Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2252(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0301/2015

Pateikti tekstai :

A8-0301/2015

Debatai :

PV 11/04/2016 - 16
CRE 11/04/2016 - 16

Balsavimas :

PV 12/04/2016 - 5.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0103

Priimti tekstai
PDF 355kWORD 105k
Antradienis, 2016 m. balandžio 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Metinės 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitos
P8_TA(2016)0103A8-0301/2015

2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinių 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų (2014/2252(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),

–  atsižvelgdamas į praktines priemones, skirtas SESV 294 straipsnio 4 daliai įgyvendinti pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą, dėl kurių 2011 m. liepos 22 d. susitarė kompetentingos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ES reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. 19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros (2011 m.)“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. metinę ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo (COM(2013)0566) ir į Komisijos 2013 m. metinę subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitą (COM(2014)0506),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadas dėl pažangaus reglamentavimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 21 d. Europos Sąjungos parlamentų pranešėjų konferencijos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d., 2013 m. gegužės 17 d., 2013 m. spalio 4 d., 2014 m. birželio 19 d., 2014 m. lapkričio 14 d. du kartus per metus teikiamas Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) ataskaitas „Pokyčiai Europos Sąjungoje: su parlamentine priežiūra susijusios procedūros ir praktika“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 14 d. Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti galutinę ataskaitą „Biurokratizmo mažinimas Europoje – palikimas ir perspektyvos“(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 ir 132 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0301/2015),

A.  kadangi 2012 m. Komisija gavo pagrįstas nuomones dėl 83 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; kadangi 2012 m. iš viso gauti 292 dokumentai, įskaitant tuos dokumentus, kurie nelaikomi pagrįstomis nuomonėmis;

B.  kadangi 2013 m. Komisija gavo pagrįstas nuomones dėl 99 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; kadangi 2013 m. iš viso gauta 313 dokumentų, įskaitant tuos dokumentus, kurie nelaikomi pagrįstomis nuomonėmis;

C.  kadangi 2012 m. nacionaliniai parlamentai paskelbė 12 pagrįstų nuomonių dėl „Monti II“ pasiūlymo(6), kurios sudarė 19 balsų (o 18 balsų yra riba), todėl pirmą kartą buvo pradėta taikyti geltonosios kortelės procedūra, o tai reiškia, kad institucija, kuri pateikė pasiūlymą, turi jį peržiūrėti ir pagrįsti savo sprendimą dėl to, ar pasiūlymą atsiimti, iš dalies pakeisti arba jo nekeisti;

D.  kadangi Komisija atsiėmė „Monti II“ pasiūlymą, tačiau pareiškė, kad, jos nuomone, pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą ir kad jis atsiimtas dėl to, kad Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba nepakankamai jį palaikė(7);

E.  kadangi 2013 m. nacionaliniai parlamentai paskelbė 13 pagrįstų nuomonių dėl pasiūlymo dėl Europos prokuratūros įsteigimo(8), kurios sudarė 18 balsų, todėl antrą kartą taikyta geltonosios kortelės procedūra;

F.  kadangi Komisija padarė išvadą, kad jos pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą ir kad atsiimti arba iš dalies pakeisti pasiūlymą nebuvo būtina; kadangi Komisija pareiškė, kad teisėkūros proceso metu ji tinkamai atsižvelgs į pagrįstas nuomones(9);

G.  kadangi keli nacionaliniai parlamentai išreiškė susirūpinimą dėl Komisijos požiūrio, nes, jų nuomone, Komisijos pateiktų įrodymų ir argumentų nepakanka; kadangi Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas surengė diskusijas šia tema;

H.  kadangi per vėlesnes derybas su Taryba dėl Europos prokuroro taikymo sritis ir darbo metodika buvo susiaurintos, palyginti su pirminiu pasiūlymu, kuriuo remiantis buvo paskelbtos pagrįstos nuomonės;

I.  kadangi Komisija pagal jai suteiktą iniciatyvos teisę privalo užtikrinti, kad ankstyvame politikos formavimo etape būtų tinkamai pasirinkta dėl to, ar reikia siūlyti veiksmą ES lygmeniu ir kaip tai daryti;

J.  kadangi Komisija peržiūri poveikio vertinimo procesui taikomas gaires, taip pat persvarsto subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą;

K.  kadangi Parlamentas įsteigė savo Poveikio vertinimo skyrių, kuris 2013 m. paskelbė 50 pradinių įvertinimų ir du išsamius Komisijos poveikio vertinimo įvertinimus;

L.  kadangi nacionaliniai parlamentai pažymėjo, kad įtraukus daug svarbių deleguotųjų įgaliojimų sunku veiksmingai įvertinti, ar galutinės taisyklės atitiks subsidiarumo principą;

M.  kadangi subsidiarumo ir proporcingumo įvertinimas, taip pat poveikio vertinimas atliekami tik teisėkūros proceso pradžioje;

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad subsidiarumo ir proporcingumo principai yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai;

2.  pabrėžia, kad ES kompetencijos įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas subsidiarumo ir proporcingumo principais, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje; palankiai vertina tai, kad 2012–2013 m. ES institucijos ir nacionaliniai parlamentai atidžiai vertino, kaip laikomasi šių dviejų principų;

3.  palankiai vertina nacionalinių parlamentų glaudesnį ir aktyvesnį dalyvavimą Europos teisėkūros procesuose pastaraisiais metais, nes jis padidino informuotumą apie principų, kuriais grindžiama ES, įskaitant subsidiarumo ir proporcingumo principus, taikymą tarpinstituciniame kontekste; tačiau pažymi, kad šiame kontekste vis dar reikia vykdyti papildomą darbą; siūlo Komisijai pirmiausia kasmet su kiekvienu nacionaliniu parlamentu diskutuoti, kad būtų stiprinamas Komisijos ir nacionalinių parlamentų dialogas;

4.  taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad subsidiarumo ir proporcingumo principai yra politikos formavimo pagrindas; todėl pabrėžia, kad svarbu pradedant teisėkūros procesą įvertinti, ar Europos lygmeniu galima geriau pasiekti politikos tikslų nei įgyvendinant nacionalines arba regionines iniciatyvas;

5.  atkreipia dėmesį į parlamentų svarbą ir jų teritorinį poveikį bei artumą piliečiams, ir ragina, prireikus, aktyviau taikyti išankstinio perspėjimo sistemą;

6.  tačiau pastebi, kad daugumą nacionalinių parlamentų nuomonių pateikė tik keletas nacionalinių parlamentų rūmų; ragina kitus parlamentų rūmus aktyviau dalyvauti diskutuojant apie Europą;

7.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje ir prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame protokole Nr. 2 įtvirtinti subsidiarumo ir proporcingumo principai yra visuotiniai ir įpareigoja Europos institucijas jų laikytis vykdant Sąjungos suteiktus įgaliojimus, išskyrus vienintelę išimtį – sritis, kurios priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, nes joms subsidiarumo principas netaikomas;

8.  mano, kad subsidiarumo principo vertinimo sistema yra itin svarbi Europos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimui;

9.  pažymi, kad Komisijos parengtos metinės ataskaitos yra šiek tiek atsainios, ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę rengti išsamesnes ataskaitas dėl to, kaip formuojant ES politiką laikomasi subsidiarumo ir ypač proporcingumo principų;

10.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2012 ir 2013 m. metinių ataskaitų metodiką, kai nurodant statistiką nacionalinių parlamentų pateiktos pagrįstos nuomonės dėl pasiūlymų rinkinio klasifikuojamos tik kaip viena pagrįsta nuomonė, o ne kaip pagrįsta nuomonė dėl kiekvieno atskiro pasiūlymo;

11.  pažymi, kad, palyginti su 2010 ir 2011 m., apskritai labai padidėjo pagrįstų nuomonių dalis kaip visų pateiktų dokumentų procentinė dalis ir kad 2012 m. pagrįstos nuomonės sudarė 25 proc. visų pateiktų dokumentų, o 2013 m. jos sudarė 30 proc. visų nacionalinių parlamentų pagal Protokolo Nr. 2 procesą pateiktų dokumentų; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į konsultavimąsi su nacionaliniais parlamentais vykstant teisėkūros procesui;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. nacionaliniuose parlamentuose pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą, reaguojant į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (M. Monti II teisės aktų rinkinys), pirmą kartą buvo panaudota vadinamoji geltonoji kortelė; pažymi, kad nors Komisija ir padarė išvadą, jog subsidiarumo principas pažeistas nebuvo, ji vis tiek pasiūlymą atsiėmė dėl politinės paramos trūkumo; pažymi, kad antrą kartą geltonos kortelės procedūra pradėta 2013 m. dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo; pažymi, kad Komisija padarė išvadą, jog pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, ir nusprendė jo nekeisti;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad iš nacionalinių parlamentų pagrįstų nuomonių matyti, jog subsidiarumo ir proporcingumo principai gali būti aiškinami įvairiai; primena, kad pagal ES sutartyse įtvirtintą subsidiarumo principą „tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau“; taip pat primena, kad pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų; ragina nacionalinius parlamentus vertinant pasiūlymų atitikimą subsidiarumo ir proporcingumo principams atidžiai laikytis ES sutarties reikalavimų; primygtinai rekomenduoja nacionaliniams parlamentams ir Europos institucijoms dalyvauti keičiantis nuomonėmis apie subsidiarumo ir proporcingumo vertinimą ir praktika šioje srityje.

14.  pažymi, kad nacionalinių parlamentų pateiktos pagrįstos nuomonės pakankamai skiriasi pateiktais argumentais ir savo forma; apgailestauja dėl to, kad nėra bendro modelio ir todėl sunkiau įvertinti, kuriuo pagrindu nacionaliniai parlamentai teikia nuomones;

15.  primena ankstesnėse Europos Parlamento ataskaitose išreikštą susirūpinimą dėl atvejų, kai į subsidiarumo principą nebuvo tinkamai atsižvelgta Komisijos parengtame poveikio vertinime; taip pat primena, kad Poveikio vertinimo valdybos (PVV) parengtose metinėse ataskaitose buvo iškeltas šis klausimas; pažymi, kad, PVV vertinimu, daugiau kaip 30 proc. 2012 ir 2013 m. peržiūrėtų poveikio vertinimų pateikta nepatenkinama subsidiarumo principo analizė; reiškia didelį susirūpinimą, kad 2014 m. šis skaičius išaugo iki 50 proc., ir primygtinai ragina Komisiją atliekant poveikio vertinimui taikomų gairių peržiūrą spręsti šį klausimą ir pakeisti šią tendenciją;

16.  atkreipia dėmesį į didelę poveikio vertinimo svarbą, nes jis yra priemonė, padedanti priimti sprendimus teisėkūros procese, ir pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai būtina tinkamai apsvarstyti klausimus, susijusius su subsidiarumo ir proporcingumo principais;

17.  pabrėžia, kad išsamus poveikio vertinimas, kurį atliekant kruopščiai įvertinama atitiktis subsidiarumo principui, yra labai svarbus siekiant pagerinti piliečių, kurie dažnai laiko subsidiarumo principą vienu pagrindinių demokratinio proceso aspektu, pasitikėjimą; todėl pabrėžia, kad sustiprintos subsidiarumo principo taikymo patikros galėtų būti laikomos svarbia vadinamosios demokratijos stokos mažinimo priemone;

18.  pakartoja minėtoje savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijoje pateiktą raginimą nacionalinius poveikio vertinimus naudoti papildant Komisijos poveikio vertinimus, dėl kurių reformos dabar diskutuojama, kurie atlikti remiant siūlomus teisės aktus; mano, kad neseniai Parlamento sukurti poveikio vertinimo skyriai teigiamai prisidės prie Komisijos darbo;

19.  reiškia nusivylimą Komisijos atsakymu nacionaliniams parlamentams dėl atvejų, kai buvo pradėta taikyti geltonosios kortelės procedūra; mano, jog būtina, kad Komisija išsamiai atsakytų į bet kokį nacionalinių parlamentų išreikštą susirūpinimą ir, be to, atskirai pasisakytų dėl bet kokios paskelbtos nuomonės, nes tai yra dialogo dalis; mano, jog taip pat būtina, kad Komisija atitinkamam Parlamento komitetui arba komitetams išsamiai paaiškintų savo poziciją;

20.  pabrėžia, kad geltonosios kortelės procedūra, kuri yra poveikio ES sprendimų priėmimui priemonė, galėtų būti veiksmingai sustiprinta ankstesniais informacijos apie nacionalinių parlamentų pozicijas mainais, todėl ragina nacionalinius parlamentus keistis nuomonėmis apie taikymo sritį ir vertinimo metodus, naudojamus įvertinti, kaip laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

21.  mano, kad politinis dialogas tampa vis svarbesnis siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo; mano, kad politinis dialogas turėtų būti sustiprintas ne tik tais atvejais, kai pradedama taikyti geltonosios arba oranžinės kortelės procedūra, bet ir apskritai; šiuo atžvilgiu palankiai vertina J.-C. Junckerio Komisijos įsipareigojimą išreikšti savo poziciją daugiau nacionalinių parlamentų ir ragina Parlamentą svarstyti galimybę įgyvendinti panašias iniciatyvas; mano, kad pranešėjai galėtų būti skatinami dažniau pasitelkti nacionalinius parlamentus, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalyvavimas vaizdo konferencijose ir kiti bendradarbiavimo internetu metodai paprastėja ir tampa veiksmingi;

22.  pabrėžia, kad ES institucijos ir nacionaliniai parlamentai turėtų toliau dėti pastangas remdami vadinamąją subsidiarumo kultūrą visoje Europos Sąjungoje; rekomenduoja įgyvendinti dvi konkrečias iniciatyvas, kurios padės šiuo metu geriau atsižvelgti į subsidiarumo principą teisėkūros procese, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas labiau įtraukti nacionalinių parlamentų pozicijas, perspektyvas ir kitus pasiūlymus į politinį dialogą, visų pirma atliekant parengiamąjį darbą, pvz., Komisijai rengiant žaliąsias arba baltąsias knygas, ir apsvarstyti galimybę pratęsti konsultavimosi su nacionaliniais parlamentais terminus, dėl kurių susitartų nacionaliniai parlamentai ir Komisija, pagal subsidiarumo principo taikymo patikras, jeigu nacionaliniai parlamentai to prašo dėl laiko trūkumo, remdamiesi pagrįstomis objektyviomis priežastimis, pvz., gaivalinėmis nelaimėmis ir darbo pertraukomis; mano, kad tai būtų galima pasiekti prisiimant politinį įsipareigojimą, dėl kurio pradiniu etapu susitartų institucijos ir nacionaliniai parlamentai, nevilkinant atitinkamo teisės akto priėmimo;

23.  jei valstybės narės sutinka pratęsti laikotarpį, kuris pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnį suteikiamas nacionaliniams parlamentams pagrįstai nuomonei pateikti, šis klausimas turėtų būti įtrauktas į kitą Sutarties peržiūrą; toks pratęsimo laikotarpis tada galėtų būti apibrėžtas ir antrinės teisės aktuose;

24.  mano, kad svarbu, jog geltonosios kortelės procedūrą parlamentai galėtų lengvai įgyvendinti, taip dar kartą patvirtinant subsidiarumo principą pagal ES sutartis;

25.  pažymi, kad per Europos reikalų komitetų konferenciją (COSAC) keletas nacionalinių parlamentų išreiškė norą pasiūlyti pradėti taikyti žaliąją kortelę kaip politinio dialogo tobulinimo priemonę, kuri nacionaliniams parlamentams, pirmiausia užsitikrinus Parlamento paramą, suteiktų galimybę pateikti konstruktyvius pasiūlymus Komisijai apsvarstyti, tinkamai atsižvelgiant į Komisijos iniciatyvos teisę;

26.  pažymi, kad pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų gali gerokai pasikeisti institucijoms rengiantis juos priimti; primena, kad atitikties subsidiarumo principui patikra atliekama tik teisėkūros proceso pradžioje, o ne pabaigoje; taip pat primena, kad apskritai poveikio vertinimas parengiamas tik pirminiams teisėkūros proceso etapams, o ne galutiniams; pabrėžia, kad pradėjus priėmimo procedūrą būtinas laikotarpio vidurio vertinimas ir vertinimas teisėkūros proceso pabaigoje, taip tam tikrais atvejais sudarant galimybes perspėti valstybes nares, nesilaikančias subsidiarumo principo;

27.  todėl ragina pasibaigus teisėkūros deryboms ir prieš priimant galutinį tekstą atlikti dar vieną subsidiarumo principo taikymo patikrą ir išsamų poveikio vertinimą, kad būtų užtikrinta atitiktis subsidiarumo principui ir atliktas poveikio vertinimas, taip pat ir proporcingumo principo; mano, kad toks apsisprendimo laikotarpis padėtų politikos formuotojams įvertinti, ar teisės aktai atitinka Sąjungos principus, ir padidintų dažnai gana intensyvių derybų rezultatų skaidrumą;

28.  atkreipia dėmesį į naujus Komisijos politikos tikslus, susijusius su ES teisės aktų iniciatyviomis ir pasiūlymais, t. y. į: minimalias sąnaudas; naudą piliečiams, verslininkams ir darbuotojams ir nereikalingos administracinės naštos vengimą;

29.  mano, kad pagal daugiametę finansinę programą įgyvendinamos programos turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir turėtų jį atitikti įrodant jų pridėtinę vertę valstybėse narėse;

30.  prašo Komisijos, laikantis proporcingumo ir subsidiarumo principų, supaprastinti kreipimosi dėl ES lėšų procedūrą siekiant, kad ji būtų veiksmingesnė ir labiau orientuota į rezultatus;

31.  pabrėžia savo įsipareigojimą užtikrinti, kad būtų laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų vykdant pranešimų savo iniciatyva vertinimus, ex ante vertinant Komisijos poveikio vertinimus ir nuolat vertinant galimą ES pridėtinę vertę ir nuostolius dėl ES masto veiksmų nebuvimo;

32.  konkrečiai atkreipia dėmesį į neseniai vykusias diskusijas dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmo ir Komisijos pasiūlymus pakeisti dabartinį modelį kitu; primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnyje bendra prekybos politika priskiriama prie išimtinės Sąjungos kompetencijos sričių, kurios pagrįstos vienodais principais; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad bendrai prekybos politikai netaikomas subsidiarumo principas;

33.  ragina valstybes nares daugiau neblokuoti UNCITRAL konvencijos dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo, kad Komisija galėtų ją pasirašyti visos Sąjungos vardu; apgailestauja dėl dabartinės padėties, nes kai kurios ES valstybės narės prie konvencijos prisijungusios, o kitos – ne; mano, kad šis pavyzdys pabrėžia, jog visiems subjektams reikia daugiau aiškumo kalbant apie išimtinės Sąjungos kompetencijos taikymą tiesioginėms užsienio investicijoms; primena, kad dėl valstybių narių vykdomos skirtingos investicijų apsaugos politikos susidarė dabartinė padėtis, kai ES šalys dalyvauja apie 1 400 dvišalių investicijų susitarimų, kurių skirtingos nuostatos gali lemti skirtingą elgesį su ES investuotojais užsienyje, priklausomai nuo atitinkamos investicijos kilmės;

34.  kalbant apie ES finansinę pagalbą kitoms šalims, konkrečiai makrofinansinę paramą, ragina atlikti nuodugnesnius ex ante ir ex post poveikio vertinimus, susijusius su siūlomų priemonių proporcingumu, kad pagalba būtų veiksminga ir išties naudinga mūsų partneriams, kuriems ji būtina; primygtinai pabrėžia, kad būtina nustatyti paramos išmokėjimo sąlygas ir vykdyti tinkamą naudojamų lėšų kontrolę, įskaitant priemones, susijusias su sukčiavimo ir korupcijos prevencija ir kova su jais, ir visapusišką ir išsamų Parlamento atliekamą tikrinimą; ragina tvirčiau integruoti ES išorės priemones, apimančias prekybą, vystymąsi ir užsienio bei saugumo politiką; pabrėžia, kad valstybės narės šiuo klausimu turi prisiimti didesnius įsipareigojimus;

35.  pažymi, kad vykstant ES sprendimų dėl prekybos politikos priėmimo procesui nepaprastai svarbu tinkamai konsultuotis, palaikyti dialogą su piliečiais, įmonėms (pirmiausia MVĮ) ir pilietine visuomene bei juos įtraukti;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0061.
(3) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 117.
(4) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 87.
(5) http://ec.europa.eu/smart-regulation/refit/admin_burden/docs/08-10web_ce-brocuttingredtape_en.pdf
(6) Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (COM(2012)0130).
(7) 2012 m. rugsėjo 12 d. pirmininko pavaduotojo M. Šefčovičiaus laiškas nacionaliniams parlamentams.
(8) Komisijos pasiūlymas dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534).
(9) 2013 m. lapkričio 27 d. komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo peržiūrėjimo subsidiarumo principo atžvilgiu pagal Protokolą Nr. 2 (COM(2013)0851).

Teisinis pranešimas