Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2285(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0030/2016

Pateikti tekstai :

A8-0030/2016

Debatai :

PV 24/02/2016 - 14
CRE 24/02/2016 - 14

Balsavimas :

PV 25/02/2016 - 7.7
CRE 25/02/2016 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0058

Priimti tekstai
PDF 445kWORD 132k
Ketvirtadienis, 2016 m. vasario 25 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. metinė augimo apžvalga
P8_TA(2016)0058A8-0030/2016

2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. metinė augimo apžvalga“ (2015/2285(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį, 136 ir 148 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 9 straipsnį (horizontalioji socialinė išlyga),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. ir 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2015/1184 dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių 2015 m.(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(12),

–  atsižvelgdamas į pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (penkių pirmininkų pranešimas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015)0600),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 15–16 d. Antalijoje vykusio G 20 vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo komunikatą,

–  atsižvelgdamas į naujausią Tarptautinio valiutos fondo darbuotojų atliktą tvarumo vertinimą, vykdant G 20 šalių disbalanso ir augimo tarpusavio vertinimo procesą (2015 m. spalio mėn.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus klimato konferencijoje priimtą COP 21 susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. rudens Europos ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui parengtas euro zonos ekonominės politikos koordinavimo pagal Europos semestrą tyrimus ir išsamias analizes (2015 m. lapkričio mėn.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą dėl 2016 m. metinės augimo apžvalgos (COM(2015)0690), 2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaitą (COM(2015)0691) ir Bendros užimtumo ataskaitos projektą (COM(2015)0700),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (COM(2015)0701),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo(14),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos,

–  atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2016 m. Europos semestro prioritetų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos pranešimą dėl viešųjų finansų padėties ekonominėje ir pinigų sąjungoje (institucinis dokumentas 014),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamente vykusią diskusiją su Komisija dėl Europos semestro dokumentų rinkinio ir 2016 m. metinės augimo apžvalgos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0030/2016),

A.  kadangi ekonomika Europos Sąjungoje atsigauna, tačiau labai silpnai ir netolygiai tiek pačiose valstybėse narėse, tiek jas palyginus tarpusavyje, ir iš dalies ji atsigauna dėl laikinų išorės veiksnių, įskaitant naftos kainas;

B.  kadangi kai kurios valstybės narės susiduria su nuolatine itin lėto augimo problema;

C.  kadangi dėl ekonominės ir finansinės suirutės pasaulinis ekonomikos augimas lėtėja, todėl atsiranda nauji strateginiai iššūkiai, prie kurių Europos Sąjunga turi deramai prisitaikyti;

D.  kadangi Europa vis dar patiria didelį investicijų deficitą, kuris labai mažina ES ilgalaikio augimo galimybes, o euro zonos einamosios sąskaitos perteklius ir toliau didėja; kadangi valstybės ir privačiojo sektoriaus skola daugelyje šalių tebėra didelė, nors einamosios sąskaitos deficitas ir buvo sumažintas; kadangi keletas valstybių narių turėtų dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti reikšmingas struktūrines reformas;

E.  kadangi, nepaisant to, kad keliose valstybėse narėse buvo smarkiai sumažintas einamosios sąskaitos deficitas ir darbo sąnaudos produkcijos vienetui, daugelyje valstybių narių procentais nuo BVP skaičiuojama grynoji išorės skola nesumažėjo;

F.  kadangi užimtumo rodikliai gerėja, bet nepakankamai, kad būtų deramai pažabotas nedarbas, ypač jaunimo ir ilgalaikis nedarbas, ir skurdas;

G.  kadangi Europa palyginti su jos konkurentais yra labiausiai nuo importuojamų išteklių priklausoma ekonominė erdvė; kadangi dėl šios priežasties tikros žiedinės ekonomikos Europoje sukūrimas yra būtina būsimo ekonomikos augimo sąlyga;

H.  kadangi 2008 m. krizė buvo ne tik cikliška, bet ir iš esmės struktūrinė, todėl tampa aiškios jos ilgalaikiškumo priežastys;

I.  kadangi laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas yra Europos Sąjungos tvaraus ekonomikos augimo pagrindas;

J.  kadangi keliose valstybėse narėse dėl to, kad didelės bendrovės vengia mokėti mokesčius, slepia mokesčius ir agresyviai planuoja mokesčius prarandami milijardai eurų galimų pajamų į valstybės biudžetą, todėl kyla grėsmė šalių solidarumo pagrindui ir sąžiningai įmonių konkurencijai;

Politikos priemonių derinys

1.  palankiai vertina 2016 m. metinės augimo apžvalgos paketą ir pasiūlytą investicijų, struktūrinių reformų ir fiskalinės atsakomybės politikos priemonių derinį, kurio tikslas – toliau skatinti spartesnį augimą ir Europos atsigavimą ir užtikrinti konvergencijos didėjimą; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti smarkesnį ekonomikos atsigavimą ir tvarų bendrą klestėjimą, reikia valstybių narių aktyvių veiksmų įgyvendinant struktūrines reformas ir tvirtesnio Europos lygmens koordinavimo;

2.  palankiai vertina viešųjų finansų pagerėjimą, visų pirma ES ir euro zonoje palaipsniui mažėjantį skolos ir BVP santykį ir mažėjantį nominalų biudžeto deficitą; vis dėlto pažymi, kad keliose valstybėse narėse valstybės skolos santykis toliau auga, o nominaliojo BVP augimas ir infliacija žemi, ir kad devyniose valstybėse narėse tebevykdoma perviršinio deficito procedūra; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis valstybių narių turi nedideles fiskalines galimybes, kad galėtų įveikti galimus naujus ekonomikos sukrėtimus, ir kad dėl šios priežasties reikėtų svarstyti galimybę užtikrinti tvirtesnį Europos lygmens koordinavimą siekiant paremti fiskalinį konsolidavimą nepakenkiant augimui;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos konkurencingumas pasaulyje tebėra svarbus uždavinys ir kad svarbu vykdyti struktūrines reformas, investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą, plėtoti produktyvumą didinančias inovacijas ir mažinti makroekonominius disbalansus; taip pat mano, kad blogėjančios pasaulinės perspektyvos verčia didinti vidaus paklausą siekiant užtikrinti didesnį Europos ekonomikos atsparumą; yra ypač susirūpinęs dėl galimo pasaulinės paklausos lėtėjimo;

4.  mano, kad makroekonominis disbalansą reikėtų mažinti koordinuotais visų valstybių narių veiksmais remiantis atitinkamomis reformomis ir investicijomis; pabrėžia, kad kiekviena valstybė narė turi šiuo klausimu imtis individualios atsakomybės; pažymi, kad didelis einamųjų sąskaitų perteklius gali lemti didesnę vidaus paklausą; pabrėžia, kad didelė valstybės ir privačiojo sektoriaus skola lemia didelį pažeidžiamumą ir kad, siekiant ją greičiau sumažinti, reikia imtis atsakingos fiskalinės politikos ir užtikrinti didesnį augimą;

5.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant remti atsigavimą, skatinti konvergenciją lygiuojantis į geriausių rezultatų pasiekusias šalis ir ištaisyti makroekonominius disbalansus, be kita ko, didinant produktyvumą ir skatinant investicijas;

6.  mano, jog nedidelis darbo rinkos rodiklių pagerėjimas teikia vilčių, ir pripažįsta, kad valstybių narių skirtumai tebėra dideli, o nedarbas tebėra nepriimtinai aukštas; atkreipia dėmesį į būtinybę remtis pastaruoju metu padaryta pažanga, be kita ko, didinant sukurtų darbo vietų kokybę ir jų produktyvumą; ragina dėti daugiau pastangų siekiant paskatinti investicijas į įgūdžius, užtikrinti, kad darbo rinkos būtų labiau įtraukios, kurti kokybiškas darbo vietas ir mažinti skurdą, socialinę atskirtį ir didėjančius pajamų ir gerovės skirtumus tuo pat metu išlaikant biudžetinę drausmę; pabrėžia, kad užimtumo rodikliams reikėtų suteikti tokį pat statusą kaip ir esamiems rodikliams, kad būtų galima pradėti vykdyti nuodugnią analizę, siekiant užtikrinti, kad nebūtų laikomasi dviejų lygmenų požiūrio, ir kad į tuos rodiklius reikėtų deramai atsižvelgti formuojant ES politiką ir rengiant gaires valstybėms narėms;

7.  palankiai vertina tai, kad atnaujintos strategijos „Europa 2020“ integruotosios gairės, ir ragina vadovaujantis Sutarties tikslais ir taikomais teisės aktais sustiprinti strategijos „Europa 2020“ vaidmenį, kad ja būtų vadovaujamasi per Europos semestrą, ir užkirsti kelią naujai valstybės skolos krizei; atkreipia dėmesį į plataus užmojo politikos ir priemonių svarbą siekiant užtikrinti, kad Europa geriausiai pasinaudotų energetikos pertvarka ir perėjimu prie skaitmeninių technologijų, be kita ko, deramai investuodama į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei įgūdžius ir mažindama Europos atotrūkį nuo pagrindinių pasaulinių konkurentų bendro gamybos veiksnių produktyvumo srityje; mano, kad itin svarbu mažinti ekonominius skirtumus, kurie kliudo ilgalaikiam ekonomikos augimui; ragina Komisiją į konkrečioms šalims skirtose rekomendacijas įtraukti aplinkos fiskalinių reformų klausimus, taip pat fiskalinės atsakomybės kontekste; ragina nuolat ir visapusiškai stebėti konvergenciją lygiuojantis į didžiausią pažangą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų padariusias šalis;

Investicijos

8.  ragina kuo geriau panaudoti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) siekiant remti strateginius projektus, kuriems negalima kitaip gauti finansavimo, atsižvelgiant į jo įgaliojimus; ragina valstybes nares ir ESIF priemonę, padedant Europos investavimo konsultacijų centrui ir Europos investicinių projektų portalui, aktyviai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į projektų portalų ir investicijų platformų kūrimą; taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ESIF ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų sinergiją;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares vadovaujantis strategija „Europa 2020“ panaudoti visas Europos struktūrinių ir investicinių fondų galimybes siekiant sustiprinti sanglaudą ir sumažinti skirtumus bendrojoje rinkoje sudarant visiems regionams galimybes plėtoti konkurencinius pranašumus ir užtikrinant palankias sąlygas papildomoms privačioms investicijoms; mano, kad šios investicijos turėtų padėti vykdyti nuoseklią pramonės politiką ir jas užtikrinant ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kokybiškų darbo vietų, ypač jaunimui, kūrimui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamus administracinius pajėgumus, aktyvų regionų vaidmenį ir geresnį koordinavimą visais valdžios lygmenimis bei pačių valdžios subjektų veiksmų tarpusavio koordinavimą; ragina apsvarstyti galimybę imtis tolesnių politinių veiksmų siekiant sumažinti investicijų deficitą ES;

10.  žino, kad privačiajame sektoriuje finansinis įsiskolinimas mažėja; pabrėžia, kad Europos investicijų mastai yra gerokai mažesni nei prieš krizę; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skubiai sukurti bankų sąjungą ir įgyvendinti bankų struktūrinę reformą, taip pat svarbu paskatinti kapitalo investicijas į MVĮ kapitalo rinkų sąjungos dėka; ragina kuo geriau pasinaudoti ESIF ir programą COSME siekiant pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą; mano, kad didesnis reglamentavimo nuspėjamumas bendrojoje rinkoje padidintų investuotojų pasitikėjimą;

11.  atkreipia dėmesį į būtinybę daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą, visų pirma švietimą ir inovacijas, taip pat vykdant darbo rinkos reformas; pabrėžia, kad reikia tobulinti nacionalinio švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas ir pritaikyti jas prie naujų įgūdžių ir žinių poreikių ES darbo rinkoje; pabrėžia, kad visa tai sudarys galimybes plėtoti inovacijas, kurios yra pagrindinis augimo, produktyvumo ir konkurencingumo skatinimo veiksnys; todėl ragina valstybes nares gerinti viešųjų investicijų produktyvumą;

12.  teigiamai vertina konkrečių šalių investavimo profilius, iš kurių matyti svarbiausi su investicijomis susiję iššūkiai atskirose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visų valdžios lygmenų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą nustatant investicijų kliūtis, visų pirma dėmesį skiriant vidaus rinkai, menkai vidaus paklausai ir struktūrinėms reformoms, taip pat pastangoms užtikrinti tinkamas viešųjų ir privačiųjų šaltinių finansavimo sujungimo priemones; atkreipia dėmesį į didelės apimties produktyvių investicijų svarbą ekonominio atsilikimo įveikimo procesui valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia kiekvienoje šalyje užtikrinti deramą einamųjų išlaidų, ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo ir investicijų į ekonomikos augimo galimybes pusiausvyrą ir kad bendrajai rinkai ir Europos priemonėms, kaip antai ESIF ir ESI fondams, tenka svarbus vaidmuo padedant užtikrinti deramą investicijų lygį; pabrėžia, kad dėl nedidelių viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas keliose valstybėse narėse šios valstybės narės gali toliau likti vidutines pajamas gaunančiomis šalimis;

Struktūrinės reformos

13.  mano, kad ilgą laiką darius makroekonomines korekcijas dabar reikėtų daugiau dėmesio skirti struktūrinėms reformoms ir investicijoms, kuriomis siekiama stiprinti augimo potencialą remiantis kokybiškomis darbo vietomis ir produktyvumu, skatinti teisingas, tvirtas, veiksmingas ir finansiškai tvarias gerovės sistemas ir skatinti valstybių narių ekonomikos tvarų perėjimą prie efektyvesnio išteklių naudojimo;

14.  ragina vykdyti tvarias reformas gaminių, paslaugų ir darbo rinkose, taip pat reformas, susijusias su pensijų sistemomis, ir užtikrinti geresnį reglamentavimą, kuris skatintų inovacijas, darbo vietų kūrimą ir gerovės didinimą, sąžiningą konkurenciją nepakenkiant vartotojų apsaugai;

15.  pabrėžia, kad labai svarbus didesnis išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas, be kita ko, vystant žiedinę ekonomiką; pabrėžia, kad svarbu toliau plėtoti tikrą energetikos sąjungą, pagrįsta solidarumu, veiksmingumu ir įvairove, kurioje nebūtų ignoruojami vietiniai energijos ištekliai, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją; ragina Komisiją įtraukti šiuos klausimus į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriose jie yra itin svarbūs konkurencingumo ir tvaraus augimo sritims;

16.  primygtinai ragina imtis tolesnių veiksmų, kuriais būtų skatinama kurti kokybiškas darbo vietas ir atsparias darbo rinkas, kurių segmentacija būtų mažesnė; pabrėžia tvarių ir efektyvių socialinės apsaugos sistemų svarbą; primena, kad pensijų sistemų tvarumo išsaugojimas yra svarbus veiksnys norint užtikrinti aukštą užimtumo lygį;

17.  pabrėžia, kad reikia šiuolaikiško, demokratiško ir piliečiams palankaus viešojo administravimo visuose valdžios lygmenyse, taip pat veiksmingų ir skaidrių viešųjų pirkimų taisyklių; pabrėžia, kad svarbu imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti tikros e. valdžios naudojimą valstybėse narėse ir tarp jų; prašo Komisiją ir valstybes nares nustatyti savo atitinkamų administracijų trūkumus ir juos šalinti, nes jie gali daryti žalą krizinių situacijų atvejais;

18.  ragina dar labiau sumažinti darbo apmokestinimą – sprendimai šiuo klausimu turi būti priimami nacionaliniu lygmeniu – ir užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumą;

19.  atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl struktūrinių reformų rėmimo programos, skirtos augimui palankių reformų valstybėse narėse įgyvendinimo stiprinimui, dėl kurios sprendimas bus priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą; dar kartą tvirtina, kad pačios valstybės narės yra atsakingos už struktūrinių reformų įgyvendinimą;

Fiskalinė atsakomybė

20.  dar kartą tvirtina, kad reikia vykdyti atsakingą augimui palankią politiką, kuri užtikrintų skolų tvarumą ir kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į ekonomikos ciklą ir investicijų trūkumus, tačiau tuo pat metu gerbiamos piliečių socialinės teisės; primena, kad kai kurių valstybių narių itin didelis įsiskolinimas galimų būsimų sukrėtimų euro zonoje atvejais gali kelti didelį pavojų; pabrėžia, kad, siekiant, jog šalyse, turinčiose didelį skolos ir BVP santykį, šis santykis pradėtų tvariai mažėti, reikės dėti daugiau pastangų, kad padidėtų viešųjų finansų atsparumas ir būtų paskatintas augimas;

21.  primygtinai ragina įgyvendinti Stabilumo ir augimo paktą, visapusiškai pasinaudojant jame nustatytomis esamomis lankstumo nuostatomis, laikantis 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikato (COM(2015)0012) nuostatų, siekiant, be kita ko, remti didesnes investicijas ir struktūrines reformas, taip pat įveikti grėsmes saugumui ir išspręsti atvykstančių pabėgėlių srautų problemas;

22.  pabrėžia, kad reikia gerinti mokesčių surinkimą, kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, vykdyti priemones prieš agresyvų mokesčių planavimą ir mokesčių rojus, taip pat užtikrinti geresnį mokesčių politikos koordinavimą ES; ragina užtikrinti, kad mokesčių sistemos būtų veiksmingos ir skaidrios, siekiant pagerinti mokesčių surinkimą, užkirsti kelią mokesčių vengimui ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu; todėl mano, kad mokesčių institucijos ir muitinės turėtų būti aprūpintos pakankamais žmogiškaisiais, materialiniais ir finansiniais ištekliais;

23.  remia racionalias konkrečių šalių pastangas siekiant pagerinti viešųjų išlaidų kokybę, veiksmingumą ir palankumą augimui, visų pirma neproduktyvias išlaidas pakeičiant išlaidomis į augimą skatinančias investicijas, tačiau nekenkiant esminėms viešosioms ir socialinėms paslaugoms;

Specialus dėmesys euro zonai

24.  palankiai vertina rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos, kurią Komisija skelbia likus šešiems mėnesiams iki konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų paskelbimo, kaip žingsnį, kuriuo gerinamas politikos koordinavimas, laikantis penkių pirmininkų pranešime ir atitinkamose Europos Parlamento rezoliucijose pateiktų rekomendacijų;

25.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didelę euro zonos šalių tarpusavio priklausomybę ir jos pinigų politikos vienovę, euro zona yra ekonominis subjektas, kuriame konvergencija lygiuojantis į didžiausią pažangą padariusias šalis turi būti skatinama užtikrinant geresnį koordinavimą ir vykdant nacionalinę politiką; pabrėžia, kad svarbu, jog nacionalinės vyriausybės aktyviau siektų savo valstybėse narėse įgyvendinti ekonomines reformas, ir atkreipia dėmesį į investicijų svarbą siekiant sumažinti makroekonominius disbalansus ir užtikrinti, kad nacionalinė politika nedarytų neigiamo šalutinio poveikio kitoms valstybėms narėms; todėl ragina atlikti nuodugnų šių makroekonominių disbalansų ir šalutinio poveikio įvertinimą, kuris papildytų kiekvienai šaliai atskirai būdingų problemų įvertinimą ir makroekonominį dialogą; primygtinai ragina užtikrinti, kad euro zonos rekomendacija ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos visapusiškai derėtų;

26.  palankiai vertina padidėjusį dėmesį bendrai euro zonos fiskalinei padėčiai, dėl kurio neatitraukiamas dėmesys nuo atskirų valstybių narių atsakomybės; primena, kad, turint mintyje perviršinio deficito procedūrą, fiskalinio deficito vienoje valstybėje narėje negalima kompensuoti kitos valstybės narės fiskaliniu perviršiu; ragina nuolat stebėti, ar bendra fiskalinė padėtis yra tinkama atsižvelgiant į esamą investicijų trūkumą;

27.  pritaria rekomendacijai diferencijuoti fiskalines priemones pagal atskiras valstybes nares, atitinkamai atsižvelgiant į tai, kaip jose įgyvendinami Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai ir kokie yra jų stabilizavimo poreikiai, taip pat į jų pašalinį poveikį; pažymi, kad daugelio valstybių narių atveju tai reiškia, kad jos turi tęsti augimui palankų fiskalinį konsolidavimą; kita vertus, pažymi, kad kai kurios šalys turi vis daugiau fiskalinio manevravimo galimybių įgyvendinant Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, kurias šiuo metu galėtų panaudoti vidaus ekonomikai remti;

28.  sutinka su nuomone, kad didelis euro zonos einamosios sąskaitos perteklius yra sveikintinas euro zonos išorinio konkurencingumo požymis, tačiau tai taip pat reiškia didelį vidaus investicijų trūkumą ir euro kurso kilimo riziką, kai pinigų politika pasidarys nebe tokia skatinanti, ir turės neigiamų padarinių augimui ir užimtumui; mano, kad didesnė vidaus paklausa būtų palankesnis veiksnys euro zonos tvariam augimui, taip pat ir iš pasauliniu požiūriu; žino, kad kai kurių valstybių narių einamosios sąskaitos perviršis egzistuoja kartu su teigiamu šalutiniu poveikiu visoje vertės grandinėje – tai gali būti visokeriopai naudinga kai kurioms kitoms valstybėms narėms; taip pat pripažįsta bendros valiutos vaidmenį padedant konkurencingesnėms šalims išlaikyti didelį perviršį kitų pasaulio šalių atžvilgiu; teigiamai vertina Komisijos parengtoje 2016 m. žiemos prognozėje pateiktą išvadą, kad ekonomikos augimą kai kuriose valstybėse narėse 2015 m. daugiausiai skatino vidaus paklausa; mano, jog svarbu, kad didesnį einamosios sąskaitos perviršį turinčios valstybės narės toliau plėstų savo vidaus paklausą, kuri duotų naudos joms pačioms ir bendros naudos apskritai; taip pat ragina mažiau konkurencingas valstybes nares veiksmingai įgyvendinti struktūrines reformas ir kokybiškas investicijas siekiant modernizuoti ekonomiką ir sukurti tvarią verslo aplinką ilgalaikėms investicijoms vadovaujantis strategija „Europa 2020“; mano, kad siekiant sumažinti makroekonominius disbalansus pačiose valstybėse narėse toks būdas yra geriausias palyginti su vidaus devalvacija, kuri sumažina paklausą ir sulėtina ekonomikos augimą euro zonoje;

29.  pabrėžia, kad reikia skatinti realią ekonominę ir socialinę konvergenciją, kurią didintų produktyvumo augimas ir su sąnaudomis nesusiję veiksniai; pabrėžia, kad svarbu, jog visos valstybės narės veiksmingai įgyvendintų struktūrines reformas, gerintų viešųjų išlaidų kokybę ir turėtų pakankamų investicinių pajėgumų siekiant užtikrinti subalansuotą ir tvarų augimą, kuris taip pat svarbus mažinant skolos ir BVP santykį; pripažįsta, kad didelė valstybės ir privačiojo sektoriaus skola smarkiai sumažina galimybes investuoti ir tokiu būdu lėtina augimą;

30.  primena, kad užmokesčio nustatymas yra nepriklausomų kolektyvinių derybų klausimas, ir ragina atitinkamus veikėjus užtikrinti atsakingus ir augimui palankius užmokesčio pokyčius, kurie atitiktų produktyvumo didėjimą; ypač ragina einamosios sąskaitos deficitą turinčių arba beveik subalansavusių einamąją sąskaitą šalių atitinkamus veikėjus toliau siekti didinti produktyvumą ir išlaikyti konkurencingumą; taip pat ragina didelį perviršį turinčių šalių atitinkamus veikėjus perteklines santaupas naudoti vidaus paklausai ir investicijoms remti;

31.  ragina imtis priemonių siekiant neleisti lenktyniauti, kas nustatys mažesnius mokesčius ir žemesnius socialinius standartus, nes tokiu būdu didėja nelygybė; primena, kad reikia išlaikyti tarptautinį konkurencingumą, grindžiamą produktyvumu ir konvergencija didėjimo linkme; teigiamai vertina padidėjusį dėmesį trim su užimtumu susijusiems rodikliams makroekonominio balanso rezultatų suvestinėje ir prašo Komisiją laikyti juos lygiaverčiais kitiems rodikliams; taip pat mano, kad politikos gairėse turėtų būti deramai atsižvelgta į esamos pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių ir atitinkamų efektyvaus išteklių naudojimo rodiklių suvestinės analizę;

32.  atkreipia dėmesį į 2015 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ir ragina Komisiją kuo greičiau pradėti rengti ilgalaikes priemones;

Veiksmingesnis Europos semestras ir didesnė demokratinė atskaitomybė

33.  apgailestauja dėl prasto konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo ir mano, kad norint pagerinti įgyvendinimą, reikia aiškiai suformuluotų Europos lygmens prioritetų ir tikrų nacionalinio lygmens viešųjų diskusijų, politinės valios ir įsipareigojimo nacionaliniu lygmeniu, siekiant didesnio aktualumo ir valstybių narių atsakomybės prisiėmimo; todėl teigiamai vertina Komisijos narių vizitus į valstybes nares siekiant aptarti Europos semestro procesą ir jo dokumentus;

34.  ragina suderintai konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti į pagrindinius prioritetus ir užtikrinti, kad jose būtų kalbama apie visus svarbiausius uždavinius, įskaitant būtinybę užtikrinti, kad nekiltų nauja valstybės skolos krizė, taip pat būtinybę didinti konkurencingumą, augimą ir užimtumą, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus;

35.  teigiamai vertina 2015 m. gruodžio 15 d. plenarinio posėdžio diskusijas su Komisijos ir Euro grupės pirmininkais dėl euro zonos rekomendacijos projekto ir prašo, kad tokios plenarinio posėdžio diskusijos taptų Europos semestro reguliariu dalyku; mano, kad tokios diskusijos stiprina ir papildo esama demokratinį dialogą, ypač ekonominį dialogą, ir padeda didinti vykdomosios valdžios atskaitomybę;

36.  pabrėžia, kad pavasario Europos Vadovų Taryba turėtų likti centru, kuriame apibrėžiami politikos prioritetai; teigiamai vertina plenarinio posėdžio diskusiją su Komisija dėl metinės augimo apžvalgos prioritetų prieš ją patvirtinant ir ją patvirtinus; primena, kad ekonominės politikos nustatymas vadovaujantis Tarybos rekomendacija valstybėms narėms yra vykdomasis aktas, kuriam turi būti taikoma demokratinė kontrolė ir dėl kurio turi būti diskutuojama Europos Parlamente; todėl ragina Tarybą priimti euro zonos rekomendacijas ir išvadas dėl metinės augimo apžvalgos dokumentų rinkinio po to, kai Parlamentas bus pasirengęs išreikšti savo nuomones dėl jų; patvirtina savo pasiryžimą skubiai apsvarstyti šiuos dokumentus ir priimti poziciją gerokai iki pavasario Europos Vadovų Tarybos; teigiamai vertina Europos Parlamentui pateiktą raginimą, kad jo pirmininkas išdėstytų jo poziciją pavasario Europos Vadovų Taryboje; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutartį reikalaujama, kad, Tarybai priėmus rekomendacijas, apie tai ir apie daugiašalės priežiūros rezultatus būtų pranešta Europos Parlamentui;

37.  pabrėžia nacionalinių parlamentų svarbą diskutuojant dėl šalių ataskaitų ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų bei balsuojant dėl nacionalinių reformų programų ir nacionalinių konvergencijos arba stabilumo programų; ragina valstybes nares, pasinaudojant ankstyvo šalių ataskaitų paskelbimo proga, užtikrinti socialinių partnerių, vietos ir regionų valdžios institucijų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų struktūrinį dalyvavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad socialiniams partneriams tenka nepakeičiamas vaidmuo nustatant užmokestį ir itin svarbus vaidmuo platesnėse ekonominėse diskusijose, ypač kai kalbama apie produktyvumo skatinimą; be to, ragina nacionalinius parlamentus glaudžiau bendradarbiauti su Europos Parlamentu;

38.  ragina Komisiją pradėti derybas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl ekonomikos valdymo; tvirtina, kad šis tarpinstitucinis susitarimas turėtų užtikrinti, kad pagal Sutartis Europos semestro struktūra būtų tokia, kad būtų galima prasmingai ir reguliariai vykdyti parlamentinę proceso, ypač susijusio su metinės augimo apžvalgos prioritetais ir euro zonai skirtomis rekomendacijomis, kontrolę;

Biudžeto politika

39.  apgailestauja, kad dėl riboto ES biudžeto dydžio nėra patenkinamo sverto poveikio, kad neįmanoma pakeisti nuosavų išteklių sistemos, taip pat dėl to, kad nėra jokios nuoseklios ekonominio prognozavimo, ekonominės politikos prioritetų ir metinio bei daugiamečio biudžeto rengimo proceso sąveikos;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES biudžeto lėšomis tiesiogiai padedama siekti dviejų iš trijų 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje numatytų uždavinių (suteikti naują postūmį investicijoms, vykdyti struktūrines reformas ir įgyvendinti atsakingą ir garbingą fiskalinę politiką, kuri derėtų su prisiimtais politiniais įsipareigojimais); džiaugiasi Komisijos pasiūlymu naudoti ES finansavimą techninei pagalbai siekiant remti struktūrines reformas;

41.  mano, kad ES biudžetas galėtų padėti sumažinti nacionaliniams biudžetams tenkančią naštą ir remti fiskalinio konsolidavimo pastangas suteikdamas nuosavų išteklių ir racionalizuodamas išlaidas; yra tvirtai įsitikinęs, kad platesnės apimties viešųjų lėšų valdymo Sąjungos lygmeniu formos sudarytų galimybių pasiekti masto ekonomiją, taigi ir sumažinti išlaidas, ypač diplomatijos ir karinėje srityse, drauge neginčijant pasidalijamojo valdymo, ypač struktūrinių fondų, principo;

42.  pabrėžia, kad deficitinis ES biudžetas yra neteisėtas; pažymi, kad valstybės narės daro iš ES biudžeto pagal nacionalinius biudžetus pritaikomą kintamąjį;

43.  pabrėžia, kad siekiant baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) būtina didesnė euro zonos integracija ir kad biudžetinė sąjunga yra kertinis akmuo siekiant tinkamo euro veikimo;

44.  ragina, kalbant apie Parlamento poziciją dėl euro zonos ir jos biudžeto pajėgumo, atsižvelgti į pranešimo savo iniciatyva dėl euro zonos biudžeto pajėgumo, kuris bus parengtas 2016 m., išvadas;

45.  ragina Komisiją atlikti 2013 m. Parlamento, Komisijos ir Tarybos sudarytame politiniame susitarime numatytą daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą; pabrėžia, kad finansinės ir humanitarinės krizės, kurios 2009–2014 m. ištiko ES, atkreipė dėmesį į dabartinės DFP netinkamumą; be to, pabrėžia esminės ES finansinio programavimo reformos, kurią vykdant būtų tinkamai atsižvelgta į turimų priemonių tikslus, finansavimą ir trukmę, būtinybę;

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politika

46.  pabrėžia, kad jeigu atliekų teisės aktų reforma ir žiedinės ekonomikos veiksmų planu norima paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio Europoje, būtina integruoti susijusias rekomendacijas į Europos semestro procesą, siekiant skatinti konkurencingumą, kurti darbo vietas ir užtikrinti tvarų augimą; rekomenduoja į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas integruoti žiedinės ekonomikos principus;

47.  pakartoja, kad reikia mokesčių sistemos, skatinančios vystyti tvarią politiką ir atitinkančios principą „teršėjas moka“, siunčiančios teisingus signalus investuojantiems į efektyvų išteklių naudojimą, gamybos procesų modernizavimą ir į labiau pataisomų bei ilgesnio vartojimo produktų gamybą; pakartoja, kad būtina laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, ir pereiti nuo darbo jėgos apmokestinimo prie aplinkos taršos mokesčių;

48.  mano, kad įgyvendinant Europos semestrą svarbu įvertinti sveikatos priežiūros sistemų veiklos rezultatus ir tvarumą, ir pritaria tam, kad būtų pereita prie rezultatais grindžiamo požiūrio ir būtų skiriamas dėmesys ligų prevencijai ir sveikatinimui; ragina Komisiją drauge su suinteresuotaisiais subjektais parengti priemones, leisiančias stebėti sveikatos rodiklius, įvertinti galimybes gauti kokybišką sveikatos priežiūrą ir skatinti išlaidų medicinos srities moksliniams tyrimams skaidrumą, siekiant mažinti socialinius sveikatos priežiūros skirtumus ir nelygybę šioje srityje tarp valstybių narių ir jų viduje; ragina Komisiją konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose atsižvelgti į prevencijos programoms skirtų priemonių ilgalaikį poveikį sveikatai ir fiskalinį poveikį;

49.  pabrėžia sveikatos priežiūros sektoriaus tvarumo svarbą, nes sveikatos priežiūros sektorius atlieka svarbų vaidmenį bendroje ekonomikoje – jame dirba 8 proc. visų ES darbuotojų ir jam tenka 10 proc. ES BVP, taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad jis galėtų suteikti visiems piliečiams vienodas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nes sveikata yra pagrindinis stabilumo, tvarumo ir tolesnio valstybių narių ir jų ekonomikos vystymosi veiksnys;

Regioninė politika

50.  atkreipia dėmesį į ES investicijų reikšmę mažiau išsivysčiusiems regionams ir į tai, kad svarbu užtikrinti jų gebėjimą pritraukti papildomų investicijų ir tokiu būdu skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

51.  atkreipia dėmesį į Europos semestro proceso tikslų ir 2014–2020 m. skirtų ESI fondų programavimo sąsają, kuri atsispindi partnerystės sutartyse; todėl mano, kad po 2014–2020 m. reformos sanglaudos politikos priemonės galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį įgyvendinant atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, taigi taip remtų struktūrines reformas ir prisidėtų prie ES strateginių tikslų įvykdymo ir partnerystės sutarčių įgyvendinimo; tačiau pabrėžia daugiametį ir ilgalaikį ESI fondų programų ir tikslų pobūdį, palyginti su metiniu Europos semestro ciklu, ir tai, kad būtina koordinuoti Europos Sąjungos prioritetus, nacionalinius, regioninius ir vietos poreikius;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, nacionaliniams parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

(1) OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
(2) OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
(3) OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
(4) OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
(5) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(6) OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
(7) OL L 140, 2013 5 27, p. 11.
(8) OL L 140, 2013 5 27, p. 1.
(9) OL L 192, 2015 7 18, p. 27.
(10) OL L 268, 2015 10 15, p. 28.
(11) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0238.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0469.

Teisinis pranešimas