Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2150(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0208/2015

Pateikti tekstai :

A8-0208/2015

Debatai :

PV 11/04/2016 - 18
CRE 11/04/2016 - 18

Balsavimas :

PV 12/04/2016 - 5.11
CRE 12/04/2016 - 5.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0104

Priimti tekstai
PDF 371kWORD 125k
Antradienis, 2016 m. balandžio 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa
P8_TA(2016)0104A8-0208/2015

2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva“ (2014/2150(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarpinstitucinius susitarimus dėl geresnės teisėkūros(1),

–  atsižvelgdamas į praktines priemones, kurios skirtos SESV 294 straipsnio 4 daliai įgyvendinti pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą ir dėl kurių 2011 m. liepos 22 d. susitarė kompetentingos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ES reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. 19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros (2011 m.)“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo ir valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)“(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadas dėl pažangaus reglamentavimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva“ (COM(2014)0368),

–  atsižvelgdamas į ankstesnius Komisijos komunikatus dėl ES reglamentavimo kokybės (COM(2012)0746) ir COM(2013)0685),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo (19-ąją ataskaitą dėl geresnės teisėkūros 2011 m.) (COM(2012)0373),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pažangus reglamentavimas – atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius“ (COM(2013)0122),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl MVĮ skirto pažangaus reglamentavimo stebėsenos ir konsultavimosi šiais klausimais (SWD(2013)0060),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010)0543),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais gaires,

–  atsižvelgdamas į Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti 2014 m. liepos 24 d. galutinę ataskaitą „Biurokratijos mažinimas Europoje. Dabartinė padėtis ir perspektyvos“ ir ypač į keturių šios aukšto lygio grupės narių, turinčių patirties darbuotojų gynimo, visuomenės sveikatos, aplinkos ir vartotojų gynimo srityse, atskirąją nuomonę, kuri pateikta priede Nr. 12,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215);

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo pasiūlymas“ (COM(2015)0216);

–  atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą dėl REFIT platformos sukūrimo (C(2015)3261) ir į Komisijos komunikatą „REFIT platforma. Struktūra ir veikimas“ (C(2015)3260);

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos pirmininko sprendimą dėl nepriklausomos Reguliavimo kontrolės valdybos įsteigimo (C(2015)3263), Komisijos komunikatą „Reguliavimo kontrolės valdyba. Tikslas, užduotys ir personalas“ (C(2015)3262) ir Komisijos komunikatą „Aiškinamojo memorandumo struktūra“ (C(2015)3264/2);

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Geresnio reglamentavimo gairės“ (SWD(2015)0111),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0208/2015),

A.  kadangi REFIT programa yra viena iš pagrindinių naujosios Komisijos geresnio reglamentavimo strategijos dalių;

B.  kadangi REFIT programa siekiama įtvirtinti geresnės teisėkūros procedūrą, supaprastinti ES teisę ir sumažinti administracinę ir (arba) reglamentavimo naštą, taip pat imtis veiksmų siekiant užtikrinti gerą valdymą, kuris būtų paremtas faktais grindžiamu politikos formavimu ir pagal kurį esminį vaidmenį atliktų poveikio vertinimas ir ex post kontrolė;

C.  kadangi Komisija, siekdama sustiprinti savo veiklą pagal REFIT programą, sukūrė naują REFIT platformą, sudarytą iš dviejų grupių: vyriausybių atstovų grupės, t. y. kiekvienos valstybės narės viešojo administravimo institucijos aukšto lygio specialistų, ir suinteresuotųjų subjektų grupės, t. y. ne daugiau kaip 20 specialistų, iš kurių du atstovaus Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, o kiti bus ekonomikos sektoriaus, taip pat MVĮ, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai;

D.  kadangi naudojant metinę REFIT rezultatų suvestinę galima įvertinti pažangą, padarytą visose politikos srityse, ir kiekvienos Komisijos nurodytos iniciatyvos įgyvendinimo pažangą, įskaitant veiksmus, kurių ėmėsi Parlamentas ir Taryba;

E.  kadangi 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros pakeitė dabartinė Lisabonos sutartimi sukurta teisinė sistema;

F.  kadangi per pastaruosius metus geresnio reglamentavimo darbotvarkė vis dėlto padėjo gerinti teisėkūros praktiką; kadangi yra sukurta daug ir įvairiai pavadintų šios srities Komisijos iniciatyvų ir programų, pvz., dėl geresnio reglamentavimo, geresnės teisėkūros, pažangaus reglamentavimo, reglamentavimo kokybės, programa pagal principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, dėl kokybės patikros, Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programa, tačiau jos nesuteikia pakankamo aiškumo ir skaidrumo, t. y. neaiškūs jų tikslai ir taikomos priemonės, visų pirma gyventojams, todėl jas būtų geriau sujungti;

G.  kadangi Komisija savo 2015 m. gegužės 19 d. Komunikatu „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ nustatė nuoseklų ir visapusišką geresnio reglamentavimo modelį, kuriuo atsižvelgiama į visą politinį teisėkūros ciklą ir reikalaujama tikslingo visų institucijų tarpusavio bendravimo, ir kadangi Parlamentas išsamiai apsvarstys šį komunikatą, kad būtų pasiekti kuo geresni rezultatai Sąjungos piliečiams;

H.  kadangi visi ES sutarties 3 straipsnyje nurodyti Sąjungos tikslai yra vienodai svarbūs; kadangi Komisija pabrėžia, jog programoje REFIT neabejojama dabartiniais politikos tikslais, ši programa taip pat nedaro neigiamo poveikio piliečių sveikatai ir saugumui, vartotojams, darbuotojams ar aplinkai;

I.  kadangi per antrą 2014 m. pusmetį Komisija surengė viešas konsultacijas dėl savo poveikio vertinimo gairių peržiūros ir konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais gairių;

J.  kadangi Komisija, rengdama savo 2015 m. darbo programą, pagrįsdama savo poziciją, kodėl atsiėmė daug nepriimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pirmą kartą pritaikė vadinamąjį politinio tęstinumo nebuvimo principą;

K.  kadangi 2015 m. darbo programoje Komisija planavo sutelkti savo veiksmus svarbiausiems ekonominiams ir socialiniams uždaviniams spręsti, o jos nauja struktūra siekiama užtikrinti nuoseklesnį politikos požiūrį, tokiu būdu didinant skaidrumą ES, vadinasi, ir priimtinumą piliečiams;

Geresnis reglamentavimas

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio sprendimą pavesti pirmajam Komisijos pirmininko pavaduotojui geresnio reglamentavimo atsakomybės sritį, o tai atitinka Parlamento raginimus ir pabrėžia didelę politinę šio klausimo svarbą; tikisi, kad dėl šio paskyrimo Europos lygmeniu bus galima sukurti aukščiausios kokybės teisės aktus, kurie atitiks piliečių ir kitų suinteresuotųjų subjektų lūkesčius, ir užtikrina, kad nekils grėsmės viešosios politikos tikslams, įskaitant vartotojų, aplinkosaugos, socialinius ir sveikatos bei saugos standartus;

2.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į pernelyg didelį biurokratizmo lygį visoje ES ir į tai, kad reikia supaprastinti teisės aktus, geresnis reglamentavimas turėtų apimti viešojo administravimo visais Europos Sąjungos lygmenimis kultūrą, Sąjungos aktų įgyvendinimą ir taikymą Europos Sąjungos, taip pat nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, siekiant užtikrinti gerą administravimą ir Europai palankų elgesį visais lygmenimis;

3.  pabrėžia, kad Komisija turėtų teikti prioritetą tam tikrų priemonių plėtrai ir skirti daugiau dėmesio teisėkūros procedūra priimamų aktų kokybei ir geresniam esamų teisės aktų įgyvendinimui, o ne teisės aktų kiekiui; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad sąnaudos neturėtų būti lemiamas veiksnys ir kad vienintelis tinkamas kriterijus turėtų būti teisės akto kokybė bei tai, kad REFIT programa negali daryti neigiamo poveikio tvarumui ar bet kokiems socialiniams, darbo, aplinkos ir vartotojų standartams;

4.  siūlo Komisijai apsvarstyti, ar derėtų, rengiant riboto laikotarpio teisėkūros iniciatyvas, taikyti laikinojo galiojimo išlygas, jei tai nesukelia teisinio netikrumo, ir tam tikrais tinkamais atvejais į teisėkūros priemones įtraukti peržiūros priemones, kad būtų reguliariai iš naujo įvertinamas teisėkūros priemonių aktualumas Europos lygmeniu;

5.  pabrėžia, kad Europos standartas paprastai pakeičia 28 nacionalinius standartus, o tai stiprina vidaus rinką ir mažina biurokratiją;

6.  palankiai vertina 2015 m. gegužės 19 d. geresnio reglamentavimo priemonių paketą; remia tolesnį Komisijos įsipareigojimą siekti geresnės teisėkūros darbotvarkės; pabrėžia, kad REFIT komunikate numatytas darbas turėtų būti laikomas nuolatiniu procesu, kuriuo užtikrinama, kad Europos lygmeniu galiojantys teisės aktai atitiktų paskirtį, jais būtų siekiama bendro teisės aktų leidėjų tikslo ir patenkinami piliečių, visų pirma darbuotojų, įmonių ir kitų suinteresuotųjų subjektų, lūkesčiai;

7.  atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros, kuriame atsižvelgiama į Lisabonos sutartimi ir Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarimu nustatytus pokyčius, kuriame įtvirtinta geriausia patirtis teisėkūros planavimo, poveikio vertinimo, sistemingų ES teisės aktų ex post patikrinimų, deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų įgyvendinimo ir tvarkymo procedūrų taikymo srityse, ir atkreipia dėmesį į pasibaigusias derybas;

8.  palankiai vertina Komisijos patvirtinimą, kad jos geresnio reglamentavimo strategija nereikš, jog tam tikras politikos sritis reikia mažiau reglamentuoti arba išsižadėti mums svarbių vertybių, kaip antai socialinės ir aplinkos apsaugos ir pagrindinių teisių, įskaitant teisę į sveikatos priežiūrą;

9.  pripažįsta, kad Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupė atliko puikų darbą – pateikė Europos Komisijai daug pasiūlymų dėl administracinės naštos mažinimo ir nurodė geriausią patirtį, kaip galima įgyvendinti ES teisės aktus valstybėse narėse mažiausiai biurokratiniu būdu; atkreipia dėmesį į tai, kad keturi Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės nariai nesutiko su kai kuriomis šios grupės galutinėje ataskaitoje dėl administracinės naštos pateiktomis išvadomis ir parengė atskirąją nuomonę; tikisi, kad Komisija atsižvelgs į visiems šioje procedūroje dalyvavusiems suinteresuotiesiems subjektams rūpimus aspektus;

10.  pabrėžia socialinio dialogo ir socialinių partnerių savarankiškumo svarbą; pabrėžia, ypač atsižvelgdamas į SESV 9 straipsnį, kad socialiniai partneriai gali, kaip nustatyta SESV 155 straipsnyje, sudaryti susitarimus, kurių pagrindu bendru pasirašiusiųjų šalių prašymu tie susitarimai gali tapti ES teisės aktais; tikisi, kad Komisija gerbs šalių savarankiškumą ir derybose pasiektus susitarimus, taip pat rimtai vertins jiems rūpimus klausimus, ir pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo darbotvarkė neturėtų būti pretekstas nekreipti dėmesio į socialinių partnerių pasiektus susitarimus ar juos apeiti, todėl pareiškia, kad atmestų visus socialinių partnerių susitarimų poveikio vertinimus;

11.  primena, kad per praėjusią Parlamento kadenciją tarpinstituciniu lygmeniu kilo daug ginčų, ar reikia rinktis įgyvendinimo, ar deleguotuosius aktus; todėl mano, kad svarbu nustatyti konkrečias gaires, kaip buvo prašoma 2014 m. vasario 25 d. priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje;

12.  palankiai vertina Komisijos pasiryžimą supaprastinti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir programos „Horizontas 2020“ paramos lėšų administravimą;

Skaidrumas ir konsultavimasis su suinteresuotaisiais subjektais

13.  palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino svarbų vaidmenį, kuris programoje REFIT tenka konsultavimosi procesui; pabrėžia, kad pagal ES sutarties 11 straipsnio 2 dalį visos ES institucijos privalo palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene; ragina institucijas ypatingą dėmesį skirti privalomam nuolatiniam dialogui su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene;

14.  nurodo, kad tik pasiekus didesnį skaidrumą ES veikimas taps veiksmingesnis, o pilietinės visuomenės pasitikėjimas ES padidės;

15.  šiuo atveju palankiai vertina tai, jog Komisija pabrėžia, kad dialogas su piliečiais, socialiniais partneriais ir kitais ekonominiais ir pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais padeda užtikrinti skaidrų, tinkamai orientuotą ir darnų ES teisėkūros procesą, ir pritaria Komisijos ketinimui aiškiau parodyti, kaip ji rengia pasiūlymus, pavyzdžiui, teisės aktų tekstus arba komunikatus;

16.  pažymi, kad Komisija savo geresnio reglamentavimo strategijoje gerokai daugiau reikšmės skiria viešoms konsultacijoms; atkreipia dėmesį į tai, kad ateityje Komisija skelbs dvylikos savaičių viešas konsultacijas: a) prieš rengiant naujus pasiūlymus dėl teisės aktų, b) vertinant galiojančius teisės aktus ir atliekant jų tinkamumo patikrą ir c) rengiant planus ir atliekant ex ante poveikio vertinimus; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijai priėmus pasiūlymą, ji dar suteiks piliečiams ir suinteresuotosioms šalims galimybę per aštuonias savaites išsakyti savo nuomonę apie tą Komisijos pasiūlymą ir šias pastabas pateiks Tarybai ir Parlamentui;

17.  atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad visų suinteresuotųjų šalių konsultacijų procese išsakytos pastabos ir grįžtamosios nuomonės būtų vertinamos proporcingai ir skaidriai, taip pat užtikrinti, kad viešomis konsultacijomis savo tikslais negalėtų piktnaudžiauti pakankamai finansinių ir organizacinių išteklių turintys suinteresuotieji subjektai; ragina Komisiją skelbti savo padarytas konsultacijų išvadas;

18.  pažymi, kad poveikio vertinimai skelbiami tik Komisijai priėmus atitinkamą politinę iniciatyvą; mano, kad, siekiant Komisijos sprendimų priėmimo skaidrumo, poveikio vertinimus būtina skelbti ir tuo atveju, kai Komisija nusprendžia neinicijuoti pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

19.  pažymi, kad patariamąjį statusą turintis Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas yra svarbus pilietinės visuomenės atstovas; pažymi, kad taip pat patariamąjį statusą turintis Regionų komitetas yra svarbus ES regionų ir savivaldybių atstovas ir ES teisės aktų įgyvendinimo vertintojas; nurodo, kad pagal galiojančią teisę Parlamentas, Taryba ir Komisija gali iš anksto konsultuotis su abiem patariamaisiais organais visais atvejais, kai Parlamentas ir Taryba nusprendžia, kad tai naudinga; laikosi nuomonės, kad tinkamai iš anksto pasikonsultavus su šiais komitetais dėl konkrečių klausimų ir sumaniai pasinaudojus jų specifine ekspertine informacija būtų galima prisidėti siekiant geresnio reglamentavimo tikslo;

20.  mano, kad regionines ir vietos valdžios institucijas reikėtų labiau įtraukti į ES politikos formavimą, visų pirma ankstyvuoju teisės aktų rengimo etapu, pasinaudojant valstybių narių regioniniu ir vietos lygmenimis sukaupta ekspertine informacija ir patirtimi; pažymi, kad visos ES institucijos, vykdydamos savo teisėkūros veiklą, privalo laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

21.  palankiai vertina Komisijos ketinimą teisėkūros procesui suteikti daugiau skaidrumo ir į visą procesą labiau įtraukti piliečius ir suinteresuotuosius subjektus;

22.  palankiai vertina Komisijos sprendimą ateityje prieš valstybių narių balsavimą dėl pozicijos atsakingame komitete skelbti keturių savaičių viešas konsultacijas ir dėl deleguotųjų aktų bei svarbių įgyvendinimo aktų projektų;

23.  ragina Komisiją persvarstyti savo vertinimo gaires, sustiprinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir konsultavimąsi su jais ir naudojant kuo labiau tiesioginį metodą, kad ES piliečiai galėtų dalyvauti priimant sprendimus;

24.  atkreipia dėmesį į naują Komisijos tvarkomos geresnio reglamentavimo svetainės skiltį „Pasisakyk ir sumažink naštą“ ir ragina gautas pastabas vertinti subalansuotai ir skaidriai ir Komisijoje, ir naujoje REFIT platformoje; vis dėlto mano, kad REFIT grupės procesai ir svarstymai neturėtų būti pernelyg apsunkinantys – tai turėtų būti įstaiga, sugebanti greitai reaguoti ir atlikti išsamesnį darbą Europos teisės aktų priėmimo procese; laikosi nuomonės, kad konsultacijos naudojantis šia Komisijos interneto svetaine, negali pakeisti viešųjų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais;

Poveikio vertinimas ir Europos pridėtinė vertė

25.  pažymi, kad poveikio vertinimas yra svarbus įrankis padedant priimti sprendimus visose ES institucijose ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant geresnį reglamentavimą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiau vykdyti savo įsipareigojimus vertinti būsimų ir esamų teisės aktų poveikį; vis dėlto pabrėžia, kad tokie vertinimai negali pakeisti politinių vertinimų ir sprendimų ir kad Europos Parlamento narių politinės veiklos laisvė negali būti suvaržyta jokiu aspektu;

26.  mano, kad poveikio konkurencingumui vertinimas turėtų sudaryti didelę poveikio vertinimo dalį; mano, kad persvarstytų gairių projekte turėtų būti nustatytos gairės, kurių reikėtų laikytis galutinėje analizėje vertinant ir apsvarstant poveikį konkurencingumui; pritaria dabar galiojančiai prielaidai, kad pasiūlymai, kuriais daromas neigiamas poveikis konkurencingumui, neturėtų būti priimami, nebent būtų pateikiami įrodymai dėl didelės naudos, kurios negalima apskaičiuoti kiekybiškai;

27.  mano, kad sprendimams dėl antrinės teisės aktų, kaip ir dėl pirminės teisės aktų, turėtų būti taikomi geresnio reglamentavimo principai; ragina Komisiją, kai įmanoma, prie deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo aktų pridėti poveikio vertinimą, taip pat konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis ir subjektais;

28.  mano, kad poveikio vertinimai turi būti išsamūs, kad, visų pirma, turi būti subalansuotai įvertintos pasekmės ekonomikai, socialinei sričiai ir aplinkai ir įvertintas poveikis pagrindinėms piliečių teisėms bei vyrų ir moterų lygybei; pabrėžia, kad sąnaudų ir naudos analizė yra tik vienas iš daugelio kriterijų;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių, kaip antai Švedijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, veikia nepriklausomos įstaigos, kurios vyriausybėms padeda teisėkūros procesuose, siekiant juntamai ir įrodomai įmonėms ir piliečiams sumažinti administracinę naštą ir su informacijos teikimo prievolėmis susijusias išlaidas; pažymi, kad būtų galima atsižvelgti į jau veikiančių geresnio reglamentavimo įstaigų geriausią praktiką ir patirtį; pažymi, kad Komisijos Poveikio vertinimo valdybą (PVV) pakeitė nepriklausoma Reglamentavimo patikros valdyba (RPV), ir tikisi, kad nepriklausomų ekspertų įtraukimas padarys teigiamą įtaką poveikio vertinimo procesui Komisijoje; vis dėlto, primygtinai ragina užtikrinti, kad Reglamentavimo patikros valdyba teiktų išimtinai tik patariamojo, o ne privalomojo pobūdžio pastabas; pabrėžia, kad poveikio vertinimai turi būti nuoseklūs ir juose turi būti atsižvelgiama į visus pakeitimus, kurie atlikti per tarpžinybinį konsultacijų etapą, ir turėtų būti grindžiami, be kita ko, skaičiavimais, kokias papildomas sąnaudas valstybės narės patirtų, jei nebūtų rastas sprendimas Europos Sąjungos lygmeniu; mano, kad RPV nuomonė turėtų būti pridėta prie galutinio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; siūlo būsimose derybose dėl tarpinstitucinio susitarimo aptarti klausimą, ar Reglamentavimo kontrolės taryba galėtų būti naudinga institucijoms kaip išimtinai patariamasis organas;

30.  palankiai vertina tai, kad Tarybos darbo grupės dabar, ankstyvuoju diskusijų dėl tam tikrų teisėkūros procedūra priimamų aktų etapu, rengiasi išnagrinėti atitinkamus Komisijos atliktus poveikio vertinimus pagal orientacinį patikrinimų sąrašą; vis dėlto, apgailestauja, kad Tarybos sekretoriate dar nėra poveikio vertinimo skyriaus, ir mano, kad pirmiau minėtas sprendimas galėtų padėti Tarybai įgyvendinti savo įsipareigojimus vertinant visus esminius Komisijos pasiūlymų pakeitimus;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas įsteigė savo Poveikio vertinimo ir Europos pridėtinės vertės direktoratą, kuris teiks daugybę ex ante ir ex post poveikio vertinimo paslaugų Parlamento komitetams, vertins dabartinės ir būsimos ES politikos pridėtinę vertę bei politines mokslo ir technologijų sričių galimybes; pažymi, kad remiantis iš Komisijos gauta informacija, Parlamentas atliko maždaug 20 savo pakeitimų Komisijos pasiūlymams poveikio vertinimų; dar kartą primena, kad Parlamento specializuoti komitetai turėtų nuosekliau naudotis jau turimomis poveikio vertinimo priemonėmis, visų pirma tada, kai numatoma atlikti esminius pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimus; vis dėlto pažymi, kad tai neturėtų suvaržyti Europos Parlamento narių veikimo laisvės;

32.  pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į visus pagrindinius Sąjungos principus, įskaitant solidarumo ir proporcingumo principą; ragina visas ES institucijas visuomet apsvarstyti trumpalaikį ir ilgalaikį teisės aktų poveikį;

33.  pažymi, kad būtų galima geriau išnaudoti „atvėsimo laikotarpį“ pasibaigus deryboms, bet prieš galutinį balsavimą (šiuo metu jis naudojamas teisinei ir lingvistinei peržiūrai), kad būtų atliktas poveikio vertinimas ir patikrintas subsidiarumas;

34.  mano, kad visos ES institucijos turėtų parengti bendrą poveikio vertinimams taikomą metodiką; pabrėžia, kad būtina neriboti Parlamento ir Tarybos teisėkūros prerogatyvų keisti Komisijos pasiūlymus;

35.  ragina Komisiją rengiant įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus didinti tiek viešų, tiek privačių konsultacijų su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vartotojus, mastą, kad būtų atsižvelgta į tai, kaip geriau padidinti informuotumą apie pasiūlymus pirminiame etape;

MVĮ ir principas „Visų pirma galvokime apie mažuosius“

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pritarė idėjai toliau gerinti MVĮ tyrimą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 20 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir kad MVĮ yra ekonominės veiklos, augimo ir užimtumo pagrindas; pritaria siūlymui apsvarstyti galimybę MVĮ taikyti priderintus susitarimus ir švelnesnę tvarką atliekant poveikio vertinimą tais atvejais, kai galima įrodyti, kad dėl to nesumažėja teisės aktų veiksmingumas ir kad išimtys ar švelnesnė tvarka neskatina vidaus rinkos susiskaidymo ar nemažina MVĮ galimybių į ją patekti; todėl palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą svarstyti galimybę MVĮ taikyti lankstesnes taisykles, o labai mažoms įmonėms reikalavimų visiškai netaikyti tais atvejais, kai tai įmanoma ir prasminga ir dėl to ne mažiau veiksmingai bus pasiekti siūlomo teisės akto socialiniai, aplinkos ir ekonominiai tikslai;

37.  ragina Komisiją nemažinti savo užmojų, mažinant administracinę naštą MVĮ kurti pagrindą kokybiškų darbo vietų kūrimui, ir primygtinai ragina nekelti grėsmės visuomenės gerovės tikslams, įskaitant vartotojams palankius, aplinkosaugos, socialinius ir sveikatos bei saugos standartus, taip pat lyčių lygybės standartus; pabrėžia, kad dėl sumažintos administracinės naštos neturėtų sumažėti užimtumo standartai ar išaugti mažų garantijų darbo sutarčių skaičius ir kad su MVĮ ir labai mažų įmonių darbuotojais turėtų būti elgiamasi taip pat ir jiems turėtų būti taikoma tokia pat aukšto lygio apsauga kaip ir didesnių įmonių darbuotojams;

38.  pabrėžia, kad vertinant naujas taisykles dėl jų poveikio MVĮ jokiu būdu neturėtų būti pakenkta darbuotojų teisėms;

39.  pabrėžia, kad reikia aiškiau suformuluotų reglamentų, kuriuos būtų galima paprastai įgyvendinti ir kurie padėtų visiems veikėjams veikti laikantis įstatymų; pabrėžia, kad paprastesnis ir pažangesnis reglamentavimas gali sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti nuoseklų teisės aktų perkėlimą ir veiksmingesnį bei labiau suderintą nuostatų taikymą valstybėse narėse;

Ex post vertinimas

40.  palankiai vertina tai, kad Komisija į geresnį reglamentavimą įtraukia ex post analizę; pabrėžia, kad siekiant piliečiams ir įmonėms užtikrinti teisinį aiškumą tokią analizę reikėtų atlikti per pakankamą laikotarpį, pageidautina nuo perkėlimo į nacionalinę teisę praėjus keleriems metams; tačiau primena, kad ex post vertinimai niekada neturėtų atstoti Komisijos kaip Sutarčių saugotojos pareigos veiksmingai ir laiku stebėti, kaip valstybės narės taiko Sąjungos teisę ir imtis visų veiksmų, siekiant užtikrinti jos tinkamą taikymą;

41.  pabrėžia, kad ES teisėkūros ir įvairių sričių politikos įgyvendinimo ir veiksmingumo vertinimui pagal rezultatus, kurių teisės aktų leidėjas jais siekė, yra svarbūs ex post vertinimas ir politikos veiksmingumo vertinimas;

42.  mano, kad atliekant naujų teisės aktų ex post vertinimą reikėtų įtraukti nacionalinius parlamentus, nes tai būtų naudinga rengiant Komisijos ataskaitas ir padėtų išsiaiškinti skirtingas nacionalines problemas, kylančias dėl atskirų teisės aktų ir reglamentų;

ES teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse

43.  pažymi, kad, remiantis Komisija, trečdalį ES teisės aktais sukuriamos reglamentavimo ir administracinės naštos lemia perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės, kurių imasi valstybės narės;

44.  pripažįsta, kad direktyvų atveju valstybėms narėms priklauso prerogatyva nuspręsti, ar nacionaliniu lygmeniu nustatyti aukštesnius socialinės srities, aplinkos ir vartotojų apsaugos standartus už ES lygmeniu susitartus minimalius apsaugos standartus, ir džiaugiasi, jei priimami sprendimai taip padaryti; patvirtina, kad tokių aukštesnių standartų nereikėtų laikyti pertekliniu reglamentavimu; vis dėlto, ragina kompetentingas nacionalines valdžios institucijas atsižvelgti į galimas perteklinio reglamentavimo pasekmes, kuriomis sukuriama nebūtina su ES teisės aktais susijusi biurokratinė našta, nes dėl tokios padėties gali būti neteisingai suvokiama ES teisėkūros veikla, o tai savo ruožtu gali didinti euroskepticizmą; siekiant daugiau artumo piliečiams ragina valstybes nares atsisakyti bereikalingų administracinių taisyklių įgyvendinant direktyvas ir reglamentus;

45.  skatina Komisiją ir valstybes nares intensyviau keistis geriausia patirtimi, sukaupta įgyvendinant ir taikant ES direktyvas; mano, kad tokie veiksmai paskatintų suinteresuotuosius subjektus ir vietos ir regionines valdžios institucijas padėti nustatyti sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant ES politiką vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis;

46.  pabrėžia, kad Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų leidėjų, turi žinoti, kokį poveikį ES teisės aktai iš tikrųjų daro juos įgyvendinus; todėl ragina Komisiją suteikti Parlamentui visapusiškas galimybes gauti visus atitinkamus vertinimus, įskaitant surinktus pradinius duomenis ir parengiamuosius dokumentus;

47.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į rimtas ir įsisenėjusias problemas, kurios kyla įgyvendinat Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, įskaitant konkurencijos iškraipymo problemas, persvarstyti mokslinį šio reglamento pagrindimą ir įvertinti, kiek naudingas ir realistinis jis yra, ir prireikus panaikinti mitybinės sudėties sąvoką; mano, kad Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslai, kaip antai užtikrinti, kad apie maistą pateikiama informacija būtų teisinga ir kad būtų pateikiamos specialios nuorodos apie riebalų, cukraus ir druskos kiekį, jau yra pasiekti Reglamentu (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams;

48.  nurodo 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų ir 2011 m. spalio 27 d. Bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų ir ragina Komisiją užtikrinti galimybes Parlamentui susipažinti su šiais aiškinamaisiais dokumentais;

Komisijos nepriimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsiėmimas

49.  pažymi, kad naujai išrinkta Komisija savo 2015 m. darbo programoje, pirmą kartą pritaikiusi politinio tęstinumo nebuvimo principą, suabejojo dėl šiuo metu nepriimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtinumo;

50.  pažymi, kad Teisingumo Teismas savo 2015 m. balandžio 14 d. sprendime(9) patvirtino, kad Sąjungos akto pagal įprastą teisėkūros procedūrą priėmimo etapo metu Komisija bet kada gali atsiimti pasiūlymą, kol Taryba nesiėmė veiksmų; todėl, siekdamas užtikrinti tarpinstitucinę pusiausvyrą, ragina Komisiją atsiėmimo atveju pirmiausia pasikonsultuoti su Parlamentu, ypač po pirmojo svarstymo, ir visapusiškai atsižvelgti į jo poziciją; šiuo atveju visų pirma remiasi 2015 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliucija;

51.  be to, pabrėžia, kad Teisingumo Teismas tame pačiame sprendime atsižvelgia į Tarybos argumentus, kad Komisija tuo atveju, kai teisėkūros procedūra priimamas aktas atsiimamas, privalo paisyti ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų kompetencijos priskyrimo, institucinės pusiausvyros ir sąžiningo bendradarbiavimo principų, taip pat ES sutarties 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto demokratiškumo principo;

52.  pabrėžia, kad svarbu išvengti teisės aktų dubliavimosi;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 321, 2003 12 31, p. 1; 2016 m. kovo 9 d. priimti tekstai, P8_TA(2016)0081.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0061.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0069.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0127.
(5) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 117.
(6) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 87.
(7) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 31.
(8) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto dokumentas Nr. INT/750.
(9) 2015 m. balandžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Taryba / Komisija, C-409/13 [ECLI:EU:C:2015:217].

Teisinis pranešimas