Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2053(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0263/2016

Pateikti tekstai :

A8-0263/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 04/10/2016 - 7.9
CRE 04/10/2016 - 7.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0371

Priimti tekstai
PDF 375kWORD 51k
Antradienis, 2016 m. spalio 4 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykiai po 2020 m.
P8_TA(2016)0371A8-0263/2016

2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykių po 2020 m. (2016/2053(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių Partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), taip pat į 2005 m. ir 2010 m. atliktus jo persvarstymus(1),

–  atsižvelgdamas į 1975 m. Džordžtauno susitarimą, kuriuo įsteigta AKR valstybių grupė, ir į 1992 m. atliktą jo persvarstymą(2),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą „Siekiant bendradarbiavimą su AKR valstybėmis visapusiškai integruoti į ES biudžetą“ (COM(2003)0590),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2015 m. spalio 6 d. bendrą konsultacijų dokumentą „Siekiant naujos Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių partnerystės po 2020 m.“ (JOIN(2015)0033),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl AKR ir ES santykių, ypač į 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo(3), 2013 m. birželio 13 d.(4) rezoliuciją dėl 2000 m. birželio 23 d. Kotonu susitarimo antrojo dalinio pakeitimo, 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi(5) bei į 2004 m. balandžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos plėtros fondo įtraukimo į biudžetą(6),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliucijas, ypač į 2015 m. gruodžio 9 d. rezoliuciją „Keturiasdešimt partnerystės metų: poveikio prekybai ir plėtrai AKR valstybėse vertinimas ir AKR valstybių ir Europos Sąjungos ilgalaikių santykių perspektyvos“(7),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui,

–  atsižvelgdamas į ES ir AKR jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų 2015 m. gruodžio 9 d. bendrą pareiškimą dėl ES ir AKR santykių ateityje(8),

–  atsižvelgdamas į ES visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją, kuri turi būti pateikta Europos Vadovų Tarybos 2016 m. birželio 28–29 d. susitikimui,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 21 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinama ES ir Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi partnerystė“ (JOIN(2012)0006),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 26 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Bendra ES ir Karibų šalių partnerystės strategija“ (JOIN(2012)0018),

–  atsižvelgdamas į Bendrą Afrikos ir ES strategiją, patvirtintą 2007 m. gruodžio 9 d. Afrikos ir ES valstybių ir vyriausybių vadovų Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikime(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vietos valdžios institucijų vaidmens vykdant vystomąjį bendradarbiavimą besivystančiose šalyse(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. bendrą AKR ir ES pareiškimą dėl laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės(11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13–14 d. vykusiame septintajame AKR valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Sipopo deklaraciją „AKR valstybių grupės ateitis besikeičiančiame pasaulyje. Iššūkiai ir galimybės“(12),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 13–16 d. trečiąją tarptautinę konferenciją vystymosi finansavimo klausimais ir į Adis Abebos veiksmų darbotvarkę, kurią 2015 m. liepos 27 d. patvirtino JT Generalinė Asamblėja(13),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą tvaraus vystymosi klausimais ir į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą išvadų dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“(14),

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės tarybos 41-ąją sesiją, vykusią Dakare (Senegalas) 2016 m. balandžio 28–29 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 31 d.–birželio 1 d. Port Morsbyje (Papua Naujoji Gvinėja) vykusį aštuntąjį AKR valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą, per kurį priimti Waigani komunikatas dėl AKR valstybių grupės ateities perspektyvų ir Port Morsbio deklaracija, patvirtinama baigiamoji Pripažintų ekspertų grupės ataskaita AKR valstybių grupės ateities klausimais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A8–0263/2016),

A.  kadangi Kotonu susitarimo tvirtumas ir acquis paremti keletu išskirtinių bruožų: tai teisiškai įpareigojantis dokumentas, prie jo prisijungė beprecedentis skaičius (79 + 28) valstybių narių, jis yra išsamus (jame yra trys pagrindiniai skyriai – vystomasis bendradarbiavimas, politinis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityse), jis turi bendrą institucinę sistemą, taip pat didelį biudžetą, vykdomą per Europos plėtros fondą (EPF);

B.  kadangi pagrindinis Kotonu susitarimo tikslas yra „skurdo sumažinimas ir, galiausiai, panaikinimas, o tai atitinka tvarios plėtros ir laipsniškos AKR valstybių integracijos į pasaulio ekonomiką tikslus“ ir šis tikslas įtvirtintas susitarimo 1 straipsnyje; kadangi partnerystė pagrįsta tam tikromis pagrindinėmis vertybėmis ir principais, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinės valstybės principais grindžiamą demokratiją ir skaidrų bei atskaitingą valdymą;

C.  kadangi daugiau kaip 80 proc. mažiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių yra AKR regionuose, todėl ES ir AKR partnerystė itin svarbi;

D.  kadangi nuo to laiko, kai buvo pasirašytas Europos Sąjungos ir Kotonu susitarimas, įvyko politinių ir ekonominių AKR valstybių grupės pokyčių;

E.  kadangi AKR ir ES santykiai ateityje turėtų būti kuriami iš naujo apmąstant galimas ES ir AKR bendradarbiavimo galimybes ir kliūtis;

F.  kadangi AKR ir ES valstybių narių skaitinis svoris nepakankamai išnaudotas siekiant vykdyti bendrą veiklą pasaulio forumuose;

G.  kadangi AKR ir ES partnerystė suvaidino svarbų vaidmenį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT);

H.  kadangi, kita vertus, skurdo mažinimo ir AKR šalių integracijos į pasaulio ekonomiką tikslų siekimo rezultatai šiuo metu nepakankami, turint mintyje, kad pusė AKR valstybių narių vis dar laikomos mažiausiai išsivysčiusiomis pasaulio šalimis ir kad visų AKR valstybių narių kartu prekyba sudaro mažiau nei 5 proc. pasaulio prekybos ir maždaug 2 proc. pasaulio BVP;

I.  kadangi antrajame Kotonu susitarimo skyriuje aptariami prekybos santykiai ir kadangi Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) padeda gilinti šiuos santykius;

J.  kadangi Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) Kotonu susitarimo 36 straipsnyje apibrėžti kaip vystomojo bendradarbiavimo priemonės, kuriomis siekiama greitesnės sklandžios ir palaipsnės AKR valstybių integracijos į pasaulio ekonomiką, visų pirma visapusiškai naudojant regioninę integraciją ir pietų šalių tarpusavio prekybą; kadangi EPS įtraukimas į Kotonu susitarimą propaguoja politikos suderinamumą vystymosi labui;

K.  kadangi Kotonu susitarime atsižvelgiama į augančią AKR šalių regioninės integracijos ir į AKR ir ES bendradarbiavimo svarbą, taip pat į susitarimo vaidmenį puoselėjant taiką ir saugumą, skatinant augimą ir sprendžiant tarpvalstybines problemas;

L.  kadangi Kotonu susitarime aptariamos naujos pasaulinės problemos, susijusios su klimato kaita, migracija, taika ir saugumu (pvz., kova su terorizmu, ekstremizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu), bet jį taikant pasiekta nedaug konkrečių šių sričių rezultatų;

M.  kadangi jungtinių AKR ir ES institucijų, ypač Jungtinės ministrų tarybos, posėdžiai nedavė daug konkrečių rezultatų, o juose dalyvauja neaukšto lygio pareigūnai ir tie patys neaktyviai;

N.  kadangi ES finansuoja maždaug 50 proc. AKR sekretoriato išlaidų; kadangi kai kurios AKR valstybės narės nemoka viso nario įnašo;

O.  kadangi politinis dialogas dėl esminių elementų, kaip numatyta Kotonu susitarimo 8 ir 96 straipsniuose, yra konkreti teisinė priemonė, skirta bendroms AKR ir ES partnerystės vertybėms ginti ir demokratijai ir žmogaus teisėms, kurios turi esminio poveikio tvariam vystymuisi, propaguoti;

P.  kadangi yra akivaizdus poreikis užtikrinti, kad naujame susitarime būtų išsaugotos žmogaus teisių sąlygos ir sustiprintas politinis dialogas;

Q.  kadangi, nors ir pripažinta, jog jie yra svarbūs, nacionalinių parlamentų, vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas politiniame dialoge iki šiol buvo gana ribotas; kadangi pačios AKR valstybių grupės vaidmuo iki šiol apsiribojo tik tais atvejais, kai pasinaudojama 96 straipsniu; kadangi politinis dialogas, ypač 96 straipsnis, dažniausiai buvo naudojami vėlesniame politinių krizių etape, o ne prevenciškai;

R.  kadangi, nepaisant to, jog atlikus 2011 m. Kotonu susitarimo peržiūrą aiškiai pripažinta, kad nacionalinių parlamentų, vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus vaidmuo Kotonu susitarime yra svarbus, jų dalyvavimas svarstant AKR ir ES politiką ir veiklą yra ribotas;

S.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijos susiduria su vis labiau suvaržančiais teisės aktais ir kitomis jų veiklą ir jos erdvę ribojančiomis kliūtimis;

T.  kadangi AKR regionui priklauso kai kurios su ES asocijuotos užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT), dėl kurių ypatingų ryšių su ES skatinama atsisakyti tradicinio paramos vystymuisi požiūrio, kad būtų galima geriau atsižvelgti į jų narystę Europos šeimoje; kadangi, nors UŠT turi specialų statusą, jos ir toliau gauna finansavimą iš 11-ojo Europos plėtros fondo (EPF), kaip AKR šalys;

U.  kadangi EPF finansuojamas tiesioginiais ES valstybių narių įnašais ir jam netaikomos įprastinės ES biudžeto taisyklės; kadangi Parlamentas neturi jokių kitų įgaliojimų EPF biudžeto atžvilgiu, išskyrus įgaliojimą patvirtinti jau išmokėtas lėšas, jis taip pat neturi oficialių teisių prižiūrėti EPF programavimą;

V.  kadangi 11-ame EPF maždaug 900 mln. EUR atidėta Afrikos taikos priemonei ir maždaug 1,4 mln. EUR iš EPF rezervo bus naudojama ES pagalbos Afrikai patikos fondui finansuoti;

W.  kadangi AKR šalių vidaus ištekliai kartu su diasporos bendruomenių perlaidomis galėtų būti pagrindinis šaltinis vystymuisi finansuoti;

X.  kadangi EPF įtraukimas į Sąjungos biudžetą sudarytų galimybes vykdyti demokratinę priežiūrą, padidintų vystymuisi skirtų ES lėšų naudojimo matomumą ir skaidrumą; kadangi, kita vertus, dėl daugiamečio EPF programavimo pobūdžio yra galimybė prognozuoti išteklius, o įtraukus fondą į biudžetą gali sumažėti AKR šalių vystymuisi skiriamos lėšos, nes jos būtų skiriamos kitiems išorės politikos prioritetams, ir tai būtų galima vertinti kaip privilegijuotos ES ir AKR partnerystės silpninimą; kadangi EPF įtraukimas į biudžetą taip pat galėtų trukdyti finansuoti Afrikos taikos priemonę ir kitas svarbias iniciatyvas, kaip antai Pagalbos Afrikai patikos fondą, nebent būtų sukurta speciali priemonė, skirta su vystomuoju bendradarbiavimu susijusioms saugumo išlaidoms finansuoti;

1.  tvirtina, kad AKR ir ES bendradarbiavimas yra vertingas ir unikalus pasiekimas ir pastaruosius 40 metų stiprino AKR ir ES gyventojų ir valstybių ir jų parlamentų ryšius; pabrėžia, jog, atsižvelgiant į tai, kad AKR valstybės įrodė savo pasiryžimą imtis bendrų veiksmų kaip grupė, siekiant gerinti bendradarbiavimo veiksmingumą ir pritaikyti jį prie naujų iššūkių, reikia sukurti naują struktūrą, kurioje būtų išlaikytos tos AKR ir ES acquis dalys, kurios yra visuotinio pobūdžio, pavyzdžiui, įsipareigojimas laikytis žmogaus teisių, siekti lyčių lygybės, žmogaus socialinės raidos, gero valdymo ir demokratijos, teisinės valstybės tikslo, ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais bendroje struktūroje, o pagrindinis darbas turi būti atliekamas vadovaujantis subsidiarumo principu, t. y. jis turi vykti taikant regioninius susitarimus, pritaikytus konkretaus regiono poreikiams ir esamiems bendriems ES ir atitinkamų regionų interesams;

2.  pabrėžia, kad bendroji struktūra ir regioniniai susitarimai turėtų būti teisiškai privalomo pobūdžio; pabrėžia, jog, siekiant didinti jų efektyvumą, mažinti dubliavimą ir išvengti iš dalies sutampančių politikos programų, regioninius susitarimus su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėmis derėtų parengti taip, kad būtų atsižvelgta į esamas regionines ir subregionines organizacijas, pvz., Afrikos Sąjungą, regionines ekonomines bendrijas, regionines strategijas ar regioninius susitarimus, pvz., ekonominės partnerystės susitarimus (EPS), ir derėtų sudaryti galimybę įtraukti daugiau šalių, pvz., Šiaurės Afrikos šalis, arba sukurti konkrečius interesus ar poreikius, pvz., pagal išsivystymo lygį (MIŠ atveju) arba geografinius ypatumus (mažų besivystančių salų valstybių atveju), atitinkančias grupes;

Tikslai, principai ir bendradarbiavimo sąlygos

3.  ragina naujame susitarime ypatingą dėmesį skirti Darbotvarkei iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslams (DVT), taip pat sukurti tvirtus stebėsenos mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad susitarimo įgyvendinimas padėtų ir skatintų siekti DVT;

4.  ragina sukurti AKR ir ES tarpusavio stebėsenos, atskaitomybės ir peržiūros mechanizmą, skirtą nuolat kontroliuoti DVT įgyvendinimą valstybėse narėse, įtraukiant AKR ir ES atstovus ne tik iš centrinių vyriausybinių institucijų, bet ir iš parlamentų, regioninių ir vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir mokslo bendruomenės, rengiant metines išvadas ir rekomendacijas dėl nacionalinės, regioninės ir visuotinės peržiūros procesų ir tolesnių veiksmų;

5.  be to, pabrėžia, kad programuojant, tvirtinant ir įgyvendinant naujame susitarime numatytą konkretiems sektoriams skirtą viešąją politiką reikia visapusiškai atsižvelgti į žiniomis pagrįstą politiką;

6.  ragina svarbiausiais AKR ir ES bendradarbiavimo tikslais laikyti kovą su skurdu ir nelygybe ir galiausiai visišką jų panaikinimą ir tvaraus vystymosi skatinimą; vis dėlto primygtinai tvirtina, kad naujas susitarimas visų pirma turi būti politinis projektas, paremtas atsakomybės principu, aiškiai atsisakant „paramos teikėjo – paramos gavėjo“ požiūrio; mano, kad bendradarbiavimas turėtų vykti bendrų interesų srityse, kai galima tikėtis bendros naudos – ne tik ekonominės, bet ir taikos ir saugumo, žmogaus teisių ir teisinės valstybės, gero valdymo ir demokratijos, migracijos, aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir kitose srityse, susijusiose tiek su AKR, tiek su ES gyventojų gerove;

7.  pakartoja savo nuomonę, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra esminis aspektas įgyvendinant naują darnaus vystymosi darbotvarkę; mano, kad Kotonu susitarimo išsamumas skatina politikos suderinamumą vystymosi labui, todėl jį reikėtų užtikrinti ir naujame susitarime; nurodo, kad rengiant naują susitarimą reikia išlaikyti konkrečias nuostatas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui ir stiprinti dialogą su tuo susijusiais klausimais; primena savo pasiūlymą Jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje paskirti nuolatinius pranešėjus politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais;

8.  mano, kad vykdant Darbotvarkę iki 2030 m. itin svarbu laikytis pagalbos veiksmingumo principų, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu, ir mano, kad į naują susitarimą turėtų būti įtraukta nuoroda į šiuos principus;

9.  ragina užtikrinti, kad esminiai Kotonu susitarimo elementai, susiję su žmogaus teisėmis, demokratijos principais ir teisine valstybe, ir toliau būtų vertybinis naujo susitarimo pagrindas; ragina gerą valdymą įtraukti papildomai kaip esminį elementą, atsižvelgiant į naują DVT Nr. 16, apimantį taiką ir teisingumą, taip pat veiksmingas institucijas; dar kartą tvirtina, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti Kotonu susitarimo 9 straipsnį;

10.  pabrėžia, kad politinis dialogas yra esminė Kotonu susitarimo dalis ir kad jo 8 ir 96 straipsniai yra konkrečios teisinės priemonės, kuriomis užtikrinami esminiai AKR ir ES santykių elementai, nors praeityje jie ne visada buvo veiksmingai naudojami; ragina užtikrinti, kad naujojo susitarimo bendroje sistemoje ir jo regioniniu lygmeniu politinis dialogas išliktų pagrindinis teisinis ramstis; ragina politinį dialogą naudoti veiksmingiau, sistemingiau ir iniciatyviau, siekiant išvengti politinių krizių;

11.  nurodo, kad Kotonu susitarimo 97 straipsnyje numatyta konsultavimosi procedūra ir atitinkamos priemonės, skirtos naudoti didelės korupcijos atveju, ir apgailestauja, kad iki šiol šiuo straipsniu pasiremta tik kartą; ragina naujame ES ir AKR šalių susitarime pagerinti šią procedūrą, kad ji visapusiškai veiktų;

12.  šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad politinis dialogas yra vertingas pagrindas siekiant pagerinti šalių partnerių gyventojų padėtį; apgailestauja, kad iki šiol nepakankamai ir nelabai veiksmingai naudotasi šia priemone; todėl ragina geriau stebėti žmogaus teisių padėtį ir kitus esminius ir pagrindinius susitarimo elementus, pabrėžia, kad stebėsena turi būti įtrauki ir dalyvaujamoji, ir ragina reguliariai atlikti dvimečius arba daugiamečius vertinimus ir teikti bendras ataskaitas dėl to, kaip visos AKR ir ES valstybės narės laikosi šių elementų, siekiant įvardyti, sugėdyti arba pagirti atitinkamas valstybes; ragina šių ataskaitų rezultatus pristatyti bendro pobūdžio AKR ir ES susitikimuose ir naudoti kaip politinio dialogo pagrindą, ir remtis jomis atliekant nacionalines, regionines ir visuotines DVT įgyvendinimo peržiūras;

13.  ragina AKR ir ES šalių nacionalinius parlamentus ir regionų bei vietos valdžios institucijas aktyviau dalyvauti visuose AKR ir ES politikos ir veiklos etapuose –nuo ateities planavimo ir programavimo iki įgyvendinimo, vertinimo ir stebėsenos, visų pirma atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

14.  ragina visas naujo susitarimo šalis vietos ir regiono vyriausybėms suteikti didesnę autonomiją ir stiprinti jų pajėgumus, kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas ir svariai prisidėti prie AKR šalių vystymosi;

15.  ragina į politinį dialogą, programavimą ir įgyvendinimą aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę, ypač vietos grupes, tiesiogiai veikiamas politikos, taip pat remti jos gebėjimų stiprinimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia pilietinės visuomenės dalyvavimo galimybių mažėjimo kai kuriose šalyse pavojų ir poreikį taip pat įtraukti tokias grupes, kurios negali organizuotai ginti savo interesų arba, nepaisant teisėtų demokratinių interesų, nėra pripažįstamos savo vyriausybės, pvz., mažumas, jaunus asmenis ir moteris;

16.  yra įsitikinęs, kad privatusis sektorius gali atlikti labai svarbų vaidmenį vystymosi procese ir gali prisidėti prie vystymosi finansavimo, jei investuojama gerbiant žmones ir tradicines nuosavybės arba naudojimo teises bei aplinką ir laikantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų; todėl ragina remti privačias investicijas globojant Europos investicijų bankui (EIB), jeigu jos atitinka tarptautinę žmogaus teisių teisę ir socialinės ir aplinkos apsaugos taisykles; pabrėžia, kad pagal naująją partnerystę prioritetas turėtų būti teikiamas smulkiems gamintojams ir ūkininkams ir užtikrinama palanki aplinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms; be to, ragina formuojant politiką, taip pat jos programavimo ir įgyvendinimo etapais išklausyti vietos ir nacionalinį privatų sektorių;

Būsimos AKR ir ES institucijos

17.  ragina į AKR ir ES ministrų tarybos posėdžius įtraukti aktualius ir neatidėliotinus politinius debatus, įskaitant debatus opiais klausimais, siekiant dėl jų priimti bendras išvadas; ragina atitinkamas AKR ir ES valstybių narių ministerijas pagerinti savo dalyvavimą ministrų lygiu, siekiant suteikti posėdžiams būtiną politinį teisėtumą ir atkreipti reikiamą dėmesį į partnerystės principą;

18.  ragina į naująjį susitarimą įtraukti tvirtą parlamentinį aspektą, remiantis Jungtine parlamentine asamblėja (JPA) ir taip sudarant sąlygas vykdyti atvirą demokratinį ir visapusišką parlamentinį dialogą, be kita ko, sudėtingais ir opiais klausimais, skatinant vykdyti bendrus (regioninius) politinius projektus, į juos įtraukiant daugelį suinteresuotųjų subjektų ir taip suteikiant jiems demokratinį pagrindą, vykdant vykdomosios valdžios darbo ir vystomojo bendradarbiavimo kontrolę, skatinant demokratiją ir žmogaus teises, ir taip svariai vienodomis sąlygomis prisidedant prie naujos bendradarbiavimo partnerystės; pabrėžia, kad svarbu, jog JPA jau ankstyvaisiais etapais dalyvautų visose svarbiose diskusijose dėl AKR ir ES partnerystės po 2020 m.;

19.  yra tvirtai įsitikinęs, kad JPA turėtų užtikrinti, kad jos diskusijose būtų tinkamai demokratiškai ir proporcingai atstovaujama visoms politinėms jėgoms ir kad visos politinės jėgos tinkamai tose diskusijose dalyvautų; taigi ragina nacionalines delegacijas į JPA į savo sudėtį įtraukti parlamentinius įvairių nacionalinių politinių partijų atstovus ir užtikrinti opozicijos atstovų dalyvavimą;

20.  ragina suderinti JPA su nauja regionine struktūra, daugiausia pastangų regioniniuose forumuose skiriant regioninės svarbos klausimams, aktyviai dalyvaujant nacionaliniams ir regiono parlamentams, taip pat sykiu rengiant reguliarius, bet retesnius bendrus AKR ir ES posėdžius; ragina į JPA sesijas įtraukti teminius susitikimus su pilietine visuomene, vietos valdžios institucijomis ir privačiu sektoriumi, kad būtų toliau vystomos ir plečiamos diskusijos JPA darbotvarkės klausimais;

21.  ragina JPA biurą parengti strategiškesnę Asamblėjos darbo programos orientaciją; ragina būsimas JPA komiteto ataskaitas aiškiai susieiti su 17 DVT, kad būtų galima nuolat kiekvieną tikslą stebėti; ragina bendrame AKR ir ES forume suderinti bendras rezoliucijas skubiais tarptautiniais klausimais, vėlavimo svarstant su DVT susijusias temas ir žmogaus teisių pažeidimų klausimus, taip pat regioniniuose ar kituose atitinkamuose susitikimuose derinti rezoliucijas einamaisiais ir skubiais, taip pat regionui ar konkrečiai grupei ypač svarbiais klausimais ir temomis; atsižvelgiant į tai, primena pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei apie politinę Tarybos dalyvavimo ministrų lygiu JPA sesijose svarbą; ragina AKR ir ES JPA pirmininkus kviesti į bendrus Tarybos susitikimus siekiant užtikrinti veiksmingą ir abipusį keitimąsi informacija ir pagerinti institucijų bendradarbiavimą;

22.  ragina toliau dėti pastangas siekiant pagerinti JPA vykdomą vystymosi programavimo kontrolę, atsižvelgiant į vystymosi veiksmingumo principus ir tolesnius tokios kontrolės veiksmus; ragina Komisiją ir vyriausybes skatinti nacionalinių parlamentų, vietos ir regiono valdžios institucijų, pilietinės visuomenės subjektų, privačiojo sektoriaus ir diasporos bendruomenių dalyvavimą visais skirtingais vystymosi programavimo kontrolės etapais, taip pat laiku ir skaidriai teikti visą turimą informaciją nacionaliniams parlamentams, siekiant padėti jiems vykdyti demokratinę kontrolę;

23.  mano, kad reikėtų stengtis į AKR ir ES partnerystę labiau įtraukti kitus pasaulinio lygmens partnerius (pvz., Afrikos Sąjungą arba Jungtines Tautas) ir, jei įmanoma, kitas tarptautines pajėgas ir dirbti geriau koordinuojant ir daugiau bendradarbiaujant, nedubliuojant darbo ar misijų, siekiant spręsti su karais, vidaus konfliktais, nesaugumu, nestabilumu ir permainomis susijusias problemas;

Būsimas finansavimas

24.  yra įsitikinęs, kad tai, jog vienu metu baigia galioti Kotonu susitarimas ir Sąjungos daugiametė finansinė programa (DFP), suteikia galimybę pagaliau nuspręsti dėl Europos plėtros fondo (EPF) įtraukimo į Sąjungos biudžetą, siekiant padidinti ES skiriamo vystymosi finansavimo veiksmingumą ir efektyvumą, skaidrumą, demokratinę kontrolę, atskaitomybę, matomumą ir darną; vis dėlto pabrėžia, kad toks įtraukimas į biudžetą galėtų būti atliekamas su sąlyga, kad bus: i) užtikrintas tikslinis vystymosi fondų lėšų panaudojimas, siekiant išlaikyti besivystančių šalių finansavimo lygį, ir ii) rastas ilgalaikis ir atskiras su vystomuoju bendradarbiavimu susijusių ir jį atitinkančių saugumo išlaidų ES finansavimo problemos sprendimas; pabrėžia, kad EPF, net jį įtraukus į biudžetą, turėtų būti taikomi su ES vystomuoju bendradarbiavimu suderinti rodikliai; ragina abi šalis modernizuoti finansavimo priemones ir, kai įmanoma, skatinti teikti paramą bendram ir sektorių biudžetui;

25.  nurodo, kad Sąjungos biudžete jau numatytos konkretiems partneriams skirtos priemonės ir kad EPF įtraukimas į biudžetą gali būti suplanuotas taip, kad atspindėtų ir skatintų išskirtinius AKR ir ES santykius siekiant remti darnų vystymąsi; ragina Komisiją, prieš pateikiant reikiamus pasiūlymus dėl kitos DFP, pateikti veiksmų gaires, kuriose būtų atsižvelgiama į minėtus klausimus;

26.  primena, kad AKR ir ES santykiai ateityje turi būti politinio pobūdžio, pavyzdžiui, turi būti siekiama įvairiuose tarptautiniuose forumuose įgyvendinti bendrus politinius projektus, ir ne vien remtis modeliu „paramos teikėjas – paramos gavėjas“; todėl pabrėžia, kad ES paramos vystymuisi principai turėtų būti vienodai taikomi visoms besivystančioms šalims, o toliau pažengusioms AKR valstybėms ES parama vystymuisi nebeturi būti teikiama tomis pačiomis sąlygomis kaip ir ne AKR valstybėms; mano, kad didesnis savarankiškas AKR šalių veiklos finansavimas atitiktų AKR šalių užmojus būti savarankiškomis veikėjomis, ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu į naują susitarimą įtraukti patobulintas priemones, kuriomis būtų stiprinamas AKR šalių pajėgumas finansuoti svarbiausius ekonomikos sektorius; ragina šalis dėti dvigubai daugiau pastangų siekiant stiprinti pajėgumus AKR šalyse, sutelkti ir gerai panaudoti vidaus išteklius, visų pirma, sustiprinant mokesčių sistemas, užtikrinant patikimą gamtos išteklių valdymą ir skatinant industrializaciją, taip pat perdirbant žaliavas vietos, regiono ir pasaulio rinkoms;

27.  pabrėžia, kad 11-asis EPF yra pagrindinis Afrikos taikos priemonės finansavimo šaltinis, nepaisant to, kad tuo metu, kai 2003 m. priemonė buvo įsteigta, ji buvo numatyta kaip laikinas sprendimas; ragina sukurti specialią priemonę, skirtą su vystomuoju bendradarbiavimu susijusioms saugumo išlaidoms finansuoti;

28.  atkreipia dėmesį į 2016 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę; pažymi, kad iš ES biudžeto ir EPF skirtą įnašą į 8 mlrd. paketą išimtinai sudaro jau suplanuota pagalba; ragina nestatyti į pavojų vystomosios pagalbos gavėjų ir su migracija susijusias iniciatyvas finansuoti naudojant naujai skirtus asignavimus;

29.  ragina įsteigti specialią priemonę, skirtą visoms UŠT, atsižvelgiant į ypatingą jų statusą ir jų priklausomybę Europos šeimai; ragina AKR šalis ir UŠT glaudžiau bendradarbiauti, siekiant atitinkamuose savo regionuose skatinti įtraukų ir tvarų vystymąsi ir glaudžiau integruoti UŠT į jų regioninę aplinką;

Prekybos aspektas: ekonominės partnerystės susitarimai (EPS)

30.  primena, kad EPS yra regioninio bendradarbiavimo pagrindas ir kad jie turi būti vystymosi ir regioninės integracijos priemonės; taigi pabrėžia, kad visuose EPS svarbu nustatyti teisiškai privalomas tvarumo nuostatas (dėl žmogaus teisių ir socialinės bei aplinkos apsaugos standartų), ir pabrėžia, kad svarbu sukurti veiksmingas stebėsenos sistemas, kurios apimtų įvairius pilietinės visuomenės atstovus, siekiant nustatyti bet kokį galimą neigiamą prekybos liberalizavimo poveikį ir jo išvengti;

31.  ragina, kad susitarimas, sudaromas baigus galioti Kotonu susitarimui, būtų sudarytas kaip bendrasis politinis susitarimas, pagal kurį nustatomi privalomi minimalūs reikalavimai, taikytini EPS, siekiant užtikrinti galiojančiame Kotonu susitarime esančių EPS sąsajų su tvarumo nuostatomis dėl gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant pažeidžiamiausių žmonių teises, ir socialinės ir aplinkos apsaugos standartų laikymosi tęstinumą, nes taip būtų sukurtas tinkamas pagrindas tvariam vystymuisi ir politikos darnai; ragina vykdyti jungtinę parlamentinę EPS poveikio kontrolę ir stebėsenos procesą ir užtikrinti struktūrinius pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmus;

o
o   o

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos Tarybai, Komisijai, AKR ministrų tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES ir AKR jungtinės parlamentinės asamblėjos biurui.

(1) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/03_01/pdf/mn3012634_en.pdf
(2) http://www.epg.acp.int/fileadmin/user_upload/Georgetown_1992.pdf
(3) OL C 310, 2016 8 25, p. 19.
(4) OL C 65, 2016 2 19, p. 257.
(5) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 120.
(6) OL C 103 E, 2004 4 29, p. 833.
(7) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/2015_acp2/pdf/101905en.pdf
(8) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/2015_acp2/pdf/1081264en.pdf
(9) http://www.africa-eu-partnership.org/sites/default/files/documents/eas2007_joint_strategy_en.pdf
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0336.
(11) http://www.acp.int/content/acp-eu-stand-together-post-2015-development-agenda
(12) http://www.epg.acp.int/fileadmin/user_upload/Sipopo_Declaration.pdf
(13) Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/69/313.
(14) Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/70/1.

Teisinis pranešimas