Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2097(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0076/2016

Pateikti tekstai :

A8-0076/2016

Debatai :

PV 12/05/2016 - 6

Balsavimas :

PV 12/05/2016 - 9.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0226

Priimti tekstai
PDF 361kWORD 115k
Ketvirtadienis, 2016 m. gegužės 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Bendrasis susitarimas dėl vaiko priežiūros atostogų
P8_TA(2016)0226A8-0076/2016

2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvos 2010/18/ES, įgyvendinančios patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančios Direktyvą 96/34/EB, taikymo (2015/2097(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 ir 10 straipsnius, 153 straipsnio 1 dalies i punktą ir 157 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 7, 9, 23, 24 ir 33 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinančią patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančią Direktyvą 96/34/EB,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvą 2013/62/ES, kuria dėl Majoto statuso dalinio pakeitimo Europos Sąjungos atžvilgiu iš dalies keičiama Direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23–24 d. Briuselyje posėdžiavusiai Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas (777751/1/06 REV 1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo“ (COM(2008)0635),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (C(2013)0778),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl motinystės atostogų,(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „Lyčių lygybė užimtumo ir profesinės veiklos srityje. Direktyva 2006/54/EB. Europos įgyvendinimo vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Sąjungos mastu atliktą tyrimą „Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos. Duomenys apie trukmę ir kompensacijų dydžius Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) tyrimą „Tėvų skatinimas imti vaiko priežiūros ir tėvystės atostogas“,

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Motinystės atostogų nuostatos ES valstybėse narėse. Trukmė ir išmokos“ (Eurofound, 2015 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Eurofond tyrimą „Tėvų skatinimas imti tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario mėn. Komisijos tyrimą „Vaiko priežiūros atostogų direktyvos 2010/18/ES įgyvendinimas 33 Europos šalyse“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0076/2016),

A.  kadangi strategijoje „Europa 2020“ nustatytas 75 proc. moterų užimtumo lygio tikslas iki 2020 m. vargu ar bus pasiektas (šiuo metu jis siekia 63,5 proc.); kadangi taip pat būtina vykdyti aktyvią politiką, jog moterys pradėtų dirbti ir liktų darbo rinkoje, taip pat užtikrinti jų teises ir teikti paramą, kad pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms jos grįžtų į darbo rinką ir turėtų stabilų ir deramą darbą tokiomis pat sąlygomis, kaip vyrai, ypač būtina vykdyti politiką, skatinančią geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą visiems mažų vaikų turintiems tėvams;

B.  kadangi tėvų atliekamas darbas šeimoje ir vaiko priežiūra yra apčiuopiamas indėlis į ekonomiką ir jis taip pat labai svarbus atsižvelgiant į demografinę Europos raidą;

C.  kadangi Direktyvoje 96/34/EB profesinio ir šeimos gyvenimo suderinimas pripažįstamas kaip atskira tema, o Direktyvoje 2010/18/ES teigiama, jog visi darbuotojai turi teisę į keturių mėnesių trukmės nemokamas tėvystės atostogas, o vienas iš keturių mėnesių turi būti neperleidžiamas; kadangi lyčių lygybės užimtumo srityje principas jau įtvirtintas ES teisės aktuose; kadangi lygybė tarp moterų ir vyrų karjeros galimybių, taip pat pasitelkus vaiko priežiūros atostogas, padėtų pasiekti 75 proc. užimtumo tikslą, numatytą strategijoje „Europa 2020“, leistų išspręsti didelio moterų pažeidžiamumo susidūrus su skurdu problemą, be to, tai būtų apčiuopiamas indėlis į ekonomiką, kuris labai svarbus atsižvelgiant į demografinę Europos raidą;

D.  kadangi turimi duomenys patvirtina, jog neapmokamomis arba mažai apmokamomis atostogomis dėl šeiminių priežasčių naudojasi mažai žmonių, o tėvai savo teisėmis į vaiko priežiūros atostogas naudojasi labai mažai; kadangi iš dalies arba visiškai neperleidžiamomis, deramai apmokamomis vaiko priežiūros atostogomis proporcingiau naudojasi abu tėvai, o tai padeda mažinti moterų diskriminaciją darbo rinkoje;

E.  kadangi mišrūs modeliai, kuriuos sudaro motinystės ir tėvystės ir bendros vaiko priežiūros atostogos, suteikia galimybę abiem tėvams tinkamai bendrai nuspręsti, kaip tvarkytis su vaiko priežiūros atostogų išmokomis, kad būtų geriausiai patenkinti vaiko interesai ir paisoma tėvų darbo ypatumų;

F.  kadangi tėvystės atostogos duoda ilgalaikę naudą vaiko vystymuisi; kadangi įgyvendinant dabar taikomą šios srities viešąją politiką valstybėse narėse pastebimas aktyvesnis tėvų naudojimasis teisėmis į vaiko priežiūros atostogas, tačiau jis vis tiek išlieka labai mažas – tik 10 proc. tėvų pasiima bent vieną vaiko priežiūros atostogų dieną; kadangi, priešingai, 97 proc. atvejų atostogomis, kurias imti turi teisę abu tėvai, naudojasi moterys;

G.  kadangi Eurofound tyrimais atskleista, kokie aspektai daro įtaką tėvystės atostogų populiarumui. Šie aspektai, be kita ko, apima kompensavimo lygį, atostogų sistemos lankstumą, informacijos prieinamumą, vaikų priežiūros įstaigų prieinamumą ir lankstumą ir tai, kokiu mastu darbuotojai dėl atostogų bijo būti atskirti nuo darbo rinkos; kadangi daugybė mokslininkų(5) teigia, jog tėvai, kurie ima tėvystės atostogas, sukuria geresnius santykius su vaiku, ir yra didesnė tikimybė, kad jie ateityje aktyviai atliks vaiko priežiūros užduotis; kadangi dėl šios priežasties reikia imtis šių klausimų sprendimo;

H.  kadangi visa ES susiduria su dideliais demografiniais iššūkiais, nes daugelyje valstybių narių gimstamumas mažėja, ir kadangi vyrų ir moterų atžvilgiu sąžininga šeimos politika turėtų pagerinti moterų padėtį darbo rinkoje, pagerinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pensijų ir viso gyvenimo pajamų skirtumus ir teigiamai paveikti demografinius procesus;

I.  pažymi, kad remiantis Eurostat duomenimis 2010 m. 3 518 600 asmenų naudojosi vaiko priežiūros atostogomis, iš jų tik 94 800 buvo vyrai (2,7 proc.); kadangi, remiantis Eurofound(6) ataskaita, lyčių nelygybė užimtumo srityje Europos ekonomikai sukelia rimtų pasekmių ir nuostolių, kurie 2013 m. siekė maždaug 370 mlrd. EUR;

J.  kadangi Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų skatinamas naujas darbo organizavimas pasitelkiant asmeninio gyvenimo bei darbo derinimo priemones ir lankstesnius modelius, kurie sudarytų galimybę veiksmingai naudotis teise į tėvystę; kadangi šios priemonės galėtų padėti sumažinti moterų diskriminaciją ir padėti joms patekti į darbo rinką, joje išsilaikyti ir į ją sugrįžti nepatiriant jokio ekonominio ar socialinio spaudimo;

K.  kadangi vaiko priežiūros atostogos turėtų ne tik užtikrinti lyčių lygybę ir moterų galimybes įsidarbinti, bet ir leistų tėvams tinkamai atlikti savo pareigas vaikų atžvilgiu;

L.  kadangi itin svarbu užtikrinti moterų teisę derinti darbą ir teises, be kita ko, teisę į motinystę, nepatiriant dėl to sunkumų, nes moterys tebėra plačiausiai ir labiausiai diskriminuojamos; kadangi šios diskriminacijos pavyzdžiai yra darbdavių spaudimas moterims, dalyvaujančioms pokalbiuose dėl darbo, kuriuose darbdaviai klausia, ar jos turi vaikų ir kokio jie amžiaus, siekdami paveikti moterų sprendimus ir pasirinkti bevaikius darbuotojus, kurie yra „labiau prieinami“, taip pat didėjantis ekonominis ir su darbu susijęs spaudimas darbuotojoms neišeiti motinystės atostogų;

M.  kadangi viena iš kliūčių, trukdančių moterims patekti į darbo rinką ir joje išsilaikyti, yra neįgalių ir nesavarankiškų, priklausomų ir (arba) pažeidžiamoms socialinėms grupėms priklausančių vaikų priežiūra bei atsakomybė už juos;

N.  kadangi tais atvejais, kai nėra jokių nuostatų dėl atostogų arba kai esamos nuostatos laikomos nepakankamomis, socialiniai partneriai, pasitelkdami kolektyvines sutartis, gali atlikti svarbų vaidmenį nustatydami naujas arba atnaujindami dabartines motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų nuostatas;

O.  kadangi asmeninio gyvenimo ir profesinės veiklos pusiausvyra yra pagrindinė teisė, kuri turi būti visapusiškai užtikrinta visais ES dokumentais, kurie gali daryti poveikį šioje srityje; kadangi reikėtų apskritai pabrėžti šeimai palankios darbo aplinkos svarbą;

P.  kadangi daugelis ES valstybių narių jau laikosi minimalių Direktyvos 2010/18/ES dėl vaiko priežiūros atostogų reikalavimų, o daugelyje valstybių narių nacionalinės nuostatos neapsiriboja šiais reikalavimais;

Q.  kadangi valstybės narės tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje turėtų skatinti tokius įmonių gerovės modelius, kurie sudarytų galimybę pasinaudoti teise suderinti asmeninį gyvenimą ir profesinę veiklą;

R.  kadangi skirtingas vyrų ir moterų naudojimasis motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogomis rodo akivaizdžią diskriminaciją dėl lyties, susijusią su vaikų priežiūra ir moterų dalyvavimu darbo rinkoje; kadangi daugelyje valstybių narių priemonėmis, kurių imtasi siekiant paskatinti vyrus vienodai prisidėti prie šeimos pareigų, nepasiekta gerų rezultatų;

S.  kadangi deramos, individualios, kompensuojamos vaiko priežiūros atostogos yra labai svarbios tos pačios lyties tėvų poroms, kad jie galėtų suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą;

T.  kadangi moterys, imdamos vaiko priežiūros atostogas, naudojasi savo teise į darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą, tačiau grįžusios į darbo rinką susiduria su stigmatizavimu, ir dėl to privalo sutikti su mažiau palankiomis darbo sąlygomis ir mažų garantijų darbo sutartimis;

Direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  pabrėžia, kad įvairiose valstybėse narėse Direktyvos 2010/18/ES perkėlimui į nacionalinę teisę būtinos nuostatos skiriasi; todėl mano, kad atliekant perkėlimą į nacionalinę teisę turi būti visapusiškai laikomasi galiojančių teisės aktų, susijusių su socialinių partnerių kolektyvinėmis derybomis;

2.  kadangi ne visos valstybės narės laikosi ES atskiro ar nuoseklaus požiūrio į motinystės ir vaiko priežiūros atostogas, mano, kad sudėtinga ES lygmeniu klasifikuoti skirtingas atostogų rūšis;

3.  primena, kad valstybių narių perteklinis reglamentavimas gali didinti reglamentavimo sudėtingumą ir savo ruožtu mažinti atitiktį; ragina valstybes nares vengti didinti administracinę naštą perkeliant ES teisės aktus;

4.  ragina valstybes nares, jei jos dar to nepadarė, per protingą laikotarpį pateikti Komisijai direktyvos nuostatų ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitikties lenteles; mano, kad valstybėms narėms būtina užtikrinti reikiamus patikrinimų išteklius, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi teisės aktų, kuriais saugomos tėvų teisės; rekomenduoja Komisijai nuodugniai patikrinti, kaip ES direktyva taikoma valstybėse narėse, kad būtų galima užtikrinti, jog nepiktnaudžiaujama joje nustatytomis pritaikomumo nuostatomis; mano, kad dalijimosi gerąja patirtimi principas yra viena iš turimų veiksmingų priemonių, skirtų šiems tikslams pasiekti;

5.  apgailestauja, kad esama direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę taikymo srities skirtumų, kuriais sukuriama darbuotojams daugiau ar mažiau palanki tvarka priklausomai, pvz., nuo sektoriaus (viešajame sektoriuje visoje ES teikiama didesnė apsauga nei privačiajame sektoriuje, vadinasi šioje srityje jis užima pirmaujančią poziciją) arba nuo sutarties galiojimo trukmės; todėl rekomenduoja imtis visų įmanomų veiksmų, kuriais būtų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti šią direktyvą ir vienodai taikyti jos nuostatas tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui; pabrėžia, kad kiekvienam asmeniui nepaisant jo lyties turėtų būti užtikrinta teisė į vaiko priežiūros atostogas nediskriminuojant, nepriklausomai nuo sektoriaus ir nuo darbo sutarties, pagal kurią dirba tėvas ar motina, rūšies;

6.  džiaugiasi, kad kai kurios valstybės narės į nacionalinę teisę perkėlė daugiau direktyvos nuostatų nei nustatyta pagal jos minimalią taikymo sritį ir suteikė galimybę šiomis nuostatomis pasinaudoti savarankiškai dirbantiems asmenims, gamybinę praktiką atliekantiems asmenims, tos pačios lyties poroms ir vaikus įsivaikinusiems tėvams;

7.  yra tvirtai įsitikinęs, kad socialinės gerovės nuostatos priklauso valstybių narių kompetencijai;

8.  ragina valstybes nares vykdyti šeimai palankią socialinę politiką, pagal kurią tėvams būtų suteikiamos visos direktyvoje numatytos išmokos, kai jie ilgą laiką praleidžia užsienyje, norėdami užbaigti tarptautinio įvaikinimo procedūrą;

9.  pažymi, kad praėjus daugiau kaip dešimtmečiui po to, kai valstybės narės perkėlė Direktyvą 96/34/EB į savo nacionalinę teisę, vis dar neužtikrinta lyčių pusiausvyra naudojantis vaiko priežiūros atostogomis; taip pat atkreipia dėmesį į didelius skirtumus valstybėse narėse ilgiausios vaiko priežiūros atostogų trukmės, teisinių nuostatų ir sistemų, susijusių su išmokomis atostogų laikotarpiu, požiūriu; mano, kad išmokų atostogų laikotarpiu klausimas labai svarbus norint užtikrinti, kad mažas pajamas gaunantys ir vieniši tėvai gautų tokią pačią naudą kaip ir kiti tėvai; džiaugiasi, kad nustatyta įvairių priemonių, kuriomis tėvai skatinami naudotis vaiko priežiūros atostogomis; pripažįsta ES, kaip priemonės sutelkti valstybių narių dėmesį į poreikį imtis veiksmų ir tarpininkauti keičiantis patarimais ir teikiant pagalbą toms valstybėms narėms, kurioms jos reikia, ypač socialinės gerovės teisių srityje, vertę; mano, kad Komisija turėtų pasiūlyti priemonių, kuriomis tėvai būtų skatinami aktyviau naudotis vaiko priežiūros atostogomis, o valstybės narės turėtų skatinti veiksmingiau dalytis gerąja patirtimi šioje srityje;

10.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės pasirinko galimybę nustatyti, jog teisė į socialinę apsaugą būtų suteikta trumpesniam laikotarpiui nei ilgiausias vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, todėl sumažėjo tėvų, besinaudojančių atostogomis ilgiausią nustatytą laikotarpį;

11.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad su šeima susijusia viešąja politika suteiktos teisės, įskaitant vaiko priežiūros atostogas, būtų vienodos, t. y. kad jos būtų asmeninės ir vienodai prieinamos abiem tėvams, siekiant, kad abu tėvai būtų skatinami geriau derinti asmeninį gyvenimą ir profesinę veiklą ir vadovautis vaiko interesais; pabrėžia, kad tos teisės kiek įmanoma turėtų būti asmeninės, siekiant 75 proc. moterų ir vyrų užimtumo tikslo, nustatyto strategijoje „Europa 2020“, ir siekiant skatinti lyčių lygybę; mano, kad tėvams naudojantis vaiko priežiūros atostogomis turėtų būti suteikiama šiek tiek lankstumo, tačiau jis jokiu būdu neturėtų kliudyti pasiekti 75 proc. moterų ir vyrų užimtumo lygio tikslo, kaip nustatyta 2020 m. strategijoje; mano, kad socialinių partnerių patvirtinta sistema turėtų būti propaguojamas sprendimas, pagal kurį didžioji dalis atostogų būtų neperleidžiama; pabrėžia, kad abiem tėvams turi būti taikomos vienodos sąlygos teisių į pajamas ir vaiko priežiūros atostogų trukmės požiūriu;

12.  pabrėžia, kad vaikus auginančios šeimos ir dėl vaikų karjeros pertrauką darantys tėvai ne tik netenka dalies pajamų, bet ir patiria papildomą naštą – padidėja jų išlaidos, o tėvų vaidmuo per mažai vertinamas;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvoje valstybėms narėms suteikta galimybė lanksčiai nustatyti vaiko priežiūros atostogų tvarką: pasirinkti atostogas visą ar ne visą darbo dieną ar nustatyti darbo arba išankstinių pranešimų pateikimo laikotarpius kaip sąlygas, pagal kurias suteikiamos vaiko priežiūros atostogos; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse į šias priemones ne visada būna įtraukiamos nestandartinės darbo sutartys, pvz., terminuotosios darbo sutartys(7) ir nefiksuoto darbo laiko sutartys(8), ir yra susirūpinęs dėl piktnaudžiavimo tokiomis darbo sutartimis; atkreipia dėmesį į valstybių narių iniciatyvas suteikti kuo daugiau lankstumo darbuotojams šioje srityje, kad vaiko priežiūros atostogos būtų tinkamos jų profesinėmis ar asmeninėmis aplinkybėmis, tačiau mano, kad visomis nuostatomis iš esmės turėtų būti siekiama skatinti imti vaiko priežiūros atostogas;

14.  pažymi, kad gali būti sudėtinga po vaiko priežiūros atostogų grįžti į darbą, ir tai gali sukelti stresą tiek tėvui, tiek vaikui; ragina valstybes nares įgyvendinti politiką, kuri palengvintų sklandų palaipsnį grįžimą į darbą ir apskritai pagerintų asmeninio ir profesinio gyvenimo derinimo galimybes, taip pat ragina skatinti nuotolinį darbą, darbą namuose ir išmanųjį darbą tokiu būdu, kuris nesukelia papildomos naštos darbuotojams;

15.  ragina valstybes nares, priimant reikalingas nuostatas, užtikrinti planavimo tikrumą įmonėms, visų pirma atsižvelgiant į labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių interesus;

16.  ragina Komisiją tobulinti ir stiprinti Direktyvos 2010/18/ES nuostatas, susijusias su galimybe išeiti vaiko priežiūros atostogų, ir taisykles, taikomas tėvams, auginantiems neįgalius ar sunkiomis ligomis sergančius vaikus, taip pat atsižvelgiant į geriausius valstybių narių turimus pavyzdžius (pvz., pratęsti vaikų amžiaus ribą, iki kurios tėvai galėtų išeiti vaiko priežiūros atostogų, sudaryti geresnes galimybes grįžus į darbą dirbti ne visą darbo dieną, pratęsti vaiko priežiūros atostogų trukmę ir pan.);

17.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti palankias sąlygas grįžti į darbo rinką asmenims, buvusiems vaiko priežiūros atostogose, visų pirma užtikrinti sugrįžimą į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą, atitinkančią darbo sutartį arba sąlygas, susijusias su darbo laiku ir (arba) darbo pobūdžiu grįžus į darbą (įskaitant darbdavio pareigą pagrįsti atsisakymą taikyti šias sąlygas), su apsauga nuo atleidimo ir nepalankiomis sąlygomis, sudaromomis tais atvejais, kai asmuo pateikia prašymą išeiti vaiko priežiūros atostogų ar jomis pasinaudoja, taip pat nustatyti apsaugos laikotarpį po grįžimo į darbą, kad jie galėtų prisitaikyti prie tvarkos;

Siekiant efektyvios direktyvos, padėsiančios susidoroti su profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo derinimo iššūkiais

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija atsiėmė pasiūlymą dėl direktyvos dėl motinystės atostogų, ir į tai, kad rengdama veiksmų planą „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“ Komisija šiuo etapu neplanuoja skelbti galutinės direktyvos dėl vaiko priežiūros atostogų įgyvendinimo ataskaitos; ragina Komisiją, laikantis subsidiarumo principo, pateikti plataus užmojo pasiūlymą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos iš tikrųjų geriau suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą;

19.  yra įsitikinęs, kad politinės diskusijos turėtų būti sutelktos ir į daugybę ne teisėkūros iniciatyvų, siekiant kartu su valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene pabrėžti tėvų atliekamą vaidmenį ir skatinti šeimos ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą;

20.  mano, kad reikėtų svarstyti plačią ne teisėkūros iniciatyvą, skatinančią profesinio ir šeimos gyvenimo derinimą valstybėse narėse;

21.  atsižvelgdamas į tai, kad įvairių rūšių atostogos dėl šeiminių priežasčių yra susijusios tarpusavyje, mano, kad ES lygmens teisės aktuose reikia nuoseklumo, kurį būtų galima pasiekti įtraukiant socialinius partnerius, kad šeimose, kurioms reikia pasinaudoti su gyvenimo ciklu susijusiomis atostogomis, vyrai ir moterys būtų skatinami vienodai dalytis atsakomybe; primygtinai ragina Komisiją šiuo tikslu ES teisės aktuose dėl vaiko priežiūros atostogų pasinaudoti peržiūros nuostata; mano, kad reikia aiškiau suformuluotų teisės aktų, kuriais būtų panaikintas sudėtingumas, pagerinta atitiktis ir apsaugoti darbuotojai;

22.  ragina socialinius partnerius remiantis 2015 m. vasario mėn. paskelbtu Komisijos pranešimu spręsti Vaiko priežiūros atostogų direktyvos trūkumus, kad būtų pasiekti visi jos tikslai, susiję su darbo ir asmeninio gyvenimo derinimu, moterų dalyvavimu darbo rinkoje, demografiniais iššūkiais ir vyrų dalyvavimu dalijantis šeimos pareigomis, įskaitant vaikų ir kitų išlaikomų asmenų priežiūrą; mano, kad turėtų būti imamasi veiksmingesnių priemonių siekiant skatinti vienodą šeimos įsipareigojimų pasiskirstymą tarp vyrų ir moterų;

23.  pabrėžia, kad galimybė sėkmingai naudotis vaiko priežiūros atostogomis glaudžiai susijusi su tinkamu kompensacijos už jas dydžiu; pažymi, kad tais atvejais, kai nėra jokių nuostatų dėl atostogų arba kai esamos nuostatos laikomos nepakankamomis, socialiniai partneriai, pasitelkdami kolektyvines sutartis, gali atlikti svarbų vaidmenį nustatydami naujas arba atnaujindami dabartines motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų nuostatas; prašo, kad valstybės narės, susitarusios su socialiniais partneriais, persvarstytų savo nustatytas vaiko priežiūros atostogų finansinės kompensacijos sistemas, kad kompensacijos būtų tokio lygio, kuris skatintų tinkamai pakeisti pajamas, o tai savo ruožtu skatintų vyrus naudotis vaiko priežiūros atostogomis ne tik direktyvoje nustatytą minimalų laikotarpį;

24.  mano, kad teisės į atostogas ir teigiamų veiksnių, kuriais siekiama skatinti tėvų vaidmenį, pritaikymo individualiems poreikiams skatinimas būtinas norint siekti lyčių pusiausvyros darbo ir šeimos gyvenimo derinimo srityje;

25.  prašo Komisijos ir socialinių partnerių išnagrinėti galimybę šį mažiausią vaiko priežiūros atostogų laikotarpį padidinti nuo keturių mėnesių iki bent šešių, siekiant užtikrinti geresnį šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos derinimą;

26.  pabrėžia, kad geresnis atostogų (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų) sistemų koordinavimas, darna ir prieinamumas valstybėse narėse didina naudojimąsi jomis ir bendrą efektyvumą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos direktyva dėl mažiausiai dviejų savaičių trukmės tėvystės atostogų yra būtina ir turi būti skubiai priimta;

27.  pabrėžia, kad būtina pratęsti laikotarpį, per kurį abu tėvai galėtų pasinaudoti savo teise imti vaiko priežiūros atostogas; ragina Komisiją ir socialinius partnerius didinti vaikų, kurių priežiūrai galima pasiimti vaiko priežiūros atostogas, amžių, taip pat atsižvelgti į tai, kad neįgalių ar lėtinėmis ligomis sergančių vaikų tėvams turėtų būti suteikta galimybė pasiimti vyresnio vaiko priežiūros atostogas nei nustatyta direktyvoje;

28.  ragina valstybes nares ir socialinius partnerius kovoti su įvairiomis kliūtimis, kylančiomis grįžtant į darbą po ilgų vaiko priežiūros atostogų, kad jos netaptų atskirties nuo darbo rinkos spąstais; šiomis aplinkybėmis primena, kad vyrų ir moterų lygybę galima pasiekti tik sąžiningai perskirsčius mokamą ir nemokamą darbą ir darbo, šeimos ir priežiūros pareigas;

29.  ragina valstybes nares ir toliau dėti pastangas siekiant dalytis geriausia patirtimi profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo derinimo srityje, itin didelį dėmesį skiriant politikai, kuria remiamas motinų dalyvavimas darbo rinkoje, o tėvų – šeimos gyvenime, ir kurią taikant daugėtų tėvų, imančių vaiko priežiūros atostogas; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis stebėti ir skatinti šiuos veiksmus;

30.  mano, kad siekdamos Barselonos tikslų valstybės narės, įgyvendindamos teisės aktus, kuriais skatinamas geresnis profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo derinimas, ir finansiškai remiamos pagal įvairias Europos priemones, turėtų siekti sukurti kokybiškas ir prieinamas valstybines arba privačias vaikų priežiūros paslaugas, prieinamas nuo to laiko, kai vienas iš tėvų nusprendžia grįžti į darbo rinką, ypač didelį dėmesį skiriant neturtingoms ir socialinę atskirtį rizikuojančioms patirti šeimoms;

31.  ragina valstybes nares didinti tėvų informuotumą apie dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose naudą jų vaikams ir jiems patiems; ragina valstybes nares pritaikyti kokybiškų, įtraukių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų kūrimo ir tinkamumo kriterijus vis įvairesniems darbo modeliams ir taip padėti tėvams laikytis savo darbo įsipareigojimų ar rasti darbą kartu didelį dėmesį skiriant vaiko interesams;

32.  mano, kad laikantis integruoto požiūrio į lyčių lygybę (įskaitant kovai su stereotipiniais lyčių vaidmenimis skirtą politiką) ir darbo bei šeimos gyvenimo suderinimą visose būsimose ES iniciatyvose procesas taptų vientisesnis ir skaidresnis ir būtų padedama užtikrinti lyčių pusiausvyros skatinimą darbo ir šeimos gyvenimo derinimo srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti visuomenės informuotumą teisių ir priemonių, susijusių su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, srityje;

33.  todėl prašo Komisijos išmatuoti teigiamą iniciatyvų, susijusių su darbo ir asmeninio gyvenimo derinimu ir šeimos bei namų ruošos pareigų pusiausvyra, poveikį, ir išplėsti tam tikrus įgaliojimus neįgaliais, nesavarankiškais, priklausomais ir (arba) pažeidžiamoms socialinėms grupėms priklausančiais vaikais besirūpinantiems tėvams;

o
o   o

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0068.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0218.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0207.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351.
(5) http://www.oecd.org/gender/parental-leave-where-are-the-fathers.pdf
(6) https://www.eurofound.europa.eu/news/news-articles/social-policies/international-womens-day-2016-the-campaign-for-equality-continues
(7) Peter Moss „10-oji tarptautinė atostogų suteikimo tvarkos apžvalga ir susiję tyrimai 2014 m.“ (angl. The 10th International Review of Leave Policies and Related Research 2014) 2014 m. birželio mėn., p. 39.
(8) https://www.cipd.co.uk/binaries/zero-hours-contracts_2013-myth-reality.pdf

Teisinis pranešimas