Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2147(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0371/2015

Pateikti tekstai :

A8-0371/2015

Debatai :

PV 19/01/2016 - 4
CRE 19/01/2016 - 4

Balsavimas :

PV 19/01/2016 - 5.9
CRE 19/01/2016 - 5.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0009

Priimti tekstai
PDF 570kWORD 256k
Antradienis, 2016 m. sausio 19 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Bendrosios skaitmeninės rinkos akto rengimas
P8_TA(2016)0009A8-0371/2015

2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto (2015/2147(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015)0100),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią, duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014)0442),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė(1) ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visuomenės finansavimo galimybių naudojimas Europos Sąjungoje“ (COM(2014)0172),

–  atsižvelgdamas į priedą prie Komisijos komunikato „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Rezultatai ir tolesni veiksmai“ (COM(2013)0685),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 (COM(2013)0627),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 23 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Elektroninės prekybos veiksmų planas 2012–2015 m. Dabartinė padėtis (2013 m.)“ (SWD(2013)0153),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (COM(2013)0147),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (COM(2013)0048),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą „Dėl turinio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje“ (COM(2012)0789),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo (COM(2012)0721),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (COM(2008)0464),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/758 dėl tipo patvirtinimo reikalavimų transporto priemonėse montuojamos numeriu 112 grindžiamos „eCall“ iškvietos sistemos įdiegimo atžvilgiu, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo(7) (VSI direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Reglamentas dėl vartotojų EGS)(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa(10),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB(11),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(13),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje(14),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos(15),

–  atsižvelgdamas į pirmąjį Direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(16), įskaitant pakeitimus, įtrauktus į Reglamentą (EB) Nr. 1882/2003,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 28 d. Kinijos ir Europos Sąjungos susitarimą dėl partnerystės 5G srityje ir susijusius susitarimus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo(17),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano siekiant iš naujo sutarti dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo(18),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(19),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl paramos vartotojų teisėms bendrojoje skaitmeninėje rinkoje(20),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui(21),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl integruotos siuntinių pristatymo rinkos ES e. prekybos augimui paskatinti(22),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(23),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje(24),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro vertinimo ataskaitos(25),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl įgyvendinimo ataskaitos dėl elektroninių ryšių reguliavimo sistemos(26),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl klaidinančios reklamos(27),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“(28),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo(29),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės(30),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo(31),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo(32),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu ES(33),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“(34),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją „Konkurencinga bendroji skaitmeninė rinka. E. valdžia kaip pradininkė“(35),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo(36),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl tolesnių interneto valdymo etapų(37),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“(38),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl daiktų interneto(39),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis ES sutarties 6 straipsniu,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (angl. UNCRPD), kurią ES ratifikavo 2010 m. gruodžio 23 d. (2010/48/EC), 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) priimtą konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 12, 14, 16 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0371/2015),

A.  kadangi sparčiai augantis interneto ir judriojo ryšio sistemų naudojimas turi įtakos besikeičiantiems piliečių, įmonių ir jų darbuotojų ryšių palaikymo, informacijos ir žinių prieinamumo, inovacijų, vartojimo, dalijimosi, dalyvavimo ir darbo įpročiams; kadangi dėl šių pokyčių plečiasi ir keičiasi ekonomika, taip palengvindama mažųjų ir vidutinių įmonių prieigą prie 500 mln. galimų klientų visoje ES ir prie pasaulinių rinkų ir suteikia asmenims galimybę įgyvendinti naujas verslo idėjas ir verslo modelius;

B.  kadangi visa bendrosios skaitmeninės rinkos srityje galiojanti Sąjungos politika ir teisės aktai turėtų atverti naujas galimybes atsirasti naudotojams ir įmonėms bei naujoms novatoriškoms tarpvalstybinėms internetinėms paslaugoms už konkurencingą kainą ir jas plėtoti, pašalinti kliūtis tarp valstybių narių ir palengvinti ES įmonių, visų pirma MVĮ ir naujai įsteigtų įmonių, prieigą prie tarpvalstybinės rinkos, nes tai ypač svarbu siekiant ekonomikos augimo ir užimtumo ES, kartu pripažįstant, kad šios galimybės bus neišvengiamai susijusios su struktūriniais pokyčiais, ir laikantis holistinio požiūrio, be kita ko, atsižvelgiant į socialinį aspektą ir poreikį skubiai pašalinti skaitmeninių įgūdžių trūkumą;

C.  kadangi tradicinėse pramonės šakose sukuriama 75 proc. skaitmeninės ekonomikos pridėtinės vertės, tačiau tradicinės pramonės skaitmeninė pertvarka tebėra menka, nes tik 1,7 proc. ES įmonių visapusiškai išnaudoja pažangiąsias skaitmenines technologijas ir tik 14 proc. MVĮ naudoja internetą pardavimo tikslais; kadangi Europa, siekdama skaitmeninti pramonę ir išlikti konkurencinga pasauliniu mastu, privalo išnaudoti didžiulį IRT sektoriaus potencialą;

D.  kadangi duomenų ekonomikos kūrimas labai priklauso nuo teisinės sistemos, kuria skatinamas duomenų bazių kūrimas, saugojimas, priežiūra ir didinimas, t. y. jis priklauso nuo inovacijoms palankios ir praktiškos teisinės sistemos;

E.  kadangi 2013 m. bendro vartojimo ekonomikos rinkos dalis pasaulyje buvo maždaug 3,5 mlrd. JAV dolerių, o šiuo metu Komisija prognozuoja 100 mlrd. JAV dolerių viršijantį augimo potencialą;

F.  kadangi aukšto ir vienodo lygio vartotojų apsauga, įgalinimas ir pasitenkinimas visada yra susijęs su pasirinkimo laisve, kokybe, lankstumu, skaidrumu, informacija, sąveikumu ir prieinama, saugia internetine aplinka, užtikrinant aukštą duomenų apsaugos lygį;

G.  kadangi kūrybiškumas ir naujovės yra skaitmeninės ekonomikos varikliai ir todėl būtina užtikrinti aukštą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygį;

H.  kadangi ES 44,8 proc. namų ūkių(40) neturi prieigos prie spartaus interneto, o dabartine politika ir iniciatyvomis nepavyko sukurti tinkamos skaitmeninės infrastruktūros, ypač kaimo vietovėse;

I.  kadangi ES regionai yra pasiekę skirtingą lygį jų skaitmeninio sujungiamumo, žmogiškojo kapitalo, interneto naudojimo, įmonių skaitmeninių technologijų integravimo ir skaitmeninių viešųjų paslaugų atžvilgiu, kaip matyti iš skaitmeninės darbotvarkės rezultatų; kadangi regionams, kuriuose šie penki rodikliai žemi, kyla pavojus nepasinaudoti skaitmeninio amžiaus nauda;

1.ĮVADAS. KAM REIKIA BENDROSIOS SKAITMENINĖS RINKOS?

1.  palankiai vertina komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“; mano, kad bendromis taisyklėmis pagrįstos bendrosios skaitmeninės rinkos įgyvendinimas galėtų skatinti ES konkurencingumą, daryti teigiamą įtaką ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui, atnaujinti bendrąją rinką ir padaryti visuomenę įtraukesnę, suteikiant piliečiams ir įmonėms naujų galimybių, visų pirma keičiantis ir dalijantis inovacijomis; mano, kad įgyvendinant strategiją reikia dar tvirčiau laikytis horizontalaus požiūrio, be kita ko, laiku patvirtinti 16 iniciatyvų, nes skaitmeniniai veiksniai daro įtaką kiekvienam piliečiui ir kiekvienam visuomenės bei ekonomikos aspektui;

2.  pritaria Komisijai, kad bendrosios skaitmeninės rinkos valdymas ir įgyvendinimas laiku yra bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atsakomybė; ragina Komisiją bendradarbiauti su visuomenės ir socialiniais suinteresuotaisiais subjektais ir kuo labiau įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesą;

3.  mano, kad siekiant užtikrinti geresnį reglamentavimą būtina laikytis požiūrio, kad teisės aktai yra standartiškai skaitmeniniai, grindžiami principais ir technologijų atžvilgiu neutralūs; siekiant sudaryti palankias sąlygas inovacijoms, reikia įvertinti, ar dabartiniai teisės aktai, papildomi nereguliuojamojo pobūdžio veiksmai ir vykdymo sistemos, vėlesnės būtinos konsultacijos ir poveikio vertinimai yra pritaikyti skaitmeniniam amžiui, atsižvelgiant į naujas technologijas ir naujus verslo modelius, tam, kad būtų pašalintas bendrosios rinkos susiskaidymas, sumažinta administracinė našta ir skatinamas ekonomikos augimas ir inovacijos;

4.  mano, kad piliečių ir įmonių pasitikėjimas skaitmenine aplinka yra ypač svarbus siekiant visapusiškai išnaudoti inovacijas ir užtikrinti skaitmeninės ekonomikos augimą; yra įsitikinęs, kad tokio pasitikėjimo stiprinimas taikant duomenų apsaugos ir saugumo standartus ir garantuojant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir įgalinimą, taip pat atnaujinant teisės aktus įmonėms, turėtų būti viešosios politikos pagrindas, kartu pripažįstant, kad su skaitmeninėmis technologijomis susijusių įmonių verslo modeliai yra grindžiami jų klientų pasitikėjimu;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad iš elektroninės prekybos Europos Sąjungoje kasmet gaunama 500 mlrd. eurų ir ji svariai papildo neelektroninę prekybą, kartu suteikdama vartotojams didesnį pasirinkimą, ypač atokiose vietovėse, o MVĮ – naujas galimybes; ragina Komisiją nustatyti ir pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria elektroninė prekyba, siekiant sukurti tikrą tarpvalstybinės elektroninės prekybos rinką; mano, kad šios kliūtys, be kita ko, yra sąveikumo ir bendrų standartų trūkumas, tinkamos informacijos, kuri leistų vartotojams priimti pagrįstus sprendimus, trūkumas ir ribotos galimybės vykdyti didesnius tarptautinius mokėjimus;

6.  pritaria Komisijos planui užtikrinti, kad bendrajai skaitmeninei rinkai būtų visapusiškai taikoma ES konkurencingumo politika, nes konkurencija ne tik suteikia vartotojams didesnes pasirinkimo galimybes, bet ir sudaro vienodas sąlygas, ir apgailestauja dėl to, kad Europos skaitmeninės sistemos šiuo metu neturėjimas parodo, jog nepavyko suderinti didelių ir mažų paslaugų teikėjų interesų;

7.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi skubiai skatinti dinamiškesnę ekonomiką, kurioje būtų sudarytos palankios sąlygos inovacijų klestėjimui ir būtų galima pašalinti kliūtis įmonėms, ypač inovacinėms įmonėms, MVĮ, naujai įsteigtoms įmonėms ir verslą plėtojančioms įmonėms, kad jos galėtų tokiomis pat sąlygomis patekti į rinką, tuo tikslu plėtojant e. valdžios paslaugas, kuriant perspektyvią ir integruotą reguliavimo ir nereguliavimo sistemą, užtikrinant galimybę gauti finansavimą, įskaitant naujus finansavimo modelius ES naujai įsteigtoms įmonėms, MVĮ ir pilietinės visuomenės iniciatyvoms, ir parengiant ilgalaikių investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą, įgūdžius, skaitmeninę įtrauktį ir inovacijas strategiją; primena, kad inovacijoms palankios politikos, kuria būtų skatinama konkurencija ir inovacijos, pagrindas turėtų apimti galimybę naudotis projektų finansavimo galimybėmis; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad sutelktinis finansavimas galėtų būti veiksmingai taikomas tarpvalstybiniu mastu, ir ragina valstybes nares numatyti paskatas sutelktiniam finansavimui;

8.  mano, kad būtina įvertinti skaitmeninimo poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai ir atitinkamai pritaikyti dabartines saugos ir sveikatos priemones; pažymi, kad pagal nuotolinio darbo sistemą ar per patalkos platformas namuose dirbantys darbuotojai gali patirti nelaimingų atsitikimų; pabrėžia, kad rimtą pavojų kelia su darbu susijusios psichinės sveikatos problemos, pvz., dėl nuolatinio pasiekiamumo ir nykstančių įprastų darbo laiko apribojimų atsirandantis išsekimas; ragina Komisiją užsakyti atlikti tyrimą apie šalutinį skaitmeninimo poveikį, pvz., didesnį darbo intensyvumą, poveikį darbuotojų psichinei savijautai ir šeimos gyvenimui bei vaikų kognityvinių gebėjimų vystymuisi;

9.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, toliau plėtoti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas verslumas, visų pirma novatoriški verslo modeliai, kurie padės pakeisti mąstyseną apie tai, kaip suprantama sėkmė, ir puoselėti verslumo ir inovacijų kultūrą; be to, mano, kad skirtingų nacionalinių inovacijų centrų įvairovė ir jų specifiniai bruožai gali tapti realiu ES konkurenciniu pranašumu pasaulinėje rinkoje, todėl jie turėtų būti sujungti ir turėtų būti stiprinamos novatoriškos ekosistemos, kuriose tarpusavyje bendradarbiautų skirtingi ekonomikos sektoriai ir įmonės;

10.  yra susirūpinęs dėl įvairių nacionalinių metodų, kurie iki šiol taikomi valstybėse narėse reguliuojant internetą ir bendro vartojimo ekonomiką; primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgiant į ES kompetencijas, imtis iniciatyvos siekiant remti inovacijas ir sąžiningą konkurenciją, panaikinti skaitmeninei prekybai kylančias kliūtis, taip pat apsaugoti ekonominę ir socialinę sanglaudą ir bendrosios rinkos vientisumą; taip pat ragina Komisiją apsaugoti internetą, kaip atvirą, neutralią, saugią, įtraukią pasaulinę ryšių palaikymo, gamybos, dalyvavimo, kūrybos, kultūrinės įvairovės ir inovacijų platformą, kuri yra naudinga piliečiams, vartotojams ir Europos įmonių sėkmei pasaulyje;

11.  pažymi, kad skaitmeninė revoliucija daro įtaką visiems mūsų visuomenės aspektams ir yra susijusi su tam tikrais sunkumais ir naujomis galimybėmis; mano, kad ji gali suteikti daugiau galių piliečiams, vartotojams ir verslininkams taip, kaip anksčiau nebuvo įmanoma; ragina Komisiją parengti tokią politiką, kurioje būtų skatinamas aktyvus piliečių dalyvavimas ir jiems būtų sudarytos galimybės pasinaudoti perėjimo prie skaitmeninio formato teikiama nauda; taip pat ragina Komisiją toliau vertinti, kaip skaitmeninė revoliucija formuoja Europos visuomenę;

12.  ragina Komisiją kovoti su teisiniu nenuoseklumu gerokai padidinus savo įvairių generalinių direktoratų koordinavimą rengiant naujų teisės aktų projektus ir aktyviai skatinant valstybes nares užtikrinti, kad teisės aktų įgyvendinimas išliktų nuoseklus;

13.  pabrėžia, kad visos iniciatyvos, parengtos vadovaujantis bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, turi atitikti pagrindines teises, visų pirma teisės aktus dėl duomenų apsaugos, sykiu pripažįstant pridėtinę šios strategijos vertę ES ekonomikai; pabrėžia, kad svarbu skubiai priimti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir Duomenų apsaugos direktyvą, atsižvelgiant ir į duomenų subjektų, ir į įmonių interesus; ragina persvarstyti E. privatumo direktyvą siekiant užtikrinti jos nuostatų atitiktį duomenų apsaugos teisės aktų rinkiniui iki šiam rinkiniui įsigaliojant;

2.GERESNĖ VISOS EUROPOS VARTOTOJŲ IR ĮMONIŲ PRIEIGA PRIE BENDROSIOS SKAITMENINĖS RINKOS

2.1.Tarpvalstybinės e. prekybos taisyklės, kuriomis vartotojai ir įmonės gali pasitikėti

14.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą priimti griežtą pasiūlymą dėl internetu sudaromų sutarčių, apimančių internete įsigytą skaitmeninį turinį, ir gerinti vartotojų teisinę apsaugą šioje srityje; mano, kad visi tokie patobulinimai turi būti atliekami tikslingai ir kad turėtų būti kruopščiai išnagrinėti skirtumai tarp turinio ir materialiųjų prekių; atkreipia dėmesį į tai, kad materialioje laikmenoje skaitmeninį turinį perkančių vartotojų apsauga užtikrinama vartotojų apsaugos įstatymais, o internete skaitmeninį turinį perkančių vartotojų teisės iš esmės yra nereglamentuojamos ir neaiškios, ypač susijusios su teisinėmis garantijomis, klaidingu turiniu ir tam tikromis nesąžiningomis su skaitmeniniu turiniu susijusiomis sąlygomis; pabrėžia, kad pagal dabartinę klasifikaciją viso skaitmeninio turinio priskyrimas paslaugoms gali kelti rūpesčių, nes tai neatitinka vartotojų lūkesčių, kadangi transliavimo paslaugų prenumerata nėra atskiriama nuo atsisiunčiamo turinio pirkimo; sutinka, kad reikėtų užtikrinti tinkamo ir tvaraus lygio vartotojų apsaugą, neatsižvelgiant į tai, ar jie skaitmeninį turinį perka internetu, ar ne;

15.  mano, kad tolesnis teisinės sistemos, pagal kurią reglamentuojami įmonių vykdomi skaitmeninio turinio ir materialiųjų prekių vartotojams pardavimai internetu, nepriklausomai nuo to, ar tai yra tarpvalstybiniai, ar vidaus sandoriai, suderinimas, taip pat internete ir ne internete taikomų taisyklių nuoseklumo išsaugojimas, užtikrinimas, kad nebūtų lenktyniaujama mažinant reglamentavimą, teisės aktų spragų panaikinimas ir rėmimasis esamais vartotojų teisės aktais yra praktiško ir proporcingo metodo pagrindas; pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma technologijų atžvilgiu neutraliu būdu ir nesudaryti įmonėms nepagrįstų išlaidų;

16.  mano, kad Komisijos pasiūlymai dėl vartotojams ir įmonėms skirtų tarpvalstybinės sutarties taisyklių neturėtų kelti rizikos, kad pirkimui ne internetu ir pirkimui internetu bus taikomi vis skirtingesni teisiniai standartai, ir mano, kad pardavimas internetu ir pardavimas ne internetu turėtų būti reglamentuojami nuosekliai ir vertinami vienodai, remiantis esamomis aukšto lygio vartotojų apsaugos nuostatomis, nes skirtingus teisinius standartus vartotojai gali laikyti jų teisių nepaisymu; primygtinai ragina užtikrinti, kad visuose naujuose pasiūlymuose būtų laikomasi Reglamento „Roma I“ 6 straipsnio nuostatų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina 2016 m. įgyvendinti Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) visoje vartotojų acquis srityje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją apsvarstyti, ar planuojamas Komisijos pasiūlymas dėl materialiųjų prekių neturėtų būti pateikiamas kartu su REFIT;

17.  mano, kad sutartinės taisyklės dėl skaitmeninio turinio turi būti grindžiamos principais siekiant, kad jos būtų technologiniu požiūriu neutralios ir veiksmingos ateityje; be to, pabrėžia, kad, kalbant apie Komisijos pasiūlymus šioje srityje, svarbu vengti nenuoseklumo, dabartinių teisės aktų dubliavimo ir bet kokios rizikos ilgainiui sukurti nepagrįstą teisinį atotrūkį tarp internetu ir ne internetu sudaromų sutarčių ir skirtingų platinimo kanalų, taip pat atsižvelgiant į Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) vartotojų acquis srityje;

18.  siekdamas didesnės konkurencijos interneto rinkoje, prašo „aktyvių vartotojų“ strategijoje visų pirma įvertinti, ar interneto pasaulyje vartotojai gali lengviau pakeisti prekių tiekėją ar paslaugų teikėją ir ar norint palengvinti tokį vartotojų pasirinkimą, reikia imtis veiksmų; be to, pažymi, kad visoje tiekimo grandinėje reikia užtikrinti prieinamas e. prekybos paslaugas, įskaitant prieinamą informaciją, prieinamas mokėjimo sistemas ir vartotojų pasirinkimą;

19.  ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais subjektais įvertinti, ar tikslinga nustatyti konkrečių sektorių ES pardavimų internetu pasitikėjimo ženklus, jų naudingumą ir potencialias galimybes bei problemas, kurios dėl to galėtų iškilti, remiantis valstybėse narėse sukaupta dabartinių pasitikėjimo sistemų geriausia patirtimi, siekiant pelnyti vartotojų pasitikėjimą ir užtikrinti kokybę, ypač tarpvalstybinio pardavimo internetu srityje, ir panaikinti ko gero painiavą keliančius gausius dabar galiojančius pasitikėjimo ženklus, sykiu įvertinant kitas galimybes, kai antai savireguliavimą arba suinteresuotųjų subjektų grupių įsteigimą siekiant apibrėžti bendrus klientų aptarnavimo principus;

20.  palankiai vertina bendras Komisijos pastangas įsteigti ES mastu veikiančią elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platformą ir ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis siekti, kad laiku ir tinkamai būtų įgyvendintas EGS reglamentas, visų pirma atsižvelgiant į vertimo paslaugas, taip pat direktyva dėl alternatyvaus ginčų sprendimo; ragina Komisiją ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus apsvarstyti, kaip būtų galima toliau gerinti prieigą prie informacijos apie bendrus vartotojų skundus;

21.  ragina sukurti plataus užmojo vartotojų teisių acquis ir Paslaugų direktyvos vykdymo sistemą; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti visapusišką ir teisingą galiojančių taisyklių įgyvendinimą ir pažeidimo procedūrų nagrinėjimą tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės aktas įgyvendinamas neteisingai arba nepakankamai;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti reikiamas kovos su neteisėto turinio ir prekių pardavimu internete priemones, tuo tikslu aktyviau bendradarbiaujant ir keičiantis informacija bei geriausia patirtimi kovos su neteisėta veikla internete srityje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad į vartotojams teikiamą skaitmeninį turinį neturi turėti teisių jokia trečioji šalis, kuri galėtų sukliudyti vartotojui naudoti pagal sutartį įsigytą skaitmeninį turinį;

23.  ragina atlikti išsamią, tikslingą ir įrodymais pagrįstą analizę siekiant nustatyti, ar visi vertės grandinės dalyviai, įskaitant interneto tarpininkus, interneto platformas, turinio ir paslaugų teikėjus, taip pat ne interneto tarpininkus, pvz., perpardavinėtojus ir mažmenininkus, turėtų imtis pagrįstų ir tinkamų kovos su neteisėtu turiniu, padirbtomis prekėmis ir intelektinės nuosavybės komercinio masto teisių pažeidimais priemonių bei užtikrinti galutinių naudotojų galimybę susipažinti su informacija ir ją platinti ar naudoti pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas;

24.  pabrėžia, kad visiško netoleravimo principas, taikomas ES teisės nuostatų perkėlimui į nacionalinę teisę, turi būti viena pagrindinių normų valstybėms narėms ir Europos Sąjungai; vis dėlto mano, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūros bet kokiu atveju turėtų būti paskutinė išeitis ir kad jos turėtų būti pradėtos tik tada, kai jau ne kartą buvo mėginta koordinuoti ir ištaisyti; pabrėžia, kad būtina sumažinti šių procedūrų trukmę;

25.  teigiamai vertina Komisijos paskelbtą Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje peržiūrą; mano, kad, siekiant veiksmingai užtikrinti vartotojams aktualių pirkimo internetu taisyklių vykdymą, būtina sąlyga – plėsti priežiūros institucijų kompetenciją ir stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą;

2.2.Įperkamas aukštos kokybės tarpvalstybinis siuntinių pristatymas

26.  pabrėžia tai, kad siuntų pristatymo tarnybos vartotojams tam tikrose valstybėse narėse gerai veikia, tačiau neefektyvios pristatymo paslaugos, ypač susiję su galutinė pristatymo mylia, sudaro pagrindines kliūtis tarpvalstybinei e. prekybai kai kuriose valstybėse narėse ir yra vienos iš dažniausiai įvardijamų internetinių sandorių (tiek vartotojų, tiek ir įmonių) atsisakymo priežasčių; mano, kad prekybos siuntų pristatymo trūkumus galima ištaisyti tik vadovaujantis Europos bendrosios rinkos perspektyva ir pabrėžia, kad kokia šiame sektoriuje svarbi konkurencija ir taip pat pabrėžia, kad siuntų pristatymo sektorius turi prisitaikyti prie modernaus gyvenimo būdo ir siūlyti lankstesnius pristatymo būdus, pvz., atsiėmimo punktų tinklus, siuntų pristatymo punktus ir kainų palyginimo priemones;

27.  pabrėžia, kad prieinamos, įperkamos, veiksmingos ir kokybiškos pristatymo paslaugos yra esminė tarpvalstybinės e. prekybos klestėjimo sąlyga ir todėl pritaria siūlomoms kainų skaidrumo didinimo priemonėms, dėl kurių išaugtų vartotojų informuotumas apie kainos sudėtį, informavimą apie atsakomybę už praradimą ar sugadinimą; sąveikumas ir reguliavimo priežiūros gerinimo priemonės turėtų būti skirtos tiek sklandžiam tarpvalstybinio siuntinių pristatymo rinkos veikimui, įskaitant tarpvalstybinių sekimo sistemų populiarinimą, ir sudarytų sąlygas pristatymo rinkai pakankamai lanksčiai vystytis ir prisitaikyti prie technologinių inovacijų;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai skleisti geriausią patirtį siuntinių pristatymo sektoriuje ir taip pat ragina Komisiją pranešti Europos Parlamentui apie viešas konsultacijas tarpvalstybinio siuntų pristatymo klausimu ir jam pristatyti baigto savireguliavimo rezultatus; teigiamai vertina ad hoc darbo grupės dėl tarpvalstybinio siuntinių pristatymo sukūrimą;

29.  be to, ragina Komisiją, bendradarbiaujant su veiklos vykdytojais, pasiūlyti išsamų veiksmų planą, įskaitant geriausios patirties gaires, pateikti inovatyvius sprendimus, skirtus paslaugoms pagerinti, kaštams ir poveikiui aplinkai sumažinti, giliau integruoti bendrąją siuntinių ir pašto paslaugų pristatymo rinką, panaikinti kliūtis, su kuriomis pašto veiklos vykdytojai susiduria tarpvalstybinio pristatymo veikloje, stiprinant Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupės (angl. ERGP) tarpusavio bendradarbiavimą ir, jei būtina, pasiūlyti atitinkamų teisės aktų persvarstymą;

30.  pabrėžia, kad Komisijos numatomas tolesnis siuntų pristatymo sąlygų suderinimas neturėtų lemti prastesnės socialinės apsaugos ir darbo sąlygų siuntas pristatantiems asmenims, nepaisant jų užimtumo statuso; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų paisoma šio sektoriaus darbuotojų prieigos prie socialinės apsaugos sistemos ir kolektyvinių derybų teisių; pažymi tai, kad socialinės apsaugos teikimas yra valstybių narių kompetencija;

2.3.Nepagrįsto geografinio blokavimo prevencija

31.  mano, kad siekiant gerinti prieigą prie prekių ir paslaugų, reikia imtis plataus užmojo, kryptingų veiksmų, visų pirma panaikinant nepagrįsto geografinio blokavimo praktiką ir nesąžiningą kainų diskriminaciją dėl geografinės vietovės ar dėl tautybės, lemiančią monopolijų ir oligopolijų kūrimąsi ir vartotojų neteisėto turinio naudojimą;

32.  remia Komisijos įsipareigojimą veiksmingai spręsti nepagrįsto geografinio blokavimo problemą papildant esamą e. prekybos sistemą ir vyksdant atitinkamas galiojančių teisės aktų nuostatas; mano, kad itin svarbu daugiausia dėmesio skirti verslo tarpusavio santykiams, kurie sukuria sąlygas geografinio blokavimo praktikai, pvz., pasirinktiniam platinimui, kai ji neatitinka konkurencijos teisės ir rinkos suskaidymu, taip pat skirti dėmesį technologinėms priemonėms ir techninei praktikai ( IP sekimui arba sąmoningam sistemų nesąveikumui), kuriomis nepagrįstai apribojamas ne tik tarpvalstybiniu mastu teikiamų informacinės visuomenės paslaugų ir galimybės sudaryti tarpvalstybines prekių ir paslaugų pirkimo sutartis prieinamumas, bet ir su tuo susijusi veikla, pvz., mokėjimai ir pristatymas, atsižvelgiant į proporcingumo principą, ypač mažosioms ir labai mažoms įmonėms;

33.  pabrėžia, jog būtina, kad interneto prekybininkai, prekiaujantis vienoje ar daugiau valstybių narių, vienodai elgtųsi su visais Sąjungos vartotojais, be kita ko, jiems suteikdami vienodas nuolaidas ar taikydami kitas reklamines akcijas;

34.  ypač remia Komisijos planą, kuriuo siekiama išnagrinėti galimus nepagrįsto vartotojų ir kitų paslaugų gavėjų diskriminavimo dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos būdus, patikrinant, kaip užtikrinamas praktinis Direktyvos Nr. 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 20 straipsnio 2 dalies vykdymas; prašo Komisijos nustatyti ir glaustai apibūdinti pagrįsto diskriminavimo pagal Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalį atvejų grupes, siekiant išsiaiškinti, kas yra privačių subjektų nepagrįsto diskriminavimo veiksmai ir pateikti valdžios institucijoms, atsakingoms už praktinį 20 straipsnio 2 dalies taikymą, aiškinamąsias gaires, kaip nurodyta Paslaugų direktyvos 16 straipsnyje; prašo Komisijos bendromis pastangomis įterpti 20 straipsnio 2 dalies nuostatą į Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 priedą, kad būtų išnaudoti Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo tyrimo ir vykdymo įgaliojimai;

35.  pabrėžia, kad geografinio blokavimo draudimu mažmenininkai niekada neturėtų būti įpareigojami iš jų internetinių parduotuvių pristatyti prekių į tam tikrą valstybę narę, kai jie nėra suinteresuoti parduoti savo produktus visose valstybėse narėse ir teikia pirmenybę nedidelio masto verslui arba pardavimui netoli jų parduotuvių esantiems vartotojams;

36.  taip pat atkreipia dėmesį į nuolatinio e. prekybos sektoriaus konkurencinės padėties tyrimo svarbą siekiant, inter alia, ištirti, ar nepagrįsto geografinio blokavimo apribojimais, pvz., diskriminacija dėl tam tikro IP adreso, pašto adreso ar kredito kortelių išdavimo šalies, pažeidžiamos ES konkurencijos teisės taisyklės; pabrėžia, kad svarbu didinti vartotojų ir įmonių pasitikėjimą, atsižvelgiant į sektoriaus apklausos rezultatus ir įvertinant, ar yra būtini tiksliniai Bendrosios išimties reglamento pakeitimai, visų pirma 4a ir 4b straipsnių, siekiant, kad būtų ribojami nepageidaujami nukreipimo į kitas svetaines atvejai ir teritoriniai apribojimai;

37.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti perkeliamumą ir sąveikumą, siekiant skatintini laisvą teisėtai įsigyto ar teisėtai pateikto turinio ar paslaugų judėjimą, kaip pirmą žingsnį, siekiant nutraukti nepagrįstą geografinį blokavimą ir taip pat abonementų prieinamumą ir tarpvalstybinį jų veikimą; pabrėžia, kad teritoriškumo principas ir priemonės, kuriomis siekiama pašalinti turinio perkeliamumo kliūtis, vieni kitiems neprieštarauja;

38.  įspėja dėl nediskriminuojamai skatinamo europinių licencijų išdavimo, nes dėl to gali sumažėti naudotojams prieinamo turinio; pabrėžia, kad teritoriškumo principas yra pagrindinė autorių teisių sistemos dalis atsižvelgiant į teritorinių licencijų išdavimo svarbą ES;

2.4.Geresnė prieiga prie skaitmeninio turinio – moderni ir labiau Europai tinkama autorių teisių sistema

39.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą atnaujinti dabartinę autorių teisių sistemą siekiant ją pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus; pabrėžia, kad bet koks pakeitimas turėtų būti tikslingas ir didžiausias dėmesys skiriamas sąžiningam ir tinkamam kūrėjų ir kitų teisių turėtojų atlyginimui, ekonomikos augimui, konkurencingumui ir vartotojų patirties stiprinimui, taip pat poreikiui užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą;

40.  pabrėžia, kad profesinė veikla ar verslo modeliai, grindžiami autorių teisių pažeidimu, yra rimta grėsmė bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui;

41.  mano, kad vykdant reformą didžiausią dėmesį reikėtų skirti teisingai visų interesų pusiausvyrai; atkreipia dėmesį į tai, kad kūrybos sektorius turi ypatumų ir susiduria su skirtingais iššūkiais, pirmiausiai kylančiais dėl skirtingų rūšių turinio ir kūrinių ir dėl taikomų verslo modelių; kadangi tyrime „Teritorialumas ir jo poveikis audiovizualinių kūrinių finansavimui“ pabrėžiamas svarbus teritorinio licencijavimo, susijusio su Europos filmų refinansavimu, vaidmuo; todėl ragina Komisiją tiksliau nustatyti ir atsižvelgti į šiuos ypatumus;

42.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant bet kokią Autorių teisių direktyvos reformą turėtų būti atsižvelgta į ex post poveikio vertinimo rezultatus ir į 2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento Direktyvą 2001/29/EB ir remiamasi svariais įrodymais, įskaitant galimo keičiančių augimo ir užimtumo srities elementų poveikio vertinimą, kiek tai susiję su audiovizualinių kūrinių gamyba, finansavimu ir platinimu, taip pat su kultūrų įvairove;

43.  pabrėžia esminį tikslinių autorių teisių išimčių ir apribojimų vaidmenį prisidedant prie ekonomikos augimo, inovacijų, darbo vietų kūrimo, būsimo kūrybiškumo skatinimo ir Europos inovacijų ir kūrybinės bei kultūrų įvairovės didinimo; prisimena Parlamento pritarimą tam, kad būtų išnagrinėtas minimalių standartų taikymas autorių teisių išimtims ir apribojimams ir tinkamas šių išimčių ir apribojimų, nustatytų Direktyvoje 2001/29/EB, taikymas;

44.  pabrėžia, kad požiūris į autorių teisių išimtis ir apribojimus turėtų būti subalansuotas, tikslinis, neutralus formato požiūriu, turėtų būti grindžiamas tik įrodytais poreikiais ir neturėtų pakenkti Europos kultūrų įvairovei, jos finansavimui ir autoriams mokamam sąžiningam atlygiui;

45.  pabrėžia, kad tekstų naudojimo ir duomenų gavybos poreikiams turi būti užtikrintas didesnis teisinis tikrumas, kad mokslininkai, tyrėjai ir šveitimo institucijos galėtų plačiau naudotis autorių teisių saugoma medžiaga, įskaitant tarpvalstybiniu mastu, tačiau visos Europos masto tekstų ir duomenų gavybos išimtys turėtų būti taikomos tik tada, kai naudotojas turi teisėtą prieigą, ir turėtų būti nustatomos konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais atlikus įrodymais pagrįstą poveikio vertinimą;

46.  pabrėžia, kad svarbu padidinti autorių teisių režimo aiškumą ir skaidrumą, visų pirma vartotojų kuriamo turinio ir autorių teisių mokesčių atžvilgiu tose valstybėse narėse, kurios nusprendžia juos taikyti; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad piliečiai turėtų būti informuojami apie tikrą autorių teisių mokesčių sumą, jų tikslą ir kaip jie bus panaudoti;

2.5.Parduodant kitoje valstybėje atsirandančios su PVM susijusios naštos ir kliūčių pašalinimas

47.  mano, kad, deramai atsižvelgiant į nacionalines kompetencijos sritis, siekiant apsaugoti rinką nuo iškraipymų, mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo ir siekiant sukurti tikrą Europos Europos bendrąją skaitmeninę rinką, apmokestinimo srityje reikia daugiau koordinavimo, be kita ko nustatant ES masto bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) ;

48.  mano, kad prioritetą reiktų skirti parengti supaprastintos, vienodos ir nuoseklios PVM internete sistemos sukūrimui, siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas, tenkančias mažoms ir novatoriškoms įmonėms, veikiančioms visoje Europoje; palankiai vertina tai, kad pradėta taikyti PVM deklaravimo minimalioji vieno langelio sistema, kuri yra žingsnis į priekį siekiant užbaigti laikinosios ES PVM tvarkos taikymą; tačiau yra susirūpinęs, kad nesant ribinės vertės kai kurioms MVĮ sudėtinga laikytis šios tvarkos; todėl ragina Komisiją peržiūrėti šią tvarką siekiant, kad ji būtų palankesnė verslui;

49.  be to, panašioms prekėms ir paslaugoms ragina visapusiškai laikytis mokesčių neutralumo principo, nepaisant veiklos formos (fizinės ar skaitmeninės); ragina Komisiją vadovaujantis prisiimtais įsipareigojimais nedelsiant valstybėms narėms suteikti galimybę sumažinti PVM mokestį spaudos, skaitmeninės leidybos ir e. knygų bei e. leidinių internete srityse, siekiant išvengti diskriminavimo bendrojoje rinkoje;

50.  ragina Komisiją sudaryti palankias sąlygas mokesčių administratoriams ir suinteresuotiesiems subjektams keistis geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant parengti tinkamus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėjimu dalijimosi (angl. sharing) ekonomikoje;

51.  palankiai vertina tai, kad patvirtintas Mokėjimo paslaugų direktyvos persvarstymas; pabrėžia, kad, jeigu Sąjunga nori stiprinti ES masto elektroninę prekybą, turi būti nedelsiant įdiegti pagal bendrą standartą vykdomi ES masto elektroniniai ir mobilieji mokėjimai ir tinkamai įgyvendintas Mokėjimo paslaugų direktyvos persvarstymas;

3.TINKAMŲ IR VIENODŲ SĄLYGŲ PAŽANGIEMS SKAITMENINIAMS TINKLAMS IR NOVATORIŠKOMS PASLAUGOMS SUKŪRIMAS

3.1.Telekomunikacijų taisyklių pritaikymas paskirčiai

52.   pabrėžia, kad privačių investicijų į sparčius ir labai sparčius ryšių tinklus skatinimas yra bet kokios skaitmeninės pažangos prielaida, kuriai palankias sąlygas turėtų sukurti stabili ES reglamentavimo sistema, kurioje visiems rinkos dalyviams turėtų būti sudarytos sąlygos investuoti, įskaitant kaimo ir atokiuose regionuose; mano, kad didesnė konkurencija siejama su didesnėmis investicijomis į infrastruktūrą, inovacijomis, pasirinkimu ir mažesnėmis kainomis vartotojams ir įmonėms; mano, kad yra mažai įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp veiklos vykdytojų konsolidacijos ir didesnių investicijų į tinklus bei didesnio jų pajėgumo; mano, kad tai būtina atidžiai įvertinti ir laikytis konkurencijos taisyklių, vengti, kad rinkoje susidarytų pernelyg didelė koncentracija, Europos lygmeniu būtų sukurtos oligopolijos ir vartotojai patirtų neigiamą poveikį;

53.  pabrėžia, kaip svarbu sėkmingai įgyvendinti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) – finansuoti didesnės rizikos projektus siekiant kuo labiau padidinti investicijas, skatinti ekonomikos atgaivinimą, stimuliuoti augimą ir privačias investicijas, įskaitant mikrofinansavimą ir rizikos kapitalo veiklą, siekiant paremti inovatyvias įmones skirtingais jų vystymosi etapais; pabrėžia, kad tada, kai rinka neveikia, svarbu išnaudoti visas skaitmeninėms investicijoms jau paskirtas lėšas, suteikiant galimybę ES programų tarpusavio sąveikai, pvz., „Horizontas 2020“, EITP, kitų atitinkamų struktūrinių fondų ir kitų priemonių, įskaitant bendruomenių projektus ir valstybės pagalbą, vadovaujantis valstybės pagalbos gairėmis, be kita ko, įrengti viešuosius WLAN tinklus didelėse ir mažose savivaldybėse, kadangi pasitvirtino, jog tai yra būtina regioninei, socialinei ir kultūrinei integracijai ir švietimui;

54.  primena valstybių narių įsipareigojimą iki 2020 m. pasiekti mažiausiai 30 Mbps spartos plačiajuosčio ryšio visiško panaudojimo tikslus; ragina Komisiją įvertinti, ar dabartinė fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio tinklų strategija bus veiksminga ateityje ir įvykdyti plataus internetinio ryšio sąlygas, siekiant išvengti skaitmeninės takoskyros duomenimis grindžiamos ekonomikos poreikių, spartaus 5G technologijų diegimo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio atžvilgiu;

55.  pabrėžia, kad dėl skaitmeninių, įskaitant aukščiausios kokybės paslaugas (OTT), vystymo padidėjo paklausa ir vartotojams naudinga konkurencija bei poreikis investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą; mano, kad atnaujinant telekomunikacijų sistemą neturėtų atsirasti nereikalinga reglamentavimo našta, tačiau būtų užtikrinama nediskriminacinė prieiga prie tinklų ir įgyvendinami perspektyvūs sprendimai, pagrįsti, kai įmanoma, panašiomis taisyklėmis, skirtomis panašioms paslaugoms, kuriomis skatinamos inovacijos ir sąžininga konkurencija, bei užtikrinama vartotojų apsauga;

56.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad telekomunikacijų sistemoje nustatytos galutinių vartotojų teisės būtų suderintos, proporcingos ir atitiktų ateities reikalavimus ir patvirtinus žemyno ryšių infrastruktūros dokumentų rinkinį, įtraukti lengvesnį galutinių vartotojų perėjimą ir jų sutarčių skaidrumą; teigiamai vertina būsimą Universaliųjų paslaugų direktyvos peržiūrą kartu su telekomunikacijų sistemos persvarstymu, siekiant užtikrinti, kad prieigos prie sparčiojo plačiajuosčio internetinio ryšio reikalavimai yra pritaikyti paskirčiai ir išnagrinėti, kokios yra galimybės naudotis 112 paslauga;

57.  pabrėžia, kad Europos bendroji skaitmeninė rinka turėtų palengvinti kasdienį galutinių vartotojų gyvenimą; todėl ragina Komisiją išspręsti tarpvalstybinio telefono skambučių perdavimo problemą, kad vartotojai galėtų nepertraukiamai naudotis telefono ryšiu kirsdami Sąjungos sienas;

58.  teigiamai vertina įvairias vykstančias viešas konsultacijas, kurias Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas pradėjo dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės, pirmiausia dėl ES telekomunikacijų taisyklių, dėl interneto ryšio spartos ir kokybės po 2020 m., taip pat dėl internetinių platformų, debesijos ir duomenų, tarpininkų atsakomybės ir bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo, tačiau primygtinai ragina Komisiją užtikrinti visų šių lygiagrečių iniciatyvų nuoseklumą;

59.   pažymi, kad radijo spektras yra Sąjungos judriojo, belaidžio plačiajuosčio ryšio ir taip pat transliavimo vidaus rinkai ypatingai svarbus ir būsimam Europos Sąjungos konkurencingumui būtinas išteklius; ragina pirmenybę teikti suderintai ir konkurenciją skatinančiai spektro paskirstymo sistemai ir veiksmingam valdymui, kuriuo būtų užkertamas kelias spektro paskirstymo vilkinimui, ir sudaryti vienodas galimybes visiems rinkos dalyviams, atsižvelgiant į P. Lamy pranešimą(41), ilgalaikės būsimo skirtingų spektro juostų panaudojimo, kuris būtinas ypač dėl 5G technologijos įdiegimo, strategijos atžvilgiu;

60.  pabrėžia, kad savalaikis įgyvendinimas ir vienodas, skaidrus ES telekomunikacijų taisyklių vykdymas ES valstybėse narėse, pvz., žemyno ryšių infrastruktūros dokumentų rinkinio, yra esminis ramstis, kuriuo remiasi bendrosios skaitmeninės rinkos veikimas, užtikrinamas veiksmingas tinklo neutralumo principo laikymąsis ir ypač kartu su laiku atlikta didmeninės prekybos peržiūra būtų panaikinti mokesčiai už tarptinklinį ryšį visiems Europos vartotojams iki 2017 m. birželio 15 d.;

61.  ragina Komisiją, toliau siekiant labiau integruoti bendrą skaitmeninę rinką, užtikrinti veiksmingesnės institucinės sistemos veikimą, šiuo tikslu stiprinant EERRI vaidmenį, pajėgumus ir sprendimus, siekiant įgyvendinti nuoseklų reglamentavimo sistemos taikymą, užtikrinti bendrosios rinkos vystymosi priežiūrą ir spręsti tarpvalstybinių ginčus; todėl pabrėžia būtinybę didinti finansinius ir žmogiškuosius EERRI išteklius ir toliau plėsti jos valdymo struktūrą;

3.2.XXI amžiaus žiniasklaidos sistema

62.  pabrėžia dvejopą audiovizualinės žiniasklaidos, kaip socialinės, kultūrinės ir ekonominės vertybės, pobūdį; pažymi, kad būtinybė ateityje reglamentuoti žiniasklaidos paslaugas Europos mastu grindžiama poreikiu užtikrinti ir skatinti vaizdo ir garso medijų įvairovę ir nustatyti aukštus nepilnamečių ir vartotojų apsaugos ir asmens duomenų standartus, sąžiningas konkurencijos sąlygas ir suteikti daugiau lankstumo kiekybinėms ir komercinėms komunikacijos taisyklėms;

63.  pabrėžia, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintas kilmės šalies principas yra svarbi išankstinė audiovizualinio turinio tarpvalstybinio teikimo sąlyga kuriant bendrąją paslaugų rinką; taip pat pabrėžia, kad šis principas neužkerta kelio siekti socialinių ir kultūrinių tikslų ir nepanaikina nei būtinybės pritaikyti ES teisę, nesusijusią su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva; pabrėžia, kad siekiant kovoti su palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo praktika reklamos pelno kilmės šalis, paslaugos kalba ir reklamos bei turinio tikslinė auditorija turėtų būti įtraukti į kriterijus, pagal kuriuos apibrėžiama arba ginčijama audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos kilmės šalis;

64.  mano, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva turėtų būti taikoma visiems, įskaitant audiovizualinės žiniasklaidos interneto platformas ir naudotojo sąsajas, tiek, kiek jie susiję su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis; atsižvelgdamas į tai, mano, jog svarbu taikyti taisykles, kuriomis būtų siekiama gerinti teisinio turinio ir informacijos aptinkamumą, kad būtų sustiprinta žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas ir nepriklausomi moksliniai tyrimai, taip pat užtikrinamas nediskriminavimo principo, kuris yra kalbų ir kultūrų įvairovės apsaugos esmė, laikymasis; pabrėžia, kad siekdamos užtikrinti viešojo intereso audiovizualinio turinio aptinkamumo principą valstybės narės gali nustatyti konkrečias taisykles, kuriomis siekiama išsaugoti kultūrų ir kalbų įvairovę ir informacijos, nuomonių bei žiniasklaidos įvairovę, apsaugoti vaikus, jaunimą ir mažumas, ir vartotojus apskritai; ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos būtų prieinamos pažeidžiamiems asmenims; primygtinai ragina Komisiją skatinti teisėtą audiovizualinės žiniasklaidos turinio pasiūlą pirmenybę teikiant nepriklausomiems Europos kūriniams;

65.  primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į kintančius žiūrėjimo įpročius ir naujus prieigos prie audiovizualinio turinio būdus suderinant linijines ir nelinijines audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir nustatant Europos lygmens minimalius reikalavimus, taikomus visoms audiovizualinėms paslaugoms, siekiant užtikrinti, kad juos taikytų nuosekliai, išskyrus tuos atvejus, kai toks turinys neatsiejamai papildo ne audiovizualinį turinį ar paslaugas; ragina Komisiją ir valstybes nares, užtikrinant tinkamą valstybių narių veiksmų lankstumą, išplėtoti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 1 straipsnyje apibrėžtą žiniasklaidos paslaugos sąvoką, kad ji būtų labiau susieta su visuomeniniais paslaugų poveikio ypatumais ir galimybėmis, pirmiausia su jų įtaka nuomonės formavimui bei nuomonių įvairovei, ir su redakcine atsakomybe;

66.  ragina Komisiją ir valstybes nares vienodai įgyvendinti ir veiksmingai taikyti draudimą teikti bet kokias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ES tuo atveju, jei pažeidžiamas žmogaus orumas, kurstoma neapykanta ar rasizmas;

67.  pabrėžia, kad pritaikius Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą turėtų būti sumažintas reglamentavimas, sustiprintas bendras reguliavimas ir savireguliacija ,užtikrinus transliuotojų ir kitų rinkos dalyvių teisių ir prievolių pusiausvyrą pasitelkiant horizontalųjį ir visoms žiniasklaidos priemonėms taikomą reglamentavimo požiūrį; mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama aiškaus reklamos ir programų turinio atpažįstamumo ir išskirtinumo principui, o ne reklamos ir programų atskyrimo visų formų žiniasklaidos priemonėse principui; ragina Komisiją patikrinti, ar pagrįsta ir aktualu laikytis Komisijos komunikato 6.7 punkto dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeniniams transliuotojams;

68.  mano, kad Direktyvoje 93/83/EEB išdėstyta teisinė koncepcija, po to, kai bus atliktas tolesnis vertinimas, galėtų pagerinti tarpvalstybinę prieigą prie teisėto internetinio turinio ir paslaugų bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir nekiltų abejonių dėl sutarties laisvės, tinkamo atlygio autoriams ir menininkams principų ir teritorinio išimtinių teisių pobūdžio;

3.3.Paskirtį atitinkanti platformų ir tarpininkų reguliavimo aplinka

3.3.1.Internetinių platformų vaidmuo

69.  primygtinai reikalauja, kad Komisija išnagrinėtų, ar galimos problemos, susiję su internetinėmis platformomis galėtų būti išspręstos tinkamai ir išsamiai įgyvendinant galiojančius teisės aktus ir veiksmingai vykdant ES konkurencijos teisę, siekiant užtikrinti vienodas galimybes ir sąžiningą ir veiksmingą internetinių platformų konkurenciją ir vengiant monopolijų sukūrimo; ragina Komisiją tęsti inovacijoms palankią politiką, skirtą interneto platformoms, nes tai sukuria palankesnes sąlygas patekti į rinką ir puoselėti inovacijas; mano, kad pirmenybę reikėtų teikti skaidrumui, nediskriminavimui, lengvesniam perėjimui nuo vienos platformos arba internetinių paslaugų teikėjo prie kitos platformos ar internetinių paslaugų teikėjo, nes tai padidina vartotojų pasirinkimą, prieigos prie platformų užtikrinimui ir platformų atsiradimui ir plėtrai kylančių kliūčių nustatymui ir pašalinimui;

70.  atkreipia dėmesį į tai, kad Elektroninės prekybos direktyvos nuostatos buvo sustiprintos Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, Vartotojų teisių direktyva ir kitomis vartotojų acquis dalimis ir kad šios direktyvos turi būti tinkamai vykdomos ir vienodai taikomos ir internetines platformas naudojantiems prekiautojams, ir prekiautojams iš tradicinių rinkų; ragina Komisiją bendradarbiauti su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir Parlamentu rengiant aiškias vartotojų acquis taikymo internetines platformas naudojantiems prekiautojams gaires ir, esant būtinybei, teikti pagalbą valstybių narių vartotojų apsaugos institucijoms, kad vartotojų teisė būtų tinkamai įgyvendinama;

71.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje išanalizuoti internetinių platformų vaidmenį skaitmeninėje ekonomikoje, nes tai gali daryti poveikį keletui būsimų teisėkūros pasiūlymų; mano, kad tyrimas turi pasitarnauti konkrečių ir apibrėžtų problemų konkrečiose verslo srityse ir galimų spragų vartotojų apsaugos srityje nustatymui ir skirtumo tarp internetinių paslaugų ir internetinių paslaugų teikėjų apibrėžimui; pabrėžia, kad platformoms, kurios susiję su kultūrinėmis prekėmis, ypač audiovizualine žiniasklaida, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kuriuo paisoma UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo;

72.  prašo Komisijos pirmą 2016 m. ketvirtį pateikti Parlamentui atitinkamų konsultacijų rezultatus ir užtikrinti nuoseklaus požiūrio taikymą per būsimas teisėkūros peržiūras; įspėja dėl rinkos iškraipymų ar kliūčių dėl internetinių paslaugų patekimo į rinką sukūrimo, imant taikyti naujus įsipareigojimus dėl kryžminio tam tikrų išliekamųjų verslo modelių subsidijavimo;

73.  pabrėžia, kad tarpininkų ribota atsakomybės yra svarbi interneto atvirumo apsaugai, pagrindinėms teisės, teisiniam aiškumui ir inovacijoms; todėl pripažįsta, kad tarpininkų atsakomybę reglamentuojančios nuostatos Elektroninės prekybos direktyvoje bus veiksmingos ateityje ir yra technologiškai neutralios;

74.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasinaudoti informacinės visuomenės paslaugos teikėjo atsakomybės ribojimu, iš tikrųjų sužinojus arba supratus, kad yra vykdoma neteisėta veikla, būtina tikslingai panaikinti ar nesuteikti prieigos prie atitinkamos informacijos; ragina Komisiją užtikrinti vienodą šių nuostatų įgyvendinimą, laikantis Pagrindinių teisių chartijos, siekiant išvengti teisės vykdymo funkcijos privatizacijos ir užtikrinti, kad imamasi pagrįstų ir tinkamų kovos su neteisėtu turiniu ir prekėmis priemonių;

75.  mano, kad atsižvelgiant į sparčiai besiplečiančias rinkas ir platformų įvairovę (nuo nepelno siekiančių iki B2B platformų), kurios siūlo paslaugų, sektorių ir dalyvių begalę, nėra aiškios platformų apibrėžties ir, kad universalų požiūris gali smarkiai suvaržyti inovacijas ir įstumti Europos įmones į nepalankią konkurencinę padėtį pasaulio ekonomikoje;

76.  laikosi nuomonės, kad kai kurie interneto tarpininkai ir interneto platformos gauna pajamų iš kūrinių ir kultūrinio turinio, tačiau šiomis pajamomis ne visada dalijasi su kūrėjais; ragina Komisiją apsvarstyti įrodymais pagrįstas galimybes, kaip spręsti skaidrumo stokos ir vertės perkėlimo iš turinio į paslaugas klausimą, kad autoriams, atlikėjams ir teisių turėtojams būtų suteikta galimybė gauti deramą atlyginimą už jų kūrinių naudojimą internete nesudarant kliūčių inovacijoms;

3.3.2.Dalijimosi ekonomikos teikiamos naujos galimybės

77.  pritaria padėjusiai konkurencijai ir vartotojų pasirinkimui, kuris kyla dėl dalijimosi ekonomikos ir dėl darbo vietų sukūrimo galimybių, ekonomikos augimo, konkurencijos ir įtraukesnės darbo rinkos ir gilesnės žiedinės ekonomikos, efektyviau naudojant išteklius, įgūdžius ir kitas lėšas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti dalijimosi ekonomikos vystymąsi, nustatant dirbtinai sukurtas kliūtis ir teisės aktus, trukdančius jos augimui;

78.  ragina Komisiją išanalizuot, atsižvelgiant į dalijimosi ekonomikos sistemą, kaip užtikrinti vartotojų apsaugos ir vartotojų įgalėjimo pusiausvyrą ir , kur būtinas išaiškinimas, užtikrinti su vartotojais susijusių teisės aktų sistemos skaitmeninėje aplinkoje tinkamumą, įskaitant galimų piktnaudžiavimo atvejų numatymą, ir taip pat nustatant, kur labiau tinka ir yra veiksmingesnės ex post priemonės;

79.  pažymi, kad įmonės yra pačios suinteresuotos taikyti šiuos naujus verslo modelius, pagrįstus reputacija ir pasitikėjimu priimti priemones, kuriomis atgrasoma nuo nelegalios veiklos ir naujiems vartotojams suteikiami naujos saugumo savybės;

80.  skatina Komisiją įsteigti suinteresuotųjų šalių grupę, kuri būtų atsakinga už geriausios praktikos skatinimą dalijimosi ekonomikos sektoriuje;

81.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad užimtumo ir socialinė politika atitinka skaitmeninių inovacijų, verslumo ir dalijimosi ekonomikos augimą ir turi galimybių suteikti lankstesnes užimtumo formas, nustatant naujas užimtumo formas ir įvertinant socialinės apsaugos ir užimtumo teisės aktų atnaujinimo poreikius, siekiant išlaikyti galiojančias darbo teises ir socialinės apsaugos schemas skaitmeninėje darbo aplinkoje; pažymi, kad socialinės apsaugos teikimas yra valstybių narių kompetencija; ragina Komisiją nustatyti ir sukurti palankesnes sąlygas ES keistis geriausia patirtimi šiose srityse ir tarptautiniu lygmeniu;

3.3.3.Kova su neteisėtu turiniu internete

82.  ragina Komisiją tobulinti politikos priemones ir teisės sistemą siekiant kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir neteisėtu turiniu bei medžiaga internete, įskaitant neapykantą kurstančią kalbą, kuriomis būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių, ypač saviraiškos ir informacijos laisvės, galiojančių ES ar valstybių narių teisės aktų ir reikalingumo, proporcingumo, tinkamo teisminio proceso ir teisinės valstybės principų; mano, kad tam, kad būtų pasiektas tas tikslas, reikia:

   numatyti nuoseklias ir veiksmingas teisėsaugos priemones Europos ir nacionalinės policijos biurams ir teisėsaugos institucijoms;
   pateikti aiškias gaires, kaip kovoti su neteisėtu turiniu internete, įskaitant neapykantą kurstančią kalbą;
   remti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir viešųjų ir privačiųjų subjektų dialogą laikantis galiojančių ES teisės aktų;
   aiškiau nustatyti tarpininkų ir internetinių platformų vaidmenį, susijusį su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija;
   užtikrinti, kad Europolo Europos Sąjungos internetinės informacijos žymėjimo skyrius būtų kuriamas remiantis jo veiklai tinkamu teisiniu pagrindu;
   užtikrinti specialias priemones siekiant kovoti su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir veiksmingą visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti vaikų teises ir apsaugą internete bei skatinti įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti vaikams saugų internetą, ir
   bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais skatinant švietimą ir informuotumo didinimo kampanijas;

83.  palankiai vertina Komisijos veiksmų planą, kuriuo siekiama modernizuoti intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo užtikrinimą internete, atsižvelgiant į komercinio masto pažeidimus; mano, kad itin svarbu užtikrinti autorių teisių įgyvendinimą, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/48/EB, ir kad autorių teisės ir gretutinės teisės yra tik tiek veiksmingai užtikrinamos, kiek yra nustatyta jas saugančių įgyvendinimo užtikrinimo priemonių;

84.  pabrėžia, kad ES yra daug intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atvejų; pabrėžia, kad Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų observatorijos vaidmuo – teikti patikimus duomenis ir atlikti objektyvią pažeidimų poveikio ekonominės veiklos vykdytojams analizę; ragina priimti veiksmingą, tvarų, proporcingą ir atnaujintą požiūrį į intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, įgyvendinimo užtikrinimą ir apsaugą internete, ypač kai tai susiję su komercinio masto pažeidimais;

85.  pažymi, kad kai kuriais atvejais autorių teisių pažeidimai gali būti įvykdyti dėl to, kad sunku rasti teisėtai prieinamo pageidaujamo turinio; todėl ragina parengti įvairių vartotojui patogių teisėtų pasiūlymų ir juos pateikti visuomenei;

86.  palankiai vertina lėšų sekimo principu pagrįstą modelį ir ragina tiekimo grandinės dalyvius imtis suderintų ir proporcingų kovos su komercinio masto intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais priemonių remiantis savanoriškų susitarimų patirtimi; pabrėžia, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų skatinti informuotumą ir išsamų patikrinimą visoje tiekimo grandinėje ir skatinti keistis informacija bei gerąja patirtimi, taip pat didinti viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą; primygtinai reikalauja, kad visos priemonės būtų pagrįstos, suderintos, proporcingos ir apimtų galimybę taikyti veiksmingas ir vartotojui palankias teisių gynimo priemones, skirtas nukentėjusiems subjektams; mano, kad reikia suteikti vartotojams daugiau informacijos apie autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo padarinius;

3.4.Pasitikėjimo skaitmeniniais tinklais, skaitmeninės pramonės sektoriais, skaitmeninėmis paslaugomis bei infrastruktūra ir asmens duomenų tvarkymu bei jų saugumo didinimas

87.  mano, kad, siekiant užtikrinti pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis, duomenimis grindžiamomis technologijomis, IT ir mokėjimo sistemomis, ypatingos svarbos infrastruktūros objektais bei interneto tinklais ir jų saugumą, reikia daugiau išteklių ir aktyvesnio bendradarbiavimo tarp Europos kibernetinio saugumo pramonės, viešojo ir privačiojo sektorių, ypač bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje, įskaitant programą „Horizontas 2020“, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių; pritaria, kad valstybės narės dalytųsi geriausia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės patirtimi šioje srityje;

88.  ragina stengtis sustiprinti atsparumą kibernetinėms atakoms, pirmiausia skiriant svarbesnį vaidmenį ENISA, didinti naudotojų, ypač MVĮ, informuotumą apie riziką ir gerinti jų žinias apie pagrindinius saugumo procesus, siekiant užtikrinti, kad įmonės nustatytų bazinį saugumo lygį, pvz., ištisinį duomenų šifravimą ir ryšių bei programinės įrangos atnaujinimą, ir skatinti naudoti saugumo nuo ankstyvo etapo sąvoką;

89.  mano, kad programinės įrangos tiekėjai turėtų aktyviau reklamuoti atvirojo kodo programinės įrangos ir su saugumu susijusios programinės įrangos patobulinimų pranašumus, susijusius su saugumu; ragina Komisiją išnagrinėti ES lygmeniu suderintą pažeidžiamumo atskleidimo programą, įskaitant žinomų programinės įrangos silpnųjų vietų taisymą, kaip teisių gynimo priemonę, nukreiptą prieš piktnaudžiavimą programinės įrangos silpnosiomis vietomis, saugumo ir asmens duomenų pažeidimus;

90.  mano, kad siekiant suderinto ES požiūrio į kibernetinį saugumą reikia skubiai priimti tikslingą Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvą; mano, kad valstybių narių ir atitinkamų ES institucijų bei organų aukštesnio lygio bendradarbiavimas ir keitimasis geriausia patirtimi yra itin svarbūs toliau skaitmeninant pramonę, tuo pačiu užtikrinant ES pagrindinių teisių, visų pirma duomenų, apsaugą;

91.  pabrėžia, kad sparčiai augantis išpuolių tinkluose ir elektroninių nusikaltimų skaičius reikalauja suderinto ES ir jos valstybių narių atsako, siekiant užtikrinti aukšto lygio tinklų ir informacijos saugumą; mano, kad saugumo internete užtikrinimas reiškia tinklų ir svarbiausios infrastruktūros apsaugą, teisėsaugos organų gebėjimą kovoti su nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, smurtinę radikalizaciją ir vaikų seksualinę prievartą ir išnaudojimą internetu, ir duomenų, kurie tikrai reikalingi siekiant kovoti su nusikalstamumu internetu ir kitose terpėse, naudojimą; pabrėžia, kad apibrėžtas saugumas ir pagrindinių teisių apsauga kibernetinėje erdvėje yra itin svarbūs stiprinant pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis ir todėl yra reikalingas pagrindas norint sukurti konkurencingą bendrąją skaitmeninę rinką;

92.  primena, kad tokios priemonės kaip ryšių šifravimas yra naudingos piliečiams ir įmonėms kaip privatumo ir bent esminio ryšių saugumo lygio užtikrinimo priemonės; smerkia, kad tai gali būti panaudota ir nusikalstamiems tikslams;

93.  palankiai vertina Europole įsteigtą Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą (EC3), kuris prisideda prie spartesnio reagavimo kibernetinių išpuolių atveju; ragina pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sustiprinti EC3 įgaliojimus ir ragina skubiai į nacionalinę teisę perkelti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas;

94.  atkreipia dėmesį į tai, kad masinio elektroninio sekimo rezultatai parodė, jog reikia susigrąžinti piliečių pasitikėjimą skaitmeninių paslaugų privatumu, sauga ir saugumu, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tvarkant asmens duomenis komerciniais ar teisėsaugos tikslais reikia griežtai laikytis galiojančių duomenų apsaugos teisės aktų ir pagrindinių teisių; atsižvelgdamas į tai, primena, kad svarbios tokios priemonės kaip savitarpio teisinės pagalbos sutartys, kuriomis laikomasi teisinės valstybės principų ir mažinamas pavojus, kad bus suteikiama netinkama prieiga prie teritorijoje saugomų duomenų;

95.  pakartoja, kad pagal Elektroninės prekybos direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 1 dalį valstybės narės nenustato teikėjams nei bendros prievolės teikiant perdavimo, saugojimo ir prieglobos paslaugas stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendros prievolės aktyviai domėtis faktais arba aplinkybėmis, rodančiomis nelegalią veiklą; ypač primena tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose bylose C-360/10 ir C-70/10 atmetė beveik visų atitinkamų paslaugų naudotojų aktyvaus sekimo priemones (vienoje byloje – taikomas interneto paslaugų teikėjų, kitoje – socialiniuose tinkluose), ir nurodė, jog draudžiama reikalauti, kad prieglobos paslaugų teikėjai vykdytų visuotinį sekimą;

4.MAKSIMALUS SKAITMENINĖS EKONOMIKOS AUGIMO GALIMYBIŲ PANAUDOJIMAS

96.  mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog Europos pramonė ir skaitmeninė ekonomika tampa vis svarbesnė nei likusi ekonomika, skaitmeninė pramonės transformacija yra ypač reikšminga Europos ekonomikos konkurencingumui ir perėjimui prie kitokio energijos vartojimo modelio, tačiau ji gali būti sėkminga tik tuomet, jei Europos bendrovės supras, kaip svarbu didesnis veiksmingumas ir prieiga prie neišnaudoto potencialo, o labiau integruotos ir susietos vertės grandinės galės greitai ir lanksčiai reaguoti į vartotojų poreikius;

97.  ragina Komisiją nedelsiant parengti skaitmeninės transformacijos planą, įskaitant teisės aktų atnaujinimą ir atitinkamų priemonių, skirtų investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei infrastruktūrą, naudojimą siekiant remti skaitmeninimą visuose pramonės sektoriuose, pvz., gamybos, energetikos, transporto ir mažmeninės prekybos, skatinant taikyti skaitmenines technologijas, užtikrinti ryšį tarp galutinių naudotojų vertės grandinėse, taip pat siūlyti naujoviškas paslaugas ir taikyti naujoviškus verslo modelius;

98.  mano, kad reguliavimo sistema turėtų sudaryti sąlygas pramonei priimti šiuos pokyčius ir juos numatyti siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir regionų konvergencijos;

99.  be to, ragina ypatingą dėmesį skirti MVĮ, įskaitant, visų pirma, galimą Smulkiojo verslo akto peržiūrą, nes jų skaitmeninė transformacija yra būtina siekiant konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo ekonomikoje ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp įsitvirtinusių ir naujai įsteigtų įmonių, nes tai galėtų paskatinti kurti tvaresnės ir konkurencingesnės pramonės modelį ir pasaulinio masto lyderių atsiradimą;

100.  primena apie Europos palydovinės navigacijos sistemų, visų pirma „Galileo“ ir „Egnos“, svarbą kuriant bendrąją skaitmeninę rinką dėl duomenų vietos nustatymo ir laiko žymų didelių duomenų rinkiniams ir daiktų interneto programoms;

4.1.Duomenų ekonomikos kūrimas

101.  mano, kad duomenimis grindžiama ekonomika yra labai svarbi ekonomikos augimui; atkreipia dėmesį į galimybes, kurias ekonomikai ir visuomenei gali suteikti naujos IRT technologijos, pvz., dideli duomenų rinkiniai, debesijos kompiuterija, daiktų internetas, trimatis spausdinimas ir kitos technologijos, visų pirma, jeigu jos bus integruotos į kitus, pvz., energetikos, transporto ir logistikos, finansinių paslaugų, švietimo, mažmeninės prekybos, gamybos, mokslinių tyrimų arba sveikatos ir skubios pagalbos paslaugų sektorius ir jeigu jas naudos valdžios institucijos pažangiesiems miestams kurti, ištekliams geriau valdyti ir aplinkos apsaugai gerinti; visų pirma atkreipia dėmesį į energetikos sektoriaus, kuriame pradedami naudoti pažangieji skaitikliai, pažangieji elektros energijos tinklai ir duomenų centrai, skaitmeninimo sukuriamas galimybes, siekiant veiksmingesnės ir lankstesnės energijos gamybos; pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą ir palankiai vertina Komisijos iniciatyvas šioje srityje;

102.  prašo Komisijos išnagrinėti galimybę padaryti pasiekiamą ir nemokamą bet kokią skaitmeninę mokslinę paiešką, kuri turi būti pradėta bent jau pusiau finansuoti viešosiomis lėšomis per protingą laikotarpį, kuris nepadarys žalos ekonominei ir socialinei naudai, įskaitant atitinkamas darbo vietas leidyklose;

103.  ragina Komisiją iki 2016 m. kovo mėn. atlikti išsamią ir skaidrią didelių duomenų rinkinių peržiūrą įtraukiant visus atitinkamus ekspertus, įskaitant mokslininkus, pilietinės visuomenės bei viešojo ir privačiojo sektorių atstovus, siekiant nustatyti poreikius, susijusius didžiųjų duomenų technologijomis ir kompiuterine infrastruktūra, ypač Europos superkompiuteriuose, įskaitant geresnes sąlygas pagal ekonomikos augimo ir inovacijų šiame sektoriuje nereguliavimo ir dabartinę reguliavimo sistemą, ir užtikrinti galimybes ir pašalinti galimą riziką ir problemas siekiant kurti pasitikėjimą, susijusį, pavyzdžiui, su prieiga prie duomenų, saugumu ir duomenų apsauga;

104.  ragina suformuoti perspektyvų ir technologiniu požiūriu neutralų europinį požiūrį ir toliau į bendrąją daiktų interneto ir pramoninio interneto rinką integruoti skaidrią standartų nustatymo ir sąveikumo strategiją, stiprinti pasitikėjimą šiomis technologijomis užtikrinant saugumą, skaidrumą ir specialiai pritaikytą bei standartizuotą privatumą; palankiai vertina „laisvo duomenų srauto“ iniciatyvą, kuri turėtų, atlikus nuodugnų vertinimą, paaiškinti duomenų naudojimo, prieigos prie jų ir duomenų nuosavybės taisykles, atsižvelgiant į susirūpinimą dėl duomenų lokalizavimo reikalavimų poveikio bendrosios rinkos veikimui, ir palengvinti perėjimą nuo vieno duomenų paslaugų teikėjo prie kito, išvengti susaistymo su vienu iš jų ir rinkos iškraipymų;

105.  mano, kad viešojo administravimo institucijos visada turėtų turėti atviruosius valdžios duomenis; primygtinai ragina siekti pažangos dėl informacijos kaip atvirųjų duomenų paskelbimo masto ir tempo, dėl pagrindinių duomenų rinkinių, prie kurių prieiga būtų suteikiama, nustatymo, dėl pakartotinio viešo atvirųjų duomenų naudojimo skatinimo ir dėl jų vertės svarbos kuriant inovatyvias paslaugas, įskaitant tarpvalstybinius sprendimus, skaidrumą ir naudą ekonomikai ir visuomenei;

106.  supranta didėjantį ES vartotojų nerimą, susijusį su internetinių paslaugų teikėjų naudojamais asmens duomenimis ir jų apsauga, nes tai yra svarbiausia siekiant stiprinti vartotojų pasitikėjimą skaitmenine ekonomika; pabrėžia aktyvaus vartotojų vaidmens, kurį jie atlieka skatindami konkurenciją, svarbą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kaip svarbu geriau informuoti vartotojus apie jų duomenų naudojimą, ypač tada, kai paslaugos teikiamos mainais už duomenis, ir apie jų teisę į duomenų perkeliamumą; primygtinai ragina Komisiją paaiškinti duomenų kontrolės ir duomenų perkeliamumo taisykles atsižvelgiant į pagrindinį principą, pagal kurį piliečiai turėtų kontroliuoti savo asmens duomenis;

107.  mano, kad duomenų apsaugos teisės aktų laikymasis ir veiksmingi privatumo apsaugos saugikliai ir saugumo saugikliai, nustatyti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, įskaitant specialias nuostatas dėl vaikų kaip pažeidžiamų vartotojų, yra nepaprastai svarbūs kuriant piliečių ir vartotojų pasitikėjimą duomenimis grindžiamu ekonomikos sektoriumi; pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie duomenų ir duomenų mainų vaidmenį vartotojams užtikrinant jų pagrindines teises ekonomikoje bei nustatyti duomenų nuosavybės ir piliečių vykdomos savo asmens duomenų kontrolės taisykles; pabrėžia paslaugų ir produktų pritaikymo asmeninėms reikmėms vaidmenį, kuris turėtų būti plėtojamas laikantis duomenų apsaugos reikalavimų; ragina skatinti standartizuotą ir specialiai pritaikytą privatumą, nes tai taip pat galėtų daryti teigiamą įtaką inovacijoms ir ekonomikos augimui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti nediskriminacinį požiūrį į visą duomenų tvarkymą; pabrėžia, kad svarbu laikytis rizika pagrįsto požiūrio, kuris padeda išvengti nereikalingos administracinės naštos ir suteikia teisinio tikrumo, ypač MVĮ ir veiklą pradedančių įmonių atveju, taip pat vykdyti demokratinę priežiūrą ir nuolatinę valdžios institucijų stebėseną; pabrėžia, kad asmens duomenims reikia suteikti specialią apsaugą, ir pripažįsta, kad įdiegus papildomas apsaugos priemones, pvz., pseudonimų suteikimo ar anoniminimo, galima padidinti apsaugą, kai asmens duomenis naudoja didelių duomenų rinkinių programos ir internetinių paslaugų teikėjai;

108.  atkreipia dėmesį, kad įvertinusi Duomenų bazių direktyvą Komisija mano, jog ši direktyva trukdo vystytis Europos duomenimis grindžiamai ekonomikai; ragina Komisiją imtis tolesnių politinių priemonių Direktyvai 96/9/EB panaikinti;

4.2.Konkurencingumo skatinimas per sąveikumą ir standartizaciją

109.  mano, kad Europos IRT standartizavimo planas ir sąveikumo sistemos peržiūra, įskaitant Komisijos įgaliojimus Europos standartizacijos organizacijoms, turėtų būti Europos skaitmeninės strategijos dalis, siekiant sukurti masto ekonomiją, sutaupyti biudžeto lėšų, pagerinti Europos įmonių konkurencingumą, tarpsektorinį ir tarpvalstybinį prekių ir paslaugų sąveikumą greičiau viešai ir konkurencingai apibrėžiant savanoriškus, orientuotus į rinką ir pasaulinius standartus, kuriuos MVĮ galėtų lengvai įgyvendinti; ragina Komisiją užtikrinti, kad į standartizacijos procesus būtų įtraukti visi susiję suinteresuotieji subjektai, juos įgyvendinant būtų taikomos geriausios technologijos ir išvengta monopolijų kūrimo arba uždarų vertės grandinių rizikos, ypač MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms, taip pat aktyviai tarptautiniu lygmeniu skatinti taikyti Europos standartus, atsižvelgiant į pasaulinį IRT standartizacijos iniciatyvų mastą;

110.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą padidinti nemokamos ir atvirosios programinės įrangos dalį ir pakartotiną jos naudojimą valstybės administravimo įstaigose ir tarp jų, nes tai yra būdas sąveikumui didinti;

111.  atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Komisija konsultuojasi su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais dėl transporto priemonėse integruojamos sąveikios, standartizuotos, saugios ir atviros prieigos platformos galimoms būsimoms programoms arba paslaugoms, kaip to prašė Parlamentas E. iškvietimo reglamente; ragina Komisiją užtikrinti, kad ši platforma neribotų inovacijų, laisvos konkurencijos ir vartotojų pasirinkimo;

112.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į sparčiai plintančias naujoves transporto sektoriuje, kurti suderintą strategiją dėl susisiekimo transporto sektoriuje ir, visų pirma, sukurti reglamentavimo sistemą susietosioms transporto priemonėms, kad būtų užtikrintas jų ir skirtingų paslaugų sąveikumas, įskaitant nuotolinę diagnostiką, priežiūrą ir programas, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir patenkinti didelį produktų, kurie atitinka kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos reikalavimus, poreikį, taip pat užtikrinti fizinį keleivių saugumą; mano, kad norint užtikrinti, jog remiantis bendrais standartais visoje Europoje būtų kuriamos susietosios transporto priemonės ir susietųjų transporto priemonių infrastruktūra, reikalinga automobilių ir telekomunikacijų pramonės partnerystė;

4.3.Įtrauki e. visuomenė

113.  atkreipia dėmesį į tai, kad internetas ir IRT daro ypač didelį poveikį moterų ir mergaičių emancipacijai; pripažįsta, kad moterų dalyvavimas ES skaitmeniniame sektoriuje daro teigiamą poveikį Europos BVP; pripažįsta reikšmingą moterų inovatorių ir verslininkių potencialą ir vaidmenį, kurį jos gali atlikti vykstant skaitmeninei transformacijai; pabrėžia, kad reikia panaikinti lyčių stereotipus, ir visiškai palaiko ir skatina skaitmeninę moterų verslumo kultūrą, taip pat jų integraciją ir dalyvavimą informacinėje visuomenėje;

114.  pripažįsta bendrosios skaitmeninės rinkos potencialą siekiant užtikrinti prieinamumą ir galimybes dalyvauti visiems piliečiams, įskaitant specialių poreikių turinčius asmenis, vyresnio amžiaus žmones, mažumas bei kitus pažeidžiamoms grupėms priklausančius piliečius, visų skaitmeninės ekonomikos aspektų atžvilgiu, įskaitant produktus ir paslaugas, saugomus autorių ir gretutinėmis teisėmis, visų pirma kuriant įtraukią e. visuomenę ir užtikrinant, kad visos e. valdžios ir e. administracijos programos būtų visiškai prieinamos; reiškia didelį susirūpinimą dėl nepakankamos pažangos ratifikuojant Marakešo sutartį ir ragina kuo skubiau ją ratifikuoti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina skubiai priimti pasiūlymą dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo;

4.3.1.Skaitmeniniai įgūdžiai ir techninės žinios

115.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimas kelia problemų skaitmeninės ekonomikos vystymuisi, darbo vietų kūrimui ir Sąjungos konkurencingumui ir ragina Komisiją skubiai parengti įgūdžių strategiją, kuria būtų siekiama išspręsti šią įgūdžių stokos problemą; ragina Komisiją iš Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų lėšų remti visuomeninius judėjimus (angl. grassroots movements), kurie nepalankioje padėtyje esantiems jaunuoliams suteikia skaitmeninių įgūdžių; ragina valstybes nares juos remti ir suteikti jiems patalpas;

116.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visų ES piliečių, visų pirma pažeidžiamų asmenų, gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir internetu įgyvendinant iniciatyvas, koordinuotus veiksmus ir investuojant į europinių mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis tinklų kūrimą; pabrėžia, kad gebėjimas savarankiškai ir kritiškai mąstant naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir susidoroti su informacijos pertekliumi yra visoms kartoms bendra visą gyvenimą trunkanti mokymosi užduotis, kuri nuolat keičiasi, siekiant, kad visos kartos gebėtų tinkamai ir savarankiškai susidoroti su informacijos pertekliumi; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vis sudėtingesnio veiklos pobūdžio ir įgūdžių profilių (ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje) atsiranda naujas švietimo, tolesnio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą poreikis;

117.  ragina valstybes nares įtraukti skaitmeninių įgūdžių ugdymą į mokyklų mokymo programas, pagerinti reikiamą techninę įrangą ir skatinti universitetų ir technikos mokyklų bendradarbiavimą, siekiant kurti bendras e. mokymosi programas, kurios būtų pripažįstamos Europos kreditų perkėlimo (ECTS) sistemoje; pabrėžia, kad švietimo ir mokymo programos turi būti sudaromos taip, kad formuotų kritiniu mąstymu pagrįstą požiūrį į naujų priemonių, skaitmeninių ir informacinių įrenginių ir sąsajų naudojimą bei nuodugnų supratimą, kad gyventojai būtų aktyvūs šių naujų technologijų naudotojai, o ne vien tik galutiniai naudotojai; pabrėžia tinkamo mokytojų mokymo apie skaitmeninius įgūdžius, apie būdus, kaip veiksmingai ugdyti šiuos įgūdžius, įskaitant gerus žaidimu grindžiamo skaitmeninio mokymosi rezultatus, ir juos naudoti mokymosi procesui paremti apskritai, svarbą, didinant matematikos, IT, gamtos mokslų ir technologijų patrauklumą; ragina Komisiją ir valstybes nares plėsti mokslinius tyrimus, susijusius su skaitmeninių žiniasklaidos priemonių poveikiu intelektiniams gebėjimams;

118.  pažymi, kad siekiant užtikrinti, jog darbuotojai, ypač mažiau kvalifikuoti, turėtų tinkamų įgūdžių, kurių reikia skaitmeninėje ekonomikoje, reikalingos valstybės ir privačiosios investicijos į profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą ir naujos šios srities finansavimo galimybės; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su privačiuoju sektoriumi rengti lengvai prieinamus, standartizuotus ir sertifikuotus internetinius mokymo kursus, taip pat inovatyvias ir prieinamas e. įgūdžių ugdymo programas, kurių dalyviams būtų suteikiami minimalūs skaitmeniniai įgūdžiai; ragina valstybes nares šiuos internetinius kursus organizuoti kaip neatsiejamą Jaunimo garantijų iniciatyvos dalį; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti bendrą skaitmeninių įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimo pagrindą nustatant Europos sertifikatų arba vertinimo sistemą pagal Bendros Europos kalbų mokėjimo orientacinės sistemos pavyzdį; pabrėžia, kad Europos kultūrų įvairovei ir daugiakalbystei naudingas tarpvalstybinis turinio prieinamumas;

119.  teigiamai vertina Europos lygmeniu įsisteigusią „didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti“, ragina įmones prie jos prisijungti ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ aktyviai dalyvauti; palankiai vertina Komisijos ketinimus kurti naujas viešojo sektoriaus žinių saugyklas naudojant sertifikuotą ir pagal duomenų apsaugos teisę apsaugotą debesijos technologiją bei tekstų ir duomenų gavybos sistemas; mano, kad naudojant tokias technologijas būtina rengti specialius mokymus bibliotekininkystės, archyvavimo ir dokumentų tvarkymo profesinėse srityse; ragina tarpvalstybiniu mastu ir įvairiomis kalbomis mokyti naudotis skaitmeninių formų bendradarbiavimu ir komunikacija pasitelkiant ir plėtojant kūrybinės bendrijos licencijas (angl. Creative Commons, CC), taikyti tokį bendradarbiavimą ir komunikaciją švietimo ir mokymo, taip pat mokslinių tyrimų įstaigose ir skatinti jį vykdant viešųjų pirkimų procedūras; pažymi itin svarbų dualinio mokymo vaidmenį;

120.  pažymi, kad siekiant užtikrinti, jog ES darbo jėga, įskaitant netipinėmis formomis įdarbintą „skaitmeninę darbo jėgą“, turėtų tinkamų įgūdžių, kurių reikia skaitmeninėje ekonomikoje, reikalingos valstybės ir privačiosios investicijos į profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą; pažymi, kad kai kurios valstybės narės, siekdamos pagerinti darbuotojų galimybes mokytis, yra nustačiusios minimalias teises, pagal kurias darbuotojams garantuojamos mokamos mokymosi atostogos;

4.3.2.E. valdžia

121.  mano, kad inovacijų atžvilgiu e. administravimo plėtra yra prioritetas, nes ji daro skatinamąjį poveikį visiems ekonomikos sektoriams ir didina veiksmingumą, sąveikumą ir skaidrumą, mažina išlaidas ir administracinę naštą, sudaro sąlygas viešojo administravimo institucijoms glaudžiau bendradarbiauti ir užtikrina geresnes, patogesnes naudoti ir individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas visiems piliečiams ir įmonėms, atsižvelgiant į galimybes, kurias suteikia skaitmeninės socialinės inovacijos; primygtinai ragina Komisiją rodyti pavyzdį e. valdžios srityje ir kartu su valstybėmis narėmis parengti plataus užmojo ir išsamų e. valdžios veiksmų planą; mano, kad šis veiksmų planas turėtų būti grindžiamas naudotojų poreikiais ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kuriame, be kita ko, būtų numatyti pažangos vertinimo rodikliai, nuoseklus sektorinis požiūris į principo „tik vieną kartą“ taikymą viešojo administravimo institucijose, kurio laikantis iš piliečių ir įmonių neturėtų būti reikalaujama pateikti informacijos, kuri jau buvo pateikta viešosios valdžios institucijai, tuo pačiu užtikrinant piliečių privatumo ir aukšto lygio duomenų apsaugos apsaugą laikantis ES duomenų apsaugos reformos dokumentų rinkinyje išdėstytų reikalavimų bei principų ir visapusiškai paisant Pagrindinių teisių chartijos nuostatų, taip pat aukšto lygio saugumą, susijusį su šiomis iniciatyvomis; mano, kad jis taip pat turėtų užtikrinti visapusišką tarpvalstybinį ypač sudėtingai šifruotų e. tapatybės ir e. parašo sistemų diegimą, ypač sparčiai įgyvendinant eIDAS reglamento nuostatas ir suteikiant daugiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis internetu; pabrėžia, kad piliečiams ir įmonėms svarbu turėti tarpusavyje susietus komercinius registrus;

122.  ragina, remiantis jau esamomis iniciatyvomis ir tinklais, sukurti visapusišką ir visiems prieinamą bendrą skaitmeninę prieigą, kuri veiktų kaip viena galutinius naudotojus jungianti priemonė, kuria naudojantis būtų galima steigti visoje ES veikiančias įmones, įskaitant įmonių steigimą ir baigiant domeno vardų registravimą internetu, atitikties informacijos mainus, e. sąskaitų faktūrų pripažinimą, mokesčių sumokėjimą, supaprastintą internetinę PVM schemą, internete pateikiamą informaciją apie produkto atitiktį, darbuotojų samdymą ir darbuotojų komandiravimą, vartotojų teises, prieigą prie vartotojų ir įmonių tinklų, pranešimo procedūras ir ginčų sprendimo mechanizmus;

123.  be to, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visišką Paslaugų direktyvoje numatyto vieno langelio principo įgyvendinimą ir imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad jis veiktų efektyviai, ir taip išnaudoti visą jo potencialą;

124.  yra susirūpinęs dėl to, kad mokslo darbuotojams ir universitetams skirta debesijos infrastruktūra yra suskaidyta; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, sukurti veiksmų planą, kuris padėtų iki 2016 m. pabaigos sukurti Europos atvirą mokslo debesiją, kuri turėtų sklandžiai integruoti esamus tinklus, duomenų ir itin našias kompiuterines sistemas ir infrastruktūros paslaugas įvairiose mokslo srityse, atsižvelgiant į bendrą politiką, standartus ir investicijas;; mano, kad šis veiksmų planas turėtų padėti skatinti debesijos vystymą ne tik mokslo srityje, geriau sujungti inovacijų centrus, naujas ekosistemas ir pagerinti universitetų ir pramonės atstovų bendradarbiavimą kuriant komercines technologijas, laikantis atitinkamų konfidencialumo taisyklių, ir palengvinti tarptautinį koordinavimą ir bendradarbiavimą šioje srityje;

125.  ragina Komisiją ir valstybes nares atnaujinti savo įsipareigojimą, susijusį su strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais, kurie yra konkurencingos skaitmeninės bendrosios rinkos, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindas, taikant visapusišką požiūrį į atvirąjį mokslą, atviras inovacijas, atviruosius duomenis ir žinių perdavimą; mano, kad šiuo tikslu reikėtų įtraukti teisinės sistemos, susijusios su tekstų ir duomenų gavyba mokslinių tyrimų tikslais, peržiūrą, dažnesnį nemokamos ir atvirojo kodo programinės įrangos naudojimą, visų pirma švietimo įstaigose ir viešojo administravimo institucijose, ir geresnių sąlygų MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms gauti programos „Horizontas 2020“ finansavimą, pritaikytą trumpiems IRT sektoriaus inovacijų ciklams, sudarymą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia visų atitinkamų iniciatyvų, pradedant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis ir inovacijų diegimo grupėmis, baigiant Europos technologijų ir mokslo parkais, ypač mažiau išsivysčiusiuose Europos regionuose, pradedančiųjų įmonių veiklos spartinimo programomis bei bendromis technologijų platformomis, svarbą, taip pat gebėjimą veiksmingai licencijuoti su standartu susietus patentus laikantis ES konkurencijos teisės apribojimų teisingomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis (angl. fair, reasonable and non-discriminatory, FRAND), siekiant išsaugoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei standartizavimo iniciatyvas ir skatinti inovacijas;

126.  primygtinai ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti e. pirkimų nuostatų įgyvendinimui ir Europos bendrajam viešųjų pirkimų dokumentui (viešųjų pirkimų pasui), kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, atitinkantys visus atrankos, atmetimo ir sutarties sudarymo kriterijus, galėtų lengviau gauti visapusišką ekonominę naudą ir patekti į ES rinką; pabrėžia, kad perkančiųjų institucijų pareiga yra nurodyti pagrindinius savo sprendimo motyvus neišskaidyti sutarčių į dalis pagal galiojančius teisės aktus, siekiant pagerinti inovatyvių bendrovių ir MVĮ galimybes patekti į viešųjų pirkimų rinkas;

4.4.Tarptautinis aspektas

127.  pabrėžia, kad svarbu turėti visiškai nepriklausomą interneto valdymo struktūrą, siekiant užtikrinti, kad internetas būtų skaidrus ir įtraukus daugelio suinteresuotųjų subjektų valdymo modelis, pagrįstas interneto, kaip unikalios, atviros, laisvos ir stabilios platformos, principu; mano, kad šiuo tikslu būtina nedelsiant pasinaudoti atidėtu ICAAN valdymo perdavimu; yra tvirtai įsitikinęs, kad visose susijusiose ES politikos srityse būtina atsižvelgti į pasaulinį interneto aspektą, ir ragina EIVT visapusiškai išnaudoti galimybes, kurias suteikia skaitmeninimas kuriant nuoseklią išorės politiką, siekiant užtikrinti, kad ES būtų atstovaujama interneto valdymui skirtose platformose ir kad jos nuomonės būtų labiau paisoma pasauliniuose forumuose, ypač dėl standartų nustatymo, rengimosi diegti 5G technologijas ir kibernetinio saugumo;

128.  pripažįsta visuotinį duomenų ekonomikos pobūdį; primena, kad laisvam duomenų srautui Europos Sąjungoje ir už jos ribų reikia sukurti bendrąją skaitmeninę rinką; taigi, ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmų kartu su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti aukštus duomenų apsaugos standartus ir saugų tarptautinių duomenų perdavimą, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir galiojančios ES teismų praktikos, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją;

o
o   o

129.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 318, 2015 12 4, p. 1.
(2) OL L 123, 2015 5 19, p. 77.
(3) OL L 257, 2014 8 28, p. 73.
(4) OL L 86, 2014 3 21, p. 14.
(5) OL L 84, 2014 3 20, p. 72.
(6) OL L 348, 2013 12 20, p. 129.
(7) OL L 175, 2013 6 27, p. 1. 1.
(8) OL L 165, 2013 6 18, p. 1. 1.
(9) OL L 95, 2010 4 15, p. 1.
(10) OL L 81, 2012 3 21, p. 7.
(11) OL L 304, 2011 11 22, p. 64.
(12) OL L 337, 2009 12 18, p. 1.
(13) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(14) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(15) OL L 77, 1996 3 27, p. 20.
(16) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(17) P8_TA(2015)0273.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0220.
(19) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0051.
(20) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0071.
(21) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0179.
(22) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0067.
(23) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032.
(24) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0535.
(25) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0536.
(26) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0454.
(27) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0436.
(28) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0377.
(29) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0327.
(30) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0239.
(31) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0215.
(32) OL C 434, 2015 12 23, p. 2.
(33) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 64.
(34) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 22.
(35) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 64.
(36) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 1.
(37) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 33.
(38) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 45.
(39) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 24.
(40) Eurostatas, 2014 m.: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Information_society_statistics_at_regional_level#People_who_never_used_the_internet
(41) Pranešimas apie aukšto lygio grupės dėl būsimo ultraaukštųjų dažnių (UHF) juostos panaudojimo darbo rezultatus.

Teisinis pranešimas