Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2016 m. kovo 8 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Gyvūnų sveikata ***II
 Vaisių ir daržovių, bananų ir pieno tiekimo švietimo įstaigoms pagalbos programa ***I
 Patekimas į uosto paslaugų rinką ir finansinis uostų skaidrumas ***I
 Suderinti vartotojų kainų indeksai ***I
 2014 m. metinė ataskaita „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“
 Lyčių aspekto integravimas į Europos Parlamento darbą
 Moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėtis ES

Gyvūnų sveikata ***II
PDF 405kWORD 68k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. kovo 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (11779/1/2015 – C8-0008/2016 – 2013/0136(COD))
P8_TA(2016)0067A8-0041/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (11779/1/2015 – C8-0008/2016),

–  atsižvelgdamas į Austrijos Bundesrato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0260) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A8-0041/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

4.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

5.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

6.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms

Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planas“ (COM(2011)0748) pabrėžiama Reglamento dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų (Gyvūnų sveikatos teisės akto) prevencinė svarba ir vėliau tikėtinai mažesnis antibiotikų naudojimas gydant gyvūnus. Be šio reglamento reikalavimų, valstybės narės raginamos įsipareigoti rinkti aktualius, palyginamus ir pakankamai išsamius duomenis apie antimikrobinių vaistų naudojimą gydant gyvūnus ir siųsti šiuos duomenis Komisijai, kad būtų užtikrintas apdairesnis antimikrobinių vaistų naudojimas gydant gyvūnus ir taip būtų prisidedama prie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rizikos mažinimo.

Komisijos pareiškimas dėl reguliarių antimikrobinių vaistų naudojimo gydant gyvūnus Sąjungoje ataskaitų

Komisija įsipareigoja reguliariai skelbti antimikrobinių vaistų naudojimo gydant gyvūnus Europos Sąjungoje ataskaitas, parengtas remiantis valstybių narių siunčiamais duomenimis.

Komisijos pareiškimas dėl gyvūnų gerovės

Šiame reglamente nustatomos gyvūnų ligų, kuriomis gali užsikrėsti gyvūnai arba žmonės, prevencijos ir kontrolės taisyklės, tačiau nėra nuostatų, kuriomis konkrečiai būtų reglamentuojama gyvūnų gerovė, nors gyvūnų sveikata ir gerovė yra susiję. Sąjunga turi gerai išvystytą gyvūnų gerovės acquis, apimančią įvairias gyvūnų rūšis (broilerius, dedekles vištas, kiaules ir veršelius) ir veiklą (auginimo, skerdimo, transporto, mokslinių tyrimų ir kt.). Šie gyvūnų gerovės teisės aktai bus būtinai taikomi ir toliau. Komisija yra tvirtai pasiryžusi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų gerovę pagal Sutarties 13 straipsnį ir laikydamasi jame nustatytų ribų, taip pat visiškai įgyvendinti ir plėtoti šios srities teisės aktus.

(1) OL C 170, 2014 6 5, p. 104.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0381.


Vaisių ir daržovių, bananų ir pieno tiekimo švietimo įstaigoms pagalbos programa ***I
PDF 322kWORD 66k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. kovo 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl vaisių ir daržovių, bananų ir pieno tiekimo švietimo įstaigoms pagalbos programos iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (COM(2014)0032 – C7-0025/2014 – 2014/0014(COD))
P8_TA(2016)0068A8-0006/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0032),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0025/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 7 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą dėl tarpinstitucinių derybų dėl šio pasiūlymo pradėjimo ir įgaliojimų(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A8-0006/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. kovo 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/..., kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos, susijusios su vaisių ir daržovių, bananų ir pieno tiekimo švietimo įstaigoms pagalbos programa

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/791.)

(1) OL C 451, 2014 12 16, p. 142.
(2) OL C 415, 2014 11 20, p. 30.
(3) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2015)0216.


Patekimas į uosto paslaugų rinką ir finansinis uostų skaidrumas ***I
PDF 860kWORD 469k
2016 m. kovo 8 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma patekimo į uosto paslaugų rinką ir finansinio uostų skaidrumo sistema (COM(2013)0296 – C7-0144/2013 – 2013/0157(COD))(1)
P8_TA(2016)0069A8-0023/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
Antraštinė dalis
Pasiūlymas
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatoma patekimo į uosto paslaugų rinką ir finansinio uostų skaidrumo sistema
kuriuo nustatoma uosto paslaugų organizavimo ir finansinio uostų skaidrumo sistema
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  uostai gali prisidėti prie ilgalaikio Europos pramonės konkurencingumo pasaulio rinkose, kartu sukurdami pridėtinę vertę ir naujas darbo vietas visuose Sąjungos pakrančių regionuose. Siekiant spręsti jūrų transporto sektoriuje patiriamas problemas, pvz., susijusias su tvaraus transporto ir logistikos grandinės neveiksmingumu, labai svarbu, kad Komisijos komunikate „Uostai – augimo variklis“ nurodyti veiksmai būtų įgyvendindami laikantis šio reglamento. Sudėtingos administracinės muitinio įforminimo procedūros, dėl kurių uostuose vėluojama, yra didžiulė trumpųjų nuotolių jūrų laivybos konkurencingumo ir Sąjungos uostų efektyvumo kliūtis;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  labai supaprastintos muitinės procedūros gali suteikti didelį ekonominį pranašumą uostui konkurencingumo atžvilgiu. Siekdamos išvengti nesąžiningos uostų konkurencijos ir supaprastinti muitinės formalumus, kurie galėtų rimtai pakenkti Sąjungos finansiniams interesams, uostų direkcijos turėtų laikytis tinkamos ir veiksmingos rizika grindžiamos politikos, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo. Valstybės narės ir Komisija turėtų veiksmingai ir reguliariai stebėti šias procedūras, o Komisija turėtų įvertinti, ar būtina imtis tinkamų kovos su nesąžininga konkurencija priemonių;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)   didžioji dalis Sąjungos jūrų transporto operacijų vykdoma per transeuropinio transporto tinklo jūrų uostus. Kad šio reglamento tikslą būtų galima pasiekti proporcingai, kitiems uostams nenustatant nereikalingų reikalavimų, šis reglamentas turėtų būti taikomas transeuropinio transporto tinklo uostams, kurių kiekvienas atlieka svarbų vaidmenį Europos transporto sistemoje, t. y. arba tame uoste aptarnaujama daugiau kaip 0,1 % visų ES krovinių ar visų keleivių, arba jis padeda užtikrinti geresnį regioninį susisiekimą su salomis ar periferinėmis vietovėmis, tačiau valstybės narės turi galimybę nuspręsti taikyti šį reglamentą ir kitiems uostams. Atviroje jūroje teikiamos laivo vedimo paslaugos neturi tiesioginio poveikio uostų efektyvumui, nes tomis paslaugomis nėra naudojamasi tiesioginiam įplaukimui į uostus ir išplaukimui iš jų, todėl tokių paslaugų į šį reglamentą įtraukti nereikia;
(4)   didžioji dalis Sąjungos jūrų transporto operacijų vykdoma per transeuropinio transporto tinklo jūrų uostus. Kad šio reglamento tikslą būtų galima pasiekti proporcingai, kitiems uostams nenustatant nereikalingų reikalavimų, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik transeuropinio transporto tinklo jūrų uostams, kurių kiekvienas atlieka svarbų vaidmenį Europos transporto sistemoje, t. y. arba tame uoste aptarnaujama daugiau kaip 0,1 % visų ES krovinių ar visų keleivių, arba jis padeda užtikrinti geresnį regioninį susisiekimą su salomis ar periferinėmis vietovėmis. Tačiau šiuo reglamentu valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti, ar šį reglamentą taikyti atokiausiuose regionuose esantiems transeuropinio transporto tinklo jūrų uostams, ar ne. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė pradėti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, kad visuotinio transeuropinio transporto tinklo jūrų uostai, kuriuose metinis eismas toks, kad visapusiškai taikyti šį reglamentą nėra pagrindo, išvengtų neproporcingai didelės administracinės naštos. Atviroje jūroje teikiamos laivo vedimo paslaugos neturi tiesioginio poveikio uostų efektyvumui, nes tomis paslaugomis nėra naudojamasi tiesioginiam įplaukimui į uostus ir išplaukimui iš jų, todėl tokių paslaugų į šį reglamentą įtraukti nereikia;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  šiuo reglamentu nėra apibrėžiamas konkretus uostų valdymo modelis, kuriuo turėtų vadovautis uostų valdymo įstaigos. Jei laikomasi su finansiniu skaidrumu ir patekimu į rinką susijusių taisyklių, valstybėse narėse nacionaliniu lygmeniu nustatyti esami uostų valdymo modeliai gali būti taikomi ir toliau, vadovaujantis prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtu Protokolu Nr. 26;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnio tikslas – panaikinti laisvės teikti paslaugas Sąjungoje apribojimus. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 58 straipsnį tai turėtų būti pasiekta laikantis su transportu susijusios antraštinės dalies nuostatų, o konkrečiau – 100 straipsnio 2 dalies;
Išbraukta.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  savarankiškas paslaugų teikimas, t. y. kai laivybos bendrovės arba uosto paslaugų teikėjai savo nuožiūra samdo darbuotojus ir patys teikia uosto paslaugas, tam tikrose valstybėse narėse reglamentuojamas dėl saugos ar socialinių priežasčių. Suinteresuotosios šalys, su kuriomis Komisija konsultavosi rengdama savo pasiūlymą, atkreipė dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei Sąjungos lygmeniu būtų suteiktas bendras leidimas savarankiškai teikti paslaugas, reikėtų nustatyti papildomas saugą ir socialinius klausimus reglamentuojančias taisykles, kad būtų išvengta galimo neigiamo poveikio šiose srityse. Todėl šiuo etapu tikslinga nereglamentuoti šio klausimo Sąjungos lygmeniu ir palikti valstybėms narėms galimybę reglamentuoti savarankišką uosto paslaugų teikimą arba ne. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti reglamentuojamas tik uosto paslaugų teikimas už atlygį;
Išbraukta.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)   siekiant užtikrinti, kad uostai būtų valdomi efektyviai, saugiai ir nekenkiant aplinkai, uosto valdymo įstaiga turėtų turėti galimybę reikalauti, kad uosto paslaugų teikėjai įrodytų, jog tenkina minimalius tinkamam paslaugų teikimui keliamus reikalavimus. Šie minimalūs reikalavimai turėtų apsiriboti aiškiai nustatytų sąlygų, susijusių su profesine veiklos vykdytojų kvalifikacija (įskaitant mokymo srityje) ir reikiama įranga, rinkiniu – tiek, kiek tokie reikalavimai yra skaidrūs, nediskriminaciniai, objektyvūs ir susiję su uosto paslaugų teikimu;
(7)   siekiant užtikrinti, kad uostai būtų valdomi efektyviai, saugiai ir nekenkiant aplinkai, uosto valdymo įstaiga turėtų turėti galimybę reikalauti, kad uosto paslaugų teikėjai įrodytų, jog tenkina minimalius tinkamam paslaugų teikimui keliamus reikalavimus. Šie minimalūs reikalavimai turėtų apsiriboti aiškiai nustatytų sąlygų, susijusių su profesine veiklos vykdytojų kvalifikacija, įranga, kurios reikia norint teikti susijusias uosto paslaugas, paslaugos prieinamumu ir atitiktimi jūrų saugumo reikalavimams, rinkiniu. Nustatant tokius minimalius reikalavimus taip pat reikėtų atsižvelgti į aplinkosauginius reikalavimus, nacionalinius socialinius standartus ir gerą uosto paslaugų teikėjo reputaciją;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  visi paslaugų teikėjai, ypač nauji rinkos dalyviai, turėtų įrodyti, kad geba aptarnauti minimalų laivų skaičių pasitelkdami savo pačių personalą ir įrangą. Paslaugų teikėjai turėtų taikyti atitinkamas nuostatas ir taisykles, įskaitant galiojančius darbo teisės aktus, taikytinus kolektyvinius susitarimus ir atitinkamo uosto taikomus kokybės reikalavimus;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)  valstybė narė, siekdama nustatyti, ar paslaugų teikėjas tenkina geros reputacijos reikalavimą, turėtų atsižvelgti į tai, ar nesama pagrįstų priežasčių abejoti gera uosto paslaugų teikėjo, jo valdytojo ar bet kokių kitų susijusių asmenų, kurių ratą gali apibrėžti valstybė narė, reputacija, pvz., ar jie nėra teisti arba jiems nebuvo taikomos sankcijos bet kurioje valstybėje narėje už sunkius nusikaltimus arba už taikomos Sąjungos ir nacionalinės teisės pažeidimus, įskaitant nusikaltimus ar pažeidimus, susijusius su socialinės apsaugos teisės, darbo teisės, darbo saugos teisės, sveikatos apsaugos teisės ir aplinkos apsaugos teisės sritimis;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
7 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(7c)  remiantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3577/921a ir Teisingumo Teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimu byloje C-251/04 Komisija prieš Graikijos Respubliką1b, kuriuose numatyta, jog negalima daryti išvados, kad laivo vilkimas gali būti prilyginamas jūrų transporto paslaugai, dėl saugios laivybos ir aplinkos apsaugos priežasčių galima nustatyti būtiniausius reikalavimus, kuriais būtų reglamentuojama, kad vilkimo arba švartavimo operacijoms naudojami laivai būtų registruojami valstybėje narėje, kurioje yra atitinkamas uostas, ir plaukiotų su tos valstybės narės vėliava;
_______________
1a 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (OL L 364, 1992 12 12, p. 7).
1b Teisingumo Teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimas Komisija/Graikijos Respublika, C-251/04, ECLI:EU:C:2007:5.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  uostai apima riboto ploto geografines teritorijas, todėl tam tikrais atvejais patekimui į rinką galėtų būti taikomi apribojimai: dėl žemės stygiaus arba dėl to, kad pagal oficialų plėtros planą, kuriame numatyti skaidrūs žemėnaudos planai, ir pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus (pavyzdžiui, su miestų ir kaimo vietovių planavimo tikslais susijusius teisės aktus) žemė skirta tik tam tikros rūšies veiklai vykdyti;
Išbraukta.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  Sąjungos uostų sistemoje vyrauja didelė įvairovė ir taikoma daug įvairių uosto paslaugų organizavimo metodų. Todėl nustatyti vieną bendrą sistemą būtų netinkama. Uosto direkcija ar kompetentinga institucija turėtų galėti riboti uosto paslaugų teikėjų skaičių, jei to prireiktų dėl susidariusių aplinkybių;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)   apie bet kokį ketinimą apriboti uosto paslaugų teikėjų skaičių turėtų iš anksto paskelbti kompetentinga institucija, ir tas ketinimas turėtų būti išsamiai pagrįstas, kad suinteresuotosios šalys turėtų galimybę pateikti savo pastabas. Bet kokio apribojimo kriterijai turėtų būti objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai;
(11)   uosto valdymo įstaiga arba kompetentinga institucija turėtų iš anksto paskelbti apie bet kokį ketinimą apriboti uosto paslaugų teikėjų skaičių. Bet kokio apribojimo kriterijai turėtų būti objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)   siekiant atvirumo ir skaidrumo, apie uosto paslaugų teikėjų atrankos tvarką ir jos taikymo rezultatus turėtų būti skelbiama viešai, o visi dokumentai turėtų būti perduoti suinteresuotosioms šalims;
(12)   apie uosto paslaugų teikėjų atrankos procedūrą ir jos rezultatus turėtų būti skelbiama viešai, jie turėtų būti nediskriminaciniai, skaidrūs ir atviri visoms suinteresuotosioms šalims;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  uosto paslaugų teikėjų atrankos tvarka (taikytina, kai tų paslaugų teikėjų skaičius yra apribotas) turėtų atitikti Direktyvoje ../../… [dėl koncesijos]7 nustatytus principus ir metodą, įskaitant ribines vertes ir sutarčių vertės nustatymo metodą, taip pat esminių pakeitimų apibrėžtį ir su sutarties galiojimo laikotarpiu susijusius elementus;
Išbraukta.
__________________
7 Direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo pasiūlymas – COM(2011) 897 final.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  Komisija savo 2006 m. rugpjūčio 1 d. aiškinamajame komunikate dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, pateikė aiškią atrankos procedūrų, kurios nepatenka į Viešųjų pirkimų direktyvų1 taikymo sritį ir kurios nėra vykdomos siekiant sudaryti koncesijos sutartis, sistemą;
__________________
1 OL C 179, 2006 8 1, p. 2.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)   viešosios paslaugos įpareigojimų tvarka, dėl kurios taikymo būtų apribotas uosto paslaugos teikėjų skaičius, turėtų būti pateisinama tik viešojo intereso priežastimis, taip siekiant užtikrinti uosto paslaugų prieinamumą visiems naudotojams, uosto paslaugų pasiūlą visus metus arba uosto paslaugų įperkamumą tam tikrų kategorijų naudotojams;
(14)   viešosios paslaugos įpareigojimų tvarka, dėl kurios taikymo būtų apribotas uosto paslaugos teikėjų skaičius, turėtų būti pateisinama tik viešojo intereso priežastimis, taip siekiant užtikrinti uosto paslaugų prieinamumą visiems naudotojams, uosto paslaugų pasiūlą visus metus, uosto paslaugų įperkamumą tam tikrų kategorijų naudotojams ar saugią, patikimą arba aplinkosauginiu požiūriu tvarią uosto veiklą;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)   valstybėje narėje paskirtos kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę nuspręsti teikti uosto paslaugas, susijusias su viešosios paslaugos įpareigojimais, pačios arba tiesiogiai pavesti tokių paslaugų teikimą tiesiogiai vidiniam veiklos vykdytojui. Jeigu kompetentinga institucija nusprendžia teikti paslaugas pati, paslaugos gali būti teikiamos per tarpininkus, kuriuos kompetentinga institucija yra įdarbinusi arba kuriems yra suteikusi pavedimą. Kai toks apribojimas taikomas visuose TEN-T uostuose, esančiuose valstybės narės teritorijoje, Komisija turėtų būti apie tai informuojama. Tais atvejais, kai valstybės narės kompetentingos institucijos renkasi tokią galimybę, vidiniai veiklos vykdytojai uosto paslaugas teikia tik uoste arba uostuose, kuriuose vykdyti veiklą yra paskirti. Be to, šiais atvejais tokio veiklos vykdytojo taikomus uosto paslaugų mokesčius turėtų patikrinti nepriklausoma priežiūros įstaiga;
(18)   uosto valdymo įstaiga arba valstybėje narėje paskirtos kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę nuspręsti teikti uosto paslaugas pačios arba tiesiogiai pavesti tokių paslaugų teikimą tiesiogiai vidiniam veiklos vykdytojui. Jeigu kompetentinga institucija nusprendžia teikti paslaugas pati, paslaugos gali būti teikiamos per tarpininkus, kuriuos kompetentinga institucija yra įdarbinusi arba kuriems yra suteikusi pavedimą. Kai toks apribojimas taikomas visuose TEN-T jūrų uostuose, esančiuose valstybės narės teritorijoje, Komisija turėtų būti apie tai informuojama. Tais atvejais, kai valstybės narės kompetentingos institucijos teikia uosto paslaugas, susijusias su viešosios paslaugos įpareigojimais, vidiniai veiklos vykdytojai uosto paslaugas teikia tik uoste arba uostuose, kuriuose vykdyti veiklą yra paskirti. Be to, šiais atvejais turėtų būti vykdoma nepriklausoma tokio veiklos vykdytojo taikomų uosto paslaugų mokesčių priežiūra;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)   valstybės narės turėtų išlaikyti įgaliojimus užtikrinti deramą uosto paslaugas teikiančių įmonių darbuotojų socialinės apsaugos lygį. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių socialinių ir darbo taisyklių taikymui. Tais atvejais, kai ribojamas uosto paslaugų teikėjų skaičius, jei sudarius uosto paslaugų sutartį gali pasikeisti uosto paslaugų teikėjas, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę paprašyti pasirinktą paslaugų teikėją taikyti Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo11 nuostatas;
(19)   valstybės narės turėtų išlaikyti įgaliojimus užtikrinti deramą uosto paslaugas teikiančių įmonių darbuotojų socialinės apsaugos lygį. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių socialinės apsaugos ir darbo taisyklių taikymui ir jame turėtų būti atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį. Kai sudarius uosto paslaugų sutartį gali pasikeisti uosto paslaugų teikėjas, kompetentinga institucija darbuotojų perdavimo atveju turėtų reikalauti, kad pasirinktas paslaugų teikėjas taikytų 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo11 nuostatas;
__________________
__________________
11 OL L 82, 2001 3 22, p. 16.
11 OL L 82, 2001 3 22, p. 16.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  tokiame itin sudėtingame ir konkurencingame sektoriuje, kaip uosto paslaugos, naujų darbuotojų mokymai ir darbuotojų mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbūs siekiant užtikrinti uosto darbuotojų sveikatą ir saugą, paslaugų kokybę ir Sąjungos uostų konkurencingumą. Valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad mokymai būtų rengiami visiems uostų sektoriaus darbuotojams. ES lygmens uostų sektoriaus socialinio dialogo komitetas turėtų turėti galimybę parengti gaires, pagal kurias būtų nustatomi mokymų reikalavimai siekiant užtikrinti aukštos kokybės švietimo ir mokymo paslaugas, skirtas uostų darbuotojams, kuo labiau sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir atsižvelgti į būsimas sektoriaus reikmes turint galvoje technologinius ir logistinius pokyčius, kuriuos lemia klientų poreikiai;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
19 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(19b)  Europos uostų sektoriuje atsiranda nemažai iššūkių, kurie gali daryti poveikį jo konkurencingumui ir socialiniam aspektui. Tie iššūkiai – tai vis didėjantis laivų dydis, Sąjungai nepriklausančių šalių uostų konkurencija, dėl laivybos linijų sąjungų didėjanti įtaka rinkoje, būtinybė laiku derėtis dėl naujų darbo modelių, rengti technologines naujoves atitinkančius mokymus ir mažinti tų naujovių socialinį poveikį, vis labiau sutelkiamas didėjantis krovinių kiekis, tinkamų investicijų į sausumos infrastruktūrą trūkumas, administracinių kliūčių vidaus rinkai šalinimas, besikeičiantis energetikos sektorius ir didėjantis visuomeninis ir aplinkosauginis spaudimas. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų stengtis įveikti šiuos iššūkius ir imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama užtikrinti šio sektoriaus konkurencingumą ir užkirsti kelią mažų garantijų darbui uostuose, neatsižvelgiant uosto darbo paklausos svyravimus;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
19 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(19c)  Komisija ir valstybės narės turėtų remti visus uosto darbo organizavimo modelius, kuriuos taikant užtikrinamos kokybiškos darbo vietos ir saugios darbo sąlygos. Bet kokie būtini pakeitimai turėtų būti skatinami vykdant socialinių partnerių derybas ir Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į tokių derybų rezultatus;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
19 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(19d)  automatizavimas ir technologinės naujovės suteikia galimybę pagerinti uostų veiksmingumą ir saugą. Prieš darydami didelius pakeitimus, darbdaviai turėtų bendradarbiauti su uosto darbuotojų profesinėmis sąjungomis, kad būtų užtikrinamas reikiamas mokymas ir perkvalifikavimas ir ieškoma bendrų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą tokios pažangos poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai, taip jų įsidarbinimo galimybėms;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)   daugelyje uostų krovinių tvarkymo ir keleivių aptarnavimo terminaluose paslaugų teikėjams teisė patekti į rinką suteikiama sudarant viešosios koncesijos sutartis. Tokios rūšies sutartis reglamentuos Direktyva …/…[dėl koncesijos]. Todėl šio reglamento II skyrius neturėtų būti taikomas krovinių tvarkymo ir keleivių aptarnavimo paslaugoms, tačiau valstybės narės turėtų turėti galimybę pačios spręsti, ar taikyti to skyriaus taisykles šių dviejų rūšių paslaugoms. Dėl kitokių rūšių sutarčių, kurias valdžios institucijos naudoja suteikdamos teisę patekti į krovinių tvarkymo ir keleivių aptarnavimo terminaluose paslaugų rinką, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kad kompetentingos institucijos, sudarydamos tokias sutartis, turi laikytis skaidrumo ir nediskriminavimo principų. Šie principai yra visiškai taikytini visų uosto paslaugų teikimui;
(20)   šio reglamento II skyrius neturėtų būti taikomas krovinių tvarkymo ir keleivių aptarnavimo paslaugoms. Kiek tai susiję su sutartimis (išskyrus viešosios koncesijos sutartis), kurias valdžios institucijos naudoja suteikdamos teisę patekti į krovinių tvarkymo ir keleivių aptarnavimo terminaluose paslaugų rinką, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kad kompetentingos institucijos, sudarydamos tokias sutartis, turi laikytis skaidrumo ir nediskriminavimo principų. Šie principai yra visiškai taikytini visų uosto paslaugų teikimui;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a)  kaip numatyta pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) rezoliuciją A.960, kiekvienoje laivo vedimo teritorijoje turi dirbti labai specializuotą patirtį ir vietos žinių turintis locmanas. Atsižvelgiant į tai, kad TJO pripažįsta laivų vedimo paslaugos administravimo regiono ar vietos lygmeniu tikslingumą, šio reglamento II skyrius neturėtų būti taikomas laivų vedimo paslaugai;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)  pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę numatyta galimybė dabartiniu 2014–2020 m. laikotarpiu transeuropinio transporto tinklo uostams skirti Sąjungos subsidijas. Be to, Komisija ketina nustatyti persvarstytą valstybės pagalbos uostams sistemą ir, turint omenyje tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES1a taip pat nustatoma nauja teisinė sistema, taikoma koncesijų sutartims ir turėsianti poveikio taip pat ir uostų, veikiančių pagal koncesijos sutartis, paslaugoms, būtina į šį reglamentą įtraukti griežtas taisykles dėl finansinių srautų skaidrumo, kad būtų išvengta Sąjungos uostų nesąžiningos konkurencijos arba dempingo;
_______________
1a 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)   tais atvejais, kai viešąsias lėšas gaunanti uosto valdymo įstaiga taip pat vykdo paslaugų teikėjos veiklą, ją reikia įpareigoti atskirai tvarkyti sąskaitas, susijusias su veikla, kurią ji vykdo kaip uosto valdymo įstaiga, ir veikla, kurią ji vykdo konkurencijos sąlygomis, taip siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas, viešųjų lėšų skyrimo ir naudojimo skaidrumą ir siekiant išvengti rinkos iškraipymo. Bet kuriuo atveju turėtų būti užtikrinta atitiktis valstybės pagalbos taisyklėms;
(22)   tais atvejais, kai viešąsias lėšas gaunanti uosto valdymo įstaiga taip pat vykdo paslaugų teikėjos veiklą, ją reikia įpareigoti atskirai tvarkyti sąskaitas, susijusias su viešosiomis lėšomis finansuojama veikla, kurią ji vykdo kaip uosto valdymo įstaiga, ir veikla, kurią ji vykdo konkurencijos sąlygomis, taip siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas, viešųjų lėšų skyrimo ir naudojimo skaidrumą ir siekiant išvengti rinkos iškraipymo. Bet kuriuo atveju turėtų būti užtikrinta atitiktis valstybės pagalbos taisyklėms;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  jūrų uostai, kurių apyvarta yra mažesnė nei nustatyta Komisijos direktyvoje 2006/111/EB, turėtų laikytis šio reglamento 12 straipsnyje nustatytų skaidrumo įpareigojimų, nepatirdami dėl to neproporcingos administracinės naštos;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
22 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(22b)  siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir sumažinti administracinę naštą, Komisija turėtų raštu patikslinti valstybės pagalbos sąvoką, kai kalbama apie uostų infrastruktūros finansavimą, atsižvelgiant į tai, kad tiek jūros, tiek sausumos viešai prieinama infrastruktūra ir gynybos infrastruktūra, kuri yra vienodomis sąlygomis ir nediskriminuojant prieinama visiems galimiems naudotojams, ir infrastruktūra, susijusi su neekonominio pobūdžio visuotinės svarbos paslaugų teikimu, yra neekonominio pobūdžio, nes jomis naudojamasi visų pirma siekiant viešųjų tikslų; siekiant patenkinti bendruosius gyventojų poreikius, už tokią infrastruktūrą yra atsakinga valstybė;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
22 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(22c)  be to, Komisija, pasikonsultavusi su sektoriumi, turėtų tinkamu laiku nustatyti, kokios viešosios investicijos į uosto infrastruktūrą patenka į Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas)1a taikymo sritį;
_________________
1a 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)   uosto paslaugų teikėjų, kurie paskirti nesilaikant atviros, skaidrios ir nediskriminacinės tvarkos, taikomi uosto paslaugų mokesčiai susiję su didesne rizika, kad kainos bus pernelyg aukštos, atsižvelgiant į tų uosto paslaugų teikėjų monopolistinę ar oligopolistinę padėtį ir į tai, kad jų rinkoje negali būti konkurencijos. Tokia pati rizika susijusi ir su vidinių veiklos vykdytojų, apibrėžtų šiame reglamente, taikomais mokesčiais. Dėl sąžiningų rinkos mechanizmų stygiaus toms paslaugoms teikti turėtų būti nustatyta tvarka, kuri užtikrintų, kad už minėtas paslaugas renkami mokesčiai būtų grindžiami įprastomis atitinkamos rinkos sąlygomis ir būtų nustatomi skaidriai ir netaikant diskriminacijos;
(23)   uosto paslaugų teikėjų, kurie paskirti nesilaikant atviros, skaidrios ir nediskriminacinės tvarkos, taikomi uosto paslaugų mokesčiai ir mokesčiai, kuriuos taiko laivo vedimo paslaugų teikėjai, nepatiriantys veiksmingos konkurencijos, susiję su didesne rizika, kad kainos bus pernelyg aukštos. Dėl sąžiningų rinkos mechanizmų stygiaus toms paslaugoms teikti turėtų būti nustatyta tvarka, kuri užtikrintų, kad už minėtas paslaugas renkami mokesčiai nebūtų neproporcingi ekonominei teikiamų paslaugų vertei ir būtų nustatomi skaidriai ir netaikant diskriminacijos;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)   siekiant efektyvumo, kiekvieno atskiro uosto infrastruktūros mokesčiai turėtų būti nustatomi skaidriai ir savarankiškai, laikantis to uosto komercinės ir investicijų strategijos;
(24)   uosto valdymo įstaigos pareiga, inter alia, yra palengvinti prekybą ir tarpininkauti tarp regiono pramonės įmonių ir vežėjų. Todėl siekiant efektyvumo, kiekvieno atskiro uosto infrastruktūros mokesčiai turėtų būti nustatomi skaidriai ir savarankiškai, laikantis to uosto komercinės ir investicijų strategijos;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)   siekiant plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą ir pritraukti laivų, kurių eksploatacinės charakteristikos, susijusios su poveikiu aplinkai, arba jais vykdomos transportavimo veiklos (visų pirma atviroje jūroje arba sausumoje vykdomos jūrų transporto veiklos) charakteristikos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumu ir anglies dioksido išmetimu, geresnės už vidutines, turėtų būti leidžiama uosto infrastruktūros mokesčius diferencijuoti. Toks diferencijavimas turėtų padėti vykdyti aplinkos ir kovos su klimato kaita politiką ir užtikrinti uosto ir jo apylinkių darnų vystymąsi, visų pirma mažinant į uostą įplaukiančių ir ten stovinčių laivų poveikį aplinkai;
(25)   uosto mokesčių diferenciacija yra uosto valdymo įstaigai svarbi priemonė ir ja turėtų būti leidžiama naudotis. Uosto infrastruktūros mokesčiai gali būti diferencijuoti, pvz., siekiant plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą ir pritraukti laivų, kurių eksploatacinės charakteristikos, susijusios su poveikiu aplinkai, arba jais vykdomos transportavimo veiklos (visų pirma atviroje jūroje arba sausumoje vykdomos jūrų transporto veiklos) charakteristikos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumu ir anglies dioksido išmetimu, geresnės už vidutines. Toks diferencijavimas turėtų padėti vykdyti aplinkos ir kovos su klimato kaita politiką ir užtikrinti uosto ir jo apylinkių darnų vystymąsi, visų pirma mažinant į uostą įplaukiančių ir ten stovinčių laivų poveikį aplinkai;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  turėtų veikti tinkama infrastruktūra, kad su uostų naudotojais, kurių prašoma mokėti uosto infrastruktūros mokestį ir (arba) uosto paslaugos mokestį, būtų reguliariai konsultuojamasi tais atvejais, kai nustatomas ir keičiamas uosto infrastruktūros mokestis ir uosto paslaugos mokestis. Uostų valdymo įstaigos taip pat turėtų reguliariai konsultuotis su kitomis suinteresuotosiomis šalimis pagrindiniais klausimais, susijusiais su darniu uosto vystymusi, jo našumu ir pajėgumu pritraukti ir skatinti ūkinę veiklą, pavyzdžiui, dėl uosto paslaugų koordinavimo uosto teritorijoje ir susisiekimo su žemyno giluma bei administracinių uosto procedūrų efektyvumo;
(26)  turėtų būti užtikrinta, kad su uostų naudotojais, kurių prašoma mokėti uosto infrastruktūros mokestį ir (arba) uosto paslaugos mokestį, būtų reguliariai konsultuojamasi tais atvejais, kai nustatomas ir keičiamas uosto infrastruktūros mokestis ir uosto paslaugos mokestis. Uostų valdymo įstaigos taip pat turėtų reguliariai konsultuotis su kitomis suinteresuotosiomis šalimis pagrindiniais klausimais, susijusiais su darniu uosto vystymusi, jo našumu ir pajėgumu pritraukti ir skatinti ūkinę veiklą, pavyzdžiui, dėl uosto paslaugų koordinavimo uosto teritorijoje ir susisiekimo su žemyno giluma bei administracinių uosto procedūrų efektyvumo. Uosto valdymo įstaiga turėtų pritraukti privačių investuotojų, kurie skirtų dideles investicijas uostams, kartu vykdydama darnias konsultacijas dėl uosto plėtojimo planų;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)   siekiant užtikrinti tinkamą ir veiksmingą šio reglamento taikymą, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti paskirta nepriklausoma priežiūros įstaiga – tai galėtų būti jau veikianti įstaiga;
(27)   siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyta nepriklausoma skundų nagrinėjimo tvarka, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti paskirta viena arba daugiau nepriklausomą priežiūrą atliekančių įstaigų. Šiuo tikslu turėtų būti įmanoma paskirti jau veikiančias įstaigas, pvz., konkurencijos tarnybas, teismus, ministerijas arba su uosto valdymo įstaiga nesusijusius ministerijų departamentus;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)   įvairios nepriklausomos priežiūros įstaigos turėtų keistis informacija apie savo darbą ir bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas vienodas šio reglamento taikymas;
(28)   su tarpvalstybiniais ginčais ir skundais susijusiais atvejais įvairios nepriklausomą priežiūrą atliekančios įstaigos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir keistis informacija apie savo darbą;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(28a)  darbo santykiai uoste turi didelio poveikio uostų veiklai. Todėl ES lygmens uostų sektoriaus socialinio dialogo komitetas suteikia socialiniams partneriams galimybę siekti rezultatų, susijusių su darbo organizavimu ir darbo sąlygomis, pvz., sveikata ir sauga, mokymu ir kvalifikacija, Sąjungos politika dėl kuro, kurio sudėtyje mažai sieros, ir sektoriaus patrauklumu jauniems darbuotojams ir darbuotojoms moterims;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, visų prima skatinti vienodai taikyti aplinkosauginius mokesčius, Sąjungos lygmeniu padidinti aplinkosauginių mokesčių darnumą ir užtikrinti, kad būtų taikomi bendri apmokestinimo principai, siekiant skatinti trumpųjų nuotolių laivybą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl bendros laivų klasifikacijos, kuro ir veiklos tipų, pagal kuriuos būtų diferencijuojami infrastruktūros mokesčiai, ir dėl uosto infrastruktūros mokesčiams taikytinų bendrų apmokestinimo principų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
Išbraukta.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti perduoti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su atitinkama tvarka, pagal kurią nepriklausomos priežiūros įstaigos keistųsi informacija. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai13;
Išbraukta.
__________________
13 OL L 55, 2001 2 28, p. 13.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(30a)  Komisija raginama pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl atleidimo nuo laivavedybos sertifikatų, kad būtų skatinama tokius sertifikatus naudoti visose valstybėse narėse siekiant padidinti uostų veiklos efektyvumą, visų pirma paskatinti trumpųjų nuotolių jūrų laivybą, kai tai įmanoma atsižvelgiant į saugos sąlygas. Specialiuosius reikalavimus, kuriais remiantis būtų išduodami atleidimo nuo laivavedybos sertifikatai, turėtų nustatyti valstybės narės, atlikusios rizikos įvertinimą ir atsižvelgdamos į vietos sąlygas. Šie reikalavimai turėtų būti skaidrūs, nediskriminuojantys ir proporcingi;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)   kadangi šio reglamento tikslų, t. y. modernizuoti uosto paslaugas ir sukurti deramas sąlygas, kad į visus transeuropinio transporto tinklo uostus būtų pritraukta reikiamų investicijų, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl europinio jų masto, tarptautinio ir tarpvalstybinio uostų bei su uostais susijusio jūrų verslo pobūdžio, ir todėl, siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas Europoje, tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsniu, gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(31)   kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti uosto paslaugų organizavimo sistemą ir sukurti deramas sąlygas, kad į visus transeuropinio transporto tinklo jūrų uostus būtų pritraukta reikiamų investicijų, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl europinio jų masto, tarptautinio ir tarpvalstybinio uostų bei su uostais susijusio jūrų verslo pobūdžio, ir todėl, siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas Europoje, tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsniu, gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Sąjungos uostai turėtų būti apsaugoti, turint omenyje trečiųjų šalių uostus, kuriems netaikomi tie patys šiame reglamente nustatyti organizavimo ir veiklos kriterijai;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
31 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(31a)  darbo santykiai uoste turi didelio poveikio įvairių rūšių veiklai uostuose ir uostų veikimui. Todėl ES lygmens uostų sektoriaus socialinio dialogo komitetas turėtų suteikti Sąjungos socialiniams partneriams galimybę siekti bendrų rezultatų sprendžiant socialinius klausimus, susijusius su darbo santykiais uostuose. Paisydama socialinių partnerių savarankiškumo, Komisija prireikus turėtų sudaryti palankesnes sąlygas deryboms, jas remti ir teikti techninio pobūdžio pagalbą. Sąjungos socialiniai partneriai turėtų turėti galimybę pranešti apie padarytą pažangą, jeigu jie to pageidauja, kad Komisija, teikdama ataskaitas apie šio reglamento poveikį, galėtų atsižvelgti į šių derybų rezultatus;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies a punktas
a)   aiški patekimo į uosto paslaugų rinką sistema;
a)   aiški uosto paslaugų organizavimo sistema;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies b punktas
b)   finansinį skaidrumą ir mokesčius, kuriuos turi taikyti valdymo įstaigos arba uosto paslaugų teikėjai, reglamentuojančios bendros taisyklės.
b)   bendros taisyklės, reglamentuojančios finansinį skaidrumą ir mokesčius, kuriuos turi taikyti valdymo įstaigos arba uosto paslaugų teikėjai, patenkantys į šio reglamento taikymo sritį.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  bunkeravimas;
Išbraukta.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Be to, šio reglamento 12 straipsnio 2 dalis taip pat taikoma dugno gilinimo paslaugai.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalis
3.   Šis reglamentas taikomas visiems transeuropinio transporto tinklo jūrų uostams, nustatytiems Reglamento XXX [reglamento dėl TEN-T gairių] I priede.
3.   Šis reglamentas taikomas visiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/20131a II priede išvardytiems transeuropinio transporto tinklo jūrų uostams.
________________
1a 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Šis reglamentas nedaro poveikio jokioms uosto struktūroms, kurios atitinka 1 dalies a ir b punktuose nurodytus principus.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio reglamento visuotinio transeuropinio tinklo jūrų uostams, esantiems SESV 349 straipsnyje nurodytuose atokiausiuose regionuose. Tuo atveju, jei valstybės narės nusprendžia netaikyti šio reglamento tokiems jūrų uostams, jos praneša apie savo sprendimą Komisijai.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 2 punktas
2.   krovinių tvarkymo paslaugos – tiesiogiai su krovinių vežimu susijęs importuojamų, eksportuojamų ar tranzitu gabenamų krovinių krovos iš laivo į krantą ir atvirkščiai darbų organizavimas ir krovinių tvarkymas, įskaitant krovinių paruošimą, vežimą ir laikiną saugojimą atitinkamame krovinių tvarkymo terminale; prie krovinių tvarkymo paslaugų nepriskiriamas sandėliavimas, konteinerių ištuštinimas, pakartotinis pakavimas arba kitos pridėtinės vertės paslaugos, susijusios su tvarkomu kroviniu;
2.   krovinių tvarkymo paslaugos – tiesiogiai su krovinių vežimu susijęs importuojamų, eksportuojamų ar tranzitu gabenamų krovinių krovos iš laivo į krantą ir atvirkščiai darbų organizavimas ir krovinių tvarkymas, įskaitant krovinių paruošimą, pritvirtinimą, atlaisvinimą, patalpinimą, vežimą ir laikiną saugojimą atitinkamame krovinių tvarkymo terminale; prie krovinių tvarkymo paslaugų nepriskiriamas sandėliavimas, konteinerių ištuštinimas, pakartotinis pakavimas arba kitos pridėtinės vertės paslaugos, susijusios su tvarkomu kroviniu, nebent valstybė narė nuspręstų kitaip;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)
2a.  kompetentinga institucija – viešoji arba privačioji įstaiga, kuri vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu turi teisę pagal nacionalinę teisę ar kitus teisės aktus vykdyti veiklą, susijusią su uosto veiklos organizavimu ir valdymu, kartu su uosto valdymo įstaiga arba vietoje jos;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 3 punktas
3.   dugno gilinimas – smėlio, nuosėdų ar kitų medžiagų šalinimas nuo įplaukimo į uostą kelio dugno, kad laivai galėtų patekti į uostą; dugno gilinimas apima pirminį iškasimą (kapitalinį dugno gilinimą) ir tvarkomąjį dugno gilinimą, kad vandens kelią būtų galima naudoti;
3.   dugno gilinimas – smėlio, nuosėdų ar kitų medžiagų šalinimas nuo įplaukimo į uostą kelio dugno, kad laivai galėtų patekti į uostą; dugno gilinimas apima pirminį iškasimą (kapitalinį dugno gilinimą) ir tvarkomąjį dugno gilinimą, kad vandens kelią būtų galima naudoti, ir tai nėra vartotojams siūloma uosto paslauga;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 5 punktas
5.   uosto valdymo įstaiga – viešoji arba privačioji įstaiga, kurios tikslas pagal nacionalinę teisę arba kitus teisės aktus yra administruoti ir valdyti uosto infrastruktūrą bei eismą uoste, koordinuoti ir prireikus kontroliuoti įvairių atitinkamame uoste veikiančių subjektų veiklą, nesvarbu, ar ši įstaiga vykdo kitą veiklą;
5.   uosto valdymo įstaiga – viešoji arba privačioji įstaiga, kurios tikslas pagal nacionalinę teisę arba kitus teisės aktus yra administruoti ir valdyti uosto infrastruktūrą, prireikus koordinuoti, vykdyti, organizuoti arba kontroliuoti įvairių atitinkamame uoste veikiančių subjektų veiklą ir administruoti bei valdyti eismą uoste, taip pat rūpintis uosto teritorijos plėtra;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 6 punktas
6.   švartavimas – prišvartavimo ir atšvartavimo paslaugos, kurių reikia, kad laivas galėtų nuleisti inkarą ar kitaip prisitvirtinti prie kranto uoste arba vandens kelyje, kuriuo įplaukiama į uostą;
6.   švartavimas – prišvartavimo, atšvartavimo ir perkėlimo į kitą vietą paslaugos, reikalingos laivo saugumui užtikrinti;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 8 punktas
8.   laivo vedimas – locmano arba locmanų tarnybos teikiamos laivo vedimo paslaugos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad laivas būtų saugiai įvestas į vandens kelią, kuriuo įplaukiama į uostą, arba išvestas iš jo;
8.   laivo vedimas – locmano arba locmanų tarnybos teikiamos laivo vedimo paslaugos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad laivas būtų saugiai įvestas į vandens kelią, kuriuo įplaukiama į uostą, arba išvestas iš jo, ar saugiai vedamas uoste;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 9 punktas
9.   uosto infrastruktūros mokestis – tiesioginei arba netiesioginei uosto valdymo įstaigos naudai renkamas mokestis, kurį laivų naudotojai arba krovinių savininkai moka už naudojimąsi laivams įvesti į uostą ir išvesti iš jo reikalinga infrastruktūra ir paslaugomis (įskaitant vandens kelius, kuriais įplaukiama į tuos uostus) ir už galimybę aptarnauti keleivius ir krovinius;
9.   uosto infrastruktūros mokestis – tiesioginei arba netiesioginei uosto valdymo įstaigos naudai renkamas mokestis, kurį laivų naudotojai arba krovinių savininkai moka už naudojimąsi laivams įvesti į uostą ir išvesti iš jo reikalinga infrastruktūra, įranga ir paslaugomis (įskaitant vandens kelius, kuriais įplaukiama į uostą, jei tokie vandens keliai priklauso uosto valdymo įstaigos teisės aktais numatytai kompetencijai) ir už galimybę aptarnauti keleivius ir krovinius, neįskaitant žemės nuomos kainos ir lygiavertį poveikį darančių mokesčių;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 12 punktas
12.   uosto paslaugų sutartis – oficialus ir teisiškai privalomas uosto paslaugų teikėjo ir kompetentingos institucijos susitarimas, kuriuo ta institucija, vadovaudamasi uosto paslaugų teikėjų skaičiaus ribojimo tvarka, paskiria uosto paslaugų teikėją teikti uosto paslaugas;
12.   uosto paslaugų sutartis – oficialus ir teisiškai privalomas uosto paslaugų teikėjo ir uosto valdymo įstaigos arba kompetentingos institucijos susitarimas, kuriuo ta įstaiga arba institucija, vadovaudamasi uosto paslaugų teikėjų skaičiaus ribojimo tvarka, paskiria uosto paslaugų teikėją teikti uosto paslaugas;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 16 punktas
16.   jūrų uostas – žemės ir vandens teritorija, kurioje veikia tokia infrastruktūra ir įranga, kurią naudojant galima priimti laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti šias prekes, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivius; taip pat bet kokia kita infrastruktūra, kurios reikia transportavimo veiklos vykdytojams uosto teritorijoje;
16.   jūrų uostas – atskirta žemės ir vandens teritorija, valdoma uosto valdymo įstaigos ir apimanti infrastruktūrą ir įrangą, kuriuos naudojant galima priimti laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti šias prekes, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivius ir darbuotojus;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 17 punktas
17.   laivo vilkimas – pagalba laivui naudojant vilkiką, kuris padeda laivui manevruoti taip, kad šis galėtų saugiai įplaukti į uostą arba išplaukti iš jo;
17.   laivo vilkimas – pagalba laivui naudojant vilkiką, kuris padeda laivui manevruoti taip, kad šis galėtų saugiai įplaukti į uostą arba išplaukti iš jo, ar jį saugiai vesti uoste;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 18 punktas
18.   įplaukimo į uostą kelias – vandens kelias, kuriuo į uostą įplaukiama iš atviros jūros, pavyzdžiui, uosto laivakelis, farvateris, upė, jūros kanalas ir fiordas.
18.   įplaukimo į uostą kelias – vandens kelias, kuriuo į uostą įplaukiama iš atviros jūros, pavyzdžiui, uosto laivakelis, farvateris, upė, jūros kanalas ir fiordas, jei toks vandens kelias priklauso uosto valdymo įstaigos teisės aktais numatytai kompetencijai.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
II skyriaus antraštinė dalis
Patekimas į rinką
Uosto paslaugų organizavimas
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnis
3 straipsnis
Išbraukta.
Laisvė teikti paslaugas
1.  Laisvė teikti paslaugas jūrų uostuose, kuriems taikomas šis reglamentas, Sąjungoje įsisteigusiems uosto paslaugų teikėjams suteikiama laikantis šiame skyriuje nustatytų sąlygų.
2.  Uosto paslaugų teikėjai turi turėti galimybę naudotis pagrindine uosto infrastruktūra tiek, kiek tai būtina jų veiklai vykdyti. Naudojimosi infrastruktūra sąlygos yra sąžiningos, racionalios ir nediskriminacinės.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a straipsnis (naujas)
3a straipsnis
Laisvė organizuoti uosto paslaugas
1.  Pagal šį reglamentą organizuojant uosto paslaugas, kurioms taikomos šio skyriaus nuostatos, gali būti taikomi:
a)  minimalūs reikalavimai uosto paslaugų teikėjams;
b)  paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimai;
c)  viešosios paslaugos įpareigojimai;
d)  nuostatos dėl vidinių veiklos vykdytojų;
e)  reikalavimas nemokamai atverti uosto paslaugų rinką.
2.  Organizuojant uosto paslaugų teikimą, kaip numatyta 1 dalyje, laikomasi šiame skyriuje nustatytų sąlygų.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.   Uosto valdymo įstaiga gali reikalauti, kad uosto paslaugų teikėjai įvykdytų minimalius reikalavimus, keliamus atitinkamos uosto paslaugos teikimui.
1.   Nedarant poveikio 8 straipsnyje numatytai galimybei nustatyti viešosios paslaugos įpareigojimus, uosto valdymo įstaiga arba kompetentinga institucija gali reikalauti, kad uosto paslaugų teikėjai, įskaitant paslaugų subteikėjus, įvykdytų minimalius reikalavimus, keliamus atitinkamos uosto paslaugos teikimui.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.   1 dalyje numatyti minimalūs reikalavimai gali būti susiję tik su (kai taikytina):
2.   1 dalyje numatyti minimalūs reikalavimai yra susiję su:
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies b punktas
b)   įranga, kurios reikia atitinkamai uosto paslaugai teikti įprastomis ir saugiomis sąlygomis, ir pajėgumu išlaikyti deramą tokios įrangos būklę;
b)   įranga, kurios reikia atitinkamai uosto paslaugai nenutrūkstamai teikti įprastomis ir saugiomis sąlygomis, ir techniniu bei finansiniu pajėgumu išlaikyti reikiamą tokios įrangos būklę;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba)  uosto paslaugų prieinamumu visiems naudotojams visose prieplaukose be pertrūkio ištisus metus ir bet kuriuo paros laiku;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies c punktas
c)   atitiktimi reikalavimams dėl jūrų saugumo arba reikalavimams dėl uosto ar prieigos prie jo, uosto įrengimų, įrangos ir asmenų saugos ir saugumo;
c)   atitiktimi reikalavimams dėl jūrų saugumo arba reikalavimams dėl uosto ar prieigos prie jo, uosto įrengimų, įrangos, darbuotojų ir kitų asmenų saugos ir saugumo;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)
da)  atitiktimi valstybės narės, kurioje yra atitinkamas uostas, socialinės apsaugos ir darbo teisės aktams, įskaitant kolektyvinių sutarčių nuostatas;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies d b punktas (naujas)
db)  gera uosto paslaugų teikėjo reputacija, kaip apibrėžta atitinkamoje valstybėje narėje;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Įgyvendinant šį reglamentą jokiomis aplinkybėmis nesudaromos sąlygos mažinti valstybių narių ar kompetentingų institucijų nustatytus minimalius uosto paslaugų teikimo reikalavimus.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalis
4.   Tais atvejais, kai minimalūs reikalavimai susiję su specifinėmis vietos lygio žiniomis ar žiniomis apie vietos sąlygas, uosto valdymo įstaiga užtikrina, kad skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis būtų suteiktos deramos galimybės gauti su tomis žiniomis susijusias mokymo paslaugas, išskyrus atvejus, kai deramas galimybes gauti tokias mokymo paslaugas suteikia valstybė narė.
4.   Tais atvejais, kai minimalūs reikalavimai susiję su specifinėmis vietos lygio žiniomis ar žiniomis apie vietos sąlygas, uosto valdymo įstaiga užtikrina, kad skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis būtų suteiktos deramos galimybės gauti informaciją.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 dalis
5.   1 dalyje numatytais atvejais uosto valdymo įstaiga ne vėliau kaip 2015 m. liepos 1 d. arba, jeigu minimalūs reikalavimai taikomi po tos dienos, – likus bent trims mėnesiams iki dienos, kurią tie reikalavimai įsigaliotų, paskelbia 2 dalyje nurodytus minimalius reikalavimus ir teisės teikti uosto paslaugas suteikimo pagal tuos reikalavimus tvarką. Uosto paslaugų teikėjai informuojami iš anksto apie bet kokį kriterijų ir tvarkos pasikeitimą.
5.   1 dalyje numatytais atvejais uosto valdymo įstaiga ne vėliau kaip ...* arba, jeigu minimalūs reikalavimai taikomi po tos dienos, – likus bent trims mėnesiams iki dienos, kurią tie reikalavimai įsigaliotų, paskelbia 2 dalyje nurodytus minimalius reikalavimus ir teisės teikti uosto paslaugas suteikimo pagal tuos reikalavimus tvarką. Uosto paslaugų teikėjai informuojami iš anksto apie bet kokį kriterijų ir tvarkos pasikeitimą.
__________________
* 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Siekiant užtikrinti saugią laivybą ir aplinkos apsaugą, valstybės narės arba kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad laivo vilkimo arba švartavimo operacijoms vykdyti naudojami laivai būtų užregistruoti valstybėje narėje, kurioje yra atitinkamas uostas, ir plaukiotų su tos valstybės narės vėliava.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.   Uosto valdymo įstaiga uosto paslaugų teikėjams taiko vienodą tvarką ir veikia skaidriai.
1.   Uosto valdymo įstaiga arba kompetentinga institucija uosto paslaugų teikėjams taiko vienodą tvarką ir veikia skaidriai, objektyviai, nediskriminuodama ir proporcingai.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.   Uosto valdymo įstaiga, remdamasi pagal 4 straipsnį nustatytais minimaliais reikalavimais, suteikia teisę teikti uosto paslaugas (arba atsisako suteikti tokią teisę) per vieną mėnesį nuo prašymo suteikti tokią teisę gavimo dienos. Bet koks atsisakymas turi būti tinkamai pagrįstas, remiantis objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais.
2.   Uosto valdymo įstaiga arba kompetentinga institucija suteikia teisę teikti uosto paslaugas arba atsisako suteikti tokią teisę, remdamasi pagal 4 straipsnį nustatytais minimaliais reikalavimais. Ji priima sprendimą per pagrįstą laiką ir bet kokiu atveju neviršydama keturių mėnesių laikotarpio nuo prašymo suteikti tokią teisę ir reikalingų dokumentų gavimo dienos. Bet koks atsisakymas turi būti tinkamai pagrįstas, remiantis objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio -1 dalis (nauja)
-1.  Šio reglamento 9 straipsnyje nurodytais atvejais, kai uosto valdymo įstaiga nėra perkančioji organizacija, kaip numatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES1a, šis straipsnis netaikomas.
________________
1a 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio uosto valdymo įstaiga gali apriboti uosto paslaugų teikėjų, teikiančių konkrečią uosto paslaugą, skaičių dėl vienos ar kelių toliau nurodytų priežasčių:
1.   Nedarant poveikio įvairiems uosto paslaugų organizavimo modeliams, uosto valdymo įstaiga arba kompetentinga institucija gali apriboti uosto paslaugų teikėjų, teikiančių konkrečią uosto paslaugą, skaičių dėl vienos ar kelių toliau nurodytų priežasčių:
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies a punktas
a)   žemės stygiaus arba žemės naudojimo iš anksto numatytai paskirčiai, jei valdymo įstaiga gali įrodyti, kad žemė – tai pagrindinė uosto infrastruktūra, naudojama uosto paslaugoms teikti, ir kad apribojimas atitinka oficialų uosto plėtros planą, kuriam pritarė uosto valdymo įstaiga, o, jei būtina, kuri nors kita valstybinė kompetentinga institucija pagal nacionalinės teisės aktus;
a)   žemės stygiaus arba žemės naudojimo iš anksto numatytai paskirčiai, jei valdymo įstaiga gali įrodyti, kad žemė – tai uosto infrastruktūra, kuri yra būtina uosto paslaugoms teikti, ir kad apribojimas, kai taikytina, atitinka sprendimus arba planus, kuriems pritarė uosto valdymo įstaiga, o, jei būtina, kuri nors kita valstybinė kompetentinga institucija pagal nacionalinės teisės aktus;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)  vandens teritorijos stygiaus, kai tai turi lemiamą įtaką galimybei saugiai ir efektyviai teikti atitinkamas uosto paslaugas;
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies a b punktas (naujas)
ab)  eismo konkrečiame uoste ypatumų, dėl kurių įvairūs uosto paslaugų teikėjai tame uoste negali veikti ekonomiškai priimtinomis sąlygomis;
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies a c punktas (naujas)
ac)  poreikio užtikrinti saugią, patikimą arba aplinkosauginiu požiūriu tvarią uosto veiklą;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Uosto paslaugos teikėjų skaičius ribojamas vykdant atrankos procedūrą, kuri yra atvira visoms suinteresuotosioms šalims, nediskriminacinė ir skaidri. Uosto valdymo įstaiga perduoda visoms suinteresuotosioms šalims visą reikiamą informaciją, susijusią su atrankos procedūros organizavimu ir paraiškų pateikimo terminu, taip pat visus susijusius sutarčių skyrimo kriterijus ir reikalavimus. Paraiškų pateikimo terminas turi būti pakankamai ilgas, kad suinteresuotosios šalys galėtų tinkamai įvertinti atrankos reikalavimus ir parengti savo paraišką; įprastomis aplinkybėmis šis terminas turi būti ne trumpesnis nei 30 dienų.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 4 dalis
4.   Kai uosto valdymo įstaiga teikia uosto paslaugas pati arba per teisiškai atskirą subjektą, kurį ji tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja, sprendimo, kuriuo apribojamas uosto paslaugų teikėjų skaičius, priėmimą valstybė narė gali pavesti institucijai, kuri yra nepriklausoma nuo uosto valdymo įstaigos. Jeigu valstybė narė sprendimo, kuriuo apribojamas uosto paslaugų teikėjų skaičius, priėmimo nepaveda tokiai institucijai, paslaugų teikėjų skaičius turi būti ne mažesnis kaip du.
4.   Kai uosto valdymo įstaiga teikia uosto paslaugas pati arba per teisiškai atskirą subjektą, kurį ji tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja, valstybė narė imasi reikiamų priemonių siekiant išvengti interesų konfliktų. Jeigu tokių priemonių nesiimama, teikėjų skaičius turi būti ne mažesnis kaip du, nebent apribojimas paliekant vieną teikėją gali būti pagrįstas kuria nors iš 1 dalyje nurodytų priežasčių.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
7 straipsnis
Išbraukta.
Uosto paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimo tvarka
1.  Uosto paslaugos teikėjų skaičius pagal 6 straipsnį ribojamas laikantis atrankos tvarkos, kuri yra atvira visoms suinteresuotosioms šalims, nediskriminacinė ir skaidri.
2.  Jeigu apskaičiuota uosto paslaugos vertė viršija 3 dalyje nustatytą ribinę vertę, taikomos Direktyvoje …./…. [dėl koncesijos] nustatytos taisyklės dėl skyrimo procedūros, procedūrinių garantijų ir maksimalios koncesijų trukmės.
3.  Ribinė vertė ir uosto paslaugos vertės nustatymo metodas yra tokie, kokie nustatyti atitinkamose taikytinose Direktyvos .…/…. [dėl koncesijos] nuostatose.
4.  Atrinktas paslaugų teikėjas ar teikėjai ir valdymo įstaiga sudaro uosto paslaugų sutartį.
5.  Taikant šį reglamentą, esminis uosto paslaugų sutarties pakeitimas (apibrėžtas Direktyvoje .…/…. [dėl koncesijos]), atliktas tos sutarties galiojimo laikotarpiu, laikomas nauja uosto paslaugų sutartimi, ir jam reikia taikyti naują procedūrą, nurodytą 2 dalyje.
6.  Šio straipsnio 1–5 dalys netaikomos 9 straipsnyje nurodytais atvejais.
7.  Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Direktyvai …/… [dėl koncesijos]15, Direktyvai .…/….[dėl komunalinių paslaugų]16 ir Direktyvai …/… [dėl viešųjų pirkimų]17.
__________________
15 Direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo pasiūlymas – COM(2011) 897 final.
16 Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų (COM/2011/0895 final).
17 Direktyvos dėl viešųjų pirkimų pasiūlymas – COM(2011) 896 final.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.   Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti paslaugų teikėjams su uosto paslaugomis susijusius viešosios paslaugos įpareigojimus, kad užtikrintų:
1.   Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją savo teritorijoje, kuri gali būti uosto valdymo įstaiga, turinti teisę taikyti paslaugų teikėjams su uosto paslaugomis susijusius viešosios paslaugos įpareigojimus, kad užtikrintų bent:
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  paslaugos prieinamumą visiems naudotojams;
b)  paslaugos prieinamumą visiems naudotojams, prireikus, vienodomis sąlygomis;
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  saugią, patikimą arba aplinkosauginiu požiūriu tvarią uosto veiklą;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas)
cb)  tinkamų transporto paslaugų visuomenei teikimą ir teritorinę sanglaudą.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės savo teritorijoje paskiria kompetentingas institucijas, kurios nustatytų tokius viešosios paslaugos įpareigojimus. Uosto valdymo įstaiga gali būti kompetentinga institucija.
Išbraukta.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 4 dalis
4.   Tais atvejais, kai pagal 3 dalį paskirta kompetentinga institucija skiriasi nuo uosto valdymo įstaigos, ta kompetentinga institucija 6 ir 7 straipsniuose numatytais įgaliojimais, susijusiais su uosto paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimu, naudojasi remdamasi viešosios paslaugos įpareigojimais.
4.   Tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 1 dalį paskirta kompetentinga institucija skiriasi nuo uosto valdymo įstaigos, ta kompetentinga institucija 6 straipsnyje numatytais įgaliojimais, susijusiais su uosto paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimu, naudojasi remdamasi viešosios paslaugos įpareigojimais.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 5 dalis
5.   Jeigu kompetentinga institucija nusprendžia nustatyti viešosios paslaugos įpareigojimus visuose valstybės narės jūrų uostuose, kuriems taikomas šis reglamentas, ji praneša apie tokius įpareigojimus Komisijai.
5.   Jeigu valstybė narė nusprendžia nustatyti viešosios paslaugos įpareigojimus visuose valstybės narės jūrų uostuose, kuriems taikomas šis reglamentas, ji praneša apie tokius įpareigojimus Komisijai.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 6 dalis
6.   Jeigu sutrinka uosto paslaugų, kurios teikiamos pagal viešosios paslaugos įpareigojimus, teikimas arba kai atsiranda tiesioginis tokios padėties susidarymo pavojus, kompetentinga institucija gali taikyti neatidėliotiną priemonę. Kaip neatidėliotina priemonė gali būti taikomas tiesioginis paskyrimas, kad paslaugos teikimą būtų galima pavesti kitam paslaugų teikėjui ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Per tą laikotarpį kompetentinga institucija arba pradeda taikyti naują tvarką, kad atrinktų uosto paslaugų teikėją pagal 7 straipsnį, arba taiko 9 straipsnį.
6.   Jeigu sutrinka uosto paslaugų, kurios teikiamos pagal viešosios paslaugos įpareigojimus, teikimas arba kai atsiranda tiesioginis tokios padėties susidarymo pavojus, kompetentinga institucija gali taikyti neatidėliotiną priemonę. Kaip neatidėliotina priemonė gali būti taikomas tiesioginis paskyrimas, kad paslaugos teikimą būtų galima pavesti kitam paslaugų teikėjui ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Per tą laikotarpį kompetentinga institucija arba pradeda taikyti naują tvarką, kad atrinktų uosto paslaugų teikėją, arba taiko 9 straipsnį. Kolektyviniai veiksmai, atitinkantys susijusios valstybės narės nacionalinius teisės aktus ir (arba) taikomus socialinių partnerių susitarimus, nelaikomi uosto paslaugų teikimo trikdžiais, dėl kurių galima imtis neatidėliotinų priemonių.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
1.   6 straipsnio 1 dalies b punkte numatytais atvejais kompetentinga institucija gali nuspręsti teikti uosto paslaugą pagal viešosios paslaugos įpareigojimus pati arba tiesiogiai įpareigoti teisiškai atskirą subjektą, kurį ji kontroliuoja taip pat kaip savo padalinius, vykdyti tokius įpareigojimus. Tokiu atveju, taikant šį reglamentą, uosto paslaugų teikėjas laikomas vidiniu veiklos vykdytoju.
1.   Uosto valdymo įstaiga arba kompetentinga institucija gali nuspręsti teikti uosto paslaugą pati arba per teisiškai atskirą subjektą, kurį ji kontroliuoja taip pat kaip savo padalinius, jeigu visiems atitinkamą paslaugą teikiantiems veiklos vykdytojams vienodai taikomas 4 straipsnis. Tokiu atveju, taikant šį reglamentą, uosto paslaugų teikėjas laikomas vidiniu veiklos vykdytoju.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalis
2.   Kompetentinga institucija laikoma kontroliuojančia teisiškai atskirą subjektą taip pat kaip ji kontroliuoja savo padalinius tik tuo atveju, jei ji daro lemiamą įtaką ir kontroliuojamo teisinio subjekto strateginiams tikslams, ir svarbiems jo sprendimams.
2.   Uosto valdymo įstaiga arba kompetentinga institucija laikoma kontroliuojančia teisiškai atskirą subjektą taip pat kaip ji kontroliuoja savo padalinius tik tuo atveju, jei ji daro lemiamą įtaką ir susijusio teisinio subjekto strateginiams tikslams, ir svarbiems jo sprendimams.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalis
3.   Vidinis veiklos vykdytojas teikia uosto paslaugą tik uoste (-uose), kuriame (-iuose) jam pavesta teikti uosto paslaugą.
3.   8 straipsnyje nurodytais atvejais vidinis veiklos vykdytojas teikia uosto paslaugą tik uoste (-uose), kuriame (-iuose) jam pavesta teikti uosto paslaugą.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalis
2.   Nedarydamos poveikio nacionalinei ir Sąjungos teisei, įskaitant socialinių partnerių kolektyvinius susitarimus, uosto valdymo įstaigos gali reikalauti, kad paskirtasis uosto paslaugų teikėjas, paskirtas laikantis 7 straipsnyje nustatytos tvarkos (jeigu šis paslaugų teikėjas nėra esamas uosto paslaugų teikėjas), suteiktų darbuotojams, kuriuos anksčiau buvo įdarbinęs esamas uosto paslaugų teikėjas, teises, kurias gauti jie turėtų teisę, jei būtų įvykęs perdavimas, apibrėžtas Direktyvoje 2001/23/EB.
2.   Nedarydama poveikio nacionalinei ir Sąjungos teisei, įskaitant socialinių partnerių sudarytas tipines kolektyvines sutartis, kompetentinga institucija reikalauja, kad paskirtasis uosto paslaugų teikėjas sudarytų darbuotojams darbo sąlygas, grindžiamas privalomais nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens socialiniais standartais. Jei pasikeitus paslaugų teikėjui vykdomas darbuotojų perdavimas, darbuotojams, kuriuos anksčiau buvo įdarbinęs esamas uosto paslaugų teikėjas, užtikrinamos tokios pačios teisės, kurias gauti jie turėtų teisę, jei būtų įvykęs perdavimas, apibrėžtas Direktyvoje 2001/23/EB.
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 3 dalis
3.   Jei uosto valdymo įstaigos reikalauja, kad uosto paslaugų teikėjai laikytųsi tam tikrų socialinių standartų, susijusių su atitinkamų uosto paslaugų teikimu, konkurso dokumentuose ir uosto paslaugų sutartyse nurodomi susiję darbuotojai ir pateikiama skaidri informacija apie jų sutartines teises ir sąlygas, kuriomis darbuotojai laikomi susijusiais su uosto paslaugomis.
3.   Uosto valdymo įstaigos arba kompetentinga institucija reikalauja, kad visi uosto paslaugų teikėjai laikytųsi visų socialinių ir darbo standartų, nustatytų pagal Sąjungos ir (arba) nacionalinę teisę, taip pat taikomas kolektyvines sutartis, paisant nacionalinės praktikos ir tradicijų. Jei teikiant tam tikras uosto paslaugas vykdomas darbuotojų perdavimas, konkurso dokumentuose ir uosto paslaugų sutartyse nurodomi susiję darbuotojai ir pateikiama skaidri informacija apie jų sutartines teises ir sąlygas, kuriomis darbuotojai laikomi susijusiais su uosto paslaugomis.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Mokymai ir darbo sauga
1.  Darbdavys užtikrina, kad darbuotojai dalyvautų mokymuose, per kuriuos jie įgytų tvirtų žinių apie sąlygas, kuriomis atliekamas jų darbas, ir kad jie būtų tinkamai apmokyti šalinti darbe galinčius kilti pavojus.
2.  Visiškai užtikrinant socialinių partnerių savarankiškumą, ES lygmens uostų sektoriaus socialinio dialogo komitetas raginamas parengti gaires, pagal kurias būtų nustatomi mokymų reikalavimai, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ir užtikrinti darbuotojams aukščiausio lygio saugą ir sveikatos apsaugą. Tokie mokymų reikalavimai reguliariai atnaujinami siekiant nuolat mažinti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių.
3.  Socialiniai partneriai raginami parengti modelius, kuriuos taikant būtų, viena vertus, užtikrinama uosto darbo paklausos svyravimo ir uosto veiklai reikalingo lankstumo pusiausvyra ir, kita vertus, tęstinumas ir užimtumo apsauga.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnis
Šis skyrius ir 24 straipsnio pereinamojo laikotarpio nuostatos netaikomos krovinių tvarkymo paslaugoms ir keleivių aptarnavimo paslaugoms.
Šis skyrius, išskyrus 10a straipsnį, ir 24 straipsnio pereinamojo laikotarpio nuostatos netaikomos krovinių tvarkymo paslaugoms, keleivių aptarnavimo paslaugoms ir laivo vedimui.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.   Jeigu viešąsias lėšas gaunanti uosto valdymo įstaiga uosto paslaugas teikia pati, kiekvienos uosto paslaugų teikimo veiklos sąskaitas ji tvarko atskirai nuo kitos savo veiklos sąskaitų, kad:
2.   Jeigu viešąsias lėšas gaunanti uosto valdymo įstaiga uosto ar dugno gilinimo paslaugas teikia pati, kiekvienos viešosiomis lėšomis finansuojamos ar investavimo veiklos sąskaitas ji tvarko atskirai nuo kitos savo veiklos sąskaitų, kad:
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Tuo atveju, jei uosto valdymo įstaiga arba uostų asociacija dugno gilinimo darbus atlieka pati ir šiai veiklai vykdyti gauna viešąjį finansavimą, ji negali uosto gilinimo darbų atlikti kitose valstybėse narėse.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 3 dalis
3.   1 dalyje nurodytos viešosios lėšos apima kapitalo ar kvazikapitalo lėšas, negrąžintinas dotacijas, tik tam tikromis aplinkybėmis grąžintinas dotacijas, paskolų suteikimą, įskaitant paskolos viršijimą bei kapitalo investicijų avansines sumas, valdžios institucijų uosto valdymo įstaigai suteiktas garantijas, išmokėtus dividendus ir nepaskirstytą pelną ar kokios nors kitokios rūšies viešąją finansinę paramą.
3.   1 dalyje nurodytos viešosios lėšos apima kapitalo ar kvazikapitalo lėšas, negrąžintinas dotacijas, tik tam tikromis aplinkybėmis grąžintinas dotacijas, paskolų suteikimą, įskaitant paskolos viršijimą bei kapitalo investicijų avansines sumas, valdžios institucijų uosto valdymo įstaigai suteiktas garantijas ar kokios nors kitokios rūšies viešąją finansinę paramą.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 4 dalis
4.   Uosto valdymo įstaiga užtikrina, kad Komisijai ir 17 straipsnyje nurodytai kompetentingai nepriklausomai priežiūros įstaigai informacija apie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus finansinius santykius būtų prieinama penkerius metus nuo tų biudžetinių metų, su kuriais ta informacija yra susijusi, pabaigos.
4.   Uosto valdymo įstaiga užtikrina, kad Komisijai ir pagal 17 straipsnį paskirtai įstaigai informacija apie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus finansinius santykius būtų prieinama penkerius metus nuo tų biudžetinių metų, su kuriais ta informacija yra susijusi, pabaigos.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 5 dalis
5.   Uosto valdymo įstaiga, gavusi prašymą, Komisijai ir kompetentingai nepriklausomai priežiūros įstaigai perduoda bet kokią papildomą informaciją, kuri, jų manymu, reikalinga norint išsamiai ištirti pateiktus duomenis ir įvertinti atitiktį šiam reglamentui. Informacija perduodama per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.
5.   Uosto valdymo įstaiga, gavusi oficialų skundą ir prašymą, Komisijai ir pagal 17 straipsnį paskirtai įstaigai perduoda bet kokią papildomą informaciją, kuri, jų manymu, reikalinga norint išsamiai ištirti pateiktus duomenis ir įvertinti atitiktį šiam reglamentui. Informacija perduodama per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 7 a dalis (nauja)
7a.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad neproporcingos administracinės naštos atveju Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 20 straipsnio 2 dalies a arba b punkte nurodytų kriterijų neatitinkantiems jų visuotinio tinklo uostams šio straipsnio 2 dalis netaikoma, su sąlyga, kad visos gautos viešosios lėšos ir jų naudojimas teikiant uosto paslaugas apskaitos sistemoje išlieka visiškai skaidrūs. Jei valstybės narės priima tokį sprendimą, prieš šio sprendimo įsigaliojimą jos apie tai praneša Komisijai.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.   Mokesčiai už 9 straipsnyje nurodyto vidinio veiklos vykdytojo teikiamas paslaugas ir uosto paslaugų teikėjų taikomi mokesčiai (tais atvejais, kai ribojamas paslaugų teikėjų, kurie nebuvo paskirti laikantis atvirų, skaidrių ir nediskriminacinių procedūrų, skaičius) nustatomi skaidriai ir be diskriminacijos. Nustatant šiuos mokesčius atsižvelgiama į sąlygas konkurencingoje atitinkamoje rinkoje, ir jie neturi būti neproporcingi teikiamos paslaugos ekonominei vertei.
1.   Mokesčiai už vidinio veiklos vykdytojo pagal viešosios paslaugos įpareigojimą teikiamas paslaugas, mokesčiai už laivo vedimo paslaugas, kurias teikiant nepatiriama veiksminga konkurencija, ir uosto paslaugų teikėjų pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą taikomi mokesčiai nustatomi skaidriai ir be diskriminacijos. Nustatant šiuos mokesčius, kiek tai įmanoma, atsižvelgiama į sąlygas konkurencingoje atitinkamoje rinkoje, ir jie neturi būti neproporcingi teikiamos paslaugos ekonominei vertei.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 3 dalis
3.   Uosto valdymo įstaiga, gavusi prašymą, 17 straipsnyje nurodytai kompetentingai nepriklausomai priežiūros įstaigai perduoda informaciją apie elementus, kuriais remiantis galima nustatyti uosto paslaugos mokesčių, kuriems taikytina šio straipsnio 1 dalis, struktūrą ir dydį. Ši informacija apima metodiką, naudojamą nustatant uosto mokesčius atsižvelgiant į infrastruktūrą ir paslaugas, su kuriomis šie uosto paslaugų mokesčiai susiję.
3.   Uosto valdymo įstaiga, gavusi oficialų skundą arba prašymą, pagal 17 straipsnį paskirtai įstaigai perduoda informaciją apie elementus, kuriais remiantis galima nustatyti uosto paslaugos mokesčių, kuriems taikytina šio straipsnio 1 dalis, struktūrą ir dydį. Ši informacija apima metodiką, naudojamą nustatant uosto mokesčius atsižvelgiant į infrastruktūrą ir paslaugas, su kuriomis šie uosto paslaugų mokesčiai susiję.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 3 dalis
3.   Siekiant užtikrinti infrastruktūros apmokestinimo sistemos veiksmingumą, uosto valdymo įstaiga, vadovaudamasi savo komercine strategija ir investicijų planu, pagrįstu atitinkamos rinkos konkurencinėmis sąlygomis, taip pat valstybės pagalbos taisyklėmis, savarankiškai nustato uosto infrastruktūros mokesčių struktūrą ir dydį.
3.   Siekiant užtikrinti infrastruktūros apmokestinimo sistemos veiksmingumą, uosto valdymo įstaiga, vadovaudamasi savo komercine strategija ir investicijų planu, taip pat valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklėmis, savarankiškai nustato uosto infrastruktūros mokesčių struktūrą ir dydį.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 4 dalis
4.   Nedarant poveikio 3 daliai, uosto infrastruktūros mokesčiai gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į komercinę praktiką, susijusią su dažnais naudotojais, arba siekiant paskatinti veiksmingiau naudoti uosto infrastruktūrą, plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą arba užtikrinti, kad vykdant transportavimo veiklą būtų daromas mažas poveikis aplinkai, energija vartojama efektyviai arba išmetama mažai anglies dioksido. Tokio diferencijavimo kriterijai turi būti tiesiogiai susiję, objektyvūs, skaidrūs, nediskriminaciniai ir deramai atitikti konkurencijos taisykles. Ypač užtikrinama, kad toks diferencijavimas visiems atitinkamiems uosto paslaugų naudotojams būtų prieinamas vienodomis sąlygomis.
4.   Nedarant poveikio 3 daliai, uosto infrastruktūros mokesčiai gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į uosto ekonominę strategiją ir uosto teritorijų planavimo politiką, susijusią, inter alia, su tam tikrų kategorijų naudotojais, arba siekiant paskatinti veiksmingiau naudoti uosto infrastruktūrą, plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą arba užtikrinti, kad vykdant transportavimo veiklą būtų daromas mažas poveikis aplinkai, energija vartojama efektyviai arba išmetama maža i anglies dioksido. Tokio diferencijavimo kriterijai yra sąžiningi, nediskriminaciniai pilietybės požiūriu ir atitinka valstybės pagalbos bei konkurencijos taisykles. Uosto valdymo įstaiga, nustatydama mokesčius, gali atsižvelgti į išorės sąnaudas. Uosto valdymo įstaiga, atsižvelgdama į komercinę praktiką, gali diferencijuoti infrastruktūros mokesčius.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 5 dalis
5.  Komisija įgaliojama prireikus pagal 21 straipsnyje nustatytą tvarką priimti deleguotuosius aktus dėl bendros laivų klasifikacijos, kuro ir veiklos tipų, pagal kuriuos būtų diferencijuojami infrastruktūros mokesčiai, ir dėl uosto infrastruktūros mokesčiams taikytinų bendrų apmokestinimo principų.
Išbraukta.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 6 dalis
6.  Uosto valdymo įstaiga informuoja uosto naudotojus ir uosto naudotojų atstovus ar asociacijas apie struktūrą ir kriterijus, kuriuos naudojant nustatomas uosto infrastruktūros mokesčių suma, įskaitant bendras išlaidas ir įplaukas, kuriomis remiantis nustatoma uosto infrastruktūros mokesčių struktūra ir dydis. Ji bent prieš tris mėnesius informuoja uosto infrastruktūros naudotojus apie visus uosto infrastruktūros mokesčių arba struktūros ar kriterijų, naudojamų nustatant tokius mokesčius, pokyčius.
6.  Uosto valdymo įstaiga skaidriu būdu informuoja uosto naudotojus ir uosto naudotojų atstovus ar asociacijas apie struktūrą ir kriterijus, kuriuos naudojant nustatomas uosto infrastruktūros mokesčių suma. Ji bent prieš tris mėnesius informuoja uosto infrastruktūros naudotojus apie visus uosto infrastruktūros mokesčių arba struktūros ar kriterijų, naudojamų nustatant tokius mokesčius, pokyčius. Negali būti reikalaujama, kad uosto valdymo įstaiga atskleistų mokesčių skirtumus, kurie yra individualių derybų rezultatas.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 7 dalis
7.   Uosto valdymo įstaiga, gavusi prašymą, kompetentingai nepriklausomai priežiūros įstaigai ir Komisijai perduoda 4 dalyje nurodytą informaciją ir išsamią informaciją apie išlaidas ir įplaukas, kuriomis remiantis nustatoma uosto infrastruktūros mokesčių struktūra ir dydis, taip pat informaciją apie metodiką, kuri naudojama nustatant uosto infrastruktūros mokesčius atsižvelgiant į infrastruktūrą ir paslaugas, su kuriomis tie uosto mokesčiai susiję.
7.   Uosto valdymo įstaiga, gavusi oficialų skundą ir prašymą, pagal 17 straipsnį paskirtai įstaigai ir Komisijai perduoda šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, praneša apie uosto infrastruktūros mokesčių dydį, taip pat metodiką, kuri naudojama nustatant uosto infrastruktūros mokesčius atsižvelgiant į infrastruktūrą ir paslaugas, su kuriomis tie uosto mokesčiai susiję.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 dalis
1.  Uosto valdymo įstaiga sudaro laivų naudotojų, krovinių savininkų ar kitų uosto naudotojų, kurių prašoma mokėti infrastruktūros mokestį ar uosto paslaugos mokestį (arba abu mokesčius), atstovų komitetą. Komitetas vadinamas uosto naudotojų patariamuoju komitetu.
Išbraukta.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalis
2.   Prieš nustatydama uosto infrastruktūros mokesčius uosto valdymo įstaiga kasmet su uosto naudotojų patariamuoju komitetu konsultuojasi dėl tokių mokesčių struktūros ir dydžio. Prieš nustatydami uosto paslaugų mokesčius 6 ir 9 straipsniuose nurodyti uosto paslaugų teikėjai kasmet su uosto naudotojų patariamuoju komitetu konsultuojasi dėl tokių mokesčių struktūros ir dydžio. Uosto valdymo įstaiga suteikia reikiamą infrastruktūrą tokioms konsultacijoms, o uosto paslaugų teikėjai informuoja ją apie konsultacijų rezultatus.
2.   Uosto valdymo įstaiga užtikrina, kad būtų nustatyta tinkama konsultavimosi su uosto naudotojais, įskaitant tarpusavyje susijusių transporto paslaugų operatorius, tvarka. Ketindama iš esmės keisti uosto infrastruktūros mokesčius, ji konsultuojasi su uosto naudotojais. Uosto paslaugų teikėjai tinkamai informuoja uosto naudotojus apie uosto mokesčių struktūrą ir jiems nustatyti naudotus kriterijus. Prieš nustatydami uosto paslaugų mokesčius 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti vidiniai veiklos vykdytojai, teikiantys paslaugas pagal viešosios paslaugos įpareigojimą, kasmet su uosto naudotojais konsultuojasi dėl tokių mokesčių struktūros ir dydžio. Uosto valdymo įstaiga suteikia reikiamą infrastruktūrą tokioms konsultacijoms, o uosto paslaugų teikėjai informuoja ją apie konsultacijų rezultatus.
Šioje dalyje nurodyti įpareigojimai negali būti nustatyti uoste jau įsteigtoms įstaigoms, įskaitant aiškios sudėties įstaigas.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.   Uosto valdymo įstaiga reguliariai konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, pavyzdžiui, uoste įsisteigusiomis įmonėmis, uosto paslaugų teikėjais, laivų naudotojais, krovinių savininkais, sausumos transporto operatoriais ir viešosiomis administracijomis, veikiančiais uosto teritorijoje, dėl:
1.   Uosto valdymo įstaiga reguliariai konsultuojasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, veikiančiomis uosto teritorijoje, taip pat prireikus su viešojo administravimo institucijomis, atsakingomis už transporto infrastruktūros planavimą, dėl:
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  planavimo ir sprendimų dėl teritorijų planavimo padarinių, kiek tai susiję su aplinkos apsaugos veiksmingumu;
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas)
cb)  priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti ir padidinti saugumą uostų teritorijoje, įskaitant uosto darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą bei informaciją apie uosto darbuotojams sudaromą galimybę dalyvauti mokymuose;
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio antraštinė dalis
Nepriklausoma priežiūros įstaiga
Nepriklausoma priežiūra
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalis
1.   Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausoma priežiūros įstaiga stebėtų ir prižiūrėtų, kaip šis reglamentas taikomas visuose į jo taikymo sritį įtrauktuose jūrų uostuose kiekvienos valstybės narės teritorijoje.
1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta veiksminga skundų nagrinėjimo tvarka visuose į šio reglamento taikymo sritį įtrauktuose jūrų uostuose kiekvienos valstybės narės teritorijoje. Tuo tikslu valstybės narės paskiria vieną ar daugiau įstaigų.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 2 dalis
2.   Nepriklausoma priežiūros įstaiga yra teisiškai atskirta ir funkciškai nepriklausoma nuo uosto valdymo įstaigos arba uosto paslaugų teikėjų. Valstybės narės, kurioms uostai ar uostų valdymo įstaigos priklauso nuosavybės teise arba kurios juos kontroliuoja, užtikrina veiksmingą struktūrinį funkcijų, susijusių su šio reglamento taikymo priežiūra ir stebėsena, ir veiklos, susijusios su tokia nuosavybės teise ar kontrole, atskyrimą. Nepriklausoma priežiūros įstaiga naudojasi savo įgaliojimais nešališkai ir skaidriai, tinkamai atsižvelgdama į teisę laisvai vykdyti komercinę ūkinę veiklą.
2.   Nepriklausoma priežiūra vykdoma tokiu būdu, kad būtų užkertamas kelias interesų konfliktams ir kad priežiūra būtų teisiškai atskirta ir funkciškai nepriklausoma nuo uosto valdymo įstaigos arba uosto paslaugų teikėjų. Valstybės narės, kurioms uostai ar uostų valdymo įstaigos priklauso nuosavybės teise arba kurios juos kontroliuoja, užtikrina veiksmingą struktūrinį funkcijų, susijusių su skundų nagrinėjimu, ir veiklos, susijusios su tokia nuosavybės teise ar kontrole, atskyrimą. Nepriklausoma priežiūra yra objektyvi ir skaidri ir ją atliekant tinkamai atsižvelgiama į teisę laisvai vykdyti komercinę ūkinę veiklą.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalis
3.  Nepriklausoma priežiūros įstaiga nagrinėja skundus, kuriuos pateikia bet kuri teisėtų interesų turinti šalis, ir su šio reglamento taikymu susijusius ginčus.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad uostų naudotojai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai būtų informuoti apie tai, kur ir kaip pateikti skundą, įskaitant informaciją apie įstaigas, atsakingas už 12 straipsnio 5 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 7 dalyje nurodytų skundų nagrinėjimą.
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 4 dalis
4.   Jeigu ginčas kyla tarp dviejų šalių, įsisteigusių skirtingose valstybėse narėse, kompetenciją nagrinėti ginčą turi valstybės narės, kurioje yra uostas, kuriame kilo ginčas, nepriklausoma priežiūros įstaiga.
4.   Jeigu ginčas kyla tarp dviejų šalių, įsisteigusių skirtingose valstybėse narėse, kompetenciją spręsti ginčą turi valstybė narė, kurioje yra uostas, kuriame kilo ginčas. Atitinkamos valstybės narės tarpusavyje bendradarbiauja ir keičiasi informacija, susijusia su jų darbu.
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 5 dalis
5.   Nepriklausoma priežiūros įstaiga turi teisę reikalauti, kad uosto valdymo įstaigos, uosto paslaugų teikėjai ir uosto naudotojai teiktų informaciją, kurios reikia norint užtikrinti šio reglamento taikymo stebėseną ir priežiūrą.
5.   Bet kuriai teisėtą interesą turinčiai šaliai pateikus skundą, atitinkama nepriklausomą priežiūrą atliekanti įstaiga turi teisę reikalauti, kad uosto valdymo įstaigos, uosto paslaugų teikėjai ir uosto naudotojai suteiktų būtiną informaciją.
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 6 dalis
6.  Nepriklausoma priežiūros įstaiga gali pateikti nuomonę valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu bet kokiais su šio reglamento taikymu susijusiais klausimais.
Išbraukta.
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 7 dalis
7.  Nepriklausoma priežiūros įstaiga, nagrinėdama skundus ar ginčus, gali konsultuotis su atitinkamo uosto naudotojų patariamuoju komitetu.
Išbraukta.
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 8 dalis
8.   Nepriklausomos priežiūros įstaigos sprendimai yra privalomi ir nedaro poveikio teisminiam nagrinėjimui.
8.   Atitinkamos nepriklausomą priežiūrą atliekančios įstaigos sprendimai yra privalomi ir nedaro poveikio teisminiam nagrinėjimui.
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 9 dalis
9.   Valstybės narės nepriklausomos priežiūros įstaigos atpažinties duomenis Komisijai praneša ne vėliau kaip 2015 m. liepos 1 d., o vėliau – apie visus tų duomenų pasikeitimus. Komisija skelbia ir atnaujina nepriklausomų priežiūros įstaigų sąrašą savo svetainėje.
9.   Valstybės narės apie pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus nustatytą tvarką ir procedūras Komisijai praneša ne vėliau kaip ...* ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius tokios tvarkos ir procedūrų pasikeitimus. Komisija skelbia ir atnaujina atitinkamų priežiūros įstaigų sąrašą savo svetainėje.
__________________
* 24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnis
18 straipsnis
Išbraukta.
Nepriklausomų priežiūros įstaigų bendradarbiavimas
1.  Kad sudarytų palankias sąlygas vienodai įgyvendinti šį reglamentą, nepriklausomos priežiūros įstaigos keičiasi informacija apie savo darbą ir sprendimų priėmimo principus bei praktiką. Šiuo tikslu jos dalyvauja ir kartu dirba tinkle, kurio dalyviai susitinka reguliariai ir bent kartą per metus. Komisija dalyvauja tinklo dalyvių darbe, koordinuoja tą darbą ir jį remia.
2.  Nepriklausomos priežiūros įstaigos glaudžiai bendradarbiauja, kad vienos kitoms padėtų atlikti savo užduotis, taip pat ir tyrimus, kurie būtini norint išnagrinėti skundus ir ginčus tais atvejais, kai tie skundai ir ginčai susiję su skirtingų valstybių narių uostais. Šiuo tikslu nepriklausoma priežiūros įstaiga kitai tokiai įstaigai (gavusi pagrįstą prašymą) pateikia informaciją, kurios reikia, kad ta įstaiga įvykdytų savo įpareigojimus pagal šį reglamentą.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomos priežiūros įstaigos, gavusios pagrįstą prašymą, Komisijai pateiktų informaciją, būtiną Komisijos užduotims atlikti. Komisijos prašoma informacija turi būti proporcinga tų užduočių atlikimui.
4.  Jeigu nepriklausoma priežiūros įstaiga pagal Sąjungos ar nacionalines komercinės ūkinės veiklos konfidencialumo taisykles informaciją laiko konfidencialia, kita nacionalinė priežiūros įstaiga ir Komisija užtikrina tokį konfidencialumą. Ši informacija gali būti naudojama tik tokiu tikslu, kuriuo buvo paprašyta.
5.  Komisija, remdamasi nepriklausomų priežiūros įstaigų patirtimi ir 1 dalyje nurodyto tinklo veiklos rezultatais, taip pat siekdama užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą, gali patvirtinti bendrus principus, taikytinus atitinkamiems nepriklausomų priežiūros įstaigų susitarimams dėl keitimosi informacija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 dalis
1.   Bet kokia teisėtą interesą turinti šalis turi teisę kompetentingų institucijų, uosto valdymo įstaigos ar nepriklausomos priežiūros įstaigos pagal šį reglamentą priimtus sprendimus ar pavienes priemones apskųsti apeliacinei įstaigai, kuri yra nepriklausoma nuo dalyvaujančių šalių. Ši apeliacinė įstaiga gali būti teismas.
1.   Bet kokia teisėtą interesą turinti šalis turi teisę kompetentingų institucijų, uosto valdymo įstaigos ar pagal 17 straipsnį paskirtos įstaigos pagal šį reglamentą priimtus sprendimus ar pavienes priemones apskųsti apeliacinei įstaigai, kuri yra nepriklausoma nuo dalyvaujančių šalių. Ši apeliacinė įstaiga gali būti teismas.
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalis
Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamos už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikytinos sankcijos, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. liepos 1 d. praneša Komisijai apie tas nuostatas bei nedelsdamos informuoja apie visus vėlesnius su tomis nuostatomis susijusius pakeitimus.
Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamos už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikytinos sankcijos, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės ne vėliau kaip ...* Komisijai praneša apie tas nuostatas ir nedelsdamos informuoja apie visus vėlesnius su jomis susijusius pakeitimus.
__________________
* 24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnis
21 straipsnis
Išbraukta.
Įgaliojimų perdavimas
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  14 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 14 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  Pagal 14 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais.
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnis
22 straipsnis
Išbraukta.
Komiteto procedūra
1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnis
Praėjus ne daugiau kaip trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ir jo poveikio ataskaitą ir prireikus prideda atitinkamus pasiūlymus.
Šio reglamento įgyvendinimo ir jo poveikio įvertinimo tikslais Europos Parlamentui ir Tarybai reguliariai teikiamos ataskaitos. Ne vėliau kaip ...* Komisija pateikia pirmąją ataskaitą ir vėliau kas trejus metus teikia periodines ataskaitas, prireikus prie jų pridėdama atitinkamus pasiūlymus. Komisijos ataskaitose atsižvelgiama į ES lygmens uostų sektoriaus socialinio dialogo komiteto pasiektą pažangą.
________________
* Ketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2015 m. liepos 1 d.
Jis taikomas nuo …* .
__________________
* 24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A8-0023/2016).


Suderinti vartotojų kainų indeksai ***I
PDF 319kWORD 90k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. kovo 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl suderintų vartotojų kainų indeksų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2494/95 (COM(2014)0724 – C8-0283/2014 – 2014/0346(COD))
P8_TA(2016)0070A8-0313/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0724),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0283/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 13 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0313/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. kovo 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/... dėl suderintų vartotojų kainų indeksų ir būsto kainų indekso, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2494/95

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/792.)

(1) OL C 175, 2015 5 29, p. 2.


2014 m. metinė ataskaita „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“
PDF 480kWORD 159k
2016 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. metinės ataskaitos „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (2015/2128(INI))
P8_TA(2016)0071A8-0026/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 31 d. Komisijos ataskaitą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2014 m. metinė ataskaita“ (COM(2015)0386) ir papildomus tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2015)0151, SWD(2015)0152, SWD(2015)0153, SWD(2015)0154, SWD(2015)0155 ir SWD(2015)0156),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. OLAF metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. OLAF priežiūros komiteto veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą „ES biudžeto apsauga iki 2014 m. pabaigos“ (COM(2015)0503),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Kova su korupcija ES. Verslo bendruomenės ir pilietinės visuomenės lūkesčiai“ (CCMI/132),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ataskaitą „ES kovos su korupcija ataskaita“ (COM(2014)0038),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 250/2014, kuriuo nustatoma programa, skirta Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (programa „Hercule III“), ir panaikinamas Sprendimas Nr. 804/2004/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(4), į savo 2010 m. gegužės 18 d. pareiškimą dėl Sąjungos pastangų kovoti su korupcija(5) ir į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. ataskaitą dėl PVM nepriemokos, kurią parengti užsakė Europos Komisija,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl viešųjų pirkimų iš ES sanglaudai skirtų lėšų,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-105/14 (Taricco ir kiti),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8–0026/2016),

A.  kadangi valstybės narės ir Komisija yra bendrai atsakingos už maždaug 80 proc. Sąjungos biudžeto įvykdymo; kadangi valstybės narės pirmiausia yra atsakingos už nuosavų išteklių surinkimą, be kita ko, PVM ir muitų pavidalu;

B.  kadangi pagrįstos viešosios išlaidos ir ES finansinių interesų apsauga turėtų būti pagrindiniai ES politikos aspektai, siekiant didinti piliečių pasitikėjimą užtikrinant, kad jų pinigai naudojami tinkamai, efektyviai ir veiksmingai; kadangi šis patikimas finansų valdymas turėtų būti suderintas su požiūriu „kiekvieną eurą panaudoti kuo geriau“;

C.  kadangi, jeigu norima gerų rezultatų, būtina reguliariai atliekant veiklos auditus vertinti įdėtus išteklius, sukurtą vertę, rezultatus ir poveikį;

D.  kadangi dėl valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų įvairovės susidaro sudėtingos sąlygos pažeidimams šalinti ir kovoti su sukčiavimu ir kadangi dėl to Komisija turėtų dėti daugiau pastangų siekdama užtikrinti, kad kova su sukčiavimu būtų veiksminga ir būtų pasiekta konkretesnių bei labiau patenkinamų rezultatų;

E.  kadangi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) privalo apsaugoti Sąjungos finansinius interesus – tirti sukčiavimo, korupcijos ir visos kitos neteisėtos veiklos atvejus; kadangi OLAF priežiūros komitetas sukurtas tam, kad būtų įtvirtintas ir garantuojamas OLAF nepriklausomumas nuolat stebint OLAF tyrimo funkcijų vykdymą; kadangi priežiūros komitetas visų pirma stebi procedūrinių garantijų taikymo raidą ir tyrimų trukmę, atsižvelgiant į generalinio direktoriaus pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 7 straipsnio 8 dalį pateiktą informaciją;

F.  kadangi, kaip teigiama pirmojoje Komisijos ataskaitoje dėl ES kovos su korupcija politikos, kuri paskelbta 2014 m. vasario mėn., su korupcija susiduria visos valstybės narės ir ji ES ekonomikai kainuoja apie 120 mlrd. EUR per metus;

G.  kadangi korupcija gali padėti finansuoti organizuoto nusikalstamumo ar terorizmo tinklų veiklą Europoje; kadangi dėl korupcijos taip pat mažėja piliečių pasitikėjimas institucijomis ir demokratiniais procesais;

H.  kadangi, be civilizacinės prielaidos, grindžiamos teisinei valstybei būdingais etiniais principais, kova su sukčiavimu ir korupcija prisidedama prie Sąjungos konkurencingumo pasaulio ekonomikoje;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2014 m. metinė ataskaita“; prašo Komisijos savo metinėse ataskaitose dėl ES finansinių interesų apsaugos punktualiau atsakyti į Parlamento prašymus;

Pažeidimų nustatymas ir pranešimas apie juos

2.  pažymi, kad su visais pažeidimais, apie kuriuos pranešta, susijusi bendra suma sudaro apie 3,24 mlrd. EUR; pabrėžia, kad bendras finansinis sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2014 m., poveikis padidėjo 36 proc., palyginti su 2013 m., o tokių pažeidimų nustatyta 48 proc. daugiau; pabrėžia, kad pažeidimų, apie kuriuos pranešta, 2,27 mlrd. EUR suma susijusi su išlaidomis ir sudaro 1,8 proc. visų mokėjimų;

3.  pabrėžia, kad 2014 m. Komisijai iš viso pranešta apie 16 473 pažeidimus, iš kurių 1 649 laikomi sukčiavimu ir sudaro 538,2 mln. EUR sumą; pažymi, kad su išlaidomis susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų suma – 362 mln. EUR, t. y. 0,26 proc. visų mokėjimų, o su įplaukomis susijusių tokių pažeidimų suma – 176,2 mln. EUR, t. y. 0,88 proc. 2014 m. surinktos tradicinių nuosavų išteklių bendros sumos;

4.  pabrėžia, kad bendras finansinis sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2014 m., poveikis padidėjo 47 proc., palyginti su 2013 m., nors tokių pažeidimų skaičius sumažėjo 5 proc.; taip pat pažymi, kad su išlaidomis susiję sukčiavimu nelaikomi pažeidimai sudarė 1,54 proc. bendrų mokėjimų, o su įplaukomis susiję sukčiavimu nelaikomi pažeidimai – 3,66 proc. 2014 m. surinktų tradicinių nuosavų išteklių;

5.  primygtinai ragina Komisiją prisiimti visapusišką atsakomybę už neteisėtai iš ES biudžeto išmokėtų lėšų susigrąžinimą, taip pat už geresnį nuosavų išteklių surinkimą, ir nustatyti vienodus ataskaitų teikimo principus visose valstybėse narėse, kad būtų surinkti tinkami, palyginami ir tikslūs duomenys;

6.  pabrėžia, kad sukčiavimu nelaikomi pažeidimai dažnai susiję su nepakankamomis žiniomis apie sudėtingas taisykles ir reikalavimus; mano, kad jei valstybės narės ir Komisija supaprastintų taisykles ir procedūras, sumažėtų tokių pažeidimų skaičius; mano, kad siekiant kovoti su pažeidimais, įskaitant sukčiavimą, reikia užtikrinti visų institucinių organų Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir plačiosios visuomenės informuotumą; pažymi, kad sukčiavimo prevenciją ir kovą su juo skatinančios kultūros kūrimas yra itin svarbus visose institucijose ir organuose, dalyvaujančiuose panaudojant fondų lėšas, ir ragina valstybes nares skatinti keitimąsi gerąja praktika;

7.  primena, jog siekiant, kad finansai būtų tvaresni, valstybėse narėse tebetaikomos fiskalinio konsolidavimo ir suvaržymo priemonės, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad visi turimi ištekliai reikalingi investicijoms valstybėse narėse, siekiant paskatinti tvarų ekonomikos augimą; mano, kad, derinant visas atitinkamas politines priemones (pvz., nusikalstamų veikų tyrimą, patikimų analizės modelių vystymą ir pastangas šalinti trūkumus ir klaidas, susijusias su nepakankama Komisijos politika), reikia imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai sukčiavimo veiklai prekybos politikos ir su ja susijusių asignavimų srityje ir kad tokia veikla būtų sustabdyta; ragina valstybes nares dėti dar daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad ES biudžeto lėšos būtų teisingai naudojamos projektams, kuriais prisidedama prie augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje, finansuoti, ir siekiant išieškoti skolą muitinei, nustačius sukčiavimo atvejus; apskritai pabrėžia, kad kova su neteisėta prekyba ir neteisėtu kapitalo judėjimu turėtų likti svarbiu ES ir valstybių narių prioritetu;

8.  palankiai vertina tai, kad Komisija patvirtino daugiametę kovos su sukčiavimu strategiją, kuri padeda mažinti didelius pažeidimų, apie kuriuos praneša kiekviena valstybė narė, skaičiaus skirtumus;

Įplaukos – nuosavi ištekliai

9.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. tradicinių nuosavų išteklių suma, susijusi su sukčiavimu, buvo 191 proc. didesnė negu 2013 m., o suma, susijusi su sukčiavimu nelaikomais pažeidimais, 2014 m. buvo 146 proc. didesnė nei ankstesniais metais;

10.  yra susirūpinęs dėl to, kad sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų atveju vidutinis valstybės narės tradicinių nuosavų išteklių susigrąžinimo rodiklis 2014 m. yra mažiausias istorijoje – 24 proc.; primygtinai ragina valstybes nares sparčiau susigrąžinti joms priklausančias sumas ir ypač ragina tas valstybes nares, kurios turi susigrąžinti didžiausias sumas, pagerinti savo susigrąžinimo lygį;

11.  yra susirūpinęs dėl PVM nepriemokos ir numatomo PVM nuostolio, kurių suma 2013 m. buvo 168 mlrd. EUR; pabrėžia, kad trylikoje iš 2014 m. patikrintų 26 valstybių narių vidutinis numatomas PVM nuostolis viršijo 15,2 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija neturi galimybės susipažinti su informacija, kuria keičiasi valstybės narės, kad galėtų užkirsti kelią vadinamajam karuseliniam sukčiavimui ir su juo kovoti; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje „Eurofisc“ vykdomoje veikloje, siekiant palengvinti keitimąsi informacija, kad būtų padedama kovoti su sukčiavimu; pakartoja, kad Komisijai suteikti įgaliojimai kontroliuoti ir prižiūrėti valstybių narių įgyvendinamas priemones; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo vykdomaisiais įgaliojimais siekiant kontroliuoti valstybių narių kovą su sukčiavimu PVM bei mokesčių vengimu ir padėti joms šioje kovoje; pripažįsta, kad nuo 2013 m. Komisija kovai su masiniu ir staigiu sukčiavimu PVM naudojo Greitojo reagavimo mechanizmą;

12.  ragina Komisiją parengti tokį mechanizmą, kuriuo įmonės būtų motyvuojamos mokėti įprastus mokesčius, o ne jų vengti;

13.  pažymi, kad padaugėjo Eurojusto ir Europolo remiamų koordinavimo centrų; teigiamai vertina tarpvalstybinių operacijų Vertigo 2 ir 3 rezultatus ir veiksmingą Vokietijos, Lenkijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Ispanijos, Čekijos Respublikos ir Šveicarijos teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą, leidusį neutralizuoti nusikalstamus tinklus, kaltus dėl sukčiavimo nesumokant mokestinių pajamų, įskaitant PVM, už maždaug 320 mln. EUR;

14.  reiškia susirūpinimą dėl muitinio tikrinimo ir su juo susijusio muitų, kurie yra vienas iš ES biudžeto nuosavų išteklių šaltinių, surinkimo; pažymi, kad būtent valstybių narių muitinės vykdo patikrą, norėdamos įsitikinti, kad importuotojai laikosi tarifų ir importo taisyklių, ir pabrėžia, kad Audito Rūmai pastebėjo, kad įvairiose valstybėse narėse šių patikrų kokybė skiriasi; ragina Komisiją atnaujinti 2014 m. paskelbtą Muitinės audito vadovą, siekiant pašalinti Audito Rūmų nustatytus trūkumus, pvz., problemas, susijusias su importuojamų prekių, kurių muitinis įforminimas atliktas kitoje valstybėje narėje, tvarkymu;

Išlaidos

15.  susirūpinęs pažymi, kad 2014 m. su išlaidomis susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius sumažėjo tik 4 proc. po to, kai 2013 m. jis padidėjo 76 proc.; primygtinai ragina kompetentingas valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių, kad būtų sumažintas sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičius, tačiau tai daryti nešvelninant kontrolės standartų;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kad nuolat auga sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta ir kurie susiję su tiesiogiai valdomais ES fondais, skaičius – didėja tiek jų atvejų skaičius, tiek susijusios sumos; stebisi, kad sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičius 2014 m., palyginti su praėjusiais metais, išaugo keturis kartus, ir prašo Komisijos pateikti išsamius paaiškinimus ir imtis reikiamų veiksmų, kad ši tendencija būtų pakreipta priešinga linkme;

17.  todėl yra susirūpinęs, kad 2014 m. kaimo plėtros sektoriuje nustatyta daugiausia sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, – palyginti su 2013 m., jų skaičius išaugo daugiausia; pažymi, kad apie 71 proc. visų su gamtos ištekliais (žemės ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste) susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų nustatyta Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje;

18.  pripažįsta, kad valstybių narių Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšų susigrąžinimo rodiklis yra mažesnis negu bendras vidurkis ir kad iki 2014 m. pabaigos buvo susigrąžinta mažiau nei pusė lėšų, susijusių su 2009 m. nustatytais pažeidimais; atkreipia dėmesį į tai, kad labai skiriasi valstybių narių gebėjimai susigrąžinti sumas, neteisėtai išmokėtas pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), ir primygtinai ragina Bulgariją, Prancūziją, Graikiją ir Slovakiją labai pagerinti savo rezultatus; pripažįsta, kad tarpuskaitos mechanizmas (50 / 50 taisyklė) valstybėms narėms teikia tvirtą paskatą iš naudos gavėjų kuo greičiau susigrąžinti netinkamai išmokėtas EŽŪGF lėšas; apgailestauja dėl to, kad 2014 m. buvo tretieji metai iš eilės, kuriais pastebimas sukčiavimu laikomų pažeidimų pagal EŽŪGF atvejų skaičiaus didėjimas, ir ketvirtieji metai iš eilės, kuriais didėjo kaimo plėtros srityje nustatomų sukčiavimo atvejų skaičius; pabrėžia, kad reikia greičiau susigrąžinti lėšas;

19.  pažymi, kad 2014 m. su bendra žuvininkystės politika susijusių pažeidimų skaičius sumažėjo iki panašaus lygio kaip 2012 m. po to, kai 2013 m. buvo labai išaugęs; pažymi, kad 2010–2014 m. laikotarpiu dažniausiai aptinkamų pažeidimų kategorija buvo „Veiksmų ir (arba) projekto netinkamumas pagalbai gauti“, o antroje vietoje – „Viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai“;

20.  pažymi, kad, atsižvelgiant į 2007–2013 m. sanglaudos politikos programavimo laikotarpį, sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius 2014 m. sumažėjo 5 proc., palyginti su 2013 m. (pranešta apie 306 atvejus); reiškia didelį susirūpinimą dėl 2014 m., palyginti su 2013 m., daugiau nei 115 mln. EUR (76 proc.) padidėjusios sukčiavimu laikomų pažeidimų sumos, kuri susidarė pirmiausia dėl itin išaugusių (660 proc.) sumų, susijusių su Sanglaudos fondu; pažymi, kad iš 2008–2014 m. nustatytų su sanglaudos politika susijusių 74 sukčiavimo atvejų 61 (82 proc.) nustatytas trijose valstybėse narėse – Vokietijoje (42 atvejai), Lenkijoje (11 atvejų) ir Slovėnijoje (8 atvejai); reiškia susirūpinimą, kad keturiolikoje valstybių narių tuo laikotarpiu nenustatyta nė vieno sukčiavimo atvejo, todėl gali kilti klausimų dėl jų kontrolės sistemų veiksmingumo;

21.  be to, yra susirūpinęs dėl to, kad sanglaudos srityje bendras laikotarpis nuo pažeidimo padarymo, jo nustatymo ir galutinio pranešimo apie jį Komisijai padidėjo iki 3 metų ir 4 mėnesių; primena, kad nustačius pažeidimą pradedamos vykdyti tolesnės procedūros (vykdomieji raštai sumoms išieškoti, OLAF tyrimai ir t. t.); primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų pagerintas pažeidimų nustatymas ir pranešimo apie juos veiksmingumas;

22.  palankiai vertina, tai, kad apskritai sumažėjo pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius Pasirengimo narystei pagalbos srityje; apgailestauja dėl nuolat nuo 2010 m. stiprėjančios tendencijos, susijusios su pažeidimais taikant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), atsižvelgiant tiek į susijusias sumas, tiek į atvejų skaičių, o Turkija daugiausia prisideda prie šių neigiamų pokyčių, ir ragina Komisiją padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtis pagerėtų, ypač rengiantis stiprinti ES ir Turkijos bendradarbiavimą;

Nustatytos problemos ir būtinos priemonės

Geresnis pranešimų apie pažeidimus teikimas

23.  susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant daugelio Parlamento raginimų nustatyti visose valstybėse narėse vienodus pranešimų apie pažeidimus teikimo principus, padėtis ir toliau yra nepatenkinama ir vis dar labai skiriasi kiekvienos valstybės narės nurodomas sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų skaičius; mano, kad dėl šios problemos sukuriamas iškreiptas pažeidimų skaičiaus ir ES finansinių interesų apsaugos tikrosios būklės vaizdas; primygtinai ragina Komisiją rimtai stengtis išspręsti problemą, kylančią dėl valstybėse narėse taikomų skirtingų pažeidimų nustatymo metodų ir nevienodo aiškinimo taikant ES teisinę sistemą;

24.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą du kartus per metus skelbti ES kovos su korupcija ataskaitą ir tikisi kitą ataskaitą gauti 2016 m. pradžioje; prašo Komisijos įtraukti skyrių dėl ES institucijų veiklos rezultatų kovojant su korupcija ir atlikti tolesnę įgyvendintos politikos analizę ES institucijų lygmeniu, kad būtų galima nustatyti būdingus kritinės reikšmės veiksnius, pažeidžiamas sritis ir korupciją skatinančius rizikos veiksnius;

25.  ragina Komisiją suderinti sistemą, pagal kurią pranešama apie įtariamą sukčiavimą, ir nustatyti taisykles dėl pranešimų apie visus valstybėse narėse atliktus teisminius veiksmus, susijusius su galimu sukčiavimu naudojant ES išteklius, ir reikalauti, kad pranešimuose apie pažeidimus konkrečiai būtų nurodyti teisminiai veiksmai, kurių imtasi vadovaujantis OLAF teisminėmis rekomendacijomis;

26.  ragina Komisiją sukurti griežtų rodiklių ir lengvai pritaikomų vienodų kriterijų sistemą, pagrįstą Stokholmo programoje nustatytais reikalavimais, kad būtų išmatuotas korupcijos lygis valstybėse narėse ir įvertinta valstybių narių kovos su korupcija politika; yra susirūpinęs dėl valstybių narių pateikiamų duomenų patikimumo ir kokybės; todėl ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad būtų teikiami išsamūs, tikslūs ir patikimi duomenys, nepamirštant tikslo iki galo įgyvendinti vieno bendro audito sistemą; ragina Komisiją nustatyti korupcijos indeksą, pagal kurį valstybes nares būtų galima suskirstyti į kategorijas;

27.  ragina, kad Komisija, atlikdama kovos su korupcija rezultatų metinį vertinimą, pateiktų valstybėms narėms tikslias gaires, kaip palengvinti laipsnišką ir nuolatinį kiekvienos valstybės narės prisiimtų įsipareigojimų kovos su korupcija srityje vykdymą;

28.  dar kartą ragina Komisiją skubiai skatinti priimti teisės aktus dėl būtiniausio informatorių apsaugos lygio Europos Sąjungoje; ragina ES institucijas iš dalies pakeisti Tarnybos nuostatus siekiant užtikrinti, kad jais pareigūnai būtų ne tik įpareigoti pranešti apie pažeidimus, bet ir jais būtų nustatyta tinkama informatorių apsauga; ragina ES institucijas, kurios dar to nepadarė, ir kitus organus nedelsiant įgyvendinti Tarybos nuostatų 22 straipsnio c dalį; primygtinai reikalauja, kad visos ES institucijos patvirtintų vidaus taisykles dėl apie pažeidimus informuojančių darbuotojų ir jų pareigų, kuriomis daugiausia dėmesio būtų skiriama informatorių apsaugai; mano, kad šios taisyklės turėtų būti išplėstos ir aiškiai apimti informatorius, kurie atskleidžia sukčiavimo atvejus, susijusius su tarptautiniais susitarimais, įskaitant prekybos susitarimus;

29.  pabrėžia, kad svarbi yra galimybė susipažinti su informacija ir lobizmo skaidrumas, taip pat svarbu naudoti ES lėšas minėtoje srityje dirbančių nepriklausomų organizacijų veiklai remti;

30.  mano, kad skaidrumas galėtų būti padidintas sukūrus ES lobizmo teisėkūros pėdsaką, siekiant pereiti nuo savanoriško ES registro prie privalomo visos lobistinės veiklos kiekvienoje ES institucijoje registro;

31.  primygtinai ragina Komisiją, vadovaujantis atitinkamu teisiniu pagrindu, toliau taikyti griežtą mokėjimų nutraukimo ir sustabdymo politiką; teigiamai vertina tai, kad Komisija priėmė naują sprendimą dėl išankstinio perspėjimo mechanizmo; tikisi, kad pagal Komisijos pasiūlymą bus sukurta išsami sistema, kurią taikant bus anksti aptinkami ir pašalinami pažeidimai; ragina Komisiją geriau informuoti valstybes nares ir vietos valdžios institucijas apie savo politikos įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad šis procesas neturėtų būti menkinamas politiniais sumetimais;

32.  taigi prašo SESV 325 straipsnį įgyvendinti visose ES politikos srityse ir ne tik reaguoti į sukčiavimo atvejus, bet ir vykdyti jų prevenciją; ragina laikytis SESV 325 straipsnio ir ypač jo 5 dalies dėl metinių ataskaitų, kurio šiuo metu laikytis vėluojama vienus metus; ragina atlikti supaprastinimą, ypač atsižvelgiant į tai, kaip naudojamos ES dotacijos įgyvendinant sanglaudos politiką; ragina laikytis procedūrų, dėl kurių susitarta, ir ragina ratifikuoti Sąjungos ir trečiųjų valstybių arba trečiųjų šalių organizacijų kovos su sukčiavimu regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu susitarimus; ragina numatyti tolesnius veiksmus, susijusius su rekomendacijomis dėl veiksmų plano, pateiktomis Parlamento 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(7), ypač 130-ąja rekomendacija dėl valstybių narių taikomų kovos su organizuotu sukčiavimu ir nusikalstamumu priemonių matomumo ir 131-ąja dalimi dėl bendro 2014–2019 m. kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu veiksmų plano (i-xxi punktai); ragina pateikti pirmuosius rezultatus, pasiektus įgyvendinant direktyvą dėl pinigų padirbinėjimo; be to, ragina plačiau informuoti apie OLAF naudojamas kovos su korupcija priemones ir apie valstybių narių procedūrų, taikomų sukčiavimo būdu gautoms sumoms išieškoti, koordinavimą;

33.  ragina ES pateikti paraišką dėl narystės Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO);

34.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. galiojo 48 susitarimai, susiję su abipuse administracine pagalba ir apimantys 71 šalį, ir dėl tokių susitarimų buvo deramasi dar su 49 šalimis, įskaitant tokias dideles prekybos partneres, kaip antai JAV ir Japonija, ir prašo, kad Parlamentui būtų nuolat pranešama apie šių derybų eigą; pabrėžia, kad siekiant apsaugoti ES finansinius interesus ir veiksmingai kovoti su sukčiavimu pirmiausia reikia užtikrinti, kad būtų įgyvendinami teisės aktai ir kad visos šalys laikytųsi atitinkamų tarptautinių susitarimų, įskaitant svarbias nuostatas dėl kovos su sukčiavimu ir korupcija, pagal kurias numatomos sankcijos; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su kitomis šalimis įgyvendinant kovos su sukčiavimu priemones ir sukurti naują administracinio bendradarbiavimo tvarką; ragina Komisiją ir toliau į visus ES tarptautinius susitarimus įtraukti nuostatas dėl kovos su sukčiavimu ir korupcija, kad būtų sudarytos sąlygos glaudesniam bendradarbiavimui kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta prekyba ir kitų formų nelegalia ar neteisėta prekyba;

35.  palankiai vertina ES makrofinansinės paramos (MFP) programos atliekamą pagrindinį vaidmenį skatinant reformas prekybos partnerėse, su kuriomis ES palaiko glaudžiausius ryšius; prašo Komisiją toliau teikti ataskaitas Parlamentui ir valstybėms narėms siekiant užtikrinti, kad visos lėšos būtų išleidžiamos visapusiškai laikantis pagrindinio reglamento ir taip, kad tai būtų suderinama su regionine sanglauda ir regionų stabilumo skatinimu, taigi būtų sumažinama grąžintinų paskolų netinkamo panaudojimo rizika; prašo atlikti ilgalaikį MFP programų poveikio pastangoms kovoti su korupcija ir sukčiavimu paramą gaunančiose šalyse vertinimą;

36.  pakartoja savo raginimą visų valstybių narių audito rūmams paskelbti nacionalines ES lėšų panaudojimo deklaracijas;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares atitinkamais lygmenimis parengti susietas duomenų apie pažeidimus sanglaudos politikos srityje, įskaitant tuos, kurie susiję su viešaisiais pirkimais, bazes, nes tokios duomenų bazės gali būti prasmingos ir išsamios pažeidimų dažnumo, rimtumo ir priežasčių bei su sukčiavimu laikomais pažeidimais susijusių sumų analizės pagrindu; pabrėžia, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad Komisijai tinkamu būdu ir laiku būtų teikiami tikslūs ir palyginami duomenys ir nebūtų neproporcingai didinama administracinė našta;

Geresnė kontrolė

38.  atkreipia dėmesį į sudėtingą pažeidimų pobūdį; laikosi nuomonės, kad Komisija ir valstybės narės turi imtis ryžtingų veiksmų siekdamos kovoti su sukčiavimu laikomais pažeidimais; mano, kad su sukčiavimu nelaikomais pažeidimais turėtų būti kovojama administracinėmis priemonėmis ir visų pirma taikant skaidresnius ir paprastesnius reikalavimus, Komisijai valstybėms narėms teikiant daugiau techninės pagalbos ir aktyviau keičiantis įgyta gerąja praktika ir kita patirtimi; mano, kad klaidų lygio apskaičiavimo metodika turi būti suderinta ES ir valstybės narės lygmeniu;

39.  teigiamai vertina tai, kad vykdant Bendrijos ex ante ir ex post patikrinimus aptinkama vis daugiau pažeidimų, todėl mano, kad šiuos tikrinimus reikėtų toliau skatinti;

40.  ragina atitinkamas valstybių narių valdžios institucijas atlikti geresnius patikrinimus ir naudotis visa turima informacija, kad būtų išvengta klaidų ir netinkamo ES lėšų išmokėjimo;

41.  ragina Komisiją dar labiau išplėsti savo priežiūros vaidmenį, atliekant auditą, kontrolę ir patikras, naudojantis taisomųjų veiksmų planais ir išankstinio įspėjimo raštais; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir išnaudoti savo galimybes siekiant dar prieš prašant kompensacijos iš Komisijos aptikti ir ištaisyti klaidas; todėl pabrėžia, kad prevenciniai veiksmai yra ypač svarbūs siekiant užkirsti kelią išmokoms ir taip užtikrinti, kad vėliau nereikėtų imtis veiksmų norint susigrąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas;

42.  dar kartą ragina Komisiją sukurti kompetentingų institucijų keitimosi informacija sistemą, kuri sudarytų sąlygas atlikti apskaitos įrašų tarp dviejų ar daugiau valstybių narių kryžminę patikrą, siekiant išvengti tarpvalstybinio sukčiavimo struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis ir taip užtikrinti horizontalųjį požiūrį į ES finansinių interesų apsaugą;

43.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. visos Komisijos tarnybos parengė ir įgyvendino savo kovos su sukčiavimu strategijas; ragina ES agentūras, vykdomąsias agentūras ir bendrąsias įmones taip pat tai padaryti; pabrėžia kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų vaidmenį kovojant su sukčiavimu; teigiamai vertina tai, kad Bulgarija, Graikija, Kroatija, Malta ir Slovakija priėmė nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas, ir ragina atitinkamas valstybes nares kuo greičiau pateikti savo nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas; ragina Komisiją atidžiai stebėti nacionalinių kovos su sukčiavimu strategijų įgyvendinimą;

44.  be to, pageidauja, kad valstybės narės ir Komisija glaudžiau bendradarbiautų nustatant lėšų valdymo būdus; prašo teikti išsamius mokymus, skirtus valdant lėšas dalyvaujančių institucijų darbuotojams, ypač kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų darbuotojams, kad šios tarnybos sukurtų savas nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas;

45.  palankiai vertina teigiamus programos „Hercule III“ pirmos metinės apžvalgos rezultatus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad jai skirtas biudžetas gali būti nepakankamas; prašo suteikti papildomos veiklos rezultatais grindžiamos informacijos, ypač apie tai, kaip 55 konferencijos ir mokymai padėjo padidinti valstybių narių vykdytų kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita ES finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla veiksmų efektyvumą;

46.  pakartoja, kad SESV 325 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybės narės „prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imasi tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą“; laikosi nuomonės, kad ES šios nuostatos nesilaikoma; mano, kad Komisija turėtų parengti horizontalią kovos su sukčiavimu ir korupcija politiką; pabrėžia, kad Komisija taip pat yra atsakinga už veiksmingą lėšų panaudojimą, ir todėl ragina Komisiją nustatyti vidaus veiklos rezultatų reikalavimus;

47.  mano, kad būtinas aktyvesnis ES piliečių dalyvavimas programavimo ir kontrolės etapais, pasitelkiant lengvai prieinamas informavimo priemones, ypač stambių infrastruktūrų finansavimo atvejais; ragina Komisiją apsvarstyti dalyvaujamojo biudžeto sudarymo galimybę, siekiant įtraukti piliečius į ES lėšų panaudojimo stebėsenos procesą, ir sukurti elektroninę sistemą, kuria būtų galima lengvai pasinaudoti, norint pranešti apie sukčiavimo atvejus;

48.  pažymi, kad įvairios valstybės narės ir toliau skirtingai apibrėžia, klasifikuoja ir nustato pažeidimus ir apie juos praneša, daugiausia atsižvelgdamos į skirtingas pažeidimų apibrėžtis; šie skirtumai pastebimi netgi valstybių narių viduje; laikosi nuomonės, kad tolesnis suderinimas yra būtinas, ir atsižvelgdamas į tai palankiai vertina 2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą dėl pranešimų apie pažeidimus teikimo, kuris papildo Bendrųjų nuostatų reglamentą; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti nuoseklias strategijas dėl veiksmų, kurių imamasi nustačius pažeidimus, ir dėl kovos su sukčiavimu sanglaudos politikos srityje; atkreipia dėmesį į prevencines ir korekcines priemones, kurių ėmėsi Komisija, siekdama išvengti sukčiavimo pažeidimų, įskaitant 193 mokėjimų pagal sanglaudos politiką sustabdymą;

49.  primena, kad Bendrųjų nuostatų reglamente reikalaujama, jog valdymo institucijos įdiegtų veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones, kurios būtų įtrauktos į nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas; ragina Komisiją sustiprinti savo prevencinius veiksmus; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina ankstyvo rizikos nustatymo sistemos sukūrimą ir ragina ypač sustiprinti techninius ir administracinius valdymo institucijų gebėjimus, siekiant užtikrinti tvirtesnes kontrolės sistemas, kurias naudojant, nesukuriant netinkamos finansinės ir administracinės naštos, būtų galima sumažinti sukčiavimo riziką ir padidinti pažeidimų nustatymo pajėgumą, be kita ko, mažiau išsivysčiusiuose regionuose; pabrėžia, kad prevencija turėtų apimti nuolatinius mokymus ir paramą kompetentingų institucijų darbuotojams, kurie atsakingi už lėšų valdymą ir kontrolę, taip pat keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais; primena itin svarbų vietos ir regioninių institucijų bei partnerių vaidmenį kovojant su sukčiavimu, užtikrinant skaidrumą ir užkertant kelią interesų konfliktams;

50.  teigiamai vertina Komisijos sprendimą 2018 m. atlikti laikotarpio vidurio vertinimą siekiant nustatyti, ar taikant naująją sanglaudos politikos reguliavimo sistemą labiau apsisaugoma nuo pažeidimų ir ar sumažinama pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, rizika, ir tikisi gauti išsamią informaciją apie naujų taisyklių dėl valdymo ir kontrolės sistemų poveikį, atsižvelgiant į pažeidimų ir sukčiavimo riziką ir į bendrą politikos įgyvendinimą;

51.  ragina Komisiją ir Audito Rūmus sudaryti palankesnes sąlygas audito duomenų skaidrumui – skelbti išsamesnę informaciją apie geriausių ir blogiausių rezultatų pasiekusias valstybes nares kiekvienoje politikos srityje ir sektoriuje, kad subjektai galėtų nustatyti, kokiose srityse labiausiai reikia pagalbos, ir atitinkamai parengti veiksmus;

ES finansinių interesų apsaugos (pranc. PIF) direktyva ir Europos prokuratūros steigimo (angl. EPPO) reglamentas

52.  teigiamai vertina tai, kad Komisijos 2014 m. metinėje ataskaitoje dėl ES finansinių interesų apsaugos (PIF ataskaita) nurodoma, kad ir PIF direktyva, ir Europos prokuratūros steigimo reglamentu (EPPO reglamentas) būtų papildyta ir sustiprinta teisinė sistema, taip pat būtų iš esmės sustiprinta kova su sukčiavimu; pakartoja savo nuomonę, kad reikia skubiai priimti PIF direktyvą, į jos taikymo sritį įtraukiant PVM, ir aiškiai apibrėžti PIF pažeidimus, minimalias taisykles dėl didžiausių taikomų laisvės atėmimo bausmių ir minimalias taisykles dėl ieškinio senaties; primena Taricco bylą, kurioje Teisingumo Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sukčiavimas PVM iš tikrųjų įtrauktas į 1995 m. Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (PIF konvencija) finansinių interesų apsaugos nuo sukčiavimo apibrėžtį;

53.  pabrėžia, kad EPPO reglamentas taip pat turėtų būti skubiai priimtas, ir prašo Tarybos paaiškinti priežastis, dėl kurių delsiama vykdyti derybas;

Viešieji pirkimai

54.  pažymi, kad pažeidimų dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo skaičius tebėra didelis; ragina valstybes nares skubiai į nacionalinę teisę perkelti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų(8), kuria nustatomas privalomas e. viešųjų pirkimų taikymas ir nustatytos stebėsenos ir pranešimo prievolės siekiant pažaboti sukčiavimą viešųjų pirkimų srityje ir kitus rimtus pažeidimus; ragina Komisiją nustatyti privalomą reikalavimą, kad visi su naudos gavėjais ir ypač su subrangovais susiję dokumentai būtų skelbiami viešai;

55.  ragina Komisiją griežtai taikyti priemones, susijusias su diskrecija ir neleidimu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, – visais atvejais atlikti tinkamus patikrinimus ir taikyti atmetimo kriterijus, kad kiekvienu interesų konflikto atveju bendrovių paraiškos būtų atmetamos, nes tai būtina norint apsaugoti institucijų patikimumą;

56.  pabrėžia, kad viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas, be kita ko, vengiant viešųjų pirkimų ir suskaidant sutartis į mažesnius konkursus, siekiant neviršyti ribų, ir naudojant netinkamas procedūras, buvo reikšmingas klaidų šaltinis 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu; pažymi, kad naujos viešųjų pirkimų direktyvos turi būti įgyvendintos iki 2016 m. balandžio mėn.; pabrėžia, jog tam, kad būtų sumažintas pažeidimų dažnumas, valstybės narės turi tinkamai įgyvendinti direktyvas; todėl ragina Komisiją parengti tinkamo direktyvų įgyvendinimo gaires; ragina Komisiją atidžiai stebėti direktyvų įgyvendinimą; mano, kad ex ante sąlygos gali pagerinti viešuosius pirkimus; pabrėžia, kad reikia skaidrių ir prieinamų taisyklių;

57.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad nėra visiško skaidrumo, susijusio su stambių infrastruktūros projektų finansavimu; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą, kad būtų privaloma paviešinti visas finansines ataskaitas ir projektus, susijusius su dideliais viešaisiais darbais, įskaitant subrangovų dokumentus;

58.  ragina Komisiją paviešinti visus dokumentus, susijusius su greitųjų traukinių geležinkelio atkarpos Lionas–Turinas statybos projektu ir jo finansavimo;

59.  ragina Komisiją sudaryti pažeidimų duomenų bazę, kuri būtų prasmingos ir išsamios viešųjų pirkimų klaidų dažnumo, rimtumo ir priežasčių analizės pagrindas; ragina atitinkamas valstybių narių valdžios institucijas sudaryti nuosavas pažeidimų, be kita ko, susijusių su viešaisiais pirkimais, duomenų bazes ir jas analizuoti, taip pat bendradarbiauti su Komisija siekiant pateikti tokius duomenis tokia forma ir tokiu laiku, kad tai palengvintų Komisijos darbą;

60.  abejoja, ar vis daugiau daromų šiurkščių viešojo pirkimo procedūrų klaidų yra sukčiavimu nelaikomo pobūdžio, ir prašo Komisijos šį klausimą aiškintis itin budriai – ne tik įsitraukti į dialogą su valstybėmis narėmis siekiant geriau taikyti galiojančias ir naujas viešųjų pirkimų direktyvas, bet ir teikti atitinkamas bylas OLAF tolesniam svarstymui;

61.  primena, kad esant nepaprastajai padėčiai, pvz., kai lėšos skiriamos pabėgėliams, dažnai nukrypstama nuo įprastinių viešųjų pirkimų procedūrų ir lėšomis galima pasinaudoti iš karto; apgailestauja, kad dėl to dažnai vykdomi pažeidimai; ragina Komisiją veiksmingiau prižiūrėti tokių išimčių ir plačiai paplitusios praktikos skaidyti viešąsias sutartis, kad nebūtų viršijamos nustatytos ribos ir kad būtų galima išvengti įprastinių viešųjų pirkimų procedūrų, taikymą;

62.  pažymi, kad Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 10/2015 „Pastangas spręsti viešųjų pirkimų iš ES sanglaudai skiriamų lėšų problemas reikėtų intensyvinti“ analizuoja su viešaisiais pirkimais susijusias procedūras; pažymi, kad dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo atsiranda klaidų, todėl gali vėluoti įgyvendinimas ir tekti atlikti finansines pataisas; ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2016 m. pabaigos užtikrinti visapusišką ex ante sąlygų, susijusių su veiksmingu viešųjų pirkimų teisės aktų taikymu, laikymąsi; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą ir greitą 2014 m. viešųjų pirkimų srities direktyvų paketo perkėlimą į nacionalinę teisę;

63.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją visapusiškai išnaudoti informacinių technologijų (IT) teikiamas galimybes viešųjų pirkimų srityje, įskaitant e. viešųjų pirkimų, keitimosi gerąja praktika ir prevencines rizikos vertinimo balais priemones; palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė internetinę įspėjimo apie sukčiavimą priemonę ARACHNE, kuria siekiama nustatyti rizikingiausius projektus pasitelkiant rizikos rodiklių rinkinį, ir ragina valstybes nares naudotis šia priemone;

Veiklos rezultatais pagrįsto biudžeto sudarymas ir efektyvaus lėšų panaudojimo metodas

64.  pabrėžia, kaip svarbu rodyti pavyzdį, ir labai palankiai vertina tarpinstitucinį požiūrį į veiklos rezultatais pagrįsto biudžeto sudarymo įgyvendinimą; ragina Komisiją daugiametės finansinės programos planavimo, įgyvendinimo ir kontrolės etapais vadovautis veiklos rezultatais pagrįsto biudžeto sudarymo principu;

65.  pažymi, kad yra svarbu toliau nuolat taikyti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias sukčiavimu laikomiems pažeidimams, bet taip pat pakartoja savo raginimą patvirtinti naują metodą, orientuotą į veiklos rezultatus, o ne į formalistinį programų vertinimą, laikantis rezultatais pagrįsto ES biudžeto principo; ragina Komisiją ne tik dėmesį sutelkti į klaidų lygį, bet ir aktyviau stengtis visose savo programose taikyti efektyvumo ir veiksmingumo rodiklius; be to, ragina Komisiją veiksmus vykdyti vadovaujantis ne tik trimis pagrindinėmis kategorijomis – ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo, – bet pradėti orientuotis ir į naują trejetą (ekologijos, lygybės ir etikos);

66.  ragina į finansuotinų Sąjungoje ir už jos ribų įgyvendinamų projektų atrankos procesą įtraukti privalomus ex ante aplinkosauginės, ekonominės ir socialinės pridėtinės vertės vertinimus ir užtikrinti, kad visi tokių vertinimų rezultatai ir rodikliai, kuriais buvo remiamasi juos atliekant, būtų skelbiami viešai ir visiškai prieinami;

67.  pažymi, kad pranešimai apie veiklos rezultatus vis dar yra nekokybiški ir kad reikia nuolat vertinti įdėtų išteklių parametrus (finansinius, žmogiškuosius, materialiuosius, organizacinius ar programai įgyvendinti reikalingas reglamentavimo priemones), sukurtą vertę (įvykdytus programos uždavinius), rezultatus (iš karto jaučiamus programos padarinius) ir poveikį (ilgalaikius pokyčius visuomenėje);

68.  palankiai vertina valstybių narių nacionalinių informacijos centrų tinklo sukūrimą ir kovos su korupcija tikslų įtraukimą į ekonomikos valdymo Europos semestro procesą;

69.  primygtinai ragina Komisiją nedelsiant paskelbti visų susitarimų su tabako įmonėmis vertinimą siekiant nustatyti jų veiksmingumą kovojant su sukčiavimo ir padirbinėjimo veikla, darančia poveikį ES finansiniams interesams, ir įvertinti, ar tikslinga atnaujinti šio tipo susitarimus;

70.  pabrėžia Audito Rūmų, aukščiausiųjų audito institucijų, Komisijos ir valdymo institucijų vaidmenį kontroliuojant viešųjų išlaidų tvarkingumą ir rezultatus; ragina Audito Rūmus ir Komisiją toliau gerinti bendradarbiavimą su aukščiausiomis audito institucijomis valstybėse narėse, kad būtų išplėstas audituojamų lėšų ir projektų mastas ir proporcija;

Tabako kontrabanda ir suklastotos prekės

71.  yra susirūpinęs dėl Europos ombudsmeno išvados(9), kad Komisija, išskyrus Sveikatos ir maisto apsaugos GD, nevisapusiškai įgyvendino JT Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) taisykles ir gaires, kuriomis reglamentuojamas skaidrumas ir lobizmas tabako srityje; todėl laikosi nuomonės, kad Komisijos patikimumui ir rimtumui kyla pavojus;

72.  primygtinai ragina visas atitinkamas ES institucijas įgyvendinti PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 5 straipsnio 3 dalį pagal prie jos pridedamose gairėse pateiktas rekomendacijas; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant paskelbti savo susitarimų su tabako bendrovėmis vertinimą ir Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimo poveikio vertinimą; ragina Komisiją užtikrinti visišką skaidrumą susitarimų dėl tabako ir galimo jų atnaujinimo atžvilgiu ir primygtinai ragina valstybes nares reguliariai teikti ataskaitas dėl išlaidų, susijusių su lėšomis, gautomis dėl tokių susitarimų;

73.  palankiai vertina gerus rezultatus, pasiektus vykdant daugelį bendrų muitinių operacijų, kurias įgyvendinant bendradarbiavo OLAF, valstybės narės bei įvairios trečiųjų valstybių tarnybos ir kurių metu buvo, be kita ko, konfiskuota 1,2 mln. suklastotų prekių, įskaitant kvepalus, transporto priemonių atsargines dalis, elektroninius įrenginius ir 130 mln. cigarečių; pabrėžia, kad dėl dideliais mokesčiais apmokestinamų prekių kontrabandos prarandama daug ES ir valstybių narių biudžetų pajamų ir kad apytikriai apskaičiuota, jog dėl cigarečių kontrabandos kasmet patiriamas tiesioginis daugiau kaip 10 mlrd. EUR muito mokesčių pajamų nuostolis; pažymi, kad dėl neteisėtos prekybos suklastotomis prekėmis daroma žala ES ir jos valstybių narių pajamoms, taip pat Europos įmonėms;

74.  yra labai susirūpinęs dėl daugėjančių kontrabandos, neteisėtos prekybos ir kitokių formų nelegalios ir neteisėtos prekybos atvejų, kurie ne tik daro poveikį valstybių narių renkamiems muito mokesčiams, taigi ir ES biudžetui, bet taip pat yra labai susiję su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, vartotojams gresiančiais pavojais ir neigiamomis pasekmėmis bendrosios rinkos veikimui, ir kurie trukdo sudaryti vienodas sąlygas visoms konkuruojančioms įmonėms, ypač MVĮ; taigi prašo geriau koordinuoti OLAF, muitinių ir rinkos priežiūros institucijų veiklą siekiant ne tik kovoti su šiomis problemomis, bet ir pažaboti prekybą produktais, kuria ES pažeidžiami intelektinės nuosavybės teisės aktai;

75.  pabrėžia, kad svarbu atskirti teisėtus generinius vaistus ir suklastotus vaistus siekiant nekliudyti generinių vaistų gamybai ir teisėtai prekybai jais, ir dar kartą ragina visas valstybes nares, kurios šiuo metu yra pasirašiusios JT Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo, bet jo dar neratifikavusios, kuo skubiau užbaigti ratifikavimo procesą;

OLAF tyrimai ir vaidmuo

76.  atkreipia dėmesį į OLAF vaidmenį užkertant kelią ES biudžeto nuostoliams vykdant įvairias bendras muitinių operacijas ir prašo OLAF į savo būsimas metines ataskaitas įtraukti daugiau informacijos ir konkrečių duomenų apie savo indėlį į ES biudžeto įplaukų dalies apsaugą;

77.  teigiamai vertina metinius tarpinstitucinius Tarybos, Komisijos, Parlamento, OLAF ir jos priežiūros komiteto susitikimus; primygtinai siūlo, kad pirmininko pareigas rotacijos tvarka vykdytų trijų ES institucijų atstovai; ragina Komisiją palaikyti Parlamento iniciatyvą ir primygtinai ragina Tarybą iš naujo apsvarstyti savo neigiamą poziciją šiuo klausimu;

78.  pakartoja savo raginimą, susijusį su 2013 m. metine ataskaita dėl ES finansinių interesų apsaugos(10), skubiai išspręsti likusias OLAF ir jos priežiūros komiteto nesutarimų problemas; pakartoja, kad nei OLAF, nei jos priežiūros komitetas negali veiksmingai vykdyti savo teisinių pareigų dabartinėmis savo riboto bendradarbiavimo sąlygomis; susirūpinęs pažymi, kad pažanga nedaroma, ir todėl mano, kad dabartinė padėtis yra nepriimtina; ragina Komisiją visapusiškai atlikti savo vaidmenį ir aktyviai siekti, kad nedelsiant būtų rastas ilgalaikis sprendimas;

79.  laikosi nuomonės, kad priežiūros komitetas turėtų, vadovaudamasis savo įgaliojimais, turėti savarankišką personalą, nepriklausomą nuo OLAF administracijos, ir finansinę autonomiją; ragina OLAF sudaryti galimybes priežiūros komitetui susipažinti su dokumentais, kuriuos priežiūros komitetas laiko būtinais savo užduotims pagal savo įgaliojimus vykdyti; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą atitinkamai pakeisti OLAF reglamentą;

80.  pažymi, kad esama neatitikimo tarp OLAF iš viešųjų ir privačių šaltinių valstybėse narėse surinktos informacijos apie sukčiavimą (2014 m. OLAF ataskaita) ir labai nevienodo lėšų susigrąžinimo, kurį OLAF rekomendavo valstybėms narėms; ragina Komisiją remti iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti lėšų susigrąžinimo rodiklį sukčiavimo atvejais.

81.  primygtinai ragina Komisiją pateikti visiškai skaidrią informaciją apie visus nacionalinių prokurorų prašymus panaikinti OLAF darbuotojų, įskaitant jos generalinį direktorių, neliečiamybę;

82.  palankiai vertina veiksmingai, kaip buvo įrodyta, atliktus OLAF kilmės tyrimus dėl lengvatinių muitų tarifų priemonių tinkamumo ir ragina valstybes nares apsvarstyti šias išvadas ir imtis visų reikiamų ir tinkamų priemonių pagal ES muitų teisės aktų nuostatas; siekiant užkirsti kelią ES biudžeto nuostoliams dėl prekių, kurioms netaikomas lengvatinis muitų tarifų režimas, importo pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus, ragina Komisiją toliau tikrinti, ar valstybės narės didina savo rizikos valdymo sistemų ir kontrolės strategijų veiksmingumą remdamosi savitarpio pagalbos pranešimais; taip pat prašo Komisijos imtis veiksmų dėl savo įsipareigojimo atlikti lengvatinio prekybos režimo susitarimų, kurie daro didelį ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį, ex post vertinimus, įskaitant paramą gaunančių šalių periodiškai teikiamų pranešimų apie lengvatinės kilmės valdymą ir kontrolę sistemą;

83.  pažymi, kad visapusis patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, be kita ko, sukčiavimą, korupciją, pinigų plovimą, susijusį organizuotą nusikalstamumą ir kitas neteisėtas veikas, kurios daro neigiamą poveikį ES finansiniams interesams, yra veiksmingo ES veikimo conditio sine qua non; pabrėžia, kad turi būti sistemingai vykdomi su OLAF rekomendacijomis susiję tolesni veiksmai; mano, jog tam, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų dėl šių rekomendacijų, OLAF turi būti nacionalinės teisės aktuose suteiktos procesinės teisės, siekiant užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos rekomendacijų laikytųsi ir į jas atsižvelgtų;

84.  ragina Komisiją paaiškinti pagrindines priežastis, dėl kurių valstybės narės toliau netiria joms OLAF nurodytų įtariamų sukčiavimo atvejų, darančių poveikį ES finansiniams interesams;

o
o   o

85.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir OLAF priežiūros komitetui.

(1) OL L 84, 2014 3 20, p. 6.
(2) OL L 248, 2013 9 18, p. 1.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL C 51E, 2013 2 22, p. 121.
(5) OL C 161E, 2011 5 31, p. 62.
(6) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444.
(8) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
(9) http://www.ombudsman.europa.eu/en/press/release.faces/en/61027/html.bookmark
(10) 2015 03 11, priimti tekstai, P8_TA(2015)0062.


Lyčių aspekto integravimas į Europos Parlamento darbą
PDF 372kWORD 130k
2016 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento darbą (2015/2230(INI))
P8_TA(2016)0072A8-0034/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas 1995 m. rugsėjo 15 d. IV pasaulinėje moterų konferencijoje, į susijusius baigiamuosius dokumentus, priimtus specialiose Jungtinių Tautų sesijose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.) ir „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir į peržiūros konferencijos „Pekinas + 20“ baigiamąjį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 21 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“ (SWD(2015)0182) ir į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas dėl 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo 3 straipsnį, kuriame „lytis“ apibrėžiama „kaip socialiai nulemtas vaidmuo, elgesys, veikla ir bruožai, kurie, atitinkamos visuomenės nuomone, tinka moteriai ir vyrui“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010)0078),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimo ataskaitą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos stipriųjų ir silpnųjų pusių įvertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2014–2017 m. lyčių lygybės strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. paskelbtą Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) tyrimą „Moterų vaidmens priimant politinius sprendimus didinimas. Būsimi veiksmai“ (angl. „Advancing women in political decision-making – Way forward“),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. paskelbtoje EIGE ataskaitoje „Lyčių lygybės aspektas parlamentuose. Visuotinės gerosios patirties apžvalga“ pateiktas išvadas ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)(1), 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.)(2), 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)(3)ir 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo Europos Parlamente(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų darbe(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės aspekto integravimo į ES išorinius santykius ir taikos (tautos) kūrimo procesą(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Moterų dalyvavimas priimant politinius sprendimus. Kokybė ir lygybė“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl naujosios moterų teisių ir lyčių lygybės strategijos Europoje po 2015 m.(11),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatą „Moterų ir vyrų lygių galimybių nuostatų įtraukimas į visas Bendrijos politikos kryptis ir veiklą“ (COM(1996)0067), kuriame ji įsipareigojo „[skatinti] moterų ir vyrų lygybę visose [savo] veiklos srityse ir visų lygių politikos srityse“ tuo efektyviai nustatydama lyčių aspekto integravimo principą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Parlamento C teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos kaip indėlio siekiant Pekino veiksmų platformos tikslų vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Parlamento C teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „Lyčių aspekto integravimas Europos Parlamento komitetuose ir delegacijose“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Parlamento D teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „Lyčių lygybei skirtas ES biudžetas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės mėn. JT padalinio „JT moterys“ paskelbtą pranešimą „Gairės lyčių lygybės ir moterų įgalinimo politikos plėtojimo klausimais“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos politikos institutų tinklo paskelbtą dokumentą „Pažanga ES lyčių lygybės srityje: tikslas nepasiektas?“ (angl. „Advances in EU Gender Equality: Missing the mark?“),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Personalo generalinio direktorato paskelbtą 2014 m. metinę žmogiškųjų išteklių ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0034/2016),

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje nustatyta, kad lyčių aspekto integravimas yra horizontalusis principas, o Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje lyčių lygybės principas įtvirtintas kaip Sąjungos vertybė;

B.  kadangi Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos specialiosios nuostatos, reglamentuojančios horizontalųjį lyčių lygybės principą, o ES sutarties 6 straipsnyje pripažįstama, kad Chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys;

C.  kadangi lyčių lygybės užtikrinimas yra esminis dalykas žmogaus teisių apsaugai, demokratijos veikimui, teisinės valstybės principo laikymuisi, ekonomikos augimui, socialinei įtraukčiai ir tvarumui užtikrinti;

D.  kadangi pažanga siekiant lyčių lygybės ES nejuntama ir, jei ritmas nesikeis, ji dar kurį laiką nebus pasiekta;

E.  kadangi dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ Komisija įsipareigojo ir toliau vykdyti lyčių aspekto integravimo veiksmus, taip pat ir atliekant vertinimus bei stebėjimus; kadangi Komisija supaprastino savo strateginę veiklą siekiant lyčių lygybės po 2015 m. iki tarnybų darbinio dokumento;

F.  kadangi penktas darnaus vystymosi tikslas – iki 2030 m. pasiekti lyčių lygybę;

G.  kadangi lyčių aspekto integravimas reiškia „lyčių aspekto integravimą kiekviename ES politikos etape – rengiant, kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant politiką, norint pasiekti moterų ir vyrų lygybę“(12);

H.  kadangi lyčių aspekto integravimas privalo apimti LGBTIQ asmenų ir bet kokios lytinės tapatybės asmenų teises, perspektyvas ir gerovę;

I.  kadangi lyčių aspekto integravimas turėtų būti iniciatyvi ir reaktyvi lyčių lygybės užtikrinimo priemonė;

J.  kadangi lyčių aspekto integravimas nėra pats savaime politikos tikslas, bet yra pagrindinė priemonė, kaip pasiekti lyčių lygybę, visuomet derinama su kitais konkrečiais veiksmais ir politika, kurių tikslas – siekti pažangos lyčių lygybės srityje;

K.  kadangi viena iš atsakingo komiteto kompetencijos sričių – padėti įgyvendinti ir toliau plėtoti lyčių aspekto integravimą visose politikos srityse;

L.  kadangi dauguma Parlamento komitetų apskritai teikia svarbą lyčių aspekto integravimui (pvz., atlikdami savo su teisėkūra susijusį darbą, palaikydami darbo santykius su Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu ir rengdami veiksmų planus dėl lygybės), tačiau kai kurie komitetai šiuo klausimu rodo mažai susidomėjimo arba visai jo nerodo;

M.  kadangi nuo praėjusios Parlamento kadencijos atsakingas komitetas ėmė taikyti praktiką, pagal kurią, teikiant su lyčių aspekto integravimu susijusius pakeitimus, tikslingai prisidedama prie kitų komitetų pranešimų rengimo; kadangi, kaip nurodyta 2014 m. paskelbtame tyrime(13), 85 proc. su lyčių aspekto integravimu susijusių pakeitimų, kurie buvo pateikti 2011 m. liepos mėn. – 2013 m. vasario mėn. laikotarpiu, buvo įtraukta į atsakingo komiteto priimtus galutinius pranešimus; kadangi, siekiant atnaujinti lyčių aspekto integravimo padėties Parlamente vertinimą, reikia vėlesnių nei 2013 m. vasario mėn. duomenų;

N.  kadangi 2003 m. priėmus rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę kiekvienas Parlamento komitetas paskyrė po vieną iš savo narių atsakingu už lyčių aspekto integravimą ir taip buvo sukurtas Lyčių aspekto integravimo tinklas; kadangi vėlesnėse rezoliucijoje šia tema buvo raginama toliau plėtoti šį tinklą ir sukurti panašų tinklą tarpparlamentinėms delegacijoms; kadangi šį tinklą remia komitetų sekretoriatuose dirbančių darbuotojų tinklas;

O.  kadangi tinklo nariai yra užpildę klausimyną, kad būtų galima nustatyti, kokia padėtis lyčių aspekto integravimo klausimu yra jų kompetencijai priklausančioje srityje;

P.  kadangi prie daugiametės finansinės programos (DFP) pridėtas trijų institucijų pasirašytas pareiškimas, kuriame sutarta, kad „į metines biudžeto procedūras, taikomas 2014–2020 m. DFP, prireikus bus įtraukti lyčių aspektai, atsižvelgiant į tai, kaip visa Sąjungos finansine programa prisidedama prie lyčių lygybės didinimo (ir kaip užtikrinamas lyčių aspekto integravimas)“; kadangi, nepaisant šios nuostatos, reikia sustiprinti faktinį įsipareigojimą toliau integruoti lyčių aspektą ir suteikti galių moterims, nes dabartinė politika įgyvendinta tik nedideliu mastu ir konkrečiai lyčių klausimams skiriama nepakankamai biudžeto išteklių;

Q.  kadangi biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą nebuvo nuosekliai taikomas nė vienoje ES institucijoje;

R.  kadangi Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) įsteigtas siekiant prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo ir ją stiprinti, įskaitant lyčių aspekto integravimą į visas ES ir atitinkamas nacionalinės politikos sritis; kadangi EIGE sukūrė Lyčių aspekto integravimo platformą ir parengė lyčių lygybės glosarijų ir aiškinamąjį žodyną, kad padėtų politikos formuotojams, ES institucijų darbuotojams ir vyriausybinėms organizacijoms integruoti lyčių aspektą į savo darbą;

S.  kadangi lyčių aspekto integravimas apima ir lyčių aspekto integravimą į įvairių sričių politiką, ir moterų, vyrų ir bet kokios lytinės tapatybės žmonių atstovavimo tam tikroje politikos srityje klausimo sprendimą; kadangi visuose sprendimų priėmimo proceso etapuose reikia atsižvelgti į abu aspektus;

T.  kadangi visų sričių vidaus ir išorė ES politika turi būti rengiama taip, kad būtų vienodai naudinga berniukams ir mergaitėms, vyrams ir moterims, taip pat visų kitų lytinių tapatybių asmenims;

U.  kadangi lyčių aspekto integravimo įgyvendinimas yra vienas iš pagrindinių 2010–2015 m. lyčių lygybės strategijos Komisijos vertinimo trūkumų;

V.  kadangi parlamentas, kuris atsižvelgia į lyčių aspektą, turi atlikti ypač svarbų vaidmenį panaikinant lyčių nelygybę, skatinant moterų ir vyrų dalyvavimo ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime lygybę ir išplečiant lyčių lygybės politikos sistemą;

W.  kadangi mokymai apie lyčių aspekto integravimą EP nariams ir Parlamento personalui, visų pirma vadovaujamas pareigas einantiems darbuotojams, yra itin svarbūs siekiant skatinti įtraukti lyčių aspektą į visas politikos sritis ir visais etapais;

X.  kadangi nebuvo skirta pakankamai lėšų ir žmogiškųjų išteklių realiai pažangai lyčių aspekto integravimo į Parlamento veiklą klausimu užtikrinti;

Y.  kadangi siekiant analizuoti pažangą lyčių lygybės srityje būtina sistemingai ir periodiškai rinkti pagal lytį suskirstytus ir statistinius duomenis politikos poveikio vertinimuose ir vykdant politikos formavimo procesą; kadangi, siekiant nustatyti lyčių aspekto integravimo priemonių svarbą ir poveikį politikos rezultatams, rezoliucijoms ir teisės aktų tekstams, Parlamente turi būti atliekama daugiau kokybinių tyrimų;

Z.  kadangi moterų atstovavimas svarbiose su sprendimų priėmimu susijusiose pareigose politiniu ir administraciniu lygiu, įskaitant Parlamento frakcijose, tebėra nepakankamas; kadangi moterys paprastai pirmininkauja tiems komitetams, kurie yra mažiau susiję su lėšų skirstymu ir ekonominių sprendimų priėmimu; kadangi, siekiant pagerinti priimtų sprendimų kokybę, Parlamentas turi užtikrinti, kad pareigos, susijusios su sprendimų priėmimu, būtų tolygiai paskirstomos tarp abiejų lyčių asmenų; kadangi vyrai turi įsipareigoti skatinti lyčių lygybę visose srityse ir visais lygiais, o Parlamento nariai vyrai turi būti skatinami įtraukti lyčių aspektą į savo veiklą;

AA.  kadangi Parlamente esama organizacinės struktūros, kuria skatinamas lyčių aspekto integravimas jo veikloje, ir ši struktūra turi būti geriau koordinuojama, stiprinama ir plečiama, parodant naują politinę ir administracinę valią, siekiant užtikrinti didesnę lyčių lygybę;

AB.  kadangi reikia stiprinti institucijų bendradarbiavimą lyčių aspekto integravimo klausimais tarp Parlamento, Tarybos ir Komisijos siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybės aspektus būtų galima įtraukti visais politikos ciklo etapais, o tai palengvintų paties Parlamento darbą lyčių aspekto integravimo srityje;

AC.  kadangi svarbus išorės suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijų, visuomeninių moterų teisių ir lyčių lygybės grupių, tarptautinių institucijų, akademinės bendruomenės ir nacionalinių parlamentų, indėlis siekiant gerinti Parlamento lyčių aspekto integravimo procesus ir skatinti tarpusavio mainus, kad būtų propaguoja geroji patirtis;

AD.  kadangi 2007 m. priimtoje Parlamento rezoliucijoje dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę buvo raginama kas dvejus metus atlikti lyčių aspekto integravimo į jo darbą vertinimą;

Bendras esamos institucinės sistemos vertinimas

1.  mano, kad siekiant į politikos procesą integruoti lyčių aspektą reikėtų atsižvelgti į skirtingus aspektus: politikos turinį ir lyčių atstovavimą administracijoje bei sprendimų priėmimo procese; taip pat pažymi, kad aiškūs duomenys apie politikos poveikį yra ypač svarbūs siekiant toliau didinti lyčių lygybę;

2.  pažymi, kad Parlamento organizacinėje struktūroje už lyčių aspekto integravimą į politiką ir į darbą yra atsakingi skirtingi organai:

   Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė, kuri atsakinga už visiškos lyčių lygybės skatinimą visais Europos Parlamento generalinio sekretoriato darbo aspektais;
   komitetas, atsakingas už konkrečius veiksmus, kurių tikslas – integruoti lyčių aspektą į kitų komitetų ir delegacijų darbą;
   Lyčių aspekto integravimo tinklas;
   tarnybos, atsakingos už abiejų lyčių atstovavimo visose organizacinės struktūros pareigose pusiausvyros užtikrinimą;

3.  apgailestauja, kad šių skirtingų organų, atsakingų už lyčių aspekto integravimą, veikla nėra koordinuojama arba integruota Parlamente arba su kitomis institucijomis (nėra tarpinstitucinio bendradarbiavimo lyčių aspekto integravimo klausimu mechanizmo); įsipareigoja užtikrinti faktinį visų institucinių subjektų bendradarbiavimą, kuris būtų grindžiamas konkrečiomis priemonėmis, tokiomis kaip stebėjimas ir grįžtamasis ryšis apie rezultatus;

4.  pakartoja savo įsipareigojimą reguliariai priimti ir įgyvendinti lyčių aspekto integravimo Parlamente politikos planą ir siekti bendro tikslo skatinti moterų ir vyrų lygybę veiksmingai įtraukiant lyčių aspektą į visų sričių politiką ir veiklą, įskaitant sprendimų priėmimo subjektus ir administraciją;

5.  ragina, kad būtų toliau plėtojamas Lyčių aspekto integravimo tinklas, kuris atstovauja ne tik komitetams, bet ir tarpparlamentinėms delegacijoms, ir kad jis visapusiškai dalyvautų reguliariai stebint lyčių aspekto integravimo į visų sričių politiką padėtį; pažymi, kad daugiau Europos Parlamento narių turėtų dalyvauti tinklo veikloje ir jie turėtų dalyvauti aktyviau, ir ragina pakeisti Europos Parlamento narius, kurie turi būti įtraukti į tinklą, kaip yra komitetų ir delegacijų atveju, siekiant, kad dalyvavimas būtų aktyvesnis;

6.  pabrėžia, kad, remiantis pirmiau minėtu 2014 m. tyrimu šiuo klausimu, veiksmingiausia lyčių aspekto integravimo į politikos procesą priemonė buvo bendradarbiavimo su kitais komitetais procedūrų taikymas; pabrėžia, kad kiti komitetai turi remti lyčių aspekto integravimo darbą ir jį taikyti savo veikloje;

7.  ragina atsakingas tarnybas ir toliau rengti konkrečias priemones, kurios sudarytų sąlygas darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti; apgailestauja, kad tarp EP pareigūnų dauguma moterų ir toliau eina padėjėjų pareigų grupės (AST) pareigas; ragina kasmet atlikti lyčių lygybės Parlamente tarp įvairaus lygio darbuotojų ir politinių organų, įskaitant Parlamento narių padėjėjus, padėties analizę, kuri būtų grindžiama pagal lytį suskirstytais duomenimis, ir jos rezultatus paskelbti viešai;

8.  ragina pašalinti struktūrines kliūtis ir sukurti palankią aplinką moterims, kad jos galėtų užimti su sprendimų priėmimu susijusias pareigas visais lygmenimis, pavyzdžiui, imtis profesinio ir privataus gyvenimo derinimo priemonių bei teigiamų veiksmų priemonių, kurias taikant gali būti padidintas nepakankamai atstovaujamos lyties skaičius pareigose, kuriose dominuoja vyrai arba moterys; ragina politines partijas pripažinti savo atsakomybę skatinant moteris dalyvauti, nes galimybė įdarbinti, išrinkti ir iškelti kandidatus yra šių partijų rankose;

9.  apgailestauja, kad nei iki 2009 m. nustatyto termino, nei iki dabar nebuvo pasiekta lyčių pusiausvyros vyresniosios ir viduriniosios grandies vadovų lygmeniu tikslų, kuriuos 2006 m. patvirtino Biuras (S.-Y. Kaufmann pranešimas); pažymi, kad šiuos tikslus vėlesniems metams paskui patvirtino Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė; ragina imtis veiksmingų, taisomųjų ir plataus masto priemonių, siekiant įgyvendinti šiuos lyčių lygybės tikslus per trumpiausią įmanomą laiką;

10.  pažymi, kad Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė tvirtina lyčių lygybės ir įvairovės skatinimo veiklos planą ir užtikrina, kad jis būtų įgyvendintas; ragina šią aukšto lygio grupę kartu su kompetentingomis tarnybomis pateikti išsamias lyčių lygybės gaires, kuriose būtų nurodyta, kaip iki 2020 m. 40 proc. padidinti moterų skaičių viduriniosios ir vyresniosios grandies vadovų pareigose; ragina Personalo generalinį direktoratą ir frakcijas apsvarstyti galimybę į vadovų pareigas, jei yra laisvų vietų, teikti ir moters, ir vyro kandidatūras;

11.  rekomenduoja, kad nuolatinis pranešėjas lyčių aspekto integravimo klausimais, kai tokia pareigybė įsteigiama, dirbtų kartu su aukšto lygio darbo grupe, siekdamas užtikrinti, kad Parlamento sekretoriatas ir darbuotojai įgyvendintų lyčių aspekto integravimo tikslus;

12.  ragina frakcijas apsvarstyti galimybę į komitetų ir frakcijų pirmininkų pareigas teikti ir moters, ir vyro kandidatūras;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad kiek leidžia aplinkybės, kiekviename komitete pageidautinas vienodas lyčių atstovavimas; ragina frakcijas apsvarstyti galimybę koordinuotai į kandidatus siūlyti nepakankamai atstovaujamos lyties EP narius iš kiekvieno komiteto; ragina frakcijas paskirti vienodą skaičių vyriškos ir moteriškos lyties EP narių kaip Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narius ir pavaduojančius narius, siekiant skatinti įtraukti vyrus į lyčių lygybės politiką;

Lyčių aspekto integravimo priemonės

14.  pabrėžia, kad praktika teikti su lyčių aspekto integravimu susijusius pakeitimus pasirodė gerokai veiksmingesnė nei nuomonių teikimas, nes pakeitimai yra daug trumpesni, juos galima daug greičiau pateikti ir jie susiję su esminiais, specifiniais ir konkrečiais klausimais; dar kartą ragina atsakingą komitetą įtraukti šią praktiką teikti su lyčių aspekto integravimu susijusius pakeitimus į Darbo tvarkos taisykles, atsižvelgiant į specialų vaidmenį, kurį atlieka Moterių teisių ir lyčių lygybės komitetas lyčių aspekto integravimo, kaip horizontaliojo principo, klausimu; ragina komitetus glaudžiau bendradarbiauti ir veiksmingiau koordinuoti Lyčių aspekto integravimo tinklo ir kompetentingo komiteto veiklą tiek politiniu, tiek administraciniu lygiu siekiant, kad rengiant pranešimus į juos būtų įtrauktas stiprus lyčių aspektas; pabrėžia, koks svarbus vaidmuo kiekviename komitete tenka tinklo nariams sudarant palankesnes sąlygas kompetentingam komitetui veiksmingai prisidėti rengiant su lyčių aspekto integravimu susijusius pakeitimus bei nuomones ir ragina užtikrinti veiksmingą koordinavimą tarp atsakingų Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narių ir tinklo narių veiklos koordinavimą su lyčių aspekto integravimu susijusių pakeitimų rengimo procese; pakartoja, kad reikia glaudžiai koordinuoti kompetentingo komiteto ir vadovaujančių komitetų veiklą dėl su lyčių aspekto integravimu susijusių pakeitimų ir nuomonių, siekiant užtikrinti optimalų tvarkaraščių sudarymą ir planavimą, kad būtų veiksmingai prisidėta rengiant pagrindinę komiteto ataskaitą;

15.  apgailestauja, kad, nors prie DFP pridėtas institucijų pareiškimas dėl lyčių aspekto integravimo užtikrinimo, iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių dėl biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą; todėl pabrėžia, kad būtina atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami bendrame pareiškime nustatyti principai, susiję su metinėmis biudžeto procedūromis, ir ragina šiuo klausimu atsakingam komitetui suteikti oficialų vaidmenį peržiūrint DFP;

16.  pabrėžia, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą planavimo, programavimo ir biudžeto sudarymo forma, kuris prisideda prie pažangos siekiant lyčių lygybės ir moterų teisių įgyvendinimo, yra viena iš pagrindinių priemonių, kurias naudoja politikos formuotojai siekdami spręsti lyčių nelygybės klausimus; apgailestauja, kad biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą procesas parodė, jog ne visose politikos srityse, ne visais lygmenimis ir ne kiekviename politikos formavimo proceso etape atsižvelgiama į lyčių aspektą; pažymi, kad atsižvelgiant į tai ypač svarbu stiprinti vidinius gebėjimus lyčių aspektu grindžiamo biudžeto sudarymo srityje siekiant stiprinti Parlamento priežiūros vaidmenį šiais klausimais; pažymi, kad labai skiriasi sprendimų, susijusių su išlaidomis ir pajamomis, poveikis moterims ir vyrams, ir pabrėžia, kad rengiant biudžetą atitinkamų komitetų nariai turėtų atsižvelgti į šį skirtingą poveikį; pabrėžia, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą skatina atskaitomybę ir skaidrumą, susijusį su Parlamento įsipareigojimu užtikrinti lyčių lygybę;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija įsipareigojo ir toliau integruoti lyčių aspektą, t. y. įtraukti su lyčių lygybe susijusias pastabas į vertinimus ir poveikio vertinimus laikantis geresnio reglamentavimo principų, ir kad ji ketina 2017 m. paskelbti ataskaitą lyčių aspekto integravimo Komisijoje klausimu;

18.  dar kartą teigia, kad būtina skirti pakankamai lėšų ir Parlamento lygiu, kad būtų rengiami lyčių aspekto integravimo poveikio vertinimai ir analizės, kuriose atsižvelgiama į lyčių aspektą; ragina Komisiją atlikti naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba politinių pasiūlymų sisteminius poveikio lytims vertinimus, remiantis savo sustiprintu tokių pasiūlymų poveikio pagrindinėms teisėms vertinimu ir siekiant užtikrinti, kad ES puoselėtų moterų teises; pabrėžia, kad rengiant tokias analizes ir taikant duomenų rinkimo metodus reikia atsižvelgti į LGBTIQ asmenų patirtį; pabrėžia, kad komitetai turi būti raginami naudotis vidaus ekspertinėmis žiniomis, taip pat kitų viešojo ar privataus sektoriaus institucijų ir organų, kurie aktyviai propaguoja lyčių aspekto integravimą, ekspertinėmis žiniomis;

19.  ragina EIGE kiekvienam komitetui reguliariai teikti informaciją siekiant pabrėžti lyčių aspektą visuose politikos formavimo sektoriuose ir esamus duomenis bei jo parengtas priemones, pavyzdžiui, lyčių aspekto integravimo platforma, įtraukti į platesnio masto gebėjimų stiprinimo veiklą, taip pat taikomą ir personalui bei Parlamento narių padėjėjams; ragina Tyrimų tarnybą reguliariai atlikti išsamius kokybinius ir kiekybinius tyrimus apie pažangą, susijusią su lyčių aspekto integravimu Parlamente ir jam skirtos organizacinės struktūros veikimu;

20.  apgailestauja, kad šiuo metu EIGE neturi pakankamai išteklių, kad galėtų atlikti visą darbą, kaip jo prašoma, ir todėl pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad EIGE biudžetas būtų iš dalies pakeistas, kad atitiktų plačius jo įgaliojimus;

21.  pažymi, kad klausimynų atsakymuose dėl lyčių aspekto integravimo padėties Parlamento komitetuose buvo pabrėžtos konkrečios priemonės, kurios yra veiksmingos integruojant lyčių aspektą į komitetų veiklą, įskaitant:

   pagrindinių dokumentų platinimą ir lyčių lygybės klausimų įtraukimą į įgaliojimus atlikti tyrimus;
   dėmesio sutelkimą į konkrečios terminijos ir apibrėžčių, susijusių su lyčių lygybės klausimais, vartojimą;
   pasiūlymų dėl teisės aktų ir būsimų susitarimų projektų ex-ante ir ex-post vertinimo skatinimą;
   Parlamento nariams, personalui, politiniams patarėjams ir padėjėjams skirtą mokymą ir informuotumo didinimo veiklą;

ir primygtinai rekomenduoja toliau plėtoti ir įgyvendinti šias priemones Parlamento darbe;

22.  primena, kad lyčių aspekto integravimo vertinimams ir programoms taip pat reikalinga taikyti veiksmingą tolesnę priemonę, siekiant įvertinti kiekvieno veiksmo efektyvumą ir spręsti galimas problemas; pabrėžia, kad prireikus svarbu taikyti taisomąsias priemones ir plėtoti lyčių aspekto integravimą, jei pritaikius taisomąsias priemones nedaroma pakankama pažanga;

23.  rekomenduoja, kad kompetentingas Parlamento komunikacijos direktoratas labiau atsižvelgtų į lyčių aspektą Parlamento politikos formavimo ataskaitose;

24.  visapusiškai pritaria tam, kad būtų vystomas tikslinis ir reguliarus mokymas lyčių aspekto integravimo srityje, jam turi būti skiriami tinkami ištekliai ir jis turėtų būti specialiai pritaikytas Parlamento poreikiams, skirtas visiems Parlamento darbuotojams, dirbantiems politikos srityse, o viduriniosios ir aukštesniosios grandies vadovams, visų pirma skyrių vadovams, turėtų būti siūlomas išsamesnis mokymas; ragina rengti mokymus lyčių aspekto integravimo srityje EP nariams, jų padėjėjams ir frakcijų darbuotojams; ragina organizuoti lyderystės mokymus moterims ir suteikti moterims galimybes įgyti vadovaujamų pareigų patirties; rekomenduoja į mokymų sesijas įtraukti informaciją apie daugialypės ir tarpsektorinės diskriminacijos formas; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad visos jo tarnybos, įskaitant atsakingas už žmogiškuosius išteklius, saugumą ir infrastruktūrą, žinotų apie savo įsipareigojimus įgyvendinant lyčių aspekto integravimą; siūlo nustatyti konkrečias gaires dėl žmogiškųjų išteklių, kuriomis būtų veiksmingai įgyvendinamas lyčių aspekto integravimas, siekiant didinti visų darbuotojų, įskaitant LGBTIQ asmenis, gerovę darbo rinkoje;

Lyčių aspekto integravimas į komitetų darbą

25.  pakartoja savo raginimą laikytis įsipareigojimo du kartus per metus teikti ataskaitą dėl lyčių aspekto integravimo į Parlamento darbą; žino, koks vaidmuo Lyčių aspekto integravimo tinklui tenka vertinant lyčių aspekto integravimo į kiekvieną politikos sritį dabartinę padėtį, ir rekomenduoja nustatyti, kad klausimynas, kuriuo remiamasi rengiant pirmiau nurodytą ataskaitą, būtų metinė stebėsenos priemonė;

26.  pažymi, kad klausimynų atsakymuose tinklo nariai apskritai nurodė, kad jų konkrečiose politikos srityse į konkrečius su lytimi susijusius poreikius buvo atsižvelgta vykdant įvairią veiklą, pavyzdžiui, ataskaitose, pakeitimuose dėl lyčių lygybės, tyrimuose, klausymuose, misijose ir keičiantis nuomonėmis;

27.  palankiai vertina konkrečias iniciatyvas šioje srityje, kurių ėmėsi keli Parlamento komitetai; apgailestauja, kad dauguma komitetų nėra priėmę ar apvarstę veiksmų plano dėl lyčių lygybės savo veikloje; pabrėžia, kaip yra svarbu, jog kompetentingi organai bendradarbiautų su visais komitetais ir delegacijomis siekiant dalytis geriausios patirties pavyzdžiais, įskaitant per Lyčių aspekto integravimo tinklą, ir būtų nustatyta aiški procedūra, kuri būtų įtraukta į Parlamento darbo tvarkos taisykles, dėl to, kad kiekvienas komitetas ir delegacija patvirtintų savo lyčių lygybės veiksmų planą; rekomenduoja kartą per dvejus metus kiekviename komitete surengti klausymą dėl lyčių aspekto integravimo į jo politikos sritis tuo metu, kai rengiama lyčių aspekto integravimo ataskaita;

28.  pabrėžia, kad reikia nuodugniai įvertinti Lyčių aspekto integravimo tinklo veikimą ir nustatyti, kaip būtų galima užtikrinti, kad tinklo nariai intensyviau dalyvautų veikloje ir būtų geriau informuoti; rekomenduoja, kad Lyčių aspekto integravimo tinklo nariai ir pavaduojantys nariai būtų įsipareigoję siekti lyčių lygybės, tačiau nurodo, kad jie nebūtinai turi būti Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nariai, kadangi tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos daugiau Parlamento narių veikti lyčių aspekto integravimo klausimu; rekomenduoja, kad atsakingas komitetas ir tinklas reguliariai palaikytų ryšius ir keistųsi informacija;

29.  rekomenduoja, kad Lyčių aspekto integravimo tinklui kartu pirmininkautų atsakingas komitetas ir kitas tinklo narys, kuris būtų skiriamas pagal rotacijos principą iš įvairių komitetų siekiant parodyti, jog lyčių aspekto integravime dalyvauja visi komitetai;

30.  mano, kad siekiant stebėti ir įvertinti, kaip ex-post įgyvendinamos priemonės ir veiksmai, reikia įsteigti vidaus stebėsenos organą; ragina parengti specialius darbo aprašymus tiems personalo nariams, kurie yra atsakingi už lyčių aspekto integravimą komitetuose; ragina kompetentingas valdžios institucijas du kartus per metus įvertinti komitetuose ir delegacijose padarytą pažangą lyčių aspekto integravimo srityje;

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas siekiant remti lyčių aspekto integravimą

31.  mano, kad tvirtesni tarpinstituciniai santykiai pagerins lyčių pusiausvyrą ES politikos formavimo srityje; pažymi, kad iki šiol nenustatytas joks struktūrinis bendradarbiavimas lyčių aspekto integravimo srityje su kitais instituciniais partneriais, pavyzdžiui, Komisija, Taryba ir EIGE; ragina Komisiją pasiūlyti tinkamą sistemą, kurią taikant būtų užmegztas tarpinstitucinis bendradarbiavimas lyčių aspekto integravimo srityje, ir į šią sritį būtų įtraukti kiti suinteresuotieji subjektai;

32.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į viešųjų konsultacijų rezultatus ir Parlamento bei Tarybos pozicijas ir nedelsiant priimti komunikatą dėl naujos lyčių lygybės ir moterų teisių strategijos po 2015 m., kurioje lyčių lygybės klausimai sprendžiami vadovaujantis tarptautine darbotvarke;

33.  rekomenduoja, kad Europos ombudsmenas kartą per metus Parlamento Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupei teiktų duomenis apie skundus dėl netinkamo administravimo, susijusio su lyčių lygybe Parlamente, deramai atsižvelgiant į Europos Parlamento sprendimą dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų;

34.  mano, kad keitimasis geriausia patirtimi su kitomis organizacijomis suintensyvins Parlamento gebėjimų stiprinimą ir padidins veiksmingumą lyčių aspekto integravimo srityje; ragina, kad keitimasis geriausia patirtimi būtų organizuojamas visais lygmenimis su kitomis institucijomis ir organizacijomis, kaip antai, JT moterys, Europos Taryba, ES institucijos ir suinteresuotieji subjektai, dalyvaujantys lyčių lygybės skatinimo veikloje, pavyzdžiui, lyčių lygybės įstaigos, socialiniai partneriai ir NVO; ragina dalyvauti kitų tarptautinių organizacijų konkrečiose gebėjimų stiprinimo programose ir naudotis jų parama rengiant specialiai pritaikytas lyčių aspekto integravimo programas;

35.  prašo Personalo generalinio direktorato keistis lyčių lygybės ir įvairovės geriausios patirties pavyzdžiais ir technine pagalba, pavyzdžiui, su JAV Kongresu ir nacionalinėmis lygių galimybių institucijomis, kaip skatinti nepakankamai atstovaujamas rasinių ir etninių mažumų bendruomenes, vykdant trumpalaikio įdarbinimo procedūras ir EPSO konkursus; ragina daugiausia dėmesio skirti stažuotojams, taip pat iniciatyvų bei programų, skirtų jaunimo stažuotėms jauniems žmonėms, ypač moterims, priklausančioms nepakankamai atstovaujamų rasinių ir etninių mažumų grupėms, skatinti, rengimui;

36.  pabrėžia, kad būtina vystyti atvirą ir nuolatinį dialogą su nacionaliniais parlamentais siekiant reguliariai keistis nuomonėmis, dalytis naujais metodais ir informuoti apie politikos poveikio vertinimus, kad būtų propaguojamas bendras požiūris ir plėtojama geriausia praktika siekiant pažangos lyčių aspekto integravimo srityje rekomenduoja reguliariai rengti tarpparlamentinius susitikimus lyčių aspekto integravimo tema;

o
o   o

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 35.
(2) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 65.
(3) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0050.
(5) OL C 61 E, 2004 3 10, p. 384.
(6) OL C 244 E, 2007 10 18, p. 225.
(7) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 18.
(8) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 32.
(9) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 11.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0218.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0042.
(12) SWD(2015)0278.
(13) „Lyčių aspekto integravimas Europos Parlamento komitetuose ir delegacijose“, Europos Parlamento C teminis skyrius.


Moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėtis ES
PDF 370kWORD 130k
2016 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje (2015/2325(INI))
P8_TA(2016)0073A8-0024/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (SESV) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 78 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į 1967 m. jos protokolą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir į 2014 m. lapkričio 14 d. Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 32 dėl pabėgėlių statuso, prieglobsčio, pilietybės ir moterų be pilietybės su lytimi susijusių aspektų,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija);

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į susijusius galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“, „Pekinas + 10“, „Pekinas + 15“ ir „Pekinas + 20“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015)0240),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas (2015–2020 m.)“ (COM(2015)0285),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas dėl migracijos, ypač į jose išreikštą įsipareigojimą moterų ir mergaičių žmogaus teisių klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/32/ES (COM(2015)0452),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos,

–  atsižvelgdamas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas „2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų planas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą tarnybų darbo dokumentą „Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas 2014 m.“ (SWD(2015)0076),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 2 d. rezoliuciją dėl Europos ombudsmeno savo iniciatyva atlikto tyrimo Nr. OI/5/2012/BEH-MHZ dėl FRONTEX specialiosios ataskaitos(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0024/2016),

A.  kadangi dėl besitęsiančių konfliktų, regioninio nestabilumo ir žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant smurto dėl lyties ir žaginimų, kaip karo ginklo, naudojimą, susidarė precedento neturintis vyrų, moterų ir vaikų, prašančių tarptautinės apsaugos Europos Sąjungoje, skaičius, kuris nuolat auga;

B.  kadangi prieglobsčio prašytojai visoje Europos Sąjungoje patiria didelę lyčių nelygybę; kadangi moterys sudaro vidutiniškai trečdalį prašymus suteikti prieglobstį pateikiančių asmenų; kadangi nuo 2015 m. pradžios iki lapkričio mėn. Viduržemio jūra į Europos pakrantes atvyko apie 900 000 žmonių, o maždaug 38 proc. jų yra moterys ir vaikai; kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pranešė, kad, 2016 m. sausio mėn. duomenimis, moterys ir vaikai sudaro 55 proc. asmenų, atvykusių į Graikiją prašyti ES prieglobsčio; kadangi per šias vilties pripildytas keliones žuvo pernelyg daug žmonių ir daugumą jų sudarė moterys;

C.  kadangi moterys ir lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai ir interseksualūs asmenys (LGBTQI) patiria ypatingų formų persekiojimą dėl lyties, kuris iki šiol pernelyg dažnai nepripažįstamas vykdant prieglobsčio procedūras;

D.  kadangi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo nepasiektas jos pagrindinis tikslas apsaugoti moteris ir smarkiai padidinti jų dalyvavimą politikos ir sprendimų priėmimo procesuose;

E.  kadangi, UNHCR duomenimis, kasmet apie 20 000 moterų ir mergaičių iš šalių, kuriose žalojami moterų lyties organai, prašo prieglobsčio ES valstybėse narėse; kadangi daugybė moterų prieglobsčio prašymus teikia iš baimės dėl lyties organų žalojimo;

F.  kadangi, UNHCR nuomone, 71 proc. ES prieglobsčio prašytojų moterų iš šalių, kuriose praktikuojamas lyties organų žalojimas, yra patyrusios lyties organų žalojimą; kadangi Europos Žmogaus Teisių Teisme priimti sprendimai, kuriais sustabdytas mergaičių, kurioms gresia lyties organų žalojimas, keliantis pavojų patirti nepataisomą žalą fizinei ir psichologinei sveikatai, išsiuntimas iš šalies;

G.  kadangi prieglobsčio prašančios moterys ir mergaitės turi ypatingų su apsauga susijusių poreikių ir kitokių rūpesčių nei vyrai, todėl visų krypčių prieglobsčio politiką ir procedūras, įskaitant prieglobsčio prašymų vertinimą, įgyvendinti būtina atsižvelgiant į lyčių aspektą ir konkretų atvejį; kadangi prieglobsčio prašymai dėl smurto turėtų būti išnagrinėti taip, kad moterys būtų apsaugotos nuo antrinės viktimizacijos vykdant prieglobsčio procedūras;

H.  kadangi tuo atveju, kai moterų ir mergaičių teisinis statusas priklauso nuo jų sutuoktinių, kyla grėsmė jų integracijai ir teisėms;

I.  kadangi atitinkami bendros Europos prieglobsčio sistemos aktai turi būti perkeliami ir įgyvendinami laikantis Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir kitų susijusių dokumentų;

J.  kadangi įvairiose valstybėse narėse labai skirtingai elgiamasi su prieglobsčio prašančiomis moterimis bei mergaitėmis ir dar esama labai didelių trūkumų šioje srityje;

K.  kadangi pabėgėlės ir prieglobsčio prašančios moterys dažnai patiria įvairią diskriminaciją ir yra pažeidžiamesnės dėl seksualinės prievartos ir smurto dėl lyties savo kilmės, tranzito ir atvykimo šalyse; kadangi ypač pažeidžiamos yra nelydimos moterys ir mergaitės, šeimai vadovaujančios moterys ir nėščios moterys, taip pat neįgalieji ir pagyvenę asmenys;

L.  kadangi moterys pabėgėlės turi ne tik kovoti su grėsmėmis savo asmeniniam saugumui (ilgos ir pavojingos kelionės į tremtį, priekabiavimas, institucijų abejingumas ir dažnai patiriama seksualinė prievarta bei smurtas net pasiekus vietą, kuri atrodo saugi, ir su tuo susijęs socialinis pasmerkimas, su kuriuo dažnai susiduria), bet ir turi rūpintis savo šeimų fiziniu saugumu, gerove ir išlikimu;

M.  kadangi daugybė į Europą atvykusių pabėgėlių gyvena laikinomis sąlygomis stovyklose arba gatvėse, o moterys ir mergaitės ypač pažeidžiamos;

N.  kadangi nusikaltėlių tinklai naudojasi nepakankamai saugiu prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių atvykimu į ES, nestabilia padėtimi ir konfliktais regionuose ir mėginančių bėgti moterų ir mergaičių pažeidžiamumu, siekdami jas išnaudoti jomis prekiaudami ir seksualiai jas išnaudodami;

O.  kadangi moterims, kurios yra smurto ir prekybos žmonėmis aukos, kyla didesnis lytiniu keliu plintančių ligų pavojus;

P.  kadangi UNHCR pranešė apie smurto ir prievartos, taip pat ir seksualinės, prieš pabėgėles ir vaikus atvejus jų kelionių metu, taip pat ir perpildytuose priėmimo centruose ES;

Q.  kadangi prieglobsčio ES prašančios moterys ir mergaitės dažnai bėga nuo moteris engiančių režimų, kuriais nepripažįstama moterų ir vyrų lygybė, toleruojamas smurtas prieš moteris, prievarta, ištekinimas vaiko amžiaus, anksti ir prievarta;

R.  kadangi labai dažnai pabėgėlių apgyvendinimo centruose nėra tinkamų patalpų, kuriose ten gyvenančios motinos galėtų rūpintis savo vaikais ir juos prižiūrėti; kadangi teisinės pagalbos įstaigos nesuteikia tinkamos paramos ir informacijos ieškant šeimos narių;

S.  kadangi nei priėmimo, nei tranzito centruose visoje Europos Sąjungoje nesilaikoma pagrindinių poreikių, kad būtų užkirstas kelias smurtui dėl lyties, t. y. nėra atskirų tualetų, dušų ir miegojimo vietų moterims;

T.  kadangi mergaitėms, bėgančioms nuo konfliktų ir persekiojimo, kyla didesnė rizika būti ištekintoms vaiko amžiaus, anksti ir prievarta, būti išžagintoms, patirti seksualinę ir fizinę prievartą bei prostituciją;

U.  kadangi atskyrus nuo šeimos narių moterims ir vaikams kyla didesnė rizika, ypač kai jie sulaikomi;

V.  kadangi šeimos susijungimas yra pagrindinė teisė, tačiau ją užtikrinti sistemingai vėluojama ir ji netgi pažeidžiama, ir kadangi dėl to, kad ši teisė neužtikrinama arba ją užtikrinti vėluojama, pirmiausia nukenčia moterys ir vaikai;

W.  kadangi moterys dažnai priverstos dirbti nedeklaruojamą darbą žeminančiomis sąlygomis, kad galėtų pasilikti šalyje, į kurią atvyko;

X.  kadangi Pekino veiksmų platformoje pabrėžiama, kad būtina didinti moterų dalyvavimą sprendžiant konfliktus sprendimų priėmimo lygiu ir tinkamai įtraukti pabėgėles, perkeltąsias moteris ir migrantes į joms turinčių įtakos sprendimų priėmimą;

Y.  kadangi vienas iš tvaraus vystymosi tikslų (Nr. 5) – iki 2030 m. užtikrinti lyčių lygybę ir pagerinti moterų gyvenimo sąlygas;

1.  mano, kad moterims ir mergaitėms, bėgančioms nuo konfliktų ir persekiojimo, turi būti sukurti saugūs ir teisėti keliai į ES, kad būtų užtikrintas didesnis moterų pabėgėlių saugumas ir sauga, ir kad reikėtų atsižvelgti į lyčių aspektą; ypač pabrėžia, kad daugiau valstybių narių turėtų dalyvauti ES perkėlimo programose; yra įsitikinęs, kad teisės aktai ir politika, susiję su neteisėta migracija, neturėtų užkirsti kelio taikyti ES prieglobsčio suteikimo tvarkos; pabrėžia, kad teisė į prieglobstį įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnyje;

2.  pabrėžia, kad būtina skubiai atverti tiesioginius kelius teisėtam ir saugiam prieglobsčiui gauti, siekiant kovoti su neteisėto žmonių gabenimo tinklais ir sudaryti didesnes sąlygas moterims, vaikams, vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims prašyti prieglobsčio nerizikuojant gyvybe; yra labai susirūpinęs dėl mirčių, grąžinimo atvejų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų prie ES išorės sienų; mano, kad atsakomybe, išlaidomis ir nauda turi dalytis ne tik pirmojo atvykimo šalys, bet visos 28 valstybės narės; apgailestauja dėl nepakankamo ES valstybių narių solidarumo;

3.  pabrėžia, jog pabėgėlės turi būti registruojamos atskirai ir joms turi būti išduodami atitinkami dokumentai, kad būtų užtikrintas jų asmeninis saugumas, judėjimo laisvė ir joms būtų suteikta galimybė naudotis būtiniausiomis paslaugomis, kaip reikalauja UNHCR;

4.  pabrėžia, kad miesto ir kaimo vietovėse, taip pat pabėgėlių stovyklose, įskaitant grąžinimo zonas, įsteigti koordinavimo ir bet kokio kito atstovavimo pabėgėliams organai turi siekti lyčių lygybės, kad būtų užtikrintos moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisės ir atsižvelgta į jų poreikius;

5.  dar kartą ragina visas valstybes nares ir Europos Sąjungą pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija);

6.  ragina valstybes nares bendradarbiaujant su ES užtikrinti, kad visais prieglobsčio proceso etapais moterims, kurios patyrė žalą dėl lyties, būtų teikiamos specialios konsultacijos dėl traumos ir psichosocialinė pagalba, tiesiogiai dalyvaujant kvalifikuotoms ir šioje srityje besispecializuojančioms moterims;

7.  yra itin susirūpinęs dėl to, kad esama pranešimų apie moteris ir vaikus, kurie priversti užsiimti seksu, norėdami išgyventi, t. y. sumokėti tarpininkams ir toliau keliauti, kad galėtų prašyti prieglobsčio Europos Sąjungoje; dar kartą pabrėžia, kad saugūs ir teisėti keliai į Europą būtini norint veiksmingai užkirsti kelią tokiai realybei;

8.  primygtinai ragina nustatant FRONTEX pagrindinių teisių pareigūno tarnybos skundų mechanizmą į jį įtraukti lyčių aspektą ir spręsti FRONTEX, valstybių narių ir trečiųjų šalių pareigūnų, bendradarbiaujančių su FRONTEX, įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, kaip raginama 2015 m. gruodžio 2 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Europos ombudsmeno savo iniciatyva atlikto tyrimo Nr. OI/5/2012/BEH-MHZ dėl FRONTEX specialiosios ataskaitos;

9.  ragina imtis tikslinių priemonių, siekiant užtikrinti visišką moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integraciją ir apsaugoti jas nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos, smurto ir prekybos žmonėmis;

10.  pabrėžia, kad rengiant, įgyvendinant ir vertinant bet kokią ES migracijos ir prieglobsčio politiką bei priemones turėtų būti atsižvelgiama į lytį;

Lyčių aspektas apibrėžiant pabėgėlio statusą

11.  ragina vykdant platesnes migracijos ir prieglobsčio politikos reformas ES lygiu priimti naujas ir išsamias gaires lyčių klausimu, kuriomis būtų visapusiškai atsižvelgta į socialinius, kultūrinius ir politinius persekiojimo aspektus ir kurios apimtų priėmimo ir integracijos klausimus;

12.  pabrėžia, kad net šalyse, kurios laikomos saugiomis, moterys gali patirti persekiojimą dėl lyties, o LGBTI asmenys taip pat gali patirti smurtą, todėl gali teisėtai prašyti apsaugos; ragina visas valstybes nares patvirtinti prieglobsčio suteikimo tvarką ir stengti kurti mokymo programas, kuriomis atsižvelgiama į įvairias marginalizuotas tapatybes turinčių moterų, įskaitant LGBTI moteris, poreikius; primygtinai ragina visas valstybes nares kovoti su žalą darančiais stereotipais dėl LGBTI moterų elgesio ir charakteristikų ir nagrinėjant jų prieglobsčio prašymus visapusiškai taikyti ES pagrindinių teisių chartiją; pabrėžia, kad visose valstybėse narėse reikia LGBTI pritaikytų priėmimo vietų; pabrėžia, kad priėmimo vietose dažnai pasitaiko smurtas prieš LGBTI asmenis;

13.  pabrėžia, kad įvairių formų smurtas ir diskriminacija dėl lyties, įskaitant išžaginimą ir seksualinį smurtą, lyties organų žalojimą, priverstinę santuoką, smurtą namuose, vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės ir valstybės leidžiamą diskriminaciją dėl lyties, bet jais neapsiribojant, yra persekiojimas ir turėtų būti laikomi pagrįstomis priežastimis prašyti prieglobsčio ES, taip pat tai turėtų atsispindėti naujose gairėse lyčių klausimu;

14.  ragina Komisiją kruopščiai rinkti migracijos ir tarptautinės apsaugos statistinius duomenis ir įtraukti daugiau pagal lytį suskirstytų duomenų kategorijų, ypač susijusių su prieglobsčio suteikimo tvarkos taikymo etapais po to, kai priimamas pradinis sprendimas;

15.  primygtinai ragina Komisiją parengti aiškinamąsias gaires moterų lyties organų žalojimo klausimu, kuriose būtų visiškai atsižvelgiama į UNHCR gaires persekiojimo dėl lyties klausimu ir į rekomendacijas moterų lyties organų žalojimo klausimu ir kuriose aiškiai nurodomos valstybių narių pareigos, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų nustatymui ir bendravimui su jais; pabrėžia, kad lyties organų žalojimą išgyvenusioms moterims sudėtinga išreikšti savo išgyvenimus, susijusius su lyties organų žalojimu; ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad visų formų smurtą prieš moteris, įskaitant moterų lyties organų žalojimą, būtų galima pripažinti tam tikra persekiojimo forma ir todėl jo aukoms, laikantis Stambulo konvencijos 60 straipsnio, būtų galima suteikti apsaugą, nurodytą 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso;

16.  ragina ES valstybes nares užtikrinti, kad pasienyje taikoma prieglobsčio tvarka atitiktų UNHCR tarptautinės apsaugos gaires, ypač kalbant apie persekiojimą dėl lyties, ir UNHCR gaires dėl prašymų suteikti pabėgėlio statusą seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės pagrindu, kuriose aiškiai nustatyti valstybių narių įsipareigojimai;

17.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į minėtą padėtį, peržiūrėti, ar galima didinti programų „Daphne“ ir „Odysseus“ finansavimą ir aprėptį, ir įvertinti galimybę pritaikyti šias programas prie esamų sąlygų ir apsaugoti pabėgėles;

18.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą sudaryti bendrą ES saugių kilmės valstybių sąrašą; reikalauja imtis visų reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad laikantis šio požiūrio nebūtų pažeistas negrąžinimo principas ir moterų, vaikų bei kitų pažeidžiamų asmenų grupių teisės; ragina taikyti lyčių diferencijavimą; mano, kad joks saugių kilmės valstybių sąrašas neturėtų lemti ne tokio palankaus procedūrinio elgesio su moterimis, kurių prieglobsčio prašymai grindžiami baime ar patirtu smurtu dėl lyties; pabrėžia, kad būtina vengti skubotų sprendimų, kuriais tinkamai neatsižvelgiama į pavojų, įskaitant mirties, kuris kyla smurtą dėl lyties patyrusioms moterims, jei jų prašymai atmetami ir jos būna priverstos grįžti į savo šalis;

19.  ragina visas valstybes nares laikytis objektyvesnio požiūrio dėl patikimumo vertinimo, kuriuo būtų labiau atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir rengti geresnius sprendimų priėmėjams skirtus mokymus patikimumo vertinimo tema, į kuriuos būtų įtrauktas lyčių aspektas; pabrėžia, kad patikimumo vertinimai niekada negali būti visiškai tikslūs ir neturėtų būti naudojami kaip vienintelis neigiamų sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo pagrindas; rekomenduoja vertinant moterų prieglobsčio prašymus atsižvelgti į kultūrinius, socialinius ir psichologinius profilius, įskaitant kultūrinę aplinką, švietimą, traumas, baimę, gėdą ir (arba) kultūrinę vyrų ir moterų nelygybę;

20.  ragina valstybes nares nurodyti teigiamų sprendimų dėl prieglobsčio priežastis, kad būtų naudingų duomenų apie apsvarstytus smurto dėl lyties atvejus, ir užtikrinti skaidrumą dėl Konvencijoje nurodytų motyvų, kuriais remiantis buvo patenkinti prieglobsčio prašymai;

21.  primygtinai ragina valstybes nares suteikti moterims informacijos apie prieglobsčio suteikimo tvarką, prieglobsčio prašančių moterų teises ir konkrečias paslaugas; pabrėžia, kad moterų teisė pateikti prieglobsčio prašymą atskirai nuo savo sutuoktinio būtina moterų įgalinimui ir negrąžinimo principo taikymui; primygtinai ragina valstybes nares informuoti visas moteris apie jų teisę pateikti atskirą prieglobsčio prašymą, kad jos galėtų prašyti prieglobsčio ar pabėgėlio statuso ir jį išlaikyti, neatsižvelgiant į kitų šeimos narių padėtį;

22.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos ir Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai;

23.  mano, kad reikia skubiai imtis veiksmų teikiant humanitarinę pagalbą, jeigu įtariamas smurtas dėl lyties, atsižvelgiant į tai, kad tokie pažeidžiami asmenys kaip moterys ar vaikai, keliaujantys nelegaliais migrantų maršrutais, labai dažnai patiria įvairių formų fizinį ir moralinį smurtą ir negali pasinaudoti jokiomis teisėmis;

24.  pabrėžia, kad moterys ir mergaitės yra ypač pažeidžiamos tarpininkų išnaudojimo požiūriu; todėl ragina valstybes nares stiprinti savo policijos ir teisminį bendradarbiavimą – taip pat ir su Europolu, FRONTEX, Eurojustu ir Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO) – siekiant veiksmingai kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba jais;

25.  pabrėžia, kad vykdant patikras ir pokalbius dėl prieglobsčio labai svarbu teikti vaikų ir išlaikomų asmenų priežiūrą, kad būtų užtikrinta sąžininga galimybė pateikti prieglobsčio prašymą;

Moterų poreikiai taikant prieglobsčio suteikimo tvarką

26.  primygtinai ragina valstybes nares prieglobsčio prašančioms moterims tinkamai pranešti apie jų teises, ypač apie teisę prašyti tyrėjos ir vertėjos ir teisę dalyvauti asmeniniame pokalbyje atskirai nuo trečiųjų asmenų; primygtinai ragina valstybes nares numatyti išsamius privalomus mokymus tyrėjams ir vertėjams seksualinio smurto, traumų ir atminties tema; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi šių teisių; ragina valstybes nares laikytis Prieglobsčio procedūrų direktyvos 15 straipsnio 3 dalies;

27.  yra susirūpinęs, kad daugelis prieglobsčio prašymus nagrinėjančių darbuotojų ES nežino apie lyties organų žalojimą; ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu bendradarbiauti su savo prieglobsčio institucijomis, kad būtų nustatytos geresnės procedūros, padedančios remti moteris ir mergaites, kurios patyrė lyties organų žalojimą arba kurioms tai gresia, ir teikti joms pagalbą;

28.  primygtinai ragina visas valstybes nares pateikti aktualią ir prieinamą informaciją apie prieglobsčio suteikimo procesą, teises ir konkrečias prieglobsčio prašančių moterų teises;

29.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusiškas galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis, įskaitant galimybę naudotis saugaus nėštumo nutraukimo paslaugomis, ir kuo skubiau skirti papildomų lėšų sveikatos priežiūros paslaugoms;

30.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti moterų apsaugą ir pagalbą joms pabėgėlių stovyklose, prie sienų kontrolės punktų ir, žinoma, įvažiavus į ES;

31.  primygtinai ragina visas valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo ir taikyti jos 59 straipsnį, kuriame aiškiai nustatyta, kad šalys turėtų imtis reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad būtų sustabdytas išsiuntimo procedūros taikymas ir (arba) išduotas atskiras leidimas gyventi pasibaigus santuokai toms migrantėms, kurių gyvenamosios vietos statusas priklauso nuo jų sutuoktinio;

32.  ragina prieglobsčio prašytojoms ir migrantėms suteikti nuo jų sutuoktinio nepriklausomą teisinį statusą, kad būtų išvengta išnaudojimo, sumažintas pažeidžiamumas ir užtikrinta didesnė lygybė;

33.  pabrėžia, kad dokumentų neturinčioms migrantėms moterims ir mergaitėms turėtų būti visapusiškai užtikrinamos jų svarbiausios pagrindinės teisės ir kad turėtų būti vystomi teisėtos migracijos keliai;

34.  pabrėžia, jog šeimos susijungimo procedūromis moterims ir mergaitėms, kurios prisijungia prie savo šeimų ES, turi būti suteiktos asmeninės teisės, kad jos nepriklausytų nuo galimai smurtinių santykių su šeimos nariais vyrais tam, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugas, išsilavinimą ar darbą;

35.  griežtai smerkia tai, kad seksualinis smurtas prieš moteris naudojamas kaip karo ginklas; mano, kad per konfliktą nukentėjusioms migrantėms moterims ir mergaitėms turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys užtikrinant galimybę gauti medicininę ir psichologinę pagalbą;

36.  palankiai vertina EASO sukurtą naują Lyties, lyties tapatybės ir seksualinės orientacijos mokymo modulį; ragina į EASO darbą visapusiškai įtraukti lyčių aspekto integravimą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, pasitelkiant lyčių ryšių punktus ir oficialiai bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu (EIGE); ragina nevalstybiniams­ subjektams teikti kilmės šalies informaciją, kuri apima teisinę ir de facto moterų padėtį, įskaitant informaciją apie moterų persekiojimą ar jo grėsmę;

37.  ragina visas valstybes nares visapusiškai pasinaudoti Dublino reglamentu, siekiant užtikrinti, kad šeimos galėtų būti kartu, o jų prieglobsčio prašymus nagrinėtų tos pačios valdžios institucijos;

Priėmimas ir sulaikymas

38.  ragina sustabdyti bet kokį vaikų sulaikymą ES ir sudaryti sąlygas tėvams gyventi su savo vaikais tinkamai pritaikytuose centruose laukiant, kol bus priimtas sprendimas dėl jų prieglobsčio;

39.  pabrėžia, kad reikėtų vengti prieglobsčio prašytojų sulaikymo ir kad jį galima taikyti tik teisėtu tikslu ir kai nuspręsta, kad to reikia ir tai proporcinga kiekvienu atskiru atveju, ir jo niekada negalima taikyti asmenims iki 18 m. amžiaus; mano, kad teisės prašyti prieglobsčio laikymasis apima atvirą ir humanišką prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų nustatymą, įskaitant saugų ir orų elgesį, kuriuo būtų laikomasi žmogaus teisių; pabrėžia, kad reikia kurti alternatyvas sulaikymui, įskaitant į dalyvavimą sutelktus principus, kurie atitiktų pažeidžiamų grupių poreikius;

40.  pabrėžia, kad dauguma prieglobsčio prašančių moterų ir pabėgėlių patyrė žiaurų smurtą ir kad jų sulaikymas gali pagilinti traumas; pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas vien dėl administracinio patogumo pažeidžia teisę į laisvę, kuri įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnyje; ragina visose valstybėse nedelsiant nutraukti vaikų, nėščių ir žindančių moterų, žaginimo, seksualinio smurto ir prekybos žmonėmis aukų sulaikymą ir suteikti atitinkamą psichologinę paramą;

41.  primygtinai ragina valstybes nares sumažinti ilgiausią sulaikymo prieš išsiuntimą trukmę žemiau ribų, nustatytų Grąžinimo direktyvoje; mano, kad ilgas sulaikymas neproporcingai kenkia pažeidžiamų asmenų grupėms;

42.  primygtinai ragina sulaikytoms prieglobsčio prašančioms moterims, kurios patyrė seksualinę prievartą, teikti tinkamus medicininius patarimus ir konsultacijas, įskaitant atvejus, kai moteris pastoja, ir joms teikti reikiamą fizinės ir psichikos sveikatos priežiūrą, paramą ir teisinę pagalbą; reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės imtųsi skubių priemonių siekiant užtikrinti, kad priėmimo, tranzito ir sulaikymo sąlygos būtų saugios, humaniškos ir tinkamos, moterims ir šeimoms suteikiant atskirą būstą ir atskiras sanitarines patalpas; pažymi, kad tinkamų pagrindinių higienos priemonių suteikimas visoms moterims ir mergaitėms turi tapti standartine pagalbos programų praktika;

43.  pabrėžia, jog tiesioginis ir netiesioginis moterų pabėgėlių dalyvavimas tvarkant maisto ir ne maisto produktų paskirstymą padės užtikrinti, kad produktus tiesiogiai paskirstys ir kontroliuos suaugusios namų ūkiams priklausančios moterys ir taip bus garantuotas teisingas paskirstymas;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo centruose įrengti vaikų gyvenimui ir priežiūrai tinkamas patalpas;

45.  ragina valstybes nares, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir vaikus atvykimo šalyje, diegti ir stiprinti Sąjungoje esančių perpildytų pabėgėlių priėmimo centrų, kurie ne visada atitinka minimalius reikalavimus, skirtus smurtui dėl lyties sumažinti, kontrolės mechanizmus;

46.  pabrėžia, kad taikant priėmimo procedūras prioritetą reikėtų teikti tokių pažeidžiamų asmenų, kaip smurto aukomis tapusios moterys ir mergaitės, įskaitant nelydimas mergaites, poreikiams;

47.  pabrėžia, jog svarbu pabėgėlių priėmimo centruose teikti moterims tinkamą teisinę pagalbą, kad joms būtų užtikrinta veiksminga parama suteikiant informaciją ir padedant ieškoti šeimos narių;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias priverstinėms santuokoms, kuomet moterys ir merginos verčiamos tekėti tam, kad, joms gavus pabėgėlio statusą, vyrams taip pat būtų užtikrinta galimybė atvykti į Europą, kurios priešingu atveju jie neturėtų;

49.  pabrėžia, kad būtina kuo greičiau nešališkai ištirti visus įtarimus, įskaitant įtariamos seksualinės prievartos ir smurto dėl lyties atvejus, imigrantų sulaikymo vietose arba prie sienų ir suteikti prieigą žurnalistams ir atitinkamoms pilietinės visuomenės organizacijoms;

50.  mano, kad, kai sulaikomos prieglobsčio prašančios moterys, patalpos ir reikmenys turi atitikti konkrečius moterų higienos poreikius, turėtų būti skatinama, kad jas prižiūrėtų apsaugos pareigūnės ir prižiūrėtojos, visiems su sulaikytomis moterimis paskirtiems dirbti darbuotojams turėtų būti teikiami mokymai, susiję su konkrečiais lyčių poreikiais ir moterų žmogaus teisėmis;

51.  laikosi nuomonės, kad sulaikytoms prieglobsčio prašančioms moterims, kurios praneša apie smurtą, nedelsiant turi būti suteikta apsauga, parama ir konsultacijos, o jų skundus turi išnagrinėti kompetentingos ir nepriklausomos valdžios institucijos, visapusiškai laikydamosi konfidencialumo principo, įskaitant atvejus, kai moterys sulaikytos kartu su savo vyrais, partneriais ar kitomis giminėmis; mano, kad apsaugos priemonėmis reikėtų konkrečiai atsižvelgti į atsakomųjų veiksmų pavojus;

52.  ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas bendradarbiauti su pilietine visuomene ir žmogaus teisių organizacijomis, kad palengvintų pabėgėlių, gyvenančių laikinomis sąlygomis, ypač pažeidžiamų moterų ir mergaičių, padėtį;

Socialinė įtrauktis ir integracija

53.  ragina valstybes nares rengti ir įgyvendinti konkrečias priemones siekiant padėti pabėgėlėms ir prieglobsčio prašytojoms įsitraukti į darbo rinką, pvz., organizuoti kalbų kursus, rengti raštingumo didinimo programas, sudaryti mokymosi visą gyvenimą ir kvalifikacijos įgijimo galimybes; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas užtikrinti mergaičių pabėgėlių teisę į įstatymu numatytą išsilavinimą; pabrėžia savišvietos, neformaliojo švietimo ir kultūrinių mainų svarbą jaunų moterų ir mergaičių įtraukties ir įgalinimo srityje; pabrėžia, kad svarbu sudaryti galimybes gauti aukštąjį išsilavinimą ir prieglobsčio prašytojoms; ragina nustatyti tvirtas ir skaidrias užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo procedūras;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti finansavimą ir kitus išteklius pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių organizacijoms, kurios teikia pagalbą, skatina įtrauktį ir prižiūri pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėtį ES, ypač siekiant panaikinti moterų ir mergaičių patiriamas kliūtis ir spręsti jų pažeidžiamumo klausimus;

55.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad lyderės pabėgėlės, kurios persekiojamos savo kilmės šalyse, galėtų saugiai Europos Sąjungoje vykdyti savo politinę ir socialinę veiklą, kuria būtų skatinamos moterų teisės ir lyčių lygybė;

56.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu prieglobsčio prašytojoms sudaryti galimybes naudotis kokybiškomis vaikų ir kitų išlaikomų asmenų priežiūros įstaigomis, kad jos galėtų tapti ekonomiškai ir socialiai savarankiškomis;

57.  ragina valstybes nares pasinaudoti struktūriniais ir investicijų fondais kartu su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu, kad būtų skatinama pabėgėlių integracija į darbo rinką, ypatingą dėmesį skiriant vaikų priežiūrai;

58.  ragina nustatyti greitesnes ir veiksmingesnes šeimos susijungimo procedūras ir rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie sprendimus dėl šeimos susijungimo; pabrėžia, kad svarbu sudaryti galimybes gauti teisinę pagalbą šeimos susijungimo atvejais;

59.  mano, kad teigiamų sprendimų dėl prieglobsčio tarpusavio pripažinimas leistų sudaryti geresnes užimtumo, integracijos ir šeimos susijungimo galimybes;

60.  pabrėžia, kad priimančiosios šalys turėtų visapusiškai užtikrinti teisę į nemokamą kokybišką valstybinį išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas (ypač susijusias su lytine ir reprodukcine sveikata ir teisėmis), užimtumą, kuris atitiktų moterų pabėgėlių poreikius ir gebėjimus, ir būstą, kuris tenkintų moterų ir mergaičių pabėgėlių poreikius; pabrėžia, kad integracijai labai svarbi gerovės politika;

61.  ragina priimti visapusiškas ir tinkamus išteklius turinčias programas, kad būtų patenkinti trumpalaikiai ir ilgalaikiai moterų pabėgėlių sveikatos priežiūros poreikiai, įskaitant psichosocialines konsultacijas ir konsultacijas dėl traumų;

62.  atkreipia dėmesį į svarbų teigiamą vaidmenį, kurį gali atlikti socialinės įmonės ir alternatyvūs verslo modeliai, pvz., savidraudos draugijos ir kooperatyvai, ekonominiu požiūriu įgalinant pabėgėles ir integruojant jas į darbo rinkas, taip pat į socialinį ir kultūros sektorius;

63.  skatina valstybes nares tarpusavyje dalytis geriausia patirtimi apie paprastų bendruomeninių organizacijų ir tiesioginį pabėgėlių dalyvavimą atstovaujant pabėgėlių ir prieglobsčio prašančių moterų nuomonėms bendraujant su politikos formuotojais;

64.  mano, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį integruojant pabėgėles ir prieglobsčio prašytojas, visų pirma įtraukiant jas į darbo rinką; ragina šias institucijas skatinti moterų pabėgėlių ir vietos moterų diskusijas ir dialogą;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0422.

Teisinis pranešimas