Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2088(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0366/2015

Pateikti tekstai :

A8-0366/2015

Debatai :

PV 18/01/2016 - 20
CRE 18/01/2016 - 20

Balsavimas :

PV 19/01/2016 - 5.8
CRE 19/01/2016 - 5.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0008

Priimti tekstai
PDF 549kWORD 147k
Antradienis, 2016 m. sausio 19 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Įgūdžių ugdymo politika kovai su jaunimo nedarbu
P8_TA(2016)0008A8-0366/2015

2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įgūdžių ugdymo politikos kovai su jaunimo nedarbu (2015/2088(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. prioritetų įgyvendinimas“(4),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(5),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos(6) ir į 2015 m. liepos 2 d. klausimą E-010744/2015, į kurį atsakoma raštu, dėl Tarybos rekomendacijos dėl stažuočių kokybės sistemos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. Tarybos išvadas dėl bendradarbiavimo vykdant įvairių sektorių politiką stiprinimo siekiant veiksmingai spręsti socialines ir ekonomines jaunimo problemas(7),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto „Su pradine Europos Sąjungos ataskaita susijusių klausimų sąrašą“(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio mėn. Europos profesinio mokymo plėtros centro (toliau – Cedefop) informacinį pranešimą „Keliai į atsigavimą: trys gebėjimų poreikių ir darbo rinkos scenarijai 2025 metams“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. Cedefop informacinį pranešimą „Gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis: svarbesnė, negu iš pradžių atrodo“ (angl. Skill mismatch: more than meets the eye),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Cedefop informacinį pranešimą „Patvirtinimo iššūkis: kiek Europa priartėjo prie visų mokymosi formų pripažinimo?“ (angl. The validation challenge: how close is Europe to recognition of all learning?),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šeštoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita. Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“ (COM(2014)0473),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. Komisijos ataskaitą „Bandomieji Jaunimo garantijų iniciatyvos partnerystės projektai vietoje – Europos Parlamento Jaunimo garantijų iniciatyvos parengiamųjų veiksmų svarbiausių pasiekimų ir patirties apibendrinamoji ataskaita“ (angl. Piloting Youth Guarantee partnerships on the ground – A summary report of key achievements and lessons from the European Parliament Preparatory Action on the Youth Guarantee),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (toliau – Eurofound) 2015 m. ataskaitą „Jaunimo verslumas Europoje: vertybės, požiūriai, politika“,

–  atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantį Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1081/2006, ypač į jo IV skyrių „Jaunimo užimtumo iniciatyva“(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8–0366/2015),

A.  kadangi dabar Europos Sąjungoje yra 4,5 mln. jaunų bedarbių (15–24 m. amžiaus) ir kadangi daugiau kaip 7 mln. Europoje gyvenančių jaunuolių (15–24 m. amžiaus) neturi darbo, nestudijuoja ir nesimoko;

B.  kadangi nedarbas visoje Sąjungoje 2014 m. pabaigoje buvo 9,9 proc., o jaunimo nedarbas buvo daugiau nei dvigubai didesnis, t. y. 21,4 proc.;

C.  kadangi jaunimas itin nukentėjo nuo krizės;

D.  kadangi reikiamų įgūdžių siūlomoms darbo vietoms neturėjimas ir švietimo ir profesinio rengimo neatitiktis yra svarbūs veiksniai, lemiantys jaunimo nedarbą; kadangi, nors jaunimas yra labiau išsilavinęs ir turi daugiau įgūdžių negu ankstesnės kartos, jis, siekdamas gauti kokybišką darbą, ir toliau susiduria su didelėmis struktūrinėmis kliūtimis; primena, kad jei Europoje veiksmingai ir tvariai nebus kuriamos kokybiškos darbo vietos, jaunimo nedarbo krizės panaikinti nepavyks;

E.  kadangi pavėluotas įsiliejimas į darbo rinką ir ilgas nedarbas turi neigiamos įtakos karjeros perspektyvoms, darbo užmokesčiui, sveikatai ir socialiniam judumui;

F.  kadangi jaunimas yra Europos ekonomikos ateitis ir kadangi jie turi stengtis įgyti darbo rinkai reikiamų įgūdžių numatydami savo ateities poreikius;

G.  kadangi jaunimas skirstomas į tris dideles grupes: studentus, darbuotojus ir bedarbius ir kadangi kiekvienai iš šių grupių turi būti taikomos skirtingos politinės strategijos, siekiant užtikrinti jų įtrauktį į darbo rinką, o tai reiškia, kad jauni studentai turi įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių, jauni darbuotojai turi nuolat tobulinti savo įgūdžius ir atnaujinti žinias, o iš jaunų bedarbių grupės turi būti išskirti aktyviai darbo ieškantys arba nesimokančio ir nedirbančio jaunimo grupei „NEET“ priklausantys bedarbiai;

H.  kadangi reikia dėti visas pastangas, kad švietimo sistemos pakankamai parengtų moksleivius ir studentus profesinei veiklai ir kad būtų užtikrintas glaudus švietimo sektoriaus, kur tinkama ir socialinių tarnybų, darbdavių ir besimokančiųjų atstovų bendradarbiavimas;

I.  kadangi į sprendimų priėmimo procesus įtraukus studentų ir jaunimo organizacijas mokymo ir švietimo planavimas gerokai pagerėja, geriau atitinka visuomenės bei darbo rinkos ir įgūdžių poreikių reikalavimus;

J.  kadangi asmenys, kurie yra atsidūrę nepalankioje padėtyje, yra diskriminuojami ir pažeidžiami, dažnai neturėti galimybės ugdyti savo talento, gabumų ir įgūdžių, jei švietimo, užimtumo ir socialinėje politikoje neatsižvelgiama į socialinį aspektą; kadangi švietimo sektoriui būtina skirti pakankamai finansinių lėšų;

K.  kadangi įgyvendinus veiksmingą švietimo, mokymo ir įgūdžių politiką padedant darbdaviams, įdarbinimo agentūroms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiems asmenims būtų galima sumažinti jaunimo nedarbą;

L.  kadangi būtini tinkami mokymai už įdarbinimą atsakingiems asmenims, žmogiškųjų išteklių srities vadovams, užimtumo tarnyboms, darbdaviams ir švietimo sektoriui;

M.  kadangi dėl 2008 m. finansų krizės kilo papildomų sunkumų jaunimui įsilieti į darbo rinką, atsižvelgiant į tai, kad jaunimo nedarbas labiau priklauso nuo ekonominių sąlygų, o ne nuo bendro nedarbo, kadangi apskritai jaunimas turi mažiau patirties;

N.  kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės yra vieni iš svarbiausių užimtumo ES šaltinių, jose dirba gerokai daugiau nei 80 proc. visų darbuotojų ir jos pirmavo daugelyje žaliųjų sektorių, tačiau jos gali susidurti su tam tikrais sunkumais, kai reikia numatyti būsimus įgūdžių poreikius ir išnaudoti darbo vietų kūrimo galimybes;

O.  kadangi jaunimo verslumas gali padėti sumažinti jaunimo nedarbą, o jį derinant su išsilavinimu ir mokymu gali pagerėti jaunimo įsidarbinimo galimybės;

P.  kadangi stažuočių ir pameistrystės sistemų sėkmė Sąjungoje labai nevienoda ir priklauso nuo jų ypatumų;

Q.  kadangi tinkamai įgyvendinta Jaunimo garantijų iniciatyva – tai visapusiškas požiūris į pagalbą jaunimui siekiant jo sėkmingo perėjimo į darbo rinką arba aukštos kokybės išsilavinimo, kaip matyti iš Europos Parlamento Jaunimo garantijų iniciatyvos parengiamųjų veiksmų rezultatų;

R.  kadangi, siekiant jaunimui suteikti veiksmingų garantijų, būtina įvertinti realius jaunimo profesinius poreikius ir sektorius, kuriuose yra realių įsidarbinimo galimybių, pavyzdžiui, socialinės ekonomikos ir ekologiškos ekonomikos srityse, taip pat reikia nuolat ir atidžiai stebėti ne tik projektus, bet ir juos vykdančias įmones, rengti reguliarias ataskaitas apie pažangą, daromą naudojant šią kovos su jaunimo nedarbu priemonę;

S.  kadangi jaunimo užimtumo iniciatyva yra būtina priemonė siekiant teikti tikslinę paramą nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui (NEET);

Bendradarbiavimas, dalyvavimas, partnerystės

1.  pažymi, kad individualių įgūdžių ugdymas ir žinių bei įgūdžių sklaida yra vieni iš svarbiausių integruotos užimtumo ir socialinių reikalų politikos elementų ir kad ugdant įgūdžius galima pasiekti ilgalaikį ekonomikos augimą, padidinti Europos konkurencingumą, kovoti su nedarbu ir didinti Europos bendrovių integraciją, jei įgūdžių ugdymo politikoje pripažįstami daugiaaspekčiai darbo neturinčio jaunimo poreikiai ir gebėjimai; primena, kad įgūdžių ugdymas ir toliau neturės poveikio, jeigu kartu nebus kuriama darbo vietų ir nebus teikiama tinkama socialinė apsauga;

2.  pabrėžia, kad „naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis“ yra esminis Komisijos prioritetas ir kad savo 2015 m. darbo programoje Komisija įsipareigojo imtis praktinių iniciatyvų, skirtų integracijai ir įsidarbinimo galimybėms skatinti darbo rinkoje, ypač priemonių, kuriomis remiamos valstybių narių pastangos įdarbinti jaunus žmones; dar kartą pabrėžia, kad Parlamentas reguliariai siūlo įvairius sprendimus, pabrėždamas, kad jaunimo užimtumas, švietimas ir mokymas turėtų būti vienas iš svarbiausių ES politinių prioritetų;

3.  primena, kad jaunimo, tinkamų suinteresuotųjų dalyvių, organizacijų ir socialinių partnerių įtraukimas skatinant, įgyvendinant, stebint ir vertinant atitinkamas iniciatyvas, kuriomis siekiama remti jaunimo užimtumą ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, yra itin svarbus;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, Europoje yra 24 mln. bedarbių, įskaitant 7,5 mln. nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (NEET), bet, kita vertus, ES yra 2 mln. laisvų darbo vietų; pažymi, kad yra daug per aukštos kvalifikacijos bedarbio jaunimo, kurio įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių; todėl pabrėžia, kad reikia sukurti tvirtas partnerystes tarp vietos valdžios institucijų, švietimo ir užimtumo tarnybų (ir tradicinių, ir specializuotų) ir socialinių partnerių ir verslo bendruomenės siekiant remti trumpalaikių ir vidutinės trukmės, įtraukių ir kokybiškų regioninių užimtumo strategijų ir veiksmų planų kūrimą, įgyvendinimą ir stebėseną; ragina švietimo institucijas, administraciją, įmones ir pilietinę visuomenę, ypač jaunimo organizacijas, glaudžiau bendradarbiauti, kad įgūdžiai būtų geriau pritaikyti prie darbo rinkos poreikių, įskaitant ir antrą šansą, kad būtų galima kuo labiau pagerinti išsilavinimo ir mokymo kokybę ; pabrėžia, kad šis geresnis bendradarbiavimas taip pat itin svarbus, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą;

5.  palankiai vertina įgūdžių ugdymo priemones ir Komisijos pasiūlytą įgūdžių poreikių prognozę; pabrėžia, kad įgūdžių ugdymas turėtų padėti skatinti ugdyti ekonomikoje plačiai naudojamus gebėjimus mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srityje; tačiau pabrėžia, kad reikia platesnio užmojo veiksmų ir investicijų; mano, kad, norint numatyti būsimus įgūdžių poreikius, reikia visais lygmenimis aktyviai įtraukti visus suinteresuotuosius darbo rinkos subjektus;

6.  ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas drauge su socialiniais partneriais ir mokymo paslaugų teikėjais patvirtinti ir įgyvendinti įgūdžių ugdymo ir poreikių prognozavimo strategijas, kurių tikslas – gerinti bendruosius, sektorinius ir konkrečiai profesijai reikalingus gebėjimus; be to, pabrėžia, kokia svarbi švietimo įstaigų, verslo subjektų, socialinių partnerių ir valdžios institucijų partnerystė ir tarpusavio pasitikėjimas;

7.  pabrėžia aukštojo mokslo įstaigų vaidmenį teikiant žinias ir lavinant gebėjimus, kurių reikia absolventams, kad jiems sektųsi darbo rinkoje;

8.  pabrėžia didelę kompetentingų ir palaikančių mokytojų ir instruktorių svarbą siekiant sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, ypač menkiau išsivysčiusiuose regionuose, ir didinti jaunimo įsidarbinimo galimybes; pabrėžia, kad mokytojus turėtų geriau remti mokyklos, mokymo įstaigos, vietos bendruomenės ir švietimo politikos priemonės, pavyzdžiui, užtikrinant efektyvesnį ir modernesnį naujųjų įgūdžių, pavyzdžiui, verslumo ir IRT įgūdžių, mokymą, skatinant mokymąsi iš kolegų ir keitimąsi geriausia patirtimi, taip pat sudarant geresnes galimybes mokytis ir tobulinant tęstinio profesinio rengimo ir mokymo sistemas; šiuo atžvilgiu pabrėžia investicijų į mokytojų visą gyvenimą trunkantį mokymąsi svarbą; griežtai nepritaria bet kokiems švietimo biudžeto mažinimams, ypač kai tai daroma kartu mažinant stipendijas ir dotacijas ir didinant įmokas už mokslą;

9.  ragina įtraukti naujus mokymo metodus, kuriuos atsižvelgdami į konkrečius klasės poreikius parengia mokytojai;

10.  pabrėžia, kad švietimo ir mokslo paslaugų teikėjai ir įmonės turi bendradarbiauti, kad sukurtų kvalifikacijų pažymėjimus, kuriuose būtų tiksliai nurodyti realūs įgūdžiai, kuriuos pažymėjimų turėtojai įgijo per visą gyvenimą;

11.  pabrėžia, kaip svarbu į nuolatinį švietimo įstaigų ir darbdavių dialogą įtraukti jaunus, novatoriškus darbdavius, kad išsilavinimą ir specialistų mokymą būtų galima geriau pritaikyti darbo rinkos reikalavimams; teigiamai vertina kuravimo programas, sudarytas siekiant parengti jaunimą būsimoms darbo vietoms, ir pabrėžia, kokios šios programos svarbios;

12.  pabrėžia administracinių pajėgumų ir veikiančių užimtumo tarnybų svarbą; ragina sustiprinti valstybės institucijų ir pilietinės visuomenės partnerystės principą ir teikti tinkamus mokymus vietos ir regioninėms valdžios institucijoms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, siekiant kad Europos lėšos būtų naudojamos veiksmingiau ir strategiškai; taip pat ragina vyriausybes parodyti daugiau ryžto ir stengtis numatyti jaunimo, įmonių ir pilietinės visuomenės, taip pat universitetinio ir profesinio mokymo įstaigų poreikius ir kuo skubiau įgyvendinant užimtumo veiksmų programas ir stebėti jų pasiektą pažangą;

13.  pabrėžia, koks svarbus glaudus tarpsektorinis bendradarbiavimas, ypač užimtumo tarnybų bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis;

14.  primena, kad politikos priemonėmis labiausiai turėtų būti siekiama padėti nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui (NEET), įskaitant tuos, kurie tapo neaktyvūs, kad jie vėl mokytųsi arba integruotųsi į darbo rinkas;

15.  pažymi, kad veiksmingai ir strategiškai naudojamos Europos Sąjungos lėšos gali būti labai svarbi universitetų ir įmonių augimo ir plėtros priemonė; ragina panaudoti daugiau finansinių išteklių siekiant skleisti informaciją apie Europos finansines priemones, taip pat universitetuose ir įmonėse gerinti įgūdžius bei gilinti žinias, reikalingas norint rasti lėšų tyrimams ir finansavimo projektų valdymui;

16.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti veiksmingą ES lėšų panaudojimą, labai svarbu įdiegti tokių išteklių naudojimo priežiūros ir stebėsenos sistemą;

17.  ragina ES apdovanoti geriausius kovos su jaunimo nedarbu projektus, kurie gali būti susieti su visos Europos masto konkursu „Europos jaunimo apdovanojimas“ ir su Europos premija „Už jaunimo užimtumą socialinėje ekonomikoje“; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tokias iniciatyvas siekiant didinti informuotumą ir geriau atspindėti piliečių poreikius; tačiau pabrėžia, kad reikia biudžetinės atsakomybės, ir ragina tokias iniciatyvas finansuoti neviršijant esamo biudžeto;

18.  ragina parengti į ateitį ir rezultatus orientuotą Europos įgūdžių strategiją, kuria remiantis būtų galima rengti nacionalines įgūdžių strategijas ir įtraukti jas į nacionalinius užimtumo planus, kartu pateikiant išsamias gaires užimtumo srities dokumentų rinkinyje pasiūlytiems sektorių veiksmų planams įgyvendinti;

19.  ragina valstybes nares kuo greičiau įgyvendinti Europos semestro metu parengtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, susijusias su švietimu ir darbo rinka, taip pat kitas Komisijos rekomendacijas;

MVĮ ir verslumas

20.  pabrėžia, kad kuriant darbo vietas jaunimui ir ugdant profesinio gyvenimo įgūdžius itin svarbus įmonių, įskaitant MVĮ, socialių ir solidarios ekonomikos subjektų ir labai mažų įmonių vaidmuo; pabrėžia, kaip svarbu jaunimui suteikti išsilavinimą, padėsiantį jiems geriausiai pasirengti verslumui; skatina įtraukti į mokymo programas profesinių įgūdžių ugdymą saugioje aplinkoje, kurie reikalingi verslui pradėti ir jam vadovauti ir taip pat skatinti ugdyti tarpdisciplininius verslumo gebėjimus, įgūdžius ir žinias, kurie būtų veiksmingai suteikiami per aktyvų dalyvavimą ir tikro gyvenimo patirtį; siūlo mokyti verslumo per įvairias temas arba kaip atskirą temą ir pabrėžia, kad aukštos kokybės stažuotės ir profesinis mokymas turi būti prieinami visu universitetinio išsilavinimo įgijimo etapu ir vėliau; pabrėžia, kad demokratinių ir komandinio darbo įgūdžių įgijimas, gebėjimas prisiimti atsakomybę, nagrinėti situacijas sudaro mokymosi visą gyvenimą dalį ir padeda būti aktyviais piliečiais; atkreipia dėmesį į tai, kokių galimybių ir pranašumų atsirastų į verslumo ugdymą įtraukus daugiau žmonių (pvz., sėkmingų jaunų verslininkų ir NVO, kurių tikslas – skatinti verslumą);

21.  primena, kad verslumo rėmimas, ekonominių sąsajų supratimas ir savarankiškumo bei iniciatyvumo skatinimas yra svarbūs veiksniai skatinant aktyvų asmenų požiūrį į savo karjerą; mano, kad už verslumo skatinimą atsakingos viešojo sektoriaus, švietimo institucijos, įmonės ir pilietinė visuomenė; kartoja, kad būtina didinti judumą įmonių viduje; dar kartą pakartoja apie finansinių institucijų svarbą verslo pradėjimui ir prieigai prie finansavimo ir ragina investuoti, ugdyti įgūdžius ir prognozuoti besiformuojančiuose ir potencialo turinčiuose sektoriuose, įskaitant švarias technologijas ir žaliąsias darbo vietas, nes minėtieji sektoriai teikia daug galimybių kurti kokybiškas darbo vietas;

22.  pabrėžia, kad verslumo įgūdžių galima taip pat įgyti naudojantis bendrai švietimo sistemai nepriklausančiomis įgūdžių ugdymo programomis ir kad šios programos gali apimti patyrusių trenerių, verslininkų ir verslo ekspertų vykdomą konsultuojamojo ugdymo ir kuravimo veiklą, kuria būtų teikiama ne tik vertinga praktinė verslo patirtis, konsultacijos ir būtų palaikomas grįžtamasis ryšys su potencialiais verslininkais, bet ir būtų sudaromos sąlygos šiems potencialiems verslininkams išplėtoti vertingus ryšių tinklus su esamomis įmonėmis ir verslininkais, kurį priešingu atveju ilgai truktų susikurti;

23.  ragina sumažinti esamus administracinius ir finansinius reikalavimus įmonėms steigti ir jas valdyti, supaprastinant procedūras, lengviau suteikti startuoliams kreditus, rizikos kapitalą ir mikrofinansavimą, užtikrinti prieigą prie sparčiojo interneto, teikti konkrečiam atvejui pritaikytas konsultacijas ir, kai įmanoma, taikyti paskatas verslininkams, įdarbinantiems darbo neturintį jaunimą; pabrėžia, kokie svarbūs siekiant šių tikslų yra mikrofinansavimas ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) programa, taip pat Investicijų planas Europai; pabrėžia, kad reikia sukurti vieno langelio principu veikiančius centrus, kuriuose būtų tvarkomos visos atitinkamos administracinės procedūros, susijusios su verslo steigimu ir administravimu; primena, kad visuose administraciniuose reikalavimuose turi būti užtikrinamas darbuotojų teisių laikymasis;

24.  ragina valstybes nares dalyvauti „Erasmus jauniems verslininkams“ programoje ir skatinti jose dalyvauti jaunus žmones, norinčius imtis verslo projektų, kad galėtų įgyti patirties užsienyje ir naujų įgūdžių, kurie jiems padėtų sėkmingai įgyvendinti savo verslo projektus;

25.  primena, kad kūrybinės pramonės šakos yra vienos iš versliausių ir greičiausiai augančių sektorių ir kad kūrybinis lavinimas ugdo universaliuosius gebėjimus, pavyzdžiui, kūrybinį mąstymą, problemų sprendimą, darbą komandose ir išradingumą; pripažįsta, kad menų ir medijų sektoriai yra ypatingai patrauklūs jaunimui;

26.  primena, kad galima rasti daugybę su tradicinio darbo įgūdžiais susijusių darbo vietų, dažnai tokių, kurios negali būti perkeltos kitur ir kurios, be to, padeda skatinti vietos ekonomiką ir yra svarbios kultūriniu požiūriu; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad amatai ir profesijos, pasižymintys tradiciniais ir kultūriniais elementais, būtų išsaugomi ir veiksmingai perduodami jaunesnėms kartoms įgyvendinant specializuotas programas;

27.  ragina sudaryti palankias sąlygas socialinei ekonomikai, kad būtų galima derinti darbo vietų kūrimą jaunimui ir socialinio kapitalo vystymą; pabrėžia, kad socialinės ir solidarumo ekonomikos įmones reikia geriau integruoti į nacionalinius ir ES užimtumo, įgūdžių ugdymo ir socialinės integracijos veiksmų planus, siekiant atskleisti šių įmonių galimybes ir jas kuo geriau išnaudoti kuriant darbo vietas ir prisidedant prie ES 2020 m. pagrindinių tikslų įgyvendinimo;

28.  primena, kad darbdaviai ir verslininkai atlieka svarbų mokymo darbo vietoje bei pameistrystės organizavimo vaidmenį ir kad tai turėtų būti ir toliau remiama ir plėtojama;

29.  pažymi, kad jaunimo verslumo skatinimo politika turi būti planuojama vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad verslumo skatinimo politikos priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės skirtingus reikalavimus;

30.  ragina veiksmingai remti socialiai atsakingus, ekologiškus ir tvarius verslininkystės projektus ir skatinti tvarius alternatyvius modelius, pvz., kooperatyvus, kurie grindžiami demokratiniu sprendimų priėmimo procesu ir stengiasi daryti poveikį vietos bendruomenei;

Įgūdžiai, reikalingi įsidarbinti

31.  pabrėžia, jog skubiai reikia viešosiose įdarbinimo tarnybose dirbantiems konsultantams suteikti geresnę kvalifikaciją ir geriau juos motyvuoti, kad jie galėtų pozityviaisiais veiksmais reaguoti į darbo ieškančio jaunimo poreikius, padėti jiems įgyti papildomą kvalifikaciją ir nurodyti įgūdžius, kurių jiems reikia darbo rinkai;

32.  primena, kad kokybiškas individualiai pritaikytas orientavimas ir parama švietimo ir mokymo srityse visais mokymo etapais yra būtini ir gali sumažinti mokyklos nebaigimo riziką bei padėti nugalėti kliūtis, trukdančias dalyvauti darbo rinkoje; pabrėžia, kad šis profesinis orientavimas turi būti įtvirtintas mokymo programose ir vykdomas bendradarbiaujant su ekonomikos sektoriaus atstovais ir įdarbinimo agentūromis; primena, kad kalbų ir skaitmeninis mokymasis yra svarbiausias;

33.  pažymi, kad valstybėse narėse trūksta aukštos kokybės profesinio orientavimo; pabrėžia, kad reikia gerinti profesinio orientavimo kokybę mokyklose ir teikti nuolatinį profesinį mokymą profesiniams konsultantams, kad jie būtų tinkamai kvalifikuoti ir galėtų studentams ir moksleiviams padėti pasirinkti tinkamą karjeros kelią;

34.  ragina valstybes nares išnagrinėti mokyklų–profesinio orientavimo sistemos, pagal kurią moksleiviai stebimi nuo ankstyvo mokyklinio etapo iki pirmųjų žingsnių darbo rinkoje, geriausią patirtį;

35.  pabrėžia, kaip svarbu nuolat stebėti būsimus įgūdžių poreikius, ir todėl ragina valstybes nares ir visus suinteresuotuosius subjektus šiuo klausimu keistis gerąja patirtimi ir toliau plėtoti stebėjimo ir prognozavimo priemones;

36.  palankiai vertina esamos ES įgūdžių panoramos interneto svetainės pokyčius: ji tapo visapusiškesniu ir naudotojams patogesniu centriniu prieigos prie informacijos apie įgūdžių poreikius, susijusius su profesijomis ir sektoriais Europoje, punktu ir padeda politiką formuojantiems asmenims, ekspertams, įdarbinimo įmonėms, karjeros konsultantams ir asmenims priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus;

37.  ragina valstybes nares keistis gerąja praktika profesinio rengimo ir įgūdžių vystymo srityse ir tokius būdu užtikrinti geresnes galimybes jaunimui dalyvauti darbo rinkoje ir, jeigu reikia, peržiūrėti mokymo programas numatant rinkos poreikius; pabrėžia, kokie svarbūs praktiniai, verslininkystės, kodavimo ir e. įgūdžiai – jie būtini XXI a. profesinio ugdymo elementai; pažymi, kaip svarbu įgyvendinti veiksmų planą „Verslumas 2020“ ir ES e. įgūdžių strategiją; primena, jog viso gyvenimo trukmės orientavimas profesinės karjeros vystymo klausimais turėtų būti prieinamas visą profesinį gyvenimą, kad asmuo išlaikytų ir ugdytų įgūdžius ir įgytų naujų žinių;

38.  ragina valstybes nares skatinti ir remti jaunos darbo jėgos profesinį judumą, susijusį su pameistryste, kad jaunimas galėtų tobulinti savo įgūdžius pagal kitas mokymo sistemas ir kitokiose įmonėse ir taip pat turėtų galimybę naudoti užsienio kalbą, o tai padėtų įsitvirtinti darbo rinkoje;

39.  pabrėžia socialinių emocinių gebėjimų lavinimo svarbą, nes jie padeda sėkmingiau įveikti sunkumus darbo rinkoje ir siekti profesinės karjeros ir yra labai svarbus profesines žinias ir patirtį papildantis veiksnys;

40.  pabrėžia, kad skubiai reikia skatinti neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, kurie apima savanorišką veiklą ir yra neįkainojamas išteklius siekiant padėti jaunimui įgyti profesiniam gyvenimui reikalingų įgūdžių;

41.  primena, kad siekiant ugdyti socialinius emocinius gebėjimus, pvz., ryšių palaikymo ir sprendimų priėmimo įgūdžius, būtinas neformalusis mokymasis ir savišvieta; todėl ragina investuoti į įtraukias neformaliojo mokymosi ir savišvietos galimybes ir pripažinti įgytos patirties, įgūdžių ir kompetencijos poveikį ir vertę;

42.  ragina sukurti mokymo ir studijų sistemą, kurioje būtų taikomi inovatyvūs, bet prieinami metodai, susitelkiant į pagrindinių gebėjimų, taip pat intelektinių ir techninių įgūdžių ugdymą;

43.  pabrėžia, kad būtina toliau vystyti priemonę EURES, ypač pasienio zonose, ir skatinti jaunus žmones pasinaudoti darbo, mokomosios praktikos ar pameistrystės pasiūlymais užsienyje, bei jiems teikti su judumo projektais ir veikla susijusią paramą ir patarimus;

44.  primena, kad švietimo ir įgūdžių lavinimo strategijomis turėtų būti siekiama ne tik patenkinti darbo rinkos poreikius, bet ir suteikti žmonėms reikiamus universaliuosius gebėjimus, kad jie galėtų tapti aktyviais ir atsakingais piliečiais; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad švietimas ir mokymas yra pagrindinė teisė ir patys savaime yra labai vertingi;

45.  pabrėžia, koks svarbus visa apimantis ugdymas, pavyzdžiui, pilietinis ugdymas, kuris turėtų būti neatskiriama visų švietimo krypčių dalis ir gali padėti parengti jaunimą perėjimui į profesinį gyvenimą;

46.  pabrėžia besimokančių asmenų gebėjimo mokytis lavinimo svarbą ir poreikį suteikti jiems veiksmingų mokymosi strategijų; pabrėžia, kad mokymasis mokytis padės jiems lengviau įgyti žinių, įgūdžių, nuostatų ir gabumų, kurie suteikia galimybę nusistatyti, planuoti ir pasiekti savo mokymosi tikslus ir tapti savarankiškais mokiniais, galinčiais susitvarkyti su intensyviais darbo rinkos pokyčiais;

47.  pabrėžia, kad užsiėmimas sportu suteikia galimybių išvystyti įvairius universaliuosius įgūdžius, kurie padidintų jų galimybes įsidarbinti, taip pat padėtų jiems tapti lyderiais ir pasiekti savo tikslus; be to, pabrėžia sporto, įsidarbinimo galimybių, švietimo ir mokymo sąsajas;

48.  išreiškia susirūpinimą dėl pablogėjusių rezultatų, paaiškėjusių po paskutinės PISA (Tarptautinio moksleivių vertinimo programa) apklausos, kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse; ragina valstybes nares ypač teikti pirmenybę švietimui, siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

49.  pabrėžia, kad mokymas darbo vietoje ir kokybiška ugdomoji praktika, sustiprinta mokyklų, mokymo įstaigų ir įmonių partnerystės, yra jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje gerinimo būdai ir geriau panaudojus šias galimybes galima pagerinti jų orientavimą karjeros klausimais, o tai prisidės išplečiant potencialių kandidatų į laisvas darbo vietas rezervą ir taip pat padidinant jų pasirengimą darbui; pažymi, kad keliose valstybėse narėse tokios priemonės buvo sėkmingos; teigia, kad keičiantis geriausia patirtimi šioje srityje būtų lengviau sumažinti jaunimo nedarbą; pabrėžia, kad stažuotojams, esantiems nepalankioje padėtyje, reikalinga konkreti pagalba, pavyzdžiui, papildomas mokymas ir papildomi kursai ir parama tvarkant administracinius ir organizacinius reikalus įmonėms;

50.  pabrėžia aukštos kokybės pameistrystės vertę visuose įdarbinimo sektoriuose ir ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moteris rinktis tas pameistrystės formas ir profesijas, kuriose tradiciškai dominuoja vyrai;

51.  pabrėžia, kad sklandus perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką turėtų būti skatinamas siejant teorinį švietimą su praktiniu mokymu, įsidarbinimo gebėjimus integruojant į akademines programas ir teikiant kokybiškas stažuotes, kaip įtvirtinta Europos stažuočių ir praktikos kokybės chartijoje, taip pat pripažįstant kvalifikacijas, įgytas formaliojo ir neformaliojo švietimo būdais arba vykdant savanorišką veiklą; pabrėžia, kad visada turėtų būti numatyti aiškūs aukštos kokybės stažuočių ir mokomosios praktikos rezultatai ir stažuotojai neturėtų būti išnaudojami;

52.  primena, kad prie poreikio priderintos aukštos kokybės mokomosios praktikos turėtų nutiesti kelią į darbą, o pameistrystė – paruošti darbui, ir smerkia bet kokį piktnaudžiavimą, įskaitant netikras mokomąsias praktikas, kurių metu nesilaikoma darbuotojų teisės gauti socialinę apsaugą; pabrėžia, kad mokomoji praktika turėtų pagelbėti didinant įgūdžius ir įdarbinimo galimybes; ragina valstybes nares taikyti atgrasomąsias priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias piktnaudžiauti mokomosios praktikos statusu ir sustiprinti informacines kampanijas apie stažuotojų teises;

53.  pritaria stažuočių kokybės sistemai ir Europos pameistrystės aljansui; pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisija atidžiai stebėtų jų įgyvendinimą valstybėse narėse; primygtinai ragina, kad per pameistrystės aljansą būtų didinamas pameistrystės prieinamumas jaunimui – būtų raginama panaikinti tokias kliūtys kaip mokesčiai už mokslą gamybinę praktiką atliekantiems asmenims;

54.  atsižvelgdamas į valstybių narių kompetenciją šioje srityje, primena, kad dualinio mokymo modelis ir praktinių, socialinių ir komunikacijos įgūdžių įgijimas yra itin svarbūs; pabrėžia, kad visuomeniai ir bendravimo įgūdžiai gali jaunimui padidinti pasitikėjimą ir tuo būdu padėti jiems įsilieti į darbo rinką; pabrėžia, kad dualinio mokymo modelis turi būti orientuotas į socialines, ekonomines ir kultūrines kiekvienos šalies aplinkybes ir neturi būti laikomas vienintele teisinga profesinio rengimo ir mokymo sistema; todėl ragina visais lygmenimis pripažinti ir stiprinti dualinį mokymąsi;

55.  ragina švietimo įstaigas (ir profesinio mokymo, ir aukštesnio lygmens), rengiant darbo rinkos poreikiams pritaikytas mokymo programas, aktyviau bendradarbiauti su verslininkais;

56.  pažymi, kokių pranašumų turi lankstus, į studentą orientuotas požiūris į švietimą – juo vadovaujantis įmanoma pakeisti ar pritaikyti studijų kryptį prie studento poreikių ir jų nesusaistant su jų pradiniu pasirinktu variantu;

57.  įspėja valstybes nares apie jaunimui skirtas atskiras sutarčių rūšis; ragina labiau apsvarstyti šį klausimą siekiant veiksmingai išspręsti šią problemą;

58.  ragina valstybes nares didinti MTIM mokymo programų ir studijų patrauklumą siekiant spręsti šių sričių specialistų trūkumo problemą; tačiau pabrėžia, kad humanitariniai mokslai ir bendros humanitarinės žinios yra labai svarbūs norint efektyviai pasinaudoti MTIM disciplinų teikiamomis galimybėmis ir todėl turėtų būti veiksmingai remiami savo įstaigose ir atlikti svarbų vaidmenį rengiant mokymo programas; ragina valstybes nares skatinti įvairias disciplinas apimantį požiūrį švietimo įstaigose, pavyzdžiui, bendras programas, apimančias menus, mokslą, IRT, inžineriją, verslą ir kitas susijusias sritis;

59.  ragina valstybes nares nedelsiant į mokymo procesą įtraukti naujų technologijų ir visais švietimo ir mokymo lygmenimis bei apimant visas švietimo ir mokymo rūšis, įskaitant ir mokytojų mokymą, intensyvinti ir gerinti informacinių ir ryšių technologijų mokymą ir skaitmeninių įgūdžių lavinimą, siekiant pasiūlyti labiau į skaitmenines technologijas orientuotas studijų kryptis ir mokymo programas ir motyvuoti jaunus žmones studijuoti IRT ir pasirinkti su jomis susijusias profesijas; pabrėžia, kad būtina kurti geresnę technologijų bazę mokyklose ir universitetuose bei suteikti reikiamą infrastruktūrą; be to, šiuo atžvilgiu pabrėžia atvirųjų švietimo išteklių, kurie visiems užtikrina galimybę gauti išsilavinimą ir padidina galimybes įsidarbinti, nes jais remiamas mokymosi visą gyvenimą procesas, svarbą; primena būtinybę raginti mergaites ir jaunas moteris pasirinkti IRT studijas;

60.  pabrėžia, kad reikia parengti priemones, kuriomis mergaitės būtų skatinamos įsitraukti į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) dalykus, ir teikti kokybiškas profesinio orientavimo paslaugas siekiant joms padėti tęsti profesinę karjerą šioje srityje, nes moterų su MTIM susijusiose profesijose dažnai būna per mažai, jos sudaro tik 24 proc. mokslo ir inžinerijos specialistų, o MTIM profesijos priklauso 20-iai daugiausia laisvų darbo vietų teikiančių profesijų valstybėse narėse;

61.  pažymi, kad, nepaisant didelio jaunimo nedarbo kai kuriose valstybėse narėse ir neužimtų darbo vietų kitose, ES viduje darbuotojų judumas išlieka mažas; todėl primena, koks svarbus darbuotojų judumas konkurencingoje darbo rinkoje, ir pabrėžia, kad reikia mažinti jį varžančias lingvistines ir kultūrines kliūtis – rengti konkrečių sektorių kalbų kursus ir tarpkultūrinio ryšių palaikymo mokymą bedarbiams;

62.  pabrėžia, kad svarbu spręsti įgūdžių trūkumo ar neatitikimo poreikiams problemas skatinant besimokančių asmenų judumą ir sudarant tam palankesnes sąlygas, taip pat tarpvalstybiniu mastu pripažįstant kvalifikaciją, geriau panaudojant visas ES priemones ir programas, kaip antai „Erasmus +“, Europos kvalifikacijų sandara, Europos įgūdžių pasas, Jaunimo garantijų iniciatyva, Europaso CV, Verslumo įgūdžių pasas, EURES portalas, Žinių sąjunga, Europos pameistrystės aljansas, Europos kreditų perkėlimo sistema, Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET); pabrėžia ESCO klasifikatoriaus, kuriuo nustatomi ir suklasifikuojami ES darbo rinkoje ir švietimo bei mokymo sistemoje reikalingi įgūdžiai, gebėjimai ir kvalifikacijos 25 Europos kalbomis, svarbą; šiuo atžvilgiu pabrėžia tinkamo socialinių teisių perkeliamumo Sąjungos viduje svarbą ir dar kartą atkreipia dėmesį į programos „Erasmus+“, Europos socialinio fondo ir EURES portalo svarbą; ragina valstybes nares skatinti rengti mokymo kursus, ypač tuose sektoriuose, kuriuose esama ypatingų pasiūlos ir paklausos neatitikimų;

63.  ragina optimaliai išnaudoti esamą ES finansavimą, pavyzdžiui, programą „Erasmus+“, ugdant jaunuolių universaliuosius įgūdžius ir gebėjimus, siekiant efektyviau spręsti jaunimo nedarbo problemą ES;

64.  pažymi, kad „Erasmus+“ yra pagrindinė priemonė profesinio rengimo ir mokymo kokybei užtikrinti visoje ES ir ragina vykdyti tarptautinius mainus profesinio mokymo tikslais;

65.  primena, kad veiksmingas Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimas taip pat gali padėti pagerinti jaunimo galimybes darbo rinkoje užpildant išsilavinimo spragas ir suteikiant įgūdžių, kurie atitinka tvarios darbo rinkos ir ekonomikos poreikius, taip pat suteikti vertingos darbo patirties ir padėti įsteigti sėkmingas įmones; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo būtina įvertinti realius jaunimo profesinius poreikius ir sektorius, kuriuose yra realių įsidarbinimo galimybių, pavyzdžiui, socialinės ekonomikos ir ekologiškos ekonomikos srityse, taip pat reikia nuolat ir atidžiai stebėti ne tik projektus, bet ir juos vykdančias įmones, rengti reguliarias ataskaitas apie pažangą, daromą naudojant šias kovos su jaunimo nedarbu priemones;

66.  pabrėžia būtinybę supaprastinti jaunimo garantijų programos įgyvendinimo administracines procedūras ir panaikinti visas biurokratines kliūtis, galinčias sumažinti jos veiksmingumą;

67.  džiaugiasi naujausiu ES įstatymų leidėjų sprendimu padidinti išankstinį finansavimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai, kuriuo siekiama sklandesnio šios iniciatyvos įgyvendinimo regionuose ir valstybėse, patiriančiuose finansinių sunkumų; ragina valstybes nares ir vietos bei regioninės valdžios institucijas turimomis lėšomis toliau vykdyti reikiamus tobulinimus ir parengti tvarius, o ne ad hoc sprendimus; ragina valstybes nares greitai ir veiksmingai įgyvendinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiklos programas;

Lygios galimybės

68.  pabrėžia, kad įgūdžių vystymas, jei vykdomas kaip integruota idėja, galėtų tapti priemone, lemiančia ir skatinančia lygias galimybes nepalankioje padėtyje esančių visuomenės grupių atstovams, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias mažumas, ypač vaikams ir jaunimui iš skurdžiai gyvenančių šeimų, ilgalaikiams bedarbiams, nepalankioje padėtyje esantiems imigrantams ir neįgaliesiems; pažymi, kad prevencija ir visą gyvenimą trunkanti parama ir konsultavimas palankių sąlygų neturinčioms grupėms ankstyvuoju etapu yra itin svarbūs dalykai siekiant darbo rinkai suteikti produktyvios ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos; taip pat pabrėžia, kad teikti paramą ir ugdyti įgūdžius reikia rengiant mokymus darbdaviams, samdos specialistams ir žmogiškųjų išteklių vadybininkams, kad būtų padedama palankių sąlygų neturinčias grupes įtraukti į darbo rinką; pabrėžia, kad siekiant įtraukti pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančius asmenis reikia tinkamą išsilavinimą turinčių darbdavių, žmogiškųjų išteklių grupių ir dėstytojų, kurie kiek įmanoma labiau palaikytų šiuos nepalankiausioje visuomenės padėtyje esančius asmenis, kad jų integracija būtų kuo sėkmingesnė; dar kartą primena apie visuotinių galimybių visiems gauti išsilavinimą svarbą;

69.  pabrėžia, kad visiems jaunuoliams, bet ypač tiems, kurie turi nedidelę darbo patirtį ir priklauso nepakankamai atstovaujamoms ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms, labai svarbu įgyti tinklaveikos įgūdžių; pabrėžia, kad tinklaveikos įgūdžių lavinimas gali būti strategija, padedanti įsidarbinti, profesiškai tobulėti ir tyrinėti karjeros galimybes;

70.  pažymi, kad Europos Sąjungoje moterys sudaro daugumą (60 proc.) universitetų absolventų, tačiau jų užimtumo lygis ir paaukštinimo pareigomis tendencijos neatspindi visų jų galimybių; pabrėžia, kad įtraukus ilgalaikis ekonomikos augimas bus pasiektas tuo atveju, jeigu bus panaikintas moterų akademinių laimėjimų ir jų padėties darbo rinkoje atotrūkis, pirmiausia įveikiant horizontalų ir vertikalų atskyrimą;

71.  pabrėžia, jog įdarbinimo agentūros turi daugiau nuveikti siekdamos užtikrinti, kad neįgaliesiems nebūtų fiziškai užkertamas kelias naudotis jų paslaugomis, kaip numatyta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje;

72.  ragina valstybes nares ir Komisiją populiarinti geriausią patirtį ir remti neįgalaus jaunimo įtraukimą į švietimo (taip pat ir į mokymosi visą gyvenimą) programas ir į įdarbinimo sistemą – vykdyti įvairias priemones, pvz., investuoti į socialines verslumo iniciatyvas, kuriomis remiamas šis jaunimas, arba teikti finansines paskatas jį samdančioms organizacijoms;

73.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad neįgalieji galėtų gauti finansinę paramą ir dotacijas, kurios turėtų būti informavimo ir švietimo programų, skirtų verslumui skatinti, sudedamoji dalis;

Nauja karta, naujos galimybės, nauji iššūkiai

74.  atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimas, ugdytas sparčios technologinės pažangos amžiuje, turi ne tik galimybių, sugebėjimų ir įgūdžių, jis taip pat išpažįsta skirtingas nei ankstesnės kartos vertybes ir prioritetus, todėl verta pabrėžti, kad reikalingos programos ir iniciatyvos, padėsiančios įveikti kartų atotrūkį; pažymi, kad tai taip pat padės suprasti jaunesnės kartos vertingas ypatybes, pavyzdžiui, gebėjimą derinti įvairias užduotis, kūrybiškumą, judumą, ryžtą keistis ir, svarbiausia, gebėjimą dirbti kolektyvinį darbą; pabrėžia, kad švietimo ir mokymo sistemos turėtų būti pakankamai lanksčios, kad sudarytų sąlygas visapusiškai vystyti jaunimo įgūdžius ir gabumus; be to, pažymi, kad įdarbinimo agentūrų ir užimtumo tarnybų darbuotojai turėtų būti gerai apmokyti ir įgiję įgūdžių, suteikiančių galimybę suprasti naująją kartą; taip pat pažymi, kad ne visas jaunimas automatiškai turi visus skaitmeninius poreikius atitinkančius įgūdžius ir gebėjimus ir todėl primena, kad suteikti vienodas galimybes visiems naudotis ir mokytis naudotis skaitmeninėmis priemonėmis yra dar svarbiau negu anksčiau;

o
o   o

75.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29.
(2) OL C 440, 2015 12 30, p. 67.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0038.
(5) OL L 394, 2006 12 30, p. 10.
(6) OL C 88, 2014 3 27, p. 1.
(7) OL C 172, 2015 5 27, p. 3.
(8) CRPD/C/EU/Q/1.
(9) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.

Teisinis pranešimas