Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2281(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0176/2016

Pateikti tekstai :

A8-0176/2016

Debatai :

PV 22/06/2016 - 22
CRE 22/06/2016 - 22

Balsavimas :

PV 23/06/2016 - 8.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0291

Priimti tekstai
PDF 373kWORD 135k
Ketvirtadienis, 2016 m. birželio 23 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) pažangos stebėjimas
P8_TA(2016)0291A8-0176/2016

2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) pažangos stebėjimo (2015/2281(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos bendrą ataskaitą apie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimą – „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendros ataskaitos projektas „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“ (COM(2015)0408),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendrą ataskaitą „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 ir 29 d. Tarybos išvadas dėl besimokančiųjų judumo lyginamojo standarto(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl švietimo tvariam vystymuisi(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 17 d. Tarybos išvadas dėl investavimo į švietimą ir mokymą. Veikla, susijusi su komunikatu „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ ir 2013 m. metine augimo apžvalga(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingo mokytojų rengimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl kokybės užtikrinimo remiant švietimą ir mokymą(8),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl verslumo švietimo ir mokymo srityje(9),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo vaidmens skatinant kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos išvadas dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir sėkmingo mokymosi mokykloje skatinimo(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ (COM(2012)0669),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(13),

–  atsižvelgdamas į deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą (Paryžiaus deklaraciją), priimtą per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. vykusį ES valstybių švietimo ministrų susitikimą(14),

–  atsižvelgdamas į vadinamąsias Rygos išvadas, kurias 2015 m. birželio 22 d. priėmė už profesinį rengimą ir mokymą atsakingi ministrai(15),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 3 d. Komisijos žaliąją knygą „Migracija ir judumas. ES švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės“ (COM(2008)0423),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario mėn. Komisijai parengtą ekspertų grupės naujų įgūdžių, reikalingų naujoms darbo vietoms kurti, klausimais ataskaitą „Nauji įgūdžiai naujoms darbo vietoms kurti: veiksmai, kurių būtina imtis nedelsiant“(16),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo kokybės chartija(17),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. vykusio šeštojo universitetų ir verslo atstovų forumo ataskaitą(18),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) įgūdžių prognozę „Ateities įgūdžių pasiūla ir paklausa Europoje“(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis(20) ir 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl vaikų švietimo ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių atvejais(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris“(23),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0176/2016),

A.  kadangi turėtų būti laikoma, jog visos toliau pateikiamos nuorodos į švietimą ir mokymą apima formaliojo, neformaliojo švietimo formas ir savišvietą, atsižvelgiant į tai, kad jos papildo perėjimą prie besimokančios visuomenės, ir į jų svarbą imantis su konkrečiomis tikslinėmis grupėmis susijusių veiksmų bei taip skatinant mažiau galimybių lavintis turinčių žmonių įtrauktį;

B.  kadangi švietimu ir mokymu neturėtų būti siekiama vien tenkinti darbo rinkos poreikius ir jis turėtų būti savaime vertingas: švietimas ne mažiau svarbus formuojant moralines ir pilietines dorybes bei – plačiąja prasme – humanistines vertybes, įtvirtintas Sutartyse, taip pat stiprinant demokratinius principus, kuriais grindžiama Europos Sąjunga;

C.  kadangi švietimas turėtų skatinti jaunuolių asmeninį tobulėjimą, tarpusavio pagarbą ir augimą, kad jie taptų iniciatyviais, atsakingais ir išprususiais piliečiais, turinčiais svarbiausius pilietinius, socialinius, tarpkultūrinius įgūdžius, bei kvalifikuotais specialistais;

D.  kadangi švietimas turėtų būti laikomas visiems prieinama pagrindine žmogaus teise ir viešąja gėrybe;

E.  kadangi švietimas ir mokymas svarbus kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, o suteikiant geresnes galimybes mokytis visą gyvenimą naujos galimybės gali atsiverti žemos kvalifikacijos darbuotojams, bedarbiams, specialiųjų poreikių turintiems ir vyresnio amžiaus asmenims bei migrantams;

F.  kadangi įtraukus aukštos kokybės švietimas ir mokymas nepaprastai svarbūs Europos kultūriniam, ekonominiam ir socialiniam vystymuisi;

G.  kadangi švietimas ir mokymas Europoje turėtų prisidėti prie ES strategijų ir iniciatyvų, įskaitant strategiją „Europa 2020“, bendrosios skaitmeninės rinkos iniciatyvą, Europos saugumo darbotvarkę ir Investicijų planą Europai, įgyvendinimo;

H.  kadangi ne visos valstybės narės susiduria su to paties pobūdžio ir masto iššūkiais, o tai reiškia, kad visos siūlomos rekomendacijos švietimo ir mokymo srityje turėtų būti lanksčios ir jose turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinius ir regioninius ekonominius, socialinius, demografinius, kultūrinius ir kitus rodiklius, kartu siekiant ir gerinti padėtį visoje ES;

I.  kadangi, nors bendradarbiavimas „ET 2020“ srityje turėtų būti grindžiamas pagarba valstybių narių kompetencijai, jis turėtų papildyti nacionalinius veiksmus ir paremti valstybių narių pastangas vystyti švietimo ir mokymo sistemas;

J.  kadangi ekonominiam vystymuisi ir socialinei sanglaudai turėtų būti skiriama vienodai dėmesio taikant mišrias politikos priemones, kuriomis būtų siekiama tolygiau paskirstyti žinias tarp gyventojų, kad būtų sprendžiamas didėjančio pajamų atotrūkio – įgūdžiais grindžiamo technologinio augimo šalutinio poveikio – klausimas;

K.  kadangi veiksmingos investicijos į kokybišką švietimą ir mokymą yra tvaraus augimo šaltinis;

L.  kadangi šiuo metu menkas žinių ir pagrindinių įgūdžių lygis kelia susirūpinimą, taigi pradinis ir vidurinis išsilavinimas turi užtikrinti būtiną tolesnio mokymosi ir integracijos į darbo rinką pagrindą;

M.  kadangi dėl menką suaugusiųjų pagrindinių įgūdžių lygį atskleidžiančias tendencijų būtina stiprinti suaugusiųjų mokymąsi, nes tai kvalifikacijos kėlimo ir keitimo priemonė;

N.  kadangi 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje Komisija laikosi nuomonės, kad, kalbant apie išlaidas, valstybės narės turi rasti būdų, kaip apsaugoti ar skatinti ilgalaikes investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas, energetiką ir kovą su klimato kaita, ir kad itin svarbu investuoti į švietimo ir mokymo sistemų, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, modernizavimą;

O.  kadangi valstybių biudžetai tebėra labai suvaržyti ir kai kurios valstybės narės turėjo sumažinti savo išlaidas švietimui ir mokymuisi, o juk būtent dabar būtina užtikrinti, kad tolesnės investicijos į šią sritį – lemiamas našumo, konkurencingumo ir augimo veiksnys – būtų veiksmingesnės;

P.  kadangi, nepaisant pagerėjusių rezultatų siekiant „ET 2020“ tikslų aukštojo mokslo srityje, gauta informacijos apie susirūpinimą visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje keliančias problemas, susijusias su valstybių narių investicijų į švietimą veiksmingumu, ypatingą dėmesį skiriant kiekybiniams rodikliams, mokymo sąlygoms, mokymosi kokybei, mažėjančiai akademinei laisvei ir skepticizmui dėl tam tikrų Bolonijos proceso aspektų bei jo įgyvendinimui kai kuriose šalyse;

Q.  kadangi „ET 2020“ stebėsenos biuletenis rodo, kad pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama šiandien, yra švietimo skurdas ir menka žemą socialinį ir ekonominį statusą turinčių asmenų įtrauktis, taigi, norint pasiekti „ET 2020“ tikslus, būtina daugiau dėmesio skirti socialiniam aspektui ir gerinti švietimo ir mokymo sistemų įtrauktį bei kokybę;

Strateginė programa „ET 2020“

1.  palankiai vertina „ET 2020“ apžvalgą ir pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į jos išvadas ir nedelsiant jas įgyvendinti, siekiant padidinti pridėtinę programos vertę ir optimizuoti jos veiksmingumą, sustiprinant kiekvienai šaliai aktualius aspektus ir tarpusavio mokymąsi;

2.  apgailestauja, kad švietimo ir mokymo srityje vis dar neišspręstos didžiulės problemos, susijusios su kokybe, prieinamumu ir diskriminacija dėl socialinės ir ekonominės padėties, ir mano, kad Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis turėtų būti įgyvendinami platesnio užmojo suderinti ir efektyvūs politiniai veiksmai;

3.  dar kartą atkreipia dėmesį į 2015 m. kovo mėn. Paryžiuje priimtos deklaracijos dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą svarbą;

4.  palankiai vertina tai, kad „ET 2020“ prioritetinių sričių skaičius sumažintas iki šešių, išvardijant konkrečias problemas, kurias valstybės narės gali spręsti pasirinktinai atsižvelgdamos į savo reikmes poreikius ir sąlygas, tačiau pažymi, jog būtina stiprinti „ET 2020“ veiksmingumą ir veiklos aspektą bei patvirtinti darbo programą;

5.  palankiai vertina pasiūlymą darbo ciklą pratęsti nuo 3 iki 5 metų, kad būtų geriau įgyvendinti ilgalaikiai strateginiai tikslai ir sprendžiami tokie klausimai, kaip nepakankami moksleivių įgūdžiai kai kuriose mokymosi srityse, menkas domėjimasis suaugusiųjų mokymusi, mokyklos nebaigimas, socialinė įtrauktis, pilietinis aktyvumas, lyčių nelygybė ir absolventų įsidarbinimo galimybės;

6.  palankiai vertina „ET 2020“ naujos kartos darbo grupes ir ragina Komisiją užtikrinti geresnį įvairių suinteresuotųjų šalių atstovavimą tose grupėse, pirmiausia įtraukiant daugiau švietimo srities ekspertų, su jaunimu dirbančių asmenų, pilietinės visuomenės atstovų, mokytojų ir dėstytojų, kurių praktinė patirtis itin svarbi norint pasiekti „ET 2020“ tikslus; pabrėžia, kad būtina labiau platinti grupių darbo rezultatus vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis;

7.  palankiai vertina tai, kad stiprinamas vadovaujamas su „ET 2020“ susijusių neoficialių organų vaidmuo ir kad sukurtas grįžtamojo ryšio ciklas, siejantis aukšto lygio darbo grupę, generalinio direktoriaus grupes ir darbo grupes; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį siekdamos sudominti vietos, regionines ir nacionalines suinteresuotąsias šalis ir piliečius Europos bendradarbiavimu švietimo ir mokymo srityje atlieka pilietinės visuomenės organizacijos, ir ragina jas finansiškai paremti programos „Erasmus+“ (3 pagrindinis veiksmas) ir Europos socialinio fondo lėšomis;

8.  ragina sukurti neoficialų koordinavimo organą, kurį sudarytų Komisijos Švietimo ir kultūros GD generalinis direktorius, už švietimą atsakingi kitų GD direktoriai, pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių bei Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto atstovai ir kuris rengtų aukšto lygio susitikimus, kad užtikrintų glaudesnį darbo koordinavimą, politikos nuoseklumą, taip pat oficialių ir neoficialių „ET 2020“ organų parengtų rekomendacijų įgyvendinimą; mano, jog toks koordinavimas būtinas, nes pasigendama nuoširdaus Komisijos ir pilietinės visuomenės organizacijų dialogo, taip pat dėl to, kad su „ET 2020“ susijusias kompetencijas dalijasi keletas Komisijos GD ir Komisijos narių; ragina apie šio darbo rezultatus tinkamai informuoti Europos ir nacionaliniu lygmenimis;

9.  pakartoja, kad įgyti įsidarbinti reikalingų įgūdžių svarbu, tačiau turėtų būti vertinama ir žinių bei akademinio kruopštumo vertė, kokybė bei praktinis pritaikymas; pabrėžia, kad, turint galvoje skirtingą valstybių narių socialinę ir ekonominę padėtį bei įvairias švietimo tradicijas, turėtų būti vengiama visiems vienodų norminamojo pobūdžio principų; pabrėžia, kad būsimoje Europos įgūdžių darbotvarkėje ypatingas dėmesys pagrįstai teikiamas ekonomikos ir užimtumo iššūkiams, tačiau ne mažiau dėmesio turėtų būti skiriama dalykų išmanymui, akademiniams rezultatams, kritiniam mąstymui ir kūrybiškumui; tuo pat metu ragina valstybes nares paremti iniciatyvas, pagal kurias studentai savo įgūdžius galėtų pademonstruoti visuomenei ir galimiems darbdaviams;

10.  atkreipia dėmesį į pavojus, susijusius su stiprėjančia radikalizacija, smurto, patyčių ir elgesio problemomis, kurios prasideda pradinėje mokykloje; ragina Komisiją atlikti ES lygmens tyrimą ir pateikti padėties visose valstybėse narėse apžvalgą nurodant, kokių priemonių jos ėmėsi siekdamos kovoti su tokiomis tendencijomis, taip pat ar valstybės narės įtraukė etinį, asmeninį ir socialinį ugdymą į savo mokymo programas arba kaip jos tai padarė, nes ši priemonė iki šiol buvo sėkmingai pritaikyta daugelyje mokyklų, įskaitant su šiais horizontaliaisiais įgūdžiais susijusią pagalbą mokytojams; ragina valstybes nares dalytis geriausia praktika šioje srityje;

11.  atkreipia dėmesį į bendruomene grindžiamo požiūrio į formalųjį ir neformalųjį švietimą bei savišvietą reikšmę ir stiprų mokymosi aplinkos ir šeimos ryšį;

12.  ragina užtikrinti didesnį visų susijusių veikėjų dalyvavimą įgyvendinant su „ET 2020“ susijusį darbą;

13.  laikosi nuomonės, kad patys besimokantieji – atstovaujantys visoms amžiaus grupėms ir visų tipų mokymuisi – turi būti skatinami aktyviai dalyvauti jų mokymosi struktūrų administravimo veikloje;

14.  ragina valstybes nares stiprinti aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo (PRM), mokslo tiriamųjų institucijų ir ekonominio sektoriaus ryšius bei užtikrinti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą; pažymi, kad ši partnerystė sustiprins „ET 2020“ poveikį ir mokymosi sistemų svarbą didinant Europos pajėgumą diegti inovacijas;

15.  pabrėžia, kad mokyklų ir tėvų bendravimo strategijos, būdo lavinimas ir kitos asmeninio tobulėjimo programos, mokymosi aplinkoje įgyvendinamos bendradarbiaujant su šeimomis ir kitais susijusiais socialiniais partneriais, gali prisidėti prie didesnės socialinės konvergencijos, aktyvaus pilietiškumo ir Sutartyse įtvirtintų vertybių skatinimo bei radikalizacijos prevencijos; pabrėžia, kad palaikymas namuose nepaprastai svarbus ugdant puikius vaiko pagrindinius įgūdžius, ir atkreipia dėmesį į vertingus kursus tėvams, kurie gali padėti veiksmingi kovoti su švietimo skurdu;

16.  ragina keistis geriausia praktika įgyvendinant „ET 2020“;

17.  pabrėžia, kad bendradarbiavimas įgyvendinant „ET 2020“ iš esmės papildo tokias nacionalines priemones, kaip mokymasis iš kito, duomenų rinkimas, darbo grupės ir keitimasis gerąja nacionaline praktika – jos bus sustiprintos užtikrinant didesnį jų skaidrumą ir koordinavimą bei geresnę jų rezultatų sklaidą;

18.  atkreipia dėmesį į išorės asociacijų ir NVO vaidmenį įsitraukiant į mokyklų veiklą siekiant ugdyti papildomus vaikų įgūdžius ir socialinius gebėjimus, pvz., susijusius su menais ir rankdarbiais, taip pat padedant integruotis, geriau suvokti savo aplinką, pajausti solidarumą mokantis ir gyvenant bei skatinant visos klasės mokymosi gebėjimus;

19.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kalbant apie šiuolaikiniam pedagogui būtinas kompetencijas, pvz., gebėjimą įveikti su didėjančia besimokančiųjų įvairove susijusius sunkumus, taikyti naujoviškus pedagogikos metodus ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) priemones, kai kuriose valstybėse narėse mokytojų rengimo kokybė aprėpties ir sudėtingumo požiūriu atsilieka;

20.  ragina valstybes nares adaptuoti savo pradinį mokytojo parengimą ir nuolatines tobulėjimo darbe programas, siekiant geriau pasinaudoti valstybių narių tarpusavio mokymosi veikla, ir skatinti mokytojų rengimo kolegijų ir institutų bendradarbiavimą bei partnerystes;

21.  teigiamai vertina naująjį „ET 2020“ prioritetą stiprinti paramą mokytojams ir kelti jų statusą, nes tai nepaprastai svarbu norint, kad jie pelnytų reikiamą pagarbą, o jų profesija, savo ruožtu, taptų patrauklesnė; laikosi nuomonės, kad, norint pasiekti šį tikslą, mokytojai turi būti geriau rengiami ir apmokomi bei gerinamos jų darbo sąlygos, įskaitant didesnį darbo užmokestį kai kuriose valstybės narėse, nes mokytojų darbo užmokestis neretai nesiekia vidutinio aukštojo mokslo įstaigų absolventų atlyginimo;

22.  su susirūpinimu pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse, ypač sunkumus patiriančiose šalyse, mokytojų rengimas ir švietimo kokybė pablogėjo dėl darbuotojų skaičiaus ir švietimui skirtų išlaidų mažinimo;

23.  pažymi, kad atviro ir naujoviško švietimo ir mokymo užtikrinimas yra „ET 2020“ prioritetinė sritis; pabrėžia, kad svarbu vystyti ir skatinti inovacijas ir lankstumą mokymo, mokymosi ir žinių perdavimo metodų, pagal kuriuos būtų numatytas aktyvus žmonių dalyvavimas, srityje;

24.  ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti potencialą, kuris būdingas skaitmeninimui, IRT ir naujoms technologijoms, įskaitant atviras duomenų platformas ir atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus, siekiant gerinti mokymosi ir mokymo kokybę bei prieinamumą; ragina ES ir valstybes nares dėti pastangas, būtinas norint stiprinti skaitmeninius ir naudojimosi IRT įgūdžius – taip pat ir rengiant specialius mokyklų mokytojams ir moksleiviams bei universitetų dėstytojams ir studentams skirtus mokymus naudotis šiomis priemonėmis; ragina keistis geriausia praktika ir stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą šioje srityje;

25.  puikiai vertina tai, kad Komisija daug dėmesio skiria skaitmeninių įgūdžių svarbai; pabrėžia, kad šie įgūdžiai itin svarbūs norint jaunimą parengti XXI amžiui;

26.  pabrėžia, kad daugiau dėmesio „ET 2020“ turėtų būti skiriama mokymosi rezultatų gerinimo ir turimų išteklių santykio problemai, pirmiausia suaugusiųjų mokymosi srityje;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti galiojančias Europos finansinėmis priemonėmis remiamų švietimo ir mokymo programų vertinimo taisykles daugiau dėmesio skiriant kokybe grindžiamam poveikio vertinimui ir rezultatams įgyvendinamų „ET 2020“ prioritetų požiūriu;

28.  ragina valstybes nares stipendijomis ir paskolomis remti tas švietimo ir studijų kryptis, kurios savo struktūra padėtų panaikinti švietimo ir praktinių poreikių atotrūkį;

29.  pabrėžia, kad būtina geriau telkti pastangas švietimo ir mokymo srityje jungiant ir racionalizuojant esamas programas ir iniciatyvas;

30.  ragina Komisiją prireikus mažumų grupes traktuoti kaip atskiras ir pavienes, kad būtų geriau sprendžiamos atitinkamos kiekvienai grupei aktualios problemos;

31.  yra tvirtai įsitikinęs, kad investicijos į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą tinkamai jas pritaikius prie kiekvienos tikslinės grupės jautrumo ir brandos lygio duotų didesnę grąžą negu investicijos bet kuriuo kitu ugdymo etapu; pažymi, jog įrodyta, kad investuojant į ankstyvąjį ugdymą vėliau išlaidos sumažėja;

32.  mano, kad švietimo sėkmė visais lygmenimis priklauso nuo gero mokytojų parengimo ir nuo jų nenutrūkstamo siekio tobulėti savo srityje, taigi būtina pakankamai investuoti į mokytojų rengimą;

Švietimo ir mokymo kokybė

33.  ragina daugiau dėmesio skirti švietimo kokybei pradedant vaikų darželiu ir visą gyvenimą;

34.  nors svarbūs pagal „ET 2020“ taikomi rodikliai ir kriterijai, ragina vystyti gerąją kokybinės pažangos vertinimo praktiką ir investuoti į kokybiškų duomenų naudojimą įtraukiant suinteresuotąsias vietos, regioninio ir nacionalinio lygmens šalis;

35.  pabrėžia, kad svarbūs bendrieji pagrindiniai mokymo ir mokymosi įgūdžiai tokiose srityse, kaip IRT, matematika, kritinis mąstymas, užsienio kalbos, judumas ir t. t., nes juos įgiję jaunuoliai lengvai prisitaikys prie kintančios socialinės ir ekonominės aplinkos;

36.  atkreipia dėmesį į iki šiol neregėtą besimokančiųjų formaliojo švietimo įstaigose skaičių; reiškia susirūpinimą dėl to, kad jaunimo nedarbo lygis ES tebėra aukštas ir kad sumažėjo aukštųjų mokyklų absolventų užimtumo lygis;

37.  pabrėžia, jog pagrindinių su švietimu ir mokymu susijusių tikslų, nustatytų strategijoje „Europa 2020“ – pirmiausia įskaitant tikslą, kad mokyklos nebaigimo rodiklis būtų mažesnis nei 10 proc. ir kad aukštąjį išsilavinimą būtų įgiję 40 proc. jaunesniosios kartos atstovų – turėtų būti siekiama ne švietimo kokybės sąskaita, o vadovaujantis pirmuoju „ET 2020“ siekiu, t. y. užtikrinti reikiamus aukštos kokybės įgūdžius ir gebėjimus; pažymi, kad vienas iš būdų šiam tikslui pasiekti yra dualinio mokymo projektų vystymas;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad taikant standartizuotus testus ir vadovaujantis kiekybiniu požiūriu į atskaitomybę švietimo srityje geriausiu atveju įvertinami vos keli tradiciniai gebėjimai ir kad dėl to mokykloms gali tekti taikyti mokymo programas prie testų medžiagos ir apleisti esmines švietimo vertybes; pažymi, kad švietimas ir mokymas atlieka svarbų vaidmenį ugdant etines ir pilietines dorybes ir žmogiškumą, tačiau testų rezultatai neatspindi mokytojų darbo ir moksleivių laimėjimų šioje srityje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia būtinybę užtikrinti lankstumą, inovacijas ir kūrybiškumą švietimo aplinkoje, nes tai gali padėti gerinti mokymosi kokybę ir švietimo laimėjimus;

39.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti švietimo kokybę, būtina ugdyti pagrindinius įgūdžius;

40.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aukštos kokybės ankstyvąjį ugdymą ir laiku jį modernizuoti; pabrėžia, kad itin svarbų vaidmenį švietimo ir mokymo sistemose atlieka į asmenį sutelktas požiūris, nes jis padeda ugdyti kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, kartu skiriant dėmesio moksleivių asmeniniams interesams, poreikiams ir gabumams;

41.  ragina valstybes nares nukreipti investicijas į įtraukų švietimą, kuris atsižvelgtų į visuomeninius iššūkius, susijusius su vienodos prieigos ir vienodų galimybių visiems užtikrinimu; pabrėžia, kad kokybiškas švietimas ir mokymas, įskaitant mokymosi visą gyvenimą galimybes ir programas, skirtas kovoti su bet kokia diskriminacija, ekonomine ir socialine nelygybe bei atskirties priežastimis, nepaprastai svarbūs norint gerinti socialinę sanglaudą, taip pat socialiai ir ekonomiškai nuskriaustų bei mažumų grupėms priklausančių jaunuolių gyvenimą, ir atkreipia dėmesį į būtinybę toliau stengtis mažinti mokyklos nebaigiančiųjų skaičių;

42.  ragina užtikrinti didesnę įtrauktį į švietimą ir mokymą, siekiant pasirūpinti neįgaliais ir specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis, ir kartu ragina gerinti pedagogų rengimą, kad jie įgytų įgūdžių, reikalingų norint įtraukti, integruoti neįgalius moksleivius ir studentus bei jiems padėti;

43.  pabrėžia, kad turėtų būti išnagrinėtas ir įvertintas šalutinis Bolonijos proceso ir studentų judumo poveikis; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti reformų, dėl kurių susitarta Bolonijos proceso ir judumo programų pagrindu, tikslai ir užtikrintas jų įgyvendinimas, taip pat įsipareigoti veiksmingiau bendradarbiauti siekiant ištaisyti jų trūkumus, kad jie geriau atspindėtų studentų ir visos akademinės bendruomenės poreikius, bei skatinti ir remti aukštojo mokslo kokybės gerinimą;

44.  remia didesnį universitetų bendruomenės dalyvavimą „ET 2020“ darbo cikle;

45.  pažymi, kad Bolonijos procesas padėjo pasiekti svarbių laimėjimų, ir laikosi nuomonės, kad švietimo įstaigos turėtų lanksčiai naudoti modulius ir Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS);

46.  palankiai vertina pastangas didinti susidomėjimą mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) dalykais, tačiau ne humanitarinių mokslų sąskaita, nes jie nepaprastai svarbūs norint tinkamai pasinaudoti MTIM dalykų teikiamomis galimybėmis;

47.  pažymi, jog finansinės naudos užtikrinimas neturėtų būti būtina sąlyga visų sričių akademinei veiklai vykdyti, ir šiuo požiūriu ragina stengtis užtikrinti, kad humanitariniams mokslams nekiltų grėsmė išnykti iš mokslinių tyrimų konteksto;

48.  palaiko labiau holistinį požiūrį, kuriuo pabrėžiama švietimo ir mokslinių tyrimų dalykų įvairovės svarba;

49.  palaiko perėjimą prie judumo programų rengimo siekiant kokybinių rezultatų, kurie atspindėtų prioritetus ir būtų naudingi siekiant nustatytų mokymosi ir mokymo tikslų; ragina tinkamai įgyvendinti Europos mobilumo kokybės chartijos pasiūlymus ir geriau naudotis visomis turimomis priemonėmis siekiant parengti studentus jiems reikiamo tinkamo pobūdžio judumui; ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti tarptautinimo potencialą namie, kad tarptautinis aspektas būtų įtrauktas į jaunuolių, kurie nepageidauja dalyvauti judumo į užsienį programose, studijas;

50.  pakartoja, kad judumo galimybių prieinamumą būtina užtikrinti – ypač profesinio mokymo srityje – palankių sąlygų neturintiems jaunuoliams ir įvairią diskriminaciją patiriantiems asmenims; atkreipia dėmesį į svarbų tokių judumo programų, kaip „Erasmus+“, vaidmenį skatinant ugdyti jaunimo universaliuosius įgūdžius ir gebėjimus; pabrėžia, kad būtina stiprinti atnaujintą Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkę;

51.  pabrėžia, kad svarbi bendra kvalifikacijų ir diplomų pripažinimo sistema, nes tai raktas į tarpvalstybinio judumo švietimo ir darbo srityje užtikrinimą;

52.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant pripažinti neformalųjį švietimą ir savišvietą, įskaitant savanorių paslaugas, taip pat rengti skaitmeniniu būdu įgytų žinių ir gebėjimų pripažinimo priemones;

53.  pažymi, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esamų platesniajai visuomenei skirtų ES priemonių, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, supaprastinimui ir racionalizavimui, siekiant stiprinti informavimą vadovaujantis Komisijos 2014 m. atlikto Europos įgūdžių ir kvalifikacijų erdvės tyrimo rezultatais;

Migracija ir švietimas

54.  pabrėžia, kad problemos, kurias švietimo ir mokymo sistemoms kelia migracija Europos viduje ir už jos ribų bei dabartinė pabėgėlių ir humanitarinė krizė, turėtų būti sprendžiamos Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

55.  pabrėžia, kad nesugebėjimas užtikrinti švietimo ir mokymo paslaugų migrantams, pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams neigiamai paveiks jų galimybes įsidarbinti ateityje, įgyti žinių apie juos priėmusios šalies kultūrines ir socialines vertybes ir galiausiai jų integraciją bei dalyvavimą visuomenės gyvenime;

56.  ragina ES ir nacionalines valdžios institucijas labiau bendradarbiauti, kad būtų rastas tinkamas būdas greitai, visapusiškai ir ilgam laikui integruoti pabėgėlius ir migrantus į švietimo ir mokymo sistemas;

57.  palankiai vertina sprendimą įtraukti migrantų švietimo klausimą į „ET 2020“ darbo grupių darbą ir imtis atitinkamos tarpusavio mokymosi veiklos pradiniu jų gyvavimo laikotarpiu;

58.  pabrėžia, jog valstybių narių švietimo ministerijos ir Komisijos Švietimo ir kultūros GD turi bendradarbiauti, kad užtikrintų vienodą prieigą prie aukštos kokybės švietimo – pirmiausia stengdamosi įtraukti nepalankiausioje padėtyje esančius ir įvairių socialinių sluoksnių asmenis, įskaitant ką tik atvykusius migrantus, ir integruodamos juos į pozityvią mokymosi aplinką;

59.  ragina imtis priemonių siekiant į švietimo ir mokymo sistemas integruoti Europos vidaus ir išorės migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų vaikus ir padėti jiems prisitaikyti prie priimančiosios valstybės narės mokymo programų ir mokymosi standartų remiant naujoviškus mokymosi metodus ir padedant vaikams mokytis kalbos bei prireikus teikiant jiems socialinę pagalbą, taip pat sudarant jiems galimybes susipažinti su priimančiosios šalies kultūra ir vertybėmis, kartu išsaugant savo kultūros paveldą;

60.  ragina valstybes nares įvertinti galimybes į Europos švietimo sistemas integruoti migrantų mokytojus ir akademinės bendruomenės narius, taip pat pasinaudoti jų kalbų mokėjimo ir mokymo įgūdžiais bei patirtimi;

61.  rekomenduoja valstybėms narėms ir švietimo paslaugų teikėjams siūlyti konsultacijas ir pagalbą migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų vaikams, mėginantiems gauti švietimo paslaugas, t. y. teikti aiškią informaciją ir užtikrinti matomus informacinius punktus;

62.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad pusė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių pedagogų rengėjų mano, jog taikant mokytojų rengimo sistemas mokytojai nėra parengiami pakankamai, kad galėtų veiksmingai atremti su įvairove susijusius iššūkius, ir ragina susijusias valstybes nares užtikrinti, kad mokytojams būtų teikiama nuolatinė kvalifikuota parama šioje srityje, ir jie įgytų būtinus pedagoginius gebėjimus, susijusius su migracijos ir akultūracijos temomis, bei įgalėti juos naudotis įvairove kaip turtingu mokymosi klasėje šaltiniu; skatina labiau išnaudoti valstybių narių tarpusavio mokymosi potencialą;

63.  pritaria idėjai kurti mokytojams skirtas pagalbos tarnybas ir rengti jiems skirtas gaires – taip jiems laiku būtų prieinama pagalba, reikalinga pozityviai spręsti su įvairaus pobūdžio įvairove susijusius klausimus, ir skatinamas kultūrų dialogas klasėje bei patariama, kaip elgtis susidūrus su moksleiviais, kuriems iškilusi radikalizacijos grėsmė;

64.  ragina užtikrinti diferencijuotą „ET 2020“ darbo grupių ir tokių tinklų, kaip Informacijos apie radikalizaciją tinklas (RAN), darbo grupės švietimo klausimais sąveiką;

65.  ragina sukurti reikiamą ekspertų grupę, kaip numatyta 2016–2018 m. ES darbo plane jaunimo srityje;

66.  pabrėžia, kad būtina daugiau kalbų mokymu grindžiamų mokymosi programų;

67.  ragina valstybes nares dėti pastangas, kad būtų greitai kuriami ir įgyvendinami mechanizmai, skirti geriau suprasti migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų kvalifikacijas ir jas identifikuoti, kadangi nemažai į ES atvyksta neturėdami savo formalios kvalifikacijos įrodymo;

68.  ragina valstybes nares nagrinėti, kaip galėtų būti vystomi esami profesinių kvalifikacijų pripažinimo būdai, įskaitant tinkamus bendrosios informacijos apie išsilavinimą patikrinimus;

69.  mano, kad neformalusis mokymasis ir savišvieta gali būti veiksmingos sėkmingos pabėgėlių integravimo į darbo rinką ir visuomenę priemonės;

70.  pabrėžia, kad neformalusis mokymasis ir savišvieta, taip pat dalyvavimas sporto ir savanoriškoje veikloje, atlieka svarbų vaidmenį skatinant pilietinių, socialinių ir tarpkultūrinių kompetencijų ugdymą; pabrėžia, kad vienos šalys padarė didelę pažangą vystydamos reikiamas teisines sistemas, o kitos susiduria su sunkumais kurdamos visapusiškas patvirtinimo strategijas; todėl pabrėžia būtinybę kurti visapusiškas strategijas, kad būtų įmanoma atlikti patvirtinimus;

71.  ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti studentų migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų stojimo į universitetus priemonių taikymą nedarant poveikio nacionalinėms prieigos prie švietimo ir mokymo paslaugų taisyklėms ir kompetencijoms; palankiai vertina iniciatyvas, kurias šiuo klausimu yra patvirtinęs ne vienas Europos universitetas, ir ragina keistis geriausia praktika šioje srityje;

72.  ragina kurti vadinamuosius švietimo koridorius, kad pabėgėliai ar iš konflikto zonų atvykę studentai galėtų stoti į Europos universitetus, taip pat ir nuotolinėms studijoms;

73.  ragina valstybes nares sudaryti palankesnes stojimo sąlygas studentams migrantams visais švietimo lygmenimis;

74.  mano, kad programa „Science4Refugees“ turėtų būti įvertinta ir prireikus dar labiau plėtojama; ragina ES ir nacionaliniu lygmenimis remti ne pelno institucijas, padedančias mokslo ir kitoms profesinėms sritims atstovaujantiems akademikams migrantams, pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams;

75.  pažymi, kad protų nutekėjimas pavojingas valstybėms narėms – ypač Centrinės / Rytų ir Pietų Europos šalims – iš kurių emigruoti tenka vis daugiau jaunųjų absolventų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad „ET 2020“ darbo grupės tinkamai neišsprendė nesubalansuoto judumo sampratos klausimo, ir pabrėžia, kad problema turi būti sprendžiama nacionaliniu ir ES lygmenimis;

76.  atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad švietimas ir mokymas atlieka ypač svarbų vaidmenį įgalinti moteris visose gyvenimo sferose; pabrėžia, kad būtina spręsti lyčių nelygybės problemas ir pripažinti konkrečias jaunų moterų reikmes į „ET 2020“ įtraukiant lyčių aspektą; pabrėžia, kad lyčių lygybė – viena iš pagrindinių ES vertybių, taigi visos švietimo įstaigos turi pripažinti šį principą ir diegti jį tarp studentų siekiant skatinti toleranciją, nediskriminavimą, aktyvų pilietiškumą, socialinę sanglaudą ir kultūrų dialogą;

o
o   o

77.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
(2) OL C 70, 2012 3 8, p. 9.
(3) OL C 417, 2015 12 15, p. 25.
(4) OL C 372, 2011 12 20, p. 31.
(5) OL C 327, 2010 12 4, p. 11.
(6) OL C 64, 2013 3 5, p. 5.
(7) OL C 183, 2014 6 14, p. 22.
(8) OL C 183, 2014 6 14, p. 30.
(9) OL C 17, 2015 1 20, p. 2.
(10) OL C 172, 2015 5 27, p. 17.
(11) OL C 417, 2015 12 15, p. 36.
(12) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.
(13) OL L 394, 2006 12 30, p. 10.
(14) http://ec.europa.eu/education/news/2015/documents/citizenship-education-declaration_en.pdf.
(15) http://ec.europa.eu/education/policy/vocational-policy/doc/2015-riga-conclusions_en.pdf.
(16) http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/thematic_reports/125en.pdf.
(17) OL L 394, 2006 12 30, p. 5.
(18) http://ec.europa.eu/education/tools/docs/university-business-forum-brussels_en.pdf
(19) http://www.cedefop.europa.eu/files/3052_en.pdf.
(20) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0292.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0107.
(22) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0418.
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0107.

Teisinis pranešimas