Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2041(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0196/2016

Pateikti tekstai :

A8-0196/2016

Debatai :

PV 23/06/2016 - 2
CRE 23/06/2016 - 2

Balsavimas :

PV 23/06/2016 - 8.13
CRE 23/06/2016 - 8.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0292

Priimti tekstai
PDF 395kWORD 169k
Ketvirtadienis, 2016 m. birželio 23 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaita
P8_TA(2016)0292A8-0196/2016

2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos (2016/2041(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XX ir XXI dalis dėl aplinkos ir energetikos,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos IX antraštinę dalį dėl užimtumo ir XVIII antraštinę dalį dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos Protokolą (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų ir Protokolą (Nr. 28) dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaita“ (COM(2015)0293) ir į nacionalinius planus;

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, vykusias 21–ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją (COP 21) ir vienuoliktąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 11), ir į Paryžiaus susitarimą;

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET): Europos energetikos sistemos pertvarkos spartinimas“ C(2015)6317),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES šildymo ir vėsinimo strategija“ (COM(2016)0051),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos "Horizontas 2020" (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją(3),

–  atsižvelgdamas į EESRK tyrimą dėl pilietinės visuomenės vaidmens įgyvendinant ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą „Pakeisti energetikos ateitį. Pilietinė visuomenė – pagrindinė atsinaujinančiosios energijos gamintoja“,

–  atsižvelgdamas į Merų pakto dėl klimato kaitos ir energetikos tvarios energijos veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 25 d. Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 14 d. rezoliuciją „Siekiant naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo Paryžiuje“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio siekis. Europos elektros energijos tinklo atitikties reikalavimams iki 2020 m. užtikrinimas“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0196/2016),

A.  kadangi ES lygmeniu 2020 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo tikslų siekiama sėkmingai, bet kai kuriose valstybėse narėse reikėtų imtis aktyvesnių papildomų veiksmų;

B.  kadangi per pastaruosius keletą metų atsinaujinančiosios energijos sąnaudos labai sumažėjo ir tai kartu su technologine gamybos ir kaupimo srities pažanga leidžia atsinaujinančiajai energijai vis lengviau konkuruoti su tradicine gamyba; kadangi tai teikia unikalią galimybę sukurti tikrą energetikos politiką, kurią įgyvendinant būtų skatinamas konkurencingumas ir mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; kadangi siekiant pereiti prie tvarios, į ateitį orientuotos energetikos sistemos reikia stengtis didinti energijos vartojimo efektyvumą, vartoti daugiau atsinaujinančiosios energijos, kuo geriau išnaudoti Europos energijos išteklius, technologinę pažangą ir diegti pažangiąją infrastruktūrą; kadangi, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietas bei išlaikyti pirmaujantį ES vaidmenį šiose srityse, būtina ilgalaikė, stabili reglamentavimo sistema;

C.  kadangi pagal SESV 194 straipsnį Europos energetikos politika privalo būti užtikrintas energijos rinkos veikimas ir energijos tiekimo saugumas, taip pat skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas, atsinaujinančiųjų energijos formų plėtojimas ir energetikos tinklų sujungimas; kadangi privalomi nacionaliniai ir ES tikslai, konkrečios planavimo ir ataskaitų teikimo pareigos ir sąlygų sudarymo priemonės yra svarbiausios investicijų saugumo, atsinaujinančiosios energijos pajėgumų didinimo ES ir perdavimo bei paskirstymo infrastruktūros plėtojimo priemonės;

D.  kadangi remiantis 21-osios JTBKKK Šalių konferencijos Paryžiaus susitarimu Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva turi būti patikslinta taip, kad atitiktų sutartą tikslą pasaulio temperatūros kilimą išlaikyti ne didesnį kaip 1,5 C virš ikipramoninio lygio; kadangi 100 proc. atsinaujinančiųjų išteklių naudojimu pagrįstą ekonomiką galima pasiekti tik mažinant energijos suvartojimą, didinant energijos vartojimo efektyvumą ir didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą;

E.  kadangi siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo importo ir bendrą energijos importui išleidžiamą sumą, taip pat padidinti energetinį saugumą išorės energijos tiekėjams pagrindinė varomoji jėga yra plataus užmojo atsinaujinančiosios energijos politika kartu su energijos vartojimo efektyvumu; kadangi ES importuoja daugiau kaip pusę savo suvartojamos energijos ir tai kasdien kainuoja daugiau kaip 1 mlrd. EUR (daugiau kaip 20 proc. viso importo); kadangi priklausomybė nuo importo ypač didelė žalios naftos, gamtinių dujų ir antracito atvejais; kadangi dėl vis gausesnio atsinaujinančiosios energijos naudojimo sutaupytos išlaidos importuojamam kurui siekia bent 30 mlrd. EUR per metus;

F.  kadangi atsinaujinančiosios energijos plėtojimas gali padėti užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir energetinį nepriklausomumą, panaikinti energijos nepriteklius ir skatinti ekonominę plėtrą bei technologinę ES lyderystę kartu sprendžiant klimato kaitos problemą; kadangi atsinaujinantieji energijos ištekliai prisidėtų ES piliečiams teikiant stabilią, įperkamą, tausią energiją, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiausiems piliečiams; atsinaujinantieji energijos ištekliai piliečiams turėtų teikti galimybę naudotis savarankiškai gaminama energija ir užtikrinti prognozuojamą energijos tiekimą;

G.  kadangi plėtojant atsinaujinančiąją energiją kartu turėtų būti vystoma gerai veikianti vidaus elektros energijos rinka; kadangi energetikos sąjunga turėtų būti grindžiama perėjimu prie tvarios, į ateitį orientuotos energetikos sistemos, kurios pagrindiniai ramsčiai būtų energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas, atsinaujinančioji energija ir pažangi infrastruktūra;

H.  kadangi ES įmonės, kurių daugelis yra MVĮ ir kuriose Europoje dirba 1,15 mln. žmonių, atsinaujinančiosios energijos sektoriuje valdo 40 proc. visų pasaulio atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų patentų ir dėl to ES yra pasaulinė lyderė; kadangi, Komisijos teigimu, nuo dabar iki 2020 m. žaliojoje ekonomikoje būtų galima sukurti 20 mln. darbo vietų, ir tai yra puiki galimybė kurti darbo vietas kaimo vietovėse; kadangi svarbų vaidmenį kuriant atsinaujinančiosios energijos sektoriaus inovacijas ir jį plėtojant atlieka MVĮ, kooperatyvų ir privačių asmenų vykdomi projektai;

I.  kadangi Komisija yra įsipareigojusi padaryti Europos Sąjungą pirmaujančia pasaulyje atsinaujinančiosios energijos srityje – tai absoliučiai būtina pramonės politikos požiūriu; kadangi Kinija tapo pasaulio lydere investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius srityje, o Europoje investicijos nuo 54,61 mlrd. EUR (62 mlrd. USD) 2014 m. sumažėjo 21 proc. iki 42,99 mlrd. EUR (48,8 mlrd. USD) 2015 m. – tai mažiausias skaičius per devynerius metus;

J.  kadangi toliau investuojant į atsinaujinančiuosius energijos išteklius reikalinga ir plataus užmojo viešoji ir privačioji lyderystė, ir ilgalaikė, stabili ir patikima politikos strategija, atitinkanti Paryžiaus susitarimu prisiimtus ES klimato srities įsipareigojimus ir pasižyminti didelėmis darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Europoje galimybėmis;

K.  kadangi norint sėkmingai plėtoti atsinaujinančiąją energiją labai svarbu, kad būtų nustatyti ir stiprinami plataus užmojo, bet realistiški tikslai – visuomenės dalyvavimas, stebėsena ir kontrolė, aiškios ir paprastos politikos taisyklės, parama vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, taip pat visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinius partnerius (suburiant darbininkų ir pramonės atstovus) ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas, dalyvavimas;

L.  kadangi skatinant atsinaujinančiąją energiją svarbu laikytis nuosavybės teisių;

M.  kadangi atsinaujinančioji energija suteikia didesnės demokratijos energetikos rinkose galimybę, nes vartotojams suteikiama galimybė vienodomis sąlygomis su kitais suinteresuotaisiais subjektais aktyviai dalyvauti energijos rinkoje, patiems gaminti energiją ir patiems ją vartoti, kaupti ir parduoti savarankiškai pagamintą atsinaujinančiąją energiją – tai daroma individualiai arba pasitelkiamas kolektyvinis valdymas, viešosios ir privačiosios investicijos, įskaitant decentralizuotas energijos gamybos formas, kurias taiko miestai, regionai ir vietos valdžios institucijos; kadangi vykdant atsinaujinančiosios energijos projektus piliečiams turėtų būti suteikta galimybė labiau kontroliuoti savo energijos suvartojimą ir skatinti jų tiesioginį dalyvavimą energetikos sistemoje, taip pat pasitelkiant investicijų schemas;

N.  kadangi panaudojant jūros vėją Šiaurės jūros regione iki 2030 m. galima pagaminti daugiau kaip 8 proc. Europos elektros energijos;

O.  kadangi kai kurios valstybės narės yra labiau priklausomos nuo vieno iškastinio kuro tiekėjo; kadangi atsinaujinančiųjų energijos išteklių dėka buvo sutaupyta 30 mlrd. EUR vertės importuojamo iškastinio kuro, o gamtinių dujų suvartojimas buvo sumažintas 7 proc., vadinasi, buvo sustiprintas Europos, kuri tebėra didžiausia pasaulyje energijos importuotoja, energetinis nepriklausomumas ir energetinis saugumas;

Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo pažanga

1.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimus atsinaujinančiosios energijos srityje; atsižvelgdamas į Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą mano, kad dabartinis privalomų nacionalinių tikslų, nacionalinių atsinaujinančiosios energijos planų ir kas dvejus metus vykdomos kontrolės derinys buvo pagrindinė varomoji jėga, skatinanti plėtoti atsinaujinančiosios energijos pajėgumus ES; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti visapusišką laikotarpiui iki 2020 m. skirtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos įgyvendinimą ir pateikti plataus užmojo teisės aktų sistemą, kuri bus taikoma po 2020 m.; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikalinga stabili ilgalaikė reglamentavimo sistema, įskaitant nacionalinius ir ES atsinaujinančiosios energijos tikslus, kuriais vadovaujantis būtų galima veiksmingiausiai siekti pažangos įgyvendinant ilgalaikius (iki 2050 m.) Sąjungos kovos su klimato kaita tikslus;

2.  su pasitenkinimu pažymėdamas, kad ES gerai sekasi įgyvendinti 2020 m. tikslą, reiškia susirūpinimą dėl to, kad dideliam skaičiui šalių (Belgijai, Prancūzijai, Liuksemburgui, Maltai, Nyderlandams, Ispanijai ir Didžiajai Britanijai), Komisijos 2015 m. ataskaitos dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pažangos duomenimis, gali tekti sugriežtinti savo politiką ir priemones, kad galėtų užtikrinti 2020 m. tikslų įgyvendinimą, o Lenkijos ir Vengrijos tikslų įgyvendinimas taip pat nėra užtikrintas; ragina atsiliekančias valstybes nares imtis papildomų priemonių, kad galėtų pasiekti savo tikslus; palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės, pvz., Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Kroatija, Italija, Latvija, Lietuva, Austrija, Rumunija, Suomija ir Švedija, jau pasiekė arba labai greitai, gerokai anksčiau numatyto laiko, pasieks savo 2020 m. tikslus;

3.  apgailestauja, kad Komisijos ataskaitoje dėl atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo pažangos nepateikiama konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kaip jos turėtų pakoreguoti savo politiką ir priemones, kad galėtų užtikrinti, jog 2020 m. tikslai bus pasiekti; pabrėžia, kad kapitalo prieinamumas yra itin svarbus, tačiau investicinės sąnaudos 28 ES valstybėse narėse labai skiriasi, ir dėl to susidarė Šiaurės Vakarų regiono atskirtis nuo Pietryčių regiono; pažymi, kad dėl atsinaujinančiosios energijos skatinimo politikos priemonių įvairovės gali dar labiau padidėti ES šalių tarpusavio konkurencingumo atotrūkis; pažymi, kad reikia turėti ES finansinį mechanizmą, kuriuo būtų siekiama sumažinti rizikos nulemtas dideles atsinaujinančiosios energijos projektų investicines sąnaudas;

4.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kaip svarbu nustatyti geriausią praktiką, susijusią su nacionalinėmis atsinaujinančiosios energijos naudojimo strategijomis, ja keistis ir skatinti ją taikyti pagal vienodesnį europinį modelį, skatinant glaudesnį bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp valstybių narių; ragina Komisiją išlaikyti savo vaidmenį stebint pažangą ir aktyviai remiant atsinaujinančiosios energijos naudojimo plėtrą; pabrėžia, kaip svarbu įvertinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių konkurencingumą, tvarumą, išlaidų efektyvumą ir įnašą į geopolitinį stabilumą bei kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimą;

5.  pabrėžia, kad stebint valstybės narės pažangą svarbų vaidmenį atlieka nacionaliniai planai ir prievolė teikti ataskaitas, ir mano, kad šios prievolės laikotarpiu po 2020 m. turėtų būti sugriežtintos; pripažįsta, kad pagal SESV 194 straipsnį valstybių narių energijos rūšių derinio nustatymas ir toliau priklauso nacionalinei šalių kompetencijai, t. y. kiekviena valstybė narė skatina savo atsinaujinančiosios energijos gamybos formų plėtrą, kad energijos rūšių deriniai išliktų labai įvairūs;

6.  pabrėžia, kaip svarbu taikyti paprastas, prieinamas, nebrangias ir efektyvias administracines procedūras;

7.  ragina Komisiją į būsimas atsinaujinančiosios energijos naudojimo pažangos ataskaitas įtraukti atsinaujinančių išteklių poveikio sąnaudoms ir kainoms, ypač namų ūkių mokamoms kainoms, įvertinimą;

8.  pabrėžia, koks svarbus ES pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl energijos rinkos taisyklių, nes labiau integruota rinka yra itin svarbi siekiant atsinaujinančių išteklių plėtros ir siekiant sumažinti šeimų ir pramonės įmonių mokamą kainą už energiją;

9.  pabrėžia, kaip svarbu nustatyti stabilias, ekonomiškai efektyvias atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo paramos už ilgalaikes investicijas sistemas, kurios atitiktų poreikius ir trumpuoju laikotarpiu būtų lengvai pritaikomos ir būtų parengtos atsižvelgiant į nacionalinius poreikius ir aplinkybes, kad būtų galima palaipsniui panaikinti subsidijas brandžioms atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijoms; palankiai vertina tai, kad tam tikros elektros energijos gamybai taikomos atsinaujinančiosios energijos technologijos greitai tampa išlaidų požiūriu konkurencingos, palyginti su tradicinėmis gamybos formomis; pabrėžia, kad perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos priklauso nuo skaidrumo, finansinių ir reguliavimo sistemų nuoseklumo ir tęstinumo, kad būtų stiprinamas investuotojų pasitikėjimas; apgailestauja, kad atgaline data panaikinamos atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo paramos schemos, nes taip pakeičiama jau padarytų investicijų grąža; ragina valstybes nares visada pranešti apie atsinaujinančiųjų išteklių naudojimui skirtų paramos schemų pakeitimus, iš anksto plačiai pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais; ragina Komisiją patikrinti nacionalinių paramos schemų suderinamumą su Europos Komisijos gairėmis, kad būtų išvengta nereikalingo vėlavimo jas įgyvendinant ir sumažinti rinkos iškraipymai;

10.  pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla atlieka labai svarbų vaidmenį plėtojant atsinaujinančiosios energijos naudojimą; primena Parlamento neiškastinių energijos šaltinių finansavimo tikslą (85 proc.) pagal strategijos „Horizontas 2020“ energetikos skyrių; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares sudaryti dar geresnes sąlygas praktiškai naudotis visomis galiojančiomis ES finansavimo schemomis ir užtikrinti prieigą prie kapitalo, ypač MVĮ, ir remti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą atsinaujinančiosios energijos srityje, energijos kaupimo sistemų ir susijusių produktų plėtrą, siekiant paskatinti ES atsinaujinančiųjų išteklių pramonės konkurencingumą, spartesnį atsinaujinančiųjų išteklių diegimą ir vengti didinti ES šalių tarpusavio konkurencingumo atotrūkį;

11.  pabrėžia, kad elektros energijos kaupimas gali padėti didinti ES elektros energijos sistemos lankstumą ir subalansuoti su atsinaujinančiosios energijos gamyba susijusius svyravimus; dar kartą pakartoja, kad dabartinėje Elektros energijos direktyvoje 2009/72/EB energijos kaupimas nepaminėtas, ir pabrėžia, kad ateityje persvarstant Elektros energijos direktyvą būtų atsižvelgiama į įvairias paslaugas, kurias energijos kaupimas gali suteikti; mano, kad, aiškiau išdėsčius poziciją dėl energijos kaupimo, perdavimo ir tinklų operatoriai galėtų investuoti į energijos kaupimo paslaugas;

12.  pabrėžia, kad visų lygmenų paramos schemos daugiausia turėtų būti skirtos technologijoms, teikiančioms daug galimybių sumažinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių kainą ir (arba) sustiprinti jų diegimą rinkoje;

13.  mano, kad būsimoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros strategijoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama geresnėms sąlygoms tiesti pažangiuosius elektros energijos tinklus ir diegti išmaniųjų miestų koncepcijas; be to, mano, kad transporto elektrifikacija, išmaniųjų transporto priemonių įkrovimas ir transporto priemonių prijungimo prie tinklo technologijos gali gerokai pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir galimą atsinaujinančių energijos išteklių diegimą;

14.  mano, kad Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas gali padėti pasiekti tikslus, nustatytus Direktyva 2009/28/EB ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, taip pat finansuoti su atsinaujinančiosios energijos gamyba susijusius mokslinius tyrimus ir inovacijas drauge remiant darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą; atkreipia dėmesį į paramos telkimo pagal temas svarbą įgyvendinant sanglaudos politiką, nes tai turėtų padėti nukreipti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, visų pirma atsižvelgiant į itin svarbų teminio tikslo „remti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose“ vaidmenį; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir kuo geriau išnaudoti šiam tikslui turimas finansavimo galimybes drauge atkreipiant dėmesį į vietos verslo plėtojimo ir darbo vietų kūrimo galimybes; primena bendras ERPF ir Sanglaudos fondo nuostatas remti projektų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu privačiuose namų ūkiuose, viešuose pastatuose ir įmonėse, tinkamumą ir mano, kad regioninės atsinaujinančiosios energijos rinkos integracija, kurią būtų galima įgyvendinti pasitelkiant tokį finansavimą, būtų svarbus sanglaudos politikos indėlis šioje srityje;

15.  pabrėžia, kad valstybėms narėms ir regionams būtina aktyviau bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą savo viduje ir tarpusavyje, taip pat taikyti integruotą požiūrį į viešąsias investicijas ir techninio tobulinimo finansavimą, pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimą ir diegimą, tinklų pertvarkymą, pažangiąsias matavimo sistemas, kaupimą, paklausos valdymą, energijos vartojimo efektyvumą ir novatorišką atsinaujinančiosios energijos gamybą;

16.  pabrėžia, kad daugelio valstybių narių tinklai tiesiog negali priimti iš kintamo pajėgumo atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos energijos; pabrėžia, kad siekiant prisitaikyti prie gamybos ir perdavimo pokyčių būtina modernizuoti energijos tinklus;

17.  skubiai ragina didinti skaidrumą ir visuomenės, įskaitant visų suinteresuotųjų subjektų, dalyvavimą ankstyvuoju nacionalinių atsinaujinančiosios energijos planų rengimo etapu; apgailestauja, kad dabar trūksta informacijos apie Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos nuostatų įgyvendinimą, ir pabrėžia, kad valstybės narės kas dvejus metus turi teikti išsamesnes ataskaitas; ragina Komisiją sustiprinti savo vaidmenį stebint ir remiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo pažangą; ragina Komisiją padidinti naudojimosi savo vykdymo užtikrinimo įgaliojimais skaidrumą;

18.  pabrėžia visų lygmenų administravimo įstaigų ir asociacijų dalyvavimo svarbą įgyvendinant atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamo energijos gamybos, vartojimo ir pačių pagamintos energijos vartojimo modelio įdiegimą; ragina Komisiją sustiprinti paramą merų paktui, pažangiesiems miestams, pažangiosioms bendruomenėms ir tik atsinaujinančiąją energiją naudojančioms bendruomenėms – jie sudaro sąlygas keistis žiniomis ir geriausia patirtimi;

19.  pažymi, kad siekiant užtikrinti tolesnę atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą itin svarbus aktyvesnis regioninis bendradarbiavimas atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje;

20.  palankiai vertina tai, kad naudojant atsinaujinančiąją energiją 2013 m. bendras išmetamo CO2 kiekis sumažėjo 388 mln. bruto tonų, o iškastinio kuro paklausa Europoje sumažėjo 116 Mtne;

21.  pabrėžia didžiules darbo vietų kūrimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje galimybes; ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo standartai nebūtų sumažinti dėl perėjimo prie atsinaujinančiosios energijos, kuris turėtų būti grindžiamas kokybiškų darbo vietų kūrimu;

Atsinaujinantieji energijos ištekliai ateityje

22.  pabrėžia, kad Atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslai turi būti suderinti su 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje 195 šalių sutartais klimato tikslais; atkreipia dėmesį į Europos Tarybos pasiūlymą, kad 2030 m. bent 27 proc. suvartojamos energijos būtų atsinaujinančioji energija; primena Parlamento raginimą laikytis privalomų tikslų, kad atsinaujinančioji energija sudarytų bent 30 proc. suvartojamos energijos – tai turi būti įgyvendinta siekiant nacionalinių tikslų ir taip užtikrinant reikiamą tikrumą investuotojams ir teisinį tikrumą; mano, kad atsižvelgiant į pastarąjį COP21 susitarimą pageidautinas gerokai didesnis užmojis; primygtinai teigia, kad šioje srityje aiškūs ir plataus užmojo tikslai yra viena iš priemonių, kaip sustiprinti tikrumą ir užtikrinti pirmaujančią ES poziciją pasaulio lygmeniu; ragina Komisiją pateikti ambicingesnį 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį, kuriame atsinaujinančiosios energijos tikslas būtų padidintas bent iki 30 proc. ir jis būtų įgyvendintas siekiant atskirų nacionalinių tikslų;

23.  pabrėžia naujų atsinaujinančiosios energijos ir rinkos sandaros teisės aktų aktualumą kuriant naują sistemą, tinkamą atsinaujinančiajai energijai plėtoti, kuri būtų pagrįsta patikimomis paramos schemomis ir visapusišku atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų dalyvavimu rinkoje;

24.  supranta, kad mokesčių mažinimas yra veiksminga paskata pereiti nuo iškastinio kuro energijos prie atsinaujinančiosios energijos, ir primygtinai ragina Komisiją pertvarkyti Energijos mokesčių direktyvą ir valstybės pagalbos taisykles, kliudančias visapusiškai išnaudoti šias paskatas;

25.  pabrėžia, kad 2020 m. jau nustatyti tikslai turi būti laikomi minimaliu pradiniu tašku persvarstant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą po šios datos, kad valstybės narės po 2020 m. negalėtų nustatyti mažesnio tikslo už 2020 m. nacionalinį tikslą; pabrėžia, kad 2030 m. ES atsinaujinančiosios energijos naudojimo tikslų turi būti siekiama bendrai; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų laiku parengti savo nacionalinius planus, o Komisijai reikia stipresnių priežiūros pajėgumų, taip pat ir po 2020 m., kad ji turėtų pakankamas priemones laiku vykdyti veiksmingą kontrolę ir galimybę įsikišti, jeigu imamasi priešingų rezultatų duodančių priemonių; mano, kad tokia kontrolė bus įmanoma tik tuo atveju, jei Komisija valstybėms narėms nustatys nacionalinius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima vertinti jų pažangą siekiant diegti atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus;

26.  pabrėžia Europos galimybes plėtoti atsinaujinančiąją energiją ir pabrėžia, kokios svarbios ilgalaikės palankios sąlygos visiems rinkos dalyviams;

27.  pabrėžia svarbų atsinaujinančiosios energijos įnašą mažinant bendrą išmetamą anglies dioksido kiekį; pabrėžia, kaip svarbu siekiant COP21 susitarimo tikslų plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

28.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų padidinti pagrįstų nuostatų dėl statistinių perdavimų naudojimą ir bendradarbiavimo mechanizmų plėtojimą, kad būtų pasiekti tikslai pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 6 straipsnį; pabrėžia, koks svarbus valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas – jis būtų naudingas optimizuojant sistemą, užtikrinant veiksmingą aprūpinimą ir daugiau sutaupyti naudojant atsinaujinančiąją energiją; ragina Komisiją šiuo klausimu suteikti valstybėms narėms daugiau paskatų, papildomos informacijos, pateikti sąnaudų ir naudos analizę ir gaires,

29.  pabrėžia, kad reikia sukurti tvirtą, patikimą ir skaidrią valdymo sistemą, kuri padės užtikrinti, kad būtų pasiektas 2030 m. atsinaujinančiosios energijos tikslas tinkamai laikantis nacionalinės kompetencijos nustatyti energijos rūšių derinį ir kartu sudarant galimybę visiškai energetikos politikos demokratinei kontrolei ir priežiūrai; ragina nuodugniai pakartoti dabartinę sėkmingą privalomų nacionalinių tikslų, nacionalinių atsinaujinančiosios energijos planų ir kas dvejus metus teikiamų ataskaitų sistemą; mano, kad jie turėtų būti įtraukti į Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, pagal kurią būtų galima stebėti, kaip valstybės narės vykdo savo įsipareigojimus ir įgyvendina galiojančius ES teisės aktus, kad būtų galima sukurti gerai veikiančios Europos energetikos sąjungos pagrindus;

30.  pažymi, kad, siekiant užtikrinti palyginamumą, skaidrumą ir prognozuojamumą investuotojams, svarbu parengti bendrus privalomus nacionalinių energetikos ir klimato kaitos planų šablonus; mano, kad kiekvienai valstybei narei skirtas kryptis bei politikos planavimą ir toliau reikia skirstyti pagal sektorių, technologiją ir šaltinį;

31.  primygtinai ragina Europos Komisiją teisės aktuose kodifikuoti atsinaujinančiąją energiją naudojančių elektrinių tęstinumo principą siekiant neleisti atgaline data keisti atsinaujinančiosios energijos rėmimo mechanizmų ir garantuoti ekonominį esamų gamybos priemonių rentabilumą;

32.  ragina panaikinti nereikalingas biurokratines kliūtis ir skatinti investicijas, kad iki 2020 m. būtų galima pasiekti 10 proc. elektros energijos tinklų sujungimo tikslą; pabrėžia, kad aktyvesnis regioninis bendradarbiavimas gali padėti užtikrinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracijos optimizavimą ir sumažinti išlaidas vartotojams; primena išsamių konsultacijų su visuomene ir jos dalyvavimo nuo ankstyvojo planavimo etapo svarbą rengiant naujus energijos infrastruktūros projektus, kartu atsižvelgiant į vietos sąlygas; primena techninių patarimų ir atsinaujinančiosios energijos gamybos ir paskirstymo projektų poveikio aplinkai vertinimų svarbą;

33.  pažymi, kad esama atotrūkio tarp turimų specialistų ir besikeičiančių darbo rinkos poreikių, kurių atsirado plėtojant atsinaujinančiuosius išteklius; pabrėžia, kad pereinant prie tvarios, efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos labai svarbios aktyvios švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo strategijos; pabrėžia socialinių partnerių, pramonės ir viešosios valdžios institucijų svarbą rengiant reikiamų įgūdžių planus ir mokymo programas;

34.  pabrėžia, kad, siekiant skatinti plačiai naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, reikia pakankamo ES lygmens finansavimo, inter alia, reikia visapusiškai sumažinti investicijų riziką;

Piliečiai ir energetikos bendrija

35.  mano, kad vietos valdžios institucijos, bendruomenės, namų ūkiai ir pavieniai asmenys turėtų sudaryti perėjimo prie kitų energijos šaltinių pagrindą ir turėtų būti aktyviai remiami siekiant jiems padėti tapti energijos gamintojais ir tiekėjais, turinčiais tokias pačias sąlygas, kaip ir kiti energijos rinkos dalyviai; šiuo klausimu ragina ES lygmeniu bendrai ir išsamiai apibrėžti gaminančio vartotojo sąvoką;

36.  mano, kad labai svarbu nustatyti pagrindinę teisę pačiam gaminti ir vartoti energiją ir teisę kaupti ir sąžininga kaina parduoti perteklinę elektros energiją;

37.  primena, kad valstybės narės, dalyvaujant visuomenei, turi parengti Piliečių ir energetikos bendrijos strategiją ir savo nacionaliniuose veiksmų planuose aprašyti, kaip skatins mažus ir vidutinius atsinaujinančiosios energijos projektus ir energijos kooperatyvus, kaip ketina juos įtraukti į savo teisės aktų sistemą, kokios numatytos paramos politikos priemonės ir kaip jos ketina užtikrinti rinkos prieinamumą;

38.  ragina į persvarstytą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą įtraukti naują Piliečių ir energetikos bendrijos skyrių, kuriame būtų panaikinamos pagrindinės kliūtys patekti į rinką ir administracinės kliūtys ir būtų numatyta palankesnė aplinka investicijoms į savarankišką atsinaujinančiosios energijos gamybą ir savo pagamintos energijos vartojimą;

39.  pažymi, kad dar ne visoms technologijoms visose šalyse galioja tinkamos licencijavimo ir administracinės procedūros; prašo valstybes nares panaikinti administracines ir rinkos kliūtis naujiems savarankiškos energijos gamybos pajėgumams, o ilgas leidimų išdavimo procedūras pakeisti paprastu pranešimo reikalavimu ir įdiegti veiksmingą vieno langelio principą projektų leidimams, prieigai prie tinklo gauti ir finansinėms bei techninėms žinioms įgyti, taip pat užtikrinti gaminančių vartotojų galimybes naudotis alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti dabartinės Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 13 straipsnio (administracinės procedūros) ir 16 straipsnio (prieiga prie tinklų ir jų eksploatavimas) visapusišką įgyvendinimą ir visišką tęstinumą po 2020 m.;

40.  pabrėžia, kaip svarbu atsižvelgti į labai mažų, mažų ir didelių energijos gamybos įmonių skirtumus; pažymi, kad reikia sudaryti tinkamas sąlygas ir priemones gaminantiems vartotojams (aktyviems energijos vartotojams, pvz., namų ūkiams, įskaitant jų savininkus ir nuomininkus, institucijoms ir mažosioms įmonėms, kurie gamina atsinaujinančiąją energiją patys arba kolektyviai, susibūrę į kooperatyvus, kitas socialines įmones ar grupes) prisidėti prie perėjimo prie naujos energetikos ir sudaryti palankesnes sąlygas jų integracijai į energijos rinką; rekomenduoja iki visiško minimumo sumažinti administracines kliūtis naujiems savarankiškos energijos gamybos pajėgumams, ypač panaikinant apribojimus patekti į rinką; siūlo sutrumpinti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras pereinant prie paprasto pranešimo reikalavimo; siūlo persvarstant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą įtraukti specialias nuostatas, kaip panaikinti kliūtis ir skatinti bendruomenines ir (arba) kooperatyvų energetikos schemas organizuojant „vieno langelio principo“ centrus, išduodančius projektų leidimus ir teikiančius finansines ir technines žinias; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis ES valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse nustatytomis de minimis išimtimis, kad mažiems ir vidutiniams projektams ir toliau būtų taikomi dinamiški pateikimo į tinklą tarifai ir nebūtų taikomi sudėtingi aukcionų procesai;

41.  pabrėžia visuomenės dalyvavimo nuo ankstyvojo etapo svarbą skatinant aplinkai palankius atsinaujinančiosios energijos projektus, kuriais būtų atsižvelgiama į vietos sąlygas;

42.  pabrėžia poreikį taikant tinkamą rinkos reguliavimą rasti pusiausvyrą tarp centralizuotos ir decentralizuotos energijos gamybos plėtojimo, kad būtų užtikrinama, jog gaminančiais vartotojais negalintys tapti vartotojai nebūtų diskriminuojami; pabrėžia, kad reikia suteikti techninių ir administracinių priemonių kolektyviniam energijos gamybos valdymui; pabrėžia, kad savarankiška energijos gamyba ir atsinaujinantieji energijos ištekliai nėra pagrindinė didesnių energijos kainų Europoje priežastis;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau dėmesio skiriant energijos vartojimo efektyvumo gerinimui visuose sektoriuose ES bus lengviau gerokai padidinti konkurencingumą ir plėtoti novatoriškus, ekonomiškai efektyvius, energiją taupančius sprendimus;

44.  pabrėžia integruoto požiūrio į energetiką naudą aplinkai, ekonomikai ir socialinei sričiai ir poreikį skatinti elektros energijos, šildymo bei vėsinimo ir transporto sektorių tarpusavio sąveiką; be to, ragina Komisiją įvertinti, kaip lankstūs atsinaujinantieji energijos ištekliai gali papildyti įvairius energijos šaltinius ir kaip į tai reikėtų atsižvelgti planuojant energetiką ir rengiant paramos schemas;

Elektros energija

45.  pabrėžia, kad atsinaujinančios elektros energijos gamyba turėtų būti geriau integruota į visų lygmenų elektros paskirstymo ir perdavimo sistemas, turint mintyje tai, kad krypstama į lankstesnės ir labiau decentralizuotos energijos gamybos modelį, kuris reaguoja į rinką;

46.  pažymi, kad nekintamos atsinaujinančiosios energijos gamybos formos, pvz., energijos gamyba hidroelektrinėse, kurias galima greitai pradėti eksploatuoti ir kurios nekenkia aplinkai, gali padėti į rinką integruoti kintamus atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

47.  ragina vadovautis integruotu požiūriu į energetikos politiką, apimančiu tinklų plėtrą ir reglamentavimą, energijos kaupimą, paklausos valdymą, energijos vartojimo efektyvumo gerinimą ir kartu didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį; pabrėžia, kad reikia vengti priklausomybės nuo technologijų, kurios nesuderinamos su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu;

48.  pažymi, kad, siekiant į rinką integruoti atsinaujinančiosios elektros energijos gamybą, rinkos turi būti lanksčios – tiek pasiūla, tiek paklausa, o tam reikės nutiesti, modernizuoti ir pritaikyti tinklus ir išvystyti naujas energijos kaupimo technologijas;

49.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti greitą ir ekonomišką perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių itin svarbu elektrifikuoti šildymo ir vėsinimo sistemas, transportą ir kitus sektorius;

50.  pabrėžia, kad tol, kol elektros energijos sistema yra nelanksti, reikia užtikrinti atsinaujinančiosios energijos prioritetinę prieigą ir paskirstymą, kad būtų skatinama atnaujinti tinklus, pradėti kaupti energiją ir reaguoti į paklausą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip sugriežtinti ir aiškiau išdėstyti prioritetinės prieigos taisykles laikotarpiu po 2020 m.; pabrėžia, kad atliekant būsimos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos laikotarpio vidurio peržiūrą apie 2024 m., turėtų būti įvertinta galimybė laipsniškai panaikinti prioritetinę prieigą ir paskirstymą;

51.  pabrėžia, kad turėtų būti išlaikyta ir sugriežtinta dabartinėje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje numatyta atsinaujinančiosios energijos prioritetinė prieiga prie tinklo ir prioritetinis paskirstymas; ragina parengti tokią reglamentavimo po 2020 m. sistemą, kad ja būtų užtikrintas tinkamas kompensavimas už atsinaujinančiosios elektros energijos ribojimą;

52.  atkreipia dėmesį į Komisijos strategiją, kuria siekiama sustiprinti reagavimo į paklausą mechanizmus; pabrėžia, kad tai neturėtų papildomai padidinti energijos išlaidų vartotojams; pabrėžia, kad reagavimo į paklausą mechanizmai galėtų suteikti galimybę sumažinti energijos išlaidas, ir kartu pažymi, kad dalyvavimas reagavimo į paklausą ar dinamiškos kainodaros sistemose niekada neturėtų būti privalomas;

53.  mano, kad elektros energijos kaupimo sprendimų kūrimas bus būtinas elementas plėtojant ir integruojant didelio atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekio naudojimą, padedant subalansuoti tinklą ir suteikiant priemonių kaupti pagamintą perteklinę atsinaujinančiųjų išteklių energiją; ragina persvarstyti galiojančią reglamentavimo sistemą siekiant skatinti pradėti naudoti energijos kaupimo sistemas ir panaikinti esamas kliūtis;

54.  pabrėžia, kad nepakankamo pajėgumo elektros energijos tinklų problema ir toliau stabdo laisvą atsinaujinančiosios energijos srautą per valstybių narių sienas ir lėtina pažangą Europos Sąjungoje kuriant tikrą energijos vidaus rinką;

55.  pabrėžia, kad vartotojams turėtų būti suteikta galimybių ir tinkamų paskatų dalyvauti energijos rinkose; pažymi, kad dinamiškos rinka pagrįstos kainos, turėtų būti nustatytos taip, kad tinkamai išryškėtų vartotojų reagavimas į paklausą ir būtų pagaminamas atitinkamas energijos kiekis, taip pat būtų palengvinamas pažangus ir ekonomiškas vartojimas; rekomenduoja Komisijai toliau nagrinėti dinamiškų kainų poveikį įvairioms vartotojų grupėms;

56.  pabrėžia, kad tam tikri vartotojai laikosi nelanksčių vartojimo modelių ir juos gali neigiamai veikti didesne kaina pagrįsti energijos vartojimo efektyvumo mechanizmai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kaip svarbu valstybėse narėse vykdyti energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, kurios orientuotos į pažeidžiamoje padėtyje esančius vartotojus;

57.  mano, kad turėtų galioti aiški savarankiškai pagamintos atsinaujinančiosios energijos vartojimo ir atsinaujinančiosios energijos bendruomenių ir (arba) kooperatyvų reglamentavimo ES sistema, kurią taikant būtų atsižvelgiama į visą šių sistemų teikiamą naudą rengiant mechanizmus, pagal kuriuos mokamas atlygis už parduotą produkcijos perteklių ir naudojimąsi tinklu; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti savarankišką energijos gamybą ir vietos atsinaujinančiosios energijos tinklų kūrimą ir sujungimą, ir kad jie papildytų nacionalines politikos nuostatas; pabrėžia, kad gaminantiems vartotojams turėtų būtų suteikta prieiga prie energijos tinklo ir rinkos už sąžiningą kainą ir jiems neturėtų būtų taikomi papildomi mokesčiai ar rinkliavos; reiškia susirūpinimą dėl kai kurių valstybių narių iniciatyvų, kuriomis sudaromos kliūtys naudojimuisi teise vartoti pačių pagamintą energiją ir ją gaminti;

58.  pažymi, kad vartotojai šiuo metu nelabai prisideda prie planuojamo naujų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų kūrimo rinkdamiesi elektros energijos tarifus, kurie rinkai pateikiami nurodant iš 100 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių gautą kuro derinį; ragina taikyti tikslų, patikimą ir skaidrų atsekimo mechanizmą, kad „ekologiniai“ teiginiai būtų susieti su išmatuojamais papildomos naudos aplinkai kriterijais;

59.  primygtinai ragina valstybes nares geriau išnaudoti iš žemės gaunamą šildymo ir vėsinimo energiją;

Šildymas ir vėsinimas

60.  palankiai vertina 2016 m. vasario mėn. Komisijos komunikatą dėl ES šildymo ir vėsinimo strategijos, bet atkreipia dėmesį į lėtą pažangą ir žemus tikslinius rodiklius, kurie nustatyti atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo šildymo ir vėsinimo srityse, visų pirma pastatuose; pabrėžia, kad yra daug erdvės pažangai daryti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo šildymui ir vėsinimui srityje; pažymi, kad šildymo ir vėsinimo sektoriuje suvartojama pusė galutinės ES energijos, todėl šis sektorius atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant ES klimato ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo tikslų; pripažįsta atsinaujinančiosios energijos dalies didinimo šildymo ir vėsinimo sektoriuje naudą; pabrėžia didesnį terminės energijos infrastruktūros ir kaupimo lankstumą, padedantį integruoti kintamus atsinaujinančiuosius energijos išteklius – energija kaupiama šilumos pavidalu, teikia puikią investicijų grąžą ir daug galimybių vietos mastu kurti kokybiškas darbo vietas; ragina Komisiją po 2020 m. taikytiname atsinaujinančiųjų išteklių teisės aktų rinkinyje panaikinti tų sektorių reglamentavimo spragas; primena, kad pastangos šildymo ir vėsinimo sektoriuje teikia daug galimybių padidinti energetinį saugumą (nes 61 proc. į Europos Sąjungą importuojamų dujų sunaudojama pastatuose, daugiausia šildymui), pvz., plėtojant centralizuoto šilumos tiekimo ir (arba) vėsinimo tinklus, kurie yra veiksmingos priemonės į miestus dideliu mastu integruoti tvarią šilumą, nes šiais tinklais galima tuo pačiu metu tiekti iš įvairių šaltinių gautą šilumą ir jie nėra susieti su kurio nors vienu šaltiniu;

61.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl šildymo ir vėsinimo strategijos, kuriame pabrėžiama, kad reikia laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro, kuris vis dar sudaro 75 proc. degalų sektoriaus, ir jį visiškai pakeisti taikant energijos vartojimo efektyvumo priemones – tai mūsų didžiausia galimybė sumažinti iškastinio kuro naudojimą – ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

62.  ragina imtis papildomų priemonių siekiant išnaudoti likusias nemažas galimybes šildymo ir vėsinimo sektoriuose naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kad būtų iki galo įgyvendinti 2020 m. tikslai; ragina Europos Komisiją po 2020 m. taikytiname atsinaujinančiųjų išteklių teisės aktų rinkinyje panaikinti tų sektorių reglamentavimo spragas;

63.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu šildymui plačiausiai naudojama biomasės energija – ji sudaro apie 90 proc. visos šildymui naudojamos atsinaujinančiosios energijos; ypač svarbų vaidmenį ji atlieka Vidurio ir Rytų Europoje, visų pirma tvariai stiprinant energetinį saugumą;

64.  pabrėžia poreikį sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui prie atsinaujinančiąją energiją efektyviai naudojančių šildymo įrenginių, kartu užtikrinant tinkamą paramą ir pagalbą energijos nepriteklių patiriantiems gyventojams ir geresnį jų informavimą;

65.  pabrėžia, kad reikia pateikti išsamią ir veiksmingą vėsinimo naudojant atsinaujinančiuosius išteklius apibrėžtį;

66.  pabrėžia, kad reikia atnaujinti centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsinimo sistemas ir pagerinti jų efektyvumą, nes centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsinimo tinklai gali naudoti ir kaupti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją ir tada ją paskirstyti pastatams ir pramoninėms teritorijoms, taip gerokai padidinant atsinaujinančiosios energijos dalį šildymo ir vėsinimo sektoriuje;

67.  pabrėžia gaminančių vartotojų grupių, įskaitant namų ūkius, labai mažus ir mažus verslo subjektus, kooperatyvus ir vietos valdžios institucijas, galimybes kurti kolektyvines energetines sistemas, pvz., centralizuoto šilumos tiekimo, teikiančias ekonomiškai efektyvias atsinaujinančiąją energiją naudojančias šildymo ir vėsinimo paslaugas, taip pat teikiančias įvairią energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos sąveiką;

68.  mano, kad siekiant padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą šildymui ir vėsinimui turėtų būti sustiprinta įvairi Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos, Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos ir Pastatų energinio naudingumo direktyvos sąveika;

69.  pažymi, kad su šildymu ir vėsinimu susiję energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai yra svarbios priemonės siekiant užtikrinti stabilias ir prognozuojamas energijos vartojimo tendencijas ir kovoti su energijos nepritekliumi;

Transportas

70.  atkreipia dėmesį į tai, kad gerokai atsiliekama nuo tikslo iki 2020 m. transporto sektoriuje naudoti 10 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių, iš dalies dėl biokuru grindžiamos atsinaujinančiųjų išteklių strategijos transporto srityje problemų; primena, kad transporto sektorius yra vienintelis ES sektorius, kuriame šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos nuo 1990 m. didėja; primena, kad atsinaujinančioji energija labai svarbi norint pasiekti tvarų judumą; ragina valstybes nares padidinti pastangas transporto sektoriuje diegti tvarias priemones, pvz., mažinti paklausą, pereiti prie tvaresnių metodų, gerinti efektyvumą ir didinti transporto sektoriaus elektrifikaciją; ragina Komisiją parengti sistemą, kaip skatinti naudoti atsinaujinančiąja energija varomas elektrines transporto priemones, ir patobulinti teisės sistemą, kuria remiantis būtų sudaromos su biodegalais, kuriuos naudojant išmetama mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susijusios perspektyvos, atsižvelgiant į netiesioginį žemės naudojimo paskirties keitimą po 2020 m.,

71.  ragina toliau taikyti ir išplėsti dalinį BŽŪP taikymą, kad būtų remiamos atsinaujinančiosios energijos gamybai ir naudojimui skirtos investicijos žemės ūkio sektoriuje;

72.  nustatyta, kad transportui tenka daugiau kaip 30 proc. galutinio energijos suvartojimo Europoje ir kad 94 proc. transporto sektoriaus naudoja naftos produktus; todėl mano, kad pastangos didinti atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą transporto sektoriuje turi būti plataus užmojo, aiškiai susietos su transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu;

73.  prašo Komisijos siūlyti plataus užmojo priemones, kaip sparčiau mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, be kita ko, naudojant atsinaujinančiųjų išteklių degalus, didinant elektrifikaciją ir gerinant efektyvumą, taip pat labiau stengiantis skatinti šių sričių technologijų plėtrą ir inovacijas;

74.  pažymi, kaip svarbu elektrifikuoti transporto sektorių siekiant mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir ragina Komisiją parengti sistemą, kaip skatinti naudoti atsinaujinančiąja energija varomas elektrines transporto priemones, nes tai itin svarbu siekiant įgyvendinti 2030 m. tikslus;

75.  laukia, kol Europos Komisija 2016 m. birželio mėn. pateiks transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad transportas aktyviai prisidėtų prie 2020 m. tikslų įgyvendinimo, turi būti skatinama aktyviau diegti atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

76.  palankiai vertina padarytą pažangą pagal ES bendrosios įmonės „Švarus dangus“ atliktus projektus plėtojant naujų rūšių biodegalus ir variklius;

77.  pabrėžia, kaip svarbu plėtoti naujos kartos biokuro gamybą iš biomasės arba atliekų;

78.  pažymi, kad siekiant remti atsinaujinančiosios energijos naudojimą aviacijos ir laivybos sektoriuose reikia gerinti reglamentavimo aplinką ir ilgalaikes sąlygas;

79.  pabrėžia, kad norint užtikrinti tvarų judumą skatinantį reglamentavimą ir politiką transporto sektoriuje reikia pereiti prie kitų transporto rūšių, įskaitant intermodalumą, tvarias logistikos sistemas, judumo valdymą bei tvarią miestų politiką, pagal kurią transporto srityje suvartojama energija būtų keičiama atsinaujinančiąja energija ir (arba) būtų kuo labiau sumažinamas bendras suvartojamos energijos kiekis, skatinant kurti aktyvesnius kelionių modelius, plėtoti ir įgyvendinti išmaniųjų miestų sprendimus, remti ekologinį judumą miestuose ir pritaikytąjį miestų planavimą; ragina valstybes nares ir ES siekti, kad keleivių ir krovinių vežimo paslaugos būtų iš kelių ir oro transporto perkeliamos į geležinkelių ir jūrų transportą; ragina Komisiją įvertinti krovininių troleibusų technologines galimybes;

80.  primygtinai ragina ES institucijas savarankiškai plėtoti atsinaujinančiosios energijos pajėgumus nuosavų pastatų energijos poreikiui tenkinti ir taip parodyti tvirtą įsipareigojimą remti atsinaujinančiąją energiją; pabrėžia, kad, kol bus išplėtoti tokie pajėgumai, ES institucijos turėtų savo poreikiams pirkti ekologišką energiją;

81.  pabrėžia, kad, siekiant sumažinti ir panaikinti ES priklausomybę nuo naftos ir taip sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, itin svarbu, kad didesnę transporto dalį sudarytų vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, dalijimasis automobiliais ir susitarimai pavežti;

82.  pabrėžia dviračių sistemų ir infrastruktūros teikiamas galimybes gerinti transporto tvarumą miestų vietovėse;

83.  pabrėžia galimybes didinant transporto sistemų elektrifikaciją mažinti išmetamus teršalus ir prisidėti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai

84.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti daugiau sinergijos ir nuoseklumo Europos Sąjungos politikoje, nustatyti bioenergijos tvarumo kriterijus, nuodugniai įvertinus galiojančios ES tvarumo politikos ir žiedinės ekonomikos politikos veikimą; primena, kad didesnio ES energetinio saugumo reikėtų siekti tvariai naudojant nuosavus išteklius, vadovaujantis tikslu pagerinti išteklių veiksmingumą;

85.  primygtinai ragina atsargiai vertinti didėjančią miško biomasės kaip pagrindinio ES atsinaujinančiojo energijos ištekliaus naudojimo tendenciją, nes miškų biomasė gali daryti žalingą poveikį klimatui ir aplinkai, jei nebus tvariai išgaunama ir tinkamai apskaitoma; pažymi, kad ilguoju laikotarpiu turi būti kontroliuojamas bioenergijos poveikis klimato kaitai, nes užtrunka daug laiko, kol nukirsti miškai atauga ir pasiekia savo buvusį potencialą;

86.  pažymi, kad bioenergija jau sudaro 60 proc. atsinaujinančiosios energijos Europoje ir kad toliau jos naudojimas vis didės; pabrėžia, kad būtina skubiai išsiaiškinti, kokį šiltnamio efekto poveikį daro įvairūs miško biomasės naudojimo būdai energijai gaminti, ir nustatyti naudojimo būdus, kuriais galima pasiekti didžiausią švelninimo poveikį laikantis politikos sričiai taikomų terminų;

87.  pabrėžia, kad biokuro gamyba neturi trukdyti maisto produktų gamybai ar kelti grėsmės apsirūpinimui maistu; vis dėlto mano, kad įgyvendinant suderintą politiką, kuria būtų skatinama didinti Europoje gaunamą pašarinių kultūrų (pvz., kviečių, kukurūzų, cukrinių runkelių ir saulėgrąžų) derlių, būtų galima įtraukti nuostatas dėl biokuro gamybos, vykdant netiesioginį žemės paskirties keitimą, tai atliekant tokiu būdu, kad Europos ūkininkai galėtų gautų pastovių pajamų, kad būtų galima pritraukti investicijų ir sukurti darbo vietų kaimo vietovėse, padėti spręsti nuolatinio daug baltymų turinčių (genetiškai nemodifikuoto) pašarų trūkumo Europoje problemą ir sumažinti Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo; mano, kad tais atvejais, kai rinkoje esama nurodytų žemės ūkio produktų pertekliaus, biokuro ir bioetanolio gamyba būtų laikina priemonė, kurią naudojant būtų išlaikytos tvarios pirkimo kainos, krizių laikotarpiais būtų užtikrinamos ūkininkų pajamos, o pati gamyba atliktų rinkos stabilumo mechanizmo funkciją; pabrėžia, kad reikia skatinti bioenergijos gamybai panaudoti dirvonuojančią žemę, kuri nenaudojama maisto produktų gamybai, siekiant įgyvendinti nacionalinius ir Europos atsinaujinančiosios energijos tikslus;

88.  mano, kad naudojant tokias mėšlo apdorojimo technologijas, kaip fermentavimas, gyvulių mėšlas galėtų būti vertingas biodujų šaltinis, taip pat pabrėžia, kad svarbu, kad tai taptų ūkininkams ekonomiškai perspektyvi alternatyva;

89.  ragina valstybes nares ir Komisiją propaguoti tvarios miškotvarkos svarbą, tuo pačiu metu atkreipiant dėmesį į esminį miško biomasės, kaip vienos iš svarbiausių ES atsinaujinančiųjų žaliavų, vaidmenį įgyvendinant ES tikslus energetikos srityje; atkreipia dėmesį į didėjančią miško biomasės paklausą, o tai reiškia, kad tvarią miškotvarką pagal ES miškų strategiją reikia dar labiau stiprinti ir skatinti, nes ji svarbi biologinei įvairovei ir miškų ekosistemos funkcijoms, įskaitant CO2 sugertį iš atmosferos; todėl atkreipia dėmesį į proporcingo ES išauginamų ir iš trečiųjų šalių importuojamų išteklių naudojimo poreikį turint omenyje tai, kad medienos išteklių atsinaujinimas trunka labai ilgai;

o
o   o

90.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 81.
(3) OL L 239, 2015 9 15, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0094.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0359.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0445.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0444.

Teisinis pranešimas