Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2016 m. vasario 25 d. - BriuselisGalutinė teksto versija
Įgaliojimas Austrijai pasirašyti ir ratifikuoti 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvenciją, o Maltai – prie jos prisijungti ***
 ES ir San Marino Respublikos susitarimas dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų *
 Kroatijos prisijungimas prie Konvencijos dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos *
 Europos užimtumo tarnybų tinklas, darbuotojų galimybės naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnė darbo rinkų integracija ***I
 Skubių autonominių prekybos priemonių taikymas Tuniso Respublikai ***I
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Belgijos paraiška „EGF/2015/007 BE/Hainaut-Namur Glass“
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. metinė augimo apžvalga
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje
 Bendrosios rinkos valdymas įgyvendinant 2016 m. Europos semestrą
 Derybų dėl ES ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimo pradžia
 Europos ombudsmeno veikla 2014 metais
 Europos Centrinio Banko 2014 m. metinė ataskaita
 Derybų dėl LPS su Australija ir Naująja Zelandija pradžia
 Suderintų gyvūnų augintinių registravimo sistemų taikymas visose valstybėse narėse
 Humanitarinė padėtis Jemene

Įgaliojimas Austrijai pasirašyti ir ratifikuoti 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvenciją, o Maltai – prie jos prisijungti ***
PDF 246kWORD 62k
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos interesais Austrijos Respublika įgaliojama pasirašyti ir ratifikuoti 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje, o Malta įgaliojama prie jos prisijungti, projekto (13777/2015 – C8-0401/2015 – 2013/0177(NLE))
P8_TA(2016)0052A8-0018/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13777/2015),

–  atsižvelgdamas į 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje (13777/15/ADD1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8–0401/2015),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0018/2016),

1.  pritaria Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos interesais Austrijos Respublika įgaliojama pasirašyti ir ratifikuoti 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje, o Malta įgaliojama prie jos prisijungti, projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui.

(1) Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.


ES ir San Marino Respublikos susitarimas dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų *
PDF 241kWORD 63k
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir San Marino Respublikos susitarimas, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, sudarymo Europos Sąjungos vardu (COM(2015)0518 – C8-0370/2015 – 2015/0244(NLE))
P8_TA(2016)0053A8-0025/2016

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2015)0518),

–  atsižvelgdamas į protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir San Marino Respublikos susitarimas, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, projektą (13448/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą ir 8 dalies antrą pastraipą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0370/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, 108 straipsnio 7 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8–0025/2016),

1.  pritaria protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas, priėmimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei San Marino Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


Kroatijos prisijungimas prie Konvencijos dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos *
PDF 240kWORD 62k
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo dėl Kroatijos prisijungimo prie 1995 m. liepos 26 d. Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1996 m. rugsėjo 27 d. protokolo, parengto vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamo prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, 1996 m. lapkričio 29 d. protokolo dėl Europos Bendrijų teisingumo teismo jurisdikcijos preliminariais nutarimais aiškinti Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengto vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ir 1997 m. birželio 19 d. antrojo protokolo, parengto vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamo prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (COM(2015)0458 – C8-0296/2015 – 2015/0210(NLE))
P8_TA(2016)0054A8-0019/2016

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją Tarybai (COM(2015)0458),

–  atsižvelgdamas į Kroatijos stojimo akto 3 straipsnio 4 ir 5 dalis, pagal kurias Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0296/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0019/2016),

1.  pritaria Komisijos rekomendacijai;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


Europos užimtumo tarnybų tinklas, darbuotojų galimybės naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnė darbo rinkų integracija ***I
PDF 325kWORD 96k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo, darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos (COM(2014)0006 – C7-0015/2014 – 2014/0002(COD))
P8_TA(2016)0055A8-0224/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0006),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 46 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0015/2014),

–  atsižvelgdamas į SESV 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 4 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 25 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei į Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A8-0224/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. vasario 25 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/... dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/589.)

(1) OL C 424, 2014 11 26, p. 27.
(2) OL C 271, 2014 8 19, p. 70.


Skubių autonominių prekybos priemonių taikymas Tuniso Respublikai ***I
PDF 359kWORD 82k
Tekstas
Jungtinis tekstas
2016 m. vasario 25 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skubių autonominių prekybos priemonių taikymo Tuniso Respublikai (COM(2015)0460 – C8-0273/2015 – 2015/0218(COD))(1)
P8_TA(2016)0056A8-0013/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

Komisijos pasiūlymas
P8_TA(2016)0056A8-0013/2016
---------------------------------------------------------
P8_TA(2016)0056A8-0013/2016

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/...
dėl skubių autonominių prekybos priemonių taikymo Tuniso Respublikai
[Pakeitimai 1 - 4, nebent būtų nurodyta kitaip]

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas, įsteigiantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tuniso Respublikos asociaciją(2) (toliau – Susitarimas), sudaro Sąjungos ir Tuniso santykių pagrindą;

(2)  po 2015 m. birželio 26 d. teroristinio išpuolio netoli Susos, Tunise, Taryba 2015 m. liepos 20 d. susitikimo išvadose nurodė, kad Sąjunga, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, išnagrinės galimybę imtis išimtinių ir laikinų paramos Tuniso ekonomikai priemonių;

(3)  alyvuogių aliejus – pagrindinis Tuniso į Sąjungą eksportuojamas žemės ūkio produktas, o alyvuogių aliejaus pramonė – svarbi šios šalies ir kai kurių tam tikrų valstybių narių regionų ekonomikos dalis;

(4)  atsižvelgdama į Europos kaimynystės politikos ir Susitarime nustatytus tikslus, Sąjunga Tuniso ekonomiką gali geriausiai paremti užtikrindama patrauklią ir patikimą rinką Tuniso eksportuojamam alyvuogių aliejui. Tokiai rinkai užtikrinti būtinos autonominės prekybos priemonės, kuriomis būtų suteikta galimybė importuoti tą produktą į Sąjungą naudojant muitais neapmokestinamą tarifinę kvotą;

(5)  siekiant išvengti sukčiavimo ir užtikrinti, kad numatomos autonominės prekybos priemonės tikrai bus naudingos Tuniso ekonomikai, tos priemonės turėtų būti taikomos su sąlyga, kad Tunisas laikysis Susitarime numatytų produktų kilmės taisyklių ir susijusių procedūrų ir kad Tunisas užtikrins veiksmingą administracinį bendradarbiavimą su Sąjunga;

(6)  siekiant išlaikyti Sąjungos alyvuogių aliejaus rinkos stabilumą, autonominėmis prekybos priemonėmis nustatomas papildomas kiekis turi būti leidžiamas importuoti tik išnaudojus Susitarimo protokolo Nr. 1 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą neapdoroto alyvuogių aliejaus metinę muitais neapmokestinamą tarifinę kvotą;

(7)  tarifinių kvotų administravimo taisyklės yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013(3) 184 straipsnyje. Tos taisyklės turėtų būti taikomos ir šiame reglamente numatytoms autonominėms prekybos priemonėms;

(8)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kurie ją įgalintų laikinai sustabdyti lengvatinių priemonių, nustatytų šiuo reglamentu, taikymą ir nustatyti taisomąsias priemones tais atvejais, kai Sąjungos rinka paveikiama šio reglamento. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(4);

(9)  šiuo reglamentu nustatomų skubių autonominių prekybos priemonių paskirtis – palengvinti sunkią ekonominę padėtį, į kurią dėl teroristinių išpuolių šiuo metu yra patekęs Tunisas. Todėl tos priemonės turėtų būti taikomos ribotą laiką ir neturėtų daryti poveikio Sąjungos ir Tuniso deryboms dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) sukūrimo; [11 ir15 pakeit.]

(10)  atsižvelgiant į didžiulę žalą, kurią Tuniso ekonomikai, visų pirma turizmo sektoriui, padarė 2015 m. birželio 26 d. teroristinis išpuolis netoli Susos, ir į būtinybę imtis skubių autonominių prekybos priemonių Tuniso ekonominei padėčiai artimiausiu metu palengvinti, buvo laikytasi nuomonės, kad tikslinga taikyti išimtį ir nesilaikyti reikalavimo dėl aštuonių savaičių laikotarpio, nurodyto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties, Europos Sąjungos veikimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, 4 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Lengvatinės priemonės

Neapdoroto alyvuogių aliejaus, kurio kilmės šalis – Tunisas ir kurio KN kodai yra 1509 10 10 ir 1509 10 90, importui į Sąjungą leidžiama taikyti 35 000 tonų metinę importo tarifinę kvotą (toliau –metinė importo tarifinė kvota) 2016 ir 2017 kalendoriniais metais, jeigu toks alyvuogių aliejus gautas tik Tunise ir iš Tuniso atgabentas tiesiai į Sąjungą. [5 ir12 pakeit.]

2 straipsnis

Sąlygos, kuriomis suteikiama teisė į metinę importo tarifinę kvotą

Teisė naudotis metine importo tarifine kvota suteikiama su sąlyga, kad Tunisas laikysis produktų kilmės taisyklių ir susijusių procedūrų, numatytų Susitarimo 4 protokole.

3 straipsnis

Leidimas naudoti metinę importo tarifinę kvotą

Metinę importo tarifinę kvotą leidžiama naudoti tik išnaudojus Susitarimo protokolo Nr. 1 3 straipsnio 1 dalyje numatytą neapdoroto alyvuogių aliejaus metinę muitais neapmokestinamą tarifinę kvotą.

4 straipsnis

Metinės importo tarifinės kvotos administravimas

Komisija administruoja metinę importo tarifinę kvotą vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 184 straipsniu.

5 straipsnis

Laikinas sustabdymas

Jei Komisija nustato, kad yra pakankamai įrodymų, kad Tunisas nesilaiko 2 straipsnyje nustatytų sąlygų, ji gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo visiškai arba iš dalies laikinai sustabdomas 1 straipsnyje numatytų lengvatinių priemonių taikymas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6 straipsnis

Laikotarpio vidurio vertinimas

1.  Po šio reglamento įsigaliojimo Komisija atlieka laikotarpio vidurio vertinimą dėl šio reglamento poveikio Sąjungos alyvuogių aliejaus rinkai ir pateikia to vertinimo išvadas Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.  Jei nustatoma, kad šio reglamento nuostatos turi įtakos Sąjungos alyvuogių aliejaus rinkai, Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo aktą, siekiant nustatyti taisomąsias priemones, kuriomis būtų siekiama atkurti tos rinkos padėtį. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 229 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

8 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A8-0013/2016).
(2)OL L 97, 1998 3 30, p. 2.
(3)2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).
(4)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Belgijos paraiška „EGF/2015/007 BE/Hainaut-Namur Glass“
PDF 349kWORD 82k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Belgijos paraiška „EGF/2015/007 BE/Hainaut-Namur Glass“) (COM(2016)0001 – C8-0013/2016 – 2016/2013(BUD))
P8_TA(2016)0057A8-0029/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0001 – C8-0013/2016),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (EGF reglamentas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 13 punkte,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0029/2016),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.  kadangi priimtasis EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl pradėti taikyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų išlaidų pagal siūlomas priemones, padidinti EGF paraiškų nagrinėjimo Komisijoje, Parlamente ir Taryboje veiksmingumą sutrumpinant jų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą į jį įtraukiant savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Belgija pateikė paraišką „EGF/2015/007 BE/Hainaut-Namur Glass“ dėl finansinės paramos iš EGF atleidus darbuotojus ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 23 skyriui (Kitų ne metalo mineralinių produktų gamyba) NUTS 2 lygmens Belgijos Heno (BE32) ir Namiūro (BE35) regionuose, ir kadangi tikimasi, kad 412 atleisti darbuotojai, taip pat 100 nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET jaunimas), jaunesnių nei 25 metų amžiaus, iš Heno regiono turėtų pasinaudoti šiomis priemonėmis; kadangi 144 iš šių darbuotojų buvo atleisti uždarius gamyklą, esančią Roux (Heno regionas) ir priklausančią bendrovei „AGC Europe SA“, ir 268 darbuotojai atleisti uždarius gamyklą, esančią Ovelėje (Namiūro regionas) ir priklausančią bendrovei „Saint-Gobain Glass Benelux“;

E.  kadangi, nors paraiška neatitinka EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų tinkamumo kriterijų, ji buvo pateikta remiantis intervencijos kriterijais, pagal kuriuos išskirtinėmis aplinkybėmis leidžiama taikyti išimtis, t. y. pagal EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalį dėl ateistų darbuotojų ir pagal EGF reglamento 6 straipsnio 2 dalį dėl NEET jaunimo;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos ir kad todėl Belgija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 1 095 544 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. bendrų išlaidų, siekiančių 1 825 907 EUR;

2.  pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. pateikė paraišką dėl EGF finansinės paramos ir kad 2016 m. sausio 20 d. Komisija baigė savo vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;

3.  pažymi, kad pastaraisiais metais Sąjungos prekyba stiklo gaminiais susidūrė su rimtais sunkumais, ir pabrėžia, kad 2000–2010 m. užimtumas stiklo sektoriuje visoje Europoje sumažėjo 32 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais gilias stiklo gamybos tradicijas turinčiame Valonijos regione kelios didelės bendrovės patyrė sunkumų ir darbo vietų skaičiaus stiklo sektoriuje Namiūro ir Heno regionuose 2007–2012 m. sumažėjo 19 proc., Valonijoje 2013 m. prarastos 1 236 darbo vietos, o 2014  m. – 1 878 darbo vietos;

4.  pažymi, kad Heno regione susiklostė ypač sudėtinga darbo rinkos padėtis, nes šioje vietovėje užimtumo lygis yra 9,2 proc. mažesnis už nacionalinį vidurkį; nurodo, kad šių dviejų regionų darbo rinkoms taip pat būdingas didelis nekvalifikuotų darbuotojų skaičius (maždaug 50 proc. darbo ieškančių asmenų šiuose regionuose neturi vidurinio išsilavinimo);

5.  pažymi, kad 2013 m. įmonė „Saint-Gobain Group“ buvo priversta Valonijoje uždaryti dar vieną gamyklą, dėl kurios buvo pateikta paraiška „EGF/2013/011 BE/Saint-Gobain Sekurit“, susijusi su 257 atleidimais iš darbo tame pačiame sektoriuje; pažymi, kad abiejose paraiškose kelios priemonės yra panašios;

6.  teigiamai vertina tai, kad Belgijos valdžios institucijos nukentėjusiems darbuotojams pradėjo teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas 2014 m. rugsėjo 10 d., t. y. gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui;

7.  pažymi, kad nukrypti nuo EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto leidžianti nuostata šiuo atveju taikoma nedaug mažesniam nei nustatyta 500 darbuotojų riba atleidžiamų darbuotojų skaičiui; palankiai vertina tai, kad šia paraiška siekiama paramą teikti dar 100 nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių;

8.  pažymi, kad atleistiems darbuotojams, kuriuos apima ši paraiška, Belgija planuoja taikyti septynių tipų priemones: i) parama, konsultacijos ir (arba) integracija, ii) darbo paieškos palengvinimas, iii) integruotas mokymas, iv) patirties perdavimas, v) parama įmonėms steigti, vi) parama kolektyviniams projektams ir vii) darbo paieškos ir mokymo išmokos;

9.  palankiai vertina paramą kolektyviniams projektams; ragina Komisiją, siekiant nustatyti naudą dalyviams, įvertinti šio tipo priemonės rezultatus kitose paraiškose;

10.  palankiai vertina tai, kad paraiška apima priemones, skirtas būtent paramai nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui teikti; pažymi, kad prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos, teikiamos NEET jaunimui, apima: i) įtraukimą ir konsultavimą nukreipiant mokytis arba pasiūlant specialius įvadinius kursus, ii) mokymą, iii) prie individualių poreikių pritaikytą kvalifikacijos kėlimą, vii) darbo paieškos ir mokymo išmokas;

11.  palankiai vertina tai, kad išmokos ir paskatos, kurios sudaro dalį teikiamų siūlomų priemonių, negali viršyti 5,52 proc. visų numatytų išlaidų;

12.  pažymi, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su socialiniais partneriais, įmonėmis ir viešosiomis įdarbinimo tarnybomis;

13.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant EGF lėšomis remiamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų numatyti būsimos darbo rinkos perspektyvas ir reikiamus įgūdžius, be to, jis turėtų būti pritaikytas perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

14.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

15.  pabrėžia, kad tuo atveju, jei iš to paties geografinio regiono bus dar pateikta paraiškų, Komisija turėtų kaupti ir analizuoti su ankstesnėmis paraiškomis įgytą patirtį, ir užtikrinti, kad sprendžiant dėl naujų paraiškų būtų tinkamai atsižvelgta į visas tos analizės išvadas;

16.  prašo Komisijos būsimuose pasiūlymuose išsamiau nurodyti sektorius, kuriuose darbuotojai galėtų įsidarbinti, ir tai, ar siūlomas mokymas atitinka ateities ekonomines perspektyvas ir darbo rinkos poreikius tuose regionuose, kuriuose buvo atleisti darbuotojai;

17.  pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamų reglamentų ir kad Sąjungos finansuojamos paslaugos nesidubliuotų;

18.  primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos bendrovės, nei bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

19.  palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą paspartinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą; atkreipia dėmesį į laiko trūkumą, kurį lemia naujas tvarkaraštis, ir galimą poveikį paraiškų nagrinėjimo efektyvumui;

20.  prašo Komisijos užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais su EGF paramos teikimo atvejais susijusiais dokumentais;

21.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

22.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Belgijos paraiška „EGF/2015/007 BE/Hainaut-Namur Glass“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2016/407.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. metinė augimo apžvalga
PDF 445kWORD 132k
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. metinė augimo apžvalga“ (2015/2285(INI))
P8_TA(2016)0058A8-0030/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį, 136 ir 148 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 9 straipsnį (horizontalioji socialinė išlyga),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. ir 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2015/1184 dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių 2015 m.(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(12),

–  atsižvelgdamas į pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (penkių pirmininkų pranešimas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015)0600),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 15–16 d. Antalijoje vykusio G 20 vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo komunikatą,

–  atsižvelgdamas į naujausią Tarptautinio valiutos fondo darbuotojų atliktą tvarumo vertinimą, vykdant G 20 šalių disbalanso ir augimo tarpusavio vertinimo procesą (2015 m. spalio mėn.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus klimato konferencijoje priimtą COP 21 susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. rudens Europos ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui parengtas euro zonos ekonominės politikos koordinavimo pagal Europos semestrą tyrimus ir išsamias analizes (2015 m. lapkričio mėn.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą dėl 2016 m. metinės augimo apžvalgos (COM(2015)0690), 2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaitą (COM(2015)0691) ir Bendros užimtumo ataskaitos projektą (COM(2015)0700),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (COM(2015)0701),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo(14),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos,

–  atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2016 m. Europos semestro prioritetų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos pranešimą dėl viešųjų finansų padėties ekonominėje ir pinigų sąjungoje (institucinis dokumentas 014),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamente vykusią diskusiją su Komisija dėl Europos semestro dokumentų rinkinio ir 2016 m. metinės augimo apžvalgos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0030/2016),

A.  kadangi ekonomika Europos Sąjungoje atsigauna, tačiau labai silpnai ir netolygiai tiek pačiose valstybėse narėse, tiek jas palyginus tarpusavyje, ir iš dalies ji atsigauna dėl laikinų išorės veiksnių, įskaitant naftos kainas;

B.  kadangi kai kurios valstybės narės susiduria su nuolatine itin lėto augimo problema;

C.  kadangi dėl ekonominės ir finansinės suirutės pasaulinis ekonomikos augimas lėtėja, todėl atsiranda nauji strateginiai iššūkiai, prie kurių Europos Sąjunga turi deramai prisitaikyti;

D.  kadangi Europa vis dar patiria didelį investicijų deficitą, kuris labai mažina ES ilgalaikio augimo galimybes, o euro zonos einamosios sąskaitos perteklius ir toliau didėja; kadangi valstybės ir privačiojo sektoriaus skola daugelyje šalių tebėra didelė, nors einamosios sąskaitos deficitas ir buvo sumažintas; kadangi keletas valstybių narių turėtų dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti reikšmingas struktūrines reformas;

E.  kadangi, nepaisant to, kad keliose valstybėse narėse buvo smarkiai sumažintas einamosios sąskaitos deficitas ir darbo sąnaudos produkcijos vienetui, daugelyje valstybių narių procentais nuo BVP skaičiuojama grynoji išorės skola nesumažėjo;

F.  kadangi užimtumo rodikliai gerėja, bet nepakankamai, kad būtų deramai pažabotas nedarbas, ypač jaunimo ir ilgalaikis nedarbas, ir skurdas;

G.  kadangi Europa palyginti su jos konkurentais yra labiausiai nuo importuojamų išteklių priklausoma ekonominė erdvė; kadangi dėl šios priežasties tikros žiedinės ekonomikos Europoje sukūrimas yra būtina būsimo ekonomikos augimo sąlyga;

H.  kadangi 2008 m. krizė buvo ne tik cikliška, bet ir iš esmės struktūrinė, todėl tampa aiškios jos ilgalaikiškumo priežastys;

I.  kadangi laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas yra Europos Sąjungos tvaraus ekonomikos augimo pagrindas;

J.  kadangi keliose valstybėse narėse dėl to, kad didelės bendrovės vengia mokėti mokesčius, slepia mokesčius ir agresyviai planuoja mokesčius prarandami milijardai eurų galimų pajamų į valstybės biudžetą, todėl kyla grėsmė šalių solidarumo pagrindui ir sąžiningai įmonių konkurencijai;

Politikos priemonių derinys

1.  palankiai vertina 2016 m. metinės augimo apžvalgos paketą ir pasiūlytą investicijų, struktūrinių reformų ir fiskalinės atsakomybės politikos priemonių derinį, kurio tikslas – toliau skatinti spartesnį augimą ir Europos atsigavimą ir užtikrinti konvergencijos didėjimą; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti smarkesnį ekonomikos atsigavimą ir tvarų bendrą klestėjimą, reikia valstybių narių aktyvių veiksmų įgyvendinant struktūrines reformas ir tvirtesnio Europos lygmens koordinavimo;

2.  palankiai vertina viešųjų finansų pagerėjimą, visų pirma ES ir euro zonoje palaipsniui mažėjantį skolos ir BVP santykį ir mažėjantį nominalų biudžeto deficitą; vis dėlto pažymi, kad keliose valstybėse narėse valstybės skolos santykis toliau auga, o nominaliojo BVP augimas ir infliacija žemi, ir kad devyniose valstybėse narėse tebevykdoma perviršinio deficito procedūra; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis valstybių narių turi nedideles fiskalines galimybes, kad galėtų įveikti galimus naujus ekonomikos sukrėtimus, ir kad dėl šios priežasties reikėtų svarstyti galimybę užtikrinti tvirtesnį Europos lygmens koordinavimą siekiant paremti fiskalinį konsolidavimą nepakenkiant augimui;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos konkurencingumas pasaulyje tebėra svarbus uždavinys ir kad svarbu vykdyti struktūrines reformas, investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą, plėtoti produktyvumą didinančias inovacijas ir mažinti makroekonominius disbalansus; taip pat mano, kad blogėjančios pasaulinės perspektyvos verčia didinti vidaus paklausą siekiant užtikrinti didesnį Europos ekonomikos atsparumą; yra ypač susirūpinęs dėl galimo pasaulinės paklausos lėtėjimo;

4.  mano, kad makroekonominis disbalansą reikėtų mažinti koordinuotais visų valstybių narių veiksmais remiantis atitinkamomis reformomis ir investicijomis; pabrėžia, kad kiekviena valstybė narė turi šiuo klausimu imtis individualios atsakomybės; pažymi, kad didelis einamųjų sąskaitų perteklius gali lemti didesnę vidaus paklausą; pabrėžia, kad didelė valstybės ir privačiojo sektoriaus skola lemia didelį pažeidžiamumą ir kad, siekiant ją greičiau sumažinti, reikia imtis atsakingos fiskalinės politikos ir užtikrinti didesnį augimą;

5.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant remti atsigavimą, skatinti konvergenciją lygiuojantis į geriausių rezultatų pasiekusias šalis ir ištaisyti makroekonominius disbalansus, be kita ko, didinant produktyvumą ir skatinant investicijas;

6.  mano, jog nedidelis darbo rinkos rodiklių pagerėjimas teikia vilčių, ir pripažįsta, kad valstybių narių skirtumai tebėra dideli, o nedarbas tebėra nepriimtinai aukštas; atkreipia dėmesį į būtinybę remtis pastaruoju metu padaryta pažanga, be kita ko, didinant sukurtų darbo vietų kokybę ir jų produktyvumą; ragina dėti daugiau pastangų siekiant paskatinti investicijas į įgūdžius, užtikrinti, kad darbo rinkos būtų labiau įtraukios, kurti kokybiškas darbo vietas ir mažinti skurdą, socialinę atskirtį ir didėjančius pajamų ir gerovės skirtumus tuo pat metu išlaikant biudžetinę drausmę; pabrėžia, kad užimtumo rodikliams reikėtų suteikti tokį pat statusą kaip ir esamiems rodikliams, kad būtų galima pradėti vykdyti nuodugnią analizę, siekiant užtikrinti, kad nebūtų laikomasi dviejų lygmenų požiūrio, ir kad į tuos rodiklius reikėtų deramai atsižvelgti formuojant ES politiką ir rengiant gaires valstybėms narėms;

7.  palankiai vertina tai, kad atnaujintos strategijos „Europa 2020“ integruotosios gairės, ir ragina vadovaujantis Sutarties tikslais ir taikomais teisės aktais sustiprinti strategijos „Europa 2020“ vaidmenį, kad ja būtų vadovaujamasi per Europos semestrą, ir užkirsti kelią naujai valstybės skolos krizei; atkreipia dėmesį į plataus užmojo politikos ir priemonių svarbą siekiant užtikrinti, kad Europa geriausiai pasinaudotų energetikos pertvarka ir perėjimu prie skaitmeninių technologijų, be kita ko, deramai investuodama į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei įgūdžius ir mažindama Europos atotrūkį nuo pagrindinių pasaulinių konkurentų bendro gamybos veiksnių produktyvumo srityje; mano, kad itin svarbu mažinti ekonominius skirtumus, kurie kliudo ilgalaikiam ekonomikos augimui; ragina Komisiją į konkrečioms šalims skirtose rekomendacijas įtraukti aplinkos fiskalinių reformų klausimus, taip pat fiskalinės atsakomybės kontekste; ragina nuolat ir visapusiškai stebėti konvergenciją lygiuojantis į didžiausią pažangą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų padariusias šalis;

Investicijos

8.  ragina kuo geriau panaudoti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) siekiant remti strateginius projektus, kuriems negalima kitaip gauti finansavimo, atsižvelgiant į jo įgaliojimus; ragina valstybes nares ir ESIF priemonę, padedant Europos investavimo konsultacijų centrui ir Europos investicinių projektų portalui, aktyviai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į projektų portalų ir investicijų platformų kūrimą; taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ESIF ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų sinergiją;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares vadovaujantis strategija „Europa 2020“ panaudoti visas Europos struktūrinių ir investicinių fondų galimybes siekiant sustiprinti sanglaudą ir sumažinti skirtumus bendrojoje rinkoje sudarant visiems regionams galimybes plėtoti konkurencinius pranašumus ir užtikrinant palankias sąlygas papildomoms privačioms investicijoms; mano, kad šios investicijos turėtų padėti vykdyti nuoseklią pramonės politiką ir jas užtikrinant ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kokybiškų darbo vietų, ypač jaunimui, kūrimui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamus administracinius pajėgumus, aktyvų regionų vaidmenį ir geresnį koordinavimą visais valdžios lygmenimis bei pačių valdžios subjektų veiksmų tarpusavio koordinavimą; ragina apsvarstyti galimybę imtis tolesnių politinių veiksmų siekiant sumažinti investicijų deficitą ES;

10.  žino, kad privačiajame sektoriuje finansinis įsiskolinimas mažėja; pabrėžia, kad Europos investicijų mastai yra gerokai mažesni nei prieš krizę; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skubiai sukurti bankų sąjungą ir įgyvendinti bankų struktūrinę reformą, taip pat svarbu paskatinti kapitalo investicijas į MVĮ kapitalo rinkų sąjungos dėka; ragina kuo geriau pasinaudoti ESIF ir programą COSME siekiant pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą; mano, kad didesnis reglamentavimo nuspėjamumas bendrojoje rinkoje padidintų investuotojų pasitikėjimą;

11.  atkreipia dėmesį į būtinybę daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą, visų pirma švietimą ir inovacijas, taip pat vykdant darbo rinkos reformas; pabrėžia, kad reikia tobulinti nacionalinio švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas ir pritaikyti jas prie naujų įgūdžių ir žinių poreikių ES darbo rinkoje; pabrėžia, kad visa tai sudarys galimybes plėtoti inovacijas, kurios yra pagrindinis augimo, produktyvumo ir konkurencingumo skatinimo veiksnys; todėl ragina valstybes nares gerinti viešųjų investicijų produktyvumą;

12.  teigiamai vertina konkrečių šalių investavimo profilius, iš kurių matyti svarbiausi su investicijomis susiję iššūkiai atskirose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visų valdžios lygmenų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą nustatant investicijų kliūtis, visų pirma dėmesį skiriant vidaus rinkai, menkai vidaus paklausai ir struktūrinėms reformoms, taip pat pastangoms užtikrinti tinkamas viešųjų ir privačiųjų šaltinių finansavimo sujungimo priemones; atkreipia dėmesį į didelės apimties produktyvių investicijų svarbą ekonominio atsilikimo įveikimo procesui valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia kiekvienoje šalyje užtikrinti deramą einamųjų išlaidų, ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo ir investicijų į ekonomikos augimo galimybes pusiausvyrą ir kad bendrajai rinkai ir Europos priemonėms, kaip antai ESIF ir ESI fondams, tenka svarbus vaidmuo padedant užtikrinti deramą investicijų lygį; pabrėžia, kad dėl nedidelių viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas keliose valstybėse narėse šios valstybės narės gali toliau likti vidutines pajamas gaunančiomis šalimis;

Struktūrinės reformos

13.  mano, kad ilgą laiką darius makroekonomines korekcijas dabar reikėtų daugiau dėmesio skirti struktūrinėms reformoms ir investicijoms, kuriomis siekiama stiprinti augimo potencialą remiantis kokybiškomis darbo vietomis ir produktyvumu, skatinti teisingas, tvirtas, veiksmingas ir finansiškai tvarias gerovės sistemas ir skatinti valstybių narių ekonomikos tvarų perėjimą prie efektyvesnio išteklių naudojimo;

14.  ragina vykdyti tvarias reformas gaminių, paslaugų ir darbo rinkose, taip pat reformas, susijusias su pensijų sistemomis, ir užtikrinti geresnį reglamentavimą, kuris skatintų inovacijas, darbo vietų kūrimą ir gerovės didinimą, sąžiningą konkurenciją nepakenkiant vartotojų apsaugai;

15.  pabrėžia, kad labai svarbus didesnis išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas, be kita ko, vystant žiedinę ekonomiką; pabrėžia, kad svarbu toliau plėtoti tikrą energetikos sąjungą, pagrįsta solidarumu, veiksmingumu ir įvairove, kurioje nebūtų ignoruojami vietiniai energijos ištekliai, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją; ragina Komisiją įtraukti šiuos klausimus į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriose jie yra itin svarbūs konkurencingumo ir tvaraus augimo sritims;

16.  primygtinai ragina imtis tolesnių veiksmų, kuriais būtų skatinama kurti kokybiškas darbo vietas ir atsparias darbo rinkas, kurių segmentacija būtų mažesnė; pabrėžia tvarių ir efektyvių socialinės apsaugos sistemų svarbą; primena, kad pensijų sistemų tvarumo išsaugojimas yra svarbus veiksnys norint užtikrinti aukštą užimtumo lygį;

17.  pabrėžia, kad reikia šiuolaikiško, demokratiško ir piliečiams palankaus viešojo administravimo visuose valdžios lygmenyse, taip pat veiksmingų ir skaidrių viešųjų pirkimų taisyklių; pabrėžia, kad svarbu imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti tikros e. valdžios naudojimą valstybėse narėse ir tarp jų; prašo Komisiją ir valstybes nares nustatyti savo atitinkamų administracijų trūkumus ir juos šalinti, nes jie gali daryti žalą krizinių situacijų atvejais;

18.  ragina dar labiau sumažinti darbo apmokestinimą – sprendimai šiuo klausimu turi būti priimami nacionaliniu lygmeniu – ir užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumą;

19.  atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl struktūrinių reformų rėmimo programos, skirtos augimui palankių reformų valstybėse narėse įgyvendinimo stiprinimui, dėl kurios sprendimas bus priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą; dar kartą tvirtina, kad pačios valstybės narės yra atsakingos už struktūrinių reformų įgyvendinimą;

Fiskalinė atsakomybė

20.  dar kartą tvirtina, kad reikia vykdyti atsakingą augimui palankią politiką, kuri užtikrintų skolų tvarumą ir kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į ekonomikos ciklą ir investicijų trūkumus, tačiau tuo pat metu gerbiamos piliečių socialinės teisės; primena, kad kai kurių valstybių narių itin didelis įsiskolinimas galimų būsimų sukrėtimų euro zonoje atvejais gali kelti didelį pavojų; pabrėžia, kad, siekiant, jog šalyse, turinčiose didelį skolos ir BVP santykį, šis santykis pradėtų tvariai mažėti, reikės dėti daugiau pastangų, kad padidėtų viešųjų finansų atsparumas ir būtų paskatintas augimas;

21.  primygtinai ragina įgyvendinti Stabilumo ir augimo paktą, visapusiškai pasinaudojant jame nustatytomis esamomis lankstumo nuostatomis, laikantis 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikato (COM(2015)0012) nuostatų, siekiant, be kita ko, remti didesnes investicijas ir struktūrines reformas, taip pat įveikti grėsmes saugumui ir išspręsti atvykstančių pabėgėlių srautų problemas;

22.  pabrėžia, kad reikia gerinti mokesčių surinkimą, kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, vykdyti priemones prieš agresyvų mokesčių planavimą ir mokesčių rojus, taip pat užtikrinti geresnį mokesčių politikos koordinavimą ES; ragina užtikrinti, kad mokesčių sistemos būtų veiksmingos ir skaidrios, siekiant pagerinti mokesčių surinkimą, užkirsti kelią mokesčių vengimui ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu; todėl mano, kad mokesčių institucijos ir muitinės turėtų būti aprūpintos pakankamais žmogiškaisiais, materialiniais ir finansiniais ištekliais;

23.  remia racionalias konkrečių šalių pastangas siekiant pagerinti viešųjų išlaidų kokybę, veiksmingumą ir palankumą augimui, visų pirma neproduktyvias išlaidas pakeičiant išlaidomis į augimą skatinančias investicijas, tačiau nekenkiant esminėms viešosioms ir socialinėms paslaugoms;

Specialus dėmesys euro zonai

24.  palankiai vertina rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos, kurią Komisija skelbia likus šešiems mėnesiams iki konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų paskelbimo, kaip žingsnį, kuriuo gerinamas politikos koordinavimas, laikantis penkių pirmininkų pranešime ir atitinkamose Europos Parlamento rezoliucijose pateiktų rekomendacijų;

25.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didelę euro zonos šalių tarpusavio priklausomybę ir jos pinigų politikos vienovę, euro zona yra ekonominis subjektas, kuriame konvergencija lygiuojantis į didžiausią pažangą padariusias šalis turi būti skatinama užtikrinant geresnį koordinavimą ir vykdant nacionalinę politiką; pabrėžia, kad svarbu, jog nacionalinės vyriausybės aktyviau siektų savo valstybėse narėse įgyvendinti ekonomines reformas, ir atkreipia dėmesį į investicijų svarbą siekiant sumažinti makroekonominius disbalansus ir užtikrinti, kad nacionalinė politika nedarytų neigiamo šalutinio poveikio kitoms valstybėms narėms; todėl ragina atlikti nuodugnų šių makroekonominių disbalansų ir šalutinio poveikio įvertinimą, kuris papildytų kiekvienai šaliai atskirai būdingų problemų įvertinimą ir makroekonominį dialogą; primygtinai ragina užtikrinti, kad euro zonos rekomendacija ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos visapusiškai derėtų;

26.  palankiai vertina padidėjusį dėmesį bendrai euro zonos fiskalinei padėčiai, dėl kurio neatitraukiamas dėmesys nuo atskirų valstybių narių atsakomybės; primena, kad, turint mintyje perviršinio deficito procedūrą, fiskalinio deficito vienoje valstybėje narėje negalima kompensuoti kitos valstybės narės fiskaliniu perviršiu; ragina nuolat stebėti, ar bendra fiskalinė padėtis yra tinkama atsižvelgiant į esamą investicijų trūkumą;

27.  pritaria rekomendacijai diferencijuoti fiskalines priemones pagal atskiras valstybes nares, atitinkamai atsižvelgiant į tai, kaip jose įgyvendinami Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai ir kokie yra jų stabilizavimo poreikiai, taip pat į jų pašalinį poveikį; pažymi, kad daugelio valstybių narių atveju tai reiškia, kad jos turi tęsti augimui palankų fiskalinį konsolidavimą; kita vertus, pažymi, kad kai kurios šalys turi vis daugiau fiskalinio manevravimo galimybių įgyvendinant Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, kurias šiuo metu galėtų panaudoti vidaus ekonomikai remti;

28.  sutinka su nuomone, kad didelis euro zonos einamosios sąskaitos perteklius yra sveikintinas euro zonos išorinio konkurencingumo požymis, tačiau tai taip pat reiškia didelį vidaus investicijų trūkumą ir euro kurso kilimo riziką, kai pinigų politika pasidarys nebe tokia skatinanti, ir turės neigiamų padarinių augimui ir užimtumui; mano, kad didesnė vidaus paklausa būtų palankesnis veiksnys euro zonos tvariam augimui, taip pat ir iš pasauliniu požiūriu; žino, kad kai kurių valstybių narių einamosios sąskaitos perviršis egzistuoja kartu su teigiamu šalutiniu poveikiu visoje vertės grandinėje – tai gali būti visokeriopai naudinga kai kurioms kitoms valstybėms narėms; taip pat pripažįsta bendros valiutos vaidmenį padedant konkurencingesnėms šalims išlaikyti didelį perviršį kitų pasaulio šalių atžvilgiu; teigiamai vertina Komisijos parengtoje 2016 m. žiemos prognozėje pateiktą išvadą, kad ekonomikos augimą kai kuriose valstybėse narėse 2015 m. daugiausiai skatino vidaus paklausa; mano, jog svarbu, kad didesnį einamosios sąskaitos perviršį turinčios valstybės narės toliau plėstų savo vidaus paklausą, kuri duotų naudos joms pačioms ir bendros naudos apskritai; taip pat ragina mažiau konkurencingas valstybes nares veiksmingai įgyvendinti struktūrines reformas ir kokybiškas investicijas siekiant modernizuoti ekonomiką ir sukurti tvarią verslo aplinką ilgalaikėms investicijoms vadovaujantis strategija „Europa 2020“; mano, kad siekiant sumažinti makroekonominius disbalansus pačiose valstybėse narėse toks būdas yra geriausias palyginti su vidaus devalvacija, kuri sumažina paklausą ir sulėtina ekonomikos augimą euro zonoje;

29.  pabrėžia, kad reikia skatinti realią ekonominę ir socialinę konvergenciją, kurią didintų produktyvumo augimas ir su sąnaudomis nesusiję veiksniai; pabrėžia, kad svarbu, jog visos valstybės narės veiksmingai įgyvendintų struktūrines reformas, gerintų viešųjų išlaidų kokybę ir turėtų pakankamų investicinių pajėgumų siekiant užtikrinti subalansuotą ir tvarų augimą, kuris taip pat svarbus mažinant skolos ir BVP santykį; pripažįsta, kad didelė valstybės ir privačiojo sektoriaus skola smarkiai sumažina galimybes investuoti ir tokiu būdu lėtina augimą;

30.  primena, kad užmokesčio nustatymas yra nepriklausomų kolektyvinių derybų klausimas, ir ragina atitinkamus veikėjus užtikrinti atsakingus ir augimui palankius užmokesčio pokyčius, kurie atitiktų produktyvumo didėjimą; ypač ragina einamosios sąskaitos deficitą turinčių arba beveik subalansavusių einamąją sąskaitą šalių atitinkamus veikėjus toliau siekti didinti produktyvumą ir išlaikyti konkurencingumą; taip pat ragina didelį perviršį turinčių šalių atitinkamus veikėjus perteklines santaupas naudoti vidaus paklausai ir investicijoms remti;

31.  ragina imtis priemonių siekiant neleisti lenktyniauti, kas nustatys mažesnius mokesčius ir žemesnius socialinius standartus, nes tokiu būdu didėja nelygybė; primena, kad reikia išlaikyti tarptautinį konkurencingumą, grindžiamą produktyvumu ir konvergencija didėjimo linkme; teigiamai vertina padidėjusį dėmesį trim su užimtumu susijusiems rodikliams makroekonominio balanso rezultatų suvestinėje ir prašo Komisiją laikyti juos lygiaverčiais kitiems rodikliams; taip pat mano, kad politikos gairėse turėtų būti deramai atsižvelgta į esamos pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių ir atitinkamų efektyvaus išteklių naudojimo rodiklių suvestinės analizę;

32.  atkreipia dėmesį į 2015 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ir ragina Komisiją kuo greičiau pradėti rengti ilgalaikes priemones;

Veiksmingesnis Europos semestras ir didesnė demokratinė atskaitomybė

33.  apgailestauja dėl prasto konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo ir mano, kad norint pagerinti įgyvendinimą, reikia aiškiai suformuluotų Europos lygmens prioritetų ir tikrų nacionalinio lygmens viešųjų diskusijų, politinės valios ir įsipareigojimo nacionaliniu lygmeniu, siekiant didesnio aktualumo ir valstybių narių atsakomybės prisiėmimo; todėl teigiamai vertina Komisijos narių vizitus į valstybes nares siekiant aptarti Europos semestro procesą ir jo dokumentus;

34.  ragina suderintai konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti į pagrindinius prioritetus ir užtikrinti, kad jose būtų kalbama apie visus svarbiausius uždavinius, įskaitant būtinybę užtikrinti, kad nekiltų nauja valstybės skolos krizė, taip pat būtinybę didinti konkurencingumą, augimą ir užimtumą, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus;

35.  teigiamai vertina 2015 m. gruodžio 15 d. plenarinio posėdžio diskusijas su Komisijos ir Euro grupės pirmininkais dėl euro zonos rekomendacijos projekto ir prašo, kad tokios plenarinio posėdžio diskusijos taptų Europos semestro reguliariu dalyku; mano, kad tokios diskusijos stiprina ir papildo esama demokratinį dialogą, ypač ekonominį dialogą, ir padeda didinti vykdomosios valdžios atskaitomybę;

36.  pabrėžia, kad pavasario Europos Vadovų Taryba turėtų likti centru, kuriame apibrėžiami politikos prioritetai; teigiamai vertina plenarinio posėdžio diskusiją su Komisija dėl metinės augimo apžvalgos prioritetų prieš ją patvirtinant ir ją patvirtinus; primena, kad ekonominės politikos nustatymas vadovaujantis Tarybos rekomendacija valstybėms narėms yra vykdomasis aktas, kuriam turi būti taikoma demokratinė kontrolė ir dėl kurio turi būti diskutuojama Europos Parlamente; todėl ragina Tarybą priimti euro zonos rekomendacijas ir išvadas dėl metinės augimo apžvalgos dokumentų rinkinio po to, kai Parlamentas bus pasirengęs išreikšti savo nuomones dėl jų; patvirtina savo pasiryžimą skubiai apsvarstyti šiuos dokumentus ir priimti poziciją gerokai iki pavasario Europos Vadovų Tarybos; teigiamai vertina Europos Parlamentui pateiktą raginimą, kad jo pirmininkas išdėstytų jo poziciją pavasario Europos Vadovų Taryboje; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutartį reikalaujama, kad, Tarybai priėmus rekomendacijas, apie tai ir apie daugiašalės priežiūros rezultatus būtų pranešta Europos Parlamentui;

37.  pabrėžia nacionalinių parlamentų svarbą diskutuojant dėl šalių ataskaitų ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų bei balsuojant dėl nacionalinių reformų programų ir nacionalinių konvergencijos arba stabilumo programų; ragina valstybes nares, pasinaudojant ankstyvo šalių ataskaitų paskelbimo proga, užtikrinti socialinių partnerių, vietos ir regionų valdžios institucijų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų struktūrinį dalyvavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad socialiniams partneriams tenka nepakeičiamas vaidmuo nustatant užmokestį ir itin svarbus vaidmuo platesnėse ekonominėse diskusijose, ypač kai kalbama apie produktyvumo skatinimą; be to, ragina nacionalinius parlamentus glaudžiau bendradarbiauti su Europos Parlamentu;

38.  ragina Komisiją pradėti derybas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl ekonomikos valdymo; tvirtina, kad šis tarpinstitucinis susitarimas turėtų užtikrinti, kad pagal Sutartis Europos semestro struktūra būtų tokia, kad būtų galima prasmingai ir reguliariai vykdyti parlamentinę proceso, ypač susijusio su metinės augimo apžvalgos prioritetais ir euro zonai skirtomis rekomendacijomis, kontrolę;

Biudžeto politika

39.  apgailestauja, kad dėl riboto ES biudžeto dydžio nėra patenkinamo sverto poveikio, kad neįmanoma pakeisti nuosavų išteklių sistemos, taip pat dėl to, kad nėra jokios nuoseklios ekonominio prognozavimo, ekonominės politikos prioritetų ir metinio bei daugiamečio biudžeto rengimo proceso sąveikos;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES biudžeto lėšomis tiesiogiai padedama siekti dviejų iš trijų 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje numatytų uždavinių (suteikti naują postūmį investicijoms, vykdyti struktūrines reformas ir įgyvendinti atsakingą ir garbingą fiskalinę politiką, kuri derėtų su prisiimtais politiniais įsipareigojimais); džiaugiasi Komisijos pasiūlymu naudoti ES finansavimą techninei pagalbai siekiant remti struktūrines reformas;

41.  mano, kad ES biudžetas galėtų padėti sumažinti nacionaliniams biudžetams tenkančią naštą ir remti fiskalinio konsolidavimo pastangas suteikdamas nuosavų išteklių ir racionalizuodamas išlaidas; yra tvirtai įsitikinęs, kad platesnės apimties viešųjų lėšų valdymo Sąjungos lygmeniu formos sudarytų galimybių pasiekti masto ekonomiją, taigi ir sumažinti išlaidas, ypač diplomatijos ir karinėje srityse, drauge neginčijant pasidalijamojo valdymo, ypač struktūrinių fondų, principo;

42.  pabrėžia, kad deficitinis ES biudžetas yra neteisėtas; pažymi, kad valstybės narės daro iš ES biudžeto pagal nacionalinius biudžetus pritaikomą kintamąjį;

43.  pabrėžia, kad siekiant baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) būtina didesnė euro zonos integracija ir kad biudžetinė sąjunga yra kertinis akmuo siekiant tinkamo euro veikimo;

44.  ragina, kalbant apie Parlamento poziciją dėl euro zonos ir jos biudžeto pajėgumo, atsižvelgti į pranešimo savo iniciatyva dėl euro zonos biudžeto pajėgumo, kuris bus parengtas 2016 m., išvadas;

45.  ragina Komisiją atlikti 2013 m. Parlamento, Komisijos ir Tarybos sudarytame politiniame susitarime numatytą daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą; pabrėžia, kad finansinės ir humanitarinės krizės, kurios 2009–2014 m. ištiko ES, atkreipė dėmesį į dabartinės DFP netinkamumą; be to, pabrėžia esminės ES finansinio programavimo reformos, kurią vykdant būtų tinkamai atsižvelgta į turimų priemonių tikslus, finansavimą ir trukmę, būtinybę;

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politika

46.  pabrėžia, kad jeigu atliekų teisės aktų reforma ir žiedinės ekonomikos veiksmų planu norima paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio Europoje, būtina integruoti susijusias rekomendacijas į Europos semestro procesą, siekiant skatinti konkurencingumą, kurti darbo vietas ir užtikrinti tvarų augimą; rekomenduoja į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas integruoti žiedinės ekonomikos principus;

47.  pakartoja, kad reikia mokesčių sistemos, skatinančios vystyti tvarią politiką ir atitinkančios principą „teršėjas moka“, siunčiančios teisingus signalus investuojantiems į efektyvų išteklių naudojimą, gamybos procesų modernizavimą ir į labiau pataisomų bei ilgesnio vartojimo produktų gamybą; pakartoja, kad būtina laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, ir pereiti nuo darbo jėgos apmokestinimo prie aplinkos taršos mokesčių;

48.  mano, kad įgyvendinant Europos semestrą svarbu įvertinti sveikatos priežiūros sistemų veiklos rezultatus ir tvarumą, ir pritaria tam, kad būtų pereita prie rezultatais grindžiamo požiūrio ir būtų skiriamas dėmesys ligų prevencijai ir sveikatinimui; ragina Komisiją drauge su suinteresuotaisiais subjektais parengti priemones, leisiančias stebėti sveikatos rodiklius, įvertinti galimybes gauti kokybišką sveikatos priežiūrą ir skatinti išlaidų medicinos srities moksliniams tyrimams skaidrumą, siekiant mažinti socialinius sveikatos priežiūros skirtumus ir nelygybę šioje srityje tarp valstybių narių ir jų viduje; ragina Komisiją konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose atsižvelgti į prevencijos programoms skirtų priemonių ilgalaikį poveikį sveikatai ir fiskalinį poveikį;

49.  pabrėžia sveikatos priežiūros sektoriaus tvarumo svarbą, nes sveikatos priežiūros sektorius atlieka svarbų vaidmenį bendroje ekonomikoje – jame dirba 8 proc. visų ES darbuotojų ir jam tenka 10 proc. ES BVP, taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad jis galėtų suteikti visiems piliečiams vienodas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nes sveikata yra pagrindinis stabilumo, tvarumo ir tolesnio valstybių narių ir jų ekonomikos vystymosi veiksnys;

Regioninė politika

50.  atkreipia dėmesį į ES investicijų reikšmę mažiau išsivysčiusiems regionams ir į tai, kad svarbu užtikrinti jų gebėjimą pritraukti papildomų investicijų ir tokiu būdu skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

51.  atkreipia dėmesį į Europos semestro proceso tikslų ir 2014–2020 m. skirtų ESI fondų programavimo sąsają, kuri atsispindi partnerystės sutartyse; todėl mano, kad po 2014–2020 m. reformos sanglaudos politikos priemonės galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį įgyvendinant atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, taigi taip remtų struktūrines reformas ir prisidėtų prie ES strateginių tikslų įvykdymo ir partnerystės sutarčių įgyvendinimo; tačiau pabrėžia daugiametį ir ilgalaikį ESI fondų programų ir tikslų pobūdį, palyginti su metiniu Europos semestro ciklu, ir tai, kad būtina koordinuoti Europos Sąjungos prioritetus, nacionalinius, regioninius ir vietos poreikius;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, nacionaliniams parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

(1) OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
(2) OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
(3) OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
(4) OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
(5) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(6) OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
(7) OL L 140, 2013 5 27, p. 11.
(8) OL L 140, 2013 5 27, p. 1.
(9) OL L 192, 2015 7 18, p. 27.
(10) OL L 268, 2015 10 15, p. 28.
(11) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0238.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0469.


Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje
PDF 610kWORD 195k
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje (2015/2330(INI))
P8_TA(2016)0059A8-0031/2016

Europos Parlamentas,

—  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į SESV 145, 148, 152 straipsnius ir 153 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į SESV 349 straipsnį, kuriame apibrėžiamas specialus atokiausių regionų statusas,

—  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas),

—  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „2016 m. metinė augimo apžvalga. Ekonomikos atsigavimo stiprinimas ir konvergencijos skatinimas“ (COM(2015)0690),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos ataskaitą „2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2015)0691),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2015)0692),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos projektą, pridedamą prie Komisijos komunikato „2016 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2015)0700),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015)0600),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2015)0098) ir į 2015 m. liepos 8 d. Parlamento poziciją šia tema(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Maksimalus Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse leidžiamo lankstumo išnaudojimas“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

—  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą dėl efektyvių, prieinamų ir lanksčių sveikatos priežiūros sistemų (COM(2014)0215),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens stiprinimas“ (COM(2013)0690),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083),

—  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (C(2013)0778),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011)0933),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758) ir 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją šia tema(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. EUROPA Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—  atsižvelgdamas į komunikatą dėl 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos ir vėlesnį dokumentą „2016–2019 m. strateginė užduotis siekiant lyčių lygybės“, kuriame konkrečiai kalbama apie moterų užimtumą ir ekonominę nepriklausomybę;

—  atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 3 d. rekomendaciją 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties,

—  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

—  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo (13414/15),

—  atsižvelgdamas į 2014 m. Socialinės apsaugos komiteto pranešimą „Tinkama socialinė apsauga ilgalaikės priežiūros poreikių atžvilgiu visuomenės senėjimo kontekste“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros(4),

–  atsižvelgdamas į klausimą Tarybai O-000121/2015 – B8-1102/2015, į kurį atsakoma žodžiu, ir su juo susijusią 2015 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių aspektų(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl jaunimo užimtumo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas(10),

—  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos(11),

—  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos(12),

—  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo(13),

—  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos (2015 m. rugsėjo mėn.),

—  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2015 „ES jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“(14),

—  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. Eurostato publikaciją dėl nedarbo Europos Sąjungos regionuose,

—  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalgą(15),

—  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. EBPO darbo dokumentą „Pajamų nelygybės tendencijos ir jos poveikis ekonomikos augimui“,

—  atsižvelgdamas į 2010 m. penktąjį ir 2015 m. šeštąjį Europos darbo sąlygų tyrimus(16),

—  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) pranešimą „Socialinių partnerių vaidmuo Europos semestre“,

—  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Eurofound pranešimą „Darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų pakeitimai, padaryti atsižvelgiant į krizę ir ES naują ekonomikos valdymo režimą“,

—  atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2016 m. Europos semestro prioritetų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0031/2016),

A.  kadangi nedarbo lygis nuo 2013 m. antros pusės po truputį mažėja, bet ne tiek daug, kad būtų suvaldytas nedarbo ir skurdo didėjimas, nepaisant vykdomos tam tikros palankios makroekonominės politikos ir struktūrinių reformų; kadangi, nepaisant to, daugelyje valstybių narių nedarbas vis tiek yra per didelis ir vis dar gerokai viršija 2008 m. rodiklius – šiuo metu nedirba 9,9 proc. aktyvių piliečių, t. y. 23 mln. europiečių, apie pusė iš jų yra ilgalaikiai bedarbiai ir daugiau nei 10 proc. jų gyvena euro zonoje; kadangi tai aiškiai rodo, jog labai svarbu atsižvelgti į konkrečias mikroekonomines aplinkybes ir numatyti tolesnių struktūrinių reformų, kurių socialinį poveikį būtina įvertinti prieš tai, kai jos bus įgyvendintos;

B.  kadangi dabar prasidėjo treti ekonomikos gaivinimo proceso metai ir prognozuojama, kad 2016 m. 28 ES valstybėse narėse ekonomika išaugs 2 proc., o euro zonoje – 1,8 proc., tačiau šis procesas skirtingose valstybėse narėse vyksta nevienodu tempu ir jį iš dalies skatina laikini veiksniai, pvz., vis žemėjančios naftos kainos, kurios prisideda prie perkamosios galios didėjimo, o tai daro įtaką realiajai ekonomikai; kadangi tai rodo, jog ES gali padaryti daugiau skatindama spartesnį ekonominį ir socialinį atsigavimą, kad būtų užtikrintas jo didesnis tvarumas vidutiniu laikotarpiu, ypač esant dabartinei neapibrėžtai padėčiai pasaulio ekonomikoje;

C.  kadangi padėtis fiskalinio konsolidavimo srityje 28 valstybėse narėse gerėja biudžeto deficitui sumažėjus nuo 4,5 proc. 2011 m. iki 2,5 proc. 2015 m.;

D.  kadangi, kaip pareiškė Europos Komisija(17), tarp valstybių narių ir jų viduje vis dar esama skirtumų užimtumo ir socialinėje srityje, o socialiniai pokyčiai rodo, kad skirtumai ES ir toliau didėja, darydami neigiamą poveikį augimui, užimtumui ir sanglaudai; kadangi visuomenės, kuriose yra daugiau lygybės ir daugiau investuojama į žmones, yra atsparesnės augimo ir užimtumo požiūriu;

E.  kadangi jaunimo nedarbo rodiklis ES lygmeniu yra 22,6 proc., o 2014 m. 12,3 proc. jaunimo nesimokė, nedirbo ir nedalyvavo mokymuose (NEET jaunimas), taigi, jie rizikavo būti atskirti nuo darbo rinkos, prarasti įgūdžius bei žmogiškąjį kapitalą; kadangi taip atsiranda asmeninės nepriklausomybės trūkumas ir pakertamos socialinės integracijos galimybės; kadangi pagrindinė atsakomybė už jaunimo nedarbo mažinimą kuriant ir įgyvendinant darbo rinkos reglamentavimo sistemas, švietimo ir mokymo sistemas ir aktyvią darbo rinkos politiką tenka valstybėms narėms;

F.  kadangi 2014 m. užimtumo lygis 28 valstybėse narėse išaugo 0,8 proc., o euro zonos valstybėse – 0,4 proc., nors Europos šalių rezultatai labai skiriasi (penkiose šalyse užimtumo lygis 2009–2014 m. sumažėjo bent penkiais procentiniais punktais); kadangi 2014 m. savarankiškai dirbančių asmenų skaičius didėjo beveik tuo pačiu tempu, kaip ir užimtumas, o nuo 2013 m. bendro užimtumo lygio didėjimą daugiausia lėmė laikini kontraktai, nors šie rodikliai valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi nedarbo lygis ir jo socialiniai padariniai įvairiose Europos šalyse skiriasi; kadangi stengdamiesi išvengti nedarbo daug jaunų žmonių nusprendžia pradėti papildomas podiplomines studijas arba išvyksta iš savo šalies ieškoti darbo kitose valstybėse narėse; kadangi šie du atvejai nėra įtraukti į nacionalinę jaunimo nedarbo statistiką;

G.  kadangi moterų užimtumo lygis (63,5 proc. 2015 m. gegužės mėn.) tebėra gerokai žemesnis, palyginti su pagrindiniu strategijoje „Europa 2020“ numatytu tikslu, kad moterų užimtumas siektų 75 proc., o ne visą darbo dieną dirbančių moterų užimtumo lygis (32,2 proc.) yra aukštas, palyginti su ne visą darbo dieną dirbančių vyrų vyrų užimtumo lygiu (8,8 proc.), net jei atsižvelgiama į laisvą asmeninį pasirinkimą ir poreikius; kadangi sustiprinus moterų dalyvavimą darbo rinkoje būtų galima sumažinti šį atotrūkį ir išspręsti didelės moterų patiriamos skurdo ir socialinės atskirties rizikos problemą;

H.  kadangi žmogiškojo kapitalo nuostoliai dėl nedarbo yra didžiuliai ir kadangi nustatyta, jog bendros išlaidos, susijusios su jaunimo nedarbu, sudaro 153 mlrd. EUR per metus(18); kadangi nedarbas, jaunimo nedarbas ir ilgalaikis nedarbas turi ne tik finansinių ir socialinių padarinių, bet ir daro neigiamą poveikį socialinei konvergencijai ir galiausiai trukdo tvariam ekonomikos augimui;

I.  kadangi 2014 m. apie 5 proc. darbuotojų 28 ES valstybėse narėse buvo bedarbiai ilgiau kaip metus, o 3,1 proc. – ilgiau kaip dvejus metus; kadangi tik pusė 55–65 metų darbuotojų dirba, o ilgalaikis nedarbas ypač vyrauja jaunesnio ir vyresnio amžiaus darbuotojų grupėse; kadangi darbo ieškančių ilgalaikių bedarbių diskriminacija, deja, yra labai paplitusi; kadangi taip yra todėl, jog nedarbas siejamas su psichologiniu stigmatizavimu ir lemia darbdavių nuostatą, kad vyresnio amžiaus darbo ieškantys asmenys yra mažiau kompetentingi ir mažiau samdytini, palyginti su dirbančiais asmenimis; kadangi darbdaviai turi mokyti žmogiškųjų išteklių vadybininkus įveikti galimas šališkas nuostatas nedirbančių ir vyresnio amžiaus darbuotojų atžvilgiu ir didžiausią dėmesį skirti jų kvalifikacijai ir patirčiai, o ne dabartiniam užimtumo statusui;

J.  kadangi apie 20 proc. aktyvių ES piliečių turi tik pagrindinius gebėjimus, o 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių; kadangi nepaisant to, jog daugeliui žmonių (įskaitant jaunuolius) iškyla sunkumų patekti į darbo rinką, ES yra apie 2 mln. laisvų darbo vietų (iš jų beveik 900 000 – skaitmeniniame sektoriuje), o 39 proc. įmonių sunku rasti reikiamus gebėjimus turinčių darbuotojų, nors tyrimai rodo, kad įmonės, negalinčios rasti reikiamų gebėjimų turinčių darbuotojų, dažniausiai yra tos, kurios nenoriai siūlo ilgalaikes sutartis; kadangi 2012 m. vienas iš trijų Europoje dirbančių asmenų buvo nei per aukštos, nei per žemos kvalifikacijos savo darbui; kadangi žemas išsilavinimo lygis ir išsilavinimo ir darbo rinkos paklausos neatitiktis yra vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl jaunimas nustoja mokytis ir dirbti, o tai neigiamai veikia augimą; kadangi būtina išsiaiškinti pagrindines priežastis, kodėl asmenys nebaigia mokyklos, ir ragina valstybes nares padidinti švietimui skirtą finansavimą iki atitinkamo lygio, kad būtų galima pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

K.  kadangi dėl nedeklaruojamo darbo darbuotojai praranda savo socialines ir darbo teises ir yra skatinamas socialinis dempingas, jis daro didelį poveikį biudžetui, nes netenkama mokestinių pajamų ir socialinio draudimo įmokų, daro neigiamą poveikį užimtumui, produktyvumui ir darbo kokybei, gebėjimų ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą, taip pat teisių į pensiją įgijimui ir, inter alia, pensijų skirtumams, be to, kai kuriose valstybėse narėse daro poveikį sveikatos priežiūros prieinamumui; kadangi reikia dėti daugiau pastangų siekiant paversti nedeklaruojamą darbą deklaruojamu;

L.  kadangi netipinių ir nestandartinių formų užimtumas pats savaime nėra mažų garantijų darbas, tačiau kai taikomos tokios sutartys, jis yra labiau tikėtinas, nors tokios sutartys būdingos mažesniajai esamų darbo santykių daliai(19); kadangi nesaugumas yra dar vienas svarbus mažų garantijų elementas, apimantis netikrumą dėl darbo, pajamų nepakankamumą, apsaugos nuo atleidimo iš darbo nebuvimą ir nežinomą užimtumo trukmę; kadangi kai kuriose valstybėse narėse sudaroma vis daugiau tokio tipo sutarčių ir tai kelia nerimą; kadangi siekiant išvengti netinkamo tokių sutarčių taikymo nacionaliniu lygmeniu būtina įgyvendinti veiksmingus ir efektyvius darbo inspekcijų mechanizmus; kadangi svarbu skatinti kokybišką užimtumą, kuris suteikia šeimoms pakankamas pajamas ir ekonominį saugumą;

M.  kadangi vienu iš penkių strategijos „Europa 2020“ tikslų siekiama bent dvidešimčia milijonų sumažinti skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančių žmonių skaičių; kadangi Europos Sąjungoje šioje padėtyje yra beveik 123 mln. žmonių; kadangi 2013 m. 28 ES valstybėse narėse 26,5 mln. vaikų grėsė skurdas ar socialinė atskirtis; kadangi 2009–2012 m. europiečių, kuriems grėsė skurdas, skaičius išaugo, bet 2013 ir 2014 m. padėtis pagerėjo, nes šis skaičius stabilizavosi; kadangi daugelyje ES valstybių narių padaugėjo benamių; kadangi 2012 m. 32,2 mln. vyresnių kaip 16 m. amžiaus neįgalių asmenų grėsė skurdas ar socialinė atskirtis; kadangi strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tikslai dar nepasiekti, todėl reikia skubiai atlikti šios strategijos peržiūrą;

N.  kadangi prognozuojama, jog 65 m. ar vyresnių asmenų skaičiaus santykis su 15–64 m. asmenų skaičiumi ES iki 2060 m. nuo 27,8 proc. padidės iki 50,1 proc., o bendras ekonominės priklausomybės indeksas(20), manoma, iki kito dešimtmečio vidurio stabilizuosis ties aukštesniu kaip 120 proc. lygiu, o tada iki 2060 m. pasieks didesnį kaip 140 proc. lygį; kadangi šie veiksniai ir demografiniai pokyčiai, pvz., senėjanti visuomenė, gyventojų tankis arba pasiskirstymas, pabrėžia poreikį valdžios institucijoms imtis visa apimančios ir socialiai atsakingos politikos, kuria būtų siekiama padidinti gimstamumo rodiklius, suteikti daugiau galimybių kurti kokybiškas darbo vietas ir skatinti socialinių sistemų pakankamumą bei vyresnių žmonių aktyvumą, taip pat imtis socialiniu požiūriu atsakingų reformų darbo rinkoje ir pensijų sistemose ir užtikrinti pensijų ramsčio pakankamumą ir tinkamumą trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais;

O.  kadangi ES vyrų ir moterų pensijų skirtumas vis dar labai didelis (40 proc.) – jis atspindi vyrų ir moterų užimtumo skirtumus atsižvelgiant į darbą visą ir ne visą darbo dieną, taip pat į užmokesčio skirtumus ir trumpesnę moterų karjerą;

P.  kadangi didėjantis priklausomų vyresnio amžiaus žmonių skaičius daro ir darys vis didesnį poveikį sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemoms, taip pat formaliosios ir neformaliosios priežiūros išteklių poreikiams; kadangi dabartinėse socialinės apsaugos sistemose nepakankamai atsižvelgiama į slaugytojų artimųjų, kurie yra didžiulis turtas visuomenei, padėtį;

Q.  kadangi daugelyje valstybių narių yra per didelis valstybės ir privatus įsiskolinimas, o tai kenkia ES ekonomikos tvirtumui; kadangi žemomis palūkanų normomis euro zonoje galima pasinaudoti siekiant padidinti valstybių narių veikimo ribas; kadangi būtina surengti išsamias diskusijas skolos ES klausimu;

R.  kadangi, jei dabartinės tendencijos išsilaikys, per ateinančius 10–15 metų 90 proc. pasaulio ekonomikos augimo teks ne ES; todėl mano, kad valstybėse narėse būtina ir toliau plėtoti ir skatinti tikrojo augimo ir darbo vietų kūrimo strategijas; kadangi itin svarbu įgyvendinti inovatyvią pramonės ir rinkos politiką, kad būtų galima padidinti konkurencingumą ES viduje ir pasaulio mastu ir taip prisidėti prie tvarių ir socialiniu požiūriu įtraukių užimtumo galimybių kūrimo;

S.  kadangi 20 proc. Europos socialinio fondo lėšų turėtų būti skiriama skurdo ir socialinės atskirties mažinimui valstybėse narėse;

T.  kadangi Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) jau patvirtino 69 projektus 18 šalių ir pasirašė 56 operacijas (bendras finansavimas iš ESIF yra maždaug 1,4 mlrd. EUR), ir tikimasi, kad tai pritrauks didesnes kaip 22 mlrd. EUR investicijas ir apims daugiau nei 71 000 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ); kadangi reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti socialinės infrastruktūros, pvz., vaikų priežiūros, finansavimą, kad būtų vykdomi ilgalaikiai Barselonoje prisiimti įsipareigojimai; kadangi dabartiniai projektai daugiausia susiję su didelėmis infrastruktūros programomis, o MVĮ ir labai mažoms įmonėms šių fondų parama įprastai neteikiama, nepaisant jų, kaip Europos ekonomikos pagrindo ir kokybiškų darbo vietų kūrėjų, svarbos;

U.  kadangi socialinės ekonomikos įmones sudaro 2 mln. verslo subjektų (10 proc. visų ES verslo subjektų), kuriuose dirba daugiau kaip 14 mln. žmonių, t. y. apie 6,5 proc. ES darbuotojų;

V.  kadangi atokiausi regionai dėl savo ypatumų susiduria su didžiuliais sunkumais, ribojančiais jų ekonomikos augimo galimybes; kadangi nedarbas tuose regionuose yra 15–32,4 proc.;

W.  kadangi 6,9 mln. ES piliečių šiuo metu naudojasi savo pagrindine teise laisvai judėti ir gyvena ir dirba kitoje ES valstybėje narėje; kadangi 1,1 mln. darbuotojų yra pasienio arba tarpvalstybiniai darbuotojai; kadangi laisvas žmonių judėjimas labai svarbus didinant Europos šalių konvergenciją;

X.  kadangi Europoje dėl vis didėjančio pabėgėlių skaičiaus reikia daugiau solidarumo ir labiau suderintų bei didesnių valstybių narių, regioninių ir vietos valdžios institucijų pastangų integracijos priemonių srityje, pvz., ES prieglobsčio teisės aktus atitinkančios socialinės pagalbos ir pabėgėlių integravimo į visuomenę vidutinės trukmės bei ilgalaikių veiksmų ir strategijų;

Investicijos į žmones

1.  pabrėžia, kad poreikis investuoti į socialinę raidą nėra vien būdas užtikrinti tvarią ir integracinę ekonomikos plėtrą ir konvergenciją – jis pats turi būti konkretus tikslas; todėl atkreipia dėmesį į užimtumo, skurdo ir nelygybės rodiklių kokybės svarbą; palankiai vertina Komisijos raginimą investuoti į paslaugas, pvz., paramą apsirūpinant būstu, sveikatos priežiūrą, vaikų priežiūrą ir reabilitacijos paslaugas; pabrėžia, kad socialinė ir ekonominė sanglauda turėtų ir toliau būti pagrindinis visų ES politikos priemonių tikslas ir kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant atlikti labiau kompleksinį ir objektyvesnį įvertinimą, grindžiamą valstybių narių įvairove ir savybėmis;

2.  palankiai vertina tai, kad Komisijos metinėje augimo apžvalgoje (MAA) pabrėžiamas poreikis daugiau dėmesio skirti socialiniam teisingumui pagal naujas nacionalines, stabilumo ir reformų programas, makroekonominio disbalanso procedūrą papildant trimis užimtumo rodikliais (aktyvumo lygiu, jaunimo nedarbu ir ilgalaikiu nedarbu); primygtinai ragina šiuos rodiklius laikyti tokiais pat svarbiais, kaip ir esamus rodiklius, ir panaudoti juos išsamiems tyrimams tam tikrose valstybėse narėse, taip pat užtikrinti, kad būtų ir toliau vertinamas šių valstybių vidaus disbalansas ir siūlomos bei stebimos ekonominės ir socialinės reformos;

3.  palankiai vertina Komisijos veiksmus metinės augimo apžvalgos kontekste, t. y. tai, kad ji socialinį teisingumą laiko kertiniu Europos ekonomikos atsigavimo akmeniu; pabrėžia ES laimėjimus konvergencijos srityje, kurių pasiekta įsteigiant ekonomikos ir pinigų sąjungą (EPS), ir ragina Komisiją ir valstybes nares didinti Sąjungos socialinę konvergenciją; ragina Europos Komisiją apibrėžti ir kiekybiškai įvertinti socialinio teisingumo sąvoką, atsižvelgiant ir į užimtumo, ir į socialinę politiką, ir tai padaryti rengiant 2016 m. metinę augimo apžvalgą ir įgyvendinant Europos semestrą;

4.  primena, kad kokybiškos ir įtraukios darbo vietos yra būtinas socialinio teisingumo ramstis, skatinantis visų gyventojų žmogaus orumą; mano, kad šiuo požiūriu kokybiškas užimtumas ir ekonomikos augimas turėtų būti valstybių narių ir ES politikos priemonių centre, ypač jaunimui ir vyresniems nei 55 metų amžiaus asmenims skirtų priemonių, nes tai – būdas kurti tvaresnę socialinę ES ekonomiką; primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti ir toliau plėtoti politikos priemones, kuriomis skatinamas jaunimo užimtumas, derinat šias politikos priemones su konkrečiais darbo rinkos poreikiais;

5.  ragina Komisiją valstybių narių lygmeniu skatinti įvairių formų bendradarbiavimą, apimantį vyriausybes, įmones, įskaitant socialinės ekonomikos įmones, švietimo įstaigas, individualizuotos paramos tarnybas, pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius, paremtą geriausios patirties keitimusi ir turint tikslą valstybių narių švietimo ir mokymo sistemas geriau pritaikyti prie darbo rinkos poreikių, taip pat remti galimybes visiems Europos žmonėms įsidarbinti ir išlaikyti darbą atviroje darbo rinkoje, pirmiausia taikant dualinį mokymą; ragina valstybes nares bendradarbiaujant su socialiniais partneriais kruopščiai parengti ir iš anksto įvertinti visas nacionalinių švietimo sistemų struktūrines reformas, siekiant užtikrinti, kad išsilavinimas gyventojams suteiktų reikalingas priemones; ragina valstybes nares į savo švietimo ir mokymo programas įtraukti verslumo kultūrą ir socialinės ekonomikos principus; ragina Komisiją valstybių narių lygmeniu skatinti platesnio masto investavimo strategiją, skirtą visam švietimo ir mokymo ciklui, apimančiam visus mokymosi visą gyvenimą, darbu grindžiamo mokymosi ir mokymosi darbo vietoje, formaliojo ir neformaliojo mokymosi sektorius;

6.  pažymi, kad pastangos švietimo srityje pirmiausia nukreiptos į jaunesnio amžiaus darbo jėgą, tačiau daugelyje valstybių narių reikia vadovautis platesniu požiūriu į darbo jėgos švietimą, įskaitant suaugusiųjų švietimo ir profesinio rengimo galimybes; pabrėžia, kad nepakankamos investicijos į švietimą, ypač į skaitmeninius įgūdžius, kelia grėsmę Europos konkurencinei padėčiai ir Europos darbo jėgos įsidarbinimo galimybėms; todėl ragina valstybes nares prioritetą teikti platesniam švietimui skaitmeninių įgūdžių srityje; ragina Komisiją valstybių narių lygmeniu skatinti platesnio masto investavimo strategiją, skirtą visam švietimo ir mokymo ciklui, apimančiam visus mokymosi visą gyvenimą, darbu grindžiamo mokymosi ir mokymosi darbo vietoje, dualinio mokymosi, formaliojo ir neformaliojo mokymosi sektorius, atsižvelgiant į tai, kad reikia pagerinti suaugusiųjų švietimą, kad būtų reaguojama į demografinius pokyčius ir geriau suderinamos valstybių narių švietimo ir mokymo sistemos su darbo rinkos poreikiais; ragina valstybes nares remti pameistrystę ir visapusiškai naudotis pameistrystei skirtomis programos „ERASMUS +“ lėšomis, kad būtų užtikrinta tokio pobūdžio mokymo kokybė ir patrauklumas;

7.  pabrėžia, kad į žmones reikia investuoti kuo anksčiau, kad būtų mažinama nelygybė ir skatinama socialinė įtrauktis jauname amžiuje; todėl ragina visiems vaikams visose valstybėse narėse užtikrinti galimybę gauti kokybiškas, įtraukias ir įperkamas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas;

8.  primena, kad įgūdžiai ir gebėjimai, įgyti neformaliojo mokymosi ir savišvietos sąlygomis, yra labai svarbūs, nes jie gerina jaunimo ir dėl priežiūros pareigų darbo rinkoje tam tikrą laiką nedalyvavusių asmenų įsidarbinimo galimybes; todėl pabrėžia, kad labai svarbu sukurti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, ypač savanoriška veikla, įgytų žinių patvirtinimo sistemą; laikosi nuomonės, kad suderintas kvalifikacijų sertifikavimas ir tarpusavio pripažinimas padės sumažinti įgūdžių Europos darbo rinkoje trūkumo problemą ir darbo ieškančiam jaunimui rasti darbą; primygtinai ragina įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą sistemą siekiant užtikrinti lanksčią švietimo arba mokymo eigą pripažįstant ne tik formalųjį, bet ir neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, kad būtų skatinama lygybė ir socialinė sanglauda ir kad būtų galima suteikti užimtumo galimybių pažeidžiamesnėms gyventojų grupėms;

9.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis stiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir pabrėžia jos svarbą pereinant nuo mokymosi prie darbo; tačiau apgailestauja dėl to, kad Jaunimo garantijų iniciatyva daugelyje valstybių narių nebuvo veiksmingai įgyvendinta; pabrėžia, kad vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis reikia užtikrinti tinkamas viešųjų ir privačiųjų įdarbinimo tarnybų ir socialinės paramos tarnybų, t. y. tiek pagrindines, tiek individualizuotas paramos paslaugas teikiančių tarnybų, bendradarbiavimo formas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Jaunimo garantijų iniciatyva būtų prieinama jauniems asmenims, patiriantiems daugybinę atskirtį ir ypač didelį skurdą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti tikslinę Jaunimo garantijų iniciatyvos ir jos finansavimo priemonių, įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, peržiūrą; mano, kad Komisija gali atlikti reikšmingą vaidmenį sutelkiant valstybių narių dėmesį į poreikį imtis veiksmų ir palengvinti keitimąsi geriausia patirtimi, kaip veiksmingiausiai kovoti su jaunimo nedarbu;

10.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą ilgalaikiams bedarbiams taikyti prie individualių poreikių pritaikytą požiūrį, tačiau yra susirūpinęs dėl ilgalaikių bedarbių, kurių yra daugiau nei 12 mln., padėties Europoje; mano, kad tokiam požiūriui įgyvendinti prireiks daugiau žmogiškųjų išteklių ir kad reikės tinkamą išsilavinimą turinčių dalyvių, kurie sugebėtų padėti bedarbiams rasti būdą įveikti galimas išsilavinimo ar mokymo spragas; ragina teikti darbo ieškantiems asmenims tinkamą paramą teikiant integruotąsias paslaugas ir užtikrinti jiems galimybę dalyvauti aukštos kokybės švietimo ir mokymo programose, kad jie galėtų įveikti galimas spragas; pabrėžia, kad profesinio perkvalifikavimo procesams reikalingi pakankami finansiniai ištekliai, kuriuos būtina skirti visoms amžiaus grupėms priklausantiems bedarbiams, ir kad norint, jog aktyvaus užimtumo politika būtų veiksminga, į ją reikia įtraukti reikalavimus nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, taip pat kiekvienam ilgalaikiam bedarbiui;

11.  primena, kad ilgalaikių bedarbių integracija itin svarbi jų pasitikėjimui savimi, gerovei ir būsimai raidai ir labai svarbi kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat kad ji gali padėti siekti nacionalinių socialinės apsaugos sistemų tvarumo; mano, kad būtina atsižvelgti į šių piliečių socialinę padėtį ir jų poreikius; tačiau pabrėžia, kad 12,7 proc. dirbančių asmenų patiria skurdą (2014 m. duomenys, 2009 m. tokių asmenų buvo 11 proc.), todėl reikia vadovautis integruotu aktyvios įtraukties ir socialinių investicijų požiūriu; ragina Komisiją į strategiją ir veiksmus, kuriais siekiama mažinti skurdą ir socialinę atskirtį laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų, įtraukti ir valstybes nares; ragina Komisiją remti pastangas siekiant kuo greičiau sukurti visapusiškas mokymosi visą gyvenimą galimybes visų amžiaus grupių darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims, kad būtų galima pagerinti prieigą prie ES finansavimo ir, kai įmanoma, sutelkti papildomų išteklių, kaip tai buvo padaryta Jaunimo užimtumo iniciatyvos atveju;

12.  pabrėžia neatidėliotiną poreikį užtikrinti, kad kovodama su skurdu ir socialine atskirtimi ES aktyviai spręstų vis didėjančio benamių skaičiaus problemą; šie asmenys dabar nėra fiksuojami rodikliais, taikomais kiekybiškai vertinant ES skurdo mažinimo tikslą, tačiau atspindi nerimą keliančią socialinę tikrovę, su kuria kasmet susiduria bent 4 mln. gyventojų(21);

13.  pabrėžia, kad reikia skubiai pateikti veiksmingą atsaką į 55 metų ir vyresnių darbo neturinčių asmenų poreikius; ir Komisiją, ir valstybes nares ragina remti šiai asmenų grupei skirtus lanksčius užimtumo sprendimus (įskaitant darbą ne visą darbo dieną ir laikinas darbo vietas), kurie tenkina jų konkrečius poreikius, ir tokiu būdu užkirsti kelią jų ankstyvam pasitraukimui iš darbo rinkos; pabrėžia svarbų vyresnio amžiaus žmonių vaidmenį darbo vietoje žinių ir patirties perdavimo jaunesniems darbuotojams požiūriu, pvz., įtraukiant juos į darbo vietoje vykstančius mokymo procesus ir taip užtikrinant, kad 55 metų ir vyresni darbuotojai netaptų bedarbiais;

Socialiai orientuotos ir atsakingos struktūrinės reformos

14.  pažymi, kad visa ES bendrai ir daugelis jos valstybių narių toliau susiduria su struktūrinėmis problemomis, kurias reikia skubiai spręsti; yra susirūpinęs dėl tokios fiskalinio koregavimo politikos, kuria siekiama mažinti išlaidas, socialinio poveikio, ir pabrėžia, kad ekonominė politika turi užtikrinti atitiktį SESV 9 straipsniui; atkreipia dėmesį į tai, kad ir toliau reikia pirmenybę teikti viešosioms ir privačiosioms investicijoms, socialiniu ir ekonominiu požiūriu suderintoms struktūrinėms reformoms, padedančioms mažinti nelygybę, ir atsakingam fiskaliniam konsolidavimui (atsižvelgiant į skolos tvarumą, ekonomikos ciklą ir investicijų trūkumą), įskaitant pajamų politiką, kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, tokiu būdu įtvirtinant galimybę siekti didesnės sanglaudos ir socialinės konvergencijos; mano, kad tokia politika skatina verslui ir viešosioms paslaugoms palankią aplinką, nes sukuriama kokybiškų darbo vietų, užtikrinama socialinė pažanga ir skatinamos investicijos, duodančios ir socialinę, ir ekonominę grąžą; pabrėžia, kad tie prioritetai bus įgyvendinti tik tuo atveju, jei vadovaujantis bendra strategija pirmenybė bus teikiama atitinkamoms investicijoms į žmogiškąjį kapitalą ir mokymąsi visą gyvenimą; primygtinai ragina atsižvelgti į socialinių partnerių nuomonę struktūrinių reformų ir darbo rinkos politikos klausimais;

15.  pabrėžia, kad socialiniu požiūriu atsakingos reformos turi būti grindžiamos solidarumo, integracijos, socialinio teisingumo ir sąžiningo turto paskirstymo principais – tai modelis, kuriuo užtikrinama lygybė ir socialinė apsauga, pažeidžiamų grupių apsauga ir aukštesnis visų piliečių gyvenimo lygis;

16.  pabrėžia, kad reikia skatinti ir saugoti socialinę rinkos ekonomiką, nes tai yra sistema, kurioje konkurencingumas ir aukšti socialiniai standartai prisideda prie socialinio teisingumo, o socialinis teisingumas skatina konkurencingumą; be to, pabrėžia, kad reikia surasti ekonominių aspektų ir veiksmingo fiskalinio konsolidavimo, tvarios ekonomikos, tikros socialinės sanglaudos ir didesnės socialinės apsaugos užtikrinimo pusiausvyrą; ragina Komisiją taikyti tokį patį požiūrį į nemokumą ir bankrotą(22), siekiant patobulinti skolos restruktūrizavimo ir antros galimybės sistemas;

17.  pabrėžia, kad metinėje augimo apžvalgoje nelygybės raida Europoje turėtų būti nuosekliau įvertinta taikant ekonominius rodiklius, pvz., Džini ar Palma indeksus;

18.  ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti nedeklaruojamo darbo platformoje ir pasikeitus geriausia patirtimi imtis tolesnių konkrečių veiksmų kovojant su nedeklaruojamu darbu, vadinamosiomis pašto dėžučių įmonėmis ir fiktyviu savarankišku darbu, nes šios darbo formos pakerta darbo kokybę ir darbuotojų galimybes naudotis socialinės apsaugos sistemomis bei nacionaliniais viešaisiais finansais, o tai sukuria nesąžiningą Europos įmonių tarpusavio konkurenciją; ragina valstybes nares labiau stengtis paversti nedeklaruojamą darbą deklaruojamu darbu ir tinkamai aprūpinti darbo inspekcijas bei įtvirtinti darbo inspekcijų mechanizmus, taip pat rengti priemones, kuriomis naudodamiesi šešėlinės ekonomikos darbuotojai galėtų pereiti į oficialią ekonomiką, kad galėtų naudotis darbuotojų apsaugos sistemomis; ragina valstybes nares nustatyti apmokestinimo tarifus, susijusius su įvairių formų darbo santykių stabilumo laipsniu ir kokybe, kaip vieną iš paskatų sudaryti pastovias sutartis;

19.  mano, kad dideli darbo užmokesčio skirtumai didina nelygybę ir mažina įmonių našumą ir konkurencingumą; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, padedančias gerinti darbo kokybę, siekiant sumažinti darbo rinkos segmentaciją, drauge su priemonėmis, padedančiomis padidinti minimalų darbo užmokestį iki deramo lygio, laikantis subsidiarumo principo, taip pat stiprinti kolektyvines derybas ir darbuotojų padėtį darbo užmokesčio nustatymo sistemose, siekiant sumažinti darbo užmokesčio skirtumus; mano, kad tai turėtų būti daroma siekiant remti bendrą paklausą ir ekonomikos atsigavimą, mažinti darbo užmokesčio skirtumus ir kovoti su dirbančiųjų skurdu;

20.  mano, kad tinkamai apgalvota darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra padeda išvengti rinkos susiskaldymo ir skatinti tvarų kokybišką užimtumą, bet yra susirūpinęs dėl to, lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra nebuvo tinkamai taikoma daugelyje valstybių narių; ragina valstybes nares ir Komisiją, kai tinkama, užtikrinti, kad taikant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros modelį būtų užtikrintos darbo teisės ir socialinės apsaugos standartai; ragina valstybes nares modernizuoti savo darbuotojų apsaugos teisės aktus siekiant skatinti daugiau stabilumo užimtumo ir socialinio saugumo srityje pereinant iš vienos darbo vietos į kitą, prireikus stiprinti viešųjų ir privačiųjų įdarbinimo tarnybų bendradarbiavimą, gerinti jo kokybę, taip pat gerinti darbuotojų galimybes naudotis teisėmis į socialinę apsaugą ir socialinę paramą; keletas valstybių narių įvykdė reformas, kurios davė apčiuopiamų rezultatų, pvz., padidėjo užimtumo rodikliai; tačiau apgailestauja dėl to, kad tam tikrais atvejais vykdant darbo srities reformas pirmenybė buvo teikiama lankstumui socialinio saugumo sąskaita, todėl darbo vietose sumažėjo garantijų ir sumažėjo užimtumo apsauga; ragina Komisiją aktyviau stebėti piktnaudžiavimą paeiliui sudaromų terminuotų sutarčių ir kitų netipinių sutarčių praktika ir privačiajame, ir viešajame sektoriuose;

21.  ragina valstybes nares atsižvelgti į bendrą viešųjų paslaugų teikėjų pajamų ir, kai taikytina, minimalių pajamų raidą nedarant poveikio produktyvumo augimui, tvariu ir stabiliu būdu ir nekeliant grėsmės valstybių narių kompetencijai tam tikrose srityse;

22.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą investuoti į žmogiškąjį kapitalą užimtumo lygiui ir tvariam ekonomikos augimui atkurti, bet yra itin susirūpinęs dėl to, kad viešosios išlaidos švietimo srityje nuo 2010 m. sumažėjo 3,2 proc.(23), o paskutiniais metais, kurių duomenys paskelbti (2013 m.), jos sumažėjo vienuolikoje valstybių narių;

23.  pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis labai svarbi aktyvi darbo rinkos politika; ragina valstybes nares didinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir veiksmingumą;

24.  pažymi, kad reikia imtis perėjimo prie skaitmeninės ekonomikos – kelti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose ir rasti naujų užimtumo būdų;

25.  ragina valstybes nares laipsniškai mažinti darbo jėgos apmokestinimą didinant kitų sričių apmokestinimą tokiu būdu, kad nebūtų kenkiama nei pažeidžiamoms visuomenės grupėms, visų pirma nedideles pajamas gaunantiems darbuotojams, nei bendram konkurencingumui, kartu taip pat užtikrinant ilgalaikį valstybinių pensijų sistemų tvarumą ir tinkamą socialinės apsaugos ir saugumo sistemų finansavimą; taip pat ragina valstybes nares įgyvendinti mokestines taisykles, kuriomis būtų skatinamas verslumas ir darbo vietų kūrimas, ypač jaunimui ir vyresniems kaip 55 metų asmenims, kad būtų galima panaudoti jų profesinę patirtį ir užtikrinti žinių perdavimą ir kad Europos įmonėse būtų suteiktas postūmis mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams; primygtinai ragina valstybes nares mažinti biurokratiją siekiant skatinti jaunimo verslumą;

26.  ragina per Europos semestrą ir metinėje augimo apžvalgoje įvertinti pajamų politikos priemonių, įskaitant pensijas, pajamų rodiklius ir fiskalinę politiką, svarbą, kad būtų galima užtikrinti socialinę sanglaudą ir priešinga linkme pakreipti nelygybės tendencijas;

27.  ragina valstybes nares įvertinti ir padidinti investicijas į dabartines socialinės apsaugos sistemas, kad jos būtų pajėgios kovoti su skurdu ir nelygybe ir užkirsti jiems kelią, kad būtų užtikrinamas šių sistemų tvarumas kartu atsižvelgiant į tikėtinus demografinius, ekonominius ir naujus socialinius iššūkius ir pagerintas valstybių narių ekonomikos atsparumas krizių laikotarpiu; pabrėžia, kad jeigu Europa nori išlaikyti pagrindinį savo konkurencinį pranašumą – aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir produktyvias bendroves, itin svarbios kokybiškos socialinės paramos sistemos ir socialinės investicijos;

28.  vadovaudamosi subsidiarumo principu, valstybės narės turėtų išlikti visiškai atsakingos už savo pensijų sistemų organizavimą, taip pat už sprendimus, kokį vaidmenį priskirti kiekvienai iš trijų kiekvienos valstybės narės pensijų sistemos pakopų; mano, kad pensijų sistemos turėtų teikti apsisaugojimo nuo senatvės skurdo garantiją ir kas dėl šios priežasties būtina įgyvendinti politiką, užtikrinančią tvirtą, tvarų ir tinkamą pirmąjį pensijų ramstį;

29.  ragina valstybes nares stiprinti pastangas panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir imtis aktyvesnių priemonių stiprinant moterų dalyvavimą darbo rinkoje; ragina valstybes nares ir Komisiją, jei taikytina, laikantis subsidiarumo principo ir padedant socialiniams partneriams, skatinti šeimoms palankias politikos priemones, kuriomis būtų gerinama priklausomų asmenų priežiūra ir tėvų gebėjimai, nustatyti tinkamas nuostatas dėl motinystės ir tėvystės atostogų ir įperkamų vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo siekiant užtikrinti vaikų gerovę, kad priežiūros pareigų turintis asmuo turėtų vienodas sąlygas naudotis darbo rinka ir geriau derinti asmeninį gyvenimą ir profesinę veiklą, nes tai itin svarbu siekiant į darbo rinką įtraukti moteris; ragina valstybes nares išnagrinėti, kodėl ES gimstamumo lygis išlieka toks mažas, ir apsvarstyti galimybę taikyti palankesnį fiskalinį diferencijavimą pagal vaikų skaičių namų ūkyje; ragina valstybes nares paramą šeimoms teikti ne tik finansiškai, bet ir paslaugų forma;

30.  pažymi, kad mažas gyventojų tankis ar didelė jų sklaida gyvenamojoje teritorijoje gerokai padidina viešųjų paslaugų, pvz., sveikatos priežiūros ar švietimo, teikimo sąnaudas; ragina Komisiją ir valstybes nares nagrinėjant demografinių pokyčių padarinius ir jų poveikį viešųjų finansų tvarumui atsižvelgti į šių reiškinių priežastis ir padarinius;

31.  pabrėžia, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) turi siekti skatinti naujas investicijas srityse, kuriomis investuotojai domisi vangiai, o ne pakeisti investicijas, kurios būtų vykdomos kitose srityse, ar sutelkti dėmesį į itin pelningas investicijas, kurios būtų daromos bet kuriuo atveju – tik tada šio fondo investicijos bus veiksmingos; primena savo raginimą suvokti, kokios svarbios investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir kitos socialinės investicijos, pvz., į sveikatos priežiūrą, vaikų priežiūrą ar finansiškai prieinamą būstą, taip pat primena, kad reikia veiksmingai įgyvendinti socialinių investicijų dokumentų rinkinį;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares visų lygmenų valdžios institucijas ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus įtraukti nustatant investicijų kliūtis, daugiausia dėmesio skiriant regionams ir sektoriams, kuriems reikalinga didžiausia parama, taip pat nustatyti tinkamas viešųjų ir privačiųjų šaltinių finansavimo sujungimo priemones;

Postūmis tvariam ekonomikos augimui imantis naujų investicijų

33.  pabrėžia, jog siekiant reaguoti į vidaus ir išorės iššūkius, su kuriais susiduria ES, reikia skatinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, kad visiems (įskaitant jaunimą) būtų kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų ir atsirastų apčiuopiamų perspektyvų; pažymi, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama dabartinio užimtumo (taip pat pažeidžiamų visuomenės grupių užimtumo) pritaikymui prie greitai besikeičiančios darbo rinkos ir atsirandančių naujų sektorių, kad būtų užtikrintas jo tvarumas;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiausia dėmesio skirti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes jos sudaro svarbų tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo pagrindą, ir pasistengti išlyginti moterų ir vyrų savarankiško darbo rodiklius; primygtinai ragina valstybes nares nustatyti su tvariais verslo modeliais susietas mokesčių sistemas, kurios būtų palankios novatoriškoms naujai įsteigtoms įmonėms ir padėtų MVĮ kurti darbo vietas, stebėti mokesčių lengvatų poveikį tvariai plėtrai ir parengti mechanizmus, kurie skatintų tokias įmones siekti rezultatų ar pradėti veiklą tarptautiniu mastu; todėl pabrėžia, kad reikia ES lygmeniu įgyvendinti visapusiškas politikos priemones, kad ES galėtų susidoroti su konkurentų iš ES nepriklausančių šalių keliamais iššūkiais;

35.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis veiksmų siekiant suteikti geresnės informacijos apie visus ES fondus ir programas, teikiančius galimybių gerokai padidinti verslumą, investicijas ir galimybes gauti finansavimą, pvz., apie programą „Erasmus“ jauniems verslininkams, Europos užimtumo tarnybas (EURES tinklą), Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF); primena, koks svarbus partnerystės principas ir principas „iš apačios į viršų“, taip pat kaip svarbu skirti pakankamai išteklių;

36.  ragina Komisiją visas paminėtas programas įvertinti taikant holistinį požiūrį, kad būtų galima užkirsti kelią jų tikslų ir poreikių neatitikčiai ir mažinti biurokratiją; mano, kad tokia peržiūra turėtų apimti programų įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje analizę, taip užtikrinant teisingesnes galimybes naudotis lėšomis;

37.  Europos socialinis fondas turėtų skirti daugiau išteklių, kad būtų galima finansuoti bedarbių dalyvavimą mokymo programose ne tik jų kilmės, bet ir kitose ES valstybėse narėse, nes taip jiems būtų lengviau integruotis į jų pasirinktą Europos darbo rinką ir būtų stiprinamas Europos pilietiškumas;

38.  ragina valstybes nares parengti politikos priemones, kuriomis būtų nuo ankstyvo amžiaus didinamas jaunimo verslumas – suteikiant mokomosios praktikos ir lankymosi bendrovėse galimybių;

39.  siekdamas padidinti jaunimo verslumą, ragina valstybes nares remti asociacijas ir iniciatyvas, padedančias jauniems verslininkams plėtoti novatoriškus projektus, ir teikti joms administracinę, teisinę ar organizacinę paramą;

40.  pažymi, kad socialinės ekonomikos įmonės, įskaitant tas, kurios teikia socialines paslaugas, siekdamos gauti viešąjį ar privatųjį finansavimą, patiria dar daugiau sunkumų negu tradicinės įmonės, nes, be kitų veiksnių, finansų tarpininkų valdytojai mažai žino apie tikrąją jų padėtį; pabrėžia, kad šioms įmonėms reikia suteikti daugiau pagalbos, ypač kai jos siekia gauti įvairių formų finansavimą, pvz., iš ES fondų; be to, pabrėžia, kad siekiant remti socialines įmones reikia mažinti biurokratiją; pabrėžia, kad joms reikia suteikti teisinę sistemą, pvz., suteikiant Europos kooperatinių bendrijų, asociacijų, fondų ar savitarpio fondų statutą, kuriuo būtų pripažįstami jų veiksmai ES ir būtų išvengiama nesąžiningos konkurencijos; ragina Komisiją remtis socialinės ekonomikos investicijas ir palankiai vertina tai, kad dalis EaSI programai skirtų lėšų yra skirtos padėti užtikrinti galimybę socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonėms gauti finansavimą;

41.  pabrėžia didelę visuomeninę ir ekonominę investicijų į socialinę apsaugą, įskaitant socialines paslaugas, vertę;

Geresnis ES lėšų naudojimas socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai skatinti

42.  palankiai vertina ESIF rezultatus pirmaisiais jo įgyvendinimo metais ir jo vaidmenį ES lygmeniu remiant geriausius projektus; ragina Komisiją užtikrinti, kad ESIF sudarytų geresnės socialinės ir ekonominės valstybių narių ir jų regionų sanglaudos galimybes ES ir kad visos valstybės narės naudotųsi galimybe gauti šio fondo lėšų atsižvelgiant į sanglaudos politikos tikslus; ragina Komisiją stebėti ir kontroliuoti ESIF lėšomis vykdomas investicijas; mano, kad ataskaita turėtų būti skelbiama siekiant tikrinti ir vertinti tikrąjį ekonominį ir socialinį atitinkamų investicijų poveikį;

43.  pažymi, kad investicijų prioritetai turi būti orientuojami į infrastruktūros projektus, kai jų akivaizdžiai reikia siekiant užtikrinti didesnę sanglaudą, socialinį teisingumą ar žmogiškojo kapitalo vystymą, arba stiprinti tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą; ragina Komisiją reikalauti iš anksto pristatyti tikėtinus socialinius ir ekonominius bet kokio ES finansuojamo investicijų projekto rezultatus ir įtraukti tolesnį šio projekto stebėjimą ir vertinimą; pabrėžia, kad reikia stengtis išvengti neigiamo poveikio aplinkai, kuris gali būti daromas įgyvendinant šiuos projektus;

44.  atsižvelgdamas į tai, kad valstybėms narėms sunku iki galo panaudoti ES lėšas, pabrėžia, kad ES turi užtikrinti tinkamą ir geresnį jos investicijų panaudojimą, kurį reikia suderinti su ES prioritetais ir Sutartyse bei Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžtomis pagrindinėmis vertybėmis, ir ekonomišką jos išteklių valdymą, be to, ES turi mažinti biurokratiją ir pašalinti prieinamumo, įgyvendinimo ir vertinimo kliūtis; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad visos įmonės turėtų vienodas sąlygas gauti finansavimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atidžiai kontroliuojamas ES lėšų panaudojimas;

45.  palankiai vertina Komisijos raginimą valstybėms narėms didinti socialines investicijas siekiant skatinti Europos ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą, ypač į oficialią ir neoficialią sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą ir socialines paslaugas, vaikų priežiūrą, paramą būstui ir reabilitacijos paslaugas; ragina įmones ir visus kitus reikalavimus atitinkančius naudos gavėjus geriau naudotis ES fondų ir tiesiogiai taikomų projektų teikiamais investicijų mechanizmais; be to, ragina Komisiją stebėti, ar valstybės narės tinkamai įgyvendina ES rekomendacijas;

46.  pažymi, kad oficialūs ir ypač neoficialūs slaugytojai artimieji yra svarbus ramstis siekiant patenkinti greitai augančią būsimų priežiūros sistemų paklausą Europoje; pabrėžia, kad reikia gerinti slaugytojų funkcijas atliekančių šeimos narių socialinę apsaugą – jie dažnai turi sumažinti savo apmokamo darbo apimtis, kad galėtų nemokamai atlikti slaugos pareigas, ir todėl praranda teises gauti socialinės apsaugos išmokas;

47.  pritaria Komisijos pastangoms aktyviau naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais remiant konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimą ir atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą pasiūlymą valstybėms narėms dėl techninės pagalbos finansavimo; pabrėžia, kad šiais fondais turėtų būti naudojamasi ne tik konkrečiai šaliai skirtoms rekomendacijoms įgyvendinti, kad kitos svarbios investicijų sritys taip pat neturėtų būti paliktos nuošalyje;

48.  sutinka, jog reikia išplėtoti ekonominės ir socialinės konvergencijos didėjimo procesą, kad būtų galima skatinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą valstybėse narėse, jų regionuose ir tarp jų, tačiau pažymi, kad tai turi būti vertinama kaip tikslas bendrame projekte, kuriame itin svarbų vaidmenį atlieka socialinis dialogas ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas; pažymi, kad socialinė politika sudaro dalį bendros ES ir jos valstybių narių kompetencijos ir kad ES vaidmuo šioje srityje apsiriboja parama valstybių narių vykdomiems veiksmams ir jų papildymu laikantis SESV 153 straipsnio nuostatų ir subsidiarumo principo;

49.  ragina spręsti ekonominės nelygybės problemą, kuri yra ilgalaikio ekonomikos augimo kliūtis; pabrėžia, kad neturtingiausių regionų ir likusios ES dalies atotrūkis didėja, ir ragina ES ir nacionaliniu lygmeniu skubiai imtis tikslinių veiksmų sanglaudai ir ekonomikos augimui tuose regionuose skatinti; ragina Komisiją ir valstybes nares atitinkamai didinti strategines investicijas siekiant didinti konkurencingumą, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje, ypač tuose regionuose, kurie susiduria su didelėmis ir nuolatinėmis gamtinėmis ar demografinėmis kliūtimis;

50.  ragina Komisiją aktyviau taikyti SESV 349 straipsnį, kad atokiausi regionai būtų labiau integruojami į Regionų Europą, o ES politikos priemonės būtų diferencijuojamos siekiant užtikrinti regionams socialinį teisingumą ir skatinti konvergenciją didėjimo linkme; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį ir toliau reikia skirti atokiausiems regionams – ne tik skirti lėšų, bet ir atkreipti dėmesį į poveikį, kurį ES politikos priemonės gali turėti šių regionų socialinei padėčiai ir užimtumo lygiui; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES sprendimai ir finansiniai asignavimai būtų tinkamai kontroliuojami – tai gerokai pagerintų atokiausių regionų piliečių gerovę;

51.  ragina Komisiją atliekant daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą išnagrinėti galimybę padidinti Europos socialinio fondo finansavimą, taip siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinami jo tikslai ir atsižvelgiama į naujus iššūkius, su kuriais reikia susidoroti, pvz., ilgalaikio nedarbo mažinimą ar pabėgėlių integraciją; taip pat, laikantis nustatytos DFP, ragina parengti specialią programą tiems Europos paregioniams, kuriuose nedarbas viršija 30 proc.;

Socialinė įtrauktis kaip galimybė visuomenei

52.  palankiai vertina strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių atnaujinimą; pabrėžia, kad dabar strategija „Europa 2020“ yra dar aktualesnė negu jos sukūrimo momentu, ir ragina valstybes nares intensyviau ją įgyvendinti vietoje; prašo Komisiją ir Tarybą atidžiai stebėti jos visuotinį ir nacionalinį įgyvendinimą; mano, kad reikia pradėti rengti laikotarpio po strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo scenarijų, kuris turi būti siejamas su darnaus vystymosi tikslais;

53.  nerimauja dėl to, kad darbo vieta jau nebėra garantija, jog bus išvengta skurdo, taip pat nebėra geriausia priemonė socialinei įtraukčiai užtikrinti, nes 2014 m. 12,7 proc. darbingo amžiaus ir dirbančių asmenų gyveno skurde (2009 m. šis rodiklis siekė 11 proc.); ragina Komisiją pasiūlyti integruotą ES kovos su skurdu strategiją, kad būtų išspręsta daugialypio visų grupių, ypač pažeidžiamiausių, skurdo problema ir skatinama integruota aktyvi įtrauktis, grindžiama teisėmis į tinkamą socialinę apsaugą; atsižvelgdamas į tai, primena raginimą Komisijai pasiūlyti iniciatyvą, kad valstybėse narėse būtų skatinama priimti minimalių pajamų nuostatas nepažeidžiant subsidiarumo principo;

54.  ragina valstybes nares įgyvendinti ir kontroliuoti, kad valstybėse narėse būtų taikomos veiksmingesnės, efektyvesnės ir įtraukesnės socialinės apsaugos sistemos siekiant užtikrinti, kad šios sistemos teiktų tinkamą pragyvenimo lygį bedarbiams ir skurdo bei socialinės atskirties riziką patiriantiems asmenims, kartu užtikrinant, kad tokiais mechanizmais nebūtų visam laikui įtvirtinama socialinė priklausomybė ir kad jais būtų užtikrinama galimybė mokytis arba patekti į darbo rinką; ragina Komisiją ir valstybes nares keistis geriausia patirtimi, kaip taikant minimalių pajamų nuostatas būtų galima veiksmingai sumažinti nelygybę ir socialinę atskirtį Europoje;

55.  ragina valstybes nares įgyvendinti reikiamas ES teisėtai gyvenančių pabėgėlių, migrantų ir prieglobsčio prašytojų įtraukties priemones laikantis galiojančių prieglobsčio teisės aktų; tačiau pažymi, kad tokios priemonės gali būti veiksmingos tik tuo atveju, jeigu joms vienodai pritars ir jas vienodai įgyvendins visos valstybės narės; mano, kad šiam požiūriui įgyvendinti prireiks atitinkamų lėšų, tačiau valstybės narės, būdamos tokioje pažeidžiamoje padėtyje, vienos negali jų skirti; ragina Komisiją pagal daugiametę finansinę programą (DFP) suteikti reikiamą finansavimą tokiam holistiniam požiūriui į migraciją taikyti; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant padėti pabėgėliams įsikurti ir integruotis, taip pat užtikrinti, kad viešosioms tarnyboms būtų skiriama pakankamai išteklių ir kad būtų anksti numatomi reikalavimai, palengvinantys pabėgėlių sklandžią integraciją į darbo rinką, įskaitant įgūdžių ir gebėjimų pripažinimo mechanizmus; sudarant geresnes sąlygas migrantams tinkamai integruotis į darbo rinką ir apsaugant juos nuo išnaudojimo darbo vietoje svarbų vaidmenį turėtų atlikti vietos valdžios institucijos ir socialiniai partneriai;

56.  primygtinai ragina valstybes nares į nacionalinės teisės aktus perkelti ir įgyvendinti visas atnaujintos Europos migracijos darbotvarkės nuostatas; apgailestauja, jog Komisija kelių valstybių narių atžvilgiu turėjo priimti 40 sprendimų dėl pažeidimo, įskaitant oficialius pranešimus devyniolikai valstybių narių, kad jos nesiėmė reikiamų priemonių Priėmimo sąlygų direktyvai į nacionalinę teisę perkelti; remia Komisijos pastangas tobulinti Europos migracijos darbotvarkę;

57.  atsižvelgdamas į senėjančią ES piliečių visuomenę ir didžiulį jaunų žmonių nedarbo lygį kai kuriose valstybėse narėse atkreipia valstybių narių dėmesį į galimą socialinę riziką, kad ateinančiais dešimtmečiais nebus įmanoma užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumo, saugumo, tinkamumo ir pakankamumo; todėl ragina valstybes nares parengti strategijas, padėsiančias užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių ir toliau būtų aktyvūs visuomenės nariai;

58.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti naikinant sąžiningo darbuotojų judumo kliūtis, nes laisvas judėjimas ES yra viena iš pagrindinių teisių, ir, viena vertus, padėti padidinti užimtumo rodiklius, o, kita vertus, užtikrinti, kad iš kitų ES valstybių atvykę darbuotojai būtų traktuojami taip pat kaip vietos darbuotojai, kad jie nebūtų išnaudojami ar diskriminuojami ir kad būtų užtikrinamos jų darbo ir socialinės teisės;

59.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti darbuotojų judumą visoje Europos Sąjungoje, nes tai – būdas kurti naujas galimybes tiek darbuotojams, tiek bendrovėms; ragina valstybes nares naudotis Europos priemonėmis, skirtomis šiam darbuotojų judumui palengvinti, ir jas populiarinti, ypač Europos darbo vietų tinklą EURES; tarpvalstybiniuose regionuose, kuriuose darbuotojų judumas tikrai didelis, ragina valstybes nares plėtoti tarpvalstybinius EURES tinklo partnerystės darinius, kad darbuotojams būtų galima padėti įgyvendinti judumo planus;

60.  ragina Komisiją parengti konkretų planą, kaip naudojantis Europos semestru būtų galima įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos principus;

61.  teigia, kad socialinis dialogas yra itin svarbi priemonė darbo sąlygoms gerinti ir kad siekiant užtikrinti geriausias įmanomas socialinių parterių dialogo sąlygas šiuo aspektu būtinos sąlygos yra stiprios profesinės sąjungos, darbuotojų dalyvavimas sprendžiant įmonės reikalus ir aktyvesnis kolektyvinių sutarčių taikymas; ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti socialinio dialogo kokybę, be kita ko, ES lygmeniu, užtikrinant, kad laiku vyktų prasmingos socialinių partnerių konsultacijos ir būtų numatyta reikiama analizė bei pasiūlymų integravimas į sprendimų priėmimo procesus;

62.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su socialiniu dempingu ES, kuris daro didelę žalą jį patiriantiems darbuotojams ir valstybių narių socialinės apsaugos sistemoms; be to, ragina, kad dedant šias pastangas visais lygmenimis būtų įtraukiami socialiniai partneriai;

Geresnis Europos semestro koordinavimas

63.  palankiai vertina Komisijos rekomendaciją dėl euro zonos – joje pateikiama bendra ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinių ir ekonominių aspektų strategijų analizė ir apibrėžtis, pabrėžiant poreikį tarpusavyje suderinti šiuos kriterijus; tačiau įspėja, kad gali išsivystyti dviejų pakopų ES;

64.  mano, kad euro zonai skirtos rekomendacijos turėtų būti atskaitos taškas vykdant veiklą, skirtą socialinės dimensijos stiprinimui atsižvelgiant į:

   a) sustiprintus demokratinės atskaitomybės mechanizmus ES ir nacionaliniu lygmenimis, įskaitant tarpinstitucinį susitarimą su Europos Parlamentu, ir užtikrinant, kad visi euro zonos nacionaliniai parlamentai turėtų sąlygas stebėti visus Europos semestro proceso veiksmus;
   b) socialinį aspektą, kuriuo siekiama išsaugoti Europos socialinę rinkos ekonomiką, numatant, kai taikytina ir laikantis subsidiarumo principo, tinkamesnes minimalaus darbo užmokesčio ribas nustatant deramo lygio minimalų darbo užmokestį ir dalyvaujant socialiniams partneriams,
   c) bendrus EPSCO tarybos ir ECOFIN tarybos posėdžius siekiant skatinti koordinuojamas socialinės ir ekonominės politikos priemones, kuriomis būtų siekiama stiprinti Europos konkurencingumą ir ilgam laikui paskatinti ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;
   d) euro zonos darbo ir socialinės apsaugos ministrų susitikimus, kuriais būtų siekiama geriau integruoti socialinį euro zonos aspektą ir tinkamai šalinti įvairų socialinį disbalansą;

65.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl socialinių teisių ramsčio, kuriuo būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas visoje Europos Sąjungoje ir kuris būtų sąžiningos ir iš tikrųjų visą Europą apimančios darbo rinkos dalis, taip pat būdas užtikrinti geresnę ekonominę ir socialinę konvergenciją, kad būtų galima susidoroti su daugelyje valstybių narių ir tarp jų egzistuojančiais ekonominiais ir socialiniais skirtumais;

66.  ragina Komisiją tinkamai kontroliuoti, kaip įgyvendinamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, imtis tolesnių veiksmų ir užtikrinti, kad deramas dėmesys būtų skiriamas užimtumui ir socialinės įtraukties klausimams;

67.  ragina Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai „Europa 2020“ ir jos tiksliniams rodikliams suteikti svaresnį vaidmenį, ypač socialiniams tikslams, kurie vienodai atsispindi visose semestro priemonėse, įskaitant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas;

68.  palankiai vertina tai, kad Komisija aiškiai atskyrė europinį ir nacionalinį Europos semestro etapą; pabrėžia, kad ES institucijos turi glaudžiau koordinuoti tvaraus ir integracinio Europos ekonomikos augimo strategijos kūrimą, įgyvendinimą ir vertinimą; ragina Komisiją šiuo klausimu parengti aiškią darbotvarkę, į ją taip pat įtraukiant socialinius partnerius, nacionalinius parlamentus ir kitus pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, ir užtikrinti, kad pavasario Europos Vadovų Taryba būtų tas orientacinis laikotarpis, per kurį remiantis Komisijos, Parlamento ir Tarybos darbo rezultatais būtų apibrėžiamos politikos priemonės; mano, kad Komisija galėtų imtis stebėjimo veiklos ir pranešti, ar konsultuojantis su socialiniais partneriais buvo pasinaudota siūlymais įgyvendinti tam tikras konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas;

69.  mano, kad, siekiant suderinti europines ir nacionalines ekonomikos augimo skatinimo priemones ir garantuoti jų tvarumą vietoje, itin svarbu stiprinti socialinių partnerių vaidmenį tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis; pabrėžia, kad norint toliau stiprinti konvergenciją, o konkurencingumą derinti su sąžiningumu, visais semestro etapais turi būti vykdomas socialinis dialogas; šiuo požiūriu palankiai vertina Europos Komisijos pastangas iš naujo pradėti socialinį dialogą ir 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje pradėtą taikyti integruotą metodą; tačiau pažymi, kad daugelyje valstybių narių nacionaliniu lygmeniu padėtis tebėra prasta;

70.  mano, kad Komisija galėtų sustiprinti Europos semestro pareigūnų vaidmenį geriau apibrėždama jų siekius ir funkcijas;

o
o   o

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261.
(2) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0401.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0384.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0389.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0068.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0060.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0010.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0043.
(12) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0062.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0033.
(14) http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR15_03/SR15_03_LT.pdf.
(15) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=89⟨Id=en≠wsId=2193&furtherNews=yes
(16) http://www.eurofound.europa.eu/european-working-conditions-surveys-ewcs
(17) 2016 m. Bendroji užimtumo ataskaita, p. 2.
(18) http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR15_03/SR15_03_LT.pdf.
(19) Mažų garantijų darbo ir socialinių teisių tyrimas (VT/2010/084), p. 164-170
(20) Viso neaktyvių gyventojų skaičiaus santykis su 20–64 m. dirbančių asmenų skaičiumi.
(21) http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=9770&langId=en
(22) 2014 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacijoje išdėstytas požiūris (C(2014)1500).
(23) 2016 m. Bendroji užimtumo ataskaita, p. 19.


Bendrosios rinkos valdymas įgyvendinant 2016 m. Europos semestrą
PDF 359kWORD 114k
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2016 m. Europos semestrą (2015/2256(INI))
P8_TA(2016)0060A8-0017/2016

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2015 m. metinė augimo apžvalga“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2014 m. Europos semestrą(3), taip pat į 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos priimtą atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. prioritetų įgyvendinimas“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo(5) ir į 2013 m. gegužės 8 d. priimtą Komisijos atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų pranešimą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015)0600),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl nacionalinių konkurencingumo valdybų įsteigimo euro zonoje (COM(2015)0601),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „2016 m. metinė augimo apžvalga. Ekonomikos atsigavimo stiprinimas ir konvergencijos skatinimas“ (COM(2015)0690),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl investavimo problemų valstybėse narėse (SWD(2015)0400),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. organizacijos „Bruegel“ politikos dokumentą „Politikos koordinavimo euro zonoje trūkumai įgyvendinant Europos semestrą“ (angl. „Limitations of Policy Coordination in the Euro Area under the European Semester“),

–  atsižvelgdamas į Euro zonos ketvirčio ataskaitą (angl. „Quarterly Report on the Euro Area“, QREA) (14 tomas, Nr. 2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ (angl. „The Cost of Non-Europe in the Single Market“),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015)0550) ir ataskaitą „Bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas ES ir jos valstybėse narėse“ (SWD(2015)0203),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. redakcijos internetinę Vidaus rinkos rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo (COM(2012)0261) su 2015 m. spalio mėn. pakeitimais,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27 ir 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 24 ir 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0017/2016),

A.  kadangi ES tiek tarptautiniu, tiek vidaus lygmeniu susiduria su įvairiais iššūkiais, pavyzdžiui, lėtu ekonomikos augimu, aukštu nedarbo lygiu ir visų pirma intensyvia tarptautine konkurencija;

B.  kadangi Europos semestro tikslai – stiprinti ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimą visose 28-iose ES valstybėse narėse, siekiant didinti stabilumą, skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą bei didinti konkurencingumą;

C.  kadangi būtina sutelkti visas galimas priemones siekiant paskatinti ES ekonomiką ir konkurencingumą;

D.  kadangi bendroji rinka yra vienas iš ES pamatinių principų ir vienas didžiausių ES laimėjimų; kadangi norint, kad Europos semestras sėkmingai skatintų ekonomikos augimą ir padėtų ją stabilizuoti, jis turi taip pat apimti bendrąją rinką ir politiką, kuria siekiama tokią rinką sukurti;

E.  kadangi įtrauki, geriau valdoma užtikrinant palankias geresnio reguliavimo ir konkurencijos sąlygas, bendroji rinka yra itin svarbi priemonė siekiant skatinti ekonomikos augimą, užimtumą ir konkurencingumą ir išsaugoti tiek verslo sektoriaus, tiek vartotojų pasitikėjimą;

F.  kadangi vykstantys technologijų, visuomenės ir elgsenos pokyčiai daro didelį poveikį įmonių ir vartotojų elgesiui ir dėl jų atsiranda daug ekonominių galimybių ir problemų, į kurias turi reaguoti bendrosios rinkos sistema;

G.  kadangi visų pirma laikantis esamų Europos semestro ir bendrosios rinkos taisyklių bus galima iš tikrųjų nustatyti dabartinių taisyklių tinkamumą arba trūkumus;

Bendroji rinka kaip svarbi priemonė skatinant ES konkurencingumą ir užtikrinant darbo vietas bei ekonomikos augimą

1.  pakartoja, kad bendroji rinka yra vienas iš ES pamatinių principų; pabrėžia, kad norint, jog Europos semestras sėkmingai skatintų ekonomikos augimą ir padėtų stabilizuoti valstybių narių ekonomiką, jis turi taip pat apimti bendrąją rinką ir politiką, kuria siekiama tokią rinką sukurti;

2.  pabrėžia, kad bendroji rinka yra valstybių narių ekonomikos ir viso Europos integracijos projekto pagrindinė ašis; atkreipia dėmesį į bendrosios rinkos teikiamą ekonominę naudą, pavyzdžiui, produktų standartizaciją ir rinkų integraciją, masto ekonomiją, didesnę konkurenciją ir vienodas veiklos sąlygas 500 mln. vartotojų 28-iose valstybėse narėse, ir visų pirma suteikiamą didesnį kokybiškų produktų ir paslaugų pasirinkimą ir mažesnes kainas vartotojams;

3.  pabrėžia, jog svarbu siekti bendrosios rinkos pažangos, kad būtų pasiektas struktūrinis ir tvarus ekonomikos augimas, siekiant pritraukti ir skatinti investicijas, laikantis skaidrumo ir veiksmingumo taisyklių, nes tai padės kurti darbo vietas ir užtikrinti valstybių narių piliečių gerovę; primygtinai ragina Komisiją sistemingai stebėti bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą, kai ji teikia konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, ypač tose srityse, kuriose tomis taisyklėmis nemažai prisidedama prie struktūrinių reformų;

4.  mano, kad reikia sudaryti geresnes sąlygas kurti tinkamą aplinką ekonominėms iniciatyvoms ir verslo plėtrai, skatinant konkurencingumą, MVĮ tarpusavio bendradarbiavimą ir taip išnaudojant pramonines inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų galimybes;

5.  atkreipia dėmesį į pastarojo meto Komisijos tarnybų darbą nustatant ir išdėstant investavimo problemas ir rengiant konkrečių šalių investavimo profilius;

6.  yra susirūpinęs dėl to, kad 2011–2014 m. Europos semestro rekomendacijų įgyvendinimo lygis buvo žemesnis, nei tikėtasi; todėl ragina Komisiją pasiūlyti sistemą, kaip skatinti šalis įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

7.  palankiai vertina tai, kad Komisija racionalizavo naująjį Europos semestro procesą, ir supranta, jog tam tikros konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos atmestos, siekiant pasiūlyti labiau į šalių prioritetus orientuotas rekomendacijas; pažymi, kad metinėje augimo apžvalgoje daugiau dėmesio skiriama bendrosios rinkos klausimams, nei konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

8.  pakartoja raginimą įtraukti bendrosios rinkos ramstį į Europos semestrą, sukuriant sistemą, pagal kurią būtų nuolat stebimos ir nustatomos konkrečiose šalyse esančios bendrosios rinkos kliūtys, vertinami bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas ir didžiausias dėmesys būtų skiriamas tam tikriems prioritetams tose srityse, kuriose veiksmai turėtų didžiausią poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, įskaitant tvarią įmonių plėtrą – ši sistema taip pat turėtų apimti MVĮ; mano, kad tokia sistema turėtų apimti patikimą informacinę duomenų bazę, kiekybinių ir kokybinių rodiklių rinkinį, kuriuo būtų siekiama nustatyti, be kita ko, bendrosios rinkos taisyklių taikymo ekonominį poveikį, taip pat lyginamuosius standartus, tarpusavio vertinimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

9.  palankiai vertina 2015 m. redakcijos ataskaitą „Bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas ES ir jos valstybėse narėse“; pažymi, kad ši ataskaita, pakeičianti Bendrosios rinkos integracijos ataskaitą, kuri anksčiau būdavo pridedama prie metinės augimo apžvalgos, ir Europos pramonės būklės ataskaitą, buvo paskelbta kaip dokumentas, pridedamas prie komunikato dėl bendrosios rinkos strategijos, o ne pridedama, kaip anksčiau, prie metinės augimo apžvalgos; prašo šią ataskaitą toliau plėtoti, padaryti bendrosios rinkos valdymo ramsčio dalimi ir metinio bendrosios rinkos pažangos vertinimo pagrindu; mano, kad šiai ataskaitai turėtų būti skirtas specialus bendrosios rinkos skyrius metinėje augimo apžvalgoje, konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir reguliariame struktūriniame dialoge atitikties bendrosios rinkos nuostatoms klausimu su valstybėmis narėmis;

10.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą per Europos semestrą toliau nagrinėti ir nustatyti konkrečioms šalims kylančias investavimo problemas, ypač konkrečių šalių ataskaitose ir per temines diskusijas Taryboje;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad daug nustatytų investavimo problemų susijusios su bendrosios rinkos veikimu, bendrosios rinkos teisės nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimu; prašo Komisiją atidžiai stebėti, kokių tolesnių veiksmų valstybės narės imsis nustatytoms investavimo problemoms spręsti ir investicijų kliūtims pašalinti, taip pat įsitraukti į reguliarų struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis atitikties nuostatoms klausimu ir pasinaudoti savo įgaliojimais prireikus imtis veiksmų nepagrįstoms ir neproporcingoms bendrosios rinkos kliūtims pašalinti;

12.  pabrėžia, kad atliekant bet kokią Europos semestro peržiūrą reikia sudaryti sąlygas tinkamai dalyvauti Europos Parlamentui, nacionaliniams bei regioniniams parlamentams ir visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant darbdavių organizacijas ir profesines sąjungas, siekiant didinti ne tik atsakomybę už Europos semestrą, bet ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo lygį;

13.  pabrėžia, kad per Europos semestrą svarbu užtikrinti visus įtraukiantį, skaidrų procesą, kuris lemtų tinkamas ir būtinas reformas;

Neišnaudotos bendrosios rinkos galimybės

14.  primena, kad reikia vykdyti tinkamas ir teisingas ekonomines ir socialines reformas, kovoti su biurokratija ir protekcionizmu, siekiant pagerinti Europos ekonomikos produktyvumą ir konkurencingumą;

15.  pabrėžia, kad, nors tiesioginių tarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje nėra, yra daugybė netarifinių kliūčių; ragina ES institucijas, valstybes nares ir visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus pradėti konstruktyvias diskusijas šiuo klausimu, kad ES būtų įveiktos netarifinės kliūtys;

16.  apgailestauja dėl to, kad keliose valstybėse narėse esama didelių trūkumų, susijusių su Paslaugų direktyvos, kuri apima daugiau kaip 45 proc. ES BVP ir darbo vietų sukuriančią veiklą, įgyvendinimu, be kita ko, dėl didelio skaičiaus skirtingų nacionalinių taisyklių ir reguliavimo nuostatų, ne visada atitinkančių viešąjį interesą; taip pat apgailestauja dėl to, kad ne visada laikomasi pranešimo procedūros;

17.  palankiai vertina Profesinių kvalifikacijų direktyvos modernizavimą, t .y. siūlomą sklandesnio kvalifikacijų pripažinimo sistemą, palaikančią darbo jėgos judumą; pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse skiriasi reglamentuojamų profesijų reglamentavimas ir teisės verstis veikla apribojimai;

18.  palankiai vertina Komisijos ketinimą apsvarstyti iniciatyvą dėl paslaugų paso ir suderintos pranešimo formos su sąlyga, kad dėl šios iniciatyvos padidės skaidrumas, susijęs su tarpvalstybinių paslaugų teikėjų galiomis, ir sumažės biurokratija bei administracinė našta; pabrėžia, kad dėl jokios tokios iniciatyvos negali būti pradėtas taikyti kilmės šalies principas; tačiau mano, kad reikėtų išsamiau paaiškinti šio pasiūlymo pagrindinius principus; mano, kad paslaugų pasas yra laikinas sprendimas, kuriuo galima pasinaudoti perėjimo prie visiškai integruotos bendrosios rinkos laikotarpiu;

19.  pabrėžia, kad viešųjų pirkimų rinka sudaro svarbią visos bendrosios rinkos dalį ir labai prisideda prie valstybių narių ekonomikos, verslo augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo; prašo Komisijos remti viešųjų pirkimų viešajame sektoriuje skaidrumą, tarpvalstybinę konkurenciją ir geresnį viešųjų išteklių panaudojimą, įskaitant socialinius ir aplinkos standartus;

20.  primena, kad 2014 m. ES patvirtino svarbią ES viešųjų pirkimų sistemos reformą – supaprastino procedūras, padidino taisyklių lankstumą ir pritaikė jas, kad jos geriau tiktų kitoms viešojo sektoriaus politikos priemonėms;

21.  pažymi, kad valstybėse narėse vis dar nemažai neekonomiškų viešųjų pirkimų aspektų, ribojančių tarpvalstybinę plėtrą ir augimą vidaus rinkose; pabrėžia, kad valstybės narės turi tinkamai ir laiku perkelti viešųjų pirkimų ir koncesijų teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinti; mano, jog tinkamai įgyvendinus 2007 m. teisių gynimo tvarką būtų užtikrinta, kad viešieji pirkimai būtų ekonomiškesni, veiksmingesni ir skaidresni;

22.  teigiamai vertina antrąją Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų programą (ISA²), pradėtą 2016 m. sausio 1 d., kuria bus remiamas visoms suinteresuotosioms viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams nemokamai prieinamų sąveikių skaitmeninių sprendimų kūrimas;

23.  pabrėžia, kad e. valdžios plėtra ir platesnis naudojimas valstybėse narėse bus itin svarbi priemonė, sudaranti palankesnes sąlygas verslininkams verstis ekonomine veikla bendrojoje rinkoje, o vartotojams naudotis savo teisėmis; todėl ragina Komisiją e. valdžios plėtrai suteikti ypatingą prioritetą, kuris turėtų būti kuo greičiau įgyvendintas;

24.  pabrėžia, kad privatusis sektorius yra viena iš svarbiausių tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo jėgų; pažymi, kad dėl atskirų nacionalinių reguliavimo nuostatų bei praktikos ir nepakankamo abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo gali atsirasti nereikalingų ir žalingų kliūčių ir naštos verslininkams ir vartotojams; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomas abipusio pripažinimo principas ir ekonomiškai efektyvios ginčų sprendimo priemonės ir kad būtų geriau užtikrinamas jų laikymasis;

25.  ragina Komisiją konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais ir nustatyti sektorius ir rinkas, kuriuose abipusio pripažinimo principas taikomas nepakankamai ar jį taikant kyla problemų;

26.  rekomenduoja stiprinti esamų gaminių kontaktinių centrų, kaip vieno ekonominės veiklos vykdytojų prieigos taško bendrosios rinkos klausimams, vaidmenį, nes tai padės padidinti informuotumą apie taikomus teisės aktus ir jų supratimą;

27.  pabrėžia, kad geresnės sąlygos startuoliams ir MVĮ steigti galėtų paskatinti aktyviau diegti naujoves, kurti darbo vietas ir užtikrinti tvarų augimą; primena, kad MVĮ plėtrai nacionaliniu ir tarptautiniu mastu trukdo daug kliūčių ir kai kurios jų yra biurokratinės; ragina nustatyti ir panaikinti kliūtis, trukdančias augti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje materialiojo ir nematerialiojo kapitalo kaupimo intensyvumas laikotarpiu po finansinės krizės buvo mažesnis nei šalyse konkurentėse, o tai labai kenkia ekonominiam ir socialiniam vystymuisi; pabrėžia, kad, siekiant atkurti produktyvumą ir ilgalaikį ekonomikos augimą ES, itin svarbu investicijos, be kita ko, IRT srityje; mano, kad, siekiant pakeisti šią neigiamą tendenciją, būtina stiprinti bendrąją rinką ir mažinti kliūtis investicijoms; ragina investicijas nukreipti į realiosios ekonomikos finansavimą ir toliau vykdyti tuo tikslu taikomas ilgalaikes priemones;

29.  ragina nedelsiant panaikinti nepagrįstus teritorinius apribojimus (vadinamąjį geografinį blokavimą), t. y. pirmiausia visapusiškai įgyvendinti Paslaugų direktyvos 20 straipsnį, tokiu būdu nutraukiant nepateisinamą diskriminaciją, susijusią su prekių ir paslaugų prieinamumu, taip pat kainų diskriminaciją, grindžiamą geografine vietove ar pilietybe;

30.  ragina kuo greičiau pradėti Europos standartizacijos sistemos atnaujinimą, siekiant paremti ES politiką skaitmeninių inovacijų, didesnio kibernetinio saugumo ir geresnio sąveikumo srityse;

31.  primygtinai ragina valstybes nares tinkamai ir laiku įgyvendinti bendrosios rinkos taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi; pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, įskaitant nacionalinių produktų ir paslaugų rinkų reformas, kad būtų pasinaudota valstybių narių ekonomikos augimo galimybėmis;

32.  mano, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų siekdamos modernizuoti savo viešojo administravimo institucijas, teikti daugiau ir geriau prieinamų skaitmeninių paslaugų piliečiams ir įmonėms ir sudaryti sąlygas viešojo administravimo institucijų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir sąveikai;

Bendroji rinka XXI amžiuje

33.  pabrėžia, kad šiuolaikinės ekonomikos samprata sparčiai kinta dėl skaitmeninės ir technologinės pažangos, didesnio tarptautinės konkurencijos intensyvumo ir ekonominės veiklos vykdytojų bei vartotojų elgsenos modelių pokyčių;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad nyksta skirtumas tarp produktų ir paslaugų; pažymi, kad didėja verslo paslaugų ir sistemų su integruotais produktais ir paslaugomis svarba; mano, kad bendrosios rinkos reguliavimo sistemos turi reaguoti į šiuos transformacijas lemiančius pokyčius;

35.  palankiai vertina naujus dalijimosi ekonomikos verslo modelius ir pripažįsta jų didžiulį inovacijų potencialą, kurį reikėtų išnaudoti laikantis esamų teisinių ir vartotojų apsaugos standartų ir užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti kuo geresnes sąlygas, kad būtų plėtojama ir klestėtų dalijimosi ekonomika; ragina Komisiją vadovautis strateginiu požiūriu, kad dalijimosi ekonomikos įmonės sąžiningomis sąlygomis galėtų konkuruoti su tradicinėmis įmonėmis;

36.  pažymi, kad įmonių investavimo modeliai labai pasikeitė – išaugo nematerialiojo turto įsigijimo išlaidų dydis ir svarba, palyginti su investicijomis į materialųjį turtą; pabrėžia, kad tik 17 proc. įmonių investicijų į nematerialųjį turtą skiriama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai; ragina politikos formuotojus stengtis panaikinti reguliavimo sukuriamas kliūtis, trukdančias visapusiškai pasinaudoti visomis šio naujo inovacijų sverto teikiamomis galimybėmis;

37.  teigiamai vertina Bendrosios rinkos strategiją, kurioje išdėstoma, kaip įvairūs Komisijos veiksmai (kapitalo rinkų sąjungos, bendrosios skaitmeninės rinkos, energetikos sąjungos ir kt. srityse) sutelkiami vienam iš pagrindinių tikslų – išnaudoti ES bendrosios rinkos teikiamas galimybes; pabrėžia, jog Bendrosios rinkos strategijos komunikate teigiama, kad Europos semestro procese bendrajai rinkai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio;

38.  palankiai vertina skaitmeninės bendrosios rinkos strategiją kaip tinkamą būdą užtikrinti, kad ES būtų pasirengusi skaitmeniniam amžiui; ragina skubiai taikyti ir įgyvendinti šią strategiją, siekiant užtikrinti, kad ES atgautų pozicijas, prarastas dėl buvusio lėto skaitmeninių technologijų diegimo ir naudojimo; mano, jog šiam tikslui reikia skirti nacionalinių ir ES lėšų, kad būtų galima parengti reikiamą infrastruktūrą, ypač kaimo vietovėse; pažymi, kad taip pat yra svarbu skatinti skaitmenines naujoves ir gerinti sąveikumą ir kad reikėtų skirti ypač daug dėmesio kibernetinio saugumo problemoms;

39.  pabrėžia, kad fiziškai ir finansiškai prieinamas, veiksmingas ir kokybiškas siuntų pristatymas yra viena iš būtinų sąlygų, kad klestėtų MVĮ ir ypač vartotojams naudinga tarpvalstybinė e. prekyba;

40.  primena, kad bendrosios prekių ir paslaugų rinkos integracija beveik visada grindžiama duomenimis, o sąveikumas yra priemonė, kuria užtikrinama geresnė visų tiekimo grandinės elementų sąsaja ir veiksminga skaitmeninių komponentų sąveika; ragina Komisiją kuo greičiau atnaujinti Europos sąveikumo sistemą ir parengti integruotą standartizavimo planą, kuriame būtų nustatyti ir apibrėžti svarbiausi prioritetai;

41.  pabrėžia, kad privačiosios ir viešosios investicijos į sparčiojo ir itin didelės spartos ryšio tinklus yra būtinos bet kokiai skaitmeninei pažangai ir kad tokia pažanga turi būti skatinama pastovia ES reglamentavimo sistema, sudarančia sąlygas visiems rinkos dalyviams investuoti, be kita ko, į kaimo ir atokius regionus;

42.  pabrėžia, kaip svarbu sėkmingai įgyvendinti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) nuostatas siekiant kuo labiau padidinti investicijas ir remti novatoriškas įmones įvairiais jų plėtros finansavimo etapais; pabrėžia, kad rinkos nepakankamumo atvejais svarbu visapusiškai išnaudoti investicijoms į skaitmeninę sritį jau skirtas viešąsias lėšas ir sudaryti sąlygas užtikrinti ES programų, pvz., programos „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), kitų atitinkamų struktūrinių fondų ir kitų priemonių, sąveiką;

43.  ragina Komisiją įvertinti, ar dabartinė judriojo ir fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklų strategija, įskaitant siektinus rodiklius, atitinka ateities reikalavimus ir galimybių visiems prisijungti sąlygas, kad būtų išvengta skaitmeninės atskirties, taip pat duomenimis grindžiamos ekonomikos poreikius ir greitą 5G ryšio plėtrą;

44.  pabrėžia, kad ES turėtų didinti savo konkurencinį pranašumą sukurdama puikią veiklos terpę novatoriškoms įmonėms – tam reikalinga šiuolaikiška pramonės politika ir geriau integruota infrastruktūra, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas technologijų diegimui ir inovacijoms bei verslininkams palankiai aplinkai, sukuriamai reglamentavimu; ragina užtikrinti, kad bet kokia ateityje pasiūlyta skaitmeninė sistema būtų įtrauki, prieinama ir užtikrintų aukšto lygio vartotojų apsaugą;

Bendrosios rinkos valdymas

45.  pabrėžia, jog, siekiant visais lygmenimis užtikrinti tvirtesnį bendrosios rinkos valdymą ir didesnę atsakomybę už ją, reikia paaiškinti užduočių pasidalijimą tarp tų lygmenų ir sukurti sistemas, kuriose suteikiama geresnių paskatų ir numatoma aiški atskaitomybė už bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą – tai suteiktų naują postūmį bendrajai rinkai;

46.  pažymi, kad visais lygmenimis taikomą atsakomybę už veiksmingą bendrosios rinkos valdymą galima sėkmingai užtikrinti gerinant reglamentavimą ir sukuriant plačiau paplitusią taisyklių laikymosi kultūrą; ragina plėtoti žmogiškąjį kapitalą, be kita ko, suteikiant galimybę gauti daugiau informacijos ir teikiant atitinkamus mokymus, kad didėtų žinių ir informuotumo lygis;

47.  ragina Komisiją, kad ji, pasinaudodama visa savo turima informacija, duomenimis ir priemonėmis, užtikrintų, kad valstybės narės nuosekliai laikytųsi bendrosios rinkos taisyklių, ir kad tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko ES politikos ir teisės aktų, ji taikytų Sutartyse numatytas pasekmes;

48.  atkreipia dėmesį į stebėjimo ir duomenų rinkimo svarbą, taip pat į patikimos ir integruotos sistemos poreikį; yra susirūpinęs dėl to, kad informacija apie viešas konsultacijas dažniausiai prieinama tik viena kalba, todėl ne visos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabų dėl svarbių aspektų ir pasiūlymų; mano, kad reikėtų atsižvelgti į duomenis ir faktus, kai priimami strateginiai sprendimai, būtini norint sukurti bendrąją rinką, sumažinti valstybių narių skirtumus ir sustiprinti bendrosios rinkos valdymą, pavyzdžiui, kai nustatomi veiksmų ir vykdymo užtikrinimo prioritetai, vertinama bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas ir vykdomas struktūrinis dialogas su valstybėmis narėmis atitikties klausimu;

49.  ragina Komisiją skelbti bendrosios rinkos kliūčių įvairiose valstybėse narėse ir visoje ES kasmetinę ataskaitą, o konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose rekomenduoti, kaip tas kliūtis panaikinti; pabrėžia, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose bendrajai rinkai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio;

50.  ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kai prireikia, siekiant užtikrinti visapusišką bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimą; yra susirūpinęs dėl to, kad padėties ištaisymas laikantis pažeidimų nagrinėjimo procedūrų ilgai trunka, kol bendrosios rinkos taisyklių pažeidimas išnagrinėjamas ir ištaisomas, ir reiškia susirūpinimą dėl didelio vis dar neišspręstų bylų skaičiaus;

51.  atkreipia dėmesį į SOLVIT naudą; prašo sustiprinti SOLVIT ir geriau sujungti su Komisijos tarnybomis, taip pat geriau integruoti į esamus projektus ir duomenų bazes, pavyzdžiui, CHAP ir „EU Pilot“, siekiant sukurti informacijos sinergijas ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais; prašo Komisijos nuosekliai imtis tolesnių veiksmų dėl neišspręstų probleminių klausimų; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, jog SOLVIT būtų teikiama reikiama parama ir ekspertinės žinios, kad būtų galima veiksmingai spręsti gautus probleminius klausimus;

52.  mano, kad bendrojoje rinkoje reikia sustiprinti, labiau tarpusavyje susieti ir pakankamu personalu aprūpinti rinkos priežiūros institucijas, kad jos atitiktų šiandienos iššūkius, ypač kylančius dėl pasaulinės konkurencijos; primygtinai ragina nacionalines rinkos priežiūros institucijas glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija bei geriausios patirties pavyzdžiais siekiant veiksmingai spręsti įvairių formų nesąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje problemas, be kita ko, didelio neteisėtų ir reikalavimų neatitinkančių produktų skaičiaus problemą, dėl kurios reikalavimus vykdančios įmonės patiria dideles sąnaudas, o vartotojai, ypač pažeidžiamiausi, susiduria su didele rizika; yra susirūpinęs dėl to, kad Europos Sąjungos Taryba ilgai nepriima Produktų saugos ir rinkos priežiūros dokumentų rinkinio, nes dėl to kyla grėsmė produktų saugai ES; ragina Tarybą nedelsiant jį priimti;

53.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti bendrąją skaitmeninę prieigą, kuri veiks kaip prieinamas bendrasis portalas, suteikiantis racionalizuotą ir supaprastintą galimybę gauti informaciją ir palaikantis esamas specialias naudotojų platformas; pabrėžia nacionalinių ir regioninių vyriausybių vaidmenį propaguojant tokias platformas, užtikrinant jų prieinamumą ir šviečiant jų naudotojus; ragina Komisiją toliau stiprinti ir integruoti internetines bendrosios rinkos priemones;

54.  pripažįsta geresnio reglamentavimo principų ir REFIT iniciatyvos svarbą, taip pat poreikį užtikrinti tikrumą dėl reglamentavimo ir jo nuspėjamumą rengiant naujas teisėkūros iniciatyvas; pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo principas neturėtų pažeisti ES ir valstybių narių teisės į teisėkūrą viešajam interesui svarbiausiose srityse, tokiose kaip sveikata ir aplinkosauga;

o
o   o

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0067.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0069.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0130.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0038.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0054.


Derybų dėl ES ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimo pradžia
PDF 359kWORD 114k
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų dėl Europos Sąjungos ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimo pradžios (2015/2791(RSP))
P8_TA(2016)0061B8-0255/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į derybų dėl Europos Sąjungos ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimo pradžią 2015 m. spalio 13 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3, 207 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 13 d. Komisijos narės Cecilijos Malmström derybų dėl Sąjungos ir Tuniso išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo proga Tunise padarytus pranešimus,

–  atsižvelgdamas į sprendimą 2015 m. Nobelio taikos premiją 2015 m. spalio 9 d. skirti Ketvertui už nacionalinį dialogą, kuriuo atstovaujama Tuniso pilietinei visuomenei,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Tuniso(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 17 d. ES ir Tuniso asociacijos tarybos rekomendaciją Nr. 1/2015 dėl ES ir Tuniso privilegijuotos partnerystės įgyvendinimo veiksmų plano (2013–2017) įgyvendinimo Europos kaimynystės politikos srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 534/2014/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Tuniso Respublikai(3) ir į tai, kad 2015 m. balandžio 26 d. buvo išmokėta pirmoji dalis,

–  atsižvelgdamas į Ecorys atliktus tyrimus, susijusius su prekybos poveikiu tvariam vystymuisi, kurie pagrindžia derybas siekiant sudaryti išplėstą ir išsamų Europos Sąjungos ir Tuniso laisvos prekybos susitarimą(4),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos erdvės poveikio tvarumui įvertinimą, Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos erdvės poveikio tvarumui vertinimo projekto galutinę ataskaitą ir konsultacijų projektą, kurį 2007 m. rugsėjo mėn. atliko Mančesterio universiteto Vystymosi politikos ir valdymo Poveikio vertinimo tyrimų centras(5),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimus tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Tuniso(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 18 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Viduržemio jūros sąjungos ir pietinių kaimyninių šalių, ypač į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Prekyba siekiant pokyčių: ES prekybos ir investicijų strategija Viduržemio jūros regiono pietuose po Arabų pavasario revoliucijų“(7),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES ir Tuniso santykiai yra glaudūs ir labai seni, kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia Tuniso prekybos partnerė, o Tunisas– 34-asis ES partneris;

B.  kadangi pirmasis dviejų partnerių prekybinio bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas 1969 m. ir Tunisas yra pirmoji pietų Viduržemio jūros regiono šalis, 1995 m. pasirašiusi asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga;

C.  kadangi 2015 m. spalio 13 d. Europos Sąjunga pradėjo derybas su Tunisu dėl plataus užmojo laisvosios prekybos susitarimo remdamasi 2011 m. gruodžio 14 d. ES valstybių narių vieningai suteiktu įgaliojimu ir kadangi 2015 m. spalio 19–22 d. įvyko pirmasis derybų etapas;

D.  kadangi Europos Sąjungos ir Tuniso preliminarios diskusijos dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo truko ketverius metus ir kadangi Tunisas įsteigė nacionalinę komisiją prioritetam apibrėžti;

E.  kadangi ES ir Tuniso prekybos santykių stiprinimas sudarant plataus užmojo prekybos partnerystę turi atverti Tuniso ir Europos Sąjungos augimo ir ekonomikos suartėjimo galimybes; kadangi ši partnerystė turi prisidėti prie Tuniso politinio ir demokratinio stabilizavimo;

F.  kadangi prekybos partnerystė yra platesnių Europos Sąjungos ir Tuniso kaimynystės santykių dalis, kurią apibrėžia 1995 m. Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimas, kuriuo numatoma sukurti laisvosios prekybos erdvę ir numatomos nuostatos dėl žemės ūkio ir paslaugų; kadangi ES ir Tuniso asociacijos taryba 2015 m. kovo 17 d. priėmė naują veiksmų planą, kuriuo įgyvendinama privilegijuota partnerystė, kad būtų užtikrintas aukštas ekonominės integracijos lygis; kadangi atliekant Europos kaimynystės politikos peržiūrą turi būti propaguojamos bendros Sąjungos ir Tuniso vertybės ir interesai, solidarus ekonominis ir socialinis vystymasis, darbo vietų jaunimui kūrimas ir galiausiai turi būti užtikrintas ekonomikos stabilizavimas;

G.  kadangi Tunisas, davęs pradžią įvykiams, žinomiems kaip Arabų pavasaris, yra vienintelė Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybė, kurioje vykdomas politinis perėjimo prie demokratijos procesas, ir jis yra pavyzdys visam regionui;

H.  kadangi politinis stabilumas ir ekonomikos vystymasis yra neatsiejami ir kadangi šiuo prekybos susitarimu turėtų būti siekiama suteikti realią galimybę Tuniso ir Europos ekonomikai;

I.  kadangi lygiagrečiai šioms deryboms Europos Sąjunga turi ir toliau tęsti ir stiprinti savo paramą Tunisui ir teikti adekvačią ir tinkamą finansinę ir techninę pagalbą vykstant deryboms, o vėliau įgyvendinant šio susitarimo nuostatas plėtojant tikrą partnerystę, kai atsižvelgiama į abiejų Viduržemio jūros pakrančių gyventojų interesus;

J.  kadangi Tunisas ir Europos Sąjunga yra suinteresuoti skatinti ir stiprinti pietų šalių regioninės integracijos procesą tarp Tuniso ir jo kaimyninių valstybių, visų pirma įgyvendinant Agadiro susitarimą; kadangi ES ir Tuniso derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo turi prisidėti prie šių pastangų;

K.  kadangi Tuniso perėjimo prie demokratijos procesas ir toliau yra pavyzdys kitoms regiono šalims; kadangi 2014 m. sausio 26 d. Nacionalinė steigiamoji asamblėja priėmė naują Tuniso Konstituciją; kadangi ji yra sektinas pavyzdys teisių ir laisvių apsaugos srityje; kadangi 2014 m. gruodžio 21 d. įvykus laisviems, pliuralistiniams ir skaidriems rinkimams Beji Caid Essebsi išrinktas Tuniso Respublikos prezidentu;

L.  kadangi dinamiška ir išsilavinusi Tuniso pilietinė visuomenė šaliai pereinant prie demokratijos atlieka ypač svarbų vaidmenį; kadangi ji ir toliau turi būti glaudžiai įtraukta į politinių svarstymų procesą, įskaitant ir dabar vykstančias derybas;

M.  kadangi Nobelio taikos premijos įteikimas Tuniso nacionalinio dialogo ketvertui prilysta pastangų stiprinti demokratiją pripažinimui ir yra skatinimas toliau žengti šia kryptimi; kadangi būtina sudaryti pavyzdinį susitarimą siekiant išsklaidyti pilietinės visuomenės išreikštą susirūpinimą;

Ekonominė, politinė ir socialinė Tuniso padėtis

1.  griežtai smerkia teroristinius išpuolius, įvykdytus Tunise pastaraisiais mėnesiais ir nusinešusius labai daug aukų; mano, kad Tunisas susiduria su labai didele terorizmo grėsme, ir primena, kad dėl 2015 m. lapkričio 24 d. prieš prezidento gvardiją įvykdyto išpuolio ir 2015 m. birželio 26 d. Susoje bei 2015 m. kovo 18 d. Bardo muziejuje surengtų teroristinių išpuolių smarkiai sumažėjo 2015 m. vasaros turizmo perspektyvos, kai turizmas ir susiję sektoriai sudaro 15 proc. nacionalinio BVP; reiškia solidarumą su Tunisu ir dar kartą patvirtina savo paramą Tuniso valdžios institucijomis kovojant su terorizmu, gerbiant žmogaus teises ir teisinės valstybės principus;

2.  pažymi, kad Tuniso ekonomika patiria didelių sunkumų, BVP augimas 2014 m. siekė 2,3 proc., o nedarbo lygis 2015 m. sudarė 15 proc. aktyvių gyventojų, kad 28,6 proc. aukštojo mokslo įstaigų absolventų neturi darbo ir nuolat didėja jaunų Tuniso žmonių nedarbas;

3.  pabrėžia, kad dėl akivaizdaus demografinės ir ekonominės Europos Sąjungos ir Tuniso padėties disbalanso pateisinama asimetriško ir laipsniško pobūdžio derybų strategija;

4.  primena, kad Tunisui būdingi dideli regioniniai skirtumai tarp sostinės Tuniso ir kitų šalies regionų, taip pat labai didelis vystymosi atotrūkis tarp pakrantės ir šalies centro vietovių, ypač susijęs su nedarbo lygiu, sveikatos priežiūros paslaugų ir švietimo prieinamumu, ir kad šis atotrūkis gali dar padidėti dėl klimato kaitos;

5.  primena, kad užimtumo lygis skiriasi su prekybos susitarimu susijusiuose sektoriuose ir jeigu tas lygis nebus išlygintas, žemės ūkio sektoriuje bus sutelkta per daug darbo jėgos, o kiti Tuniso ekonomikos įvairinimui svarbūs sektoriai, kaip antai apdirbamoji pramonė ir kasybos sektorius, išnyks;

6.  pažymi, kad Tuniso perėjimo prie demokratijos procesas buvo sėkmingiausias regione ir kad tarp Viduržemio jūros pietų valstybių šalis pasirinko unikalų politinį ir ekonominio vystymosi modelį, ir prašo Europos Komisiją visapusiškai į tai atsižvelgti derybose; mano, kad Sąjunga turi imtis visų įmanomų priemonių, kad palaikytų Tuniso demokratinį perėjimą prie stabilios ir pluralistinės visuomenės;

7.  pažymi, kad Tunisas kenčia dėl labai nestabilios regioninės aplinkos, ypač dėl konflikto Libijoje ir laikinų smurto protrūkių Alžyre, abi šios valstybės yra Tuniso kaimynės;

8.  pažymi, kad Tunisas priėmė daugiau kaip 1,8 mln. Libijos pabėgėlių ir kad šis skaičius sudaro 16 proc. visų Tuniso gyventojų;

Sėkmingo Europos Sąjungos ir Tuniso prekybos susitarimo įgyvendinimo sąlygos

9.  palankiai vertina 2015 m. rudenį pradėtas derybas siekiant sudaryti ES ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimą remiantis įgaliojimais, kuriuos po Arabų pavasario 2011 m. patvirtino Taryba; pažymi, kad per laikotarpį nuo 2011 m. Tunisas įtvirtino perėjimo prie demokratijos procesą 2014 m. sausio 26 d. paskelbdamas naują konstituciją ir surengdamas parlamento ir prezidento rinkimus, kurie įvyko atitinkamai 2014 m. spalio 26 ir lapkričio 23 d.;

10.  mano, kad šis susitarimas apima ne tik prekybos aspektą ir kad juo būtinai turi būti siekiama prisidėti prie stabilumo Tunise, jo demokratijos stiprinimo ir jo ekonomikos atgaivinimo, kartu darant teigiamą poveikį ir vartotojų kainoms bei užimtumui, ir kvalifikuotų, ir nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimams, ir mažinant skirtumus; prašo, kad susitarimo turinys atitiktų šiuos pagrindinius reikalavimus dar prieš sudarant susitarimą;

11.  ragina derybininkus sudaryti laipsnišką ir asimetrišką susitarimą atsižvelgiant į svarbius abiejų šalių ekonominius skirtumus, šiose derybose būti lankstiems, parodyti gebėjimą greitai reaguoti, taikyti naujoves, skaidrumo principus ir prisitaikyti, taip pat nepamiršti, kad šis susitarimas turėtų būti naudingas Tuniso ir Europos Sąjungos ekonomikai ir visuomenei, žinoma, atsižvelgiant į vietos kultūrinius, socialinius ir ekonominius skirtumus, ypatumus ir aplinkybes, nenukreipiant tarpregioninės prekybos į kitas regiono šalis;

12.  džiaugiasi, kad Tuniso vyriausybė pristatė ekonomikos reformos planą penkeriems metams (2015–2020 m.), siekiant sumažinti nedarbo lygį, šalių regioninius skirtumus ir užtikrinti ekonominės struktūros įvairovę; mano, kad laisvosios prekybos susitarimas turi atitikti šio plano tikslus;

13.  primena, kad Tunisui – tai pirmosios tokio masto prekybos derybos, todėl svarbu, kad Tuniso ekonomikos sektoriai būtų atveriami laipsniškai ir asimetriškai ir kad jautriems sektoriams susitarime būtų numatyti pereinamieji laikotarpiai ir nebūtų vykdomos derybos dėl tam tikrų produktų, kuriuos šalys laiko importui jautriais produktais;

14.  mano, kad labai svarbu Tunisui skirti didelę finansinę ir techninę Europos Sąjungos paramą ir pagalbą, skirtą prekybos deryboms, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti įvairias laisvosios prekybos susitarimo nuostatas; prašo, kad finansinė pagalba būtų teikiama skaidriai ir kad ji iš tikrųjų būtų naudinga numatytiesiems jos gavėjams;

15.  palankiai vertina Europos investicijų banko suteiktą paramą daugeliui Tuniso projektų; pabrėžia, kad taip prisidedama prie Tuniso ekonomikos įvairinimo ir darbo vietų, pirmiausia skirtų jaunimui, kūrimo;

16.  palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga savo kaimynystės politikoje su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis Tunisą laiko prioritetine šalimi ir kad suteikė Tunisui 300 mln. EUR paskolą teikdama makrofinansinę pagalbą ekonominėms reformoms įgyvendinti;

17.  vis dėlto prašo Europos Sąjungą, taip pat kaip ir jos valstybes nares, EIB ir ERPB, toliau remti Tunisą ir optimizuoti paramos ir pagalbos programas, įskaitant autonominių išimtinių prekybos priemonių taikymą, siekiant padėti Tunisui konsoliduoti savo demokratinį procesą; palankiai vertina kai kurių valstybių narių sudarytas partnerystes dėl Tuniso pertvarkymo; ragina Europos Sąjungą tęsti savo regioninių skirtumų, susijusių su būtinosios medicinos pagalbos prieinamumu Tunise, mažinimo programą;

18.  ragina Europos Sąjungą atsižvelgti į išskirtinę Tuniso padėtį šiose derybose, visų pirma į pažeidžiamą perėjimo prie demokratijos procesą, taip pat į Europos Sąjungos ir Tuniso ekonomikos išsivystymo skirtumus, ir visuomet turėti omenyje, kad geriausi sprendimai yra tie, kurie naudingi abiem partneriams;

19.  prašo Komisiją užtikrinti, kad šios derybos greitai duotų konkrečios naudos svarbiausiuose ES ir Tuniso ekonomikos sektoriuose, taip pat atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

20.  pabrėžia, kad šis susitarimas turi padėti plėtoti ir įvairinti Tuniso ekonomiką, kurioje šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žemės ūkiui, mažinti regionų skirtumus ir turi duoti konkrečios naudos visiems Tuniso ir Europos gyventojams;

21.  palankiai vertina tai, kad Tunisas pradėjo svarbias socialines ir ekonomikos reformas; primygtinai ragina tęsti šias reformas ir derybų laikotarpiu, kad galimas susitarimas atneštų šaliai kuo daugiau naudos;

22.  mano, kad susitarimas turėtų padėti stiprinti Europos Sąjungos ir Tuniso ekonominį bendradarbiavimą, kuris jau yra gerokai pažengęs dėl pagal asociacijos susitarimą panaikintų muito mokesčių pramonės produktams; taip pat siūlo naują Europos Sąjungos ir Tuniso ekonominės partnerystės pavadinimą;

23.  aktyviai ragina Komisiją ir Tuniso vyriausybę nustatyti aiškų ir tikslų Tuniso ir ES pilietinės visuomenės dalyvavimo visuose derybų etapuose procesą ir panaudoti novatoriškus būdus; palankiai vertina Tuniso pilietinės visuomenės vaidmenį pirmajame derybų etape ir ragina, kad konsultacijos būtų atviros, skaidrios ir kad jų metu būtų labiau atsižvelgiama į įvairius Tuniso pilietinės visuomenės sluoksnius, remiantis kitose panašiose derybose nustatyta geriausia praktika;

24.  todėl palankiai vertina Prekybos ir amatininkystės ministerijos sukurtą interneto svetainę, skirtą išsamiam ir visapusiškam laisvosios prekybos susitarimui visuomenei pristatyti, ir derybininkų pageidavimą paskelbti galutinį tekstą trimis kalbomis; mano, kad Tuniso pilietinė visuomenė galėtų taip pat dalyvauti derybose ir per poveikio vertinimo priežiūros komitetą;

25.  primygtinai ragina Tarybą viešai paskelbti 2011 m. gruodžio 14 d. valstybių narių vieningai priimtus derybų įgaliojimus;

26.  norėtų, kad per visą derybų procesą Tuniso ir Europos Parlamentai palaikytų nuolatinį dialogą; džiaugiasi, kad atsižvelgiant į tai, įsteigtas ES ir Tuniso jungtinis parlamentinis komitetas, atliksiantis pagrindinį vaidmenį sudarant sąlygas Europos Parlamento ir Tuniso Parlamento nariams reguliariai susitikti ir vykdyti tikrą derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo stebėseną;

27.  pageidauja, kad šis dialogas sudarytų galimybę geriau įvertinti abiejų šalių lūkesčius ir nuogąstavimus ir taip pagerinti susitarimo sąlygas;

28.  primena, kad Viduržemio jūros sąjunga remia konkrečių projektų regione vystymą ir vykstant deryboms dėl susitarimo gali teikti ekspertinių žinių šiuo klausimu;

29.  prašo, kad tiek viena, tiek kita šalis, įskaitant Europos Parlamentą, dalyvaujant Tuniso ekspertams, atliktų susitarimo poveikio įvairioms sritims, įskaitant paslaugas, viešuosius pirkimus, MVĮ konkurencingumą, užimtumą ir žemės ūkį, sektorinius, griežtus ir skaidrius tyrimus ir vertinimus; pažymi, kad Tunisas pageidauja nuo pat pradžių įtraukti Tuniso ekspertus, kad pačiame Tunise būtų užtikrintas poveikio įvertinimo skaičių patikimumas;

30.  ragina Europos Sąjungą finansuoti minėtus poveikio tyrimus ir sektorinius vertinimus ir, kelioms Tuniso pilietinės visuomenės organizacijoms prašant, prieš tai galbūt atlikti 1995 m. asociacijos susitarimo socialinio ir ekonominio poveikio ex post vertinimą;

31.  ragina Komisiją kuo skubiau nustatyti, ar susitarimas bus mišrus ar išimtinis, ir prašo nuo pat diskusijų pradžios į jas įtraukti valstybių narių nacionalinius parlamentus;

32.  pabrėžia, kad derybose turi būti atsižvelgta į aplinkos sąlygas Viduržemio jūros baseine, ypač į tai, kad vandens trūkumas kenkia žemės ūkio veiklai, ir pabrėžia, kad valdant gamtos išteklius reikia skatinti aplinkos požiūriu tvarų ekonominį modelį;

33.  pabrėžia, kad prekybos derybos su Tunisu yra platesnės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių prekybos santykių srities dalis; ragina artimiausiu metu surengti nuo 2013 m. neribotam laikui atidėtą 10-ąją ES ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrų konferenciją ir nagrinėti regiono prekybos problemas, ir nustatyti darbo prioritetus ateinantiems metams;

Požiūris į derybas pagal sektorius

34.  ragina susitarime skirti pakankamą dėmesį paslaugų sektoriui, kuris turi didelį augimo potencialą Tuniso ekonomikai ir kuris turėtų pritraukti strategines investicijas; atsižvelgdamas į tai, kad Tunisui – tai pirmosios tokio masto prekybos derybos, mano, kad skyriuje dėl paslaugų turėtų aiškiai išvardyti sektoriai, kuriuose šalys norėtų prisiimti įsipareigojimus patekimo į rinką ar nacionalinio režimo srityje;

35.  primena, kad Tunise svarbiausias yra viešasis sektorius ir kad jame sukurta daugiausia kvalifikuoto darbo vietų;

36.  primena, kad Tunise aukštųjų technologijų srityje yra daug labai dinamiškų veiklą pradedančių įmonių, labai mažų įmonių ir MVĮ, ir prašo susitarime numatyti palankias sąlygas jas plėtoti ir plėstis tarptautiniu mastu; atkreipia dėmesį į Tuniso gyventojų prašymą į susitarimą įtraukti plataus masto ir suderintas nuostatas dėl elektroninės prekybos;

37.  ragina abi šalis skatinti užimtumo, kuris yra pagrindinė Tuniso ekonomikos atgaivinimo ir politinio stabilumo sąlyga, didinimą, imantis ir bendrų iniciatyvų;

38.  mano, kad susitarimas turi būti naudingas smulkiems Tuniso gamintojams ir verslininkams, kurie yra būtini Tuniso ekonomikos struktūrai; skatina plėtoti nuolatinį verslininkų, verslo asociacijų ir mokymo organizacijų dialogą, kuris padėtų skleisti gerąją praktiką ir geriau suprasti jų sunkumus ir lūkesčius;

39.  mano, kad vedant derybas dėl konkurencijos skyriaus, svarbu veikti atsargiai, palaipsniui ir lanksčiai, atsižvelgiant į valstybės pagalbos Tuniso ekonomikos vystymuisi strateginį pobūdį;

40.  primena, kad svarbu sukurti dvišalius prekybos rūmus, kurie atstovautų nuolatiniams forumams, sudarantiems sąlygas skirtingiems subjektams sudaryti tarpusavio partnerystes ir plėtoti savo ekonominę ir komercinę veiklą;

41.  ragina Komisiją pagal susitarimą palengvinti trumpalaikių vizų išdavimą teikiant MOVE 4 tipo paslaugas, kurias teikiantys fiziniai asmenys turi keliauti ribotą laikotarpį tiksliomis sąlygomis, nustatytomis sutartyje ir šalies teisės aktuose; pabrėžia, kad jokios susitarimo nuostatos neturėtų sutrukdyti ES ir jos valstybėms narėms taikyti priemones, kuriomis reguliuojamas fizinių asmenų atvykimas į šalį ar laikinas viešėjimas joje, įskaitant priemones, būtinas siekiant užtikrinti tvarkingą fizinių asmenų judėjimą kertant jos sienas, pvz., inter alia, leidimo atvykti sąlygas;

42.  tikisi, kad šis susitarimas padės užtikrinti Tunise ilgalaikę palankią aplinką, skatinančią ilgalaikes investicijas į pagrindinius, dinamiškus ir turinčius pridėtinę vertę ekonomikos sektorius, pavyzdžiui, turizmo, energetikos, įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, aukštųjų technologijų paslaugų, skaitmeninės ekonomikos ir keitimosi duomenimis; ragina Komisiją įtraukti skyrių dėl investicijų, siekiant sudaryti palankias sąlygas ES ir Tuniso abipusėms tiesioginėms užsienio investicijoms, ir greičiau nustatyti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų ir prekybos palengvinimo tvarką, kad būtų galima rinkti informaciją ir atitinkamus duomenis ir sustiprinti prekybos partnerystes ir kad tai būtų naudinga Tunisui;

43.  mano, kad susitarime turėtų būti įtvirtintos viešojo pirkimo nuostatos, atsargiai derantis dėl atsivėrimo ir iš Europos, ir iš Tuniso pusės, ir atsižvelgiant į Tuniso ekonomikos struktūrą ir ypatingas sąlygas;

44.  mano, kad Europos Sąjungai ir Tunisui bus labai naudingos geresnės tarpusavio galimybės patekti į jų žemės ūkio rinkas ir kad susitarimas turėtų padėti sumažinti muitų tarifus, panaikinti netarifines kliūtis ir gerinti eksporto procedūras;

45.  pažymi, kad Tunisas didelį dėmesį skiria ekologinio ūkininkavimo vystymui ir remiantis šiuo susitarimu tokio ūkininkavimo būdu pagamintiems Tuniso produktams turėtų būti suteikta galimybė patekti į naujas rinkas;

46.  tikisi, kad derybos nepakenks nei vienos iš šalių ekonomikai; ragina Sąjungą ir Tunisą atsižvelgti į tai, kad abiejose Viduržemio jūros pusėse esama jautrių žemės ūkio sektorių, todėl per derybų procesą reikėtų susitarti dėl išsamių sąrašų ir jiems numatyti pereinamuosius laikotarpius ir atitinkamas kvotas ir, jei reikia, jų neįtraukti į derybas;

47.  skatina Komisiją derėtis dėl griežtų ir aukštos kokybės sanitarijos ir fitosanitarijos standartų nustatymo ir išspręsti Tunise vis dar pasitaikančių veterinarijos problemų, taip pat mėsos ir vaisių bei daržovių kontrolės problemų; ragina Komisiją numatyti specialiąsias techninės pagalbos nuostatas siekiant padėti Tuniso gamintojams laikytis griežtesnių ES sanitarijos ir fitosanitarijos standartų;

48.  mano, kad susitarimas turi padėti nustatyti aukštos kokybės tvaraus vystymosi ir socialinius standartus;

49.  tikisi, kad Tuniso vyriausybė ir ES institucijos parengs atitinkamas nuostatas, skirtas tam, kad būtų galima aiškiai nustatyti Tuniso produktų kilmę ir atsekamumą ir taip užtikrinti didesnį skaidrumą gamintojams, tarpininkams ir vartotojams;

50.  norėtų, kad į susitarimą būtų įtrauktas plataus užmojo skyrius dėl intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant geografinių nuorodų pripažinimą ir didesnę apsaugą, užtikrinančius visapusišką Europos Sąjungos ir Tuniso geografinių nuorodų pripažinimą, atitinkamų produktų atsekamumą ir gamintojų praktinės patirties apsaugą;

51.  ragina Komisiją išplėsti geografinių nuorodų apsaugą ir būtent pagal šį susitarimą ją taikyti ir ne žemės ūkio produktams, nes Tunisas jas pripažįsta;

52.  norėtų, kad susitarimu būtų sudaryta galimybė modernizuoti Tuniso pramonę ir įgyti daugiau patirties siekiant įtraukti daugiau pagamintų produktų tiekimo grandinių, kas savo ruožtu pareikalautų aukštesnio lygmens gebėjimų ir vietose būtų įdarbinti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai;

53.  ragina Komisiją į susitarimą įtraukti plataus užmojo skyrių dėl energijos ir žaliavų, taip sudaryti galimybę aktyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir bendradarbiauti elektros energijos, dujų, vėjo, saulės energijos sektoriuose ir kitų atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje;

54.  norėtų, kad pagal šį susitarimą būtų sustiprintas Europos ir Tuniso universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir mokymo įstaigų mokslinis bendradarbiavimas atliekant mokslinius tyrimus, diegiant inovacijas, kuriant naujas technologijas ir apskritai plėtojant kultūrą ir švietimą ir kad šiomis iniciatyvomis būtų galima padėti Tuniso darbo rinkai;

55.  palankiai vertina tai, kad Tunisas įtrauktas į Europos mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“, ir primygtinai ragina Komisiją ir Tuniso vyriausybę į susitarimą įtraukti plataus užmojo skyrių dėl tvaraus vystymosi, kuriame būtų skatinami aukšti socialiniai ir darbo standartai, kaip numatyta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijose ir šios srities daugiašalėse tarptautinėse sutartyse įtvirtintuose aplinkos apsaugos standartuose;

56.  primena, kad Tunisas ratifikavo visas TDO konvencijas, tačiau, pasak nepriklausomo priežiūros organo, jis turi dėti daugiau pastangų skatindamas laikytis aukštų darbo standartų; pageidauja, kad išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas padėtų Tunisui parengti socialinius ir darbo standartus, kuriais būtų užtikrinta didesnė apsauga, ypač tuos, kurie susiję su teisės jungtis į asociacijas paisymu; tikisi, kad, atsižvelgiant į Tuniso perėjimą prie demokratijos ir terorizmo grėsmę, išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas bus paskata stiprinti teisinę valstybę ir pagrindines laisves, įskaitant asociacijų, saviraiškos ir informacijos laisvę;

57.  ragina Komisiją į susitarimą įtraukti nuostatą dėl žmogaus teisių, kuria remdamasi ES galėtų vienašališkai sustabdyti šio susitarimo įgyvendinimą, jeigu kita susitariančioji šalis pažeistų žmogaus teises;

58.  ragina šalis apsvarstyti galimybę įtraukti gero mokesčių srities valdymo sąlygą remiantis Europos Komisijos Gero mokesčių valdymo platformos darbu, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo atvejų;

59.  palankiai vertina bendrą norą stiprinti 2014 m. kovo 3 d. sudarytą partnerystę judumo srityje ir ragina užbaigti vizų režimo supaprastinimo susitarimą ir readmisijos susitarimą;

60.  ragina ES institucijas numatyti kompensacines priemones tais atvejais, jeigu daroma reali arba galima žala vienam ar keliems prekybos sektoriams, kuriuos apima šis susitarimas;

o
o   o

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Europos Sąjungos Tarybos išvados 11076/15 RELEX 626, 2015 7 20.
(2) OL L 151, 2015 6 18, p. 25.
(3) OL L 151, 2014 5 21, p. 9.
(4) http://www.trade-sia.com/tunisia/the-study/?lang=fr.
(5) http://www.sia-trade.org/emfta.
(6) OL L 97, 1998 3 30, p. 2.
(7) OL C 261 E, 2013 9 10, p. 21.


Europos ombudsmeno veikla 2014 metais
PDF 418kWORD 102k
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2014 m. veiklą (2015/2231(INI))
P8_TA(2016)0062A8-0020/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2014 m. veiklą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11, 19, 41, 42 ir 43 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 220 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią sakinius,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0020/2016),

A.  kadangi 2015 m. gegužės 26 d. Parlamento Pirmininkui oficialiai pateiktas metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2014 m. veiklą, o 2015 m. birželio 23 d. ombudsmenė Emily O’Reilly Briuselyje pristatė pranešimą Peticijų komitetui;

B.  kadangi Parlamentas per plenarinę sesiją Strasbūre 2014 m. gruodžio 16 d. Emily O’Reilly dar kartą išrinko Europos ombudsmene;

C.  kadangi pagrindinis Europos ombudsmeno prioritetas – užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos piliečių teisės ir kad teisė į gerą administravimą atitiktų aukščiausius standartus, kurių tikimasi iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų; kadangi ombudsmenas atlieka lemiamą vaidmenį padėdamas ES institucijoms tapti atviresnėmis, veiksmingesnėmis ir draugiškesnėmis piliečiams, taip siekdamas sustiprinti piliečių pasitikėjimą Sąjunga;

D.  kadangi, remiantis „Eurobarometro“ 2015 m. gegužės mėn. apklausa, 40 proc. piliečių pasitiki Europos Sąjungos, o 46 proc. – ne; kadangi institucijų sugebėjimas stebėti viena kitą yra itin svarbus didinant pasitekinimą tarp Europos Sąjungos piliečių;

E.  kadangi SESV 24 straipsnyje nurodoma, jog „kiekvienas Sąjungos pilietis gali kreiptis į ombudsmeną, kurio pareigybė įsteigta pagal 228 straipsnį“;

F.  kadangi SESV 228 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliotas atlikti tyrimus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas; kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teigiama, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką;

G.  kadangi Chartijos 43 straipsnyje nurodyta: „Kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“;

H.  kadangi, pasak pirmojo Europos ombudsmeno, su netinkamo administravimo atveju susiduriama tada, kai viešoji įstaiga nesilaiko jai privalomų taisyklės ar principo(2); kadangi dėl to Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turi ne tik laikytis teisinių įsipareigojimų, bet ir skirti dėmesio aptarnavimo aspektui bei užtikrinti, kad su visuomenės nariais būtų elgiamasi tinkamai ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis; kadangi gero administravimo samprata turėtų būti suvokiama kaip nenutrūkstamas nuolatinis tobulėjimo procesas;

I.  kadangi 2014 m. pagalbos į ombudsmenę kreipėsi 23 072 piliečiai; kadangi 19 170 piliečių buvo suteiktos konsultacijos naudojantis ombudsmenės svetainėje esančiu interaktyviu vadovu; kadangi 2014 m. ombudsmeno įstaiga užregistravo 2 079 skundus ir gavo 1 823 prašymus suteikti informaciją;

J.  kadangi ombudsmenė išnagrinėjo iš viso 2 163 skundus – 736 pateko į jos kompetencijos sritį ir 1 427 – nepateko;

K.  kadangi, išnagrinėjusi 2 163 skundus, ombudsmenė 1 217 atvejų skundų pateikėjams suteikė konsultacijas arba perdavė jų užklausas, 621 atveju skundų pateikėjai buvo informuoti, kad tolesnių konsultacijų nebus suteikta, o 325 atvejais pradėtas tyrimas;

L.  kadangi ombudsmenė pradėjo 342 tyrimus, iš kurių 325 buvo pagrįsti skundais, o 17 – pradėti savo iniciatyva; kadangi ji baigė nagrinėti 400 tyrimų, iš kurių 13 – pradėti savo iniciatyva; kadangi iš baigtų nagrinėti tyrimų 335 skundai buvo pateikti atskirų piliečių, o 52 – bendrovių, asociacijų ir kitų juridinių asmenų;

M.  kadangi ombudsmenė 772 skundus perdavė Europos ombudsmenų tinklo nariams, įskaitant 86 skundus, kurie buvo perduoti Peticijų komitetui, 144 – Komisijai ir 524 – kitoms institucijoms ir įstaigoms; kadangi daugiausiai tyrimų buvo susiję su Komisija (59,6 proc.), po to sekė ES agentūros (13,7 proc.), EPSO (9,4 proc.), kitos institucijos (8,5 proc.), EIVT (3,8 proc.), Parlamentas (3,5 proc.) ir OLAF (3,2 proc.);

N.  kadangi 21,5 proc. ombudsmenės išnagrinėtų tyrimų buvo susiję su prašymais suteikti informaciją ir leisti susipažinti su dokumentais, 19,3 proc. – su Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmeniu, 19,3 proc. – su konkursais ir atrankos procedūromis, 16 proc. – su instituciniais bei politiniais klausimais, 11,3 proc. – administravimu ir Tarnybos nuostatais, 8,3 proc. – sutarčių arba subsidijų skyrimu ir 6 proc. – sutarčių vykdymu;

O.  kadangi iš visų baigtų tyrimų 133 bylas išsprendė atitinkama institucija arba jose buvo rastas draugiškas sprendimas, o 163 bylose ombudsmenės nuomone tolesnį tyrimą vykdyti buvo nepagrįsta;

P.  kadangi 76 bylose nebuvo nustatyta netinkamo administravimo; kadangi 39 bylose nustatytas netinkamas administravimas, o 13 bylų tyrimas baigtas kitokia išvada; kadangi iš tų bylų, kai nustatytas netinkamas administravimas, ombudsmenė 27 bylose pateikė kritinių pastabų ir 12 bylų – rekomendacijų projektus;

Q.  kadangi 2014 m. daugumos baigtų nagrinėti bylų nagrinėjimo trukmė siekė 3–18 mėn.; kadangi vidutinė tyrimo nagrinėjimo trukmė buvo 11 mėn.;

R.  kadangi 80 proc. atvejų institucijos laikėsi ombudsmenės pasiūlymų; kadangi dar liko 20 proc. pateiktų pasiūlymų, kurių reikia laikytis;

S.  kadangi Peticijų komitetas vien per 2014 m. gavo 2 714 peticijų ir yra svarbus sraigtelis Europos Sąjungos instituciniuose darbo metoduose, nes Parlamentą priartina prie piliečių; kadangi glaudus ombudsmeno ir Peticijų komiteto ryšys padidintų Europos Sąjungos institucijų veiklos demokratinės priežiūros mastą;

1.  patvirtina Europos ombudsmenės pristatytą metinį pranešimą apie 2014 m. veiklą;

2.  sveikina Emily O’Reilly, kad ji buvo dar kartą išrinkta Europos ombudsmene ir kad jos darbas įvertintas puikiai; remia jos tikslą padėti ES institucijoms siekti teikti kuo geresnes paslaugas ES piliečiams ir Europos gyventojams; mano, kad itin svarbu tai, kad ombudsmenė atkreiptų dėmesį į skaidrumą, kuris užtikrina gerą administravimą;

3.  džiaugiasi tuo ir visapusiškai pritaria tam, kad ombudsmenė dažniau naudojasi įgaliojimu savo pačios iniciatyva pradėti strateginius tyrimus; džiaugiasi tuo, kad ombudsmenės biure buvo paskirtas tyrimų savo iniciatyva koordinatorius ir nustatytos naujos vidaus taisyklės dėl informatorių; giria ombudsmenę už pastangas reorganizuojant savo biurą, kurios jau dabar atnešė labai daug naudos; džiaugiasi ombudsmenės toliaregišku požiūriu ir jį remia, taip pat džiaugiasi tuo, kad buvo priimta nauja penkerių metų strategija „2019 m. link“, kuria įtvirtinamas strategiškesnis požiūris į sisteminių klausimų sprendimą ir gero administravimo skatinimą;

4.  palankiai vertina ombudsmenės iniciatyva 2014 m. pradėtus tyrimus, susijusius su šiomis pagrindinėmis temomis: ES institucijų skaidrumas, skaidrumas vykdant lobistinę veiklą ir klinikinius tyrimus, pagrindinės teisės, etiniai klausimai, piliečių dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese, ES finansuojami projektai ir programos ir ES konkurencijos politika;

5.  primena, kad jau daugelį metų 20–30 proc. skundų buvo susiję su skaidrumu ir kad daugelis skaidrumo problemų kilo dėl to, kad institucijos atsisakė suteikti prieigą prie dokumentų ir (arba) informacijos; mano, kad atvirumas ir teisė susipažinti su dokumentais, laikantis SESV 15 straipsnio ir Chartijos 42 straipsnio, yra esminė institucinės stabdžių ir atsvarų sistemos dalis; pritaria bet kokiai Komisijos ir kitų ES institucijų iniciatyvai siekiant užtikrinti teisingą, greitą ir paprastą visų asmenų susipažinimą su ES dokumentais; pažymi, jog vertina tai, kad internetinis viešas dokumentų registras padidino skaidrumo mastą; ragina ombudsmenę tirti skaidrumo klausimus dėl Parlamento teisės laiku susipažinti su svarbiais Komisijos dokumentais dėl pažeidimų ir ES bandomųjų procedūrų, ypač kai jie susiję su esamomis peticijomis; mano, kad reikia nustatyti ir įdiegti deramas priemones, siekiant užtikrinti tikrą tarpinstitucinį dialogą;

6.  įspėja, kad dar nevisiškai laikomasi visų su Orhuso konvencija ir atitinkamais reglamentais (Reglamentu (EB) Nr. 1367/2006 ir Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001) susijusių nuostatų; mano, kad Komisija dar gali didinti skaidrumą, ypač kalbant apie informacijos, teikiamoms piliečiams ir pilietinės visuomenės organizacijoms gavus jų prašymą leisti susipažinti su dokumentais, prieinamumą, kokybės ir kiekybės atžvilgiu; ragina ombudsmenę atlikti tyrimą pagal išsamią peticiją Nr. 0134/2012 šiais klausimais, siekiant nustatyti ir imtis veiksmų dėl galimų netinkamo administravimo atvejų, susijusių su atitinkamų ES institucijų vykdomu šių reglamentų įgyvendinimu;

7.  palankiai vertina ombudsmenės tyrimus dėl „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų, susijusių su aukštas pareigas užimančiais ES pareigūnais; pažymi, kad ombudsmenė tyrė penkių NVO skundus ir nagrinėjo 54 Komisijos bylas; ragina ombudsmenę padėti kurti ir diegti aiškius, išsamius kriterijus ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, siekiant nustatyti, tirti ir, jei įmanoma, užkirsti kelią interesų konfliktams bet kokio lygmens ES institucijose, įstaigose ir agentūrose;

8.  mano, kad interesų konflikto sąvoka apima daugiau, nei vien tik skaidrumą, ir kad užtikrinti, kad Europos viešasis administravimas nebūtų apimtas tokių konfliktų, yra pagrindinė užduotis bandant sukurti tikrą demokratiją Europoje ir užtikrinti ES piliečių pasitikėjimą valstybės tarnautojais ir institucijomis; rekomenduoja ombudsmenei atliekant tyrimus atsižvelgti į Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją (UNCAC), EBPO interesų konfliktų valdymo viešojoje tarnyboje gairių nuostatas ir tam tikras organizacijos „Transparency International“ rekomendacijas;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl ombudsmenės vykdytų tyrimų Komisija paskelbė dokumentus apie Graikijos įstojimą į euro zoną, Europos Centrinis Bankas paviešino laišką Airijos vyriausybei apie finansų krizę ir Komisija įvykdė ombudsmeno rekomendaciją paskelbti dokumentus apie bendros žuvininkystės politikos reformą, nors ir po to, kai buvo pasiektas susitarimas dėl reformos;

10.  džiaugiasi pažanga, pasiekta užtikrinant atvirumą derybose dėl TPIP po to, kai ombudsmenė pradėjo tyrimus dėl skaidrumo šiose derybose; atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba nuo tada paskelbė gaires, kurias ES naudoja kaip derybinius nurodymus derybose dėl TPIP, ir kad Komisija paskelbė planus padidinti skaidrumą vykdant lobistinę veiklą ir suteikti didesnę prieigą prie TPIP dokumentų; atkreipia dėmesį į piliečių susirūpinimą dėl skaidrumo derybose dėl TPIP;

11.  primena, kad Peticijų komitetas gauna daug anoniminių skundų iš grupių ir piliečių dėl skaidrumo trūkumo derybose dėl TPIP, o tai parodo didelį visuomenės susirūpinimą šiuo klausimu Europos Sąjungos lygmeniu;

12.  klausia, ar ilgas delsimas priimti sprendimą kai kuriose teisėkūros iniciatyvose Taryboje, pvz., dėl horizontaliosios kovos su diskriminacija direktyvos (ši iniciatyva įšaldyta daugiau kaip šešerius metus) arba dėl Marakešo sutarties dėl geresnės paskelbtų kūrinių prieigos akliesiems, silpnaregiams ar turintiems kitą skaitymo negalią ratifikavimo, nepatenka į netinkamo administravimo atvejų kategoriją, nes tokia padėtis sukelia didelį atitinkamų piliečių nusivylimą ES institucijomis; primygtinai ragina Tarybą ir ypač sprendimus blokuojančią mažumą imtis reikalingų veiksmų siekiant išeiti iš tokios nepakenčiamos padėties; siūlo ombudsmenei aiškintis klausimą savo kompetencijos ribose;

13.  palankiai vertina tai, kad ombudsmenė daugiau reikalingo dėmesio skiria skaidrumui vykdant lobistinę veiklą, ir jos pastangas siekiant sukurti privalomą Skaidrumo registrą, kad piliečiai galėtų žinoti, kas bando daryti poveikį ES sprendimus priimantiems subjektams; palankiai vertina jos tyrimą dėl Komisijos ekspertų grupių, ypač teikiančių konsultacijas dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuriai ES išleidžia daugiau nei trečdalį biudžeto, sudėties ir skaidrumo; remia jos pažiūrį į šias grupes ir ragina ją toliau stebėti skaidrumą sudarant šias grupes, taip siekiant užtikrinti proporcingą atstovavimą ir lyčių pusiausvyrą įvairiausiose visų politikos sričių ekonominių ir neekonominių interesų grupėse;

14.  pažymi, kad daugiau kaip 7 000 institucijų savanoriškai užsiregistravo Skaidrumo registre, o tai atspindi viešojo ir privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų, su kuriais dirba Europos Sąjungos institucijos, įvairovę; pritaria tam, kad ombudsmenė remia pirmojo Komisijos pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso planą paversti šį registrą privalomu registru; džiaugiasi Komisijos 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu, kuriuo visi Komisijos nariai ir aukštesnio rango darbuotojai įpareigojami skelbti apie visus bendravimo atvejus ir susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais ir lobistais; palankiai vertina tai, kad į šį registrą turėtų būti įtraukta informacija apie žmogiškuosius ir finansinius išteklius, prieinama lobistų organizacijoms, taip labiau laikantis dabartinių taisyklių ir nuostatų dėl atvirumo ir gero valdymo ES institucijose;

15.  ragina ombudsmenę išlikti akyliai ir neprarasti ryžto ir toliau primygtinai raginti Komisiją užtikrinti visapusišką skaidrumą, susijusį su visų ekspertų grupių nariais ir susitikimais, technologijų platformomis ir agentūromis; primena 2012 m. nustatytas sąlygas panaikinant ekspertų grupių biudžetų įšaldymą;

16.  pažymi, kad ombudsmenė 2014 m. atliko svarbų vaidmenį klinikinių tyrimų duomenų skaidrumo srityje, padėdama formuoti aktyvią Europos vaistų agentūros (EMA) skaidrumo politiką; atkreipia dėmesį į tai, kad EMA 2014 m. spalio mėn. pati nusprendė paskelbti savo klinikinių tyrimų ataskaitas; ragina ombudsmenę toliau stebėti, kaip EMA skelbia klinikinių tyrimų duomenis, ir užtikrinti, kad ji laikytųsi aukščiausių skaidrumo standartų;

17.  ragina valstybes nares stropiau bendradarbiauti su ombudsmene, ką daryti yra privaloma;

18.  ragina ombudsmenę toliau remti didesnį skaidrumą klinikinių tyrimų srityje, visų pirma vertinti EMA veiklos rezultatų kokybę; primena, kad šis vertinimas turėtų būti pagrįstas pridėtine inovacinių vaistų verte ir tikrąja mokslinių tyrimų verte, taip padedant valstybėms narėms nustatyti kainų ir finansavimo modelius;

19.  ragina ombudsmenę, laikantis savo įgaliojimų ribos, toliau remti didesnio skaidrumo moksliniuose tyrimuose ir technologinėje plėtroje paskatą, siekiant užtikrinti prieigą prie sveikatos priežiūros;

20.  palankiai vertina ES Klinikinių tyrimų reglamentą, pagal kurį reikalaujama, kad būtų skelbiama informacija apie klinikinius tyrimus; atkreipia dėmesį į tai, kad ombudsmenės 2014 m. surengta Tarptautinė teisės žinoti diena buvo skirta klinikinių tyrimų duomenų skaidrumui;

21.  džiaugiasi ombudsmenės tyrimu dėl pagrindinių teisių apsaugos visais ES sanglaudos politikos įgyvendinimo atvejais, kuris buvo pradėtas siekiant paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, kovoti su klimato kaita ir energetine priklausomybe, taip pat mažinti skurdą ir socialinę atskirtį;

22.  pabrėžia, kad programa „Horizontas 2020“ yra trečias pagal svarbą biudžeto investicijų paketas po BŽŪP ir struktūrinių fondų, jos biudžetas siekia beveik 80 000 mln. EUR ir ji itin svarbi ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ateityje; ragina ombudsmenę toliau stengtis užtikrinti viso analizės ir lėšų projektams skyrimo pagal programą „Horizontas 2020“ proceso skaidrumą;

23.  ragina FRONTEX užtikrinti gražinamų asmenų gerovę vykdant skrydžius, kuriais jie grąžinami, ir tinkamą Bendrų grąžinimo operacijų elgesio kodekso įgyvendinimą; teigiamai vertina ombudsmenės raginimą FRONTEX nustatyti individualių skundų dėl galimų pagrindinių teisių pažeidimų nagrinėjimo mechanizmą; kviečia ją toliau nagrinėti šį klausimą atsižvelgiant į dabartinę padėti, kai prie ES sienų vis daugėja pabėgėlių;

24.  palankiai vertina ombudsmenės tyrimą siekiant nustatyti, ar ES institucijos laikosi savo prievolės sukurti vidaus taisykles dėl informatorių; primena devynioms ES institucijoms, į kurias kreipėsi ombudsmenė, įskaitant Komisiją, Parlamentą ir Tarybą, pranešti jai apie taisykles, kurias šios institucijos turi nusistačiusios ar kurias ketina nustatyti;

25.  sveikina ombudsmenę dėl jos tyrimo apie piliečių teisę dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, visų pirma Europos piliečių iniciatyvos veikimo srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. ji paragino Europos piliečių iniciatyvos organizatorius, pilietinės visuomenės organizacijas ir kitas suinteresuotąsias šalis teikti pastabas apie Europos piliečių iniciatyvą siekiant ją patobulinti; susirūpinęs pažymi, kad peticijų teikimo organizacijų atstovai prašo geriau suderinti ir geriau administruoti parašų rinkimo ir užregistravimo metodus; tikisi, kad bus pateikta pasiūlymų dėl patobulinimo, ypač kalbant apie dabartines technines ir su duomenų apsauga susijusias kliūtis parašų rinkimo procese; ragina ombudsmenę dalytis savo patirtimi ir prisidėti peržiūrint Europos piliečių iniciatyvos reglamentą;

26.  palankiai vertina tai, kad ES institucijos įgyvendino 80 proc. ombudsmenės pasiūlymų; yra susirūpinęs, kad jų nebuvo laikomasi 20 proc. atvejų; suvokia, kad ombudsmenės pasiūlymai nėra teisiškai privalomi; primygtinai ragina institucijas, įstaigas ir agentūras skubiai imtis veiksmų ir veiksmingai ir atsakingai reaguoti į ombudsmenės kritiką ir rekomendacijų projektus; remia ombudsmenę jai ateityje atliekant tyrimus jos kompetencijos srityje siekiant nustatyti galimas skaidrumo spragas įgyvendinant ES biudžetą, jei reikia, bendradarbiaujant su Audito Rūmais, OLAF ir Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetu;

27.   primena, kad ombudsmenė taip pat turi pajėgumų, taigi ir pareigą, tikrinti Parlamentą siekiant užtikrinti ES piliečiams gerą administravimą;

28.  sveikina ombudsmenės iniciatyvą rengiantis rinkimams į Europos Parlamentą suorganizuoti sąveikų renginį „Jūsų pageidaujamas sąrašas Europai“ (angl. Your wish list for Europe), taip siekiant piliečius įtraukti į sprendimų priėmimo centrą;

29.  ragina ombudsmenę toliau remti Europos ombudsmenų tinklą siekiant geriau informuoti ES piliečius apie Europos ombudsmenės, nacionalinių ir regionų ombudsmenų bei Parlamento Peticijų komiteto kompetencijos pasidalijimą; pripažįsta, kad šis tinklas svariai prisideda gerinant keitimąsi geriausia patirtimi ir informacija jo narių atsakomybės ir kompetencijos srityje; pažymi, kad 2014 m. 59,3 proc. nagrinėtų skundų pateko į šio tinklo kompetenciją; ragina Peticijų komitetą aktyviau dalyvauti šio tinklo veikloje ir gerinti bendradarbiavimą su tinklu bendros politikos klausimais, kurie patenka į Europos Sąjungos veiklos sritis; pažymi, kad 2014 m. ombudsmenė perdavė šiam komitetui 86 skundus;

30.  ragina ombudsmenę tirti Europos Sąjungos finansuotas programas ir projektus, šį tyrimą koordinuojant Europos Audito Rūmams, ypatingą dėmesį skiriant projektų, kuriais buvo siekiama sumažinti vystymosi skirtumus, finansavimui;

31.  pritaria ombudsmenei, kad ES institucijos turėtų užtikrinti prieigą prie savo paslaugų neįgaliesiems ir kad šie asmenys galėtų gauti informaciją ir naudotis ryšių priemonėmis; ragina institucijas užtikrinti, kad darbo aplinka būtų atvira, įtrauki ir prieinama neįgaliesiems, jog jie galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame bei viešajame gyvenime;

32.  ragina padidinti metinį ombudsmeno tarnybai skirtą biudžetą;

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenei, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15.
(2) „Europos ombudsmenas. 1999 m. veiklos metinis pranešimas“ (angl. The European Ombudsman – Annual Report 1999) (OL C 260, 2000 9 11, p. 1).


Europos Centrinio Banko 2014 m. metinė ataskaita
PDF 270kWORD 96k
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Centrinio Banko 2014 m. metinės ataskaitos (2015/2115(INI))
P8_TA(2016)0063A8-0012/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2014 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 284 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-62/14,

–  atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0012/2016),

A.  kadangi, remiantis Komisijos naujausia rudens prognoze, tikimasi, kad ekonomikos atsigavimas euro zonoje didės, ir prognozuojama, kad realusis BVP 2015 m. išaugs 1,4 proc., 2016 m. – 1,7 proc., o 2017 m. – 1,8 proc.; kadangi augimo bazė yra nestabili; kadangi norint paskatinti ekonomikos augimą būtinas tvirtas politinis įsipareigojimas įgyvendinti tvarias ir socialiniu požiūriu subalansuotas struktūrines reformas;

B.  kadangi, remiantis ta pačia prognoze, tikimasi, kad nedarbas euro zonoje šiek tiek sumažės – nuo 11,6 proc. 2014 m. pabaigoje iki 10,5 proc. 2016 m. pabaigoje; kadangi esama didelių nedarbo lygio įvairiose valstybėse narėse skirtumų – skaičiai svyruoja nuo 6,4 proc. Vokietijoje iki 26,6 proc. Graikijoje; kadangi nedarbo lygis daugelyje valstybių narių ir toliau kelia nerimą, jis labiausiai paliečia jaunimą ir ilgalaikius bedarbius;

C.  kadangi, vėlgi remiantis ta pačia prognoze, fiskalinė perspektyva euro zonoje turėtų gerėti ir tikimasi, kad sumažės valdžios sektoriaus deficitas (nuo 2,4 proc. 2014 m. iki 1,7 proc. 2016 m.) ir valstybės skola (nuo 94 proc. 2014 m. pabaigoje iki 92,5 proc. 2016 m. pabaigoje);

D.  kadangi neigiamai infliaciją paveikusios mažos energijos kainos visgi galėtų padėti atgaivinti ekonomiką;

E.  kadangi šiuos procesus daugiausiai skatina privatus vartojimas, eksportas ir išoriniai veiksniai, pvz., mažos energijos, ypač žalios naftos, kainos, o privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijos euro zonoje tik pamažu gerėja ir tebėra gerokai žemesnės už tą lygį, kuris buvo užregistruotas prieš prasidedant krizei, ir santykinė investicijų dalis BVP keletą dešimtmečių nuolat mažėjo;

F.  kadangi, remiantis 2015 m. rugsėjo mėn. Europos Centrinio Banko prognoze, vidutinis infliacijos lygis euro zonoje, 2015 m. pirmąjį pusmetį išlikęs artimas nuliui, turėtų didėti – iki 1,1 proc. 2016 m. ir iki 1,7 proc. 2017 m.;

G.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 2 dalį Europos centrinių bankų sistema „skatina sklandų mokėjimo sistemų veikimą“;

H.  kadangi 2014 m. ECB sumažino pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą iki veiksmingos apatinės ribos ir sumažino savo indėlių galimybės palūkanų normą iki -0,20 proc.; kadangi mažesnės realiosios palūkanų normos žymiai neprisidėjo prie paskolų namų ūkiams ar įmonėms, ypač MVĮ, teikimo ir tai padėjo ECB pasirinkti netradicines pinigų politikos priemones;

I.  kadangi, vykdydamas savo priežiūros funkcijas, Europos Centrinis Bankas ne visada pakankamai atsižvelgė į proporcingumo principą;

J.  kadangi MVĮ sudaro Europos ekonomikos pagrindą ir bankų sistema padeda užtikrinti jų konkurencingumą ir augimą; kadangi labai svarbu sukurti palankesnes sąlygas nukreipti kredito srautus labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (LMMVĮ), nes minėtos įmonės sudaro 99 proc. visų įmonių ir sukuria 80 proc. darbo vietų Europos Sąjungoje, todėl jos atlieka svarbų vaidmenį skatinant ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir mažinant socialinę nelygybę; kadangi bankų skolinimo apimtys pamažu didėja;

K.  kadangi 2014 m. ECB įgyvendino įvairias tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (angl. TLTRO) ir pasirinkto privačiojo sektoriaus turto pirkimo programas, kuriomis siekiama remti skolinimą realiajai ekonomikai;

L.  kadangi 2015 m. sausio 22 d. ECB pradėjo plataus masto turto pirkimo programą (TPP), kurios vertė – 1,1 trln. EUR ir kurią planuojama vykdyti iki 2016 m. rugsėjo mėn. ir bet kuriuo atveju iki tol, kol infliacijos raida taps tvari;

M.  kadangi ECB, pradėjęs savo obligacijų pirkimo programą, reikšmingą rizikos lygį perkėlė į savo balansą;

N.  kadangi Bendras priežiūros mechanizmas (BPM), pirmasis bankų sąjungos ramstis, 2014 m. lapkričio 4 d. pradėjo veikti visu pajėgumu ir ECB tiesioginei priežiūrai buvo perduoti 122 didžiausi euro zonos bankai; kadangi, be to, 2014 m. spalio 26 d. buvo atliktas ir baigtas išsamus šių svarbių bankų vertinimas, kurį sudarė turto kokybės patikrinimas ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis; kadangi bendras bankų pertvarkymo mechanizmas (BPeM), antrasis bankų sąjungos ramstis, įsigaliojo 2015 m. pradžioje, o trečiasis ramstis – bendroji indėlių garantijų sistema, iki šiol dar neįsteigta;

1.  primena, kad geografiškai netolygus ir nežymus atsigavimas, kurio artimiausiais metais tikimasi euro zonoje, turi stiprėti ir potencialus ekonomikos augimas turi didėti, jei norima sumažinti didelį nedarbo lygį, užfiksuotą daugelyje euro zonai priklausančių valstybių narių, ir sumažinti skolos naštą; pabrėžia, kad daugelis valstybių narių susiduria su panašiomis makroekonominės problemomis; pabrėžia, kad reikia gerinti sąlygas tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus investicijoms, kuriomis siekiama skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ir ragina dėti tolesnes pastangas siekiant užtikrinti realiosios ekonomikos finansavimą; mano, kad valstybės narės turi įgyvendinti tvarias ir socialiai subalansuotas struktūrines reformas;

2.  apgailestauja, kad, nors spragos palaipsniui mažėja, jų esama tarp MVĮ ir didesnėms įmonėms skiriamų finansavimo normų, tarp mažoms ir didelėms paskoloms taikomų skolinimo normų bei tarp skirtingose euro zonos šalyse esančioms MVĮ taikomų kredito sąlygų, tačiau pripažįsta, kad pinigų politikos įtaka galimų šios srities pasiekimų klausimu yra ribota; šiuo atžvilgiu pažymi taupymo, kooperatyvų ir savitarpio bankų vaidmenį ir pabrėžia, kad reguliavimo sistema turėtų prisitaikyti prie jiems būdingos veiklos principų ir paisyti jų išskirtinės paskirties, o priežiūros institucijos turėtų suprasti šiuos aspektus ir į juos atsižvelgti, vykdydamos savo veiklą ir taikydamos metodus;

3.  pabrėžia, kad, nors ECB ir toliau siekia išlaikyti palankias finansavimo sąlygas, viešojo ir privačiojo sektorių investicijos euro zonoje tebėra gerokai mažesnės, nei buvo prieš dabartinę krizę; todėl palankiai vertina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) įsteigimą, taip pat Komisijos planą sukurti tikrą kapitalo rinkų sąjungą (KRS), kuri ES ekonomikoje turėtų įvairinti finansavimo šaltinius, padidinti tarpvalstybines investicijas ir pagerinti įmonių, ypač MVĮ, galimybes gauti finansavimą;

4.  pripažįsta, kad reaguodamas į sudėtingas sąlygas, susidarančias dėl valstybės skolos krizės, mažėjančios infliacijos, sumažėjusių kredito gavimo galimybių ir lėto ekonomikos augimo, taip pat palūkanų normoms pasiekus artimą nuliui apatinę ribą, ECB ėmėsi nestandartinių pinigų politikos priemonių;

5.  atkreipia dėmesį į teigiamą, nors ir nedidelį, turto pirkimo programos (TPP) poveikį pinigų ir kredito dinamikai, kai paskolos įmonėms vis dar menkos, bet palaipsniui švelninami kreditavimo standartai, toliau lengvėja sąlygos naujoms paskoloms, o atmestų paraiškų mažėja ir per pirmuosius tris 2015 m. ketvirčius paskolų paklausa išaugo ir palaipsniui augo privačios investicijos, tačiau euro zonos šalyse vis dar esama didžiulių skirtumų; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti TPP, vidutinio laikotarpio infliacijos lūkesčiai pradėjo augti ir palaipsniui artėjo prie 2 proc. tikslo, o defliacijos spąstų rizika sumažėjo; prašo ECB, jei įmanoma, šią turto pirkimo programą be diskriminacijos taikyti visoms valstybėms narėms, kartu laikantis ECB privalomų taisyklių;

6.  tikisi, kad ECB prisidės prie Sąjungos bendrųjų ekonomikos politikos krypčių ir šios politikos tikslų įgyvendinimo pagal SESV 282 straipsnį, su sąlyga, kad ECB pagrindinei užduočiai, t. y., palaikyti kainų stabilumą, nekils pavojus;

7.  pabrėžia, kad ECB prisideda prie pastangų, kuriomis siekiama didinti pigų skolinimą realiajai ekonomikai ir sudaryti palankesnes sąlygas ekonomikos atsigavimui, darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir stabilumui;

8.  yra susirūpinęs dėl galimų nenumatytų ECB nestandartinių pinigų politikos priemonių pasekmių ir ilgalaikio jų poveikio; mano, kad atsisakyti šių priemonių bus sudėtinga ir todėl šį žingsnį reikės kruopščiai suplanuoti, siekiant išvengti nenumatytų rinkos iškraipymų, ypač atsižvelgiant į laiku atliekamą, apdairų ir tinkamą šių priemonių atsisakymo valdymą; prašo ECB atidžiai stebėti riziką, susijusią su savo pirkimo programomis; pabrėžia, kad pinigų politika negali išspręsti fiskalinių ir ekonominių problemų, su kuriomis susiduria daugelis valstybių narių, ir negali pakeisti būtinų tvarių ir socialiniu požiūriu proporcingų struktūrinių reformų, fiskalinio konsolidavimo ir tikslinių investicijų;

9.  labai atsargiai vertina galimą riziką, kurią finansiniam stabilumui kelia užsitęsęs žemų palūkanų normų taikymas tam tikrose valstybėse narėse, nes tai gali turėti neigiamą poveikį gyvybės draudimui ir pensijų planams; pripažįsta, kad ilgalaikės palūkanų normos atspindi pagrindines makroekonomines sąlygas ir pinigų politikos sprendimus;

10.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip pagerinti makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą ir politikos priemones, skirtas šešėlinės bankininkystės rizikos mažinimui, atsižvelgiant į ECB metinėje ataskaitoje pateiktą įspėjimą, kad, atsižvelgiant į per pastarąjį dešimtmetį nuolat besiplečiantį (22 trln. EUR turto) ne bankų teikiamo kredito tarpininkavimą, būtinos tolesnės iniciatyvos, norint stebėti ir vertinti augančio šešėlinės bankininkystės sektoriaus pažeidžiamumą;

11.  palankiai vertina tai, kad ECB 2012 m. rugpjūčio mėn. ryžtingai įsipareigojo imtis visų įmanomų priemonių, siekiant apsaugoti eurą;

12.  daro išvadą, kad programa, skirta valstybės ir privačių skolos vertybiniams popieriams pirkti antrinėse rinkose, galėtų būti veiksmingesnė;

13.  atkreipia dėmesį į 2015 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendime byloje C-62/14 išreikštą susirūpinimą, kad ECB, pirkdamas vyriausybės obligacijas antrinėse rinkose, gali susidurti su didele nuostolių rizika, taip pat su skolos sumažinimo rizika; atkreipia dėmesį į tai, kad tame pačiame sprendime patikslinama, jog tai nekeičia išvados, kad ECB leidžiama įsigyti vyriausybių obligacijų antrinėse rinkose ir kad tokie pirkimai nepažeidžia valstybių narių piniginio finansavimo draudimo;

14.  pabrėžia, kad aukštas ir skirtingas viešojo ir privačiojo sektorių įsiskolinimo lygis kai kuriose valstybėse narėse kartu su neišspręstomis struktūrinėmis bankininkystės sektoriaus problemomis trukdo užtikrinti tinkamą pinigų politikos įgyvendinimą, o ECB vykdoma netradicinė pinigų politika pati viena negali pakeisti šios padėties;

15.  ragina tas euro zonos valstybes nares, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, imtis veiksmų pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnio 9 dalį ir atlikti išsamų savo viešųjų finansų auditą, siekiant, inter alia, įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė perviršinis skolos lygis, taip pat nustatyti visus galimus pažeidimus; pabrėžia, kad šio audito tikslas turėtų būti geriau suprasti praeityje padarytas klaidas ir nepradėti vykdyti laikinojo skolos restruktūrizavimo proceso, kuris galėtų pagilinti skolų krizę kai kuriose valstybėse narėse;

16.  pabrėžia, kad būtina tinkamai laikytis dabartinės ekonomikos valdymo sistemos taisyklių ir užtikrinti jų vykdymą, nedarant skirtumo tarp didžiųjų ir mažųjų valstybių narių; dar kartą primena, kad jei bus laikomasi biudžeto būklės, kuri yra beveik subalansuoto biudžeto arba biudžeto pertekliaus cikliškai pakoreguotomis sąlygomis (atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones) vidutinės trukmės tikslo, tai leis valstybėms narėms išspręsti įprastinių ciklinių svyravimų problemą, kartu užtikrinant, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 proc. BVP pamatinės vertės; mano, kad visos esamos sustiprinto Stabilumo ir augimo pakte nurodytos priemonės turėtų būti taikomos siekiant geriau užtikrinti stabilumą ir augimą;

17.  patvirtina savo įsipareigojimą gerbti ECB nepriklausomumą vykdant pinigų politiką, kaip įtvirtinta Sutartyse; mano, kad centrinio banko nepriklausomumas yra būtinas siekiant tikslo – palaikyti kainų stabilumą; pabrėžia, kad visos vyriausybės ir nacionalinės valdžios institucijos neturėtų prašyti ECB imtis konkrečių veiksmų;

18.  primena, kad SESV 127 straipsnyje teigiama, jog, nepažeisdamas savo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą, ECB remia Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, ir kad tai taip pat nurodyta SESV 282 straipsnyje;

19.  atkreipia dėmesį į SESV 123 straipsnį, Europos centrinių bankų sistemos Statuto 21 straipsnį bei į 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 7 straipsnį, kuriuo nacionaliniams centriniams bankams ar ECB draudžiama tiesiogiai supirkti ES ar nacionalinių valdžios institucijų ar organų išleistas skolos priemones; vis dėlto primena, kad tokie pirkimai leidžiami antrinėse rinkose;

20.  palankiai vertina ECB pastangas padidinti infliaciją, bet ne daugiau kaip iki 2 proc., kadangi tai taip pat gali prisidėti prie kitų ES politikos sričių vykdymo ir skatinti konkurencingumą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje, jei tai įgyvendinama kartu su tikslingomis investicijomis, plataus užmojo ir socialiniu požiūriu subalansuotomis struktūrinėmis reformomis ir fiskaliniu konsolidavimu;

21.  palankiai vertina tai, kad ECB nutarė skelbti savo posėdžių protokolus, ir nekantriai laukia, kada bus imtasi tolesnių priemonių siekiant pagerinti jo ryšių kanalų skaidrumą; mano, kad galėtų būti pasiekta dar didesnė pažanga, ypač atsižvelgiant į Bendrą priežiūros mechanizmą;

22.  palankiai vertina susidariusią bendrąją pagrindinių centrinių bankų tendenciją, kurią pradėjo ECB, ir pagal kurią viešai paaiškinami pinigų politikos sprendimai iš karto po to, kai jie priimami; taip pat teigiamai vertina aiškesnių ir skaidresnių skubios paramos likvidumui padidinti procedūrų, skirtų mokioms finansų įstaigoms (daugiausia nacionaliniams bankams), kurios patiria laikinų likvidumo problemų, paskelbimą;

23.  primena savo raginimą, kad į metinę ECB ataskaitą turėtų būti įtraukta informacija apie Parlamento metinėje ataskaitoje nurodytas įžvalgas; mano, kad būtų naudinga, jei ECB kartu su pinigų ir finansinių sąlygų vertinimu savo pranešime, skelbiamame po kasmėnesinio valdytojų tarybos posėdžio, taip pat pateiktų rezultatų apimties atotrūkio euro zonoje vertinimą;

24.  primena, kad ketvirčio dialogas pinigų politikos klausimais yra svarbus siekiant užtikrinti pinigų politikos skaidrumą Parlamento ir plačiosios visuomenės atžvilgiu; taip pat palankiai vertina tai, kad ECB atstovai pateikia tikslius ir išsamius atsakymus į Europos Parlamento narių klausimus; be to, palankiai vertina ECB praktiką pateikti papildomos informacijos raštu, jei atsakymai per diskusijas nebuvo visiškai patenkinami ir (arba) išsamūs;

25.  pabrėžia, kad ECB priežiūros vaidmuo ir pinigų politikos funkcija turi būti aiškiai atskirti ir, sujungus abi funkcijas, ECB neturėtų kilti jokio interesų konflikto; šiuo atžvilgiu primena pagrindinį principą, pagal kurį politikos formavimo (pinigų ar priežiūros) priemonė turėtų būti parenkama atsižvelgiant į siekiamą tikslą ir konkretų klausimą;

26.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti demokratinę atskaitomybę, atsižvelgiant į naujas pareigas, susijusias su ECB pavestomis priežiūros užduotimis, taip pat jo dalyvavimu trejeto ir Quadriga programose;

27.  pabrėžia Europos sisteminės rizikos valdybos organizacinio nepriklausomumo svarbą ir ragina ECB apsvarstyti būdus, kaip padidinti šios valdybos nepriklausomumą;

28.  ragina ECB visiškai pertvarkyti pasiūlymą parengti išsamų Analitinį kredito duomenų rinkinį (AnaCredit), ypač atsižvelgiant į proporcingumo principą, ir daugiau dėmesio skirti nustatant tinkamas ribas siekiant sumažinti administracines išlaidas, ypač mažesnių finansų įstaigų;

29.  pritaria 2015 m. rugsėjo 23 d. dialoge pinigų politikos klausimais Mario Draghi išreikštam ketinimui informuoti Europos Parlamentą apie pozicijas, kurių ECB laikėsi tokiose institucijose, kaip Finansinio stabilumo taryba ir Bazelio bankų priežiūros komitetas;

30.  primena, kad ECB vaidmuo yra finansinio stabilumo išsaugojimas, taigi ir būtinybė užtikrinti pakankamą likvidumą, kad būtų galima išvengti masinio indėlių atsiėmimo mokiuose bankuose, prijungtuose prie Eurosistemos tinklo;

31.  primena, kad ECB vaidmuo trejete ir Quadriga buvo kodifikuotas dviejų dokumentų rinkinyje (Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnis); atkreipia dėmesį į 2015 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-62/14, ir ragina ECB į jį atsižvelgti savo veikloje; primygtinai ragina ECB dar kartą įvertinti ir prireikus sustiprinti savo nepriklausomumą nuo politinių sprendimų;

32.  ragina išsamiai įvertinti trejeto modus operandi ir ECB dalyvavimą trejeto ir Quadriga sistemose, siekiant išsiaiškinti atsakomybės sritis ir užtikrinti didesnę demokratinę atskaitomybę tvirtinant ir įgyvendinant finansinės pagalbos teikimo programas;

33.  primena 2014 m. vasario 28 d. Parlamento pranešimą dėl trejeto vaidmens ir veiksmų euro zonos šalyse tyrimo, kuriame kitos kadencijos Parlamentas raginamas tęsti darbą, susijusį su šiuo pranešimu, išplėtoti pagrindines jo išvadas ir toliau tirti jame svarstomus klausimus;

34.  ragina valstybes nares, Tarybą ir ECB dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra ECB sprendimus priimančiuose organuose ir atkreipti dėmesį į šį veiksnį, atnaujinant šių organų, visų pirma Valdančiosios tarybos ir Vykdomosios valdybos, sudėtį;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. lapkričio 24 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl euro zonos indėlių draudimo sistemos (EDIS), skirtos banko indėliams;

36.  palankiai vertina kapitalo rinkų sąjungos projektą ir jo galimybes iš naujo subalansuoti finansavimo šaltinius, nesumažinant finansavimo priemonių arba neišlaikant dabartinio lygmens, o veikiau didinant ir įvairinant finansavimo šaltinius, nes tai padeda sumažinti pernelyg didelę euro zonos šalių priklausomybę nuo bankų sistemos ir sukuria pinigų sąjungai svarbią sukrėtimų absorbavimo funkciją; vis dėlto įspėja, kad KRS neturėtų atgrasyti į realiąją ekonomiką nukreiptos ryšių su klientais bankinės veiklos, nes tai yra tinkamiausias nedidelių įmonių finansavimo būdas;

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.


Derybų dėl LPS su Australija ir Naująja Zelandija pradžia
PDF 262kWORD 82k
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su Australija ir Naująja Zelandija pradžios (2015/2932(RSP))
P8_TA(2016)0064B8-0250/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 29 d. Europos Komisijos pirmininko Jean-Claude'o Junckerio, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko ir Naujosios Zelandijos ministro pirmininko Johno Key bendrą pareiškimą ir į 2015 m. lapkričio 15 d. Europos Komisijos pirmininko Jean-Claude'o Junckerio, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko ir Australijos ministro pirmininko Malcolmo Turnbullo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. ES ir Australijos partnerystės programą ir į 2007 m. rugsėjo 21 d. ES ir Naujosios Zelandijos bendrą deklaraciją dėl santykių ir bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į kitus ES ir Australijos dvišalius susitarimus, ypač į Susitarimą dėl atitikties įvertinimo, sertifikatų ir žymėjimų abipusio pripažinimo ir Susitarimą dėl vyno prekybos,

–  atsižvelgdamas į kitus ES ir Naujosios Zelandijos dvišalius susitarimus, ypač į Susitarimą dėl sanitarinių priemonių, taikomų prekybai gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais, ir Susitarimą dėl atitikties vertinimo abipusio pripažinimo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas dėl atitikties įvertinimo, sertifikatų ir žymėjimų abipusio pripažinimo, sudarymo projekto(1) ir į 2012 m. rugsėjo 12 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas dėl abipusio pripažinimo, skirto atitikties vertinimui, sudarymo projekto(2),

–  atsižvelgdamas į komunikatą, paskelbtą po 2014 m. lapkričio 15–16 d. Brisbane vykusio G20 valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Australijos užsienio ministro 2015 m. balandžio 22 d. bendrą pareiškimą „Glaudesnės ES ir Australijos partnerystės link“ ir Pirmininko H. Van Rompuy’aus, Pirmininko J. M. Barroso ir Ministro Pirmininko J. Key’aus į 2014 m. kovo 25 d. bendrą pareiškimą dėl Naujosios Zelandijos ir Europos Sąjungos partnerystės stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į kai kurių žemės ūkio sektorių pažeidžiamą pobūdį šiose derybose,

–  atsižvelgdamas į jau gana didelį skaičių susitarimų, dėl kurių vyko ES ir jos pagrindinių prekybos partnerių derybos,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su Australija ir Naująja Zelandija pradžios (O-000154/2015 – B8‑0101/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Australija ir Naujoji Zelandija yra vienos iš seniausių ir artimiausių ES partnerių, kurios puoselėja bendras vertybes ir yra įsipareigojusios visame pasaulyje skatinti gerovę ir saugumą taisyklėmis pagrįstoje sistemoje;

B.  kadangi ES, Australija ir Naujoji Zelandija kartu dirba spręsdamos bendras problemas įvairiausiose srityse ir bendradarbiauja daugelyje tarptautinių forumų;

C.  kadangi ES ir Naujoji Zelandija yra Sutarties dėl viešųjų pirkimų šalys, o Australijos prisijungimo prie šios sutarties procesas vyksta šiuo metu;

D.  kadangi ES, Australija ir Naujoji Zelandija dalyvauja daugiašalėse derybose siekiant dar labiau liberalizuoti prekybą aplinkosaugos prekėmis (Susitarimas dėl aplinkosaugos prekių) ir prekybą paslaugomis (prekybos paslaugomis susitarimas);

E.  kadangi Australija ir Naujoji Zelandija yra Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (TPP), dėl kurios neseniai baigta derėtis, ir vykstančių derybų dėl regioninės išsamios ekonominės partnerystės (RCEP) Rytų Azijoje, kuri vienija svarbiausius Australijos ir Naujosios Zelandijos prekybos partnerius, šalys;

F.  kadangi Australija ir Naujoji Zelandija yra dvi šalys iš vos šešių PPO narių, vis dar neturinčių lengvatinio patekimo į ES rinką ar nevedančių derybų, kad jį turėtų;

G.  kadangi Australija ir Naujoji Zelandija – tai dvi šalys, kuriose visapusiškai užtikrinamas teisinės valstybės principas ir šiuo metu garantuojama tvirta aplinkos apsauga, taip pat žmogaus teisių, socialinė ir darbo teisių apsauga;

H.  kadangi sudarius ES ir Australijos, taip pat ES ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimus sustiprės prekybos ir investicijų srities ryšiai su šiomis šalimis ir kadangi tai būtų neįmanoma, jei laisvosios prekybos susitarimais būtų varžoma šalių galimybė nustatyti, išlaikyti ar sugriežtinti savo socialinius, aplinkosaugos ar darbo standartus;

I.  kadangi 2014 m. liepos 30 d. ES užbaigė derybas dėl Partnerystės susitarimo ES ir Naujosios Zelandijos santykių ir bendradarbiavimo srityje, o 2015 m. balandžio 22 d. – dėl ES ir Australijos bendrojo susitarimo;

J.  kadangi ES yra trečia pagal svarbą Australijos ir Naujosios Zelandijos prekybos partnerė, o Australija ir Naujoji Zelandija pagrindinių ES prekybos partnerių sąraše atitinkamai užima dvidešimt pirmą ir penkiasdešimt pirmą vietą (2014 m.);

K.  kadangi Naujoji Zelandija yra viena iš nedaugelio šalių, kaip pripažįsta Europos Komisija, užtikrinanti tinkamą asmens duomenų apsaugos lygį;

L.  kadangi sudarius modernius, plataus užmojo, subalansuotus ir visapusiškus susitarimus būtų pasiektas naujas ekonominių santykių lygmuo;

M.  kadangi Parlamentas turės nuspręsti, ar pritarti galimiems ES ir Australijos, taip pat ES ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimams;

1.  pabrėžia ES ir Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių santykių stiprinimo svarbą ekonomikos augimui Europoje ir akcentuoja, kad tai turėtų atsispindėti Europos Sąjungos prekybos politikoje; pripažįsta, kad santykiai su Australija ir Naująja Zelandija yra pagrindinė šios strategijos dalis ir kad prekybos su šiomis partnerėmis plėtojimas ir stiprinimas gali padėti pasiekti šį tikslą;

2.  palankiai vertina Australijos ir Naujosios Zelandijos tvirtą ir nuolatinį įsipareigojimą vykdyti daugiašalę prekybos darbotvarkę;

3.  mano, kad visas Sąjungos dvišalių ir regioninių bendradarbiavimo strategijų potencialas gali būti išnaudotas tik pagal abipusiškumo ir abipusės naudos principą sudarant kokybiškus LPS su Australija ir Naująja Zelandija ir jokiomis aplinkybėmis nenukreipiant išteklių bei nemažinant pastangų pažangos siekti daugiašaliu pagrindu arba jos siekti įgyvendinant jau sudarytus daugiašalius ir dvišalius susitarimus;

4.  mano, kad derybos dėl dviejų atskirų, šiuolaikiškų, plataus užmojo, subalansuotų ir visapusiškų LPS su Australija ir Naująja Zelandija, atsižvelgiant į tų šalių ypatumus, yra praktiškas būdas dvišalei partnerystei plėtoti ir esamiems jau susiformavusiems dvišaliams santykiams prekybos ir investicijų srityje toliau stiprinti ir kad tai turėtų sušvelninti galimą neseniai sudaryto Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno susitarimo nukreipimo poveikį; numato, kad derybų rezultatai gali būti naudojami kaip modelis būsimiems laisvosios prekybos susitarimams;

5.  ragina Komisiją atliekant tyrimą, skirtą taikymo sričiai apibrėžti, išsamiai išnagrinėti visas papildomas Europos ekonominės veiklos vykdytojų, visų pirma MVĮ, patekimo į rinką galimybes, kurias suteiktų galimi LPS su Australija ir Naująja Zelandija, ir jas įvertinti atsižvelgiant į bet kokius galimus interesus ginti rinką, turint mintyje tai, kad Australija ir Naujoji Zelandija jau turi palyginti atviras rinkas ir labai mažus tarifus tarptautiniu mastu;

6.  pabrėžia, kad į plataus užmojo susitarimus tarp trijų išsivysčiusios ekonomikos šalių būtina reikšmingai įtraukti investicijų, prekybos prekėmis ir paslaugomis (remiantis naujausiomis Europos Parlamento rekomendacijomis dėl politinės erdvės apribojimų ir pažeidžiamų sektorių), elektroninės prekybos, viešųjų pirkimų, energetikos, valstybės įmonių, konkurencijos, kovos su korupcija, reguliavimo, kaip antai sanitarijos ir fitosanitarijos apribojimų, technologijų mokslinių tyrimų ir ypač MVĮ poreikių, klausimus ir kad dėl intensyvesnio bendradarbiavimo nustatant tarptautinius standartus, kurie būtų labiau suderinti ir nemažintų vartotojų (pvz., maisto saugos), aplinkos (pvz., gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos) ar socialinės ir darbuotojų apsaugos lygio, šie susitarimai galėtų būti naudingi pasaulinės ekonomikos valdymui;

7.  pabrėžia, kad galimuose susitarimuose turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama (atskirame skyriuje) į MVĮ poreikius ir interesus, susijusius su lengvesnio patekimo į rinką galimybėmis, siekiant sudaryti konkrečias verslo galimybes;

8.  mano, kad tvirtam ir plataus užmojo darniam vystymuisi skirtas skyrius, apimantis, be kita ko, pagrindinius darbo standartus ir keturių prioritetinių Tarptautinės darbo organizacijos su valdymu susijusių konvencijų nuostatas ir daugiašalius aplinkosaugos susitarimus, yra neatskiriama bet kokio galimo laisvosios prekybos susitarimo dalis; mano, kad susitarime taip pat turėtų būti numatyta sukurti bendrą pilietinės visuomenės forumą, kuris stebėtų, kaip įgyvendinamas susitarimas ir kaip šalys laikosi savo įsipareigojimų ir pareigų, susijusių su žmogaus teisėmis, darbo standartais ir aplinkos apsauga, ir teiktų pastabas;

9.  pažymi, kad žemės ūkis yra labai pažeidžiamas sektorius ir kad galutinėmis subalansuotomis nuostatomis žemės ūkio ir žuvininkystės skyriuose būtina tinkamai atsižvelgti į visų Europos gamintojų, pvz., mėsos, pieno, cukraus, grūdų ir tekstilės gamintojų, taip pat gamintojų atokiausiuose regionuose, interesus, pvz., numatant pereinamuosius laikotarpius ar atitinkamas kvotas, ar neprisiimant jokių įsipareigojimų labiausiai pažeidžiamuose sektoriuose; mano, kad tik tokiomis nuostatomis galima padidinti konkurencingumą ir užtikrinti naudą vartotojams ir gamintojams; ragina įtraukti veiksmingas dvišales apsaugos priemones staigiam importo padidėjimui, kuris galėtų padaryti didelės žalos Europos gamintojams pažeidžiamuose sektoriuose arba sukeltų tokios žalos grėsmę, išvengti, ir pradėti taikyti specialias priemones, skirtas atokiausiuose regionuose gaminamiems jautriems importui produktams apsaugoti, ir visų pirma į taikymo sritį neįtraukti tam tikrų rūšių cukraus;

10.  pabrėžia, kad derybose būtina sutarti dėl griežtų ir vykdytinų nuostatų, apimančių intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant geografines nuorodas (GN), pripažinimą ir apsaugą;

11.  ragina Komisiją kuo greičiau atlikti visapusišką galimų susitarimų poveikio tvarumui vertinimą tam, kad būtų galima išsamiai įvertinti ES ir Australijos ir ES ir Naujosios Zelandijos ryšių prekybos ir investicijų srityse stiprinimo galimus privalumus ir trūkumus abiejų šalių gyventojams ir verslo atstovams, taip pat ir atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose;

12.  ragina Komisiją derybas su Australija ir Naująja Zelandija pradėti su sąlyga, kad visos derybų šalys nuo pat pradžių įsipareigos derybas vesti kuo skaidriau, visapusiškai atsižvelgdamos į geriausią kitų derybų metu nustatytą praktiką ir vykdydamos nuolatinį dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, ir nustatant derybų apimtį numatyti atitinkamo lygio užmojus;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Australijos ir Naujosios Zelandijos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 210.
(2) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 210.


Suderintų gyvūnų augintinių registravimo sistemų taikymas visose valstybėse narėse
PDF 255kWORD 78k
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl suderintų gyvūnų augintinių registravimo sistemų taikymo visose valstybėse narėse (2016/2540(RSP))
P8_TA(2016)0065RC-B8-0251/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 4 d. Komisijos pareiškimą dėl suderintų gyvūnų augintinių registravimo sistemų taikymo visose valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnį dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) veikimo,

–  atsižvelgdamas į SESV 114 straipsnį dėl bendrosios rinkos sukūrimo ir veikimo,

–  atsižvelgdamas į SESV 168 straipsnio 4 dalies b punktą dėl priemonių veterinarijos ir fitosanitarijos srityse,

–  atsižvelgdamas į SESV169 straipsnį dėl vartotojų apsaugos priemonių,

–  atsižvelgdamas į SESV 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad, rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos įvairių sričių politiką, Sąjunga ir valstybės narės turi visapusiškai atsižvelgti į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus;

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais ir 2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 577/2013 dėl nekomerciniais tikslais vežamų šunų, kačių ir šeškų identifikavimo dokumentų pavyzdžių, teritorijų ir trečiųjų šalių sąrašo sudarymo ir deklaracijų, kuriomis patvirtinama, kad įvykdytos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 576/2013 nustatytos sąlygos, formato, išdėstymo ir kalbos reikalavimų,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvą 92/65/EEB, nustatančią gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl gyvūnų sveikatos(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 29 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos 3 050-ojo posėdžio išvadas dėl šunų ir kačių gerovės,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 792/2012, kuriuo nustatomos Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą numatytų leidimų, sertifikatų ir kitų dokumentų modelių taisyklės ir iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją „Saugesnė sveikatos priežiūra Europoje: pacientų saugumo didinimas ir kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms“(2),

–  atsižvelgdamas į daugiasektorinės tarpprofesinės tarpdisciplininės strateginės ekspertų grupės gyvūnų augintinių zoonozių klausimais (projektas CALLISTO) studijos išvadas,

–  atsižvelgdamas į pirmuosius ES tyrimo, susijusio su komercinėje veikloje naudojamais šunimis ir katėmis ir vykdyto 12 valstybių narių remiantis Komisijos prie Reglamento (ES) Nr. 576/2013 pridėtu pareiškimu, rezultatus;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Komisija finansavo komercinėje veikloje naudojamų šunų ir kačių gerovės tyrimą;

B.  kadangi nevyriausybinės organizacijos, teisėsaugos institucijos, kompetentingos valdžios institucijos ir veterinarijos gydytojai įrodė, kad neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais auga, plačiai piktnaudžiaujant gyvūnų augintinių keliavimo sistema, vengiant kontrolės ir klastojant dokumentus;

C.  kadangi nevyriausybinių organizacijų, teisėsaugos institucijų ir kompetentingų valdžios institucijų nuomone, neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais, įskaitant egzotinius ir laukinius gyvūnus, yra susijusi su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu;

D.  kadangi nepaisant to, kad pastaruoju metu padėtis pasitaisė, didelį susirūpinimą tebekelia gyvūnų augintinių pasuose pateikiama informacija, visų pirma aplinkybė, kaip galima įrodyti, kad nurodytas atitinkamo gyvūno amžius yra tikslus;

E.  kadangi gyvūnai augintiniai, kuriais prekiaujama neteisėtai, dažnai yra prastai prižiūrimi, menkai socializavęsi ir jiems kyla didesnė ligų rizika, ir kadangi 70 proc. naujų ligų, kuriomis per pastaruosius dešimtmečius susirgo žmonės, yra gyvūninės kilmės, o gyvūnai, kurie paprastai laikomi kaip gyvūnai augintiniai, yra daugybės zoonozių, įskaitant pasiutligę, nešiotojai;

F.  kadangi dauguma valstybių narių jau taiko tam tikrus gyvūnų augintinių registravimo ir (arba) identifikavimo reikalavimus; kadangi dauguma šių duomenų bazių dar nėra suderintos, todėl atsekamumo galimybė tuomet, kai gyvūnai augintiniai vežami per valstybių narių sienas, yra ribota;

G.  kadangi nustačius suderintus gyvūnų augintinių identifikavimo ir registravimo reikalavimus būtų žengtas svarbus žingsnis užtikrinant gyvūnų gerovės, visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugą ir veiksmingą gyvūnų augintinių atsekamumą Sąjungoje;

H.  kadangi kai kurios valstybės narės, pvz., Nyderlandai ir Belgija, jau sudarė teigiamus gyvūnų augintinių laikymo ir (arba) pardavimo sąrašus;

1.  pabrėžia, kad gyvūnai augintiniai daro teigiamą įtaką daugybės individualių savininkų ir šeimų gyvenimui visoje ES, ir dar kartą patvirtina, kad savininkai turėtų galėti keliauti Sąjungoje su savo augintiniais saugiomis ir kontroliuojamomis sąlygomis;

2.  palankiai vertina Reglamentu (ES) Nr. 576/2013 padarytus gyvūnų augintinių keliavimo sistemos patobulinimus, be kita ko, papildomus saugumo elementus gyvūnų augintinių pasuose, ir tolesnius patobulinimus, kurie bus padaryti teisėkūros institucijoms priėmus Gyvūnų sveikatos teisės aktą;

3.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į nevyriausybinių organizacijų, teisėsaugos institucijų, kompetentingų valdžios institucijų ir veterinarijos gydytojų pateiktus įrodymus, iš kurių aiškiai matyti, kad vis daugiau neteisėtai piktnaudžiaujama gyvūnų augintinių keliavimo sistema, ją naudojant komerciniais tikslais;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad tuomet, kai gyvūnai augintiniai, kuriais prekiaujama neteisėtai, neskiepijami, jiems netaikomas tinkamas antivirusinis gydymas ir neteikiama veterinarijos ir sanitarijos priežiūra, dažnai prireikia juos gydyti antibiotikais; pabrėžia, kad dėl to didėja atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rizika;

5.  susirūpinęs pažymi, kad vis daugiau teisėtai ir neteisėtai prekiaujama laukiniais gyvūnais, kurie paprastai laikomi kaip gyvūnai augintiniai; pažymi, kad laukinius gyvūnus laikant kaip gyvūnus augintinius labai neigiamai paveikiama atitinkamų gyvūnų gerovė ir kyla pavojus žmogaus sveikatai ir saugumui; pažymi, kad ši prekyba daro rimtą poveikį atitinkamų rūšių gyvūnų, kurie prekybos tikslais gaudomi gamtoje, išsaugojimui; ragina Komisiją patvirtinti griežtas ir veiksmingas priemones siekiant kovoti su neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais, įskaitant kaip gyvūnus augintinius laikomus laukinius gyvūnus;

6.  pripažįsta, kad daugelis valstybių narių jau turi privalomas gyvūnų augintinių identifikavimo ir registravimo sistemas, tačiau esama skirtumų, susijusių su saugomos informacijos rūšimis, gyvūnais, kuriems taikomi identifikavimo ir registravimo reikalavimai, ir valdymo lygio, kuris taikomas saugomai informacijai, skirtumų;

7.  pripažįsta, kad taikant suderintas šunų (Canis lupus familiaris) ir kačių (Felis silvestris catus) identifikavimo ir registravimo reikalavimų sistemas būtų sumažintas dokumentų klastojimo ir neteisėtos prekybos mastas ir taip būtų pagerinta gyvūnų gerovė, saugoma visuomenės ir gyvūnų sveikata ir užtikrintas veiksmingas atsekamumas Sąjungoje;

8.  ragina Komisiją, įsigaliojus Reglamentui dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų (Gyvūnų sveikatos teisės aktas), nedelsiant priimti deleguotąjį aktą, kuriame pagal reglamento 109 ir 118 straipsnius būtų nustatytos taisyklės, susijusios su išsamiomis ir suderintomis šunų (Canis lupus familiaris) ir kačių (Felis silvestris catus) identifikavimo ir registravimo priemonių ir metodų sistemomis; pabrėžia, kad gyvūnų augintinių savininkų ir pardavėjų asmens duomenys turėtų būti saugomi laikantis atitinkamų ES asmens duomenų apsaugos teisinių normų;

9.  ragina Komisiją, įsigaliojus Reglamentui dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, apsvarstyti galimybę priimti deleguotuosius aktus, kuriuose pagal reglamento 109 ir 118 straipsnius būtų nustatytos taisyklės, susijusios su išsamiomis ir suderintomis gyvūnų augintinių, nurodytų to paties reglamento 1 priede, identifikavimo ir registravimo priemonių ir metodų sistemomis;

10.  ragina Komisiją nedelsiant paskelbti komercinėje veikloje naudojamų šunų ir kačių gerovės tyrimo išvadas;

11.  mano, kad ES taikant suderintą gyvūnų augintinių identifikavimo ir registravimo sistemą būtų ne tik kovojama su neteisėta prekyba, bet būtų gauta daug didesnė nauda; mano, kad kalbant apie šią naudą paminėtina galimybė atskleisti ligos protrūkio šaltinį ir reaguoti į netinkamą elgesį su gyvūnais ir kitus susirūpinimą keliančius gyvūnų gerovės klausimus;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0381.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0197.


Humanitarinė padėtis Jemene
PDF 260kWORD 85k
2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl humanitarinės padėties Jemene (2016/2515(RSP))
P8_TA(2016)0066RC-B8-0151/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Jemeno, ypač į 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl padėties Jemene(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Komisijos nario Christoso Stylianideso, atsakingo už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą, 2016 m. sausio 10 d. bendrą pareiškimą dėl išpuolio prieš organizacijos „Gydytojai be sienų“ sveikatos priežiūros centrą Jemene,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2015 m. gruodžio 15 d. pareiškimą dėl derybų tarpininkaujant JT atnaujinimo Jemene ir į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ir Komisijos nario Christoso Stylianideso, atsakingo už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą, 2015 m. spalio 2 d. bendrą pareiškimą dėl Jemeno,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Jemeno, visų pirma į 2015 m. balandžio 20 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Jemeno, ypač į rezoliucijas Nr. 2216 (2015), Nr. 2201 (2015) ir Nr. 2140 (2014),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 10 d. ir 2016 m. sausio 8 d. JT generalinio sekretoriaus atstovui spaudai priskirtinus pareiškimus dėl Jemeno,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi dabartinė krizė Jemene – tai viena po kitos dirbusių vyriausybių nesugebėjimo pateisinti teisėtų Jemeno gyventojų lūkesčių, susijusių su demokratija, ekonominiu ir socialiniu vystymusi, stabilumu ir saugumu, padarinys; kadangi dėl šios nesėkmės susidarė sąlygos smurtiniam konfliktui prasidėti, nes nepavyko suformuoti įtraukios vyriausybės ir sąžiningai pasidalyti valdžią ir buvo sistemingai ignoruojami įvairių šalies genčių nesutarimai, vyraujantis nesaugumas ir ekonominis paralyžius;

B.  kadangi Saudo Arabijos vadovaujama karinė intervencija Jemene, kurios paprašė Jemeno prezidentas Abd Rabbuh Mansur Hadi, per kurią buvo naudojamos ir tarptautiniu lygmeniu uždraustos kasetinės bombos ir dėl kurios susidarė katastrofiška humanitarinė padėtis, nuo kurios kenčia gyventojai visoje šalyje, turi rimtų pasekmių regione ir kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui; kadangi Jemeno civiliai gyventojai, kurie jau ir taip kenčia dėl prastų gyvenimo sąlygų, yra pirmosios dabartinio karinio konflikto aukos;

C.  kadangi Houthi grupuotei priklausantys sukilėliai pradėjo trečiojo pagal dydį Jemeno miesto Taizo apgultį ir trukdo siųsti į miestą humanitarinę pagalbą; kadangi, kaip nurodė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams ir pagalbos nepaprastosios padėties atveju koordinatorius Stephen O’Brien, apie 200 000 apgultame mieste esančių civilių gyventojų skubiai reikia geriamo vandens, maisto, medicininės pagalbos ir kitos gyvybiškai svarbios pagalbos ir apsaugos;

D.  kadangi nuo konflikto pradžios žuvo mažiausiai 5 979 žmonės, iš kurių beveik pusė – civiliai, o 28 208 buvo sužeisti; kadangi tarp aukų yra šimtai moterų ir vaikų; kadangi tebevykstančių įvairių nereguliariųjų pajėgų kovų, bombardavimo ir esminių paslaugų teikimo sutrikdymo humanitarinis poveikis civiliams gyventojams artėja prie nerimą keliančio lygio;

E.  kadangi, kaip nurodyta 2015 m. lapkričio mėn. paskelbtoje 2016 m. humanitarinių reikmių apžvalgoje, 21,2 mln. žmonių (82 proc. visų gyventojų) šiuo metu reikia vienokios ar kitokios humanitarinės pagalbos; be to, kadangi, kaip manoma, apie 2,1 mln. žmonių šiuo metu kenčia dėl prastos mitybos, įskaitant daugiau kaip 1,3 mln. vaikų, kenčiančių dėl didelio ūmaus mitybos nepakankamumo;

F.  kadangi 2015 m. ES suteikė 52 mln. eurų dydžio naują humanitarinę pagalbą, skirtą krizei Jemene ir jos poveikiui Somalio pusiasalyje mažinti; kadangi ES skirs iki 2 mln. eurų siekiant sukurti JT tikrinimo ir patikrų mechanizmą, susijusį su komercine laivyba į Jemeną, tokiu būdu sudarydama palankesnes sąlygas netrikdomam komercinių krovinių ir humanitarinės pagalbos srautui į Jemeną;

G.  kadangi esama daugybės pranešimų, kad Saudo Arabijos vadovaujamai koalicijai vykdant oro antpuolius buvo taikytasi į civilinius objektus, įskaitant ligonines, mokyklas, turgus, grūdų sandėlius, uostus ir perkeltųjų asmenų stovyklą, ir jų metu buvo smarkiai apgadinta pagalbos tiekimui būtina infrastruktūra bei prisidėta prie didelio maisto ir kuro trūkumo šalyje; kadangi 2016 m. sausio 10 d. Šiaurės Jemene buvo subombarduota organizacijos „Gydytojai be sienų“ remiama ligoninė, bent penki žmonės žuvo ir daugybė žmonių buvo sužeista, įskaitant organizacijos darbuotojus, taip pat buvo smarkiai apgadinti medicinos objektai; kadangi tai yra naujausias iš daugybės išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas; kadangi taip pat nepataisomai apgriauta ar visai sugriauta daug istorijos paminklų ir archeologijos objektų, įskaitant Sanos senamiestį, paskelbtą UNESCO pasaulio paveldo objektu;

H.  kadangi dėl sumažėjusių uostų pajėgumų ir spūsčių, kylančių dėl apgadintos infrastruktūros ir įrangos, šalį pasiekiančio kuro importo apimtis siekia tik 15 proc. prieš krizę buvusio lygio; kadangi, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos Integruota aprūpinimo maistu būklės klasifikacija, apsirūpinimo maistu saugumo aspektu kritinė padėtis šiuo metu yra aštuoniose gubernijose – Sados, Chadžos, Chudaidos, Taizo, ad Dali, Lachdžo, Abiano ir Chadramauto;

I.  kadangi, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ duomenimis, bent 18-oje iš 22 šalies gubernijų uždarytos nuo karinių veiksmų arba kuro stokos nukentėjusios ligoninės; kadangi visų pirma buvo uždaryti 153 sveikatos priežiūros centrai, tiekę maistą daugiau kaip 450 000 rizikos grupėje esančių vaikų, ir 158 poliklinikos, atsakingos už pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą beveik pusei milijono vaikų iki penkerių metų amžiaus;

J.  kadangi, UNICEF duomenimis, konfliktas Jemene taip pat labai neigiamai paveikė vaikų galimybes mokytis – nebegali mokytis beveik 2 milijonai vaikų, nes uždarytos 3 584 mokyklos (viena iš keturių); kadangi 860 iš šių mokyklų yra apgriautos arba jose glaudžiasi perkeltieji asmenys;

K.  kadangi 2015 m. gruodžio 15 d. visoje šalyje paskelbtos paliaubos, tačiau po to jos buvo labai dažnai pažeidinėjamos; kadangi 2015 m. gruodžio viduryje Šveicarijoje surengtos kariaujančių šalių taikos derybos nedavė jokių svarbesnių rezultatų, kad būtų galima užbaigti konfliktą; kadangi dėl tebesitęsiančio smurto laikinai atidėtas 2016 m. sausio 14 d. numatytas JT vadovaujamų taikos derybų, kurias ves JT specialusis įgaliotinis Jemene Ismail Ould Cheikh Ahmed, atnaujinimas;

L.  kadangi padėtis Jemene kelia didelį pavojų regiono, visų pirma Somalio pusiasalio, Raudonosios jūros ir platesnio Artimųjų Rytų regiono, stabilumui; kadangi „Al-Qaeda“ Arabijos pusiasalyje galėjo pasinaudoti politinės ir saugumo padėties Jemene pablogėjimu ir plėstis, didindama savo teroristinių išpuolių skaičių ir mastą; kadangi vadinamoji grupuotė „Islamo valstybė“ (ISIS) / „Da'esh“ įsitvirtino Jemene ir vykdė teroristinius išpuolius prieš šiitų mečetes, nužudydama šimtus žmonių;

M.  kadangi stabili, saugi, su deramai veikiančia vyriausybe Jemeno valstybė yra ypač svarbi tarptautinei bendruomenei kovojant su ekstremizmu ir smurtu regione ir už jo ribų ir siekiant taikos ir stabilumo pačiame Jemene;

N.  kadangi kai kurios ES valstybės narės prasidėjus karui ir toliau leidžia tiekti ginkluotę ir susijusią įrangą Saudo Arabijai; kadangi toks tiekimas pažeidžia Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP dėl ginklų eksporto kontrolės, kurioje nedviprasmiškai atmetama galimybė valstybėms narėms išduoti ginklų licencijas, jeigu yra aiški rizika, kad karinė technologija ar įranga, kuri bus eksportuojama, gali būti panaudota sunkiems tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams vykdyti ir kenkti taikai, saugumui ir stabilumui regione;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nerimą keliančio humanitarinės padėties blogėjimo Jemene, t. y. plačiai paplitusio maisto stygiaus ir itin prastos mitybos, išpuolių be atrankos prieš civilius gyventojus, medicinos ir pagalbos darbuotojus, civilinės bei medicininės infrastruktūros griovimo per jau anksčiau kilusius vietos konfliktus, suintensyvėjusius oro antpuolius, kuriuos vykdo Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, karo veiksmus sausumoje bei apšaudymus artilerijos ugnimi, nepaisant pakartotinių raginimų nutraukti karo veiksmus; labai apgailestauja dėl visų per konfliktą prarastų gyvybių ir dėl kovose kenčiančių žmonių bei reiškia užuojautą aukų artimiesiems; dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą toliau remti Jemeną ir Jemeno gyventojus;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos vykdomų oro antpuolių ir vykdomos Jemeno jūrinės blokados, dėl kurių žuvo tūkstančiai žmonių, Jemenas buvo dar labiau destabilizuotas, griaunama šalies fizinė infrastruktūra, susidarė nestabili padėtis, kuria pasinaudojo teroristų ir ekstremistų organizacijos, pvz., grupuotės ISIS / „Da’esh“ ir „Al-Qaeda“ Arabijos pusiasalyje, ir pablogėjo jau ir taip kritiška humanitarinė padėtis; be to, griežtai smerkia destabilizuojančius ir smurtinius Houthi grupuotės, kurią remia Iranas, veiksmus, įskaitant Taizo apgultį, dėl kurios šio miesto gyventojai taip pat susiduria su pražūtingomis humanitarinėmis pasekmėmis;

3.  pabrėžia, kad reikia koordinuoti humanitarinius veiksmus vadovaujant JT, ir primygtinai ragina visas šalis prisidėti prie humanitarinių poreikių tenkinimo; ragina visas šalis leisti įvežti ir tiekti skubiai reikalingą maistą, vaistus, kurą ir teikti kitą būtiną pagalbą JT ir tarptautiniais humanitariniais kanalais siekiant pasirūpinti neatidėliotinais nuo krizės nukentėjusių civilių gyventojų poreikiais, laikantis nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principų; ragina paskelbti humanitarines paliaubas, kad gyvybių gelbėjimo pagalba galėtų nedelsiant pasiekti Jemeno žmones; primena, kad dėl to būtina dar labiau palengvinti sąlygas prekybos laivams patekti į Jemeną;

4.  ragina visas šalims laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės, užtikrinti civilių gyventojų apsaugą ir tiesiogiai nesitaikyti į civilinę infrastruktūrą, ypač medicinos įstaigas ir vandens sistemas; reikalauja nepriklausomai ištirti visus įtarimus dėl šiurkštaus elgesio su civiliais, jų kankinimo ir tikslinio žudymo bei kitų žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų;

5.  primena visoms šalims, kad ligonines ir medicinos personalą nedviprasmiškai gina tarptautinė humanitarinė teisė ir kad tyčiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą yra prilyginami karo nusikaltimui; ragina atlikti nešališką ir nepriklausomą visų įtariamų tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, įskaitant naujausius išpuolius prieš humanitarinę infrastruktūrą ir personalą, tyrimą; ragina visas šalis gerbti visų Jemeno piliečių žmogaus teises ir laisves ir pabrėžia, kad svarbu didinti visų tų, kurie siekia taikos ir vykdo humanitarines misijas šalyje, įskaitant darbuotojus, gydytojus ir žurnalistus, saugumą;

6.  ragina ES veiksmingai skatinti tarptautinės humanitarinės teisės laikymąsi, kaip numatyta atitinkamose ES gairėse; ypač pabrėžia, kad ES, vykdydama politinį dialogą su Saudo Arabija, turi kelti būtinybės laikytis tarptautinės humanitarinės teisės klausimą ir, tokiam dialogui nedavus jokių rezultatų, svarstyti galimybę imtis kitų priemonių pagal ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės;

7.   ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę pradėti iniciatyvą, kurią įgyvendinant būtų siekiama taikyti ES ginklų embargą Saudo Arabijai, atsižvelgiant į rimtus įtarimus dėl Saudo Arabijos Jemene vykdomų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų ir į tai, kad toliau teikiant leidimus parduoti ginklus Saudo Arabijai būtų pažeista 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP;

8.  mano, kad tik Saudo Arabija ir Iranas kartu gali išspręsti šią krizę, ir primygtinai ragina abi šalis elgtis pragmatiškai ir geranoriškai ir nutraukti kovas Jemene;

9.  mano, kad tik politinis, įtraukus ir derybomis pasiektas konflikto sprendimas gali atkurti taiką ir išsaugoti Jemeno vienybę, suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą; ragina visas šalis be išankstinių sąlygų ir geranoriškai kuo greičiau pradėti naują JT vadovaujamų taikos derybų raundą, be kita ko, išsprendžiant tarpusavio nesutarimus vykdant dialogą ir konsultacijas, atsisakant smurto veiksmų siekiant politinių tikslų ir susilaikant nuo provokacijų ir visų vienašališkų veiksmų, kuriais siekiama pakenkti politiniam sprendimui; remia JT specialiojo pasiuntinio Ismailio Ouldo Cheikho Ahmedo pastangas surengti taikos derybas dėl Jemeno tarpininkaujant JT pagal Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos iniciatyvą, Nacionalinio dialogo konferencijos išvadas ir atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, ypač rezoliucijas Nr. 2140 (2014) ir 2216 (2015);

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos generaliniam sekretoriui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui ir Jemeno vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0270.

Teisinis pranešimas