Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2015 m. gruodžio 15 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Susitarimas su Šveicarijos Konfederacija dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų ***
 ES ir Dominikos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Vanuatu susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Trinidado ir Tobago susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Samoa susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Grenados susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Rytų Timoro susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Sent Lusijos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Sent Vinsento ir Grenadinų susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Jungtinių Arabų Emyratų susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 Vidaus rinkos derinimo tarnybos ir Eurojusto susitarimo memorandumas *
 Tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodai ir tvarka ir priemonės, skirtos grynųjų pinigų poreikiui patenkinti *
 Prašymas atšaukti Georgioso Kyrtsoso (Georgios Kyrtsos) imunitetą
 Prašymas atšaukti Stelioso Kouloglou (Stelios Kouloglou) imunitetą
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Suomijos paraiška „EGF/2015/005 FI/Computer Programming“
 ES prekės ženklas ***II
 Valstybių narių įstatymai dėl prekių ženklų ***II
 Kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose ***I
 Išskirtinės prekybos priemonės taikymo Bosnijai ir Hercegovinai sustabdymas ***I
 Jungtinių Arabų Emyratų ir Europolo strateginis bendradarbiavimas kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu srityje *
 Europos energetikos sąjungos kūrimas
 Europos elektros energijos tinklo atitikties reikalavimams iki 2020 m. užtikrinimas
 Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimas
 Naujoji BŽP: techninių priemonių ir daugiamečių planų struktūra

Susitarimas su Šveicarijos Konfederacija dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų ***
PDF 241kWORD 60k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų sudarymo projekto (18079/2013 – C8-0027/2014 – 2013/0422(NLE))
P8_TA(2015)0424A8-0345/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (18079/2013),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų projektą (18078/2013),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 74 straipsnį, 78 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0027/2014),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0345/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Europos prieglobsčio paramos biurui ir valstybių narių bei Šveicarijos Konfederacijos parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Dominikos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 235kWORD 60k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Dominikos Sandraugos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07189/2015 – C8-0143/2015 – 2015/0050(NLE))
P8_TA(2015)0425A8-0322/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07189/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Dominikos Sandraugos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (07111/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0143/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0322/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Dominikos Sandraugos parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Vanuatu susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 237kWORD 60k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Vanuatu Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07192/2015 – C8-0149/2015 – 2015/0052(NLE))
P8_TA(2015)0426A8-0329/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07192/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Vanuatu Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (07119/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0149/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0329/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Vanuatu Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Trinidado ir Tobago susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 236kWORD 60k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Trinidado ir Tobago Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07196/2015 – C8-0151/2015 – 2015/0054(NLE))
P8_TA(2015)0427A8-0323/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07196/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Trinidado ir Tobago Respublikos susitarimą dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju (07129/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0151/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0323/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Trinidado ir Tobago Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Samoa susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 236kWORD 60k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Samoa Nepriklausomosios Valstybės susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07195/2015 – C8-0146/2015 – 2015/0056(NLE))
P8_TA(2015)0428A8-0320/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07195/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Samoa Nepriklausomosios Valstybės susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (07127/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0146/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0320/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Samoa Nepriklausomosios Valstybės parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Grenados susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 235kWORD 60k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Grenados susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07190/2015 – C8-0144/2015 – 2015/0057(NLE))
P8_TA(2015)0429A8-0326/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07190/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Grenados susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (07113/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0144/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0326/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Grenados parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Rytų Timoro susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 237kWORD 60k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Rytų Timoro Demokratinės Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07194/2015 – C8-0147/2015 – 2015/0058(NLE))
P8_TA(2015)0430A8-0327/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07194/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Rytų Timoro Demokratinės Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (07125/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0147/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0327/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Rytų Timoro Demokratinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Sent Lusijos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 235kWORD 60k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Sent Lusijos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07187/2015 – C8-0145/2015 – 2015/0060(NLE))
P8_TA(2015)0431A8-0321/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07187/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Sent Lusijos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (07107/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0145/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0321/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Sent Lusijos vyriausybėms ir parlamentams.


ES ir Sent Vinsento ir Grenadinų susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 238kWORD 60k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Sent Vinsento ir Grenadinų susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07191/2015 – C8-0148/2015 – 2015/0061(NLE))
P8_TA(2015)0432A8-0325/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07191/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Sent Vinsento ir Grenadinų susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo projektą (07115/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0148/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0325/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Sent Vinsento ir Grenadinų vyriausybėms ir parlamentams.


ES ir Jungtinių Arabų Emyratų susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 236kWORD 60k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Arabų Emyratų susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07185/2015 – C8-0124/2015 – 2015/0062(NLE))
P8_TA(2015)0433A8-0324/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07185/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Jungtinių Arabų Emyratų susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (07103/2015),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0124/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0324/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinių Arabų Emyratų parlamentams ir vyriausybėms.


Vidaus rinkos derinimo tarnybos ir Eurojusto susitarimo memorandumas *
PDF 240kWORD 62k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama, kad Eurojustas sudarytų Vidaus rinkos derinimo tarnybos ir Eurojusto susitarimo memorandumą, projekto (11595/2015 – C8-0303/2015 – 2015/0811(CNS))
P8_TA(2015)0434A8-0353/2015

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (11595/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0303/2015),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais(1), ypač į jo 26 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimus(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0353/2015),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 63, 2002 3 6, p. 1.
(2) 2015 m. balandžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimai sujungtose bylose Parlamentas / Taryba, C-317/13 ir C-679/13, ECLI:EU:C:2015:223,ir byloje Parlamentas / Taryba, C-540/13, ECLI:EU:C:2015:224.


Tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodai ir tvarka ir priemonės, skirtos grynųjų pinigų poreikiui patenkinti *
PDF 142kWORD 75k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 dėl tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti (COM(2015)0447 – C8-0277/2015 – 2015/0204(NLE))
P8_TA(2015)0435A8-0357/2015

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2015)0447),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnio 2 dalį ir Euratomo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8–0277/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0357/2015),

A.  kadangi planuojama, kad Tarybos sprendimas 2014/335/ES, Euratomas(1) įsigalios 2016 m. pradžioje;

B.  kadangi prie to sprendimo pridedamas Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 609/2014(2), įsigaliojantis tą pačią dieną, kaip ir sprendimas;

C.  kadangi atitinkami šiuo metu galiojantys teisės aktai, susiję su Tarybos sprendimu 2007/436/EB, Euratomas(3), turėjo būti persvarstyti 2014 m. pabaigoje dėl labai didelių kai kurių valstybių narių PVM ir BNP pagrįstų patikslinimų sumų;

D.  kadangi Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 taip pat turi būti persvarstytas, atsižvelgiant į 2014 m. patikslinimų patirtį;

E.  kadangi, siekiant patenkinti grynųjų pinigų poreikį, valstybių narių įnašų į Sąjungos biudžetą teikimas ir tikslinimas neturėtų priklausyti nuo politinio derėjimosi, bet turėtų būti techninis procesas;

F.  kadangi paprastai valstybės narės iki šiol pernelyg nevėluodamos į Sąjungos biudžetą mokėjo visas savo PVM ir BNP pagrįstų įnašų sumas, net krizės ir labai didelių fiskalinių suvaržymų aplinkybėmis;

G.  kadangi, siekiant skaidrumo, Parlamentui turėtų būti kasmet teikiama PVM ir BNP balanso patikslinimų apskaičiavimo ir pagrindžiamųjų duomenų ataskaita, taip pat pranešama apie valstybių narių į Sąjungos biudžetą pervestų įnašų datas ir sumas;

H.  kadangi, be to, Komisijos pasiūlyme pateikiama pakeitimų, susijusių su delspinigių nustatymo taisyklėmis, ir į jį įtraukiami keli labiau techninio pobūdžio klausimai bei paaiškinimai;

I.  kadangi todėl Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

1.  pabrėžia, kad reikia numatyti veiksmingas taisykles, pagal kurias būtų nustatyta, kaip valstybės narės turėtų laiku pateikti savo įnašus į Sąjungos biudžetą, kad Komisija galėtų veiksmingai valdyti savo iždą;

2.  pritaria tam, kad Komisijai suteikta galimybė paprašyti valstybių narių sumokėti trečią dvyliktąją PVM ir BNP pagrįstų išteklių dalį pirmąjį metų pusmetį, kad Komisijai būtų sudarytos sąlygos sumažinti didesnę ankstesnių metų Europos žemės ūkio garantijų fondo (taip pat Europos struktūrinių ir investicijų fondų) mokėjimų vėlavimų dalį ir sumažinti delspinigius;

3.  ypač pabrėžia, kad reikia laiku mokėti mokėjimus Sąjungos biudžeto naudos gavėjams; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pasiūlytą Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 12 straipsnio pakeitimą, kuriuo siekiama ne tik numatyti daugiau mokėjimo laiku paskatų nustatant, kad vėluojant teikti mokėjimus būtų mokama daugiau, bet ir užtikrinti proporcingumą numatant, kad palūkanų normos padidinimas negali viršyti 20 procentinių punktų ribos;

4.  pabrėžia, kad pasiūlytais įnašų patikslinimams taikomų metodų pakeitimais siekiama išvengti, kad nepasikartotų incidentai, panašūs į tą, kuris įvyko 2014 m.;

5.  pabrėžia, kad tie įnašų patikslinimai turėtų būti tvarkomi kuo automatiškiau, siekiant išvengti politinio kišimosi dėl sutartų Sąjungos biudžeto finansavimo būdų ir kuo labiau apriboti valstybių narių veiksmų laisvę jų papildomų įnašų, kurie turi būti mokami į Sąjungos biudžetą dėl BNP patikslinimų, termino klausimu;

6.  todėl pritaria Komisijos pasiūlymui perkelti duomenų perdavimo terminą ir ypač patikslintų sumų pateikimo datą iš gruodžio 1 d. į metų pradžią, nes tai padėtų nacionaliniams iždams valdyti galimų patikslinimų finansavimą;

7.  be to, remia Komisijos pasiūlymą, kuriuo numatoma, kad siekiant išvengti Sąjungos biudžeto nuostolių kiekviena valstybė narė užtikrina, kad sumos, kurias ji sumokėjo į nuosavų išteklių sąskaitą, nebūtų sumažintos dėl neigiamų palūkanų ar kitų mokesčių tuo laikotarpiu, kai jos laikomos sąskaitoje;

8.  pažymi, kad valstybių narių nacionalinės įnašų į Sąjungos biudžetą apskaitos būdai yra labai įvairūs, ir ragina Komisiją išnagrinėti rekomendacijas šiuo klausimu, kad būtų galima lengviau palyginti valstybes nares;

9.  pabrėžia, kad nuosavų išteklių sistema ir toliau yra pernelyg sudėtinga ir turi būti iš esmės pertvarkyta pagal kitą daugiametę finansinę programą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagrindinis Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais vaidmuo yra teikti pasiūlymus, kaip panaikinti dabartinės sistemos trūkumus;

10.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

11.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį ir Euratomo sutarties 106a straipsnį;

12.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

13.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

14.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 4 punktas
Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 609/2014
10b straipsnio 5 dalies trečia pastraipa
Komisija apie taip apskaičiuotas sumas valstybes nares informuoja iki metų, einančių po metų, kuriais buvo pateikti patikslinimams reikalingi duomenys, vasario 1 d. Kiekviena valstybė narė į 9 straipsnyje nurodytą sąskaitą grynąją sumą įskaito tų pačių metų birželio mėnesio pirmąją darbo dieną.
Komisija apie taip apskaičiuotas sumas valstybes nares ir Europos Parlamentą informuoja iki metų, einančių po metų, kuriais buvo pateikti patikslinimams reikalingi duomenys, vasario 1 d. Kiekviena valstybė narė į 9 straipsnyje nurodytą sąskaitą grynąją sumą įskaito tų pačių metų birželio mėnesio pirmąją darbo dieną.

(1) 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (OL L 168, 2014 6 7, p. 105).
(2) 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 dėl tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti (OL L 168, 2014 6 7, p. 39).
(3) 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 163, 2007 6 23, p. 17).


Prašymas atšaukti Georgioso Kyrtsoso (Georgios Kyrtsos) imunitetą
PDF 241kWORD 67k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Georgioso Kyrtsoso (Georgios Kyrtsos) imunitetą (2015/2238(IMM))
P8_TA(2015)0436A8-0358/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Graikijos Aukščiausiojo teismo prokuroro 2015 m. liepos 21 d. perduotą prašymą atšaukti Georgioso Kyrtsoso imunitetą, kuris susijęs su Rytų Atikos darbo inspekcijos skundu dėl nesumokėto atlyginimo(1) ir kuris buvo paskelbtas 2015 m. rugsėjo 9 d. plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Georgios Kyrtsos atsisakė pasinaudoti teise duoti paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(2),

–  atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0358/2015),

A.  kadangi Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Georgioso Kyrtsoso imunitetą siekiant imtis galimų teisinių veiksmų dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį parlamento nariai savo kadencijos metu negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami, kalinami ar kitaip negali būti ribojama jų laisvė, negavus išankstinio parlamento sutikimo;

D.  kadangi Georgios Kyrtsos yra kaltinamas, jog nesumokėjo dalies atlyginimo vienam iš buvusių savo darbuotojų;

E.  kadangi tas kaltinimas yra susijęs su dviejų laikraščių leidybos bendrovių, kurioms tuo metu vadovavo Georgios Kyrtsos, buvusio darbuotojo atlyginimo dalimi už 2013 m. ir nukreiptas prieš Georgiosą Kyrtsosą kaip buvusį tų bendrovių vadovą;

F.  kadangi tariama nusikalstama veika akivaizdžiai yra nesusijusi su Georgioso Kyrtsoso kaip Europos Parlamento nario pareigomis, bet susijusi su jo buvusiomis dviejų laikraščių bendrovių vadovo pareigomis;

G.  kadangi baudžiamasis persekiojimas nėra susijęs su minėtam Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

H.  kadangi nėra pagrindo įtarti, kad baudžiamoji byla iškelta siekiant pakenkti Parlamento nario politinei veiklai (fumus persecutionis), turint omenyje tai, kad baudžiamojo persekiojimo procedūros buvo pradėtos keletą metų prieš Parlamento nariui pradedant eiti savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas;

1.  nusprendžia atšaukti Georgios Kyrtsos imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Graikijos institucijoms.

(1) Dokumento Nr. ABM:IB2014/8927.
(2) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Prašymas atšaukti Stelioso Kouloglou (Stelios Kouloglou) imunitetą
PDF 243kWORD 68k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Stelioso Kouloglou (Stelios Kouloglou) imunitetą (2015/2239(IMM))
P8_TA(2015)0437A8-0356/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Graikijos Aukščiausiojo teismo prokuroro 2015 m. rugpjūčio 7 d. perduotą prašymą atšaukti Stelioso Kouloglou imunitetą, kuris susijęs su kaltinimais šmeižtu ir diskreditavimu(1) ir kuris buvo paskelbtas 2015 m. rugsėjo 9 d. plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Stelios Kouloglou atsisakė pasinaudoti teise duoti paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(2),

–  atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0356/2015),

A.  kadangi Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prokuratūra pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Stelioso Kouloglou imunitetą siekiant imtis galimų teisinių veiksmų dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį parlamento nariai savo kadencijos metu negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami, kalinami ar kitaip negali būti ribojama jų laisvė, negavus išankstinio parlamento sutikimo;

D.  kadangi Stelios Kouloglou kaltinamas Patrų kalėjimo darbuotojų šmeižtu ir diskreditavimu;

E.  kadangi kaltinimas susijęs su Stelioso Kouloglou teiginiais, kuriuos, kaip tvirtinama, jis padarė spaudoje 2010 m. (tuo metu jis buvo žurnalistu, daugiausia rengiančiu reportažus televizijai), kalbėdamas apie tam tikrų Patrų kalėjimo darbuotojų sąžiningumą;

F.  kadangi tariama nusikalstama veika akivaizdžiai yra nesusijusi su Stelioso Kouloglou, kaip Europos Parlamento nario, pareigomis, bet susijusi su jo eitomis televizijos reporterio pareigomis;

G.  kadangi baudžiamasis persekiojimas nėra susijęs su minėtam Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

H.  kadangi nėra pagrindo įtarti, kad baudžiamoji byla iškelta siekiant pakenkti Parlamento nario politinei veiklai (fumus persecutionis), turint omenyje tai, kad baudžiamojo persekiojimo procedūros buvo pradėtos keletą metų prieš Parlamento nariui pradedant eiti savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas;

I.  kadangi Graikijos valdžios institucijos paprašė Europos Parlamento vėliausiai iki 2015 m. spalio 7 d. pateikti atsakymą, nes kitu atveju įsigalios senatis, tačiau dėl Parlamento procedūrinių taisyklių negalima priimti sprendimo per tokį trumpą laiką;

J.  kadangi, vis dėlto, Konstitucinių reikalų komiteto nuomone, atsižvelgiant į Graikijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą Nr. 1126/1994, senaties terminas bet kokiu atveju sustabdomas laikotarpiui iki trejų metų, kol Stelios Kouloglou eina Europos Parlamento nario pareigas;

1.  nusprendžia atšaukti Stelioso Kouloglou imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Graikijos valdžios institucijoms.

(1) Dokumento Nr. ABM:IΓ/2011/11882.
(2) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Suomijos paraiška „EGF/2015/005 FI/Computer Programming“
PDF 348kWORD 84k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Suomijos paraiška „EGF/2015/005 FI/Computer Programming“) (COM(2015)0553 – C8-0332/2015 – 2015/2298(BUD))
P8_TA(2015)0438A8-0362/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0553 – C8-0332/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalių derybų procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0362/2015),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.  kadangi priimtasis EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl pradėti taikyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų išlaidų pagal siūlomas priemones, padidinti EGF paraiškų nagrinėjimo Komisijoje, Parlamente ir Taryboje veiksmingumą sutrumpinant jų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Suomija pateikė paraišką „EGF/2015/005 FI/Computer Programming“ dėl finansinės EGF paramos po to, kai iš 69 įmonių, veikiančių NACE 2 red. 62 skyriuje nurodytame ekonominės veiklos sektoriuje (Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla)(4) keliuose NUTS 2 lygio regionuose, apimančiuose visą Suomiją, buvo atleisti 1 603 darbuotojai, ir kadangi priemonėmis turėtų pasinaudoti maždaug 1 200 atleistų darbuotojų;

E.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos sąlygos, taigi Suomija turi teisę gauti finansinę 2 623 200 EUR paramą pagal šį reglamentą; nurodyta suma sudaro 60 proc. bendros 4 372 000 EUR sumos, skiriamos 1 603 atleistiems darbuotojams;

2.  pažymi, kad Suomijos valdžios institucijos paraišką dėl EGF finansinės paramos pateikė 2015 m. birželio 12 d. ir kad 2015 m. lapkričio 6 d. Komisija baigė savo vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą; palankiai vertina tai, kad paraiška buvo įvertinta greitai – mažiau nei per penkių mėnesių laikotarpį;

3.  pažymi, kad pastaraisiais metais darbo vietų pasiskirstymas Sąjungos ir kitų šalių IRT sektoriuje pasikeitė Sąjungos nenaudai, ir pabrėžia, kad 2008 m. Suomijos technologijų pramonėje iš viso dirbo 326 000 žmonių, o 2014 m. tokiose įmonėse dirbo 276 000 darbuotojų – taigi per metus vidutiniškai sumažėdavo 3 % darbuotojų (10 000 darbuotojų); pabrėžia, kad šie atleidimai vykdomi dėl pastaraisiais metais bendrovei „Nokia“ įtaką darančių pokyčių, kurie turėjo didelį poveikį Suomijos IRT sektoriui; kadangi „Nokia“ mobiliųjų telefonų operacinių sistemų kūrimo ir projektavimo srityje buvo įdarbinama tūkstančiai Suomijos gyventojų ir šiuo metu tokios funkcijos perkeliamos į šalis už Europos ribų; nurodo, kad dėl šių atleidimų dar labiau pablogės nedarbo padėtis regionų, kuriuose nedarbo lygis ir taip didelis, IRT sektoriuje;

4.  pažymi, kad ypač didelį atleidimų IRT sektoriuje poveikį patiria Oulu regionas Šiaurės Pohjanmoje, nes daugelį metų IRT sektorius buvo šio regiono ekonomikos pagrindas; apgailestauja dėl to, kad 2015 m. pavasarį Šiaurės Pohjanmos buvo maždaug 1 500 darbo IRT sektoriuje ieškančių bedarbių ir kad daugeliu atvejų nedarbo laikotarpis buvo pratęstas, nes trečdalis aukštojo mokslo diplomą turinčių bedarbių neturėjo darbo ilgiau nei metus;

5.  pažymi, kad iki šiol pateikta dar viena panaši su NACE 2 red. 62 skyriuje nurodytu sektoriumi (Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla) susijusi paraiška EGF paramai gauti – ji taip pat pagrįsta pasauline finansų ir ekonomikos krize(5); pažymi, kad nors šios srities produkcijos kiekis visame pasaulyje didėja, Europoje jis mažėja, nes verslas ir paslaugos perkeliami į Kiniją, Indiją, Taivaną ir kitas ne Europos šalis;

6.  teigiamai vertina tai, kad Suomijos valdžios institucijos, siekdamos skubiai padėti darbuotojams, 2014 m. rugpjūčio 1 d. – likus nemažai laiko iki sprendimo suteikti EGF paramą siūlomam suderintam paslaugų paketui priėmimo – nusprendė pradėti teikti nukentėjusiems darbuotojams prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, taigi, jau pradėtos teikti tokios paslaugos, kurios atitinka EGF paramos teikimo reikalavimus;

7.  pažymi, kad Suomija planuoja atleistiems darbuotojams, kuriuos apima ši paraiška, taikyti septynių rūšių priemones: i) konsultuojamojo ugdymo priemones ir kitas parengiamąsias priemones, ii) užimtumo ir verslo paslaugas, iii) mokymą, iv) darbo užmokesčio subsidijas, v) veiklos pradžios dotacijas, vi) verslumo konsultacijas ir paslaugas naujiems verslininkams, vii) kelionės, nakvynės ir perkraustymo išlaidas padengiančias išmokas;

8.  palankiai vertina verslumą skatinančias priemones, pvz., veiklos pradžios dotacijas, ir verslumo konsultacijas bei paslaugas naujiems verslininkams; mano, kad šios priemonės teiks daugiau naudos, jei dalyviams bus siūlomos kartu;

9.  ypač teigiamai vertina siūlomas priemones, kuriomis skatinama kurti naują verslą ir kurios paskatins verslumą ir paslaugų naujiems verslininkams teikimą;

10.  pažymi, kad būtų geriausia, jei darbo užmokesčio subsidijos atleistiems darbuotojams būtų teikiamos tik tada, kai dalyviams siūlomas darbas atitinka kokybės reikalavimus įgūdžių lygio ir sutarties trukmės požiūriu; ragina, priimant sprendimą suteikti darbo užmokesčio subsidiją ir nustatant, kokią darbo užmokesčio procentinę dalį ji padengs, daugiau dėmesio skirti tam, ar darbo ieškančio asmens įgūdžiai atitinka darbo vietos, kuriai taikoma subsidija, reikalavimus;

11.  palankiai vertina tai, kad Suomijos valdžios institucijos atleistiems darbuotojams siūlo daug įvairių priemonių;

12.  pažymi, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su socialiniais partneriais ir regioninėmis valdžios institucijomis;

13.  primena, kad, remiantis EGF reglamento 7 straipsniu, rengiant EGF lėšomis remiamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų numatyti rinkos ateities perspektyvas ir gebėjimus, kurių joje reikės; be to, jis turėtų būti pritaikytas perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

14.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

15.  primena, kad finansuojamų priemonių tikslas turėtų būti darbo ieškančių asmenų galimybių didinimas, kad jie vėliau galėtų būti įdarbinti darbo rinkoje;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad, valdžios institucijų vertinimu, 18,31 proc. išlaidų bus panaudota išmokoms ir paskatoms teikti – ši suma yra daug mažesnė nei leidžiama maksimali 35 proc. visų išlaidų suma;

17.  prašo Komisijos būsimuose pasiūlymuose išsamiau nurodyti sektorius, kuriuose darbuotojai galėtų įsidarbinti, ir tai, ar siūlomas mokymas atitinka ateities ekonomines perspektyvas ir darbo rinkos poreikius tuose regionuose, kuriuose atleisti darbuotojai;

18.  tikisi, kad Komisija prižiūrės ir vertins, kaip naudojamos suteiktos lėšos, ir naudosis šia informacija nagrinėdama būsimas paraiškas, siekdama toliau nurodyti, kaip naudoti EGF lėšas ir suderinti jų naudojimą su rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo idėja;

19.  pažymi, kad Suomijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi galiojančių reglamentų ir kad Sąjungos finansuojamos paslaugos nesidubliuotų;

20.  palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, pagerino procedūrą; atkreipia dėmesį į laiko trūkumą, susijusį su nauju tvarkaraščiu, ir galimą poveikį paraiškų nagrinėjimo efektyvumui;

21.  prašo Komisijos užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais su EGF bylomis susijusiais dokumentais;

22.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

23.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo

(Suomijos paraiška „EGF/2015/005 FI/Computer Programming“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2015/2457.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).
(5)EGF/2011/016 IT/Agile (COM(2013)0120).


ES prekės ženklas ***II
PDF 313kWORD 62k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių (10373/1/2015 – C8-0351/2015 – 2013/0088(COD))
P8_TA(2015)0439A8-0354/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10373/1/2015 – C8‑0351/2015),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0161) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0354/2015),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) 2014 2 25 priimti tekstai, P7_TA(2014)0118.


Valstybių narių įstatymai dėl prekių ženklų ***II
PDF 312kWORD 62k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (nauja redakcija) (10374/1/2015 – C8-0352/2015 – 2013/0089(COD))
P8_TA(2015)0440A8-0355/2015
KLAIDŲ IŠTAISYMAI

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10374/1/2015 – C8‑0352/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0162) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0355/2015),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 372, 2013 11 12, p. 42.
(2) 2014 2 25 priimti tekstai, P7_TA(2014)0119.


Kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose ***I
PDF 320kWORD 64k
Rezoliucija
Tekstas
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1236/2010, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose (COM(2015)0121 – C8-0076/2015 – 2015/0063(COD))
P8_TA(2015)0441A8-0294/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0121),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0076/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0294/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. gruodžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1236/2010, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/96.)

(1) OL C 332, 2015 10 8, p. 81.


Išskirtinės prekybos priemonės taikymo Bosnijai ir Hercegovinai sustabdymas ***I
PDF 410kWORD 69k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2009, nustatantis išskirtines prekybos priemones, skirtas Europos Sąjungos stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančioms arba su juo susijusioms šalims ir teritorijoms, ir sustabdomas jo taikymas Bosnijai ir Hercegovinai (COM(2014)0386 – C8-0039/2014 – 2014/0197(COD))
P8_TA(2015)0442A8-0060/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0386),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0039/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 9 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0060/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(1);

2.  atsižvelgia į Tarybos ir Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. gruodžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/…, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2009, nustatantis išskirtines prekybos priemones, skirtas Europos Sąjungos stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančioms arba su juo susijusioms šalims ir teritorijoms, ir sustabdomas jo taikymas Bosnijai ir Hercegovinai

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/2423.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

TARYBOS PAREIŠKIMAS

Taryba išimties tvarka sutinka suteikti Komisijai įgaliojimus priimti deleguotąjį aktą dėl pagalbos teikimo sustabdymo šio reglamento 1 straipsnio 1 punkte išdėstytais pagrindais, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku priimtos su Vakarų Balkanais susijusios priemonės. Toks sutikimas nedaro poveikio būsimiems pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų prekybos srityje, taip pat išorės santykių srityje bendrai.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Šio reglamento kontekste Komisija primena savo įsipareigojimą, nustatytą Bendrojo susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 15 punkte, teikti Europos Parlamentui visą informaciją ir dokumentus, susijusius su jos posėdžiais su nacionaliniais ekspertais vykdant deleguotųjų aktų rengimo veiklą.

(1) Ši pozicija pakeičia 2015 m. balandžio 30 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0177).


Jungtinių Arabų Emyratų ir Europolo strateginis bendradarbiavimas kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu srityje *
PDF 244kWORD 63k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama tam, kad Europos policijos biuras (Europolas) sudarytų Jungtinių Arabų Emyratų ir Europolo susitarimą dėl strateginio bendradarbiavimo kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu srityje, projekto (10510/2015 – C8-0275/2015 – 2015/0809(CNS))
P8_TA(2015)0443A8-0351/2015

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (10510/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0275/2015),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo(1), ypač į jo 23 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/934/TVR dėl įgyvendinimo taisyklių, reglamentuojančių Europolo santykius su partneriais, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, priėmimo(2), visų pirma į jo 5 ir 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/935/TVR, kuriuo nustatomas trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašas(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0351/2015),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  ragina Komisiją, įsigaliojus naujam reglamentui dėl Europolo (2013/0091(COD)), įvertinti susitarimo dėl bendradarbiavimo nuostatas; ragina Komisiją pranešti Parlamentui ir Tarybai šio vertinimo rezultatus ir prireikus pateikti rekomendaciją dėl leidimo pradėti tarptautines naujas derybas dėl šio susitarimo;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir Europolui.

(1) OL L 121, 2009 5 15, p. 37.
(2) OL L 325, 2009 12 11, p. 6.
(3) OL L 325, 2009 12 11, p. 12.


Europos energetikos sąjungos kūrimas
PDF 497kWORD 306k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo (2015/2113(INI))
P8_TA(2015)0444A8-0341/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 191, 192 ir 194 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) steigimo sutartį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080) ir jo priedus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos energetinio saugumo strategija“ ir lydimuosius darbinius dokumentus (COM(2014)0330),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos dujų sistemos atsparumas trumpuoju laikotarpiu. Pasirengimas galimam tiekimo iš Rytų sutrikimui 2014–2015 m. rudenį ir žiemą“ (COM(2014)0654),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo pavadinimu „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“ (COM(2011)0539);

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Komunikato dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo bei 2011 m. lapkričio mėn. Energetikos tarybos išvadų įgyvendinimas“ (COM(2013)0638),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Antroji Strateginė energetikos apžvalga. ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas“ (COM(2008)0781),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „Postūmis energijos vidaus rinkai“ (COM(2012)0663) bei lydimuosius darbinius dokumentus ir į 2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl postūmio energijos vidaus rinkai(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Energijos vidaus rinkos kūrimo pažanga“ (COM(2014)0634),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Energetikos infrastruktūros prioritetai 2020 m. ir vėliau. Integruoto Europos energetikos tinklo planas“ (COM(2010)0677),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“ (COM(2014)0021),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014)0014),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos ataskaitą „Europos anglies dioksido rinkos padėtis 2012 m.“ (COM(2012)0652),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571) ir į 2012 m. gegužės 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl efektyviai išteklius naudojančios Europos(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Energijos vartojimo efektyvumas ir jo vaidmuo siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją“ (COM(2014)0520),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885) ir į 2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012)0092),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo Europoje ateities perspektyvų (COM(2013)0180),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2014)0015),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, taip pat į 2013 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikė Europos ir kitų šalių infrastruktūros vizija“ (COM(2013)0711), kuriame nustatytas pirmas visos Sąjungos bendro intereso energetikos infrastruktūros projektų sąrašas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011)0665),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB,

–  atsižvelgdamas į trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 994/2012/ES, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus mechanizmas,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl bendradarbiavimo su užsienio partneriais energetikos politikos klausimais „Strateginis požiūris siekiant saugaus, tvaraus ir konkurencingo energijos tiekimo“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos pramoninių, energetinių ir kitų aspektų(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(6),

–  atsižvelgdamas į savo tyrimą „Išlaidų dėl ES masto veiksmų nebuvimo nustatymas, 2014–2019 m.“,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio. Europos elektros energijos tinklo atitikties reikalavimams iki 2020 m. užtikrinimas“(8),

–  atsižvelgdamas į Energetikos chartijos sutartį, ypač į jos 7 ir 20 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0341/2015),

A.  kadangi pagal SESV 194 straipsnį Europos energetikos politika turi būti užtikrintas energijos rinkos veikimas, energijos tiekimo saugumas, skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas, atsinaujinančiųjų energijos formų plėtojimas ir skatinamas energetikos tinklų sujungimas; kadangi valstybių narių energijos rūšių derinio nustatymas paliekamas nacionalinei šalių kompetencijai ir todėl šie deriniai yra labai įvairūs;

B.  kadangi kuriant atsparią energetikos sąjungą ir perspektyvią klimato kaitos politiką būtina remtis šiais pagrindiniais principais: perėjimu prie tvarios, į ateitį orientuotos energetikos sistemos, energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiąja energija, tinkamiausiu Europos energijos šaltinių panaudojimu ir pažangia infrastruktūra; kadangi siekiant kurti ekonomikos augimą ir darbo vietas bei užtikrinti itin svarbų ES vaidmenį šiose srityse, būtina ilgalaikė ir stabili reglamentavimo sistema;

C.  kadangi energetinio saugumo strategija turi apimti ekonomiškai efektyvias priemones energijos paklausai mažinti ir tiek pat veiksmingas priemones dideliems gresiantiems sutrikimams įveikti, taip pat solidarumo ir koordinavimo mechanizmus, kuriais būtų galima apsaugoti ir sustiprinti energijos gamybos, pažangiojo perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą ir jungiamąsias linijas; kadangi šią infrastruktūrą turi būti galima naudoti kintantiems atsinaujinantiesiems ištekliams ir ji turi būti įtraukta į visiškai integruotą ir gerai veikiančią ES energetikos vidaus rinką kaip esminė energetikos sąjungos, turinčios įvairių išorės tiekėjų ir maršrutų, dalis;

D.  kadangi Parlamentas du kartus ragino nustatyti privalomus kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus (iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti CO2 kiekį, naudoti ne mažiau kaip 30 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir 40 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą), kurie turi būti įgyvendinami nustatant kiekvienos valstybės nacionalinius tikslus; kadangi privalomi nacionaliniai ir ES energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslai skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir padėtų užtikrinti ES technologinį pirmavimą šiose srityse;

E.  kadangi tvirtinant priemones, skirtas vystyti energetikos sąjungą ir pasiekti klimato kaitos ir energetikos tikslus, privalu visapusiškai atsižvelgti į poveikį energijos kainoms ir sutelkti dėmesį į sinergiją ir tolesnę rinkos integraciją, kurios gali padėti sumažinti bendras sąnaudas ir padidinti ES ekonomikos konkurencingumą, siekiant gauti būtiną piliečių ir pramonės pritarimą, kadangi šiomis aplinkybėmis atliekant visus reikiamus poveikio vertinimus taip pat turi būti visapusiškai atsižvelgta į dabartines ir būsimas paslėptas ir negrįžtamąsias sąnaudas, atsirandančias dėl įprastos energetikos politikos;

F.  kadangi energetikos sąjunga turėtų būti naujas Europos energetikos modelis, paremtas plačiu teisėkūros pagrindu ir plataus užmojo tikslais; kadangi energetikos sąjungos valdymas turi būti skaidrus, užtikrinantis struktūrinį stabilumą ir įtraukiantis Parlamentą į sprendimų priėmimo procesą ir kartu skatinantis vietos valdžios institucijų ir piliečių dalyvavimą;

G.  kadangi labai svarbu, jog ES ir jos valstybės narės pripažintų, kaip svarbu įtraukti vartotojų iniciatyvas, pavyzdžiui, kooperatyvus, bendruomenių atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus, taip pat pabrėžia, kad reikia panaikinti ekonomines, reguliavimo ir administracines kliūtis, kad piliečiai galėtų aktyviai dalyvauti energetikos sistemoje;

H.  kadangi klimato kaita, nekonkurencingos energijos kainos ir itin didelė priklausomybė nuo nepatikimų tiekėjų iš trečiųjų valstybių kelia grėsmę Europos energetikos sistemos tvarumui;

I.  kadangi atsparios energetikos sąjungos, paremtos plataus užmojo klimato politika, tikslas – užtikrinti perėjimą prie naujo energetikos modelio, kuris suteikia namų ūkiams ir įmonėms galimybę gaminti ir vartoti saugią, tvarią, konkurencingą ir nebrangią energiją;

J.  kadangi energetikos sąjungoje energijos nepritekliaus klausimą reikia spręsti suteikiant pažeidžiamiems vartotojams daugiau galimybių, didinant labiausiai pažeidžiamų asmenų energijos vartojimo efektyvumą ir parengiant sąlygų gerinimo priemones, kad energija taptų įperkama skurstantiems;

K.  kadangi energijos nepriteklių galima apibrėžti kaip namų ūkių negebėjimą išlaikyti pakankamo energijos tiekimo lygio, kad būtų užsitikrinti minimalūs patogumai ir sveikatos lygis, o jį lemia aplinkybių derinys, pvz., žemos pajamos, aukštos energijos kainos ir prasta būsto kokybė;

L.  kadangi energetikos sąjungos ateities vizija – bendra sąjunga, kurioje valstybės narės pripažįsta, kad jos visos yra viena nuo kitos priklausomos teikiant saugią, tvarią ir nebrangią energiją savo piliečiams, remiantis tikru solidarumu ir pasitikėjimu, ir kurioje Europos Sąjunga pasauliniu mastu laikosi tos pačios pozicijos; kadangi dėl šių priežasčių kiekviena valstybė narė privalo teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui ir energijos paklausos mažinimui, kad užtikrintų energijos tiekimo saugumą ES ir jos valstybių narių visumai;

M.  kadangi ES energetikos politika turėtų papildyti klimato politiką, o jų tikslai – viena kitą sustiprinti; kadangi energetikos sąjunga turėtų papildyti Europos reindustrializacijos ir augimo uždavinius, skatinti perėjimą prie tvarios ekonomikos, didžiąja dalimi pagrįstos energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiąja energija, o tai padidintų Europos ekonomikos konkurencingumą pasaulyje, ir kartu būtų veiksmingai išvengta anglies dioksido nutekėjimo grėsmės;

N.  kadangi ES importuoja daugiau kaip pusę visos jos suvartojamos energijos (jos priklausomybė nuo importo ypač didelė žalios naftos (daugiau kaip 90 proc.) ir gamtinių dujų (66 proc.) atvejais), o bendra importui išleista suma 2013 m. buvo daugiau kaip 400 mlrd. EUR; kadangi maždaug 40 proc. galutinio ES suvartotos energijos kiekio ir apie 60 proc. į ES importuoto dujų kiekio sudaro ES pastatų eksploatavimui reikalinga energija, jos reikmių pastatuose mažinimas yra svarbus siekiant energetinės nepriklausomybės;

O.  kadangi pasaulinė naftos kaina labai sumažėjo, o tai ES suteikė galimybę imtis svarbių veiksmų pertvarkant mūsų energetikos sistemą, investuojant į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, išnaudojant pastatų ir pramonės efektyvaus energijos vartojimo potencialą ir kuriant pažangiąją infrastruktūrą; kadangi pinigais, kurie išleidžiami iškastiniam kurui importuoti, nedaug prisidedama prie investicijų, darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Sąjungoje, o nukreipiant šias lėšas į vidaus investicijas būtų paskatintas ekonomikos augimas ir sukurta vietinių kokybiškų, aukštos kvalifikacijos darbo vietų;

P.  kadangi daugelis šalių labai priklausomos nuo vienintelio tiekėjo ir dėl to tiekimo sutrikimai gali jas padaryti pažeidžiamas;

Q.  kadangi ES yra labai priklausoma nuo energijos importo iš Rusijos, kuri pasirodė esanti nepatikima partnerė ir kuri savo energijos tiekimą naudoja kaip politinį ginklą;

R.  kadangi strateginių išteklių, ypač naftos ir gamtinių dujų, strategijos parengimas ir įgyvendinimas tapo svarbia Rusijos užsienio politikos strategijos dalimi, kad ji galėtų taikyti politinį spaudimą kitoms šalims; pažymi, kad šią praktiką Rusija taikė daugeliui kaimyninių šalių ir keletui Europos Sąjungos valstybių narių;

S.  kadangi naftos ir gamtinių dujų naudojimas užsienio politikos ir kitų šalių destabilizavimo tikslais stabdo ekonomikos augimą ir, o tai netgi pavojingiau, kelia grėsmę Europos demokratiniam stabilumui ir suverenių valstybių nepriklausomybei;

T.  kadangi Europos energetinis saugumas turi būti vystomas taip, kad būtų ginamas ir Europos saugumas, ir Europos šalių (tiek ES valstybių narių, tiek Rytų partnerystės šalių) suverenitetas;

U.  kadangi įgyvendinat energetinio saugumo politiką turi būti sprendžiamas poreikio užtikrinti stabilaus tiekimo iš įvairių energijos šaltinių klausimas, užtikrinantis Europos ekonomikai energiją, reikalingą transportui, pramonei ir būstams, tokiu būdu, kuriuo remiamas konkurencingumas ir klimato politika, tuo pat metu mažinant priklausomumą nuo tų, kurie sąmoningai siekia energijos išteklius panaudoti savo politiniais tikslais, kad galėtų daryti įtaką politinei kitų šalių raidai;

V.  kadangi jokiai valstybei narei neturėtų būti taikomos su ES teise nesuderinamos sutarčių sąlygos, kuriomis pasinaudojama tos valstybės narės silpna pozicija energijos rinkoje, vadovaujantis vien tik geografiniais ir istoriniais veiksniais;

W.  kadangi 2006 ir 2009 m. kilus Rusijos ir tranzito šalies Ukrainos dujų ginčui daugelis ES valstybių patyrė didelį energijos nepriteklių; kadangi sutrikimai rodo, jog priemonės, kurių iki šiol buvo imtasi, nebuvo pakankamos, kad būtų panaikinta Europos priklausomybė nuo Rusijos dujų;

X.  kadangi visų su energetika susijusių sutarčių atitikties ES teisei baigiamąjį vertinimą ir patikrą yra įmanoma atlikti, be kita ko, per konkurenciją ir energetikos srities reglamentus; kadangi nepakankami ex ante atitikties tikrinimai nacionaliniu ir ES lygmenimis sukelia didelius rinkos iškraipymus; kadangi Komisija pripažino šiuos trukumus ir ėmėsi priemonių ex ante dujų tiekimo sutarčių vertinimo nuostatoms stiprinti;

Y.  kadangi vien iki 2020 m. į ES energetikos sektorių reikia investuoti daugiau kaip 1 trln. EUR ir kadangi kiekvienam eurui, kuris nebus investuotas į energetikos infrastruktūrą iki 2020 m., po 2020 m. reikės 4,3 euro tiems patiems tikslams pasiekti, o tai būtų bereikalinga našta ateities kartoms;

Z.  kadangi Sąjunga turėtų sudaryti galimybę finansuoti šias investicijas naudojant visus esamus viešuosius (struktūrinių fondų ir Europos investicijų banko (EIB)) ir privačiuosius išteklius, sudarant palankias sąlygas nukreipti namų ūkių santaupas ir ilgalaikių investuotojų (pensijų fondų, draudimo) pajėgumus ir sukuriant naujus ES finansinius pajėgumus;

AA.  kadangi ES įmonių elektros energijos kainos, neatsižvelgus į energijai imlioms pramonės šakoms taikomas mokesčių išimtis, yra daugiau kaip du kartus didesnės už JAV ir Rusijos elektros energijos kainas, 20 proc. – už Kinijos, bet 20 proc. mažesnės už Japonijos kainas;

AB.  kadangi Europos pramonė vis dar yra nepalankioje konkurencinėje padėtyje dėl dujų kainų (daugiausia dėl to, kad į ilgalaikes sutartis su Rusija įtrauktas naftos kainų indeksas);

AC.  kadangi kainų skirtumai, palyginti su kitų šalių kainomis, gali turėti neigiamą poveikį mūsų pramonės konkurencingumui, ypač energijai imliai pramonei;

AD.  kadangi konkurencingos energijos kainos ypač svarbios įgyvendinant strategijos „ES 2020 m.“ 20 proc. reindustrializacijos tikslinį rodiklį;

AE.  kadangi ES įmonės, kurių daugelis yra MVĮ ir kuriose Europoje dirba 1,2 mln. žmonių, atsinaujinančiosios energijos sektoriuje valdo 40 proc. visų pasaulio atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų patentų, ir dėl to ES yra pasaulinio masto lyderė; kadangi reikia išlaikyti šią lyderės poziciją ateityje užtikrinant patikimą ES atsinaujinančiųjų energijos išteklių strategiją;

AF.  kadangi, nepaisant pirmavimo investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius srityje, „World Energy Outlook 2014“ prognozuoja, kad iki 2040 m. pasaulinė energijos paklausa išaugs 37 proc., o anglių – 15 proc.; kadangi prognozuojamas augimas ES bus gerokai mažesnis dėl labai sėkmingų energijos vartojimo efektyvumo patobulinimų;

AG.  kadangi, dėl ES dujų rinkos neveiksmingumo kasmet susidaro 11 mlrd. eurų dydžio gerovės nuostoliai, visų pirma dėl nepakankamos infrastruktūros, mažo rinkos likvidumo lygio ir skaidrumo stokos;

AH.  kadangi ekonomiškai ir fiziškai labiau integruota bendroji energijos rinka galėtų gerokai padidinti efektyvumą;

AI.  kadangi ES mažmeninė energetikos rinka šiuo metu neveikia tinkamai, nes daugelyje valstybių narių vartotojai turi labai mažą tiekėjų pasirinkimą; kadangi ES konkurencijos politikoje turėtų būti sprendžiami rinkos koncentracijos klausimai, siekiant vartotojams suteikti galimybę pakeisti tiekėjus ir tuo būdu sustiprinti konkurenciją ir sumažinti kainas; kadangi reikia atkreipti dėmesį į riziką, jog mažiau informuoti piliečiai, kurie mažiau linkę lyginti ir keisti paslaugų teikėjus, toliau mokės pagal pasenusius nekonkurencingus tarifus;

AJ.  kadangi visapusiškas integruotos Europos energetikos rinkos įgyvendinimas dujų ir elektros energijos sektoriuose ypač svarbus užtikrinant energetinį saugumą ir siekiant sukurti energetikos sąjungą; kadangi Komisija privalo užtikrinti, jog visos valstybės narės, siekdamos sukurti integruotą elektros energijos ir dujų rinką, įgyvendintų visus trečiojo energetikos dokumentų rinkinio elementus ir jų nepažeistų;

AK.  kadangi įgyvendinus 10 proc. tinklų sujungimo tikslą, padidinus tarpvalstybinio elektros energijos ir dujų perdavimo pajėgumus ir papildomai sustiprinus esamus elektros tinklus padidės energetinis saugumas, bus sudarytos sąlygos geresnei atsinaujinančiosios energijos gamybos integracijai ir valstybių narių pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai ir kartu skatinama kainų konvergencija vartotojų naudai;

AL.  kadangi intensyvesnis regioninis bendradarbiavimas tarp valstybių narių taip pat gali prisidėti prie konvergencijos ir sąnaudų optimizavimo;

AM.  kadangi Energijos bendrija yra priemonė siekiant plėsti ES energetikos vidaus rinką į ją įtraukiant Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančias šalis, taip padedant kurti visos Europos energetikos erdvę, grindžiamą bendrais principais ir teisės normomis;

AN.  kadangi energetikos sąjunga atspindi daugelį Europos Parlamento raginimų sukurti tikrą visos Europos energetikos bendriją, grindžiamą tvirta bendra energetikos rinka, energijos pirkimo už ES ribų koordinavimu ir bendro ES finansavimo, skiriamo moksliniams tyrimams ir inovacijoms naujų tvarių energetikos technologijų srityje;

AO.  kadangi ES energetikos politikos išorės aspektas turi būti darnesnis ir juo dar nebuvo visapusiškai naudojamasi, siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir Sąjungos konkurencingumą;

AP.  kadangi Europos energetinio saugumo strategijoje nurodytus 33 infrastruktūros projektus derėtų papildyti skiriant daugiau dėmesio elektros energijos paskirstymo tinklų modernizavimui ir perėjimui nuo anglių ir dujų prie biomasės, siekiant padidinti tiekimo saugumą;

AQ.  kadangi pripažįstama, jog anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (CCS) gali turėti lemiamos reikšmės kovai su klimato kaita, o konkrečiau – gali padėti sumažinti perėjimo prie anglies dioksido neišskiriančios energetikos rinkos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sąnaudas;

AR.  kadangi pagrindinės energetikos sąjungos varomosios jėgos yra išteklių įvairinimas, energetikos vidaus rinkos užbaigimas, veiksmingesnio energijos vartojimo padidinimas, tolesnis Europos energijos išteklių vystymas, įskaitant atsinaujinančiosios energijos šaltinius, ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla;

AS.  kadangi derėtų propaguoti ir remti tradicinių vietos naftos ir dujų išteklių eksploatavimą visapusiškai laikantis ES acquis tiek tradicinėse gavybos zonose (pavyzdžiui, Šiaurės jūroje), tiek naujai atrastose zonose (pavyzdžiui, Viduržemio jūros rytinėje dalyje ir Juodojoje jūroje);

AT.  kadangi vietos energijos ištekliai visais atvejais turi būti tvarūs ir saugūs;

AU.  kadangi ES siekis – iki 2020 m. iki 20 proc. padidinti pramonės dalį BVP, o jo nebus įmanoma įgyvendinti neužtikrinus konkurencingų energijos kainų ir nepadidinus energetikos našumo;

Energetikos sąjungos aspektai

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“; atkreipia dėmesį į Komisijos apibrėžtus 5 energetikos sąjungos ramsčius; tvirtina, kad pagal šiuos ramsčius vykdomos politikos priemonės turi visuomet prisidėti prie energijos teikimo saugumo užtikrinimo, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, ilgalaikio ekonomikos tvarumo ir prieinamų bei konkurencingų energijos kainų užtikrinimo;

2.  pakartoja, kad energija yra socialinis visuomenės turtas, todėl ES turėtų sutelkti dėmesį į energijos nepritekliaus klausimą ir skatinti imtis konkrečių priemonių šiai problemai išspręsti; todėl primygtinai teigia, kad energetikos sąjunga turėtų užtikrinti visiems vienodą energijos prieinamumą, prisidėti prie to, kad jos kainos būtų prieinamos vartotojams, remti jungtis ir energijos infrastruktūrą, kurios turi strateginę reikšmę žmonėms, ir sustiprinti reguliavimą;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų energetikos sąjungos srityje būtų svarstomi pagal įprastą teisėkūros procedūrą, taip visapusiškai įtraukiant Parlamentą ir užtikrinant veiksmingą demokratinę priežiūrą; tikisi, kad energetikos sąjungos valdymo sistema po 2020 m. bus plataus užmojo, patikima, skaidri, demokratinė ir joje visapusiškai dalyvaus Parlamentas, ir kad pagal ją bus užtikrinta, jog būtų pasiekti 2030 m. klimato ir energetikos srities tikslai, visų pirma visapusiškai įgyvendinant, vykdant ir atnaujinant galiojančius klimato ir energetikos srities teisės aktus; prašo Komisijos, nedarant poveikio kitoms prievolėms teikti ataskaitas, kasmet teikti energetikos sąjungos įgyvendinimo ataskaitas, įskaitant išsamią informaciją apie energetikos srities teisės aktų įgyvendinimą, 2020 m. ir 2030 m. tikslų įgyvendinimo pažangą, taip pat parengti ir atnaujinti pagrindinius rodiklius, kurie būtų įtraukti į ataskaitą ir leistų įvertinti pažangą įgyvendinant energetikos sąjungą; tie rodikliai, be kita ko, galėtų būti: jungčių pajėgumas, rinkos integracija, energijos importo mažinimas, šaltinių įvairinimo lygis, energijos kainos ir sąnaudos, bendrijos ir vietos lygmens gamybos plėtojimas, energijos nepritekliaus ir pažeidžiamumo lygis; atkreipia dėmesį į 2015 m. lapkričio 26 d. Energetikos tarybos išvadas dėl energetikos sąjungos valdymo sistemos ir prašo Komisiją atsižvelgiant į Tarybos išvadas ir į šiame pranešime išreikštą Parlamento nuomonę netrukus Parlamentui ir Tarybai pristatyti pasiūlymą dėl teisės akto; pritaria Tarybos išvadoms, kad 2021–2030 m. laikotarpį apimantys nacionaliniai energetikos ir klimato planai turėtų būti skirti ne tik 2030 m. tikslams pasiekti, bet taip pat turėtų atspindėti ilgesnio laikotarpio perspektyvą, būtent susitartą ES tikslą iki 2050 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

4.  ragina valstybes nares parengti ilgalaikes energetikos strategijas, turint mintyje ilgalaikį tikslą iki 2050 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc.; parengti atitinkamas strategijas ir dėti panašias pastangas turėtų ir didžiausios pasaulio teršėjos;

5.  pripažįsta, kad negalima nepaisyti nacionaliniuose referendumuose energetikos klausimais priimtų sprendimų;

6.  pabrėžia, kad energetikos sąjunga turėtų taikyti visa apimantį požiūrį ir pagrindinį dėmesį skirti tokiems aspektams, kaip visiškai integruotos energijos vidaus rinkos sukūrimas, tiekimo saugumas, tinkamiausias ES energijos išteklių naudojimas, energijos poreikio mažinimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas, kuris visų pirma būtų grindžiamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu, taip pat visoje ES veikianti anglies dioksido rinka ir moksliniai tyrimai bei inovacijos, kuriomis siekiama lyderystės energetikos technologijų srityje; pabrėžia, kad didžiausias dėmesys energetikos sąjungoje turėtų būti skiriamas piliečiams ir jiems turėtų būti užtikrinta saugi, tvari ir įperkama energija;

7.  atkreipia dėmesį į Europos Vadovų tarybos silpnus 2030 m. klimato ir energetikos tikslus, būtent: sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 40 proc., padidinti atsinaujinančiųjų šaltinių energijos dalį Europos energijos rūšių derinyje iki 27 proc. ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą 27 proc.; primena, kad Parlamentas ne kartą ragino nustatyti privalomus kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus (iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, naudoti ne mažiau kaip 30 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir 40 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą), kurie turi būti įgyvendinami nustatant kiekvienos valstybės nacionalinius tikslus;

Energetinis saugumas, solidarumas ir pasitikėjimas

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingai siekti tvaresnių ir labiau konkurencingų importuojamos energijos kainų ir sąnaudų ES piliečiams ir įmonėms įvairinant išteklius (energijos šaltinius, tiekėjus ir maršrutus); todėl ragina Komisiją skatinti kurti atitinkamus energijos infrastruktūros prioritetinius koridorius, kaip nurodyta transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) reglamento I priede ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) reglamento I priedo II dalyje, ypatingą dėmesį skiriant labai priklausomoms valstybėms narėms; ragina Komisiją teikti pirmenybę turimiems vidaus gamybos pajėgumams ir ES energijos ištekliams;

9.  pripažįsta, kad šiuo metu į bendro intereso projektų (PCI) sąrašą įtrauktų projektų nepakanka tam, kad būtų pasiektas Europos nustatytas tikslas tarpusavyje sujungti Iberijos pusiasalį su žemynine Europa; ragina TEN-E regioninę grupę ir Komisiją atrinkti papildomus projektus, kuriuos reikėtų įtraukti į 2015 m. PCI sąrašą, kad būtų gerokai padidinti pralaidumo tarp Ispanijos ir Prancūzijos pajėgumai;

10.  pabrėžia, kad gerai išvystyta ir visapusiškai integruota infrastruktūra, kuri leistų skatinti išteklių įvairinimą ir tarpvalstybinius srautus, yra ypač svarbi užtikrinant tiekimo saugumą tiek įprastomis, tiek ekstremaliomis sąlygomis, ir leistų tiekti konkurencingų šaltinių energiją vartotojams visoje Europos Sąjungoje ir Energijos bendrijoje;

11.  pabrėžia, kad didelės dujų atsargos Šiaurės Afrikos šalyse ir neseniai rytiniame Viduržemio jūros regione atrastos atsargos Viduržemio jūros regionui suteikia galimybę tapti aktyviu dujų transportavimo į Europą vamzdyno tinklo centru; ragina sukurti padidintų SGD pajėgumų Viduržemio jūros regiono dujų mazgą; pabrėžia, kad ES, siekdama didinti savo energetinį saugumą, turėtų pasinaudoti galimybėmis, susijusiomis su šiais dujų rezervais;

12.  pabrėžia, kad visi ES infrastruktūros projektai, skirti energijos šaltiniams, tiekėjams ir maršrutams įvairinti, privalo atitikti ES klimato ir energetikos srities teisės aktus ir ilgalaikius tikslus ir prioritetus, įskaitant dėl ES energetinio saugumo, kartu užtikrinant, kad būtų intensyviai ir efektyviai naudojama esama energetikos infrastruktūra ir tranzitiniai maršrutai į ES; ragina Komisiją laikyti investicijas, kuriomis mažinamas energijos poreikis, pvz., į pastatus, tinkamais finansuoti projektais;

13.  pabrėžia, kad trečiųjų šalių energijos tiekėjams, vykdantiems veiklą bendrojoje rinkoje, turi būti taikomas ES teisynas, visų pirma ES konkurencijos ir valstybės pagalbos teisės aktai, ir ragina Komisiją visomis įmanomomis priemonėmis sustiprinti ES teisę, siekiant užtikrinti laisvą energijos tiekimą ES ir apsaugoti vidaus rinką nuo iškraipymų;

14.  pabrėžia, kad ES ypač svarbu panaikinti valstybių narių ir regionų atskirtį nuo vidaus energijos rinkos – tai atskleidė Komisijos atliktas dujų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją tokius testus vykdyti reguliariai; laikosi nuomonės, kad visų pirma ES turėtų padėti pažeidžiamiausioms šalims įvairinti energijos šaltinius ir tiekimo maršrutus; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares ir Komisiją nedelsiant įgyvendinti dujų sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijas; rekomenduoja Komisijai apsvarstyti galimybę atlikti elektros energijos testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, siekiant parengti visos energijos rinkos padėties atsparumo bendrą apžvalgą; pabrėžia, kad atliekant tokius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis visų pirma turėtų būti nustatoma visos nacionalinės perdavimo sistemos būklė, pajėgumas ir patvarumas, taip pat sujungimo ir tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo pajėgumų lygis, ir kad vėlesnės tokiais testavimais nepalankiausiomis sąlygomis pagrįstos rekomendacijos apimtų išsamius nacionalinių planų ir sąjungos tikslų poveikio vertinimus, sprendžiant vykdant testavimus atskleistas problemas;

15.  pažymi, kad būsimoje energetikos sąjungoje, be kita ko, būtina nedelsiant spręsti kiekybinio ir kokybinio energijos tiekimo saugumo ir konkurencijos klausimus, todėl būtina, kad valstybės narės, kurdamos savo energetikos politiką, pagerintų savo veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą ES lygiu su kaimyninėmis šalimis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti, kaip dabartinė nacionalinių prevencinių ir reagavimo į nelaimes priemonių sistema galėtų būti patobulinta tiek regioniniu, tiek ES lygmeniu;

16.  mano, kad nacionaliniai pajėgumo mechanizmai turėtų būti naudojami tik nesant kitos išeities, apsvarsčius visas kitas galimybes, įskaitant didesnį kaimyninių šalių sujungimo lygį, reagavimo į paklausą priemones ir kitas regioninės rinkos integracijos formas;

17.  mano, kad energetikos sąjunga suteikia galimybę derėtis su trečiosiomis šalimis laikantis vienos pozicijos; ragina Komisiją išnagrinėti savanoriško bendro pirkimo mechanizmo tinkamumą ir galimą struktūrą bei jo poveikį dujų vidaus rinkos veikimui, susijusioms bendrovėms, taip pat jo vaidmenį siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą; pažymi, kad, atsižvelgiant į kelis galimus bendro pirkimo mechanizmų modelius, reikia toliau imtis veiksmų siekiant nustatyti geriausią rinka grindžiamą modelį, kurį būtų galima taikyti ES regionams ir susijusiems tiekėjams, taip pat kokiomis sąlygomis galėtų būti pradedamas taikyti savanoriškas bendro pirkimo mechanizmas; mano, kad pozicijų derinimas ir bendras dujų pirkimas turėtų prasidėti regionų lygiu; kol kas rekomenduoja Komisijai ir Energijos bendrijos sekretoriatui atitinkamai remti tas ES valstybes nares ir Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis, kurios savanoriškai norėtų derėtis dėl energetikos sutarčių, laikydamosi ES vidaus rinkos teisyno ir ES konkurencijos ir Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių, ir užtikrinti neskelbtinos komercinės informacijos apsaugą; pabrėžia, kad energijos tiekimo sutartys turi būti grindžiamos rinkos kainomis ir konkurencija;

18.  ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę parengti išsamią energetikos sąjungos išorės aspekto sistemą, ypatingą dėmesį skiriant strateginės partnerystės su energiją gaminančiomis ir tranzito trečiosiomis šalimis, ypač pagal Europos kaimynystės ir plėtros skatinimo politiką, atsižvelgiant į plėtros politiką, grindžiamą bendromis vertybėmis ir atsižvelgiant į dabartinę regioninio bendradarbiavimo padėtį; reikėtų apsvarstyti ir ištirti buvusias ir naujas strategines partnerystes, siekiant stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą dėl naftos ir gamtinių dujų, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, prekybos ir energetikos sąjungos jungčių su išorės elektros energijos tinklais;

19.  pabrėžia, kad tikra bendra ES išorės energetikos politika turėtų būti glaudžiai derinama su jos bendra užsienio ir saugumo politika; ragina šiomis aplinkybėmis užtikrinti geresnį vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos ir atitinkamų Komisijos narių veiklos koordinavimą turint tikslą didinti įvairių krypčių ES išorės energetinio saugumo politikos darną; todėl ragina Komisiją sukurti stipresnę vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos vadovaujamą grupę, kurioje dirbtų asmuo, atsakingas už tokių politikos sričių koordinavimą;

20.  ragina Komisiją sudaryti aukšto lygio svarstymo grupę energetinio saugumo, užsienio politikos ir energetikos sąjungos klausimais, kuriai tvirtai atstovautų ir kurioje aktyviai dalyvautų Parlamentas ir visuomenės suinteresuotieji subjektai, kad būtų galima sudaryti patikimus ilgalaikius paklausos, pasiūlos ir bendradarbiavimo su išorės partneriais veiksmų planus, visų pirma gebėjimų stiprinimo ir keitimosi technologijomis atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo, taip pat energijos ir žmogaus teisių santykio srityse;

21.  reiškia susirūpinimą dėl pasiūlymo padvigubinti dujotiekio „Nordstream“ pajėgumą ir poveikio, kurį tai turėtų energetiniam saugumui ir tiekimo įvairinimui bei valstybių narių solidarumo principui; atsižvelgdamas į trišales ES, Ukrainos ir Rusijos derybas, pabrėžia poreikį užtikrinti ilgalaikį energijos tiekimą į Ukrainą ir tranzitą per ją;

22.  pabrėžia, kad ES pagerinus energijos vartojimo efektyvumą sumažėtų priklausomybės grėsmė, vadinasi, būtų sustiprinta ES derybinė pozicija energetikos srityje;

23.  pabrėžia, kad būtina įgyvendinti didesnį su energetika susijusių susitarimų skaidrumą, ir tai galima pasiekti sustiprinus Komisijos vaidmenį su energetika susijusiose derybose, kuriose dalyvauja viena ar daugiau valstybių narių ir trečiųjų šalių, visų pirma nustačius reikalavimą Komisijai dalyvauti visose derybose kaip stebėtojai, siekiant sustiprinti kiekvienos atskiros valstybės narės poziciją derybose su trečiosios šalies tiekėju tam, kad būtų sumažinta vieno tiekėjo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rizika; be to, pažymi, kad Komisija turėtų atlikti ex ante ir ex post vertinimus, visapusiškai atsižvelgdama į neskelbtiną komercinę informaciją, ir sudaryti teigiamų ir neigiamų susitarimų sąlygų sąrašą, pvz., eksporto draudimo, paskirties, „imk arba mokėk“ sąlygų, naftos kainomis grindžiamo dujų kainų indeksavimo arba sąlygų, kuriomis draudžiama trečiajai šaliai energijos tiekimą daryti priklausomą nuo leidimo lengvatinėmis sąlygomis ES naudotis energijos transporto infrastruktūra; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010/ES 13 straipsnio 6 dalies a punktą valstybės narės, sudarydamos su trečiosiomis šalimis tarpvyriausybinius susitarimus, kurie gali turėti įtakos dujų infrastruktūros ir dujų tiekimo vystymuisi, privalo apie tai informuoti Komisiją, kad pastaroji galėtų įvertinti tiekimo saugumo padėtį ES lygmeniu; ragina Komisiją persvarstant Dujų tiekimo saugumo reglamentą į komercines dujų tiekimo sutartis įtraukti griežtas ex ante vertinimo nuostatas;

24.  pabrėžia, kad vadovaujantis Sprendimu Nr. 994/2012/ES, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus mechanizmas, pasirašant būsimus tarpvyriausybinius energetikos susitarimus su trečiosiomis šalimis, reikia apie juos iš anksto informuoti Komisiją, kad būtų galima įsitikinti, jog jie atitinka ES teisės aktus, ypač trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį, ir nekelia grėsmės ES energijos tiekimo saugumui; atkreipia dėmesį į tai, kad toks aptarimas ir konsultacijos turi būti naudojamos kaip priemonė siekiant stiprinti ES valstybių narių ir įmonių derybines galias, kartu visapusiškai laikantis neskelbtinos komercinės informacijos principų; mano, kad toks aptarimas ir konsultacijos neturėtų daryti jokio poveikio susitarimų esmei ir turiniui, bet turėtų užtikrinti, kad šie susitarimai derėtų su visais atitinkamais Sąjungos teisės aktais ir kuo labiau atitiktų susijusių įmonių ir valstybių narių interesus; ragina Komisiją persvarstyti Sprendimą Nr. 994/2012/ES, siekiant atitinkamai sustiprinti informacijos mechanizmą ir padidinti Komisijos vaidmenį;

25.  ragina Komisiją parengti sutarčių pavyzdžių šablonus ir gaires, įskaitant orientacinį nesąžiningų sąlygų sąrašą, siekiant kompetentingoms institucijoms ir įmonėms suteikti informaciją, kuria jos pasinaudotų sudarydamos sutartis; ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius energetikos susitarimus su trečiosiomis šalimis mechanizmą, siekiant didinti skaidrumą ir suteikti valstybėms narėms daugiau svorio derybose su trečiosiomis šalimis, tokiu būdu užtikrinant ES vartotojams energijos tiekimą prieinamesnėmis kainomis; be to, primygtinai ragina Komisiją ir toliau kas ketvirtį skelbti sutarčių sąlygų, pvz., vidutinių importo kainų, vertinimus;

26.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti vienodas galimybes ir sustiprinti ES įmonių pozicijas derybose su išorės tiekėjais, ypač svarbu užtikrinti didesnį svarbiausių sutarčių dalių skaidrumą, jas surinkti ir reguliariai informuoti kompetentingas institucijas, kad būtų sukaupta visa būtina informacija, kuria būsimose derybose galėtų vadovautis tiek pačios kompetentingos institucijos, tiek įmonės, kartu užtikrinant neskelbtinos informacijos slaptumą; mano, kad tai padėtų užtikrinti sąžiningą konkurenciją energijos tiekimo sutartyse, išvengti trečiųjų šalių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir užtikrinti atitiktį ES konkurencijos teisės aktams;

27.  ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų įgyvendinant priklausomybės nuo energijos importo mažinimo tikslą, stebėti importo įvairinimo mastą ir skelbti reguliarias šios srities pažangos ataskaitas;

28.  pabrėžia, kad labai svarbu didinti Europos pramonės ir technologijų srities atstovų dalyvavimą visoje energijos gamybos grandinėje, kuri apima ne tik žaliavas, bet ir gamybą, perdirbimą, saugojimą, pervežimą bei paskirstymą, nes tai yra labai svarbūs ES priklausomybės nuo energijos importo mažinimo aspektai;

29.  mano, kad visai ES yra svarbi valstybių narių energijos išteklių įvairovė, pagrįsta jų atitinkamomis galimybėmis, aplinka, geografine padėtimi, patirtimi, žiniomis ir ekonominėmis sąnaudomis ir poreikiais, kartu prisidedanti prie bendrų energetikos tikslų ir klimato strategijos bei politikos įgyvendinimo, nes ji sustiprina atsparumą tiekimo sutrikimams, suteikia galimybes pasirinkti veiksmingiausią energijos rūšį ir vystyti įvairias technologijas bei konkuruoti rinkoje, kartu mažinant energijos sąnaudas; vis dėlto tvirtina, kad nacionalinė įvairovė neturi būti kliūtis bendrajai rinkai, ir valstybės narės turi visapusiškai laikytis valstybės pagalbos taisyklių, tinkamai investuoti į savo nacionalinę perdavimo infrastruktūrą ir užtikrinti aukšto lygio tarpusavio sąsajas ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą, kad būtų užtikrintas Sąjungos energetinis saugumas ir pasiekti rinkos tikslai;

30.  mano, kad Sąjunga gali padidinti savo energetinį saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo tam tikrų tiekėjų ir kuro rūšių didindama energijos vartojimo efektyvumą, taip pat kuo geriau panaudodama Europos energijos išteklius vadovaudamasi ES energetinio saugumo, aplinkos ir klimato srities tikslais, visuomenės sveikatos ir saugos teisės aktais, atsižvelgdama į valstybių narių ypatumus, susijusius su jų energijos rūšių deriniu, vengdama nereikalingos administracinės naštos ir laikydamasi proporcingumo principo; pabrėžia, kad iš esmės neturėtų būti diskriminuojamos jokios kuro rūšys ar technologijos, kurios prisideda prie energetinio saugumo ir kovos su klimato kaita tikslų;

31.  ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai panaudoti esamas ES finansavimo schemas, įskaitant Europos strateginių investicijų fondą, siekiant pritraukti investicijas pagrindiniams energetikos infrastruktūros projektams, moksliniams tyrimams ir inovacijoms efektyvaus energijos vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir Europos vidaus pajėgumų plėtojimo srityse, siekiant įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos srities tikslus, grindžiamus sąnaudų ir naudos kriterijais, kurie yra technologijų atžvilgiu neutralūs ir kuriuose pirmenybė teikiama išorės sąnaudų internalizavimui;

32.  ragina greitai sutelkti išteklius bendro intereso projektams finansuoti siekiant sukurti reikiamą infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas sklandžiai ir patikimai tiekti energiją nepatiriant jokio politinio ES nepriklausančių subjektų spaudimo;

33.  pabrėžia, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) turėtų veikti kaip mechanizmas, kuriuo investicijos į infrastruktūrą būtų paverčiamos visiškai likvidžia turto klase, kurios obligacijos būtų prieinamos Europos ir pasaulio rinkose ir jomis būtų galima prekiauti; be to, pažymi, kad institucinius investuotojus, pvz., draudimo įmones ar pensijų fondus, kurie natūraliai linkę daryti ilgalaikes investicijas į realų turtą, galima būtų pritraukti tik standartizuotais investiciniais produktais ir tvirta projektų sistema, galinčia užtikrinti patikimą verslo vykdymą;

34.  ragina Komisiją, ypač jos TRADE GD, toliau siekti tikslo, kad į Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą (TPIP) būtų įtrauktas atskiras energetikai skirtas skyrius, kuriuo siekiama pašalinti JAV tarifines ir netarifines suskystintų gamtinių dujų ir žalios naftos prekybos kliūtis bei nepateisinamas protekcionistines priemones, nes taip būtų prisidedama prie labiau konkurencingos aplinkos Europos įmonėms kūrimo, mažinant energijos kainų skirtumus abiejose Atlanto pusėse; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad į tokį energetikos skyrių taip pat būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų didinamas ES ir JAV bendradarbiavimas įgyvendinant valstybės finansuojamas energetikos srities mokslinių tyrimų programas, visų pirma JAV programą ARPA-E;

35.  nurodo, kad vykdant ES prekybos politiką turėtų būti siekiama didinti energetinį saugumą, kaip nurodoma SESV 194 straipsnyje, įvairinti Europos energijos rūšių derinį ir mažinti priklausomybę nuo vieno išorės tiekėjo arba vienintelio tiekimo šaltinio, kartu atsižvelgiant į atitinkamą kompetencijos sričių pasidalijimą, įtvirtintą ES sutartyje;

36.  ragina Komisiją užtikrinti griežtesnę antikonkurencinio elgesio ir antidempingo priemonių kontrolę, kad Europos energetikos sektorius būtų apsaugotas nuo nesąžiningo importo iš trečiųjų šalių;

37.  apgailestauja, kad Taryboje stringa diskusijos dėl prekybos apsaugos priemonių modernizavimo, nors Parlamentas pareiškė stiprų griežtesnių priemonių prieš nesąžiningą importą iš trečiųjų šalių palaikymą;

38.  ragina Tarybą tęsti prekybos apsaugos priemonių modernizavimą, kad būtų užtikrinta, jog Europos gamybos pramonės šakos, ypač vėjo jėgainių, fotovoltinių plokščių, aukštos kokybės plieno ir gamybos medžiagų gamybos sektoriai, galėtų visapusiškai pasinaudoti energetikos sistemos pertvarkos pranašumais;

39.  pabrėžia, kokios svarbios yra į prekybos susitarimus įtrauktos nuostatos, susijusios su bendradarbiavimu technologijų srityje ir paslaugomis energijos vartojimo efektyvumo srityje, taip pat decentralizuota atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, įskaitant techninį aptarnavimą ir programinės įrangos kūrimą; pažymi, kad priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra bendras ES ir daugelio šalių-partnerių, regionų ir miestų tikslas;

40.  ragina Komisiją, taikant tarptautines prekybos priemones, skatinti besivystančias šalis įvairinti savo energijos gamybą ir skatinti saulės energijos gamybą visų pirma ES pietų kaimynystėje;

41.  palankiai vertina ES ir 13 kitų PPO narių derybas dėl ekologiškų prekių iniciatyvos, kuri apima produktus, paslaugas ir technologijas, kuriais padedama siekti ekologiškai tvaraus augimo, aplinkos apsaugos, veiksmų klimato kaitos srityje ir tvaraus vystymosi, ir ragina užbaigti derybas 2015 m. pabaigoje Nairobyje vyksiančioje PPO ministrų konferencijoje;

42.  pabrėžia, kad derybos dėl ekologiškų prekių susitarimo turi būti pagrįstos ekologiškų prekių apibrėžtimi, kuri atitiktų ES politiką, ir neprieštarautų besivystančioms šalims skirtoms priemonėms, kurios buvo patvirtintos pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK);

43.  ragina Komisiją toliau primygtinai reikalauti sukurti keitimosi energija tarp ES ir JAV sistemą, atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus mokslinių tyrimų, inovacijų ir elektros linijų sistemų, pvz., aukštos įtampos jungčių, licencijavimo pokyčius, siekiant sukurti pasaulinį dalijimosi atsinaujinančiąja energija tinklą;

44.  pabrėžia, kad tvirtesnė Energijos bendrija turėtų būti ES energetikos išorės politikos svertas, ir ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus, paremtus aukšto lygio svarstymų grupės Energijos bendrijos reformos klausimais ataskaita;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti Energijos bendrijos veiklą, visų pirma atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityje, siekiant didesnio tiekimo saugumo, be kita ko, geriau įgyvendinant ir vykdant ES teisės aktus, pvz., 2020 m. ir 2030 m. tikslus, ir ypač gerinant valdymą, supaprastinant procedūras ir geriau naudojant IT priemones, kuriomis mažinama administracinė našta, suteikiant daugiau galių jos institucijoms, įskaitant Energijos bendrijos parlamentinės asamblėjos įsteigimą, ir įgyvendinant svarbiausius infrastruktūros projektus, pvz., tarpvalstybines dvikryptes jungtis, kad būtų užtikrinta geresnė integracija ES energijos rinkoje ir tiekimo mechanizmo saugumas, nesiremiant nacionalinių pajėgumų rinkų kūrimu, kuris pakenktų vidaus energijos rinkos efektyvumui;

46.  pabrėžia, kad reikia sustiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimą dujų, elektros, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityje; prašo Komisijos paspartinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių dujų platformos kūrimą;

Visiškai integruota Europos energijos rinka

47.  mano, kad būsima energetikos sąjunga ES ir Energijos bendrijos šalyse turi įtvirtinti laisvą energijos tekėjimą;

48.  pabrėžia, kad būsimos energetikos sąjungos pagrindas turi būti visapusiškai veikianti, tarpusavyje sujungta vidaus energijos rinka, kurioje deramai veikiančiais, saugiais ir atspariais perdavimo tinklais būtų tiekiama saugi, teisingai paskirstyta, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu atsakinga, efektyvi, konkurencinga, įperkama ir tvari energija, taip pat energijos poreikio mažinimas, siekiant ES įmonėms ir vartotojams suteikti prieigą prie dujų, elektros energijos, šildymo ir vėsinimo pačiu tvariausiu, efektyviausiu, demokratiškiausiu ir ekonomiškai veiksmingiausiu būdu; todėl mano, kad turėtų būti siekiama tolesnės esamų rinkos zonų plėtros; mano, kad būtina sudaryti palankias sąlygas gaminančių vartotojų (angl. prosumers) integracijai į ES rinką ir tinklą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl prastų energijos tinklų jungčių kaimo bendruomenės visoje ES susiduria su dideliais trūkumais;

49.  pripažįsta, kad šiuo metu Europoje nėra energijos vidaus rinkos ir kad dėl to kylantis ES energetikos rinkų susiskaldymas smarkiai kenkia Europos konkurencingumui ir energetiniam saugumui;

50.  primena, kad energijos rinkos nuo finansų rinkų skiriasi dėl pagrindinio ilgalaikio turto, kuris energetikos sektoriuje panaikina sisteminį pavojų; šiuo atžvilgiu mano, kad finansų reguliavimą, kuris taip pat apima energetikos sektorių, būtina vykdyti taip, kad jis neiškreiptų gerai veikiančios energijos vidaus rinkos vystymosi;

51.  pabrėžia, kad norint įvertinti realų veiksmingumą ir išlaidų efektyvumą, reikia atsižvelgti į įvairių energijos šaltinių tiesiogines ir išorės sąnaudas, taip pat į visų rūšių viešųjų intervencijų poveikį jų santykinei konkurencinei padėčiai;

52.  mano, kad rinka pagrįstus mechanizmus būtina papildyti apčiuopiamais ir plataus užmojo energijos tiekimo saugumo ir solidarumo mechanizmais, pvz., veiksmingesniu regionų ir ES lygmens krizių valdymu, priimtomis plataus užmojo energijos taupymo priemonėmis, optimizuotu naudojimusi dujų ir suskystintų gamtinių dujų saugyklų infrastruktūra, visų pirma regiono lygmens tiekimo saugumo reikmėms, šie mechanizmai turėtų būti matomi ES teisės aktuose, įskaitant Dujų tiekimo saugumo reglamentą, kurį reikia nedelsiant persvarstyti;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinti ir vykdomi galiojantys ES valstybės pagalbos, energetikos, aplinkos ir klimato srities teisės aktai; ypač ragina įvertinti trečiojo energetikos dokumentų rinkinio įgyvendinimą ir vartotojams teikiamą naudą; ragina panaikinti nuo trečiojo energetikos dokumentų rinkinio nukrypti leidžiančias nuostatas ir skubiai patvirtinti ir įgyvendinti Europos tinklų kodus ir gaires;

54.  ragina Komisiją skirti daugiau finansinių išteklių Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) ir pabrėžia, kad turėtų būti leidžiama įdarbinti papildomų darbuotojų tam, kad būtų sudarytos sąlygos visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti energijos rinkų stebėseną, siekiant užtikrinti prekybos energija vientisumą ir skaidrumą ir atitiktį Reglamentui dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT), kaip būtiną tinkamo ES energijos vidaus rinkos veikimo sąlygą; pažymi, kad turėtų būti stiprinama ACER kompetencija Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinkle (ENTSO-E), Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinkle (ENSTO-G) ir kitose įstaigose, atliekančiose pagrindines ES funkcijas, siekiant užtikrinti, kad ji galėtų atlikti atitinkamuose ES teisės aktuose nurodytas savo užduotis, ir mano, kad ši agentūra turėtų bendradarbiauti su skirstomųjų tinklų operatoriams (STO), vartotojų organizacijoms ir kitoms pilietinės visuomenės grupėms atstovaujančiomis asociacijomis;

55.  pakartoja nuosavybės atskyrimo svarbą, kaip siūloma trečiajame energetikos dokumentų rinkinyje; ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu nacionalinės reguliavimo institucijos (NRA) užtikrina sąlygas, apibūdintas Komisijos pateiktose nuomonėse dėl perdavimo sistemų operatorių sertifikavimo;

56.  apgailestauja dėl to, kad ENTSO-E ir ENTSO-G pernelyg priklausomi nuo nacionalinių perdavimo sistemos operatorių skiriamų biudžeto lėšų, o tai kelia pavojų jų gebėjimui veikti kaip Europos veikėjams;

57.  ragina Komisiją didinti elektros energijos biržų ir dujų mazgų rinkos veiklos reguliavimą ir stebėjimą;

58.  pabrėžia, kad norint stiprinti solidarumą ekstremaliais atvejais teikiant elektros energiją ir atsparumą tiekimo sutrikimams, visą laiką reikia eksportuoti tiek dujas, tiek elektros energiją; šiuo atžvilgiu pažymi, kad dabartinėms tarpvalstybinio perdavimo sistemoms dažnai kenkia nacionalinių perdavimo operatorių sprendimai; todėl ragina ACER savo metinėje rinkos priežiūros ataskaitoje į šį klausimą atkreipti didesnį dėmesį;

59.  pažymi, kad visiškai veikianti energijos vidaus rinka nebus baigta kurti, kol bus valstybių narių, kurių elektros sistemos priklauso nuo trečiosios šalies operatoriaus, ir pabrėžia, kad svarbu ir reikia iki 2025 m. užtikrinti sinchronišką Baltijos šalių veikimą kontinentinės Europos tinkluose;

60.  pabrėžia, kad skubiai reikalingas ES ateities elektros energijos rinkos modelio projektas, kuriuo būtų siekiama skatinti ilgalaikį tiekimą užtikrinančias investicijas, kuris būtų labiau nukreiptas į rinką ir optimalesnis tinklo saugumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracijos atžvilgiu, kad kartu būtų visapusiškai atsižvelgiama į besikeičiantį energijos pasiūlos ir paklausos pobūdį, įskaitant didesnį labai mažo kiekio gamybos, reagavimo į paklausą technologijų ir didėjančios atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies įsisavinimą; šiuo atžvilgiu pažymi, kad pažangiesiems tinklams reikia taikyti bendrus standartus, nes jie – pagrindinis stabilaus energijos tiekimo ir laisvo srauto tarp valstybių užtikrinimo elementas, taigi prisideda prie energetinio saugumo didinimo; be to, atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį pažangesnių energijos tinklų ir naujų kaupimo įrenginių plėtojimas gali atlikti didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių lygį Europos mastu ir užtikrinant, kad tokia infrastruktūra būtų plėtojama kartu su regioniniais atsinaujinančiųjų energijos išteklių centrais;

61.  ragina valstybes nares ir Komisiją, taip pat Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis ir Energijos bendrijos sekretoriatą skirti visas pastangas vykdant bendrų interesų projektus ir Energijos bendrijai aktualius projektus, siekiant įgyvendinti Europos masto didelės apimties bendrus elektros ir dujų tinklus, kurie padėtų visoje ES tiekti energiją ir dujas iš įvairių šaltinių; mano, kad elektros energijos tinklas turi būti pajėgus nukreipti energiją iš perteklinių zonų į nepritekliaus zonas tam, kad rinka galėtų nedelsdama reaguoti į tiekimo trūkumus, kompensuoti paros ir sezoninius ciklus, integruoti atsinaujinančiuosius išteklius, užtikrinti tiekimo saugumą ir padėti plėtoti Europos energijos rinką; mano, kad reikėtų paspartinti projektų patvirtinimo ir leidimo juos įgyvendinti procesą ir skatinti modernizuoti esamas linijas; taip pat pabrėžia, kad tokios pastangos ypač turi būti skirtos problemoms, kylančioms dėl energetinių salų, spręsti;

62.  palankiai vertina savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio. Europos elektros energijos tinklo atitikties reikalavimams iki 2020 m. užtikrinimas“;

63.  pakartoja savo įsipareigojimą pasiekti 10 proc. sujungiamumo tikslą, siekiant užbaigti energijos vidaus rinkos ES kūrimą ir palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos pasiūlymą iki 2030 m. pasiekti 15 proc. valstybių narių elektros tinklų sujungimo lygį; pripažįsta, kad svarbu siekti kiekybinio tikslo sujungiamumo srityje, siekiant užtikrinti galimybes naudotis esama nacionaline ir tarpvalstybine infrastruktūra, užtikrinti veiksmingą Europos energijos šaltinių naudojimą ir padidinti tiekimo saugumą;

64.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tvirtą, stabilią ir nuspėjamą reglamentavimo sistemą, kurioje bus sudarytos sąlygos ilgalaikiams įsipareigojimams ir kuri reikalinga siekiant pritraukti naujas investicijas į energetikos infrastruktūrą; ragina Komisiją sutrumpinti pasirengimo laikotarpį, per kurį projektus galima paskelbti bendro intereso projektais; pabrėžia, kad reikia supaprastinti pažangiųjų paskirstymo tinklų diegimą paspartinant leidimo išdavimo procedūras, taip pat tinklo operatoriams teikiant politinę paramą ir pritaikytas reglamentavimo sistemas, kuriomis pripažįstami kintantys investicijų poreikiai ir skatinamos investicijos į IRT ir automatizavimą, kaip ir tradicinių tinklų plėtra;

65.  pabrėžia, kad energetikos sąjunga taip pat turėtų prisidėti kuriant „Investicijų į energetiką sąjungą“ ir užtikrinti, kad daugiau kaip 1 trln. EUR investicijų, kurių ateinančiais metais reikės Europos ekonomikai gaivinti, būtų gauta iš privačiojo ir viešojo sektorių investuotojų; pažymi, kad tokia „Investicijų į energetiką sąjunga“ turėtų suteikti galimybių stambiems investuotojams, taip pat individualiems vartotojams ir privatiems piliečiams; pažymi, kad norint sukurti aplinką, kurioje būtų sudarytos palankesnės sąlygos privačiojo sektoriaus finansavimui ir kuo geresniam jo panaudojimui, svarbiausia užtikrinti investuotojų pasitikėjimą; primygtinai teigia, kad stabilią sistemą galima pasiekti tik taikant tvirtą valdymo sistemą, kuria užtikrinamos vienodos galimybės ir stabilios reglamentavimo sąlygos, taip pat skatinamas pasitikėjimas privačiajame sektoriuje;

66.  pabrėžia, kad įgyvendinant strateginės infrastruktūros projektus prisidedama prie vidutinės trukmės ir ilgalaikių energetinio saugumo aspektų, visapusiškai laikomasi ES ilgalaikių įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir ES aplinkosaugos ir kitų atitinkamų teisės aktų;

67.  ragina Komisiją ir valstybes nares investicijas į mažesnio masto dujų ir elektros jungiamąsias linijas, kuriomis sujungiami kaimyniniai regionai, vertinti taip pat rimtai, kaip ir investicijas į didesnius bendro intereso projektus; ragina Komisiją ir valstybes nares kuriant šias jungiamąsias linijas glaudžiai bendradarbiauti su regionų valdžios institucijomis;

68.  pažymi, kad, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą optimaliomis sąnaudomis ir išvengti nereikalingų arba per didelių investicijų į infrastruktūrą ir neatgaunamų sąnaudų, svarbu ES energijos vidaus rinkos lygmeniu integruoti energijos paklausos ir pasiūlos planavimą, pirmenybę teikiant poreikio mažinimui ir decentralizuotiems sprendimams;

69.  mano, kad atsižvelgiant į didelius senstančių ir netinkamų paskirstymo tinklų investicijų poreikius ir į tai, kad daugelis atsinaujinančiųjų energijos išteklių sujungti paskirstymo tinklo lygmeniu, Komisija ir valstybės narės turi apsvarstyti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamos skirstymo sistemų operatorių investicijos, įskaitant finansines priemones; primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms teikti pirmenybę tokioms investicijoms;

70.  ragina Komisiją išaiškinti, kaip ji ketina panaudoti 315 mlrd. EUR Investicijų planą kartu su kitais dabartiniais fondais, kad būtų kuo labiau padidintos ESIF svertinės galimybės ir finansuojama infrastruktūra ir projektai, kurių reikia energetikos sąjungos kūrimui užbaigti;

71.  mano, kad didesnis regionų bendradarbiavimas ir politikos koordinavimas yra būtinas žingsnis platesnės ES lygmens energijos rinkos integracijos link; todėl remia regioninius metodus tiek tarp valstybių narių, tiek tarp Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių, kad būtų galima užtikrinti energijos tiekimo saugumą, paspartinti rinkos integraciją, įskaitant regioninių centrų, skirtų padidinti rinkos likvidumą, sukūrimą, pirmiausia Vidurio ir Rytų Europos regione; pabrėžia, kad tokiais bendradarbiavimo mechanizmais galima būtų supaprastinti politinį ir energijos rinkos bendradarbiavimą ir bendrų sprendimų dėl investicijų į esminę ES infrastruktūrą regionuose priėmimą; mano, kad galima būtų kartų rengti žinias ir informaciją tokiais klausimais, kaip energijos kaupimo įrenginiai, ir suskystintų gamtinių dujų bei jungiamųjų linijų konkursų procesus; pripažįsta svarbų energijos biržų vaidmenį skatinant likvidžią, skaidrią ir saugią prekybą energija; pabrėžia, kad nuo tarpvalstybinių projektų neatsiejamos galimybės yra ES lygmens sprendimų svertas;

72.  remia šalių kandidačių ir būsimų šalių kandidačių energijos sistemų integraciją būsimoje Europos energetikos sąjungoje taikant regioninius metodus;

73.  pabrėžia, kad didesniu regionų bendradarbiavimu galima prisidėti prie energetinio saugumo didinimo, pagerinti infrastruktūros planavimą, užtikrinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo sąnaudų ir vartotojų patiriamų sąnaudų mažinimo optimizavimą;

74.  pritaria tam, kad Komisija didesniam regionų bendradarbiavimui teikia didelę svarbą; ragina Komisiją ištirti ir nustatyti, koks yra optimalus bendradarbiavimo ES elektros energijos ir dujų tinklų (bei rinkų) srityse lygmuo; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kada valstybės narės pačios gali geriausiai nustatyti, kas reikalinga jų teritorijose, o kartais ES valdomas bendradarbiavimas yra akivaizdžiai pranašesnis; vis dėlto pažymi, kad tam tikrais atvejais nustatyta, jog vykdant didelio užmojo regionų bendradarbiavimą, susijusį su bendromis problemomis, valstybių narių grupės greičiau pasiekė rezultatų, pvz., Penkiašalio energetikos forumo atveju; pritaria Komisijai, kad dabartiniai regionų susitarimai gali būti pavyzdys visai ES;

75.  ragina Komisiją pateikti makroregioninę rinkos bendradarbiavimo valdymo sistemą, kurioje tam tikrą vaidmenį atliktų Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai; pažymi, kad šis regioninis valdymas turėtų būti grindžiamas esamais geografiniais ir rinkos subjektais, kad būtų pasiekta geriausia išlaidų optimizacija, t. y.: i) Baltijos energijos rinkos jungčių planu (BEMIP), ii) Pietryčių Europos koordinavimo iniciatyvomis, iii) išplėstu Penkiašaliu forumu, iv) Šiaurės jūros šalių jėgainių tinklo jūroje iniciatyva; pabrėžia, kad šioje srityje turėtų būti stiprinamas ACER vaidmuo;

76.  ragina Komisiją atlikti išlaidų optimizavimo tyrimus, įvertinant ir kiekybiškai nustatant regioninio bendradarbiavimo naudą minėtuose regionuose; mano, kad remdamosi tokiais tyrimais Komisija ir atitinkamos valstybės narės turėtų kartu parengti ir įgyvendinti šių makroregionų kūrimo projektus;

77.  ragina Komisiją skatinti ir remti saugios, konkurencingos ir tvarios energijos požiūriu itin svarbių regionų bendradarbiavimo projektus tarp elektros energijos ir dujų tiekimo tinklų valdytojų, suteikiant galimybę teikti pagalbą vietos energijos, ypač atsinaujinančiosios energijos, gamybos, technologinių pokyčių (pažangieji tinklai, modernūs skaitikliai ir t. t.) ir naujų gamybos būdų bei vartojimo (elektrinės transporto priemonės ir t. t.) srityse;

78.  ragina Komisiją skatinti keistis nuomonėmis energetikos projektų srityje Europos teritorijose ir tarp jų (regionų, vietos bendruomenių, miestų ir t. t.), siekiant informuoti ir susieti išrinktuosius atstovus ir piliečius;

79.  ragina kurti gerai integruotas ir konkurencingas regionines elektros energijos ir dujų rinkas, kurios padėtų užtikrinti energijos sistemos tinkamumą ir lankstumą ir kurios veiktų visose Sąjungos dalyse; reikalauja, kad Komisija imtųsi ryžtingų ir skaidrių veiksmų prieš bet kokį protekcionistinį ir antikonkurencinį elgesį ir kliūtis patekti į rinką ir pasitraukti iš jos; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti stabilias nacionalines reglamentavimo sistemas, spręsti administracinių kliūčių klausimą ir supaprastinti nacionalines administracines procedūras, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas piliečių projektams;

80.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sėkmingai subalansuoti vidaus rinką, būtinos investicijos ne tik į jungiamąsias linijas, bet ir, be kita ko, į nacionalinius tinklus, iškastinio kuro jėgaines su anglies dvideginio surinkimo technologija ir naujas branduolines elektrines, kaip svarbiausią mažo anglies dioksido kiekio bazinės apkrovos energijos šaltinį, tose valstybėse narėse, kurios nori tai daryti, saugyklas, pvz., SGD terminalus, ir pažangųjį elektros tinklą ir lanksčią gamybą, siekiant susidoroti su padidinta atsinaujinančiosios energijos ir paskirstytąja gamyba;

81.  pabrėžia būtinybę sukurti teisinę sistemą, kuria vartotojams būtų suteikiamos galios ir jie taptų aktyviais rinkos veikėjais (investuotojais, gamintojais ir suinteresuotaisiais subjektais), plėtojant dinamiško kainų nustatymo mechanizmus ir atveriant rinkas pasiūlos ir paklausos šaltiniams; pažymi, kad piliečių dalyvavimas, be kita ko, gali būti sustiprintas per: vartotojų finansinį dalyvavimą, energijos kooperatyvus ir labai mažo kiekio gamybą, taip pat saugojimą, savo reikmėms gaminamos energijos vartojimą; energijos tiekimo decentralizavimą; pažangiųjų elektros energijos tinklų, įskaitant pažangiųjų skaitiklių, įrengimą; padidintą konkurenciją mažmeninėse rinkose; visišką skaidrumą ir kainų bei vartotojų pasirinkimo lankstumą;

82.  pabrėžia, kad gaminantiems vartotojams, teikiantiems tinklą su saugojimo pajėgumais, turėtų būti skiriamas atlygis, ir kad jie turėtų būtų skatinami vartoti savo pačių pagamintą žaliąją elektros energiją, nepatirdami dėl to nuostolių; atkreipia dėmesį į tai, kad tokiomis iniciatyvomis būtų galima prisidėti prie konkurencingesnės ir gerai veikiančios energijos vidaus rinkos, kuri savo ruožtu galėtų padėti didinti vietos bendruomenių atsparumą, kurti vietos lygmens darbo vietas ir užtikrinti gerovę, mažinti bendras vartotojų sąskaitas už energiją ir padėti spręsti sudėtingas socialines problemas, pvz., energijos nepritekliaus ir pažeidžiamų vartotojų problemas; prašo Komisijos kaupti poveikio vertinimus ir geriausios patirties taikant nacionalinio lygmens kovos su energijos nepritekliumi priemones pavyzdžius, taip pat užtikrinti, kad ta geriausia patirtis būtų centralizuota ir kad ją skatintų paskirtoji Europos institucija; pabrėžia, kad reikia imtis reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti tiesiogiai rinkoje dalyvaujančių vartotojų duomenų apsaugą;

83.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant politiką, kuria šalinamos esamos kliūtys ir prisidedama prie rinkos pokyčių skatinimo, sudaryti palankesnes sąlygas toliau plėtoti vietos ir regiono atsinaujinančiuosius energijos išteklius, vietos ir regiono paskirstymo tinklus ir regiono šilumos tinklus; ragina Komisiją pasiūlyti savo reikmėms gaminamos energijos vartojimo gaires siekiant skatinti tokį vartojimą ir ginti vartotojų teises;

84.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikant į pažeidžiamiausius vartotojus orientuotas atsinaujinančiųjų išteklių energijos rėmimo sistemas skatinti savo reikmėms pagamintos energijos naudojimą ir labai mažos apimties energijos gamybą;

85.  ragina Komisiją integruoti vietos veikėjus į ES energetikos politiką ir pateikti pasiūlymą įsteigti decentralizuotus patariamuosius ir pajėgumų kūrimo centrus, kurie parengtų vietos valdžios institucijas vienodai elgtis su energijos tiekėjais ir jas remtų, ir remti vietos energijos gamybos vystymą per kooperatyvus, vietos lygmeniu įsteigtas įmones ir savivaldybių institucijas;

86.  pabrėžia būtinybę nustatyti geriausią vietos patirtį ir sudaryti palankias sąlygas ją skleisti Sąjungoje, gerinti vietos priemonių ir ES politikos koordinavimą, spręsti klausimus, susijusius su energetikos projektų vietos pripažinimu; ragina įsteigti „Europos teritorijų forumą“;

87.  mano, kad visi ES vartotojai turėtų gauti vienodą naudą iš bendros dujų ir elektros energijos rinkos; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad dėl nepakankamos rinkos integracijos ir tarpusavio sąsajų susidarę dabartiniai nacionalinių rinkų kainų skirtumai daugiau negali būti toleruojami; primygtinai ragina Komisiją greitai pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų galima visoje Sąjungoje pasiekti didesnę kainų konvergenciją ir rinkos integraciją;

88.  pabrėžia teigiamą poveikį, kurį rinkos integracija turėjo didmeninėms kainoms ir galiausiai vartotojų kainoms elektros energijos sektoriuje; mano, kad peržiūrint elektros energijos rinkos modelį reikia geriau susieti didmeninę ir mažmeninę rinkas, taip būtų prisidedama prie mažmeninės ir didmeninės rinkų kliūčių šalinimo ir suteikiama galimybė vartotojams pasirinkti energijos tiekėjus;

89.  mano, kad peržiūrint mažmenines energijos rinkas reikėtų rimtai apsvarstyti papildomas vartotojų apsaugos priemones, pvz., kolektyvinio perėjimo programų skatinimą, reikalavimą į sąskaitas už energiją įtraukti palyginimus su konkurentais, pagrįstus anksčiau suvartotos energijos modeliais, reikalavimą tiekėjams savo klientams automatiškai taikyti naudingiausią tarifą ir užtikrinti ribotą bei lengvai palyginamą standartizuotų tarifų intervalą;

90.  ragina Komisiją nustatant reguliuojamų kainų atsisakymo veiksmų planą palikti galimybę reguliuoti ir standartizuoti tarifo struktūrą, jeigu ja siekiama riboti rinką trikdančią monopolinę rentą ar nenumatytą pelną, siekiant apsaugoti pažeidžiamus vartotojus arba padėti palyginti konkuruojančių tiekėjų tarifus;

91.  ragina Komisiją stebėti galutinių energijos kainų kitimą Europoje, įskaitant mokesčius, rinkliavas, subsidijas ir bet kokias kitas paslėptas išlaidas, siekiant nustatyti veiksmus, kurie galėtų padėti sumažinti šias kainas;

Energijos vartojimo efektyvumo įtaka paklausos mažinimui

92.  primena 2014 m. vasario 5 d., 2014 m. lapkričio 26 d. ir 2015 m. spalio 14 d. priimtas Parlamento rezoliucijas, kuriose raginama nustatyti tris privalomus 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus, ypač 40 proc. energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslą; pabrėžia, kad ES energijos vartojimo efektyvumo tikslas po 2020 m. turėtų būti privalomas ir įgyvendintas nustatant atskirus nacionalinius tikslus; ragina Komisiją parengti įvairius 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo scenarijus, įskaitant ir Parlamento nustatyto 40 proc. lygio; primygtinai prašo, kad Taryba, kuri ragino nustatyti bent 27 proc. ES lygmens tikslą, iš naujo peržiūrėtų ir padidintų savo siekį, vadovaudamasi Parlamento patvirtintu tikslu;

93.  pažymi, kad plataus užmojo ir pasiekiamas energijos vartojimo efektyvumo pagerinimas, vykdomas nuosekliu, solidariu ir ekonomiškai efektyviu būdu, galėtų padidinti energetinį saugumą, konkurencingumą, skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, padėti išlaikyti nedideles vartojimo išlaidas, taip pat padėti kovoti su energijos nepritekliumi ir pasiekti klimato ir energetikos srities tikslus;

94.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“; pažymi, kad, Tarptautinės energetikos agentūros teigimu, energijos vartojimo efektyvumas yra „pagrindinis kuras“ ir pelningiausia investicija, nesvarbu, į kokius energijos išteklius būtų investuojama; pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas, ypač pastatų energijos nuostolių mažinimas, turi lemiamą poveikį mažinant energijos importą į ES iš trečiųjų šalių, atsižvelgiant į tai, kad 61 proc. į Europos Sąjungą importuojamų dujų naudojama pastatuose, daugiausia šildymo reikmėms; atsižvelgdamas į tai, ragina efektyvaus energijos vartojimo ir infrastruktūros projektus laikyti pagrindinėmis investicijomis, kurios yra tiek pat svarbios, kaip ir investicijos į naujus gamybos pajėgumus;

95.  pabrėžia, kad padidinus energijos vartojimo efektyvumą mažėja sąskaitos už energiją tiek namų ūkiams, tiek pramonei, ir smarkiai mažėja ES priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių; pabrėžia, kad įgyvendinant efektyvaus energijos vartojimo priemones iki 2020 m. galima sukurti du milijonus darbo vietų, ypač statybų sektoriuje, kuris sudaro 40 proc. bendros ES energijos paklausos; pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas prisideda diversifikuojant energijos tiekimą;

96.  ragina Komisiją nustatyti ir panaikinti likusias energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo kliūtis ir sukurti tikrą efektyvaus energijos vartojimo rinką, kad būtų skatinama perduoti geriausią patirtį ir būtų užtikrinamas produktų ir sprendimų prieinamumas visoje ES, siekiant sukurti tikrą energiją efektyviai naudojančių produktų ir paslaugų bendrąją rinką;

97.  pabrėžia, kad reikia didinti tiek pastatų renovacijos pobūdį, tiek mastą, taip pat naudoti daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių šildymo ir vėsinimo srityje teikiant tinkamas energijos paklausos mažinimo pastatas; rekomenduoja ir toliau griežtinti efektyvaus pastatų energijos vartojimo standartus atsižvelgiant į technines inovacijas ir jas skatinant, visų pirma naudoti pastatų informacijos modelius ir statybose naudojamų gaminių gyvavimo ciklo poveikio imitavimą viešųjų pirkimų srityje; be to, rekomenduoja toliau remti energijos beveik nevartojančių pastatų statybą, nes tai yra dar vienas itin svarbus žingsnis siekiant užtikrinti energetinę nepriklausomybę ir saugią energetikos sistemą;

98.  pabrėžia, kad aptariant efektyvų energijos vartojimą ES reikėtų pripažinti iki šiol atliktas pramonės investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir deramai į jas atsižvelgti;

99.  mano, jog pramonei reikalingas aiškus signalas iš politikos formuotojų tam, kad būtų vykdomos reikiamos investicijos siekiant įgyvendinti ES energetikos tikslus; todėl pabrėžia, kad reikia nustatyti plataus užmojo tikslus ir reglamentavimo sistemą, kuria būtų skatinamos inovacijos nekuriant nereikalingos administracinės naštos, kad būtų galima kuo geriau skatinti veiksmingą energijos vartojimą nacionaliniu lygmeniu;

100.  mano, kad veiksmingo energijos vartojimo tikslas turi būti suderintas su energijos ir klimato tikslais ir turi stiprinti ES ekonomikos konkurencingumą turint mintyje pagrindinius prekybos partnerius;

101.  pabrėžia, kad esamų efektyvaus energijos vartojimo teisės aktų, įskaitant Pastatų energinio naudingumo direktyvą ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, persvarstymas kartu su tinkamu tokių teisės aktų įgyvendinimu valstybėse narėse yra būtinas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas siekti nacionalinių tikslų ir papildyti jau vykdomą nacionalinę politiką, kuri yra suderinta su 2020 m. klimato ir energetikos sistema; ragina Komisiją persvarstyti ES energijos vartojimo efektyvumo srities teisės aktus, kaip nustatyta energetikos sąjungos strateginių metmenų priede;

102.  pabrėžia ES energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo vaidmenį suteikiant vartotojams daugiau galimybių ir teikiant jiems tikslią, svarbią ir palyginamą informaciją apie su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos vartojimo efektyvumą; pažymi, kad reikia persvarstyti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimą, siekiant palengvinti energiją tausojančius vartotojų pasirinkimus ir paskatinti energiją taupančių produktų gamybą;

103.  pabrėžia ekologinio projektavimo sėkmę ir tolesnį potencialą energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir gaminių suvartojamos energijos srityse, kartu mažinant namų ūkių energijos kainas ir energijos suvartojimą, taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina Komisiją imtis papildomų įgyvendinimo priemonių, atsižvelgiant į efektyvesnio išteklių naudojimo darbotvarkę, ir peržiūrėti esamas priemones, kad būtų užtikrintas jų tinkamumas;

104.  pripažįsta, kad vietos valdžios institucijos, įmonės ir piliečiai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant energetinę nepriklausomybę, didindami energijos vartojimo efektyvumą šiomis priemonėmis: geriau planuodami miestus; kurdami su energija susijusias interneto ir IRT technologijas; diegdami pažangiuosius tinklus, valdydami energijos paklausą, skatindami bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, diegdami alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir šilumos siurblių įrenginius; vartodami savo reikmėms gaminamą energiją; taip pat kurdami, modernizuodami ir plėsdami centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsinimo sistemas; pabrėžia, jog būtina skatinti piliečių iniciatyvas, pvz., kooperatyvų ar bendruomenės atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektus, stiprinti piliečių ir energetinių paslaugų bendrovių ryšį, skatinti naudoti aktyvesnius ir tvaresnius keliavimo būdus, kurti ir įgyvendinti pažangiųjų miestų sprendimus, diegti perspektyvią paskirstymo infrastruktūrą siekiant remti ekologišką judumą miestuose, taip pat skatinti atnaujinti ir izoliuoti pastatus, be kita ko, užtikrinant vienodą pastatų izoliaciją; siūlo sujungti visus įvairių lygių valdymo partnerius į veiklos sąsają, į kurią būtų aktyviai įtrauktas merų paktas;

105.  mano, kad visiškas prioritetas yra sukurti finansavimo priemones, įrankius ir novatoriškus modelius, siekiant sutelkti viešuosius fondus ir pritraukti privatų finansavimą vietos, nacionaliniu, regionų ir ES lygmenimis, kad būtų remiamos investicijos į pagrindinius efektyvaus energijos vartojimo sektorius, pvz., pastatų renovaciją, kartu tinkamai atsižvelgiant į ilgalaikių investicijų ypatumus; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į svarbų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir ESIF, kurį valdo Europos investicijų bankas (EIB), vaidmenį ir tvirtina, jog būtina visapusiškai įtraukti nacionalinius lengvatinį finansavimą teikiančius bankus; pripažįsta, kad šias priemones turi papildyti tikslinė techninė pagalba; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti efektyvaus energijos vartojimo sistemų ekonominį efektyvumą viešuosiuose pastatuose; ragina Komisiją rengiant pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą atsižvelgti į visus šiuos aspektus;

106.  mano, kad įvairūs Europos fondai, iš kurių finansuojamas energijos vartojimo efektyvumo didinimas, turėtų būti tikslingiau orientuoti ir daugiau dėmesio skirti pažeidžiamų, mažas pajamas gaunančių vartotojų padėties gerinimui ir spręsti problemas, kurias sukelia skirtingos pastato savininkams ir nuomininkams arba pastato savininkams teikiamos paskatos;

107.  ragina Komisiją, pasitarus su atitinkamais pramonės sektoriais ir nacionaliniais, regioniniais ir vietos suinteresuotais subjektais, nustatyti geriausios energijos efektyvumo finansavimo ES ir užsienyje praktikos pavyzdžius ir paskui įtraukti finansavimą ir inovatyvius finansavimo mechanizmus į EBRD, EIB ir kitus ES fondus;

108.  pabrėžia, kad būtina kurti naują energetinę kultūrą, kad būtų pasiekti efektyvaus energijos vartojimo ir klimato kaitos tikslai; ragina valstybes nares didinti jaunesnės kartos informuotumą taikant tinkamas švietimo programas mokykloje, kad būtų kuriama nauja energijos vartotojų elgsena;

Perėjimas prie tvarios ekonomikos

109.  primena, kad 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos pasiektas susitarimas dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos apima įsipareigojimą ES viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, tuo pagrindu siekiama plėtoti energetikos sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektą; pažymi, kad šis sprendimas yra ir ambicingiausias indėlis į tarptautines klimato derybas tikintis 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vyksiančioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijoje (COP 21) priimti privalomą susitarimą klimato klausimu;

110.  pabrėžia, kad per COP 21 Paryžiuje būtina pasiekti visa apimantį, plataus užmojo ir teisiškai privalomą susitarimą, kuriame būtų numatytos patikimos garantijos, kad temperatūra nepakils daugiau kaip 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, taip pat parengta visuotinė, tvirta ir bendra skaidrumo ir atskaitomybės sistema, kuri apimtų stebėseną, prievolę teikti ataskaitas ir veiksmingą bei efektyvią atitikties užtikrinimo sistemą; mano, kad tarptautinis klimato režimas po 2020 m. turėtų apimti nuostatas, kuriomis būtų sudarytos sąlygos didesniems užmojams, turėtų būti remiamos ekonomiškai efektyvios klimato kaitos poveikio švelninimo pastangos ir suteikiamos galimybės užtikrinti aplinkosauginį naudingumą ir darnų vystymąsi; pabrėžia, kad didžiausi pasaulio teršėjai turi įsipareigoti mažinti išmetamųjų teršalų kiekį; pabrėžia, kad labai svarbų vaidmenį klimato kaitos ir energetikos srityje turės atlikti ES diplomatija;

111.  primena, jog pasiekus tikslą, kad temperatūra pasaulyje vidutiniškai nepadidėtų daugiau kaip 2°C, neužtikrinama, kad bus išvengta didelio neigiamo klimato poveikio; pabrėžia, kad būtina iki 2050 m. ar šiek tiek vėliau laipsniškai mažinti pasaulinį išmetamą anglies dioksido kiekį, kad pasaulis galėtų laikytis ekonomiškai efektyvios taršos mažinimo trajektorijos, suderinamos su tikslu, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2°C;

112.  mano, kad vystant energetikos sąjungą labai svarbu plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, atsižvelgiant į energijos sąnaudas; pabrėžia, kad ES siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir politinę bei ekonominę nepriklausomybę mažinant energijos importo poreikį, ypatingas vaidmuo tenka atsinaujinantiesiems energijos ištekliams; pabrėžia itin svarbų atsinaujinančiųjų energijos išteklių vaidmenį gerinant oro kokybę ir kuriant darbo vietas bei skatinant ekonomikos augimą; mano, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai aprūpina saugia, tvaria, konkurencinga ir finansiškai prieinama energija ir atlieka svarbų vaidmenį siekiant Europos lyderystės žaliojoje ekonomikoje ir kuriant naujas pramonės šakas bei technologijas; todėl pabrėžia, kad dabartinis elektros energijos rinkos modelis turėtų būti dinamiškesnis ir lankstesnis, kad būtų galima į rinką integruoti įvairius energijos išteklius; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos sąnaudos labai sumažėjo; pabrėžia, kad siekiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracijos svarbu plėtoti tarpvalstybinę infrastruktūrą, vykdyti daugiau mokslinių tyrimų, didinti inovacijas ir vystyti pažangesnius energijos tinklus, rasti naujus energijos saugojimo sprendimus ir plėtoti lanksčias gamybos technologijas;

113.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą padaryti Europos Sąjungą pasaulio atsinaujinančiųjų energijos išteklių srities lydere; primygtinai ragina Komisiją tuo tikslu parengti įvykdomą ir įgyvendinamą strategiją; ragina valstybes nares ir Komisiją, siekiant padidinti investuotojų pasitikėjimą ir prisidėti prie ekonomiškai efektyvaus atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo visuose ES regionuose, užtikrinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių reglamentavimo sistemos skaidrumą, nuoseklumą, stabilumą ir tęstinumą ir vengti atgaline data keisti ekonomines investavimo sąlygas; pabrėžia, kad, siekiant išvengti galimų rinkos iškraipymų ir užtikrinti veiksmingą paramą atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, reikia geriau koordinuoti paramos sistemas atsižvelgiant į Europos Komisijos gaires dėl atsinaujinančiosios energijos rėmimo sistemų projektavimo; pabrėžia, kad tinkamos rinkos sąlygos investuoti į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir pažangiąją infrastruktūrą yra labai svarbios siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; pabrėžia, kad energetikos sąjunga turėtų optimizuoti rinka pagrįstas ES energijos išteklių skatinimo priemones – jomis būtų užtikrinama, kad energetinis perėjimas vyktų kuo ekonomiškiau ir ekologiškiau;

114.  pabrėžia, kad siekdama pertvarkyti mūsų energetikos sistemas ES privalo užtikrinti vienodas vidaus sąlygas, susijusias su nacionaline subsidijų ir valstybės pagalbos tvarka, kad jomis nebūtų nesąžiningai įtvirtinamas tam tikrų technologijų ir veiklos vykdytojų dominavimas rinkoje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2014 m. spalio 10 d. Komisijos ataskaitą dėl subsidijų ir ES energijos išlaidų ir ragina Komisiją kasmet ją atnaujinti, kad būtų geriau nustatyta, kuriems sektoriams ir sritims reikia papildomų lėšų, o kurie dėl subsidijų patiria rinkos iškraipymus;

115.  pabrėžia, kad turi būti nutrauktos aplinkai žalingos subsidijos, kurias reikia skubiai įvardyti ir laipsniškai panaikinti, nes šios subsidijos yra ribotų viešojo sektoriaus lėšų švaistymas – šios lėšos pirmiausia naudojamos taršiai veiklai, o paskui – valymui remti;

116.  pabrėžia, kad perėjimas prie konkurencingos ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos suteikia didelių galimybių kurti naujas darbo vietas, diegti inovacijas, skatinti ekonomikos augimą ir mažinti sąskaitas už energiją komerciniams subjektams ir namų ūkiams; tačiau pripažįsta, kad šios galimybės gali būti įgyvendintos tik glaudžiai bendradarbiaujant Komisijai, valstybėms narėms, vietos ir regioninės valdžios institucijoms, piliečiams ir pramonei ir kad šis bendradarbiavimas padėtų parengti veiksmingiausias paskatas ir reglamentavimo sistemas; pabrėžia, kad tinkamai valdomas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas neturėtų lemti didesnių energijos sąnaudų, energijos nepritekliaus, Europos ekonomikos pramonės pasitraukimo ar nedarbo didėjimo; todėl pabrėžia, kad būtina aktyviai įtraukti socialinius partnerius, siekiant spręsti perėjimo prie tvarios energetikos sąjungos socialinio poveikio klausimą; pabrėžia, kad Europos Sąjungai reikia ES mastu suderintų, bet kartu rinka grindžiamų ir technologiniu požiūriu neutralių politikos priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į visus susijusius teisės aktus ir atitinkamus ES tikslus, o šie tikslai būtų įgyvendinami mažiausiomis sąnaudomis visuomenei;

117.  primena, kad fotovoltinės energijos pramonei turi būti skiriamas didelis dėmesys Europos pramonės politikoje, kad būtų tenkinami augančios pasaulinės rinkos poreikiai tokiomis aplinkybėmis, kai didžioji fotovoltinių elementų ir modulių dalis šiuo metu gaminama už Europos Sąjungos ribų, daugiausia Kinijoje; pabrėžia, kad ES turi visapusiškai dalyvauti šiame naujame investicijų cikle, kad galėtų ir toliau pirmauti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, mašinų gamybos sektoriuose, taip pat kai kuriuose kituose segmentuose, pvz., inverterių ir sistemų balansavimo, ir vėl pradėti pirmauti įrangos (elementų ir modulių) gamybos srityje; mano, kad ES turėtų užsibrėžti tikslą iki 2020 m. bent 20 proc. savo rinkos poreikių patenkinti ES viduje pagamintais elementais ir moduliais;

118.  pripažįsta atsinaujinančiosios energijos didinimo šildymo rinkoje, ypač pastatuose, naudą; pabrėžia didesnį šiluminių ir kaupimo infrastruktūrų lankstumą sudarant palankias sąlygas kintamiems atsinaujinantiesiems energijos ištekliams integruoti išsaugant energiją šilumos pavidalu; pakartoja, kad energetinį saugumą galima padidinti plėtojant centralizuoto šildymo ar šaldymo tinklus, kurie yra puiki priemonė dideliu mastu integruoti tvarią šilumą miestuose, kad miestams būtų įmanoma vienu metu tiekti šilumą iš įvairių išteklių ir kad jie nebūtų priklausomi nuo vieno ištekliaus;

119.  ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės nustatytų būtinuosius atsinaujinančiųjų išteklių energijos naujiems ir atnaujintiems pastatams standartus ir kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams būtų taikomos greitos administracinės ir įjungimo į tinklą procedūros, ypač įgyvendinant Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 4 dalį, 13 straipsnio 1 dalies f punktą ir Direktyvos 2009/72/EB 7 straipsnio 3 dalį; ragina Komisiją, kai ji persvarsto galiojančius atitinkamus teisės aktus, padidinti pastatų, kuriuose būtų įrengtos atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemos, skaičių, reikalauti taikyti vieno langelio principu pagrįstas administracines procedūras nedidelio masto atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams ir paprastas pranešimo apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius, kurių visą pagamintą energiją suvartoja pats gamintojas, procedūras, taip pat sukurti novatorišką įjungimo į tinklą taisyklių ir prekybos tinklo paslaugomis paskirstymo tinklo lygmeniu sistemą;

120.  ragina Komisiją priimti ES šilumos ir šaldymo strategiją, kurioje būtų nustatyti visi veiksmai ir sinergija, reikalingi gyvenamojo būsto, komerciniame ir pramonės sektoriuose, kad būtų mažinama ši priklausomybė ir kartu prisidedama prie ES energetikos ir klimato tikslų taupant energiją, stiprinant Europos ekonomikos konkurencingumą, skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą ir skatinant sistemų inovacijas; pabrėžia, kad įgyvendinant šią šilumos ir šaldymo strategiją turėtų būti sprendžiami visų penkių energijos sąjungos aspektų tikslai;

121.  pabrėžia, kad hidroenergija yra vienas iš svarbių, vietinių, atsinaujinančiųjų ir saugių energijos išteklių, ją naudojant pagaminama 11 proc. visos ES elektros; pabrėžia, kad dėl šios priežasties hidroenergija ir toliau atliks svarbų vaidmenį elektros gamybos ir kaupimo srityje, taip pat padės mažinti ES ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir ES priklausomybę nuo išorės energijos šaltinių;

122.  ragina ypatingą dėmesį skirti atsinaujinantiesiems jūrų ištekliams, kaip numatyta Komisijos komunikate dėl mėlynosios ekonomikos, nes tai daug galimybių teikianti pramonės šaka, tačiau ji yra mažiau išplėtota negu kiti atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriai;

123.  pažymi, kad integruojant vis didesnę ES viduje gaminamų biodujų dalį būtų galima konstruktyviai prisidėti prie energetinio saugumo; šiuo klausimu pabrėžia, kad tuo tikslu reikia išlaikyti esamą dujų infrastruktūrą;

124.  pažymi, kad naudojant iš tvarios miškininkystės gaunamą biomasę būtų prisidedama siekiant 2030 m. programoje numatytų klimato ir energetikos tikslų;

125.  pažymi, kad dabartinė ES biodegalų politika plačiai kritikuojama dėl to, kad neatsižvelgiama į šiltnamio efektą sukeliančias dujas, susijusias su netiesioginiu žemės naudojimo paskirties keitimu, kurį gali lemti tai, kad esama žemės ūkio gamyba perkeliama į nenaudojamą žemę tiek ES, tiek už jos ribų;

126.  mano, kad darnus požiūris siekiant ES energetinio saugumo tikslų neturėtų apimti daugiau nei žemėje išaugintų biodegalų vartojimą ir kad geriau yra didinti transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą, mažinti transporto paklausą, intensyvų gyvulių auginimą, didinti iš atliekų ir liekanų išgaunamų biodegalų vartojimą, nes dėl to papildomai nesikeičia žemės naudojimo paskirtis;

127.  tikisi, kad bus įgyvendinta projektų ir vykdomos investicijos (ir primygtinai ragina juos remti), pagal kuriuos iš atliekų gaunamu anglies dioksidu naudojamasi kaip priemone pagaminti mažo anglies dioksido kiekio cheminių medžiagų ir pažangiųjų biodegalų (t. y. naudojant mikrobus, kurie auga didelio anglies dioksido kiekio atliekų dujose, ir paverčiant jas degalais ir cheminėmis medžiagomis, kuriais pakeičiami gautieji iš iškastinių išteklių (arba pirmosios kartos biodegalų), taip sumažinant iš pramonės procesų, kaip antai plieno gamybos, susidarančių išmetalų ir teršalų kiekį;

128.  pabrėžia tai, kad tikroje žiedinėje ekonomikoje atliekos turi būti grąžintos į ekonomiką kaip žaliava, siekiant kuo ilgiau išlaikyti gaminio pridėtinę vertę, todėl pirmenybė pirmiausia turi būti teikiama paruošimui pakartotinai naudoti ir perdirbti, o ne deginimui; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis valstybių narių jau turi perteklinių deginimo įrenginių pajėgumų; pabrėžia, kad reikia geriau planuoti ir dalytis informacija bei užkirsti kelią susaistymo poveikiams; primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į energetikos sąjungos ir žiedinės ekonomikos sąsają;

129.  primena, kad Europos pramonė ir MVĮ yra labai svarbios ES ekonomikai, ir pripažįsta, kad Europos pramonės konkurencingumui ir MVĮ būtų labai naudingos mažesnės energijos sąnaudos;

130.  pabrėžia, kad inovacijos ir modernizacija pereinant prie energiją ir išteklius efektyviau naudojančių pramonės procesų padeda stiprinti ES pramonės konkurencingumą; atkreipia dėmesį į inovacijas atsinaujinančiosios energijos šildymo technologijų srityje, kurios galėtų sumažinti importo apimtis ir sąnaudas, pagerinti sistemų našumą, siekiant patenkinti pramonės sektorių aukštos temperatūros šilumos poreikius; pabrėžia, kad siekiant vykdyti svarbų ES pastatų fondo renovacijos ir modernizacijos uždavinį sukuriama rinką gerų eksploatacinių savybių turinčioms statybinėms medžiagoms, prietaisams ir įrangai, taigi ir didelę galimybę Europos pastatų sektoriaus gamintojams ir montuotojams diegti inovacijas ir kurti darbo vietas, kurių negalima perkelti;

131.  pažymi, kad 2030 m. klimato ir energetikos srities tikslų įgyvendinimas turėtų būti įtrauktas į valstybių narių pramonės politiką, atsižvelgiant į poreikį vykdyti reindustrializaciją; laikosi nuomonės, kad ES reguliavimo sistema ir ES klimato ir energetikos politikos tikslai turėtų tarpusavyje derėti ir pasiūlyti lankstesnį, labiau į rinką orientuotą požiūrį, siekiant užtikrinti atsparią energetikos sąjungą, įtraukti 2030 m. politinius klimato ir reindustrializacijos tikslus, kurie papildytų valstybių narių pramonės politiką;

132.  pabrėžia, kad veiksmingai naudojantis moksliniais tyrimais ir technologinėmis naujovėmis stiprinama Europos pramonės lyderystė, konkurencinis pranašumas ir Europos verslo bei pramonės komercinės perspektyvos, taip pat kuriamos darbo vietos ir yra lengviau siekti pagrindinių ES energetikos ir klimato politikos tikslų, įskaitant: energijos poreikio mažinimą, tiekimo saugumą, konkurencingumą ir tvarų energijos gamybos, paskirstymo, transportavimo ir vartojimo vystymą, kovą su energijos nepritekliumi, ES tikslus, susijusius su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir energijos vartojimo efektyvumu ir kuo geresnį Europos energijos išteklių panaudojimą;

133.  ragina Komisiją apsaugoti daug energijos naudojančių pramonės šakų konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikį pramonės investicijų, kurios turi atspindėti Komisijos siekį iki 2020 m. padidinti pramonės įnašą BVP iki 20 proc. planavimo saugumą;

134.  pabrėžia svarbų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) vaidmenį kaip ekonomiškai veiksmingą rinkos priemonę mažinti Europos energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir siekti 2030 m. ir vėlesnio ES teršalų išmetimo mažinimo tikslo; mano, kad, be rinkos stabilumo rezervo (RSR), reikėtų atlikti struktūrinę apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformą po 2020 m., atsižvelgiant į 2030 m. nustatytą CO2 mažinimo tikslą, ir kol nesiimama panašių pastangų kitose stipriausios ekonomikos šalyse, taip pat įgyvendinti apčiuopiamas ir ES lygmeniu labiau suderintas priemones dėl anglies dioksido nutekėjimo;

135.  ragina Komisiją toliau nagrinėti netiesioginių su anglies dioksidu susijusių išlaidų ir jų poveikio (bei dalies) elektros kainoms valstybėse narėse klausimą;

136.  pabrėžia, kad ATLPS pajamos visų pirma turėtų būti panaudotos siekiant paremti mažo anglies dioksido kiekio inovacijas, energijos vartojimo efektyvumą ir kitas CO2 kiekio mažinimo priemones;

137.  pripažįsta, kad Europos energetika ir veiksmingos technologijos, pvz., bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, iš esmės prisidėtų prie ES energetinio saugumo ir padėtų pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo tikslus; todėl mano, kad energetikos sąjungoje turėtų atsispindėti valstybių narių teisė naudoti bet kokius saugius ir tvarius mažaanglius energijos šaltinius, kuriais jos disponuoja;

138.  pripažįsta, kad energijos rūšių derinio nustatymas visų pirma priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau supranta visuomenės susirūpinimą dėl hidraulinio ardymo ir galimo šios technologijos poveikio klimatui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, taip pat siekiant ilgalaikio ES anglies dioksido kiekio mažinimo tikslo; be to, pripažįsta, kad ribotos netradicinių rūšių kuro galimybės padedant tenkinti būsimus ES energijos poreikius, taip pat didelės investicijos ir eksploatavimo išlaidos bei dabartinės žemos pasaulinės naftos kainos verčia abejoti, ar hidraulinis ardymas yra perspektyvi technologija Europos Sąjungoje; mano, kad į visuomenės susirūpinimą būtina tinkamai atsižvelgti ir kad bet kokia hidraulinio ardymo veikla turėtų atitikti aukščiausius klimato, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos standartus; ragina tas valstybes nares, kurios ketina vykdyti hidraulinio ardymo veiklą, laikytis 2014 m. Komisijos rekomendacijos dėl angliavandenilių (pvz., skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu būtinųjų principų;

139.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai siekti nutraukti pasenusių, taršiausių ir nesaugių jėgainių eksploataciją, taip pat siekiant sumažinti perteklinius rinkos pajėgumus;

140.  ragina Komisiją gerinti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų diegimo sąlygas; mano, kad anglies dioksido surinkimas ir saugojimas galėtų padėti pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų energijos rinkos ir kad jis galėtų atlikti svarbų vaidmenį suderinant skirtingus energetikos sąjungos tikslus – įtvirtinti įvairų, saugų energijos tiekimą, kartu tiek, kiek reikia, sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad tai atitiktų ES 2050 m. veiksmų plano tikslus;

141.  mano, kad tokios priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijos, kaip anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) ir anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU), turi būti toliau plėtojamos ir tobulinamos aktyviai vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, taip siekiant užtikrinti, kad šiomis technologijomis būtų galima mažinti ar netgi panaikinti iškastinio kuro, kuris šiuo metu vis dar sudaro daugiau kaip 40 proc. ES energijos gamybos ir veikiausiai bus svarbus energijos išteklius ateityje, aplinkosauginį pėdsaką;

142.  ragina Komisiją įsteigti NER400 inovacijų fondą, iš kurio būtų remiami demonstraciniai mažo anglies dioksido kiekio projektai ir kuris veiktų pagal NER300 CCS ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių programą, tačiau būtų taikomas ir mažo anglies dioksido kiekio inovacijoms pramonės sektoriuose;

143.  pažymi, kad 2014 m. branduolinė energija sudarė 27 proc. ES elektros energijos rūšių derinio ir daugiau kaip pusę visos ES mažaanglių šaltinių energijos, o 130 iš 132 ES branduolinių elektrinių iki 2050 m. planuojama uždaryti, paliekant didelę mažaanglių šaltinių ir bazinės apkrovos energijos spragą ES elektros energijos rūšių derinyje; pripažįsta, kad nors kai kurios valstybės narės nusprendė branduolinės energijos atsisakyti, kitos, siekdamos nacionalinių ir ES energetikos ir klimato tikslų, planuoja naujus branduolinės energijos objektus, ir ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad ES, laikydamasi vidaus rinkos ir konkurencijos taisyklių, sudarytų geras sąlygas valstybėms narėms, norinčioms siekti naujų branduolinės energetikos tikslų;

144.  pažymi, kad branduolinė energija yra vienas iš svarbiausių įnašų į Europos energetikos sistemą, nes ją gaminant išmetama mažiau CO2, o kartu mažinama priklausomybė nuo importo, užtikrinant stabilią elektros energijos gamybą, kuria galima aptarnauti vidaus rinką ir sukurti stabilų pagrindą energetikos sistemai, o į šią sistemą galima laipsniškai įtraukti atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

145.  ragina laipsniškai branduolinės energijos atsisakančias valstybes nares užtikrinti, kad ji būtų pakeista tokia energijos gamyba, kuria būtų atitinkamai užtikrintas toks pat tiekimas ir padedama stabilizuoti bendrą gamybos ir paskirstymo sistemą;

146.  mano, kad nors pačios valstybės narės turi nustatyti savo energijos rūšių derinį, ir nors kiekviena valstybė narė nepriklausomai sprendžia, kaip sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, ES lygmens politikos ir technologijų vystymo koordinavimas yra būtinas siekiant įgyvendinti Europos ir valstybių narių klimato ir energetikos srities tikslus; pripažįsta, kad tam tikrose srityse ES lygmens politika yra veiksmingiausia ir kad kitose srityse itin svarbus glaudus valstybių narių bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas; pripažįsta, kad siekiant užtikrinti tokį koordinavimą reikalingas tvirtas ir patikimas valdymo procesas;

147.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymus įkurti Modernizavimo fondą, kuris būtų valdomas pagal griežtus kriterijus ir gaires, užtikrinančius, kad finansavimas būtų tikslingai skiriamas tik energijos sektoriaus modernizavimo projektams, kurie būtų atrenkami vadovaujantis technologiškai neutraliu požiūriu ir pagal tai, ar jie akivaizdžiai suderinti su ES 2030 m. nustatytais šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslais;

148.  pabrėžia, kad rengiant minėtus modernizavimo fondui skirtus kriterijus ir gaires turėtų būti įtraukiamas EIB;

149.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad kuriant energetikos sąjungą būtų užtikrinta aplinkos ir klimato apsauga, geresnė oro kokybė, mažesnė priklausomybė nuo išorės tiekėjų, biologinė įvairovė, užimtumas ir Europos pramonės konkurencingumas, grindžiamas technologinėmis inovacijomis ir lyderyste;

150.  pabrėžia, kad energija turi būti finansiškai prieinama visiems ES piliečiams; mano, kad, vengiant nereikalingo vartojimo, didinant efektyvumą, stiprinant jungtis, didinant rinkos integraciją ir investuojant į tvarią energiją, ypač pastatuose, daugelis namų ūkių galėtų vienodomis sąlygomis patekti į bendrą, tvarią, konkurencingą ir saugią energijos rinką ir išvengti energijos nepritekliaus, su kuriuo 2012 m. susidūrė vienas iš keturių ES piliečių; ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl energijos nepritekliaus Europoje ir drauge kovos su juo veiksmų planą, kuriame būtų pateikiama energijos nepritekliaus apibrėžtis ir rodikliai;

Efektyviai energiją vartojančio, nuo iškastinio kuro nepriklausomo transporto sektoriaus link

151.  yra apskaičiuota, kad transportui tenka daugiau kaip 30 proc. galutinio energijos suvartojimo Europoje, o 94 proc. transporto vartoja naftos produktus; todėl mano, kad švaresnė energijos sistema, aiškiai susijusi su transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, turėtų būti atsparios energetikos sąjungos pagrindų strategijos, kurioje nustatyta ateities klimato kaitos politika, esmė; pabrėžia, kad itin svarbu kartu taikyti priemones, skirtas energijos efektyvumui ir atsinaujinančiųjų šaltinių energijai remti, taip pat novatoriškoms energetikos technologijoms vystyti, siekiant užtikrinti aplinkosauginiu požiūriu tvarų energijos rūšių derinį Europos transporto sistemoje; mano, kad reikėtų skatinti įvairių atsinaujinančių šaltinių energijos, įskaitant suskystintų gamtinių dujų, naudojimą sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse ir jūrų sektoriuje; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl aplinkai kenkiančių mokesčių subsidijų panaikinimo, kai tinkama; skatina teikti paramą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kuriais siekiama rasti technologiniu požiūriu geresnių judumo sprendimų ir sprendimų pagalbinių technologijų bei strategijų srityje;

152.  atkreipia dėmesį į tai, kad iškastinio kuro mažinimas transporto sektoriuje reiškia, jog bus integruotos visų politikos sektorių priemonės energetikos, transporto, prekybos ir mokslinių tyrimų bei inovacijų srityse; pabrėžia, kad labai svarbu visose valstybėse narėse taikyti suderintą požiūrį siekiant užkirsti kelią susiskaidymui nacionaliniu pagrindu ir pabrėžia, kad reikia nustatyti standartus ir sąveikos reikalavimus, kurie Europos verslininkams sudarytų galimybę pasinaudoti rinkos galimybėmis;

153.  pažymi, kad geresnių transporto priemonių charakteristikų standartai ir kuro vartojimo efektyvumas yra labai svarbūs mažinant ES priklausomybę nuo naftos ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, todėl ragina pramonę, valstybes nares ir Komisiją tęsti veiksmus šioje srityje ir juos paspartinti, užtikrinant, kad atsižvelgiant į neseniai įvykusius skandalus, išmetamų dujų kiekio matavimai būtų ne tik tikslūs, bet ir atspindėtų tikrąsias vairavimo sąlygas; prašo Komisijos persvarstyti automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio standartus, taikytinus po 2020 m.; tačiau pažymi, kad ilgalaikis transporto išmetamų teršalų kiekio mažinimo ir energijos poreikio mažinimo bei tiekimo įvairinimo sprendimas yra alternatyvieji degalai, ypač elektrifikacija naudojant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją ir remiant tvaresnių rūšių transportą;

154.  pritaria išsamiam kelių transporto dokumentų rinkiniui, kuriuo skatinama veiksmingesnė infrastruktūros kainodara ir pažangiųjų sąveikių transporto sistemų diegimas; pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumą galima padidinti remiant pažangiųjų transporto sistemų skaitmeninimą ir naudojimą, taip pat plėtojant naujoviškas transporto paslaugas; ragina parengti perspektyvią mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją transporto sektoriuje; remia tvarių miesto ir kaimo judumo planų, kuriais siekiama mažinti transporto taršą, spūstis, triukšmą ir kelių eismo nelaimių skaičių, rengimą; šiais planais turėtų būti siekiama panaikinti neįgaliems naudotojams taikomas nevienodas sąlygas ir kainas;

155.  palankiai vertina perėjimą prie efektyviausiai energiją vartojančių transporto rūšių, tokių kaip geležinkeliai, trumpųjų nuotolių laivyba, vidaus vandenų navigacijos ir jūrų transportas, padarant tas rūšis ekonomiškesnes ir kartu sumažinant išmetamo CO2 kiekį; šiomis aplinkybėmis pabrėžia įvairiarūšio transporto svarbą;

156.  ragina Komisiją pateikti išsamią kelių transporto strategiją, kuri būtų transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo dalis, ir remti vis didesnes pastangas plėtojant ir diegiant elektra varomas transporto priemones keliuose;

157.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl elektromobilių naudojimo atsiradusi didelė našta teks elektros gamybai ir ragina atlikti vertinimą siekiant nustatyti, ar dabartiniai gamybos pajėgumai pakankami;

158.  ragina Komisiją persvarstyti lengvųjų automobilių degalų sąnaudų ir CO2 ženklinimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų suteikta tikslesnė, aktualesnė ir palyginama informacija apie CO2 išmetamuosius teršalus ir degalų sąnaudas, kad vartotojai būtų skatinami rinktis tokius automobilius, kurie labiausiai taupo energiją, ir kartu skatinti gamintojus padidinti savo transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą ir energetinį saugumą;

159.  ragina Komisiją greičiau pradėti taikyti peržiūrėtą bandymų ciklą, siekiant užtikrinti, kad iš CO2 ir kitų transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekis atspindėtų išmetamųjų teršalų kiekį realiomis vairavimo sąlygomis;

160.  ragina Komisiją greičiau integruoti pažangias technologijas į novatoriškus geležinkelius pateikiant perėjimo prie geležinkelių iniciatyvą, nes ji gali būti labai svarbi užtikrinant švarų viešąjį transportą;

161.  primena, kad tarptautinei laivybai vis dar netaikomi privalomi įsipareigojimai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nors jos apimtys sparčiai auga; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų tarptautinės laivybos srityje, nebent iki 2016 m. pabaigos Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO) būtų susitarta dėl privalomų priemonių;

162.  pabrėžia, kad reikia labiau koordinuoti transporto, šildymo ir vėsinimo bei elektros energijos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijas; ragina Komisiją pateikti holistinius planus, kaip mažinti transporto ir šildymo bei vėsinimo sektorių išmetamą CO2 kiekį, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad tais atvejais, kai esama daug iš kintančiųjų nekaupiamųjų atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos švarios ir pigios elektros energijos, ją būtų galima naudoti elektrinėms transporto priemonėms įkrauti ir šildymo bei vėsinimo prietaisams;

163.  ragina suteikti pirmenybę ESIF paramai transporto projektams, kuriais būtų sudaryta galimybė pereiti prie technologijų, kuriomis būtų užtikrinama švari ir tvari transporto sistema; pabrėžia, kad kitomis ES lygmens finansinės paramos priemonėmis pirmenybė turėtų būti skiriama investicijoms į įvairiarūšio transporto, geležinkelio, jūrų ir vidaus vandenų transporto infrastruktūrą;

164.  ragina Komisiją rengiant savo tvaraus turizmo sertifikavimo kriterijų sistemą įtraukti atsinaujinančiosios energijos naudojimo kriterijų ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo kriterijų, kuris atitiktų ES tikslus;

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

165.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų mokslinių tyrimų srityje, siekiant geriau panaudoti Europos energijos išteklius ir sumažinti jų poveikį aplinkai, siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, pramonės konkurencingumą ir ypač įgyvendinti ilgalaikius ES klimato ir energetikos srities tikslus;

166.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina išsamiai išnaudoti visas ES finansavimo galimybes, siekiant paskatinti saugias ir tvarias mažaanglės energijos technologijas, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pažangųjį elektros energijos tinklą, decentralizuotą gamybą, lanksčią energijos gamybą, elektros energijos kaupimą ir transporto sistemos elektrifikavimą; ragina Komisiją suaktyvinti mokslinių tyrimų pastangas ir įdiegti šias technologijas, siekiant įgyvendinti 2020 m., 2030 m. ir ilgesnio laikotarpio tikslus, pagerinti energetinį saugumą ir sudaryti sąlygas ekonomikai atsigauti; tikisi, kad laikotarpio viduryje persvarstant mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“ į šiuos prioritetus bus atsižvelgta; primena, kad programos „Horizontas 2020“ energijos uždavinys yra parengtas siekiant paremti perėjimą prie patikimos, tvarios ir konkurencingos energijos sistemos, kurios pagrindiniai prioritetai − energijos vartojimo efektyvumas, mažo anglies dioksido kiekio technologijos ir pažangieji miestai ir bendruomenės; primena, kad bent 85 proc. energijos uždaviniui skirtų programos „Horizontas 2020“ biudžeto lėšų turi būti išleidžiama neiškastinio kuro sritims, kuriose bent 15 proc. bendro energijos uždaviniui skirto biudžeto turi būti išleidžiama atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo technologijų diegimo rinkoje veiklai;

167.  mano, kad didesnės pastangos sukurti tokias technologijas ilguoju laikotarpiu galėtų turėti poveikį ekonomiškai veiksmingam priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, energijos gamybos sąnaudų ir energijos paklausos mažinimui ir taip sustiprintų pramonės šakų konkurencingumą;

168.  atkreipia dėmesį į Europos technologinę lyderystę svarbiuose sektoriuose, pvz., vėjo turbinų, elektros kabelių, tinklų kūrimo ir paslaugų, miesto transporto sistemų; apgailestauja, kad šiai lyderystei kyla pavojus, ir ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų jai išlaikyti;

169.  primygtinai ragina Komisiją parengti iniciatyvą dėl ES visuotinės technologijų ir inovacijų lyderystės atsinaujinančiosios energijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų srityje, įskaitant bangų energiją, slankiąsias saulės energijos technologijas ir iš dumblių išgautus biodegalus, ir paskatinti viešojo ir privačiojo sektorių mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas šiose srityse;

170.  ragina valstybes nares ir Komisiją siekti geresnės nacionalinių ir Europos mokslinių tyrimų programų sąveikos ir koordinavimo, pirmiausia energetikos, transporto, IRT ir statybų srityse, siekiant užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama tokiems bendriems uždaviniams, kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimas atsižvelgiant ne vien tik į šildymo, bet ir vėsinimo sektorių, skatinant nedidelio masto atsinaujinančiuosius energijos išteklius, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, plėtojant naujus atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir didinant naujų technologijų skverbtį į rinką;

171.  pabrėžia pridėtinę IRT integravimo į energetikos sistemą vertę ir ragina Komisiją nustatyti perdavimo sistemos lygmeniu pažangiesiems tinklams taikytinus bendrus standartus, kad būtų užtikrinamas stabilus tiekimas ir laisvas energijos srautas tarp valstybių, taip pat didinamas energetinis saugumas, ir ypač paskirstymo sistemos lygmeniu užtikrintas tiekimo saugumas vietos bendruomenėms, miestams ir regionams; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia vaidmenį, kurį didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių lygį gali atlikti pažangesnių elektros energijos tinklų ir naujų energijos saugyklų kūrimas;

172.  pripažįsta, kad pažangūs matavimo prietaisai daug prisideda prie paskirstymo tinklo paslaugų; pabrėžia, kad vartotojai turėtų likti galutiniai savo duomenų šeimininkai, o paskirstymo sistemos operatoriams ir kitiems rinkos dalyviams perduodami duomenys turėtų būti anonimiški, siekiant visapusiškai išsaugoti teisę į privatumą;

173.  mano, kad tolesnė energijos vidaus rinkos plėtra yra neatskiriamai susijusi su bendrąja skaitmenine rinka; ragina Komisiją skatinti energetikos sąjungos ir bendrosios skaitmeninės rinkos sąsajas kuo labiau padidinant energijos tiekimo paslaugų prieinamumą vartotojams per skaitmenines platformas ir plėtojant energijos vidaus rinką, kuri būtų konkurencingesnė, skaidresnė ir integruota į skaitmeninę ekonomiką;

174.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti IT saugumą ir apsaugoti ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros objektus, kuriais teikiamos būtiniausios paslaugos vartotojams, visų pirma atsižvelgiant į pramoninės gamybos pokyčius ir vis didėjantį IRT vaidmenį energetikos sektoriuje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu priimti ir laiku įgyvendinti Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą, kad būtų išsaugota ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros objektų tinklo ir informacijos aukšto lygio apsauga;

175.  pabrėžia, kad įgyvendindamos programą „Horizontas 2020“ valstybės narės pirmenybę turėtų teikti tvarių, saugių ir mažiau išvystytų technologijų sąnaudų mažinimui, ypač tų rūšių, kurios pasauliniu mastu prisideda prie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir padeda įgyvendinti ES 2030 m. tikslus; ragina valstybes nares ir Komisiją sukurti aiškią teisinę ir strateginę sistemą bei finansavimo galimybes, skirtas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros iniciatyvoms ir diegimo projektams, kurie Europos Sąjungai padėtų pasiekti klimato kaitos, energetikos ir aplinkosaugos tikslus ir sustiprintų ekonomikos konkurencingumą; palankiai vertina tai, kad Komisija priėmė persvarstytą Europos strateginį energetikos technologijų planą; pabrėžia, kad vykdant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir diegiant inovacijas didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas sisteminei įvairių esamų arba plėtojamų sprendimų integracijai, o ne pavieniams sektoriams ir technologijoms atskirai;

176.  pripažįsta, kad aplinką tausojančių, ekonomiškai efektyvių inovacijų ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pažanga yra labai svarbi ateities ES konkurencingumui, įskaitant ir Europos pramonės konkurencingumą;

177.  ragina Komisiją pateikti išsamų įvairių fondų ir finansavimo priemonių paskirstymą, pavyzdžiui, InvestEU programos, Europos infrastruktūros tinklų priemonių, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos fondo, struktūrinių ir investicinių fondų, pažangiojo elektros energijos tinklo finansavimo priemonių (ERA-NET PLUS), programos „Horizontas 2020“, Europos investicijų banko, Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Energetika), NER 300, Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo (APMTF) ir Eurogia+ programų, ir patikslinti tinkamumo gauti finansavimą pagal šias programas taisykles;

Energetikos sąjungos įgyvendinimas: piliečiai ir miestai

178.  primena 6 000 Europos miestų merų pakte prisiimtą įsipareigojimą būti energetikos sistemos pertvarkymo lyderiais; primygtinai ragina Komisiją iki galo pasitelkti šį tinklą ir kitas iniciatyvas, pvz. „Pažangieji miestai ir bendruomenės“, „Energijos miestai“, ir suteikti finansinių išteklių ir darbuotojų joms įgyvendinti ir toliau plėtoti; mano, kad merų pakto šalims turėtų būti suteikta pirmenybė gauti Europos finansavimą;

179.  pabrėžia, kad aktyvios švietimo ir (arba) mokymo ir gebėjimų ugdymo strategijos yra būtinos siekiant pereiti prie tvarios, išteklius efektyviai naudojančios ekonomikos; ragina valstybes nares sukurti tikslines piliečių mokymo ir švietimo programas ir skatinti vietos bendruomenių inicijuojamą švietimą, kad būtų sumažintas energijos poreikis ir būtų gaminama atsinaujinančiųjų išteklių energija; pabrėžia, jog norint, kad energetikos sąjunga būtų sėkminga, reikalinga, viena vertus, vienoda prieiga prie švietimo ir mokymo visą gyvenimą, nes tai svarbiausia priemonė siekiant reaguoti į kintančias aplinkybes ir piliečių siekius, ir, kita vertus, į darbo rinkos poreikius; primena, jog norint, kad darbuotojai galėtų visapusiškai naudotis atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros srityje vietos mastu kuriamų tvarių darbo vietų teikiamomis galimybėmis, būtinos mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos;

o
o   o

180.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0344.
(2) OL C 264 E, 2013 9 13, p.59.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0088.
(4) OL C 332 E, 2013 11 15, p.28.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0444.
(6) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 42.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0094.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0445.


Europos elektros energijos tinklo atitikties reikalavimams iki 2020 m. užtikrinimas
PDF 430kWORD 114k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl siekio užtikrinti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinį rodiklį. Europos elektros energijos tinklo atitikties reikalavimams iki 2020 m. užtikrinimas (2015/2108(INI))
P8_TA(2015)0445A8-0330/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio“ (COM(2015)0082),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 20–21 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į ENTSO-E „2014 m. dešimties metų tinklo plėtros planą“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 4 d. Ispanijos, Prancūzijos, Portugalijos, Europos Komisijos ir EIB aukščiausiojo lygio susitikimo dėl energijos tinklų jungiamųjų linijų jungčių Madrido deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) (2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0330/2015),

Jungiamųjų linijų nauda

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą ir strategiją, kaip teigiamą žingsnį siekiant priartėti prie elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio ir gerinant ES elektros energijos vidaus rinkos veikimą;

2.  pripažįsta, kad atsinaujinančioji energija, didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir tvarus energijos rūšių derinys, sudarantys sąlygas taupyti energiją ir užtikrinti elektros energijos vidaus rinką, kurioje energija gali laisvai judėti, yra svarbios priemonės užtikrinant stabilią, saugią, nepriklausomą, įtraukią, skaidrią ir konkurencingą energetikos sistemą ES – ši sistema kuria kokybiškas darbo vietas ir užtikrina gerovę į ateitį orientuotoje tvarioje ekonomikoje; pabrėžia, kad, siekiant labiau išplėtoti tokią sistemą, būtina labiau išplėtoti elektros energijos tarpusavio jungtis, pažangiuosius elektros energijos tinklus ir naują rinkos struktūrą; mano, kad tokios sistemos sukūrimas ir energetinių salų panaikinimas turėtų būti svarbus Europos Sąjungos politikos prioritetas;

3.  pripažįsta, kad elektros energijos tarpusavio jungtys yra viena iš svarbiausių sąlygų siekiant sukurti integruotą elektros energijos vidaus rinką, kuri, jei bus deramai sukurta, padės pasiekti mūsų su klimato kaita susijusius tikslus, įskaitant ES tikslą tapti lydere atsinaujinančiųjų išteklių srityje, ir pagerinti ES geopolitinę poziciją užtikrinant didesnį energetinį saugumą ir nepriklausomybę bei sumažinant energetinę izoliaciją, ir sumažins energijos tiekimo trukdžių galimybę; pabrėžia, kad elektros energijos jungčių klausimai taip pat turi būti sprendžiami, o pačios jungtys projektuojamos ir statomos tvirtai koordinuojant regionų bendradarbiavimą, atsižvelgiant į nacionalinių valdžios institucijų kompetenciją spręsti dėl energijos rūšių derinio kartu laikantis ES ilgalaikių su klimato kaita ir energetika susijusių tikslų;

4.  pabrėžia, kad iš esmės padidinto Europos tinklo pralaidumo nauda siekia kur kas daugiau nei vien tik ekonominius ir geopolitinius aspektus; tai strategija, kuria vadovaudamiesi turėsime lankstesnį ir tvirtesnį tinklą, geriau parengtą įvairiausiems pakeitimams ir trukdžiams; šis tinklas taip pat sudarys galimybę į Europos tinklą veiksmingai įlieti vis daugiau energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių;

5.  primena, kad, IRT tampant vis svarbesnėmis elektros energijos tinkluose, elektros sistemų saugumui kyla daugiau kibernetinių grėsmių; prašo Komisiją įvertinti pavojus elektros sistemos saugai ir, jei reikia, parengti kovos su grėsmėmis veiksmų planą;

6.  pabrėžia, kad visiškai integruota elektros energijos vidaus rinka sudarytų palankias sąlygas prekybai elektros energija ir balansavimo paslaugoms ir padidintų saugumą bei sumažintų elektros energijos kainų nepastovumą – tai būtų naudinga piliečiams ir Europos pramonės ir įmonių konkurencingumui pasaulinėje ekonomikoje, nes apskaičiuota, kad Europos vartotojai iki 2030 m. galėtų kasmet sutaupyti 12–40 milijardų eurų;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) duomenimis, investicijas į visos Europos mastu svarbius būtinų jungčių projektus iki 2030 m. galėtų sudaryti 150 milijardų eurų, ir susidomėjęs atkreipia dėmesį į tai, kad tokios investicijos į jungiamąsias linijas galėtų sumažinti elektros energijos kainas ne mažiau kaip 2 EUR/MWh ir dėl šių investicijų Europa galėtų didelę dalį savo elektros energijos paklausos patenkinti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais; primena, kad elektros energijos vidaus rinka turi būti naudinga visiems ES vartotojams; prašo atitinkamas institucijas stebėti, kad namų ūkiai, MVĮ ir kiti mažmeniniai vartotojai išties pajaustų naudą ir ji neliktų juntama tik didmeninėse kainose;

8.  pabrėžia, kad, palaipsniui naikinant energijos kainų reguliavimą vartotojams, reikėtų atsižvelgti į realų rinkos konkurencingumo lygį; be to, pažymi, kad Energetikos sąjungos strategijoje turėtų būti užtikrinta, kad vartotojai turėtų galimybių įsigyti energijos už prieinamą, saugią ir tvarią kainą;

Energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinis rodiklis

9.  pripažįsta, kad 10 proc. tikslinis rodiklis, kuris turi būti pasiektas iki 2020 m., yra vertingas tikslas ir svarbus žingsnis teisinga linkme; apgailestauja dėl to, kad dvylika daugiausia Europos Sąjungos pakraščiuose esančių valstybių narių nėra pasiekusios elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio, todėl tos valstybės yra labai atskirtos nuo elektros energijos vidaus rinkos; todėl pabrėžia, kad reikia imtis papildomų priemonių siekiant padėti toms valstybėms narėms, kuriose mažas jungiamųjų linijų pralaidumas trukdo sukurti elektros energijos vidaus rinką, pasiekti šį tikslą; vis dėlto mano, kad 10 proc. tikslinis rodiklis ne visada atspindi padėtį rinkoje ir kad jis nebuvo nustatytas remiantis mokslinėmis žiniomis; primena, kad 10 proc. tikslinis rodiklis pirmą kartą buvo nustatytas 2002 m. remiantis tuo metu egzistavusiais įrengtaisiais elektros energijos gamybos pajėgumais; pripažįsta, kad, nors 10 proc. tikslinis rodiklis yra svarbus, jis neatspindi nei iš vienų šalių į kitas perduodamos elektros energijos kiekio, nei kokybės, pvz., galimybės naudotis esama jungčių infrastruktūra ar esama nacionaline infrastruktūra tarp jungiamųjų linijų; todėl mano, kad bendras įrengtaisiais elektros energijos gamybos pajėgumais grindžiamas jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinis rodiklis nėra savaime tinkamas visoms valstybėms narėms; todėl yra įsitikinęs, kad vidutinės trukmės laikotarpiu ir būtinai iki 2030 m. reikia susitarti dėl plačių užmojų ir įrodymais pagrįstų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinių rodiklių, kuriems pritartų regionai; mano, kad tokie tiksliniai rodikliai turėtų būti sukurti remiantis įvairiais parametrais; ragina Komisiją kuo skubiau pradėti techninę diskusiją dėl šių parametrų; pabrėžia, kad, siekiant pašalinti likusias Europos elektros rinkos veikimui trukdančias kliūtis, be kiekybinio tikslo, itin svarbu užtikrinti atvirą jungiamųjų linijų prieigą ir galimybę jomis naudotis; ragina Komisiją, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) ir nacionalines reguliavimo institucijas užtikrinti skaidrumą ir atidžiai stebėti, ar užtikrinamos galimybės naudoti jungiamąsias linijas, kad nesusidarytų nepagrįstų kliūčių elektros energijos rinkos veikimui ir būtų užtikrintas saugus elektros sistemų veikimas;

10.  pastebi, kad dėl ribotų perdavimo pajėgumų, pavyzdžiui, elektros energijos biržos „Nord Pool Spot“ veiklos zonoje, didėja kainų skirtumai regionuose, nors šalių tarpusavio jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinis rodiklis yra gerokai viršytas;

Holistinis požiūris

11.  pažymi, kad dažna perdavimo tinklų perkrova gali būti susijusi su tarpvalstybinėmis linijomis, tačiau ją gali lemti ir silpni, pasenę vidaus tinklai ir ribotas nacionalinių tinklų prieinamumas; pabrėžia, kad būtina sustiprinti nacionalinius tinklus siekiant išnaudoti visus tinklų jungčių pajėgumus; tvirtina, kad vertinant tarpvalstybinių ir nacionalinių jungčių stiprinimo ir išplėtimo būtinybę, reikėtų laikytis holistinio požiūrio siekiant kuo geriau išnaudoti esamas jungiamąsias linijas ir esamos nacionalinės infrastruktūros pajėgumus;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis trečiuoju energetikos dokumentų rinkiniu, Komisijai tenka atsietos ir prieinamos elektros energijos rinkos sergėtojos ir decentralizuotos energijos sistemos, kurioje valstybės narės, laikydamosi sąžiningų rinkos taisyklių ir geriausios individualaus vartojimo patirties, suteikia smulkiems tiekėjams, visų pirma elektros energiją gaminantiems vartotojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius, prieigą prie tinklo, tarpininkės vaidmuo;

13.  pažymi, kad mūsų energetikos sistema darosi vis labiau decentralizuota, nes energiją gaminantys vartotojai tampa vis svarbesni; todėl atkreipia dėmesį į gerai parengto pažangiojo perdavimo ir skirstymo tinklo svarbą; atkreipia dėmesį į didėjantį ir itin svarbų skirstomųjų tinklų operatorių, kaip tinklo tarpininkų, vaidmenį, nes labai daug atsinaujinančiosios energijos įrenginių sujungta su skirstomaisiais tinklais; todėl pabrėžia, kad mėginant išspręsti tinkle kylančių trukdžių problemą, reikia kruopščiai įvertinti, kuris veiksmų derinys yra tinkamiausias konkrečiam atvejui – tai gali būti naujų perdavimo linijų tiesimas, vietos pažangiųjų tinklų kūrimas ir sistemos veiksmingumo ir lankstumo didinimas;

14.  pabrėžia, kad naudos iš jungiamųjų linijų pralaidumo padidinimo neįmanoma pasiekti neužtikrinus aukšto lygio rinkos ir perdavimo sistemos operatorių sujungimo; ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad sujungimas nevyktų valstybių narių grupių lygmeniu, ir skatinti sujungimą ES lygmeniu, kad dalyvautų visos valstybės narės ir kaimynės, visų pirma tos šalys, kurios dalyvauja Europos kaimynystės politikoje;

15.  primena, kad bendro intereso projektus vertina Komisijos sudarytos regioninės grupės, kurių nariai yra valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų ir elektros energijos perdavimo sistemos operatorių bei projekto vykdytojų, ENTSO-E, ACER, Europos Komisijos ir kitų svarbių suinteresuotųjų subjektų atstovai;

16.  pabrėžia, kad bendro intereso projektų sąrašas turi būti rengiamas skaidriau ir atskaitingiau; pažymi, kad kuriant suderintą sąnaudų ir naudos analizės metodiką, rengiant dešimties metų tinklų plėtros planus ir tinklų kodeksus ir vertinant kiekvieno projekto sąnaudas ir naudą dominuojantis vaidmuo tenka ENTSO-E, perdavimo tinklų operatoriams ir projektų vykdytojams; primena, kad reikia atlikti išsamius vertinimus, be kita ko, ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimus; todėl prašo Komisijos užtikrinti, kad šiuos vertinimus vykdytų visiškai nuo projektų rengėjų nepriklausomi kvalifikuoti ekspertai; pabrėžia, kad reikia optimizuoti visą procesą skatinant didesnį Parlamento ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus, dalyvavimą; ragina Komisiją, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) ir nacionalines reguliavimo institucijas imtis aktyvesnio vaidmens siekiant užtikrinti neutralesnį, skaidresnį, atsekamesnį ir įtraukesnį konsultavimosi procesą; ragina Komisiją įvertinti, kokiomis aplinkybėmis būtų galima nustatyti, kad pažangiausių technologijų naudojimas būtų svarbus rodiklis skiriant projektams ES lėšas;

17.  ragina Komisiją geriau paaiškinti bendro intereso projektų vertinimo procesą; primena, kad norint, jog bendro intereso projektas būtų svarstomas, jis turi būti įtrauktas į ENTSO-E dešimties metų tinklo plėtros planus, bet galutinį sprendimą dėl jo finansavimo priima Komisija, vadovaudamasi savo projektų atrankos vertinimo kriterijais; prašo Komisijos išsamiai paaiškinti šiuos kriterijus;

18.  ragina Komisiją kiekvienais metais Parlamentui teikti ataskaitas, kaip įgyvendinami bendro intereso projektai ir kokia padaryta pažanga siekiant 10 proc. tikslinio rodiklio; šios ataskaitos būtų svarbi metinės apžvalgos, numatytos Energetikos sąjungos pagrindų strategijoje, dalis;

Leidimų suteikimo procesas

19.  pabrėžia, kad ilgai trunkanti leidimų suteikimo procedūra yra pagrindinė problema diegiant naujas aukštos įtampos linijas Europoje; ragina valstybes nares padėti paspartinti šiuos procesus išlaikant pakankamas viešojo intereso apsaugos garantijas, be kita ko, vykdant veiksmingas viešąsias konsultacijas;

20.  primena, kad į bendro intereso projektų sąrašą įtrauktiems projektams taikomos lengvatinės reguliavimo sąlygos, paspartinta planavimo procedūra, privalomas 3,5 metų leidimo suteikimo terminas ir spartesnės poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir jie taip pat gali atitikti papildomo finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) sąlygas; prašo Komisijos įvertinti, kaip visose valstybėse narėse įgyvendinama ši paspartinta planavimo procedūra ir kaip jos laikomasi;

21.  pripažįsta, kad visuomenės informuotumas ir jos parama yra itin svarbūs siekiant užtikrinti spartų jungiamųjų linijų projektų įgyvendinimą; pripažįsta, kad, diegiant naujas elektros linijas, neturi būti pakenkta skaidriems ir įtraukiems procesams ir griežčiausiems aplinkosauginiams standartams; ragina projektų vykdytojus diegiant naujas jungiamąsias linijas naudoti pažangiausias technologijas, kad būtų pagerintas investicijų į tinklų projektus, aplinkos tvarumo ir vietos gyventojų pritarimo nuoseklumas;

22.  pabrėžia, kad taikant vieno langelio principą padedama sutrumpinti leidimų suteikimo procedūrų trukmę; primena, kad pagal TEN-E reglamentą reikalaujama, jog kiekviena valstybė narė paskirtų nacionalinę kompetentingą instituciją, atsakingą už sąlygų leidimų suteikimo procesui užtikrinimą, šio proceso trukmės sutrumpinimą ir jo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu; todėl palankiai vertina Komisijos vieno langelio metodo vertinimą, kurį numatyta atlikti 2017 m., ir ragina Komisiją šiuo atžvilgiu įvertinti vieno langelio principo galimybes ES lygmeniu;

ACER vaidmuo

23.  atkreipia dėmesį į tai, jog ACER trūksta darbuotojų ir išteklių; prašo ES biudžeto valdymo instituciją aprūpinti šią agentūrą reikiamais ištekliais, visų pirma, užtikrinti, kad ji turėtų pakankamai darbuotojų, kad ji galėtų tinkamai ir laiku vykdyti pagal teisės aktus jai patikėtas užduotis; ragina stiprinti ACER vaidmenį, ypač ENTSO-E atžvilgiu, taip pat sustiprinto nacionalinių reguliavimo institucijų koordinavimo bei tarpininkavimo jų ginčuose ir tarpvalstybinių reguliavimo klausimų koordinavimo srityse;

24.  pabrėžia kvalifikuotų nacionalinių energetikos reguliavimo institucijų darbuotojų ir reikiamos kvalifikacijos, specializacijos ir nepriklausomumo svarbą; ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos atlikti visų nacionalinių energetikos reguliavimo institucijų turimų išteklių ir iki šiol pasiekto nepriklausomumo auditą, be kita ko, parengiant rekomendacijas dėl padėties pagerinimo;

25.  pažymi, kad iki šiol trūksta skaidrumo, susijusio su rinkai pateiktų tarpvalstybinių pajėgumų apskaičiavimu ir apribojimų jungiamosiose linijose dažnumu, mastu ir priežastimis; todėl abejoja, kad su dauguma reikšmingų apribojimų susijusios problemos yra visapusiškai sprendžiamos; prašo Komisiją suteikti ACER deramą kompetenciją ir įgaliojimus rinkti būtiną informaciją apie kiekvieno atskiro tarpvalstybinio perdavimo pajėgumus, kad ACER galėtų veiksmingai vykdyti savo jai paskirtas stebėsenos užduotis; prašo tokią informaciją pateikti ACER kartu su būtina kontekstine informacija apie nacionalinio tinklo modelį ir veikimą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina skubų elektros tinklo kodeksų užbaigimą; atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimus išplėsti ACER įgaliojimus, kompetencijas bei galias ir į jos pasvarstymus, ką tai gali reikšti, jos naujausiame komunikate „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“; ragina Komisiją šiuo atžvilgiu pateikti konkrečių pasiūlymų, kad būtų galima toliau įgyvendinti tikrąją energijos vidaus rinką; pažymi, kad bet kokias naujas ACER skirtas užduotis reikėtų suderinti su atitinkamais ištekliais;

Finansinės priemonės

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos vertinimu, norint iki 2020 m. visose valstybėse pasiekti 10 proc. tikslinį rodiklį, reikia 35 mlrd. EUR finansavimo; primena, kad vadovaujantis EITP reglamentu ((ES) Nr. 1316/2013), didžiausia EITP energetikos paketo finansinės paramos dalis turėtų būti prieinama elektros projektams, ir reikalauja, kad Komisija tinkamai į tai atsižvelgtų; pritaria Komisijos rekomendacijai, kad EITP būtų sutelkta į keletą svarbiausių projektų; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti projektams, kuriais sprendžiami didžiausių integruotos ES elektros rinkos spragų ir pakankamų jungiamųjų jungčių trūkumo klausimai; mano, kad deramas ES finansavimas turėtų būti teikiamas ir po 2020 m. remiant komerciniu požiūriu neperspektyvių elektros energijos jungčių projektų, kurie yra būtini siekiant užtikrinti vidaus energijos rinkos veikimą ir elektros sistemų veikimo saugumą, įgyvendinimą; pabrėžia EIB svarbą remiant investuojančius į komerciniu požiūriu perspektyvius elektros energijos infrastruktūros projektus; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad šis fondas veiksmingai pritrauktų investicijas į elektros energijos jungiamųjų linijų projektus;

27.  taip pat ragina Komisiją: 1) skatinti investicijas į pažangiausias technologijas, kurios gali būti brangesnės, tačiau teikia didelę gyvavimo ciklo finansinę naudą ir ilguoju laikotarpiu užtikrina mažesnes laiko sąnaudas bei technologinį pranašumą; 2) peržiūrėti finansavimo taisykles siekiant racionalizuoti esamus mechanizmus; ir 3) stiprinti tolesnių investicijų į tinklą paskatas, inter alia, skatinant iš perdavimo perkrovos mokesčio gautas pajamas reinvestuoti į tinklo stiprinimo infrastruktūrą ir technologijas, įskaitant papildomas jungiamąsias linijas;

Regioninis bendradarbiavimas

Baltijos jūros regionas

28.  pažymi, kad tikimasi, jog suprojektuotos jungiamosios linijos sudarys galimybes Baltijos valstybėms dar 2015 m. pasiekti 10 proc. tikslą; yra susirūpinęs dėl to, kad Baltijos valstybių tinklai iki šiol yra sinchronizuoti su Rusijos elektros energijos sistema ir nuo jos priklausomi – tai trukdo sukurti iš tikrųjų integruotą ir deramai veikiančią Europos elektros energijos rinką; ragina skubiai sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus su kontinentinės Europos tinklu siekiant užtikrinti visapusišką integraciją į vidaus elektros energijos rinką ir didesnį elektros energijos tiekimo saugumą bei saugų sistemos veikimą; prašo susijusių valstybių narių imtis reikiamų žingsnių, kad būtų inicijuota, o ENTSO–E – kad būtų pradėta, oficiali sinchroniško kontinentinės Europos tinklo plėtimo link Baltijos valstybių procedūra; ragina Komisiją remti šį projektą ir stebėti jo įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į bendrą Šiaurės šalių elektros energijos rinką kaip į geriausios valstybių narių bendradarbiavimo praktikos pavyzdį kuriant ir plėtojant elektros energijos vidaus rinką; pripažįsta geresnio Lenkijos ir Šiaurės šalių elektros energijos rinkos sujungimo svarbą Lenkijai siekiant 10 proc. tikslo; palankiai vertina pasirašytą susitarimo memorandumą dėl sustiprinto Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl. BEMIP); pabrėžia, kad turėtų būti tęsiamas regioninis bendradarbiavimas įgyvendinant BEMIP ir turėtų toliau būti stiprinamas valstybių narių tarpusavio solidarumas įgyvendinant bendro intereso projektus;

Šiaurės jūros regionas

29.  pripažįsta, kad panaudojant jūros vėją Šiaurės jūros regione iki 2030 m. galima pagaminti daugiau kaip 8 proc. Europos elektros energijos; pažymi, kad koordinuojant regioninės jėgainių tinklo jūroje infrastruktūros, prieigos prie rinkos ir dalijimosi rezervais Šiaurės jūros regione projektavimą ir diegimą dėl geriau integruotos regioninės rinkos būtų galima iki 2030 m. sutaupyti 5–13 milijardų eurų; ragina Komisiją ir susijusias valstybes nares remti šias galimybes kuriant 2030 m. valdymo struktūrą ir tolesnį planavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti tvirtą politinę paramą ir pritarti Šiaurės jūrų šalių jėgainių tinklui jūroje, nes tai svarbus žingsnis kuriant veiksmingą energetikos sąjungą; ragina Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares atitinkamų valstybių narių tarpvyriausybinio susitarimo, kuriame būtų apibrėžta bendra Šiaurės jūros elektros energijos strategija, forma parengti teisinį pagrindą ir dėl jo susitarti per Nyderlandų pirmininkavimą 2016 m.;

Vidurio ir Vakarų Europa

30.  pabrėžia, kad bendra Austrijos ir Vokietijos elektros energijos rinka padeda įgyvendinti integruotos Europos energijos rinkos idėją; pripažįsta, kad bendra prekybos zona, kuri buvo sukurta 2002 m., reiškia, kad šiose dviejose šalyse didmeninė elektros energijos kaina yra vienoda, prekyba elektros energija yra neribojama, o tiekimo saugumas užtikrinamas beveik 100 proc.; pažymi, kad Austrijos ir Vokietijos kainų siūlymo zona yra vienintelė santykinai didelė kainų siūlymo zona Europoje, kuria dalijasi dvi šalys; pažymi, kad didesnės prekybos zonos palaiko būtinas gerai veikiančios ir likvidžios elektros rinkos savybes, gali sumažinti prekybos kaštus ir lanksčiai teikia informaciją apie kainas investiciniams sprendimams priimti ir konkurencijai skatinti; ragina skubiai plėtoti tinklus, kad į elektros energijos rinką būtų įtraukta energija iš atsinaujinančiųjų išteklių ir užtikrintas tinklo stabilumas, visų pirma, pietinėje Vokietijos dalyje; ragina išsaugoti šį sėkmingą pavyzdį ir plėsti prekybos zoną;

Vidurio ir Pietryčių Europa

31.  pabrėžia, kad Vidurio ir Pietryčių Europa turi didžiules ir daugiausia nepanaudotas atsinaujinančiųjų išteklių galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad bendradarbiavimas ir koordinavimas Vidurio ir Pietryčių Europos regioninio tinklo infrastruktūros ilgalaikio planavimo ir diegimo srityje turi vykti ne tik ES, kad į juos būtų įtrauktos ES nepriklausančios Vakarų Balkanų šalys ir Turkija; ragina sukurti naują platformą, kurioje visi regiono suinteresuotieji subjektai galėtų diskutuoti ir teikti politinę paramą bendriems projektams, vykdomiems siekiant visapusiškai panaudoti regiono elektros energijos potencialą; pripažįsta, kad 2015 m. įsteigta ES Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo aukšto lygio grupė galėtų tapti tokia platforma su sąlyga, kad jos įgaliojimai būtų išplėsti siekiant į juos įtraukti elektros energijos sritį ir būtų užtikrintas ES nepriklausančių Vidurio ir Pietryčių Europos šalių dalyvavimas; pripažįsta, kad ši platforma sudarytų Komisijai galimybę vadovauti ir teikti politinę paramą;

32.  pažymi, kad didelė Vidurio ir Pietryčių Europos priklausomybė nuo energijos importo reiškia, kad būtina didinti tarpvalstybinių elektros energijos tinklų pajėgumus, kad būtų lengviau užtikrinti tiekimo saugumą šiame regione ir ilgainiui sumažinti žmonių gaunamas sąskaitas už elektrą;

33.  rekomenduoja Komisijai kruopščiai įvertinti naujų elektros energijos jungiamųjų linijų perspektyvas Viduržemio jūros regione ir tarp Pietų Europos ir Šiaurės Afrikos rinkų, siekiant abiejuose regionuose padidinti energijos tiekimo saugumą ir plėtoti energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių;

Pirėnų pusiasalis

34.  pabrėžia, kad svarbu labai sustiprinti jungtis tarp Ispanijos ir Prancūzijos siekiant remti atsinaujinančiųjų išteklių energiją šiame regione ir suteikti galimybę Pirėnų pusiasaliui visapusiškai dalyvauti elektros energijos vidaus rinkoje; mano, kad 2015 m. kovo 4 d. pasirašyta Madrido deklaracija ir aukšto lygio grupės Pietų ir Vakarų Europos tinklų jungiamųjų linijų klausimais sukūrimas – tai svarbūs žingsniai didinant tarpusavio sujungiamumą regione; pripažįsta, kad dabartinio jungiamųjų linijų tarp Pirėnų pusiasalio ir kontinentinės Europos dalies pralaidumo pajėgumai yra per maži ir kad į pirmąjį bendro intereso projektų sąrašą įtrauktų projektų nepakako norint iki 2020 m. pasiekti jungiamųjų linijų tikslą; ragina šio regiono šalis remti didelio jų atsinaujinančiųjų išteklių galimybių plėtojimą ir supaprastinti sektoriaus prieinamumą integruotai Europos rinkai;

35.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą atlikti Pirėnų pusiasalio ir Prancūzijos, Jungtinės Karalystės bei Viduržemio jūros pietinės pakrantės šalių jungiamųjų linijų naudos tyrimą;

Po 2020 m.

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos energetikos sistema buvo plėtojama nuo 2002 m., kai buvo nustatytas energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinis rodiklis, visų pirma visame žemyne buvo plėtojami atsinaujinantieji energijos ištekliai; todėl rekomenduoja užtikrinti, kad nebūtų taikomas vien tik 2030 m. įrengtaisiais pajėgumais pagrįstas 15 proc. tikslinis rodiklis ir kad jis būtų kruopščiai ir išsamiai įvertintas, siekiant užtikrinti, kad jis būtų tinkamas ir pasiekiamas; taigi prašo Komisiją įvertinti galimybę nustatyti regioninius papildomus tikslus ir rasti geresnius kokybinius ir kiekybinius kriterijus, pvz., prekybos srautus, srautus piko metu ir kliūtis, iš kurių būtų galima matyti, kiek jungčių reikia;

37.  pabrėžia, kad būsimą energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinį rodiklį reikia nustatyti atsižvelgiant į ES ilgalaikius su klimato kaita susijusius tikslus ir į tvarią energetikos sistemą, kurios siekia ES; todėl pažymi, kad reikalingas jungiamųjų linijų pralaidumo lygis priklausys nuo kelių parametrų, įskaitant: a) principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir atsakomųjų paklausos valdymo priemonių taikymą nacionalinėje ir ES politikoje; b) decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos ir tarpusavyje susietų jos pažangiųjų tinklų plėtojimą; c) nacionalinius sprendimus dėl energijos rūšių derinio, atsižvelgiant į ES ilgalaikius su klimato kaita ir energetika susijusius tikslus; d) energijos kaupimo technologijų plėtojimą, įskaitant namų ūkių ir savivaldybių lygmeniu; e) jei reikia, pažangiausių technologijų naudojimą; f) žmonių pripažinimą energetikos sistemoje gaminančiais vartotojais ir g) aiškių investicijų į tinklus paskatų kūrimą;

o
o   o

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimas
PDF 363kWORD 113k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo (2015/2042(INI))
P8_TA(2015)0446A8-0331/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo 2013 m. (COM(2014)0639),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 5 d. tarpinį Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ vertinimą(1),

–   atsižvelgdamas į tyrimą „Mikrofinansų srities trūkumai ir galimybės juos pašalinti pasitelkus ES finansinę priemonę“(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 283/2010/ES (toliau – sprendimas), nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“(3) (EaSI, EaSI reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 283/2010/ES, nustatantį Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“(4) (toliau – priemonė),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos siekiant remti augimą ir užimtumą(5),

–   atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos išsamią analizę „Europos mikrofinansų priemonė „Progress“. Tarpinis vertinimas“(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 8/2015 „Ar teikiant ES finansinę paramą tinkamai atsižvelgiama į smulkiųjų verslininkų poreikius?“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8-0331/2015),

A.  kadangi mikrofinansai padeda siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų; kadangi mikrofinansai gali padėti žmonėms išbristi iš skurdo ir nedarbo, suteikti jiems orumo ir didinti sanglaudą bendruomenėse, gerinant socialinę įtrauktį ir kuo labiau mažinant socialinius skirtumus;

B.  kadangi priemonės tikslas – pagerinti mikrofinansų prieigą ir prieinamumą asmenims, kurie neteko arba gali netekti darbo ar kuriems sudėtinga patekti arba sugrįžti į darbo rinką, taip pat asmenims, kuriems gresia socialinė atskirtis, arba pažeidžiamiems asmenims, kurie neturi palankių sąlygų pasinaudoti įprastos kreditų rinkos paslaugomis, ir tiems, kurie nori įsteigti arba toliau plėsti savo labai mažas įmones, įskaitant savisamdą; kadangi priemone taip pat siekiama pagerinti mikrofinansų prieigą ir prieinamumą labai mažoms įmonėms ir socialinei ekonomikai;

C.  kadangi priemonės tikslas – gerinti tarpininkų pajėgumą didinti galimų operacijų skaičių, kad būtų didinamas užimtumas kuriant kokybiškas darbo vietas, skatinamas augimas ir gerinama socialinė įtrauktis vietos bendruomenėse;

D.  kadangi moterų paskolų gavėjų finansinė padėtis, regis, yra prastesnė nei vyrų paskolų gavėjų, ir didesnė dalis moterų neturi darbo arba patiria skurdo riziką(7); kadangi priemone pasinaudojusių moterų ir vyrų verslininkų santykis yra tik 36:64 ir jis vis dar nepatenkinamas lyčių lygybės požiūriu;

E.  kadangi dėl tam tikrų moterų grupių marginalizacijos ir patiriamos daugialypės diskriminacijos toliau prastėja jų ir taip nepalanki ekonominė padėtis ir didėja sunkumai gauti finansavimą; kadangi atskirtį patiriančių moterų įtrauktis turėtų būti laikoma prioritetu;

F.  kadangi vis daugiau darbo rinkoje dalyvaujančių moterų taip pat yra pagrindinės savo šeimų maitintojos; kadangi vienišų motinų yra daugiau nei vienišų tėvų; kadangi mikrofinansai turėtų duoti naudos vis daugiau moterų;

G.  kadangi socialinė ekonomika apima kooperatyvus, savidraudos draugijas, ne pelno organizacijas, fondus ir socialines įmones, kurie padeda plėtoti Sąjungos užimtumo, socialinės sanglaudos, regioninės ir kaimo plėtros, aplinkos ir vartotojų apsaugos, žemės ūkio, trečiųjų šalių vystymosi ir socialinės apsaugos politiką;

H.  kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės padidėjo skurdo ir socialinės atskirties lygis, taip pat ilgalaikis nedarbas, jaunimo nedarbas ir socialinė nelygybė;

I.  kadangi priemonė pagerina sąlygas, kuriomis paskolų gavėjai gali gauti paskolas, ir suteikia galimybę gauti finansavimą tiems, kurie kitu atveju būtų laikomi netinkamais kandidatais gauti paskolą; kadangi mikrofinansų priemonės tarpininkai pasinaudojo priemone 22 valstybėse narėse; kadangi bendrasis priemonės tikslas – iki 2020 m. suteikti 46 000 mikrokreditų, kurių apytikrė suma – 500 mln. EUR;

J.  kadangi vertinama, jog kredito grąžinimo rodiklis siekia 95 proc.; kadangi priemonė padeda asmenims patekti arba grįžti į darbo rinką arba pradėti nuosavą verslą, o savarankiškai dirbantiems asmenims – išlaikyti arba išplėsti savo labai mažas įmones, taip išsaugant darbo vietas, kuriant naujas ir užtikrinant apyvartą; kadangi priemonė pasiekė atokias Europos vietoves ir paskatino ekonominę veiklą;

K.  kadangi vis dar sunku įvertinti, ar priemonė pasiekė mažumas, nes daugelis mikrofinansų priemonės tarpininkų neturi konkretaus tikslo suteikti pagalbą mažumoms; kadangi mikrokreditų gavėjai nebūtinai save laiko marginalizuotos grupės atstovais ir nebūtinai jaustųsi diskriminuojami, jei būtų atskleista jų etninė tapatybė;

L.  kadangi 60 proc. asmenų, apie kuriuos turima duomenų, teikdami paraišką gauti mikrokreditą arba nedirbo, arba nebuvo aktyvūs darbo rinkoje; kadangi 84 proc. gavėjų priklausė pagrindinei 25–54 metų amžiaus grupei, o 36 proc. užregistruotų verslininkų, kuriems buvo suteiktos paskolos, buvo moterys;

M.  kadangi priemonę reikia vertinti remiantis ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais kriterijais; kadangi nepaisant to, jog priemonę paprasčiau vertinti ekonominio efektyvumo požiūriu, jos veiksmingumą reikia vertinti ir socialinės įtraukties užtikrinimo, taip pat sukurtų darbo vietų kokybės ir netiesioginio poveikio aspektais;

N.  kadangi jau beveik pasiektas pageidaujamas vyrų ir moterų verslininkų santykis 40:60 ir kadangi jis daug didesnis už Sąjungos vidurkį;

O.  kadangi verslo plėtros paslaugos, kaip antai mokymas ir kuravimas, yra itin svarbios siekiant, kad labai mažos įmonės būtų sėkmingos ir perspektyvios;

P.  kadangi socialinės ekonomikos įmonių finansavimo galimybių nebuvimas nurodomas kaip priemonės trūkumas;

Q.  kadangi esama požymių, jog mikrokreditai gali būti vienas iš aspektų skatinant įmones pereiti nuo šešėlinės ekonomikos prie deklaruojamos ekonominės veiklos;

R.  kadangi geriausias būdas skatinti geriau panaudoti viešąjį finansavimą yra atskleisti visuomenei daugiau informacijos apie mikrofinansų priemonės tarpininkų teikiamus mikrokreditus; kadangi atskleidus visuomenei daugiau informacijos galima lengviau palyginti mikrofinansų priemonės tarpininkų veiklos rezultatus;

S.  kadangi esama priemonės ir Europos socialinio fondo (ESF), Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir kitų ES fondų sinergijos potencialo – taip būtų išvengiama nepageidaujamo dubliavimosi;

T.  kadangi Finansinio reglamento 6 straipsnyje nustatyta, kad biudžetas sudaromas ir vykdomas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo, kuriam užtikrinti būtina efektyvi ir veiksminga vidaus kontrolė, ir skaidrumo principų;

U.  kadangi priemonei naudojamas ES finansavimas ir Europos investicijų banko finansinis įnašas, kuriuos abu valdo Europos investicijų fondas (EIF); taip pat numatytas papildomas privačių investuotojų finansavimas;

V.  kadangi ši priemonė vis dar nelabai žinoma galimiems gavėjams;

Mikrofinansų prieinamumo didinimas

1.  pabrėžia tokios finansų priemonės, kokia yra mikrofinansų priemonė, svarbą siekiant finansų krizės laikotarpiu steigti naujas įmones, skatinti kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti darbo neturinčių, nepalankioje padėtyje esančių asmenų ir labai mažų įmonių galimybes gauti finansavimą bei sykiu sumažinti mikrofinansų priemonės tarpininkams tenkančią riziką;

2.  pažymi, kad poveikis darbo vietų kūrimo srityje buvo menkesnis nei iš pradžių tikėtasi, nepaisant to, kad daugelis naudos gavėjų visiškai nebūtų turėję galimybės gauti kredito rinkoje, jei nebūtų buvę mikrokredito galimybės; mano, kad mažesnį, nei tikėtasi, poveikį darbo vietų kūrimo srityje iš dalies nulėmė tai, kad priemonės įgyvendinimo laikotarpis sutapo su didžiąja ekonomikos krize, kuri labai paveikė tiek kreditų rinką, tiek užimtumo rodiklius; tačiau pažymi, kad priemonė labai prisidėjo prie darbo vietų išsaugojimo; atsižvelgia į tai, kad šis klausimas bus sprendžiamas įgyvendinant naują, lankstesnę EaSI priemonę;

3.  apgailestauja dėl didelio atmestų mikrofinansavimo paraiškų skaičiaus (beveik 2 000 paraiškų atmestos iš dalies dėl per didelio asmenų ir įmonių įsiskolinimo) ir dėl vis dar didelių mikrofinansų rinkos spragų, nepaisant padidėjusio mikrokreditų gavėjų skaičiaus; ragina Komisiją atlikti išsamesnį šių paraiškų atmetimo priežasčių tyrimą ir surasti būdų problemoms spręsti;

4.  pabrėžia priemonės svarbą, ypač krizės laikotarpiu, ir jos vaidmenį sudarant galimybes nedirbantiems ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims gauti finansavimą; pabrėžia, kad, ypač atsižvelgiant į dabartinę migracijos ir prieglobsčio krizę, mikrofinansavimas gali būti itin svarbi parama pabėgėliams ir migrantams, siekiantiems patekti į ES darbo rinką;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares steigti kontaktinius centrus ir skatinti galimus paramos gavėjus ir visus piliečius įgyti žinių apie priemonę;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis iki šiol sukaupta patirtimi, didinti informuotumą, visų pirma atokiuose regionuose ir bendruomenėse, ypač mažumų bendruomenėse arba neįgaliųjų organizacijose, apie šią priemonę, jos teikiamą naudą ir būdus, kaip galima ja pasinaudoti;

7.  pažymi, kad 2013 m. veiksmai, finansuoti pagal priemonę, apėmė pirmaeiles paskolas ir garantijas; taip pat pažymi, kad kai kurie mikrofinansų priemonės tarpininkai gauna ir garantiją, ir paskolą, tačiau šios dvi priemonės visada priklauso skirtingiems portfeliams;

8.  ragina, kad taikant priemonę būtų atsižvelgiama į projektų pridėtinę vertę didelių ir nuolatinių gamtinių ar demografinių trūkumų turintiems regionams, pavyzdžiui, retai apgyvendintiems regionams arba tiems regionams, kuriuose gyventojų mažėja, nes tai ne tik padėtų skatinti kurti darbo vietas, bet ir padėtų išlaikyti gyventojų skaičių regione;

9.  palankiai vertina tai, kad Komisiją ir EIF pradėjo įgyvendinti EaSI mikrofinansų ir socialinio verslumo (MF/SE) kryptį, kad paramos gavėjams būtų užtikrinta galimybė gauti pinigų; tikisi, kad EaSI padės sėkmingai pašalinti priemonės trūkumus;

10.  ragina Komisiją įvertinti dabartinės termino „mikrokreditas“ apibrėžties tinkamumą siekiant užtikrinti, kad būsimos finansų priemonės atitiktų rinkos ir paramos gavėjų poreikius bei sprendimo 2 straipsnyje nustatytus tikslus;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti duomenis apie labai mažų įmonių ypatumus, jų konkrečius poreikius ir išsilaikymo lygį, įvertinti šiuos duomenis ir pateikti pasiūlymų, kaip pataisyti EaSI reglamentą, jei reikia, atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą; palankiai vertina tai, kad priemonės likutinė suma ir grįžtamosios lėšos bus paskirtos į EaSI MF/SE skirtą biudžetą, vadinasi, padidės garantijų ir finansuojamų priemonių, kurios bus pasiūlytos mikrokreditus gaunantiems asmenims, skaičius;

12.  palankiai vertina tai, kad visos septynios iki šiol išnagrinėtos finansinės priemonės, vykdytos pagal priemonę, pritraukė papildomą privatų finansavimą; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip teigiama Audito Rūmų ataskaitoje, garantijų atveju tikslinės sverto koeficiento vertės pasiektos tik vienu atveju iš septynių, o dviem atvejais nepasiektos;

13.  palankiai vertina didesnį naujos programos pagal EaSI lankstumą, siekiant tenkinti kintančius poreikius, kai reikia perskirstyti lėšas tarp programos krypčių; ragina Komisiją vengti dvigubo finansavimo ir užtikrinti aiškią ir skaidrią EaSI ir kitų Sąjungos programų bei iniciatyvų sąveiką;

14.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ši priemonė būtų labiau viešinama ir būtų teikiama daugiau informacijos apie galimybes ja pasinaudoti;

15.  ragina Komisiją išplėsti geografinę priemonės taikymo sritį, kad ją būtų galima taikyti visose valstybėse narėse; pabrėžia būtinybę priemonės taikymo sektoriuose sritį, kad ji būtų taikoma ne tik žemės ūkio ir prekybos, bet ir kituose sektoriuose;

Būdai tikslinėms grupėms pasiekti ir socialinio poveikio ataskaitos

16.  apgailestauja dėl to, kad nesant tinkamai apibrėžtų socialinių ataskaitų, priemonės socialinis poveikis nebuvo tiksliau vertinamas darbo vietų kūrimo, verslo tvarumo ir mažumų grupių įtraukties požiūriais; todėl ragina Komisiją laikytis socialinių rezultatų įvertinimo empiriniais metodais standartų, siekiant užtikrinti kuo didesnį socialinį poveikį ir atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus, ir įvertinti, ar reikėtų geriau paaiškinti tikslinių grupių, įskaitant neįgaliuosius, apibrėžtį;

17.  pažymi, kad pirmieji veiksmai pagal priemonę vykdyti kaip bandomasis projektas; taip pat pažymi, kad nustatyti trūkumai – nepasiekiamos pažeidžiamų asmenų, tokių kaip migrantai ar neįgalieji, grupės; vis dėlto mano, kad iš patirties buvo pasimokyta ir kai kurie trūkumai jau pašalinti naujoje EaSI priemonėje; palankiai vertina tai, kad atliktas strateginis tikslų vertinimas, vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ tikslais;

18.  ragina EIF bendradarbiauti su mikrofinansų priemonės tarpininkais, reikalauti, kad jie taikytų Europos mikrokreditų teikėjų gero elgesio kodeksą, ir teikti pirmenybę tiems mikrofinansų priemonės tarpininkams, kurie parodė savo gebėjimą ir pasirengimą bendradarbiauti su tolesnę paramą galutiniams gavėjams teikiančiomis organizacijomis; taip pat ragina EIF sugriežtinti susitarimų su mikrofinansų priemonės tarpininkais nuostatas ir reikalauti, kad jie glaudžiau bendradarbiautų su pažeidžiamoms grupėms atstovaujančiomis organizacijomis, siekiant efektyviau įtraukti tas grupes;

19.  ragina Komisiją pagerinti verslo įmonių gyvybingumo ir poveikio bendruomenei, kai įmonės grąžina mikrokreditus, vertinimo metodiką;

20.  ragina Komisiją ir EIF pagerinti ataskaitų apie gavėjus ir mikrofinansų priemonės tarpininkus teikimą, tačiau pripažįsta, kad svarbu užtikrinti pusiausvyrą ir neužkrauti pernelyg didelės naštos mikrofinansų priemonės tarpininkams; pabrėžia, kad informaciją, kurios reikėtų atitinkamai ataskaitai, ir mikrofinansų priemonės tarpininkai, ir mikrokreditus gaunantys asmenys pateikia prašydami paskolos;

21.  apgailestauja, kad su priemone susijusi informacija apie paskolų ir garantijų panaudojimą yra fragmentiška ir neišsami ir kad trūksta išsamios informacijos apie galutinių gavėjų užimtumo padėtį, nors Audito Rūmai nustatė, jog teikiamos ataskaitos atitinka sprendime dėl priemonės nustatytus reikalavimus;

22.  ragina EIF užtikrinti, kad mikrofinansų priemonės tarpininkai viešai skelbtų duomenis apie suteiktų mikrokreditų skaičių ir bendrą sumą ir apie galutinių gavėjų rūšis;

23.  ragina Komisiją užtikrinti vienodas vyrų ir moterų galimybes gauti mikrofinansų ir užsibrėžti tikslą, kad ateityje verslu užsiimančių vyrų ir moterų santykis būtų vienodas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti finansinės priemonės tarpininkus įgyvendinti konkrečias moterims skirtas strategijas, kuriomis būtų remiamas moterų verslumas, be kita ko, bendradarbiaujant su atitinkamomis šios srities asociacijomis ir organizacijomis;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti galimybių gauti finansavimą pagal priemonę matomumą ir apie tai teikti daugiau informacijos, be kita ko, rengiant informuotumo didinimo kampanijas, moterims verslininkėms keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais ir organizuojant konkrečiai moterims skirtus praktinius seminarus ir mokymą, kad galimybių gauti mikrokreditus srityje būtų labiau užtikrinama lyčių pusiausvyra;

25.  ragina Komisiją atsižvelgti į mikrofinansų skyrimo moterims teikiamą naudą, įskaitant tvarių darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas moterims verslininkėms keistis nuomonėmis ir dalytis gerosios patirties pavyzdžiais;

26.  pripažįsta tikslinio vyrų ir moterų verslininkų santykio svarbą; vis dėlto mano, kad priemonės sėkmingumą reikėtų vertinti remiantis ne tik visa apimančiais tikslais, bet ir pagal priemonės teikiamas galimybes sudaryti sąlygas smulkiesiems verslininkams ir MVĮ sėkmingai įgyvendinti savo projektus ir prisidėti prie ekonomikos augimo bei socialinės sanglaudos;

27.  primygtinai ragina Komisiją sutelkti savo pastangas ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti mikrokreditus į priemonės taikymo sritį galbūt neįtrauktiems klientams, pavyzdžiui, migrantams, pabėgėliams, ilgalaikiams bedarbiams, jaunimui, mažas pajamas gaunantiems asmenims, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir neįgaliesiems, kurie šiuo metu nepakankamai naudojasi priemone;

28.  ragina Komisiją pripažinti pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus tiksline grupe;

29.  ragina Komisiją išplėsti iniciatyvas ir finansavimą, kurį galima teikti mikrokreditams, skirtiems inovatyviems startuoliams, kuriuos steigia jaunimas, siekiant paremti jaunus verslininkus ir aukštųjų technologijų, mokslines ir socialines inovacijas ekonomikos krizės ir sunkumų gauti kreditą laikotarpiu; be to, pabrėžia, kad valstybės narės turi siekti sumažinti verslininkams tenkančią biurokratinę naštą, kad jie galėtų gauti lėšas, kurias jiems gali teikti Sąjunga;

Parama socialinei ekonomikai

30.  apgailestauja dėl to, kad ne itin daug socialinių įmonių finansuota pagal priemonę; todėl palankiai vertina tai, kad konkreti EaSI biudžeto dalis paskirta socialinių įmonių finansavimui;

31.  ragina Komisiją atidžiai stebėti šią naują funkciją ir skatinti valstybes nares keistis šios srities informacija, žiniomis ir geriausios patirties pavyzdžiais, užtikrinant tinkamas mikrofinansų priemonės tarpininkų ataskaitas ir motyvuojant juos remti projektus, turinčius didelį socialinį poveikį galimiems klientams;

32.  ragina Komisiją įvertinti ir prireikus persvarstyti socialinėms įmonėms pagal EaSI teikiamų paskolų didžiausią nustatytą sumą, kad šioms įmonėms būtų suteikta būtinų ir pakankamų lėšų sudarant sąlygas palankiai jų plėtrai ir kad būtų patenkinti rinkos poreikiai;

33.  pabrėžia, kad labai svarbu integruoti lyčių aspektą į finansavimo programas; mano, kad poveikio lyčių aspektu vertinimai ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyties aspektą yra naudingi vertinant, kokį poveikį finansavimo prioritetai, finansinių išteklių paskirstymas ir finansavimo programų specifikacijos daro moterims, ir didinant teigiamą poveikį; pabrėžia būtinybę nuosekliai rinkti ir nuolat analizuoti pagal lytis suskirstytus duomenis;

Kuravimas ir mokymo paslaugos, taip pat kitų priemonių papildomumas

34.  palankiai vertina galimybę pagal EaSI finansuoti mikrofinansų priemonės tarpininkų pajėgumo stiprinimą ir techninės pagalbos jiems teikimą, kad padidėtų jų profesionalumas, pagerėtų paslaugų teikimas, taip pat būtų surinkti ir apdoroti duomenys, kurie suteiktų daugiau grįžtamosios informacijos apie priemonę;

35.  ragina Komisiją susieti priemonę su verslumo pagrindų mokymu, kad būtų užtikrinamas įmonių ekonominis gyvybingumas ir pasiektas skolinimo tikslas;

36.  apgailestauja dėl to, kad verslo plėtros paslaugos, įskaitant kuravimą ir mokymą, negali būti tiesiogiai finansuojamos pagal EaSI, ir ragina Komisiją išnagrinėti finansavimo galimybes ateityje, panaudojant atitinkamas naujas priemones kartu su nacionaliniais ar Sąjungos fondais;

37.  pažymi, kad ESF turėtų teikti pagrindinį finansavimą įmonėms steigti, gyvybingoms mikrofinansų ir socialinėms įmonėms, taip pat kuravimo ir mokymų programoms; apgailestauja, kad šios priemonės nėra tiesiogiai finansuojamos pagal EaSI;

38.  rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms plėtoti savo strateginį bendradarbiavimą su vietos ir regioninėmis organizacijomis ir institucijomis, susijusį su EaSI, ESF ir kitomis galimomis nacionalinėmis programomis, skatinant jas bendradarbiauti su mikrofinansų priemonės tarpininkais ir galutiniais gavėjais, kad būtų pagerinta mikrokreditus gaunantiems asmenims teikiama pagalba – mokymas, kuravimas ir bendra parama, siekiant didesnio verslo gyvybingumo;

39.  palankiai vertina tai, kad ESF finansavimą galima naudoti EaSI MF / SE krypčiai ir ragina Komisiją ir EIF geriau informuoti mikrofinansų priemonės tarpininkus apie šią galimybę, kuri numatyta Bendrųjų nuostatų reglamento 38 straipsnyje(8);

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iš ESIF būtų galima finansuoti labai mažas įmones;

Mikrofinansų priemonės tarpininkai

41.  ragina Komisiją koordinuoti iš ESF ir pagal EaSI teikiamą paramą, siekiant pagerinti šių dviejų programų tarpusavio papildomumą mikrofinansų priemonių atžvilgiu, daugiausia dėmesio skiriant, be kita ko, mikrofinansų priemonės tarpininkų ir ESF lėšomis bendrai finansuojamų verslo paramos centrų bendradarbiavimui;

42.  palankiai vertina mikrokreditų teikimo tarpininkų atrankos procesą, kuris atitinka EIF taisykles ir procedūras, ir pakartoja Parlamento reikalavimą, kad tie tarpininkai laikytųsi atsakingo paskolų teikimo ir per didelio asmenų ir įmonių įsiskolinimo vengimo principų;

43.  rekomenduoja, kad mikrofinansų priemonės tarpininkų ir EIF sudaromos sutartys būtų lankstesnės ir lengviau suprantamos, nes tai leistų mažesniems mikrofinansų priemonės tarpininkams greičiau visapusiškai pasinaudoti finansavimo priemonėmis ir EIF programomis;

44.  apgailestauja dėl to, kad daug paraiškų dėl priemonės taikymo nebuvo tinkamai užpildytos ir EIF jų negalėjo patvirtinti; prašo Komisijos įvertinti šios nesėkmės priežastis (pvz., informacijos trūkumą, prieinamumą arba biurokratinę naštą, kurią reikia sumažinti); ragina Komisiją veikti greitai siekiant išspręsti problemą;

45.  ragina Komisiją užtikrinti, kad priemonė būtų labiau reklamuojama viešai ir apie ją būtų teikiama daugiau informacijos, taip pat apie tai, kaip pagal ją gauti finansavimą; be to, ragina supaprastinti procedūrą ir padaryti mikrofinansų priemonės tarpininkų ir EIF susitarimus lankstesnius ir lengviau suprantamus, kad smulkesni tarpininkai galėtų greičiau gauti prieigą prie rinkos;

46.  ragina Komisiją ir EIF įvertinti, kaip būtų galima geriau paskirstyti priemonės teikiamą naudą visuomenei, viršijant dabartinius mikrofinansų priemonės tarpininkams nustatytus reikalavimus;

47.  ragina Komisiją stiprinti mikrofinansų priemonės tarpininkų ir paramos gavėjų interesams atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimą ne tik produktų reklamavimo ar naujų klientų paieškos, bet ir kitose srityse;

48.  ragina valstybes nares plėtoti mikrofinansų sektorių, kad būtų užtikrinta jo plėtra, būtina siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir ragina pasinaudoti priemone, ieškant galimybių tarpininkams, kurie nėra bankai, patekti į mikrokreditų rinką nepriklausomai nuo partnerio banko;

49.  ragina Komisiją stiprinti dialogą su mikrofinansų rinkos veikėjais (mikrofinansų priemonės tarpininkais, bankais ir ne bankais, tinklais, pvz., Europos mikrofinansų tinklu), taip pat su šiuo metu neįtrauktais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant kurti produktus, kurie bus siūlomi pagal Sąjungos finansuojamas programas, ir užtikrinti jų prieinamumą bei naudojimosi jais galimybes;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas skirtingų valstybių narių mikrofinansų priemonės tarpininkams tarpusavyje keistis geriausios patirties pavyzdžiais;

51.  ragina Komisiją ir EIF užtikrinti, kad pagal EaSI MF /SE kryptį būtų toliau skatinama skleisti Europos mikrokreditų teikėjų gero elgesio kodeksą ir jį įtraukti į sutartis su mikrofinansų priemonės tarpininkais;

52.  mano, kad Komisijos ataskaita dėl Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo 2013 m. yra labai bendro pobūdžio ir joje trūksta išsamios informacijos apie priemonės įgyvendinimą;

53.  ragina Komisiją užtikrinti, kad priemonė ir EaSI priemonė ir toliau didintų ES pridėtinę vertę ir matomumą;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=7760
(2) http://bookshop.europa.eu/lt/study-on-imperfections-in-the-area-of-microfinance-and-options-how-to-address-them-through-an-eu-financial-instrument-pbKE0214424/?CatalogCategoryID=ZjsKABstHnIAAAEjH5EY4e5L
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 238.
(4) OL L 87, 2010 4 7, p. 1.
(5) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 85.
(6) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2015/547555/EPRS_IDA(2015)547555_EN.pdf
(7) Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo tarpinis vertinimas.
(8) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).


Naujoji BŽP: techninių priemonių ir daugiamečių planų struktūra
PDF 353kWORD 108k
2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Naujoji BŽP: techninių priemonių ir daugiamečių planų struktūra“ (2015/2092(INI))
P8_TA(2015)0447A8-0328/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 43 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį ir 9 bei 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0328/2015),

A.  kadangi žuvų išteklių tvarumas yra būtina žvejybos pramonės ateities sąlyga;

B.  kadangi nuo 2009 m. teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl techninių priemonių ir daugiamečių planų srityje padaryta pažanga labai nedidelė, viena vertus, iš dalies dėl to, kad svarstant Komisijos pasiūlymus dėl daugiamečių planų atsirado Sąjungos institucijų nesutarimų dėl jų atitinkamų galių sprendimų priėmimo procese pagal SESV 43 straipsnį, ir, kita vertus, iš dalies dėl to, kad kilo sunkumų suderinti teisės aktus dėl techninių priemonių su Lisabonos sutartimi;

C.  kadangi vienas iš bendros žuvininkystės politikos (BŽP, Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013) tikslų yra atkurti ir išlaikyti tokį žvejojamų žuvų rūšių populiacijų lygį, kuris galėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, laikantis ekosistema ir selektyvumu grindžiamo požiūrio; kadangi techninės priemonės ir daugiamečiai planai yra vienos pagrindinių priemonių šiems tikslams pasiekti;

D.  kadangi vieni iš pagrindinių 2013 m. BŽP reforma padarytų pakeitimų, be kita ko, yra įpareigojimas iškrauti laimikį ir regionalizavimas;

E.  kadangi dėl techninių priemonių sudėtingumo bei įvairovės ir dėl to, kad jos išsibarsčiusios per daugybę skirtingų reglamentų, žvejams sunku jas įgyvendinti ir todėl gali sumažėti žvejų pasitikėjimas;

F.  kadangi regionalizavimo principas apima patariamųjų tarybų konsultacijas, siekiant labiau įtraukti suinteresuotuosius subjektus į sprendimų priėmimo procesą ir geriau įvertinti galimą socialinį ir ekonominį sprendimų poveikį;

G.  kadangi techninių priemonių sudėtingumas ir jų įgyvendinimo sunkumai, taip pat BŽP apčiuopiamų rezultatų ir paskatų stoka prisidėjo prie to, kad žvejai pradėjo jomis nepasitikėti;

H.  kadangi techninių priemonių peržiūros, atliekamos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų ir ekosistema grindžiamo požiūrio, tikslas turėtų būti žuvininkystės ir jūros išteklių aplinkosauginio tvarumo gerinimas, suderinamas su šio sektoriaus socialiniu ir ekonominiu gyvybingumu;

I.  kadangi siekiant naujos BŽP tikslų reikia, be kita ko, naudoti selektyvesnius žvejybos įrankius ir metodus;

J.  kadangi teisės aktai dažnai sudaro kliūčių dabartinėms inovacijoms, kuriomis pagerinamas žvejybos įrankių selektyvumas;

K.  kadangi dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį iš esmės keičiasi žuvininkystės, o ypač priedugnio žuvų žvejybos, valdymo koncepcija ir dėl to keičiasi pagrindinių sričių, tokių kaip laimikio sudėtis ir tinklo akių dydis, techninės priemonės;

L.  kadangi reikia ypač atsižvelgti į smulkiosios žvejybos svarbą pakrančių bendruomenių tvarumui, ypač moterų ir vaikų vaidmeniui; kadangi BŽP užsimenama apie smulkiajai žvejybai Europoje taikytiną diferencijuotą tvarką;

M.  kadangi reikalinga bendra smulkiosios žvejybos sąvokos apibrėžtis, atsižvelgiant į vaidmenį, kuris jai tenka siekiant atkurti gerą jūrų būklę ir išsaugoti tradicinę ir aplinkos požiūriu tvarią veiklą ir verslą;

N.  kadangi, siekiant užtikrinti, kad ES būtų įgyvendinti BŽP tikslai, taip pat siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems operatoriams ir palengvinti techninių priemonių vykdymą ir kontrolę, būtina laikantis įprastos teisėkūros procedūros pagal Lisabonos sutartį priimti pagrindų reglamentą ir nustatyti bendrus pagrindinius principus, taikomus visiems jūrų baseinams;

O.  kadangi regioniniu lygmeniu priimamų priemonių ar tų priemonių, kurios yra dažnai keičiamos arba grindžiamos teisėkūros institucijų nustatytais standartais ir tikslais, atveju ne visada būtina laikytis įprastos teisėkūros procedūros, tačiau privaloma šios procedūros laikytis, kai priimamos visiems jūrų baseinams taikomos bendros taisyklės arba specialiame reglamente nustatomos priemonės arba priemonės, kurių nenumatoma keisti ateityje;

P.  kadangi regionalizavimu turi būti užtikrinta, kad techninės priemonės būtų pritaikytos prie konkrečių kiekvienos žvejybos rūšies ir kiekvieno baseino poreikių, užtikrinant lankstumą ir suteikiant galimybes greitai reaguoti į susidariusias ekstremalias situacijas; kadangi dėl regionalizavimo techninės priemonės turi pasidaryti paprastesnės ir lengviau suprantamos, įgyvendinamos ir vykdomos; kadangi regionų lygmeniu priimant technines priemones turėtų būti vadovaujamasi teisėkūros institucijų pagal reformuotą BŽP sutartu modeliu;

Q.  kadangi regionalizavimas gali padėti supaprastinti taisykles ir padaryti jas lengviau suprantamas, o tam labai pritartų žuvininkystės sektoriaus atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai, ypač jei jie būtų įtraukti į šių taisyklių priėmimo procesą;

R.  kadangi regionalizavimas neturi tapti nauju nacionalizavimu, nes tai yra nesuderinama su BŽP, kurios klausimu ES turi išimtinę kompetenciją, atsižvelgiant į bendrai naudojamų išteklių pobūdį;

S.  kadangi priimant technines priemones regioniniu lygmeniu turėtų būti vadovaujamasi modeliu, dėl kurio susitarė teisėkūros institucijos pagal naująją BŽP, t. y. Komisija, remdamasi bendromis atitinkamų valstybių narių rekomendacijomis arba, jei atitinkamos valstybės narės per nustatytą laiką nepateikia bendros rekomendacijos, savo iniciatyva, turėtų priimti deleguotuosius aktus, atitinkančius teisėkūros institucijų nustatytus standartus ir tikslus; kadangi pagal Lisabonos sutarties nuostatas Parlamentas vis dėlto išlaiko teisę prieštarauti dėl bet kokio deleguotojo akto;

T.  kadangi techninių priemonių sistemos persvarstymas turėtų suteikti galimybę toliau svarstyti regionalizavimo klausimą ir ieškoti alternatyvų deleguotiesiems aktams;

U.  kadangi tam tikri pasiūlymai dėl specialiųjų reglamentų, kuriuose nurodomos techninės priemonės (dreifuojantys tinklai, atsitiktinis banginių šeimos gyvūnų sugavimas ar giliavandenių žuvų žvejyba), sukėlė daug ginčų; kadangi kai kurie pasiūlymai, pvz., dėl giliavandenių žuvų žvejybos šiaurės rytų Atlante, blokuojami daugiau nei trejus metus; kadangi žvejybos dreifuojančiaisiais tinklais nuostatų svarstymas taip pat įstrigęs aklavietėje; kadangi kai kurias specialiąsias nuostatas, susijusias su techninėmis priemonėmis, atmetė regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO);

V.  kadangi nustatant technines priemones reikėtų atsižvelgti į neteisėtos žvejybos reiškinį, nes joje dažnai neteisėtai naudojami žvejybos įrankiai, ir pasiūlyti veiksmingą neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos problemos sprendimą;

W.  kadangi kiekviename ES žvejybos baseine taikytinos techninės priemonės ne visais atvejais yra pritaikytos prie novatoriškos veiklos ir įvairių rūšių vietos žuvininkystės poreikių; kadangi, atsižvelgiant į tai, žvejams reikia techninių priemonių rinkinio, kuris būtų pagrįstas regioniniu požiūriu ir atitiktų skirtingas kiekvieno jūros baseino sąlygas; kadangi tvarus žuvų išteklių valdymas yra itin svarbus ir šiuo požiūriu labai svarbu supaprastinti teisės aktus ir pritaikyti juos prie realių vietos sąlygų; kadangi taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad žvejybos baseinais dalijamasi su trečiosiomis šalimis, kuriose išsaugojimo taisyklės labai skiriasi nuo Europos Sąjungos taisyklių;

X.  kadangi nepaprastai svarbu užtikrinti, kad valstybės narės nustatytų būtinas priemones ir bendradarbiautų siekdamos Europos vandenyse ir ypač Viduržemio jūroje nustatyti NNN žvejyba besiverčiančius gyventojus, ir taip užtikrinti, kad jiems būtų paskirtos numatytos baudos, o kontrolė laivuose ir krante būtų sugriežtinta;

Y.  kadangi 2002–2009 m. priimtų daugiamečių planų efektyvumas buvo nevienodas; kadangi nauji daugiamečiai planai turi būti priimti pagal naujas BŽP taisykles;

Z.  kadangi per derybas su trečiosiomis šalimis turi būti dedamos pastangos užtikrinti tvarumą;

AA.  kadangi pagal BŽP reformą pradėtas taikyti įpareigojimas iškrauti visą laimikį ir numatytos lankstumo galimybės, išimtys ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinė parama;

AB.  kadangi tikėtina, jog mišriosios žvejybos, kurioje susiduriama su žvejybą stabdančių žuvų rūšimis, atveju kils sunkumų įgyvendinti draudimą išmesti žuvis į jūrą;

AC.  kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamentas tapo vienu iš teisės aktų leidėjų žuvininkystės srityje, išskyrus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas;

AD.  kadangi nuo 2009 m. dėl to, kad Taryba blokuoja pasiūlymus, nebuvo priimtas nė vienas daugiametis planas;

AE.  kadangi tarpinstitucinėje specialios paskirties darbo grupėje daugiamečių planų klausimais teisėkūros institucijos pripažino, kad svarbu dirbti išvien, kad būtų rastas pragmatiškas būdas žengti į priekį sprendžiant daugiamečių planų klausimą, net jei laikomasi skirtingų nuomonių dėl teisinės sistemos nuostatų interpretacijos;

AF.  kadangi daugiamečiai planai turėtų būti patikimos ir ilgalaikės žuvininkystės valdymo sistemos pagrindas ir jie turėtų būti paremti patikimiausiomis ir naujausiomis mokslinėmis ir socialinėmis bei ekonominėmis išvadomis, jie turėtų būti pakankamai lankstūs, kad juos būtų galima pritaikyti prie išteklių pokyčių ir kasmetinių sprendimų dėl žvejybos galimybių skyrimo;

AG.  kadangi nustatyti bendri būsimų daugiamečių planų elementai yra didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio riba ir įgyvendinimo terminas, atsargumo principu pagrįstas apsaugos priemonių taikymo mechanizmas, minimali tikslinė biomasė, prisitaikymo prie nenumatytų patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų pokyčių mechanizmas ir peržiūros nuostata;

AH.  kadangi į daugiamečius planus turi būti įtrauktas bendras tikslas, kurį įmanoma įgyvendinti administraciniu ir moksliniu požiūriu; kadangi į planus, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų būti įtraukti ilgalaikiai pastovūs laimikiai, kurie turi atsispindėti kasmetiniuose Tarybos sprendimuose dėl žvejybos galimybių; kadangi šiais kasmetiniais sprendimais turėtų būti tik paskiriamos žvejybos galimybės;

AI.  kadangi 2014 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimu bylose C-103/12 Parlamentas prieš Tarybą ir C-165/12 Komisija prieš Tarybą dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo žvejybos laivams, plaukiojantiems su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava, Prancūzijos Gvianos išskirtinėje ekonominėje zonoje sukurtas precedentas, išaiškinantis SESV 43 straipsnyje nurodytų skirtingų dviejų teisinių pagrindų turinį ir taikymo ribas; kadangi 43 straipsnio 3 dalis gali būti teisinis pagrindas tik žvejybos galimybėms skirti pagal BLSK ir kvotų reglamentus;

AJ.  kadangi 2015 m. gruodžio 1 d. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą sujungtose bylose C-124/13 ir C-125/13 (Parlamentas ir Komisija prieš Tarybą) dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 1243/2012, keičiančio menkių išteklių daugiametį planą. Šioje byloje Teismas patvirtino, o Parlamentas teigė tą patį, kad, atsižvelgiant į reglamento tikslą ir turinį, jis turėjo būti priimtas pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį laikantis įprastos teisėkūros procedūros, kurioje kaip vienas iš teisės aktų leidėjų dalyvauja Parlamentas, nes reglamente pateikiami politiniai sprendimai, turintys poveikį daugiamečiam planui, todėl jie būtini siekiant BŽP tikslų;

AK.  kadangi, nepriėmus daugiamečių planų, mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai žuvų dydžiai gali būti pakeisti pagal Komisijos deleguotaisiais aktais, priimamais dėl atitinkamų valstybių narių rekomendacijų arba, jeigu atitinkamos valstybės narės per nustatytą laiką bendros rekomendacijos nepateikia, Komisijos iniciatyva, nustatytus išmetimo į jūrą planus; kadangi Parlamentas pabrėžia, kad priimant sprendimus dėl mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių labai svarbu tiek apsaugoti jauniklius, tiek laikytis mokslinių rekomendacijų;

AL.  kadangi išmetimo į jūrą planai bus labai svarbūs, nes dėl mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių dydžių pakeitimų gali pasikeisti žvejybos metodai – atitinkamai ir mirtingumas dėl žvejybos, ir neršiančių žuvų biomasės dydis, o šie du dydžiai yra kiekybiniai daugiamečių planų tikslai; kadangi deleguotaisiais aktais pakeitus mažiausius dydžius būtų iš išorės pakeisti pagrindiniai daugiamečių planų parametrai;

AM.  kadangi teisėkūros institucijos numatė, kad šie deleguotieji aktai yra laikinos priemonės, taikomos jokiu būdu ne ilgiau kaip trejus metus;

AN.  kadangi skirtinguose plotuose tos pačios rūšies mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai gali būti skirtingi atsižvelgiant į specifines žuvų rūšių ir žvejybos charakteristikas; kadangi, siekiant palengvinti kontrolę, visada, kai tai įmanoma, pageidautina, kad būtų nustatyti visiems plotams taikomi horizontalūs sprendimai;

1.  mano, jog, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti BŽP tikslai, būsimos techninės priemonės turėtų būti supaprastintos, kad būtų panaikinti bet kokie prieštaravimai ir (arba) dubliavimasis, jos turėtų būti integruotos į aiškios struktūros teisinę sistemą ir pagrįstos patikimais recenzuotais moksliniais duomenimis;

2.  mano, kad būtina parengti išsamų sąrašą, kuriame būtų apžvelgiamos visos šiuo metu galiojančios techninės priemonės, siekiant susidaryti geresnį vaizdą, ką būtų galima supaprastinti arba išbraukti, svarstant būsimas technines priemones;

3.  laikosi nuomonės, kad būtina persvarstyti technines priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti BŽP tikslus, pagerinti selektyvumą, kuo labiau sumažinti į jūrą išmetamus kiekius ir kuo labiau sumažinti žvejybos poveikį aplinkai, supaprastinti dabartines taisykles ir išplėsti mokslinį pagrindą;

4.  mano, kad techninės priemonės turėtų būti priimamos atsižvelgiant į kiekvieno žvejybos ploto ir kiekvieno regiono ypatumus, nes taip būtų galima užtikrinti, kad atitinkamas sektorius jų labiau laikytųsi;

5.  tvirtina, kad techninių priemonių supaprastinimas ir regionalizavimas visada turėtų atitikti tikrą techninių priemonių reglamento tikslą, susijusį su nepageidaujamos priegaudos ir poveikio jūrų aplinkai sumažinimu;

6.  mano, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti BŽP taisykles ir siekiant, kad žuvininkystės sektoriui ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams BŽP taisyklės būtų priimtinesnės ir būtų užtikrintas jų laikymasis, būtina žvejus labiau įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, ypač į patariamųjų tarybų veiklą, ir jiems suteikti paskatų, pvz., paramą iš EJRŽF ir kitų priemonių inovacijoms, mokymams, įrangai ir selektyvesnių žvejybos įrankių naudojimui;

7.  mano, kad nauja teisės aktų sistema sudarys palankias sąlygas plačiau naudoti novatoriškus žvejybos įrankius, kurie, remiantis moksliniais įrodymais, padidina selektyvumą ir daro mažesnį poveikį aplinkai;

8.  mano, kad reikėtų skatinti inovacijas ir mokslinius tyrimus, siekiant užtikrinti, kad BŽP būtų tinkamai įgyvendinama, visų pirma kalbant apie į jūrą išmetamų žuvų iškrovimą, kad būtų didinamas selektyvumas ir modernizuojami žvejybos ir kontrolės metodai;

9.  mano, kad tvarus novatoriškų žvejybos įrankių, kurių didesnį selektyvumą patvirtino nepriklausomi moksliniai tyrimai, naudojimas turėtų būti leidžiamas be draudimų ir nereikalingų kiekybinių apribojimų, reglamentuojamas teisės aktais ir, jei reikia tolesnių tyrimų, finansiškai remiamas;

10.  mano, kad tais atvejais, kai priimamos visiems jūrų baseinams taikomos bendros taisyklės, įskaitant techninių priemonių standartų ir tikslų nustatymą, taip pat įskaitant specialiuosiuose reglamentuose nustatytas technines priemones ir priemones, kurių nenumatoma keisti ateityje, būtina laikytis įprastos teisėkūros procedūros, ir laikosi nuomonės, kad regioniniu lygmeniu priimamų priemonių ar tų priemonių, kurios yra dažnai keičiamos, atveju šios procedūros laikytis ne visada būtina; mano, kad šios priemonės turėtų būti reguliariai įvertinamos, siekiant užtikrinti, kad jos išliktų aktualios; mano, kad pagrįstas deleguotųjų aktų naudojimas gali padėti patenkinti lankstumo ir aktualumo užtikrinimo poreikius; vis dėlto primena, kad pagal Sutarties nuostatas Parlamentas išlaiko teisę prieštarauti dėl bet kurio deleguotojo akto;

11.  rekomenduoja apibrėžti aiškią, bendro pobūdžio Europos techninių priemonių sistemą, nustatant nedaug pagrindinių horizontaliųjų principų: mano, kad visos taisyklės, kurios nėra taikomos didžiajai daliai Europos vandenų, neturėtų būti įtrauktos į šią bendrą sistemą, bet turėtų būti nustatomos laikantis regionalizavimo principo;

12.  mano, kad bet kuri regioniniu lygmeniu priimta priemonė turėtų atitikti techninių priemonių pagrindų reglamentą ir derėti su BŽP ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB tikslais;

13.  mano, kad su techninėmis priemonėmis susijusios taisyklės turėtų būti nustatomos tinkamai naudojantis regionalizavimo procesu ir grindžiamos bendrais centralizuotais principais ir apibrėžtimis, be kita ko, bendrais visoje ES taikytinais tikslais ir standartais, įskaitant draudžiamų žvejoti rūšių ir žvejybos įrankių sąrašą, specialių taisyklių, taikomų didesniems jūrų baseinams, rinkinį ir tam tikrus specialiuosius techninius reglamentus – visos šios priemonės turėtų būti priimamos laikantis įprastos teisėkūros procedūros; pažymi, kad regionalizavimo principas turėtų būti taikomas regioniniu lygmeniu taikytinoms taisyklėms ir taisyklėms, kurios gali būti dažnai keičiamos ir turėtų būti reguliariai iš naujo įvertinamos;

14.  pabrėžia, kad svarbu, jog naujoji techninių priemonių sistema būtų aiškiai suformuluota, o tam reikės įdėti daug aiškinimo pastangų; atitinkamai prašo, kad būtų iš anksto panaikinti esami techninių priemonių reglamentai, visų pirma Tarybos reglamentai (EB) Nr. 850/98 ir (EB) Nr. 1967/2006, siekiant išvengti daugybės reglamentų atsiradimo;

15.  primena, kad deleguotųjų aktų atveju, laikydamosi pagrindinio reglamento 18 straipsnio, valstybės narės gali per reglamente dėl techninių priemonių nustatytą laikotarpį pateikti rekomendacijų Komisijai, o Komisija, kol nesibaigė tas laikotarpis, negalės priimti jokio akto;

16.  mano, kad reikia įvertinti specialiųjų reglamentų, paremtų techninėmis priemonėmis, tinkamumą, efektyvumą ir socialines bei ekonomines pasekmes ES laivynams ir vietos bendruomenėms, laikantis BŽP ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslų;

17.  mano, kad techninės priemonės turėtų apimti konkrečias nuostatas dėl tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo siekiant apsaugoti pažeidžiamas jūrų buveines ir rūšis;

18.  mano, jog techninės priemonės turėtų padėti užtikrinti, kad nebūtų naudojami žalingi ir neselektyvūs žvejybos įrankiai ir kad apskritai būtų uždrausta naudoti sprogstamąsias ir nuodingąsias medžiagas;

19.  mano, kad būtina skubiai nustatyti nuoseklų techninių priemonių, taikomų kiekvienam pagrindinių baseinų, rinkinį, atsižvelgiant į kiekvieno baseino ypatumus, jeigu Sąjungos sprendimai gali daryti didelį poveikį žuvų išteklių atkūrimui ir ekosistemų apsaugai bei žuvų išteklių, kuriais yra dalijamasi, tvariam valdymui;

20.  mano, kad nepaisant įpareigojimo iškrauti laimikį, įsigaliojusio nuo 2015 m. sausio 1 d. ir iki 2019 m. palaipsniui pritaikytino visų rūšių žuvims, nuostatos dėl techninių priemonių turi būti pakankamai lanksčios, kad būtų galimos savalaikės korekcijos, siekiant užtikrinti pažangą žuvininkystės srityje ir suteikti žuvininkystės sektoriui daugiau galimybių įdiegti inovacijas, susijusias su selektyviais žvejybos būdais;

21.  mano, kad įpareigojimas iškrauti visą laimikį yra esminis žvejybos taisyklių pakeitimas, vadinasi, reikia suderinti technines priemones, kad būtų galima įgyvendinti selektyvesnės žvejybos metodus ir ją palengvinti; tam pasiekti siūlo šias tris priemones:

   iš esmės pakeisti arba netgi panaikinti laimikio sudėtį reglamentuojančias taisykles,
   suteikti daugiau lankstumo galimybių, susijusių su tinklo akių dydžiu,
   leisti laive laikyti kelių tipų įrankius;

22.  atkreipia dėmesį į sunkumus, kurių kyla dėl to, kad drauge galioja Tarybos reglamente (EB) Nr. 2406/96 nustatyti prekybos standartai ir mažiausi sugaunamų žuvų dydžiai; prašo, kad naujame techninių priemonių pagrindų reglamente šie reikalavimai būtų suvienodinti;

23.  mano, kad persvarstant technines priemones reikėtų atsižvelgti į jų poveikį biologinių išteklių išsaugojimui, jūrų aplinkai, žvejybos sąnaudoms ir efektyvumui socialiniais ir užimtumo aspektais;

24.  mano, kad išsaugojimo tikslo, kurio siekiama techninių priemonių pagrindų reglamentu, galėtų būti veiksmingiau siekiama veiksmais, kuriais, gamintojų organizacijoms padedant, būtų gerinamas pasiūlos ir paklausos valdymas;

25.  mano, kad valstybių narių ir regionų vidaus vandenyse vykdoma atsitiktinė smulkioji žvejyba neturi būti įtraukiama į BLSK;

26.  mano, kad daugiamečiams planams tenka itin svarbus vaidmuo siekiant išsaugoti žuvininkystės išteklius pagal BŽP ir kad jie yra tinkamiausias būdas priimti ir įgyvendinti specialias įvairių rūšių žvejybos technines priemones;

27.  mano, kad teisėkūros institucijos turi toliau stengtis pasiekti susitarimus dėl daugiamečių planų atsižvelgdamos į institucijų kompetencijas pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir remdamosi atitinkama Teisingumo Teismo praktika;

28.  mano, kad daugiamečiai planai turėtų būti patikima ir ilgalaikė žvejybos valdymo sistema, grindžiama patikimiausiomis ir naujausiomis turimomis specialistų patvirtintomis mokslinėmis ir socialinėmis bei ekonominėmis išvadomis, kad jie turėtų būti koreguojami atsižvelgiant į išteklių pokyčius ir būti pakankamai lankstūs, kad Taryba galėtų priimti kasmetinius sprendimus dėl žvejybos galimybių; pažymi, kad šiais kasmetiniais sprendimais neturėtų būti pažeidžiama jų griežtai apribota žvejybos galimybių skyrimo paskirtis ir kad juos priimant, kiek įmanoma, turėtų būti vengiama didelių šių galimybių svyravimų;

29.  pabrėžia, kad būtina pažanga siekiant priimti būsimus daugiamečius planus, siekiant atkurti ir palaikyti tokio lygio, kuris galėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, žuvų išteklius, įskaitant jų įgyvendinimo kalendorių, išteklių išsaugojimą užtikrinantį apsaugos priemonių taikymo mechanizmą, prisitaikymo prie mokslinių rekomendacijų pokyčių mechanizmą ir peržiūros nuostatą;

30.  mano, kad, siekiant išvengti problemų, susijusių su įpareigojimu iškrauti visą laimikį mišrios žvejybos atveju, būtina didinti selektyvumą ir mažinti nepageidaujamą priegaudą; mano, kad pageidautina rasti būdų, kaip būtų galima pasinaudoti galimybe priimti lankstumo priemones ir panaudoti mokslininkų nustatytus mirtingumo dėl žvejybos intervalus nustatant BLSK;

31.  dar kartą patvirtina, kad reikia, pasinaudojant patariamosiomis tarybomis, gerinti suinteresuotų subjektų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinat daugiamečius planus ir priimant visus su regionalizavimu susijusius sprendimus;

32.  mano, kad Parlamentas turėtų itin atidžiai išnagrinėti deleguotuosius aktus, susijusius su išmetimo į jūrą planais, ir pasilikti teisę prieštarauti, jei mano, kad tai būtina;

33.  mano, kad laikinas deleguotųjų aktų, susijusių su išmetimo į jūrą planais, įskaitant mažiausių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių keitimą, galiojimo laikotarpis jokiais atvejais neturėtų būti ilgesnis nei treji metai ir kad jie turėtų būti, jei tikslinga, pakeisti daugiamečiais planais, ir mano, kad dėl to daugiamečius planus reikėtų priimti kuo greičiau;

34.  laikosi nuomonės, kad pagal regionalizavimo tvarką priimant sprendimus dėl kiekvienos rūšies mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių turėtų būti remiamasi mokslinėmis rekomendacijomis; pabrėžia, kad būtina vengti prekybos pažeidimų ar sukčiavimo atvejų, kurie galėtų pakenkti vidaus rinkos veikimui;

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

Teisinis pranešimas