Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo(1),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2014 m. kovo 14 d. darbo dokumentą dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (PE530.084),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo(2),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013)0535),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 85, 86, 218, 263, 265, 267, 268 ir 340 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į klausimus, pateiktus Tarybai ir Komisijai dėl Europos prokuratūros ir Eurojusto (O-000092/2016 – B8-0715/2016 ir O-000093/2016 – B8-0716/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 86 straipsnyje nurodoma, kad siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentus ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali įkurti Europos prokuratūrą;

B.  kadangi pastarojoje galutinėje ataskaitoje „Tyrimas ir ataskaitos dėl PVM nepriemokos 28 ES valstybėse narėse: 2016 m. galutinė ataskaita“ (TAXUD/2015/CC/131) nurodoma, kad 2014 m. visoje ES buvo prarasta didžiulė pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma, siekianti 159,5 mlrd. EUR;

C.  kadangi svarbu, kad ES ir visos jos valstybės narės nustatytų sukčiavimą, kuris kenkia ES finansiniams interesams, ir veiksmingai ir atgrasomai patrauktų už jį baudžiamojon atsakomybėn, taip apsaugodamos visų valstybių narių, prisidedančių prie Sąjungos biudžeto, mokesčių mokėtojus;

D.  kadangi Eurojustas palengvino nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą nagrinėjant atvejus, kurie daro poveikį kelioms valstybėms narėms, taip pat Eurojustas padėjo stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir sujungti įvairiausias ES teisines sistemas ir tradicijas; kadangi Eurojustas sudarė palankesnes sąlygas vykdyti bendradarbiavimo prašymus ir taikyti tarpusavio pripažinimo priemones, taip pagerindamas tarpvalstybinį persekiojimą;

E.  kadangi tarpvalstybinis organizuotas nusikalstamumas išaugo per pastarąjį dešimtmetį ir jį vykdo nepaprastai mobilios ir lanksčios grupės, kurios veikia daugelyje valstybių narių ir įvairiose nusikalstamumo srityse;

F.  kadangi byloje C-105/14 (Taricco ir kiti) Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad sąvoka „sukčiavimas“, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje, apima iš PVM gautas pajamas;

1.  dar kartą patvirtina ilgalaikę Parlamento paramą tam, kad būtų sukurta efektyvi ir nepriklausoma Europos prokuratūra, siekiant sumažinti dabartinį nacionalinių teisėsaugos pastangų susiskaidymą ir apsaugoti ES biudžetą ir taip sustiprinti kovą su sukčiavimu Europos Sąjungoje;

2.  ragina Tarybą pateikti nedviprasmišką ir aiškų Europos prokuratūros kompetencijų ir procedūrų rinkinį, grindžiamą pasiūlyta Direktyva dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (PIF direktyva); ragina Tarybą dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas susitarimas dėl PIF direktyvos, kurios taikymo sritis apimtų PVM, ir vėl pradėti derybas su Parlamentu, kad būtų galima sukurti Europos prokuratūrą; pabrėžia, kad Europos prokuratūros kompetencijai visų pirma turėtų priklausyti PIF direktyvoje apibrėžtų nusikaltimų nagrinėjimas; labai apgailestauja, kad Taryba neleidžia Europos prokuratūrai turėti kompetencijos PIF direktyvos taikymo sričiai priklausantiems atvejams, kai ES finansavimas yra didesnis nei 10 000 EUR, tačiau nesudaro 50 proc. ar daugiau bendro finansavimo sumos; todėl ragina Tarybą nebesilaikyti taisyklės, pagal kurią Europos prokuratūrai nesuteikiama galimybė naudotis kompetencija visais PIF direktyvos nusikaltimų atvejais, kai Sąjungos biudžetui daroma žala yra tokia pati kaip ir kitų nukentėjusiųjų arba mažesnė; ragina Tarybą užtikrinti, kad nacionalinės institucijos nedelsiant informuotų Europos prokuratūrą apie visus atvejus, kurie kaip nors susiję su PIF direktyva, prieš pradedant ir vykdant tyrimą;

3.  ragina Tarybą vėl pradėti diskusijas dėl pasiūlymo dėl Europos prokuratūros konsoliduotos redakcijos (11350/1/16) 17–20 straipsnių, kad Europos prokuratūrai būtų užtikrinta daugiau aiškumo ir efektyvumo; ragina Tarybą paaiškinti Europos prokuratūros ir nacionalinių prokuratūrų baudžiamojo persekiojimo kompetencijas a) realios nusikalstamų veikų sutapties atvejais (viena organizuota grupė įvykdo kelias nusikalstamas veikas, pvz., pinigų plovimo ir prekybos žmonėmis) ir b) idealios nusikaltimų sutapties atvejais (vienu nusikaltimu įvykdoma daugiau nei viena nusikalstama veika, pvz., sukčiavimo PVM ir pinigų plovimo); labai apgailestauja dėl to, kad Europos prokuratūros ir nacionalinių prokuratūrų nesutarimo dėl kompetencijos atveju galutinio sprendimo nepriims nepriklausomas teismas, pvz., Europos Teisingumo Teismas; pabrėžia, kad Europos prokuratūros efektyvumas priklausys nuo kompetencijų išaiškinimo ir, jei ES teisėkūros institucijoms nepavyks to padaryti, jos negalės užtikrinti Europos prokuratūros veiksmingumo, taigi susidarys Europos Parlamentui nepriimtina padėtis;

4.  laikosi nuomonės, kad Europos prokuratūrai turėtų būti suteikta pakankamai tyrimo priemonių, kad ji galėtų vykdyti savo tyrimus; atsižvelgdamas į tai primena, kad teisėkūros institucijos susitarė dėl kriterijų, pagal kuriuos valstybės narės teiks prašymus dėl tiriamųjų priemonių vadovaudamosi tarpusavio pripažinimo principu, nustatytu Direktyvoje 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose;

5.  mano, kad siekiant užtikrinti teisminės peržiūros veiksmingumą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Sutartyse, teisminė peržiūra kompetentingame nacionaliniame teisme turi būti atliekama kiekvienam Europos prokuratūros priimtam veiklos sprendimui, kuris daro poveikį trečiosioms šalims; laikosi nuomonės, kad Europos Teisingumo Teismui turėtų būti sudaryta galimybė atlikti tiesioginę teisminę peržiūrą;

6.  pažymi, kad nepaprastai svarbu išvengti bet kokio neigiamo poveikio dėl vadinamųjų nacionalinių nuorodų; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą užtikrinti, kad būtų nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrintas Europos prokuratūros nepriklausomumas, pvz., nuostata, kuria leidžiama nukrypti nuo nacionalinės nuorodos dėl tinkamo prokuratūros veikimo priežasčių;

7.  laikosi nuomonės, kad turi būti garantuota įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių teisių apsauga; konkrečiai reglamente turėtų būti numatytos papildomos teisės į gynybą, taikomos Europos prokuratūros įtariamiesiems, visų pirma teisė į teisinę pagalbą, teisė į informaciją ir galimybę susipažinti su bylos medžiaga, teisė pateikti įrodymus ir paprašyti Europos prokuratūros surinkti įrodymus įtariamojo vardu;

8.  ragina Komisiją savo sąnaudų ir naudos analizėje pateikti pakoreguotą kolegijomis pagrįstos struktūros poveikio biudžetui apskaičiavimą, taip pat pateikti Parlamentui tikrosios padėties vertinimo rezultatus ir primena, kad Parlamentas atsižvelgs į šią informaciją prieš priimdamas galutinį sprendimą;

9.  primena Eurojusto vaidmens svarbą siekiant gerinti valstybių narių atitinkamų teisminių institucijų teisminį bendradarbiavimą ir koordinavimą ir teikiant paramą tyrimams, apimantiems ne ES šalis, ir ragina Tarybą paaiškinti Eurojusto ir Europos prokuratūros sąsajas ir ypač kolegijomis pagrįstos struktūros reikšmę, taip pat Europos prokuratūros ryšį su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kad būtų atskirti jų atitinkami vaidmenys apsaugant ES finansinius interesus;

10.  mano, jog būtų geriausia, kad Europos prokuratūra ir Eurojustas veiklą vykdytų vienoje vietoje siekiant, kad bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarp jų vyktų efektyviai;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0234. (2) OL C 346, 2016 9 21, p. 27.