Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2105(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0220/2016

Pateikti tekstai :

A8-0220/2016

Debatai :

PV 04/07/2016 - 17
CRE 04/07/2016 - 17

Balsavimas :

PV 05/07/2016 - 4.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0299

Priimti tekstai
PDF 436kWORD 212k
Antradienis, 2016 m. liepos 5 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Nauja perspektyvi ir novatoriška ateities strategija dėl prekybos ir investicijų
P8_TA(2016)0299A8-0220/2016

2016 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų (2015/2105(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl Dohos vystymosi darbotvarkės dabartinės padėties rengiantis 10-ajai PPO ministrų konferencijai(1),

–   atsižvelgdamas į savo, atitinkamai, 2015 m. liepos 8 d.(2) ir 2016 m. vasario 3 d.(3) rekomendacijas Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo ir prekybos paslaugomis susitarimo;

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–   atsižvelgdamas į 2015 m. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES prekybos ir investicijų politikos išorinio poveikio viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvoms ne ES šalyse(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse strategijos(5),

–   atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastato „Rana Plaza“ griūties antrųjų metinių ir pažangos įgyvendinant Bangladešo tvarumo susitarimą(6),

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 2/2014 „Ar tinkamai valdomi preferenciniai prekybos susitarimai?“,

–   atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę principų deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos,

–   atsižvelgdamas į ES neteisėtai paruoštos medienos reglamentą, ES nefinansinių ataskaitų direktyvą, EK pasiūlymą dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamento, JK Modernios vergijos akto skaidrumo tiekimo grandinėse nuostatą ir Prancūzijos įstatymą dėl rūpestingumo pareigos,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(11),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis skatinimo ir gynimo ES gaires,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, jos 2014 m. lapkričio 21 d. išvadas dėl prekybos ir į 2015 m. lapkričio 27 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę dėl pranešimo dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose,

–   atsižvelgdamas į Marakešo susitarimą, kuriuo įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 21 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207, 208 ir 218 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių 24 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į SESV įtvirtintą politikos suderinamumo vystymosi labui principą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0220/2016),

A.  kadangi prekyba pati savaime nėra tikslas, o tik priemonė gerovei ir lygybei pasiekti, verslo galimybėms, darniam ekonomikos vystymuisi, socialiniai pažangai ir kultūriniam supratimui skatinti, užimtumui didini ir gyvenimo lygiui pagerinti nedidinant viešųjų išlaidų;

B.  kadangi nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009 m. gruodžio mėn. bendra prekybos politika (BPP) iš esmės pakito; kadangi prekyba nevykdoma izoliuotai, ji yra susijusi su daugeliu kitų politikos priemonių ir nuo jų priklausoma; kadangi derantis dėl prekybos ir investicijų susitarimų neturi būti apsiribojama tiesiog muitų tarifų mažinimu, nes šiandien sudėtingi uždaviniai susiję su reguliavimo klausimais ir tarptautinių standartų konvergencija;

C.  kadangi Europos Sąjungoje nebuvo surengta rimtų diskusijų apie laisvosios prekybos politikos sąnaudas (atsirandančias dėl, pavyzdžiui, pramonės priderinimo: pramonės įmonių uždarymo, darbo vietų gamybos sektoriuje praradimo, ištisų pramonės šakų perkėlimo į trečiąsias šalis ir padidėjusio importo) ir neatlikta bendra laisvosios prekybos politikos sąnaudų ir naudos analizė; kadangi, nesurengus tokių sąžiningų diskusijų, įvairūs suinteresuotieji subjektai ima abejoti ES prekybos politikos ir apskritai ES politikos loginiu pagrindu ir kryptimi ir kadangi sąžiningos diskusijos padėtų išvengti tokių apgailėtinų rezultatų;

D.  kadangi dėl pasaulinių perteklinių pagrindinių pramonės šakų pajėgumų ir dėl to atsirandančio prekybos disbalanso pradėjo mažėti ES įmonių ir pramonės pasitikėjimas ES prekybos politikos patikimumu;

E.  kadangi mažo ekonomikos augimo laikotarpiais užsienio prekybos įnašas į Europos ekonomikos atsigavimą yra itin svarbus – ji duoda konkrečių, išmatuojamų rezultatų ir prisideda prie deramo darbo vietų kūrimo, tvaraus ekonomikos augimo ir lygybės Europoje ir už jos ribų;

F.  kadangi naujos kartos prekybos politikos priemonėmis turi būti reaguojama į žmonėms rūpimus klausimus dėl skaidrumo ir dalyvavimo, gerovės ir darbo vietų, verslo lūkesčių globalios ir tarpusavyje susietos ekonomikos, jomis turi būti kovojama su skurdu, ši politika turi užtikrinti tolygesnį iš prekybos gaunamų pajamų paskirstymą ir padėti spręsti naujus klausimus, pavyzdžiui, susijusius su elektronine prekyba ir pagrindiniu MVĮ vaidmeniu;

G.  kadangi vykdomos prekybos derybos vis dažniau atkreipia visuomenės dėmesį į ES prekybos politiką ir kadangi vis daugiau piliečių domisi prekybos politika ir nerimauja, kad BPP gali sumenkinti Europos ir nacionalinį reglamentavimą ir standartus;

H.  kadangi Europos Komisija aiškiai pažadėjo, kad jokiu prekybos susitarimu niekada nebus sumažintas reguliavimu suteikiamos apsaugos lygis, kad apsaugos lygis bet kokiais pakeitimais gali būti tik didinamas ir kad visuomet bus apsaugota teisė reguliuoti;

I.  kadangi, laikantis SESV 191 straipsnyje nustatyto atsargumo principo, prekybos susitarimuose nustatomu bendradarbiavimu reguliavimo srityje turi būti užtikrinama aukščiausio lygio sveikatos apsauga ir sauga;

J.  kadangi ES piliečiams, įmonėms ir MVĮ kyla abejonių, ar didelės pramonės asociacijos iš tikrųjų atstovauja ES piliečių, ES įmonių ir apskritai Europos Sąjungos interesams;

K.  kadangi, norint užtikrinti skaidrumą, reikia, kad ES institucijos tikrintų, kad ES pramonės įmonių pareikštos pozicijos iš tikrųjų atspindėtų ES pramonės požiūrį;

L.  kadangi ES prekybos politika turi būti stiprinama užtikrinant ne tik naudingus rezultatus siekiant užimtumo ir gerovės piliečiams ir verslo subjektams, bet ir stiprinant aplinkosaugos bei socialines teises ir užtikrinant aukščiausio lygio skaidrumą, dalyvavimą ir atskaitomybę – palaikant nuolatinį dialogą su įmonėmis, vartotojais ir socialiniais partneriais, visais kitais susijusias suinteresuotaisiais subjektais, vietos ir regioninės valdžios institucijomis ir parengiant aiškias derybų gaires;

M.  kadangi prekių kilmės taisyklėmis apibrėžiamas tikrasis prekybos liberalizavimo mastas, nes jomis nustatoma, kurias prekes iš tikrųjų naudinga įtraukti į laisvosios prekybos susitarimus, bet neretai į viešas diskusijas dėl prekybos politikos prekių kilmės taisyklių klausimas neįtraukiamas, o Parlamentas iki šiol neatliko jų analizės;

N.  kadangi Europos Sąjunga, vykdydama savo prekybos politiką ir derybas dėl prekybos, privalo atsižvelgti į tam tikrų sektorių, ypač žemės ūkio sektoriaus, jautrumą atveriant rinką;

O.  kadangi buvo prognozuojama, kad iki 2050 m. 28 ES valstybėse narėse bus sukuriama tik 15 proc. pasaulio BVP, o 2013 m. buvo sukuriama 23,7 proc., ir kadangi nuo 2015 m. 90 proc. pasaulio ekonomikos augimo generuojama ne ES, kadangi besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ekonomikos augimo tempas gerokai lėtėja;

P.  kadangi ES šiuo metu yra didžiausias prekybos blokas pasaulyje, kontroliuojantis trečdalį pasaulio prekybos, ir kadangi prognozuojama, kad iki 2020 m. ši dalis sumažės iki maždaug 26 proc.;

Q.  kadangi kiti kintamieji, pvz., demografiniai pokyčiai, taip pat turės neigiamą poveikį ES padėčiai pasaulio prekybos arenoje; kadangi manoma, jog ES tenkanti pasaulio gyventojų skaičiaus dalis nuo 7,1 proc. 2013 m. sumažės iki 5,3 proc. 2060 m.;

R.  kadangi būsimuose prekybos susitarimuose ir derybose turėtų būti atsižvelgta į pozicijas, nustatytas Parlamento rezoliucijose dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo ir prekybos paslaugomis susitarimo, ir jų nuosekliai laikomasi;

S.  kadangi gerovės kūrimo centras aiškiai krypsta į rytus link Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ir Kinijos, kuri jau pralenkė Japoniją ir tikriausiai pralenks JAV, 2025 m. tapdama didžiausios pasaulio ekonomikos valstybe; kadangi iš to matyti, kad besiformuojančios rinkos ekonomikos ir besivystančios šalys vejasi pramoninių šalių grupę ir pasieks susiformavusios rinkos ekonomikos šalių etapą;

T.  kadangi nustatyta, kad 2014 m. tarpvalstybinių kapitalo, prekių, paslaugų ir duomenų srautų indėlis į pasaulio ekonomiką buvo papildomi 7,8 trln. JAV dolerių, o pridėtinė vien tik duomenų srautų vertė šioje sumoje siekė 2,8 trln., t.y. 2,7 trln. JAV dolerių sumą, kurią buvo planuojama gauti iš prekybos prekėmis, viršijanti suma;

Greitesnis prisitaikymas prie sparčiai kintančių pasaulio prekybos tendencijų

1.  palankiai vertina naująją Komisijos strategiją „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ ir ypač tai, kad dėmesio skiriama tokiems naujiems aspektams kaip atsakingas tiekimo grandinių valdymas, pasaulinė skaitmeninė rinka, prekyba skaitmeninėmis prekėmis ir paslaugomis, sąžininga ir etiška prekyba ir socialinės prekybos liberalizavimo sąnaudos; yra tvirtai įsitikinęs, kad būsima prekybos politika, kad ir kokia ji būtų, turi būti kovojama su visų formų protekcionizmu, įskaitant nereikalingų netarifines kliūčių prekybai mažinimą, ir užtikrinamos galimybes patekti į naujas rinkas, ypač MVĮ; primena, kad prekybos liberalizavimas turi būti vykdomas tinkamai siekiant užtikrinti darnų vystymąsi; apgailestauja, kad Komisija vėlavo pateikti naująją strategiją, nors Parlamentas prašė, kad persvarstyta vidutinio laikotarpio ir ilgalaikė prekybos strategija būtų pateikta iki 2012 m. vasaros;

2.  yra tvirtai įsitikinęs, kad nors teikiant paslaugas sukuriama daugiau kaip 70 proc. ES BVP ir bus sukurta 90 proc. būsimų darbo vietų, gamybos sektorius yra gyvybiškai svarbus siekiant Europos reindustrializacijos, ir todėl strategijoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama gamybos sektoriaus vaidmeniui bendroje prekybos politikoje; primygtinai ragina Komisiją dirbti su prekybos partneriais siekiant užtikrinti, kad jų rinkos būtų atviresnės ES įmonėms, visų pirma transporto, telekomunikacijų ir viešųjų pirkimų rinkos, nors jų įmonės vis dar naudojasi daugybe galimybių patekti į ES vidaus rinką;

3.  pripažįsta, kad ES prekybos politika yra labai svarbi Europai geopolitiniu ir ekonominiu požiūriais, kad ji galėtų formuoti globalizacijos procesą, stiprinti tarptautinius standartus ir suteikti daugiau galimybių patekti į užsienio rinkas; pažymi, kad, jei dabar nesiimsime veiksmų, tarptautines taisykles nustatys kiti; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ES kaip didžiausios pasaulio ekonomikos statusą, tvari ir atsakinga prekyba yra jos stipriausia politikos priemonė siekiant ne tik remti Europos interesus, investicijas ir verslą, bet ir propaguoti Europos vertybes užsienyje, taip pat skatinti ekonomikos augimą ir investicijas bei kurti darbo vietas Europos Sąjungoje; remia Komisijos tikslą gerinti prekybos ir vidaus rinkos politikos krypčių sąveiką ir rekomenduoja vykdant šias politikos kryptis pirmenybę teikti priemonėms, kuriomis siekiama kurti darbo vietas;

4.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad jokiu prekybos susitarimu nebus sumažinti laimėjimai, pasiekti taikant Europos vartotojų apsaugos standartus, be kita ko, ir skaitmeninės revoliucijos sąlygomis; pabrėžia, kad Parlamentas ir toliau atidžiai tikrins, kad vykstančiose derybose šio įsipareigojimo būtų laikomasi;

5.  atkreipia dėmesį į bendrosios rinkos ir ES prekybos politikos ryšį ir tai, kad jos turėtų būti visapusiškai suderinamos tarpusavyje ir su platesnio masto Sąjungos politikos kryptimis bei vertybėmis; mano, kad atvira, atsakinga ir laisva pasaulinė prekyba, grindžiama efektyviomis, skaidriomis ir griežtomis visuotinėmis taisyklėmis, yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka visapusiškai išnaudotų savo galimybes veikti, augti ir būti abipusiai naudinga piliečiams, vartotojams ir įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms; primena, kad atvira prekyba lemia didesnį produktyvumą, prisideda prie geresnio išorinio konkurencingumo ir jau dabar padeda išlaikyti beveik kas septintą darbo vietą bendrojoje rinkoje, taip pat duoda didelės naudos vartotojams;

6.  ragina Komisiją nuolat atnaujinti savo prekybos ir investicijų strategiją ir, siekiant užtikrinti, kad ją įgyvendinant būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, nuo 2017 m. Parlamentui kas dvejus metus viešai pristatyti išsamią įgyvendinimo ataskaitą; ragina Komisiją įtraukti į šias ataskaitas informaciją apie vykdomų prekybos derybų pažangą ir apie sudarytų prekybos susitarimų įgyvendinimą;

7.  primygtinai ragina Komisiją paspartinti savo procedūras, kad prekybos susitarimus, dėl kurių deramasi, būtų galima per trumpesnį laiką perduoti Parlamentui, taip sudarant sąlygas pradėti laikinai juos taikyti arba greičiau įgyvendinti;

Skaidri prekybos politika ir daugiau galimybių piliečiams išreikšti savo valią

8.  teigiamai vertina tai, kad Komisija padidino visų prekybos derybų etapų skaidrumą ir atvirumą, ir palaiko Komisijos skaidrumo iniciatyvą dėl TPIP; pripažįsta, kad gavusi ne vieną Parlamento prašymą Komisija pagerino derybų skaidrumą – visiems Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų nariams suteikė galimybę susipažinti su įslaptintais derybų dokumentais ir suteikė daugiau informacijos suinteresuotiesiems subjektams; primena, kad platesnė Parlamento narių galimybė susipažinti su įslaptinta derybų dėl TPIP informacija sustiprino parlamentinę kontrolę – taip Parlamentas įgijo dar geresnę galimybę prisiimti atsakomybę už bendrą prekybos politiką; todėl pasisako už Komisijos skaidrumo iniciatyvos išplėtimą, kad būtų pasiektas visiškas skaidrumas, ir už galimybę vykdyti visuomeninę kontrolę, taikomą visoms vykstančioms ir būsimoms prekybos deryboms, ir kad būtų sudaryta galimybė konsultuotis su šalimis partnerėmis, siekiant skatinti aukščiausius skaidrumo standartus, užtikrinant, kad tai būtų abipusis procesas, kurio metu nebūtų pakenkta ES derybinei pozicijai, ir kad susitarimas būtų pasiektas pageidaujamo skaidrumo lygio derybų metu nustatant taikymo srities ribas; pabrėžia, kad prasmingas skaidrumas gali padėti didinti visuotinę paramą taisyklėmis grindžiamai prekybai;

9.  ragina Tarybą nedelsiant paskelbti visus anksčiau patvirtintus ir būsimus derybų įgaliojimus;

10.  ragina Komisiją užtikrinti tvirtą ir suderintą pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą, be kita ko, vykdant tinkamas, viešas, internetines konsultacijas ir informavimo kampanijas siekiant patobulinti ES tarptautinės prekybos politikos turinį ir ją nukreipti piliečių teisių gynimo linkme, taip sustiprinant jos teisėtumą;

11.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinę diskusiją dėl prekybos derybų apimties, bendradarbiavimas reguliavimo srityje turi išsaugoti pirminę reguliavimo funkciją – palaikyti viešąjį interesą; pabrėžia, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir investicijoms, glaudesnis reguliavimo institucijų tarpusavio bendradarbiavimas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir investicijoms nustatant nereikalingas technines kliūtis ir besidubliuojančią arba nereikalingą administracinę naštą ir formalumus, kurie MVĮ daro neproporcingai didelį poveikį, kartu nepakenkiant techninėms su pagrindiniais standartais ir taisyklėmis susijusioms procedūroms, išlaikant Europos sveikatos, saugos, vartotojų apsaugos, darbo, socialinių ir aplinkosaugos teisės aktų bei kultūrų įvairovės standartus ir visapusiškai laikantis atsargumo principo ir nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijų savarankiškumo reguliavimo srityje principo; primena, kad atitinkami mechanizmai turi būti grindžiami aktyvesniu keitimusi informacija ir geresniu tarptautinių techninių standartų priėmimu ir taip turi būti stiprinama jų konvergencija, kartu jokiu būdu nepažeidžiant ar nevilkinant bet kurio prekybos partnerio demokratiškai įteisintų sprendimų priėmimo procedūrų; ragina naudoti ir kurti tolesnius tarptautinius techninius standartus remiantis poveikio įvertinimais ir dėti visas pastangas siekiant užtikrinti visapusišką mūsų prekybos partnerių dalyvavimą tarptautinių standartizavimo įstaigų veikloje; vis dėlto nemano, kad bendrų tarptautinių standartų trūkumas turėtų užkirsti kelią abipusiam lygiaverčių standartų pripažinimui, kai tinka, ar pastangoms siekiant parengti bendrus transatlantinius techninius standartus;

12.  siekdamas užtikrinti skaidrumą ir apsaugoti ES prekybos interesus, ragina Komisiją, konsultuojantis su pramonės atstovais prekybos srities iniciatyvų klausimais, užtikrinti, kad ES asociacijos iš tikrųjų atstovautų ES prekybos interesams, atspindėdamos tikruosius nacionalinių priemonės įmonių interesus; pabrėžia, kad, kai įmanoma, reikėtų viešai skelbti ES institucijų dokumentus, nes, norint užsitikrinti visuomenės paramą bendrai prekybos politikai, skaidrumas yra labai svarbus; ragina Komisiją įgyvendinti 2015 m. liepos mėn. Europos ombudsmenės rekomendacijas, itin daug dėmesio skiriant galimybėms susipažinti su visų derybų dokumentais;

Geresnis ES prekybos tikslų derinimas su kitais jos išorės politikos, skirtos prekybai vystymosi labui, aspektais

13.  primena, kad BPP turi būti vykdoma atsižvelgiant į ES sutarties 21 straipsnyje ir SESV 208 straipsnyje išdėstytus Sąjungos išorės veiksmų principus ir tikslus, ir ja turi būti propaguojamos ES ginamos vertybės, kaip apibrėžta ES sutarties 2 straipsnyje; primena, kad turi būti užtikrintas išorės politikos krypčių ir vidaus politikos krypčių, turinčių išorinį aspektą, nuoseklumas; pabrėžia, kad ES turi teisinę pareigą laikytis žmogaus teisių ir turėtų skatinti tvarų ekonominį, socialinį ir ekologinį prekiaujančių šalių vystymąsi; laikosi nuomonės, kad ES privalo dėti visas būtinas pastangas siekdama numatyti, užkirsti kelią ir kovoti su bet kokiu jos BPP sukeltu galimai neigiamu poveikiu nuolat atlikdama poveikio žmogaus teisėms ir tvarumui ex ante ir ex post vertinimus ir prireikus atitinkamai persvarstydama prekybos susitarimus; primena, kad tik sąžininga ir tinkamai reglamentuojama prekyba, jei ji suderinta su darnaus vystymosi tikslais, galėtų sumažinti nelygybę ir paskatinti vystymąsi; primena, kad darnaus vystymosi tikslai (TVT) apima kelis su prekyba susijusius uždavinius keliose politikos srityse, vienas iš konkrečiausių uždavinių – siekis padidinti eksporto iš besivystančių šalių apimtį, siekiant iki 2020 m. dvigubai padidinti mažiausiai išsivysčiusių šalių eksporto dalį pasaulinėje prekyboje;

14.  džiaugiasi, kad, kaip nurodė Pasaulio bankas, nuo 1990 m. gerokai sumažėjo visiškame skurde gyvenančių žmonių; vis dėlto pažymi, kad dar daug reikia nuveikti, siekiant paskatinti privačiąsias ir viešąsias investicijas į mažiausiai išsivysčiusias šalis ir įdiegti institucinę ir infrastruktūros sistemas, kurios leis mažiausiai išsivysčiusioms šalims geriau pasinaudoti prekybos teikiama nauda, padedant joms įvairinti savo ekonomiką ir integruotis į pasaulines vertės grandines, suteikiančias galimybių specializuotis kuriant didesnės pridėtinės vertės produktus;

15.  atkreipia dėmesį į Komisijos skelbiamus ketinimus savo prekybos ir investicijų susitarimais visame pasaulyje stiprinti tvarų vystymąsi ir skatinti laikytis žmogaus teisių, darbo bei socialinių standartų ir aplinkos tvarumo principų, bet ragina ryžtingai stengtis praktikoje visapusiškai įgyvendinti atitinkamų skyrių nuostatas ir užtikrinti jų vykdymą; pritaria Komisijos nuomonei, kad ES turi ypatingą pareigą, susijusią su jos prekybos politikos priemonių poveikiu besivystančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

16.  mano, kad migracija yra vienas iš pagrindinių XXI amžiuje ES patiriamų iššūkių; pabrėžia, kad, norint panaikinti migracijos priežastis, labai svarbu užtikrinti ES prekybos ir investicijų politikos suderinamumą; apgailestauja, kad tai nepakankamai atsispindi strategijoje „Prekyba visiems“;

17.  mano, kad visų pirma toms šalims partnerėms, kurios patiria ekonomikos krizę, svarbiausias išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių (IVLPE) tikslas turi būti apčiuopiamai ir tvariai pagerinti paprastų žmonių gyvenimo sąlygas;

18.  pabrėžia, kad nuostatos dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkosaugos standartų ir įsipareigojimai dėl darbuotojų teisių, grindžiamų TDO pagrindinėmis konvencijomis bei įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) principais, įskaitant EBPO daugiašalių įmonių principus ir JT verslo ir žmogaus teisių principus, turėtų būti privalomi ir turi sudaryti vieną iš esminių ES prekybos susitarimų dalių nustatant įsipareigojimus, kurių vykdymą įmanoma užtikrinti; ragina Komisiją į visus ES prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti tvaraus vystymosi skyrius; mano, kad, siekiant užtikrinti privalomą šių darnaus vystymosi nuostatų pobūdį, reikia taikyti trijų etapų metodą: rengti vyriausybių lygmens konsultacijas, sudaryti vidaus patariamąsias ir ekspertų grupes, įtraukiant TDO, ir kaip kraštutinę priemonę į susitarimą įtraukti bendrą ginčų sprendimo nuostatą, naudojamą ginčams spręsti, numatant galimybes skirti finansines sankcijas; atkreipia dėmesį į tai, kad darbo ir aplinkosaugos standartai turi būti ne tik įtraukiami į prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, bet ir veiksmingai taikomi visose prekybos susitarimų srityse;

19.  pabrėžia, kokie prekybos susitarimuose svarbūs veiksmingi apsaugos mechanizmai; kartu ragina įtraukti veiksmingą darbuotojų ir aplinkosaugos teisių, kurioms netaikoma nuostata dėl žmogaus teisių, laikymosi užtikrinimo mechanizmą; ragina Komisiją nustatyti struktūriškai apibrėžtą ir depolitizuotą procesą, kuriuo, taikant aiškius kriterijus, turi būti pradėtos konsultacijos su partneriu dėl įtariamo įsipareigojimų, prisiimtų pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrių nuostatas, nevykdymo;

20.  pabrėžia, kaip svarbu į laisvosios prekybos susitarimus įtraukti pilietinę visuomenę ir užtikrinti galimybę naudotis pažangesne žiniasklaida, siekiant palengvinti pilietinės visuomenės dalyvavimą;

21.  pabrėžia, kad svarbu laikytis Europos ir tarptautinių taisyklių dėl prekybos ginklais, visų pirma Jungtinių Tautų sutarties dėl prekybos ginklais ir ES elgesio kodekso ginklų eksporto srityje; pabrėžia, kad ES prekybos politika yra ekonominės diplomatijos priemonė, kuria taip pat būtų galima prisidėti siekiant šalinti pagrindines terorizmo priežastis; pabrėžia, kad veiksmingi eksporto kontrolės teisės aktai taip pat yra esminis ES prekybos politikos aspektas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atnaujinti ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės teisės aktus, kad būtų siekiama ES strateginių tikslų ir užtikrinamos visuotinės vertybės;

22.  primena, kad, remiantis apytikriais TDO vertinimais, 865 mln. moterų visame pasaulyje galėtų tvirčiau prisidėti prie ekonomikos augimo, jeigu būtų geriau remiamos; pažymi, kad verslo subjektai, kurių savininkės yra moterys, yra nepakankamai naudojamas svertas konkurencingumui pagerinti, verslui paspartinti ir augimui išlaikyti; konstatuoja, kad prekybos politika įvairiuose ekonomikos sektoriuose gali turėti skirtingą poveikį vyrams ir moterims ir kad reikia turėti daugiau duomenų apie lytis ir prekybą; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija savo komunikate „Prekyba visiems“ nekalba apie lyčių aspektus prekybos susitarimuose; ragina Komisiją labiau stengtis naudotis prekybos derybomis kaip priemone lyčių lygybei visame pasaulyje skatinti, taip pat užtikrinti, kad prekybos liberalizavimas būtų naudingas ir moterims, ir vyrams, ir kad jie būtų apsaugoti nuo jo neigiamo poveikio; mano, kad Komisija, siekdama šio tikslo, turėtų užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų horizontaliai įtraukiamas į visus būsimus prekybos susitarimus ir kad ji turėtų stebėti galiojančių prekybos susitarimų poveikį lytims;

23.  palankiai vertina Komisijos skelbiamą ketinimą atlikti bendrosios lengvatų sistemos (BLS) laikotarpio vidurio peržiūrą, ypač įvertinant galimybę išplėsti sistemos lengvatas paslaugoms; taip pat pabrėžia, kad BLS, įskaitant specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę (BLS+) ir priemonę „Viskas, išskyrus ginklus“, padeda saugoti pagrindines vertybes ir turi būti veiksmingai įgyvendinamos ir prižiūrimos;

Skaidrios pasaulinės vertės grandinės (angl. GVC), kuriomis visame pasaulyje laikomasi pagrindinių vertybių ir standartų

24.  pripažįsta, kad pasaulio gamybos sistemos tarptautinimas padėjo atverti naujas ekonomikos vystymosi galimybes, o šimtams milijonų žmonių atsivėrė užimtumu grindžiamas būdas įveikti skurdą; primena, kad, TDO vertinimais, apie 780 mln. dirbančių moterų ir vyrų uždirba nepakankamai, kad išbristų iš skurdo; pabrėžia, kad plečiantis pasaulinėms vertės grandinėms atsirado darbo galimybių, tačiau nepakankamas galiojančių darbo teisės aktų ir darbo saugos standartų, įvestų siekiant apsaugoti darbuotojus nuo alinančių darbo valandų ir nepriimtinų sąlygų, taikymo užtikrinimas šalyse tiekėjose ir toliau yra didelė problema; pažymi, kad GVC taip pat paskatino kai kurias tiekėjų įmones nepaisyti darbo teisės aktų, perkelti savo veiklą už ES ribų, įdarbinti darbuotojus nesaugiomis ir nepriimtinomis sąlygomis, reikalauti alinančių darbo valandų ir neleisti darbuotojams naudotis pagrindinėmis teisėmis; primena, kad tokia praktika sukuria nesąžiningą konkurenciją darbo teisės aktų ir tarptautinių darbo standartų besilaikantiems tiekėjams ir vyriausybėms, norinčioms didinti atlyginimus ir gerinti gyvenimo lygį; ragina Komisiją ištirti GVC iškilimo poveikį ir pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti jų sąlygas glaudžiai bendradarbiaujant su TDO ir EBPO; pabrėžia, kad tolesnę ES integraciją į pasaulines vertės grandines turi lemti dvilypiai principai – apsaugoti Europos socialinį ir reguliavimo modelį ir užtikrinti bei kurti tvarų ir teisingą ekonomikos augimą ir deramas darbo vietas Europos Sąjungoje ir šalyse partnerėse; pripažįsta, kad dėl vertės grandinių globalizacijos didėja importo dalis šalių produkcijoje ir eksporto produktuose, todėl gerokai didėja ir su protekcionistinėmis priemonėmis susijusios išlaidos;

25.  mano, kad prekybos politika turi būti prisidedama visoje vertės grandinėje užtikrinant skaidrų gamybos procesą ir pagrindinių aplinkos, socialinių ir saugos standartų laikymąsi; ragina Komisiją skatinti iniciatyvas dėl tiekimo grandinėje taikytinų išsamių patikrinimų standartų; teigiamai vertina Komisijos pageidavimą artimai bendradarbiaujant su TDO ir EBPO parengti visuotinę darbo sąlygų gerinimo, ypač drabužių sektoriuje, koncepciją; pabrėžia, kaip svarbu nustatyti ir įvertinti naujas sektorines ar geografines galimybes įgyvendinti papildomas atsakingų tiekimo grandinių srities iniciatyvas; laukia būsimo Komisijos komunikato dėl įmonių socialinės atsakomybės;

26.  ragina Komisiją tobulinti Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos išsamius investicijų siekiant darnaus vystymosi politikos principus;

27.  reikalauja, kad teikiant pagalbą prekybai ir techninę pagalbą daugiausia dėmesio būtų skiriama neturtingų gamintojų, labai mažų ir mažųjų įmonių, kooperatyvų ir moterų įgalėjimui, moterų ir vyrų lygybei, moterų įgalėjimui ir jų kooperatyvams, kad šie subjektai iš prekybos vietos ir regionų rinkose galėtų gauti daugiau naudos;

28.  ragina Komisiją parengti teisės aktus, kuriais būtų siekiama uždrausti importuoti prekes, pagamintas naudojant bet kokią priverčiamojo darbo arba šiuolaikinės vergovės formą, o kol kas ragina stiprinti etinę importo ir tiekimo grandinės kontrolę;

29.  pabrėžia, kad siekiant tolesnės integracijos į pasaulines vertės grandines nepaprastai svarbu geriau apsaugoti pačias įvairiausias intelektinės nuosavybės teises ir veiksmingiau užtikrinti jų įgyvendinimą.

30.  ragina Komisiją padėti visoms besivystančioms šalims visapusiškai ir veiksmingai naudotis visomis į TRIPS sutartį įtrauktomis ir joje pripažintomis lankstumo nuostatomis, patvirtintomis 2001 m. lapkričio 14 d. priimtoje Dohos deklaracijoje dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos, kad jos pagal savo nacionalines visuomenės sveikatos programas galėtų savo gyventojams suteikti galimybes gauti pagrindinių vaistų už prieinamą kainą; taigi primena Tarybai, kad ji turi vykdyti pagal Dohos deklaraciją prisiimtus įsipareigojimus užtikrinant, kad Komisija aiškiai garantuotų galimybes gauti vaistų, kai būsimų dvišalių ir regioninių prekybos susitarimų kontekste su besivystančiomis šalimis derėsis dėl nuostatų, susijusių su farmaciniais produktais arba kai besivystančios šalys pradės jungtis prie PPO; palankiai vertina tai, kad Komisija palaiko mažiausiai išsivysčiusių šalių prašymą pratęsti pereinamąjį laikotarpį, susijusį su vaistinių preparatų intelektine nuosavybe, tačiau apgailestauja dėl galutinio PPO TRIPS tarybos sprendimo šį laikotarpį pratęsti tik 17 metų;

31.  palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate „Prekyba visiems“ skiriama dėmesio sąžiningai prekybai, ir ragina Komisiją pirmumo tvarka vykdyti įsipareigojimus naudotis esama laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo struktūra sąžiningai prekybai skatinti, pasitelkiant ES delegacijas skatinti smulkiuosius trečiųjų šalių gamintojus naudotis sąžiningos prekybos programomis ir ES plėtoti informuotumo didinimo veiklą, pavyzdžiui, iniciatyvą „ES sąžiningos ir etiškos prekybos miesto apdovanojimas“;

32.  mano, kad naujos technologijos ir internetas yra naujos priemonės produktų atsekamumui tiekimo grandinėje užtikrinti;

33.  atkreipia dėmesį į banko paslaugų vaidmenį plėtojant prekybą ir investicijas; ragina ES remti veiksmus, kuriais suteikiamos geresnės galimybės naudotis banko paslaugomis besivystančiose šalyse;

34.  palankiai vertina Komisijos pranešimą dėl kilmės taisyklių modernizavimo, nes kilmės taisyklėmis sukuriama vis daugiau prekybos kliūčių tuose prekybos modeliuose, kuriuose dominuoja pasaulinės vertės grandinės; pabrėžia, kad kilmės taisyklės turi būti prioritetinis visų laisvosios prekybos susitarimų, dėl kurių derasi Sąjunga, klausimas; ragina Komisiją ypač stengtis kuriant lanksčias kilmės taisykles, įskaitant švelnesnius pridėtinės vertės reikalavimus ir Suderintos sistemos subpozicijų pakeitimą;

Galiojančių susitarimų kontrolei, vertinimui ir tolesniems veiksmams teiktinas svarbus prioritetas ES prekybos politikoje

35.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą įgyvendinant prekybos susitarimus stiprinti partnerystę su Parlamentu ir suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad Parlamentas turi būti laiku įtraukiamas į visus procedūros etapus ir turi būti visapusiškai apie juos informuojamas, įskaitant sistemingą konsultavimąsi su Parlamentu prieš parengiant derybų įgaliojimus; pažymi, kad Komisija yra įpareigota informuoti Parlamentą apie savo veiklą, susijusią su prekybos ir investicijų susitarimų įgyvendinimu, kontrole ir tolesniais veiksmais;

36.  ragina Komisiją, Parlamentui dar nesuteikus pritarimo, neprašyti laikinai taikyti prekybos susitarimų, įskaitant asociacijos susitarimų prekybos skyrius; primena, kad tai gerokai sumenkintų Parlamento teises ir susidarytų galimas teisinis neapibrėžtumas kitų susitarimą pasirašiusių šalių ir atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu; primena ir palankiai vertina už prekybą atsakingos Komisijos narės šioje srityje prisiimtus įsipareigojimus, tačiau primygtinai ragina įteisinti šią tvarką naujajame tarpinstituciniame susitarime;

37.  mano, kad mišrių susitarimų atveju jau išbandyta praktika, kai susitarimas, Parlamentui suteikus pritarimą ir laukiant, kol jį ratifikuos nacionaliniai parlamentai, taikomas tik laikinai, yra geriausias demokratinės priežiūros ir efektyvumo pusiausvyros pavyzdys;

38.  primygtinai reikalauja, kad galiojančių susitarimų kontrolė, vertinimas ir su jais susiję tolesni veiksmai taptų vienu iš pagrindinių BPP prioritetų; ragina Komisiją, atsižvelgiant į didėjančią derybų darbotvarkę, perskirstyti atitinkamus išteklius, kad Prekybos GD galėtų geriau kontroliuoti prekybos susitarimus, kuriuos reikia įgyvendinti; prašo Komisijos nustatyti konkrečius rodiklius, kad būtų galima užtikrinti prekybos susitarimų įgyvendinimo stebėseną, ir Parlamentui viešai ir reguliariai pristatyti tvirtą ir išsamią įgyvendinimo ataskaitą, pavyzdžiui, nurodant ES sektorių rezultatyvumą ir susitarimų poveikį įvairiems sektoriams ir jų atitinkamoms rinkos dalims;

39.  ragina Komisiją pagerinti ir ex ante, ir ex post vertinimų kokybę, padidinti jų tikslumą remiantis metodologijos peržiūra; pabrėžia, kad reikia visada pateikti išsamų prekybos politikos iniciatyvų poveikio tvarumui vertinimą, visų pirma atsižvelgiant į neseniai pateiktą ombudsmenės rekomendaciją dėl skundo Nr. 1409/201/JN dėl ES ir Vietnamo LPS; pabrėžia, kad vertinimai turėtų apimti bent jau šiuos dalykus: jautrius ekonomikos sektorius; žmogaus, socialines ir aplinkos apsaugos teises; žemės ūkio ir vietos produkciją atokiausiuose regionuose; reiškia susirūpinimą, kad atliekama per mažai tarpinių ir ex post vertinimų ir kad atliekamų vertinimų kokybė yra prasta, kaip nurodoma Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 02/2014; primygtinai reikalauja, kad būtų atliekami visų prekybos susitarimų aukštesnės kokybės tarpiniai ir ex post vertinimai – tada politikos formuotojai, suinteresuotieji subjektai ir Europos mokesčių mokėtojai galėtų įvertinti, ar prekybos susitarimais buvo pasiekta numatytų rezultatų; prašo Komisiją pateikti duomenis apie sudarytų prekybos susitarimų poveikį, ypač MVĮ, deramų darbo vietų kūrimui, žmogaus teisėms ir aplinkai, be kita ko, šalyse partnerėse ir pasiūlyti papildomas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad mūsų prekybos politika būtų naudinga mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

40.  ragina Komisiją pateikti Parlamentui ataskaitą dėl pagrindinių ES prekybos partnerių dvigubų kainų nustatymo ir kitos kainas iškreipiančios praktikos, kurioje itin daug dėmesio būtų skiriama energijos ištekliams ir nurodomas ekonominis tokios praktikos poveikis ES ekonomikai bei veiksmai, kurių Europos Komisija ėmėsi dvišaliu, daugiašaliu ir PPO lygmenimis, kad tokias praktikas panaikintų; ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant dvigubo kainų nustatymo ir kitas kainas iškreipiančias praktikas panaikinti savo prekybos santykiuose su visais prekybos partneriais;

Pasaulinės prekybos skatinimas taikant daugiašalę koncepciją Pasaulio prekybos organizacijoje

41.  pabrėžia, kad PPO įtvirtinta daugiašalė prekybos sistema ir toliau yra geriausia priemonė užtikrinti atvirą, sąžiningą ir taisyklėmis grindžiamą sistemą, kurią taikant atsižvelgiama į gausius ir įvairius jos narių interesus ir jie suderinami; primena, kad Parlamentas yra tvirtas daugiašalės darbotvarkės šalininkas; teigiamai vertina tai, kad užbaigtos derybos dėl prekybos lengvinimo susitarimo, kuris daugelyje šalių padės supaprastinti ir modernizuoti muitinės procedūras, taip besivystančioms šalims sudarant lengvesnes sąlygas integruotis į pasaulinę prekybos sistemą; ragina visas šalis kuo greičiau ir tinkamai įgyvendinti susitarimą;

42.  pažymi, kad 2015 m. Nairobyje vykusioje 10-ojoje PPO ministrų konferencijoje padaryta nedidelė pažanga; pripažįsta skirtingas PPO narių nuomones dėl veiksmų per Dohos vystymosi derybų raundą, įskaitant poreikį apsvarstyti naujus metodus, skiriamus likusiems klausimams, susijusiems su skirtingais besivystančių šalių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių interesais, išspręsti, pripažįstant didesnę besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių atsakomybę dėl Dohos raundo užbaigimo; teigiamai vertina tai, kad ES įsipareigojo per 5 metus pasiekti tikslą – skirti 400 mln. eurų finansavimą, kuriuo būtų remiamos besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys, siekiant padėti joms įgyvendinti prekybos lengvinimo susitarimą; atkreipia dėmesį į kai kurių PPO narių suinteresuotumą pradėti derybas tokiose naujose srityse, kaip, be kita ko, investicijos, valstybės įmonės, konkurencija ir skaitmeninė prekyba; mano, kad Nairobio ministrų konferencijos rezultatai yra galimybė suteikti naują postūmį PPO derybų funkcijoms; primygtinai ragina Komisiją imtis iniciatyvos reformuoti ir sustiprinti PPO, kad būtų galima užtikrinti didesnį įtraukumą, veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę, be kita ko, didinant veiksmų koordinavimą su TDO ir kitomis su aplinkos apsauga ir žmogaus teisėmis susijusiomis JT agentūromis; primena itin svarbų pagalbos prekybai vaidmenį su prekyba susijusių pajėgumų stiprinimo ir techninės pagalbos besivystančioms šalims ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims srityse; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir jos valstybes nares įsipareigoti didinti pagalbą prekybai sudarant sąlygas besivystančioms šalims pasaulinėse vertės grandinėse pasinaudoti didesne pridėtinės vertės dalimi; ragina Komisiją artimiausiu metu atliekant pagalbos prekybai strategijos peržiūrą atkreipti dėmesį į sąžiningą ir etišką prekybą;

43.  mano, kad kai kurias šalis apimančiomis derybomis, pageidautina PPO sistemoje (pvz., dėl Informacinių technologijų susitarimo (ITS), Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių (angl. EGA) ir Prekybos paslaugomis susitarimo (angl. TISA) suteikiama galimybė PPO lygmeniu atnaujinti pažangą, tačiau būtinai turi būti paliekama galimybė prisijungti suinteresuotosioms PPO narėms; tvirtai mano, kad, jei įmanoma, tokie susitarimai turi būti pakankamai plataus užmojo, kad juos būtų galima taikyti tarp visų PPO narių laikantis didžiausio palankumo statuso principo, ir jie turėtų būti būsimų daugiašalių susitarimų pagrindas; pabrėžia, kad prekybos politika taip pat turėtų būti naudojama kaip priemonė siekiant didinti aplinką tausojančių produktų konkurencingumą tiek jų naudojimo, tiek gamybos metodų atžvilgiu; pabrėžia, kaip svarbu aplinkosaugos prekių iniciatyvos imtis daugiašaliu lygmeniu ir apsvarstyti, ar prekybos susitarimais galima suteikti pirmenybinių lengvatų tikroms aplinkosaugos prekėms; pabrėžia, kad TISA galėtų suteikti galimybę PPO lygmeniu atnaujinti pažangą prekybos paslaugomis srityje;

44.  ragina sukurti tvirtą ir veiksmingą PPO parlamentinę dimensiją, kad būtų didinamas organizacijos skaidrumas ir sustiprintas bei užtikrintas pasaulinės prekybos demokratinis teisėtumas; primygtinai ragina PPO visapusiškai pasinaudoti parlamentine konferencija PPO klausimais užtikrinant, kad parlamentų nariai turėtų galimybę susipažinti su visa informacija, kuri jiems reikalinga siekiant veiksmingai atlikti priežiūros vaidmenį ir reikšmingai prisidėti prie prekybos politikos;

Specialiai pritaikyta koncepcija, kaip priimti sprendimus dėl būsimų derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS)

45.  ragina Komisiją, užtikrinant pusiausvyrą ir tinkamai atsižvelgiant į abipusiškumą bei abipusę naudą, sutelkti dėmesį į vykdomų prekybos derybų užbaigimą, be to, įvertinti galimą kumuliuotą poveikį, ypač tais atvejais, kai kalbama jautrius produktus, kuriems daro poveikio kvotos arba liberalizavimas, atsižvelgiant į vykstančias derybas arba jau sudarytus prekybos susitarimus; ragina geriau įvertinti faktinį ir galimą sudarytų prekybos susitarimų poveikį, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp opių žemės ūkio sektorių apsaugos ir aktyvių Sąjungos, kaip vienos iš didžiausių žemės ūkio produktų eksportuotojos, interesų, be kita ko, numatant tinkamus pereinamuosius laikotarpius ir kvotas jautriausiems produktams ir, kai kuriais atvejais, neįtraukiant šių produktų į taikymo sritį; pakartotinai ragina Komisiją prieš parengiant derybų įgaliojimus nustatyti taikymo sritį ir nešališkai ir be išankstinio nusistatymo atlikti tvarius ex ante poveikio vertinimus, atsižvelgiant į Europos interesus;

46.  mano, jog pirmiausia itin svarbu užtikrinti, kad sėkmingai užbaigus prekybos derybos jų rezultatai būtų kuo greičiau ratifikuoti; visų pirma ragina sudaryti susitarimus su Kanada ir Singapūru siekiant užtikrinti dviejų didelių rinkų atsivėrimą, kuris bus labai svarbus būsimiems ES įmonių interesams; ragina, kad visoje ES būtų vykdomos politinės diskusijos turint pakankamai informacijos;

47.  pabrėžia, kad vykdant bet kokias ES prekybos derybas itin svarbu siekti užtikrinti jautrius ir aktyvius ES interesus, pvz., investicijų skatinimą, nereikalingų netarifinių kliūčių prekybai pašalinimą, geografinių nuorodų ir darbo teisių pripažinimą ir apsaugą, galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose gerinimą (visų pirma atsižvelgiant į dabartines derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP) ir ES ir Japonijos LPS), deramų ir kokybiškų darbo vietų užtikrinimą, MVĮ integravimą į pasaulines vertės grandines, viešųjų paslaugų bei audiovizualinių paslaugų pašalinimą iš taikymo srities, teisės reguliuoti užtikrinimą teisinėmis priemonėmis vykdant derybas dėl LPS, kaip plataus užmojo, suderintų ir visapusiškų dokumentų rinkinių dalies;

48.  primygtinai teigia, kad prekybos derybos, ypač su Azija, Afrika ir Lotynų Amerika, turi būti vykdomos pagal specialiai pritaikytą regioninę prekybos strategiją ir turi būti užtikrintas visapusiškas suderinamumas su regionine integracija – šiuos regionus Komisija (nemenkindama esminio ES ir JAV strateginės partnerystės vaidmens) nurodė kaip itin svarbius ES ekonomikos interesams; ragina Komisiją nedelsiant pradėti derybas dėl investicijų susitarimo su Taivanu; primena, kad ES ir Lotynų Amerika yra natūralios sąjungininkės, kartu turinčios milijardą gyventojų ir sukuriančios ketvirtadalį pasaulio bendrojo nacionalinio produkto (BNP); pažymi, kad šios partnerystės teikiamos galimybės išnaudojamos nepakankamai; teigiamai vertina tai, kad naujojoje Komisijos prekybos ir investicijų strategijoje daug dėmesio skiriama Lotynų Amerikai; ragina Komisiją pasinaudoti dabartiniu postūmiu prekybos derybose su MERCOSUR, kad būtų pasiektas visapusiškas, suderintas ir plataus užmojo susitarimas; pritaria susitarimų su Meksika ir Čile modernizavimui; prašo suteikti papildomą postūmį deryboms dėl LPS su Australija ir Naująja Zelandija ir primena, kad ES prekybos santykius su Indija svarbu plėtoti dėl didžiulio šios rinkos potencialo; primygtinai ragina Komisiją suteikti naują impulsą deryboms su Malaizija ir kuo greičiau pradėti derybas su Indonezija, užbaigus parengiamąsias diskusijas dėl visapusiško ekonominės partnerystės susitarimo;

49.  pabrėžia, kad turint omenyje dabartinius iššūkius ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sistemai, kuri bus taikoma baigus galioti Kotonu susitarimui ir kuria remiamas Žemyninės laisvosios prekybos erdvės Afrikoje, kaip stabilumą, regioninę integraciją, vietos ekonomikos augimą, užimtumą bei inovacijas skatinančio veiksnio, kūrimas; atkreipia dėmesį į šios sistemos sąsają su žmogaus teisių išlygomis ekonominės partnerystės susitarimuose; primena, kad ES būtina užtikrinti stabilumą rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, ir ragina siekti glaudesnės prekybos ir ekonominės integracijos, šiuo tikslu pasirūpinant, kad būtų visapusiškai, greitai ir tinkamai įgyvendinami susitarimai dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės su Ukraina, Gruzija ir Moldova ir kad būtų pasiekta konkreti pažanga, kiek tai susiję su Tunisu, Maroku ir Jordanija;

50.  ragina Komisiją visais derybų etapais visapusiškai įtraukti nacionalines verslo įmones, be kita ko, pradedant konsultacijas su nacionalinėmis asociacijomis ir tuo pat metu konsultuojantis su ES skėtinėmis asociacijomis, be to, pateikiant per derybas suderinto prekybos susitarimo tekstą pridėti sąrašą, kuriame būtų aiškiai nurodomi derybų rezultatai, kiek tai susiję su atskirais sektoriais, ir Komisijos pasirinktų galimybių pagrindimas;

Nepritarimas dėl rinkos ekonomikos statuso suteikimo Kinijai ir poreikis taikyti veiksmingas prekybos apsaugos priemones

51.  pabrėžia, kad imantis tolesnių prekybos liberalizavimo priemonių, dėl kurių gali atsirasti nesąžiningos prekybos praktika ir konkurencija tarp šalių dėl bet kokio pobūdžio netarifinių kliūčių, darbo teisių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos standartų, ES privalo sugebėti dar veiksmingiau reaguoti į nesąžiningos prekybos praktiką ir užtikrinti vienodas sąlygas; pabrėžia, kad prekybos apsaugos priemonės ir toliau turi būti neatsiejama ES prekybos strategijos dalis ir padėti didinti jos konkurencingumą, prireikus atkuriant sąžiningos konkurencijos sąlygas; primena, kad dabartiniai ES prekybos apsaugos teisės aktai priimti 1995 m.; pabrėžia, kad reikia skubiai modernizuoti Sąjungos prekybos apsaugos sistemą, tačiau jos nesusilpninti; pažymi, kad ES prekybos apsaugos teisė turi būti veiksmingesnė, labiau prieinama MVĮ ir geriau pritaikyta prie dabartinių iššūkių bei prekybos modelių, tyrimai turi būti atliekami per trumpesnį laiką, be to, turi būti didinamas skaidrumas ir nuspėjamumas; apgailestauja, kad pasiūlymas dėl prekybos apsaugos priemonių modernizavimo blokuojamas Taryboje, nes joje nebuvo pasiektas susitarimas dėl šio itin svarbaus teisės akto; apgailestauja, kad Komisija savo komunikate „Prekyba visiems“ visai nemini būtinybės modernizuoti prekybos apsaugos priemones; primygtinai ragina Tarybą, remiantis Parlamento pozicija, išsivaduoti iš aklavietės dėl prekybos apsaugos priemonių modernizavimo, ypač turint omenyje tai, kad Kinija šiuo metu tvirtai reikalauja pripažinti jos kaip rinkos ekonomikos statusą;

52.  pakartoja, kad ES ir Kinijos partnerystė, kurią palaikant reikšmingas vaidmuo tenka laisvai ir sąžiningai prekybai ir investicijoms, yra labai svarbi; yra įsitikinęs, kad tol, kol Kinija neatitiks visų penkių kriterijų, kurių reikalaujama laikytis siekiant rinkos ekonomikos valstybės statuso, ES, norėdama nustatyti kainų palyginamumą, turėtų taikyti nestandartinius metodus atliekant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus dėl importo iš Kinijos, laikantis visų Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio dalių, kurios suteikia laisvės taikyti nestandartinius metodus, ir užtikrinant visapusišką jų galiojimą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą laikantis šio principo ir primena, kad su šiuo klausimu susijusią veiklą būtina glaudžiai derinti su kitomis PPO partnerėmis;

53.  ragina Komisiją nesiimti jokių priemonių šiuo klausimu iš anksto neatlikus išsamaus ir visapusiško poveikio vertinimo, kuriame būtų įvertintas visas galimas poveikis ir pasekmės užimtumui ir tvariam ekonomikos augimui visuose ES sektoriuose bei galimas poveikis ir pasekmės aplinkai;

Geresnis ES prekybos ir pramonės politikos priemonių derinimas ir geresnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga

54.  mano, kad reikia daugiau nuveikti siekiant visapusiškai tenkinti Europos pramonės reikmes, o ES gamybos sektoriui per dažnai skiriamas menkesnis dėmesys nei paslaugų sektoriui; pabrėžia, kad prekybos politikos priemonėmis turi būti užtikrintos vienodos sąlygos Europos pramonei, suteikiama galimybė patekti į naujas ir besiformuojančias rinkas bei sudaromos palankesnės sąlygos standartų konvergencijai didinti kartu mažinant dvigubą sertifikavimą; ragina Komisiją užtikrinti ES prekybos ir pramonės politikos priemonių suderinamumą ir skatinti Europos pramonės vystymąsi ir konkurencingumą, visų pirma atsižvelgiant į reindustrializacijos strategiją;

55.  pabrėžia, kad prekių kilmės taisyklėms tenka pagrindinis vaidmuo nustatant, kurie pramonės sektoriai gauna naudos iš arba jos netenka dėl ES LPS; pripažindamas, kad Parlamentas iki šiol visapusiškai neišnagrinėjo prekių kilmės taisyklių, prašo Komisijos parengti ataskaitą, kurioje būtų nurodomi Komisijos pasirinktos LPS numatytosios derybinės pozicijos dėl prekių kilmės taisyklių pokyčiai per pastaruosius dešimt metų (Kodifikuotosios nomenklatūros (KN) keturženklių skaitmenų lygmeniu) ir paaiškinamos tokių pokyčių priežastys;

56.  mano, kad nesant pakankamų galimybių veiksmingai užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių laikymąsi kyla pavojus ištisų Europos pramonės sektorių išlikimui; pabrėžia, kad klastojant prekes nyksta darbo vietos ir stabdomos inovacijos; dar kartą pakartoja, kad tinkama intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir veiksmingas jų laikymosi užtikrinimas yra svarbiausias pasaulio ekonomikos pagrindas; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą laisvosios prekybos susitarimuose ir Pasaulio prekybos organizacijoje stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir jų laikymosi užtikrinimą bei įsipareigojimą bendradarbiaujant su partneriais kovoti su sukčiavimu; remia Komisijos pastangas siekti apsaugoti įvairiausias intelektinės nuosavybės teises, įskaitant patentus, prekių ženklus, autorių teises, dizainą, geografines nuorodas, kilmės ženklinimą ir vaistus;

Naujų rinkų galimybių atvėrimas ES paslaugų teikėjams ir profesinių kvalifikacijų pripažinimas – vienas iš būtinų ES prekybos strategijos elementų

57.  primena, kad ES atlieka pagrindinį vaidmenį paslaugų sektoriuje; pabrėžia, kad naujų rinkos galimybių atvėrimas turi būti vienas iš būtinų ES tarptautinės prekybos strategijos elementų; pabrėžia, kad labai svarbu į prekybos susitarimus įtraukti paslaugas, nes taip suteikiama galimybių Europos bendrovėms ir vietos darbuotojams, kartu užtikrinant, kad laikantis SESV 14 ir 106 straipsnių ir Protokolo Nr. 26 į jokio susitarimo taikymo sritį nebūtų įtraukiamos esamos ir būsimos visuotinės svarbos paslaugos ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, neatsižvelgiant į tai, ar jos finansuojamos viešosiomis ar privačiomis lėšomis; prašo Komisijos skatinti ir į prekybos susitarimus įtraukti profesinių kvalifikacijų pripažinimą, kuris atvers naujų galimybių Europos bendrovėms ir darbuotojams; ragina visų pirma apsvarstyti galimybę mainais už šį pripažinimą į prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti tam tikrus Perkėlimo bendrovės viduje direktyvos teikiamus privalumus;

58.  pritaria Komisijos nuomonei, kad laikinas specialistų judėjimas tapo būtinu tarptautiniam verslui plėsti ir išlieka vienu iš aktyvių ES interesų; pabrėžia, kad į visus ES prekybos ir investicijų susitarimus turėtų būti įtrauktas darbuotojų judumo skyrius; tačiau primena, kad 4 paslaugų teikimo būdo įpareigojimai turi būti taikomi tik aukštos kvalifikacijos specialistų (pvz., asmenų, turinčių universitetinį arba lygiavertį magistro laipsnį arba einančių vadovaujamas pareigas) judėjimui konkrečiu tikslu, ribotam laikotarpiui ir laikantis būtent tų sąlygų, kurios nustatytos šalies, kurioje teikiama paslauga, teisės aktuose ir sutartyje, kuri atitinka tuos nacionalinės teisės aktus, vadovaujantis Paslaugų direktyvos 16 straipsniu ir kartu užtikrinant, kad niekas neužkirstų kelio ES ir jos valstybėms narėms toliau taikyti ir tobulinti darbo standartus ir kolektyvines sutartis;

59.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą naudojantis prekybos politika kovoti su naujomis skaitmeninio protekcionizmo formomis ir nustatyti e. prekybos ir tarpvalstybinių duomenų srautų taisykles, atitinkančias ES duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktus ir užtikrinančias pagrindines teises; mano, kad reikia daug daugiau nuveikti siekiant sudaryti palankias sąlygas e. prekybai ir verslininkystei Europos Sąjungoje, ribojant monopolio ir piktnaudžiavimo monopolistinėmis pozicijomis atvejus telekomunikacijų rinkoje bei geografinio blokavimo praktiką ir nustatant konkrečias teisių gynimo priemones; pabrėžia, kad skaitmeninės prekybos sektoriuje labai svarbu užtikrinti reguliavimo institucijų bendradarbiavimą, sukčiavimo internetu mažinimą, tarpusavio pripažinimą ir standartų suderinimą; ragina Komisiją parengti naują e. prekybos skyriams taikomą modelį užtikrinant, kad per bet kokias prekybos derybas į taikymo sritį būtų visiškai neįtraukiami jokie esami ir būsimi ES teisės aktai dėl duomenų apsaugos, ir siekiant garantuoti keitimąsi duomenimis visapusiškai laikantis duomenų subjekto kilmės šalyje nustatytų duomenų apsaugos taisyklių; ragina vykdymo užtikrinimo subjektams labiau bendradarbiauti, visų pirma internetu vykdomos nesąžiningos praktikos srityje;

Itin svarbus skaitmeninės ekonomikos poveikis pasaulinės prekybos ateičiai

60.  atkreipia dėmesį į augančią ir būsimą skaitmeninės ekonomikos svarbą net tik Europoje, bet ir visame pasaulyje – nustatyta, kad internetu visame pasaulyje naudojasi 3,3 mlrd. žmonių, o tai sudaro 40 proc. visų pasaulio gyventojų; mano, kad tokios naujovės kaip debesijos kompiuterija, judriojo ryšio interneto paslaugos, išmanieji tinklai ir socialinė žiniasklaida radikaliai keičia verslo aplinką; pabrėžia, kad ES prekybos politika turi neatsilikti nuo skaitmeninių ir technologinių naujovių;

61.  prašo Komisijos kartu su PPO partnerėmis ne tik sukurti PPO darbo grupę skaitmeninės prekybos klausimais, kuri, nagrinėdama konkrečias rekomendacijas, paaiškinimus ir patikslinimus, turėtų išsamiai išanalizuoti dabartinės sistemos tinkamumą elektroninei prekybai, bet ir apsvarstyti galimybę sukurti naują prekybos paslaugomis lengvinimo sistemą remiantis geriausia patirtimi, įgyta įgyvendinant prekybos lengvinimo susitarimą;

Pagalba Komisijai kovojant su korupcija

62.  suvokia, kad kilo susirūpinimas dėl nuostatų, susijusių su finansinėmis paslaugomis, įtraukimo į prekybos susitarimus, nes jos gali daryti neigiamą poveikį kovai su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu; primygtinai ragina Komisiją kovoti su korupcija kaip viena iš pagrindinių netarifinių kliūčių išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad prekybos ir investicijų susitarimai suteikia daug galimybių stiprinti bendradarbiavimą kovojant su korupcija, pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; mano, kad, siekiant remti tolesnį finansinių paslaugų liberalizavimą, į atitinkamus tarptautinius susitarimus turėtų būti įtraukti tarptautiniais standartais grindžiami įsipareigojimai, pareiga teikti ataskaitas pagal šalis ir nuostatos dėl automatinio keitimosi informacija;

63.  mano, kad ryšys tarp prekybos ir investicijų susitarimų bei dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių yra labai mažai ištirtas, ir ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti, kokį poveikį tokios priemonės gali daryti viena kitai ir platesnio masto politikos suderinamumui kovojant su mokesčių slėpimu;

Į ateitį orientuota prekybos politika, kuria atsižvelgiama į ypatingus MVĮ poreikius

64.  pabrėžia, jog į ateitį orientuota prekybos politika – tai didesnis dėmesys konkretiems labai mažų įmonių ir MVĮ poreikiams ir užtikrinimas, kad prekybos ir investicijų susitarimai joms būtų visapusiškai naudingi; primena, kad tik maža dalis Europos MVĮ gali atpažinti galimybes, kurias joms teikia globalizacija ir prekybos liberalizavimas, ir jomis naudotis; pažymi, kad tik 13 proc. Europos MVĮ vykdo tarptautinę veiklą už ES ribų, tačiau ši veikla sudaro trečdalį ES eksporto apimties; remia iniciatyvas, kuriomis padedama tarptautinti Europos MVĮ, todėl primygtinai pabrėžia, kad naudinga į visus būsimus laisvosios prekybos susitarimus įtraukti MVĮ skirtą skyrių; mano, kad turi būti rasta naujų būdų, kaip geriau padėti MVĮ parduoti prekes ir paslaugas užsienyje; pabrėžia, kad MVĮ reikalinga geriau pritaikyta parama, pirmiausia valstybėse narėse, geresnės sąlygos internetu naudotis vartotojui patogia informacija apie prekybos priemones, taip pat konkrečios ir aiškios gairės apie kiekvieno ES sudaryto ir numatyto sudaryti prekybos susitarimo teikiamas galimybes ir naudą;

65.  prašo Komisijos į MVĮ poreikius atsižvelgti horizontaliai visuose prekybos susitarimų skyriuose, įskaitant, bet kita ko, vieno langelio internete sukūrimą, kad MVĮ galėtų sužinoti apie atitinkamą reglamentavimą – tai itin svarbu tarpvalstybinių paslaugų teikėjams, turint mintyje licencijų išdavimą ir kitus administracinius reikalavimus; nurodo, kad, kai tinkama, šios priemonės turėtų apimti naujas galimybes MVĮ patekti į rinką, visų pirma turint mintyje mažos vertės pasiūlymus; pabrėžia, kad MVĮ prekybos kaštus reikia sumažinti supaprastinant muitinės procedūras, mažinant nereikalingas netarifines kliūtis ir reguliavimo naštą bei supaprastinant prekių kilmės taisykles; mano, kad MVĮ turi atlikti tam tikrą vaidmenį, padėdamos Komisijai formuoti šias priemones, siekiant užtikrinti, kad prekybos susitarimai atitiktų jų poreikius; ragina Komisiją vesti glaudų dialogą su MVĮ atstovais visais derybų etapais;

66.  pabrėžia, kad siekiant apsaugoti Europos MVĮ nuo nesąžiningos prekybos praktikos itin svarbu suteikti joms galimybes greičiau pasinaudoti antidempingo procedūromis; pabrėžia, kad siekiant geriau įtraukti MVĮ ir užtikrinti greitesnį ginčų sprendimą reikia reformuoti daugiašalę PPO sistemą;

67.  ragina Komisiją įvertinti ir patobulinti esamas priemones, susijusias su atitinkamų valstybių narių programomis subsidiarumo, nedubliavimo ir papildomumo srityje ir padidinti jų teikiamą Europos pridėtinę vertę, o tik tada kurti tolesnius atskirus veiksmus MVĮ tarptautinimui remti; pabrėžia, kad Komisija turėtų pateikti Parlamentui nepriklausomą visų esamų programų vertinimą;

Investicijos

68.  pabrėžia, kokios svarbios vidaus ir išorės investicijos į ES ekonomiką ir kaip ES įmonėms reikia, kad jos būtų apsaugotos, kai investuoja į trečiųjų šalių rinkas; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta Komisijos pastangas siekiant naujos investicijų teismų sistemos (ITS); pabrėžia, kad reikia toliau diskutuoti su suinteresuotais subjektais ir Parlamentu dėl ITS; pabrėžia, kad sistema turi atitikti ES teisinę tvarką, ypač ES teismų įgaliojimus, o konkrečiau – ES konkurencijos taisykles; pritaria užmojui vidutinės trukmės laikotarpiu sukurti daugiašalę investicijų ginčų sprendimo sistemą; apgailestauja, kad į pasiūlymą dėl ITS neįtraukta nuostata dėl investuotojų prievolių;

69.  ragina ES ir jos valstybes nares laikytis JT prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD) parengtų išsamių rekomendacijų dėl investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principų, kad būtų skatinamos atsakingesnės, skaidresnės ir atsakingesnės investicijos;

70.  pažymi, kad Komisijos parengtame „Investicijų plane Europai“ reikalaujama didinti investicijas ES viduje, ir mano, kad prekybos strategijos yra esminė priemonė šiam tikslui siekti; pažymi, kad Europos strateginių investicijų fondui trūksta išorės dimensijos; prašo Komisijos svarstyti galimybę sukurti išorės padalinį tik nuodugniai išanalizavus fondo veiklos rezultatus ir išnagrinėjus jo naudingumą, atsižvelgiant į Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko skolinimą bei Europos plėtros fondo veiksmus; pabrėžia, kad šie fondai privalo prisidėti prie tvaraus vystymosi ir deramo darbo vietų kūrimo, kovoti su skurdu ir laipsniškai naikinti gilumines migracijos priežastis;

71.  primena, kad reikia didinti plėtros finansų įstaigų, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų skaidrumą ir atskaitomybę, kad būtų galima veiksmingai atsekti ir stebėti jų tvaraus vystymosi siekiančių projektų pinigų srautus, skolos tvarumą ir pridėtinę vertę;

Prekyba ir žemės ūkis

72.  pabrėžia, kad ES piliečiams labai svarbūs aukšti Europos aplinkos, maisto saugos, gyvūnų gerovės ir socialinių sąlygų standartai, ypač atsižvelgiant į visuomenės elgesio normas ir informacija pagrįsto pasirinkimo galimybes, mano, kad prekybos susitarimais turėtų būti skatinama sąžininga konkurencija siekiant užtikrinti, kad ES ūkininkai galėtų gauti visapusišką naudą iš tarifų nuolaidų ir jie neatsidurtų ekonomiškai nepalankesnėje padėtyje, palyginti su trečiųjų šalių ūkininkais; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartai būtų saugomi laikantis atsargumo principo, užsiimant tvariu ūkininkavimu ir užtikrinant aukšto lygio atsekamumą ir produktų ženklinimą, taip pat užtikrinant, kad visi importuojami produktai atitiktų taikytinus ES teisės aktus; pažymi, kad tarptautiniu mastu gyvūnų gerovės standartai labai skiriasi; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia reglamentuoti gyvų ūkinių gyvūnų eksportą pagal esamus ES teisės aktus ir Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) nustatytus standartus;

73.  mano, kad atsižvelgiant į dabartinę krizę ūkininkavimo sektoriuje svarbu atverti naujas rinkas ES žemės ūkio produktams, pvz., pieno produktams, mėsai, vaisiams ir daržovėms; pabrėžia, kad reikia atrasti naujas realizavimo rinkas, kurioms būdinga didelė perkamoji galia;

74.  mano, kad būtina didinti ūkininkavimo pridėtinę vertę ir rengti reklamos kampanijas siekiant atverti naujas rinkas; pabrėžia, kad būtina visų pirma stiprinti ES lygmens kokybės schemas, nes jos užtikrina geriausią ES produktų prekės ženklo įvaizdį pasaulinėje rinkoje, taip netiesiogiai teikdamos naudos visam ES ūkininkavimo sektoriui;

75.  pabrėžia, jog reikia sugriežtinti importo kontrolę pasienyje ir Maisto ir veterinarijos tarnybos atliekamą gamybos bei prekybos sąlygų tikrinimą šalyse, kurios eksportuoja į ES, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos taisyklių;

76.  pabrėžia, kad svarbu vedant bet kokias derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų daryti pažangą sveikatos apsaugos, fitosanitarinių ir kitų netarifinių kliūčių, kylančių prekybai žemės ūkio produktais, srityje, ypatingą dėmesį skiriant ES nustatytoms privalomoms riboms, susijusioms su galimu poveikiu vartotojų sveikatai;

77.  primena, kad geografinės nuorodos (GN) svarbios norint propaguoti tradicinius Europos žemės ūkio maisto produktus, juos apsaugoti nuo žalingos piktnaudžiavimo praktikos, užtikrinti vartotojų teises ir sąmoningo pasirinkimo galimybes, taip pat apsaugant kaimo gamintojus ir ūkininkus, ypač MVĮ; pažymi, kad geografinių nuorodų apsauga ir pripažinimas trečiosiose šalyse gali būti itin vertingi visam ES žemės ūkio maisto produktų sektoriui, ir mano, kad visuose prekybos susitarimuose turėtų būti numatytos apsaugos priemonės ir veiksmai, skirti kovai su klastojimu;

Geresnės galimybės Europos ekonominės veiklos vykdytojams sudaryti viešąsias sutartis

78.  ragina panaikinti esamą ES ir kitų prekybos partnerių viešųjų pirkimų rinkų atvirumo lygio nesubalansuotumą; ragina Komisiją dėti dar daugiau pastangų siekiant plataus užmojo abipusiškesnio tarptautinių viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo, kartu užtikrinant, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos į šį procesą liktų neįtrauktos ir kad valstybės viešųjų pirkimų procedūrose toliau galėtų pačios tvirtinti socialinius ir aplinkos standartus, pvz., ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus; pabrėžia, kad Europos ekonominės veiklos vykdytojams – ir korporacinėms bendrovėms, ir MVĮ – reikia geresnių galimybių sudaryti viešąsias sutartis trečiosiose šalyse, naudojant tokias priemones kaip Smulkiojo verslo aktas ir panaikinant dabartinį asimetrijos lygį; atsižvelgiant į tai, primena, kad iš visų PPO narių viešųjų pirkimų rinkų ES viešųjų pirkimų rinka yra viena iš atviriausių;

79.  atkreipia dėmesį į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką, kuris yra svarbi priemonė siekiant trečiosioms šalims užtikrinti vienodas patekimo į rinką sąlygas, ir labai apgailestauja, kad valstybių narių vyriausybės stabdė pirminį pasiūlymą; ragina Komisiją užtikrinti patekimo į viešųjų pirkimų rinkas abipusiškumą su visais prekybos partneriais;

Lygios galimybės naudotis ištekliais, kad pasaulinėje rinkoje vyrautų sąžininga konkurencija

80.  pabrėžia, kad gamtos ištekliai yra riboti ir turėtų būti naudojami ekonomiškai ir tausojant aplinką, pirmenybę teikiant perdirbimui; pripažįstant didelę besivystančių šalių ir ypač mažiausiai išsivysčiusias šalių priklausomybę nuo gamtos išteklių; primena, kad įgyvendinant Europos prekybos politiką reikia laikytis nuoseklios, tvarios, visapusiškos ir įvairias politikos sritis apimančios strategijos dėl žaliavų, kaip Parlamentas jau nurodė savo rezoliucijoje dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“;

81.  pabrėžia, kad reikia siekti sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir todėl ragina Komisiją bendradarbiavimą energijos tyrimų, plėtros ir inovacijų srityje siekiant skatinti energijos tiekėjų bei tiekimo maršrutų ir šaltinių įvairinimą, nustatyti naujus prekybos energija partnerius ir kurti aktyvesnę konkurenciją, mažinti kainas energijos vartotojams; pabrėžia, kad norint padidinti energetinį saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo importo labai svarbu plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir didinti energijos vartojimo efektyvumą; pabrėžia, kad svarbu į laisvosios prekybos susitarimus įtraukti nuostatas, kuriomis siekiama kurti tvarias partnerystes energetikos srityje ir stiprinti technologinį bendradarbiavimą, ypač atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos vartojimo efektyvumo ir apsaugos priemonių srityse, bei užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui siekiant 21-oje Klimato kaitos konferencijoje (COP21) nustatytų tikslų;

Kova su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais bei jų produktais

82.  tebėra labai susirūpinęs dėl pastaruoju metu išaugusių nusikaltimų laukinei gamtai ir su jais susijusios neteisėtos prekybos, kuri ne tik yra pražūtinga biologinei įvairovei ir rūšių skaičiui, bet ir kelia aiškią ir aktualią grėsmę pragyvenimo šaltiniams ir vietos ekonomikai, visų pirma besivystančiose šalyse; teigiamai vertina ES įsipareigojimą panaikinti neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais kaip dalį ES veiksmų įgyvendinant JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma 15-ą darnaus vystymosi tikslą, kuriame pažymima, kad reikia ne tik užtikrinti, jog būtų užkirstas kelias brakonieriavimui ir neteisėtai prekybai saugomomis floros ir faunos rūšimis, bet ir pašalinti neteisėtų laukinių augalų ir gyvūnų produktų paklausą bei pasiūlą; atsižvelgdamas į tai, tikisi, kad Komisija po apmąstymų laikotarpio, į kurį bus įtrauktas konsultavimasis su Parlamentu ir valstybėmis narėmis, apsvarstys, kaip nuostatas dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais geriausia įtraukti į visus būsimus ES prekybos susitarimus;

Geresnis muitinių bendradarbiavimas ir kova su neteisėta prekyba prie ES sienų

83.  pabrėžia, kad patobulintos, suderintos ir efektyvesnės muitinių procedūros Europoje ir užsienyje padeda lengviau vykdyti prekybą, įvykdyti atitinkamus prekybos supaprastinimo reikalavimus ir kovoti su klastotėmis, neteisėtomis ir suklastotomis prekėmis, patenkančiomis į bendrąją rinką, stabdančiomis ES ekonomikos augimą ir keliančiomis didelį pavojų ES vartotojams; teigiamai vertina Komisijos ketinimą stiprinti muitinių tarpusavio bendradarbiavimą; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares įkurti jungtinę ES muitinės tarnybą, kuri daug veiksmingiau taikytų muitų taisykles ir procedūras visoje ES muitų teritorijoje;

84.  pabrėžia, kad Komisija, derėdamasi dėl prekybos susitarimų, turėtų siekti, kad prekybos partneriai patvirtintų vieno langelio principus muitinės ir pasienio reikalavimų laikymosi atžvilgiu, prireikus kartu atitinkamai numatant su pagalbos prekybai lėšomis susijusių pajėgumų stiprinimą;

85.  pabrėžia, kad reikia tinkamos komunikacijos ir tvirto koordinavimo siekiant užtikrinti, kad tarifų panaikinimas vyktų kartu taikant tinkamas technines, institucines ir politikos priemones, kad būtų užtikrintas nuolatinis prekybos saugumas;

86.  prašo Komisijos apsvarstyti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, taip įvertinant muitų administravimo rezultatus ES viduje ir užsienyje; apgailestauja, kad šiuo metu esama labai mažai viešai prieinamų duomenų; pažymi, jog būtų naudinga nuolat sužinoti, kokie yra muitinės ir kitų pasienio agentūrų veiklos rezultatai ES ir šalyse prekybos partnerėse, kad Europos institucijose būtų galima keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir koordinuoti konkrečius prekybos supaprastinimo interesus, atsižvelgiant į PPO prekybos lengvinimo susitarimo 13 straipsnio nuostatas;

87.  prašo Komisijos ir valstybių narių surengti atviras diskusijas dėl galimo muitinių perkėlimo iš nacionalinio į ES lygmenį;

Apčiuopiamos naudos teikimas vartotojams

88.  pripažįsta, kad prekybos susitarimai gali būti labai naudingi vartotojams, visų pirma didindami konkurenciją, mažindami kainas, suteikdami didesnį pasirinkimą ir skatindami inovacijas; siekiant išnaudoti šį potencialą, ragina Komisiją visose derybose tvirtai siekti riboti geografinio blokavimo praktiką, mažinti tarptautinio tarptinklinio ryšio mokesčius ir sustiprinti keleivių teises;

89.  ragina sukurti pagalbinių priemonių, kuriomis būtų teikiama parama vartotojams tarpvalstybinės prekybos prekėmis ir paslaugomis su trečiosiomis šalimis klausimais, pavyzdžiui, įsteigiant atitinkamas internetines pagalbos tarnybas, kurios teiktų informaciją arba patartų kilus ginčui;

90.  primygtinai pabrėžia, kad vartotojams turi būti teikiama teisinga informacija apie parduodamų produktų savybes;

Prekyba visiems: siekiant kuo labiau padidinti naudą ir sumažinti nuostolius reikalingos atviros prekybos ir investicijų politikos priemonių gretutinės politikos priemonės

91.  pritaria EBPO nuomonei, jog formuojant atvirą prekybos ir investicijų politiką reikia numatyti įvairių veiksmingų gretutinės politikos priemonių, kad būtų kuo labiau padidinta prekybos liberalizavimo nauda ES ir trečiųjų šalių gyventojams bei ekonomikai ir sumažinti nuostoliai; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją dėti žymiai daugiau pastangų siekiant papildyti prekybos atvėrimą įvairiomis papildomomis priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinamas darnus vystymasis, pvz., viešųjų paslaugų ir investicijų, švietimo ir sveikatos, aktyvios darbo rinkos politikos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, vystymuisi skirtos infrastruktūros srityse ir nustatant tinkamas socialinės bei aplinkos apsaugos teises užtikrinančias taisykles;

92.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti išsamią atitinkamų prekybos susitarimų ir teisėkūros procedūra priimtų dokumentų ex ante ir ex post analizę remiantis poveikio atskiriems sektoriams ir regionams vertinimais siekiant numatyti galimą neigiamą poveikį darbo rinkai ES ir rasti tobulesnių būdų, kaip pradėti taikyti poveikio mažinimo priemones siekiant pertvarkyti nesėkmingai veikiančias pramonės šakas ir regionus, kad būtų pasiektas teisingesnis plataus masto naudos pasiskirstymas ir užtikrinimas; pabrėžia, kad šiuo klausimu puikų vaidmenį gali atlikti Europos struktūriniai ir investicijų fondai, ypač Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas; pažymi, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas taip pat gali būti svarbi priemonė, jeigu jis bus reformuotas ir sudarytas taip, kad būtų pakankamai finansuojamas, siekiant užtikrinti, kad būtų padedama ES bendrovėms ir gamintojams, kuriems poveikį padarė su prekyba susijusios sankcijos trečiųjų šalių atžvilgiu, ir teikiama parama dėl globalizacijos tiesiogiai nukentėjusiems MVĮ darbuotojoms;

o
o   o

93.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, UNCTAD ir PPO.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0415.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0252.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0041.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0250.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0219.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0175.
(7) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 87.
(8) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 42.
(9) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 94.
(10) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31.
(11) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101.

Teisinis pranešimas