Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2137(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0003/2016

Pateikti tekstai :

A8-0003/2016

Debatai :

PV 01/02/2016 - 15
CRE 01/02/2016 - 15

Balsavimas :

PV 02/02/2016 - 6.10
CRE 02/02/2016 - 6.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0034

Priimti tekstai
PDF 478kWORD 154k
Antradienis, 2016 m. vasario 2 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūra
P8_TA(2016)0034A8-0003/2016

2016 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros (2015/2137(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą „ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2015)0478),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Komisijos ataskaitą „Gamtos padėtis Europos Sąjungoje. 2007–2012 m. laikotarpio ataskaita dėl rūšių ir buveinių tipų, kuriems taikomos Paukščių ir Buveinių direktyvos, būklės ir tendencijų, parengta, kaip reikalaujama Buveinių direktyvos 17 straipsnyje ir Paukščių direktyvos 12 straipsnyje“ (COM(2015)0219),

–  atsižvelgdamas į ataskaitą dėl viešų konsultacijų Paukščių ir Buveinių direktyvų tinkamumo patikros klausimu(1),

–  atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ apklausą dėl Europos gyventojų požiūrio į biologinę įvairovę, paskelbto 2015 m. spalio mėn. („Special Eurobarometer 436“),

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2015 m. (SOER 2015)“ (angl. The European Environment- state and outlook 2015, SOER 2015),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 7 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES reagavimo į neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais (COM(2014)0064),

–  atsižvelgdamas į programos „Horizontas 2020“ ekspertų grupės „Gamta pagrįsti sprendimai ir miestų gamtos išsaugojimas“ (angl. Nature-Based Solutions and Re-Naturing Cities) galutinę ataskaitą „Dėl ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos darbotvarkės gamta pagrįstiems sprendimams ir miestų gamtos išsaugojimui“ (angl. Towards an EU Research and Innovation policy agenda for Nature-Based Solutions and Re-Naturing Cities), paskelbtą 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į gamtinio kapitalo finansavimo priemonę (angl. Natural Capital Financing Facility, NCFF), kuri yra finansinės priemonės LIFE, kuria remiamos aplinkos ir klimato priemonės, dalis,

–  atsižvelgdamas į Komisijos konsultaciją dėl būsimos ES iniciatyvos, kurios šūkis „Jokio grynojo biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų praradimo“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos šalių 12-osios konferencijos (COP 12) rezultatus, ypač į strateginio 2011–2020 m. Biologinės įvairovės veiksmų plano siekiant Aičio biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimo pažangos laikotarpio vidurio peržiūrą, taip pat į ketvirtąsias Pasaulio įvairovės perspektyvas ir įgyvendinimo gerinimo priemones,

–  atsižvelgdamas į COP 10 sprendimą X/34 dėl biologinės įvairovės, kuriame pabrėžiama žemės ūkio biologinės įvairovės svarba aprūpinimui maistu ir mitybai, visų pirma susiduriant su klimato kaita ir ribotais gamtiniais ištekliais, kaip pripažįstama 2009 m. Romos aukščiausiojo lygio susitikime dėl aprūpinimo maistu priimtoje deklaracijoje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 12 d. Aplinkos tarybos posėdžio išvadas, visų pirma ES ir valstybių narių įsipareigojimą padidinti išteklius siekiant įgyvendinti Haidarabado įsipareigojimus iki 2015 m. du kartis padidinant su biologine įvairove susijusius finansinius srautus;

–  atsižvelgdamas į 2015 m. paskelbtą Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriato ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešimą „Pasaulinių prioritetų susiejimas: biologinė įvairovė ir žmonių sveikata. Žinių apžvalga“ (angl. Connecting Global Priorities: Biodiversity and Human Health – A State of Knowledge Review),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rezoliucijos, pateiktą JT Generalinės Asamblėjos 69-ajai sesijai, siekiant patvirtinti vystymosi darbotvarkę po 2015 m. „Keičiame savo pasaulį. 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė“ (angl. Transforming our world: the 2030 Agenda for Sustainable Development),

–  atsižvelgdamas į ataskaitas dėl ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos (TEEB) – tai pasaulinė iniciatyva, kuria siekiama viešinti gamtos vertybes,

–  atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) ir Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją (CMS),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) nykstančių gyvūnų rūšių raudonąjį sąrašą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo(2),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės jūrų organizacijos tarptautinę konvenciją dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų tvarkymo ir kontrolės,

–  atsižvelgdamas į bendrą žemės ūkio politiką po 2013 m., ypač į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės(3), ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „Biologinės įvairovės saugojimas: ES politika ir tarptautiniai susitarimai“ (angl. Safeguarding biological diversity - EU policy and international agreements),

–  atsižvelgdamas į Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos (FOREST EUROPE) ataskaitą dėl 2015 m. Europos miškų būklės(9),

–  atsižvelgdamas į savo teminio skyriaus „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“ 2009 m. atliktą tyrimą „Nacionaliniai teisės aktai ir praktika, susiję su 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, ypač jos 6 straipsnio įgyvendinimu“,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto rekomendaciją „Indėlis į ES Paukščių ir Buveinių direktyvų tinkamumo patikrą“, priimtą per 2015 m. gruodžio 3–4 d. vykusį 115-ąjį plenarinį posėdį,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą bei Vystymosi komiteto rekomendaciją (A8-0003/2016),

A.  primindamas, kad biologinė įvairovė – tai unikali daugybė skirtingų žemės ekosistemų, buveinių, rūšių ir šeimų, nuo kurių žmonės yra itin priklausomi;

B.  kadangi biologinė įvairovė turi nepaprastai didelę grynąją vertę, kurią reikia išsaugoti mūsų būsimosioms kartoms; kadangi biologinė įvairovė taip pat naudinga žmonių sveikatai ir suteikia milžinišką visuomeninę ir ekonominę vertę, o apytikrės socialinės ir ekonominės sąnaudos tuo atveju, jei nebūtų pasiektas pagrindinis biologinės įvairovės tikslas, siektų 50 mlrd. EUR per metus;

C.  kadangi žemės ūkis atlieka didelį vaidmenį siekiant biologinės įvairovės tikslų; kadangi dėl būtinybės veiksmingai gaminti maisto produktus siekiant pamaitinti pasaulio gyventojus, kurių vis daugėja, taip pat dėl energetikos politikos tikslų vis labiau naudoti biomasę kaip energijos išteklių keliami dideli reikalavimai žemės ūkiui;

D.  kadangi žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo taikant esamus teisės aktus;

E.  kadangi augalų, kurie auginami mažuose ir vidutiniuose ūkiuose ir šeimos ūkiuose, rūšių ir veislių įvairovė yra nepaprastai svarbi siekiant tiek patenkinti įvairius kaimo bendruomenių poreikius ir naudojimo reikmes, tiek sumažinti augalų pažeidžiamumą dėl nepalankių klimato sąlygų, kenksmingųjų organizmų ir ligų;

F.  kadangi tvariu ir atsakingu žemės dirbimu ir gyvulininkyste iš esmės prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo;

G.  kadangi viso pasaulio biologinei įvairovei daromas didelis spaudimas, dėl kurio atsiranda negrįžtamų pokyčių, pražūtingų gamtai, visuomenei ir ekonomikai;

H.  kadangi 11-asis Aičio tikslas yra apsaugoti mažiausiai 17 proc. sausumos ir vidaus vandenų ploto taikant saugomų teritorijų valdymo sistemas; kadangi Europos ekoregionų, kurių 17 proc. ploto sudaro saugomos teritorijos, skaičius labai sumažėja, jei neįtraukiamos teritorijos, kurios turi tik tinklo „Natura 2000“ saugomų teritorijų statusą;

I.  kadangi ekosistemų atkūrimas gali daryti teigiamą poveikį ir klimato kaitos švelninimui, ir prisitaikymui prie jos;

J.  kadangi mažiausiai 8 ES piliečiai iš 10 biologinės įvairovės nykimo padarinius laiko rimtais, o viešoje konsultacijoje dėl gamtos direktyvų tinkamumo patikros dalyvavo 552 470 piliečių; šioje konsultacijoje dalyvavimas buvo didžiausias iš visų Komisijos konsultacijų; kadangi iš „Eurobarometro“ apklausos rezultatų taip pat matyti, kad piliečiai norėtų gauti daugiau informacijos apie biologinės įvairovės nykimą, be to, dauguma piliečių nieko nežino apie tinklą „Natura 2000“;

K.  kadangi daug aktyvių piliečių, savo iniciatyva arba atstovaudami vietos ar regioninėms veiklos grupėms, imasi įgyvendinti vietos ir regionines priemones, kuriomis skatinama biologinė įvairovė, ir taip per gana trumpą laikotarpį pasiekia teigiamų rezultatų;

L.  kadangi 65 proc. ES piliečių gyvena ne toliau kaip 5 km atstumu nuo „Natura 2000“ priklausančios teritorijos, o 98 proc. – ne toliau kaip 20 km atstumu, o tai reiškia, kad šios teritorijos teikia galimybių padėti didinti informuotumą apie biologinę įvairovę ir teikti ekosistemos paslaugas, kuriomis prisidedama prie didelės dalies ES gyventojų gerovės;

M.  kadangi biologinės įvairovės politika turi visiškai derėti su subsidiarumo principu, kad būtų visapusiškai paisoma regioninių kraštovaizdžių ir buveinių skirtumų;

N.  kadangi biologinė įvairovė yra svarbi atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse ir teritorijose, kuriuose yra unikaliai daug endeminių augalų ir gyvūnų rūšių; tačiau kadangi kai kuriuose iš šių regionų Paukščių ir Buveinių direktyvos netaikomos;

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina ataskaitas dėl biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros, dėl gamtos padėties ir ataskaitą „SOER 2015“; pabrėžia šių ataskaitų strateginę svarbą norint pasiekti ES biologinės įvairovės tikslus;

2.  reiškia rimtą susirūpinimą dėl nuolat nykstančios biologinės įvairovės; pažymi, kad 2020 m. tikslų nebus pasiekta nededant papildomų didelių ir nuolatinių pastangų; tuo pačiu pažymi, kad moksliniais įrodymais parodyta, jog Europos gamta būtų gerokai blogesnėje padėtyje, jei nebūtų teigiamo ES paukščių ir buveinių direktyvų poveikio, ir kad tikslingos ir atitinkamai finansuojamos pastangos tikrai duoda teigiamų rezultatų; vis dėlto pabrėžia, kad vis dar esama didelio tobulinimo potencialo;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad buveinių naikinimas yra svarbiausias biologinės įvairovės nykimo veiksnys, todėl siekiui kovoti su jų nykimu skiriamas ypatingas prioritetas, šiuo tikslu mažinant buveinių būklės blogėjimą ir jų suskaidymą;

4.  pabrėžia, kad biologinės įvairovės nykimas susijęs ne tik su rūšių ir buveinių, bet ir genetinės įvairovės nykimu; ragina Komisiją parengti genetinės įvairovės išsaugojimo strategiją;

5.  pabrėžia, kad labai svarbus biologinės įvairovės vaidmuo, siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT), ypač 14 tikslo (išsaugoti ir tvariai naudoti vandenynų, jūrų ir jūrų išteklius) ir 15 tikslo (išsaugoti, atkurti ir skatinti tvariai naudoti sausumos ekosistemas, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, nutraukti ir sustabdyti žemės blogėjimą bei sustabdyti biologinės įvairovės nykimą; primena, kad ES turi neįtikėtinai didelę biologinę įvairovę, visų pirma dėl jos atokiausių regionų, taip pat užjūrio šalių ir teritorijų, kurios yra susiję su Sąjunga; todėl ragina ES ir toliau tvirtai remti Biologinės įvairovės konvenciją ir užtikrinti, kad ji būtų veiksmingai įgyvendinama;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad buveinių fragmentacija, blogėjimas ir naikinimas, vykstantys dėl pakitusio žemės naudojimo, klimato kaitos, netausaus vartojimo įpročių ir jūrų naudojimo, yra keletas iš pagrindinių priežasčių ir veiksnių, nulemiančių biologinės įvairovės mažėjimą Europos Sąjungoje ir už jos ribų; todėl pabrėžia, kad reikia apibrėžti ir nustatyti rodiklius, kuriais būtų aiškiai ir moksliškai įvertinama biologinės įvairovės būklė tam tikroje vietovėje ar regione, ir skatinti racionalų ir tausų išteklių naudojimą tiek ES, tiek pasauliniu lygiu, be kita ko, ir besivystančiose šalyse, ir, visų pirma, primygtinai ragina ES geriau įtvirtinti savo tarptautinius biologinės įvairovės įsipareigojimus savo klimato kaitos strategijoje ir strategijoje „Europa 2020“ ; pabrėžia, kad efektyvesnio išteklių naudojimo ekonomika ir vartojimo sumažinimas galėtų padėti ES sumažinti priklausomybę nuo gamtos išteklių, visų pirma iš ne Europos šalių; taip pat primena, kad ekosistemomis grindžiami metodai, kuriais siekiama klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, galėtų suteikti ekonomiškai efektyvių alternatyvų technologiniams sprendimams, o daugelio taikomųjų mokslų pažanga priklauso nuo ilgalaikio gamtos turtų prieinamumo ir įvairovės;

7.  pabrėžia, kad siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir sustabdyti jos nykimą nepaprastai svarbi politinė valia aukščiausiuoju lygiu; mano, kad nepaprastai svarbu esamų teisės aktų įgyvendinimas, jų vykdymo užtikrinimas ir tolesnė biologinės įvairovės apsaugos klausimo integracija į kitas politikos sritis; ypač ragina valstybių narių regionines ir vietos valdžios institucijas teikti informaciją apie biologinę įvairovę ir didinti informuotumą apie ją;

8.  apgailestauja, kad Europoje beveik ketvirtadalis laukinių rūšių yra nykstančios ir daugelio ekosistemų būklė yra bloga, o tai daro didžiulę socialinę ir ekonominę žalą Europos Sąjungai;

9.  pabrėžia, kad gamta ir ekonominė plėtra nėra nesuderinamos tarpusavyje; yra įsitikinęs, kad būtina labiau susieti gamtą ir visuomenę, įskaitant ekonomiką ir privačias įmones, siekiant paskatinti tvarų ekonomikos augimą ir imtis aktyvių aplinkos apsaugos, atkūrimo ir geresnio valdymo priemonių; mano, kad ypač įsipareigojimas mažinti išteklių eksploatavimą turi tapti svarbiausiu įsipareigojimu siekiant sujungti aplinkosaugos ir ekonomikos tikslus;

10.  pabrėžia, kad biologinės įvairovės nykimas lemia itin dideles ekonomines visuomenės išlaidas, kurios iki šiol nepakankamai įtrauktos į ekonomikos ir kitų sričių politiką; mano, kad labai svarbu pripažinti, jog investicijos į biologinę įvairovę yra itin svarbios socialiniu ir ekonominiu požiūriu; pažymi, kad viena iš šešių darbo vietų ES tam tikru mastu priklauso nuo gamtos ir biologinės įvairovės; pabrėžia, kad biologinė įvairovė suteikia nemažai galimybių kurti naujus įgūdžius, darbo vietas ir verslą; palankiai vertina biologinės įvairovės ekonominės vertės matavimo metodus; mano, kad šios priemonės gali didinti informuotumą, pagerinti turimų išteklių naudojimą ir nulemti geresnį sprendimų priėmimą;

11.  ragina Komisiją išplėtoti biologinės įvairovės ir ekosistemų vaidmenį ekonomikoje; siekiant pereiti prie žaliosios ekonomikos primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, susijusių su priemonėmis, kurių imamasi siekiant paremti Europos semestro žalinimą; pabrėžia, kad biologinė įvairovė priklauso bendros socialinės atsakomybės sričiai, kuri negali būti paremta vien tik viešosiomis išlaidomis;

12.  laikosi nuomonės, kad ekonominė biologinės įvairovės vertė turėtų būti atspindima rodikliuose, kuriais remiamasi priimant sprendimus (nepaverčiant biologinės įvairovės preke) ir kurie apimtų daugiau nei BVP; yra įsitikinęs, kad tai bus naudinga siekiant DVT; atsižvelgdamas į tai, ragina, kaip DVT stebėjimo dalį, sistemingai įtraukti biologinės įvairovės vertes į į nacionalines apskaitos sistemas;

13.  pabrėžia, kad ES ir valstybės narės nepasiekė Biologinės įvairovės strategijos 2010 m. tikslų; kadangi nepadaryta pažangos siekiant 2020 m. biologinės įvairovės tikslų, ragina Komisiją kas dvejus metus Tarybos ir Komisijos rengiamose ataskaitose dėl esamos padėties pateikti priežastis, dėl kurių tikslų nepasiekiama, ir strategiją, pagal kurią būtų užtikrinimas jų įgyvendinimas ateityje;

Biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūra

Pagrindinis tikslas

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai suteikti didesnį prioritetą tam, kad būtų pasiekti 2020 m. tikslai; ragina taikyti daugiašalį suinteresuotųjų subjektų požiūrį ir pabrėžia esminį nacionalinių, regioninių ir vietos subjektų vaidmenį ir visapusiško jų dalyvavimo sprendžiant šiuos klausimus svarbą; pabrėžia, kad labai svarbus didesnis visuomenės informuotumas ir supratimas apie biologinės įvairovės apsaugą, taip pat parama jai; mano, kad gera informavimo politika ir ankstyvas visų atitinkamų subjektų, įskaitant socialinius ir ekonominius subjektus, įtraukimas, yra esminis dalykas siekiant šių tikslų;

15.  ragina ES visame pasaulyje mažinti savo daromą poveikį biologinei įvairovei, vadovaujantis politikos suderinamumo vystymosi labui principu, ir pasiekti, kad jis neviršytų ekosistemų ekologinių ribų darant pažangą, susijusią su Biologinės įvairovės pagrindinių tikslų siekimu ir laikantis biologinės įvairovės apsaugos įsipareigojimų; taip pat ragina ES remti besivystančių šalių pastangas išsaugoti biologinę įvairovę ir ją tausiai naudoti;

1 tikslas

16.  apgailestauja dėl lėtos valstybių narių pažangos įgyvendinant ES aplinkosaugos teisės aktus; pabrėžia, kad reikia daugiau informacijos apie įgyvendinimo padėtį valstybėse narėse;

17.  pabrėžia, kad visapusiškas gamtos direktyvų įgyvendinimas, jų vykdymo užtikrinimas ir finansavimas yra būtinos sąlygos siekiant užtikrinti visos strategijos sėkmę ir pasiekti jos pagrindinį tikslą; atsižvelgdamas į tai, kad laiko turima nedaug, ragina visas atitinkamas šalis dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų pasiekti šie tikslai ir užtikrinta plataus masto parama;

18.  ragina ES lyderius įsiklausyti į pusės milijono piliečių raginimą išsaugoti mūsų tvirtus gamtos apsaugos teisės aktus ir geriau juos įgyvendinti;

19.  ragina Komisiją tobulinti gaires, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas visiškai įgyvendinti direktyvas ir užtikrinti jų vykdymą, atsižvelgiant į dabartinę teismų praktiką; ragina Komisiją teikti didesnį prioritetą dialogui su valstybėmis narėmis ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius ir ekonominius subjektus, kad būtų skatinama keistis geriausia patirtimi;

20.  pripažįsta, kad vienas pagrindinių gamtos direktyvų privalumų yra tai, kokiu mastu jos padeda užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoje ES, kadangi jomis nustatomi pagrindiniai aplinkos apsaugos standartai, kurių turi laikytis visos valstybės narės, kaip numatyta pagal bendrojoje rinkoje taikomus bendrų standartų reikalavimus ir tarpusavio pripažinimo principą;

21.  pažymi, kad 2012 m. valdymo planai buvo parengti tik 58 proc. tinklo „Natura 2000“ teritorijų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad skiriasi įgyvendinimo lygis; primygtinai ragina valstybes nares baigti nustatyti tinklo „Natura 2000“ sausumos ir jūrų teritorijas ir, konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais, parengti valdymo planus;

22.  pabrėžia, kad visoje ES tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymui reikia ne mažiau kaip 5,8 mlrd. EUR, tačiau šios teritorijos kasmet teikia naudą aplinkos ir socialiniais bei ekonominiais aspektais, kurios vertė siekia 200–300 mlrd. EUR; ragina valstybes nares užtikrinti, kad „Natura 2000“ teritorijos būtų valdomos skaidriai;

23.  pripažįsta, kad pagal tinklą „Natura 2000“ nustatyti saugomi jūrų rajonai iš esmės prisidės siekiant geros aplinkos būklės pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir pasaulinio tikslo, kad 2020 m. būtų saugoma 10 proc. pakrančių ir jūrų teritorijų, kaip nustatyta pagal Aičio biologinės įvairovės 11-ąjį tikslą; apgailestauja, kad šis tikslas bus pasiektas dar negreitai;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti daugiau duomenų apie buveines ir rūšis ir juos stebėti, visų pirma tais atvejais, kai šios informacijos itin trūksta, kad būtų įvertinama pažanga, daroma siekiant šių tikslų;

25.  reiškia susirūpinimą, kad vis dar nesama išsamios apžvalgos, kiek lėšų iš tikrųjų skiriama gamtos apsaugai ir kaip ji finansuojama kiekvienoje valstybėje narėje; mano, kad tai didelė žinių spraga; ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant nustatyti atitinkamas nacionalinių biudžetų eilutes ir parengti jų sąrašą;

26.  pakartoja savo ankstesnius raginimus tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymui skirti ES bendrą finansavimą, kuris turėtų papildyti kaimo plėtros, struktūrinių ir žuvininkystės fondų lėšas, taip pat lėšas, kurias skiria valstybės narės;

27.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares ir sąžiningai vykdyti gamtos direktyvas; pabrėžia, kad ES teisės aktų laikymasis ir vykdymo užtikrinimas turi būti pagerintas, pvz., taikant proporcingas, veiksmingas ir atgrasomas sankcijas;

28.  atsižvelgdamas į tai, ragina dėti papildomas pastangas, kad būtų sustabdytas bet koks neteisėtas paukščių žudymas, gaudymas ir prekyba jais ir būtų išspręsti dėl to kylantys vietos konfliktai; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti naujas neteisėtos veiklos „Natura 2000“ teritorijose aptikimo priemones;

2 tikslas

29.  ragina Komisiją pateikti konkretų pasiūlymą dėl transeuropinio žaliosios infrastruktūros tinklo (TEN-G) sukūrimo iki 2017 m.; ragina kartu su valstybėmis narėmis kurti strategiją dėl tikslinėms rūšims skirtų Europos laukinių gyvūnų takų;

30.  ragina ekosistemų atkūrimo prioritetų nustatymo sistemų dar nesukūrusias ir neįgyvendinusias valstybes nares nedelsiant tai padaryti;

31.  ragina valstybes nares suteikti prioritetą tikslui iki 2020 m. atkurti 15 proc. pažeistų ekosistemų ir šiuo tikslu naudoti turimus DFP asignavimus; ragina Komisiją pasiūlyti gaires dėl tokių asignavimų naudojimo pažeistų ekosistemų atkūrimui ir biologinės įvairovės apsaugai apskritai;

32.  atkreipia dėmesį į didelę žemės ūkio ir miškų tvarkymo svarbą siekiant šio tikslo ir būtinybę rasti žemės ūkiui ir miškų tvarkymui tinkamus sprendimus;

33.  pripažįsta, kad oro tarša daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemų paslaugoms, o kaip spaudimo, daromo gamtinėms ekosistemos ir rūšių įvairovei, rodiklis naudojama kritinė maistinio azoto ir rūgštingumo apkrova;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į biologinę įvairovę, kad būtų remiamas įmonių gebėjimas diegti inovacijas, visų pirma ekologijos srityje;

3 tikslas

35.  pažymi, kad gamtos apsaugos klausimo įtraukimas į kitas politikos sritis išlieka nepaprastai svarbus, ir pabrėžia esminį žemės ūkio ir miškininkystės vaidmenį šiame kontekste;

36.  pabrėžia, kad biologinės įvairovės išsaugojimas yra labai svarbus maisto ir pašarų gamybai, taigi ūkininkai yra teisėtai juo suinteresuoti; atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus daugiašalis suinteresuotųjų subjektų požiūris, pagal kurį taip pat aktyviai įtraukiami ir skatinami ūkininkai ir miškininkai siekiant bendrai spręsti šiuos uždavinius;

37.  primena, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) jau turi biologinės įvairovės atkūrimo, išsaugojimo ir didinimo priemonių, tokių kaip ekologiniu požiūriu svarbios vietovės (angl. EFA); pažymi, kad su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusių ekosistemų, įskaitant „Natura 2000“ teritorijų ekosistemas, atkūrimas, išsaugojimas ir gerinimas yra pabrėžtas kaip vienas iš šešių kaimo plėtros ES prioritetų;

38.  apgailestaudamas pažymi, kad žemės ūkio srityje biologinės įvairovės būklės pagerėjimo dar nebuvo galima pamatuoti, tačiau pripažįsta, kad dar per anksti vertinti tikrą reformuotos BŽŪP veiksmingumą; palankiai vertina Komisijos planus įvertinti pažangą, daromą įgyvendinant BŽŪP, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti, vertinti ir, jei reikia, tobulinti žalinimo priemonių (įskaitant valstybių narių lankstumo vertinimą) ir atitinkamų kaimo plėtros priemonių, susijusių BŽŪP, veiksmingumą; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į savo išvadas dėl BŽŪP laikotarpio vidurio peržiūros;

39.  ragina valstybes nares geriau taikyti esamas BŽŪP ir sanglaudos politikos priemones, kad ūkininkams ir miškininkams būtų padėta pasiekti biologinės įvairovės tikslų; mano, kad reikia skatinti tvariai naudoti augalų genetinius išteklius ir tradicines žemės ūkio augalų rūšis ir taikyti žemės ūkiui ir miškininkystei tinkamus sprendimus;

40.  pabrėžia, kad ekologiniu požiūriu svarbios vietovės iš principo turėtų būti vietovės, kuriose saugomi ir skatinami žemės ūkio ekologiniai procesai, pvz., apdulkinimas ir dirvožemio išsaugojimas; prašo Komisiją paskelbti duomenis apie tai, kiek valstybių narių leido naudoti pesticidus ir trąšas tose ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013;

41.  ragina Komisiją siekiant skaidrumo viešai paskelbti visus pagrindimus, kuriuos pateikia valstybės narės dėl savo žalinimo priemonių pasirinkimo;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad BŽŪP finansiniai ištekliai nebebūtų skiriami aplinkai kenksmingai veiklai subsidijuoti ir būtų nukreipiami tvaraus žemės ūkio praktikos ir susijusios biologinės įvairovės išsaugojimui finansuoti;

43.  pabrėžia, kad norint užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą reikia saugoti besivystančių šalių žemės ūkio biologinę įvairovę; taigi ragina Komisiją investuoti į žemės ūkio ekologiją besivystančiose šalyse, laikantis JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijų;

44.  ragina Komisiją skatinti tvarų pasaulio miškų valdymą užtikrinant ekologinius procesus, miško biologinę įvairovę ir produktyvumą ir paisant čiabuvių teisių išsaugoti miško išteklius; taip pat ragina Komisiją uždrausti naikinti natūralius miškus, apsaugoti nykstančias rūšis, uždrausti toksiškus pesticidus ir genetiškai modifikuotų medžių sodinimą;

45.  ragina Komisiją savo strategijoje dėl biologinės įvairovės labiau atsižvelgti į atogrąžų miškus, turint mintyje ekosistemų, buveinių ir pažeidžiamų rūšių, kurioms kyla itin didelė išnykimo grėsmė, koncentraciją juose, jų itin svarbų vaidmenį aplinkos pusiausvyrai ir klimatui, taip pat jų socialines ir kultūrines funkcijas čiabuviams;

46.  ragina valstybes nares sukurti ir įgyvendinti miško valdymo planus, siekiant pagerinti miško buveinių ir rūšių išsaugojimo būklę ir pagerinti galimybes gauti informaciją; prašo Komisijos nustatyti informacijos apie miško biologinę įvairovę rinkimo kriterijus ir standartus, kad būtų užtikrinamas nuoseklumas ir palyginamumas;

47.  atkreipia dėmesį į galimą pavojų biologinei įvairovei dėl biokuro paklausos didėjimo, taip pat su jo gamyba susijusio vis didesnio spaudimo besivystančioms šalims, dėl kurio keičiamos ir alinamos buveinės ir ekosistemos, pvz., šlapynės ir miškai;

48.  ragina, kad socialinio ir aplinkos tvarumo kriterijai, taikomi biomasės gamybai, sudarytų vientisą sistemos, nustatytos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, dalį; mano, kad būtina parengti tvarumo standartus visiems sektoriams, kuriuose gali būti naudojama biomasė, taip pat tvaraus miškų tvarkymo kriterijus, siekiant užtikrinti, kad bioenergija neprisidėtų prie klimato kaitos arba netaptų papildomu veiksniu, skatinančiu žemės grobimą ir maisto stygių;

49.  su susirūpinimu pažymi, kad 90 proc. pasaulyje suvartojamo alyvpalmių aliejaus yra pagaminama Indonezijoje ir Malaizijoje ir tai vyksta durpių, kurios yra deginamos siekiant atlaisvinti plotus didelėms akacijų ir alyvpalmių plantacijoms, miškų sąskaita; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Pasaulio banko atliktu tyrimu, Indonezija užima trečią vietą tarp daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių šalių būtent dėl miškų gaisrų;

4 tikslas

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikant ekosistemomis paremtą žuvininkystės valdymą tinkamai ir laiku įgyvendinti reformuotą bendrą žuvininkystės politiką, kad būtų pasiektas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslas skatinant, be kita ko, tvarius ir novatoriškus žvejybos būdus; pabrėžia taršos mažinimo svarbą siekiant apsaugoti, be kita ko, jūrų biologinę įvairovę ir išteklius ir remti ekonomikos augimą pasitelkiant mėlynąją ekonomiką;

51.  pabrėžia, kad jūrų ekosistemos ir ištekliai yra labai svarbūs kaip darnaus pakrančių šalių vystymosi pagrindas; ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti ankstesnius įsipareigojimus ir dirbti su vyriausybėmis pasaulio, regionų ir nacionaliniais lygmenimis, kad būtų labai padidinti užmojai ir veikla siekiant užtikrinti sąžiningą, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu tausią žuvininkystę;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES vaidintų vadovaujamąjį vaidmenį siekiant, kad pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) būtų priimtas susitarimas dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo šalių jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose;

53.  ragina Komisiją dirbti su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, kad būtų geriau įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti ES jūrų aplinkos kokybę vykdant projektus, kuriais siekiama sumažinti cheminę, fizinę ir mikrobiologinę taršą optimizuojant jūrų laivybos darnumą ir apsaugant biologinę įvairovę, kuriai neišvengiamai kyla pavojus; todėl primena, kad kasmet per nuotekas, vandenų kelius ir sąvartynus, esančius pakrantėse, į vandenynus patenka 12,7 mln. tonų plastiko (5 proc. visos produkcijos), o tai naikina visos planetos aplinką ir biologinę įvairovę;

5 tikslas

55.  primygtinai ragina Komisiją nedelsiant ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 4 straipsnio sudaryti tikslų ir išsamų Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą turint mintyje, kad šis sąrašas neturėtų apsiriboti nekintamu rūšių skaičiumi ir turėtų apimti visus ir nuoseklius įgyvendinimo veiksmus (paremtus atitinkamais ištekliais), skirtus siekti šių tikslų; pabrėžia reguliaraus tokio sąrašo atnaujinimo ir papildomo rūšių keliamo pavojaus vertinimo svarbą, kad invazines svetimas rūšis reglamentuojantys teisės aktai taptų galingu svertu;

56.  ragina visas valstybes nares ratifikuoti Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją dėl balastinių vandenų tvarkymo, kad būtų užkertamas kelias invazinių svetimų rūšių plitimui per jūrų ir vidaus transportą ir būtų prisidedama prie to, kad šis tikslas būtų įgyvendintas ir pasiektas;

57.  ragina valstybes nares stebėti ir reguliariai pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie svetimų rūšių importą į jų teritoriją; ragina nustatyti griežtesnius nykstančių rūšių, įskaitant primatus, roplius ir varliagyvius, importo ir privataus laikymo apribojimus;

6 tikslas

58.  ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2020 m. palaipsniui panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas užtikrinant, kad tokių subsidijų vertinimas būtų užbaigtas iki 2016 m. ir reikalavimai dėl ataskaitų teikimo būtų įtraukti į atitinkamų sričių ES sektorių politiką; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pritarti perėjimui prie žiedinės ekonomikos ir jį palengvinti;

59.  primygtinai ragina likusias valstybes nares prieš 2016 m. gruodį įvyksiančią 2-ąją šalių konferenciją, kuri yra šalių susitikimas, (COP-MOP) ratifikuoti Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo;

60.  primena, kad pasauliniu mastu ES daug prisideda prie kovos su biologinės įvairovės nykimu ir kartu su savo valstybėmis narėmis yra pagrindinė finansinės paramos biologinės įvairovės išsaugojimui teikėja bei labiausiai prisideda prie oficialios paramos vystymuisi biologinės įvairovės srityje;

61.  palankiai vertina Komisijos 2014–2020 m. programos LIFE pavyzdinį projektą B4, tačiau mano, kad ES turi padidinti savo indėlį į pasaulinės biologinės įvairovės nykimo tendencijos keitimą, ir ragina ES ir valstybes nares vykdyti Haiderabado įsipareigojimus iki 2015 m. du kartus padidinti su biologine įvairove susijusius finansinių išteklių srautus į besivystančias šalis ir išlaikyti šį lygį bent iki 2020 m.;

62.  pabrėžia, kad su laukiniais gyvūnais susiję nusikaltimai kelią tiesioginį ir nuolatinį pavojų pasaulio biologinei įvairovei; pripažįsta, jog tai, kad į CITES neįtraukta neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir veiksmų, susijusių su ES dalyvavimu CITES, nebuvimas yra rimtas ES biologinės įvairovės strategijos trūkumas; pabrėžia, kad reikia imtis skubių koordinuojamų kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais veiksmų; prašo Komisiją pateikti plataus užmojo kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais ir iš jų gautais produktais veiksmų planą ir ragina imtis panašių priemonių siekiant išspręsti miškų naikinimo ir miškų alinimo problemas;

Gamtos direktyvų tinkamumo patikra

63.  pabrėžia, kad gamtos direktyvos yra ne tik ES, bet ir tarptautinės gamtos politikos kertinis akmuo; mano, jog dėl šių gamtos direktyvų glaustumo, darnumo ir nuoseklumo galima laikyti, kad jos yra pirmieji pažangaus reglamentavimo ženklai;

64.  pabrėžia, kad tinklas „Natura 2000“ yra vis dar palyginti jaunas tinklas, kurio potencialas dar toli gražu neišnaudotas; mano, kad gamtos direktyvos vis dar aktualios, o iš geriausios įgyvendinimo patirties matyti jų veiksmingumas; pabrėžia, kad gamtos direktyvose yra pakankamai lankstumo, įskaitant galimybę pritaikyti jas atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą; pažymi, kad pažangus įgyvendinimas ir tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbūs siekiant biologinės įvairovės tikslų;

65.  nepritaria galimai gamtos direktyvų peržiūrai, nes tai pakenktų Biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimui, prasidėtų ilgas teisinio neapibrėžtumo laikotarpis ir kiltų pavojus, kad dėl to susilpnės teisinė apsauga ir sumažės finansavimas, ir tai būtų blogai gamtai, žmonėms ir verslui; todėl pabrėžia, kad per šiuo metu vykdomą gamtos direktyvų REFIT patikrinimą didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas įgyvendinimo gerinimui;

66.  yra įsitikinęs, kad sunkumai, trukdantys pasiekti gamtos direktyvų ir ES biologinės įvairovės strategijos apskritai tikslus, yra susiję ne su pačiais teisės aktais, bet pirmiausia su nevisišku, skirtingu ir nepakankamu įgyvendinimu, vykdymo užtikrinimu ir integracija į kitų sričių politiką;

67.  pabrėžia, kad gamtos direktyvose esama daug lankstumo, kad būtų palengvintas jų įgyvendinimas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus, kaip įtvirtinta Buveinių direktyvoje; vis dėlto primygtinai ragina Komisiją išaiškinti savo interpretavimą ir įgyvendinimo gaires siekiant išvengti neaiškumų ir juos pašalinti;

68.  ragina atidžiai ištirti didelių plėšrūnų vaidmenį ir galbūt nustatyti prisitaikymo priemones, kad būtų išlaikyta biologinė įvairovė, kultūrinis kraštovaizdis ir šimtmečiais praktikuotas gyvulių ganymas kalnuotose vietovėse;

69.  pripažįsta Sąjungos gamtos teisės aktų teikiamą naudą saugomų teritorijų ekosistemų, buveinių ir rūšių išsaugojimui; tačiau apgailestauja, kad Prancūzijos atokiausiems regionams, kuriuose yra unikaliai daug rūšių ir ekosistemų ir kurie sudaro didelę dalį pasaulio ir Europos biologinės įvairovės, ši teisės sistema ir bet kokia kita teisės sistema, pritaikyta jų ypatumams, netaikoma; tačiau pabrėžia visų pagal priemonę LIFE+ šiuose regionuose finansuojamų projektų ir Europos iniciatyvos BEST sėkmę stiprinant biologinės įvairovės išsaugojimą ir prisitaikymą prie klimato pokyčių atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose;

70.  ragina Komisiją po parengiamųjų BEST veiksmų pradėti taikyti tvarų biologinės įvairovės apsaugos finansavimo atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose mechanizmą;

Tolesnė veikla: papildomos priemonės

71.  biologinės įvairovės nykimą už saugomų gamtos zonų ribų laiko strategijos spraga; ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti informaciją apie šias buveines ir rūšis ir kurti atitinkamas sistemas siekiant užkirsti kelią buveinių suskaidymui ir bendriesiems biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų nuostoliams bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijoms ir pilietine visuomene;

72.  mano, kad tokia sistema turi apimti keletą papildomų priemonių, kuriomis būtų šalinamos pagrindinės biologinės įvairovės nykimo priežastys ir gerinamas biologinės įvairovės integravimas į įvairių sektorių, įskaitant žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę, energetiką ir transportą, politiką;

73.  ragina valstybes nares pasitelkiant teritorinio planavimo iniciatyvas, atidžiai apsvarstytą erdvės naudojimą ir tinkamą tinklo „Natura 2000“ apsaugą išsaugoti atviras erdves, visų pirma pirmenybę teikiant ganyklinei gyvulininkystei, o ne žemės apleidimui, dėl kurio didėja gamtinių pavojų (lavinų, purvo nuošliaužų, grunto nestabilumo) rizika, ir sukurti vientisą mėlynosios ir žaliosios infrastruktūros kaimo ir miesto vietovėse tinklą, tuo pat metu užtikrinant ekonominei veiklai reikalingą teisinį tikrumą; ragina Komisiją parengti geriausios patirties šioje srityje apžvalgą;

74.  mano, kad, siekiant veiksmingiau ir tikslingiau panaudoti turimus išteklius, labai svarbu, kad Komisija parengtų specialius kriterijus, taikomus gamtinio kapitalo finansavimo priemonėms, kuriais turi būti užtikrinama, kad projektų rezultatai biologinės įvairovės požiūriu būtų tinkami, teigiami ir moksliškai apčiuopiami; mano, kad programos LIFE projektai turėtų būti siejami su finansavimu iš kitų programų srautų, pavyzdžiui, struktūrinių fondų, kad būtų galima didinti ir pakartoti sėkmingus projektus visoje ES ir sukurti stipresnį didinamąjį poveikį;

75.  ragina Komisiją dažniau taikyti biologinės įvairovės finansavimo iš kelių fondų požiūrį ir ragina geriau susieti įvairias finansines priemones;

76.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti atitinkamų sektorių politikos darną siekiant įtraukti biologinės įvairovės tikslus, tuo pat metu užtikrinant, jog kitoje DFP būtų garantuojama, kad nebūtų bendrųjų biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų nuostolių;

77.  ragina Komisiją siekiant šių tikslų sukurti aukšto lygio grupę gamtinio kapitalo klausimu ir užtikrinti, kad minėtiesiems tikslams būtų teikiama didesnė politinė svarba ir prioritetas;

78.  apgailestauja, kad neatliekami nuoseklūs ir veiksmingi ES aplinkos teisės aktų tikrinimai ir priežiūra siekiant nustatyti aplinkos teisės aktų pažeidimus įvairiuose sektoriuose, įskaitant saugomas gamtos teritorijas, ir užkirsti šiems pažeidimams kelią; palankiai vertina parengiamąjį darbą kuriant ES aplinkosauginių tikrinimų sistemą ir ragina Komisiją daugiau nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

79.  pabrėžia inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros svarbą norint pasiekti gamtos direktyvų tikslų ir ragina Komisiją ir valstybes nares visų pirma sutelkti dėmesį į biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudos žmonių sveikatai bei ekonominės gerovės sąsajas, taip pat koordinuoti duomenų rinkimo priemones; primena, kad vis dar esama didelių žinių apie jūrų ekosistemų ir žuvininkystės išteklių būklę spragų; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų renkami ir viešai prieinami duomenys apie žuvininkystės ir akvakultūros poveikį platesnei aplinkai;

80.  ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant pradėti Europos iniciatyvą apdulkintojų klausimu kreipiant ypatingą dėmesį į augalų atsparumą kenksmingiesiems organizmams, veikiantį bites ir kitus apdulkintojus, taip pat vadovaujantis valstybių narių jau vykdoma politika ir daugiau nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl dirvožemio pagrindų direktyvos, dėl direktyvos dėl teisės kreiptis į teismą ir dėl persvarstytos ES teisinės sistemos dėl aplinkosauginių patikrinimų;

81.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad daugėja mokslinių įrodymų, jog neonikotinoidiniai pesticidai gali daryti neigiamą poveikį esminėms funkcijoms, pvz., apdulkinimui ir natūraliai kenkėjų kontrolei; todėl ragina Europos Komisiją ir toliau drausti naudoti neonikotinoidus;

82.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai taikyti atsargumo principą suteikiant leidimus naudoti ir išleisti į aplinką gyvus modifikuotus organizmus, siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui biologinei įvairovei;

83.  primena, kokia svarbi aplinkai yra programa LIFE ir ypač paprogramė „Gamta ir biologinė įvairovė“ siekiant apsaugoti ir padidinti Europos biologinę įvairovę;

84.  tvirtai tiki, kad aplinka ir inovacijos papildo viena kitą, ir ypač atkreipia dėmesį į gamta pagrįstus sprendimus, kuriais siūlomos tiek ekonomiškai, tiek ekologiškai pažangios išeitys siekiant spręsti tokias problemas kaip klimato kaita, žaliavų trūkumas, tarša ir atsparumas antimikrobinėms medžiagoms; ragina atitinkamus suinteresuotuosius subjektus imtis šių iššūkių pagal programą „Horizontas 2020“; ragina valstybes nares būti veiksmingesnes paliekant daugiau reglamentavimo laisvės, kad būtų galima lengviau rasti pažangių sprendimų, duodančių teigiamų rezultatų biologinės įvairovės srityje;

85.  pabrėžia neatsiejamą klausimų apie biologinę įvairovę, klimato kaitą ir žaliavų trūkumą ryšį; primena, jog būtina, kad klimato kaita išliktų gerokai mažesnė nei 2 Celsijaus laipsniai, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, nes tai bus labai svarbu siekiant užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui; primena, kad daug ekosistemų sudaro apsaugines zonas nuo gamtinių pavojų, ir taip prisideda prie prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo strategijos;

86.  ragina Komisiją ir valstybes nares į tai atsižvelgti – užtikrinti, kad 2020 m. ES biologinės įvairovės strategija būtų visiškai integruota į ES poziciją diskusijose dėl naujo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, ypač atsižvelgiant į tai, kad, remiantis ES finansuojamu projektu ROBIN, biologinės įvairovės apsauga yra klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos dalis, ypač turint mintyje tai, kad atogrąžų miškai teikia 25 proc. viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialo;

87.  ragina Komisiją įtraukti į sudaromus tarptautinius susitarimus klausimus, susijusius su aplinka ir klimato kaita, ir atlikti aplinkos tyrimus, daugiausia dėmesio skiriant biologinės įvairovės apsaugos ir didinimo galimybėms; pabrėžia, kad svarbu sistemingai nustatyti ir vertinti galimą poveikį biologinei įvairovei; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su tyrimo „Neigiamo poveikio trečiųjų šalių biologinei įvairovei dėl tam tikrų prekių paklausos ES nustatymas ir švelninimas“ (angl. Identification and mitigation of the negative impacts of EU demand for certain commodities on biodiversity in third countries) išvadomis, pasiūlant galimus būdus, kaip padėti išvengti pasaulio biologinės įvairovės nykimo, nulemto tam tikrų gamybos ir vartojimo modelių, ES, arba jį sumažinti;

88.  remdamasis atsargumo principu ir principu, kad reikėtų imtis prevencinių veiksmų, atsižvelgdamas į hidraulinio ardymo riziką siekiant išgauti netradicinius angliavandenilius ir neigiamą jo poveikį klimatui, aplinkai ir biologinei įvairovei, taip pat į nustatytas ES skalūnų dujų gavybos reglamentavimo spragas, primygtinai ragina valstybes nares neišduoti leidimų jokioms naujoms hidraulinio ardymo operacijoms Europos Sąjungoje;

89.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendintas 2014 m. spalio mėn. priimtas Gvadelupos veiksmų planas, ir įgyvendinti reikiamas biologinės įvairovės apsaugos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose priemones;

90.  pabrėžia ES biologinės įvairovės pasaulinį vaidmenį; ragina Komisiją biologinės įvairovės nuostatas įtraukti į vykstančias prekybos derybas ir įtraukti biologinės įvairovės tikslus į ES prekybos politiką;

o
o   o

91.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) http://ec.europa.eu/environment/nature/legislation/fitness_check/docs/consultation/public%20consultation_FINAL.pdf
(2) OL L 317, 2014 11 4, p. 35.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 608.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 487.
(5) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.
(6) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 99.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0600.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0109.
(9) http://www.foresteurope.org/fullsoef2015

Teisinis pranešimas