturių mėnesių Italijos ir Graikijos duomenimis, iš Italijos turėtų būti perkelta 60 proc. prašytojų, o iš Graikijos 40 proc. Per šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos Komisija, remdamasi naujausiais turimais duomenimis, turėtų įvertinti asmenų, kurie turi būti perkelti iš Italijos ir Graikijos, dalį, kad galėtų ją pritaikyti prie besikeičiančių pabėgėlių srautų. Skubaus perkėlimo mechanizmas nėra ilgalaikės spaudimo prieglobsčio sistemoms prie Sąjungos išorės sienų problemos sprendimas, bet bandymas atsižvelgiant į būsimą teisėkūros pasiūlymą dėl nuolatinės skubaus perkėlimo sistemos, remiantis Sutarties 78 straipsnio 2 dalimi, ir todėl jis bus taikomas tik 40 000 prašytojams. Vis dėlto, taikant šį sprendimą prireikus reikėtų apsvarstyti galimybę numatyti daugiau perkėlimo vietų siekiant prisitaikyti prie greitai besikeičiančių pabėgėlių srautų ir tendencijų. Bet koks pasiūlymas dėl nuolatinio skubaus perkėlimo mechanizmo turi būti grindžiamas didesniu indėliu į valstybių narių solidarumą ir dalijimąsi atsakomybe, įskaitant didelį turimų perkėlimo vietų padidinimą siekiant prisitaikyti prie greitai besikeičiančių migrantų srautų ir tendencijų. Jis turėtų būti kuriamas remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais, įskaitant staigų trečiųjų šalių piliečių antplūdį ir itin didelį spaudimą prieglobsčio sistemoms, kad būtų sudarytos sąlygos juo pasinaudoti remiantis skaidriais ir objektyviais rodikliais;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl sprendimo
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a)  rengdama nuolatinį perkėlimo mechanizmą pagal Sutarties 78 straipsnio 2 dalį, Komisija t kaip kriterijų urėtų numatyti valstybės narės teritoriją, nustatant migrantų paskirstymą;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl sprendimo
21 konstatuojamoji dalis
(21)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 516/20149 įsteigtas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (AMIF) remia naštos pasidalijimo operacijas, dėl kurių susitarė valstybės narės, ir yra pasirengęs šios srities politikos pokyčiams. Reglamento (ES) Nr. 516/2014 7 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė valstybėms narėms įgyvendinti veiksmus, susijusius su tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimu pagal nacionalines programas, o Reglamento (ES) Nr. 516/2014 18 straipsnyje nustatyta galimybė gauti vienkartinę 6 000 EUR išmoką už kiekvieną iš kitos valstybės narės perkeltą asmenį, kuriam suteikta tarptautinė apsauga;
(21)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 516/20149 įsteigtas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (AMIF) remia sąžiningo atsakomybės pasidalijimo operacijas, dėl kurių susitarė valstybės narės, ir yra pasirengęs šios srities politikos pokyčiams. Reglamento (ES) Nr. 516/2014 7 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė valstybėms narėms įgyvendinti veiksmus, susijusius su tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimu pagal nacionalines programas, o Reglamento (ES) Nr. 516/2014 18 straipsnyje nustatyta galimybė gauti vienkartinę 6 000 EUR išmoką už kiekvieną iš kitos valstybės narės perkeltą asmenį, kuriam suteikta tarptautinė apsauga;
______________
___________________
9 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB, OL L 150, 2014 5 20, p. 168.
9 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB, OL L 150, 2014 5 20, p. 168.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl sprendimo
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)  Komisija turėtų kontroliuoti, kaip išleidžiama kiekvieno prašytojo perkėlimui suteikta 6 000 eurų suma;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl sprendimo
25 konstatuojamoji dalis
(25)   sprendžiant, kuriuos iš prašytojų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, reikėtų perkelti iš Italijos ir Graikijos, pirmenybė turėtų būti teikiama pažeidžiamiems prašytojams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES 10 22 straipsnyje. Šiuo atžvilgiu daugiausia dėmesio reikėtų skirti specialiesiems prašytojų poreikiams, įskaitant susijusius su sveikata. Visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į vaiko interesus;
(25)   sprendžiant, kuriuos iš prašytojų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, reikėtų perkelti iš Italijos ir Graikijos, pirmenybė turėtų būti teikiama pažeidžiamiems prašytojams, o jų tarpe ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nelydimiems nepilnamečiams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES 1 21 ir 22 straipsniuose. Siekiant atsižvelgti į konkrečią pažeidžiamų asmenų padėtį, valstybės narės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES ir Direktyvą 2013/32/ES turi atskirai įvertinti asmenų pažeidžiamumą specialaus priėmimo ir procedūrų poreikio požiūriu. Todėl valstybės narės turi aktyviai imtis veiksmų, kad įvertintų individualius prieglobsčio prašytojų poreikius, ir negali pasikliauti vien tik jų tapatybės pasirinkimu, kad veiksmingai užtikrintų jų teises pagal Sąjungos teisę. Šiuo atžvilgiu daugiausia dėmesio reikėtų skirti specialiesiems prašytojų poreikiams, įskaitant susijusius su sveikata. Visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į vaiko interesus vykdant visas procedūras, kurios numatytos pagal šį sprendimą, ir jokiu būdu neturėtų kilti pavojus, kad bus nesilaikoma pagrindinių principų, nustatytų 2013 m. birželio 6 d. Teisingumo Teismo sprendime C-648/111b;
______________
___________________
10 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija), OL L 180, 2013 6 29, p. 96.
10 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija), OL L 180, 2013 6 29, p. 96.
1a 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, OL L 180, 2013 6 29, p. 60.
2013 m. birželio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas, C-648/11, ECLI:EU:C:2013:367.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl sprendimo
26 konstatuojamoji dalis
(26)   be to, sprendžiant, kuri konkreti valstybė narė turėtų būti priimančiąja valstybe nare, reikėtų atsižvelgti į atitinkamo prašytojo savybes, kurios padėtų jam integruotis konkrečioje priimančiojoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, į jo kalbų mokėjimą. Itin pažeidžiamų prašytojų atveju reikėtų atsižvelgti į priimančiosios valstybės narės pajėgumus suteikti tiems asmenims tinkamą paramą;
(26)   be to, sprendžiant, kuri konkreti valstybė narė turėtų būti priimančiąja valstybe nare, reikėtų atsižvelgti į atitinkamo prašytojo pageidavimus ir savybes, kurios padėtų jam integruotis konkrečioje priimančiojoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, į jo kalbų mokėjimą, plačiau apibrėžtus šeimos ryšius, nei nustatytieji Reglamente (ES) Nr. 604/2013, socialinius santykius, kultūrinius ryšius, ankstesnį lankymąsi valstybėje narėje, ankstesnį išsilavinimą ir darbo patirtį konkrečios valstybės narės įmonėje arba organizacijoje, taip pat specialias kvalifikacijas, kurios galėtų būti svarbios prašytojams integruojantis į priimančios valstybės narės darbo rinką. Todėl valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas veiksmingai pripažinti prašytojų diplomus, kvalifikacijas ir įgūdžius. Be to, valstybės narės gali informuoti prašytojus apie jų darbo rinkos galimybes. Itin pažeidžiamų prašytojų atveju reikėtų atsižvelgti į priimančiosios valstybės narės pajėgumus suteikti tiems asmenims tinkamą paramą. Kol prašytojai neturi teisės rinktis valstybės narės, į kurią jie bus perkelti, reikia kuo labiau atsižvelgti į jų poreikius, pageidavimus ir specialias savybes;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl sprendimo
26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(26a)  remiantis įgyvendinant bandomąjį perkėlimo iš Maltos projektą (EUREMA) išmoktomis pamokomis, kuo labiau reikėtų atsižvelgti į lūkesčius ir pageidavimus. Visų pirma turėtų būti leista prašytojams išsakyti savo pageidavimus. Jie turėtų eiliškumo tvarka pagal pageidavimą išvardyti valstybes nares ir motyvuoti savo pageidavimus tokiais elementais, kaip šeimos, socialiniai ir kultūriniai ryšiai, pavyzdžiui, kalbos mokėjimas, ankstesnis apsilankymas, ankstesnės studijos ir darbo patirtis. Žinoma, tai turėtų būti pradiniame prašymo nagrinėjimo etape. Antrame etape atitinkamoms valstybėms narėms turėtų būti pranešta apie prašytojų pageidavimus. Joms turėtų būti suteikta galimybė išdėstyti savo pageidavimus prašytojams iš tų, kurie išreiškė pageidavimą būti perkelti į atitinkamas valstybes nares. Valstybės narės turėtų pagrįsti savo pageidavimus atsižvelgdamos į tokius aspektus, kaip šeimos, socialiniai ir kultūriniai ryšiai. Valstybių narių paskirti ryšių palaikymo pareigūnai galėtų palengvinti procesą, dalyvaudami pokalbiuose su atitinkamais prašytojais. Prašytojams taip pat turėtų būti suteikta galimybė konsultuotis su kitais subjektais, pvz., nevyriausybinėmis organizacijomis, Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (UNHCR) ir Tarptautine migracijos organizacija (TMO). Galų gale Italija ir Graikija, padedant Europos prieglobsčio paramos biurui, turėtų priimti sprendimą perkelti kiekvieną prašytoją į tam tikrą valstybę narę kuo labiau atsižvelgdamos į pageidavimus. Su UNHCR reikėtų konsultuotis dėl gerosios patirties, įgytos asmenis perkeliant į kitas šalis, įskaitant dėl pageidavimų ir specialių savybių valdymo;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl sprendimo
26 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(26b)  Sutarties 10 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo turėtų būti laikomasi visą perkėlimo procedūros vykdymo laikotarpį. Diskriminacija dėl lyties, amžiaus, etninės kilmės, negalios ir religijos yra aiškus Sutarties pažeidimas;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl sprendimo
28 konstatuojamoji dalis
(28)   Reglamente (ES) Nr. 604/2013 nustatyta teisinė ir procedūrinė apsauga taikoma ir prašytojams, kuriems taikomas šis sprendimas. Prašytojai turėtų būti informuojami apie šiame sprendime nustatytą perkėlimo procedūrą ir apie perkėlimo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ES teisės aktus prašytojas neturi teisės pasirinkti jo prašymą nagrinėsiančios valstybės narės, jam turėtų būti suteikta teisė į veiksmingą savo teisių gynimo priemonę, jei jis nesutinka su perkėlimo sprendimu, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 604/2013, siekiant užtikrinti pagrindines teises;
(28)   Reglamente (ES) Nr. 604/2013 nustatyta teisinė ir procedūrinė apsauga taikoma ir prašytojams, kuriems taikomas šis sprendimas. Prašytojai turėtų būti informuojami apie šiame sprendime nustatytą perkėlimo procedūrą ir apie perkėlimo sprendimą. Prašytojui turėtų būti suteikta teisė į veiksmingą savo teisių gynimo priemonę, jei jis nesutinka su perkėlimo sprendimu, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 604/2013 ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl sprendimo
30 konstatuojamoji dalis
(30)   reikėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta vėlesnio perkeltųjų asmenų judėjimo iš priimančiosios valstybės narės į kitas valstybes nares. Visų pirma prašytojai turėtų būti informuoti apie tolesnio judėjimo į kitas valstybes nares padarinius ir apie tai, kad jiems suteiktos teisės, susijusios su tarptautine apsauga ar nacionalinės apsaugos statusu, galioja tik tarptautinę apsaugą suteikusioje priimančiojoje valstybėje narėje;
(30)   reikėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta vėlesnio perkeltųjų asmenų judėjimo iš priimančiosios valstybės narės į kitas valstybes nares. Kuo labiau atsižvelgti į prašytojų pageidavimus, įskaitant dėl plačiau nei Reglamente (ES) Nr. 604/2013 apibrėžtų šeimos ryšių, socialinių ir kultūrinių ryšių, būtų tiesioginė priemonė siekiant, kad prašytojai pajustų bendrumą su ta priimančiąja valstybe nare. Visą reikiamą informaciją apie paskyrimo valstybę narę reikėtų teikti kalba, kurią prašytojai supranta arba pagrįstai manoma, kad supranta, ir, jeigu ne visiškai atsižvelgta į jų pageidavimus, informuoti apie priežastis. Siekiant išvengti vėlesnio judėjimo prašytojai turėtų būti informuoti apie tolesnio judėjimo į kitas valstybes nares padarinius, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnyje, ir apie tai, kad jiems suteiktos teisės, susijusios su tarptautine apsauga ar nacionalinės apsaugos statusu, galioja tik tarptautinę apsaugą suteikusioje priimančiojoje valstybėje narėje;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl sprendimo
30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(30a)  tarptautinės apsaugos prašytojų ir ją gavusių asmenų sutikimas būti perkeltiems yra Sąjungos antrinėje teisėje nustatytas principas, įtvirtintas Reglamento (ES) Nr. 516/2014 7 straipsnio 2 dalyje ir pagal analogiją Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/20101a 5 straipsnyje bei Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu pagal Sutarties 78 straipsnio 3 dalį tam tikromis labai ribotomis sąlygomis galimos Sąjungos teisės išimtys. Reikia užtikrinti veiksmingą skubaus perkėlimo mechanizmo įgyvendinimą, o sutikimas itin svarbus siekiant išvengti vėlesnio judėjimo ir todėl, iš principo, jis turėtų būti gautas prieš perkėlimą. Jeigu asmuo nesutinka, iš principo, jis neturėtų būti perkeltas, ir tokia galimybė turėtų būti suteikta kitam asmeniu;
_________
1a 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (OL L 132, 2010 5 29, p. 11).
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnis
Šiuo sprendimu Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios tarptautinės apsaugos srities priemonės, kad šios šalys galėtų susidoroti su nepaprastąja padėtimi, susidariusia dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio.
Šiuo sprendimu Italijos ir Graikijos labui nustatomos privalomos laikinosios tarptautinės apsaugos srities skubios priemonės, kad šios šalys galėtų susidoroti su nepaprastąja padėtimi, susidariusia dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  prašytojas tarptautinės apsaugos pasiprašęs trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas;
b)  prašytojas tarptautinės apsaugos pasiprašęs trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas, kaip nurodyta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio i punkte;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 1 dalies d punktas
d)   šeimos nariai šeimos nariai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 2 straipsnio g punkte;
d)   artimi giminaičiai – sutuoktinis, vaikai, tėvai, tėvų teises turintys asmenys, seneliai ir vaikaičiai;
(Horizontalus pakeitimas. Turi būti keičiama visame Komisijos pasiūlymo tekste.)
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)
fa)  pageidavimas – prašytojo išreikštas pageidavimas dėl tam tikros valstybės narės arba valstybės narės išreikštas pageidavimas dėl tam tikro prašytojo, remiantis tokiais elementais kaip šeimos ryšiai apimant platesnę apibrėžtį nei Reglamento (ES) Nr. 604/2013 2 straipsnio g punkte pateikta šeimos narių apibrėžtis, socialiniai ryšiai, pvz., ryšiai su etninėmis ir kultūrinėmis bendruomenėmis, ir kultūriniai ryšiai su pageidaujama valstybe nare, pvz., kalbos mokėjimas, ankstesnis lankymasis valstybėje narėje ar ankstesnės studijos ar darbo santykiai su tos valstybės narės įmonėmis ar organizacijomis;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Atsižvelgiant į besikeičiantį migracinių srautų pobūdį, tikslinė asmenų, kuriuos leista perkelti, grupė turėtų būtų įvertinama kas ketvirtį.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnis
-1. Siekiant sumažinti didelį spaudimą Italijos ir Graikijos prieglobsčio sistemoms ir kartu atlikti svarbų bandymą siekiant priimti būsimą teisėkūros pasiūlymą dėl nuolatinės skubaus perkėlimo sistemos, remiantis Sutarties 78 straipsnio 2 dalimi, iš pradžių iš Italijos ir Graikijos perkeliama iš viso 110 000 prašytojų. Taikant šį sprendimą prireikus apsvarstoma galimybė sukurti daugiau perkėlimo vietų siekiant prisitaikyti prie greitai besikeičiančių pabėgėlių srautų ir tendencijų.
1.  1. Iš Italijos į kitų valstybių narių teritorijas perkeliami 24 000 prašytojų, kaip nustatyta I priede.
1.  Iš pradžių Italijos į kitų valstybių narių teritorijas perkeliami 40 000 prašytojų;
2.   2. Iš Graikijos į kitų valstybių narių teritorijas perkeliami 16 000 prašytojų, kaip nustatyta II priede.
2.  Iš pradžių Graikijos į kitų valstybių narių teritorijas perkeliami 70 000 prašytojų.
2a.  Per [šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos] Komisija, remdamasi naujausiais agentūros FRONTEX turimais duomenimis, įvertina atitinkamą asmenų, kurie turi būti perkelti iš Italijos ir Graikijos, dalį, kad galėtų ją pritaikyti prie besikeičiančių pabėgėlių srautų.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 a straipsnis (naujas)
4a straipsnis
Sutikimas
Iš principo reikalingas prašytojo sutikimas būti perkeltam.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 straipsnio 2 dalis
2.   Padedamos EASO ir prireikus 8 dalyje nurodytų valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnų, Italija ir Graikija reguliariai šio sprendimo įgyvendinimo laikotarpiu nustato pavienius į kitas valstybes nares perkeltinus prašytojus ir praneša tų valstybių narių nacionaliniams kontaktiniams centrams ir EASO apie galimų perkelti prašytojų skaičių. Šiuo tikslu pirmenybė turėtų būti teikiama pažeidžiamiems pareiškėjams, kaip nustatyta Direktyvos 2013/33/ES 22 straipsnyje.
2.   Padedamos EASO ir kitų atitinkamų agentūrų Italija ir Graikija reguliariai šio sprendimo įgyvendinimo laikotarpiu nustato pavienius į kitas valstybes nares perkeltinus prašytojus ir praneša tų valstybių narių nacionaliniams kontaktiniams centrams ir EASO apie galimų perkelti prašytojų skaičių. Šiuo tikslu pirmenybė teikiama pažeidžiamiems prašytojams, kaip nustatyta Direktyvos 2013/33/ES 21 ir 22 straipsniuose, ir ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nelydimiems nepilnamečiams.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 straipsnio 3 dalis
3.   Gavusios 2 dalyje nurodytą informaciją valstybės narės kuo skubiau nurodo tikslų prašytojų, kuriuos gali nedelsdamos priimti į savo teritoriją, skaičių ir bet kokią kitą aktualią informaciją, atsižvelgdamos į I ir II prieduose nurodytus skaičius.
3.   Gavusios 2 dalyje nurodytą informaciją valstybės narės kuo skubiau pateikia informaciją apie turimus pajėgumus priimti migrantus ir nurodo tikslų prašytojų, kuriuos gali nedelsdamos priimti į savo teritoriją, skaičių ir bet kokią kitą aktualią informaciją, atsižvelgdamos į I ir II prieduose nurodytus skaičius.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Italija ir Graikija su EASO pagalba informaciją apie valstybes nares, dalyvaujančias skubaus perkėlimo programoje, teikia kalba, kurią prašytojai supranta arba pagrįstai manoma, kad supranta. Prašytojai taip pat turi prieigą prie kitų subjektų, pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų, UNHCR ir TMO, informacijos. Per pradinį etapą pareiškėjų prašoma išdėstyti valstybes nares eiliškumo tvarka pagal pageidavimą ir pagrįsti savo pageidavimą.
Pakeitimai 34 ir 48
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 straipsnio 5 dalis
5.   Prašytojai, kurių pirštų atspaudų reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 603/2013 9 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, gali būti perkelti tik jei buvo paimti jų pirštų atspaudai.
5.   Prašytojai, kurių pirštų atspaudus reikalaujama paimti ir perduoti pagal Reglamento (ES) Nr. 603/2013 9 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, gali būti perkelti tik jei buvo paimti jų pirštų atspaudai, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių ir nesiimant jokių prievartos ar sulaikymo priemonių.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 straipsnio 8 dalis
8.  Kad įgyvendintų visus šiame straipsnyje nustatytos perkėlimo procedūros aspektus, valstybės gali nuspręsti nusiųsti į Italiją ir Graikiją savo ryšių palaikymo pareigūnus.
Išbraukta.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 straipsnio 4 dalis
4.   Priėmus sprendimą perkelti prašytoją, tačiau dar neprasidėjus faktiniam perkėlimui, Italija ir Graikija raštu praneša asmeniui apie perkėlimo sprendimą. Šiame sprendime nurodoma priimančioji valstybė narė.
4.   Priėmus sprendimą perkelti prašytoją, tačiau dar neprasidėjus faktiniam perkėlimui Italija ir Graikija su EASO ir kitų subjektų, pavyzdžiui, ryšių palaikymo pareigūnų, pagalba suprantamai ir kalba, kurią prašytojas supranta arba pagrįstai manoma, kad supranta, informuoja atitinkamą asmenį apie priimančiąją valstybę narę ir, jeigu neatsižvelgta į jo pageidavimus, apie tokio sprendimo priežastis. Italija ir Graikija taip pat raštu praneša asmeniui apie perkėlimo sprendimą. Šiame sprendime nurodoma priimančioji valstybė narė.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  pirminiam prašymų nagrinėjimui;
b)  pirminiam prašymų nagrinėjimui, įskaitant pažeidžiamumo ir pageidavimų nustatymą siekiant nustatyti galimus pareiškėjus perkėlimui, ir prašytojų tikrinimui, įskaitant aiškų jų tapatybės nustatymą, pirštų antspaudų ėmimą ir tarptautinės apsaugos prašymų registravimą;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  prašytojų perkėlimo į priimančiąją valstybę narę įgyvendinimui.
d)  prašytojų perkėlimo į priimančiąją valstybę narę įgyvendinimui. Perkėlimo į priimančiąją valstybę narę išlaidos neturėtų sudaryti papildomos naštos Graikijai ir Italijai.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 straipsnio 2 dalis
2.  Jei Italija ar Graikija nesilaiko 1 dalyje nustatytos prievolės, Komisija gali nuspręsti trims mėnesiams ar trumpesniam laikui sustabdyti šio sprendimo taikymą tai valstybei narei. Komisija gali vieną kartą nuspręsti pratęsti sustabdymą dar trims mėnesiams ar trumpiau.
2.  Jei Italija ar Graikija nesilaiko 1 dalyje nustatytos prievolės, Komisija, davusi atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti savo nuomonę, gali nuspręsti trims mėnesiams ar trumpesniam laikui sustabdyti šio sprendimo taikymą tai valstybei narei. Komisija gali vieną kartą nuspręsti pratęsti sustabdymą dar trims mėnesiams ar trumpiau.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 straipsnis
Jei priimančiojoje valstybėje narėje dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarytų nepaprastoji padėtis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali tos valstybės narės labui priimti laikinąsias priemones pagal Sutarties 78 straipsnio 3 dalį. Tokios priemonės prireikus galėtų apimti šiame sprendime nustatytų tos valstybės narės prievolių sustabdymą;
Jei priimančiojoje valstybėje narėje dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarytų nepaprastoji padėtis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali tos valstybės narės labui priimti laikinąsias priemones pagal Sutarties 78 straipsnio 3 dalį. Tokios priemonės prireikus galėtų apimti ir šiame sprendime nustatytų tos valstybės narės prievolių sustabdymą;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl sprendimo
11 straipsnis
Italija ir Graikija kas tris mėnesius teikia Tarybai ir Komisijai šio sprendimo, įskaitant 8 straipsnyje nurodytus veiksmų planus, įgyvendinimo ataskaitas.
Italija ir Graikija kas tris mėnesius teikia Tarybai ir Komisijai šio sprendimo, įskaitant 8 straipsnyje nurodytus veiksmų planus, įgyvendinimo ir tinkamo lėšų, gautų pagal šį sprendimą, panaudojimo ataskaitas.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl sprendimo
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis
Vertinimas
Iki 2016 m. liepos mėn. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio sprendimo taikymo laikotarpio vidurio vertinimą ir, prireikus, pateikia reikalingas rekomendacijas dėl nuolatinio perkėlimo mechanizmo, atsižvelgiant į numatomą Dublino sistemos tinkamumo patikrinimą.
Ne vėliau kaip ... Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio sprendimo taikymo galutinę vertinimo ataskaitą.
Valstybės narės laiku perduoda Komisijai visą informaciją, reikalingą šios ataskaitos paruošimui.
____________
* OL: prašom įrašyti datą: 30 mėnesių nuo šio sprendimo įsigaliojimo datos.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl sprendimo
II a priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

IIa priedas

Perkėlimo procedūra

Komisijos pasiūlyme numatyta procedūra; Europos Parlamento įtraukti papildomi procedūriniai veiksniai pabraukiami

1 – Pirminis asmenų, prašančių tarptautinės apsaugos, prašymų nagrinėjimas

–  asmenų, už kuriuos pagal Dublino reglamentą atsakinga (ar turėtų būti atsakinga) kita valstybė narė, nustatymas;

–  perkėlimas pagal Dublino reglamentą;

–  pažeidžiamų prašytojų nustatymas;

–  artimų giminaičių siekiant bendrai perkelti nustatymas;

–   prašytojų pageidavimų būti perkeltiems į tam tikras valstybes nares nustatymas.

2 – Prašytojų atranka perkėlimui

Italija / Graikija nustato prašytojus, kurie bus perkelti;

–  jos informuoja valstybes nares apie tai, kiek reikia vietų, ir apie prašytojų pageidavimus.

3 – Valstybių narių dalyvavimas

–  Valstybės narės informuoja Italiją / Graikiją apie esamas perkėlimo vietas;

–  ryšių palaikymo pareigūnai vykdo pokalbius su prašytojais, kurie aiškiai išreiškė pageidavimą į jų valstybę narę;

–   valstybės narės nurodo savo pageidavimus prašytojams.

4 – Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimas

–  Italija / Graikija, atsižvelgdamos į prašytojų ir valstybių narių pageidavimus, nusprendžia, kurie prašytojai turi būti perkelti į kurią valstybę narę.

5 – Informacija ir pritarimas

–   prašytojai išsamiai informuojami apie valstybę narę, į kurią jie perkeliami;

–   iš principo prašytojai duoda sutikimą būti perkelti į tą valstybę narę.

6 – Perkėlimas

prašytojai perkeliami į priimančiąją valstybę narę per mėnesį.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO PAREIŠKIMAS

Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į poreikį nedelsiant patvirtinti priemones, kurios padėtų valstybėms narėms kovoti su nepaprastąja padėtimi, staiga užplūdus dideliam skaičiui trečiųjų šalių piliečių, pritaria tam, kad Tarybos sprendimo, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, teisiniu pagrindu būtų laikoma SESV 78 straipsnio 3 dalis, kaip siūlo Komisija. Tačiau Europos Parlamentas gali sutikti, kad SESV 78 straipsnio 3 dalis būtų teisiniu pagrindu, priemonei patvirtinamai tik nepaprastosios padėties atveju, kuri turi būti papildyta pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų sistemingai sprendžiamas ateityje iškilsiančių nepaprastųjų padėčių klausimas. Jis primygtinai teigia, kad priemonės, pagal kurią nustatoma, kuri valstybė narė atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, teisinis pagrindas būtų SESV 78 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta įprasta teisėkūros procedūra, kartu su SESV 80 straipsnio antru sakiniu, kurio nuostatomis užtikrinamas SESV 80 straipsnio pirmame sakinyje išdėstyto solidarumo principo įgyvendinimas. Europos Parlamentas toliau pabrėžia, kad šio sprendimo priėmimas nedaro jokio poveikio teisės aktų leidėjų galimybei pasirinkti teisinį pagrindą, visų pirma kalbant apie SESV 78 ir 80 straipsnių taikymą kartu. Europos Parlamentas ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nuolatinės pabėgėlių perkėlimo sistemos Europos Sąjungoje, remiantis SESV 78 straipsnio 2 dalimi ir 80 straipsniu, kaip Komisija yra pažadėjusi savo Europos migracijos darbotvarkėje. Jeigu Komisija laiku tokio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nepateiks, Europos Parlamentas pasilieka teisę parengti savo iniciatyva teikiamą teisėkūros pranešimą.


ES politikos miestų dimensija
PDF 446kWORD 122k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos (2014/2213(INI))
P8_TA(2015)0307A8-0218/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl Europos miestų darbotvarkės ir jos ateities vykdant sanglaudos politiką(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją „Tolesnė veikla, susijusi su teritorine darbotvarke ir Leipcigo chartija. Europos teritorijų vystymo ir teritorinės sanglaudos veiksmų programa“(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą „Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija. Pagrindiniai ES miestų darbotvarkės ypatumai“ (COM(2014)0490),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 18 d. Komisijos komunikatą „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva“ (COM(2014)0368),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Komisijos komunikatą „Pažangieji miestai ir gyvenvietės. Europos inovacijų partnerystė“ (C(2012)4701),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Darnus miestų vystymasis Europos Sąjungoje: veiksmų pagrindas“ (COM(1998)0605),

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Miestų plėtros darbotvarkės Europos Sąjungoje link“ (COM(1997)0197),

–  atsižvelgdamas į Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: vystymosi ir gero valdymo ES regionuose ir miestuose skatinimas“ (2014 m. liepos mėn.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Ateities miestai. Investicijos į Europą“ (Briuselis, 2014 m. vasario 17–18 d.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Skaitmeninė ateitis: kelionė į 2050 m. vizijas ir politikos uždavinius, miestus, kaimus ir bendruomenes“ (2014 m.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Ateities miestai. Iššūkiai, vizijos ir perspektyvos“ (Briuselis, 2011 m. spalio mėn.),

–  atsižvelgdamas į Ministrų deklaraciją dėl ES miestų darbotvarkės, priimtą 2015 m. birželio 10 d. Rygoje vykusiame neoficialiame ES valstybių narių ministrų, atsakingų už teritorinę sanglaudą ir miestų klausimus, susitikime,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 19 d. Briuselyje priimtas Tarybos išvadas dėl šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–  atsižvelgdamas į pirmininkavimo išvadas, priimtas 2014 m. balandžio 24–25 d. Atėnuose vykusiame neoficialiame už sanglaudos politiką atsakingų ministrų susitikime,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusios Lenkijos išvadas dėl ES politikos teritorinių aspektų ir sanglaudos politikos ateities, priimtas 2011 m. lapkričio 24−25 d. Poznanėje vykusiame neoficialiame už ES sanglaudos politiką, teritorinę ir miestų plėtrą atsakingų ministrų susitikime,

–  atsižvelgdamas į strategijos „Europa 2020“ teritorinę darbotvarkę, dėl kurios susitarta neoficialiame ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą ir vystymą, susitikime, kuris įvyko 2011 m. gegužės 19 d. Gedelėje,

–  atsižvelgdamas į Toledo deklaraciją, priimtą 2010 m. birželio 22 d. Tolede vykusiame neoficialiame už miestų plėtrą atsakingų ministrų susitikime,

–  atsižvelgdamas į Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartiją, priimtą 2007 m. gegužės 24 ir 25 d. Leipcige vykusiame neoficialiame ministrų, atsakingų už miestų plėtrą, susitikime,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 25 d. Regionų komiteto nuomonę „Integruotos ES miestų darbotvarkės kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija. Pagrindiniai ES miestų darbotvarkės ypatumai“ (COM(2014)0490),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0218/2015),

A.  kadangi 2014 m. pusė pasaulio gyventojų(6) ir 72 proc. Europos gyventojų gyveno miesto vietovėse(7), o 2050 m. beveik 80 proc. žemės gyventojų gyvens miesto vietovėse(8);

B.  kadangi Europos Sąjungoje funkcinės miestų zonos apima unikalias daugiacentres struktūras, susidariusias aplink didelius, vidutinius ir mažus miestus ir priemiesčius, todėl išeinančias iš tradicinių administracinių vienetų ribų ir apimančias įvairias teritorijas, kurias sieja jų ekonominiai, socialiniai, aplinkos apsaugos ir demografiniai uždaviniai;

C.  kadangi miestai ir funkcinės miestų zonos (pvz., metropolinės zonos) ne tik atlieka svarbų vaidmenį palaikant dalyvaujamąją demokratiją, bet taip pat yra pagrindiniai ekonominiai ramsčiai ir darbo vietų ES kūrimo varikliai, nes inovacijos ir nauja ekonominė veikla dažnai kuriamos miestuose; kadangi atsižvelgiant į jie yra svarbi ES vertybė ryšių su kitomis pasaulio šalimis požiūriu, bet taip pat ir pagrindinės vietos, kuriose būtina kovoti su augimo ir užimtumo kliūtimis, socialine atskirtimi (pvz., prastai parengtų jaunų asmenų problemos darbo rinkoje), prieigos galimybių trūkumu ir aplinkos būklės blogėjimu;

D.  kadangi miestai, funkcinės miestų zonos ir regionai suvartoja daugiausia energijos ir išmeta daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų Europos Sąjungoje; kadangi, kita vertus, jie atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir energetinio savarankiškumo, taip pat rengiant naujas iniciatyvas (pvz., naujas ekonominės veiklos formas), skatinančias judumą miestuose, konkurencingas ir aplinką tausojančias transporto sistemas, taip prisidėdami prie augimo, užimtumo, socialinės ir teritorinės sanglaudos, sveikatos apsaugos, saugos ir saugumo skatinimo;

E.  kadangi kai kuriuose miestuose vyksta gyventojų senėjimo procesas bei sumažėjo gyventojų ir šie miestai susiduria su problemomis, susijusiomis su sukurtos infrastruktūros ir teikiamų viešųjų paslaugų mastu, o kituose miestuose gyventojų skaičius auga ir todėl didėja spaudimas esamai infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms (pvz., švietimui), taip pat dar labiau ryškėja kitos problemos: (jaunimo) nedarbas, socialinė atskirtis, eismo spūstys, miesto plėtimasis ir tarša; dėl šių veiksnių gerokai pailgėja laikas, reikalingas kelionei pirmyn ir atgal, ir suprastėja daugelio europiečių gyvenimo kokybė;

F.  kadangi kai kurias svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria miestai, susijusias su ekonomikos ir socialiniu vystymusi, klimato kaita, transportu ir demografiniais pokyčiais, galima išspręsti tik palaikant miestų ir aplinkinių vietovių partnerystę; kadangi dėl pastaraisiais metais vykstančio tarpusavyje susijusių sričių plėtros proceso, visų pirma atsižvelgiant į raidą transporto ir ryšių srityse, atsiranda poreikis plėtoti ryšį skatinančias priemones;

G.  kadangi ES politikos iniciatyvos daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį tvariai miestų plėtrai ir miestų politikai;

H.  kadangi maždaug 70 proc. ES politikos kryčių ir teisės aktų įgyvendinama vietos ir regionų lygmeniu;

I.  kadangi visapusiškai naudojantis Bendra strategine programa (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (Bendrųjų nuostatų reglamento) II antraštinės dalies I skyriaus 10 straipsnis) ir užtikrinant geresnį politinį suinteresuotųjų veikėjų tarpusavio veiklos ir jų bendradarbiavimo su įvairių lygmenų valdžios institucijomis koordinavimą, ES lygmeniu turėtų būti užtikrinama daugiau nuoseklumo tarp įvairių ES politikos iniciatyvų ir subsidijų programų, nes dėl sektorinio ES politikos metodo politikos kryptys ir teisės aktai gali nesudaryti palankių sąlygų funkcinėms miestų zonoms;

J.  kadangi 1997 m. Komisija paskelbė komunikatą dėl ES miestų darbotvarkės(9), tačiau vis dar vyksta diskusijos dėl Europos miestų vaidmens formuojant ES politiką;

K.  kadangi praeityje Parlamentas parėmė Komisijos pasiūlymą pateikti „Miestų darbotvarkę“, kuri būtų būsimos miestų politikos ES lygmeniu pagrindas;

L.  kadangi subsidiarumas, kaip apibrėžta SESV, daugiapakopis valdymas, grindžiamas ES, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų koordinuojamais veiksmais, ir partnerystės principas yra esminiai elementai norint tinkamai įgyvendinti visų krypčių ES politiką ir kadangi atitinkamai reikėtų sustiprinti vietos ir regioninių valdžios institucijų išteklių ir kompetencijos panaudojimą;

M.  kadangi Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) reglamentu (Reglamentas (ES) Nr. 1301/2013) sustiprinama Europos struktūrinių ir investicijų fondų miestų dimensija – ne mažiau kaip 5 proc. jų finansinės paramos skiriama integruotiems tvarios miestų plėtros veiksmams, valdymo funkcijas pavedant miestų valdžios institucijoms, ypač suteikiant joms daugiau įgaliojimų atlikti funkcijas, susijusias bent su veiksmų atranka, taip pat sukuriant tokias priemones kaip integruota teritorinė investicija ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra, konkretų biudžetą skiriant novatoriškiems veiksmams, kad būtų galima išbandyti naujus tvarios miestų plėtros sprendimus, taip pat sukuriant miestų plėtros tinklą;

N.  kadangi, vadovaujantis partnerystės principu, nustatytu Bendrųjų nuostatų reglamente (Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013), ir Europos elgesio kodeksu, valstybės narės įpareigojamos užtikrinti miestų valdžios institucijų dalyvavimą ES politikos formavimo procese ankstyvuoju etapu;

Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija

1.  laikosi nuomonės, kad įgyvendinant ES politiką turėtų būti remiami miestai ir funkcinės miestų zonos ir sudaromos galimybės jiems išreikšti visus savo, kaip ekonomikos augimo, užimtumo, socialinės įtraukties ir tvaraus vystymosi variklio, pajėgumus ir potencialą bei jais pasinaudoti; todėl mano, kad miestai ir funkcinės miestų zonos turi būti labiau įtraukti į visą ES politikos formavimo ciklą;

2.  prašo Komisijos ir, kai tinkama, valstybių narių, vadovaujantis Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsniu, pasiūlyti, kaip sukurti ankstyvo perspėjimo mechanizmą pritaikant esamas priemones ir suteikiant subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms galimybę stebėti, ar buvo atsižvelgta į subsidiarumo ir proporcingumo principus, sudarant sąlygas subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms ankstyvu etapu dalyvauti politikos procesuose, rengiant gerai informacija pagrįstas teritorinės plėtros strategijas ir užtikrinant, kad būsimi teisės aktai būtų veiksmingiau įgyvendinami;

Integruotos ES miestų darbotvarkės kūrimas

3.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą siekti parengti ES miestų darbotvarkę; remia šios darbotvarkės nustatymą, nes tai – darni miestų dimensiją turinčių ES politikos priemonių sistema, kuria siekiama miestams skirtus sprendimus geriau susieti su ES uždaviniais, geriau pritaikyti sektorines politikos priemones ir valdymo lygmenis, geriau nukreipti ES finansavimą aktualioms miestų problemoms spręsti ir geriau įvertinti teritorinį sektorinių politikos priemonių poveikį; mano, kad ES miestų darbotvarke turėtų būti visų pirma skatinama ieškoti valdymo sprendimų, kurie būtų geriausiai pritaikyti siekiant sėkmingai įveikti iškylančius iššūkius ir įgyvendinti tikslus, susijusius su tvaria, ekonomine ir socialiniu požiūriu įtraukia miestų ir funkcinių miestų zonų plėtra Europoje;

4.  pripažįsta, kad, nors ES neturi aiškios kompetencijos miestų plėtros klausimais, daug įvairių ES iniciatyvų daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį miestams ir funkcinėms miestų zonoms; todėl mano, kad gerai parengtos ir išplėtotos nacionalinės ir regioninės miestų politikos priemonės yra būtina ES miestų darbotvarkės sąlyga; mano, kad ši darbotvarkė turėtų būti Europos Sąjungos miestų ir funkcinių miestų zonų problemų sprendimo strategija, kuri ilgainiui virstų ES lygmens miestų politika; šiuo klausimu pabrėžia, kad miestų teritorinė plėtra turėtų būti grindžiama darniu teritorijų planavimu pagal policentrinę miestų struktūrą, kaip numatyta ES 2020 m. teritorinėje darbotvarkėje;

5.  yra įsitikinęs, kad ES miestų darbotvarkė turėtų būti kuriama kartu su Komisija, valstybėmis narėmis, vietos valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais veikėjais tam, kad įvairių sričių ES politika, turinti miestų dimensiją, būtų racionalizuojama, koordinuojama ir įgyvendinama miestuose ir funkcinėse miestų zonose ir bendradarbiaujant su miestais ir funkcinėmis miestų zonomis, naudojantis praktiniu, integruotu ir koordinuotu, bet kartu ir lanksčiu metodu, atsižvelgiant į vietos teritorinius ypatumus ir paisant valstybių narių institucinės sąrangos;

6.  mano, kad ES miestų darbotvarkė turėtų visiškai derėti su bendrais ES tikslais ir strategija, ypač strategija „Europa 2020“, ir teritorinės sanglaudos tikslais; pabrėžia, kad administracinės sienos tampa vis mažiau svarbios, kai bandoma spręsti vystymosi uždavinius regionų ir vietos lygmeniu; todėl mano, kad ES miestų darbotvarkė turėtų būti įtrauki ir joje turėtų būti aiškiai atsižvelgiama į ES teritorinių vienetų įvairovę, tarpvalstybines sąsajas ir kaimo ir miesto ryšius, įskaitant paslaugas, kurias funkcinės miestų zonos teikia aplinkinėms kaimo vietovėms;

7.  primygtinai ragina Komisiją pateikti komunikatą, kuriame būtų išsamiai išdėstyti būsimos ES miestų darbotvarkės, grindžiamos Miestų acquis ir išsamiomis konsultacijomis su įvairiais suinteresuotaisiais veikėjais, įskaitant ekonominius bei socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, ypatumai; prašo Komisijos ES miestų darbotvarkę įtraukti į savo metinę darbo programą;

Integruoto požiūrio į teritorinį vystymą įtraukimas į ES politikos formavimo procesą ir teisės aktus

8.  ragina Komisiją rengiant naujas miestų zonoms skirtas politikos iniciatyvas taikyti labiau vieta grindžiamą integruotą teritorinį požiūrį, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir miestams bei funkcinėms miestų zonoms sudaryti galimybes pasiekti strategijoje „Europa 2020“ numatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus, inter alia, įgyvendinant integruotą ES koncepciją, kuria vadovaujantis būtų remiami pažangūs ir tvarūs projektai Europos miestuose, tokiu būdu padedant skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi;

9.  ragina Komisiją kaip bendrą taisyklę numatyti visų atitinkamų ES politikos iniciatyvų miestų dimensijos teritorinį poveikio vertinimą, siekiant užtikrinti galimybes šias iniciatyvas praktiškai įgyvendinti regionų ir vietos lygmenimis, ir rengiant poveikio vertinimus bei naujas politikos priemones atsižvelgti į decentralizuoto lygmens valdžios institucijų teikiamus pasiūlymus (principas „iš apačios į viršų“), taip pat užtikrinti, kad visų sričių atitinkama ES sektorine politika būtų tinkamai sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria miestai ir funkcinės miestų zonos; ragina Komisiją atliekant šiuos teritorinius poveikio vertinimus pagrindinį dėmesį skirti šiems elementams: darniam teritoriniam vystymuisi, teritorinei integracijai, valdymo aspektams, reglamentavimo aspektams, įgyvendinimo vietos lygmeniu aspektams ir derėjimui su kitais politikos tikslais;

10.  primygtinai ragina Komisiją sisteminti ir nagrinėti visus turimus duomenis ir bendras konceptualias sistemas (Miestų aquis), siekiant išvengti dubliavimosi ir nenuoseklumo ir pateikti aiškią integruotos tvarios miestų plėtros apibrėžtį ir taip nustatyti bendrus, suderintus ir skaidrius ES tikslus šioje srityje;

11.  yra įsitikinęs, kad siekiant sudaryti galimybes tiksliau negu vien pagal BVP rodiklį įvertinti miestų zonas, turi būti prieinama pakankamai duomenų; taigi mano, kad Eurostatas turėtų parengti ir pateikti išsamesnius vietos lygmens duomenis ir kad turėtų būti toliau atliekamas Miestų auditas ir panašios apklausos; be to, ragina Komisiją rengti priemones, kuriomis būtų galima nustatyti integruotos miestų darbotvarkės pažangą ir poveikį ES lygmeniu;

12.  ragina Komisiją mažinti biurokratinę naštą, susijusią su galiojančių ES teisės aktų įgyvendinimu vietos lygmeniu, ir užtikrinti, kad ateityje vykdant reglamentavimo veiklą būtų kruopščiai išnagrinėjamos viso reglamentavimo pasekmės vietos lygmeniu;

ES politikos priemonių ir finansavimo miestų dimensija

13.  primena, kad ES sanglaudos politika ir jos finansinės priemonės yra tinkamesnės sudėtingoms integruotoms teritorinėms strategijoms, skirtoms funkcinėms miestų zonoms, remti, nes pasitelkiamas bendras strateginis planavimas ir taisyklės; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis naujomis turimomis priemonėmis, kaip antai integruotomis teritorinėmis investicijomis ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra, siekiant sėkmingai remti integruotos miestų plėtros planų įgyvendinimą; ragina valstybes nares ir Komisiją parengti suderintą tinkamų rodiklių rinkinį, kad būtų galima geriau įvertinti įgyvendintų veiksmų ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansuojamų iniciatyvų miestų dimensiją;

14.  pabrėžia, kad reikia kuo labiau išnaudoti makroregioninių strategijų teikiamas galimybes, kad būtų galima sėkmingai įgyvendinti integruotą miestų koncepciją; ragina Komisiją į ES makroregionines strategijas, kurios yra planavimo ir daugiapakopio valdymo pavyzdys, tinkamai įtraukti ir integruoti ES miestų darbotvarkės aspektus ir pabrėžti miestų dimensiją;

15.  apgailestauja, kad, nepaisant to, jog naujoje sanglaudos politikoje numatyti teisiškai privalomi su miestais susiję aspektai, ypač miestų dalyvavimas programavimo etapu, miestai ir miestų atstovai faktiškai menkai dalyvauja formuojant politiką, ir mano, kad politiką galima patobulinti minėtus atstovus anksti įtraukiant į politikos procesus, pvz., vykdant konsultacijas, atliekant vertinimą bei keičiantis geriausios praktikos ir patirties pavyzdžiais; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant ES lėšomis finansuojamas programas ir projektus būtų taikomas partnerystės principas (atsižvelgiant tai pat ir į Europos partnerystės elgesio kodeksą (Bendrųjų nuostatų reglamento (Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013) 5 straipsnio 3 dalis)), ypatingą dėmesį skiriant miestų ir funkcinių miestų zonų dalyvavimui rengiant programas, jas administruojant ir valdant, taip pat ir tarpvalstybiniu lygmeniu;

16.  ragina į struktūrinių ir investicijų fondų programas labiau įtraukti miestus; mano, kad remiantis šios srities patirtimi galima pateikti svarbias politikos rekomendacijas, kurios bus aktualios rengiant po 2020 m. taikytiną sanglaudos politiką; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išbandyti ES miestų darbotvarkės įgyvendinimą pasirinktose teminėse srityse, atspindinčiose miestų zonų uždavinius (bandomieji miestų projektai), ypač užtikrinant tarpsektorinį įvairių ES politikos priemonių koordinavimą ir esamo dubliavimosi panaikinimą, taikant daugiapakopį valdymo modelį ir atliekant teritorinius poveikio vertinimus; prašo Komisijos reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui apie šioje srityje pasiektą pažangą ir rezultatus;

17.  prašo geriau koordinuoti ir integruoti ES investicijų politikos priemones, teikiančias galimybių užtikrinti tvarią, integruotą ir socialiai įtraukią miestų plėtrą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti reglamentavimo sistema, kad būtų kuriama Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), ES subsidijuojamų programų (pvz., LIFE, „Horizontas 2020“, „Pažangi energetika Europai“ ir kt.) ir sanglaudos politikos fondų, taip pat viešųjų (t. y. nacionalinių) investicijų, privataus kapitalo ir finansinių priemonių sąveika siekiant užtikrinti kuo didesnį investuotų lėšų sverto poveikį; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visų investicijų politikos priemonių tarpusavio papildomumą, geresnę sąveiką, vengti dvigubo finansavimo ir dubliavimosi;

Naujas daugiapakopio valdymo modelis

18.  primena, kad šių dienų pagrindiniai ekonomikos, socialiniai ir aplinkos apsaugos uždaviniai peržengia tradicines administracines sienas ir kad atsižvelgiant į vis didėjantį administracinių ir teritorinių struktūrų (miestų ir priemiesčių bendradarbiavimas, miestų ir kaimų bendradarbiavimas ir t. t.) neatitikimą būtinos naujos lankstaus valdymo formos, siekiant toliau vykdyti funkcinių zonų integruotą teritorinį vystymą;

19.  mano, kad ES miestų darbotvarkė turėtų būti grindžiama nauju daugiapakopio valdymo metodu, pagal kurį būtų aktyviau dalyvaujama vietos lygmeniu visais politikos ciklo etapais; taip politika būtų priartinta prie realybės ir geriau atitiktų nuolatinius funkcinių miestų zonų pokyčius ir geriau į juos reaguotų; šiuo klausimu atitinkamas vaidmuo turėtų tekti Regionų komitetui kaip regionų ir vietos valdžios institucijų atstovybei;

20.  primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti naujo daugiapakopio valdymo modelio elementus; šis modelis turėtų būti grindžiamas partnerystės dariniais ir veiksmingu bendradarbiavimu, kad tai būtų ne vien konsultavimasis su suinteresuotaisiais veikėjais; derinant oficialias valdymo struktūras su neoficialiomis lanksčiomis valdymo struktūromis, atitinkančiomis naujas skaitmeninės „tinklų“ visuomenės realijas, toks metodas turėtų būti pritaikytas tinkamai atsižvelgiant į esamų uždavinių mastą; minėtasis modelis patobulintų daugiapakopį vertikalųjį ir horizontalųjį bendradarbiavimą su vyriausybiniais ir nevyriausybiniais veikėjais vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis – taip valdžia priartėtų prie piliečių ir būtų padidintas ES projekto demokratinis teisėtumas; rekomenduoja, kad toks sui generis konkrečiam atvejui pritaikytas modelis, dėl jo susitarus partneriams ir pasikonsultavus su visais atitinkamais suinteresuotaisiais veikėjais, taptų būsimos ES miestų darbotvarkės darbo metodu;

Žinių valdymas ir keitimasis duomenimis

21.  laikosi nuomonės, kad miestų platformos ir tinklai (pvz., URBACT, miestų plėtros tinklo programa), taip pat kitos miestų keitimosi žiniomis programos (CIVITAS iniciatyva, Merų paktas, iniciatyva „Merai prisitaiko“, iniciatyva „Pažangieji miestai ir gyvenvietės“, Tvarių miestų orientacinė programa, ManagEnergy iniciatyva) suteikė puikią galimybę į miestų plėtrą ir veikėjų dalijimąsi žiniomis įtraukti vietos, regionų ir tarpvalstybinius veikėjus; primygtinai ragina Komisiją sustiprinti ir užtikrinti geresnį šių platformų koordinavimą, siekiant vietiniams veikėjams suteikti galimybių geriau jas suprasti ir veiksmingiau jose dalyvauti;

22.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pasisemti kuo daugiau naudos iš dalijimosi žiniomis ir gebėjimų stiprinimo veiklos, siūlomos pagal ES lėšomis finansuojamos projektus ir vykdant kitą miestų tinklų kūrimo veiklą; ragina Komisiją savo tarnybose kurti geresnio dalijimosi projektų rezultatais mechanizmus ir užtikrinti, kad šie rezultatai pasitarnautų tiek nacionalinio, tiek ES lygmens politikos pokyčiams;

23.  mano, kad norint formuoti geriau pritaikytą įvairių sričių politiką, būtina atnaujinti ir pagerinti Miestų audito duomenų bazę; ragina Eurostatą ir Komisiją teikti ir rinkti išsamesnius duomenis, surenkamus ten, kur įvairių sričių politika įgyvendinama, t. y. dauguma atvejų vietos lygmeniu; pabrėžia, kad srautų duomenys, kuriais vertinami miestų ir juos supančių zonų ryšiai bei ryšiai funkcinėse miestų zonose, taip pat tampa vis svarbesni norint geriau suprasti šias sudėtingas funkcines zonas, todėl primygtinai ragina Komisiją tuos duomenis kaupti ir nagrinėti, kad jie taptų politikos raidos pagrindu;

Būsimosios ES miestų darbotvarkės įgyvendinimas

24.  mano, jog siekiant, kad ES miestų darbotvarkė būtų veiksminga priemonė, ji turėtų būti bendra ir nuolat atnaujinama konceptuali sistema, o jos pagrindinės temos apsiribotų keletu uždavinių platesniame strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų kontekste;

25.  tvirtai tiki, kad šie uždaviniai turėtų tenkinti tokius kriterijus: 1) atitiktų bendrą konceptualią sistemą; 2) būtų itin svarbūs miestų uždaviniai, darantys didelį poveikį miestams ir funkcinėms miestų zonoms valstybėse narėse ir tarp valstybių narių; 3) valstybės narės negalėtų jų išspręsti vienašališkai; 4) juos sprendžiant ES metodas duotų aiškios papildomos naudos; prašo Komisijos pradėti šių uždavinių nustatymo veiklą, tačiau kartu nustatyti ir likusius trūkumus, nenuoseklius politikos aspektus arba pajėgumų ir žinių spragas, tvirtai bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais veikėjais, ypač vietos lygmeniu;

26.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pasirūpinti, kad būtų užtikrintas geresnis tarpsektorinis miestų dimensija pasižyminčios politikos koordinavimas visais valdymo lygmenimis, siekiant į visas politikos sritis labiau įtraukti integruotą miestų plėtrą; ragina už ES miestų politiką atsakingą Komisijos regioninės ir miestų politikos GD, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos tarnybų miestų plėtros darbo grupe, būti šio proceso varomąja jėga ir užtikrinti, kad imantis visų naujų aktualių iniciatyvų būtų atsižvelgiama į miestų dimensiją; ragina Europos Komisijos pirmininką Komisijos narių kolegijoje paskirti politinius vadovus, kurie suteiktų ES miestų darbotvarkei strateginę kryptį ir kasmet teiktų Parlamentui ataskaitą apie tai, kaip Miestų darbotvarkė įgyvendinama;

27.  prašo Komisijos, atsižvelgiant į jau veikiančių Komisijos tarnybų ir organų struktūrą, paskirti ES specialųjį koordinatorių miestų klausimais, kad jis stebėtų ir vertintų, kaip praktiškai vykdomas toks koordinavimas horizontaliuoju būdu (įtraukiant visus atitinkamus politikos sektorius) ir vertikaliuoju būdu (įtraukiant visų lygių valdžios institucijas); laikosi nuomonės, kad ES specialusis koordinatorius miestų klausimais, padedamas Komisijos tarnybų miestų plėtros darbo grupės, turėtų Komisijoje įsteigti vieno langelio principu veikiantį centrą miestų politikos klausimais ir užtikrinti, kad Komisijos tarnybose būtų tinkamai renkami, valdomi ir tarp jos tarnybų ir įvairių suinteresuotųjų veikėjų platinami duomenys apie miestų politikos priemones, taip sukuriant informuotumo didinimo sistemą, kurią taikant vietos ir regionų valdžios institucijos būtų iš anksto įspėjamos ir ankstyvu etapu dalyvautų politikos formavimo procesuose, turinčiuose poveikį miestams ir funkcinėms miestų zonoms;

28.  ragina Komisiją, naudojantis esama struktūra ir, pvz., vykdant bandomąjį miestų projektą, valstybėse narėse įrengti bendrus informacinius centrus įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos klausimais (miestų vieno langelio principas) – taip turėtų būti siekiama teikti visapusišką informaciją, pirmiausia apie įvairias ES iniciatyvas, gaires ir finansines galimybes, susijusias su miestų plėtra;

29.  ragina Komisiją reguliariai rengti miestų aukščiausiojo lygio susitikimus remiantis forumu „Ateities miestai“, kuriuose susiburtų visų valdymo lygmenų ir įvairių sektorių suinteresuotieji veikėjai; mano, kad tokie aukščiausiojo lygio susitikimai turėtų suteikti realią progą miestams pradėti konstruktyvų dialogą su atitinkamų politikos sričių politikos formuotojais ir turėtų padėti įvertinti įvairių sričių ES politikos poveikį miestams ir funkcinėms miestų zonoms ir tai, kaip geriau juos įtraukti į būsimas iniciatyvas;

30.  primygtinai ragina valstybes nares privalomai ir visapusiškai įtraukti miestus ir funkcines miestų zonas į strateginės politikos (pvz., nacionalinės reformų programos, partnerystės susitarimų ir veiklos programų) kūrimą ir programavimą ir suteikti jiems galimybę juose dalyvauti; ragina valstybes nares reguliariai rengiant neoficialius už miestų plėtrą atsakingų ministrų susitikimus aktyviau dalytis patirtimi, susijusia su nacionalinėmis miestų plėtros programomis, kurios padeda miestams pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų;

ES miestų darbotvarkės išorės aspektas

31.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai atsižvelgti į vykstantį parengiamąjį darbą, susijusį su HABITAT III konferencijos darbotvarke, ir užtikrinti, kad būsimoji ES miestų darbotvarkė būtų visiškai suderinama ir koordinuojama su šios pasaulinės miestų darbotvarkės uždaviniais ir tikslais; prašo Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie ES miestų darbotvarkės išorės aspektą ir mano, kad miestų darbotvarkė turėtų tapti ES indėliu į tarptautines diskusijas dėl Jungtinių Tautų „Naujosios miestų darbotvarkės“ ir 2016 m. vyksiančią HABITAT III konferenciją dėl būstų ir tvarios miestų plėtros;

32.  mano, kad ES ir valstybės narės, konsultuodamosi su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atsižvelgdamos į jų indėlį, Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje (ISO) turėtų aiškiai, nuosekliai ir atvirai įsipareigoti parengti naujus tvarios miesto plėtros standartus, neprieštaraujančius nuostatoms, pagal kurias buvo parengtos JT visuotinės miestų ir teritorinio planavimo gairės; pabrėžia, kad nauji ISO standartai turėtų būti laikomi pagalbine, o ne normine priemone;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(4) OL C 390E, 2012 12 18, p. 10.
(5) OL C 184E, 2009 8 6, p. 95.
(6) Parag Khanna, „Už miesto ribų“ (angl. Beyond City Limits), leidinys „Foreign Policy“, 2010 m. rugpjūčio 6 d.
(7) Eurostatas, „Miestų statistika“, 2014 m.
(8) The Vertical Farm, www.verticalfarm.com.
(9) 1997 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatas „Miestų plėtros darbotvarkės Europos Sąjungoje link“ (COM(1997)0197).


Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ES skatinimas
PDF 406kWORD 168k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“ (2014/2245(INI))
P8_TA(2015)0308A8-0173/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: vystymosi ir gero valdymo ES regionuose ir miestuose skatinimas“ (toliau – Šeštoji sanglaudos ataskaita),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 4, 162, 174–178 ir 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veikimo sąlygas(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(8),

–  atsižvelgdamas į „Europos Sąjungos 2020 m. teritorinę darbotvarkę. Integruojanti, pažangi ir tvari skirtingų regionų Europa“, suderintą neoficialiame ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą ir vystymą, susitikime, kuris įvyko 2011 m. gegužės 19 d. Gedelėje (Vengrija),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Komisijos aštuntąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos pažangos ataskaitą „Miestų ir regioninis krizės aspektai“,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl ES valstybių narių pasirengimo veiksmingai ir laiku pradėti naująjį sanglaudos politikos programavimo laikotarpį(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Europos Komisijos 7-osios ir 8-osios pažangos ataskaitų dėl ES sanglaudos politikos ir 2013 m. strateginio pranešimo dėl programų įgyvendinimo 2007–2013 m.(11),

–  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atokiausių regionų galimybių gerinimo kuriant ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Sąjungos programų sąveiką(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl vėlavimo pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką(13),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“ (COM(2011)0662),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuotos MVĮ skirtos finansinės priemonės“ (Specialioji ataskaita Nr. 2/2012),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 19 d. Bendrųjų reikalų (sanglauda) taryba patvirtintas Tarybos išvadas dėl „Šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos: Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos(14),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šeštoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita. Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“(15),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą dėl 2015 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės (COM(2015)0116),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 20 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „2015 m. bendrojo biudžeto Taisomojo biudžeto Nr. 2 projektas“ (COM(2015)0016,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. metinę ataskaitą „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0173/2015),

A.  kadangi nekyla jokių abejonių dėl ES sanglaudos politikos vaidmens mažinant regionų skirtumus, skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę valstybių narių regionų sanglaudą ir remiant darbo vietų kūrimą; kadangi sanglaudos politika yra pagrindinė ES masto investicijų į realiąją ekonomiką politika ir įtvirtinta augimą bei darbo vietų kūrimą ES skatinanti priemonė, kuriai iki 2020 m. skirtas daugiau kaip 350 mlrd. eurų biudžetas; kadangi ekonomikos krizės laikotarpiu sanglaudos politika yra labai svarbi priemonė siekiant išlaikyti investicijų lygį įvairiose valstybėse narėse; kadangi kai kuriose valstybėse narėse sanglaudos politika yra pagrindinis viešųjų investicijų šaltinis; kadangi panaudojus daugybę skirtingų vertinimo metodų buvo patvirtinta, jog sanglaudos politikos rezultatai yra konkretūs ir akivaizdūs;

B.  kadangi iš naujausių 2013 m. duomenų matyti istoriškai aukštas ilgalaikio 5,1 proc. darbo jėgos nedarbo lygis Sąjungoje; kadangi ilgalaikis nedarbas turi lemtingų padarinių atskiriems žmonėms per visą jų gyvenimą ir gali tapti struktūriniu reiškiniu, ypač pakraščio regionuose;

C.  kadangi pastaruoju metu viešosios investicijos Sąjungoje realiai sumažėjo 15 proc. ir kadangi daugelyje regionų, ypač tuose, kur susiduriama su demografinėmis problemomis, nebuvo galimybių deramai prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų, visų pirma pagrindinio tikslo – iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumo lygį, sumažinti 20 milijonų žmonių skurdą ir sumažinti mokyklos nebaigiančių jaunuolių skaičių;

D.  kadangi pateisinama, kad per tam tikrą laiką sanglaudos politikos tikslai plėtojosi, reaguojant į naujus iššūkius ir problemas, su kuriais susiduriama ES, ir kad pati politika tapo glaudžiau susijusi su bendra ES politikos darbotvarke; kadangi, nepaisant to, reikėtų stiprinti pirminį sanglaudos politikos vaidmenį – skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę visų ES regionų sanglaudą, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose ir nepalankiausias sąlygas turinčiuose regionuose; kadangi sanglaudos politika neturi būti laikoma tik priemone, kuria siekiama strategijos „Europa 2020“ ir kitų ES vystymosi strategijų tikslų, bet taip pat ir investavimo politika teritorijose;

E.  kadangi, kaip nurodyta Šeštojoje sanglaudos ataskaitoje, ekonomikos krizė turėjo neigiamo poveikio ilgalaikei regionų skirtumų mažinimo tendencijai ir, nepaisant tam tikrų teigiamų tendencijų, naujo programavimo laikotarpio pradžioje skirtumai tarp įvairių regionų tebėra labai dideli;

F.  kadangi užtikrinant paramos telkimą pagal temas sanglaudos politikos ištekliai skiriami konkrečiam skaičiui strateginių tikslų, turinčių augimo skatinimo, darbo vietų kūrimo, socialinės įtraukties, aplinkosaugos ir klimato kaitos švelninimo potencialą;

G.  kadangi be gero valdymo neįmanoma pasiekti gerų ekonomikos augimo ir regionų ekonominės konvergencijos rezultatų, nes reikalingas veiksmingesnis visų partnerių dalyvavimas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, taikant daugiapakopio valdymo principą ir įtraukiant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas;

H.  kadangi partnerystės sutartys ir veiksmų programos yra strateginės priemonės investicijoms valstybėse narėse ir regionuose nukreipti; šios priemonės kartu su jų pateikimo ir priėmimo terminais nustatytos Bendrųjų nuostatų reglamento 14, 16 ir 29 straipsniuose; pagal minėtą reglamentą partnerystės susitarimai turėjo būti patvirtinti iki 2014 m. rugpjūčio pabaigos, o veiksmų programos – ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio pabaigos;

I.  kadangi 2011 m. Gedelėje (Vengrija) vykusiame neoficialiame susitikime Taryba paprašė 2015 ir 2016 m. Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares įvertinti ir apsvarstyti, ar reikėtų peržiūrėti ES 2020 m. teritorinę darbotvarkę atsižvelgiant į jos praktinius rezultatus, bei galimai vadovauti tokiai peržiūrai;

J.  kadangi, vadovaujantis SESV 175 straipsniu, valstybės narės savo ekonominę politiką vykdo ir ją koordinuoja taip, kad pasiektų bendros darnios plėtros tikslus ir stiprintų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ir kadangi atsižvelgiant į tai naujas Investicijų planas Europai turėtų taip pat padėti siekti šių tikslų;

Sanglaudos politikos laimėjimai ir iššūkiai ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis (2007–2013 m. programavimo laikotarpis)

1.  pabrėžia, kad sanglaudos politika yra pagrindinė Europos Sąjungos priemonė, kuria siekiama sumažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius Europos regionų skirtumus, paskatinti jų konkurencingumą, spręsti klimato kaitos ir energetinės priklausomybės problemą, kartu padedant siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų; pabrėžia, kad investicijos pagal sanglaudos politiką (nors kai kurioms valstybėms narėms ir regionams buvo sunku jas bendrai finansuoti) pastebimai sušvelnino neigiamą ekonomikos ir finansų krizės poveikį ir užtikrino regionams stabilumą, garantuojant finansavimą, kai nacionalinio ir regionų lygmens viešųjų ir privačių investicijų lygis smarkiai sumažėjo; pabrėžia, kad finansavimas pagal sanglaudos politiką prilygo 21 proc. viešųjų investicijų visoje ES ir 57 proc. visose sanglaudos šalyse;

2.  pabrėžia, kad įrodyta, jog įgyvendinant sanglaudos politiką gebama greitai reaguoti taikant lanksčias priemones siekiant sumažinti valstybių narių ir regionų investicijų deficitą, pvz., sumažinti nacionaliniam bendram finansavimui tenkančią dalį ir teikti papildomus išankstinius mokėjimus, taip pat 13 proc. viso finansavimo (45 mlrd. EUR) skirti tiesioginį poveikį turinčiai ekonominei veiklai ir užimtumui remti; todėl mano, kad labai svarbu atlikti išsamią vidurio laikotarpio peržiūrą, kuri leistų iš naujo apsvarstyti tikslus ir bendrojo finansavimo normas, jeigu socialinės ir ekonominės sąlygos valstybėse narėse ar kai kuriuose jų regionuose būtų pasikeitusios;

3.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos sutartyje nustatytas tikslas skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą (ES sutarties 3 straipsnis);

4.  teigiamai vertina pastarąją sanglaudos politikos reformą, kuria siekiama spręsti šias problemas remiantis nuoseklia 2014–2020 m. strategine programa, pagal kurią visoms veiksmų programoms nustatyti aiškūs tikslai ir paskatos; ragina visus susijusius veikėjus, visų pirma pagrindines valdžios institucijas, užtikrinti veiksmingą ir efektyvų naujų sanglaudos politikos teisės aktų įgyvendinimą, dedant dideles pastangas, kad būtų pasiektas didesnis našumas ir geresni rezultatai; ragina visus susijusius veikėjus sukurti deramai veikiančias kelių lygmenų valdymo ir koordinavimo priemones, kad būtų užtikrintas programų nuoseklumas ir parama įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ bei konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

5.  pabrėžia, kad stabili fiskalinė ir ekonominė aplinka, taip pat veiksminga reguliavimo, administracinė ir institucinė aplinka yra itin svarbūs veiksniai siekiant užtikrinti sanglaudos politikos veiksmingumą, tačiau tai neturi kenkti jos tikslų ir siekių įgyvendinimui; šiuo atžvilgiu primena, kad sustabdžius Bendrųjų nuostatų reglamento 23 straipsnyje nurodytus mokėjimus, gali būti pakenkta nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų gebėjimui veiksmingai planuoti ir naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) 2014–2020 m. laikotarpiui numatytą paramą; pabrėžia, kad, siekiant sanglaudos ir strategijos „Europa 2020“ tikslų, ši politika turi būti glaudžiai suderinta su sektorių politikos kryptimis ir turi būti pasiekta sinergija su kitomis ES investavimo programomis; tačiau primena, kad vadovaujantis SESV 175 straipsnio nuostatomis visomis ekonominės politikos kryptimis turi būti siekiama įgyvendinti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus;

6.  pabrėžia, kad norint laiku ir sėkmingai įgyvendinti sanglaudos politiką, itin svarbu stiprinti administracinius programavimo, įgyvendinimo ir vertinimo gebėjimus valstybėse narėse;

7.  pažymi, kad nors sanglaudos politika sušvelnino krizės poveikį, regionų skirtumai tebėra dideli ir dar ne visur pasiektas sanglaudos politikos tikslas sumažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, teikiant specialią paramą mažiau išsivysčiusiems regionams;

8.  pažymi, kad nepaisant krizės ir didelių vietinio finansavimo sunkumų, vietos ir regioninės valdžios institucijos toliau turėjo tenkinti piliečių poreikius, susijusius su prieinamesnėmis ir aukštesnės kokybės viešosiomis paslaugomis;

9.  pabrėžia ES reindustrializacijos svarbą siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. pramonės gamyba sudarytų bent 20 proc. valstybių narių BVP; todėl primena, kad siekiant Europoje skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą labai svarbu iniciatyviai remti ir stiprinti konkurencingumo, tvarumo ir reguliavimo patikimumo principus;

Įgyvendinimo ir mokėjimų problemos

10.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nemažo struktūrinio pobūdžio vėlavimo pradedant naujus sanglaudos politikos programavimo laikotarpius, kurį lėmė vėlavimas patvirtinti veiksmų programas, taip pat ir taikant perkėlimo procedūrą; pažymi, kad dėl to gali padidėti spaudimas mokėjimams, ypač 2017 ir 2018 m. ir kad atitinkamai didėja susirūpinimas dėl apmaudaus mokėjimų, sudarančių maždaug 25 mlrd. EUR, skirtų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui, vėlavimo; pažymi, kad nors atsižvelgiant į platesnį kontekstą sanglaudos srityje padėtis geresnė nei kaimo plėtros ir žuvininkystės srityje, susirūpinimą kelia tai, kad tam tikrose valstybėse narėse dar turi būti priimta daug programų; pabrėžia, kad šie vėlavimai gali pakenkti ES biudžeto ir sanglaudos politikos patikimumui, veiksmingumui ir tvarumui, dėl jų kyla abejonių dėl nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų gebėjimo užbaigti 2007–2013 m. laikotarpio tikslų įgyvendinimą ir veiksmingai planuoti ir naudoti ESI fondų 2014–2020 m. laikotarpiui numatytą pagalbą; palankiai vertina naujausias valstybių narių ir Komisijos pastangas šioje srityje, tačiau ragina Komisiją pasinaudoti visais savo ištekliais ir užtikrinti, kad visos likusios veiksmų programos būtų priimtos nebeatidėliojant, nes Parlamentas jau pritarė daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrai, reikalingai, kad būtų panaudoti 2014 m. nepaskirstyti ištekliai, ir susijusiam taisomojo biudžeto projektui;

11.  primena, kad nuolat vėluojančių mokėjimų problema sanglaudos politikai aktualesnė nei bet kuriai kitai ES politikos sričiai – 2014 m. pabaigoje Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF) 2007–2013 m. programų neapmokėtų sąskaitų vertė siekė 24,8 mlrd. EUR, t. y. 5,6 proc. daugiau nei 2013 m.; ragina Komisiją pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis, kad būtų apmokėtos šios likusios sąskaitos; pabrėžia, kad dėl šios padėties visų pirma kenčia mažiausi ir pažeidžiamiausi sanglaudos politikos paramos gavėjai, kaip antai MVĮ, NVO ir asociacijos, nes jų galimybės iš anksto finansuoti išlaidas yra ribotos;

12.  teigiamai vertina tai, kad Taryba, Komisija ir Parlamentas pasiekė susitarimą per DFP įgyvendinimo laikotarpį sumažinti metų pabaigoje sukaupiamų neapmokėtų sąskaitų (visų pirma sanglaudos politikos srityje) skaičių iki jos struktūrinio lygio, kaip nustatyta bendrame pareiškime, pridėtame prie 2015 m. biudžeto susitarimo, ir atkreipia dėmesį į 2015 m. kovo 23 d. gautą Komisijos dokumentą „Mokėjimų plano, kuriuo siekiama atkurti ES biudžeto tvarumą, pagrindai“; primena Komisijai jos įsipareigojimą kuo greičiau ir bet kuriuo atveju anksčiau, nei bus pristatytas 2016 m. biudžeto projektas, pateikti mokėjimų planą; be to, primena visoms institucijoms jų įsipareigojimą susitarti dėl šio plano ir jį įgyvendinti nuo 2015 m. iki dabartinės DFP laikotarpio vidurio peržiūros;

13.  pabrėžia, kad siūloma DFP viršutinių ribų(16) peržiūra, pagal kurią remiantis DFP reglamento 19 straipsnio 2 dalimi 11,2 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų perkeliama į 1b išlaidų kategorijos tarpinę sumą, ir 8,5 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų perkėlimas(17) iš 2014 į 2015 m. pagal Finansinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktą padeda išvengti, kad šie asignavimai 1b išlaidų kategorijoje nebūtų panaikinti, tačiau iš esmės nesprendžiama pagrindinė programavimo vilkinimo problema ir nekeičiama tai, kad dėl nuolat vėluojančio įgyvendinimo ir sistemingai vėluojančių mokėjimų gali kilti didelių problemų galutiniams paramos gavėjams;

14.  pabrėžia, kad minėtasis mokėjimų pagal ES biudžeto 1b išlaidų kategoriją vėlavimas faktiškai yra svarbiausias tiesioginis veiksnys, keliantis grėsmę sanglaudos politikos įgyvendinimui ankstesniuoju programavimo laikotarpiu ir galbūt dabartiniu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu; dar kartą tvirtina, kad šio vėlavimo didelis, kartais ekstremalus, poveikis daromas sanglaudos politikos veikėjams vietoje; todėl ragina Komisiją parengti planą ir įtraukti į jį tikslų konkrečių laipsniškų politinių veiksmų, kurie būtų paremti atskiromis biudžetinėmis priemonėmis ir kuriais būtų siekiama sumažinti ir panaikinti vėlavimą, tvarkaraštį; tikisi, kad Taryba galiausiai suvoks šios padėties rimtumą ir netvarumą ir bus pasirengusi aktyviai prisidėti prie stabilaus šios problemos sprendimo; yra įsitikinęs, kad pirmiausia šiais veiksmais reikėtų siekti užtikrinti, kad 2015 m. šis vėlavimas būtų akivaizdžiai sumažintas;

15.  pabrėžia, kad būtina priėmus veiksmų programas iš karto pradėti jas įgyvendinti siekiant iš investicijų gauti didžiausių rezultatų, paskatinti darbo vietų kūrimą, užtikrinti našumo didėjimą ir prisidėti siekiant Sąjungos klimato ir energijos tikslų, ir kad Komisija ir valstybės narės turėtų dėti visas pastangas siekdamos paspartinti šių programų priėmimą, nedarydamos neigiamo poveikio jų kokybei; reikalauja, jog Komisija, skirdama ypatingą dėmesį būtinybei kovoti su sukčiavimu, ištirtų visus galimus būdus supaprastinti savo vidaus procedūras, kad būtų paspartintos procedūras, pagrįstos dviem veiksmų programų tvirtinimo scenarijais, kad būtų galima pradėti jas įgyvendinti nevėluojant;

16.  atsižvelgdamas į tai, prašo Komisiją pateikti Parlamentui jos numatytas priemones, kuriomis būtų siekiama kiek galima greičiau įgyvendinti veiksmų programas, ypač norint išvengti lėšų panaikinimo 2017 m., taip pat ir jos numatytus tvarkaraščius, paaiškinti mokėjimų vėlavimo poveikį naujų veiksmų programų įgyvendinimo pradžiai ir pasiūlyti, kaip kuo labiau sumažinti žalą; be to, prašo Komisiją, rengiant Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalyje numatytą derybų rezultatų ataskaitą, išanalizuoti galimą vėlavimo pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui ir pateikti įgyta patirtimi paremtas rekomendacijas;

17.  mano, kad dėl 2014–2020 m. DFP, kuri buvo nustatyta Europos Komisijos pasiūlytu iš dalies keičiamu DFP reglamentu ir pagal kurią 2014 m. nepaskirti asignavimai perkeliami tik į 2015 m., labai padidėja rizika, kad 2018 m. bus panaikinti įsipareigojimai, susiję su 2014 m. nepatvirtintomis programomis, todėl nebus sudarytos sąlygos visapusiškai panaudoti ES išteklius ir veiksmingai paremti ES investicijas į augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją, rengiant 2017 m. strateginę ataskaitą, kaip numatyta pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 53 straipsnį, laiku pasiūlyti tinkamas priemones, taip pat teisės aktus, siekiant išvengti tokio įsipareigojimų panaikinimo;

18.  reiškia susirūpinimą dėl tam tikrose valstybėse narėse mažo įsisavintų lėšų lygio 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu ir įspėja, kad norint, jog tos pačios problemos nepasikartotų per kitą laikotarpį, būtina išspręsti pagrindines jų priežastis; pabrėžia, kad norint veiksmingai ir produktyviai įgyvendinti sanglaudos politiką, yra būtini administraciniai gebėjimai; pabrėžia, kad dėl viešosios tarnybos nestabilumo ir silpno politikos koordinavimo gali būti pakenkta sėkmingam ESI fondų lėšų panaudojimui ir apskritai kyla grėsmė veiksmingam politikos valdymui;

19.  siūlo, kad rengiantis būsimam programavimo laikotarpiui būtų galima apsvarstyti galimybę atskirai ir prieš biudžeto pasiūlymų teikimą nustatyti reguliavimo nuostatas dėl programavimo, taip atskiriant diskusijas dėl turinio ir finansavimo ir paliekant pakankamai laiko kruopščiai parengti programas; primena, kad nors reguliavimo nuostatos yra labai išsamios, jomis neužtikrinamas visiškas tikrumas valstybėms narėms ir regionams ir jos gali būti skirtingai aiškinamos; todėl reguliavimo nuostatas vis dar galima supaprastinti;

20.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į galimas pasekmes augimui ir darbo vietų kūrimui, atidžiai įvertinti atvejus, kuriais bus taikomos finansinės pataisos ar mokėjimų sustabdymas;

Sanglaudos politika – pažangių, tvarių ir įtrauktį skatinančių investicijų 2014–2020 m. pagrindas

21.  dar kartą tvirtina, kad pirminė sanglaudos politikos užduotis – skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir mažinti regionų skirtumus, teikiant specialią paramą mažiau išsivysčiusiems regionams; pabrėžia, kad dėl savo pobūdžio ir pradinės Sutartyje nustatytos struktūros ši politika natūraliai prisideda siekiant Sąjungos tikslų, ypač strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų ir pagrindinio Sutarties tikslo stiprinti teritorinę sanglaudą;

22.  teigiamai vertina naują Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) ir galimą jo sverto poveikį; pabrėžia, kad ESIF pagrindinis tikslas turėtų būti užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, todėl jis turėtų būti naudingas visiems ES regionams; pažymi, jog būtina užtikrinti, kad ESIF lėšos būtų naudojantis vadovaujantis papildomumo principu, ir atitinkamai garantuoti šio fondo ir ESI fondų papildomumą ir sąveiką, tuo pat metu finansiniu aspektu atskiriant šiuos fondus; pataria susijusioms šalims remtis patirtimi, įgyta 2008 m. įgyvendinant Europos ekonomikos gaivinimo planą, ypač susijusia su pažangiomis investicijomis;

23.  prašo Komisiją ir valstybes nares užtikrinti stipresnį visų ES investicijų ir vystymosi politikos krypčių, ypač sanglaudos politikos, taip pat ESI fondų, kitų ES fondų ir nacionalinių bei regioninių finansavimo priemonių, koordinavimą ir suderinamumą, siekiant garantuoti papildomumą ir geresnę sinergiją, išvengti paramos persidengimo ir dubliavimosi bei pasirūpinti, kad naudojant ES finansavimą būtų kuriama didelė Europos pridėtinė vertė; ragina Komisiją būsimose sanglaudos ataskaitose pateikti ataskaitą dėl sinergijos; rekomenduoja įgyvendinant šį naują ES investicijų planą remtis trijų jungtinių iniciatyvų JEREMIE, JESSICA ir JASMINE, kurias vykdant sudarytos sąlygos padidinti struktūrinių fondų paskirstymą nuo 1,2 mlrd. EUR 2000–2006 m. iki 8,4 mlrd. EUR 2007–2012 m., patirtimi; ragina atlikti plataus masto ir išsamią analizę konsultuojantis su Europos investicijų banku (EIB) ir Europos investicijų fondu (EIF);

24.  pabrėžia, kad, siekiant dvigubai padidinti finansinių priemonių įnašą iki 25–30 mlrd. EUR 2014–2020 m., sanglaudos politikos teisės aktuose numatytas platesnis šių priemonių naudojimas išplečiant jų teminę aprėptį ir užtikrinant didesnį valstybių narių ir regionų lankstumą; pabrėžia finansinių priemonių vaidmenį sutelkiant papildomas viešąsias arba privačiąsias bendras investicijas, kad būtų išspręsti rinkos trūkumai įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir sanglaudos politikos prioritetus; ypač remia dalijimosi rizika MVĮ iniciatyvą ir ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų lengvai panaudojamos ir patrauklios valstybėms narėms ir regionams, ir tokiu būdu užtikrinti, kad minėtas finansinių priemonių įnašo padidinimas būtų įvykdytas savo jėgomis ir kad suinteresuotieji subjektai įsipareigotų siekti šio tikslo; pabrėžia, kad būtina užtikrinti su ES lėšomis susijusių finansinių priemonių skaidrumą, atskaitomybę ir tikrinimą;

25.  vis dėlto įspėja, kad ESIF neturėtų kenkti sanglaudos politikos programavimo strateginiam nuoseklumui ir ilgalaikei perspektyvai; pabrėžia, kad struktūrinių fondų lėšų perskirstymas turėtų žalingo poveikio, todėl yra nepriimtinas, nes dėl jo kiltų pavojus šių fondų veiksmingumui ir regionų vystymuisi; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl ESIF negalima keisti sutartų finansinių asignavimų valstybėms narėms pagal 2014–2020 m. DFP 1b išlaidų kategoriją; pabrėžia, kad dotacijų pakeitimas paskolomis, nuosavu kapitalu ar garantijomis, nors ir turi tam tikrų privalumų, turi būti vykdomas apdairiai, atsižvelgiant į regionų skirtumus ir į skirtingą regionų praktiką bei patirtį, susijusią su finansinių priemonių naudojimu; atkreipia dėmesį į tai, kad regionai, kuriems labiausiai trūksta investicinių paskatų, dažnai turi menkus administracinius ir lėšų panaudojimo gebėjimus;

26.  įspėja, jog lankstumas renkantis projektus pagal ESIF kelia pavojų, kad bus pakenkta ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, nukreipiant investicijas į labiau išsivysčiusias valstybes nares; prašo Komisiją atidžiai stebėti ESIF ir ESI fondų santykį;

2014–2020 m. sanglaudos politikos veiksmingumas, efektyvumas ir orientavimasis į rezultatus

27.  atkreipia dėmesį į visų priemonių, kuriomis siekiama padidinti sanglaudos politikos veiksmingumą, supaprastinimą, efektyvumą ir orientavimąsi į rezultatus bei našumą ir kurios turėtų užtikrinti perėjimą nuo lėšų įsisavinimo kriterijų prie kokybiško lėšų panaudojimo ir didelės bendrai finansuojamų operacijų pridėtinės vertės, svarbą; šiuo atžvilgiu siūlo atitinkamai pakoreguoti susijusius techninius ESI fondų reguliavimo aspektus;

28.  palankiai vertina tai, kad ištekliai telkiami pagal temas remiant investicijas į pažangų, tvarų ir integracinį augimą, nes šiomis investicijomis siekiama skatinti augimą, kurti darbo vietas, kovoti su klimato kaita ir energetine priklausomybe bei mažinti skurdą ir socialinę atskirtį; taip pat palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama 2014–2020 m. programų rezultatams ir išmatuojamumui, nes tai turėtų padėti toliau didinti sanglaudos politikos efektyvumą ir veiksmingumą; taip pat pritaria reikalavimui priklausomai nuo vietos ir regionų ypatybių užtikrinti didesnį regionų lankstumą, ypač atsižvelgiant į sunkią krizę, kad būtų galima sumažinti įvairių Sąjungos regionų vystymosi atotrūkį; ragina laikytis tikro integruoto ir teritorinio požiūrio į tikslines programas ir projektus, kuriais siekiama tenkinti poreikius vietoje;

29.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti nacionalinių reformų programų ir veiksmų programų darną, kad būtų deramai atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir laikomasi ekonomikos valdymo procedūrų, taip apribojant ankstyvo perprogramavimo riziką;

30.  todėl atkreipia dėmesį į Parlamento pirminį prieštaravimą ir pabrėžia jo pareigą visiškai dalyvauti užtikrinant kontrolę ir atliekant tikrinimą; reikalauja, kad Komisija ir Taryba laiku teiktų išsamią ir skaidrią informaciją apie ESI fondų perprogramavimo, įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų sustabdymo pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 23 straipsnio 15 dalį kriterijus ir visą procedūrą, dėl kurios gali būti įvykdytas toks perprogramavimas ir sustabdymas; pažymi, kad sprendimas dėl įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų sustabdymo turėtų būti priimamas tik neišvengiamu atveju, kai išnaudotos visos kitos galimybės ir įvertinus galimus padarinius ekonomikos augimui ir užimtumui, nes įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų sustabdymas galėtų turėti rimtų padarinių nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bei apskritai sanglaudos politikos tikslams; mano, kad makroekonominės sąlygos turėtų padėti užtikrinti tvaresnę ir veiksmingesnę sanglaudos politiką, ir atmeta idėją, kad regionai, vietovės ar piliečiai turėtų nukentėti dėl makroekonominių sprendimų, kuriuos priima nacionalinės vyriausybės; atkreipia dėmesį į galimą didelę administracinę naštą, kuri gali atsirasti perprogramavus fondus; primena, kad pagal minėtojo reglamento 23 straipsnio 4 dalį pateiktam pasiūlymui dėl perprogramavimo reikalinga išankstinė konsultacija su susijusiu stebėsenos komitetu, kaip nurodyta to paties reglamento 49 straipsnio 3 dalyje;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimai sietini su sudėtingais reikalavimais ir reglamentavimu; pabrėžia, kad supaprastinus valdymą ir procedūras, nedelsiant įgyvendinus neseniai priimtas šios srities direktyvas ir sustiprinus administracinius gebėjimus, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose, būtų galima sumažinti sanglaudos programų įgyvendinimo pažeidimų skaičių; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog būtina sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą, kuri atsiranda dėl kontrolės, būtinos siekiant užtikrinti, kad iš ESI fondų gautos lėšos būtų panaudojamos tinkamai; taip pat būtina dėti pastangas siekiant optimizuoti valdymo ir kontrolės sistemas ir užtikrinti didesnį jų lankstumą, daugiau dėmesio skirti rizikos vertinimui ir tinkamam visų valdžios institucijų atsakomybės paskirstymui, kartu nepakenkiant nustatytoms sustiprintos kontrolės procedūroms, kad butų veiksmingiau išvengiama pažeidimų ir atitinkamai finansinių pataisų bei mokėjimų pertraukimo ir sustabdymo; yra susirūpinęs dėl pernelyg žemo lėšų išmokėjimo paramos gavėjams taikant finansines priemones lygio, ypač turėdamas omenyje tikslą didinti šių priemonių panaudojimo mastą; šiuo atžvilgiu prašo su šiomis finansinėmis priemonėmis dirbančių valstybių narių, valdymo institucijų ir susijusių suinteresuotųjų subjektų pasinaudoti visa galima technine pagalba, kuri teikiama pasitelkiant finansinėms priemonėms skirtą techninių konsultacijų platformą (FI-TAP) ir platformą FI-COMPASS;

Užimtumas, MVĮ, jaunimas ir švietimas

32.  pabrėžia, kad ESI fondai galėtų reikšmingai prisidėti prie neigiamų socialinių krizės padarinių šalinimo ir kad, siekiant tai užtikrinti, reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas laikytis integruoto požiūrio, kuris įmanomas taikant programas, pagal kurias finansavimas gali būti teikiamas iš keleto fondų, taip pat užtikrinti veiksmingesnį fondų veiklos koordinavimą ir didesnį fondų lankstumą, tokiu būdu sudarant palankias sąlygas geriau išnaudoti visų pirma ESF ir ERPF sinergiją; pabrėžia, kad ESF finansuojamos investicijos neduos geriausių rezultatų, jei nebus užtikrinta tinkama infrastruktūra ir sukurtos deramos institucijos; atkreipia dėmesį į tai, kad ESI fondai gali veiksmingai remti socialinę įtrauktį, todėl jais reikėtų naudotis siekiant padėti užtikrinti nepalankioje padėtyje esančių ir pažeidžiamų grupių, pvz., romų ir neįgaliųjų, integraciją, taip pat siekiant paskatinti perėjimą nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų vaikams ir suaugusiesiems;

33.  ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį mažumų grupių padėčiai visoje Sąjungoje, nes jos patiria visų pavidalų socialinę atskirtį ir todėl gali dažniau nukentėti dėl struktūrinio nedarbo; mano, kad planuojant politiką dėl socialinės sanglaudos Sąjungoje reikia atsižvelgti į mažumų integravimo klausimą;

34.  pabrėžia, kad MVĮ tenka svarbiausias vaidmuo darbo vietų kūrimo srityje, ir atkreipia dėmesį į MVĮ galimybes skatinti pažangų augimą, skaitmeninę ekonomiką ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką; ragina užtikrinti palankią reguliavimo aplinką, kuri padeda kurti ir valdyti tokias įmones, ypač jaunimo įsteigtas ir įsikūrusias kaimo vietovėse įmones; pabrėžia, kad svarbu mažinti MVĮ patiriamą biurokratinę naštą ir palengvinti jų prieigą prie finansavimo ir kad būtina remti programas ir mokymus, kuriais padedama plėtoti verslumo įgūdžius;

35.  pabrėžia, kad MVĮ sudaro 99 proc. ES įmonių struktūros ir Sąjungoje sukuria 80 proc. darbo vietų;

36.  reiškia susirūpinimą dėl per mažos Komisijos nustatytos viršutinės ribos (5 mln. EUR) ERPF paramai nedideliems kultūros ir tvaraus turizmo infrastruktūros objektams, kuri, be to, apibrėžiama kaip bendros išlaidos, o ne tinkamos išlaidos, ir pabrėžia stiprų teigiamą poveikį, kurį tokie projektai gali turėti regionų vystymuisi socialinio ir ekonominio poveikio, socialinės įtraukties ir patrauklumo aspektais;

37.  sutinka su Komisijos analize, kad ekonominiai ir socialiniai prioritetai, ypač dėmesys, viena vertus, ekonomikos augimui ir, kita vertus, socialinei įtraukčiai, švietimui ir tvariam vystymuisi, kai kuriose valstybėse narėse galėtų būti geriau subalansuotas, remiantis prasmingu dialogu su partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad aiški strategija, kuria siekiama patobulinti valstybių narių institucinę struktūrą administracinių pajėgumų ir teisingumo kokybės požiūriu yra esminis veiksnys, lemiantis šių prioritetų įgyvendinimo sėkmę;

38.  pabrėžia, jog svarbu, kad pagal ESF ir Jaunimo garantijų iniciatyvą bei Jaunimo užimtumo iniciatyvą būtų remiama kuo daugiau perspektyvių darbo vietų kūrimo projektų, pvz., verslo iniciatyvų pavidalu;

39.  įspėja, kad dėl nerimą keliančio masto jaunimo nedarbo kyla grėsmė prarasti visą kartą, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir tuose regionuose, kurie dėl krizės ir nedarbo nukentėjo labiausiai; tvirtina, kad didžiausią pirmenybę ir toliau reikia teikti siekiui intensyviau integruoti jaunus žmones į darbo rinką; siekiant šio tikslo būtinas aktyvus ES indėlis ir daugiausia galima padaryti integruotai naudojantis ESF, ERPF, Sanglaudos fondu ir Jaunimo užimtumo iniciatyva; mano, kad šiuo atveju, siekiant užtikrinti kuo veiksmingesnį turimų išteklių naudojimą, reikėtų laikytis labiau į rezultatus orientuoto požiūrio, kad būtų skatinamas užimtumas ir konkurencingumas bei uždirbama daugiau pajamų, taip nešant naudą visai ES ekonomikai; šiuo atžvilgiu pabrėžia itin didelę Jaunimo garantijų iniciatyvos svarbą padedant jaunesniems nei 25 metų amžiaus žmonėms rasti kokybišką darbo vietą arba gauti išsilavinimą, įgūdžių ir patirties, reikalingų darbui susirasti; pabrėžia, kad reikia kuo anksčiau gauti būtinų išteklių, kad būtų įgyvendinta Jaunimo garantijų iniciatyva ir kitos priemonės, nurodytos Jaunimo užimtumo iniciatyvoje; mano, jog turėtų būti nustatyti aiškūs ir lengvai suprantami poveikio rodikliai, kad būtų tinkamai suvokiamas ES fondų indėlis į ekonomikos augimą ir užimtumą;

40.  pabrėžia, kad būtina toliau dėti pastangas siekiant ieškoti kitų būdų, kaip pagerinti gautus rezultatus, susijusius su jaunimo užimtumu, nes šie rezultatai nebuvo geri, nors ir buvo priimtas ESF reglamentas ir Jaunimo užimtumo iniciatyva; pabrėžia politinį ES įsipareigojimą skubiai remti jaunimo integraciją į darbo rinką;

41.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į gamybos modelių pokyčius ir senėjančią visuomenę, kur kas svarbesnis vaidmuo tenka ESF ir investicijoms, skirtoms darbuotojų gebėjimams pritaikyti; yra tvirtai įsitikinęs, kad šiuo klausimu ESF turėtų papildyti nacionalinius valstybėse narėse taikomus metodus; ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad turimi ištekliai būtų naudojami kuo veiksmingiau ir efektyviau, siekiant garantuoti darbuotojų įsidarbinimo galimybes, socialinę įtrauktį ir lyčių lygybę; kartu pabrėžia, kad pagal ESF finansuojamos mokymo programos turėtų taip pat būti pritaikytos verslininkų ir vadovų lygmens darbuotojų poreikiams, kad būtų užtikrintas tvarus bendrovių, ypač MVĮ, kurios sukuria didžiąją dalį darbo vietų Sąjungoje, vystymasis;

42.  ragina valstybes nares ir Komisiją toliau dirbti, ypač siekiant tobulinti ir plėsti EURES platformą, kaip veiksmingą priemonę, skirtą darbuotojų judumui Europoje, ypač tarpvalstybiniam judumui, palengvinti, gerinant jų žinias apie Sąjungos darbo rinką, informuojant juos apie darbo galimybes ir padedant jiems atlikti formalumus; skatina valstybes nares plėsti ir remti EURES tinklus, ypač pripažįstant tai, kad tarpvalstybiniai darbuotojai pirmieji patiria su prisitaikymu ir profesinių kvalifikacijų pripažinimu susijusių problemų; pažymi, kad naudojantis šiais tinklais, apimančiais viešąsias užimtumo tarnybas, socialinius partnerius, vietos ir regionų valdžios institucijas ir kitus privačiuosius suinteresuotuosius subjektus, palengvinamas ir remiamas tarpvalstybinis judumas;

43.  pabrėžia, kad kuriant kokybiškas darbo vietas reikia skatinti naudotis naujomis technologijomis; mano, kad Komisija turėtų susieti nedarbo lygio mažinimą su skaitmeninės darbotvarkės ir programos „Horizontas 2020“ priemonėmis;

44.  pažymi, kad mokyklos nebaigusių jaunuolių skaičius vis dar išlieka didžiulis Sąjungoje, o tai turi įtakos jaunimo nedarbo lygiui; pabrėžia, kad būtina spręsti šią problemą modernizuojant švietimo sistemas ir mokymo programas, pasinaudojant ESF pagalba;

45.  pažymi, kad tuo atveju, jei švietimo įstaigos ir darbo rinkos dalyviai veiksmingai nebendradarbiaus, bus neįmanoma sumažinti didelio jaunų absolventų nedarbo problemos masto Europos Sąjungoje; ypač pabrėžia, kad perduodant darbo rinkoje reikalingas žinias ir ugdant įgūdžius jaunimo užimtumas buvo padidintas, o socialiniai skirtumai sumažinti;

46.  pabrėžia lyčių aspekto svarbą kuriant darbo vietas; ragina Komisiją skirti pakankamą finansavimą, kad būtų išspręsta moterų nedarbo problema; mano, kad moterys galėtų pasinaudoti technologijų pažanga, nes ji leistų dirbti lankstesniu darbo grafiku, ir ragina Komisiją investuoti į šią sritį;

47.  pakartoja, jog būtina steigti mažų vaikų priežiūros įstaigas, kad moterys galėtų aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, todėl ragina Komisiją remti naujoviškus su tuo susijusius projektus; pažymi, kad investuojant į tokią viešąją infrastruktūrą, kaip vaikų priežiūros įstaigos, moterys galėtų būti aktyvesnės ekonominiame gyvenime ir darbo rinkoje;

48.  ragina ES institucijas ir valstybes nares siekiant su užimtumu ir socialine įtrauktimi susijusių tikslų atsižvelgti į moterų, grįžtančių į darbą po motinystės atostogų, poreikius, motyvuoti darbdavius įdarbinti moteris po motinystės atostogų, palengvinti lankstaus darbo tvarką ir skatinti tolesnį švietimą (mokymąsi visą gyvenimą), kad moterys galėtų be kliūčių atnaujinti savo profesinę karjerą;

Politikos valdymas

49.  pabrėžia, kad sanglaudos politiką reikia vykdyti laikantis deramo daugiapakopio valdymo veikimo principo, taip pat užtikrinant veiksmingą reagavimo į visuomenės ir verslo subjektų poreikius sistemą ir skaidrius bei inovatyvius viešuosius pirkimus – visi šie veiksniai yra itin svarbūs didinant politikos poveikį; todėl pabrėžia, kad, nepaisant ES ir valstybių narių lygmeniu priimtų sprendimų svarbos, vietos ir regionų valdžios institucijoms dažnai tenka didžiausia administracinė atsakomybė už viešąsias investicijas ir kad sanglaudos politika yra esminė priemonė, sudaranti galimybę šioms institucijoms vykdyti svarbias funkcijas ES; pakartoja, kad reikia plačiai įgyvendinti partnerystės principą, kaip išsamiai aprašyta Bendrųjų nuostatų reglamente ir Partnerystės elgesio kodekse;

50.  rekomenduoja sanglaudos politikos išteklius ir žinias naudoti siekiant gerokai padidinti administracinius valdžios institucijų, ypač vietos ir regionų lygmenimis, administracinius gebėjimus, kad pagerėtų jų galimybės visuomenei teikti kokybiškas paslaugas, be kita ko, plačiau naudojantis naujomis technologijomis ir diegiant daugiau supaprastintų procedūrų; ragina Komisiją apibrėžti administracinės pagalbos svarbiausiais klausimais, pvz., iniciatyvų tikslų nustatymo, jų rezultatų vertinimo taikant atitinkamus rodiklius ir būsimų veiksmų, kurių reikia imtis siekiant padėti visoje ES įtvirtinti stebėjimu ir vertinimu pagrįstą administracinę kultūrą, teikimo būdus; mano, jog svarbu užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų padedama taikyti naujoviškas finansines priemones, kurios yra itin svarbios didinant išteklius bei investicijas, ir vykdyti viešuosius pirkimus, kurie turėtų vis dažniau funkcionuoti kaip viešojo administravimo priemonė inovacijoms ir kūrybingumui skatinti;

51.  apgailestauja, kad į Šeštąją sanglaudos ataskaitą neįtrauktas išsamus techninės pagalbos priemonės JASPERS, kurią naudojant 2007–2013 m. valstybėms narėms buvo teikiamos techninės žinios, reikalingos rengiant aukštos kokybės pagrindinius projektus, kartu finansuojamus iš ES fondų, laimėjimų įvertinimas; palankiai vertina tai, kad 2013 m. sukurta JASPERS tinklų kūrimo platforma, skirta pajėgumams stiprinti, ir kad 2014 m. įsteigtas Tinklų kūrimo ir kompetencijos centro skyrius specializuotoms projektų rengimo žinioms teikti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu; palankiai vertina tai, kad įsteigtas kompetencijos centras administraciniams pajėgumams stiprinti naudojantis ESI fondais, kuris turėtų padėti sustiprinti visų valstybių narių valdžios institucijų, dalyvaujančių valdant ir panaudojant ESI fondų lėšas, pajėgumus;

52.  palankiai vertina tai, kad Komisija skiria didesnį dėmesį valdymui, ir sutinka, kad geras valdymas ir aukštos kokybės viešosios paslaugos užkertant kelią korupcijai yra būtini stabiliai investavimo aplinkai; prašo imtis plačių užmojų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų mažiau galimybių panaudoti sanglaudos politikos lėšas apgaulingai, ir griežtai taikyti kovos su sukčiavimu priemones;

53.  yra įsitikinęs, kad Partnerystės elgesio kodeksas paskatins aktyvesnį regioninių veikėjų dalyvavimą visais etapais (tiek formos, tiek turinio prasme); šis kodeksas turi būti visiškai įgyvendintas, nes jam tenka esminis vaidmuo stiprinant ir įtvirtinant sanglaudos politikos poveikį vietoje; sveikina tas valstybes nares ir regionus, kurie įtraukė savo partnerius į partnerystės susitarimų ir veiksmų programų rengimo procesą, kaip numatyta pagal Partnerystės elgesio kodeksą; tačiau reiškia rimtą susirūpinimą dėl daugelio atvejų, kai buvo silpnai vadovaujamasi partnerystės principu, ir ragina Komisiją netvirtinti programų, kuriose partnerių dalyvavimas yra nepakankamas; pabrėžia, kad svarbu skleisti gerosios patirties organizuojant partnerystes pagal Partnerystės elgesio kodekso nuostatas pavyzdžius; taip pat prašo Komisijos reguliariai teikti Parlamentui ataskaitą, kurioje būtų įvertinama esama padėtis, kiek tai susiję su partnerystės principo įgyvendinimu;

Teritorinis aspektas

54.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Šeštojoje sanglaudos ataskaitoje santykinai trūksta teritorinio požiūrio ir ypač nuorodų į tarpvalstybinį bendradarbiavimą, nors tai yra būtina priemonė ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai stiprinti; atkreipia dėmesį į tai, kad į ataskaitą įtraukti visi tarpvalstybiniai ir makroregioniniai aspektai būtų ją praturtinę turint mintyje tokius klausimus kaip infrastruktūra, darbo rinka ir judumas, aplinka (įskaitant bendrą nenumatytų atvejų planą), vandens naudojimas ir nuotekos, atliekų tvarkymas, sveikatos priežiūra, moksliniai tyrimai ir plėtra, turizmas, viešosios paslaugos ir valdymas, kadangi visos šios sritys apima žymius tarpvalstybinius elementus ir potencialą; laikosi nuomonės, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Europos pasienio ir tarpvalstybiniai regionai, užtikrinę didesnį pažangų augimą, įtrauktį ir tvarumą, gerokai pagerins kovos su krize rezultatus;

55.  pabrėžia, kad integruotas ir teritorinis požiūris yra itin svarbus, ypač kalbant apie aplinkos apsaugos ir energetikos klausimus;

56.  teigiamai vertina siekiant subalansuotos teritorinės plėtros pradėtas taikyti naujas priemones, pvz., integruotas teritorines investicijas ir bendruomenės inicijuotas vietos plėtros priemones, kuriomis siekiama koordinuoti suinteresuotųjų subjektų veiklą, integruoti ES politiką ir sutelkti investicijas realiems poreikiams; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu patvirtinti politikos krypčių teritorinio poveikio vertinimo priemones, kurių pagrindinis tikslas – įvertinti ES politikos krypčių teritorinį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms ir užtikrinti, kad vykdant teisėkūros procesą šiam poveikiui būtų skirtas didesnis dėmesys; tuo pat metu atkreipia dėmesį į esamas problemas įgyvendinant integruotus teritorinius metodus, nes vis dar yra reguliavimo skirtumų tarp ES fondų ir labai skiriasi regioninių ir vietos bendruomenių įgalinimo lygis skirtingose valstybėse narėse ir valdymo institucijose; ragina parengti bendrą integruotą ES investicijų strategiją ir stiprinti ES 2020 m. teritorinę darbotvarkę, apimančią ES miestų darbotvarkę; ES 2020 m. teritorinė darbotvarkė buvo patvirtinta 2011 m. Vengrijos pirmininkavimo Tarybai metu ir ją turės įvertinti 2015 m. Tarybai pirmininkausiančios valstybės narės; laikosi nuomonės, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti mažų ir vidutinio dydžio miestų teritorijų vaidmens stiprinimui;

57.  susirūpinęs pažymi, kad trūksta informacijos apie tai, kaip įgyvendinant 2007–2013 m. sanglaudos politikos programas buvo atsižvelgta į ES 2020 m. teritorinės darbotvarkės principus ir prioritetus; ragina 2014–2020 m. laikotarpiu imtis tinkamų vertinimo priemonių, kad būtų įvertintas teritorinis sanglaudos politikos aspektas;

58.  vis dėlto pritaria tam, kad, atsižvelgiant į miestų svarbą globalizuotoje ekonomikoje ir jų galimą poveikį tvariam vystymuisi, ataskaitoje pabrėžiami su miestais susiję klausimai; atkreipia dėmesį į Europos regionų ir miestų įsipareigojimą užtikrinti ekologiškai tvaresnį augimą, kaip numatyta Merų pakte; rekomenduoja taip pat deramai spręsti kaimo ir miestų vietovių didelių išsivystymo skirtumų problemą, taip pat didmiesčių regionų, kurie yra ir atsparūs, ir pažeidžiami, problemą;

59.  apgailestauja, kad Šeštojoje sanglaudos ataskaitoje kaip pagrindinis teritorinės sanglaudos ir teritorinio konkurencingumo siekimo elementas neminima policentrinė teritorijų plėtra pagal ES 2020 m. teritorinę darbotvarkę ir 2013 m. ESPON ataskaitą „Atviros ir policentrinės Europos kūrimas“ (angl. „Making Europe Open and Polycentric“); pabrėžia mažų ir vidutinio dydžio miestų vaidmenį ir svarbą stiprinant funkcinius miestų centrų ryšius su aplinkinėmis teritorijomis, kad būtų pasiekta subalansuota teritorinė plėtra;

60.  ragina griežčiau laikytis SESV 174 straipsnio dėl teritorinės sanglaudos, ypač kaimo vietovėse, ir skirti deramą dėmesį svarbiai sanglaudos politikos ir kaimo plėtros sąsajai (ypač turint mintyje pramonės pereinamojo laikotarpio vietoves), taip pat didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pavyzdžiui, atokiausiems regionams, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms; rekomenduoja atsižvelgti ir į kitas demografines problemas, darančias didelį poveikį regionams, pvz., gyventojų skaičiaus mažėjimą, senėjančią visuomenę ir didelę gyventojų sklaidą; prašo Komisiją, įgyvendinant sanglaudos politiką, ypatingą dėmesį skirti vietovėms, kurių padėtis geografiniu ir demografiniu požiūriais yra nepalankiausia;

61.  laikosi nuomonės, kad, turint mintyje tai, jog Europos teritorinis bendradarbiavimas (ETB) nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio buvo visavertis sanglaudos politikos tikslas, Šeštojoje sanglaudos ataskaitoje jam skirta nepakankamai dėmesio; primena, jog Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG) turi potencialą ne tik kaip tarpvalstybinio valdymo užtikrinimo priemonė, bet ir kaip priemonė, kuria prisidedama prie visapusiškai integruoto teritorinio vystymosi;

62.  ragina užtikrinti geresnį sanglaudos politikos, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės ir ES kaimynystės politikos koordinavimą, taip pat geresnį projektų rezultatų vertinimą ir sklaidą;

Ilgalaikė sanglaudos politikos perspektyva

63.  atsižvelgdamas į visa tai, primena, jog būtina suteikti naują postūmį diskusijoms ES sanglaudos politikos klausimais; tvirtina, kad 2019 m. – Europos Parlamento rinkimų metai – bus lemiami, kadangi išrinktas naujas Parlamentas ir naujoji Komisija turės spręsti klausimus, susijusius su strategijos „Europa 2020“ užbaigimu ir būsima nauja DFP, taip pat užtikrinti būsimą sanglaudos politiką po 2020 m. su atitinkamu biudžetu ir parengti naujus teisės aktus dėl sanglaudos politikos; pažymi, kad diskutuojant apie sanglaudos politiką reikia atsižvelgti į nemažus laiko apribojimus ir vėlavimą, su kuriais susidurta dabartinio programavimo laikotarpio pradžioje;

64.  pabrėžia, kad administraciniai gebėjimai yra itin svarbūs; ragina visų valdymo lygmenų politikos formuotojus, įgyvendinant visas sanglaudos politikos kryptis, teikti pirmenybę tikslingai techninei pagalbai ir visų pirma plačiau naudoti finansines priemones, ypač kartu su ESI fondais;

65.  mano, kad mažinant vidaus konkurencingumo skirtumus ir struktūrinį disbalansą regionuose, kuriuose to labiausiai reikia, sanglaudos politikos priemonėms tenka pagrindinis vaidmuo; ragina Komisiją apsvarstyti išankstinio finansavimo galimybę, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamoms valstybėms narėms per 2014–2020 m. laikotarpį visapusiškai naudotis lėšomis, tačiau visada užtikrinant, kad būtų laikomasi biudžetinės atskaitomybės principo;

66.  ragina valstybes nares reguliariai rengti aukšto lygio politines diskusijas nacionaliniuose parlamentuose dėl ESI fondų veiksmingumo, našumo ir panaudojimo deramu laiku ir dėl sanglaudos politikos indėlio įgyvendinant makroekonominius tikslus;

67.  ragina rengti reguliarius Tarybos posėdžius, kuriuose dalyvautų už sanglaudos politiką atsakingi ministrai, kad būtų atsiliepiama į būtinybę stebėti nuolatinius iššūkius, su kuriais ES susiduria ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje, ir į juos reaguoti;

o
o   o

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 303.
(6) OL L 347, 2013 12 20, p. 281.
(7) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(8) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0002.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0015.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0132.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0133.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0068.
(14) OL C 19, 2015 1 21, p. 9.
(15) OL C 242, 2015 7 23, p.43.
(16) Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2015)0015, 2015 1 20).
(17) Komisijos sprendimas dėl neautomatinio perkėlimo iš 2014 į 2015 m. ir įsipareigojimų asignavimų, kuriuos vėl leidžiama naudoti 2015 m., C(2015)0827, 2015 2 11.


2012–ųjų Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų įvertinimas
PDF 301kWORD 131k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ataskaitos dėl 2012-ųjų Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų įgyvendinimo, rezultatų ir bendro įvertinimo (2014/2255(INI))
P8_TA(2015)0309A8-0241/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 940/2011/ES dėl Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012)(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 25 straipsnį dėl pagyvenusių žmonių teisių,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 9‒10 d. Komisijos galutinę ataskaitą dėl Europos aukščiausiojo lygio susitikimo inovacijų vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 23 d. Komisijos informacinį dokumentą „Auganti senjorų ekonomika Europoje“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 15 d. Komisijos ataskaitą dėl 2012 Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų įgyvendinimo, rezultatų ir bendro įvertinimo (COM(2014)0562),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „2015 m. ataskaita dėl senėjimo. Ekonominės ir biudžeto prognozės 28 ES valstybėms narėms (2013–2060 m.)“ (European Economy 3|2015),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 17 d. Komisijos ataskaitą „Bendra ataskaita dėl 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyvos), ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo“ (COM(2014)0002),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083),

–  atsižvelgdamas į Komisijos politikos gaires dėl socialinių investicijų dokumentų rinkinio įgyvendinimo 2014 m.,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. Komisijos baltąją knygą „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“ (COM(2012)0055),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 29 d. Komisijos komunikatą „Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje strateginio įgyvendinimo plano pažanga“ (COM(2012)0083),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 7 d. Tarybos deklaraciją „Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012 m.). Tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 10 d. Socialinės apsaugos komiteto ir Komisijos kartu parengtą ataskaitą „Tinkama socialinė apsauga ilgalaikės priežiūros poreikių atžvilgiu visuomenės senėjimo kontekste“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 31 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą dėl galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas krizės metu,

–  atsižvelgdamas į JT Visuomenės senėjimo darbo grupės darbą rengiant Konvenciją dėl vyresnių žmonių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Fondo išvados. Darbo prioritetai sulaukus 50“ (2014 m.),

–  atsižvelgdamas į Eurofound dokumentą „Fondo tema. Tvarus darbas siekiant užtikrinti geresnį ir ilgesnį darbingą amžių“ (2014 m. gruodžio mėn.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos išsamią analizę „Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai (2012)“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 15 d. konsultacinės įmonės „Ecorys“ galutinę ataskaitą „Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų įvertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 10 d. Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų (EM2012) suinteresuotųjų subjektų koalicijos veiksmų planą „Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų (EM2012) įgyvendinimas ir tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio mėn. specialią „Eurobarometro“ apklausą Nr. 378 „Vyresnių žmonių aktyvumas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Krizės poveikis pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkės(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografijos problemos ir kartų solidarumo(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0241/2015),

A.  kadangi 2012-ųjų Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų (toliau – 2012-ieji Europos metai) tikslas buvo didinti informuotumą apie vyresnių žmonių aktyvumo vertę, skatinti keistis informacija ir įgyvendinti vyresnių žmonių aktyvumo politiką bei sukurti konkrečių Sąjungos ir jos valstybių narių bei viešojo ir privataus sektorių suinteresuotųjų subjektų veiksmų sistemą;

B.  kadangi tikimasi, kad iki 2050 m. žmonių amžiaus vidurkis ES bus didesnis nei 50 m.;

C.  kadangi ES susiduria su precedento neturinčiais demografiniais, socialiniais ir struktūriniais pokyčiais, į kuriuos turi būti nedelsiant reaguojama; kadangi bendrai senėjant gyventojams kartu auga socialinio aprūpinimo ir su sveikata bei priežiūra susiję vyresnio amžiaus žmonių ir jų šeimų poreikiai ir viešųjų paslaugų ilgalaikė kokybė ir tvarumas ES daugiausia priklausys nuo veiksmų, kurių bus imtasi per ateinančius kelerius metus;

D.  kadangi vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didėjimą reikėtų vertinti kaip civilizacijos laimėjimą ir socialinės pažangos veiksnį;

E.  kadangi 2006 m. buvo sukurtas Demografinių pokyčių regionų tinklas, kurį sudaro maždaug 40 Europos regionų, ir kadangi šio tinklo tikslas ‒ didinti informuotumą apie tai, kokie svarbūs yra Europos Sąjungai ir jos ekonominei ir socialinei sanglaudai iššūkiai, kaip antai senėjimas ir mažėjantis gyventojų skaičius;

F.  kadangi vidutinis vienai moteriai tenkančių vaikų skaičius ES yra mažesnis nei kartų atsinaujinimo ribinis dydis, ekonomikos krizė buvo gimimų skaičiaus mažėjimą lėmęs veiksnys, o tikėtina gyvenimo trukmė iki 2050 m. gali padidėti dar penkeriais metais;

G.  kadangi vyresnių žmonių aktyvumas yra vienas iš svarbiausių XXI amžiaus uždavinių;

H.  kadangi, be senėjimo reiškinio, Europoje nuolat daugėja regionų, kuriuose dėl mažėjančio gimstamumo prastėja demografiniai rodikliai, kartu mažėja gyventojų, smarkiai daugėja vyresnių ir išlaikomų žmonių ir mažėja dirbančių žmonių skaičius; kadangi visi šie reiškiniai dar opesni tų regionų kaimo vietovėse, nes paprastai žmonės palieka kaimo vietoves ir persikelia į didelius ar vidutinio dydžio miestus;

I.  kadangi, norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir įgyvendinti jos uždavinius, taip pat sukurti konkurencingą, klestinčią ir integracinę Europą, vyresnių žmonių aktyvumas ir kartų solidarumas yra labai svarbūs;

J.  kadangi sėkmingas vyresnių žmonių aktyvumo politikos įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su įvairios nediskriminavimo, socialinės apsaugos, socialinės įtraukties ir visuomenės sveikatos politikos, įgyvendinamos per visą aktyvų ES piliečių ir darbuotojų gyvenimą, veiksmingumu;

K.  kadangi, pagal PSO, žodis „aktyvus“ reiškia nuolatinį dalyvavimą socialiniame, ekonominiame, kultūriniame, dvasiniame ir pilietiniame gyvenime, o ne tik gebėjimą būti fiziškai aktyviam ar būti darbo jėga, ir kadangi į pensiją išeinantys vyresni žmonės arba dėl negalios ar ligos darbą paliekantys žmonės gali ir toliau aktyviai padėti savo šeimoms, bendraamžiams, bendruomenėms ir tautoms;

L.  kadangi būtina laikytis holistinio požiūrio, atsižvelgiant į skirtingus elementus, kurie sudaro sąlygas visą gyvenimą visiems asmenims ir visai visuomenei užtikrinti, kad darbas būtų tvarus;

M.  kadangi skirtingos darbuotojų grupės dirba skirtingomis darbo sąlygomis, todėl atsiranda profesinės sveikatos skirtumų;

N.  kadangi esama didelių akivaizdžių valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų skirtumų, susijusių su vyresnių žmonių aktyvumo politika ir socialinės apsaugos senatvėje politika, paramos infrastruktūra ir biudžeto ištekliais;

O.  kadangi dėl vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos atsiranda naujų socialinių poreikių, kuriems tenkinti reikalingos investicijos į diversifikuotas viešąsias paslaugas ‒ jau esamas ir naujas, kurios dar turi būti sukurtos, ir, be abejo, į vyresnių žmonių sveikatos apsaugą ir priežiūrą, ir kadangi tai atveria naujų galimybių, susijusių su ilgesniu laisvalaikiu ir poilsiu;

P.  kadangi dėl finansų ir ekonomikos krizės padidėjo vyresnių žmonių skurdo lygis ir kadangi dėl skurdo ar skurdo ir socialinės atskirties rizikos kyla ne tik pavojus sveikatai, bet ir sumažėja vyresnių žmonių aktyvumo galimybių;

Q.  kadangi visoje ES veikia maždaug 125 000 profesinių pensijų fondų, kurių turtą sudaro 2,500 milijardai EUR, priklausančių maždaug 75 milijonams europiečių, kurie sudaro 20 proc. darbingo amžiaus ES gyventojų;

R.  kadangi vienas iš pagrindinių žmonių visuomenės principų yra kartų solidarumas; kadangi vis didėjant vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei kartų santykiai tampa vis svarbesni; kadangi ekonomikai ir visuomenei siekiant savo tikslų reikia visų kartų gyvenimo patirties, įsipareigojimo ir idėjų;

S.  kadangi aktyvus dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą ir sporto programose labai padeda kurti tikrą vyresnių žmonių aktyvumo kultūrą ir sudaro galimybę gyventojams ne tik per savo gyvenimą pritaikyti savo gebėjimus prie besikeičiančių darbo rinkos reikalavimų, bet ir likti sveikiems, aktyviems ir dalyvaujantiems visuomenės gyvenime platesniąja prasme;

T.  kadangi vyresnio amžiaus moterys sudaro 20 proc. ES gyventojų ir šis santykis, esant dabartinėms demografinėms tendencijoms, toliau didės; daugelyje ES šalių vyresnio amžiaus moterys susiduria su didesne skurdo rizika nei vyresnio amžiaus vyrai: vidutiniškai 21 proc. moterų ir 16 proc. vyrų; kadangi vyrų ir moterų pensijų dydžiai ES skiriasi 39 proc.;

U.  kadangi prieinamos technologijos gali sudaryti galimybes ir palankias sąlygas patekti į darbo rinką, gyventi nepriklausomai ir dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse; kadangi šiuo metu vis dėlto daugiau kaip 69 proc. žmonių, kuriems trūksta pagrindinių skaitmeninių gebėjimų, yra vyresni nei 55 metų amžiaus; kadangi dėl nepakankamo prieinamumo, sparčios IRT raidos ir prasto skaitmeninio raštingumo daugeliui vyresnių žmonių ir neįgaliųjų kyla didelis pavojus, kad jie negaus visapusiškos naudos iš būsimos bendrosios skaitmeninės rinkos;

1.  pripažįsta, kad 2012-ieji Europos metai suteikė svarbų politinį postūmį, padėjusį pradėti diskusijas iššūkių, susijusių su vyresnių žmonių aktyvumu ir kartų solidarumu Europoje, klausimu;

2.  kartos teisingumą kitos kartos atžvilgiu apibrėžia kaip vienodą naudos ir naštos paskirstymą tarp kartų; mano, kad kartų praktiškas bendradarbiavimas grindžiamas solidarumu ir turi būti paremtas abipuse pagarba, atsakomybe ir noru rūpintis vieni kitais;

3.  pažymi, kad konkretūs 2012-ųjų Europos metų tikslai buvo iš dalies pasiekti, o geriausių rezultatų pasiekta įgyvendinant su informuotumo didinimu susijusias iniciatyvas ir organizuojant šios srities renginius;

4.  pažymi ir teigiamai vertina tai, kad per 2012-ųjų Europos metų renginius ir iniciatyvas paaiškėjo, jog vyresni žmonės nėra našta ekonomikai ir visuomenei, o greičiau turtas dėl savo patirties, pasiekimų ir žinių;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2012-aisiais Europos metais pavyko sutelkti susijusius veikėjus vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo tikslams siekti; vis dėlto apgailestauja, kad tikslas sukurti naujus viešojo ir privataus sektorių ir pilietinės visuomenės keitimosi ištekliais, projektais ir idėjomis tinklus retai kada buvo pasiektas; apgailestauja, kad socialinių partnerių dalyvavimo aktyvumas buvo nevienodas ir kad privataus verslo subjektai nebuvo įtraukti didesniu mastu; pabrėžia būtinybę užtikrinti geresnį gebėjimų stiprinimą siekiant skatinti vyresnių piliečių aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime;

6.  palankiai vertina tai, kad 2012-ieji Europos metai padėjo patobulinti valstybių narių vyresnių žmonių aktyvumo politikos darbotvarkes, skatinti valstybes nares tarpusavyje keistis gerosios patirties pavyzdžiais, didinti iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti vyresnių žmonių aktyvumą, skaičių ir stiprinti suinteresuotųjų subjektų žinias bei įgūdžius;

7.  pabrėžia, kad, siekiant parengti tikslingesnes ir veiksmingas vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, reikia patikimos vyresnių žmonių padėties ir demografinių pokyčių statistikos; ragina Komisiją užtikrinti vyresnių žmonių socialinio statuso, jų sveikatos, teisių ir gyvenimo lygio išsamių ir kokybiškų duomenų rinkimą;

8.  mano, kad būtina, jog valstybės narės toliau įgyvendintų 2012-aisiais Europos metais pradėtas iniciatyvas ir jas paverstų tvirtais politiniais įsipareigojimais, kuriuos turėtų lydėti konkretūs veiksmai, taip siekiant užtikrinti visų kartų socialinę įtrauktį ir gerovę laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principo; primena, kad siekiant kovoti su jaunų ir vyresnių žmonių diskriminacija visose gyvenimo srityse ir užkirsti jai kelią, turi būti veiksmingai įgyvendinami su senėjimo politika susiję ES teisės aktai;

9.  pabrėžia būtinybę stiprinti koordinavimo trikampį, sudarytą iš sprendimus priimančių institucijų (įskaitant ES, valstybių narių, regionų ir vietos lygmenis), pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus, įskaitant pramonės sektorius, teikiančius novatoriškas prekes ir paslaugas, kurios padeda gyventi savarankiškai;

10.  ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl demografinio nuosmukio, kurį patiria vis daugiau regionų įvairiose ES šalyse, ir parengti komunikatą dėl šios problemos ir veiksmų, kurių būtų galima imtis Europos ir valstybių narių lygmenimis nukentėjusiuose regionuose siekiant spręsti demografinio nuosmukio klausimą;

11.  pabrėžia, kad regionai, esantys gamtiniu ar demografiniu aspektu labai nepalankioje padėtyje, pvz., retai apgyvendinti regionai, salos ir kalnuotos vietovės, labiausiai nukenčia nuo problemų, susijusių su gyventojų senėjimu, ir turi mažiau išteklių ir mažesnę infrastruktūrą, kad galėtų skatinti vyresnių žmonių aktyvumą; ragina apsvarstyti, ar paskatų planai naudingi sprendžiant senėjimo problemą, kuri dažniausiai sunkėja dėl lygiagrečių gyventojų skaičiaus mažėjimo procesų, vykstančių daugelyje atitinkamų regionų, ir kuri gali kelti grėsmę tų regionų išlikimui;

12.  apgailestauja, kad 2012-ieji Europos metai buvo patvirtinti gana vėlai, todėl atsirado su sutarčių sudarymu ir įgyvendinimu susijusių vėlavimų, dėl kurių nebuvo išnaudotos visos tam tikrų renginių, pavyzdžiui, iniciatyvos „Senjorų jėgos diena“, teikiamos galimybės; atkreipia dėmesį į mažesnį biudžetą, skirtą 2012-iesiems Europos metams, palyginti su ankstesniais Europos metais, ir dėl to turimus mažesnius išteklius 2012-ųjų Europos metų tikslams įgyvendinti;

13.  primena, kad vyresnių žmonių aktyvumas yra optimalių sveikatos ir dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybių užtikrinimo procesas siekiant užtikrinti, kad sendami žmonės galėtų išlaikyti gerą gyvenimo lygį ir gyvenimo kokybę; laikosi nuomonės, kad vyresnių žmonių aktyvumo politika turėtų padėti didinti žmonių fizinės, socialinės ir psichinės gerovės galimybes per visą jų gyvenimą, kad būtų galima užtikrinti didesnę socialinę įtrauktį ir aktyvesnį dalyvavimą visuomenės gyvenime; pabrėžia, kad vyresnių žmonių aktyvumas reiškia daugiau galimybių gauti sveikatos, ilgalaikės priežiūros ir socialines paslaugas, kurios tam tikrais atvejais patyrė spaudimą krizės metu, ir užtikrinti galimybę mokytis visą gyvenimą, dalyvauti visuomenės ir kultūrinėje veikloje, gerinti esamą socialinę infrastruktūrą, pvz., senelių namus ir dienos centrus, panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus ir stereotipus, imtis veiksmų siekiant kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi ir užtikrinti geresnį vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos vertės supratimą;

14.  rekomenduoja visoms valstybėms narėms, naudojantis savo socialinės apsaugos sistemomis, skatinti ir stiprinti kokybišką viešąją infrastruktūrą, skirtą vyresniems žmonėms (senelių namai, dienos centrai ir parama namuose), tam, kad vyresnio amžiaus žmonės būtų laikomi aktyviais, o ne pasyviais jiems skirtų iniciatyvų dalyviais;

15.  mano, kad reikia parengti Europos strategiją dėl demencijos, kuri turėtų apimti pagalbos pacientų šeimoms priemones, informavimo kampanijas, informuotumo didinimą ir keitimąsi geriausia patirtimi tarp valstybių narių;

16.  ragina Komisiją išnagrinėti susirūpinimą keliančią vyresnių kaip 50 metų žmonių nedarbo problemą ir augantį ilgalaikį nedarbą ir kartu su valstybėmis narėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis ir socialiniais partneriais išanalizuoti nedirbančių vyresnių žmonių aplinkybes ir asmenines istorijas bei sukurti veiksmingas darbuotojų, kurie priklauso šiai pažeidžiamai kategorijai, išlaikymo darbo rinkoje priemones, suteikiant galimybių mokytis visą gyvenimą, tobulinti įgūdžius, mokytis darbo vietoje ir naudotis prieinamomis ir įperkamomis mokymosi programomis ir skatinant kartų tarpusavio mokymą ir žinių perdavimą darbe;

17.  visų pirma, šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį į tokias programas, kaip „kartų kuravimas“, kuriomis skatinami mainai tarp vyresnio amžiaus ekspertų ir jaunesniosios kartos darbe ir mokymuose; pažymi, kad darbo procese turėtų būti remiamos įvairaus amžiaus narių komandos ir labai gerai pavykę projektai turėtų būti įvertinami premijomis; mano, kad valstybėse narėse galėtų būti nustatytos paskatos verslo įmonėms, kurios samdo vyresnio amžiaus darbuotojus, ir kad iš esmės, profesiniuose ir tęstiniuose mokymuose jiems neturėtų būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei jaunesnio amžiaus darbuotojams; ypač pabrėžia, kad svarbu pritaikyti darbo vietas vyresnių darbuotojų poreikiams ir suteikti jiems daugiau galimybių dirbti ne visą darbo dieną, atsižvelgiant į jų pageidavimus, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas dirbti ilgiau tiems, kurie nori ir gali dirbti ilgiau; mano, kad turėtų būti parengti specialūs pensijų planai vyresniems ilgą laiką nedirbusiems asmenims, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp šių žmonių ir socialinės apsaugos sistemų poreikio į socialinį stabilumą;

18.  apgailestauja, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar dažnai susiduria su diskriminacija dėl amžiaus, stereotipais ir kliūtimis; todėl ragina valstybes nares neatidėliojant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2000/78/EB dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje nuostatas; pažymi, kad pasiūlymas dėl Horizontaliosios vienodo požiūrio direktyvos(6) yra užstrigęs Taryboje nuo 2008 m. ir ragina valstybes nares kuo greičiau rasti sprendimą;

19.  vis dėlto griežtai atmeta svarstymus laikyti vyresnių žmonių aktyvumo politiką tik priemone vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybėms išsaugoti ir ragina valstybes nares atlikti visus reikiamus įvertinimus ir dėti visas pastangas pereiti prie gyvenimo ciklo požiūrio bei, jei reikia, reformuoti pensijų sistemą, taip pat dėti visas pastangas nustatyti pastovioms išėjimo į pensiją taisyklėms, atsižvelgiant į dabartinius vyresnių kaip 50 metų gyventojų nedarbo rodiklius prieš keičiant privalomą pensinį amžių; mano, kad pensinį amžių susiejant su tikėtina gyvenimo trukme neatsižvelgiama į darbo rinkos tendencijų svarbą, todėl tai neturėtų būti vienintelė priemonė senėjančios visuomenės keliamoms problemoms spręsti; mano, kad valstybės narės, remdamosi savo užimtumo apsaugos įstatymais ir darbo užmokesčio nustatymo sistemomis, turėtų remti vyresnių darbuotojų įdarbinimą, ypač prieš teisės aktais nustatytą pensinį amžių, kadangi nedarbas ir toliau turės neigiamą poveikį jų pajamoms išėjus į pensija, ir kad valstybės narės turėtų užtikrinti tvarias socialinės apsaugos sistemas;

20.  ragina valstybes nares užtikrinti valstybinių pensijų sistemų tvarumą ir garantuoti individualias ir tinkamas pajamas išėjus į pensiją ir visų teises į pensiją, kad senatvėje jie galėtų gyventi orų gyvenimą, įskaitant turėjusiuosius pagrįstas karjeros pertraukas, daugiausia – moteris; pabrėžia, kad siekiant, jog pensijos būtų saugios ir tvarios, svarbu atlikti profesinių pensijų fondų atitinkamą patikrą ir nepriklausomus auditus;

21.  pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonės turi turėti galimybę atlikti svarbų vaidmenį padėdami savo šeimoms, ir atkreipia dėmesį į naudingą vyresnio amžiaus žmonių vykdomą savanorišką veiklą;

22.  pabrėžia senėjančiai Europos visuomenei prieinamų technologijų svarbą ir ragina Komisiją parengti integruotą bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją užtikrinant, kad prieinamumas būtų integruotas į strategiją ir susietas su „senjorų ekonomikos“ Europoje skatinimu;

23.  palankiai vertina tai, kad, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1304/2013, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu vyresnių žmonių aktyvumas ir sveikata yra vieni iš Europos socialinio fondo investavimo prioritetų; ragina valstybes nares veiksmingai naudoti skirtas lėšas; primena, kad finansavimą projektams, kuriais skatinamas vyresnių žmonių aktyvumas, taip pat galima gauti pagal tokias programas kaip Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai), programa „Horizontas 2020“, Užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) ir Sveikatos programa; ragina geriau koordinuoti ES parengtas programas ir įvairias priemones, skirtas vyresnių žmonių aktyvumui ir kartų solidarumui skatinti, ir ragina vadovaujantis programos „Horizontas 2020“ prioritetais nustatyti Europos mokslinių tyrimų prioritetą pavadinimu „taikomieji sveikatos ir vyresnių žmonių aktyvumo mokslai“;

24.  ragina valstybes nares naudoti turimas Europos socialinio fondo (ESF), ESI fondų ir EaSI lėšas pagalbos sau programų, kurias rengia vyresnio amžiaus žmonių organizacijos, kurios tarpusavyje dalijasi savo žiniomis, patirtimi ir išmintimi ir padeda žmonėms, kuriems reikia pagalbos, taip prisidėdamos prie aktyvaus ir sveiko senėjimo ir ilgesnio savarankiško gyvenimo, finansinei paramai;

25.  primena, kad Komisijos 2010 m. biudžeto peržiūroje ES pridėtinė vertė nurodyta kaip vienas iš jos pagrindinių principų; pabrėžia, kad šis principas turi būti visų išlaidų pagrindas ir kad ES finansavimas, ypač iš ESF lėšų, neturėtų būti naudojamas nacionalinėms priemonėms subsidijuoti, bet naudojamas valstybių narių vyresnių žmonių aktyvumo programoms papildomai remti;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares tikslingiau nukreipti lėšas vyresnių žmonių aktyvumui ir didinti lėšų panaudojimo veiksmingumą; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti galimybę nustatyti naują Europos finansinę priemonę, skirtą atleistų iš darbo vidutinio amžiaus darbuotojų reintegracijos į darbo rinką problemai spręsti, ir nustatyti galimą jos pridėtinę vertę;

27.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares kaupti išsamius ir patikimus duomenis, pagal kuriuos būtų galima įvertinti vyresnio amžiaus darbuotojams skirtų ESF lėšų veiksmingumą;

28.  ragina Komisiją įvertinti naujos ES finansinės priemonės galimybes ir pridėtinę vertę siekiant, kad visiems žemiau skurdo ribos gyvenantiems ES piliečiams būtų užtikrintos minimalios pajamos;

29.  rekomenduoja valstybėms narėms parengti ir įgyvendinti viešąją politiką ir programas, kuriomis būtų galima pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą ir skatinti socialinius ryšius;

30.  mano, kad būtina padėti vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau gyventi savarankiškai, kaip išdėstyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnyje, kuriant ir išlaikant į žmones orientuotas ir poreikiais grindžiamas paramos, pagalbos ir priežiūros paslaugas ir gerinant šių paslaugų sąsajas; ragina valstybes nares užtikrinti įperkamą, prieinamą ir nediskriminacinę sveikatos priežiūrą ir rengiant sveikatos priežiūros politiką pirmenybę teikti prevencijai; todėl prašo Komisijos įgyvendinti socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį siekiant, kad vyresnių žmonių sveikata ir tinkama bei kokybiška ilgalaikė priežiūra išliktų svarbiu politinės darbotvarkės klausimu, ir išnagrinėti vyresnio amžiaus žmonių galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, surinkti duomenis apie laukimo laiką sveikatos priežiūros sistemose visoje ES ir pasiūlyti gaires dėl ilgiausio laukimo laiko; mano, kad labai svarbu ugdyti asmeninę ir individualią atsakomybę už savo paties sveikatą teikiant gerokai daugiau informacijos apie sveikatos priežiūrą ir rengiant daugiau nacionalinių motyvavimo kampanijų, taip pat skatinti bendradarbiavimą sveikatos raštingumo klausimu siekiant sudaryti galimybes vyresniems asmenims rūpintis savo sveikata; primena, kad turėtume skirti daugiau dėmesio novatoriškiems technologiniams sprendimams ir priemonėms; pripažįsta, kad siekiant šio tikslo svarbu veiksmingai skleisti informaciją apie vietos paslaugas ir teises į išmokas;

31.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su išvadomis dėl bendros ataskaitos „Tinkama socialinė apsauga ilgalaikės priežiūros poreikių atžvilgiu senėjančioje visuomenėje“ ir nedelsiant parengti konkrečius pasiūlymus;

32.  mano, kad pirmenybę reikėtų teikti vyresnių žmonių integracijai savo šeimose; siūlo Komisijai išnagrinėti šeimos verslo ir atitinkamo darbo vyresnių žmonių priežiūros srityje teikiamą potencialą;

33.  pažymi, kad veiksmingesnis viešasis transportas vyresnio amžiaus žmonėms yra vienas iš svarbiausių prioritetų siekiant sukurti vyresniems žmonėms palankią aplinką(7), remiant savarankišką gyvenimą ir prieigą prie pagrindinių paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti transporto sistemų prieinamumą ir sąveiką;

34.  palankiai vertina Komisijos informacinį dokumentą „Senjorų ekonomikos augimas Europoje“ ir pakartoja, kad būtina plėtoti vadinamąją senjorų ekonomiką, kuri padeda patenkinti senėjančios visuomenės poreikius, remiantis ekonominėmis galimybėmis, atsirandančiomis dėl su senėjančia visuomene susijusių viešųjų ir vartotojų išlaidų, taip pat dėl konkrečių produktų, paslaugų, naujoviškų sprendimų ir poreikių, nes dėl jų kuriamos naujos darbo vietos ir skatinamas ekonomikos augimas, atsižvelgiant į socialiniu ir ekonominiu požiūriu pažeidžiamiausių grupių poreikius;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad vienpusiškas darbo jėgos atjauninimas nelemia daugiau naujovių, tačiau yra patirties, žinių ir kompetencijos švaistymas;

36.  laikosi nuomonės, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų būti visaverčiai visuomenės nariai ir kad reikėtų palaikyti jų dalyvavimą kasdieniame ir viešajame gyvenime; taip pat mano, kad reikėtų skatinti aktyvų jaunimo ir vyresnių žmonių dialogą ir keitimąsi patirtimi; atsižvelgia į skirtingų kartų projektų vaidmenį šiuo atžvilgiu; taip pat pritaria vyresnių žmonių teisei gyventi oriai ir nepriklausomai, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnyje; be to, mano, kad turėtų būti užtikrintas jaunesnės ir vyresnės kartos atstovų aktyvus dalyvavimas politiniame gyvenime visais ES lygmenimis, kai kartų interesai gali būti paveikti;

37.  taip pat atkreipia dėmesį į svarbų socialinį vaidmenį, kurį vyresnio amžiaus žmonės atlieka perteikdami vertybes ir patirtį kitiems ir patardami, kokio požiūrio reikėtų laikytis į bendruomenės gyvenimą;

38.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares priimti teigiamą poziciją JT neribotos sudėties darbo grupėje visuomenės senėjimo klausimais siekiant užtikrinti, kad vyresnio amžiaus piliečiai galėtų visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su JT nepriklausomu ekspertu vyresnio amžiaus asmenų teisių klausimu ir su vyresnio amžiaus asmenis atstovaujančiomis organizacijomis ES;

39.  apgailestauja, kad dėl laikino darbo, didėjančio terminuotų darbo sutarčių skaičiaus, mažo užimtumo ar nedarbo užimtumo struktūra tampa vis nepastovesnė ir neužtikrintesnė;

40.  palankiai vertina būsimą ES konvenciją dėl demografinių pokyčių, kuri yra svarbiausia 2012-ųjų Europos metų ir Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje išdava; prašo Komisijos nustatyti ES biudžeto sritis, kuriose būtų galima taupyti ir efektyviai naudoti lėšas siekiant skirti finansavimą šiai konvencijai, nes ji yra atviras, didelis ir nepriklausomas tinklas, suburiantis vietos ir regionų suinteresuotuosius subjektus, įsipareigojusius spręsti Europos demografinių pokyčių problemą skatinant vyresniems žmonėms palankią aplinką glaudžiai bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO);

41.  ragina Komisiją priimti ES strategiją dėl demografinių pokyčių, kuria būtų koordinuojami ES veiksmai įvairiose srityse siekiant užtikrinti sinergiją ir kuo labiau padidinti jų teigiamą poveikį Europos Sąjungos piliečiams, ekonomikai ir darbo vietų kūrimui, taip pat apsaugoti vyresnio amžiaus asmenų žmogaus teises visose ES politikos kryptyse;

42.  mano, kad demografinės problemos nėra tinkamai sprendžiamos Europos lygmeniu, todėl ragina ES Tarybai pirmininkausiančias valstybes vėl įtraukti šį klausimą į ES darbotvarkę ir parengti tvirtas politines priemones;

43.  pažymi, kad demografiniai pokyčiai neturėtų būti pateikiami kaip priežastis, dėl kurios mažėja socialinių teisių ir paslaugų;

44.  palankiai vertina vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo pagrindinius principus, kuriuos kartu nustatė Socialinės apsaugos komitetas ir Užimtumo komitetas; visų pirma palankiai vertina Socialinės apsaugos komiteto vaidmenį sudarant sąlygas valstybėms narėms tiesiogiai keistis sukaupta patirtimi, įskaitant patirtį ilgalaikės priežiūros ir pensijų srityse;

45.  palankiai vertina vyresnių žmonių aktyvumo indeksą, kuriuo siekiama nustatyti neišnaudotas vyresnio amžiaus žmonių galimybes akyviau dalyvauti profesiniame ir socialiniame gyvenime ir gyventi savarankiškai, taip pat tolesnį projektą, kurį Komisija įgyvendina kartu su JT Europos ekonomine komisija; ragina valstybes nares, remiantis vyresnių žmonių aktyvumo indeksu, nustatyti tikslus, kurių turi būti siekiama įgyvendinant plataus masto vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, ir stebėti siekiant šių tikslų daromą pažangą;

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad vyresniems žmonėms palankios aplinkos skatinimas yra pagrindinė priemonė siekiant remti vyresnio amžiaus darbuotojus ir darbo ieškančius asmenis, taip pat skatinti įtraukios visuomenės, kurioje visiems asmenims būtų užtikrinamos lygios galimybės, kūrimąsi; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos ir PSO bendrai valdomą projektą, kuriuo siekiama pritaikyti PSO vyresniems žmonėms palankių pasaulio miestų vadovą Europos sąlygoms;

47.  mano, kad JT konvencija, kurios tikslas – apsaugoti vyresnio amžiaus žmonių teises, pagerins vyresnių žmonių gyvenimą, garantuojant jiems lygias galimybes naudotis politinėmis, ekonominėmis, sveikatos priežiūros ir kultūrinėmis teisėmis, ir būtų svarbi priemonė siekiant pakeisti požiūrį apie senėjimą pasauliniu mastu;

48.  ragina Komisiją parengti veiksmų planą dėl senyvo amžiaus žmonių orumą žeminančio elgesio, atsižvelgiant į WeDO partnerystės parengtą Europos ilgalaikės priežiūros kokybės užtikrinimo sistemą, ir sprendžiant klausimą dėl vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikia priežiūros ir pagalbos, teisių;

49.  apgailestauja, kad Europos Komisija, įgyvendindama JT neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UNCRPD) ir Strategiją dėl negalios, iki šiol nepradėjo spręsti problemų, susijusių su nelygybe dėl amžiaus; todėl ragina Europos Komisiją didinti visuomenės informuotumą apie vyresnio amžiaus neįgaliųjų teises ir kovoti su diskriminacija dėl amžiaus, taip pat užtikrinti, kad taikant UNCRPD konvenciją vyresnio amžiaus žmonės nebūtų palikti nuošalyje;

50.  ragina Komisiją išleisti ilgai lauktą Europos prieinamumo aktą, siekiant užtikrinti, kad transportas, būstas ir IRT pagrįsti produktai ir paslaugos, įskaitant siūlomus kaip senjorų ekonomikos dalį, būtų prieinami vyresnio amžiaus asmenims;

51.  ragina įgyvendinant Europos semestrą Komisiją teikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl ekonominių reformų adekvatumo, tvarumo ir teisingumo užimtumo, pensijų, socialinės įtraukties ir ilgalaikės priežiūros srityje; ragina Komisiją geriau įvertinti ekonominių reformų socialinį poveikį, ypač atsižvelgiant į visuomenės senėjimą;

52.  pabrėžia, kokia svarbi savanoriška veikla, kurios negalima laikyti savaime suprantamu dalyku ir į kurios kuriamą socialinę pridėtinę vertę todėl turėtų būti labiau atsižvelgiama, kuria skatinamas tarpkultūrinis mokymasis ir kartų solidarumas, vyresnių žmonių aktyvumas ir visą gyvenimą trunkantis piliečių dalyvavimas, taip pat sudaromos sąlygos vyresnio amžiaus žmonėms įsitraukti į visuomenės veiklą, taip gerinant jų gyvenimo kokybę, didinant gerovę ir gerinant bendrą sveikatos būklę; ragina pradėti taikyti lankstesnį ir visapusiškesnį požiūrį į dalyvavimą savanoriškos veiklos programose; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad programos „Grundtvig“, kuria buvo remiami vyresnio amžiaus savanoriai, įgyvendinimas nutrauktas; primena Europos ir tarptautinių asociacijų tinklų ir viešųjų bei privačiųjų įstaigų, kurios skatina integruoti vyresnio amžiaus žmones, kuriems reikėtų skirti ypatingą paramą, svarbą ir ragina Komisiją pripažinti sėkmingų ES programų, kuriose piliečių dalyvavimas buvo derinamas su ES masto grupių mainais, įtraukiančiais vyresnio amžiaus žmones, vertę;

53.  pabrėžia, kad kartų atžvilgiu teisingos politikos tikslas turi būti sukurti būtinas priemones, skirtas plėtoti atvirą ir sąžiningą kartų dialogą siekiant visiems naudingų sprendimų; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai kurti tokias priemones siekiant užtikrinti solidarumą;

54.  pabrėžia socialinių įmonių, kurios padeda teikti vyresnio amžiaus žmonėms skirtas paslaugas, rūpintis jų sveikata ir įtraukimu į visuomenės gyvenimą, svarbą;

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 246, 2011 9 23, p. 5.
(2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0328.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0204.
(5) OL C 74 E, 2012 3 13, p. 19.
(6) Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426).
(7) Europos Komisija (2012). Speciali „Eurobarometro“ apklausa Nr. 378 „Vyresnių žmonių aktyvumas“.


2011 m. Baltosios knygos dėl transporto įgyvendinimas
PDF 435kWORD 207k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimo. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link (2015/2005(INI))
P8_TA(2015)0310A8-0246/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto 2015 m. kovo 17 d. surengtą viešąjį klausymą „Komisijos baltoji knyga dėl transporto politikos. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Pažanga ir uždaviniai“,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl darniojo ateities transporto(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją „Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos „Europos transporto politika 2010 metams. Laikas apsispręsti“(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Europos transporto politika 2010 metams. Laikas apsispręsti“ (COM(2001)0370),

–  atsižvelgdamas į būsimą 2015 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją COP21,

–  atsižvelgdamas į energetikos sąjungos dokumentų rinkinį ir Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ (COM(2013)0913),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0246/2015),

A.  kadangi Baltojoje knygoje dėl transporto nustatyta plataus užmojo Europos transporto sistemos pertvarkymo ir tikros bendros Europos transporto erdvės sukūrimo darbotvarkė;

B.  kadangi transporto sektorius yra pagrindinis ES ekonomikos variklis, jame dirba apie 10 mln. žmonių, jis sudaro apie 5 proc. BVP ir turėtų toliau pirmauti užtikrinant ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą ir skatinant konkurencingumą, tvarų vystymąsi ir teritorinę sanglaudą;

C.  kadangi Europos transporto sektorius pirmauja pasaulyje tiek gamybos, tiek transporto paslaugų srityse ir kadangi itin svarbu, kad visų rūšių Europos transportas toliau vystytųs, investuotų ir tvariai atsinaujintų siekdamas išsaugoti savo technologinį pranašumą pasaulyje, toliau visame pasaulyje skleistų savo standartus ir išsaugotų konkurencinę padėtį pasaulinėje ekonomikoje, kuriame atsiranda vis daugiau naujų galingų dalyvių ir naujų verslo modelių;

D.  kadangi mūsų visuomenės gyvenimo sąlygos keičiasi dėl skaitmeninimo, urbanizacijos, globalizacijos ir demografinių pokyčių, todėl mums reikia keisti esamas transporto politikos paradigmas, kad jos tiktų ateities iššūkiams įveikti;

E.  kadangi transportas yra laisvo asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo laidas, kuriuo grindžiama bendroji rinka, o laisvas judėjimas yra tiek galinga Sąjungos integracijos varomoji jėga, tiek labai svarbus Europos pramonės bei prekybos efektyvumo veiksnys;

F.  kadangi transportas ir toliau priklausomas beveik vien tik nuo iškastinio kuro ir yra vienintelis sektorius, kuriame per pastaruosius 25 metus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis išaugo ir, jeigu ekonomika nebūtų pablogėjusi, jų būtų išmetama dar daugiau;

G.  kadangi būtina nedelsiant pagerinti transporto sistemos energijos vartojimo efektyvumą ir jos tvarumą ir ekonomiškai efektyviai sumažinti jos priklausomybę nuo naftos ir iškastinių energijos išteklių, nesumažinant jos konkurencingumo ir judumo bei siekiant Baltojoje knygoje nustatytų tikslų;

H.  kadangi pažangūs tvarūs biodegalai, ypač gaminami perdirbant atliekas ir liekanas laikantis atliekų tvarkymo hierarchijos(6), yra nepanaudota galimybė sumažinti Europos transporto sistemos priklausomybę nuo naftos ir sumažinti transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

I.  kadangi būtina užtikrinti, kad per sutartus terminus būtų sėkmingai sukurtas transeuropinis transporto tinklas (TEN-T), efektyviai sujungti visų ES regionų transporto tinklai, geografiškai nutolę regionai sujungti su ES centru ir panaikinti infrastruktūros išsivystymo ir priežiūros lygio skirtumai, ypač tarp ES rytinių ir vakarinių dalių;

J.  kadangi investicijos į transporto infrastruktūrą daro teigiamą poveikį ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir prekybai, todėl būtina panaikinti kliūtis privačioms investicijoms į transporto infrastruktūrą;

K.  kadangi paprastai transporto infrastruktūrai reikia ilgalaikio finansavimo ir kadangi pastaruoju metu investicijų lygis krito dėl teisės aktų leidėjų, projektų įgyvendintojų ir finansų sektoriaus savitarpio nepasitikėjimo;

L.  kadangi daugelį metų buvo gerokai per mažai investuojama į viešąją transporto infrastruktūrą visoje ES ir kadangi geresnė pėstiesiems, vyresnio amžiaus asmenims ir riboto judumo keleiviams skirta infrastruktūra yra Sąjungos tikslų dalis ir jai reikia skirti papildomų lėšų;

M.  kadangi vienas svarbiausių Baltosios knygos tikslų turėtų būti užtikrinti, kad pagrindiniu transporto politikos tikslu taptų žmonės, taip pat jų, kaip keleivių, teisės;

N.  kadangi inovacijos ir pažangios transporto sistemos turėtų atlikti ypatingą vaidmenį vystant šiuolaikinę, veiksmingą, tvarią ir visiems prieinamą sąveikią Europos transporto sistemą;

O.  kadangi daugiarūšio transporto tinklai ir įvairių rūšių transporto ir paslaugų integracija gali būti labai naudingi dalykai gerinant keleivinio ir krovininio transporto jungtis ir veiksmingumą, taip padedant mažinti išmetamą anglies junginių ir kitų žalingų teršalų kiekį;

P.  kadangi neįmanoma sukurti tikros bendros Europos transporto erdvės, jeigu valstybės narės tinkamai neįgyvendins ES teisės aktų ir, jei būtina, nesupaprastins galiojančios reglamentavimo sistemos siekiant užtikrinti didesnį teisinį aiškumą ir geresnį vykdymo užtikrinimą;

Q.  kadangi būtina panaikinti išlikusias kliūtis, techninius nesuderinamumus ir sudėtingas administracines procedūras, kurie trukdo siekti visiškai integruotos transporto sistemos, taip pat būtina panaikinti naujas valstybėse narėse nustatytas priemones, dėl kurių kyla kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui;

R.  kadangi siekiant toliau atverti rinką, reikia kartu gerinti darbo vietų kokybę ir užtikrinti deramas darbo sąlygas, aukštą paslaugų lygį ir sąžiningą konkurenciją visose valstybėse narėse;

S.  kadangi iš paskutinės Komisijos Europos Sąjungos kelių saugumo politikos ataskaitos(7) matyti, kad 2014 m. mirčių keliuose sumažėjo 1 proc., o tai yra gerokai mažiau, palyginti su 2012 m. ir 2013 m. užfiksuotu 8 proc. lygiu;

Baltosios knygos įgyvendinimas ir laikotarpio vidurio peržiūra

1.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą įvykdyti Baltosios knygos laikotarpio vidurio peržiūrą siekiant įvertinti pasiektą pažangą ir pasiūlyti tolesnius veiksmus siekiant tikslų; mano, kad nors ir per anksti visapusiškai įvertinti politikos priemones, kurių buvo imtasi nuo tada, kai patvirtinta Baltoji knyga, rezultatų apžvalga būtina siekiant įvertinti, kaip įgyvendintos jos priede išvardytos 40 iniciatyvų ir 131 veiklos sritis;

2.  pakartoja, kad remia Baltojoje knygoje ir jos dalyje „Dešimt konkurencingos ir efektyvaus išteklių naudojimo transporto sistemos tikslų – kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar pavyko pasiekti planinį rodiklį išmetamųjų teršalų sumažinti 60 proc.“ išdėstytus tikslus; pabrėžia, kad vykdant laikotarpio vidurio peržiūrą reikia ir toliau sau kelti bent jau tokius pat aukštus tikslus, kaip ir 2011 m. išdėstyti tikslai, ir siūlyti konkrečias, realistiškas ir žiniomis pagrįstas priemones ir iniciatyvas, kurios padėtų greičiau dėti daugiau pastangų ir šias pastangas suderinti; ragina Komisiją įvertinti, ar Baltojoje knygoje išvardytų veiksmų pakanka norint pasiekti pagrindinių tikslų, ir pasiūlyti papildomų teisėkūros priemonių;

3.  ragina Komisiją atnaujinti Baltojoje knygoje išdėstytus planinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo rodiklius, kaip nurodyta 2014 m. vasario 5 d. Parlamento rezoliucijoje dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos(8) ir 2014 m. spalio 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos, ir pasiūlyti priemones, kuriomis būtų siekiama padėti valstybėms narėms pasiekti „privalomą ES tikslą – iki 2030 m. ES viduje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 %, palyginti su 1990 m.“ („išmetamųjų teršalų kiekis ATLPS ir ATLPS nepriklausančiuose sektoriuose iki 2030 m. bus mažinamas atitinkamai 43 % ir 30 %, palyginti su 2005 m.“);

4.  pabrėžia, kad reikėtų nustatyti tokį 2030 m. transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo planinį rodiklį, kad būtų galima iki 2050 m. pasiekti Baltojoje knygos nustatytą ilgalaikį tikslą 60 proc. sumažinti transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją pasiūlyti visapusišką transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją;

Bendrieji principai: perėjimas prie kitų transporto rūšių ir atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimas

5.  pabrėžia, kad Europos tvari judumo politika turi būti pagrįsta įvairiomis politikos priemonėmis siekiant pradėti ekonomiškai naudoti mažiausiai taršias ir mažiausiai energijos naudojančias transporto priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad naudojamų transporto priemonių rūšių keitimas kitomis nėra savaiminis tikslas, bet jis būtinas siekiant atskirti judumą ir tokius neigiamus dabartinės transporto sistemos reiškinius kaip transporto spūstys, oro tarša, triukšmas, nelaimingi atsitikimai ir klimato kaita; pripažįsta, kad ši transporto priemonių rūšių keitimo kitomis politika kol kas nedavė patenkinamų rezultatų; todėl pabrėžia, kad visos transporto rūšys turi būti naudojama optimaliai ir tapti aplinką tausojančiomis, saugiomis ir efektyviai naudojančiomis energiją siekiant užtikrinti aukšto lygio judumą ir aplinkos apsaugą;

6.  mano, kad keleivinio ir krovininio transporto vystymas labai priklauso nuo veiksmingo įvairių rūšių transporto naudojimo ir kad Europos transporto politika turėtų būti pagrįsta veiksmingu atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimu, kai įmanoma, pirmenybę teikiant mažiausiai energijos naudojančioms ir tvariausioms transporto rūšims; mano, kad tai lems geriausią atskirų transporto rūšių suderinimą ir sukurs atskirų transporto rūšių sąveiką, skatins tvaresnį transportą ir logistikos grandines ir gerins tinkamai sujungtus atskirų rūšių transporto srautus transporto mazguose;

Moderni infrastruktūra ir pažangus finansavimas

7.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl visų rūšių krovininio ir keleivinio transporto išorės sąnaudų internalizavimo taikant bendrą, darnią ir skaidrią ES metodiką ir atsižvelgiant į kiekvienos transporto rūšies ypatumus, įskaitant nuoseklią išorės sąnaudų, kurios jau įtrauktos, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo, analizę; ragina parengti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrinta, tai, kad būtų taikomi principai „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, įskaitant gaires ir geriausioji praktika, ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas skirtingoms transporto rūšims ir, jei reikia, panaikinti aplinkai žalingas mokestines subsidijas kartu išlaikant visų ES regionų konkurencingumą;

8.  ragina Komisiją pasiūlyti bendrą lengviesiems automobiliams ir mažos keliamosios galios krovininėms transporto priemonėms taikomų nacionalinių kelių mokesčių schemų sistemą, kurią taikant neturėtų būti diskriminuojami trečiųjų šalių gyventojai ir būtų teikiama pirmenybė apmokestinimui pagal nuvažiuotą atstumą; ragina valstybes nares pajamas iš infrastruktūros mokesčių skirti saugios kelių infrastruktūros kūrimui ir priežiūrai ir su transportu susijusių aplinkos problemų sprendimui;

9.  pabrėžia, kad siekiant tvaresnės, veiksmingos ir vientisos transporto sistemos ir labiau suderinto keleivių ir krovinių padalijimo atskiroms transporto rūšims viena iš pagrindinių sąlygų yra baigti kurti transeuropinį transporto tinklą; pabrėžia, kad atrenkant projektus, kuriems gali būti skiriamas ES finansavimas, reikia sutelkti dėmesį į devynis pagrindinius transporto tinklo koridorius, trūkstamų grandžių, ypač tarpvalstybinių atkarpų, užbaigimą, kliūčių šalinimą, esamos infrastruktūros tobulinimą, inovatyvius transporto sprendimus, sąveikumą ir daugiarūšių terminalų ir miestų transporto mazgų vystymą; taip pat daugiau dėmesio turėtų būti skiriama Europos pridėtinei vertei, pakraštinių, salų, kalnuotų ir atokiausių regionų sujungimo infrastruktūros plėtojimui ir transeuropinio transporto tinklo sujungimo su kaimyninių šalių ir šalių kandidačių infrastruktūros tinklais projektų rėmimui;

10.  mano, kad ES finansavimas turi atitikti realius investicinius poreikius siekiant iki 2030 m. baigti kurti TEN-T pagrindinį tinklą ir kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) ir kitos finansavimo priemonės turėtų skatinti investicijas į transporto infrastruktūrą vadovaujantis TEN-T gairėse ir EITP nustatytais kriterijais, pirmenybę teikiant tvarioms transporto rūšims, pvz., geležinkeliams, vidaus vandenų transportui ir trumpųjų nuotolių laivybai; pabrėžia, kad įgyvendinant bendrai finansuojamus projektus turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad reikalinga infrastruktūra, kuri būtų naudinga Sąjungai konkurencingumo, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos požiūriu, kuri leistų sumažinti poveikį aplinkai, būtų atspari galimam klimato kaitos poveikiui ir užtikrintų naudotojų sveikatą ir saugumą;

11.  ragina smarkiai padidinti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimą ir ES suteikti daugiau kompetencijos rengiant, įgyvendinant ir finansuojant tarptautinius transporto ir infrastruktūros planus;

12.  pabrėžia, kad kelių infrastruktūros kokybė, turinti tiesioginį poveikį kelių eismo saugumui, labai skiriasi visoje ES ir kad daugiau kaip 90 proc. mirčių kelių eismo įvykiuose įvyksta miestų ir kaimų keliuose; pabrėžia, kad veiksmingas šio tipo infrastruktūros finansavimas turi būti toliau skatinamas taikant įvairias ES politikas ir priemones, ypač sanglaudos šalyse; taip pat pabrėžia, kad reikia tinkamai prižiūrėti esamą infrastruktūrą, įskaitant antrinės svarbos kelių tinklą;

13.  pabrėžia, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kurį Komisija pasiūlė kaip J. C. Junkerio Investicijų plano Europai dalį, turėtų pirmenybę teikti tvariam transportui ir didesnę visuomeninę, ekonominę ir aplinkosauginę vertę turintiems itin svarbiems transporto infrastruktūros projektams ir būti skirtas projektams, kuriais skatinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas, ilgalaikis augimas, konkurencingumas, inovacijos ir teritorinė sanglauda, įskaitant tvarių miestų projektus ir geležinkelių projektus, vadovaujantis ES politiniais tikslais ir teisės aktais (TEN-T gairėmis, EITP); šiuo klausimu daugiau dėmesio verta skirti naujiems finansavimo būdams, pvz., viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms bei koncesijoms, ir verta juos dažniau taikyti; pabrėžia, kad ESIF finansuotinų projektų atrankos procesas turėtų būti skaidrus ir turėtų apimti atitinkamus suinteresuotuosius viešojo ir privačiojo sektorių subjektus;

14.  mano, kad EISF turėtų būti finansuojamas pirmiausia nepaskirstytosiomis ES biudžeto lėšomis ir tik blogiausiu atveju nepanaudotomis programų pagal 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) 1A išlaidų kategoriją lėšomis; pabrėžia, kad atliekant 2016 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą reikėtų peržiūrėti garantijų fondo finansavimą ir, remiantis įvairių programų veiklos ir įsipareigojimų vykdymo lygio analize, turėtų būti nustatytos alternatyvios finansavimo galimybės, siekiant kiek galima sumažinti lėšų iš 1A išlaidų kategorijos perkėlimą 2016–2020 m. laikotarpiui; pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir Taryba taip pat turėtų svarstyti, kaip būtų galima kuo labiau kompensuoti perkėlimus iš ES programų, dėl kurių sutarta vykdant metinę biudžeto procedūrą ir kurie taikyti ESIF finansuoti kelerius metus prieš DFP vidurio laikotarpio peržiūrą;

15.  dar kartą tvirtina remiąs inovatyvias finansines priemones, kurios padėtų optimizuoti viešąsias išlaidas, palengvindamos privačių lėšų panaudojimą, bet primena, kad daugelis transporto srities projektų nesukuria pakankamai pajamų, kad būtų galima pasinaudoti būtent šio tipo priemonėmis, todėl jiems reikia paramos dotacijų forma;

16.  pabrėžia, kad būtina skubiai diegti ir naudoti pažangias transporto sistemas siekiant veiksmingiau, tvariau ir saugiau naudoti transporto priemones ir esamą infrastruktūrą ir užtikrinti papildomus pajėgumus nešvaistant laiko, lėšų ir žemės naujos infrastruktūros kūrimui; pabrėžia, kad svarbu veiksmingai naudoti dažnius ir pažangių transporto sistemų sąveiką, kad būtų sudarytos sąlygos vientisiems įvairių rūšių transporto srautams ir jo mazgams; ragina laiku įgyvendinti ES palydovinės navigacijos programų įdiegimo ir eksploatavimo etapus ir veiksmingai plėtoti GALILEO ir EGNOS sistemų transporto prietaikas;

Darnus transportas ir judumas mieste

17.  pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumo gerinimas turėtų būti vienas iš svarbiausių Europos transporto politikos prioritetų; teigia, kad skubiai reikia gerinti išteklių naudojimo efektyvumą visoje transporto sistemoje, siekiant ekonomiškiau naudoti esamus pajėgumus, geriau išnaudoti transporto priemones ir užtikrinti, kad viešasis finansavimas nacionaliniu ir ES lygmeniu būtų skiriamas didžiausią poveikį turinčioms priemonėms;

18.  pabrėžia, kad labai svarbu skatinti elektrinį judumą ir elektra varomo viešojo transporto sistemas, taip pat elektros energetikos sektoriuje diegti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, pirmenybę teikiant tolesniam geležinkelių elektrifikavimui ir tramvajų, troleibusų, elektromobilių, elektrinių dviračių, triračių ir keturračių transporto priemonių, elektra varomų dviračių ir mažų elektra varomų laivų skatinimui; atkreipia dėmesį į dideles šiuolaikinių kabamųjų tramvajų (kabamųjų lynų kelių) galimybes didinant miestų viešojo transporto sistemų pajėgumus, nes jie yra nebrangios ir lengvai įdiegiamos transporto priemonės;

19.  pabrėžia, kad svarbu skatinti alternatyvius degalus ir alternatyvias varymo sistemas, ypač tuos, kurie suteikia Europai didesnį technologinį pranašumą, kad būtų sumažinta transporto priklausomybė nuo iškastinio kuro, pagerinta oro kokybė ir sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; apgailestauja, kad šiomis technologijomis nebuvo pakankamai pasinaudota, ypač viešojo transporto srityje;

20.  pažymi, kad viešojo transporto naudojimas miestuose nėra aiškiai nustatytas dešimtyje Baltojoje knygoje išdėstytų tikslų; mano, kad turėtų būti nustatytas naujas tikslas – iki 2030 m. padvigubinti viešojo transporto naudojimą miestuose; todėl pabrėžia, kad reikėtų imtis priemonių siekiant įdiegti įrangą ir infrastruktūrą, kuri sudarytų daugiau galimybių viešojo transporto naudotojų, įskaitant vyresnio amžiaus ar neįgalius žmones ir viešąjį transportą daliai savo kelionės naudojančius dviratininkus, judumui nuo durų iki durų; pabrėžia, kad norint pasiekti šį tikslą reikia atitinkamų investicijų, ypač siekiant užtikrinti nuoseklią viešojo transporto infrastruktūros priežiūrą ir plėtrą; todėl ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą, ilgalaikį ir patikimą finansavimą miestų viešojo transporto infrastruktūros projektams;

21.  ragina Komisiją padėti vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams rasti esamų ir naujų ES viešojo transporto finansavimo galimybių ir kurti inovatyvias viešojo ir privataus sektorių partnerystės sistemas; atkreipia dėmesį į tai, kad daug ko galima išmokti iš Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos (Nr. 1/2014) „ES remiamų viešojo miesto transporto projektų veiksmingumas“, kurioje įvertintas ES struktūrinių fondų bendrai finansuojamų miestų viešojo transporto projektų įgyvendinimas ir veiksmingumas ir tai, kiek jais tenkinami naudotojų poreikiai ir kokiu mastu juos įgyvendinant pasiekti su naudojimu susiję tikslai;

22.  pabrėžia, kokie svarbūs tvaraus miesto judumo planai kaip priemonė, padedanti miestams veiksmingiau naudoti transporto infrastruktūrą ir paslaugas ir tvariai užtikrinti geresnę skirtingų judumo rūšių integraciją miestuose ir tokiu būdu prisidėti mažinant oro ir akustinę taršą, išmetamą CO2 kiekį, spūstis ir eismo įvykių skaičių; ragina Komisiją toliau remti tvaraus miesto judumo planų kūrimą ir populiarinimą; pabrėžia, kad reikėtų sistemingiau naudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus miestuose, kurie yra parengę integruotą vietos transporto planą, pvz., tvaraus miesto judumo planą, ir nustatę atitinkamus veiksmus vadovaudamiesi atitinkamuose teisės aktuose nustatytais kriterijais;

23.  ragina Komisiją bendradarbiauti su viešojo transporto operatoriais ir valdžios institucijomis siekiant užtikrinti, kad pasitelkiant įvairias žiniasklaidos priemones naudotojams būtų teikiama kelionių informacija, be kita ko, ir informacija, tenkinanti neįgaliųjų poreikius, ir ragina imtis svarbesnio vaidmens nustatant miestų viešojo transporto sistemų tobulinimo ES mastu taikomą geriausią praktiką ir sąlygas; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau taikyti įpareigojimą miestų transporto sistemoms sujungti miestų centrus su periferinėmis vietovėmis;

24.  pabrėžia, jog miestų zonoms reikia tam tikro lankstumo, kad jos galėtų įvykdyti ES teisės aktuose numatytus įsipareigojimus, visapusiškai laikydamosi subsidiarumo principo ir užtikrindamos, kad judumo sprendimai būtų pritaikyti konkrečioms jų aplinkybėms;

25.  pabrėžia, kad transporto naudotojų elgesys itin svarbus plėtojant darnesnes transporto sistemas; ragina teikti iniciatyvas, kurios skatintų ir įgalintų naudotojus, ypač jaunimą, rinktis saugius ir tvaresnius transporto būdus (ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu, įskaitant dalijimąsi dviračiais ir dviračių nuomą, viešąjį transportą, dalijimąsi automobiliais, dalijimąsi vienu automobiliu), kurie galėtų būti įdiegti saugioje infrastruktūroje, taip pat ragina užtikrinti kelionių planavimo galimybes ir informavimą realiuoju laiku, kad būtų sudarytos palankios sąlygos naudotis skirtingomis transporto rūšimis pasitelkiant pažangias transporto sistemas; ragina Komisiją nustatyti kelių rūšių transporto derinimo geriausios patirties pavyzdžius, kuriuos būtų galima įgyvendinti ir kitose miestų aglomeracijose;

26.  pabrėžia, kad reikia geresnių nacionalinių ir ES duomenų apie transporto naudotojų elgesį, ypač apie ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ir skirtingų lyčių asmenų keliavimo būdus, šiais duomenimis naudotųsi vietos valdžios institucijos, formuodamos savo miesto judumo politiką;

27.  pabrėžia, kad svarbu imtis priemonių regioniniams dviračių takų tinklų tvarkymo ir plėtros planams didžiuosiuose Europos regionuose remti, siekiant padidinti piliečių atsakomybę už aplinkos uždavinių sprendimą, suteikti visiems galimybę naudotis dviračiais, sumažinti triukšmą, transporto spūstis ir miestų taršą;

28.  pabrėžia, kaip svarbu išnagrinėti naujų judumo formų, įskaitant dalijimąsi vienu automobiliu, kurias padeda įgyvendinti dalijimosi ekonomikos modelis, teigiamą poveikį visuomenei; mano, jog valstybėms narėms svarbu keistis geriausia patirtimi, kad teisės aktai būtų derinami atsižvelgiant į šias novatoriškas judumo „nuo durų iki durų“ platformas;

29.  ragina Komisiją skirtingose valstybėse narėse stebėti padėtį, susijusią su transporto tinklų bendrovių, siejančių vairuotojus ir keleivius, veikla (geriausias pavyzdys bendrovė „Uber“) ir atlikti teisinių, socialinių, ekonominių ir ekologinių šių bendrovių veikimo pasekmių analizę, prireikus, ją papildant atitinkamomis priemonėmis bei rekomendacijomis dėl inovatyvių naujų paslaugų kūrimo ir atsižvelgiant į teikiamas taksi paslaugas;

30.  ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės nustatytų bendravežėjų transporto įmonių ir įprastų taksi bei tarpmiestinio transporto įmonių sąžiningos konkurencijos sąlygas, susijusias su mokesčių ir saugos teisės aktų, viešųjų paslaugų įsipareigojimų ir įdarbinimo sąlygų laikymusi;

31.  pabrėžia, kad variklinės dviratės transporto priemonės (motociklai, motoroleriai ir mopedai) ir vis dažniau elektra varomos dviratės ir triratės transporto priemonės atlieka svarbų vaidmenį siekiant tvaraus judumo, ypač miestuose, kur jie prisideda prie kovos su spūstimis ir stovėjimo vietų problemomis ir išsprendžia smulkios logistikos klausimą; todėl primygtinai teigia, kad reikėtų tinkamai atsižvelgti į šių transporto priemonių tipinę konstrukciją ir susijusius privalumus ir juos išdėstyti ES transporto teisės aktuose ir gairėse;

32.  ragina labiau optimizuoti tiekimo grandinę miestų zonose; miestų krovininės transporto priemonės neproporcingai daug prisideda prie oro taršos bei triukšmo ir didina spūstis; planuojant miestų logistikos priemones turėtų būti optimizuojamas transportas ir ekonomiškai taikomos naujoviškos operacijos, technologijos ir verslo modeliai; geriau parenkant transporto rūšis ir transporto priemones galima užtikrinti, kad transporto sprendimas būtų optimaliai suderintas su konkrečiais siuntos reikalavimais ir su atitinkamu miestu;

33.  pabrėžia, kokie svarbūs miestų zonų pakraščiuose esantys logistikos sandėliai, dėl kurių prekes į jų paskirties vietą galima pervežti koordinuotai, naudojantis efektyviausiai energiją naudojančiomis transporto priemonėmis;

Žmonės – transporto politikos tikslas

34.  kelių eismo saugumo klausimu ragina:

   skubiai patvirtinti tikslą iki 2020 m. 40 proc. sumažinti sunkiai sužeistų asmenų skaičių ir parengti su juo susijusią visavertę ES strategiją; ragina valstybes nares nedelsiant pateikti aktualius statistinius duomenis, kad Komisija galėtų nustatyti tą tikslą ir parengti strategiją,
   stiprinti veiksmus, kuriais siekiama sumažinti žūstančiųjų ir sužalojamų keliuose asmenų skaičių, ypatingą dėmesį skiriant pagrindinėms eismo įvykių priežastims, įskaitant vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir narkotikų, viršijant greitį ir neužsegus saugos diržų,
   imtis veiksmų, kad būtų pasiektas 2020 m. kelių eismo saugumo planinis rodiklis – mažiau negu 15 000 nukentėjusiųjų, t. y. ES ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti ir įgyvendinti ekonomiškas kelių eismo saugumo priemones,
   imtis veiksmų, kad būtų sumažintas eismo įvykių, į kuriuos patenka pažeidžiami eismo dalyviai, ypač dviračių transporto priemonių vairuotojai, miestų teritorijose vaikštantys pėstieji ir vyresnio amžiaus vairuotojai, skaičius,
   būsimame transporto dokumentų rinkinyje ir atliekant 2011–2020 m. Komisijos kelių eismo saugumo programos laikotarpio vidurio peržiūrą nustatyti kelių eismo saugumo priemones,
   peržiūrėti Direktyvą (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, ir stengtis išplėsti šios direktyvos taikymą ES kaimyninėse šalyse,
   persvarstant direktyvą 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo jos keturias pagrindines priemones pradėti taikyti kitoms kelių tinklo dalims, įskaitant visas greitkelių ir kaimų bei miestų kelių dalis,
   kaip siūloma veiksmų plane ir apibrėžta Intelektinių transporto sistemų direktyvoje (2010/40/ES), imantis veiksmų pirmenybę teikti pažeidžiamiems kelių eismo dalyviams,
   persvarstyti profesionalių vairuotojų mokymų ir kvalifikacijos direktyvą siekiant aiškiau išdėstyti jos nuostatas, taip pat skatinti ir kurti visų transporto priemonių naudotojų mokymo sistemas, kuriose dalyvaujama jau įgijus vairuotojo pažymėjimą,
   pasiūlyti 2016 m. persvarstyti Bendrosios saugos reglamentą ((EB) Nr. 661/2009) ir Pėsčiųjų apsaugos reglamentą ((EB) Nr. 78/2009) siekiant parengti privalomas sunkiasvorių krovininių transporto priemonių projektavimo ir saugos, tiesioginio matymo, susidūrimo rodiklių ir pėsčiųjų apsaugos taisykles pirmenybę teikiant pažeidžiamiems eismo dalyviams,
   į naujus lengvuosius automobilius ir komercines transporto priemones dažniau diegti pagalbos vairuotojui saugos sistemas, pavyzdžiui, automatinių stabdžių, atstumo nustatymo, įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos, automatinio įspėjimo apie nusidėvėjusias padangas, pažangiąją greičio apribojimo, pagalbos iškvietos paslaugos „eCall“ ir sąveikias pažangiąsias transporto sistemas;
   peržiūrėti Trečiąją vairuotojo pažymėjimų direktyvą ir nustatyti šias priemones:
   privalomą vairuotojų mokymą naudotis naujomis transporto priemonių funkcijomis (pagalbos vairuotojui sistemomis),
   antrą vairuotojo pažymėjimo įgijimo etapą,
   eismo saugumo įgūdžių lavinimą visą gyvenimą,
   gebėjimo vairuoti transporto priemonę testą ir
   eismo taisykles, pvz., dėl alkoholio, narkotikų ar agresijos, pažeidusių asmenų medicininį ir psichologinį patikrinimą;
   nustatyti ES mastu suderintą 0,0 ‰ alkoholio kiekio kraujyje ribą, taikytiną pradedantiesiems vairuotojams pirmuosius dvejus metus ir profesionaliems vairuotojams;

35.  pabrėžia, kad, nors per pastaruosius metus buvo padaryta didelė pažanga didinant kelių eismo saugumą, padėtis valstybėse narėse tebėra skirtinga ir reikia tolesnių priemonių, kad būtų pasiektas ilgalaikis visiškai saugaus eismo tikslas; pažymi, kad kelių eismo saugumas neatsiejamas nuo visų kelių eismo dalyvių pagarbaus elgesio ir kad siekiant šio tikslo didesnis vaidmuo turi tekti švietimui šeimose ir mokyklose;

36.  pabrėžia, kad reikia baigti kurti keleivių teisių teisinę sistemą ir tuo tikslu priimti priemones, kuriomis būtų siekiama panaikinti visas galimas spragas teisės aktuose ir kurios būtų taikomos daugiarūšiu transportu keliaujantiems keleiviams bei užtikrintų sąžiningą įvairių transporto rūšių konkurenciją, atsižvelgiant į specifinius transporto rūšių skirtumus, teisinę atsakomybę už atskiras kelionės dalis ir įvairių transporto rūšių sąveiką; dar kartą ragina priimti Keleivių teisių chartiją, kurioje būtų nustatytos pagrindinės keleivių teisės, taikytinos visoms transporto rūšims ir atsižvelgiama į kiekvienos transporto rūšies ypatybes ir į kurią būtų įtrauktas skyrius dėl kelionių daugiarūšiu transportu, kad būtų padidintas ES taisyklių matomumas ir užtikrintas geresnis jų laikymasis; ragina parengti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamos ir užtikrinamos kelionių daugiarūšiu transportu informacijos, planavimo ir bilietų pardavimo paslaugos; taip pat prašo imtis priemonių siekiant gerinti transporto kokybę ir sudaryti palankesnes sąlygas vyresnio amžiaus žmonių, riboto judumo ir neįgalių keleivių laisvai prieigai prie transporto paslaugų, taip pat labiau atsižvelgti į keleivių specialiuosius poreikius, pvz., dviratininkų, vežančių savo dviračius traukiniais, poreikius;

37.  ragina, siekiant užtikrinti vieną iš pagrindinių visų žmonių teisių – teisę į individualų judumą – ir visų pirma atsižvelgiant į neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių poreikius, daugiau investuoti į atitinkamų pagalbos vairuotojui sistemų mokslinius tyrimus ir vystymą;

38.  pažymi, kad geresnis nemokamo arba pigaus plačiajuosčio ryšio, judriojo ryšio tinklų, belaidžio interneto ir kitų skaitmeninių paslaugų prieinamumas viešajame transporte ir stotyse pagerintų asmeninį judumą;

39.  ragina parengti ES planą, kurį įgyvendinant būtų siekiama sukurti vientisą Europos daugiarūšio keleivinio transporto sistemą; pagal šį planą turėtų būti nustatyti pagrindiniai esamam TEN-T tinklui priklausantys Europos daugiarūšio keleivinio transporto koridoriai, sutelkiami viešojo ir privačiojo sektoriaus ištekliai, suderinamos esamos iniciatyvos ir sutelkiama parama ES lėšomis;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis spręsti klausimus, susijusius su visų rūšių transporto rūšių darbo kokybe, visų pirma su tokiais aspektais kaip mokymas, sertifikavimas, darbo sąlygos ir karjera, kad būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, plėtojami reikiami įgūdžiai ir didinamas ES vežėjų konkurencingumas ir judumas; pabrėžia, kad svarbu spręsti darbuotojų kaitos ir senėjimo transporto sektoriuje problemą ir kad būtina skubiai šio sektoriaus darbo vietas padaryti patrauklias naujoms kartoms;

41.  pabrėžia, kad labai svarbu transporto darbuotojams užtikrinti vienodą ir sąžiningą elgesį, geras įdarbinimo ir darbo sąlygas ir sukurti saugią darbo aplinką; todėl ragina Komisiją pateikti konkrečių ir neatidėliotinų priemonių ir (arba) iniciatyvų, skirtų socialiniams klausimams, susijusiems su įvairių rūšių transportu, spręsti, siekiant skatinti kurti transporto darbuotojams aukštos kokybės darbo vietas ir darbo sąlygas ir užtikrinti sąžiningą ir neiškraipytą transporto operatorių konkurenciją; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės taiko ir užtikrina ES socialinės teisės aktų visų rūšių transportui įgyvendinimą;

42.  pabrėžia, kad taip pat reikia parengti priemones, skirtas moterų dalyvavimui transporto darbo rinkoje padidinti, panaikinti galimas esamas kliūtis ir užtikrinti vienodą požiūrį į vyrus ir moteris, pašalinant esamus trūkumus darbo užmokesčio ir paaukštinimo tarnyboje srityse;

43.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pasiūlymai dėl paslaugų visų rūšių transporto rinkose atvėrimo būtų įgyvendinami kartu užtikrinant tinkamą ES socialinės apsaugos srities teisės aktų įgyvendinimą ir, jei reikia, užtikrinant paramos priemones tam, kad būtų išvengta socialinių sąlygų skirtumų įvairiose valstybėse narėse; pabrėžia, kad transporto rinkų atvėrimas neturėtų lemti socialinio dempingo, prastesnės kokybės paslaugų, mažiau viešųjų paslaugų, nereikalingos administracinės naštos, nesąžiningos verslo praktikos ar sąžiningos konkurencijos iškraipymo; jis taip pat turėtų panaikinti vidaus rinkos susiskaidymą ir užkirsti kelią monopolių kūrimuisi ar varžymuisi dėl transporto sektoriaus darbuotojų žemesnių socialinės apsaugos standartų;

Konkurencinga, veiksminga, saugi, integruota ir sąveiki transporto sistema

44.  pabrėžia, kad skaitmeninimas yra labai svarbus siekiant pagerinti transporto sektoriaus efektyvumą ir našumą; pabrėžia, kad reikia geriau naudotis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis ir skatinti naujas transporto paslaugas, taip pat naujus verslo ir paskirstymo modelius tam, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, konkurencingumas ir darbo vietų kūrimas; taip pat pabrėžia, kad reikia parengti reglamentavimo sistemą, teikiančią galimybių įgyvendinti bandomuosius projektus, kuriais siekiama Europoje įdiegti pažangų automatizuotą transportą; šiomis aplinkybėmis pažymi svarbų MVĮ ir verslą pradedančių įmonių vaidmenį skatinant naujovių diegimą transporto sektoriuje;

45.  ragina Komisiją persvarstant baltąją knygą taikyti integruotą požiūrį (sąveikumas, tarpusavio sujungiamumas ir įvairiarūšio transporto naudojimas), apimantį informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemas; be to, primena Komisijai, kad norint pasiekti plataus užmojo modalinį pokytį, taip pat sumažinti pervežimų naudojantis ekologiška logistika, tinkamomis judumo valdymo priemonėmis ir taikant skaitmeninimą, reikia technologinę pažangą derinti su elgsenos pokyčiais;

46.  pabrėžia, kad įgyvendinant Europos tvaraus judumo politiką būtina susipažinti su visų rūšių transporto, koridorių ir tinklų sąveika ir sutelkti dėmesį į pagrindinių transporto mazgų, miestų teritorijų, tarpusavio jungimosi taškų, perkrovimo platformų ir uostų poreikius; judumas turėtų būti suvokiamas kaip sistema, o ne kaip pavienių rūšių transporto rinkinys;

47.  ragina standartizuoti vežimui įvairiarūšiu transportu naudojamus krovimo vienetus, atsižvelgiant į vežimui pasauliniu transportu naudojamus krovimo vienetus ir transporto priemonių matmenis, taip pat ragina nustatyti vienodas pakrovimo saugos taisykles, siekiant optimizuoti įvairiarūšį transportą ir pagerinti saugumą;

48.  teigia, kad reikėtų sumažinti biurokratines kliūtis visų rūšių transportui; ragina labiau supaprastinti ir suderinti dokumentus, taip pat administracines ir muitines procedūras, kurios turėtų būti praktiškos, efektyvios ir veiksmingos visiems subjektams visoje logistikos grandinėje; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl daugiarūšio prekių transporto elektroninės sistemos (e. kroviniai) parengimo siekiant užtikrinti nepertraukiamą elektroninės informacijos srautą visoje transporto logistikos grandinėje, atsižvelgiant į esamas puikiai veikiančias priemones, sąveikas, pasaulinius pasiekimus ir geriausią patirtį;

49.  ragina nustatyti naują tikslą, kartu imantis reikiamų priemonių jam įgyvendinti, kad iki 2030 m. 50 proc. dabartinio pavojingų krovinių pervežimo ES būtų atliekama naudojant tvaresnių rūšių transportą, pvz., geležinkelių ir vidaus vandenų kelių, visiškai laikantis Direktyvos 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais nuostatų;

50.  ragina Komisiją supaprastinti pavojingų prekių vežimo įvairiarūšiu transportu taisykles taip užtikrinant skirtingų rūšių transporto suderinamumą;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti krovinių gabenimo vamzdynais ir ciklinės logistikos galimybes ir remti šios sistemos įdiegimą, kaip perspektyvią tvarios transporto sistemos koncepciją;

52.  pabrėžia svarbų transporto sektoriaus vaidmenį turizmo plėtrai, ypač atokesniuose ir šiuo metu sunkiai pasiekiamuose Sąjungos regionuose;

53.  pabrėžia, kad Europos transporto mazgai jungia Europą su likusiu pasauliu ir kad Europa turi išlaikyti savo tiesiogines jungtis su visomis pasaulio dalimis, užtikrindama, kad Europos vežėjai vykdytų tiesioginius skrydžius iš savo transporto mazgų į kitus žemynus ir išlaikytų Europos aviacijos sektoriaus darbo vietas ir jo augimą; pabrėžia, kad ES vidaus skrydžiai ne tik užtikrina judumą vidaus rinkoje, bet taip pat atlieka labai svarbų jungiamųjų skrydžių vaidmenį siekiant išlaikyti jungtis ES transporto mazguose; Įgyvendinant ES politiką turi būti užtikrinamas efektyvus ir konkurencingas jungiamųjų skrydžių tinklas, skirtas Europos transporto mazgams stiprinti, mažinant išlaidas iki visame pasaulyje konkurencingo lygio ir užtikrinant sąžiningą konkurenciją su trečiųjų šalių vežėjais; ES valstybėms narėms reikia darnios bendros politikos tam, kad dėl Persijos įlankoje ir Turkijoje esančių transporto mazgų nebūtų toliau prarandamos tiesioginės jungtys tarp Europos, Azijos ir Afrikos; todėl ragina Komisiją šiuos tikslus įtraukti į visus ES aviacijos teisės aktus ir jais vadovautis derybose su trečiosiomis šalimis;

54.  ragina sustiprinti mokslinių tyrimų ir technologijų politiką siekiant skatinti inovacijas transporto sektoriuje; mano, kad ši politika, kuriai būtina numatyti tinkamą finansavimą, turėtų būti rengiama bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant piliečių ir vartotojų atstovus, siekiant suprasti šio sektoriaus poreikius ir, atitinkamai, turėtų užtikrinti geresnį ES lėšų paskirstymą, visų pirma pagal programą „Horizontas 2020“; mano, kad pirmenybę reikėtų teikti aiškią Europos pridėtinę vertę turintiems projektams, kuriais siekiama mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir remti efektyviai energiją vartojančių rūšių transportą (įskaitant vaikščiojimą ir važinėjimą dviračiu), didinti tiekimo grandinės efektyvumą ir skaidrumą, gerinti transporto prieinamumą, saugą, ir saugumą, taip pat eismo valdymą ir mažinti administracinę naštą; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti radikalioms technologijoms transporto srityje, pvz., automatinio ar nuotolinio valdymo transporto priemonėms, kaip antai bepiločiai orlaiviai ir transporto priemonės be vairuotojų;

55.  ragina tokio pat lygio pastangas dėti švietimo srityje, siekiant skatinti naujų studijų krypčių ir mokymo, ypač profesinio ir aukštesnio lygio, procesų, skirtų įgyti naujiems įgūdžiams ir profesijoms, kurių poreikis atsiras dėl pažangiojo judumo, atsiradimą;

56.  pabrėžia, kad svarbu remti ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bendrąsias programas siekiant užtikrinti švaresnius degalus ir aukšto lygio technologinę pažangą, pvz., rafinuotų biodegalų srityje;

57.  ragina pagal programą REFIT ir vėliau atliekant ES teisės aktų poveikio vertinimą bendrai persvarstyti Europos vairuotojo pažymėjimų ir saugos reikalavimus bei su transportu susijusias ataskaitų teikimo prievoles, siekiant gerokai sumažinti biurokratijos;

58.  pripažįsta be trukdžių veikiančių radijo dažnių svarbą, visų pirma užtikrinant kelių transporto darbuotojų vairavimo ir poilsio laiko kontrolę ir diegiant pažangiąsias transporto sistemas; ragina Komisiją, jei reikia, sukurti tinkamą reglamentavimo sistemą;

Pasaulinis transporto aspektas

59.  pabrėžia, kad Europos transporto erdvės sukūrimas yra svarbus prioritetas, kuris labai priklauso nuo tarptautinio pripažinimo pagal susitarimus, dėl kurių derėtasi su prekybos partneriais dėl visų rūšių transporto, ypač oro transporto ir jūros transporto, ir kad ES turėtų imtis vis aktyvesnio vaidmens atitinkamose tarptautinėse organizacijose;

60.  mano, kad ES, skatindama pasauliniu mastu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje ir kurti tvarias transporto rūšis ir taip padėdama pasiekti tarptautiniu mastu sutartą tikslą, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2°C, turi išlaikyti savo vadovaujamą vaidmenį dedant visuotines pastangas sumažinti transporto teršalų išmetimą laikantis 2012 m. Paryžiaus klimato konferencijos (COP 21) sprendimų;

61.  ragina valstybes nares tarpusavyje vadovautis labiau integruotu požiūrių į galimybę taikyti abipusiškumo principą mūsų prekybos santykiuose su trečiosiomis šalimis ir išnagrinėti, ar tikslinga įgyvendinant ES transporto finansavimo politiką priimti papildomą finansavimą iš trečiųjų šalių;

62.  pabrėžia, kad eksploatuojant tarptautinius mūsų transporto sistemos vystymo išteklius (naftos, ličio, brangiųjų metalų, biodegalų) reikėtų atsižvelgti į teritorijų, kuriose prekiaujama šiais ištekliais ir iš kurių jie importuojami, teisėtus gyventojų interesus;

Visų transporto rūšių integravimas siekiant veiksmingesnės, tvarios, konkurencingos, prieinamos ir vartotojams bei patogios piliečiams Europos transporto sistemos

63.  oro transporto srityje ragina:

   spręsti pagrindinius konkurencingumo iššūkius, su kuriais Europos oro transporto sektoriuje susiduriama dėl sumažėjusių Europos tiesioginių jungčių su kitais pasaulio regionais, ribotų oro uostų pajėgumų, turint mintyje būsimą oro eismo intensyvėjimą, ir dėl didėjančios oro susisiekimo paslaugų, kurias teikia ne ES bendrovės, pasiūlos;
   persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 868/2004 siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES išorės aviacijos santykių srityje ir sutvirtinti ES aviacijos pramonės konkurencinę padėtį užtikrinant abipusiškumą ir panaikinant nesąžiningą praktiką, taip pat rinką iškraipančias subsidijas,
   vykdyti dialogą aviacijos srityje su Persijos įlankos valstybėmis ir Turkija siekiant užtikrinti didesnį finansinį skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją; į oro transporto susitarimus įtraukti sąžiningos konkurencijos sąlygas, detalias nuostatas dėl subsidijų, nesąžiningos praktikos ir konkurencijos, ir veiksmingas priemones, taikomas šias nuostatas pažeidus,
   pagreitinti, jei reikia, naujų susitarimų aviacijos srityje su pagrindiniais ES prekybos partneriais, pvz., su kaimyninėmis šalimis, BRICS šalimis, ASEAN šalimis ir Meksika, į kuriuos įtraukiamos nuostatos dėl geresnių galimybių krovinių gabenimo oro transportu paslaugoms patekti į rinką, sudarymo procesą,
   persvarstyti ES ir valstybių narių reguliavimo ir fiskalinę politikas siekiant sustiprinti Europos aviacijos pramonės konkurencingumą ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją su trečiųjų šalių oro vežėjais; todėl ragina Komisiją peržiūrėti ir panaikinti bet kokias vienašališkas ES nuostatas, kurios iškraipo konkurenciją, ir primygtinai raginti valstybes nares taip pat pasielgti su panašiomis nacionalinėmis nuostatomis,
   užbaigti kurti aviacijos vidaus rinką panaikinant kliūtis, kurias valstybės narės nustatė Bendrijos vežėjams, norintiems iš savo registracijos valstybės narės per kitą ES valstybę narę skraidyti į trečiąją šalį,
   nuosekliai ir veiksmingai kurti ES oro uostų tinklą, kuris privalo apimti, pirma, pagrindinius oro uostus (vadinamuosius mazgus) ir, antra, gerai sujungtą, perspektyvų ir remiamą vietos, provincijų ir regionų oro uostų tinklą, nes tai būtina siekiant atitinkamų teritorijų, ypač nutolusių vietovių ir atokiausių regionų, kurie dažnai yra prieinami tik naudojantis oro transportu, augimo ir vystymosi; parengti teisės aktų sistemą siekiant plėtoti ir kuo geriau panaudoti nepanaudotą regioninių oro uostų ir naujos infrastruktūros perpildytuose oro uostuose potencialą,
   pirmenybės tvarka patvirtinti ES finansuojamus projektus, kurie sudaro TEN-T pagrindinio tinklo dalį,
   išsamiai parengti ir skubiai priimti visapusišką aviacijos dokumentų rinkinį, įskaitant: naują civilinių bepiločių orlaivių reglamentavimo sistemą, kuria būtų užtikrinta sauga, saugumas ir pagrindinių teisių standartai, kartu atsižvelgiant į ekonomines galimybes, kurias civiliniai bepiločiai orlaiviai teikia Europos verslo subjektams, ypač MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms; persvarstyti EASA reglamentą siekiant patikslinti EASA vaidmenį nacionalinių aviacijos institucijų atžvilgiu ir sustiprinti jos gebėjimus prižiūrėti aviacijos saugą visose valstybėse narėse, įskaitant jų atokius regionus, ir skatinti taikyti ES taisykles ir standartus visame pasaulyje,
   valstybes nares imtis visų reikiamų veiksmų Bendro Europos dangaus įgyvendinimui paspartinti priimant antrąjį Bendro Europos dangaus dokumentų rinkinį (angl. SES2+), visiškai įgyvendinant ir naudojant funkcinius oro erdvės blokus (angl. FAB) ir įdiegiant būsimą oro eismo valdymo sistemą (SESAR) tam, kad sumažėtų ES oro erdvės fragmentiškumas siekiant sumažinti vėluojančių skrydžių skaičių, pagerinti saugą ir sumažinti oro transporto poveikį aplinkai,
   Tarybą nedelsiant priimti poziciją dėl Reglamento (EB) Nr. 261/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 2027/97 dėl keleivių teisių, taip pat Reglamento (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo persvarstymo,
   Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO) vykdyti derybas siekiant parengti vieną pasaulinės rinkos priemonę, skirtą tarptautinės aviacijos išmetamųjų teršalų klausimui spręsti,
   nustatyti tarptautinius tvarumo kriterijus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamiems reaktyviniams aviacijos degalams,
   remti mokslinius tyrimus aeronautikos srityje ir pagal programas „Horizontas 2020“ ir „Švarus dangus“ vykdomą veiklą siekiant sukurti naujas ir švaresnes technologijas, kurias naudojant orlaiviai keltų mažiau triukšmo ir taupiau naudotų degalus, skatinti naujų rūšių orlaivius, kaip antai bepiločiai orlaiviai, ir skatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų Europos aviacijos pramonėje kūrimą,
   Komisiją ir valstybes nares išsamiai persvarstyti savo aviacijos saugos ir saugumo strategijas ir politiką siekiant laipsniškai pereiti prie rizika pagrįsto, keleiviams naudingo metodo,
   gerinti ES masto aviacijos saugos rezultatus orlaivių gamybos, įgulų mokymo ir licencijavimo, skrydžių vykdymo, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų srityse,
   įvertinti galimas saugos priemones, būtinas siekiant išvengti orlaivių avarijų, tokių kaip 2015 m. kovo mėn. Alpių kalnuose įvykusi bendrovės „Germanwings“ skrydžio 9525 avarija,
   Komisiją pateikti pasiūlymą, apimantį priemones, kuriomis būtų griežtinamos saugos ir socialinės apsaugos taisyklės, ypač dėl skrydžio ir poilsio laiko, siekiant išvengti nuovargio ir pagerinti salono oro kokybę,
   parengti tam tikras koordinuotas taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamos skraidymo mokyklų ir ES dirbančių pilotų skrydžio valandų registracija, užtikrinant veiksmingesnę oro susisiekimo bendrovių pramonėje galiojančių darbo sąlygų kontrolę ir vertinimą,
   valstybes nares teikti turimus bendrosios aviacijos duomenis, visų pirma susijusius su lėktuvų, pilotų skaičiumi ir skrydžių trukme, Eurostatui, siekiant pagerinti reguliavimą šioje srityje, ypač aviacijos saugumą,
   palaikyti konstruktyvų socialinį suinteresuotųjų aviacijos subjektų tarpusavio dialogą siekiant spręsti naujas problemas, kylančias taikant naujas technologijas, dėl kurių reikės atitinkamai pritaikyti aviacijos sektoriaus darbo vietas,
   imtis priemonių prieš nesąžiningos verslo praktikos, kaip antai „patogių valstybių vėliavos“, ir įvairių netipinių formų įdarbinimo praktikos ir užsakomųjų paslaugų gausėjimą; persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 siekiant užtikrinti, kad nacionalinės darbo teisės aktai ir kolektyviniai susitarimai būtų privalomai taikomi ES teritorijoje veiklos bazes turinčioms oro susisiekimo bendrovėms; iš naujo apibrėžti įmonės „pagrindinę verslo vietą“ taip, kad oro susisiekimo bendrovės turėtų įrodyti, kad šalyje vykdo didelę dalį aviacijos veiklos; parengti EASA rekomendacijas, pagal kurias reikalaujama, kad bent 50 proc. techninę priežiūrą atliekančių technikų būtų tiesiogiai įdarbinti, ir kurios turėtų būti taikomos visų kategorijų antžeminiams darbuotojams, pilotams ir keleivių salono įgulos nariams,

64.  kelių eismo srityje ragina:

   parengti veiksmingas nacionalinės politikos sistemas, skirtas vystyti rinkai, susijusiai su elektra varomų transporto priemonių ir alternatyviųjų degalų (elektros, vandenilio ir gamtinių dujų (suslėgtų gamtinių dujų (SGD) ir suskystintų gamtinių dujų (SGD)) ir suskystintų naftos dujų (SND), sintetinių degalų ir parafininių degalų, taip pat tvarių biodegalų, ypač gaunamų perdirbant atliekas ir liekanas, įskaitant iš melasos pagamintą etanolį) naudojimu, ir sparčiai diegti reikiamą degalų papildymo ir (arba) įkrovimo infrastruktūrą; keistis įvairiose valstybėse narėse įgyvendinamų alternatyviųjų degalų rinkos ir paskirstymo mieste projektų geriausia patirtimi, parengti ES veiksmų planą, skirtą įgyvendinti strategijai, nustatytai Komisijos komunikate „Transportui – švari energija. Europinė alternatyviųjų degalų strategija“, siekiant užtikrinti kuo platesnį alternatyviųjų degalų naudojimą transportui ir skatinti tvarų elektromobilumą visoje Sąjungoje,
   iki 2020 m. iš viso 40 proc., palyginti su 2010 m., padidinti krovininėms transporto priemonėms skirtų saugių stovėjimo aikštelių transeuropiniame transporto tinkle (TERN) bendrą plotą ir pagerinti jų kokybę (higienos standartai),
   taikyti iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti elektroninių kelių apmokestinimo sistemų suderinamumą,
   Komisiją įvertinti įvairias kelių apmokestinimo sistemas ir jų suderinamumą su ES sutartimis, ypač nediskriminavimo dėl gyvenamosios vietos principą,
   pirmenybės tvarka patvirtinti ES finansuojamus infrastruktūros projektus, kuriais baigiamas kurti kelių tinklas, sudarantis TEN-T pagrindinio tinklo dalį,
   į kitą 2016 m. Komisijos darbo programą įtraukti ES važinėjimo dviračiais gaires,
   pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatytos naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 vidutinio kiekio privalomos ribos laikotarpiu po 2020 m., išlaikant aiškią ilgalaikę taršos mažinimo tendenciją,
   laiku užbaigti modeliavimo priemonę, kuria būtų tiksliai, patikimai ir ekonomiškai nustatomas sunkiasvorių transporto priemonių (sunkvežimių, autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų) sunaudojamas degalų kiekis ir išmetamas CO2 kiekis, o vėliau, jei reikia, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo naujai įregistruotoms sunkiasvorėms transporto priemonėms būtų nustatytos išmetamo CO2 vidutinio kiekio privalomos ribos, kaip jau nustatyta lengviesiems automobiliams ir furgonams; imtis papildomų priemonių, kad rinkoje būtų skatinama naudoti daugiau ekonomiškiausių transporto priemonių ir skatinama diegti degalų sunaudojimo mažinimo geriausią patirtį,
   imtis priemonių, skirtų pagerinti sunkiųjų krovininių automobilių degalų naudojimo efektyvumą ir mažinti jų išmetamą CO2 kiekį, taip pat toliau tęsti ekologiško vairavimo mokymą, naudoti pažangią transporto logistiką ir infrastruktūrą ir dažniau naudoti alternatyviuosius degalus,
   taikant griežtesnius atitikties bandymų reikalavimus parengti persvarstytą bandymų ciklą, kuris skirtas transporto priemonių išmetamo CO2 ir kitų teršalų kiekiui išmatuoti ir kuris pakeis šiuo metu taikomą naująjį Europos važiavimo ciklą, siekiant užtikrinti, kad transporto priemonių išmetamieji teršalai ir degalų suvartojimas būtų išmatuoti naudojant bandymo procedūrą, kuri atspindi tikrąsias važiavimo sąlygas,
   Komisiją nepagrįstai nedelsiant pradėti Direktyvos (ES) 2015/719 dėl didžiausios leistinos masės ir matmenų persvarstymą tam, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. Europos Parlamentui ir Tarybai būtų galima pateikti ataskaitą, kurioje būtų atsižvelgta į konkrečius tam tikrų rinkos segmentų (pvz., specializuotų autovežių, naudojamų baigtų gaminti transporto priemonių logistikoje) ypatumus,
   patvirtinti mobiliojo kelių transporto darbuotojų socialinį kodeksą, kuris taip pat išspręstų paslėpto savarankiško darbo problemą, ir labiau atsižvelgti į tarptautinio kelių transporto darbuotojų ypatumus ir užtikrinti teisingą konkurenciją,
   užtikrinti bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009) geresnį vykdymo užtikrinimą, vertinimą ir, jei reikia, patikslinimą ar peržiūrą,
   imtis priemonių užtikrinti, kad nacionalinės teisės nuostatos atitiktų ES teisę tarpvalstybinio transporto srityje,
   apsvarstyti Europos kelių transporto agentūros įsteigimą siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą ir skatinti standartizaciją visose valstybėse narėse,
   numatyti priemones, skirtas teisiniam aiškumui užtikrinti ir taisyklėms, susijusioms su darbo sąlygomis, socialinėmis teisėmis ir teisėmis į socialinę apsaugą, darbo užmokesčiu ir socialine atsakomybe, geriau įgyvendinti, siekiant užtikrinti krovinių vežimo kelių transportu aukštus socialinius standartus visoje ES; ragina Komisiją imtis kovos su neteisėta veikla, kuri lemia nesąžiningą konkurenciją ir prisideda prie socialinio dempingo, priemonių; krovinių vežimo keliais sektorių laikyti specifiniu sektoriumi, atsižvelgiant į didelį sektoriaus darbuotojų judumą ir vairuotojų poreikį kiekvienos savaitės poilsio dienas praleisti namuose,
   pakoreguoti ES vidaus rinkos principų, pagal kuriuos veiksmingai atskiriama laisvė teikti paslaugas nuo įsisteigimo laisvės, taikymą, siekiant užtikrinti, kad įmonės veikla ES valstybėje narėje, kurioje ji nėra įsisteigusi, būtų griežtai laikino pobūdžio;

65.  geležinkelių transporto srityje ragina:

   sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, skubiai priimant 4-ąjį geležinkelių dokumentų rinkinį, kuriuo užtikrinamas darnus keleivių vežimo geležinkeliais vidaus rinkos atvėrimas, infrastruktūros valdytojų savarankiškumas, konkurencingi konkursai dėl viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo, aukščiausio lygio geležinkelių sauga ir sąveika ir pakankami Europos geležinkelio agentūros žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, kad ji galėtų visapusiškai vykdyti veiklą ir atlikti savo misiją pagal vieno langelio principą transporto priemonių leidimų išdavimo ir saugos sertifikavimo srityje; pagal 4-ąjį geležinkelių dokumentų rinkinį užtikrinti aukštą geležinkelių transporto paslaugų kokybę ir efektyvumą, viešųjų paslaugų įsipareigojimų ekonominę pusiausvyrą ir skatinti aukštus darbo sąlygų standartus ir teritorinę sanglaudą; jį priėmus, užtikrinti, kad valstybės narės skubiai perkeltų juos į nacionalinę teisę ir įgyvendintų,
   Komisiją priimti geležinkelių strategiją ir pasiūlyti naujų priemonių tam, kad būtų pasiekti 2030 m. ir 2050 m. perėjimo prie kitų rūšių transporto tikslai, nustatyti baltojoje knygoje „Dešimt konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos tikslų“,
   teikti patikimą, pakankamą, skaidrų ir nuspėjamą ilgalaikį finansavimą pagal supaprastintas taisykles ir procedūras siekiant pagerinti nacionalinės ir tarpvalstybinės geležinkelių infrastruktūros kokybę ir pajėgumus, teikiant pirmenybę jau esamos infrastruktūros priežiūrai ir atnaujinimui, ir sudaryti galimybę krovinių ir keleivių vežėjams geležinkeliais teikti patikimas, saugias, prieinamas ir tvarias paslaugas,
   išsamiai išnagrinėti priežastis, kodėl Europos geležinkelių erdvėje palei valstybių narių sienas trūksta labai daug jungčių; ragina Komisiją imtis priemonių ir teikti paskatas siekiant kuo skubiau atkurti būtinas vietos, regionų ir nacionalines tarpvalstybinių geležinkelių tinklų jungtis, kurios, nepaisant jų ekonominės svarbos ar naudos visuomenei, buvo išmontuotos ar apleistos Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiais, taip pat skubiai statyti jau numatytas, bet neužbaigtas jungtis, siekiant pasienio regionuose pašalinti esamus trukdžius ir trūkstamas jungtis; atkurti ir prižiūrėti antrines geležinkelių linijas, kurios jungiasi su nacionaliniais pagrindiniais tinklais ir Europos transporto koridoriais; imtis iniciatyvų, kuriomis siekiama nenaudojamiems tinklams rasti naujų funkcijų, pvz., transportuoti krovinius ar teikti naujas paslaugas turistams,
   pirmenybės tvarka patvirtinti ES finansuojamus infrastruktūros projektus, kuriais užbaigiamas geležinkelių tinklas, sudarantis TEN-T pagrindinio tinklo dalį, ir pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) patvirtintus projektus,
   sustiprinti Komisijos vaidmenį siekiant veiksmingai ir greitai užbaigti TEN-T geležinkelių koridorius, kurie buvo suplanuoti, tačiau valstybės narės, nepaisydamos jų naudos visuomenei ir ekonomikai, jų statybą atidėjo,
   atlikti duomenų apie tolesnės paramos teikimo nacionalinėms ir tarptautinėms naktinių geležinkelių reisų paslaugoms naudą socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu aspektais rinkimo tyrimą ir, jei reikia, atnaujinti tas paslaugas, taip pat tarpvalstybines tarpmiestines paslaugas, pvz., vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus ir viešųjų pirkimų procedūras,
   valstybes nares, Komisiją ir geležinkelių srities suinteresuotuosius subjektus imtis visų reikalingų veiksmų siekiant pagreitinti bendrosios įmonės „Shift2Rail“ įgyvendinimą tam, kad pažangios technologijos būtų sparčiau integruotos į novatoriškus geležinkelio transporto sprendimus, kad padidėtų geležinkelių transporto patrauklumas ir pagerėtų Europos geležinkelių pramonės padėtis,
   imtis veiksmų siekiant užtikrinti tikrą Europos geležinkelių tinklo sąveikumą, mažinant likusias technines kliūtis ir remiant techninius sprendimus, kurie sudarytų galimybę traukiniams riedėti įvairaus vėžių pločio bėgiais ir užtikrintų, kad ES taikomi įvairūs aukščio ribojimai nebūtų papildoma kliūtimi,
   pirmenybės tvarka visuose pagrindiniuose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriuose įgyvendinti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), apimančią atitinkamą vidaus įrangą lokomotyvuose,
   skubiai įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo tarptautinių geležinkelių koridorių kūrimo ir sukurti ar tobulinti vieno langelio principu veikiančias sistemas, skirtas šiems koridoriams koordinuoti,
   sumažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, modifikuojant prekinius vagonus ir gerinant geležinkelių infrastruktūrą tikslinėmis viešosiomis lėšomis; Komisiją pateikti pasiūlymą, kad visoje ES iki 2020 m. būtų uždrausti pernelyg daug triukšmo keliantys prekiniai vagonai,
   kurti ir įgyvendinti integruotas bilietų pardavimo sistemas, skirtas nacionaliniam ir tarptautiniam geležinkelio transportui, ir panaikinti papildomus mokesčius, taikomus iš vienos valstybės į kitą geležinkeliu keliaujantiems keleiviams,
   pašalinti kliūtis, kurios Europos geležinkelių pramonei (geležinkelių riedmenų, geležinkelių infrastruktūros ir signalizacijos sistemų gamintojams) trukdo dalyvauti konkursuose dėl viešųjų pirkimų sutarčių ne ES šalyse;

66.  jūrų transporto srityje ragina:

   parengti priemones, skirtas supaprastinti tarp ES uostų plaukiojančių laivų formalumus, siekiant sukurti tikrą Europos jūrų transporto erdvę be sienų „Mėlynoji juosta“,
   geriau visais lygmenimis koordinuoti jūrų institucijas ir muitines siekiant supaprastinti informacijos srautus ir riboti nereikalingą administracinę naštą ir muitinių formalumus,
   taikyti priemones, kuriomis siekiama vystyti jūros greitkelių, kaip transeuropinio transporto tinklo dalies, potencialą,
   imtis papildomų priemonių, skirtų patraukliai, saugiai ir tvariai kokybės reikalavimus atitinkančiai laivybai ir atviroms jūrų rinkoms bei prieigai prie krovinių be apribojimų išlaikyti ir toliau plėtoti,
   imtis priemonių, kuriomis būtų remiamas ir koordinuojamas uostų vartų ir logistikos sistemų pritaikymas didesniems laivams ir skatinamos geresnės uostų jungtys, ypač su geležinkelio ir vidaus vandenų keliais; palengvinti investicijas į uostus, panaudojant įvairius ES finansavimo šaltinius, siekiant padidinti ES uostų pajėgumą, pagerinti esamą infrastruktūrą, kurti daugiarūšio transporto terminalus ir skatinti pažangiųjų uostų, kuriuose naudojamos pažangiosios transporto sistemos, ir pažangiųjų uostamiesčių kūrimą; taikyti priemones, kuriomis siekiama pagerinti uostų infrastruktūrą, ypač Viduržemio ir Juodojoje jūroje, siekiant tuose regionuose pereiti nuo krovinių vežimo keliais prie jų vežimo jūra,
   užtikrinti, kad iki 2030 m. pagrindinio tinklo jūrų uostai bus susieti su transeuropinio transporto tinklo geležinkelių ir kelių ir, jei įmanoma, vidaus vandenų kelių transporto infrastruktūra, išskyrus atvejus, kai tokio jungtys neįmanomos dėl fizinių kliūčių,
   aiškiau ir nuosekliau nurodyti, kaip taikyti valstybės pagalbos taisykles uostams, siekiant sukurti pragmatišką, prognozuojamą ir stabilią aplinką, kuri sudarytų sąlygas ilgalaikių investicijų į uostus strategijoms, sumažintų administracinę naštą ir kiek įmanoma sutrumpintų procedūrų trukmę,
   toliau gerinti Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma galimybių patekti į uosto paslaugų rinką sistema ir uostų finansinis skaidrumas, siekiant modernizuoti ir gerinti uosto paslaugų kokybę ir efektyvumą, stiprinti konkurenciją ir sukurti pamatines sąlygas investicijoms į uostus pritraukti,
   nustatyti Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO) visuotinį privalomą baltosios knygos tikslą – iki 2050 m. bent 40 proc. sumažinti jūrų transporto bunkerių kuro išmetamą CO2 kiekį – kurio siekti padeda ES tarpinis 2030 m. tikslas; aktyviau vykdyti derybas TJO, siekiant parengti vieną pasauline rinka pagrįstą priemonę tarptautinio jūrų transporto išmetamųjų teršalų klausimui spręsti, kaip antai kainų už teršalų išmetimą nustatymo mechanizmas; Komisiją, jei bus pasiektas tarptautinis susitarimas dėl pasaulinės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos arba dėl pasaulinių priemonių, skirtų jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, peržiūrėti Reglamentą (ES) 2015/757 ir, jei reikia, pasiūlyti šio reglamento pakeitimų, kad užtikrintų jo suderinamumą su minėtu tarptautiniu susitarimu,
   apsvarstyti, ar sieros kiekio jūriniame kure nustatytas ribas, taikomas SOx išskyrimo kontrolės rajonuose (SECA), ir atitinkamas TJO taisykles pradėti taikyti visoje Europos jūrų teritorijoje,
   skatinti taršos mažinimo technologijas ir energijos taupymo priemones numatant finansines paskatas ir tikslines paramos priemones, ypač daug dėmesio skiriant alternatyvaus kuro naudojimui, taip pat skatinti lėtos eigos priemones, kurios, kaip teigiama, teikia daug galimybių degalų sunaudojimui ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti,
   aktyviai remti alternatyvaus kuro infrastruktūrų įrengimą jūrų ir vidaus vandenų uostuose, įskaitant patalpų suskystintų gamtinių dujų (SGD) bunkeriams suteikimą ir elektros energijos krante tiekimą,
   pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirto keleivinių laivų saugos teisės aktams modernizuoti; geriau įgyvendinti ir, jei reikia, peržiūrėti trečiąjį saugios laivybos dokumentų rinkinį siekiant sustiprinti avarijų jūroje prevenciją ir jų padarinių valdymą,
   pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama patikslinti atsakomybės ir kompensavimo sistemą, atsižvelgiant į vis dažnesnius atvejus, kai jūroje prarandami konteineriai, remiantis sistema, kuri suteikia galimybę nustatyti konteinerių savininkus;

67.  vidaus vandenų transporto srityje ragina:

   sukurti tinkamą sistemą siekiant kuo geriau išnaudoti vidaus vandenų transporto vidaus rinką ir pašalinti kliūtis, trukdančias plačiau naudotis rinkos galimybėmis;
   visiškai įgyvendinti veiksmų programą NAIADES II, ypatingą dėmesį skiriant infrastruktūrai, upių informacijos paslaugų diegimui ir inovacijoms; iki 2017 m. įvertinti šią programą ir, prireikus, pritaikyti siūlomas priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti programos tikslai,
   pirmenybės tvarka patvirtinti ES finansuojamus vidaus vandenų kelių, kurie yra TEN-T pagrindinio tinklo dalis, projektus,
   laikantis ES aplinkosaugos teisės aktų reikalavimų, tinkamai atnaujinti ir iki 2025 m. nuolat tinkamai prižiūrėti vidaus vandenų kelius, kurie yra transeuropinio transporto tinklo koridorių dalis, taip pat šalinti juose atsirandančius trukdžius tam, kad būtų užtikrintas tinkamas paslaugų lygis,
   Komisiją ir valstybes nares labiau remti inovacijas vidaus vandenų transporto srityje pagal programą „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę, naudoti alternatyviuosius degalus ir atlikti transporto priemonių parko pritaikymą techniniu ir aplinkosaugos aspektais tam, kad būtų sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
   miestuose, kuriuose yra vidaus vandenų kelių, integruoti vidaus vandenų transportą ir logistiką į daugiarūšio transporto sistemą, taip pat į tvaraus miesto judumo planus ir politiką, ir stiprinti vidaus vandenų uostų vaidmenį miestuose paskirstant krovinius,
   skubiai persvarstyti Direktyvą 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) užtikrinant, kad iki 2020 m. šios paslaugos būtų visiškai įdiegtos ir sujungtos su kitomis pažangiomis transporto sistemomis,
   jei reikia, suderinti Reino ir Dunojaus valdymo ir reguliavimo sistemas siekiant sukurti veiksmingą, daugiarūšę ir tvarią pagrindinių Europos vidaus vandenų kelių sistemą,
   įtraukti Komisiją į ES lėšų paskirstymą ir į Dunojaus regiono strategiją įtrauktų projektų įgyvendinimo koordinavimą,
   pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl vidaus vandenų navigacijos profesinės kvalifikacijos pripažinimo ir modernizavimo ir apsvarstyti priemones, skirtas į šį sektorių pritraukti kuo daugiau jaunimo;

o
o   o

68.  ragina Komisiją, vykdant baltosios knygos laikotarpio vidurio peržiūrą ir ateityje rengiant transporto srities iniciatyvas, atsižvelgti į šioje rezoliucijoje pateiktus pasiūlymus;

69.  ragina Komisiją stebėti pažangą siekiant baltojoje knygoje nustatytų tikslų ir kas penkerius metus pranešti apie jų įgyvendinimą;

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 72.
(2) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 13.
(3) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 556.
(4) OL C 43 E, 2004 2 19, p. 250.
(5) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 54.
(6) Kaip apibrėžta 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 4 straipsnyje.
(7) Kelių eismo saugumas Europos Sąjungoje (angl. Road safety in the European Union), Europos Komisija, 2015 m. kovo mėn.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0094.


Moterų karjera mokslo srityje ir universitetuose
PDF 365kWORD 121k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų karjeros mokslo srityje ir universitetuose ir stiklo lubų, su kuriomis susiduriama (2014/2251(INI))
P8_TA(2015)0311A8-0235/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius bei į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 19 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010)0078),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Europos mokslinių tyrimų erdvė. 2014 m. pažangos ataskaita“ (COM(2014)0575),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. vasario 17 d. Komisijos komunikatą „Moterys ir mokslas – moterų mobilizavimas siekiant praturtinti Europos mokslinius tyrimus“ (COM(1999)0076),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 17 d. Komisijos komunikatą „Glaudesnė Europos mokslinių tyrimų erdvės partnerystė siekiant pažangos ir augimo“ (COM(2012)0392),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 3 d. Komisijos ataskaitą „Lyčių lygybės politika viešuosiuose moksliniuose tyrimuose“, kurioje remiamasi Helsinkio grupės (Komisijos patariamosios grupės dėl lyties, mokslinių tyrimų ir inovacijų) narių apklausa,

–  atsižvelgdamas į leidinį “She Figures 2012 - Gender in Research and Innovation Statistics and Indicators“ (liet. „2012 m. skaičiai apie moteris. Statistiniai duomenys ir rodikliai dėl lyčių lygybės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“), kurį Komisija paskelbė 2013 m.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės 2014 m. pažangos ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadas dėl 2015–2020 m. Europos mokslinių tyrimų erdvės veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(2),

–  atsižvelgdamas į Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo 40 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. lapkričio 21 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl moterų ir mokslo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2000 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Moterys ir mokslas – moterų mobilizavimas siekiant praturtinti Europos mokslinius tyrimus“(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8–0235/2015),

A.  kadangi lyčių lygybė yra vienas iš Europos Sąjungos sutartyje įtvirtintų pagrindinių Europos Sąjungos principų ir vienas iš Sąjungos tikslų ir uždavinių;

B.  kadangi lyčių lygybė yra būtina sąlyga, kad moterys ir mergaitės galėtų visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, ir labai svarbi siekiant suteikti joms galių ir kurti tvarią ir įtraukią visuomenę; kadangi nepakankamai išnaudojant žmogiškąjį kapitalą mažinama galima nauda su moksliniais tyrimais ir naujovėmis susijusiam verslui ir apskritai ekonominei plėtrai, taip pat tai turi pražūtingų socialinių pasekmių;

C.  kadangi svarbiausia yra užtikrinti, kad moterys ir vyrai būtų lygūs partneriai ir turėtų tokias pat teises, atsakomybę ir darbo galimybes ir kad jų indėlis į visuomenę būtų vienodai vertinamas ir gerbiamas;

D.  kadangi, remiantis turimais statistiniais duomenimis ir apklausomis, moterims yra menkai atstovaujama daugumoje su mokslu, inžinerija ir vadyba susijusių pareigų, taip pat aukštesniais hierarchiniais lygmenimis, net ir tuose sektoriuose, kuriuose dirba dauguma moterų, kaip antai švietimo sektoriuje; kadangi itin mažai moterų dirba su mokslu, technologijomis, inžinerija ir matematika (toliau – MTIM) susijusio švietimo srityje ir čia siekia karjeros – mokslo ir inžinerijos specialisčių dalis siekia tik 24 proc.; kadangi moterų dalyvavimo lygis skiriasi ir priklauso nuo MTIM specializacijos, pavyzdžiui, chemijos specializacijos srityje susiduriama su išlaikymo problema, o inžinerijos ir fizikos srityse – su įdarbinimo problema;

E.  kadangi mokslas yra labai svarbus Europai ekonominiu požiūriu ir jam reikia vis daugiau žmonių, gebančių, inter alia, atlikti novatoriškus mokslinius tyrimus, kurie yra būtini didesniam našumui ir konkurencingumui užtikrinti, o pakankamas MTIM įgūdžių turinčių asmenų skaičius yra būtina sąlyga siekiant įgyvendinti Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę ir strategijos „Europa 2020“ tikslus; kadangi manoma, kad iki 2025 m. MTIM srities specialistų paklausa didės, o iš naujausių turimų statistinių duomenų matyti, kad mokslinių tyrimų sektorius senėja; kadangi teigiama MTIM dalykų ir menų bei humanitarinių mokslų tarpusavio sąveika suteikia didžiulių ekonominių, socialinių ir kultūrinių galimybių, o moterys mokslininkės ir novatorės yra tinkamai pasirengusios plėtoti MTIM dalykų ir menų bei humanitarinių mokslų tarpusavio ryšius; kadangi mokslininkės yra labai naudingos ES, kuriai reikalingi visi turimi ištekliai, kad ji galėtų iš tikrųjų atsigauti po ekonomikos ir finansų krizės ir būti pasirengusi susidurti su pokyčiais visoje visuomenėje; kadangi reikia skatinti moterų karjeros galimybes ir siekti, kad daugiau jaunų žmonių, ypač studenčių ir mokslo darbuotojų, rinktųsi mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) sritis, ir sudaryti tam palankias sąlygas;

F.  kadangi pastebėta teigiamų pokyčių, susijusių su mokslininkėmis, ir pastaraisiais metais jų dalis didėjo sparčiau nei vyrų, tačiau moterų mokslininkių skaičius tebėra gerokai mažesnis nei vyrų, o didžiausias skirtumas pastebimas verslo sektoriuje;

G.  kadangi moterų akademinei veiklai tebėra labai būdinga didelė vertikalioji segregacija – aukščiausias akademines pareigas eina tik labai maža dalis moterų; kadangi, remiantis leidiniu „2012 She Figures“, moterys sudaro tik 10 proc. universitetų rektorių;

H.  kadangi atrodo, kad tik keletas valstybių narių savo mokslinius tyrimus reglamentuojančioje teisinėje sistemoje taiko lyčių lygybės nuostatas, tačiau nedaug dėmesio skiriama lyčių aspekto integravimui į nacionalines mokslinių tyrimų programas;

I.  kadangi dėl neišnykstančių išankstinių nuostatų ir stereotipų moterys, kurdamos savo verslą, vis dar susiduria su kliūtimis; kadangi reikia skatinti ir remti didesnį moterų verslumą ir kurti tokią aplinką, kurioje galėtų klestėti moterys verslininkės ir šeimoms priklausančios įmonės ir kurioje už verslumą būtų atlyginama, imantis būtinų priemonių, grindžiamų keitimusi geriausios patirties pavyzdžiais ir ypatingą dėmesį skiriant motinoms;

J.  kadangi šios padėties priežasčių yra daug ir jos yra sudėtingos, įskaitant neigiamus stereotipus ir išankstines nuostatas, taip pat sąmoningą ir nesąmoningą šališkumą;

K.  kadangi iš statistinių duomenų nuolat matyti, kad mergaitės mokykloje atsiriboja nuo MTIM dalykų ir universitetuose yra mažiau linkusios siekti mokslo laipsnių; kadangi nėra vieno paaiškinimo, kodėl nedaug moterų dalyvauja su MTIM susijusioje veikloje, ir šio reiškinio priežastys, be kita ko, yra: mokytojų mokyklose suteikiamų žinių apie karjerą MTIM srityje ir sektinų moterų pavyzdžių trūkumas, daug trumpalaikių mažų garantijų darbo sutarčių, nesąmoningas šališkumas pokalbiuose dėl įdarbinimo, mažesnis moterų (palyginti su vyrais) polinkis teikti savo kandidatūrą vadovaujamoms pareigoms eiti ir tendencija nukreipti moteris dirbti ne mokslinių tyrimų ir akademinės bendruomenės, o mokymo ir švietimo darbą;

L.  kadangi kaip visose kitose srityse, taip ir mokslinių tyrimų srityje dirbančios moterys yra priverstos prisiimti didesnę dalį įsipareigojimų, susijusių su vaikų auklėjimu ar savo šeimos narių priežiūra, nei mokslininkai vyrai, todėl taikant visas siūlomas priemones turi būti atsižvelgiama į moterų galimybę sėkmingai derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, kad į šią veiklą būtų įtraukti ir vyrai;

M.  kadangi, nepaisant visų pastangų skatinti lyčių lygybę ir vienodas galimybes, moterims vis dar suteikiamos nevienodos galimybės eiti pareigas mokslinių tyrimų sektoriuje, gauti finansavimą, naudotis leidybos paslaugomis ir gauti mokslo apdovanojimus ir joms taip pat taikomi nelankstūs paaukštinimo pareigose ir pripažinimo kriterijai, ir trūksta finansavimo arba tinkamos jų paramos politikos, o jaunų mokslininkių ateities galimybės yra itin niūrios; kadangi visi šie veiksniai gali prisidėti prie „protų nutekėjimo“ ir tokia padėtis reikalauja imtis ne paprastų, o radikalių priemonių; be to, kadangi labai svarbus kolektyvinis bendradarbiavimas, kurio reikėtų imtis ir jį skatinti tiek individualiai, tiek visuomenėje;

N.  kadangi reikia peržiūrėti ir iš naujo įvertinti de facto žemą mokslo srityje dirbančių moterų padėtį visuomenėje, kuri ne visada pateisinama kokiais nors objektyviais kriterijais, taip pat lyčių santykius ir su lyčių pusiausvyra susijusius stereotipus; kadangi suteikiant moterims įvairesnių karjeros galimybių ir pakeičiant švietimo modelius būtų galima svariai prisidėti prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo, pavyzdžiui, didinant moterų mokslininkių ir inžinierių skaičių;

O.  kadangi Komisija jau yra įsipareigojusi užtikrinti, kad visose jos ekspertų grupėse, komisijose ir komitetuose nepakankamai atstovaujamai lyčiai būtų atstovaujama 40 proc., ir tai pirmiausia bus taikoma specialiajai programai „Horizontas 2020“;

P.  kadangi pastarosiose Tarybos išvadose dėl mokslo ir technologijų srities žmogiškųjų išteklių stiprinimo Europos mokslinių tyrimų erdvėje pripažįstama, jog svarbu skatinti lyčių lygybę mokslinių tyrimų srityje ir moterų skyrimą į atsakingas pareigas, ir to yra siekiama nuo 2005 m., tačiau Taryba nėra daugiau išreiškusi nuomonės šiuo klausimu;

Q.  kadangi 2015–2020 m. Europos mokslinių tyrimų erdvės veiksmų plane Komisija ir valstybės narės raginamos pradėti veiksmingai įgyvendinti nacionalinius lygybės teisės aktus, siekiant naikinti lyčių nelygybę mokslo tiriamosiose institucijose ir sprendimus priimančiuose organuose ir geriau integruoti lyčių aspektą į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politiką, programas ir projektus;

R.  kadangi Stambulo konvencijoje numatytas įsipareigojimas šalinti pagrindines smurto priežastis ir skatinti didesnę moterų ir vyrų lygybę keičiant požiūrį ir naikinant stereotipus ne tik asmenų, bet ir aukštojo mokslo įstaigų lygmeniu, taip pat universitetų ir kolegijų studentų miesteliuose, kurie yra neapsaugoti nuo smurto dėl lyties, kad moterys nepatirtų smurto ir jo keliamos baimės, kuri joms dažnai trukdo visapusiškai dalyvauti akademiniame ir socialiniame gyvenime;

S.  kadangi Europos lyčių lygybės institutas gali atlikti esminį vaidmenį stebint vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo tendencijas mokslo ir mokslinių tyrimų srityse, nagrinėjant jo priežastis ir vertinant teisės aktų poveikį;

Lyčių lygybė skiriant akademines pareigas

1.  pažymi, kad nors pastaraisiais metais padaryta teigiamų pokyčių, lyčių lygybė mokslo ir akademinės bendruomenės srityse vis dar nepasiekta, o padėtis, susijusi su moksliniais tyrimais ir įvairių kategorijų akademikais, visose valstybėse narėse yra skirtinga; atkreipia dėmesį į tai, kad mokslo institucijose ir universitetuose ypač mažai moterų užima aukščiausias akademines ir su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, o tai rodo, kad esama stiklo lubų, t. y., prietarais pagrįstų nematomų kliūčių, trukdančių moterims užimti atsakingas pareigas;

2.  apgailestauja dėl to, kad esama ir horizontaliosios, ir vertikaliosios lyčių segregacijos Europos universitetų ir mokyklų hierarchinėse struktūrose bei kitose pažangios rinkos ekonomikos valstybėse įrodymų ir kad, nors 59 proc. 28 ES valstybių narių universitetų absolventų yra moterys, jos sudaro tik 18 proc. visų universitetų profesorių;

3.  pakartoja, kad lyčių lygybė yra vienas iš principų, kuriais grindžiama ES, ir jos turi būti paisoma taip pat ir mokslinių tyrimų bei akademinės bendruomenės srityse; pabrėžia, kad turi būti panaikinta visų formų tiesioginė arba netiesioginė moterų diskriminacija;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nepakankamo moterų dalyvavimo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje vyriškoji lytis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje tapo numatytąja, ir visų pirma pažymi, kad: a) nėra moterų avarijų manekenų, b) medicininiai moksliniai tyrimai paprastai atliekami su vyrais, c) spinduliuotės dozės skaičiavimai grindžiami vidutinio amžiaus vyro sugerties rodikliais ir d) daugumoje anatomijos knygų vaizduojamas vyro kūnas;

5.  apgailestauja, kad moterims vis dar suteikiamos nevienodos galimybės eiti pareigas mokslinių tyrimų sektoriuje, gauti finansavimą ir naudotis leidybos paslaugomis, įskaitant neišlygintą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą mokslo ir akademinės bendruomenės srityje, nors ES ir valstybėse narėse taikomos teisinės nuostatos dėl vienodo požiūrio ir nediskriminavimo darbo rinkoje, įskaitant nuostatas dėl vienodo darbo užmokesčio;

Teigiamos priemonės

6.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares analizuoti taikomas teisines nuostatas, siekiant jas tinkamai įgyvendinti ir prireikus jas peržiūrėti, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į moteris ir vyrus; prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad būtų laikomasi nediskriminavimo, kuris pagal Lisabonos sutartį laikomas Europos Sąjungos tikslu, principo sudarant visų rūšių darbo sutartis arba skiriant finansavimą, ir kad būtų paisoma teisės į vienodą atlyginimą už vienodą darbą numatant visus vyrams ir moterims mokamo atlygio elementus, įskaitant dotacijas ir stipendijas, pavyzdžiui, užtikrinant darbo užmokesčio skaidrumą;

7.  pažymi, kad siekiant lyčių lygybės turi būti užtikrinamas ne tik teisinių nuostatų vykdymas, bet ir šalinamos kultūrinės ir institucinės kliūtys, dėl kurių moterys, siekiančios mokslinės karjeros ir einančios su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, yra tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuojamos; mano, kad šių formų diskriminacija, neigiamos išankstinės nuostatos ir sąmoningi arba nesąmoningi stereotipai yra grindžiami nuolat atkartojamais požiūriais ir standartais, ir kad instituciniai pokyčiai gali padėti juos pašalinti; ragina Komisiją rengti ir remti visuomenės sąmoningumo ugdymo kampanijas ir programas bei iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti šias kliūtis tiek universitetinėje bendruomenėje, tiek visoje visuomenėje;

8.  dar kartą kritiškai vertina tai, kad, dėl nevienodo atstovavimo moterims, joms už tą patį darbą vis dar mokamas mažesnis užmokestis nei vyrams, taip pat ir mokslinių tyrimų bei mokslo srityje;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir skatinti tarpusavio paramos tinklus ir dalijimąsi geriausios patirties pavyzdžiais visoje Europoje ir už jos ribų;

10.  pabrėžia, kad sąmoningumo ugdymo kampanijos turėtų būti orientuotos į vyrus ir moteris, (sąmoningai ar nesąmoningai) skleidžiančius lyčių stereotipus, dėl kurių moterys gali sąmoningai nesipriešinti kultūrinėms ir institucinėms kliūtims kilti mokslinės karjeros laiptais;

11.  primygtinai ragina Komisiją remtis veikiančiomis programomis ir iniciatyvomis ir kurti teigiamas kampanijas, kuriomis mergaitės ir moterys būtų skatinamos rinktis akademinę ir mokslinę karjerą visose mokslo srityse, ypatingą dėmesį skiriant inžinerijos ir technologijų sektoriui, kuriuose, nepaisant neseniai padarytų teigiamų pokyčių, moterų dalyvavimas nesiekia vidurkio;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti švietimo programas, kuriomis propaguojama MTIM dalykų ir menų bei humanitarinių mokslų sąveika ir teigiami jų tarpusavio ryšiai, taip pat skatinti lyčių aspektą, taip sudarant palankesnes sąlygas moterims atlikti savo galimą vaidmenį mezgant šiuos ryšius;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sektinus moterų pavyzdžius visais švietimo lygmenimis: nuo privalomojo mokymo mokykloje iki tolesnio mokymosi, aukštojo mokslo ir pouniversitetinių studijų, taip pat savišvietos ir darbo su jaunimu etapais; pripažįsta, kad sektinų moterų pavyzdžių skatinimas apima, be kita ko, priemones, kurių imamasi siekiant pabrėžti istorinius ir šiuolaikinius moterų laimėjimus mokslo, technologijų ir verslumo srityse, ir užimamas pareigas sprendimų priėmimo organuose; pažymi, kad tokios priemonės gali būti, be kita ko, išskirtinis dėmesys Tarptautinei moters dienai ir mokslo savaitėms ir naudojimasis esamais valstybių narių ir viso pasaulio geriausios patirties pavyzdžiais;

14.  ragina Komisiją, valstybes nares ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus stiprinti iniciatyvas ir programas, kuriomis moterys skatinamos toliau siekti mokslinės ir akademinės karjeros, pvz., instruktavimo ir tinklų kūrimo programas, ir remti moteris mokslininkes, visų pirma jaunas, dalyvaujančias mokslinių tyrimų programose ir teikiančias prašymus skirti dotacijas, taip pat remti atskirų mokslininkių karjerą ir siekti, kad jų karjera būtų aukščiausio lygio; mano, kad moterys taip pat turėtų būti skatinamos pretenduoti į su sprendimų priėmimu susijusias pareigas ir kartu reikia imtis veiksmų siekiant kovoti su visų rūšių kliūtimis, dėl kurių tampa sudėtinga ar neįmanoma kandidatuoti;

15.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant bet kokias aukštojo mokslo srities lyčių lygybės strategijas itin daug dėmesio skirti daugialypę diskriminaciją patiriančioms moterims, pvz., LGBTI moterims, neįgalioms moterims, iš mažumų ar migrantų šeimų kilusioms moterims, pabėgėlėms ir moterims slaugytojoms;

16.  primygtinai ragina valstybes nares kurti veiksmingas ir patrauklias MTIM dalykų mokymo programas ir mokymo metodus, siekiant išlaikyti mergaites įsitraukusias į mokslo sritį, taip pat pripažinti, kad mokytojai yra kultūrinių pokyčių varomoji jėga, galinti didinti nuolatinio mergaičių dalyvavimo mokyklinėje mokslo veikloje lygį, ir į juos investuoti;

17.  primygtinai ragina valstybes nares pripažinti, kad kokybiškas profesinis orientavimas ir dalyvavimas mokyme gali padėti skatinti mergaites toliau studijuoti MTIM dalykus universitetuose;

Profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas

18.  pabrėžia, kad poreikis sėkmingai derinti profesinius įsipareigojimus ir įsipareigojimus šeimai dažnai yra labai svarbi kliūtis, kuri konkrečiai daro neigiamą įtaką moterims, siekiančioms mokslinės ir akademinės karjeros, ir viena pagrindinių priežasčių, kodėl moterys atsisako tos karjeros;

19.  ragina tiek mokslininkams, tiek mokslininkėms sudaryti lankstesnes darbo sąlygas, kad jie galėtų derinti darbą ir šeimos gyvenimą, ir panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kad būtų užtikrinama lyčių lygybė;

20.  ragina Komisiją, valstybes nares, mokslinius tyrimus finansuojančias organizacijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus parengti programas, kuriomis moterys būtų aktyviai skatinamos tęsti savo karjerą po nėštumo ir gimdymo atostogų arba vaiko priežiūros atostogų, finansuoti grįžimo programas, kurios turėtų būti pritaikytos prie kiekvienos institucijos poreikių ir apimti mokymą, reikalingą siekiant neatsilikti nuo mokslo raidos, užtikrinti daugiau lankstumo, susijusio su moterų mokslinės veiklos rezultatais gimus vaikui arba įsivaikinus, ir teikti atitinkamas vaikų priežiūros paslaugas, taip pat skatinti įsijungti vyrus į šeimos gyvenimą; šios priemonės taip pat turėtų būti taikomos mokslininkams, gaunantiems atskiras stipendijas, ir darbuotojams, dalyvaujantiems išorės lėšomis finansuojamuose mokslinių tyrimų projektuose;

21.  ragina valstybes nares ir regionus skatinti kurti šeimai palankius universitetus ir mokslinių tyrimų institutus;

22.  primygtinai ragina Komisiją pripažinti, kad būtina nustatyti atitinkamas tėvystės atostogas ir tėvystės išmokas, kad vyrai galėtų sau leisti skirti laisvo nuo darbo laiko vaikui prižiūrėti, ir padėti įveikti įsigalėjusią nuostatą, kad moteris yra tas vienas iš tėvų, kuris turi daryti karjeros pertrauką, siekiant įveikti didžiausią kliūtį, trukdančią moterims daryti karjerą mokslo ir akademinės bendruomenės srityse;

Instituciniai pokyčiai ir projektai

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad instituciniai pokyčiai yra būtini siekiant ne tik skatinti pavienių moterų karjerą, bet ir įveikti lyčių lygybės kliūtis, ypač atsižvelgiant į vertikaliąją segregaciją ir moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo komitetuose;

24.  pabrėžia, kad remiant ir skatinant šiuos pokyčius turi dalyvauti institucijos: nustatyti naujus standartus, spręsti kylančius klausimus ir stebėti pažangą, kad mokslininkėms būtų sudaromos sąlygos pasinaudoti turima informacija ir kartu aktyviai padėti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę;

25.  primygtinai ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms rekomendaciją su bendrosiomis gairėmis dėl institucinių pokyčių, siekiant skatinti lyčių lygybę universitetuose ir mokslo tiriamosiose institucijose;

26.  mano, kad, siekiant skatinti lyčių lygybę visose viešojo ir privačiojo sektorių mokslo tiriamosiose institucijose, būtina sisteminti turimą informaciją apie pasiskirstymą pagal lytis ir moterų mokslininkių padėtį valstybėse narėse; mano, kad reikia pasiekti bendrą sutarimą dėl tolesnių veiksmų, kuriais būtų skatinama įgyvendinti su mokslininkėmis susijusius projektus;

27.  primygtinai ragina Komisiją aktyviau atlikti savo koordinavimo vaidmenį, susijusį su Europos mokslinių tyrimų erdvėje įgyvendinamomis lyčių aspekto integravimo iniciatyvomis, didinti informuotumą ir siūlyti atitinkamus suinteresuotiesiems subjektams skirtus mokymus apie lyčių aspekto integravimo svarbą mokslo ir akademinės bendruomenės srityse; pabrėžia būtinybę imtis priemonių, kuriomis būtų skatinama tikra lyčių lygybė akademinės ir mokslinės karjeros raidos srityje;

28.  teigiamai vertina tai, kad Komisija finansuoja kuriamus lyčių lygybės įgyvendinimo planus įgyvendinant projektus pagal septintąją bendrąją programą ir programą „Horizontas 2020“, taip pat teigiamai vertina bendrą Komisijos ir Europos lyčių lygybės instituto projektą, kuriuo siekiama kurti internetinę lyčių lygybės įgyvendinimo planų priemonę siekiant nustatyti geriausią patirtį ir ja dalytis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad įgyvendinant siūlomą geriausią patirtį turėtų būti atsižvelgiama į universitetų ir mokslinių tyrimų organizacijų nepriklausomumą ir įvairias jų organizacines struktūras visose valstybėse narėse;

29.  ragina valstybes nares, siekiant skatinti su lytimis susijusius kultūrinius ir institucinius pokyčius, palaikyti partnerystės ryšius su mokslinių tyrimų organizacijomis ir universitetais;

30.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su akademinėmis institucijomis, siekiant teikti paramą ir suteikti daugiau galimybių karjeros raidai pagrindiniais pereinamaisiais etapais, pavyzdžiui, pereinant nuo doktoranto prie doktorantūros studijas baigusio mokslo darbuotojo ir dėstytojo pareigų;

31.  pabrėžia būtinybę visapusiškai integruoti lyčių aspektą į mokslinius tyrimus ir užtikrinti lyčių pusiausvyrą dalyvaujant programoje „Horizontas 2020“; mano, kad siekiant šio tikslo reikės atnaujinti pastangas integruoti lyčių aspektą į kitos darbo programos formavimo ir įgyvendinimo veiklą; palankiai vertina tai, kad sukurta programos „Horizontas 2020“ patariamoji grupė lyčių klausimais (angl. AGG); yra tvirtai įsitikinęs, kad tik visapusiškai dalyvaujant moterims mokslininkėms bus galima pasiekti programos „Horizontas 2020“ tikslus;

32.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su akademinėmis institucijomis, siekiant aktyviai skatinti moteris pretenduoti į pareigas ir užtikrinti, kad moterims būtų atstovaujama atrankos komisijose, jeigu tai įmanoma;

33.  yra tvirtai įsitikinęs, kad lyčių aspektas yra mokslinių tyrimų pridėtinės vertės šaltinis ir duoda investicijų grąžą; pabrėžia, kad lyčių aspekto analizė gali padėti skatinti inovacijas ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje;

Tolesni veiksmai

34.  ragina valstybes nares skatinti mokslinių tyrimų institutus ir universitetus įtraukti ir taikyti lyčių lygybės įgyvendinimo planus, įtraukti lyčių aspektą į savo nacionalines mokslinių tyrimų programas, šalinti teisines ir kitas mokslininkių įdarbinimo, išlaikymo ir karjeros raidos kliūtis ir įgyvendinti išsamias struktūrinių pokyčių strategijas siekiant pašalinti esamas mokslinių tyrimų institucijų ir programų spragas;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares naikinti lyčių nelygybę sprendimų priėmimo proceso metu ir už mokslininkų samdą ir paaukštinimą pareigose atsakingose įstaigose, taip pat svarstyti galimybę kurti lyčių lygybės įgyvendinimo planus kaip būtiną sąlygą norint gauti valstybės finansavimą mokslinių tyrimų, mokslo ir akademinės bendruomenės srityse, visų pirma raginant mokslinių tyrimų įstaigas teikti mokslininkių įtraukties veiksmų ataskaitas ir užtikrinant atviras ir skaidrias atrankos ir paaukštinimo pareigose procedūras;

36.  pripažįsta, kad aukštojo mokslo srities lyčių lygybės strategijomis taip pat turi būti siekiama kovoti su smurto dėl lyties reiškiniu; ragina Komisiją ir valstybes nares rengti strategijas smurto dėl lyties universitetų ir kolegijų studentų miesteliuose problemai spręsti, be kita ko, didinant informuotumą, sudarant palankesnes sąlygas nukentėjusioms moterims kreiptis į teismą ir įtraukiant vyrus studentus, mokslininkus ir darbuotojus į kovos su smurtu veiklą;

37.  ragina valstybes nares skatinti darbdavius imtis priemonių siekiant kovoti su visų rūšių moterų bauginimu darbe, dėl kurio aukos gali būti atgrasomos ir galiausiai atsistatydinti;

38.  ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas palaikyti nuolatinius nacionalinių universitetų ir mokslo bei lygybės ministrų arba atitinkamas lygiavertes pareigas einančių asmenų ryšius, siekiant plėtoti nacionalinę politiką, kuria būtų skatinamos ir remiamos mokslo ir akademinės bendruomenės srityse dirbančios moterys;

39.  ragina valstybes nares įtraukti žiniasklaidą ir privatųjį sektorių į lyčių stereotipų naikinimo ir tarpusavio paramos skatinimo veiklą; pabrėžia žiniasklaidos atliekamą vaidmenį įtvirtinant lyčių stereotipus arba siekiant juos panaikinti, taip pat žiniasklaidos teikiamas galimybes aktyviai propaguoti sektinus moterų ir mergaičių pavyzdžius, kuriuos reikėtų skatinti;

40.  ragina Komisiją ir Europos lyčių lygybės institutą toliau tobulinti taikomą pagal lytis išskaidytų visos akademinės ir mokslo veiklos statistinių duomenų, taip pat žmogiškųjų išteklių statistinių duomenų kaupimo metodiką ir nustatyti pagrįstus institucinių pokyčių procesų raidos matavimo rodiklius, taikomus tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje;

41.  ragina valstybes nares, akademinio sektoriaus atstovus ir visus suinteresuotuosius subjektus parengti specializuotas mokslo, ypač aukštojo (tretinio) mokslo, įstaigų studentams skirtas mokymo programas siekiant pabrėžti lyčių lygybės svarbą;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares visoms programoms ir priemonėms, kuriomis skiriamas finansavimas mokslo, akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų srityse, nuosekliai taikyti lyčių pusiausvyros požiūriu suderintą biudžetą ir parengti lyčių aspekto integravimo į šias sritis stebėsenos ir vertinimo gaires ir metodus;

43.  ragina valstybes nares parengti statistines priemones akademinę bendruomenę paliekančių moterų veiklos kryptims stebėti, kad būtų galima stiprinti akademinių ir valdžios institucijų atliekamo susijusių sričių politikos formavimo veiklą;

44.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę užtikrinti teigiamą akademinių institucijų, kurios ėmėsi priemonių lyčių nelygybės problemai spręsti, pripažinimą;

45.  prašo Komisijos integruoti lyčių aspektą į mokslinį ir technologinį turinį siekiant užkirsti kelią subtilioms diskriminacijos formoms, teikiant paskatas, kad plėtojant mokslinius tyrimus būtų atsižvelgiama į biologinės ir socialinės lyties aspektą;

Dalyvavimas

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau stiprinti moterų mokslininkių tarpusavio ryšius nacionaliniu, regioniniu ir ES lygmenimis;

47.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę įgyvendinti kuravimo programas, itin daug dėmesio skiriant moterų skatinimui kreiptis dėl finansavimo dotacijų ir siekti paaukštinimo arba kitų karjeros galimybių, taip pat jų paramai šiame procese;

48.  pakartoja, kaip svarbu užtikrinti, kad moterys labiau dalyvautų priimant sprendimus, ir užtikrinti lyčių pusiausvyrą vertinimo komisijose, atrankos komisijose ir visuose kituose atitinkamuose komitetuose, taip pat paskirtose grupėse ir komitetuose, priimančiuose su įdarbinimu, finansavimu, mokslinių tyrimų programomis ir leidyba susijusius sprendimus; mano, kad mokslinių tyrimų institucijos ir universitetai turėtų būti skatinami nustatyti tikslus, susijusius su moterų dalyvavimu tokiose įstaigose; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, vadovaujantis Komisijos pasiūlymu dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių(6), pasiūlyti analogiškų teisėkūros priemonių siekiant, kad moterys būtų skiriamos į atsakingas pareigas aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigose;

49.  prašo Tarybos Liuksemburgo pirmininkavimo laikotarpiu patvirtinti išvadas dėl lyčių lygybės mokslinių tyrimų srityje siekiant užtikrinti geresnį atstovavimą moterims ir aktyvesnį moterų dalyvavimą priimant sprendimus mokslinių tyrimų srityje;

50.  ragina Parlamentą nustatyti apdovanojimą „Moterys ir mokslas Europoje“, kuris būtų skiriamas darbdaviams (įmonėms, įstaigoms ar valdžios institucijoms), pirmaujantiems moterų skatinimo dalyvauti akademinės ir mokslo bendruomenės veikloje, paramos vadovėms ir vienodo darbo užmokesčio užtikrinimo srityse;

51.  ragina Komisiją rengti informacines kampanijas ir jomis skatinti programas, kurių paskirtis – didinti moterų dalyvavimo atliekant mokslinius tyrimus lygį;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0050.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0499.
(4) OL C 279E, 2009 11 19, p. 40.
(5) OL C 309, 2000 10 27, p. 57.
(6) COM(2012)0614.


Didesnių galių suteikimas mergaitėms pasitelkiant švietimą ES
PDF 302kWORD 134k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl galių mergaitėms suteikimo ES pasitelkiant švietimą (2014/2250(INI))
P8_TA(2015)0312A8-0206/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos (ES) sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2005), „Pekinas + 15“ (2010) ir „Pekinas + 20“ (2015),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės mėn. priimtą Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo ir į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato užsakytą nepriklausomą ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms CM/Rec(2007)13 dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę švietimo srityje,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos parengtą dokumentą „Sukaupta geroji patirtis, kaip skatinti švietimą be lyčių stereotipų ir nustatyti priemones, kuriomis būtų įgyvendinamos Ministrų Komiteto rekomendacijoje dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę švietimo srityje“ (pataisytą 2015 m. kovo 12 d.),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 12 d. priimtą Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms Rec(2003)3 dėl subalansuoto moterų ir vyrų dalyvavimo priimant politinius ir visuomeninius sprendimus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pranešimą „Moterys ir darbo pasaulis“, paskelbtą 2015 m. Tarptautinės moters dienos proga,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA) tyrimą „Europos Sąjungos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų tyrimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0206/2015),

A.  kadangi lavinimas yra atsakingo pilietiškumo pagrindas, jis būtinas siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir suteikti galių mergaitėms ir yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir kiekvieno vaiko teisė;

B.  kadangi mergaičių ir moterų švietimas ir mokymas yra svarbi Europos vertybė, viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir būtinas galių mergaitėms ir moterims suteikimo elementas socialiniu, kultūriniu ir profesiniu lygmenimis, taip pat būtinas elementas siekiant visapusiškai naudotis visomis kitomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis ir pagaliau užkirsti kelią smurtui prieš mergaites ir moteris;

C.  kadangi išsilavinimas gali iš esmės pakeisti visuomenę ir padidinti socialinę, ekonominę, politinę ir lyčių lygybę;

D.  kadangi, Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato atlikto tyrimo duomenimis, 30 mln. pradinės mokyklos amžiaus mergaičių visame pasaulyje nedalyvauja švietimo sistemoje;

E.  kadangi skurdas, socialinė atskirtis ir netinkami ikimokyklinio, mokyklinio ir nemokyklinio ugdymo tinklai arba prastas jų prieinamumas yra didžiausios kliūtys, trukdančios mergaitėms įgyti išsilavinimą;

F.  kadangi tik valstybės gali suteikti nemokamą privalomą visuotinį išsilavinimą, kuris yra būtina sąlyga, kad būtų galima užtikrinti vienodas galimybes abiem lytims;

G.  kadangi švietimo sektoriaus biudžeto mažinimas, kurio svarbi priežastis yra ES propaguojama taupymo politika, kelia pavojų nemokamam aukštos kokybės valstybiniam išsilavinimui, taigi prisideda prie nelygybės didėjimo;

H.  kadangi geros kokybės valstybinis išsilavinimas turėtų būti nemokamas ir prieinamas visiems vaikams, nepaisant jų gyvenimo šalyje statuso;

I.  kadangi skurdas daro didelę įtaką vienodam išsilavinimo prieinamumui dėl tiesioginių ir netiesioginių vaikų siuntimo į mokyklą išlaidų, o išsilavinimas, ypač aukštasis išsilavinimas, yra itin sunkiai prieinamas jaunimui iš mažas pajamas gaunančių šeimų, todėl dar labiau įtvirtinama tradicinė išsilavinimo pirmenybė berniukams;

J.  kadangi pagal lyčių stereotipus moterims ir vyrams priskiriami skirtingi, apibrėžti ir riboti vaidmenys ir šie vaidmenys formuojami daugelio socialinių veiksnių, o juos skleidžia arba kartoja tėvai, švietimo sistema ir žiniasklaida; kadangi šiuos lyčių vaidmenis asmenys prisiima vaikystės ir paauglystės socializacijos etapais, todėl jie daro įtaką jų gyvenimui ir gali riboti moterų bei vyrų asmeninę raidą;

K.  kadangi lyčių stereotipų poveikis švietimui ir mokymui ir studentų sprendimai mokykloje gali daryti poveikį jų pasirinkimams visą gyvenimą, taigi daro didelę įtaką darbo rinkai, kur moterys iki šiol susiduria su horizontaliu ir vertikaliu atskyrimu; kadangi dėl šių priežasčių kai kurie sektoriai iki šiol laikomi vyriškais ir, savo ruožtu, juose atlyginimai didesni už mokamus moteriškais laikomuose sektoriuose;

L.  kadangi socialinė aplinka, šeimos nuostatos, bendraamžiai, pavyzdžiai, mokytojai, taip pat pagalbos mokantis ir konsultavimo renkantis studijas centrai daro didelę įtaką mokiniams pasirenkant studijų kryptį, taip pat keičiant lyčių stereotipus ir kadangi mokytojai, kaip socialinių pokyčių skatintojai, savo požiūriu ir pedagogine veikla labai prisideda prie pažangos lyčių lygybės, įvairovės ir tarpusavio supratimo bei pagarbos srityje; ir kadangi mokytojai gali palaikyti ryšį su tėvais ir didinti jų informuotumą lyčių lygybės ir jų vaikų galimybių klausimais;

M.  kadangi lyčių lygybę reikia įtraukti į visus švietimo sistemos lygmenis ir aspektus, kad berniukams ir mergaitėms, vyrams ir moterims būtų aktyviau diegiamos teisingumo ir demokratinio pilietiškumo vertybės ir taip užtikrinama tikra lyčių partnerystė ir viešojoje, ir privačiojoje srityje;

N.  kadangi vyrų dominuojamose srityse, pvz., gamtos moksluose, inžinerijoje, technologijose, matematikoje ir versle reikia daugiau moterų pavyzdžių, o mergaitėms šioje srityje veiksmingai suteikiamos galios naudojantis kuravimo tinklais ir tarpusavio mokymusis;

O.  kadangi iš turimų duomenų galima spręsti, kad moterims mažiau negu vyrams finansiškai atlyginama už jų kvalifikaciją ir patirtį ir joms toliau tenka dauguma šeimos ir kitų priklausomų asmenų priežiūros pareigų, taip ribojamos moterų galimybės gauti atlyginamą darbą visą darbo laiką; kadangi lyčių lygybė turėtų pasireikšti didesniu viso moterų atliekamo darbo vertinimu, o berniukai ir vyrai turėtų būti mokomi atlikti užduotis, kurios tradiciškai priskiriamos moterims; kadangi visoje Europoje aktyviau vykdant paramos vaikų priežiūrai ir motinystės bei tėvystės atostogų politikos priemones bus lengviau gerinti moterų įdarbinimo perspektyvas, didinti jų ekonominę galią ir kovoti su lyčių stereotipais, taip suteikiant galių mergaitėms visais švietimo lygmenimis;

P.  nors moterys dažniau įgyja vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, jų išsilavinimo sritys ir profesinė veikla vis dėlto daugiausia susijusi su užduotimis, kurių tikslas – tradicinių socialinių ir ekonominių struktūrų atkartojimas ir tąsa, todėl reikia užtikrinti, kad daugiau moterų dirbtų profesinio mokymo ir srityse, susijusiose su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika;

Q.  kadangi vienodžiau paskirsčius švietimo išteklius mergaitės įgytų daugiau galimybių patekti į darbo rinką, o gera moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje pusiausvyra skatintų Europos Sąjungos ekonomines perspektyvas;

R.  kadangi ES ir nacionalinės institucijos visomis priemonėmis turėtų skatinti lyčių lygybę švietimo įstaigose, o švietimas lyčių klausimu turėtų būti pagrindinė mokslo ir mokymo programų dalis; kadangi ES ir nacionalinės institucijos turi užtikrinti, kad pedagoginėje medžiagoje nebūtų pateikiama diskriminacinio turinio;

S.  kadangi formalioji mokymo programa rodo kultūrinį ir socialinį kiekvienos valstybės narės požiūrį į mergaičių ir jaunuolių tapatybės formavimą ir daro jam poveikį; kadangi neformalioji mokymo programa papildo formaliąją programą, „paslėpta“ programa yra būdinga visoms įvairių programų nuostatoms; kadangi visų šių tipų programos labai svarbios formuojant berniukų ir mergaičių tapatybę, o vietos valdžios institucijoms, kurios veikia arti švietimo įstaigų, tenka esminis vaidmuo savišvietos srityje;

T.  kadangi, norint kovoti su lyčių nelygybe, labai svarbu pedagoginių tyrimų centrams ir specialistams lyčių lygybės srityje pavesti nuolat stebėti mokslo programas, tobulėjimo tikslus ir rezultatus, turinį, strategijas, medžiagą, vertinimą, atskirų dalykų programas ir pamokų planus, taip pat juos tikrinti ir vertinti;

U.  kadangi smurtas prieš moteris yra pagrindinė kliūtis moterų ir vyrų lygybei ir prieš šį smurtą galima kovoti švietimo priemonėmis; kadangi dar ne visos Europos Sąjungos valstybės yra ratifikavusios Stambulo konvenciją ir kadangi ES turi inicijuoti ir finansuoti projektus, kuriais būtų skatinama lyčių lygybė;

V.  kadangi mokyklinis smurtas dėl lyties apima lytinio, fizinio ir (arba) psichologinio smurto prieš vaikus, kurio imamasi vadovaujantis lyčių stereotipais ir socialinėmis normomis, atvejus; kadangi mokyklinis smurtas dėl lyties labai menkina prieinamumą, dalyvavimą ir laimėjimus;

W.  kadangi neįgalios ir / arba specialių lavinimo poreikių turinčios moterys ir mergaitės patiria daugeriopą diskriminaciją; kadangi mergaičių padėtį galima pagerinti tik tuo atveju, jeigu visapusiškai laikantis įtraukties principų galimybės įgyti aukštos kokybės išsilavinimą ir mokymus bus vienodos ir nevaržomos dėl šios diskriminacijos;

X.  kadangi nustatant specialiuosius ugdymosi poreikius esama didelės disproporcijos; kadangi berniukus visuotinai labiau linkstama pripažinti turinčiais specialiųjų poreikių, ypač „nenorminių“ sunkumų, pvz., dėmesio trūkumo sutrikimą ar disleksiją, kuriuos nustatant didesnį vaidmenį atlieka specialistų vertinimas;

Y.  kadangi 17 proc. suaugusiųjų visame pasaulyje nesugeba skaityti ir rašyti, iš jų du trečdaliai (493 milijonai) yra moterys(3);

Bendrosios rekomendacijos

1.  prašo valstybių narių imtis priemonių ir jas tobulinti, kad lyčių lygybė būtų taikoma visais švietimo sistemos lygiais ir kad lyčių klausimai būtų visiškai įtraukti į mokytojų ir visų mokyklos specialistų, pvz., mokyklos gydytojų, slaugių, psichologų, socialinių darbuotojų ir pedagogų, rengimo programas, taip pat užtikrinti, kad būtų parengti mechanizmai, kurie visoje švietimo sistemoje leistų skatinti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti lyčių lygybę švietimo įstaigose;

2.  ragina valstybes nares skatinti demokratizuoti švietimą ir kitas sąlygas, reikalingas norint užtikrinti, kad mokyklose ir kitomis mokymo priemonėmis teikiamas išsilavinimas padėtų įtvirtinti lyčių lygybę ir vienodas galimybes, įveikti ekonominę, socialinę ir kultūrinę nelygybę, skatinti asmens raidą ir tolerancijos dvasią, solidarumą ir atsakomybę, padėti daryti socialinę pažangą ir demokratiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime;

3.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad į jų švietimo sistemų tikslus būtų įtrauktas švietimas, pagrįstas pagarba pagrindinėms teisėms ir laisvėms, lygiomis moterų ir vyrų teisėmis bei galimybėmis, o į šių sistemų kokybės principus taip pat būtų įtrauktas kliūčių, trukdančių užtikrinti veiksmingą lyčių lygybę ir visiškos lyčių lygybės skatinimą, naikinimas;

4.  primygtinai prašo skatinti kompleksinį požiūrį į formalųjį ir neformalųjį mokymąsi mokyklose, atsakingą požiūrį į žmogaus teisių, žmogaus orumo, lyčių lygybės ir savivertės bei atkaklumo ugdymo įtraukimą, taip skatinant mergaites ir moteris priimti nepriklausomus ir informacija pagrįstus sprendimus tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu; pripažįsta, kad švietimas lyčių lygybės klausimais turi papildyti pilietinį švietimą demokratinių vertybių klausimais ir turi būti įtrauktas į tokią mokymosi sistemą, kuri būtų grindžiama teisėmis, kurioje būtų atsižvelgiama į lyčių aspektus ir kurioje berniukai ir mergaitės mokytųsi apie savo teises ir mokyklose bei savišvietos aplinkoje patirtų demokratinį procesą, pavyzdžiui, dalyvaudami savo mokyklų demokratiniame valdyme;

5.  ragina už švietimo politiką atsakingus Komisijos ir valstybių narių asmenis užtikrinti, kad įsipareigojimas siekti lyčių lygybės iš paprastų pareiškimų ir politinių ketinimų virstų tikrove ir būtų pademonstruotas gerokai didinant šiuo tikslu dedamas pastangas ir tam skiriamus išteklius, taip pat primena itin didelę švietimo svarbą keičiant kultūrą;

6.  pažymi, kad Europos Sąjungoje moterys sudaro daugumą (60 proc.) aukštojo mokslo institucijų absolventų, tačiau jų užimtumo lygis ir paaukštinimo pareigomis tendencijos neatspindi visų jų galimybių; pabrėžia, kad įtraukus ilgalaikis ekonomikos augimas bus pasiektas tuo atveju, jeigu bus panaikintas moterų akademinių laimėjimų ir jų padėties darbo rinkoje atotrūkis, pirmiausia įveikiant horizontalų ir vertikalų atskyrimą;

7.  pabrėžia, kad švietimas yra svarbi priemonė sudarant galimybes moterims visapusiškai dalyvauti socialiniame ir ekonominiame vystymesi; pabrėžia, kad mokymosi visą gyvenimą priemonės yra itin svarbios suteikiant moterims įgūdžius, kurie joms leistų grįžti į darbą arba pakeisti darbą į geresnį, padidinti pajamas ir pagerinti darbo sąlygas;

8.  ragina valstybes nares didinti būtinas investicijas į švietimą, kad kiekvienas galėtų gauti nemokamą aukštos kokybės valstybinį išsilavinimą;

9.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad švietimo institucijos, į švietimo tikslus ir veiksmus aktyviai įtraukdamos vienodo požiūrio principą, užtikrintų vienodą vyrų ir moterų teisę į mokslą, ir taip būtų išvengta lyčių nelygybės, atsirandančios dėl lyčių požiūriu šališko elgesio arba susijusių socialinių stereotipų;

10.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ši rekomendacija būtų perduota nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už švietimo politikos įgyvendinimą centriniu, regionų ir vietos lygmenimis, taip pat mokyklų valdymo įstaigoms ir regionų bei vietos valdžios institucijoms;

11.  pabrėžia būtinybę skatinti lygų vyrų ir moterų atstovavimą vadovavimo ir vadybos organuose, atsakinguose už švietimo įstaigų kontrolę ir valdymą, ypač kalbant apie mokyklų valdymo personalą ir direktorius, taip pat tais atvejais, kai moterims nepakankamai atstovaujama dėstant tam tikrus dalykus, pvz., gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką, nes taip mergaitėms bus rodomas pavyzdys;

12.  pabrėžia, kad mergaitės, kurioms neleidžiama lankyti mokyklos, dažniau patiria smurtą šeimoje;

13.  ragina Komisiją kuo greičiau inicijuoti ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos procesą; ragina valstybes nares ratifikuoti konvenciją, taip pat ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant lyčių lygybės Sąjungos išorės santykiuose; pabrėžia, kad lyčių stereotipai, patyčios, priekabiavimas elektroninėje erdvėje ir smurtas prieš moteris yra artimai susiję ir su šiais dalykais reikia kovoti nuo ankstyvo amžiaus; pabrėžia, kad Stambulo konvencijoje ją pasirašiusios šalys raginamos į oficialias mokyklų programas visais švietimo sistemos lygmenimis įtraukti mokomąją medžiagą tokiomis temomis kaip nestereotipiniai lyčių vaidmenys, tarpusavio pagarba, nesmurtinis konfliktų sprendimas asmeniniuose santykiuose, smurtas dėl lyties ir teisė į asmens neliečiamybę, pritaikant šią medžiagą besimokančiųjų gebėjimams vystytis;

14.  ragina visas Europos Sąjungos valstybes nuosekliai investuoti į mergaičių ir berniukų informavimo ir švietimo kampanijų rengimą, tobulinti berniukų ir mergaičių karjeros orientavimą, spręsti stereotipinio lyčių vaidmenų suvokimo problemą, taip pat lyčių stereotipų pasirenkant profesini mokymą ir karjeras, visų pirma kalbant apie gamtos mokslus ir naująsias technologijas; primena, kad dėl to sumažėtų lyčių atskyrimas darbo rinkoje ir sutvirtėtų moterų padėtis, tuo pačiu sudarant joms galimybes visapusiškai pasinaudoti Europos mergaičių ir moterų žmogiškuoju kapitalu, skatinant mokyklose ir per pamokas diskutuoti dėl mokslo ir profesinių pasirinkimų;

15.  primena pedagogų grupių vaidmenį padedant ir patariant šeimoms apie vaikų pažangą mokykloje siekiant, kad jie eitų keliu, atitinkančiu jų įgūdžius, talentus ir pomėgius; pabrėžia, kad etapas, kai teikiamos konsultacijos apie pažangą mokykloje, itin svarbus ir tuo metu gali pasireikšti lyčių stereotipai, o tai gali daryti ilgalaikį poveikį mergaičių gebėjimams siekti profesijos, kuri prisidėtų prie jų asmeninio vystymosi ir emancipacijos;

16.  ragina Komisiją pasitelkiant valstybes nares rengti mergaitėms skirtas specialias jų gebėjimais pagrįstas informavimo apie stojimą į aukštąsias mokyklas ir galimas studijų kryptis, susijusias su įdarbinimo galimybėmis, kampanijas siekiant skatinti jas siekti karjeros galimybių, kuriomis tradiciškai daugiausia naudojasi vyrai, ir didinti naujos kartos moterų pasitikėjimą savimi; pabrėžia, kad svarbų vaidmenį didinant mergaičių ir jaunų moterų pasitikėjimą savimi atlieka savišvieta;

17.  ragina valstybes nares naudojantis ESI fondų lėšomis remti programas, pagal kurias aktyviai bendradarbiaujama su atskirtį patiriančių bendruomenių vaikų tėvais ir skatinama prasminga, įkvepianti veikla po pamokų ir per moksleivių atostogas;

18.  ragina valstybes nares skatinti valstybinių darželių ir lopšelių sistemų, ikimokyklinio lavinimo sistemos ir valstybinių laisvalaikio paslaugų vaikams populiarinimą;

19.  ragina valstybes nares tobulinti neįgaliųjų ir / arba specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų švietimo ir profesinio ugdymo kokybę, taip pat sumažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, ir laikytis integracinio švietimo principų pagrindinį dėmesį skiriant šių mokinių aktyviam dalyvavimui, gerinti jų integravimą į visuomenę ir, jeigu tai įmanoma, į bendrojo lavinimo sistemą; ragina siekiant šio tikslo nedelsiant patobulinti mokytojų mokymus, į juos ir mokymosi sunkumų nustatymo procesą integruoti lyčių perspektyvą, taip pat parengti metodus, kuriais būtų atsižvelgiama į lytį, ir konkrečias švietimo programas, į kurias būtų integruotas lyčių aspektas, siekiant susijusioms moterims ir mergaitėms sudaryti daugiau galimybių ieškoti darbo ir suteikti joms galių, kad jos nugalėtų daugeriopą diskriminaciją;

20.  ragina valstybes nares užtikrinti mergaitėms ir berniukams vienodas galimybes siekti mokslo nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, socialinės ir ekonominės padėties, kultūros ir religijos, ir pabrėžia, kad ES, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos turi skatinti konkrečias programas, kuriomis būtų palaikomas apskritai marginalizuotų bendruomenių ir ypač tų bendruomenių mergaičių, nes jos dažnai patiria daugeriopą diskriminaciją, ir visų Europos visuomenės mažumų integravimas į mokyklas; pabrėžia, jog itin svarbu, kad mergaitės įgytų vidurinį išsilavinimą, ir pabrėžia jog reikia, kad būtų skatinamos finansinės pagalbos blogesnes ekonomines sąlygas turinčioms šeimoms programos, kad būtų užkirstas kelias mokyklos nebaigimui, ypač mergaičių atveju;

21.  ragina valstybes nares suteikti aktyvią paramą, reikalingą siekiant užtikrinti, kad vietos mastu veikiančiose ir nemokamą valstybinį išsilavinimą teikiančiose įstaigose migrantes moteris ir jų šeimas būtų galima mokyti jas priimančių šalių kalbos;

22.  ragina valstybes nares sukurti konkrečias programas, kuriomis būtų užtikrinama, kad romų tautybės mergaitės ir jaunos moterys toliau mokytųsi – įgytų pradinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, taip pat ragina imtis specialių priemonių, skirtų paauglėms motinoms ir mokyklos nebaigusioms mergaitėms, ypač remti nepertraukiamą mokymąsi ir suteikti galimybes mokytis darbo vietoje; be to, ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į šias priemones koordinuojant ir vertinant nacionalines romų įtraukties strategijas;

23.  pabrėžia, kad labai svarbu į vystomojo bendradarbiavimo projektus įtraukti priemones, kuriomis siekiama šviesti mergaites ir moteris;

24.  pabrėžia, kad mokymo programose ir visais švietimo etapais ypatingą dėmesį svarbu skirti moterų ir vyrų lygybės principui;

Mokymo programa ir mokymas

25.  mano, kad mokymo programose, tobulėjimo tiksluose ir rezultatuose, turinyje, atskirų dalykų programose ir pamokų planuose tinkamą dėmesį reikėtų skirti visų formų lyčių lygybės aspektui, taip pat mano, kad būtina įvertinti moters vietą įvairių disciplinų mokyklų programose, pabrėžiant moterų vaidmenį mokant dalykų; mano, kad lyčių lygybė švietime turi aiškiai apimti lygybės principą ir nemažai klausimų, pavyzdžiui, raštingumą, žinias apie tyčiojimąsi, smurtą, neapykantos kalbą, žmogaus teises ir pilietinį švietimą;

26.  pabrėžia, kad švietimas turi padėti mergaitėms ir berniukams tapti asmenybėms, kurios būtų nuovokios, išlaikytų pusiausvyrą, gerbtų kitus žmones, būtų empatiškos ir turėtų savitarpio pagarbą taip užkertant kelią diskriminacijai, agresijai ir tyčiojimuisi;

27.  pabrėžia, kad mokyklos turėtų padėti vystyti tarpkultūrinį požiūrį į švietimą, kad būtų skatinamas atvirumas, tarpusavio pagarba ir įvairių kultūrų bei religijų dialogas;

28.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas savo lyčių lygybę skatinti išsamiose lytinio ir santykių švietimo programose, apimančiose mergaičių ir berniukų mokymą apie santykius, pagrįstus sutikimu, pagarba ir abipusiškumu, taip pat sporto ir laisvalaikio veikloje, kurioje stereotipai ir lytimi grindžiami lūkesčiai gali daryti poveikį mergaičių ir berniukų savivertei, sveikatai, įgūdžių įgijimui, intelektinei raidai, socialinei integracijai ir tapatybės formavimuisi;

29.  pripažįsta, kad apdairus, pagal amžių pritaikytas ir moksliškai tikslus švietimas lytiniais ir žmonių santykių klausimais yra būtina galių mergaitėms ir berniukams suteikimo priemonė, padedanti jiems priimti informacija pagrįstus sprendimus ir siekti platesnių visuomenės sveikatos prioritetų, pvz., mažinti neplanuoto nėštumo atvejų skaičių, motinų ir kūdikių mirtingumą, užkirsti kelią lytiniu būdu perduodamoms infekcijoms ir anksti jas gydyti, taip pat sumažinti sveikatos priežiūros kokybės spragas; skatina valstybes nares apsvarstyti galimybę pagal amžių pritaikytą švietimą lytiniais ir žmonių santykių klausimais padaryti privalomą visose pradinio ir vidurinio mokymo programose ir pabrėžia, kad svarbu mokytojus mokyti ypatingą dėmesį atkreipiant į pagarbą mergaitėms ir moterims ir į lyčių lygybę;

30.  ragina švietimą lytiniais ir žmonių santykių klausimais įtraukti į mokyklų programas, kuriomis siekiama labiau suteikti galių mergaitėms – didinti jų informuotumą ir galimybes kontroliuoti savo kūną, ir kartu ragina užtikrinti, kad visi kiti mokyklų programų dalykai atitiktų šiuos principus;

31.  ragina Komisiją kovoti su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės švietimo sistemos aplinkoje; primygtinai ragina Komisiją pritarti, kad objektyvi informacija LGBTI klausimais būtų įtraukta į mokyklų programas; primygtinai ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas valstybėms narėms mokytis viena iš kitos kovoti su homofobinėmis ir transfobinėmis patyčiomis ir priekabiavimu;

32.  ragina mergaites ir berniukus švietimo sistemoje vienodai domėtis visais dalykais neatsižvelgiant į lyčių stereotipus, ypač tiksliaisiais mokslais ir techniniais dalykais, taip pat berniukams mokytis veiklos, laikomos moteriška, kaip antai darbu namuose ir kitų asmenų priežiūra, kartu skatindamas vienodą jų dalyvavimą ir atstovavimą jiems kolektyvinių sprendimų priėmimo ir mokyklų valdymo srityse, taip pat vykdant visą užklasinę veiklą; ragina susijusius asmenis užtikrinti, kad šiai efektyviai veiklai būtų užtikrintas finansavimas;

33.  pažymi, kad būtina imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti konkrečiai remti moteris kultūros, meno bei intelektinių kūrinių gamybos ir platinimo srityse, kovoti su šiose srityse moterų patiriama struktūrine ir plačiai paplitusia diskriminacija, skatinti proporcingą atstovavimą moterims ir vyrams viešoje meno ir kultūros veikloje, teikti finansinę paramą ir imtis teigiamų veiksmų siekiant panaikinti šiose srityse patiriamą nelygybę;

34.  prašo nuo pat ikimokyklinio ugdymo etapo užtikrinti lygias mergaičių ir berniukų galimybes gauti ir naudoti informacines ir ryšių technologijas ir rengti jų lavinimą šioje srityje, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovių, marginalizuotų bendruomenių ar specialiųjų poreikių vaikams ir jaunuoliams, kad būtų gerinami jų skaitmeniniai gebėjimai, platinamos veiksmingos švietimo politikos priemonės ir gerinamas mokytojų mokymas, taip siekiant didinti ir stiprinti studenčių bei absolvenčių dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina visas iniciatyvas ir programas, kuriomis siekiama pritraukti mergaites į šias studijų sritis ir atitinkamas mokslinių tyrimų profesijas;

35.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti švietimo priemones, kuriomis būtų siekiama pripažinti moterų vaidmenį istorijos, mokslo, politikos, literatūros, menų, švietimo ir kitose srityje, taip pat šviesti apie šį vaidmenį;

36.  prašo imtis visų priemonių, kad darbas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, taip pat priežiūros srityje būtų pripažįstamas vertingu ir moterų, ir vyrų darbu;

37.  ragina valstybes nares parengti arba sustiprinti nacionalinius teisės aktus siekiant duoti atkirtį neigiamam lyčių stereotipų, atsirandančių dėl žiniasklaidos priemonėmis ir reklama skleidžiamų vertybių ir per dažnai nuvertinamos mokyklose vykdomos veiklos svarbos, poveikiui;

38.  ragina nustatyti papildomą veiklą, kurią vykdant būtų stiprinama oficiali mokymo programa atsižvelgiant į lyčių lygybę ir verslumo ugdymą, taip pat ragina įgyvendinti neformaliojo švietimo programas, skirtas bendruomenių švietimui lyčių klausimais, pasitelkiant vietos valdžią;

39.  ragina atnaujinti pastangas siekiant už savišvietą išduoti kvalifikacijos pažymėjimus, taip pat teikti aukšto lygio profesinio rengimo pažymėjimus už mokymąsi darbo vietoje, nes taip mergaitėms ir moterims būtų lengviau gauti geresnį darbą ir įsilieti arba sugrįžti į darbo rinką užtikrinant, kad moterys būtų gerbiamos ir jų kompetencija būtų vertinama taip kaip ir vyrų;

40.  prašo pedagoginės medžiagos rengėjų ir leidėjų suprasti, kad rengiant šią medžiagą būtina taikyti lyčių lygybės kriterijų, ir rekomenduoja rengiant su lyčių lygybe susijusią pedagoginę medžiagą pasitelkti mokinių ir studentų grupes, taip pat išklausyti lyčių lygybės ir studijų konsultavimo lyčių lygybės srityje ekspertų rekomendacijų;

41.  ragina valstybes nares rengti ir platinti lyčių aspektą ir lyčių lygybę apimančias gaires, skirtas mokykloms, politikams, dirbantiems švietimo srityje, mokytojams ir asmenims, atsakingiems už mokymo programų rengimą, taip pat užtikrinti stereotipų ir galimo šališko lyčių traktavimo pašalinimą iš vadovėlių ir švietimo medžiagos, jų turinio, teksto ar iliustracijų, kartu skatinant kovoti su seksizmu literatūros, kino, muzikos, žaidimų, žiniasklaidos, reklamos ir kitose srityse, kurios gali padėti radikaliai pakeisti mergaičių ir berniukų požiūrį, elgesį ir tapatybę;

42.  pripažįsta, kad mokytojai atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį formuodami su švietimu susijusią tapatybę ir daro labai didelį poveikį lytimi grindžiamo elgesio mokykloje aspektams; primena, kad dar reikia labai daug padaryti siekiant suteikti mokytojams galių tinkamiausiu būdu skatinti lyčių lygybę; todėl primygtinai ragina užtikrinti išsamų pradinį ir tolesnį mokymą lygybės klausimu, skirtą visų lygmenų formaliojo švietimo ir savišvietos mokytojams, įskaitant tarpusavio mokymąsi ir bendradarbiavimą su išorės organizacijomis bei agentūromis, taip siekiant skatinti informuotumą apie lyčių vaidmenų ir stereotipų poveikį studentų pasitikėjimui savimi ir jų pasirinkimams studijų metu; pabrėžia, kad mergaitės turi matyti teigiamus moterų ir vyrų pavyzdžius mokyklose ir universitetuose, taip atrasdamos savo galimybes ir geriausiai jomis pasinaudodamos be baimės, kad bus diskriminuojamos arba kils dviprasmybių dėl jų lyties;

43.  pabrėžia būtinybę į mokytojų pradinį ir tęstinį mokymą įtraukti lyčių lygybės principo tyrimą ir taikymą, siekiant panaikinti visas kliūtis studijuojantiems įgyvendinti visas savo galimybes neatsižvelgiant į jų lytį;

44.  tvirtai tiki švietimo galimybėmis transformuoti ir formuoti požiūrį į lyčių lygybę; pripažįsta, kad formaliojo švietimo ir savišvietos programomis turi būti sprendžiamos visų formų smurto dėl lyties, diskriminacijos dėl lyties, priekabiavimo, homofobijos ir transfobijos problemos, įskaitant priekabiavimą elektroninėje erdvėje ar bauginimą internetu, ir su šiais reiškiniais turi būti kovojama; pripažįsta, kad švietimas lyčių lygybės ir kovos su smurtu dėl lyties klausimais priklauso nuo saugios ir besmurtės mokyklų aplinkos;

45.  pabrėžia būtinybę rengti visiems švietimo politikoje dalyvaujantiems asmenims, taip pat tėvams ir darbdaviams skirtas iniciatyvas, kurias vykdant būtų plačiau informuojama ir mokoma apie lyčių aspektą, užtikrinamas jo įtraukimas;

46.  ragina valstybes nares laikytis integracinio požiūrio į švietimą ir užtikrinti vienodą prieigą prie formalaus švietimo ir savišvietos integruojant prieinamą ir kokybišką vaikų priežiūrą, kurią teikia švietimo sistemos, taip pat senelių ir kitų priklausomų asmenų priežiūrą; ragina valstybes nares imtis iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama sumažinti tiesiogines bei netiesiogines išlaidas švietimui ir didinti visų lopšelių, darželių, ikimokyklinio, mokyklinio ir popamokinio lavinimo tinklų pajėgumus tinkamai atsižvelgiant į vaikų, kurie gyvena skurde arba kuriems gresia skurdas, įtraukties principus; pabrėžia, kad tai labai svarbu norint padėti moterims ir vyrams, įskaitant vienišus tėvus, suderinti šeiminį gyvenimą ir darbą ir užtikrinti moterų dalyvavimą mokyme visą gyvenimą ir profesiniame mokyme bei lavinime, tuo pačiu sukuriant pavyzdžius, kurie suteiktų daugiau galių mergaitėms;

47.  pabrėžia, kad į bet kurią lyčių lygybės skatinimo ir galių mergaitėms bei moterims suteikimo strategiją turi būti aktyviai įtraukiami berniukai ir vyrai;

48.  pabrėžia, kad aukštojo mokslo srityje valdžios institucijos turi skatinti švietimą apie lyčių lygybės reikšmę ir mastą, taip pat skatinti tyrimus šioje srityje, ypač į atitinkamas mokymo programas įtraukdamos švietimą apie lyčių lygybę, kurdamos konkrečius aukštesnių studijų pakopų kursus ir šioje srityje remdamos specializuotas studijas bei mokslinius tyrimus;

49.  ragina ES institucijas ir valstybes nares siekti pažangos užtikrinant įvairiose valstybėse narėse išduotų diplomų, sertifikatų ir kitų dokumentų, kuriais įrodomos profesinės kvalifikacijos, tarpusavio pripažinimą, taip pat siekti pažangos koordinuojant ir derinant nacionalines nuostatas, kuriomis reglamentuojamos galimybės mokytis įvairių profesijų, kad moterys emigrantės tiek iš Sąjungos, tiek iš trečiųjų šalių galėtų gauti darbą pagal išsilavinimą ir kvalifikaciją;

Investicijos, patikra ir vertinimas

50.  pabrėžia, kad nepriklausomos organizacijos turi tikrinti ir vertinti pažangą, kuri pasiekta patvirtinus lyčių lygybės švietimo įstaigose politiką, kad vietos, regioniniai, nacionaliniai ir ES politikos formuotojai būtinai turi būti nuolat informuojami apie visas priemones, kurių imtasi šioje srityje, ir apie pasiektą pažangą, ir kad lyčių aspektas turi greitai tapti švietimo įstaigų vidaus ir išorės vertinimo sudedamąja dalimi;

51.  pažymi, kad svarbu vykdyti įvairių švietimo institucijų bendradarbiavimą ir keistis geriausia praktika, siekiant rengti programas ir projektus, kurių tikslas – didinti informuotumą ir švietimo srityje veikiančius subjektus informuoti apie lyčių įvairove pagrįsto švietimo ir faktinės lyčių lygybės sąsajų principus;

52.  ragina Europos lyčių lygybės institutą (EIGE) toliau stengtis surinkti palyginamus pagal lytis suskirstytus duomenis bei parengti suvestines visose politikos srityse, įskaitant švietimą, ir dar kartą pabrėžia, kad siekiant panaikinti lyčių lygybės trūkumus svarbu tirti švietimo politikos poveikį lyčių klausimams, pateikiant kokybines ir kiekybines šio poveikio vertinimo priemones ir naudojant biudžeto strategiją, grindžiamą lytimi, kad būtų skatinamos ir švietimo galimybės, ir teisė į švietimo išteklius;

53.  pripažįsta, kad labai svarbu įvertinti būsimų švietimo srities teisės aktų poveikį lyčių lygybei ir prireikus pagal šį principą persvarstyti esamus teisės aktus;

54.  pabrėžia, kad stebėti lyčių lygybės programų įgyvendinimo procesą ir vertinti jų įgyvendinimą turi pedagoginių tyrimų centrai, glaudžiai bendradarbiaudami su ekspertais lyčių klausimais, Europos Sąjungos įkurtomis įstaigomis ir vietos valdžios institucijomis; ragina valstybes nares ir Komisiją rinkti pagal lytis išskaidytus kiekybinius ir kokybinius duomenis;

55.  siūlo įsteigti švietimo įstaigoms, kurios pasižymėjo siekdamos šio tikslo, skirtą metinį Europos apdovanojimą už lyčių lygybę ir ragina valstybes nares tą patį padaryti nacionaliniu lygmeniu;

56.  pabrėžia būtinybę rengti veiksmų planus ir paskirti išteklius lytims pritaikytų švietimo projektų ir švietimo struktūrų, kuriose būtų atsižvelgiama į lyčių aspektus, įgyvendinimui, rekomenduojant naudoti šiuo tikslu prieinamas ES priemones, t. y. investicijų planą, programą „Horizontas 2020“, ES struktūrinius fondus, įskaitant Europos socialinį fondą;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1)Priimti tekstai, P7_TA(2013)0074.
(2)Priimti tekstai, P8_TA(2015)0050.
(3) https://europa.eu/eyd2015/lt/eu-european-parliament/posts/every-girl-and-woman-has-right-education


EEE ir Šveicarijos ryšiai: visiško vidaus rinkos sukūrimo kliūtys
PDF 428kWORD 98k
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija „EEE ir Šveicarija: visiško vidaus rinkos sukūrimo kliūtys“ (2015/2061(INI))
P8_TA(2015)0313A8-0244/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1972 m. liepos 22 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos laisvosios prekybos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo, ypač į jo I priedą dėl laisvo asmenų judėjimo ir III priedą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl atitikties vertinimo abipusio pripažinimo,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl Vyriausybės vykdomų viešųjų pirkimų tam tikrų aspektų,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 27 d. Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą dėl į Europos Sąjungą įstojusių Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 26 d. Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie šio susitarimo joms įstojus į Europos Sąjungą,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (Paslaugų direktyva)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl EEE ir Šveicarijos ryšių: visiško vidaus rinkos sukūrimo kliūtys(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Islandijos 2012 m. pažangos ataskaitos ir perspektyvų po rinkimų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą(5),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. kovo 21 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadas dėl nuoseklios išplėstos bendrosios rinkos ir ES santykių su ES nepriklausančiomis Vakarų Europos šalimis,

–  atsižvelgdamas į EEE tarybos išvadas, priimtas per 2014 m. lapkričio 19 d. įvykusį 42-ąjį jos posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 7 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Europos ekonominės erdvės veikimo apžvalga“ (SWD(2012)0425),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „ES santykiai su Andoros Kunigaikštyste, Monako Kunigaikštyste ir San Marino Respublika. Didesnio integravimosi į Europos Sąjungą galimybės“ (COM(2012)0680),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 18 d. Komisijos ataskaitą „ES santykiai su Andoros Kunigaikštyste, Monako Kunigaikštyste ir San Marino Respublika. Jų dalyvavimo vidaus rinkoje galimybės“,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės jungtinio parlamentinio komiteto pranešimą dėl metinės EEE susitarimo veikimo 2013 m. ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 30 d. Europos ekonominės erdvės jungtinio parlamentinio komiteto rezoliuciją dėl EEE ir ES santykių su mažomis valstybėmis ir Šveicarija ateities,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 26 d. Europos ekonominės erdvės jungtinio parlamentinio komiteto rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 17 d. Europos ekonominės erdvės jungtinio parlamentinio komiteto rezoliuciją dėl pramonės politikos Europoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 17 d. Europos ekonominės erdvės jungtinio parlamentinio komiteto rezoliuciją dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės ir jos galimo poveikio EEE narėmis esančioms ELPA valstybėms,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 14 d. Šveicarijos užsienio reikalų politikos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 35-ąją EEE narėmis esančių ELPA valstybių vidaus rinkos rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 217 straipsnį, pagal kurį Sąjungai suteikta teisė sudaryti tarptautinius susitarimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8–0244/2015),

A.  kadangi keturios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės narės (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) yra svarbios Europos Sąjungos (ES) prekybos partnerės, o Šveicarija ir Norvegija yra atitinkamai ketvirta ir penkta svarbiausios pagal mastą ES prekybos partnerės;

B.  kadangi ES ir trijų ELPA valstybių (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) ryšiai grindžiami Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimu, kuriame numatytas dalyvavimas ES vidaus rinkoje, o EEE susitarimas valdomas ir jo vykdymas prižiūrimas remiantis labai institucionalizuota struktūra;

C.  kadangi per 1992 m. visuotinį balsavimą buvo nepritarta, kad Šveicarija prisijungtų prie EEE susitarimo ir Šveicarijos ir ES ryšiai šiuo metu grindžiami daugiau kaip 100 sektorinių susitarimų, kuriais numatyta intensyvi integracija;

D.  kadangi siekiant atgaivinti Europos ekonomiką, suteikti postūmį ekonomikos augimui bei konkurencingumui ir kurti naujas darbo vietas reikalinga tinkamai veikianti ir veiksminga bendroji rinka, grindžiama labai konkurencinga socialine rinkos ekonomika, tačiau bendrosios rinkos teisės aktai turi būti tinkamai perkelti į nacionalinę teisę, įgyvendinti ir taikomi, kad teiktų visapusišką jos naudą ES valstybėms narėms ir EEE narėmis esančioms ELPA valstybėms;

Įžanga

1.  mano, kad EEE susitarimas yra vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių ir plačiausio masto ir išsamiausia priemonė, kuria bendroji rinka išplečiama apimant trečiąsias šalis; mano, kad pokyčiai ES viduje parodė, jog tai yra tvirtas, efektyvus ir gerai veikiantis susitarimas, kuriuo užtikrinamas ir ilgalaikis bendrosios rinkos vientisumas;

2.  pripažįsta, kad tvirti ES, EEE narėmis esančių ELPA valstybių ir Šveicarijos santykiai apima daugiau nei ekonominę integraciją ir bendrosios rinkos išplėtimą – jais prisidedama prie stabilumo ir gerovės, naudingos visiems piliečiams ir įmonėms, įskaitant MVĮ; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą, kad būtų sukurtos vienodos veiklos sąlygos ir kuriamos naujos darbo vietos;

Bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimas EEE narėmis esančios ELPA valstybės

3.  susirūpinęs pažymi, kad pagal EEE narėmis esančių ELPA valstybių vidaus rinkos rezultatų suvestinę dabartinis trijų ELPA valstybių vidutinis perkėlimo į nacionalinę teisę deficitas nuo 2014 m. liepos mėnesį buvusio 1,9 proc. padidėjo iki 2 proc.;

4.  palankiai vertina dideles pastangas, kurios buvo dedamos siekiant pagerinti skubų atitinkamo aquis integravimą į EEE susitarimą ir pastarojo meto susitarimą dėl ES reglamentų, kuriais įsteigiamos Europos priežiūros institucijos finansinių paslaugų srityje, įtraukimo;

5.  pažymi, kad EEE narėmis esančios ELPA valstybės dalyvauja daugelyje ES programų ir praktinių bendradarbiavimo priemonių bei dirba agentūrose, pavyzdžiui, Vidaus rinkos informacinėje sistemoje arba SOLVIT, ir prisideda prie ES sanglaudos dalyvaudamos EEE ir Norvegijos finansiniame mechanizme; laikosi nuomonės, kad šis bendradarbiavimas skatina veiksmingą išplėstos bendrosios rinkos veikimą; ragina ES ir EEE narėmis esančias ELPA valstybės toliau vystyti prevencines priemones ir atsaką į galimas grėsmes, siekiant užtikrinti energijos vidaus rinkos veikimą;

6.  mano, kad savalaikis ir, kiek įmanoma, vienalaikis atitinkamų bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimas EEE narėmis esančiose ELPA valstybėse yra labai svarbus ir kad šis procesas galėtų būti dar labiau pagerintas ir paspartintas;

7.  pabrėžia, kad dar neintegruotų teisės aktų sąrašas vis dar kelia susirūpinimą, todėl ragina EEE narėmis esančias ELPA valstybes glaudžiai bendradarbiaujant su ES dėti daugiau pastangų, kad būtų išlaikytas bendrosios rinkos vientisumas;

8.  pripažįsta, kad būtinas išankstinis visų EEE narėmis esančių ELPA valstybių pritarimas nustatant, kad teisės aktas yra svarbus EEE, ir kad prieš jo integravimą gali prireikti techninio derinimo; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad didelis prašymų dėl techninio derinimo ir išimčių taikymo skaičius sukelia vėlavimus ir gali suskaidyti bendrąją rinką; primygtinai ragina šias valstybes ištaisyti šią padėtį ir glaudžiai bendradarbiauti su ES, kad būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos išplėstoje bendrojoje rinkoje;

9.  pažymi, kad pasirašiusi EEE susitarimą ES plačiau išnaudojo agentūrų potencialą; palankiai vertina tai, kad EEE narėmis esančios ELPA valstybės dalyvauja šių agentūrų veikloje; ragina EEE narėmis esančias ELPA valstybes ir Komisiją toliau gerinti šį bendradarbiavimą ir dalyvavimą;

10.  pažymi, kad ES ir JAV šiuo metu derasi dėl visapusiško laisvosios prekybos ir investicijų susitarimo; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal EEE susitarimo sąlygas EEE narėmis esančios ELPA valstybės taiko bendrosios rinkos taisykles ir kad sėkmingos prekybos ir investicijų partnerystės poveikį tikriausiai pajustų ir EEE narėmis esančios ELPA valstybės; taip pat pabrėžia, kad neleistina, jog pasirašius TPIP atsirastų naujų ES ir EEE narėmis esančių ELPA valstybių prekybos kliūčių;

Lichtenšteino Kunigaikštystė

11.  yra susirūpinęs dėl to, kad Lichtenšteino perkėlimo į nacionalinę teisę deficitas nuo 0,7 proc. padidėjo iki 1,2 proc.; be to, yra susirūpinęs ir dėl to, kad jo teisės aktai dėl EEE valstybių piliečių kai kurių šeimos narių teisės įvažiuoti ir gyventi ir Lichtenšteine gyvenantiems EEE valstybių piliečiams taikomi apribojimai įsidarbinti kitoje EEE valstybėje, kuriuos Lichtenšteinas laiko priemonėmis, grindžiamomis specialiomis taisyklėmis dėl kvotų pagal EEE susitarimą, regis nevisiškai atitinka EEE teisės aktus;

Islandijos Respublika

12.  atkreipia dėmesį į 2015 m. kovo 12 d. atsiųstą Islandijos vyriausybės laišką dėl jos pozicijos kaip ES narystės siekiančios šalies kandidatės statuso; primygtinai ragina Islandiją padidinti pastangas įgyvendinti savo prievoles pagal EEE susitarimą, kadangi jos perkėlimo į nacionalinę teisę deficitas yra 2,8 proc. – didžiausias iš visų atitinkamų valstybių; ragina ES ir Islandiją toliau stiprinti bendradarbiavimą, be kita ko, pasirengimą nelaimėms Šiaurės Atlanto regione ir skirti išteklių susijusioms problemoms įveikti;

Norvegijos Karalystė

13.  palankiai vertina tai, kad Norvegija, su kuria pastaraisiais metais ryšiai tapo tvirtesni, dalyvauja Pirmavimo iniciatyvoje, kuria siekiama pagerinti bendrąją rinką; tačiau pažymi, kad perkėlimo į nacionalinę teisę deficitas padidėjo iki 2 proc. ir primygtinai ragina šiuo klausimu Norvegiją dėti daugiau pastangų, ypač tam, kad būtų užbaigta kurti energijos vidaus rinka; ragina intensyvinti bendradarbiavimą, be kita ko, energetikos politikos klausimais; pažymi, kad dar yra spręstinų klausimų, susijusių su tam tikriems produktams taikomais papildomais importo muitais, kuriuos reikia įvertinti;

Andoros Kunigaikštystė, Monako Kunigaikštystė ir San Marino Respublika

14.  pripažįsta, kad glaudesni santykiai galėtų suteikti abipusės naudos, ypač regionų ir vietos lygmeniu kaimyniniuose ES regionuose, todėl palankiai vertina tai, kad pradėtos derybos dėl asociacijos susitarimų, kadangi tai yra svarbus žingsnis link šių šalių dalyvavimo bendrojoje rinkoje ir, galbūt, į ją nepatenkančiose srityse, drauge atsižvelgiant į šių valstybių ypatingą pobūdį;

Bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimas: Šveicarijos Konfederacija

15.  džiaugiasi tvirtais, nuolat klestinčiais ir ilgalaikiais ES ir Šveicarijos santykiais, kurie pastaraisiais dešimtmečiais prisidėjo prie taikos gerovės ir ekonomikos augimo Europoje; yra įsitikinęs, kad šie santykiai gali būti sustiprinti suteikiant abipusės naudos, jei visapusiškai laikantis ES pagrindinių principų būtų išsamiai persvarstyti sektorių susitarimai, ir šie santykiai gali išplėsti daugelį bendrumų ir bendrų interesų;

16.  todėl palankiai vertina tai, kad 2014 m. gegužės mėn. buvo pradėtos derybos dėl institucinės struktūros kaip išankstinės sąlygos plėtojant dvišalių santykių metodą; pabrėžia, kad nesudarius tokio pagrindų susitarimo nebus sudaromi kiti susitarimai dėl Šveicarijos dalyvavimo ES vidaus rinkoje; ragina Šveicarijos vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad būtų daroma pažanga derybose dėl neišspręstų klausimų;

17.  atkreipia dėmesį į 2014 m. vasario 9 d. visuomeninės iniciatyvos „Prieš masinę imigraciją“ rezultatus ir 2015 m. vasario 11 d. priimtus Šveicarijos Federalinės Tarybos sprendimus dėl įgyvendinimo įstatymo projekto ir naujų papildomų priemonių įgyvendinimo; pažymi, kad šios priemonės prieštarauja įsipareigojimams pagal Susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo, ir tikisi, kad Šveicarija laikysis šių prievolių; pažymi, kad klausimo dėl trečiųjų šalių piliečių migracijos nereikėtų painioti su Sutartyse nustatytu laisvu asmenų judėjimu; pabrėžia, kad Šveicarijos nustatytos vienašalės priemones, kad būtų išvengta Kroatijos piliečių diskriminavimo, nepakeičia Protokolo, kuriuo Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo nuostatų taikymas išplečiamas įtraukiant Kroatiją, ratifikavimo ir kad ratifikavus tą protokolą Šveicarijai atsivertų galimybės tęsti ir išplėsti dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ po 2016 m., siekiant didinti mokslininkų galimybes gauti programos „Horizontas 2020“ finansavimą; prašo Komisijos bendradarbiauti su Šveicarija ir valstybėmis narėmis, ieškant patenkinamo sprendimo, kuriame atsižvelgiama atitinkamų susitarimų nuostatų ir laikomasi teisės viršenybės principo;

18.  dar kartą patvirtina, kad laisvas asmenų judėjimas yra viena iš pagrindinių laisvių ir bendrosios rinkos ramstis ir kad jis visuomet buvo neatskiriama ES ir Šveicarijos dvišalių santykių dalis ir jų išankstinė sąlyga; todėl visapusiškai remia 2014 m. liepos mėn. ES sprendimą atmesti Šveicarijos valdžios institucijų prašymą iš naujo derėtis dėl Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo siekiant nustatyti kvotas arba nacionalinio pirmumo sistemą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į pranešimus apie kai kurių įmonių ir kantonų taikomą nacionalinio pirmumo sistemą, taip pat pabrėžia, kad tokia praktika neatitinka Susitarimo dėl laisvo judėjimo nuostatų;

19.  pažymi, kad Šveicarijoje surengtu referendumu pareikalautas laisvo asmenų judėjimo apribojimas gali sutrikdyti pusiausvyrą ir sumažinti susitarimų naudą ES valstybėms narėms;

20.  pažymi, kad Šveicarija taiko laikinąsias priemones po to, kai buvo nutrauktos derybos dėl Šveicarijos dalyvavimo programoje „Erasmus+“; yra susirūpinęs dėl to, kad šios priemonės tikriausiai turės pasekmių ES ir Šveicarijos aukštųjų mokyklų studentų studijų mainams; ragina Šveicariją ir ES dėti visas pastangas siekiant įvykdyti reikalavimus dėl jų dalyvavimo programoje „Erasmus+“, kad būtų užtikrintas mainų abipusiškumas ir nenukentėtų jaunimas;

21.  primygtinai ragina toliau taikyti šiuo metu taikomą praktiką, kai taksi įmonės iš ES valstybių narių gali teikti paslaugas Šveicarijoje be apribojimų, kadangi ši veikla ilgą laiką teigiamai prisidėdavo prie Šveicarijos pasienio regionų ekonominės plėtros ir yra abipusiai naudinga;

22.  ragina Komisiją nuodugniau įvertinti Šveicarijos ūkininkų žemės sklypų įsigijimo ir nuomos ES pasienio regionuose pasekmes;

23.  apgailestauja dėl vienašališkai Šveicarijos pradėtų taikyti ir vėliau įtvirtintų papildomų priemonių, susijusių su susitarimu dėl laisvo asmenų judėjimo, pvz., dėl mokesčių ėmimo administracinėms sąnaudoms padengti, reikalavimo pateikti banko garantiją ir šių priemonių derinio, kadangi šios priemonės rimtai trukdo Šveicarijoje teikti paslaugas pagal susitarimą, ypač MVĮ; taigi ragina Šveicariją atlikti šių priemonių peržiūrą, kad jos atitiktų susitarimo dėl laisvo judėjimo nuostatas;

24.  mano, kad Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo įgyvendinimas 2013 m. įvyko per vėlai ir ragina skubiai įtraukti Direktyvą 2013/55/ES į susitarimo dėl laisvo judėjimo priedą, tikintis, kad Šveicarija ras būdų užtikrinti tolesnį susitarimo galiojimą; pažymi, kad neseniai buvo atnaujintas Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo II priedas, siekiant veiksmingiau suderinti ES ir Šveicarijos socialinės apsaugos sistemas; ragina Šveicariją toliau įgyvendinti ES teisės aktus, kaip nustatyta jai taikomuose reikalavimuose;

25.  laikosi nuomonės, kad naudojantis bendrąja rinka EEE ir Šveicarijos santykiuose būtini abipusiškumas ir sąžiningumas;

26.  ragina Komisiją ateityje atsižvelgti į visus padarinius, kuriuos ES regionams, turintiems sieną su Šveicarija, turės naujos taisyklės, pavyzdžiui, naujausias Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 561 straipsnio pakeitimas, kuriuo ES muitų teritorijoje gyvenantiems darbuotojams nustatomi griežti apribojimai dėl naudojimosi trečiojoje šalyje užregistruotais įmonės automobiliais asmeniniais tikslais;

27.  pažymi, kad apskritai bendradarbiavimas pagal Susitarimą dėl atitikties vertinimo abipusio pripažinimo vyksta patenkinamai, tačiau būtų galima žymiai patobulinti šio susitarimo veikimą, jei Šveicarija įsipareigotų jį nuosekliai atnaujinti, atsižvelgiant į ES teisės pokyčius;

28.  ragina panaikinti kliūtis tarpvalstybiniam darbuotojų judumui siekiant gilinti vidaus rinką; šiuo tikslu pabrėžia, kad svarbu Šveicarijoje ir visose EEE valstybėse skatinti kalbų mokymąsi, geriau informuoti darbo ieškančius asmenis ir teikti jiems konkrečią pagalbą, ypač per tinklą EURES; todėl džiaugiasi dėl Šveicarijos aktyvaus dalyvavimo EURES tinklo veikloje, ypač pasienio regionuose; ragina Šveicariją tęsti EURES tarpvalstybinių ir pasienio paslaugų plėtrą, vadovaujantis galiojančiu EURES reglamentu, siekiant padidinti darbo jėgos judumą ir sukurti iš tikrųjų integruotą ES ir Šveicarijos darbo rinką; siekiant padidinti darbuotojų judumą taip pat remia pastangas, kuriomis siekiama nustatyti įvairias naujas pramonės šakas ir pagrindinius augimo sektorius, kuriems EEE šalys, Šveicarija ir valstybės narės turėtų skirti pagrindinį dėmesį plėtodamos savo gebėjimų bazę, kad gebėjimai ir kvalifikacijos būtų geriau pritaikyti prie darbo rinkos pasiūlos ir paklausos;

o
o   o

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(2) OL L 354, 2013 12 28, p. 132.
(3) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 18.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0041.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0069.

Teisinis pranešimas