Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2016 m. sausio 19 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Prašymas atšaukti Czesławo Adamo Siekierskio (Czesław Adam Siekierski) imunitetą
 Prašymas atšaukti Czesławo Adamo Siekierskio (Czesław Adam Siekierski) imunitetą
 Daugiametis paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planas ***I
 Metinė ES konkurencijos politikos ataskaita
 Kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmuo skatinant pagrindines ES vertybes
 ES finansinių paslaugų reglamento apžvalga ir su juo susiję iššūkiai
 Išorės veiksniai, sudarantys kliūtis Europos moterų verslumui
 Įgūdžių ugdymo politika kovai su jaunimo nedarbu
 Bendrosios skaitmeninės rinkos akto rengimas

Prašymas atšaukti Czesławo Adamo Siekierskio (Czesław Adam Siekierski) imunitetą
PDF 244kWORD 67k
2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Czesławo Adamo Siekierskio (Czesław Adam Siekierski) imunitetą (2015/2241(IMM))
P8_TA(2016)0001A8-0004/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. rugpjūčio 13 d. perduotą prašymą atšaukti Czesławo Adamo Siekierskio imunitetą, kuris susijęs su Lenkijos generalinio kelių transporto inspektoriaus iškelta byla (Nr. CAN-PST-SCW.7421.35493.2015.5.A.0475) ir kuris buvo paskelbtas 2015 m. rugsėjo 9 d. plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Czesław Adam Siekierski atsisakė pasinaudoti teise duoti paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnį bei į Lenkijos 1996 m. gegužės 9 d. įstatymo dėl Seimo ir Senato narių mandatų vykdymo 7b straipsnio 1 dalį, 7c straipsnio 1 dalį ir 10b straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0004/2016),

A.  kadangi Lenkijos Respublikos generalinis prokuroras perdavė Lenkijos generalinio kelių transporto inspektoriaus prašymą panaikinti Lenkijoje išrinkto Europos Parlamento nario Czesławo Adamo Siekierskio imunitetą už padarytą pažeidimą pagal 1971 m. gegužės 20 d. Smulkių pažeidimų kodekso 92a straipsnį ir 1997 m. birželio 20 d. Kelių eismo taisyklių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį; kadangi konkrečiai tariamas pažeidimas susijęs su leistino greičio viršijimu gyvenvietėje;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės narės teritorijoje turi naudotis imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės narės parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnį atitinkamai be Seimo ar Senato sutikimo Seimo ar Senato narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn;

D.  kadangi Europos Parlamentas turi nuspręsti, ar Czesławo Adamo Siekierskio imunitetas turi būti atšauktas ar ne;

E.  kadangi tariama nusikalstama veika neturi tiesioginio ar akivaizdaus ryšio su Czesławo Adamo Siekierskio kaip Europos Parlamento nario pareigų atlikimu;

F.  kadangi šiuo atveju Parlamentas nerado jokių fumus persecutionis įrodymų, t. y. nesama pakankamai rimtų ir aiškių įtarimų, kad prašymas pateiktas siekiant pakenkti atitinkamo Parlamento nario politinei reputacijai;

1.  nusprendžia atšaukti Czesławo Adamo Siekierskio imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Lenkijos Respublikos valdžios institucijai ir Czesławui Adamui Siekierskiui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Prašymas atšaukti Czesławo Adamo Siekierskio (Czesław Adam Siekierski) imunitetą
PDF 244kWORD 67k
2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Czesławo Adamo Siekierskio (Czesław Adam Siekierski) imunitetą (2015/2268(IMM))
P8_TA(2016)0002A8-0005/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. rugsėjo 7 d. perduotą prašymą atšaukti Czesławo Adamo Siekierskio imunitetą, kuris susijęs su Lenkijos generalinio kelių transporto inspektoriaus iškelta byla (Nr. CAN-PST-SCW.7421.573278.2015.3.A.0475) ir kuris buvo paskelbtas 2015 m. spalio 5 d. plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Czesław Adam Siekierski atsisakė pasinaudoti teise duoti paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalį ir į Lenkijos 1996 m. gegužės 9 d. įstatymo dėl Seimo ir Senato narių mandatų vykdymo 7b straipsnio 1 dalį, 7c straipsnio 1 dalį ir 10b straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0005/2016),

A.  kadangi Lenkijos Respublikos generalinis prokuroras perdavė Lenkijos generalinio kelių transporto inspektoriaus prašymą panaikinti Lenkijoje išrinkto Europos Parlamento nario Czesławo Adamo Siekierskio imunitetą už padarytą pažeidimą pagal 1971 m. gegužės 20 d. Smulkių pažeidimų kodekso 92a straipsnį ir 1997 m. birželio 20 d. Kelių eismo taisyklių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį; kadangi konkrečiai tariamas pažeidimas susijęs su leistino greičio viršijimu gyvenvietėje;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės narės teritorijoje turi naudotis imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės narės parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnį atitinkamai be Seimo ar Senato sutikimo Seimo ar Senato narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn;

D.  kadangi Europos Parlamentas turi nuspręsti, ar Czesławo Adamo Siekierskio imunitetas turi būti atšauktas ar ne;

E.  kadangi, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 7 dalimi, Teisės reikalų komitetas jokiais atvejais negali išsakyti nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo;

F.  kadangi šiuo atveju Parlamentas nerado jokių fumus persecutionis įrodymų, t. y. nesama pakankamai rimtų ir aiškių įtarimų, kad prašymas pateiktas siekiant pakenkti atitinkamo Parlamento nario politinei reputacijai;

1.  nusprendžia atšaukti Czesławo Adamo Siekierskio imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Lenkijos Respublikos valdžios institucijai ir Czesławui Adamui Siekierskiui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EUC:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Daugiametis paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planas ***I
PDF 568kWORD 168k
2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento priimti pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (COM(2015)0180 – C8-0118/2015 – 2015/0096(COD))(1)
P8_TA(2016)0003A8-0367/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  išteklių atkūrimo plane atsižvelgiama į įvairių žvejybos įrankių tipų ypatumus. Įgyvendindamos šį planą, Sąjunga ir valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį nepramoninei žvejybos veiklai ir nepramoninės tausios žvejybos įrankių tipams, tokiems kaip tradicinės gaudyklės (isp. almadraba, tonnare), kurie labai teigiamai prisideda prie tunų išteklių atkūrimo, nes jų selektyvumas labai didelis ir poveikis aplinkai jūrų ekosistemose mažas, jie taip pat turi mokslinę vertę;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)   visi 2012, 2013 ir 2014 m. ICCAT priimti išteklių atkūrimo plano pakeitimai, kurie dar nebuvo perkelti į Sąjungos teisę, turėtų būti į ją įtraukti. Kadangi šis perkėlimas susijęs su planu, kurio tikslus ir priemones nustatė ICCAT, šis reglamentas neapima viso daugiamečių planų turinio, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/20131 9 ir 10 straipsniuose;
(14)   visi 2006, 2012, 2013 ir 2014 m. ICCAT priimti išteklių atkūrimo plano pakeitimai, kurie dar nebuvo perkelti į Sąjungos teisę, turėtų būti į ją perkelti. Kadangi šis perkėlimas susijęs su planu, kurio tikslus ir priemones nustatė ICCAT, šis reglamentas neapima viso daugiamečių planų turinio, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/20131 9 ir 10 straipsniuose;
____________
____________
12013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354/22, 2013 12 28, p. 1).
12013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  į Sąjungos teisę būtina perkelti būsimus privalomus išteklių atkūrimo plano pakeitimus. Siekiant tokius pakeitimus kuo greičiau įtraukti į Sąjungos teisę, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsniu, Europos Komisijai (toliau – Komisija) turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
Išbraukta.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatoma mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio sąvoka. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, ICCAT mažiausio dydžio sąvoka turėtų būti perkelta į Sąjungos teisę kaip mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio sąvoka. Todėl Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/981avartojamos nuorodos į verslinį paprastojo tuno dydį turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį šiame reglamente;
_______________
1a 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES)  2015/98 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų vykdymo pagal Tarptautinę konvenciją dėl Atlanto tunų apsaugos ir Konvenciją dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje (OL L 16, 2015 1 23, p. 23).
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  Komisija nedelsdama turėtų priimti taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su žuvų perkėlimo bei perkėlimo į varžas operacijomis ir gaudyklėmis bei laivais vykdomos veiklos registravimu ir ataskaitų teikimu, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;
Išbraukta.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, kuris paprastiesiems tunams taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Tačiau pagal to reglamento 15 straipsnio 2 dalį įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas nedarant poveikio Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams, pvz., ICCAT rekomendacijomis nustatytiems įsipareigojimams. Remiantis ta pačia nuostata, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurių tikslas – tokius tarptautinius įsipareigojimus įgyvendinti Sąjungos teisėje, įskaitant visų pirma nuostatas, kuriomis leidžiama nukrypti nuo įpareigojimo iškrauti laimikį. Taigi paprastuosius tunus bus leidžiama išmesti į jūrą tam tikrais 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 2015/98 nustatytais atvejais. Todėl tokių įpareigojimų išmesti žuvis į jūrą į šį reglamentą įtraukti nebūtina,
(24)   Deleguotajame reglamente (ES) 2015/98 nustatytos nuo įpareigojimo iškrauti visą paprastųjų tunų laimikį nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje, kad Sąjunga galėtų laikytis tarptautinių įsipareigojimų pagal Konvenciją. Juo įgyvendinamos tam tikros ICCAT rekomendacijos 13-07 nuostatos, kuriomis tam tikrais atvejais nustatomas išmetimo ir paleidimo į jūrą įpareigojimas laivams ir gaudyklėms, kuriais žvejojami paprastieji tunai rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje. Todėl tokių įpareigojimų išmesti ar paleisti žuvis į jūrą į šį reglamentą įtraukti nebūtina, taigi šis reglamentas nedaro poveikio atitinkamoms Deleguotojo reglamento (ES) 2015/98 nuostatoms;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šiame reglamente nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias Sąjunga taikys 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą išteklių atkūrimo planą.
1.  Šiame reglamente nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias Sąjunga taikys 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą išteklių atkūrimo planą, atsižvelgiant į įvairių žvejybos įrankių tipų ypatumus ir ypatingą dėmesį skiriant tradiciniams nepramoninės tausios žvejybos įrankiams, tokiems kaip gaudyklės.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 16 punktas
16)  auginimo pajėgumai – žuvininkystės ūkio žuvų laikymo tukinimo ir auginimo tikslais pajėgumai tonomis;
Išbraukta.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos žūklės laivų ir gaudyklių žvejybos veikla atitiktų tos valstybės narės paprastųjų tunų žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje.
1.  Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos žūklės laivų ir gaudyklių žvejybos pastangos atitiktų tos valstybės narės paprastųjų tunų žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, taip pat priemonių, būtinų užtikrinti socialinį ir ekonominį savo gaudyklių gyvybingumą.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Kiekvienos valstybės narės pateikiamame metiniame žvejybos plane nustatomos žvejybos įrankių grupėms priskiriamos suderintos kvotos, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi individualių kvotų ir leidžiamos priegaudos.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės, nustatydamos nacionalines kvotas, taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkos, socialinius ir ekonominius veiksnius, ypatingą dėmesį skirdamos žvejų, žvejojančiu nedideliu nepramoniniu mastu ir tradiciniais būdais, panaudojant gaudykles ir kitus atrankiosios žvejybos metodus, išsaugojimui, jų gerovei ir tokių metodų skatinimui.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalis
3.  Su valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, žvejojančių paprastuosius tunus rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, didžiausias skaičius yra ne didesnis negu su tos valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. žvejojo paprastuosius tunus, juos laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškrovė, skaičius ir visa atitinkama bendroji talpa. Tas ribojimas žūklės laivams taikomas pagal žvejybos įrankių tipą.
3.  Su valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, žvejojančių paprastuosius tunus rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, didžiausias skaičius ir atitinkama bendroji talpa yra ne didesni negu su tos valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. žvejojo paprastuosius tunus, juos laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškrovė, skaičius ir visa atitinkama bendroji talpa. Tas ribojimas žūklės laivams taikomas pagal žvejybos įrankių tipą.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Nukrypstant nuo 2, 3 ir 5 dalies, valstybės narės persvarsto paprastųjų tunų žvejybos kvotų nustatymo sistemą, dėl kurios nepalankioje padėtyje atsiduria smulkiąja žvejyba besiverčiantys žvejai, kad būtų panaikinta šiuo metu didelių laivų savininkų suformuota monopolija ir paskatintos tvaresnės žvejybos sistemos, pvz., tokios, kurios taikomos smulkiosios žvejybos srityje.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 7 dalis
7.  Nukrypstant nuo 3 ir 6 dalies, 2015, 2016 ir 2017 metais kiekviena valstybė narė nustato gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kurie neturi leidimo žvejoti paprastuosius tunus pagal 13 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, skaičių, kuris yra ne didesnis nei gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kuriems ji išdavė leidimus 2013 arba 2014 m., skaičius.
7.  2015, 2016 ir 2017 metais kiekviena valstybė narė nustato gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų skaičių, kuris yra ne didesnis nei gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kuriems ji išdavė leidimus 2013 arba 2014 m., skaičius. Ši nuostata netaikoma gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kurie vykdo veiklą pagal 13 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą išimtį.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 5 dalis
5.  Kitais žvejybos įrankiais, negu nurodytieji 1–4 dalyse ir 11 straipsnyje, įskaitant gaudykles, paprastuosius tunus leidžiama žvejoti ištisus metus.
5.  Kitais žvejybos įrankiais, negu nurodytieji 1–4 dalyse ir 11 straipsnyje, įskaitant gaudykles, paprastuosius tunus leidžiama žvejoti ištisus metus , laikantis ICCAT nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
III skyriaus 2 skirsnio antraštinė dalis
VERSLINIS ŽUVŲ DYDIS, ATSITIKTINAI SUŽVEJOTŲ ŽUVŲ KIEKIS, PRIEGAUDA
MAŽIAUSIAS IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMĄ UŽTIKRINANTIS ORIENTACINIS DYDIS, ATSITIKTINAI SUŽVEJOTŲ ŽUVŲ KIEKIS, PRIEGAUDA
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnis
Šio skirsnio nuostatos taikomos nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio, įskaitant bet kokią pagal to reglamento 15 straipsnio 2 dalį nukrypti leidžiančią nuostatą.
Šio skirsnio nuostatos taikomos nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio taikymui, įskaitant bet kokias taikytinas nuo jo nukrypti leidžiančias nuostatas.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio antraštinė dalis
Verslinis dydis
Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.  Rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų verslinis dydis yra 30 kg arba 115 cm nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsiskyrimo.
1.  Rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis yra 30 kg arba 115 cm nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsiskyrimo.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
Nukrypstant nuo 1 dalies, verslinis paprastųjų tunų dydis – 8 kg arba 75 cm nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsiskyrimo – taikomas:
Nukrypstant nuo 1 dalies, mažiausias paprastųjų tunų išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis – 8 kg arba 75 cm nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsiskyrimo – taikomas:
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 4 dalis
4.   Jei valstybei narei, kuriai priklauso atitinkamas žvejybos laivas ar gaudyklė, skirta kvota jau išnaudota, paprastuosius tunus žvejoti vengiama. Negyvi paprastieji tunai privalo būti iškraunami ir yra konfiskuojami imantis tinkamų tolesnių veiksmų. Vadovaudamasi 27 straipsniu, kiekviena valstybė narė Komisijai kasmet pateikia informaciją apie tokius kiekius, o Komisija persiunčia ją ICCAT sekretoriatui.
4.   Jei valstybei narei, kuriai priklauso atitinkamas žvejybos laivas ar gaudyklė, skirta kvota jau išnaudota, paprastuosius tunus žvejoti vengiama. Negyvi paprastieji tunai privalo būti iškraunami nepaliesti ir neapdoroti ir yra konfiskuojami imantis tinkamų tolesnių veiksmų. Vadovaudamasi 27 straipsniu, kiekviena valstybė narė Komisijai kasmet pateikia informaciją apie tokius kiekius, o Komisija persiunčia ją ICCAT sekretoriatui.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
III skyriaus 3 skirsnio antraštinė dalis
ORLAIVIŲ NAUDOJIMAS
ORO TRANSPORTO PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Visi iškraunami paprastieji tunai turi būti nepjaustyti, be žiaunų ir išdarinėti. Visos valstybės narės imasi reikiamų priemonių kuo geriau užtikrinti, kad vykdant mėgėjų ir sportinę žūklę sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  visų su jos vėliava plaukiojančių žūklės laivų, kuriems išdavus specialųjį žvejybos leidimą leidžiama aktyviai žvejoti paprastuosius tunus rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, sąrašą;
a)  visų su jos vėliava plaukiojančių žūklės laivų, kuriems išdavus žvejybos leidimą leidžiama aktyviai žvejoti paprastuosius tunus rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, sąrašą;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a straipsnis (naujas)
19a straipsnis
Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009
Šiame skyriuje numatytos kontrolės priemonės taikomos papildomai kartu su priemonėms, numatytomis Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, išskyrus tuos atvejus, kai šiame skyriuje nustatyta kitaip.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 2 dalis
2.   Vėliavos valstybė narė panaikina paprastųjų tunų žvejybos leidimą ir reikalauja, kad laivas nedelsdamas plauktų į jos paskirtą uostą, kai laikoma, jog individuali kvota išnaudota.
2.   Vėliavos valstybė narė panaikina paprastųjų tunų žvejybos leidimą ir gali reikalauti, kad laivas nedelsdamas plauktų į jos paskirtą uostą, kai laikoma, jog individuali kvota išnaudota.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalis
1.  Kasmet iki vasario 15 d. kiekviena valstybė narė elektroniniu būdu Komisijai siunčia visų gaudyklių, kurioms išduotas specialusis žvejybos leidimas žvejoti paprastuosius tunus rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, sąrašą. Į sąrašą įrašomi gaudyklių pavadinimai ir registracijos numeriai; sąrašas sudaromas laikantis ICCAT reikalaujamų duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytos formos.
1.  Kasmet iki vasario 15 d. kiekviena valstybė narė elektroniniu būdu Komisijai siunčia visų gaudyklių, kurioms išduotas žvejybos leidimas žvejoti paprastuosius tunus rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, sąrašą. Į sąrašą įrašomi gaudyklių pavadinimai ir registracijos numeriai; sąrašas sudaromas laikantis ICCAT reikalaujamų duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytos formos.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 5 dalies antra pastraipa
Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.
Išbraukta.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 3 dalis
3.  Jei valstybės narės pranešimui pagal 1 ir 2 dalis taiko Reglamento (ES) Nr. 404/2011 80 straipsnio 3 dalį, apytikriai įvertintus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius galima pranešti sutartu pranešimo laiku iki atvykimo.
3.  Jei valstybės narės pranešimui pagal 1 ir 2 dalis taiko Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 80 straipsnio 3 dalį, apytikriai įvertintus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius galima pranešti sutartu pranešimo laiku iki atvykimo. Jeigu žvejybos vieta yra arčiau nei keturios valandos kelio nuo uosto, apytikriai įvertintus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius galima pakeisti bet kuriuo metu iki atvykimo.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 2 dalis
Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.
Išbraukta.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 2 dalis
Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.
Išbraukta.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
47 straipsnio 4 dalis
4.   Valstybės narės užtikrina, kad jų žuvininkystės stebėjimo centrai realiuoju laiku duomenų teikimo formatu „https“ Komisijai ir jos paskirtai įstaigai persiųstų LSS pranešimus, gaunamus iš žvejybos laivų, plaukiojančių su jų vėliava. Komisija tuos pranešimus elektroniniu būdu siunčia ICCAT sekretoriatui.
4.   Valstybės narės perduoda šiame straipsnyje numatytus duomenis pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 28 straipsnį. Komisija tuos pranešimus elektroniniu būdu siunčia ICCAT sekretoriatui.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)  kiekvieną kartą paprastuosius tunus perkeliant iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 5 dalies a a punktas (naujas)
aa)   stebėti ir prižiūrėti, kad žvejybos ir žuvų auginimo veikla atitiktų atitinkamas ICCAT nustatytas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnis
57 straipsnis
Išbraukta.
Pakeitimų darymo tvarka
1.  Jei reikia, siekiant įtraukti į Sąjungos teisę paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano galiojančių nuostatų pakeitimus, kurie taptų privalomi Sąjungai, Komisija gali iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas pagal 58 straipsnį priimdama deleguotuosius aktus.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
58 straipsnis
58 straipsnis
Išbraukta.
Įgaliojimų daryti pakeitimus delegavimas
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  57 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 57 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  Pagal 57 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 3 dalis
3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.
Išbraukta.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
61 straipsnio 1 dalis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 dalis
2.  Be 8 straipsnio 3 dalyje nustatytų nuostatų, nustatomas didžiausias žūklės laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje, laikantis specialiųjų sąlygų, taikomų 13 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytai nukrypti leidžiančiai nuostatai, žvejoti paprastuosius tunus jų auginimo žuvininkystės ūkiuose tikslais, skaičius, kuris lygus Sąjungos žūklės laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2008 m., skaičiui.
2.  Be 8 straipsnio 3 dalyje nustatytų nuostatų, nustatomas didžiausias žūklės laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje, laikantis specialiųjų sąlygų, taikomų 13 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytai nukrypti leidžiančiai nuostatai, žvejoti paprastuosius tunus jų auginimo žuvininkystės ūkiuose tikslais, skaičius, kuris lygus Sąjungos žūklės laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2008 m., skaičiui. Tuo tikslu skaičiuojamas Kroatijos žūklės laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2008 m., skaičius.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 2 punkto 2 eilutė
Vienetų skaičius
Rūšis

Vienetų skaičius
Rūšis
Svoris

Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
VII priedo 7 punkto a papunktis
a)  būtų leidžiama bendrauti su laivo bei žuvininkystės ūkio personalu ir prieiti prie žvejybos įrankių, varžų bei įrenginių;
a)  būtų leidžiama bendrauti su laivo, žuvininkystės ūkio ir gaudyklės personalu ir prieiti prie žvejybos įrankių, varžų bei įrenginių;

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A8-0367/2015).


Metinė ES konkurencijos politikos ataskaita
PDF 401kWORD 169k
2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos (2015/2140(INI))
P8_TA(2016)0004A8-0368/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 4 d. Komisijos 2014 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2015)0247) ir prie jos pridėtą tos pačios dienos Komisijos tarnybų darbo dokumentą,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 101–109, 147 ir 174 straipsnius;

–  atsižvelgdamas į atitinkamas konkurencijos taisykles, gaires ir Komisijos sprendimus,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(1) ir savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl 2012 m. metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(2) ir joje išdėstytus Parlamento reikalavimus,

–  atsižvelgdamas į Vidaus politikos generalinio direktorato (A teminis skyrius (Ekonomikos ir mokslo politika)) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakymu atliktą tyrimą „Kova su nesąžiningos prekybos praktika įmonių tarpusavio maisto produktų tiekimo grandinėje“ (angl. „Unfair trading practices in the business-to-business food supply chain“, UTPs)(3),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tarptautinis krovinių vežimas kelių transportu vidaus rinkoje. Socialinis dempingas ir kabotažas“(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės mėn. Europos konkurencijos tinklo (angl. ECN) ataskaitą dėl Europos konkurencijos institucijų vykdomo konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo ir rinkos stebėjimo veiklos maisto sektoriuje(5),

–  atsižvelgdamas į Tarybos direktyvas 77/799/EEB ir 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje,

–  atsižvelgdamas į EBPO ir G 20 projekto „Mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas“ (angl. „Base Erosion and Profit Shifting“) išvadas ir pasiūlymus dėl veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos sprendimą pradėti elektroninės prekybos tyrimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį (C(2015)3026),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Direktyvą 2014/104/ES dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojami ieškiniai dėl žalos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 28 d. Komisijos komunikatą dėl gairių dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai (6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Komisijos baltąją knygą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“ (COM(2014)0449),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 8 d. konkurencijos farmacijos sektoriuje tyrimą ir tolesnes ataskaitas, ypač į 5-ąją ginčų patentų srityje sprendimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) parengtą visuotinę maisto ir žemės ūkio sistemų darnumo vertinimo (angl. Sustainability Assessment of Food and Agriculture systems, SAFA) sistemą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0368/2015),

A.  kadangi ES konkurencijos politika – tai Europos socialinės rinkos ekonomikos kertinis akmuo ir esminė priemonė sklandžiai veikiančiai vidaus rinkai Sąjungoje užtikrinti;

B.  kadangi konkurencijos srityje Europos Sąjungos balsas girdimas ir gerbiamas tarptautinėje arenoje; kadangi dėl šio vieningo, nepriklausomo atstovavimo išorėje, paremto aiškiai apibrėžtais įgaliojimais, Sąjunga gali sutelkti savo tikrąją politinę, demografinę ir ekonominę galią;

C.  kadangi konkurencijos politika pati savaime yra demokratijos Europoje užtikrinimo priemonė, nes ja užkertamas kelias pernelyg dideliam finansinės ir ekonominės galios sutelkimui nedaugelio asmenų rankose;

D.  kadangi Europos Sąjunga buvo įsteigta kaip atvira socialinė rinkos ekonomika su laisva ir sąžininga konkurencija, kurios tikslas – padidinti vartotojų gerovę ir visų ES piliečių gyvenimo standartus, ir kadangi Europos Sąjunga kuria vidaus rinką, kuri skirta darniam Europos vystymuisi, paremtam proporcingu ekonomikos augimu ir kainų stabilumu, užtikrinti;

E.  kadangi griežto konkurencijos teisės principų pagal ES sutartį taikymo tikslas yra pasiekti bendrus ES ekonomikos politikos tikslus ir drauge suteikti naudos vartotojams, darbuotojams ir verslininkams, taip pat skatinti inovacijas ir ekonomikos augimą kontroliuojant ir ribojant nesąžiningą rinkos praktiką, kuri atsiranda dėl monopolijų ir dominuojančios padėties rinkoje, kad kiekvienas asmuo turėtų tikrą sėkmės galimybę;

F.  kadangi nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas yra itin svarbus;

G.  kadangi kiekvienais metais dėl kartelių buvimo susidaro 181–320 mlrd. EUR nuostoliai, t. y. apie 3 % ES bendrojo vidaus produkto (BVP);

H.  kadangi energijos sąnaudų atžvilgiu Europos bendrosios rinkos rezultatai yra prastesni nei JAV – kainų sklaida yra 31 %, palyginti su 22 % JAV;

I.  kadangi daugelyje valstybių narių didelė kreditų krizė vis dar daro poveikį MVĮ, kurios sudaro 98 % ES įmonių ir 67 % darbuotojų;

J.  kadangi paskaičiuota, jog mokesčių slėpimas, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių rojai ES mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja 1 trln. EUR negautų įplaukų, be to, ši veikla bendrojoje rinkoje iškraipo konkurenciją tarp bendrovių, kurios moka mokesčius, ir bendrovių, kurios jų nemoka;

K.  kadangi pastaraisiais metais rinkos dalyviai susiduria su naujais iššūkiais visų pirma dėl skaitmeninės ekonomikos dinamikos, ir, dar labiau, dėl konkurencijos iškraipymų, kuriuos nulemia agresyvi su mokesčiais susijusi praktika ir nacionalinė mokesčių politika (kuri tikriausiai labai kenkia vidaus rinkai), ir dėl šių iššūkių reikia skubaus ir tikslingo Komisijos atsako; kadangi visuotinis bendradarbiavimas siekiant užtikrinti kompetencijos taisyklių laikymąsi padeda išvengti nenuoseklumo, susijusio su taisomosiomis priemonėmis, kurių imamasi, ir laikymosi užtikrinimo priemonių rezultatais, taip pat padeda įmonėms sumažinti taisyklių laikymosi sąnaudas;

L.  kadangi, atsižvelgiant į skaitmeninio amžiaus iššūkius, esamos konkurencijos teisės priemonės turi būti iš esmės persvarstytos;

M.  kadangi tarptautinės oro transporto taisyklės dėl sąžiningos konkurencijos ir dėl valstybės įmonių reglamentavimo yra netobulos turint mintyje tam tikrų trečiųjų šalių oro transporto bendroves, vykdančias skrydžius į Europą ir iš jos ir dominuojančias tam tikruose maršrutuose, dėl to daroma didelė žala Europos oro transporto bendrovėms ir trukdoma pagrindinių Europos oro uostų sujungiamumui;

N.  kadangi konkurencija ne visas valstybes nares veikia vienodai;

O.  kadangi konkurencijos politikoje turi būti ypač atsižvelgiama į darnaus vystymosi ir socialinės sanglaudos tikslus;

P.  kadangi socialinis dempingas yra vidaus rinką iškraipantis ir vartotojų bei darbuotojų teises pažeidžiantis veiksnys;

Q.  kadangi laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo užtikrinimas yra Europos ekonomikos augimo pagrindas;

1.  teigiamai vertina Komisijos ataskaitą, kurioje pabrėžiama konkurencijos politikos ES svarba ir pažymima, kad ji didžiąja dalimi apima praeitos Komisijos sudėties veiklą vadovaujant už konkurenciją atsakingam Komisijos nariui Joaquínui Almunia;

2.  ragina Komisiją ateityje pateikti Parlamentui pagal atskirus sektorius parengtą darbo dokumentą, sudarantį ataskaitos dalį;

3.  teigiamai vertina tai, kad už konkurenciją atsakinga Komisijos narė M. Vestager ketina glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu, kad konkurencijos politika būtų plėtojama kaip viena iš esminių Europos Sąjungos priemonių, skirtų bendrosios vidaus rinkos kūrimui, ir ragina Komisiją įgyvendinti ES vidaus konkurencijos politiką taip, kad nebūtų ribojamos bendrovių rinkos strategijos, kad jos galėtų konkuruoti pasaulio rinkose su dalyviais, kurie nėra ES nariai;

4.  pabrėžia, kad veiksminga ir įtikima konkurencijos politika turi būti orientuota ne vien tik į vartotojų kainų mažinimą, bet taip pat turi būti atsižvelgiama į Europos ekonomikos interesus, tokius kaip: gebėjimas diegti inovacijas; investicijos; konkurencingumas ir darnumas; specialios konkurencijos sąlygos MVĮ, naujai įsteigtoms įmonėms ir labai mažoms įmonėms ir būtinybė skatinti aukštus darbo ir aplinkos standartus;

5.  ragina Komisiją sustabdyti socialinį dempingą ir pabrėžia, kad priimant su konkurencijos politika susijusius sprendimus turi būti ypač atsižvelgiama į socialinį poveikį;

6.  mano, kad specifinis skaitmeninės ekonomikos pobūdis – jai būdingos mažėjančios ribinės sąnaudos, kurios gali sumažėti iki nulio, ir stiprus tinklo poveikis, sudaro palankias sąlygas koncentracijos lygio pagrindinėse rinkose didėjimui; ragina Komisiją pritaikyti savo konkurencijos politiką atsižvelgiant į šio sektoriaus ypatumus;

7.  ragina Komisiją baigti kurti vidaus rinką tose srityse, kuriose ji vis dar suskaidyta ir neužbaigta, o ten, kur buvo nustatyti nepagrįsti rinkos apribojimai ir konkurencijos iškraipymai, juos kuo greičiau pašalinti; ragina Komisiją užtikrinti, kad konkurencijos politika tuo pačiu stiprintų socialinę sanglaudą Sąjungoje;

8.  pabrėžia, kad konkurencijos institucijos veiklos prioritetai ir 2014 m. konkurencijos ataskaitos pristatymas didžiąja dalimi atitinka bendrus prioritetus; tačiau mano, kad kai kuriose srityse reikia ryžtingesnių veiksmų, kurių Komisija neabejotinai turėtų imtis kitais metais; pabrėžia visuotinio bendradarbiavimo siekiant užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi svarbą; pritaria tam, kad Komisija aktyviai dalyvautų Tarptautinio konkurencijos tinklo veikloje;

9.  dar kartą ragina Komisiją (kaip ir dėl ankstesnės metinės ataskaitos) neleisti, kad dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo rinkoje susidarytų pernelyg didelė koncentracija ir būtų piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, kadangi taip bus užtikrintas aukštesnis paslaugų vartotojams lygis ir patrauklesnių kainų galimybė;

10.  laikosi nuomonės, kad skaitmeninėje rinkoje itin svarbu užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas ir kovoti su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir mokesčių optimizavimu, nes tai tikslai, kurie galiausiai naudingi vartotojams;

11.  mano, kad elektroninės valdžios plėtra yra svarbi paramos augimui priemonė, visų pirma susijusi su MVĮ dalyvavimu; todėl ragina valstybes nares naudotis visomis naujųjų teisės aktų dėl viešųjų pirkimų joms suteiktomis priemonėmis, kad skatintų augimą ES, ir ragina Komisiją remti visas su elektroninės valdžios plėtojimu susijusias iniciatyvas; taip pat pabrėžia, kad e. valdymo sistemų rėmimas ir diegimas visose valstybėse narėse padeda siekiant veiksmingai stebėti pažeidimus ir užtikrinti skaidrumą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje;

12.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės laiku įgyvendintų naujuosius teisės aktus dėl viešųjų pirkimų, visų pirma įdiegtų e. viešųjų pirkimų ir e. valdžios paslaugas bei naujas nuostatas dėl atsižvelgimo į socialinius ir aplinkos kriterijus ir dėl sutarčių dalijimo į dalis, siekiant paskatinti inovacijas ir sąžiningą konkurenciją, remti MVĮ viešųjų pirkimų rinkose ir užtikrinti ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus naudojant viešąsias lėšas;

13.  ragina Komisiją dėti dar daugiau pastangų ir siekti plačiai atverti tarptautines viešųjų pirkimų rinkas, kad būtų panaikintas esamas viešųjų pirkimų rinkų atvirumo masto disbalansas tarp ES ir kitų prekybos partnerių, ir šiuo tikslu atsižvelgti į Parlamento pranešimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės ir jos būsimos peržiūros;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendrojoje rinkoje produktai, kuriuos sudaro skirtingos sudedamosios dalys, klientams parduodami tuo pačiu prekių ženklo pavadinimu ir toje pačioje pakuotėje; ragina Komisiją nustatyti, ar, ES konkurencijos politikos kontekste, tai yra praktika, turinti neigiamų padarinių vietos ir regioninių produktų tiekėjams, ypač MVĮ;

15.  mano, kad itin svarbu, jog Komisija ir toliau skatintų didesnę nacionalinių konkurencijos institucijų konvergenciją ir bendradarbiavimą ES;

16.  palankiai vertina tvirtą konkurencijos užtikrinimo ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos sąveiką, ypač vykdant veiksmus, susijusius su geografinio blokavimo praktika ir licencijavimo susitarimais, siekiant baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką; mano, kad panaši sąveika nepaprastai svarbi energijos vidaus rinkoje siekiant pašalinti kliūtis laisvai tekėti energijai tarp sienų ir sukurti energetikos sąjungą;

17.  mano, kad konkurencija telekomunikacijų sektoriuje yra itin svarbi ne tik siekiant diegti inovacijas ir investuoti į tinklus, bet ir skatinti prieinamas kainas ir paslaugų pasirinkimą vartotojams; taigi ragina Komisiją išsaugoti konkurenciją šiame sektoriuje, įskaitant spektro paskyrimą;

18.  ragina Komisiją ištirti nesąžiningas ir neteisėtas išlygas ir praktiką, kurias bankų sektorius naudoja vartotojų sutartyse; ragina Komisiją ECN kontekste skatinti keisti pasiteisinusios praktikos pavyzdžiais; primygtinai ragina Komisiją sumažinti dėl konkurencijos politikos įgyvendinimo atsirandantį bet kokio tipo biurokratizmą;

19.  mano, kad konkurencijos politika turėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant didesnį finansų rinkų saugumą ir skaidrumą vartotojams; be to, palankiai vertina teisėkūros priemones, priimtas elektroninių mokėjimų srityje, ir ypač viršutinių ribų nustatymą tarpbankiniams mokesčiams už sandorius, kai mokama kortele;

20.  primena Komisijai, kad konkurencijos politika apima ir paslaugų, kurių rinkos vertę sunku nustatyti, kainos reguliavimą, pvz., mokesčius už naudojimąsi bankomatu;

21.  ragina Komisiją ištirti bankomatų tinklus konkurencijos politikos požiūriu, turint mintyje, kad tai yra tinklo infrastruktūra;

22.  mano, kad reikėtų papildomai apsvarstyti, kaip paremti Europos bendroves, konkuruojančias pasaulio mastu su kitais panašaus dydžio veiklos vykdytojais iš kitų pasaulio šalių, kurie neprivalo laikytis tų pačių konkurencijos taisyklių, kurių privalo laikytis Europos subjektai savo šalyse;

23.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Sąjungos prekybos ir konkurencijos politika derėtų su jos pramonės politikos tikslais; mano, kad Sąjungos konkurencijos politika neturėtų kliudyti ekonomikos srityje iškilti Europos pramonės lyderiams; todėl ragina užtikrinti, kad prekybos ir konkurencijos politika būtų skatinama Europos pramonės plėtra ir konkurencingumas tarptautinėje arenoje;

24.  pripažįsta, kad daug energijai imlių pramonės sektorių patiria ekonominių sunkumų ir kad kai kurie iš jų, pvz., plieno pramonė, patiria krizę; primygtinai ragina Komisiją persvarstyti ES valstybės pagalbos taisykles, taikomas energijai imliems pramonės sektoriams, ir užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo anglies dioksido nutekėjimo bei sudaryti tinkamas galimybes ES pramonės sektoriams, ypač labiausiai pažeidžiamiems energijai imliems sektoriams;

Antimonopolinės procedūros ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejai

25.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų tiriant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje ES vartotojų nenaudai atvejus;

26.  pažymi, kad piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi draudžiama ir kad tai yra rimta konkurencijos problema;

27.  laikosi nuomonės, kad Komisija sėkmingai dirba bylose, susijusiose su kartelių taisyklių pažeidimu, ir gali pademonstruoti reikšmingą indėlį kuriant vidaus rinką ir rengiant vienodas konkurencijos taisykles;

28.  pabrėžia, kad antikonkurenciniai veiksmai r monopolijos gali tapti prekybos ir investicijų srautus iškraipančiomis kliūtimis prekybai; ragina Komisiją – siekiant laisvos ir sąžiningos pasaulinės prekybos – tarptautiniu mastu imtis veiksmų prieš kartelius ir antikonkurencinę, oligopolinę ir monopolinę veiklą, kuri kenkia konkurencijai;

29.  mano, kad esamos taisyklės dėl baudų , taikytinos juridiniams asmenims už pažeidimus, turi būti papildytos drauge taikomomis nuobaudomis atsakingiems fiziniams asmenims; mano, kad baudos turėtų būti pakankamai didelės, kad turėtų atgrasomąjį poveikį; pabrėžia sėkmingos informatorių politikos, dėl kurios Komisija galėjo aptikti kartelius, svarbą;

30.  mano, kad teisinis tikrumas yra itin svarbus, ir ragina Komisiją įtraukti taisykles dėl baudų, tokias, kokios taikomos kartelių bylose, į teisėkūros priemonę;

31.  teigia, kad konkurencijos politikoje naudojami tradicinės rinkos modeliai gali netikti skaitmeninei rinkai, o kainomis grindžiamų rodiklių naudojimas šiame dinamiškame ekonomikos sektoriuje dažnai neatitinka tikslo; ragina Komisiją vadovaujantis naujais kriterijais atlikti išsamų teisinį ir ekonominį sparčiai besikeičiančių rinkų ir skaitmeninių įmonių taikomų efemeriškų verslo modelių vertinimą, kad būtų aiškiai perprasta rinkos struktūra ir rinkos tendencijos, būtų imtasi tinkamų priemonių siekiant apsaugoti vartotojus ir deramai atsižvelgti į duomenų svarbą ir specifines skaitmeninės ekonomikos rinkos struktūras; pažymi, kad siekiant apibrėžti tam tikrą rinką, ypač skaitmeninės ekonomikos, turi būti taikomi atitinkami su konkurencija susiję vertinimo kriterijai;

32.  teigia, kad intelektinės nuosavybės apsauga yra esminis dalykas siekiant sąžiningos konkurencijos, ir apgailestaudamas pažymi, kad tarptautinės bendrovės nenori įsigyti licencijų, kurių reikia norint naudotis Europos patentais; ragina Komisiją pasirūpinti veiksminga taikymo standartams būtinų patentų (angl. standard essential patents, SEP) apsauga ir atidžiai stebėti, kaip ji vykdoma, siekiant užtikrinti, kad patentų naudotojai įsigytų licencijas tinkamu būdu;

33.  ragina Komisiją ištirti, ar esama ryšio tarp didelio politikų ir buvusių ministrų skaičiaus energetikos bendrovių valdybose ir oligopolinės praktikos energetikos sektoriuje kai kuriose valstybėse narėse;

34.  reiškia nepasitenkinimą dėl ilgos tyrimų, susijusių su JAV interneto milžinu „Google“, trukmės ir apgailestauja, kad tyrimai jau kelerius metus vyksta neskaidriai ir nematyti galutinių rezultatų, dėl to, kad iki 2014 m. Komisija nebuvo aiškiai pareiškusi, kad ketina panaikinti rinkos apribojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad ypač tais atvejais, kai kalbama apie dinamiškas rinkas, taip ilgai trunkantys tyrimai gali tapti faktiniu rinkos valymu ir rastis netikrumas visoms šalims;

35.  ragina Komisiją atlikti kruopščius bendrovės „Google“ praktikos, kai operacinė sistema „Android“ siūloma tik drauge su kitomis bendrovės „Google“ paslaugomis ir gamintojai negali iš anksto įdiegti konkurentų produktų, tyrimus; be to, ragina Komisiją išsamiai ištirti dominuojančią bendrovės „Google“ padėtį rinkoje tiesioginio viešbučių rezervavimo srityje ir ieškoti tinkamo šios problemos sprendimo; remia Komisijos priemones, sukurtas siekiant užtikrinti didesnį sąveikumo ir perkeliamumo visuose skaitmeniniuose sektoriuose laipsnį ir taip užkirsti kelią scenarijui „laimėtojas gauna viską“; pabrėžia, kad svarbu Komisiją aprūpinti tinkamomis priemonėmis siekiant, kad ji nuolat turėtų naujausius duomenis apie sparčius pokyčius skaitmeninėje rinkoje;

36.  ragina Komisiją kruopščiai atlikti ir užbaigti visus kitus nebaigtus su karteliais susijusius tyrimus ir panaikinti bet kokius rinkos apribojimus; palankiai vertina naujos Komisijos narės atsisakymą nusileisti politiniam spaudimui ir ragina pagreitinti tyrimus, kad rezultatai būtų pasiekti kitais metais; todėl teigiamai vertina Komisijos bendrovei „Google“ nusiųstą prieštaravimo pareiškimą dėl lyginamojo apsipirkimo paslaugos; ragina Komisiją toliau ryžtingai nagrinėti visus per tyrimą nustatytus nerimą keliančius aspektus, įskaitant visas kitas kryžminės paieškos sritis, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems skaitmeninės rinkos dalyviams;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Kartelių bylų reglamento (Reglamentas (EB) Nr. 1/2003) 8 straipsnį Komisija gali priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai esama rizikos, kad bus padaryta didelė ir neatitaisoma žala konkurencijai; ragina Komisiją nustatyti, kokiu mastu tokios priemonės galėtų būti taikomos užsitęsusiose konkurencijos bylose, ypač susijusiose su skaitmenine rinka;

38.  primena, kad tinklo neutralumas (tai principas, pagal kurį visas interneto srautas traktuojamas vienodai, nediskriminuojant, neapribojant ir nesikišant, nesvarbu, koks tai siuntėjas, gavėjas, tipas, turinys, įrenginys, paslauga ar taikomoji programa) yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti vienodą interneto paslaugų traktavimą ir visapusišką konkurenciją;

39.  pabrėžia, kad kompetencijos politika turėtų būti grindžiama įrodymais, ir palankiai vertina Komisijos e. prekybos sektoriaus tyrimą, kuriame dėmesys sutelkiamas į galimas tarpvalstybinės internetinės prekybos prekėmis ir paslaugomis, pvz., elektronikos, aprangos, avalynės ir skaitmeninio turinio sektoriuose, kliūtis;

40.  pažymi, kad bendrovės „Google“ atvejis sukėlė bendrą diskusiją dėl dominuojančių interneto platformų, tokių kaip „eBay“, „Facebook“, „Apple“, „LinkedIn“, „Amazon“, „Uber“, „Airbnb“ ir kt., galios, jų įtakos rinkoms ir viešajai erdvei ir dėl būtinybės jas reguliuoti siekiant apsaugoti abi sritis; atkreipia dėmesį į tai, kad šių interneto platformų reguliavimo tikslas turėtų būti užtikrinti didesnę naudotojų apsaugą drauge išlaikant paskatas diegti inovacijas;

41.  ragina Komisiją ištirti dominuojančią bendrovės „Google“ padėtį rinkoje tiesioginio viešbučių rezervavimo srityje; pažymi, jog bendrovė siekia, kad viešbučių ieškantys asmenys juos rezervuotų ir mokėtų per „Google“, užuot per trečiosios šalies kelionių ar viešbučių svetainę; pabrėžia, kad šis žingsnis potencialiai polemiškas, nes „Google“ tampa internetine kelionių agentūra (ar jos atitikmeniu), imančia mokesčius už rezervaciją; pažymi, kad dauguma viešbučių savininkų pirmenybę teiktų tiesioginiam rezervavimui, o ne trečiosios šalies svetainei ar duomenų kaupimo sistemai; pabrėžia, kad „Google“ galėtų sustiprinti savo dominuojančią poziciją ir kartu susilpninti konkurentus kelionių rinkose, ir taip pakenkti vartotojams;

42.  palankiai vertina Komisijos neseniai priimtus Reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos pakeitimus ir atitinkamus komunikatus, paskelbtus dėl Direktyvos dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojami ieškiniai dėl žalos; apgailestauja, kad Parlamentas nebuvo įtrauktas rengiant šiuos pakeitimus;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad konkurencijos politika atlieka esminį vaidmenį siekiant baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką; mano, kad siekiant tvirtos su sparčiai kintančiomis rinkomis susijusios konkurencijos politikos reikia gero rinkos išmanymo; todėl palankiai vertina tai, kad įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją vykdomas e. prekybos sektoriaus tyrimas;

Valstybės pagalba

44.  ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, atidžiai stebėti, kaip valstybės narės pirmiau minėtą direktyvą perkelia į nacionalinę teisę, ir užtikrinti, kad direktyvos nuostatos visoje ES būtų taikomos vienodai; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdžios institucijas nacionaliniu ir regioniniu administravimo lygmeniu aktyviai skatinti laikytis ES konkurencijos politikos ir paaiškinti jos teisinį pagrindą; pabrėžia vienodo horizontaliosios ir vertikaliosios valstybės pagalbos traktavimo svarbą; mano, kad būtina imtis veiksmų siekiant didinti informuotumą apie neteisėtos valstybės pagalbos nustatymą ir suteikimą visose Europos Sąjungos dalyse, ypač tais atvejais, kai sprendimai dėl pagalbos prilygsta antikonkurencinėms ir protekcionistinėms priemonėms; vis dėlto mano, kad atokiems ar nuošaliems regionams ir saloms turėtų būti suteikiama didesnė nei dabartinė veikimo laisvė, kai kalbama apie valstybės pagalbos taisykles;

45.  laikosi nuomonės, kad Komisija, visų pirma vykdydama valstybės pagalbos kontrolės procedūras, turėtų griežčiau tikrinti valstybių narių pateiktus įrodymus ir didinti duomenų patikimumą, kadangi reguliariai bandoma apeiti teisinį pagrindą ir teisinius apribojimus arba ieškoti daugiau ar mažiau abejotinų kompromisų; be to, mano, kad tokie patikrinimai turėtų būti grindžiami pripažinimu, jog strateginiuose ir esminiuose sektoriuose, tokiuose kaip energetika, transportas ir sveikatos priežiūra, valstybės narės privalo užtikrinti visišką saugumą, tiekimo tęstinumą ir paslaugų teikimą visiems savo piliečiams, ir kad jos turi elgtis atsargiai, kad nepriimtų teisinių nuostatų, kurios kenkia kitoms valstybėms narėms ar Sąjungai;

46.  kartoja, kad ES struktūrinių fondų lėšos negali būti naudojamos tokiu būdu, kad būtų tiesiogiai ar netiesiogiai skatinamas paslaugų ar gamybos perkėlimas į kitą valstybę narę, pvz., dėl laukimo laikotarpio įmonėms, kurios gauna tokias lėšas; pabrėžia, kad valstybės pagalba kartais reikalinga siekiant užtikrinti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, įskaitant energetikos, transporto ir telekomunikacijų paslaugas, teikimą; pabrėžia, kad valstybės kišimasis dažnai yra veiksmingiausia politikos priemonė siekiant užtikrinti, kad būtų teikiamos paslaugos, būtinos norint išsaugoti ekonomines ir socialines sąlygas izoliuotose, atokiuose ar nuošaliuose Sąjungos regionuose ir salose;

47.  teigiamai vertina tai, kad 2014 m. Komisija patvirtino naujas Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires ir jas įgyvendina pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (BBIR);

48.  teigiamai vertina tai, kad į BBIR buvo įtraukta socialinė pagalba, skiriama atokių regionų gyventojų transportui, taigi sujungiamumo problema dabar pripažinta; pabrėžia, kad periferinių salų regionų sujungiamumas taip pat yra svarbus siekiant palaikyti ir plėtoti priimtiną ekonominės ir socialinės iniciatyvos lygį išlaikant esminius verslo ryšius;

49.  palankiai vertina dabartinį Komisijos tyrimą dėl atidėtųjų mokesčių turto ir atidėtųjų mokesčių kreditų, kuris naudingas įvairių valstybių narių bankų sektoriui; mano, kad atidėtųjų mokesčių turtu ir atidėtųjų mokesčių kreditais turėtų būti leidžiama naudotis atgaline data pagal valstybės pagalbos taisykles, jei jiems taikomos aiškios sąlygos, susijusios su realiosios ekonomikos finansavimu;

50.  primena Komisijai pateiktą prašymą ištirti, ar nuo krizės pradžios bankų sektorius pasinaudojo netiesioginėmis subsidijomis ir valstybės pagalba likvidumo paramos forma;

51.  palankiai vertina naujų valstybės pagalbos gairių rizikos finansų investicijoms skatinti taikymą, kad visų pirma būtų galima veiksmingiau remti mažąsias ir vidutines įmones, inovatyvias vidutinės kapitalizacijos įmones ir naujai įsteigtas įmones, kurios dėl dydžio yra itin nepalankioje padėtyje;

52.  kritikuoja tai, kad konkurenciją iškraipantys apmokestinimo būdai visų pirma gali sukelti didelių problemų vidutinėms įmonėms, taip pat ir kai kurioms valstybėms narėms, kurios netaiko tokių apmokestinimo būdų;

53.  palankiai vertina tai, kad, vykdydama valstybės pagalbos teisės modernizavimą, Komisija imasi iniciatyvos paskelbti naujas gaires, kuriose bus paaiškinama, kas laikoma valstybės pagalba mokesčių srityje ir tinkamos sandorių kainodaros srityje;

54.  prašo Komisijos atlikti atskirą tyrimą, kuriame būtų įvertinta, ar ES valstybės pagalbos nuostatos trukdo konsoliduoti ir stiprinti Europos įmonių konkurencingumą, palyginti su jų pasauliniais konkurentais, ypač turint mintyje viešųjų pirkimų mechanizmus, taip pat atsižvelgiant į neseniai sudarytą Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno susitarimą (angl. TPP);

Susijungimų kontrolė

55.  pažymi, kad iki šiol susijungimai ir įsigijimai skaitmeninėje ekonomikoje dažniausiai buvo vertinami pagal dalyvaujančių bendrovių apyvartą ir kad to neužtenka; pabrėžia, kad mažą apyvartą ir didelius pradinius nuostolius turinčios bendrovės gali turėti didelį klientų ratą, taigi ir daug duomenų, ir didelę įtaką rinkoje, kaip matyti iš to, kad Komisija be jokių sąlygų leido bendrovei „Facebook“ įsigyti bendrovę „WhatsApp“, taip sukurdama precedentą;

56.  mano, kad kai kuriuose ekonomikos sektoriuose, visų pirma skaitmeninėje ekonomikoje, turėtų būti taikomi papildomi kriterijai, apimantys daugiau nei kainomis grindžiami metodai, rinkos dalis ir apyvarta, nes susijungimai dažnai gali būti rinkos apribojimų priežastis;

57.  mano, kad ypač skaitmeninėje ekonomikoje ir turint mintyje vartotojų apsaugą, bendros konkurencijos taisyklės turi būti atnaujintos, kad neatsiliktų nuo rinkos realijų, ir turi būti taikomi papildomi nauji susijungimų vertinimo kriterijai, tokie kaip pirkimo kaina, galimos kliūtys patekti į rinką, nepaprasta duomenų ir prieigos prie jų svarba, platformų specifikacijos ir susijęs tinklo poveikis, taip pat klausimas, ar esama pasaulinės konkurencijos atitinkamame sektoriuje; ragina Komisiją ypač atsižvelgti į bendrovių verslo modelį skaitmeninėje ekonomikoje ir į galimas kliūtis patekti į rinką, įskaitant tokius veiksnius kaip galimybės pereiti į kitą platformą ir duomenų perkeliamumas;

58.  ragina Komisiją ištirti nepriklausomų mažmenininkų, kuriems pagal konkurencijos teisės nuostatas leidžiama dirbti kartu naudojantis savo fizinėmis parduotuvėmis, galimybes taip pat teikti bendrus elektroninės prekybos pasiūlymus;

59.  mano, kad neteisingas įtakos rinkoje vertinimas, susijęs su dabartine rinkos apibrėžtimi, dažnai kenkia Europos bendrovėms, ypač globalizacijos ir dinamiškos skaitmeninės rinkos sąlygomis; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę jį pakoreguoti pagal Susijungimų reglamentą;

60.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad per dažnai laikomasi siauro nacionalinio požiūrio į rinkos apibrėžties problemą tinkamai neatsižvelgiant į rinkų internacionalizaciją, kaip tai buvo, pvz., Susijungimų reglamento atveju;

Finansinė pagalba ir mokesčiai

61.  pabrėžia, kad, kaip penktą kartą teigiama Parlamento metinėje konkurencijos ataskaitoje, laikina valstybės pagalba finansų sektoriui siekiant stabilizuoti pasaulinę finansų sistemą buvo reikalinga, tačiau norint baigti kurti bankų sąjungą turi būti greitai sumažinta arba visiškai nutraukta ir atliktas jos įvertinimas; pabrėžia, kad ir toliau reikia nedelsiant naikinti subsidijas (netiesioginių garantijų finansų įstaigoms, kurios yra per didelės, kad joms būtų leista žlugti, pavidalu) siekiant sudaryti vienodas sąlygas finansų sektoriuje ir apsaugoti mokesčių mokėtojus, apie kuriuos kalbant reikia stengtis užtikrinti, kad dėl subsidijų neatsirastų nenumatyto pelno ar naudos privatiems juridiniams asmenims; pabrėžia ribojamojo požiūrio į valstybės pagalbą svarbą;

62.  pabrėžia, kad sąžininga konkurencija mokesčių srityje yra būtina vidaus rinkos vientisumui, viešųjų finansų tvarumui ir vienodų konkurencijos sąlygų užtikrinimui;

63.  mano, kad dideli tarp valstybių narių iškilę valstybės pagalbos finansų sektoriuje naudojimo skirtumai pastaraisiais metais gali nulemti iškraipymus šiame sektoriuje; ragina Komisiją paaiškinti taisykles ir procedūras, pagal kurias gali būti leidžiama teikti valstybės pagalbą finansų sektoriuje; mano, kad vėliausiai tada, kai bus baigta kurti bankų sąjunga, valstybės pagalba bankų sektoriui turi būti palaipsniui sumažinta ir drauge pasistengta užtikrinti, kad reglamentas neiškraipytų konkurencijos didelių bankų naudai ir kad MVĮ galėtų gauti užtektinai kreditų;

64.  mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę valstybės pagalbą bankams susieti su sąlyga teikti paskolas MVĮ;

65.  ragina Komisiją parengti mažesnės, tačiau tikslingesnės valstybės pagalbos veiksmų planą, skirtą valstybės pagalbai sumažinti, kad būtų galima sumažinti mokesčius ir taip paskatinti naujas įmones ir sąžiningą konkurenciją užuot rėmus senas struktūras ir įsitvirtinusius veiklos vykdytojus;

66.  pabrėžia, kad naudojant valstybės pagalbą visuotinės svarbos paslaugoms remti svarbiausias dalykas yra piliečių , o ne pavienių bendrovių ar viešojo sektoriaus nauda, kaip yra dabar;

67.  ragina Komisiją atidžiai stebėti naujų banko licencijų suteikimo sąlygas, kurias turi pasiūlyti Europos Centrinis Bankas, siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos be didelių kliūčių patekti į rinką; tvirtai mano, kad, turint mintyje didelę bankų sektoriaus koncentraciją kai kuriose valstybėse narėse, daugiau bankininkystės vienetų būtų naudinga vartotojams ir MVĮ;

68.  pabrėžia itin didelę ES subsidijų teisės svarbą kovojant su tarptautinių bendrovių vykdomu mokesčių vengimu;

69.  palankiai vertina 2014 m. pradėtą Komisijos tyrimą dėl neteisėtos valstybės pagalbos vykdant nesąžiningą mokesčių konkurenciją tam tikrų pavienių bendrovių naudai, kurio objektu 2015 m. tapo visos 28 ES valstybės; be to, ragina valstybes nares ateityje Komisijai laiku ir nedelsiant pateikti visą atitinkamą informaciją apie apmokestinimo praktiką ir pagaliau laikytis įpareigojimo atskleisti Komisijai ir Parlamentui išsamią informaciją apie visus specialius susitarimus, kurie gali paveikti kitas valstybes nares ir MVĮ;

70.  pažymi, kad per praėjusią kadenciją Komisija pradėjo tik labai nedaug tyrimų dėl galimų su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos atvejų, nors buvo gerai pagrįstų įtarimų, kurie per tą laiką buvo paskelbti viešai; ragina Komisiją panaudoti dabartinių tyrimų rezultatus kaip pagrindą tikslesnėms ir veiksmingesnėms su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos gairėms rengti, visapusiškai išnaudoti savo įgaliojimus pagal ES konkurencijos taisykles kovojant su žalinga mokesčių praktika ir skirti sankcijas toms valstybėms narėms ir įmonėms, kurios susijusios su tokia praktika ir šis faktas nustatytas; ragina Komisiją tuo pačiu konkrečiai apibrėžti, kokios mokesčių priemonės neatitinka valstybės pagalbos politikos;

71.  mano, kad, siekiant užtikrinti sąžiningą bendrovių konkurenciją laikantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, bendrovės, esančios laikinai ar nuolat palankių sąlygų neturinčiuose regionuose, turėtų būti remiamos ir kad daugiau lankstumo turėtų būti suteikta regionams, turintiems rimtų ekonominių problemų, pvz., regionams, įtrauktiems į konvergencijos ir konkurencingumo tikslus, taip pat salų regionams;

72.  apgailestauja, kad nuo 1991 m. buvo ištirta tik labai nedaug valstybės pagalbos atvejų, susijusių su nesąžininga mokesčių konkurencija, ir pabrėžia būtinybę užtikrinti plačią prieigą prie informacijos, kad būtų galima pradėti daugiau tyrimų dėl įtartinų atvejų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad šiuo metu kompetentingų Komisijos tarnybų turimi ištekliai riboti, dėl to gali būti apribotas jų gebėjimas tvarkyti daug didesnį bylų skaičių;

73.  pabrėžia, kad vien tik valstybės pagalbos tyrimai negali visam laikui panaikinti nesąžiningos mokesčių konkurencijos įvairiose valstybėse narėse; praėjus metams po skandalo „LuxLeaks“ reikia daugiau apčiuopiamų rezultatų, tokių kaip bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė, PVM direktyvos persvarstymas siekiant sukčiavimo prevencijos, įpareigojimas tarptautiniu mastu veikiančioms didelėms bendrovėms viešai pranešti apie apyvartą ir pelną pagal šalis, taip pat reikalauti, kad valstybės narės vykdytų skaidresnę mokesčių praktiką ir taikytų tarpusavio atskaitomybės reikalavimus;

74.  mano, kad dabartinė tam tikrų valstybių narių apmokestinimo praktika rimtai kenkia vidaus rinkai, kad ypač tarptautinės bendrovės turi įdėti sąžiningą ir tinkamą indėlį į valstybių narių viešuosiuos finansus ir kad reikia toliau tirti plačiai paplitusią žalingą apmokestinimo praktiką ir sprendimus dėl mokesčių, kurie nulemia pelno mokesčio bazės eroziją ir agresyvų mokesčių planavimą Europoje; džiaugiasi, kad įsteigtas naujas TAXE komitetas;

75.  mano, kad sąžininga mokesčių konkurencija yra viena iš sudedamųjų vidaus rinkos dalių, tačiau, nepaisant pirminės valstybių narių kompetencijos, turi būti užkirstas kelias nesąžiningai mokesčių konkurencijai, pvz., nustačius suderintas mokesčių bazes, mokesčių institucijoms keičiantis informacija ir suteikus aiškią įstatymais įtvirtintą teisę kontroliuoti kapitalo judėjimą, jei tai būtina, kad Sąjungos mokesčių sistema veiktų tinkamai; mano, kad pradėjus taikyti bendrą pelno mokesčio bazę (BPMB) sistema galėtų tapti skaidresnė; mano, kad konsolidavimo klausimą galima spręsti vėliau ir kad tai neturėtų būti kliūtis greitai pradėti taikyti BPMB;

76.  pabrėžia, kad vidaus rinkoje nauji dalyviai ir MVĮ, vykdančios verslą tik vienoje šalyje, atsiduria nepalankesnėje padėtyje, palyginti su daugiašalėms bendrovėmis, kurios gali perkelti pelną ar įgyvendinti kitų formų agresyvų mokesčių planavimą, naudodamosi tik joms prieinamais įvairiais sprendimais ir priemonėmis; su susirūpinimu pažymi, kad, esant vienodoms sąlygoms, dėl minėtų priežasčių esant mažesniems mokestiniams įsipareigojimams daugiašalėms bendrovėms tenka didesnis pelnas atskaičius mokesčius ir taip vidaus rinkoje sudaromos nevienodos veiklos sąlygos, palyginti su jų konkurentais, kurie negali naudotis agresyviu mokesčių planavimu ir moka mokesčius toje vietoje ar vietose, kuriose jie gauna pelną; pabrėžia, kad žalingos apmokestinimo praktikos skatinimas sukuriant privačią ribotos atsakomybės bendrovę (lot. SUP), kurią reglamentuojančiose taisyklėse teigiama, kad ji gali turėti dvi skirtingas buveines, t. y. registruotą buveinę vienoje vietoje ir centrinę administraciją kur nors kitur, yra ES netinkantis požiūris;

77.  pabrėžia, kad Komisija, savaime suprantama, privalo turėti prieigą prie duomenų, kuriais keičiasi mokesčių institucijos ir kurie svarbūs konkurencijos teisės kontekste;

78.  mano, kad mokesčių planavimas gali trukdyti sąžiningai konkurencijai; ragina Komisiją pakoreguoti sąvokos „nuolatinė buveinė“ apibrėžtį, kad įmonės negalėtų dirbtinai išvengti apmokestinimo pagal veiklos vietą valstybėse narėse, kuriose jos vykdo ekonominę veiklą; pabrėžia, kad pagal šią apibrėžtį taip pat turėtų būti atsižvelgiama į specifinę situaciją skaitmeniniame sektoriuje užtikrinant, kad įmonės, kurios vykdo visiškai dematerializuotą skaitmeninę veiklą, būtų laikomos turinčiomis nuolatinę buveinę valstybėje narėje, jeigu jos išsaugo svarbų skaitmeninį vaidmenį tos šalies ekonomikoje;

79.  pabrėžia, kad Komisija, nagrinėdama su sprendimais dėl konkurencijos susijusius klausimus, turi laikyti vidaus rinką viena rinka, o ne keliomis vietos ar nacionalinėmis rinkomis;

80.  mano, kad atsižvelgiant į tyrimus, kuriuose skaičiuojama, kad kasmet mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas sudaro iki 1 trilijono (1 000 000 000 000) EUR, valstybės narės turi pagaliau imtis veiksmų ir apriboti šią praktiką; mano, kad mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo mažinimas yra esminis dalykas siekiant pažangos valstybių biudžeto konsolidavimo srityje; palankiai vertina neseniai G 20 finansų ministrų patvirtintas EBPO parengtas taisykles dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, dėl kurių padaugės skaidrumo, bus užtaisytos spragos ir apribotas naudojimasis mokesčių rojais; mano, kad atsižvelgiant į ES integracijos laipsnį, jos pastangos koordinavimo ir konvergencijos, kuriais siekiama išvengti bet kokių formų žalingos mokesčių konkurencijos vidaus rinkoje, atžvilgiu turi būti platesnio užmojo nei EBPO bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) projekte pateikti pasiūlymai; tačiau pabrėžia, kad EBPO metodas vis dar pagrįstas privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais ir kad jos veiksmus turi papildyti tinkama bendrosios rinkos poreikius tenkinanti ES lygmens teisės aktų sistema, pavyzdžiui, direktyva dėl kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu, kuri būtų platesnio užmojo nei EBPO BEPS iniciatyva tose srityse, kurios nepakankamai reglamentuojamos; ragina įvertinti ekonominį, finansinį ir su konkurencija susijusį mokesčių vengimo ir mokestinio sukčiavimo poveikį;

81.  atsižvelgdamas į nesąžiningą kai kurių valstybių narių apmokestinimo praktiką, mano, kad vidaus rinkos ir konkurencijos politika turi žengti koja kojon siekiant užtikrinti, kad pelnas būtų paskirstomas sąžiningai ir kad pelno perkėlimas į tam tikras valstybes nares ar netgi už ES ribų siekiant sumažinti mokestinius įsipareigojimus taptų neįmanomas;

82.  pabrėžia, kad išsamus, skaidrus ir veiksmingas automatinis keitimasis informacija mokesčių klausimais yra pagrindinė sąlyga siekiant užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui; drauge pabrėžia, kad supaprastinus apmokestinimo tvarką valstybių narių lygmeniu labai padėtų didinti skaidrumą ir aiškumą;

83.  palankiai vertina už konkurenciją atsakingos Komisijos narės ketinimą pertvarkyti valstybės pagalbos kontrolę taip, kad visiems tektų teisinga mokesčių našta; tikisi, kad prieš atliekant šią pertvarką bus atliktas besąlygiškas ir išsamus vertinimas, ir ragina valstybes nares pateikti Parlamentui visus prašomus dokumentus ir atsisakyti ligšiolinės blokavimo pozicijos, dėl kurios nedaroma pažangos šioje srityje; atitinkamai turi būti atsižvelgiama į tai, kad skirtingos valstybės narės turi spręsti skirtingus politinius uždavinius, susijusius su jų geografine padėtimi, dydžiu, fiziniais ir kitais ypatumais ir jų ekonominės ir socialinės plėtros padėtimi, ir ragina persvarstyti su apmokestinimu susijusias valstybės pagalbos gaires, kad jos būtų taikomos nesąžiningos konkurencijos atvejais, kurie apima ne vien tik sprendimus dėl mokesčių ir pelno perkėlimą;

84.  ragina Komisiją artimiausiu metu parengti išsamias gaires dėl valstybės pagalbos mokesčių srityje ir dėl sandorių kainodaros; pabrėžia, kad tokio tipo gairės kitose politikos srityse pasirodė esančios labai veiksmingos naikinant tam tikrą praktiką valstybėse narėse, kurios nesilaiko ES valstybės pagalbos taisyklių, ir užkertant jai kelią; atkreipia dėmesį į tai, kad tokios gairės veiksmingos tik jei pagal jas nustatomos labai tikslios nuostatos, taip pat ir kiekybinių ribų forma;

85.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti sankcijas atitinkamai valstybei ar bendrovei už rimtus valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus;

86.  ragina Komisiją nedelsiant pakeisti esamas taisykles, kad sumos, išieškotos pažeidus su mokesčiais susijusias ES valstybės pagalbos taisykles, būtų grąžinamos valstybėms narėms, kurios nukentėjo nuo savo mokesčių bazių erozijos, arba ES biudžetui, o ne valstybėms narėms, kurios suteikė neteisėtą su mokesčiais susijusią valstybės pagalbą, kaip yra šiuo metu, nes ši taisyklė yra papildoma paskata išsisukinėti nuo mokesčių; ragina Komisiją kovojant su žalinga mokesčių praktika visapusiškai išnaudoti savo įgaliojimus pagal ES konkurencijos taisykles;

87.  ragina sukurti ES teisės aktų sistemą, kad būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymams dėl agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių vengimo; siekiant sudaryti vienodas sąlygas, rekomenduoja įvesti automatinį privalomą keitimąsi sprendimais dėl mokesčių, pradėti taikyti BKPMB ir užtikrinti, kad joks pelnas nepaliktų ES neapmokestintas;

Konkurencija globalizacijos sąlygomis

88.  tvirtina, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant globalizacijos sąlygomis veiksmingai taikyti konkurencijos teisės principus; taigi ragina Komisiją puoselėti glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą su konkurencija susijusiais klausimais; pabrėžia, kad susitarimai dėl konkurencijos teisės, pagal kuriuos tyrimus atliekančios konkurencijos institucijos galėtų keistis informacija, galėtų ypač veiksmingai prisidėti prie tarptautinio bendradarbiavimo su konkurencija susijusiais klausimais;

89.  mano, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarime (TTIP) ir visuose kituose tarptautiniuose prekybos ir investicijų susitarimuose turėtų būti svarus su konkurencijos klausimais susijęs skyrius;

90.  pabrėžia, kad prekybos partneriai turėtų gauti naudos iš augančios konkurencijos prekyboje, privačiojo sektoriaus investicijų, įskaitant investicijas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, ir didesnio vartotojų skaičiaus;

91.  pabrėžia, jog ES turėtų dėti daugiau pastangų siekiant stebėti, kaip įgyvendinami prekybos susitarimai, kad, be kita ko, būtų įvertinta, ar laikomasi konkurencijos taisyklių ir ar prekybos partnerės visapusiškai laikosi įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė, ir juos vykdo;

92.  ragina Komisiją pasinaudoti konkurencijos politika kaip priemone siekiant nustatyti pasaulines konkurencijos politikos taisykles, kad būtų pašalintos dažnos tebesančios prekybos kliūtys; mano, kad ilgainiui siektinas daugiašalis susitarimas dėl konkurencijos taisyklių, sudarytas pagal Pasaulio prekybos organizacijos sistemą, būtų geriausias sprendimas;

93.  remia Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) bei EBPO iniciatyvas konkurencijos politikos klausimu, taip pat jų pastangas gerinti pasaulinio masto bendradarbiavimą konkurencijos politikos srityje;

94.  ragina Komisiją ir valstybių narių konkurencijos institucijas aktyviai dalyvauti Tarptautinio konkurencijos tinklo veikloje;

95.  prašo, kad visiems iš trečiųjų šalių įvežamiems gaminiams būtų taikomos aplinkosaugos, sveikatos ir socialinės normos, nustatytos Sąjungoje, kurioms pritariama pasaulinėje rinkoje, kad ES pramonės gamintojai būtų apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos;

96.  ragina Komisiją remti besivystančių šalių pastangas skatinti sąžiningą konkurenciją; ragina Komisiją toliau plėtoti bendradarbiavimą, ypač su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių konkurencijos institucijomis, ir užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos apsaugos priemonės;

97.  atkreipia dėmesį į tai, jog lygiateisė prieiga prie išteklių (įskaitant energijos šaltinius) labai svarbi, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją pasaulinėje rinkoje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia įperkamos ir tvarios energijos ir tiekimo saugumo svarbą prekybos susitarimuose;\

Konkurencija įvairiuose sektoriuose

98.  ragina Komisiją paskelbti šiuo metu vykdomų konkurencijos praktikos maisto tiekimo, energijos, transporto ir žiniasklaidos sektoriuose tyrimų išvadas;

99.  palankiai vertina naujas valstybės pagalbos ES oro transporto bendrovėms ir oro uostams gaires, kurios yra Komisijos valstybės pagalbos modernizavimo paketo dalis; ragina Komisiją nedelsiant nustatyti panašų taisyklių, taikomų subsidijuojamoms oro transporto bendrovėms, vykdančioms veiklą iš trečiųjų šalių į ES ir iš jos, rinkinį tarptautiniuose susitarimuose siekiant užtikrinti sąžiningą ES ir trečiųjų šalių vežėjų konkurenciją;

100.  primygtinai ragina Komisiją skatinti keistis gerosios praktikos pavyzdžiais per Europos konkurencijos tinklą siekiant spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, kurių kilo kalbant apie platintojų aljansus; daug tokių atvejų jau tiria atitinkamos valstybių narių institucijos; vykstant šioms diskusijoms ragina aptarti, kaip susiję nacionalinis ir Europos lygmenys;

101.  ragina Europos konkurencijos tinklą apsvarstyti didėjantį mažmeninio pirkimo aljansų tinklą nacionaliniu ir ES lygmenimis;

102.  ragina Komisiją palaipsniui išplėtoti ES konkurencijos sistemą siekiant į Europos maisto tiekimo grandinės stebėjimo sistemą įtraukti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) parengtus maisto ir žemės ūkio sistemų darnumo vertinimo (angl. Sustainability Assessment of Food and Agriculture systems, SAFA) rodiklius, įskaitant rodiklius, pateiktus antraštinėse dalyse „Sąžiningos kainos ir skaidrios sutartys“ (S.2.1.1) ir „Tiekėjų teisės“ (S2.2.1);

103.  ragina įsteigti Europos observatoriją maisto ir žemės ūkio produktų kainoms kilmės ir paskirties vietoje stebėti; atkreipia dėmesį į Ispanijos kainų kilmės ir paskirties vietoje indeksą IPOD, kaip į galimą potencialaus mažmenininkų naudojimosi ūkininkais ir vartotojais stebėjimo modelį;

104.  ragina imtis privalomų su maisto tiekimo grandine susijusių priemonių prieš mažmenininkus, kenkiančius ūkininkams ir vartotojams;

105.  yra ypač susirūpinęs dėl padėties pieno sektoriuje, kuriame mažmenininkai nustojus galioti kvotų sistemai nustatė kainas, gerokai mažesnes už sąnaudas;

Demokratinis konkurencijos politikos stiprinimas

106.  palankiai vertina nuolatinį už konkurenciją atsakingos Komisijos narės ir Parlamento dialogą, tačiau mano, kad teisė būti išklausytam kalbant apie esminius klausimus yra nepakankama;

107.  pažymi, kad konkurencijos teisės srityje Parlamentas dalyvauja teisėkūros procese tik per konsultavimosi procedūrą, todėl jis gali daryti daug mažiau įtakos teisės aktams nei Komisija ir Taryba;

108.  teigiamai vertina reguliariai vykstantį Komisijos ir Parlamento dialogą konkurencijos klausimais; pakartotinai reikalauja, kad esminės teisėkūros direktyvos ir gairės būtų priimamos pagal bendro sprendimo procedūrą; mano, kad dabartinis Parlamento ir ES konkurencijos institucijos dialogas turėtų būti paspartintas, ypač siekiant įvertinti Parlamento ankstesniais metais pateiktus raginimus ir į juos reaguoti; mano, kad Konkurencijos GD nepriklausomumas yra labai svarbus, kad būtų sėkmingai pasiekti jo tikslai; ragina Komisiją iš naujo skirti užtektinai finansinių ir žmogiškųjų išteklių Konkurencijos GD; ypač ragina griežtai atskirti padalinius, kurie rengia gaires, nuo padalinių, kurie atsakingi už tų gairių taikymą konkrečiais atvejais;

109.  mano, kad konkurencijos politikos srityje Parlamentas turėtų turėti bendro sprendimo įgaliojimus; apgailestauja, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 103 ir 109 straipsniuose numatytos tik konsultacijos su Parlamentu; mano, kad negalima taikstytis su šia demokratijos stoka; siūlo šį trūkumą kuo greičiau pašalinti naudojant tarpinstitucinius susitarimus konkurencijos politikos srityje ir ištaisyti kitą kartą keičiant Sutartis;

110.  ragina suteikti Europos Parlamentui bendro sprendimo įgaliojimus konkurencijos politikos srityje, ypač kai kalbama apie esmines direktyvas ir privalomas gaires, ir apgailestauja, kad demokratinė šios Sąjungos politikos srities dimensija nebuvo sustiprinta atliekant paskutinius Sutarties pakeitimus; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl atitinkamo Sutarčių pakeitimo siekiant išplėsti įprastos teisėkūros procedūros taikymo sritį, kad ji apimtų ir konkurencijos politiką;

111.  ragina Komisiją labiau įtraukti Parlamentą atliekant sektorių tyrimus drauge apsaugant tam tikros suinteresuotųjų subjektų pateiktos informacijos konfidencialumą; ragina Tarybos reglamentus ateityje grįsti SESV 114 straipsniu, kuriame aptariamas vidaus rinkos veikimas, kad jie galėtų būti priimami pagal bendro sprendimo procedūrą, jei negalima tikėtis, kad norimas Sutarties pakeitimas bus greitai priimtas; pabrėžia, kad dirbant su Direktyva dėl ieškinių dėl žalos gali būti parengtas būsimo institucijų bendradarbiavimo konkurencijos srityje modelis; ragina už konkurenciją atsakingą Komisijos narę tęsti dialogą su atitinkamais Parlamento komitetais ir su Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto darbo grupe konkurencijos klausimais pradėtą dialogą;

112.  mano, kad Komisija artimiausiu metu taip pat turėtų atlikti į rezultatus orientuotą ir tikslingą viešą įvairių Parlamento pasiūlymų dėl konkurencijos politikos plėtojimo vertinimą ir jį paskelbti;

113.  pabrėžia, kad Komisijos Konkurencijos GD ateities darbe turėtų tinkamai atsižvelgti į Parlamento pranešimuose dėl konkurencijos politikos priimtas pozicijas;

114.  mano, kad turėtų būti išlaikytos visos pasiteisinusios ligšiolinio dialogo formos;

o
o   o

115.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0051.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0576.
(3) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2015/563438/IPOL_STU(2015)563438_EN.pdf.
(4) http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.ten-opinions.36372.
(5) http://ec.europa.eu/competition/ecn/food_report_en.pdf.
(6) OL C 200, 2014 6 28, p. 1.


Kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmuo skatinant pagrindines ES vertybes
PDF 289kWORD 119k
2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes (2015/2139(INI))
P8_TA(2016)0005A8-0373/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 21 straipsnius ir į 27 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 165 ir 167 straipsnius, ir ypač į jos 17 straipsnį, pagal kurį Sąjunga privalo gerbti bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių, taip pat filosofinių ir nereliginių organizacijų statusą, nustatytą pagal nacionalinę teisę, ir privalo pripažinti jų savitumą ir konkretų įnašą ir palaikyti su jomis atvirą ir skaidrų nuolatinį dialogą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 10, 11 ir 22 straipsnius ir preambulę,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 1 protokolo 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų rezoliuciją „Kultūra ir vystymasis“,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją (2000), ypač į jos skyriaus „Žmogaus teisės, demokratija ir geras valdymas“ straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (1979),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (UNESCO konvencija),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 67/179 ir 2013 m. kovo 22 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 22/20,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto(1) ir į ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, kurias 2013 m. birželio 24 d. priėmė Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1983/2006/EB dėl Europos kultūrų dialogo metų (2008 m.)(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadas dėl kultūrų įvairovės ir dialogo skatinimo Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykių srityje(3),

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Žmogaus teisės ir demokratija. ES strateginė programa ir ES veiksmų planas“ (11855/2012), kurį 2012 m. birželio 25 d. patvirtino Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 7 d. Europos Tarybos Baltąją knygą dėl kultūrų dialogo „Gyventi kartu oriai lygybėje“,

–  atsižvelgdamas į Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę (COM(2007)0242), kuria siekiama gerinti informuotumą apie kultūrų įvairovę ir ES vertybes, skatinti dialogą su pilietine visuomene ir gerosios patirties mainus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. parengiamųjų veiksmų „Kultūra ES išorės santykių srityje“ rezultatus ir tolesnius veiksmus,

–  atsižvelgdamas į laisvosios prekybos susitarimo modelio priedo protokolą dėl bendradarbiavimo kultūros klausimais(4),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo pasitelkiant švietimą, priimtą per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. vykusį ES valstybių narių švietimo ministrų susitikimą (8496/15),

–  atsižvelgdamas į galutines bendras 2015 m. Liuksemburge vykusiai ES jaunimo konferencijai pirmininkavusių trijų valstybių narių patvirtintas rekomendacijas, kuriose atsižvelgta į struktūruoto dialogo konsultacijas, vykdytas siekiant įgalėti jaunimą politiškai dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime, ir kuriose Parlamentas raginamas propaguoti vertybėmis grindžiamą švietimą ir aktyvaus pilietiškumo ugdymą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0373/2015),

A.  kadangi Europa pasižymi labai didele kultūros, socialine, kalbų ir religijų įvairove; kadangi dėl to Europos ateičiai nepaprastai svarbios mūsų visuomenes telkiančios bendros vertybės, kaip antai laisvė, socialinis teisingumas, lygybė ir nediskriminavimas, demokratija, žmogaus teisės, teisinės valstybės principas, tolerancija ir solidarumas;

B.  kadangi kultūrų dialogas nėra teisinė samprata, taigi jis nėra reglamentuojamas nacionalinės, ES ar tarptautinės teisės nuostatomis, o grindžiamas tarptautiniais susitarimais, kuriais siekiama saugoti žmogaus teises ir kultūrų įvairovę;

C.  kadangi per Europos kultūrų dialogo metus (2008) skirtinguose tyrimuose ir išvadose bandyta apibrėžti kultūrų dialogo sąvoką, apibrėžiant ją kaip procesą, kurį sudaro atviri ir pagarbūs skirtingos kultūros ir pasaulėžiūros asmenų, grupių ir organizacijų mainai ir bendravimas; kadangi kultūrų dialogu siekiama ugdyti gilesnį skirtingų požiūrių ir skirtingos praktikos supratimą, skatinti aktyvesnį dalyvavimą ir didinti laisvę ir gebėjimą rinktis, skatinti lygybę ir plėtoti kūrybos procesus;

D.  kadangi svarbu numatyti būtinas priemones, visų pirma finansines, siekiant teikti pirmenybę programų, kuriomis puoselėjamas kultūrų dialogas ir piliečių tarpusavio dialogas, finansavimui, kad būtų stiprinama tarpusavio pagarba esant didelei kultūrų įvairovei, ir spręsti sudėtingus mūsų visuomenėms aktualius klausimus, susijusius su skirtingo kultūrinio tapatumo ir skirtingų įsitikinimų sambūviu, taip pat atkreipti dėmesį į įvairių kultūrų indėlį į Europos visuomenę ir paveldą ir veiksmingai valdyti konfliktus;

E.  kadangi šio tikslo įgyvendinimas yra ne tik valdžios institucijų ir sprendimų priėmėjų užduotis, bet ir bendra visos visuomenės, įskaitant įvairius suinteresuotuosius subjektus, pvz., šeimas, žiniasklaidą, pedagogus, įmones, bendruomenių ir religinius vadovus, atsakomybė; kadangi svarbu pabrėžti ne tik politinių veikėjų, bet ir visų kitų kultūrų dialoge dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų vaidmenį;

F.  kadangi kultūrų dialogui ypač svarbūs tam tikri Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos straipsniai, kuriais skatinama lygybė, nediskriminavimo principas, kultūrų, religijų ir kalbų įvairovė, saviraiškos ir judėjimo laisvė, piliečių teisė dalyvauti ekonominėje ir politinėje veikloje;

G.  kadangi norint plėtoti prasmingą kultūrų dialogą, reikia turėti tvirtų žinių apie savo pačių ir kitų kultūrą;

H.  kadangi – atsižvelgiant į tai, kad 2015-ieji paskelbti Europos vystomojo bendradarbiavimo metais ir ketinama peržiūrėti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir 2015 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais rezultatus – kultūra padeda siekti tikslo užtikrinti darnų vystymąsi ir panaikinti skurdą pasaulyje; taigi ragina aiškiau integruoti kultūrą į JT laikotarpio po 2015 m. darnaus vystymosi darbotvarkę;

I.  kadangi Europa ir pasaulis susiduria su daugybe iššūkių, susijusių su globalizacija, migracija, religijų ir kultūrų konfliktais ir radikalizmo plitimu;

J.  kadangi plėtojant kultūrų dialogą itin svarbu taikyti tiek visuotines žmogaus teises (pvz., asmens teises), tiek kultūrines teises (pripažinti konkretų ir daugialypį kultūrinį tapatumą);

K.  kadangi akademinio studentų ir dėstytojų judumo ir bet kokių kitokių tarptautinių mainų plėtojimas gali padėti užtikrinti, kad pasaulis taptų geresne vieta, kurioje žmonės laisvai juda ir dalyvauja atvirame kultūrų dialoge;

1.  teigia, kad Europos Sąjunga turėtų įvertinti Europos kultūrų dialogo metais (2008 m.) pradėtą puikų darbą ir toliau jį tęsti, sudaryti sąlygas keistis gerąja patirtimi ir skatinti naują struktūrinį dialogą tarpkultūrinias ir tarpreliginiais klausimais, atsižvelgiant į visus pastarojo laikotarpio dramatiškus įvykius, su visais suinteresuotaisiais subjektais: Europos ir nacionaliniais politikais, vietos ir regionines valdžios institucijomis, bažnyčiomis ir religinėmis asociacijomis ir bendruomenėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir forumais, sporto, kultūros ir švietimo darbuotojais, nacionalinėmis ir Europos jaunimo tarybomis, akademinės bendruomenės atstovais ir žiniasklaida;

2.  ragina visus suinteresuotuosius subjektus nustatyti šiuolaikišką, aiškią, su politika susijusią kultūrų dialogo apibrėžtį, taikyti arba suderinti metodus, kokybės kriterijus ir rodiklius siekiant įvertinti kultūrų dialogo programų ir projektų daromą poveikį ir moksliškai nagrinėti kultūrų palyginimo metodologijas;

3.  tvirtina, kad, norint atkreipti dėmesį į tarpusavio pagarbą, sąžiningumą, etinius principus, kultūros įvairovę, socialinę įtrauktį ir sanglaudą ir šiuos dalykus propaguoti, turėtų būti skatinama švietimo srityje puoselėti tarpkultūrinį, tarpreliginį ir vertybėmis paremtą požiūrį, be kita ko, įgyvendinant visiems piliečiams skirtas mainų ir judumo programas;

4.  tvirtina, kad dėmesį kultūrų įvairovei reikėtų skirti ir audiovizualinės bei kultūros pramonės sektoriuose; ragina šiuos sektorius rasti kūrybiškų būdų siekti, kad būtų sudarytas susitarimas dėl nacionalinių, regioninių ir vietos lygmens UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo įgyvendinimo veiksmų planų;

5.  ragina atsižvelgti į religijų dialogą, kuris yra kultūrų dialogo sudėtinė dalis, būtina taikos užtikrinimo sąlyga ir esminė konfliktų valdymo priemonė, religijų dialoge daugiausia dėmesio skirti kiekvieno žmogaus orumui ir žmogaus teisių laikymuisi visame pasaulyje, ypač didelį dėmesį skiriant teisei į minties, sąžinės ir religijos laisvę bei religinių mažumų apsaugai;

6.  pabrėžia, kad plėtojant tikrą kultūrų ir konfesijų dialogą skatinama tikra ir bendradarbiavimu grindžiama sąveika, kultūrų supratimas ir pagarba joms, didinama įvairovė ir pagarba demokratijai, laisvei, žmogaus teisėms, taip pat tolerancija visuotinėms ir konkrečios kultūros vertybėms;

7.  pabrėžia, kad svarbu laiku vykdyti atskirtų bendruomenių integraciją ir švietimą;

8.  teigia, kad ES, kaip pasaulio taikos proceso dalyvė, turėtų įtraukti kultūrą ir kultūros mainus į ES išorės santykius ir vystymosi politiką ir gerinti švietimą šiais klausimais, nes tai bendrų pagrindinių vertybių, kaip antai pagarbos ir tarpusavio supratimo, stiprinimo priemonės, numatyti veiksmingas svaraus ir tvaraus konfliktų sprendimo, taikdarystės ir krizių prevencijos priemones;

9.  mano, kad pagal SESV 167 straipsnio 4 dalį kultūrų dialogas ir įvairovė turėtų būti universaliai įtraukiami į visas ES politikos sritis, kurios daro poveikį bendroms ES pagrindinėms vertybėms ir teisėms, pvz., į jaunimo politiką, švietimo politiką, su judumu, užimtumu ir socialiniais reikalais susijusias sritis, išorės politiką, su moterų teisėmis ir lyčių lygybe, taip pat su prekyba ir regionine plėtra susijusias sritis;

10.  pabrėžia, jog būtina mokyti ateities kartas ir rengti jas ryžtingai spręsti problemas ir veiksmingai bei naujoviškai spręsti Europos piliečiams ateityje kilsiančius uždavinius, sudarant jiems galimybes dalyvauti tikrame pilietiniame ugdyme ir užtikrinant, kad jie būtų motyvuoti ir jaustų pareigą įgyti žinių ir įgūdžių, pvz., verslumo, lyderystės ir gebėjimų stiprinimo srityse;

11.  pripažįsta, kad kultūrų dialogas yra įtraukaus demokratinio dalyvavimo ir piliečių įgalinimo, ypač susijusio su bendromis gėrybėmis ir viešosiomis erdvėmis, priemonė; tvirtina, kad dėl to kultūrų dialogas gali svariai prisidėti stiprinant demokratiją ir užtikrinant didesnį ir stipresnį įtraukumą ir bendrumo jausmą;

12.  mano, kad didesnės viešosios investicijos į įtraukų, kokybišką ir prieinamą formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą yra pirmas žingsnis užtikrinant vienodas sąlygas ir lygias galimybes visiems; primena, kad norint skatinti būsimų kartų piliečių lygybę ir puoselėti socialinę sanglaudą, reikia užtikrinti kultūros ir socialinę įvairovę klasėse ir mokymosi aplinkoje, įskaitant ugdytojus, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir skatinti palankių sąlygų neturinčių vaikų švietimą;

13.  pabrėžia, kad formalusis, neformalusis švietimas, savišvieta ir galimybės mokytis visą gyvenimą turėtų ne tik suteikti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, bet ir padėti besimokantiesiems ugdyti etines ir pilietines vertybes, taip pat tapti aktyviais, atsakingais, atvirai mąstančiais visuomenės nariais; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia pilietinio ugdymo nuo pat ankstyvo amžiaus, ir pripažįsta, kad svarbus visų švietimo srities suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas; ragina skatinti vaikų ir jaunimo iniciatyvumą ir dalyvavimą bendroje veikloje, siekiant sustiprinti jų socialinius ryšius ir bendrumo jausmą bei sukurti etikos kodeksus, kad būtų priešinamasi diskriminacijai;

14.  pripažįsta svarbų formaliojo, neformaliojo švietimo ir savišvietos vaidmenį ir pripažįsta visų lygmenų ir formų mokymosi įstaigų, taip pat skirtingų kartų sąveikos ir partnerystės teikiamą naudą; be to, pabrėžia, kad neformalusis švietimas ir savišvieta, taip pat dalyvavimas sporto ir savanoriškoje veikloje atlieka svarbų vaidmenį skatinant pilietinių, socialinių ir tarpkultūrinių gebėjimų ugdymą; pripažįsta, kad sportas, padedantis ugdyti kolektyvinio darbo dvasią ir pagarbą įvairovei, prisideda ne tik prie socialinės palankių sąlygų neturinčių ir pažeidžiamų grupių integracijos, bet ir prie sklandžios visos visuomenės, ypač vaikų, socializacijos; šiuo atžvilgiu primena labai svarbų vaidmenį, kurį kultūros, žiniasklaidos, švietimo, jaunimo reikalų ir sporto srityse atlieka ES programos, nes jos naudojamos kaip netolerancijos ir išankstinių nuostatų panaikinimo, bendrumo jausmo ir pagarbos kultūrų įvairovei stiprinimo priemonės;

15.  pabrėžia, kad svarbu tiesti tvirtus tiltus tarp kultūros ir švietimo, siekiant ugdyti gebėjimus ir pritaikomus įgūdžius, didinti aukšto lygio pastovaus darbo vietų skaičių laikantis TDO deramo darbo darbotvarkės ir užtikrinti aukštesnio lygio socialinę įtrauktį ir aktyvų pilietiškumą; mano, kad šie tikslai yra vieni iš pagrindinių tikslų, kurių siekiama įgyvendinant ES pagrindines vertybes, įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; primena vienintelės ES programos „CONNECT“, kuria skatinami kultūros ir švietimo projektai, vertę ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę imtis naujos krypties bandomųjų veiksmų, kad būtų patikrinta, ar įmanoma šiuo metu įgyvendinti tokią schemą;

16.  remia jaunimo ir mokytojų judumą ir visokių formų mokyklų ir universitetų tarpusavio bendradarbiavimą, pvz., bendras švietimo platformas, bendras mokymo programas ir bendrus projektus, kaip priemones, padedančias suprasti ir vertinti kultūros įvairovę ir suteikti jaunimui socialinių, pilietinių ir tarpkultūrinių gebėjimų ir įgūdžių; taigi laikosi nuomonės, kad vaikų susipažinimas su kitomis kultūromis jau ankstyvoje vaikystėje padeda jiems įgyti pagrindinių gyvenimo įgūdžių ir gebėjimų, būtinų jų asmeniniam vystymuisi, būsimam užimtumui ir aktyviam ES pilietiškumui; pabrėžia, kad tikslinių mokyklinio ugdymo vizitų į skirtingas valstybes nares įtraukimas ir mažų vaikų tarpvalstybinis judumas taip pat padeda kloti Europos kultūrų, meno, kalbų ir vertybių pamatus; ypač skatina pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų judumą, kad būtų keičiamasi patirtimi ir būtų rengiamos savos priemonės kylantiems visuomeniniams iššūkiams pasitikti ir įveikti; atkreipia dėmesį į programos „Erasmus+“ vaidmenį ir svarbą, nes lengvinant jaunuolių judumą ir didinant jų įsidarbinimo galimybes, žadinama europinė jaunuolių sąmonė ir bendrumo jausmas, taip pat kuriama tarpkultūrinio dialogo kultūra; itin ragina imtis tolesnių priemonių, kuriomis sudaromos lengvesnės galimybės palankių sąlygų neturinčioms grupėms ir asmenims ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims dalyvauti pagal programą „Erasmus+ judumas“ vykdomoje veikloje ir skatinama jų integracija;

17.  ragina valstybes nares rengti kokybiškas įvairovę propaguojančias mokymo programas įgalinant ugdytojus, jaunimą ir socialinius darbuotojus, taip pat mokyklų, neformaliojo švietimo ir savišvietos įstaigų konsultacines tarnybas, teikiančias konsultacijas vaikams ir jų tėvams, tenkinti skirtingomis kultūrinėmis ir socialinėmis sąlygomis gyvenančių vaikų ugdymo ir mokymo poreikius ir spręsti visų formų diskriminacijos ir rasizmo, įskaitant patyčias ir tyčiojimąsi internete, problemas; pažymi, kad turėtų būti iš naujo įvertintos ugdymo priemonės, skirtos daugiaperspektyviam ir daugiakalbiam mokymuisi skatinti, ir kad būtina labiau vertinti mokytojų daugiakalbę ir daugiakultūrę patirtį ir įgūdžius ir, atsižvelgiant į tai, juos sistemingai skatinti;

18.  pabrėžia, kad svarbu investuoti į mokytojams skirtas mokymosi visą gyvenimą programas, kuriomis jiems suteikiama būtina pedagoginė kompetencija migracijos, akultūracijos ir socialinės psichologijos srityse, taip pat jiems sudaroma galimybė naudoti įvairovę kaip turiningą mokymo klasėje šaltinį;

19.  atkreipia dėmesį į labai svarbų mokytojų vaidmenį kartu su šeimomis stiprinant socialinius ryšius, bendrumo jausmą ir padedant jaunimui ugdytis etines ir pilietines vertybes;

20.  dar kartą tvirtina, kad būtina sudaryti teisėmis ir lyčių aspektu pagrįstas mokymosi sąlygas studentams, kad jie sužinotų apie žmogaus teises, įskaitant moterų ir vaikų teises, pagrindines vertybes ir pilietinį dalyvavimą, piliečių teises ir pareigas, demokratiją ir teisinę valstybę, bei išmoktų jas ginti, pasitikėdami savo tapatybe, žinodami, kad jų nuomonė bus išgirsta ir jausdami, kad jų bendruomenės juos vertina; ragina valstybes nares ir švietimo įstaigas puoselėti aktyvų studentų dalyvavimą savo mokymo įstaigos valdymo veikloje;

21.  pabrėžia naujų informacinių ir ryšių technologijų, kaip kultūrų dialogą propaguojančių priemonių, vaidmenį; skatina naudoti socialinę žiniasklaidą, siekiant didinti piliečių informuotumą apie bendras pagrindines vertybes ir Europos Sąjungos principus, ir pabrėžia gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis svarbą visuose švietimo lygiuose, nes tai yra jaunimo kultūrų dialogą skatinimo priemonė; be to, ragina EIVT ir visus ES atstovybių vadovus atliekant savo darbą kuo daugiau naudotis naujomis skaitmeninėmis priemonėmis;

22.  pripažįsta, jog būtina teikti tvarią struktūrinę paramą nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), žmogaus teisių organizacijoms, jaunimo organizacijoms ir mokymo įstaigoms, kad skatinant socialinę sanglaudą ir įtrauktį, aktyvų pilietiškumą ir jaunimo įgalinimą ir dalyvavimą, ypač įgyvendinant nedidelio masto vietos lygmens ir visuomenines iniciatyvas, būtų mestas iššūkis ekstremizmui;

23.  pripažįsta, kad NVO, kultūros tinklai ir platformos, taip pat pirmiau minėtos įstaigos atlieka ir turėtų toliau atlikti pagrindinį vaidmenį ten, kur oficiali kultūrų dialogo struktūra, politika ir programos yra mažiau išplėtotos; ragina toliau plėtoti ES ir didelių miestų, regionų ir vietos valdžios institucijų tarpusavio dialogą, kad būtų veiksmingiau išnagrinėtas i) miesto sąlygų, kuriomis piliečiai gyvena, ir mokyklos sistemų veiksmingumo ar neveiksmingumo tarpusavio sąryšis, ii) formaliojo ir neformaliojo švietimo nauda visiems vaikams ir šeimoms ir iii) švietimo struktūrų koordinavimas, kad būtų skatinamas veiksmingas kultūrų dialogas;

24.  ragina vėl skirti dėmesį solidarumu grindžiamos ir daugiakultūrės visuomenės propagavimui, ypač tarp jaunuolių, įgyvendinant programą „Europa piliečiams“, naudojant atitinkamą finansavimą, kad būtų pasiekti jos tikslai sukurti darnesnę ir įtraukesnę visuomenę, ir puoselėjant pasauliui atvirą aktyvų pilietiškumą, gerbiantį kultūrų įvairovę ir grindžiamą bendromis ES vertybėmis;

25.  ragina skatinti įtraukią meninę ir sporto švietimo ir ugdymo veiklą, skirtą visų amžiaus tarpsnių piliečiams, taip pat savanorišką veiklą, siekiant stiprinti socializacijos procesus ir mažumų grupių, marginalizuotų bendruomenių atstovų, migrantų ir pabėgėlių dalyvavimą kultūriniame ir socialiniame gyvenime, įskaitant vadovavimo ir sprendimų priėmimo sritis;

26.  pripažįsta formaliojo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos, taip pat savanoriškos veiklos svarbą skatinant saviugdą, ypatingą dėmesį skiriant kognityviniams ir nekognityviniams gebėjimams ir kompetencijoms, kritiniam mąstymui, gebėjimui suprasti skirtingą nuomonę, gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis, pasipriešinimo diskriminacijai ir tarpkultūriniams įgūdžiams ir kompetencijoms, taip pat kalbų mokymuisi ir socialinei ir pilietinei kompetencijai, įskaitant kultūros paveldo pažinimą kaip priemonę, padedančią gerai suprasti šiuolaikines problemas ir jas spręsti;

27.  tvirtina, kad sprendžiant kultūrų dialogo ir švietimo klausimą reikia laikytis lyčių požiūrio ir atsižvelgti į daugialypę diskriminaciją patiriančių žmonių, įskaitant neįgaliuosius, LGBTI asmenis ir marginalizuotų bendruomenių atstovus, poreikius;

28.  ragina ES institucijas išsamiau analizuoti visas radikalizacijos apraiškas ir naujai pažvelgti į politinio ekstremizmo ir smurto pobūdį ir procesus, pradedant nuo prielaidos, kad radikalizacija yra dinamiškas su santykiais susijęs procesas ir nenumatomas bei nenuspėjamas įvairių pokyčių padarinys; todėl teigiamai vertina 2015 m. kovo 17 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo pasitelkiant švietimą, nes tai pastanga skatinti aktyvų kultūrų dialogą, taip pat visuotinį solidarumą ir tarpusavio pagarbą, daugiau dėmesio skirti svarbiam pilietiniam ugdymui, be kita ko, didinant informuotumą apie išskirtinį kultūros priemonių, kuriomis skatinama mokinių ir studentų tarpusavio pagarba, vaidmenį;

29.  primena, kad pagal teisės aktus vyriausybės ir ES institucijos, remdamosi žvalgybos tarnybomis ir teisėsaugos įstaigomis, privalo kovoti su nusikalstama veikla; vis dėlto pažymi, kad, pagal ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas, taikant baudžiamąsias priemones visuomet būtina gerbti žmogaus teises, pvz., teisę į duomenų apsaugą, žodžio laisvę, nekaltumo prezumpciją ir veiksmingą teisinę gynybą;

30.  mano, kad tarptautiniu lygmeniu propaguodama pagrindines vertybes, kultūrų dialogą ir kultūrų įvairovę ES turėtų griežtai smerkti bet kokį nežmonišką ir žeminantį elgesį ir visus žmogaus teisių pažeidimus, kad būtų konkrečiai skatinama visapusiškai laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos;

31.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinėje teisėje būtų visapusiškai įgyvendinti privalomi Europos ir tarptautiniai kovos su diskriminacija standartai;

32.  ragina valstybes nares įtraukti atskirtį patiriančių bendruomenių atstovus, migrantus, pabėgėlius ir priimančiųjų bendruomenių, taip pat religinių ir pasaulietinių bendruomenių atstovus į pagarbios ir įgalinančios integracijos procesus ir užtikrinti, kad jie dalyvautų pilietiniame ir kultūriniame gyvenime ir kad visada, ypač nepaprastosios padėties atvejais, su jais būtų elgiamasi žmoniškai, pagarbiai ir tvariai;

33.  teigiamai vertina parengiamuosius veiksmus dėl kultūros vaidmens ES išorės santykiuose ir jų vaidmenį didinant kultūros, kaip žmonių, socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnio, padedančio įgyvendinti išorės politikos tikslus, vaidmenį, taip pat ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir ES atstovybes visame pasaulyje žvelgti į kultūrą kaip į neatskiriamą ES išorės politikos elementą, visose ES atstovybėse trečiosiose šalyse partnerėse paskirti kultūros atašė ir rengti EIVT darbuotojų mokymus kultūros aspekto išorės politikoje tema; ragina Komisiją kultūros diplomatiją ir kultūrų dialogą įtraukti į visas ES išorės santykių priemones ir ES vystymosi darbotvarkę; taip pat ragina ES ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Europos ir tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Jungtinių Tautų Organizacija ir jos agentūromis, ypač UNESCO, UNICEF ir UNHCR, ir reikalauti, kad šiose įstaigose Europos Sąjungai būtų veiksmingai ir tvirtai atstovaujama; be to, ragina bendradarbiauti su valstybių narių kultūros institutais, kad būtų geriau įgyvendinamos esamos priemonės, pvz., Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų tinklo grupės, ir kuriamos naujos priemonės bendroms problemoms globalizuotame pasaulyje spręsti;

34.  mano, kad kultūra turėtų tapti esmine politinio dialogo su trečiosiomis šalimis dalimi ir primena, kad reikia sistemingai integruoti kultūrą į vystymosi projektus ir programas; taigi pabrėžia, kad reikia pašalinti menininkų, pedagogų, akademinės bendruomenės atstovų ir kultūros profesionalų judumo kliūtis ir šiuo tikslu suderinti ir supaprastinti vizų išdavimo procedūras, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas kultūros srityje su visu pasauliu;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategijas, kuriose būtų pripažįstama, kad kultūrų dialogas yra tos pačios kultūros atstovų ir skirtingų kultūrų atstovų sąveikaus bendravimo procesas, siekiama užtikrinti tarpusavio pagarbą ir lygias galimybes, pateikiami ir įgyvendinami veiksmingi kovos su ekonomine ir socialine nelygybe, atskirties ir visų formų diskriminacijos priežastimis sprendimai ir ugdomas gilesnis įvairių požiūrių ir įvairios praktikos supratimas; primena, kad žiniasklaida, įskaitant socialinę žiniasklaidą, atlieka pagrindinį vaidmenį ir kaip galima ekstremalių diskursų platforma, ir kaip priemonė, padedanti kovoti su ksenofobinėmis idėjomis, atsisakyti stereotipų ir išankstinių nuostatų ir skatinti toleranciją;

36.  primena, kad kultūros paveldą sudaro kultūros raiškos įvairovė, todėl jis turėtų būti saugomas ir propaguojamas glaudžiai bendradarbiaujant su UNESCO ir priimant suderintus teisės aktus ir sudarant tarptautinius susitarimus;

37.  ragina valstybes nares ir Komisiją užkirsti kelią ekstremizmui, t. y. ksenofobijai, rasizmui ir visų formų diskriminacijai ir marginalizacijai, naudojant bendruomenių sanglaudos priemones, kurios galėtų padėti sėkmingai mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus, įtraukiant įvairiausius veikėjus, pvz., miestų planavimo specialistus, socialinius darbuotojus, bendruomenes, bažnyčias ir religines asociacijas, pedagogus, paramą šeimai teikiančias organizacijas ir sveikatos apsaugos specialistus, siekiant kovoti su ekstremizmu, užtikrinti socialinę įtrauktį ir formaliąją ir esminę lygybę, propaguoti įvairovę ir skatinti bendruomenių sanglaudą;

38.  rekomenduoja Europos Sąjungai bendradarbiauti užtikrinant mokymo ir mokyklinio lavinimo prieinamumą pabėgėlių vaikams ir šiuo tikslu toliau remti programas, susijusias su švietimo galimybių suteikimu per humanitarines krizes, ir užtikrinti studentų migrantų integraciją Europoje;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti, parengti ir įgyvendinti sąveikius dalyvavimo visais valdymo lygmenimis metodus, orientuotus į jaunimą ir vaikus;

40.  atkreipia dėmesį į šeimos vaidmenį saugant kultūrinį tapatumą, tradicijas, visuomenės etikos normas ir vertybių sistemas ir pabrėžia, kad vaikų supažindinimas su jų visuomenės kultūra, vertybėmis ir normomis prasideda šeimoje;

41.  ragina Komisiją ir Tarybą patvirtinti kultūrų dialogą kaip tvirtą ES politikos tikslą ir įsipareigoti jo siekti, taigi taip pat užtikrinti ES paramą jam įvairiomis politikos priemonėmis, iniciatyvomis ir lėšomis, įskaitant kultūrų dialogą su trečiosiomis šalimis, ypač su nestabiliomis valstybėmis;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau teikti prioritetą iniciatyvoms, kuriomis siekiama remti kultūrų įvairovę, kultūrų dialogą ir švietimą, ir visapusiškai naudotis ES finansinėmis priemonėmis, programomis ir iniciatyvomis, pvz., programomis „Erasmus+“, „Europa piliečiams“, „Kūrybiška Europa“ ir „Horizontas 2020“, ES kaimynystės politikos ir išorės santykių priemonės, taip pat tokiomis institucijomis kaip Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, siekiant propaguoti ir remti kultūrų dialogą ir kultūrų įvairovę Europoje, kaimyninėse jos šalyse ir kituose pasaulio regionuose;

43.  pabrėžia, kad Europos meno kūriniai daug prisidėjo prie kultūrinės įvairovės didinimo, ES vertybių sklaidos ir europiečių skatinimo kritiškai mąstyti;

44.  primena LUX premijos vaidmenį apdovanojant Europoje kuriamus filmus, atspindinčius europinę tapatybę arba Europos kultūrų įvairovę;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti priemonių, kurių bus imtasi atsižvelgiant į šį pranešimą, poveikį, taip pat ragina Komisiją pateikti stebėsenos ataskaitą ir atlikti peržiūrą;

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais ir valstybėms narėms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0279.
(2) OL L 412, 2006 12 30, p. 44.
(3) OL C 320, 2008 12 16, p. 10.
(4) OL L 127, 2011 5 14, p. 1418.


ES finansinių paslaugų reglamento apžvalga ir su juo susiję iššūkiai
PDF 445kWORD 156k
2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“ (2015/2106(INI))
P8_TA(2016)0006A8-0360/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ (COM(2015)0063) ir į 2015 m. liepos 9 d. Parlamento rezoliuciją šia tema(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Jacques'o de Larosière'o vadovaujamos ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto pranešimą dėl bankų priežiūros poveikio ir atskaitomybės,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Pirminiai svarstymai dėl kliūčių kuriant stiprias ir integruotas ES kapitalo rinkas“ (SWD(2015)0013),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 19 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos priimtas Tarybos išvadas dėl kapitalo rinkų sąjungos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į neoficialų ECON komiteto pranešimą(2) „ES finansinių paslaugų teisės aktų suderinamumo didinimas“, kurį šis komitetas priėmė 2014 m. sausio 30 d.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Europai – reformuotas finansų sektorius“ (COM(2014)0279),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Ekonominė finansinio reglamentavimo darbotvarkės peržiūra“ (SWD(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūros(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) misijos ir struktūros (COM(2014)0508),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Europos priežiūros institucijų (EPI) ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) veikimo (COM(2014)0509),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (COM(2014)0168),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo pasiūlymas“ (COM(2015)0216),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos pranešimą dėl pozicijų valstybės skolos atžvilgiu reguliavimo(5),

–  atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės Parlamentinės bankininkystės standartų komisijos galutinį pranešimą „Pakeisti bankininkystę visam laikui“ (angl. „Changing banking for good“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8-0360/2015),

A.  kadangi 2007–2008 m. finansų krizę ir jos plačiai paplitusį neigiamą poveikį sukėlė, be kita ko, tai, kad vis sudėtingesnėms rinkoms ir produktams nebuvo taikomas tinkamas ir kokybiškas finansinių paslaugų reguliavimas; kadangi, siekiant stiprinti finansų reguliavimą ir priežiūrą, atkurti finansinį stabilumą ir padidinti finansų sistemos atsparumą sukrėtimams, sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančią riziką bei geriau atitikti investuotojų ir realiosios ekonomikos finansavimo poreikius, pastaraisiais metais pradėta vykdyti plataus užmojo ES finansų sektoriaus reformų darbotvarkė; kadangi, nors ekonomikos augimo perspektyvos Europoje pagerėjo, tačiau visiškas atsigavimas dar nepasiektas;

B.  kadangi įvyko didelių pokyčių visuose finansų sektoriuose, įskaitant bankininkystės, draudimo ir vertybinių popierių rinkų, investicinių fondų ir finansų rinkos infrastruktūros sektorius, ir šie pokyčiai dar nesibaigė;

C.  kadangi finansų reguliavimo reformos perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas tebevyksta ir dar neužbaigtas – dar neatlikta keletas svarbių reformų ir, be kita ko, dar nepatvirtinta daug deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų; kadangi bankininkystės ir draudimo sektoriams bei finansų rinkoms būdinga nuolatinė kaita ir inovacijos, o tai reiškia, kad turi būti atliekamas nuolatinis šiuos sektorius reglamentuojančių normų vertinimas siekiant užtikrinti proporcingumą ir veiksmingumą ir tokiu būdu nuolat adaptuoti tas normas;

D.  kadangi kapitalo rinka Sąjungoje išlieka susiskaidžiusi; kadangi kapitalo rinkų sąjunga (KRS) gali tapti vertingu pagrindu siekiant užtikrinti vienodas galimybes gauti finansavimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) visoje ES ir skatinti novatoriškus rinka pagrįsto finansavimo metodus; kadangi specifinį kreditų MVĮ ir labai mažoms įmonėms trūkumą taip pat sukėlė ekonomikos nestabilumas ir tikslinių sprendimų realiajai ekonomikai stygius; kadangi dažnai kalbama apie kapitalo rinkomis pagrįstą aplinką JAV, tačiau ji esmės skiriasi nuo bankininkyste pagrįstos aplinkos ES ir neturėtų būti kopijuojama arba naudojama kaip šablonas; kadangi KRS yra galimybė Europos Sąjungoje sustiprinti kapitalo rinkas, kurios papildytų bankininkyste pagrįstą finansavimą; kadangi JAV po finansų krizės bankų skolinimas bendrovėms vystėsi sėkmingiau nei kapitalo rinkomis pagrįstas finansavimas;

Dabartinės tvarkos įvertinimas ir iššūkiai

1.  pažymi, kad Komisija komunikate „Europai – reformuotas finansų sektorius“ pateikiamas pirmas finansų sektoriaus reformų įvertinimas, tačiau nėra visapusiškai įvertintas ir kiekybiškai išanalizuotas jų bendras poveikis ir atskirų priemonių sąveika;

2.  palankiai vertina Komisijos investicijų teisės aktų rinkinį, įskaitant dėl KRS; pabrėžia, kad reikia papildomo, ne bankų finansų įstaigų teikiamo finansavimo įmonėms ir kad pagrindinis KRS kūrimo principas turėtų būti didesnis dėmesys kapitalo rinkų galutiniams naudotojams, t. y. įmonėms ir investuotojams; pabrėžia, kad, siekiant didinti (ilgalaikes) investicijas ir skatinti konkurencingos Europos ekonomikos augimą, būtina efektyvi ir veiksminga finansinių paslaugų tvarka, užtikrinanti finansų stabilumą; pabrėžia, kad esama ryšio tarp ekonominio ir finansinio stabilumo; taip pat pabrėžia, kad patikima ekonomikos politika, veiksmingos struktūrinės reformoms ir racionali biudžeto politika sudaro sąlygas gerai realiosios ekonomikos būklei ir augimo galimybėms valstybėse narėse ir ES; pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį kapitalo rinkos gali atlikti tenkinant valstybių narių ekonomikos finansavimo poreikius;

3.  pripažįsta, kad tebevykstanti finansų ir skolos krizė sukėlė precedento neturinčias neigiamas pasekmes, ypač realiajai ekonomikai ir mokesčių mokėtojų lėšoms; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad finansų reguliavimas, kuriam per pastaruosius penkerius metus pritarė ES institucijos, sustiprino Europos finansines struktūras ateities krizėms; palankiai vertina Komisijos parengtą KRS veiksmų planą; teigiamai vertina tai, jog Komisija pasiūlė, kad vienas iš principų, kuriais grindžiama KRS, būtų veiksmingas vartotojų ir investuotojų apsaugos lygis;

4.  pripažįsta finansų reguliavimo laimėjimus reaguojant į finansų krizės poveikį; reiškia susirūpinimą dėl augančio sudėtingumo, kurį atspindi reguliavimo ir priežiūros platesnis mastas, didesnis detalumas ir lygmenų skaičius susijęs su reikalavimų nustatymu tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmenimis; konstatuoja, kad reguliavimo sudėtingumas taip pat atspindi finansų rinkų, įskaitant finansų priemones, rinkų infrastruktūrą bei institucijas, sudėtingumą; pabrėžia, kad pernelyg sudėtingas reguliavimas ir griežtesnės išankstinės sąlygos gali neigiamai paveikti investicijas; mano, kad reguliavimo sudėtingumo problema turi būti taip pat sprendžiama reguliavimo taikymo nefinansiniams galutiniams finansinių produktų naudotojams aspektu; pabrėžia, kad reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas reguliavimo srityje, įgyvendinamas taikant pasaulinę tvarką, stiprinant bendradarbiavimą ir atskaitomybę;

5.  pažymi, kad KRS racionalumui ir tvirtumui užtikrinti turi būti pripažįstama sąsaja su kitais finansų sektoriais, įvertinamos papildomų, rinka pagrįstų realiosios ekonomikos finansavimo šaltinių galimybės, be to, KRS turi būti pirmiausiai grindžiama nusistovėjusiomis esamomis struktūromis; pabrėžia, kad reikia holistinio požiūrio į ES finansinių paslaugų reguliavimą, nustatant, kad KRS padeda papildyti bankų teikiamą finansavimą; ragina, kad KRS ne tik būtų orientuojama į įmonių finansavimą, bet ir atspindėtų vartotojų ir investuotojų požiūrį; šiuo tikslu Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ESRV, EPI ir nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms siekdama pašalinti visus politikos nenuoseklumus, galinčius pakenkti KRS tikslams; siekiant sukurti visai Sąjungai skirtą kapitalo rinką, ragina Komisiją pasinaudoti gerai veikiančios geriausios praktikos pavyzdžiais;

6.  mano, kad teisėkūra ne visada yra tinkamiausias politinis atsakas ir kad reikėtų deramai atsižvelgti į rinka grindžiamus ir ne teisėkūros metodus;

7.  ragina Komisiją vykdyti integruotą KRS politiką ir atsižvelgti į kitų politikos krypčių darbotvarkes, pavyzdžiui, į bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimą ir vykdomas reformas bendrovių teisės ir įmonių valdymo srityse; be to, laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų atsižvelgti į naujausius technologinius pokyčius; šiuo klausimu reiškia susirūpinimą dėl grėsmės kibernetiniam saugumui ir prašo Komisijos užtikrinti, kad ši problema taptų integruotu ES strategijos aspektu;

8.  laikosi nuomonės, kad veiksmingas ir efektyvus ES finansinių paslaugų reguliavimas turėtų būti darnus, nuoseklus (ir tarpsektoriniu atžvilgiu), proporcingas, nedubliuojantis ir be nereikalingo sudėtingumo, taip pat turėtų užkirsti kelią teisiniam netikrumui, reglamentavimo arbitražui ir didelėms sandorių sąnaudoms; be to, mano, šis reguliavimas turėtų sudaryti sąlygas tarpininkams vykdyti savo vaidmenį nukreipiant finansavimą į realiąją ekonomiką ir taip palengvinti jos finansavimą, tenkinti santaupų turinčių asmenų ir investuotojų poreikius bei veiksmingai šalinti riziką finansiniam stabilumui ir mokesčių mokėtojams, užkertant kelią finansinių krizių pasikartojimui ir užtikrinant apsaugą nuo sisteminės rizikos; mano, kad šiuo reguliavimu derėtų remti bendrosios rinkos stiprinimą ir sutelkti dėmesį į konkrečius tikslus, kurių geriau siekti ES lygiu, kartu paliekant galimybę naujoviškam, į vietos sąlygas orientuotam finansavimui;

9.  reiškia susirūpinimą dėl nuolatinių problemų, susijusių su IBAN kodais, kurie vis dar nelaikomi galiojančiais vykdant tiesioginio debeto operacijas iš bankų sąskaitų ne lėšų gavėjo valstybėse narėse;

10.  pabrėžia, kad finansinių paslaugų tvarką reikia įvertinti taikant tiek kiekybinius, tiek kokybinius metodus; atkreipia dėmesį į tai, kad panašių veiksmų imtasi kitose jurisdikcijose, be kita ko, JAV; pabrėžia, kad ši įvertinimo veikla turėtų padėti kurti geriau veikiančias finansų rinkas, tenkinančias realiosios ekonomikos finansavimo poreikius (be kita ko, šalinant spragas, trūkumus, neatitikimus, nenuoseklumą ir neproporcingumą), ja neturėtų būti pakenkta iki šiol pasiektiems teisėkūros laimėjimams, atsižvelgiant į reikalavimus, pateiktus peržiūros nuostatose, nustatytose kiekviename konkrečiame teisėkūros procedūra priimtame akte, be to, numatomi rezultatai neturėtų būti vertinami kaip veikla, kuria panaikinamas reguliavimas;

11.  mano, kad bendra finansinių paslaugų rinka naudinga įmonėms, tačiau galiausiai turi duoti naudos klientams ir investuotojams; primygtinai tvirtina, kad išlieka daugybė kliūčių tarpvalstybinei prieigai, rinkodarai ir investicijoms ir kad jas reikia analizuoti, spręsti jų problemą ir jas šalinti, drauge išsaugant aukščiausią investuotojų apsaugos lygį; primena, jog užtikrintai prognozuoti kliūčių kapitalo srautams sumažėjimo teigiamą poveikį ilgalaikėms ekonomikos augimo perspektyvoms galima tik tuo atveju, jei tinkamai nustatomos bendros paskatos įmonėms; be to, mano, kad svarbu gerai išvystyti vietos sąlygas, kurios leistų mažesnėms įmonėms pritraukti kapitalo augimui;

12.  laikosi nuomonės, kad vartotojų apsaugai nebūtinai reikia daug informacijos ir kad didžiausias dėmesys turėtų būti verčiau sutelktas į tinkamai priimti sprendimus leidžiančios informacijos kokybę ir suprantamumą – informacija turi būti aktuali, tiksli, palyginama, patogi naudoti, patikima ir savalaikė; yra susirūpinęs dėl to, kad daugybė įvairios sudėtingos informacijos klientams gali iš tiesų neatitikti realių vartotojų poreikių; siūlo užtikrinti pusiausvyrą – teikti vartotojams informaciją, reikalingą, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir suprasti susijusią riziką, tačiau be reikalo neapsunkinti įmonių, ypač MVĮ; ragina vykdyti tolesnį informacijos skaitmeninimą; pabrėžia, kad finansų konsultantai ir darbuotojai, teikiantys patarimus vartotojams finansų įstaigose, turėtų būti tiek apmokyti ir turėti tiek laiko, kiek to reikia, kad jie galėtų tinkamai aptarnauti klientus; pažymi, kad svarbu nustatyti veiksmingus priežiūros įgaliojimus esant reikalui įsikišti į produktų pateikimą rinkai; pažymi, kad ne vėliau kaip 2016 m. pabaigoje reikia imtis Europos lygmens iniciatyvos užtikrinti platesnį ir geresnį švietimą finansų klausimais, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės specifinius poreikius, be kita ko, siekiant užtikrinti visapusišką informuotumą apie kapitalo rinkų investicijų privalumus ir trūkumus; taip pat pabrėžia, kad švietimas finansų klausimais turėtų būt nukreiptas į MVĮ, išmokant jas naudotis kapitalo rinkomis; mano, kad naudingas didesnis skaidrumas siekiant sudaryti sąlygas bendrovėms, investuotojams ir vartotojams suprasti įvairių paslaugų, kurias teikia rinkos subjektai, santykines sąnaudas ir naudą, tačiau taip pat pažymi, kad drauge su didesniu skaidrumu būtina užtikrinti pridėtinę vertę klientams arba kompetentingoms priežiūros institucijoms, be to, šiuo skaidrumu turi būti pirmiausiai siekiama praktinio informacijos ir duomenų naudojimo;

13.  atkreipia dėmesį į turto diversifikavimo (tiek turto klasių, tiek turto kilmės atžvilgiu) naudą, kad būtų galima geriau diversifikuoti riziką ir atitikti investuotojų poreikius; pabrėžia, kad prudencinio reguliavimo tikslas nėra suteikti pranašumą tam tikrų klasių turtui; ragina laikytis rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio į reguliavimą, kuriuo remiantis tos pačios taisyklės taikomos tai pačiai rizikai ir kurį papildo kitos standartizuotos priemonės; mano, kad derėtų atlikti detalesnį turto paskirstymą į klases, ypač nustatant tam tikras kategorijas, pavyzdžiui, infrastruktūros; pripažįsta, kad infrastruktūros projektai patys savaime nėra mažiau rizikingi, ir ragina vykdyti atitinkamą prudencinį reguliavimą; pritaria tolesniems moksliniams tyrimams apie infrastruktūros riziką ir naudą, be kita ko, atskleidžiant informaciją apie taikytą metodiką, kad būtų galima gauti įrodymais pagrįstas išvadas;

14.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio nuoseklumą ir taip sumažinti reglamentavimo arbitražo galimybes; pabrėžia, kad būtina pašalinti nacionalinio lygmens sąsają tarp valstybių ir bankų, užtikrinant visapusišką ir nuoseklų Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD) bei Bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM) ir Bendro pertvarkymo fondo (BPF) nuostatų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu; atkreipia dėmesį į Bazelio bankų priežiūros komiteto (angl. BCBS) ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) veiksmus valstybės skolos poveikio bankams klausimu, įskaitant atsargius tolesnių veiksmų svarstymus; pabrėžia, kad taikant politiką turėtų būti aiškiai atsižvelgiama į sąveiką tarp individualios ir endogeninės rizikos, ypač tais atvejais, kai finansų įstaigos naudoja tos pačios reguliavimo institucijos patvirtintus standartinius rizikos modelius;

15.  atkreipia dėmesį į galimas nepageidaujamas pasekmes, kurias įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimui, ilgalaikio finansavimo teikimui bei rinkos formavimui ir likvidumo didinimui gali turėti kapitalo, likvidumo ir finansinio sverto reikalavimų įvairovė; yra susirūpinęs dėl to, kad neproporcingi reikalavimai gali sukelti pavojų mažųjų ir vidutinių bankų verslo modeliui ir tokiu būdu turėti nepageidaujamų pasekmių finansų sektoriaus struktūrai; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su priežiūros institucijomis, prioriteto tvarka išanalizuoti šias pasekmes bankininkystės ir draudimo sektoriams ir galimą papildomą poveikį;

16.  reiškia susirūpinimą dėl rinkos teisės aktų ir kapitalo reikalavimų sąveikos – peržiūrint Finansinių priemonių rinkų direktyvą (FPRD) į taikymo sritį kaip reguliuojami subjektai įtraukti nauji subjektai, tačiau Kapitalo reikalavimų reglamentas nebuvo pritaikytas, kad atspindėtų didesnę įmonių tipų įvairovę;

17.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos rinkos infrastruktūros reglamente (ERIR) taikomos tinkamos išimtys nefinansinėms įmonėms buvo iš dalies panaikintos Kapitalo reikalavimų direktyvos ir reglamento nuostatomis dėl kapitalo poreikio kredito vertinimo koregavimo (angl. CVA) rizikai padengti; ragina Komisiją geriau atlikti savo vaidmenį užtikrinant politinės strategijos ir rezultatų nuoseklumą įvairiuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

18.  mano, kad derėtų išplėsti specialiąsias nuostatas, išdėstytas galiojančiuose nefinansinių įmonių reguliavimo teisės aktuose, ir padidinti jų proporcingumą siekiant sumažinti administracinę naštą ir nemažinti ekonomikos ateities investicijoms prieinamo kapitalo; ragina Komisiją peržiūrint ERIR reaguoti į sunkumus taikant sudėtingas sistemas ir supaprastinti procedūras, tačiau nepamiršti minėtos išimties tikslo siekiant užtikrinti, kad nefinansinės įmonėms netektų našta, susijusi su teisės aktais, kurių paskirtis – reglamentuoti finansų rinkų subjektų veiklą;

19.  ragina Komisiją peržiūrint ERIR įvertinti galimą pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) priimamo užstato kokybės mažinimo poveikį PSŠ atsparumui ir apsvarstyti, ar tam tikrus rinkos subjektus, pavyzdžiui, pensijų fondus, derėtų visam laikui atleisti nuo pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos reikalavimo, jei jų dalyvavimas sumažintų visos finansų sistemos stabilumą dėl to, kad būtų priimamas alternatyvus nepiniginis užstatas;

20.  yra susirūpinęs dėl to, kad vartotojams stinga prieinamų ir patrauklių tinkamo rizikingumo (ilgalaikių) investicijų bei sąnaudų ir naudos atžvilgiu efektyvių ir tinkamų taupymo produktų; pakartoja, kad reikalinga investuotojų ir vartotojų pasirinkimų įvairovė, nes investuotojų pasitikėjimas yra investicijų augimo pagrindas; pabrėžia, kad būtina puoselėti aplinką, kuri skatina finansinių produktų inovacijas, suteikia daugiau įvairovės ir naudos realiajai ekonomikai bei stiprina paskatas investicijoms, o taip pat gali padėti sukurti adekvačias, saugias ir tvarias paprastos ir skaidrios struktūros pensijas, pavyzdžiui, sukuriant europinį pensijų produktą (angl. PEPP); ragina EPI atlikti analizę ir, laikantis savo įgaliojimų, pateikti ataskaitą apie vartojimo tendencijas, ypač susijusias su produktais neprofesionaliems klientams;

21.  palankiai vertina verslo modelių įvairovę; ragina būtinai atsižvelgti į šią įvairovę vykdant reguliavimą ir priežiūrą, visapusiškai atkreipiant dėmesį į aptariamų subjektų pobūdį, dydį, rizikingumą ir sudėtingumą (su sąlyga, kad laikomasi sąžiningos konkurencijos ir veiksmingos priežiūros principų); primena, kad finansavimo priemonių įvairovė yra privalumas;

22.  mano, kad sėkminga KRS turėtų sudaryti sąlygas visų dydžių ES įmonėms skirtingais augimo etapais joms patogiu būdu, efektyviai ir nebrangiai prieiti prie ES kapitalo rinkų; mano, kad reguliavimas neturėtų apsunkinti įtraukimo į biržos prekybos sąrašus ir neturėtų užkirsti kelio į biržos prekybos sąrašus įtraukti nebiržines bendroves; pabrėžia poreikį sukurti racionalizuotą pirminės rinkos reguliavimo tvarką siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti lėšų, kartu užtikrinant tinkamą investuotojų apsaugos lygį; pabrėžia novatoriško rinka pagrįsto finansavimo teikiamas galimybes, ypač finansinių technologijų galimybes (be kita ko, sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) ir tarpusavio skolinimo (angl. peer-to-peer loans)), taip pat pabrėžia, kad reikia racionalizuoti atitinkamus reguliavimo reikalavimus; ragina Komisiją sudaryti galimybes atsirasti šiems naujiems modeliams ir tirti bei propaguoti juos, teikiant pirmenybę jų tarpvalstybiniams aspektams ir užtikrinant patekimo į rinką kliūčių mažėjimą; ragina Komisiją, pasitelkiant savo Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą, padėti valstybėms narėms, kuriose vystosi kapitalo rinkų sektorius;

23.  ragina tinkamai ir aiškiai padalyti įgaliojimus tarp ES ir nacionalinio lygmenų, turint mintyje tai, kad nacionalinės priežiūros institucijos turi daugiau žinių apie vietos rinkos ypatumus; pabrėžia, kad turi būti užtikrintas Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) veiksmingumas, vienodos veiklos sąlygos bei skaidrumas ir kad turi būti vengiama interesų konfliktų tarp priežiūros institucijų ir prižiūrimų subjektų; yra susirūpinęs dėl visiems subjektams vienodos priežiūros politikos poveikio mažesniems ir pirmiausiai nacionaliniu mastu veikiantiems subjektams, kuriems taikomas BPM;

24.  atkreipia dėmesį į laimėjimus, pasiektus kuriant bankų sąjungą, ir pabrėžia esminį jos vaidmenį bendrais veiksmais mažinant sisteminę riziką ir sprendžiant valstybės skolos ir bankų rizikos tarpusavio priklausomybės problemą; atkreipia dėmesį į laipsnišką bankų sąjungos kūrimą; pabrėžia, kad reikia visapusiškai ir laiku įgyvendinti galiojančius teisės aktus; atkreipia dėmesį į diskusijas dėl Europos indėlių garantijų sistemos (angl. EDIS), kurios klausimu EP galės pareikšti savo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, valią; pabrėžia siekį išvengti neatsakingo elgesio rizikos, užtikrinant, kad ir toliau būtų vadovaujamasi atsakomybės principu; kritiškai vertina menką dėmesį rizikai apskaičiuojant įnašus į BPF; pripažįsta pastangas priimti Struktūrinės bankų sektoriaus reformos reglamentą;

25.  pabrėžia, kad, prieš svarstant galimybę iš esmės pakeisti jau priimtus teisės aktus, reikia juos įgyvendinti ir užtikrinti jų taikymą; pabrėžia, kad reikia skirti pagrindinį dėmesį greitam Direktyvos 2014/59/ES perkėlimui į nacionalinę teisę ir tinkamam BPeM finansavimui ir veiksmingumui, todėl primygtinai ragina visapusišką šių priemonių įgyvendinimą užbaigti taikant tinkamą teisinį pagrindą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad labai svarbu nutraukti tiesiogines tarpusavio sąsajas tarp valstybių biudžetų ir bankų rizikos, kurios kelia didelę grėsmę finansiniam stabilumui; pažymi, kad nesant taisyklių, kaip elgtis su valstybėmis, kurios dėl itin didelio įsiskolinimo praranda prieigą prie finansų rinkų, per dažnai veiksmų imamasi per vėlai, o tai gali neigiamai paveikti finansinį stabilumą;

26.  pakartoja, kad reikia sukurti vienodas veiklos sąlygas visoje ES, be kita ko, bankams, kuriems taikoma BPM priežiūra, ir nedalyvaujančių valstybių narių bankams, taip pat ragina į bankų sąjungą visapusiškai įtraukti valstybes nares, kurių valiuta nėra euro, drauge pripažindamas, jog šiuo metu kai kuriais elementais numatytas savanoriškas dalyvavimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad bendroji rinka ir toliau būtų vystoma, tuo pat metu pripažįstant nacionalinius ypatumus; ragina Komisiją toliau vykdyti griežtą reguliavimo ir priežiūros politiką vadinamosios lygiagrečiosios arba šešėlinės bankininkystės atžvilgiu, siekiant švelninti sisteminę riziką ir didinti skaidrumą; palankiai vertina didelę pažangą, kuri iki 2016 m. sausio 1 d. pasiekta Europos draudimo reguliavime taikant „Mokumas II“ ir kuri turi būti įvertinta ir galbūt toliau plėtojama, drauge svarstant tarptautinių taisyklių, skirtų pasaulinėms sisteminės svarbos draudimo įmonėms, galimybę;

27.  pripažįsta, kad MVĮ dėl savo specifinio pobūdžio, skirtingų rizikos profilių ir įvairovės visoje ES tradiciškai naudojasi pirmiausiai bankų finansavimu; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su EPI, ECB ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, įvertinti MVĮ finansavimo pakankamumą, išanalizuoti finansavimo priemonių diversifikavimo kliūtis ir naudą bei tai, kaip būtų galima sudaryti sąlygas bankams ir ne bankams didinti MVĮ finansavimą, išplečiant įmonių galimybes skirtingais savo vystymosi etapais rinktis įvairius finansavimo metodus; primena, kad svarbios tokios priemonės kaip „MVĮ rėmimo koeficientas“; siūlo iniciatyvas, skirtas gerinti MVĮ finansavimą, išplėsti, jas taikant taip pat veiklą pradedančioms, labai mažoms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms; atkreipia dėmesį į novatoriškų ir menkai išnaudojamų MVĮ finansavimo priemonių (be kita ko, tarpusavio skolinimo, sutelktinio finansavimo ir neviešo platinimo) galimybes ir pabrėžia, kad reikia racionalizuoti atitinkamus reguliavimo reikalavimus;

28.  pabrėžia, kad svarbu sparčiai įgyvendinti jau priimtas priemones, kurios papildo KRS tikslus; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai pasinaudoti MVĮ augimo rinkų kategorija ateityje nustatant finansinių paslaugų reguliavimą;

29.  laikosi nuomonės, kad įmonės turėtų turėti tinkamą galimybę pasirinkti tam tikrų rūšių rinkas, atsižvelgdamos į savo dydį, sudėtingumą ir lėšų sutelkimo poreikius, taip pat pabrėžia, kad reikia stipresnių, labiau integruotų visos Europos kapitalo rinkų, kurios ne sutaptų su kritiškai svarbiomis regioninėmis vietos rinkomis, bet būtų su jomis suderinamos;

30.  palankiai vertina būsimą Prospekto direktyvos peržiūrą; pabrėžia, kad atliekant šią peržiūrą turėtų būti siekiama sumažinti MVĮ sąnaudas ir supaprastinti joms taikomas procedūras, kartu užtikrinant tinkamai subalansuotą investuotojų apsaugos lygį;

31.  pripažįsta dedamas pastangas sukurti skaidresnę pakeitimo vertybiniais popieriais rinką, užtikrinti aukštus proceso standartus, teisinį tikrumą ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių palyginamumą; pabrėžia, kad reikia sukurti duomenų saugyklą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į krizės metų išryškėjusį pakeitimo vertybiniais popieriais (ypač sintetinio) rizikingumą, nors ir pripažįstant skirtingą patirtį ES ir JAV, reikalingi griežti reikalavimai dėl aukštos pagrindinio turto kokybės ir koregavimo pagal faktinį rizikos profilį bei visų pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos subjektų dėmesys rizikai; primygtinai reikalauja nemažinti išlaikymo reikalavimų, kad būtų išvengta neatsakingo elgesio rizikos; pabrėžia, kad reikia apsvarstyti galimybę vykdyti nepriklausomą atitikties tinkamumo kriterijams patvirtinimą; ragina Komisiją prioriteto tvarka nuodugniai įvertinti pakeitimo vertybiniais popieriais riziką ir naudą MVĮ, investuotojams ir finansiniam stabilumui bei prekybos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėmis galimybes ir pranešti apie tai Parlamentui;

32.  mano, kad politika, kuria siekiama labiau standartizuoti produktus ir procedūras, gali sumažinti sudėtingumą, bet taip pat sustiprinti koncentracijos riziką; yra susirūpinęs dėl pavojaus, kad rinkos subjektai esant nepalankiausioms sąlygoms rinkoje gali veikti ta pačia kryptimi, ir ragina kompetentingas institucijas taikyti tinkamas apsaugos priemones ir priežiūrą siekiant sukurti aukštos kokybės pakeitimo vertybiniais popieriais rinką;

33.  pabrėžia, kad reikia turinio ir dažnumo atžvilgiu racionalizuoti ataskaitų teikimo reikalavimus ir sritis, be kita ko, numatant subjektams vieną kontaktinį subjektą, kad būtų išvengta reikalavimų ir ataskaitų teikimo kanalų dubliavimosi; ragina Komisiją, EPI ir BPM išnagrinėti, kurie duomenys yra tikrai būtini, suderinti šablonus, numatyti supaprastinimus ir (MVĮ atžvilgiu) išimtis; pabrėžia, kad ataskaitų duomenys naudingiausi priežiūros institucijoms, jei jie gali būti analizuojami ir yra suderinami tarptautiniu mastu; mano, kad kuriant Analitinį kredito duomenų rinkinį (AnaCredit) būtina laikytis proporcingo požiūrio; mano, kad detalumo taikymo sritis ir lygis turi būti papildomai vertinami atsižvelgiant į jo sąnaudas ir naudą;

34.  prašo Komisijos ir priežiūros institucijų spręsti tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) ir prudencinių reikalavimų sąsajų problemą, nes didesnė darna būtų naudinga tiek ekonomikai, tiek prudencinės priežiūros institucijai, taip pat įvertinti mokesčių apskaitos poveikį nuosavoms lėšoms; remia pastangas suderinti neveiksnių paskolų apibrėžtį;

35.  ragina gerokai sumažinti skolos ir nuosavo kapitalo priemonių traktavimo skirtumus, siekiant stiprinti ekonomikos atsparumą ir gerinti kapitalo paskirstymą, taip pat stiprinti KRS, nes tai padidins nuosavo kapitalo priemonių patrauklumą emitentams ir investuotojams; pabrėžia, kad sandorių mokestis turi poveikio rinkų likvidumui, ypač trumpuoju laikotarpiu, o taip pat padeda riboti per didelę spekuliaciją;

36.  pabrėžia, kad, neskaitant reguliavimo ir priežiūros, turi būti toliau dedamos pastangos keisti finansų sektoriaus kultūrą; ragina visus finansų sektoriaus subjektus, įskaitant bankus, ne bankų finansų įstaigas, nacionalinius centrinius bankus ir ECB, savo organizacijose siekti kultūros pokyčių ir taisyklių laikymosi kultūros, pagrindinį dėmesį skiriant klientų interesams, užtikrinant atsakingų pagrindinių vadovų atsakomybės sistemą ir finansų rinkų subjektų ilgesnio laikotarpio perspektyvą bei didinant finansavimo šaltinių įvairovę; pabrėžia naudą, kurią teikia ilgalaikės partnerystės požiūris į finansavimą ir diversifikuotas ES bankininkystės sektorius, kuriame svarbus vaidmuo tenka ryšius su klientais stiprinančiai bankininkystės veiklai, kuri naudinga vartotojams, labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ypač mažinti informacijos asimetriją, be kita ko, dėl priemonių, prieinamų naudojant naujas skaitmenines technologijas;

37.  ragina skatinti naudotis papildomų kredito reitingų įstaigų paslaugomis, siekiant padidinti konkurenciją labai koncentruotoje rinkoje; primena, kad Komisija iki 2016 m. pabaigos turi paskelbti ataskaitą dėl to, ar dera ir įmanoma remti Europos viešąją reitingų agentūrą, skirtą valstybės skolos reitingams, ir (arba) Europos kredito reitingų fondą, skirtą visiems kitiems kredito reitingams; kritikuoja tai, kad MVĮ patiria didelių sąnaudų siekdamos gauti išorinį kredito reitingą; pabrėžia, kad reikia toliau svarstyti, kaip MVĮ galėtų gauti reitingus palyginamu ir prieinamu būdu, įskaitant pažangų vidaus reitingais pagrįstą (angl. AIRB) metodą; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant sumažinti informacijos asimetriją;

38.  ragina formuojant politiką daugiau dėmesio skirti ES finansų sektorių konkurencingumui pasaulyje, tačiau vengti lenktyniavimo nuolat mažinant reguliavimo standartus ir nepakenkti finansiniam stabilumui ir vartotojų apsaugai; pabrėžia, kad ES masto KRS turi būti vertinama siekiant pagerinti Europos įmonių ir ES ekonomikos konkurencingumą; pabrėžia, kad veiksmingas finansų sektorius yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti efektyvų kapitalo paskirstymą, taigi ir ekonomikos augimą;

39.  pabrėžia tarptautinių taisyklių svarbą, atsižvelgiant į jų taikymo sritį, metodiką ir poveikį ES taisyklėms; ragina valstybes nares, Tarybą, Komisiją ir EPI racionalizuoti ES poziciją, siekiant padidinti ES įtaką ir skatinti taikyti teisės aktus, kuriuos ES priėmė vykdant demokratinį procesą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti naujo reguliavimo darną tiek su ES acquis, tiek su tarptautinėmis gairėmis, taip pat proporcingą įgyvendinimą, įskaitant taikymo sritį, siekiant išvengti nereikalingų skirtumų tarp teisės aktų ir jų dubliavimosi; mano, kad tai būtinos sąlygos norint sėkmingai įgyvendinti bendruosius tikslus skatinant ilgalaikį stabilumą pasaulyje, išsaugant Europos patrauklumą tarptautiniams investuotojams ir vengiant nereikalingo neigiamo poveikio ES finansų sektorių konkurencingumui; primena lojalaus Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo principą, nurodytą Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje; mano, kad EPI turėtų dalyvauti tarptautinėse standartus nustatančiose organizacijose vykstančiose diskusijose dėl pasaulinių reguliavimo principų; pabrėžia, jog turėtų būti toliau stiprinamas dialogas reguliavimo klausimais su JAV; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad finansinių paslaugų reguliavimo klausimai atitinkamais atvejais turėtų būti įtraukti į tarptautines derybas;

40.  atkreipia dėmesį į sprendimų dėl lygiavertiškumo poreikį siekiant šalinti kliūtis, susijusias su galimybe patekti į rinkas ir atitinkamomis reguliavimo sistemomis, atsižvelgiant į tai, kad tokie vienašaliai sprendimai turi būti naudingi Europos įmonėms ir vartotojams ir kad lygiavertiškumas su kitomis jurisdikcijomis gali padidinti kapitalo įplaukas ir pritraukti papildomų investicijų į Europą; pabrėžia, kad reikia siekti nuoseklios ir darnios sistemos, kurią taikant būtų racionaliai abipusiai pripažįstami vienodi arba panašūs standartai;

41.  prašo Komisijos pasiūlyti nuoseklią, darnią, skaidrią ir praktišką trečiųjų valstybių lygiavertiškumo pripažinimo procedūrų ir sprendimų tvarką, atsižvelgiant į rezultatais pagrįstą analizę ir tarptautinius standartus arba susitarimus; reikalauja, kad visi sprendimai dėl lygiavertiškumo būtų priimami deleguotaisiais aktais; mano, kad EPI turėtų atlikti tinkamą vaidmenį derinant trečiųjų valstybių vertinimus, skirtus lygiavertiškumo sprendimams priimti;

Geresnis ES finansinių paslaugų reguliavimas

42.  mano, jog geresniam finansų reguliavimui reikia tvirtos normų sistemos ir pirmiausiai to, kad valstybės narės vykdytų jau galiojantį acquis; pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti veiksmingą, efektyvų ir nuoseklų teisės aktų įgyvendinimą, ir ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui apie teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo padėtį, o atitinkamais atvejais ir apie pažeidimų nagrinėjimo procedūras, pradėtas prieš valstybes nares; primygtinai ragina valstybes nares tinkamai užtikrinti teisės aktų vykdymą; mano, kad pertekliniu reglamentavimu nėra sudaromos palankesnės sąlygos ES vidaus rinkos ir konkurencijos veikimui; mano, kad ES vidaus rinkos veikimo nepalengvina ir pastangos pritraukti verslą savo nuožiūra taikant žemesnius standartus; prašo Komisijos atlikti nuodugnią analizę ir parengti ataskaitą apie visas perteklinio reglamentavimo priemones, kurių valstybės narės ėmėsi finansų srities teisės aktų srityje, ir iki 2016 m. pabaigos pateikti tą analizę ir ataskaitą Parlamentui;

43.  ragina valstybes nares įsipareigoti laikytis nustatytų terminų, iki kurių direktyvos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę, nes tai yra ne tik teisinis reikalavimas, bet ir svarbus veiksnys siekiant išvengti nereikalingo delsimo visiškai įgyvendinti teisės aktus bei jų dalinio ar nevienodo taikymo įvairiose Sąjungos valstybėse narėse, nes šie trūkumai gali sudaryti nevienodas įvairių susijusių subjektų veiklos sąlygas ir sukelti kitų rūšių iškraipymus;

44.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnę Komisijos bei EPI projektų ir jų rengimo procesų (apimančių sprendimus dėl terminų ir prioritetų bei dubliavimo vengimą) kokybę ir geriau juos derinti tarpsektoriniu mastu; pabrėžia, kad tai turėtų padėti išvengti pagrindinio teisės akto dubliavimo deleguotuosiuose aktuose ir politinių sprendimų, kurie turėtų būti priimti pagrindiniame teisės akte, priėmimo deleguotaisiais aktais;

45.  ragina Komisiją sudaryti sąlygas ankstyvam visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui, be kita ko, ekspertų grupių lygmeniu; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti subalansuotą dalyvavimą konsultacijose, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų įvairovę, taip pat palengvinti ir sudaryti geresnes sąlygas (įskaitant konsultacijų organizavimo ir klausimų pateikimo metodus) dalyvauti mažiems suinteresuotiesiems subjektams, atstovaujantiems verslui, vartotojams ir pilietinei visuomenei;

46.  palankiai vertina geresnio reglamentavimo darbotvarkės tikslus; pripažįsta, kad apskritai reikia įvertinti dabartinį ir būsimą reguliavimo tinkamumą; vis dėlto šis tinkamumas negali būti atsietas nuo viso finansų sektoriaus veikimo; pabrėžia Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos svarbą siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą finansinių paslaugų reguliavimą, kurį vykdant deramai atsižvelgiama į proporcingumo principą, ir paremti reguliavimo įvertinimo veiklą; ragina suteikti Parlamentui didesnį vaidmenį priimant sprendimus ir atliekant vertinimus, kurie yra neatsiejama Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos dalis; primena, kad reikia siekti geresnio reguliavimo, o ne reguliavimo panaikinimo; pabrėžia, kad siekis užtikrinti skaidrumą, paprastumą, prieinamumą ir sąžiningumą visoje ES vidaus rinkoje turėtų būti įtrauktas į vartotojams skirtą geresnio reglamentavimo darbotvarkę; taip pat pabrėžia, kad ES siekdama atlikti didesnį suderinimą pagal kapitalo rinkų sąjungos tikslus neturi užkrauti nenumatytos reikalavimų laikymosi naštos;

47.  mano, kad EPI ir BPM tenka itin svarbus vaidmuo siekiant geresnio reglamentavimo ir priežiūros tikslų; pabrėžia EPI ir BPM vaidmenį užtikrinant skirtingų teisės aktų tarpusavio suderinamumą ir nuoseklumą, sumažinant netikrumą ir reglamentavimo arbitražą bei skatinant abipusiai naudingą rinkos subjektų tarpusavio bendradarbiavimą; pabrėžia, kad EPI ir BPM turi būti tinkamai finansuojami ir aprūpinami darbuotojais, kad jie galėtų vykdyti savo užduotis, pavestas teisėkūros institucijų;

48.  pabrėžia, kad EPI reglamentų peržiūra turi atspindėti atskaitomybės ir skaidrumo nuostatas, kuriomis siekiama sustiprinti Parlamento kontrolę, kaip nustatyta BPM ir BPeM reglamentuose, be to, ją atliekant reikia sustiprinti EPI nepriklausomumą nuo Komisijos; mano, kad būtina išnagrinėti galimybes sudaryti palankesnes sąlygas platesniam EPI dalyvavimui konsultacijų lygmeniu per 1–ojo lygio etapą, kartu nepažeidžiant teisėkūros institucijų prerogatyvų;

49.  pabrėžia, kad reikia laikytis pagrindinių aktų ir deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų sąveikos, nuoseklumo ir darnos principų; dar kartą pabrėžia, kad politinius sprendimus turėtų pagrindiniame teisės akte priimti teisėkūros institucijos ir jų nederėtų priimti deleguotaisiais aktais, kurių paskirtis – papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikras neesmines teisėkūros procedūra priimto akto nuostatas (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnis); primygtinai reikalauja, kad Komisija ir EPI, rengdamos deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus bei gaires, neviršytų pagrindiniuose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų ir nepažeistų nuostatų dėl teisėkūros institucijų pritarimo; apgailestauja dėl to, kad praeityje priežiūros institucijos, rengdamos įgyvendinimo aktus, ne visada laikėsi ES teisėkūros institucijų nustatytų įgaliojimų; apgailestauja, kad nepakankamai derinama Komisijos (deleguotųjų aktų) ir EPI (techninių standartų) veikla, o tai gali neigiamai paveikti reikalavimų laikymosi kokybę, ypač tais atvejais, kai išsamūs reikalavimai patvirtinami likus nedaug laiko iki pagrindinio teisės akto įgyvendinimo termino;

50.  ragina Komisiją nerengti jokių deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų rinkinių ir vengti teisės aktų rinkinių metodo, kad būtų sudarytos sąlygos laiku priimti tuos teisės aktus;

51.  ragina Komisiją užtikrinti, kad EPI pateikti techninių reguliavimo standartų (TRS) ir techninių įgyvendinimo standartų (TĮS) projektų pakeitimai būtų skaidrūs teisėkūros institucijoms ir suinteresuotiems subjektams;

52.  pabrėžia, kad ankstyva Komisijos atliekama teisinė peržiūra neturėtų sumažinti nei proceso skaidrumo Parlamentui, nei Parlamento teisės, kad su juo būtų konsultuojamasi; prašo, kad rengiant projektus EPI savo iniciatyva, reguliariai, išsamiai ir nedelsiant pateiktų Parlamentui preliminarius projektus ir tarpinę informaciją apie darbo pažangą bei šiais klausimais konsultuotųsi su Parlamentu;

53.  ragina Komisiją ir EPI visapusiškai laikytis teisėkūros institucijų nustatytų pateikimo terminų ir nedelsiant pateikti joms paaiškinimą, jei manoma, kad termino nebus laikomasi;

54.  primena EPI, kad techniniams standartams, gairėms ir rekomendacijoms taikomas proporcingumo principas; ragina EPI laikytis nuosaikumo gairių apimties ir skaičiaus atžvilgiu, ypač tais atvejais, kai pagrindiniame teisės akte EPI nebuvo aiškiai suteikti įgaliojimai priimti gaires; pažymi, kad tokiais atvejais laikytis nuosaikumo reikia ir atsižvelgiant į ribotus EPI išteklius bei į poreikį laikytis EPI užduočių prioritetų, laikantis nuostatos, kad veiksmingos priežiūros praktinių ribų neturėtų nulemti biudžeto suvaržymai, taip pat prašo užtikrinti EPI pakankamus išteklius, kad jos vykdydamos savo įgaliojimus galėtų atlikti patikimą, nepriklausomą ir veiksmingą priežiūrą;

55.  ragina EPI pasinaudoti savo teise prašyti informacijos apie tai, kaip valstybės narės taiko pagrindinius teisės aktus, ir reguliariau atlikti nacionalinių kompetentingų institucijų vertinimus siekiant didinti priežiūros konvergenciją tarp valstybių narių;

56.  ragina Komisiją ir EPI reguliariai skelbti konsoliduotus ES finansinių paslaugų taisyklių tekstus savo interneto svetainėse, įskaitant santrauką, kuri būtų prieinama ir suprantama įmonėms, vartotojams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir kitiems subjektams; mano, kad vertėtų apsvarstyti galimybę sukurti bendrą registrą, kuriame pateikiamos nuorodos į nacionalines įgyvendinimo nuostatas;

Tolesni žingsniai

57.  ragina Komisiją ir EPI reguliariai (bent kartą per metus) atlikti darnos ir nuoseklumo patikrinimus (be kita ko, tarpsektorinius ir dėl kiekvieno teisėkūros procedūra priimamo akto projekto bei dėl priimtų teisės aktų, įskaitant TRS ir TĮS, įgyvendinimo) ir šiai veiklai skirti išteklių;

58.  ragina Komisiją ir EPI reguliariai (bent kartą per metus) atlikti proporcingumo ir veiksmingumo patikrinimus (ypač dėl mažiesiems ir vidutiniams rinkos subjektams taikytinų reikalavimų ir dėl kiekvieno teisėkūros procedūra priimamo akto projekto) ir šiai veiklai skirti išteklių; ragina Komisiją paskelbti žaliąją knygą, kurioje būtų apsvarstyti nauji būdai, kaip skatinti finansinio reguliavimo proporcingumą;

59.  pabrėžia, kad atskirų teisėkūros priemonių poveikis skiriasi nuo jų bendro poveikio; ragina Komisijos tarnybas, bendradarbiaujant su EPI, BPM ir ESRV, kas penkeri metai atlikti išsamų kiekybinį ir kokybinį ES finansinių paslaugų reguliavimo bendro poveikio finansų rinkoms ir jų subjektams ES ir valstybių narių lygmeniu vertinimą, siekiant nustatyti trūkumus ir spragas, įvertinti finansinių paslaugų reguliavimo rezultatus, veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat užtikrinti, kad juo nebūtų trukdoma sąžiningai konkurencijai ir ekonomikos vystymuisi, ir informuoti apie tai Parlamentą; pabrėžia, kad priimant visus būsimus teisės aktus svarbu atlikti išsamų poveikio vertinimą ir sąnaudų ir naudos analizę, kad būtų įrodyta teisės aktų pridėtinė vertė, visų pirma susijusi su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu; pabrėžia, kad į poveikio vertinimą bei sąnaudų ir naudos analizę derėtų įtraukti išsamų 2–ojo lygio priemonių, kurios sudaro didelę dalį ES finansų reguliavimo sistemos, poveikio vertinimą; primena, kad teisėkūros priemonių poveikį gali būti sunku įvertinti kiekybiškai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų naudą sunku išmatuoti, tačiau vis tiek derėtų naudoti kiekybinio įvertinimo metodus;

60.  ragina Komisijos tarnybas užbaigti pirmąjį vertinimą iki 2016 m. pabaigos ir, taip pat remiantis nepriklausomais moksliniais tyrimais, pateikti ataskaitą apie bendrą poveikį, o atskiruose skyriuose apie šiuos aspektus:

   poveikį įvairiems finansų sektoriams, įskaitant tinkamą diferencijuotą rinkos dalyvių pasiskirstymą pagal dydį, sudėtingumą ir verslo modelį, taip pat poveikį nefinansiniams subjektams,
   galimas spragas ir trūkumus, atsižvelgiant į galimą naujų grėsmių ir rizikos veiksnių atsiradimą, taip pat dubliavimą ir nenumatytas pasekmes,
   faktinį ir laukiamą ekonominį poveikį, taip pat Europos finansų sektoriaus konkurencingumą pasaulyje,
   galimybes duoti naudos realiajai ekonomikai, įskaitant MVĮ, vartotojus ir užimtumą,
   poreikį toliau tobulinti esamus ir naudoti papildomus finansavimo šaltinius, įskaitant poveikį MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybėms gauti finansavimą,
   poveikį ilgalaikio finansavimo pasiūlai ir paklausai,
   poveikį turto ir rizikos paskirstymui ir diversifikavimui, taip pat 1 lygio nuosavo kapitalo ir bendro turto santykio pokyčiams finansų įstaigose,
   esamos tvarkos veiksmingumą ir tinkamumą neprofesionaliesiems investuotojams, instituciniams investuotojams ir vartotojams bei klientams, įskaitant skaidrumo tvarką,
   veiksmingumą šalinant kliūtis bendrajai rinkai, ribojant reglamentavimo arbitražą ir skatinant konkurenciją,
   bendras poveikį finansiniam stabilumui ir neatsakingo elgesio rizikai, įskaitant galimų reguliavimo trūkumo sąnaudų ir rizikos įvertinimą, taip pat atsižvelgiant į veiksmingą G 20 rekomendacijų įgyvendinimą ir finansų įmonių susietumo mastą,
   TFAS apskaitos pagal tikrąją vertę, palyginti su prudencine apskaita, poveikį finansiniam stabilumui,
   makroprudencinės priežiūros ES tvarkos veiksmingumą ir tinkamumą,
   EPI pajėgumą vykdyti užduotis, pavestas joms pagal dabartinę teisinę tvarką, taip pat veiksmus, kurių gali prireikti siekiant patobulinti tą tvarką, ypač EPI finansavimą artimiausioje ateityje,
   sąsajas su tarptautiniais standartais ir poveikį Europos įmonių konkurencingumui pasaulio mastu, atsižvelgiant į ES ir kitų svarbiausių jurisdikcijų palyginimą pagal galiojančius teisės aktus ir jų įgyvendinimo mastą;

61.  ragina Komisiją pateikti savo išvadas Parlamentui ir Tarybai ir atitinkamais atvejais pasiūlyti priemonių;

o
o   o

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0268.
(2) http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201402/20140210ATT79138/20140210ATT79138EN.pdf.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0202.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0161.
(5) http://www.esrb.europa.eu/pub/pdf/other/esrbreportregulatorytreatmentsovereignexposures032015.en.pdf?29664e3495a886d806863aac942fcdae.


Išorės veiksniai, sudarantys kliūtis Europos moterų verslumui
PDF 448kWORD 124k
2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos moterų verslumui trukdančių išorės veiksnių (2015/2111(INI))
P8_TA(2016)0007A8-0369/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 34/180 patvirtintą Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(1), ir į susijusį 2011 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Test-Achats (byla C-236/09)(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos ataskaitą „Barselonos tikslų, susijusių su ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugomis, įgyvendinimas“ (COM(2008)0638),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB(4),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Moterų atstovavimo valdybose direktyva) (COM(2012)0614),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 9 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų planas „Verslumas 2020“. Verslumo dvasios atkūrimas Europoje“ (COM(2012)0795),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos pažangos ataskaitą „Barselonos tikslai. Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“ (COM(2013)0322),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl moterų verslumo mažosiose ir vidutinėse įmonėse(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl moterų karjeros mokslo srityje ir universitetuose ir stiklo lubų, su kuriomis susiduriama(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011)0682),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0369/2015),

A.  kadangi verslumas nepaprastai svarbus užimtumui, ekonomikos augimui, inovacijoms, vystymuisi ir skurdo mažinimui apskritai;

B.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje aiškiai nurodyta visų ES piliečių laisvė užsiimti verslu ir juo, kaip tokiu, įgalimas ir skatinamas verslumas – taip pat ir moterų;

C.  kadangi 2012 m. ES 28 moterys sudarė tik 31 proc. verslininkų (10,3 mln.)(10) ir tik 34,4 proc. savarankiškai dirbančių asmenų ES yra moterys;

D.  kadangi moterys oficialiomis įmonių savininkėmis dažnai užregistruojamos tik siekiant užsitikrinti finansines kredito įstaigų, taip pat Europos, nacionalinių ir regioninių viešojo administravimo institucijų nuolaidas ir palankias sąlygas; kadangi iš tikrųjų šios moterys yra statytinės: jos prisiima verslo riziką, tačiau faktiškai priimti sprendimus bendrovėje paliekama vyrams;

E.  kadangi moterų verslininkių skaičius per mažas visose valstybėse narėse ir jis slepia neišnaudotą augimo ir klestėjimo potencialą;

F.  kadangi moterų verslumo kliūtys, pvz., tai, kad dauguma bedarbių yra moterys, nuolatinis atotrūkis verslo veiklos srityje ir nepakankamas moterų atstovavimas valdymo veikloje, tarpusavyje susijusios, su jomis susijusias problemas spręsti sunku ir, norint jas šalinti, reikės remtis sudėtingais kriterijais;

G.  kadangi moterų verslumas menkai ištirtas kiekybiniu požiūriu, tačiau pastarojo meto tyrimai rodo, jog tikimybė, kad pirmenybę karjerai versle teiks vyrai, o ne moterys, didesnė(11);

H.  kadangi moterų verslumas – atsargiai jį atskyrus nuo fiktyvaus savarankiško darbo – būtų galingas ekonominio savarankiškumo šaltinis, kuris leistų moterims dar labiau integruotis į darbo rinkas; kadangi moterų verslumas – tai galimybė moterims stiprinti savo, kaip verslo lyderių, vaidmenį ir paskatinti kultūros pokyčius savo bendrovėje ir už jos ribų; kadangi šios moterys gali būti svarbūs sektini pavyzdžiai tokį kelią pasirinkusioms mergaitėms ir merginoms;

I.  kadangi moterys turi didžiulį verslumo potencialą, o moterų verslumas susijęs su ekonomikos augimu, darbo vietų kūrimu ir moterų įgalėjimu;

J.  kadangi sprendimas dirbti savarankiškai yra savirealizacijos aktas, tačiau ir tai reikalauja stipriai įsipareigoti; kadangi didelė asmeninė atsakomybė lemia išimtinai ilgas darbo valandas, taigi savarankiškas darbas neturėtų būti laikomas tik papildomu pajamų šaltiniu; kadangi šeiminį gyvenimą ir darbą moteris verslininkė gali suderinti tik palankiai susiklosčius išorės aplinkybėms, t. y., jei prieinama tinkama vaiko priežiūra ir jei užsiimti priežiūra ir rūpintis namų ūkiu aktyviai padeda tėvas;

K.  kadangi vaiko priežiūros, taip pat vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų priežiūros infrastruktūros prieinamumas, kokybė ir įperkamumas tebėra vienas iš pagrindinių moters dalyvavimo darbo rinkoje veiksnių;

L.  kadangi tai, ar moteris ir vyras dalijasi šeimos ir priežiūros pareigomis, turi poveikio moterų verslumui ir moters dalyvavimui darbo rinkoje, be to, darbo ir šeiminio gyvenimo pusiausvyra yra būtinybė moters ekonominiam savarankiškumui užtikrinti; kadangi ketvirtadalis valstybių narių nesuteikia tėvystės atostogų;

M.  kadangi administracinė našta toliau neigiamai veikia ir moterų, ir vyrų verslumo dvasią, todėl, norint ekonomiškai įgalėti moteris, taip pat kurti stabilią ekonomiką ir tvarų, pažangų bei integracinį augimą, būtinas veiksmingas reglamentavimas ir veiksmingi teisės aktai;

N.  kadangi moterys yra linkusios prasčiau negu vyrai vertinti savo verslo inovatyvumo lygį ir moterims suteikta tik nedidelė Europos patentų tarnybos (EPT) patentų procentinė dalis(12);

O.  kadangi tai, ką moterys renkasi studijuodamos, taip pat horizontalioji ir vertikalioji lyčių segregacija darbe reiškia, kad mažiau moterų negu vyrų galės įsteigti įmonę mokslo ir technologijų srityje arba paversti inovaciją pelningu produktu; kadangi mokslas ir technologijos, inovacijos ir išradimai – tai sąvokos, daugiausia siejamos su vyrais, taigi šios sritys mažiau patrauklios moterims, o moterų sukurtos inovacijos ir išradimai mažiau pripažįstami ir vertinami;

P.  kadangi moterys verslininkės dažniau linkusios telktis ne tokiais pelningais laikomuose sektoriuose, pvz., švietimo, sveikatos priežiūros ir bendruomeninio darbo – jų priešingybė yra vyrų dominuojami aukštu augimo potencialu pasižymintys technologijų ir IT sektoriai – ir dažniau dirba nedidelėse įmonėse, kurių augimas lėtesnis, o apyvarta mažesnė; kadangi dėl to 2012 m. grynosios moterų verslininkių ir vyrų verslininkų pajamos ES 28 vidutiniškai skyrėsi 6 proc.(13);

Q.  kadangi naujos žaliosios technologijos ir ekologinis verslumas – tai sektorius, siūlantis didžiules galimybes plėtoti ir skatinti paritetą verslumo srityje tiek vienodų galimybių gauti finansavimą, tiek vienodo versle dalyvaujančių moterų ir vyrų skaičiaus požiūriu;

R.  kadangi savarankiškas darbas vienos moters sudaromoje įmonėje – šį modelį renkasi daug moterų – paprastai neatneša didelio pelno, taigi tokioms moterims ypač gresia skurdas joms dirbant ir senatvėje;

S.  kadangi įvairūs tyrimai(14) atskleidžia, jog moterys verslininkės pradeda verslą turėdamos mažiau kapitalo, renkasi mažesnes paskolas, o patarimo ir finansavimo kreipiasi į šeimą, o ne naudojasi banku siekdamos gauti paskolą ar nuosavo kapitalo finansavimą, neformaliais investuotojais, privačiu ar rizikos kapitalu;

T.  kadangi Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ tikslas – skatinti lygias moterų ir vyrų galimybes, tačiau vyrų ir moterų mikropaskolų santykis 2013 m. buvo 60 ir 40(15);

U.  kadangi moterys verslininkės ne taip noriai skolinasi arba plečia savo verslą, kaip vyrai – šią aplinkybę labiausiai lemia menkesnis pasitikėjimas savo verslu;

V.  kadangi tai, kad moterims verslininkėms sunkiau gauti finansavimą, iš dalies galėtų būti susiję su sunkumais susikuriant pakankamą kredito istoriją ir įgyjant valdymo patirties;

W.  kadangi stereotipai, susiję su moterų ir vyrų gebėjimais verslumo srityje, gali paveikti suinteresuotųjų šalių nuomonę apie naujas įmones; kadangi didelė diskriminacijos tikimybė mėginant gauti finansavimą gali paveikti moters sprendimą įsteigti bendrovę arba padaryti tai naudojantis mažesnėmis paskolomis;

X.  kadangi nuo grupės diktuojamo ir stereotipinio mąstymo galėtų būti apsisaugota į investavimo procesus įtraukiant skirtingą patirtį turinčius žmones;

Y.  kadangi Direktyva 2004/113/EB draudžiama diskriminacija dėl lyties norint pasinaudoti prekėmis ir paslaugomis ir jos taikymo sritis apima bankų ir finansines paslaugas, taip pat paslaugas, susijusias su įmonių steigimu; kadangi šiame kontekste sunku įrodyti netiesioginę diskriminaciją ir valstybės narės neturi duomenų ar tikslios informacijos apie diskriminacijos mėginant gauti finansavimą atvejus;

Z.  kadangi duomenys rodo, jog, nepaisant esamo įsitikinimo, kad moterys investuotojos geriau valdo riziką(16), jos greičiausiai bus labiau linkusios jos vengti ir mažiau pasitikės savimi; kadangi tai gali lemti silpnesnį gebėjimą užsitikrinti išorės šalių pasitikėjimą, o tai, savo ruožtu, gali paveikti jų finansavimo galimybes;

AA.  kadangi moterys verslininkės labai padeda kurti naujas vystymo galimybes, taip pat mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą; kadangi panašu, kad moterys susiduria su mažesnėmis kliūtimis socialinio verslumo srityje, o vienodas dalyvavimas socialiniuose sektoriuose suteikia moterims įgalinčios patirties, taigi moterims lengviau imtis verslo kituose sektoriuose;

AB.  kadangi dauguma atvejų moterys verslininkės veiklą vykdo sektoriuose, kurie ekonominės grąžos ir konkurencingumo rinkoje požiūriais yra antriniai;

AC.  kadangi nepakankamai ištirtas socialinių verslininkų lyties ir galimybės gauti finansavimą klausimas, be to, apskritai atrodo, kad socialinėms įmonėms gauti finansavimą sudėtingiau;

AD.  kadangi ir formalusis, ir neformalusis švietimas verslumo srityje itin svarbus norint paskatinti daugiau moterų ir merginų imtis veiklos šioje srityje;

1.  ragina valstybes nares pripažinti moterų verslumo svarbą jų ekonomikai ir kliūtis, kurias būtina įveikti; ragina valstybes nares ir regionus parengti konkrečias strategijas moterų verslumo kultūrai skatinti, atsižvelgiant į atliekamą darbą, susijusį su poreikiais, motyvacija ir sąlygomis, siekiant panaikinti lyčių stereotipus, taip pat su skirtingu valdymo ir lyderystės stiliumi bei naujais bendrovių organizavimo ir valdymo būdais;

2.  ragina Komisiją užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų visapusiškai integruotas į bet kokią būsimą politiką verslumo srityje;

3.  ragina valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi, siekiant atkreipti dėmesį į bendroves, kurios siekia skatinti lyčių lygybę, ir į jų geriausią praktiką;

4.  ragina valstybes nares patvirtinti pagalbos, paramos ir konsultacijų programas moterims verslininkėms, steigiančioms vertę ir gerovę generuojančias novatoriškas bendroves, kurių veikla grindžiama socialinės atsakomybės principais;

5.  ragina valstybes nares regioniniu lygmeniu rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis – taip pat ir apie įvairias moterų verslumo sritis – siekiant pripažinti moterų verslininkių indėlį į socialinę sritį, ir reguliariai informuoti apie jų skaičių; rekomenduoja duomenis rinkti ir konsoliduoti Europos lygmeniu, padedant Europos lyčių lygybės institutui (EIGE) ir Eurostatui; rekomenduoja integruoti lyčių aspektą į bet kokių verslumo, socialinės ekonomikos ir socialinių įmonių srityse atliekamų tyrimų metodiką – šią užduotį turėtų atlikti kvalifikuotas ekspertas lyčių klausimu – ir ypatingą dėmesį skirti moterų, kurioms būdinga daugialypė marginalizuota tapatybė, patirčiai;

6.  ragina Komisiją moterų verslumo klausimą įtraukti į savo laikotarpio po 2015 m. strategiją dėl moterų ir vyrų lygybės;

7.  ragina vadovautis holistiniu požiūriu į moterų verslumą, kad moterys būtų skatinamos siekti karjeros verslo srityje ir joms būtų padedama tai daryti, kad būtų palengvinta prieiga prie finansavimo ir verslo galimybių bei sukurtos sąlygas, kuriomis moterys galėtų realizuoti savo potencialą ir tapti sėkmingomis verslininkėmis, užtikrinant, inter alia, galimybę derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, prieigą prie vaiko priežiūros paslaugų ir specialių mokymų;

8.  ragina ES institucijas, valstybes nares, taip pat regionų ir vietos institucijas aktyviau kovoti su lyčių stereotipais ir numatyti priemones, skirtas kovoti su stereotipiniais įsitikinimais apie vyrų ir moterų savybes ir gebėjimus, su kuriais iki šiol susiduriama vyrų dominuojamuose sektoriuose, pvz., mokslo ir technologijų, inovacijų ir išradimų; mano, jog gali būti, kad šių sektorių atstovai, sprendimų priėmėjai, investuotojai, finansų sektoriaus atstovai ir rinkos veikėjai moteris laiko ne tokiomis patikimomis arba profesionaliomis – dėl to potencialūs klientai, tiekėjai, partneriai, bankai ir investuotojai moteris verslininkes kartais vertina skeptiškai, tad jos turi būti kur kas atkaklesnės, kad įrodytų savo žinias, įgūdžius ir gebėjimus bei gautų reikiamą finansavimą;

Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti verslumo svarbą užtikrinant moterų ir vyrų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, panaikinti kliūtis, trukdančias moterų verslumui ar net užkertančias jam kelią ir patvirtinti nuoseklią priemonių programą moterų dalyvavimui darbo rinkoje paremti; atsižvelgdamas į sprendimą atsiimti pasiūlymą dėl dalinio Motinystės atostogų direktyvos pakeitimo ir siekdamas, kad būtų užtikrinta pažanga įgyvendinant ES lygmens politiką lygybės srityje, ragina institucijas įsitraukti į konstruktyvų dialogą ir numatyti geriausią būdą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikai bei vienodam šeimos pareigų paskirstymui paremti ir įgyvendinti atkreipiant dėmesį ir į vyrų vaidmenį skatinant lygybę; pakartoja, kad vaiko priežiūros ir tėvystės atostogos gali teigiamai paveikti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, ir ragina valstybes nares svarstyti galimybę suteikti tėvystės atostogas, jei jos dar nėra šito padariusios; ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos pasiūlyti konkrečius veiksmus, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriomis būtų padidintas moterų dalyvavimas darbo rinkoje taikant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros gerinimo priemones;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares prisiminti, jog norint, kad darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra taptų realybe visiems, svarbu pasiekti Barselonos tikslus, taip pat įgyvendinti atitinkamus 2015 m. rugpjūčio mėn. paskelbtame Komisijos veiksmų plane dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros numatytus teisėkūros ir neteisėkūros veiksmus bei – naudojantis atitinkamomis priemonėmis ir iniciatyvomis, įskaitant tokius ES fondus, kaip Europos socialinis fondas, Europos regioninės plėtros fondas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai – užtikrinti kokybiškų vaiko ir kitų priklausomų asmenų, įskaitant vyresnio amžiaus priklausomus asmenis ir neįgalius šeimos narius, priežiūros paslaugų už prieinamą kainą teikimą; pabrėžia, jog norint, kad tėvai ir prižiūrintys asmenys galėtų prisidėti prie tvirtos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, svarbu užtikrinti racionalias ir lanksčias darbo valandas; primena, kad svarbu visapusiškai saugoti socialines savarankiškai dirbančių asmenų teises atsižvelgiant į ypatingą jų padėtį, nes be savarankiškai dirbančių asmenų novatoriškas ir įtraukus verslumas neįmanomas;

11.  pabrėžia, jog būtina keisti tai, kaip vaidmenys visuomenėje, darbo vietoje ir šeimos gyvenime tradiciškai paskirstomi vyrams ir moterims, skatinant vyrus aktyviau įsitraukti į namų ruošą ir priklausomų artimųjų priežiūrą, pvz., suteikiant privalomas ir neperleidžiamas tėvystės atostogas bei įgyvendinant viešąją politiką, kuri leistų veiksmingai derinti su šeima ir darbu susijusias pareigas, pirmiausia moterims ir ypač itin konkurencinguose ir judžiuose sektoriuose, kuriuose ilgos ir lanksčios darbo valandos yra norma, taip pat sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą, kad būtų galima gauti nuolatinę informaciją apie naujausius technologinius pokyčius ir rinkos galimybes;

Informacija ir tinklai

12.  pabrėžia, kad svarbi pagalba įsteigus naują įmonę, siekiant padėti moterims, nusprendusioms eiti verslumo keliu, sutvirtinti ir išplėsti savo verslą, bei ryšių mezgimas ir geriausios praktikos mainai, patarimai, pavyzdžiai, kuriais galėtų sekti moterys, ir kolegų parama šioms moterims – taip pat ir siekiant judėti link novatoriškesnių, tvaresnių ir pelningesnių sektorių, nekeliant grėsmės sveikos bendrosios gerovės sąlygoms;

13.  atkreipia dėmesį į didžiulį moterų novatorių ir verslininkių potencialą ir į svarbų vaidmenį, kurį jos gali atlikti vykstant skaitmeniniam ekonomikos virsmui; ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į moterų ir merginų skaitmeninį potencialą, taip pat visapusiškai remti ir skatinti moterų skaitmeninę verslumo kultūrą ir moterų integraciją į informacinę visuomenę bei dalyvavimą joje;

14.  atkreipia ypatingą dėmesį į didžiulę viešųjų erdvių svarbą padedant vystyti projektus (užtikrinant bendrovių matomumą ir atliekant jų inkubatoriaus vaidmenį) ir teikiant finansinę ir su mokesčiais susijusią paramą, svarbią naujausią informaciją bei konsultacijas įmonių steigimo klausimais, ypač naujosioms verslininkėms; be to, atkreipia dėmesį į finansavimo svarbą norint stiprinti įmones, aktyviau dalyvauti socialiniuose forumuose, įgyvendinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką, taip pat norint, kad valdžios institucijos pripažintų šios grupės – naujų ir labai patyrusių verslininkių – svarbą;

15.  teigiamai vertina įvairių moterims verslininkėms skirtų Europos tinklų kūrimą; ragina Komisiją aktyviau informuoti apie moterų verslininkių laimėjimus ir aiškiai pripažinti, kad jos yra potencialūs sektini pavyzdžiai, naudojantis verslumo skatinimo apdovanojimu (angl. European Enterprise Promotion Awards) ir Europos socialinių inovacijų konkursu (angl. European Social Innovation Competition);

16.  mano, kad Europos moterų verslininkių tinklai turėtų sukurti Europos ir nacionalinį tinklą, kuris skatintų ir remtų moteris, ieškančias finansavimo ir teiktų joms konsultacijas lengvesnės prieigos klausimu;

17.  ragina Komisiją per savo artėjantį moterų verslumui skirtos ES e. platformos renginį atkreipti dėmesį į naudojimąsi forumais ir įtraukti laipsnišką prieigos prie Europos finansavimo galimybių planą, kartu užtikrinant e. platformos patrauklumą potencialiems investuotojams ir valstybių narių vyriausybių tarnyboms, kad paaiškinant administracines procedūras sumažėtų moterims verslininkėms tenkanti biurokratinė našta ir taip būtų sukurta e. platforma, ateityje galinti tapti sektoriaus etalonu;

18.  ragina Komisiją – nedarant poveikio Komisijos biudžetui ir remiantis esama struktūra – sukurti Europos verslo centrą moterims glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir privačiojo sektoriaus bendrovėmis, kuris atliktų ryšių punkto funkciją Komisijos iniciatyvoms, skirtoms moterims verslininkėms, viešinti, teiktų valdymo ir techninės pagalbos paslaugas, kurtų ir skatintų esamus tinklus bei stebėtų ES biudžeto lėšomis finansuojamas lyčių aspektą integruojančias verslo iniciatyvas ir programas;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares padėti moterims verslininkėms įsitraukti į svarbiausių techninių, mokslinių ir verslo tinklų veiklą, kadangi tai esminis dalykas norint kurti verslo koncepcijas, susitikti su potencialiais klientais, tiekėjais ir partneriais, suprasti rinką ir jos tendencijas, galimybes bei silpnąsias vietas, taip pat gauti strateginę informaciją, bendradarbiauti ir užsitikrinti paramą;

Galimybės gauti finansavimą

20.  ragina valstybių narių vyriausybes, valdžios institucijas ir lygybės tarnybas (jei tokių esama) bendradarbiauti su finansų sektoriumi pareigos užtikrinti lyčių lygybę suteikiant savarankiškai dirbantiems asmenims ir MVĮ prieigą prie kapitalo klausimu; ragina jas analizuoti galimybes įtraukti lyčių lygybės aspektą į savo atskaitomybės paskolų paskirstymo klausimu sistemas, į savo rizikos profilio, investavimo įgaliojimų ir personalo struktūrų derinimo veiklą, taip pat į finansinius produktus ir jų reklamą;

21.  ragina valstybes nares parengti pagalbos žemėlapius numatant moterų verslumo, taip pat verslo konkurencingumo ir verslumo paramos priemones – pradedant verslumo kultūros puoselėjimu ir baigiant naujų technologijų diegimu ar mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimu;

22.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip lyčių aspektas integruojamas skirstant ES lėšas verslumo tikslais; siūlo Komisijai įvesti lyčių kvotas visais tikslinės paramos teikimo nepakankamai atstovaujamoms ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms atvejais, kad būtų užtikrinta pažanga siekiant pariteto verslumo srityje;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti verslo veiklos finansavimo matomumą be kitų priemonių rengiant mikrofinansų pagalbos žemėlapius pagal Europos mikrofinansų priemonę „Progress“ ir įvertinti galimybes bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi siekiant, kad būtų investuojama į vadinamuosius moteriškus sektorius, pvz., numatant vyriausybės paskolų garantijas;

24.  pabrėžia, jog svarbu, kad kitu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu būtų naudojamasi visais galimais finansiniais srautais, ypač struktūrinių fondų lėšomis;

25.  primygtinai ragina valstybes nares skatinti priemones ir veiksmus, kuriais būtų siekiama padėti ir patarti moterims, nusprendusioms tapti verslininkėmis, skatinti moteris steigti verslo įmones palengvinant ir supaprastinant prieigą prie finansavimo ir kitokios paramos, taip pat šalinti biurokratines ir kitokias kliūtis moterims steigiant naujas įmones;

26.  ragina Komisiją analizuoti ir rengti pasiūlymus, kaip sudominti moteris steigti naujas įmones; pabrėžia, kad moterys, pasižyminčios reikiamomis verslo įžvalgomis, turėtų būti informuojamos apie paramos programas ir finansavimo galimybes;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti kaupti pagal lytį suskirstytus duomenis apie verslininkų galimybes gauti finansavimą, glaudžiai bendradarbiaujant su EIGE, taip pat toliau analizuoti ir tirti, ar šiame kontekste esama tvirtų tiesioginės ar netiesioginės moterų diskriminacijos įrodymų, ir, jei taip, ieškoti išorės veiksnių, darančių įtaką tam, kaip investuotojai vertina moters vadovaujamų naujų įmonių potencialą, problemos sprendimų;

28.  ragina Komisiją, kitą kartą peržiūrint ir atnaujinant Europos iniciatyvą „Small Business Act“ (SBA) ir rengiant metines jos įgyvendinimo ataskaitas, atsižvelgti į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria moterys verslininkės; mano, kad į šiuos sunkumus turėtų būti atsižvelgiama visose SBA programose ir kad turėtų būti parengtas papildomas veiksmų planas kliūtims, su kuriomis susiduria moterys verslininkės, pašalinti;

29.  teigiamai vertina Komisijos atliktą Direktyvos 2004/113/EB taikymo ir valstybių narių vykdomo jos perkėlimo į savo nacionalinės teisės aktus vertinimą, tačiau apgailestauja, kad nepakankamai dėmesio skirta netiesioginės diskriminacijos atvejų nustatymui; prašo Komisijos atlikti tolesnę direktyvos peržiūrą svarstant galimybę taikyti veiksmingesnes kovos su galima šio tipo diskriminacija priemones;

30.  mano, kad moterims verslininkėms, vykdančioms veiklą novatoriškuose ir tvariuose sektoriuose, kuriuose daugumą sudaro vyrai – pirmiausia informacinių ir ryšių technologijų (IRT), statybų ir transporto – turėtų būti suteikta lengvesnė prieiga prie finansavimo; šiuo požiūriu ragina užtikrinti geresnę stebėseną, kad būtų išvengta reiškinio, kai vyrai moterimis naudojasi kaip statytinėmis, siekdami gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis;

Švietimas ir mokymas verslumo srityje

31.  ragina valstybes nares skatinti verslumo kultūrą švietimo ir mokymo kontekste; atkreipia dėmesį į visų lygmenų švietimo – ir formaliojo švietimo, ir savišvietos, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą – svarbą verslumo skatinimui ir naujų įmonių plėtrai – taip pat ir IRT srityje, o ypač srityse, kurias daugiausia studijuoja merginos, pvz., sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti paskatas, siekiant užtikrinti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą verslo sektoriuje, ir skatinti šį atstovavimą išsamiau informuojant moteris apie verslo mokymų pranašumus;

32.  ragina mokyklas ir universitetus skatinti mergaites ir moteris rinktis tokius dalykus, kad jos galėtų siekti karjeros mokslo, finansų ir sparčiai augančiuose, pvz., naujų technologijų, įskaitant žaliąsias technologijas, skaitmeninės aplinkos ir IT, sektoriuose;

33.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su viešuoju sektoriumi, privačiuoju sektoriumi, nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), universitetais ir mokyklomis, siekiant parengti daugiau pameistrystės, taip pat neformaliojo švietimo ir savišvietos programų, įskaitant tas, pagal kurias studentai nuo jauno amžiaus galėtų įgyvendinti vystomuosius projektus, pagrįstus tikromis verslo koncepcijomis, ir verslo inkubatorius, kurių tikslas būtų įgalėti jaunuosius verslininkus jiems mokantis, taip pat perprantant ir įgyvendinant darbo teisių kultūrą;

34.  ragina ES investuoti į programas, pagal kurias moterims – darbuotojoms ir verslininkėms – būtų rengiami tęstiniai mokymai nuolat atnaujinant jų įgūdžius ir užtikrinant kokybišką profesinį tobulėjimą, ypač prekybos sektoriuje;

35.  pabrėžia, kad moterims verslininkėms svarbu suteikti daugiau galimybių, įskaitant dotacijas ir mokymo kursus pagrindiniais teisinių bendrovės įsteigimo ir vadovavimo jai aspektų klausimais, pvz., susijusiais su įmonės steigimo, intelektinės nuosavybės ir duomenų apsaugos įstatymais, mokesčių nuostatomis, e. verslu, prieinamomis viešosiomis dotacijomis, be to, svarbūs mokymai naujų IRT, socialinių tinklų, interneto prekybos, kontaktų mezgimo ir pan. srityse;

36.  susirūpinęs pažymi, kad moterys dažnai nepakankamai įvertina savo įgūdžius – turbūt dėl visuomenėje įsišaknijusių stereotipų – ir dažniau nei vyrai prisipažįsta turinčios nepakankamai verslumo įgūdžių, pasitikėjimo, užtikrintumo ir ryžto rizikuoti steigiant įmonę, taigi būtinos motyvacinės ir psichologinės paramos programos moterų verslininkių pasitikėjimui savimi skatinti;

Socialinis verslumas

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti tyrimą siekiant paaiškinti, kodėl moterys aktyvesnės socialinio verslumo srityje ir galimą šio reiškinio didinamąjį poveikį tradiciniam verslumui;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares paremti finansinių priemonių, kurias taikant bendrovės būtų vertinamos atsižvelgiant į jų indėlį į visuomenę, taip pat socialinio ir aplinkosauginio verslumo patikimumo ženklo kūrimą; rekomenduoja lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą įtraukti kaip socialinio poveikio priemones – tai, savo ruožtu, paskatintų daugiau socialinių verslininkų į savo įmonę pažvelgti iš lyčių perspektyvos;

39.  pabrėžia, kad alternatyvūs verslo modeliai, pvz., kooperatyvai ir savidraudos įmonės, atlieka svarbų vaidmenį skatinant lyčių lygybę ir siekiant tvaraus ir integracinio vystymosi bei augimo; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas tokiems alternatyviems modeliams ir juos skatinti;

o
o   o

40.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(2) OL C 130, 2011 4 30, p. 4.
(3) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(4) OL L 180, 2010 7 15, p. 1.
(5) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 56.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0074.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0311.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0292.
(10) 2014 m. Komisijos ataskaita „Statistiniai duomenys apie moteris verslininkes Europoje“ (angl. Statistical data on Women entrepreneurs in Europe).
(11) 2012 m. Komisijos „Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 354 „Verslumas ES ir už jos ribų“ (angl. Entrepreneurship in the EU and beyond).
(12) 2008 m. Komisijos ataskaita „Politikos įvertinimas: moterų novatorių skatinimas ir verslumas“ (angl. Report on ‘Evaluation on policy: promotion of women innovators and entrepreneurship).
(13) 2014 m. Komisijos ataskaita „Statistiniai duomenys apie moteris verslininkes Europoje“ (angl. Statistical data on Women entrepreneurs in Europe).
(14) 2015 m. Europos Parlamento teminio skyriaus tyrimas „Moterų verslumas: lyčių nelygybės panaikinimas prieigos prie finansinių ir kitokių paslaugų bei socialinio verslumo srityje“ (angl. Women’s Entrepreneurship: closing the gender gap in access to financial and other services and in social entrepreneurship).
(15) 2015 m. Komisijos tarpinis Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įvertinimas.
(16) 2015 m. bendrovės KPMG ataskaita „Moterys ir alternatyvios investicijos“ (angl. Women in Alternative Investments).


Įgūdžių ugdymo politika kovai su jaunimo nedarbu
PDF 549kWORD 147k
2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įgūdžių ugdymo politikos kovai su jaunimo nedarbu (2015/2088(INI))
P8_TA(2016)0008A8-0366/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. prioritetų įgyvendinimas“(4),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(5),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos(6) ir į 2015 m. liepos 2 d. klausimą E-010744/2015, į kurį atsakoma raštu, dėl Tarybos rekomendacijos dėl stažuočių kokybės sistemos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. Tarybos išvadas dėl bendradarbiavimo vykdant įvairių sektorių politiką stiprinimo siekiant veiksmingai spręsti socialines ir ekonomines jaunimo problemas(7),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto „Su pradine Europos Sąjungos ataskaita susijusių klausimų sąrašą“(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio mėn. Europos profesinio mokymo plėtros centro (toliau – Cedefop) informacinį pranešimą „Keliai į atsigavimą: trys gebėjimų poreikių ir darbo rinkos scenarijai 2025 metams“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. Cedefop informacinį pranešimą „Gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis: svarbesnė, negu iš pradžių atrodo“ (angl. Skill mismatch: more than meets the eye),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Cedefop informacinį pranešimą „Patvirtinimo iššūkis: kiek Europa priartėjo prie visų mokymosi formų pripažinimo?“ (angl. The validation challenge: how close is Europe to recognition of all learning?),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šeštoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita. Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“ (COM(2014)0473),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. Komisijos ataskaitą „Bandomieji Jaunimo garantijų iniciatyvos partnerystės projektai vietoje – Europos Parlamento Jaunimo garantijų iniciatyvos parengiamųjų veiksmų svarbiausių pasiekimų ir patirties apibendrinamoji ataskaita“ (angl. Piloting Youth Guarantee partnerships on the ground – A summary report of key achievements and lessons from the European Parliament Preparatory Action on the Youth Guarantee),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (toliau – Eurofound) 2015 m. ataskaitą „Jaunimo verslumas Europoje: vertybės, požiūriai, politika“,

–  atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantį Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1081/2006, ypač į jo IV skyrių „Jaunimo užimtumo iniciatyva“(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8–0366/2015),

A.  kadangi dabar Europos Sąjungoje yra 4,5 mln. jaunų bedarbių (15–24 m. amžiaus) ir kadangi daugiau kaip 7 mln. Europoje gyvenančių jaunuolių (15–24 m. amžiaus) neturi darbo, nestudijuoja ir nesimoko;

B.  kadangi nedarbas visoje Sąjungoje 2014 m. pabaigoje buvo 9,9 proc., o jaunimo nedarbas buvo daugiau nei dvigubai didesnis, t. y. 21,4 proc.;

C.  kadangi jaunimas itin nukentėjo nuo krizės;

D.  kadangi reikiamų įgūdžių siūlomoms darbo vietoms neturėjimas ir švietimo ir profesinio rengimo neatitiktis yra svarbūs veiksniai, lemiantys jaunimo nedarbą; kadangi, nors jaunimas yra labiau išsilavinęs ir turi daugiau įgūdžių negu ankstesnės kartos, jis, siekdamas gauti kokybišką darbą, ir toliau susiduria su didelėmis struktūrinėmis kliūtimis; primena, kad jei Europoje veiksmingai ir tvariai nebus kuriamos kokybiškos darbo vietos, jaunimo nedarbo krizės panaikinti nepavyks;

E.  kadangi pavėluotas įsiliejimas į darbo rinką ir ilgas nedarbas turi neigiamos įtakos karjeros perspektyvoms, darbo užmokesčiui, sveikatai ir socialiniam judumui;

F.  kadangi jaunimas yra Europos ekonomikos ateitis ir kadangi jie turi stengtis įgyti darbo rinkai reikiamų įgūdžių numatydami savo ateities poreikius;

G.  kadangi jaunimas skirstomas į tris dideles grupes: studentus, darbuotojus ir bedarbius ir kadangi kiekvienai iš šių grupių turi būti taikomos skirtingos politinės strategijos, siekiant užtikrinti jų įtrauktį į darbo rinką, o tai reiškia, kad jauni studentai turi įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių, jauni darbuotojai turi nuolat tobulinti savo įgūdžius ir atnaujinti žinias, o iš jaunų bedarbių grupės turi būti išskirti aktyviai darbo ieškantys arba nesimokančio ir nedirbančio jaunimo grupei „NEET“ priklausantys bedarbiai;

H.  kadangi reikia dėti visas pastangas, kad švietimo sistemos pakankamai parengtų moksleivius ir studentus profesinei veiklai ir kad būtų užtikrintas glaudus švietimo sektoriaus, kur tinkama ir socialinių tarnybų, darbdavių ir besimokančiųjų atstovų bendradarbiavimas;

I.  kadangi į sprendimų priėmimo procesus įtraukus studentų ir jaunimo organizacijas mokymo ir švietimo planavimas gerokai pagerėja, geriau atitinka visuomenės bei darbo rinkos ir įgūdžių poreikių reikalavimus;

J.  kadangi asmenys, kurie yra atsidūrę nepalankioje padėtyje, yra diskriminuojami ir pažeidžiami, dažnai neturėti galimybės ugdyti savo talento, gabumų ir įgūdžių, jei švietimo, užimtumo ir socialinėje politikoje neatsižvelgiama į socialinį aspektą; kadangi švietimo sektoriui būtina skirti pakankamai finansinių lėšų;

K.  kadangi įgyvendinus veiksmingą švietimo, mokymo ir įgūdžių politiką padedant darbdaviams, įdarbinimo agentūroms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiems asmenims būtų galima sumažinti jaunimo nedarbą;

L.  kadangi būtini tinkami mokymai už įdarbinimą atsakingiems asmenims, žmogiškųjų išteklių srities vadovams, užimtumo tarnyboms, darbdaviams ir švietimo sektoriui;

M.  kadangi dėl 2008 m. finansų krizės kilo papildomų sunkumų jaunimui įsilieti į darbo rinką, atsižvelgiant į tai, kad jaunimo nedarbas labiau priklauso nuo ekonominių sąlygų, o ne nuo bendro nedarbo, kadangi apskritai jaunimas turi mažiau patirties;

N.  kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės yra vieni iš svarbiausių užimtumo ES šaltinių, jose dirba gerokai daugiau nei 80 proc. visų darbuotojų ir jos pirmavo daugelyje žaliųjų sektorių, tačiau jos gali susidurti su tam tikrais sunkumais, kai reikia numatyti būsimus įgūdžių poreikius ir išnaudoti darbo vietų kūrimo galimybes;

O.  kadangi jaunimo verslumas gali padėti sumažinti jaunimo nedarbą, o jį derinant su išsilavinimu ir mokymu gali pagerėti jaunimo įsidarbinimo galimybės;

P.  kadangi stažuočių ir pameistrystės sistemų sėkmė Sąjungoje labai nevienoda ir priklauso nuo jų ypatumų;

Q.  kadangi tinkamai įgyvendinta Jaunimo garantijų iniciatyva – tai visapusiškas požiūris į pagalbą jaunimui siekiant jo sėkmingo perėjimo į darbo rinką arba aukštos kokybės išsilavinimo, kaip matyti iš Europos Parlamento Jaunimo garantijų iniciatyvos parengiamųjų veiksmų rezultatų;

R.  kadangi, siekiant jaunimui suteikti veiksmingų garantijų, būtina įvertinti realius jaunimo profesinius poreikius ir sektorius, kuriuose yra realių įsidarbinimo galimybių, pavyzdžiui, socialinės ekonomikos ir ekologiškos ekonomikos srityse, taip pat reikia nuolat ir atidžiai stebėti ne tik projektus, bet ir juos vykdančias įmones, rengti reguliarias ataskaitas apie pažangą, daromą naudojant šią kovos su jaunimo nedarbu priemonę;

S.  kadangi jaunimo užimtumo iniciatyva yra būtina priemonė siekiant teikti tikslinę paramą nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui (NEET);

Bendradarbiavimas, dalyvavimas, partnerystės

1.  pažymi, kad individualių įgūdžių ugdymas ir žinių bei įgūdžių sklaida yra vieni iš svarbiausių integruotos užimtumo ir socialinių reikalų politikos elementų ir kad ugdant įgūdžius galima pasiekti ilgalaikį ekonomikos augimą, padidinti Europos konkurencingumą, kovoti su nedarbu ir didinti Europos bendrovių integraciją, jei įgūdžių ugdymo politikoje pripažįstami daugiaaspekčiai darbo neturinčio jaunimo poreikiai ir gebėjimai; primena, kad įgūdžių ugdymas ir toliau neturės poveikio, jeigu kartu nebus kuriama darbo vietų ir nebus teikiama tinkama socialinė apsauga;

2.  pabrėžia, kad „naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis“ yra esminis Komisijos prioritetas ir kad savo 2015 m. darbo programoje Komisija įsipareigojo imtis praktinių iniciatyvų, skirtų integracijai ir įsidarbinimo galimybėms skatinti darbo rinkoje, ypač priemonių, kuriomis remiamos valstybių narių pastangos įdarbinti jaunus žmones; dar kartą pabrėžia, kad Parlamentas reguliariai siūlo įvairius sprendimus, pabrėždamas, kad jaunimo užimtumas, švietimas ir mokymas turėtų būti vienas iš svarbiausių ES politinių prioritetų;

3.  primena, kad jaunimo, tinkamų suinteresuotųjų dalyvių, organizacijų ir socialinių partnerių įtraukimas skatinant, įgyvendinant, stebint ir vertinant atitinkamas iniciatyvas, kuriomis siekiama remti jaunimo užimtumą ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, yra itin svarbus;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, Europoje yra 24 mln. bedarbių, įskaitant 7,5 mln. nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (NEET), bet, kita vertus, ES yra 2 mln. laisvų darbo vietų; pažymi, kad yra daug per aukštos kvalifikacijos bedarbio jaunimo, kurio įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių; todėl pabrėžia, kad reikia sukurti tvirtas partnerystes tarp vietos valdžios institucijų, švietimo ir užimtumo tarnybų (ir tradicinių, ir specializuotų) ir socialinių partnerių ir verslo bendruomenės siekiant remti trumpalaikių ir vidutinės trukmės, įtraukių ir kokybiškų regioninių užimtumo strategijų ir veiksmų planų kūrimą, įgyvendinimą ir stebėseną; ragina švietimo institucijas, administraciją, įmones ir pilietinę visuomenę, ypač jaunimo organizacijas, glaudžiau bendradarbiauti, kad įgūdžiai būtų geriau pritaikyti prie darbo rinkos poreikių, įskaitant ir antrą šansą, kad būtų galima kuo labiau pagerinti išsilavinimo ir mokymo kokybę ; pabrėžia, kad šis geresnis bendradarbiavimas taip pat itin svarbus, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą;

5.  palankiai vertina įgūdžių ugdymo priemones ir Komisijos pasiūlytą įgūdžių poreikių prognozę; pabrėžia, kad įgūdžių ugdymas turėtų padėti skatinti ugdyti ekonomikoje plačiai naudojamus gebėjimus mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srityje; tačiau pabrėžia, kad reikia platesnio užmojo veiksmų ir investicijų; mano, kad, norint numatyti būsimus įgūdžių poreikius, reikia visais lygmenimis aktyviai įtraukti visus suinteresuotuosius darbo rinkos subjektus;

6.  ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas drauge su socialiniais partneriais ir mokymo paslaugų teikėjais patvirtinti ir įgyvendinti įgūdžių ugdymo ir poreikių prognozavimo strategijas, kurių tikslas – gerinti bendruosius, sektorinius ir konkrečiai profesijai reikalingus gebėjimus; be to, pabrėžia, kokia svarbi švietimo įstaigų, verslo subjektų, socialinių partnerių ir valdžios institucijų partnerystė ir tarpusavio pasitikėjimas;

7.  pabrėžia aukštojo mokslo įstaigų vaidmenį teikiant žinias ir lavinant gebėjimus, kurių reikia absolventams, kad jiems sektųsi darbo rinkoje;

8.  pabrėžia didelę kompetentingų ir palaikančių mokytojų ir instruktorių svarbą siekiant sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, ypač menkiau išsivysčiusiuose regionuose, ir didinti jaunimo įsidarbinimo galimybes; pabrėžia, kad mokytojus turėtų geriau remti mokyklos, mokymo įstaigos, vietos bendruomenės ir švietimo politikos priemonės, pavyzdžiui, užtikrinant efektyvesnį ir modernesnį naujųjų įgūdžių, pavyzdžiui, verslumo ir IRT įgūdžių, mokymą, skatinant mokymąsi iš kolegų ir keitimąsi geriausia patirtimi, taip pat sudarant geresnes galimybes mokytis ir tobulinant tęstinio profesinio rengimo ir mokymo sistemas; šiuo atžvilgiu pabrėžia investicijų į mokytojų visą gyvenimą trunkantį mokymąsi svarbą; griežtai nepritaria bet kokiems švietimo biudžeto mažinimams, ypač kai tai daroma kartu mažinant stipendijas ir dotacijas ir didinant įmokas už mokslą;

9.  ragina įtraukti naujus mokymo metodus, kuriuos atsižvelgdami į konkrečius klasės poreikius parengia mokytojai;

10.  pabrėžia, kad švietimo ir mokslo paslaugų teikėjai ir įmonės turi bendradarbiauti, kad sukurtų kvalifikacijų pažymėjimus, kuriuose būtų tiksliai nurodyti realūs įgūdžiai, kuriuos pažymėjimų turėtojai įgijo per visą gyvenimą;

11.  pabrėžia, kaip svarbu į nuolatinį švietimo įstaigų ir darbdavių dialogą įtraukti jaunus, novatoriškus darbdavius, kad išsilavinimą ir specialistų mokymą būtų galima geriau pritaikyti darbo rinkos reikalavimams; teigiamai vertina kuravimo programas, sudarytas siekiant parengti jaunimą būsimoms darbo vietoms, ir pabrėžia, kokios šios programos svarbios;

12.  pabrėžia administracinių pajėgumų ir veikiančių užimtumo tarnybų svarbą; ragina sustiprinti valstybės institucijų ir pilietinės visuomenės partnerystės principą ir teikti tinkamus mokymus vietos ir regioninėms valdžios institucijoms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, siekiant kad Europos lėšos būtų naudojamos veiksmingiau ir strategiškai; taip pat ragina vyriausybes parodyti daugiau ryžto ir stengtis numatyti jaunimo, įmonių ir pilietinės visuomenės, taip pat universitetinio ir profesinio mokymo įstaigų poreikius ir kuo skubiau įgyvendinant užimtumo veiksmų programas ir stebėti jų pasiektą pažangą;

13.  pabrėžia, koks svarbus glaudus tarpsektorinis bendradarbiavimas, ypač užimtumo tarnybų bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis;

14.  primena, kad politikos priemonėmis labiausiai turėtų būti siekiama padėti nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui (NEET), įskaitant tuos, kurie tapo neaktyvūs, kad jie vėl mokytųsi arba integruotųsi į darbo rinkas;

15.  pažymi, kad veiksmingai ir strategiškai naudojamos Europos Sąjungos lėšos gali būti labai svarbi universitetų ir įmonių augimo ir plėtros priemonė; ragina panaudoti daugiau finansinių išteklių siekiant skleisti informaciją apie Europos finansines priemones, taip pat universitetuose ir įmonėse gerinti įgūdžius bei gilinti žinias, reikalingas norint rasti lėšų tyrimams ir finansavimo projektų valdymui;

16.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti veiksmingą ES lėšų panaudojimą, labai svarbu įdiegti tokių išteklių naudojimo priežiūros ir stebėsenos sistemą;

17.  ragina ES apdovanoti geriausius kovos su jaunimo nedarbu projektus, kurie gali būti susieti su visos Europos masto konkursu „Europos jaunimo apdovanojimas“ ir su Europos premija „Už jaunimo užimtumą socialinėje ekonomikoje“; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tokias iniciatyvas siekiant didinti informuotumą ir geriau atspindėti piliečių poreikius; tačiau pabrėžia, kad reikia biudžetinės atsakomybės, ir ragina tokias iniciatyvas finansuoti neviršijant esamo biudžeto;

18.  ragina parengti į ateitį ir rezultatus orientuotą Europos įgūdžių strategiją, kuria remiantis būtų galima rengti nacionalines įgūdžių strategijas ir įtraukti jas į nacionalinius užimtumo planus, kartu pateikiant išsamias gaires užimtumo srities dokumentų rinkinyje pasiūlytiems sektorių veiksmų planams įgyvendinti;

19.  ragina valstybes nares kuo greičiau įgyvendinti Europos semestro metu parengtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, susijusias su švietimu ir darbo rinka, taip pat kitas Komisijos rekomendacijas;

MVĮ ir verslumas

20.  pabrėžia, kad kuriant darbo vietas jaunimui ir ugdant profesinio gyvenimo įgūdžius itin svarbus įmonių, įskaitant MVĮ, socialių ir solidarios ekonomikos subjektų ir labai mažų įmonių vaidmuo; pabrėžia, kaip svarbu jaunimui suteikti išsilavinimą, padėsiantį jiems geriausiai pasirengti verslumui; skatina įtraukti į mokymo programas profesinių įgūdžių ugdymą saugioje aplinkoje, kurie reikalingi verslui pradėti ir jam vadovauti ir taip pat skatinti ugdyti tarpdisciplininius verslumo gebėjimus, įgūdžius ir žinias, kurie būtų veiksmingai suteikiami per aktyvų dalyvavimą ir tikro gyvenimo patirtį; siūlo mokyti verslumo per įvairias temas arba kaip atskirą temą ir pabrėžia, kad aukštos kokybės stažuotės ir profesinis mokymas turi būti prieinami visu universitetinio išsilavinimo įgijimo etapu ir vėliau; pabrėžia, kad demokratinių ir komandinio darbo įgūdžių įgijimas, gebėjimas prisiimti atsakomybę, nagrinėti situacijas sudaro mokymosi visą gyvenimą dalį ir padeda būti aktyviais piliečiais; atkreipia dėmesį į tai, kokių galimybių ir pranašumų atsirastų į verslumo ugdymą įtraukus daugiau žmonių (pvz., sėkmingų jaunų verslininkų ir NVO, kurių tikslas – skatinti verslumą);

21.  primena, kad verslumo rėmimas, ekonominių sąsajų supratimas ir savarankiškumo bei iniciatyvumo skatinimas yra svarbūs veiksniai skatinant aktyvų asmenų požiūrį į savo karjerą; mano, kad už verslumo skatinimą atsakingos viešojo sektoriaus, švietimo institucijos, įmonės ir pilietinė visuomenė; kartoja, kad būtina didinti judumą įmonių viduje; dar kartą pakartoja apie finansinių institucijų svarbą verslo pradėjimui ir prieigai prie finansavimo ir ragina investuoti, ugdyti įgūdžius ir prognozuoti besiformuojančiuose ir potencialo turinčiuose sektoriuose, įskaitant švarias technologijas ir žaliąsias darbo vietas, nes minėtieji sektoriai teikia daug galimybių kurti kokybiškas darbo vietas;

22.  pabrėžia, kad verslumo įgūdžių galima taip pat įgyti naudojantis bendrai švietimo sistemai nepriklausančiomis įgūdžių ugdymo programomis ir kad šios programos gali apimti patyrusių trenerių, verslininkų ir verslo ekspertų vykdomą konsultuojamojo ugdymo ir kuravimo veiklą, kuria būtų teikiama ne tik vertinga praktinė verslo patirtis, konsultacijos ir būtų palaikomas grįžtamasis ryšys su potencialiais verslininkais, bet ir būtų sudaromos sąlygos šiems potencialiems verslininkams išplėtoti vertingus ryšių tinklus su esamomis įmonėmis ir verslininkais, kurį priešingu atveju ilgai truktų susikurti;

23.  ragina sumažinti esamus administracinius ir finansinius reikalavimus įmonėms steigti ir jas valdyti, supaprastinant procedūras, lengviau suteikti startuoliams kreditus, rizikos kapitalą ir mikrofinansavimą, užtikrinti prieigą prie sparčiojo interneto, teikti konkrečiam atvejui pritaikytas konsultacijas ir, kai įmanoma, taikyti paskatas verslininkams, įdarbinantiems darbo neturintį jaunimą; pabrėžia, kokie svarbūs siekiant šių tikslų yra mikrofinansavimas ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) programa, taip pat Investicijų planas Europai; pabrėžia, kad reikia sukurti vieno langelio principu veikiančius centrus, kuriuose būtų tvarkomos visos atitinkamos administracinės procedūros, susijusios su verslo steigimu ir administravimu; primena, kad visuose administraciniuose reikalavimuose turi būti užtikrinamas darbuotojų teisių laikymasis;

24.  ragina valstybes nares dalyvauti „Erasmus jauniems verslininkams“ programoje ir skatinti jose dalyvauti jaunus žmones, norinčius imtis verslo projektų, kad galėtų įgyti patirties užsienyje ir naujų įgūdžių, kurie jiems padėtų sėkmingai įgyvendinti savo verslo projektus;

25.  primena, kad kūrybinės pramonės šakos yra vienos iš versliausių ir greičiausiai augančių sektorių ir kad kūrybinis lavinimas ugdo universaliuosius gebėjimus, pavyzdžiui, kūrybinį mąstymą, problemų sprendimą, darbą komandose ir išradingumą; pripažįsta, kad menų ir medijų sektoriai yra ypatingai patrauklūs jaunimui;

26.  primena, kad galima rasti daugybę su tradicinio darbo įgūdžiais susijusių darbo vietų, dažnai tokių, kurios negali būti perkeltos kitur ir kurios, be to, padeda skatinti vietos ekonomiką ir yra svarbios kultūriniu požiūriu; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad amatai ir profesijos, pasižymintys tradiciniais ir kultūriniais elementais, būtų išsaugomi ir veiksmingai perduodami jaunesnėms kartoms įgyvendinant specializuotas programas;

27.  ragina sudaryti palankias sąlygas socialinei ekonomikai, kad būtų galima derinti darbo vietų kūrimą jaunimui ir socialinio kapitalo vystymą; pabrėžia, kad socialinės ir solidarumo ekonomikos įmones reikia geriau integruoti į nacionalinius ir ES užimtumo, įgūdžių ugdymo ir socialinės integracijos veiksmų planus, siekiant atskleisti šių įmonių galimybes ir jas kuo geriau išnaudoti kuriant darbo vietas ir prisidedant prie ES 2020 m. pagrindinių tikslų įgyvendinimo;

28.  primena, kad darbdaviai ir verslininkai atlieka svarbų mokymo darbo vietoje bei pameistrystės organizavimo vaidmenį ir kad tai turėtų būti ir toliau remiama ir plėtojama;

29.  pažymi, kad jaunimo verslumo skatinimo politika turi būti planuojama vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad verslumo skatinimo politikos priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės skirtingus reikalavimus;

30.  ragina veiksmingai remti socialiai atsakingus, ekologiškus ir tvarius verslininkystės projektus ir skatinti tvarius alternatyvius modelius, pvz., kooperatyvus, kurie grindžiami demokratiniu sprendimų priėmimo procesu ir stengiasi daryti poveikį vietos bendruomenei;

Įgūdžiai, reikalingi įsidarbinti

31.  pabrėžia, jog skubiai reikia viešosiose įdarbinimo tarnybose dirbantiems konsultantams suteikti geresnę kvalifikaciją ir geriau juos motyvuoti, kad jie galėtų pozityviaisiais veiksmais reaguoti į darbo ieškančio jaunimo poreikius, padėti jiems įgyti papildomą kvalifikaciją ir nurodyti įgūdžius, kurių jiems reikia darbo rinkai;

32.  primena, kad kokybiškas individualiai pritaikytas orientavimas ir parama švietimo ir mokymo srityse visais mokymo etapais yra būtini ir gali sumažinti mokyklos nebaigimo riziką bei padėti nugalėti kliūtis, trukdančias dalyvauti darbo rinkoje; pabrėžia, kad šis profesinis orientavimas turi būti įtvirtintas mokymo programose ir vykdomas bendradarbiaujant su ekonomikos sektoriaus atstovais ir įdarbinimo agentūromis; primena, kad kalbų ir skaitmeninis mokymasis yra svarbiausias;

33.  pažymi, kad valstybėse narėse trūksta aukštos kokybės profesinio orientavimo; pabrėžia, kad reikia gerinti profesinio orientavimo kokybę mokyklose ir teikti nuolatinį profesinį mokymą profesiniams konsultantams, kad jie būtų tinkamai kvalifikuoti ir galėtų studentams ir moksleiviams padėti pasirinkti tinkamą karjeros kelią;

34.  ragina valstybes nares išnagrinėti mokyklų–profesinio orientavimo sistemos, pagal kurią moksleiviai stebimi nuo ankstyvo mokyklinio etapo iki pirmųjų žingsnių darbo rinkoje, geriausią patirtį;

35.  pabrėžia, kaip svarbu nuolat stebėti būsimus įgūdžių poreikius, ir todėl ragina valstybes nares ir visus suinteresuotuosius subjektus šiuo klausimu keistis gerąja patirtimi ir toliau plėtoti stebėjimo ir prognozavimo priemones;

36.  palankiai vertina esamos ES įgūdžių panoramos interneto svetainės pokyčius: ji tapo visapusiškesniu ir naudotojams patogesniu centriniu prieigos prie informacijos apie įgūdžių poreikius, susijusius su profesijomis ir sektoriais Europoje, punktu ir padeda politiką formuojantiems asmenims, ekspertams, įdarbinimo įmonėms, karjeros konsultantams ir asmenims priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus;

37.  ragina valstybes nares keistis gerąja praktika profesinio rengimo ir įgūdžių vystymo srityse ir tokius būdu užtikrinti geresnes galimybes jaunimui dalyvauti darbo rinkoje ir, jeigu reikia, peržiūrėti mokymo programas numatant rinkos poreikius; pabrėžia, kokie svarbūs praktiniai, verslininkystės, kodavimo ir e. įgūdžiai – jie būtini XXI a. profesinio ugdymo elementai; pažymi, kaip svarbu įgyvendinti veiksmų planą „Verslumas 2020“ ir ES e. įgūdžių strategiją; primena, jog viso gyvenimo trukmės orientavimas profesinės karjeros vystymo klausimais turėtų būti prieinamas visą profesinį gyvenimą, kad asmuo išlaikytų ir ugdytų įgūdžius ir įgytų naujų žinių;

38.  ragina valstybes nares skatinti ir remti jaunos darbo jėgos profesinį judumą, susijusį su pameistryste, kad jaunimas galėtų tobulinti savo įgūdžius pagal kitas mokymo sistemas ir kitokiose įmonėse ir taip pat turėtų galimybę naudoti užsienio kalbą, o tai padėtų įsitvirtinti darbo rinkoje;

39.  pabrėžia socialinių emocinių gebėjimų lavinimo svarbą, nes jie padeda sėkmingiau įveikti sunkumus darbo rinkoje ir siekti profesinės karjeros ir yra labai svarbus profesines žinias ir patirtį papildantis veiksnys;

40.  pabrėžia, kad skubiai reikia skatinti neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, kurie apima savanorišką veiklą ir yra neįkainojamas išteklius siekiant padėti jaunimui įgyti profesiniam gyvenimui reikalingų įgūdžių;

41.  primena, kad siekiant ugdyti socialinius emocinius gebėjimus, pvz., ryšių palaikymo ir sprendimų priėmimo įgūdžius, būtinas neformalusis mokymasis ir savišvieta; todėl ragina investuoti į įtraukias neformaliojo mokymosi ir savišvietos galimybes ir pripažinti įgytos patirties, įgūdžių ir kompetencijos poveikį ir vertę;

42.  ragina sukurti mokymo ir studijų sistemą, kurioje būtų taikomi inovatyvūs, bet prieinami metodai, susitelkiant į pagrindinių gebėjimų, taip pat intelektinių ir techninių įgūdžių ugdymą;

43.  pabrėžia, kad būtina toliau vystyti priemonę EURES, ypač pasienio zonose, ir skatinti jaunus žmones pasinaudoti darbo, mokomosios praktikos ar pameistrystės pasiūlymais užsienyje, bei jiems teikti su judumo projektais ir veikla susijusią paramą ir patarimus;

44.  primena, kad švietimo ir įgūdžių lavinimo strategijomis turėtų būti siekiama ne tik patenkinti darbo rinkos poreikius, bet ir suteikti žmonėms reikiamus universaliuosius gebėjimus, kad jie galėtų tapti aktyviais ir atsakingais piliečiais; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad švietimas ir mokymas yra pagrindinė teisė ir patys savaime yra labai vertingi;

45.  pabrėžia, koks svarbus visa apimantis ugdymas, pavyzdžiui, pilietinis ugdymas, kuris turėtų būti neatskiriama visų švietimo krypčių dalis ir gali padėti parengti jaunimą perėjimui į profesinį gyvenimą;

46.  pabrėžia besimokančių asmenų gebėjimo mokytis lavinimo svarbą ir poreikį suteikti jiems veiksmingų mokymosi strategijų; pabrėžia, kad mokymasis mokytis padės jiems lengviau įgyti žinių, įgūdžių, nuostatų ir gabumų, kurie suteikia galimybę nusistatyti, planuoti ir pasiekti savo mokymosi tikslus ir tapti savarankiškais mokiniais, galinčiais susitvarkyti su intensyviais darbo rinkos pokyčiais;

47.  pabrėžia, kad užsiėmimas sportu suteikia galimybių išvystyti įvairius universaliuosius įgūdžius, kurie padidintų jų galimybes įsidarbinti, taip pat padėtų jiems tapti lyderiais ir pasiekti savo tikslus; be to, pabrėžia sporto, įsidarbinimo galimybių, švietimo ir mokymo sąsajas;

48.  išreiškia susirūpinimą dėl pablogėjusių rezultatų, paaiškėjusių po paskutinės PISA (Tarptautinio moksleivių vertinimo programa) apklausos, kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse; ragina valstybes nares ypač teikti pirmenybę švietimui, siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

49.  pabrėžia, kad mokymas darbo vietoje ir kokybiška ugdomoji praktika, sustiprinta mokyklų, mokymo įstaigų ir įmonių partnerystės, yra jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje gerinimo būdai ir geriau panaudojus šias galimybes galima pagerinti jų orientavimą karjeros klausimais, o tai prisidės išplečiant potencialių kandidatų į laisvas darbo vietas rezervą ir taip pat padidinant jų pasirengimą darbui; pažymi, kad keliose valstybėse narėse tokios priemonės buvo sėkmingos; teigia, kad keičiantis geriausia patirtimi šioje srityje būtų lengviau sumažinti jaunimo nedarbą; pabrėžia, kad stažuotojams, esantiems nepalankioje padėtyje, reikalinga konkreti pagalba, pavyzdžiui, papildomas mokymas ir papildomi kursai ir parama tvarkant administracinius ir organizacinius reikalus įmonėms;

50.  pabrėžia aukštos kokybės pameistrystės vertę visuose įdarbinimo sektoriuose ir ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moteris rinktis tas pameistrystės formas ir profesijas, kuriose tradiciškai dominuoja vyrai;

51.  pabrėžia, kad sklandus perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką turėtų būti skatinamas siejant teorinį švietimą su praktiniu mokymu, įsidarbinimo gebėjimus integruojant į akademines programas ir teikiant kokybiškas stažuotes, kaip įtvirtinta Europos stažuočių ir praktikos kokybės chartijoje, taip pat pripažįstant kvalifikacijas, įgytas formaliojo ir neformaliojo švietimo būdais arba vykdant savanorišką veiklą; pabrėžia, kad visada turėtų būti numatyti aiškūs aukštos kokybės stažuočių ir mokomosios praktikos rezultatai ir stažuotojai neturėtų būti išnaudojami;

52.  primena, kad prie poreikio priderintos aukštos kokybės mokomosios praktikos turėtų nutiesti kelią į darbą, o pameistrystė – paruošti darbui, ir smerkia bet kokį piktnaudžiavimą, įskaitant netikras mokomąsias praktikas, kurių metu nesilaikoma darbuotojų teisės gauti socialinę apsaugą; pabrėžia, kad mokomoji praktika turėtų pagelbėti didinant įgūdžius ir įdarbinimo galimybes; ragina valstybes nares taikyti atgrasomąsias priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias piktnaudžiauti mokomosios praktikos statusu ir sustiprinti informacines kampanijas apie stažuotojų teises;

53.  pritaria stažuočių kokybės sistemai ir Europos pameistrystės aljansui; pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisija atidžiai stebėtų jų įgyvendinimą valstybėse narėse; primygtinai ragina, kad per pameistrystės aljansą būtų didinamas pameistrystės prieinamumas jaunimui – būtų raginama panaikinti tokias kliūtys kaip mokesčiai už mokslą gamybinę praktiką atliekantiems asmenims;

54.  atsižvelgdamas į valstybių narių kompetenciją šioje srityje, primena, kad dualinio mokymo modelis ir praktinių, socialinių ir komunikacijos įgūdžių įgijimas yra itin svarbūs; pabrėžia, kad visuomeniai ir bendravimo įgūdžiai gali jaunimui padidinti pasitikėjimą ir tuo būdu padėti jiems įsilieti į darbo rinką; pabrėžia, kad dualinio mokymo modelis turi būti orientuotas į socialines, ekonomines ir kultūrines kiekvienos šalies aplinkybes ir neturi būti laikomas vienintele teisinga profesinio rengimo ir mokymo sistema; todėl ragina visais lygmenimis pripažinti ir stiprinti dualinį mokymąsi;

55.  ragina švietimo įstaigas (ir profesinio mokymo, ir aukštesnio lygmens), rengiant darbo rinkos poreikiams pritaikytas mokymo programas, aktyviau bendradarbiauti su verslininkais;

56.  pažymi, kokių pranašumų turi lankstus, į studentą orientuotas požiūris į švietimą – juo vadovaujantis įmanoma pakeisti ar pritaikyti studijų kryptį prie studento poreikių ir jų nesusaistant su jų pradiniu pasirinktu variantu;

57.  įspėja valstybes nares apie jaunimui skirtas atskiras sutarčių rūšis; ragina labiau apsvarstyti šį klausimą siekiant veiksmingai išspręsti šią problemą;

58.  ragina valstybes nares didinti MTIM mokymo programų ir studijų patrauklumą siekiant spręsti šių sričių specialistų trūkumo problemą; tačiau pabrėžia, kad humanitariniai mokslai ir bendros humanitarinės žinios yra labai svarbūs norint efektyviai pasinaudoti MTIM disciplinų teikiamomis galimybėmis ir todėl turėtų būti veiksmingai remiami savo įstaigose ir atlikti svarbų vaidmenį rengiant mokymo programas; ragina valstybes nares skatinti įvairias disciplinas apimantį požiūrį švietimo įstaigose, pavyzdžiui, bendras programas, apimančias menus, mokslą, IRT, inžineriją, verslą ir kitas susijusias sritis;

59.  ragina valstybes nares nedelsiant į mokymo procesą įtraukti naujų technologijų ir visais švietimo ir mokymo lygmenimis bei apimant visas švietimo ir mokymo rūšis, įskaitant ir mokytojų mokymą, intensyvinti ir gerinti informacinių ir ryšių technologijų mokymą ir skaitmeninių įgūdžių lavinimą, siekiant pasiūlyti labiau į skaitmenines technologijas orientuotas studijų kryptis ir mokymo programas ir motyvuoti jaunus žmones studijuoti IRT ir pasirinkti su jomis susijusias profesijas; pabrėžia, kad būtina kurti geresnę technologijų bazę mokyklose ir universitetuose bei suteikti reikiamą infrastruktūrą; be to, šiuo atžvilgiu pabrėžia atvirųjų švietimo išteklių, kurie visiems užtikrina galimybę gauti išsilavinimą ir padidina galimybes įsidarbinti, nes jais remiamas mokymosi visą gyvenimą procesas, svarbą; primena būtinybę raginti mergaites ir jaunas moteris pasirinkti IRT studijas;

60.  pabrėžia, kad reikia parengti priemones, kuriomis mergaitės būtų skatinamos įsitraukti į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) dalykus, ir teikti kokybiškas profesinio orientavimo paslaugas siekiant joms padėti tęsti profesinę karjerą šioje srityje, nes moterų su MTIM susijusiose profesijose dažnai būna per mažai, jos sudaro tik 24 proc. mokslo ir inžinerijos specialistų, o MTIM profesijos priklauso 20-iai daugiausia laisvų darbo vietų teikiančių profesijų valstybėse narėse;

61.  pažymi, kad, nepaisant didelio jaunimo nedarbo kai kuriose valstybėse narėse ir neužimtų darbo vietų kitose, ES viduje darbuotojų judumas išlieka mažas; todėl primena, koks svarbus darbuotojų judumas konkurencingoje darbo rinkoje, ir pabrėžia, kad reikia mažinti jį varžančias lingvistines ir kultūrines kliūtis – rengti konkrečių sektorių kalbų kursus ir tarpkultūrinio ryšių palaikymo mokymą bedarbiams;

62.  pabrėžia, kad svarbu spręsti įgūdžių trūkumo ar neatitikimo poreikiams problemas skatinant besimokančių asmenų judumą ir sudarant tam palankesnes sąlygas, taip pat tarpvalstybiniu mastu pripažįstant kvalifikaciją, geriau panaudojant visas ES priemones ir programas, kaip antai „Erasmus +“, Europos kvalifikacijų sandara, Europos įgūdžių pasas, Jaunimo garantijų iniciatyva, Europaso CV, Verslumo įgūdžių pasas, EURES portalas, Žinių sąjunga, Europos pameistrystės aljansas, Europos kreditų perkėlimo sistema, Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET); pabrėžia ESCO klasifikatoriaus, kuriuo nustatomi ir suklasifikuojami ES darbo rinkoje ir švietimo bei mokymo sistemoje reikalingi įgūdžiai, gebėjimai ir kvalifikacijos 25 Europos kalbomis, svarbą; šiuo atžvilgiu pabrėžia tinkamo socialinių teisių perkeliamumo Sąjungos viduje svarbą ir dar kartą atkreipia dėmesį į programos „Erasmus+“, Europos socialinio fondo ir EURES portalo svarbą; ragina valstybes nares skatinti rengti mokymo kursus, ypač tuose sektoriuose, kuriuose esama ypatingų pasiūlos ir paklausos neatitikimų;

63.  ragina optimaliai išnaudoti esamą ES finansavimą, pavyzdžiui, programą „Erasmus+“, ugdant jaunuolių universaliuosius įgūdžius ir gebėjimus, siekiant efektyviau spręsti jaunimo nedarbo problemą ES;

64.  pažymi, kad „Erasmus+“ yra pagrindinė priemonė profesinio rengimo ir mokymo kokybei užtikrinti visoje ES ir ragina vykdyti tarptautinius mainus profesinio mokymo tikslais;

65.  primena, kad veiksmingas Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimas taip pat gali padėti pagerinti jaunimo galimybes darbo rinkoje užpildant išsilavinimo spragas ir suteikiant įgūdžių, kurie atitinka tvarios darbo rinkos ir ekonomikos poreikius, taip pat suteikti vertingos darbo patirties ir padėti įsteigti sėkmingas įmones; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo būtina įvertinti realius jaunimo profesinius poreikius ir sektorius, kuriuose yra realių įsidarbinimo galimybių, pavyzdžiui, socialinės ekonomikos ir ekologiškos ekonomikos srityse, taip pat reikia nuolat ir atidžiai stebėti ne tik projektus, bet ir juos vykdančias įmones, rengti reguliarias ataskaitas apie pažangą, daromą naudojant šias kovos su jaunimo nedarbu priemones;

66.  pabrėžia būtinybę supaprastinti jaunimo garantijų programos įgyvendinimo administracines procedūras ir panaikinti visas biurokratines kliūtis, galinčias sumažinti jos veiksmingumą;

67.  džiaugiasi naujausiu ES įstatymų leidėjų sprendimu padidinti išankstinį finansavimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai, kuriuo siekiama sklandesnio šios iniciatyvos įgyvendinimo regionuose ir valstybėse, patiriančiuose finansinių sunkumų; ragina valstybes nares ir vietos bei regioninės valdžios institucijas turimomis lėšomis toliau vykdyti reikiamus tobulinimus ir parengti tvarius, o ne ad hoc sprendimus; ragina valstybes nares greitai ir veiksmingai įgyvendinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiklos programas;

Lygios galimybės

68.  pabrėžia, kad įgūdžių vystymas, jei vykdomas kaip integruota idėja, galėtų tapti priemone, lemiančia ir skatinančia lygias galimybes nepalankioje padėtyje esančių visuomenės grupių atstovams, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias mažumas, ypač vaikams ir jaunimui iš skurdžiai gyvenančių šeimų, ilgalaikiams bedarbiams, nepalankioje padėtyje esantiems imigrantams ir neįgaliesiems; pažymi, kad prevencija ir visą gyvenimą trunkanti parama ir konsultavimas palankių sąlygų neturinčioms grupėms ankstyvuoju etapu yra itin svarbūs dalykai siekiant darbo rinkai suteikti produktyvios ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos; taip pat pabrėžia, kad teikti paramą ir ugdyti įgūdžius reikia rengiant mokymus darbdaviams, samdos specialistams ir žmogiškųjų išteklių vadybininkams, kad būtų padedama palankių sąlygų neturinčias grupes įtraukti į darbo rinką; pabrėžia, kad siekiant įtraukti pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančius asmenis reikia tinkamą išsilavinimą turinčių darbdavių, žmogiškųjų išteklių grupių ir dėstytojų, kurie kiek įmanoma labiau palaikytų šiuos nepalankiausioje visuomenės padėtyje esančius asmenis, kad jų integracija būtų kuo sėkmingesnė; dar kartą primena apie visuotinių galimybių visiems gauti išsilavinimą svarbą;

69.  pabrėžia, kad visiems jaunuoliams, bet ypač tiems, kurie turi nedidelę darbo patirtį ir priklauso nepakankamai atstovaujamoms ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms, labai svarbu įgyti tinklaveikos įgūdžių; pabrėžia, kad tinklaveikos įgūdžių lavinimas gali būti strategija, padedanti įsidarbinti, profesiškai tobulėti ir tyrinėti karjeros galimybes;

70.  pažymi, kad Europos Sąjungoje moterys sudaro daugumą (60 proc.) universitetų absolventų, tačiau jų užimtumo lygis ir paaukštinimo pareigomis tendencijos neatspindi visų jų galimybių; pabrėžia, kad įtraukus ilgalaikis ekonomikos augimas bus pasiektas tuo atveju, jeigu bus panaikintas moterų akademinių laimėjimų ir jų padėties darbo rinkoje atotrūkis, pirmiausia įveikiant horizontalų ir vertikalų atskyrimą;

71.  pabrėžia, jog įdarbinimo agentūros turi daugiau nuveikti siekdamos užtikrinti, kad neįgaliesiems nebūtų fiziškai užkertamas kelias naudotis jų paslaugomis, kaip numatyta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje;

72.  ragina valstybes nares ir Komisiją populiarinti geriausią patirtį ir remti neįgalaus jaunimo įtraukimą į švietimo (taip pat ir į mokymosi visą gyvenimą) programas ir į įdarbinimo sistemą – vykdyti įvairias priemones, pvz., investuoti į socialines verslumo iniciatyvas, kuriomis remiamas šis jaunimas, arba teikti finansines paskatas jį samdančioms organizacijoms;

73.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad neįgalieji galėtų gauti finansinę paramą ir dotacijas, kurios turėtų būti informavimo ir švietimo programų, skirtų verslumui skatinti, sudedamoji dalis;

Nauja karta, naujos galimybės, nauji iššūkiai

74.  atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimas, ugdytas sparčios technologinės pažangos amžiuje, turi ne tik galimybių, sugebėjimų ir įgūdžių, jis taip pat išpažįsta skirtingas nei ankstesnės kartos vertybes ir prioritetus, todėl verta pabrėžti, kad reikalingos programos ir iniciatyvos, padėsiančios įveikti kartų atotrūkį; pažymi, kad tai taip pat padės suprasti jaunesnės kartos vertingas ypatybes, pavyzdžiui, gebėjimą derinti įvairias užduotis, kūrybiškumą, judumą, ryžtą keistis ir, svarbiausia, gebėjimą dirbti kolektyvinį darbą; pabrėžia, kad švietimo ir mokymo sistemos turėtų būti pakankamai lanksčios, kad sudarytų sąlygas visapusiškai vystyti jaunimo įgūdžius ir gabumus; be to, pažymi, kad įdarbinimo agentūrų ir užimtumo tarnybų darbuotojai turėtų būti gerai apmokyti ir įgiję įgūdžių, suteikiančių galimybę suprasti naująją kartą; taip pat pažymi, kad ne visas jaunimas automatiškai turi visus skaitmeninius poreikius atitinkančius įgūdžius ir gebėjimus ir todėl primena, kad suteikti vienodas galimybes visiems naudotis ir mokytis naudotis skaitmeninėmis priemonėmis yra dar svarbiau negu anksčiau;

o
o   o

75.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29.
(2) OL C 440, 2015 12 30, p. 67.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0038.
(5) OL L 394, 2006 12 30, p. 10.
(6) OL C 88, 2014 3 27, p. 1.
(7) OL C 172, 2015 5 27, p. 3.
(8) CRPD/C/EU/Q/1.
(9) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.


Bendrosios skaitmeninės rinkos akto rengimas
PDF 570kWORD 256k
2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto (2015/2147(INI))
P8_TA(2016)0009A8-0371/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015)0100),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią, duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014)0442),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė(1) ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visuomenės finansavimo galimybių naudojimas Europos Sąjungoje“ (COM(2014)0172),

–  atsižvelgdamas į priedą prie Komisijos komunikato „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Rezultatai ir tolesni veiksmai“ (COM(2013)0685),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 (COM(2013)0627),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 23 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Elektroninės prekybos veiksmų planas 2012–2015 m. Dabartinė padėtis (2013 m.)“ (SWD(2013)0153),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (COM(2013)0147),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (COM(2013)0048),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą „Dėl turinio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje“ (COM(2012)0789),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo (COM(2012)0721),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (COM(2008)0464),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/758 dėl tipo patvirtinimo reikalavimų transporto priemonėse montuojamos numeriu 112 grindžiamos „eCall“ iškvietos sistemos įdiegimo atžvilgiu, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo(7) (VSI direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Reglamentas dėl vartotojų EGS)(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa(10),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB(11),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(13),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje(14),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos(15),

–  atsižvelgdamas į pirmąjį Direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(16), įskaitant pakeitimus, įtrauktus į Reglamentą (EB) Nr. 1882/2003,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 28 d. Kinijos ir Europos Sąjungos susitarimą dėl partnerystės 5G srityje ir susijusius susitarimus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo(17),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano siekiant iš naujo sutarti dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo(18),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(19),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl paramos vartotojų teisėms bendrojoje skaitmeninėje rinkoje(20),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui(21),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl integruotos siuntinių pristatymo rinkos ES e. prekybos augimui paskatinti(22),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(23),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje(24),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro vertinimo ataskaitos(25),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl įgyvendinimo ataskaitos dėl elektroninių ryšių reguliavimo sistemos(26),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl klaidinančios reklamos(27),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“(28),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo(29),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės(30),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo(31),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo(32),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu ES(33),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“(34),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją „Konkurencinga bendroji skaitmeninė rinka. E. valdžia kaip pradininkė“(35),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo(36),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl tolesnių interneto valdymo etapų(37),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“(38),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl daiktų interneto(39),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis ES sutarties 6 straipsniu,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (angl. UNCRPD), kurią ES ratifikavo 2010 m. gruodžio 23 d. (2010/48/EC), 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) priimtą konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 12, 14, 16 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0371/2015),

A.  kadangi sparčiai augantis interneto ir judriojo ryšio sistemų naudojimas turi įtakos besikeičiantiems piliečių, įmonių ir jų darbuotojų ryšių palaikymo, informacijos ir žinių prieinamumo, inovacijų, vartojimo, dalijimosi, dalyvavimo ir darbo įpročiams; kadangi dėl šių pokyčių plečiasi ir keičiasi ekonomika, taip palengvindama mažųjų ir vidutinių įmonių prieigą prie 500 mln. galimų klientų visoje ES ir prie pasaulinių rinkų ir suteikia asmenims galimybę įgyvendinti naujas verslo idėjas ir verslo modelius;

B.  kadangi visa bendrosios skaitmeninės rinkos srityje galiojanti Sąjungos politika ir teisės aktai turėtų atverti naujas galimybes atsirasti naudotojams ir įmonėms bei naujoms novatoriškoms tarpvalstybinėms internetinėms paslaugoms už konkurencingą kainą ir jas plėtoti, pašalinti kliūtis tarp valstybių narių ir palengvinti ES įmonių, visų pirma MVĮ ir naujai įsteigtų įmonių, prieigą prie tarpvalstybinės rinkos, nes tai ypač svarbu siekiant ekonomikos augimo ir užimtumo ES, kartu pripažįstant, kad šios galimybės bus neišvengiamai susijusios su struktūriniais pokyčiais, ir laikantis holistinio požiūrio, be kita ko, atsižvelgiant į socialinį aspektą ir poreikį skubiai pašalinti skaitmeninių įgūdžių trūkumą;

C.  kadangi tradicinėse pramonės šakose sukuriama 75 proc. skaitmeninės ekonomikos pridėtinės vertės, tačiau tradicinės pramonės skaitmeninė pertvarka tebėra menka, nes tik 1,7 proc. ES įmonių visapusiškai išnaudoja pažangiąsias skaitmenines technologijas ir tik 14 proc. MVĮ naudoja internetą pardavimo tikslais; kadangi Europa, siekdama skaitmeninti pramonę ir išlikti konkurencinga pasauliniu mastu, privalo išnaudoti didžiulį IRT sektoriaus potencialą;

D.  kadangi duomenų ekonomikos kūrimas labai priklauso nuo teisinės sistemos, kuria skatinamas duomenų bazių kūrimas, saugojimas, priežiūra ir didinimas, t. y. jis priklauso nuo inovacijoms palankios ir praktiškos teisinės sistemos;

E.  kadangi 2013 m. bendro vartojimo ekonomikos rinkos dalis pasaulyje buvo maždaug 3,5 mlrd. JAV dolerių, o šiuo metu Komisija prognozuoja 100 mlrd. JAV dolerių viršijantį augimo potencialą;

F.  kadangi aukšto ir vienodo lygio vartotojų apsauga, įgalinimas ir pasitenkinimas visada yra susijęs su pasirinkimo laisve, kokybe, lankstumu, skaidrumu, informacija, sąveikumu ir prieinama, saugia internetine aplinka, užtikrinant aukštą duomenų apsaugos lygį;

G.  kadangi kūrybiškumas ir naujovės yra skaitmeninės ekonomikos varikliai ir todėl būtina užtikrinti aukštą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygį;

H.  kadangi ES 44,8 proc. namų ūkių(40) neturi prieigos prie spartaus interneto, o dabartine politika ir iniciatyvomis nepavyko sukurti tinkamos skaitmeninės infrastruktūros, ypač kaimo vietovėse;

I.  kadangi ES regionai yra pasiekę skirtingą lygį jų skaitmeninio sujungiamumo, žmogiškojo kapitalo, interneto naudojimo, įmonių skaitmeninių technologijų integravimo ir skaitmeninių viešųjų paslaugų atžvilgiu, kaip matyti iš skaitmeninės darbotvarkės rezultatų; kadangi regionams, kuriuose šie penki rodikliai žemi, kyla pavojus nepasinaudoti skaitmeninio amžiaus nauda;

1.ĮVADAS. KAM REIKIA BENDROSIOS SKAITMENINĖS RINKOS?

1.  palankiai vertina komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“; mano, kad bendromis taisyklėmis pagrįstos bendrosios skaitmeninės rinkos įgyvendinimas galėtų skatinti ES konkurencingumą, daryti teigiamą įtaką ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui, atnaujinti bendrąją rinką ir padaryti visuomenę įtraukesnę, suteikiant piliečiams ir įmonėms naujų galimybių, visų pirma keičiantis ir dalijantis inovacijomis; mano, kad įgyvendinant strategiją reikia dar tvirčiau laikytis horizontalaus požiūrio, be kita ko, laiku patvirtinti 16 iniciatyvų, nes skaitmeniniai veiksniai daro įtaką kiekvienam piliečiui ir kiekvienam visuomenės bei ekonomikos aspektui;

2.  pritaria Komisijai, kad bendrosios skaitmeninės rinkos valdymas ir įgyvendinimas laiku yra bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atsakomybė; ragina Komisiją bendradarbiauti su visuomenės ir socialiniais suinteresuotaisiais subjektais ir kuo labiau įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesą;

3.  mano, kad siekiant užtikrinti geresnį reglamentavimą būtina laikytis požiūrio, kad teisės aktai yra standartiškai skaitmeniniai, grindžiami principais ir technologijų atžvilgiu neutralūs; siekiant sudaryti palankias sąlygas inovacijoms, reikia įvertinti, ar dabartiniai teisės aktai, papildomi nereguliuojamojo pobūdžio veiksmai ir vykdymo sistemos, vėlesnės būtinos konsultacijos ir poveikio vertinimai yra pritaikyti skaitmeniniam amžiui, atsižvelgiant į naujas technologijas ir naujus verslo modelius, tam, kad būtų pašalintas bendrosios rinkos susiskaidymas, sumažinta administracinė našta ir skatinamas ekonomikos augimas ir inovacijos;

4.  mano, kad piliečių ir įmonių pasitikėjimas skaitmenine aplinka yra ypač svarbus siekiant visapusiškai išnaudoti inovacijas ir užtikrinti skaitmeninės ekonomikos augimą; yra įsitikinęs, kad tokio pasitikėjimo stiprinimas taikant duomenų apsaugos ir saugumo standartus ir garantuojant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir įgalinimą, taip pat atnaujinant teisės aktus įmonėms, turėtų būti viešosios politikos pagrindas, kartu pripažįstant, kad su skaitmeninėmis technologijomis susijusių įmonių verslo modeliai yra grindžiami jų klientų pasitikėjimu;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad iš elektroninės prekybos Europos Sąjungoje kasmet gaunama 500 mlrd. eurų ir ji svariai papildo neelektroninę prekybą, kartu suteikdama vartotojams didesnį pasirinkimą, ypač atokiose vietovėse, o MVĮ – naujas galimybes; ragina Komisiją nustatyti ir pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria elektroninė prekyba, siekiant sukurti tikrą tarpvalstybinės elektroninės prekybos rinką; mano, kad šios kliūtys, be kita ko, yra sąveikumo ir bendrų standartų trūkumas, tinkamos informacijos, kuri leistų vartotojams priimti pagrįstus sprendimus, trūkumas ir ribotos galimybės vykdyti didesnius tarptautinius mokėjimus;

6.  pritaria Komisijos planui užtikrinti, kad bendrajai skaitmeninei rinkai būtų visapusiškai taikoma ES konkurencingumo politika, nes konkurencija ne tik suteikia vartotojams didesnes pasirinkimo galimybes, bet ir sudaro vienodas sąlygas, ir apgailestauja dėl to, kad Europos skaitmeninės sistemos šiuo metu neturėjimas parodo, jog nepavyko suderinti didelių ir mažų paslaugų teikėjų interesų;

7.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi skubiai skatinti dinamiškesnę ekonomiką, kurioje būtų sudarytos palankios sąlygos inovacijų klestėjimui ir būtų galima pašalinti kliūtis įmonėms, ypač inovacinėms įmonėms, MVĮ, naujai įsteigtoms įmonėms ir verslą plėtojančioms įmonėms, kad jos galėtų tokiomis pat sąlygomis patekti į rinką, tuo tikslu plėtojant e. valdžios paslaugas, kuriant perspektyvią ir integruotą reguliavimo ir nereguliavimo sistemą, užtikrinant galimybę gauti finansavimą, įskaitant naujus finansavimo modelius ES naujai įsteigtoms įmonėms, MVĮ ir pilietinės visuomenės iniciatyvoms, ir parengiant ilgalaikių investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą, įgūdžius, skaitmeninę įtrauktį ir inovacijas strategiją; primena, kad inovacijoms palankios politikos, kuria būtų skatinama konkurencija ir inovacijos, pagrindas turėtų apimti galimybę naudotis projektų finansavimo galimybėmis; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad sutelktinis finansavimas galėtų būti veiksmingai taikomas tarpvalstybiniu mastu, ir ragina valstybes nares numatyti paskatas sutelktiniam finansavimui;

8.  mano, kad būtina įvertinti skaitmeninimo poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai ir atitinkamai pritaikyti dabartines saugos ir sveikatos priemones; pažymi, kad pagal nuotolinio darbo sistemą ar per patalkos platformas namuose dirbantys darbuotojai gali patirti nelaimingų atsitikimų; pabrėžia, kad rimtą pavojų kelia su darbu susijusios psichinės sveikatos problemos, pvz., dėl nuolatinio pasiekiamumo ir nykstančių įprastų darbo laiko apribojimų atsirandantis išsekimas; ragina Komisiją užsakyti atlikti tyrimą apie šalutinį skaitmeninimo poveikį, pvz., didesnį darbo intensyvumą, poveikį darbuotojų psichinei savijautai ir šeimos gyvenimui bei vaikų kognityvinių gebėjimų vystymuisi;

9.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, toliau plėtoti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas verslumas, visų pirma novatoriški verslo modeliai, kurie padės pakeisti mąstyseną apie tai, kaip suprantama sėkmė, ir puoselėti verslumo ir inovacijų kultūrą; be to, mano, kad skirtingų nacionalinių inovacijų centrų įvairovė ir jų specifiniai bruožai gali tapti realiu ES konkurenciniu pranašumu pasaulinėje rinkoje, todėl jie turėtų būti sujungti ir turėtų būti stiprinamos novatoriškos ekosistemos, kuriose tarpusavyje bendradarbiautų skirtingi ekonomikos sektoriai ir įmonės;

10.  yra susirūpinęs dėl įvairių nacionalinių metodų, kurie iki šiol taikomi valstybėse narėse reguliuojant internetą ir bendro vartojimo ekonomiką; primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgiant į ES kompetencijas, imtis iniciatyvos siekiant remti inovacijas ir sąžiningą konkurenciją, panaikinti skaitmeninei prekybai kylančias kliūtis, taip pat apsaugoti ekonominę ir socialinę sanglaudą ir bendrosios rinkos vientisumą; taip pat ragina Komisiją apsaugoti internetą, kaip atvirą, neutralią, saugią, įtraukią pasaulinę ryšių palaikymo, gamybos, dalyvavimo, kūrybos, kultūrinės įvairovės ir inovacijų platformą, kuri yra naudinga piliečiams, vartotojams ir Europos įmonių sėkmei pasaulyje;

11.  pažymi, kad skaitmeninė revoliucija daro įtaką visiems mūsų visuomenės aspektams ir yra susijusi su tam tikrais sunkumais ir naujomis galimybėmis; mano, kad ji gali suteikti daugiau galių piliečiams, vartotojams ir verslininkams taip, kaip anksčiau nebuvo įmanoma; ragina Komisiją parengti tokią politiką, kurioje būtų skatinamas aktyvus piliečių dalyvavimas ir jiems būtų sudarytos galimybės pasinaudoti perėjimo prie skaitmeninio formato teikiama nauda; taip pat ragina Komisiją toliau vertinti, kaip skaitmeninė revoliucija formuoja Europos visuomenę;

12.  ragina Komisiją kovoti su teisiniu nenuoseklumu gerokai padidinus savo įvairių generalinių direktoratų koordinavimą rengiant naujų teisės aktų projektus ir aktyviai skatinant valstybes nares užtikrinti, kad teisės aktų įgyvendinimas išliktų nuoseklus;

13.  pabrėžia, kad visos iniciatyvos, parengtos vadovaujantis bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, turi atitikti pagrindines teises, visų pirma teisės aktus dėl duomenų apsaugos, sykiu pripažįstant pridėtinę šios strategijos vertę ES ekonomikai; pabrėžia, kad svarbu skubiai priimti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir Duomenų apsaugos direktyvą, atsižvelgiant ir į duomenų subjektų, ir į įmonių interesus; ragina persvarstyti E. privatumo direktyvą siekiant užtikrinti jos nuostatų atitiktį duomenų apsaugos teisės aktų rinkiniui iki šiam rinkiniui įsigaliojant;

2.GERESNĖ VISOS EUROPOS VARTOTOJŲ IR ĮMONIŲ PRIEIGA PRIE BENDROSIOS SKAITMENINĖS RINKOS

2.1.Tarpvalstybinės e. prekybos taisyklės, kuriomis vartotojai ir įmonės gali pasitikėti

14.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą priimti griežtą pasiūlymą dėl internetu sudaromų sutarčių, apimančių internete įsigytą skaitmeninį turinį, ir gerinti vartotojų teisinę apsaugą šioje srityje; mano, kad visi tokie patobulinimai turi būti atliekami tikslingai ir kad turėtų būti kruopščiai išnagrinėti skirtumai tarp turinio ir materialiųjų prekių; atkreipia dėmesį į tai, kad materialioje laikmenoje skaitmeninį turinį perkančių vartotojų apsauga užtikrinama vartotojų apsaugos įstatymais, o internete skaitmeninį turinį perkančių vartotojų teisės iš esmės yra nereglamentuojamos ir neaiškios, ypač susijusios su teisinėmis garantijomis, klaidingu turiniu ir tam tikromis nesąžiningomis su skaitmeniniu turiniu susijusiomis sąlygomis; pabrėžia, kad pagal dabartinę klasifikaciją viso skaitmeninio turinio priskyrimas paslaugoms gali kelti rūpesčių, nes tai neatitinka vartotojų lūkesčių, kadangi transliavimo paslaugų prenumerata nėra atskiriama nuo atsisiunčiamo turinio pirkimo; sutinka, kad reikėtų užtikrinti tinkamo ir tvaraus lygio vartotojų apsaugą, neatsižvelgiant į tai, ar jie skaitmeninį turinį perka internetu, ar ne;

15.  mano, kad tolesnis teisinės sistemos, pagal kurią reglamentuojami įmonių vykdomi skaitmeninio turinio ir materialiųjų prekių vartotojams pardavimai internetu, nepriklausomai nuo to, ar tai yra tarpvalstybiniai, ar vidaus sandoriai, suderinimas, taip pat internete ir ne internete taikomų taisyklių nuoseklumo išsaugojimas, užtikrinimas, kad nebūtų lenktyniaujama mažinant reglamentavimą, teisės aktų spragų panaikinimas ir rėmimasis esamais vartotojų teisės aktais yra praktiško ir proporcingo metodo pagrindas; pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma technologijų atžvilgiu neutraliu būdu ir nesudaryti įmonėms nepagrįstų išlaidų;

16.  mano, kad Komisijos pasiūlymai dėl vartotojams ir įmonėms skirtų tarpvalstybinės sutarties taisyklių neturėtų kelti rizikos, kad pirkimui ne internetu ir pirkimui internetu bus taikomi vis skirtingesni teisiniai standartai, ir mano, kad pardavimas internetu ir pardavimas ne internetu turėtų būti reglamentuojami nuosekliai ir vertinami vienodai, remiantis esamomis aukšto lygio vartotojų apsaugos nuostatomis, nes skirtingus teisinius standartus vartotojai gali laikyti jų teisių nepaisymu; primygtinai ragina užtikrinti, kad visuose naujuose pasiūlymuose būtų laikomasi Reglamento „Roma I“ 6 straipsnio nuostatų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina 2016 m. įgyvendinti Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) visoje vartotojų acquis srityje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją apsvarstyti, ar planuojamas Komisijos pasiūlymas dėl materialiųjų prekių neturėtų būti pateikiamas kartu su REFIT;

17.  mano, kad sutartinės taisyklės dėl skaitmeninio turinio turi būti grindžiamos principais siekiant, kad jos būtų technologiniu požiūriu neutralios ir veiksmingos ateityje; be to, pabrėžia, kad, kalbant apie Komisijos pasiūlymus šioje srityje, svarbu vengti nenuoseklumo, dabartinių teisės aktų dubliavimo ir bet kokios rizikos ilgainiui sukurti nepagrįstą teisinį atotrūkį tarp internetu ir ne internetu sudaromų sutarčių ir skirtingų platinimo kanalų, taip pat atsižvelgiant į Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) vartotojų acquis srityje;

18.  siekdamas didesnės konkurencijos interneto rinkoje, prašo „aktyvių vartotojų“ strategijoje visų pirma įvertinti, ar interneto pasaulyje vartotojai gali lengviau pakeisti prekių tiekėją ar paslaugų teikėją ir ar norint palengvinti tokį vartotojų pasirinkimą, reikia imtis veiksmų; be to, pažymi, kad visoje tiekimo grandinėje reikia užtikrinti prieinamas e. prekybos paslaugas, įskaitant prieinamą informaciją, prieinamas mokėjimo sistemas ir vartotojų pasirinkimą;

19.  ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais subjektais įvertinti, ar tikslinga nustatyti konkrečių sektorių ES pardavimų internetu pasitikėjimo ženklus, jų naudingumą ir potencialias galimybes bei problemas, kurios dėl to galėtų iškilti, remiantis valstybėse narėse sukaupta dabartinių pasitikėjimo sistemų geriausia patirtimi, siekiant pelnyti vartotojų pasitikėjimą ir užtikrinti kokybę, ypač tarpvalstybinio pardavimo internetu srityje, ir panaikinti ko gero painiavą keliančius gausius dabar galiojančius pasitikėjimo ženklus, sykiu įvertinant kitas galimybes, kai antai savireguliavimą arba suinteresuotųjų subjektų grupių įsteigimą siekiant apibrėžti bendrus klientų aptarnavimo principus;

20.  palankiai vertina bendras Komisijos pastangas įsteigti ES mastu veikiančią elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platformą ir ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis siekti, kad laiku ir tinkamai būtų įgyvendintas EGS reglamentas, visų pirma atsižvelgiant į vertimo paslaugas, taip pat direktyva dėl alternatyvaus ginčų sprendimo; ragina Komisiją ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus apsvarstyti, kaip būtų galima toliau gerinti prieigą prie informacijos apie bendrus vartotojų skundus;

21.  ragina sukurti plataus užmojo vartotojų teisių acquis ir Paslaugų direktyvos vykdymo sistemą; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti visapusišką ir teisingą galiojančių taisyklių įgyvendinimą ir pažeidimo procedūrų nagrinėjimą tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės aktas įgyvendinamas neteisingai arba nepakankamai;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti reikiamas kovos su neteisėto turinio ir prekių pardavimu internete priemones, tuo tikslu aktyviau bendradarbiaujant ir keičiantis informacija bei geriausia patirtimi kovos su neteisėta veikla internete srityje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad į vartotojams teikiamą skaitmeninį turinį neturi turėti teisių jokia trečioji šalis, kuri galėtų sukliudyti vartotojui naudoti pagal sutartį įsigytą skaitmeninį turinį;

23.  ragina atlikti išsamią, tikslingą ir įrodymais pagrįstą analizę siekiant nustatyti, ar visi vertės grandinės dalyviai, įskaitant interneto tarpininkus, interneto platformas, turinio ir paslaugų teikėjus, taip pat ne interneto tarpininkus, pvz., perpardavinėtojus ir mažmenininkus, turėtų imtis pagrįstų ir tinkamų kovos su neteisėtu turiniu, padirbtomis prekėmis ir intelektinės nuosavybės komercinio masto teisių pažeidimais priemonių bei užtikrinti galutinių naudotojų galimybę susipažinti su informacija ir ją platinti ar naudoti pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas;

24.  pabrėžia, kad visiško netoleravimo principas, taikomas ES teisės nuostatų perkėlimui į nacionalinę teisę, turi būti viena pagrindinių normų valstybėms narėms ir Europos Sąjungai; vis dėlto mano, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūros bet kokiu atveju turėtų būti paskutinė išeitis ir kad jos turėtų būti pradėtos tik tada, kai jau ne kartą buvo mėginta koordinuoti ir ištaisyti; pabrėžia, kad būtina sumažinti šių procedūrų trukmę;

25.  teigiamai vertina Komisijos paskelbtą Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje peržiūrą; mano, kad, siekiant veiksmingai užtikrinti vartotojams aktualių pirkimo internetu taisyklių vykdymą, būtina sąlyga – plėsti priežiūros institucijų kompetenciją ir stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą;

2.2.Įperkamas aukštos kokybės tarpvalstybinis siuntinių pristatymas

26.  pabrėžia tai, kad siuntų pristatymo tarnybos vartotojams tam tikrose valstybėse narėse gerai veikia, tačiau neefektyvios pristatymo paslaugos, ypač susiję su galutinė pristatymo mylia, sudaro pagrindines kliūtis tarpvalstybinei e. prekybai kai kuriose valstybėse narėse ir yra vienos iš dažniausiai įvardijamų internetinių sandorių (tiek vartotojų, tiek ir įmonių) atsisakymo priežasčių; mano, kad prekybos siuntų pristatymo trūkumus galima ištaisyti tik vadovaujantis Europos bendrosios rinkos perspektyva ir pabrėžia, kad kokia šiame sektoriuje svarbi konkurencija ir taip pat pabrėžia, kad siuntų pristatymo sektorius turi prisitaikyti prie modernaus gyvenimo būdo ir siūlyti lankstesnius pristatymo būdus, pvz., atsiėmimo punktų tinklus, siuntų pristatymo punktus ir kainų palyginimo priemones;

27.  pabrėžia, kad prieinamos, įperkamos, veiksmingos ir kokybiškos pristatymo paslaugos yra esminė tarpvalstybinės e. prekybos klestėjimo sąlyga ir todėl pritaria siūlomoms kainų skaidrumo didinimo priemonėms, dėl kurių išaugtų vartotojų informuotumas apie kainos sudėtį, informavimą apie atsakomybę už praradimą ar sugadinimą; sąveikumas ir reguliavimo priežiūros gerinimo priemonės turėtų būti skirtos tiek sklandžiam tarpvalstybinio siuntinių pristatymo rinkos veikimui, įskaitant tarpvalstybinių sekimo sistemų populiarinimą, ir sudarytų sąlygas pristatymo rinkai pakankamai lanksčiai vystytis ir prisitaikyti prie technologinių inovacijų;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai skleisti geriausią patirtį siuntinių pristatymo sektoriuje ir taip pat ragina Komisiją pranešti Europos Parlamentui apie viešas konsultacijas tarpvalstybinio siuntų pristatymo klausimu ir jam pristatyti baigto savireguliavimo rezultatus; teigiamai vertina ad hoc darbo grupės dėl tarpvalstybinio siuntinių pristatymo sukūrimą;

29.  be to, ragina Komisiją, bendradarbiaujant su veiklos vykdytojais, pasiūlyti išsamų veiksmų planą, įskaitant geriausios patirties gaires, pateikti inovatyvius sprendimus, skirtus paslaugoms pagerinti, kaštams ir poveikiui aplinkai sumažinti, giliau integruoti bendrąją siuntinių ir pašto paslaugų pristatymo rinką, panaikinti kliūtis, su kuriomis pašto veiklos vykdytojai susiduria tarpvalstybinio pristatymo veikloje, stiprinant Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupės (angl. ERGP) tarpusavio bendradarbiavimą ir, jei būtina, pasiūlyti atitinkamų teisės aktų persvarstymą;

30.  pabrėžia, kad Komisijos numatomas tolesnis siuntų pristatymo sąlygų suderinimas neturėtų lemti prastesnės socialinės apsaugos ir darbo sąlygų siuntas pristatantiems asmenims, nepaisant jų užimtumo statuso; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų paisoma šio sektoriaus darbuotojų prieigos prie socialinės apsaugos sistemos ir kolektyvinių derybų teisių; pažymi tai, kad socialinės apsaugos teikimas yra valstybių narių kompetencija;

2.3.Nepagrįsto geografinio blokavimo prevencija

31.  mano, kad siekiant gerinti prieigą prie prekių ir paslaugų, reikia imtis plataus užmojo, kryptingų veiksmų, visų pirma panaikinant nepagrįsto geografinio blokavimo praktiką ir nesąžiningą kainų diskriminaciją dėl geografinės vietovės ar dėl tautybės, lemiančią monopolijų ir oligopolijų kūrimąsi ir vartotojų neteisėto turinio naudojimą;

32.  remia Komisijos įsipareigojimą veiksmingai spręsti nepagrįsto geografinio blokavimo problemą papildant esamą e. prekybos sistemą ir vyksdant atitinkamas galiojančių teisės aktų nuostatas; mano, kad itin svarbu daugiausia dėmesio skirti verslo tarpusavio santykiams, kurie sukuria sąlygas geografinio blokavimo praktikai, pvz., pasirinktiniam platinimui, kai ji neatitinka konkurencijos teisės ir rinkos suskaidymu, taip pat skirti dėmesį technologinėms priemonėms ir techninei praktikai ( IP sekimui arba sąmoningam sistemų nesąveikumui), kuriomis nepagrįstai apribojamas ne tik tarpvalstybiniu mastu teikiamų informacinės visuomenės paslaugų ir galimybės sudaryti tarpvalstybines prekių ir paslaugų pirkimo sutartis prieinamumas, bet ir su tuo susijusi veikla, pvz., mokėjimai ir pristatymas, atsižvelgiant į proporcingumo principą, ypač mažosioms ir labai mažoms įmonėms;

33.  pabrėžia, jog būtina, kad interneto prekybininkai, prekiaujantis vienoje ar daugiau valstybių narių, vienodai elgtųsi su visais Sąjungos vartotojais, be kita ko, jiems suteikdami vienodas nuolaidas ar taikydami kitas reklamines akcijas;

34.  ypač remia Komisijos planą, kuriuo siekiama išnagrinėti galimus nepagrįsto vartotojų ir kitų paslaugų gavėjų diskriminavimo dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos būdus, patikrinant, kaip užtikrinamas praktinis Direktyvos Nr. 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 20 straipsnio 2 dalies vykdymas; prašo Komisijos nustatyti ir glaustai apibūdinti pagrįsto diskriminavimo pagal Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalį atvejų grupes, siekiant išsiaiškinti, kas yra privačių subjektų nepagrįsto diskriminavimo veiksmai ir pateikti valdžios institucijoms, atsakingoms už praktinį 20 straipsnio 2 dalies taikymą, aiškinamąsias gaires, kaip nurodyta Paslaugų direktyvos 16 straipsnyje; prašo Komisijos bendromis pastangomis įterpti 20 straipsnio 2 dalies nuostatą į Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 priedą, kad būtų išnaudoti Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo tyrimo ir vykdymo įgaliojimai;

35.  pabrėžia, kad geografinio blokavimo draudimu mažmenininkai niekada neturėtų būti įpareigojami iš jų internetinių parduotuvių pristatyti prekių į tam tikrą valstybę narę, kai jie nėra suinteresuoti parduoti savo produktus visose valstybėse narėse ir teikia pirmenybę nedidelio masto verslui arba pardavimui netoli jų parduotuvių esantiems vartotojams;

36.  taip pat atkreipia dėmesį į nuolatinio e. prekybos sektoriaus konkurencinės padėties tyrimo svarbą siekiant, inter alia, ištirti, ar nepagrįsto geografinio blokavimo apribojimais, pvz., diskriminacija dėl tam tikro IP adreso, pašto adreso ar kredito kortelių išdavimo šalies, pažeidžiamos ES konkurencijos teisės taisyklės; pabrėžia, kad svarbu didinti vartotojų ir įmonių pasitikėjimą, atsižvelgiant į sektoriaus apklausos rezultatus ir įvertinant, ar yra būtini tiksliniai Bendrosios išimties reglamento pakeitimai, visų pirma 4a ir 4b straipsnių, siekiant, kad būtų ribojami nepageidaujami nukreipimo į kitas svetaines atvejai ir teritoriniai apribojimai;

37.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti perkeliamumą ir sąveikumą, siekiant skatintini laisvą teisėtai įsigyto ar teisėtai pateikto turinio ar paslaugų judėjimą, kaip pirmą žingsnį, siekiant nutraukti nepagrįstą geografinį blokavimą ir taip pat abonementų prieinamumą ir tarpvalstybinį jų veikimą; pabrėžia, kad teritoriškumo principas ir priemonės, kuriomis siekiama pašalinti turinio perkeliamumo kliūtis, vieni kitiems neprieštarauja;

38.  įspėja dėl nediskriminuojamai skatinamo europinių licencijų išdavimo, nes dėl to gali sumažėti naudotojams prieinamo turinio; pabrėžia, kad teritoriškumo principas yra pagrindinė autorių teisių sistemos dalis atsižvelgiant į teritorinių licencijų išdavimo svarbą ES;

2.4.Geresnė prieiga prie skaitmeninio turinio – moderni ir labiau Europai tinkama autorių teisių sistema

39.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą atnaujinti dabartinę autorių teisių sistemą siekiant ją pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus; pabrėžia, kad bet koks pakeitimas turėtų būti tikslingas ir didžiausias dėmesys skiriamas sąžiningam ir tinkamam kūrėjų ir kitų teisių turėtojų atlyginimui, ekonomikos augimui, konkurencingumui ir vartotojų patirties stiprinimui, taip pat poreikiui užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą;

40.  pabrėžia, kad profesinė veikla ar verslo modeliai, grindžiami autorių teisių pažeidimu, yra rimta grėsmė bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui;

41.  mano, kad vykdant reformą didžiausią dėmesį reikėtų skirti teisingai visų interesų pusiausvyrai; atkreipia dėmesį į tai, kad kūrybos sektorius turi ypatumų ir susiduria su skirtingais iššūkiais, pirmiausiai kylančiais dėl skirtingų rūšių turinio ir kūrinių ir dėl taikomų verslo modelių; kadangi tyrime „Teritorialumas ir jo poveikis audiovizualinių kūrinių finansavimui“ pabrėžiamas svarbus teritorinio licencijavimo, susijusio su Europos filmų refinansavimu, vaidmuo; todėl ragina Komisiją tiksliau nustatyti ir atsižvelgti į šiuos ypatumus;

42.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant bet kokią Autorių teisių direktyvos reformą turėtų būti atsižvelgta į ex post poveikio vertinimo rezultatus ir į 2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento Direktyvą 2001/29/EB ir remiamasi svariais įrodymais, įskaitant galimo keičiančių augimo ir užimtumo srities elementų poveikio vertinimą, kiek tai susiję su audiovizualinių kūrinių gamyba, finansavimu ir platinimu, taip pat su kultūrų įvairove;

43.  pabrėžia esminį tikslinių autorių teisių išimčių ir apribojimų vaidmenį prisidedant prie ekonomikos augimo, inovacijų, darbo vietų kūrimo, būsimo kūrybiškumo skatinimo ir Europos inovacijų ir kūrybinės bei kultūrų įvairovės didinimo; prisimena Parlamento pritarimą tam, kad būtų išnagrinėtas minimalių standartų taikymas autorių teisių išimtims ir apribojimams ir tinkamas šių išimčių ir apribojimų, nustatytų Direktyvoje 2001/29/EB, taikymas;

44.  pabrėžia, kad požiūris į autorių teisių išimtis ir apribojimus turėtų būti subalansuotas, tikslinis, neutralus formato požiūriu, turėtų būti grindžiamas tik įrodytais poreikiais ir neturėtų pakenkti Europos kultūrų įvairovei, jos finansavimui ir autoriams mokamam sąžiningam atlygiui;

45.  pabrėžia, kad tekstų naudojimo ir duomenų gavybos poreikiams turi būti užtikrintas didesnis teisinis tikrumas, kad mokslininkai, tyrėjai ir šveitimo institucijos galėtų plačiau naudotis autorių teisių saugoma medžiaga, įskaitant tarpvalstybiniu mastu, tačiau visos Europos masto tekstų ir duomenų gavybos išimtys turėtų būti taikomos tik tada, kai naudotojas turi teisėtą prieigą, ir turėtų būti nustatomos konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais atlikus įrodymais pagrįstą poveikio vertinimą;

46.  pabrėžia, kad svarbu padidinti autorių teisių režimo aiškumą ir skaidrumą, visų pirma vartotojų kuriamo turinio ir autorių teisių mokesčių atžvilgiu tose valstybėse narėse, kurios nusprendžia juos taikyti; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad piliečiai turėtų būti informuojami apie tikrą autorių teisių mokesčių sumą, jų tikslą ir kaip jie bus panaudoti;

2.5.Parduodant kitoje valstybėje atsirandančios su PVM susijusios naštos ir kliūčių pašalinimas

47.  mano, kad, deramai atsižvelgiant į nacionalines kompetencijos sritis, siekiant apsaugoti rinką nuo iškraipymų, mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo ir siekiant sukurti tikrą Europos Europos bendrąją skaitmeninę rinką, apmokestinimo srityje reikia daugiau koordinavimo, be kita ko nustatant ES masto bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) ;

48.  mano, kad prioritetą reiktų skirti parengti supaprastintos, vienodos ir nuoseklios PVM internete sistemos sukūrimui, siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas, tenkančias mažoms ir novatoriškoms įmonėms, veikiančioms visoje Europoje; palankiai vertina tai, kad pradėta taikyti PVM deklaravimo minimalioji vieno langelio sistema, kuri yra žingsnis į priekį siekiant užbaigti laikinosios ES PVM tvarkos taikymą; tačiau yra susirūpinęs, kad nesant ribinės vertės kai kurioms MVĮ sudėtinga laikytis šios tvarkos; todėl ragina Komisiją peržiūrėti šią tvarką siekiant, kad ji būtų palankesnė verslui;

49.  be to, panašioms prekėms ir paslaugoms ragina visapusiškai laikytis mokesčių neutralumo principo, nepaisant veiklos formos (fizinės ar skaitmeninės); ragina Komisiją vadovaujantis prisiimtais įsipareigojimais nedelsiant valstybėms narėms suteikti galimybę sumažinti PVM mokestį spaudos, skaitmeninės leidybos ir e. knygų bei e. leidinių internete srityse, siekiant išvengti diskriminavimo bendrojoje rinkoje;

50.  ragina Komisiją sudaryti palankias sąlygas mokesčių administratoriams ir suinteresuotiesiems subjektams keistis geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant parengti tinkamus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėjimu dalijimosi (angl. sharing) ekonomikoje;

51.  palankiai vertina tai, kad patvirtintas Mokėjimo paslaugų direktyvos persvarstymas; pabrėžia, kad, jeigu Sąjunga nori stiprinti ES masto elektroninę prekybą, turi būti nedelsiant įdiegti pagal bendrą standartą vykdomi ES masto elektroniniai ir mobilieji mokėjimai ir tinkamai įgyvendintas Mokėjimo paslaugų direktyvos persvarstymas;

3.TINKAMŲ IR VIENODŲ SĄLYGŲ PAŽANGIEMS SKAITMENINIAMS TINKLAMS IR NOVATORIŠKOMS PASLAUGOMS SUKŪRIMAS

3.1.Telekomunikacijų taisyklių pritaikymas paskirčiai

52.   pabrėžia, kad privačių investicijų į sparčius ir labai sparčius ryšių tinklus skatinimas yra bet kokios skaitmeninės pažangos prielaida, kuriai palankias sąlygas turėtų sukurti stabili ES reglamentavimo sistema, kurioje visiems rinkos dalyviams turėtų būti sudarytos sąlygos investuoti, įskaitant kaimo ir atokiuose regionuose; mano, kad didesnė konkurencija siejama su didesnėmis investicijomis į infrastruktūrą, inovacijomis, pasirinkimu ir mažesnėmis kainomis vartotojams ir įmonėms; mano, kad yra mažai įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp veiklos vykdytojų konsolidacijos ir didesnių investicijų į tinklus bei didesnio jų pajėgumo; mano, kad tai būtina atidžiai įvertinti ir laikytis konkurencijos taisyklių, vengti, kad rinkoje susidarytų pernelyg didelė koncentracija, Europos lygmeniu būtų sukurtos oligopolijos ir vartotojai patirtų neigiamą poveikį;

53.  pabrėžia, kaip svarbu sėkmingai įgyvendinti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) – finansuoti didesnės rizikos projektus siekiant kuo labiau padidinti investicijas, skatinti ekonomikos atgaivinimą, stimuliuoti augimą ir privačias investicijas, įskaitant mikrofinansavimą ir rizikos kapitalo veiklą, siekiant paremti inovatyvias įmones skirtingais jų vystymosi etapais; pabrėžia, kad tada, kai rinka neveikia, svarbu išnaudoti visas skaitmeninėms investicijoms jau paskirtas lėšas, suteikiant galimybę ES programų tarpusavio sąveikai, pvz., „Horizontas 2020“, EITP, kitų atitinkamų struktūrinių fondų ir kitų priemonių, įskaitant bendruomenių projektus ir valstybės pagalbą, vadovaujantis valstybės pagalbos gairėmis, be kita ko, įrengti viešuosius WLAN tinklus didelėse ir mažose savivaldybėse, kadangi pasitvirtino, jog tai yra būtina regioninei, socialinei ir kultūrinei integracijai ir švietimui;

54.  primena valstybių narių įsipareigojimą iki 2020 m. pasiekti mažiausiai 30 Mbps spartos plačiajuosčio ryšio visiško panaudojimo tikslus; ragina Komisiją įvertinti, ar dabartinė fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio tinklų strategija bus veiksminga ateityje ir įvykdyti plataus internetinio ryšio sąlygas, siekiant išvengti skaitmeninės takoskyros duomenimis grindžiamos ekonomikos poreikių, spartaus 5G technologijų diegimo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio atžvilgiu;

55.  pabrėžia, kad dėl skaitmeninių, įskaitant aukščiausios kokybės paslaugas (OTT), vystymo padidėjo paklausa ir vartotojams naudinga konkurencija bei poreikis investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą; mano, kad atnaujinant telekomunikacijų sistemą neturėtų atsirasti nereikalinga reglamentavimo našta, tačiau būtų užtikrinama nediskriminacinė prieiga prie tinklų ir įgyvendinami perspektyvūs sprendimai, pagrįsti, kai įmanoma, panašiomis taisyklėmis, skirtomis panašioms paslaugoms, kuriomis skatinamos inovacijos ir sąžininga konkurencija, bei užtikrinama vartotojų apsauga;

56.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad telekomunikacijų sistemoje nustatytos galutinių vartotojų teisės būtų suderintos, proporcingos ir atitiktų ateities reikalavimus ir patvirtinus žemyno ryšių infrastruktūros dokumentų rinkinį, įtraukti lengvesnį galutinių vartotojų perėjimą ir jų sutarčių skaidrumą; teigiamai vertina būsimą Universaliųjų paslaugų direktyvos peržiūrą kartu su telekomunikacijų sistemos persvarstymu, siekiant užtikrinti, kad prieigos prie sparčiojo plačiajuosčio internetinio ryšio reikalavimai yra pritaikyti paskirčiai ir išnagrinėti, kokios yra galimybės naudotis 112 paslauga;

57.  pabrėžia, kad Europos bendroji skaitmeninė rinka turėtų palengvinti kasdienį galutinių vartotojų gyvenimą; todėl ragina Komisiją išspręsti tarpvalstybinio telefono skambučių perdavimo problemą, kad vartotojai galėtų nepertraukiamai naudotis telefono ryšiu kirsdami Sąjungos sienas;

58.  teigiamai vertina įvairias vykstančias viešas konsultacijas, kurias Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas pradėjo dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės, pirmiausia dėl ES telekomunikacijų taisyklių, dėl interneto ryšio spartos ir kokybės po 2020 m., taip pat dėl internetinių platformų, debesijos ir duomenų, tarpininkų atsakomybės ir bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo, tačiau primygtinai ragina Komisiją užtikrinti visų šių lygiagrečių iniciatyvų nuoseklumą;

59.   pažymi, kad radijo spektras yra Sąjungos judriojo, belaidžio plačiajuosčio ryšio ir taip pat transliavimo vidaus rinkai ypatingai svarbus ir būsimam Europos Sąjungos konkurencingumui būtinas išteklius; ragina pirmenybę teikti suderintai ir konkurenciją skatinančiai spektro paskirstymo sistemai ir veiksmingam valdymui, kuriuo būtų užkertamas kelias spektro paskirstymo vilkinimui, ir sudaryti vienodas galimybes visiems rinkos dalyviams, atsižvelgiant į P. Lamy pranešimą(41), ilgalaikės būsimo skirtingų spektro juostų panaudojimo, kuris būtinas ypač dėl 5G technologijos įdiegimo, strategijos atžvilgiu;

60.  pabrėžia, kad savalaikis įgyvendinimas ir vienodas, skaidrus ES telekomunikacijų taisyklių vykdymas ES valstybėse narėse, pvz., žemyno ryšių infrastruktūros dokumentų rinkinio, yra esminis ramstis, kuriuo remiasi bendrosios skaitmeninės rinkos veikimas, užtikrinamas veiksmingas tinklo neutralumo principo laikymąsis ir ypač kartu su laiku atlikta didmeninės prekybos peržiūra būtų panaikinti mokesčiai už tarptinklinį ryšį visiems Europos vartotojams iki 2017 m. birželio 15 d.;

61.  ragina Komisiją, toliau siekiant labiau integruoti bendrą skaitmeninę rinką, užtikrinti veiksmingesnės institucinės sistemos veikimą, šiuo tikslu stiprinant EERRI vaidmenį, pajėgumus ir sprendimus, siekiant įgyvendinti nuoseklų reglamentavimo sistemos taikymą, užtikrinti bendrosios rinkos vystymosi priežiūrą ir spręsti tarpvalstybinių ginčus; todėl pabrėžia būtinybę didinti finansinius ir žmogiškuosius EERRI išteklius ir toliau plėsti jos valdymo struktūrą;

3.2.XXI amžiaus žiniasklaidos sistema

62.  pabrėžia dvejopą audiovizualinės žiniasklaidos, kaip socialinės, kultūrinės ir ekonominės vertybės, pobūdį; pažymi, kad būtinybė ateityje reglamentuoti žiniasklaidos paslaugas Europos mastu grindžiama poreikiu užtikrinti ir skatinti vaizdo ir garso medijų įvairovę ir nustatyti aukštus nepilnamečių ir vartotojų apsaugos ir asmens duomenų standartus, sąžiningas konkurencijos sąlygas ir suteikti daugiau lankstumo kiekybinėms ir komercinėms komunikacijos taisyklėms;

63.  pabrėžia, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintas kilmės šalies principas yra svarbi išankstinė audiovizualinio turinio tarpvalstybinio teikimo sąlyga kuriant bendrąją paslaugų rinką; taip pat pabrėžia, kad šis principas neužkerta kelio siekti socialinių ir kultūrinių tikslų ir nepanaikina nei būtinybės pritaikyti ES teisę, nesusijusią su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva; pabrėžia, kad siekiant kovoti su palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo praktika reklamos pelno kilmės šalis, paslaugos kalba ir reklamos bei turinio tikslinė auditorija turėtų būti įtraukti į kriterijus, pagal kuriuos apibrėžiama arba ginčijama audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos kilmės šalis;

64.  mano, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva turėtų būti taikoma visiems, įskaitant audiovizualinės žiniasklaidos interneto platformas ir naudotojo sąsajas, tiek, kiek jie susiję su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis; atsižvelgdamas į tai, mano, jog svarbu taikyti taisykles, kuriomis būtų siekiama gerinti teisinio turinio ir informacijos aptinkamumą, kad būtų sustiprinta žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas ir nepriklausomi moksliniai tyrimai, taip pat užtikrinamas nediskriminavimo principo, kuris yra kalbų ir kultūrų įvairovės apsaugos esmė, laikymasis; pabrėžia, kad siekdamos užtikrinti viešojo intereso audiovizualinio turinio aptinkamumo principą valstybės narės gali nustatyti konkrečias taisykles, kuriomis siekiama išsaugoti kultūrų ir kalbų įvairovę ir informacijos, nuomonių bei žiniasklaidos įvairovę, apsaugoti vaikus, jaunimą ir mažumas, ir vartotojus apskritai; ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos būtų prieinamos pažeidžiamiems asmenims; primygtinai ragina Komisiją skatinti teisėtą audiovizualinės žiniasklaidos turinio pasiūlą pirmenybę teikiant nepriklausomiems Europos kūriniams;

65.  primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į kintančius žiūrėjimo įpročius ir naujus prieigos prie audiovizualinio turinio būdus suderinant linijines ir nelinijines audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir nustatant Europos lygmens minimalius reikalavimus, taikomus visoms audiovizualinėms paslaugoms, siekiant užtikrinti, kad juos taikytų nuosekliai, išskyrus tuos atvejus, kai toks turinys neatsiejamai papildo ne audiovizualinį turinį ar paslaugas; ragina Komisiją ir valstybes nares, užtikrinant tinkamą valstybių narių veiksmų lankstumą, išplėtoti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 1 straipsnyje apibrėžtą žiniasklaidos paslaugos sąvoką, kad ji būtų labiau susieta su visuomeniniais paslaugų poveikio ypatumais ir galimybėmis, pirmiausia su jų įtaka nuomonės formavimui bei nuomonių įvairovei, ir su redakcine atsakomybe;

66.  ragina Komisiją ir valstybes nares vienodai įgyvendinti ir veiksmingai taikyti draudimą teikti bet kokias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ES tuo atveju, jei pažeidžiamas žmogaus orumas, kurstoma neapykanta ar rasizmas;

67.  pabrėžia, kad pritaikius Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą turėtų būti sumažintas reglamentavimas, sustiprintas bendras reguliavimas ir savireguliacija ,užtikrinus transliuotojų ir kitų rinkos dalyvių teisių ir prievolių pusiausvyrą pasitelkiant horizontalųjį ir visoms žiniasklaidos priemonėms taikomą reglamentavimo požiūrį; mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama aiškaus reklamos ir programų turinio atpažįstamumo ir išskirtinumo principui, o ne reklamos ir programų atskyrimo visų formų žiniasklaidos priemonėse principui; ragina Komisiją patikrinti, ar pagrįsta ir aktualu laikytis Komisijos komunikato 6.7 punkto dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeniniams transliuotojams;

68.  mano, kad Direktyvoje 93/83/EEB išdėstyta teisinė koncepcija, po to, kai bus atliktas tolesnis vertinimas, galėtų pagerinti tarpvalstybinę prieigą prie teisėto internetinio turinio ir paslaugų bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir nekiltų abejonių dėl sutarties laisvės, tinkamo atlygio autoriams ir menininkams principų ir teritorinio išimtinių teisių pobūdžio;

3.3.Paskirtį atitinkanti platformų ir tarpininkų reguliavimo aplinka

3.3.1.Internetinių platformų vaidmuo

69.  primygtinai reikalauja, kad Komisija išnagrinėtų, ar galimos problemos, susiję su internetinėmis platformomis galėtų būti išspręstos tinkamai ir išsamiai įgyvendinant galiojančius teisės aktus ir veiksmingai vykdant ES konkurencijos teisę, siekiant užtikrinti vienodas galimybes ir sąžiningą ir veiksmingą internetinių platformų konkurenciją ir vengiant monopolijų sukūrimo; ragina Komisiją tęsti inovacijoms palankią politiką, skirtą interneto platformoms, nes tai sukuria palankesnes sąlygas patekti į rinką ir puoselėti inovacijas; mano, kad pirmenybę reikėtų teikti skaidrumui, nediskriminavimui, lengvesniam perėjimui nuo vienos platformos arba internetinių paslaugų teikėjo prie kitos platformos ar internetinių paslaugų teikėjo, nes tai padidina vartotojų pasirinkimą, prieigos prie platformų užtikrinimui ir platformų atsiradimui ir plėtrai kylančių kliūčių nustatymui ir pašalinimui;

70.  atkreipia dėmesį į tai, kad Elektroninės prekybos direktyvos nuostatos buvo sustiprintos Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, Vartotojų teisių direktyva ir kitomis vartotojų acquis dalimis ir kad šios direktyvos turi būti tinkamai vykdomos ir vienodai taikomos ir internetines platformas naudojantiems prekiautojams, ir prekiautojams iš tradicinių rinkų; ragina Komisiją bendradarbiauti su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir Parlamentu rengiant aiškias vartotojų acquis taikymo internetines platformas naudojantiems prekiautojams gaires ir, esant būtinybei, teikti pagalbą valstybių narių vartotojų apsaugos institucijoms, kad vartotojų teisė būtų tinkamai įgyvendinama;

71.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje išanalizuoti internetinių platformų vaidmenį skaitmeninėje ekonomikoje, nes tai gali daryti poveikį keletui būsimų teisėkūros pasiūlymų; mano, kad tyrimas turi pasitarnauti konkrečių ir apibrėžtų problemų konkrečiose verslo srityse ir galimų spragų vartotojų apsaugos srityje nustatymui ir skirtumo tarp internetinių paslaugų ir internetinių paslaugų teikėjų apibrėžimui; pabrėžia, kad platformoms, kurios susiję su kultūrinėmis prekėmis, ypač audiovizualine žiniasklaida, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kuriuo paisoma UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo;

72.  prašo Komisijos pirmą 2016 m. ketvirtį pateikti Parlamentui atitinkamų konsultacijų rezultatus ir užtikrinti nuoseklaus požiūrio taikymą per būsimas teisėkūros peržiūras; įspėja dėl rinkos iškraipymų ar kliūčių dėl internetinių paslaugų patekimo į rinką sukūrimo, imant taikyti naujus įsipareigojimus dėl kryžminio tam tikrų išliekamųjų verslo modelių subsidijavimo;

73.  pabrėžia, kad tarpininkų ribota atsakomybės yra svarbi interneto atvirumo apsaugai, pagrindinėms teisės, teisiniam aiškumui ir inovacijoms; todėl pripažįsta, kad tarpininkų atsakomybę reglamentuojančios nuostatos Elektroninės prekybos direktyvoje bus veiksmingos ateityje ir yra technologiškai neutralios;

74.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasinaudoti informacinės visuomenės paslaugos teikėjo atsakomybės ribojimu, iš tikrųjų sužinojus arba supratus, kad yra vykdoma neteisėta veikla, būtina tikslingai panaikinti ar nesuteikti prieigos prie atitinkamos informacijos; ragina Komisiją užtikrinti vienodą šių nuostatų įgyvendinimą, laikantis Pagrindinių teisių chartijos, siekiant išvengti teisės vykdymo funkcijos privatizacijos ir užtikrinti, kad imamasi pagrįstų ir tinkamų kovos su neteisėtu turiniu ir prekėmis priemonių;

75.  mano, kad atsižvelgiant į sparčiai besiplečiančias rinkas ir platformų įvairovę (nuo nepelno siekiančių iki B2B platformų), kurios siūlo paslaugų, sektorių ir dalyvių begalę, nėra aiškios platformų apibrėžties ir, kad universalų požiūris gali smarkiai suvaržyti inovacijas ir įstumti Europos įmones į nepalankią konkurencinę padėtį pasaulio ekonomikoje;

76.  laikosi nuomonės, kad kai kurie interneto tarpininkai ir interneto platformos gauna pajamų iš kūrinių ir kultūrinio turinio, tačiau šiomis pajamomis ne visada dalijasi su kūrėjais; ragina Komisiją apsvarstyti įrodymais pagrįstas galimybes, kaip spręsti skaidrumo stokos ir vertės perkėlimo iš turinio į paslaugas klausimą, kad autoriams, atlikėjams ir teisių turėtojams būtų suteikta galimybė gauti deramą atlyginimą už jų kūrinių naudojimą internete nesudarant kliūčių inovacijoms;

3.3.2.Dalijimosi ekonomikos teikiamos naujos galimybės

77.  pritaria padėjusiai konkurencijai ir vartotojų pasirinkimui, kuris kyla dėl dalijimosi ekonomikos ir dėl darbo vietų sukūrimo galimybių, ekonomikos augimo, konkurencijos ir įtraukesnės darbo rinkos ir gilesnės žiedinės ekonomikos, efektyviau naudojant išteklius, įgūdžius ir kitas lėšas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti dalijimosi ekonomikos vystymąsi, nustatant dirbtinai sukurtas kliūtis ir teisės aktus, trukdančius jos augimui;

78.  ragina Komisiją išanalizuot, atsižvelgiant į dalijimosi ekonomikos sistemą, kaip užtikrinti vartotojų apsaugos ir vartotojų įgalėjimo pusiausvyrą ir , kur būtinas išaiškinimas, užtikrinti su vartotojais susijusių teisės aktų sistemos skaitmeninėje aplinkoje tinkamumą, įskaitant galimų piktnaudžiavimo atvejų numatymą, ir taip pat nustatant, kur labiau tinka ir yra veiksmingesnės ex post priemonės;

79.  pažymi, kad įmonės yra pačios suinteresuotos taikyti šiuos naujus verslo modelius, pagrįstus reputacija ir pasitikėjimu priimti priemones, kuriomis atgrasoma nuo nelegalios veiklos ir naujiems vartotojams suteikiami naujos saugumo savybės;

80.  skatina Komisiją įsteigti suinteresuotųjų šalių grupę, kuri būtų atsakinga už geriausios praktikos skatinimą dalijimosi ekonomikos sektoriuje;

81.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad užimtumo ir socialinė politika atitinka skaitmeninių inovacijų, verslumo ir dalijimosi ekonomikos augimą ir turi galimybių suteikti lankstesnes užimtumo formas, nustatant naujas užimtumo formas ir įvertinant socialinės apsaugos ir užimtumo teisės aktų atnaujinimo poreikius, siekiant išlaikyti galiojančias darbo teises ir socialinės apsaugos schemas skaitmeninėje darbo aplinkoje; pažymi, kad socialinės apsaugos teikimas yra valstybių narių kompetencija; ragina Komisiją nustatyti ir sukurti palankesnes sąlygas ES keistis geriausia patirtimi šiose srityse ir tarptautiniu lygmeniu;

3.3.3.Kova su neteisėtu turiniu internete

82.  ragina Komisiją tobulinti politikos priemones ir teisės sistemą siekiant kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir neteisėtu turiniu bei medžiaga internete, įskaitant neapykantą kurstančią kalbą, kuriomis būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių, ypač saviraiškos ir informacijos laisvės, galiojančių ES ar valstybių narių teisės aktų ir reikalingumo, proporcingumo, tinkamo teisminio proceso ir teisinės valstybės principų; mano, kad tam, kad būtų pasiektas tas tikslas, reikia:

   numatyti nuoseklias ir veiksmingas teisėsaugos priemones Europos ir nacionalinės policijos biurams ir teisėsaugos institucijoms;
   pateikti aiškias gaires, kaip kovoti su neteisėtu turiniu internete, įskaitant neapykantą kurstančią kalbą;
   remti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir viešųjų ir privačiųjų subjektų dialogą laikantis galiojančių ES teisės aktų;
   aiškiau nustatyti tarpininkų ir internetinių platformų vaidmenį, susijusį su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija;
   užtikrinti, kad Europolo Europos Sąjungos internetinės informacijos žymėjimo skyrius būtų kuriamas remiantis jo veiklai tinkamu teisiniu pagrindu;
   užtikrinti specialias priemones siekiant kovoti su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir veiksmingą visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti vaikų teises ir apsaugą internete bei skatinti įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti vaikams saugų internetą, ir
   bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais skatinant švietimą ir informuotumo didinimo kampanijas;

83.  palankiai vertina Komisijos veiksmų planą, kuriuo siekiama modernizuoti intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo užtikrinimą internete, atsižvelgiant į komercinio masto pažeidimus; mano, kad itin svarbu užtikrinti autorių teisių įgyvendinimą, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/48/EB, ir kad autorių teisės ir gretutinės teisės yra tik tiek veiksmingai užtikrinamos, kiek yra nustatyta jas saugančių įgyvendinimo užtikrinimo priemonių;

84.  pabrėžia, kad ES yra daug intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atvejų; pabrėžia, kad Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų observatorijos vaidmuo – teikti patikimus duomenis ir atlikti objektyvią pažeidimų poveikio ekonominės veiklos vykdytojams analizę; ragina priimti veiksmingą, tvarų, proporcingą ir atnaujintą požiūrį į intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, įgyvendinimo užtikrinimą ir apsaugą internete, ypač kai tai susiję su komercinio masto pažeidimais;

85.  pažymi, kad kai kuriais atvejais autorių teisių pažeidimai gali būti įvykdyti dėl to, kad sunku rasti teisėtai prieinamo pageidaujamo turinio; todėl ragina parengti įvairių vartotojui patogių teisėtų pasiūlymų ir juos pateikti visuomenei;

86.  palankiai vertina lėšų sekimo principu pagrįstą modelį ir ragina tiekimo grandinės dalyvius imtis suderintų ir proporcingų kovos su komercinio masto intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais priemonių remiantis savanoriškų susitarimų patirtimi; pabrėžia, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų skatinti informuotumą ir išsamų patikrinimą visoje tiekimo grandinėje ir skatinti keistis informacija bei gerąja patirtimi, taip pat didinti viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą; primygtinai reikalauja, kad visos priemonės būtų pagrįstos, suderintos, proporcingos ir apimtų galimybę taikyti veiksmingas ir vartotojui palankias teisių gynimo priemones, skirtas nukentėjusiems subjektams; mano, kad reikia suteikti vartotojams daugiau informacijos apie autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo padarinius;

3.4.Pasitikėjimo skaitmeniniais tinklais, skaitmeninės pramonės sektoriais, skaitmeninėmis paslaugomis bei infrastruktūra ir asmens duomenų tvarkymu bei jų saugumo didinimas

87.  mano, kad, siekiant užtikrinti pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis, duomenimis grindžiamomis technologijomis, IT ir mokėjimo sistemomis, ypatingos svarbos infrastruktūros objektais bei interneto tinklais ir jų saugumą, reikia daugiau išteklių ir aktyvesnio bendradarbiavimo tarp Europos kibernetinio saugumo pramonės, viešojo ir privačiojo sektorių, ypač bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje, įskaitant programą „Horizontas 2020“, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių; pritaria, kad valstybės narės dalytųsi geriausia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės patirtimi šioje srityje;

88.  ragina stengtis sustiprinti atsparumą kibernetinėms atakoms, pirmiausia skiriant svarbesnį vaidmenį ENISA, didinti naudotojų, ypač MVĮ, informuotumą apie riziką ir gerinti jų žinias apie pagrindinius saugumo procesus, siekiant užtikrinti, kad įmonės nustatytų bazinį saugumo lygį, pvz., ištisinį duomenų šifravimą ir ryšių bei programinės įrangos atnaujinimą, ir skatinti naudoti saugumo nuo ankstyvo etapo sąvoką;

89.  mano, kad programinės įrangos tiekėjai turėtų aktyviau reklamuoti atvirojo kodo programinės įrangos ir su saugumu susijusios programinės įrangos patobulinimų pranašumus, susijusius su saugumu; ragina Komisiją išnagrinėti ES lygmeniu suderintą pažeidžiamumo atskleidimo programą, įskaitant žinomų programinės įrangos silpnųjų vietų taisymą, kaip teisių gynimo priemonę, nukreiptą prieš piktnaudžiavimą programinės įrangos silpnosiomis vietomis, saugumo ir asmens duomenų pažeidimus;

90.  mano, kad siekiant suderinto ES požiūrio į kibernetinį saugumą reikia skubiai priimti tikslingą Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvą; mano, kad valstybių narių ir atitinkamų ES institucijų bei organų aukštesnio lygio bendradarbiavimas ir keitimasis geriausia patirtimi yra itin svarbūs toliau skaitmeninant pramonę, tuo pačiu užtikrinant ES pagrindinių teisių, visų pirma duomenų, apsaugą;

91.  pabrėžia, kad sparčiai augantis išpuolių tinkluose ir elektroninių nusikaltimų skaičius reikalauja suderinto ES ir jos valstybių narių atsako, siekiant užtikrinti aukšto lygio tinklų ir informacijos saugumą; mano, kad saugumo internete užtikrinimas reiškia tinklų ir svarbiausios infrastruktūros apsaugą, teisėsaugos organų gebėjimą kovoti su nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, smurtinę radikalizaciją ir vaikų seksualinę prievartą ir išnaudojimą internetu, ir duomenų, kurie tikrai reikalingi siekiant kovoti su nusikalstamumu internetu ir kitose terpėse, naudojimą; pabrėžia, kad apibrėžtas saugumas ir pagrindinių teisių apsauga kibernetinėje erdvėje yra itin svarbūs stiprinant pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis ir todėl yra reikalingas pagrindas norint sukurti konkurencingą bendrąją skaitmeninę rinką;

92.  primena, kad tokios priemonės kaip ryšių šifravimas yra naudingos piliečiams ir įmonėms kaip privatumo ir bent esminio ryšių saugumo lygio užtikrinimo priemonės; smerkia, kad tai gali būti panaudota ir nusikalstamiems tikslams;

93.  palankiai vertina Europole įsteigtą Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą (EC3), kuris prisideda prie spartesnio reagavimo kibernetinių išpuolių atveju; ragina pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sustiprinti EC3 įgaliojimus ir ragina skubiai į nacionalinę teisę perkelti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas;

94.  atkreipia dėmesį į tai, kad masinio elektroninio sekimo rezultatai parodė, jog reikia susigrąžinti piliečių pasitikėjimą skaitmeninių paslaugų privatumu, sauga ir saugumu, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tvarkant asmens duomenis komerciniais ar teisėsaugos tikslais reikia griežtai laikytis galiojančių duomenų apsaugos teisės aktų ir pagrindinių teisių; atsižvelgdamas į tai, primena, kad svarbios tokios priemonės kaip savitarpio teisinės pagalbos sutartys, kuriomis laikomasi teisinės valstybės principų ir mažinamas pavojus, kad bus suteikiama netinkama prieiga prie teritorijoje saugomų duomenų;

95.  pakartoja, kad pagal Elektroninės prekybos direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 1 dalį valstybės narės nenustato teikėjams nei bendros prievolės teikiant perdavimo, saugojimo ir prieglobos paslaugas stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendros prievolės aktyviai domėtis faktais arba aplinkybėmis, rodančiomis nelegalią veiklą; ypač primena tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose bylose C-360/10 ir C-70/10 atmetė beveik visų atitinkamų paslaugų naudotojų aktyvaus sekimo priemones (vienoje byloje – taikomas interneto paslaugų teikėjų, kitoje – socialiniuose tinkluose), ir nurodė, jog draudžiama reikalauti, kad prieglobos paslaugų teikėjai vykdytų visuotinį sekimą;

4.MAKSIMALUS SKAITMENINĖS EKONOMIKOS AUGIMO GALIMYBIŲ PANAUDOJIMAS

96.  mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog Europos pramonė ir skaitmeninė ekonomika tampa vis svarbesnė nei likusi ekonomika, skaitmeninė pramonės transformacija yra ypač reikšminga Europos ekonomikos konkurencingumui ir perėjimui prie kitokio energijos vartojimo modelio, tačiau ji gali būti sėkminga tik tuomet, jei Europos bendrovės supras, kaip svarbu didesnis veiksmingumas ir prieiga prie neišnaudoto potencialo, o labiau integruotos ir susietos vertės grandinės galės greitai ir lanksčiai reaguoti į vartotojų poreikius;

97.  ragina Komisiją nedelsiant parengti skaitmeninės transformacijos planą, įskaitant teisės aktų atnaujinimą ir atitinkamų priemonių, skirtų investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei infrastruktūrą, naudojimą siekiant remti skaitmeninimą visuose pramonės sektoriuose, pvz., gamybos, energetikos, transporto ir mažmeninės prekybos, skatinant taikyti skaitmenines technologijas, užtikrinti ryšį tarp galutinių naudotojų vertės grandinėse, taip pat siūlyti naujoviškas paslaugas ir taikyti naujoviškus verslo modelius;

98.  mano, kad reguliavimo sistema turėtų sudaryti sąlygas pramonei priimti šiuos pokyčius ir juos numatyti siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir regionų konvergencijos;

99.  be to, ragina ypatingą dėmesį skirti MVĮ, įskaitant, visų pirma, galimą Smulkiojo verslo akto peržiūrą, nes jų skaitmeninė transformacija yra būtina siekiant konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo ekonomikoje ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp įsitvirtinusių ir naujai įsteigtų įmonių, nes tai galėtų paskatinti kurti tvaresnės ir konkurencingesnės pramonės modelį ir pasaulinio masto lyderių atsiradimą;

100.  primena apie Europos palydovinės navigacijos sistemų, visų pirma „Galileo“ ir „Egnos“, svarbą kuriant bendrąją skaitmeninę rinką dėl duomenų vietos nustatymo ir laiko žymų didelių duomenų rinkiniams ir daiktų interneto programoms;

4.1.Duomenų ekonomikos kūrimas

101.  mano, kad duomenimis grindžiama ekonomika yra labai svarbi ekonomikos augimui; atkreipia dėmesį į galimybes, kurias ekonomikai ir visuomenei gali suteikti naujos IRT technologijos, pvz., dideli duomenų rinkiniai, debesijos kompiuterija, daiktų internetas, trimatis spausdinimas ir kitos technologijos, visų pirma, jeigu jos bus integruotos į kitus, pvz., energetikos, transporto ir logistikos, finansinių paslaugų, švietimo, mažmeninės prekybos, gamybos, mokslinių tyrimų arba sveikatos ir skubios pagalbos paslaugų sektorius ir jeigu jas naudos valdžios institucijos pažangiesiems miestams kurti, ištekliams geriau valdyti ir aplinkos apsaugai gerinti; visų pirma atkreipia dėmesį į energetikos sektoriaus, kuriame pradedami naudoti pažangieji skaitikliai, pažangieji elektros energijos tinklai ir duomenų centrai, skaitmeninimo sukuriamas galimybes, siekiant veiksmingesnės ir lankstesnės energijos gamybos; pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą ir palankiai vertina Komisijos iniciatyvas šioje srityje;

102.  prašo Komisijos išnagrinėti galimybę padaryti pasiekiamą ir nemokamą bet kokią skaitmeninę mokslinę paiešką, kuri turi būti pradėta bent jau pusiau finansuoti viešosiomis lėšomis per protingą laikotarpį, kuris nepadarys žalos ekonominei ir socialinei naudai, įskaitant atitinkamas darbo vietas leidyklose;

103.  ragina Komisiją iki 2016 m. kovo mėn. atlikti išsamią ir skaidrią didelių duomenų rinkinių peržiūrą įtraukiant visus atitinkamus ekspertus, įskaitant mokslininkus, pilietinės visuomenės bei viešojo ir privačiojo sektorių atstovus, siekiant nustatyti poreikius, susijusius didžiųjų duomenų technologijomis ir kompiuterine infrastruktūra, ypač Europos superkompiuteriuose, įskaitant geresnes sąlygas pagal ekonomikos augimo ir inovacijų šiame sektoriuje nereguliavimo ir dabartinę reguliavimo sistemą, ir užtikrinti galimybes ir pašalinti galimą riziką ir problemas siekiant kurti pasitikėjimą, susijusį, pavyzdžiui, su prieiga prie duomenų, saugumu ir duomenų apsauga;

104.  ragina suformuoti perspektyvų ir technologiniu požiūriu neutralų europinį požiūrį ir toliau į bendrąją daiktų interneto ir pramoninio interneto rinką integruoti skaidrią standartų nustatymo ir sąveikumo strategiją, stiprinti pasitikėjimą šiomis technologijomis užtikrinant saugumą, skaidrumą ir specialiai pritaikytą bei standartizuotą privatumą; palankiai vertina „laisvo duomenų srauto“ iniciatyvą, kuri turėtų, atlikus nuodugnų vertinimą, paaiškinti duomenų naudojimo, prieigos prie jų ir duomenų nuosavybės taisykles, atsižvelgiant į susirūpinimą dėl duomenų lokalizavimo reikalavimų poveikio bendrosios rinkos veikimui, ir palengvinti perėjimą nuo vieno duomenų paslaugų teikėjo prie kito, išvengti susaistymo su vienu iš jų ir rinkos iškraipymų;

105.  mano, kad viešojo administravimo institucijos visada turėtų turėti atviruosius valdžios duomenis; primygtinai ragina siekti pažangos dėl informacijos kaip atvirųjų duomenų paskelbimo masto ir tempo, dėl pagrindinių duomenų rinkinių, prie kurių prieiga būtų suteikiama, nustatymo, dėl pakartotinio viešo atvirųjų duomenų naudojimo skatinimo ir dėl jų vertės svarbos kuriant inovatyvias paslaugas, įskaitant tarpvalstybinius sprendimus, skaidrumą ir naudą ekonomikai ir visuomenei;

106.  supranta didėjantį ES vartotojų nerimą, susijusį su internetinių paslaugų teikėjų naudojamais asmens duomenimis ir jų apsauga, nes tai yra svarbiausia siekiant stiprinti vartotojų pasitikėjimą skaitmenine ekonomika; pabrėžia aktyvaus vartotojų vaidmens, kurį jie atlieka skatindami konkurenciją, svarbą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kaip svarbu geriau informuoti vartotojus apie jų duomenų naudojimą, ypač tada, kai paslaugos teikiamos mainais už duomenis, ir apie jų teisę į duomenų perkeliamumą; primygtinai ragina Komisiją paaiškinti duomenų kontrolės ir duomenų perkeliamumo taisykles atsižvelgiant į pagrindinį principą, pagal kurį piliečiai turėtų kontroliuoti savo asmens duomenis;

107.  mano, kad duomenų apsaugos teisės aktų laikymasis ir veiksmingi privatumo apsaugos saugikliai ir saugumo saugikliai, nustatyti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, įskaitant specialias nuostatas dėl vaikų kaip pažeidžiamų vartotojų, yra nepaprastai svarbūs kuriant piliečių ir vartotojų pasitikėjimą duomenimis grindžiamu ekonomikos sektoriumi; pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie duomenų ir duomenų mainų vaidmenį vartotojams užtikrinant jų pagrindines teises ekonomikoje bei nustatyti duomenų nuosavybės ir piliečių vykdomos savo asmens duomenų kontrolės taisykles; pabrėžia paslaugų ir produktų pritaikymo asmeninėms reikmėms vaidmenį, kuris turėtų būti plėtojamas laikantis duomenų apsaugos reikalavimų; ragina skatinti standartizuotą ir specialiai pritaikytą privatumą, nes tai taip pat galėtų daryti teigiamą įtaką inovacijoms ir ekonomikos augimui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti nediskriminacinį požiūrį į visą duomenų tvarkymą; pabrėžia, kad svarbu laikytis rizika pagrįsto požiūrio, kuris padeda išvengti nereikalingos administracinės naštos ir suteikia teisinio tikrumo, ypač MVĮ ir veiklą pradedančių įmonių atveju, taip pat vykdyti demokratinę priežiūrą ir nuolatinę valdžios institucijų stebėseną; pabrėžia, kad asmens duomenims reikia suteikti specialią apsaugą, ir pripažįsta, kad įdiegus papildomas apsaugos priemones, pvz., pseudonimų suteikimo ar anoniminimo, galima padidinti apsaugą, kai asmens duomenis naudoja didelių duomenų rinkinių programos ir internetinių paslaugų teikėjai;

108.  atkreipia dėmesį, kad įvertinusi Duomenų bazių direktyvą Komisija mano, jog ši direktyva trukdo vystytis Europos duomenimis grindžiamai ekonomikai; ragina Komisiją imtis tolesnių politinių priemonių Direktyvai 96/9/EB panaikinti;

4.2.Konkurencingumo skatinimas per sąveikumą ir standartizaciją

109.  mano, kad Europos IRT standartizavimo planas ir sąveikumo sistemos peržiūra, įskaitant Komisijos įgaliojimus Europos standartizacijos organizacijoms, turėtų būti Europos skaitmeninės strategijos dalis, siekiant sukurti masto ekonomiją, sutaupyti biudžeto lėšų, pagerinti Europos įmonių konkurencingumą, tarpsektorinį ir tarpvalstybinį prekių ir paslaugų sąveikumą greičiau viešai ir konkurencingai apibrėžiant savanoriškus, orientuotus į rinką ir pasaulinius standartus, kuriuos MVĮ galėtų lengvai įgyvendinti; ragina Komisiją užtikrinti, kad į standartizacijos procesus būtų įtraukti visi susiję suinteresuotieji subjektai, juos įgyvendinant būtų taikomos geriausios technologijos ir išvengta monopolijų kūrimo arba uždarų vertės grandinių rizikos, ypač MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms, taip pat aktyviai tarptautiniu lygmeniu skatinti taikyti Europos standartus, atsižvelgiant į pasaulinį IRT standartizacijos iniciatyvų mastą;

110.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą padidinti nemokamos ir atvirosios programinės įrangos dalį ir pakartotiną jos naudojimą valstybės administravimo įstaigose ir tarp jų, nes tai yra būdas sąveikumui didinti;

111.  atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Komisija konsultuojasi su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais dėl transporto priemonėse integruojamos sąveikios, standartizuotos, saugios ir atviros prieigos platformos galimoms būsimoms programoms arba paslaugoms, kaip to prašė Parlamentas E. iškvietimo reglamente; ragina Komisiją užtikrinti, kad ši platforma neribotų inovacijų, laisvos konkurencijos ir vartotojų pasirinkimo;

112.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į sparčiai plintančias naujoves transporto sektoriuje, kurti suderintą strategiją dėl susisiekimo transporto sektoriuje ir, visų pirma, sukurti reglamentavimo sistemą susietosioms transporto priemonėms, kad būtų užtikrintas jų ir skirtingų paslaugų sąveikumas, įskaitant nuotolinę diagnostiką, priežiūrą ir programas, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir patenkinti didelį produktų, kurie atitinka kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos reikalavimus, poreikį, taip pat užtikrinti fizinį keleivių saugumą; mano, kad norint užtikrinti, jog remiantis bendrais standartais visoje Europoje būtų kuriamos susietosios transporto priemonės ir susietųjų transporto priemonių infrastruktūra, reikalinga automobilių ir telekomunikacijų pramonės partnerystė;

4.3.Įtrauki e. visuomenė

113.  atkreipia dėmesį į tai, kad internetas ir IRT daro ypač didelį poveikį moterų ir mergaičių emancipacijai; pripažįsta, kad moterų dalyvavimas ES skaitmeniniame sektoriuje daro teigiamą poveikį Europos BVP; pripažįsta reikšmingą moterų inovatorių ir verslininkių potencialą ir vaidmenį, kurį jos gali atlikti vykstant skaitmeninei transformacijai; pabrėžia, kad reikia panaikinti lyčių stereotipus, ir visiškai palaiko ir skatina skaitmeninę moterų verslumo kultūrą, taip pat jų integraciją ir dalyvavimą informacinėje visuomenėje;

114.  pripažįsta bendrosios skaitmeninės rinkos potencialą siekiant užtikrinti prieinamumą ir galimybes dalyvauti visiems piliečiams, įskaitant specialių poreikių turinčius asmenis, vyresnio amžiaus žmones, mažumas bei kitus pažeidžiamoms grupėms priklausančius piliečius, visų skaitmeninės ekonomikos aspektų atžvilgiu, įskaitant produktus ir paslaugas, saugomus autorių ir gretutinėmis teisėmis, visų pirma kuriant įtraukią e. visuomenę ir užtikrinant, kad visos e. valdžios ir e. administracijos programos būtų visiškai prieinamos; reiškia didelį susirūpinimą dėl nepakankamos pažangos ratifikuojant Marakešo sutartį ir ragina kuo skubiau ją ratifikuoti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina skubiai priimti pasiūlymą dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo;

4.3.1.Skaitmeniniai įgūdžiai ir techninės žinios

115.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimas kelia problemų skaitmeninės ekonomikos vystymuisi, darbo vietų kūrimui ir Sąjungos konkurencingumui ir ragina Komisiją skubiai parengti įgūdžių strategiją, kuria būtų siekiama išspręsti šią įgūdžių stokos problemą; ragina Komisiją iš Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų lėšų remti visuomeninius judėjimus (angl. grassroots movements), kurie nepalankioje padėtyje esantiems jaunuoliams suteikia skaitmeninių įgūdžių; ragina valstybes nares juos remti ir suteikti jiems patalpas;

116.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visų ES piliečių, visų pirma pažeidžiamų asmenų, gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir internetu įgyvendinant iniciatyvas, koordinuotus veiksmus ir investuojant į europinių mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis tinklų kūrimą; pabrėžia, kad gebėjimas savarankiškai ir kritiškai mąstant naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir susidoroti su informacijos pertekliumi yra visoms kartoms bendra visą gyvenimą trunkanti mokymosi užduotis, kuri nuolat keičiasi, siekiant, kad visos kartos gebėtų tinkamai ir savarankiškai susidoroti su informacijos pertekliumi; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vis sudėtingesnio veiklos pobūdžio ir įgūdžių profilių (ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje) atsiranda naujas švietimo, tolesnio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą poreikis;

117.  ragina valstybes nares įtraukti skaitmeninių įgūdžių ugdymą į mokyklų mokymo programas, pagerinti reikiamą techninę įrangą ir skatinti universitetų ir technikos mokyklų bendradarbiavimą, siekiant kurti bendras e. mokymosi programas, kurios būtų pripažįstamos Europos kreditų perkėlimo (ECTS) sistemoje; pabrėžia, kad švietimo ir mokymo programos turi būti sudaromos taip, kad formuotų kritiniu mąstymu pagrįstą požiūrį į naujų priemonių, skaitmeninių ir informacinių įrenginių ir sąsajų naudojimą bei nuodugnų supratimą, kad gyventojai būtų aktyvūs šių naujų technologijų naudotojai, o ne vien tik galutiniai naudotojai; pabrėžia tinkamo mokytojų mokymo apie skaitmeninius įgūdžius, apie būdus, kaip veiksmingai ugdyti šiuos įgūdžius, įskaitant gerus žaidimu grindžiamo skaitmeninio mokymosi rezultatus, ir juos naudoti mokymosi procesui paremti apskritai, svarbą, didinant matematikos, IT, gamtos mokslų ir technologijų patrauklumą; ragina Komisiją ir valstybes nares plėsti mokslinius tyrimus, susijusius su skaitmeninių žiniasklaidos priemonių poveikiu intelektiniams gebėjimams;

118.  pažymi, kad siekiant užtikrinti, jog darbuotojai, ypač mažiau kvalifikuoti, turėtų tinkamų įgūdžių, kurių reikia skaitmeninėje ekonomikoje, reikalingos valstybės ir privačiosios investicijos į profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą ir naujos šios srities finansavimo galimybės; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su privačiuoju sektoriumi rengti lengvai prieinamus, standartizuotus ir sertifikuotus internetinius mokymo kursus, taip pat inovatyvias ir prieinamas e. įgūdžių ugdymo programas, kurių dalyviams būtų suteikiami minimalūs skaitmeniniai įgūdžiai; ragina valstybes nares šiuos internetinius kursus organizuoti kaip neatsiejamą Jaunimo garantijų iniciatyvos dalį; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti bendrą skaitmeninių įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimo pagrindą nustatant Europos sertifikatų arba vertinimo sistemą pagal Bendros Europos kalbų mokėjimo orientacinės sistemos pavyzdį; pabrėžia, kad Europos kultūrų įvairovei ir daugiakalbystei naudingas tarpvalstybinis turinio prieinamumas;

119.  teigiamai vertina Europos lygmeniu įsisteigusią „didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti“, ragina įmones prie jos prisijungti ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ aktyviai dalyvauti; palankiai vertina Komisijos ketinimus kurti naujas viešojo sektoriaus žinių saugyklas naudojant sertifikuotą ir pagal duomenų apsaugos teisę apsaugotą debesijos technologiją bei tekstų ir duomenų gavybos sistemas; mano, kad naudojant tokias technologijas būtina rengti specialius mokymus bibliotekininkystės, archyvavimo ir dokumentų tvarkymo profesinėse srityse; ragina tarpvalstybiniu mastu ir įvairiomis kalbomis mokyti naudotis skaitmeninių formų bendradarbiavimu ir komunikacija pasitelkiant ir plėtojant kūrybinės bendrijos licencijas (angl. Creative Commons, CC), taikyti tokį bendradarbiavimą ir komunikaciją švietimo ir mokymo, taip pat mokslinių tyrimų įstaigose ir skatinti jį vykdant viešųjų pirkimų procedūras; pažymi itin svarbų dualinio mokymo vaidmenį;

120.  pažymi, kad siekiant užtikrinti, jog ES darbo jėga, įskaitant netipinėmis formomis įdarbintą „skaitmeninę darbo jėgą“, turėtų tinkamų įgūdžių, kurių reikia skaitmeninėje ekonomikoje, reikalingos valstybės ir privačiosios investicijos į profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą; pažymi, kad kai kurios valstybės narės, siekdamos pagerinti darbuotojų galimybes mokytis, yra nustačiusios minimalias teises, pagal kurias darbuotojams garantuojamos mokamos mokymosi atostogos;

4.3.2.E. valdžia

121.  mano, kad inovacijų atžvilgiu e. administravimo plėtra yra prioritetas, nes ji daro skatinamąjį poveikį visiems ekonomikos sektoriams ir didina veiksmingumą, sąveikumą ir skaidrumą, mažina išlaidas ir administracinę naštą, sudaro sąlygas viešojo administravimo institucijoms glaudžiau bendradarbiauti ir užtikrina geresnes, patogesnes naudoti ir individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas visiems piliečiams ir įmonėms, atsižvelgiant į galimybes, kurias suteikia skaitmeninės socialinės inovacijos; primygtinai ragina Komisiją rodyti pavyzdį e. valdžios srityje ir kartu su valstybėmis narėmis parengti plataus užmojo ir išsamų e. valdžios veiksmų planą; mano, kad šis veiksmų planas turėtų būti grindžiamas naudotojų poreikiais ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kuriame, be kita ko, būtų numatyti pažangos vertinimo rodikliai, nuoseklus sektorinis požiūris į principo „tik vieną kartą“ taikymą viešojo administravimo institucijose, kurio laikantis iš piliečių ir įmonių neturėtų būti reikalaujama pateikti informacijos, kuri jau buvo pateikta viešosios valdžios institucijai, tuo pačiu užtikrinant piliečių privatumo ir aukšto lygio duomenų apsaugos apsaugą laikantis ES duomenų apsaugos reformos dokumentų rinkinyje išdėstytų reikalavimų bei principų ir visapusiškai paisant Pagrindinių teisių chartijos nuostatų, taip pat aukšto lygio saugumą, susijusį su šiomis iniciatyvomis; mano, kad jis taip pat turėtų užtikrinti visapusišką tarpvalstybinį ypač sudėtingai šifruotų e. tapatybės ir e. parašo sistemų diegimą, ypač sparčiai įgyvendinant eIDAS reglamento nuostatas ir suteikiant daugiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis internetu; pabrėžia, kad piliečiams ir įmonėms svarbu turėti tarpusavyje susietus komercinius registrus;

122.  ragina, remiantis jau esamomis iniciatyvomis ir tinklais, sukurti visapusišką ir visiems prieinamą bendrą skaitmeninę prieigą, kuri veiktų kaip viena galutinius naudotojus jungianti priemonė, kuria naudojantis būtų galima steigti visoje ES veikiančias įmones, įskaitant įmonių steigimą ir baigiant domeno vardų registravimą internetu, atitikties informacijos mainus, e. sąskaitų faktūrų pripažinimą, mokesčių sumokėjimą, supaprastintą internetinę PVM schemą, internete pateikiamą informaciją apie produkto atitiktį, darbuotojų samdymą ir darbuotojų komandiravimą, vartotojų teises, prieigą prie vartotojų ir įmonių tinklų, pranešimo procedūras ir ginčų sprendimo mechanizmus;

123.  be to, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visišką Paslaugų direktyvoje numatyto vieno langelio principo įgyvendinimą ir imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad jis veiktų efektyviai, ir taip išnaudoti visą jo potencialą;

124.  yra susirūpinęs dėl to, kad mokslo darbuotojams ir universitetams skirta debesijos infrastruktūra yra suskaidyta; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, sukurti veiksmų planą, kuris padėtų iki 2016 m. pabaigos sukurti Europos atvirą mokslo debesiją, kuri turėtų sklandžiai integruoti esamus tinklus, duomenų ir itin našias kompiuterines sistemas ir infrastruktūros paslaugas įvairiose mokslo srityse, atsižvelgiant į bendrą politiką, standartus ir investicijas;; mano, kad šis veiksmų planas turėtų padėti skatinti debesijos vystymą ne tik mokslo srityje, geriau sujungti inovacijų centrus, naujas ekosistemas ir pagerinti universitetų ir pramonės atstovų bendradarbiavimą kuriant komercines technologijas, laikantis atitinkamų konfidencialumo taisyklių, ir palengvinti tarptautinį koordinavimą ir bendradarbiavimą šioje srityje;

125.  ragina Komisiją ir valstybes nares atnaujinti savo įsipareigojimą, susijusį su strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais, kurie yra konkurencingos skaitmeninės bendrosios rinkos, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindas, taikant visapusišką požiūrį į atvirąjį mokslą, atviras inovacijas, atviruosius duomenis ir žinių perdavimą; mano, kad šiuo tikslu reikėtų įtraukti teisinės sistemos, susijusios su tekstų ir duomenų gavyba mokslinių tyrimų tikslais, peržiūrą, dažnesnį nemokamos ir atvirojo kodo programinės įrangos naudojimą, visų pirma švietimo įstaigose ir viešojo administravimo institucijose, ir geresnių sąlygų MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms gauti programos „Horizontas 2020“ finansavimą, pritaikytą trumpiems IRT sektoriaus inovacijų ciklams, sudarymą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia visų atitinkamų iniciatyvų, pradedant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis ir inovacijų diegimo grupėmis, baigiant Europos technologijų ir mokslo parkais, ypač mažiau išsivysčiusiuose Europos regionuose, pradedančiųjų įmonių veiklos spartinimo programomis bei bendromis technologijų platformomis, svarbą, taip pat gebėjimą veiksmingai licencijuoti su standartu susietus patentus laikantis ES konkurencijos teisės apribojimų teisingomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis (angl. fair, reasonable and non-discriminatory, FRAND), siekiant išsaugoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei standartizavimo iniciatyvas ir skatinti inovacijas;

126.  primygtinai ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti e. pirkimų nuostatų įgyvendinimui ir Europos bendrajam viešųjų pirkimų dokumentui (viešųjų pirkimų pasui), kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, atitinkantys visus atrankos, atmetimo ir sutarties sudarymo kriterijus, galėtų lengviau gauti visapusišką ekonominę naudą ir patekti į ES rinką; pabrėžia, kad perkančiųjų institucijų pareiga yra nurodyti pagrindinius savo sprendimo motyvus neišskaidyti sutarčių į dalis pagal galiojančius teisės aktus, siekiant pagerinti inovatyvių bendrovių ir MVĮ galimybes patekti į viešųjų pirkimų rinkas;

4.4.Tarptautinis aspektas

127.  pabrėžia, kad svarbu turėti visiškai nepriklausomą interneto valdymo struktūrą, siekiant užtikrinti, kad internetas būtų skaidrus ir įtraukus daugelio suinteresuotųjų subjektų valdymo modelis, pagrįstas interneto, kaip unikalios, atviros, laisvos ir stabilios platformos, principu; mano, kad šiuo tikslu būtina nedelsiant pasinaudoti atidėtu ICAAN valdymo perdavimu; yra tvirtai įsitikinęs, kad visose susijusiose ES politikos srityse būtina atsižvelgti į pasaulinį interneto aspektą, ir ragina EIVT visapusiškai išnaudoti galimybes, kurias suteikia skaitmeninimas kuriant nuoseklią išorės politiką, siekiant užtikrinti, kad ES būtų atstovaujama interneto valdymui skirtose platformose ir kad jos nuomonės būtų labiau paisoma pasauliniuose forumuose, ypač dėl standartų nustatymo, rengimosi diegti 5G technologijas ir kibernetinio saugumo;

128.  pripažįsta visuotinį duomenų ekonomikos pobūdį; primena, kad laisvam duomenų srautui Europos Sąjungoje ir už jos ribų reikia sukurti bendrąją skaitmeninę rinką; taigi, ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmų kartu su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti aukštus duomenų apsaugos standartus ir saugų tarptautinių duomenų perdavimą, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir galiojančios ES teismų praktikos, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją;

o
o   o

129.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 318, 2015 12 4, p. 1.
(2) OL L 123, 2015 5 19, p. 77.
(3) OL L 257, 2014 8 28, p. 73.
(4) OL L 86, 2014 3 21, p. 14.
(5) OL L 84, 2014 3 20, p. 72.
(6) OL L 348, 2013 12 20, p. 129.
(7) OL L 175, 2013 6 27, p. 1. 1.
(8) OL L 165, 2013 6 18, p. 1. 1.
(9) OL L 95, 2010 4 15, p. 1.
(10) OL L 81, 2012 3 21, p. 7.
(11) OL L 304, 2011 11 22, p. 64.
(12) OL L 337, 2009 12 18, p. 1.
(13) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(14) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(15) OL L 77, 1996 3 27, p. 20.
(16) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(17) P8_TA(2015)0273.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0220.
(19) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0051.
(20) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0071.
(21) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0179.
(22) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0067.
(23) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032.
(24) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0535.
(25) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0536.
(26) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0454.
(27) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0436.
(28) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0377.
(29) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0327.
(30) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0239.
(31) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0215.
(32) OL C 434, 2015 12 23, p. 2.
(33) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 64.
(34) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 22.
(35) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 64.
(36) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 1.
(37) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 33.
(38) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 45.
(39) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 24.
(40) Eurostatas, 2014 m.: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Information_society_statistics_at_regional_level#People_who_never_used_the_internet
(41) Pranešimas apie aukšto lygio grupės dėl būsimo ultraaukštųjų dažnių (UHF) juostos panaudojimo darbo rezultatus.

Teisinis pranešimas