Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2233(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0009/2016

Pateikti tekstai :

A8-0009/2016

Debatai :

PV 01/02/2016 - 10
CRE 01/02/2016 - 10

Balsavimas :

PV 03/02/2016 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0041

Priimti tekstai
PDF 416kWORD 176k
Trečiadienis, 2016 m. vasario 3 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos Parlamento rekomendacijos Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)
P8_TA(2016)0041A8-0009/2016

2016 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA) (2015/2233(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS)(1), kuris įsigaliojo 1995 m. sausio mėn. užbaigus PPO Urugvajaus derybų raundą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 21 d. ataskaitą, kurią parengė PPO Prekybos paslaugomis tarybos pirmininkas, ambasadorius Fernando de Mateo, ir pateikė Prekybos derybų komitetui per specialią sesiją, skirtą deryboms dėl prekybos paslaugomis(2),

–  atsižvelgdamas į „Tikrai gerų susitarimo dėl prekybos paslaugomis draugų“ (angl. Really Good Friends of Services, RGF) grupės pareiškimą, paskelbtą 2012 m. liepos 5 d.(3),

–  atsižvelgdamas į ES derybų nurodymus dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA), kuriuos Taryba patvirtino 2013 m. kovo 8 d. ir išslaptino bei viešai paskelbė 2015 m. kovo 10 d.(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl derybų dėl daugiašalio susitarimo dėl paslaugų pradžios(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. naujai Komisijai skirtas Pirmininko J.-C. Junckerio politines gaires „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 17 d. įmonės „Ecorys“ parengtą galutinę pradinio laikotarpio ataskaitą „Poveikio prekybos tvarumui vertinimas, atsižvelgiant į derybas dėl daugiašalio prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)“(6),

–  atsižvelgdamas į visus TISA šalių pateiktus derybų dokumentus, visų pirma į 2014 m. liepos 22 d. Komisijos išslaptintus ir viešai paskelbtus dokumentus, įskaitant pradinį ES pasiūlymą(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos narės C. Malmström 2015 m. vasario 5 d. pareiškimą dėl pacientų judumo pagal TISA(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 20 d. bendrą ES ir JAV pareiškimą dėl viešųjų paslaugų(9) derantis dėl TISA ir Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 39 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį dėl asmens duomenų apsaugos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 2 ir 3 straipsnius ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį, kuriais skatinama lyčių lygybė, kaip viena iš pagrindinių ES vertybių,

–  atsižvelgdamas į SESV 14 ir 106 straipsnius ir 26 protokolą dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų,

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) Pasaulio prekybos organizacijoje, įskaitant kultūrų įvairovę(10),

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 21 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 207 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į darnaus vystymosi principą, įtvirtintą Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA) vietos ir regionų matmens (CDR 2700/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Vystymosi, Ekonomikos ir pinigų politikos, Užimtumo ir socialinių reikalų, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, Transporto ir turizmo, Regioninės plėtros, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A8-0009/2016),

A.  kadangi TISA derybomis turėtų būti pasiektas ne švelnesnis vidaus reglamentavimas, o veiksmingas tarptautinis reglamentavimas;

B.  kadangi nors TISA, atsižvelgiant į jo dabartinį pavidalą ir esamus darybų narius, yra keliašalis susitarimas, juo turėtų būti siekiama, kad sudarytas susitarimas galiausiai pasiektų kritinę masę ir galėtų tapti pagal PPO sistemą sudarytu daugiašaliu susitarimu;

C.  kadangi bet kokiu prekybos susitarimu Europos vartotojams turi būti suteikiama daugiau teisių ir užtikrinamos mažesnės kainos, kuriama daugiau darbo vietų ir užtikrinama darbuotojų apauga; kadangi jais taip pat turi būti skatinamas darnus vystymasis, įmonių socialinė atsakomybė pasaulyje, o Europos įmonėms turi būti sudaromos vienodos veiklos sąlygos; kadangi prekybos politika turėtų prisidėti prie TDO deramo darbo darbotvarkės ir JT 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės ir būti su jomis visapusiškai suderinta;

D.  kadangi bet kokiu prekybos susitarimu mūsų įmonėms turi būti atveriamos užsienio rinkos, o ES piliečiams sukuriamas apsaugos tinklas; kadangi TISA turėtų būti padidintas užsienio rinkų prieinamumas, skatinama geriausia patirtis ir formuojama globalizacija, siekiant užtikrinti, kad tai atspindėtų ES vertybes, principus ir interesus ir padėtų ES įmonėms klestėti pasaulinės vertės grandinėse; kadangi vartotojų teisės ir socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai yra ne kliūtys prekybai, o nediskutuotinas Europos 2020 m. pažangaus, darnaus ir įtraukaus augimo strategijos pagrindas; kadangi ES prekybos politikoje reikia laikytis ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje; kadangi paslaugų teikimas ES yra grindžiamas universaliosios prieigos, kokybės, saugos, prieinamumo ir vienodo požiūrio taikymo principais, kuriuos visą laiką būtina užtikrinti visuose miestuose ir regionuose; kadangi ES turėtų skatinti lyčių lygybę tarptautiniu lygmeniu;

E.  kadangi, atsižvelgiant tiek į ekonomikos, tiek į tarptautinės prekybos globalizaciją, orientaciją į paslaugų teikimą ir skaitmeninimą, reikia imtis skubių politinių tarptautinių taisyklių stiprinimo veiksmų; kadangi ES labai suinteresuota pasaulinės prekybos taisyklių, kuriomis reglamentuojamos pasaulinės tiekimo grandinės, stiprinimu; kadangi daugiašalė prekybos sistema išlieka efektyviausia atviros ir sąžiningos prekybos pasaulyje siekimo sistema;

F.  kadangi TISA suteikia galimybę ES stiprinti savo, kaip didžiausios paslaugų eksportuotojos pasaulyje, poziciją (ES eksportuoja 25 proc. pasaulio paslaugų, o jos prekybos paslaugomis perteklius 2013 m. sudarė 170 mlrd. EUR); kadangi per pastarąjį dešimtmetį ES paslaugų eksporto vertė išaugo dvigubai ir 2014 m. sudarė 728 mlrd. EUR; kadangi paslaugų sektoriuje dirba beveik 70 proc. ES darbuotojų ir jis sudaro 40 proc. Europos eksportuojamų prekių vertės; kadangi 90 proc. naujų ES darbo vietų, kurios bus sukurtos 2013–2025 m., bus paskatintos paslaugų sektorių; kadangi šis susitarimas gali paskatinti darbo vietų kūrimą ES;

G.  kadangi prekyba paslaugomis yra labai svarbus darbo vietų kūrimo ir augimo ES variklis, kurį galima sustiprinti TISA;

H.  kadangi daugybė svarbių rinkų, taip pat ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, tebėra neprieinamos Europos įmonėms; kadangi bereikalingos prekybos paslaugomis kliūtys, kurių atitikmuo tarifais sudarytų 15 proc. Kanadoje, 16 proc. Japonijoje, 25 proc. Pietų Korėjoje, 44 proc. Turkijoje ir 68 proc. Kinijoje, ir toliau užkerta kelią Europos įmonėms visapusiškai išnaudoti savo konkurencinį pranašumą; kadangi ES, kurioje paslaugų apribojimai, juos išreiškus tarifo dydžiu, sudaro tik 6 proc., iš esmės yra daug atviresnė, palyginti su dauguma jos partnerių; kadangi ES turėtų pasinaudoti savo, kaip svarbiausios paslaugų importuotojos ir eksportuotojos, pozicija ir užtikrinti vienodas abipusio patekimo į rinką ir sąžiningos konkurencijos sąlygas;

I.  kadangi netarifinės kliūtys, kurios vidutiniškai sudaro daugiau nei 50 proc. tarpvalstybinių paslaugų teikimo sąnaudų, daro neproporcingą poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios sudaro trečdalį ES paslaugų eksportuotojų ir kurioms dažnai nepakanka žmogiškųjų ir finansinių išteklių šioms kliūtims įveikti; kadangi pašalinus nereikalingas kliūtis būtų palengvinta MVĮ tarptautinė plėtra, tačiau turi būti užtikrinta, kad jos bus pašalintos nekeliant pavojaus pamatiniams viešosios politikos tikslams; kadangi reikėtų toliau taikyti priemones, kurių reikia teisėtiems viešosios politikos tikslams siekti;

J.  kadangi dėl vertės grandinių globalizacijos didėja vidaus produkcijos ir eksportuojamų prekių importas; kadangi prekyba prekėmis ir prekyba paslaugomis susijusios tarpusavyje, o šioms tiekimo grandinėms valdyti reikia visuotinių taisyklių; kadangi vertės grandinių globalizacijos sąlygomis privalomi pagrindiniai tarptautiniai standartai tampa dar būtinesni, siekiant išvengti tolesnių lenktynių dėl žemesnių standartų, taip pat socialinio ir aplinkosaugos dempingo;

K.  kadangi būtina išlaikyti piliečių pasitikėjimą ES prekybos politika užtikrinant ne tik naudingus rezultatus siekiant užimtumo ir gerovės piliečiams ir įmonėms, bet ir užtikrinant aukščiausio lygio skaidrumą, dalyvavimą ir atskaitomybę palaikant nuolatinį dialogą su socialiniais partneriais, pilietine visuomene, vietos ir regioninės valdžios institucijomis ir bet kokiais kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat parengiant aiškias derybų gaires;

L.  kadangi dauguma įsipareigojimų prie GATT pridedamame ES sąraše yra susiję su valstybių narių nacionalinės teisės aktais; kadangi įsipareigojimų įgyvendinimas pirmiausia daro poveikį regioninėms ir vietos valdžios institucijoms;

M.  kadangi duomenų apsauga nesukelia ekonominės naštos, bet padeda augti ekonomikai; kadangi labai svarbu atkurti pasitikėjimą skaitmeniniu pasauliu; kadangi prekyba paslaugomis neatsiejama nuo duomenų srautų, bet niekada neturėtų kelti pavojaus ES acquis duomenų apsaugos ir teisės į privatumą srityje;

N.  kadangi Parlamentas savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliucijoje dėl derybų dėl daugiašalio susitarimo dėl paslaugų pradžios primygtinai paragino Komisiją „imtis tolesnių veiksmų, susijusių su jos ketinimu parengti poveikio tvarumui vertinimą“;

O.  kadangi TISA apims fizinių asmenų judėjimą tarp susitarimo šalių ir kadangi šiuo aspektu visi Europos piliečiai privalo būti traktuojami vienodai, suteikiant jiems galimybę atvykti į kitų susitarimo šalių teritoriją;

P.  kadangi pagal pritarimo procedūrą Parlamentas turi lemiamą balsą dėl prekybos susitarimų, ir jo nariai, kai derybos bus baigtos, tik nuspręs, ar patvirtinti, ar atmesti TISA; kadangi pagal tam tikrose valstybėse narėse galiojančią ratifikavimo procedūrą gali būti reikalingas regioninių parlamentų ir (arba) regioniniam lygmeniui atstovaujančių parlamento rūmų patvirtinimas;

Q.  kadangi Parlamentas pasilieka teisę pareikšti nuomonę po to, kai susipažins su kiekvienu būsimu teksto pasiūlymu ir TISA projektu;

1.  Atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl prekybos paslaugomis susitarimo, rekomenduoja Komisijai:

   a) dėl susitarimo aplinkybių ir taikymo srities:
   i. vertinti TISA derybas kaip atspirties tašką siekiant naujų tikslų PPO lygmeniu, kad būtų galima iš naujo pradėti derybas ir iš dalies pakeisti GATS;
   ii. dar kartą pritarti plataus užmojo, visapusiškoms ir subalansuotoms deryboms, kurios turėtų išlaisvinti labiau integruotos pasaulinės paslaugų rinkos potencialą ir kartu užkirsti kelią socialiniam, aplinkos apsaugos ir ekonominiam dempingui bei užtikrinti atitiktį ES acquis; daryti įtaką globalizacijai ir ją valdyti ir stiprinti tarptautinius standartus, kartu teisiškai užtikrinant teisę reguliuoti ir siekti teisėtų viešosios politikos tikslų, pvz., visuomenės sveikatos, saugumo ir aplinkos apsaugos srityse; užtikrinti, kad pagrindiniai Europos paslaugų teikėjai, įskaitant MVĮ, svarbiausiuose jų interesus atitinkančiuose sektoriuose turėtų daugiau galimybių patekti į rinką ir kartu suderinti specialias išlygas opiuose sektoriuose, įskaitant visas viešąsias paslaugas; užtikrinti, kad šiomis derybomis būtų sąžiningai ir reikšmingai prisidedama prie darbo vietų kūrimo ir įtraukaus augimo, ir nustatyti plataus masto XXI a. prekybos paslaugomis tikslus; laikytis ES ir valstybių narių politinių, socialinių ir kultūros modelių, taip pat pagrindinių principų, įtvirtintų ES sutartyse ir įtrauktų į ES pagrindinių teisių chartiją, pvz., lyčių lygybės principų; visame pasaulyje skatinti ir saugoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę;
   iii. siekti daugiašališkumo ir nepritarti jokioms nuostatoms ar priedams, kuriais tam užkertamas kelias, nes tai būtų nesuderinama su GATS ir užkirstų kelią būsimai integracijai į PPO sistemą; priimti naujas šalis, jeigu jos sutinka laikytis jau sutartų taisyklių ir užmojo masto; skatinti platesnį suinteresuotųjų šalių dalyvavimą derybose; atkreipti dėmesį į tai, kad didžiausių kliūčių ir didžiausio augimo potencialo prekybos paslaugomis srityje esama BRICS ir MINT šalyse; pripažinti šių šalių, kaip eksporto paskirties vietų, kuriose plečiasi vidurinioji klasė, tarpinių žaliavų šaltinių ir pagrindinių pasaulinės vertės grandinių centrų, svarbą ES; atverti galimybes dalyvauti atsakingoms besiformuojančios ir dinamiškos rinkos ekonomikos šalims ir dar kartą išreikšti savo paramą Kinijos prašymui prisijungti prie derybų; užtikrinti visų TISA šalių įsipareigojimą siekti, kad derybų rezultatas taptų daugiašalis; užtikrinti, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas besivystančioms šalims, ir įtraukti GATS IV straipsnio nuostatas į TISA;
   iv. atsižvelgti į tai, kad, remiantis Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) duomenimis, paslaugų sektorius sukuria apie 51 proc. BVP besivystančiose šalyse ir kad paslaugų eksportas iš Afrikos šalių didėja; pripažinti, kad prekyba, įskaitant prekybą paslaugomis, tam tikromis sąlygomis galėtų paskatinti įtraukųjį augimą, darnų vystymąsi, skurdo ir nelygybės mažinimą ir deramų darbo vietų kūrimą, taip pat galėtų skatinti naujoves sudarant sąlygas keistis praktine patirtimi bei technologijomis ir investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą, įskaitant užsienio investicijas; atitinkamai laikytis nuomonės, kad suteikus besivystančioms šalims galimybę sąžiningai patekti į pasaulio paslaugų rinkas gali būti paspartinta jų ekonominė integracija ir prisitaikymas prie globalizacijos;
   v. pripažinti, kad, kadangi derybos vedamos remiantis prioritetais, tol, kol nebus užtikrintas daugiašališkumas, susitarimo naudą patirs tik TISA šalys; nepritarti nuostatos dėl didžiausio palankumo statuso (angl. MFN) suteikimo taikymui ne TISA šalims, kol susitarimas nėra daugiašalis; kaip ir GATS, nepritarti MFN išlygos taikymui LPS atveju;
   vi. atnaujinti diskusijas dėl paslaugų per Dohos vystymosi derybų raundą;
   vii. užtikrinti dvišalių ir daugiašalių susitarimų, dėl kurių šiuo metu deramasi, sąveiką ir nuoseklumą, taip pat jų derėjimą su bendrosios rinkos pokyčiais, ypač susijusiais su bendrąja skaitmenine rinka; užtikrinti ES vidaus ir išorės politikos suderinamumą ir skatinti integruotą požiūrį į užsienio reikalus; laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir raginti įgyvendinti 2015 m. rugsėjo mėn. priimtus darnaus vystymosi tikslus;
   viii. pasiūlyti specialias apsaugos priemones turistams, be kita ko, siekiant užkrinti tarptautinių tarptinklinio ryšio mokesčių ir tarptautiniams skambučiams ir pranešimams taikomų mokesčių skaidrumą siekiant apriboti piktnaudžiavimo atvejus apmokestinant vartotojų naudojimąsi kredito kortelėmis už Europos ribų ir išsaugoti ES ir valstybių narių teisę skelbti įspėjimus dėl turistinių vietų saugumo;
   ix. įtraukti nuostatą dėl peržiūros, kuria nustatomas mechanizmas, suteikiantis susitarimo šaliai galimybę pasitraukti iš susitarimo arba laikinai nevykdyti įsipareigojimų dėl paslaugos liberalizavimo, ypač darbo ir socialinių standartų pažeidimų atveju, arba juos pakeisti;
   x. nedelsiant paskelbti poveikio tvarumui vertinimą ir baigus derybas atitinkamai jį atnaujinti, visų pirma atsižvelgiant į TISA poveikį piliečiams, vietos ir regioninės vietos valdžios institucijoms, besivystančioms šalims, nedalyvaujančioms derybose, taip pat socialinei padėčiai ir užimtumui ES; laiku atlikti išsamų GATS poveikio Europos ekonomikai nuo jo įsigaliojimo dienos vertinimą; visapusiškai įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus į baigiamąjį poveikio tvarumui vertinimo etapą; reikalauti, kad Parlamento mokslinių tyrimų tarnybos paskelbtų išsamų ir informatyvų tyrimą apie TISA derybų taikymo sritį ir galimą poveikį, be kita ko, lyčių aspekto ir poreikio kovoti su tokiais reiškiniais, kaip stiklo lubos ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, požiūriu; atlikti tikrinimus, kaip laikomasi pagrindinių teisių, kad Parlamentas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą pritarti arba nepritarti TISA;
   xi. užtikrinti, kad investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo mechanizmai negalėtų būti „importuojami“ iš kitų dvišalių investicijų sutarčių taikant nuostatas dėl didžiausio palankumo statuso suteikimo;
   b) dėl patekimo į rinką:
   i. į susitarimo taikymo sritį neįtraukti viešųjų ir garso ir vaizdo paslaugų ir laikytis atsargaus požiūrio į kultūros paslaugas nepažeidžiant ES pagal GATS prisiimtų įsipareigojimų; siekti plataus užmojo šalių, sektorių ir vyriausybės lygmens įsipareigojimų, ypač toliau siekiant atverti užsienio viešųjų pirkimų, telekomunikacijų, transporto, finansų ir profesinių paslaugų rinkas;
   ii. visais lygmenimis užtikrinti abipusiškumą; pritarti su horizontaliu įsipareigojimu susijusių nuostatų, kuriomis remiantis būtų nustatomi bendri tikslai nekenkiant GATS XVI ir XVII straipsniuose numatytoms teisėms ir įsipareigojimams, taikymui ir atkreipti dėmesį į tai, kad tokie minimalūs reikalavimai padėtų nustatyti aiškius kriterijus, taikomus šalims, kurias domina galimybė dalyvauti; laikantis GATS IV straipsnio suteikti lankstumo besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kai nustatomas susitarimui keliamų reikalavimų lygis; užtikrinti, kad šiuo susitarimu būtų siekiama sukurti vienodas sąlygas paslaugų sektoriuje ir atverti naujas rinkas ES paslaugų teikėjams;
   iii. į ES įsipareigojimus neįtraukti naujų paslaugų, kurios neįeina į atitinkamą klasifikavimo sistemą, teikimo, išsaugant galimybę jas įtraukti vėliau;
   iv. nepritarti neveikimo (angl. standstill) ir negrįžtamumo (angl. ratchet) nuostatų taikymui visiems su patekimu į rinką susijusiems įsipareigojimams ir nacionalinio režimo įsipareigojimams, taip pat nepritarti jų taikymui pažeidžiamiems sektoriams, pvz., viešosioms ir kultūros paslaugoms, viešiesiems pirkimams, 4-ajam paslaugų teikimo būdui, transportui ir finansinėms paslaugoms; suteikti pakankamą lankstumą, kad visuotinės svarbos ekonominių paslaugų kontrolę vėl būtų galima pavesti valstybei; išsaugoti ES ir valstybių narių teisę pakeisti savo įsipareigojimų tvarkaraštį pagal GATS;
   v. prisiimti ribotus įsipareigojimus, susijusius su 1-uoju paslaugų teikimo būdu, ypač skaitmeninių paslaugų, finansinių paslaugų ir kelių transporto srityse, siekiant išvengti savavališko reguliavimo ir socialinio dempingo; tačiau prisiimti plataus užmojo įsipareigojimus ir pripažinti aktyvius interesus palydovinių telekomunikacijų paslaugų, jūrų paslaugų ir perdraudimo srityse; pripažinti, kad tokie įsipareigojimai gali būti veiksmingi tik tinkamai reguliuojamoje aplinkoje; užtikrinti, kad ES vartotojams paslaugas iš užsienio teikianti įmonė visapusiškai laikytųsi ES teisės aktų, ir įtraukti nuostatas, kuriomis vartotojams būtų užtikrinta galimybė lengvai pasinaudoti teisių gynybos priemonėmis; kartu nustatyti vartotojams, kurie susiduria su trečiosiose šalyse esančiais paslaugų teikėjais, kylančius sunkumus, teikti jiems informaciją apie galimybes ginti teises tokiomis aplinkybėmis ir, jei reikia, pasiūlyti konkrečių priemonių;
   vi. atsižvelgiant į 3-iąjį paslaugų teikimo būdą, laikytis plataus užmojo požiūrio ir siekti pašalinti trečiojoje šalyje esančias komercinio buvimo ir įsisteigimo kliūtis, pvz., užsienio kapitalo ribojimus ir bendrajai įmonei keliamus reikalavimus, kurie labai svarbūs, atsižvelgiant į didėjantį paslaugų, teikiamų pagal 1-ajį ir 4-ąjį paslaugų teikimo būdus, skaičių, kartu išsaugant dabartinį ES lygmens apribojimų lygį;
   vii. turėti omenyje tai, kad ES yra labai suinteresuota aukštos kvalifikacijos specialistų išoriniu judumu; susilaikyti nuo naujų su vidiniu judumu susijusių įsipareigojimų, išskyrus GATS, kol kitos šalys iš esmės nepagerins savo pasiūlymų; pripažinti, kad su darbu susijusi išlyga užtikrina, jog užsienio paslaugų teikėjai teisiškai įsipareigoja laikytis ES ir valstybių narių socialinių ir darbo teisės aktų, taip pat kolektyvinių sutarčių; prisiimti plataus užmojo 4-ojo paslaugų teikimo būdo įsipareigojimus tais atvejais, kai galioja 3-iojo paslaugų teikimo būdo įsipareigojimai; išsaugoti gebėjimą atlikti sutartinių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų specialistų ekonominių poreikių ir darbo rinkos tikrinimus;
   viii. gerbti valstybių narių suverenią teisę pasirinkti, kuriuos sektorius ir kiek atverti užsienio konkurentams taikant ribojimus ir išimtis; nespausti valstybių narių visapusiškai nesinaudoti šia teise;
   ix. laikantis SESV 14 ir 106 straipsnių ir 26 protokolo, iš susitarimo taikymo srities išbraukti dabartines ir būsimas visuotinės svarbos paslaugas ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (įskaitant vandens tiekimo, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas, socialinio saugumo sistemas, švietimo paslaugas, atliekų tvarkymo ir viešojo transporto paslaugas, bet jomis neapsiribojant); užtikrinti, kad ES, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos išlaikytų visišką teisę nustatyti, patvirtinti, toliau taikyti arba panaikinti bet kokias priemones, susijusias su viešųjų paslaugų užsakymu, teikimo organizavimu, finansavimu ir teikimu; taikyti šią išimtį neatsižvelgiant į tai, kaip teikiamos ir finansuojamos viešosios paslaugos; užtikrinti, kad į susitarimo taikymo sritį nepatektų su socialinės apsaugos sistemomis susiję klausimai; atmesti pasiūlymą dėl pacientų judumo priedo, kuriam prieštarauja dauguma TISA dalyvių; pripažinti, kad ES piliečiai yra pripratę gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, ir kad jos padeda užtikrinti socialinę bei teritorinę sanglaudą;
   x. nepritarti, kad būtų nustatyti tų pačių valdžios institucijų įmonių kryžminiam finansavimui taikomi apribojimai, kurie viršija Sąjungos ir valstybių narių teisės aktais nustatytus apribojimus;
   xi. nepažeidžiant GATS, siekti nustatyti aiškią „auksinio standarto“ taisyklę, kurią būtų galima įtraukti į visus prekybos susitarimus ir kuria būtų užtikrinta, kad komunalinių įmonių sąlyga būtų taikoma visiems tiekimo būdams, visoms paslaugoms, kurias Europos, nacionalinės arba regionų valdžios institucijos laiko viešosiomis paslaugomis bet kokiame sektoriuje ir nepriklausomai nuo paslaugos monopolijos statuso;
   xii. laikantis SESV 167 straipsnio 4 dalies ir UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, visam susitarimui taikant horizontaliąją ir teisiškai privalomą sąlygą užtikrinti, kad šalys išsaugotų savo teisę priimti arba toliau taikyti bet kokią priemonę, susijusią su kultūros ir kalbos įvairovės apsauga arba skatinimu, nepaisant nei internete, nei ne internete naudojamos technologijos arba paskirstymo platformos;
   c) dėl skaitmeninės ekonomikos taisyklių:
   i. laikantis visuotinės teisės į privatumą, užtikrinti tarpvalstybinius duomenų srautus;
   ii. atsargiai vesti derybas dėl su duomenų ir asmeninio gyvenimo apsauga susijusių skyrių;
   iii. pripažinti, kad duomenų apsauga ir teisė į privatumą yra ne kliūtys prekybai, o pagrindinė teisė, įtvirtinta ES sutarties 39 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose, taip pat Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje; pripažinti, kad kuriant duomenimis grindžiamą ekonomiką būtinas didesnis pasitikėjimas; užtikrinti visapusišką šios pagrindinės teisės laikymąsi, deramai atsižvelgiant į pastaruosius skaitmeninės ekonomikos pokyčius, ir visapusiškai laikytis Teisingumo Teismo sprendimo byloje dėl Saugaus uosto; įtraukti išsamią, nedviprasmišką, horizontaliąją, savarankišką ir teisiškai privalomą nuostatą, pagrįstą GATS XIV straipsniu, kuriuo dabartinė ir būsima ES teisinė asmens duomenų apsaugos sistema neįtraukta į šį susitarimą be jokių išlygų, kad ji turi atitikti kitas TISA dalis; visiems kitiems TISA susitarimo priedams taikyti tokias nuostatas; nedelsiant oficialiai palaikyti tokius TISA elektroninės prekybos priedo pasiūlymus; remti pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti, kad vartotojų asmens informacijos apsaugos vietos teisinės sistemos būtų taikomos nediskriminaciniu pagrindu; taikyti elektroninės prekybos priede įtvirtintas nuostatas visiems kitiems TISA priedams, taip pat ir su finansinėmis paslaugomis susijusiems priedams;
   iv. užtikrinti, kad Europos piliečių asmens duomenys visame pasaulyje būtų perduodami visapusiškai laikantis Europoje galiojančių duomenų apsaugos ir saugumo taisyklių; užtikrinti, kad piliečiai ir toliau kontroliuotų savo asmens duomenis; todėl rekomenduoja atmesti bet kokias visa apimančias nuostatas dėl duomenų srautų, kurie perduodami nesilaikant duomenų apsaugos standartų;
   v. nedelsiant oficialiai prieštarauti JAV pasiūlymams dėl informacijos judėjimo;
   vi. atsižvelgti į tai, kad aiškiai apibrėžta teisinė sistema, dėl kurios sutaria abi pusės, užtikrina greitus informacijos mainus, kai to reikia norint pašalinti grėsmes saugumui; užtikrinti, kad GATS XIV a straipsnis būtų atkartotas TISA pagrindiniame tekste; užtikrinti, kad nacionalinės saugumo sąlygos būtų pagrįstos tinkamais būtinumo kriterijais; vis dėlto rekomenduoja griežtai atmesti bet kokį GATS XIV a straipsnyje nustatytos nacionalinio saugumo išimties taikymo srities išplėtimą ir bet kokias slaptas technologijų programas; nedelsiant oficialiai prieštarauti tokiems TISA pasiūlymams;
   vii. pripažinti, kad skaitmeninės inovacijos yra ekonomikos augimo ir visos ekonomikos produktyvumo variklis; pripažinti, kad duomenų srautai yra pagrindinė paslaugų ekonomikos paskata, pagrindinis tradicinių gamybos kompanijų pasaulinės vertės grandinių elementas ir yra būtini bendrosios skaitmeninės rinkos plėtrai; todėl rekomenduoja siekti visiškai uždrausti privalomus duomenų vietos nustatymo reikalavimus ir užtikrinti, kad į TISA būtų įtrauktos taisyklės, kurios būtų veiksmingos ir ateityje, ir būtų užkirstas kelias susiskaidymui skaitmeniniame pasaulyje; atkreipti dėmesį į tai, kad privalomi lokalizavimo reikalavimai, pagal kuriuos paslaugų teikėjai, kad galėtų teikti paslaugas, priversti naudoti vietos infrastruktūrą ar įsisteigti vietoje, trukdo vykdyti tiesiogines užsienio investicijas iš tos šalies ir į ją; todėl siekti kuo labiau apriboti tokią praktiką Europoje ir už jos ribų, kartu taikant reikiamas išimtis, pagrįstas teisėtais viešaisiais tikslais, pvz., vartotojų apsauga ir pagrindinių teisių apsauga;
   viii. užtikrinti, kad galutinio susitarimo nuostatos derėtų su dabartiniais ir būsimais ES lygmens teisės aktais, įskaitant ES Reglamentą dėl Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, E. apsaugos direktyvą (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) ir komunikate dėl bendrosios skaitmeninės rinkos nustatytas 16 priemonių; apsaugoti tinklo neutralumą ir atvirą internetą; užtikrinti, kad asmens duomenys galėtų būti perduodami už Sąjungos ribų tik jei laikomasi ES duomenų apsaugos teisės aktų nuostatų dėl perdavimo trečiosioms šalims; visų pirma užtikrinti, kad ES toliau galėtų stabdyti duomenų perdavimą iš ES į trečiąsias šalis tais atvejais, kai trečiosios šalies taisyklės neatitinka ES standartų ir kai įmonės nenaudoja alternatyvių duomenų apsaugos būdų, pvz., įmonėms privalomų taisyklių arba standartinių sutarčių sąlygų, ir kai netaikomos Direktyvos 95/46/EB 26 straipsnio 1 dalyje išvardytos nukrypti leidžiančios nuostatos; užkirsti kelią geografinio blokavimo praktikai ir laikytis interneto atviro valdymo principo; bendradarbiauti su šalimis atitinkamose grupėse siekiant priimti pakankamai aukštus duomenų apsaugos standartus;
   ix. skatinti taisyklėmis grindžiamą konkurenciją telekomunikacijos sektoriuje paslaugų teikėjų ir vartotojų labui; spręsti nuolatinę nenuoseklaus reglamentavimo telekomunikacijų sektoriuje problemą neleidžiant šalims nustatyti užsienio kapitalo ribojimų, nustatant konkurencijai palankias įsitvirtinusių įmonių tinklams taikomas didmeninės prieigos taisykles, nustatant aiškias ir nediskriminacines licencijų išdavimo taisykles, ES telekomunikacijų paslaugų teikėjams užtikrinant realias galimybes naudotis galutinės paskirties infrastruktūromis eksporto rinkose, užtikrinant reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir pritariant plačiai telekomunikacijų paslaugų apibrėžčiai, kuri būtų taikoma visų rūšių tinklams; visiems veiklos vykdytojams užtikrinti vienodas sąlygas ir užtikrinti, kad ES nepriklausančių oligopolinių rinkų įmonės nesinaudotų ES vidaus rinkos susiskaldymu; užtikrinti, kad TISA šalys laikytųsi atviros ir nediskriminacinės interneto prieigos paslaugų teikėjams ir vartotojams principo; užtikrinti, kad ES veiklos vykdytojai TISA susitarimo šalyse turėtų sąžiningą ir vienodą telekomunikacijų rinkos prieigą, nevaržomą jokių netarifinių ir užsienio šalims taikomų kliūčių, įskaitant reguliavimo ir licencijavimo reikalavimus, standartų asimetriją, technologines sąlygas ar apribojimus;
   x. tvirtai pritarti tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio nuostatoms ir taikyti jas tarptautiniams skambučiams ir pranešimams; trumpuoju laikotarpiu padidinti viešai prieinamos informacijos apie mažmeninius tarifus kiekį, o ilguoju laikotarpiu remti didžiausių kainų koncepciją, siekiant jas mažinti; užtikrinti, kad TISA susitarimu nebūtų sudaroma jokių kliūčių dvišaliams susitarimams šioje srityje; skatinti vartotojų apsaugą internete, visų pirma kai tai susiję su nepageidaujamų komercinių elektroninių žinučių siuntimu;
   xi. sudaryti sąlygas veiksmingai bendradarbiauti skaitmeninės erdvės apmokestinimo srityje remiantis Komisijos tinkamo finansų valdymo platformos darbu ir ypač užtikrinti šio sektoriaus įmonių apmokestinimo ir realios ekonominės veiklos sąsają;
   d) dėl judumo taisyklių:
   i. užtikrinti, kad niekas netrukdytų ES ir jos valstybėms narėms palikti galioti, tobulinti ir taikyti savo darbo ir socialinės srities taisyklių, kolektyvinių sutarčių ir fizinių asmenų atvykimą ir laikiną buvimą ES ar valstybės narės teritorijoje reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant priemones, kurių reikia norint užtikrinti deramą fizinių asmenų judėjimą tarp sienų, pvz., be kita ko, leidimą atvykti arba leidimo atvykti sąlygas; užtikrinti, kad laikantis Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo į ES atvykstantiems paslaugų teikėjams dabar ir ateityje būtų taikomos minimalios priimančiosios šalies užimtumo sąlygos; užtikrinti, kad visi į Europą atvykstantys darbuotojai, neatsižvelgiant į tai, kokia jų gimtoji šalis, turėtų tokias pat darbo teises, kaip priimančiosios šalies piliečiai, ir kad būtų laikomasi vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo; užtikrinti, kad TISA susitarimo šalys ratifikuotų ar veiksmingai įgyvendintų aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas; paraginti visas šalis ratifikuoti ir įgyvendinti pagrindinius TDO standartus ir propaguoti kitas susijusias TDO konvencijas ir JT rezoliucijas; užtikrinti, kad ES teritorijoje būtų laikomasi ES ir valstybių narių darbo įstatymų ir kolektyvinių sutarčių; stiprinti ES stebėjimo ir įgyvendinimo mechanizmus, kad būtų išvengta pažeidimų; primygtinai raginti valstybes nares didinti darbo inspekcijoms skiriamus išteklius; skubiai surinkti ir pateikti išsamią informaciją, kiek ir kokio pobūdžio paslaugų teikėjų šiuo metu ES vykdo veiklą pagal 4-ąjį paslaugų teikimo būdą, taip pat informaciją apie veiklos trukmę; ateityje užtikrinti veiksmingesnę tarpvalstybinę prieigą prie duomenų ES teritorijoje; įtraukti saugos išlygą, kuri neleistų bendrovėms nepaisyti teisės imtis kolektyvinių veiksmų ar tokią teisę pažeisti per derybas dėl kolektyvinių sutarčių ir per darbo ginčus išnaudojant darbuotojus iš trečiųjų šalių, ir kuri suteiktų galimybę TISA šalims taikyti reikiamas apsaugos priemones, jei šalyje būtų siekiama mažinti darbo užmokestį, kiltų pavojus tos šalies darbuotojų teisėms arba būtų pažeisti kiti standartai, dėl kurių susitarta, laikantis GATS X priede nustatytų apribojimų; paskatinti visas susitariančiąsias šalis paisyti EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms;
   ii. nepamiršti, kad įsipareigojimai pagal 4-ąjį paslaugų teikimo būdą šalies, kurioje teikiama paslauga, vidaus teisės aktuose ir sutartyje, kuria laikomasi tų vidaus teisės aktų, nustatytomis sąlygomis ribotą laikotarpį turi būti taikomi tik aukštos kvalifikacijos specialistų, pvz., asmenų, turinčių universitetinį ar lygiavertį magistro laipsnį, einančių vadovaujamąsias pareigas, judėjimui arba judėjimui turint konkretų tikslą; atsižvelgdamas į tai, ragina laikytis Paslaugų direktyvos (2006/123/EB) 16 straipsnio ir jį įgyvendinti; nepritarti esminiams 4-ojo paslaugų teikimo būdo taisyklių, nustatytų GATS, pakeitimams ir svarstyti, ar reikėtų atlikti Direktyvos 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų peržiūrą;
   iii. pripažinti, kad 4-ojo paslaugų teikimo būdo priedas apima svarbius Europos interesus, nes ES specialistai turi gerą išsilavinimą ir yra judūs, o ES įmonės vis dažniau reikalauja, kad Europoje dirbantys užsienio specialistai ir už Europos ribų dirbantys jų darbuotojai turėtų specifinių įgūdžių, kad galėtų padėti pamatus naujai verslo veiklai; užtikrinti, kad darbuotojų judumas teiktų naudą ne tik Europos įmonėms, bet ir Europos darbuotojams;
   iv. prieštarauti bet kokioms nuostatoms, susijusioms su vizomis ir kitomis atvykimo procedūromis, išskyrus tas, kurių paskirtis – didinti skaidrumą ir supaprastinti administracines procedūras; užtikrinti, kad TISA susitarimas nebūtų taikomas priemonėms, kurios turi poveikio šalyje įsidarbinti siekiantiems fiziniams asmenims, taip pat priemonėms, susijusioms su pilietybe, nuolatine gyvenamąja vieta ar nuolatiniu darbu; nustatyti tinkamas apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad laikini paslaugų teikėjai grįžtų į savo kilmės šalį;
   v. siekti taikyti horizontalų draudimą, kad reikalavimas įsteigti komercinį vienetą arba būti šalies gyventoju nebūtų laikomas profesinių paslaugų teikimo sąlyga; apriboti priedo dėl profesinių paslaugų taikymo sritį, paliekant galioti tik kiekvienos šalies prisiimtų įsipareigojimų sąrašą;
   vi. stengtis sukurti abipusę mokymo, akademinių laipsnių ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistemą, visų pirma architektūros, apskaitos ir teisės sektoriuose, kartu užtikrinant tiekėjo kompetenciją, taigi ir teikiamų paslaugų kokybę, laikantis ES Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvų ir kartu vengiant automatinio ir kiekybinio universitetinių laipsnių pripažinimo;
   vii. prašyti į pateikti aiškią apibrėžtį, kokiems darbuotojams taikomas priedas dėl 4-ojo paslaugų teikimo būdo;
   e) dėl finansinių paslaugų taisyklių:
   i. pasiekti susitarimą, kuriame būtų plataus užmojo, tačiau suderintas priedas, apimantis visų rūšių finansinių paslaugų, ypač bankininkystės ir draudimo, teikimą, kuris būtų išsamesnis už GATS priedą dėl finansinių paslaugų ir kuriuo būtų skatinamas ilgalaikis augimas laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų; siekti stiprinti finansų sistemos ir pavienių finansų įstaigų stabilumą, užtikrinti visapusišką atitiktį laikotarpio po krizės reglamentavimo aplinkai ir garantuoti sąžiningą finansinių paslaugų teikėjų konkurenciją; pasiekti susitarimą, kuris teiktų naudos ir apsaugą Europos vartotojams – tai būtų finansinio reguliavimo konvergencija jį stiprinant, platesnis finansinių paslaugų pasirinkimas; siekti užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugą, įskaitant duomenų apsaugą ir teisę į privatumą, ir suprantamos ir tinkamos informacijos, kuri yra esminis veiksnys užtikrinant geresnę asimetrinės informacijos pusiausvyrą, teikimą;
   ii. įpareigoti TISA susitarimo šalis įgyvendinti ir taikyti tarptautinius finansų sektoriaus reglamentavimo ir priežiūros standartus, kuriuos, pvz., patvirtino G 20, Bazelio bankų priežiūros komitetas, Finansinio stabilumo taryba, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija ir Tarptautinė draudimo priežiūros institucijų asociacija; imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad pagrindiniai PPO dokumento dėl finansinių paslaugų supratimo elementai būtų perkelti į TISA, kartu gerinant dokumento formuluotes, kad jos atitiktų tikslias dabartinės ES politikos kryptis šiose srityse; užtikrinti, kad TISA padėtų išvengti dvigubo apmokestinimo atvejų ir jokiu būdu nesudarytų sąlygų ir nesukurtų spragų mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui, agresyviam mokesčių planavimui ar pinigų plovimui; reikalauti, kad šalys, kurios šiuo metu neturi dvišalių prekybos susitarimų su ES, pvz., Australija, Naujoji Zelandija, Honkongas ir Taivanas, turi labai nedaug įsipareigojimų PPO lygmeniu, pvz., Čilė, Turkija, arba turi labai nedaug dvišalių įsipareigojimų finansinių paslaugų srityje, pvz., Meksika, prisiimtų tvirtus įsipareigojimus (visų pirma dėl patekimo į rinką);
   iii. įtraukti į TISA rizikos ribojimo išlygą, pagrįstą tokiu pačiu modeliu, kaip išsamiame ES ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarime numatyta išlyga, pagal kurią išsaugoma šalies suvereni teisė nukrypti nuo savo prekybos įsipareigojimų ir priimti bet kokią, jos nuomone, būtiną priemonę finansų ir bankininkystės sektoriams reguliuoti rizikos ribojimo ir priežiūros sumetimais, siekiant užtikrinti stabilumą ir šalies finansų sistemos vientisumą;
   iv. užtikrinti, kad finansinių paslaugų srityje nebūtų prisiimama naujų įsipareigojimų, kurie galėtų pakenkti ES finansų reguliavimui, nes dėl jų ES būtų priversta atsisakyti savo stipresnės finansų sektoriaus reguliavimo sistemos arba negalėtų naudotis įstatymais, skirtais pernelyg didelės finansų įstaigų rizikos prisiėmimo problemai spręsti; užtikrinti, kad šiuo susitarimu būtų ribojamas ES reguliuotojų gebėjimas leisti naudoti ar uždrausti bet kokius esamus ar naujus tam tikrus finansinius produktus pagal ES reglamentavimo sistemą;
   v. pabrėžiant poreikį didinti pasaulinę prieigą prie finansinių paslaugų ir atsižvelgiant į jų svarbą augimui ir ekonomikai, vis dėlto neleisti ES teikti tarpvalstybinių finansinių paslaugų, įskaitant portfelio valdymą, tol, kol aukščiausiu lygmeniu nebus užtikrinta finansinio reglamentavimo konvergencija, išskyrus išimtinius ir deramai pagrįstus atvejus, pvz., perdraudimo paslaugas, teikiamas tarp įmonių; ypač atkreipti dėmesį į tai, kad būtina nustatyti aiškias ir patikimas taisyklės ir procedūras, kuriomis trečiosiose šalyse įsisteigusioms įmonėms leidžiama teikti tokias paslaugas ES ir, prireikus, gauti ES pripažinimą, kad šių įmonių kilmės šalyje veikia ES sistemai lygiavertė reguliavimo ir priežiūros sistema, siekiant užtikrinti, kad jokie neprižiūrimi subjektai negalėtų veikti Sąjungoje ir kad visoms Europos ir užsienio įmonėms, nepaisant jų įsisteigimo vietos jurisdikcijos, būtų sudarytos vienodos sąlygos; kaip ir įgyvendinant TISA susitarimą, imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant sumažinti įvairių šalių taikomų metodų, kuriuos taikydamos jos šiuo metu pripažįsta kitų jurisdikcijų reguliavimo ir priežiūros sistemų lygiavertiškumą, skirtumus, nes tai lemia dabartinį pasaulio finansinių paslaugų rinkų susiskaidymą; dėl šios priežasties siekti bendro supratimo, kad priimant sprendimą dėl lygiavertiškumo turėtų būti skaidriai įvertinta, ar kiekvienos jurisdikcijos taisyklėmis siekiama tų pačių tikslų, ir kad, nors toks sprendimas turėtų būti priimamas po to, kai iš anksto ir dažnai rengiami dvišaliai dialogai, jis gali būti vienašališkas, jei abipusis pripažinimas neįmanomas;
   vi. prašyti atlikti išsamų nepriklausomą ex ante poveikio vertinimą tolesnio finansų sektoriaus liberalizavimo pagal TISA poveikiui ekonomikai ir socialinei sričiai nustatyti;
   vii. pripažinti, kad naujo reguliavimo veiksmai, kurių imtasi po finansų krizės, įskaitant reikalavimus dėl tam tikrų teisinių normų, padalijimo (pvz., bankų veiklos atskyrimo), verslo pokyčių arba dydžio mažinimo, dar nebaigti įgyvendinti;
   f) dėl logistikos taisyklių:
   i. siekti plataus užmojo, bet suderintų transporto sektoriaus, kuris yra labai svarbus tvariam pasaulinių vertės grandinių vystymuisi, rezultatų; didinti verslo klientams, pavieniams naudotojams ir darbuotojams naudingą transporto paslaugų greitį, patikimumą, saugumą ir sąveiką; užtikrinti atitiktį ES klimato politikai; atsižvelgti į vežimo ir pristatymo paslaugų svarbą Europos ekonomikai ir užimtumui, nes Europos laivų savininkai valdo 40 proc. pasaulio prekybinių laivų, aviacijos pramonė užtikrina daugiau kaip 5 mln. darbo vietų, Europos geležinkelių pramonė apima daugiau nei pusę viso pasaulio geležinkelio įrangos gamybos ir paslaugų, o kelių transportas tebėra svarbus ES logistikos srityje; atsižvelgiant į tai, pripažinti transporto paslaugų teikiamas galimybes sumažinti nedarbo lygį Europoje; užtikrinti, kad vedant derybas būtų atsižvelgiama į sparčiai besikeičiantį transporto sektoriaus pobūdį ir vis didėjančią su bendradarbiavimu grindžiamu vartojimu susijusių transporto rūšių svarbą kasdieniame europiečių gyvenime; reikalauti, kad užsienio bendrovės, teikdamos savo vežimo ar pristatymo paslaugas ES teritorijoje, visapusiškai laikytųsi ES galiojančių reguliavimo standartų;
   ii. siekti pagerinti patekimo į užsienio rinkas sąlygas ir sumažinti antikonkurencinę reglamentavimo praktiką, visų pirma tokią, kuri žalinga aplinkai ir mažina transporto paslaugų efektyvumą, ir trečiųjų šalių taikomų apribojimus, susijusius su užsienio nuosavybe, kartu teisiškai užtikrinant valdžios institucijų teisę reguliuoti transporto sektorių ir garantuoti viešąjį transportą; spręsti kabotažo sektoriuje taikomų apribojimų problemą ir vengti atvejų, kai vežėjų transporto priemonės iš priimančiosios šalies grįžta tuščios, visų pirma prieduose dėl jūrų ir oro transporto;
   iii. parengti nuostatas, stiprinančias keleivių, besinaudojančių visų rūšių transporto priemonėmis, teises, visų pirma priede dėl oro transporto, kad šis susitarimas taip pat būtų naudingas vartotojams;
   iv. išsaugoti valstybių narių teises, susijusias su dabartinėmis ar būsimomis nacionalinėmis nuostatomis ir dvišaliais ar daugiašaliais kelių transporto susitarimais, įskaitant tranzito leidimo išdavimo reikalavimus; į priedo dėl kelių transporto taikymo sritį neįtraukti jokių nuostatų, kuriomis būtų palengvinamas profesionalių vairuotojų atvykimas ir buvimas šalyje; nepritarti jokiems reikalavimams kelių transporto sektoriuje prisiimti su 4-uoju paslaugų teikimo būdu susijusius įsipareigojimus;
   v. užtikrinti atitiktį tarptautiniams standartams, pavyzdžiui, kuriuos nustatė Tarptautinė jūrų organizacija ir Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, laikyti juos minimaliais standartais ir nepritarti jokiems šių tarptautinių standartų sušvelninimams; ilguoju laikotarpiu siekti nustatyti jūrų ir oro transporto sektoriui privalomas tarptautines prekybos taisykles; užtikrinti, kad būtų taikomos logistikos ir transporto sektoriams aktualios TDO konvencijos, pvz., Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje; pabrėžti, kad ES ir valstybių narių teisės aktais užtikrinama nauda darbuotojams (įskaitant saugą ir saugumą), vartotojams ir aplinkai; pabrėžti, kad visi paslaugų teikėjai ES – užsienio ir nacionaliniai – turi laikytis šių teisės aktų; pripažinti, kad paslaugų kokybė yra neatsiejamai susijusi su užimtumo kokybe ir taikomomis reguliavimo sistemomis;
   vi. nustatyti tinkamą konkurencingo pašto sektoriaus, kuris yra labai svarbus siekiant toliau plėtoti paslaugas ir skaitmeninę ekonomiką, liberalizavimo ir universaliųjų pašto paslaugų, kurioms tenka esminis vaidmuo skatinant socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, pusiausvyrą; todėl užkirsti kelią antikonkurenciniam kryžminiam subsidijavimui ir didinti trečiųjų šalių rinkų prieinamumą kartu užtikrinant universaliųjų paslaugų, kaip jas apibrėžė kiekviena šalis, vykdymą;
   vii. prisiminti esminį jūrų transporto, kaip pramonės šakos ir kaip tarptautinės prekybos tarpininko, vaidmenį pasaulio ekonomikoje; skatinti parengti aiškų tekstą su tvirtais įsipareigojimais užtikrinti prieigą prie uostų, taip pat patekimą į rinką ir nacionalinį režimą, taikomą tarptautinio jūrų transporto paslaugoms;
   g) dėl vidaus reglamentavimo ir skaidrumo taisyklių:
   i. teisiškai užtikrinti Europos, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų teisę reguliuoti, kad būtų apsaugotas viešasis interesas, taip, kad susitarimas nebūtų labiau ribojantis nei GATS ir kad nereikėtų atlikti būtinumo patikrinimų; užtikrinti, kad priedų nuostatos nebūtų labiau ribojančios nei GATS VI straipsnyje ar ES teisėje įtvirtinti principai;
   ii. pripažinti, kad derybų šalys yra sukūrusios teisinės valstybės ir nepriklausomų teismų sistemas ir užtikrinusios investuotojams bei piliečiams galimybes teisiniu keliu apginti savo teises;
   iii. skatinti gerą valdymą ir skaidrumą ir remti gerąją patirtį administracinių, reguliavimo ir teisėkūros procesų srityje šiuo tikslu raginant plačiai taikyti priemones, padedančias stiprinti sprendimų priėmėjų nepriklausomumą, didinti sprendimų skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę ir mažinti biurokratiją; pabrėžti, kad imantis reglamentavimo veiksmų daugiausia dėmesio reikia skirti vartotojų, sveikatos ir aplinkos apsaugai ir saugumui, taip pat darbuotojų teisėms; užtikrinti, kad bet kokiais pakeitimais ES reguliavimo apsaugos lygis būtų tik didinamas, bet niekada nemažinamas;
   iv. užtikrinti universaliųjų paslaugų apsaugą, kad, pvz., atokiuose, pasienio, kalnų regionuose arba salose gyvenantys asmenys gautų tokio pat lygio paslaugas ir už jas nemokėtų daugiau nei miestuose gyvenantys asmenys;
   v. pripažinti, kad remiantis GATS nuostatomis, priedas dėl vidaus reglamentavimo yra būtinas siekiant neleisti šalims nustatyti slaptų prekybos kliūčių ir be reikalo didinti užsienio įmonėms tenkančios naštos, visų pirma tais atvejais, kai jos prašo išduoti įvairių rūšių leidimus; užtikrinti, kad vidaus reglamentavimas ir toliau padėtų siekti viešosios politikos tikslų;
   vi. užtikrinti, kad suderintos taisyklės būtų taikomos tik su prekyba susijusioms priemonėms, pvz., kvalifikacijos ir licencijų išdavimo reikalavimams ir procedūroms, ir tik tuose sektoriuose, kuriuose šalis prisiėmė įsipareigojimų;
   vii. siekiant išsamiai įvertinti du priedus dėl vidaus reglamentavimo ir skaidrumo atsižvelgiant į ES teisę ir įvertinti, ar šiuose prieduose nustatytų teisinių įsipareigojimų jau paisoma ES, prašyti, kad prieš Parlamentui balsuojant dėl galutinio susitarimo būtų pateikta teisinė nuomonė, ir ją paskelbti;
   viii. aiškiai apibrėžti teisėkūros srityje taikomus skaidrumo ir objektyvumo principus, siekiant užtikrinti, kad šios sąvokos netaptų visa apimančiomis nuostatomis;
   ix. internete viešai skelbti informaciją apie su prekyba susijusias taisykles, įskaitant taikomas ne federaliniu valdžios lygmeniu, ir apie tai, kaip jos yra įgyvendinamos; skirti daug dėmesio licencijų ir leidimų išdavimą reglamentuojančioms taisyklėms; konkrečiai skatinti sukurti internetinį vieno langelio principu pagrįstą informacijos MVĮ teikimo mechanizmą ir į jo sistemą įtraukti MVĮ;
   x. užtikrinti, kad užsienio įmonėms taikomi administraciniai mokesčiai būtų sąžiningi ir nediskriminaciniai, kad būtų nustatytos pakankamos teisių gynimo priemonės, kurios būtų vienodai prieinamos užsienio ir vietos paslaugų teikėjams, norintiems pateikti skundą nacionaliniams teismams, ir kad teismų sprendimai būtų priimami per pagrįstą terminą;
   xi. toliau laikytis ES praktikos, pagal kurią prieš priimant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų rengiamos viešos konsultacijos; užtikrinti, kad per derybas būtų visapusiškai paisoma šių konsultacijų rezultatų;
   xii. nepritarti jokiems pasiūlymams, kuriais nustatoma privaloma pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų teikimo trečiosioms šalims tvarka prieš juos paskelbiant; nepamiršti, kad suinteresuotieji subjektai turi nevienodas galimybes naudotis ištekliais ir patirtimi, ir užtikrinti, kad TISA nustačius savanoriškų suinteresuotųjų subjektų konsultacijų procedūrą pirmenybė nepagrįstai nebūtų teikiama geriau finansuojamoms organizacijoms;
   h) dėl kitose reguliavimo priemonėse nustatytų taisyklių:
   i. pripažinti, kad TISA suteikia galimybę užtikrinti konkurenciją pagal taisykles, o ne dėl taisyklių;
   ii. užtikrinti, kad būtų praktiškai laikomasi tarpusavyje sutartų įsipareigojimų, kad būtų galima imtis atsakomųjų veiksmų ir atgrasyti nuo įsipareigojimų pažeidimų; todėl ragina įtraukti į susitarimą valstybių tarpusavio ginčų sprendimo mechanizmą, kuriuo turėtų būti naudojamasi tol, kol šis susitarimas taps daugiašaliu ir bus galima taikyti PPO ginčų sprendimo mechanizmus; persvarstyti ES Reglamentą (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautinės prekybos taisykles ir užtikrinti šių taisyklių vykdymą, kad būtų galima užtikrinti ES galimybę imtis atsakomųjų veiksmų paslaugų sektoriuje;
   iii. siekiant kuo didesnio Europos įmonių dalyvavimo užsienio konkursuose, remti priedo dėl viešųjų pirkimų reglamentavimo įtraukimą, kartu išsaugant ES kriterijus, įskaitant socialinius ir aplinkos apsaugos kriterijus, ir Europos konkursuose ir Europos konkursų procedūrose, ypač susijusiose su MVĮ galimybėmis sudaryti viešųjų pirkimų sutartis, geriausiu kokybės ir kainos santykiu grindžiamais tinkamumo kriterijais ir ribomis, kurių neviršijus neprivalu laikytis įsipareigojimų; įveikti užsienyje skelbiamų konkursų ir patekimo į rinką kliūčių ir skaidrumo trūkumo problemą ir pasmerkti abipusiškumo stoką visais valdymo lygmenimis šioje srityje – tai rodo kai kuriose šalyse vidaus įmonėms taikomas lengvatinis režimas, kartu paliekant galimybę siekiant daugiašališkumo prisiimti patekimo į rinką ar nacionalinio režimo įpareigojimus; skatinti šalis, kurios dar neratifikavo ir neįgyvendino PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų ir su jos 2011 m. peržiūra susijusių dokumentų, tai padaryti; paraginti Europos Sąjungą priimti „Europos verslo aktą“, panašų į JAV „Amerikos verslo aktą“, siekiant paskatinti MVĮ ir Europos pramonės ekonominę plėtrą;
   iv. užtikrinti ES mažųjų ir vidutinių paslaugų teikėjų apsaugą nuo ES nepriklausančių šalių paslaugų teikėjų nesąžiningos prekybos praktikos;
   v. sumažinti nereikalingas kliūtis prekybai su energijos tiekimu ir aplinka susijusiomis paslaugomis, ypač atsinaujinančiosios energijos ir aplinką tausojančių technologijų srityse, kartu išsaugant galimybę visiems paslaugų teikimo būdams šioje srityje numatyti patekimo į rinką ir nacionalinio režimo išlygas, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau paslaugų, pvz., diegimo, valdymo ir remonto, parduodama kartu su šiose dviejose srityse teikiamomis paslaugomis; aiškiai pripažinti kiekvienos šalies suverenią teisę į energijos išteklius pagal Sutarties nuostatas ir tobulinant GATS prilygstančias nuostatas teisiškai užtikrinti ES reguliavimo teisę, visų pirma siekiant įgyvendinti Europos uždavinius, susijusius su tvarumu, klimato politika, saugumu ir įperkamumu;
   vi. užtikrinti, kad dėl būsimų įsipareigojimų viešųjų pirkimų srityje nebūtų panaikinti jokie nė vienos šalies vietos arba nacionaliniai įstatymai;
   i) dėl visuomenės ir politinio informavimo:
   i. užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, dialogą ir atskaitomybę;
   ii. visais derybų etapais visapusiškai ir nedelsiant informuoti Europos Parlamentą; užtikrinti, kad visi Europos Parlamento nariai gautų visus su TISA susijusius derybų dokumentus, taip pat Europos Komisijos vidaus dokumentus, pvz., išsamias derybų raundų santraukas ir išsamius TISA susitarimo šalių pasiūlymų vertinimus, užtikrinant deramą konfidencialumą; viešai skelbti derybų dokumentus, išskyrus tuos, kurie turi būti įslaptinti dėl kiekvienu atveju aiškiai nurodomų priežasčių, laikantis PPO politikos, Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su įslaptintais dokumentais, taip pat ES acquis, ypač Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės susipažinti su dokumentais, įtvirtintų apribojimų;
   iii. teigiamai vertinti esminį postūmį užtikrinti skaidrumą visuomenei po 2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą, įskaitant ES pasiūlymų dėl patekimo į rinką ir Tarybos suteiktų įgaliojimų viešą paskelbimą; toliau stiprinti šias pastangas teikiant faktų suvestines dėl kiekvienos susitarimo dalies ir skelbiant viešas ir suprantamas ataskaitas apie faktinę kiekvieno raundo grįžtamąją informaciją Europos svetainėje; skatinti derybų partnerius imtis tolesnių veiksmų siekiant skaidrumo, kad derybų dėl TISA sąlygos nebūtų mažiau skaidrios nei taikomos PPO;
   iv. užtikrinti rimtą ir nuolatinį ES institucijų bendradarbiavimą su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais per visą derybų procesą; prašyti, kad deryboms judant į priekį bendradarbiavimas laipsniškai intensyvėtų siekiant deramai atsižvelgti į ES pilietinės visuomenės, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų lūkesčius, taip pat pilietinės visuomenės dialogo metu; pabrėžti, kad derybinius nurodymus nustatančios valstybės narės šioje srityje turi atlikti pagrindinį vaidmenį;
   v. raginti valstybes nares įtraukti į derybas savo nacionalinius parlamentus, taip pat vietos ir regioninės valdžios institucijas, ir su jomis konsultuotis bei tinkamai informuoti apie vykstančias derybas;
   vi. pakviesti vietos ir regionų valdžios institucijų atstovus, kuriems ES lygmeniu atstovauja Regionų komitetas, dalyvauti Europos Komisijos kiekvieno derybų raundo pradžioje ir pabaigoje organizuojamuose dialoguose;

2.  prašo Komisijos visapusiškai atsižvelgti į šią rezoliuciją ir per šešis mėnesius nuo jos priėmimo dienos pateikti atsakymą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai, taip pat susipažinti Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, TISA šalių administracijoms ir parlamentams.

(1) https://www.wto.org/english/docs_e/legal_e/26-gats_01_e.htm.
(2) TN/S/36.
(3) http://eeas.europa.eu/delegations/wto/press_corner/all_news/news/2012/20120705_advancing_negotiations_services.htm.
(4) http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2015/03/150310-trade-services-agreement-negotiating-mandate-made-public/.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0325.
(6) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2014/july/tradoc_152702.pdf
(7) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2014/july/tradoc_152702.pdf
(8) http://trade.ec.europa.eu/doclib/press/index.cfm?id=1254
(9) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/march/tradoc_153264.pdf
(10) OL C 61 E, 2004 3 10, p. 289.

Teisinis pranešimas