Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2116(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0225/2016

Pateikti tekstai :

A8-0225/2016

Debatai :

PV 15/09/2016 - 6
CRE 15/09/2016 - 6

Balsavimas :

PV 15/09/2016 - 11.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0360

Priimti tekstai
PDF 506kWORD 64k
Ketvirtadienis, 2016 m. rugsėjo 15 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos taikymas
P8_TA(2016)0360A8-0225/2016

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo (2015/2116(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 2 ir 5 straipsnius, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 6, 8, 10, 19 ir 153 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma į jos 20, 21, 23 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos priimtą Europos socialinę chartiją ir joje įtvirtintas socialines ir užimtumo teises,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pradinės ataskaitos (2015 m. spalio mėn.),

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo religijos ir tikėjimo laisvės klausimais Hanso Bielefeldto tarpinę ataskaitą, pateiktą pagal Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 68/170 dėl religijos ar tikėjimo laisvės,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1),

–  atsižvelgdamas į Lyčių lygybės direktyvą (2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(2)),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau – Direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. ES Tarybos gaires dėl religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015)0615),

–  atsižvelgdamas į Komisijos bendrą ataskaitą dėl 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyvos), ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo (COM(2014)0002),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems – pagrindų strategija“ (COM(2005)0224),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2013–2014 m.(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Krizės poveikis pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografijos problemos ir kartų solidarumo(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl pažangos, padarytos siekiant lygių galimybių ir nediskriminavimo ES (Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkėlimas į nacionalinę teisę)(15),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą dėl Direktyvos 2000/78/EB įgyvendinimo nediskriminavimo dėl religijos ar tikėjimo principo taikymo srityje (angl. Study on the implementation of Directive 2000/78/EC with regard to the principle of non-discrimination on the basis of religion or belief),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos išsamią analizę „Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva. Jos įgyvendinimo įvertinimas“ (angl. The Employment Equality Directive – Evaluation of its implementation),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimą „Neįgaliesiems tinkamų patalpų įrengimas ir jų įdarbinimas globojamose dirbtuvėse. Sąnaudos ir investicijų grąža“ (angl. Reasonable Accommodation and Sheltered Workshops for People with Disabilities: Costs and Returns of Investments),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimą „Kitoks požiūris į jaunesnius kaip 25-ių metų darbuotojus, siekiant jiems suteikti galimybių įsidarbinti“ (angl. Differential Treatment of Workers under 25 with a View to their Access to the Labour Market),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros nuomonę dėl lygybės padėties Europos Sąjungoje praėjus dešimčiai metų nuo pradinio lygybės direktyvų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros apsaugos nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lytinių požymių ES lyginamąją teisinę analizę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0225/2016),

A.  kadangi, remiantis ES sutartimi, Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis ir kovoja su socialine atskirtimi bei diskriminacija;

B.  kadangi SESV teigiama, kad, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos;

C.  kadangi visos 28 valstybės narės perkėlė Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą į nacionalinę teisę ir, neatsižvelgiant į jos perkėlimo į nacionalinę teisę bei įgyvendinimo skirtumus, įgijo vertingos patirties;

D.  kadangi pagal direktyvas dėl vienodo požiūrio yra draudžiama tiek tiesioginė, tiek netiesioginė diskriminacija, taip pat priekabiavimas ir diskriminacijos skatinimas;

E.  kadangi Komisija savo antrojoje įgyvendinimo ataskaitoje (COM(2014)0002) nurodė, kad visapusiškai lygybei pasiekti teisės aktų nepakanka ir kad reikia didinti informuotumą apie esamą apsaugą , taip pat naudotis ES lėšomis ir stiprinti nacionalines lygybės įstaigas;

F.  kadangi nediskriminavimas užimtumo ir įdarbinimo srityje yra veiksmingas tik tada, kai su diskriminacija visapusiškai kovojama visose gyvenimo srityse kartu šalinant kitas kliūtis, kurios, ribodamos laisvę ir lygybę, trukdo visapusiškam asmenybės vystymuisi ir veiksmingam darbuotojų dalyvavimui jų valstybių narių politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime;

G.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) Römer byloje(16) pabrėžė, kad pačioje Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvoje yra pateikta tik bendra sistema kovai su įvairaus pobūdžio diskriminacija, bet joje nėra nustatytas vienodo požiūrio principas užimtumo ir profesinės veiklos srityje;

H.  kadangi, nors diskriminacijos suvokimas pagerėjo, nemažai diskriminacijos aukų vis dar nežino savo teisių arba dėl įvairių veiksnių, pvz., nepasitikėjimo valstybės narės valdžios institucijomis arba dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių teisinių procedūrų, nedrįsta imtis teisinių veiksmų prieš diskriminacinę praktiką;

I.  kadangi iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA) surinktų įrodymų matyti, kad, nors vyriausybės ir pilietinė visuomenė visoje ES ėmėsi atitinkamų priemonių, rasizmas, ksenofobija, taip pat homofobija ir transfobija, ir susijusios nepakantos formos yra plačiai paplitusios; kadangi socialinėje ir politinėje aplinkoje vis labiau toleruojamos ekstremistinės, rasistinės ir ksenofobinės darbotvarkės, kuriose terorizmo ir kitų geopolitinių iššūkių akivaizdoje naudojamasi nuogąstavimais dėl nedarbo, pabėgėlių krizės, susvetimėjimo dėl migracijos srautų ir saugumo, o tai kenkia pagrindinėms ES vertybėms;

J.  kadangi FRA LGBT apklausoje(17) ir FRA ataskaitoje „Translyčių žmonių padėtis ES“(18) pabrėžiama, kad LGBT asmenys vis dar yra diskriminuojami jiems bandant patekti į darbo rinką ir darbo rinkoje;

K.  kadangi Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvoje tik nustatyti būtiniausi reikalavimai, bet valstybės narės gali nustatyti aukštesnio lygio apsaugą ir savo nacionalinėje teisėje patvirtinti pozityviosios diskriminacijos priemones šioje srityje; kadangi visiškai lygybei užtikrinti vien teisės aktų nepakanka, o jie turi būti derinami su atitinkamais politikos veiksmais;

L.  kadangi nedarbas labiausiai paveikia moteris ir jos užimtumo srityje patiria neigiamą diskriminaciją – pirmiausia nėščios moterys ir motinos, įskaitant krūtimi maitinančias;

M.  kadangi Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva apima numatyti reikalavimai tik dėl religijos ir tikėjimo laisvės, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos, bet valstybės narės pagal Rasinės lygybės direktyvą taip pat privalo kovoti su diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės užimtumo srityje; kadangi diskriminuojant užimtumo srityje religija kartais naudojama kaip pakaitalas rasei, remiantis tikru ar suvokiamu asmens priklausymu tam tikrai religijai;

N.  kadangi neįgaliųjų užimtumo lygis valstybėse narėse yra gerokai žemesnis nei 50 proc. palyginti su visų gyventojų užimtumo lygiu, kuris viršija 70 proc., o neįgaliųjų nedarbo lygis (18,3 proc.) yra beveik du kartus didesnis už bendrą visų gyventojų nedarbo lygį (9,9 proc.); kadangi ES vidurkiai neatspindi didelių skirtumų šalių lygmeniu;

O.  kadangi moterims dažniausiai tenka pagrindinė atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis, kitais priklausomais asmenimis, šeima ir namų ūkiu, ir ši atsakomybė dar didesnė, jei jos turi neįgalių vaikų; kadangi tai daro tiesioginį poveikį moterų galimybei įsidarbinti ir jų profesiniam tobulėjimui ir gali neigiamai paveikti jų darbo sąlygas: pvz., moterys neretai būna priverstos dirbti ne visą darbo dieną arba mažų garantijų darbą, ir dėl visų šių veiksnių atsiranda darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai;

P.  kadangi nepilnos šeimos, ypač vienišos motinos, kur kas dažnesnės tarp skurstančių dirbančiųjų, taigi visomis priimtomis priemonėmis ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vienišiems tėvams;

Q.  kadangi įvairiausi įgūdžiai ir kompetencijos, kuriuos moterys įgyja vykdydamos šeimos pareigas, praturtina jų asmeninį ir profesinį tobulėjimą; kadangi dėl to visuomenė ir darbdaviai turėtų pripažinti šias kompetencijas;

R.  kadangi Europos Sąjunga išgyvena didžiulę ekonominę, finansinę ir socialinę krizę, kuri daro ypač didelį poveikį moterims darbo rinkoje ir jų asmeniniam gyvenimui, nes tikimybė, kad jos dirbs nesaugų darbą, didesnė, be to, jos dažniau tampa bedarbėmis ir nebūna užsitikrinusios socialinės apsaugos;

S.  kadangi, nesant veiksmingų teisės aktų dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, diskriminuojami dirbantys tėvai;

T.  kadangi Parlamentas jau yra patvirtinęs tokias politikos priemones, kaip Direktyva dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių, ir kadangi tokios priemonės gali padėti užtikrinti moterims didesnę lygybę užimtumo srityje ir suteikti joms daugiau galimybių užimti vadovaujamas pareigas; kadangi teisės aktai turi būti laikomi viena iš svarbiausių priemonių lyčių lygybei užtikrinti, tačiau turi būti derinami su norminėmis procedūromis ir kampanijomis, kad lyčių lygybė įsitvirtintų ne tik teisės aktuose, bet ir viešojoje nuomonėje;

U.  kadangi, nors teoriškai vienodas požiūris valstybėse narėse įgyvendinamas, moterys tebėra daugialypės, tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos darbo rinkoje aukos; kadangi esama daug įvairių netiesioginės diskriminacijos tipų ir juos visus turi apimti standartinė apibrėžtis, t. y. kad diskriminacija vadintinas atvejis, kai panašiose situacijose taikomos skirtingos taisyklės arba skirtingose situacijose taikomos tos pačios taisyklės; kadangi moterys ne visada informuojamos apie jų teises pagal galiojančius ES ir nacionalinės teisės aktus dėl lygybės ir diskriminacijos draudimo arba abejoja pranešimo apie diskriminacijos atvejį veiksmingumu; todėl atkreipia ypatingą dėmesį į informacinių dokumentų ir gairių, informavimo kampanijų ir informacinių portalų svarbą;

V.  kadangi kovoti su socialine nelygybe, ypač kalbant apie lygybę užimtumo srityje, galima tik įgyvendinant politines priemones, užtikrinančias geresnį gerovės paskirstymą, atsižvelgiant į realaus darbo užmokesčio didėjimą, veiksmus darbo ir darbo laiko reguliavimui bei darbo apsaugai skatinti – pirmiausia vykdant kolektyvines derybas ir užtikrinant visuotinę nemokamą prieigą prie aukštos kokybės viešųjų sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų;

W.  kadangi apskaičiuota, kad darbo ieško apytiksliai kas penktas jaunuolis Europos Sąjungoje, o bendros finansinės jaunimo nedarbo sąnaudos siekia 153 mlrd. EUR per metus(19) ir labai neramu dėl papildomų socialinių išlaidų;

X.  kadangi 6-ajame „Eurofound “ Europos darbo sąlygų tyrime (EDST)(20) patvirtinta, kad per pastaruosius 10 metų pasiekta nedidelė pažanga mažinant darbuotojų diskriminacijos, apie kurią jie patys praneša, lygį;

Y.  kadangi, 6-ojo „Eurofound“ EDST duomenimis, 7 proc. darbuotojų pranešė patyrę diskriminaciją bent vienu pagrindu ir buvo patvirtinti įrodymai apie darbuotojus, patyrusius daugialypę diskriminaciją;

Z.  kadangi neįgalių moterų užimtumo lygis ES (44 proc.) yra gerokai žemesnis, palyginti su neįgalių vyrų užimtumo lygiu (52 proc.), ir kadangi kai kuriose valstybėse narėse moterų užimtumo lygis 55–65 metų amžiaus grupėje siekia apie 30 proc. ar mažiau ir šioje amžiaus grupėje yra didžiausias vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas – 14,5 procentinio punkto, palyginti su 12,4 procentinio punkto vidutinio amžiaus (30–54 metų) grupėje ir 8,3 procentinio punkto jaunimo (20–29 metų) grupėje; mano, kad ilgalaikis nedarbas itin paplitęs tarp jaunesnio ir vyresnio amžiaus darbuotojų, ypač tarp moterų, ir kadangi Parlamentas atlikto Direktyvos 2006/54/EB taikymo ir perkėlimo į nacionalinę teisę vertinimą ir savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliucijoje(21) pareiškė stipriai nuogąstaujantis dėl to, kaip įgyvendinamos direktyvos nuostatos, susijusios su praktiniu lygių galimybių principo ir vienodo požiūrio į vyrus ir moteris užimtumo ir profesinėje srityje taikymu;

AA.  kadangi vyresnio amžiaus darbuotojai vis dar dažnai susiduria su diskriminacija dėl amžiaus, stereotipais ir kliūtimis; kadangi visos amžiaus grupės patiria diskriminaciją dėl amžiaus ir jos pasekmes, kadangi žmogaus orumą gerbiančiai visuomenei, kuri siekia savo socialinių ir ekonominių tikslų, reikalingos visų kartų indėlis ir idėjų įvairovė, taip pat turi būti remdamasi kartų solidarumo principu;

1.  palankiai vertina tai, kad į beveik visų valstybių narių konstitucijas įtrauktas bendrasis principas dėl vienodo požiūrio į konkrečias diskriminacijos priežastis; vis dėlto apgailestauja, kad tik kelios valstybės narės sistemingai užtikrino, kad visi galiojantys teisiniai dokumentai atitiktų vienodo požiūrio principą, ir kad dar mažiau valstybių narių juos nuosekliai įgyvendino(22) ir daugelis Europos gyventojų kasdien vis dar patiria diskriminaciją;

2.  tikisi, kad visos valstybės narės pašalins gamtines, socialines ir ekonomines kliūtis, trukdančias iš esmės įgyvendinti lygybės principą ir ribojančias Europos piliečių laisvę;

3.  apgailestauja, jog idėja, kad žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos ir tarpusavyje susijusios, yra labiau teorinis, o ne praktinis teisės principas, kadangi įvairūs žmogaus kaip asmenybės aspektai atskirai traktuojami galiojančiose ES teisinėse priemonėse;

4.  apgailestauja dėl to, kad padaugėjo asmenų patiriamos diskriminacijos ir priekabiavimo atvejų, taip pat darbo vietoje, ypač dėl lyties, pilietybės, socialinės kilmės ar negalios, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, etninės kilmės ir religijos, su tuo ypač susiduria moterys musulmonės ir LGBTI asmenys; taip pat apgailestauja dėl to, kad apskritai dažnai nepranešama apie bet kokios formos diskriminaciją, o ypač apie diskriminaciją dėl negalios ir LGBTI asmenų diskriminaciją; todėl ragina Komisiją stebint, kaip įgyvendinama Direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, ypatingą dėmesį skirti visoms diskriminacijos rūšims ir pabrėžia, kad reikia didinti LGBTI asmenų informuotumą apie jų teises, pavyzdžiui, teikiant informaciją per lygybės įstaigas, profesines sąjungas bei darbdavių organizacijas;

5.  pabrėžia, kaip svarbu kuo greičiau pasiekti susitarimą, ir ragina Tarybą rasti išeitį iš šios aklavietės, kad būtų galima pajudėti link pragmatiško sprendimo ir paspartinti horizontaliosios ES kovos su diskriminacija direktyvos, kurią 2008 m. pasiūlė Komisija ir už kurią balsavo Parlamentas, priėmimą be tolesnio delsimo; mano, kad tai yra būtina sąlyga, norint užtikrinti konsoliduotą ir darnią ES teisės sistemą, kuri apsaugotų nuo diskriminacijos dėl religijos ir tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos ne užimtumo srityje; pažymi, kad neturėtų būti priimami jokie nederami Direktyvos taikymo srities apribojimai; mano, kad taip pat labai svarbus elementas – ES teisės aktų sistemos kovos su nusikaltimais dėl neapykantos srityje konsolidavimas, atsižvelgiant į tai, kad panašūs nusikaltimai yra paplitę ir darbo aplinkoje;

6.  pažymi, kad, ES pagrindinių teisių agentūros teigimu, visų formų diskriminacija, įskaitant daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją, labai trukdo panaudoti žmogiškąjį kapitalą ir sudaro kliūtis karjeros raidai; pabrėžia, kad neįgalieji dažnai patiria tokio pobūdžio diskriminaciją;

7.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse nesama teismų praktikos, kuria remiantis būtų išaiškinta, kas yra netiesioginė diskriminacija, taip pat į sunkumus, kurių dėl netiesioginės diskriminacijos apibrėžties kilo kai kuriose valstybėse narėse perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę; siūlo Komisijai konsultuoti valstybes nares kilus tokiems su aiškinimu susijusiems sunkumams;

8.  pažymi, kad nediskriminavimas užimtumo ir įdarbinimo srityje yra veiksmingas tik tada, kai su diskriminacija visapusiškai kovojama visose gyvenimo srityse, pvz., pasitelkiant bendruomenės paramą, priimant teisės aktus ir taikant veiklos derinimo priemones, pavyzdžiui, strategijas ir sistemas valstybių narių ir ES lygmeniu, taip pat naudojantis galimybe imtis pozityviosios diskriminacijos priemonių;

Religija ir tikėjimas

9.  pažymi, kad nuostatos dėl draudimo diskriminuoti dėl religijos ar tikėjimo perkeltos į visų valstybių narių nacionalinę teisę, nors Direktyvoje ir neapibrėžtos faktinės sąlygos(23);

10.  pažymi, kad diskriminacija dėl religijos ir tikėjimo, rasės ir etinės kilmės yra tarpsektorinio pobūdžio, ir mano, kad tam tikros religinių mažumų grupės užimtumo srityje yra ypač diskriminuojamos dėl religijos, kaip yra aprašyta nacionaliniuose ir Europos moksliniuose tyrimuose, visų pirma Pagrindinių teisių agentūros atliktuose moksliniuose tyrimuose;

11.  laikosi nuomonės, kad šiuo metu apsauga nuo diskriminacijos dėl religijos ir tikėjimo Europos Sąjungoje yra užtikrinta žmogaus teisių teisės aktais ir kovos su diskriminacija teisės aktais, ir šios dvi teisės sritys daro abipusę įtaką viena kitai;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad, tyrimų duomenimis, labiausiai užimtumo srityje diskriminuojamos religinės grupės yra žydai, sikhai ir musulmonai (ir ypač moterys); rekomenduoja priimti Europos programas nacionalinėms strategijoms, kurias įgyvendinant būtų kovojama su antisemitizmu ir islamofobija;

13.  pripažįsta Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) didelės apimties praktiką, susijusią su nediskriminavimu dėl religijos ar tikėjimo, palankiai vertina Europos Žmogaus Teisių Teismo atliktą vaidmenį priimant sprendimus dėl Direktyvos nuostatų kaip visumos aiškinimo ir susidomėjęs laukia būsimų pirmųjų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų šiuo klausimu; apgailestauja, kad teismams perduodama mažai bylų, tai neatitinka didelio diskriminacijos atvejų skaičiaus, apie kurį pranešama viktimizacijos tyrimuose, tačiau į teismą nesikreipiama;

14.  mano, kad nuoseklus kovos su diskriminacija teisės aktų taikymas turėtų būti laikomas svarbiu radikalizacijos prevencijos strategijų elementu, atsižvelgiant į tai, kad stiprėjant ksenofobiškoms ir islamofobiškoms nuotaikoms, religinių bendruomenių, įskaitant pabėgėlius ir migrantus, diskriminacija galėtų prisidėti prie žmonių religinio radikalėjimo, daryti poveikį sėkmingai pastarųjų įtraukčiai į darbo rinką ir turėti pasekmių jiems kreipiantis į teismą dėl leidimo gyventi;

15.  mano, kad teisingumo teismai turėtų daugiau dėmesio skirti ne religijos ar tikėjimo pagrįstumo ar teisingumo vertinimui, o siekiui įsitikinti, kad tvirtinimas apie religinius įsitikinimus yra sąžiningas;

16.  mano, kad po nacionalinių teismų ir EŽTT sprendimų vertinant valstybės atskyrimo nuo bažnyčios principą pagal Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos 4 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl normų reikalingas tolesnis suderinimas;

17.  remdamasis ES ir nacionaliniu lygmeniu sukaupta teismų praktika, mano, kad ES ir nacionalinės teisės aktuose turėtų būti nustatyta pareiga sudaryti tinkamas sąlygas, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos, taigi, įskaitant diskriminaciją dėl religijos ir tikėjimo, jeigu dėl to darbdaviams arba paslaugų teikėjams nebūtų užkraunama neproporcingai didelė našta;

18.  ragina valstybes nares pripažinti pagrindinę teisę į sąžinės laisvę;

19.  laikosi nuomonės, kad remiantis EŽTT praktika, reikėtų manyti, kad Direktyva užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos dėl darbdavio religijos ar tikėjimo;

20.  mano, kad 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji išimtis apibrėžta plačiai ir turi būti taikoma geriau, nes tai itin svarbu pabėgėlių ir migrantų krizės priešakyje, taip pat tikisi, kad teismai pagal proporcingumo principą įvertins jos ribas;

21.  primygtinai teigia, kad religijos laisvė yra svarbus principas, kurį darbdaviai turi gerbti; tačiau pabrėžia, kad šio principo įgyvendinimas yra subsidiarumo klausimas;

Negalia

22.  pabrėžia, kad „diskriminacija dėl negalios“ – bet koks išskyrimas, atskirtis ar apribojimų taikymas dėl negalios, kuriais siekiama arba dėl kurių pabloginamos ar panaikinamos sąlygos pripažinti visas žmogaus teises ir pagrindines laisves ar naudotis jomis kaip ir kitiems asmenims politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje; pažymi, kad tokia diskriminacija apima visų formų diskriminaciją, įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti sąlygas(24);

23.  ragina valstybes nares ES teisę aiškinti taip, kad būtų sukuriamas pagrindas nustatyti negalios sąvoką, atitinkančią JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, derinant neįgaliųjų lygybę įtvirtinančius elementus ir nurodant, kad atsisakymas sudaryti tinkamas sąlygas laikomas diskriminacijos forma pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar galioja teisės aktai, pagal kuriuos reikalaujama taikyti 50 proc. invalidumo ribą ir pripažįstami tik oficialūs sveikatos pažymėjimai;

24.  pažymi, kad Direktyvoje 2000/78/EB nėra sąvokos „negalia“ apibrėžties; pabrėžia, kad buvo kreiptasi į Teisingumo Teismą, kad jis nepriklausomai apibrėžtų negalios sąvoką Chacón Navas byloje; primena, kad kitose bylose buvo prašoma paaiškinti negalios sąvoką ir ką turėtų reikšti neįgaliesiems tinkamos sąlygos, kurias darbdaviai privalo suteikti pagal Direktyvos 5 straipsnį (HK Danmark C-335/11 ir C 337/11);

25.  apgailestauja, kad neįgalių moterų užimtumo lygis mažesnis negu 50 proc., – tai rodo, kad šios moterys patiria dvigubą diskriminaciją, todėl joms sunku visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime;

26.  mano, kad mirtina liga, t. y. liga ar fizinė būklė, dėl kurios galima pagrįstai tikėtis mirties per 24 mėnesius arba greičiau nuo tada, kai gydytojas išduoda pažymą, gali būti laikoma negalia, jei ji trukdo susijusiam asmeniui vykdyti profesinę veiklą;

27.  pabrėžia darbuotojų pareigą sudaryti tinkamas sąlygas visiems neįgaliems darbuotojams, įskaitant mirtina liga sergančius darbuotojus;

28.  pažymi, kad dėl tam tikrų mirtinų ligų pobūdžio gali kisti fizinė, protinė ir psichologinė negalia, todėl darbdaviai privalo nuolatos peržiūrėti darbuotojui tinkamas sąlygas, kad įsitikintų, jog jos visiškai padeda darbuotojams vykdyti jų pareigas;

29.  pabrėžia, kad svarbu ginti neįgalius darbuotojus, įskaitant sergančius mirtina liga, nuo bet kokios diskriminacijos darbo vietoje; visų pirma pabrėžia būtinybę apsaugoti šiuos darbuotojus nuo nesąžiningo atleidimo iš darbo;

30.  pažymi, kad įrodymai liudija apie tai, jog investicijos į neįgaliesiems tinkamų patalpų įrengimą yra ekonomiškai naudingos ir duoda grąžos: ne tik didėja socialinė įtrauktis, bet ir auga našumas ir mažėja pravaikštų(25); apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių nepavyk sudaryti tinkamų sąlygų;

31.  pabrėžia darbo reikšmę neįgaliesiems ir sunkia, chroniška ar neišgydoma liga sergantiems žmonėms ir pritaria įtraukiems darbo rinkos metodams, kuriais šioms abiem grupėms užtikrinamas saugumas ir teises;

32.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad su užimtumu susijusios teisės ir paslaugos, įskaitant tinkamų sąlygų sudarymą pagal Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą, būtų perkeliamos ir atitiktų neįgaliųjų judėjimo laisvę;

33.  palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės teikia dotacijas, subsidijas arba mokesčių lengvatas, pvz., neįgaliesiems tinkamas sąlygas sudarantiems darbdaviams, ir taip skatina darbdavius pritaikyti darbo vietas ir atverti darbo rinkos galimybes neįgaliesiems, taip pat užtikrinti visiems asmenims galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis; rekomenduoja valstybėms narėms surengti, o Komisijai paremti, nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms skirtus mokymus apie tinkamas sąlygas, kad jos galėtų pasiūlyti gaires dėl tinkamų sąlygų sudarymo ir specifinių pažeidžiamų grupių atskirties prevencijos; ragina rengti dialogą su socialiniais partneriais, pvz., profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais, kad būtų nustatytos gairės dėl įgyvendintinos tinkamų sąlygų sudarymo praktikos;

34.  pažymi, kad socialines išlygas viešųjų pirkimų procedūrose reikia pripažinti kaip galimą priemonę socialinės politikos tikslams pasiekti; laikosi nuomonės, kad socialiai atsakingi viešieji pirkimai galėtų būti naudojami kaip priemonė neįgaliesiems ir kitoms pažeidžiamoms grupėms į darbo rinką integruoti;

35.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares priimti kokybiškas stažuočių programas, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos ir prieinamumas neįgaliesiems;

36.  pabrėžia, kad svarbu taikyti universalaus viešųjų erdvių ir darbo aplinkos, kuriose būtų atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius, projektavimo standartą, kaip nurodyta 2014 m. balandžio 11 d. JT komiteto patvirtintoje Bendrojo pobūdžio pastaboje,(26) ir atkreipia dėmesį į ES įsipareigojimus dėl prieinamumo siekiant nuolat gerinti visų ES darbuotojų darbo sąlygas;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti lankstaus darbo modelius, kurie suteiktų galimybę neįgaliesiems dirbti savo namuose ir naudotis visais tokio darbo teikiamais privalumais gyvenimo kokybės ir darbo našumo požiūriu;

38.  pažymi vertingą neįgaliųjų indėlį į visuomenę apskritai ir ragina valstybes nares pasinaudoti struktūriniais fondais, visų pirma Europos socialiniu fondu, ir pritaikyti darbo vietas bei suteikti reikiamą pagalbą neįgaliesiems darbo vietoje, taip pat pagerinti švietimą ir mokymą, kad būtų padidintos neįgaliųjų galimybės patekti į rinką ir kovoti su neįgaliųjų nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi; atkreipia dėmesį į Bendrųjų nuostatų reglamento 7 straipsnį ir 96 straipsnio 7 dalį(27) , kuriose remiamos lygios galimybės, nediskriminavimas ir neįgaliųjų įtrauktis įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus) apskritai ir konkrečiai veiklos programas, ir pabrėžia, kad atliekant išankstinį vertinimą reikėtų įvertinti numatytų priemonių tinkamumą norint skatinti lygias galimybes ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai; mano, kad ES ir nacionalinį finansavimą taip pat būtų galima skirti, pvz., toms MVĮ, kurios skatina darbuotojus lankyti kursus, leisiančius jiems išlaikyti darbo vietą;

39.  ragina valstybes nares, siekiant užkirsti kelią neįgaliųjų diskriminacijai, persvarstyti užimtumo srities draudimo programas;

40.  ragina valstybes nares, siekiant remti neįgaliųjų užimtumą, apsvarstyti naudą įvedus pozityviosios diskriminacijos priemones, pvz., derinant pasyvias darbo rinkos priemones, pavyzdžiui, mokesčių lengvatas ir pinigines paskatas, su aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, t. y. orientavimu ir konsultavimu, mokymu, švietimu bei įdarbinimu;

41.  ragina valstybes nares sukurti visa apimančią neįgaliųjų kokybišką įdarbinimą užtikrinančių priemonių sistemą, įskaitant galimybę, be kita ko, už kovos su diskriminacija teisės aktų nesilaikymą skirtas baudas naudoti integracijai į atvirą darbo rinką ir kitiems šios srities veiksmams finansuoti;

42.  ragina valstybes nares teikti nuolatinę paramą neįgaliuosius samdantiems darbdaviams, kad būtų sukurtos palankios sąlygos ir užtikrinta atitinkama parama visais profesinio gyvenimo etapais: įdarbinimo, darbo vietos išsaugojimo ir karjeros;

43.  ragina visus susijusius subjektus ypatingą dėmesį skirti protinę ir psichosocialinę negalią turinčių asmenų integracijai ir sukurti visapusišką kampaniją informuotumui apie Neįgaliųjų teisių konvenciją didinti ir kovoti su išankstiniu nusistatymu prieš neįgaliuosius, visų pirma prieš psichosocialinę negalią, protinę negalią turinčius asmenis, autizmo pobūdžio sutrikimų turinčius asmenis ir vyresnius neįgaliuosius darbo vietoje; prašo suteikti galimybę susipažinti su visa medžiaga, susijusia su gebėjimų stiprinimu, mokymu, informuotumo didinimu ir viešaisiais pareiškimais, taip pat kita medžiaga, prieinamu formatu;

44.  nerimauja dėl to, kad buvo atidėtas 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios laikotarpio vidurio vertinimas; primygtinai ragina Komisiją pervarstyti šią strategiją remiantis 2015 m. rugsėjo 7 d. JT neįgaliųjų teisių komiteto patvirtintomis baigiamosiomis pastabomis dėl Europos Sąjungos pradinės ataskaitos ir įtraukti į šį procesą neįgaliuosius atstovaujančias organizacijas;

45.  apgailestauja, kad Europos Komisija, įgyvendindama JT neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UNCRPD) ir Strategiją dėl negalios, iki šiol nepradėjo spręsti problemų, susijusių su nelygybe dėl amžiaus; todėl ragina Komisiją didinti informuotumą apie neįgaliųjų teises ir jų patiriamą diskriminaciją ir spręsti šias problemas;

Amžius

46.  pabrėžia svarbų vyresnių darbuotojų indėlį visuomenei ir įmonių konkurencingumui; pabrėžia, kad vyresnių žmonių aktyvumo kontekste svarbu įtraukti vyresnio amžiaus darbuotojus, kad jie galėtų perduoti savo žinias ir patirtį jaunesniems darbuotojams, ir apgailestauja, kad amžius yra pagrindinė diskriminacijos užimtumo srityje priežastis; apgailestauja, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar dažnai darbo rinkoje susiduria su stereotipais ir kliūtimis, ir ragina užtikrinti teisingumą tarp kartų, remiantis solidarumu, abipuse pagarba, atsakomybe ir noru rūpintis vieni kitais;

47.  ragina valstybes nares remti visų darbuotojų galimybę įsidarbinti ir integraciją į darbo rinką, neatsižvelgiant į jų amžių, ir taikyti priemones, kad visi darbuotojai darbo vietoje būtų apsaugoti darbo užmokesčio, mokymo, karjeros raidos, sveikatos ir saugos bei kitais atžvilgiais;

48.  pažymi, kad vienpusiškas darbo jėgos atjauninimas nelemia daugiau naujovių, tačiau yra patirties, žinių ir kompetencijos švaistymas;

49.  ragina valstybes nares skatinti darbdavius priimti į darbą jaunimą, bet kartu užtikrinti vienodą požiūrį ir jo laikytis darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos klausimais, įskaitant ir reikiamą su darbu susijusį mokymą;

50.  su susirūpinimu pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kartų solidarumą laiko vienu svarbiausių teisėtų tikslų, kuriais pateisinamas nevienodas požiūris dėl amžiaus(28); nes tos valstybės narės, kuriose yra didesnis vyresnių darbuotojų užimtumo lygis, yra ir tos, kurios geriau įveda jaunesnius asmenis į darbo rinką;

51.  primena, kad būtina veiksmingai įgyvendinti ES teisės aktus dėl senėjimo politikos, kad būtų kovojama su diskriminacija dėl amžiaus ir neleidžiama jai pasireikšti;

52.  pažymi, kad dėl įgyvendintų politikos priemonių 55–64 metų asmenų sudaroma darbuotojų dalis padidėjo visose ES valstybėse narėse; vis dėlto apgailestauja, kad šios grupės užimtumo lygis didėjo pernelyg lėtai ir 28 ES narėse tebėra mažesnis nei 50 proc.; pabrėžia, kad skaitmeninimas turi didelį poveikį darbo rinkai, nes sukuriamos naujos darbo galimybės ir sudaromos lankstesnės darbo sąlygos, pvz., darbas naudojantis telekomunikacijos priemonėmis arba nuotolinis darbas, kurios galėtų tapti veiksminga priemone prieš vyresnių kaip 50 metų žmonių ir nekvalifikuotų vidutinio amžiaus žmonių atskirtį; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad tolesnis skaitmeninių įgūdžių tobulinimas siūlant darbuotojams mokymo, tolesnio profesinio mokymo ir perkvalifikavimo galimybes visais jų profesinės karjeros etapais yra būtina sąlyga siekiant gauti naudos iš skaitmeninimo; taip pat mano, kad norint ateityje kurti naujas darbo vietas skaitmeninėje rinkoje, reikės valstybės narių pastangų sprendžiant gebėjimų, visų pirma vyresnių kaip 50 metų žmonių, paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą;

53.  pabrėžia, kad taikant prieš diskriminaciją dėl amžiaus nukreiptas priemones iš esmės negali būti daromas skirtumas, ar diskriminuojami vaikai, ar vyresnio amžiaus žmonės, ir su bet kokia nepagrįsta diskriminacija turi būti kovojama tinkamomis priemonėmis;

54.  pažymi, kad ypač vyresnių darbuotojų padėtis labiau nestabili, ir ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis išnagrinėti nerimą keliančią vyresnių nei 50 metų asmenų nedarbo problemą ir parengti veiksmingas priemones, pvz., profesinį mokymą ir įvesti paskatas arba subsidijas darbdaviams, siekiant grąžinti tokius darbuotojus į darbo rinką ir apsaugoti juos nuo nesąžiningo atleidimo;

55.  pabrėžia, kad būtina lavinti skaitmeninius dirbančių žmonių įgūdžius, ir pabrėžia, kad skaitmeninimas padės gerinti socialinę įtrauktį ir padės vyresnio amžiaus žmonėms bei neįgaliems darbuotojams ilgiau išlikti darbo rinkoje naudojantis dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis; mano, kad svarbu skaitmeninės rinkos poveikį užimtumui valdyti taip, kad jis būtų socialiai teisingas ir tvarus; pažymi, kad daugelis darbdavių nesamdo vyresnių darbuotojų dėl stereotipų, kad jiems trūksta įgūdžių arba jų įgūdžiai yra pasenę; todėl ragina į būsimos Komisijos paskelbtos Europos įgūdžių strategijos svarstymus įtraukti mokymąsi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimą visų amžiaus grupių darbuotojams;

56.  primena, kad svarbiausi ES ir valstybių narių ištekliai yra jų žmogiškieji ištekliai; mano, kad vyresniems nei 55 metų darbuotojams e. įgūdžiai yra būtini norint apsaugoti juos nuo pašalinimo iš darbo rinkos ir padėti jiems susirasti naują darbą; ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, parengti įgūdžių tobulinimo strategijas, kuriose mokymas būtų glaudžiau siejamas su darbu, tokiu būdu skatinti ir investuoti į mokymąsi visą gyvenimą, taip pat rengti prieinamas, įperkamas ir išsamias mokymo programas ir perkvalifikavimo priemones skaitmeninių ir socialinių emocinių gebėjimų, įskaitant prisitaikymą prie virtualiosios aplinkos (papildytos realybės), ugdymui, kad senėjanti visuomenė galėtų geriau prisitaikyti prie augančio e. įgūdžių poreikio daugybėje skirtingų sektorių; todėl pabrėžia, kad vyresnio nei 55 metų amžiaus darbuotojams, ypač moterims, turėtų būti sudarytos nuolatinės galimybės dalyvauti mokymuose apie IRT; taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti strategijas, kurios padėtų sumažinti skaitmeninę atskirtį ir sudaryti vienodas sąlygas naudotis naujausiomis informacijos ir ryšių technologijomis;

57.  palankiai vertina Europos socialinių partnerių 2015–2017 m. darbo programą, kurioje dėmesys skiriamas vyresnių žmonių aktyvumui; ragina socialinius partnerius išsamiai išnagrinėti klausimus, susijusius su diskriminacija dėl amžiaus, suaugusiųjų mokymu, darbuotojų sveikata ir sauga, taip pat profesinio ir šeiminio gyvenimo suderinimu, kad būtų sukurta tokia Europos sistema, kuri remtų visų darbuotojų galimybes įsidarbinti ir jų sveikatą;

58.  pabrėžia, kad, siekiant parengti tikslingesnes ir veiksmingas vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, reikia patikimos vyresnių žmonių padėties ir demografinių pokyčių statistikos; ragina Komisiją užtikrinti vyresnių žmonių socialinio statuso, jų sveikatos, teisių ir gyvenimo lygio išsamių ir kokybiškų duomenų rinkimą;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad vyresniems žmonėms palankios aplinkos skatinimas yra pagrindinė priemonė siekiant remti vyresnio amžiaus darbuotojus ir darbo ieškančius asmenis, taip pat skatinti įtraukios visuomenės, kurioje visiems asmenims būtų užtikrinamos lygios galimybės, kūrimąsi; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos ir PSO bendrai valdomą projektą, kuriuo siekiama pritaikyti PSO vyresniems žmonėms palankių pasaulio miestų vadovą Europos sąlygoms;

60.  palankiai vertina Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros vykdomą kampaniją „Sveika darbovietė bet kokio amžiaus darbuotojams“; pabrėžia veiksmingų profesinės sveikatos ir darbo saugos teisės aktų ir paskatų įmonėms taikyti prevencinius metodus svarbą; ragina vykdant kampaniją dėti pastangas, kad ji pasiektų visų dydžių įmones;

61.  ragina valstybes nares sustiprinti valstybines pensijų sistemas, kad būtų užtikrintas deramas pajamų lygis išėjus į pensiją;

62.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimo; pabrėžia, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimas yra problema ir vyresniems darbuotojams, nes 18 proc. vyrų ir 22 proc. moterų 55–64 metų amžiaus grupėje rūpinasi šeimos nariais, kuriems reikalinga priežiūra, ir daugiau nei pusė senelių nuolatos prižiūri savo vaikaičius; rekomenduoja, kad būsimoje iniciatyvoje dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimo būtų įtrauktos visos priemonės neformaliesiems slaugytojams, darbinio amžiaus seneliams ir jauniems tėvams remti;

63.  ragina valstybes nares skatinti nemokamas aukštos kokybės viešąsias paslaugas, kad vaikai, sergantieji ir vyresnio amžiaus asmenys galėtų naudotis tinkama ir būtina priežiūra bei pagalba;

Seksualinė orientacija

64.  pažymi, kad nacionaliniai teismai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išnagrinėjo tik keletą bylų dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos;

65.  primena, kad, nors valstybių narių, kurios draudimą diskriminuoti dėl seksualinės orientacijos pradėjo taikyti visose srityse, įtrauktose į Rasinės lygybės direktyvą, skaičius padidėjo nuo 10 2010 m. iki 13 2014 m., apsauga nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės tebėra ribota(29);

66.  primena, kad daugelyje valstybių narių tebėra neaiški esamos translyčių asmenų apsaugos nuo diskriminacijos taikymo sritis, visų pirma užimtumo, švietimo ir sveikatos priežiūros srityse; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų veiksmingai įgyvendinti nacionalinės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Lyčių lygybės direktyva; atkreipia dėmesį į tai, kad tokiomis priemonėmis galėtų būti nustatytos aiškesnės teisinės apibrėžtys, kad būtų užtikrinta apsauga visiems translyčiams asmenims, o ne tik tiems, kurie keičia arba yra pakeitę lytį(30);

67.  nerimauja dėl žemo informuotumo apie turimas teises diskriminacijos srityje ir apie veikiančias įstaigas bei organizacijas, kurios teikia paramą diskriminacijos aukoms, lygio, tačiau LGBTI asmenys yra geriau informuoti; laikosi nuomonės, kad nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos kartu su visomis suinteresuotosiomis organizacijomis turėtų daug aktyviau vykdyti tiek aukų, tiek darbdavių ir kitų grupių informuotumo didinimo veiklą; pažymi, kad nacionalinės LGBTI organizacijos yra pagrindinės partnerės įgyvendinant šias pastangas;

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti abipusį partnerystės statuso, sutuoktinių teisinio režimo ir tėvystės teisių pripažinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į specifinę interseksualių asmenų diskriminaciją užimtumo srityje ir, siekiant užkirsti kelią interseksualių asmenų diskriminacijai, peržiūrėti įstatymus ir praktiką;

Horizontalieji aspektai ir rekomendacijos

69.  reiškia susirūpinimą dėl teisinio aiškumo ir tikrumo trūkumo daugialypės diskriminacijos atvejais, kurį dažnai nulemia nenuoseklios ir nevienodos taisyklės ir standartai valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į svarbų „Equinet“ tinklo atliktą darbą, kuris padeda rengiant bendrus standartus, ir mano, kad tam turėtų būti suteikta tinkama parama;

70.  apgailestauja, kad į Direktyvą 2000/78/EB neįtraukta jokių konkrečių nuostatų dėl daugialypės diskriminacijos, nors joje bent jau pažymima, jog dažnai jos aukos būna moterys; toliau pažymi, kad dviejų ir daugiau diskriminacijos formų derinys gali būti problemiškas, nes skirtingų formų diskriminacijos atvejais užtikrinama skirtingo lygio apsauga; ragina valstybes nares ir Komisiją kovoti su visų formų daugialype diskriminacija, kad būtų užtikrintas nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principo taikymas darbo rinkoje ir vienodos galimybės užimtumo srityje; rekomenduoja, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, įskaitant darbo inspektorius, nacionalines lygybes įstaigas ir pilietinės visuomenės organizacijas, sustiprintų diskriminacijos dėl lyties ir kitų priežasčių persikirtimo stebėjimą diskriminacijos atvejais ir praktikoje;

71.  pabrėžia, kad dėl objektyvių, palyginamų ir išskaidytų duomenų apie lygybę, diskriminacijos atvejus ir nelygybę trūkumo tampa sunkiau įrodyti diskriminacijos faktą, ypač netiesioginę diskriminaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Direktyvos 2000/78/EB 10 straipsnį leidžiama pritaikyti ir perkelti prievolę įrodyti tais atvejais, kai faktinės aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog būta tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos; ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiai ir sistemingai rinkti duomenis apie lygybę, kurie patenka į Direktyvos taikymo sritį, įtraukiant socialinius partnerius, nacionalines lygybės įstaigas bei nacionalinius teismus;

72.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti – taip pat ir ruošiant nacionalines ataskaitas bei bendrą metinę socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties ataskaitą – suderintą ir nuoseklią statistiką, kuria remiantis būtų galima užpildyti visas spragas duomenų apie lyčių lygybę rinkimo srityje; ragina Komisiją imtis iniciatyvų per valstybėms narėms skirtas rekomendacijas tokiam duomenų rinkimui skatinti ir pavesti „Eurostatui“ parengti konsultacijas tam, kad visur būtų renkami duomenys, išskaidyti pagal visus diskriminacijos pagrindus Europos socialinio tyrimo rodikliuose, siekiant imtis konkrečių veiksmų ir kovoti su visų tipų diskriminacija, susijusia su priėmimu į darbą ir su darbo rinka;

73.  rekomenduoja, kad, renkant statistinius duomenis užimtumo klausimais, valstybės narės į darbo jėgos tyrimą įtrauktų pasirenkamus klausimas, skirtas nustatyti galimą diskriminaciją dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

74.  pabrėžia, kad visais teisėkūros proceso lygmenimis turėtų būti atsižvelgiama į biurokratinę naštą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat turėtų būti atliekamas planuojamų priemonių proporcingumo tyrimas;

75.  atkreipia dėmesį į tai, kad, įgyvendinant Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą, nacionalinės lygybės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį: padeda didinti informuotumą ir rinkti duomenis, bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, sprendžia nepranešimo apie visus atvejus problemą ir prisiima vadovaujamą vaidmenį supaprastinant ir palengvinant diskriminacijos aukų skundų pateikimo tvarką; ragina stiprinti nacionalinių lygybės įstaigų atliekamą vaidmenį, užtikrinant jų nešališkumą, plėtoti jų veiklą ir didinti jų pajėgumus, be kita ko, užtikrinant tinkamą finansavimą;

76.  ragina valstybes nares rodyti didesnį įsipareigojimą įgyvendinti lyčių lygybės principą užimtumo politikos srityje; ragina sudarant biudžetą ypač atsižvelgti į lyčių aspektą, įskaitant Komisijos skatinamą keitimąsi geriausia praktika, ir taikyti priemones, kuriomis būtų skatinamas moterų užimtumas tinkamomis sąlygomis – užkertant kelią nesaugiam darbui ir užtikrinant deramą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei mokymąsi visą gyvenimą – taip pat taikyti darbo užmokesčio ir pensijų skirtumo mažinimo priemones ir gerinti moterų padėtį darbo rinkoje apskritai;

77.  prašo valstybių narių parengti lyties požiūriu neutralias pareigybių klasifikacijas ir vertinimo sistemas, kurios taptų nepakeičiamomis priemonėmis vienodam požiūriui skatinti;

78.  pažymi, kad vienodo požiūrio politika turėtų būti siekiama išspręsti stereotipų problemą kalbant tiek apie vyriškas, tiek ir apie moteriškas profesijas ir pareigas;

79.  pabrėžia, kad socialiniai partneriai atlieka esminį vaidmenį informuojant tiek darbuotojus, tiek darbdavius apie kovą su diskriminacija ir didinant jų informuotumą šioje srityje;

80.  mano, kad reikia daugiau dėmesio skirti priešingų teisių pvz., religijos ar tikėjimo laisvės ir kalbos laisvės, suderinimui priekabiavimo tokiu pagrindu atvejais;

81.  ragina valstybes nares kurti ir stiprinti nacionalines darbo inspekcijas, sudarant tokias sąlygas bei suteikiant tokius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad jų darbas vietoje būtų nuolat veiksmingas, siekiant kovoti su mažų garantijų darbu, nereguliuojamu darbu, taip pat diskriminacija darbo ir darbo užmokesčio srityje, pirmiausia vyrų ir moterų lygybės požiūriu;

82.  ragina Komisiją ir valstybes nares geriau užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą taikant konkrečias priemones, pvz., naujus pasiūlymus dėl motinystės atostogų siekiant užtikrinti, kad moterys po nėštumo ir gimdymo atostogų bei motinystės atostogų turėtų teisę grįžti į darbą, teisę į veiksmingą sveikatos apsaugą ir saugą darbo vietoje, garantuoti jų teises į motinystės išmokas ir imtis priemonių darbuotojoms apsaugoti nuo nesąžiningo atleidimo nėštumo metu ir t. t., taip pat priimti Slaugytojų atostogų direktyva ir sustiprinti tėvystės atostogų teisės aktus;

83.  pažymi, kad daugumoje diskriminacijos atvejų galimybės kreiptis į teismą yra ribotos; pabrėžia, kad svarbu, jog diskriminacijos aukos galėtų gauti informacijos; mano, jog būtina, kad valstybės narės imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad aukoms visais teisinio proceso etapais būtų teikiamos pagrįstos ir prieinamos teisinės konsultacijos ir pagalba, įskaitant lygybės įstaigų arba tinkamų tarpininkų teikiamas konfidencialias konsultacijas, asmenines konsultacijas ir emocinę, asmeninę bei moralinę paramą; taip pat ragina valstybes nares kovoti su priekabiavimu ir smurtu darbo vietoje, kurie pažeidžia asmens orumą ir (arba) sukuria agresyvią aplinką darbe;

84.  mano, kad skundų teikimo mechanizmai turi būti pagerinti nacionaliniu lygmeniu stiprinant nacionalinių lygybės įstaigų galimybes padėti kreiptis į teismus ir taikyti neteisminius mechanizmus, didinant pasitikėjimą valdžios institucijomis, teikiant teisinę paramą ir teisines konsultacijas bei supaprastinant teisines procedūras, kurios dažnai būna sudėtingos ir ilgai trunkančios; ragina valstybes nares kurti platformas, kurios galėtų gauti skundus ir teikti nemokamą paramą dėl teisinių ginčų diskriminacijos ir priekabiavimo darbo vietoje atvejais;

85.  tikisi, kad dėl diskriminavimo, priekabiavimo, bauginimo ir (arba) persekiojimo darbe atvejų bus priimtos taisyklės, kuriomis užtikrinama apie tokius atvejus pranešusių asmenų apsauga ir jų privatumas;

86.  primena, kad tam tikrais atvejais nagrinėjant teismo bylas ir užtikrinant tinkamą atstovavimą vis dar kyla problemų, ir primygtinai ragina valstybes nares surasti būdus, kaip būtų galima padėti aukoms šioje srityje, be kita ko, atleidžiant jas nuo mokesčių ir juos sumažinant, užtikrinant, kad jos gautų specializuotų NVO teikiamą teisinę pagalbą ir paramą, taip pat užtikrinant teisių gynimo priemones ir tinkamą atstovavimą; pabrėžia teisėtą interesą susijusiose teisminėse ir (arba) administracinėse procedūrose turinčių NVO teisinės padėties svarbą;

87.  palankiai vertina tai, kad valstybių narių kovos su diskriminacija teisės aktuose nustatytos sankcijos iš esmės atitinka Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos nuostatas; taip pat pabrėžia, koks svarbus specializuotų viešųjų organizacijų, kovojančių su diskriminacija sprendžiant su sankcijomis ir skundais susijusias problemas, vaidmuo; vis dėlto nerimauja, kad, kalbant apie skiriamos kompensacijos lygį ir sumą, nacionaliniai teismai yra linkę skirti už teisės aktuose nustatytas sankcijas švelnesnes nuobaudas(31); pabrėžia, jog Komisija turi atidžiai stebėti taisykles, kurios valstybėse narėse taikomos sankcijoms ir teisių gynimui, siekiant užtikrinti, kad nacionalinėje teisėje numatytos bausmės nebūtų – kaip yra informavęs ES Teisingumo Teismas – grynai simbolinės ir kad diskriminacijos atvejais nebūtų atsiperkama vien įspėjimais;

88.  yra susirūpinęs, kad romų bendruomenė mažai dalyvauja darbo rinkoje; pabrėžia, kad būtina didinti NVO, kurios specializuojasi su šia etnine mažuma susijusioje srityje, vaidmenį skatinant romų dalyvavimą darbo rinkoje; taip pat pabrėžia NVO svarbą teikiant romams informaciją apie jų teises arba siekiant padėti jiems pateikti skundus diskriminacijos atvejais, nes tai galiausiai padės geriau rinkti duomenis;

89.  ragina valstybes nares pasinaudoti Direktyvos suteikta galimybe taikyti pozityviosios diskriminacijos priemones toms grupėms, kurios patiria rimtą struktūrinę diskriminaciją, pvz., romams;

90.  teigiamai vertina tai, kad didžioji dauguma valstybių narių apsvarstė galimybę imtis tam tikrų pozityviosios diskriminacijos priemonių pagal šios direktyvos nuostatas;

91.  pabrėžia būtinybę skleisti ESTT sprendimus ir keistis su Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos nuostatomis susijusiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką atitinkančiais nacionalinių teismų sprendimais;

92.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti paramą neformaliesiems slaugytojams, kurie derina darbą ir priežiūros pareigas (pvz., lanksčios darbo valandos, laikina priežiūra), kad šie slaugytojai (daugiausia moterys) galėtų užtikrinti priežiūrą ir taip labai padėtų savo šeimoms ir visuomenei, tačiau dėl to dabar arba vėliau nenukentėtų;

93.  mano, kad būtina rengti atitinkamus mokymus nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijų ir teisėsaugos įstaigų ir darbo inspekcijų darbuotojams; mano, kad labai svarbu rengti visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant teisėjus, prokurorus, teisminių institucijų darbuotojus, teisininkus ir tardytojus, policijos pajėgas ir kalėjimų personalą, mokymus apie kovos su diskriminacija užimtumo srityje teisės aktus ir teismų praktiką, taip pat užtikrinti mokymą apie kultūros pažinimą ir nesąmoningą šališkumą;

94.  mano, kad Komisija turi būtinai pateikti privačiosioms įmonėms, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones, lygybės ir įvairovės sistemų modelius, kuriuos vėliau būtų galima atkartoti ir pritaikyti pagal jų poreikius; ragina verslo suinteresuotuosius subjektus ne tik įsipareigoti gerbti lygybę ir įvairovę, bet ir, be kita ko, kasmet teikti ataskaitas apie savo iniciatyvas šiuo atžvilgiu, jei pageidauja, padedant lygybės įstaigoms;

95.  ragina darbdavius sukurti nediskriminuojančią darbo aplinką savo darbuotojams, laikantis esamų kovos su diskriminacija direktyvų ir jas įgyvendinant pagal vienodo požiūrio principą neatsižvelgiant į lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją; ragina Komisiją stebėti susijusių priemonių įgyvendinimą;

96.  primena, kad, teikiant pagalbą aukoms, socialiniai partneriai, NVO ir pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį, ir pabrėžia, kad diskriminaciją patiriantiems asmenims neretai lengviau kreiptis į juos negu į kitus subjektus; todėl ragina remti pilietinės visuomenės organizacijas, vykdančias veiklą šioje srityje;

97.  ragina užtikrinti žmogaus teisių ir pilietinį ugdymą, kuris padeda skatinti sąmoningumą ir įvairovės pripažinimą ir kurio paskirtis yra sukurti atvirą aplinką skatinant keisti nusistovėjusias normas ir naikinti įžeidžiančias etiketes;

98.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti pilietinio ugdymo ir žmogaus teisių pamokas pradinėse ir vidurinėse mokyklose;

99.  mano, kad Komisija turi būtinai priimti Europos pagrindų programą nacionalinėms strategijoms dėl kovos su antisemitizmu, islamofobija ir kitomis rasizmo formomis;

100.  ragina valstybes nares sukurti tinkamas sistemas, skirtas atlikusių bausmę nuteistųjų grąžinimui į darbo rinką;

101.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir lygybės įstaigas, palankesnes sąlygas gauti finansavimą informuotumo apie diskriminaciją užimtumo srityje didinimo ir švietimo kampanijoms rengti; ragina privatųjį sektorių dėti pastangas kuriant darbo aplinką be diskriminacijos;

102.  ragina valstybes nares imtis veiksmų, siekiant užtikrinti keitimąsi gerąja patirtimi kovos su diskriminacija darbe srityje;

103.  ragina socialinių partnerių organizacijas didinti vidinį informuotumą apie nelygybę užimtumo srityje ir parengti pasiūlymus, kaip spręsti problemas organizacijos ar įmonės lygmens sektoriaus kolektyvinėse derybose, mokymuose ir kampanijose, skirtose jų nariams ir darbuotojams;

104.  ragina valstybes nares ir Komisiją įtraukti socialinius partnerius (profesines sąjungas ir darbdavius) ir pilietinę visuomenę, įskaitant lygybės įstaigas, į veiksmingą lygybės principo taikymą užimtumo ir profesinės veiklos srityje, kad būtų skatinamas vienodas požiūris; taip pat ragina valstybes nares sustiprinti socialinį dialogą ir dalijimąsi veiklos patirtimi ir geriausia patirtimi;

o
o   o

105.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(3) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0286.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0293.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261.
(9) OL C 316, 2016 8 30, p. 83.
(10) OL C 75, 2016 2 26, p. 130.
(11) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9.
(12) OL C 74 E, 2012 3 13, p. 19.
(13) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29.
(14) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 23.
(15) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 23.
(16) 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas, C-147/08, Römer C-147/08, ECR, EU:C:2011:286.
(17) http://fra.europa.eu/en/publication/2014/eu-lgbt-survey-european-union-lesbian-gay-bisexual-and-transgender-survey-main.
(18) http://fra.europa.eu/en/publication/2014/being-trans-eu-comparative-analysis-eu-lgbt-survey-data.
(19) http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR15_03/SR15_03_LT.pdf.
(20) http://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1568lt.pdf.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351.
(22) Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimas „Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva. Jos įgyvendinimo įvertinimas“.
(23) Ten pat.
(24) 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsnis.
(25) Europos Parlamentas, A teminis skyrius. Ekonomikos ir mokslo politika „Neįgaliesiems tinkamų patalpų įrengimas ir jų įdarbinimas globojamose dirbtuvėse. Sąnaudos ir investicijų grąža“.
(26) Bendrojo pobūdžio pastaba Nr. 2 (2014 m.) dėl 9 straipsnio „Prieinamumas“ https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G14/033/13/pdf/G1403313.pdf?OpenElement.
(27) Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013.
(28) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Bendro pranešimo dėl Rasinės lygybės direktyvos (2000/43/EB) ir Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos (2000/78/EB) taikymo priedai (angl. Annexes to the Joint Report on the application of the Racial Equality Directive (2000/43/EC) and the Employment Equality Directive (2000/78/EC) (SWD(2014)0005).
(29) 2015 m. ES pagrindinių teisių agentūros lyginamoji teisinė analizė „Apsauga nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lytinių požymių Europos Sąjungoje“.
(30) Ten pat.
(31) Europos Parlamento tyrimų tarnyba, opere citato.

Teisinis pranešimas