Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2284(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0227/2016

Pateikti tekstai :

A8-0227/2016

Debatai :

PV 15/09/2016 - 7
CRE 15/09/2016 - 7

Balsavimas :

PV 15/09/2016 - 11.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0361

Priimti tekstai
PDF 379kWORD 53k
Ketvirtadienis, 2016 m. rugsėjo 15 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veikla, poveikis ir pridėtinė vertė
P8_TA(2016)0361A8-0227/2016

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės (2015/2284(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos 2013 m. ir 2014 m. (COM(2015)0355),

–  atsižvelgdamas į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ex post vertinimą (2015 m. rugpjūčio mėn. galutinė ataskaita),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 7/2013 „Ar Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas sukūrė ES pridėtinę vertę į darbo rinką reintegruojant atleistus darbuotojus?“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Eurofound ERM ataskaitą „Darbo rinkos, darbo sąlygos ir pasitenkinimas gyvenimu po restruktūrizacijos“,

–  atsižvelgdamas į Eurofound atvejo tyrimą tema „Papildoma Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo nauda: Vokietijos ir Suomijos patirties palyginimas“ (2009 m.),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Eurofound ERM ataskaitą „Restruktūrizavimas per recesiją“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ateities(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo(5),

–  atsižvelgdamas į nuo 2007 m. sausio mėnesio priimtas rezoliucijas dėl EGF lėšų mobilizavimo, taip pat į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pastabas dėl atitinkamų paraiškų,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto specialios darbo grupės EGF klausimais svarstymus;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0227/2016),

A.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) tikslas – padėti darbuotojams, praradusiems darbą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir parodyti savo solidarumą su jais; kadangi EGF tikslas – prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir skatinti tvarų užimtumą rengiant atleistus darbuotojus naujam darbui ir juos remiant; kadangi EGF buvo sukurtas skubiai intervencijai ir trumpalaikei paramai teikti kritinės padėties atveju reaguojant į ūmius ir nenumatytus darbo rinkos sunkumus, kurie apima didelio masto darbuotojų atleidimus, priešingai nei Europos socialinis fondas (ESF), kuris nors taip pat remia darbą praradusius darbuotojus, bet jo tikslas – šalinti ilgalaikį struktūrinį disbalansą, visų pirma įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą programas; mano, kad EGF turėtų tęsti veiklą per kitą programavimo laikotarpį jo neįtraukiant į DFP;

B.  kadangi pastaraisiais metais restruktūrizavimas tampa vis dažniau taikoma praktika, vienuose sektoriuose intensyvesnė ir plintanti į kitus sektorius; kadangi bendrovėms tenka atsakomybė už šių sprendimų dėl bendrijų ir dėl valstybės narės ekonominės ir socialinės struktūros dažnai nenumatytus padarinius; kadangi EGF padeda sušvelninti neigiamą šių restruktūrizavimo sprendimų poveikį; kadangi vis daugiau EGF paramos atvejų yra susiję su stambių įmonių ir tarptautinių korporacijų restruktūrizavimo strategijomis, dėl kurių dažniausiai sprendžiama neįtraukiant darbuotojų ir jų atstovų; kadangi perkėlimas, veiklos perkėlimas, veiklos nutraukimas, susijungimai, įsigijimai, perėmimai, gamybos reorganizavimas, veiklos perdavimas yra dažniausios restruktūrizavimo formos;

C.  kadangi nesaugumas vis dėlto gali sumažinti gebėjimą prisitaikyti ir iniciatyvumą persikeliant dirbti arba užsiimti verslu į kitą vietą, nes persikeliant atsiranda nedarbo, mažesnio atlyginimo ir socialinio nesaugumo pavojus; kadangi EGF paramos gavėjų reintegracija į darbo rinką bus sėkmingesnė, jeigu bus užtikrinamas kokybiškas užimtumas;

D.  kadangi kooperatyvai socialiai atsakingai vykdo restruktūrizavimą, o konkretus kooperatyvų valdymo modelis, pagrįstas kolektyvine nuosavybe, demokratiniu dalyvavimu ir narių kontrole, taip pat kooperatyvų gebėjimas pasikliauti nuosavais finansiniais ištekliais ir paramos tinklais, paaiškina, kodėl kooperatyvai ilguoju laikotarpiu lanksčiau ir naujoviškiau valdo restruktūrizavimą ir kuria naują verslą;

E.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 19 straipsnyje nustatyta, kad Komisija kas dvejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti kiekybinę ir kokybinę praėjusių dvejų metų EGF veiklos ataskaitą;

F.  kadangi nėra Europos teisinės sistemos, skirtos darbuotojams informuoti ir konsultuoti, restruktūrizavimui numatyti ir valdyti tam, kad būtų galima numatyti pokyčius ir užkirsti kelią darbo vietų praradimui; kadangi Parlamentas savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliucijoje(6) prašė, kad Komisija, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnio, kuo greičiau ir pasikonsultavusi su socialiniais partneriais, pateiktų pasiūlymą dėl teisės akto dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo (laikantis rezoliucijospriede pateiktų išsamių rekomendacijų); kadangi nacionalinės teisės aktai, kuriais reglamentuojama darbdavių atsakomybė darbuotojų atžvilgiu šiame procese, yra labai skirtingi; kadangi du kartus buvo konsultuotasi su Europos socialiniais partneriais, bet Komisija nesiėmė veiksmų; kadangi Komisijos atsakymai į Parlamento rezoliucijas dėl informacijos, konsultacijų ir restruktūrizavimo buvo nuviliantys ir atkreipė dėmesį į tai, kad šioje srityje reikia imtis konkrečių veiksmų; kadangi labai svarbu taikyti gerai išvystytas darbo santykių sistemas, kuriomis būtų atsižvelgiama į darbuotojų ir jų atstovų teises konsultacijų ir informacijos teikimo srityse; kadangi Informavimo ir konsultavimosi direktyva galėtų padėti užtikrinti, kad derybos dėl tinkamo plano būtų vykdomos sąžiningomis sąlygomis ir laiku;

G.  kadangi minimalus atleistų darbuotojų skaičius sumažintas nuo 1 000 iki 500 ir numatyta galimybė, kad EGF paraiška bus svarstoma išimtinėmis aplinkybėmis arba mažų darbo rinkų atveju, jei darbuotojų atleidimas daro didelę įtaką užimtumui ir vietos, regiono ar šalies ekonomikai;

H.  kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. anksčiau savarankiškai dirbę asmenys taip pat gali būti reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai ir gali gauti paramą; kadangi Komisija turėtų užtikrinti, kad EGF lėšomis būtų tenkinami konkretūs savarankiškai dirbančių asmenų poreikiai, nes savarankiškai dirbančių asmenų skaičius nuolat didėja; kadangi iki 2017 m. gruodžio 31 d. regionuose, atitinkančiuose paramos reikalavimus pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, naudotis EGF parama gali nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (NEET jaunuoliai), o jų skaičius gali prilygti tikslinių paramos gavėjų skaičiui;

I.  kadangi dabartinio EGF tikslas yra ne tik remti atleistus darbuotojus, bet ir parodyti solidarumą su tais darbuotojais;

J.  kadangi pirminis EGF biudžetas buvo 500 mln. EUR per metus; kadangi dabartinis biudžetas yra 150 mln. EUR per metus ir nuo veiklos pradžios kasmet išleidžiama apytikriai 70 mln. EUR;

K.  kadangi pradinė bendro finansavimo norma buvo 50 proc., 2009–2011 m. ji buvo padidinta iki 65 proc., 2012–2013 m. vėl sumažinta iki 50 proc., o šiuo metu yra 60 proc.;

L.  kadangi 2007–2014 m. 20 valstybių narių pateikė 134 paraiškas dėl 122 121 remtino darbuotojo ir kadangi iš viso buvo paprašyta skirti 561,1 mln. EUR; pažymi, kad 2007–2013 m. laikotarpiu biudžeto įvykdymo lygis buvo vos 55 proc.; kadangi 2007–2014 m. gamybos sektorius pateikė daugiausia paraiškų, ypač automobilių pramonės sektorius, iš kurio kreiptasi dėl 29 000 darbuotojų iš 122 121 (23 proc. darbuotojų pagal visas pateiktas paraiškas); kadangi šiuo metu ekonomikos krizės poveikis labiau jaučiamas mažesnėse įmonėse, kuriose dirba mažiau negu 500 darbuotojų;

M.  kadangi Europos Audito Rūmai rekomenduoja, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba apsvarstytų galimybę riboti ES finansavimą ir skirti jį priemonėms, kuriomis gali būti sukurta Europos pridėtinė vertė, o ne finansuoti jau veikiančias darbuotojų pajamų paramos schemas, kaip numatyta 7 straipsnio 1 dalies b punkte; kadangi nustatyta, kad EGF priemonėmis sukuriama daugiausia papildomos naudos tada, kai jos naudojamos bendrai finansuoti atleistiems darbuotojams skirtoms paslaugoms, kurios paprastai neteikiamos pagal valstybių narių išmokų darbuotojams sistemas, kai šios paslaugos sutelktos mokymui, o ne išmokoms teikti, ir tais atvejais, kai šios priemonės pritaikomos prie individualių poreikių ir papildo pagrindines paslaugas, ypač skirtas pažeidžiamiausioms atleistų darbuotojų grupėms; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad reikia investuoti į buvusių darbuotojų potencialą ir kad svarbu visapusiškai įvertinti vietos darbo rinkos poreikius ir reikiamus įgūdžius, nes tai turėtų sudaryti mokymo ir kompetencijos didinimo pagrindą siekiant padėti greitai vėl integruoti darbuotojus į darbo rinką; primena, kad valstybės narės turi prievolę veiksmingai įgyvendinti EGF biudžetą;

N.  kadangi EGF nesprendžia nedarbo ES problemos; kadangi norint išspręsti nedarbo krizę ES, didžiausią dėmesį ES politikoje reikia skirti darbo vietų kūrimui, jų apsaugai ir tvarumui; kadangi dėl nedarbo ES lygio, ypač dėl jaunimo ir ilgalaikių bedarbių skaičiaus, reikia imtis skubių veiksmų, kurie atvertų naujų profesinių perspektyvų;

O.  kadangi šiame pranešime ataskaitinis EGF vertinimo laikotarpis yra 2007–2014 m.; kadangi Komisijos ex post vertinimas apima 2007–2013 m. laikotarpį, o Audito Rūmų auditai apima 2007–2012 m. laikotarpį;

P.  kadangi įgyvendinant EGF reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi ir skatinama laikytis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų, kurie yra vieni iš pagrindinių Sąjungos vertybių ir yra įtvirtinti strategijoje „Europa 2020“;

1.  atkreipia dėmesį į EGF ex post vertinimą ir pirmąją dvimetę ataskaitą; pažymi, kad Komisija vykdo savo pareigą teikti ataskaitas; mano, kad šių ir kitų ataskaitų nepakanka siekiant visiškai užtikrinti EGF skaidrumą ir veiksmingumą; ragina EGF paramą gavusias valstybes nares viešai skelbti visus paramos atvejų duomenis ir vertinimus ir į paramos atvejų vertinimą įtraukti poveikio lytims vertinimą; labai skatina visas valstybes nares laiku viešai skelbti savo paraiškas ir galutines ataskaitas, kaip numatyta galiojančiame reglamente; nors Komisija laikosi savo ataskaitų teikimo įsipareigojimų, mano, kad Komisija galėtų viešai skelbti visus dokumentus, susijusius su EGF intervencijos atvejais, įskaitant savo vidaus misijų ataskaitas po stebėsenos vizitų į valstybes nares, kurios yra pateikusios paraiškas;

2.  palankiai vertina finansavimo laikotarpio pratęsimą nuo vienų iki dvejų metų; remiantis Eurofound tyrimu, 12 mėnesių – nepakankamai ilgas laikotarpis padėti visiems atleistiems darbuotojams, ypač pažeidžiamiausioms grupėms, kaip antai nekvalifikuoti darbuotojai, vyresnio amžiaus darbuotojai, moterys ir ypač vieniši tėvai;

3.  pažymi, kad EGF vertinimai rodo, jog šio fondo intervencijų rezultatams įtakos turi tokie veiksniai kaip remtinų darbuotojų išsilavinimo lygis ir kvalifikacija, taip pat atitinkamų darbo rinkų pajėgumas įsisavinti paramą ir šalių paramos gavėjų BVP; pabrėžia, kad tokiems veiksniams daugiausia įtakos turi ilgalaikės priemonės, kurias gali veiksmingai remti Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai); pabrėžia, kad visais atvejais, kai ketinama teikti EGF paramą, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius ir vietos darbo rinkos padėtį; pažymi, kad, norint greičiau ir veiksmingiau pasiekti rezultatų, svarbu didinti EGF ir ESI fondų sąveiką; pabrėžia, kad ESI fondai gali veikti EGF paramos srityse kaip tolesnės priemonės, kuriomis skatinamos investicijos, augimas apskritai ir darbo vietų kūrimas; pabrėžia, kad EGF intervencijas reikėtų nukreipti į investicijas, kuriomis prisidedama prie augimo, darbo vietų kūrimo, švietimo, įgūdžių formavimo ir darbuotojų geografinio judumo, ir reikėtų jas koordinuoti su esamomis ES programomis, siekiant padėti žmonėms susirasti darbą ir skatinti verslumą, visų pirma tuose regionuose ir sektoriuose, kurie jau patiria neigiamus globalizacijos ar ekonomikos restruktūrizavimo padarinius; pabrėžia, kad, siekiant tvariai išspręsti atleidimo iš darbo ir nedarbo problemą, pirmenybę reikėtų teikti integruotiems požiūriams, kurie grindžiami kelių fondų programavimu, veiksmingai paskirstant išteklius ir geriau koordinuojant, užtikrinant sąveiką, ypač ESF ir ERPF; yra tvirtai įsitikinęs, kad integruota kelių fondų programavimo strategija sumažintų įmonių perkėlimo riziką ir sudarytų palankias sąlygas grąžinti pramonės gamybą į ES;

4.  mano, kad pataisius reglamentą EGF veikimas pagerėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus patobulinimus buvo supaprastintos valstybių narių galimybės naudotis EGF procedūros ir kad tai turėtų paskatinti valstybes nares aktyviau naudotis šia priemone; ragina Komisiją pasiūlyti veiksmus bet kokioms su administraciniais pajėgumais susijusioms kliūtims, kurios trukdo naudotis EGF parama, pašalinti; mano, kad EGF neturėtų būti priskirta makroekonomikos stabilizavimo funkcija;

5.  pažymi, kad iki šiol metiniame biudžete numatytų sumažintų EGF skirtų asignavimų pakako reikiamai pagalbai ir paramai darbą praradusiems asmenims teikti; vis dėlto pabrėžia, kad nuo 2014 m. išplėsta EGF taikymo sritis siekiant įtraukti nesimokantį ir nedirbantį jaunimą ir krizės kriterijų ir kad tuo atveju, jei labai padaugėtų paraiškų ar būtų suteikta naujų prerogatyvų, skirtų asignavimų gali nepakakti ir jie turėtų būti padidinti siekiant užtikrinti efektyvų EGF veikimą;

6.  pabrėžia tvirto socialinio dialogo, pagrįsto tarpusavio pasitikėjimu ir bendra atsakomybe, svarbą – tai geriausia priemonė bendriems sprendimams ir metodams ieškoti, iš anksto numatant restruktūrizavimo procesus, vykdant jų prevenciją ir juos valdant; pabrėžia, kad tai padėtų užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir todėl sumažintų EGF paramos atvejų;

7.  pastebi, kad labai padaugėjo paraiškų 2009–2011 m. laikotarpiu, kai buvo taikoma leidžianti nukrypti nuostata, pagal kurią paraiškas buvo galima teikti remiantis krizės kriterijumi, ir kad EGF taikymo sritis buvo dar labiau išplėsta 2014–2020 m. laikotarpiu nuolatinai įtraukiant krizės kriterijų ir savarankiškai dirbančius asmenis; palankiai vertina tai, kad po 2013 m. šios nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimas buvo pratęstas; pažymi, kad daugiau kaip pusė visų 2007–2014 m. laikotarpio projektų buvo susiję su krize; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar patiriamas neigiamas ekonomikos krizės poveikis;

8.  pažymi, kad 2007–2014 m. dvidešimt valstybių narių pateikė 131 paraišką dėl bendros 542,4 mln. eurų sumos, skirtos 121 380 darbuotojų;

9.  pažymi, kad Komisija patobulino EGF duomenų bazę, kurioje statistikos tikslais registruojami kiekybiniai EGF paramos atvejų duomenys, todėl valstybėms narėms lengviau teikti paraiškas, o Komisijai – nagrinėti ir palyginti EGF paramos atvejų duomenis; be to, pažymi, kad Komisija įtraukė EGF į pasidalijamojo fondų valdymo bendrą sistemą, todėl turėtų būti teikiamos teisingesnės ir išsamesnės paraiškos ir turėtų dar sutrumpėti valstybės narės pateiktos paraiškos nagrinėjimo laikas; pažymi, kad ši sistema valstybėms narėms suteikia galimybę supaprastinti paraiškų teikimą, ir ragina Komisiją paspartinti paraiškų nagrinėjimą tam, kad finansavimą būtų galima suteikti greitai siekiant kuo labiau padidinti jo poveikį;

10.  ragina Komisiją visapusiškai įvertinti prekybos politikos sprendimų padarinius ES darbo rinkai, taip pat atsižvelgiant į faktiniais duomenimis pagrįstą informaciją apie šiuos padarinius, į kurią atkreipiamas dėmesys EGF paraiškose; ragina Komisiją atlikti išsamius ex ante ir ex post poveikio vertinimus, įskaitant socialinio poveikio vertinimus, nurodant galimą poveikį užimtumui, konkurencingumui ir ekonomikai, taip pat poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kartu užtikrinant veiksmingą Prekybos generalinio direktorato ir Užimtumo generalinio direktorato ex ante koordinavimą; ragina Parlamentą reguliariai rengti bendrus Tarptautinės prekybos komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto klausymus siekiant pagerinti prekybos politikos ir EGF derinimą ir stebėseną; mano, kad būtina aktyviau skatinti naudoti EGF lėšas įmonių perkėlimo atvejais, taip pat kainų ir pasaulinės paklausos svyravimo nulemtoms sektorių krizėms įveikti; griežtai prieštarauja bet kokiai iniciatyvai traktuoti dabartinį EGF su dabartiniu biudžetu kaip intervencinę priemonę, naudojamą tuomet, kai Europos Sąjungoje vykdant ES lygmeniu priimtas prekybos strategijas, įskaitant būsimus ar jau sudarytus prekybos susitarimus, prarandamos darbo vietos; pabrėžia, kad reikia glaudžiai derinti prekybos ir pramonės politiką ir modernizuoti ES prekybos apsaugos priemones;

11.  ragina Komisiją suteikti rinkos ekonomikos statusą prekybos partnerėms tik tada, kai jos atitinka penkis Komisijos nustatytus kriterijus; todėl ragina Komisiją rinkos ekonomikos statuso suteikimo trečiosioms valstybėms klausimais parengti aiškią ir veiksmingą strategiją, skirtą išsaugoti ES verslo konkurencingumą ir tęsti kovą su bet kokios formos nesąžininga konkurencija;

12.  pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių EGF tikslų – padėti darbuotojams, kurie neteko darbo dėl didelių pokyčių Sąjungos prekyboje prekėmis ar paslaugomis, kaip nustatyta reglamento 2 straipsnio a punkte; mano, kad svarbus EGF uždavinys – užtikrinti paramą darbuotojams, atleistiems dėl neigiamų prekybos ginčų pasekmių; todėl ragina Komisiją paaiškinti, kad dėl prekybos ginčų pasekmių, dėl kurių labai pakinta Sąjungos prekyba prekėmis ar paslaugomis, prarastos darbo vietos visiškai patenka į EGF taikymo sritį;

13.  pabrėžia, kad EGF jokiomis aplinkybėmis negali pakeisti išsamios restruktūrizavimo prevencijos ir planavimo politikos; pabrėžia, kad svarbu Europos Sąjungos mastu vykdyti tikrą pramonės politiką, kuri padėtų užtikrinti tvarų ir įtraukų augimą;

14.  prašo Komisijos atlikti globalizacijos poveikio pagal sektorius tyrimus ir, atsižvelgiant į jų rezultatus, pateikti pasiūlymus, kuriais įmonės būtų skatinamos numatyti sektorių permainas ir parengti savo darbuotojus prieš juos atleidžiant;

15.  pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės pirmenybę teikė ESF, o ne EGF, kadangi ESF bendro finansavimo normos yra didesnės, ESF priemonės įgyvendinamos sparčiau, o EGF neteikia išankstinio finansavimo ir EGF patvirtinimo procedūra trunka gana ilgai; vis dėlto mano, kad kai kurias iš šių problemų išsprendė padidinta bendro finansavimo norma ir naujajame reglamente numatytas spartesnis paraiškų teikimo ir patvirtinimo procesas; apgailestauja, kad EGF parama vis dar nepasiekė atleistų darbuotojų visose valstybėse narėse, ir ragina valstybes nares naudotis šia parama masinio atleidimo iš darbo atvejais;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Audito Rūmų ataskaitą vidutinė EGF paraiškos patvirtinimo procedūros trukmė yra 41 savaitė; prašo imtis visų įmanomų priemonių procedūroms paspartinti; palankiai vertina Komisijos pastangas sumažinti delsimą ir supaprastinti paraiškų teikimo procesą; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtina stiprinti valstybių narių pajėgumus, ir primygtinai rekomenduoja, kad visos valstybės narės kuo greičiau pradėtų įgyvendinti priemones; pažymi, kad daugelis valstybių narių jau tai daro;

17.  pažymi, kad EGF veikla nukenčia dėl menko kai kurių valstybių narių, socialinių partnerių ir bendrovių informuotumo; ragina Komisiją pagerinti komunikaciją su valstybėmis narėmis, nacionaliniais ir vietiniais profsąjungų tinklais ir plačiąja visuomene; ragina valstybes nares remti darbuotojų ir jų atstovų informuotumą apie EGF ir daryti tai laiku, siekiant užtikrinti didžiausią skaičių galimų naudos gavėjų ir didžiausią naudą iš EGF priemonių, ir veiksmingiau propaguoti privalumus, pagrįstus EGF pasiektais rezultatais;

18.  primena, kad svarbios yra apsaugos priemonės, kuriomis nustatytą laikotarpį neleidžiama perkelti ES finansavimu besinaudojančias įmones, nes dėl atleidimų iš darbo galėtų būti pradėtos papildomos paramos programos;

EGF paramos gavėjai

19.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitos išvadas, kad beveik visi EGF paramos reikalavimus atitinkantys darbuotojai galėjo pasinaudoti jų individualiems poreikiams pritaikytomis ir gerai koordinuojamomis priemonėmis ir kad beveik 50 proc. finansinę paramą gavusių darbuotojų šiuo metu grįžo į darbo rinką; pažymi, kad laiku ir veiksmingai įgyvendintų EGF programų stoka kai kuriose valstybėse narėse lėmė tai, kad nebuvo panaudotos lėšos; mano, kad tikslinių paramos gavėjų arba jų atstovų, socialinių partnerių, vietinių užimtumo tarnybų ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas atliekant pirminį vertinimą ir teikiant paraišką yra labai svarbus siekiant užtikrinti teigiamus rezultatus paramos gavėjams; ragina Komisiją remti valstybes nares rengiant naujoviškas priemones ir programas ir savo peržiūrose įvertinti, ar planuojant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą buvo tinkamai numatytos būsimos darbo rinkos perspektyvos ir reikiami įgūdžiai ir ar paslaugos buvo pritaikytos perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į galiojančio reglamento 7 straipsnį, dėti tolesnes pastangas suderinam asmeninėms reikmėms pritaikytų paslaugų paketui parengti siekiant veiksmingai išteklius naudojančios ir tvarios ekonomikos; pažymi, kad inovacijos, pažangioji specializacija ir efektyvus išteklių naudojimas yra itin svarbūs pramonės atnaujinimui ir ekonominei diversifikacijai;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos ex post vertinimo ataskaitoje analizuotuose 73-uose projektuose vidutinė 55 metų ar vyresnio amžiaus paramos gavėjų dalis sudarė 15 proc., 15–24 metų amžiaus paramos gavėjų dalis – 5 proc.; todėl palankiai vertina tai, kad naujame reglamente daugiausia dėmesio skiriama vyresnio amžiaus ir jaunesniems darbuotojams ir kad į tam tikras paraiškas įtraukiami NETT jaunuoliai; pažymi, kad moterų paramos gavėjų dalis vidutiniškai sudarė 33 proc., o vyrų – 67 proc.; pažymi, kad šie skaičiai atspindi darbuotojų sudėtį pagal lytis ir ši sudėtis gali skirtis įvairiuose sektoriuose; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad visose paraiškose dėl EGF paramos moterims ir vyrams būtų taikomos vienodos sąlygos, ir ragina valstybes nares rinkti duomenis pagal lytis siekiant nustatyti poveikį paramos gavėjų moterų pakartotinio įsidarbinimo rodikliams; be to, pažymi, kad kai kuriose EGF paraiškose tikslinių paramos gavėjų skaičius buvo mažas, palyginti su visu paramos kriterijus atitinkančių gavėjų skaičiumi, ir todėl poveikis gali būti mažesnis už optimalų;

21.  mano, kad siekiant NEET jaunuolius įtraukti į EGF paraiškas reikia skirtingos rūšies intervencijų, ir mano, kad visiems atitinkamiems veikėjams, įskaitant socialinius partnerius, vietos bendruomenės grupes ir jaunimo organizacijas, turėtų būti atstovaujama visais programos įgyvendinimo etapais ir kad tokios intervencijos turėtų skatinti priemones, būtinas kuo didesniam NEET jaunuolių dalyvavimui užtikrinti; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares turėti patikimą vadovaujančią agentūrą programos įgyvendinimui koordinuoti, tikslinei ir tvariai paramai, skirtai NEET jaunuoliams padėti užbaigti programą, užtikrinti ir taip pat didžiausiam programos lėšų išmokėjimui užtikrinti; mano, kad atlikus nepriklausomą peržiūrą, ypatingą dėmesį skiriant NEET jaunimo dalyvavimui, galėtų būti nustatyta geresnė praktika; yra tvirtai įsitikinęs, kad ir toliau iki programavimo laikotarpio pabaigos 2020 m. gruodžio mėn. turėtų būti taikoma išimtis dėl NEET jaunimo įtraukimo;

22.  ragina Komisiją į savo EGF laikotarpio vidurio vertinimą įtraukti specialų kokybinį ir kiekybinį paramos iš EGF nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui (NEET) vertinimą, ypač atsižvelgiant į Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą ir būtiną nacionalinių biudžetų, ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos sąveiką;

23.  pažymi, kaip nustatyta ex post vertinime, kad 73 ištirtais atvejais vidutinis paramos gavėjų paramos gavimo rodiklis buvo 78 proc.; įskaičiuojami ir 20 atvejų, kai paramos gavėjų paramos gavimo koeficientas siekė100 proc. ar daugiau; visgi primygtinai pabrėžia, kad didžiausias paramos gavimo koeficientas visais atvejais yra 100 proc., nes naudojant didesnius nei 100 proc. skaičius iškreipiami duomenys ir nustatomas daug didesnis paramos gavimo koeficientas nei yra iš tiesų; pažymi, kad taip yra ir biudžeto įgyvendinimo lygio atveju; ragina Komisiją patikslinti savo duomenis ir pateikti tikslesnį paramos gavėjų paramos gavimo ir biudžeto įgyvendinimo koeficientų vertinimą;

24.  palankiai vertina tai, kad daug paramos iš EGF gavėjų visų pirma galėjo gauti asmeninę pagalbą ieškant darbo, atnaujinti savo įgūdžius profesinio mokymo programose ir naudotis judumo išmokomis; taip pat palankiai vertina tai, kad EGF, iš jo suteikus pagalbą įmonėms steigti ar perimti, kai kuriems samdomiesiems darbuotojams suteikė galimybę pradėti savo verslą; todėl pabrėžia, kad nustatyta, jog EGF padarė didelį teigiamą poveikį savigarbai, įgalėjimo jausmui ir motyvacijai; pabrėžia, kad EGF parama padidino socialinę sanglaudą, nes suteikė žmonėms galimybę vėl įsidarbinti ir išvengti neigiamų nedarbo padarinių;

25.  pažymi, kad remiantis ex post ataskaitos duomenimis, EGF naudos gavėjų išsilavinimo lygis dažnai mažesnis už vidutinį, todėl jų gebėjimus galima mažiau panaudoti kitose srityse, o tai įprastomis sąlygomis mažina jų galimybes įsidarbinti ir didina jų pažeidžiamumą darbo rinkoje; mano, kad EGF geriausią ES pridėtinę vertę gali teikti tais atvejais, kai remiamos darbuotojų, ypač mažiau kvalifikuotų pažeidžiamų grupių, mokymo ir perkvalifikavimo programos, kuriomis pirmenybė teikiama darbo rinkai ir verslui pradėti reikalingiems įgūdžiams;

26.  pažymi, kad atliekant ex post vertinimą vykdytos apklausos rezultatai yra nevienareikšmiai, nes 35 proc. apklaustųjų nurodė, kad naujų darbo vietų kokybė yra geresnė ar daug geresnė, 24 proc. apklaustųjų nurodė, kad ji tokia pati, o 41 proc. apklaustųjų nurodė, kad ji prastesnė arba daug prastesnė; vis dėlto, kadangi nėra jokių susistemintų duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti bet kokį vertinimą, rekomenduoja Komisijai rinkti išsamesnę informaciją apie EGF priemonių poveikį ir kokybę tam, kad vėliau, prireikus, būtų galima imtis taisomųjų veiksmų;

Išlaidų efektyvumas ir pridėtinė EGF vertė

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares lanksčiau ir veiksmingiau naudotis EGF biudžeto vykdymo kompetencija, sutelkiant dėmesį į rezultatus, poveikį ir pridėtinę vertę ir nekeliant pavojaus fondų naudojimo tinkamumui ir skaidrumui bei užtikrinant taisyklių laikymąsi; mano, jog paraiškų teikimo procedūra turėtų būti spartesnė, kad atleistiems darbuotojams teikiama fondo pagalba būtų veiksmingesnė; yra susirūpinęs dėl iš EGF prašomos skirti paramos ir valstybių narių grąžinamų sumų – vidutinis biudžeto įvykdymo lygis siekia tik 45 proc.; todėl ragina Komisiją nuodugniai įvertinti žemo įgyvendinimo lygio priežastis ir pasiūlyti priemonių, skirtų esamiems trukdžiams pašalinti ir optimaliam fondo naudojimui užtikrinti; pažymi, kad pakartotinio įsidarbinimo rodiklis baigus teikti paramą iš EGF labai įvairus – kinta nuo 4 iki 86 proc., todėl pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti aktyvias ir įtraukias darbo rinkos priemones; pažymi, kad išmokos iš EGF kai kuriose valstybėse narėse nuolat duoda geresnių rezultatų nei kitose; siūlo, kad, siekiant užtikrinti kuo didesnę investuotų lėšų grąžą pakartotinio įsidarbinimo srityje, Komisija ir toliau teiktų gaires valstybėms narėms ir suteiktų joms galimybę dalytis geriausia patirtimi prašant EGF lėšų ir jas naudojant;

28.  mano, kad nereikėtų didinti 60 proc. bendro finansavimo normos;

29.  pažymi, kad, remiantis Komisijos ex post vertinimu, vidutiniškai tik 6 proc. EGF lėšų panaudota administracinėms ir valdymo išlaidoms padengti;

30.  pažymi, kad, kaip nustatyta per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, svarbiausias išlaidų efektyvumo aspektas buvo iš naujo įdarbintų darbuotojų, kurie dabar moka mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, o ne gauna nedarbo ar kitas socialines išmokas, skaičius;

31.  pažymi, kad daugeliu su EGF susijusių atvejų dėl didesnių administracinių išlaidų veiksmams pagal EGF reglamento 7 straipsnio 4 dalį sumažėja bendras EGF investicijų poveikis; ragina Komisiją spręsti tokių išlaidų klausimą nustatant ribas;

32.  atkreipia dėmesį į ex post vertinime pateiktą pasiūlymą dėl priešingos padėties poveikio vertinimo, nes jis yra svarbus elementas siekiant suprasti pridėtinę EGF vertę; apgailestauja dėl to, kad toks vertinimas dar nėra atliktas;

33.  džiaugiasi Audito Rūmų išvada, kad EGF užtikrino tikrą pridėtinę ES vertę, kai buvo naudojamas atleistiems darbuotojams skirtoms paslaugoms ar išmokoms, kurios paprastai nėra teikiamos pagal valstybių narių bedarbio pašalpų sistemas, bendrai finansuoti, taip padėdamas užtikrinti geresnę socialinę sanglaudą Europoje; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra socialinės apsaugos nuostatų, kurios sudarytų sąlygas patenkinti darbą praradusių asmenų poreikius;

34.  apgailestauja dėl to, kad, Audito Rūmų nuomone, vienas trečdalis EGF lėšų naudojamas nacionalinėms darbuotojų pajamų rėmimo sistemoms kompensuoti nesukuriant jokios pridėtinės ES vertės; pažymi, kad naujuoju EGF reglamentu ribojamos išlaidos specialioms priemonėms, pvz., išmokoms darbo paieškai ir darbdaviams teikiamoms samdos paskatoms – šios išlaidos gali sudaryti iki 35 proc. bendrų koordinuoto rinkinio išlaidų, o EGF remiamais veiksmais neketinama pakeisti pagal nacionalines sistemas valstybių narių taikomų pasyvių socialinės apsaugos priemonių; primygtinai teigia, kad EGF negalima naudoti kaip darbdavių įsipareigojimų darbuotojų atžvilgiu pakaitalą; be to, skatina Komisiją per kitą reglamento peržiūrą patikslinti, kad EGF negalima naudoti valstybių narių įsipareigojimų atleistų darbuotojų atžvilgiu pakaitalą;

35.  apgailestauja dėl to, kad biudžeto įvykdymo lygis svyruoja nuo 3 proc. iki 110 proc., o vidutinis įvykdymo lygis yra 55 proc.; mano, kad kartais ši padėtis atspindi planavimo arba įgyvendinimo etapų trūkumus ir kad ją reikėtų gerinti veiksmingiau rengiant ir įgyvendinant projektus;

36.  apgailestauja dėl sumažėjusio EGF skiriamo finansavimo; ragina Komisiją ir valstybes nares papildomai remti EGF ir taip užtikrinti, kad poreikiai būtų patenkinti; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pakankamai darbuotojų, kurie pasidalytų darbo krūvį, ir būtų išvengta nereikalingo vėlavimo;

37.  mano, kad EGF ir ESF priemonės turėtų papildyti viena kitą, kad būtų priimti tiek konkretūs trumpalaikiai, tiek bendresnio pobūdžio ilgalaikiai sprendimai; atkreipia dėmesį į išvadą, kad apskritai valstybės narės veiksmingai derino EGF, ESF ir nacionalines darbo rinkos priemones ir kad Audito Rūmai atlikdami auditą nenustatė dubliavimosi ar dvigubo asmenų finansavimo atvejų;

38.  yra patenkintas Komisijos ataskaitos dėl EGF veiklos 2013 ir 2014 m. išvada, kad pagal EGF reglamentus 2013 ir 2014 m. Komisijai nebuvo pranešta apie jokius trūkumus, taip pat 2013 ir 2014 m. neteko šalinti jokių su EGF susijusių trūkumų;

Poveikis MVĮ

39.  pažymi, kad MVĮ sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir jose dirba didžioji dauguma ES darbuotojų; atsižvelgdamas į tai, yra susirūpinęs, kad EGF turėjo labai nedidelį poveikį MVĮ, nepaisant to, kad jame aiškiai numatytos MVĮ paramos galimybės pagal tam tikrus kriterijus; pripažįsta Komisijos paaiškinimą, kad nukentėję tolesnės grandies tiekėjų darbuotojai niekada nebuvo apgalvotai priskirti netinkamiems finansuoti, tačiau ragina Komisiją dar labiau EGF perorientuoti į MVĮ, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį Europos ekonomikoje, pvz., daugiau dėmesio skiriant 8 straipsnio d punkto nuostatai dėl būtinybės nustatyti atleidžiančių įmonių tiekėjus, tolesnės gamybos grandies gamintojus ar subrangovus arba skatinti geriausią patirtį, įgytą ankstesniais atvejais, kai EGF davė naudos MVĮ, socialinėms įmonėms ir kooperatyvams; pabrėžia, kad būtina kreipti daugiau dėmesio tam, kad būtų proporcingai remiami MVĮ ir didelių įmonių darbuotojai;

40.  mano, kad reikėtų labiau naudotis nukrypti leidžiančia nuostata dėl priimtinumo ribų, ypač MVĮ labui; pabrėžia galiojančio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuostatų svarbą MVĮ, nes jos suteikia galimybę pertvarkyti krizės ar globalizacijos paveiktus ekonomikos sektorius regionų lygmeniu atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį; pripažįsta problemas, su kuriomis susiduriama, kai paraiškos teikiamos laikantis šių nuostatų, ir ragina Komisiją padėti valstybėms narėms spręsti šias problemas siekiant, kad EGF taptų veiksminga išeitimi atleistiems darbuotojams; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares planavimo ir paraiškų teikimo etapais atsižvelgti į principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ (angl. Think Small First);

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia paraiškų pateikia gamybos ir statybos sektoriai, ypač automobilių ir aviacijos pramonės sektoriai, ir į tai, kad parama iš esmės teikiama stambioms įmonėms; ragina valstybes nares ir išimtinius įgaliojimus turinčias regionų valdžios institucijas iniciatyviai remti atleistus MVĮ, kooperatyvų ir socialinių įmonių darbuotojus naudojantis šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatytomis lankstumo nuostatomis, ypač taikomomis su MVĮ susijusioms kolektyvinėms paraiškoms, ir kitomis priemonėmis, kuriomis skatinama teikti didesnę paramą ir daugiau galimybių MVĮ; taip pat informuoti MVĮ apie EGF joms teikiamas galimybes; pabrėžia, kad šie paramos MVĮ atvejai turėtų būti laikomi pridėtine EGF verte;

42.  yra patenkintas Komisijos ex post įgyvendinimo ataskaitos, kurioje nurodyta teigiama tendencija tarp verslumo skatinimui naudojamų išteklių ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus baigus taikyti priemones, išvada; vis dėlto pažymi, kad savarankiškai dirbančių asmenų dalis sudaro vidutiniškai vos 5 proc. visais EGF paramos atvejais ir kad reikėtų naudoti verslininkų skatinimo priemones, pvz., dotacijas verslui pradėti ir kitas iniciatyvas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia mokymosi visą gyvenimą, kuravimo ir lygiarangių kolegų tinklų svarbą; mano, kad yra daugiau galimybių EGF, atskirai ar kartu su kitais fondais, kaip antai ESI, naudojimui pagerinti, verslumui ir pradedančiosioms įmonėms remti, tačiau pabrėžia, kad parama verslumui turėtų būti pagrįsta tvariais verslo planais; ragina valstybes nares daug dėmesio skirti moterų ir mergaičių įtraukčiai į verslumo programas;

43.  palankiai vertina kelių valstybių narių pastangas didinti priemonių, kuriomis remiamas verslumas ir socialinė ekonomika, naudojimą verslui pradėti skiriant dotacijas ir taikant priemones, kuriomis siekiama skatinti verslumą ir socialinius kooperatyvus bei naujiems verslininkams skirtas paslaugas;

Duomenų reikalavimai

44.  mano, kad, atsižvelgiant į tam tikrą skaičių sudėtingų veiksnių, kaip antai, galimos duomenų spragos, regionų ir šalių ypatumai, skirtingos makroekonominės ir mikroekonominės aplinkybės, nedidelės imtys ir tam tikros būtinos prielaidos, Komisijos metodika turėtų būti griežta ir skaidri, taikant ją turėtų būti įgyvendinamo priemonės šį metodą naudoti trukdantiems trūkumams pašalinti;

45.  pabrėžia, kad Audito Rūmų ataskaitoje daroma išvada, kad kai kurios valstybės narės nenustatė kiekybinių reintegracijos tikslų ir kad esamų duomenų nepakanka priemonių efektyvumui į darbo rinką reintegruojant atleistus darbuotojus įvertinti; pripažįsta Komisijos teiginį, kad EGF reglamentas neapima kiekybinių reintegracijos tikslų ir kad įvairias EGF priemones galima įvertinti kitais būdais; todėl rekomenduoja, kad valstybės narės nustatytų kiekybinius reintegracijos tikslus ir sistemingai diferencijuotų EGF, ESF priemones ir kitas nacionalines priemones, skirtas būtent nuo masinių atleidimų nukentėjusiems darbuotojams; toliau ragina Komisiją pateikti informaciją apie į darbo rinką grįžusių asmenų rastų darbo vietų tipą ir kokybę, taip pat apie vidutinio laikotarpio EGF intervencijų užtikrintos integracijos lygio tendencijas; be to, valstybės narės turėtų skirti dviejų pagrindinių tipų EGF priemones, t. y. aktyvias darbo rinkos priemones ir darbuotojams išmokamą pajamų paramą, ir suteikti išsamesnės informacijos apie priemones, kuriomis pasinaudojo atskiri dalyviai, tam, kad būtų galima atlikti tikslesnę įvairių priemonių sąnaudų ir naudos analizę; prašo Komisijos pateikti duomenis apie Komisijos lygmeniu nepatvirtintus EGF lėšų prašymus ir nepatvirtinimo priežastis;

46.  primena valstybėms narėms jų pareigą praėjus 12 mėnesių nuo priemonių įgyvendinimo dienos pateikti duomenis apie reintegracijos į darbo rinką rodiklius tam, kad būtų užtikrinta reikiama EGF poveikio ir veiksmingumo stebėsena;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniu lygmeniu reikia supaprastinti audito procedūras tam, kad būtų užtikrintas suderinamumas ir veiksmingumas ir būtų išvengta nereikalingo skirtingo lygio kontrolę vykdančių įstaigų veiklos kartojimosi;

48.  rekomenduoja intensyvinti informacijos srautus ir remti nacionalinių kontaktinių asmenų ir regioninio ar vietos lygmens paramos teikimo partnerių susitarimus;

49.  rekomenduoja dažniau atlikti reguliarias tarpusavio peržiūras, vykdyti tarpvalstybinius mainus ar sugretinti naujus EGF lėšų mobilizavimo atvejus su ankstesniais EGF lėšų mobilizavimo atvejais tam, kad būtų galima keistis geriausia praktika ir įgyvendinimo patirtimi; todėl rekomenduoja sukurti geriausios patirties platformą, kuria būtų paprasta naudotis ir kuri remtų geresnius integruotų sprendimų mainus;

50.  atkreipia dėmesį į Europos Parlamento tyrimų tarnybos susirūpinimą dėl EGF poveikio apskaičiavimo metodikos; pabrėžia, kad reikia nustatyti papildomus veiklos rodiklių reikalavimus;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti galiojančio EGF reglamento nuostatas dėl išmokų kitus asmenis prižiūrintiems asmenims; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares sukurti lanksčias darbo ir mokymo priemones, ir, kai įmanoma, taikyti šias priemones vietos bendruomenėse, nes daug iš darbo atleistų moterų dėl šeimos priežiūros pareigų gali turėti mažesnį geografinio judumo lankstumą;

52.  ragina regionines ir vietos kompetentingas institucijas, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas koordinuoti darbo rinkos dalyvių veiksmus tam, kad būtų sukurtos geresnės galimybės gauti EGF paramą atleidimų ateityje atvejais; be to, ragina socialinius partnerius aktyviau dalyvauti fondo stebėsenos ir vertinimo veikloje, ypač skatinti tai daryti suinteresuotųjų šalių atstoves moteris siekiant užtikrinti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama lyčių aspektui;

53.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę EGF paramos atvejų vertinimą, kurio reikalaujama pagal reglamento 20 straipsnį, pavesti Eurofound; mano, kad pagal tokį pasiūlymą Komisija galėtų suteikti Eurofound reikiamus finansinius išteklius, kurie atitiktų dabartines išlaidas, susijusias su EGF vertinimo viešaisiais pirkimais ir žmogiškaisiais ištekliais; be to, Komisija galėtų reikalauti valstybes nares teikti atitinkamus duomenis Eurofound, nes didžiausia kliūtis geresniems vertinimams atlikti yra tinkamų duomenų trūkumas;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 167, 2009 6 29, p. 26.
(3) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(4) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 119.
(5) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 30.
(6) OL C 440, 2015 12 30, p. 23.

Teisinis pranešimas