Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2898(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1060/2016

Pateikti tekstai :

B8-1060/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 06/10/2016 - 5.4
CRE 06/10/2016 - 5.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0381

Priimti tekstai
PDF 264kWORD 46k
Ketvirtadienis, 2016 m. spalio 6 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai. 9-asis TFAS
P8_TA(2016)0381B8-1060/2016

2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų: 9-asis TFAS (2016/2898(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo(1),

–  atsižvelgdamas į galutinį projektą Komisijos reglamento (ES) .../..., kuriuo dėl 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 24 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (angl. IASB) paskelbtą 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS) dėl finansinių priemonių, į Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (angl. EFRAG) pateiktą patarimą dėl 9-ojo TFAS patvirtinimo(2), į EFRAG nuomonę dėl 9-ojo TFAS atitikties teisingo ir nešališko vaizdo principui bei Europos Centrinio Banko (ECB) ir Europos bankininkystės institucijos (angl. EBA) laiškus, kuriuose pateikiamos pastabos dėl 9-ojo TFAS patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 12 d. IASB priimtus 4-ojo TFAS pakeitimus „9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ taikymas drauge su 4-uoju TFAS „Draudimo sutartys““,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio mėn. Philippe’o Maystadto pranešimą „Ar TFAS standartai turėtų būti europietiškesni?“ (angl. „Should IFRS Standards be More European?“),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 2 d. G 20 vadovų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Jacques'o de Larosière'o vadovaujamos ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės pranešimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. dėl tarptautinių apskaitos standartų (TAS) vertinimo bei Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) fondo, Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) ir Viešojo intereso priežiūros tarybos (PIOB) veiklos(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 8 d. savo Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto laišką Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) pirmininkui „9-ojo TFAS taikymo poveikis finansų stabilumui. Prašymas atlikti analizę“ ir 2016 m. vasario 29 d. atsakomąjį laišką,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. savo Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto laišką Komisijos nariui, atsakingam už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, dėl 9-ojo TFAS patvirtinimo ir 2016 m. liepos 15 d. atsakomąjį laišką,

–  atsižvelgdamas į savo Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui atliktus tyrimus dėl 9-ojo TFAS („TFAS tvirtinimo kriterijų sąsaja su 9-uoju TFAS“, „9-ojo TFAS svarba finansiniam stabilumui ir priežiūros taisyklėms“, „Graikijos vyriausybės obligacijų vertės sumažėjimas pagal 39-ąjį TAS ir 9-ąjį TFAS: atvejo tyrimas“ bei „Numatomais nuostoliais pagrįsta apskaita nustatant finansinių priemonių vertės sumažėjimą: FASB ir IASB 9-ojo TFAS metodai“),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai: 9-asis TFAS“ (O-000115/2016 – B8-0721/2016),

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi dėl pasaulinės finansų krizės tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) svarbos finansų stabilumui ir ekonomikos augimui klausimas pateko į G20 ir ES darbotvarkes (visų pirma taisyklės dėl patirtų nuostolių pripažinimo bankų sistemoje); kadangi G 20 ir J. de Larosière‘o ataskaitoje atkreiptas dėmesys į svarbiausias apskaitos standartų problemas prieš krizę, įskaitant procikliškumą, susijusį su rinkos vertės principu bei pelno ir nuostolių pripažinimu, nepakankamą rizikos kaupimosi ciklinio augimo laikotarpiais vertinimą ir bendros ir skaidrios metodikos, kurią taikant vertinamas nelikvidus ir sumažėjusios vertės turtas, stygių;

B.  kadangi Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (angl. IASB) paskelbė 9-ąjį TFAS dėl finansinių priemonių kaip rimtą atsaką į kai kuriuos finansų krizės ir jos poveikio bankininkystės sektoriui aspektus; kadangi 9-asis TFAS įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d. ir pakeis 39-ąjį tarptautinį apskaitos standartą (TAS);

C.  kadangi EFRAG rekomendacija dėl 9-ojo TFAS buvo pritariamo pobūdžio, nors ir pateikta keletas pastabų dėl vadinamosios „tikrosios vertės“ taikymo esant nepalankiausioms rinkos sąlygoms, konceptualaus 12 mėnesių atidėjinių nuostoliams padengti metodo pagrindo stokos ir nepatenkinamų nuostatų dėl ilgalaikių investicijų; kadangi dėl skirtingų 9-ojo TFAS ir būsimo naujojo draudimo standarto (17-ojo TFAS) įsigaliojimo datų rekomendacijoje pareikšta išlyga dėl šio standarto taikymo draudimo sektoriuje;

D.  kadangi ginčus ir diskusijas dėl apskaitos pagal tikrąją vertę poveikio ilgalaikėms investicijoms didina tai, kad nėra kiekybinio poveikio vertinimo šiuo klausimu;

E.  kadangi nerealizuoto pelno pripažinimas pagal apskaitą pagal tikrąją vertę gali būti laikomas Kapitalo palaikymo direktyvos ir Apskaitos direktyvos pažeidimu; kadangi šiuo metu Komisija atlieka valstybių narių praktikos, susijusios su dividendų paskirstymu, palyginimą;

F.  kadangi atsargumo principas turi būti pagrindinis principas, kuriuo dera vadovautis nustatant bet kokį apskaitos standartą;

G.  kadangi naujasis standartas regis bent tiek pat sudėtingas kiek juo pakeičiamas 39-asis TAS; kadangi pradinis tikslas buvo sumažinti sudėtingumą;

H.  kadangi būsimas naujas draudimo standartas (17-asis TFAS), kuriuo pakeičiamas 4-asis TFAS, gali įsigalioti po 2020 m.; kadangi buvo išreikštas susirūpinimas dėl 9-ojo TFAS ir 17-ojo TFAS įsigaliojimo datų nesutapimo; kadangi IASB 2016 m. rugsėjo mėn. paskelbė 4-ojo TFAS galutinius pakeitimus, pasiūlydama du pasirenkamus sprendimus: apdangalo (angl. overlay) metodą ir laikiną išimtį ataskaitą teikiančio subjekto lygmeniu;

I.  kadangi Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas išnagrinėjo 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ atlikdamas viešąjį klausimą, užsakydamas keturias studijos dėl 9-ojo TFAS, taip pat vykdydamas tikrinimo veiklą komitete ir komiteto nuolatinės grupės TFAS klausimais veiklą;

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad 9-asis TFAS „Finansinės priemonės“ yra viena iš pagrindinių IASB atsakų į finansų krizę; pažymi, kad jau vykdoma įgyvendinimo veikla;

2.  pripažįsta, kad 9-asis TFAS yra pažanga, palyginti su 39-uoju TAS, nes perėjimas nuo vertės sumažinimo modelio, paremto „patirtu nuostoliu“, prie paremto „numatomu nuostoliu“, išsprendžia problemą, jog paskolų nuostolių pripažinimo procedūroje veiksmų imamasi per mažai ir per vėlai; tačiau pažymi, kad 9-ajam TFAS taikyti reikia labai apgalvotų sprendimų apskaitos proceso metu; pabrėžia, kad šiuo klausimu auditoriai turi labai skirtingų nuomonių ir pateikia mažai konkrečių gairių; todėl ragina Europos priežiūros institucijas, bendradarbiaujant su Komisija ir EFRAG, parengti gaires, siekiant išvengti įmonių vadovų piktnaudžiavimų veikiant savo nuožiūra;

3.  nors neprieštarauja Komisijos reglamentui, kuriuo dėl 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, primena pirmiau minėtoje savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliucijoje pateiktus prašymus dėl 9-ojo TFAS;

4.  primena, kad geresnio reglamentavimo politika turi būti grindžiama poveikio vertinimu; atkreipia dėmesį į tai, kad nėra atlikta tinkamo kiekybinio 9-ojo TFAS poveikio vertinimo (iš dalies dėl patikimų duomenų stokos); pabrėžia, kad reikia geriau suprasti, kokį poveikį 9-asis TFAS turės bankų sektoriui, draudimo sektoriui ir finansų rinkomis apskritai bei finansų sektoriui kaip visumai; taigi pakartoja savo raginimą IASB ir EFRAG sustiprinti savo poveikio analizės gebėjimus, ypač makroekonomikos srityje;

5.  pakartoja savo Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto prašymą ESRV pateikti 9-ojo TFAS taikymo poveikio finansų stabilumui analizę; primena ESRV įsipareigojimą atsakyti į šį prašymą 2017 m.; palankiai vertina tai, kad ESRV įsteigė naują darbo grupę 9-ojo TFAS klausimais; primena P. Maystadto rekomendacijas dėl „viešosios gėrybės“ kriterijaus išplėtimo, t. y. apskaitos standartai neturėtų kelti pavojaus finansų stabilumui ES ir neturėtų kliudyti ES ekonomikos vystymuisi;

6.  pažymi, kad svarbu visiškai suprasti 9-ojo TFAS sąveiką su kitais reguliavimo aktų reikalavimais; palankiai vertina Europos bankininkystės institucijos (angl. EBA) vykdomą 9-ojo TFAS poveikio ES bankams vertinimą, skirtą geriau suprasti šio standarto poveikį reguliuojamoms nuosavoms lėšoms, jo sąveiką su kitais rizikos ribojimo reikalavimais ir tai, kaip institucijos rengiasi 9-ojo TFAS taikymui; pažymi, kad standartizuotą metodą naudojantys bankai turbūt labiausiai nukentėtų dėl jų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumažinimo; todėl ragina Komisiją iki 2017 m. pabaigos pasiūlyti tinkamų rizikos ribojimo sistemos priemonių, pavyzdžiui, Kapitalo reikalavimų reglamente nustatyti laipsniško įvedimo tvarką, kuria trejų metų laikotarpiu (arba kol bus nustatytas tinkamas tarptautinis šios problemos sprendimas) sušvelninamas naujo vertės sumažėjimo modelio poveikis ir išvengiama nepagrįsto staigaus poveikio bankų kapitalo koeficientams ir skolinimui;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi 9-ojo TFAS ir būsimo naujojo draudimo standarto (17-ojo TFAS) įsigaliojimo datos; pažymi, kad IASB paskelbė 4-ojo TFAS pakeitimus, siekdama spręsti kai kuriuos susirūpinimą keliančius klausimus, ypač pasirinktinio atidėjimo metodo naudojimo klausimą; ragina Komisiją atidžiai spręsti šį klausimą pakankamai geru ir tinkamu būdu, padedant EFRAG, siekiant užtikrinti vienodas veiklos ES sąlygas;

8.  pabrėžia, kad labai svarbios ilgalaikės investicijos į ekonomikos augimą; yra susirūpinęs dėl to, kad atliekant tam tikrų finansinių priemonių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai turimos kaip ilgalaikės investicijos (visų pirma nuosavo kapitalo), apskaitą pagal 9-ąjį TFAS galėtų būti pakenkta bendram tikslui skatinti ilgalaikes investicijas; ragina Komisiją užtikrinti, kad 9-asis TFAS atitiktų ES ilgalaikių investicijų strategiją ir mažintų procikliškumą ir paskatas prisiimti pernelyg didelę riziką; ragina Komisiją ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio mėn. pateikti vertinimą;

9.  palankiai vertina tai, kad Komisija šiuo metu imasi iniciatyvos palyginti valstybių narių praktikas, susijusias su dividendų paskirstymu; ragina Komisiją užtikrinti, kad 9-asis TFAS atitiktų Kapitalo palaikymo direktyvą ir Apskaitos direktyvą, ir prireikus bendradarbiauti su IASB bei nacionalinėmis ir trečiųjų valstybių standartus nustatančiomis institucijomis, siekiant gauti jų paramą pakeitimams arba, nesant tokios paramos, ES teisėje numatyti tinkamus pakeitimus;

10.  ragina Komisiją kartu su Europos priežiūros institucijomis (EPI), ECB, Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir EFRAG atidžiai stebėti, kaip ES įgyvendinamas 9-asis TFAS, ne vėliau kaip 2019 m. birželio mėn. parengti ex post poveikio vertinimą ir pateikti šį vertinimą Europos Parlamentui bei veikti pagal savo nuomonę;

11.  ragina IASB atlikti 9-ojo TFAS peržiūrą baigus jo įgyvendinimą, siekiant nustatyti ir įvertinti nepageidaujamą šio standarto poveikį, ypač ilgalaikėms investicijoms;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) OL L 243, 2002 9 11, p. 1.
(2) http://www.efrag.org/Assets/Download?assetUrl=%2Fsites%2Fwebpublishing%2FSiteAssets%2FEndorsement%2520Advice%2520on%2520IFRS%25209.pdf.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0248.

Teisinis pranešimas