Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir į du jos įgyvendinimo susitarimus: IX dalies įgyvendinimo susitarimą ir Jungtinių Tautų susitarimą dėl žuvų išteklių (UNFSA),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl tarptautinės teisiškai privalomos priemonės pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos išteklių naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose parengimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Rio de Žaneire surengtos Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais išvadų dokumentą „Ateitis, kurios norime“ (angl. „The Future We Want“),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų atviros neformalios ad hoc darbo grupės ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją ir Biologinės įvairovės konvencijos šalių priimtus Aičio biologinės įvairovės tikslus, ypač į 6, 10 ir 11 tikslus,

–  atsižvelgdamas į Azorų 2009 m. ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbių jūrų rajonų nustatymo ir Biologinės įvairovės konvencijoje nurodytų saugomų jūrų rajonų tarptautiniuose vandenynų vandenyse ir giliavandenių jūrų buveinių reprezentatyvių tinklų kūrimo mokslinius kriterijus ir gaires,

–  atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvencijos šalių vykdomą ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbių jūrų rajonų nustatymo procesą, per kurį jau nustatyti 204 rajonai, atitinkantys kriterijus – daug šių rajonų yra nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose;

–  atsižvelgdamas į tai, kad ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbūs jūrų rajonai nustatyti Pietų Indijos vandenyne, Rytų tropinės ir vidutinės juostos Ramiajame vandenyne, Šiaurės Ramiajame vandenyne, Pietryčių Atlante, Arkties vandenyne, Šiaurvakarių Atlante, Viduržemio jūroje, Pietvakarių Ramiajame vandenyne, platesniame Karibų regione ir Vakarų vidurio Atlante, o kiti regionai dar nenagrinėti,

–  atsižvelgdamas į Rio deklaraciją dėl aplinkos ir vystymosi, „Darbotvarkę 21“, tolesnio „Darbotvarkės 21“ įgyvendinimo programą, pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais įgyvendinimo planą (Johanesburgo deklaraciją dėl darnaus vystymosi ir įgyvendinimo planą),

–  atsižvelgdamas į Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 1995 m. spalio mėn. konferencijoje priimtą FAO atsakingos žvejybos elgesio kodeksą ir su juo susijusias priemones, ypač 1995 m. Susitarimą dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę (priimtą 2015 m., JT GA A/RES/70/1) ir 14-ąjį darnaus vystymosi tikslą išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi,

–  atsižvelgdamas į 14-ąjį Jungtinių Tautų darnaus vystymosi programos tikslą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0042/2016),

A.  kadangi jūra dengia 71 proc. Žemės paviršiaus ir joje yra 97 proc. planetos vandens; kadangi jūra yra didelės dalies pasaulio biologinės įvairovės, kurios dar daug neištirta, buveinė;

B.  kadangi apie 64 proc. jūros, visų pirma atviroji jūra ir giliavandenės jūros dugnas, yra nacionalinei valstybių jurisdikcijai nepriklausantys rajonai ir jiems taikoma tarptautinė teisė;

C.  kadangi vandenynai atlieka neatskiriamas funkcijas daugelyje Žemės sistemų, įskaitant klimatą ir oro reiškinius, ir kadangi juose vykdoma labai įvairi žmogaus veikla, tokia kaip žvejyba, energetikos projektai, transportas ir prekyba;

D.  kadangi, nustačius saugomus jūrų rajonus, yra apsaugoti mažiau kaip 1 proc. nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų ir kadangi daugumai vandenynų regionų netaikoma jokia valdymo sistema, pagal kurią būtų galima teisiškai nustatyti saugomus jūrų rajonus;

E.  kadangi jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir apsauga turėtų būti visos žmonijos rūpestis ir turėtų būti laikomasi atitinkamo požiūrio;

F.  kadangi sveikų jūrų buveinių ir tvarių žuvų išteklių išlaikymas yra būtinas siekiant ilgalaikio žuvininkystės tvarumo;

G.  kadangi 2014 m. saugomos ekosistemos apėmė 15,2 proc. sausumos ir tik 8,4 proc. jūrų rajonų visame pasaulyje;

H.  kadangi klimato kaita ir rūgštėjimas dar labiau padidina neigiamą pernelyg intensyvaus naudojimo, taršos, jūrų šiukšlinimo ir jūrų buveinių bei ekosistemų irimo poveikį;

I.  kadangi JT konferencijos darnaus vystymosi klausimais (Rio de Žaneiras, 2012 m.) išvadų dokumente „Ateitis, kurios norime“ pabrėžiama, kad gamtos išteklių apsauga ir valdymas, kuriais grindžiamas ekonominis ir socialinis vystymasis, yra visa apimantys tikslai ir esminiai reikalavimai siekiant darnaus vystymosi;

J.  kadangi jūros ir vandenynai suteikia galimybių mėlynosios ekonomikos augimui, kurių dauguma vis dar nepanaudojama, pavyzdžiui, tokiose srityse, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija ir farmacijos produktai, ir šiomis galimybėmis vystymosi tikslais taip pat galėtų naudotis dabartinės besivystančios šalys; kadangi būtina išankstinė jūrų sektoriaus vystymosi ir mėlynosios ekonomikos augimo galimybių sąlyga yra žinių apie jūrines rūšis ir jūrų aplinką plėtotė, batimetrija ir pažeidžiamų jūrų ekosistemų žemėlapių sudarymas;

K.  kadangi jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir tausus jos naudojimas yra tiesiogiai susiję su ilgalaikiu darniu vystymusi ir todėl yra socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu svarbūs visoms šalims ir teritorijoms;

L.  kadangi esama teisinė nacionalinei jurisdikcijai nepriklausantiems rajonams taikytina sistema, sukurta daugiau kaip prieš 30 metų, grindžiama laisvės naudotis atvira jūra doktrina, turi būti toliau plėtojama siekiant sėkmingai skatinti nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės išsaugojimą ir tausų naudojimą;

M.  kadangi per pastaruosius dešimtmečius padaugėjo jūrų aplinkoje vykdomos veiklos rūšių; kadangi pripažįstame įvairių rūšių atviroje jūroje vykdomos veiklos mastą ir poveikį jūrų biologinei įvairovei;

N.  kadangi pripažįstame įvairių rūšių atviroje jūroje vykdomos veiklos sąveiką ir kumuliacinį poveikį jūrų biologinei įvairovei ir kadangi įvairių rūšių veikla turi poveikį jūrų biologinei įvairovei;

O.  kadangi 2004 m. JT Generalinė Asamblėja įsteigė atvirą neformalią ad hoc darbo grupę, siekdama ištirti ir išnagrinėti nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo klausimus;

P.  kadangi 2011 m. darbo grupė rekomendavo inicijuoti procesą, per kurį būtų nustatyti trūkumai ir jų šalinimo būdai, be kita ko, galbūt parengtas daugiašalis susitarimas pagal UNCLOS, ir per kurį būtų sprendžiami ir visi jūrų genetinių išteklių klausimai (įskaitant naudos pasidalijimo klausimus), nustatomos priemonės, pavyzdžiui, rajonų principu grindžiamo valdymo priemonės (įskaitant saugomus jūrų rajonus), poveikio aplinkai vertinimo procesai, sprendžiami pajėgumų didinimo ir jūrų technologijų perdavimo klausimai;

Q.  kadangi 2011 m. darbo grupės pirmininkų pateiktose išvadose pripažįstama, jog yra atotrūkis tarp ekologiniu ir biologiniu požiūriu svarbių rajonų nustatymo mokslinio proceso ir faktinio tokių rajonų nustatymo, nes nė vienas pasaulinis forumas tuo metu neturėjo tam oficialių įgaliojimų, o esamiems regioniniams ir sektoriniams forumams kilo teisinių sunkumų tai padaryti;

R.  kadangi 2011 m. darbo grupės pirmininkų išvadose pažymėta, kad bendrai pripažįstamos esamos padėties ribotos galimybės ir trūkumai;

S.  kadangi 2012 m. birželio mėn. „Rio +20“ išvadų dokumente valstybių ir vyriausybių vadovai, remdamiesi darbo grupės išvadomis, įsipareigojo nedelsdami, kol nepasibaigė 69-a JT Generalinės Asamblėjos sesija, išspręsti nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo problemą, be kita ko, priimti sprendimą dėl tarptautinės priemonės pagal Jūrų teisės konvenciją parengimo;

T.  kadangi žvejyba, pati savaime ir drauge su klimato kaita, jūrų tarša ar kitų rūšių žmogaus veikla jūroje, daro didelį poveikį jūrų biomasei ir biologinei įvairovei ir todėl žvejybos poveikį jūrų biologinei įvairovei nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose turėtų išsamiai reglamentuoti visos jūrų išsaugojimo ir valdymo priemonės, kad tokio poveikio būtų išvengta arba jis būtų kuo mažesnis; kadangi, be to, žvejyba yra ne vienintelis žmogaus veiklos sukeliamo vandenynų išteklių mirtingumo veiksnys, todėl tarptautinių veiksmų derėtų imtis ne tik dėl jos;

U.  kadangi, be kita ko, mineralinių medžiagų gavyba, gręžiniai ir sausumos plotų panaudojimas urbanistinėms platformoms yra kiti šiandieniniai žvejybos išteklių mirtingumo veiksniai ir ateityje jūrų sektoriaus vystymasis gali nulemti nenumatytus mirtingumo veiksnius, dėl kurių reikia būti budriems;

V.  kadangi jūrų biologinė įvairovė jau yra gerokai sumažėjusi; kadangi yra glaudi sąsaja tarp žvejybos galimybių išsaugojimo būsimoms kartoms ir jūrų biologinės įvairovės apsaugos bei jūrų ekosistemų išsaugojimo;

W.  kadangi tausūs ir selektyvūs žvejybos būdai yra itin svarbi tvaraus žvejybos išteklių valdymo ir atsitiktinės priegaudos mažinimo priemonė, padedanti išsaugoti jūrų biologinę įvairovę;

X.  kadangi, siekiant užtikrinti jūrų biologinės įvairovės išsaugojimą ir tausų išteklių naudojimą, visiems veiklą jūrose vykdantiems subjektams būtina koordinuoti savo veiksmus ir tarpusavyje konsultuotis;

Y.  kadangi dėl savo pobūdžio ES atokiausi regionai turi tam tikrų geografinių ir kartais geopolitinių ypatumų ir jiems taikomi specialūs regioninio bendradarbiavimo mechanizmai;

Z.  kadangi žvejyba yra labai svarbi veikla, vykdoma tiek nacionalinės jurisdikcijos rajonuose, tiek jai nepriklausančiuose rajonuose;

AA.  kadangi ES atlieka pagrindinį vaidmenį pasaulinio jūrų ir vandenynų valdymo srityje ir turi didelę tarptautinę įtaką žuvininkystės srityje, nes, be kita ko, priklauso 17 regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO); kadangi toks lyderės vaidmuo reiškia, kad ES yra atsakinga už tai, kad būtų patvirtinta iniciatyvi politika dėl jūrų biologinės įvairovės apsaugos visame pasaulyje;

AB.  kadangi UNFSA, kurioje nustatytos konvencijos šalių teisės ir pareigos, susijusios su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, yra išsamus ir ateities perspektyvas numatantis dokumentas – jo nereikėtų keisti, menkinti ar apeiti ir privalu užtikrinti visapusišką jo įgyvendinimą vykdant tvirtesnio bendradarbiavimo procesus, kuriuos reikėtų nustatyti naujoje tarptautinėje priemonėje;

AC.  kadangi, siekiant sudaryti sąlygas tvariai valdyti išteklius visame pasaulyje, reikėtų pasimokyti iš pastarojo meto ES nesutarimų su Farerų salomis ir Islandija;

AD.  kadangi kiekviena šalis turi teisę gauti naudos iš savo išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo, kaip nustatyta UNCLOS;

AE.  kadangi pripažįstame valstybių pareigą saugoti ir išlaikyti jūrų aplinką, įskaitant retų ir trapių ekosistemų ir pažeidžiamų rūšių, kurių ištekliai išeikvoti, kurioms gresia pavojus ir kurios nyksta, bei kitų formų jūrų gyvųjų išteklių buveinių apsaugą;

AF.  kadangi UNFSA nustato atsargumo principo ir ekosistema grindžiamo požiūrio į žuvininkystės valdymą taikymo, vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, tarptautinio bendradarbiavimo per regioninių ir subregioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) veiklą ir susitarimus sistemą; kadangi reikėtų gerinti jos faktinį įgyvendinimą;

AG.  kadangi JT GA rezoliucijose 61/105 ir 64/72 valstybės ir RŽVO raginamos patvirtinti įvairias priemones, kuriomis būtų užtikrinama veiksminga giliavandenių jūrų išteklių apsauga ir neleidžiama dugninei žvejybai daryti neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose;

AH.  kadangi pripažįstame ir remiame besivystančių valstybių teises ir specifinius reikalavimus, susijusius su pajėgumų didinimu, kad jos galėtų gauti naudos iš išteklių išsaugojimo bei tausaus naudojimo ir vienos valstybės ribas viršijančių bei toli migruojančių žuvų išteklių;

AI.  kadangi vykdant su vadinamuoju Kobės procesu susijusius veiksmus pripažįstamos tunų išteklius valdančių RŽVO, kurios jau atliko nepriklausomus veiklos rezultatų vertinimus, jau įdėtos pastangos ir visos RŽVO raginamos reguliariai atlikti tokius vertinimus, viešai paskelbti rezultatus ir visapusiškai įgyvendinti pateiktas rekomendacijas; kadangi tokios institucijos kaip JT Generalinė Asamblėja ir Žuvininkystės komitetas (COFI) taip pat paragino kitas RŽVO imtis panašių veiksmų ir kadangi tokie vertinimai atliekami;

AJ.  kadangi RŽVO gali ir kai kurios jau siekia nustatyti saugomus jūrų rajonus, kad būtų išsaugoti ir atkurti tvaraus lygio žuvų ištekliai;

AK.  kadangi Biologinės įvairovės konvencija paskatino surengti praktinių seminarų siekiant nustatyti ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbius jūrų rajonus, be kita ko, nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose, seriją ir šių praktinių seminarų rezultatai valdymo konsultacijų tikslais dabar plačiai prieinami Biologinės įvairovės konvencijos interneto svetainėje;

AL.  kadangi nepaprastai svarbu rinkti duomenis ir dalytis moksliniais duomenimis ir žiniomis, siekiant priimti teisingus sprendimus, pagrįstus patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis;

AM.  kadangi aplinkosauginė jūrų taršos plastiku problema kelia tiesioginę grėsmę jūrų biologinei įvairovei ir kadangi kovos su šia problema mastas ir priemonės tebėra nepakankamai tiriami, taip pat kadangi šios problemos sprendimas gali pasirodyti besąs ekonomiškai naudingas;

AN.  kadangi darbo grupė 2015 m. sausio 23 d. dokumente pabrėžė visapusiškos pasaulinės tvarkos, pagal kurią būtų užtikrinamas geresnis nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir valdymas, būtinybę;

AO.  kadangi ES aktyviai rengia ir skatina geriausią praktiką, siekdama užtikrinti tausų žuvų išteklių naudojimą, taip pat, vykdydama programas, tokias kaip „Horizontas 2020“, skatina rinkti duomenis, atlikti mokslinius tyrimus, darniai vystytis ir visa tai finansuoja;

AP.  kadangi 2015 m. sausio 23 d. darbo grupė pareiškė pritarianti rekomendacijai vadovaujantis konvencija parengti tarptautinę teisiškai privalomą priemonę;

AQ.  kadangi 2015 m. birželio 19 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl tarptautinės teisiškai privalomos priemonės pagal UNCLOS dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose parengimo;

1.  palankiai vertina JT GA priimtą sprendimą parengti naują tarptautinę teisiškai privalomą priemonę pagal UNCLOS dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose siekiant, be kita ko, pašalinti dabartinius trūkumus; pabrėžia, kad šis procesas nepakenks nei esamoms atitinkamoms priemonėms ir sistemoms, nei atitinkamoms pasaulinėms, regioninėms ar sektorinėms institucijoms (pvz., RŽVO); pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sparčią, tačiau tikrai pagrįstą pažangą šios priemonės rengimo procese ir kad svarbu pasiekti tikslą iki 2017 m. pabaigos priimti galutinį teksto projektą;

2.  atkreipia dėmesį į UNCLOS viziją, galimybes ir poveikį geriems ryšiams tarp valstybių ir tausiam išteklių naudojimui, tačiau sykiu pripažįsta, kad dėl naujų iššūkių ir galimybių reikia pakoreguoti nuostatas;

3.  pabrėžia vandenynų ir jūrų bei jų išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo svarbą; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę skatinti jūros išteklių įvairovės išsaugojimą ir tausų naudojimą įgyvendinant, be kitų priemonių, modernias ir tvarias jūrų ekosistemų valdymo koncepcijas, vandenynų valdymo principus, valdant jūrų išteklių naudojimą (pavyzdžiui, mineralinių medžiagų gavybą, gręžinius ir pan.) ir žuvininkystę, įskaitant mokslu grindžiamą jūrų valdymą, išteklių lygio, kurį pasiekus užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, atkūrimą ir išlaikymą, ekosistema grindžiamą valdymą ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimą, esamų teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir atsargumo principą;

4.  pažymi, kad siekiant iki 2020 m. įveikti jūrų biologinei įvairovei kylančius iššūkius, valstybės narės turės imtis veiksmų, kad įgyvendintų valdymo planus, stebėtų, kaip įgyvendinamos taisyklės, gerintų savo žinių bazę ir stiprintų mokslinių tyrimų tinklus, koordinuotų informaciją apie jūrų biologinę įvairovę;

5.  pripažįsta ir remia teigiamą vadovaujamąjį ES ir Komisijos atliekamą vaidmenį, atsižvelgiant į svarbią ES žvejybos pramonės ir rinkos užimamą padėtį ir į tai, kad Europos žuvininkystės politika yra siekiama tvarumo;

6.  pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį ES atlieka siekiant užtikrinti tausų gyvųjų jūrų išteklių naudojimą, ypač kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba; pabrėžia, kad neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba iš esmės kelia grėsmę jūrų biologinei įvairovei ir labai trukdo išsaugoti jūrų ekosistemas; pažymi, kad ES teikia pirmenybę kovai su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir kad norint, jog ši kova būtų sėkminga, nepaprastai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas; ragina Maisto ir žemės ūkio organizaciją ir regionines žuvininkystės valdymo organizacijas dėti daugiau pastangų gerinti daugiašalį bendradarbiavimą;

7.  atkreipia dėmesį į teigiamą jūros maisto produktų sektoriaus aplinkosauginio ženklinimo poveikį, nes toks ženklinimas sudaro sąlygas vartotojams prisidėti prie išteklių tvarumo ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo, kadangi jie gali pasirinkti produktus remdamiesi informacija;

8.  ragina Komisiją labiau skatinti, koordinuoti ir užtikrinti, kad žmogaus veiklos, įskaitant žuvininkystę ir visų rūšių jūros dugno ir vandenynų išteklių panaudojimą, poveikio biologinei įvairovei nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose klausimas būtų veiksmingai išspręstas priimant šį naują tarptautinį susitarimą; todėl pažymi, kad reikia labiau skatinti užtikrinti esamų teisės aktų vykdymą ir parengti reikiamas valdymo priemones, siekiant užtikrinti darną ir nuoseklumą;

9.  ragina RŽVO užtikrinti, kad jų rekomendacijų būtų visapusiškai laikomasi, toliau atlikti reguliarius nepriklausomus vertinimus ir užtikrinti, kad tų vertinimų išvados būtų tinkamai įgyvendinamos;

10.  primygtinai ragina Komisiją remti ir skatinti holistinį ir visapusišką požiūrį į saugomus jūrų rajonus, nes neįmanoma iš tikrųjų koordinuoti pastangų, susijusių su apsauga, ir bendradarbiauti šiuo klausimu, jei nedalyvauja kiek įmanoma platesnis suinteresuotųjų subjektų, vykdančių įvairias sritis apimančią jūrinę žmogaus veiklą vandenynuose ir jūrose, ratas;

11.  skatina ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares siekti, kad nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose būtų taikomos ir įgyvendinamos ekologiniu ir biologiniu požiūriu svarbių jūrų rajonų nuostatos;

12.  primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų ir toliau siekiama ir skatinama, priimant naują tarptautinį susitarimą pagal UNCLOS, sukurti institucinį mechanizmą, pagal kurį būtų nustatomos, administruojamos ir taikomos reikalingos nuostatos, susijusios su sujungtų, darnių, veikiančių ir reprezentatyvių saugomų jūrų rajonų tinklų stebėjimu ir užtikrinimu, nes tai pagrindinės priemonės užtikrinti ekologinius ir biologinius ryšius;

13.  ragina Komisiją tvarkyti išsamius duomenis apie jūrų biologinę įvairovę Europos regioninėse jūrose; mano, kad būtina įveikti šį iššūkį surinkti tokius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad 80 proc. rūšių ir buveinių, kurioms taikoma Jūrų strategijos pagrindų direktyva, priskiriamos prie nežinomų;

14.  ragina ES imtis vadovaujančio vaidmens siekiant kovoti su plastiko tarša jūrose ir finansuoti reikiamus tyrimus pagal mėlynosios ekonomikos priemones;

15.  pabrėžia, kad šis naujas tarptautinis susitarimas turėtų užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems suinteresuotiesiems subjektams; mano, kad naujas tarptautinis susitarimas taip pat turėtų apimti specifinius besivystančių šalių, ypač mažų salų valstybių, poreikius, susijusius su pajėgumų didinimu, siekiant tarptautinės bendruomenės tikslų, be kita ko, susijusių su saugomais jūrų rajonais;

16.  primygtinai ragina Komisiją skatinti tvirtesnį visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant naujų priemonių, dėl kurių deramasi, esamų UNFSA ir FAO priemonių šalis, RŽVO ir kitų sektoriaus institucijų, tokių kaip, be kita ko, Tarptautinė jūros dugno institucija ir Tarptautinė jūrų organizacija, bendradarbiavimą, koordinavimą, skaidrumą ir atskaitomybę;

17.  ragina JT bendradarbiauti su valstybėmis siekiant veiksmingiau įgyvendinti esamas taisykles ir prireikus sukurti papildomas taisykles, kurios galėtų netiesiogiai padėti apsaugoti biologinę įvairovę atviroje jūroje ir pagerinti socialines, saugos ir stebėjimo sąlygas, pavyzdžiui, nustatyti pasaulines valdymo priemones, t. y. centralizuotą laivų registracijos priemonę, tokią kaip visuotinis žvejybos laivų registras, kurį dabar rengia FAO, tačiau vengti didinti biurokratinę naštą žvejams;

18.  pabrėžia, kad RŽVO įgaliojimai turi apimti ir žvejybos poveikį jūrų biologinei įvairovei nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose;

19.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir skatinti, remiantis naujo tarptautinio susitarimo pagal UNCLOS rengimo įgaliojimais, kad būtų sukurtas institucinis mechanizmas, pagal kurį būtų įgyvendinami išankstiniai veiklos, kuri gali turėti didelį poveikį jūrų aplinkai, poveikio aplinkai vertinimai, kaip reikalaujama pagal UNCLOS 206 straipsnį, įskaitant jūrų išteklių naudojimą, remiantis patikima mokslinių žinių baze, kiek įmanoma, ir kad tai veiklai būtų taikomas nuodugnus aplinkosauginis ir socialinis bei ekonominis stebėjimas;

20.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į naują tarptautinį susitarimą, siekti, kad būtų pripažinta žala aplinkai jūroje ir nustatyta atsakomybės už tokią žalą seka;

21.  primygtinai ragina Komisiją paraginti valstybes, kurios nėra pasirašiusios ar ratifikavusios UNCLOS, tai padaryti;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai ir parengiamųjų veiksmų komitetui, atsakingam už būsimo tarptautinio susitarimo teksto rengimą.