Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2532(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0581/2016

Pateikti tekstai :

B8-0581/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/05/2016 - 9.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0222

Priimti tekstai
PDF 261kWORD 80k
Ketvirtadienis, 2016 m. gegužės 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Žuvininkystės produktų atsekamumas viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos sektoriuose
P8_TA(2016)0222B8-0581/2016

2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų atsekamumo restoranuose ir mažmeninėje prekyboje (2016/2532(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004(3),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl maisto krizės, sukčiavimo maisto grandinėje ir jų kontrolės(6),

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl žuvininkystės ir akvakultūros gaminių atsekamumo restoranuose ir mažmeninėje prekyboje (O-000052/2016 – B8-0365/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES yra didžiausia jūrų produktų rinka pasaulyje, kuriai produktai tiekiami iš ES žuvininkystės sektoriaus ir importuojami iš trečiųjų šalių;

B.  kadangi vartotojai turi teisę gauti suprantamai pateiktą informaciją, įskaitant sugavimo zonų pakrančių ir geografinę informaciją, ir turėtų galėti visiškai pasitikėti visa grandine, kuria ES rinkai tiekiami žuvininkystės produktai; kadangi ES ir valstybės narės privalo apsaugoti ES piliečius nuo nesąžiningos veiklos; kadangi visi importuojami gaminiai turi atitikti ES taisykles ir standartus;

C.  kadangi Komisija rengia detalų ir išsamų savanoriškų teiginių, susijusių su žuvininkystės ir akvakultūros produktais, kuriais prekiaujama ES, sąrašą; kadangi remiantis Komisijos išvadomis gali būti nustatyta išorinė teiginių, susijusių su žuvininkystės ir akvakultūros produktais ES rinkoje, sertifikavimo struktūra;

D.  kadangi Komisijos 2015 m. ES kontrolės plane(7), kuriame įvertinta, kad rinkoje paplitusi balta žuvis, kuri paženklinta netinkamai atsižvelgiant į deklaruotas rūšis, nustatyta, jog deklaruotos rūšys buvo patvirtintos 94 proc. paimtų mėginių; kadangi, vis dėlto, kai kurių rūšių neatitikimo lygis buvo labai aukštas, o 6 proc. rodiklis laikomas santykinai žemu, palyginti su kitomis studijomis labiau specializuotose srityse, kurios buvo atliktos valstybėse narėse;

E.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 36 straipsnyje iš Komisijos buvo pareikalauta iki 2015 m. sausio 1 d. Parlamentui ir Tarybai pateikti žuvininkystės ir akvakultūros produktų ekologinio ženklinimo sistemos alternatyvų įvykdomumo ataskaitą;

F.  kadangi bendras rinkų organizavimas turėtų užtikrinti žuvininkystės produktų, kurie yra parduodami ir įsigyjami ES, gamintojų sąžiningą konkurenciją ir pajamas;

1.  reiškia didelį susirūpinimą ir nepasitenkinimą dėl įvairių studijų rezultatų, iš kurių matyti didelis netinkamo ES rinkoje, įskaitant ir ES institucijų restoranus, parduodamų žuvininkystės produktų ženklinimo mastas; dar kartą patvirtina, kad tyčinis sukčiavimas ženklinant žuvų rūšis yra ES reglamentų, įskaitant bendrą žuvininkystės politiką, pažeidimas, ir pagal nacionalinę teisę gali būti laikomas nusikalstama veika;

2.  ragina valstybes nares stiprinti nacionalinę kontrolę, įskaitant restoranams ir viešojo maitinimo sektoriui skirtos neapdorotos žuvies kontrolę, siekiant išspręsti sukčiavimo problemą ir nustatyti tą tiekimo grandinės etapą, kuriame žuvis buvo netinkamai paženklinta; yra susirūpinęs dėl aukštos kokybės rūšių pakeitimo žemesnės kokybės atitikmenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti, kokių priemonių būtų galima imtis siekiant pagerinti žuvininkystės ir akvakultūros produktų atsekamumą; remia pastangas sukurti darbo grupę, kuri suderintų atsekamumo užtikrinimą valstybėse narėse, ir nustatyti išorinę teiginių, susijusių su žuvininkystės ir akvakultūros produktais ES rinkoje, sertifikavimo struktūrą;

3.  remia stiprią atsekamumo nuo iškrovimo iki vartotojų sistemą, kuri užtikrintų, kad vartotojai įgytų pasitikėjimą ja, ir, savo ruožtu, sumažėtų komercinė priklausomybė nuo žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo, taigi būtų stiprinama ES rinka; ragina Komisiją išnaudoti DNR ženklinimo brūkšniniais kodais potencialą, nes tai gali padėti nustatyti rūšis pagal DNR sekos nustatymą, todėl pagerėtų atsekamumas;

4.  palankiai vertina naująją bendro rinkų organizavimo sistemą ir ragina Komisiją, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 36 straipsnio, pateikti žuvininkystės ir akvakultūros produktų ekologinio ženklinimo sistemos alternatyvų įvykdomumo ataskaitą; pabrėžia, kad reikia nustatyti būtiniausius ekologinio ženklinimo standartus; laikosi nuomonės, kad pagrindiniai ženklinimo sistemos elementai turi užtikrinti sertifikavimo proceso skaidrumą, nepriklausomumą ir patikimumą; prašo atlikti nuodugnią ES lygmens ženklinimo sistemos įvedimo naudos analizę;

5.  ragina Komisiją reguliariai stebėti, kokiu mastu etiketėse pateikiama reikalinga informacija; pabrėžia, jog etiketėse turi būti pateikta suprantama, patikrinama ir tiksli informacija; kalbėdamas apie savanorišką ženklinimą, skatina valstybes nares pateikti visą turimą informaciją, kad vartotojai galėtų rinktis turėdami pakankamai informacijos; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti informuotumo žuvininkystės ir akvakultūros produktų ženklinimo reikalavimų klausimais didinimo kampanijas;

6.  pabrėžia, kad patikima Europos ženklinimo politika žuvininkystės sektoriuje būtų pagrindinis veiksnys, skatinantis pakrančių bendruomenių ekonominį vystymąsi, pripažįstant geriausias žvejų praktikas ir pabrėžiant gaminių, kuriuos jie tiekia vartotojams, kokybę;

7.  ragina Komisiją, siekiant vartotojams užtikrinti teisę į tikslią, patikimą ir suprantamą informaciją, priimti priemones, kad būtų pašalinta painiava, kurią kelia dabartiniai Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) rajonais ir parajoniais grindžiami ženklinimo reikalavimai, kurie yra itin griežti kai kuriuose 27 rajono parajoniuose sugautam laimikiui, kai, inter alia, Galisija ir Kadiso įlanka yra ženklinami kaip „Portugalijos vandenys“, Velsas – kaip „Airijos jūra“, o Bretanė – kaip „Biskajos įlanka“;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad informacija apie žuvininkystės produktų kilmę turi būti pateikiama skaidriai ir aiškiai;

9.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, jog bet koks būsimas Sąjungos masto ekologinis ženklinimas bei trečiųjų šalių jūrų produktų ekologinis ženklinimas ir sertifikavimo schemos atitiktų FAO ekologinio jūros žūklės žuvų ir žuvininkystės produktų ženklinimo gaires;

10.  mano, kad ES masto žuvininkystės ir akvakultūros produktų ekologinis ženklinimas, dėl kurio kriterijų reikėtų toliau diskutuoti ES lygmeniu, galėtų padėti didinti atsekamumą ir teikti vartotojams skaidrią informaciją; mano, kad tokį ženklą gali finansuoti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF);

11.  pažymi, kad šiuo metu valstybėse narėse galiojantys kai kurie komerciniai žuvų pavadinimai yra skirtingi dėl taikomos nacionalinės praktikos, dėl kurios gali kilti painiavos; palankiai vertina darbą, kurį atliko Komisija siekdama pradėti bandomąjį projektą, kurį patvirtino Parlamentas ir kuriuo siekiama sukurti viešą duomenų bazę su informacija apie komercinius pavadinimus visomis ES oficialiomis kalbomis;

12.  ragina Komisiją veiksmingiau viešinti savo veiklą, skirtą apsaugoti jūrų išteklius ir kovoti su neteisėta žvejyba;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 1
(2) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
(3) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.
(4) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.
(5) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0011.
(7). http://ec.europa.eu/food/safety/official_controls/food_fraud/fish_substitution/index_en.htm?subweb=343&lang=en

Teisinis pranešimas