Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2010(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0254/2016

Pateikti tekstai :

A8-0254/2016

Debatai :

PV 14/09/2016 - 18
CRE 14/09/2016 - 18

Balsavimas :

PV 15/09/2016 - 11.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0357

Priimti tekstai
PDF 357kWORD 49k
Ketvirtadienis, 2016 m. rugsėjo 15 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Pašto paslaugų direktyvos taikymas
P8_TA(2016)0357A8-0254/2016

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Pašto paslaugų direktyvos taikymo (2016/2010(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49 ir 56 straipsnius dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į SESV 101 ir 102 straipsnius dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių,

–  atsižvelgdamas į SESV 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo(1) su pakeitimais, padarytais direktyvomis 2002/39/EB ir 2008/6/EB (toliau – Pašto paslaugų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos sprendimą dėl Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupės įsteigimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 17 d. Komisijos ataskaitą dėl Pašto paslaugų direktyvos taikymo (COM(2015)0568) ir į pridedamą tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015)0207),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios siuntinių pristatymo rinkos sukūrimo veiksmų planas. Pasitikėjimo pristatymo paslaugomis didinimas ir pardavimo internetu skatinimas“ (COM(2013)0886),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Komisijos žaliąją knygą „Integruota siuntinių pristatymo rinka ES e. prekybos augimui paskatinti“ (COM(2012)0698),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ (COM(2011)0942),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl integruotos siuntinių pristatymo rinkos ES e. prekybos augimui paskatinti(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetų nuomones (A8–0254/2016),

A.  kadangi pašto rinka vis dar yra ekonomikos sritis, turinti dideles augimo perspektyvas ir kartu susidurianti su didėjančia konkurencija, nors ir remiantis Europos Komisijos pašto statistikos duomenų baze, 2012–2013 m. ES korespondencijos paslaugų teikimo mastas sumažėjo vidutiniškai 4,85 proc., o tai susiję su per pastaruosius 10 metų sumažėjusiu korespondencijos kiekiu, iš dalies dėl jos pakeitimo elektronine korespondencija;

B.  kadangi, įgyvendinus Pašto paslaugų direktyvą suaktyvėjo konkurencija korespondencijos sektoriaus vidaus rinkose, bet pokyčiai buvo lėti ir neužtikrino galimybių vidaus pašto paslaugų rinkai sukurti, daugelyje valstybių narių šiame sektoriuje vis dar dominuoja universaliųjų paslaugų teikėjai;

C.  kadangi IRT naudojimas nuolat stiprina pašto paslaugų sektorių nes taip suteikiamos inovacijų ir rinkos plėtros galimybės;

D.  kadangi nauji konkurentai didžiausią dėmesį skiria stambiems verslo klientams ir tankiai apgyvendintoms vietovėms;

E.  kadangi siuntinių pristatymo rinka yra itin konkurencingas, novatoriškas ir sparčiai augantis sektorius, kurio augimas 2008–2011 m. siekė 33 proc., ir kadangi kalbant apie jos mastą elektroninė prekyba yra varomoji rinkos augimo jėga;

F.  kadangi dėl plačiai naudojamų nuotoliniu būdu valdomų orlaivių sistemų (bepiločių orlaivių) galimi nauji, greiti, aplinkai nekenkiantys ir veiksmingi siuntinių pristatymo būdai, visų pirma retai apgyvendintose, izoliuotose ir atokiose vietovėse;

G.  kadangi vartotojai ir mažosios įmonės nurodo, kad dėl su siuntinių pristatymu susijusių problemų, visų pirma didelių kainų, jie negali daugiau parduoti arba pirkti kitose valstybėse narėse;

I. Universaliosios paslaugos. Nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo didinimas

1.  pažymi, kad, nors minimalūs universaliųjų paslaugų įsipareigojimų standartai (pašto siuntos – iki 2 kg, siuntiniai – iki 10-20 kg, registruotos ir apdraustos siuntos ir kitos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, kaip antai laikraščių ir periodinių leidinių siuntimas) ES reglamentuojami visų pirma užtikrinant būtinas svarbiausias paslaugas visoje ES teritorijoje neužkertant valstybėms narėms kelio taikyti aukštesnius standartus ir paprastai atitinka vartotojų poreikius, kai kuriuos tikslius reikalavimus, nereglamentuojamus ES lygmeniu, nustato nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI), kurioms pavesta atlikti šią užduotį;

2.  pažymi, kad pagrindinė NRI užduotis – pasiekti bendrą Pašto paslaugų direktyvos tikslą, kad būtų užtikrintas universaliųjų paslaugų teikimas; ragina valstybes nares remti NRI vaidmenį ir nepriklausomumą darbuotojams taikant aukštus profesinės kvalifikacijos kriterijus, sąžiningai ir ne diskriminacine tvarka užtikrinant mokymo galimybes, numatant kadencijos trukmę ir užtikrinant teisinę apsaugą nuo atleidimo iš darbo be priežasties ir atleidžiant pateikti išsamų tokį atleidimą pagrindžiančių priežasčių (pvz., sunkaus įstatymo pažeidimo) sąrašą, kad NRI galėtų neutraliai, skaidriai ir laiku vykdyti su Pašto paslaugų direktyva susijusius įsipareigojimus;

3.  mano, kad bet kokiu NRI vaidmens išplėtimu pagal naują reglamentą siuntinių rinkoje turėtų būti kovojama su pelningiausių maršrutų pasirinkimu vykdant pristatymus ir visiems veiklos vykdytojams turėtų būti nustatomi minimalūs standartai, kad būtų užtikrinta sąžininga ir vienoda konkurencija;

4.  mano, kad įvykdyti nepriklausomumo pareigą galima tik jeigu NRI reguliavimo funkcijos struktūriniu ir funkciniu požiūriu bus atskirtos nuo su pašto paslaugų teikėjo valdymu nuosavybės teise arba jo kontrole susijusios veiklos; mano, kad, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams, iš NRI išėjusiems vyresniesiems NRI pareigūnams neturėtų būti leidžiama bent šešis mėnesius dirbti viešųjų pašto paslaugų teikėjui ar kitoms suinteresuotosioms šalims; mano, kad dėl to valstybės narės turėtų priimti teisės aktų nuostatas, pagal kurias būtų leidžiama taikyti sankcijas minėtąją pareigą pažeidžiantiems subjektams;

5.  prašo Komisijos, siekiant didinti tarpvalstybinio pristatymo veiksmingumą ir sąveikumą, sudaryti palankesnes sąlygas NRI tarpusavio bendradarbiavimui ir koordinavimui bei jį stiprinti ir stebėti NRI reglamentavimo veiklą, įskaitant visuotinės svarbos paslaugų teikimą, kad taikant Europos teisę būtų užtikrintas vienodas požiūris ir suderinta ES pašto rinka;

6.  primena, kad pagal Pašto paslaugų direktyvą valstybėms narėms suteikiamas reikiamas lankstumas norint atsižvelgti į vietos ypatumus ir užtikrinti ilgalaikį universaliųjų paslaugų teikimo stabilumą, kartu patenkinant naudotojų poreikius ir prisitaikant prie techninės, ekonominės ir socialinės aplinkos pokyčių;

7.  atkreipia dėmesį į Komisijos patvirtinimą, kad Pašto paslaugų direktyvoje nereikalaujama jokios konkrečios universaliųjų paslaugų teikėjų nuosavybės struktūros; laikosi nuomonės, kad universaliųjų paslaugų teikėjams neturėtų būti kliudoma investuoti ir diegti inovacijas siekiant teikti veiksmingas ir kokybiškas pašto paslaugas;

II. Universaliųjų paslaugų teikimo užtikrinimas ir sąlygų sąžiningai konkurencijai sudarymas. Galimybės gauti paslaugas, paslaugų kokybė ir vartotojų poreikiai

8.  mano, kad šia tendencija siekiama siauresnio universaliųjų paslaugų įsipareigojimo tikslo; ragina skatinti vartotojų pasirinkimą, kad būtų apibrėžtas korespondencijos pristatymas universaliųjų paslaugų įsipareigojimo srityje; todėl pabrėžia, kaip svarbu priimtinomis sąlygomis teikti aukštos kokybės universaliąsias paslaugas užtikrinant, kad kiekvienam ES piliečiui paštas būtų pristatomas ir surenkamas bent penkias dienas per savaitę; pažymi, kad kai kurios valstybės narės, siekdamos užtikrinti ilgalaikį universaliųjų paslaugų tvarumą ir atsižvelgdamos į savo nacionalinius ypatumus bei konkrečią geografinę padėtį, leidžia tam tikrą lankstumą; primena, kad nors pagal direktyvą leidžiamas tam tikras lankstumas, jo nereikėtų viršyti nacionaliniais teisės aktais;

9.  primena, kad universaliosios paslaugos turi keistis, kad atitiktų techninę, ekonominę ir socialinę aplinką ir naudotojų poreikius, ir kad pagal Pašto paslaugų direktyvą valstybėms narėms suteikiamas reikiamas lankstumas norint atsižvelgti į vietos ypatumus ir užtikrinti ilgalaikį universaliųjų paslaugų stabilumą;

10.  mano, kad siuntų pristatymo universaliųjų paslaugų geografinė aprėptis ir prieiga prie jų gali ir turi būti pagerintos, ypač neįgaliems, riboto judumo ir esantiems atokiose vietovėse piliečiams; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti galimybes be kliūčių naudotis pašto paslaugomis, taip pat užtikrinti Pašto paslaugų direktyvos suderinamumą su Prieinamumo aktu;

11.  pažymi, kad daugelyje valstybių narių sumažėjęs korespondencijos kiekis vis labiau apsunkina universaliųjų paslaugų teikimą; pripažįsta, kad daugelis paskirtųjų universaliųjų paslaugų teikėjų universaliųjų paslaugų teikimą turi finansuoti iš su universaliosiomis paslaugomis nesusijusios komercinės veiklos pajamų, pavyzdžiui, finansinių paslaugų ar siuntų pristatymo;

12.  pažymi, kad pašto sektoriuje yra daugybė nesąžiningos konkurencijos atvejų, ir ragina atsakingą valdžios instituciją skirti sankcijas už visus nusižengimus;

13.  ragina valstybes nares ir Komisiją stebėti pašto paslaugų, kaip viešųjų paslaugų, teikimą siekiant užtikrinti, kad kompensacijos už viešąsias paslaugas būtų teikiamos proporcingai, skaidriai ir sąžiningai;

14.  pabrėžia, kaip svarbu, kad universaliųjų paslaugų įsipareigojimo aprėpties kainos būtų prieinamos ir visiems vartotojams būtų suteikta galimybė naudotis teikiamomis paslaugomis; primena, kad NRI turi aiškiai apibrėžti korespondencijos vieneto įperkamumą ir valstybės narės gali toliau teikti arba įvesti nemokamas pašto paslaugas akliems ir silpnaregiams asmenims;

15.  ragina valstybes nares išsaugoti teritorinę ir socialinę sanglaudą ir susijusius kokybės reikalavimus ir pažymi, kad valstybės narės, taikydamos Direktyvoje 97/67/EB numatytą lankstumą, jau gali pritaikyti kai kuriuos konkrečius ypatumus, kad patenkintų vietos paklausą; pripažįsta, kad pašto tinklai ir paslaugos yra itin svarbūs ES piliečiams; ragina valstybes nares išskirtinais atvejais skaidriai, nediskriminuojant, tinkamai ir laikantis ES konkurencijos politikos naudotis valstybės pagalbos priemonėmis ir užtikrinti, kad klientai ir toliau turėtų galimybę naudotis pašto paslaugomis, prireikus, vienoje pašto paslaugų teikimo vietoje užtikrinant minimalų teikiamų paslaugų skaičių; ragina Komisiją užtikrinti, kad kompensacijų fondai būtų proporcingi ir viešojo pirkimo procedūros būtų skaidrios ir sąžiningos;

16.  prašo valstybių narių užtikrinti, kad rinkos atvėrimas ir toliau būtų naudingas visiems naudotojams, ypač vartotojams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, atidžiai prižiūrint rinkos pokyčius; ragina toliau spręsti paslaugų spartumo, pasirinkimo ir patikimumo gerinimo klausimą;

17.  ragina Komisiją pagerinti dabartinę universaliųjų paslaugų apibrėžtį siekiant nustatyti minimalų vartotojams teikiamų paslaugų lygį, kad universaliųjų paslaugų įsipareigojimai atitiktų besikeičiančias rinkas, kad būtų atsižvelgta į rinkos pokyčius įvairiose valstybėse narėse ir būtų skatinamas ekonomikos augimas bei socialinė sanglauda; tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į kiekvienos rinkos konkrečius suvaržymus, reikėtų veiklos vykdytojams, teikiantiems universaliąsias paslaugas, suteikti tam tikro lankstumo; ragina valstybes nares remiantis dabartine direktyva nustatyti licencijų išdavimo tvarką ir toliau derinti licencijų išdavimo ir (arba) pranešimų teikimo tvarką, kad vidaus rinkoje būtų galima mažinti nepagrįstas kliūtis nesukuriant jokios papildomos administracinės naštos;

18.  pabrėžia, kad lengvai prieinamos ir įperkamos taikinimo procedūros nustatymas suteikia įdomių galimybių ginčų atvejais pasiekti greitus ir trumpalaikius sprendimus tiek veiklos vykdytojams, tiek vartotojams; ragina Komisiją priimti teisės aktus dėl pašto paslaugų vartotojų teisių;

19.  ragina Komisiją rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgti į skaitmeninimą ir jo teikiamas galimybes, valstybių narių ypatumus ir bendras pašto bei siuntinių rinkos raidos tendencijas;

20.  primena, kad pašto paslaugos turi būti atleidžiamos nuo PVM taip, kad atsirastų kuo mažiau ankstesnių monopolijų ir naujų rinkos dalyvių konkurencijos iškraipymų kartu užtikrinant ilgalaikį universaliųjų paslaugų įsipareigojimo stabilumą siekiant, kad visi paslaugų teikėjai toliau galėtų teikti pašto paslaugas visoje Europoje; pastebi, kad nuo PVM atleidus tik rinkos senbuvius, teikiančius ne universalias paslaugas, ir reikalaujant, kad kiti paslaugų teikėjai mokėtų PVM, būtų sukurta didelė kliūtis konkurencijos vystymuisi rinkoje;

21.  ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas tiek tradicinio pašto paslaugų, tiek sparčiai besiplečiančių siuntinių pristatymo tiekėjams ir įsitvirtinusiems bei naujiems pašto operatoriams; siūlo, kad Komisija turėtų teisę įvertinti, ar konkurso procedūros sudaro nesąžiningą naštą;

22.  ragina valstybes nares atsižvelgti į tai, kad anksčiau įsitvirtinę operatoriai naujų operatorių atžvilgiu neturi nei atsidurti palankesnėje padėtyje dėl valstybės paramos, nei nepalankesnėje padėtyje dėl jų viešųjų paslaugų įsipareigojimo ar ankstesnių mokesčių;

23.  mano, kad konkurencija ir rinka yra inovacijų ir papildomos vertės paslaugų vystymosi varomoji jėga ir prašo Komisijos atsižvelgiant į proporcingumo ir ekonominio pagrindimo principus remti inovacijas šiame sektoriuje, kad būtų skatinamos pridėtinės vertės paslaugos, susijusios su, pavyzdžiui, sekimu ir stebėjimu, surinkimo ir (arba) pristatymo vieta, galimybe pasirinkti pristatymo laiką, tinkamomis grąžinimo procedūromis ir prieiga prie lengvai taikomų skundo procedūrų; pripažįsta pašto veiklos vykdytojų šioje srityje jau atliktą darbą ir skirtas investicijas;

24.  ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybių narių paramą universaliųjų paslaugų įsipareigojimams ir kitiems pašto paslaugų teikėjų ankstesniems mokesčiams, laikantis pagrindinio visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms teikiamos valstybės pagalbos kontrolės taisyklių rinkinio (2012 m. „Visuotinės ekonominės svarbos paslaugų sistema“);

25.  mano, kad, siekiant pagerinti Europos pašto sektoriaus sąveikumą ir paslaugų kokybę, pašto paslaugų kokybę reikėtų vertinti atsižvelgiant į direktyvoje nustatytus standartus ir jos turėtų tenkinti vartotojų poreikius;

26.  pažymi, kad Europos pašto operatoriai investavo į savo tinklų sujungiamumo atnaujinimą ir pradėjo teikti novatoriškas, vartotojams bei e. mažmeninėms MVĮ patogias naudoti paslaugas; mano, kad šias investicijas reikėtų saugoti taikant sąžiningo prieinamumo sąlygas;

27.  dar kartą tvirtina, kad remia Pašto naudotojų forumą, kurį 2011 m. įsteigė Komisija ir kurio tikslas – palengvinti pašto paslaugų naudotojų, ūkinės veiklos vykdytojų, profesinių sąjungų ir kitų suinteresuotųjų asmenų diskusijas įvairiais klausimais, įskaitant apie faktinį galutinių naudotojų pasitenkinimo lygį, verslo naudotojų reikalavimus ir kaip gerinti e. verslo diegimą; mano, kad Forumas labai naudingas ir turėtų rinktis reguliariai siekiant nustatyti galimus sprendimus, kaip pagerinti pašto ir siuntų pristatymo paslaugų tiekimą;

III. Tarpvalstybinis aspektas ir elektroninė prekyba

28.  prašo valstybių narių užtikrinti pašto tinklų sąveikumą ir tobulinimą, taip pat jeigu yra keletas universaliųjų paslaugų teikėjų, – neleisti atsirasti pašto siuntų vežimo kliūtims ir leisti mažosioms ir vidutinėms įmonėms naudotis finansiškai patraukliomis tarpvalstybinio pristatymo paslaugomis didinant pašto operatoriams taikomų tarifų skaidrumą;

29.  mano, kad siuntinių pristatymo sektorius yra itin konkurencingas, novatoriškas ir sparčiai augantis; pažymi, kad įperkamos ir patikimos siuntų pristatymo paslaugos yra svarbios naudojantis bendrąja skaitmenine rinka; primena, kad atvėrus šį sektorių konkurencijai pagerėjo pridėtinės vertės paslaugų, susijusių su, pavyzdžiui, siuntos sekimu ir stebėjimu, surinkimo ir (arba) pristatymo vieta, galimybe pasirinkti pristatymo laiką ir tinkamomis grąžinimo procedūromis, kokybė; todėl mano, kad bet kokios naujos siuntinių pristatymo rinkos taisyklės turi būti proporcingos ir grindžiamos patikimais ekonominiais įrodymais;

30.  šiuo klausimu pažymi, kad reikia apsvarstyti visus naujųjų technologijų, taip pat bepiločių orlaivių, siūlomus privalumus, nes jos gali palengvinti paslaugų teikimą, visų pirma retai apgyvendintose, izoliuotose ir atokiose vietovėse, taip pat atsižvelgiant į saugumo aspektus ir aplinkosauginį tvarumą;

31.  mano, kad nepagrįstas reglamentavimas ir nereikalingas biurokratizmas neturėtų kenkti labai konkurencingos, inovatyvios ir greitai augančios siuntų rinkos dinamikai;

32.  ragina Komisiją plėtoti siuntinių rinkos priežiūrą, esant poreikiui taikant veikla grindžiamą požiūrį, taip pat nekenkiant nacionalinių NRI kompetencijai skatinti tarpvalstybinių tarifų prieinamumą ir nustatyti antikonkurencinių bei monopolistinių veiksmų atvejus; ragina didinti tarifų skaidrumą ir paslaugų prieinamumą, ypač mažmeniniams klientams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

33.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl skaidraus ir nediskriminacinio tarpvalstybinio visų tinklo elementų, susijusių pašto tinklų galimybių, atitinkamų paslaugų ir informacinių sistemų prieinamumo trečiosioms šalims; mano, kad veiksmingas infrastruktūros naudojimas universaliųjų paslaugų teikėjams galėtų suteikti ekonominės naudos ir padidinti tarpvalstybinio pristatymo konkurenciją;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti daugiau duomenų apie siuntinių pristatymo rinką, kad būtų galima geriau įvertinti šio ekonomikos sektoriaus plėtrą ir jo struktūrinį vystymąsi;

35.  pabrėžia, kaip svarbu gerinti paslaugų kokybę ir vartotojų teisių apsaugą, kad būtų pasiektas tinkamas vartotojų pasitikėjimo lygis; mano, kad didesnis kainų, pristatymo galimybių ir būdų skaidrumas ir kokybė, geresnis paslaugų teikimas (greitis, geografinė aprėptis ir problemų, susijusių su vėlavimu pristatyti siuntinius ir sugadintais arba pamestais siuntiniais sprendimas), taip pat pasitikėjimo ženklai galėtų padėti išspręsti nepakankamo pasitikėjimo problemą;

36.  prašo valstybių narių ir Komisijos didinti viešosios kainodaros sąlygų skaidrumą ir gerinti teikiamas paslaugas (pristatymo galimybės, galutinis pristatymas, patikimumas), ypač kai kalbama apie elektroninę prekybą; prašo atlikti skaidrumo patikras kai kainos nėra kontroliuojamos konkurencija arba yra nepagrįstai didelės; pabrėžia vidaus ir tarpvalstybinio pristatymo paslaugų kainos skirtumo sumažinimo svarbą ir remia priemones, kuriomis didinamas vartotojų informuotumas ir galimybė palyginti vidaus ir tarpvalstybinių pristatymo paslaugų kainų struktūrą; ragina NRI įvertinti kai kurių tarpvalstybinių maršrutų kainų prieinamumą ypatingą dėmesį atkreipiant į didelius kainų skirtumus;

37.  ragina Komisiją skatinti įgyvendinti elektroninės prekybos ir tarpvalstybinio siuntinių pristatymo strategiją; siūlo skatinti pristatymo grandinės sąveikumą ir plėtoti viešai prieinamą e. mažmenininkų geriausią patirtį;

38.  pabrėžia, kad skundų valdymo ir ginčų sprendimo mechanizmai turi būti paprasti, veiksmingi ir veikti tarpvalstybiniu lygmeniu; pabrėžia, kad Direktyva dėl alternatyvaus ginčų sprendimo ir Reglamentu (ES) Nr. 524/2013 sukurta elektroninio vartotojų ginčų sprendimo platforma gali padėti vartotojams ir įmonėms atliekantiems tarpvalstybinius sandorius; yra susirūpinęs, kad nepaisant to, jog perkėlimo terminas yra 2015 m. liepos mėn. tik 24 valstybės narės perkėlė Direktyvą dėl alternatyvaus ginčų sprendimo į savo teisę ir todėl milijonai Europos piliečių negali pasinaudoti veiksmingu teisių gynimo mechanizmu; mano, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra galėtų būti naudinga priemonė vartotojams ir verslo subjektams vykdantiems tarpvalstybinius sandorius; ragina, prireikus, pašto paslaugų srityje įvertinti galimybę sukurti papildomus vartotojams padarytos žalos atlyginimo mechanizmus;

39.  ragina valstybes nares didinti siuntinių išsiuntimo ir surinkimo procesų sąveikumą ir taip padėti mažinti sąnaudas, taip pat parengti Europos integruotų sekimo sistemų standartus; palankiai vertina sektoriaus pasiektą pažangą teikiant paslaugas vartotojams ir MVĮ, tarpvalstybiniu mastu didinant sąveikumą, stebėjimo ir sekimo sistemas; ragina numatyti atviras priemones ir paslaugų kokybės rodiklius, kad vartotojai galėtų palyginti įvairių paslaugų teikėjų pasiūlymus; teigiamai vertina pažangą, kuri patvirtina Europos Parlamento remiamą ir pageidaujamą požiūrį į rinką; ragina kurti pristatymo paslaugų teikėjų ir vartotojų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija platformas taip siekiant vartotojams suteikti didesnį pristatymo galimybių ir grąžinimo sprendimų pasirinkimą;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti, kaip tarpvalstybinio siuntinių pristatymo paslaugos teikiamos laikantis įvairių taisyklių, nustatytų tiek tarptautiniais prekybos susitarimais (pavyzdžiui, Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) taisyklėmis), tiek ES teisės aktais (pavyzdžiui, Sąjungos muitinės kodeksu), ypač universaliųjų paslaugų įsipareigojimais, kuriais gali būti piktnaudžiaujama ir dėl kurių gali būti iškraipoma rinka; ragina Europos Sąjungą siekti tapti Pasaulinės pašto sąjungos nare, kad būtų sukurtas visiškai integruotas Europos pašto sektorius;

41.  pritaria principui, kad reikia rinkti statistinius duomenis, susijusius su siuntų pristatymo rinka, kad būtų aiškiau, kas yra pagrindiniai rinkos dalyviai, kokia konkurencinė struktūra ir kokie rinkos pokyčiai;

IV. Socialinis aspektas. Užimtumo didinimas

42.  ragina valstybes nares visiems pašto paslaugų sektoriaus darbuotojams užtikrinti deramas darbo sąlygas, įskaitant reikiamą sveikatos apsaugos ir saugumo darbo vietoje lygį, nepaisant juos įdarbinusios įmonės dydžio, tipo, darbo vietos ar bazinės sutarties; pabrėžia darbuotojų saugos ir sveikatos svarbą, ypač atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir didelį pašto paslaugų sektoriaus darbuotojų judumą; palankiai vertina Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) bendradarbiavimą su sektoriaus socialiniais partneriais kampanijoje „Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas“;

43.  pažymi, kad pastaraisiais metais pašto paslaugų sektoriuje dėl technologijų pažangos ir skaitmeninimo įvyko didelių pokyčių ir kad pašto paslaugų modernizavimas ir įvairinimas daro didelį poveikį darbo sąlygoms ir užimtumui šiame sektoriuje;

44.  pažymi, kad pašto sektoriaus liberalizavimas kai kuriose valstybėse narėse paskatino didelius universaliųjų paslaugų teikėjų ir konkuruojančių įmonių, teikiančių konkrečias pašto paslaugas, darbo sąlygų ir darbo užmokesčio skirtumus; mano, kad dėl padidėjusios konkurencijos neturėtų atsirasti neteisėtos socialinės praktikos atvejų arba pablogėti darbo sąlygos;

45.  atkreipia dėmesį, kad pašto bendrovėms atradus galimybių naujoviškai vystyti ir plėsti savo veiklą, ypač periferijoje, tai taip pat prisidėtų prie darbo vietų kūrimo;

46.  pažymi, kad sektoriuje išaugo ne visą darbo dieną dirbančių asmenų, per laikinojo darbo agentūras įdarbintų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius ir kad bendrai linkstama sudaryti lankstesnes darbo sutartis, kuriomis tam tikromis aplinkybėmis sukuriamos darbo sąlygos be garantijų ir darbuotojams neužtikrinama derama apsauga; palankiai vertina naujų darbo laiko modelių, sudarančių geresnes galimybes darbuotojams, pavyzdžiui, suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą, darbo metu kelti savo profesinę kvalifikaciją ar rasti galimybių dirbti ne visą darbo dieną, kūrimą; nurodo, kad naujomis, lanksčiomis darbo sutartimis turi būti išvengta galimo pavojaus, kad darbuotojai bus pernelyg apkraunami arba kad jiems bus mokamas darbo neatitinkantis atlyginimas; taigi pabrėžia, kad, viena vertus, darbo rinka turi būti lanksti, kita vertus, būtina darbuotojų ekonominė ir socialinė apsauga; pabrėžia, kad dėl žemesnių darbo sąlygų ir užimtumo standartų sumažėjusios darbo sąnaudos neturėtų būti laikomos lankstumu; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti stebėseną tam, kad būtų sprendžiama tariamai savarankiškai dirbančių asmenų problema pašto paslaugų sektoriuje; apskritai ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo sutarčių lankstumas neturėtų neigiamos įtakos darbuotojams;

47.  palankiai vertina svarbų vaidmenį, kurį atliko profesinės sąjungos, daugelyje valstybių narių bendradarbiaudamos su universaliųjų paslaugų teikėjais, siekiant užtikrinti pokyčių pašto paslaugų sektoriuje socialinį tvarumą; atkreipia dėmesį į stiprių ir nepriklausomų socialinių partnerių svarbą pašto sektoriuje, oficialiai įteisintą socialinį dialogą ir darbuotojų dalyvavimą įmonės reikaluose;

48.  pabrėžia, kad svarbu stebėti privalomo vairavimo ir poilsio laiko, taip pat darbo valandų reikalavimų laikymąsi pašto sektoriuje; mano, kad stebėsena turėtų būti vykdoma naudojantis transporto priemonėse įdiegtais skaitmeniniais kontrolės prietaisais; primena, kad Reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų netaikomas transporto priemonėms, kurios lengvesnės nei 3,5 tonos; dėl šios priežasties ragina sustiprinti kontrolę, susijusią su darbo ir poilsio laiku; primena, kad visos užduotys, susijusios su darbuotojų veikla, turi būti laikomos darbo laiku; pabrėžia, kad taip pat svarbu, jog stebėsena atitiktų ES ir nacionalinius teisės aktus, susijusius su sveikatos apsauga ir sauga darbe, įskaitant visų su pašto pristatymais susijusių žmonių sąlygas transporto priemonėse, nepriklausomai nuo jų, kaip savarankiškai dirbančių asmenų, subrangovų, laikinųjų darbuotojų ar pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų, užimtumo statuso;

49.  mano, kad būtina užtikrinti laisvosios konkurencijos, vartotojų poreikių, universaliųjų paslaugų tvarumo ir jų finansavimo bei darbo vietų išsaugojimo pusiausvyrą;

50.  yra susirūpinęs dėl bandymų apeiti dabartinius minimalaus darbo užmokesčio reikalavimus taip didinant darbo krūvį, kad darbo neįmanoma atlikti per apmokamas darbo valandas;

51.  teigiamai vertina esminį Socialinio dialogo pašto sektoriuje komiteto darbą ir atkreipia dėmesį į Europos socialinių partnerių pradėtą įgyvendinti projektą pavadinimu „Socialinių partnerių vykdomas demografinių iššūkių valdymas ir tvarių sprendimų paieška pašto paslaugų sektoriuje“ (angl.„Managing demographic challenges and finding sustainable Solutions by the social partners in the postal sector“);

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti daugiau duomenų apie darbo jėgos mastą ir darbo sąlygas pašto paslaugų sektoriuje, kad būtų galima geriau įvertinti tikrąją padėtį visiškai atvėrus rinkas ir veiksmingai reaguoti į pokyčius bei spręsti galimas problemas; ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti naujas automatinio pašto pristatymo priemones ir jų poveikį darbo sąlygoms ir užimtumui ir prireikus įvertinti, ar reikia modernizuoti socialinius ir užimtumo teisės aktus kad nebūtų atsiliekama nuo pokyčių pašto sektoriuje; taip pat ragina socialinius partnerius, jei reikia, atnaujinti kolektyvines sutartis, kad būtų užtikrinti aukšti darbo ir užimtumo standartai;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 15, 1998 1 21, p. 14.
(2) OL C 217, 2010 8 11, p. 7.
(3) OL L 165, 2013 6 18, p. 63.
(4) OL L 165, 2013 6 18, p. 1.
(5) OL L 304, 2011 11 22, p. 64.
(6) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0067.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.

Teisinis pranešimas