Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2007(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0168/2016

Pateikti tekstai :

A8-0168/2016

Debatai :

PV 25/05/2016 - 24
CRE 25/05/2016 - 24

Balsavimas :

PV 26/05/2016 - 6.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0228

Priimti tekstai
PDF 368kWORD 121k
Ketvirtadienis, 2016 m. gegužės 26 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Virtualiosios valiutos
P8_TA(2016)0228A8-0168/2016

2016 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl virtualiųjų valiutų (2016/2007(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko dokumentą dėl skaitmeninių valiutų(1),

–  atsižvelgdamas į Anglijos banko leidinį apie skaitmeninių valiutų ekonomiką (2014 m. trečiojo ketvirčio biuletenis)(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. Europos bankininkystės institucijos nuomonę dėl virtualiųjų valiutų(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario mėn. Europos Centrinio Banko atliktą virtualiųjų valiutų schemų analizę(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Komisijos veiksmų planą dėl kovos su terorizmo finansavimu stiprinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Komisijos atliktą PVM deficito dydžio ES tyrimą(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Jungtinio tyrimų centro atliktą virtualiųjų valiutų skaitmeninės darbotvarkės tyrimą(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. priimtas Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) rekomendacijas dėl rizika grindžiamo požiūrio į virtualiąsias valiutas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl kovos su terorizmo finansavimu(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo sprendimą dėl virtualiosios valiutos keitimo vertinimo pridėtinės vertės mokesčio aspektu (C-264/14)(9) ir 2015 m. liepos 16 d. pateiktą generalinės advokatės J. Kokott išvadą(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. ESMA konsultacinį dokumentą dėl investavimo naudojantis virtualiosiomis valiutomis ar išsklaidytosios operacijų knygos technologija(11),

–  atsižvelgdamas į Parlamento tyrimų tarnybos informacinį dokumentą dėl bitkoinų rinkos, ekonomikos ir reguliavimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 18 d. Europolo ataskaitą dėl Islamo valstybės teroristinių išpuolių organizavimo pokyčių(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio mėn. Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) ataskaitą dėl virtualiųjų valiutų(14),

–  atsižvelgdamas į EBPO tyrimą „Bitkoinai. Valiuta ar nepatikėtojo pervedimo technologija“(15),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. TVF darbuotojų parengtą diskusijų pranešimą dėl virtualiųjų valiutų ir tolesnių žingsnių(16),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. JK Valstybinio mokslo biuro vyriausiojo mokslinio patarėjo ataskaitą „Išsklaidytosios operacijų knygos technologija: žvelgiant toliau nei operacijų informacijos blokų grandinė“(17),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 25 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto surengtą klausymą virtualiųjų valiutų klausimu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0168/2016),

A.  kadangi dar nėra visuotinai taikomos apibrėžties, bet virtualiosios valiutos (VV, angl. VC) kartais vadinamos skaitmeniniais grynaisiais pinigais, o Europos bankininkystės institucija (angl. EBA) laiko jas skaitmenine vertės forma, kuri nėra išleista centrinio banko ar valdžios institucijos ir nebūtinai susieta su nepagrįsta realia verte (angl. fiat) valiuta, tačiau kuri pripažįstama fizinių arba juridinių asmenų kaip mokėjimo priemonė ir kuri gali būti perduodama, laikoma arba parduodama elektroniniu būdu; kadangi virtualiosios valiutos visų pirma pagrįstos išsklaidytosios operacijų knygos technologija (IOKT, angl. DLT), kuria technologiškai paremta daugiau kaip 600 lygiaverčių subjektų tarpusavio mainus palengvinančių virtualiųjų valiutų schemų(18), iš kurių iki šiol svarbiausia yra bitkoinas; nors bitkoinas pradėtas leisti 2009 m. ir šiuo metu užima beveik 90 proc. išsklaidytosios operacijų knygos technologija paremtų virtualiųjų valiutų rinkos dalį, o neiškeistų bitkoinų rinkos vertė sudaro maždaug 5 mlrd. eurų(19), tačiau jis dar nepasiekė sisteminės reikšmės masto;

B.  kadangi išsklaidytosios operacijų knygos technologiją sudaro įvairaus patikos ir atsparumo lygio duomenų bazės, kurios gali sparčiai apdoroti didelį operacijų skaičių ir geba atlikti transformacijas ne tik virtualiųjų valiutų, bet ir platesnėje finansinių technologijų srityje (tarpuskaita ir atsiskaitymas galėtų būti vienas iš aiškiausių šių technologijų taikymo pavyzdžių), taip pat ne tik finansų, bet ir ypač tapatybės ir nuosavybės patvirtinimo srityje;

C.  kadangi tiek iš rizikos kapitalo finansavimo, tiek iš bendrovių investicijų susidarančios investicijos į išsklaidytosios operacijų knygos technologiją yra neatskiriama besitęsiančio finansinių technologijų inovacijų ciklo dalis ir jau yra pasiekusios daugiau kaip 1 milijardą eurų(20);

Virtualiųjų valiutų ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos galimybės ir rizika sparčiai kintančioje mokėjimų technologijų srityje

1.  pabrėžia, kad virtualiosios valiutos ir išsklaidytosios operacijų knygos technologija gali nemažai prisidėti prie piliečių gerovės ir ekonomikos vystymosi (be kita ko, finansų sektoriuje), nes jos:

   a) sumažina su sandorių sudarymu ir operacijomis susijusias mokėjimų (ypač tarpvalstybinių lėšų pervedimo operacijų) sąnaudas – gali būti, kad jos sudaro gerokai mažiau nei 1 proc., palyginti su įprastiniais 2–4 proc., kai naudojamos mokėjimo internetu sistemos(21), ir daugiau kaip vidutiniškai 7 proc., kai atliekamos tarpvalstybinės perlaidų operacijos(22), taigi, optimistiniu vertinimu, gali 20 mlrd. eurų sumažinti bendras pasaulines su perlaidomis susijusias sąnaudas;
   b) plačiau žiūrint, sumažina prieigos prie finansų sąnaudas net ir neturint įprastos banko sąskaitos, todėl gali padidinti finansinę įtrauktį ir padėti pasiekti G 20 ir G 8 tikslą „5x5“(23);
   c) padidina mokėjimo sistemų bei prekybos prekėmis ir paslaugomis atsparumą ir, priklausomai nuo atitinkamos schemos architektūros, spartą, nes naudojama iš esmės decentralizuota išsklaidytosios operacijų knygos technologijos struktūra, kuri gali patikimai veikti, net jeigu kai kurių jos tinklo dalių veikla sutrinka arba į jas įsibraunama;
   d) suteikia galimybių taikyti sistemas, kurias lengva naudoti ir kurios užtikrina mažas sandorių ir operacijų sąnaudas ir aukšto lygio privatumą, tačiau neužtikrina visiško anonimiškumo, kad būtų galima tam tikru mastu atsekti operacijas, kai padaromas koks nors nusižengimas, ir apskritai padidinti skaidrumą rinkos dalyviams;
   e) naudoja tokias sistemas, kuriomis remiantis galima plėtoti saugius ir asmens privatumo nepažeidžiančius internetinio labai mažų sumų mokėjimo sprendimus, kurie galbūt galėtų pakeisti kai kuriuos dabartinius internetinio verslo modelius, kurie kelia didelę grėsmę privatumui;
   f) gali suteikti galimybių naudotis įvairių rūšių įprastomis ir novatoriškomis mokėjimo priemonėmis, pradedant kreditinėmis kortelėmis, baigiant mobiliosiomis priemonėmis, ir visas jas susieti į vieną saugią ir vartotojams patogią prietaiką, kuri galėtų Europoje paskatinti tam tikrų e. prekybos elementų pažangą ir įtvirtinti bendrąją rinką;

2.  pažymi, kad virtualiųjų valiutų ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemos kelia riziką, dėl kurios reikia imtis tinkamų priemonių siekiant didinti tų schemų patikimumą, įskaitant šią dabartinę riziką:

   a) tai, kad nėra lanksčių, bet atsparių ir patikimų valdymo struktūrų ir netgi tokių struktūrų apibrėžties, ypač kai kuriose išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikose, tokiose kaip bitkoinai, o tai sukelia netikrumą ir vartotojų (kalbant plačiau – naudotojų) apsaugos problemų, ypač kai kyla iššūkių, kurių pradiniai tos programinės įrangos projektuotojai nebuvo numatę;
   b) didelius virtualiųjų valiutų vertės svyravimus ir spekuliacinių burbulų galimybes, taip pat tai, kad nėra įprastinio pavidalo reguliavimo priežiūros, saugumo užtikrinimo priemonių ir apsaugos (šie klausimai ypač svarbūs vartotojams);
   c) kartais nedidelius reguliavimo institucijų pajėgumus naujos technologijos srityje, nes dėl to sunku laiku nustatyti tinkamas apsaugos priemones ir taip užtikrinti tinkamą ir patikimą išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikų veikimą, kai jų mastas taip išaugs, kad jos taps sisteminės svarbos, arba netgi prieš taip atsitinkant;
   d) teisinį netikrumą, susijusį su naujomis išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikomis;
   e) energijos, suvartojamos naudojant tam tikras virtualiąsias valiutas, kiekį, kuris, remiantis Jungtinės Karalystės vyriausybės vyriausiojo mokslinio patarėjo ataskaitos dėl išsklaidytosios operacijų knygos technologijos apskaičiavimais, bitkoinų atveju viršija 1 GW, todėl būtų reikalingos investicijos moksliniams tyrimams, skirtiems sukurti efektyvesnius operacijų tikrinimo mechanizmus, ir šių mechanizmų skatinimas;
   f) tai, kad nėra pakankamai skaidrių ir lengvai prieinamų techninių dokumentų apie konkrečių virtualiųjų valiutų ir kitų išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemų veikimą;
   g) potencialius finansinio nestabilumo šaltinius, kurie galėtų būti siejami su išvestiniais produktais, pagrįstais blogai suvokiamomis virtualiųjų valiutų savybėmis;
   h) galimus ilgalaikius pinigų politikos veiksmingumo apribojimus, atsirasiančius, jei privačios virtualiųjų valiutų schemos būtų plačiai naudojamos kaip oficialių nepagrįstų realia verte valiutų pakaitalas;
   i) šešėlinės rinkos operacijų, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo(24) ir mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo bei kitokios nusikalstamos veikos galimybę, atsirandančią dėl kai kurių tokių paslaugų teikėjų siūlomos netikros tapatybės ir pinigų „maišymo“ paslaugų bei kai kurių virtualiųjų valiutų decentralizuoto pobūdžio (tačiau reikia turėti mintyje, kad grynųjų pinigų operacijas atsekti gali būti visgi gerokai sunkiau);

3.  teigia, kad šiai rizikai pašalinti reikės užtikrinti didesnį reguliavimo pajėgumą, įskaitant techninę patirtį, ir sukurti racionalią teisinę sistemą, kuri neatsiliktų nuo inovacijų, užtikrintų, kad būtų laiku ir proporcingai reaguojama, jeigu (kai) kurios išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikos taptų sistemiškai svarbios;

4.  vis dėlto pažymi, kad, jei reguliavimo priemonės būtų priimtos labai anksti, jos gali būti nepritaikytos esamai padėčiai, kuri vis dar nuolat keičiasi, ir gali perduoti neteisingą signalą visuomenei apie virtualiųjų valiutų privalumus arba saugumą;

Išsklaidytosios operacijų knygos technologijos panaudojimas ne tik mokėjimų srityje

5.  pažymi, kad išsklaidytosios operacijų knygos technologijos galimybės pigiau paspartinti, decentralizuoti, automatizuoti ir standartizuoti duomenimis grindžiamus procesus gali iš esmės pakeisti dabartinį turto pervedimo ir įrašų saugojimo būdą, o tai turėtų pasekmių tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriui – viešasis sektorius būtų su tuo susijęs trimis aspektais: kaip paslaugų teikėjas, priežiūrą vykdantis subjektas ir teisės aktų leidėjas;

6.  pažymi, kad šiuo metu viso pasaulio finansų sektoriaus sąnaudos tarpuskaitai, atsiskaitymui ir kitiems poprekybinio valdymo procesams gerokai viršija 50 mlrd. eurų per metus(25) ir kad šis aspektas ir sąskaitų suderinimo procesai yra tokios sritys, kuriose išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimas galbūt padarytų perversmą, susijusį su efektyvumu, sparta ir atsparumu, tačiau taip pat iškeltų naujų reguliavimo iššūkių;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo klausimu privačiojo sektoriaus subjektai pradėjo keletą iniciatyvų, ir ragina Europos ir nacionaliniu lygmenų kompetentingas institucijas stebėti tokias iniciatyvas;

8.  taip pat pažymi, kad išsklaidytosios operacijų knygos technologija galėtų būti naudojama siekiant paskatinti dalijimąsi duomenimis, skaidrumą ir pasitikėjimą ne tik tarp valdžios institucijų ir piliečių, tačiau taip pat tarp privačiojo sektoriaus subjektų ir klientų;

9.  pripažįsta, kad vis dar atsiskleidžia išsklaidytosios operacijų knygos technologijos potencialas ne finansų sektoriuje, įskaitant sutelktinį finansavimą pasitelkiant kriptografines apskaitos sistemas, tarpininkavimo sprendžiant ginčus paslaugas, ypač finansų ir teisės paslaugų sektoriuose, ir išmaniųjų sutarčių galimybes derinant jas su skaitmeniniais parašais, prietaikas, kurios leidžia užtikrinti didesnį duomenų saugumą, ir sinergiją su daiktų interneto plėtra;

10.  atkreipia dėmesį į dinamiką, kurią verslo aplinkoje sukuria operacijų informacijos blokų grandinės technologijos, ir jų galimybes ilguoju laikotarpiu pertvarkyti realiąją ekonomiką;

11.  pripažįsta išsklaidytosios operacijų knygos technologijos galimybes padėti vyriausybėms mažinti pinigų plovimo, sukčiavimo ir korupcijos apimtis;

12.  ragina valstybines įstaigas atlikus tinkamą poveikio vertinimą išbandyti išsklaidytosios operacijų knygos technologijos sistemas, siekiant pagerinti paslaugų teikimą piliečiams ir e. vyriausybės sprendimus, laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių; ragina valstybines įstaigas vengti pririšimo poveikio, kuris gali atsirasti naudojant privačias išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemas; atskirai pripažįsta, kad išsklaidytosios operacijų knygos technologija gali pagerinti žemės registro sistemas;

13.  rekomenduoja valstybinėms įstaigoms ir kompetentingoms institucijoms, kurioms pavesta didelių duomenų analizė, išnagrinėti, kaip būtų galima taikyti realiojo laiko išsklaidytosios operacijų knygos technologija grindžiamą priežiūrą ir ataskaitų teikimo priemones, vykdant reguliavimo technologijų finansų sektoriuje darbotvarkę ir kitas priemones, siekiant bent sumažinti didžiulį PVM deficitą Sąjungoje(26);

Pažangus reguliavimas siekiant skatinti inovacijas ir užtikrinti patikimumą

14.  ragina ES lygmeniu laikytis proporcingo reguliavimo principo, kad inovacijos nestrigtų arba nebūtų apkraunamos perteklinėmis sąnaudomis ankstyvame etape, ir sykiu deramai atsižvelgti į reguliavimo iššūkius, kurie gali atsirasti dėl virtualiųjų valiutų ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimo plačiu mastu;

15.  atkreipia dėmesį į panašumus tarp išsklaidytosios operacijų knygos technologijos, kurias sudaro sistemoje dalyvaujantys ir bendrą duomenų bazę bendrai naudojantys centrai, ir žiniatinklio (angl. WWW), kuris apibrėžiamas kaip pasauliniai ištekliai, logiškai tarpusavyje susieti naudojant hiperteksto saitus; atkreipia dėmesį į tai, kad tiek išsklaidytosios operacijų knygos technologija, tiek WWW grindžiami internetu – pasauline sistema, kurią sudaro tarpusavyje susieti didžiųjų kompiuterių, asmeninių kompiuterių ir belaidžio ryšio kompiuterių tinklai;

16.  primena, kad internetą, nepaisant pastangų skatinti įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, toliau reglamentuoja Nacionalinė telekomunikacijų ir informacijos administracija – Jungtinių Amerikos Valstijų Prekybos departamento agentūra;

17.  palankiai vertina tai, kad Interneto valdymo forume sukurta Dinamiška koaliciją operacijų informacijos blokų grandinės technologijos klausimais, ir ragina Komisiją skatinti bendrą ir įtraukų išsklaidytosios operacijų knygos technologijos valdymą, siekiant išvengti anksčiau iškilusių problemų plėtojant internetą;

18.  pažymi, kad pagrindiniai ES teisės aktai, tokie kaip Europos rinkos infrastruktūros reglamentas, Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamentas, Atsiskaitymų baigtinumo direktyva, Finansinių priemonių rinkų direktyva ir reglamentas, Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų teisės aktų suderinimo direktyva ir Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva, galėtų būti naudojami kaip reguliavimo sistema, tinkama vykdomai veiklai nepriklausomai nuo tos veiklos technologijos, virtualiosioms valiutoms ir išsklaidytosios operacijų knygos technologija grindžiamoms prietaikoms plečiantis į naujas rinkas ir plečiant jų veiklą; vis dėlto pažymi, kad gali prireikti konkretiems poreikiams labiau pritaikytų teisės aktų;

19.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus į Kovos su pinigų plovimu direktyvą (angl. AMLD) įtraukti virtualiųjų valiutų keitimo platformas, siekiant užbaigti su tokiomis platformomis susijusį anonimiškumą; tikisi, kad bet kokie pasiūlymai šiuo klausimu bus tiksliniai, pagrįsti visapusiška rizikos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis, analize ir paremti kruopščiu poveikio vertinimu;

20.  rekomenduoja Komisijai atlikti išsamią virtualiųjų valiutų analizę ir remiantis tuo vertinimu apsvarstyti galimybę, jei tinkama, persvarstyti atitinkamus ES teisės aktus dėl mokėjimų, įskaitant Mokėjimo sąskaitų direktyvą, Mokėjimo paslaugų direktyvą ir Elektroninių pinigų direktyvą, atsižvelgiant į naujas galimybes, kurias suteikia technologinės naujovės, įskaitant virtualiąsias valiutas ir išsklaidytosios operacijų knygos technologiją, siekiant toliau didinti konkurenciją ir mažinti operacijų išlaidas, be kita ko, gerinant sąveikumą ir galbūt skatinant naudoti visuotinę nenuosavybinę elektroninę piniginę;

21.  pažymi, kad keletas virtualiųjų vietos valiutų sukurtos Europoje, ypač reaguojant į finansų krizę ir susijusias kreditų krizės problemas; ragina rengiant būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ypač atsargiai apibrėžti virtualiąsias valiutas, siekiant tinkamai atsižvelgti į tai, kad esama „vietos valiutų“, kurios yra ne pelno siekiančio pobūdžio ir dažnai ribotai pakeičiamos bei teikia didelę socialinę ir ekologinę naudą, taip pat siekiant išvengti neproporcingo reglamentavimo šioje srityje tol, kol nėra siekiama išvengti apmokestinimo arba jį apeiti;

22.  ragina sukurti horizontaliąją darbo grupę išsklaidytosios operacijų knygos technologijos klausimais, kuriai vadovautų Komisija ir kurią sudarytų techniniai ir reguliavimo srities ekspertai, siekiant:

   i) teikti būtinas technines ir priežiūros žinias įvairiose srityse, kuriose aktualios išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikos, suburti suinteresuotuosius subjektus ir remti atitinkamų ES ir valstybių narių lygmenų viešųjų subjektų dedamas pastangas stebėti išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimą Europos ir pasaulio lygmenimis;
   ii) skatinti informuotumą apie išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikas ir analizuoti jų riziką ir naudą, įskaitant galutiniams naudotojams, siekiant kuo geriau išnaudoti jų potencialą, be kita ko, siekiant nustatyti pagrindines išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemų savybes, kurios padeda siekti bendrojo intereso, pavyzdžiui, nepatentuotų atvirųjų standartų, ir nustatant besiformuojančius geriausios praktikos standartus;
   iii) remti savalaikį, informacija pagrįstą ir proporcingą atsaką į naujas galimybes ir uždavinius, atsirandančius įdiegiant svarbias išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikas, įskaitant gaires dėl būsimų veiksmų ES ir valstybių narių lygmenimis, kurios apimtų galiojančių Europos reguliavimo nuostatų įvertinimą, siekiant atitinkamais atvejais atnaujinti jas atsižvelgiant į esminius ir sisteminės svarbos turinčius išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimo būdus, be kita ko, sprendžiant vartotojų apsaugos ir sistemines problemas;
   iv) plėtoti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis visais svarbiais virtualiųjų valiutų ir kitų išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemų aspektais, jei atitinkamos schemos tampa taip plačiai naudojamos, kad tampa sistemiškai svarbios stabilumui;

23.  pabrėžia, jog naudojant virtualiąsias valiutas svarbus vartotojų informuotumas, skaidrumas ir pasitikėjimas; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir virtualiųjų valiutų sektoriaus atstovais, parengti gaires, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad būtų teikiama teisinga, aiški ir išsami informacija apie esamus ir būsimus virtualiųjų valiutų naudotojus, kad jie galėtų pagrįstai rinktis ir taip didinti virtualiųjų valiutų schemų skaidrumą jų organizavimo ir veiklos metodų, jų skirtumo nuo reguliuojamų ir prižiūrimų mokėjimo sistemų, atsižvelgiant į vartotojų apsaugą, požiūriu;

o
o   o

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) http://www.bis.org/cpmi/publ/d137.pdf
(2)http://www.bankofengland.co.uk/publications/Documents/quarterlybulletin/2014/qb14q3digitalcurrenciesBitcoin2.pdf
(3) https://www.eba.europa.eu/documents/10180/657547/EBA-Op-2014-08+Opinion+on+Virtual+Currencies.pdf
(4) https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/virtualcurrencyschemesen.pdf
(5) http://ec.europa.eu/justice/newsroom/criminal/news/160202_en.htm
(6) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5592_en.htm
(7)http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC97043/the%20digital%20agenda%20of%20virtual%20currencies_final.pdf
(8) http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/02/12-conclusions-terrorism-financing/
(9) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1463564584935&uri=CELEX:62014CJ0264
(10) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX%3A62014CC0264
(11) https://www.esma.europa.eu/sites/default/files/library/2015/11/2015-532_call_for_evidence_on_virtual_currency_investment.pdf
(12) http://www.europarl.europa.eu/RegData/bibliotheque/briefing/2014/140793/LDM_BRI(2014)140793_REV1_EN.pdf
(13) http://www.europarl.europa.eu/portal/lt
(14) http://www.fatf-gafi.org/media/fatf/documents/reports/virtual-currency-key-definitions-and-potential-aml-cft-risks.pdf
(15) http://www.oecd.org/daf/fin/financial-markets/The-Bitcoin-Question-2014.pdf
(16) https://www.imf.org/external/pubs/ft/sdn/2016/sdn1603.pdf
(17) https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/492972/gs-16-1-distributed-ledger-technology.pdf
(18) http://www.bis.org/cpmi/publ/d137.pdf
(19) http://coinmarketcap.com/
(20) Žr., be kita ko: http://www.coindesk.com/state-of-Bitcoin-blockchain-2016/
(21) https://www.eba.europa.eu/documents/10180/657547/EBA-Op-2014-08+Opinion+on+Virtual+Currencies.pdf
(22) https://remittanceprices.worldbank.org/sites/default/files/rpw_report_december_2015.pdf
(23)http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/TOPICS/EXTFINANCIALSECTOR/0,,contentMDK:22383199~pagePK:210058~piPK:210062~theSitePK:282885,00.html
(24) Nors esama galimybių virtualiąsias valiutas panaudoti terorizmui finansuoti, Europolas neseniai (2016 m. sausio 18 d.) nurodė, kad teisėsauga nėra patvirtinusi tokių atvejų, nepaisant to, kad tretieji asmenys yra pranešę apie tai, kad teroristai galbūt naudojosi tokiomis anoniminėmis valiutomis kaip bitkoinai savo veiklai finansuoti.
(25) https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/492972/gs-16-1-distributed-ledger-technology.pdf
(26) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5592_en.htm

Teisinis pranešimas