Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2015 m. lapkričio 25 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projektas. Nuosavi ištekliai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
 Lankstumo priemonės mobilizavimas skubioms biudžeto priemonėms, skirtoms pabėgėlių krizei spręsti, finansuoti
 ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas, kad iš 2016 m. biudžeto būtų skirta lėšų avansams mokėti
 2016 metų biudžeto procedūra. Bendras projektas
 Sprendimai dėl mokesčių ir kitos panašaus pobūdžio ar poveikio priemonės
 Prieštaravimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnį. Leidimas naudoti bis(2-etilheksil)ftalatą (DEHP)
 ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencija
 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa

Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projektas. Nuosavi ištekliai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
PDF 327kWORD 70k
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projekto. Nuosavi ištekliai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (13439/2015 – C8-0341/2015 – 2015/2269(BUD))
P8_TA(2015)0404A8-0337/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2014 m. gruodžio 17 d.(2),

–  atsižvelgdamas į Taisomąjį biudžetą Nr. 1/2015, galutinai priimtą 2015 m. balandžio 28 d.(3),

–  atsižvelgdamas į taisomuosius biudžetus Nr. 2/2015, 3/2015, 4/2015 ir 5/2015, galutinai priimtus 2015 m. liepos 7 d.(4),

–  atsižvelgdamas į taisomuosius biudžetus Nr. 6/2015 ir 7/2015, galutinai priimtus 2015 m. spalio 14 d.,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2015/623, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(7),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą Nr. 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(8),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projektą, kurį Komisija priėmė 2015 m. spalio 19 d. (COM(2015)0545),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 10 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projekto (13439/2015 – C8-0341/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0337/2015),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projekte tikslinamos tradicinių nuosavų išteklių (muitų) prognozės ir į biudžetą įtraukiama likusi 2014 m. ir 2015 m. PVM ir BNP likučių suma;

B.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projekte taip pat atnaujinamos kitų įplaukų prognozės;

C.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projekte numatoma 123 474 EUR sumažinti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžetui skiriamus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus;

D.  kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projektą valstybių narių įnašų, skaičiuojamų pagal bendrųjų nacionalinių pajamų dydį, suma sumažėja 9,4 mlrd. EUR,

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projektą ir į Tarybos poziciją dėl jo;

2.  pažymi, kad Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projekto, įskaitant visas jo sudėtines dalis, poveikis – valstybių narių įnašų į Sąjungos biudžetą sumažėjimas 9 403,4 mln. EUR suma;

3.  pabrėžia, kad siekiant įveikti dabartinę pabėgėlių krizę reikia daug papildomų finansinių lėšų;

4.  pažymi, kad dar neįvykdyti valstybių narių finansiniai įsipareigojimai Afrikos patikos fondui, Sirijos patikos fondui ir pabėgėliams paramą teikiančioms JT agentūroms, kurie buvo dar kartą patvirtinti per 2015 m. rugsėjo 23 d. neoficialų ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą migracijos klausimais, per 2015 m. spalio 15 d. Europos Vadovų Tarybą ir per 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimą; apgailestauja, kad, remiantis Komisijos duomenimis, 2015 m. lapkričio mėn. valstybių narių neįvykdyti įsipareigojimai siekė 2,3 mlrd. EUR;

5.  pažymi, kad reikės tolesnių finansinių pastangų siekiant teikti humanitarinę pagalbą tranzito keliuose ir valdyti problemas, kurios kyla priimant beprecedentį pabėgėlių skaičių Europos miestuose ir regionuose;

6.  labai apgailestauja, kad per taikinimą nepavyko pasiekti tvirto kompromiso dėl Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projekto grįžtamųjų lėšų naudojimo pabėgėlių krizei įveikti; vis dėlto tikisi, kad valstybės narės visapusiškai laikysis savo ankstesnių įsipareigojimų;

7.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projekto;

8.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 8/2015 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 69, 2015 3 13, p. 1.
(3) OL L 190, 2015 7 17, p. 1.
(4) OL L 261, 2015 10 7.
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(6) OL L 103, 2015 4 22, p. 1.
(7) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(8) OL L 163, 2007 6 23, p. 17.


Lankstumo priemonės mobilizavimas skubioms biudžeto priemonėms, skirtoms pabėgėlių krizei spręsti, finansuoti
PDF 347kWORD 72k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl lankstumo priemonės mobilizavimo skubioms biudžeto priemonėms, skirtoms pabėgėlių krizei spręsti, finansuoti pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 12 punktą (COM(2015)0514 – C8-0308/2015 – 2015/2264(BUD))
P8_TA(2015)0405A8-0336/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0514 – C8-0308/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ypač į jo 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2015/623, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 12 punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2015 m. birželio 24 d. (COM(2015)0300), iš dalies pakeistą taisomaisiais raštais Nr. 1/2016 (COM(2015)0317) ir Nr. 2/2016 (COM(2015)0513),

–  atsižvelgdamas į poziciją dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kurią Taryba priėmė 2015 m. rugsėjo 4 d. ir perdavė Parlamentui 2015 m. rugsėjo 17 d. (11706/2015 – C8-0274/2015),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. priimtą poziciją(4) dėl 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto,

–  atsižvelgdamas į bendrą tekstą, kurį 2015 m. lapkričio 14 d. patvirtino Taikinimo komitetas (14195/2015 – C8-0353/2015),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0336/2015),

A.  kadangi, išnagrinėjus visas galimybes perskirstyti įsipareigojimų asignavimus pagal 3 ir 4 išlaidų kategorijas, paaiškėjo, kad reikia mobilizuoti lankstumo priemonę įsipareigojimų asignavimams suteikti;

B.  kadangi Komisija pasiūlė mobilizuoti lankstumo priemonę viršijant 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą ir finansavimą iš Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto papildyti 1 504 mln. EUR dydžio įsipareigojimų asignavimų suma priemonėms pagal Europos migracijos darbotvarkę finansuoti;

C.  kadangi dėl 2016 m. biudžeto sušauktas Taikinimo komitetas be galutinės 1 506 mln. EUR sumos viršijant 3 išlaidų kategorijos viršutines ribas pritarė Parlamento delegacijos pasiūlymui, kad lankstumo priemonės lėšos turėtų būti papildomai mobilizuotos 24 mln. EUR viršijant 4 išlaidų kategorijos viršutines ribas, siekiant imtis veiksmų, susijusių su problemų, kurias kelia pabėgėlių krizė, išorės aspektais;

D.  kadangi dėl to bendra 2016 finansiniams metams numatyta lankstumo priemonės lėšų suma, kuri apima nepanaudotas 2014 ir 2015 finansinių metų lėšas, yra visiškai išnaudota,

1.  pažymi, kad 2016 m. 3 ir 4 išlaidų kategorijų viršutinės ribos neleidžia tinkamai finansuoti neatidėliotinų priemonių migracijos ir pabėgėlių srityje;

2.  todėl sutinka, kad būtų mobilizuota 1 530 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma pagal lankstumo priemonę;

3.  be to, pritaria siūlymui skirti atitinkamus mokėjimų asignavimus, 2016 m. sudarysiančius 734,2 mln. EUR, 2017 m. – 654,2 mln. EUR, 2018 m. – 83 mln. EUR, o 2019 m. – 58,6 mln. EUR;

4.  pakartoja, kad šios priemonės mobilizavimas, kaip numatyta DFP reglamento 11 straipsnyje, dar kartą parodo, jog labai svarbu, kad Sąjungos biudžetas būtų lankstesnis; pažymi, kad šiuos papildomus asignavimus buvo įmanoma numatyti tik perkėlus nepanaudotas 2014 ir 2015 finansinių metų lankstumo priemonės lėšas; pabrėžia, kad į 2017 finansinius metus nebus perkelta jokia suma, taigi bet koks lankstumo priemonės lėšų mobilizavimas bus apribotas šios priemonės metinėmis 471 mln. EUR viršutinėmis ribomis (2011 m. kainomis);

5.  primena savo ilgalaikį požiūrį, kad, nedarant poveikio galimybei mokėjimų asignavimus panaudoti finansavimui pagal konkrečias biudžeto eilutes taikant lankstumo priemonę, prieš tai nenaudojant lėšų įsipareigojimams padengti, mokėjimai, kurie atsiranda dėl anksčiau taikant lankstumo priemonę padengtų įsipareigojimų, gali būti skaičiuojami tik virš viršutinių ribų;

6.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

7.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl lankstumo priemonės mobilizavimo skubioms biudžeto priemonėms, skirtoms pabėgėlių krizei spręsti, finansuoti

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2016/253.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL L 103, 2015 4 22, p. 1.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0376.


ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas, kad iš 2016 m. biudžeto būtų skirta lėšų avansams mokėti
PDF 328kWORD 65k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 11 punktą, kad iš 2016 m. biudžeto būtų skirta lėšų avansams mokėti (COM(2015)0281 – C8-0133/2015 – 2015/2123(BUD))
P8_TA(2015)0406A8-0335/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0281 – C8-0133/2015),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 11 punktą,

–  atsižvelgdamas į bendrą projektą, kurį 2015 m. lapkričio 14 d. patvirtino Taikinimo komitetas (14195/2015 – C8-0353/2015),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0335/2015),

A.  kadangi vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4a straipsnio 4 dalimi, avansams mokėti galima naudoti Sąjungos bendrojo biudžeto 50 000 000 EUR asignavimų sumą;

1.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo avansams mokėti

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2016/252.)

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


2016 metų biudžeto procedūra. Bendras projektas
PDF 561kWORD 210k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto bendro projekto, kurį Taikinimo komitetas patvirtino vykdant biudžetinę procedūrą (14195/2015 – C8-0353/2015 – 2015/2132(BUD))
P8_TA(2015)0407A8-0333/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į bendrą projektą, kurį patvirtino Taikinimo komitetas, ir Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimus (14195/2015 – C8-0353/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2015 m. birželio 24 d. (COM(2015)0300),

–  atsižvelgdamas į poziciją dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kurią Taryba priėmė 2015 m. rugsėjo 4 d. ir perdavė Europos Parlamentui 2015 m. rugsėjo 17 d. (11706/2015 – C8-0274/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto Taisomuosius raštus Nr. 1/2016 (COM(2015)0317) ir Nr. 2/2016 (COM(2015)0513),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(1) ir joje pateiktus biudžeto pakeitimus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 90 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Parlamento delegacijos Taikinimo komitete pranešimą (A8-0333/2015),

1.  pritaria bendram projektui, dėl kurio susitarė Taikinimo komitetas ir kurį sudaro visi šie dokumentai:

   biudžeto eilučių, kurios nepakeistos, palyginti su biudžeto projektu arba Tarybos pozicija, sąrašas;
   suvestinės sumos pagal finansinės programos išlaidų kategorijas;
   visų biudžeto punktų sumos pagal eilutes;
   konsoliduotas dokumentas, kuriame pateikiamos visų biudžeto eilučių, pakeistų taikinimo metu, sumos ir galutinis tekstas;

2.  patvirtina prie šios rezoliucijos pridėtus Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrus pareiškimus;

3.  patvirtina Europos Parlamento pareiškimą dėl Tarpinstitucinio susitarimo 27 punkto taikymo;

4.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrasis biudžetas yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią teisėkūros rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms bei nacionaliniams parlamentams.

PRIEDAS

GALUTINIS 14.11.2015

2016 m. biudžetas. Bendros išvados

Šios bendros išvados apima šiuos skirsnius:

1.  2016 m. biudžetas

2.  2015 m. biudžetas. Taisomasis biudžetas Nr. 8/2015

3.  Bendri pareiškimai

Apibendrinamoji apžvalga

A.  2016 m. biudžetas

Atsižvelgiant į bendrų išvadų elementus:

–  2016 m. biudžete numatyta bendra įsipareigojimų asignavimų suma – 155 004,2 mln. EUR. Taigi lieka DFP viršutinės ribos 2016 m. nesiekianti 2 331,4 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų marža.

–  2016 m. biudžete numatyta bendra mokėjimų asignavimų suma – 143 885,3 mln. EUR.

–  2016 m. iš lankstumo priemonės lėšų mobilizuojama 1 506,0 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma 3 išlaidų kategorijai „Saugumas ir pilietybė“ ir 24,0 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma 4 išlaidų kategorijai „Europos vaidmuo pasaulyje“.

–  Komisija apskaičiavo, kad su lankstumo priemonės lėšų mobilizavimu 2014, 2015 ir 2016 m. susiję mokėjimų asignavimai 2016 m. sieks  832,8 mln. EUR.

B.  2015 m. biudžetas

Atsižvelgiant į bendrų išvadų elementus:

–  priimamas Komisijos pasiūlytas Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projektas.

1.  2016 m. biudžetas

1.1.  Biudžeto eilutės, dėl kurių nebediskutuojama

Jei toliau šiose išvadose nenurodoma kitaip, visos biudžeto eilutės, kurių nei Taryba, nei Parlamentas nekeitė ir dėl kurių Parlamentas pritarė Tarybos pakeitimams per atitinkamą jų svarstymą, laikomos patvirtintomis.

Kalbant apie kitus biudžeto punktus pasakytina, kad Taikinimo komitetas susitarė dėl toliau pateikiamuose 1.2–1.6 skirsniuose nurodomų išvadų.

1.2.  Horizontalieji klausimai

Decentralizuotos agentūros

ES įnašas (įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai) ir pareigybių skaičius visoms decentralizuotoms agentūroms nustatytas toks, kokį Komisija siūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomaisiais raštais Nr. 1 ir 2/2016, kartu su šiais pataisymais, kuriems pritarė Taikinimo komitetas:

–  padidinamas Europos cheminių medžiagų agentūros etatų plano pareigybių (finansuojamų iš mokesčių) skaičius (ECHA, veikla biocidų srityje, +3 pareigybės) ir asignavimai sumažinami 1 350 000 EUR;

–  padidinamas Europos aviacijos saugos agentūros etatų plano pareigybių (finansuojamų iš mokesčių) skaičius (EASA, +6 pareigybės);

–  padidinamas Europos vaistų agentūros etatų plano pareigybių (finansuojamų iš mokesčių) skaičius (EASA, +3 pareigybės);

–  padidinamas Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros etatų plano pareigybių skaičius ir susijusių asignavimų suma (ACER, +5 pareigybės ir + 325 000 EUR);

–  padidinamas Pagrindinių teisių agentūros etatų plano pareigybių skaičius ir susijusių asignavimų suma (FRA, +2 pareigybės ir + 130 000 EUR);

–  padidinamas Eurojusto etatų plano pareigybių skaičius ir susijusių asignavimų suma (+2 pareigybės ir + 130 000 EUR);

–  padidinama Europos bankininkystės institucijos asignavimų suma (EBA,+ 928 000 EUR);

–  sumažinama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros asignavimų suma (eu.LISA, -260 000 EUR).

Vykdomosios įstaigos

ES įnašas (įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai) ir pareigybių skaičius vykdomosioms įstaigoms nustatytas toks, kokį Komisija siūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomaisiais raštais Nr. 1 ir 2/2016.

Bandomieji projektai / Parengiamieji veiksmai

Kaip siūlė Parlamentas, susitarta dėl išsamaus 89 bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų rinkinio ir jam skiriama 64,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma.

Kai bandomajam projektui ar parengiamajam veiksmui taikomas egzistuojantis teisinis pagrindas, Komisija gali pasiūlyti asignavimus perkelti atitinkamam teisiniam pagrindui siekiant palengvinti to veiksmo įgyvendinimą.

Šiame rinkinyje visapusiškai atsižvelgiama į Finansiniame reglamente bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams nustatytas viršutines ribas.

1.3.  Finansinės programos išlaidų kategorijos. Įsipareigojimų asignavimai

Atsižvelgęs į minėtąsias išvadas dėl biudžeto eilučių, dėl kurių nebediskutuojama, dėl agentūrų, bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, Taikinimo komitetas susitarė dėl šių klausimų:

1a išlaidų kategorija

Nustatyti tokios apimties įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija siūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomaisiais raštais Nr. 1 ir 2/2016, apimantys šiuos pataisymus, kuriems pritarė Taikinimo komitetas:

—  Programos „Horizontas 2020“ įsipareigojimai padidinami juos paskirstant taip:

Eurais

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2016 m. biudžeto projektas (įskaitant Taisomuosius raštus Nr. 1 ir Nr. 2)

2016 m. biudžetas

Skirtumas

02 04 02 01

Pirmavimas kosmoso srityje

158 446 652

159 792 893

1 346 241

02 04 02 03

Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) inovacijų didinimas

35 643 862

35 738 414

94 552

02 04 03 01

Efektyviai išteklius naudojančios ir klimato kaitai atsparios ekonomikos sukūrimas ir tvaraus žaliavų tiekimo užtikrinimas

74 701 325

75 016 498

315 173

05 09 03 01

Aprūpinimo saugiais aukštos kokybės maisto ir kitais biologiniais produktais užtikrinimas

212 854 525

214 205 269

1 350 744

06 03 03 01

Išteklius bei aplinką tausojančios, saugios ir integruotos Europos transporto sistemos sukūrimas

109 250 820

110 916 737

1 665 917

08 02 01 03

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, įskaitant e. infrastruktūrą, stiprinimas

183 108 382

183 905 321

796 939

08 02 02 01

Pirmavimas nanotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, lazerių technologijos, biotechnologijos, pažangiosios gamybos ir apdirbimo srityse

502 450 912

504 175 361

1 724 449

08 02 02 03

Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) inovacijų didinimas

35 967 483

36 120 567

153 084

08 02 03 01

Sveikatos ir gerovės visą gyvenimą gerinimas

522 476 023

524 745 272

2 269 249

08 02 03 02

Saugių, sveikų ir kokybiškų maisto produktų bei kitų biologinių produktų pakankamo tiekimo užtikrinimas

141 851 093

142 233 804

382 711

08 02 03 03

Perėjimo prie patikimos, tvarios ir konkurencingos energijos sistemos užtikrinimas

333 977 808

335 369 074

1 391 266

08 02 03 04

Efektyviai išteklius naudojančios, aplinkai nekenkiančios, saugios ir vientisos Europos transporto sistemos sukūrimas

330 992 583

331 555 393

562 810

08 02 03 05

Efektyviai išteklius naudojančios ir klimato kaitai atsparios ekonomikos sukūrimas ir tvaraus žaliavų tiekimo užtikrinimas

283 265 173

284 530 369

1 265 196

08 02 03 06

Integracinių, novatoriškų ir mąstančių Europos visuomenių kūrimo skatinimas

111 929 624

112 411 389

481 765

08 02 06

Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas

53 267 640

53 497 266

229 626

09 04 01 01

Mokslinių tyrimų ateities ir besiformuojančių technologijų srityje stiprinimas

213 825 023

215 400 890

1 575 867

09 04 01 02

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, įskaitant elektroninę infrastruktūrą, stiprinimas

97 173 367

97 889 261

715 894

09 04 02 01

Pirmavimas informacinių ir ryšių technologijų srityje

718 265 330

723 681 812

5 416 482

09 04 03 01

Sveikatos ir gerovės visą gyvenimą gerinimas

117 323 526

118 188 002

864 476

09 04 03 02

Integracinių, novatoriškų ir mąstančių Europos visuomenių kūrimo skatinimas

36 289 820

36 564 471

274 651

09 04 03 03

Saugios Europos visuomenės kūrimas

45 457 909

45 791 092

333 183

10 02 01

Programa „Horizontas 2020“ — Vartotojų interesus atitinkanti mokslinė ir techninė parama Sąjungos politikos kryptims

24 646 400

25 186 697

540 297

15 03 05

Europos inovacijos ir technologijos institutas — Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų trikampio integravimas

219 788 046

224 938 881

5 150 835

18 05 03 01

Saugios Europos visuomenės kūrimas

134 966 551

136 092 171

1 125 620

32 04 03 01

Perėjimo prie patikimos, tvarios ir konkurencingos energijos sistemos užtikrinimas

322 875 370

324 676 361

1 800 991

Iš viso

31 828 018

—  Programos „COSME“ įsipareigojimai padidinami juos paskirstant taip:

Eurais

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2016 m. biudžeto projektas (įskaitant Taisomuosius raštus Nr. 1 ir Nr. 2)

2016 m. biudžetas

Skirtumas

02 02 01

Verslumo skatinimas ir Sąjungos įmonių konkurencingumo ir galimybių patekti į rinką didinimas

108 375 000

110 264 720

1 889 720

02 02 02

Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybių gauti finansavimą nuosavo kapitalo ir skolos forma didinimas

160 447 967

172 842 972

12 395 005

Iš viso

14 284 725

—  Programos „Erasmus+“ įsipareigojimai padidinami juos paskirstant taip:

Eurais

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2016 m. biudžeto projektas (įskaitant Taisomuosius raštus Nr. 1 ir Nr. 2)

2016 m. biudžetas

Skirtumas

15 02 01 01

Kompetencijos ir bendradarbiavimo Europos švietimo ir mokymo srityje skatinimas ir jų svarba darbo rinkai

1 451 010 600

1 457 638 273

6 627 673

Iš viso

6 627 673

Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į decentralizuotas agentūras, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, sutartas įsipareigojimų dydis yra 19 010,0 mln. EUR, iki viršutinių 1a išlaidų kategorijos ribų nepaliekant jokios maržos ir panaudojant bendrosios įsipareigojimų maržos 543 mln. EUR sumą.

1b išlaidų kategorija

Nustatyti tokios apimties įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija siūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomaisiais raštais Nr. 1 ir 2/2016.

Atsižvelgiant į bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, sutartas įsipareigojimų dydis yra 50 831,2 mln. EUR, iki viršutinių 3 išlaidų kategorijos ribų paliekant 5,8 mln. EUR maržą.

2 išlaidų kategorija

Nustatyti tokios apimties įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija siūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomaisiais raštais Nr. 1 ir 2/2016 su papildomu 140,0 mln. EUR sumažinimu dėl padidintų EŽŪGF asignuotųjų įplaukų ir padidintų biudžeto eilutės 11 06 62 01 asignavimų. Taigi Taikinimo komitetas susitarė dėl šių klausimų:

Eurais

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2016 m. biudžeto projektas (įskaitant Taisomuosius raštus Nr. 1 ir Nr. 2)

2016 m. biudžetas

Skirtumas

05 03 01 10

Bazinės išmokos sistema (BIS)

16 067 000 000

15 927 000 000

-140 000 000

11 06 62 01

Mokslinės rekomendacijos ir žinios

8 485 701

8 680 015

194 314

Iš viso

-139 805 686

Atsižvelgiant į decentralizuotas agentūras, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, sutartas įsipareigojimų dydis yra 62 484,2 mln. EUR, iki viršutinių 2 išlaidų kategorijos ribų paliekant 1 777,8 mln. EUR maržą.

3 išlaidų kategorija

Nustatyti tokios apimties įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija siūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomaisiais raštais Nr. 1 ir 2/2016, apimantys šiuos pataisymus, kuriems pritarė Taikinimo komitetas:

Eurais

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2016 m. biudžeto projektas (įskaitant Taisomuosius raštus Nr. 1 ir Nr. 2)

2016 m. biudžetas

Skirtumas

09 05 05

Žiniasklaidos veiksmai

24 186 500

26 186 500

2 000 000

17 04 01

Aukštesnio gyvūnų sveikatos būklės lygio ir aukšto gyvūnų apsaugos lygio Sąjungoje užtikrinimas

177 000 000

171 925 000

-5 075 000

17 04 02

Savalaikio augalams kenksmingų organizmų aptikimo ir išnaikinimo užtikrinimas

14 000 000

12 000 000

-2 000 000

17 04 03

Veiksmingos, efektyvios ir patikimos kontrolės užtikrinimas

50 401 000

47 401 000

-3 000 000

17 04 04

Neatidėliotinų priemonių, susijusių su gyvūnų ir augalų sveikata, fondas

20 000 000

19 000 000

-1 000 000

Iš viso

-9 075 000

Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į decentralizuotas agentūras, bandomuosius projektus, parengiamuosius veiksmus ir į lankstumo priemonės lėšų mobilizavimą migracijos klausimui spręsti, sutartas įsipareigojimų dydis yra 4 052,0 mln. EUR, iki viršutinių 3 išlaidų kategorijos ribų nepaliekant jokios maržos ir panaudojant lankstumo priemonės 1 506,0 mln. EUR sumą.

4 išlaidų kategorija

Nustatyti tokios apimties įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija siūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomaisiais raštais Nr. 1 ir 2/2016, apimantys šiuos pataisymus, kuriems pritarė Taikinimo komitetas:

Eurais

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2016 m. biudžeto projektas (įskaitant Taisomuosius raštus Nr. 1 ir Nr. 2)

2016 m. biudžetas

Skirtumas

13 07 01

Finansinė parama, skirta Kipro turkų bendruomenės ekonominei plėtrai skatinti

31 212 000

33 212 000

2 000 000

21 02 07 03

Žmogaus socialinė raida

161 633 821

163 633 821

2 000 000

21 02 07 04

Apsirūpinimo maistu bei mitybos saugumas ir tvarus žemės ūkis

187 495 232

189 495 232

2 000 000

21 02 07 05

Migracija ir prieglobstis

45 257 470

57 257 470

12 000 000

22 02 01 01

Politinių reformų ir laipsniško teisės aktų derinimo su Sąjungos acquis rėmimas

188 000 000

190 000 000

2 000 000

22 02 01 02

Ekonominio, socialinio ir teritorinio vystymosi ir laipsniško teisės aktų derinimo su Sąjungos acquis rėmimas

326 960 000

327 960 000

1 000 000

22 02 03 01

Politinių reformų ir laipsniško teisės aktų derinimo su Sąjungos acquis rėmimas

240 300 000

255 300 000

15 000 000

22 02 03 02

Ekonominio, socialinio ir teritorinio vystymosi ir laipsniško teisės aktų derinimo su Sąjungos acquis rėmimas

321 484 000

340 484 000

19 000 000

22 04 01 01

Viduržemio jūros regiono šalys — Geras valdymas, žmogaus teisės ir judumas

135 000 000

144 000 000

9 000 000

22 04 01 02

Viduržemio jūros regiono šalys — Skurdo mažinimas ir tvarus vystymasis

636 900 000

640 900 000

4 000 000

22 04 01 03

Viduržemio jūros regiono šalys — Pasitikėjimo stiprinimas, saugumas ir konfliktų prevencija bei jų sprendimas

116 000 000

131 000 000

15 000 000

22 04 01 04

Taikos proceso rėmimas ir finansinė parama Palestinai ir Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA)

272 100 000

290 100 000

18 000 000

22 04 02 03

Rytų partnerystė — Pasitikėjimo stiprinimas, saugumas ir konfliktų prevencija bei jų sprendimas

8 000 000

9 300 000

1 300 000

22 04 03 03

Kito daugiašalio bendradarbiavimo kaimynystėje rėmimas — Bendra programa

189 500 000

193 500 000

4 000 000

23 02 01

Greitos, veiksmingos ir poreikiu grindžiamos humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu teikimas

1 035 818 000

1 061 821 941

26 003 941

Iš viso

132 303 941

Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, sutartas įsipareigojimų dydis yra 9 167,0 mln. EUR, iki viršutinių 4 išlaidų kategorijos ribų nepaliekant jokios maržos ir panaudojant lankstumo priemonės  24,0 mln. EUR sumą.

5 išlaidų kategorija

Patvirtinamas Komisijos pasiūlytame biudžeto projekte pateikiamas institucijų etatų planuose numatytas pareigybių skaičius ir siūlomi asignavimai su Taisomuosiuose raštuose Nr. 1 ir 2/2016 pateikiamais daliniais pakeitimais, taikant šias išimtis:

–  patvirtinami per Europos Parlamento svarstymą priimti jo biudžeto pakeitimai, taikant 9 pareigybių sumažinimą;

–  patvirtinami per Tarybos svarstymą priimti jos biudžeto pakeitimai;

–  Teisingumo Teismui suteikiamos 7 papildomos pareigybės (+ EUR 300 000);

–  patvirtinami per Europos Parlamente vykusį Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto biudžeto svarstymą priimti pakeitimai.

Tikimasi, kad 2015 m. lapkričio 26 d. Komisija patvirtins ataskaitą dėl 2015 m. darbo užmokesčių atnaujinimo, kuris galios atgaline tvarka nuo 2015 m. liepos 1 d. visų ES institucijų darbuotojų atlyginimams ir pensijoms, poveikio biudžetui.

Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, sutartas įsipareigojimų dydis yra 8 935,2 mln. EUR, iki viršutinių 5 išlaidų kategorijos išlaidų ribų paliekant 547,8 mln. EUR maržą.

Europos Sąjungos solidarumo fondas

Nustatyti tokios apimties įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija siūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomaisiais raštais Nr. 1 ir 2/2016, įskaitant avansų mokėjimams skirtą 50 mln. EUR sumos iš Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimą.

1.4.  Mokėjimų asignavimai

2016 m. biudžete numatyta bendra mokėjimų asignavimų suma – 143 885,3 mln. EUR, įskaitant su lankstumo priemonės lėšų mobilizavimu susijusią 832,8 mln. EUR sumą.

Nustatyti tokie įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija siūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomaisiais raštais Nr. 1 ir 2/2016, apimantys šiuos pataisymus, kuriems pritarė Taikinimo komitetas:

1.  visų pirma, atsižvelgiama į susitarimu nustatytą nediferencijuotosioms išlaidoms skirtų įsipareigojimų asignavimų, kurių mokėjimų asignavimų apimtis iš esmės prilygsta įsipareigojimų asignavimų apimčiai, sumą. Tai galioja ir decentralizuotoms agentūroms, kurioms skiriamų ES mokėjimų asignavimų sumos pasiūlymas pateiktas anksčiau išdėstytame 1.2 skirsnyje; bendras poveikis biudžetui – 140,0 mln. EUR sumažinimas;

2.  nustatoma, kad mokėjimų asignavimai visiems naujiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams sudaro 50 % atitinkamų įsipareigojimų asignavimų arba Parlamento siūlomą sumą, jei ji mažesnė; nustatoma, kad mokėjimų asignavimų visiems pratęstiems vykdomiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams suma atitinka biudžeto projekte numatytą sumą prie jos pridedant 50 % atitinkamų naujų įsipareigojimų asignavimų arba Parlamento siūlomą sumą, jei ji mažesnė; bendras poveikis biudžetui – 29,5 mln. EUR padidinimas;

3.  Mokėjimų asignavimų išlaidos sumažinamos 460,1 mln. EUR suma, kaip nurodyta:

Eurais

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2016 m. biudžeto projektas (įskaitant Taisomuosius raštus Nr. 1 ir Nr. 2)

2016 m. biudžetas

Skirtumas

02 05 01

Globalios palydovinės radijo navigacijos infrastruktūros ir paslaugų („Galileo“) kūrimas ir teikimas iki 2020 m.

308 000 000

297 000 000

-11 000 000

02 05 02

Palydovinių paslaugų teikimas GPS veikimui gerinti siekiant iki 2020 m. palaipsniui aprėpti visą Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) regioną (EGNOS)

215 000 000

207 000 000

-8 000 000

02 05 51

Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir „Galileo“) užbaigimas

17 000 000

16 000 000

-1 000 000

02 06 01

Kosminės erdvės stebėjimu ir in situ duomenimis paremtų operatyvinių paslaugų teikimas (Copernicus)

125 000 000

121 000 000

-4 000 000

02 06 02

Savarankiškų Sąjungos Žemės stebėjimo pajėgumų kūrimas (Copernicus)

475 000 000

459 000 000

-16 000 000

04 02 19

Europos socialinio fondo užbaigimas — Regionų konkurencingumas ir užimtumas (2007–2013 m.)

1 130 000 000

1 109 595 811

-20 404 189

04 02 61

Europos socialinis fondas — Pereinamojo laikotarpio regionai — Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

930 000 000

927 965 850

-2 034 150

04 02 62

Europos socialinis fondas — Labiau išsivystę regionai — Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

2 200 000 000

2 178 091 258

-21 908 742

04 02 63 01

Europos socialinis fondas — Techninė pagalba veiklai

12 000 000

7 200 000

-4 800 000

05 04 05 01

Kaimo plėtros programos

3 268 000 000

3 235 000 000

-33 000 000

05 04 60 01

Tvarios kaimo plėtros ir teritorijos bei aplinkos požiūriu darnesnio, klimatui palankesnio, novatoriškesnio Sąjungos žemės ūkio sektoriaus skatinimas

8 574 000 000

8 487 000 000

-87 000 000

13 03 18

Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) veiklos užbaigimas — Regionų konkurencingumas ir užimtumas

2 345 348 000

2 302 998 509

-42 349 491

13 03 61

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Pereinamojo laikotarpio regionai — Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

1 863 122 000

1 860 036 800

-3 085 200

13 03 62

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Labiau išsivystę regionai — Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

2 775 630 000

2 750 605 336

-25 024 664

13 03 64 01

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Europos teritorinis bendradarbiavimas

328 430 000

284 930 000

-43 500 000

13 03 65 01

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Veiklos techninė pagalba

66 215 941

57 415 941

-8 800 000

13 03 66

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Novatoriški tvarios miestų plėtros veiksmai

53 149 262

48 649 262

-4 500 000

13 04 01

Sanglaudos fondo projektų užbaigimas (iki 2007 m.)

90 000 000

70 000 000

-20 000 000

13 04 60

Sanglaudos fondas — Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

4 100 000 000

4 077 806 436

-22 193 564

13 04 61 01

Sanglaudos fondas — Techninė pagalba veiklai

22 106 496

20 606 496

-1 500 000

32 05 01 02

ITER infrastruktūros statyba, paleidimas ir eksploatavimas — Europos ITER įgyvendinimo bendroji įmonė — Branduolių sintezės energija (F4E)

150 000 000

131 000 000

-19 000 000

32 05 51

Europos ITER bendrosios įmonės steigimo užbaigimas — Branduolių sintezės energija (F4E) (2007–2013 m.)

350 000 000

289 000 000

-61 000 000

Iš viso

-460 100 000

4.  Bendras anksčiau pateiktose 1–3 dalyse nurodytų mokėjimų asignavimų lygis yra 570 6 mln. EUR mažesnis, negu atitinkamuose išlaidų punktuose siūlė Komisija savo biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomaisiais raštais Nr. 1 ir 2/2016.

1.5.  Biudžeto pastabos

Europos Parlamento ar Tarybos padarytiems biudžeto pastabų pakeitimams pritariama, jeigu jais nekeičiama ar neišplečiama esamo teisinio pagrindo taikymo sritis, nepažeidžiama institucijų administracinė autonomija, nekeliama veiklos sunkumų arba jeigu jų neįmanoma padengti iš turimų išteklių (kaip nurodyta rašto dėl įgyvendinamumo priede).

1.6.  Naujos biudžeto eilutės

Jei bendrose išvadose, dėl kurių susitarė Taikinimo komitetas arba kartu susitarė abi biudžeto valdymo institucijos per jų atitinkamą svarstymą, nenurodyta kitaip, išlaikoma Komisijos pasiūlytame biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomaisiais raštais Nr. 1 ir 2/2016, pateikta biudžeto nomenklatūra be pakeitimų, išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus bei Europos piliečių iniciatyvos 18 04 01 straipsnio padalinimą į dvi dalis: 18 04 01 „programa „Europa piliečiams“ — Atminimo stiprinimas ir pilietinio dalyvavimo Europos Sąjungos lygmeniu gebėjimų didinimas“ ir 18 04 01 02 „Europos piliečių iniciatyva“.

2.  2015 m. biudžetas

Priimamas Komisijos pasiūlytas Taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projektas.

3.  Bendri pareiškimai

3.1.  Bendras Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos

„Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija primena, kad jaunimo nedarbo mažinimas tebėra vienu iš svarbių ir bendrų politinių prioritetų, ir šiuo tikslu dar kartą patvirtina savo ryžtą kuo veiksmingiau panaudoti turimas biudžeto lėšas šiai problemai spręsti, visų pirma skiriant jas Jaunimo užimtumo iniciatyvai.

Jie primena, kad 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Žemiau 2014–2017 m. DFP viršutinių įsipareigojimų asignavimų ribų likusios maržos sudaro bendrąją DFP įsipareigojimų maržą, kurią galima panaudoti viršijant DFP nurodytas 2016–2020 m. viršutines ribas, nustatytas politiniams tikslams, susijusiems su augimu ir užimtumu, visų pirma jaunimo užimtumu.

Atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą / persvarstymą, Komisija atsižvelgs į Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimo rezultatus ir prireikus pateiks pasiūlymų dėl iniciatyvos pratęsimo iki 2020 m.

Taryba ir Parlamentas įsipareigoja skubiai išnagrinėti Komisijos pateiktus pasiūlymus šiuo klausimu.“

3.2.  Bendras pareiškimas dėl 2016–2020 m. mokėjimų prognozės

„Remdamiesi galiojančiu susitarimu dėl 2015–2016 m. mokėjimų plano, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija patvirtina veiksmus, kurių imtasi, kad būtų palaipsniui patenkinti susikaupę neįvykdyti mokėjimo prašymai pagal 2007–2013 m. sanglaudos programas ir kad būtų geriau vykdoma visų susikaupusių neapmokėtų sąskaitų visose išlaidų kategorijose stebėsena. Jie pabrėžia savo įsipareigojimą užkirsti kelią panašiam neapmokėtų sąskaitų susikaupimui ateityje, be kita ko, sukuriant ankstyvo įspėjimo sistemą.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija visus metus aktyviai stebės 2016 m. biudžeto vykdymo pagal sutartą mokėjimų planą būklę; visų pirma 2016 m. biudžete numatyti asignavimai leis Komisijai iki 2016 m. pabaigos sumažinti metų pabaigoje susikaupusį neįvykdytų mokėjimų prašymų pagal 2007–2013 m. sanglaudos programas skaičių taip, kad jie sudarytų apie 2 mlrd. EUR.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija specialiuose tarpinstituciniuose posėdžiuose, kurie 2016 m. politiniu lygmeniu turėtų vykti bent tris kartus, toliau vertins mokėjimų vykdymą ir naujausias prognozes pagal Tarpinstitucinio susitarimo priedo 36 punktą.

Atsižvelgdami į tai, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija primena, kad tuose posėdžiuose taip pat turėtų būti sprendžiama dėl ilgesnio laikotarpio prognozių dėl tikėtinos mokėjimų raidos iki 2014–2020 m. DFP pabaigos.“

3.3.  Europos Parlamento pareiškimas dėl Tarpinstitucinio susitarimo 27 punkto taikymo

Europos Parlamentas yra įsipareigojęs toliau mažinti savo etatų plane numatytą bendrą etatų skaičių ir šį mažinimą užbaigti iki 2019 m., laikantis toliau nurodyto tvarkaraščio, atsižvelgdamas į tai, kad grynasis 18 etatų sumažinimas bus įgyvendintas 2016 m.:

Europos Parlamento etatų plane patvirtintų etatų bendro skaičiaus metinis grynasis sumažinimas, palyginti su ankstesniais metais

Etatai, kurie dar turi būti sumažinti siekiant 5 proc. tikslo(6)

2017 m

2018 m

2019 m

2017–2019 m.

179

-60

-60

-59

-179

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0376.
(2) OL L 163, 2007 6 23, p. 17.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(5) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(6) Europos Parlamentas laikosi nuomonės, kad 5 proc. mažinimo tikslas netaikomas jo etatų plane numatytiems frakcijų laikiniesiems etatams.


Sprendimai dėl mokesčių ir kitos panašaus pobūdžio ar poveikio priemonės
PDF 756kWORD 473k
Rezoliucija
Priedas
Priedas
Priedas
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (2015/2066(INI))
P8_TA(2015)0408A8-0317/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 4 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107, 108, 113, 115, 116, 175 ir 208 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą dėl specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto įsteigimo, jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės(1),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ) atskleistus faktus apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių ir kitą žalingą praktiką Liuksemburge, kurie tapo žinomi kaip „LuxLeaks“,

–  atsižvelgdamas į G 7, G 8 ir G 20 aukščiausiojo lygio susitikimų rezultatus tarptautiniais mokesčių klausimais (visų pirma 2015 m. birželio 7–8 d. Elmau vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, 2014 m. lapkričio 15–16 d. Brisbene vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, 2013 m. rugsėjo 5–6 d. Sankt Peterburge vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, 2013 m. birželio 17–18 d. Loch Erne vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo ir 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Pitsberge vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimą „Žalinga mokesčių konkurencija: nauja globali problema“ (angl. „Harmful Tax Competition: An Emerging Global Issue“),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. EBPO pranešimą „Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimas“ (BEPS), EBPO BEPS veiksmų planą ir vėlesnius leidinius,

–  atsižvelgdamas į neseniai priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (2013 m. kovo 14 d.), dėl apmokestinimo (2013 m. gegužės 22 d.), dėl automatinio keitimosi informacija (2014 m. gruodžio 18 d.), dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS), automatinio keitimosi informacija pasauliniu mastu ir žalingų mokesčių priemonių (2014 m. gruodžio 18 d.) ir dėl mokesčių slėpimo (2014 m. birželio 27 d.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos išvadas ir jos ataskaitą Europos Vadovų Tarybai mokesčių klausimais,

–  atsižvelgdamas į Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimo) pusės metų veiklos ataskaitas Tarybai dėl elgesio kodekso,

–  atsižvelgdamas į Administracinio bendradarbiavimo direktyvą(2), Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą(3) ir į naujausius Komisijos pasiūlymus dėl iš dalies jas keičiančių teisėkūros procedūra priimamų aktų,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 90/435/EEB(4) (Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyva) dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/56/ES(5), kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias [SESV 108 straipsnio] taikymo taisykles(6),

–  atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB(8),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl ES jungtinio sandorių kainodaros forumo darbo ginčų vengimo ir sprendimo procedūrų srityje ir dėl ES išankstinių kainodaros susitarimų gairių (COM(2007)0071),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 10 d. Komisijos pranešimą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“ (COM(2015)0302),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. Komisijos komunikatą dėl mokesčių skaidrumo kaip kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu priemonės (COM(2015)0136),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012)0722),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl agresyvaus mokesčių planavimo (C(2012)8806),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų (C(2012)8805),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 27 d. Komisijos komunikatą dėl konkrečių kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, susijusiu ir su trečiosiomis šalimis, stiprinimo būdų (COM(2012)0351),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2011)0121) ir į 2012 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento poziciją dėl jos(10),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl verslo apmokestinimo elgesio kodekso(11) ir į reguliarias Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) ataskaitas Tarybai,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją dėl informatorių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į „Simmons & Simmons“ 1999 m. ataskaitą dėl administracinės praktikos, paminėtos 1999 m. Elgesio kodekso grupės ataskaitos (vadinamosios D. Primarolo ataskaitos (SN 4901/99)) 26 dalyje, ir į 2009 m atnaujintą „Simmons & Simmons“ ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 8 d. Parlamento priimtus pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, ir Direktyvos 2013/34/ES nuostatos, susijusios su tam tikrais įmonės valdymo pareiškimo elementais, pakeitimus(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl metinės mokesčių ataskaitos(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl 2013 m. metinės ataskaitos „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu“(16).

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl raginimo konkrečiais būdais kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl gero valdymo mokesčių srityje skatinimo(20),

–  atsižvelgdamas į įvairius parlamentinius klausymus nacionaliniuose parlamentuose (ypač Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmuose, JAV Senate ir Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje) ir po jų parengtus pranešimus ta pačia tema,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto pranešimą (A8-0317/2015),

„LuxLeaks“: faktai ir skaičiai

A.  kadangi „LuxLeaks“ skandalas, kuris kilo 2014 m. lapkričio 5 d. Tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos konsorciumui paskelbus apie 28 000 puslapių konfidencialių dokumentų, kuriais 2002–2010 m. sudaryta daugiau nei 500 privačių mokesčių srities susitarimų tarp Liuksemburgo mokesčių administratoriaus ir daugiau nei 300 daugiašalių korporacijų, atskleidė slaptų sandorių, kuriems būdingos sudėtingos finansinės struktūros, skirtos mokesčiams drastiškai sumažinti, naudojimo mastą; kadangi daugeliu atvejų Liuksemburgo dukterinės bendrovės, kurios versle valdo šimtus milijonų eurų, vykdo nežymią ekonominę veiklą Liuksemburge ir menkai joje dalyvauja;

B.  kadangi su pelno mokesčių bazės erozija ir agresyvaus mokesčių planavimo praktika susijusios problemos žinomos ir tarptautiniu mastu analizuojamos jau ne vieną dešimtmetį; kadangi „LuxLeaks“ atkreipė visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į šias problemas, atskleisdamas abejonių keliančią apmokestinimo praktiką, kurią vienoje konkrečioje valstybėje narėje skatina apskaitos įmonės; kadangi Komisijos tyrimai ir Parlamento darbas, atliktas dalyvaujant jo specialiajam komitetui, parodė, kad tai buvo ne vienintelis atvejis, bet plačiai Europoje ir už jos ribų paplitusi praktika, kai imamasi mokestinių priemonių siekiant sumažinti tam tikrų didelių korporacijų bendrus mokestinius įsipareigojimus, kad kitų šalių (kai kuriose iš jų taikomos griežto taupymo priemonės) sąskaita būtų dirbtinai padidinta nacionalinė mokesčio bazė;

C.  kadangi tokie veiksmai, dėl kurių dažnai prarandamas ryšys tarp vietos, kurioje vertė sukuriama, ir vietos, kurioje apmokestinamas pelnas, neapsiriboja išankstiniais sprendimais dėl mokesčių, bet apima įvairią žalingą mokesčių praktiką, kurią taiko nacionaliniai mokesčių administratoriai ES viduje ir už jos ribų;

D.  kadangi viešas tokios praktikos nagrinėjimas yra demokratinės kontrolės dalis; kadangi, atsižvelgiant į jos neigiamą poveikį visai visuomenei, ji gali tęstis tik tol, kol nebus atskleista ar bus toleruojama; kadangi tiriamosios žurnalistikos atstovai, nevyriausybinis sektorius ir akademinė bendruomenė padeda atskleisti mokesčių vengimo atvejus ir apie juos informuoja visuomenę; kadangi, jei tokių atvejų neįmanoma išvengti, jų atskleidimas neturėtų priklausyti nuo pavienių informatorių drąsos ir moralės, o turėtų būti sistemingesnio ataskaitų teikimo ir keitimosi informacija mechanizmų dalis;

Valstybių narių požiūris į įmonių apmokestinimą

E.  kadangi 28 Sąjungos valstybės narių gautos įmonių pelno mokesčių įplaukos 2012 m. sudarė vidutiniškai 2,6 proc. BVP(21);

F.  kadangi pagal Sutartį už tiesioginį apmokestinimą daugiausiai atsakingos valstybės narės; kadangi, nors ES turi teisę priimti sprendimus mokesčių srityje, tos kompetencijos įgyvendinimui paprastai taikomas vienbalsiškumo Taryboje reikalavimas; kadangi dėl to ES lygmeniu įmonių apmokestinimo srityje dar nėra priimtas joks svarus sprendimas, nepaisant pastarojo meto ES integracijos pokyčių, susijusių su ES vidaus rinka ir kitomis sritimis, kurioms taikomos ES Sutartys, pavyzdžiui, tarptautiniais prekybos susitarimais, bendra valiuta, ekonomikos ir fiskaliniu valdymu, pinigų plovimo prevencijos principais ir teisės aktais; kadangi valstybės narės privalo laikytis Europos konkurencijos teisės ir užtikrinti, kad jų mokesčių teisės aktai atitiktų vidaus rinkos principus ir neiškraipytų konkurencijos; kadangi, taikant vienbalsiškumo taisyklę Taryboje, kai kiekvienai valstybei narei suteikiama veto teisė, sumažėja paskatų pereiti nuo status quo prie labiau bendradarbiavimu grindžiamo sprendimo; kadangi norint pakeisti vienbalsiškumo reikalavimą sprendžiant tiesioginio apmokestinimo klausimus reikėtų keisti Sutartį (nebent būtų naudojama SESV 116 straipsnyje išdėstyta procedūra);

G.  kadangi dabartinė padėtis, kai kiekviena valstybė narė turi veto teisę, reiškia, jog visos valstybės narės turi veikti ryžtingai ir bendradarbiauti sprendžiant Europos masto problemą, susijusią su mokesčių slėpimu ir vengimu;

H.  kadangi, nepaisant keleto sveikintinų pavyzdžių, nacionalinės politikos atstovai iki šiol nebuvo labai aktyvūs sprendžiant mokesčių vengimo (įskaitant išankstinius sprendimus dėl mokesčių) problemą;

I.  kadangi Europos bendrojoje rinkoje kapitalas gali judėti laisvai, o didelės įmonės teikia konsoliduotas savo veiklos ataskaitas, tačiau mokesčius surenka nacionalinės mokesčių institucijos, kurios viena kitai teikia labai nedaug informacijos;

J.  kadangi užbaigtoje kurti ES vidaus rinkoje jokie dirbtiniai iškraipymai neturėtų turėti įtakos priimant sprendimus dėl investicijų ir įmonės buveinės; tačiau kadangi, siekiant pritraukti investicijų ir verslą, globalizacija, skaitmeninimu ir laisvu kapitalo judėjimu sudaromos sąlygos intensyvesnei mokesčių konkurencijai tarp valstybių narių ir su trečiosiomis valstybėmis; kadangi svarbu Europoje išlaikyti ir į ją pritraukti įmones, tačiau tai neturėtų būti daroma taikant potencialiai žalingas mokesčių schemas, kurių tikslas – visų pirma skatinti investicijas ir pritraukti papildomos ekonominės veiklos, reaguojant į kaimyninėse šalyse pradėtas taikyti panašias priemones, arba kuriomis siekiama ištaisyti išankstinį disbalansą tarp valstybių narių, susijusį su santykiniu turtu, dydžiu ar periferine padėtimi; kadangi atrodo, kad tam tikrose jurisdikcijose esama sąsajos tarp patrauklių pelno mokesčio sistemų ir didelio nacionalinio turto; kadangi optimalus mokesčių sistemų modelis priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl atskirose šalyse įdiegti skirtingi modeliai; kadangi žalinga mokesčių konkurencija tarp valstybių narių varžo bendrosios rinkos galimybes;

K.  kadangi, vietoje to, jog vien sutelktų dėmesį į patrauklios verslo aplinkos (pavyzdžiui, geros infrastruktūros ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos) reklamą, be kita ko, naudojant našumą didinančias išlaidas, ir užtikrintų mokesčių sistemos stabilumą ir nuspėjamumą, šalys, žaisdamos mokesčių konkurencijos žaidimą, naudoja savo nacionalinės teisės aktus ir savo mokesčių sutarčių tinklus reklamuodamos save kaip šalis, į kurias verta investuoti, kaip centrus, per kuriuos galima nukreipti finansinius srautus arba kuriuose galima apskaityti pelną, tokiu būdu savo šalių partnerių sąskaita pritraukdamos verslą arba „pašto dėžutės“ tipo įmones, ir sukurdamas nesąžiningą praktiką šalių partnerių santykiuose; kadangi kiekviena valstybė, vertinama atskirai, turi aiškų interesą veikti kitų sąskaita, t. y. pirmoji parengti ir įgyvendinti konkrečias mokesčių schemas ir nuostatas, kuriomis siekiama pritraukti mokesčių bazę, ir paskutinė dalyvauti bet kokiuose bendradarbiavimo ir koordinuotuose veiksmuose, kuriais būtų kovojama su mokesčių vengimu;

L.  kadangi esama mokesčių konkurencijos tarp valstybių narių; kadangi ES sutarties 4 straipsnyje išdėstytas nuoširdaus Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimo principas; kadangi valstybės narės turėtų visapusiškai taikyti nuoširdaus bendradarbiavimo principą mokesčių konkurencijos srityje;

M.  kadangi kai kurios valstybės narės laikosi prieštaringos pozicijos mokesčių vengimo klausimu, viena vertus, reikšdamos nepasitenkinimą dėl savo nacionalinės mokesčių bazės erozijos, kita vertus, būdamos atsakingos už esamų nacionalinių ir tarptautinių mokesčių sistemų, kurios sudarė tam sąlygas, kūrimą ir vis dėlto stabdydamos bet kokį savo mokesčių sistemų vystymąsi siekiant labiau suderinto sprendimo; kadangi, paisant visapusiško kapitalo judumo ES ir atsižvelgiant į Komisijos nustatytą tikslą sukurti kapitalo rinkų sąjungą, reikėtų visiškai atsižvelgti į nacionalinių mokesčių sistemų ir įplaukų tarpusavio priklausomybę ir abipusį poveikį, turint omenyje atskirų valstybių narių sprendimų dėl mokesčių didelį teigiamą ir neigiamą tarpvalstybinį šalutinį poveikį, nes vienos šalies mokesčių paskata yra kitos šalies mokesčių bazės erozija;

N.  kadangi susiduriama su paradoksu, kai laisva valstybių narių konkurencija mokesčių srityje pavirto antikonkurencine elgsena ir konkurencijos iškraipymais;

O.  kadangi Europos bendrosios rinkos įgyvendinimas yra labai naudingas nacionalinei šalių ekonomikai, nes valstybės tampa konkurencingesnės ir patrauklesnės pasaulinėje ekonomikoje, ir kadangi mokesčių konvergencija tarp valstybių narių galiausiai turės tą patį poveikį;

P.  kadangi teisės aktų leidėjai ir dažnai nepakankamai išteklių turintys mokesčių administratoriai negali numatyti naujų mokesčių vengimo schemų, kurias kuria ir skatina patarėjai mokesčių klausimais, visų pirma labai didelės apskaitos įmonės, teisininkai ir tarpinės įmonės, o tik į jas reaguoti, kartais labai vėlai; kadangi, be kita ko, patirtis rodo, jog ES institucijos, kurios turėtų užkirsti kelią žalingoms mokesčių priemonėms (pavyzdžiui, 1998 m. valstybių narių įsteigta Elgesio kodekso grupė arba, kaip Sutarčių sergėtoja, Komisija), pasirodė esančios nepajėgios kovoti su šiais nepageidaujamais reiškiniais, kartais reaguodamos nerezultatyviu būdu arba remdamosi pernelyg ribotais įgaliojimais, ir kad ES pradėta taikyti daug naujų ir dažnai agresyvių mokesčių vengimo priemonių ar susitarimų, pavyzdžiui, lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas; kadangi ES ir visame pasaulyje daugiašalės korporacijos, kurdamos savo mokesčių vengimo schemas, pasikliauja gerai organizuoto ir kvalifikuoto patarėjų mokesčių klausimais bei bankų ir kitų finansinių paslaugų teikėjų sektoriaus žiniomis; kadangi šiam sektoriui tuo pat metu atstovaujama vyriausybėms ir viešosioms valdžios institucijoms mokesčių klausimais patariančiose įstaigose, pavyzdžiui, ES Gero mokesčių srities valdymo platformoje; kadangi susirūpinimą kelia interesų konfliktai, kurių gali kilti tada, kai tos pačios įmonės teikia konsultacijas ir viešosios valdžios institucijoms, ir privačioms daugiašalėms korporacijoms;

Q.  kadangi bet koks mokesčių planavimas turi būti vykdomas laikantis teisės aktų ir taikytinų sutarčių; kadangi atitinkamai geriausias atsakas agresyviam mokesčių planavimui yra geri teisės aktai ir tarptautinis koordinavimas – taip bus pasiekta norimų rezultatų;

R.  kadangi lemiamą įtaką siekiant numatytų tikslų daro teisės aktų įgyvendinimas; kadangi toks įgyvendinimas yra nacionalinių administravimo institucijų reikalas, o jos dažnai neturi paskatų bendradarbiauti tarpusavyje Europos lygmeniu; kadangi tokia padėtis dar labiau padidina skirtumus, kurių jau esama dėl skirtingų Sąjungos valstybių teisės aktų;

S.  kadangi institucijų trejetas (Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas ir Tarptautinis valiutos fondas), prižiūrintis finansinio ir fiskalinio koregavimo programas tokiose valstybėse narėse, kaip Portugalija ir Graikija, nemėgino užkirsti kelio mokestinėms amnestijoms, išankstiniams sprendimams dėl mokesčių, mokesčių lengvatoms ir atleidimo nuo mokesčių schemoms, kurie buvo ir yra neteisingi ir diskriminaciniai, palankūs korporacijoms ir pavieniams asmenims, vengiantiems mokėti mokesčius, sukeliantys drastišką valstybės įplaukų mažėjimą ir didinantys naštą ir taip pernelyg apmokestintoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir piliečiams;

T.  kadangi su mokesčiais ir pinigų plovimu susijusių nusikaltimų, dažnai apimančių finansines operacijas ir juridinius asmenis keliose jurisdikcijose, tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas yra labai sudėtingas procesas; kadangi valstybių narių tarnautojai, atsakingi už mokestinių nusikaltimų ir kitų finansinių nusikaltimų tyrimą ir juos padariusių asmenų baudžiamąjį persekiojimą, dažnai nėra pakankamai apmokyti ir neturi pakankamai išteklių;

U.  kadangi pastarųjų metų griežto taupymo ir biudžetinių suvaržymų politika gerokai sumažino mokesčių administratorių galimybę tirti mokestinius nusikaltimus ir žalingos mokesčių praktikos atvejus; kadangi šie suvaržymai buvo ypač žalingi valstybėms, kuriose buvo vykdomos trejeto finansinės pagalbos programos, nes jose įplaukų į biudžetą didinimas buvo pasiektas pernelyg apmokestintų MVĮ ir piliečių sąskaita, o didelės korporacijos ir turtingi mokesčių vengėjai dažnai naudojosi mokesčių amnestija, išankstiniais sprendimais dėl mokesčių ir kitomis mokesčių lengvatų ir atleidimo nuo mokesčių schemomis (kaip buvo Portugalijos ir Graikijos atveju);

Išankstiniai sprendimai dėl mokesčių ir žalinga mokesčių praktika

V.  kadangi galimos taikymo srities ir temų, privalomojo pobūdžio, naudojimo dažnumo, viešumo, trukmės ir mokesčių mokėjimo atžvilgiu išankstiniai sprendimai dėl mokesčių apima įvairią valstybių narių praktiką – nuo ad hoc politikos iki aiškiai apibrėžto teisės aktų taikymo; kadangi nėra visuotinai priimtos išankstinių sprendimų dėl mokesčių apibrėžties tarptautiniu lygmeniu, išskyrus Komisijos nuorodą į juos kaip bet kokį pranešimą ar kitą dokumentą, ar panašų poveikį turintį veiksmą, atliktą valstybės narės ar jos vardu, dėl jos mokesčių įstatymų aiškinimo ar taikymo;

W.  kadangi išankstiniai sprendimai dėl mokesčių savaime nekelia problemų, nes jais galima – o tai ir yra jų pirminė paskirtis – mokesčių mokėtojui užtikrinti teisinį tikrumą ir sumažinti sąžiningoms įmonėms tenkančią finansinę riziką tais atvejais, kai mokesčių įstatymai arba jų konkretus taikymas tam tikrais atvejais yra neaiškūs ar gali būti skirtingai suprantami, ypač sudėtingų sandorių atveju, ir taip išvengti būsimų ginčų tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus;

X.  kadangi išankstinių sprendimų praktika, vystant glaudesnius ir labiau bendradarbiavimu pagrįstus ryšius tarp mokesčių administratorių ir mokesčių mokėtojų, virto priemone vis painesnės tam tikrų sandorių apmokestinimo tvarkos problemai spręsti vis sudėtingesnėje skaitmeninėje pasaulinėje ekonomikoje; kadangi (nors valstybės narės, išlaikydamos išankstinių sprendimų slaptumą, vis dėlto tvirtina, jog jie nėra priimami savo nuožiūra ir tėra galiojančių mokesčių teisės aktų išaiškinimo priemonė) Parlamento specialiojo komiteto veikla patvirtino, kad išankstiniai sprendimai dėl mokesčių gali būti priimami be jokio teisinio pagrindo, laikantis neoficialios arba savo nuožiūra nustatomos tvarkos, palaikančios mokesčių sumetimais pagrįstas struktūras, kurioms naudojamos mokesčių planavimo priemonės, kurias siekdamos sumažinti savo mokesčių įmokas paprastai taiko daugiašalės korporacijos; kadangi ši problema visų pirma (bet neišimtinai) pasitaiko priimant išankstinius sprendimus dėl bendrovių viduje atliekamų operacijų kainodaros (vadinamuosius išankstinius kainodaros susitarimus); kadangi suteikiant teisinį tikrumą tik tam tikriems atrinktiems subjektams gali atsirasti nelygybė tarp įmonių, dėl kurių sprendimas buvo priimtas, ir to paties sektoriaus įmonių, dėl kurių sprendimas nebuvo priimtas;

Y.  kadangi nei EBPO, nei Europos Komisija nepareikalavo nutraukti išankstinių sprendimų dėl mokesčių praktikos kaip tokios;

Z.  kadangi išankstiniai sprendimai dėl mokesčių neturėtų turėti įtakos jokio sandorio apmokestinimo tvarkai ir vienam mokesčių mokėtojui neteikti daugiau naudos nei kitam, tačiau turėtų vienodomis aplinkybėmis turėti tokį pat poveikį kaip pagrindinių mokesčių nuostatų ex post taikymas; kadangi dėl to šiame pranešime dėmesys skiriamas ne tik išankstiniams sprendimams dėl mokesčių, tačiau, atsižvelgiant į Parlamento specialiajam komitetui (TAXE) suteiktus įgaliojimus, ir bet kokiai kitai panašaus pobūdžio ar poveikio mokesčių priemonei, kuriai taikytinas bendrinis terminas „žalinga mokesčių praktika“, t. y. priemonėms, kuriomis siekiama pritraukti įmonių nerezidenčių arba sandorių kitų mokesčių jurisdikcijų, kuriose šie sandoriai įprastai turėtų būti apmokestinami, sąskaita, arba priemonėms, kuriomis siekiama suteikiama privilegijų tik tam tikroms įmonėms, tokiu būdu iškraipant konkurenciją;

AA.  kadangi žalinga mokesčių praktika tam tikru mastu gali būti susieta su vienu ar keletu iš toliau nurodytų nepageidaujamų padarinių: nepakankamu skaidrumu, savavališka diskriminacija, konkurencijos iškraipymu ir nevienodomis veiklos sąlygomis ES vidaus rinkoje bei už jos ribų, poveikiu bendrosios rinkos vientisumui, mokesčių sistemos teisingumu, stabilumu ir teisėtumu, mažiau mobilių ekonominių veiksnių didesniu apmokestinimu, padidėjusia įvairių formų ekonomine nelygybe, nesąžininga valstybių konkurencija, mokesčių bazės erozija, socialiniu nepasitenkinimu, nepasitikėjimu bei demokratijos stoka;

AB.  kadangi reikėtų pripažinti, kad, nors MVĮ tebėra ekonomikos ir užimtumo Europoje varomoji jėga, daugiašalės įmonės taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant investicijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; kadangi tų įmonių teisingas mokesčių įmokų indėlis tose šalyse, kuriose faktiškai vykdoma ekonominė veikla ir kuriama vertė, išlieka svarbus Europos visuomenių gerovei ir tvarumui;

Specialiojo komiteto darbas

AC.  kadangi Parlamento kompetentingas specialusis komitetas, įsteigtas 2015 m. vasario 26 d., surengė 14 posėdžių, kuriuose išklausė Komisijos Pirmininką Jeaną Claude'ą Junckerį, už konkurenciją atsakingą Komisijos narę Margrethe Vestager, už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingą Komisijos narį Pierre'ą Moscovici, pareigas einantį Tarybos pirmininką Pierre'ą Gramegna, Prancūzijos finansų ministrą Michelį Sapiną, Vokietijos finansų ministrą Wolfgangą Schäuble, Italijos finansų ministrą Pier Carlo Padoan ir Ispanijos finansų ministrą Luisą de Guindosą, EBPO atstovus, taip pat informatorius, tiriamosios žurnalistikos atstovus, ekspertus, akademinės bendruomenės atstovus, daugiašalių korporacijų, profesinių asociacijų, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus bei ES nacionalinių parlamentų narius (žr. 1 priedą); kadangi faktų nustatymo misijų tikslu TAXE komiteto delegacijos, siekdamos išnagrinėti konkrečius trečiųjų šalių aspektus, susijusius su jam suteiktais įgaliojimais, aplankė Šveicariją, o taip pat aplankė šias valstybes nares: Belgiją, Liuksemburgą, Airiją, Nyderlandus ir Jungtinę Karalystę; kadangi taip pat buvo surengti susitikimai su Gibraltaro ir Bermudų vyriausybių atstovais; kadangi, nors visa ši veikla ir suteikė įvairios vertingos informacijos apie mokesčių sistemas ir praktiką visoje ES, nebuvo atsakyta į visus aktualius klausimus, įskaitant išlikusį Komisijos Pirmininko Jeano Claude'o Junckerio teiginių nenuoseklumą dėl ilgą laiką slapto J. Krecké pranešimo puslapio;

AD.  kadangi tam tikrą komiteto darbą apsunkino tai, jog kai kurios valstybės narės ir Taryba laiku nepateikė atsakymų (žr. 2 priedą) ir galiausiai neperdavė visų prašomų dokumentų arba davė vien mandagų atsakymą, kuriame beveik neaptarti esminiai prašymų aspektai; kadangi iš 17 pakviestų daugiašalių korporacijų tik keturios pirmą kartą pakvietus sutiko atvykti į komiteto posėdžius 2015 m. birželio ir liepos mėn.; kadangi dar 11 daugiašalių korporacijų sutiko atvykti į komitetą tik TAXE komitetui balsavus dėl pranešimo ir pakartotinai raginant, todėl likus nedaug laiko iki balsavimo plenariniame posėdyje turėjo būti sušauktas naujas neeilinis posėdis (žr. 3 priedą); kadangi Komisija taip pat bendradarbiavo ne visapusiškai ir atsiuntė visus Elgesio kodekso grupės posėdžių dokumentus ir neoficialius posėdžių užrašus, siūlydama (dėl kai kurių valstybių narių priešiško nusiteikimo) taikyti tik riboto konsultavimosi procedūrą; kadangi dėl šios priežasties komiteto kadenciją reikėjo pratęsti;

AE.  kadangi priimant šį pranešimą Komisija vis dar vykdė keletą valstybės pagalbos tyrimų dėl sandorių kainodaros susitarimų, patvirtintų išankstiniais sprendimais dėl mokesčių ir panašaus pobūdžio ar poveikio priemonėmis, kurie turi įtakos tam tikroms daugiašalių korporacijų patronuojamoms įmonėms paskirstytam apmokestinamajam pelnui;

Pelno mokesčio praktikos valstybėse narėse apžvalga

1.  primena, kad pramoninėse šalyse taikomi įmonių apmokestinimo modeliai sukurti XX a. amžiaus pirmoje pusėje, kai tarpvalstybinė veikla buvo ribota; atkreipia dėmesį į tai, kad globalizacija ir ekonomikos skaitmeninimas iš esmės pakeitė pasaulinę vertės grandinę ir rinkų veikimą ir kad pačios didžiausios įmonės dabar turi tarpvalstybinę struktūrą, todėl reikia peržengti nacionalines mokesčių taisykles; pabrėžia, kad nacionalinės ir tarptautinės apmokestinimo taisyklės kinta ne taip sparčiai kaip verslo aplinka;

2.  pabrėžia, kad reikia parengti subalansuotą ir teisingą mokesčių politiką, kuri būtų neatskiriama struktūrinės reformos valstybėse narėse dalis;

3.  pažymi, kad, nors kelete valstybių veiklą vykdančioms įmonėms vis sudėtingiau atitikti įvairių mokesčių sistemų reikalavimus, dėl globalizacijos ir skaitmeninimo joms lengviau organizuoti savo veiklą naudojantis lengvatinių mokesčių finansiniais centrais ir kurti sudėtingas struktūras siekiant sumažinti savo bendras mokestines įmokas; yra susirūpinęs, kad dėl ekonomikos ir skolų krizės bei biudžetų konsolidavimo daugelis valstybių narių gerokai sumažino savo mokesčių administratorių darbuotojų skaičių; pabrėžia, kad nacionaliniai mokesčių administratoriai turėtų turėti pakankamai išteklių (įskaitant žmogiškuosius išteklius), kad galėtų veiksmingai vykdyti kovą su didelę nacionalinės mokesčių bazės eroziją sukeliančiu agresyviu mokesčių planavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, šių veiksmų prevenciją ir nustatymą, taip pat užtikrinti geresnį ir teisingesnį mokesčių surinkimą bei mokesčių sistemos patikimumą; pažymi, jog tyrimai parodė, kad kompetentingų mokesčių administracijų darbuotojų valstybei surenkamos įplaukos daug didesnės negu patiriamos sąnaudos, nes mokesčių administratorių veiksmingumas turi tiesioginį teigiamą poveikį mokestinėms pajamoms;

4.  pabrėžia skirtumą tarp, viena vertus, žalingos tam tikrų mokesčių administratorių ir nacionalinių administravimo institucijų praktikos, kuria daugiašalėms korporacijoms sudaromos sąlygos perkelti pelną, kad išvengtų apmokestinimo tose teritorijose, kur tas pelnas gautas, ir, kita vertus, vyriausybių konkurencijos pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas (TUI) arba išlaikant ekonominę veiklą šalyje visiškai laikantis ES teisės aktų.

5.  pabrėžia, kad pagal Sutarties nuostatas, vadovaujantis subsidiarumo principu, valstybėms narėms leidžiama nustatyti savo pelno mokesčio tarifus ir mokesčio bazę tol, kol pagal Sutartį nėra susitarta dėl tvirtesnių mokesčių konvergencijos priemonių; tačiau taip pat pabrėžia, kad dėl pernelyg sudėtingų nacionalinių mokesčių sistemų taisyklių ir šių sistemų skirtumų sukuriamos spragos, kuriomis agresyvaus mokesčių planavimo tikslais naudojasi daugiašalės korporacijos, todėl vyksta mokesčių bazės erozija, perkeliamas pelnas, lenktyniaujama link žemesnių standartų ir, galiausiai, gaunami neoptimalūs ekonominiai veiklos rezultatai; atkreipia dėmesį į tai, kad toks mokesčių vengimas yra neigiamos sumos žaidimas visiems nacionaliniams biudžetams bendrai, nes dėl žalingos praktikos (naudojant leidžiančias nukrypti nuostatas, specialius atskaitymus ar spragas) gautos didesnės mokestinės įplaukos vienoje valstybėje narėje nekompensuoja mokestinių įplaukų sumažėjimo kitose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad tik labiau koordinuota, bendra valstybių narių strategija, kurios laikantis turėtų būti sukurta bendra sistema, pagal kurią valstybės narės nustatytų savo mokesčių tarifus, galima užkirsti kelią tolesnei mokesčių bazės erozijai, žalingai mokesčių konkurencijai ir mokesčių tarifų lenktynėms link žemesnių standartų;

6.  primena, kad kai kurios valstybės narės oficialiai įmonėms taiko didesnius mokesčius negu kitos, bet iš tikrųjų dėl tų šalių įmonėms palankių atskaitymų ir spragų taiko daug mažesnius tarifus, taigi faktinis mokesčių tarifas yra mažesnis negu tose valstybėse narėse, kuriose oficialiai taikomas mažesnis tarifas;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad mažesnis pelno mokestis kai kuriose valstybėse narėse gali užtikrinti palyginti didesnes pajamas iš mokesčių negu tos, kurios susidaro taikant didesnius mokesčių tarifus;

8.  pažymi, kad, remiantis Komisijos duomenimis(22), įstatymais nustatyti pelno mokesčio tarifai ES 1995–2014 m. sumažėjo 12 procentinių punktų – nuo 35 proc. iki 23 proc.; pabrėžia, kad taip mažinant mokesčių tarifus tuo pačiu plečiama mokesčio bazė siekiant sumažinti prarastas įplaukas ir kad santykinai pastovios įplaukos iš įmonių apmokestinimo tuo pačiu laikotarpiu taip pat gali būti paaiškinamos tvirta „bendrovių steigimo“ tendencija, t. y. kai nuo tam tikrų teisinių verslo veiklos vykdymo formų (pavyzdžiui, individualiosios įmonės) pereinama prie korporacijos statuso, todėl panašiai pereinama nuo asmens mokesčio bazės prie pelno mokesčio bazės;

9.  pažymi, kad daugelis valstybių narių išleidžia dideles sumas mokesčių paskatoms, kuriomis siekiama MVĮ suteikti konkurencinių pranašumų, tačiau, anot Komisijos(23), trijose iš keturių valstybių narių, stebėtų neseniai atliekant tyrimą, šiems bandymams pakenkė tarptautinio mokesčių planavimo pasekmės; pažymi, kad dėl tokių pasekmių MVĮ patenka į nepalankią konkurencinę padėtį, nepaisant didelių sąnaudų, susijusių su mokesčių išlaidomis, skirtomis joms remti, ir kad tokie rezultatai trukdo nacionaliniams politikos formuotojams įgyvendinti savo ketinimus;

10.  atkreipia dėmesį į didėjantį atotrūkį tarp įstatymais nustatytų ir faktinių mokesčių tarifų, ypač taikomų pasauliniu mastu veiklą vykdančioms įmonėms, o tai bent jau iš dalies atspindi įvairias nukrypti leidžiančias nuostatas ir bendros apmokestinimo tvarkos išimtis, kuriomis teisės aktų leidėjas siekė tam tikrų tikslų arba kurios atsirado dėl agresyvaus mokesčių planavimo (tik apmokestinimo tikslais sukuriant visiškai dirbtiną tvarką);

11.  pabrėžia, kad skirtingų mokesčių sistemų neatitikimai pasauliniu lygmeniu prisideda prie didelės mokesčių bazės erozijos ir mokesčių slėpimo, tačiau veiksmai tik ES lygmeniu nepadės išspręsti šių problemų;

12.  atkreipia dėmesį į didelę 28 ES mokesčių sistemų įvairovę mokesčio bazės apibrėžties ir mokesčių tarifo dydžio atžvilgiu, kuri yra dar didesnė turint omenyje tas specialias jurisdikcijas (užjūrio teritorijų ir Didžiosios Britanijos Karūnos priklausinių), kuriose veikia autonominės mokesčių sistemos, susijusios su ES valstybėmis narėmis; apgailestauja, kad pagrindinėms sąvokoms ir elementams, pavyzdžiui, apmokestinimo pajamų šaltinio vietoje ir apmokestinimo pagal gyvenamąją vietą (buveinę) pusiausvyrai, nuolatinei buveinei ir apmokestinamiems subjektams, ekonominiam turiniui ir kovos su piktnaudžiavimu taisyklėms, palūkanų ir autorinių atlyginimų apibrėžčiai, taisyklėms nematerialiojo turto atžvilgiu, taisyklėms skolos ir nuosavo kapitalo atžvilgiu, nekalbant apie tai, ką galima arba ko negalima atskaityti iš mokesčio bazės, ES šiuo metu netaikoma jokia bendra apibrėžtis ar gairės, todėl valstybių narių mokesčių sistemos yra nesuderintos; pabrėžia, kad būtina suderinti šias apibrėžtis;

13.  pabrėžia, kad nacionaliniai lengvatiniai režimai ir skirtingų mokesčių sistemų neatitikimai bendrojoje rinkoje sudaro galimybes vengti mokesčių; pažymi, kad šį nepageidaujamą poveikį dar labiau sustiprina sąveika su dideliu skaičiumi dvišalių mokesčių sutarčių tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių bei kovos su piktnaudžiavimu nuostatų nepakankamumas tose sutartyse;

14.  pažymi, kad šiai nesuderintai mokesčių ES sistemai taip pat būdingas akivaizdžiai menkas bendradarbiavimas tarp valstybių narių; šiuo klausimu pabrėžia, kad valstybės narės nebūtinai atsižvelgia į savo mokesčių priemonių poveikį kitoms valstybėms narėms ne tik tokias priemones rengdamos, bet ir dalindamosi informacija apie jų įgyvendinimą, todėl iš tikrųjų mokesčių srityje siekia naudos sau kitų sąskaita, o tai prieštarauja patiems Europos projekto pagrindams; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėms narėms automatiniu būdu sistemingai ir efektyviai keičiantis informacija būtų galima atsižvelgti į konkrečių pajamų srautų arba sandorių kitose valstybėse narėse apmokestinimo tvarką; pabrėžia, kad dėl to taip pat susidaro nepriimtina padėtis, kai vienoje valstybėje narėje gautas daugiašalių korporacijų pelnas dažnai ES apmokestinamas labai mažu tarifu arba visai neapmokestinamas;

15.  mano, kad fiskalinė politika ir konkurencijos politika ES vidaus rinkoje turi būti traktuojamos kaip dvi to paties medalio pusės, ir ragina Komisiją iš naujo įvertinti ir tobulinti turimas priemones bei išteklius, skirtus konkurencijos politikai ir valstybės pagalbos taisyklėms;

16.  pabrėžia, kad, nepaisant precedento neturinčio, visų pirma su bendrąja rinka bei ekonomine ir pinigų sąjunga susijusio ES integracijos proceso stiprinimo per pastaruosius 30 metų, ES nacionalinių mokesčių sistemų konvergencija labai ribota; apgailestauja dėl to, kad nacionalinių mokesčių sistemų koordinavimas gerokai atsilieka, palyginti su kitų sričių koordinavimo pastangomis ES lygmeniu, ypač įgyvendinant Europos semestrą, nors, neatsižvelgiant į su išlaidomis susijusių priemonių aktualumą, daugelis politikos priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti fiskalinį konsolidavimą, susiję su įplaukomis; laikosi nuomonės, kad šis klausimas turėjo būti paminėtas penkių pirmininkų 2015 m. birželio mėn. pranešime tema „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“;

17.  pabrėžia, kad dėl politinės valios trūkumo užtikrinti nacionalinės fiskalinės politikos konvergenciją valstybės narės skatinamos rinktis dvišalį metodą, nors bendras metodas būtų veiksmingesnis; primena apie galimybę siekti fiskalinės konvergencijos naudojantis tvirtesnio bendradarbiavimo principu; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tam tikrų valstybių narių norą nustatyti finansinių sandorių mokestį;

Agresyvaus mokesčių planavimo priemonės ir jų poveikis

18.  pabrėžia, kad dėl to, jog kai kurios daugiašalės korporacijos vengia mokėti mokesčius, gali būti sudarytos sąlygos taikyti beveik nulinius faktinius mokesčių tarifus už Europos jurisdikcijose gautą pelną, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tokios daugiašalės korporacijos, gaudamos įvairias viešąsias gėrybes ir paslaugas šalyje, kurioje vykdo veiklą, nemoka deramos mokesčių dalies ir taip prisideda prie nacionalinės mokesčių bazės erozijos ir didesnės nelygybės; taip pat pabrėžia, kad galimybė perkelti pelną sudaroma tik toms įmonėms, kurios vykdo tarpvalstybinę veiklą, o taip nukenčia konkurentai, veikiantys tik vienoje šalyje;

19.  su dideliu susirūpinimu pažymi, kad pelno mokesčio vengimas turi tiesioginį poveikį nacionaliniams biudžetams ir mokesčių naštos paskirstymui tarp mokesčių mokėtojų kategorijų ir ekonominių veiksnių (didžiausio mobilumo veiksnių, pavyzdžiui, kapitalo, kaip TUI, labui); apgailestauja, kad dėl šios priežasties, neskaitant konkurencijos iškraipymų ir nevienodų veiklos sąlygų, susidaro itin didelį nerimą kelianti padėtis, kai dedant dideles fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų pastangas kai kurie iš mokesčių mokėtojų, turinčių daugiausiai galimybių mokėti, moka gerokai mažiau nei labiausiai nukentėjusieji nuo ekonomikos, finansų ir skolų krizės (pavyzdžiui, paprasti piliečiai ir įmonės, netaikančios agresyvaus mokesčių planavimo ir dažnai priklausančios mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) grupei bei dažnai negalinčios konkuruoti su daugiašalėmis korporacijomis dėl tokios pastarųjų lyginamojo pranašumo mokesčių srityje); pabrėžia, kad dėl šios situacijos kyla rizika, kad padidės nepasitikėjimas demokratija ir sumažės bendras mokestinių prievolių vykdymas, ypač šalyse, kurioms taikomos koregavimo programos; apgailestauja, kad informatoriai, kurie visuomenės interesais nacionalinėms valdžios institucijoms teikia itin svarbią informaciją apie nusižengimus, pažeidimus, sukčiavimą arba neteisėtą veiklą ar praktiką, gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat patirti asmeninio pobūdžio arba ekonominės žalos; labai susirūpinęs pažymi, kad net žurnalistai, atskleisdami nelegalios ar neteisėtos praktikos atvejus, kartais susidurdavo su panašiomis pasekmėmis;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad TVF tyrimo(24), apėmusio 51 šalis, rezultatai rodo, jog perkėlus pelną tarp mokesčių jurisdikcijų esamos pelno mokesčio įplaukos vidutiniškai sumažėja maždaug 5 proc., tačiau beveik 13 proc. EBPO nepriklausančiose šalyse; taip pat pažymi, kad, pasak Komisijos, ekonometriniai duomenys liudija, jog TUI jautrumas pelno apmokestinimui ilgainiui didėja; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vieną tyrimą, manoma, jog 1 trln. EUR galimų mokestinių įplaukų praradimo ES kiekvienais metais priežastis – mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo bendras poveikis(25), be to, manoma, kad kasmet nacionaliniai biudžetai praranda maždaug 50–70 mlrd. EUR dėl mokesčių vengimo, tačiau šie įplaukų nuostoliai visoje ES iš tiesų gali sudaryti maždaug 160–190 mlrd. EUR, jeigu būtų atsižvelgta į specialią mokesčių tvarką, neefektyvų mokesčių surinkimą ir kitą panašią veiklą(26); kadangi JT Prekybos ir vystymosi komisija apskaičiavo, jog dėl daugiašalių korporacijų mokesčių vengimo besivystančios šalys praranda apie 100 milijardų USD įplaukų per metus; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ribotą skaidrumą bei apskaitos ir konceptualių sistemų skirtumus visame pasaulyje, kurie daro poveikį galimybei gauti palyginamus ir aiškiai interpretuojamus duomenis, taip pat bet kokių įverčių patikimumui, šiuos duomenis reikėtų vertinti atsargiai ir jais remiantis faktiniai nacionalinių biudžetų patiriami nuostoliai gali būti nepakankamai įvertinti;

21.  pažymi, kad mokesčių planavimo strategijos gali būti pagrįstos korporacijų struktūra, jų filialų finansavimo tvarka arba sandorių kainodara, nesusijusia su tikra ekonomine veikla, taip sudarant galimybių dirbtinai perkelti pelną tarp jurisdikcijų, siekiant sumažinti bendras įmonių mokesčių įmokas; labai susirūpinęs pažymi, kad Europos Sąjungoje vis daugiau naudojamasi „pašto dėžutės“ tipo įmonėmis, kurios nėra tikros įmonės ir naudojamos tik siekiant išvengti mokesčių; atkreipia dėmesį į konkretų bendrovės „McDonalds“ pavyzdį – profesinių sąjungų koalicijos ataskaitoje atskleista, kad dėl šios bendrovės mokesčių praktikos 2009–2013 m. Europos šalys prarado daugiau nei 1 mlrd. EUR mokesčių įmokų(27);

22.  laikosi nuomonės, kad dėl nacionalinių lengvatinių režimų ir prasto valstybių narių mokesčių sistemų koordinavimo ar konvergencijos, nepaisant veiksmingų ekonominių ryšių ir sąveikos ES vidaus rinkoje, atsiranda neatitikimų, kurie sudaro sąlygas agresyviam mokesčių planavimui, dvigubiems atskaitymams ir dvigubam neapmokestinimui, pavyzdžiui, taikant vieną ar keletą iš šių būdų: piktnaudžiavimą sandorių kainodara, atskaitymų sutelkimą didelių mokesčių jurisdikcijose, paskolomis per įmones tarpininkes surinktų lėšų perdavimą, rizikos perdavimą, hibridinius finansinius produktus, naudojimąsi neatitikimais, palankesnių mokesčių sąlygų paieškas, susitarimus dėl autorinių atlyginimų, palankesnių sutarčių paieškas ir turto pardavimo sutelkimą mažų mokesčių jurisdikcijose;

23.  pabrėžia, kad vykdydamas faktų nustatymo misijas penkiose valstybėse narėse ir Šveicarijoje jo specialusis komitetas pastebėjo, kad kai kurios nacionalinės mokesčių priemonės, kurių derinius dažnai taiko daugiašalės korporacijos, gali būti žalinga mokesčių praktika, ypač toliau nurodyti jos atvejai, kurie turėtų būti laikomi tik nebaigtiniu sąrašu:

   piktnaudžiavimas išankstiniais sprendimais dėl mokesčių arba susitarimais dėl ginčo sprendimo, kai jie naudojami ne vien tik siekiant išaiškinti galiojančius teisės aktus, bet ir gauti mokesčių lengvatas,
   skirtingos nuolatinės buveinės bei gyvenamosios vietos mokesčių tikslais apibrėžtys,
   mažai ar visai neatsižvelgiama į ekonominį turinį (angl. economic substance), dėl to sudaromos sąlygos kurti specialiosios paskirties vienetus (pavyzdžiui, „pašto dėžutės“ tipo bendroves, fiktyvias įmones ir t. t.), kuriems taikoma palankesnė apmokestinimo tvarka,
   sąlyginių palūkanų atskaitymas (pagal kurį įmonės gali iš savo apmokestinamųjų pajamų atskaityti fiktyvias palūkanas, apskaičiuotas remiantis jų nuosavu kapitalu),
   sprendimų dėl perviršinio pelno priėmimo praktika (pagal kurią įmonė iš mokesčių administratoriaus gali gauti rašytinį patvirtinimą, kad į jos apmokestinamąsias pajamas neįtraukiamas pelnas, kurio nebūtų buvę galima gauti veikiant tik vienoje šalyje),
   neaiškios ar nesuderintos sandorių kainodaros nuostatos,
   tam tikri lengvatiniai režimai, visų pirma susiję su nematerialiuoju turtu (lengvatinis pajamų iš patentų, žinių ar intelektinės nuosavybės apmokestinimas),
   atleidimas nuo išskaičiuojamųjų mokesčių, taikomų palūkanų, dividendų ir autorinių atlyginimų mokėjimui, pagal dvišales mokesčių sutartis ir (arba) pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas,
   valstybių narių teisinių sąvokų (hibridinių subjektų ar hibridinių paskolų, kai palūkanų išlaidos tampa neapmokestinamais dividendais) skirtumai,
   Šveicarijos atveju – užsienio subjektų kontroliuojamoms įmonėms kantonų lygmeniu taikoma speciali apmokestinimo tvarka, kuri netaikoma nacionalinių subjektų kontroliuojamoms įmonėms (vadinamoji atskyrimo (angl. ring-fencing) tvarka),
   veiksmingų bendrųjų ar konkrečių kovos su piktnaudžiavimu taisyklių trūkumas arba nepakankamas tokių taisyklių taikymo užtikrinimas ar ne griežtas jų aiškinimas,
   struktūros, kuriomis remiantis gali būti paslėptas tikrasis turto savininkas ir kurioms galbūt netaikoma keitimosi informacija tvarka, pavyzdžiui, patikos struktūros ir vadinamieji laisvieji uostai;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos teigimu(28), Europos Sąjungoje 72 proc. pelno perkeliama sandorių kainodaros ir intelektinės nuosavybės perkėlimo būdu;

25.  pabrėžia, kad pastaraisiais metais kai kurios valstybės narės parengė konkrečias pelno mokesčio mažinimo schemas, skirtas įmonių kilnojamajam nematerialiam turtui, pavyzdžiui, iš intelektinės nuosavybės gaunamoms pajamoms, pritraukti; atkreipia dėmesį į mokesčių tarifų mažinimo, lengvatų ir siūlomų schemų (lengvatinio pajamų iš inovacijų, intelektinės nuosavybės, žinių, patentų apmokestinimo ir kt.) taikymo srities įvairovę; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse mokesčių mokėtojams, norintiems naudotis mokesčių lengvatomis, nereikia kurti intelektinės nuosavybės patiems ir (arba) toje šalyje, o tik įsigyti ją iš įmonės, kurios buveinė yra toje jurisdikcijoje; todėl pabrėžia, kad bet kokios fiskalinės lengvatos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai turi būti susietos su realiomis išlaidomis toje jurisdikcijoje;

26.  be to, pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos jau gali būti išskaičiuojamos iš mokesčių pagal nacionalines mokesčių sistemas net ir be lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo, todėl toks apmokestinimas prisideda prie mokesčių vengimo darydamas neigiamą poveikį sistemai;

27.  mano, kad tokios schemos yra žalingos mokesčių konkurencijos tarp valstybių pavyzdžiai, nes, nors jų ryšys su realiąja ekonomika ir poveikis jai daugeliu atveju neegzistuoja, jos mažina kitų šalių, įskaitant valstybes nares, gaunamas mokestines įplaukas; atkreipia dėmesį į tai, kad mokestinių paskatų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai apžvalgoje(29) Komisija daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog lengvatiniu pajamų iš patentų apmokestinimu bus perskirstomas įmonių pelnas, o ne skatinamos inovacijos;

28.  pabrėžia, kad ekonominėje aplinkoje, kurioje yra daugiau nematerialiojo turto, sandorių kainodarą dažnai veikia palyginamų sandorių ir standartų trūkumas ir dėl to įprastų rinkos sąlygų principo, pagal kurį sandorių tarp tai pačiai įmonių grupei priklausančių subjektų kainodara turėtų būti vertinama taip pat kaip sandorių tarp nepriklausomų subjektų kainodara, deramas taikymas tampa sudėtinga užduotimi;

29.  pažymi, kad esamos sandorių kainodaros gairės suteikia daugiašalėms korporacijoms didelę veiksmų laisvę pasirinkti ir įgyvendinti vertinimo metodus; pabrėžia, kad nėra jokio galiojančio bendro sandorių kainodaros standarto, o daugiašalės korporacijos naudojasi įvairiomis numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, išimtimis ir alternatyvomis, siekdamos priešingai tų gairių esmei koreguoti savo apmokestinamąjį pelną pagal jurisdikciją ir sumažinti bendrus mokestinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, nederamai keldamos kainas, savavališkai nustatydamos pelno maržą arba nepagrįstai pašalindamos tam tikras išlaidas iš savo skaičiavimų; pabrėžia, kad geriausias būdas spręsti sandorių kainodaros klausimą ES lygmeniu yra bendros mokesčių bazės konsolidavimas, nes taip panaikinamas poreikis tas kainas nustatyti;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiašalių korporacijų arba jų atstovų pateiktų sandorių kainodaros dokumentų negali tinkamai kontroliuoti mokesčių administratoriai, kurie dažnai nėra pakankamai parengti ir turi nepakankamai darbuotojų, kad galėtų kritiškai ir kruopščiai išnagrinėti šias analizes, jų rezultatus ar poveikį;

31.  apgailestauja, kad susidarius ekonominei padėčiai, kai 60 proc. pasaulio prekybos sandorių vyksta įmonių grupių viduje(30), šios visiškai ekonominės sąvokos taikymo gairės nacionaliniu lygmeniu yra nenuoseklios, todėl jos gali skirtis tarp valstybių narių ir sukelti teisinius ginčus;

32.  be to, pabrėžia, kad, nepaisant didelio ES teisinių ginčų, kilusių dėl skirtingo tų pačių sandorių kainodaros principų aiškinimo, skaičiaus, Europos lygmeniu netaikomas joks veiksmingas ginčų sprendimo mechanizmas; pažymi, kad bylų, kurioms taikoma ES arbitražo konvencija dėl sandorių kainodaros, nagrinėjimas gali užtrukti iki aštuonerių metų, todėl įmonės ir mokesčių administratoriai susiduria su teisiniu netikrumu;

33.  pabrėžia itin svarbų didelių apskaitos įmonių, įskaitant vadinamąjį Didįjį ketvertą, vaidmenį rengiant išankstinius sprendimus dėl mokesčių bei mokesčių vengimo schemas, kurios pagrįstos nacionalinės teisės aktų neatitikimų išnaudojimu, ir juos siūlant rinkoje; pabrėžia, kad tos įmonės, kurios veikiausiai didelę dalį savo įplaukų gauna teikdamos su mokesčiais susijusias paslaugas, dominuoja daugumos valstybių narių audito rinkose ir mokesčių konsultavimo paslaugų teikimo pasauliniu mastu srityje, sudaro ribotą oligopolį; mano, kad tokia padėtis negali tęstis nepažeidžiant bendrosios rinkos veikimo „Didžiojo ketverto“ veiklos srityse; atkreipia dėmesį į interesų konfliktą, kilusį tose pačiose įmonėse teikiant konsultacijas mokesčių klausimais ir konsultavimo veiklą, skirtą, viena vertus, mokesčių administratoriams ir, kita vertus, daugiašalių korporacijų mokesčių planavimo tarnyboms, kurios naudojasi nacionalinių mokesčių įstatymų trūkumais; laikosi nuomonės, kad reikia skatinti laikytis gerosios praktikos šioje srityje ir kad turėtų būti tobulinami galiojantys elgesio kodeksai; vis dėlto abejoja įmonių elgesio kodekso ir įmonių socialinės atsakomybės politikos veiksmingumu sprendžiant šią problemą; pabrėžia, kad išankstiniai sprendimai dėl mokesčių tapo įprasta verslo praktika ES ir visame pasaulyje, kuria siekiama ne tik užtikrinti teisinį tikrumą arba sudaryti palankius mokesčių srities susitarimus, tačiau kuri taikoma ir tais atvejais, kai teisės aktų nuostatos nepalieka jokios galimybės interpretuoti; yra susirūpinęs dėl konsultacijų mokesčių klausimais sektoriaus vertinimo, kad mokesčių planavimo schema gali būti siūloma klientams, jei yra vien 50 proc. tikimybė, kad ji teisėta(31);

34.  ragina mokesčių administratorius gerinti ir įvairinti jų praktinės patirties šaltinius ir iš esmės pagerinti poveikio vertinimo procesą, siekiant išvengti naujų mokestinių priemonių sukeliamų nenumatytų pasekmių; primena valstybėms narėms, kad ne tik mokestinių sistemų skirtumai, bet ir per daug sudėtingos nacionalinės mokesčių sistemos ir mažas stabilumas su per dažnais pokyčiais labai prisideda prie mokesčių spragų, mokesčių sistemų neteisingumo ir mažo mokesčių politikos patikimumo; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į kliūtis, kurias sudaro mokesčių skirtumai kuriant Europos kapitalo rinkų sąjungą;

Dabartinė padėtis ir veiksmų ES, tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu vertinimas

35.  pripažįsta, kad po ekonomikos krizės ir „LuxLeaks“ skandalo kova su daugiašalių korporacijų agresyviu mokesčių planavimu yra svarbus valstybių narių, ES, EBPO ir G 20 politinės darbotvarkės klausimas, tačiau apgailestauja dėl to, kad iki šiol, išskyrus G 20 remiamą EBPO BEPS projektą, kuris ką tik baigtas ir kurio šalys dar neįgyvendino, praktiškai nepasiekta jokios didesnės pažangos;

36.  atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pažymi, kad daugelis valstybių narių įvedė ar ketina patvirtinti priemones, kuriomis būtų kovojama su mokesčių vengimu, ypač kai tai susiję su galimybės atskaityti palūkanas apribojimu, kovos su piktnaudžiavimu taisyklėmis, geresne sąvokos „nuolatinė buveinė“ apibrėžtimi (įskaitant ekonominio turinio tyrimų rengimą siekiant veiksmingiau nustatyti, ar mokesčių požiūriu įmonės vykdo veiklą), taisykles pažeidžiančių įmonių galimu pašalinimu iš viešųjų pirkimų konkursų arba mokesčių planavimo schemų paviešinimu, kas gali padėti padėti atkurti pasitikėjimą mokesčių sistema ir sutrumpinti laikotarpį nuo konkrečių schemų parengimo iki taisomųjų veiksmų patvirtinimo, įskaitant teisėkūros lygmeniu;

37.  vis dėlto yra susirūpinęs, kad, nesilaikant bendradarbiavimu pagrįstos politikos, vienašalės priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės, kovodamos su mokesčių bazės erozija, gali padidinti sudėtingumą, sudarydamos naujų neatitikimų, o dėl to gali atsirasti daugiau mokesčių vengimo galimybių ES vidaus rinkoje; pabrėžia, kad bet koks skirtingas tarptautinių ar ES gairių įgyvendinimas valstybėse narėse gali turėti tokį patį poveikį;

38.  palankiai vertina per pastaruosius 20 metų Komisijos parengtas įvairias iniciatyvas ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant ir naujausius, kuriais siekiama pereiti prie tvirtesnio valstybių narių pelno mokesčio sistemų koordinavimo, kad būtų sustiprinta ES vidaus rinka, kovojama su dvigubo apmokestinimo ar dvigubo neapmokestinimo problemomis ir išsaugoma valstybių narių teisė taikyti veiksmingą apmokestinimą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad paisant vienbalsiškumo reikalavimo iki šiol tik nedaugelis iš jų buvo priimti Taryboje, ir dėl to, jog kai kurios valstybės narės tebėra įsitikinusios, kad jos pavieniui gali gauti didesnę naudą iš nesuderintos mokesčių sistemos spragų nei visos kartu gautų iš suderintos sistemos;

39.  palankiai vertina tai, kad paskelbtas naujas fiskalinės politikos priemonių rinkinys, ir ragina Komisiją siekti užtikrinti teisingą mokesčių sistemą, grindžiamą principu, pagal kurį pelnas apmokestinamas toje valstybėje narėje, kurioje uždirbamas, taip išvengiant ES vidaus rinkos iškraipymo ir nesąžiningos konkurencijos;

40.  pabrėžia, kad Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupė (toliau – Grupė), kurią 1998 m. įsteigė valstybės narės, XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje sudarė galimybes pašalinti pačią žalingiausią to meto individualią mokesčių praktiką taikant dvejopą neįpareigojančios teisės metodą siekiant palaipsniui panaikinti esamas mokesčių priemones, kurios sukėlė žalingą mokesčių konkurenciją, ir neįvesti jokių tokių priemonių ateityje (angl. standstill);

41.  apgailestauja dėl to, kad Grupės darbas regis prarado pagreitį; pažymi, kad kai kurios iš daugiau kaip 100 priemonių, panaikintų dėl jos veiklos, valstybėse narėse pakeistos panašų žalingą poveikį darančiomis mokesčių priemonėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių administratoriai reagavo į Grupės rekomendacijas, sukurdamos naujas struktūras, darančias tokį pat žalingą poveikį kaip ir struktūros, kurias Grupė panaikino; apgailestauja dėl to, kad ankstesni bandymai stiprinti Grupės valdymą ir įgaliojimus, patikslinti ir išplėsti kodekse nustatytus darbo metodus ir kriterijus, siekiant kovoti su naujų formų žalinga mokesčių praktika atsižvelgiant į dabartinę ekonominę aplinką, nebuvo sėkmingi; pritaria naujausiems Komisijos pasiūlymams šiuo klausimu, išdėstytiems jos 2015 m. birželio 17 d. veiksmų plane dėl sąžiningo ir efektyvaus įmonių apmokestinimo ES;

42.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant plataus užmojo tikslų, kurie buvo skelbiami nuo 1997 m., mokesčių konkurencija tarp valstybių narių išliko, ji kyla ne tiek dėl mokesčių tarifų skirtumo, kiek dėl nacionalinių taisyklių, kuriomis reglamentuojamas apmokestinamojo pelno bazės apskaičiavimas, heterogeniškumo, kurį jau kelis dešimtmečius nuolat įrodo skirtumas tarp nominalių ir realių pelno mokesčių tarifų, kuriuos taiko valstybės narės;

43.  taip pat apgailestauja dėl to, kad Grupės pradinis statusas ir valdymo susitarimai sudarė per daug galimybių politinėms deryboms ir kompromisams siekiant „plataus masto sutarimo“ (t. y. neva vieningumo, numatant galimybę išnašose pareikšti nesutikimą) dėl žalingos praktikos vertinimo, o tai pakenkė jos darbo patikimumui ir išsamumui ir kartais skatino sąmoningai neskelbti tam tikrų ataskaitų ar dėl jų nesiimti tolesnių veiksmų, kaip antai 1999 m. „Simmons & Simmons“ ataskaitos dėl administracinės praktikos atveju; apgailestauja, kad galiojančių priemonių panaikinimas strigo dėl politinių vėlavimų ir kai kuriais atvejais sudarė sąlygas įtraukti naujus gavėjus praėjus galutiniam terminui, o tai taip pat susiję su labai silpnais Grupės atskaitomybės ir stebėsenos mechanizmais;

44.  bendriau pabrėžia, jog, nors taikant kodekso principą, kad atsižvelgiama į kiekvieną konkretų atvejį, šiuo metu didesnė valstybių narių konkurencija vyksta taikant bendrąsias priemones, nekovojama su sisteminiais nenuoseklios pelno mokesčio sistemos ES trūkumais, o tam reikia atlikti išsamesnę pertvarką;

45.  taip pat atkreipia dėmesį į pastangas kuriant įvairius suinteresuotuosius subjektus vienijančią Gero mokesčių srities valdymo platformą, kurios tikslas – pasiekti bendrą susitarimą dėl mokesčių vengimo klausimo, visų pirma atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą, ir Jungtinį sandorių kainodaros forumą, kuriame pateikiamos gairės su sandorių kainodara susijusiais techniniais klausimais; pabrėžia, kad iki šiol šių institucijų pastangomis atlikti nedideli pelno mokesčio sistemos taisymai; apgailestauja, kad mokesčių vengimo klausimas Jungtinio sandorių kainodaros forumo paskelbtose gairėse iki šiol nepakankamai apimtas; apgailestauja dėl to, kad Jungtinio sandorių kainodaros forumo sudėtis, nepaisant pastaruoju metu pakeistų narių, vis dar nesubalansuota; be to, nepritaria tam, kad sandorių kainodaros gairių parengimo dalyvauja mokesčių ekspertai, kurie tuo pat metu gali teikti konsultacijas savo klientams dėl agresyvaus mokesčių planavimo strategijų, t. y. susidurti su interesų konfliktu;

46.  pabrėžia, kad taikant ES teisės aktus (Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvą, Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą, Susijungimų ir administracinio bendradarbiavimo direktyvą), nors ir apimančius tik tam tikrus su įmonių apmokestinimu susijusius aspektus, galima spręsti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės ir keliose šalyse veiklą vykdančios įmonės; atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės, kurių pirminis tikslas buvo panaikinti dvigubą apmokestinimą, turi nenumatytą neigiamą poveikį mokesčių vengimo srityje ir kartais sukelia dvigubą neapmokestinimą; palankiai vertina tai, kad Taryba neseniai priėmė 2015 m. pabaigoje įsigaliosiančius Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvos pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti bendrą kovos su piktnaudžiavimu nuostatą ir pašalinti hibridinių paskolų neatitikimus, numatant, kad tai padės užkirsti kelią kai kurioms mokesčių vengimo Europos Sąjungoje galimybėms;

47.  primena, kad Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo nuostatų tikslas – užtikrinti keitimąsi visa aktualia finansine informacija; mano, kad vykdant automatinius, nedelsiamus ir išsamius informacijos apie mokesčius mainus ir ją efektyviai tvarkant būtų daromas stiprus atgrasomasis poveikis mokesčių slėpimui ir žalingos mokesčių praktikos taikymui, o valstybėms narėms bei Komisijai būtų sudarytos sąlygos disponuoti visa aktualia informacija, siekiant reaguoti į šią praktiką;

48.  apgailestauja dėl to, kad esama teisėkūros ir stebėsenos sistema, skirta informacijai apie mokesčių priemones keistis, nėra veiksminga – turimais duomenimis, galiojančių reikalavimų dėl keitimosi informacija spontaniškai arba paprašius nesilaikoma; apgailestauja dėl to, kad praktiškai jokia valstybė narė nesikeičia jokia informacija, kuri gali turėti įtakos ES šalims partnerėms; apgailestauja, kad Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos nekoordinuoja tarpusavyje savo veiksmų;

49.  apgailestauja, kad valstybės narės mokesčių informacija beveik niekada nesikeičia spontaniškai; palankiai vertina automatinius informacijos mainus, kurie nebūtų daugiau grindžiami abipusiškumo principu; atkreipia dėmesį į sistemos, pagrįstos teise savo nuožiūra spręsti, kokia informacija turėtų būti perduodama, pradinės struktūros problemas, o su šia sistema drauge taikomos silpnos stebėsenos sistemos, dėl kurių labai sunku nustatyti bet kokį keitimosi informacija reikalavimo pažeidimą;

50.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą skatinti automatinio keitimosi informacija apie mokesčius pavertimą ateities Europos ir tarptautiniu skaidrumo standartu; primygtinai ją ragina pirmiausia atlikti savo kaip Sutarčių sergėtojos pareigą ir imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų deramai laikomasi galiojančių ES teisės aktų ir Sutartyse nustatyto lojalaus valstybių narių bendradarbiavimo principo; palankiai vertina ekspertų grupės finansinių ataskaitų informacijos automatinių mainų klausimais pasiūlymą apsvarstyti galimybes paremti besivystančias šalis automatinio keitimosi informacija srityje sudarant neabipusių mainų susitarimus;

51.  pažymi, kad valstybės pagalbos taisyklės ir sankcijos praverčia kaip kovos su didžiausią piktnaudžiavimo ir iškraipomąjį poveikį turinčia žalinga mokesčių praktika priemonė ir gali turėti didelį atgrasomąjį poveikį;

52.  palankiai vertina 2015 m. kovo mėn. Komisijos mokesčių skaidrumo dokumentų rinkinį, susijusį automatiniu valstybių narių keitimusi informacija apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių, ir 2015 m. birželio mėn. veiksmų planą siekiant teisingos ir efektyvios pelno mokesčio sistemos ES; vis dėlto pabrėžia, kad šie dokumentai gali būti vertinami tik kaip pirmasis žingsnis tinkama linkme ir kad skubiai reikalinga nuosekli teisės aktų nuostatų ir administracinio koordinavimo sistema, be kita ko, MVĮ ir daugiašalių korporacijų, kurios padeda kurti realų ekonomikos augimą ir sąžiningai moka savo mokesčių dalį ES vidaus rinkoje, labui;

53.  palankiai vertina neseniai pasiektą susitarimą dėl EBPO BEPS veiksmų plano, kuris parengtas po G 7 ir G 20 aukščiausiojo lygio susitikimuose vienas po kito išsakytų raginimų imtis veiksmų ir pagal kurį mėginama spręsti pavienes problemas, trikdančias tarptautinės pelno mokesčio sistemos veikimą, pasiūlant visuotinių ir sisteminių veiksmų joms spręsti; apgailestauja dėl pavėluotos ir nelygiavertės besivystančių šalių įtraukties į EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu procesą, kuriame šios šalys turėjo pagrįstai dalyvauti; be to, apgailestauja, kad kai kuriems BEPS veiksmų plano rezultatams, ypač susijusiems su žalinga apmokestinimo tvarka, skaitmenine ekonomika ir skaidrumu, stinga ryžtingumo;

54.  pažymi, kad atlikus tarptautinės mokesčių sistemos „sunkumų“ sisteminę analizę, BEPS veiksmų planas suskirstytas į 15 darbotvarkės punktų, iš kurių septynis 2014 m. lapkričio mėn. patvirtino G 20, o dėl kitų susitarta iki 2015 m. spalio mėn.; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į besikeičiančią verslo aplinką, šiais veiksmais siekiama spręsti su skaidrumu susijusias problemas, pavyzdžiui, parengiant gaires dėl ataskaitų teikimo pagal šalis, tam tikrų mokesčių vengimo susitarimų nekonkretumo ir didesnio tarptautinių taisyklių nuoseklumo;

55.  vis dėlto įspėja dėl kompromisų, kurie galėtų neatitikti pirminių užmojų arba dėl kurių galėtų atsirasti skirtingų aiškinimų nacionaliniu lygmeniu; be to, pabrėžia, kad iki šiol beveik nebuvo veiksmingai stebima, kaip šalyse, kurios patvirtino EBPO gaires, jos įgyvendinamos, ir kad net ir geriausiai parengti sprendimai negali būti veiksmingi, jei jų įgyvendinimas nėra stebimas ir jie nėra tinkamai įgyvendinami;

56.  pabrėžia, kad šioje srityje ES ir EBPO veikla papildo viena kitą; mano, kad atsižvelgiant į ES integracijos laipsnį, jos pastangos koordinavimo ir konvergencijos, kuriais siekiama išvengti bet kokių formų žalingos mokesčių konkurencijos ES vidaus rinkoje, atžvilgiu turi būti platesnio užmojo nei BEPS pasiūlymai; yra įsitikinęs, jog užtikrindama, kad nebūtų neigiamo poveikio jos konkurencingumui, ES kartu galėtų įdiegti veiksmingesnes priemones, skirtas užtikrinti sąžiningą mokesčių konkurenciją ir valstybių narių teisę veiksmingai apmokestinti savo teritorijoje gautą pelną;

Komisijos vykdomi valstybės pagalbos tyrimai. Apžvalga ir rezultatai

57.  pabrėžia, kad ES vidaus rinkoje nauji rinkos dalyviai ir agresyvaus mokesčių planavimo nenaudojančios įmonės (įskaitant MVĮ) atsiduria nepalankesnėje padėtyje, palyginti su daugiašalėmis korporacijomis, kurios gali perkelti pelną ar įgyvendinti kitų formų agresyvų mokesčių planavimą, naudodamos vien dėl jų dydžio ir dėl jų galimybės organizuoti verslą tarptautiniu mastu joms prieinamus įvairius sprendimus ir instrumentus; su susirūpinimu pažymi, kad, esant vienodoms sąlygoms, dėl minėtų priežasčių esant mažesniems mokestiniams įsipareigojimams daugiašalėms korporacijoms tenka didesnis pelnas atskaičius mokesčius ir taip bendrojoje rinkoje sudaromos nevienodos veiklos sąlygos, palyginti su jų konkurentais, kurie negali naudotis agresyviu mokesčių planavimu ir išlaiko ryšį tarp vietos, kurioje jie gauna pelną, ir vietos, kurioje pelnas apmokestinamas; atkreipia dėmesį, kad šis daugiašalėms korporacijoms palankus veiklos sąlygų nevienodumas prieštarauja pagrindiniam bendrosios rinkos principui;

58.  pabrėžia, kad EBPO(32) nurodo, jog kai kurios daugiašalės korporacijos naudojasi strategijomis, kurios suteikia joms galimybes mokėti tik 5 proc. pelno mokesčio, o tuo tarpu mažesnės įmonės moka iki 30 proc., be to, yra itin susirūpinęs dėl to, kad, remiantis kai kuriais tyrimais(33), tarpvalstybinių įmonių pelno mokesčio įmoka yra vidutiniškai iki 30 proc. mažesnė nei tik vienoje šalyje veiklą vykdančių įmonių; mano, jog nepriimtina tai, kad dėl šių strategijų kai kurios daugiašalės korporacijos gali mokėti labai mažą faktinį pelno mokesčio tarifą, o kai kurios MVĮ turi mokėti visus savo mokesčius;

59.  pabrėžia, kad dėl šio ekonominės veiklos vykdytojų sprendimų, priimtų remiantis numatoma grąža atskaičius mokesčius, iškraipymo ištekliai Europos Sąjungoje paskirstomi neoptimaliai ir konkurencijos lygis gali sumažėti – tokiu būdu daromas poveikis ekonomikos augimui ir užimtumui;

60.  pabrėžia, kad tam tikra žalinga mokesčių praktika gali būti priskirta su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos taisyklių taikymo sričiai, nes ji gali, kaip ir valstybės pagalba, suteikti atrankinį pranašumą ir sukelti konkurencijos iškraipymus ES vidaus rinkoje; pažymi, kad praeityje Valstybės pagalbos grupės ir Elgesio kodekso grupės veikla papildė viena kitą, ypač 1999 m. ir XXI a. pirmojo dešimtmečio pirmoje pusėje; pabrėžia, kad užtikrinant ES konkurencijos taisyklių taikymą daromas papildomas teisinis spaudimas, prisidedantis prie privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų priėmimo proceso Grupėje, iš dalies kompensuojant bet kokios kitos veiksmingos priemonės trūkumą siekiant išspręsti mokesčių vengimo klausimą ES lygmeniu;

61.  pripažįsta per pastaruosius 20 metų įvykusius svarbius pokyčius, susijusius su Komisijos valstybės pagalbos mokesčių srityje analizės sistema, kuri padėjo pasiekti daugiau aiškumo apibrėžiant ir analizuojant valstybės pagalbą taikant mokesčių priemones, taip pat siekiant sistemingesnių kovos su tokiomis priemonėmis veiksmų; ypač atkreipia dėmesį į Komisijos 1998 m. gaires dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo priemonėms, susijusioms su tiesioginiu verslo apmokestinimu, atitinkamą 2004 m. ataskaitą ir įvairius svarbius teismų praktikos sprendimus XXI a. pirmajame dešimtmetyje; palankiai vertina tai, kad, vykdant Komisijos skatinamą valstybės pagalbos modernizavimą, 2014 m. pradėtos viešos konsultacijos dėl gairių, kuriomis siekiama paaiškinti valstybės pagalbos sąvoką pagal SESV 107 straipsnį, projektų, apimančių su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos aspektus ir, visų pirma, išankstinius sprendimus dėl mokesčių;

62.  konstatuoja, kad pastaraisiais dešimtmečiais formavosi vis aiškesnė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisminė praktika dėl valstybės pagalbos teisės taikymo valstybių narių mokesčių teisės priemonėms (naujausias atvejis – 2011 m. „Government of Gibraltar“ byla(34));

63.  pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pabrėžė esmės viršenybės formos atžvilgiu principą, pagal kurį priemonės vertinimo pagrindas yra ekonominis jos poveikis;

64.  todėl konstatuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas remdamasis valstybės pagalbos draudimu nustatė plataus masto reikalavimus valstybių narių atsakomybei už teisėkūrą mokesčių srityje;

65.  pažymi, kad sąvoka „nacionalinės sistemos pobūdis ir struktūra“ yra pagrindinė nuoroda vertinant, ar tiesioginio ar netiesioginio apmokestinimo priemonės yra atrankinio pobūdžio, taigi ar suderinamos su vidaus rinka, ir kad bet kokia valstybės pagalba turėtų būti vertinama atsižvelgiant į esamą pusiausvyrą; kadangi galimų iškraipymų vertinimo ES kriterijus yra nacionalinė pamatinė sistema(35), pabrėžia, kad ne visiems konkurencijos iškraipymams ir žalingai mokesčių praktikai vidaus rinkoje gali būti taikomos galiojančios konkurencijos taisyklės; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad nepakanka vien tik visapusiškai užtikrinti šių taisyklių vykdymą, kad pelno mokesčio vengimo problema ES būtų išspręsta;

66.  atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Komisijos duomenimis, pateiktais Parlamento kompetentingam specialiajam komitetui(36), nuo 1991 m. Komisija oficialiai išnagrinėjo tik 65 su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos bylas, iš kurių 7 buvo išankstiniai sprendimai dėl mokesčių ir tik 10 buvo grindžiami oficialiais valstybių narių pranešimais;

67.  pabrėžia, kad XXI a. pirmojo dešimtmečio antroje pusėje Komisija išnagrinėjo tik nedidelį skaičių bylų su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos srityje ir kad pastarojo meto valstybės pagalbos tyrimo procedūros apima:

   išankstinių sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktikos tyrimo septyniose valstybėse narėse inicijavimą 2013 m. birželio mėn. (o 2014 m. gruodžio mėn. visose valstybėse narėse),
   2013 m. spalio mėn. pradėtą tyrimą, ar Gibraltaro pelno mokesčio tvarka teikiama pirmenybė tam tikroms įmonėms, kuris 2014 m. spalio mėn. buvo išplėstas siekiant taip pat ištirti išankstinius sprendimus dėl mokesčių toje teritorijoje,
   tuo pat metu atskiro intelektinės nuosavybės apmokestinimo tvarkos (lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo) tyrimo iniciavimą,
   2014 m. birželio mėn. trijų bylų („Apple“ Airijoje, „Fiat Finance and Trade“ Liuksemburge ir „Starbucks“ Nyderlanduose) oficialių tyrimų pradžią (baigti 2015 spalio mėn.), po kurių 2014 m. spalio mėn. pradėtas „Amazon“ Liuksemburge tyrimas,
   oficialaus Belgijos mokesčių schemos (išankstinių sprendimų dėl perviršinio pelno sistemos) tyrimo pradėjimą 2015 m. vasario mėn.;

68.  pabrėžia, kad Komisijos vykdomi ir užbaigti tyrimai ir „LuxLeaks“ atskleisti atvejai rodo, kad kai kurios valstybės narės neįvykdė savo teisinės prievolės(37) perduoti visus su galima valstybės pagalba susijusius dokumentus Komisijai;

69.  pabrėžia, kad šiais tyrimais išaiškinta tik labai nedidelė kelių tipinių praktikos, turinčios įtakos apmokestinamajam pelnui, taikant sandorių kainodarą paskirstytam kai kurių daugiašalių korporacijų patronuojamoms įmonėms, pavyzdžių dalis; yra susirūpinęs, kad esami Komisijos kompetentingų tarnybų ištekliai gali apriboti jos gebėjimą tvarkyti daug didesnį bylų skaičių ir atlikti sistemingus patikrinimus, kad įvertintų, ar ne tik sandorių kainodara pagrįsta, bet ir kita įmonių apmokestinimo srities praktika gali prieštarauti valstybės pagalbos teisės aktams;

70.  tvirtai pritaria Komisijos požiūriui, pagal kurį svarstyti nagrinėjamas bylas reikia skiriant tam pakankamai laiko, kruopščiai ir deramai rūpestingai; mano, kad tyrimų išvados padės nustatyti tikslesnes ir veiksmingesnes su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos ir sandorių kainodaros gaires ir priversti valstybes nares atitinkamai pakoreguoti savo praktiką; vis dėlto ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti šiuos tebevykdomus su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos tyrimus, kai tik tai praktiškai įmanoma nepažeidžiant jų kokybės ir patikimumo, ir labai susidomėjęs laukia jų rezultatų; ragina Komisiją reguliariai pranešti Europos Parlamentui apie šiuos tyrimus; ragina Komisiją reikalauti grąžinti kiekvieną išleistą eurą tuo atveju, kai vykstančiuose tyrimuose patvirtinamas neteisėtos valstybės pagalbos faktas;

71.  pabrėžia, kad ES taisyklių pažeidimo atveju tebevykstantys tyrimai galėtų padėti valstybei narei, kuri patvirtino atitinkamą mokesčių priemonę, susigrąžinti sumą, atitinkančią įmonėms gavėjoms suteiktą neteisėtą valstybės pagalbą; pabrėžia, kad nors tai gali turėti didelį neigiamą poveikį tos konkrečios valstybės narės reputacijai, iš tiesų tai atlygis už reikalavimų nesilaikymą, o kilus abejonėms, vargu ar tai atgrasys valstybes nares nuo neteisėtos valstybės pagalbos ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio mokesčių lengvatas teikimo (priešingai – tai atleis valstybes nares nuo pareigos laikytis ES valstybės pagalbos taisyklių ir nesumažina finansinių nuostolių, kuriuos patiria nukentėjusių valstybių narių biudžetai); apskritai mano, kad valstybės pagalbos taisyklėse derėti numatyti sankcijas, kad jomis būtų veiksmingai atgrasoma nuo neteisėtos valstybės pagalbos;

72.  piktnaudžiaujamojo pobūdžio sandorių tarp tarpvalstybinių patronuojamųjų įmonių kainodaros atveju taip pat nurodo galimybę, kad ne tik valstybėje narėje, kuri taiko palankią apmokestinimo tvarką, jos mokestinės įplaukos pakoreguojamos (pagalbos susigrąžinimas), tačiau kad toks pat procesas vyksta kitose šalyse, kuriose sudarytas sandoris (sandorių kainodaros, taigi ir apmokestinamųjų pajamų, ex post koregavimas); pabrėžia, kad kai kuriais atvejais tai gali sukelti dvigubą apmokestinimą;

73.  primena, kad išankstiniais sprendimais dėl mokesčių turėtų būti siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir kurti teisėtus lūkesčius jų adresatams; atsižvelgdamas į tai, kad pagal valstybės pagalbos taisykles nacionaliniai išankstiniai sprendimai gali būti ginčijami ES lygmeniu, pabrėžia, kad esama rizikos, jog valstybės narės masiškai teiks pranešimus apie prašymus dėl atskirų išankstinių sprendimų, kad Komisija juos iš anksto patvirtintų siekiant, kad mokesčių administratoriai ir įmonės išvengtų teisinio netikrumo; pabrėžia, kad tinkami būdai reaguoti į padidėjusį pranešimų srautą ir didesnį skaidrumą, kurio reikalaujama iš valstybių narių mokesčių srityje, yra pajėgumų didinimas Komisijoje ir informacijos perdavimo procesų tobulinimas;

Trečiosios valstybės

74.  yra susirūpinęs, kad kai kurių daugiašalių korporacijų žalingos mokesčių praktikos neigiamas šalutinis poveikis atrodo esantis daug rimtesnis besivystančioms nei išsivysčiusiomis šalimis(38), nes pirmosios didesnę dalį savo įplaukų gauna iš pelno mokesčio ir turi silpnesnes viešųjų finansų sistemas, reglamentavimo aplinką ir administracinius pajėgumus, skirtus užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą ir spręsti šios žalingos mokesčių praktikos problemą; pažymi, jog TVF mano(39), kad santykiniai besivystančių šalių įplaukų nuostoliai dėl agresyvaus mokesčių planavimo tris kartus didesni nei išsivysčiusių šalių; pabrėžia, kad pagal Lisabonos sutarties 280 straipsnį valstybės narės įpareigojamos koreguoti savo politiką siekiant remti vystymąsi besivystančiose šalyse; pažymi, kad visapusiška ex post šalutinio poveikio analizė (kurios išvados turėtų būti skelbiamos viešai) turėtų padėti nukreipti politikos formavimą taip, jog būtų užtikrinta, kad dėl tokios praktikos nevyktų kitų valstybių narių arba trečiųjų šalių mokesčių bazės erozija;

75.  pabrėžia, kad tuo pat metu keli pasaulinės mokesčių konkurencijos „laimėtojai“ – labai patrauklią pelno mokesčio politiką ES viduje ir už jos ribų taikančios šalys – yra pasiekusios kai kuriuos ekonomikos rodiklius, neproporcingus jų dydžiui ir realiai ekonominei veiklai, ypač atsižvelgiant į, pavyzdžiui, įmonių rezidenčių vienam gyventojui skaičių, apskaitytą užsienio pelno sumą, tiesiogines užsienio investicijas arba iš jų nukreiptus finansinius srautus, palyginti su BVP, ir kt.; pažymi, kad tai rodo jų mokesčių bazės ir į jas nukreiptų finansinių srautų dirbtinį pobūdį ir neatitikimą, kuriam dabartinės mokesčių sistemos sudaro sąlygas, tarp vietos, kurioje vertė kuriama, ir vietos, kurioje veikla apmokestinama;

76.  pabrėžia, kad mokesčių srityje konkuruoja toli gražu ne tik valstybės narės, įskaitant jų priklausinius ar asocijuotas teritorijas, ir kad didžioji dalis svarstomos praktikos yra tarptautinio masto, nes pelnas perkeliamas į mažo apmokestinimo ar visiško neapmokestinimo bei slaptumo jurisdikcijas, kuriose dažnai nevykdoma jokia reali ekonominė veikla; apgailestauja, kad valstybėms narėms trūksta suderinto požiūrio į visas šias jurisdikcijas, ne tik bendrų veiksmų ar reagavimo į jų žalingą praktiką, bet ir, nepaisant Komisijos pastangų, jos atvejų nustatymo ir atitinkamų kriterijų atžvilgiu; todėl labai pritaria 2012 m. Komisijos pasiūlymui, kuris apima esminius kriterijus, kuriais, neskaitant skaidrumo ir keitimosi informacija, užtikrinama sąžininga konkurencija, taip pat 2015 m. birželio 17 d. Komisijos mokesčių dokumentų rinkinyje neseniai paskelbtam nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašui, sudarytam laikantis „bendro vardiklio“ požiūrio remiantis esamais nacionalinio lygio sąrašais; pabrėžia, kad tokio sąrašo sudarymas yra būtina sąlyga norint imtis atitinkamų prieš tokias jurisdikcijas nukreiptų veiksmų; mano, kad šis sąrašas turėtų būti pirmas etapas ciklinio proceso, kurio rezultatas turėtų būti griežta ir objektyvi mokesčių rojaus apibrėžtis, kuria galima būtų remtis sudarant būsimus sąrašus, pagrįstus aiškiais ir iš anksto žinomais kriterijais; ragina Komisiją įvertinti, ar Europos jurisdikcijos atitinka šiuos kriterijus;

77.  pabrėžia, kad EBPO pastangomis šioje srityje pasiekta svarbių rezultatų, susijusių su skaidrumu ir keitimusi informacija; ypač palankiai vertina tai, kad iki 2015 m. birželio mėn. beveik 100 šalių pasirašė EBPO daugiašalę konvenciją dėl administracinės pagalbos mokesčių srityje (toliau – Jungtinė konvencija), kuria numatomas valstybių administracinis bendradarbiavimas nustatant ir renkant mokesčius, visų pirma siekiant kovoti su mokesčių vengimu ir slėpimu;

78.  vis dėlto pabrėžia, kad EBPO darbas sudarant savo ankstesnį nebendradarbiaujančių mokesčių rojų sąrašą buvo grindžiamas politiniu procesu, kuris jau nustatant kriterijus sąrašams privedė prie savavališkų kompromisų, kaip antai reikalavimo sudaryti susitarimus dėl mokesčių su kitomis 12 šalių, ir dėl to jokia jurisdikcija nebuvo įtraukta į sąrašą kaip nebendradarbiaujantis mokesčių rojus; pabrėžia, kad dabartinis požiūris vis dar grindžiamas kriterijais, kurie susiję su mokesčių skaidrumu ir keitimusi informacija ir nėra pakankamai išsamūs siekiant spręsti tam tikros mokesčių praktikos žalingumo problemą; pažymi, kad, nepaisant jo privalumų, tai menkina EBPO metodo aktualumą siekiant nustatyti mokesčių jurisdikcijas, kurios yra mokesčių vengimo praktikos ir žalingos mokesčių konkurencijos visame pasaulyje pagrindas; ypač pabrėžia, kad taikant šį požiūrį nenumatoma jokių kokybinių rodiklių, kuriais naudojantis būtų galima objektyviai įvertinti, ar vadovaujamasi gero valdymo praktikos pavyzdžiais, nei svarstomi jokie kiekybiniai duomenys, kaip antai apskaitytas pelnas, į vidų ir išorę nukreipti finansiniai srautai ir jų ryšys su ekonomine realybe atitinkamoje jurisdikcijoje (atskyrimas nuo jos);

79.  be to, pabrėžia, kad šie sąrašai gali būti naudojami nacionaliniu lygmeniu siekiant užtikrinti nacionalinę apsaugą ir įgyvendinti kovos su mokesčių vengimu taisykles trečiųjų šalių atžvilgiu (pavyzdžiui, lengvatų apribojimą, pagrindinio tikslo testo, taisyklių dėl kontroliuojamų užsienio korporacijų taikymą ir pan.) ir kad dėl šio priežasties tokių sąrašų ribotumais taip pat gali būti apribota nacionalinių priemonių, kuriomis siekiama kovoti su žalinga mokesčių praktika, taikymo sritis ir veiksmingumas;

80.  yra įsitikinęs, kad sąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje užtikrinimas ir valstybių narių mokesčių bazių apsauga labai priklauso nuo silpniausios grandies, susijusios su ryšiu su mažo apmokestinimo ar visiško neapmokestinimo bei slaptumo jurisdikcijomis, problemos sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad mokesčių tarifai yra valstybių narių kompetencija, nes esant galimybei išvengti mokesčio prie pajamų šaltinio (pvz., kai netaikomas išskaičiuojamasis mokestis) trečiosiose šalyse, neatsižvelgiant į jų mokesčių praktiką, gerokai padidėja mokesčių vengimo galimybės ES;

81.  pabrėžia, kad valstybių narių koordinuotas požiūris tiek besivystančių, tiek išsivysčiusių šalių atžvilgiu galėtų būti daug veiksmingesnis kovojant su žalinga mokesčių praktika ir skatinant didesnio abipusiškumo principo laikymąsi mokesčių srityje;

82.  pabrėžia, kad reaguodamos tiek į ES, tiek G 20 spaudimą dėl mokesčių skaidrumo ir atsižvelgdamos į finansų, ekonomikos ir skolos krizę kai kurios trečiosios šalys galiausiai pasirašė keitimosi informacija mokesčių klausimais susitarimus (angl. TIEA) su ES, o tai turėtų pagerinti bendradarbiavimą su tomis šalimis; atkreipia dėmesį į tai, kad Šveicarijos atveju susitarimas buvo pasirašytas 2015 m. gegužės mėn. po ilgo pereinamojo laikotarpio, kuriuo ši svarbi ES prekybos partnerė turėjo privilegijuotą prieigą prie bendrosios rinkos, tačiau tuo pat metu nebendradarbiavo kitose srityse, visų pirma mokesčių;

83.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant vykstančių derybų, pasiekta mažai pažangos siekiant pasirašyti panašius bendradarbiavimo susitarimus su San Marinu, Monaku, Lichtenšteinu ir Andora; apgailestauja, kad Komisija neturi panašių ES įgaliojimų derėtis dėl automatinių informacijos mainų susitarimų su užjūrio teritorijomis, kurioms šiuo metu taikoma ES taupymo pajamų apmokestinimo direktyva;

84.  susirūpinęs pažymi, kad daugelis besivystančių šalių yra ypač pažeidžiamos daugiašalių korporacijų vykdomos mokesčių vengimo veiklos ir kad pagrindinė besivystančių šalių nacionalinių biudžetų prarastų įplaukų priežastis yra daugiašalių korporacijų sandorių kainodaros praktika(40); be to, pabrėžia, kad šių šalių derybinė padėtis kai kurių daugiašalių korporacijų ar tiesioginių užsienio investuotojų, kurie ieško mokesčių subsidijų ir lengvatų pasauliniu mastu, atžvilgiu yra labai kebli; smerkia tai, kad metiniai mokesčių įplaukų nuostoliai nacionaliniams biudžetams apytikriais skaičiavimais sudaro nuo 91(41) iki 125(42) mlrd. EUR;

85.  primena valstybėms narėms, kad jos pagal Lisabonos sutartį privalo laikytis politikos darnos vystymosi labui principo ir privalo užtikrinti, kad jų mokesčių politika nepakenktų ES tikslams vystymosi srityje; ragina ES valstybes nares, kaip siūlo TVF, atlikti savo mokesčių politikos šalutinio poveikio ir jos poveikio besivystančioms šalims analizę;

Išvados ir rekomendacijos

86.  atsižvelgdamas į įgaliojimus, kuriuos suteikė savo specialiajam komitetui, ir nepaisydamas įvairių apribojimų ir kliūčių, su kuriais susidūrė vykdydamas savo faktų nustatymo misijas ir kuriuos sukūrė kitos ES institucijos, kai kurios valstybės narės ir daugiašalės korporacijos, daro išvadą, kad:

   nedarant poveikio Komisijos vykdomų valstybės pagalbos tyrimų rezultatams, surinkta informacija rodo, kad kai kuriais atvejais valstybės narės nesilaikė SESV 107 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi jos priėmė išankstinius sprendimus dėl mokesčių ir kitas panašaus pobūdžio ar poveikio priemones, kurios, teikiant pirmenybę tam tikroms įmonėms, iškraipė konkurenciją ES vidaus rinkoje,
   kai kurios valstybės narės nevisapusiškai užtikrino SESV 108 straipsnio nuostatų taikymą, nes oficialiai nepranešė Komisijai apie visus savo planus teikti pagalbą mokesčių srityje ir taip pažeidė atitinkamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 nuostatas, pabrėžia, kad dėl to Komisija negalėjo nuolat kontroliuoti visų pagalbos sistemų, kaip numatyta SESV 108 straipsnyje, nes ji neturėjo galimybės naudotis visa aktualia informacija, bent jau iki 2010 m., t. y. laikotarpiu, kurio neapima dabar Komisijos atliekami tyrimai,
   valstybės narės nevykdė prievolių, nustatytų Tarybos direktyvomis 77/799/EEB ir 2011/16/ES, nes jos spontaniškai nesikeitė ir toliau nesikeičia informacija mokesčių klausimais, net tais atvejais, kai nepaisant šiomis direktyvomis suteiktos veiksmų laisvės buvo akivaizdus pagrindas manyti, kad gali būti mokestinių nuostolių kitose valstybėse narėse arba kad galima sutaupyti mokesčių dirbtinai pervedant pelną įmonių grupių viduje,
   valstybės narės nesilaikė ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo, nes nesiėmė visų reikiamų – bendro pobūdžio arba specialių – priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jų prievolės būtų įvykdytos,
   atskirų Bendrijos teisės aktų pažeidimų, susijusių su minėtomis dalimis, analizės nebuvo galima atlikti dėl to, kad trūksta išsamios informacijos, teikiamos valstybių narių, Tarybos ir Komisijos,
   galiausiai, Komisija neatliko savo, kaip Sutarties sergėtojos, vaidmens, nustatyto ES sutarties 17 straipsnio 1 dalyje, nesiimdama veiksmų šiuo klausimu ir nesiimdama visų reikiamų procedūrų siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo prievoles, ypač nustatytas Tarybos direktyvose 77/799/EEB ir 2011/16/ES, nors tam buvo pagrindo, Komisija praeityje nepradėdama valstybės pagalbos tyrimų pažeidė savo prievoles pagal Lisabonos sutarties 108 straipsnį dėl vidaus rinkos veikimo;

87.  smerkia tai, kad daugelio Elgesio kodekso grupės posėdžių dokumentų, kurių buvo prašyta, komitetui nebuvo pateikta visai arba pateikta tik jų dalis, nors kai kurie iš šių dokumentų buvo pateikti pavieniams piliečiams pagal prieigos prie dokumentų procedūrą – taip susidarė padėtis, kai Europos Parlamentas yra mažiau už Europos Sąjungos piliečius informuotas apie valstybių narių poziciją mokesčių klausimais; taip pat apgailestauja dėl to, kad Komisija pateikė mažiau kaip 5 proc. iš visų prašytų dokumentų (pasirodo, jų buvo apie 5 500); apgailestauja, kad Komisija ir Taryba nepakankamai bendradarbiauja su komitetu ir taip apsunkina jo įgaliojimų vykdymą;

88.  atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu Parlamentui trūksta parlamentinio tyrimo įgaliojimų, ragina Tarybą ir Komisiją kuo greičiau pritarti nepriimtam pasiūlymui dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (43), siekiant suteikti Europos Parlamentui tikrų tyrimo įgaliojimų, reikalingų norint įgyvendinti savo parlamentinio tyrimo teisę;

89.  ragina Komisiją išnagrinėti, ar dėl pirmiau minėtų pažeidimų vis dar būtų galima kreiptis į Teisingumo Teismą;

90.  ragina valstybes nares laikytis principo, kad pelnas apmokestinamas jo susidarymo vietoje;

91.  tuo remdamasis ragina valstybes nares ir ES institucijas, kurios dalijasi politine atsakomybe už esamą padėtį, panaikinti žalingą mokesčių konkurenciją ir visapusiškai bendradarbiauti, siekiant pašalinti neatitikimus tarp mokesčių sistemų ir susilaikyti nuo naujų neatitikimų kūrimo bei panaikinti žalingų mokesčių priemones, kurios daugiašalėms korporacijoms sudaro sąlygas dideliu mastu vengti mokesčių ir mokesčių bazės erozijai ES vidaus rinkoje; šiuo klausimu ragina valstybes nares informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus aktualius jų pelno mokesčio teisės pokyčius, kurie galėtų turėti įtakos jų faktiniam mokesčio tarifui arba bet kokios kitos valstybės narės mokestinėms įplaukoms; pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį palengvinant mokesčių vengimą, turėtų imtis atsakomybės ir vadovauti pastangoms ES gerinti bendradarbiavimą mokesčių klausimais;

92.  ragina ES valstybių ir vyriausybių vadovus prisiimti naujus aiškius politinius įsipareigojimus imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant ištaisyti šią padėtį, kurios daugiau toleruoti nebegalima, ypač dėl jos poveikio nacionaliniams biudžetams, kuriems jau taikomos fiskalinio konsolidavimo priemonės, ir kitų mokesčių mokėtojų, įskaitant MVĮ ir piliečius, mokesčių įmokoms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionaliniais parlamentais ketina visapusiškai atlikti savo vaidmenį ir yra pasirengęs sukurti veiksmingesnę politinę priežiūrą;

93.  ragina Komisiją atlikti savo kaip Sutarčių sergėtojos pareigą, užtikrinant, kad būtų visapusiškai laikomasi ES teisės aktų nuostatų ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principo; primygtinai ragina Komisiją sistemingai imtis tolesnių teisinių veiksmų laikantis pagal Sutartį jai suteiktų įgaliojimų; todėl ragina Komisiją sustiprinti savo vidaus pajėgumus (galbūt savo tarnybose įsteigiant specialų mokesčių departamentą), siekiant susidoroti su vis didėjančiu pranešimų apie valstybės pagalbą skaičiumi konkurencijos politikos srityje ir su didesne Komisijos atsakomybe už naujų priemonių dėl mokesčių skaidrumo koordinavimą;

94.  prašo valstybių narių pateikti Komisijai visą informaciją, kuri būtina, kad ji galėtų nevaržoma vykdyti savo kaip Sutarčių sergėtojos funkcijas;

95.  ragina Komisiją skatinti geriausią praktiką sandorių kainodaros, paskolų kainodaros ir grupės viduje vykdomų sandorių finansavimo mokesčių srityse, kad jie atitiktų vyraujančias rinkos kainas;

96.  pabrėžia, kad valstybės narės tebėra visiškai kompetentingos nustatyti atitinkamus savo pelno mokesčio tarifus; vis dėlto reikalauja, kad, siekiant užtikrinti sąžiningą įmonių konkurenciją ES vidaus rinkoje, mokesčių konkurencija ES ir trečiųjų šalių atžvilgiu turėtų vykti paisant aiškios taisyklių sistemos; ragina valstybes nares pirmiausiai užtikrinti verslui palankią aplinką, kuriai būdingas, be kita ko, ekonominis, finansinis ir politinis stabilumas, taip pat mokesčių taisyklių teisinis aiškumas ir paprastumas; atsižvelgdamas į itin svarbų jų vaidmenį užtikrinant fiskalinį tvarumą, ragina Komisiją įgyvendinant Europos semestrą nuodugniau spręsti įmonių apmokestinimo problemas, įskaitant žalingą mokesčių praktiką ir jos poveikį, ir makroekonominio disbalanso procedūrai naudoti tinkamus rodiklius, įskaitant su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu susijusio mokesčių surinkimo deficito įverčius;

97.  ragina valstybes nares, ypač tas, kurios gauna finansinę paramą, vykdyti struktūrines reformas, kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir stiprinti kovos su agresyviu mokesčių planavimu priemones;

98.  šiuo atžvilgiu ragina Komisiją rasti tinkamą pusiausvyrą tarp fiskalinės ir ekonominės konvergencijos ir ragina ją užtikrinti, kad veiksmai skatintų ekonomikos augimą, investicijas ir darbo vietų kūrimą;

99.  laikosi nuomonės, kad, be kita ko, išsamus, skaidrus ir veiksmingas automatinis keitimasis informacija mokesčių klausimais ir privaloma bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė yra pagrindinės sąlygos siekiant mokesčių sistemos ES lygmeniu, kuri atitiktų ES vidaus rinkos esminius principus ir jų nekeistų;

100.  ragina valstybes nares ir ES institucijas, atsižvelgiant į problemos sudėtingumą, įgyvendinti įvairias viena kitą papildančias veiksmų grupes, siekiant pagerinti dabartinę padėtį, turint omenyje tai, kad reikia sumažinti sudėtingumą, turintį poveikio visiems suinteresuotiesiems subjektams, ir kuo labiau sumažinti atitikties sąnaudas įmonėms ir mokesčių administratoriams; todėl pabrėžia, kad mokesčių schemų supaprastinimas turėtų būti pirmasis žingsnis siekiant suteikti aiškumo ne tik valstybėms narėms, bet ir piliečiams, kurie šiuo metu keitimosi informacija procese nedalyvauja;

101.  ragina Komisiją toliau empiriškai nagrinėti galimybę apriboti autorinių atlyginimų atskaitymą nuo susijusių korporacijų pelno mokesčio bazės, siekiant kovoti su pelno perkėlimu įmonių grupės viduje;

102.  pabrėžia, kad, nepaisant nuolatinių raginimų, tik keturios(44) (iš 17) daugiašalės korporacijos sutiko atsiųsti savo atstovus į komiteto posėdį ir aptarti tarptautinio mokesčių planavimo reikalus; mano, kad tai, jog pradžioje 13 iš jų (kai kurios gerai žinomos visuomenėje) atsisakė bendradarbiauti su Parlamento komitetu, nepriimtina ir labai kenkia Europos Parlamento ir piliečių, kuriems jis atstovauja, orumui; vis dėlto pažymi, kad 11 daugiašalių korporacijų(45) galiausiai sutiko atvykti į komitetą tik TAXE komitetui balsavus dėl pranešimo ir likus nedaug laiko iki balsavimo plenariniame posėdyje, o dvi daugiašalės korporacijos(46) taip ir nesutiko atvykti; todėl rekomenduoja, kad Parlamento kompetentingi organai apsvarstytų galimybę nebesuteikti toms įmonėms leidimo patekti į Parlamento patalpas, ir rimtai apsvarstyti galimybę nustatyti aiškias taisykles ir griežtinti prievoles, nustatytas į skaidrumo registrą(47) įtrauktų organizacijų elgesio kodekse, bendradarbiavimo su Parlamento komitetais ir kitais politiniais organais atžvilgiu;

103.  ragina ištirti, kokį vaidmenį finansų įstaigos atlieka teikdamos pagalbą vykdant žalingą mokesčių praktiką;

Bendradarbiavimas ir išankstinių sprendimų dėl mokesčių koordinavimas

104.  apgailestauja dėl 2015 m. spalio 6 d. politinio susitarimo Taryboje turinio, kuris yra mažesnio užmojo nei 2015 m. kovo mėn. Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų; pabrėžia, kad tame pasiūlyme buvo numatyta ne tik bendra sistema, skirta informacijai apie sprendimus registruoti ir automatiškai ja keistis, bet ir nuostatos, pagal kurias Komisija gali veiksmingai stebėti jų įgyvendinimą valstybėse narėse užtikrinti, jog išankstiniai sprendimai nedarytų neigiamo poveikio ES vidaus rinkai; pabrėžia, kad priimant Tarybos poziciją būtų neleista pasinaudoti visa automatinių mainų išankstiniais sprendimais dėl mokesčių nauda, ypač veiksmingo įgyvendinimo srityje, ir todėl ragina Tarybą laikytis Komisijos pasiūlymo ir deramai atsižvelgti į Parlamento nuomonę šiuo klausimu, ypač dėl direktyvos taikymo srities (visiems išankstiniams sprendimams dėl mokesčių, o ne tik tarpvalstybiniams), taikymo atgaline data laikotarpio (turėtų būti keičiamasi visais tebegaliojančiais sprendimais dėl mokesčių) ir Komisijai pateikiamos informacijos (išankstiniai sprendimai dėl mokesčių turėtų būti prieinami Komisijai);

105.  ragina valstybes nares visuose tarptautiniuose forumuose remti automatinį keitimąsi informacija tarp mokesčių administratorių kaip naują visuotinį standartą; visų pirma ragina Komisiją, EBPO ir G 20 jį propaguoti taikant tinkamiausias ir veiksmingiausias priemones įtraukaus pasaulinio proceso metu; primygtinai tvirtina, kad reikėtų imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti, kad automatinio keitimosi informacija standartai iš tikrųjų būtų visuotinio pobūdžio ir veiksmingi, kartu laikantis konfidencialumo reikalavimų, remiant besivystančių šalių pastangas plėtoti savo gebėjimus, kad jos galėtų visapusiškai prisidėti prie automatinio keitimosi informacija; pabrėžia, kad ES viduje automatinis keitimasis informacija galėtų vykti naudojant centrinį ES registrą, kuris būtų prieinamas Komisijai ir kompetentingoms nacionalinėms institucijoms;

106.  ragina valstybes nares siekti, kad bet koks išankstinis sprendimas dėl mokesčių, ypač jei jis susijęs su sandorių kainodara, būtų parengtas bendradarbiaujant su visomis susijusiomis šalimis, kad jos automatiškai, visapusiškai ir nedelsiant keistųsi atitinkama informacija ir kad bet kokie nacionaliniai veiksmai, kuriais siekiama mažinti mokesčių vengimą ir mokesčių bazės eroziją ES, įskaitant auditą, būtų atliekami bendrai, tinkamai atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant programą „Fiscalis 2020“; pakartoja savo nuomonę, kad mokesčių administratoriai ir Komisija turėtų ne tik dalytis pagrindine informacija apie visus išankstinius sprendimus, kurie daro poveikį kitoms valstybėms narėms, tačiau ir pateikti ją kiekvienai šaliai atskirai daugiašalių korporacijų teikiamose ataskaitose;

107.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ne tik tarpvalstybiniai, bet ir nacionaliniai išankstiniai sprendimai gali turėti poveikį kitoms valstybėms narėms, todėl ragina taikyti automatinį keitimąsi informacija visų valstybės narės vyriausybės ar mokesčių administratoriaus, bet kokių jų teritorinių ar administracinių padalinių ar jų vardu priimtų ir direktyvos įsigaliojimo datą tebetaikomų išankstinių sprendimų atveju; primygtinai reikalauja, kad pagrindinį vaidmenį renkant duomenis apie išankstinius sprendimus ir analizuojant juos atliktų Komisija;

108.  be to, ragina parengti sistemą, kurią taikant būtų veiksmingai kontroliuojamas automatinio keitimosi informacija įgyvendinimas, siekiant rinkti ir skelbti statistinius duomenis apie informaciją, kuria keičiamasi, be kita ko, Komisijai iki 2016 m. gruodžio 31 d. įsteigti saugų centrinį registrą, palengvinantį informacijos mainus tarp dalyvaujančių mokesčių administratorių; primena, kad sukūrus automatinio keitimosi informacija apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių sistemą bus renkama labai daug informacijos, o dėl to gali būti sunku nustatyti iš tiesų probleminius atvejus; pabrėžia, kad dėl šios padėties ir to, kad yra 28 valstybės narės, kuriose vartojamos skirtingos kalbos ir skiriasi administracinė praktika, būtina, kad Komisija ir valstybės narės apsvarstytų novatoriškus būdus, kaip spręsti gaunamos informacijos kiekio ir įvairovės klausimą, siekiant užtikrinti, kad automatinis keitimasis informacija Sąjungoje iš tiesų būtų veiksmingas ir naudingas;

109.  ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl sąlygų ilgainiui įsteigti ES masto „tarpuskaitos namų“ sistemą, kurią taikant išankstiniai sprendimai dėl mokesčių būtų iš anksto sistemingai tikrinami Komisijos, siekiant padidinti sistemos tikrumą, nuoseklumą, vientisumą ir skaidrumą, taip pat nustatyti, ar jie daro žalingą poveikį kitoms valstybėms narėms;

110.  pabrėžia, kad siekiant padidinti skaidrumą piliečiams Komisija turėtų skelbti metinę ataskaitą, kurioje apibendrinami pagrindiniai į saugų centrinį registrą įtraukti atvejai, tai atlikdama atsižvelgti į Tarpusavio pagalbos direktyvos nuostatas dėl konfidencialumo;

111.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti bendrą ES lygmens išankstinių sprendimų dėl mokesčių sistemą, įskaitant bendrus kriterijus, visų pirma:

   reikalavimą priimti juos remiantis išsamia šalutinio poveikio analize, įskaitant išankstinių sprendimų dėl mokesčių poveikio kitų šalių mokesčių bazėms analizę, ir bendradarbiaujant su visais susijusiais subjektais ir valstybėmis,
   jų atskleidimą visuomenei ištisai ar supaprastintai, tačiau visapusiškai laikantis konfidencialumo reikalavimų,
   prievolę skelbti išankstinių sprendimų dėl mokesčių priėmimo, atsisakymo juos priimti arba jų panaikinimo kriterijus,
   tokias pat sąlygas ir vienodą prieigą visiems mokesčių mokėtojams,
   laisvės elgtis savo nuožiūra nebuvimą ir visapusišką pagrindinių mokesčių nuostatų laikymąsi;

112.  ragina Komisiją nustatyti bendras EBPO įprastų rinkos sąlygų principo taikymo ES lygmens gaires, kuriomis būtų siekiama suderinti ES valstybių narių sandorių kainodaros nustatymo tvarką tokiu būdu, kad, sudarydamos sandorių kainodaros susitarimus, nacionalinės valdžios įstaigos turėtų priemonių ne tik panašioms įmonėms, bet ir panašiems sandoriams palyginti;

113.  mano, kad teisingai ir efektyviai mokesčių sistemai reikia tinkamo skaidrumo ir konfidencialumo lygio; todėl yra įsitikinęs, kad valstybių narių mokesčių administratoriai ir, kai reikia, Komisija turėtų turėti prieigą prie informacijos, susijusios su galutiniais bet kokios teisinės priemonės ir (arba) išankstinių sprendimų dėl mokesčių adresatais;

114.  ragina Komisiją pasinaudoti, be kita ko, Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kurioje sąvoka „mokestiniai nusikaltimai“ patenka į plačią „nusikalstamos veiklos“ apibrėžtį, siekiant nustatyti galutinius kai kurių teisinių priemonių adresatus;

115.  ragina Komisiją savo struktūrose sukurti centrinį viešąjį registrą, kuriame būtų nurodytos visi įmonių apmokestinimui poveikio turintys teisiniai atleidimo nuo mokesčių, mokestinių lengvatų ir mokesčių kreditų atvejai, kartu pateikiant kiekybinį poveikio kiekvienos valstybės narės biudžetui vertinimą;

Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB)

116.  palankiai vertina veiksmų planą, kurį Komisija pasiūlė 2015 m. birželio 17 d., siekdama spręsti mokesčių vengimo problemą ir skatinti sąžiningą ir efektyvų įmonių apmokestinimą ES; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti teisės aktų pakeitimų siekiant nedelsiant nustatyti privalomą ES masto bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB), kuria būtų sprendžiama ne tik lengvatinių režimų ir nacionalinių mokesčių sistemų neatitikimų problema, bet ir dauguma problemų, kurios sukelia mokesčių bazės eroziją Europos lygmeniu (ypač sandorių kainodaros problemos); ragina Komisiją nedelsiant pratęsti 2011 m. užbaigtą darbą, susijusį su pasiūlymu dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatoma BKPMB, atsižvelgiant į Parlamento poziciją dėl jos ir per tą laiką iškilusius naujus aspektus ir naujausius EBPO veiklos rezultatus, ypač pagal Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) veiksmų planą parengtus standartus, kad 2016 m. būtų galima parengti konsoliduotą dokumentą;

117.  ragina Komisiją į savo pasiūlymus įtraukti nuostatas, kuriomis siekiama aiškiau apibrėžti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir nuolatinę buveinę pagal ekonominį turinį, apimant ir skaitmeninę ekonomiką; atkreipia dėmesį į investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą svarbą ir būtinybę sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms ir augimui skaitmeninėje ekonomikoje, o ne jiems trukdyti, taip suteikiant šiame sektoriuje besiformuojančiai ES ekonomikai konkurencinį pranašumą kitų subjektų JAV ir kitur atžvilgiu; pabrėžia, kad, turimais duomenimis, lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas nepadeda skatinti inovacijų ir gali sukelti didelę mokesčių bazės eroziją dėl pelno perkėlimo; tuo pat metu pabrėžia, kad įgyvendinant koordinuotus valstybių narių veiksmus ir nustatant bendrus standartus ir apibrėžtis, kas laikoma mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimu, o kas ne, turi būti sumažintas piktnaudžiavimas tokiomis sistemomis ar jų eksploatavimas; pabrėžia, kad vadinamojo pakoreguoto susietumo metodo, kurį BEPS iniciatyvoje rekomenduojama taikyti lengvatiniam pajamų iš patentų apmokestinimui, nepakaks, kad būtų pakankamai sumažintos su tokiu apmokestinimu susijusios problemos;

118.  pabrėžia, kad norint atkurti ryšį tarp apmokestinimo ir ekonominio turinio ir užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami tose šalyse, kuriose faktiškai vykdoma ekonominė veikla ir kuriama vertė, taip pat ištaisyti esamus neatitikimus, taikant proporcingą paskirstymą pagal formulę derėtų diferencijuoti sektorius, siekiant atsižvelgti į jų specifines savybes, visų pirma su skaitmeninėmis technologijomis susijusių įmonių atžvilgiu, nes skaitmeninėje ekonomikoje mokesčių administratoriui sunkiau nustatyti, kur sukuriama vertė; ragina Komisiją atidžiai apsvarstyti Parlamento poziciją dėl BKPMB ir pasirinkti proporcingą paskirstymą pagal formulę, kuris atspinti realią įmonių ekonominę veiklą; ragina Komisiją tęsti darbą, susijusį su konkrečiais šios paskirstymo formulės kūrimo variantais, visų pirma stengiantis iš anksto numatyti poveikį kiekvienos valstybės narės mokestinėms įplaukoms kiekviename sektoriuje, atsižvelgiant į jos ekonomikos struktūrą; be to, pabrėžia, kad BKPMB yra naudinga kovos su mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problema ir Europos pridėtinės vertės kūrimo priemonė, neatsižvelgiant į tai, ar mokestinės įplaukos gali būti iš dalies naudojamos kaip naujas ES biudžeto nuosavas išteklius;

119.  tvirtai pritaria tam, kad kuo greičiau būtų pradėta taikyti neribota ir privaloma BKPMB; pripažįsta Komisijos požiūrį, kad reikia pasiūlyti paprastą BPMB (be konsolidavimo), kaip pirmąjį žingsnį siekiant įgyvendinti jos 2015 m. birželio mėn. veiksmų planą, tačiau pažymi, kad tokiu būdu liks daug neišspręstų klausimų, visų pirma bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms, atsižvelgiant į tai, kad BPMB nebūtų numatomas nuostolių kompensavimas atlikus konsolidavimą, taip pat nebūtų kovojama su biurokratizmu ir šalinami neaiškumai, susiję su sandorių kainodara, kuri taip pat yra viena iš pagrindinių daugiašalių korporacijų naudojamų mokesčių vengimo priemonių, taip pat nebūtų faktiškai nutrauktas mokesčių perkėlimas Sąjungos viduje; todėl ragina Komisiją nustatyti konkretų ir trumpą „konsolidavimo elemento“ įtraukimo į BKPMB iniciatyvą terminą; ragina Komisiją netaikyti jokio papildomo poveikio vertinimo šiai priemonei, kuri dešimtmečius įtraukta į ES darbotvarkę, dėl jos jau buvo atliekama daug parengiamųjų darbų ir jos taikymas Taryboje šiuo metu yra sustabdytas nuo oficialaus jos pateikimo 2011 m.;

120.  ragina Komisiją, kol bus priimta neribota BKPMB ir ji bus visapusiškai taikoma ES lygmeniu, nedelsiant imtis veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingą apmokestinimą, sumažinti pelno perkėlimą (daugiausia sandorių kainodarą), iki konsolidavimo parengti pereinamojo laikotarpio tarpvalstybinio pelno ir nuostolių kompensavimo tvarką, kuri būtų laikino pobūdžio ir pakankamai užtikrintų, jog ja nebus sukurta naujų agresyvaus mokesčių planavimo galimybių, be to, į visas atitinkamas direktyvose toliau įtraukinėti kovos su piktnaudžiavimu taisykles; ragina Komisiją patikrinti, ar mokesčių ir įmonių teisės srities esamos direktyvos ir direktyvų projektai yra tinkami, kad būtų užtikrinamas veiksmingas apmokestinimas; ragina Tarybą pasiruošti skubiai priimti šias nuostatas; pabrėžia, kad tam, jog būtų pasiektas vienas iš jos tikslų (sumažinti biurokratiją), bendra pelno mokesčio bazė turėtų būti taikoma kartu įgyvendinant bendras apskaitos taisykles ir tinkamai suderinant administracinę mokesčių srities praktiką;

121.  ragina Komisiją priimti aiškius teisės aktus dėl ekonominio turinio, vertės kūrimo ir nuolatinės buveinės apibrėžties, siekiant visų pirma pašalinti „pašto dėžutės“ tipo įmonių problemą ir parengti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reglamentavimo ES kriterijus ir teisės aktus, kurie būtų suderinami su EBPO darbu šiuo klausimu, tačiau tuo neapsiribotų, nes šiuo metu valstybės narės pertvarko atitinkamą savo strategiją, dažnai kartu su subsidijomis; pabrėžia, kad tuose teisės aktuose turėtų būti aiškiai nurodoma, kad privalo egzistuoti tiesioginis ryšys tarp mokesčių administratorių nustatytų lengvatinių mokesčių režimų ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos, kuriai jie nustatomi; ragina Komisiją peržiūrėti ES teisės aktus dėl kontroliuojamų užsienio įmonių ir jų taikymą remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje „Cadbury Schweppes“ (C-196/04), siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai naudojamasi kontroliuojamomis užsienio įmonėmis ne vien visiškai dirbtinių susitarimų aplinkybėmis, kad būtų išvengta dvigubo neapmokestinimo atvejų; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl taisyklių dėl kontroliuojamų užsienio įmonių ES suderinimo;

122.  kadangi nėra jokios visuotinai pripažįstamos apibrėžties, taip pat ragina Komisiją atlikti papildomas analizes ir tyrimus siekiant apibrėžti agresyvų mokesčių planavimą ir žalingą mokesčių praktiką, ypač piktnaudžiavimą sutartimis dėl dvigubo apmokestinimo ir pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemones, atsižvelgiant į jų galimą įvairų neigiamą poveikį visuomenei, užtikrinti jų stebėseną ir tiksliau nustatyti mokesčių vengimo poveikį ES ir besivystančiose šalyse; taip pat ragina Komisiją nustatyti metodiką, skirtą įvertinti mokesčių surinkimo deficitą, susidarantį dėl mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo, kaip paskelbta 2015 m. kovo mėn. Komisijos pasiūlyme, ir užtikrinti, kad šis vertinimas būtų atliekamas reguliariai, siekiant stebėti pažangą ir parengti atitinkamas atsakomąsias politikos priemones; ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų siekiant išsiaiškinti visų valstybių narių „priklausomų jurisdikcijų“ konkrečią būklę ir tai, kokį svertą būtų galima naudoti savo praktikai pakeisti siekiant išvengti mokesčių bazės erozijos ES;

123.  primena, kad be sukčiavimo, susijusio su pelno apmokestinimu, vyksta didelio masto tarpvalstybinis sukčiavimas, susijęs su PVM – mokesčiu, kuris yra itin svarbus visiems nacionaliniams iždams; ragina Komisiją sukurti kovos su šia problema priemones, įskaitant geresnį nacionalinių mokesčių agentūrų veiklos koordinavimą šiuo klausimu;

Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas

124.  ragina skubiai pertvarkyti Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą ir už jo taikymą užtikrinimą atsakingą Grupę, nes iki šiol paaiškėjo, kad ji yra nelabai veiksminga, siekiant pašalinti tikras kliūtis, kurios šiuo metu užkerta kelią veiksmingai kovai su žalinga mokesčių praktika, ir padėti ES mastu derinti mokesčių politiką ir bendradarbiauti jos klausimais;

125.  ragina valstybes nares tinkamai bendradarbiauti ir pritarti į 2015 m. birželio 17 d. Komisijos veiksmų planą dėl teisingo ir efektyvaus įmonių apmokestinimo ES įtrauktiems pasiūlymams; mano, kad Grupės teisėtumui būtų naudingas didesnis skaidrumas ir atskaitomybė; taigi ragina pertvarkyti Grupės valdymą ir įgaliojimus, be kita ko, paskirti nuolatinį, politiškai atskaitingą pirmininką, gerinti jos darbo metodus, įskaitant galimą vykdymo užtikrinimo mechanizmą, nuolatinį finansų ministrų ar vyresniųjų pareigūnų dalyvavimą Grupės veikloje, siekiant padidinti jos veiklos svarbą, taip pat intensyvesnį keitimąsi informacija Grupės viduje, siekiant veiksmingai spręsti mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemas; taip pat ragina atnaujinti ir išplėsti kodekse nustatytus kriterijus, siekiant įtraukti naujas žalingos mokesčių praktikos formas, be kita ko, taikomas trečiosiose šalyse; ragina Grupės pirmininką ir Tarybą Parlamento kompetentingam komitetui reguliariai pranešti apie Grupės veiklą, ypač susijusią su Grupės pusmečio ataskaitų pateikimu ECOFIN tarybai, ir reguliariai keistis su komitetu nuomonėmis;

126.  apskritai ragina Tarybą remti tikros demokratinės kontrolės, panašios į jau taikomą kitose srityse, kuriose valstybės narės ar kitos nepriklausomos institucijos, pavyzdžiui, Europos Centrinis Bankas ir Europos Centrinio Banko priežiūros valdyba, turi išimtinės kompetencijos, skatinimą ES lygmeniu tarpvalstybinio apmokestinimo srityje; ragina Tarybą ir valstybes nares apsvarstyti galimybę įsteigti aukšto lygio grupę apmokestinimo politikos klausimais, kaip siūlo ir Komisijos pirmininkas; pabrėžia, kad tokį Parlamentui atskaitingą „mokesčių komitetą“ turėtų sudaryti Taryba, Komisija (laikantis Ekonomikos ir finansų komiteto modelio) ir nepriklausomi ekspertai, ir jis apskritai turėtų vykdyti teisėkūros ir ne teisėkūros mokesčių politikos priežiūrą ir teiktų ataskaitas ECOFIN tarybai; prašo Parlamentui suteikti iniciatyvos teisę Elgesio kodekso grupei pranešti apie visas nacionalines priemones, kurias jis laiko atitinkančias žalingos mokesčių konkurencijos kriterijus, įtrauktus į elgesio kodeksą;

127.  ragina Komisiją antrą kartą atnaujinti 1999 m. parengtą „Simmons & Simmons“ ataskaitą dėl administracinės praktikos, minimos Elgesio kodekso grupės 1999 m. ataskaitos (vadinamosios D. Primarolo ataskaitos (SN4901/99)) 26 dalyje;

128.  primygtinai ragina Tarybą ir valstybes nares, deramai paisant Sutarčių ir valstybių narių kompetencijos tiesioginio apmokestinimo srityje, didinti Grupės skaidrumą, atskaitomybę ir gerinti jos stebėsenos darbą, taip pat ragina Komisiją inicijuoti pamatinius teisės aktus, taikant Bendrijos metodą; mano, jog itin svarbu, kad plačiajai visuomenei taip pat būtų suteikta daugiau informacijos apie Grupės darbą;

129.  ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti ES ombudsmeno rekomendacijas dėl ekspertų grupių sudėties ir priimti veiksmų planą, kuriuo užtikrinama, kad ekspertų grupių sudėtis būtų subalansuota; reikalauja, siekiant šio tikslo nedelsiant pradėti dabartinės struktūros ir sudėties pertvarkymą; pabrėžia, kad tokios reformos nesukeltų techninės patirties teisėkūros srityje trūkumo, nes jos būtų galima gauti per viešąsias konsultacijas ar viešuosius ekspertų klausymus, kuriuose gali dalyvauti visų interesų grupių atstovai; ragina Komisiją nustatyti aiškią interesų konfliktų apibrėžtį ir patikimą politiką, kuri užkirstų kelią subjektams, kuriems iškilusi tokių interesų konfliktų grėsmė, bei organizacijų, kurios pripažintos kaltomis dėl mokesčių slėpimo ar kitų nusikalstamų veikų, atstovams būti aktyviais bet kokio ekspertų ar patariamojo organo nariais;

Valstybės pagalba

130.  labai palankiai vertina ir remia pagrindinį Komisijos, kaip kompetentingos konkurencijos institucijos, vaidmenį, tebevykstančiuose valstybės pagalbos tyrimuose išankstinių sprendimų dėl mokesčių klausimais; mano, kad pasikartojanti praktika, kurios laikomasi keliose valstybėse narėse, kai valstybės pagalbą gavusių projektų atveju laikomasi slaptumo, yra nederama; ragina Komisiją kovojant su žalinga mokesčių praktika visapusiškai išnaudoti savo įgaliojimus pagal ES konkurencijos taisykles ir skirti sankcijas toms valstybėms narėms ir įmonėms, kurios susijusios su tokia praktika ir šis faktas nustatytas; pabrėžia, kad Komisijai reikia skirti daugiau išteklių (finansinių ir personalo) siekiant didinti jos gebėjimą vienu metu atlikti visus reikalingus fiskalinės valstybės pagalbos tyrimus; pabrėžia, kad valstybės narės turi vykdyti visus Komisijos tyrimų reikalavimus ir prašymus suteikti informacijos;

131.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į savo valstybės pagalbos modernizavimo (VPM) iniciatyvą, vėliausiai iki 2017 m. vidurio priimti naujas gaires, kuriomis būtų paaiškinta, ką reiškia su mokesčiais susijusi valstybės pagalba ir „tinkama“ sandorių kainodara, siekiant pašalinti reikalavimų besilaikantiems mokesčių mokėtojams ir mokesčių administratoriams kylančius teisinius neaiškumus, sukuriant atitinkamą valstybių narių mokesčių praktikos sistemą, o ne trukdant naudotis teisėtais išankstiniais sprendimais dėl mokesčių; nesutinka, kad Arbitražo konvencija, kuri nėra efektyvi ginčų, visų pirma su sandorių kainodaros klausimais, sprendimo priemonė, yra naudinga; mano, kad ši priemonė turėtų būti keičiama ir tapti efektyvesnė arba būti pakeista ES ginčų sprendimo mechanizmu, pagal kurį taikomos veiksmingesnės abipusio susitarimo procedūros;

132.  ragina Komisiją išplėsti savo tyrimus, apimant kitas „LuxLeaks“ skandale minimas daugiašales korporacijas ir į sandorių kainodarą panašaus pobūdžio ar poveikio priemones;

133.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į valstybėms narėms valstybės pagalbos modernizavimu priskirtą platesnio pobūdžio atsakomybę, apsvarstyti galimybę įsteigti nacionalinių mokesčių administratorių tinklą siekiant keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir nuosekliau padėti užkirsti kelią bet kokių mokesčių priemonių, kurios gali būti neteisėta valstybės pagalba, įvedimui; ragina Komisiją stiprinti (pertvarkytos) Elgesio kodekso grupės ir Komisijos konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo su mokesčiais susijusių priemonių srityje strateginę veiklos sinergiją;

134.  pažymi kad dabartinėmis valstybės pagalbos kontrolės taisyklėmis siekiama kovoti su antikonkurencine praktika susigrąžinant įmonėms suteiktą nepagrįstą naudą; ragina Komisiją įvertinti galimybę pakeisti galiojančias taisykles, kad sumos, atgautos pažeidus ES valstybės pagalbos taisykles, būtų grąžintos valstybėms narėms, kurios nukentėjo nuo savo mokesčių bazių erozijos, arba į ES biudžetą, o ne valstybėms narėms, kurios suteikė neteisėtą su mokesčiais susijusią pagalbą, kaip yra šiuo metu; ragina Komisiją pakeisti dabartines taisykles siekiant užtikrinti galimybę valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo atveju skirti sankcijas atitinkamoms šalims ir įmonėms;

Skaidrumas

135.  mano, kad Sąjunga gali tapti pavyzdžiu ir pasauline lydere mokesčių skaidrumo srityje;

136.  pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti skaidrumą, siekiant padidinti daugiašalių korporacijų atskaitomybę visuomenei ir padėti mokesčių administratoriams vykdyti tyrimus; pabrėžia, kad tai gali turėti didelį atgrasomąjį poveikį ir pakeisti elgseną, nes gali kilti rizika reikalavimų neatitinkančių įmonių reputacijai ir informacijos teikimui kompetentingoms institucijoms, kurios gali tokiu atveju priimti tinkamas taisomąsias priemones bei sankcijas; pabrėžia, kad skaidrumo poreikis turėtų būti subalansuotas su poreikiu apsaugoti jautrius komercinius interesus ir laikytis duomenų apsaugos taisyklių;

137.  mano, kad būtina padidinti su didelių daugiašalių įmonių veikla susijusį skaidrumą siekiant užtikrinti mokesčių administratorių gebėjimą veiksmingai kovoti su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu; taigi pakartoja savo poziciją, kad daugiašalės korporacijos turėtų savo finansinėse ataskaitose, pateikiamose pagal valstybę narę ir trečiąją valstybę, kuriose jos įsisteigusios, aiškiai ir suprantamai atskleisti įvairią apibendrintą informaciją, įskaitant informaciją apie savo pelną ar nuostolius neatskaičius mokesčių, pelno mokesčius ar nuostolius, darbuotojų skaičių, turimą turtą ir pagrindinę informaciją apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių (ataskaitos pagal šalis); pabrėžia, kad svarbu, jog ši informacija būtų prieinama visuomenei, greičiausiai kaip centrinis ES registras; taip pat pabrėžia, kad MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės, kurios nėra daugiašalės korporacijos, turėtų būti atleistos nuo tokios prievolės; ragina Tarybą iki 2015 m. pabaigos priimti Parlamento poziciją, dėl kurios balsuota 2015 m. liepos mėn. priimant Akcininkų teisių direktyvą; pabrėžia, kad skaidrumo reikalavimai turėtų būti formuluojami ir įgyvendinami taip, kad dėl jų taikymo ES įmonės neatsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje;

138.  ragina valstybes nares įgyvendinti išsamesnių ataskaitų pagal šalis teikimo sistemą jų mokesčių administratoriams, remiantis EBPO standartu ir įtraukiant išsamesnę informaciją, pavyzdžiui, mokesčių deklaracijas ir grupės vidaus sandorius; pabrėžia, jog įmonėms teikiant kitiems mokesčių administratoriams informacija apie mokesčius drauge reikia pagerinti ginčų sprendimo sistemą, siekiant paaiškinti kiekvienos ginčo šalies atitinkamas teises ir išvengti bet kokio neigiamo šalutinio poveikio; pabrėžia, kad informaciją trečiųjų valstybių mokesčių administratoriams reikėtų perduoti tik tais atvejais, jei atitinkama šalis yra nustačiusi ES arbitražo konvencijos nuostatoms lygiavertes nuostatas; taip pat ragina parengti suderintus apskaitos standartus, kuriuos taikant būtų galima atskleisti smulkesnę informaciją apie autorinį atlyginimą;

139.  prašo Komisijos remti šią poziciją, atsižvelgiant į savo ankstesnius vertinimus ir pozicijas, ir imtis visų reikalingų veiksmų siekiant užtikrinti pasiūlymų išplėsti jos taikymą visoms ES vidaus rinkoje veikiančioms daugiašalėms įmonėms ir ragina EBPO remti tokį platesnį taikymą visame pasaulyje siekiant užtikrinti, kad visoms tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įmonėms būtų taikomos panašios prievolės; pabrėžia, kad veiksmai, kuriais siekiama didinti skaidrumą, nors ir būtina, bet nepakankama priemonė šiam klausimui visapusiškai spręsti ir kad nacionalines, ES ir tarptautinę mokesčių sistemas taip pat reikia iš esmės pertvarkyti;

140.  pabrėžia, kad dėl dabartinio daugiašalės mokesčių sistemos neskaidrumo daugiašalėms korporacijoms sudaromos sąlygos išvengti mokesčių, apeiti nacionalinius mokesčių įstatymus ir savo pelną perkelti į mokesčių rojus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti mokesčių administratoriams visapusišką prieigą prie centrinių tikrųjų įmonių ir patikos subjektų savininkų registrų, kaip nustatyta ketvirtojoje Kovos su pinigų plovimu direktyvoje; ragina valstybes nares sparčiai į nacionalinę teisę perkelti ketvirtąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą, užtikrinant plačią ir paprastą prieigą prie informacijos, pateikiamos centriniuose tikrųjų savininkų registruose; pakartoja savo poziciją, kad šie registrai turėtų būti vieši;

141.  pripažįsta Komisijos atliekamą darbą kuriant Europos Sąjungos mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (angl. TIN); ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES TIN, vadovaujantis pagrindiniais ES TIN principais, išdėstytais 2012 m. Komisijos Veiksmų plane stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu (veiksmas Nr. 22); primena, kad TIN laikomi geriausia priemone mokesčių mokėtojams nustatyti, todėl primygtinai ragina sparčiau įgyvendinti šį projektą; be to, ragina Komisiją aktyviai dirbti siekiant sukurti panašų identifikacinį numerį pasauliniu mastu, kaip antai Reguliavimo priežiūros komiteto pasaulinis juridinio asmens identifikatorius (angl. LEI);

142.  be to, pabrėžia, kad skaidrumas taip pat svarbus dabar vykdomuose valstybės pagalbos tyrimuose dėl išankstinių sprendimų dėl mokesčių;

143.  ragina Komisiją išsiaiškinti galimybes ES įgyvendinti nuostatas, panašias į JAV Vyriausybės apskaitos standartų valdybos (GASB) taisyklę(48), pagal kurią iš valstijų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų reikalaujama pranešti, kiek įplaukų jos praranda dėl pelno mokesčių lengvatų, suteikiamų ekonominio vystymosi labui;

Informatorių apsauga

144.  ragina Komisiją iki 2016 m. birželio mėn. pasiūlyti sukurti ES teisės aktų sistemą, skirtą veiksmingai informatorių ir panašių asmenų apsaugai; pabrėžia, jog nepriimtina, kad piliečiai ir žurnalistai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o ne teisiškai saugomi, kai visuomenės interesais atskleidžia informaciją arba praneša apie įtariamus nusižengimus, pažeidimus, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą, visų pirma mokesčių vengimo, mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo atvejais, arba bet kokio kito elgesio, kuriuo pažeidžiami pagrindiniai ES principai, atvejais, pavyzdžiui, lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimo atveju;

145.  ragina Komisiją apsvarstyti įvairias priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti tokią apsaugą nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, ekonominių sankcijų ar diskriminacijos, tuo pačiu užtikrinant ir konfidencialumo bei komercinių paslapčių apsaugą; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į JAV C. Doddo ir B. Franko aktą, pagal kurį informatoriai gauna atlygį už tai, kad valdžios institucijoms teikia pirminę informaciją, ir yra apsaugomi nuo teisinio persekiojimo ir darbo vietų praradimo, nepamirštant, kad toks atlygis neturėtų būti paskata skelbti konfidencialią verslo informaciją; siūlo sukurti nepriklausomą ES įstaigą, atsakingą už šios informacijos rinkimą, tyrimų vykdymą ir ES lygmens bendrąjį atlygio informatoriams fondą, siekiant užtikrinti deramos finansinės paramos teikimą informatoriams, o ši įstaiga būtų finansuojama proporcinga susigrąžintų lėšų ar skirtų baudų dalimi; laikosi nuomonės, kad apsauga taip pat turėtų būti taikoma informatoriams, informuojantiems visuomenę, kai į pranešimą nacionalinio arba ES lygmens kompetentingai institucijai nereaguojama per vieną mėnesį;

Įmonių socialinė atsakomybė

146.  mano, kad atsakingos mokesčių strategijos vykdymas turi būti laikomas įmonių socialinės atsakomybės ramsčiu, visų pirma remiantis atnaujinta įmonių socialinės atsakomybės, kaip įmonių atsakomybės už jų poveikį visuomenei, apibrėžtimi(49); apgailestauja, kad dauguma įmonių neįtraukia šių nuostatų į savo įmonės socialinės atsakomybės ataskaitą; pabrėžia, kad agresyvus mokesčių planavimas nesuderinamas su įmonių socialine atsakomybe; ragina Europos Komisiją į atnaujintą ES įmonių socialinės atsakomybės strategiją įtraukti šį elementą ir deramai apibrėžti jo turinį;

Trečiųjų valstybių aspektas

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)

147.  remia EBPO BEPS veiksmų planą, bet sykiu pripažįsta, kad jis yra kompromiso, kurio nepakanka mokesčių vengimo problemos mastui spręsti, rezultatas ir kad šie pasiūlymai turėtų tapti pagrindu imtis tolesnių veiksmų ES ir pasauliniu lygmeniu; ragina, kad EBPO, jos valstybės narės ir visos kitos dalyvaujančios šalys sukurtų tvirtą stebėsenos priemonę, skirtą vertinti pažangai įgyvendinant tas gaires, rinkti jų veiksmingumo įrodymus ir galbūt imtis taisomųjų veiksmų;

148.  rekomenduoja stiprinti EBPO ir Komisijos institucinius ryšius ir bendradarbiavimą siekiant užtikrinti dviejų procesų suderinamumą ir išvengti dvigubų standartų; ragina valstybes nares skubiai į nacionalinius teisės aktus perkelti visas ES teisės aktų nuostatas, grindžiamas EBPO gairėmis, kad ES taptų lydere įgyvendinant EBPO rekomendacijas; tačiau pabrėžia, kad EBPO metodas vis dar pagrįstas privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais ir kad jos veiksmus turi papildyti tinkama bendrosios rinkos poreikius tenkinanti ES lygmens teisės aktų sistema, pavyzdžiui, direktyva dėl kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu, kuri būtų platesnio užmojo nei EBPO BEPS iniciatyva tose srityse, kurios nepakankamai reglamentuojamos;

Mokesčių rojai

149.  ragina laikytis bendro ES požiūrio į mokesčių rojus; ragina Komisiją visų pirma tęsti darbą, skirtą parengti ir priimti ES apibrėžtį, bendrus mokesčių rojų nustatymo kriterijus (neatsižvelgiant į tų teritorijų vietą) ir atitinkamas sankcijas su jais bendradarbiaujančioms šalims, remiantis savo 2012 m. gruodžio mėn. rekomendacija dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų (t. y. ne tik keistis informacija ir užtikrinti skaidrumą, bet taip pat užtikrinti sąžiningą mokesčių konkurenciją ir veiksmingą apmokestinimą), taip pat mokesčių rojus agresyvaus mokesčių planavimo tikslais naudojančioms įmonėms, be to, apibrėžti tinkamas bendrąsias priemones, taikomas toms jurisdikcijoms; atkreipia dėmesį į prieš tai minėtą savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais, kurioje sudarytas nebaigtinis tokių galimų priemonių sąrašas(50); pakartoja, kad reguliariai atnaujinami ir išsamiais, skaidriais, patikimais, objektyviai patikrinamais ir visuotinai priimtinais rodikliais pagrįsti tikrai ES lygmens sąrašai būtų veiksmingesni kaip priemonė geram mokesčių srities valdymui skatinti ir elgsenai mokesčių klausimais tų jurisdikcijų atžvilgiu ir jose keisti;

150.  ragina Komisiją į ES juodąjį sąrašą įtraukti tas teritorijas, kurios subjektams suteikia fiskalinių lengvatų nereikalaudamos, kad jie toje šalyje užsiimtų reikšminga ekonomine veikla, nustato itin žemus faktinius mokesčius ir automatiškai nesikeičia informacija apie mokesčius su kitomis jurisdikcijomis;

151.  visų pirma pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog į išorę nukreipti finansiniai srautai būtų bent vieną kartą apmokestinti, pavyzdžiui, nustatant išskaičiuojamąjį mokestį arba lygiavertes priemones, siekiant išvengti, kad pelnas nebūtų perkeltas iš ES neapmokestintas, taip pat ragina Komisiją pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pavyzdžiui, dėl Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvos ir Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvos persvarstymo; pabrėžia, kad turėtų būti įdiegta sistema siekiant užtikrinti, kad šiai operacijai patvirtinti patvirtinimo dokumentas būtų pateiktas nacionaliniams mokesčių administratoriams ir perduodamas Komisijai, taip apsaugant bendrąją rinką ir išlaikant ryšį tarp vietovės, kurioje gaunamas pelnas ir kuriama ekonominė vertė, ir vietovės, kurioje jie apmokestinami; pabrėžia, kad tokios sistemos struktūra turi būti atidžiai apgalvota, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo ir ginčų; pritardamas tam, kad EBPO skatina taikyti daugiašalę strategiją mokesčių klausimais, kuria siekiama supaprastinti tarptautinę apmokestinimo tvarką ir užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur kuriama vertė, ragina Komisiją stiprinti ES vaidmenį tarptautiniu mastu laikantis vieningos pozicijos ir toliau rengti bendrą ES strategiją dėl dvišalių mokesčių sutarčių ir laipsniškai pakeisti daug atskirų dvišalių mokesčių sutarčių ES ir trečiųjų jurisdikcijų sutartimis; pabrėžia, kad tai būtų pats greičiausias būdas su palankesnių mokesčių sutarčių paieškos problemai spręsti; tuo tarpu ragina valstybes nares pagal BEPS pasiūlymus nedelsiant įtraukti kovos su piktnaudžiavimu nuostatas į savo mokesčių sutartis;

152.  mano, kad sudarant laisvosios prekybos susitarimus taip pat reikia stiprinti bendradarbiavimą mokesčių srityje, užkertant kelią toje pačioje rinkoje konkuruojančių įmonių mokesčių vengimui ir užtikrinant vienodas veiklos sąlygas; todėl ragina Komisiją į visus ES laisvosios prekybos susitarimus įtraukti mokesčių nuostatas, pagal kurias šalys partnerės privalėtų užtikrinti gerą mokesčių srities valdymą ir abipusiškumo principo taikymą mokesčių srityje; pabrėžia, kad Gero mokesčių srities valdymo platformos atliekamas darbas yra tinkamas šios koncepcijos įgyvendinimo pagrindas; pabrėžia, kad toks pat principas galėtų būti taikomas ES bendradarbiavimo susitarimams;

153.  ragina ES institucijas nebendradarbiauti su tomis jurisdikcijomis, kurios laikomos mokesčių klausimais bendradarbiauti nelinkusiomis jurisdikcijomis, taip pat su įmonėmis, pripažintomis kaltomis mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ar agresyviu mokesčių planavimu; prašo tokių institucijų, kaip Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), nutraukti bendradarbiavimą per finansų tarpininkus su bendradarbiauti mokesčių klausimais nelinkusiomis jurisdikcijomis; be to, prašo ES institucijų įsipareigoti neskirti ES finansavimo įmonėms, kurios pripažintomis kaltomis mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ar agresyviu mokesčių planavimu;

154.  ragina Komisiją taikyti visas turimas priemones siekiant skatinti remtis labiau koordinuotu požiūriu išsivysčiusių šalių atžvilgiu, kad būtų skatinama labiau laikytis abipusiškumo principo mokesčių srityje, visų pirma keičiantis informacija su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis įsigaliojus Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktui (FATCA); taip pat ragina Komisiją, atsižvelgiant į 2015 m. gegužės 27 d. ES ir Šveicarijos susitarimą dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mainų, atidžiai stebėti sutartą laipsnišką tam tikros žalingos mokesčių praktikos Šveicarijoje panaikinimą pagal BEPS gaires, siekiant išsaugoti bendrąją rinką, taip pat ateityje nenustatyti naujų žalingų mokesčių priemonių; ragina Komisiją tebevykstančiose derybose su Šveicarija pasiūlyti Šveicarijos teisėje nustatyti kontroliuojamų užsienio įmonių taisykles; primygtinai reikalauja, jog Komisijos užtikrintų, kad Šveicarija laikytųsi ES požiūrio į apmokestinimą, ir pateiktų atitinkamą ataskaitą Parlamentui;

155.  primena, kad visos valstybės narės, prisijungusios prie Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, taip pat 2014 m. atlikus atitinkamų ES direktyvų peržiūrą(51), nusprendė laikytis daugiašalio požiūrio į automatinį keitimąsi informacija; pabrėžia, kad šios dvi iniciatyvos yra pagrindiniai elementai, kuriuos pasitelkiant kovojama su mokesčių slėpimu ir banko paslaptimi, nes jose numatyta finansų įstaigų prievolė mokesčių administratoriams pranešti įvairią informaciją apie rezidentus, gavusius pajamų iš užsienyje laikomo turto;

Besivystančios šalys

156.  atkreipia dėmesį į tai, kad numatant veiksmus ir politiką, kuriais būtų kovojama su mokesčių vengimu, ypatingas dėmesys nacionaliniu, ES ar tarptautiniu lygiu turėtų būti skiriamas besivystančių šalių ir, visų pirma, mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurios paprastai patiria didžiausią neigiamą pelno mokesčio vengimo poveikį ir turi labai siauras mokesčių bazes ir mažą mokesčių ir BVP santykį, padėčiai; pabrėžia, kad šie veiksmai ir politika turėtų padėti kurti viešąsias įplaukas, proporcingas jų teritorijoje sukurtai pridėtinei vertei, siekiant tinkamai finansuoti vystymosi strategijas, Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimą ir laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkę; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, palankiai vertina JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komiteto darbą; ragina Komisiją remti besivystančių šalių interesus vykdant esamas tarptautines iniciatyvas ir įtraukti besivystančių šalių atstovus į savo Gero mokesčių srities valdymo platformą;

157.  ragina ES ir EBPO BEPS sistemos nares užtikrinti, kad EBPO parengtame naujame visuotiniame automatinių informacijos mainų standarte būtų numatytas pereinamasis laikotarpis besivystančioms šalims, kurios dėl administracinių pajėgumų trūkumo šiuo metu negali įvykdyti abipusiai taikomų automatinių informacijos mainų reikalavimų;

158.  ragina Komisiją pasiūlyti kitų priemonių, padėsiančių stiprinti administracinius pajėgumus besivystančiose šalyse, visų pirma mokesčių srityje, kad būtų galima efektyviai keistis mokesčių informacija su jų administratoriais; ragina sukurti besivystančioms šalims skirtą platformą, įgyvendinant bandomuosius projektus dėl automatinio keitimosi informacija; ragina besivystančias šalis skatinti regioninius susitarimus arba kitų formų bendradarbiavimą mokesčių klausimais, siekiant pagerinti jų derybinę poziciją tiesioginių užsienio investuotojų ir daugiašalių korporacijų atžvilgiu ir spręsti bendro intereso klausimus;

159.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų vystomosios pagalbos agentūros turėtų pakankamai techninių ekspertinių žinių su mokesčiais susijusiems klausimams vystymosi politikoje spręsti, visų pirma gaunamiems iš finansų ministerijų ir mokesčių administratorių;

160.  atkreipia dėmesį į veiksmų planą, pateiktą savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliucijoje dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų; ragina visas valstybes ir tarptautines organizacijas, pavyzdžiui, JT, dalyvauti įtraukiame procese ir prisidėti įgyvendinant G 20 ir EBPO mokesčių darbotvarkę, kuria siekiama spręsti mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemą, skatinti tarptautinį mokesčių skaidrumą ir pasaulinį keitimąsi informacija mokesčių klausimais, pavyzdžiui, parengiant vieną bendrą duomenų teikimo standartą, taikomą automatiniam keitimuisi informacija arba viešam informacijos apie tikruosius savininkus atskleidimui; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pritarti didesniam JT vaidmeniui būsimose tarptautinėse diskusijose dėl mokesčių, pavyzdžiui, pritariant siūlymui Jungtinių Tautų sistemoje įsteigti pasaulinį mokesčių organą;

Patarėjai mokesčių klausimais

161.  atkreipia dėmesį į konsultacijų mokesčių klausimais, audito ir konsultavimo veiklos, kurią vykdant, viena vertus, teikiamos paslaugos mokesčių administratoriams (pavyzdžiui, mokesčių sistemų struktūros formavimo ar mokesčių surinkimo gerinimo srityse) ir, kita vertus, teikiamos mokesčių planavimo paslaugos daugiašalėms korporacijoms, galbūt naudojantis nacionalinės mokesčių tesiės aktų spragomis, vykdymas toje pačioje įmonėj kelia problemų ir abejonių;

162.  atkreipia dėmesį į tai, kad yra ES teisės sistema, apimanti naujausią audito rinkos reformų dokumentų rinkinį, kuriam Parlamentas pritarė 2014 m. balandžio 3 d.(52); ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkamos teisės aktų nuostatos būtų taikomos valstybėse narėse per tinkamą laikotarpį ir atsižvelgiant į siekiamus tikslus;

163.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl gairių mokesčių konsultavimo paslaugų sektoriui bei dėl patarėjams mokesčių klausimais ir, prireikus, bankams skirtų ES taisyklių dėl nesuderinamumo nustatymo, sukuriant sistemą, kuria būtų veiksmingai užkirstas kelias interesų konfliktams tarp viešajam ir privačiajam sektoriams teikiamų paslaugų;

164.  taip pat ragina Komisiją pradėti tyrimą siekiant įvertinti susitelkimo laipsnį šiame sektoriuje ir dėl to galimą konkurencijos iškraipymą; rekomenduoja, kad šiame tyrime būtų konkrečiai apsvarstyta, ar konsultacijų mokesčių klausimais ir audito funkcijų vykdymas toje pačioje įmonėje gali sukelti interesų konfliktų, ir pasiūlytos atitinkamos priemonės, be kita ko, įdiegti mechanizmus, atskiriančius konsultacinių firmų padalinių veiklą;

165.  prašo, kad Komisija skubiai įvertintų galimybę nustatyti teisėkūros sistemą, kurioje būtų numatytos pakankamos sankcijos įmonėms, bankams, apskaitos įmonėms, ir finansų patarėjams, kurie dalyvavo neteisėtai slepiant mokesčius ir vykdant agresyvų mokesčių planavimą ar skatino tokią veiklą ir tai įrodyta; pabrėžia, kad šios sankcijos turėtų turėti atgrasomąjį poveikį ir, be kita ko, gali apimti baudas, draudimą gauti finansavimą iš ES biudžeto, bet kokios patariamosios funkcijos vykdymo ES institucijose draudimą, o kraštutiniais ir kartotiniais atvejais – verslo licencijų panaikinimą;

Tolesni veiksmai nacionaliniu lygmeniu

166.  ragina imtis papildomų veiksmų nacionaliniu lygmeniu siekiant kovoti su mokesčių vengimu pagal ES ir EBPO sistemas, kadangi dėl nekoordinuoto reagavimo gali atsirasti dar daugiau neatitikimų ir galimybių vengti mokėti mokesčius; pabrėžia, kad geriausia kovos su mokesčių bazės erozija priemonė yra bendradarbiavimas, o ne vienašališkas lengvatinės tvarkos nustatymas siekiant pritraukti investicijų;

167.  ragina Komisiją nustatyti gaires dėl valstybių narių suteikiamos mokestinės amnestijos, siekiant apibrėžti aplinkybes, kuriomis tokia amnestija atitiktų ES Sutarčių nuostatas, susijusias su laisvu kapitalo judėjimu, laisve teikti paslaugas, valstybės pagalba ir kovos su pinigų plovimu taisyklėmis, taip pat ES bendra kovos su mokesčių rojais strategija; primena, kad tokias priemones būtina naudoti itin atsargiai, siekiant neskatinti mokesčių vengėjų laukti kitos amnestijos;

168.  ragina valstybes nares nustatyti sistemą dėl nuo autorinių atlyginimų išskaičiuojamų mokesčių, siekiant užtikrinti, kad taip pat būtų apmokestintas trečiosiose šalyse mokamas autorinis atlyginimas, kurio nereglamentuoja dvišaliai mokesčių susitarimai;

169.  primygtinai ragina kiekvieną valstybę narę, prieš įvedant bet kokias mokesčių priemones, kurios gali daryti poveikį užsienyje, atlikti poveikio vertinimus, kuriuose būtų nagrinėjamas šalutinis poveikis kitose šalyse (prireikus gaunant Komisijos techninę paramą); ragina nacionalinius parlamentus aktyviai dalyvauti sprendžiant mokesčių vengimo klausimą, nes teisės aktų leidėjas turėtų tinkamai įvertinti bet kokį mokesčių režimą ar apmokestinimo tvarką ir vykdyti jų demokratinę kontrolę;

170.  primygtinai ragina valstybes nares nutraukti ir persvarstyti savo mokesčių administratorių išteklių mažinimą, padidinti investicijas ir savo mokesčių administratorių efektyvumą, taip pat užtikrinti veiksmingą darbuotojų perkėlimą ir technologijų bei praktinės patirties atnaujinimą, siekiant spręsti žalingos mokesčių praktikos, kuri tampa vis sudėtingesnė, plėtojimo ir poveikio problemą; ragina Komisiją teikti techninę paramą tokiai veiklai, visų pirma vykdant programą „Fiscalis 2020“; ragina valstybes nares dėti pastangas siekiant paprastesnės, veiksmingesnės ir skaidresnės apmokestinimo tvarkos valstybių narių, piliečių ir įmonių labui;

171.  primena, kad viešaisiais pirkimais ES teritorijoje sukuriama 16 % BVP; prašo apsvarstyti galimybę kito viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos dalinio keitimo metu nustatyti su mokesčiais, skaidrumu ar bendradarbiavimu susijusius kriterijus, taikomus viešųjų pirkimų konkursams; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę viešųjų pirkimų procedūrose neleisti dalyvauti įmonėms, kurios, kaip įrodyta, dalyvavo agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių vengimo schemose;

172.  galiausiai pabrėžia, kad taikant vieningo balsavimo taisyklę Taryboje, kai kiekvienai valstybei narei suteikiama veto teisė, sumažėja paskatų pereiti nuo status quo prie labiau bendradarbiavimu grindžiamo sprendimo; ragina Komisiją prireikus nevengti remtis SESV 116 straipsniu, kuriame nustatyta: „Nustačiusi, kad valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų skirtumai iškraipo konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje ir kad tą iškraipymą reikia pašalinti, Komisija pradeda konsultacijas su atitinkamomis valstybėmis narėmis. Jei per tokias konsultacijas nesusitariama, kaip tą iškraipymą pašalinti, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima šiam tikslui būtinas direktyvas.“;

173.  įsipareigoja tęsti Parlamento specialiojo komiteto pradėtą darbą, šalinant kliūtis, trukdžiusias Parlamento specialiajam komitetui įgyvendinti visus savo įgaliojimus, taip pat užtikrinti, kad būtų imtasi reikiamų priemonių atsižvelgiant į Parlamento rekomendacijas; paveda Parlamento kompetentingiems organams nustatyti geriausią institucinę sistemą šiam tikslui pasiekti;

174.  pakartoja savo reikalavimą sudaryti galimybę susipažinti su visais aktualiais ES dokumentais; ragina Pirmininką perduoti šį prašymą Komisijai ir Tarybai ir aiškiai pareiškia, kad Parlamentas pasiryžęs išnaudoti visas įmanomas ir turimas priemones šiam tikslui pasiekti;

175.  ragina savo kompetentingą komitetą atsižvelgti į šias rekomendacijų būsimame savo iniciatyva teikiamame teisėkūros pranešime ta pačia tema;

176.  ragina savo kompetentingą komitetą, atsakingą už konstitucinius reikalus, vadovautis šiomis rekomendacijomis, visų pirma į elgesio kodeksą, skirtą į skaidrumo registrą įtrauktoms organizacijoms, įtraukiant privalomas bendradarbiavimo išlygas ir keičiant taisykles, reglamentuojančias ES institucijų galimybę susipažinti su viena kitos turimais dokumentais, siekiant taisykles geriau suderinti su ES sutartyje nustatytu lojalaus bendradarbiavimo principu;

o
o   o

177.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, nacionaliniams parlamentams, G 20 ir EBPO.

1 PRIEDAS

ASMENŲ, SU KURIAIS SURENGTI SUSITIKIMAI, SĄRAŠAS

(KOMITETŲ POSĖDŽIAI IR DELEGACIJOS)

Data

Kalbėtojai

2015 3 30

—  Pierre Moscovici, už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys

2015 4 16

—  Serge Colin, Finansų darbuotojų profesinės sąjungos (UFE) pirmininkas

—  Fernand Müller, UFE Fiskalinių reikalų komiteto pirmininkas

—  Paulo Ralha, Portugalijos mokesčių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas

—  François Goris, (UNSP-NUOD pirmininkas) Europos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacijos (CESI) vardu

—  Nadja Salson, Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija

—  Henk Koller, Europos patarėjų mokesčių klausimais federacijos (CFE) pirmininkas

—  Olivier Boutellis-Taft, Europos buhalterių federacijos (FEE) vykdomasis direktorius

—  Ravi Bhatiani, „Independent Retail Europe“ Teisinių reikalų skyriaus direktorius

2015 5 5

—  Margrethe Vestager, už konkurenciją atsakinga Komisijos narė

—  Wolfgang Nolz, Elgesio kodekso grupės pirmininkas

—  Jane McCormick, vyresnioji partnerė mokesčių klausimais, KPMG EMA tinklo vadovė mokesčių klausimais

—  Chris Sanger, partneris, „Ernst&Young Global“ Mokesčių politikos skyriaus vadovas

—  Stef van Weeghel, „PwC“ partneris, pasaulinės mokesčių politikos lyderis

—  Bill Dodwell, Jungtinės Karalystės „Deloitte“ Mokesčių politikos skyriaus vadovas

2015 5 11

Viešasis klausymas tema „Sprendimai dėl mokesčių ir žalinga mokesčių praktika

—  Stephanie Gibaud, informatorė ir buvusi UBS darbuotoja

—  Lutz Otte, informatorius ir buvęs „Julius Baer“ IT paslaugų teikėjas

—  Kristof Clerix, Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ)

—  Edouard Perrin, ICIJ narys

—  Richard Brooks, ICIJ narys

—  Lars Bové, ICIJ narys

—  Xavier Counasse, „Le Soir“ žurnalistas

—  Dominique Berlin, Paryžiaus Europos koledžas, Paryžiaus Panteono Aso universitetas (Paryžiaus II universitetas)

—  Gabriel Zucman, Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos lektorius

—  Achim Doerfer, mokesčių srities advokatas, autorius ir teisės filosofas

2015 5 12

Delegacijos vizitas Belgijoje

—  Jacques Malherbe, Leveno universitetas (UCL)

—  Axel Haelterman, Leveno universitetas (KUL)

—  Werner Heyvaert, „Jones Day“ ekspertas mokesčių klausimais

—  Wim Wuyts, FEB-VBO vadovas mokesčių klausimais ir Mokesčių komiteto pirmininkas, Hilde Wampers, FEB-VBO Finansų grupės pirmininko pavaduotoja mokesčių klausimais

—  Christophe Quintard, FGTB ekspertas, buvęs mokesčių auditorius

—  Eric van Rompuy (pirmininkas) ir kiti Federalinio parlamento finansų ir biudžeto reikalų komiteto nariai

—  Steven Van den Berghe, Sprendimų dėl mokesčių tarnybos vadovas

—  Johan Van Overtveld, finansų ministras (susitikimas įvyko birželio 17 d.)

2015 5 18

Delegacijos vizitas Liuksemburge

—  Wim Piot, Liuksemburgo „PwC“ filialo vadovas mokesčių klausimais

—  Nicolas Mackel, „Luxembourg for Finance“ vykdomasis direktorius

—  Christine Dahm, „Cercle de Coopération des ONG du développement“ direktorė, ir Mike Mathias, narys

—  Eugène Berger (pirmininkas) ir kiti Parlamento Finansų reikalų komiteto nariai

—  Pierre Gramegna, finansų ministras

—  Pascale Toussing, Finansų ministerijos Mokesčių skyriaus vadovas ir mokesčių administratoriaus atstovai

2015 5 22

Delegacija Berne, Šveicarijoje

—  Markus R. Neuhaus, Šveicarijos „PwC“ filialo valdybos pirmininkas, „PwC“ vyriausiojo pirmininko biuro narys

—  Frank Marty, „Economie Suisse“ Finansinių paslaugų ir mokesčių skyriaus vadovas, vykdomosios valdybos narys

—  François Baur, nuolatinis atstovas Briuselyje, „Economie Suisse“ vadovas Europos reikalams

—  Martin Zogg, „Swiss Holdings“ Nacionalinio ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vadovas, vykdomojo komiteto narys

—  Urs Kapalle, Šveicarijos bankininkų asociacijos Finansų politikos ir mokesčių skyriaus direktorius

—  Mark Herkenrath, „Alliance Sud“, „Global Alliance for Tax Justice“ narys

—  Olivier Longchamp, „Declaration of Berne“ (DoB)

—  Jacques de Watteville, valstybės sekretorius tarptautinių finansų klausimais (SIF)

—  Christoph Schelling, ambasadorius, Mokesčių politikos skyriaus vadovas

—  Adrian Hug, Šveicarijos federalinės mokesčių inspekcijos vadovas

—  Ruedi Noser, Valstybės Tarybos narys, Ekonominių reikalų ir apmokestinimo komiteto vadovas

—  Urs Schwaller, Valstybių tarybos narys

—  Ulrich Trautmann, Europos Sąjungos delegacijos Šveicarijoje ir Lichtenšteine Prekybos ir ekonomikos reikalų sektoriaus vadovas

—  Marco Salvi, „Avenir Suisse“ vyresnysis mokslo tyrimų pareigūnas

2015 5 27

Susitikimas su Jungtinės Karalystės Gibraltaro vyriausybės atstovu (TAXE koordinatoriais)

—  Fabian Picardo, vyriausiasis ministras

—  Joseph Garcia, vyriausiojo ministro pavaduotojas

2015 5 28

Delegacijos vizitas Dubline, Airijoje

—  Martin Lambe, Airijos mokesčių instituto vykdomasis direktorius

 Michael Noonan, finansų ministras

—  Niall Cody, Komisijos pajamų klausimais pirmininkas

—  Liam Twomy (pirmininkas) ir kiti Parlamento (Irachto) Finansų reikalų komiteto ir Jungtinio Senato rūmų Europos reikalų komiteto nariai

—  Frank Barry, Dublino Švč. Trejybės kolegija (TCD)

—  Seamus Coffey, Korko universitetinis koledžas (UCC)

—  Feargal O’Rourke, „PwC“ Mokesčių skyriaus vadovas

—  Conor O’Brien, KPMG mokesčių skyriaus vadovas

—  Jim Clarken, „Oxfam Ireland“ vykdomasis direktorius

—  Micheál Collins, „Nevin Economic Research Institute“ (NERI)

2015 5 29

Delegacijos vizitas Hagoje, Nyderlanduose

—  Sjoera Dikkers, Nyderlandų Parlamento narė ir kiti Finansų reikalų komiteto nariai

—  Bartjan Zoetmulder, Nyderlandų patarėjų mokesčių klausimais asociacija

—  Hans Van den Hurk, Mastrichto universitetas

—  Indra Römgens, nepriklausoma nevyriausybinė mokslinių tyrimų ir tinklinė organizacija SOMO

—  Francis Weyzig, „Oxfam“

—  Pieterbas Plasman, Sprendimų dėl mokesčių biuro vadovas

—  Eric Wiebes, už mokesčių reikalus atsakingas Nyderlandų valstybės sekretorius

2015 6 1

Viešasis klausymas tema „Sprendimų dėl mokesčių ir kitų priemonių tarptautinis mastas“

—  Mario Monti, senatorius, buvęs Komisijos narys, atsakingas už konkurenciją, muitus, mokesčius ir vidaus rinką

—  Tove Maria Ryding, Europos paskolų ir vystymosi tinklo (EURODAD) Politikos ir propagavimo reikalų administratorė

—  Antoine Deltour, informatorius, buvęs auditorius, Liuksemburgo „PwC“ filialas

2015 6 17

Tarpparlamentinis susitikimas dėl agresyvaus mokesčių planavimo ir parlamentų demokratinės kontrolės vaidmens

Trisdešimt septyni nariai iš aštuoniolikos nacionalinių parlamentų:

AT, BE, CY, CZ, FR, DE, GR, HU, IE, IT, LT, LU, MT, PL, PT, RO, ES, SV

—  Heinz Zourek, Mokesčių ir muitų sąjungos GD generalinis direktorius

—  Pascal Saint-Amans, EBPO Mokesčių politikos ir administravimo centro direktorius

2015 6 18

Delegacijos vizitas Londone, JK

—  David Gauke, Parlamento narys, Iždo finansų reikalų sekretorius

—  Jim Harra, Pajamų ir muitų departamento (HMRC) Verslo apmokestinimo skyriaus generalinis direktorius

—  Fergus Harradence, Iždo Verslo ir tarptautinio apmokestinimo grupės Pelno mokesčio tarnybos direktoriaus pavaduotojas

—  Andrew Dawson, Mokesčių sutarčių grupės vadovas, pagrindinis derybininkas JK mokesčių sutarčių klausimais

—  Maura Parsons, direktoriaus pavaduotoja, HMRC Tarptautinio verslo skyriaus Sandorių kainodaros tarnybos vadovė ir HMRC Sandorių kainodaros valdybos pirmininkė

—  Meg Hillier (pirmininkė), Margaret Hodge (buvusi pirmininkė) ir Guto Bebb (narys), Bendruomenių Rūmų Viešosios apskaitos komitetas

—  Prem Sikka, apskaitos profesorius, Esekso verslo mokykla, Esekso universitetas

—  Frank Haskew, Anglijos ir Velso atestuotųjų apskaitininkų instituto (ICAEW) Mokesčių fakulteto vadovas, Ian Young, tarptautinių mokesčių specialistas

—  Will Morris, Mokesčių komiteto pirmininkas ir BIAC Didžiosios Britanijos pramonės konfederacijos (CBI) Mokesčių komiteto pirmininkas

—  Richard Collier, „PwC“ vyresnysis partneris mokesčių klausimais

—  Joseph Stead, „Christian Aid“

—  Meesha Nehru, „Fair Tax Mark“ programų direktorė

2015 6 23

Keitimasis nuomonėmis su tarptautinėmis korporacijomis

—  Nathalie Mognetti, „Total S.A.“ vyresnioji mokesčių pareigūnė

—  Martin McEwen, „SSE plc“ Mokesčių skyriaus vadovas

—  Christian Comolet-Tirman, „BNP Paribas Group“ Fiskalinių reikalų skyriaus direktorius

2015 6 25

Susitikimas su Bermudos vyriausybės atstovu (TAXE koordinatoriais)

—  Everard Bob Richards, ministro pirmininko pavaduotojas ir finansų ministras

—  Alastair Sutton, ES patarėjas teisės klausimais Bermudos vyriausybei

2015 7 2

—  Richard Murphy, „Tax Research LLP“ atstovas ir Mokesčių teisingumo tinklo narys steigėjas

—  Guillaume de la Villeguérin, „Airbus S.A.S.“ Mokesčių skyriaus vadovas

2015 9 17

—  Jean Claude Juncker, Europos Komisijos Pirmininkas

—  Pierre Moscovici, už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys

—  Margrethe Vestager, už konkurenciją atsakinga Komisijos narė

2015 9 22

—  Pierre Gramegna, ECOFIN tarybos pirmininkas, Liuksemburgo finansų ministras

—  Dr. Wolfgang Schäuble, Vokietijos federalinis finansų ministras,

—  Luis de Guindos, Ispanijos ekonomikos ir konkurencingumo ministras

—  Michel Sapin, Prancūzijos finansų ir viešosios apskaitos ministras

—  Pier Carlo Padoan, Italijos ekonomikos ir finansų ministras

2015 11 16

Keitimasis nuomonėmis su tarptautinėmis korporacijomis

—  Monique Meche, viceprezidentė, atsakinga už pasaulinę viešąją politiką, „Amazon“

—  Malte Lohan, pasaulinių bendrovės reikalų direktorius, „Anheuser-Busch InBev SA“

—  Mark Hubbard, pasaulinis mokesčių reikalų vadovas, „Barclays Bank Group“

—  Delphine Reyre, viešosios politikos Pietų Europoje direktorė, „Facebook“

—  Iain McKinnon, grupės mokesčių reikalų vadovas, HSBC

—  Krister Mattsson, bendrovės finansų, draudimo, mokesčių ir iždo vadovas, „IKEA Group“

—  Irene Yates, viceprezidentė, atsakinga už bendrovės pelno mokesčius, „McDonald’s Europe“

—  Werner Schuster, viceprezidentas, atsakingas už mokesčius, „Philip Morris International“

—  Nicklas Lundbald, vyresnysis direktorius, atsakingas už viešąją politiką ir ryšius su valdžios institucijomis, „Google“

—  John Stowell, vyresnysis viceprezidentas, atsakingas už bendrovės pelno mokesčius, „The Walt Disney Company“

—  Robert Jordan, viceprezidentas, atsakingas už bendruosius mokesčių klausimus, „Coca-Cola Company“

2 PRIEDAS

ATSAKYMŲ SĄRAŠAS PAGAL ŠALĮ / INSTITUCIJĄ

(padėtis 2015 m. lapkričio 16 d.)

Šalis

Atsakymas

Pirmas prašymas – 2015 4 23. Terminas – 2015 5 31

Švedija

2015 5 29

Džersis

2015 5 29

Gernsis

2015 5 31

Liuksemburgas

2015 6 01

Suomija

2015 6 02

Slovakija

2015 6 03

Airija

2015 6 05

Nyderlandai

2015 6 08

Jungtinė Karalystė

2015 6 08

Prancūzija

2015 6 10

Čekija

2015 6 11

Latvija

2015 6 16

Belgija

2015 6 16

Мalta

2015 6 18

Pirmas priminimas – 2015 6 29. Terminas – 2015 7 9

Portugalija

2015 6 30

Lenkija

2015 7 02

Lietuva

2015 7 03

Vengrija

2015 7 07

Kroatija

2015 7 08

Estija

2015 7 10

Graikija

2015 7 10

Ispanija

2015 7 10

Gibraltaras

2015 8 13

Danija

2015 8 26

Vokietija

2015 9 2

Rumunija

2015 9 3

Italija

2015 9 17

Paskutinis priminimas – 2015 9 21

Austrija

2015 9 21

Kipras

2015 9 22

Bulgarija

2015 9 28

Slovėnija

2015 9 28

INSTITUCIJOS

Atsakymas

Komisija

2015 4 29

2015 6 3

2015 8 31

2015 10 23

2015 11 9

Taryba

2015 5 29

2015 6 15

2015 7 27

3 PRIEDAS

Į KOMITETŲ POSĖDŽIUS PAKVIESTOS

TARPTAUTINĖS KORPORACIJOS

Pavardė, vardas

Pakviesti asmenys / atstovai

Padėtis 2015 m. lapkričio 16 d.

„Airbus“

Guillaume de La Villeguérin,

viceprezidentas, atsakingas už mokesčius ir muitus

Dalyvavo 2015 7 2

„BNP Paribas“

Christian Comolet-Tirman,

direktorius, atsakingas už fiskalinius reikalus

Dalyvavo 2015 6 23

„SSE plc“

Martin McEwen, mokesčių reikalų vadovas

Dalyvavo 2015 6 23

„Total S.A.“

Nathalie Mognetti,

vyriausioji mokesčių pareigūnė

Dalyvavo 2015 6 23

„Amazon“

Monique Meche, viceprezidentė, atsakinga už pasaulinę viešąją politiką

Dalyvavo 2015 11 16

„Anheuser-Busch InBev“

Malte Lohan, pasaulinių bendrovės reikalų direktorius

Dalyvavo 2015 11 16

„Barclays Bank Group“

Mark Hubbard, pasaulinis mokesčių reikalų vadovas

Dalyvavo 2015 11 16

„Coca-Cola Company“

Robert Jordan, viceprezidentas, atsakingas už bendruosius mokesčių klausimus

Dalyvavo 2015 11 16

„Facebook“

Delphine Reyre, viešosios politikos Pietų Europoje direktorė

Dalyvavo 2015 11 16

„Google“

Nicklas Lundbald, vyresnysis direktorius, atsakingas už viešąją politiką ir ryšius su valdžios institucijomis,

Dalyvavo 2015 11 16

„HSBC Bank plc“

Iain McKinnon, grupės mokesčių reikalų vadovas

Dalyvavo 2015 11 16

„IKEA Group“

Krister Mattsson, bendrovės finansų, draudimo, mokesčių ir iždo vadovas

Dalyvavo 2015 11 16

„McDonald’s Europe“

Irene Yates, viceprezidentė, atsakinga už bendrovės pelno mokesčius

Dalyvavo 2015 11 16

„Philip Morris

International“

Werner Schuster, viceprezidentas, atsakingas už mokesčius

Dalyvavo 2015 11 16

„The Walt Disney Company“

John Stowell, vyresnysis viceprezidentas, atsakingas už bendrovės pelno mokesčius

Dalyvavo 2015 11 16

„Fiat Chrysler Automobiles“

Sergio Marchionne,

vykdomasis direktorius

Atsisakė dalyvauti dėl vykstančio tyrimo

„Walmart“

Shelley Broader,

prezidentas ir vykdomasis direktorius, EMEA regionas

Atsisakė dalyvauti

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0039.
(2) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
(3) 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003 6 26, p. 49).
(4) OL L 225, 1990 8 20, p. 6.
(5) OL L 158, 2014 5 27, p. 196.
(6) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.
(7) OL L 336, 1977 12 27, p. 15.
(8) OL L 141, 2015 6 5, p. 73.
(9) OL C 384, 1998 12 10, p. 3.
(10) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 134.
(11) OL C 2, 1998 1 6, p. 2.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0257.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0265.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0089.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0062.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444.
(17) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0205.
(18) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 53.
(19) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 37.
(20) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 29.
(21) „Apmokestinimo tendencijos Europos Sąjungoje“ (angl. „Taxation trends in the European Union“), Eurostatas, 2014 m. leidimas.
(22) „Apmokestinimo tendencijos Europos Sąjungoje“ (angl. „Taxation trends in the European Union“), Eurostato statistikos knygos, 2014 m. leidimas.
(23) Europos Komisija (2015), „MVĮ apmokestinimas Europoje. Empirinis tyrimas apie faktinį MVĮ pajamų apmokestinimą, palyginti su didelių įmonių pajamų apmokestinimu“ (angl. „SME taxation in Europe - an empirical study of applied corporate income taxation for SMEs compared to large enterprises“).
(24) TVF politikos dokumentai „Šalutinis tarptautinio įmonių apmokestinimo poveikis“ (angl. „Spillovers in international corporate taxation“), 2014 m. gegužės 9 d., ir „Mokesčių bazės erozija, pelno perkėlimas ir besivystančios šalys“ (angl. „Base Erosion, Profit Shifting and Developing Countries“), 2015 m. gegužės 29 d.
(25) 2012 m. vasario 10 d. Richardo Murphy (FCA) pranešimas „Mokesčių surinkimo deficito Europos Sąjungoje panaikinimas“ (angl. „Closing the European Tax Gap“).
(26) „Teisėkūros pranešimo dėl skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Europos Sąjungos pelno mokesčio politikos srityje Europos pridėtinė vertė“ (angl. „European added value of legislative report on bringing Transparency, coordination and convergence to corporate tax policies in the European Union“), dr. Benjamin Ferrett, Daniel Gravino ir Silvia Merler, Europos Parlamentas.
(27) „Unhappy meal“: „McDonalds“ meniu – 1 mlrd. EUR išvengtų mokesčių“, (angl. „Unhappy meal – €1 Billion in Tax Avoidance on the Menu at McDonald’s“), EPSU et al., 2015 m. vasario mėn.
(28) 2015 m. birželio 17 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl įmonių pajamų apmokestinimo Europos Sąjungoje (SWD(2015)0121).
(29) „Tyrimas apie mokestines paskatas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai“ (angl. „A study on R&D Tax incentives“), „Taxation paper“ Nr. 52-2014, Europos Komisija.
(30) „Sandorių kainodara. Jos taikymas įprastomis rinkos sąlygomis“ (angl. „Transfer pricing: Keeping it at arm’s length“), „OECD Observer“ Nr. 230, 2002 m. sausio mėn. (pataisyta 2008 m.).
(31) Bendruomenių Rūmai, žodiniai parodymai Viešųjų sąskaitų komitete, 2013 m. sausio 31 d.
(32) EBPO pranešimas spaudai „EBPO ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą pelno mokesčio srityje“ (angl. „OECD urges stronger international co-operation on corporate tax”), 2013 2 12.
(33) Europos Komisija (2015), „MVĮ apmokestinimas Europoje. Empirinis tyrimas apie faktinį MVĮ pajamų apmokestinimą, palyginti su didelių įmonių pajamų apmokestinimu“ (angl. „SME taxation in Europe - an empirical study of applied corporate income taxation for SMEs compared to large enterprises“), Europos Komisija, 2015, taip pat P. Egger, W. Eggert ir H. Winner (2010), „Mokesčių taupymas naudojant užsienio įmonių nuosavybę“ (angl.„ Saving taxes through foreign plant ownership“), „Journal of International Economics“ 81, p. 99–108.
(34) 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimas bylose C-106/09 P ir C-107/09 P „Government of Gibraltar“„ ir Jungtinė Karalystė prieš Komisiją“.
(35) Jei valstybių narių priimtos priemonės yra susijusios su visa mokesčių sistema, jos laikomos bendrosios fiskalinės politikos koregavimu, o ne valstybės pagalba.
(36) Komisijos narės M. Vestager raštas, išsiųstas TAXE komitetui 2015 m. balandžio 29 d.
(37) Kaip nustatyta 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999, nustatančiame išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles dėl prievolės bendradarbiauti ir teikti visus reikalingus dokumentus.
(38) TVF politikos dokumentas „Įmonių apmokestinimo tarptautiniu mastu šalutinis poveikis“ (angl. „Spillovers in international corporate taxation“), 2014 m. gegužės 9 d.
(39) TVF darbinis dokumentas „Mokesčių bazės erozija, pelno perkėlimas ir besivystančios šalys“ (angl. „Base erosion, profit shifting and developing countries“), 2015 m. gegužės mėn.
(40) Tyrimas „Mokestinių įplaukų mobilizavimas besivystančiose šalyse. Klausimai ir uždaviniai“ (angl. „Tax revenue mobilisation in developing countries: issues and challenges“), Europos Parlamentas, 2014 m. balandžio mėn.
(41) 2015 m. pasaulio investicijų ataskaita, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD).
(42) Organizacijos „Christian Aid“ ataskaita, 2008 m.
(43) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 41.
(44) „Airbus“, „BNP Paribas“, „SSE plc“ ir „Total S.A.“.
(45) „Amazon“, „Anheuser-Busch InBev“, „Barclays Bank Group“, „Coca-Cola Company“, „Facebook“, „Google“, „HSBC Bank plc“, IKEA, „Mc Donald’s Corporation“, „Philip Morris“, „Walt Disney Company“.
(46) „Fiat Chrysler Automobiles“, „Walmart“.
(47) 2014 m. Tarpinstitucinio susitarimo dėl skaidrumo registro III priede išdėstytas elgesio kodeksas.
(48) „Mokesčių lengvatų stebėsena. JAV formuojasi nauja sveikintina skaidrumo priemonė“ (angl „Tracking corporate tax breaks: a welcome new form of transparency emerges in the US“), „Tax Justice Network“.
(49) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681), p. 6.
(50) Pateikiami keli priemonių pavyzdžiai: sustabdyti arba nutraukti esamų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su juodajame sąraše esančiomis jurisdikcijomis galiojimą; uždrausti į juodąjį sąrašą įtrauktose jurisdikcijose įsisteigusioms įmonėms dalyvauti ES viešuosiuose prekių ir paslaugų pirkimuose ir atsisakyti suteikti joms valstybės pagalbą; uždrausti ES finansų įstaigoms ir finansų patarėjams steigti ar turėti patronuojamąsias įmones ir filialus į juodąjį sąrašą įtrauktose jurisdikcijose ir apsvarstyti galimybę panaikinti Europos finansų įstaigų ir finansų patarėjų, kurie turi filialus ir toliau vykdo veiklą į juodąjį sąrašą įtrauktose jurisdikcijose, licencijas; nustatyti specialų mokestį už visus sandorius, vykdomus į jurisdikcijas, įtrauktas į juodąjį sąrašą, ar iš jų; išnagrinėti įvairias galimybes Europos Sąjungoje nepripažinti teisinio įmonių, įsteigtų į juodąjį sąrašą įtrauktose jurisdikcijose, statuso; prekybos su trečiosiomis šalimis, įtrauktomis į juodąją sąrašą, atvejams taikyti tarifines kliūtis.
(51) ES Santaupų apmokestinimo direktyva ir Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo.
(52) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0283 ir P7_TA(2014)0284.


Prieštaravimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnį. Leidimas naudoti bis(2-etilheksil)ftalatą (DEHP)
PDF 286kWORD 99k
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo XXX, kuriuo suteikiamas leidimas naudoti bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, projekto (D041427 – 2015/2962(RSP))
P8_TA(2015)0409B8-1228/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo suteikiamas leidimas naudoti bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, projektą (D041427),

–  atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(1), ypač į jo 64 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Rizikos vertinimo komiteto (RVK) bei Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (SEAC) nuomones(2), pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 64 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 11 straipsnį(3),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2008/98/EB(4), ypač į jos 4 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES(5), ypač į jo priedo 43 punkto viii papunktį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąją direktyvą (ES) 2015/863(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“(7),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi DEHP yra įtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamento) XIV priedą, nes jis klasifikuojamas kaip 1B kategorijos toksiška reprodukcijai medžiaga; kadangi DEHP yra įtrauktas į REACH medžiagų kandidačių sąrašą dėl savo toksiškų reprodukcijai savybių;

B.  kadangi Komisija, priimdama įgyvendinimo sprendimo dėl bis(2-etilheksil) ftalato (DEHP), dibutilftalato (DBP), benzilbutilftalato (BBP) ir diizobutilftalato (DIBF) nustatymo kaip labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio f punktą projektą, siekia nustatyti DEHP kaip labai didelį susirūpinimą keliančią cheminę medžiagą;

C.  kadangi jau 2000 m., remiantis Komisijos komunikatu Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Bendrijos strategijos dėl endokrininės sistemos veiklą trikdančių medžiagų (COM(1999)0706), DEHP buvo įtrauktas į 1 priedą, kuriame pateikiamas 553 I kategorijos medžiagų kandidačių sąrašas, sudarytas iš cheminių medžiagų, kurios akivaizdžiai trikdė bent vienos rūšies sveikų gyvūnų endokrininės sistemos veiklą;(8);

D.  kadangi DEHP buvo vienas iš pirmųjų šešių junginių, kurių turi būti palaipsniui atsisakyta pagal REACH reglamentą, kaip Komisija paskelbė 2011 m. vasario 17 d.(9);

E.  kadangi 2014 m. gruodžio 12 d. Valstybių narių komitetas vieningai susitarė nustatyti DEHP kaip cheminę medžiagą, keliančią lygiaverčio masto susirūpinimą dėl endokrininę sistemą pažeidžiančių savybių aplinkoje(10); kadangi Valstybių narių komitetas vieningai pripažino, kad DEHP atveju esama mokslinių įrodymų apie neigiamą poveikį endokrininės sistemos veiklai ir šios veiklos bei neigiamo poveikio žmonių sveikatai priežastinį ryšį;

F.  kadangi Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybių narių komitetas vieningai sutarė, kad keturi ftalatai, įskaitant DEHP, turi endokrininę sistemą ardančių savybių, ir kad šio veikimo būdo neigiamas poveikis yra toks pat kaip ir to, kuris pradėtas laikyti toksišku reprodukcijai, ir kad jie pagal REACH reglamento 57 straipsnio c punktą nustatomi kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos; kadangi Komisija taip pat pažymi, kad dauguma Valstybių narių komiteto narių mano, jog susirūpinimas, kurį kelia jų poveikis, yra lygiaverčio masto;

G.  kadangi 2015 m. spalio 21 d. Komisija pateikė įgyvendinimo akto projektą, kuriuo siekiama nustatyti DEHP kaip cheminę medžiagą, turinčią endokrininę sistemą ardančių savybių, kurių poveikis žmonių sveikatai kelia lygiaverčio masto susirūpinimą pagal REACH reglamento 57 straipsnio f punktą;

H.  kadangi RVK nuomonėje pripažįstama, kad DEHP veikimas yra endokrininio poveikio pobūdžio, tačiau taip pat pripažįstama, kad DEHP buvo įtrauktas į XIV priedą, nes jis laikomas toksišku reprodukcijai (57 straipsnio c punktas), o ne dėl endokrininės sistemą ardančių savybių (57 straipsnio f punktas); kadangi dėl to esamas DEHP vertinimas apsiriboja jo toksiškumu reprodukcijai;

I.  kadangi DEHP turėtų būti nustatytas kaip labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga, nes jis atitinka REACH reglamento 57 straipsnio f punkte nustatytus kriterijus, kad tai yra endokrininę sistemą pažeidžiančių savybių turinti cheminė medžiaga, – esama mokslinių įrodymų apie tikėtiną didelį jos poveikį žmonių sveikatai, prilygstantį kitų cheminių medžiagų, išvardytų REACH reglamento 57 straipsnio a−e punktuose, daromam poveikiui;

J.  kadangi pareiškėjas pateikė paraišką dėl leidimo taikyti tinkamos kontrolės būdą, kuris numatytas REACH reglamento 60 straipsnio 2 dalyje; tačiau kadangi pagal REACH reglamento 60 straipsnio 3 dalies a punktą tinkamos kontrolės būdas netaikomas cheminėms medžiagoms, atitinkančioms kancerogeninių, mutageninių arba toksiškų reprodukcijai medžiagų klasifikacijos kriterijus arba pagal minėto reglamento 57 straipsnio f punktą, kurioms neįmanoma nustatyti ribų pagal šio reglamento I priedo 6.4 skirsnį;

K.  kadangi įrodyta, kad DEHP daro neigiamą poveikį žinduolių endokrininei sistemai, visų pirma remiantis in vivo duomenimis dėl sumažėjusio vaisiaus testosterono lygio; kadangi šiuos duomenis dar labiau pagrindžia mechaninio pobūdžio duomenys, taip pat in vivo, susiję su sumažėjusia genų reguliacija steroidogenezinės biosintezės reakcijų sekoje; kadangi pastebėtas neigiamas poveikis žiurkėms yra, be kita ko, didesnis spenelių neišsivystymas, mažesnis anogenitalinis atstumas, lytinių organų deformacijos, mažesnis spermatocitų kiekis ir sėklidžių pokyčiai, įskaitant daugiabranduolius gonocitus, kanalėlių atrofiją, Leydigo ląstelių hiperplaziją;

L.  kadangi moksliniai tyrimai apie DEHP rodo, kad sąveika su juo pažeidžiamais raidos laikotarpiais gali padaryti nepataisomą poveikį raidos programavimui, o tai savo ruožtu didelį poveikį raidai ir reprodukcijai, kuris laikomas ypač dideliu žmonių sveikatai ir gyvūnijos rūšims, taip pat ir dėl to, kad šis neigiamas poveikis gali pasireikšti vėlesniais gyvenimo etapais dėl sąveikos ankstyvaisiais gyvenimo etapais;

M.  kadangi, pagal RVK nuomonę, kuri pagrįsta paraiškose pateikta informacija, pareiškėjai neįrodė, kad pavojus darbuotojų sveikatai dėl naudojimo būdų, dėl kurių teikiama paraiška, buvo tinkamai kontroliuojamas laikantis REACH reglamento 60 straipsnio 2 dalies nuostatų; kadangi, pasak RVK, dėl šios priežasties nėra tinkama suteikti leidimą remiantis šia nuostata;

N.  kadangi, nepaisydamas RVK nuomonės, Socialinės ir ekonominės analizės komitetas (SEAC) nusprendė, kad leidimas naudoti šią medžiagą būtų tinkamas, ir tai, kad socialinė ir ekonominė nauda, gaunama iš naudojimo būdų, kurie yra įtraukti į paraišką, nusveria dėl naudojimo žmonių sveikatai kylančią riziką; kadangi SEAC nuomonė patvirtino, kad pareiškėjo pateiktoje socialinėje ir ekonominėje analizėje buvo reikšmingų trūkumų, įskaitant, jokio poveikio sveikatai vertinimo, kuriuo būtų nustatoma likusi rizika darbuotojų sveikatai, nebuvimą;

O.  kadangi SEAC yra mokslinis komitetas, kurio tikslas pagal REACH reglamento 64 straipsnio 4 dalies b punktą – su paraiškoje apibūdintu (-ais) cheminės medžiagos naudojimo būdu (-ais) susijusių socialinių ir ekonominių veiksnių bei alternatyvų naudojimo galimybių, jų tinkamumo ir techninio įgyvendinamumo įvertinimas ir kadangi jo vaidmuo yra neteikti išvados dėl leidimo proporcingumo, kai nėra tinkamai kontroliuojamas pavojus visuomenei;

P.  kadangi pareiškėjas yra atsakingas už cheminių medžiagų keliamo pavojaus įvertinimą bei valdymą ir už tai, kad jų vartotojams būtų suteikta tinkama saugos informacija; kadangi SEAC negalėjo padaryti kiekybinės išvados dėl nuolatinio naudojimo, nes nebuvo galima kiekybiniu požiūriu nustatyti informacijos apie likusį pavojų darbuotojų sveikatai;

Q.  kadangi REACH reglamento tikslas — užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, įskaitant cheminių medžiagų pavojaus vertinimo alternatyvių metodų skatinimą, taip pat laisvą cheminių medžiagų judėjimą vidaus rinkoje, tuo pačiu didinant konkurencingumą ir skatinant inovacijas;

R.  kadangi paraiškos yra susijusios su įvairiais medžiagos panaudojimo būdais, kurie apimtų naudojimą ruošiant perdirbtą minkštąjį PVC, kuriame yra DEHP, junginių ir sausų mišinių sudėtyje, taip pat perdirbto minkštojo PVC, kuriame yra DEHP, pramoninį naudojimą perdirbant polimerus PVC produktų gamyboje; kadangi dėl tokios plačios leidimo taikymo srities DEHP pakeitimo procesas, dėl kurio ši medžiaga buvo įtraukta į REACH reglamento XIV priedą, iš esmės pakeistų kryptį;

S.  kadangi PVC, kurio sudėtyje yra DEHP, yra plačiai naudojamas kasdieniuose vartojimo gaminiuose, kaip antai tekstilė, baldai ir statybinės medžiagos; kadangi jis nėra chemiškai sujungtas su plastiku ir todėl lengvai išplaunamas į aplinką;

T.  kadangi paraiškoje suteikti leidimą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama medžiagos naudojimui ir kadangi tai, jog šios medžiagos yra perdirbtų medžiagų sudėtyje, nėra tinkama aplinkybė suteikti leidimą;

U.  kadangi SEAC pažymėjo, kad galima naudoti pramonines atliekas, kurių sudėtyje yra nedidelis DEHP kiekis, kaip alternatyvias žaliavas, nes tai taip pat pagerintų gaunamų perdirbtų atliekų kokybę, tačiau mažai tikėtina, kad perdirbėjas galėtų padidėjusią kainą už geresnės kokybės perdirbtas atliekas perkelti tolesniems naudotojams, kadangi jų gaminami produktai paprastai yra žemesnės kokybės; kadangi SEAC teigė, kad nebuvo svarstoma galimybė plastiko perdirbėjams naudoti gryną PVC kartu su kitais didelio susirūpinimo nekeliančiais (ne SVHC ) plastifikatoriais kaip alternatyvią žaliavą vietoje perdirbtos medžiagos, nes pareiškėjai nurodė, kad plastiko perdirbėjai, patyrę papildomų išlaidų dėl gryno PVC naudojimo, gali tapti nekonkurencingi;

V.  kadangi nepriimtina toleruoti to, kad paprasčiausiai leidžiant minkštojo PVC perdirbėjams ir tolesniems naudotojams sutaupyti sąnaudų gaminant mažos vertės gaminius, kad jie galėtų konkuruoti su žemos kokybės importu, gali būti daug vyrų nevaisingumo atvejų;

W.  kadangi nors DEHP galima pakeisti daugybe kitų medžiagų, pareiškėjai nepateikė išsamios rinkoje esančių alternatyvų, kuriomis galima pakeisti DEHP tiems panaudojimo būdams, dėl kurių prašoma suteikti leidimą, analizės;

X.  kadangi vienas iš argumentų, kurį pateikė SEAC, pagrįsdamas, kodėl reikia suteikti leidimą, yra tai, kad perdirbimo, kaip tvaraus būdo valdyti gamtos išteklius, skatinimas yra politinė ir socialinė paskata; kadangi šiuo pernelyg supaprastintu teiginiu nepaisoma Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje išdėstytos atliekų tvarkymo hierarchijos, pagal kurią pirmenybė teikiama prevencijai, o ne perdirbimui; kadangi šiuo pernelyg supaprastintu teiginiu taip pat nepripažįstamos 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos konkrečios nuostatos, kuriomis raginama vystyti netoksiškų medžiagų ciklus, kad perdirbtos atliekos galėtų būti naudojamos kaip pagrindinis patikimas Sąjungos žaliavų šaltinis;

Y.  be to, kadangi Parlamentas savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliucijoje „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“ pabrėžė, kad perdirbimas neturėtų pateisinti nuolatinio pavojingų likučių turinčių medžiagų naudojimo; kadangi DEHP yra likučių turinti medžiaga ir ji tokia pripažįstama atitinkamoje pramonėje(11);

Z.  kadangi pagal Komisijos deleguotąją direktyvą (ES) 2015/863 DEHP naudojimas elektros ir elektroninėje įrangoje yra apribotas; kadangi tai buvo pagrįsta, be kita ko, įvertinus saugesnių DEHP alternatyvų naudojimą, taip pat teigiamais socialinio ir ekonominio vertinimo rezultatais(12);

AA.  kadangi SEAC mano, jog jis negali padaryti išvados, kad tuo atveju, jei leidimas nebus suteiktas, remiantis pareiškėjo pateikta informacija visuomenė patirs grynų išlaidų; kadangi dėl šios priežasties pareiškėjai neįrodė, jog naudojant šią medžiagą bus socialinės ir ekonominės naudos ir kad atsisakius suteikti leidimą bus socialinių ir ekonominių pasekmių kaip nustatyta REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalies c punkte;

AB.  kadangi suteikus leidimą pagal paraišką, kurioje yra tiek daug trūkumų, atsirastų labai netinkamas precedentas būsimiems sprendimams dėl leidimo suteikimo pagal REACH reglamentą;

AC.  kadangi REACH reglamento 1 straipsnio 3 dalyje teigiama, jog jis yra grindžiamas atsargumo principu ir kadangi, jei kyla neaiškumų, pirmenybė turėtų būti teikiama ne bendriems ekonominiams aspektams, o su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga susijusiems aspektams;

AD.  kadangi Komisija yra atskaitinga Europos visuomenei už piliečių ir aplinkos apsaugą nuo pavojingų cheminių medžiagų, tuo pačiu skatinant inovacijas, be kita ko, saugesnių cheminių medžiagų ir produktų srityje, kad būtų puoselėjama atspari ekonomika;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  ragina Komisiją atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą ir pateikti naują projektą, kuriuo būtų atmestos paraiškos suteikti leidimą naudoti perdirbtą minkštąjį PVC, kurio sudėtyje yra DEHP;

3.  ragina Komisiją iš visų likusių paraiškų skubiai išbraukti DEHP naudojimą, juolab kad yra daugybė saugesnių minkštojo PVC ir DEHP alternatyvų;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
(2) http://echa.europa.eu/documents/10162/b50d9fc3-f6db-4e91-8a95-c8397bb424d2http://echa.europa.eu/documents/10162/8d9ee7ac-19cf-4b1a-ab1c-d8026b614d7a
(3) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(4) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
(5) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).
(6) 2015 m. kovo 31 d. Komisijos deleguotoji direktyva (ES) 2015/863, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/65/ES II priedo nuostatos dėl ribojamų medžiagų sąrašo (OL L 137, 2015 6 4, p. 10).
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0266.
(8) http://ec.europa.eu/environment/archives/docum/pdf/bkh_annex_01.pdf
(9) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-11-196_en.htm?locale=en
(10) http://echa.europa.eu/view-article/-/journal_content/title/the-member-state-committee- unanimously-agreed-to-identify-the-phthalate-dehp-as-an-svhc-because-of-its-endocrine-disrupting-properties-in-the-environm
(11) http://www.vinylplus.eu/uploads/docs/VinylPlus_Progress_Report_2015_English.pdf.
(12) http://www.umweltbundesamt.at/fileadmin/site/umweltthemen/abfall/ROHS/finalresults/Annex6_RoHS_AnnexII_Dossier_DEHP.pdf


ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencija
PDF 427kWORD 200k
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencijos (2015/2063(INI))
P8_TA(2015)0410A8-0316/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4, 8, 10, 16, 67, 68, 70, 71, 72, 75, 82, 83, 84, 85, 86, 87 ir 88 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) paskelbtus leidinius „Antras Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas. Musulmonai" ir „FRA apklausa apie žydų patirtį ir požiūrį į neapykantos nusikaltimus ir diskriminaciją Europos Sąjungos valstybėse narėse“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2004 m. spalio 8 d. priimtą rezoliuciją dėl terorizmo keliamos grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 7 ir 8 straipsnius, 10 straipsnio 1 dalį, 11, 12, 21, 48, 49, 50 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą (COM(2010)0673), kuriuo sukuriamas ES informacijos apie radikalizaciją tinklas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl antrosios ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitos(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. Komisijos komunikatą „Teroristinio radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencija. Stiprinamas ES atsakas“ (COM(2013)0941),

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Europos Sąjungos strategiją dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai, kurią Teisingumo ir vidaus reikalų taryba priėmė 2014 m. gegužės 19 d. posėdyje ir kurią Taryba patvirtino 2014 m. birželio 5–6 d. posėdyje (9956/14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Galutinė 2010–2014 m. ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2014)0365),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. priimtą rezoliuciją dėl teroristinių aktų keliamos grėsmės taikai ir saugumui (Rezoliucija 2178(2014)),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 24 d. ES kovos su terorizmu koordinatoriaus ataskaitą Europos Vadovų Tarybai (15799/14),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES vidaus saugumo strategijos atnaujinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 9 d. ir gruodžio 5 d. Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 11 d. neoficialiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime priimtą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 28 d. plenariniame posėdyje vykusias diskusijas dėl kovos su terorizmu priemonių,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl kovos su terorizmu priemonių(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 29–30 d. Rygoje vykusį neoficialų Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikimą,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2015 m. kovo 12–13 d. susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdamas į ES Teisingumo Teismo sprendimą dėl Duomenų saugojimo direktyvos,

–  atsižvelgdamas į papildomą Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos protokolą ir Europos Tarybos veiksmų planą dėl kovos su terorizmą sukeliančiais smurtiniu ekstremizmu ir radikalėjimu, priimtą 2015 m. gegužės 19 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Tarpusavio pasitikėjimo Europos teisingumo erdvėje didinimas. Žalioji knyga dėl ES baudžiamojo teisingumo teisės aktų taikymo laisvės atėmimo srityje“ (COM(2011)0327),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8–0316/2015),

A.  kadangi daugiau kaip 5 000 ES piliečių prisijungė prie teroristinių organizacijų ir kitų karinių grupuočių, visų pirma papildė grupuočių ISIS, „Jabhat al-Nusra“ ir kitų už Europos Sąjungos ribų veikiančių grupuočių, visų pirma Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione, gretas; kadangi šis reiškinys toliau sparčiai plinta ir įgauna didelį mastą;

B.  kadangi sąvoka „radikalėjimas“ apibūdinamas reiškinys, kai asmenys perima netolerancija paremtus nuomonę, požiūrį ir idėjas, galinčius lemti smurtinį ekstremizmą;

C.  kadangi atsižvelgiant į 2015 m. pradžioje Paryžiuje, Belgijoje, Kopenhagoje ir Tunise surengtus teroristinius išpuolius matyti, kad Europos ir kaimyninių šalių teritorijoje esantys ir judantys užsienio kovotojai (dažnai ES piliečiai) kelia grėsmę saugumui; kadangi Europos Sąjunga šiuos išpuolius labai griežtai pasmerkė ir įsipareigojo kartu su valstybėmis narėmis ES teritorijoje ir už jos ribų kovoti su terorizmu;

D.  kadangi 2015 m. lapkričio 13 d. Paryžiuje įvykdyti šiurpūs teroristų išpuoliai, per kuriuos žuvo ir buvo sužeista daugybė žmonių, dar kartą parodė, kad valstybės narės ir Europos Sąjunga turi skubiai imtis suderintų veiksmų, kad užkirstų kelią radikalėjimui ir kovotų su terorizmu;

E.  kadangi Europos Sąjungoje, ypač valstybėse narėse, kurios dalyvavo ar dalyvauja karinėje veikloje užjūrio operacijose Vidurio Rytuose ir Afrikoje, teroristinė grėsmė yra didelė;

F.  kadangi šių vadinamųjų Europos kovotojų radikalėjimas yra sudėtingas ir dinamiškas reiškinys, kurį lemia įvairūs globaliniai, sociologiniai ir politiniai veiksniai; kadangi šio reiškinio negalima apibūdinti vienareikšmiškai ir jis daro poveikį vyrams, moterims ir ypač įvairios socialinės kilmės jauniems ES piliečiams, kurių bendras bruožas – jie nepritampa visuomenėje; kadangi radikalėjimo priežastys taip pat gali būti socialinės ir ekonominės, ideologinės, asmeninės ir psichologinės ir todėl radikalėjimą reikia suvokti atsižvelgiant į kiekvieno susijusio asmens aplinkybes;

G.  kadangi dėl terorizmo ir radikalėjimo kyla daug su religijomis susijusių stereotipų, o dėl to vėl kyla neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų banga, kuriuos skatina rasizmas, ksenofobija ar nuomonės, tikėjimo ar religijos netoleravimas; kadangi reikia pabrėžti, kad šis reiškinys kyla iš iškreiptos religinės praktikos, o ne iš pačios religijos, ir tai yra viena iš radikalėjimo priežasčių;

H.  kadangi radikalėjimo negalima sieti su jokia ideologija ar tikėjimu, nes šis reiškinys gali plisti bet kurioje terpėje;

I.  kadangi vienas iš smurtinių ekstremistų naudojamų argumentų verbuojant jaunimą yra tas, kad po karo su terorizmu sustiprėjo islamofobija ir kad Europa nebėra ta vieta, kurioje musulmonai yra laukiami arba gali gyventi lygiomis teisėmis ir praktikuoti savo tikėjimą be diskriminacijos ir stigmatizacijos; kadangi tai gali sukelti pažeidžiamumo, agresyvaus pykčio, nepasitenkinimo, vienišumo ir atskirties nuo visuomenės jausmus;

J.  kadangi kovos su radikalėjimu negalima apriboti islamo radikalėjimu; kadangi religinis radikalėjimas ir smurtinis ekstremizmas daro poveikį ir visam Afrikos žemynui; kadangi ir Europa 2011 m. patyrė politinio radikalėjimo poveikį, kai Norvegijoje išpuolius įvykdė Anders Behring Breivik;

K.  kadangi daugumą teroristinių išpuolių ES šalyse ilgus metus įvykdo separatistų organizacijos;

L.  kadangi, remiantis Europolo duomenimis, 2013 m. ES buvo surengti 152 teroristiniai išpuoliai, du iš jų buvo įvykdyti dėl religinių paskatų, 84 – dėl etnologinių ir nacionalistinių ar separatistinių įsitikinimų, 2012 m. ES įvykdyta 219 teroristinių išpuolių ir šeši iš jų – dėl religinių paskatų;

M.  kadangi kova su terorizmu ir ES piliečių radikalėjimo bei verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencija iš esmės vis dar yra valstybių narių kompetencijos sritis, tačiau norint veiksmingai ir efektyviai keistis informacija tarp teisėsaugos įstaigų, kad būtų galima kovoti su tarptautine terorizmo dimensija ir teroristų keliama grėsme, būtinas Europos bendradarbiavimas; kadangi dėl šios priežasties būtina taikyti bendradarbiavimu pagrįstą Europos požiūrį, kurio pridėtinė vertė – prireikus teisės aktų, taikomų erdvėje, kurioje užtikrinta ES piliečių judėjimo laisvė, koordinavimas ir derinimas, taip pat prevencijos ir kovos sus terorizmu veiksmingumas; kadangi kova su neteisėta prekyba ginklais turėtų būti prioritetinė sritis ES kovojant su sunkių formų ir organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu;

N.  kadangi žmogaus teisės turėtų būti Sąjungos kovos su terorizmu ir radikalėjimo prevencijos politikos pagrindas sykiu užtikrinant tinkamą pusiausvyrą tarp visuomenės saugumo ir pagrindinių teisių paisymo, įskaitant teisę į saugumą bei privatumą ir žodžio, religijos ir susirinkimų laisvę;

O.  kadangi žydų bendruomenės yra vienas iš šių teroristinių ir antisemitinių išpuolių taikinių ir dėl to šiose bendruomenėse Europoje didėja nesaugumo jausmas ir baimė;

P.  kadangi terorizmo augimas ir užsienio kovotojai padidino etninių ir religinių bendruomenių netoleranciją kai kuriose šalyse Europoje; atsižvelgiant į tai, kad visapusiškas požiūris į kovą su diskriminacija bendrai, ypač su islamofobija ir antisemitizmu, yra papildoma priemonė rengiant specialią teroristinio ekstremizmo prevencijos priemonę;

Q.  kadangi Europoje jau taikomos tam tikros priemonės siekiant reaguoti į ES piliečių radikalėjimą ir kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis šiomis priemonėmis ir ieškoti būdų, kaip jas pagerinti, kad būtų galima reaguoti į dabartinius ES ir valstybėms narėms kylančius iššūkius; kadangi valstybės narės vis dar delsia bendradarbiauti jautriose, pvz., dalijimosi informacija ir žvalgybos duomenimis, srityse; kadangi, atsižvelgiant Europos vertybėms visiškai priešingą padėtį, kai vis plinta teroristinis radikalėjimas, reikia įgyvendinti naujas priemones ir tai reikia padaryti laikantis Pagrindinių teisių chartijos;

R.  kadangi įgyvendinant kiekvieną priemonę, kurios ėmėsi valstybės narės, būtina gerbti ES pagrindines teises ir piliečių laisves, t. y. teisę į asmeninį gyvenimą, saugumą, teisę į duomenų apsaugą, nekaltumo prezumpciją, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą procesą, žodžio laisvę ir religijos laisvę; kadangi ES piliečių saugumą reikia užtikrinti užtikrinant jų teises ir laisves; kadangi šie du principai yra dvi vieno medalio pusės;

S.  kadangi Europos Sąjungos valstybės narės kartais patiria labai nevienodą radikalėjimo riziką ir vykdo labai nevienodą verbavimo į teroristines organizacijas prevenciją; kadangi tam tikros valstybės narės jau ėmėsi veiksmingų priemonių, o kitų reakcija į šį reiškinį pavėluota;

T.  kadangi reikia labai skubiai imtis suderintų ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo į teroristines organizacijas prevencijos veiksmų Europos lygmeniu, siekiant sustabdyti šį besiplečiantį reiškinį ir mažinti į konflikto zonas išvykstančių ES piliečių srautus, deradikalizuoti Europoje pasiliekančius asmenis, taip pat sutrukdyti Europos teritorijoje vykdyti kitus teroro aktus;

U.  kadangi šis reiškinys paplitęs visame pasaulyje ir mokytis galima iš daugelio pasaulio šalių;

V.  kadangi šiuo metu daugiau dėmesio reikia skirti prevencinėms priemonėms ir į jas investuoti, o ne priemonėms, kuriomis reaguojama į ES piliečių radikalėjimą ir teroristinių organizacijų vykdomą jų verbavimą; kadangi kovos su ekstremizmu, radikalėjimu ir teroristų vykdomu verbavimu ES teritorijoje strategija bus veiksminga tik tada, kai bus parengta kartu su vadinamųjų užsienio kovotojų integracijos ir grįžusių asmenų socialinės įtraukties bei reintegracijos ir deradikalizavimo strategija;

W.  kadangi tam tikri naudojimosi internetu būdai padeda skleisti radikalizaciją, leisdami fanatikams visame pasaulyje bendrauti tarpusavyje ir verbuoti pažeidžiamus asmenis visai be fizinio kontakto ir taip, kad sudėtinga atsekti tokius atvejus;

X.  kadangi būtina aiškiai atskirti elgesio modelius, kai rengiamasi teroristiniams išpuoliams ir (ar) teikiama parama jiems, nuo ekstremistų veiksmų ar nuomonės, kai trūksta subjektyviųjų (mens rea) ir objektyviųjų (actus reus) požymių;

Y.  kadangi atrodo, kad teroristinis radikalėjimas vyksta tiek dėl vidinių, tiek dėl išorinių veiksnių Sąjungoje;

Z.  kadangi kova su teroristiniu radikalėjimu turi būti dalis visuotinio požiūrio, kuriuo siekiama užtikrinti atvirą Europą ir kurį reikia grįsti bendromis vertybėmis;

AA.  kadangi jaunimo radikalėjimo nereikėtų vertinti atskirai nuo socialinių ir politinių aplinkybių ir jį reikėtų tirti atsižvelgiant į platesnį konfliktų ir smurto tyrimų sociologijos spektrą;

AB.  kadangi teroristinio radikalėjimo priežastys pakankamai netirtos; kadangi integracijos trūkumo negalima suvokti kaip pirminės teroristinio radikalėjimo priežasties;

AC.  kadangi, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, tai, kad asmuo priklausė organizacijai, kuri yra įtraukta į Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP priede pateiktą sąrašą dėl to, kad yra susijusi su teroro aktais, ir aktyviai rėmė šios organizacijos ginkluotą kovą, automatiškai nėra rimta priežastis manyti, kad šis asmuo padarė „sunkų nepolitinį nusikaltimą“ arba „Jungtinių Tautų siekiams ir principams prieštaraujančius veiksmus“; kita vertus, kai yra rimtų priežasčių manyti, jog asmuo padarė tokį nusikaltimą arba yra kaltas dėl tokių veiksmų, tai patvirtinti galima tik kiekvienu atveju atlikus konkrečių faktinių aplinkybių vertinimą ir nustačius, ar atitinkamam asmeniui gali būti priskiriama asmeninė atsakomybė už šių aktų vykdymą;

AD.  kadangi norint atšaukti pabėgėliui leidimą gyventi šalyje argumentuojant tuo, jog šis asmuo remia tokią teroristinę organizaciją, kompetentingos valdžios institucijos vis tiek privalo, prižiūrimos nacionalinių teismų, atlikti individualų konkrečių aplinkybių apie organizaciją ir atitinkamą pabėgėlį įvertinimą;

I.Europos pridėtinė vertė vykdant radikalėjimo prevenciją

1.  atsižvelgdamas į dramatiškus įvykius Paryžiuje, smerkia žudikiškus išpuolius ir reiškia užuojautą aukoms ir jų šeimoms bei su jomis solidarizuojasi, dar kartą patvirtindamas, kad reikia priešintis smurtui; taip pat smerkia stereotipų naudojimą, ksenofobines ir rasistines kalbas ir praktikas, kurias vykdo atskiros ir kolektyvinės valdžios institucijos, tiesiogiai arba netiesiogiai siedamos teroristinius išpuolius su pabėgėliais, kurie ieškodami saugesnių vietų šiuo metu bėga iš savo šalių nuo karo ir smurto veiksmų, kurie jų kilmės šalyse vyksta kiekvieną dieną;

2.  pabrėžia, kad terorizmo negalima ir nereikėtų sieti su jokia religija, tautybe ar civilizacija;

3.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, jei nebus sprendžiamas klausimas dėl terorizmui plisti palankių sąlygų, reiškinys, kai ES piliečiai vyksta į kitas šalis siekdami prisijungti prie džihadistų ar kitų ekstremistinių grupuočių, taip pat konkreti grėsmė saugumui, kurią jie kelia grįžę į ES ir kaimynines šalis, per ateinančius greičiausiai pablogės, ypač turint galvoje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione užsitęsusią karinio konflikto eskalaciją; ragina visapusiškai analizuoti nacionalinių ir ES priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią terorizmui ir su juo kovoti, veiksmingumą;

4.  ragina Komisiją kuo greičiau parengti ES strategijos dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai įgyvendinimo veiksmų planą, remiantis gerosios patirties keitimusi, įgūdžių telkimu Europos Sąjungoje ir priemonių, kurių imtasi valstybėse narėse, vertinimu, taip pat bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis remiantis visiška pagarba tarptautinėms žmogaus teisių konvencijoms ir taikant daugelio suinteresuotųjų asmenų ir daugelio sektorių įtraukimo bei konsultavimosi su jais požiūrį; mano, kad Komisija turėtų prisidėti valstybėms narėms rengiant intensyvią komunikacinę strategiją, kuria būtų padedama užtikrinti ES piliečių ir trečiųjų šalių piliečių, gyvenančių ES, radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevenciją, ir remti tokias valstybių narių pastangas;

5.  ragina valstybes nares koordinuoti savo strategijas ir dalintis sukaupta informacija ir patirtimi, sekti gerosios patirties pavyzdžiais nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis, taip pat bendradarbiauti siekiant imtis naujų veiksmų kovojant su radikalėjimu ir verbavimui teroristinei veiklai, i, atnaujinant nacionalinę prevencijos politiką ir sukuriant specialistų tinklus pagal prioritetines veiksmų sritis, nustatytas Europos Sąjungos strategijoje dėl kovos su radikalizacija ir verbavimui teroristinei veiklai; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai svarbu stiprinti ir gerinti tarpvalstybinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir itin svarbu teikti pakankamai išteklių ir mokyti policijos pajėgas dirbti vietoje;

6.  prašo atskleisti visą informacija apie Tarybos veiksmų planus ir gaires, skirtus įgyvendinamai Europos Sąjungos strategijai dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai;

7.  mano, kad papildomas Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos protokolas ir JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2178 yra dokumentai, kuriai turėtų remtis valstybės narės ir Europos Sąjungos institucijos siekdamos kartu parengti bendrą asmenų, kurie laikomi užsienio kovotojais, kriminalizavimui naudojamą sąvoką; ragina Europos Komisiją atlikti išsamų pagrindinių priežasčių, proceso ir įvairios įtakos bei veiksnių, dėl kurių atsiranda radikalėjimas, tyrimą, padedant naujam ES informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) Kompetencijos centrui;

8.  ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Europolu ir kovos su terorizmu koordinatoriumi, parengti metinę ataskaitą apie saugumo padėtį Europoje, kuri, be kita ko, apimtų radikalėjimo pavojaus ir pasekmių žmonių gyvybėms ir fizinei neliečiamybei Europos Sąjungoje aspektus, ir kartą per metus ją teikti Parlamentui;

9.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai naudotis jau turimomis kovos su ES piliečių radikalėjimu ir verbavimu, kurį vykdo teroristinės organizacijos, ir prevencijos priemonėmis; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai ir nuosekliai naudotis visomis atitinkamomis vidaus ir išorės priemonėmis; rekomenduoja Europos Komisijai ir valstybėms narėms naudotis turimomis priemonėmis, visų pirma Vidaus saugumo fondo (VSF) priemonėmis, Policijos saugumo priemonių sistemos funkcijų priemone, kad būtų galima remti projektus ir priemones, kuriais siekiama užkirsti kelią radikalėjimui; pabrėžia, kad informacijos apie radikalizaciją tinklas gali atlikti labai svarbų vaidmenį išsamiai informuojant apie tikslą kovoti su ES piliečių radikalėjimu; prašo užtikrinti, kad informacija apie šį tinklą būtų intensyviau skleidžiama ir didinamas jo matomumas tarp subjektų, kovojančių su radikalėjimu;

II.Smurtinio ekstremizmo prevencija ir kalėjimuose vykdomas teroristinis radikalėjimas

10.  pabrėžia, kad kalėjimai vis dar yra viena iš kelių radikalios ir smurtinės ideologijos sklaidai ir teroristiniam radikalėjimui palankių vietų; ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis gerąja patirtimi, siekiant reaguoti į Europos kalėjimuose plintančią teroristinį radikalėjimą; ragina valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų siekiant išspręsti perpildytų kalėjimų problemą;, ši problema aktuali daugelyje valstybių narių ir smarkiai padidina radikalėjimo riziką bei sumažina reabilitacijos galimybes; primena, kad viešosios jaunimo apsaugos įstaigos, sulaikymo ar reabilitacijos centrai taip pat gali tapti nepilnamečių – ypač pažeidžiamų asmenų – radikalizavimo vietomis;

11.  skatina Komisiją paskelbti geriausia patirtimi pagrįstas priemonių, kurias Europos kalėjimuose reikia taikyti siekiant užkirsti kelią kalinių radikalėjimui ir smurtiniam ekstremizmui visapusiškai gerbiant žmogaus teises, gaires; atkreipia dėmesį į tai, kad atskirti kalinius, kurie jau propaguoja smurtinį ekstremizmą arba kuriuos kiti kaliniai jau užverbavo teroristinėms organizacijos, nuo kitų kalinių yra galima priemonė norint sutrukdyti bauginant skleisti teroristines radikalias pažiūras kitiems kaliniams ir neleisti plisti radikalėjimui kalėjimuose; tačiau perspėja, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik kiekvieną atvejį įvertinus atskirai ir turėtų būti grindžiamos teismo sprendimu, taip pat jas turėtų galėti peržiūrėti kompetentingos teisminės institucijos; taip pat rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms išnagrinėti įrodymus ir informaciją apie atskyrimą kalėjimuose siekiant juose sustabdyti radikalėjimą; laikosi nuomonės, kad tokiu vertinimu reikia remtis vystant nacionalinių kalėjimų sistemų praktiką; tačiau primena, kad šios priemonės turi būti proporcingos ir niekaip nepažeisti įkalintų asmenų pagrindinių teisių;

12.  remia specializuotą su kaliniais bendraujančių visų kalėjimų personalo, baudžiamosios sistemos partnerių, religinių darbuotojų ir NVO darbuotojų mokymą, kad jie būtų išmokyti anksti nustatyti radikalų elgesį, užkirsti jam kelią ir reaguoti į elgesį, kuriuo linkstama į teroristinį ekstremizmą; pabrėžia, kad svarbu tinkamai mokyti ir priimti į tarnybą religinius, filosofinius ir sekuliarizmo srities darbuotojus, kad jie galėtų ne tik tinkamai patenkinti kultūrinius ir dvasinius poreikius kalėjimuose, bet ir prisidėti atsveriant radikalius teiginius;

13.  ragina Europos kalėjimuose diegti tinkamai finansuojamas švietimo programas, siekiant skatinti kritinį mąstymą, religinę toleranciją, kalinių reintegraciją į visuomenę, taip pat pasiūlyti specialią pagalbą jauniems, pažeidžiamiems ir radikalėjimui bei verbavimui imlesniems asmenims, taip vadovaujantis kuo didesne pagarba įkalintųjų žmogaus teisėms; mano, kad paleidus asmenis iš kalėjimo taip pat reikėtų taikyti papildomas priemones;

14.  pripažįsta, kad vykdant tokią veiklą itin svarbu, jog kalėjimo aplinkoje būtų visapusiškai paisoma kalinių žmogaus teisių ir laikomasi tarptautinių bei regioninių standartų, įskaitant Jungtinių Tautų Standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles;

III.Internetu plintančio teroristinio radikalėjimo prevencija

15.  pažymi, kad dėl to, jog internetas veikia visame pasaulyje ir jo neriboja sienos, kyla tam tikrų iššūkių, o dėl to susidaro teisinių spragų ir kyla jurisdikcijos konfliktų, dėl kurių verbuotojai ir radikalių pažiūrų asmenys gali lengvai bendrauti per atstumą iš visų pasaulio vietų, nes nėra fizinių sienų, nereikia turėti bazės ir nereikia ieškoti prieglobsčio tam tikroje šalyje; primena, kad internetu naudojamasi kaip svarbia radikalėjimo ir fundamentalizmo kurstymo platforma, nes internetu galima masiškai ir greitai visam pasauliui skleisti neapykantą kurstančią informaciją ir ginti terorizmą; yra susirūpinęs dėl šios informacijos, kuria ginamas terorizmas, poveikio ypač jaunesnio amžiaus asmenims – ypač pažeidžiamai gyventojų grupei; pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią radikalėjimui internete yra svarbūs švietimas ir visuomenės informuotumo didinimo kampanija; patvirtina savo įsipareigojimą gerbti žodžio laisvę tiek internete, tiek ne ir mano, kad ja reikėtų vadovautis imantis bet kokių teisėkūros veiksmų, susijusių su radikalėjimu naudojantis internetu ir socialine žiniasklaida; atkreipia dėmesį į Europos lygmeniu pradėtą dialogą su interneto bendrovėmis, kad būtų užkirstas kelias neteisėto turinio sklaidai internetu ir jis būtų greitai šalinamas pagal ES teisę ir nacionalinės teisės aktus ir tvirtai laikantis žodžio laisvės nuostatų; ragina parengti veiksmingą neteisėto turinio, kuriuo kurstomas smurtinis ekstremizmas, nustatymo ir šalinimo strategiją sykiu paisant pagrindinių teisių ir žodžio laisvės, visų pirma padedant skleisti paveikius prieš teroristų propagandą nukreiptus teiginius;

16.  primena, kad interneto bei socialinės žiniasklaidos bendrovės ir paslaugų teikėjai teisiškai privalo bendradarbiauti su valstybių narių institucijomis ir operatyviai šalinti neteisėtą turinį, kuriuo skleidžiamas smurtinis ekstremizmas, ir visapusiškai paisyti teisinės valstybės principų, pagrindinių teisių ir žodžio laisvės; mano, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti teisinius veiksmus, įskaitant baudžiamąjį persekiojimą, kurių būtų galima imtis prieš interneto bei socialinės žiniasklaidos bendroves ir paslaugų teikėjus, atsisakančius vykdyti administracijos ar teismų reikalavimus pašalinti neteisėtą turinį arba terorizmą ginantį turinį iš savo interneto platformų; mano, kad interneto platformų, kuriose leidžiama pateikti tokią informaciją, atsisakymas bendradarbiauti arba nepakankamas bendradarbiavimas turėtų būti laikomas bendrininkavimu, kurį būtų galima prilyginti tyčiai ar baudžiamajam neatsargumui ir tokiais atvejais atsakingus asmenis būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

17.  ragina kompetentingas valdžios institucijas užtikrinti griežtesnį svetainių, kuriose kurstoma neapykanta, stebėjimą;

18.  yra įsitikinęs, kad internetas yra veiksminga teiginių, kuriais siekiama gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir kurie yra nukreipti prieš smurtą, sklaidos platforma; mano, kad interneto sektorius ir paslaugų teikėjai turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene ir skelbti paveikius ir patrauklius pasakojimus, kuriais būtų kovojama su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir radikalėjimu internetu ir kurie būtų pagrįsti Pagrindinių teisių chartija; ragina skaitmeninio sektoriaus platformas bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, pilietine visuomene ir organizacijomis, kurios turi sukaupusios ekspertinių žinių teroristų deradikalizacijos ar neapykantą kurstančių kalbų vertinimo srityje, siekiant dalyvauti platinant prevencinę informaciją, kuria skatinama ugdyti kritinį mąstymą ir vykdyti deradikalizavimą, nustatyti novatoriškus teisėtus kovos su terorizmo populiarinimu ir neapykantą kurstančiomis kalbomis būdus, taip sudarant sudėtingesnes sąlygas radikalizacijai internetu; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tokių teiginių skleidimą internete ir glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant tobulinti demokratinių ir nesmurtinių teiginių sklaidos ir propagavimo kanalus;

19.  palankiai vertina tai, kad įgyvendinamos jaunimo informuotumo didinimo programos, skirtos internetu skleidžiamoms ir neapykantą kurstančioms kalboms ir jų keliamai rizikai, taip pat programos, kuriomis skatinamas švietimas apie žiniasklaidą ir internetą; pritaria tam, kad būtų įgyvendinamos mokymo programos, kuriomis siekiama telkti, mokyti ir kurti jaunų aktyvistų tinklus, per kuriuos internetu būtų ginamos žmogaus teisės;

20.  yra įsitikinęs, kad priešingos nuomonės formavimas – taip pat ir trečiosiose šalyse – yra viena iš esminių priemonių kovoti su patraukliu teroristinių grupuočių įvaizdžiu MENA regione; ragina ES labiau remti tokias iniciatyvas, kaip Sirijos strateginių komunikacijų patariamoji grupė (angl. Syria Strategic Communication Advisory Team – SSCAT), ir skatinti šio pobūdžio projektų inicijavimą ir finansavimą trečiosiose šalyse;

21.  pažymi, jog interneto sektorius ir paslaugų teikėjai gali užtikrinti, kad informacija apie radikalėjimo prevenciją būtų pateikiama kaip vertingesnė už informaciją, kuria ginamas terorizmas; mano, kad Europolo struktūroje reikėtų sukurti specialų Europos bendradarbiavimo padalinį siekiant dalintis gerąja patirtimi valstybėse narėse, taip pat nuolat bendradarbiaujant su interneto operatoriais, siekiant atkreipti dėmesį į informaciją, leidžiančią atsverti teiginius, kuriais kurstoma neapykanta ir ginamas terorizmas, ir taip sudaryti blogesnes sąlygas radikalėjimui plisti internetu; ragina Komisiją ir valstybes nares remti veiksmingus atitinkamus atsakomuosius teiginius ir poveikio mažinimo priemones internetu;

22.  pasisako už tai, kad būtų diegiamos tokios priemonės, kaip kiekvieno interneto vartotojo galimybė lengvai ir greitai pranešti apie neteisėtą turinį, pateikiamą internete ir socialiniuose tinkluose, ir pranešti apie tai kompetentingoms valdžios institucijoms, taip pat per pranešimų centrus, gerbiant žmogaus teises, ypač žodžio laisvę, ir ES bei nacionalinius teisės aktus;

23.   reiškia rimtą susirūpinimą dėl to, kad teroristinės organizacijos vis daugiau naudojasi šifravimo technologijomis, dėl kurių teisėsaugos institucijos negali aptikti ir perskaityti jų pranešimų ir radikalėjimo propagandos net ir turėdamos teismo nutartį; ragina Komisiją skubiai spręsti šias problemas vykdant dialogą su interneto ir informacinių technologijų bendrovėmis;

24.  mano, kad kiekviena valstybė narė turėtų sukurti specialų padalinį, atsakingą už pranešimą apie internete pateikiamą neteisėtą turinį ir už tai, kad būtų galima lengviau nustatyti ir pašalinti tokį turinį; teigiamai vertina tai, kad Europolo įsteigtas ES Internetinės informacijos žymėjimo padalinys, kuris bus atsakingas už neteisėto turinio nustatymą ir pagalbą valstybėms narėms šiuo klausimu, sykiu visapusiškai paisydamas visų susijusių subjektų pagrindinių teisių; rekomenduoja tokiems padaliniams bendradarbiauti su ES kovos su terorizmu koordinatoriumi, Europolo struktūroje veikiančiu Europos kovos su terorizmu centru ir pilietinės visuomenės organizacijomis, veikiančiomis šioje srityje; taip pat primygtinai ragina valstybes nares šiais klausimais bendradarbiauti tarpusavyje ir su kitomis ES struktūromis ir įstaigomis;

25.  džiaugiasi, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. bus sukurtas Europos kovos su terorizmu centras (ECTC), kuriam priklausys Europos padalinys, kuriam bus pavesta žymėti turinį; pabrėžia, kad būtina teikti finansinius išteklius, reikalingus Europolui pavestoms papildomoms užduotims įvykdyti, susijusioms su Europos kovos su terorizmu centro įsteigimu; ragina Parlamentą tinkamai dalyvauti priimant sprendimą dėl šio centro sukūrimo, jo veiklos įgaliojimų, užduočių ir finansų;

26.  mano, kad internetu plintantį radikalėjimą bus galima sustabdyti tik stiprinant turimas Europos kovos su elektroniniais nusikaltimais priemones; rekomenduoja didinat Europolo ir Eurojusto įgaliojimus ir išteklius išplėsti ir Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro įgaliojimus bei padidinti jo išteklius, kad jis galėtų prisidėti užtikrinant geresnį internete kylančių grėsmių nustatymą ir jų šalinimą, taip pat geriau nustatyti būdus, kuriuos naudoja teroristinės organizacijos; primena, kad reikia pakankamai mokymuose dalyvavusių ekspertų Europole ir valstybėse narėse norint reaguoti į šią konkrečią grėsmę; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę perorganizuoti ES situacijų centrą (SitCen) ir ES žvalgybos analizės centrą (IntCen) ir užtikrinti jų veiklos koordinavimą su ES kovos su terorizmu koordinatoriumi, kad būtų galima geriau sekti internetu vykdomą nusikalstamą veiklą ir su radikalizacija ir terorizmu susijusių neapykantą kurstančių teiginių sklaidą; primygtinai ragina valstybes nares labai padidinti informacijos dalijimosi tarpusavyje ir su atitinkamomis ES struktūromis bei agentūromis mastą;

27.  mano, kad visos ES ir nacionalinės priemonės, kurių tikslas yra užkirsti kelią ES piliečių smurtinio ekstremizmo plitimui ir jų verbavimui teroristų organizacijose, turėtų visapusiškai atitikti ES pagrindines teises, atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Tesimo praktiką, įskaitant nekaltumo prezumpcijos principą, teisinio tikrumo principą, teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą, teisę apskųsti teismo sprendimą ir nediskriminavimo principą;

IV.Radikalėjimo prevencija pasitelkiant švietimą ir socialinę įtrauktį

28.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį mokyklos ir švietimas atlieka užtikrinant radikalėjimo prevenciją; primena pagrindinį mokyklų vaidmenį padedant skatinti integraciją visuomenėje, ugdyti kritinį mąstymą ir skatinti nediskriminavimą; ragina valstybes nares skatinti mokslo įstaigas numatyti kursus ir akademines programas, kuriomis būtų siekiama gerinti supratimą, ypač apie įvairias religijas, jų istoriją, filosofiją ir ideologiją, taip pat didinti jų toleranciją; pabrėžia, kad būtina mokyti tokių Sąjungos pagrindinių vertybių ir demokratinių principų, kaip žmogaus teisės; pabrėžia, kad valstybės narės taip pat turi užtikrinti, jog jų mokymo sistemos gerbtų ir remtų ES vertybes ir principus ir jog jų įgyvendinimas neprieštarautų nediskriminavimo ir integracijos principams;

29.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad kiekvienoje mokykloje (nuo pradinio ugdymo iki vidurinio ugdymo pakopos) būtų įgyvendinamos šviečiamosios programos apie naudojimąsi internetu, siekiant ugdyti ir mokyti atsakingus, kritiškus ir įstatymų besilaikančius interneto vartotojus;

30.  pažymi, kad, norint aktyviai kovoti su visų formų diskriminacija ir rasizmu, svarbu jog įgalėtų mokytojai; pabrėžia, kad švietimas bei kompetentingi ir palaikantys mokytojai esminį vaidmenį atlieka ne tik sutvirtindami socialinius ryšius, skatindami bendrumo jausmą, gerindami žinias, įgūdžius, gebėjimus, diegdami pagrindines vertybes, stiprindami socialines, pilietines ir tarpkultūrines kompetencijas, kritinį mastymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, bet ir padėdami jaunuoliams – glaudžiai bendradarbiaudami su jų tėvais ir šeimomis – tapti aktyviais, atsakingais, atvirais visuomenės nariais; pabrėžia, kad mokyklos, užtikrindamos saugią aplinką ir laiką diskusijoms bei kontroversiškų ir jautrių klausimų nagrinėjimui, gali ugdyti mokinių atsparumą radikalėjimui; atkreipia dėmesį į tai, kad paaugliai yra itin pažeidžiama grupė, nes tai sudėtingas jų gyvenimo etapas, kai tebesivysto jų vertybių sistema, jie ieško prasmės, tuo pačiu juos labai lengva paveikti ir jais galima be vargo manipuliuoti; primena, kad suradikalėti gali ne tik asmenys, bet ir grupės, ir pripažįsta, kad asmeninio ir grupių radikalėjimo raida ir atsakas į jį gali būti labai skirtingi; atkreipia dėmesį į visuomenės vaidmenį suteikiant jaunimui daugiau galimybių ir gyvenimo tikslą, pirmiausia užtikrinant kokybišką švietimą ir mokymą; pabrėžia švietimo įstaigų vaidmenį išmokant jaunimą atpažinti ir valdyti riziką bei saugiau rinktis, taip pat puoselėjant tvirtesnį bendrumo, bendruomeniškumo, rūpestingumo ir atsakomybės už kitus jausmą; pabrėžia, jog būtina pasinaudoti įvairiomis profesinio mokymo ir akademinių kursų teikiamomis galimybėmis, kad jaunimas susipažintų su Europos nacionalinių, regioninių, religinių ir etninių tapatybių įvairove;

31.  pabrėžia, kad Europos įvairovė ir jos daugiakultūrės bendruomenės – neatskiriama jos socialinio audinio dalis ir itin svarbus jos kultūrinis pranašumas; mano, kad bet kokia kovos su radikalėjimu politika turi būti jautri ir proporcinga, taigi turi būti atsižvelgiama į įvairų bendruomenių socialinį audinį ir jis turi būti stiprinamas;

32.  pabrėžia, kad svarbu derinti deradikalizavimo programas ir kietas priemones, pvz., steigti partnerystes su bendruomenės atstovais, investuoti į socialinius ir kaimynystės projektus, skirtus išstūmimo į socialinį ir geografinį užribį prevencijai, ir įgyvendinti atskirtam jaunimui, kuriam, kaip manoma, yra iškilusi radikalėjimo rizika, skirtas kuravimo programas; primena, kad visos valstybės narės privalo tinkamai įgyvendinti ES kovos su diskriminacija priemones ir įgyvendinant kovos su radikalėjimu strategiją imtis efektyvių veiksmų kovojant su diskriminacija, neapykantos kalba ir nusikaltimais;

33.  ragina Komisiją remti valstybes nares, vykdančias komunikacinę kampaniją siekiant radikalėjimo klausimais informuoti jaunimą, taip pat vadovaujantį personalą; pabrėžia, kad įgyvendinant mokymo ir informuotumo didinimo kampanijas pirmenybę reikėtų teikti ankstyvajai intervencijai siekiant apsaugoti asmenis ir vengti bet kokios radikalėjimo rizikos; skatina valstybes nares diegti specializuotas pedagoginio personalo mokymo priemones, kad šis personalas galėtų nustatyti galimai pasikeitusį įtartiną elgesį, nustatyti bendrininkų grupes, kurios imituodamos stiprina radikalėjimo reiškinį, ir tinkamai elgtis mokant pažeidžiamą jaunimą, kurį gali verbuoti teroristinės organizacijos; be to, ragina valstybes nares investuoti ir finansiškai remti specializuotas netoli mokyklų esančias įstaigas, kurias jauni žmonės, jų šeimos, mokytojai ir kiti susiję asmenys naudoja kaip kontaktinius centrus, šios įstaigos turėtų padėti visų pirma jauniems žmonėms ir dalyvauti užklasinėje veikloje, įskaitant psichologinį konsultavimą; pabrėžia, kad svarbu parengti aiškias gaires šioje srityje siekiant, kad nebūtų pakenkta pirminiam mokytojų, su jaunimu dirbančių asmenų ir kitų asmenų, kuriems asmens puiki savijauta yra svarbiausias tikslas, vaidmeniui, nes per didelis valstybės institucijų kišimasis gali duoti priešingų rezultatų;

34.  atkreipia dėmesį į galimybes, kurias programa „Kūrybiška Europa“ teikia valstybėms narėms ir žiniasklaidos švietimo ekspertams; pažymi, kad švietimui, kultūrai, sportui ir socialinei skirtos ES programos yra esminiai paramos veiksmams, kurių imasi valstybės narės spręsdamos nelygybės problemą ir užtikrindamos marginalizavimo prevenciją, ramsčiai; pabrėžia, kad svarbu kurti naujus veiksmus, kuriais būtų populiarinamos su švietimu susijusios Europos vertybės, įgyvendinant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą; todėl taip pat ragina perduodant pilietines vertybes tikslingai naudotis programomis „Europa piliečiams“, „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“;

35.  pabrėžia, kad būtina pradėti tarpkultūrinį dialogą su įvairiomis religinėmis bendruomenėmis, lyderiais ir ekspertais, siekiant padėti geriau suprasti radikalėjimą ir vykdyti jo prevenciją; pabrėžia, kad religinės bendruomenės atlieka svarbų vaidmenį kovojant su fundamentalizmu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir terorizmo propaganda; atkreipia valstybių narių dėmesį į religinių vadovų mokymą, siekiant, kai tik įmanoma, sutrukdyti neapykantos kurstytojams veikti Europos teritorijoje esančiose religijos išpažinimo vietose ir užtikrinti, kad jie perimtų Europos vertybes, taip pat į religijų, filosofinių krypčių ir sekuliarios visuomenės atstovų, dirbančių kalėjimuose, mokymą; tačiau pripažįsta, kad nors religijos išpažinimo vietos gali būti kontaktiniai centrai, tačiau indoktrinavimas ir verbavimas dažniau vyksta vietose, kurios yra ne tokios oficialios arba internete;

36.  pabrėžia, kad užtikrinant radikalėjimo prevenciją labai svarbu reikalauti kiekvieno dalyvio atsakomybės vietos, nacionaliniu, Europos arba tarptautiniu mastu; ragina glaudžiai bendradarbiauti su kiekvienu pilietinės visuomenės subjektu, visų pirma skatinti vietos subjektų, tokių kaip asociacijos, NVO, terorizmo aukų ir jų šeimų paramos grupių ir suradikalėjusiųjų šeimų, bendradarbiavimą nacionaliniu ir vietos lygmeniu; šiuo klausimu prašo diegti pritaikytą vietos subjektų mokymą ir teikti jiems papildomą finansinę pagalbą; tačiau pabrėžia, kad NVO ir kitų pilietinės visuomenės subjektų finansavimas turėtų būti atskirtas nuo paramos kovos su terorizmu programoms;

37.  mano, kad šie pilietinės visuomenės ir vietos subjektai turi atlikti labai svarbų vaidmenį rengiant jų vietovėms arba organizacijoms pritaikytus projektus, taip pat integruojant ES piliečius, kurie, suvilioti teroristinių radikalių idėjų, nutraukė ryšius su visuomene; mano, kad itin svarbu didinti informuotumą tarp svarbiausių darbuotojų (mokytojų, švietimo srities darbuotojų, policijos pareigūnų, vaikų apsaugos darbuotojų ir sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių asmenų), juos informuoti ir mokyti, siekiant didinti vietos pajėgumus kovoti su radikalėjimu; mano, kad valstybės narės turėtų remti sistemų, pagal kurias būtų galima visų pirma ugdyti jaunimą, taip pat keistis informacija su šeimomis, mokyklomis, ligoninėmis, universitetais ir pan., kūrimą; primena, kad šias priemones galima įgyvendinti tik vykdant ilgalaikes socialinių investicijų programas; pažymi, kad šios srities asociacijos ir organizacijos, nepatiriančios vyriausybės įtakos, gali pasiekti puikių rezultatų siekdamos pakartotinai integruoti radikalėjančius piliečius į visuomenę;

38.  mano, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtina įdiegti pagalbai ir kuravimui skirta perspėjimo sistemą, pagal kurią šeimos ir bendruomenių nariai galėtų gauti paramą arba lengvai ir greitai pranešti apie netikėtą elgesio pasikeitimą, kuris galėtų signalizuoti apie radikalėjimo procesą, arba asmens, norinčio prisijungti prie teroristinių organizacijų, išvykimą; pažymi, kad šiuo klausimu gali būti naudingi pranešimų centrai, kuriuose būtų pranešama apie draugus ir šeimos narius, kurie, kaip įtariama, radikalėja, taip pat padėti draugams ir šeimos nariams įveikti šią nemalonią padėtį; prašo valstybių narių išnagrinėti galimybę sukurti atitinkamą sistemą;

39.   primena, kad islamofobijos stiprėjimas Europos Sąjungoje prisideda prie musulmonų atskirties nuo visuomenės, o tai gali sudaryti palankias sąlygas pažeidžiamų asmenų prisijungimui prie ekstremistų organizacijų; mano, kad tokios organizacijos, kaip „Da'esh“, propagandos ir verbavimo tikslais manipuliuoja islamofobija Europoje; todėl rekomenduoja patvirtinti Europos Sąjungos sistemą, kuria vadovaujantis būtų priimtos nacionalinės kovos su islamofobija strategijos, siekiant taip pat kovoti su diskriminacija, kuri riboja galimybes naudotis švietimo sistema, gauti darbą ar apsigyventi;

40.  pabrėžia, kad naujausiose mokslinių tyrimų ataskaitose nurodoma, jog daugėja moterų, kurias radikalizuoja ir verbuoja teroristinės organizacijos, ir pateikiama įrodymų apie jų vaidmenį su smurtiniu ekstremizmu susijusioje veikloje; mano, kad ES ir valstybės narės, rengdamos radikalėjimo prevencijos strategijas, turėtų bent jau šiek tiek atsižvelgti į lytį; ragina Komisiją teikti paramą bendroms programoms, kuriomis siekiama įtraukti jaunas moteris į pastangas užtikrinti didesnę lygybę, ir teikti paramą tinklams, per kuriuos galima saugiai išklausyti jų nuomonę;

41.  pabrėžia, kad užkertant kelią radikalėjimui itin svarbų vaidmenį atlieka moterys;

V.Europoje vykdomas intensyvesnis keitimasis informacija apie radikalius ES piliečius

42.  pakartoja savo įsipareigojimą dirbti siekiant iki 2015 parengti ES keleivio duomenų įrašo (PNR) direktyvą ir užtikrinti, kad ši direktyva būtų suderinama su pagrindinėmis teisėmis, joje nebūtų numatyta jokios diskriminacinės praktikos dėl ideologinių, religinių ar etninių nuostatų ir ji visiškai atitiktų ES piliečių duomenų apsaugos teises; tačiau primena, kad Europos PNR direktyvos neužteks siekiant kovoti su terorizmu ir kad reikia universalios, plataus užmojo ir išsamios kovos sus terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu strategijos, kuri apimtų užsienio politiką, socialinę politiką, švietimo politiką, teisėsaugą ir teisingumą, siekiant užkirsti kelią ES piliečių verbavimui, kurį vykdo teroristinės organizacijos;

43.  ragina Komisiją aktyviau rinkti ES ekspertinę informaciją apie radikalėjimo prevenciją kuriant Europos tinklą, kuriam būtų perduodama Informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) ir Politikos planuotojų tinklo poliarizacijos ir radikalėjimo (PPN) informacija, taip pat informacija iš ekspertų, kurių specializacija apima daug socialinių mokslų sričių;

44.  pabrėžia, kad teisėsaugos institucijoms iš tikrųjų būtina intensyviau greitai ir veiksmingai keistis informacija valstybėse narėse ir tarp valstybių narių bei atitinkamų agentūrų, visų pirma dėl suradikalėjusių ES piliečių optimaliai naudojantis Šengeno informacine sistema (SIS), Vizų informacine sistema (VIS), Europolo Saugaus keitimosi informacija tinklo programa (SIENA) ir Europolo ryšių punktu „Keliaujantys asmenys“ ir šioms sistemoms teikiama informacija; pažymi, kad norint užtikrinti intensyvesnį teisėsaugos institucijų keitimąsi informacija reikia padidinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir stiprinti Europos Sąjungos įstaigų, tokių kaip Europolas, Eurojustas ir Europos policijos koledžas (CEPOL), vaidmenį;

45.  ragina ES teroristinio radikalėjimo klausimą įtraukti į CEPOL rengiamus mokymus;

46.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos lygu vykdomą specializuotą mokymo programą, skirtą teisingumo sistemoje dirbantiems asmenims, siekiant juos geriau informuoti apie radikalėjimo procesą ir įvairias jo formas;

47.  pabrėžia, kad geresnis valstybių narių bendradarbiavimas reaguojant į ES piliečių radikalėjimą ir verbavimą taip pat reiškia tai, kad intensyviau vykdomas teisminių institucijų ir Eurojusto keitimasis informacija, taip pat šie subjektai intensyviau bendradarbiauja; pažymi, kad Europos lygmeniu geriau informuojant apie terorizmu įtariamų asmenų teistumą būtų galima greičiau nustatyti jų buvimo vietą ir būtų sudarytos geresnės sąlygos juos stebėti tiek jiems išvykstant, tiek atvykstant; todėl skatina Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) reformą ir geresnį naudojimąsi šia sistema; primygtinai ragina Komisiją įvertinti galimybes sukurti Europos policijos registrų rodyklės sistemą (EPRIS) ir tokios sistemos pridėtinę vertę; pabrėžia, kad keičiantis šia informacija reikia laikytis tarptautinių susitarimų ir ES teisės, taip pat gerbti pagrindines teises, ypač asmens duomenų apsaugą, taip pat labai svarbi saugumo priemonių demokratinė priežiūra;

48.   mano, kad kova su neteisėta ginklų prekyba turėtų būti prioritetinė sritis ES kovojant su rimtu organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu; mano, kad visų pirma reikia stiprinti bendradarbiavimą keitimosi informacija mechanizmų ir draudžiamų ginklų atsekamumo ir sunaikinimo srityse;

VI.Intensyvesnis atgrasymas reaguojant į teroristinį radikalėjimą

49.  mano, kad ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencijos priemonės bus visiškai veiksmingos tik tuomet, jeigu kartu su jomis visose valstybėse narėse bus taikomos vienodai veiksmingos atgrasomosios baudžiamosios teisenos priemonės; mano, jog Europos Sąjungos valstybės narės, užtikrinusios, kad teroro aktai, kurie užsienyje vykdomi teroristinių organizacijų gretose, iš tikrųjų būtų laikomi nusikaltimu, turės labai svarbių priemonių ES piliečių radikalėjimui panaikinti ir galės visiškai išnaudoti turimas ES policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemones; mano, kad teisėsaugos ir teisingumo institucijos (teisėjai bei prokurorai) turėtų turėti pakankamai pajėgumų ir būti nuolat ir tinkamai mokomi, kad užtikrintų teroristinių nusikaltimų prevenciją, nustatymą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos;

50.  ragina stiprinti Eurojusto koordinavimo centro, kuris turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį skatinant valstybių narių teisminių institucijų bendrus veiksmus renkant įrodymus ir didinti baudžiamojo persekiojimo už su terorizmu susijusius nusikaltimus veiksmingumą, pajėgumus; atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad tiek valstybės narės tarpusavyje, tiek valstybės narės ir trečiosios šalys, su kuriomis Eurojustas yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimus, turėtų labiau naudotis jungtinių tyrimų grupių priemone;

51.  pažymi, kad norint vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už ES piliečių ir kitų asmenų, gyvenančių ES, įvykdytus teroro aktus trečiosios šalyse turėtų būti galima remiantis visiška pagarba žmogaus teisėms rinkti įrodymus trečiosiose šalyse; todėl, kad būtų lengviau rinkti įrodymus minėtose šalyse, ragina ES imtis veiksmų dėl teisminio ir teisėsaugos bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis sudarymo, jei šios šalys yra numačiusios griežtus teisinius standartus ir procedūras teisinės valstybės principų, tarptautinės teisės ir pagrindinių teisių srityse, ir joms taikoma teisinė kontrolė; todėl primena, kad įrodymų rinkimas, tardymas ir kiti panašaus pobūdžio tyrimo metodai privalo būti taikomi laikantis griežtų teisinių standartų ir jie turi atitikti ES teisės aktus, principus, vertybes ir tarptautinių žmogaus teisių standartus; šiomis aplinkybėmis perspėja, kad žiaurus, nežmoniškas ir žeminantis elgesys, kankinimas, neteisminis perdavimas ir grobimas yra draudžiami pagal tarptautinę teisę ir negali būti vykdomi siekiant rinkti nusikalstamos veikos, kurią įvykdė ES piliečiai ES teritorijoje ar už jos ribų, įrodymus;

52.  teigiamai vertina tai, kad į keletą itin svarbių ES delegacijų įtraukti saugumo ir kovos su terorizmu ekspertai, siekiant stiprinti minėtųjų delegacijų pajėgumą prisidėti prie Europos kovos su terorizmu pastangų ir veiksmingiau bendrauti su atitinkamomis vietos institucijomis, kartu ugdant kovos su terorizmu pajėgumus Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT);

53.  todėl ragina sudaryti Eurojusto ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo susitarimus, tokius, kokie jau yra sudaryti su JAV, Norvegija ir Šveicarija, vis dėlto pabrėždamas, kad reikia užtikrinti, jog būtų visapusiškai laikomasi tarptautinių žmogaus teisių ir ES duomenų apsaugos bei privatumo taisyklių; nurodo, kad pirmenybė sudaryti tokius susitarimus turėtų būti suteikiama toms šalims, kurios taip pat yra itin paveiktos terorizmo, pavyzdžiui, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) šalys; be to, mano, kad siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu tuo pačiu gerbiant žmogaus teises Eurojusto ryšių prokurorų siuntimas į atitinkamas šalis, visų pirma pietinės kaimynystės šalis, paskatintų labiau keistis informacija ir sudarytų galimybes glaudesniam bendradarbiavimui;

VII.Teroristų organizacijų užverbuotų radikalių ES piliečių išvykimo prevencija ir jų sugrįžimo numatymas

54.  pakartoja, kad ES turi skubiai stiprinti savo išorės sienų kontrolę, tuo pačiu visiškai gerbdama žmogaus teises; pabrėžia, kad veiksmingai sekti atvykimo į ES ir išvykimo iš ES atvejus bus galima tik jei valstybės narės vykdys privalomą ir sistemingą patikrą, numatytą ties ES išorės sienomis; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, SIS ir VIS, taip pat ir pavogtų, pamestų ir padirbtų pasų atvejais; taip pat teigia, kad siekiant šio tikslo vienas iš Europos Sąjungos prioritetų turi būti geresnis Šengeno kodekso taikymo užtikrinimas;

55.   ragina valstybes nares savo sienos apsaugos pareigūnams suteikti sisteminę prieigą prie Europolo informacijos sistemos, kurioje gali būti informacijos apie terorizmu įtariamus asmenis, užsienio kovotojus ir neapykantos kurstytojus;

56.  ragina valstybes nares keistis gerąją patirtimi, susijusia su išvykstančių ir grįžtančių piliečių patikra ir finansinio turto įšaldymu siekiant užkirsti kelią jiems dalyvauti teroristinėje veikloje trečiųjų šalių konfliktų zonose ir valdyti jų grįžimą į ES; visų pirma pabrėžia, kad valstybės narės, laikydamosi nacionalinių teisės aktų ir niekaip nepažeisdamos proporcingumo principo, turėtų turėti galimybę teisminės institucijos prašymu konfiskuoti savo piliečių, planuojančių prisijungti prie teroristinių organizacijų, pasus; mano, kad priimti sprendimus dėl judėjimo laisvės – vienos iš pagrindinių teisių – apribojimų galima tik teisminei institucijai tinkamai įvertinus šios priemonės reikalingumą ir proporcingumą; toliau remia terorizmu įtariamų asmenų, dalyvavusių teroristinėje veikloje jau sugrįžus į Europą, baudžiamąją atsakomybę;

57.  ragina tarptautiniu mastu prisidėti prie finansavimo mechanizmo, kuriam pritarta pagal Jungtinių Tautų vystymosi programą (JTVP), siekiant padėti skubiai stabilizuoti teritorijas, iš kurių buvo išstumta grupuotė „Da'esh“;

58.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei Tarybą aiškiai pasmerkti tai, kad kai kurių Persijos įlankos šalių vyriausybės ir įtakingi asmenys jau dešimtmetį finansiškai ir ideologiškai remia islamo ekstremistų judėjimus; ragina Komisiją įvertinti ES santykius su trečiosiomis šalimis, siekiant veiksmingiau kovoti su materialiniu ir nematerialiniu terorizmo rėmimu; primena, kad vykdant dabartinę Europos kaimynystės politikos peržiūrą būtina sustiprinti saugumo aspektą ir Europos kaimynystės politikos priemonių pajėgumus prisidėti prie partnerių atsparumo ir gebėjimo užsitikrinti savo saugumą, kartu gerbiant teisinės valstybės principą, didinimo;

59.  pakartoja, kad pirmuoju išorės sienų apsaugos stiprinimo etapu turi būti tinkamai taikomos esamos priemonės, kaip antai SIS, SIS II ir VIS, Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų (PPKD) sistema ir Europolo ryšių punktas „Keliaujantys asmenys“ siekiant nustatyti ES piliečius ir ES gyvenančius užsienio piliečius, kurie gali išvykti arba grįžti iš konflikto vietų siekdami vykdyti teroro aktus, dalyvauti teroristų mokymuose ar dalyvauti nekonvenciniuose ginkluotuose konfliktuose teroristų organizacijų vardu; ragina valstybes nares gerinti bendradarbiavimą su prie ES išorės sienų esančiomis valstybėmis narėmis ir keitimąsi informacija su jomis apie įtariamus užsienio kovotojus;

60.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visiems užsienio kovotojams jiems grįžus į Europą būtų taikoma teisminė kontrolė ir, jei reikia, administracinis sulaikymas tol, kol bus baigtas vykdyti tinkamas teisminis persekiojimas;

61.  yra tvirtai įsitikinęs, kad formuojant bet kokią politiką terorizmo ir radikalėjimo srityje reikia sutelkti ES politikos vidaus ir išorės aspekto ekspertines žinias ir išteklius; atsižvelgdamas į tai mano, kad taikant tokį holistinį požiūrį galima rasti tinkamą atsaką kovojant su terorizmu ir teroristų verbavimu ES ir jos kaimynystėje; todėl ragina Komisiją ir EIVT, vadovaujant ir koordinuojant tiek Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei, tiek Komisijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, padedant ES kovos su terorizmu koordinatoriui, bendradarbiauti rengiant politikos požiūrį, kuris veiksmingai sujungtų socialinės politikos (įskaitant užimtumą, integraciją ir kovą su diskriminacija), humanitarinės pagalbos, vystymosi, konfliktų sprendimo, krizių valdymo, prekybos, energetikos ir bet kurios kitos politikos srities, kuri gali turėti vidaus ir išorinį aspektą, priemones;

VIII. ES vidaus ir išorės saugumo ryšių stiprinimas

62.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad ES glaudžiai bendradarbiautų su trečiosiomis šalimis, visų pirma tranzito ir paskirties šalimis, kai tai įmanoma gerbiant savo teisės aktus, principus ir vertybes bei tarptautinę teisę, kad būtų galima nustatyti ES piliečius ir ne Europoje gyvenančius asmenis, išvykusius kovoti teroristinių organizacijų gretose arba iš ten grįžusius; taip pat pabrėžia, kad dvišalių santykių kontekste ir bendradarbiaujant su tokiomis regioninėmis organizacijomis kaip Afrikos Sąjunga ir Arabų Valstybių Lyga reikia stiprinti politinį dialogą ir bendrų veiksmų planus kovos su radikalėjimu ir terorizmu srityje;

63.  pažymi Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės F. Mogherini ryžtą remti projektus, skirtus kovai su radikalėjimu trečiosiose šalyse, įskaitant Jordaniją, Libaną ir Iraką bei Sachelio ir Magrebo regioną, kaip pažymima priemonių įgyvendinimo po Europos Vadovų Tarybos 2015 m. vasario 12 d. susitikimo ataskaitoje; pabrėžia, jog būtent dabar reikia užtikrinti, kad šiems projektams būtų kuo greičiau skirtas reikiamas finansavimas;

64.  ragina ES labiau bendradarbiauti su regioniniais partneriais, siekiant pažaboti prekybą ginklais, pirmiausia dėmesį sutelkiant į terorizmo kilmės šalis, ir atidžiai stebėti ginkluotės, kuria galėtų naudotis teroristai, eksportą; taip pat ragina sustiprinti užsienio politikos priemones ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, siekiant užkirsti kelią teroristinių organizacijų finansavimui; atkreipia dėmesį į 2015 m. lapkričio 16 d. vykusio didžiojo dvidešimtuko vadovų susitikimo išvadas, kuriose Finansinių veiksmų darbo grupė raginama greičiau ir efektyviau imtis veiksmų užkertant kelią galimybėms finansuoti teroristus;

65.  ragina ES palaikyti tikslinį atnaujintą dialogą saugumo ir kovos su terorizmu klausimais, įskaitant ankstesnio ar dabartinio valstybės dalyvavimo remiant teroristus klausimus, su Alžyru, Egiptu, Iraku, Izraeliu, Jordanija, Maroku, Libanu, Saudo Arabija, Tunisu ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba; taip pat mano, kad turėtų būti tvirčiau bendradarbiaujama su Turkija atsižvelgiant į 2014 m. gruodžio mėn. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas;

66.  ragina Tarybą nuolat peržiūrėti ir plėtoti 2015 m. kovo 16 d. priimtą regioninę Kovos su terorizmu strategiją Sirijos ir Irako atžvilgiu, ypač daug dėmesio skiriant užsienio kovotojams, atsižvelgiant į kintančią saugumo padėtį ES pietinėje kaimynystėje, taip pat tokias prevencines ir kitas kitas iniciatyvas, kaip Komisijos Informacijos apie radikalizaciją tinklas; toliau ragina valstybes nares puoselėti bendrą pagarbą ir supratimą, kaip esminius kovos su terorizmu ES ir jos valstybėse narėse bei trečiosiose šalyse programos elementus;

67.  yra įsitikinęs, kad norėdama įdiegti tokį tvirtesnį bendradarbiavimą Europos Komisija, ypač EIVT, turi imtis papildomų veiksmų, susijusių su ekspertinių žinių kovos su terorizmu, nekonvencinių ginkluotų konfliktų ir radikalėjimo srityje gausinimu ir gerinimu, taip pat sutvirtinti ir įvairinti dabartines kalbų, pavyzdžiui, arabų, urdu, rusų ir mandarinų, žinias, nes šių įgūdžių labai trūksta Europos informacijos ir žvalgybos tarnybose; mano, jog būtina užtikrinti, kad ES kvietimas kovoti su terorizmu, radikalėjimu ir smurtu būtų girdimas už jos sienų pasitelkiant griežtą ir veiksmingą strateginę komunikaciją;

68.  pritaria didesniam tarptautiniam bendradarbiavimui ir dalijimuisi nacionalinių žvalgybos tarnybų informacija siekiant atpažinti ES piliečius, kuriems gresia pavojus suradikalėti, būti užverbuotais ir išvykti siekiant prisijungti prie džihadistų ir kitų ekstremistinių grupuočių; pabrėžia, kad būtina remti MENA regiono ir Vakarų Balkanų šalių pastangas sustabdyti užsienio kovotojų srautą ir užkirsti kelią džihadistų organizacijomis pasinaudoti nestabilia politine padėtimi šių šalių teritorijose;

69.  pripažįsta, kad radikalėjimas ir teroristų tinklų vykdomas verbavimas yra pasaulinio masto reiškinys; mano, kad todėl į šį reiškinį turi būti reaguojama ne tik vietos ar Europos, bet ir tarptautiniu lygiu; todėl mano, kad būtina sustiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis siekiant nustatyti verbavimo tinklus ir padidinti atitinkamų šalių sienų apsaugą; taip pat pakartoja, kad pasitelkiant diplomatinį bei politinį dialogą ir žvalgybų bendradarbiavimą turi būti intensyviau bendradarbiaujama su pagrindinėmis partnerėmis, kurios susiduria su panašiomis problemomis;

70.  pakartoja, kad terorizmas yra pasaulinės reikšmės, todėl siekiant veiksmingai užkirsti kelią prekybai ginklais su šalimis, kurios kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, reikia veiksmingo ir vieningo tarptautinio atsako;

71.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2015 m. balandžio mėn. skyrė 10 mln. EUR pagalbos šalims partnerėms kovojant su radikalėjimu Sahelio-Magribo regione ir stabdant užsienio kovotojų srautą iš Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir Vakarų Balkanų programai finansuoti (pirma sumos dalis, kurią sudaro 5 mln. EUR, skirta finansuoti techninei pagalbai siekiant sustiprinti baudžiamojo teisingumo pareigūnų pajėgumus atliekant tyrimus, vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir priimant sprendimus užsienio kovotojų arba ketinančių tapti užsienio kovotojais asmenų bylose; antra sumos dalis, kurią sudaro 5 mln. EUR, skirta finansuoti kovos su radikalėjimu programoms Sahelio-Magribo regione); pabrėžia, kad yra svarbu griežtai stebėti šių lėšų panaudojimą siekiant užtikrinti, jog jomis nebūtų finansuojami su prozelitizmu, indoktrinacija ir kitais ekstremistiniais tikslais susiję projektai;

IX.Skatinimas keistis gerąja patirtimi deradikalizavimo srityje

72.  mano, kad visapusišką politiką, susijusią su ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristų organizacijos, prevencija, galima sėkmingai įdiegti tik kartu taikant veiksmingas deradikalizavimo politikos priemones; todėl ragina ES padėti valstybėms narėms tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis, kurios jau turi sukaupusios patirties ir yra pasiekusios teigiamų rezultatų šioje srityje, keistis gerąja patirtimi, kad būtų sukurtos deradikalizavimo sistemos, pagal kurias būtų galima sutrukdyti ES piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems ES, išvykti iš ES arba kontroliuoti jų grįžimą į ES; primena, kad reikia suteikti paramą ir tokių asmenų šeimoms;

73.  siūlo valstybėms narėms apsvarstyti galimybę į ES piliečių, grįžusių iš konflikto vietovių dėl to, kad nusivylė ten patirtais dalykais, deradikalizavimo procesą įtraukti koordinatorius arba konsultuojančius padėjėjus, siekiant taikant tinkamas programas padėti jiems iš naujo integruotis į visuomenę; pabrėžia, kad yra būtina, jog valstybės narės intensyviau keistųsi gerąja patirtimi šioje srityje; pabrėžia, kad koordinatoriai turėtų norėti prisidėti prie konkrečių programų, apie kurias jie bus tinkamai mokomi;

74.  ragina paskelbti struktūruotą ES lygio komunikacinę kampaniją, kurios metu būtų pasinaudota sėkmingai deradikalizuotų buvusių „užsienio kovotojų“ atvejais, – šių kovotojų liudijimai ir traumos padeda atskleisti smarkiai iškreiptus ir klaidinančius religinius aspektus prisijungus prie teroristų organizacijų, kaip antai ISIS; todėl skatina valstybėse narėse kurti platformas, leidžiančias rengti akistatas ir palaikyti dialogą su buvusiais kovotojais; be to, pabrėžia, kad ryšių palaikymas su terorizmo aukomis yra veiksmingas metodas norint desakralizuoti radikalius teiginius ar panaikinti jų ideologinę reikšmę; siūlo šią kampaniją panaudoti kaip deradikalizacijos proceso pagalbos priemonę, taikoma kalėjimuose, mokyklose ir visose įstaigose, kurių pagrindinė veikla yra prevencija ir reabilitacija; taip pat prašo Komisijos teikti paramą, visų pirma teikiant finansinę pagalbą, ir koordinuoti nacionalines komunikacijos kampanijas;

X.Teroristų tinklų išardymas

75.  pabrėžia, kad pinigų plovimas, mokesčių slėpimas ir kiti finansiniai nusikaltimai tam tikrais atvejais yra pagrindiniai terorizmo, kuris kelia grėsmę mūsų vidaus saugumui, finansavimo šaltiniai, todėl turi būti teikiama pirmenybė nusikaltimų, susijusių su ES finansiniais interesais, sekimui ir kovai su jais;

76.  pabrėžia, kad teroristinės organizacijos, kaip antai IS/„Da'esh“ ir „Jabhat al-Nusra“, Irake ir Sirijoje yra sukaupusios daug finansinių išteklių iš neteisėtos prekybos nafta, prekybos vogtomis prekėmis, žmonių grobimo ir turto prievartavimo, bankų sąskaitų užvaldymo ir neteisėtos prekybos senoviniais kultūros objektais; todėl ragina nustatyti prie šios juodosios rinkos prisidedančias šalis ir tarpininkus ir kuo skubiau sustabdyti jų veiklą;

77.  pritaria priemonėms, kuriomis siekiama iš vidaus susilpninti teroristų organizacijas ir sumažinti jų daromą įtaką ES piliečiams ir ne ES piliečiams, teisėtai gyvenantiems Europos Sąjungoje; ragina Komisiją ir kompetentingas agentūras apsvarstyti būdus, kaip išardyti teroristų tinklus ir nustatyti jų finansavimą; atsižvelgdamas į tai ragina valstybių narių finansinės žvalgybos padalinius intensyviau bendradarbiauti ir skubiai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti Kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinį; ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktą dėl terorizmo finansavimo šaltinių nustatymo bei blokavimo ir kovos su terorizmo finansavimo būdais; taigi, prašo Komisijos iš naujo įvertinti bendros Europos teroristų finansavimo sekimo sistemos sukūrimą; ragina valstybes nares suteikiant galimybes susipažinti su informacija apie visų įmonių struktūrų ES ir neskaidriose jurisdikcijose tikruosius savininkus, kurie gali būti teroristų organizacijų finansavimo įrankiai, taikyti aukščiausius skaidrumo standartus;

78.  palankiai vertina tai, kad neseniai buvo priimta Europos saugumo darbotvarkė, kurioje pasiūlyti svarbūs veiksmai siekiant sustiprinti kovą su terorizmu ir radikalėjimu, kaip antai įsteigti Europolo struktūroje veikiantį Europos kovos su terorizmu centrą; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti esamomis priemonėmis ir ragina Komisiją numatyti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų veiksmingai vykdomi jos pasiūlyti veiksmai;

79.  pakartoja savo raginimą Komisijai skubiai peržiūrėti ES teisės aktus dėl šaunamųjų ginklų patikslinant Tarybos direktyvą 91/477/EEB, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nacionalinei policijai ir tyrimo institucijoms nustatyti neteisėtos prekybos ginklais atvejus ir kovoti su neteisėta prekyba ginklais juodojoje rinkoje ir juodajame tinkle, ir ragina Komisiją parengti bendrus šaunamųjų ginklų deaktyvavimo standartus, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai taptų visam laikui netinkamais naudoti;

80.  ragina nustatyti suderintą požiūrį apibrėžiant nusikalstamą veiką, kurią sudaro neapykantą kurstanti kalba internete ir kitose terpėse, kai radikalių pažiūrų asmenys kursto kitus negerbti pagrindinių teisių ir jas pažeisti; siūlo šį konkretų pažeidimą įtraukti į atitinkamus Tarybos pamatinius sprendimus;

81.  ragina valstybes nares dalyvauti padedant atsekti išorės finansavimo srautus ir užtikrinti bei įrodyti, kad jų santykiai su kai kuriomis Persijos įlankos valstybėmis yra skaidrūs, siekiant stiprinti bendradarbiavimą, vykdomą norint atskleisti, kokiomis lėšomis finansuojamas terorizmas ir fundamentalizmas Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat kai kuriose Europos organizacijose; ragina valstybes nares bendradarbiauti panaikinant naftos juodąją rinką, iš kurios teroristinės organizacijos gauna pagrindines pajamas; mano, kad valstybės narės turėtų nedvejodamos taikyti ribojamąsias priemones asmenims ir organizacijomis, kai yra patikimų finansavimo ar kitokio pobūdžio bendrininkavimo su teroristais įrodymų;

82.  griežtai atmestų bet kokius mėginimas atsisakyti pranešimo aspektų, kuriais ypatingas dėmesys skiriamas kovai su teroro aktais ir ekstremizmu kaip tokiais; laikosi nuomonės, kad nenaudinga ir neproduktyvu nutraukti sąsają tarp kovos su radikalėjimu ir kovos su jo apraiškomis; ragina Tarybą parengti Europos džihadistų ir įtariamųjų džihadistų teroristų juodąjį sąrašą;

o
o   o

83.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, ES valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Organizacijai, Europos Tarybai, Afrikos Sąjungai, Viduržemio jūros sąjungos valstybėms narėms, Arabų Valstybių Lygai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0384.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0102.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0032.


2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa
PDF 399kWORD 162k
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos (2015/2107(INI))
P8_TA(2015)0411A8-0312/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos preambulę ir į 3 bei 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir ypač į jos 3, 6, 9, 20, 151, 152, 153, 154, 156, 159 ir 168 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 3, 27, 31, 32 ir 33 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 3 d. Europos socialinę chartiją, ypač į jos I dalį ir II dalies 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1944 m. gegužės 10 d. Filadelfijos deklaraciją dėl Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) siekių ir tikslų,

–  atsižvelgdamas į TDO konvencijas ir rekomendacijas sveikatos ir saugos darbo vietoje klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 27 d. Tarybos išvadas dėl 2014 - 2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos (6535/15) ir į 2015 m. spalio 5 d. Tarybos išvadas dėl naujos darbuotojų saugos ir sveikatos darbotvarkės siekiant skatinti geresnes darbo sąlygas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe(1),

–  atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo(2) (pagrindų direktyva) ir į atskiras jos direktyvas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/30/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/391/EEB, jos atskiras direktyvas ir Tarybos direktyvas 83/477/EEB, 91/383/EEB, 92/29/EEB bei 94/33/EB, siekiant supaprastinti ir racionalizuoti praktinio įgyvendinimo ataskaitas(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa“ (COM(2014)0332),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“ (COM(2007)0062),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“ (COM(2008)0412),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl socialinių partnerių patvirtinto bendrojo susitarimo dėl streso darbe įgyvendinimo (SEC(2011)0241),

–  atsižvelgdamas į strategiją „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020) ir į jos vieną iš pagrindinių tikslų – iki dešimtmečio pabaigos Europos Sąjungoje padidinti užimtumo lygį iki 75%, be kita ko, užtikrinant didesnį moterų ir vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą bei geresnę migrantų integraciją į darbo jėgą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“ (COM(2012)0055),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“ (COM(2014)0130),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. metinę augimo apžvalgą (COM(2014)0902) ir į Bendrą užimtumo ataskaitą (COM(2014)0906),

–  atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl priekabiavimo darbo vietoje(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui, kuriuo pranešama apie Europos pagrindų susitarimą dėl priekabiavimo ir smurto darbe (COM(2007)0686),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl sveikatos ir saugos skatinimo darbo vietoje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Sąjungos sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų apsaugos nuo adatos dūrio sužeidimų sukeltų kraujo infekcijų(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2007–2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vidurio laikotarpio peržiūros(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl su asbestu susijusių pavojų sveikatai darbe ir vis dar esančio asbesto pašalinimo galimybių(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl veiksmingos darbo inspekcijos kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos(14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ir 2015 m. vasario 12 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. nustatytus Bendruosius veiksmus dėl psichikos sveikatos ir gerovės,

–  atsižvelgdamas į principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir į Europos iniciatyvą „Small Business Act“,

–  atsižvelgdamas į kampaniją „Sveika darbo aplinka – mažesnis stresas“, kurią šiuo metu vykdo ES darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0312/2015),

A.  kadangi fizinę ir psichinę sveikatą apsaugančios geros darbo sąlygos yra viena iš pagrindinių(15) kiekvieno darbuotojo teisių, kuri pati savaime yra vertybė;

B.  kadangi dėl ekonomikos krizės sumažėjo darbo vietų saugumas ir išaugo netipinis užimtumas, taip pat sumažėjo įmonių, ypač MVĮ, pajamos; kadangi tai nereiškia, joj turėtų būti pamirštama darbuotojų sveikatos ir saugos svarba, taip pat didelės socialinės ir asmeninės sąnaudos, atsirandančios dėl reikalavimų pažeidimų sukeltų nelaimingų atsitikimų darbe;

C.  kadangi darbuotojų sveikata ir sauga yra viena iš pagrindinių visuomenės interesų, taip pat investicija, kuri didina įmonių našumą ir konkurencingumą bei socialinio draudimo sistemų tvarumą, taip pat suteikia žmonėms galimybę sveikai dirbti iki įstatymais nustatyto pensinio amžiaus; kadangi nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos yra didelė našta visuomenei ir darbuotojų sveikatos ir saugos gerinimas visoje Europoje gali padėti atgaivinti ekonomiką ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, (šioje srityje kol kas padaryta maža pažanga siekiant, kad 75 % 20–64 metų amžiaus asmenų turėtų darbą);

D.  kadangi profesinės rizikos prevencija, sveikatos ir saugos skatinimas bei darbuotojų apsauga darbo vietoje yra pagrindiniai elementai siekiant pagerinti darbo sąlygas ir taip apsaugoti darbuotojų sveikatą, o tai suteikia daug socialinės ir ekonominės naudos atitinkamam darbuotojui ir visai visuomenei; kadangi 28 valstybių narių Europos Sąjungoje devynios iš dešimties įstaigų, reguliariai atliekančių rizikos vertinimus, laiko šiuos vertinimus naudingu būdu valdyti darbuotojų sveikatą ir saugą(16);

E.  kadangi SESV 153 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga rems ir papildys valstybių narių veiklą visų pirma darbo aplinkos gerinimo srityje siekiant rūpintis darbuotojų sveikata ir sauga;

F.  kadangi ES gyventojų senėjimas yra vienas iš svarbiausių iššūkių valstybėms narėms; kadangi esama tikėtinos gyvenimo trukmės nelygybės pagal socialines ir profesines kategorijas ir darbo sunkumą; kadangi, neskaitant raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, vyresni nei 55 m. darbuotojai dažniau serga vėžiu, širdies ligomis, kvėpavimo takų ligomis ar kenčia nuo miego sutrikimų(17); kadangi 2010–2013 m. sveiko gyvenimo trukmės rodiklis sumažėjo 1,1 metų moterų atveju ir 0,4 metų vyrų atveju, kas išryškina poreikį ilginti tikėtiną sveiko gyvenimo trukmę, o tai taip pat sudarytų galimybę daugiau žmonių likti darbo rinkoje, kol jie faktiškai pasieks įstatymais nustatytą pensinį amžių;

G.  kadangi vėžys yra pirminė su darbu susijusių mirties atvejų priežastis(18), po jos seka širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligos, o nelaimingi atsitikimai darbe sukelia tik labai nedidelį skaičių mirčių; kadangi lėtiniai sveikatos sutrikimai (pavyzdžiui, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai) yra plačiai paplitę ES ir gali sumažinti žmonių gebėjimą įsidarbinti arba likti samdomo darbo vietoje(19), taip pat kadangi labai svarbu kuo anksčiau nustatyti, kuriems darbuotojams kyla rizika;

H.  kadangi administracinė našta ir tiesioginės sąnaudos, patiriamos įmonių dėl darbuotojų sveikatos ir saugos politikos, kuria skatinama gerovė, darbo aplinkos kokybė ir našumas, yra gerokai mažesnės negu sąnaudos, kurių atsiranda dėl profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų, kurių siekiama išvengti taikant ES reguliavimo sistemą(20); kadangi kai kuriuose tyrimuose teigiama, jog įmonės gali gauti didelę grąža iš prevencijos priemonių(21);

I.  kadangi mirtinų traumų darbe rodiklis ir darbuotojų, kurie praneša apie jų fizinei ir psichinei sveikatai bei saugai kylančius pavojus dėl jų darbo, dalis labai skiriasi įvairiose valstybėse narėse(22) ir įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose, o tai rodo, kad reikia skirti daugiau dėmesio darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimui ir jų vykdymo užtikrinimui, nes tai svarbus elementas užtikrinant darbuotojų sveikatą ir našumą;

J.  kadangi su darbu susijęs stresas ir apskritai psichosocialinė rizika yra vis svarbesnė problema darbuotojams ir darbdaviams visoje ES ir beveik pusė visų darbuotojų mano, kad ji būdinga jų darbo vietai; kadangi dėl su darbu susijusio streso daugėja pravaikštų, mažėja našumas ir susidaro beveik pusė kiekvienais metais prarastų darbo dienų; kadangi veiksmai, kurių imamasi psichosocialinei rizikai valdyti, labai skiriasi valstybėse narėse(23);

K.  kadangi tvirti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, kurie gerai įgyvendinami ir kurių vykdymas gerai užtikrinamas, yra svarbi atitikties darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams sąlyga, kuri užtikrina darbuotojų sveikatą ir našumą per visą profesinį gyvenimą; kadangi darbo inspekcijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos politiką regionų ir vietos lygmenimis ir kadangi teisinių prievolių vykdymas daugeliui įmonių yra pagrindinė priežastis valdyti darbuotojų saugą ir sveikatą ir taikyti prevencines priemones(24);

L.  kadangi visapusiškas darbuotojų įtraukimas, dalyvavimas ir atstovavimas įmonės lygmeniu bei vadovų įsipareigojimas yra labai svarbūs sėkmingai rizikos prevencijai darbo vietoje(25) ir kadangi profesinių sąjungų organizuojamose darbo vietose mažesni nelaimingų atsitikimų ir ligų rodikliai;

M.  kadangi kova su nelaimingais atsitikimais darbe apskritai gali pavykti tik propaguojant visais atžvilgiais į žmones orientuotą gamybos proceso strategiją;

N.  kadangi reikia pakankamai išteklių, kad būtų galima tinkamai reaguoti į naujus ir besiformuojančius bei įprastus rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksnius, įskaitant asbestą, nanomedžiagas ir psichosocialinę riziką; kadangi daug darbuotojų, įskaitant statybų darbuotojus, gali patirti asbesto poveikį;

O.  kadangi mažų garantijų darbas žalingas darbuotojų sveikatai ir saugai bei kenkia esamoms darbuotojų sveikatos ir saugos struktūroms; kadangi mažų garantijų darbas gali neleisti darbuotojams dalyvauti mokymuose ir gauti darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, be to, jis susijęs su psichiniu stresu dėl darbo vietos nesaugumo(26); kadangi pagal pagrindų Direktyvą 89/391/EEB darbdaviai įpareigojami sukurti sistemingą prevencijos politiką, taikomą visų rūšių rizikai; kadangi dėl darbo perdavimo subrangovams ir darbo per laikinojo įdarbinimo įmones atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatų taikymą nustatymas gali būti sudėtingesnis; kadangi nedeklaruojamas darbas ir fiktyvus savarankiškas darbas yra labai didelė problema darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įgyvendinimui ir darbuotojų sveikatai ir saugai;

P.  kadangi socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos politiką nacionaliniu, tarptautiniu ir ES lygmenimis; kadangi SESV 153–155 straipsniuose nustatoma socialinių partnerių kompetencijos sritis ir įgaliojimai derėtis dėl susitarimų, susijusių su darbuotojų sveikata ir sauga, ir juos vykdyti;

Q.  kadangi ES reguliavimo sistema siekiama nelaimingų atsitikimų darbe ir ligų prevencijos visų rūšių darbuotojams; kadangi kuo mažesnė įmonė, tuo prasčiau darbuotojai gali būti informuoti apie riziką jų sveikatai ir saugai darbe; kadangi nėra įrodytas nelaimingų atsitikimų skaičiaus ir įmonės dydžio ryšys; kadangi nelaimingų atsitikimų rodiklis tikrai priklauso nuo gamybos rūšies ir veiklos sektoriaus(27);

R.  kadangi ES lygmens duomenys apie profesines lygas nepakankami ir nepalyginami(28);

S.  kadangi derėtų kovoti su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje ir nesaugumo jausmu, kurį jis sukelia;

T.  kadangi segregacija užimtumo srityje, darbo užmokesčio skirtumai, darbo laikas, darbovietės, mažų garantijų darbo sąlygos, seksizmas ir diskriminacija dėl lyties, taip pat skirtumai, susiję su fiziniais motinystės ypatumais, yra veiksniai, kurie gali turėti poveikio moterų darbo sąlygoms;

U.  kadangi vyrauja stereotipas, kad moterų darbas mažiau pavojingas, kadangi bendras požiūris Europoje toks, kad darbo pasidalijimas tarp vyrų ir moterų niekada nėra neutralus, ir kadangi apskritai dėl šio pasidalijimo mažiau žinoma apie moterų sveikatos problemas ir dėl to imamasi mažiau prevencinių veiksmų moterų dirbamo darbo atžvilgiu;

V.  kadangi ES moterų užimtumo lygis paslaugų sektoriuje yra daug aukštesnis nei pramonėje, moterys dažniausiai dirba sveikatos priežiūros ir socialiniame sektoriuje ir užsiima mažmeninės prekybos, gamybos, švietimo ir verslo veikla vis dažniau dirbdamos ne visą darbo dieną ir atsitiktinį darbą, o tai turi didelių pasekmių darbuotojų saugai ir sveikatai;

W.  kadangi tam tikro pobūdžio darbas, kurį daugiausiai atlieka moterys, gali sukelti joms specifines grėsmes, pavyzdžiui, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus arba tam tikrų rūšių vėžį (pavyzdžiui, krūties arba gimdos vėžį)(29);

X.  kadangi daugiau moterys praneša, kad patiria daugiau su darbu susijusių sveikatos problemų negu vyrai, neatsižvelgiant į darbo rūšį(30), ir labai dažnai kenčia nuo su amžiumi susijusių ligų; kadangi todėl sveikatos ir saugos darbe priemonės turi būti grindžiamos strategija, kuria atsižvelgiama į lytį ir gyvenimo ciklą;

Y.  kadangi reprodukciniam pajėgumui gali kelti pavojų sveikatos problemos, galinčios atsirasti dėl aplinkos taršos ir darbo aplinkoje esančių rizikos veiksnių poveikio tėvams ar dar negimusiems jų vaikams;

Z.  kadangi empiriniai moksliniai tyrimai rodo, kad per mažai moterų dalyvauja sveikatos ir saugos srities sprendimų priėmimo procese;

AA.  kadangi moterys kaimo vietovėse susiduria su didesniais sunkumais siekdamos pasinaudoti savo darbo ir sveikatos teisėmis ir joms labiau trūksta prieigos prie pagrindinių viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų, specialaus medicininio gydymo ir ankstyvo vėžio nustatymo tyrimų;

ES DSS strateginė programa

1.  pabrėžia, kad visi darbuotojai, įskaitant viešojo sektoriaus darbuotojus, turi teisę į aukščiausio lygio sveikatos ir saugos apsaugą darbo vietoje, kuri turi būti užtikrinama neatsižvelgiant į darbdavio dydį, darbo pobūdį, atitinkamą sutartį ar darbo vietos valstybę narę; ragina Komisiją parengti konkrečią strategiją, kaip apimti visų formų užimtumą pagal ES DSS reglamentavimo sistemą; pabrėžia, kad reikia aiškių ir veiksmingų taisyklių DSS srityje;

2.  palankiai vertina tai, kad ES DSS strateginėje programoje nustatyta daug svarbių veiklos sričių; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija programoje nenurodė konkrečių tikslų; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad tais atvejais, kai tai paremta moksliniais įrodymais ir ES DSS teisės aktų ex post vertinimo rezultatais, į programą po 2016 m. peržiūros reikėtų įtraukti konkretesnių teisėkūros ir (arba) ne teisėkūros priemonių, taip pat įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares po ES DSS strateginės programos 2016 m. peržiūros nustatyti orientacinius profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe atvejų skaičiaus mažinimo tikslus ir atliekant programos peržiūrą atsižvelgti į naujausius tarpusavio vertinimais patikrintus mokslinių tyrimų rezultatus; primygtinai ragina Komisiją teikti ypatingą prioritetą tiems sektoriams, kuriuose darbuotojams kyla didžiausias pavojus, ir parengti gaires bei skatinti keitimąsi gerąja patirtimi siekiant įgyvendinti DSS politikos priemones;

4.  apgailestauja, kad vėluojama parengti dabartinę ES DSS strateginę programą; mano, kad dėl daugelio sunkumų, su kuriais susiduria Europos darbuotojai, įmonės ir darbo rinkos, įskaitant Komisijos nustatytus sunkumus, reikia, kad priemonės būtų taikomos laiku ir veiksmingai;

5.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti fiziškai ir psichiškai saugią ir sveiką darbo aplinką per visą asmenų profesinį gyvenimą, siekiant įgyvendinti tikslą sudaryti aktyvaus ir sveiko senėjimo sąlygas visiems darbuotojams; mano, kad užkertant kelią profesinėms ligoms ir nelaimingiems atsitikimams ir daugiau dėmesio skiriant profesinės rizikos bendram poveikiui suteikiama kokybinės ir kiekybinės pridėtinės vertės darbuotojams ir visuomenei apskritai;

6.  pabrėžia, kad būtina imtis konkrečių priemonių, skirtų kovoti su krizės poveikiu, padedant įmonėms gerinti darbuotojų sveikatą ir saugą;

Nacionalinės strategijos

7.  pabrėžia, kad nacionalinės DSS strategijos yra būtinos ir jomis prisidedama prie darbuotojų sveikatos ir saugos gerinimo valstybėse narėse; pažymi, kad turėtų būti skatinama teikti reguliarias ataskaitas dėl padarytos pažangos; mano, kad būtina ir toliau imtis politinių priemonių ir jas darniai koordinuoti ES lygmeniu drauge skiriant daugiau dėmesio esamų DSS teisės aktų įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui, siekiant užtikrinti, kad visų darbuotojų sveikata ir sauga būtų aukšto lygio; mano, kad Europos ir nacionaliniu lygmenimis būtina suderinti DSS politiką su kita valstybės politika ir kad laikymosi reikalavimai turėtų būti aiškūs, kad įmonėms, ypač MVĮ, būtų lengviau jų laikytis; mano, kad lyčių aspektas turėtų būti taikomas siekiant geriau atspindėti darbuotojams (vyrams ir moterims) kylančią specifinę riziką;

8.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad, laikantis valstybių narių papročių ir praktikos, nacionalinėse DSS strategijose būtų atspindima ES DSS strateginė programa ir kad jos būtų visiškai skaidrios ir atviros socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės, įskaitant sveikatos priežiūros subjektus, indėliui; mano, kad dalijimasis gerąja patirtimi ir socialinis dialogas yra svarbios darbuotojų sveikatos ir saugos gerinimo priemonės;

9.  ragina valstybes nares į savo nacionalines strategijas įtraukti atitinkamomis aplinkybėmis tinkamus tikslus, kuriuos būtų galima išmatuoti ir palyginti; mano, kad turėtų būti skatinama taikyti reguliaraus ir skaidraus ataskaitų dėl padarytos pažangos teikimo mechanizmus; pabrėžia patikimų duomenų svarbą;

Įgyvendinimas ir atitiktis reikalavimams

10.  pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti į labai mažų ir mažųjų įmonių ir tam tikrų viešųjų paslaugų sektorių padėtį, konkrečius poreikius ir su reikalavimų laikymusi susijusius sunkumus įgyvendinant DSS priemones įmonės lygmeniu; pabrėžia, kad informuotumo didinimas, keitimasis gerąja patirtimi, konsultacijos, naudotojui patogios gairės ir interneto platformos yra itin svarbios priemonės, kurias naudodamos MVĮ galėtų veiksmingiau laikytis DSS reglamentavimo sistemos reikalavimų; ragina Komisiją, EU-OSHA ir valstybes nares ir toliau kurti praktines priemones ir gaires, kuriomis būtų skatinama, lengvinama ir gerinama MVĮ ir labai mažų įmonių atitiktis DSS reikalavimams;

11.  ragina Komisiją persvarstant strateginę programą ir toliau atsižvelgti į specifinį MVĮ ir labai mažų įmonių pobūdį ir padėtį, kad šioms įmonėms būtų padedama siekti nustatytų tikslų darbuotojų sveikatos ir saugos srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ koncepcija apima apie 99 proc. visų dabartinės formos įmonių; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų surinkti patikimi duomenys apie dabartinį DSS reikalavimų įgyvendinimą labai mažose ir mažosiose įmonėse;

12.  palankiai vertina tai, kad valstybėse narėse įdiegtos EU-OSHA parengtos interaktyvios internetinės rizikos vertinimo (OiRA) ir kitos elektroninės priemonės, kurias taikant lengviau vertinti riziką ir kuriomis siekiama skatinti atitiktį ir prevencijos kultūrą, visų pirma labai mažose ir mažosiose įmonėse; primygtinai ragina valstybes nares pasinaudoti Europos fondų lėšomis vykdant DSS veiksmus apskritai ir plėtojant elektronines priemones konkrečiai, ypač siekiant remti MVĮ; pabrėžia informuotumo didinimo kampanijų (tokių, kaip sveikų darbo vietų kampanijos) svarbą DSS srityje ir atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu didinti darbdavių ir darbuotojų informuotumą pagrindinių DSS teisių ir pareigų klausimais;

13.  ragina valstybes nares ir socialinius partnerius imtis iniciatyvų siekiant gerinti atstovų sveikatai ir saugai ir šioje srityje veikiančių įmonių vadovų gebėjimus atsižvelgiant į nacionalinę teisę ir praktiką; ragina valstybes nares remti aktyvų darbuotojų dalyvavimą įgyvendinant prevencines DSS priemones ir užtikrinant, kad saugos atstovams būtų sudaromos sąlygos dalyvauti mokymuose, apimančiuose daugiau nei pagrindinius modulius;

14.  pabrėžia, kaip svarbu skatinti tarpusavio pasitikėjimo, patikimumo ir mokymosi kultūrą, kurioje darbuotojai skatinami prisidėti prie sveikos ir saugios darbo aplinkos kūrimo, o tai taip pat skatina darbuotojų socialinę įtrauktį ir įmonių konkurencingumą; šiame kontekste pabrėžia, kad darbuotojai neturėtų patirti jokios žalos dėl to, jog kelia su sveikata ir sauga susijusius klausimus;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindiniai gero DSS valdymo ir veiklos rezultatų elementai yra tinkamai įgyvendinami ir vykdytini teisės aktai, taip pat visapusiškai dokumentais patvirtintas rizikos vertinimas, kurį atliekant dalyvauja darbuotojai ir darbuotojų atstovai, todėl sudaromos sąlygos taikyti atitinkamas prevencines priemones;

16.  ragina Komisiją imtis visų veiksmų, kurių reikia siekiant stebėti DSS teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse; mano, kad atliekant ES DSS direktyvų praktinio įgyvendinimo valstybėse narėse ex post vertinimą teikiama puiki galimybė vykdyti šią užduotį, ir tikisi, kad bus atsižvelgta į rezultatus, susijusius su esamų teisės aktų įgyvendinimu, kaip į strateginės programos peržiūros dalį;

Vykdymo užtikrinimas

17.  yra įsitikinęs, kad labai svarbu užtikrinti vienodas sąlygas visoje ES ir naikinti nesąžiningą konkurenciją ir socialinį dempingą; pabrėžia, kad darbo inspekcijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant darbuotojų teises į psichiniu bei fiziniu aspektais saugią ir sveiką darbo aplinką ir teikiant konsultacijas bei rekomendacijas darbdaviams, visų pirma MVĮ ir labai mažoms įmonėms; ragina valstybes nares vadovautis TDO standartais ir rekomendacijomis dėl darbo inspekcijų siekiant užtikrinti, kad visos darbo inspekcijos galėtų pasinaudoti atitinkamu darbuotojų skaičiumi ir ištekliais ir kad būtų pagerintas darbo inspektorių mokymas, kaip rekomenduoja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas(31); palankiai vertina nacionalinių darbo inspekcijų ir Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto (VDIK) bendradarbiavimą;

18.  atkreipia dėmesį į darbuotojų sveikatos ir saugos politikos įgyvendinimo problemą, susijusią su darbuotojais, kurie užsiima nedeklaruota veikla; primena, kad darbo inspekcijoms tenka svarbus vaidmuo atgrasant nuo nedeklaruojamo darbo; ragina valstybes nares vykdyti griežtas patikras ir taikyti atitinkamas baudas darbdaviams, kurie naudojasi nedeklaruotų darbuotojų paslaugomis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikalingų kovos su nedeklaruojamu darbu priemonių; pabrėžia, kad dauguma mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyksta darbo jėgai imliuose sektoriuose, kuriuose nedeklaruojamas darbas paplitęs plačiau nei kituose sektoriuose;

19.  mano, kad veiksmingas DSS teisės aktų taikymas taip pat dideliu mastu priklauso nuo darbo inspekcijų; laikosi nuomonės, kad ištekliai turėtų būti nukreipti į tuos sektorius, kuriuose nustatyta didžiausia rizika darbuotojams; primygtinai ragina atitinkamas institucijas toliau taikant atsitiktines patikras taip pat taikyti riziką grindžiamą stebėjimą ir nusitaikyti į pakartotinai pažeidimus darančius asmenis siekiant patraukti darbdavius, kurie nesilaiko DSS reikalavimų, atsakomybėn; ragina valstybes nares užtikrinti darbo inspekcijų informacijos mainus ir pagerinti jų koordinavimą siekiant pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

Reglamentavimo sistema

20.  palankiai vertina pastangas gerinti reglamentavimo sistemos kokybę ir tikisi tolesnės pažangos šioje srityje; tačiau primena Komisijai, kad DSS direktyvų teikimo programai REFIT ir teisės aktų keitimo procedūros turėtų būti demokratiškos ir skaidrios, jose turėtų dalyvauti socialiniai partneriai ir jomis jokiu būdu neturėtų būti kenkiama darbuotojų sveikatai ir saugai; šiame kontekste pabrėžia, kad turėtų būti atsižvelgiama į pokyčius, atsirandančius dėl technologijų raidos; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės gali laisvai priimti aukštesnius standartus nei būtiniausi DSS reikalavimai; tačiau mano, kad esamos taisyklės turėtų būti patobulintos, be kita ko, vengiant dubliavimo ir skatinant geresnę DSS integraciją į kitas politikos sritis, drauge išsaugant ir stengiantis toliau didinti darbuotojų sveikatos ir saugos apsaugos lygį;

21.  pabrėžia, kad darbuotojų ir socialinių partnerių dalyvavimas visais lygmenimis, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, yra būtina veiksmingo DSS teisės aktų įgyvendinimo sąlyga ir kad socialinių partnerių dalyvavimas ES lygmeniu gali užtikrinti, kad DSS strateginė programa būtų svarbi Europos darbdaviams ir darbuotojams; ragina socialinius partnerius ir Komisiją įsitraukti į konstruktyvų dialogą apie tai, kaip pagerinti esamą reglamentavimo sistemą, ir mano, kad reikia stiprinti socialinių partnerių vaidmenį;

Su darbu susijusių ligų ir naujos bei kylančios rizikos prevencija

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, susijusios su kancerogenų, mutagenų ir reprodukcijai toksiškų medžiagų poveikiu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad moterys dažnai veikiamos įvairių pavojingų medžiagų derinių, o tai gali kelti didesnį pavojų sveikatai ir jų palikuonių gyvybingumui; dar kartą ryžtingai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Direktyvos 2004/37/EB peržiūros remiantis moksliniais įrodymais, siekiant prireikus įtraukti didesniu mastu privalomas profesinės apšvitos ribines vertes ir, bendradarbiaujant su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu, sukurti vertinimo sistemą, grindžiamą aiškiais ir tiksliais kriterijais; mano, kad šiame kontekste turėtų būti sprendžiami galimo reglamentavimo dubliavimo, kuris nulemia netyčinį reikalavimų nesilaikymą, klausimai;

23.  pabrėžia, kad reikia įdiegti griežtesnę darbuotojų apsaugą, atsižvelgiant ne tik į poveikio trukmę, bet ir cheminių ir (arba) toksiškų medžiagų, kurių poveikis patiriamas, derinius; atkreipia dėmesį į tai, kad daug darbuotojų savo darbo vietoje vis dar patiria pavojingų cheminių medžiagų poveikį; ragina Komisiją imtis veiksmų dėl cheminės rizikos veiksnių sveikatos priežiūros sektoriuje ir į DSS strateginę programą įtraukti specialias nuostatas dėl pavojingų vaistų poveikio sveikatos priežiūros darbuotojams; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų tinkamai apsaugoti visi darbuotojai, tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su aštrių medicininių instrumentų naudojimu ar šalinimu; pabrėžia, kad prireikus tai galėtų apimti Direktyvos 2010/32/ES dėl su(si)žeidimų aštriais instrumentais prevencijos ligoninių ir sveikatos priežiūros sektoriuje peržiūrą;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad daug darbuotojų savo darbo vietoje vis dar patiria asbesto poveikį; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir valstybėmis narėmis, kad būtų skatinamos ir koordinuojamos valstybių narių pastangos kurti nacionalinius asbesto valdymo ir saugaus pašalinimo veiksmų planus, skirti atitinkamą finansavimą ir imtis atitinkamų veiksmų;

25.  pakartoja savo raginimą(32) Komisijai parengti ir įgyvendinti patikros dėl asbesto ir jo registravimo modelį remiantis Direktyvos 2009/148/EB 11 straipsniu; ragina vykdyti Europos kampaniją asbesto klausimu ir primygtinai ragina valstybes nares skirti darbuotojams, kurie patiria asbesto poveikį, kompensacijas;

26.  ragina Komisiją imtis veiksmų dėl vienos dažniausių su darbu susijusių sveikatos problemų Europoje ir nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl išsamios teisinės priemonės dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, siekiant pagerinti veiksmingą šių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevenciją ir šalinti jų priežastis, atsižvelgiant į daugialypių priežastinių ryšių problemą ir specifinę moterų patiriamą riziką; pažymi, kad konsolidavus ES teisės aktus, kuriais nustatomi būtinieji darbuotojų apsaugos nuo ergonominių rizikos veiksnių poveikio reikalavimai, naudos gautų ir darbuotojai, ir darbdaviai, nes būtų lengviau įgyvendinti reglamentavimo sistemą ir laikytis jos reikalavimų; taip pat pabrėžia keitimosi gerąja patirtimi svarbą ir būtinybę užtikrinti, jog darbuotojai geriau žinotų ir būtų geriau informuoti apie ergonominius rizikos veiksnius;

27.  ragina valstybes nares kuo greičiau įgyvendinti 2002 m. birželio 25 d. Direktyvą 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių keliamos rizikos poveikiu darbuotojams;

28.  atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad svarbu tobulinti endokrininę sistemą ardančių medžiagų, turinčių įvairias žalingas pasekmes darbuotojų moterų ir vyrų sveikatai ir jų palikuonims, poveikio darbe prevenciją(33); ragina Komisiją nedelsiant parengti išsamią strategiją dėl endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų, kuri atitinkamais atvejais galėtų apimti ES teisės aktų dėl pesticidų ir biocidų pateikimo į rinką įgyvendinimą ir profesinės rizikos prevencijos taisyklių griežtinimą; pabrėžia, kad ES parama moksliniams tyrimams saugesnių alternatyvų srityje ra itin svarbi siekiant užtikrinti atsargumo ir pakeitimo principo taikymą;

29.  palankiai vertina 2014–2020 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginėje programoje pateiktus Komisijos įsipareigojimus tobulinti su darbu susijusių ligų prevenciją, ypač nanotechnologijų ir biotechnologijų srityse; pabrėžia, kad gali būti neaišku, kaip reikia paskirstyti ir naudoti nanotechnologijas, ir mano, kad reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų dėl potencialios rizikos DSS, susijusios su naujomis technologijomis; atsižvelgdamas į tai, mano, kad siekiant sumažinti potencialią riziką su nanotechnologijomis dirbančių darbuotojų sveikatai ir saugai, turėtų būti taikomas atsargumo principas;

30.  atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad padaugėjo sergančių lėtinėmis ligomis darbuotojų; mano, kad mirtinomis ligomis, lėtiniais ir ilgalaikiais susirgimais sergantiems ir negalią turintiems žmonėms turėtų būti sudaromos sąlygos gauti prieinamą ir saugų darbą; primygtinai ragina valstybes nares daug dėmesio skirti lėtinėmis ligomis sergančių žmonių išlaikymui darbo vietose ir integracijai, taip pat remti pagrįstą darbo vietų pritaikymą, nes tai užtikrins greitą grįžimą į darbą; ragina Komisiją skatinti negalią turinčių žmonių integracijos ir reabilitacijos priemones ir remti valstybių narių pastangas didinant informuotumą ir nustatant gerą sąlygų sudarymo ir darbo vietos pritaikymo praktiką ir dalytis jos pavyzdžiais; ragina Eurofound toliau tirti ir analizuoti lėtinėmis ligomis sergančių žmonių užimtumo ir įsidarbinimo galimybes;

31.  pažymi, kad technologinės inovacijos gali duoti naudos visuomenei apskritai; vis dėlto yra susirūpinęs dėl naujos rizikos, kuri kyla dėl šių pokyčių; atisžvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos ketinimą sukurti DSS specialistų ir mokslininkų tinklą siekiant geriau spręsti ateities uždavinius; pažymi, kad vis daugiau naudojami pažangieji paramos robotai, pavyzdžiui, pramonės gamyboje, ligoninių ir senelių globos namų sektoriuose; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti riziką, kuri gali kilti dėl technologinių inovacijų, ir imtis tinkamų kovos su ja priemonių;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ir įgyvendinti programą, pagal kurią būtų siekiama sistemingai stebėti psichosocialinę riziką, įskaitant stresą, depresiją ir išsekimą, patiriančius darbuotojus, jiems vadovauti ir juos remti, be kita ko, siekiant parengti veiksmingas kovos su šia rizika rekomendacijas ir gaires; pabrėžia, kad pripažįstama, jog stresas darbe yra pagrindinė našumo ir gyvenimo kokybės kliūtis; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad psichinei sveikatai ir psichosocialinių problemų rizikai įtaką gali daryti daugybė veiksnių, susijusių ne vien tik su darbu; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad psichosocialinių problemų rizika ir su darbu susijęs stresas yra struktūrinė problema, susijusi su darbo organizavimu, ir kad įmanoma užkirsti kelią psichosocialinių problemų rizikai ir su darbu susijusiam stresui ir juos valdyti; pabrėžia, kad 2016 m. persvarstant DSS strateginę programą reikia atlikti tyrimus, pagerinti prevenciją ir išnagrinėti galimybę taikyti naujas priemones, grindžiamas dalijimusi geriausia patirtimi ir integracijos į darbo rinką priemonėmis;

33.  teigiamai vertina kampaniją „Sveika darbo aplinka – mažesnis stresas“; pabrėžia, kad į iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su stresu darbe, dėl specifinių moterų darbo sąlygų būtina įtraukti lyčių aspektą;

34.  atkreipia dėmesį į patyčių problemą ir jos galimą poveikį psichosocialinei sveikatai; pabrėžia kovos su priekabiavimu ir smurtu darbe svarbą ir todėl ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, grindžiamo Pagrindų susitarimu dėl priekabiavimo ir smurto darbe; be to, primygtinai ragina valstybes nares parengti veiksmingas nacionalines kovos su smurtu darbe strategijas;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti tikslinį metodą siekiant panaikinti mažų garantijų darbą ir atsižvelgti į neigiamus mažų garantijų darbo padarinius darbuotojų sveikatai ir saugai; pabrėžia, kad netipines sutartis turintiems darbuotojams kyla daugiau sunkumų dalyvauti mokymuose ir naudotis darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugomis; pabrėžia, kad itin svarbu pagerinti visų pagal bet kokios formos darbo sutartis dirbančių darbuotojų, įskaitant tuos, kurie galėtų būti pažeidžiami, pvz., jaunimą ir ankstesnius ilgalaikius bedarbius, sveikatą ir saugą; ragina valstybes nares laikytis Direktyvoje 96/71/EB nustatytų reikalavimų siekiant kovoti su socialiniu dempingu ir šiuo klausimu imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinamos ir apsaugomos komandiruojamų darbuotojų teisės į vienodą požiūrį darbuotojų saugos ir sveikatos srityje;

36.  pabrėžia, kad į darbą namų ūkio sektoriuje reikėtų atsižvelgti nustatant būdus, kaip pagerinti darbuotojų sveikatą ir saugą; primygtinai ragina darbdavius ir politikos formuotojus užtikrinti deramą darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyrą ir sudaryti jai palankesnes sąlygas atsižvelgiant į tai, kad daugėja darbuotojų, kuriems reikia derinti darbą ir priežiūrą; pabrėžia, kaip svarbu spręsti ypač ilgų darbo valandų klausimą siekiant užtikrinti darbo ir šeimos gyvenimo pusiausvyrą; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2003/88/EB ir šiuo klausimu pabrėžia, kad svarbu stebėti, kaip laikomasi nuostatos dėl didžiausio darbo valandų skaičiaus;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti atitinkamas politikos priemones siekiant spręsti senėjančios darbo jėgos klausimą; mano, kad DSS reglamentavimo sistema turėtų skatinti darnų profesinį gyvenimą ir sveiką senėjimą; ragina valstybes nares skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų reabilitacijos ir reintegracijos priemones įgyvendinant ES bandomojo projekto, susijusio su vyresnio amžiaus darbuotojų sveikata ir sauga, rezultatus;

38.  pabrėžia, kaip svarbu taikyti darbuotojų sveikatos ir saugos priemones, skirtas konkretiems sunkumams, su kuriais susiduria moterys darbe, įskaitant seksualinį priekabiavimą, įveikti; ragina Komisiją ir socialinius partnerius užtikrinti, kad visuose socialinio dialogo procesuose būtų vienodai atstovaujama ir vyrams, ir moterims; primygtinai ragina Komisiją vykdant 2016 m. DSS strateginės programos peržiūrą taip pat atsižvelgti lyčių lygybės aspektą; ragina Komisiją parengti Europos kovos su smurtu prieš moteris darbe strategiją ir kaip šio proceso dalį įvertinti, ar Direktyva 2006/54/EB turėtų būti persvarstyta siekiant išplėsti jos taikymo sritį, kad ji apimtų naujas smurto ir priekabiavimo formas; ragina valstybes nares įgyvendinti Komisijos rekomendaciją 92/131/EEB siekiant didinti informuotumą apie seksualinį priekabiavimą ir kitokį lytiniu aspektu nederamą elgesį;

39.  atkreipia Komisijos dėmesį į vaidmenį, kurį sprendžiant konkretiems sektoriams būdingos DSS rizikos klausimus ir kuriant potencialią pridėtinę vertę gali atlikti sektorių socialinio dialogo komitetai, pasitelkdami socialinių partnerių susitarimus ir naudodamiesi gausiomis savo žiniomis apie padėtį konkrečiuose sektoriuose;

40.  pabrėžia, kad Komisija turėtų rinkti duomenis, atlikti mokslinius tyrimus ir sukurti su lytimi ir amžiumi susijusius statistinius prevencijos vertinimo metodus, siekiant atsižvelgti į specifines pažeidžiamų grupių, įskaitant moteris, problemas darbo vietoje;

41.  pabrėžia didesnių investicijų į rizikos prevencijos politiką ir prevencijos, susijusios su sveikata ir sauga darbe, skatinimo, plėtojimo ir rėmimo svarbą; ragina valstybes nares skatinti informuotumo didinimą ir teikti daugiau reikšmės prevencijos ir darbuotojų sveikatos ir saugos klausimams visų lygių mokyklų mokymo programose, taip pat ir pameistrystės laikotarpiu; mano, kad svarbu kreipti dėmesį į prevenciją kuo ankstesniu gamybos etapu ir skatinti įgyvendinti rizikos vertinimais paremtas sistemines prevencijos programas, kurios skatintų darbdavius ir darbuotojus padėti kurti sveiką ir saugią darbo aplinką; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių prevencinių paslaugų kokybė yra svarbiausia teikiant paramą įmonėms, ypač MVĮ, kad jos atliktų rizikos vertinimus ir imtųsi tinkamų prevencinių priemonių; ragina Komisiją ištirti valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus prevencinių paslaugų uždavinius ir mokymo reikalavimus;

42.  pabrėžia, kad moteris reikia įtraukti į sprendimų priėmimo procesus, susijusius su geresnės sveikatos ir saugos praktikos plėtojimu jų darbo aplinkoje;

43.  ragina Komisiją nepamiršti problemos, kad dėl darbo išsivysto vėžio formos, pavyzdžiui, nosies ertmės augliai, kurių vis daugėja, kai darbuotojų kvėpavimo takai netinkamai apsaugoti nuo gana įprastų rūšių dulkių, kurios kyla apdirbant medį, odą, miltus, tekstilę, nikelį ir kitas medžiagas;

44.  ragina valstybes nares visiems savo piliečiams užtikrinti vienodas galimybes naudotis darbuotojų teisėmis ir vienodą prieigą prie viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų, ypač kaimo vietovėse gyvenančioms moterims ir kitoms pažeidžiamoms piliečių grupėms;

Statistiniai duomenys

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti patikimų ir palyginamų duomenų apie profesines ligas ir profesinę ekspoziciją ir pavojus visuose sektoriuose, įskaitant viešąjį sektorių, rinkimą, siekiant nustatyti geriausią patirtį, skatinti lyginamąjį mokymąsi ir kurti bendrą profesinės ekspozicijos duomenų bazę, tačiau neleidžiant, kad dėl to būtų per daug išlaidų; pabrėžia nacionalinių ekspertų dalyvavimo ir nuolatinio duomenų bazės atnaujinimo svarbą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares surinkti daugiau duomenų apie riziką, susijusią su skaitmeninimu, su darbu susijusiu kelių eismo saugumu, ir apie poveikį, kurį krizė galėjo turėti darbuotojų sveikatai ir saugai;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti pagal lytį ir amžių suskirstytus aukštos kokybės su darbu susijusių ligų duomenis siekiant nuolat tobulinti ir, jei reikia, pritaikyti teisinę sistemą atsižvelgiant į naują ir kylančią riziką;

47.  ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu atlikti dirbančių gyventojų raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų tyrimus, suskirstytus pagal lytį, amžių ir ekonominės veiklos sektorių, siekiant užkirsti kelią šių sutrikimų atsiradimui ir kovoti su jais;

48.  pabrėžia, kad svarbu atnaujinti ir teikti bendras su darbu susijusių ligų apibrėžtis, įskaitant stresą darbe, ir visos ES statistinius duomenis, siekiant nustatyti sergamumo profesinėmis ligomis rodiklių mažinimo tikslus;

49.  atkreipia dėmesį į duomenų surinkimo sunkumus daugelyje valstybių narių; ragina aktyvinti EU-OSHA ir Eurofound veiklą; primygtinai ragina valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad darbdaviai praneštų apie nelaimingus atsitikimus darbe;

Tarptautinio masto veiksmai

50.  ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad visais prekybos susitarimais su trečiosiomis šalimis būtų gerinama darbo aplinka siekiant užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą;

51.  pabrėžia, kad ES yra suinteresuota ir įsipareigojusi kelti darbo standartus, įskaitant darbuotojų saugos ir sveikatos lygį, visame pasaulyje;

52.  ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą DSS klausimais su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant TDO, EBPO ir G 20 ir PSO;

53.  apgailestauja dėl to, kad ne visos valstybės narės ratifikavo TDO konvenciją 187 dėl darbuotojų sveikatos ir saugos programos; ragina visas valstybes nares ratifikuoti šią konvenciją;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 354, 2008 12 31, p. 70.
(2) OL L 183, 1989 6 29, p. 1.
(3) OL L 299, 2003 11 18, p. 9.
(4) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(5) OL L 165, 2007 6 27, p. 21.
(6) OL C 77 E, 2002 3 28, p. 138.
(7) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 400.
(8) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 754.
(9) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321.
(10) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 14.
(11) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101.
(12) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 102.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0093.
(14) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0012.
(15) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 1 dalis: „Kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas.“
(16) Antroji Europos įmonių apklausa apie naują ir kylančią riziką (ESENER-2), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, 2015 m.
(17) Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo informacija: „Senėjančios darbo jėgos darbo sąlygos“ (angl. „Working conditions of an ageing workforce“), Eurofound, 2008 m.
(18) Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktoriaus pareiškimas, 2014 11 18.
(19) „Ataskaita apie lėtinėmis ligomis sergančių žmonių užimtumo galimybes“ (angl. „Report on Employment opportunities for people with chronic diseases“), Eurofound, 2014 m.
(20) „2007–2012 m. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos strategijos vertinimas“ (angl. „Evaluation of the European strategy on Safety and Health at Work 2007-2012“), Europos Komisija, 2013 m., taip pat „Nelaimingų atsitikimų darbe ir su darbu susijusių ligų socialinės ir ekonominės sąnaudos“ (angl. „Socio-economic costs of accidents at work and work-related ill health“), Europos Komisija, 2012 m.
(21) Tarptautinės prevencijos grąžos įmonėms apskaičiavimas. Investicijų į darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą įmonėse sąnaudos ir nauda (vok. „Berechnung des internationalen „Return on Prevention“ für Unternehmen: Kosten und. Nutzen von Investitionen in den betrieblichen Arbeits- und Gesundheitsschutz“), GUV, 2013 m.
(22) „Penktasis darbo sąlygų tyrimas. Apžvalginė ataskaita“ (angl. „5th Working Conditions Survey, Overview Report“), Eurofound, 2012 m.
(23) Antroji Europos įmonių apklausa apie naują ir kylančią riziką (ESENER-2), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, 2015 m.
(24) Antroji Europos įmonių apklausa apie naują ir kylančią riziką (ESENER-2), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, 2015 m.
(25) „Darbuotojų atstovavimas ir konsultavimasis su jais dėl sveikatos ir saugos“ (angl. „Worker representation and consultation on health and safety“), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, 2012 m.
(26) „Lanksčios darbo formos: „labai netipiniai“ sutartiniai susitarimai“ (angl. „Flexible forms of work: ‘very atypical’ contractual arrangements“), Eurofound, 2010 m., taip pat „Sveikata ir sauga darbo vietoje: ataskaita, grindžiama penktuoju Europos darbo sąlygų tyrimu“ (angl. „Health and well-being at work: A report based on the fifth European Working Conditions Survey“), Eurofound, 2012 m.
(27) „Penktasis darbo sąlygų tyrimas. Apžvalginė ataskaita“ (angl. „5th Working Conditions Survey, Overview Report“), Eurofound, 2012 m., taip pat „Trečiasis Europos įmonių tyrimas“ (angl, „Third European Company Survey“), Eurofound, 2015 m.
(28) „Ataskaita apie dabartinę padėtį, susijusią su profesinių ligų sistemomis ES valstybėse narėse, ELPA ir EEE šalyse“ (angl. „Report on the current situation in relation to occupational diseases systems in EU Member States and EFTA/EEA countries“), Europos Komisija, 2013 m.
(29) „Nauja moterų saugos ir sveikatos darbe rizika ir tendencijos“ (angl. „New risks and trends in the safety and health of women at work“), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, 2013 m.
(30) Darbuotojų sveikatos ir saugos pavojai pažeidžiamiausiems darbuotojams, Europos Parlamento A teminis skyrius, Ekonomikos ir mokslo politika, 2011 m., 40 p.
(31) OL C 230, 2015 7 14, p. 82.
(32) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0093.
(33) The Cost of Inaction, Nordon (2014) ir Rapport sur les perturbateurs endocriniens, le temps de la précaution, Gilbert Barbier (2011).

Teisinis pranešimas