Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2128(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0026/2016

Pateikti tekstai :

A8-0026/2016

Debatai :

PV 07/03/2016 - 15
CRE 07/03/2016 - 15

Balsavimas :

PV 08/03/2016 - 6.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0071

Priimti tekstai
PDF 480kWORD 159k
Antradienis, 2016 m. kovo 8 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
2014 m. metinė ataskaita „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“
P8_TA(2016)0071A8-0026/2016

2016 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. metinės ataskaitos „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (2015/2128(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 31 d. Komisijos ataskaitą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2014 m. metinė ataskaita“ (COM(2015)0386) ir papildomus tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2015)0151, SWD(2015)0152, SWD(2015)0153, SWD(2015)0154, SWD(2015)0155 ir SWD(2015)0156),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. OLAF metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. OLAF priežiūros komiteto veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą „ES biudžeto apsauga iki 2014 m. pabaigos“ (COM(2015)0503),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Kova su korupcija ES. Verslo bendruomenės ir pilietinės visuomenės lūkesčiai“ (CCMI/132),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ataskaitą „ES kovos su korupcija ataskaita“ (COM(2014)0038),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 250/2014, kuriuo nustatoma programa, skirta Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (programa „Hercule III“), ir panaikinamas Sprendimas Nr. 804/2004/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(4), į savo 2010 m. gegužės 18 d. pareiškimą dėl Sąjungos pastangų kovoti su korupcija(5) ir į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. ataskaitą dėl PVM nepriemokos, kurią parengti užsakė Europos Komisija,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl viešųjų pirkimų iš ES sanglaudai skirtų lėšų,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-105/14 (Taricco ir kiti),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8–0026/2016),

A.  kadangi valstybės narės ir Komisija yra bendrai atsakingos už maždaug 80 proc. Sąjungos biudžeto įvykdymo; kadangi valstybės narės pirmiausia yra atsakingos už nuosavų išteklių surinkimą, be kita ko, PVM ir muitų pavidalu;

B.  kadangi pagrįstos viešosios išlaidos ir ES finansinių interesų apsauga turėtų būti pagrindiniai ES politikos aspektai, siekiant didinti piliečių pasitikėjimą užtikrinant, kad jų pinigai naudojami tinkamai, efektyviai ir veiksmingai; kadangi šis patikimas finansų valdymas turėtų būti suderintas su požiūriu „kiekvieną eurą panaudoti kuo geriau“;

C.  kadangi, jeigu norima gerų rezultatų, būtina reguliariai atliekant veiklos auditus vertinti įdėtus išteklius, sukurtą vertę, rezultatus ir poveikį;

D.  kadangi dėl valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų įvairovės susidaro sudėtingos sąlygos pažeidimams šalinti ir kovoti su sukčiavimu ir kadangi dėl to Komisija turėtų dėti daugiau pastangų siekdama užtikrinti, kad kova su sukčiavimu būtų veiksminga ir būtų pasiekta konkretesnių bei labiau patenkinamų rezultatų;

E.  kadangi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) privalo apsaugoti Sąjungos finansinius interesus – tirti sukčiavimo, korupcijos ir visos kitos neteisėtos veiklos atvejus; kadangi OLAF priežiūros komitetas sukurtas tam, kad būtų įtvirtintas ir garantuojamas OLAF nepriklausomumas nuolat stebint OLAF tyrimo funkcijų vykdymą; kadangi priežiūros komitetas visų pirma stebi procedūrinių garantijų taikymo raidą ir tyrimų trukmę, atsižvelgiant į generalinio direktoriaus pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 7 straipsnio 8 dalį pateiktą informaciją;

F.  kadangi, kaip teigiama pirmojoje Komisijos ataskaitoje dėl ES kovos su korupcija politikos, kuri paskelbta 2014 m. vasario mėn., su korupcija susiduria visos valstybės narės ir ji ES ekonomikai kainuoja apie 120 mlrd. EUR per metus;

G.  kadangi korupcija gali padėti finansuoti organizuoto nusikalstamumo ar terorizmo tinklų veiklą Europoje; kadangi dėl korupcijos taip pat mažėja piliečių pasitikėjimas institucijomis ir demokratiniais procesais;

H.  kadangi, be civilizacinės prielaidos, grindžiamos teisinei valstybei būdingais etiniais principais, kova su sukčiavimu ir korupcija prisidedama prie Sąjungos konkurencingumo pasaulio ekonomikoje;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2014 m. metinė ataskaita“; prašo Komisijos savo metinėse ataskaitose dėl ES finansinių interesų apsaugos punktualiau atsakyti į Parlamento prašymus;

Pažeidimų nustatymas ir pranešimas apie juos

2.  pažymi, kad su visais pažeidimais, apie kuriuos pranešta, susijusi bendra suma sudaro apie 3,24 mlrd. EUR; pabrėžia, kad bendras finansinis sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2014 m., poveikis padidėjo 36 proc., palyginti su 2013 m., o tokių pažeidimų nustatyta 48 proc. daugiau; pabrėžia, kad pažeidimų, apie kuriuos pranešta, 2,27 mlrd. EUR suma susijusi su išlaidomis ir sudaro 1,8 proc. visų mokėjimų;

3.  pabrėžia, kad 2014 m. Komisijai iš viso pranešta apie 16 473 pažeidimus, iš kurių 1 649 laikomi sukčiavimu ir sudaro 538,2 mln. EUR sumą; pažymi, kad su išlaidomis susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų suma – 362 mln. EUR, t. y. 0,26 proc. visų mokėjimų, o su įplaukomis susijusių tokių pažeidimų suma – 176,2 mln. EUR, t. y. 0,88 proc. 2014 m. surinktos tradicinių nuosavų išteklių bendros sumos;

4.  pabrėžia, kad bendras finansinis sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2014 m., poveikis padidėjo 47 proc., palyginti su 2013 m., nors tokių pažeidimų skaičius sumažėjo 5 proc.; taip pat pažymi, kad su išlaidomis susiję sukčiavimu nelaikomi pažeidimai sudarė 1,54 proc. bendrų mokėjimų, o su įplaukomis susiję sukčiavimu nelaikomi pažeidimai – 3,66 proc. 2014 m. surinktų tradicinių nuosavų išteklių;

5.  primygtinai ragina Komisiją prisiimti visapusišką atsakomybę už neteisėtai iš ES biudžeto išmokėtų lėšų susigrąžinimą, taip pat už geresnį nuosavų išteklių surinkimą, ir nustatyti vienodus ataskaitų teikimo principus visose valstybėse narėse, kad būtų surinkti tinkami, palyginami ir tikslūs duomenys;

6.  pabrėžia, kad sukčiavimu nelaikomi pažeidimai dažnai susiję su nepakankamomis žiniomis apie sudėtingas taisykles ir reikalavimus; mano, kad jei valstybės narės ir Komisija supaprastintų taisykles ir procedūras, sumažėtų tokių pažeidimų skaičius; mano, kad siekiant kovoti su pažeidimais, įskaitant sukčiavimą, reikia užtikrinti visų institucinių organų Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir plačiosios visuomenės informuotumą; pažymi, kad sukčiavimo prevenciją ir kovą su juo skatinančios kultūros kūrimas yra itin svarbus visose institucijose ir organuose, dalyvaujančiuose panaudojant fondų lėšas, ir ragina valstybes nares skatinti keitimąsi gerąja praktika;

7.  primena, jog siekiant, kad finansai būtų tvaresni, valstybėse narėse tebetaikomos fiskalinio konsolidavimo ir suvaržymo priemonės, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad visi turimi ištekliai reikalingi investicijoms valstybėse narėse, siekiant paskatinti tvarų ekonomikos augimą; mano, kad, derinant visas atitinkamas politines priemones (pvz., nusikalstamų veikų tyrimą, patikimų analizės modelių vystymą ir pastangas šalinti trūkumus ir klaidas, susijusias su nepakankama Komisijos politika), reikia imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai sukčiavimo veiklai prekybos politikos ir su ja susijusių asignavimų srityje ir kad tokia veikla būtų sustabdyta; ragina valstybes nares dėti dar daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad ES biudžeto lėšos būtų teisingai naudojamos projektams, kuriais prisidedama prie augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje, finansuoti, ir siekiant išieškoti skolą muitinei, nustačius sukčiavimo atvejus; apskritai pabrėžia, kad kova su neteisėta prekyba ir neteisėtu kapitalo judėjimu turėtų likti svarbiu ES ir valstybių narių prioritetu;

8.  palankiai vertina tai, kad Komisija patvirtino daugiametę kovos su sukčiavimu strategiją, kuri padeda mažinti didelius pažeidimų, apie kuriuos praneša kiekviena valstybė narė, skaičiaus skirtumus;

Įplaukos – nuosavi ištekliai

9.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. tradicinių nuosavų išteklių suma, susijusi su sukčiavimu, buvo 191 proc. didesnė negu 2013 m., o suma, susijusi su sukčiavimu nelaikomais pažeidimais, 2014 m. buvo 146 proc. didesnė nei ankstesniais metais;

10.  yra susirūpinęs dėl to, kad sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų atveju vidutinis valstybės narės tradicinių nuosavų išteklių susigrąžinimo rodiklis 2014 m. yra mažiausias istorijoje – 24 proc.; primygtinai ragina valstybes nares sparčiau susigrąžinti joms priklausančias sumas ir ypač ragina tas valstybes nares, kurios turi susigrąžinti didžiausias sumas, pagerinti savo susigrąžinimo lygį;

11.  yra susirūpinęs dėl PVM nepriemokos ir numatomo PVM nuostolio, kurių suma 2013 m. buvo 168 mlrd. EUR; pabrėžia, kad trylikoje iš 2014 m. patikrintų 26 valstybių narių vidutinis numatomas PVM nuostolis viršijo 15,2 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija neturi galimybės susipažinti su informacija, kuria keičiasi valstybės narės, kad galėtų užkirsti kelią vadinamajam karuseliniam sukčiavimui ir su juo kovoti; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje „Eurofisc“ vykdomoje veikloje, siekiant palengvinti keitimąsi informacija, kad būtų padedama kovoti su sukčiavimu; pakartoja, kad Komisijai suteikti įgaliojimai kontroliuoti ir prižiūrėti valstybių narių įgyvendinamas priemones; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo vykdomaisiais įgaliojimais siekiant kontroliuoti valstybių narių kovą su sukčiavimu PVM bei mokesčių vengimu ir padėti joms šioje kovoje; pripažįsta, kad nuo 2013 m. Komisija kovai su masiniu ir staigiu sukčiavimu PVM naudojo Greitojo reagavimo mechanizmą;

12.  ragina Komisiją parengti tokį mechanizmą, kuriuo įmonės būtų motyvuojamos mokėti įprastus mokesčius, o ne jų vengti;

13.  pažymi, kad padaugėjo Eurojusto ir Europolo remiamų koordinavimo centrų; teigiamai vertina tarpvalstybinių operacijų Vertigo 2 ir 3 rezultatus ir veiksmingą Vokietijos, Lenkijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Ispanijos, Čekijos Respublikos ir Šveicarijos teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą, leidusį neutralizuoti nusikalstamus tinklus, kaltus dėl sukčiavimo nesumokant mokestinių pajamų, įskaitant PVM, už maždaug 320 mln. EUR;

14.  reiškia susirūpinimą dėl muitinio tikrinimo ir su juo susijusio muitų, kurie yra vienas iš ES biudžeto nuosavų išteklių šaltinių, surinkimo; pažymi, kad būtent valstybių narių muitinės vykdo patikrą, norėdamos įsitikinti, kad importuotojai laikosi tarifų ir importo taisyklių, ir pabrėžia, kad Audito Rūmai pastebėjo, kad įvairiose valstybėse narėse šių patikrų kokybė skiriasi; ragina Komisiją atnaujinti 2014 m. paskelbtą Muitinės audito vadovą, siekiant pašalinti Audito Rūmų nustatytus trūkumus, pvz., problemas, susijusias su importuojamų prekių, kurių muitinis įforminimas atliktas kitoje valstybėje narėje, tvarkymu;

Išlaidos

15.  susirūpinęs pažymi, kad 2014 m. su išlaidomis susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius sumažėjo tik 4 proc. po to, kai 2013 m. jis padidėjo 76 proc.; primygtinai ragina kompetentingas valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių, kad būtų sumažintas sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičius, tačiau tai daryti nešvelninant kontrolės standartų;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kad nuolat auga sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta ir kurie susiję su tiesiogiai valdomais ES fondais, skaičius – didėja tiek jų atvejų skaičius, tiek susijusios sumos; stebisi, kad sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičius 2014 m., palyginti su praėjusiais metais, išaugo keturis kartus, ir prašo Komisijos pateikti išsamius paaiškinimus ir imtis reikiamų veiksmų, kad ši tendencija būtų pakreipta priešinga linkme;

17.  todėl yra susirūpinęs, kad 2014 m. kaimo plėtros sektoriuje nustatyta daugiausia sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, – palyginti su 2013 m., jų skaičius išaugo daugiausia; pažymi, kad apie 71 proc. visų su gamtos ištekliais (žemės ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste) susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų nustatyta Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje;

18.  pripažįsta, kad valstybių narių Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšų susigrąžinimo rodiklis yra mažesnis negu bendras vidurkis ir kad iki 2014 m. pabaigos buvo susigrąžinta mažiau nei pusė lėšų, susijusių su 2009 m. nustatytais pažeidimais; atkreipia dėmesį į tai, kad labai skiriasi valstybių narių gebėjimai susigrąžinti sumas, neteisėtai išmokėtas pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), ir primygtinai ragina Bulgariją, Prancūziją, Graikiją ir Slovakiją labai pagerinti savo rezultatus; pripažįsta, kad tarpuskaitos mechanizmas (50 / 50 taisyklė) valstybėms narėms teikia tvirtą paskatą iš naudos gavėjų kuo greičiau susigrąžinti netinkamai išmokėtas EŽŪGF lėšas; apgailestauja dėl to, kad 2014 m. buvo tretieji metai iš eilės, kuriais pastebimas sukčiavimu laikomų pažeidimų pagal EŽŪGF atvejų skaičiaus didėjimas, ir ketvirtieji metai iš eilės, kuriais didėjo kaimo plėtros srityje nustatomų sukčiavimo atvejų skaičius; pabrėžia, kad reikia greičiau susigrąžinti lėšas;

19.  pažymi, kad 2014 m. su bendra žuvininkystės politika susijusių pažeidimų skaičius sumažėjo iki panašaus lygio kaip 2012 m. po to, kai 2013 m. buvo labai išaugęs; pažymi, kad 2010–2014 m. laikotarpiu dažniausiai aptinkamų pažeidimų kategorija buvo „Veiksmų ir (arba) projekto netinkamumas pagalbai gauti“, o antroje vietoje – „Viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai“;

20.  pažymi, kad, atsižvelgiant į 2007–2013 m. sanglaudos politikos programavimo laikotarpį, sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius 2014 m. sumažėjo 5 proc., palyginti su 2013 m. (pranešta apie 306 atvejus); reiškia didelį susirūpinimą dėl 2014 m., palyginti su 2013 m., daugiau nei 115 mln. EUR (76 proc.) padidėjusios sukčiavimu laikomų pažeidimų sumos, kuri susidarė pirmiausia dėl itin išaugusių (660 proc.) sumų, susijusių su Sanglaudos fondu; pažymi, kad iš 2008–2014 m. nustatytų su sanglaudos politika susijusių 74 sukčiavimo atvejų 61 (82 proc.) nustatytas trijose valstybėse narėse – Vokietijoje (42 atvejai), Lenkijoje (11 atvejų) ir Slovėnijoje (8 atvejai); reiškia susirūpinimą, kad keturiolikoje valstybių narių tuo laikotarpiu nenustatyta nė vieno sukčiavimo atvejo, todėl gali kilti klausimų dėl jų kontrolės sistemų veiksmingumo;

21.  be to, yra susirūpinęs dėl to, kad sanglaudos srityje bendras laikotarpis nuo pažeidimo padarymo, jo nustatymo ir galutinio pranešimo apie jį Komisijai padidėjo iki 3 metų ir 4 mėnesių; primena, kad nustačius pažeidimą pradedamos vykdyti tolesnės procedūros (vykdomieji raštai sumoms išieškoti, OLAF tyrimai ir t. t.); primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų pagerintas pažeidimų nustatymas ir pranešimo apie juos veiksmingumas;

22.  palankiai vertina, tai, kad apskritai sumažėjo pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius Pasirengimo narystei pagalbos srityje; apgailestauja dėl nuolat nuo 2010 m. stiprėjančios tendencijos, susijusios su pažeidimais taikant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), atsižvelgiant tiek į susijusias sumas, tiek į atvejų skaičių, o Turkija daugiausia prisideda prie šių neigiamų pokyčių, ir ragina Komisiją padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtis pagerėtų, ypač rengiantis stiprinti ES ir Turkijos bendradarbiavimą;

Nustatytos problemos ir būtinos priemonės

Geresnis pranešimų apie pažeidimus teikimas

23.  susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant daugelio Parlamento raginimų nustatyti visose valstybėse narėse vienodus pranešimų apie pažeidimus teikimo principus, padėtis ir toliau yra nepatenkinama ir vis dar labai skiriasi kiekvienos valstybės narės nurodomas sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų skaičius; mano, kad dėl šios problemos sukuriamas iškreiptas pažeidimų skaičiaus ir ES finansinių interesų apsaugos tikrosios būklės vaizdas; primygtinai ragina Komisiją rimtai stengtis išspręsti problemą, kylančią dėl valstybėse narėse taikomų skirtingų pažeidimų nustatymo metodų ir nevienodo aiškinimo taikant ES teisinę sistemą;

24.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą du kartus per metus skelbti ES kovos su korupcija ataskaitą ir tikisi kitą ataskaitą gauti 2016 m. pradžioje; prašo Komisijos įtraukti skyrių dėl ES institucijų veiklos rezultatų kovojant su korupcija ir atlikti tolesnę įgyvendintos politikos analizę ES institucijų lygmeniu, kad būtų galima nustatyti būdingus kritinės reikšmės veiksnius, pažeidžiamas sritis ir korupciją skatinančius rizikos veiksnius;

25.  ragina Komisiją suderinti sistemą, pagal kurią pranešama apie įtariamą sukčiavimą, ir nustatyti taisykles dėl pranešimų apie visus valstybėse narėse atliktus teisminius veiksmus, susijusius su galimu sukčiavimu naudojant ES išteklius, ir reikalauti, kad pranešimuose apie pažeidimus konkrečiai būtų nurodyti teisminiai veiksmai, kurių imtasi vadovaujantis OLAF teisminėmis rekomendacijomis;

26.  ragina Komisiją sukurti griežtų rodiklių ir lengvai pritaikomų vienodų kriterijų sistemą, pagrįstą Stokholmo programoje nustatytais reikalavimais, kad būtų išmatuotas korupcijos lygis valstybėse narėse ir įvertinta valstybių narių kovos su korupcija politika; yra susirūpinęs dėl valstybių narių pateikiamų duomenų patikimumo ir kokybės; todėl ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad būtų teikiami išsamūs, tikslūs ir patikimi duomenys, nepamirštant tikslo iki galo įgyvendinti vieno bendro audito sistemą; ragina Komisiją nustatyti korupcijos indeksą, pagal kurį valstybes nares būtų galima suskirstyti į kategorijas;

27.  ragina, kad Komisija, atlikdama kovos su korupcija rezultatų metinį vertinimą, pateiktų valstybėms narėms tikslias gaires, kaip palengvinti laipsnišką ir nuolatinį kiekvienos valstybės narės prisiimtų įsipareigojimų kovos su korupcija srityje vykdymą;

28.  dar kartą ragina Komisiją skubiai skatinti priimti teisės aktus dėl būtiniausio informatorių apsaugos lygio Europos Sąjungoje; ragina ES institucijas iš dalies pakeisti Tarnybos nuostatus siekiant užtikrinti, kad jais pareigūnai būtų ne tik įpareigoti pranešti apie pažeidimus, bet ir jais būtų nustatyta tinkama informatorių apsauga; ragina ES institucijas, kurios dar to nepadarė, ir kitus organus nedelsiant įgyvendinti Tarybos nuostatų 22 straipsnio c dalį; primygtinai reikalauja, kad visos ES institucijos patvirtintų vidaus taisykles dėl apie pažeidimus informuojančių darbuotojų ir jų pareigų, kuriomis daugiausia dėmesio būtų skiriama informatorių apsaugai; mano, kad šios taisyklės turėtų būti išplėstos ir aiškiai apimti informatorius, kurie atskleidžia sukčiavimo atvejus, susijusius su tarptautiniais susitarimais, įskaitant prekybos susitarimus;

29.  pabrėžia, kad svarbi yra galimybė susipažinti su informacija ir lobizmo skaidrumas, taip pat svarbu naudoti ES lėšas minėtoje srityje dirbančių nepriklausomų organizacijų veiklai remti;

30.  mano, kad skaidrumas galėtų būti padidintas sukūrus ES lobizmo teisėkūros pėdsaką, siekiant pereiti nuo savanoriško ES registro prie privalomo visos lobistinės veiklos kiekvienoje ES institucijoje registro;

31.  primygtinai ragina Komisiją, vadovaujantis atitinkamu teisiniu pagrindu, toliau taikyti griežtą mokėjimų nutraukimo ir sustabdymo politiką; teigiamai vertina tai, kad Komisija priėmė naują sprendimą dėl išankstinio perspėjimo mechanizmo; tikisi, kad pagal Komisijos pasiūlymą bus sukurta išsami sistema, kurią taikant bus anksti aptinkami ir pašalinami pažeidimai; ragina Komisiją geriau informuoti valstybes nares ir vietos valdžios institucijas apie savo politikos įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad šis procesas neturėtų būti menkinamas politiniais sumetimais;

32.  taigi prašo SESV 325 straipsnį įgyvendinti visose ES politikos srityse ir ne tik reaguoti į sukčiavimo atvejus, bet ir vykdyti jų prevenciją; ragina laikytis SESV 325 straipsnio ir ypač jo 5 dalies dėl metinių ataskaitų, kurio šiuo metu laikytis vėluojama vienus metus; ragina atlikti supaprastinimą, ypač atsižvelgiant į tai, kaip naudojamos ES dotacijos įgyvendinant sanglaudos politiką; ragina laikytis procedūrų, dėl kurių susitarta, ir ragina ratifikuoti Sąjungos ir trečiųjų valstybių arba trečiųjų šalių organizacijų kovos su sukčiavimu regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu susitarimus; ragina numatyti tolesnius veiksmus, susijusius su rekomendacijomis dėl veiksmų plano, pateiktomis Parlamento 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(7), ypač 130-ąja rekomendacija dėl valstybių narių taikomų kovos su organizuotu sukčiavimu ir nusikalstamumu priemonių matomumo ir 131-ąja dalimi dėl bendro 2014–2019 m. kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu veiksmų plano (i-xxi punktai); ragina pateikti pirmuosius rezultatus, pasiektus įgyvendinant direktyvą dėl pinigų padirbinėjimo; be to, ragina plačiau informuoti apie OLAF naudojamas kovos su korupcija priemones ir apie valstybių narių procedūrų, taikomų sukčiavimo būdu gautoms sumoms išieškoti, koordinavimą;

33.  ragina ES pateikti paraišką dėl narystės Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO);

34.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. galiojo 48 susitarimai, susiję su abipuse administracine pagalba ir apimantys 71 šalį, ir dėl tokių susitarimų buvo deramasi dar su 49 šalimis, įskaitant tokias dideles prekybos partneres, kaip antai JAV ir Japonija, ir prašo, kad Parlamentui būtų nuolat pranešama apie šių derybų eigą; pabrėžia, kad siekiant apsaugoti ES finansinius interesus ir veiksmingai kovoti su sukčiavimu pirmiausia reikia užtikrinti, kad būtų įgyvendinami teisės aktai ir kad visos šalys laikytųsi atitinkamų tarptautinių susitarimų, įskaitant svarbias nuostatas dėl kovos su sukčiavimu ir korupcija, pagal kurias numatomos sankcijos; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su kitomis šalimis įgyvendinant kovos su sukčiavimu priemones ir sukurti naują administracinio bendradarbiavimo tvarką; ragina Komisiją ir toliau į visus ES tarptautinius susitarimus įtraukti nuostatas dėl kovos su sukčiavimu ir korupcija, kad būtų sudarytos sąlygos glaudesniam bendradarbiavimui kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta prekyba ir kitų formų nelegalia ar neteisėta prekyba;

35.  palankiai vertina ES makrofinansinės paramos (MFP) programos atliekamą pagrindinį vaidmenį skatinant reformas prekybos partnerėse, su kuriomis ES palaiko glaudžiausius ryšius; prašo Komisiją toliau teikti ataskaitas Parlamentui ir valstybėms narėms siekiant užtikrinti, kad visos lėšos būtų išleidžiamos visapusiškai laikantis pagrindinio reglamento ir taip, kad tai būtų suderinama su regionine sanglauda ir regionų stabilumo skatinimu, taigi būtų sumažinama grąžintinų paskolų netinkamo panaudojimo rizika; prašo atlikti ilgalaikį MFP programų poveikio pastangoms kovoti su korupcija ir sukčiavimu paramą gaunančiose šalyse vertinimą;

36.  pakartoja savo raginimą visų valstybių narių audito rūmams paskelbti nacionalines ES lėšų panaudojimo deklaracijas;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares atitinkamais lygmenimis parengti susietas duomenų apie pažeidimus sanglaudos politikos srityje, įskaitant tuos, kurie susiję su viešaisiais pirkimais, bazes, nes tokios duomenų bazės gali būti prasmingos ir išsamios pažeidimų dažnumo, rimtumo ir priežasčių bei su sukčiavimu laikomais pažeidimais susijusių sumų analizės pagrindu; pabrėžia, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad Komisijai tinkamu būdu ir laiku būtų teikiami tikslūs ir palyginami duomenys ir nebūtų neproporcingai didinama administracinė našta;

Geresnė kontrolė

38.  atkreipia dėmesį į sudėtingą pažeidimų pobūdį; laikosi nuomonės, kad Komisija ir valstybės narės turi imtis ryžtingų veiksmų siekdamos kovoti su sukčiavimu laikomais pažeidimais; mano, kad su sukčiavimu nelaikomais pažeidimais turėtų būti kovojama administracinėmis priemonėmis ir visų pirma taikant skaidresnius ir paprastesnius reikalavimus, Komisijai valstybėms narėms teikiant daugiau techninės pagalbos ir aktyviau keičiantis įgyta gerąja praktika ir kita patirtimi; mano, kad klaidų lygio apskaičiavimo metodika turi būti suderinta ES ir valstybės narės lygmeniu;

39.  teigiamai vertina tai, kad vykdant Bendrijos ex ante ir ex post patikrinimus aptinkama vis daugiau pažeidimų, todėl mano, kad šiuos tikrinimus reikėtų toliau skatinti;

40.  ragina atitinkamas valstybių narių valdžios institucijas atlikti geresnius patikrinimus ir naudotis visa turima informacija, kad būtų išvengta klaidų ir netinkamo ES lėšų išmokėjimo;

41.  ragina Komisiją dar labiau išplėsti savo priežiūros vaidmenį, atliekant auditą, kontrolę ir patikras, naudojantis taisomųjų veiksmų planais ir išankstinio įspėjimo raštais; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir išnaudoti savo galimybes siekiant dar prieš prašant kompensacijos iš Komisijos aptikti ir ištaisyti klaidas; todėl pabrėžia, kad prevenciniai veiksmai yra ypač svarbūs siekiant užkirsti kelią išmokoms ir taip užtikrinti, kad vėliau nereikėtų imtis veiksmų norint susigrąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas;

42.  dar kartą ragina Komisiją sukurti kompetentingų institucijų keitimosi informacija sistemą, kuri sudarytų sąlygas atlikti apskaitos įrašų tarp dviejų ar daugiau valstybių narių kryžminę patikrą, siekiant išvengti tarpvalstybinio sukčiavimo struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis ir taip užtikrinti horizontalųjį požiūrį į ES finansinių interesų apsaugą;

43.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. visos Komisijos tarnybos parengė ir įgyvendino savo kovos su sukčiavimu strategijas; ragina ES agentūras, vykdomąsias agentūras ir bendrąsias įmones taip pat tai padaryti; pabrėžia kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų vaidmenį kovojant su sukčiavimu; teigiamai vertina tai, kad Bulgarija, Graikija, Kroatija, Malta ir Slovakija priėmė nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas, ir ragina atitinkamas valstybes nares kuo greičiau pateikti savo nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas; ragina Komisiją atidžiai stebėti nacionalinių kovos su sukčiavimu strategijų įgyvendinimą;

44.  be to, pageidauja, kad valstybės narės ir Komisija glaudžiau bendradarbiautų nustatant lėšų valdymo būdus; prašo teikti išsamius mokymus, skirtus valdant lėšas dalyvaujančių institucijų darbuotojams, ypač kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų darbuotojams, kad šios tarnybos sukurtų savas nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas;

45.  palankiai vertina teigiamus programos „Hercule III“ pirmos metinės apžvalgos rezultatus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad jai skirtas biudžetas gali būti nepakankamas; prašo suteikti papildomos veiklos rezultatais grindžiamos informacijos, ypač apie tai, kaip 55 konferencijos ir mokymai padėjo padidinti valstybių narių vykdytų kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita ES finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla veiksmų efektyvumą;

46.  pakartoja, kad SESV 325 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybės narės „prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imasi tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą“; laikosi nuomonės, kad ES šios nuostatos nesilaikoma; mano, kad Komisija turėtų parengti horizontalią kovos su sukčiavimu ir korupcija politiką; pabrėžia, kad Komisija taip pat yra atsakinga už veiksmingą lėšų panaudojimą, ir todėl ragina Komisiją nustatyti vidaus veiklos rezultatų reikalavimus;

47.  mano, kad būtinas aktyvesnis ES piliečių dalyvavimas programavimo ir kontrolės etapais, pasitelkiant lengvai prieinamas informavimo priemones, ypač stambių infrastruktūrų finansavimo atvejais; ragina Komisiją apsvarstyti dalyvaujamojo biudžeto sudarymo galimybę, siekiant įtraukti piliečius į ES lėšų panaudojimo stebėsenos procesą, ir sukurti elektroninę sistemą, kuria būtų galima lengvai pasinaudoti, norint pranešti apie sukčiavimo atvejus;

48.  pažymi, kad įvairios valstybės narės ir toliau skirtingai apibrėžia, klasifikuoja ir nustato pažeidimus ir apie juos praneša, daugiausia atsižvelgdamos į skirtingas pažeidimų apibrėžtis; šie skirtumai pastebimi netgi valstybių narių viduje; laikosi nuomonės, kad tolesnis suderinimas yra būtinas, ir atsižvelgdamas į tai palankiai vertina 2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą dėl pranešimų apie pažeidimus teikimo, kuris papildo Bendrųjų nuostatų reglamentą; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti nuoseklias strategijas dėl veiksmų, kurių imamasi nustačius pažeidimus, ir dėl kovos su sukčiavimu sanglaudos politikos srityje; atkreipia dėmesį į prevencines ir korekcines priemones, kurių ėmėsi Komisija, siekdama išvengti sukčiavimo pažeidimų, įskaitant 193 mokėjimų pagal sanglaudos politiką sustabdymą;

49.  primena, kad Bendrųjų nuostatų reglamente reikalaujama, jog valdymo institucijos įdiegtų veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones, kurios būtų įtrauktos į nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas; ragina Komisiją sustiprinti savo prevencinius veiksmus; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina ankstyvo rizikos nustatymo sistemos sukūrimą ir ragina ypač sustiprinti techninius ir administracinius valdymo institucijų gebėjimus, siekiant užtikrinti tvirtesnes kontrolės sistemas, kurias naudojant, nesukuriant netinkamos finansinės ir administracinės naštos, būtų galima sumažinti sukčiavimo riziką ir padidinti pažeidimų nustatymo pajėgumą, be kita ko, mažiau išsivysčiusiuose regionuose; pabrėžia, kad prevencija turėtų apimti nuolatinius mokymus ir paramą kompetentingų institucijų darbuotojams, kurie atsakingi už lėšų valdymą ir kontrolę, taip pat keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais; primena itin svarbų vietos ir regioninių institucijų bei partnerių vaidmenį kovojant su sukčiavimu, užtikrinant skaidrumą ir užkertant kelią interesų konfliktams;

50.  teigiamai vertina Komisijos sprendimą 2018 m. atlikti laikotarpio vidurio vertinimą siekiant nustatyti, ar taikant naująją sanglaudos politikos reguliavimo sistemą labiau apsisaugoma nuo pažeidimų ir ar sumažinama pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, rizika, ir tikisi gauti išsamią informaciją apie naujų taisyklių dėl valdymo ir kontrolės sistemų poveikį, atsižvelgiant į pažeidimų ir sukčiavimo riziką ir į bendrą politikos įgyvendinimą;

51.  ragina Komisiją ir Audito Rūmus sudaryti palankesnes sąlygas audito duomenų skaidrumui – skelbti išsamesnę informaciją apie geriausių ir blogiausių rezultatų pasiekusias valstybes nares kiekvienoje politikos srityje ir sektoriuje, kad subjektai galėtų nustatyti, kokiose srityse labiausiai reikia pagalbos, ir atitinkamai parengti veiksmus;

ES finansinių interesų apsaugos (pranc. PIF) direktyva ir Europos prokuratūros steigimo (angl. EPPO) reglamentas

52.  teigiamai vertina tai, kad Komisijos 2014 m. metinėje ataskaitoje dėl ES finansinių interesų apsaugos (PIF ataskaita) nurodoma, kad ir PIF direktyva, ir Europos prokuratūros steigimo reglamentu (EPPO reglamentas) būtų papildyta ir sustiprinta teisinė sistema, taip pat būtų iš esmės sustiprinta kova su sukčiavimu; pakartoja savo nuomonę, kad reikia skubiai priimti PIF direktyvą, į jos taikymo sritį įtraukiant PVM, ir aiškiai apibrėžti PIF pažeidimus, minimalias taisykles dėl didžiausių taikomų laisvės atėmimo bausmių ir minimalias taisykles dėl ieškinio senaties; primena Taricco bylą, kurioje Teisingumo Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sukčiavimas PVM iš tikrųjų įtrauktas į 1995 m. Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (PIF konvencija) finansinių interesų apsaugos nuo sukčiavimo apibrėžtį;

53.  pabrėžia, kad EPPO reglamentas taip pat turėtų būti skubiai priimtas, ir prašo Tarybos paaiškinti priežastis, dėl kurių delsiama vykdyti derybas;

Viešieji pirkimai

54.  pažymi, kad pažeidimų dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo skaičius tebėra didelis; ragina valstybes nares skubiai į nacionalinę teisę perkelti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų(8), kuria nustatomas privalomas e. viešųjų pirkimų taikymas ir nustatytos stebėsenos ir pranešimo prievolės siekiant pažaboti sukčiavimą viešųjų pirkimų srityje ir kitus rimtus pažeidimus; ragina Komisiją nustatyti privalomą reikalavimą, kad visi su naudos gavėjais ir ypač su subrangovais susiję dokumentai būtų skelbiami viešai;

55.  ragina Komisiją griežtai taikyti priemones, susijusias su diskrecija ir neleidimu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, – visais atvejais atlikti tinkamus patikrinimus ir taikyti atmetimo kriterijus, kad kiekvienu interesų konflikto atveju bendrovių paraiškos būtų atmetamos, nes tai būtina norint apsaugoti institucijų patikimumą;

56.  pabrėžia, kad viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas, be kita ko, vengiant viešųjų pirkimų ir suskaidant sutartis į mažesnius konkursus, siekiant neviršyti ribų, ir naudojant netinkamas procedūras, buvo reikšmingas klaidų šaltinis 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu; pažymi, kad naujos viešųjų pirkimų direktyvos turi būti įgyvendintos iki 2016 m. balandžio mėn.; pabrėžia, jog tam, kad būtų sumažintas pažeidimų dažnumas, valstybės narės turi tinkamai įgyvendinti direktyvas; todėl ragina Komisiją parengti tinkamo direktyvų įgyvendinimo gaires; ragina Komisiją atidžiai stebėti direktyvų įgyvendinimą; mano, kad ex ante sąlygos gali pagerinti viešuosius pirkimus; pabrėžia, kad reikia skaidrių ir prieinamų taisyklių;

57.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad nėra visiško skaidrumo, susijusio su stambių infrastruktūros projektų finansavimu; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą, kad būtų privaloma paviešinti visas finansines ataskaitas ir projektus, susijusius su dideliais viešaisiais darbais, įskaitant subrangovų dokumentus;

58.  ragina Komisiją paviešinti visus dokumentus, susijusius su greitųjų traukinių geležinkelio atkarpos Lionas–Turinas statybos projektu ir jo finansavimo;

59.  ragina Komisiją sudaryti pažeidimų duomenų bazę, kuri būtų prasmingos ir išsamios viešųjų pirkimų klaidų dažnumo, rimtumo ir priežasčių analizės pagrindas; ragina atitinkamas valstybių narių valdžios institucijas sudaryti nuosavas pažeidimų, be kita ko, susijusių su viešaisiais pirkimais, duomenų bazes ir jas analizuoti, taip pat bendradarbiauti su Komisija siekiant pateikti tokius duomenis tokia forma ir tokiu laiku, kad tai palengvintų Komisijos darbą;

60.  abejoja, ar vis daugiau daromų šiurkščių viešojo pirkimo procedūrų klaidų yra sukčiavimu nelaikomo pobūdžio, ir prašo Komisijos šį klausimą aiškintis itin budriai – ne tik įsitraukti į dialogą su valstybėmis narėmis siekiant geriau taikyti galiojančias ir naujas viešųjų pirkimų direktyvas, bet ir teikti atitinkamas bylas OLAF tolesniam svarstymui;

61.  primena, kad esant nepaprastajai padėčiai, pvz., kai lėšos skiriamos pabėgėliams, dažnai nukrypstama nuo įprastinių viešųjų pirkimų procedūrų ir lėšomis galima pasinaudoti iš karto; apgailestauja, kad dėl to dažnai vykdomi pažeidimai; ragina Komisiją veiksmingiau prižiūrėti tokių išimčių ir plačiai paplitusios praktikos skaidyti viešąsias sutartis, kad nebūtų viršijamos nustatytos ribos ir kad būtų galima išvengti įprastinių viešųjų pirkimų procedūrų, taikymą;

62.  pažymi, kad Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 10/2015 „Pastangas spręsti viešųjų pirkimų iš ES sanglaudai skiriamų lėšų problemas reikėtų intensyvinti“ analizuoja su viešaisiais pirkimais susijusias procedūras; pažymi, kad dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo atsiranda klaidų, todėl gali vėluoti įgyvendinimas ir tekti atlikti finansines pataisas; ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2016 m. pabaigos užtikrinti visapusišką ex ante sąlygų, susijusių su veiksmingu viešųjų pirkimų teisės aktų taikymu, laikymąsi; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą ir greitą 2014 m. viešųjų pirkimų srities direktyvų paketo perkėlimą į nacionalinę teisę;

63.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją visapusiškai išnaudoti informacinių technologijų (IT) teikiamas galimybes viešųjų pirkimų srityje, įskaitant e. viešųjų pirkimų, keitimosi gerąja praktika ir prevencines rizikos vertinimo balais priemones; palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė internetinę įspėjimo apie sukčiavimą priemonę ARACHNE, kuria siekiama nustatyti rizikingiausius projektus pasitelkiant rizikos rodiklių rinkinį, ir ragina valstybes nares naudotis šia priemone;

Veiklos rezultatais pagrįsto biudžeto sudarymas ir efektyvaus lėšų panaudojimo metodas

64.  pabrėžia, kaip svarbu rodyti pavyzdį, ir labai palankiai vertina tarpinstitucinį požiūrį į veiklos rezultatais pagrįsto biudžeto sudarymo įgyvendinimą; ragina Komisiją daugiametės finansinės programos planavimo, įgyvendinimo ir kontrolės etapais vadovautis veiklos rezultatais pagrįsto biudžeto sudarymo principu;

65.  pažymi, kad yra svarbu toliau nuolat taikyti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias sukčiavimu laikomiems pažeidimams, bet taip pat pakartoja savo raginimą patvirtinti naują metodą, orientuotą į veiklos rezultatus, o ne į formalistinį programų vertinimą, laikantis rezultatais pagrįsto ES biudžeto principo; ragina Komisiją ne tik dėmesį sutelkti į klaidų lygį, bet ir aktyviau stengtis visose savo programose taikyti efektyvumo ir veiksmingumo rodiklius; be to, ragina Komisiją veiksmus vykdyti vadovaujantis ne tik trimis pagrindinėmis kategorijomis – ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo, – bet pradėti orientuotis ir į naują trejetą (ekologijos, lygybės ir etikos);

66.  ragina į finansuotinų Sąjungoje ir už jos ribų įgyvendinamų projektų atrankos procesą įtraukti privalomus ex ante aplinkosauginės, ekonominės ir socialinės pridėtinės vertės vertinimus ir užtikrinti, kad visi tokių vertinimų rezultatai ir rodikliai, kuriais buvo remiamasi juos atliekant, būtų skelbiami viešai ir visiškai prieinami;

67.  pažymi, kad pranešimai apie veiklos rezultatus vis dar yra nekokybiški ir kad reikia nuolat vertinti įdėtų išteklių parametrus (finansinius, žmogiškuosius, materialiuosius, organizacinius ar programai įgyvendinti reikalingas reglamentavimo priemones), sukurtą vertę (įvykdytus programos uždavinius), rezultatus (iš karto jaučiamus programos padarinius) ir poveikį (ilgalaikius pokyčius visuomenėje);

68.  palankiai vertina valstybių narių nacionalinių informacijos centrų tinklo sukūrimą ir kovos su korupcija tikslų įtraukimą į ekonomikos valdymo Europos semestro procesą;

69.  primygtinai ragina Komisiją nedelsiant paskelbti visų susitarimų su tabako įmonėmis vertinimą siekiant nustatyti jų veiksmingumą kovojant su sukčiavimo ir padirbinėjimo veikla, darančia poveikį ES finansiniams interesams, ir įvertinti, ar tikslinga atnaujinti šio tipo susitarimus;

70.  pabrėžia Audito Rūmų, aukščiausiųjų audito institucijų, Komisijos ir valdymo institucijų vaidmenį kontroliuojant viešųjų išlaidų tvarkingumą ir rezultatus; ragina Audito Rūmus ir Komisiją toliau gerinti bendradarbiavimą su aukščiausiomis audito institucijomis valstybėse narėse, kad būtų išplėstas audituojamų lėšų ir projektų mastas ir proporcija;

Tabako kontrabanda ir suklastotos prekės

71.  yra susirūpinęs dėl Europos ombudsmeno išvados(9), kad Komisija, išskyrus Sveikatos ir maisto apsaugos GD, nevisapusiškai įgyvendino JT Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) taisykles ir gaires, kuriomis reglamentuojamas skaidrumas ir lobizmas tabako srityje; todėl laikosi nuomonės, kad Komisijos patikimumui ir rimtumui kyla pavojus;

72.  primygtinai ragina visas atitinkamas ES institucijas įgyvendinti PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 5 straipsnio 3 dalį pagal prie jos pridedamose gairėse pateiktas rekomendacijas; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant paskelbti savo susitarimų su tabako bendrovėmis vertinimą ir Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimo poveikio vertinimą; ragina Komisiją užtikrinti visišką skaidrumą susitarimų dėl tabako ir galimo jų atnaujinimo atžvilgiu ir primygtinai ragina valstybes nares reguliariai teikti ataskaitas dėl išlaidų, susijusių su lėšomis, gautomis dėl tokių susitarimų;

73.  palankiai vertina gerus rezultatus, pasiektus vykdant daugelį bendrų muitinių operacijų, kurias įgyvendinant bendradarbiavo OLAF, valstybės narės bei įvairios trečiųjų valstybių tarnybos ir kurių metu buvo, be kita ko, konfiskuota 1,2 mln. suklastotų prekių, įskaitant kvepalus, transporto priemonių atsargines dalis, elektroninius įrenginius ir 130 mln. cigarečių; pabrėžia, kad dėl dideliais mokesčiais apmokestinamų prekių kontrabandos prarandama daug ES ir valstybių narių biudžetų pajamų ir kad apytikriai apskaičiuota, jog dėl cigarečių kontrabandos kasmet patiriamas tiesioginis daugiau kaip 10 mlrd. EUR muito mokesčių pajamų nuostolis; pažymi, kad dėl neteisėtos prekybos suklastotomis prekėmis daroma žala ES ir jos valstybių narių pajamoms, taip pat Europos įmonėms;

74.  yra labai susirūpinęs dėl daugėjančių kontrabandos, neteisėtos prekybos ir kitokių formų nelegalios ir neteisėtos prekybos atvejų, kurie ne tik daro poveikį valstybių narių renkamiems muito mokesčiams, taigi ir ES biudžetui, bet taip pat yra labai susiję su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, vartotojams gresiančiais pavojais ir neigiamomis pasekmėmis bendrosios rinkos veikimui, ir kurie trukdo sudaryti vienodas sąlygas visoms konkuruojančioms įmonėms, ypač MVĮ; taigi prašo geriau koordinuoti OLAF, muitinių ir rinkos priežiūros institucijų veiklą siekiant ne tik kovoti su šiomis problemomis, bet ir pažaboti prekybą produktais, kuria ES pažeidžiami intelektinės nuosavybės teisės aktai;

75.  pabrėžia, kad svarbu atskirti teisėtus generinius vaistus ir suklastotus vaistus siekiant nekliudyti generinių vaistų gamybai ir teisėtai prekybai jais, ir dar kartą ragina visas valstybes nares, kurios šiuo metu yra pasirašiusios JT Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo, bet jo dar neratifikavusios, kuo skubiau užbaigti ratifikavimo procesą;

OLAF tyrimai ir vaidmuo

76.  atkreipia dėmesį į OLAF vaidmenį užkertant kelią ES biudžeto nuostoliams vykdant įvairias bendras muitinių operacijas ir prašo OLAF į savo būsimas metines ataskaitas įtraukti daugiau informacijos ir konkrečių duomenų apie savo indėlį į ES biudžeto įplaukų dalies apsaugą;

77.  teigiamai vertina metinius tarpinstitucinius Tarybos, Komisijos, Parlamento, OLAF ir jos priežiūros komiteto susitikimus; primygtinai siūlo, kad pirmininko pareigas rotacijos tvarka vykdytų trijų ES institucijų atstovai; ragina Komisiją palaikyti Parlamento iniciatyvą ir primygtinai ragina Tarybą iš naujo apsvarstyti savo neigiamą poziciją šiuo klausimu;

78.  pakartoja savo raginimą, susijusį su 2013 m. metine ataskaita dėl ES finansinių interesų apsaugos(10), skubiai išspręsti likusias OLAF ir jos priežiūros komiteto nesutarimų problemas; pakartoja, kad nei OLAF, nei jos priežiūros komitetas negali veiksmingai vykdyti savo teisinių pareigų dabartinėmis savo riboto bendradarbiavimo sąlygomis; susirūpinęs pažymi, kad pažanga nedaroma, ir todėl mano, kad dabartinė padėtis yra nepriimtina; ragina Komisiją visapusiškai atlikti savo vaidmenį ir aktyviai siekti, kad nedelsiant būtų rastas ilgalaikis sprendimas;

79.  laikosi nuomonės, kad priežiūros komitetas turėtų, vadovaudamasis savo įgaliojimais, turėti savarankišką personalą, nepriklausomą nuo OLAF administracijos, ir finansinę autonomiją; ragina OLAF sudaryti galimybes priežiūros komitetui susipažinti su dokumentais, kuriuos priežiūros komitetas laiko būtinais savo užduotims pagal savo įgaliojimus vykdyti; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą atitinkamai pakeisti OLAF reglamentą;

80.  pažymi, kad esama neatitikimo tarp OLAF iš viešųjų ir privačių šaltinių valstybėse narėse surinktos informacijos apie sukčiavimą (2014 m. OLAF ataskaita) ir labai nevienodo lėšų susigrąžinimo, kurį OLAF rekomendavo valstybėms narėms; ragina Komisiją remti iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti lėšų susigrąžinimo rodiklį sukčiavimo atvejais.

81.  primygtinai ragina Komisiją pateikti visiškai skaidrią informaciją apie visus nacionalinių prokurorų prašymus panaikinti OLAF darbuotojų, įskaitant jos generalinį direktorių, neliečiamybę;

82.  palankiai vertina veiksmingai, kaip buvo įrodyta, atliktus OLAF kilmės tyrimus dėl lengvatinių muitų tarifų priemonių tinkamumo ir ragina valstybes nares apsvarstyti šias išvadas ir imtis visų reikiamų ir tinkamų priemonių pagal ES muitų teisės aktų nuostatas; siekiant užkirsti kelią ES biudžeto nuostoliams dėl prekių, kurioms netaikomas lengvatinis muitų tarifų režimas, importo pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus, ragina Komisiją toliau tikrinti, ar valstybės narės didina savo rizikos valdymo sistemų ir kontrolės strategijų veiksmingumą remdamosi savitarpio pagalbos pranešimais; taip pat prašo Komisijos imtis veiksmų dėl savo įsipareigojimo atlikti lengvatinio prekybos režimo susitarimų, kurie daro didelį ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį, ex post vertinimus, įskaitant paramą gaunančių šalių periodiškai teikiamų pranešimų apie lengvatinės kilmės valdymą ir kontrolę sistemą;

83.  pažymi, kad visapusis patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, be kita ko, sukčiavimą, korupciją, pinigų plovimą, susijusį organizuotą nusikalstamumą ir kitas neteisėtas veikas, kurios daro neigiamą poveikį ES finansiniams interesams, yra veiksmingo ES veikimo conditio sine qua non; pabrėžia, kad turi būti sistemingai vykdomi su OLAF rekomendacijomis susiję tolesni veiksmai; mano, jog tam, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų dėl šių rekomendacijų, OLAF turi būti nacionalinės teisės aktuose suteiktos procesinės teisės, siekiant užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos rekomendacijų laikytųsi ir į jas atsižvelgtų;

84.  ragina Komisiją paaiškinti pagrindines priežastis, dėl kurių valstybės narės toliau netiria joms OLAF nurodytų įtariamų sukčiavimo atvejų, darančių poveikį ES finansiniams interesams;

o
o   o

85.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir OLAF priežiūros komitetui.

(1) OL L 84, 2014 3 20, p. 6.
(2) OL L 248, 2013 9 18, p. 1.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL C 51E, 2013 2 22, p. 121.
(5) OL C 161E, 2011 5 31, p. 62.
(6) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444.
(8) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
(9) http://www.ombudsman.europa.eu/en/press/release.faces/en/61027/html.bookmark
(10) 2015 03 11, priimti tekstai, P8_TA(2015)0062.

Teisinis pranešimas