Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2015 m. gruodžio 16 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Finansinio reglamento taikymo taisyklės
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui: pavyzdinis finansinis reglamentas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms
 Europos bankininkystės institucijos (EBI) pirmininko kadencijos pratęsimas
 Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) pirmininko kadencijos pratęsimas
 Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) pirmininko kadencijos pratęsimas
 Bosnijos ir Hercegovinos bei Europolo operatyvinis ir strateginis bendradarbiavimas *
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Airijos paraiška – „EGF/2015/006 IE/PWA International“
 Invazinių svetimų rūšių sąrašas
 Produktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25
 Pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimas
 ES ir Kinijos santykiai
 Pasiruošimas pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais. Humanitarinės pagalbos teikimo sunkumai ir galimybės
 Tvarios Europos netauriųjų metalų pramonės plėtra
 Padėtis Vengrijoje. Tolesni veiksmai, susiję su 2015 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija

Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Finansinio reglamento taikymo taisyklės
PDF 249kWORD 67k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2015 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (C(2015)07555 – 2015/2939(DEA))
P8_TA(2015)0448B8-1336/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2015)07555),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. lapkričio 12 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto 2015 m. lapkričio 27 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių(1), ypač į jo 210 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2015/1929, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(2),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2015 m. gruodžio 15 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi dėl Direktyvų 2014/23/ES(3) ir 2014/24/ES(4), kurias valstybės narės į nacionalinę teisę turi perkelti iki 2016 m. balandžio 18 d., būtina pakeisti ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taikymo taisyklių nuostatas dėl ES institucijų viešųjų pirkimų taisyklių ir sutarčių, sudarytų jų pačių sąskaita;

B.  kadangi Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 2015 m. spalio 28 d. buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2015/1929, kuriuo jis buvo suderintas su minėtomis direktyvomis ir kuris įsigaliojo 2015 m. spalio 30 d.;

C.  kadangi 2015 m. spalio 30 d. Komisija priėmė deleguotąjį reglamentą (C(2015)07555) siekdama užtikrinti, kad atitinkamas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 atnaujinimas galėtų būti taikomas nuo finansinių metų pradžios, užtikrinant aiškiai apibrėžtą perėjimą prie naujų ES viešųjų pirkimų ir koncesijos sutarčių taisyklių;

D.  kadangi pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tokį deleguotąjį aktą, 210 straipsnį deleguotasis reglamentas (C(2015)07555) iš esmės gali įsigalioti tik pasibaigus Parlamento ir Tarybos tikrinimo laikotarpiui, kuris tęsiasi du mėnesius nuo pranešimo dienos, t. y. iki 2015 m. gruodžio 30 d., ir gali būti pratęstas dar dviem mėnesiais;

E.  kadangi vis dėlto Komisija 2015 m. lapkričio 12 d. paprašė Parlamento, jei jis neketina pareikšti prieštaravimo deleguotajam aktui, pranešti apie tai Komisijai vėliausiai 2015 m. gruodžio 21 d., nes norint užtikrinti, kad jis būtų laiku iki 2015 m. gruodžio 31 d. paskelbtas Oficialiajame leidinyje ir, kaip numatyta, būtų užtikrintas deleguotojo akto įsigaliojimas 2016 m. sausio 1 d., jis turėtų būti perduotas Leidinių biurui iki 2015 m. gruodžio 21 d.;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 286, 2015 10 30, p. 1.
(3) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
(4) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).


Neprieštaravimas deleguotajam aktui: pavyzdinis finansinis reglamentas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms
PDF 251kWORD 68k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2015 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotajam reglamentui (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje (C(2015)07554 – 2015/2940(DEA))
P8_TA(2015)0449B8-1337/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2015)07554),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. lapkričio 12 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komiteto 2015 m. lapkričio 27 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 210 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2015/1929, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(2),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto rekomendaciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2015 m. gruodžio 15 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi bendrame Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškime dėl bendrosioms įmonėms taikomo atskiro biudžeto įvykdymo patvirtinimo pagal Finansinio reglamento 209 straipsnį(3) trys institucijos visų pirma pareiškė, kad atlikdamos „būsimą Finansinio reglamento peržiūrą ketina pasiūlyti atitinkamus Finansinio reglamento 209 straipsnio ir 60 straipsnio 7 dalies patikslinimus“;

B.  kadangi Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 2015 m. spalio 28 d. buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 2015/1929, kuris, siekiant papildomai jį suderinti su direktyvomis Nr. 2014/23/EU(4) ir 2014/24/EU(5) ir sustiprinti ES biudžeto apsaugos sistemą, iš dalies pakeitė jo 209 ir 60 straipsnius, suderindamas įstaigų, veikiančių pagal finansinio reglamento 209 straipsnį, biudžeto įvykdymo patvirtinimo, išorinio audito ir metinių ataskaitų taisykles su įmonių, veikiančių pagal 208 straipsnį, taisyklėmis;

C.  kadangi 2015 m. spalio 30 d. Komisija priėmė deleguotąjį reglamentą (C(2015)07554), kuriuo atnaujinamas deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje (suderinant jį su atitinkamomis deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013, taikomo įstaigoms, nurodytoms finansinio reglamento 208 straipsnyje, nuostatomis), siekdama, kad jis būtų taikomas nuo finansinių metų pradžios, užtikrinant aiškiai apibrėžtą perėjimą prie naujų taisyklių;

D.  kadangi pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tokį deleguotąjį aktą, 210 straipsnį deleguotasis reglamentas (C(2015)07554) iš esmės gali įsigalioti tik pasibaigus Parlamento ir Tarybos tikrinimo laikotarpiui, kuris tęsiasi du mėnesius nuo pranešimo dienos, t. y. iki 2015 m. gruodžio 30 d., ir gali būti pratęstas dar dviem mėnesiais;

E.  kadangi vis dėlto Komisija 2015 m. lapkričio 12 d. paprašė Parlamento, jei jis neketina pareikšti prieštaravimo deleguotajam aktui, pranešti apie tai Komisijai vėliausiai 2015 m. gruodžio 21 d., nes norint užtikrinti, kad jis būtų laiku iki 2015 m. gruodžio 31 d. paskelbtas Oficialiajame leidinyje ir, kaip numatyta, būtų užtikrintas deleguotojo akto įsigaliojimas 2016 m. sausio 1 d., jis turėtų būti perduotas Leidinių biurui iki 2015 m. gruodžio 21 d.;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 286, 2015 10 30, p. 1.
(3) OL L 163, 2014 5 29, p. 21.
(4) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
(5) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).


Europos bankininkystės institucijos (EBI) pirmininko kadencijos pratęsimas
PDF 239kWORD 63k
2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos bankininkystės institucijos (EBI) pirmininko kadencijos pratęsimo (C8-0313/2015 – 2015/0903(NLE))
P8_TA(2015)0450A8-0347/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 8 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) Priežiūros tarybos pasiūlymą pratęsti EBI pirmininko kadenciją dar penkeriems metams (C8-0313/2015),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB(1), 48 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0347/2015),

A.  kadangi pirmą EBI pirmininką EBI Priežiūros taryba paskyrė 2011 m., surengus atviros atrankos procedūrą, penkerių metų kadencijai, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 48 straipsnio 2 dalies nuostatų;

B.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad EBI Priežiūros taryba, atsižvelgdama į toje nuostatoje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti EBI pirmininko kadenciją, jeigu tam pritaria Europos Parlamentas;

C.  kadangi 2015 m. rugsėjo 8 d. EBI Priežiūros taryba pateikė pasiūlymą pratęsti dabartinio EBI pirmininko Andreos Enrios kadenciją dar penkeriems metams ir atitinkamai apie tai pranešė Europos Parlamentui;

D.  kadangi 2015 m. lapkričio 17 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su dabartiniu EBI pirmininku Andrea Enria, per kurį pirmininkas pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komitetų narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria pasiūlymui pratęsti EBI pirmininko Andreos Enrios kadenciją dar penkeriems metams;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, EBI ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.


Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) pirmininko kadencijos pratęsimas
PDF 244kWORD 63k
2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) pirmininko kadencijos pratęsimo (C8-0314/2015 – 2015/0904(NLE))
P8_TA(2015)0451A8-0348/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 30 d. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) Priežiūros tarybos pasiūlymą pratęsti EIOPA pirmininko kadenciją dar penkeriems metams (C8-0314/2015),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas Nr. 2009/79/EB, 48 straipsnio 4 dalį(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0348/2015),

A.  kadangi pirmą EIOPA pirmininką EIOPA Priežiūros taryba paskyrė 2011 m., surengus atviros atrankos procedūrą, penkerių metų kadencijai, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 48 straipsnio 2 dalies nuostatų;

B.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad EIOPA Priežiūros taryba, atsižvelgdama į toje nuostatoje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti EIOPA pirmininko kadenciją, jeigu tam pritaria Europos Parlamentas;

C.  kadangi 2015 m. rugsėjo 30 d. EIOPA Priežiūros taryba pateikė pasiūlymą pratęsti dabartinio EIOPA pirmininko Gabrielio Bernardino kadenciją dar penkeriems metams ir atitinkamai apie tai pranešė Europos Parlamentui;

D.  kadangi 2015 m. lapkričio 17 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su dabartiniu EIOPA pirmininku Gabrieliu Bernardino, per kurį pirmininkas pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komitetų narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria pasiūlymui pratęsti EIOPA pirmininko Gabrielio Bernardino kadenciją dar penkeriems metams;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, EIOPA ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.


Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) pirmininko kadencijos pratęsimas
PDF 240kWORD 63k
2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) pirmininko kadencijos pratęsimo (C8-0315/2015 – 2015/0905(NLE))
P8_TA(2015)0452A8-0346/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 24 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) Priežiūros tarybos pasiūlymą pratęsti ESMA pirmininko kadenciją dar penkeriems metams (C8-0315/2015),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0346/2015),

A.  kadangi pirmą ESMA pirmininką ESMA Priežiūros taryba paskyrė 2011 m., surengus atviros atrankos procedūrą, penkerių metų kadencijai, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 48 straipsnio 2 dalies nuostatų;

B.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ESMA Priežiūros taryba, atsižvelgdama į toje nuostatoje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti ESMA pirmininko kadenciją, jeigu tam pritaria Europos Parlamentas;

C.  kadangi 2015 m. rugsėjo 24 d. ESMA Priežiūros taryba pateikė pasiūlymą pratęsti dabartinio ESMA pirmininko Steveno Maijooro kadenciją dar penkeriems metams ir atitinkamai apie tai pranešė Europos Parlamentui;

D.  kadangi 2015 m. lapkričio 17 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su dabartiniu ESMA pirmininku Stevenu Maijooru, per kurį pirmininkas pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komitetų narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria pasiūlymui pratęsti ESMA pirmininko Steveno Maijooro kadenciją dar penkeriems metams;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, ESMA ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.


Bosnijos ir Hercegovinos bei Europolo operatyvinis ir strateginis bendradarbiavimas *
PDF 245kWORD 63k
2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama tam, kad Europos policijos biuras (Europolas) sudarytų Bosnijos ir Hercegovinos ir Europolo operatyvinio ir strateginio bendradarbiavimo susitarimą, projekto (10509/2015 – C8-0276/2015 – 2015/0808(CNS))
P8_TA(2015)0453A8-0352/2015

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (10509/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0276/2015),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo(1), ypač į jo 23 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/934/TVR dėl įgyvendinimo taisyklių, reglamentuojančių Europolo santykius su partneriais, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, priėmimo(2), visų pirma į jo 5 ir 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/935/TVR, kuriuo nustatomas trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašas(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0352/2015),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  ragina Komisiją, įsigaliojus naujam reglamentui dėl Europolo (2013/0091(COD)), įvertinti bendradarbiavimo susitarimo nuostatas, visų pirma nuostatas, susijusias su duomenų apsauga; ragina Komisiją pranešti Parlamentui ir Tarybai šio vertinimo rezultatus ir prireikus pateikti rekomendaciją dėl leidimo pradėti tarptautines naujas derybas dėl šio susitarimo;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir Europolui.

(1) OL L 121, 2009 5 15, p. 37.
(2) OL L 325, 2009 12 11, p. 6.
(3) OL L 325, 2009 12 11, p. 12.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Airijos paraiška – „EGF/2015/006 IE/PWA International“
PDF 352kWORD 86k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Airijos paraiška – „EGF/2015/006 IE/PWA International“) (COM(2015)0555 – C8-0329/2015 – 2015/2295(BUD))
P8_TA(2015)0454A8-0363/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0555 – C8-0329/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 13 punkte,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0363/2015),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems grįžti į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi priimtasis EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl pradėti taikyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų išlaidų pagal siūlomas priemones, padidinti EGF paraiškų nagrinėjimo Komisijoje, Parlamente ir Taryboje veiksmingumą sutrumpinant jų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Airija pateikė paraišką „EGF/2015/006 IE/PWA International“ dėl finansinės EGF paramos po to, kai iš bendrovės „PWA International Ltd (PWAI)“, veikiančios NACE 2 red. 33 skyriuje nurodytame ekonominės veiklos sektoriuje (Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas)(4) (NUTS 2 lygio pietų ir rytų Airijos regionas), buvo atleisti 108 darbuotojai, ir kadangi priemonėmis turėtų pasinaudoti visi atleisti darbuotojai;

E.  kadangi paraiška neatitinka EGF reglamente nustatytų tinkamumo kriterijų dėl atleistų darbuotojų skaičiaus ir pateikta remiantis šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais intervencijos kriterijais, pagal kuriuos išskirtinėmis aplinkybėmis leidžiama taikyti išimtis;

1.  pritaria Komisijai, kad, remiantis Airijos pateiktais argumentais, aplinkybės gali būti laikomos „išskirtinėmis“, taigi Airija turi teisę gauti finansinę 442 293 EUR paramą pagal tą reglamentą;

2.  pažymi, kad Airijos valdžios institucijos paraišką dėl EGF finansinės paramos pateikė 2015 m. birželio 19 d. ir kad 2015 m. lapkričio 6 d. Komisija baigė jos vertinimą; palankiai vertina tai, kad paraiška buvo įvertinta greičiau nei per penkių mėnesių laikotarpį;

3.  pažymi, kad bendrovė „PWAI“ įsteigta 1989 m. Ratkule (Dublino grafystė) kaip bendroji „United Technologies Corporation“ ir „Lufthansa Technik Airmotive Ireland“ įmonė;

4.  pažymi, kad Airija praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje specializavosi remonto, priežiūros ir kapitalinio remonto (RPKR) sektoriuje ir tuo metu tai buvo naudinga veikla, tačiau dėl naujos tendencijos perkelti minėtą veiklą arčiau pasaulinės aviacijos plėtros centrų, t. y. į Aziją, ir dėl neigiamo pasaulinių prekybos susitarimų poveikio, tokia veikla tapo itin pažeidžiama; mano, kad tai, jog Airija yra pateikusi dvi kitas „mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo“ sektoriaus EGF paraiškas(5), rodo, kad šis sektorius tikrai pažeidžiamas; taip pat pažymi, kad RPKR sektoriaus veikla labai nukentėjo Europoje, ypač Airijoje, po to, kai 2009 m. buvo uždaryta įmonė „SR Technics“, 2014 m. – įmonė „Lufthansa Technik Airmotive Ireland“ ir prarasta maždaug 1 520 darbo vietų;

5.  pažymi, kad nors pietų Dubline nedarbo lygis (11,61 proc.) tik truputį didesnis nei nacionalinis nedarbo lygio vidurkis (10,83 proc.), šie skaičiai nerodo, kad toje vietovėje gyvena nemažai asmenų, neturinčių palankių sąlygų, ir kad įmonės „PWAI“ uždarymas turi labai didelę įtaką nedarbui ir vietos, regiono ir nacionalinei ekonomikai, kadangi tos vietovės padėtis ir anksčiau buvo sunki, o padėtį taip pat pablogino papildomas bendras trijų RPKR sektoriaus įmonių uždarymo per trumpą laikotarpį poveikis;

6.  pritaria, kad atsižvelgiant į anksčiau buvusią sunkią vietovės padėtį ir papildomą bendrą trijų RPKR sektoriaus įmonių uždarymo per trumpą laikotarpį poveikį, taip pat į tai, kad Airijoje neliko nė vieno šio sektoriaus darbdavio, galima pagrįsti išimties taikymą ir nepaisyti 500 atleidimų ribos, nustatytos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalyje; atsižvelgdamas į tai, dar kartą pabrėžia savo rekomendaciją Komisijai patikslinti EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus išimties taikymo kriterijus arba sumažinti 500 atleidžiamų darbuotojų ribą;

7.  palankiai vertina tai, kad Airijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2015 m. gegužės 22 d. (gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui) nusprendė pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones;

8.  be to, palankiai vertina tai, kad 108 paraiškos pateikimo dieną jaunesni nei 25-ių metų nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (NEET) taip pat galės naudotis prie individualių poreikių pritaikytomis EGF bendrai finansuojamomis paslaugomis;

9.  pažymi, kad atleistų darbuotojų, kuriuos apima ši paraiška, atžvilgiu Airija planuoja taikyti penkių tipų priemones: i) orientavimą ir karjeros planavimą, ii) EGF mokymo stipendijas, iii) mokymą ir tolesnio švietimo programas, iv) aukštojo mokslo programas ir v) ribotą laikotarpį teikiamas išmokas; rekomenduoja, kad ši EGF programa būtų panaši į įmonei „SR Technics“ taikytą EGF programą, pagal kurią gauti geri rezultatai – 53,45 proc. paramos gavėjų 2012 m. rugsėjo mėn., tai yra, praėjus mažiau kaip 12 mėnesių po programos taikymo pabaigos, grįžo į darbo rinką; pažymi, kad išlaidos šioms priemonėms bus tinkamos EGF finansinei paramai teikti nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 19 d.;

10.  džiaugiasi, kad paramos gavėjams ketinama teikti daug įvairių mokymo priemonių; pažymi, kad paramos įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims priemonės bus taikomos tik nedideliam skaičiui paramos gavėjų;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad, valdžios institucijų vertinimu, 24,81 proc. išlaidų bus panaudota ribotą laikotarpį teikiamoms išmokoms teikti – ši suma yra daug mažesnė nei leidžiama maksimali 35 proc. visų išlaidų suma;

12.  pažymi, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su socialiniais partneriais;

13.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant iš EGF remiamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir įgūdžius, kurių prireiks ateityje, ir šį paketą pritaikyti prie perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

14.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

15.  pažymi, kad Airijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamų reglamentų ir kad Sąjungos finansuojamos paslaugos nesidubliuotų;

16.  palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą; atkreipia dėmesį į laiko trūkumą, susijusį su nauju tvarkaraščiu, ir galimą jo poveikį paraiškų nagrinėjimo efektyvumui;

17.  ragina Komisiją užtikrinti, kad prekybos politikos srities sprendimai būtų nagrinėjami jų galimo poveikio Sąjungos darbo rinkai požiūriu;

18.  apgailestauja, kad siūloma mobilizuoti EGF lėšas tik dėl 108 atleistų darbuotojų, kurie turės pasinaudoti šia priemone, ir atkreipia dėmesį į tai, kad platesnis EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies aiškinimas gali nebūti tinkamas;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo pasiūlymu siekiama mobilizuoti EGF lėšas faktiškai dėl mažiausio iš iki šiol teiktų atleistų darbuotojų skaičiaus;

20.  pažymi, kad beveik 80 proc. minėtų atleistų darbuotojų sudaro 30–54 metų amžiaus asmenys, taigi jie priskirtini dideles galimybes įsidarbinti turinčiųjų grupei, kuriai būdinga mažesnė ilgalaikio nedarbo rizika;

21.  pabrėžia, kad visi 108 darbuotojai dirbo ekonomikos sektoriuje, priskiriamame „mašinų ir įrangos remontui ir įrengimui“, konkrečiau – orlaivių reaktyvinių variklių sektoriuje, o tai reiškia, kad šie darbuotojai yra kvalifikuoti ir galintys prisitaikyti prie darbo rinkos;

22.  pabrėžia, kad darbuotojai atleisti Ratkule, esančiame netoli Dublino – ekonomikos ir pramonės centro, kuriame stebimas mažėjantis nedarbas bei verslo veiklos ir bendras ekonomikos augimas;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokios nuorodos į paraišką „EGF/2009/021 IE/SR Technics“ yra pernelyg plataus masto, nes joje nagrinėjamas klausimas susijęs su 2009 m.;

24.  pritaria prie šios rezoliucijos pridėtam sprendimui;

25.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo

(Airijos paraiška – „EGF/2015/006 IE/PWA International“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2015/2458.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).
(5) EGF/2014/016 IE/Lufthansa Technik (COM(2013)0047) ir EGF/2009/021 IE/SR Technics (COM(2010)0489).


Invazinių svetimų rūšių sąrašas
PDF 258kWORD 75k
2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 priimamas Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas, projekto (D041932/01 – 2015/3010(RSP))
P8_TA(2015)0455B8-1345/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 priimamas Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas, projektą (D041932/01),

–  atsižvelgdama į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo(1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 straipsnį(2),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 (toliau – ISR reglamentas) 4 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais, Komisija įgyvendinimo aktais turi nustatyti Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas) ir kadangi šie įgyvendinimo aktai turi būti priimami laikantis minėto reglamento 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

B.  kadangi įgyvendinimo aktų projektai turi būti pateikti ISR reglamento 27 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui ne vėliau kaip 2016 m. sausio 2 d. ir įsigalios dvidešimtą dieną nuo jų paskelbimo Oficialiajame leidinyje;

C.  kadangi Sąjungos sąrašas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse;

D.  kadangi invazinių svetimų rūšių yra daug ir todėl svarbu užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama toms rūšims, kurios laikomos Sąjungai susirūpinimą keliančiomis invazinėmis svetimomis rūšimis;

E.  kadangi Sąjungai susirūpinimą keliančiomis invazinėmis svetimomis rūšimis turėtų būti laikomos tos rūšys, kurių daroma žala poveikį patyrusiose valstybėse narėse yra tokia didelė, kad tai pateisina tikslinių priemonių, taikytinų visos Sąjungos mastu, priėmimą, įskaitant taikymą tose valstybėse narėse, kurios dar nėra patyrusios poveikio ar net, tikėtina, nepatirs tokio poveikio;

F.  kadangi per neformalias trišales derybas pripažinta, jog svarbiausia yra užtikrinti, kad nustatytas Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių skaičius išliktų proporcingas ir nustatant šias rūšis daugiausia dėmesio būtų skiriama toms rūšims, kurių įtraukimas į Sąjungos sąrašą veiksmingai užkirstų kelią tų rūšių neigiamam poveikiui, šį poveikį sumažintų ar sušvelnintų ekonomiškai efektyviu būdu;

G.  kadangi kriterijai, pagal kuriuos invazinės svetimos rūšys turi būti įtraukiamos į Sąjungos sąrašą, yra pagrindinė ISR reglamento taikymo priemonė;

H.  kadangi, siekiant užtikrinti veiksmingą išteklių naudojimą, pagal kriterijus, pagal kuriuos minėtos rūšys turi būti įtraukiamos į Sąjungos sąrašą, turėtų būti užtikrinta, kad į sąrašą bus įtrauktos tos invazinės svetimos rūšys, kurios daro didžiausią neigiamą poveikį;

I.  kadangi, siekiant užtikrinti atitiktį taisyklėms, įtvirtintoms pagal atitinkamus Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, ir nuoseklų minėto reglamento taikymą, pagal ISR reglamento 13 konstatuojamąją dalį turėtų būti nustatyti bendri kriterijai rizikos vertinimui atlikti;

J.  kadangi ISR reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje teigiama, jog, siekiant atsižvelgti į naujausius mokslo laimėjimus aplinkosaugos srityje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatyti bendrieji rizikos vertinimo elementai;

K.  kadangi, be to, ISR reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje teigiama, jog itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, jog atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

L.  kadangi Parlamentas nebuvo tinkamai informuotas apie bendrųjų rizikos vertinimo elementų išdėstymą ir kadangi atitinkami dokumentai nebuvo perduoti Parlamentui vienu metu, laiku ir tinkamai;

M.  kadangi Komisijai pagal ISR reglamento 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose išsamiau nurodoma, kokie įrodymai laikytini priimtinais šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies b punkto tikslais, ir kuriuose pateikiamas išsamus minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalies a–h punktų taikymo aprašymas, taip pat kadangi išsamus aprašymas turi apimti ir metodiką, taikytiną vertinant riziką, atsižvelgiant į atitinkamus nacionalinius ir tarptautinius standartus ir būtinybę pirmenybę teikti veiksmams, nukreiptiems prieš invazines svetimas rūšis, siejamas su dideliu neigiamu poveikiu (arba galinčias padaryti tokį poveikį) biologinei įvairovei arba atitinkamoms ekosistemų funkcijoms, taip pat žmonių sveikatai ar ekonomikai, tokį neigiamą poveikį laikant sunkinančiu veiksniu;

N.  kadangi Komisija nesilaikė ISR reglamento 4 straipsnio 3 dalies nuostatų, nenurodė išsamiau, kokie įrodymai laikytini priimtinais ISR reglamento 4 straipsnio 3 dalies b punkto tikslais, ir nepateikė išsamaus minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalies a–h punktų taikymo aprašymo, įskaitant metodiką, taikytiną vertinant riziką;

O.  kadangi Komisija neužtikrino, kad, siūlydamos įrašyti rūšis į Sąjungos sąrašą, visos valstybės narės vienodai taikytų metodiką, taikytiną vertinant riziką, ir kadangi neįmanoma užtikrinti, kad valstybės narės naudotų tos pačios rūšies įrodymus ir taikytų tuos pačius bendruosius standartus;

P.  kadangi priežastys, dėl kurių rūšys įrašomos į Sąjungos sąrašą, pagrįstos labiau politiniais, o ne moksliniais kriterijais;

Q.  kadangi rūšių sąrašas pagrįstas ne standartizuotu rizikos vertinimu ir metodika, o greičiau valstybių narių politine valia;

R.  kadangi pagal Sąjungos sąrašo projektą invazinių svetimų rūšių problema nesprendžiama visapusiškai, kad būtų išsaugota vietos biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos, taip pat kad būtų iki minimumo sumažinti ir sušvelninti poveikiai žmonių sveikatai ar ekonomikai, kuriuos šios rūšys gali daryti;

S.  kadangi ISR reglamentas, kaip speciali ES teisėkūros priemonė, galėtų padėti išspręsti įsisenėjusias problemas, susijusias su biologinės įvairovės nykimu, užtikrinti rezultatus ir padėti pasiekti biologinės įvairovės tikslus, tačiau tik jei bus tinkamai įgyvendintas ir jį rems vietos valdžios institucijos bei plačioji visuomenė;

T.  kadangi pirminį Komisijos sąrašą kritikavo kelios kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, suinteresuotieji subjektai ir plačioji visuomenė tokiu mastu, kad dabar šie subjektai rimtai abejoja dėl būsimo ISR reglamento efektyvumo iš esmės dėl to, kad daugelis didžiausių problemų keliančių invazinių svetimų rūšių neįrašytos į minėtą sąrašą, kai tuo tarpu į jį įrašytos kai kurios rūšys, kurios negali daryti didelio neigiamo poveikio biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms, žmonių sveikatai ar ekonomikai, arba kurių atžvilgiu taikant taikytinas priemones būtų patiriama neproporcingų išlaidų;

U.  kadangi pradiniame sąraše neįrašytos rūšys, esančios tarp didžiausią žalą darančių invazinių svetimų rūšių Europoje; kadangi kai kurios sausumos augalų ir žinduolių rūšys atitinka kriterijus ir galima susipažinti su nuodugniu jų keliamos rizikos vertinimu, tačiau šios rūšys neįrašytos į Sąjungos sąrašą; kadangi į sąrašą neįrašytos žinduolių rūšys, kurios minimos tarp pastaraisiais metais Europoje labiausiai plintančių svetimų rūšių, ir kadangi į sąrašą taip pat neįrašytos plačiai paplitusios ir sparčiai plintančios augalų rūšys, darančios didelį ir išsamiai pagrįstą dokumentais neigiamą poveikį žmonių sveikatai;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento projektas viršija Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 317, 2014 11 4, p. 35.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.


Produktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25
PDF 270kWORD 81k
2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 (MON-ØØ6Ø3-6 × ACS-ZMØØ3-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (2015/3006(RSP))
P8_TA(2015)0456B8-1365/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/2279, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 (MON-ØØ6Ø3-6 × ACS-ZMØØ3-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti(1),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(2), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 11 ir 13 straipsnius(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pateiktą nuomonę(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2010 m. gegužės 17 d. bendrovė „Monsanto Europe S.A.“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė Nyderlandų kompetentingai institucijai prašymą dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai;

B.  kadangi, kaip nurodoma prašyme, genetiškai modifikuotų kukurūzų MON-ØØ6Ø3-6 × ACS-ZMØØ3-2 sudėtyje yra CP4 EPSPS baltymo, kuris suteikia atsparumą glifosato herbicidams, ir PAT baltymo, kuris suteikia atsparumą herbicidams, kurių sudėtyje yra amonio gliufozinato, ir kadangi Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – Pasaulio sveikatos organizacijos specializuotoji agentūra vėžio klausimu – 2015 m. kovo 20 d. klasifikavo glifosatą kaip turbūt kancerogeninį poveikį žmonėms darančią medžiagą(5);

C.  Komisija, nepaisydama 2015 m. gruodžio 1 d. Parlamento aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete priimto pasiūlymo dėl rezoliucijos, kuriame buvo prieštaraujama įgyvendinimo sprendimo projektui, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 (MON-ØØ6Ø3-6 × ACS-ZMØØ3-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, nusprendė nesilaikyti ES institucijų lojalaus tarpusavio bendradarbiavimo principo ir 2015 m. gruodžio 4 d. patvirtino įgyvendinimo sprendimą – tai padaryta likus 10 dienų iki pirmojo plenarinio Parlamento posėdžio, kuriame Parlamentas būtų galėjęs balsuoti dėl rezoliucijos pasiūlymo, priimto komitete;

D.  kadangi 2015 m. balandžio 22 d. Komisija savo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, aiškinamajame memorandume apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija, laikydamasi taikomų teisės aktų, turėjo priimti sprendimus dėl leidimų negaudama Valstybių narių komiteto nuomonės ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, –tai didelė visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų (GM) maisto produktų ir pašarų leidimų;

E.  kadangi Komisija buvo paskirta remiantis politinių gairių rinkiniu, kuris buvo pateiktas Parlamentui, ir kadangi šiose gairėse prisiimtas įsipareigojimas persvarstyti teisės aktus, taikomus genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) leidimams;

F.  kadangi 2015 m. spalio 28 d.(6) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, nes, nors auginimas neišvengiamai vykdomas valstybės narės teritorijoje, prekyba GMO yra tarpvalstybinė, o tai reiškia, kad neįmanoma įgyvendinti Komisijos pasiūlyto nacionalinio pardavimo ir naudojimo draudimo, jeigu importui vėl nepradedama taikyti sienų kontrolė;

G.  kadangi dabartinė GM maisto ir pašarų patvirtinimo sistema veikia netinkamai, nes, kaip 2015 m. spalio 14 d. atskleidė Prancūzijos laikraštis „Le Monde(7), į ES buvo leista importuoti šešias genetiškai modifikuotų kukurūzų veisles, turinčias genetines modifikacijas, kurios nebuvo įtrauktos į vertinimą tuomet, kai kultūroms buvo suteiktas leidimas, o įmonė „Syngenta“ Europos maisto saugos tarnybai ir Komisijai apie papildomus GM požymius pranešė tik 2015 m. liepos mėn., nepaisant to, kad šių veislių importas buvo patvirtintas laikotarpiu tarp 2008 ir 2011 m.;

H.  kadangi, atmesdamas pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Parlamentas ragino Komisiją atsiimti savo pasiūlymą ir pateikti naują pasiūlymą;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/2279 viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos sprendimu toliau siekti Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279 priėmimo, nepaisant to, kad jo projektą atmetė atsakingas komitetas prieš atitinkamą balsavimą plenariniame posėdyje, pažeidžiama Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalis dėl institucijų lojalaus tarpusavio bendradarbiavimo;

3.  mano, kad kiekvienas įgyvendinimo sprendimas, pagal kurį leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, laikantis dabartinės neveiksmingos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 versijos, turėtų būti sustabdytas iki tol, kol bus priimtas naujas reglamentas remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo;

4.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 ir Reglamento (EB) Nr. 396/2005(8) tikslu, pagal kurį, remiantis Reglamente (EB) Nr. 178/2002(9) nustatytais bendraisiais principais, siekiama parengti bazę, leidžiančią užtikrinti aukštą žmonių gyvenimo ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų atžvilgiu, tuo pačiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos darbą;

5.  prašo Komisijos panaikinti Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/2279;

6.  ragina Komisiją, remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 ir atsižvelgta į dažnai nacionalinių institucijų pareikštą susirūpinimą dėl klausimų, kurie susiję ne tik su GMO saugumu sveikatos ir aplinkos požiūriu;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 322, 2015 12 8, p. 58.
(2) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(3) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(4) EFSA GMO grupės (angl. EFSA Panel on Genetically Modified Organisms) 2015 m. mokslinė nuomonė „Scientific Opinion on application (EFSA-GMO-NL-2010-80) for the placing on the market of herbicide tolerant genetically modified maize NK603 x T25 for food and feed uses, import and processing under Regulation (EC) No 1829/2003 from Monsanto“. EFSA leidinys: 2015; 13(7):4165, 23 pp. doi:10.2903/j.efsa.2015.4165.
(5) „IARC Monographs Volume 112: evaluation of five organophosphate insecticides and herbicides 20 March 2015“ http://www.iarc.fr/en/media-centre/iarcnews/pdf/MonographVolume112.pdf
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0379.
(7) http://www.lemonde.fr/planete/article/2015/10/14/failles-dans-l-homologation-de-six-mais-ogm-en-europe_4788853_3244.html
(8) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).
(9) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).


Pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimas
PDF 438kWORD 211k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje (2015/2010(INL))
P8_TA(2015)0457A8-0349/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto (TAXE 1 specialiojo komiteto) pranešimo projektą (2015/2066(INI)),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 5 d. paskelbtą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir G 20 projekto „Mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas“ (angl. „Base Erosion and Profit Shifting“, toliau – BEPP) galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8–0349/2015),

Pagrindinės „LuxLeaks“ skandalo išvados

A.  kadangi žurnalistų konsorciumo, Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo, (ICIJ) 2014 m. lapkričio mėn. paskelbta informacija apie mokesčius ir kitokią žalingą praktiką Liuksemburge („LuxLeaks“) atskleidė, kad beveik 340 daugiašalių bendrovių pasiekė slaptus susitarimus su Liuksemburgu, kurie sudarė daugeliui šių bendrovių galimybę kenkiant Sąjungos viešiesiems interesams iki minimumo sumažinti savo bendras išlaidas mokesčiams, kartu vykdant mažai ekonominės veiklos Liuksemburge arba visai jos nevykdant;

B.  kadangi iš atskleistos informacijos paaiškėjo, jog kai kurie mokesčių konsultantai sąmoningai ir tikslingai padėjo daugiašalėms bendrovėms 2002–2010 m. Liuksemburge pasiekti bent 548 sprendimus dėl mokesčių; kadangi tuose slaptuose susitarimuose numatytos sudėtingos finansinės struktūros, skirtos iš esmės sumažinti mokesčius;

C.  kadangi dėl tų sprendimų dėl mokesčių daugelio bendrovių faktinis mokesčių tarifas buvo mažesnis nei 1 % pelno, kuris buvo perkeltas į Liuksemburgą; kadangi kai kurios daugiašalės bendrovės nemoka tiek mokesčių, kiek sąžiningai turėtų mokėti, nors savo veiklos šalyse gauna naudos iš įvairių viešųjų gėrybių ir paslaugų; kadangi kai kurių daugiašalių bendrovių gautam pelnui taikomi beveik nuliniai faktiniai mokesčių tarifai gali pakenkti Sąjungos ir kitų šalių ekonomikai;

D.  kadangi daugeliu atvejų Liuksemburge esančios patronuojamosios įmonės vykdė šimtų milijonų eurų vertės verslo operacijas, nors Liuksemburge turėjo nedaug darbuotojų ir vykdė mažai ekonominės veiklos, o kai kuriais adresais buvo užregistruota daugiau kaip 1600 įmonių;

E.  kadangi TAXE 1 specialiajam komitetui atlikus tyrimus paaiškėjo, kad sprendimų dėl mokesčių praktika vykdoma ne tik Liuksemburge, bet yra paplitusi visoje Sąjungoje; kadangi sprendimų dėl mokesčių praktiką galima teisėtai taikyti siekiant suteikti būtino teisinio tikrumo įmonėms ir sumažinti sąžiningų įmonių finansinę riziką, tačiau ši praktika atvira galimam piktnaudžiavimui ir mokesčių vengimui, be to, užtikrinant teisinį tikrumą tik tam tikriems pasirinktiems subjektams, šia praktika gali būti sukurta tam tikra nelygybė tarp bendrovių, kurių atžvilgiu buvo priimti sprendimai, ir bendrovių, kurios nenaudoja tokių sprendimų;

F.  kadangi atsižvelgiama į 2013 m. vasario 12 d. paskelbtą EBPO ataskaitą „Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimas“ (angl. „Addressing Base Erosion and Profit Shifting“), kurioje pasiūlyta nustatyti naujus tarptautinius standartus siekiant kovoti BEPP;

G.  kadangi atsižvelgiama į komunikatą, paskelbtą po 2015 m. spalio 5 d. vykusio G 20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimo;

H.  kadangi, neskaitant keleto sveikintinų išimčių, nacionalinės politikos lyderiai iki šiol nebuvo pakankamai aktyvūs sprendžiant pelno mokesčio vengimo problemą;

I.  kadangi Europos Sąjunga ėmėsi svarbių veiksmų siekiant ekonominės integracijos (pavyzdžiui, ekonominės ir pinigų sąjungos, bankų sąjungos) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo normų neperžengiantis Sąjungos lygmeniu vykdomas mokesčių politikos koordinavimas yra būtina integracijos proceso dalis;

Įmonių apmokestinimas ir agresyvus mokesčių planavimas

J.  kadangi 28 Sąjungos valstybės narių gautos įmonių pelno mokesčių įplaukos 2012 m. sudarė vidutiniškai 2,6 % BVP(1);

K.  kadangi, kai stinga investicijų ir ekonomikos augimo, svarbu išlaikyti bendroves Sąjungoje arba pritraukti jas į Sąjungą, taigi itin svarbu, kad Sąjunga didintų savo patrauklumą vietos ir užsienio įmonėms;

L.  kadangi bet koks mokesčių planavimas turi būti vykdomas laikantis teisės aktų ir taikytinų sutarčių;

M.  kadangi vykdant agresyvų mokesčių planavimą mokestinės pareigos mažinamos pasinaudojant mokesčių sistemos techniniais aspektais arba dviejų ar daugiau mokesčių sistemų neatitikimais arba teisės spragomis;

N.  kadangi taikant agresyvaus mokesčių planavimo priemones dažnai naudojamasi tarptautinių mokesčių tvarkos neatitikimų kombinacijomis, labai palankiomis specialiomis nacionalinėmis mokesčių taisyklėmis ir vadinamaisiais mokesčių rojais;

O.  kadangi, skirtingai nei agresyvus mokesčių planavimas, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas pirmiausiai yra neteisėta mokestinių pareigų vengimo veikla;

P.  kadangi tinkamiausias atsakas į agresyvų mokesčių planavimą regis yra geri teisės aktai, tinkamas jų įgyvendinimas ir tarptautinis bendradarbiavimas, siekiant norimų rezultatų;

Q.  kadangi dėl pelno mokesčių vengimo susidarantys bendri valstybės įplaukų nuostoliai paprastai kompensuojami padidinant bendrą apmokestinimo lygį, mažinant viešąsias paslaugas arba daugiau skolinantis nacionaliniu lygmeniu, o tai kenkia kitiems mokesčių mokėtojams ir visai ekonomikai;

R.  kadangi viename tyrime(2) paskaičiuota, kad Sąjungos įplaukų nuostoliai, kasmet patiriami dėl pelno mokesčių vengimo, gali sudaryti apie 50–70 mlrd. EUR (suma prarandama dėl pelno perkėlimo), ir kadangi tame tyrime taip pat paskaičiuota, kad Sąjungos įplaukų nuostoliai, patiriami dėl pelno mokesčių vengimo, iš tiesų gali sudaryti maždaug 160–190 mlrd. EUR, jeigu būtų atsižvelgta į specialią mokesčių tvarką, neefektyvų mokesčių surinkimą ir kitą panašią veiklą;

S.  kadangi tame pačiame tyrime paskaičiuotas įmonių pelno mokesčio surinkimo efektyvumas sudaro 75 %, nors tyrimas taip pat patvirtina, kad tai neatitinka sumų, kurias galėtų susigrąžinti mokesčių administratoriai, nes tam tikrą tų sumų procentinę dalį būtų pernelyg brangu arba techniškai sunku surinkti; kadangi, remiantis tyrimu, jei būtų įmanoma visiškai išspręsti BEPP problemą ir tokį sprendimą būtų galima įgyvendinti visoje Sąjungoje, numatomas teigiamas poveikis valstybių narių vyriausybių mokestinėms įplaukoms sudarytų 0,2 % visų mokestinių įplaukų;

T.  kadangi nuostoliai dėl BEPP kelia grėsmę tinkamam vidaus rinkos veikimui ir pelno mokesčio sistemų patikimumui, efektyvumui ir teisingumui Sąjungoje; kadangi tame pačiame tyrime taip pat aiškiai nurodyta, kad į tyrimo apskaičiavimus nėra įtrauktas veiklos šešėlinėje ekonomikoje įvertis ir kad dėl tam tikrų įmonių struktūrų ir mokėjimų neskaidrumo sudėtinga tiksliai įvertinti poveikį mokestinėms įplaukoms, todėl galimas daug didesnis poveikis nei paskaičiuotas ataskaitoje;

U.  kadangi nuostolis, atsirandantis dėl BEPP, taip pat aiškiai rodo, kad skiriasi veiklos sąlygos, sudarytos įmonėms, kurios veikia tik vienoje valstybėje narėje (ypač MVĮ, šeimos verslo įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims) ir joje moka mokesčius, ir tam tikroms daugiašalėms bendrovėms, kurios gali perkelti pelną iš didelių į specialiai mažų mokesčių jurisdikcijas bei dalyvauti agresyvaus mokesčių planavimo veikloje, taip mažindamos bendrą savo mokesčių bazę ir darydamos papildomą neigiamą poveikį valdžios sektoriaus finansams bei kenkdamos Sąjungos piliečiams ir MVĮ;

V.  kadangi daugiašalių bendrovių naudojama agresyvaus mokesčių planavimo praktika prieštarauja sąžiningos konkurencijos ir įmonių atsakomybės principui, išdėstytam komunikate COM(2011)0681, nes mokesčių planavimo strategijai parengti reikalingi ištekliai, kuriuos teturi didelės įmonės, ir dėl to sukuriama nevienodų MVĮ ir didelių korporacijos veiklos sąlygų problema, kuri turi būti nedelsiant sprendžiama;

W.  kadangi toliau pabrėžia, jog mokesčių konkurencija Sąjungoje ir su trečiosiomis valstybėmis gali tam tikrais atvejais būti žalinga ir dėl jos gali būti lenktyniaujama mažinant standartus (mokesčių tarifus), o didesnis skaidrumas, koordinavimas ir konvergencija yra veiksmingoms priemonės, siekiant Sąjungoje užtikrinti sąžiningą įmonių konkurenciją ir apsaugoti valstybių biudžetus nuo neigiamų padarinių;

X.  kadangi priemonės, sudarančios galimybes agresyviam mokesčių planavimui yra nesuderinamos su lojalaus valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo principu;

Y.  kadangi agresyvų mokesčių planavimą, be kita ko, palengvina didėjantis verslo veiklos sudėtingumas ir ekonomikos skaitmeninimas ir globalizacija, o tai sukelia konkurencijos iškraipymus, kurie kenkia ekonomikos augimui ir Sąjungos bendrovėms, ypač MVĮ;

Z.  kadangi valstybės narės negali kovoti su agresyviu mokesčių planavimu pavieniui; kadangi neskaidri ir nesuderinta pelno mokesčio politika kelia pavojų valstybių narių fiskalinei politikai, o tai duoda nenaudingų rezultatų, pavyzdžiui, padidėja mažiau mobilių mokesčių bazių apmokestinimas;

AA.  kadangi nesant suderintų veiksmų daugelis valstybių narių imasi vienašalių nacionalinių priemonių; kadangi tokios priemonės dažnai pasirodydavo esančios neefektyvios, nepakankamos ir kai kuriais atvejais netgi prieštaraujančios siekiamiems tikslams;

AB.  kadangi todėl reikia nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu taikyti suderintą ir daugiakryptę strategiją;

AC.  kadangi Sąjunga viena iš pirmųjų pradėjo pasaulinę kovą su agresyviu mokesčių planavimu, visų pirma skatindama BEPP projekto pažangą EBPO lygmeniu; kadangi Sąjunga turėtų ir toliau atlikti pirmaujantį vaidmenį vystant BEPP projektą siekiant išvengti žalos, kurią BEPP gali padaryti tiek valstybėms narėms, tiek įvairioms pasaulio besivystančioms šalims, be kita ko, užtikrindama veiksmus, kuriais reaguojama į BEPP ir su BEPP susijusias problemas, svarbias besivystančioms šalims, pavyzdžiui, nurodytas 2014 m. paskelbtoje G 20 Vystymosi darbo grupės ataskaitoje;

AD.  kadangi Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti, kad išsamus EBPO priemonių BEPP srityje rinkinys būtų įgyvendintas Sąjungos lygmeniu kaip minimalusis standartas ir kad jis neprarastų užmojo; kadangi itin svarbu, kad BEPP projektą įgyvendintų visos EBPO šalys;

AE.  kadangi Komisija turėtų aiškiai nuspręsti, kaip ji įgyvendins visus 15 tikslų, numatytų EBPO ir G 20 BEPP projekte, papildant šiame pranešime jau minėtas veiksmų sritis ir peržengiant jų ribas, ir kuo greičiau pasiūlytų plataus užmojo teisėkūros priemonių planą, siekiant paskatinti kitas valstybes vadovautis EBPO gairėmis ir sekti Sąjungos pavyzdžiu įgyvendinant BEPP veiksmų planą; kadangi Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, kokiose srityse Sąjunga turėtų viršyti EBPO rekomenduojamus minimalius standartus;

AF.  kadangi pagal Sąjungos sutartis įgaliojimai priimti teisėkūros aktus dėl įmonių apmokestinimo šiuo metu priklauso valstybėms narėms, tačiau didžioji dauguma problemų, susijusių su agresyviu mokesčių planavimu, yra daugiašalio pobūdžio;

AG.  kadangi tokiu būdu didesnis nacionalinės mokesčių politikos koordinavimas yra vienintelis įmanomas būdas sudaryti vienodas veiklos sąlygas ir išvengti MVĮ sąskaita didelėms daugiašalėms bendrovėms palankių priemonių;

AH.  kadangi dėl mokesčių politikos koordinavimo Sąjungoje stokos atsiranda didelės sąnaudos ir administracinė našta piliečiams ir įmonėms, veikiantiems daugiau nei vienoje Sąjungos valstybėje narėje (ypač MVĮ), taip pat gali atsirasti netyčinio dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo atvejų arba gali būti palengvintas agresyvus mokesčių planavimas, o tokias galimybes reikia panaikinti, todėl reikalingi skaidresni ir paprastesni sprendimai;

AI.  kadangi rengiant mokesčių taisykles ir nustatant proporcingas administracines procedūras ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ ir šeimos verslo įmonėms, kurios yra Sąjungos ekonomikos stuburas;

AJ.  kadangi ne vėliau kaip 2017 m. birželio 26 d. turėtų pradėti veikti informacijos apie tikruosius savininkus Sąjungos masto registras, kuris padės aptikti galimus mokesčių vengimo ir pelno perkėlimo atvejus.

AK.  kadangi dėl „LuxLeaks“ skandalo atskleistos informacijos ir dėl TAXE 1 specialiojo komiteto atlikto darbo aišku, kad reikia Sąjungos teisėkūros priemonių, kuriomis Sąjungoje būtų padidintas pelno mokesčio politikos skaidrumas, koordinavimas ir konvergencija;

AL.  kadangi nustatant įmonių apmokestinimą reikėtų vadovautis principu, kad pelnas apmokestinamas jo gavimo vietoje;

AM.  kadangi Europos Komisija ir valstybės narės turėtų toliau atlikti labai aktyvų vaidmenį tarptautiniu lygmeniu, kad būtų siekiama sukurti tarptautinius standartus, paremtus pirmiausiai skaidrumo, keitimosi informacija ir žalingų mokestinių priemonių panaikinimo principais;

AN.  kadangi pagal politikos suderinamumo vystymosi labui principą, nustatytą Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, reikalaujama, kad Sąjunga užtikrintų, jog visuose politikos formavimo etapuose visose srityse, įskaitant įmonių apmokestinimą, būtų ne kliudoma, bet skatinama įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslą;

AO.  kadangi visoje Sąjungoje suformavus suderintą požiūrį į įmonių apmokestinimo sistemą būtų galima kovoti su nesąžininga konkurencija ir padidinti Sąjungos įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą;

AP.  kadangi Komisija ir valstybės narės turėtų toliau diegti elektroninius sprendimus su apmokestinimu susijusiose procedūrose, siekiant sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti tarpvalstybines procedūras;

AQ.  kadangi Komisija turėtų įvertinti Sąjungoje esančioms specialiosioms ekonominėms zonoms suteiktų mokesčių lengvatų poveikį; ragina mokesčių administratorius keistis geriausios šios srities praktikos pavyzdžiais;

Skaidrumas

AR.  kadangi didesnis skaidrumas įmonių apmokestinimo srityje gali pagerinti mokesčių surinkimą, padidinti mokesčių administratorių darbo efektyvumą ir turi itin didelės svarbos siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą mokesčių sistemomis ir vyriausybėmis, o tai turėtų būti svarbus prioritetas;

   i) kadangi didesnis didelių daugiašalių bendrovių veiklos (ypač gauto pelno, sumokėtų pelno mokesčių, gautų subsidijų, sugrąžintų mokesčių, darbuotojų skaičiaus ir turimo turto) skaidrumas itin svarbus siekiant užtikrinti, kad mokesčių administratoriai efektyviai spręstų BEPP problemą; kadangi reikia tinkamai suderinti skaidrumą, asmens duomenų apsaugą ir verslo informacijos slaptumą, taip pat atsižvelgiant į poveikį mažesnėms įmonėms; kadangi viena iš deramų esminių tokio skaidrumo formų yra ataskaitų teikimas pagal valstybes; kadangi bet kokie Sąjungos pasiūlymai dėl ataskaitų teikimo pagal valstybes visų pirma turėtų būti pagrįsti EBPO šablonu; kadangi Sąjunga gali padaryti daugiau nei numatyta EBPO gairėse bei nustatyti, kad išsamus ataskaitų teikimas pagal valstybes yra privalomas ir viešas, ir kadangi Europos Parlamentas 2015 m. liepos 8 d. savo priimtuose pasiūlymo dėl peržiūrimos Akcininkų teisių direktyvos pakeitimuose(3) balsavo už visišką viešą ataskaitų teikimą pagal valstybes ; kadangi Europos Komisija 2015 m. birželio 17 d. – rugsėjo 9 d. surengė konsultacijas šia tema, siekdama išnagrinėti įvairias galimybes įgyvendinti ataskaitų teikimą pagal valstybes(4); kadangi 88 % viešai atsakiusiųjų į tų konsultacijų klausimus pranešė, jog pritaria tam, kad įmonės viešai atskleistų su mokesčiais susijusią informaciją;
   ii) kadangi bendrovių vykdomas agresyvus mokesčių planavimas nesuderinamas su įmonių socialine atsakomybe; kadangi kai kurios bendrovės Sąjungoje jau ėmėsi veiksmų, kad parodytų savo visapusišką atitiktį mokesčių reikalavimams, pateikdamos paraiškas naudoti „sąžiningo mokesčių mokėtojo“ ženklą(5) ir reklamuodamos save tuo, kad jį turi, ir kadangi tokios priemonės gali turėti didelį atgrasomąjį poveikį ir pakeisti elgesį dėl neatitikties reikalavimams keliamos rizikos reputacijai, o toks ženklas turėtų būti grindžiamas bendrais Europos lygmens kriterijais;
   iii) kadangi būtų daugiau skaidrumo, jei valstybės narės praneštų viena kitai ir Komisijai apie visas naujas neapmokestinamos dalies, lengvatos, išimties, paskatos ar panašias priemones, kurios galėtų turėti reikšmingos įtakos jų faktiniam mokesčio tarifui; kadangi toks pranešimas padėtų valstybėms narėms nustatyti žalingą mokesčių praktiką;
   iv) kadangi, nepaisant neseniai pasiekto Tarybos susitarimo dėl Tarybos direktyvos 2011/16/ES(6) pakeitimų, susijusių su automatiniu keitimusi sprendimais dėl mokesčių, tebesama rizikos, kad valstybės narės neperduoda viena kitai pakankamai informacijos apie galimą jų mokestinių susitarimų su tam tikromis bendrovėmis poveikį mokesčių surinkimui kitose valstybėse narėse; kadangi nacionaliniai mokesčių administratoriai turėtų automatiškai keisti informacija apie visus sprendimus dėl mokesčių nedelsiant po to, kai jie priimami; kadangi Komisija turėtų turėti galimybę per saugų centrinį registrą gauti sprendimus dėl mokesčių; kadangi mokesčių administratorių pasirašytiems sprendimams dėl mokesčių turėtų būti taikomi griežtesni skaidrumo reikalavimai (su sąlyga, kad nepaviešinama konfidenciali informacija ir neskelbtina verslo informacija);
   v) kadangi laisvosios prekybos uostai, kaip pranešama, naudojami siekiant nuslėpti sandorius nuo mokesčių administratorių;
   vi) kadangi pažanga kovojant su mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu gali būti stebima tik taikant suderintą metodiką, kuria galima naudotis siekiant įvertinti tiesioginio ir netiesioginio mokesčių surinkimo deficito kiekvienoje valstybėje narėje ir visoje Sąjungoje dydį; kadangi mokesčių surinkimo deficito įvertinimas turėtų būti tik pirmas žingsnis teikiant daugiau informacijos mokesčių klausimais;
   vii) kadangi dabartinė Sąjungos lygmens teisinė sistema, kuria siekiama apsaugoti informatorius, yra nepakankama ir esama didelių skirtumų tarp būdų, kuriais skirtingos valstybės narės užtikrina informatorių apsaugą; kadangi be tokios apsaugos darbuotojai, turintys itin svarbios informacijos, dėl suprantamų priežasčių vengs imtis veiksmų ir todėl ta informacija nebus pateikta; kadangi, atsižvelgiant į informatorių pagalbą sutelkiant visuomenės dėmesį į nesąžiningo apmokestinimo problemą, valstybės narės turėtų apsvarstyti priemones tokiai veiklai apsaugoti; kadangi todėl būtų tikslinga visoje Sąjungoje suteikti apsaugą informatoriams, pranešantiems apie įtariamą nusižengimą, pažeidimą, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą nacionalinėms ar Europos institucijoms arba, jei nuolat nereaguojama į nusižengimą, pažeidimą, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą, kurie galėtų pakenkti viešajam interesui, visai visuomenei; kadangi tokia apsauga turėtų būti suderinta su bendra teisės sistema; kadangi šios apsaugos priemonės turėtų veiksmingai apginti nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo, ekonominių sankcijų ir diskriminacijos;

Koordinavimas

AS.  kadangi įgaliojimai priimti teisės aktus dėl įmonių apmokestinimo priklauso valstybėms narėms, tačiau didžioji dauguma problemų, susijusių su agresyviu mokesčių planavimu, yra daugiašalio pobūdžio; kadangi tokiu būdu didesnis nacionalinės mokesčių politikos koordinavimas yra vienintelis įmanomas būdas spręsti BEPP ir agresyvaus mokesčių planavimo problemas;

   i) kadangi visoje Sąjungoje privaloma bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) būtų svarbus žingsnis siekiant išspręsti problemas, susijusias su agresyviu mokesčių planavimu Sąjungoje, ir ji turėtų būti nustatyta skubos tvarka; kadangi galutinis tikslas yra visapusiška privalomoji BKPMB, galbūt numatant laikinas išimtis MVĮ, kurios nėra daugiašalės, ir bendrovėms, kurios nevykdo tarpvalstybinės veiklos, bei taikant objektyvių kintamųjų deriniu pagrįstą proporcingo paskirstymo pagal formulę metodą; kadangi tol, kol visapusiška BKPMB nėra įdiegta, Komisija svarsto galimas laikinas priemones, skirtas sumažinti pelno perkėlimo galimybes; kadangi būtina užtikrinti, kad tos priemonės, įskaitant tarpvalstybinių nuostolių kompensavimą, nedidintų BEPP rizikos; kadangi šios priemonės nėra tobulas konsolidavimo pakaitalas ir reikėtų laiko, kad ši naujoji sistema visapusiškai veiktų;
   ii) kadangi, nepaisant elgesio kodekso grupės (toliau – EK grupė) dėl žalingo įmonių apmokestinimo veiklos, agresyvaus mokesčių planavimo priemonės tebetaikomos visoje Sąjungoje; kadangi ankstesni bandymai stiprinti EK grupės valdymą ir įgaliojimus, patikslinti ir išplėsti kodekse nustatytus darbo metodus ir kriterijus, siekiant kovoti su naujų formų žalinga mokesčių praktika atsižvelgiant į dabartinę ekonominę aplinką, nebuvo sėkmingi; kadangi EK grupės veiklai apskritai būdingas skaidrumo ir atskaitomybės trūkumas; kadangi dėl šios priežasties reikia gerokai pakeisti EK grupės efektyvumą ir veikimą, padidinti jų veiksmingumą ir skaidrumą, visų pirma skelbiant metines ataskaitas ir protokolus, įskaitant informaciją apie valstybių narių pozicijas; kadangi EK grupė turėtų galėti pareikšti nuomonę dėl problemų, kylančių dėl mokesčių politikos daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir nedidelė valstybių narių mažuma neturėtų turėti galimybės užblokuoti rekomendacijų priėmimą;
   iii) kadangi turėtų būti laikomasi bendro įmonių apmokestinimo Sąjungoje principo, kad mokesčiai būtų mokami tose valstybėse, kuriose bendrovė faktiškai vykdo ekonominę veiklą ir kuria vertę; kadangi turėtų būti parengti kriterijai, skirti tam užtikrinti; kadangi taikant bet kokį lengvatinį pajamų iš patentų apmokestinimą arba kitokią lengvatinę apmokestinimo tvarką reikia taip pat užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami toje vietoje, kurioje sukuriama vertė, remiantis BEPP veiksme Nr. 5 apibrėžtais kriterijais, kartu nustatant bendras Europos apibrėžtis, kas gali ir kas negali būti laikoma mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimu, taip pat suderinant lengvatinio pajamų iš patentų ir inovacijų apmokestinimo naudojimą, be kita ko, iki 2017 m. birželio 30 d. paankstinant senosios tvarkos panaikinimą;
   iv) kadangi kai kurios valstybės narės vienašališkai nustatė taisykles dėl kontroliuojamų užsienio subjektų (KUS), siekdamos tinkamai užtikrinti, kad į mažų arba nulinių mokesčių tarifų valstybes perkeliamas pelnas būtų faktiškai apmokestinamas; kadangi tos taisyklės turi būti suderintos, kad nacionalinių taisyklių dėl KUS įvairovė Sąjungoje neiškraipytų vidaus rinkos veikimo;
   v) kadangi Direktyvoje 2011/16/ES numatytas valstybių narių bendradarbiavimas mokestinių patikrinimų ir auditų srityje, be to, mokesčių administratoriai raginami keistis geriausios praktikos pavyzdžiais; kadangi, nepaisant to, toje direktyvoje numatytos priemonės yra nepakankamai veiksmingos ir įvairus nacionalinis audito bendrovių traktavimas labai skiriasi nuo gerai organizuotų mokesčių planavimo metodų tam tikrose bendrovėse;
   vi) kadangi, siekiant automatinio keitimosi informacija apskritai ir konkrečia informacija apie sprendimus dėl mokesčių veiksmingumo, reikalinga bendra Europos mokesčių mokėtojo kodo tvarka; kadangi Komisija turėtų apsvarstyti galimybę įsteigti bendrą Europos įmonių registrą;
   vii) kadangi Komisija nusprendė pratęsti Gero mokesčių valdymo platformos įgaliojimus, kurie turėjo baigtis 2016 m., taip pat išplėsti jos taikymo sritį ir sustiprinti jos darbo metodus; kadangi ši platforma galėtų padėti parengti naują veiksmų planą, skirtą stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, palengvinti diskusijas dėl valstybių narių sprendimų dėl mokesčių, atsižvelgiant į siūlomas naujas keitimosi informacija taisykles, ir teikti grįžtamąją informaciją apie naujas kovos su mokesčių vengimu iniciatyvas; kadangi, kita vertus, Komisijai reikia padidinti Gero mokesčių valdymo platformos matomumą ir veiksmingumą bei įtraukti į ją įvairesnių subjektų;
   viii) kadangi, vykdant Europos semestro procesą, Komisija turėtų išanalizuoti reformų įgyvendinimą ir pareikalauti, kad mokesčių administratoriai jas atliktų, siekiant stiprinti nacionalinio ir Europos lygmenų mokesčių administratorių pajėgumą, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas, taip skatinant teigiamą veiksmingo mokesčių rinkimo ir efektyvių veiksmų kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu poveikį valstybių narių įplaukoms;

Konvergencija

AT.  kadangi vien geresniu koordinavimu nebus išspręstos pagrindinės problemos, kylančios dėl įmonių apmokestinimo taisyklių skirtumų įvairiose valstybėse narėse; kadangi vienas iš atsakų į agresyvų mokesčių planavimą turi būti tam tikrų nacionalinių apmokestinimo praktikų konvergencija; kadangi tai gali būti pasiekta išsaugant valstybių narių suverenitetą jų įmonių pelno mokesčio sistemų kitų elementų atžvilgiu;

   i) kadangi agresyvi mokesčių planavimo praktika kartais gali būti vykdoma dėl bendros naudos, kurią duoda įvairių valstybių narių sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, dėl kurių paradoksaliai atsiranda dvigubas neapmokestinimas; kadangi dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių, kurias atskiros valstybės narės pasirašė su trečiosiomis valstybėmis, skaičiaus didėjimo gali atsirasti sąlygos naujoms spragoms; kadangi pagal EBPO ir G 20 vykdomo BEPP projekto veiksmą Nr. 5, reikia parengti daugiašalę priemonę dvišalėms sutartims dėl mokesčių iš dalies keisti; kadangi Komisija turėtų būti įgaliota Sąjungos vardu derėtis su trečiosiomis valstybėmis dėl susitarimų dėl mokesčių, atsisakant dabartinės praktikos, kai vyksta dvišalės derybos, kurios neduoda optimalių rezultatų; kadangi Komisija turėtų užtikrinti, kad tokiuose susitarimuose būtų išdėstytos abipusiškumo nuostatos ir būtų uždraustas bet koks neigiamas ekstrateritorinio trečiųjų valstybių teisės aktų taikymo Sąjungos ir jos valstybių narių jurisdikcijoje poveikis Sąjungos piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ;
   ii) kadangi Sąjungai derėtų turėti savo parengtą atnaujinamą mokesčių rojų apibrėžtį;
   iii) kadangi Sąjunga turėtų taikyti priemones, nukreiptas prieš įmones, kurios naudojasi tokiais mokesčių rojais; kadangi tai jau buvo raginama atlikti Europos Parlamento pranešime dėl 2014 m. metinės mokesčių ataskaitos(7), kuriame prašyta „nustatyti griežtas sankcijas, siekiant neleisti įmonėms pažeidinėti mokesčių standartų ar nuo jų išsisukti, ir užtikrinti, kad sukčiaujančioms įmonėms ar mokesčių rojuose arba šalyse, kuriose dėl palankių mokestinių sąlygų iškraipoma konkurencija, įsikūrusioms bendrovėms nebūtų teikiamas ES finansavimas, nebūtų sudaromos galimybės gauti valstybės pagalbą ar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; primygtinai ragina valstybes nares susigrąžinti bet kokios rūšies valstybės paramą, suteiktą įmonėms, kurios pažeidinėja ES mokesčių standartus“; kadangi valstybėms narėms taip pat turėtų būti taikomos atsakomosios priemonės tuo atveju, jei jos atsisako imtis veiksmų siekiant pakeisti jų taikomą žalingą lengvatinio apmokestinimo tvarką, kuri trikdo veiklos sąlygų vienodumą Sąjungoje;
   iv) kadangi reikalinga nauja privaloma termino „nuolatinė buveinė“ apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad būtų apmokestinama ten, kur vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė; kadangi šią priemonę turėtų papildyti minimalūs privalomi kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar ekonominė veikla yra pakankamos apimties, kad būtų apmokestinama atitinkamoje valstybėje narėje, siekiant išvengti „pašto dėžutės“ tipo bendrovių problemos, ypač susijusios su skaitmeninės ekonomikos sukurtais iššūkiais;
   v) kadangi tebevykstantys Komisijos tyrimai dėl įtariamų Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių pažeidimų atskleidė tai, kad deramo tų taisyklių taikymo tvarka yra neproduktyviai neskaidri; kadangi, siekiant ištaisyti šią padėtį, Komisija turėtų paskelbti valstybės pagalbos gaires ir jose išaiškinti, kaip ji nustatys su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos atvejus, tokiu būdu suteikdama daugiau teisinio tikrumo tiek bendrovėms, tiek valstybėms narėms; kadangi vykdydama valstybės pagalbos tvarkos modernizavimą Komisija turėtų užtikrinti veiksmingą suteiktos valstybės pagalbos teisėtumo ex post kontrolę
   vi) kadangi viena iš nenumatytų Tarybos direktyvos 2003/49/EB(8) pasekmių yra tai, kad tarpvalstybinės veiklos palūkanų ir autorinių atlyginimų pajamos gali būti neapmokestinamos (arba labai nedaug apmokestinamos); kadangi šioje direktyvoje, taip pat Tarybos direktyvoje 2005/19/EB(9) ir kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose turėtų būti nustatyta bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė;
   vii) kadangi visoje Sąjungoje taikant išskaičiuojamąjį mokestį arba panašaus poveikio priemonę būtų užtikrinta, kad visas Sąjungoje gautas pelnas, kurį numatoma perkelti iš Sąjungos, būtų prieš perkėlimą bent vieną kartą apmokestinamas Sąjungoje;
   viii) kadangi, taikant galiojančias Sąjungos taisykles dėl dvigubo apmokestinimo, ginčų tarp valstybių narių sprendimas nėra veiksmingas ir jam būtų naudingos aiškesnės taisyklės ir griežtesni terminai, pagrįsti jau įdiegtomis sistemomis;
   ix) kadangi mokesčių konsultantai atlieka itin svarbų vaidmenį palengvinant agresyvų mokesčių planavimą, padėdami bendrovėms sukurti sudėtingas teisines struktūras siekiant pasinaudoti neatitikimais ir spragomis, kurios susidaro dėl mokesčių sistemų skirtumų; kadangi neištyrus šių konsultavimo įmonių praktikos neįmanoma iš esmės peržiūrėti pelno mokesčio sistemos; kadangi atliekant tokį tyrimą reikia atsižvelgti į interesų konfliktą, būdingą tokioms įmonėms, nes jos vienu metu teikia patarimus nacionalinėms vyriausybėms, kaip nustatyti mokesčių sistemas, ir pataria įmonėms, kaip efektyviausiai optimizuoti mokestines pareigas tokiose sistemose;

AU.  kadangi bendram mokesčių surinkimo efektyvumui, mokesčių teisingumo idėjai ir nacionalinių mokesčių administratorių patikimumui kenkia ne tik agresyvus mokesčių planavimas ir BEPP veikla; kadangi Sąjunga ir valstybės narės taip pat turėtų imtis panašių ryžtingų veiksmų siekiant spręsti su įmonių ir fizinių asmenų apmokestinimu susijusias mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo problemas bei problemas, susijusias su ne pelno mokesčių, ypač PVM, surinkimu; kadangi dėl tų kitų mokesčių surinkimo ir administravimo elementų susidaro didelė dalis esamo mokesčių surinkimo deficito;

AV.  kadangi dėl šios priežasties Komisija taip pat turėtų svarstyti, kaip ji spręs tuos platesnius klausimus, be kita ko, PVM taisyklių vykdymo užtikrinimo valstybėse narėse ir jų taikymo tarpvalstybinės veiklos atvejais, PVM (kuris kai kuriose valstybėse narėse yra vienas iš pagrindinių nacionalinių pajamų šaltinių) surinkimo neefektyvumo, PMV vengimo praktikos ir neigiamo kai kurių mokestinės amnestijos priemonių arba neskaidrių atleidimo nuo mokestinių pareigų priemonių poveikio problemas; kadangi priimant tokias naujas priemones reikėtų atsižvelgti į sąnaudų ir naudos balansą;

1.  prašo Komisijos ne vėliau kaip 2016 m. birželio mėn. pateikti Parlamentui vieną ar daugiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, vadovaujantis išsamiomis rekomendacijomis, įtvirtintomis šio pranešimo priede;

2.  patvirtina, kad šios rekomendacijos nepažeidžia pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

3.  mano, kad finansiniai padariniai, susiję su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti padengti atitinkamais biudžeto asignavimais;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisija, Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

A.  Skaidrumas

Rekomendacija A1. Privalomas, viešas ataskaitų teikimas pagal valstybes, kurį vykdo visų sektorių daugiašalės bendrovės

Europos Parlamentas dar kartą ragina Europos Komisiją imtis visų reikiamų veiksmų, kad ne vėliau kaip 2016 m. pirmą ketvirtį visų sektorių daugiašalėms bendrovėms būtų nustatyta išsamaus ir viešo ataskaitų teikimo pagal valstybes (ATPV) pareiga.

–  Šis pasiūlymas turėtų būti parengtas remiantis reikalavimais, kuriuos 2014 m. rugsėjo mėn. paskelbtame ATPV duomenų šablone pasiūlė EBPO (EBPO ir G 20 vykdomo BEPP projekto veiksmas Nr. 13).

–  Rengdama tokį pasiūlymą, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į:

–  Komisijos 2015 m. birželio 17 d. – rugsėjo 9 d. surengtų konsultacijų dėl ATPV, kurių metu buvo nagrinėjamos įvairios galimybės įgyvendinti ATPV Sąjungoje, rezultatus,

–  pasiūlymus dėl visapusiško viešo ATPV, išdėstytus peržiūrimoje Akcininkų teisių direktyvoje, už kurią 2015 m. liepos 8 d. balsavo Europos Parlamentas(10), taip pat į tebevykstančių trišalių dialogų dėl šios direktyvos rezultatus.

Rekomendacija A2. Naujas „sąžiningo mokesčių mokėtojo“ ženklas bendrovėms, taikančioms gerą praktiką mokesčių srityje

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl savanoriško Europos „sąžiningo mokesčių mokėtojo“ ženklo.

–  Į šį pasiūlymą reikėtų įtraukti Europos lygmens tinkamumo kriterijų, kuriuos taikant nacionalinės institucijos galėtų suteikti ženklą, sistemą.

–  Taikant šią tinkamumo kriterijų sistemą turėtų būti aiškia nustatyta, kad „sąžiningo mokesčių mokėtojo“ ženklas suteikiamas tik toms bendrovėms, kurios viršijo tai, ko iš jų formaliai reikalaujama pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę.

–  „Sąžiningo mokesčių mokėtojo“ ženklas turėtų paskatinti bendroves paversti sąžiningą joms priklausančių mokesčių mokėjimą esminiu tų bendrovių socialinės atsakomybės politikos elementų ir nurodyti savo poziciją apmokestinimo klausimais savo metinėse ataskaitose.

Rekomendacija A3. Privalomas pranešimas apie naujas mokesčių priemones

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl naujo mechanizmo, kurį taikant valstybės narės privalėtų nedelsdamos pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie savo ketinimus nustatyti naujas neapmokestinamos dalies, lengvatos, išimties, paskatos ar panašias priemones, kurios galėtų turėti reikšmingos įtakos faktiniam mokesčio tarifui toje valstybėje narėje arba kitos valstybės narės mokesčių bazei.

–  Siekiant paremti Elgesio kodekso grupės veiklą nustatant žalingą mokesčių praktiką, į šiuos valstybių narių pranešimus įtraukiama šalutinio poveikio analizė, išnagrinėjant naujų mokestinių priemonių reikšmingą poveikį kitoms valstybėms narėms ir besivystančioms šalims.

–  Šios naujos mokesčių priemonės taip pat turėtų būti įtrauktos į Europos semestro procesą, be to, turėtų būti pateiktos rekomendacijos dėl su jomis susijusių tolesnių veiksmų.

–  Europos Parlamentas turėtų reguliariai gauti naujausią informaciją apie tokius pranešimus ir vertinimą, kurį atlieka Europos Komisija.

–  Turėtų būti numatytos sankcijos valstybėms narėms, kurios nesilaiko tokių ataskaitų teikimo reikalavimų.

–  Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, ar būtų tikslinga įpareigoti konsultavimo mokesčių klausimais įmones pranešti nacionaliniams mokesčių administratoriams apie tam tikras savo sukurtas ir reklamuojamas mokesčių schemas, skirtas padėti įmonėms sumažinti savo bendras mokestines pareigas, kaip šiuo metu daroma kai kuriose valstybėse narėse, taip pat apsvarstyti, ar valstybių narių dalijimasis tarpusavyje tokia informacija per Elgesio kodekso grupę būtų efektyvi priemonė, siekiant tobulinti įmonių apmokestinimą Sąjungoje.

Rekomendacija A4. Turi būti automatiškai keičiamasi informacija apie visus sprendimus dėl mokesčių, juos tam tikru mastu skelbiant viešai

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją papildyti Direktyvą 2011/16/ES, kurioje pateikti automatinių informacijos mainų sprendimų dėl mokesčių srityje elementai:

–  išplečiant automatinių informacijos mainų taikymo sritį, įtraukiant į ją ne tik tarpvalstybinio poveikio sprendimus dėl mokesčių, bet ir visus sprendimus dėl pelno mokesčių. Teikiama informacija turi būti išsami ir abipusiai sutarta forma, siekiant užtikrinti, kad ja galėtų efektyviai naudotis mokesčių administratoriai atitinkamose valstybėse;

–  Sąjungos lygmeniu žymiai padidinant sprendimų dėl mokesčių skaidrumą, deramai atsižvelgiant į verslo konfidencialumą ir komercines paslaptis bei atsižvelgiant į esamą geriausią kai kuriose valstybėse narėse taikomą praktiką, skelbiant metinę ataskaitą, kurioje apibendrinami pagrindiniai atvejai, įrašyti Komisijos saugiame centriniame sprendimų dėl mokesčių ir kainodaros tvarkos registre, kuris turi būti sukurtas;

–  ataskaitoje informacija turi būti pateikta sutarta standartizuota forma, kad visuomenė galėtų ją veiksmingai panaudoti;

–  užtikrinant, kad Komisija atliktų visapusišką ir svarbų vaidmenį privaloma tvarka keičiantis informacija apie sprendimus dėl mokesčių, sukuriant saugų centrinį duomenų apie visus sprendimus dėl mokesčių, dėl kurių susitarta Sąjungoje, registrą, prieinamą valstybėms narėms ir Komisijai;

–  užtikrinti, kad valstybėms narėms, kurios nevykdo pareigos automatiškai keistis informacija apie sprendimus dėl mokesčių, būtų taikomos sankcijos.

Rekomendacija A5. Laisvosios prekybos uostų skaidrumas

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo:

–  būtų nustatytas maksimalus laikotarpis, kuriuo prekes galima parduoti laisvosios prekybos uostuose, kurie atleisti nuo muitų, akcizų ir PVM;

–  laisvosios prekybos uostų valdžios institucijos būtų įpareigotos nedelsiant pranešti atitinkamų valstybių narių ir trečiųjų valstybių mokesčių administratoriams apie visus sandorius, kuriuos laisvosios prekybos uostų teritorijoje atlieka jų rezidentai mokesčių tikslais.

Rekomendacija A6. Komisijos atliekamas pelno mokesčio surinkimo deficito vertinimas

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją:

–   remiantis geriausia šiuo metu valstybių narių naudojama praktika sukurti suderintą metodiką, kuri būtų skelbiama viešai ir kurią valstybės narės galėtų naudoti siekdamos įvertinti tiesioginio ir netiesioginio pelno mokesčių surinkimo deficito (skirtumo tarp mokėtinų ir sumokėtų pelno mokesčių) dydį kiekvienoje valstybėje narėje;

–  dirbti kartu su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad būtų teikiami visi reikiami pagal tą metodiką analizuotini duomenys, kad būtų gaunami kuo tikslesni skaitiniai duomenys;

–  naudoti bendrai sutartą metodiką ir visus būtinus duomenis, kad būtų galima du kartus per metus atlikti ir paskelbti tiesioginio ir netiesioginio pelno mokesčių surinkimo deficito visoje Sąjungoje dydžio vertinimą.

Rekomendacija A7. Informatorių apsauga

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti tokio turinio pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto:

–  apsaugomi vien viešaisiais interesais (o ne tik už pinigus ar kitais asmeniniais tikslais) veikiantys informatoriai, siekiantys atskleisti nusižengimą, pažeidimą, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą, susijusią su įmonių apmokestinimu bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tokie informatoriai turėtų būti apsaugoti, jei praneša apie įtariamą nusižengimą, pažeidimą, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą atitinkamai kompetentingai institucijai arba tais atvejais, kai nuolat nereaguojama į nusižengimą, pažeidimą, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą, susijusius su įmonių apmokestinimu ir galinčius pakenkti viešajam interesui, praneša apie jiems rūpimą atvejį visai visuomenei;

–  užtikrinama, kad Europos Sąjungoje išliktų teisė į saviraiškos ir informacijos laisvę;

–  tokia apsauga turėtų būti suderinta su bendra teisės sistema ir veiksmingai apginti nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo, ekonominio pobūdžio bausmių ir diskriminacijos;

–  toks pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų remtis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 596/2014(11) ir atsižvelgti į visus būsimus Sąjungos teisės aktus šioje srityje.

–  Toks pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taip pat galėtų atsižvelgti į Europos Tarybos rekomendaciją CM/Rec (2014)7(12) dėl informatorių apsaugos ir visų pirma į apibrėžtį, kad informatoriumi laikomas bet kuris asmuo, kuris pateikia arba atskleidžia informaciją apie grėsmę arba žalą viešajam interesui, susijusią su asmens darbo santykiais viešajame ar privačiajame sektoriuje.

B.  Koordinavimas

Rekomendacija B1. Bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės nustatymas

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės nustatymo.

Pirma, (ne vėliau kaip 2016 m. birželio mėn.) Sąjungoje reikia nustatyti privalomą bendrą pelno mokesčio bazę (BPMB), galbūt numatant laikiną išimtį ne daugiašalėms mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir tarpvalstybinės veiklos nevykdančioms bendrovėms, siekiant, kad įmonių, vykdančių veiklą daugiau nei vienoje valstybių narėje, apmokestinamas pelnas būtų apskaičiuojamas tik pagal vieną taisyklių rinkinį.

Antra, reikia kuo greičiau ir jokiu būdu ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje nustatyti privalomą BKPMB, deramai atsižvelgiant į įvairias alternatyvas (pavyzdžiui, apskaičiuojant sąnaudas, susijusias su mažųjų ir vidutinių įmonių ir tarpvalstybinės veiklos nevykdančių bendrovių įtraukimu).

BKPMB turėtų būti pagrįsta proporcingo paskirstymo pagal formulę metodu, kuris atspindi realią bendrovių ekonominę veiklą ir nesuteikia netinkamo pranašumo tam tikroms valstybėms narėms.

Pereinamuoju laikotarpiu tarp privalomos BPMB nustatymo ir visapusiškos BKPMB nustatymo derėtų numatyti priemones, kuriomis siekiama sumažinti pelno perkėlimą (daugiausia naudojant sandorių kainodarą), be kita ko, bent pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo Sąjungos akto dėl kovos su BEPP. Šios priemonės neturėtų apimti laikinai taikomos kitoje valstybėje patirtų nuostolių užskaitos tvarkos, jei Komisija negali užtikrinti, kad ji bus skaidri ir nesudarys galimybės piktnaudžiauti agresyvaus mokesčių planavimo tikslais.

Komisija turėtų apsvarstyti, kokiu mastu reikėtų nustatyti bendrą visuotinai priimtų apskaitos principų rinkinį, kad būtų galima parengti pagrindinius apskaitos duomenis, naudojamus taikant BKPMB.

Bet koks pasiūlymas dėl BPMB ar visapusiškos BKPMB turėtų apimti nuostatą dėl kovos su mokesčių vengimu.

Rekomendacija B2. Stiprinti Tarybos Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupės įgaliojimus ir didinti jos skaidrumą

Europos Parlamentas ragina Komisiją pateikti pasiūlymą įtraukti Elgesio kodekso grupę į Bendrijos metodą kaip Tarybos darbo grupę, Europos Komisijai ir Europos Parlamentui dalyvaujant stebėtojo teisėmis.

–  Elgesio kodekso grupė (toliau – EK grupė) turi tapti skaidresnė, veiksmingesnė ir atskaitingesnė, be kita ko:

–  reguliariai rengiant, atnaujinant ir skelbiant jos apžvalgas, kokiu mastu valstybės narės laikosi rekomendacijų, kurias EK grupė pateikė savo pusmečio pažangos ataskaitoje finansų ministrams;

–  reguliariai (kas dvejus metus) rengiant, atnaujinant ir skelbiant žalingos mokesčių praktikos sąrašą;

–  reguliariai rengiant, pateikiant ir skelbiant jos posėdžių protokolus, be kita ko, užtikrinant didesnį skaidrumą rengiant rekomendacijas, visų pirma nurodant valstybių narių atstovų pozicijas;

–  finansų ministrams paskiriant politinį vaidmenį atliekantį pirmininką;

–  kiekvienai valstybei narei paskiriant aukšto lygio atstovą ir jo pavaduotoją, siekiant padidinti EK grupės svarbą.

–  EK grupė vykdo šias užduotis:

–  nustato žalingą mokesčių praktiką Sąjungoje;

–  siūlo priemones ir tvarkaraščius, skirtus žalingos mokesčių praktikos panaikinimui, ir vykdo pateiktų rekomendacijų ir pasiūlytų priemonių rezultatų stebėseną;

–  peržiūri pirmiau minėtas valstybių narių pateiktas ataskaitas apie šalutinį naujų mokestinių priemonių poveikį ir įvertina, ar būtina imtis veiksmų;

–  siūlo kitas iniciatyvas, susijusias su mokestinėmis priemonėmis Sąjungos išorės politikoje;

–  tobulina vykdymo užtikrinimo mechanizmus, nukreiptus prieš praktiką, kuri palengvina agresyvų mokesčių planavimą.

Rekomendacija B3. Lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas ir kitokia lengvatinė tvarka: lengvatinės tvarkos susiejimas su vieta, kurioje sukuriama vertė

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją toliau teikti gaires valstybėms narėms dėl to, kaip įgyvendinti lengvatinę pajamų iš patentų apmokestinimo tvarką, laikantis „pakoreguoto susietumo metodo“, siekiant užtikrinti, kad ji nebūtų žalinga.

–  Šiose gairės turėtų būti aiškiai nurodyta, kad lengvatinė tvarka, pavyzdžiui, lengvatinė pajamų iš patentų apmokestinimo tvarka, turi būti grindžiama „pakoreguoto susietumo metodu“, apibrėžtu EBPO BEPP veiksme Nr. 5, o tai reiškia, kad turi būti tiesioginis ryšys tarp mokestinės lengvatos ir atitinkamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos.

–  Plačios lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo priemonės, kurių negalima susieti su praktinių žinių geografine kilme ir „amžiumi“, turėtų būti laikomos žalinga praktika.

–  Jei per 12 mėnesių valstybės narės netaikys šio naujo metodo nuosekliai, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl privalomo teisėkūros procedūra priimamo akto.

–  Komisija turėtų pateikti pasiūlymų nustatyti bendrus Europos standartus ir apibrėžtis, kas gali ir kas negali būti laikoma mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimu, ir suderinti lengvatinio pajamų iš patentų ir inovacijų apmokestinimo naudojimą, be kita ko, iki 2017 m. birželio 30 d. paankstinant senosios tvarkos panaikinimą sutrumpinus įgytų teisių išsaugojimo taisyklių terminus.

Rekomendacija B4. Kontroliuojami užsienio subjektai

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirto:

–  sukurti suderintas Sąjungos kontroliuojamų užsienio subjektų (KUS) taisykles, siekiant užtikrinti, kad į mažų arba nulinių mokesčių tarifų šalis perkeliamas pelnas būtų faktiškai apmokestinamas ir kad nacionalinių taisyklių dėl KUS įvairovė Sąjungoje neiškraipytų vidaus rinkos veikimo. Šios taisyklės turėtų užtikrinti visapusišką KUS teisės aktų taikymą aplinkybėmis, nesusijusiomis su visiškai dirbtinėmis struktūromis. Tai neturi kliudyti atskiroms valstybėms narėms nustatyti griežtesnių taisyklių.

Rekomendacija B5. Pagerinti valstybių narių veiksmų derinimą mokestinių patikrinimų srityje

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 2011/16/ES, siekiant:

–  užtikrinti veiksmingesnius vienalaikius mokestinius auditus ir patikrinimus, kai du ar daugiau nacionalinių mokesčių administratorių priima sprendimą atlikti vieno ar daugiau asmenų, turinčių bendrų ar vienas kitą papildančių interesų, patikrinimą;

–  užtikrinti, kad patronuojančioji bendrovė ir jos patronuojamos įmonės, esančios Sąjungoje, būtų audituojamos atitinkamų mokesčių administratorių tuo pačiu laikotarpiu, vadovaujant patronuojančiosios bendrovės mokesčių administratoriams, kad būtų užtikrinti efektyvūs informacijos srautai tarp mokesčių administratorių. Kaip šios veiklos dalis:

–  mokesčių administratoriai turėtų reguliariai keistis informacija apie savo tyrimus, siekiant užtikrinti, kad grupės nepasinaudotų neatitikimais ar spragomis, susijusiais su įvairių nacionalinių mokesčių sistemų kombinacijomis;

–  keitimosi informacija apie vykdomą auditą terminai turėtų būti sumažinti iki minimumo;

–  įmonės mokesčių administratoriai turėtų sistemingai informuoti kitų tos pačios grupės subjektų mokesčių administratorius apie mokestinio patikrinimo rezultatus;

–  mokesčių administratoriaus sprendimas dėl mokestinio patikrinimo rezultatų neturėtų būti priimamas prieš pranešant apie juos kitiems susijusiems mokesčių administratoriams.

Rekomendacija B6. Bendro Europos mokesčių mokėtojo kodo nustatymas

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos mokesčių mokėtojų kodo.

–  Pasiūlymas turi būti paremtas 2012 m. Komisijos Veiksmų plane stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu(13) (22-as veiksmas) išdėstyta Europos mokesčių mokėtojo kodo idėja ir vėlesnių (2013 m.) konsultacijų išvadomis(14).

C.  Konvergencija

Rekomendacija C1. Naujas požiūris į tarptautinę apmokestinimo tvarką

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga laikytųsi bendros pozicijos dėl tarptautinės mokesčių tvarkos.

–  Komisija turėtų būti įgaliota Sąjungos vardu derėtis su trečiosiomis valstybėmis dėl susitarimų dėl mokesčių, atsisakant dabartinės praktikos, kai vyksta dvišalės derybos, kurios neduoda optimalių rezultatų, ypač besivystančioms šalims.

–  Komisija turi užtikrinti, kad tokiuose susitarimuose būtų išdėstytos abipusiškumo nuostatos ir būtų uždraustas bet koks neigiamas ekstrateritorinio trečiųjų valstybių teisės aktų taikymo Sąjungos ir jos valstybių narių jurisdikcijoje poveikis Sąjungos piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ.

–  Derėtų taikyti bendrą Sąjungos daugiašalį susitarimą dėl mokesčių, kuris pakeistų didelį skaičių dvišalių susitarimų dėl mokesčių tarp valstybių narių ir su kitomis valstybėmis.

–  Į visus naujus Sąjungos sudarytus tarptautinius prekybos susitarimus reikėtų įtraukti nuostatą dėl gero mokesčių valdymo.

–  Visuose tarptautiniuose susitarimuose dėl mokesčių turi būti numatytas vykdymo užtikrinimo mechanizmas.

Rekomendacija C2. Nustatyti bendrą aiškią mokesčių rojaus apibrėžtį

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą bendradarbiaujant, be kita ko, su EBPO ir Jungtinėmis Tautomis, nustatyti aiškius kriterijus, kuriuos taikant būtų galima apibrėžti „mokesčių rojus“.

–  Tie kriterijai turėtų būti grindžiami išsamiais, skaidriais, patikimais, objektyviai patikrinamais ir visuotinai pripažintais rodikliais, toliau plėtojant gero valdymo principus, apibrėžtus Komisijos 2009 m. komunikate „Gero mokesčių srities valdymo skatinimas“(15) (keitimasis informacija ir administracinis bendradarbiavimas, sąžininga mokesčių konkurencija, skaidrumas).

–  Tie kriterijai turėtų apimti banko paslaptis, įmonių, patikos fondų ir kitokių fondų savininkų registravimą, bendrovių ataskaitų skelbimą, keitimosi informacija pajėgumus, mokesčių administravimo efektyvumą, mokesčių slėpimo skatinimą, žalingų teisinių priemonių buvimą, pinigų plovimo prevenciją, automatinį keitimąsi informacija, dvišalių sutarčių buvimą, tarptautinius skaidrumo įsipareigojimus, teisminį bendradarbiavimą ir panašų turinį.

–  Remdamasi tais kriterijais, Komisija turėtų pateikti peržiūrėtą mokesčių rojų sąrašą, kuris turėtų pakeisti laikinąjį sąrašą, pateiktą 2015 m. birželio mėn.

–  Šis mokesčių rojų sąrašas turėtų būti susietas su atitinkamais mokesčių teisės aktais ir būti pagrindas kitoms politikos kryptims ir teisėkūrai.

–  Komisija turėtų peržiūrėti sąrašą bent du kartus per metus arba gavusi pagrįstą į sąrašą įtrauktos jurisdikcijos prašymą.

Rekomendacija C3. Atsakomosios priemonės prieš bendroves, kurios naudojasi mokesčių rojais

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl rinkinio atsakomųjų priemonių, kurias Sąjunga ir valstybės narės, kaip viešųjų įstaigų, bankų ir finansavimo programų akcininkai arba finansuotojai, turėtų taikyti bendrovėms, kurios naudojasi mokesčių rojais siekdamos įgyvendinti agresyvaus mokesčių planavimo schemas ir todėl neatitinka Sąjungos gero mokesčių valdymo standartų.

–  Tos atsakomosios priemonės turėtų apimti:

–  draudimą naudotis valstybės pagalbos arba viešųjų pirkimų galimybėmis Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu;

–  draudimą gauti tam tikrų Sąjungos lėšų.

–  Tai turėtų būti pasiekta, be kita ko:

–  iš dalies pakeičiant Europos investicijų banko (EIB) statutą (prie Sutarčių pridėtas Protokolas Nr. 5), siekiant užtikrinti, kad galutiniams naudos gavėjams arba finansiniams tarpininkams, kurie naudojasi mokesčių rojais ir žalingomis mokesčių praktikomis, nebūtų galima suteikti jokio EIB finansavimo(16);

–  iš dalies pakeičiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017(17), siekiant užtikrinti, kad tokios bendrovės negalėtų gauti jokių ESIF lėšų(18);

–  iš dalies pakeičiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 1305/2013(19), (ES) Nr. 1306/2013(20), (ES) Nr. 1307/2013(21) ir (ES) Nr. 1308/2013(22) siekiant užtikrinti, kad tokioms bendrovėms negalėtų būti skirta jokių BŽŪP lėšų;

–  tęsiant valstybės pagalbos modernizavimo procesą, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės neteiktų tokioms bendrovėms valstybės pagalbos(23);

–  iš dalies pakeičiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013(24), siekiant užtikrinti, kad jokios lėšos iš penkių Europos struktūrinių ir investicijų fondų (Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo) negalėtų būti skirtos tokioms bendrovėms;

–  iš dalies pakeičiant Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) steigimo sutartį, siekiant užtikrinti, jog tokioms bendrovėms negalėtų būti skiriamas joks ERPB finansavimas(25);

–  uždraudžiant Sąjungai sudaryti prekybos susitarimus su jurisdikcijomis, kurias Komisija laiko „mokesčių rojais“.

Komisija patikrina, ar gali būti sustabdyti ar nutraukti galiojantys prekybos susitarimai su valstybėmis, kurios įvardytos kaip mokesčių rojai.

Rekomendacija C4. Nuolatinė buveinė

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirtą:

–  pakoreguoti termino „nuolatinė buveinė“ apibrėžtį, kad bendrovės negalėtų dirbtinai išvengti apmokestinimo pagal veiklos vietą valstybėse narėse, kuriose jos vykdo ekonominę veiklą. Ši apibrėžtis taip pat turėtų apimti situacijas, kai bendrovės , kurios vykdo visiškai demateralizuotą skaitmeninę veiklą, yra laikomos turinčiomis nuolatinę buveinę valstybėje narėje, jeigu jos išsaugo svarbų skaitmeninį vaidmenį tos valstybės ekonomikoje;

–  Sąjungos lygmeniu apibrėžti terminą „minimali ekonominės veiklos apimtis“, apimant ir skaitmeninę ekonomiką, siekiant užtikrinti, kad bendrovės tikrai kurtų vertę ir prisidėtų prie ekonomikos valstybėje narėje, kurioje yra jų buveinė mokesčių tikslais.

Šios dvi apibrėžtys turėtų būti panaudotos nustatant konkretų vadinamųjų pašto dėžutės tipo bendrovių veiklos draudimą.

Rekomendacija C5. Sandorių kainodaros sistemos tobulinimas ES

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirto:

–  remiantis Komisijos patirtimi ir naujųjų EBPO principų dėl sandorių kainodaros analize, plėtoti specialias Sąjungos gaires, kuriose būtų išdėstyta, kaip EBPO principai turėtų būti taikomi ir aiškinami atsižvelgiant į Sąjungos kontekstą, kad:

–  atspindėtų vidaus rinkos ekonomines realijas;

–  užtikrintų tikrumą, aiškumą ir nešališkumą valstybėms narėms ir Sąjungoje veikiančioms bendrovėms;

–  sumažintų riziką, kad pelno perkėlimo tikslais bus netinkamai naudojamasi taisyklėmis.

Rekomendacija C6. Pasinaudojimo valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonės

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirto:

–  suderinti nacionalines skolos ir nuosavo kapitalo priemonių, neskaidrių ir skaidrių subjektų terminų apibrėžtis, suderinti turto ir įsipareigojimų priskyrimą nuolatinei buveinei, taip pat suderinti sąnaudų ir pelno paskirstymą tarp skirtingų tos pačios grupės subjektų, arba

–  esant valstybių mokestinės tvarkos neatitikimams, užkirsti kelią dvigubam neapmokestinimui.

Rekomendacija C7. Pakeisti Sąjungos valstybės pagalbos tvarką, kiek ji susijusi su mokesčiais

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją ne vėliau kaip 2017 m. viduryje pateikti pasiūlymą:

–  dėl valstybės pagalbos gairių, kuriose aiškiai išdėstyta, kaip Komisija nustatys su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos atvejus, tokiu būdu užtikrinant didesnį teisinį tikrumą bendrovėms ir valstybėms narėms, atsižvelgiant į tai, kad kituose sektoriuose tokios gairės pasirodė esančios labai veiksmingos panaikinant valstybėse narėse taikomą praktiką, kuri prieštarauja Sąjungos valstybės pagalbos teisei, ir užkertant kelią tokiai praktikai. Tačiau šiam poveikiui pasiekti reikia labai išsamių gairių, be kita ko, skaitinių ribų;

–  viešai nurodyti, kokios mokesčių politikos priemonės nesuderinamos su valstybės pagalbos politika, siekiant suteikti įmonėms ir valstybėms narėms gaires ir daugiau teisinio tikrumo. Šiuo tikslu Komisija turi perskirstyti išteklius Konkurencijos GD, kad jis galėtų veiksmingai reaguoti į bet kokius neteisėtos valstybės pagalbos atvejus (įskaitant atrankines mokesčių lengvatas).

Be to, Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją tolimesnėje ateityje išnagrinėti galimybę pakeisti galiojančias taisykles, siekiant išvengti, kad po Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo susigrąžintos sumos nebūtų grąžintos valstybei narei, suteikusiai neteisėtą pagalbą mokesčių srityje (kaip yra šiuo metu). Pavyzdžiui, susigrąžinta valstybės pagalba gali būti skiriama Sąjungos biudžetui arba valstybėms narėms, kurios nukentėjo nuo jų mokesčių bazės erozijos.

Rekomendacija C8. Iš dalies pakeisti Tarybos direktyvas 90/435/EEB(26), 2003/49/EB ir 2005/19/EB bei kitus susijusius Sąjungos teisės aktus ir nustatyti bendrąją kovos su piktnaudžiavimu taisyklę

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą:

–  Direktyvoje 90/435/EEB nustačius bendrąją kovos su piktnaudžiavimu taisyklę (BKPT), kuo greičiau nustatyti BPKT Direktyvoje 2003/49/EB ir pateikti pasiūlymus dėl BPKT nustatymo Direktyvoje 2005/19/EB ir kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose;

–  įtraukti tokią BKPT į visus būsimus Sąjungos teisės aktų, kurie taikomi mokesčių srityje arba turi mokestinių pasekmių;

–  Direktyvoje 2003/49/EB ne tik nustatyti BKPT, bet ir panaikinti reikalavimą, kad valstybės narės turi taikyti lengvatinę tvarką palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams, jeigu jie niekur kitur Sąjungoje nėra faktiškai apmokestinami;

–  Direktyvoje 2005/19/EB nustatyti ne tik BKPT, bet ir papildomas skaidrumo pareigas ir, jeigu šių pakeitimų nepakaktų siekiant užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui, sumokėtų mokesčių minimumo nuostatą, kuri turėtų būti įvykdyta norint gauti „mokesčių lengvatų“ (pavyzdžiui, išvengti dividendų apmokestinimo) ar pasinaudoti kitomis panašaus poveikio priemonėmis.

Rekomendacija C9. Tarpvalstybinio apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmų tobulinimas

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją ne vėliau kaip 2016 m. vasarą pateikti pasiūlymą:

–  tobulinti dabartinius tarpvalstybinio apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmus sutelkiant dėmesį ne tik į dvigubo apmokestinimo, bet ir dvigubo neapmokestinimo atvejus. Siekiama sukurti suderintą Sąjungos požiūrį į ginčų sprendimą, aiškiau išdėstant taisykles ir nustatant griežtesnius terminus, remiantis jau veikiančiomis sistemomis;

–  ginčų sprendimo mechanizmo veikimas ir sprendimai turėtų būti skaidresni, siekiant sumažinti bendrovių netikrumą dėl mokesčių teisės taikymo.

Rekomendacija C10. Nustatyti išskaičiuojamąjį mokestį arba panašaus poveikio priemonę, siekiant išvengti neapmokestinamo pelno perkėlimo iš Sąjungos

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją ne vėliau kaip 2016 m. vasarą pateikti pasiūlymą nustatyti išskaičiuojamąjį mokestį arba panašaus poveikio priemonę, siekiant užtikrinti, kad visas Sąjungoje gautas pelnas, kurį numatoma perkelti iš Sąjungos, būtų prieš perkėlimą faktiškai apmokestinamas Sąjungoje.

D.  Kitos priemonės

Rekomendacija D1. Papildomos mokesčių surinkimo deficito mažinimo priemonės

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją sutelkti dėmesį ne tik į agresyvų mokesčių planavimą ir BEPP veiklą, bet ir į kitus esamo mokesčių surinkimo deficito veiksnius, be kita ko:

–  ištirti mažo mokesčių surinkimo, įskaitant PVM surinkimą, efektyvumo priežastis;

–  ištirti mokesčių neteisingumo ir menko pasitikėjimo mokesčių administratoriais priežastis ne pelno apmokestinimo srityse;

–  nustatyti mokestinių amnestijų principus, įskaitant aplinkybes, kuriomis jos būtų tinkamos ir kokiomis būtų tinkamesnės kitos politikos alternatyvos, taip pat reikalavimą, kad valstybės narės iš anksto praneštų Komisijai apie bet kokias naujas mokestines amnestijas, siekiant pašalinti neigiamas šios politikos pasekmes mokesčių surinkimui ateityje;

–  pasiūlyti minimalų nacionalinės valdžios institucijų taikomų atleidimo nuo mokestinių pareigų priemonių ir savo nuožiūra nustatomų mokesčių lengvatų skaidrumo lygį;

–  suteikti valstybėms narėms daugiau laisvės skiriant viešųjų pirkimų sutartis kaip į vieną iš veiksnių atsižvelgti į įmonių mokestinių pareigų vykdymą, ypač į sistemingus pareigų nevykdymo atvejus;

–  užtikrinti, kad mokesčių administratoriai turėtų visapusišką prieigą prie centrinių registrų, kuriuose yra duomenys apie įmonių ir patikos fondų tikruosius savininkus, ir kad šie registrai būtų tinkamai tvarkomi ir tikrinami.

Valstybės narės gali tai pasiekti į nacionalinę teisę sparčiai perkeldamos Ketvirtąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą į nacionalinę teisę, užtikrindamos plačią ir paprastesnę prieigą prie informacijos, pateikiamos centriniuose tikrųjų savininkų registruose, įskaitant prieigą pilietinės visuomenės organizacijoms, žurnalistams ir piliečiams.

(1) http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/gen_info/economic_analysis/tax_structures/2014/report.pdf
(2) Dr. Benjamin Ferrett, Daniel Gravino ir Silvia Merler, „Teisėkūros pranešimo dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Europos Sąjungoje Europos pridėtinė vertė“ (angl. „European added value of legislative report on bringing Transparency, coordination and convergence to corporate tax policies in the European Union“) (dar nepaskelbta).
(3) Priimti tekstai, 2015 7 8, P8_TA(2015)0257.
(4) http://ec.europa.eu/finance/consultations/2015/further-corporate-tax-transparency/index_en.htm.
(5) Pavyzdžiui, „Fair Tax Mark“: http://www.fairtaxmark.net/.
(6) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
(7) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A8-2015-0040+0+DOC+XML+V0//LT
(8) 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003 6 26, p. 49).
(9) 2005 m. vasario 17 d. Tarybos direktyva 2005/19/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis (OL L 58, 2005 3 4, p. 19).
(10) Priimti tekstai, 2015 7 8, P8_TA(2015)0257.
(11) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).
(12) http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/cdcj/Whistleblowers/protecting_whistleblowers_en.asp
(13) COM(2012)0722.
(14) https://circabc.europa.eu/faces/jsp/extension/wai/navigation/container.jsp
(15) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0201:FIN:lt:PDF
(16) http://www.eib.org/attachments/general/governance_of_the_eib_en.pdf
(17) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 2015 m. birželio 25 d. dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).
(18) http://ec.europa.eu/priorities/jobs-growth-investment/plan/docs/proposal_regulation_efsi_en.pdf
(19) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).
(20) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).
(21) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).
(22) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).
(23) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2013-0026+0+DOC+XML+V0//LT
(24) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(25) http://www.ebrd.com/news/publications/institutional-documents/basic-documents-of-the-ebrd.html
(26) 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 225, 1990 8 20, p. 6).


ES ir Kinijos santykiai
PDF 413kWORD 185k
2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Kinijos santykių (2015/2003(INI))
P8_TA(2015)0458A8-0350/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad ES ir Kinijos diplomatiniai santykiai užmegzti 1975 m. gegužės 6 d.,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. prasidėjusią ES ir Kinijos strateginę partnerystę,

–  atsižvelgdamas į svarbiausią santykių su Kinija teisinį pagrindą, t. y. į 1985 m. gegužės mėn. pasirašytą EB ir Kinijos prekybos ir ekonomikos bendradarbiavimo susitarimą(1), kuris apima ekonominius ir prekybinius santykius bei ES ir Kinijos bendradarbiavimo programą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. ES ir Kinijos strateginę bendradarbiavimo darbotvarkę, dėl kurios susitarta 2013 m. lapkričio 21 d.,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. oficialiai pradėtą ES ir Kinijos struktūrinį politinį dialogą ir į 2010 m. pradėtą aukšto lygio strateginį dialogą strateginiais ir užsienio politikos klausimais, ypač į 5-tąjį ES ir Kinijos aukšto lygio strateginio dialogo susitikimą, surengtą Pekine 2015 m. gegužės 6 d.,

–  atsižvelgdamas į nuo 2007 m. vykstančias derybas dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio mėn. pradėtas derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 17-ąjį ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį 2015 m. birželio 29 d. Briuselyje, ir po to susitikimo paskelbtą bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko D. Tusko 2015 m. birželio 29 d. bendroje su Kinijos ministru pirmininku Li Keqiangu spaudos konferencijoje po 17-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo išsakytas pastabas, jam išreiškus ES susirūpinimą dėl žodžio ir asociacijų laisvės Kinijoje, taip pat dėl asmenų, priklausančių mažumoms, pvz., tibetiečių ir uigūrų, padėties, ir paraginus Kiniją atnaujinti prasmingą dialogą su Dalai Lamos atstovais,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES ir Kinija: artimesnės partnerės, didesnė atsakomybė“ (COM(2006)0631),

–  atsižvelgdamas į Tarybos Rytų Azijos politikos gaires,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 11–12 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas „ES ir Kinijos strateginė partnerystė“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2007–2013 m. Kinijos strategijos dokumentą, 2011–2013 m. daugiametę orientacinę programą, 2010 m. strategijos dokumento laikotarpio vidurio peržiūrą ir 2011–2013 m. daugiametės orientacinės programos peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į pirmąjį Kinijos politikos ES atžvilgiu dokumentą, paskelbtą 2003 m. spalio 13 d.,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. liepos 1 d. Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinis komitetas priėmė naują nacionalinio saugumo įstatymą ir 2015 m. gegužės 5 d. buvo paskelbtas antrasis naujo įstatymo dėl užsienio NVO valdymo projektas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Baltąją knygą dėl Kinijos karinės strategijos,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. pradėtą ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į jo 32-ąjį raundą, surengtą 2014 m. gruodžio 8–9 d. Pekine,

–  atsižvelgdamas į vykstančius Kinijos ir ES 60-ies sektorių dialogus, inter alia, aplinkos apsaugos, regioninės politikos, užimtumo, socialinių reikalų ir pilietinės visuomenės klausimais,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. vasario mėn. pradėtas ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogas, apimantis visas ES ir Kinijos bendras šios srities iniciatyvas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. įsigaliojusį EB ir Kinijos susitarimą dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo(2) ir į 2009 m. gegužės 20 d. pasirašytą mokslo ir technologijų partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. 17-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą ES ir Kinijos pareiškimą dėl klimato kaitos ir į numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus, kurių planą 2015 m. birželio 30 d. Kinija pateikė atsižvelgiant į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į ES ir Kinijos bendrą deklaraciją dėl energetinio saugumo, paskelbtą Briuselyje 2012 m. gegužės 3 d., bei Komisijos ir Kinijos dialogą energetikos klausimais,

–  atsižvelgdamas į Kinijos ir ES apskritojo stalo diskusijas,

–  atsižvelgdamas į 18-ąjį Kinijos komunistų partijos nacionalinį kongresą, vykusį 2012 m. lapkričio 8–14 d., ir Politinio biuro Nuolatinio komiteto vadovybės pasikeitimus, dėl kurių nuspręsta minėto kongreso metu,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 18-ojo Kinijos komunistų partijos Centrinio komiteto ketvirtojo plenarinio posėdžio, surengto 2014 m. spalio 20–23 d., rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 27 d. 26-ojo ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimą, paskelbtą 2015 m. gegužės 6 d., po jos susitikimo su Kinijos Ministru Pirmininku Li Keqiangu,

–  atsižvelgdamas į paskutinį EP ir Kinijos tarpparlamentinį susitikimą, vykusį 2013 m. lapkričio 26 d.,

–  atsižvelgdamas į naujausias savo rezoliucijas dėl Kinijos, ypač į 2012 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos pusiausvyros trūkumo(3), į 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją „ES užsienio politika dėl Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos, Pietų Afrikos (BRICS) ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių: tikslai ir strategijos“(4), 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl branduolinės grėsmės ir žmogaus teisių Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje(5), 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Šiaurės Korėjoje(6), 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos(7) ir 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinės ataskaitos Europos Parlamentui(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(9), 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija(10), 2013 m. kovo 14 d. dėl ES ir Kinijos santykių(11), 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos derybų dėl dvišalio investicijų susitarimo(12) ir 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl ES ir Taivano prekybos santykių(13),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas žmogaus teisių klausimais: 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „Kinija. Mažumų teisės ir mirties bausmės taikymas“(14), 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Kašgaro mieste ir kultūros paveldo (Sindziango uigūrų autonominis regionas, Kinija)(15), 2012 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl skandalo dėl priverstinių abortų Kinijoje(16), 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl organų ėmimo persodinimui Kinijoje(17) ir 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „ES prioritetai 25-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje“(18),

–  atsižvelgdamas į ES ginklų embargą, paskelbtą po 1989 m. birželio mėn. Tiananmenio represijų ir Parlamento paremtą 2006 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES, Kinijos ir Taivano santykių ir saugumo Tolimuosiuose Rytuose(20),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Tibeto, ypač į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Tibetas. Planai, kad kinų kalba būtų pagrindinė švietimo kalba“(21), 2011 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl Tibeto, ypač vienuolių vyrų ir moterų susideginimo atvejų(22), ir 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Tibete(23),

–  atsižvelgdamas į 2002–2010 m. aukšto rango Kinijos vyriausybės atstovų ir Dalai Lamos devynis derybų raundus, atsižvelgdamas į Kinijos baltąją knygą dėl Tibeto „Tibeto vystymasis priklauso nuo neįveikiamų istorinių aplinkybių“, kurią 2015 m. balandžio 15 d. paskelbė Kinijos valstybinių reikalų tarybos informacijos biuras, atsižvelgdamas į 2008 m. memorandumą ir 2009 m. pranešimą dėl tikrosios autonomijos, kuriuos pateikė 14-ojo Dalai Lamos atstovai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0350/2015),

A.  kadangi 2015 m. ES ir Kinijos diplomatiniai santykiai trunka jau 40 metų; kadangi ES ir Kinijos strateginė partnerystė yra labai svarbi ES ir Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) santykiams ir siekiant nustatyti bendrus interesus ir bendrai spręsti daug visuotinių problemų, tokių kaip visuotinis ir regioninis saugumas, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, kibernetinis saugumas, masinio naikinimo ginklai ir branduolinių ginklų neplatinimas, energetinis saugumas, pasaulio finansų ir rinkų reguliavimas, klimato kaita ir darnus vystymasis, taip pat kuriant sistemą dvišalėms ES ir Kinijos problemoms spręsti;

B.  kadangi Kinija ir ES 2013 m. pradėjo derybas dėl dvišalės investicijų sutarties (DIS);

C.  kadangi Kinija, kurios rinka yra didžiulė ir besiplečianti, yra pagrindinė ES prekybos partnerė; kadangi vykstančios derybos dėl investicijų susitarimo yra vienas svarbiausių ES ir Kinijos dvišalių ekonominių ir prekybos santykių klausimų;

D.  kadangi Kinija, kuriai šiuo metu vadovauja Kinijos komunistų partijos (KKP) generalinis sekretorius ir prezidentas Xi Jinping, pradėjo vykdyti daug iniciatyvų, įskaitant projektą „Naujasis šilko kelias“, pagal kurį siekiama ekonominės Kinijos ir Vidurinės Azijos, o vėliau ir Europos bei Afrikos, integracijos, Azijos infrastruktūros investicijų banko kūrimą (AIIB) ir strategiškai svarbų energetikos susitarimą su Rusija dėl 38 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų kasmet tiekimo, naftotiekio tiesimo ir kitų bendrų naftos žvalgybos ir gavybos projektų Kinijoje; kadangi pastaraisiais metais Kinija vykdė vis aktyvesnę investicijų politiką ES ir jos rytinėse kaimyninėse šalyse;

E.  kadangi prezidentas Xi Jinping pradėjo iniciatyvą „Kinijos svajonė“, kuri buvo pasiūlyta kaip koncepcija ir vizija, kuria siekiama nacionalinio atsinaujinimo ir ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir politiniu aspektais vidutiniame lygmenyje klestinčios visuomenės sukūrimo ir užtikrinti, kad iki 2049 m. Kinija taptų visapusiškai išsivysčiusia šalimi;

F.  kadangi per pastaruosius 20 metų Kinijos ekonomika labai augo ir 600 mln. Kinijos piliečių nebepatiria skurdo;

G.  kadangi 2015 m. Kinijos akcijų rinkos krizė turėjo neigiamą poveikį pasauliniam finansiniam stabilumui, įskaitant Europos Sąjungoje;

H.  kadangi dėl Kinijos šeimos planavimo politikos nuo 1980 m. prasidėjo greitas gyventojų senėjimo procesas ir šiuo metu daugiau nei 200 mln. gyventojų yra vyresni nei 60 metų;

I.  kadangi Kinijos aplinkos būklė blogėja itin dideliu mastu ir reikia, kad vyriausybė imtųsi dar skubesnių, ryžtingesnių ir tikslingesnių šios srities veiksmų; kadangi darnaus vystymosi ir klimato kaitos klausimas buvo aptariamas naujausiame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime ir buvo parengtas bendras pareiškimas dėl klimato kaitos;

J.  kadangi Kinija pripažino, kad reikia spręsti klimato kaitos pavojaus klausimą ir įsipareigojo priimti protokolą arba kitą teisinę priemonę, kuria bus sudarytos sąlygos visapusiškam susitarimui šiuo klausimu Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje pasiekti;

K.  kadangi prezidentui Xi Jinpingui vykdant populiarumo sulaukusią antikorupcijos kampaniją, kuri pradėta 2012 m. ir kuria siekiama spręsti valdymo klausimus imantis veiksmų prieš partiją, vyriausybę, kariuomenę ir valstybinių įmonių darbuotojus, kurie įtariami korupcija, pateiktas ieškinys ne vienam aukštas pareigas užimančiam asmeniui, išaiškinti ne tik kyšininkavimo atvejai, bet ir didelį turtą susikrovusių Kinijos vadovų atvejai, taip pat atskleista, kad į politinę sistemą yra įsiskverbę įtakingų nusikaltėlių tinklų nariai;

L.  kadangi užsienio NVO suklestėjo ir atlieka svarbų su vietos NVO vystymusi ir Kinijos atsivėrimu po reformos susijusį vaidmenį;

M.  kadangi nacionalinio saugumo sumetimais Kinija šiais metais paskelbė tris naujus įstatymų projektus, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl kibernetinio saugumo ir NVO;

N.  kadangi 2013 ir 2014 m. Pekine, Kunminge ir Umrutyje įvykdyti dideli smurtiniai teroristų išpuoliai, per kuriuos 72 žmonės žuvo ir 356 buvo sužeisti; kadangi Kinija rengia kovos su terorizmu įstatymą, kuriame pabrėžiama, kad vyriausybė kovai su terorizmu teikia didžiausią prioritetą;

O.  kadangi 2015 m. birželio mėn. Honkongo Įstatymų leidybos taryba balsavo prieš prieštaringai vertinamą pasiūlymą, pagal kurį Honkongo balsuotojai savo vyriausiąjį vykdomosios valdžios pareigūną būtų galėję rinkti tik iš kandidatų, kuriuos atrinko Pekino valdžią remiantis komitetas; kadangi būtent dėl šio pasiūlymo kilo „lietsargių revoliucija“, judėjimas už demokratiją, pasireiškęs 79 dienas nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio trukusiais masiniais protestais;

P.  kadangi naujoji Kinijos vadovybė KLR augimą laiko negrįžtamu procesu, kuris paskatino perėjimą nuo reaktyvios diplomatijos prie iniciatyvios diplomatijos;

Q.  kadangi naujoje Baltojoje knygoje dėl Kinijos karinės strategijos teigiama, jog reikia atsisakyti tradicinės galvosenos, pagal kurią manoma, jog sausuma svarbesnė už jūrą, ir kad reikėtų skirti daugiau dėmesio jūrų valdymui ir jūrų teisių bei interesų apsaugai; kadangi Kinija atsisako pripažinti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją atsižvelgiant į ginčus dėl Pietų ir Rytų Kinijos jūrų;

R.  kadangi 2002 m. Elgesio deklaracijoje Kinija ir ASEAN šalys pažadėjo sudaryti sąlygas rasti taikų ir ilgalaikį padėties Pietų Kinijos jūroje sprendimą; kadangi, nepaisant to, didėja įtampa santykiuose su kaimyninėmis šalimis, pvz., Taivanu, Vietnamu, Filipinais, Malaizija ir Brunėjumi;

S.  kadangi Kinija yra pagrindinė politinė Šiaurės Korėjos rėmėja, didžiausia investuotoja, paramos, maisto ir energijos teikėja ir prekybos partnerė; kadangi Kinijos ekspertai neseniai atskleidė, kad galbūt Šiaurės Korėja jau turi 20 branduolinių kovinių galvučių;

T.  kadangi prasidėjus krizei Ukrainoje Rusija ir Kinija kaip niekada anksčiau išplėtojo tarpusavio santykius;

U.  kadangi 2015 m. gegužės 8 d. Rusija ir Kinija pasirašė dvišalį susitarimą dėl informacijos saugumo, kuriuo kibernetinė grėsmė apibrėžiama kaip informacijos, kuri galėtų kelti pavojų visuomeninei-politinei bei visuomeninei-ekonominei sistemoms ir valstybių dvasinei, moralinei ir kultūrinei aplinkai, perdavimas;

V.  kadangi nuo 2005 m. Kinija Lotynų Amerikos valstybėms suteikė kreditų, kurių vertė apie 100 mlrd. JAV dolerių; kadangi šiuo metu Kinija yra pagrindinė Brazilijos ir antra pagal dydį, pavyzdžiui, Argentinos, Venesuelos ir Kubos prekybos partnerė;

W.  kadangi Kinijos vyriausybė pripažįsta žmogaus teisių svarbą ir visuotinumą, tačiau nepateikia apčiuopiamų žmogaus teisių padėties Kinijoje gerinimo rezultatų;

X.  kadangi Kinija oficialiai ir formaliai pripažino žmogaus teisių visuotinumą ir per pastaruosius tris dešimtmečius prisijungė prie tarptautinės žmogaus teisių sistemos pasirašydama daug žmogaus teisių sutarčių ir prisijungdama prie institucinės tarptautinės teisinės žmogaus teisių sistemos;

Y.  kadangi 2015 m. pradžioje prezidentas Xi Jinping viešai paskelbė savo ketinimą teisinės valstybės principą taikyti visoje šalyje, įsitikinęs, kad veiksmingas teisingumas yra itin svarbus moderniai ekonomikai ir visuomenei Kinijoje;

Z.  kadangi KKP pripažįsta penkias religijas, kurias iš esmės kontroliuoja partijos Vieningo fronto darbo skyrius; kadangi šis sąrašas yra išskirtinis, todėl kitos religijos ir kultai yra diskriminuojami;

AA.  kadangi ES ir Kinija nuo 1995 m. palaiko dialogus žmogaus teisių klausimais;

AB.  kadangi ES ombudsmenė savo 2015 m. kovo 26 d. priimtame rekomendacijos projekte kritikavo tai, kad derybose dėl prekybos ir investicijų susitarimo su Vietnamu nebuvo atliktas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmo poveikio žmogaus teisėms vertinimas; kadangi tai yra svarbus precedentas deryboms dėl ES ir Kinijos dvišalio investicijų susitarimo;

AC.  kadangi Tibeto gyventojai parodo savo kultūrinę tapatybę dalyvaudami Lhakaro judėjime („Baltasis trečiadienis“) – jie kiekvieną trečiadienį dėvi tik tibetiečių drabužius, kalba tik tibetiečių kalba ir valgo tik tibetietišką maistą; kadangi iki šiol daugiau nei 140 Tibeto gyventojų susidegino gyvi protestuodami prieš Kinijos vyriausybės politiką Tibeto autonominiame regione; kadangi lamos Tenzin Delek Rinpoche mirtis kalėjime neseniai iš naujo paskatino įtampą; kadangi Tibete vykdoma hanių apgyvendinimo politika; kadangi 2015 m. sukanka 50 metų nuo Tibeto autonominio regiono sukūrimo; kadangi per pastaruosius keletą metų nebuvo padaryta pažanga sprendžiant Tibeto krizę, nes paskutinis taikos derybų raundas vyko 2010 m.;

AD.  kadangi KLR ir Taivano tarpusavio santykių klausimu ES laikosi vienos Kinijos politikos;

ES ir Kinijos strateginė partnerystė ir bendradarbiavimas

1.  džiaugiasi 40-osiomis ES ir Kinijos diplomatinių santykių metinėmis, kurios turėtų paskatinti stiprinti strateginę partnerystę, kuri tokia būtina daugiapoliame ir globalizuotame pasaulyje, ir paspartinti vykstančias derybas dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, paremto pasitikėjimu, skaidrumu ir pagarba žmogaus teisėms; pabrėžia, kad naujausiame 2015 m. birželio 29 d. vykusiame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime abi šalys patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti šią partnerystę; pabrėžia, kad Kinija yra pagrindinė tarptautinė galia ir viena iš pačių svarbiausių ES partnerių; pabrėžia, kad per ateinantį dešimtmetį abi pusės yra įsipareigojusios skatinti ES ir Kinijos visapusišką strateginę partnerystę, kuri bus naudinga tiek ES, tiek Kinijai; išreiškia savo paramą kas (dvejus) metus organizuojamam aukšto lygio strateginiam dialogui, aukšto lygio ekonominiam ir prekybos dialogui ir aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogui ir ES ir Kinijos daugiau nei 60 sektorių dialogams įvairiausiais klausimais; ragina, kad šie sektorių dialogai paskatintų pasitikėjimo kūrimą ir duotų apčiuopiamų rezultatų;

2.  palankiai vertina 2015 m. birželio 29 d. vykusio 17-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, kai dvišaliai santykiai perkeliami į naują lygmenį ir duodamas ženklas glaudesniam politiniam bendradarbiavimui, neapsiribojančiam vien tik prekybos santykiais, siekiant suderinto strateginio požiūrio į bendrų pasaulinių problemų ir grėsmių sprendimą; pažymi, kad abi šalys visiškai pripažino įgyvendinant 2020 m. ES ir Kinijos strateginę bendradarbiavimo darbotvarkę pasiektą pažangą ir kad pareigūnų lygmeniu bus sukurtas dvišalis peržiūros mechanizmas siekiant stebėti tolesnes priemones; palankiai vertina tai, kad abi šalys aukščiausiojo lygio susitikimo metu susitarė dėl prioritetų paketo siekdamos stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir sutvirtinti savo strateginės partnerystės pasaulinį aspektą;

3.  pabrėžia, kad ES valstybės narės, bendraudamos su Kinijos vyriausybe, turi laikytis vieningos pozicijos, ypač atsižvelgiant į dabartinį diplomatinį Pekino aktyvumą ir pasaulinės valdymo struktūros pertvarkymą; pabrėžia, kad buvo baigtos derybos dėl susitarimo dėl Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB) straipsnių ir tikisi, kad ateityje ES glaudžiai bendradarbiaus su AIIB; apgailestauja dėl to, kad trūksta rimtų ES lygio diskusijų valstybių narių narystės AIIB klausimu ir glaudaus veiksmų koordinavimo šioje srityje; pabrėžia prekybos ir investicijų politikos svarbą, nes tai tinkamiausia sritis daryti didžiausią poveikį palaikant strateginius santykius su Kinija; atkreipia dėmesį į naujai išplėtotą Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimą, taip pat vadinamą grupe „16+1“, kuri apima keletą ES valstybių narių, bet mano, kad tai neturėtų suskaldyti ES ar susilpninti jos pozicijos Kinijos atžvilgiu ir bendradarbiaujant taip pat turėtų būti sprendžiami žmogaus teisių klausimai; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją Europos Parlamentui pateikti metinę ataskaitą dėl ES ir Kinijos santykių plėtros; ragina stiprinti realizuojamą ir taisyklėmis paremtą prekybą ir investicijų ryšius su Kinija;

4.  pripažįsta, kad Kinija turėtų atlikti didesnį vaidmenį daugiašalėse finansų įstaigose, kuris geriau atspindi jos ekonomikos dydį; mano, kad neseniai sukurtas AIIB yra proga Kinijai daugiašalėje struktūroje dalyvauti kaip atsakinga veikėja; ragina, kad nauja institucija nekartotų praeities klaidų, kai pirmenybė teikiama didžiulių infrastruktūros projektų finansavimui, ir vietoj to pirmenybę teiktų techninei paramai ir galimybei užtikrinti visuotinį informuotumą, ieškant aplinkos, socialinių ir vystymosi srities prioritetų pusiausvyros;

5.  mano, kad itin svarbu, jog Europos indėlis į AIIB apimtų: skaidrias paskolų vertinimo procedūras; aiškius standartus, susijusius su geru valdymu, socialine atsakomybe ir aplinka; pastangas užtikrinti, kad besiskolinančių šalių skolos našta išliks kontroliuojama;

6.  palankiai vertina kelių valstybių narių dalyvavimą AIIB projekte; nepaisant to, apgailestauja, kad ES lygmeniu nėra su tuo susijusių išsamių diskusijų, glaudaus bendradarbiavimo ir koordinuoto atsako ir požiūrio į Kinijos vyriausybės pradėtas iniciatyvas kurti naujas daugiašales institucijas; primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares tai laikyti įspėjimu, kad ateityje būtų išvengta panašaus koordinavimo trūkumo;

7.  palankiai vertina politinį susitarimą pagerinti ES ir Kinijos strateginės infrastruktūros sąsajas; todėl džiaugiasi sprendimu parengti naują sujungiamumo platformą siekiant sukurti palankią aplinką tvariems ir sąveikiems tarpvalstybinės infrastruktūros tinklams šalyse ir regionuose, kurie yra tarp ES ir Kinijos; ypač džiaugiasi ES pasirengimu pradėti vykdyti šį projektą Europos lygmeniu; primygtinai ragina abi šalis pasinaudoti galimybėmis, atsirandančiomis sukūrus glaudžias abiejų partnerių sąsajas, įskaitant bendradarbiavimą investicijų į infrastruktūrą srityje šalyse, kurios yra palei Naująjį šilko kelią ir Naująjį jūrų šilko kelią;

8.  atkreipia dėmesį į spartų Kinijos ekonomikos augimą per pastaruosius dvidešimt metų ir pabrėžia, kad ES valstybės narės turėtų labiau pasinaudoti šio ekonomikos vystymosi teikiamomis galimybėmis; atkreipia dėmesį į Kinijos susidomėjimą investicijomis į Europos strategines infrastruktūras ir pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai būtina bendradarbiauti su Kinija ir kitomis regiono šalimis vykdant projektus, pvz., įgyvendinant Kinijos Juostos ir kelio iniciatyvą (angl. The Belt and Road Initiative) ir ES J.-C. Junckerio investicijų planą, įskaitant geležinkelių jungtis, jūrų uostus ir oro uostus; primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisiją apsvarstyti Kinijos pasaulinių investicijų politikos poveikį ir jos investicinę veiklą ES ir ES rytinėse kaimyninėse šalyse; laikydamasis anksčiau priimtų Parlamento pozicijų ir visapusiškai atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto kompetencijas, pabrėžia ES ir Kinijos dvišalio investicijų susitarimo, dėl kurio šiuo metu vyksta derybos, svarbą; ragina į dvišalę investicijų sutartį (DIS) įtraukti išsamų tvaraus vystymosi skyrių, pagal kurį būtų numatyti privalomi įsipareigojimai dėl pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartų ir pagrindinių daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos įmonės vis dažniau skundžiasi, kad nukenčia nuo nepastovaus reguliavimo ir diskriminacijos; pabrėžia, jog svarbu pasiekti sėkmingų vykstančių derybų dėl investicijų susitarimo rezultatų, kad būtų sudaromos dar palankesnės sąlygos investicijoms ir įgyvendinama investicijų apsauga bei užtikrinamas patekimas į rinką, įskaitant viešuosius pirkimus, ir vienodos veikimo sąlygos įmonėms Europoje ir Kinijoje; ragina imtis papildomų priemonių ir aktyvių tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti labiau subalansuotus prekybos santykius pašalinus kliūtis prekybai ir kliūtis investuoti Europos įmonėms; ragina Kiniją ir ES toliau plėsti bendradarbiavimą siekiant didinti MVĮ galimybes abiejuose rinkos blokuose; pabrėžia ES ir Kinijos įsipareigojimą siekti atviros pasaulinės ekonomikos ir sąžiningos, skaidrios ir taisyklėmis paremtos prekybos bei investicijų aplinkos, užtikrinant vienodas sąlygas ir užkertant kelią protekcionizmui;

9.  atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į iniciatyvą „Viena juosta – vienas kelias“ (angl. „One Belt, One Road“), kuria siekiama nutiesti pagrindines energetikos ir komunikacijos jungtis per Vidurinę, Vakarų ir Pietų Aziją iki Europos; mano, kad atsižvelgiant į šios iniciatyvos geostrateginę svarbą ji turėtų būti vykdoma daugiašaliu lygmeniu; mano, kad itin svarbu visiškai skaidriai ir įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus užtikrinti sąveiką ir rengti projektus;

10.  ragina labiau koordinuoti ES ir Kinijos veiksmus strateginės svarbos srityse, pvz., G 20, saugumas ir gynyba, kova su terorizmu, neteisėta migracija, tarpvalstybinis nusikalstamumas, branduolinių ginklų neplatinimas, visuotinis ir regioninis saugumas, kibernetinis saugumas, masinio naikinimo ginklai, energetinis saugumas, pasaulio finansų ir rinkų valdymas ir reguliavimas, klimato kaita, taip pat urbanizacija, vystymosi ir pagalbos programos bei tvarus vystymasis; pabrėžia bendradarbiavimo regioninio vystymosi srityje ir dialogo bei mainų, susijusių su strategija „Europa 2020“ bei būsimu Kinijos tryliktuoju penkerių metų planu, svarbą;

11.  ragina EIVT užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų palaikant santykius ir rengiant dialogus su Kinija;

12.  ragina, kad prezidento Xi 2014 m. kovo mėn. vizito Briuselyje metu prisiimti įsipareigojimai stiprinti ES ir Kinijos ryšius sprendžiant žmogaus teisių klausimus pasireikštų konkrečiu padėties vietoje pagerinimu;

13.  primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją toliau bendradarbiauti su Kinija palaikant konstruktyvų dialogą, kuriuo siekiama skatinti, kad Kinija pradėtų laikytis teisinės valstybės principo ir gerbti žmogaus teises, bei remti Kinijos integraciją į pasaulinę ekonomiką;

14.  palankiai vertina ES ir Kinijos urbanizacijos partnerystės stiprinimą; ragina toliau bendradarbiauti miestų planavimo ir projektavimo, viešųjų paslaugų, ekologiškų pastatų ir pažangiojo transporto srityse; ragina pradėti naujas bendras programas, apimančias Europos ir Kinijos miestus ir bendroves;

15.  palankiai vertina 2015 m. rugsėjo 15 d. palaikant ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogą surengto trečio susitikimo bendrą pareiškimą; pabrėžia, kad žmonių tarpusavio ryšiai ir palankesnių sąlygų ES ir Kinijos piliečių tarpusavio ryšiams sudarymas yra svarbūs; remia aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogo plėtojimą siekiant dėmesį sutelkti į bendrus projektus ir dalijimąsi geriausia patirtimi ir skatinti žmonių tarpusavio ryšius; pabrėžia, kad ypač turėtų būti skatinami abiejų šalių ekspertų ir studentų mainai;

16.  yra susirūpinęs dėl dempingo ir skaidrumo trūkumo atsižvelgiant į Kinijos vyriausybės politikos priemones ir subsidijas taikant mokesčių kreditus, subsidijas žemei, pigius kreditus, subsidijuojamas žaliavas ir kitas priemones;

17.  yra susirūpinęs dėl kliūčių, su kuriomis Europos įmonės susiduria Kinijos rinkoje, pvz., priverstinio technologijų perdavimo, nepakankamo intelektinės nuosavybės teisių gynimo ir diskriminacijos; pabrėžia rinkos reformos Kinijoje, rinkos ekonomikos principų įgyvendinimo ir diskriminacijos bei nepagrįstų apribojimų panaikinimo svarbą;

18.  pripažįsta Kinijos investicijų Europoje teikiamas galimybes panaudojant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF); pabrėžia, kad, nors fondas atviras įvairių veikėjų investicijoms, vis dėlto jį valdyti ir toliau turėtų ES;

19.  pripažįsta, kad Kinijos ekonomikos nukreipimas tikrai tvaria linkme, kad tai taptų nauja įprasta padėtimi, yra tikras iššūkis; mano, kad aktyvesnis Kinijos dalyvavimas tarptautinėse ekonominėse organizacijose, pvz., TVF, galėtų prisidėti prie tvaresnės ir labiau subalansuotos Kinijos ir pasaulio ekonomikos bei tų organizacijų reformos; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas pateikti patikimų statistinių duomenų apie ekonomikos padėtį ir padidinti su tuo susijusį skaidrumą;

20.  susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais Kinijos akcijų indeksų vertė sumažėjo trečdaliu ir kad šimtais atvejų buvo sustabdyta prekyba dėl labai didelio akcijų kainų kritimo; reiškia susirūpinimą dėl dabartinės Kinijos finansų krizės, kuri daro ypač didelį poveikį jos akcijų rinkoms, ir pripažįsta, jog dėl šios krizės kyla pavojus pasaulio ekonomikai, atsižvelgiant į svarbų Kinijos vaidmenį pasaulinės prekybos ir finansų sistemos srityse; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas išspręsti dabartinio ekonomikos modelio keitimo tvaria ekonomika uždavinį; pažymi, kad dėl neseniai įvykusios griūties Kinijos akcijų rinkose vyriausybės kontrolės kultūra susidūrė su finansų rinkoms būdingu kintamumu;

21.  palankiai vertina tai, kad per pastaruosius dešimtmečius dėl didelio ekonomikos augimo ir Kinijos ekonomikos laipsniško atsivėrimo buvo pasiekta, kad daug Kinijos piliečių nebepatirtų ypač didelio skurdo; nepaisant to, išreiškia savo susirūpinimą, kad dėl šių ekonominių patobulinimų dažnai kyla aplinkosaugos problemų ir atsiranda didelė nelygybė;

22.  palankiai vertina tai, kad naujausiame ES ir Kinijos bendrame pareiškime dėl klimato kaitos, kuris priimtas 2015 m. birželio 29 d. aukščiausiojo lygio susitikime, abi šalys išreiškė savo įsipareigojimą dirbti kartu siekiant plataus užmojo ir teisiškai privalomo susitarimo 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje; primygtinai ragina visas konferencijos šalis pasinaudoti galimybe, kurią suteikia ES ir Kinijos bei JAV ir Kinijos pareiškimai dėl klimato kaitos; pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti energetikos srityje siekiant bendrai spręsti daugelį problemų, susijusių su energetiniu saugumu ir pasauline energetikos struktūra;

Padėtis vidaus reikalų srityje

23.  pažymi, kad vadovaujant prezidentui Xi Kinijos vyriausybė šalyje ir už jos ribų demonstruoja didėjantį tvirtumą; pažymi, kad šalies pilietinių teisių gynėjų, teisininkų, žurnalistų, tinklaraščių kūrėjų, mokslo visuomenės ir kitų pilietinės visuomenės atstovų laisvė šiuo metu suvaržyta taip, kaip jau nebuvo suvaržyta ilgą laikotarpį; pastebi, kad faktai apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje ir toliau kelia didelį susirūpinimą;

24.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad netrukus bus priimtas užsienio nevyriausybinių organizacijų valdymo įstatymas, pagal kurį būtų dar labiau apribota Kinijos pilietinės visuomenės veikimo laisvė ir labai apribota asociacijų ir žodžio laisvė šalyje, įskaitant draudimą užsienio NVO, kurios neregistruotos Kinijos viešojo saugumo ministerijoje ir provincijų viešojo saugumo tarnybose, finansuoti bet kokį Kinijos asmenį ar organizaciją, ir draudžiama Kinijos grupėms vykdyti veiklą neregistruotų užsienio NVO, įskaitant Honkonge ir Makao įsisteigusias organizacijas, vardu ar jų pavedimu; ragina Kinijos valdžios institucijas iš esmės persvarstyti šį įstatymą siekiant jį suderinti su tarptautiniais žmogaus teisių standartais;

25.  reiškia susirūpinimą dėl naujo įstatymo dėl kibernetinio saugumo projekto, šis įstatymas sudarytų sąlygas kibernetinės erdvės cenzūros ir stebėsenos praktikai ir ją institucionalizuotų ir dėl jo Europos įmonės gali būti priverstos savo IT infrastruktūroje pradėti diegti privalomas užpakalines duris; atkreipia dėmesį į Kinijos reformas remiančių teisininkų ir pilietinių teisių gynėjų baimę, kad šiuo įstatymu bus dar labiau apribota žodžio laisvė ir kad vidinė cenzūra tik didės; pabrėžia, kad kibernetinio saugumo ir NVO įstatymai turės labai didelį neigiamą poveikį Europos verslo įmonėms ir Kinijos Liaudies Respublikos institucijoms, todėl ragina Europos Vadovų Tarybą, EIVT ir Komisiją ir toliau aktyviai reikšti nepasitenkinimą Kinijos valdžios institucijoms dėl šių labai ginčytinų priemonių; reiškia susirūpinimą dėl Kinijos taikomų plačių „nacionalinio saugumo“ ir „didžiausių grėsmių‟ apibrėžčių, nustatytų jos naujame nacionalinio saugumo įstatyme, į kurį „žalinga kultūrinė įtaka“ taip pat įtraukta kaip grėsmė; daro išvadą, kad šiame įstatyme Kinijos nacionaliniai saugumo interesai formuluojami taip bendrai ir neaiškiai, kad juo Kinijos valdžios institucijoms suteikiamos iš esmės neribotos galios imtis priemonių prieš veiksmus, asmenis ar leidinius, kuriems jos nepritaria;

26.  išreiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors Kinijos vadovybės pradėta kovos su korupcija kampanija yra pagirtinas veiksmas siekiant stiprinti piliečių pasitikėjimą vyriausybe, šiai kampanijai trūksta skaidrumo ir ją vykdant dažniausiai nesilaikoma teisinės valstybės principo; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais kampanija netinkamai naudojama vidaus kovų tikslais ir tam, kad didintų KKP vaidmenį ir galią; tačiau apgailestauja dėl to, kad ši kampanija buvo vykdoma taip, kad toliau buvo pažeidžiamas teisinės valstybės principas, kai pareigūnai, kuriems pateikti kaltinimai, be įrodymų kalinami neteisėtoje sulaikymo sistemoje, jiems nesuteikiama pagrindinė teisinė apsauga ir jie dažnai verčiami prisipažinti;

27.  reiškia užuojautą daugiau nei 173 aukų, žuvusių per 2015 m. rugpjūčio 12 d. Tiandzino uoste įvykusius didžiulius sprogimus, dėl kurių tūkstančiai gyventojų turėjo persikelti, šeimoms ir draugams; atkreipia dėmesį į vis augantį taikių masinių protestų dėl aplinkos apsaugos skaičių įvairiose šalies dalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad sandėliuose neteisėtai buvo laikoma tūkstančiai tonų labai nuodingų medžiagų – jos buvo laikomos neteisėtu mažesniu nei 600 m nuo gyvenamųjų rajonų atstumu; mano, kad lėta ir uždara oficiali informavimo politika, susijusi su Tiandzino nelaime, duoda visiškai priešingus rezultatus, ypač kai derinama su socialinės žiniasklaidos pranešimų apie šią didelę tragediją cenzūra; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti visus pramonės saugos standartus laikantis Kinijos ir tarptautinių teisės aktų, ir ragina Kinijos vyriausybę sugriežtinti pavojingų gaminių saugos ir aplinkosaugos standartus ir juos visų pirma suderinti su pačios Kinijos įstatymais;

28.  pažymi, kad dėl 2015 m. rugpjūčio 12 d. Tiandzine ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. Donginge įvykusių sprogimų Kinijai nedelsiant reikia rimtai spręsti pramonės saugos problemą, ypač atsižvelgiant į korupciją ir nebaudžiamumą;

29.  pabrėžia, kad reikia skubiai imtis aplinkos apsaugos priemonių, atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, 2014 m. tik aštuoniuose iš 74 didelių miestų buvo pasiektas nacionalinis oro užterštumo koncentracijos standartas (KD 2,5), ir turint mintyje tai, kad Kinijoje per metus 190 mln. žmonių suserga dėl užteršto vandens; perspėja, kad dviguba vandens krizė (masinis užterštumas ir padidėjęs vandens vartojimas) gali sukelti didelį politinį ir socialinį nestabilumą; primena, kad Kinijos aplinkos blogėjimo poveikis jaučiamas ir kaimyninėse šalyse; atkreipia dėmesį į aplinkos blogėjimo poveikį ir tikisi, kad kitame penkerių plane aplinka bus prioritetinis klausimas; taip pat pabrėžia, kad dėl aplinkos apsaugos trūkumo ne tik neužkertamas kelias ekologinei žalai, bet ir sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijos praktikai; palankiai vertina ES ir Kinijos susitarimą glaudžiau bendradarbiauti siekiant spręsti pagrindinius aplinkos apsaugos uždavinius, pvz., susijusius su oro, vandens ir dirvožemio tarša; palankiai vertina tai, kad pagal naują aplinkos apsaugos įstatymą vietos pareigūnai taip pat atgaline data atsakingi už žalą, padarytą aplinkai per jų kadenciją, ir kad įsipareigojimas apsaugoti aplinką turės didesnę reikšmę šių vietos pareigūnų paaukštinimo procese; primygtinai ragina nacionalines ir vietos valdžios institucijas konstruktyviai ir aktyviai įtraukti aplinkosaugos organizacijas ir visuomeninius judėjimus į Kinijos aplinkos apsaugos politikos ir iniciatyvų stebėsenos, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo procesus; atkreipia dėmesį į tai, kad per 2015 m. birželio mėn. ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą taip pat buvo numatyta aplinkos politika ir klimato kaitos priemonės, pagal kurias Kinija turi laikytis išmetamo CO2 ribų, atsižvelgiant į 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimą ir laikantis 2013 m. Pekine patvirtintos 2020 m. strateginės darbotvarkės tikslų;

30.  palankiai vertina didesnį ES ir Kinijos bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi vartotojų teisių ir apsaugos srityje ir Kinijos vyriausybės atsakomųjų priemonių šiuo klausimu stiprinimą, kuris pasireiškia griežtesnėmis taisyklėmis dėl mažmenininkų atsakomybės pagal profesinio elgesio kodeksą, turint mintyje grąžinimo ir nuostolių atlyginimo prievoles, galimą sukčiavimą, klaidinančią ir apgaulingą reklamą, išankstinio mokėjimo tvarką ir vartotojų asmens duomenų apsaugą, ypač atsižvelgiant į Kinijos greitai besiplečiantį prekybos internetu sektorių;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad per pastaruosius metus Kinijos kovos su terorizmu politika greitai išsivystė nuo pasyvaus „pasipriešinimo terorizmui“ požiūrio iki aktyvaus „karo su terorizmu“, kartu nuolat buvo vykdomas „krizės valdymas“, apimantis kaip niekada anksčiau didelio masto veiksmus nukentėjusiuose regionuose ir visuomenėje; reiškia susirūpinimą dėl būsimo Kinijos kovos su terorizmu įstatymo, kuris gali lemti tolesnius žodžio, susirinkimų, asociacijų ir religijos laisvės pažeidimus, ypač Tibete ir Sindziange, nes tai regionai, kuriuose gyvena mažumos;

32.  reiškia solidarumą su Kinijos žmonėmis jiems kovojant su terorizmu ir ekstremizmu; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad, jeigu teroristo apibrėžtis, įtraukta į Kinijos kovos su terorizmu įstatymo projektą, nebus iš esmės persvarstyta, ji gali sudaryti sąlygas taikyti bausmes už beveik kiekvieną taikią Tibeto kultūros, religijos arba tapatybės išraišką, kuri galbūt skirsis nuo valstybinės;

33.  ragina Kiniją suteikti daugiau laisvės internete ir gerbti visų valstybių kibernetinį saugumą;

34.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Sindziangas atsidūrė užburtame rate, kadangi, viena vertus, tarp turkų kalba kalbančių musulmonų uigūrų yra smurtaujančių separatistų ir ekstremistų grupuočių (vis dėlto jos nesudaro didžiosios daugumos) ir, kita vertus, Pekinas, siekdamas stabilumo, vis dažniau į socialinius neramumus reaguoja imdamasis represijų, didindamas saugumo aparato pajėgas regione, daug uigūrų atitolindamas nuo Pekino ir puoselėdamas uigūrų gyventojų priešiškumą Kinijos haniams; apgailestauja dėl uigūrų kultūros marginalizacijos Sindziange, be kita ko, draudžiant uigūrų tarnautojams lankytis mečetėse ir kai kuriose vietovėse – laikytis ramadano; ragina Kinijos valdžios institucijas dėti visas pastangas siekiant vystyti tikrą dialogą su uigūrų bendruomene ir apsaugoti uigūrų gyventojų kultūrinį tapatumą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į kelionių apribojimus, visų pirma Tibete ir Sindziange, kurie gali būti taikomi ES piliečiams, ypač diplomatams ir žurnalistams; pažymi, kad visose ES valstybėse narėse tokie apribojimai Kinijos piliečiams (įskaitant diplomatus ir žurnalistus) netaikomi; todėl primygtinai ragina imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrintas abipusiškumo principo įgyvendinimas;

35.  reiškia pritarimą Honkongo žmonėms, kurie remia demokratines reformas, ir solidarizuojasi su jais; pabrėžia, kad Honkongo autonomija garantuojama pagal Pagrindinį įstatymą; laikosi nuomonės, kad visapusiška visuotinė rinkimų teisė, pradedama taikyti ypatingajame administraciniame regione, yra visiškai suderinama su principu „viena šalis, dvi sistemos“; apgailestauja dėl to, kad rinkimų įstatymo reforma, susijusi su Honkongo vyriausiojo vykdomosios valdžios pareigūno skyrimu, negalėjo būti užbaigta; reiškia viltį, kad naujas reformos procesas gali būti pradėtas netrukus siekiant Honkongo piliečiams suteikti tiesioginę visuotinę rinkimų teisę 2017 m. ir tikrą pasirinkimą iš įvairių kandidatų; palankiai vertina 2015 m. balandžio 24 d. bendrą Europos išorės veiksmų tarnybos ir Europos Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Ypatingasis Administracinis regionas Honkongas. 2014 m. metinė ataskaita“ ir remia ES įsipareigojimą Honkonge stiprinti demokratiją, įskaitant teisinės valstybės principą, teismų sistemos nepriklausomumą, pagrindines laisves ir teises, skaidrumą ir informacijos bei saviraiškos laisvę;

36.  tvirtai remia principą „viena šalis, dvi sistemos“, nes jis yra ypatingųjų administracinių regionų Honkongo ir Makao bei žemyninės Kinijos gerų santykių pagrindas;

37.  reiškia susirūpinimą dėl neseniai Honkonge kilusių politinių ir pilietinių neramumų ir ragina Kiniją laikytis savo įsipareigojimų Honkongo žmonėms ir užtikrinti jų teises ir laisves pagal 1984 m. pasirašytos Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendrosios deklaracijos nuostatas;

Padėtis užsienio reikalų srityje

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal paskelbtą prezidento Xi Jinpingo nacionalinio atsinaujinimo „Kinijos svajonę“ numatomas didesnis ir aktyvesnis Kinijos vaidmuo pasaulyje; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją išnagrinėti galimybes kartu su JAV parengti bendrą požiūrį į Kiniją kiekvienu atveju, kai tai būtų naudinga siekiant propaguoti ES interesus; pabrėžia, kad turint galvoje Kinijos, kaip pasaulio galios, pastovų augimą, reikia nuolat ir sparčiai persvarstyti Europos santykių su Kinija strateginius prioritetus; pabrėžia, jog būtina, kad tokia pasaulio lyderė kaip Kinija globalizuotame ir tarpusavio ryšių kontekste aktyviau ir konstruktyviau prisidėtų sprendžiant pasaulinius uždavinius ir regioninius konfliktus ir užtikrinant pasaulio tvarką, pagal kurią laikomasi tarptautinės teisės, visuotinių vertybių ir taikos; mano, kad Kinija turėtų atlikti vis svarbesnį vaidmenį tarp pirmaujančių pasaulio šalių, laikydamasi visiems nustatytų taisyklių;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad prezidento Xi administracija pirmenybę teikia santykiams su JAV, turint galvoje jo pasiūlymą tarp Kinijos, JAV ir kitų regiono veikėjų užmegzti „naujo pobūdžio galingų valstybių santykius“; vis dėlto pirmenybę teikia konstruktyvesniam požiūriui į naują pasaulio tvarką, kurią Kinija turėtų padėti kurti ir integruoti, – tokia tvarka būtų pagrįsta visuotinėmis žmogaus teisių, demokratijos ir žmogiškojo saugumo vertybėmis; ragina ES aktyviau veikti Azijoje ir bendradarbiauti su Kinija, JAV ir kitais regiono veikėjais siekiant daugiau stabilumo regione;

40.  pabrėžia, kad naujoje Baltojoje knygoje dėl Kinijos karinės strategijos nurodomas Pekino ketinimas toliau plėsti Kinijos karinį laivyną ir jo operacijų sferą, pereinant nuo „pakrančių vandenų apsaugos“ prie „apsaugos atviroje jūroje“; apgailestauja dėl vienašalio priešlėktuvinės gynybos identifikavimo zonos nustatymo ir tolesnio reikalavimo dėl navigacinio skrydžių valdymo Japonijos ir Pietų Korėjos teritorijoje; ragina laikytis subalansuoto požiūrio, kad būtų išvengta Kinijos kaimynių nerimo ir didesnės įtampos Ramiajame ir Indijos vandenynuose ir būtų užtikrinta laivybos laisvė jūrose, kuri itin svarbi Europai;

41.  apgailestauja dėl to, kad, priešingai nei numatyta 2002 m. Elgesio deklaracijoje, kai kurios šalys reikalauja grąžinti Spratlio salas, ir yra ypač susirūpinęs dėl itin didelių šiuo metu Kinijos dedamų pastangų, kurios apima karinių įrenginių, uostų ir mažiausiai vieno aerodromo statybą; ypač perspėja dėl gresiančio padidėjusio konkuruojančių šalių karinių laivų ir oro patrulių aktyvumo ir jų konfrontacijos pavojaus toje zonoje ir dėl galimo oro erdvės gynybos identifikavimo zonos nustatymo virš Pietų Kinijos jūros pavojaus;

42.  ir toliau yra susirūpinęs dėl augančios įtampos tarp Pietų Kinijos jūros šalių, todėl ragina visas susijusias šalis vengti vienašalių provokacinių veiksmų Pietų Kinijos jūroje ir pabrėžia, kad svarbu ginčus spręsti taikiai, remiantis tarptautine teise ir pasitelkiant į pagalbą nešališką tarptautinį tarpininkavimą, pvz., pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS); apgailestauja dėl to, kad Kinija atsisako pripažinti UNCLOS ir Arbitražo teismo jurisdikciją; primygtinai ragina Kiniją persvarstyti savo poziciją ir ragina visas šalis, įskaitant Kiniją, gerbti galutinį UNCLOS sprendimą; mano, kad tolesni veiksmai ieškant galimo taikaus būdo pašalinti įtampą Pietų ir Rytų Kinijos jūrų dalyse yra derybos ir bendras elgesio kodeksų, skirtų taikiam konkrečių jūrų zonų naudojimui, įgyvendinimas, taip pat saugių prekybos kelių ir žvejybos kvotų nustatymas ir zonų, kuriose leidžiama vykdyti išteklių žvalgymo veiklą, priskyrimas; pritaria 26-ojo ASEAN valstybių aukščiausiojo lygio susitikime išsakytam raginimui skubiai patvirtinti Elgesio Pietų Kinijos jūroje kodeksą; palankiai vertina Kinijos ir ASEAN neseniai pasiektą susitarimą pagreitinti konsultacijas dėl ginčų sprendimo Pietų Kinijos jūros regione elgesio kodekso; atkreipia dėmesį į Taivano Pietų Kinijos jūros taikos iniciatyvą siekiant konsensuso elgesio kodekso ir mechanizmo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos visoms šalims bendradarbiauti bendrai naudojant gamtos ir jūrų išteklius regione, sukūrimo klausimais; remia visus veiksmus, kuriais Pietų Kinijos jūrai būtų sudarytos sąlygos tapti „taikos ir bendradarbiavimo jūra“;

43.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją nustatyti pavojus taikai ir saugumui regione ir pasaulyje tuo atveju, jeigu kiltų karinis konfliktas Rytų ir Pietų Kinijos jūrų regione, atsižvelgiant į prioritetus, nurodytus ES jūrų saugumo strategijoje, nustatyti riziką, kuri kiltų navigacijos regione laisvei ir saugai, ir pavojus konkretiems Europos interesams; laikosi nuomonės, kad ES turėtų remtis dvišaliu ir daugiašaliu bendradarbiavimu, siekdama veiksmingai prisidėti prie regiono saugumo, nes kiti veikėjai (visų pirma Australija) jau imasi labai aktyvių politinių veiksmų Ramiajame vandenyne;

44.  primygtinai ragina Kinijos vyriausybę naudoti visas turimas įtakos priemones siekiant užtikrinti stabilumą Korėjos pusiasalyje ir įtikinti Šiaurės Korėją atnaujinti patikimas derybas dėl branduolinio ginklo atsisakymo ir imtis konkrečių branduolinio ginklo atsisakymo veiksmų; primena, kad Kinija ir toliau yra Šiaurės Korėjos svarbiausia sąjungininkė, todėl ragina Kinijos vyriausybę, pasitelkus tarptautinę bendruomenę, atlikti konstruktyvų vaidmenį nedelsiant imantis spręsti prastos žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje klausimą, be kita ko, sprendžiant tūkstančių Šiaurės Korėjos pabėgėlių, kertančių Kinijos sieną ir bėgančių nuo baisių sąlygų gimtojoje šalyje, problemą; primygtinai ragina Kinijos vyriausybę, laikantis savo įsipareigojimų pagal JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso, kurios šalis yra Kinija, leisti šiems pabėgėliams pasinaudoti teise ieškoti prieglobsčio ir prievarta negrąžinti jų į Šiaurės Korėją, bet apsaugoti jų pagrindines žmogaus teises; ragina ES šiuo tikslu daryti diplomatinį spaudimą Kinijos vyriausybei, vadovaujantis pasauliniais ginklų neplatinimo tikslais;

45.  primygtinai ragina Kinijos vyriausybę daryti įtaką Pakistanui ir įtikinti jį, kad susilaikytų nuo nestabilumo kurstymo regione;

46.  palankiai vertina ES ir Kinijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos klausimais, įskaitant kovos su piratavimu operacijas Adeno įlankoje, ir ragina toliau dėti bendras pastangas siekiant spręsti pasaulines saugumo ir gynybos problemas, pvz., terorizmo problemą;

47.  atkreipia Pekino dėmesį į būtiną JAV ir ES vaidmenį atsižvelgiant į Kinijos modernizacijos tikslus; be to, primena apie Kinijos kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės tarptautines prievoles ir pareigas padedant siekti taikos ir pasaulinio saugumo; šiuo požiūriu apgailestauja dėl to, kad Kinija, bendradarbiaudama su Rusija, nuolat blokavo JT veiksmus dėl Sirijos, kurioje Bashar al Assad jau ketverius metus kariauja mirtiną karą prieš Sirijos gyventojus;

48.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti Kinijos ir ES, taip pat kitų pagrindinių tarptautinių veikėjų tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą siekiant spręsti pasaulinius saugumo klausimus; tikisi, kad Kinija parems ES ir JAV vadovaujamas iniciatyvas, kuriomis siekiama nutraukti tarptautinės teisės pažeidimus, dėl kurių kyla konfliktas Rytų Ukrainoje, ir atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą pasibaigus Rusijos agresijai;

Žmogaus teisių padėtis

49.  pažymi, kad yra didelis neatitikimas tarp oficialaus Kinijos siekio pripažinti žmogaus teisių visuotinumą ir blogėjančios žmogaus teisių padėties; pažymi, kad Kinijos žmogaus teisių ir laisvių padėtis pradėjo blogėti nuo 2013 m. ir buvo dar aktyviau imtasi represijų prieš gyventojus, griežčiau apribojant saviraiškos laisvę ir taikų pilietinės visuomenės propagavimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad daugelis pilietinių teisių ir žmogaus teisių gynėjų ir vyriausybę kritikuojančių asmenų buvo sulaikyti, nuteisti ir nubausti, ir dėl to, kad Kinijos policija sulaikė arba kvotė daugiau nei 100 žmogaus teisių srities teisininkų ir aktyvistų; ragina Kinijos valdžios institucijas paleisti sulaikytuosius ir užtikrinti, kad jie galėtų be kliūčių verstis savo profesija;

50.  laikosi nuomonės, kad tvirti ir nuolat palaikomi ES ir Kinijos santykiai turi leisti sukurti veiksmingą platformą brandžiam, prasmingam ir atviram žmogaus teisių dialogui, grindžiamam abipuse pagarba, vykdyti; taip pat mano, kad 40-osios ES ir Kinijos santykių metinės, minimos 2015 m., yra gera proga daryti pažangą šioje srityje;

51.  primygtinai ragina ES kiekvienu lygmeniu palaikant dialogą ir toliau daryti spaudimą, kad būtų pagerinta žmogaus teisių padėtis Kinijoje, ir įtraukti nuostatas dėl žmogaus teisių į kiekvieną su Kinija sudaromą dvišalę sutartį;

52.  teigiamai vertina 2014 m. gruodžio 8 ir 9 d. 33-ąjį ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių klausimais; pažymi, kad palaikant dialogą, taip pat ir dėl kitų tarptautinių partnerių spaudimo, buvo prisidėta prie tam tikrų konkrečių veiksmų; pabrėžia, jog ES kelis kartus pakartojo, kad dialogu siekė labiau apčiuopiamo žmogaus teisių padėties vietoje gerinimo;

53.  primena, kad žmogaus teisių visuotinumas visada buvo pagrindinis ES ir Kinijos dialogų žmogaus klausimais aspektas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pagal oficialų Kinijos požiūrį visuotinumu yra abejojama dėl kultūrinių skirtumų – tai svarbi jų sąvokų skirtumų priežastis ir dėl to palaikant ES ir Kinijos santykius stokojama supratimo ir vyrauja nepasitikėjimas ir pažanga, daroma per ES ir Kinijos dialogus žmogaus teisių klausimu, yra ribota; todėl ragina Kinijos vadovus persvarstyti savo požiūrį į šį klausimą ir laikytis žmogaus teisių visuotinumo principo, kaip nurodoma Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje; taip pat primygtinai ragina ES institucijas palaikant dialogus bendradarbiauti su Kinijos valdžios institucijomis, siekiant visuotinumo principo laikymosi;

54.  ir toliau reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad šiuo metu Kinijoje įvykdoma daugiausia mirties bausmių ir kad mirties bausmė kasmet toliau slaptai vykdoma tūkstančiams žmonių, neatsižvelgiant į tarptautinius būtiniausius standartus dėl mirties bausmės taikymo; dar kartą pabrėžia, kad mirties bausmės panaikinimas padeda įtvirtinti žmogaus orumą ir toliau palaipsniui plėtoti žmogaus teises;

55.  išlieka susirūpinęs dėl toliau taikomų griežtų saviraiškos, susirinkimų, asociacijų ir religijos laisvės, taip pat žmogaus teisių organizacijų veiklos apribojimų;

56.  apgailestauja dėl to, kad Kinijoje dažnai diskriminuojamos religinės ir etninės mažumos;

57.  kritikuoja tai, kad, nors religijos laisvė Kinijoje nėra teisė, oficialiai numatyta konstitucijoje, faktiškai vyriausybė apriboja religinę praktiką leisdama veikti tik oficialiai patvirtintoms ir pripažintoms religinėms organizacijoms; remia Kinijos bažnyčių priešinimąsi vyriausybės atnaujintai krikščionybės sinifikacijos strategijai; ypač smerkia Džedziango provincijoje vykdomą antikrikščionišką kampaniją, per kurią 2014 m. sugriauta dešimtys bažnyčių ir sunaikinta daugiau kaip 400 kryžių; kartu su bažnyčių atstovais nerimauja dėl padėties kitose provincijose, kuriose gyvena daug krikščionių; be to, smerkia prieš budizmą nukreiptas kampanijas įgyvendinant „patriotinio švietimo“ metodą, įskaitant priemones, kuriomis valstybė valdo Tibeto budistų vienuolynus; smerkia budistų vienuoliams bei vienuolėms skirtas „teisinio švietimo“ programas; nesupranta Dalai Lamos atvaizdų draudimo Kinijoje ir nepritaria jam; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kinijos baudžiamoji teisė netinkamai naudojama siekiant persekioti tibetiečius ir budistus, kurių religinė veikla prilyginama separatizmui, ir mato, kad jo susirūpinimas yra pagrįstas, nes vienuoliai ir vienuolės šiuo metu sudaro apie 44 proc. Tibeto politinių kalinių; apgailestauja dėl to, kad sąlygos praktikuoti budizmą Tibete labai pablogėjo po 2008 m. kovo mėn. tibetiečių protestų, nes Kinijos vyriausybė patvirtino griežčiau taikomą požiūrį į „patriotinį švietimą“, įskaitant priemones, skirtas Tibeto budistų vienuolių reikalų valdymui mikro lygiu, pvz., kiekviename vienuolyne įsteigiant nerenkamus valdymo komitetus, numatant „teisinio švietimo“ programas, skirtas vienuoliams ir vienuolėms, siekiant užtikrinti, kad jie „nedalyvautų tėvynės skaldymo ir viešosios tvarkos trikdymo“ veikloje, ir įvedant Dalai Lamos atvaizdų draudimą;

58.  pažymi, kad prezidentas Xi prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų išsamiai įtvirtinti šalies valdymą pagal teisės principus ir kovoti su korupcija; tačiau yra labai susirūpinęs dėl neseniai įvykdyto daugiau nei 200 teisininkų, ypač tų, kurie daugiausia dėmesio skiria žmogaus teisių byloms, sulaikymo apkaltinus juos viešosios tvarkos pažeidimu ir siekiu pakenkti partijai, kai valdžios institucijos teigė, kad tokios drastiškos priemonės – tai iš esmės Kinijos teisinės sistemos apsauga; pabrėžia, kad šios priemonės prieštarauja valdžios institucijų pareiškimui, kad jos stiprina teisinę valstybę, ir sumenkina visas politinių reformų pastangas;

59.  primena, kad pagal oficialų Kinijos požiūrį pirmenybė ir toliau teikiama socialinėms ir ekonominėms teisėms, o ne asmens pilietinėms ir politinėms teisėms, nors, Europos nuomone, pastarosios teisės laikomos pagrindinėmis ir vienodai svarbiomis ir ekonominis vystymasis ir žmogaus teisės yra neatskiriami, o tai atspindi Europos ir Kinijos žmogaus teisių suvokimo skirtumus, kurie matomi oficialiose pozicijose; taip pat pabrėžia, kad visapusiška žmogaus teisių apsauga yra būtina siekiant tolesnio Kinijos ekonomikos augimo, todėl primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų gerbiamos tiek socialinės ir ekonominės, tiek pilietinės ir politinės teisės;

60.  kritikuoja Kinijos labai ribotas žiniasklaidos galimybes ir griežtai kontroliuojamą skaitmeninę sritį, kurioje užsienio, įskaitant Europą, žiniatinklio turinys blokuojamas, o politiniu požiūriu pavojingu laikomas šalies turinys reguliariai šalinamas arba cenzūruojamas; griežtai protestuoja prieš tai, kad labai daug Kinijos piliečių kalinami dėl pažeidimų, susijusių su saviraiškos laisve, ypač internete;

61.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Kinijos vyriausybė ir toliau taiko griežtą politiką Tibeto gyventojų atžvilgiu, ypač kai atmeta Dalai Lamos siūlomą „Vidurinio kelio požiūrį“, kuriuo nesiekiama nei nepriklausomybės, nei atsiskyrimo nuo Kinijos, bet tikros autonomijos laikantis Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijos; ragina Kinijos vyriausybę vėl pradėti dialogą su Tibeto atstovais; priešinasi Tibeto kultūros marginalizacijai, kurią vykdo KKP, ir ragina Kinijos valdžios institucijas gerbti Tibeto gyventojų saviraiškos, asociacijų ir religijos laisvę; apgailestauja dėl humanitarinės padėties blogėjimo Tibete, kuris lėmė susideginimų skaičiaus didėjimą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į neseniai patvirtintas susideginimo kriminalizavimo priemones, kuriomis siekiama nubausti tuos, kurie tariamai susiję su susideginančiais asmenimis; apgailestauja dėl to, kad nuo 2006 m. į naujus socialistinius kaimus prievarta buvo perkelta daugiau nei 2 mln. Tibeto nomadų ir galvijų augintojų, nes jiems nesuteikiamos galimybės naudotis medicinos priežiūros ir švietimo paslaugomis ir gerove; taip pat yra susirūpinęs dėl nuolat vykdomo Kinijos hanių gyventojų perkėlimo į Tibetą; reiškia susirūpinimą dėl kankinimo, dingimo ir savavališko sulaikymo atvejų, taip pat dėl to, kad kaliniams neleidžiama naudotis medicininės priežiūros paslaugomis, įskaitant vienuolio Tenzino Deleko Rinpoche ir 10 kitų garsių Tibeto kalinių atvejus; reikalauja išsamiai ištirti visus mirties kalėjime atvejus; reiškia didelį susirūpinimą dėl Tibeto aplinkos būklės blogėjimo; pabrėžia, kad Tibeto plokščiakalnio teritorijoje temperatūra kyla greitai ir dėl to gali ištirpti Tibeto ledynai, kurių daugelio vanduo teka į didžiausias Azijos upes;

62.  primygtinai ragina Kinijoje investuojančias Europos įmones laikytis tarptautinių darbo standartų ir prisiimti įsipareigojimus užtikrinti didesnes nei Kinijoje galiojančias darbuotojų teises tuo atveju, kai Kinijoje galiojančios teisės neatitinka tarptautiniu mastu sutartų standartų;

Santykiai abipus sąsiaurio

63.  mano, kad Kinija ir Taivanas yra svarbūs ES ekonominiai partneriai Azijos ir Ramiojo vandenyno regione; teigiamai vertina bet kokį santykių abipus Taivano sąsiaurio pagerinimą; pasisako už ES ir Taivano dvišalio investicijų susitarimo sudarymą, kadangi Taivanas gali suteikti geriausias regioninio lygmens galimybes ES įmonėms patekti į Kiniją ir daug valstybių, įskaitant Kinijos Liaudies Respubliką, jau sudarė tokius (de facto) susitarimus su Taivanu;

64.  pažymi, kad Kinijos vyriausybė neprieštarauja Taivano dalyvavimui kai kuriose JT organizacijose (Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO)); reiškia susirūpinimą dėl Kinijos vyriausybės pakartotinai patvirtinto 2005 m. neatsiskyrimo įstatymo, pagal kurį leidžiama naudoti karines priemones tuo atveju, jeigu Taivanas paskelbtų nepriklausomybę; apgailestauja dėl to, kad pietinėje Kinijos dalyje vis dar yra 1 500 ilgojo nuotolio raketų, nukreiptų į Taivaną; laikosi nuomonės, kad laipsniškai demilitarizuojant regioną būtų sudarytos dar palankesnės sąlygos šalių suartėjimui; pabrėžia, kad visi Taivano sąsiauryje kylantys ginčai turėtų būti sprendžiami taikiai ir remiantis tarptautine teise; pabrėžia, kad 2015 m. gegužės 23 d. Dzinmeno saloje įvykęs abiejų Taivano sąsiaurio pusių aukščiausių pareigūnų susitikimas buvo vilčių teikiantis žingsnis; pažymi, kad šis susitikimas buvo trečiasis oficialus Kinijos ir Taivano už santykius Taivano sąsiauryje atsakingų vadovų susitikimas; remia iniciatyvas, pagal kurias santykiai abipus Taivano sąsiaurio plėtojami taikiai;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, EIVT, Komisijai, valstybių narių, narystės siekiančių šalių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, Kinijos Nacionaliniam Liaudies Kongresui, Taivano vyriausybei ir Įstatymų Leidybos Juaniui.

(1) OL L 250, 1985 9 19, p. 2.
(2) OL L 6, 2000 1 11, p. 40.
(3) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 33.
(4) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0096.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0462.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0094.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0075.
(9) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 219.
(10) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 132.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0097.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0411.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0412.
(14) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 80.
(15) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 185.
(16) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 98.
(17) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0603.
(18) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0252.
(19) OL C 288 E, 2006 11 25, p. 59.
(20) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 471.
(21) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 118.
(22) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 121.
(23) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 185.


Pasiruošimas pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais. Humanitarinės pagalbos teikimo sunkumai ir galimybės
PDF 413kWORD 179k
2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiruošimo dėl pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais. Humanitarinės pagalbos teikimo sunkumai ir galimybės (2015/2051(INI))
P8_TA(2015)0459A8-0332/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1991 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją Nr. 46/182 dėl humanitarinės pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju koordinavimo gerinimo(1),

–  atsižvelgdamas į JT Nuolatinio agentūrų bendradarbiavimo komiteto (toliau – JT IASC) pokyčių darbotvarkę(2),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 12 d. patvirtintus partnerystės principus (jiems pritarta Visuotinėje humanitarinėje programoje)(3),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2010 m. liepos 9 d. rezoliuciją Nr. 64/290 dėl teisės į mokslą ekstremaliosios padėties atvejais(4) ir į atitinkamas gaires, įskaitant UNICEF ir UNESCO parengtas gaires,

–  atsižvelgdamas į JT IASC gaires dėl veiksmų su lytimi susijusio smurto atveju integravimo teikiant humanitarinę pagalbą(5),

–  atsižvelgdamas į Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą 2015–2030 m. laikotarpiui, priimtą per trečiąją Jungtinių Tautų pasaulinę nelaimių rizikos mažinimo konferenciją, vykusią 2015 m. kovo 14–18 d. Sendajuje (Japonija)(6),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2015 m. liepos 27 d. rezoliuciją Nr. 69/313 dėl Adis Abebos veiksmų darbotvarkės, patvirtintos per trečiąją tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją(7),

–  atsižvelgdamas į diskusiją, kuri vyksta rengiantis 32-ajai Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio judėjimo konferencijai, vyksiančiai 2015 m. gruodžio 8–10 d. Ženevoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. humanitarinės pagalbos pasaulyje ataskaitą(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. humanitarinės padėties pasaulyje apžvalgą(9),

–  atsižvelgdamas į gero humanitarinės pagalbos teikimo principus(10),

–  atsižvelgdamas į JT Aukšto lygio grupę dėl humanitarinės pagalbos finansavimo,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos, Tarybos, Europos Parlamento ir valstybių narių pasirašytą bendrą pareiškimą – 2007 m. Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos (toliau – „Europos konsensusas“)(12), ir į jo veiksmų planą, kurį reikia atnaujinti,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 375/2014, kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva),(13) ir į ES pagalbos savanorių iniciatyvos įgyvendinimo 2014 m. metinę ataskaitą(14),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo(15),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių aspektas teikiant humanitarinę pagalbą: skirtingi poreikiai, pritaikyta pagalba“ (SWD(2013)0290)(16),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos politikos bei jos įgyvendinimo 2014 m. metinė ataskaita“ (COM(2015)0406)(17),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos (ECHO) generalinio direktorato 2014 m. metinę veiklos ataskaitą(18),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas dėl daugiafunkcinės grynaisiais pinigais grindžiamos paramos siekiant reaguoti į humanitarinius poreikius bendrųjų principų(19),

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją (angl. UNRC) ir į jos 2000 m. gegužės 25 d. fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose; atsižvelgdamas į ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, (atnaujintas 2008 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl naujos visuotinės skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystės(20),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl ES požiūrio į atsparumą(21),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas „Laikotarpio po 2015 m. Hiogo veiksmų programa. Rizikos valdymas siekiant padidinti atsparumą“(22),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadas „Pokyčius skatinanti laikotarpio po 2015 m. darbotvarkė“(23),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. bendrą komunikatą „Pabėgėlių krizės Europoje sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“ (JOIN(2015)0040)(24),

–  atsižvelgiant į regionines, temines ir pasaulines konsultacijas rengiantis pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo(26),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(27),

–  atsižvelgdamas į šias savo rezoliucijas: 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl padėties Jemene(28); 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl padėties Nepale po žemės drebėjimų(29); 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl padėties Jarmuko pabėgėlių stovykloje Sirijoje(30); 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Pietų Sudano, įskaitant pastaruoju metu vykdomus vaikų grobimus(31); 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“(32); 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl padėties Libijoje(33),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje(34) ir į 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos(35),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES „užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus“,

–  atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“,

–  atsižvelgdamas į SESV 214 straipsnį dėl Sąjungos veiksmų humanitarinės pagalbos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 2 d. Komisijos komunikatą „Pasirengimas pasauliniam aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais. Pasaulinė partnerystė siekiant vykdyti principais grindžiamą ir veiksmingą humanitarinę veiklą“ (COM(2015)0419)(36) ir prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015)0166)(37),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8–0332/2015),

A.  kadangi labai nestabiliame pasaulyje mus vis dažniau ištinka vis įvairesnės ir skaudesnės gaivalinės nelaimės ir badas ir be precedento didėja konfliktų skaičius ir jų sudėtingumas;

B.  kadangi dėl didėjančių iššūkių, pvz., urbanizacijos ir spartaus gyventojų skaičiaus augimo, demografinių pokyčių, gaivalinių nelaimių paplitimo ir didesnio jų stiprumo, padėties, susijusios su aplinka, blogėjimo, dykumėjimo, klimato kaitos, įvairių ilgalaikių ir vienu metu vykstančių konfliktų, darančių poveikį regionui, išteklių trūkumo, taip pat dėl skurdo, nelygybės, migracijos, perkėlimo ir nestabilumo, visame pasaulyje labai padidėjo humanitarinio atsako poreikis;

C.  kadangi nuo 2004 m. nepriteklių patiriančių žmonių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai ir 2015 m. viršijo 100 mln.; kadangi 250 mln. žmonių kenčia nuo humanitarinės krizės; kadangi prievarta perkeltų asmenų skaičius yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikotarpio – beveik 60 mln. žmonių, iš kurių beveik 40 mln. perkelta savo šalies viduje; kadangi daugiau kaip pusė pasaulio pabėgėlių yra vaikai;

D.  kadangi iki 2050 m. dėl klimato kaitos gali būti perkelta milijardas asmenų, nes daugiau nei 40 proc. pasaulio gyventojų gyvena vietovėse, kuriose labai trūksta vandens; kadangi tikėtina, kad dėl gaivalinių nelaimių patiriami ekonominiai nuostoliai, kurie šiuo metu siekia 300 mlrd. JAV dolerių kasmet, labai padidės;

E.  kadangi per pastaruosius aštuonerius metus išaugę poreikiai ir sunkumai, ilgalaikių įsipareigojimų trūkumas ir didėjančios humanitarinės pagalbos išlaidos prisidėjo prie to, kad dabartinės humanitarinės sistemos riba jau beveik pasiekta, daug organizacijų priverstos laikinai sustabdyti pagalbą maisto ir pastogės srityje, taip pat kitas gyvybiškai svarbias humanitarines operacijas;

F.  kadangi humanitarinės pagalbos ligoninės dažnai tampa išpuolių naudojant masinio naikinimo ginklus taikiniais; kadangi daugėja humanitarinės pagalbos srities darbuotojams kylančių pavojų ir prieš juos nukreiptų išpuolių; kadangi labai dažnai kyla pavojus humanitarinės pagalbos srities darbuotojų ir sužeistų asmenų saugumui; kadangi šie išpuoliai yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir rimtas pavojus humanitarinės pagalbos ateičiai;

G.  kadangi humanitarinės pagalbos principai – žmogiškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principai, taip pat pagrindinės tarptautinės humanitarinės teisės taisyklės ir žmogaus teisės, numatytos Ženevos konvencijose ir jų papildomuose protokoluose, turi sudaryti visų humanitarinės pagalbos srities veiksmų pagrindą; kadangi perkeltų asmenų apsauga turi būti besąlygiškai užtikrinta ir kadangi pats svarbiausias principas turi būti pagalbos nepriklausomumas, t. y., pagalba turi būti nepriklausoma nuo bet kokių politinių, ekonominių ar saugumo sumetimų ar bet kokios rūšies diskriminacijos;

H.  kadangi visos konflikto šalys, įskaitant valstybės ir nevalstybinius ginkluotus subjektus, privalo užtikrinti humanitarinės pagalbos teikėjams sąlygas, kurios būtinos norint teikti paslaugas pažeidžiamiems, nuo konfliktų nukentėjusiems civiliams gyventojams;

I.  kadangi moterys ir vaikai nelaimių zonose yra ne tik ypač pažeidžiami ir jiems kyla neproporcingai didelis pavojus tiek ekstremalios situacijos metu, tiek po jos, bet jie taip pat patiria išnaudojimą, susiduria su marginalizacija, infekcijomis ir seksualine prievarta ir smurtu dėl lyties, kurie naudojami kaip ginklas; kadangi moterims ir vaikams kyla didesnis pavojus dėl perkėlimo ir įprastos apsaugos bei paramos struktūrų žlugimo; kadangi pagal tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas reikalaujama, kad karo metu išžagintoms mergaitėms ir moterims be diskriminacijos būtų suteikta visa būtina medicininė priežiūra; kadangi Pasaulio sveikatos organizacija nesaugų abortą laiko viena iš trijų pagrindinių gimdyvių mirtingumo priežasčių; kadangi gimdyvių sveikata, psichologinė pagalba moterims, tapusioms išžaginimo aukomis, ir perkeltų vaikų ugdymas ir mokymas yra didelės problemos pabėgėlių stovyklose;

J.  kadangi 2015 m. pagal konsoliduotą humanitarinės pagalbos prašymą prašoma rekordiškai didelės JT istorijoje sumos, kuri siekia beveik 19 mlrd. EUR; kadangi nepaisant rekordinių donorų įnašų finansuota tik ketvirtadalis pasaulinio pagalbos prašymo ir ES turėjo sunkumų finansuoti pasaulinius humanitarinės pagalbos prašymus ir Sąjungos humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato remiamas operacijas; kadangi dėl to dar labiau padidėjo poreikis užtikrinti pasaulio mastu koordinuojamą, laiku teikiamą, nuspėjamą ir lankstų finansavimą, pritaikytą įvairioms aplinkybėms ir paremtą novatoriškos parengties siekiančia nauja viešojo ir privačiojo sektorių partneryste ir pagalbos teikimo metodais; kadangi ES turėjo sunkumų finansuoti pasaulinius humanitarinės pagalbos prašymus ir Sąjungos humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD operacijas; kadangi atnaujintas įsipareigojimas laikytis 0,7 proc. pagalbos tikslo ir laiku vykdomi įsipareigojimai tokiomis aplinkybėmis yra dar svarbesni;

K.  kadangi dauguma humanitarinių krizių kyla dėl su žmogaus veikla susijusių priežasčių; kadangi 80 proc. ES tarptautinės humanitarinės pagalbos teikiama per žmogaus sukeltas krizes, kurias sprendžiant svarbiausia priimti politinius, o ne vien humanitarinius sprendimus; kadangi skurdas ir krizei palankios sąlygos tarpusavyje neatsiejamai susiję, todėl būtina šalinti pagrindines krizių priežastis, didinti atsparumą joms, didinti gebėjimą prisitaikyti prie gaivalinių nelaimių ir klimato kaitos ir tenkinti ilgalaikius nukentėjusių gyventojų poreikius; kadangi, jei nebus šalinamos pagrindinės priežastys ir nebus geriau susieta humanitarinė ir vystomojo bendradarbiavimo pagalba, humanitarinių krizių pasekmės, pavyzdžiui, su migracija ir pabėgėliais susijusios problemos, bus dar didesnės;

L.  kadangi humanitarinė pagalba ir vystymasis yra tarpusavyje susiję, ypač atsižvelgiant į būtinybę stiprinti atsparumą nelaimėms mažinant riziką ir apsaugant nuo sukrėtimų, ir yra svarbios priemonės, siekiant mažinti humanitarinius poreikius ir kovoti su sveikatos, higienos, švietimo, mitybos ir netgi pagrindinės pastogės teikimo paslaugų nutraukimu;

M.  kadangi tarptautinis, vietos ir regioninis veiksmų koordinavimas, keitimasis informacija ir bendras programavimas, duomenų rinkimas ir vertinimas padės priimti geresnius sprendimus, didinti veiksmingumą, efektyvumą ir atskaitomybę teikiant pagalbą;

N.  kadangi būtina kurti didesnį pasitikėjimą ir stiprinti privačiojo sektoriaus veikėjų, NVO, vietos valdžios institucijų, tarptautinių organizacijų ir vyriausybių bendradarbiavimą; kadangi įmonių ištekliai, ekspertinės žinios, tiekimo grandinės, tyrimų ir vystymo pajėgumai ir logistikos paslaugos gali būti naudingos siekiant užtikrinti efektyvesnį pasirengimą ir humanitarinius veiksmus;

O.  kadangi finansavimas pagal ES humanitarinės pagalbos skyrių, kuris 2015 m. siekė 909 mln. EUR, sudaro mažiau nei 1 proc. viso ES biudžeto; kadangi neatidėliotinos pagalbos ir ilgesnio laikotarpio paramos sąsajų pagerinimas yra vienas iš būdų sumažinti dabartinį ypatingų humanitarinių poreikių ir turimų priemonių neatitikimą;

P.  kadangi NVO ir tarptautinės organizacijos, pvz., Raudonasis Kryžius ir JT agentūros, šiuo metu yra pagrindiniai veikėjai, teikiantys humanitarinę paramą, gyvybių gelbėjimo pagalbą ir užtikrinantys apie 120 mln. žmonių per metus apsaugą;

Q.  kadangi prevencija, veiksmai vietoje ir vidiniai pajėgumai atlieka svarbų vaidmenį geriausiu būdu tenkinant poreikius ir mažinant tarptautinės pagalbos būtinybę; kadangi 2015 m. tik 2 proc. visos tarptautinės humanitarinės pagalbos buvo suteikta tiesiogiai nukentėjusių valstybių vietos ir nacionalinėms NVO, nors jų gebėjimas reaguoti, poreikių žinojimas ir gebėjimas pasiekti nukentėjusius asmenis dažnai yra geresni nei kitų veikėjų; kadangi vis labiau reikalaujama užtikrinti atskaitomybę nuo krizių nukentėjusiems asmenims ir bendruomenėms;

R.  kadangi humanitarinė pagalba ir toliau turi būti paremta humanitarinės pagalbos srities veikėjų įvertintais poreikiais ir kadangi pagalbos teikėjai pagalbos neturėtų naudoti kaip krizės valdymo priemonės;

S.  kadangi humanitarinė pagalba ir naudojamos priemonės turėtų būti pritaikytos prie bendrai įvertintų poreikių, o jas rinktis reikėtų atsižvelgiant į įvairias aplinkybes; kadangi svarbu dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad pagarba žmogaus teisėms ir reagavimas į konkrečius moterų, vaikų, pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų, mažumų, vietos gyventojų ir kitų pažeidžiamų grupių poreikius būtų integruoti į humanitarinės pagalbos veiksmus;

T.  kadangi pasauliniai veikėjai raginami į žmogaus teisių stebėsenos ir pranešimo apie juos mechanizmus įtraukti humanitarines priemones;

U.  kadangi per pirmąjį pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą humanitariniais klausimais, kuris bus surengtas Stambule 2016 m. gegužės 23–24 d., humanitarinės pagalbos struktūra turėtų būti pertvarkyta siekiant, kad ji taptų įtraukesnė, veiksmingesnė, skaidresnė ir tikrai pasaulinė ir kad galėtų padėti tenkinti numatomą didesnį humanitarinės pagalbos poreikį, susijusį su dabartiniais ir būsimais iššūkiais, pavyzdžiui, apsirūpinimo maistu saugumu, gyventojų skaičiaus augimu, klimato kaita, nestabilumu, pagalbą teikiančių darbuotojų saugumu, priverstiniu iškeldinimu ir socialiniu bei ekonominiu vystymusi;

V.  kadangi po pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais bus surengtos tarpvyriausybinės derybos dėl nelaimių rizikos mažinimo, vystymosi finansavimo, laikotarpio po 2015 m. darnaus vystymosi darbotvarkės ir klimato kaitos – klausimų, kurie dar daug metų darys įtaką vystymuisi ir humanitarinei pagalbai, taigi tai bus išskirtinė ir labai svarbi proga suderinti tikslus, principus ir veiksmus, kad pasaulio bendruomenė galėtų nuosekliau tenkinti pažeidžiamiausių asmenų poreikius ir didinti jų atsparumą;

W.  kadangi ES, kaip pagrindinė paramos teikėja, privalo imtis vadovaujančio vaidmens – ir turi pakankamai įtakos, kad galėtų šio vaidmens imtis – ieškant geresnių novatoriškų būdų, kaip patenkinti milijonų žmonių, nukentėjusių nuo konfliktų ir nelaimių, poreikius ir rasti perspektyvius ilgalaikius sprendimus, kaip jiems padėti;

X.  kadangi pastaruoju metu pasaulyje itin greit auga ūmios netinkamos mitybos rodikliai ir dėl politinio nestabilumo 3 lygiui priskirtose šalyse didėja šalutinis regioninis bei tarptautinis poveikis ir tai dar kartą primena, kad pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais reikia paspartinti humanitarinės sistemos pertvarką ir geriau tarnauti žmonėms, kuriems reikia pagalbos;

Perėjimas nuo pasaulinio masto konsultacijų prie pasaulinio masto veiksmų

1.  palankiai vertina JT generalinio sekretoriaus sprendimą sukviesti pirmąjį daugiašalį suinteresuotųjų šalių pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą humanitariniais klausimais ir Turkijos pasirengimą jį surengti; ragina valstybes nares remti pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą humanitariniais klausimais ir Tarybą padaryti tvirtas išvadas, numatant konkrečius įsipareigojimus ir prioritetines veiksmų sritis, ir tuo pat metu siekti veiklos efektyvumo, bendrų kokybės standartų, geresnio koordinavimo ir partnerystės su naujais pagalbos teikėjais, remiantis politiniu požiūriu nešališka pagalba ir bendru humanitarinių žmogiškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų supratimu ir laikymusi ir įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę vykdymu;

2.  palankiai vertina JT iniciatyvą visame pasaulyje rinkti informaciją, siekiant nustatyti gaivalines nelaimes ir konfliktus ir sužinoti, kaip daugiau žmonių išgelbėti ir apsaugoti nuo tokių krizių poveikio; taip pat palankiai vertina surengtas aštuonias regionines konsultacijas, kurios apėmė teminius susitikimus ir visuotines konsultacijas, su vyriausybių, pilietinės visuomenės, NVO, savanorių tinklų, įmonių ir religinių tinklų atstovais ir iniciatyvą dėl konsultacijų internetu bei Aukšto lygio grupės dėl humanitarinės pagalbos finansavimo, kurios viena iš pirmininkaujančių šalių yra ES, sukūrimą;

3.  pabrėžia, kad norint išspręsti dabartines nepaprastai dideles humanitarines problemas reikia, kad pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais būtų sustiprinta įtraukesnė, įvairiapusė ir tikrai pasaulinė humanitarinės pagalbos sistema, kuria tuo pačiu metu būtų pripažįstama šiandienos humanitarinio reagavimo sistemos įvairovė ir atsižvelgiama į visų veikėjų papildomas funkcijas; ragina ES skatinti parengti pasaulinį konsensusą dėl humanitarinės pagalbos, jame dar kartą patvirtinant humanitarinės pagalbos principus ir prievoles bei teises pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir užtikrinant apsaugos priemones, kuriomis didžiausias dėmesys skiriamas žmogui ir kurios paremtos žmogaus teisėmis, taip pat mano, kad vyriausybės yra atsakingos už savo vaidmenį ir atsakomybę apsaugant žmones; nurodo, kad humanitarinės pagalbos politizavimas turi neigiamą poveikį, ir primena, kad būtina puoselėti pagrindinius humanitarinius principus ir toliau jų laikytis, kad konflikto ir gaivalinių nelaimių vietovėse būtų užtikrinta humanitarinė erdvė;

4.  pabrėžia, kad norint, jog pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas humanitariniais klausimais būtų vaisingas, jo baigiamajame dokumente turėtų būti numatytas konkrečių prisiimtų politinių įsipareigojimų penkerių metų vystymosi ir veiksmų planas, apimantis tarpvyriausybinę stebėsenos ir atskaitomybės sistemą, pagalbą teikiančių organizacijų vertinimą ir poveikio vertinimą dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams;

5.  ragina, kad pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais būtų susieta laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkė, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa ir 21-oji Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, siekiant padidinti atsparumo nelaimėms srities politinių priemonių ir institucijų suderinamumą, ir būtų reikalaujama, kad vystymosi srities veikėjai aktyviau dalyvautų kuriant atsparumą; ragina pagalbą teikiančių šalių vyriausybes savo nacionalinės politikos priemonėse numatyti bendrus tikslus, prioritetus ir rodiklius, kuriais šios sistemos susiejamos;

6.  ragina ES ir jos valstybes nares, kurios yra didžiausios paramos teikėjos ir pagrindinės veiksmų vykdytojos, aktyviai rodyti pavyzdį; pabrėžia, kad visi ES humanitariniai veiksmai turėtų būti vykdomi vadovaujantis solidarumo, atsakomybės ir atskaitomybės principais ir turėtų būti parengti siekiant užtikrinti, kad pažeidžiami žmonės būtų fiziškai ir psichologiškai apsaugoti; ragina parengti visuotinį, visa apimantį ir ilgalaikį sprendimą, atsižvelgiant į daugybę žmonių, bėgančių iš regionų, kuriuose vyksta konfliktai; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl ES reakcijos į dabartinę krizę susvyravo, be kita ko, Europos vaidmuo ir patikimumas pasaulinėje humanitarinės pagalbos arenoje;

7.  ragina pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais dalyvius įsipareigoti laikytis sistemingo, rezultatais grindžiamo ir dalyvaujamojo požiūrio nustatant konkrečius rodiklius ir darbo metodiką, kurių taip pat laikytųsi ir juos stiprintų pagalbos teikėjai ir įgyvendinančios agentūros, kad nukentėję asmenys galėtų dalyvauti visame humanitarinių veiksmų vykdymo cikle; ragina pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais dalyvius siekti JT atskaitomybės nukentėjusiems gyventojams sistemos institucionalizavimo, geresnės stebėsenos ir vertinimo;

8.  pabrėžia, kad pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas humanitariniais klausimais yra proga visiems suinteresuotiesiems subjektams apsvarstyti būtinai reikalingą JT reformą siekiant sukurti įtraukią, skaidrią ir veiksmingą koordinavimo sistemą su įtraukesniu ir geriau veikiančiu Nuolatiniu agentūrų bendradarbiavimo komitetu, numatant glaudesnį bendradarbiavimą su partneriais siekiant padidinti veiksmų papildomumą ir visapusiškai vykdant požiūrio keitimo darbotvarkę, ir stiprinti daugiašalę humanitarinę sistemą visų krizių sureguliavimui sukuriant patikimą poreikių vertinimo sistemą, kuri būtų bendrų pagalbos prašymų pagrindas (užtikrinant visapusišką finansinį sekimą), agentūrų išlaidų palyginimo sistemą ir stebėsenos bei vertinimo mechanizmus;

9.  tvirtina, kad be visapusiškų ir esminių priemonių tokie visuotiniai veiksmai nebus sėkmingi; pabrėžia, kad norint išspręsti klausimus dėl naujų ir nuolatinių nelaimių ir pažeidžiamumo reikia vengti lygiagrečių sistemų, plėsti finansavimo pagrindą, vykdyti ilgalaikes prognozuojamas investicijas ir užtikrinti atitiktį naujai darnaus vystymosi darbotvarkei, visų pirma skatinant humanitarinės pagalbos, vystymosi ir klimato kaitos sričių veikėjų bendrą rizikos ir poreikių vertinimą, planavimą ir finansavimą; pabrėžia, kad reikalingas didesnis humanitarinės ir vystymosi pagalbos papildomumas siekiant didinti veiksmingumą ir šalinti humanitarinės veiklos finansavimo trūkumą, ir šis papildomumas turėtų būti užtikrinamas tuo pačiu metu didinant paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos finansavimą; atsižvelgdamas į tai primena seniai prisiimtą tarptautinį įsipareigojimą siekti 0,7 proc. BNP tikslo;

10.  primygtinai ragina ES, kaip didžiausią pasaulyje humanitarinės pagalbos teikėją, imtis lyderės vaidmens aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais ir raginti nustatyti lankstesnius metodus, kuriuos taikant būtų teikiama humanitarinė pagalba, taip pat aktyvias, nuoseklias ir veiksmingas krizių prevencijos priemones; primygtinai ragina ES ir kitus paramos teikėjus laikytis savo finansinių įsipareigojimų ir numatyti būdus, kaip sutrumpinti laiką, kurio reikia, kad finansiniai įsipareigojimai virstų veiksmais vietoje; be to, atkreipia dėmesį į žmogaus teisių ataskaitų, kaip išankstinio perspėjimo apie krizes mechanizmo, svarbą ir ragina aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais dalyvius į tai atsižvelgti pereinant nuo reagavimo kultūros prie prevencijos kultūros;

Reagavimas į konfliktų zonose esančių žmonių poreikius

11.  ragina ES sukurti atitikties sistemą ir integruoti ją į programavimą ir taip užtikrinti, kad apsauga būtų svarbiausias humanitarinių veiksmų aspektas imantis poreikiais pagrįstų priemonių; pabrėžia, kad reikia institucionalizuoti apsaugos pareigūnų vaidmenį ir parengti strateginį ir integruotą požiūrį, numatant pakankamai lėšų apsaugos veiklai taip pat pirmuoju ekstremaliųjų situacijų etapu; primygtinai ragina ES tvirčiau įsipareigoti vykdant humanitarinę veiklą laikytis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, kad būtų gerbiami konkrečių pažeidžiamų grupių, ypač moterų, jaunimo, migrantų, užsikrėtusių ŽIV, LGBTI ir neįgaliųjų, orumas, poreikiai ir teisės;

12.  ragina ES pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais skatinti visapusišką susitarimą dėl praktinių būtų stiprinti tarptautinės humanitarinės teisės, tarptautinės žmogaus teisių teisės ir pabėgėlių teisės laikymąsi ir pagarbą šioms teisėms, pvz., informaciją apie tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas skleidžiant regioninėms ir nacionalinėms administracijoms, saugumo pajėgoms, vietos valdžios institucijoms ir bendruomenių lyderiams, ir remti Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį, kad būtų panaikintas nebaudžiamumas pažeidus tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę;

13.  pabrėžia, kad būtina išplėsti Konvencijos dėl pabėgėlių ir Kampalos konvencijos taikymo sritį siekiant apsaugoti perkeltus asmenis ir nuo klimato kaitos nukentėjusius asmenis visame pasaulyje ir jiems padėti, taip pat apsaugoti juos nuo įvairių smurto formų, pvz., prekybos žmonėmis, smurto dėl lyties ir smurto miestuose bei ekonominės prievartos, nes jie gali pagrįstai baimintis persekiojimo arba jiems gali kilti rimtas pavojus patirti žalą; pabrėžia, kad migrantams turi būti teikiama tokia pati jų žmogaus teisių apsauga, kokia per krizę užtikrinama visoms kitoms grupėms; ragina skirti dėmesį ypač pažeidžiamoms grupėms, pvz., migrantams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, į kuriuos dažnai neatsižvelgiama diskusijose humanitariniais klausimais; ragina priimti naujos kartos žmogaus teisių apsaugos priemones, kuriomis būtų padedama apsaugoti šias gyventojų grupes;

14.  pabrėžia, kad būtinas esminis pasikeitimas teikiant paramą pabėgėliams ir priimančioms šalims ir bendruomenėms; remia visuotinių konsultacijų apibendrinamąją ataskaitą, kurioje raginama, kad pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais būtų išnagrinėtas visapusiškas susitarimas dėl pabėgėlių priėmimo, kuriame pripažįstamas priimančių šalių indėlis, numatomi ilgesnio laikotarpio, prognozuojami ir tvarūs finansiniai paketai siekiant teikti joms paramą, užtikrinamas pabėgėlių savarankiškumas suteikiant pragyvenimo galimybes ir kuriama teisingesnė jų perkėlimo į trečiąsias šalis tvarka;

15.  ragina ES ir jos valstybes nares rengiantis pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais siekti vienodo visuotinio humanitarinių principų supratimo ir įgyvendinimo ir kartu sukurti plataus masto dalyvaujamąjį elgesio kodeksą, skirtą esamiems ir naujiems pagalbos teikėjams, siekiant dalytis geriausia patirtimi, sudaryti geresnes sąlygas pasiekti žmones, kuriems reikalinga pagalba, ir stiprinti dabartinius įsipareigojimus dėl geros pagalbos teikėjų praktikos, pvz., įsipareigojimus, atspindėtus gero humanitarinės pagalbos teikimo principuose;

16.  ragina ES siekti, kad į pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais deklaraciją kaip svarbiausi principai būti įtraukti skaidrumas ir atskaitomybė, kaip programų kūrimo ir vertinimo pagrindą naudojant specifinius žymenis ir suskirstytus duomenis (pagal lytį ir amžių, su specialiais kintamaisiais rodikliais vaikams) ir propaguojant tarptautinės humanitarinės pagalbos skaidrumo standartų iniciatyvą, siekiant užtikrinti pasaulinę atskaitomybės už rezultatus sistemą, kurią naudojant būtų vertinama pažanga;

17.  pabrėžia, kad reikia teikti maistą, vandenį, pastogę, sanitarines priemones ir medicininį gydymą, kurie yra kiekvieno žmogaus pagrindinės teisės; yra labai susirūpinęs dėl epidemijų pavojaus, susijusio su sudėtingomis sanitarinėmis sąlygomis ir ribotomis galimybėmis gauti saugaus geriamojo vandens, ir dėl to, jog humanitarinių krizių atvejais trūksta galimybių gauti būtiniausių vaistų; ragina ES atlikti vadovaujamąjį vaidmenį užtikrinant tinkamą būtiniausių vaistų ir saugaus geriamojo vandens teikimą per humanitarines krizes;

18.  ragina ES ir visus tarptautinius veikėjus pabėgėlių stovyklose pagerinti humanitarinės pagalbos teikimo būdus, ypač tiekiant mobilias laboratorijas, kad būtų kovojama su užkrečiamųjų ligų epidemijomis, gerinant skubios pagalbos paskirstymą (atsižvelgiant į pažeidžiamiausias grupes) ir tobulinant higienos užtikrinimo ir skubiai būtiną sanitarijos infrastruktūrą;

19.  pabrėžia, kad vaikų apsaugą būtina įtraukti į humanitarinės pagalbos teikimo veiksmus, siekiant užkirsti kelią netinkamam elgesiui su vaikais, jų nepriežiūrai ir išnaudojimui ir smurtui prieš vaikus ir į tai reaguoti; pabrėžia, kad, kadangi vaikai yra pagrindiniai pokyčius skatinantys veikėjai, imantis humanitarinės pagalbos veiksmų svarbu sukurti vaikams palankias erdves;

20.  atkreipia dėmesį į pagrindinį moterų vaidmenį konfliktų metu ir po konfliktų, atsižvelgiant į tai, kad jos pirmos imasi veiksmų krizių metu, suburdamos šeimos narius ir bendruomenes; ragina pagalbos teikėjus ir vyriausybes lyčių lygybę integruoti į humanitarinės pagalbos programavimą ir remti galių suteikimą moterims ir mergaitėms;

21.  primygtinai teigia, kad humanitarinės pagalbos teikimas atitinka tarptautinę humanitarinę teisę ir kad ES humanitarinei pagalbai nėra taikomi kitų pagalbą teikiančių partnerių apribojimai; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad ekstremaliųjų humanitarinių situacijų metu prieš moteris ir mergaites kaip karo ginklai ir toliau naudojamas žaginimas ir kitos seksualinės prievartos ir smurto dėl lyties formos, ir smerkia šį reiškinį; pabrėžia, kad būtina reaguoti į šį smurtą ir į jo fizines ir psichologines pasekmes; ragina prisiimti visuotinį įsipareigojimą užtikrinti, kad moterys ir mergaitės, kaip reikalaujama pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas ir Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, prasidėjus bet kokiai ekstremaliai padėčiai arba krizei būtų saugios, sprendžiant seksualinės prievartos ir smurto dėl lyties rizikos klausimą, didinant informuotumą, užtikrinant tokio smurto vykdytojų baudžiamąjį persekiojimą ir tai, kad moterys ir mergaitės humanitarinių krizių metu turėtų prieigą prie visų lytinės ir reprodukcinės sveikatos apsaugos paslaugų, įskaitant saugius abortus, o ne siekiant išlaikyti tai, kas laikoma nežmonišku elgesiu;

22.  mano, kad visi darbuotojai, dalyvaujantys teikiant humanitarinę pagalbą, įskaitant policijos ar karines pajėgas, turėtų gauti tinkamus mokymus lyčių klausimais ir kad turėtų būti nustatytas griežtas elgesio kodeksas siekiant užkirsti jiems kelią naudotis savo padėtimi ir taip užtikrinti, kad būtų laikomasi lyčių lygybės principo;

23.  ragina humanitarinę pagalbą teikiančius asmenis smurto dėl lyties prevencijos ir švelninimo strategijas įtraukti į visas sektorines priemones bei palengvinti naujų ES finansavimo priemonių nustatymą ir siekiant šio tikslo atsižvelgti į persvarstytas Pasaulinės apsaugos grupės (angl. Global Protection Cluster) gaires dėl veiksmų su lytimi susijusio smurto atveju integravimo teikiant humanitarinę pagalbą; taip pat mano, kad humanitarinės pagalbos teikėjai, įskaitant ES, turėtų išklausyti mergaites, ypač paaugles, ir berniukus visais pasirengimo nelaimėms ir reagavimo į jas etapais;

24.  ragina atitinkamas humanitarinės pagalbos agentūras stiprinti koordinavimo veiksmus siekiant nustatyti ir apsaugoti seksualinio išnaudojimo ir prievartos aukas, taip pat galimas aukas;

25.  pripažįsta ES visapusiško požiūrio koordinuojant įvairiausias išorės politikos priemones, kuriomis siekiama investuoti į tvarų politinį sprendimą, ir užtikrinant jų nuoseklumą vertingumą; atkreipia dėmesį į humanitarinės pagalbos ypatumus ir pabrėžia, kad svarbu atskirti humanitarinę pagalbą nuo užsienio, politinių, saugumo ir kovos su terorizmu klausimų, patvirtinant apsaugos priemones; apgailestauja dėl to, kad humanitarinės pagalbos principais piktnaudžiaujama arba jų nepaisoma, nes toks piktnaudžiavimas daro didelę žalą pagalbos teikimui ir humanitarinės pagalbos srities darbuotojų saugumui; tvirtina, kad kovos su terorizmu priemonės neturėtų silpninti pastangų teikti humanitarinę pagalbą nei joms kliudyti, ir ragina pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais dalyvius tinkamai spręsti šį klausimą;

Humanitarinės pagalbos veiksmingumas

26.  smerkia nuolatinį trukdymą teikti humanitarinę pagalbą ir visus veiksmus, kuriais pažeidžiami principai, apsaugantys nuo pagalbos asmenims, kuriems gresia pavojus, nesuteikimo ir negrąžinimo principas, kuriuos perkeltų gyventojų atžvilgiu turi taikyti visi subjektai (ES narės ir kiti subjektai); ragina vyriausybes vykdyti savo pagrindinę pareigą apsaugoti civilius gyventojus ir jiems padėti ir sukurti tokias teisines ir politines sistemas, kad būtų galima sudaryti sąlygas humanitarinei prieigai ir galimybes lengviau teikti humanitarinę pagalbą, laikantis tarptautinės humanitarinės teisės; siūlo, kad šios sistemos apimtų humanitarinės pagalbos atleidimą nuo mokesčių, operacijų išlaidų atliekant perlaidas sumažinimą ir supaprastintas muitinės procedūras; ragina pagalbos teikėjus, priimančiųjų valstybių vyriausybes ir priemones įgyvendinančius subjektus sudaryti galimybes teikti humanitarinę pagalbą visais įmanomais būdais ir vykdyti savo pareigą užtikrinti, kad profesionali, savalaikė, koordinuota, tinkama ir kokybiška pagalba pasiektų net ir atokiose vietovėse gyvenančius asmenis, kuriems tokios pagalbos reikia;

27.  yra labai susirūpinęs, atsižvelgiant į geresnę humanitarinės pagalbos teikimo srities veikėjų apsaugą, dėl pasikartojančių išpuolių prieš humanitarinės pagalbos srities darbuotojus ir infrastruktūrą, įskaitant ligonines; pabrėžia, kad reikia padaryti daugiau siekiant pagerinti jų saugumą, apsaugą ir judėjimo laisvę pagal tarptautinę teisę; remia sistemingą specialių išlygų, kuriomis stiprinama atskaitomybė už humanitarinės pagalbos srities darbuotojų apsaugą, įtraukimą į teisės aktus ir pagalbos teikėjų veiksmų planus, skirtus visoms šalims, taip pat griežtą sistemingą stebėseną ir pranešimus apie išpuolius prieš visus pagalbą teikiančius darbuotojus;

28.  remia Komisijos rekomendacijas dėl visa apimančios veiksmingumo valdymo sistemos;

29.  pabrėžia, kad būtinas nuolatinis dialogas įvairių humanitarinės pagalbos srities veikėjų papildomų vaidmenų ir įgaliojimų klausimais; mano, kad turi būti aiškiai atskirti civiliniai humanitarinės pagalbos srities veikėjai ir kariniai subjektai; mano, kad prioritetas turi būti teikiamas civiliniams humanitarinės pagalbos veiksmams; ragina pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais dalyvius ištirti naujas geresnio veikėjų koordinavimo sistemas, nes tai pagrindinis veiksmingesnių, efektyvesnių ir tinkamų humanitarinės pagalbos veiksmų elementas; pabrėžia, kad reikalinga geresnė vietos veiklos pajėgumų analizė ir geresnis bendras poreikių ir atskaitomybės už humanitarinius veiksmus įvertinimas;

30.  ragina ypač daug dėmesio skirti tam, kad užsitęsusių humanitarinių krizių atvejais, teikiant būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, būtų veiksmingai užtikrinta teisė į švietimą, nes dėl jo stokos gali kilti pavojus vaikų ateičiai ir tolesniam visuomenės vystymuisi; pabrėžia nuolatinio švietimo svarbą norint apsaugoti ir skatinti tokias bendras visuotines vertybes, kaip žmogaus orumas, lygybė, demokratija ir žmogaus teisės;

31.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą, atsižvelgiant į labai didelį vaikų, kuriems nesuteikiamos švietimo paslaugos, skaičių, ir didelį švietimo poveikį didinant žmonių atsparumą, padidinti lėšas, skiriamas vaikų mokslui per ekstremaliąsias humanitarines situacijas; ragina Tarybą pritarti Komisijos pasiūlymui 4 proc. ES humanitarinės pagalbos biudžeto skirti šiam tikslui; mano, kad dėl šio padidinimo neturėtų būti skiriama mažiau dėmesio kitiems pagrindiniams poreikiams;

32.  išreiškia susirūpinimą dėl vaikų pabėgėlių stovyklose švietimo ir mokyklinio lavinimo ir ragina ES ir visus tarptautinius veikėjus didinti gebėjimus užtikrinti mokyklinį lavinimą pabėgėlių stovyklose;

33.  pripažįsta, kad, nuspėjamumas, veiklos lankstumas ir daugiamečiai įnašai yra būtina sąlyga norint pagalbą teikti efektyviai ir veiksmingai; ragina ES ir jos valstybes nares pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais deklaracijoje pabrėžti gero humanitarinės pagalbos teikimo principus;

34.  pabrėžia, kad reikia imtis pasaulinio masto veiksmų siekiant panaikinti finansavimo spragą; ragina sukurti pasaulinį humanitarinės pagalbos fondą, kuriuo būtų remiamas Paramos vystymuisi komitetui nepriklausančių pagalbos teikėjų dalyvavimas ir įtraukimas ir kuriame būtų sutelktos visos esamos tarptautinės finansinės priemonės, vietos ištekliai ir fondai (JT reagavimo į nelaimes fondai, centrinio reagavimo į ekstremalias situacijas fondai, patikos fondai ir kt.), ir numatyti, kad jį papildytų savanoriškos vyriausybių, privataus sektoriaus ir regioninių organizacijų finansinės įmokos; mano, kad mokėjimai galėtų būti naudojami siekiant užpildyti humanitarinių įsipareigojimų spragas 3 lygmens krizių atveju, remiant pasirengimą, teikiant socialinės apsaugos atsparumą didinančias paslaugas ilgalaikiams pabėgėliams arba reaguojant į nenumatytas ekstremaliąsias situacijas, tokias kaip Ebolos virusas;

35.  pabrėžia, kad tarptautinės finansų įstaigos turi visapusiškai dalyvauti ir persvarstyti savo požiūrį, kai dėmesys sutelkiamas į skolinimą palankiomis sąlygomis, visų pirma iš naujo apibrėžiant lengvatinių lėšų suteikimo kriterijus, siekiant sudaryti sąlygas lankstesniam instituciniam atsakui į nestabilią padėtį ir atidžiau apsvarstyti nacionalinius pajėgumus sutelkti vidaus išteklius;

36.  primygtinai ragina vyriausybes, pagalbos teikėjus ir palankias sąlygas kuriančius subjektus supaprastinti įgyvendinimą užtikrinantiems partneriams taikomus administracinius reikalavimus, racionalizuojant procedūras ir nustatant geriausią patirtį administracinėje, sutarčių sudarymo ir ataskaitų teikimo srityse, tuo pačiu metu užtikrinant atskaitomybę, taip pat ragina remti iniciatyvas, kurios parengtos siekiant teikti nuolatinę pagalbą stiprinant pajėgumus ir stebint vietos veikėjus, bei stiprinti nacionalines koordinavimo struktūras;

37.  pabrėžia, kad, siekiant geriau apsaugoti ir užtikrinti nukentėjusių gyventojų gyvybes ir orumą, vietos NVO turi turėti prieigą prie tiesioginio finansavimo; primygtinai ragina valstybes nares ir pagalbos teikėjus labai padidinti tiesioginį finansavimą vietos humanitarinės pagalbos srities veikėjams, kurie turi pajėgumų, ekspertinių žinių ir gebėjimų veikti šioje srityje užtikrinant atskaitomybę;

38.  ragina pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais dalyvius parengti naują susitarimą dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis ir užsitęsusių krizių atveju, kuriame būtų numatytos tvarios programos, įgyvendinimo planai ir prognozuojamas finansavimas vystymuisi; atkreipia dėmesį į tai, kad Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje pabrėžiama būtinybė investuoti į socialinės apsaugos sistemas ir saugumo tinklus, kad atsakas į nestabilią padėtį galėtų būti spartesnis ir efektyvesnis;

Pažeidžiamumo mažinimas ir rizikos valdymas

39.  pabrėžia, kad reikia pritaikyti humanitarinio reagavimo sistemą prie vietos, nacionalinių ir regioninių poreikių, taip pat, kad reikia suteikti galių nukentėjusiems gyventojams, įskaitant visų amžiaus grupių moteris, vaikus, neįgaliuosius, mažumų atstovus ir vietos gyventojus, ir reguliariai juos įtraukti į sistemą, pripažįstant jų kaip permainų skatintojų vaidmenį ir, kai tik įmanoma, užtikrinant grįžtamąją informaciją ir išankstines konsultacijas su šiais gyventojais planuojant ir įgyvendinant humanitarines priemones;

40.  pabrėžia, kad tarptautinis atsakas turėtų būti grindžiamas dabartinėmis vietos ar nacionalinėmis iniciatyvomis ir partnerystėmis, o ne naujai kuriamais lygiaverčiais veiksmais; primygtinai teigia, kad svarbu stiprinti humanitarinės pagalbos teikimo vietos ir regiono pajėgumus ir, kai įmanoma, vykdyti įtraukius procesus, į planavimo procesą įtraukiant vietos valdžios institucijas, pilietinę visuomenę, privatųjį sektorių ir nukentėjusius gyventojus;

41.  pabrėžia, kad reikalingas naujas visuotinis papildomumo modelis, kuriuo turėtų būti paremtas humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo sričių veikėjų bendradarbiavimas, pradedant nuo bendros analizės ir programavimo; šis modelis sudarytų sąlygas veikėjams palaipsniui kurti atsparesnę ir savarankiškesnę visuomenę; pabrėžia, kad toks modelis turėtų apimti, pirma, vystymosi veikėjams skirtas pradžios strategijas, kurios sudarytų jiems sąlygas užmegzti ryšius šioje srityje, antra, krizėms įtakos turinčių veiksnių įtraukimą į vystymosi programas, trečia, pabaigos strategijų įtraukimą į humanitarinės pagalbos teikimą, kad būtų galima laikytis lankstesnio požiūrio, taip pat modelis turėtų apimti suprantamą ir lankstų daugiametį finansavimo mechanizmą, kad būtų galima reaguoti į užsitęsusias krizes; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su vietos NVO ir pilietinės visuomenės lyderiais siekiant sukurti nuolatines struktūras tose vietovėse, kuriose galimi konfliktai;

42.  ragina Komisiją pristatyti iniciatyvą, kuria siekiama sistemingiau susieti humanitarinę pagalbą, vystymosi bendradarbiavimą ir atsparumą, kad būtų sudarytos sąlygos didesniam ES lankstumui ir efektyvumui tenkinant didėjančius poreikius, ir skatinti apsvarstyti klausimą dėl geresnių sąsajų pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais; ragina ES pasinaudoti dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra ir dar kabiau sustiprinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi sričių sąsajas;

43.  pabrėžia nelaimių rizikos mažinimo svarbą atsparumo didinimui keturiose prioritetinėse srityse: 1) nelaimių rizikos supratimas; 2) rizikos valdymo gerinimas siekiant valdyti nelaimių riziką; 3) investavimas į nelaimių rizikos mažinimą siekiant didinti atsparumą, nenumatytų atvejų planų rengimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemų naudojimas; ir 4) pasirengimo nelaimėms didinimas siekiant veiksmingo atsako ir atsigavimas, reabilitacija bei atstatymas, taikant geresnio atkūrimo principą;

44.  ragina valstybes nares ir kitus pagalbos teikėjus, remiantis tarptautiniais reagavimo į nelaimes srities teisės aktais, taisyklėmis ir principais, gerinti ir vystyti nacionalines humanitarinių priemonių teisės sistemas ir nelaimių rizikos mažinimą ir valdymą; pabrėžia, kad pasirengimas nelaimėms, rizikos mažinimas ir atsparumas turėtų būti sistemingai įtraukti į reagavimo planus, kuriuos turi parengti vietos, regioninės ir nacionalinės administracijos, pramonės ir pilietinės visuomenės atstovai, ir tuo pačiu metu turėtų būti skiriamas pakankamas finansavimas prognozavimui ir rizikos valdymo modeliavimui ir šiose srityse plečiamos inovacijos;

45.  ragina pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais dalyvius pabrėžti klimato kaitos ir humanitarinių priemonių klausimus; mano, kad atsižvelgiant į tai į visus susijusius politikos formavimo regioniniu ir pasauliniu lygmenimis veiksmus turėtų būti įtrauktas atsparumo klimato kaitos pasekmėms, įskaitant klimato kaitos paskatintą perkėlimą ir migraciją, planavimo ir plėtojimo klausimas; atsižvelgdamas į tai ragina ES ir jos valstybes nares ir toliau priimti drąsius politinius sprendimus siekiant kovoti su klimato kaita;

Keitimas diegiant inovacijas

46.  pabrėžia, kad inovacijos turi būti kuriamos iš įvairių šaltinių ir visų pirma iš nukentėjusių gyventojų, pilietinės visuomenės atstovų ir vietos bendruomenių, su kuriomis pirmiausia susiduriama reaguojant, žinių; pabrėžia minimalių humanitarinių standartų svarbą siekiant visu humanitarinių priemonių taikymo laikotarpiu gerinti pagrindines viešąsias paslaugas, pvz., švietimą, mitybą, sveikatos priežiūrą, pastogės suteikimą, vandens tiekimą ir sanitarijos priemones; mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių ir įvairių sektorių partnerystės gali būti viešojo atsako į didėjančius humanitarinės pagalbos poreikius papildymo priemonė, jei viešajame ir privačiajame sektoriuose puoselėjamos tos pačios vertybės ir prioritetai, kuriais verslo tikslai derinami su ES vystymosi srities tikslais, ir laikomasi tarptautinių standartų dėl efektyvumo vystymosi srityje; pažymi, kad pinigais grindžiama parama yra inovacijos teikiant humanitarinę pagalbą pavyzdys, jei ji tinkamai siejama su pagalbos efektyvumo principais;

47.  palankiai vertina Tarybos išvadas dėl daugiafunkcinės grynaisiais pinigais grindžiamos paramos siekiant reaguoti į humanitarinius poreikius bendrųjų principų, pripažįsta, kad nors tik nedidelė dalis humanitarinės pagalbos šiuo metu grindžiama grynaisiais pinigais, grynaisiais pinigais grindžiamos paramos naudojimas turi didelį potencialą, nes tai yra naujoviška, orumą nežeminanti, saugi, lanksti ir ekonomiškai efektyvi galimybė atsižvelgiant į lyčių aspektą patenkinti neatidėliotinus pagrindinius labiausiai pažeidžiamų gyventojų poreikius; ragina ES ir jos valstybes nares, rengiantis pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais, propaguoti bendrus principus ir besąlygiškos grynaisiais pinigais grindžiamos paramos taikymą, pagrįstą konkrečių aplinkybių ir atsako analize, ir tuo pačiu metu remti stebėsenos mechanizmą;

48.  ragina ES propaguoti ir remti visuotinį humanitarinės pagalbos srities inovacijų aljansą siekiant plėtoti visuotines etikos normas laikantis humanitarinių principų ir JT inovacijų ir technologijų vystymosi srityje principų, kad būtų užtikrinta, jog visos investicijos į humanitarines inovacijas būtų skiriamos nukentėjusių gyventojų gaunamiems rezultatams pagerinti; ragina regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis sukurti humanitarinės pagalbos srities inovacijų fondus;

49.  pripažįsta, kad inovacijos gali atlikti svarbų vaidmenį reaguojant į naujus iššūkius ir gerinant egzistuojančias programas, nes integruojami nauji procesai iš kitų sektorių, siekiant kurti, tobulinti ir vystyti modelius, kurie sudaro sąlygas proveržiui įveikiant humanitarines problemas;

50.  pabrėžia naujų technologijų ir naujoviškų skaitmeninių priemonių vaidmenį organizuojant humanitarinę pagalbą ir ją teikiant, ypač atsižvelgiant į pagalbos teikimą ir sekimą, nelaimių stebėjimą, dalijimąsi informacija, pagalbos teikėjų veiksmų koordinavimą ir pagalbą teikiančių agentūrų ir vietos vyriausybės ryšių gerinimą, ypač atokiose vietovės ir nelaimių zonose; pabrėžia, kad Afrikoje ir ypač Užsachario Afrikoje šiuo metu vyksta mobiliojo ryšio skaitmeninė revoliucija ir daugėja mobiliojo ryšio abonementų (ir plinta mobiliojo interneto naudojimas), taigi tokios priemonės ir paslaugos itin svarbios kuriant ankstyvojo perspėjimo sistemas ir skubiai suteikiant informaciją apie sveikatos padėtį, pavojingas sritis ir asmenis, į kuriuos galima kreiptis dėl pagalbos;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis humanitarinių principų ir etikos standartų, remti įmonių, ypač VMĮ, įtraukimą ir parengti veiksmų vadovą įmonėms bei skatinti vietos ir regionines partnerysčių platformas, kuriomis skatinamas struktūruotas, koordinuotas ir tvarus įmonių dalyvavimas ekstremaliosios situacijos atveju; ragina valstybes nares į savo atitinkamus nacionalinius skubaus reagavimo planus ir atskaitomybės mechanizmus geriau įtraukti įmones;

52.  ragina ES, be kita ko, ištirti partnerysčių su veiklą pradedančiomis įmonėmis ir draudimo bei technologijų bendrovėmis galimybes ir šias partnerystes skatinti, siekiant kurti pasirengimo ir panaudojimo ekstremaliosios situacijos atveju priemones; pabrėžia, kad būtina remti ir toliau vystyti JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro atliekamą visapusišką turimų privataus sektoriaus lėšų ir pajėgumų nustatymą, siekiant stiprinti techninį bendradarbiavimą pastangų reaguoti į nelaimes srityje;

53.  ragina ES ir jos partnerius humanitarinės pagalbos srityje, atsižvelgiant į būsimą pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą humanitariniais klausimais, remti geresnį jaunimo įtraukimą į pasirengimo ir atsigavimo procesus humanitarinės pagalbos srityje ir skatinti savanoriškos veiklos programas;

54.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti ES pagalbos savanorių programa praktiškai įgyvendinant sprendimus, kurie bus priimti būsimame pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais ir atsižvelgiant į persvarstytą Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos; pabrėžia, kad savanorių ir kitų humanitarinės pagalbos aktyvistų patirtis gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant geriausią patirtį ir kuriant įgyvendinimo priemones;

55.  ragina ES ir jos valstybes nares pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais propaguoti svarbų humanitarinių veiksmų skatinimą, nes tai gali būti veiksmingas būdas gerinti apsaugą ir inovacijas;

56.  pabrėžia, kad Stambule prisiimti įsipareigojimai turi būti įgyvendinti ES ir jos valstybių narių lygmenimis; taigi ragina ES ir jos valstybes nares kartu su kitais humanitarinės pagalbos srities veikėjais parengti aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų įgyvendinimo laikotarpiu po Stambulo susitikimo darbotvarkę; pabrėžia, kad būtina užtikrinti prognozuojamą ir savalaikį humanitarinės pagalbos finansavimą iš ES biudžeto, užtikrinant, kad ES humanitarinės pagalbos srities įsipareigojimų asignavimai būtų sistemingai ir visiškai finansuojami numatant tokią pačią mokėjimų asignavimų sumą;

57.  ragina parengti nuoseklų ir tvirtą naują veiksmų planą, skirtą Europos konsensusui dėl humanitarinės pagalbos, kuriuo būtų užtikrintos nešališkos ir efektyvios Europos humanitarinės pagalbos priemonės, pritaikytos prie vietos aplinkybių, ir būtų atsižvelgiama į amžių ir lytį ir veiksmai vykdomi nediskriminuojant ir atsižvelgiant į poreikius;

o
o   o

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) http://www.un.org/documents/ga/res/46/a46r182.htm.
(2) https://interagencystandingcommittee.org/iasc-transformative-agenda.
(3) https://docs.unocha.org/sites/dms/ROWCA/Coordination/Principles_of_Partnership_GHP_July2007.pdf.
(4) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/64/290.
(5) https://interagencystandingcommittee.org/files/guidelines-integrating-gender-based-violence-interventions-humanitarian-action.
(6) http://www.preventionweb.net/files/43291_sendaiframeworkfordrren.pdf.
(7) http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/313.
(8) http://www.globalhumanitarianassistance.org/wp-content/uploads/2015/06/GHA-Report-2015_-Interactive_Online.pdf.
(9) https://www.humanitarianresponse.info/en/system/files/documents/files/gho-status_report-final-web.pdf.
(10) http://www.ghdinitiative.org/ghd/gns/principles-good-practice-of-ghd/principles-good-practice-ghd.html.
(11) OL L 163, 1996 7 2, p. 1.
(12) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=URISERV%3Aah0009.
(13) OL L 122, 2014 4 24, p. 1.
(14) https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2015/LT/1-2015-335-LT-F1-1.PDF.
(15) OL L 347, 2013 12 20, p. 924.
(16) http://ec.europa.eu/echo/sites/echo-site/files/Gender_SWD_2013.pdf.
(17) http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2015/LT/1-2015-406-LT-F1-1.PDF.
(18) http://ec.europa.eu/atwork/synthesis/aar/doc/echo_aar_2014.pdf.
(19) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9420-2015-INIT/lt/pdf.
(20) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9241-2015-INIT/lt/pdf.
(21) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9325-2013-INIT/lt/pdf.
(22) http://www.preventionweb.net/files/37783_eccommunicationsdgs.pdf.
(23) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-16827-2014-INIT/lt/pdf.
(24) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=JOIN:2015:0040:FIN:LT:PDF.
(25) https://www.worldhumanitariansummit.org/.
(26) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0196.
(27) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059.
(28) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0270.
(29) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0231.
(30) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0187.
(31) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0072.
(32) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0040.
(33) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0010.
(34) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0317.
(35) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0176.
(36) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=comnat:COM_2015_0419_FIN.
(37) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1441187290883&uri=SWD:2015:166:FIN.


Tvarios Europos netauriųjų metalų pramonės plėtra
PDF 378kWORD 137k
2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tvarios Europos netauriųjų metalų pramonės plėtros (2014/2211(INI))
P8_TA(2015)0460A8-0309/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 147, 173, 174, 192 ir 345 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių(1),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(3), kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB(5),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)(6), ypač į jos 1 straipsnį ir atitinkamas konstatuojamąsias dalis,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB konsoliduotą redakciją, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB(7), ir į įvairius jos įgyvendinimo reglamentus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Energetikos sąjungos dokumentų rinkinys“ (COM(2015)0080),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos komunikatą „Europos energetinio saugumo strategija“ (COM(2014)0330),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas“ (COM(2013)0407) ir į aukšto lygio darbo grupės esamos padėties apžvalgas, susijusias su šiuo komunikatu,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa““(COM(2011)0021),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją „ES plieno sektorius: darbuotojų ir pramonės apsauga“(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 10 d. ataskaitą „Plieno pramonės bendras sąnaudų poveikio vertinimas“ (angl. Assessment of cumulative cost impact for the steel industry), kurią Komisijos užsakymu atliko Europos politikos studijų centras,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 31 d. ataskaitą „Aliuminio pramonės bendras sąnaudų poveikio vertinimas“, kurią Komisijos užsakymu atliko Europos politikos studijų centras,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012)0092),

–  atsižvelgdamas į PPO steigimo sutartį, kitaip vadinamą „GATT 1994“, ir ypač į jos XX straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0309/2015),

A.  kadangi pagrindiniai metalai yra:

   standartinis ir specialusis plienas, nerūdijantysis plienas, ypač atsparus plienas, ypač atsparūs lydiniai;
   spalvotieji metalai, kurių referencinė kaina nustatoma Londono ateities sandorių rinkoje (LME), – aliuminis, varis, alavas, nikelis, švinas ir cinkas;
   lydiniuose naudojami metalai, kaip antai kobaltas, molibdenas, magnis, titanas;
   retųjų žemių metalai,

kurie visi išgaunami vykdant pirminę gamybą kasyklose, apimančią metalurginį perdirbimą taikant pirometalurgijos arba hidrometalurgijos metodus, o antrinės gamybos ištekliai gaunami vykdant regeneravimo ir perdirbimo procesą;

B.  kadangi Europos plieno sektoriai turėjo esminės istorinės reikšmės Europos integracijai ir yra Europos pramonės pridėtinės vertės ir pridėtinės vertės grandinių kūrimo pagrindas; kadangi pagrindinių metalų sektorius atlieka svarbų vaidmenį vystant visą ekonomiką tiek technologiniu atžvilgiu, tiek įveikiant su tiekimu susijusius trikdžius; kadangi nuo 2008 m. plieno gamybos pajėgumai sumažėjo daugiau kaip 40 mln. tonų, ir plieno sektoriuje, kuriame patiriama didžiausia jo istorijoje krizė taikos laikotarpiu, dėl kurios didėja pramoninės gamybos sektorių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių, netenkama pramonės praktinės patirties ir daromas tiesioginis poveikis milijonams darbo vietų, prarasta daugiau kaip 60 000 tiesioginių darbo vietų ir daugiau kaip 100 000 netiesioginių darbo vietų; kadangi manoma, jog perteklinė gamyba pasaulio mastu sudaro 300–400 mln. tonų, daugiausia Kinijoje;

C.  kadangi pagrindinių metalų pramonė susiduria su gerokai sumažėjusia paklausa, taip pat didele pasauline konkurencija, kurią daugiausia sudaro trečiosios šalys, kuriose netaikomi tokie aukšti standartai ir griežtos taisyklės, kaip Europoje;

D.  kadangi energijos kainos Europoje didesnės nei daugelyje kitų valstybių daugiausia dėl nepakankamos rinkos integracijos, didėjančių mokesčių, rinkliavų ir tinklo išlaidų ir jos smarkiai riboja Europos pagrindinių metalų pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje;

E.  kadangi Europos pagrindinių metalų pramonė susiduria su dideliu investicijų nutekėjimu į trečiąsias šalis, kurį labiausiai skatina palyginti didelės energijos kainos ir išlaidos dėl išmetamo anglies dioksido;

F.  kadangi viena po kitos uždaromos Europos aliuminio, vario, magnio ir kitų metalų elektrolizės gamyklos, ir tai rodo, kad Europoje šio sektoriaus pramonė labai nyksta, – tokį nykimą lemia ne sumažėjusi paklausa Europoje, o daugiausia padidėjusi ir labai svyruojanti elektros kaina keliose valstybėse narėse ir trečiųjų šalių dempingas;

G.  kadangi plieno, aliuminio, cinko, titano, vario ir kitų metalų (įskaitant galvanizuotus lakštus), šiame rezoliucijos projekte vadinamų pagrindiniais metalais, lydiniai yra pagrindinės medžiagos, naudojamos gaminant elektronikos priemones, mašinas, buities prietaisus ir motorines transporto priemones ir statybose; kadangi ES pagrindinių metalų pramonė turėtų būti laikoma strategine Europos konkurencingumo skatinimo priemone, ypač kituose pramonės sektoriuose, taip pat esamos ir naujos infrastruktūros plėtros skatinimo priemone;

H.  kadangi pirmiausia turėtų būti sprendžiamas konkurencingumo ir anglies dioksido nutekėjimo pavojaus klausimas ir kadangi turi būti vengiama bet kokių protekcionistinių priemonių;

I.  kadangi nuo 2009 m. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) apyvartinių taršos leidimų ir tarptautinių kreditų perteklius didėjo, palyginti su išmetamų teršalų kiekiu, o tai gerokai susilpnino anglies dioksido kainos siunčiamą signalą; kadangi ateityje pabrangus apyvartiniams taršos leidimams, dalijamiems pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų ATLPS, gali ištikti konkurencijos krizė; kadangi tol, kol panašios pastangos nebus dedamos tarptautiniu arba nacionaliniu lygiu, t. y. kol nebus sukurta tokia kaip ES anglies dioksido rinka, tam tikri pramonės sektoriai ir įrenginiai ES praras tarptautinį konkurencingumą, o tai tam tikru mastu gali lemti anglies dioksido nutekėjimą; kadangi pagrindinių metalų pramonė dar turi didelių energijos taupymo galimybių, kuriomis būtų galima veiksmingai pasinaudoti pasitelkiant privačias investicijas ir vykdant gamyklų modernizavimo paramos programas;

J.  kadangi Europos pagrindinių metalų pramonės sektoriuje lenktyniaujama su laiku siekiant atkurti pasaulinį konkurencingumą ir galimybes investuoti Europoje ir taip sprendžiant šio sektoriaus socialines ir su aplinka susijusias problemas, kurios turi būti išspręstos taip, kad ši pramonė ir toliau būtų pasaulinio masto pavyzdys pramonės įmonių socialinės atsakomybės ir atsakomybės už žalą aplinkai srityje; kadangi dėl pasaulyje esančio pertekliaus, nesąžiningų subsidijų ir trečiųjų šalių vykdomo dempingo Europos pagrindinių metalų rinka patiria papildomą spaudimą; kadangi gamybos inovacijos daro teigiamą poveikį užimtumo augimui visuose pramonės verslo ciklo etapuose; kadangi, kita vertus, daugybė įmonių įgyvendina strategijas, orientuotas į trumpalaikį finansinį pelną inovacijų, investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumo ir gebėjimų atnaujinimo sąskaita; kadangi darbuotojų dalyvavimas kuriant inovacijas ir nustatant strategiją yra geriausia ekonominės sėkmės garantija; kadangi sąžininga prekyba plieno gaminiais taip pat galima tik užtikrinant pagrindines darbuotojų teises ir laikantis aplinkosaugos standartų;

K.  kadangi išvystytos pramonės ir tausiai išteklius naudojančios ekonomikos sąlygomis būtina naudoti daugiau antrinių metalų (gautų iš regeneravimo ir perdirbimo) – jų naudojimą reikia plėtoti konkurencingos ir tvarios žiedinės ekonomikos sąlygomis, tačiau to jokiu būdu neužtenka nei kokybės, nei kiekybės požiūriu, kad būtų visapusiškai patenkinti Europos valstybių pagrindinių metalų poreikiai; kadangi ES prekybos metalo laužu balansas teigiamas ir turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant skatinti metalo laužo perdirbimą Europoje; kadangi su pagrindinių metalų pramone, jos žaliavomis ir papildomais tiekėjais turėtų būti elgiamasi nuosekliai ir integruotai;

L.  kadangi tai visų pirma aktualu pereinant prie kitų energijos šaltinių, nes pagrindiniai metalai, pvz., retųjų žemių metalai, yra šiam perėjimui būtinų naujų technologijų pagrindas; kadangi Europa vis dar smarkiai priklausoma nuo metalų, kurių reikia atsinaujinančiosios energijos gamybos įrangai, importo, o atsinaujinančioji energija suteikia realių galimybių šiam sektoriui, visų pirma siekiant įveikti galimus tiekimo trikdžius; kadangi investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą yra svarbus investicijų į pramonės produktus, įskaitant varį, aliuminį ir plieną, skatinimo veiksnys; kadangi plataus užmojo Europos atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos taupymo politikos priemonės galėtų būti būsimos pagrindinių metalų paklausos Europoje varomoji jėga, visų pirma teikianti galimybę gaminti didelės pridėtinės vertės produktus; kadangi įmonės prisiima nepakankamą atsakomybę už žalą aplinkai ir kadangi esama pramonės teritorijų, kuriose akivaizdžiai pažeidžiami ES teisės aktai, arba apleistų teritorijų, kurios kelia grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai; kadangi aplinkos standartai ir žiedinės ekonomikos principai turėtų būti pagrindinių metalų pramonės sektoriaus Europoje investicijų į vystymąsi ir inovacijas pagrindas; kadangi Komisijos pateiktame Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. nustatyta, kad panaikinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir taikyti intensyvų atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo scenarijų būtų pigiau nei tęsti dabartinę politiką ir kad ilgainiui branduolinės energijos ir iškastinio kuro kainos toliau didės, o atsinaujinančiųjų energijos išteklių – mažės;

M.  kadangi Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonėje dėl rekomendacijų Europos Komisijai, skirtų deryboms dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP) (2014/2228(INI)), pabrėžta skyriaus apie energiją svarba ir tuo pačiu metu pabrėžiama daug energijos vartojančių ES pramonės šakų nepalankesnė padėtis ir poreikis apsaugoti jų konkurencingumą;

N.  kadangi tik vykdydama plataus užmojo inovacijų politiką – gamindama aukštos kokybės, energiją taupančius ir inovatyvius produktus (pavyzdžiui, labai tvirtą ir kartu lankstų plieną) ir taikydama naujoviškus gamybos procesus – ES užsitikrins tvirtą poziciją didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis; kadangi 65 proc. įmonių išlaidų MTTP srityje padengia gamybos pramonė ir kadangi būtina stiprinti mūsų pramonės pagrindą, kad ES būtų išlaikytos žinios ir praktinė patirtis;

O.  kadangi ES pagrindinių metalų pramonė praranda savo konkurencingumą, iš dalies dėl didelės reglamentavimo ir administracinės naštos;

P.  kadangi „Energetikos sąjungos dokumentų rinkinio“ tikslas – sukurti saugią, tvarią, konkurencingą ir prieinamą energijos rinką, kad mažinant ir derinant energijos kainas Europoje ir tarp valstybių narių būtų padidintas pasaulinis Europos ekonomikos konkurencingumas;

Q.  kadangi rinkos ekonomikos statuso pripažinimas valstybės valdomoms ar kitoms ne rinkos ekonomikos valstybėms nenurodant jų veikimo principo pakenktų prekybos apsaugos priemonėms ir padarytų didelį poveikį Europos pagrindinių metalų pramonei konkurencingumo ir užimtumo požiūriais, nes dar labiau padidėtų didžiausių pasaulio plieno gamintojų kainų karo ir gerai žinomo perteklinio gamybos pajėgumo poveikis;

R.  kadangi Europos pramonei labai svarbūs šio sektoriaus moksliniai tyrimai, vystymasis ir inovacijos; kadangi gamyklų uždarymai dažnai lemia tai, kad negrįžtamai prarandamos technologijos ir praktinė patirtis, o pramonės darbuotojai praranda įgūdžius;

Pagrindinių metalų svarba Europos pramonei

1.  pabrėžia, kad pagrindinių metalų pramonė svarbi daugeliui galutinės grandies sektorių, įskaitant automobilių, aviacijos, energijos gamybos, statybos ar pakavimo sektorius;

2.  mano, kad Europa, kuri ir taip labai priklausoma nuo žaliavų, negali sau leisti susikurti naujos priklausomybės nuo pagrindinių metalų, nes tai turėtų labai neigiamą poveikį jau minėtiems galutinės grandies sektoriams;

3.  pabrėžia, kad ES plieno pramonės sektoriuje trūksta plokščiojo plieno gamybos pajėgumų dėl to, kad pastaraisiais metais uždaryta daug gamyklų, ir dėl atsigaunančios paklausos;

4.  pabrėžia, kad spalvotųjų metalų, kaip antai aliuminio ir vario, paklausa nuolat didėja nepaisant krizės;

Būtina imtis veiksmų dėl klimato kaitos ir aukštų energijos kainų

5.  pabrėžia, kad dabartinės ATLPS pertvarkymas yra vienas iš aktualiausių klausimų siekiant užtikrinti pagrindinių metalų pramonės konkurencingumą; pažymi, kad Europos Komisija pateikė pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus bus atlikta ATLPS ketvirtojo laikotarpio (2021–2030 m.) reforma, ir šiomis aplinkybėmis prašo teisėkūros institucijas vykdant reformą užtikrinti, kad būtų įtrauktas anglies dioksido nutekėjimo klausimas ir skatinamas veiksmingumas, pramonės inovacijos ir didžiausias našumas, kurį turėtų užtikrinti ši reforma, kartu svarstant, ar reikėtų ATLPS papildyti kitomis inovatyviomis priemonėmis ir strategijomis, kad būtų galima veiksmingai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį; ragina Europos Komisiją persvarstant ATLPS atlyginti daug energijos vartojančių pramonės sektorių dalyviams, pasiekusiems geriausių rezultatų gamybos išmetant mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų srityje;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. bus sukurtas rinkos stabilumo rezervas, ir svarsto Europos Komisijos pasiūlymus dėl ATLPS struktūrinės reformos po 2020 m., kuriuos Parlamentas išnagrinės konkrečiai ir atskirai;

7.  ragina daug energijos naudojančioms pramonės šakoms toliau stengtis optimizuoti perdirbimo tvarką ir sumažinti išmetamą CO2 kiekį, siekiant užtikrinti pramonės konkurencingumą ateityje ir pasiekti ES nustatytus privalomus mažinimo tikslus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pramonės konkurencingumas, išteklių naudojimo efektyvumas ir išmetamų teršalų kiekio mažinimas tampa vienas kitą papildančiais tikslais, nes, jei gaminant Europos produkciją bus išmetama mažai anglies dioksido, šios produkcijos užimamų Europos ir pasaulio rinkų dalių išsaugojimas būtų veiksminga priemonė, padedanti mažinti bendrą pramonės išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; priduria, kad tą patį galima pasakyti apie importuojamą produkciją, kuri, kaip ir ES pagamintos prekės, atitinka lygiaverčius efektyvaus energijos vartojimo ir išmetamo teršalų kiekio standartus; pabrėžia, kad trečiosiose šalyse įsisteigusios įmonės, kurios yra vertės grandinės dalis, turi taip pat veikti atsižvelgdamos į ES klimato ir energetikos politikos tikslus ir visų pirma į efektyvaus energijos vartojimo srityje pasiektą pažangą;

Anglies dioksido pasienio koregavimo priemonė: laikina ir lanksti tarptautinio lygmens priemonė pagal PPO

8.  primygtinai pabrėžia, kad nuo tada, kai įsteigtas Tarptautinis derybų komitetas, 1992 m. parengęs Rio de Žaneiro konvenciją, ES iki šiol nesėkmingai siekia derėtis su trečiosiomis šalimis dėl tarptautinio susitarimo, kurio tikslas – apsisaugoti nuo klimato kaitos, nepaisant didėjančios grėsmės, dėl kurios mokslininkai sutaria beveik vienbalsiai; skatina tolesnę ES lyderystę ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog Paryžiaus konvencijoje būtų sudarytas pasaulinis privalomas susitarimas, pagal kurį visos šalys visapusiškai įsipareigotų veiksmingai išvengti pavojingos klimato kaitos; pabrėžia, kad šios derybos turi paskatinti sudaryti teisiškai privalomą susitarimą, kuriame visoms šalims būtų numatyti visą ekonomiką apimantys tikslai ir kurį įgyvendinant būtų laikomasi sutarto tikslo užtikrinti, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2 °C; pabrėžia, kad visapusiškas tarptautinis susitarimas suvienodins pramonės sąlygas ir sumažins anglies dioksido nutekėjimo iš ES pavojų;

9.  pabrėžia, kad tarptautiniai veiksmai klimato srityje – geriausias būdas išvengti anglies dioksido nutekėjimo; pabrėžia, kad plataus užmojo tarptautinis susitarimas dėl kovos su klimato kaita, kuriuo visoms šalims, pasirengusioms bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu ir parengti nuoseklią pasaulinę aplinkosaugos sistemą, kuria būtų siekiama mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, būtų sudarytos vienodos sąlygos, būtų geriausias būdas sprendžiant išmetamo teršalų kiekio pasaulyje problemą; pabrėžia, kad tokiu susitarimu visiems pagrindinių metalų gamintojams būtų sudarytos sąžiningos konkurencijos sąlygos ir todėl nereikėtų svarstyti pasienio koregavimo priemonių, jei jį įgyvendinat būtų vykdoma veiksminga stebėsena ir reikalingi taisomieji veiksmai; nurodo, kad į tokį tarptautinį susitarimą būtinai turi būti įtraukti patikimi labiausiai aplinką teršiančių šalių įsipareigojimai; taip pat primena, kad šiuo požiūriu reikia laikytis socialinių ir aplinkosaugos standartų, siekiant sudaryti vienodas sąlygas;

10.  pažymi, kad pagal anglies dioksido koregavimo pasienyje priemonę, kurią taikant atsižvelgiama ir į importą, ir į eksportą, vykdant ES reguliavimą įtraukiamas išmetamųjų teršalų mažinimo modelis, kuris taip pat apima vartojimą teritorijoje, ir kad toks metodas „iš apačios į viršų“ naudingas tuo, jog jį galima visuotinai taikyti kaip universalų sprendimą, leidžiantį kiekvienai valstybei savarankiškai nusistatyti savo klimato politikos tikslų mastą atlikus nuodugnų padarinių poveikio vertinimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad į būsimus prekybos susitarimus būtų įtrauktos nuostatos, kurias taikant smarkiai pagerėtų Europos pagrindinių metalų gaminių eksporto ir patekimo į rinką galimybės; pakartoja, kad Komisija į regioninius, dvišalius ir daugiašalius laisvosios prekybos susitarimus turėtų įtraukti iškraipančios su žaliavomis susijusios praktikos (dviguba kainodara, eksporto apribojimai) draudimą;

11.  pabrėžia, kad visos priemonės, kurios daro įtaką prekybai, turi atitikti tarptautinius prekybos susitarimus; tvirtina, kad klimato politikos tikslai – gelbėti gyvybę ir saugoti žmonių, gyvūnų bei augalų sveikatą, taip pat išsaugoti baigtinius gamtos išteklius – atitinka GATT susitarimo XX straipsnyje nurodytas išimtis, jeigu jie taikomi nediskriminaciniu būdu ir ne kaip paslėptas apribojimas; pažymi, kad klimato kaita, atsižvelgiant į jos visuotinį pobūdį, turėtų sulaukti dėmesio teisiniu požiūriu; laiko, kad jau buvo nuspręsta, jog oras, kuriame nedaug anglies dioksido (švarus oras), yra gamtos išteklius, kuris gali išsekti, ir todėl turėtų būti laikomas viešąja gėrybe; be to, nurodo, kad atsakomųjų priemonių, kurios taikomos dėl anglies dioksido koregavimo pasienyje, nebūtų galima įdiegti nepažeidus tarptautinės prekybos taisyklių ir nerizikuojant būti nubaustiems; primena, kad tikslas jokiu būdu nėra apsaugoti Europos pramonę, bet sudaryti vienodas sąlygas veikti Europos ir išorės konkurentams;

12.  nurodo, kad būtų pageidautina perskirstyti dalį iš aukcionų gautų pajamų – skirti jas aplinkos apsaugos iniciatyvoms ir kovos su klimato kaita priemonėms, pavyzdžiui, Kankūno susitarimuose nurodytam Žaliajam fondui, ir kitoms tarptautinėms kovos su klimato kaita finansavimo priemonėms;

13.  pažymi, kad sutarti anglies dioksido kiekio apskaičiavimo ir išmetamų teršalų kiekio per prietaiso gyvavimo trukmę standartai didina skaidrumą ir gali supaprastinti tvarios produkcijos ir vartojimo skatinimą, taip pat ir metalų pramonės srityje;

Kompensacija už netiesioginį išmetimą

14.  apgailestauja, kad dėl valstybės pagalba pagrįstos netiesioginių sąnaudų kompensavimo tvarkos tarp daug elektros energijos naudojančių subjektų, kurių dalis iš valdžios institucijų gauna finansinę paramą, atsirado naujas nesąžiningos konkurencijos bendrojoje ES rinkoje šaltinis; primygtinai ragina suvienodinti šios kompensacijos teikimą ir, jei yra pagrįsta priežastis, ją teikti Europos lygmeniu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos konkurentams pasaulyje ir Europos gamintojams ir veiksminga anglies dioksido nutekėjimo apsauga; pažymi, kad tai ypač svarbu šešių spalvotųjų metalų, kurių kainą, daugiausia nustatomą Londono metalų biržoje, lemia pasaulinė paklausa ir pasiūla, atveju; todėl mano, kad pagrindinių metalų gamintojai prisitaiko prie kainų ir negali perkelti kainos pokyčių klientams; daro išvadą, kad būtina taikyti kompensacijas už netiesioginį išmetimą; atkreipia dėmesį į susitarimą dėl rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo, kuriame teigiama, kad „siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, atliekant šią peržiūrą turėtų būti apsvarstyta ir suderinta tvarka, pagal kurią Sąjungos lygmeniu būtų kompensuojamos netiesioginės išlaidos“(11); atsižvelgdamas į tai, pateikia nuorodą į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties(12) 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo, taip pat į SESV 107 ir 108 straipsnius; ragina Komisiją peržiūrėti įvairių energijos rėmimo programų poveikį mažmeninėms energijos kainoms, kurios daro netiesioginę įtaką daug energijos vartojančioms pramonės šakoms pavienėse valstybėse narėse;

15.  mano, kad nevienodas anglies dioksido poveikis elektros kainai, susijęs su kiekvieno tiekėjo naudojamu energijos rūšių deriniu, yra konkurencingumo veiksnys, priklausantis, inter alia, nuo kiekvienos suverenios valstybės pasirinkimo; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos energetikos sąjungos; mano, kad gerai veikianti vidaus energijos rinka, kurioje teikiama saugi ir tvari energija ir kurioje užtikrinamos tinkamos valstybių narių jungtys, padės sumažinti energijos kainas Europos pramonei ir vartotojams; mano, kad ATLPS yra ES lygmeniu suderinta priemonė, kuria mažinamas pramonės išmetamas teršalų kiekis, ir kad todėl jos poveikio klausimas turėtų būti sprendžiamas naudojantis suderinta sistema;

Parama siekiant užtikrinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio metalų gamybą

16.  primygtinai ragina kuo greičiau ir bet kuriuo atveju nuo 2018 m. ir ketvirtuoju etapu, apimančiu 2021–2030 m., užtikrinti, kad nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiksmingiausių įrenginių anglies dioksido nutekėjimo sektoriams būtų skirstomi atsižvelgiant į investicijų į naują įrangą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (įskaitant anglies dioksido surinkimą, saugojimą ir naudojimą) ir darbuotojų mokymą programas, kad būtų užtikrinti aukšti klimato kaitos ir aplinkosaugos bei darbuotojų teisių standartai; pabrėžia, jog iš tikrųjų būtina investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kad Europa liktų pagrindinių metalų gamybos kompetencijos centru; primena, kad atspariausi krizei yra investuojantys pramonės subjektai; ragina ATLPS aukcionų pajamas panaudoti kovos su klimato kaita veiksmams finansuoti ES ir besivystančiose šalyse, įskaitant investicijas į atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo projektus pramonės sektoriuose; pritaria planams pagal 2030 m. klimato ir energetikos strategiją sukurti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, novatoriškų atsinaujinančiosios energijos šaltinių ir mažo anglies dioksido kiekio inovacijų pramonės sektoriuose priemonę (NER400), kaip nustatyta 2014 m. spalio 23 d. Europos Tarybos išvadose; siūlo bandomuosius ir demonstracinius anglies dioksido surinkimo, utilizavimo ir saugojimo projektus laikyti mažo anglies dioksido kiekio technologijų finansavimo programų, kurias remia Komisija, atsižvelgiant į programą „NER 300“ ir būsimą programą „NER 400“, dalimi, finansuotojui ir veiklos vykdytojui dalijantis bendrą finansinę riziką; primena viešųjų investicijų svarbą ir strategijos „Horizontas 2020“ svarbą Europos kontekste gerinant pagrindinių metalų pramonės veiksmingumą aplinkosaugos ir efektyvaus energijos vartojimo srityse, taip pat siekiant mažesnio išmetamo anglies dioksido kiekio, laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų; laikosi nuomonės, kad darbuotojų mokymas, susijęs su pramonės sektoriuje taikomomis mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir praktika, yra strateginė investicija, kurią reikėtų visiškai įtraukti į Komisijos remiamas programas, pagal kurias finansuojamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos;

Finansų apskaita ir skaidrumas

17.  siūlo skelbiant metines finansines įmonių ataskaitas viešai nurodyti anglies dioksido apyvartinius taršos leidimus, taip pat siūlo, kad Europos Sąjunga skatintų vėl imtis darbų, susijusių su specialiu tarptautiniu apskaitos standartu;

18.  pabrėžia skaidrumo svarbą naudojant iš apyvartinių taršos leidimų skirstymo gautas valstybių narių pajamas; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į valstybių narių pareigą pranešti Komisijai apie ATLPS pajamų naudojimą; pabrėžia, kad didesnis skaidrumas padėtų piliečiams sužinoti, kaip nacionalinės valdžios institucijos panaudoja ATLPS pajamas;

19.  pabrėžia, kad įrenginiai ir įmonės turi atitikti visus teisinius reikalavimus, susijusius su socialine atsakomybe ir ataskaitų teikimu, kad būtų užtikrintas vienodas ir veiksmingas aplinkos apsaugos taisyklių įgyvendinimas ir užtikrinta, kad kompetentingos valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai, įskaitant darbuotojų atstovus ir pilietinės visuomenės ir vietos bendruomenių atstovus, galėtų gauti visą susijusią informaciją; atkreipia dėmesį į teisę gauti informaciją, susijusią su aplinkos apsaugos klausimais, kaip nurodyta Orhuso konvencijoje ir įtvirtinta ES ir nacionalinės teisės aktuose, įskaitant Direktyvą 2003/87/EB; siūlo užtikrinti, kad dėl visų klasifikuotų įrenginių, kuriems taikoma ATLPS, kiekvienais metais būtų pateikiama išsami informacija, kuri apimtų kovą su klimato kaita ir ES aplinkos, saugos ir darbuotojų sveikatos darbe direktyvų laikymąsi ir kad ši informacija būtų prieinama darbuotojų atstovams, taip pat pilietinės visuomenės – netoli įrenginio įsikūrusių gyventojų bendruomenių – atstovams;

Elektros tiekimo sutarčių klausimas

20.  pabrėžia, kaip svarbu, kad Europos pagrindinių metalų sektorius turėtų galimybę tam tikromis sąlygomis, kurias turi patikslinti Komisija, sudaryti ilgalaikes sutartis, turinčias atitikti investicijų grąžą, kurios laikotarpis negali būti trumpesnis kaip penkiolika metų labai kapitalui imlių pramonės šakų atveju; primena, kad turi būti užtikrintas pramonės subjektų investicijų saugumas – kainos turi būti nuspėjamos, o teisinė sistema – aiški; pabrėžia, kad užuot kasmet rengus elektros pardavimo aukcionus pirmenybė turėtų būti teikiama stabilumui, kurį užtikrina ilgalaikės elektros tiekimo sutartys; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse rinkos taisyklėmis leidžiamas struktūrinis elektros kainų ir gamybos sąnaudų atotrūkis; ragina Komisiją kovoti su privačių oligopolių nenumatytu pelnu energijos rinkoje;

21.  yra susirūpinęs dėl to, kad rinkos taisyklėmis leidžiamas struktūrinis elektros kainų ir gamybos sąnaudų atotrūkis;

Įgūdžių perdavimas

22.  reikalauja užtikrinti, kad visose gamyklose, kuriose didelė darbuotojų amžiaus netolygumo problema, organizuoti įgūdžių perdavimą iš kartos į kartą įtraukiant visas aukštos kvalifikacijos gamybos pareigybes; skatina kelti įmonėse dirbančio jaunimo kompetenciją vykdant struktūrinę mokymosi politiką, kurią pasitelkus būtų užtikrinamas bendros darbuotojų kompetencijos ugdymas; pabrėžia pagrindinių metalų sektoriaus darbuotojų įgūdžių ir kvalifikacijos svarbą; ragina vykdyti veiksmingą užimtumo ir pramonės politiką, kuria būtų užtikrinta, kad šios žinios būtų plėtojamos ir pripažintos svarbia Europos pagrindinių metalų pramonės dalimi; prašo vertinant bet kurios konkrečios gamyklos gamybos gyvybingumą atsižvelgti į pramonės praktinės patirties ir kvalifikuotų darbuotojų išsaugojimą;

Žaliavų tiekimas

23.  prašo ES imtis diplomatinių veiksmų metalurgijos žaliavų srityje, pagrįstų strategine partneryste, pagal kurią Europos šalys ir žaliavas gaminančios šalys dalytųsi pridėtinę vertę tokiu būdu, kad visoje vertės grandinėje būtų skatinama kvalifikuoto darbo plėtra; prašo Komisijos sukurti išsamaus plieno rinkos analizavimo priemonę, kuria naudojantis būtų galima gauti tikslią informaciją apie plieno pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą Europoje ir pasaulyje, struktūrinius šių rinkų raidos elementus atskiriant nuo ciklinių; mano, kad pirminių ir antrinių pagrindinių metalų rinkų stebėsena galėtų suteikti vertingos informacijos apie taisomąsias ir iniciatyvias priemones, kurių imtis būtina dėl plieno pramonės cikliškumo; palankiai vertina Europos kompetencijos retųjų žemių metalų klausimais tinklo (ERECON)(13) ataskaitą; ragina Komisiją tęsti su ERECON susijusius veiksmus, kuriais siekiama vystyti įvairią ir tvarią Europos retųjų žemių metalų tiekimo grandinę ir ypač įgyvendinti politikos rekomendacijas ir teikti paramą pakaitalų sprendimams ir gausesniam perdirbimui;

Europos pagrindinių metalų prekybos apsaugos priemonės: prevencija geriau už pavėluotas korekcines priemones

24.  ragina Tarybą užbaigti dviejų reglamentų dėl prekybos apsaugos priemonių peržiūrą, kad būtų supaprastintos, sustiprintos ir paspartintos šios priemonės ir užtikrinta, kad jos nebūtų susilpnintos; siūlo nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio trukmės preliminaraus tyrimo etapą, kuriuo būtų atliekamas pirminis skundų dėl antidempingo ir antisubsidijų nagrinėjimas, po kurio, remiantis pirminiais rezultatais, būtų galima pasiūlyti prevencines taisomąsias priemones, kurias patvirtinus būtų atliktas išsamus tyrimas; apgailestauja, kad Taryboje stringa pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl prekybos apsaugos priemonių atnaujinimo, nors Parlamentas išreiškė tvirtą griežtesnių kovos su nesąžiningu importu iš trečiųjų šalių priemonių palaikymą; ragina Tarybą nedelsiant modernizuoti prekybos apsaugos priemones, siekiant pagaliau surasti tinkamą atsaką nesąžiningai praktikai ir apsaugoti ES rinką nuo dempingo, taip užtikrinant vienodas sąlygas ir visiškai išnaudojant galimybes, kurias teikia perėjimas prie kitokios energetikos sistemos;

25.  siekia, kad būtų įgyvendinti tikslai greitai spartinti Sąjungoje naudojamų retųjų žemių metalų ir svarbiausių metalų perdirbimą;

26.  pabrėžia, kad nerūdijančio plieno ir aliuminio, taip pat visų pagrindinių metalų sektoriuose vyksta pasaulinė konkurencija; mano, kad Komisija savo analizėse ir palyginimuose, nustatydama atitinkamas geografines rinkas, nedelsdama turi pripažinti pasaulinę rinką referencine ir tirti ne vien vidaus rinką; ragina prieš Konkurencijos generaliniam direktoratui priimant sprendimus atlikti poveikio gamybos pajėgumams vertinimą, apimantį, be kita ko, įrangą ir užimtumą, ir šio vertinimo išvadas įtraukti į galutinį suinteresuotiesiems subjektams skirtą dokumentą, kuris bus paskelbtas viešai; ragina persvarstyti konkurencijos politiką ir valstybės pagalbos taisykles, kad būtų palengvinta viešoji intervencija, turint tikslą išlaikyti socialinę ir regioninę sanglaudą, gerinti aplinkos apsaugos standartus ir spręsti visuomenės sveikatos problemas;

27.  palankiai vertina tai, kad įsteigti vietos informavimo ir konsultavimo komitetai, kurie vykdys pramonės rizikos prevenciją, ir į kuriuos įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, turintys teisę vykdyti kontrolę ir siųsti perspėjimus; pabrėžia, kad pripažįsta darbuotojų atstovų kompetenciją įmonių strateginių pasirinkimų ir verslo sprendimų priėmimo klausimais;

Pagrindinių metalų vaidmuo žiedinėje ekonomikoje

28.  šiuo atžvilgiu pabrėžia teigiamą antrinių metalų, kurie padeda smarkiai sumažinti energijos ir žaliavų kiekį, poveikį; todėl ragina Komisiją supaprastinti antrinio metalo rinkų plėtojimą ir veikimą; skatina kiekvienoje pagrindinių metalų gamykloje sukurti žiedinę ekonomiką, kad šalutinių produktų ir perdirbtų metalų panaudojimas būtų siejamas su tikslu didinti jų konkurencingumą; ragina kiekvienoje pagrindinių metalų gamykloje privaloma tvarka sukurti žiedinę ekonomiką, šalutinių produktų ir perdirbtų metalų panaudojimas būtų siejamas su tikslu didinti jų konkurencingumą; siekia, kad būtų įgyvendinti tikslai greitai spartinti Sąjungoje naudojamų retųjų žemių metalų ir svarbiausių metalų perdirbimą; ragina plėtoti stiprias pagrindinių metalų perdirbimo sektoriaus ir kitų pramonės šakų sąsajas, kad būtų padidintas pramonės pagrindo dydis ir atsparumas, ypač regionuose, kuriuos paveikė pramonės nykimas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia dideles gaminių ir medžiagų pakeitimo ir metalo laužo naudojimo, be kita ko, plieno ir aliuminio gamybos srityje, didinimo galimybes; pabrėžia, kad beveik visus pagrindinius metalus galima perdirbti daug kartų ir kad tam reikia tik mažos dalies energijos, palyginti su pradine gamyba; yra susirūpinęs dėl to, kad Europa dėl teisėto ir neteisėto aliuminio ir vario eksporto į tokias šalis, kaip Kinija ir Indija, kurios pačios taiko aliuminio eksporto draudimus, praranda daug energijos; mano, kad aukšti aplinkos apsaugos standartai ir žiedinės ekonomikos principai turėtų būti investicijų į vystymąsi ir inovacijas pagrindas pagrindinių metalų pramonės sektoriuje Europoje; ragina Komisiją taikyti ekonomines paskatas perdirbti metalus, įskaitant šiuo metu neekonomiškas svarbiausias žaliavas, pvz., retųjų žemių metalus, ištirti, kaip galima remti perdirbtų medžiagų rinkas, be kita ko, naudojant perdirbtų medžiagų ekologiškumo sertifikatus, ekologinio projektavimo reikalavimus ir mokestines paskatas, taip pat užtikrinti, kad sanglaudos politikos ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) biudžetai taip pat būtų naudojami išteklių naudojimo veiksmingumui ir perdirbimui skatinti; mano, kad siekiant paremti ES metalo laužo rinką turėtų būti tobulinami atliekų teisės aktai, pvz., persvarstoma Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyva ir kiti atliekų teisės aktai; siūlo nustatyti surinkimo tikslus, didinti gamintojų atsakomybę ir išplėsti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių teisės aktų taikymo sritį į ją įtraukiant, pvz., sunkvežimius, autobusus ir motociklus; pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įveikti perėjimo prie tvarių gamybos procesų ir produktų laikotarpį reikia kvalifikuotų ir gerus gebėjimus turinčių darbuotojų, ir ragina nustatyti Europos mokymo ir švietimo strategiją, kurią įgyvendinant būtų remiamos įmonės, mokslinių tyrimų institutai ir socialiniai partneriai, kurie drauge išsiaiškintų aplinkos tvarumui užtikrinti reikalingus įgūdžius;

o
o   o

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.
(2) OL L 188, 2009 7 18, p. 93.
(3) OL L 315, 2012 11 14, p. 1.
(4) OL L 334, 2010 12 17, p. 17.
(5) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.
(6) OL L 143, 2004 4 30, p. 56.
(7) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032.
(9) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 75.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0104.
(11) Žr. Sprendimo (ES) 2015/1814 9 konstatuojamąją dalį (OL L 264, 2015 10 9, p. 1).
(12) OL L 1, 2003 1 4, p. 1.
(13) http://ec.europa.eu/growth/sectors/raw-materials/specific-interest/erecon/index_en.htm


Padėtis Vengrijoje. Tolesni veiksmai, susiję su 2015 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija
PDF 260kWORD 82k
2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Vengrijoje (2015/2935(RSP))
P8_TA(2015)0461RC-B8-1351/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) preambulę, ypač į jos antrą ir ketvirtą–septintą konstatuojamąsias dalis,

–  ypač atsižvelgdamas į ES sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, 6 ir 7 straipsnius, taip pat į ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) straipsnius, susijusius su pagarba pagrindinėms teisėms, jų skatinimu ir apsauga ES,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, paskelbtą 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre ir įsigaliojusią 2009 m. gruodžio mėn. kartu su Lisabonos sutartimi,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 10 d. EP rezoliuciją dėl padėties Vengrijoje(1), 2013 m. liepos 3 d. EP rezoliuciją „Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika“(2), 2012 m. vasario 16 d. EP rezoliuciją dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje(3) ir 2011 m. kovo 10 d. EP rezoliuciją dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į Tarybos pirmąjį metinį dialogą teisinės valstybės klausimais, įvykusį 2015 m. lapkričio 17 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 27 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro pareiškimą po jo apsilankymo Vengrijoje,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos parlamento priimtą 2015 m. Įstatymą Nr. CXL dėl masinės imigracijos,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos parlamento priimtą 2015 m. Įstatymą Nr. CXLII dėl veiksmingos Vengrijos sienų apsaugos ir masinės imigracijos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 22 d. priimtą Vengrijos parlamento rezoliuciją Nr. 36/2015 dėl žinios Europos Sąjungos vadovams,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu pateiktą klausimą žodžiu Komisijai „Padėtis Vengrijoje. Tolesni veiksmai, susiję su 2015 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija“ (O-000140/2015 – B8-1110/2015),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. lapkričio 5 d. pateiktą atsakymą atsižvelgiant į 2015 m. birželio 10 d. Parlamento rezoliuciją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą, pateiktą 2015 m. gruodžio 2 d. Parlamente vykusioje plenarinio posėdžio diskusijoje dėl padėties Vengrijoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir kadangi šios vertybės yra universalios ir bendros valstybėms narėms (ES sutarties 2 straipsnis); kadangi iškilus aiškiam pavojui, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes, būtų pradedama taikyti 7 straipsnyje numatyta procedūra;

B.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija yra ES pirminės teisės dalis ir pagal ją draudžiama bet kokia diskriminacija – dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

C.  kadangi tai, kaip teisinės valstybės principas įgyvendinamas nacionaliniu lygmeniu, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pasitikėjimą valstybių narių teisinėmis ir administracinėmis sistemomis; kadangi ES pagrįsta nepalenkiama pozicija dėl šių vertybių – pagarbos demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms – yra labai svarbi, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas Sąjunga tiek jos viduje, tiek tarptautiniu lygmeniu;

D.  kadangi teisė į prieglobstį garantuojama pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją ir jos 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso, taip pat pagal ES sutartį ir SESV;

E.  kadangi pagrįstos viešosios išlaidos ir ES finansinių interesų apsauga turėtų būti pagrindiniai ES politikos, kuria siekiama didinti piliečių pasitikėjimą užtikrinant, kad jų pinigai naudojami tinkamai, veiksmingai ir efektyviai, aspektai;

F.  kadangi dėl pastarojo meto įvykių, iniciatyvų ir priemonių, kurių imtasi per pastaruosius kelerius metus Vengrijoje, smarkiai sistemingai blogėja padėtis, susijusi su teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis, inter alia, žodžio laisve, įskaitant akademinę laisvę, migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių žmogaus teisėmis, susirinkimų ir asociacijų laisve, pilietinės visuomenės organizacijų veiklos apribojimais ir kliūtims užsiimti tokia veikla, teise į vienodą požiūrį, mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus, žydus ir LGBTI asmenis, teisėmis, socialinėmis teisėmis, konstitucinės sistemos veikimu, teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumu ir daugeliu susirūpinimą keliančių įtarimų korupcija ir interesų konfliktais;

G.  kadangi 2015 m. liepos ir rugsėjo mėn. Vengrijos parlamentas priėmė keletą pakeitimų, visų pirma susijusių su prieglobsčio, baudžiamojo kodekso, baudžiamojo proceso, sienų apsaugos, policijos ir nacionalinės gynybos teisės aktais; kadangi Komisija, atlikusi preliminarų vertinimą, nustatė įvairių susirūpinimą keliančių faktų ir klausimų dėl suderinamumo su prieglobsčio ir sienų apsaugos acquis ir Pagrindinių teisių chartija; kadangi 2015 m. spalio 6 d. Komisija Vengrijos vyriausybei nusiuntė administracinį raštą; kadangi Vengrijos vyriausybė atsakė į šį raštą; kadangi 2015 m. gruodžio 10 d. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Vengriją;

H.  kadangi Komisija neatsižvelgė į Parlamento prašymą pradėti išsamų demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties Vengrijoje stebėjimo procesą; kadangi pareiškime, pateiktame 2015 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamente vykusioje plenarinio posėdžio diskusijoje, Komisija pareiškė, kad yra pasirengusi panaudoti visas turimas priemones, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, kad užtikrintų, jog Vengrija ir bet kuri kita valstybė narė laikytųsi įsipareigojimų pagal ES teisę ir gerbtų Sąjungos vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje; kadangi Komisija mano, jog šiuo etapu netenkinamos sąlygos pradėti Vengrijai taikyti priemones teisinei valstybei stiprinti;

1.  patvirtina savo poziciją, pareikštą 2015 m. birželio 10 d. EP rezoliucijoje dėl padėties Vengrijoje;

2.  labai abejoja dėl įvairių skubių teisėkūros priemonių, kurių imtasi pastaraisiais mėnesiais ir dėl kurių tapo labai sunku pasinaudoti tarptautine apsauga, o pabėgėliai, migrantai ir prieglobsčio prašytojai yra nepagrįstai kriminalizuojami; pabrėžia, kad yra susirūpinęs dėl to, kaip laikomasi negrąžinimo principo, kad daugėja atvejų, kai asmenys, įskaitant nepilnamečius, yra sulaikomi, taip pat dėl to, kad pasigirsta ksenofobinės kalbos, migrantus siejančios su socialinėmis problemomis arba pavojumi saugumui, ypač pasitelkiant valdžios vykdomas komunikacijos kampanijas ir nacionalines konsultacijas, taip sudarant sunkumų integracijai; primygtinai ragina Vengrijos vyriausybę grįžti prie įprastų procedūrų ir atšaukti krizės atveju taikomas priemones;

3.  mano, kad visos valstybės narės savo įstatymų leidimo ir administracinėje praktikoje turi visapusiškai laikytis ES teisės ir kad visi teisės aktai turi būti grindžiami pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis, būtent demokratija, teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis;

4.  pabrėžia, kad Parlamentas nuolat ragina Tarybą reaguoti į susirūpinimą keliančius įvykius Vengrijoje; primygtinai ragina Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą kuo skubiau surengti diskusiją dėl padėties Vengrijoje ir priimti išvadas šiuo klausimu; mano, kad, neatsižvelgdamos ar tinkamai nereaguodamos į Parlamentui susirūpinimą keliančius klausimus, kuriuos Parlamentas nuolat išreiškia savo narių balsų dauguma, Taryba ir Komisija pamina lojalaus institucijų tarpusavio bendradarbiavimo principą, įtvirtintą ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje;

5.  mano, kad Vengrija yra ES išbandymas, siekiant nustatyti, ar ES geba ir turi politinės valios reaguoti į tam tikroje valstybėje narėje iškilusią grėsmę ES pamatinėms vertybėms ir šių vertybių pažeidimus; apgailestauja, kad kai kuriose kitose valstybėse narėse taip pat vyksta tokie pokyčiai, ir mano, kad juos galėjo paskatinti ES neveiklumas, o tokie, į įvykius Vengrijoje panašūs, pokyčiai yra ženklas, kad paminamas teisinės valstybės principas; mano, kad dėl šios priežasties kyla rimtas susirūpinimas dėl to, ar Sąjunga sugeba užtikrinti nuolatinį politinių Kopenhagos kriterijų laikymąsi valstybei narei prisijungus prie Sąjungos;

6.  primena Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį užtikrinant, kad nacionaliniai teisės aktai atitiktų demokratijos, teisinės valstybės principus ir pagrindines teises; pabrėžia, kad svarbu, jog kiekvienas vertinimas ir analizė, kuriuos atlieka Komisija ir Parlamentas dėl padėties atskirose valstybėse narėse, būtų pagrįsti faktais ir būtų objektyvūs; ragina Vengrijos vyriausybę ir Komisiją dirbti išvien ir glaudžiai bendradarbiauti visais būsimais klausimais, dėl kurių, jų nuomone, gali prireikti tolesnio vertinimo arba analizės; patenkintas pažymi, kad prieš Vengriją dėl pabėgėlių acquis pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra;

7.  apgailestauja, kad šiuo metu Komisija laikosi požiūrio daugiausia dėmesio skirti mažiau svarbiems, techniniams teisės aktų aspektams ignoruojant tendencijas, modelius ir teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių užtikrinimo priemonių bendrą poveikį; mano, kad ypač taikant pažeidimo nagrinėjimo procedūras dažniausiai nesugebėta paskatinti tikrų pokyčių ir sureguliuoti padėties platesniu mastu;

8.  dar kartą ragina Komisiją pradėti taikyti ES teisinės valstybės stiprinimo sistemos pirmosios pakopos nuostatas, taigi, nedelsiant inicijuoti išsamų demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties Vengrijoje stebėjimo procesą, įskaitant bendrą keleto priemonių poveikį, ir įvertinti, ar toje valstybėje narėje nėra susidariusi padėtis, dėl kurios kiltų sisteminė grėsmė, kuri galėtų peraugti į akivaizdų šiurkštaus pažeidimo pagal ES sutarties 7 straipsnį pavojų;

9.  ragina Komisiją tęsti visus tyrimus ir visapusiškai taikyti visas esamas teisėkūros priemones, siekiant užtikrinti skaidrų ir tinkamą ES lėšų naudojimą Vengrijoje pagal ES teisę; atkreipia dėmesį į 2015 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą sustabdyti keletą sutarčių, sudarytų pagal aštuonias ES finansavimo programas, dėl to, kad Vengrijoje, vykdant viešųjų pirkimų procedūras, buvo taikomi pernelyg griežti atrankos kriterijai;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Vengrijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, ES pagrindinių teisių agentūrai, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0227.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0315.
(3) OL C 249 E, 2013 8 30, p. 27.
(4) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 154.

Teisinis pranešimas