Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2016 m. balandžio 28 d. - BriuselisGalutinė teksto versija
ES ir Gruzijos bendrosios aviacijos erdvės susitarimas (Kroatijos įstojimas į ES) ***
 ES ir Izraelio Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimas (Kroatijos įstojimas į ES) ***
 Konvencija dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo (Kroatijos įstojimas į ES) *
 Prašymas atšaukti Bolesławo G. Piechos (Bolesław G. Piecha) imunitetą
 Vaiko interesų apsauga visoje ES, grindžiama Europos Parlamentui pateiktomis peticijomis
 ES geležinkelių agentūra ***II
 Geležinkelių sistemos sąveika Europos Sąjungoje ***II
 Geležinkelių sauga ***II
 Indeksai, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse ***I
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Komisija ir vykdomosios įstaigos
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Audito Rūmų specialioji ataskaita dėl 2014 m. budžeto įvykdymo patvirtinimo Komisijai
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: 8-asis, 9-asis, 10-asis ir 11-asis EPF
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Parlamentas
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Vadovų Taryba ir Taryba
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Teisingumo Teismas
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas - Audito Rūmai
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Regionų komitetas
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos išorės veiksmų tarnyba
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas - Europos ombudsmenas
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuras (EERRI biuras)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos policijos koledžas (CEPOL)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aviacijos saugos agentūra (EASA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos bankininkystės institucija (EBI)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aplinkos agentūra (EEA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos maisto saugos tarnyba (EFSA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos lyčių lygybės institutas (EIGE)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos inovacijų ir technologijos institutas (EIT)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vaistų agentūra (EMA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (OEDT)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos geležinkelio agentūra (ERA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos mokymo fondas (ETF)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Euratomo tiekimo agentūra (ESA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojustas)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos policijos biuras (Europolas)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos GNSS agentūra (GSA)
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė ARTEMIS
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė „Švarus dangus“. Aviacija ir aplinka
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė ECSEL
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė ENIAC
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendra įmonė SESAR
 Europos investicijų banko 2014 m. metinė ataskaita
 Išpuoliai prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę
 Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais 2014–2015 m.
 Namų ūkio darbuotojos ir priežiūros paslaugų teikėjos moterys ES
 Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas skaitmeniniame amžiuje

ES ir Gruzijos bendrosios aviacijos erdvės susitarimas (Kroatijos įstojimas į ES) ***
PDF 238kWORD 60k
2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo, atsižvelgiant į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, iš dalies keičiamas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Gruzijos bendrosios aviacijos erdvės susitarimas, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu projekto (12227/2014 – C8-0035/2015 – 2014/0134(NLE))
P8_TA(2016)0138A8-0128/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12227/2014),

–  atsižvelgdamas į protokolo projektą (12226/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0035/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0128/2016),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Gruzijos vyriausybėms ir parlamentams.


ES ir Izraelio Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimas (Kroatijos įstojimas į ES) ***
PDF 237kWORD 60k
2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo, atsižvelgiant į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, iš dalies keičiamas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės Vyriausybės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimas, sudarymo Sąjungos ir jos valstybių narių vardu, projekto (12265/2014 – C8-0102/2015 – 2014/0187(NLE))
P8_TA(2016)0139A8-0129/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12265/2014),

–  atsižvelgdamas į protokolo projektą (12264/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0102/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0129/2016),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Izraelio vyriausybėms ir parlamentams.


Konvencija dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo (Kroatijos įstojimas į ES) *
PDF 237kWORD 60k
2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo dėl Kroatijos Respublikos prisijungimo prie 1997 m. gruodžio 18 d. Konvencijos dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (COM(2015)0556 – C8-0376/2015 – 2015/0261(NLE))
P8_TA(2016)0140A8-0054/2016

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją Tarybai (COM(2015)0556),

–  atsižvelgdamas į Kroatijos Respublikos stojimo akto 3 straipsnio 4 ir 5 dalis, pagal kurias Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0376/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8–0054/2016),

1.  pritaria Komisijos rekomendacijai;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


Prašymas atšaukti Bolesławo G. Piechos (Bolesław G. Piecha) imunitetą
PDF 248kWORD 67k
2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Bolesławo G. Piechos (Bolesław G. Piecha) imunitetą (2015/2339(IMM))
P8_TA(2016)0141A8-0152/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. spalio 29 d. perduotą prašymą atšaukti Bolesławo G. Piechos imunitetą, kuris susijęs su Vyriausiojo kelių transporto inspektoriaus nagrinėjama byla (Nr. CAN-PST-SCW.7421.653220.2014.13.A.0475) ir kuris buvo paskelbtas 2015 m. lapkričio 23 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Bolesławo G. Piechos paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnį bei į 1996 m. gegužės 9 d. Įstatymo dėl Seimo ir Senato narių mandatų vykdymo 7b straipsnio 1 dalį ir 7c straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0152/2016),

A.  kadangi Lenkijos Respublikos generalinis prokuroras perdavė Lenkijos Vyriausiojo kelių transporto inspektoriaus prašymą atšaukti Europos Parlamento nario iš Lenkijos Bolesławo G. Piechos imunitetą dėl 1971 m. gegužės 20 d. Administracinės teisės pažeidimų kodekso 92a straipsnyje ir Kelių eismo taisyklių (1997 m. birželio 20 d. įstatymo) 20 straipsnio 1 dalyje apibrėžto teisės pažeidimo; kadangi įtariama veika – tai gyvenvietėje leistino greičio viršijimas;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės narės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje narėje suteikiami parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnį be Seimo ar atitinkamai Senato sutikimo Seimo ar Senato narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn;

D.  kadangi dabar Europos Parlamentas turi nuspręsti atšaukti Bolesławo G. Piechos imunitetą, ar ne;

E.  kadangi įtariamas teisės pažeidimas buvo padarytas prieš Bolesławui G. Piechai tampant Europos Parlamento nariu; kadangi įtariamas teisės pažeidimas buvo padarytas tuomet, kai Bolesław G. Piecha ėjo Lenkijos Respublikos Senato nario pareigas; kadangi dėl to pažeidimas nėra tiesiogiai ar akivaizdžiai susijęs su Bolesławo G. Piechos einamų Europos Parlamento nario pareigų vykdymu;

F.  kadangi Bolesław G. Piecha, atsakydamas į Lenkijos vyriausiojo kelių transporto inspektoriaus šaukimą, nusiuntė Lenkijos Vyriausiajai kelių transporto inspekcijai pareiškimą, kuriame sutiko sumokėti piniginę baudą už Administracinės teisės pažeidimų kodekso 92a straipsnyje apibrėžtą teisės pažeidimą; kadangi šiuo metu sudėtinga nustatyti fumus persecutionis prielaidos įrodymų, t. y. pakankamai rimtų ir tikslių įtarimų, kad procedūra buvo pradėta siekiant pakenkti atitinkamo Parlamento nario politinei reputacijai;

1.  nusprendžia atšaukti Bolesławo G. Piechos imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Lenkijos Respublikos institucijai ir Bolesławui G. Piechai.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Vaiko interesų apsauga visoje ES, grindžiama Europos Parlamentui pateiktomis peticijomis
PDF 331kWORD 82k
2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaiko interesų apsaugos visoje ES, grindžiamos Europos Parlamentui pateiktomis peticijomis (2016/2575(RSP))
P8_TA(2016)0142B8-0487/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 81 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 24 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 ir 20 straipsnius, kuriuose pabrėžiamas vyriausybių įsipareigojimas saugoti vaiko tapatybę, įskaitant jo arba jos šeimyninius ryšius,

–  atsižvelgdamas į 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių, ypač jos 37 straipsnio b dalį,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000(1) („Briuselis IIa“),

–  atsižvelgdamas į ES vaiko teisių darbotvarkę (COM(2011)0060),

–  atsižvelgdamas į 9-ajam Europos vaiko teisių forumui parengtame diskusijoms skirtame dokumente pateiktas gaires,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros atliktą vaikų apsaugos sistemų planavimą,

–  atsižvelgdamas į daugybę peticijų dėl vaikų gerovės institucijų darbo ir vaikų teisių apsaugos, vaikų globos, vaikų grobimo ir vaikų priežiūros, kurias Peticijų komitetas per keletą metų gavo iš įvairių ES valstybių narių, ir į apsilankymų informacijos rinkimo tikslu Vokietijoje (2011 m. lapkričio 23–24 d.) (Vokietijos vaikų ir jaunimo reikalų tarnyba (vok. Jugendamt)), Danijoje (2013 m. birželio 20–21 d.) (socialinės tarnybos) ir Jungtinėje Karalystėje (2015 m. lapkričio 5–6 d.) (įvaikinimo be sutikimo klausimai) ataskaitose pateiktas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais vaidmenį ir veiklą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi vaiko interesai turi būti laikomi svarbiausiais visuose sprendimuose vaikų priežiūros klausimais visais lygiais;

B.  kadangi ES gali patvirtinti tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės priemones (SESV 81 straipsnio 3 dalis), be kita ko, įvaikinimo srityje;

C.  kadangi dėl išaugusio judumo ES padaugėjo tarpvalstybinio pobūdžio vaikų apsaugos problemų, įskaitant globos panaikinimą;

D.  kadangi su vaikų globa susiję klausimai daro didelį poveikį kiekvieno su jais susijusio asmens gyvenimui ir visuomenei apskritai, ir kadangi Reglamente „Briuselis IIa“ yra spragų, o būsima jo peržiūra yra puiki proga patobulinti jo nuostatas;

E.  kadangi naudojimasis pagrindinėmis teisėmis, tokiomis kaip judėjimo ir apsigyvenimo laisvė, neturėtų sudaryti didesnės grėsmės vaiko teisei į šeimos gyvenimą;

F.  kadangi vaikai, kurių tėvai naudojasi laisvo judėjimo teise, turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius ryšius ir tiesioginį kontaktą su savo tėvais, nebent tai prieštarautų vaiko interesams pagal ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį;

1.  primena, kad didelis gautų peticijų su vaikais susijusiais klausimais skaičius rodo, kad egzistuoja rimta Reglamento „Briuseli IIa“ įgyvendinimo problema;

2.  mano, kad visose vaikų apsaugos sistemose turėtų būti tarptautiniai ir tarpvalstybiniai mechanizmai, kuriais būtų atsižvelgiama į tarpvalstybinių konfliktų ypatumus;

Vaikų apsauga ir teisminis bendradarbiavimas ES

3.  ragina valstybes nares nacionalinėse koordinavimo sistemose, skirtose tarpvalstybiniams atvejams, susijusiems su vaikais, įdiegti stebėsenos ir vertinimo sistemas (kuriose būtų naudojami atitinkami socialiniai ir ekonominiai bei pagal pilietybę suskirstyti statistiniai duomenys); rekomenduoja Komisijai koordinuoti informacijos perdavimą tarp atitinkamų valstybių narių valdžios institucijų;

4.  ragina Tarybą pranešti apie konkrečius veiksmus, kuriuos vykdo valstybės narės siekdamos sukurti 28 nacionalinių vaikų apsaugos sistemų sinergiją;

5.  ragina patikslintame Reglamente „Briuselis IIa“ aiškiai apibrėžti įprastinę gyvenamąją vietą;

6.  pabrėžia nacionalinės valdžios institucijų įsipareigojimą, nustatytą Reglamente „Briuselis IIa“, pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtus teismo sprendimus su vaikais susijusiose bylose ir užtikrinti jų vykdymą; ragina valstybes nares intensyvinti ir gerinti savo teisminių sistemų bendradarbiavimą su vaikais susijusiose bylose;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sukurti platformą, kurioje būtų teikiama pagalba kitos ES valstybės narės piliečiams šeimos teisės bylose, ir bendrą Europos pagalbos liniją, skirtą vaikų grobimo ar išnaudojimo atvejams, taip pat konsultacijoms priežiūros ir įvaikinimo bylose, ir bendrai finansuoti šiuos procesus;

8.  ragina Komisiją parengti aiškias ir lengvai prieinamas gaires, kuriose būtų ES piliečiams skirta praktinė informacija apie institucinius susitarimus, susijusius su vaikų apsauga, ypatingą dėmesį skiriant įvaikinimui arba patikėjimui be tėvų sutikimo ir tėvų teisėms skirtingose valstybėse narėse;

Socialinių tarnybų vaidmuo vaikų apsaugos srityje

9.  ragina valstybes nares laikytis prevencinio požiūrio ir užtikrinti, kad būtų vykdoma tinkama ir ištekliais aprūpinta politika siekiant, kai tik įmanoma, išvengti, kad nebūtų pradėtos bylos dėl priežiūros, nustatant ankstyvo perspėjimo procedūras ir stebėsenos mechanizmus, taip pat teikiant tinkamą paramą šeimoms, kadangi jos yra pirminės globėjos, visų pirma pažeidžiamose bendruomenėse, kuriose kyla socialinės atskirties grėsmė;

10.  pabrėžia, kad tinkamo individualių atvejų su šeima susijusiais atvejais vertinimo neturėtų varžyti biudžeto lėšų sumažinimai dėl taikomų griežtų taupymo priemonių, visų pirma tais atvejais, kai tai susiję su socialinių tarnybų paslaugų kokybe;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares socialiniams darbuotojams ir visiem kitiems specialistams, dirbantiems su tarpvalstybinėmis bylomis, susijusiomis su vaikais, teikti specializuotus mokymus ir išsilavinimą;

12.  ragina valstybės narės, kuri ketina siųsti socialinius darbuotojus ištirti įvaikinimo arba patikėjimo atvejį kitoje valstybėje narėje, atitinkamas valdžios institucijas pranešti tos valstybės narės valdžios institucijoms, kad bus vykdomas toks tyrimas;

Su vaikais susiję teismo procesai

13.  prašo valstybių narių paskirti specialiąsias kolegijas šeimos teismuose ar tarpvalstybines tarpininkavimo įstaigas, kurios nagrinėtų tarpvalstybines su vaikais susijusias bylas; pabrėžia, kad svarbiausias dalykas yra tinkama padėties po teismo sprendimo stebėsena, be kita ko, tais atvejais, kai tai susiję su ryšiais su tėvais;

14.  ragina valstybes nares sistemingai įgyvendinti 1963 m. Vienos konvencijos nuostatas ir užtikrinti, kad ambasados arba konsulinės atstovybės būtų nuo pat pradžių informuotos apie visas su vaikų priežiūra susijusias procedūras, kuriose dalyvauja jų piliečiai, ir kad joms būtų sudarytos galimybės visapusiškai susipažinti su atitinkamais dokumentais; siūlo, kad konsulinėms įstaigoms turėtų būti leidžiama dalyvauti visuose teismo procesų etapuose;

15.  ragina valstybes nares užtikrinti reguliaraus lankymo teises tėvams, išskyrus kai tai gali pakenkti vaiko interesams, ir leisti tėvams lankymo metu su savo vaikais bendrauti gimtąja kalba;

16.  rekomenduoja, kad valstybės narės nuo pat pradžių ir kiekviename su vaiku susijusio proceso etape tėvams teiktų visą ir aiškia informaciją apie procesą ir galimas jo pasekmes; ragina jas informuoti tėvus apie teisinės paramos ir pagalbos taisykles, pavyzdžiui, pateikiant jiems dvikalbių šioje srityje besispecializuojančių teisininkų sąrašą ir pasiūlant vertimo žodžiu paslaugas, kad būtų išvengta atvejų, kai tėvai duoda sutikimą nevisiškai suprasdami savo įsipareigojimų padarinių; taip pat rekomenduoja teikti tinkamą paramą neraštingiems tėvams;

17.  rekomenduoja nustatyti minimalius standartus dėl atsižvelgimo į vaiko norus per nacionalinius civilinės teisės procesus, vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsniu;

18.  rekomenduoja, kad teisme tėvus ir vaikus teisėjas, specialistas ar socialinis darbuotojas išklausytų atskirai, kad vaikams nebūtų daroma įtaka arba jie netaptų lojalumo konfliktų aukomis;

19.  rekomenduoja nustatyti kiekvieno tarpvalstybinio proceso dėl vaikų priežiūros etapo trukmės ribas, kad to vaiko išplėstinės šeimos nariai turėtų pakankamai laiko pasisiūlyti ir kreiptis dėl įvaikinimo, arba tėvai galėtų spręsti savo problemas ir pasiūlyti tvarias alternatyvas prieš priimant galutinį sprendimą dėl įvaikinimo; mano, kad prieš priimant bet kokį nuolatinį sprendimą, kaip antai – įvaikinti, turi būti atliktas tinkamas biologinės šeimos padėties pakartotinis įvertinimas;

20.  ragina valstybes nares tėvams, kenčiantiems nuo priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų, suteikti pagrįsto laiko, kad jie turėtų realią galimybę atsigauti prieš teismui priimant galutinį sprendimą dėl jų vaiko įvaikinimo;

21.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti iš visų suinteresuotųjų subjektų nacionaliniu ir Europos lygiu gautoms rekomendacijoms dėl tarpvalstybinio tarpininkavimo;

Vaikų patikėjimas ir įvaikinimas

22.  teigia, kad ES nėra mechanizmo, kuriuo būtų numatytas automatiškas kitoje valstybėje narėje išduotų nacionalinių nurodymų dėl įvaikinimo pripažinimas; ragina valstybes nares ir Komisiją reglamentuoti nacionalinio įvaikinimo pripažinimą atsižvelgiant į vaiko interesus ir deramai paisant nediskriminacijos principo;

23.  ragina valstybes nares skatinti valstybes, kurios nėra prisijungusios prie 1993 m. Hagos konvencijos, prie jos prisijungti – taip būtų užtikrinta, kad visi vaikai turėtų naudos iš tokių pačių standartų, ir tai padėtų išvengti paralelinės sistemos, kurioje būtų mažiau apsaugos priemonių; ragina valstybes nares vengti didelės biurokratijos pripažįstant tarptautinį įvaikinimą, kuris jau pripažintas kitoje valstybėje narėje;

24.  pabrėžia, jog sudarant bet kokį susitarimą dėl vaikų patikėjimo ar įvaikinimo, svarbu, kad tokiu susitarimu būtų sudaromos galimybės išlaikyti ryšius su vaiko kultūrine aplinka, taip pat vaikui išmokti ir vartoti savo gimtąją kalbą; prašo valstybių narių institucijų, dalyvaujančių vaikų priežiūros procese, dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų neišskirti broliai ir seserys.

25.  ragina valstybes nares ypatingą dėmesį ir paramą skirti tėvams, visų pirma moterims, kurie, būdami vaikais ar suaugusiais, yra buvę smurto šeimoje aukomis siekiant išvengti, kad jie vėl netaptų aukomis dėl automatiško jų vaikų globos panaikinimo;

Tarpvalstybinis tėvų vykdomas vaikų grobimas

26.  ragina Komisiją skelbti tarpvalstybinio bendradarbiavimo vaikų grobimo bylose skatinimo rezultatus, kadangi ES darbotvarkėje vaiko teisių srityje ji yra pareiškusi, kad ši sritis yra prioritetas;

27.  ragina Tarybą pranešti apie rezultatus, gautus nustačius tarpvalstybinio pobūdžio ankstyvo perspėjimo apie vaikų grobimą sistemas, ir remiantis Komisijos gairėmis sudaryti atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus, susijusius su tarpvalstybinio grobimo atvejais;

o
o   o

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 338, 2003 12 23, p. 1.


ES geležinkelių agentūra ***II
PDF 325kWORD 68k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (10578/1/2015 – C8-0415/2015 – 2013/0014(COD))
P8_TA(2016)0143A8-0073/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10578/1/2015 – C8-0415/2015),

–  atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo, Rumunijos Senato ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0027) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0073/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

4.  siūlo aktą nurodyti taip: „R. Zīlės ir A. Matīsso Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004“(4);

5.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

6.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl EGA valdybos ir vykdomojo direktoriaus atrankos bei atleidimo procedūros

Komisija apgailestauja dėl to, kad, palyginti su Komisijos pateiktu pirminiu pasiūlymu, naujuoju EGA reglamento tekstu, dėl kurio susitarta, nukrypstama nuo pagrindinių Bendro požiūrio dėl ES decentralizuotų agentūrų, dėl kurio 2012 m. susitarė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, nuostatų. Tai susiję su Komisijos atstovų valdyboje skaičiumi ir vykdomojo direktoriaus atrankos bei atleidimo procedūra. Komisija visų pirma pabrėžia, kad, paskyrus stebėtoją iš valdybos narių stebėti, kaip Komisija taiko vykdomojo direktoriaus atrankos procedūrą, vaidmenys vykdant atrankos bei atleidimo procedūras (51 straipsnio 1 dalis) neturėtų būti dubliuojami.

Komisijos pareiškimas dėl reikiamų biudžeto išteklių

4-uoju geležinkelių dokumentų rinkiniu EGA suteikiami nauji įgaliojimai, visų pirma įgaliojimas tiesiogiai sektoriaus subjektams išduoti leidimus dėl transporto priemonių ir saugos sertifikatus. Negalima atmesti galimybės, kad pereinamuoju laikotarpiu EGA dar nebus gavusi mokesčių ir rinkliavų, o reikės įdarbinti ir mokyti darbuotojus. Siekdama išvengti geležinkelių rinkos sutrikdymo, Komisija stengsis skirti reikiamų biudžeto išteklių, kad būtų padengtos atitinkamų darbuotojų išlaidos.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3) 2014 m. vasario 26 d. priimti tekstai, P7_TA(2014)0151.
(4) Deryboms dėl akto atitinkamai Parlamento ir Tarybos vardu vadovavo Roberts Zīle ir Anrijs Matīss.


Geležinkelių sistemos sąveika Europos Sąjungoje ***II
PDF 249kWORD 66k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (nauja redakcija) (10579/1/2015 – C8-0416/2015 – 2013/0015(COD))
P8_TA(2016)0144A8-0071/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10579/1/2015 – C8-0416/2015),

–  atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 7 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0030) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A8-0071/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

4.  cituojant aktą siūlo jį vadinti I. Bilbao Barandicos ir A. Matīsso direktyva dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (nauja redakcija)(4);

5.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

6.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai atliktos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas kartu su susijusiu Komisijos pareiškimu būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl aiškinamųjų dokumentų

Komisija primena, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija savo 2011 m. spalio 27 d. bendrame politiniame pareiškime dėl aiškinamųjų dokumentų pripažino, jog informacija apie direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę, kurią Komisijai teikia valstybės narės, turi būti aiški ir tiksli, kad Komisijai būtų lengviau atlikti savo užduotį stebėti, kaip taikoma Sąjungos teisė. Esamu atveju aiškinamieji dokumentai šiuo tikslu būtų buvę naudingi. Komisija apgailestauja, kad galutiniame tekste nepateikta atitinkamų reikiamų nuostatų.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3) Priimti tekstai 2014 2 26, P7_TA(2014)0149.
(4) Deryboms dėl akto Parlamento ir Tarybos vardu vadovavo atitinkamai Izaskun Bilbao Barandica ir Anrijs Matīss.


Geležinkelių sauga ***II
PDF 392kWORD 64k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija) (10580/1/2015 – C8-0417/2015 – 2013/0016(COD))
P8_TA(2016)0145A8-0056/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10580/1/2015 – C8-0417/2015),

–  atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo, Rumunijos Senato ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją (3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0031) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A8-0056/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

4.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

5.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas kartu su susijusiu Komisijos pareiškimu būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl aiškinamųjų dokumentų

Komisija primena, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija savo 2011 m. spalio 27 d. bendrame politiniame pareiškime dėl aiškinamųjų dokumentų pripažino, jog informacija apie direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę, kurią Komisijai teikia valstybės narės, turi būti aiški ir tiksli, kad Komisijai būtų lengviau atlikti savo užduotį stebėti, kaip taikoma Sąjungos teisė. Esamu atveju aiškinamieji dokumentai šiuo tikslu būtų buvę naudingi. Komisija apgailestauja, kad galutiniame tekste nepateikta atitinkamų reikiamų nuostatų.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3) Priimti tekstai 2014 2 26, P7_TA(2014)0150.


Indeksai, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse ***I
PDF 325kWORD 106k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse (COM(2013)0641 – C7-0301/2013 – 2013/0314(COD))
P8_TA(2016)0146A8-0131/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0641),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0301/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 7 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 9 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8-0131/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. balandžio 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/... dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/1011.)

(1) OL C 113, 2014 4 15, p. 1.
(2) OL C 177, 2014 6 11, p. 42.
(3) Ši pozicija pakeičia 2015 m. gegužės 19 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0195).


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Komisija ir vykdomosios įstaigos
PDF 1066kWORD 769k
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija (2015/2154(DEC))
P8_TA(2016)0147A8-0140/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 3 d. Komisijos ataskaitą „2014 m. Komisijos pasiekimų valdymo srityje apibendrinimas“ (COM(2015)0279) ir jos priedus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą dėl Sąjungos finansų vertinimo pagal pasiektus rezultatus (COM(2015)0313) ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0124, SWD(2015)0125),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05583/2016 – C8-0042/2016),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams „ES biudžeto apsauga iki 2014 m. pabaigos“ (COM(2015)0503),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Komisijai, kad Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrasis biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(6);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(8),

–  atsižvelgdamas į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas(9),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(10),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(11),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(12), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(13), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(14), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/776/ES, kuriuo įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2009/336/EB(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(16);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(17),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(18),

–  atsižvelgdamas į Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas(19),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(20),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(21),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(22), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(23), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(24), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/771/ES, kuriuo įsteigiama Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga ir panaikinami sprendimai 2004/20/EB ir 2007/372/EB(25),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) direktoriui, kad Įstaigos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(26);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

4. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga) 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(27),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(28),

–  atsižvelgdamas į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga) 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas(29),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga) 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(30),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(31),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(32), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(33), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(34), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/770/ES, kuriuo įsteigiama Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2004/858/EB(35),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/927/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/770/ES, siekiant Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomąją įstaigą pertvarkyti į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomąją įstaigą(36),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga) direktorei, kad Įstaigos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(37);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga) direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

5. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(38),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(39),

–  atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas(40),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(41),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(42),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(43), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(44), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(45), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimą 2013/779/ES, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/37/EB(46),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(47);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

6. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(48),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(49),

–  atsižvelgdamas į Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas(50),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(51),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(52),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(53), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(54), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(55), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/778/ES, kuriuo įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/46/EB(56),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(57);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

7. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo įstaiga) 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(58),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(59),

–  atsižvelgdamas į Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo įstaiga) 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas(60),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo įstaiga) 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(61),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(62),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(63), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(64), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(65), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/801/ES, kuriuo įsteigiama Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2007/60/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/593/EB(66),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo įstaiga) direktoriui, kad Įstaigos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(67);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo įstaiga) direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

8. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl sąskaitų, susijusių su Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto vykdymu, uždarymo, III skirsnis – Komisija (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(68),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(69),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 3 d. Komisijos ataskaitą „2014 m. Komisijos pasiekimų valdymo srityje apibendrinimas“ (COM(2015)0279) ir jos priedus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą dėl Sąjungos finansų vertinimo pagal pasiektus rezultatus (COM(2015)0313) ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0124, SWD(2015)0125),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(70) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(71),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05583/2016 – C8-0042/2016),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(72),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(73), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(74), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

1.  pritaria Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto sąskaitų uždarymui;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(75);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

9. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl vykdomųjų įstaigų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi Sąjungos išlaidos turi didelės įtakos siekiant politikos tikslų ir sudaro vidutiniškai 1,9 proc. Sąjungos valstybių narių viešųjų išlaidų, tačiau tam tikrais atvejais jos gerokai viršija 10 proc.;

B.  kadangi, kai Parlamentas patvirtina Komisijai, kad biudžetas įvykdytas, jis, viena vertus, tikrina, ar lėšos buvo išleistos teisėtai ir tvarkingai, ir, antra vertus, – ar buvo pasiekti politikos tikslai, gauti tinkami rezultatai ir ar buvo laikomasi patikimo finansų valdymo ir veiklos rezultatų kultūros principų;

C.  kadangi 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra apima metus, kuriais susiduria du programavimo laikotarpiai, ir daugeliu atvejų užregistruotos išlaidos yra susijusios su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu;

D.  kadangi pagrindiniai 2014 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo prioritetai yra šie:

   a) tvirtesnis veiklos rodikliais grindžiamo ir į rezultatus orientuoto požiūrio taikymas, siekiant geriau subalansuoti tradicinį biudžeto veikimo būdą ir naujų elementų, kurie atspindi esamus ir būsimus Sąjungos finansavimo poreikius, įgyvendinimą;
   b) sutelkti dėmesį į 2014 m. kaip į pirmuosius naujo programavimo laikotarpio metus, kuriais pradėta taikyti svarbių į rezultatus orientuotų elementų;
   c) pabrėžti tam tikrą duomenų prieinamumo ir galimybės jais naudotis pagerėjimą, kad būtų galima įvertinti realią naudą;
   d) į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procesą įtraukti tam tikrą Sąjungos biudžeto išlaidų paskirstymo reglamentavimo sistemos kokybės įvertinimą;
   e) biudžeto įvykdymo patvirtinimo procesą vertinti ne kaip išskirtinai susijusį su konkrečiais metais, bet kaip nuolatinį procesą, kuriame tolesni veiksmai yra svarbi jo dalis;
   f) imtis biudžeto įvykdymo patvirtinimo proceso atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp Sąjungos biudžeto ir naujos Sąjungos makroekonominės politikos(76) turint omenyje tikrąjį Sąjungos biudžeto tikslą – padėti siekti Sąjungos sektorių politikos tikslų;
   g) vertinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procesą kaip svarbią platformą, per kurią Sąjungos finansavimui taikomos ir įgyvendinamos politikos rekomendacijos;

E.  kadangi 2014 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimui yra svarbūs šie nauji 2014–2020 m. naujos daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) aspektai:

   a) paramos telkimas pagal temas – Sąjungos finansavimas turėtų būti skirtas ne visoms, o tik prioritetinėms sritims remti; prioritetai turėtų būti tiksliai apibrėžti ir pagrįsti kiekybine analize ir, kai tinkama, įgyvendinamais planais; prioritetų kiekis turėtų būti griežtai ribotas; prioritetams turėtų būti skiriamas pakankamas finansavimas, kad būtų pasiekta realių rezultatų ir naudos;
   b) integruotas ir teritorinis požiūris ir sinergija – įgyvendinant programas ir projektus turėtų būti ne tik pasiekti juose numatyti rezultatai ir nauda, bet šie rezultatai ir nauda turėtų papildyti kitų programų ir projektų rezultatus ir naudą, nepažeidžiant subsidiarumo ir proporcingumo principų; sinergija turėtų būti pasiekta tam tikroje teritorijoje; kad ši sistema veiktų, svarbu sukurti valdymo matricą, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos integruotiems projektams;
   c) sąlygos ir veiklos lėšų rezervas – patikimo finansų valdymo principai grindžiami faktu, kad Sąjungos finansavimas paskirstomas atitinkamomis nacionalinėmis fiskalinėmis, makroekonominėmis ir institucinėmis aplinkybėmis, kurios yra būtina sąlyga pačiam finansavimui gauti; kita vertus, kaip premija už gerus veiklos rezultatus buvo sukurtas veiklos lėšų rezervas;
   d) supaprastinimas – Sąjungos finansavimo sistema daugeliu aspektų yra itin sudėtinga, todėl tai trukdo veiksmingai ją valdyti ir išmatuoti realius rezultatus ir naudą;
   e) geriau kiekybiškai įvertinti rezultatai – svarbu veiksmingai išmatuoti pasiektus rezultatus ir iš šių pastebėjimų gauti politikos pamokas; todėl nepaprastai svarbu tobulinti lyginamuosius indeksus ir duomenų analizės sistemas, o valdant kreipti dėmesį į tuos duomenis ir kitus padėties gerinimo rodiklius;

F.  kadangi Komisijai tenka pagrindinė atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą, o valstybės narės turi iš tiesų lojaliai bendradarbiauti su Komisija, kad būtų užtikrinta, jog asignavimai naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus; kadangi visų pirma tais atvejais, kai taikomas pasidalijamojo valdymo principas, valstybėms narėms tenka ypatinga atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą;

G.  kadangi valdant lėšas pagal pasidalijamojo valdymo principą itin svarbu užtikrinti, kad valstybių narių pateikiami duomenys būtų teisingi ir tikslūs; kadangi būtina, jog valstybės narės suprastų savo atsakomybę už Sąjungos lėšų valdymą, kai taikomas pasidalijamojo valdymo principas;

A. Bendrieji skyriai

Komisijos įsipareigojimai atsižvelgiant į biudžeto įvykdymo patvirtinimo prioritetus

1.  primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnio 3 dalyje teigiama, jog: „Komisija imasi visų atitinkamų priemonių, kad atsižvelgtų į biudžeto įvykdymą patvirtinančiuose sprendimuose padarytas pastabas ir kitas Europos Parlamento pastabas dėl išlaidų vykdymo, taip pat Tarybos pastabas, pridedamas prie jos priimtų rekomendacijų dėl biudžeto įvykdymo.“

2.  apgailestauja, kad Komisijos atsakymai daugeliu aspektų tebėra neaiškūs;

3.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) priežiūros komiteto sekretoriato nuostatas;

4.  dar kartą ragina Komisiją likus pakankamai laiko iki DFP laikotarpio vidurio peržiūros pateikti komunikatą Parlamentui su pasiūlymais, kaip susidoroti su naujais ir galimais iššūkiais, kuriems reikalinga parama iš Sąjungos biudžeto, ir paaiškinimais, kaip ji ateityje suderins ilgalaikius politinius tikslus (pvz., strategiją „Europa 2020“) su būsima DFP po 2020 m.;

5.  primena Komisijai, kad Audito Rūmai prašė parengti ilgalaikį keleto metų trukmės grynųjų pinigų srautų planą; ragina Komisiją pateikti tokį planą iki 2016 m. pabaigos;

6.  ragina Komisiją likus pakankamai laiko iki Komisijos 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros persvarstyti Komisijos narių elgesio kodeksą atsižvelgiant į rezoliucijoje dėl 2014 m. Komisijos biudžeto išreikštus reikalavimus;

7.  primygtinai ragina Komisiją netvirtinti naujos Komisijos ekspertų grupės sistemos, kol nebus surengtas Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso, Europos ombudsmeno, pagrindinių Europos Parlamento narių ir pilietinės visuomenės atstovų susitikimas, kuriame bus svarstomi paskutiniai su naujų horizontaliųjų taisyklių turiniu ir jų įgyvendinimu susiję klausimai;

8.  ragina Komisiją nurodyti savo generaliniams direktoratams pateikti visas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias jie parengė savo atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose įgyvendinant Europos semestrą;

Strategija ir misija: tęstinumas ir naujovės

9.  pažymi, kad būtina laikytis esamų biudžeto įvykdymo patvirtinimo principų ir naujausios DFP naujų aspektų ir principų; taip pat pažymi, kad būtina taikyti novatorišką požiūrį pirmiesiems DFP metams įvertinti ir geriau pritaikyti šį požiūrį biudžeto įvykdymo patvirtinimui pagal pasikeitusius poreikius ir reikalavimus Sąjungos biudžete;

10.  mano, kad pagrindinė naujovė biudžeto įvykdymo patvirtinimo turinyje turėtų būti geresnis oficialių ir procedūrinių Sąjungos biudžeto panaudojimo klausimų bei veiklos rodikliais grindžiamų ir į rezultatus orientuotų metodų subalansavimas, atsižvelgiant į įsisavinimo pajėgumų panaudojimą;

11.  pabrėžia, kad praeityje vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą visų pirma buvo tikrinamas finansinių operacijų teisėtumas ir tvarkingumas; mano, kad atsižvelgiant į Komisijos iniciatyvą „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“ be minėtų patikrinimų ateityje reikia atidžiau kontroliuoti, ar projektais ir programomis pasiekti rezultatai atitinka numatytus tikslus;

12.  pažymi, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimu siekiama sukurti bendrą požiūrį į tam tikrus Sąjungos biudžeto politikos elementus, visų pirma į naujai įvestus, t. y. rezultatyvumo aspektus ir aspektus, susijusius su prevenciniais ir taisomaisiais priežiūros ir kontrolės sistemų pajėgumais;

13.  kadangi sudarant į rezultatus orientuotą biudžetą reikia tvirtų ir patikimų rodiklių, dėl kurių bendrai susitarta; vis dėlto pažymi, kad dėl šių rodiklių vis dar turi susitarti teisėkūros institucijos ir Komisija, išsamiai konsultuodamosi su valstybių narių institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais; atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad įkurta tarpinstitucinė darbo grupė į rezultatus orientuoto biudžeto rezultatyvumo klausimais ir kad ji visai neseniai pradėjo savo veiklą; ragina visas dalyvaujančias šalis paspartinti jos darbą ir kartu užtikrinti, kad būtų susitarta dėl aukštos kokybės rodiklių;

14.  pabrėžia, kad pagrindinis Sąjungos biudžeto tikslas yra nauda Sąjungos piliečiams, ir, lygiagrečiai, Sąjungos finansinių interesų apsauga ir Sutartyse nustatytų prievolių ir tikslų įgyvendinimas; šią naudą sudaro vystymuisi ir esamiems prioritetams skirta parama, atitinkanti ekonominės politikos kontekstą ir ekonomikos veiklos rodiklius, taip pat užtikrinanti reikiamą lankstumą reaguojant į naujas aplinkybes, kurių gali atsirasti, ir į ekstremalias situacijas; Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti būtina tinkamai naudoti išlaidas pagal taisykles, nedarant klaidų ir nesukčiaujant; biudžeto įvykdymo patvirtinimo būdas turėtų padėti pasiekti šių elementų pusiausvyrą;

15.  be to, pabrėžia Komisijos pareigą pagal ES sutarties 17 straipsnio 1 dalį užtikrinti, kad Sąjungos teisė būtų taikoma teisingai, ir prašo Audito Rūmų parengti specialiąją ataskaitą, kurioje būtų atsakoma į klausimą, ar Komisija tinkamai naudojosi savo įgaliojimais remdama ir prižiūrėdama valstybes nares įgyvendinant Sąjungos teisę;

Sąjungos biudžeto vykdymo rezultatai

16.  pažymi, kad pagrindinis 2014 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimui taikomas principas yra finansinių srautų ir realių su jais susijusių programų ir projektų skaidrumas, vertinant visais aspektais optimalų Sąjungos lėšų panaudojimą;

17.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų 2014 m. metinės ataskaitos struktūra ir turinys atitinka DFP programos antraštes ir joje daugiau dėmesio skiriama veiklos rodikliams ir rezultatams; palankiai vertina tai, kad ataskaitos pasidalijamojo valdymo skyriuose kaip bandomoji užduotis yra įtraukti preliminarūs programų veiklos rodiklių vertinimo rezultatai;

18.  žino, kad neįmanoma iškart pereiti prie aukštesnio veiklos rodiklių audito lygmens, kadangi pagrindiniai teisės aktai ir biudžetas rengiami tik vieną kartą siekiant suderinti politikos tikslus su kokybiniais rodikliais arba siekiant gauti pamatuojamus rezultatus, kad būtų galima atlikti veiklos rodiklių auditą;

19.  šiomis aplinkybėmis mano, kad DFP yra svarbus žingsnis tinkama linkme, nes joje yra nustatytos ex ante sąlygos, veiklos lėšų rezervai ir daugiau supaprastinimo ir lėšų sinergijos galimybių tarp fondų;

20.  pažymi, kad Sąjungos dešimties metų strategijos ir jos septynerių metų biudžeto laikotarpiai nėra suderinti, todėl pirmąją strategijos laikotarpio pusę Komisijos galimybės stebėti Sąjungos biudžeto įtaką strategijai „Europa 2020“ yra ribotos, nors ir yra visi duomenys, kurių reikia metiniams patikrinimams atlikti;

21.  vis dėlto pažymi, kad tikslai ir ES biudžeto orientavimas į rezultatus turi būti suderinti su Sutartyse nustatytais tikslais, strategija „Europa 2020“ ir sektorių bei sanglaudos politika, be to, jie turi būti pakankamai lankstūs, kad juos būtų galima pakeisti atsižvelgiant į galinčias kilti ekstremalias situacijas, tokias kaip ekonomikos krizė ar pabėgėlių krizė;

22.  pažymi, kad dėl vėlai priimtų atitinkamų reglamentų ir dėl to vėlai priimtų antrinių teisės aktų ir programavimo dokumentų 2014 m. buvo kai kurių 2014–2020 m. DFP programų, fondų ir priemonių nuliniai įsisavinimo metai;

23.  primena, kad 2014–2020 m. DFP yra pirmoji programa, pagal kurią suteikiama mažiau lėšų negu pagal ankstesnes programas, ir kad spaudimas mokėjimų viršutinėms riboms yra daug didesnis negu ankstesnių DFP taikymo laikotarpiais;

24.  primena, kad nuo 2013 m. rezoliucijose, kurios pridedamos prie sprendimų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo(77), Parlamentas prašė Komisijos įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnį, susijusį su įvertinimo ataskaita, skirti dėmesį Sąjungos dešimties metų ekonomikos augimo ir užimtumo strategijos įgyvendinimui ir jos realiems veiklos rodikliams ir rezultatams; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai 2014 m. metinės ataskaitos 3 skyrių paskyrė strategijai „Europa 2020“, ir prašo Audito Rūmų toliau taikyti ir plėtoti šį į veiklos rodiklius ir rezultatus orientuotą požiūrį;

25.  pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ struktūra yra nepaprastai sudėtinga (ją sudaro penki pagrindiniai tikslai, septynios pavyzdinės iniciatyvos ir 11 teminių tikslų Europos struktūriniams ir investicijų fondams (ESI fondai); apgailestauja, kad šios įvairios priemonės nėra sukurtos taip, kad politiniai strategijos tikslai pasinaudojant sinergija virstų praktiniais veiklos tikslais;

26.  apgailestauja, kad, nepaisant tam tikros pažangos, kurią savo 2014 m. metinėje ataskaitoje(78) nurodo Audito Rūmai, Komisija iki šiol vertinimo ataskaitoje tik ribotai informavo apie Sąjungos biudžeto indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų (pagal SESV 318 straipsnį); pažymi, kad 2007–2013 m. DFP nereikalaujama išsamiai informuoti apie Sąjungos biudžeto indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, kaip buvo numatyta prieš ją priimant;

27.  palankiai vertina tai, kad naudojami tam tikri veiksmingos stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos elementai, visų pirma naudojantis „Eurostat“ sukurtais statistiniais įrankiais, tačiau apgailestauja, kad iki 2016 m. pradžios Komisija atidėjo strategijos „Europa 2020“ peržiūrą ir kad viešos konsultacijos strategijos „Europa 2020“ klausimu nesuteikė jokių esminių žinių apie Sąjungos finansavimo vaidmenį;

28.  apgailestauja dėl to, kad aukšto lygio strategijos „Europa 2020“ tikslai nėra sistemingai perkeliami į partnerystės susitarimų ir programų veiklos tikslus; pažymi, kad esamuose teisės aktuose nereikalaujama, jog Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) struktūra būtų grindžiama teminiais tikslais;

29.  pažymi, kad, kaip Komisija pripažįsta savo atsakyme į Audito Rūmų pastabas(79), Sąjungos tikslai yra nustatyti sutartyse, jų turi būti siekiama ir jie turi būti įgyvendinami (pvz., bendra žemės ūkio politika), ir kad atsižvelgiant į tai lėšos iš Sąjungos biudžeto paskirstomos įvairiai veiklai, siekiant kiek įmanoma prisiderinti prie kintančių ES prioritetų (t. y. nustatytų pagal Lisabonos strategiją ar strategiją „Europa 2020“);

30.  apgailestauja, kad nebuvo pasinaudota galima nauda iš penkių ESI fondų sinergijos, pritaikius jiems vieną reglamentavimo ir valdymo sistemą, kad dar nėra įgyvendinta po vieną partnerystės susitarimą su kiekviena valstybe nare, ir kad toliau yra taikomos skirtingos taisyklės fondų, vadinasi, ir programų lygmeniu; pabrėžia, kad turėtų būti priimami tik kruopščiai apsvarstyti partnerystės susitarimai ir programos, kad būtų užtikrintas veiksmingas ESI fondų įgyvendinimas;

31.  tikisi, kad Komisija informuos apie Sąjungos biudžeto indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; sutinka, kad nuosekliai informuoti apie visų penkių ESI fondų teminius tikslus ir apie šių fondų indėlį į strategiją „Europa 2020“ yra sunki užduotis; pažymi, kad 2017 m. Komisija turi pristatyti pirmą strateginę ataskaitą dėl indėlio įgyvendinant strategiją „Europa 2020“;

32.  vis dėlto pabrėžia, kad 3/4 struktūrinių fondų projektų savo politikos tikslus pasiekė visiškai arba iš dalies ir kad tik 2 proc. atvejų nebuvo pasiektas nė vienas veiklos programoje ar susitarime dėl dotacijos nustatytas tikslas;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai daugiausia dėmesio skyrė valstybių narių partnerystės susitarimų suderinamumo su strategijos „Europa 2020“tikslais, kaip geresnio rezultatyvumo išankstinės sąlygos, analizei; prašo Audito Rūmų kitoje metinėje ataskaitoje pateikti informaciją apie strategijos „Europa 2020“ tikslų perkėlimą į kitus tikėtinus pasiekimus įgyvendinant kitas Komisijos tiesiogiai valdomas programas ir naudojant fondų lėšas;

34.  pažymi, kad bendrų veiklos rodiklių nustatymas kiekvienam fondui būtų svarbus žingsnis, tačiau apgailestauja, kad:

   a) iš valstybių narių nereikalaujama įtraukti bendrų rodiklių į savo programas, išskyrus Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir EŽŪFKP, o rezultatais grindžiami vertinimai nėra pradinio kontrolės etapo valstybėse narėse dalis;
   b) išskyrus du fondus (Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Sanglaudos fondą, skirtingiems fondams nėra taikomi bendri rodikliai;
   c) gairės yra nustatytos tik veiklos rodiklių sistemai, o tikslams dažnai trūksta užmojo;
   d) Komisijos pajėgumai atlikti veiklos stebėseną ir vertinimą išlieka riboti;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Audito Rūmų teigimu, ESI fondų bendrųjų nuostatų reglamento(80) veiklos rezultatų plane yra esminių trūkumų, nes dėl prastų rezultatų valstybės narės nepraranda veiklos lėšų rezervo, o sankcijos, kurias gali taikyti Komisija, yra ribotos; vis dėlto mano, kad prieš prašant taikyti sankcijas reikėtų įtvirtinti geresnę veiklos rezultatų vertinimo sistemą ir kad prieš taikant galimas sankcijas valstybėms narėms turi būti padedama pagerinti rodiklius;

36.  ragina Komisiją geriau išnaudoti esamų teisės aktų, susijusių su veiklos lėšų rezervu, taikymo sritį, siekiant iš tiesų sukurti finansinę paskatą praktiniam finansų valdymui gerinti; be to, ragina kitą kartą persvarstant teisės aktus dažniau naudoti veiklos lėšų rezervą kaip priemonę, skirtą komponentui, kuris priklauso nuo veiklos rezultatų, didinti(81);

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad metinėse generalinių direktoratų veiklos rodiklių ataskaitose patobulintos Komisijos pagrindinių tarnybų pateikiamos gairės, bet pakartoja, kad generalinių direktoratų pagrindiniai tikslai netinka valdymui ir kad išlieka sunkumų su rodikliais, pagal kuriuos vertinamas veiklos našumas; taip pat pažymi, kad ankstesniais metais naudoti rodikliai strategijos „Europa 2020“ reformų vykdymo pažangai Sąjungos ir nacionaliniais lygmenimis stebėti buvo pašalinti iš Komisijos generalinio sekretoriaus 2014 m. veiklos ataskaitos ir perkelti į generalinių direktoratų valdymo planus ir metines veiklos ataskaitas;

38.  prašo Komisijos apsvarstyti galimybę teikti pasiūlymus siekiant:

   a) geriau priderinti DFP prie strategijos „Europa 2020“ ir prireikus pasiūlyti DFP persvarstymą, kad ji geriau atitiktų strategiją „Europa 2020“;
   b) Sąjungos lygmens tiksluose atspindėti strategijos „Europa 2020“ aukšto lygio politinius tikslus;
   c) užtikrinti, kad partnerystės susitarimai ir programos perkeltų Sąjungos lygmens tikslus į teminius tikslus, kuriuos būtų galima susieti su veiklos tikslais valstybių narių lygmeniu, arba tiesiogiai į Komisijos valdomas programas;

39.  prašo Komisijos pasiūlyti teisės aktų leidėjui, kad:

   a) valstybės narės į savo partnerystės susitarimus ir programas įtrauktų pareiškimą apie kiekybinius rezultatus, kuriuos tikimasi pasiekti finansavimu (kai tinkama);
   b) visi partnerystės susitarimai ir programos apimtų bendrus veiklos rodiklius, kai įmanoma, bendrus įvairiems fondams, kad būtų galima stebėti pažangą vietos, valstybių narių ir Sąjungos lygmenimis;
   c) veiklos rodiklių sistema būtų kuo labiau grindžiama šiais bendrais rezultatų rodikliais;

40.  prašo, kad Komisija į kitus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnyje numatytas vertinimo ataskaitas įtrauktų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagal 315 mlrd. EUR investicijų planą, kurį Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker paskelbė per 2014 m. lapkričio 26 d. Parlamento plenarinį posėdį, efektyvumo, veiksmingumo ir rezultatų analizę;

Tolesni veiksmai, susiję su Komisijos 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu

41.  apgailestauja, kad bendras klaidų lygis išliko beveik nepakitęs ir kad mokėjimų apskaitoje būta esminių klaidų;

Skyrius

2013

2014

Operacijos

Klaidų lygis(82),

Operacijos

/ EUR

Klaidų lygis

Pajamos

55

0,0 %

55

0,0 %

Konkurencingumas, moksliniai tyrimai, švietimas, transportas, kitos programos

160

4,0 %

166 / 13 mlrd.

5,6 %

Sanglauda

343

5,3 %

331 / 55,7 mlrd.

5,7 %

Regioninės ir miestų politikos sritis

168

6,4 %

161

6,1 %

Užimtumo ir socialinių reikalų politika

175

3,1 %

170

3,7 %

Gamtos ištekliai

360

4,4 %

359 / 57,5 mlrd.

3,6 %

EŽŪGF. Rinkos rėmimas ir tiesioginė parama

180

3,6 %

183

2,9 %

Kaimo plėtra, aplinka, klimato politika ir žuvininkystė

180

7,0 %

176

6,2 %

Europos vaidmuo pasaulyje

182

2,1 %

172 / 7,4 mlrd.

2,7 %

Administravimas

135

1,1 %

129 / 8,8 mlrd.

0,5 %

Iš viso

1 180

4,5 %

1 157 / 142,4 mlrd.

4,4 %

42.  apgailestauja, kad vis dar trūksta patikimumo valstybių narių atliktuose pirmo lygmens pasidalijamojo valdymo patikrinimuose, ir pasitaiko trūkumų dėl to, kad reikalavimų neatitinkančios žemės neįtraukiamos į Žemės sklypų identifikavimo sistemą (ŽSIS); pabrėžia, kad, kaip teigiama Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinėje ataskaitoje, ir pasidalijamojo valdymo srityse, ir visų kitų veiklos išlaidų srityse (kurias daugiausia tiesiogiai valdo Komisija) įvertintas klaidų lygis siekia 4,6 proc.; vis dėlto pažymi, kad daug trūkumų buvo ištaisyta;

43.  susirūpinęs pažymi, kad vis dar laukiama, kol bus įgyvendintos šios 2013 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinime nurodytos rekomendacijos ir reikalavimai:

   a) sankcijų sistema, kuri būtų taikoma, jei valstybės narės perduotų neteisingą informaciją apie programą ir neteisingas ataskaitas, arba būtų pateiktos suklastotos ar neteisingos mokėjimo agentūrų ataskaitos, įskaitant tris sritis: patikrų statistinius duomenis, mokėjimo agentūrų pareiškimus ir sertifikavimo įstaigų atliktą darbą;
   b) skelbti, jei jie savanoriškai nusprendė juos pateikti, ne tik nacionalinius pareiškimus, bet ir metines suvestines ir valdymo pareiškimus, kai reikia, kaip konfidencialius dokumentus, kad būtų galima geriau susipažinti su finansų valdymo padėtimi ir iš esmės jį patobulinti; vis dėlto kol kas neaišku, koks bus šių priemonių veiksmingumas atsižvelgiant į valstybių narių skirtumus ir politinę skirtingų nacionalinių valdžios institucijų atskaitomybę;
   c) analizuoti ir informuoti apie preliminarius rezultatus, pasiektus įgyvendinant Investicijų planą Europai, kurį 2014 m. lapkričio mėn. Parlamentui paskelbė Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker;

44.  susirūpinęs pažymi, kad iš 2011–2012 m. pateiktų 65 Audito Rūmų rekomendacijų visiškai įgyvendinta tik 20 rekomendacijų, 26 rekomendacijos yra įgyvendintos daugeliu aspektų, o 19 – tik tam tikrais aspektais; ragina Komisiją priimti Parlamento rekomendacijas ir reikalavimus ir toliau įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas;

45.  pabrėžia, kad, Parlamento požiūriu, nepriimtina tai, jog įvykdžius prieštaravimų procedūras Komisija ir Audito Rūmai padaro skirtingas išvadas; taigi ragina abi institucijas vengti tokio rezultato;

46.  prašo Komisijos sudaryti veiksmų planą ir nustatyti jo terminus ir tikslus, kad būtų stiprinama šių pasikartojančių klaidų prevencija;

Audito Rūmų nuomonė. Audito Rūmų patikinimo pareiškimas

47.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pateikia teigiamą nuomonę dėl 2014 m. finansinių ataskaitų patikimumo, kaip kiekvienais metais nuo 2007 m., ir Audito Rūmų išvadą, kad 2014 m. pajamose nebuvo reikšmingų klaidų; taip pat džiaugdamasis pažymi, kad 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėse ataskaitose nurodyti įsipareigojimai visais esminiais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;

48.  pažymi, kad bendri rezultatai iš esmės atspindi ankstesnes Audito Rūmų pastabas;

49.  apgailestauja, kad jau 21 metai iš eilės vykdant mokėjimus daroma esminių klaidų, nes priežiūros ir kontrolės sistemos yra iš dalies neveiksmingos;

50.  apgailestauja, kad vykdant mokėjimus buvo padaryta klaidų, kurių tikėtinas lygis yra 4,4 proc.; primena, kad 2013 finansiniais metais apskaičiuotas labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis sudarė 4,7 proc., 2012 finansiniais metais – 4,8 proc. ir 2011 finansiniais metais – 3,9 proc.(83); be kitų punktų, didžiausias klaidų lygis buvo nustatytas išlaidoms ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai (5,7 proc.) ir konkurencingumui augimui ir užimtumui skatinti (5,6 proc.); kita vertus, mažiausias klaidų lygis (0,5 proc.) nustatytas administracinių išlaidų srityje;

51.  domisi, ar tam tikrų operacijų klaidų lygis yra pagrįstas palyginamu pagrindu ir dėl to galėtų būti laikomas palyginamu lyginamuoju indeksu; pažymi, kad išlaidų kompensavimo sistemų klaidų lygis (5,5 proc.) yra pagrįstas išlaidų tinkamumu, palyginti su teisių į išmokas programomis (2,7 proc.), kur jis yra pagrįstas tik reikalavimu atitikti tam tikras sąlygas;

52.  pažymi, kad jei Audito Rūmų patikrintiems mokėjimams nebūtų pritaikytos valstybių narių ir Komisijos taisomosios priemonės, bendras apskaičiuotas klaidų lygis būtų buvęs ne 4,4 proc., o 5,5 proc.; todėl primygtinai ragina Komisiją, valstybių narių valdžios institucijas ar nepriklausomus auditorius panaudoti visą turimą informaciją, kad būtų išvengta galimų klaidų, jos būtų nustatytos ir ištaisytos;

53.  pabrėžia, kad apskaičiuotas veiklos išlaidų klaidų lygis išlaidoms pagal pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis siekia 4,6 proc. (2013 m. – 4,9 proc.) – tai yra labai aukštas lygis; yra susirūpinęs, kad kitoms veiklos išlaidų formoms, kur Komisijai tenka vadovaujamasis vaidmuo, įvertintas klaidų lygis staiga pakilo iki 4,6 proc. (2013 m. – 3,7 proc.);

54.  pažymi, kad 2014 m. apibendrinamojoje ataskaitoje Komisija pripažįsta, jog išlaidoms turėjo įtakos reikšmingas klaidų lygis, nurodydama, kad suma, kuriai kyla pavojus, siekia nuo 3,7 iki 5 mlrd. EUR arba atitinkamai nuo 2,6 iki 3,5 proc. mokėjimų; pažymi, kad, Komisijos vertinimu, ateityje ji nustatys ir ištaisys maždaug 2,7 mlrd. EUR vertės klaidų;

55.  remia Audito Rūmų nuomonę, kad, nepaisant patobulinimų vertinant taisomųjų veiksmų poveikį, Komisija nepašalino rizikos, jog taisomųjų veiksmų poveikis bus pervertintas arba turės mažai įtakos(84);

56.  laikosi nuomonės, kad daugiau kaip tris ketvirtadalius 2014 m. išlaidų Komisijos generaliniai direktoratai grindžia savo apskaičiuota rizikuojama suma pagal iš nacionalinių valdžios institucijų gautus duomenis; pažymi, kad Komisija savo apibendrinamojoje ataskaitoje nurodo, jog valstybių narių kontrolės ataskaitų patikimumas vis dar yra iššūkis;

57.  pažymi faktą, kad 12 Komisijos generalinių direktoratų apskaičiuoti taisomieji pajėgumai yra didesni už apskaičiuotą rizikuojamą sumą – tai atspindi daugiametį taisomųjų sistemų pobūdį;

58.  ragina Komisiją prieš pradedant 2015 m. biudžeto įvykdymo procedūrą laiku persvarstyti taisomųjų pajėgumų apskaičiavimo metodą;

59.  pastebi, kad kai tik Komisija turi įrodymų apie sumažėjusius valstybių narių įsisavinimo pajėgumus, ji turėtų įvertinti visas DFP lankstumo sąlygas ir atitinkamų veiksmų imtis tik pasiūliusi priemones, kaip įveikti nepakankamų įsisavinimo pajėgumų problemą;

60.  pažymi, kad daugiau kaip du trečdaliai 2014 m. sanglaudos srityje užregistruotų finansinių pataisų yra atvejai, kai valstybių narių valdžios institucijos panaikino paskelbtas išlaidas ir pakeitė jas naujomis išlaidomis; palankiai vertina tai, kad tokia procedūra 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu yra apribota;

61.  prašo Komisijos, kad ji, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir atsižvelgdama į daugiametį programų pobūdį, įvertintų po visų taisomųjų priemonių likusį klaidų lygį kiekvienai politikos sričiai ir apskritai visam Sąjungos biudžetui;

62.  ragina Komisiją griežtai taikyti naujo Finansinio reglamento 32 straipsnio 5 dalį, jeigu klaidų lygis nuolat yra aukštas, ir nuosekliai nustatyti kontrolės sistemų trūkumus, analizuoti galimų taisomųjų veiksmų sąnaudas bei naudą, imtis tinkamų su kontrolės sistemų supaprastinimu ir tobulinimu susijusių priemonių arba jas pasiūlyti ir keisti programas arba pateikimo sistemas prieš 2014–2020 m. programavimo laikotarpio vidurio peržiūrą;

63.  pabrėžia Audito Rūmų pastabas, kad jei Komisija, valstybių narių valdžios institucijos arba nepriklausomi auditoriai būtų pasinaudoję visa jiems prieinama informacija, jie būtų išvengę didelės dalies klaidų prieš jas padarant, būtų jas nustatę arba ištaisę; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija pripažino, jog klaidoms ištaisyti reikia mažiausiai dešimties metų; pabrėžia, kad pasinaudojus visa prieinama informacija būtų buvę galima 3,3 procentinio punkto sumažinti tiek regioninės ir miestų politikos išlaidų klaidų lygį (6,1 proc.), tiek kaimo plėtros, aplinkos, klimato veiksmų ir žuvininkystės srities išlaidų klaidų lygį (6,2 proc.); pabrėžia, kad pasinaudojus visa prieinama informacija Komisijos tiesiogiai valdomų išlaidų konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti srityje būtų buvę galima sumažinti 2,8 procentinio punkto;

64.  pažymi, kad 2014 m. buvo naujai akcentuojamas į rezultatus orientuotas biudžeto sudarymas ir analizė kartu su metodologijos pokyčiais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia poreikį atlikti aiškų ir skaidrų tyrimą, kaip 2014 m. Sąjungos biudžetas prisidėjo prie strategijos „Europa 2020“ rezultatų ir sektorių politikos tikslų;

65.  taip pat pažymi, kad teikiant metines veiklos ataskaitas galima nustatyti rezultatus, kurie pasiekti pasitelkus intervencinius veiksmus, bet kol kas dar labiau gilinamasi į pajėgumus, o ne į rezultatus;

66.  pritaria REGIO GD generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje pateiktoms išlygoms dėl ERPF, Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistemų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu 12 valstybių narių (77 programos) ir Europos teritorinio bendradarbiavimo programų atveju; mano, kad šios išlygos rodo, jog Komisijoje ir valstybėse narėse įdiegtos kontrolės procedūros negali suteikti būtinų garantijų dėl visų atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo atitinkamose politikos srityse;

67.  pritaria AGRI GD generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje pateiktoms išlygoms dėl šių išlaidų:

   ABB02 – išlaidos rinkos priemonėms: rizika, susijusi su 77,7 mln. EUR ir aštuoni išlygos elementai, darantys poveikį keturioms pagalbos schemoms septyniose valstybėse narėse: Austrijoje, Prancūzijoje (kurioje yra dvi paveiktos pagalbos priemonės), Nyderlanduose, Lenkijoje, Ispanijoje, Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje;
   ABB03 – tiesioginės išmokos: rizika, susijusi su 831,6 mln. EUR, daranti poveikį 15 mokėjimo agentūrų šešiose valstybėse narėse: Ispanijoje (kurioje yra 10 paveiktų mokėjimo agentūrų), Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje (Kaimo plėtros mokėjimo agentūra Anglijoje), Graikijoje, Vengrijoje ir Portugalijoje;
   ABB04 – Kaimo plėtros išlaidos: rizika, susijusi su 532,5 mln. EUR, daranti poveikį 28 mokėjimo agentūrų 16 valstybių narių: Bulgarijoje, Vokietijoje (kurioje yra trys paveiktos mokėjimo agentūros), Danijoje, Ispanijoje (kurioje yra šešios paveiktos mokėjimo agentūros), Prancūzijoje (kurioje yra dvi paveiktos mokėjimo agentūros), Jungtinėje Karalystėje (kurioje yra dvi paveiktos mokėjimo agentūros), Vengrijoje, Graikijoje, Italijoje (kurioje yra keturios paveiktos mokėjimo agentūros), Lietuvoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Švedijoje;
   ABB05 – IPARD išlaidos Turkijai: rizika, susijusi su 5,07 mln. EUR;

mano, kad šios išlygos rodo, jog Komisijoje ir valstybėse narėse įdiegtos kontrolės procedūros negali suteikti būtinų garantijų dėl visų atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo atitinkamose politikos srityse;

68.  pritaria EMPL GD generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje pateiktoms išlygoms; pažymi, kad metinėje veiklos ataskaitoje pateikta išlyga dėl 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu atliktų mokėjimų, kurių 2014 m. rizika yra susijusi su 169,4 mln. EUR, įskaitant išlaidas valdymui ir kontrolės sistemoms, skirtų 2007–2013 m. programavimo laikotarpio 36 specifinėms ESF veiklos programoms Belgijoje, Čekijos Respublikoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje, trūkumų; mano, kad šios išlygos rodo, jog Komisijoje ir valstybėse narėse įdiegtos kontrolės procedūros negali suteikti būtinų garantijų dėl visų atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo atitinkamose politikos srityse;

69.  prašo DEVCO GD generalinį direktorių savo metinėje veiklos ataskaitoje pateikti atsižvelgiant į riziką labiau diferencijuotą patikinimą ir taip daugiau savo kontrolės išteklių nukreipti į konkrečių išlygų apimamas sritis;

70.  ragina Tarybą laikytis budresnės pozicijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir palankiai vertina kritišką požiūrį, kurio laikosi Švedija ir Jungtinė Karalystė, prašydamos Komisijos ir Audito Rūmų:

   sutelkti dėmesį į tas sritis ir tuos gavėjus, kurių klaidų rizika yra didelė, o ne taikyti papildomą kontrolę visiems;
   daugiau dėmesio skirti ex ante, o ne ex post kontrolei;
   nekeisti vieningai sutartų mokėjimų viršutinių ribų, visų pirma laikantis fiskalinės drausmės įsipareigojimų atžvilgiu, veiksmingai panaikinant nepanaudotus asignavimus, kad būtų sudarytos sąlygos naujiems prioritetams ir programoms, didinant skaidrumą pateikiant ilgalaikes prognozes, užtikrinant įsipareigojimų bei mokėjimų pusiausvyrą ir sumažinant perteklinius grynųjų pinigų likučius finansinėse priemonėse, turint mintyje tai, kad tokiose priemonėse tebėra įšaldyta daugiau kaip 14 mlrd. EUR nepanaudotų lėšų, kurios galėtų būti naudojamos skubiau tenkintiniems poreikiams ir prioritetams;

taip pat palankiai vertina Švedijos ir Jungtinės Karalystės raginimą valstybių narių valdžios institucijoms geriau pasinaudoti turima informacija, kad užkirstų kelią klaidoms, jas aptiktų ir ištaisytų prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai;

Santrauka

71.  daro išvadą, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimui:

   a) būdingi prioritetai apima subalansuotą požiūrį į tradicinių metodų taikymą ir didesnį dėmesį veiklos rodikliams ir rezultatams, kiekvienu atveju atsižvelgiant į Sutartyse numatytas prievoles, sektorių politiką ir būtiną lankstumą reaguojant į nenumatytus atvejus;
   b) reikia patobulinti duomenų prieinamumą ir valdymą, kad būtų galima paskelbti veiklos rodiklius ir rezultatus;
   c) naudingas stipresnis Sąjungos biudžeto susiejimas su pagrindinėmis Sąjungos politikos strategijomis ir koncepcijomis (kaip strategijoje „Europa 2020“) ir jų koreliacija su pagrindinių sektorių politika;
   d) laikomasi patobulintų valdymo ir kontrolės metodų, atitinkančių patikimo finansų valdymo principus;
   e) suteikiama galimybių atsižvelgti į ankstesnių biudžeto įvykdymo patvirtinimų pastabas ir reguliariai imtis tolesnių veiksmų;
   f) apgailestauja, kad gerokai padaugėjo klaidų, susijusių su Komisijos tiesiogiai valdomomis išlaidomis, ir kad jos dabar pirmą kartą siekia klaidų lygį išlaidoms pagal pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis;
   a) didžiausia dalis vis dar gaunama iš valstybių narių pagal jų bendrąsias nacionalines pajamas (BNP), o 2014 m. šio įnašo suma siekė 94,9 mlrd. EUR;
   b) kiti šaltiniai apima mokėjimus pagal pavienėse valstybėse narėse surinktą PVM, ši suma iš viso siekė 17,7 mlrd. EUR;
   c) trečias svarbus šaltinis yra muitai ir žemės ūkio muitai; ši suma siekė 16,4 mlrd. EUR;

B. Konkretūs skyriai

Bendrasis biudžeto ir finansų valdymas

72.  pažymi, kad patikimas finansų valdymas visų pirma yra susijęs su realiais Sąjungos biudžeto intervencijų rezultatais, žinoma, jei jos atitinka teisėtumo ir tvarkingumo taisykles ir Sąjungos požiūriu prisideda prie Sąjungos biudžeto pridėtinės vertės; pabrėžia, kad siekiant laikytis patikimo finansų valdymo principų yra būtina mažinti klaidų lygį ir sukčiavimo atvejų skaičių;

73.  pabrėžia, kad klaidų lygis nebūtinai reiškia sukčiavimo, neveiksmingumo ar švaistymo atvejus – tai yra apytikris finansų srautų, kurie neturėjo būti išmokėti, nes buvo panaudoti ne pagal taisykles ir reglamentus, apskaičiavimas; vis dėlto pabrėžia, kad didelis šiurkščių klaidų pagausėjimas vykdant viešųjų pirkimų procedūras kelia didelį susirūpinimą, nes valstybės narės per daugelį metų sukaupė dabartinių viešiesiems pirkimams taikomų taisyklių patirtį ir jeigu joms jau dabar kyla sunkumų taikant šias taisykles, bus dar sunkiau, kai reikės nacionalinius teisės aktus ir procedūras pritaikyti prie naujų direktyvų viešųjų pirkimų ir koncesijų klausimais; pripažįsta, kad Europos piliečiai tinkamai nesupranta klaidų lygio ir, atsižvelgiant į tai, prašo Audito Rūmų pradėti diskusiją su Komisija, kad būtų galima nustatyti metodologinius trūkumus ir susitarti dėl bendrų pranešimo apie klaidų lygį standartų;

74.  rekomenduoja, kad taisyklės ir reglamentai būtų tikrinami vykdant teisės aktų poveikio vertinimo(85) procesą, kad būtų patikrintas jų suderinamumas ir atitiktis Sąjungos poreikiams ir tikslams, kaip išlaidų kompensavimo sistemų atveju, nes dažniausiai pasitaikančios klaidos apima išmokas už netinkamas finansuoti išlaidas (41 proc.) ir klaidas viešuosiuose pirkimuose (27 proc.); pažymi, kad šios klaidos gali skirtis nuo sukčiavimo ar tyčinės apgaulės siekiant naudos;

75.  todėl atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. Sąjungos biudžetas buvo vykdomas pagal kitokią reguliavimo sistemą, nes tais metais galiojo dvi programos, t. y. 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programos;

76.  todėl pažymi, kad teisinga ir svarbu atskirti skirtingus klaidų lygio tipus, susijusius su skirtingais Sąjungos biudžeto išlaidų tipais, nes šios išlaidos skiriamos remiantis skirtingais kriterijais ir dėl to labai sudėtinga jas palyginti;

77.  pažymi, kad siekdami remti sustiprintą veiklos rodiklių kultūrą, Audito Rūmai 2014 m. metinėje ataskaitoje daug dėmesio skiria Sąjungos biudžeto vykdymo problemoms, nes buvo atliktas bandomasis realaus Sąjungos finansavimo ir strategijos „Europa 2020“ papildomumo patikrinimas; pažymi, kad Audito Rūmai pabrėžė ir nustatė silpną ir mažą partnerystės susitarimų ir veiklos programų ir strategijos „Europa 2020“ sąveiką; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad toks papildomumas turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į visą konkrečių fondų uždavinių pagal Sutartimi pagrįstus jų tikslus, įskaitant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kontekstą;

78.  reiškia susirūpinimą dėl lėšų įsisavinimo valstybėse narėse lygio, kuris svyruoja nuo 50 proc. iki 92 proc.; ragina Komisiją pateikti išsamią analizę, kodėl lėšų įsisavinimo rodikliai kai kuriuose regionuose vis dar yra žemi, ir nustatyti konkrečius būdus, kaip išspręsti struktūrines problemas, susijusias su šiais netolygumais;

79.  palankiai vertina naujovišką Audito Rūmų 2014 m. metinės ataskaitos pobūdį, t. y. tai, kad vertinant Sąjungos biudžeto intervencijų taikymą ir orientaciją pagal strategijos „Europa 2020“ prioritetus buvo pritaikytas rezultatais ir veiklos rodikliais grindžiamas požiūris; mano, kad rezultatais ir veiklos rodikliais grindžiamą požiūrį reikėtų taikyti ir ateityje, Europos semestro kontekste rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

80.  pabrėžia, kad Audito Rūmų nurodytose pastabose dėl laimėjimų skirsnyje pabrėžiama, jog būtina taikyti priemones biudžeto įvykdymui ir pasidalijamojo valdymo standartams pagerinti;

Biudžeto vykdymas

81.  pažymi, kad biudžeto įvykdymas reiškia, jog atitinkamos Sąjungos biudžeto išlaidos sutelkiamos realiems Sąjungos prioritetams tam tikru laikotarpiu;

82.  pažymi, kad veiklos rodiklių kultūra yra pagrįsta trimis pagrindiniais ramsčiais: strategija, supaprastinimu ir biudžeto procedūra;

83.  rekomenduoja tęsti ir procedūrų, ir biudžeto turinio supaprastinimo procesą, kad būtų sumažinta pernelyg didelė administracinė našta ir apribotas perteklinis nacionalinis reglamentavimas tam tikrose valstybėse narėse; pabrėžia, kad supaprastinimas neturėtų panaikinti reguliavimo ir neturėtų reikšti, kad reikia pamiršti kontrolės priemones ir procedūras, t. y. ex ante auditus; pabrėžia, kad siekiant supaprastinimo neturėtų būti pernelyg dažnai keičiama reguliavimo sistema, nes tai sukeltų papildomą naštą administracijai ir naudos gavėjams ir taip trukdytų atlikti numatytus teigiamus supaprastinimo pokyčius; palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė aukšto lygio grupę, ir laukia jos darbo rezultatų;

84.  rekomenduoja tobulinti biudžeto procedūrą, pateikiant informaciją apie veiklos rodiklius ir valdymą, įskaitant kontrolės priemonių ekonominį veiksmingumą, patikinimo deklaraciją ir biudžeto įvykdymo patvirtinimą, projektų duomenų bazes ir komunikaciją;

85.  ragina Komisiją pagerinti į biudžeto planavimą, įgyvendinimą ir biudžeto įvykdymo patvirtinimą įtrauktų veikėjų bendravimą ir bendradarbiavimą, taip pat su platesne visuomene, kad būtų derinami lūkesčiai, keičiamasi įgyvendinimo patirtimi ir pranešama apie pasiektus rezultatus;

86.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybes panaudoti tam tikras priemones, pvz., socialinę žiniasklaidą, apklausas ir tikslines grupes, kad būtų įvertintas visuomenės informuotumas ir būdai, kaip ateityje būtų galima patobulinti piliečių informavimo apie projektų rezultatus strategiją;

87.  džiaugiasi, kad įkurta nauja tarpinstitucinė darbo grupė į veiklą orientuoto biudžeto sudarymo klausimais, kurios tikslas –pasiekti bendrą susitarimą dėl į veiklą ir į rezultatus orientuoto biudžeto rengimo principų;

88.  rekomenduoja atitinkamai patobulinti tokias sritis, kaip kontrolės intensyvumo suderinimas su rizika, veiklos rodiklių ataskaitų planavimas arba kontrolės rezultatų, apie kuriuos praneša valstybės narės, patikimumas;

89.  pažymi, kad Komisija sukūrė milžiniškus analitinius pajėgumus, daugiausiai sutelktus į pavieniams generaliniams direktoratams aktualius sektorius, neanalizuodama horizontaliųjų, daugiadalykių problemų ir realių savo politikos, kuri (bendrai) finansuojama iš Sąjungos biudžeto, rezultatų;

90.  rekomenduoja sutelkti dėmesį į veiklos rodikliais grindžiamą požiūrį ir į rinkos trūkumų ir (arba) problemų klausimą, nes toks požiūris padeda sutelkti Sąjungos finansavimo priemones į sritis, kurios geriausiai atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo kriterijus; pažymi, kad struktūra turėtų būti pritaikyta tam tikram skirtingų rinkos trūkumų ir (arba) problemų tipų rinkiniui, iš kurių vienas yra susijęs su informacijos asimetrija, o kitas – su komerciniu grąžos vertinimu, kuris paprastai neapima visų teigiamų išorės veiksnių ir platesnės socialinės naudos, nors abu yra pagrįstai remiami Sąjungos lėšomis;

91.  siūlo, kad vertindama Sąjungos pridėtinę vertę Komisija taikytų kriterijų, pagrįstą vertinimu, kas būtų įvykę, jei projektas arba susijusi veikla būtų buvę vykdomi arba būtų negavę Sąjungos finansavimo;

92.  ragina skubiai paaiškinti, kiek kiekvienoje valstybėje narėje Europos fondų lėšų buvo skirta žiniasklaidos įmonėms, kokios įmonės gavo finansavimą ir ar mokėjimų priežastis buvo padidinti padidinti šių fondų žinomumą, ar tai buvo kita priežastis;

Pasidalijamasis valdymas

93.  primena, kad didelė atsakomybės dalis už tinkamą Sąjungos biudžeto paskirstymą tenka valstybėms narėms, nes 76 proc. išlaidų skiriama pagal pasidalijamojo valdymo principą; pabrėžia, kad valstybėms narėms tenka svarbi atsakomybė tinkamai ir teisėtai vykdyti Sąjungos biudžetą tuo atveju, kai jos yra atsakingos už Sąjungos lėšų valdymą;

94.  pabrėžia, kad tinkamam paskirstymui svarbiausia yra tinkamai apibrėžti Sąjungos poreikius ir valstybių narių vystymosi prioritetus;

95.  pabrėžia, kad kuo geriau valstybės narės sieks įvykdyti nacionalinius ir kiekybiškai įvertintus strategijos „Europa 2020“ tikslus, tuo tikslingiau bus galima nukreipti Sąjungos biudžeto lėšas, ir kuo labiau šie tikslai atspindės realius Sąjungos ekonominius, socialinius, teritorinius ir aplinkosaugos poreikius, tuo geriau ji užtikrins patikimo finansų valdymo aplinką; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja sukurti nuolatinę platformą, kurią sudarytų Komisijos ir nacionalinių vyriausybių atstovai, įskaitant nuolatines atstovybes prie Sąjungos, regionines vyriausybes ir valdžios institucijas;

96.  pritaria Audito Rūmų išvadai, kad Komisija, nacionalinės valdžios institucijos ir nepriklausomi auditoriai privalo naudotis visa turima informacija, kad išvengtų klaidų arba nustatytų ir ištaisytų jas prieš išlaidų kompensavimą; tvirtai teigia, kad tada, kai duomenys prieinami, Komisijai, nacionalinėms valdžios institucijoms ir nepriklausomiems auditoriams neturi būti jokių priežasčių nesiimti atitinkamų priemonių, kad išvengtų klaidų arba jas nustatytų ir ištaisytų;

97.  ragina Audito Rūmus kartu su nacionalinėmis audito institucijomis parengti sistemą, kuri padėtų Audito Rūmams įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendina jų rekomendacijas;

98.  ragina Komisiją teikti gaires valstybėms narėms, kad partnerystės susitarimai ir veiklos programos labiau atitiktų strategijos „Europa 2020“ siekius, ir įgyvendinti bendrų veiklos rodiklių koncepciją, kaip siūloma Audito Rūmų 2014 m. metinėje ataskaitoje;

99.  mano, jog būtų naudinga, kad Parlamentas ir Taryba kartu rastų būdą, kaip išspręsti valstybių narių išlaidų pagal pasidalijamąjį valdymą problemą;

100.  pritaria, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos būtų įtraukiamos į partnerystės susitarimus;

101.  ragina Komisiją stiprinti derybas su valstybėmis narėmis dėl būtinybės skelbti nacionalines deklaracijas ir metines suvestines;

Finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimas

102.  yra susirūpinęs dėl to, kad 2014 m. atliktos kai kurių valstybių narių finansinės pataisos (palyginti su gautais Sąjungos mokėjimais) buvo triskart didesnės nei 2,3 proc. vidurkis (Slovakijos –8,7 proc., Čekijos Respublikos – 8,1 proc., Graikijos – 4,7 proc.);

103.  pažymi, jog kalbant apie 2007–2013 m. programavimo laikotarpį pasakytina, kad vykdant ESF išlaidas patvirtinta 209 mln. EUR finansinių pataisų ir atliktos 156 mln. EUR sumą siekiančios pataisos, iš kurių 95 mln. EUR suma buvo patvirtinta 2014 m.; pastebi, kad valstybės narės, kuriose pataisų lygis yra didžiausias, yra Ispanija (56 mln. EUR), Rumunija (43 mln. EUR), Lenkija (32 mln. EUR) ir Prancūzija (20 mln. EUR);

104.  teigia, kad 2007–2013 m. sanglaudos politikos srityje bendra pataisų suma sudarė 0,9 proc. biudžeto asignavimų; sutinka su Komisijos nuomone, kad 2007–2013 m. laikotarpio finansinių pataisų artimiausiais metais, tikėtina, toliau daugės prasidėjus šio laikotarpio programų užbaigimui;

105.  pažymi, kad nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pradžios Komisija ERPF ir Sanglaudos fondo programoms taikė finansines pataisas, kurių bendra suma – apie 2 mlrd. EUR (tai apima ir 782 mln. EUR finansinių pataisų, kurias valstybės narės, gavusios prašymus imtis taisomųjų veiksmų, taikė prieš deklaruodamos arba jau deklaruodamos išlaidas Komisijai); susirūpinęs pažymi, kad pagrindinės susijusios valstybės narės yra Čekijos Respublika (719 mln. EUR), Vengrija (298 mln. EUR), Graikija (257 mln. EUR), Ispanija (237 mln. EUR), Slovakija (152 mln. EUR), Rumunija (146 mln. EUR) ir Italija (105 mln. EUR);

106.  pažymi, jog kalbant apie ESF, pasakytina, kad valstybės narės, kurioms nustatyta didžiausia bendra pataisų suma, yra Rumunija (355 mln. EUR), Ispanija (213 mln. EUR) ir Lenkija (152 mln. EUR).;

107.  mano, kad finansiniai koregavimai ir lėšų susigrąžinimai yra veiksmingos Sąjungos biudžeto apsaugos priemonės; vis dėlto apgailestauja, kad dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos teisės aktų, susijusių procedūrų sudėtingumo ir daugelį sričių apimančios kontrolės lygmenų skaičiaus klaidos gali būti ištaisomos tik po kelerių metų nuo tada, kai jos padaromos;

Finansinių interesų apsauga

108.  pabrėžia, kad korupcija ir sukčiavimas griauna visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis ir demokratija ir kenkia Sąjungos vidaus rinkos veikimui; pažymi, kad reikalingas integruotas požiūris, užtikrinantis būtiną Sąjungos institucijų (ir valstybių narių) bendradarbiavimą; apgailestauja, kad daugelis Sąjungos institucijų (Komisija ir agentūros, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, Audito Rūmai) apie sukčiavimą praneša skirtingais būdais;

109.  rekomenduoja, kad, siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, Komisija sujungtų visą ataskaitų teikimo tvarką į vieną darnią sistemą ir taip užtikrintų veiksmingesnę kovą su sukčiavimu ir korupcija; primena apie nuoseklių teisės aktų svarbą Sąjungos viduje, kad būtų veiksmingai kovojama su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu;

110.  pabrėžia, kad skaidrumas yra veiksmingiausia priemonė kovojant su piktnaudžiavimu ir sukčiavimu; ragina Komisiją tobulinti šios srities teisės aktus ir nustatyti privalomą duomenų apie visus ES lėšų gavėjus skelbimą, įskaitant duomenis apie subrangos sutartis;

111.  ragina Komisiją prisijungti prie Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos (ETS Nr. 173) ir paspartinti derybas dėl Sąjungos dalyvavimo Valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO) siekiant prisidėti Europoje vykdant labiau koordinuotą kovos prieš korupciją politiką;

112.  ragina Komisiją prisiimti visišką atsakomybę už neteisėtai išmokėtų lėšų sugrąžinimą į Sąjungos biudžetą ir nustatyti vienodus ataskaitų teikimo principus visose valstybėse narėse, kad būtų užtikrintas palyginamų, patikimų ir tinkamų duomenų surinkimas;

113.  palankiai vertina Komisijos 2014 m. metinėje finansinių interesų apsaugos (PIF) ataskaitoje pateiktą teiginį, kuriuo primenama, kad ir PIF direktyva, ir Europos prokuratūros reglamentu (EPPO reglamentas) „būtų papildyta ir sustiprinta teisinė sistema, taip pat būtų iš esmės sustiprinta kova su sukčiavimu“; pakartoja savo nuomonę dėl to, kad reikia skubiai priimti PIF direktyvą ir į jos taikymo sritį įtraukti PVM, aiškiai apibrėžti PIF pažeidimus, minimalias taisykles dėl didžiausių taikomų laisvės atėmimo bausmių ir minimalias taisykles dėl ieškinio senaties; primena Taricco bylą, kurioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sukčiavimas PVM iš tikrųjų įtrauktas į 1995 m. PIF konvencijos finansinių interesų apsaugos nuo sukčiavimo apibrėžtį; ragina Komisiją išsiaiškinti Eurojusto, Europos prokuratūros ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) santykius ir išnagrinėti galimybes šioms agentūroms laikytis tvirtesnio integruoto požiūrio, kad tyrimai būtų veiksmingesni;

114.  palankiai vertina Komisijos sprendimą didinti skaidrumą tobulinant savo ekspertų grupių sistemą, ypač ekspertų atrankos procedūrą,– kurti naują interesų konfliktų politiką, kai ekspertai skiriami individualiai, ir numatyti, kad Parlamentas turėtų galimybę tiesiogiai kontroliuoti tokius paskyrimus; atkreipia dėmesį į reikalavimą ekspertams atitinkamais atvejais registruotis skaidrumo registre; vis dėlto primygtinai ragina Komisiją rengiant galiojančių horizontaliųjų taisyklių dėl ekspertų grupių pakeitimus atsižvelgti ir į Europos ombudsmeno rekomendacijas dėl ekspertų grupių sudėties, ir į tyrimo „Komisijos ekspertų grupių sudėtis ir ekspertų grupių registro statusas“ rekomendacijas siekiant laikytis sistemingesnio ir skaidresnio požiūrio; prašo Komisijos prieš oficialiai patvirtinant šias taisykles dalyvauti dialoge su Parlamentu, visų pirma kiek tai susiję su būsimu Biudžeto kontrolės komiteto ir Teisės reikalų komiteto pranešimu šiuo klausimu; ragina ES agentūras apsvarstyti galimybę įgyvendinti panašaus pobūdžio reformas;

115.  pabrėžia, kad valstybės narės nesiima tolesnių veiksmų dėl joms OLAF pateiktų įtariamų sukčiavimo atvejų, kurie turi įtakos Sąjungos finansiniams interesams; ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių, o OLAF – toliau remti valstybes nares, šioms tobulinant savo veiklą sukčiavimo prevencijos ir sukčiavimo su Europos lėšomis srityse;

116.  ragina Komisiją sukurti griežtų rodiklių ir vienodų kriterijų sistemą; yra susirūpinęs dėl valstybių narių pateikiamų duomenų patikimumo ir kokybės; todėl ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrinta, jog bus pateikti išsamūs, tikslūs ir patikimi duomenys, nepamirštant siekio iki galo įgyvendinti vieno bendro audito sistemą;

117.  pakartoja savo prašymą, kad Komisija kas dvejus metus praneštų Parlamentui ir Tarybai apie tai, kaip Sąjungos institucijos įgyvendina vidaus kovos su korupcija politiką, ir tikisi, kad kita Komisijos kovos su korupcija ataskaita bus parengta 2016 m. pradžioje; prašo Komisijos įtraukti skyrių dėl Sąjungos institucijų veiklos rezultatų kovojant su korupcija ir mano, kad būsimos Komisijos kovos su korupcija ataskaitos visada turėtų apimti visas Sąjungos institucijas ir įstaigas;

118.  reiškia susirūpinimą dėl Europos paskolų ir vystymosi tinklo (EURODAD) pateiktų duomenų apie pinigų plovimą; remiantis šiais duomenimis, Liuksemburge ir Vokietijoje pinigų plovimo rizika yra didžiausia; mano, jog itin svarbu, kad valstybės narės į nacionalinę teisę perkeltų visą Sąjungos direktyvą dėl pinigų plovimo ir sukurtų viešą įmonių, įskaitant patikos fondus, savininkų registrą;

119.  ragina pereiti nuo savanoriško prie privalomo Sąjungos lobistų, veikiančių Komisijos atžvilgiu, registro;

120.  mano, kad Komisijos pirmoji dvimetė kovos su korupcija ataskaita yra daug žadantis žingsnis siekiant geriau suprasti visus korupcijos aspektus, sukurti veiksmingas priemones su ja kovoti ir padėti stiprinti viešojo sektoriaus atskaitomybę Sąjungos piliečiams; atsižvelgdamas į tai, dar kartą pabrėžia Sąjungos sukčiavimo, korupcijos ir slaptų susitarimų visiško netoleravimo politikos svarbą; vis dėlto, apgailestauja, kad šioje atskaitoje neaptarta pačių Sąjungos institucijų kovos su korupcija politika;

121.  prašo, kad vėliausiai savo antrojoje kovos su korupcija ataskaitoje Komisija tiek Sąjungos institucijų, tiek valstybių narių lygmeniu atliktų išsamesnę aplinkos, kurioje įgyvendinama politika, analizę, siekdama nustatyti būdingus esminius veiksnius, pažeidžiamas sritis ir korupcijai palankius rizikos veiksnius;

122.  ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti savo atsiskaitymo įsipareigojimus pagal JT konvenciją prieš korupciją;

Bendrasis klaidų lygis

123.  susirūpinęs pažymi, kad dažniausiai nustatomos šios klaidos: į išlaidų deklaracijas įtrauktos netinkamos finansuoti išlaidos (41 proc.), rimtos viešųjų pirkimų klaidos (27 proc.) ir neteisingos ūkininkų pateiktos žemės deklaracijos (20 proc.);

124.  vis dėlto pažymi, kad valstybių narių klaidų viešųjų pirkimų srityje procentinė dalis gerokai sumažėjo: nuo 45 proc. 2013 m. regioninės politikos srityje iki 25 proc. visų kvalifikuotų klaidų bendroje ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos srityje 2014 m.;

125.  yra sunerimęs dėl to, kad daugeliu kiekybiškai įvertinamų klaidų atvejų Komisija, nacionalinės valdžios institucijos arba nepriklausomi auditoriai turėjo pakankamai informacijos, kad išvengtų klaidų arba jas aptiktų ir ištaisytų prieš patvirtindami išlaidas; jei visa ši informacija būtų panaudota klaidoms taisyti, įvertintas klaidų lygis būtų buvęs daug mažesnis;

126.  pažymi, kad teisių į išmokas programose apskaičiuotas klaidų lygis yra 2,7 proc. (3 proc. 2013 m.), taigi gerokai mažesnis nei kompensavimo išlaidų, kur įvertintas klaidų lygis yra 5,5 proc. (5,6 proc. 2013 m.); prašo Komisijos kaip vieną iš sistemos paprastinimo būtų įvertinti galimybę, kai tinkama, pereiti nuo kompensavimo sistemos prie teisių į išmokas sistemos;

Geriausia patirtis

127.  primygtinai ragina valstybes nares rimtai vertinti savo įsipareigojimus siekti Sąjungos 2020 m. strategijos tikslų, kaip jos elgiasi konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų ir Europos semestro procedūros atžvilgiu; tai atspindėtų akivaizdžiai pasikeitusį veiklos rodiklių suvokimą, po kurio būtų įgyvendinami įvertinimo procesai ir poveikio priemonės, pvz., veiklos lėšų rezervas atsakingiems naudos gavėjams bei sankcijos ir apribojimai kitiems;

Pagrindinių 2014 m. Sąjungos biudžeto rezultatų įvertinimas ir analizė

128.  pažymi, kad 2014 m. iš viso apie 142,5 mlrd. EUR atitinka beveik 2 proc. visų viešųjų išlaidų valstybėse narėse arba 1 proc. Sąjungos BVP;

129.  prašo į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą įtraukti realaus Sąjungos biudžeto panaudojimo poveikio Sąjungos makroekonominiams rodikliams nustatymą;

130.  apgailestauja, kad iki 2013 m. pabaigos galutiniams gavėjams per pasidalijamąjį valdymą buvo išmokėta tik 47 proc. įnašų į finansų inžinerijos priemones (2012 m. pabaigoje buvo išmokėta 37 proc.) ir kad finansų inžinerijos priemonėse, kurioms taikomas netiesioginis valdymas, turimų grynųjų pinigų kiekis tebėra didelis (1,3 mlrd. EUR 2014 m; 1,4 mlrd. EUR 2013 m.);

131.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją Komisijai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų iš dalies pakeistas galiojantis reglamentas, susijęs su finansų inžinerijos priemonėms taikomo tinkamumo finansuoti laikotarpio pratęsimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, ir į Komisijos atsakymą;

132.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų rekomendaciją prašo, kad valdydama biudžetą ir finansus Komisija apsvarstytų pajėgumų apribojimus tam tikrose valstybėse narėse, kad būtų išvengta per mažo lėšų panaudojimo ir padidintas įsisavinimo lygis, visų pirma ESI fondų srityje; kartu palankiai vertina veiksmus, kurių lig šiol imtasi, pavyzdžiui, Geresnio įgyvendinimo darbo grupės, dėl kurios veiklos padėtis jau pagerėjo, įsteigimą;

133.  prašo, kad Komisija imtųsi priemonių neįvykdytiems įsipareigojimams sumažinti, įskaitant 2007–2013 programų užbaigimą laiku ir patikėtinių laikomų grynųjų pinigų kiekio sumažinimą;

134.  pakartoja, kad Komisija turėtų kasmet parengti ilgalaikę grynųjų pinigų srautų prognozę, apimančią biudžeto viršutines ribas, mokėjimų poreikius, pajėgumų suvaržymus ir galimą įsipareigojimų panaikinimą, kad būtų geriau suderinti mokėjimų poreikiai ir esamos lėšos(86);

135.  laikosi nuomonės, kad DFP laikotarpio vidurio peržiūra, kurią Komisija turi pristatyti iki 2016 m. pabaigos, yra pirmoji ir geriausia galimybė struktūriškai spręsti aukšto neįvykdytų įsipareigojimų lygio problemą; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą persvarstyti DFP reglamentą siekiant, be kitų dalykų, išspręsti neįvykdytų įsipareigojimų problemą;

Neįvykdyti mokėjimai

136.  pabrėžia, kad 2014 m. prisiimti įsipareigojimai sudarė 109,3 mlrd. EUR, t. y. 76,6 proc. visų esamų įsipareigojimų asignavimų, ir dėl to 2015 m. asignavimų įsipareigojimams lygis yra labai aukštas (su 12,1 mlrd. EUR perkėlimu, viršutinę ribą padidinus 16,5 mlrd. EUR);

137.  apgailestauja, kad nors mokėjimų lygis ir toliau yra aukštesnis už DFP viršutinę ribą, neišmokėtų nenumatytų atvejų rezervo mokėjimų prašymų panaudojimas išaugo 1,4 mlrd. EUR iki 25,8 mlrd. EUR; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai atsižvelgti į bendrą pareiškimą dėl mokėjimų plano (2015–2016), dėl kurio susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, atsižvelgdami į bendrą įsipareigojimą iki 2016 m. pabaigos sumažinti vėluojančių neįvykdytų mokėjimų prašymų vykdant 2007–2013 m. sanglaudos programas sumą iki maždaug 2 mlrd. EUR; mano, kad de facto tokia padėtis reiškia SESV 310 straipsnio, kuriame teigiama, kad biudžete nurodytos pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos, nuostatų pažeidimą;

138.  pabrėžia, kad prognozuojama, jog neįvykdytų įsipareigojimų lygio sumažėjimas bus laikinas dėl 2015 m. ir vėlesniems metams prašomos didesnės DFP viršutinės ribos;

139.  pažymi, kad ypač iki 2014 m. pabaigos išmokos valstybėms narėms už daugiamečius ESI fondus 2007–2013 m.(87) pasiekė 309,5 mlrd. EUR; 77 proc. iš 403 mlrd. EUR visoms veiklos programoms skirtų lėšų, kai penkioms valstybėms narėms, būtent Čekijos Respublikai, Ispanijai, Italijai, Lenkijai ir Rumunijai, tenka daugiau kaip pusė visų nepanaudotų įsipareigojimų iš daugiamečių ESI fondų;

140.  apgailestauja dėl didelio vėlavimo įsisavinant daugiamečius fondus, nes dėl jo tam tikroms valstybėms narėms gali kilti realių problemų(88); šiomis aplinkybėmis pripažįsta, kaip svarbu ieškoti lanksčių galimybių, ir jas remia, atsižvelgdamas į tai, kad vėluojama pradėti įgyvendinti programas;

Pajamos

141.  pažymi, kad pajamų srautai yra pagrįsti kelių kanalų principu;

142.  palankiai vertina tai, kad iš trijų 2011–2012 m. Audito Rūmų rekomendacijų daugeliu aspektų yra įgyvendinamos dvi, o tam tikrais aspektais – viena rekomendacija;

BNP

143.  pabrėžia, kad, kol nepadaryta nuosavų išteklių sistemos pakeitimų, BNP parametras yra pagrindinis Sąjungos biudžeto pajamų rodiklis, ir pabrėžia, kad dėl to tinkamas ir objektyvus jo apskaičiavimas yra pagrindinis ir svarbiausias klausimas, susijęs su pajamų tema pagal esamą Sąjungos biudžeto struktūrą, ir kad labai svarbu turėti patikimas ir lanksčias duomenų bazes valstybių narių įnašams apskaičiuoti;

144.  todėl ragina Komisiją paskelbti, kad valstybių narių pateikti BNP duomenys yra patikimi ir todėl jų įnašų sumos yra teisingos;

145.  primena, kad 2014 m. dėl atnaujintų BNP duomenų teko pakoreguoti valstybių narių įnašus dar neregėto dydžio suma, t. y. 9,813 mln. EUR;

146.  pabrėžia, kad tokių svarbių BNP balanso peržiūrų poveikis galėjo būti mažesnis, jei būtų įdiegta bendra esminių peržiūrų tvarkaraštį suderinanti Sąjungos peržiūros politika;

147.  mano, kad su PVM susijęs sukčiavimas, ypač vadinamasis karuselinis arba dingusiojo prekiautojo sukčiavimas, iškreipia konkurenciją, dėl jo nacionaliniai biudžetai negauna reikšmingų pajamų ir daroma žala Sąjungos biudžetui; pažymi, kad PVM nepriemoka ir apskaičiuoti PVM surinkimo nuostoliai 2013 m. sudarė 168 mlrd. EUR; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija neturi patikimų duomenų apie PVM ir karuselinį sukčiavimą; pažymi, kad dabartinė PVM sistema vis dar yra fragmentiška ir sukelia didelę administracinę naštą, ypač MVĮ ir internetinėms įmonėms; yra susirūpinęs dėl to, kad naujoji PVM atskaitomybės sistema kaip nuosavas šaltinis negalėtų visiškai pasiekti supaprastinimo siekio, ir pabrėžia valstybių narių pareigą panaikinti EUROFISC trūkumus ir geriau koordinuoti savo atvirkštinio apmokestinimo politiką, kad būtų lengviau dalytis informacija ir kovoti su pažeidimais ir sukčiavimu; prašo Komisijos pasiūlyti teisės aktų pakeitimų, kurie sudarytų galimybę vykdyti muitinių ir mokesčių duomenų kryžmines patikras, taip pat sutelkti jos vykdomą valstybių narių stebėseną siekiant, kad jų atsakymai į prašymus pateikti informaciją būtų pateikiami laiku ir kad būtų užtikrintas PVM informacijos mainų sistemos patikimumas;

Taikytinos priemonės

148.  prašo Komisijos pateikti būsimo Sąjungos finansavimo analizę įvertinant nuosavos išteklių bazės tinkamumą;

149.  apgailestauja, kad 2013 m. Komisijos pateikti pasiūlymai įvesti bendrą Sąjungos peržiūros politiką vis dar yra neįgyvendinti, nes Komisija nesiėmė tolesnių veiksmų, nors iki 2014 m. rugsėjo mėn. 19 valstybių narių nurodė, kad norėtų bent iš dalies prisiderinti prie Sąjungos peržiūros politikos;

150.  džiaugiasi, kad sukurta Aukšto lygio darbo grupė nuosavų išteklių klausimais; palankiai vertina 2014 m. pabaigoje pateiktą pirmąją vertinimo ataskaitą ir sutinka, kad sistema palaipsniui tapo vis labiau priklausoma nuo nacionalinių įnašų, ir tik nedidelę dalį sudaro nepriklausomi, iš tikrųjų nuosavi Europos ištekliai; mano, kad dabartinė nuosavų išteklių sistema turėtų turėtų būti pakeista siekiant nutraukti diskusijas dėl didžiausių įnašų mokėtojų ir didžiausių išmokų gavėjų, nes tokią sistemą sunku susieti su Sąjungos piliečių poreikiais, – nauja sistema turėtų aiškiai atitikti bendrus Sąjungos interesus ir jos politiką;

151.  pažymi, kad pakeitimai, atsiradę dėl darbo su išlygomis, būtų buvę mažiau pastebimi, jei Komisijos patikrinimo ciklas būtų buvęs trumpesnis, ir primena, kad Parlamentas savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo primygtinai ragino Komisiją:

   a) sutrumpinti savo BNP patikrinimų ciklo trukmę;
   b) apriboti bendrųjų išlygų naudojimą, kad jos būtų taikomos tik išskirtiniais atvejais;

152.  labai susirūpinęs pažymi, kad Komisija paskelbė, jog kitas patikrinimo ciklas bus baigtas tik 2019 m. ir kad, kaip ir anksčiau, išlygos apims ne mažiau kaip devynerius metus;

153.  pažymi, kad, Audito Rūmų teigimu, valstybių narių muitinių vykdomų patikrinimų kokybė nepagerėjo; apgailestauja, kad 2014 m. Komisijos paskelbtas atnaujintas Muitinės audito gidas neapima kai kurių Audito Rūmų nustatytų trūkumų, pavyzdžiui, problemos, susijusios su kitose valstybėse narėse įforminto importo traktavimu;

154.  prašo Komisijos:

   a) imtis priemonių, kad kito BNP pagrįstų įnašų tikrinimo ciklo pabaigoje būtų sumažintas metų, kuriems taikomos išlygos, skaičius;
   b) parengti reikiamą tvarką, kad būtų sumažintas metodų ir valstybių narių pateiktų išteklių peržiūros poveikis jų BNP duomenų rinkimui;
   c) pagerinti esamas valstybių narių muitinėms pateiktas gaires dėl jų atliekamų patikrinimų (ypač dėl po muitinės įforminimo atliekamo audito); taip pat
   d) užtikrinti, kad valstybės narės turėtų įdiegusios tinkamas sistemas, skirtas muitų ir cukraus mokesčių išrašams rengti ir tvarkyti;
   e) išplėsti „Eurofisc“ rizikos vertinimo pajėgumus įtraukiant sistemą VIES (tarpvalstybinė PVM informacijos mainų sistema);

Geriausia patirtis

155.  reikšmingos klaidos neturi įtakos pajamoms, o tai savaime yra tam tikra geriausia patirtis, kaip ir dabartinė BNP principu pagrįstų valstybių narių įnašų praktika, kuri iki šiol laikoma tinkama; tačiau norint, kad šis modelis ir toliau veiktų, reikia nuolat vertinti valstybių narių ekonominės veiklos rodiklius; kitas būdas padidinti nuosavų išteklių bazę yra vis dar svarbus klausimas ateičiai;

Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

Bendrieji klausimai

156.  palankiai vertina tai, kad pirmą kartą Audito Rūmų metinėje ataskaitoje laikomasi 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusios DFP antraščių struktūros; 2013 m. šis skyrius buvo pavadintas „Moksliniai tyrimai ir kita vidaus politika“; vis dėlto mano, kad dėl šių struktūros pakeitimų sumažėjo galimybių palyginti Audito Rūmų išvadas su ankstesnių metų išvadomis;

157.  taip pat pažymi, kad išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai sudaro 61 proc. (8,1 mlrd. EUR) išlaidų vykdant 2007–2013 m. Septintąją pagrindų programą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, o programai „Horizontas 2020“ – 2014–2020 m. Bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai švietimo, mokymų, jaunimo ir sporto srityse (1,5 mlrd. EUR), kosmoso programoms (1,4 mlrd. EUR), transportui (0,8 mlrd. EUR) ir kitiems veiksmams bei programoms (1,5 mlrd. EUR) skiriamos lėšos sudaro likusius 39 proc.;

158.  primena, kad DFP lėšos pagal 1a išlaidų kategoriją buvo labai sumažintos per derybas dėl DFP (-24 proc., palyginti su pradiniu Komisijos pasiūlymu); žino, kad 1a išlaidų kategorija apima išlaidas, skirtas moksliniams tyrimams ir inovacijoms tobulinti, švietimo sistemoms stiprinti ir užimtumui skatinti, bendrajai skaitmeninei rinkai užtikrinti, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir energijos vartojimo efektyvumui remti, transporto sektoriui modernizuoti ir verslo aplinkai, visų pirma MVĮ, gerinti;

159.  pabrėžia, kad 90 proc. išlaidų šioje srityje yra dotacijos privatiesiems ir viešiesiems naudos gavėjams;

160.  palankiai vertina tai, kad iš 2011–2012 m. Audito Rūmų pateiktų devynių rekomendacijų trys buvo įgyvendintos visiškai, o šešios įgyvendintos dauguma aspektų;

Strategija „Europa 2020“

161.  žino, kad visų Septintosios pagrindų programos susitarimų dėl dotacijų bendra suma siekia 26 078 (iš kurių 9 627 jau yra užbaigti); kartu Komisija paskelbė programos „Horizontas 2020“ 2014–2015 m. darbo programą, kuri buvo labai sėkminga, nes iki 2015 m. vasario 25 d. jau buvo gauti 46 097 pasiūlymai: iš 79 užbaigtų konkursų 25 903 pasiūlymai atitiko reikalavimus, 3 765 buvo pasilikti finansavimui, o 1 410 atvejais buvo pasirašyti susitarimai dėl dotacijų;

162.  džiaugiasi, kad Komisija sugebėjo įvykdyti daugumą pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių tikslų; tačiau abejoja, ar įmanoma iki 2020 m. įvykdyti investicijų tikslą, t. y. 3 proc. nuo Sąjungos BNP skirti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai; ragina valstybes nares imtis šio iššūkio; atrodo, kad Kroatija, Suomija, Liuksemburgas, Portugalija, Rumunija, Ispanija ir Švedija susiduria su dideliais sunkumais; ragina Komisiją prieš būsimą DFP laikotarpio vidurio peržiūrą (ji turėtų būti pristatyta iki 2016 m. pabaigos) padaryti būtinas išvadas;

163.  palankiai vertina Europos mokslinių tyrimų (tinklų) įtaką kovojant su Ebolos virusu, tobulinant gydymo nuo vėžio būdus, kuriant bendrą Europos klinikinių tyrimų erdvę, kovojant su potvynių padariniais, stiprinant maisto saugą ir didinant saugą kruiziniuose laivuose (tai tik keletas iš pavyzdžių);

164.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. lapkričio mėn. buvo paskelbtas Septintosios pagrindų programos ex post vertinimas; tikisi, kad į jo išvadas ir rekomendacijas bus atsižvelgta programos „Horizontas 2020“ darbo programose;

165.  susidomėjęs atkreipia dėmesį į pirmą gautą informaciją apie „2015 m. novatoriškos Sąjungos būsenos ataskaitą“(89), kurioje pateikiami naujausi duomenys apie pagal strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ prisiimtų 34 įsipareigojimų įgyvendinimo būklę;

166.  primena, kad „uždavinys visuomenei Nr. 6 (SC6)“, ypač humanitariniai ir socialiniai mokslai, buvo Parlamento prioritetas, kurį jis nustatė rengiant programą „Horizontas 2020“; primena šio uždavinio svarbą srityse, kuriose Sąjunga susiduria su ypač didelėmis problemomis, pvz., kovos su nedarbu, radikalėjimo, terorizmo, paramos migrantams, ekonomikos ir pinigų valdymo ar kovos su nelygybe srityse; todėl yra susirūpinęs dėl to, kad programos įgyvendinimo etapu humanitariniai ir socialiniai mokslai tapo mažiau svarbiu prioritetu, nes prarado tikslinį vadovavimą ir jiems 40 proc. buvo sumažinti skirti įsipareigojimų asignavimai, nors bendros programai „Horizontas 2020“ pagal 2014–2020 m. DFP skiriamos subsidijos padidėjo;

Valdymo klausimai

167.  nurodo, kad:

   a) bendros išvados ir pastabos dėl pasidalijamojo valdymo galioja ir konkurencingumui;
   b) jau pastebima skirtingų priemonių tipų, taikomų moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms remti, sinergija ir taikomas integruotas požiūris, tačiau juos reikėtų toliau tobulinti;
   c) palyginti su Septintąja pagrindų programa, programoje „Horizontas 2020“ taikomos paprastesnės taisyklės; kita vertus, programoje „Horizontas 2020“ remiamos potencialiai rizikingesnės sritys, pvz., į verslą orientuoti projektai, kuriuose dalyvauja MVĮ ir kuriuose panaudojamos naujos novatoriškos priemonės, taip pat ir finansinės;

168.  ragina naudos gavėjus maksimaliai išnaudoti audito sertifikatus, nes jie sumažina klaidų lygį 50 proc., palyginti su nesertifikuotais prašymais atlyginti išlaidas; tačiau mano, kad išorės auditorių nustatytas klaidų lygis turi būti iš esmės pagerintas, turint omenyje labai specializuotą Komisijos suteiktą paramą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina visas gaires, seminarus, šablonus ir dažniausių klaidų sąrašą, kuriuos Komisija pateikė naudos gavėjams ir audito organizacijoms, bet ragina Komisiją imtis griežtesnių priemonių, kad būtų užtikrinta, jog išorės audito pažymose būtų tiksliau atspindimas klaidų lygis;

169.  remia Komisijos pastangas toliau plėtoti rizikos valdymą mokslinių tyrimų srityje; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad dalyvių, kuriems turi būti atliktas ex post auditas, atranka didžiąja dalimi jau vykdoma atsižvelgiant į riziką; Komisija tikisi, kad iš 2012–2016 m. atliktų auditų 83 proc. bus pasirinkti pagal rizikos kriterijus;

170.  palankiai vertina tai, kad sukurtas bendrasis palaikymo centras, kuris teikia pagalbą visoms mokslinių tyrimų paslaugoms teisinio palaikymo, audito, verslo procesų, IT, taip pat informacijos ir duomenų srityse;

171.  pripažįsta, kad į ESI fondų partnerystės susitarimus ir valstybių narių ir regionų veiklos programas įtraukta reikšminga parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, vadinasi, sukuriama didesnė sinergija; ši parama siekia daugiau kaip 42 mlrd. EUR pagrindiniams tyrimams ir inovacijoms ir 118 mlrd. EUR platesnio pobūdžio moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

Teisėtumas ir tvarkingumas; klaidos

172.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad iš 166 Audito Rūmų analizuotų operacijų 79 rasta klaidų; pastebi, kad remiantis 53 kiekybiškai įvertintomis klaidomis, įvertintas klaidų lygis yra 5,6 proc.;

173.  nerimauja, kad 27 kiekybiškai įvertinamų klaidų atvejais Komisija, nacionalinės valdžios institucijos arba nepriklausomi auditoriai turėjo pakankamai informacijos, kad išvengtų klaidų arba jas aptiktų ir ištaisytų prieš patvirtindami išlaidas; jei visa ši informacija būtų panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 2,8 procentinio punkto mažesnis; ši jau kelerius metus nekintanti padėtis įrodo stropumo stoką;

174.  mano, kad negalima toleruoti, jog BP 7 klaidų lygis nesumažėjo, palyginti su BP 6, ir kad, remiantis RTD GD generalinio direktoriaus pareiškimais, jis bus net didesnis; laikosi nuomonės, kad BP 7 klaidų lygis turėjo sumažėti, nes įgyta daugiau patirties projektų valdymo srityje; apgailestauja, kad toks didelis klaidų lygio padidėjimas pagal išlaidų kategoriją „konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ 2014 m. tik pabrėžia patikimą programos valdymą pastaraisiais metais;

175.  apgailestauja, kad išlaidų pagal kategoriją „konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ srityje pastebėtas didžiausias klaidų lygio augimas Sąjungoje nuo 2013 iki 2014 m.;

176.  apgailestauja, kad klaidų šaltiniai liko tie patys:

   a) mokslinių tyrimų srityje (moksliniai tyrimai): netinkamai apskaičiuotos išlaidos darbuotojams, kitos netinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos, pvz., nepagrįstos išlaidos kelionėms arba įrangai; netinkamos finansuoti netiesioginės išlaidos, pagrįstos klaidingomis viršutinėmis vertėmis arba apimančios netinkamas finansuoti su projektu nesusijusias išlaidų kategorijas;
   b) kitoms išlaidų priemonėms (kita): nepagrįstos arba netinkamos finansuoti išlaidos, taip pat viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo atvejai;

Indėlis pagal klaidos tipą

Moksliniai tyrimai

Kita

Netinkamai apskaičiuotos išlaidos darbuotojams

30,5 %

2,5 %

Kitos netinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos

17,5 %

13,5 %

Netinkamos finansuoti netiesioginės išlaidos

20 %

 

Viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas

 

14 %

Netinkama finansuoti subranga

2 %

 

Iš viso

70 %

30 %

177.  tebėra įsitikinęs, kad Komisija privalo toliau siekti priimtinos programų patrauklumo dalyviams ir atskaitomybės ir finansų kontrolės teisinės būtinybės pusiausvyros; atsižvelgdamas į tai primena, kad 2012 m. generalinis direktorius pareiškime nurodė, jog procedūra, kurią taikant siekiama, kad bet kokiomis aplinkybėmis likutinis klaidų lygis būtų 2 proc., nėra perspektyvi(90);

178.  pažymi, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato (RTD) generalinis direktorius, kaip ir ankstesniais metais, paskelbė horizontaliąją išlygą, susijusią su likusiomis neišaiškintomis klaidomis sąnaudų kompensavimo prašymuose pagal Septintąją bendrąją programą (BP 7), kurią tiesiogiai įgyvendino RTD, taip pat vykdant mokėjimus bendrajai įmonei siekiant įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Naujoviški vaistai“, nes apskaičiuota likusių neišaiškintų klaidų rizika siekia 3 proc., o apytikris poveikis biudžetui – 111,39 mln. EUR.;

179.  pripažįsta, kad tam tikros BP 7 išlaidų dalys nebuvo pagrįstos rezervu, jei buvo akivaizdu, kad rizika (taigi ir likusių neišaiškintų klaidų lygis) yra gerokai mažesnė nei visų išlaidų atžvilgiu; RTD tai taikoma išlaidoms, suteiktoms Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrajai įmonei, bendrajai įmonei „Švarus dangus“ ir Kuro elementų ir vandenilio bendrajai įmonei; ne RTD tai taikoma išlaidoms, kurias patyrė Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga, vykdydama programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, taip pat visoms Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos išlaidoms;

180.  daro išvadą, kad, nors horizontalioji išlyga gali būti teisiškai būtina, ji kelia abejonių dėl Komisijos vykdomo finansų valdymo, ypač dėl to, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD gali pateikti visas garantijas dėl 97 proc. savo išlaidų;

181.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. ir 2015 m. mokslinių tyrimų srityje Komisija yra išdavusi 42 mln. EUR vertės vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti; 31 mln. EUR jau yra atgauta, likusi suma dar neišieškota dėl bankroto arba dėl laukiamo priverstinio išieškojimo;

182.  apgailestauja, kad neseniai pasirodžiusiuose spaudos pranešimuose abejojama RTD galimybe veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus; ragina Komisiją paaiškinti aplinkybes, kurios spaudoje gerai pagrįstos dokumentais ir iliustruoja aiškų netinkamo administravimo ir vienareikšmiškos žalos Sąjungos finansiniams interesams ir reputacijai atvejį; ragina ombudsmeną pradėti tyrimą šiuo klausimu;

183.  apgailestauja, kad dėl paprastinimo buvo atsisakyta ex ante auditų (pvz., dabar nereikia ex ante sertifikavimo, kai išlaidos viršija 375 000 EUR), dėl to susikaupė daug klaidų, lėmusių daug sričių apimantį, vis didėjantį klaidų lygį, kurio, panašu, nepavyks sumažinti strategijos „Horizontas 2020“ atveju, turint mintyje tai, kad padaugėjo įstaigų, kurios atsakingos už su BR 7 susijusių išlaidų valdymą;

Duomenų patikimumo klausimai

184.  apgailestauja, kad problemų kelia antrinių duomenų analizė, kuri reikalinga veiklos rodikliais grindžiamiems vertinimams; mano, kad tai turėtų būti vertinama kaip netolimos ateities iššūkis; primena, kad būtina tobulinti informacijos valdymą;

Veiklos rodikliais ir rezultatais grindžiamas požiūris

185.  pažymi, kad mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų realus poveikis ir rezultatai yra absoliučiai svarbiausi komercializacijos ir papildomos vertės požiūriu;

186.  džiaugiasi dėl teigiamų rezultatų, kuriuos apskaičiavo aukšto lygio ekspertų grupė, atliekanti BP 7 ex post vertinimą, būtent: kad pagal programą tiesiogiai sukurta per 1,3 mln. darbo vietų (per 10 metų laikotarpį finansuojant projektus) ir netiesiogiai – 4 mln. darbo vietų per 25 metų laikotarpį; kad kiekvienas euras, išleistas BP 7, davė maždaug 11 eurų tiesioginį ir netiesioginį ekonominį efektą, nes buvo vykdomos inovacijos, kuriamos naujos technologijos ir produktai, taip pat kad BP 7 finansinis indėlis į MVĮ viršijo 15 proc. tikslą ir siekė 17 proc. (5 mlrd. EUR);

187.  pažymi, kad siekdami stiprinti veiklos rodikliais grindžiamą požiūrį, Audito Rūmai pateikė naujovišką strategijos „Europa 2020“ rodiklių bandymą, kuriame mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos atlieka svarbų vaidmenį;

188.  prašo Komisijos perduoti Parlamentui veiksmų planą, pateiktą ITER tarybai lapkričio mėn.;

189.  primygtinai prašo Komisijos iki 2016 m. birželio mėn. pateikti atnaujintą ITER ilgalaikių projektų tvarkaraštį ir susijusias išlaidas, rengiant sprendimus dėl biudžeto ateinantiems metams; primena, kad 2016 m. ITER buvo numatyti mokėjimų asignavimai, kurių lygis siekia beveik 457 mln. EUR;

Finansinės priemonės

190.  pažymi, kad, labai pažangios novatoriškos finansinės priemonės yra viena iš pagrindinių praktinio įgyvendinimo sričių, ypač įgyvendinant programą „Horizontas 2020“; todėl džiaugiasi, kad 2014 m. pradėta naujų produktų grupė pagal bendrą iniciatyvą „InnovFin“ (ES finansavimas inovatoriams), kurią pradėjo Europos investicijų banko grupė (EIB ir EIF), bendradarbiaudama su Komisija;

191.  prašo Komisiją per būsimas biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinama „InnovFin“, kuri apima Sąjungos biudžeto dalį, dalyvaujančią šioje finansinėje priemonėje;

192.  pažymi, kad tam tikri sektoriai ir politikos sritys, pvz., geležinkelių infrastruktūra arba teoriniai ar pagrindiniai tyrimai, yra mažiau tinkami finansuoti pagal finansines priemones, todėl esama rizikos, jog jie nepateks į Sąjungos veiklos sritį;

Geriausia patirtis

193.  pažymi, kad šioje srityje Bendra audito tarnyba, veikdama kaip bendra valdymo tarnyba visiems generaliniams direktoratams, vykdomosioms įstaigoms ir bendrosioms įmonėms, susijusioms su išlaidoms mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, sustiprino audito veiklos intensyvumą ir pagerino jos koordinavimą;

194.  mano, kad geriausia patirtis galėtų būti tam tikra užsakomoji paslauga, pagal kurią šios srities didelių programų valdymas būtų pavestas specialioms įstaigoms; kadangi tokia patirtis kol kas taikoma labai trumpai, dar neįmanoma paskelbti tvirtų rezultatų, tačiau, kaip metodas ir kaip modelis, ji atrodo labai novatoriška;

Priemonės, kurių reikia imtis

195.  daro išvadą, kad Komisija turėtų:

   a) priimti tam tikras priemones, kad būtų sumažintas palyginti didelis klaidų lygis šioje srityje, pagerintas duomenų ir informacijos valdymas, taip pat kad būtų išanalizuoti labai pažangūs mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektai ir išbandytas jų realus poveikis, palyginti su programos „Horizontas 2020“ galimybėmis;
   b) pateikti ataskaitą, kurioje biudžeto požiūriu būtų įvertinta dabartinė patirtis su nauja specialių įstaigų panaudojimo praktika šiame segmente(91), taip pat nustatyti reguliarų ataskaitų teikimą apie šių svarbių strategijos „Europa 2020“ rodiklių atitiktį;

196.  ragina RTD pagerinti informacijos valdymą, visų pirma pagal veiklos rodikliais grindžiamą kultūrą, kad jis apimtų visus suinteresuotuosius subjektus, ypač naujus, ir kad būtų pagerintas informacijos valdymas su naudos gavėjais valstybėse narėse; rekomenduoja labiau įtraukti nepriklausomus auditorius, dėmesį skiriant ne tik klaidoms, bet ir veiklos ciklui, įskaitant tinkamą rizikos įvertinimą; be to, poveikio vertinimas turėtų būti vykdomas ir reglamentavimo taisyklėms;

197.  ragina RTD savo atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose išsamiai ir detaliai apibūdinti savo indėlį į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, nes šios rekomendacijos turėtų parodyti, kaip generalinis direktoratas padeda valstybėms narėms siekti strategijos „ES 2020“ tikslų;

198.  pažymi, kad Komisija pradėjo suinteresuotųjų subjektų konsultaciją dėl papildomo supaprastinimo, kuris turėtų būti pradėtas taikyti programoje „Horizontas 2020“; prašo informacijos apie tai, kaip bus įgyvendintos papildomos supaprastinimo priemonės;

199.  pabrėžia, kad supaprastinimas ir dalyvavimas programoje „Horizontas 2020“ turėtų būti anotuoto dotacijų susitarimo pagrindinis principas; pabrėžia, kad, skirtingai nuo BP 7, pagal programą „Horizontas 2020“ išlaidos, kurioms išduotos vidaus sąskaitos faktūros, turi būti suskirstytos ir pateikiamos pagal išlaidų kategorijas, įskaitant išlaidas darbuotojams; todėl ragina Komisiją persvarstyti anotuotus susitarimus ir leisti, kad išlaidos, kurioms išduotos vidaus sąskaitos faktūros, būtų tinkamos kompensuoti kaip kitos tiesioginės išlaidos, neskirstant jų pagal išlaidų kategorijas ir nenurodant, kada atliktos paslaugos;

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

Bendrieji klausimai

200.  palankiai vertina tai, kad pirmą kartą Audito Rūmų metinėje ataskaitoje laikomasi 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusios DFP antraščių struktūros; 2013 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje buvo du skirtingi skyriai: vienas skirtas „Regioninei politikai, transportui ir energijai“, kitas – „Užimtumui ir socialiniams reikalams“; tačiau mano, kad dėl šių politikos pasikeitimų sumažėjo galimybės palyginti Audito Rūmų išvadas su ankstesnių metų išvadomis;

201.  pažymi, kad ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai perskirstoma reikšminga Sąjungos biudžeto dalis, kuri 2014 m. sudarė 54,4 mlrd. EUR; 80 proc. šios sumos buvo paskirta regioninei ir miestų politikai, daugiausia per ERPF ir Sanglaudos fondą, p 20 proc. – daugiausia per ESF užimtumui ir socialiniams reikalams;

202.  pažymi, kad ERPF ir Sanglaudos fondas šiuo konkrečiu laikotarpiu daugiausia rėmė sritis, apimančias infrastruktūros projektus, darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, regionų ekonominės plėtros iniciatyvas ir MVĮ veiklą (ERPF) bei investicijas į infrastruktūrą aplinkos ir transporto srityse (Sanglaudos fondas);

203.  pažymi, kad ESF remia investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir veiksmus, kuriais siekiama gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimus prisitaikyti prie kintančių darbo metodų, didinti užimtumo galimybes, stiprinti nepalankioje padėtyje esančių asmenų socialinę įtrauktį ir stiprinti administravimo ir viešųjų tarnybų pajėgumus ir efektyvumą, mano, kad nepaisant to, jog nustatyti veiklos rodikliai, ESF investicijų rezultatus kaip tik dėl to sunkiau kiekybiškai įvertinti;

204.  palankiai vertina tai, kad iš 16 2011–2012 m. Audito Rūmų pateiktų rekomendacijų visiškai buvo įgyvendintos aštuonios rekomendacijos, dauguma aspektų – septynios, o tam tikrais aspektais – viena rekomendacija;

Strategija „Europa 2020“

205.  pažymi, kad regioninės ir miesto politikos srityje keturi svarbiausi PVRR apima: sukurtų darbo vietų skaičių, su remiamomis mokslinių tyrimų institucijomis bendradarbiaujančių įmonių skaičių, paramą gaunančių įmonių skaičių ir papildomus pajėgumus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos; nors, palyginti su ankstesniais metais, valstybių narių įgyvendinimo ataskaitose pateikti bendrieji laimėjimai vidutiniškai padidėjo 29 proc., Komisijos teigimu, dėl ekonomikos krizės bus pasiekti ne visi tikslai; ragina Komisiją prieš būsimą DFP laikotarpio vidurio peržiūrą (ji turėtų būti pristatyta iki 2016 m. pabaigos) padaryti būtinas išvadas;

206.  palankiai vertina Komisijos pastangas toliau stiprinti sanglaudos politikos indėlį į Sąjungos ekonomikos valdymą, persvarstant visus 2014–2020 m. partnerystės susitarimus ir veiklos programas, kad būtų užtikrinta, jog iki 2014 m. birželio mėn. pabaigos priimtos atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos būtų deramai atspindėtos valstybių narių vystymosi ir konkurencingumo strategijose;

207.  pažymi, kad iki 2015 m. pabaigos buvo panaudota 89 proc. 2007–2013 m. programavimo laikotarpio lėšų (atsižvelgiant į įsisavinimo lygį), nes Italija (panaudota 79 proc.), Rumunija (panaudota 70 proc.) ir Kroatija (panaudota 59 proc.) nespėjo jų visų panaudoti;

208.  pažymi, kad du iš svarbiausių veiklos rodiklių užimtumo ir socialinių reikalų srityje yra nedarbo lygis ir sukurtų ir (arba) išsaugotų darbo vietų skaičius; palankiai vertina tai, kad pagal pirmines 2007–2013 programavimo laikotarpio ex post vertinimo išvadas 8,8 mln. ESF dalyvių dėl ESF intervencijų per šį laikotarpį iki 2013 m. pabaigos gavo darbą (arba jį išsaugojo); taip pat palankiai vertina tai, kad daugiau kaip 300 000 ESF remiamų žmonių tapo savarankiškai dirbančiais, ir buvo suteikta parama daugiau kaip 50 000 pradedančiųjų įmonių;

209.  skiria ypatingą dėmesį Jaunimo garantijų programai; todėl su malonumu pažymi, kad 2014 m. 110 300 darbo neturinčių jaunuolių dalyvavo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuojamoje veikloje; 1,3 mlrd. EUR jau yra paskirstyta projektams vietoje; šiomis aplinkybėmis yra dėkingas už Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 3/2015 pateiktą rekomendaciją ir konstruktyvią Komisijos reakciją į išvadas; tačiau pabrėžia, kad tam tikrose valstybėse narėse vis dar kyla problemų įgyvendinant Jaunimo garantijų programą ir užtikrinant pakankamą projektų rezervą pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

210.  pažymi Komisijos ataskaitos dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo išvadas, kuriose sakoma, kad bendrai per dvejus metus (2014–2015 m.) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje 7 636 darbuotojai (44,9 proc. naudos gavėjų) rado naują darbo vietą;

211.  pritaria Komisijos nuomonei, kad nedarbo lygis (ypač ilgalaikio nedarbo) ir nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo procentinė dalis parodo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje neatitikimą; pažymi, kad penkios Sąjungos valstybės, kuriose didžiausias ilgalaikio nedarbo lygis (kaip aktyvių gyventojų dalis), palyginti su Sąjungos vidurkiu, siekiančiu 5,1 proc., yra Graikija (19,5 proc.) Ispanija (12,9 proc.), Kroatija (10,1 proc.), Slovakija (9,3 proc.) ir Portugalija (8,4 proc.); valstybės, kuriose didžiausias nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo lygis, palyginti su Sąjungos vidurkiu, siekiančiu 16,37 proc., yra Kipras (33,7 proc.), Bulgarija (30,9 proc.), Vengrija (30,3 proc.), Graikija (30,0 proc.) ir Rumunija (26,9 proc.);

212.  džiaugiasi dėl pasiekimų įgyvendinant 2007–2013 m. ERPF ir SF programas, kaip rodo kai kurie svarbiausi rodikliai, kuriuos kasmet praneša valstybės narės, ir naujausių turimų duomenų preliminaraus vertinimo rezultatai, iš kurių matyti, kad buvo sukurta 950 000 darbo vietų, 36 000 įmonių bendradarbiavo su mokslinių tyrimų institucijomis, daugiau kaip 270 000 įmonių gavo paramą, o papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai buvo daugiau kaip 4 000 megavatų;

213.  palankiai vertina tai, kad pirmą kartą Audito Rūmai bandomajame projekte irgi pabandė įvertinti programų veiklos rodiklius, ir savo išvadose nurodė, kad 89 iš 186 projektų (48 proc.) pasiekė (arba viršijo) visus tikslus, kurie buvo nurodyti projekto veiklos rodikliams įvertinti; pažymi, kad 56 projektuose (30 proc.) Audito Rūmai nustatė, kad vienas ar keli nurodyti projekto rodikliai nepasiekė numatytos tikslinės vertės, ir kad 17 atvejų (9 proc.) iki audito vykdymo buvo praleistas terminas kai kuriems, bet ne visiems tikslams; ragina Audito Rūmus ir toliau tobulinti šią veiklą, visų pirma naujojo 2014–2020 m. finansinio laikotarpio programoms;

Valdymo klausimai

214.  pabrėžia, kad išlaidoms pagal DFP 1b išlaidų kategoriją taikomas pasidalijamasis valdymas; šioje srityje valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už veiklos programų vykdymą ir už klaidingų išlaidų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą;

215.  griežtai pabrėžia, kad visų pirma sanglaudos srityje pasidalijamasis valdymas yra būtinas ir specifinis dėl dviejų priežasčių: pirma, programos įgyvendinamos valstybėse narėse ir jų regionuose pagal bendrąsias Sąjungos taisykles, bet atsižvelgiant į jų specifinius poreikius; ir antra, pasidalijamasis finansavimas taip pat taikomas tada, kai projektai daugeliu atveju yra bendrai finansuojami iš valstybių narių ir naudos gavėjų lėšų;

216.  yra nusivylęs dėl to, kad 21 paramos gavėjų padarytų kiekybiškai įvertinamų klaidų atveju nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai tų klaidų išvengtų, jas nustatytų ir ištaisytų; jei visa ši informacija būtų buvusi panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 1,6 procentinio punkto mažesnis; be to, Audito Rūmai nustatė, kad 13 atvejų jų aptiktas klaidas buvo padariusios nacionalinės institucijos; šių klaidų poveikis labiausiai tikėtiną klaidų lygį padidino 1,7 procentinio punkto; ši jau kelerius metus nekintanti padėtis įrodo stropumo stoką;

217.  pabrėžia, kad pagal ESF dažniausiai nustatomos tokių tipų tinkamumo finansuoti problemos: išlaidos deklaruotos ne finansuojamu laikotarpiu (Čekijos Respublika, Vokietija), neteisėtai padidinti atlyginimai (Vokietija, Suomija, Lenkija, Portugalija), išlaidos nesusijusios su projektu (Nyderlandai, Lenkija, Portugalija), nacionalinių tinkamumo finansuoti taisyklių nesilaikymas (Lenkija) ir neišskaičiuotos pajamos (Austrija); dažniausiai pasitaikančių viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų pavyzdžiai: nepagrįstas tiesioginis sutarties skyrimas (Vokietija, Italija), papildomų darbų vykdymo arba paslaugų teikimas, neteisėtas konkurso dalyvių pašalinimas, interesų konfliktai ir diskriminacinių atrankos kriterijų taikymas (Suomija);

218.  pastebi, kad Audito Rūmai išnagrinėjo 161 operaciją regioninės ir miestų politikos srityje (101 buvo susijusi su ERPF, 55 – su sanglaudos fondu ir 5 – su finansinėmis priemonėmis) ir 170 ESF operacijų; 135 iš 331 operacijos buvo klaidų; Audito Rūmų vertinimu, klaidų lygis siekia 5,7 proc. (vertinama, kad ERPF ir SF klaidų lygis sudaro 6,1 proc., o ESF – 3,7 proc.);

219.  ragina Komisiją sukurti veiksmingą priemonę, kurią taikant būtų galima padidinti nacionalinių valdžios institucijų kontrolės ir audito veiklos patikimumą; primena, kad svarbu didinti duomenų, susijusių su viešaisiais pirkimais, skaidrumą skelbiant informaciją apie rangovus ir jų subrangovus, kad būtų pagerintas prieinamumas ir kontrolė;

220.  pažymi, kad remiantis visais 2015 m. lapkričio mėn. turėtais audito rezultatais, 90 proc. ERPF ir Sanglaudos fondo programų valdymo patikrų veikia gerai arba jas reikia tik šiek tiek patobulinti; primena, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių valstybės narės padarė klaidų, yra sudėtingos valdymo struktūros ir dėl to prarasta patirtis, nes dėl biudžeto apribojimų pastebėta didelė darbuotojų kaita arba nepakankamas darbuotojų skaičius;

221.  ragina Komisiją suteikti valstybėms narėms stipresnių paskatų platesniam novatoriškų finansinių priemonių naudojimui jų regioninėje politikoje, kartu atsižvelgiant į patirtį, įgytą 2007–2013 m. laikotarpiu, kad būtų išvengta fondų ir finansinių priemonių lėšų blokavimo;

222.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 10/2015 pateiktas rekomendacijas, kad reikėtų stiprinti pastangas sprendžiant su viešaisiais pirkimais susijusias problemas Sąjungos sanglaudos išlaidų valdymo srityje, ir palankiai vertina teigiamą Komisijos reakciją į Audito Rūmų išvadas;

223.  džiaugiasi, kad 2015 m. spalio mėn. Komisija paskelbė dokumentą „Viešieji pirkimai. Gairės specialistams, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, kai projektai finansuojami iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų“; vis dėlto kritikuoja, kad pagrindinis su išlaidomis pagal išlaidų kategoriją „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ susijusių klaidų šaltinis tebėra viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai, nes šios klaidos sudaro beveik pusę nustatytų klaidų; pabrėžia, kad rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai apima tiesioginį papildomų sutarčių arba papildomų darbų ar paslaugų skyrimą nepateikiant pagrindimo, neteisėtą dalyvio pašalinimą iš konkurso, interesų konfliktus ir diskriminacinius atrankos kriterijus; mano, kad itin svarbi visiško skaidrumo politika informavimo apie rangovus ir subrangovus srityje, kad būtų galima pašalinti klaidas ir nutraukti piktnaudžiavimą taisyklėmis;

224.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. lapkričio mėn. Komisija sukūrė darbo grupę geresniam įgyvendinimui Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Italijoje (pietinėje dalyje), Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje, kad išvengtų nepanaudotų lėšų panaikinimo;

225.  primena, kad 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų teisinėje sistemoje taip pat nustatytos ex ante sąlygos veiksmingam ir efektyviam Sąjungos lėšų panaudojimui, kurios, be kita ko, apima valstybių narių viešųjų pirkimų sistemas; šiomis aplinkybėmis 12 šalių (Bulgarijai, Čekijos Respublikai, Graikijai, Vengrijai, Kroatijai, Italijai, Latvijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai) buvo priimti veiksmų planai, kurie bus įvertinti iki 2016 m.; primena, kad siekiant gauti finansavimą, būtina įvykdyti ex ante sąlygas; ragina užtikrinti reikiamą visišką infrastruktūros projektų finansavimo skaidrumą, įskaitant projektų tvarumo ekonominiu, aplinkos apsaugos ir socialiniu požiūriais ex ante ir ex post vertinimų skelbimą;

226.  ragina Komisiją skelbti visus dokumentus, susijusius su projektu tiesti greitųjų geležinkelių liniją Lionas-Turinas, ir šio projekto finansavimo susitarimus;

227.  palankiai vertina tai, kad nuo 2009 m. Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas įvykdė 265 audito misijas; Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas padarė išvadą, kad iš esmės galima pasikliauti 42 audito institucijų, kurios atsako už 91 proc. 2007–2013 m. ERPF ir Sanglaudos fondo asignavimų auditą, darbu; Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas 2014 m. įvertino 87 audito institucijas iš 92 (94,6 proc.); jos apima 113 veiklos programų iš 118, t. y. 99,1 proc. finansinio programavimo iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio;

228.  pažymi, kad nutraukimų ir sustabdymų procedūros buvo susijusios su 121 ERPF ir Sanglaudos fondo programa ir beveik 7,9 mlrd. EUR mokėjimų prašymų, kuriuos pateikė valstybės narės; taip pat pažymi, kad dėl ESF Komisija išsiuntė 11 įspėjamųjų raštų ir 18 įspėjimo apie galimą mokėjimų sustabdymą raštų, kad ji nutraukė 31 mokėjimą ir sustabdė 11 veiklos programų, ir kad iš viso buvo nutrauktos išmokos pagal 1,3 mlrd. EUR vertės mokėjimų prašymus;

229.  pažymi, kad 2014 m. dėl REGIO GD ir EMPL GD griežtos priežiūros ir nutraukimo politikos bei didėjančio veiksmų planų skaičiaus patvirtinta 840 mln. EUR finansinio koregavimo lėšų ir 854 mln. EUR panaudoti pagal ERPF ir SF per visus programavimo laikotarpius (dėl jų nuspręsta 2014 m. ir ankstesniais metais), taip pat pagal ESF 2007–2013 m. laikotarpiu buvo patvirtinta 209 mln. EUR finansinio koregavimo suma ir dėl jos nuspręsta, o 155,9 mln. EUR panaudota (dėl jų nuspręsta 2014 m. ir ankstesniais metais);

230.  patenkintas pastebi, kad 2014 m. dėl Komisijos vykdomos priežiūros tvirtinančiosios institucijos pritaikė finansinį koregavimą, sudarantį 782 mln. EUR, iki deklaruojant su ERPF ir SF susijusias išlaidas Komisijai, dėl to nereikėjo apmokėti netinkamų finansuoti išlaidų ES biudžeto lėšomis;

231.  yra susirūpinęs dėl to, kad, Audito Rūmų teigimu, strategija „Europa 2020“ nėra sistemingai perkeliama pagal teminius tikslus į partnerystės susitarimų ir programų veiklos tikslus; vis dėlto pažymi, kad ji perkelta į Europos struktūrinių ir investicijų fondų programos veiklos tikslus, taikant specialius tikslus, suderintus su 11 teminių tikslų; mano, kad rezultatus prasmingai įvertinti įmanoma tik tada, kai teminiai tikslai ir veiklos programos yra suderinti, ir kai naudojantis veiklos rodikliais ir lyginamaisiais indeksais galima išmatuoti pažangą;

232.  pastebi, kad, viena vertus, partnerystės susitarimai ir bendras reglamentavimas sukuria bendras taisykles, kurios turėtų skatinti integruoto požiūrio taikymą, bet kita vertus, kiekvienas fondas yra valdomas laikantis konkretaus reglamento ir procedūrų;

233.  susidomėjęs pažymi, kad jau greitai Audito Rūmai pateiks specialų partnerystės susitarimų ir į veiklos rodiklius orientuotos sistemos sanglaudos politikoje auditą;

234.  apgailestauja, kad 2014 m. ERPF ir Sanglaudos fondo veiklos programų, kurioms taikoma išlyga, skaičius padidėjo nuo 73 iki 77, o ESF veiklos programų, kurioms taikoma išlyga, skaičius išliko nepakitęs (36); šių išlygų apytikris finansinis poveikis ERPF ir Sanglaudos fondui sumažėjo nuo 423 mln. EUR 2013 m. iki 224 mln. EUR 2014 m., o ESF padidėjo nuo 123,2 mln. EUR 2013 m. iki 169,4 mln. EUR. 2014 m.;

235.  sutinka su 2014–2020 m. planuojama bendrąja audito strategija, kurioje prioritetas bus teikiamas dviejų sričių teminiams auditams: duomenų apie veiklos rodiklius ataskaitų teikimo sistemų patikimumui (nauja ypatybė, susijusi su į rezultatus orientuota politika) ir finansinių priemonių;

236.  apgailestauja, kad iki šiol valstybės narės dar nevisiškai išnaudoja supaprastintą išlaidų apmokėjimą pagal ESF; palankiai vertina ataskaitą „Supaprastinta išlaidų apmokėjimo tvarka ESF“, kurioje EMPL GD išreiškia viltį, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu vidutiniškai 35 proc. išlaidų bus paprašyta apmokėti taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimo tvarką; kai kurios valstybės narės (Italija, Nyderlandai, Ispanija ir Švedija) ja naudosis gerokai dažniau, o kitos valstybės narės (Bulgarija, Vengrija, Latvija ir Slovakija) – gerokai rečiau; pritaria EMPL GD pastangoms skatinti valstybes nares naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimo tvarką ir primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis;

237.  šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė aukšto lygio grupę dėl supaprastinimo ESI fondų naudos gavėjams; pageidauja gauti grupės ataskaitų, kurios bus paskelbtos 2016 m. vasario mėn., kopijas;

238.  palankiai vertina Komisijos pastangas skatinti valstybes nares perimti duomenų gavybai skirtą IT priemonę ARACHNE, kad būtų išvengta apgaulingos veiklos; primena valstybėms narėms, kad ši IT priemonė yra teikiama nemokamai;

239.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. Komisija paskelbė pirmąją keturių tyrimų seriją, kad įvertintų reformuotos sanglaudos politikos elementų integravimą į 2014–2020 m. laikotarpio programavimo veiklą; primena, kad keturių tyrimų temos yra tokios: ex ante sąlygos, partnerystės principas, veiklos rodiklių sistema ir „naujos nuostatos“ (apima įvairius naujus programavimo elementus, pvz., administracinės naštos naudos gavėjams įvertinimą ir planuojamus veiksmus jai sumažinti, horizontaliuosius principus, teritorinius metodus ir kt.); pageidauja pasibaigus tyrimams gauti jų kopijas;

Teisėtumas ir tvarkingumas; klaidos

240.  yra labai susirūpinęs, kad Audito Rūmai išanalizavo 161 regioninės ir miestų politikos srities operaciją ir 170 užimtumo ir socialinių reikalų politikos operacijų, iš kurių 135 buvo su klaidomis (75 regioninės ir miestų politikos srityje ir 60 užimtumo ir socialinių reikalų politikos srityje); pažymi, kad remiantis 25 kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiuotas klaidų lygis sudaro 6,1 proc. regioninės ir miestų politikos srityje, o remiantis 28 kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiuotas klaidų lygis sudaro 3,7 proc. užimtumo ir socialinių reikalų politikos srityje, todėl iš viso labiausiai tikėtinas klaidų lygis sanglaudos politikos srityje yra 5,7 proc.;

241.  yra nusivylęs, kad 21 paramos gavėjų padarytų kiekybiškai įvertinamų klaidų atveju nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai tų klaidų išvengtų, jas nustatytų ir ištaisytų; ir kad jei visa ši informacija būtų buvusi panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 1,6 procentinio punkto mažesnis; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog 13 atvejų jų aptiktas klaidas buvo padariusios nacionalinės institucijos; šių klaidų poveikis labiausiai tikėtiną klaidų lygį padidino 1,7 procentinio punkto; mano, kad ši jau kelerius metus nekintanti padėtis įrodo stropumo stoką;

242.  kritikuoja, kad, kaip ir ankstesniais finansiniais metais, klaidų lygis apima kai kuriuos prašymus atlikti galutinį mokėjimą, dėl kurių jau buvo vykdyti išorės auditai ir patikros, taip pat pabrėžia, kad su ESF susijusios ex ante patikros yra nepakankamos; pabrėžia, kad klaidos, kai nesilaikoma viešųjų pirkimų taisyklių ir trūksta išlaidas pagrindžiančių dokumentų, sudaro beveik trečdalį nustatytų klaidų lygio;

243.  pabrėžia, kad jei valstybių narių patikrinimai abiejose politikos srityse būtų buvę visiškai patikimi, regioninės ir miestų politikos srityje apskaičiuotas klaidų lygis būtų buvęs 3,3 procentinio punkto mažesnis, o užimtumo ir socialinių reikalų politikos srityje – 3,2 procentinio punkto mažesnis;

244.  primygtinai ragina Komisiją iki liepos 1 d. nurodyti, ką ji planuoja daryti siekdama taisyti šią padėtį, kad būtų iš esmės pagerintas finansų valdymas valstybių narių lygmeniu; yra tvirtai įsitikinęs, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų priklausyti nuo reikiamos pažangos šioje srityje;

245.  apgailestauja, kad klaidų šaltiniai liko tie patys:

   a) regioninės ir miestų politikos srityje (regioniniai): viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas, prašymai apmokėti netinkamas finansuoti išlaidas ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimai;
   b) užimtumo ir socialinių reikalų politikos srityje (užimtumas): prašymai apmokėti netinkamas finansuoti išlaidas, netinkami finansuoti projektai ar naudos gavėjai, taip pat viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo atvejai; dažniausiai nustatomos tokių tipų tinkamumo finansuoti problemos: išlaidos deklaruotos ne finansuojamu laikotarpiu (Čekijos Respublika, Vokietija), neteisėtai padidinti atlyginimai (Vokietija, Suomija, Lenkija, Portugalija), išlaidos nesusijusios su projektu (Nyderlandai, Lenkija, Portugalija), nacionalinių tinkamumo finansuoti taisyklių nesilaikymas (Lenkija) ir neišskaičiuotos pajamos (Austrija); dažniausiai pasitaikančių viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų pavyzdžiai: nepagrįstas tiesioginis sutarties skyrimas (Vokietija, Italija), papildomų darbų vykdymo arba paslaugų teikimas, neteisėtas konkurso dalyvių pašalinimas, interesų konfliktai ir diskriminacinių atrankos kriterijų taikymas (Suomija);

Indėlis pagal klaidos tipą

Regioniniai

Užimtumas

Viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas

44,9 %

2,9 %

Netinkamos finansuoti išlaidos

21,5 %

5,6 %

Valstybės pagalba

21,2 %

 

Netinkamas finansuoti projektas arba naudos gavėjas

 

3,9 %

Iš viso

87,6 %

12,4 %

246.  apgailestauja, kad metų metais tose pačiose valstybėse narėse ir toliau nustatomos to paties tipo klaidos; pripažįsta, kad Komisijai sustabdžius ir nutraukus mokėjimus būtų užtikrinama, kad trūkumų atvejais būtų imamasi taisomųjų priemonių; prašo Komisijos vykdyti intensyvesnę nacionalinių ir regioninių valdymo ir kontrolės sistemų stebėseną atsižvelgiant į šiuos nustatytus faktus ir sušvelninti stebėseną tose šalyse, kuriose valdymo ir kontrolės sistemos pasirodė esančios patikimos;

247.  yra susirūpinęs dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų vykdant IT stebėjimo sistemų konkurso procedūrą 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiais, dėl kurių taip pat kilo įtarimų sukčiavimu; pažymi, kad šias klaidas aptiko Čekijos audito institucijos; visapusiškai remia Komisijos poziciją, kad kol nebus imtasi atitinkamų korekcinių priemonių ir policija nebaigs tyrimo, neturėtų būti atliekami jokie mokėjimai;

248.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į problemas, kilusias vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su struktūrinio fondo išlaidų 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. stebėsenos sistemomis, ir prašo paaiškinti, kodėl šių problemų kyla kiekvienu finansavimo laikotarpiu, taip pat informuoti apie dabartinę padėtį tiriant sukčiavimo atvejus ir neteisėtai gautų lėšų susigrąžinimą;

249.  pažymi, kad remiantis Regioninės ir miestų politikos GD 2014 m. metinės veiklos ataskaitoje pateiktais skaičiais, klaidų rizika, įvertinta kaip kiekvienos Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo remtos veiklos programos apskaičiuotos klaidų rizikos svertinis vidurkis, yra mažesnė nei 1 proc. 9 valstybėse narėse (2013 m. – 6 valstybėse narėse), ir kad tik 2 valstybėse narėse ši procentinė dalis buvo 4 proc. ar daugiau (2013 m. – 5 valstybėse narėse);

250.  pažymi, kad remiantis Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD 2014 m. metinės veiklos ataskaitoje pateiktais skaičiais, klaidų rizika, įvertinta kaip kiekvienos Europos socialinio fondo remtos veiklos programos apskaičiuotos klaidų rizikos svertinis vidurkis, yra mažesnė nei 1 proc. 9 valstybėse narėse, kaip ir 2013 m., ir kad 6 valstybėse narėse ši procentinė dalis buvo 4 proc. ar daugiau (daugiausia – 7,9 proc.), nors 2013 m. ši dalis viršijo 4 proc. 5 valstybėse narėse (daugiausia – 8,8 ir 9,3 proc.);

251.  pažymi, kad Audito Rūmai per pastaruosius trejus metus nenustatė kiekybiškai įvertinamų klaidų, kai buvo naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas; tai rodo, kad tikimybė, jog projektuose, kuriuos vykdant naudojami supaprastinti išlaidų apmokėjimo metodai, bus klaidų, yra mažesnė, palyginti su projektais, kuriuos vykdant naudojamos faktinės išlaidos;

252.  mano, jog būtų naudinga, jei Komisija pateiktų tikslinę nacionalinių tinkamumo finansuoti taisyklių analizę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpiams) ir ja remdamasi parengtų gaires valstybėms narėms dėl taisyklių supaprastinimo ir per daug sudėtingų taisyklių (perteklinio reglamentavimo) panaikinimo;

253.  pažymi, kad atrodo, jog valstybės pagalbos taisyklių laikymasis yra svarbus siekiant sumažinti klaidų skaičių sanglaudos srityje;

254.  pabrėžia, kad svarbu skirti tam tikrą dėmesį ir problemai, kai valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos per mažai informuoja apie klaidas ir per daug informuoja apie finansines pataisas;

255.  reiškia susirūpinimą dėl pabėgėliams skirtų lėšų patikrų, nes šios lėšos dažnai skiriamos valstybėms narėms ekstremaliosios situacijos atvejais, nesilaikant galiojančių taisyklių; mano, jog labai svarbu, kad Komisija nustatytų griežtesnes patikras siekdama, be kita ko, užtikrinti, kad būtų gerbiamos pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisės;

Duomenų patikimumo klausimai

256.  džiaugiasi, kad pagerėjo valstybių narių metinėse kontrolės ataskaitose apie ERPF / Sanglaudos fondą ir ESF pateikiamų duomenų tikslumas; tačiau apgailestauja, kad tam tikrais atvejais Komisijos pataisymų lygis viršijo 1,5 proc. ir kad duomenys buvo laikomi nepatikimais;

Veiklos rodikliais ir rezultatais grindžiamas požiūris

257.  palankiai vertina tai, kad siekdami įrodyti realius politinius ir pasiektus veiklos rezultatus, Audito Rūmai Sąjungos biudžeto ir strategijos „Europa 2020“ papildomumui įvertinti pirmą kartą pritaikė veiklos rezultatais grindžiamą metodą; mano, kad rezultatai, pasiekti struktūriniams fondams įgyvendinant šią strategiją, labai svarbūs atsižvelgiant į visos Sąjungos pagrindinį ekonomikos rodiklį „BVP vienam gyventojui“, taip pat į kitus rodiklius;

258.  mano, kad svarbu įvertinti, ar ERPF / Sanglaudos fondo ir ESF projektai buvo užbaigti (iki 2014 m. pabaigos) ir kokia apimtimi, ir ar buvo pasiekti jų tikslai;

259.  apgailestauja, kad veiklos rodikliais grindžiama finansavimo tvarka vis dar yra labiau išimtis, nei taisyklė; pažymi, kad daugeliu atvejų tai, jog nepavyko pasiekti susitarimuose dėl dotacijų numatytų projekto tikslų, neturėjo įtakos gauto Sąjungos finansavimo lygiui;

260.  primena, kad Graikijoje reikia greičiau įgyvendinti 51 prioritetinį projektą; be to, nustatyta, kad 14 projektų – be kita ko, susijusių su kadastru ir nacionaliniu registru – įgyvendinti sunku ir jiems gresia panaikinimo pavojus; tikisi, kad 2014 m. Komisijos tolesnių veiksmų ataskaitoje ji praneš Parlamentui naujausią informaciją apie padėtį;

261.  primena, kad Čekijos audito tarnybos ataskaitoje OPTP/2014/SM/01 dėl 2014–2020 m. stebėjimo sistemos viešųjų pirkimų procedūros, kuri pateikta Komisijai 2015 m. balandžio mėn., nurodoma 9 mln. EUR nepateisintų išlaidų; palankiai vertina tai, kad Komisija nusiuntė įspėjamąjį raštą apie galimą mokėjimų nutraukimą ir paragino Čekijos valdžios institucijas atlikti atitinkamus finansinius koregavimus; norėtų žinoti, kaip šią padėtį vertina Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF);

Finansų inžinerijos priemonės

262.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių vadovaujančiosios institucijos informavo apie 2014 m. pabaigoje veikiančias iš viso 1 025 finansų inžinerijos priemones (įskaitant 73 investicines bendroves ir 952 specialius fondus): 90 proc. iš jų buvo finansų inžinerijos priemonės įmonėms, 6 proc. – miesto plėtros projektai ir 4 proc. – lėšos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui ir (arba) atsinaujinančių energijos ištekliams; šios finansų inžinerijos priemonės buvo įsteigtos 25 valstybėse narėse ir gavo finansinę paramą iš 183 veiklos programų; bendra finansų inžinerijos priemonėms išmokėtų veiklos programų įnašų vertė siekia 16 mlrd. EUR, įskaitant 10,9 mlrd. EUR iš ERPF ir ESF; mokėjimai galutiniams gavėjams 2014 m. pabaigoje pasiekė 9,19 mlrd. EUR sumą, iš kurios 5,8 mlrd. EUR buvo struktūrinių fondų lėšos, taigi buvo pasiektas beveik 57 proc. veiklos programų sumos įsisavinimo lygis;

263.  pažymi, kad remiantis naujausiu ir labai išsamiu tyrimu, kuriame tinkamai įvertina 2007–2013 m. laikotarpio finansų inžinerijos priemonių praktika sanglaudos politikoje, finansų inžinerijos priemonės turi daug pranašumų, tačiau yra ir tam tikrų trūkumų, kuriuos reikėtų pašalinti; tačiau šis tyrimas atskleidė ir tai, kad valstybės narės labai skirtingai jas naudoja; ragina Komisiją išnagrinėti pagrindines tokių didelių valstybių narių skirtumų priežastis ir rasti veiksmingą skatinimo būdą, kad jos aktyviau naudotų finansų inžinerijos priemones tose srityse, kuriose jų naudojimas pasirodė sėkmingas;

264.  pažymi, kad yra akivaizdus į finansų inžinerijos priemones įneštų finansinių išteklių ir galutiniams gavėjams paskirstytų sumų skirtumas; mano, kad tai gali reikšti, jog didelės sumos buvo „padėtos“ į finansų inžinerijos priemones tik siekiant išvengti nepanaudotų lėšų panaikinimo pavojaus; ragina Komisiją prisidėti naikinant šį neigiamą finansų inžinerijos priemonių panaudojimo aspektą ir mano, kad nauja nuostata 2014–2020 m. laikotarpiu mokėjimą finansų inžinerijos priemonėms atlikti dalimis yra teisingas žingsnis šia linkme;

265.  pažymi, kad ryškus finansų inžinerijos priemonių panaudojimo šuolis būtinai lems naują viešojo administravimo institucijų ir audito bei kontrolės institucijų požiūrį į tai, kaip leidžiamos valstybės lėšos, ir dėl to tam tikra prasme reikalinga nauja kultūra novatoriškoms finansinėms priemonėms; ragina Komisiją patikrinti, ar tokia aplinka yra tinkamai parengta;

266.  pažymi, kad finansų inžinerijos priemonės, jei jos bus išmintingai įgyvendinamos, galėtų turėti esminės įtakos ESI fondų naudojimo efektyvumui, veiksmingumui ir ekonomiškumui, nes jomis natūraliai siekiama gauti arba sukurti rezultatus; ragina Komisiją formuojant Sąjungos biudžeto išlaidų politiką taip pat apsvarstyti tokio pobūdžio naudą;

267.  atkreipia dėmesį į informaciją, kad iki 2014 m. iš viso 7 ESF finansuojamose valstybėse narėse buvo įgyvendintos 53 finansinės priemonės, pirmiausia skirtos tik MVĮ remti, ir kad iš viso buvo suteiktas finansavimas 16 716 MVĮ (iš kurių 11 286 yra labai mažos įmonės), iš ESF skyrus bendrą 472 mln. EUR biudžetą;

268.  primena, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu finansų inžinerijos priemonės buvo lėtai įgyvendinamos dėl:

   a) sudėtingų taisyklių;
   b) tam tikrais atvejais per didelio išteklių skyrimo, palyginti su realiais poreikiais;
   c) to, kad jas teko vykdyti krizės metu;

269.  palankiai vertina tai, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui reglamentavimo sistemoje numatyta, jog finansų inžinerijos priemonių naudojimas yra grindžiamas privalomu „ex ante įvertinimu“, kad būtų nustatyti investavimo poreikiai ir būtų lengviau išvengti per didelių įsipareigojimų iš Sąjungos lėšų;

270.  palankiai vertina ir tai, kad siekiant 2014–2020 m. padėti įgyvendinti finansų inžinerijos priemones kartu su Europos investicijų banku buvo sukurta bendra techninių konsultacijų dėl finansinių priemonių platforma („Fi-compass“);

Geriausia patirtis

271.  palankiai vertina supaprastinimo tendenciją, perteklinio reguliavimo sumažinimą ir pasidalijamojo valdymo tobulinimą kartu su naujais sanglaudos politikos elementais 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, nes atrodo, kad tai yra geriausia metodinė patirtis, kuri atsispindi daugelyje konkrečių veiksmų, pvz., ieškant Investicijų plano Europai papildomumo per praktinį ESI fondų ir ESIF (Europos strateginių investicijų fondas) sambūvį, padvigubinant finansinių inžinerijos priemonių apimtį, teikiant tikslines iniciatyvas, pvz., skirtas MVĮ, kuriant darbo grupes geresniam įgyvendinimui, pradedant išmaniam augimui ir moksliniais tyrimais pagrįstų ir novatoriškų strategijų įgyvendinimui taikyti teminį požiūrį, laikantis išmanių specializacijų strategijų arba sanglaudos politikai prisidedant prie atitinkamos Sąjungos politikos skaitmeninės ekonomikos, energetikos, socialinių reikalų ir kitose srityse;

272.  palankiai vertina Komisijos veiksmus steigiant aukšto lygio grupę supaprastinimo naudos gavėjams klausimais; ji turėtų padėti nustatyti supaprastinimui trukdančias kliūtis ir trukdžius ir rasti būdą juos pašalinti. ragina Komisiją atsižvelgti į supaprastinimo procedūras, kurias Audito Rūmai pripažino sėkmingomis, pvz., programą „Horizontas 2020“ ir netiesioginių išlaidų kompensavimo supaprastinimą išmokant nustatyto dydžio kompensacijas, siekiant šį metodą taikyti ir kitose politikos srityse;

273.  prašo Komisiją įvertinti arba persvarstyti galimybes kitoms programoms taip pat taikyti teisių į išmokas sistemą, kurią taikant padaroma mažiau klaidų, nei taikant išlaidų atlyginimo sistemą, kuri yra daugumos klaidų šaltinis;

274.  ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės tobulina audito ir kontrolės taisykles, kad sukurtų bendrą pagrindą dalytis geriausia patirtimi, visų pirma viešųjų pirkimų ir kovos su sukčiavimu ir korupcija srityse;

Priemonės, kurių reikia imtis

275.  daro išvadą, kad Komisija turėtų:

   a) surinkti įrodymus dėl ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo intervencijų poveikio 2007–2013 m. laikotarpiu siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;
   b) užtikrinti, kad nauji Sąjungos prioritetai būtų daug glaudžiau susiję su sanglaudos politika;
   c) tęsti jau pradėtą supaprastinimo procesą, be kita ko, skatinti supaprastintą išlaidų apmokėjimą;
   d) toliau remti sinergiją pačioje sanglaudos politikoje, taip pat tarp sanglaudos politikos ir kitų Sąjungos biudžeto intervencijų;

276.  remia Komisijos išlygas ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje ir prašo, kad Komisijos ataskaitoje po Parlamento sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo būtų pateikta informacija apie susijusių programų raidą;

277.  primygtinai ragina Komisiją ir toliau griežtai kovoti su trūkumais valstybių narių vykdomuose „pirmojo lygmens“ patikrinimuose, nes kai kurios svarbiausios klaidos padaromos šiame lygmenyje;

278.  ragina Komisiją ataskaitoje po Parlamento sprendimo dėl 2014 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateikti informaciją apie valstybių narių supaprastinto išlaidų mokėjimo metodo taikymą;

279.  sutinka su Audito Rūmais, kad Komisija turėtų įvertinti visų valstybių narių finansinių pataisų patikimumą, apie kurį praneša tvirtinančiosios institucijos, ir jo poveikį Komisijos apskaičiuojamam likutiniam klaidų lygiui; ragina Komisiją vykdant tolesnius veiksmus po Parlamento sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateikti rezultatų ataskaitą;

280.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisija turėtų toliau stiprinti audito institucijų kontrolės sistemą ir kad vykdydama tolesnius veiksmus po Parlamento sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktų rezultatų ataskaitą;

281.  ragina Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD savo atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose išsamiai ir detaliai paskelbti apie savo indėlį į konkrečioms šalims skirtų Komisijos rekomendacijų rengimą ir kaip jie remia šių rekomendacijų įgyvendinimą valstybėse narėse, nes jos turėtų parodyti, kaip generaliniai direktoratai padeda valstybėms narėms siekti strategijos „ES 2020“ tikslų;

Gamtos ištekliai

Bendrieji klausimai

282.  pažymi, kad su gamtos ištekliais susijusi išlaidų sritis daugiausia apima skirtingų tipų veiklą pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuria siekiama didinti žemės ūkio sektoriaus produktyvumą, kelti žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas ir užtikrinti tiekiamos produkcijos prieinamumą už priimtiną kainą; žino, kad šią funkciją vykdo du fondai: EŽŪGF (Europos žemės ūkio garantijų fondas) skirsto Sąjungos tiesioginę pagalbą ir išmokas ir teikia rinkos priemones, o EŽŪFKP (Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai) projektų pagrindu bendrai finansuoja kaimo plėtros programas;

283.  ragina Komisiją užtikrinti, kad nebūtų skiriama ES lėšų tiesiogiai ar netiesiogiai bulių kovoms remti; dar kartą pabrėžia, kad nei BŽŪP skirti asignavimai, nei jokie kiti ES biudžeto asignavimai neturėtų būti naudojami su gyvūnų kankinimu susijusiai veiklai finansuoti;

284.  pažymi, kad kitos sritys apima veiklą pagal bendrą žuvininkystės politiką (EŽF, Europos žuvininkystės fondas) ir aplinkos rėmimo veiklą (apsauga ir gerinimas, racionalus gamtos išteklių panaudojimas), daugiausia pagal programą LIFE (aplinkos programa);

285.  apgailestaudamas pažymi, kad iš 2011–2012 m. pateiktos 21 Audito Rūmų rekomendacijos visiškai yra įvykdytos tik 5, 4 rekomendacijos yra įgyvendintos daugeliu aspektų, o12 – tik tam tikrais aspektais;

Valdymo klausimai

286.  pažymi, kad BŽŪP išlaidos valdomos taikant pasidalijamąjį valdymą (bendras finansavimas su valstybėmis narėmis; taip pat tiesioginės išmokos paskirstomos per mokėjimo agentūras, ir nustatyta atsakomybė už tinkamumą finansuoti ir išmokų teikimą naudos gavėjams); kad EŽF taip pat valdomas pagal pasidalijimo principą; ir kad LIFE valdoma tiesiogiai Komisijos;

287.  pažymi, kad veiksmingo paskirstymo problemą taip pat lemia ribotas patikimumas ir ŽSIS duomenų bazė, kuri ne visada laiku atnaujinama; džiaugiasi, kad visose valstybėse narėse, kuriose buvo vykdomas auditas, ŽSIS trūkumai buvo panaikinti, tačiau apgailestauja, kad tam tikrose valstybėse narėse vis dar yra svarbių trūkumų; prašo Komisiją tais atvejais, kai nacionalinėse sistemose yra reikšmingų ir ilgalaikių trūkumų, naudoti naujuose BŽŪP teisės aktuose(92) nustatytas sustiprintas priemones;

288.  pažymi, kad vienas iš nustatytų trūkumų taip pat yra netobuli valstybių narių kaimo plėtros veiksmų planai;

289.  rekomenduoja, kad Komisija patartų valstybėms narėms, kaip spręsti šias problemas, ir padėtų joms rasti tinkamus sprendimus;

290.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai atliko tolesnių veiksmų auditą, kad įvertintų, ar 2007–2013 m. pastebėti su ŽSIS susiję trūkumai buvo ištaisyti;

291.  džiaugiasi, kad ŽSIS trūkumai pašalinti visose valstybėse narėse, kuriose atliktas auditas, tačiau apgailestauja, kad Graikijoje, Ispanijoje ir Italijoje vis dar yra svarbių trūkumų; prašo Komisiją tais atvejais, kai nacionalinėse sistemose yra reikšmingų ir ilgalaikių trūkumų, naudoti naujuose BŽŪP teisės aktuose nustatytas sustiprintas priemones;

292.  susirūpinęs pažymi, kad pagal užtikrinimo procedūros sustiprinimo(93) sistemą gali būti nepakankamai įvertintas tais finansiniais metais nustatytas klaidų lygis, apie kurį praneša tvirtinančioji institucija; pabrėžia, kad Audito Rūmai pateikė bendrą išvadą, jog šešiose valstybėse narėse, kurios savanoriškai pasirinko taikyti šią procedūrą, nustatyti trūkumai rodo, kad klaidų lygiai dažniausiai buvo nepatikimi ir kad Komisija pateiktus klaidų lygius turi papildomai padidinti;

293.  labai apgailestauja dėl to, kad Graikijos sertifikavimo įstaiga nepakankamai įvertino 2014 finansinių metų klaidų lygį, apie kurį pranešta vykdant patikinimo stiprinimo procedūrą, ir pabrėžia, kad Audito Rūmai pateikė bendrą išvadą, jog šešiose valstybėse narėse, kurios savanoriškai pasirinko taikyti šią procedūrą (Graikijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje Italijoje, Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje), nustatyti trūkumai rodo, kad išskyrus Liuksemburgą valstybėse narėse nustatyti klaidų lygiai dažniausiai buvo nepatikimi;

294.  apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė trūkumų penkių mokėjimo agentūrų, kurias aplankė 2014 m. – Airijos, Italijos (Kampanijos), Portugalijos, Rumunijos ir Švedijos, kontrolės sistemose, susijusiose su kaimo plėtros operacijomis, visų pirma vykdant patikrinimus, susijusius su aplinkos sąlygų tinkamumo sąlygomis, didžiausiu įmonių dydžiu ir viešųjų pirkimų procedūromis;

295.  apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų peržiūrėtuose kaimo plėtros srities veiksmų planuose daugelio tipų klaidos ir sistemos trūkumai sprendžiami nebuvo;

296.  palankiai vertina tai, kad, remiantis Audito Rūmų išvadomis, Komisija patenkinamai vykdė 2014 m. finansinės atitikties patvirtinimo procedūrą;

297.  susirūpinęs mano, kad atitikties procedūros 2014 m. vis dar buvo per ilgos; pabrėžia, kad nebaigtų bylų skaičiaus sumažėjimas 15 proc., palyginti su 2013 m., buvo nepakankamas, ir dėl to 2014 m. pabaigoje susikaupė 180 nebaigtų bylų;

298.  pabrėžia, kad Audito Rūmams atlikus žinių perdavimo valdymo ir konsultacinių priemonių auditą, paaiškėjo, jog iš įvairių Sąjungos fondų (pvz., iš ESF ir per EŽŪFKP) finansuojama daug panašių paslaugų, ir dėl to kyla dvigubo finansavimo pavojus ir reikia dvigubai daugiau brangių valdymo struktūrų;

299.  apgailestauja dėl Audito Rūmų išvadų, kad Sąjungos parama kaimo infrastruktūrai buvo tik iš dalies ekonomiškai naudinga; apgailestauja dėl to, kad poreikis Sąjungos lėšomis finansuoti kaimo plėtrą ne visada buvo aiškiai pagrįstas, koordinavimas su kitais fondais buvo nepakankamas ir kad pagal atrankos procedūras ne visada finansavimas buvo nukreipiamas į ekonomiškai efektyviausius projektus; ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti svarbius ir patikimus duomenis apie finansuojamų priemonių efektyvumą ir veiksmingumą, kad lėšų panaudojimas būtų valdomas atsižvelgiant į rezultatus;

Teisėtumas ir tvarkingumas; klaidų klausimai

300.  yra labai sunerimęs dėl to, kad Audito Rūmai išanalizavo 183 EŽŪGF operacijos, susijusias su rinka ir tiesiogine parama, ir 176 operacijas kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės srityje, iš kurių 177 buvo rasta klaidų (93 žemės ūkio srityje, susijusios su rinka ir tiesiogine parama, ir 84 kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės srityje); pažymi, kad, remiantis 88 kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiuotas klaidų lygis sudaro 2,9 proc. EŽŪGF rinkos ir tiesioginio palaikymo srityje, ir remiantis 41 kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiuotas klaidų lygis sudaro 6,2 proc. kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės srityje, todėl iš viso labiausiai tikėtinas klaidų lygis gamtos išteklų srityje yra 3,6 proc.; džiaugiasi, kad padėtis pagerėjo, nes, be kompleksinės paramos, labiausiai tikėtinas klaidų lygis visoje gamtinių išteklių srityje būtų 3 proc.;

301.  mano, jog nepriimtina, kad 26 naudos gavėjų padarytų kiekybiškai įvertinamų klaidų dėl EŽŪGF rinkos ir tiesioginės paramos atvejais nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos ir, prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai, tų klaidų galėjo išvengti, jas nustatyti ir pataisyti; pastebi, kad jei visa ši informacija būtų panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio poskyrio klaidų lygis būtų buvęs 0,6 procentinio punkto mažesnis; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog 34 atvejais jų aptiktas klaidas buvo padariusios nacionalinės institucijos; ir kad šių klaidų poveikis apskaičiuotam klaidų lygiui buvo 0,7 procentinio punkto; kad 15 naudos gavėjų padarytų kiekybiškai įvertinamų klaidų dėl kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės atvejų nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos ir, prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai, tų klaidų galėjo išvengti, jas nustatyti ir pataisyti; ir kad jei visa ši informacija būtų panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio poskyrio klaidų lygis būtų buvęs 3,3 procentinio punkto mažesnis; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog trimis atvejais jų aptiktas klaidas buvo padariusios nacionalinės institucijos; kad šių klaidų poveikis apskaičiuotam klaidų lygiui buvo 0,6 procentinio punkto; mano, kad ši, jau kelis metus nekintanti padėtis, įrodo rūpestingumo stoką;

302.  apgailestauja, kad klaidų šaltiniai liko tie patys:

   a) EŽŪGF rinkos ir tiesioginio palaikymo srityje (žemės ūkiui): netikslūs arba netinkami finansuoti naudos gavėjų prašymai (pvz., perteklinis žemės ūkio paskirties plotų deklaravimas, netinkami finansuoti žemės sklypai), netinkami finansuoti naudos gavėjai, veikla, projektai arba išlaidos, kompleksinės paramos pažeidimai ir administravimo klaidos;
   b) kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės srityje (kaimui skirtos išlaidos): netikslūs arba netinkami finansuoti naudos gavėjų prašymai (pvz., perteklinis žemės ūkio paskirties plotų deklaravimas, netinkami finansuoti žemės sklypai), netinkami finansuoti naudos gavėjai, veikla, projektai arba išlaidos, kompleksinės paramos pažeidimai; agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų nesilaikymas ir viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas;

Procentinė dalis pagal klaidos tipą

Žemės ūkis

Kaimas

Nurodytas per didelis finansuoti tinkamų hektarų skaičius

28 %

6 %

Netinkamas finansuoti naudos gavėjas, veikla, projektas ar išlaidos

6 %

16 %

Kompleksinės paramos pažeidimai

15 %

1 %

Administravimo klaidos

15 %

 

Agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų nesilaikymas

 

10 %

Viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas

 

3 %

Iš viso

63 %

37 %

303.  ypač yra susirūpinęs dėl atvejų, kuriais įtariamas tyčinis tinkamumo kriterijų apėjimas; pažymi, kad šie atvejai yra perduoti OLAF ir prašo OLAF informuoti apie šių tyrimų rezultatus Komisijos tolesnių veiksmų ataskaitoje;

Duomenų patikimumo klausimai

304.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu turėti patikimą ir atnaujinamą ŽSIS, kuri leistų sumažinti klaidų skaičių;

305.  pažymi, kad kiekvienos mokėjimo agentūros klaidų lygis, apie kurį praneša valstybės narės, ne visada yra patikimas, todėl AGRI GD pakoreguoja tą klaidų lygį daugiausia remdamasis Komisijos ir Audito Rūmų pastaraisiais metais atlikto audito duomenimis;

306.  pabrėžia, kad nors 2014 m. sertifikavimo įstaigos teigiamai įvertino visus valstybių narių pateiktus EŽŪGF IAKS kontrolės statistinius duomenis, Komisija turėjo padidinti 17 iš 69 mokėjimo agentūrų pateiktą klaidų lygį didesniu kaip 2 proc. likutiniu klaidų lygiu, iš kurių penkioms šis lygis buvo didesnis už 5 proc.(94) – Ispanijos (Andalūzija, Kantabrija, Estremadūra ir La Riocha) ir Vengrijos atveju; pažymi, kad apskritai dėl AGRI GD koregavimų, pateiktas BŽŪP tiesioginių išmokų klaidų lygis padidėjo nuo 0,55 proc. iki 2,54 proc.;

307.  pabrėžia, kad nors 2014 m. sertifikavimo įstaigos teigiamai įvertino 88 proc. valstybių narių pateiktų EŽŪFKP kontrolės statistinių duomenų, Komisija turėjo padidinti 43 iš 72 mokėjimo agentūrų pateiktą klaidų lygį didesniu kaip 2 proc. patikslintu klaidų lygiu (iš kurių keturiolikai šis lygis buvo didesnis už 5 proc.), Bulgarijai, Danijai, Ispanijai (Andalūzijai ir Valensijai), Prancūzijai (ODARC ir ASP), Jungtinei Karalystei (Anglijai), Graikijai, Airijai, Lietuvai, Latvijai, Nyderlandams, Portugalijai ir Rumunijai – šis lygis buvo didesnis už 5 proc.); pažymi, kad apskritai dėl AGRI GD koregavimų pateiktas kaimo plėtros išmokų klaidų lygis padidėjo nuo 1,52 proc. iki 5,09 proc.;

308.  pabrėžia, kad yra pavojus, jog atskirų mokėjimo agentūrų lygmeniu gali būti nepakankamai įvertintas Komisijos pakoreguotas klaidų lygis, nes koregavimas atliekamas tik tuomet, kai turimi Komisijos arba Audito Rūmų audito duomenys;

309.  vis dėlto pažymi, jog Audito Rūmai Komisijos metodą laiko iš esmės tinkamu metodu, galinčiu suteikti pakankamą pagrindą išlygoms dėl atskirų mokėjimo agentūrų;

310.  pažymi, kad kaimo plėtros srityje politikos įgyvendinimo struktūra(95) yra labai nevienalytė, todėl Komisija turi ribotas galimybes vykdyti EŽŪFKP išlaidų atitikties auditą;

311.  pažymi, kad per pastaruosius trejus metus EŽŪGF vidutiniai finansiniai pataisymai atitinka 1,2 proc. susijusių išlaidų, o EŽŪFKP – atitinkamai 1 proc., todėl Komisija pritaikė finansinius pataisymus, apimančius šiek tiek mažiau nei pusę pakoreguoto klaidų lygio EŽŪGF (2,6 proc. 2014 m.) ir vieną penktąją pakoreguoto klaidų lygio EŽŪFKP (5,1 proc. 2014 m.); be to, pažymi, kad per paskutiniuosius trejus metus susigrąžinta 0,3 proc. EŽŪGF išlaidų ir 0,9 proc. EŽŪFKP išlaidų;

312.  pabrėžia, kad, viena vertus, remiantis Komisijos pateiktais duomenimis dėl finansinių pataisymų ir išieškojimų (1,9 proc. išlaidų) ir, kita vertus, bendru pakoreguotu klaidų lygiu (5,1 proc.), iš 2014 m. EŽŪFKP duomenų matyti, kad pataisymų nepakanka norint sumažinti rizikingas išlaidas, kad programavimo laikotarpio pabaigoje jos būtų nereikšmingos(96);

313.  pažymi, kad AGRI GD generalinio direktoriaus patikinimo pareiškimas apima tris išlygas, susijusias su 2014 m. išlaidomis, kai taikomas pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis, ir vieną išlygą, kai taikomas netiesioginis valdymas, iš viso su 1 446,9 mln. EUR suma (2013 m. – 1 451, mln. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. didžiausia su rizika susijusi suma buvo pagal ABB03 – Tiesioginės išmokos; palankiai vertina generalinio direktorato intensyvų darbą stebint ir taisant valstybės narių institucijų duomenis, kaip reikalaujama pagal Finansinio reglamento 66 straipsnį; pažymi, kad tokiu būdu atskleisti trūkumai ir taisymai nacionalinėse sistemose yra didelė dalis duomenų, kuriais grindžiami patikinimo pareiškimai; ragina Komisiją toliau gerinti duomenis, kuriais grindžiamas patikinimo pareiškimas;

Veiksmingumu ir rezultatais grindžiamas požiūris

314.  pažymi, kad buvo nustatytas palyginti griežtas, bet ganėtinai formalus požiūris į rezultatyvumo kriterijus (Audito Rūmų teigimu net 93 proc. nagrinėtų projektų), ir priešingai, tikslų įvykdymas buvo vertinamas ne taip uoliai;

315.  pažymi, kad remiantis AGRI GD metine veiklos ataskaita, 2014 m. žemės ūkio pajamų veiksnys buvo stabilus (1 PVRR); pabrėžia, kad, Komisijos teigimu(97), žemės ūkio pajamoms vienam darbininkui teigiamą poveikį padarė sumažėjęs žemės ūkio darbuotojų skaičiaus; prašo Komisijos sistemingai informuoti apie šį klausimą savo metinėje veiklos ataskaitoje;

316.  su nuostaba pažymi, kad, remiantis AGRI GD generalinio direktoriaus metine veiklos ataskaita, 2014 m. užimtumo lygis kaimo vietovėse (4 PVRR) buvo stabilus, nors Sąjungoje ūkininkų skaičiaus nuolat mažėja;

317.  mano, jog nepriimtina tai, kad, remiantis AGRI GD(98) metine veiklos ataskaita, 44,7 proc. visų Sąjungos ūkių yra pusiau natūriniai ūkiai, t. y. gauna mažesnes kaip 4 000 EUR pajamas per metus; taip pat pažymi, kad, remiantis 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos priimta 2014 finansinių metų tiesioginės paramos paskirstymo žemės ūkio gamintojams ataskaita:

   a) vidutiniškai 80 proc. BŽŪP tiesioginės paramos gavėjų gauna apie 20 proc. išmokų;
   b) 79 proc. BŽŪP tiesioginės paramos gavėjų gauna 5 000 EUR arba mažiau per metus;

318.  ragina AGRI GD savo 2015 m. metinėje veiklos ataskaitoje informuoti apie talpų ekonominių ir aplinkos rodiklių derinį, pateikiant tinkamai subalansuotą Sąjungos žemės ūkio padėties ir platesnio jos konteksto apžvalgą, kad teisės aktų leidėjai galėtų geriau vertinti BŽŪP rezultatus ir pradėti informacija pagrįstą būsimų jos krypčių svarstymą;

319.  prašo AGRI GD savo metinėje ataskaitoje nurodyti pajamų paramos už veiklą žemės ūkio sektoriuje paskirstymo tendencijas ir visų pirma pateikti išsamią informaciją apie naujų paramos formų, pvz., perskirstymo išmokos, numatytų pagal 2013 m. BŽŪP reformą, poveikį;

320.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai sutelkė dėmesį į bandomąjį rezultatyvumu grindžiamą 71 kaimo plėtros projektą, apimantį investicijas į materialųjį turtą;

321.  remdamasis preliminariais (2014 m. pabaigos) duomenimis, palankiai vertina rezultatus, pasiektus įgyvendinant 2007–2013 m. kaimo plėtros politiką, turėdamas mintyje paremtas labai mažas įmones (73 000) ir jaunus ūkininkus (164 000), taip pat inovacijų paramą siekiant 136 000 ūkiuose pradėti gaminti naujus produktus ar taikyti naujas technologijas;

322.  apgailestauja, kad Audito Rūmai atskleidė trūkumų taikant priemones ir renkantis projektus ir kad trūksta išlaidų pagrįstumo įrodymų;

323.  apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė trūkumų penkių mokėjimo agentūrų, kurias aplankė 2014 m. – Airijos, Italijos (Kampanijos), Portugalijos, Rumunijos ir Švedijos, kontrolės sistemose, susijusiose su kaimo plėtros operacijomis, visų pirma su patikrinimais, susijusiais su aplinkos sąlygų tinkamumo sąlygomis, didžiausiu įmonių dydžiu ir viešųjų pirkimų procedūra;

Finansų inžinerijos priemonės

324.  pažymi, kad finansų inžinerijos priemonių naudojimas šioje srityje yra visiškai nereikšmingas ir labiau išimtinis;

325.  apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė didelių trūkumų, susijusių su finansavimo galimybių sverto ir atsinaujinimo poveikiais kaimo plėtros srityje, ir padarė išvadą, kad finansų inžinerijos priemonės 2007–2013 m. buvo naudotos nesėkmingai(99); reikalauja, kad Komisija pradėtų vykdyti matavimus, siekdama teikti pakankamas paskatas naudos gavėjams, kad būtų gaunama esminė pridėtinė vertė;

326.  pažymi, kad Komisija pradėjo atitikties patvirtinimo procedūrą, siekdama gauti išsamią ir tikslią informaciją apie interesų konflikto riziką Čekijos Respublikos Nacionaliniame intervencijos į žemės ūkį fonde, ir pabrėžia, kad nepavykus imtis reikiamų interesų konflikto vengimo priemonių gali tekti pareikalauti, kad Čekijos kompetentingos institucijos atšauktų mokėjimo agentūrų akreditavimą ir (arba) Komisija atliktų finansinį koregavimą; prašo Komisijos skubiai imtis veiksmų ir iki 2016 m. birželio mėn. informuoti Parlamentą šiuo klausimu; prašo OFAL nedelsiant informuoti Parlamentą apie savo sprendimą pradėti bylą ar jos nepradėti;

327.  pažymi, kad pasibaigus finansų inžinerijos priemonių tinkamumo finansuoti laikotarpiui valstybės narės gali naudoti iš investicijų į fondus grąžintas lėšas ir tokios lėšos gali tapti nacionalinėmis lėšomis pagal dabar taikomą teisinį pagrindą; apgailestauja dėl to, kad tokiu atveju iš pradžių su konkrečiomis finansinėmis priemonėmis susietos lėšos gali būti perkeltos į skirtingus sektorius ir individualias įmones; ragina Komisiją labiau skatinti valstybes nares šias lėšas išleisti tame pačiame sektoriuje;

Geriausia patirtis

328.  pažymi, kad Audito Rūmai išsamiai išnagrinėjo, ar Sąjungos parama buvo skiriama aiškiai apibrėžtiems tikslams, atspindintiems nustatytas struktūrines ir teritorines reikmes ir struktūrinius sunkumus; taip pat jie patikrino rezultatyvumo kriterijų naudojimą nustatant tikslus ir vykdant atranką; mano, kad atsižvelgiant į veiklos rezultatų vertinimo metodą AGRI GD parengta geresnė bendra stebėsenos ir vertinimo sistema (BSVS) apima konkrečių rodiklių rinkinį, kuris sudarys sąlygas Komisijai matuoti pažangą ir teikti pažangos ataskaitas;

Taikytinos priemonės

329.  daro išvadą, kad Komisija turėtų:

   a) imtis atitinkamų priemonių, kad siekiant nustatyti dažniausius klaidų šaltinius būtų sustiprinti valstybėse narėse taikomi veiksmų planai; ir peržiūrėti kaimo plėtros atitikties auditų strategiją;
   b) išnagrinėti BŽŪP reformos poveikį šio sektoriaus rezultatyvumui ir jo prioritetus, susijusius su parama iš Sąjungos biudžeto;
   c) palengvinti sinergiją gamtos išteklių srityje, kad būtų panaikintas dabartinis paramos veiksmų įvairialytiškumas;
   d) išsamiai pranešti Parlamentui apie tai, kaip ribojamos BŽŪP tiesioginės išmokos, duomenis pateikiant pagal kiekvieną valstybę narę;

330.  prašo, kad

   a) Komisija apsvarstytų galimybę AGRI GD metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją apie pajamų paramos už veiklą žemės ūkio sektoriuje paskirstymo tendencijas;
   b) valstybės narės toliau dėtų pastangas įtraukti patikimą ir atnaujintą informaciją į savo ŽSIS duomenų bazes, kad būtų išvengta mokėjimų už finansuoti netinkamą žemę;
   c) Komisija parengtų pasiūlymus dėl sankcijų už suklastotas arba neteisingas mokėjimo agentūrų ataskaitas, kurie apimtų būtent šiuos tris aspektus: patikrų statistiką, mokėjimo agentūrų pareiškimus ir sertifikavimo įstaigų darbą;
   d) Komisija imtųsi atitinkamų priemonių pareikalauti, kad valstybių narių kaimo plėtros veiksmų planuose būtų numatyti taisomieji veiksmai dažniems klaidų atvejams;
   e) Komisija peržiūrėtų kaimo plėtros atitikties audito strategiją, kad būtų galima nustatyti, ar viename konkrečiame regione nustatyti sistemų trūkumai regionų programas turinčiose valstybėse narėse yra ir kituose regionuose, visų pirma investicinių priemonių atžvilgiu;
   f) Komisija užtikrintų, jog naujoji operacijų teisėtumo ir tvarkingumo užtikrinimo procedūra, kuri taps privaloma nuo 2015 finansinių metų, būtų tinkamai taikoma sertifikavimo įstaigų ir pateiktų patikimą informaciją apie klaidų lygį;
   g) valstybės narės įvertintų poreikį remti žinių perdavimo ir konsultavimo veiklą, kuri rinkoje jau vykdoma už pagrįstą kainą, ir, jei poreikis pagrįstas, kad valstybės narės užtikrintų, jog remiamos veiklos kaina neviršytų rinkoje siūlomos panašios veiklos kainos;
   h) Komisija užtikrintų Sąjungos fondų papildomumą, kad būtų sumažinta dvigubo finansavimo ir dvigubo administravimo rizika žinių perdavimo ir konsultacinėse priemonėse;
   i) Komisija skatintų valstybes nares įsteigti vieną finansinę priemonę, kuri leistų teikti tiek paskolas, tiek garantijas, taip išplečiant tos priemonės veiklą ir kritinę masę;
   j) Komisija nustatytų tinkamus standartus ir tikslus sverto ir atsinaujinimo poveikių atžvilgiu, siekiant padidinti finansinių priemonių veiksmingumą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu;
   k) Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomoji įstaiga kiek įmanoma sumažintų įsipareigojimų asignavimų perkėlimų, kurie 2014 m. sudarė 0,9 mln. EUR (50 proc.), lygį; nurodo, kad 2013 m. Audito Rūmai pateikė panašias pastabas ir kad informacijos apie taisomąsias priemonės vis dar nėra;

Europos vaidmuo pasaulyje

Bendrieji klausimai

331.  pažymi, kad ši sritis apima išlaidas, susijusias su užsienio politikos veikla, parama šalims kandidatėms ir narystės ES siekiančioms šalims, taip pat paramą vystymuisi ir humanitarinę pagalbą besivystančioms ir kaimyninėms šalims, kuri nėra Europos plėtros fondo (EPF) veiklos dalis;

332.  pažymi, kad 4 išlaidų kategorijai „Europos vaidmuo pasaulyje“ skiriama iš viso 7,4 mlrd. EUR, ir išlaidos yra grindžiamos bendradarbiavimo priemonėmis ir įgyvendinimo būdais;

333.  pažymi, kad šiuo metu neabejotinai yra tris plėtros ir kaimynystės darbotvarkei svarbios sritys: partnerystė, plėtra ir sąveika su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT);

334.  palankiai vertina tai, kad iš aštuonių 2011–2012 m. Audito Rūmų pateiktų rekomendacijų, visiškai buvo įgyvendintos keturios rekomendacijos, dauguma aspektų – dvi rekomendacijos ir tam tikrais aspektais – dvi rekomendacijos;

Valdymo klausimai

335.  pažymi, kad šiam skirsniui taikomas tiesioginis valdymas, kai išlaidas valdo Komisija ir jos generaliniai direktoratai; jis vykdomas per Briuselio būstines arba Sąjungos delegacijas tam tikrose šalyse, arba bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis;

336.  nustebęs pažymi, kad delegacijos, turinčios didžiausią rizikuojamą sumą, kaip apskaičiuota taikant 5-ąjį pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį (įgyvendinimas laiku) ir 6-ąjį (tikslas pasiektas), nėra išvardytos blogiausius rezultatus turinčių delegacijų sąraše; mano, kad dėl to kyla abejonių dėl kai kurių delegacijų ataskaitų kokybės ir rimtumo;

337.  labai susirūpinęs pažymi, kad remiantis 2 598 projektų, kuriems vadovauja Sąjungos delegacijos, išorės pagalbos valdymo ataskaita:

   vėluojama vykdyti 805 projektus, kurių vertė 13,7 mlrd. EUR (45,53 proc. visos sumos),
   vykdant 610 projektų, kurių vertė 9,9 mlrd. EUR (32,96 proc.), nebus pasiekti pradžioje nustatyti tikslai,
   500 projektų, kurių vertė 8,6 mlrd. EUR (29 proc.), vėluojama vykdyti ir juos vykdant nebus pasiekti pradžioje nustatyti tikslai,
   915 projektų, kurių vertė 15 mlrd. EUR (50 proc.), arba vėluojama vykdyti, arba nebus pasiekti pradžioje nustatyti tikslai,
   biudžeto paramos veiksmai sudaro beveik vieną penktadalį didžiausias problemas turinčių projektų;

338.  teigiamai vertina tai, kad Komisija pradėjo taikyti įgyvendinamų projektų stebėsenos sistemą ir kad metų pabaigoje išorės pagalbos valdymo ataskaitos pranešimuose nurodomi projektai, kuriuos kažkiek vėluojama įgyvendinti arba kuriuos įgyvendinant rizikuojama nepasiekti vieno ar kelių pradžioje nustatytų tikslų;

339.  ragina Komisiją toliau stebėti šiuos projektus ir imtis reikiamų veiksmų, kad įgyvendinant šiuos projektus per nustatytą laiką būtų pasiektas jiems iškeltas tikslas; prašo Komisijos pateikti ataskaitą, į kurią būtų įtraukta naujausia informacija apie šių projektų padėtį, ir ragina ją į šią ataskaitą įtraukti informaciją apie kaimynystės politikos pagalbos programas;

340.  apgailestauja, kad įgyvendinimo problemų turinčius projektus delegacijos darbuotojai lanko rečiau, nei projektus, kuriuose problemų nėra;

341.  pažymi, kad, remiantis išorės pagalbos valdymo ataskaitos 2014 m. duomenimis, iš projektų, 5-ojo pagrindinio veiklos rezultatų rodiklio (PVRR 5) požiūriu pažymėtų raudonai, aplankyta 77 proc., o neaplankyta 23 proc., iš projektų, PVRR 5 požiūriu pažymėtų geltonai, aplankyta 74 proc., o neaplankyta 26 proc., iš projektų, PVRR 5 požiūriu pažymėtų žaliai, aplankyta 71 proc., o neaplankyta 29 proc.;

342.  primena, jog Parlamentas reikalavo, kad Komisija pristatytų priemones, kurių ėmėsi siekdama pagerinti Sąjungos delegacijų veiklos rezultatus, susijusius su finansiniu planavimu ir išteklių skyrimu, finansiniu administravimu ir audito atlikimu, ir pateiktų Parlamentui išvadas, kurias padarė remdamasi išorės pagalbos valdymo ataskaita, taip pat pačias išorės pagalbos valdymo ataskaitas;

343.  pažymi, kad 2015 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamentui oficialiai perduoti 22 delegacijų, 2014 m. atitikusių mažesnių nei 60 proc. jų PVRR kriterijus, veiksmų planai; taip pat pažymi, kad į DEVCO GD 2014-ųjų metinės veiklos ataskaitą įtrauktos išvados, kurias DEVCO GD padarė remdamasis išorės pagalbos valdymo ataskaita;

344.  primygtinai reikalauja, kad Komisija jokiu būdu netaikytų prieštaravimų procedūros, numatytos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento 163 straipsnyje, siekdama vilkinti Audito Rūmų specialiosios ataskaitos priėmimą ar trukdyti ją priimti;

345.  tvirtai pakartoja, kad užtikrinimo kūrimo procesui reikalingos priemonės Sąjungos delegacijų atskaitomybei sustiprinti, kurios būtų užtikrinamos per rengiamas ir Sąjungos delegacijų vadovų pasirašomas išorės pagalbos valdymo ataskaitas;

346.  mano, kad Sąjungos delegacijų vadovų paskelbtos išorės pagalbos valdymo ataskaitos yra naudingos vidaus valdymo priemonės, kurias naudodama Komisija gali iš anksto nustatyti su projektais susijusias problemas ir jas spręsti netgi įgyvendinimo metu; apgailestauja, kad šios ataskaitos nėra pridedamos prie DEVCO GD ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinio direktorato (NEAR GD) metinės veiklos ataskaitų, kaip numatyta Finansinio reglamento 67 straipsnio 3 dalyje; apgailestauja dėl to, kad jos nuolat laikomos konfidencialiomis, nors pagal Finansinio reglamento 67 straipsnio 3 dalį „Parlamentui bei Tarybai suteikiama galimybė su jomis susipažinti, prireikus atsižvelgiant į jų konfidencialumą“;

347.  apgailestauja, kad, palyginti su 2013 m., bendri Sąjungos delegacijų išorės pagalbos programų įgyvendinimo veiklos rezultatai, įvertinti pagal 2014 m. išorės pagalbos valdymo ataskaitose naudotus PVRR, suprastėjo; tačiau pažymi, kad šiose ataskaitose pateikiamas vykdomų projektų vertinimas ir kad veiklos rezultatams įtakos turi Sąjungos delegacijoms nepavaldūs veiksniai, įskaitant valdymo kokybę pagalbą gaunančiose šalyse, saugumo padėtį, politinę krizę, įgyvendinančių partnerių įsipareigojimus ir kt.;

348.  pripažįsta, kad pagal išorės pagalbos valdymo ataskaitas padaryti vertinimai atspindi tik momentinę kiekvieno projekto padėtį metų pabaigoje ir kad tikrasis nustatytų sunkumų poveikis gali būti įvertintas tik projekto pabaigoje;

349.  primygtinai reikalauja, kad Komisija naudotų išorės pagalbos valdymo ataskaitas nustatytiems trūkumams spręsti, kad vykdomi projektai atitiktų iš pradžių nustatytus tikslus; tikisi, kad Komisija užtikrins, jog išorės pagalbos projektai būtų planuojami nustatant realius terminus, kad būtų sumažintas atidėtų projektų skaičius; tikisi, kad Komisija pateiks ataskaitą Parlamentui apie taisomuosius veiksmus padėčiai delegacijose, kuriose kyla rimtų įgyvendinimo problemų, ištaisyti;

350.  pažymi, kad labai nedaug vykdomų projektų įvertinti kaip turintys didelių problemų, dėl kurių juos galima paženklinti „raudona vėliavėle“; teigiamai vertina numatytus korekcinius veiksmus, kuriuos taikant ir įgyvendinimo pabaigoje dar galima gauti gerų rezultatų;

351.  mano, kad Sąjungos delegacijų vadovams reikėtų aiškiai priminti apie jų vadovaujamąsias pareigas jų įdarbinimo ir išankstinio parengimo metu, jų pareigą užtikrinti valdymą, susijusį su jų delegacijų veiklos portfeliu (pagrindiniai valdymo procesai, kontrolės valdymas, tinkamas PVRR supratimas ir vertinimas), užtikrinti kokybišką ir išsamų informavimą rengiant metines veiklos ataskaitas, ir primygtinai paraginti dėmesį skirti ne tik politiniam savo pareigų aspektui;

352.  išreiškia susirūpinimą dėl ES išorės pagalbos valdymo trečiosiose šalyse; primena, kad kas antras euras buvo išmokėtas per vėlai (kai paskutinį kartą pateikta atskaita, tai buvo 805 projektai), panaudojant kas trečią eurą (610 projektų) nepasiekta planuotų tikslų ir kad abu trūkumai aktualūs kalbant apie kas ketvirto euro panaudojimą (500 projektų); yra susirūpinęs tuo, kad, beveik penktadalis (18,5 proc.) paramos biudžetui priemonių taikytos pavėluotai ir jų tikslai nepasiekti ir kad vykdant beveik pusę Europos plėtros fondo projektų patirtos tokios pačios įgyvendinimo problemos; yra susirūpinęs dėl to, kad projektams, kuriuos vykdant patiriama problemų, stebėti vizitai organizuojami rečiau, negu tiems, kuriuos vykdant problemų nepatiriama; prašo Komisijos pateikti ataskaitą nurodant naujausią informaciją apie padėtį vykdant šiuos projektus ir ragina į ataskaitą įtraukti informaciją apie kaimynystės politikos paramos programas;

353.  pripažįsta, kad faktinis nustatytų sunkumų poveikis gali būti įvertintas tik projekto pabaigoje; mano, kad finansinis sunkumų ir vėlavimo, su kuriais susidurta įgyvendinant projektus, poveikis turėtų būti vertinamas atsargiai ir kad jis gali atspindėti tik labai ribotą projekto išlaidų dalį;

354.  mano, kad Sąjungos delegacijų vadovams turėtų būti pateiktos aiškios gairės bendrosiose gairėse apie išlygos apibrėžtį ir jos sudedamąsias dalis;

355.  mano, kad svarbu nustatyti ir sujungti delegacijai būdingas tendencijas, remiantis valdymo informacija ir PVRR, kad būtų įvertintas programavimo ciklas bendros Sąjungos paramos vystymuisi naudos arba jos naudos sektorių veiklos rodikliams atžvilgiu;

356.  palankiai vertina tai, kad Komisija sugriežtino Sąjungos finansuojamų projektų Tindufo stovyklose stebėseną – 2015 m. iš viso buvo vykdomos 24 stebėsenos misijos ir Komisijos humanitarinės pagalbos darbuotojai stovyklose išbuvo iki dviejų savaičių per mėnesį; teigiamai vertina visas Komisijos pastangas užtikrinti, kad Sąjungos lėšos stovyklose būtų naudojamos kuo veiksmingiau, ir pripažįsta, kad Tindufo stovyklų atveju humanitariniam importui netaikomi muitai;

Teisėtumas ir tvarkingumas; klaidų klausimai

357.  pastebi, kad Audito Rūmai išanalizavo 172 operacijas, iš kurių 43 rado klaidų; pažymi, kad remiantis 28 kiekybiškai įvertintomis klaidomis, įvertintas klaidų lygis yra 2,7 proc.;

358.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai paskelbė atskirą klaidų lygį Komisijos tiesiogiai valdomoms išlaidoms (neįtraukdami kelių rėmėjų remiamų operacijų ir biudžeto paramos operacijų), ir apgailestauja, kad apskaičiuotas tokių konkrečių operacijų klaidų lygis siekia 3,7 proc.; yra nusivylęs, kad septyniais kiekybiškai įvertinamų klaidų atvejais Komisija turėjo pakankamai informacijos, kad, prieš patvirtindama šias išlaidas, klaidų išvengtų arba jas aptiktų ir ištaisytų; pažymi, kad jei visa ši informacija būtų buvusi panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 0,2 procentinio punkto mažesnis;

359.  pažymi, kad pagrindinės klaidos yra susijusios su finansuoti netinkamomis išlaidomis, dėl kurių prašymus pateikė finansinės naudos gavėjai (įskaitant laikotarpį, mokesčius, kilmės taisyklės nesilaikymą arba nepakankamą dokumentaciją), ir su nepakankamu Komisijos atitikties patvirtinimu ir mokėjimų priėmimu;

Procentinė dalis pagal klaidos tipą

Europos vaidmuo pasaulyje

Netinkamos finansuoti išlaidos

57 %

Nesuteiktos paslaugos / neatlikti darbai / nepatiektos prekės

24 %

Nebuvo išlaidas pateisinančių patvirtinamųjų dokumentų

8 %

Viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas

6 %

Netinkamai apskaičiuotos išlaidos, kurias prašoma kompensuoti

4 %

Iš viso

100 %

360.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai paskelbė atskirą klaidų lygį Komisijos tiesiogiai valdomoms išlaidoms neįtraukdami kelių rėmėjų remiamų operacijų ir biudžeto paramos operacijų; apgailestauja, kad apskaičiuotas šių specialių operacijų klaidų lygis siekia 3,7 proc.;

361.  pažymi, kad biudžeto rėmimo operacijose, kurias išnagrinėjo Audito Rūmai, nebuvo teisėtumo ir tvarkingumo klaidų; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų užtikrinti nuolatinę lėšų, skiriamų kaip parama biudžetui, stebėseną, įskaitant sistemingą patikrą, kaip tenkinamos sąlygos šios rūšies paramai gauti;

362.  apgailestauja, kad Audito Rūmai 2014 finansiniais metais pastebėjo sisteminę klaidą, susijusią su išlaidų priėmimu pagal savo vertinimą, o ne pagal patirtas, apmokėtas ir priimtas išlaidas, nors ši klaida jau buvo pastebėta 2013 finansiniais metais; tačiau džiaugdamasis pažymi, kad 2014 m. gegužės mėn. Plėtros generalinis direktoratas (ELARG GD) ištaisė netinkamai atliktus patvirtinimus savo 2013 m. ir 2014 m. sąskaitose ir persvarstė nurodymus, pateikiamus ELARG GD apskaitos vadove;

363.  primena, kad bendradarbiavimo biuro „EuropeAid“ generalinis direktorius savo patikinimo pareiškime(100) pareiškė, kad taikomos kontrolės procedūros užtikrina pakankamas garantijas dėl pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, nors paskelbė bendrąją išlygą dėl 2 proc. viršijančio klaidų lygio, ir tai parodo, kad kontrolės procedūros nepadėjo išvengti, nustatyti ir ištaisyti reikšmingų klaidų;

364.  mano, kad labai svarbu užtikrinti galimybę sustabdyti pasirengimo narystei finansavimą ne tik tuomet, kai įrodoma, kad lėšomis piktnaudžiaujama, bet ir tuomet, kai narystės siekianti šalis kokiu nors būdu pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodytas teises;

Duomenų patikimumo klausimai

365.  pažymi, kad dėl išlaidų pobūdžio ir jų paskirstymo teritorijų, šios srities duomenų valdymas akivaizdžiai skiriasi nuo kitų Sąjungos biudžeto sričių;

Veiklos rodikliais ir rezultatais grindžiamas požiūris

366.  pažymi, kad dėl paramos pobūdžio net patobulintas rizikos valdymas ir sustiprintos kontrolės sistemos labai padeda daugiau dėmesio skirti rezultatyvumui;

Finansų inžinerijos priemonės

367.  pažymi, kad šioje srityje finansų inžinerijos priemones nėra svarbi tema; kai tokio pobūdžio paramai esama erdvės, ji veikiau naudojama vykdant EPF veiksmus;

Taikytinos priemonės

368.  daro išvadą, kad Komisija turėtų:

   a) laikytis Audito Rūmų rekomendacijos parengti ir įgyvendinti vidaus kontrolės procedūras, kad būtų užtikrinta, jog refinansavimo mokėjimai būtų pagrįsti faktinėmis išlaidomis, ir sustiprinti ex ante kontrolę sutartims dėl dotacijų, įskaitant ir rizika grindžiamą planavimą bei sisteminius tolesnės priežiūros vizitus;
   b) atspindėti esamus ir smarkiai kintančius prioritetus, kad būtų užtikrinta pakankama Sąjungos finansinė parama ne tik pagal teritorinius aspektus (Ukraina, Turkija, Vakarų Balkanų šalys, Rytų partnerystės šalys ir kt.), bet ir pagal teminius aspektus;

369.  prašo, kad Komisija parengtų ir įgyvendintų vidaus kontrolės procedūras, siekiant užtikrinti, kad išankstinis finansavimas būtų patvirtintas pagal faktines patirtas išlaidas, neįtraukiant teisinių įsipareigojimų;

370.  visiškai pritaria Komisijos apibendrinamojoje ataskaitoje(101) jos pateiktam nurodymui, kuriuo DEVCO GD primygtinai raginamas „ieškoti būdų, kaip labiau atsižvelgti į kontrolės rezultatus, kad jis pateiktų atsižvelgiant į riziką labiau diferencijuotą patikinimą ir taip daugiau kontrolės išteklių skirtų konkrečių išlygų apimamoms sritims, atsižvelgdamas į santykinį įvairių kontrolės formų ekonominį efektyvumą“;

371.  prašo Komisijos:

   a) kasmet pateikti Parlamentui bendrą išorės pagalbos valdymo ataskaitų įvertinimą; ir
   b) DEVCO GD ir NEAR GD metinės veiklos ataskaitose nurodyti priemones, kurių ji ėmėsi padėčiai įgyvendinimo problemų turinčiose delegacijose ištaisyti, biudžeto paramos vėlavimui mažinti ir programoms supaprastinti;

Administravimas

372.  pažymi, kad ši labai specifinė sritis yra susijusi su Sąjungos institucijų ir kitų įstaigų išlaidomis, ir kad daugeliu atveju Komisija čia atlieka paslaugų teikėjos kitiems vaidmenį;

373.  pažymi, kad apie 60 proc. visos sumos sudaro personalo išlaidos; kiti elementai apima pastatus, įrangą, energiją, ryšius, IT ir kt.;

374.  reikalauja, kad visos Sąjungos institucijos ir agentūros įgyvendintų Tarnybos nuostatų 16 straipsnį ir kasmet skelbtų informaciją apie vyresniuosius pareigūnus, kurie baigė tarnybą Sąjungos administracijoje, taip pat interesų konfliktų sąrašą; reikalauja, kad minėtoji nepriklausoma struktūra įvertintų naujų pareigų baigus eiti pareigas Sąjungos institucijose suderinamumą arba reiškinį, kai institucijų tarnautojai ar buvę Parlamento nariai iš viešojo sektoriaus pereina į privatųjį (vadinamąjį „sukamųjų durų“ reiškinį), taip pat interesų konflikto galimybę, ir nustatytų aiškius veiklos pertraukos laikotarpius, kurie apimtų bent laikotarpį, per kurį mokamos pereinamojo laikotarpio išmokos;

375.  nurodo, kad 2014 m. penki buvę pareigūnai buvo įdarbinti specialiaisiais patarėjais ir gavo atlyginimą vienu atveju už 43 savaites, kitais dviem atvejais už 30 savaičių; prašo Komisijos pateikti papildomos informacijos apie tai, kodėl minėtiems buvusiems pareigūnams buvo mokamos kasdienės išmokos, o ne pratęstos jų pradinės sutartys, ar buvo atsižvelgta į pradines sutartis, jei taip, kaip tai buvo padaryta, ir ar tuo pat metu buvo mokamos pensijos;

376.  atkreipia dėmesį į tai, kad persvarsčius Tarnybos nuostatus padidintas darbo valandų skaičius nuo 37,5 iki 40 valandų per savaitę reiškia, kad sutaupoma maždaug 2 900 darbo vietų ir taip praktiškai kompensuojamas darbuotojų skaičiaus mažinimas 5 proc. per kelerius metus, kaip sutarta reformuojant Tarnybos nuostatus; ragina Komisiją pateikti skaidrią ataskaitą įtraukiant metinius duomenis apie planuojamą darbo vietų mažinimą atsižvelgiant į ilgesnes darbo valandas;

377.  pabrėžia, kad kiekvienam Komisijos nariui biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra yra svarbesnė už kitus posėdžius, nes, Parlamento atsakingo komiteto manymu, kiekvienas Komisijos narys atsako prieš Parlamentą;

378.  pabrėžia informatorių vaidmens svarbą; ragina Komisiją užtikrinti, kad kiekvienoje Sąjungos institucijoje būtų įgyvendintos taisyklės dėl informatorių apsaugos; ragina Komisiją skatinti priimti teisės aktus dėl informatorių apsaugos Sąjungoje;

379.  prašo, kad visos Sąjungos institucijos ir agentūros, kurios to dar nepadarė, skubiai priimtų vidaus taisykles dėl informatorių ir taikytų bendrą požiūrį į savo įsipareigojimus, pagrindinį dėmesį skirdamos informatorių apsaugai; prašo skirti ypatingą dėmesį informatorių apsaugai pagal Direktyvą dėl komercinių paslapčių apsaugos; ragina Komisiją skatinti priimti teisės aktus dėl būtiniausio lygio informatorių apsaugos Sąjungoje; ragina institucijas ir agentūras iš dalies pakeisti Tarnybos nuostatus siekiant užtikrinti, kad pagal juos pareigūnai būtų ne tik oficialiai įpareigoti pranešti apie įvairius pažeidimus, bet ir nustatyta tinkama informatorių apsauga; ragina institucijas ir agentūras nedelsiant įgyvendinti Tarnybos nuostatų 22 straipsnio c punktą;

380.  reiškia susirūpinimą dėl darbuotojų savižudybių skaičiaus; mano, kad siekdama sustabdyti savižudybes Komisija turėtų atlikti išsamų darbuotojų gerovės vertinimą;

381.  apgailestaudamas pažymi, kad iš 2011–2012 m. pateiktų aštuonių Audito Rūmų rekomendacijų iki galo nėra įgyvendinta viena, 5 rekomendacijos yra įgyvendintos daugeliu aspektų ir 3 yra įgyvendintos tik tam tikrais aspektais;

382.  pažymi, kad laikinojo nedarbingumo atostogų lygis Komisijoje išlieka stabilus; palankiai vertina tai, kad sukurta psichologinės pagalbos grupė, kurios dėka nebuvimo darbe dienų skaičius nuo 200 2010 m. sumažėjo iki 772 2014 m.; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad 868 atvejais reikėjo imtis priemonių, nors patenkinimo lygis siekė 95 proc.;

383.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip 250 darbuotojų, kurie nebuvo priimti dirbti į naujai sudarytus kabinetus, grįžo arba pradėjo dirbti generaliniuose direktoratuose ir kad 550 naujų kabinetų darbuotojų priimti į naująją J. C. Junkerio Komisiją;

384.  mano, kad Sąjungos darbuotojų imunitetas nuo baudžiamojo persekiojimo valstybėse narėse yra seniai atgyvenusi prieš 64 metus numatyta privilegija; ragina, kad ši Sutarties protokole numatyta privilegija būtų apribota ir taikoma Sąjungos institucijų darbuotojams ES nepriklausančiose šalyse;

Teisėtumas ir tvarkingumas; klaidų klausimai

385.  pažymi, kad Audito Rūmai išanalizavo 129 operacijas, iš kurių 20 aptiko klaidų; pastebi, kad remiantis 12 kiekybiškai įvertintų klaidų, įvertintas klaidų lygis yra 0,5 proc.;

386.  pažymi, kad pagrindinės klaidos yra susijusios su netinkamomis finansuoti arba klaidingai apskaičiuotomis išlaidomis darbuotojams ir susijusiomis išmokomis, mokėjimais už paslaugas, kurioms netaikomos galiojančios sutartys, ir kitomis deramai nepagrįstomis išlaidomis;

Procentinė dalis pagal klaidos tipą

Administravimas

Netinkamos finansuoti arba klaidingai apskaičiuotos išmokos darbuotojams ir susijusios išmokos

70 %

Mokėjimai už paslaugas, kurioms nėra galiojančių sutarčių

22 %

Kitos deramai nepagrįstos išlaidos

8 %

Iš viso

100 %

Elgesio kodeksas ir interesų konfliktas

387.  pažymi stiprų visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį sąžiningumo klausimams, kuris reiškia, kad būtina nuolat skirti dėmesį tinkamai veikiantiems elgesio kodeksams; pabrėžia, kad elgesio kodeksas – tai tik veiksminga prevencinė priemonė, jei jis yra tinkamai taikomas ir jei sistemingai (ne tik incidentų atveju) peržiūrima jo atitiktis; pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos reikia peržiūrėti elgesio kodeksą;

388.  ragina Sąjungos institucijas ir agentūras kartu su šiuo metu vykdoma informuotumo didinimo veikla dar labiau didinti pareigūnų informuotumą apie interesų konfliktų politiką ir per įdarbinimo procedūras ir veiklos rezultatų peržiūrą kaip privalomą diskusijų klausimą įtraukti sąžiningumo ir skaidrumo klausimą; mano, kad teisės aktuose dėl interesų konfliktų reikėtų atskirti išrinktus atstovus ir pareigūnus; laikosi nuomonės, kad valstybėse narėse taip pat reikėtų nustatyti panašias taisykles pareigūnams ir valstybės tarnautojams, kurie administruoja ir kontroliuoja Sąjungos subsidijas; ragina Europos Komisiją pateikti teisinio pagrindo projektą šiuo klausimu;

389.  mano, kad Komisija turėtų aktyviai atskleisti dokumentus, susijusius su ad hoc etikos komiteto rekomendacijomis dėl kadenciją baigusių buvusių Komisijos narių darbo, skelbdama komercinę ar asmeninę informaciją pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001;

390.  ragina Komisiją iki 2017 m. pabaigos persvarstyti Komisijos narių elgesio kodeksą, be kita ko, apibrėžti, ką reiškia „interesų konfliktas“, taip pat nustatyti kadenciją baigusių pareigūnų darbo suderinamumo vertinimo kriterijus ir Komisijos narių veiklos pertraukos laikotarpį prailginant iki trejų metų; ragina Komisiją paprašyti, kad valstybės narės aiškiai nurodytų bet kokį galimą savo kandidatų į Komisijos narius interesų konfliktą ir paaiškintų, kaip interesų konfliktas apibrėžtas jų nacionalinės teisės aktuose; tuo atveju, jei interesų konflikto aiškinimas nacionalinės teisės aktuose ir taisyklėse, kurias šiuo atžvilgiu taiko Komisija, skiriasi, valstybės narės turėtų laikytis Komisijos aiškinimo;

391.  atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos ypatingą dėmesį skirti interesų konfliktų ir korupcinių veiksmų prevencijai decentralizuotose agentūrose, nes jos yra ypač pažeidžiamos atsižvelgiant į tai, kad yra santykinai mažai žinomos visuomenei ir įsikūrusios įvairiose Sąjungos vietose;

392.  pažymi, kad, interesų konfliktų srityje, svarbu didinti Komisijos pirmininko, Komisijos ad hoc etikos komiteto ir generalinio sekretoriato skaidrumą, persvarstant galimų konfliktų aplinkybes; ragina Komisiją aktyviai skelbti etikos komiteto nuomones pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 siekiant, kad visuomenė galėtų reikalauti Komisijos atskaitomybės už jos priimtus sprendimus; dar kartą primena Parlamento rekomendaciją reformuoti ad hoc etikos komitetą išplečiant jo įgaliojimus ir į jį įtraukiant nepriklausomus ekspertus;

393.  mano, kad Komisijos narių elgesio kodekse turėtų būti aiškiau apibrėžtos ad hoc etikos komiteto užduotys ir numatytas reikalavimas, kad komiteto nariai būtų nepriklausomi ekspertai;

394.  ragina Komisiją interesų deklaracijas skelbti atviru kompiuterio skaitymui pritaikytu formatu;

395.  mano, jog pageidautina, kad Europos Komisijos nario kabinete įdarbinti vyriausybės darbuotojai, atlikdami savo užduotis, neturėtų ryšių su savo valstybėmis narėmis, nebent būtų atliktas atitinkamas patikrinimas, ar nėra galimo interesų konflikto su teisėtais Komisijos interesais;

Interesų konfliktai pasidalijamojo valdymo atveju ir trečiosiose šalyse valdant ES lėšas

396.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse nesama ministrams skirtų teisės aktų, pagal kuriuos atmetama galimybė, kad pareigūnai gali būti įmonės vieninteliai savininkai arba dalininkai;

397.  mano, kad rimtas interesų konfliktas iškyla tuomet, kai šių pareigūnų įmonės gali prašyti Sąjungos lėšų arba jas gauti kaip subrangovai, ir tuo pat metu savininkui ir pareigūnui tenka atsakomybė už tinkamą lėšų panaudojimą ar panaudojimo kontrolę;

398.  ragina Komisiją į visus būsimus Sąjungos teisės aktus dėl mokėjimų įtraukti sąlygą, kad pareigūnams priklausančios įmonės Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse negali prašyti Sąjungos finansavimo ar jį gauti;

Skaidrumas

399.  mano, kad ES visi duomenys apie biudžeto vykdymą, įskaitant su pasidalijamuoju valdymu susijusias valstybių narių išlaidas, turėtų būti skaidrūs ir už juos atsiskaitoma viešai juos skelbiant;

400.  pabrėžia principą, kad Komisija turėtų nutraukti visų lygių kontaktus su neregistruotais lobistais;

401.  ragina Komisiją praplėsti duomenų apie susitikimus su lobistais registravimo praktiką ir ją taikyti visiems Sąjungos politikos formavimo procese dalyvaujantiems asmenims, reikalaujant, kad jos generaliniai direktoratai teiktų reguliarias ataskaitas apie jų tarnybose vykstančius susitikimus ir skelbiant šią informaciją lengvai prieinamu būdu Komisijos interneto svetainėje;

402.  mano, kad Komisijai turėtų būti privaloma registruoti ir atskleisti visą iš lobistų ir (arba) interesų grupių atstovų gautą informaciją, susijusią su politikos ir teisės aktų projektais, taip registruojant teisės aktui daromą poveikį; siūlo, kad poveikio teisės aktui registravimas turėtų apimti išsamią informaciją apie lobistus, kurių požiūris padarė esminį poveikį Komisijos pasiūlymams;

403.  palankiai vertina tai, kad skelbiamas Komisiją paliekančių vyresniųjų pareigūnų sąrašas, ir ragina Komisiją į vyresniųjų pareigūnų apibrėžtį įtraukti visus kabineto narius;

Ekspertų grupės

404.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į ombudsmeno rekomendacijas dėl interesų konfliktų ekspertų grupėse ir atidėti naujų horizontaliųjų taisyklių priėmimą iki to laiko, kai Parlamentas galės pareikšti savo nuomonę, atsižvelgdamas į bendrą CONT ir JURI komitetų darbą, atliktą kartu rengiant pranešimą savo iniciatyva;

Kita

Migracija ir pabėgėliai

405.  palankiai vertina informaciją apie lėšas, kurias būtų galima panaudoti didelių pabėgėlių srautų sukeltoms krizės sušvelninti(102);

406.  mano, kad migracijos politikai naudojamoms Sąjungos lėšoms turėtų būti taikoma veiklos rodikliais grindžiama kontrolė ir auditas;

407.  atkreipia dėmesį į dabartinę migracijos krizę ir pabrėžia, kad ją reikia spręsti numatant suderintą Sąjungos sprendimą; pažymi, kad 2014 m. migracijos ir išorinių sienų valdymui buvo skirta lėšų, ir prašo, kad Audito Rūmai apsvarstytų galimybę greitai parengti specialiąją ataskaitą dėl šių lėšų panaudojimo efektyvumo, kad jos išvadas būtų galima panaudoti šiuo metu vykdomame Sąjungos migracijos ir sienų kontrolės politikos atnaujinimo procese;

408.  nurodo rezoliucijos dėl 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo 234 ir 235 dalis; prašo pateikti naujausią informaciją apie vykdomą organizacijos „International Management Group“ (IMG) ir Komisijos bendradarbiavimą, ypač apie vykdomas ir naujas sutartis ir mokėjimus;

409.  ragina paaiškinti, kokių neužbaigtų ES projektų Graikijoje negalima daugiau finansuoti po 2015 m. gruodžio 31 d.; reikalauja paaiškinti, kokie bus tolesni su kiekvienu iš šių projektų susiję veiksmai;

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

410.  mano, kad OLAF yra pagrindinė veikėja kovoje su korupcija ir mano, kad itin svarbu, kad ši institucija dirbtų veiksmingai ir nepriklausomai; rekomenduoja, kad, kaip nustatyta OLAF reglamente, OLAF priežiūros komitetui būtų suteikta galimybė susipažinti su informacija, kuri reikalinga tam, kad jis galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus, susijusius su OLAF veiklos priežiūra, ir kad jam būtų suteiktas biudžetinis nepriklausomumas;

411.  pabrėžia, kad valstybės narės nesiima tolesnių veiksmų dėl joms OLAF pateiktų įtariamų sukčiavimo atvejų, kurie turi įtakos Sąjungos finansiniams interesams; ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių ir ragina OLAF toliau vykdyti ir paspartinti savo tyrimus, kodėl valstybės narės nesiima tolesnių priemonių dėl įtariamų sukčiavimo atvejų, pateikti Parlamentui su tuo susijusius šių tyrimų rezultatus ir toliau remti valstybes nares, šioms tobulinant savo veiklą sukčiavimo prevencijos ir sukčiavimo su Europos lėšomis srityse;

412.  pažymi OLAF pastangas įgyvendinti daugumą jos priežiūros komiteto rekomendacijų(103); vis dėlto norėtų būti informuotas apie esminius skirtumus ir apie tai, ar buvo įgyvendintos atitinkamos rekomendacijos; tikisi, kad ateityje OLAF aiškiai nurodys, pagal kuriuos punktus nukrypo nuo priežiūros komiteto paskelbtų pradinių rekomendacijų ir ar labai nuo jų nukrypo; pažymi, kad 2014 m. buvo pirmieji metai, kai priežiūros komitetas nusprendė stebėti, kaip vykdomos anksčiau pateiktos rekomendacijos; ragina OLAF ir priežiūros komitetą kasmet laikytis tokios praktikos;

413.  ragina OLAF įgyvendinti rekomendacijas dėl tiesioginio generalinio direktoriaus dalyvavimo tyrimuose, nes Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse aiškiai nurodoma, kad tyrimus turi atlikti generalinio direktoriaus paskirti darbuotojai, o ne pats generalinis direktorius, nes dėl to gali susidaryti padėtis, kai tyrimais siekiama nesuderinamų tikslų;

414.  tikisi, kad OLAF įgyvendins priežiūros komiteto rekomendaciją taip pat tikrinti bet kokius galimus interesų konfliktus, susijusius su nacionalinių ekspertų pareigomis ir jų dalyvavimu atitinkamos bylos tyrimo veikloje;

415.  yra tvirtai įsitikinęs, kad priežiūros komitetas turėtų būti informuojamas apie visas nutrauktas bylas, kuriose informacija perduota nacionalinėms teisminėms institucijoms, pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 17 straipsnio 5 dalį, siekiant užtikrinti procedūrines garantijas asmenims, kuriems pateikti įtarimai; prašo OLAF kiek galima greičiau įgyvendinti priežiūros komiteto rekomendaciją;

416.  pažymi, kad 2014 m. OLAF iš viso baigė 307 tyrimus ir koordinuojamas veiklas; kad 147 tyrimuose OLAF paskelbė rekomendacijas, taigi tolesnių veiksmų rodiklis siekia 47 proc.; pažymi, kad iki 2011 m. šis rodiklis nuolat buvo didesnis kaip 50 proc.; tikisi, kad OLAF imsis priemonių nuolatiniam veiksmingumui atkurti – pagerins atrankos procedūras; mano, kad OLAF turėtų iš naujo apsvarstyti priežiūros komiteto rekomendaciją Nr. 31 dėl veiksmingumo didinimo;

417.  pažymi bendras OLAF ir priežiūros komiteto pastangas pasiekti susitarimą dėl naujos darbo tvarkos; pakartoja savo raginimą, susijusį su 2013 m. biudžetu, kad būtų skubiai išspręsti likę OLAF ir priežiūros komiteto klausimai, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti savo teisėtas pareigas pagal dabartines riboto bendradarbiavimo sąlygas; ragina Komisiją iki galo atlikti savo vaidmenį ir aktyviai siekti, kad nedelsiant būtų rastas ilgalaikis sprendimas;

418.  palankiai vertina kolegijos sprendimą atšaukti OLAF generalinio direktoriaus imunitetą, kad Belgijos teisminės institucijos galėtų tirti galimą neteisėtą liudytojo (OLAF jį paragino skambinti) ir asmens pokalbio telefonu (parengto OLAF) įrašymą OLAF patalpose ir padedant OLAF tyrėjams;

419.  pabrėžia, kad priežiūros komitetas turėtų, vadovaudamasis savo įgaliojimais, turėti savo darbuotojus, nepriklausomus nuo OLAF administracijos, ir finansinę autonomiją; palankiai vertina nuolatines Komisijos pastangas siekti šio tikslo;

420.  primygtinai ragina OLAF suteikti priežiūros komitetui prieigą prie dokumentų, kurie priežiūros komiteto nuomone yra reikalingi jo užduotims vykdyti pagal teisėtai jam suteiktus įgaliojimus;

421.  pažymi, kad 2014 m. OLAF ėmėsi reikšmingų žingsnių, kad Komisija ir valstybės narės geriau apsaugotų Sąjungos finansinius interesus, t. y. atliko prioritetinius daugiametės kovos su sukčiavimu strategijos veiksmus, skirdama dėmesį kovos su sukčiavimu strategijų rengimui Komisijos tarnybų ir institucijų lygmeniu, ir padėjo valstybėms narėms rengti savo kovos su sukčiavimu strategijas;

422.  pažymi, kad 2014 m. OLAF rekomendavo į Sąjungos biudžetą susigrąžinti rekordinį kiekį sumų, kurios iš viso sudaro 901 mln. EUR ir tai yra dvigubai daugiau nei 2013 m.; pažymi, kad 2014 m. bendra atitinkamų valdžios institucijų išieškota suma taip pat padidėjo po OLAF rekomendacijos susigrąžinti 206,5 mln. EUR (2013 m. ši suma buvo 117 mln. EUR);

423.  ragina OLAF parengti vidaus taisykles dėl informatorių pagal naujus 2014 m. Tarnybos nuostatus;

424.  primena, kad Komisija iš Belgijos teismų gavo prašymą atšaukti savo darbuotojų imunitetą; primygtinai ragina Komisiją visapusiškai bendradarbiauti su Belgijos teisminėmis institucijomis;

425.  tvirtina, kad OLAF 2014 m. metinėje ataskaitoje atskirai pagal sektorius nurodyta tyrimo veikla ir jos rezultatai; reikalauja, kad OLAF kitoje metinėje ataskaitoje pateiktų išsamią informaciją apie tyrimų rūšį ir jų rezultatus visuose sektoriuose;

Susitarimai dėl tabako gaminių

426.  primena, kad 2015 m. gegužės mėn. Komisija pažadėjo kuo greičiau pateikti susitarimo su bendrove „Philip Morris International (PMI)“ vertinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija kelis kartus nukėlė vertinimo paskelbimą ir kad galiausiai jis buvo paskelbtas 2016 m. vasario 24 d. – vieną dieną prieš diskusijas šiuo klausimu plenariniame posėdyje Parlamente; laikosi tvirtos nuomonės, kad pavėlavusi jį paskelbti Komisija neįvykdė įsipareigojimo Parlamentui ir piliečiams užtikrinti skaidrumą – taip buvo pakenkta Parlamento gebėjimui tinkamu laiku pareikšti savo nuomonę šiuo sudėtingu ir kebliu klausimu;

427.  pabrėžia, kad pirmą kartą 2004 m. sudarytas susitarimas su PMI buvo naujoviška kovos su neteisėta prekyba tabako gaminiais priemonė, tačiau pabrėžia, kad nuo to laiko rinkoje ir reguliavimo aplinkoje įvyko esminių pokyčių; pabrėžia, kad su keturiomis didžiosiomis tabako bendrovėmis(104) sudarytais susitarimais nesprendžiami svarbūs neteisėtos prekybos tabako gaminiais klausimai, ypač susiję su didele prekybos nelegaliomis pigiomis cigaretėmis dalimi; ragina Komisiją pateikti veiksmų planą, kuriame būtų nustatytos naujos priemonės, skirtos šiai problemai kuo skubiau spręsti;

428.  mano, kad visi į susitarimus dėl tabako įtraukti elementai bus įtraukti į naują teisinę sistemą, kurią sudaro Tabako produktų direktyva(105) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencija;

429.  primena, kad 2016 m. kovo 9 d. Parlamentas išreiškė nuomonę(106), kad susitarimas su PMI neturėtų būti atnaujintas, išplėstas ar dėl jo neturėtų būti iš naujo deramasi;

430.  ragina Komisiją Sąjungos lygmeniu iki susitarimo su PMI galiojimo pabaigos visas priemones, kurios būtinos siekiant stebėti ir atsekti PMI tabako gaminius, ir imtis teisinių veiksmų dėl bet kokio neteisėto šio gamintojo gaminių konfiskavimo, kol bus pradėtos visapusiškai taikyti visos Tabako produktų direktyvos nuostatos, kad pasibaigus susitarimo su PMI galiojimui iki Tabako gaminių direktyvos ir Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įsigaliojimo nebūtų jokių reglamentavimo spragų;

431.  ragina PMI ir toliau taikyti į dabartinį susitarimą įtrauktas nuostatas dėl stebėjimo ir sekimo bei išsamaus patikrinimo („pažink savo klientą“) – nesvarbu, ar jis būtų pratęstas;

432.  ragina Komisiją kaip papildomą kovos su prekyba kontrabandinėmis ir suklastotomis prekėmis priemonę pateikti pasiūlymą dėl naujo papildomo reglamento, kuriuo būtų nustatyta stebėjimo ir sekimo sistema ir taikomos išsamaus patikrinimo („pažink savo klientą“) nuostatos, susijusios su tabako pramonėje naudojamu smulkintu žaliaviniu tabaku, filtrais ir popieriumi;

433.  apgailestauja dėl Komisijos delsimo įvertinti susitarimus dėl tabako gaminių; ragina Komisiją kuo skubiau pateikti šį įvertinimą, nurodant atliktų investicijų, kurioms panaudoti tabako bendrovių pagal šiuos susitarimus sumokėti pinigai, rezultatus;

434.  yra susirūpinęs dėl Europos ombudsmeno išvados(107), kurioje teigiama, kad Komisija, išskyrus Sveikatos ir maisto apsaugos GD, nevisapusiškai įgyvendino JT PSO taisykles ir gaires, kuriomis reglamentuojamas skaidrumas ir lobizmas tabako srityje; todėl laikosi nuomonės, kad Komisijos patikimumui ir sąžiningumui kyla pavojus;

435.  primygtinai ragina visas atitinkamas Sąjungos institucijas įgyvendinti PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 5 straipsnio 3 dalį pagal prie jos pridedamose gairėse pateiktas rekomendacijas; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant paskelbti įvertinimo susitarimus su tabako bendrovėmis ir PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimo poveikio vertinimą;

Europos mokyklos

436.  pažymi, kad Europos mokyklos gavo 164,2 mln. EUR iš ES biudžeto ir tai sudaro 59 proc. mokyklų veiklos biudžeto;

437.  yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvadų dėl 2014 finansinių metų Europos mokyklų veiklos ataskaitų, kuriose sakoma: „Atsižvelgiant į nuolatinius apskaitos ir kontrolės trūkumus, Audito Rūmai negali patvirtinti, kad 2014 m. konsoliduotose ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų“;

438.  pažymi, kad 2014 m. Komisijos suvestinėje ataskaitoje Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato (HR GD) generalinė direktorė paliko savo su reputacija susijusią išlygą dėl Europos mokyklų klausimo ir kad Europos Komisijos atstovas balsavo prieš Europos mokyklų 2012 ir 2013 m. metinių finansinių ataskaitų patvirtinimą; apgailestauja, kad valstybių narių atstovai problemų nevertina taip pat rimtai;

439.  primena, kad Parlamentas jau 2010 m. vykdydamas Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimą suabejojo „Europos mokyklų konvencijoje numatytomis sprendimų priėmimo ir finansavimo sistemomis“; jis taip pat paprašė, kad Komisija „su valstybėmis narėmis išnagrinėtų galimybę persvarstyti šią konvenciją ir iki 2012 m. gruodžio 31 d. praneštų apie padarytą pažangą“; pažymi, kad Parlamentas niekada nėra gavęs jokios pažangos ataskaitos;

440.  visiškai pritaria 11 Audito Rūmų rekomendacijų, paskelbtų jų 2015 m. lapkričio 11 d. ataskaitoje dėl 2014 finansinių metų Europos mokyklų veiklos ataskaitų, kurios apima apskaitos, personalo, viešųjų pirkimų procedūros, kontrolės standartų ir mokėjimų klausimus;

441.  ragina Komisiją iki 2016 m. liepos 1 d. pateikti ataskaitą apie Europos mokyklų pažangą įgyvendinant Audito Rūmų rekomendacijas ir Komisijos veiksmų planą;

442.  ragina biudžeto valdymo instituciją vykdant 2017 m. biudžeto procedūrą perkelti į rezervą Europos mokykloms skirtas Sąjungos biudžeto dalis, visų pirma skirtą generalinio sekretoriaus biurui, jei nebus pasiekta pakankamos pažangos įgyvendinant Audito Rūmų rekomendacijas;

Kanalas „Euronews“

443.  pažymi, kad kanalas „Euronews“ 2014 m. iš Sąjungos biudžeto gavo 18 mln. EUR, nors Komisija nėra kanalo „Euronews“ akcininkė, taigi yra susirūpinęs dėl to, kad dėl dabartinės kanalo „Euronews“ valdymo struktūros gali nebūti sudaromos sąlygos užtikrinti visapusišką „Euronews“ nepriklausomybę nuo jo tarptautinių akcininkų ir visapusišką jo savarankiškumą; ragina Komisiją, atliekant savo kaip didžiausio finansinio indėlininko funkciją, užtikrinti, kad kanalas laikytųsi patikimo finansų valdymo principo ir visų teisinių susitarimų su Komisija, įskaitant privalomą chartiją dėl redakcinio nepriklausomumo;

Santrauka

444.  apibendrindamas daro išvadą, kad:

   a) patikimo finansų valdymo principai yra pagrindinis reikalavimas Sąjungos biudžeto valdymui;
   b) poveikio ir rizikos vertinimai turi būti suvokiami kaip neatskiriama jo dalis;
   c) dabartinė supaprastinimo strategija yra svarbi patikimam valdymui ir jo veiksmingumui; ją turi lydėti aukšti biudžeto drausmės standartai;
   d) pasidalijamojo valdymo praktiką dar reikia tobulinti, didinant Sąjungos ir valstybių narių politikos suderinamumą;
   e) itin svarbu dėti daugiau pastangų remiant finansinių interesų apsaugą;
   f) bendras klaidų lygis išliko beveik nepakitęs ir siekia 4,4 proc., tačiau klaidų tipai yra labai skirtingi;
   g) nebuvo nustatyta rimtų su pajamomis susijusių problemų; svarbiausias šiam laimėjimui tebėra BNP principo taikymas; tačiau su pajamų atitiktimi yra problemų;
   h) didesnis už vidutinį klaidų lygis buvo nustatytas konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti skirtose išlaidose, nors tuo pat metu laikinas šios srities stebėjimas ir parodė aiškiausius veiklos rodikliais grindžiamo požiūrio požymius;
   i) sanglaudos parama pasižymėjo pastebimai didesniu klaidų lygiu regioninės ir miestų politikos srityje, palyginti su socialinių reikalų politika; veiklos rodikliais grindžiamą požiūrį papildomai remia finansų inžinerijos priemonės, ypač tam tikrose valstybėse narėse;
   j) geresnis duomenų tvarkymas ir apdorojimas neabejotinai padėtų pažangesniam veiklos rodikliais grindžiamam požiūriui;
   k) gamtos išteklių srityje yra galimybė plėtoti projektais pagrįstą paramą, kad būtų efektyviau panaudojami Sąjungos ištekliai; be to, yra daug galimybių tobulinti valdymą ir institucinę paramą, visų pirma valstybių narių lygmeniu;

Bendrieji rezultatai ir politikos rekomendacijos

445.  mano, kad 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas:

   a) sukuria naują Sąjungos biudžeto poveikio ir naudos supratimo paradigmą, padedančią išsamiau kaip vieną sistemą aprėpti visus aspektus, įskaitant klaidas, teisėtumą, įsisavinimą, veiklos rodiklius ir rezultatus; ir ragina Komisiją ir kitus susijusius subjektus toliau rengti atitinkamą metodiką ir sistemą, kad veiklos rodikliais grindžiamas požiūris būtų taikomas aktyviau ir plačiau;
   b) parodo, kad strategijoje „Europa 2020“ naudotas veiklos rezultatų tyrimas yra teisingas žingsnis tinkama kryptimi, nors jį dar reikia geriau suderinti su Sąjungos ekonominės politikos sistema, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriose pateikiami svarbūs makroekonominiai rodikliai, ir reguliariai atnaujinamus Sąjungos ekonominės ir socialinės politikos prioritetus;
   c) atskleidžia galimybes patobulinti biudžeto valdymą ir palankiai vertina pastangas jį supaprastinti, taip pat jo poveikio vertinimą; parodo, kad reguliarių tolesnių veiksmų procesas yra labai naudingas;
   d) ragina atitinkamas Sąjungos institucijas pritaikyti savo valdymo ir procedūrų sistemas, kad būtų sėkmingai įdiegti nauji elementai, kylantys iš esamų ir būsimų Sąjungos biudžeto poreikių, kad būtų galima optimaliai išnaudoti visas Sąjungos biudžeto galimybes.
   2 616 755 356 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 937 182 847 EUR mokėjimų asignavimų buvo galima panaudoti transporto politikai, įskaitant Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), transporto saugumą, keleivių teises ir transporto agentūras,
   moksliniams tyrimams ir inovacijoms, susijusiems su transportu, įskaitant SESAR ir bendrąją įmonę „Shift2Rail“, skirta 239 313 549 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 71 213 206 eurų mokėjimų asignavimų,
   administracinėms išlaidoms skirta 75 078 470 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 80 731 327 EUR mokėjimų asignavimų;

C. Komitetų nuomonės

Užsienio reikalai

446.  yra susirūpinęs dėl to, kad 2014 finansiniais metais 4 išlaidų kategorijoje padidėjo didelių klaidų lygis; pritaria visoms Audito Rūmų metinėje ataskaitoje nurodytoms rekomendacijoms ir ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų reaguojant į ankstesnių metų rekomendacijas, kurios vis dar nėra visapusiškai įgyvendintos;

447.  teigiamai vertina tai, kad NEAR GD ištaisė sisteminę klaidą, dariusią įtaką jos 2013 m. išlaidoms, ir atliko esminius sistemų pakeitimus, kaip to reikalavo Audito Rūmai; be to, džiaugiasi, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD metinės veiklos ataskaita buvo teisinga, kaip nurodyta Audito Rūmų ataskaitoje;

448.  susirūpinęs pažymi, kad daugiau kaip 50 proc. 4 išlaidų kategorijoje Audito Rūmų nustatytų klaidų sudaro klaidos, nustatytos tikrinant dotacijų sutarčių išlaidas; pažymi, kad reikšmingiausio tipo klaidos yra susijusios su netinkamomis finansuoti išlaidomis; pabrėžia, jog svarbu vykdyti klaidų prevenciją arba jas nustatyti ir ištaisyti prieš patvirtinant išlaidas, todėl būtina geriau vykdyti ex ante kontrolę; ypač susirūpinęs atkreipia dėmesį į bendradarbiavimo biuro „EuropeAid“ nesugebėjimą aptikti klaidų; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų aktyviau nei iki šiol sprendžiamos nurodytos išlaidų patikrinimo problemos ir visapusiškai reaguojama į Audito Rūmų 2011 m. metinėje ataskaitoje nurodytas rekomendacijas dėl dotacijų priežiūros;

449.  pabrėžia, jog būtina vykdyti tinkamą ex ante vertinimą atvejais, kai Komisija, galbūt pasitelkusi Europos investicijų banką, nusprendžia finansuoti didelės apimties infrastruktūros projektus, turinčius didelį poveikį aplinkai, siekiant patikrinti jų finansinį, susijusį su aplinka ir socialinį tvarumą, ir ragina, kad Sąjungos finansavimas šalyse, kurios nėra valstybės narės, būtų skiriamas projektams, kurie užtikrina finansinį tvarumą ir teikia ekonominę ir socialinę naudą;

450.  pripažįsta, kad Komisija nuolat daro pažangą akredituodama visas bendros užsienio ir saugumo politikos misijas pagal „šešių ramsčių įvertinimą“; ypač džiaugiasi tuo, kad trys didžiausios misijos jau pripažintos atitinkančiomis reikalavimus; pabrėžia, kad Komisija turi akredituoti visas misijas, atsižvelgdama į Audito Rūmų rekomendacijas;

451.  palankiai vertina tai, kad sukurta misijų paramos platforma, ir dar kartą ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant įsteigti tikrą bendrų paslaugų centrą ir kartu sukurti integruoto išteklių valdymo sistemą, nes tai gali padėti pagreitinti misijų dislokavimą ir pagerinti jų išlaidų ekonominį veiksmingumą; siūlo patobulinti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) sandėlį, kad juo būtų galima naudotis vykdant dabartines BSGP misijas, o ateityje jį galėtų valdyti bendras paslaugų centras.

452.  apgailestauja dėl to, kad labai vėluojama įsigyti būtiną BSGP misijų įrangą ir paslaugas, ir dėl to misijos veiklai daromo neigiamo poveikio; primena, kad savo 2012 m. specialiojoje ataskaitoje „Su teisine valstybe susijusi Europos Sąjungos pagalba Kosovui“ Audito Rūmai atkreipė dėmesį į šį trūkumą ir padarė išvadą, kad Finansiniame reglamente nustatytos viešųjų pirkimų taisyklės „nėra pritaikytos BSGP misijoms, [...] per kurias kartais reikia veikti greitai ir lanksčiai“; apgailestauja, kad pastaruoju metu atlikus Finansinio reglamento peržiūrą neatlikti būtini finansinių taisyklių pakeitimai; pakartoja savo nuomonę, kad valdyti atitinkamose biudžeto eilutėse numatytas lėšas turėtų būti pavesta civilinių operacijų vadui taip pat, kaip tai pavesta Sąjungos delegacijų vadovams;

453.  primena, kad BSGP mokymų ir patariamųjų misijų veiksmingumui trukdo Sąjungos instituciniai sunkumai net ir tuomet, kai reikia aprūpinti bazine šiems veiksmams vykdyti reikalinga įranga; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pastangas įgyvendinti bendrą komunikatą dėl gebėjimų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi; ragina Komisiją kuo greičiau parengti būtinus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl specialaus fondo sukūrimo, kad jį būtų galima įtraukti į ES biudžetą vykdant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

454.  palankiai vertina Europos Audito Rūmų 2015 m. specialiąsias ataskaitas dėl EUPOL misijos Afganistane ir Sąjungos paramos kovai su kankinimu ir už mirties bausmės panaikinimą; ragina Komisiją įgyvendinti visas šiose ataskaitose pateiktas Audito Rūmų rekomendacijas;

455.  pabrėžia, kad vertinant Sąjungos projektų trečiosiose šalyse veiksmingumą itin svarbu atsižvelgti į su konkrečiomis sąlygomis susijusius kriterijus, nes Sąjungos išorės pagalbos veiksmai dažnai vykdomi krizę patiriančiuose regionuose ir politiškai sudėtingomis sąlygomis;

Vystymasis ir bendradarbiavimas

456.  primena, kad Sąjungos vystymosi ir humanitarinės pagalbos išlaidos dažnai yra susijusios su labai sudėtingomis aplinkybėmis, dėl kurių dar sunkiau projektus įgyvendinti, vertinti ir vykdyti išlaidų kontrolę; todėl paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos srityse gali pasitaikyti daugiau klaidų nei kitose Sąjungos politikos srityse;

457.  pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, 57 proc. klaidų yra susijusios su netinkamomis finansuoti išlaidomis; pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad „EuropeAid“ turėtų pagerinti ex ante kontrolę ir geriau pasinaudoti apsilankymais vietoje klaidoms nustatyti;

458.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų nuomone Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos (ECHO) GD įgyvendintos kontrolės procedūros, taikomos finansiniams sandoriams, veikia tinkamai ir atskaitomybės sistema yra patikima; sveikina Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD šios sėkmės proga;

459.  pripažįsta, kad su saugumu susijusios išlaidos yra svarbios vystymuisi, ypač šiuo metu, kai stengiamasi visapusiškai išspręsti saugumo ir vystymosi sąsajos klausimą ir pasiekti vystymosi darbotvarkės 16 tikslą, tačiau pabrėžia, kad toks finansavimas nėra parama užsienio šalių vystymuisi ir šiuo metu jo negalima naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 233/2014 sukurtą vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP) arba iš Europos plėtros fondo (EPF);

460.  pažymi, kad 2014 m. su sienų valdymu Libijoje susiję du 12,9 mln. EUR vertės projektai buvo finansuojami pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP); primena, kad svarbiausias VBP tikslas – sumažinti skurdą; pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl to, kad vystymosi programos gali būti naudojamos tikslais, kurie nėra tiesiogiai susiję su vystymusi; primena, kad toks požiūris nepadės Sąjungai pasiekti tikslo oficialiai paramai vystymuisi skirti 0,7 proc. BNP;

461.  atkreipia dėmesį į 2015 m. DEVCO GD pradėtą taikyti rezultatų sistemą, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į susijusią riziką, kurią Audito Rūmai nurodė savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2015; mano, jog taip pat būtina vengti labiau politinio pobūdžio grėsmės, kad riboto skaičiaus išmatuojamų rezultatų, kuriuos DEVCO GD įtraukė į sistemą, siekis bus pernelyg sureikšmintas ir todėl bus mažiau stengiamasi siekti kitų rezultatų, susijusių su Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi srityje politikos tikslais, ir kokybinių rezultatų; pabrėžia, jog svarbu šią sistemą laikyti papildančia kitas stebėjimo ir atsiskaitymo sistemas;

462.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 18/2014 dėl „EuropeAid“ vertinimo ir į rezultatus orientuotų stebėjimo sistemų; ragina DEVCO GD skubiai ištaisyti įvairius savo vertinimo ir stebėjimo sistemų trūkumus, nurodytus Audito Rūmų Specialiojoje ataskaitoje, ypač susijusius su rimtais DEVCO GD vertinimo trūkumais; pabrėžia, kad prastai veikianti vertinimo sistema padidina riziką, kad bus atrinkti nekokybiški projektai arba projektai, kuriuos įgyvendinat nepasiekiami numatyti tikslai; pažymi, kad skiriasi Komisijos ir Audito Rūmų nuomonės dėl patikimos informacijos apie paramos biudžetui operacijų veiksmingumą, ir dėl to yra susirūpinęs; mano, kad yra ryšys tarp darbuotojų trūkumo Sąjungos delegacijose ir DEVCO GD vertinimo skyriuje ir problemų, į kurias atkreipė dėmesį Audito Rūmai; mano, kad tai yra neigiamų pasekmių, kurių darbuotojų skaičiaus mažinimas gali turėti veiksmingam Sąjungos programų veikimui, pavyzdys;

463.  tiki, kad DEVCO GD ištaisys įvairius savo vertinimo ir stebėjimo sistemų trūkumus, nurodytus Audito Rūmų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2014;

464.  ragina nustatyti oficialius priežiūros įgaliojimus, susijusius su EPF, galbūt pagal SESV 295 straipsnį sudarant privalomo pobūdžio tarpinstitucinį susitarimą;

465.  yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 11/2015 pateiktų išvadų dėl Komisijos vykdomo žvejybos partnerystės susitarimų (FPA) valdymo; pažymi, kad dėl sudėtingo perteklinės žvejybos sąvokos taikymo Audito Rūmai abejoja FPA tvarumu; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai labai abejoja Komisijos vykdoma FPA įgyvendinimo stebėsenos kokybe; taip pat apgailestauja dėl to, kad, Audito Rūmų nuomone, FPA ex post vertinimai yra nepakankamai naudojami rengiant papildomus susitarimus; ragina Komisiją kuo greičiau įgyvendinti daugybę Audito Rūmų pateiktų rekomendacijų;

466.  primena, kad dėl beveik nuolatinio didelio mokėjimo lėšų trūkumo 2014 m. padidėjo Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD (ECHO GD) sunkumai siekiant tinkamai reaguoti į pačias didžiausias humanitarines krizes Sąjungos kaimyninėse ir tolesnėse šalyse; džiaugiasi, kad geriau pritaikyti 2015 m. ir 2016 m. Sąjungos biudžetų asignavimai didele dalimi išsprendė ECHO GD mokėjimų problemą.

467.  apgailestauja, kad dėl nepakankamų mokėjimų asignavimų 2014 m. negalėjo būti atlikti bendros 43 mln. EUR sumos 2014 m. paramos biudžetui mokėjimai Marokui ir Jordanijai, kaip buvo numatyta sutartimis; mano, kad tai labai kenkia Sąjungos patikimumui.

Užimtumas ir socialiniai reikalai

468.  susirūpinęs pažymi, kad numatomas klaidų lygis užimtumo ir socialinių reikalų politikos srityje 2014 m. buvo 3,7 proc., t. y. šiek tiek didesnis nei ankstesniais metais (3,1 proc.); pabrėžia, jog taip žengtas žingsnis atgal siekiant tikslo, kad klaidų lygis būtų mažesnis nei 2 proc.;

469.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų ataskaitoje analizuojamas Sąjungos biudžeto vykdymas atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“; atkreipia dėmesį į pastabą, kad Sąjungos biudžeto įnašas nėra nustatytas atskirai atsižvelgiant į tai, kaip siekiama pagrindinių tikslų, pvz., užimtumo ir kovos su skurdu ir socialine atskirtimi tikslų;

470.  taip pat palankiai vertina Audito Rūmų rekomendacijas, kad strategija „Europa 2020“ ir DFP turi būti geriau suderintos, aukšto lygmens politiniai tikslai turi būti transformuoti į naudingus veiklos tikslus, ir pabrėžia, kad svarbu sutelkti dėmesį į veiklos efektyvumą bei rezultatus ir pridėtinę vertę, visų pirma siekiant pagrindinių užimtumo ir socialinės srities tikslų, nes šiais atvejais Komisija neturi kompetencijos sukurti teisiškai privalomos sistemos; ragina Komisiją nustatyti rezultatų rodiklius ir stebėsenos sistemas, kad būtų galima palyginti rezultatus ir sutartus tikslus, turėti geresnę informaciją nustatant ateities tikslus ir padidinti Sąjungos lėšų naudojimo veiksmingumą;

471.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas apie padidėjusią pažeidimų riziką mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), dalyvaujančių vykdant programą „Horizontas 2020“, atvejais; pritaria Komisijos atsakymui, kad MVĮ įtraukimas į programą yra itin svarbus ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, ir pažymi, kad MVĮ skirtos administracinės taisyklės buvo supaprastintos, pabrėžia, kad MVI dalyvautų aktyviau, jei taisyklės būtų dar labiau supaprastintos; pabrėžia tvarių darbo vietų kūrimo, pasitelkiant MVĮ, svarbą;

472.  pažymi, kad MVĮ yra didžiausios Europos darbo vietų kūrėjos, ir mano, kad galima nuveikti daugiau, siekiant padidinti MVĮ dalyvavimą įvairiose Sąjungos finansavimo programose; ragina Komisiją numatyti naujas priemones, kuriomis būtų skatinamas aktyvus MVĮ dalyvavimas, ir, be kito, taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

473.  pažymi, kad nematerialus investicijų į žmogiškąjį kapitalą pobūdis, veiklos įvairovė ir daugelio dažnai smulkių partnerių dalyvavimas įgyvendinant projektus ir toliau yra pagrindiniai pavojai ESF lėšų panaudojimo tvarkingumui; ragina Komisiją ir toliau imtis specialių švelninančių veiksmų, įskaitant prevencines ir korekcines priemones;

474.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 17/2015 išvadas, susijusias su ESF lėšų perskyrimu 2012–2014 m. laikotarpiu; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos teikiamų šių fondų poveikio ataskaitų trūkumus ir mano, kad, siekiant užtikrinti patikimą finansinę atskaitomybę ir veiksmingą Sąjungos lėšų naudojimą, itin svarbu, kad būtų imamasi tolesnių žingsnių formuojant rezultatais pagrįstą politiką;

475.  yra susirūpinęs, kad dėl didesnio klaidų lygio, dėl kurio buvo stabdomas ir nutraukiamas lėšų mokėjimas, gali būti daromas poveikis sėkmingam 2007–2013 m. programų užbaigimui;

476.  mano, kad skatinant plačiau taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodą gali būti sumažinta administracinė našta, gali sumažėti klaidų ir gali būti labiau orientuojamasi į veiklos efektyvumą bei rezultatus; vis dėlto pažymi, kad supaprastintas išlaidų apmokėjimas turėtų būti vykdomas teisinio tikrumo ir pasitikėjimo sąlygomis kartu įvertinant naudą ir visapusiškai įtraukiant visų lygių suinteresuotuosius subjektus; pabrėžia, kad supaprastintas išlaidų apmokėjimas turėtų ir toliau būti pasirinktis, kuria galėtų naudotis valstybės narės;

477.  primygtinai reikalauja, kad valstybės narės vengtų didinti taisyklių ir reikalavimų, susijusių su ESF įgyvendinimu, sudėtingumą, nes dėl to užkraunama papildoma našta naudos gavėjams ir didėja klaidų rizika;

478.  išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad iš 178 Audito Rūmų tikrintų užimtumo ir socialinių reikalų politikos srities operacijų 62 (34,8 proc.) pasitaikė klaidų, iš jų 12 (6,7 proc.) susijusios su kiekybiškai įvertinamomis klaidomis, viršijančiomis 20 proc.; primygtinai ragina Komisiją imtis korekcinių veiksmų ir taikyti griežtas procedūras siekiant sumažinti pažeidimų riziką šioje politikos srityje, taip pat imtis tolesnių veiksmų dėl netinkamų finansuoti išlaidų atvejų, kuriuos nustatė Audito Rūmai;

479.  apgailestauja, kad ESF programų, kurias vykdant klaidų lygis viršijo 5 proc., dalis išaugo nuo 18,8 proc. 2013 m. iki 22,9 proc. 2014 m., ir kad mokėjimų, kuriuos paveikė šis klaidų lygis, apimtis labai išaugo – nuo 11,2 proc. iki 25,2 proc.;

480.  atkreipia dėmesį į ne kartą Audito Rūmų išsakytą pastabą, kad klaidų procentas būtų mažesnis, jei nacionalinės valdžios institucijos geriau pasinaudotų prieinama informacija prieš siųsdamos Komisijai mokėjimo prašymus; todėl primygtinai reikalauja, kad valstybės narės ir nacionalinės valdžios institucijos vykdytų geresnę kontrolę ir vengtų prašyti padengti neteisingas išlaidas;

481.  ragina valstybes nares naudotis rizikos vertinimo priemone ARACHNE, taip pat ragina Komisiją ir toliau teikti valstybėms narėms atitinkamas gaires ir techninę pagalbą, kad būtų tinkamai įgyvendinami valdymo ir kontrolės reikalavimai 2014–2020 m. laikotarpiu; primygtinai reikalauja, kad Komisija stiprintų valstybių narių keitimąsi gerąja praktika;

482.  ragina Komisiją laikytis Audito Rūmų rekomendacijų, kad būtų galima užtikrinti, jog vykdant Sąjungos biudžetą prisidedama prie pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų užimtumo ir socialinėje srityje siekio; šiuo atžvilgiu tikisi, kad Komisija ir valstybės narės pasinaudos geresniais veiklos rezultatų rodikliais ir patobulins rezultatų, pasiektų 2014–2020 m. laikotarpiu, ataskaitas;

Aplinka, visuomenės sveikata ir maisto sauga

483.  norėtų dar kartą pabrėžti, kad pagal SESV Parlamentas, išnagrinėjęs SESV 318 straipsnyje nurodytas ataskaitas, finansinę ataskaitą, įvertinimo pranešimą, Europos Audito Rūmų metinę ataskaitą kartu su audituojamų institucijų atsakymais, patikinimo pareiškimą ir atitinkamas Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas, patvirtina Komisijai, kad biudžetas įvykdytas;

484.  primena, jog planuota, kad 2014 m. – tai pirmieji naujos DFP vykdymo metai ir kad per juos numatyta apibrėžti Sąjungos išlaidų 2014–2020 m. apimtį ir pasiskirstymą, todėl įvykdymo lygis buvo žemesnis nei praėjusiais metais;

485.  atkreipia dėmesį į tai, kaip Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinėje ataskaitoje pristatytos aplinkos ir sveikatos politikos sritys; yra susirūpinęs dėl to, kad aplinkos ir sveikatos politikos sritys dar kartą pristatomos skyriuje, kuris taip pat skirtas kaimo plėtrai ir žuvininkystei; dar kartą kritikuoja nelogišką politikos sričių išdėstymą šiame konkrečiame skyriuje; nemano, kad Audito Rūmai turėtų priimti politinius sprendimus dėl politikos sričių grupavimo; ragina Audito Rūmus kitoje metinėje ataskaitoje peržiūrėti savo taikomą metodą;

486.  atsižvelgdamas į tai mano, jog reikia paminėti, kad 2014 m. Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad skyriuje, apimančiame kaimo plėtrą, aplinką, žuvininkystę ir sveikatą, nurodomas didžiausias klaidų lygis – 6,2 proc. (vidutinis bendras ataskaitoje nurodomas lygis – 4,4 proc.); be to, pažymi, kad, atsižvelgiant į pagrindinius Audito Rūmų nustatytus trūkumus, daugelis iš jų buvo labai panašūs į trūkumus, apie kuriuos jau pranešta per praėjusius trejus metus;

487.  pažymi, kad Audito Rūmai ir Komisija laikosi skirtingų požiūrių dėl to, kaip turėtų būti apskaičiuojamos klaidos; atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija mano, kad Audito Rūmų pateiktą metinį reprezentatyvųjį klaidų lygį reikėtų vertinti atsižvelgiant į daugiametį grynųjų finansinių pataisų ir susigrąžintų sumų pobūdį;

488.  pastebi, kad Audito Rūmai nepateikė jokių pastabų dėl valdymo visuomenės sveikatos, maisto saugos, aplinkos ir klimato politikos srityse;

489.  Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas yra patenkintas tuo, kaip apskritai 2014 m. panaudotos biudžeto lėšos, numatytos pagal biudžeto išlaidų kategorijas, skirtas aplinkai, klimato politikai, visuomenės sveikatai ir maisto saugai; dar kartą primena, kad šioms politikos priemonėms skirta mažiau nei 0,5 proc. Sąjungos biudžeto lėšų, turint mintyje aiškią Sąjungos pridėtinę vertę šiose srityse ir Sąjungos piliečių paramą Sąjungos aplinkos ir klimato politikai, taip pat visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikai;

490.  yra patenkintas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto kompetencijai priklausančių penkių decentralizuotų agentūrų, kurios vykdo technines, mokslines ar valdymo užduotis ir taip padeda Sąjungos institucijoms rengti ir įgyvendinti aplinkos, klimato, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politiką, veikla ir tuo, kaip jos vykdė savo biudžetą;

Aplinka ir klimato politika

491.  pabrėžia, kad ENV GD buvo skirta 352 041 708 EUR įsipareigojimų asignavimų ir kad iš jų 99,7 proc. buvo panaudoti; pažymi, kad iš turėtų 290 769 321 EUR mokėjimų asignavimų panaudota 95,03 proc., ir tai palankiai vertina; be to, pažymi, kad programos „LIFE+“ administracinės išlaidos patirtos per du biudžeto vykdymo laikotarpius (automatiškai perkeliant lėšas į kitus metus) ir, jei neatsižvelgiama į šias administracines išlaidas, mokėjimų panaudojimo lygis siekia 99,89 proc.;

492.  pažymi, kad Klimato politikos GD įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis pakilo iki 99,7 proc. (skirta 102 694 032 EUR) ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis – iki 93,1 proc. (skirta 32 837 296 EUR) ir, jei neatsižvelgiama į administracines išlaidas, mokėjimų panaudojimo lygis siekia 98,5 proc.;

493.  patenkintas bendru programos „LIFE+“ veiklos biudžeto lėšų panaudojimu, nes 2014 m. panaudota 99,9 proc. įsipareigojimų asignavimų ir 97,4 proc. mokėjimų asignavimų; pažymi, kad 2014 m. 283 121 194 EUR buvo skirti kvietimams teikti paraiškas dėl projektų valstybėse narėse, 40 000 000 EUR panaudota operacijoms pagal Gamtos turtų finansavimo priemonės (GTFP) ir Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonės (EVEPFP) finansinių priemonių sistemą finansuoti, 8 952 827 EUR skirti nevyriausybinių organizacijų, aktyviai siekiančių Sąjungos lygiu saugoti ir gerinti aplinką ir dalyvaujančių rengiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką ir teisės aktus, operatyvinei veiklai remti ir 49 502 621 EUR panaudotas priemonėms, kuriomis turi būti remiama Komisijos veikla inicijuojant ir stebint politikos ir teisės aktų pokyčius; pažymi, kad 20 914 622 EUR suma panaudota administracinei programos „LIFE“ paramai ir vykdomosios įstaigos EASME veiklos paramai;

494.  supranta, kad programos „LIFE+“ veiksmams skirtų mokėjimų lygis visada šiek tiek žemesnis, palyginti su įsipareigojimų asignavimais, tačiau įvykdymo lygis yra aukštas;

495.  patvirtina, kad 4 350 000 EUR suma skirta kaip įnašai į tarptautines konvencijas, protokolus ir susitarimus, kuriuos Sąjunga yra pasirašiusi, arba ji skirta Sąjungos dalyvavimui parengiamajame darbe;

496.  mano, kad pažanga, padaryta įgyvendinant dvylika bandomųjų projektų ir šešis parengiamuosius veiksmus, su kuriais susijusi suma siekia 2 950 000 EUR, yra patenkinama; supranta, kad Komisijai gali būti sunku vykdyti šiuos veiksmus dėl to, kad turima nedaug lėšų būtinoms įgyvendinimo procedūroms (pvz., veiksmų planai, kvietimai teikti pasiūlymus); ragina biudžeto valdymo instituciją ateityje dėmesį sutelkti į tuos bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kurie suteikia Sąjungai tikros pridėtinės vertės;

Visuomenės sveikata

497.  primena, kad 2014 m. buvo pirmieji toliau nurodomų naujų programų vykdymo metai: Sveikatos programa patvirtinta 2014 m. kovo 11 d. (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 282/2014(108)), o bendra maisto ir pašarų finansinė programa patvirtinta 2014 m. birželio 27 d. (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014(109));

498.  pažymi, kad Sveikatos ir maisto saugos GD 2014 m. buvo atsakingas už 244 221 762 EUR panaudojimą pagal visuomenės sveikatai skirtas biudžeto eilutes, iš jų 96,6 proc. lėšų panaudota patenkinamai; supranta, kad maždaug 75 proc. šio biudžeto tiesiogiai pervedama trims decentralizuotoms agentūroms (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui, Europos maisto saugos tarnybai ir Europos vaistų agentūrai); taip pat pažymi, kad visose eilutėse numatytų įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis viršija 98,9 proc. (išskyrus Europos vaistų agentūros eilutę, jos įsipareigojimų asignavimų nepanaudojimo lygis atitinka 2013 m. rezultatus ir likučiai buvo panaudoti 2015 m.);

499.  taip pat pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis yra 98,8 proc. ir kad tai labai geras įvykdymo lygis;

500.  pažymi, kad Visuomenės sveikatos programos (2008–2014 m.) įgyvendinimo lygis taip pat labai geras (99,7 proc. tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų) ir kad likę nepanaudoti asignavimai iš esmės susiję su asignuotosiomis įplaukomis, kurios vis dar gali būti panaudotos 2015 m.;

501.  yra patenkintas, kad padaryta didelė pažanga įgyvendinant visus dešimt bandomųjų projektų ir penkis parengiamuosius veiksmus, už kuriuos atsakingas Sveikatos ir maisto saugos GD, ir panaudoti visi atitinkami įsipareigojimų asignavimai (6 780 000 EUR);

Maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerovė ir augalų sveikata

502.  patvirtina, kad maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės ir augalų sveikatos srityje biudžeto įvykdymo lygis yra 96,8 proc.; tačiau pažymi, kad, jei atsižvelgiama į neautomatinį 6 800 000 EUR perkėlimą, turimų lėšų panaudojimo lygis siekia 100 proc.;

503.  pažymi, kad kaip ir ankstesniais metais Sąjungos įnašas į tuberkuliozės programas buvo nepaprastai svarbus ir kad, kita vertus, Sąjungos įnašas į mėlynojo liežuvio ligos programas ir toliau buvo mažas;

504.  pripažįsta, kad pagrindinius veiksnius, dėl kurių nepakankamai panaudoti 8 100 000 EUR pagal skyrių „Maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikata, gyvūnų gerovė ir augalų sveikata“, galima iš esmės paaiškinti taip: 500 000 EUR suma yra susijusi su įvairioms programoms skirtomis asignuotosiomis įplaukomis, kurios gali būti naudojamos 2015 m. (t. y. nepakankamo panaudojimo nesama), 800 000 EUR yra asignuotosios įplaukos, kurių dėl techninių priežasčių nebegalima panaudoti 2015 m. (jos susijusios su senų programų C5 kreditais) ir 6 800 000 EUR yra susiję su Skubiosios pagalbos fondu; pažymi, kad paskutinė nurodyta suma perkelta į 2015 m. (priemonėms, skirtoms kovai su afrikiniu kiaulių maru Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, finansuoti);

505.  pripažįsta, kad, atsižvelgiant į 2014 m. mokėjimų asignavimus, panaudojimo lygis pagal biudžeto skyrių „Pašarų ir maisto sauga, gyvūnų sveikata, gyvūnų gerovė ir augalų sveikata“ yra 99,0 proc., taigi jis truputį sumažėjo lyginant su 2013 m. rodikliu (99,9 proc.); supranta, kad vykdant bendrąjį lėšų perkėlimą paprašyta papildomų mokėjimų asignavimų, bet jų negauta, ir kad iki metų pabaigos nebuvo visiškai įvykdytas tik vienas mokėjimas, bet, susitarus su valstybėmis narėmis, reikiamas likutis išmokėtas 2015 m. sausio mėn. pradžioje;

506.  patenkintas, kad padaryta didelė pažanga įgyvendinant visus tris bandomuosius projektus ir vieną parengiamąjį veiksmą, už kuriuos atsakingas Sveikatos ir maisto saugos GD, ir panaudoti visi atitinkami įsipareigojimų asignavimai (1 250 000 EUR);

507.  remdamasis turimais duomenimis ir biudžeto vykdymo ataskaita, laikosi nuomonės, kad Komisijai gali būti patvirtinta, jog 2014 finansinių metų biudžetas, atsižvelgiant į išlaidas aplinkos ir klimato politikos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse, įvykdytas.

Transportas ir turizmas

508.  pažymi, kad galutinai priimtame ir per metus pakoreguotame 2014 m. biudžete konkrečiai transporto politikai buvo numatyta iš viso 2 931 147 377 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 1 089 127 380 EUR mokėjimų asignavimų; taip pat pažymi, kad iš minėtųjų sumų:

509.  palankiai vertina aukštą transporto politikos srities įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygį 2014 m. (98,2 proc.) ir gana aukštą mokėjimų asignavimų panaudojimo lygį (95,2 proc.); pažymi, kad 2014 m. neįvykdytų įsipareigojimų suma padidėjo 1 653 372 424 EUR, o bendra jų suma siekė 5 547 143 046 EUR, ir kad neįvykdytų įsipareigojimų sumų padidėjimas įprastai yra didesnis naujos DFP pradžioje, nes mokėjimai naujiems projektams pradedami vykdyti vėliau; vis dėlto ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad transporto srities projektai būtų įgyvendinami tinkamai;

510.  apgailestauja, kad pagal išlaidų kategoriją „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, kuriai priskiriamas transportas ir pagal kurią iš Audito Rūmų tikrintų lėšų transportui buvo skirta mažiausia suma (0,8 mlrd. EUR), palyginti su visa tikrinta suma (13 mlrd. EUR), numatomas klaidų lygis 2014 m. siekė 5,6 proc. (didesnis, nei atitinkamas rodiklis 2013 m. (4,0 proc.)) ir jį didele dalimi lėmė mokslinių tyrimų projektų netinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas, tačiau taip pat viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas; ragina Komisiją imtis visų atitinkamų priemonių šiai situacijai ištaisyti (be kita ko, kruopščiau atliekant ex ante patikras siekiant aptikti ir ištaisyti klaidas iki išlaidų kompensavimo);

511.  atkreipia dėmesį į tai, kad po to, kai 2015 m. kovo mėn. pasibaigė pirmojo kvietimo teikti projektų paraiškas terminas, 2014 m. pasinaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP) nebuvo finansuojama jokių projektų ir kad EITP skolos priemonė, kurią turi valdyti Europos investicijų bankas (EIB), nebuvo patvirtinta iki 2014 m. pabaigos; pažymi, kad 2014 m. Audito Rūmai patikrino šešias transporto sektoriaus operacijas (Mobilumo ir transporto GD) ir nustatė, kad dvi iš tų šešių operacijų buvo paveiktos kiekybiškai įvertinamų klaidų; taigi yra patenkintas, nes paveiktų operacijų procentinis dydis sumažėjo 2014 m. (33 proc.), palyginti su 2013 m. (62 proc.) ir 2012 m. (49 proc.) rodikliais; ragina Komisiją ir kitus atitinkamus subjektus užtikrinti, kad būtų laikomasi viešųjų pirkimų taisyklių ir išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimų vykdant transporto projektus ateityje;

512.  pažymi, kad remiantis daugiamete Komisijos taikoma kontrolės strategija, pagal kurią atsižvelgiama į susigrąžintas sumas, pataisas ir atliktos kontrolės ir auditų poveikį programos įgyvendinimo laikotarpiu, apskaičiuotas TEN-T likutinis klaidų lygis yra 0,84 proc.;

513.  atkreipia dėmesį į didelį skaičių aukštos kokybės projektų, kurių nebuvo galima priimti vykdant 2014 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) transporto srities pasiūlymų konkursus, nes nebuvo lėšų; mano, kad būtina užtikrinti pakankamą EITP transporto srities projektų finansavimą; pažymi, kad EITP biudžetas sumažintas dėl finansavimo, suteikto Europos strateginių investicijų fondui (ESIF); vis dėlto primena, kad pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(110) 17 punktąnumatytas 10 proc. masto lankstumas, kad galima būtų padidinti EITP biudžetą vykdant metinę biudžeto procedūrą, ir kad šis lankstumas galioja nepaisant finansavimo, skiriamo ESIF; pakartoja, kad projektų, dėl kurių susitarė Parlamentas ir Taryba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1316/2013 I priede(111), įgyvendinimas pateisintų tokį EITP biudžeto padidinimą;

514.  ragina Komisiją toliau atidžiai prižiūrėti, kaip taikomos inovatyvios finansinės priemonės, kuriomis siekiama didinti Sąjungos investicijas ir pritraukti naujų TEN-T infrastruktūros projektams skirtų finansavimo šaltinių, kaip antai, fondas „Marguerite“, paskolų garantijų priemonė ir projektų obligacijų iniciatyva, ir užtikrinti, kad Sąjungos biudžeto įnašas į šias priemones būtų tinkamai valdomas ir naudojamas;

515.  pabrėžia, kad informacija apie transporto ir turizmo srities projektus pateikiama įvairiose duomenų bazėse, pvz., Finansinio skaidrumo sistemoje, Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (INEA) TEN-T projektų, projektų, bendrai finansuojamų iš Sanglaudos fondo ir regioninių fondų, duomenų bazėse ir Bendrijos mokslinių tyrimų ir plėtros informacinės tarnybos (CORDIS) programos „Horizontas 2020“ projektų duomenų bazėje; ragina integruoti šiose priemonėse turimą informaciją apie projektus siekiant susidaryti geresnį Sąjungos lėšų skyrimo proceso vaizdą, apimantį ciklo pradžią ir pabaigą; pakartoja, kad, siekiant padidinti skaidrumą, svarbu paskelbti lengvai prieinamą metinį bendrai Sąjungos finansuojamų transporto ir turizmo srities projektų sąrašą bei turėti Sąjungos bendrai finansuojamų projektų internetinę duomenų bazę, kurioje būtų paskelbtos tikslios skirtų lėšų sumos ir kurioje būtų galima vykdyti paiešką;

516.  pabrėžia, kad 2014–2020 m. transporto projektai bus finansuojami iš kelių šaltinių, įskaitant EITP, Sanglaudos fondą, Europos regioninės plėtros fondą ir ESIF; todėl ragina Komisiją užtikrinti sąveiką, kad šiuose įvairiuose finansavimo šaltiniuose turimas lėšas būtų galima paskirti veiksmingiau;

517.  pripažįsta, kad, Sąjungos fondams taikant principą „panaudok, kitaip prarasi“, valstybės narės gali būti skatinamos atrankai siūlyti nedidelį poveikį turinčius projektus; yra susirūpinęs tuo, kad praeityje dėl prastos projektų atrankos vykdytos nedidelę ekonominę naudą davusios Sąjungos finansuojamos investicijos į transportą; teigiamai vertina naują 2014–2020 m. teisinį pagrindą, pagal kurį sustiprinami projektų sąnaudų ir naudos vertinimo ir peržiūros procesai;

518.  džiaugiasi, kad siekiant padidinti Europos geležinkelio pramonės konkurencingumą 2014 m. birželio mėn. įsteigta bendroji įmonė „Shift2Rail“; atkreipia dėmesį į tai, kad, kai tolesniais metais bendroji įmonė „Shift2Rail“ taps finansiškai savarankiška, jos atžvilgiu bus vykdomos atskiros biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros; visgi apgailestauja dėl to, kad buvo vėluojama steigiant šią bendrąją įmonę, taip pat dėl to, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) labai sunku pasinaudoti jos paslaugomis;

519.  mano, kad Komisija turėtų užtikrinti visapusišką lėšų valdymo skaidrumą ir viešojo intereso apsaugą, kad bet kokiomis aplinkybėmis viešajam interesui, o ne kokiam nors privačiam interesui, būtų teikiama pirmenybė;

520.  pažymi, kad galutinai priimtame ir per metus pakoreguotame 2014 m. biudžete konkrečiai turizmui buvo numatyta iš viso 11 226 160 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 6 827 266 EUR mokėjimų asignavimų; ragina Komisiją atlikti finansuotų projektų poveikio vertinimą, kad būtų galima geriau nustatyti būsimų išlaidų prioritetus, kurie būtų suderinti atsižvelgiant į Sąjungą, kaip į svarbiausią pasaulyje turistinių kelionių tikslo vietą, ir sudaryti galimybę turizmo sektoriui tapti pagrindine potencialia Sąjungos ekonomikos augimo sritimi; ragina Komisiją įtraukti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rezultatus į kitų metų biudžeto planavimą ir pateikti lengvai prieinamą metinį šios srities projektų sąrašą;

521.  siūlo, kad Parlamentas, atsižvelgdamas į tas sritis, už kurias atsakingas Transporto ir turizmo komitetas, patvirtintų, jog Komisija įvykdė 2014 finansinių metų Sąjungos bendrąjį biudžetą;

Regionų vystymasis

522.  pažymi, kad 2015 m. lapkričio 10 d. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje dėl 2014 metų Europos Sąjungos biudžeto vykdymo sanglaudos politikos srityje nustatytas labiausiai tikėtinas 5,7 proc. klaidų lygis, taigi jis šioje srityje padidėjo, palyginti su 2013 m. (5,3 proc.); yra susirūpinęs dėl šio padidėjimo, kuris ypač svarbus atsižvelgiant į tai, kad klaidos daro finansinį poveikį ir turi didelių neigiamų pasekmių biudžetui; pabrėžia, kad pusė nustatyto sanglaudos politikos klaidų lygio buvo padaryta dėl sudėtingų viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių, taip pat dėl šių procedūrų pažeidimų, pvz., nepagrįsto tiesioginio sutarčių skyrimo, interesų konflikto ar diskriminuojančių atrankos kriterijų;

523.  pripažįsta Komisijos atsakymus į Audito Rūmų ataskaitoje pateiktas pastabas, kad, palyginti su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, vidutinis klaidų lygis sumažėjo dėl to, kad pagerėjo valdymo ir kontrolės sistemos; ragina Komisiją laiku pateikti informaciją ir rengti mokymus atitinkamoms institucijoms viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių klausimais; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina viešųjų pirkimų veiksmų plano parengimą; atkreipia dėmesį į iniciatyvos „Sąžiningumo paktai“ įgyvendinimą ir primygtinai ragina Komisiją atlikti tinkamą išankstinį jos potencialo vertinimą, siekiant iš tiesų padidinti su ESI fondais susijusių viešųjų pirkimų skaidrumą ir veiksmingumą; ragina valstybes nares iki 2016 m. pabaigos įvykdyti išankstines viešųjų pirkimų sąlygas ir iki 2016 m. balandžio mėn. perkelti 2014 m. viešųjų pirkimų direktyvas į savo teisines sistemas, kad būtų išvengta pažeidimų, užtikrintas veiksmingas ir efektyvus projektų vykdymas ir pasiekti numatyti rezultatai, o tuo pačiu ir sanglaudos politikos tikslai; ragina Komisiją griežtai stebėti šį procesą ir teikti valstybėms narėms atitinkamą pagalbą ir techninę paramą, kad tos direktyvos būtų tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę;

524.  primena, kad ne visi pažeidimai yra sukčiavimas ir kad sukčiavimu laikomi ir juo nelaikomi pažeidimai turi būti atskirti; mano, kad sukčiavimu nelaikomi pažeidimai dažnai gali būti daromi dėl to, kad naudojamos nepakankamai veiksmingos finansų valdymo ir kontrolės sistemos, trūksta administracinių gebėjimų, nepakankamai išmanomos taisyklės ir nepakanka techninės patirties, susijusios su tam tikrais darbais arba paslaugomis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų įdiegtos tinkamos, veiksmingos ir efektyvios finansų valdymo ir kontrolės sistemos pagal atitinkamas reglamentavimo sistemos taisykles, kuriose atsižvelgiama į galiojančius nacionalinę reguliavimo padėtį;

525.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų valdžios institucijas užtikrinti, kad naudos gavėjai gautų nuoseklią informaciją apie paramos sąlygas, visų pirma apie išlaidų tinkamumą finansuoti ir atitinkamas viršutines kompensuojamų išlaidų ribas;

526.  pažymi, kad įgyvendinant sanglaudos politiką valstybėse narėse turi būti laikomasi svarbių nacionalinių ir regioninių procedūrų ir taisyklių, atsižvelgiant į tų valstybių narių institucinę sistemą, ir taip atsiranda papildomas lygmuo, dėl kurio gali būti padaroma pažeidimų, taigi dėlto gali būti prarandama ESI fondų lėšų ir didėti valstybių narių skirtumai; ragina Komisiją dalyvauti supaprastinant įgyvendinimą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kartu gerbiant valstybių narių institucines ypatybes ir suteikiant joms paaiškinimus, kurių reikia norint vykdyti reglamentus; primena Komisijai ir valstybėms narėms Parlamento rezoliuciją „Siekiant supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus“ ir būtinybę imtis reikiamų veiksmų, siekiant apriboti pernelyg didelį reglamentavimą ir administracinę naštą iki minimalaus būtino lygio, ir taip sudaryti galimybes geriau įsisavinti ESI fondų lėšas ir išvengti galutinių paramos gavėjų, ypač MVĮ, daromų klaidų; apgailestauja, kad Komisija pašalino valstybių narių atstovus iš Aukšto lygio grupės ESI fondų paramos gavėjams supaprastinimo stebėsenos klausimais, ir, siekdama patobulinti sistemą, neatsižvelgė į jų nuomonę;

527.  mano, kad, norint tinkamai ir veiksmingai naudoti ESI fondų lėšas, svarbiausi yra administraciniai gebėjimai, ir ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti žinių konkrečiais įgyvendinimo klausimais (pvz., viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos, tinkamumo kriterijų ir audito sekos) ir tų sričių gerosios praktikos mainus, didžiausią dėmesį skiriant tiems galimiems paramos gavėjams, kurių administraciniai ir finansiniai pajėgumai mažesni; atsižvelgdamas į tai, siūlo organizuoti konkrečią, bet visapusišką veiklą, kurią vykdant būtų galima mokyti valstybės tarnautojus ir valdžios institucijų darbuotojus, dirbančius su ESI fondų projektais, taip pat paramos gavėjus (pvz., rengti mokymus ir žinių atnaujinimo kursus, seminarus, arba teikti techninę ir administracinę paramą);

528.  palankiai vertina Komisijos nustatytą priemonę „Taiex Regio Peer 2 Peer“, kuria siekiama palengvinti valstybių narių valdymo, sertifikavimo ir audito institucijų tarpusavio mainus, kad būtų sustiprinti jų administraciniai gebėjimai; pabrėžia, kad svarbu aktyviau skirti institucijas, nes tai būtina sąlyga norint pateikti mokėjimų prašymus ir taip užtikrinti sklandų programų vykdymą ir veiksmingą išteklių srautą; be to, mano, kad Komisija sanglaudos politikos srityje turėtų veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti visas turimas ankstyvo rizikos nustatymo ir jos prevencijos priemones, konkrečiau – duomenų gavybos priemones, tokias kaip ARACHNE, kuri skirta rizikai viešųjų pirkimų procedūroje iš anksto nustatyti ir jos išvengti; kadangi Geresnio įgyvendinimo darbo grupės veiklos sričiai taip pat priklauso jau įgyvendintų sanglaudos politikos projektų galimo veiksmingumo, efektyvumo ir pridėtinės vertės didinimo veikla, ragina Komisiją įvertinti šias ypatybes, remiantis kokybiniais rodikliais;

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

529.  mano, kad BŽŪP, kaip viena iš pirminių Europos politikos sričių, yra svarbi ES priemonė, daranti didelį poveikį ne tik maisto gamybos ir ekosistemos funkcijų požiūriais, bet ir faktinio bei galimo socialinės ir ekonominės padėties bei lyčių aspekto gerinimo, taip pat pastangų siekiant kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse aspektais, atsižvelgiant į būtinybę kurti žiedinės ekonomikos sąvoką; mano, kad taip šia BŽŪP padedama siekti Sąjungos teritorinės pusiausvyros, teikiant finansinę paramą ir svarbias priemones jauniems ūkininkams, kad jie pradėtų ūkininkauti ir būtų užtikrinamas kartų tęstinumas;

530.  pažymi, jog Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (AGRI GD) 2014 m. atliko didelį darbą siekdamas užtikrinti, kad valstybių narių valdžios institucijos vis geriau sugebėtų išvengti su žemės ūkio išlaidomis susijusių klaidų ir kad jos įgyvendintų savo kaimo plėtros programas, gerai vertina AGRI GD teigiamą poveikį, kuris matyti 2014 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje, ir yra įsitikinęs, kad AGRI GD kartu su valstybėmis narėmis savo veiksmais turėtų sudaryti gerą pagrindą tolesniems patobulinimams svarbiausiais 2014–2020 m. išlaidų laikotarpio metais;

531.  ragina kraštutiniais atvejais panaikinti mokėjimo agentūrų, kurių rezultatai nuolat nepateisina lūkesčių, akreditaciją;

532.  mano, kad nuoseklus veiksmingumas ir rezultatai turi lemiamą svarbą BŽŪP srityje, kuri užtikrina saugią ir nuoseklią mūsų maisto gamybą, veikia visoje ES ir daro teigiamą poveikį socialiniu, ekonominiu ir aplinkos lygmenimis, taip pat apima kultūrinių augalų auginimą ir įvairaus maisto produktų gamybą;

533.  pažymi, kad žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos tose valstybėse narėse, kurios prie ES prisijungė 2004 m. ar vėliau (ES-N13), sudaro tik vieną ketvirtadalį 15-oje senųjų ES valstybių narių (ES-15) sukuriamų žemės ūkio gamybos veiksnių pajamų(112);

534.  džiaugiasi, kad pagerinti 2013 m. metinės ataskaitos rezultatai, ir pažymi, jog Audito Rūmai padarė išvadą, jog, kalbant apie žemės ūkio politiką, pasakytina, kad, patikrinus dalį operacijų žemės ūkio politikos srityje, rastų klaidų lygis sumažėjo, palyginti su 2013 m.; pažymi, kad 17 valstybių narių patikrintų Europos žemės ūkio garantijų fondo išlaidų 2014 m. klaidų lygis siekia 2,9 proc. (palyginti su 3,6 proc. 2013 m.); taip pat 18 valstybių narių patikrintų kaimo plėtros ir žuvininkystės išlaidų lygis siekė 6,2 proc. (sumažėjo, nes 2013 m. buvo 7 proc.), o išlaidų pagal skyrių „Gamtos ištekliai“ bendras vidutinis lygis buvo 3,6 proc.;

535.  pabrėžia, kad būtina nustatyti bendrą klaidų lygio apskaičiavimo metodiką, siekiant užtikrinti jos pagrįstumą ir išvengti didelių skirtumų tarp Komisijos nurodyto ir Audito Rūmų nustatyto klaidų lygio;

536.  atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą(113), kad su kompleksine parama susijusios klaidos (pavyzdžiui, deklaracijų apie gyvūnų perkėlimą, susitikimų datas ar terminus pateikimas laiku) nedaro poveikio teisei gauti išmokas (tai Audito Rūmai jau patvirtino) ir kad, siekiant daugiau aiškumo, iš bendro klaidų lygio turėtų būti atimamas su kompleksine parama susijusių klaidų lygis;

537.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl skirtingo susietųjų išmokų įgyvendinimo valstybėse narėse, pvz., pieno sektoriuje, iškraipoma konkurencija;

538.  palankiai vertina tai, kad Komisija taiko naujas rekomendacijas dėl pagal pasidalijamojo valdymo principą finansuojamų išlaidų finansinių pataisų, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių(114), nustatymo;

539.  pabrėžia, kad 2014 m. buvo pereinamieji metai, apimantys didelius mokėjimus už paskutinę 2007–2013 m. finansavimo laikotarpio dalį, tais metais BŽŪP 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui buvo parengti galutiniai elementai (įgyvendinimo ir deleguotieji aktai); be to, mano, kad 2015 ir 2016 m. turėtų būti laikomi dar vienais pereinamaisiais metais, nes tai pirmieji metai, kai turi būti visapusiškai įgyvendinami ir ūkininkams, ir valstybių narių valdžios institucijoms svarbūs žalinimo ir kiti ženklūs politikos pokyčiai, susiję su naujomis ir sudėtingomis taisyklėmis ir dideliu naujų pareiškėjų, siekiančių gauti tiesioginių išmokų, skaičiumi, turint mintyje tai, kad daugelis valstybių narių kaimo plėtros planuose nustatytų daugiamečių priemonių bus pradėtos įgyvendinti tik 2016 m. ir ypatingas dėmesys turi būti skiriamas naujoms priemonėms, sukurtoms įgyvendinant reformą;

540.  džiaugiasi, kad, palyginti su 2013 m., klaidų lygiai sumažėjo, ir pripažįsta, kad užtikrinant šį pasiekimą buvo dėta daug pastangų ir skirta daug išteklių, ypač teikiant informaciją ir Komisijos techninę paramą valstybių narių valdžios institucijoms įgyvendinimo klausimais; vis dėlto mano, kad klaidų lygio priemonė pati savaime nėra veiksmingumo ar rezultatyvumo priemonė;

541.  primena Komisijai, kad riziką dėl netyčinių klaidų, atsirandančių dėl sudėtingų taisyklių, galiausiai tenka prisiimti paramos gavėjui; ragina parengti tinkamą, proporcingą ir veiksmingą sankcijų politiką šiam požiūriui paremti, pavyzdžiui, vengti du kartus taikyti sankciją už tą pačią klaidą pagal mokėjimo schemą ir kompleksinę paramą; primygtinai ragina Komisiją geriau užtikrinti nuobaudų proporcingumą atsižvelgiant į klaidų rūšį; ragina kurti priemones, kuriomis siekiama labiau paskatomis grįsto ir į produkciją nukreipto požiūrio, kurias taikant būtų daroma mažiau klaidų ir reikėtų mažiau patikrų, ir būtų galima atskirti klaidą nuo sukčiavimo, kartu užtikrinant, kad ūkininkai vis dar galėtų tiekti gyvybiškai svarbius maisto produktus, nes tuo grindžiama ši politika; mano, kad tolesnis BŽŪP sudėtingumo mažinimas ir jos veiklos racionalizavimas yra vieni iš pagrindinių dalykų siekiant pritraukti naujų žemės ūkio sektoriaus dalyvių ir išlaikyti juos bei jų įgūdžius tam, kad ateityje būtų užtikrintas ES žemės ūkio sektoriaus klestėjimas;

542.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai ieško, kaip savo metinėje ataskaitoje įvertinti veiksmingumą, ypač tuo metu, kai Komisija panaudodama savo lėšas ketina dėmesį sutelkti į rezultatus, tačiau vis dėlto pabrėžia, kad sudėtinga daugiamečių programų, kurios dabar yra priimtiniausias būdas užtikrinti aplinkosaugos priemonių veiksmingumą pagal II ramstį, veiksmingumą vertinti naudojant priemonę, kuria tiriami tik vieni metai, ir ragina Audito Rūmus paaiškinti jų dėmesio sutelkimą į veiksmingumą būtent išlaidų žemės ūkio srityje; primygtinai ragina Audito Rūmus vertinant veiksmingumą atsižvelgti į kaimo plėtros politikos tikslų įvairovę, kad būtų išvengta supaprastintų rodiklių taikymo ir klaidingų aiškinimų;

543.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomonę, kurią jie susidarė iš savo auditų, kad Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) gerokai padeda išvengti klaidų ir sumažinti jų lygį tose schemose, kurioms ji taikoma(115), ir atkreipia dėmesį į pastabą, kad ŽSIS trūkumai pritaikius taisomuosius veiksmus buvo šalinami visose audituotose valstybėse narėse(116);

544.  palankiai vertina Komisijos siūlymą supaprastinti IAKS atliekant prevencines preliminarias patikras, kurios padės nacionalinėms administracinėms įstaigoms nustatyti problemas, susijusias su ūkininkų paraiškomis, ir atlikti taisymus, be to, dėl to turėtų sumažėti nuobaudų lygis;

545.  pakartoja pagrindines Audito Rūmų rekomendacijas: valstybės narės turi užtikrinti patikimą ir atnaujintą informaciją ir vaizdus, susijusius su ŽSIS, kad būtų sumažinta su didesniu nei faktinis tinkamas žemės plotas susijusi klaidų rizika; Komisija turi reikalauti, kad į valstybės narės veiksmų planus būtų įtraukti taisomieji veiksmai, skirti dažnai aptinkamų klaidų priežastims šalinti, ji turi peržiūrėti savo kaimo plėtros atitikties auditų strategiją ir užtikrinti, kad teisingai būtų taikoma operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo procedūra, kuri nuo 2015 m. taps privaloma;

546.  atkreipia dėmesį į Komisijos pritarimą Audito Rūmams, kad kaimo plėtros išlaidų sritims taikomos sudėtingos taisyklės ir tinkamumo finansuoti sąlygos ir kad taip yra iš dalies dėl politikos pobūdžio ir Europos regionų skirtingumo, ragina stiprinti supaprastinimą ir prevencijos priemones, įtrauktus į 2014–2020 m. taisykles, taip pat ragina supaprastinimą atlikti valstybių narių lygmeniu vykdant naujas kaimo plėtros programas, laikyti jį prioritetu ir svarbia klaidų lygių mažinimo ir veiksmingumo bei lankstumo didinimo priemone, kurią taikant pagerinami įsisavinimo pajėgumai, ypač tais atvejais, kai nedidelės apimties programos gali sukelti mažesnį susidomėjimą ir (arba) jų klaidų lygis išlieka aukštas dėl jų valdymo griežtumo praeityje;

547.  ragina Komisiją laiku parengti išsamų planą siekiant sumažinti BŽŪP biurokratinę naštą;

548.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas, kai tik įmanoma, toliau šalinti ir mažinti su tiesioginiais mokėjimais susijusį sudėtingumą ir teikti didelį prioritetą žalinimo priemonių supaprastinimui, ypač tada, kai į EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo lėšų administravimą valstybėse narėse yra įtraukiama daug skirtingų lygmenų, prireikus abiem ramsčiams taikant skirtingus požiūrius; pabrėžia, kad dėl didelių valstybių narių skirtumų, susijusių su tiesioginėmis išmokomis, padidėjo bendrojoje rinkoje dirbančių ūkininkų konkurencingumo skirtumas;

549.  tikisi, kad Komisija nedelsdama visapusiškai pasinaudos BŽŪP supaprastinimo procesu, ypač sprendžiant klausimus, susijusius su apsunkinančiomis ir sudėtingomis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojamas kompleksinės paramos susiejimas ir žalinimas, nes jos galiausiai daro poveikį visos Europos ūkininkams; pabrėžia, kad taikant supaprastinimo procesą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pastangoms siekiant sumažinti administracinę naštą ir neturėtų kilti pavojaus principams ir taisyklėms, dėl kurių susitarta įgyvendinant naujausią BŽŪP reformą, – jie turėtų likti nepakeisti; mano, kad toks supaprastinimas neturėtų reikšti, kad reikia persvarstyti 2013–2020 m. laikotarpio BŽŪP išlaidas;

550.  atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio paskirties žemę įsigyjant investuotojams, valstietiškos, savininkų valdomos Europos Sąjungoje veikiančios struktūros patiria vis didesnį spaudimą, o dalis tiesioginių išmokų mokama tarptautiniu mastu veikiantiems koncernams;

551.  pabrėžia, kad svarbu turėti tos pačios rūšies programų, vykdomų skirtingose vietose, palyginamus veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir duomenis, ir tikisi, kad 2014–2020 m. šioje srityje bus atlikta patobulinimų, kuriais būtų siekiama užtikrinti kiekvienai valstybei reikalingą geresnį BŽŪP finansų valdymą;

552.  pabrėžia, kad BŽŪP atlieka svarbų vaidmenį gerinant socialinę įtrauktį – ypač (bet ne tik) per bendradarbiavimo pastangas: skurdo mažinimą ir ekonominį vystymąsi kaimo vietovėse kuriant darbo vietas, įgyvendinant programą LEADER ir steigiant naujas ar geresnes tarnybas ir infrastruktūrą; ragina atlikti bendro dviejų BŽŪP ramsčių poveikio kaimo vietovėse analizę ir išnagrinėti, kur ir kaip skiriamos lėšos, taip pat dėmesį sutelkti į tikruosius galutinius gavėjus;

553.  pažymi, jog tikimasi, kad išlaidos bus naudingos tiek kaimo vietovėms, tiek apskritai vartotojams, ir primena, kad galutiniai naudos gavėjai pinigus išleidžia prekėms ar paslaugoms savo vietos bendruomenėse arba savo ūkiuose įdarbindami žmones ir taip padeda žmonėms toliau verstis žemės ūkio veikla regionuose, kuriuose dažnai žemės ūkis ir miškininkystė yra pagrindinis ekonomikos variklis kaimo vietovėse ar izoliuotuose rajonuose;

554.  pažymi, kad žemės ūkio produktams nuo 2014 m. vidurio taikomas Rusijos importo draudimas yra pagrindinė problema; pasisako už tai, kad ankstyvuoju etapu taikant bet kokias neatidėliotinas priemones būtų užtikrinamas geresnis valdymas, kad lėšos būtų paskirstomos tinkamai, ir, jei reikia, kad būtų greitai susigrąžintos neteisėtai prašomos sumos; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tęsiamas Komisijos pastangas nustatyti alternatyvius žemės ūkio pertekliaus realizavimo rinkos būdus ir teikti paramą sektoriams, kurie dėl draudimo patyrė nuostolių; palankiai vertina Komisijos pastangas nustatyti alternatyvius žemės ūkio pertekliaus realizavimo rinkos būdus ir ragina valstybes nares dėti bendras pastangas siekiant pašalinti realizavimo rinkos išplėtimo kliūtis; pabrėžia TPIP susitarimo, kuriuo galima kompensuoti keleto tradicinių užsienio valiutų rinkų užsidarymą, svarbą;

555.  palankiai vertina Komisijos sprendimą, kuriuo nustatomos išimtinais atvejais teikiamos pagalbos schemos, skirtos pieno sektoriuje nuostolių patyrusioms šalims, ir ragina Komisiją toliau svarstyti pagalbos priemones, skirtas su panašiomis problemomis susiduriantiems sektoriams;

556.  reiškia susirūpinimą, kad daugelio Sąjungos valstybių narių kaimo vietovėse moterys turi tik ribotas galimybes patekti į darbo rinką, ir ragina Komisiją teikiant prioritetą savo būsimose plėtros iniciatyvose prisiimti užduotį kaimo vietovėse pagerinti ir padidinti moterų galimybes patekti į darbo rinką ir skirti tinkamą finansavimą į Europos jaunimo garantijų programą panašiai priemonei „Europos garantijos kaimo moterims“, kuria nustatomi atskiri su moterimis kaimo vietovėse susiję tikslai;

557.  primygtinai ragina Komisiją išaiškinti taisykles dėl gamintojų organizacijų, visų pirma vaisių ir daržovių sektoriuje, pripažinimo ir dar labiau sutrumpinti Komisijos auditų atlikimo terminą, siekiant naudos gavėjams suteikti teisinį tikrumą ir išvengti nereikalingų klaidų;

558.  atsižvelgdamas į Sutartyje išsakytą siekį(117) užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas, mano, jog kyla pavojus, kad visiems vartotojams nebus užtikrintos teisingos galimybės, kai maistui taikomas pernelyg didelis PVM, ir kad tuomet didėja su PVM susijusio sukčiavimo tikimybė;

559.  mano, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpio tikslai tebėra svarbūs siekiai ir kad einamuoju laikotarpiu Sąjunga daugiausia dėmesio turėtų skirti ūkių ir žemės ūkio sektoriaus gyvybingumo didinimui, geresnės pusiausvyros maisto grandinėje skatinimui, vykdant naujas kaimo plėtros programas siekti konsoliduoti ir stiprinti gamintojų organizacijas, remti kokybės sistemas, trumpas tiekimo grandines, socialinius kooperatyvus, vietines rinkas, ekosistemų funkcijas ir darnią teritorijų plėtrą tik kaimo vietovėse, kartu vengiant nepagrįstų lūkesčių ar išlaidų aplinkos apsaugos srityje;

560.  primena, kad atlikus visus Audito Rūmų vykdytus 2014 m. išlaidų auditus, OLAF buvo pranešta tik apie 3 atvejus siekiant, kad ši tarnyba atliktų tyrimą(118), įtarus, kad siekiant gauti paramą buvo dirbtinai sukurtos sąlygos (įsitvirtinusios įmonės ar asmenų grupės įsteigė naujus subjektus), ir vieną atvejį nacionalinės valdžios institucijos kaip rizikingą įvardijo anksčiau, prieš Europos Audito Rūmams atliekant auditą;

561.  pažymi, kad galima dar pagerinti politikos įgyvendinimą; todėl primygtinai ragina informuoti apie visus su tikslų nustatymu, politikos tikslų pasiekimu ir atitiktimi susijusius pagerinimus;

562.  ragina Komisiją patikrinti pardavimui trečiosiose šalyse skatinti skirtų išmokų veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat užtikrinti, kad šiomis priemonėmis iš rinkos nebūtų išstumiami vietos žemės ūkio gamintojai;

563.  pažymi, kad tuomet, kai AGRI GD rengė 2014 m. metinę veiklos ataskaitą, nebuvo informacijos apie daugelį Pasirengimo narystei paramos kaimo plėtrai priemonės (IPARD) elementų ir kad informacija turi būti atnaujinta (paramą gavusių ūkių skaičius, bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas, Sąjungos standartus įdiegusių ūkių skaičius), taip pat mano, kad naujuoju finansavimo laikotarpiu reikėtų atlikti nuolatinę analizę;

564.  pažymi, kad 2014 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje pateikiami geri rezultatai, tačiau ragina Audito Rūmus informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių jie ketina imtis, kad panaudotų labiau daugiametišką tyrimo metodologiją formuodami, kaip jie ketina, labiau į rezultatus orientuotą požiūrį;

Žuvininkystė

565.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų metinių ataskaitų; taip pat atkreipia dėmesį į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę ataskaitą; atkreipia dėmesį į Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato (MARE GD) 2014 m. metinę veiklos ataskaitą; atsižvelgia į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2015 dėl žvejybos partnerystės susitarimų;

566.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomones dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo; atkreipia dėmesį į neigiamą Audito Rūmų nuomonę dėl mokėjimų asignavimų, su kuriais susijęs bendrasis klaidų lygis buvo 4,4 %, tačiau nenurodytas konkretus klaidų lygis, susijęs su žuvininkyste; ragina, kad žuvininkystei būtų taikoma atskira apskaitos sistema, kuri nebūtų sujungta su žemės ūkiu, siekiant, kad žuvininkystės srityje būtų užtikrintas didesnis skaidrumas;

567.  pažymi, kad MARE GD pateikė išlygą dėl Europos žuvininkystės fondo (EŽF) programų valdymo ir kontrolės sistemos kai kuriose valstybėse narėse;

568.  yra įsitikinęs, jog MARE GD įgyvendinta vidaus kontrolės sistema suteikia pakankamą patikinimą, kad bus tinkamai valdoma rizika, susijusi su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu;

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)

569.  pažymi, kad po 2014 m. sausio 1 d. patvirtinus programas, vykdomas pagal EJRŽF ir kitų Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšų pasidalijamąjį valdymą, reikėjo atlikti DFP techninę peržiūrą siekiant perkelti nepanaudotus 2014 m. asignavimus į kitus metus;

570.  labai apgailestauja dėl to, kad didžioji dalis valstybių narių labai vėluodamos pateikė savo su EJRŽF susijusias veiksmų programas, dėl to labai vėluota panaudoti fondo lėšas; primena, kad pagal pasidalijamąjį valdymą valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų panaudotos lėšos;

571.  mano, kad valstybės narės turėtų pagerinti priemones ir kanalus, kuriais jos naudojasi, kad perduotų informaciją Komisijai; rekomenduoja, kad Komisija darytų didesnį spaudimą valstybėms narėms siekdama, kad jos pateiktų patikimus duomenis;

572.  primygtinai ragina Komisiją suteikti valstybėms narėms visą įmanomą paramą siekiant užtikrinti tinkamą ir visapusišką EJRŽF išteklių panaudojimą ir aukštą įvykdymo lygį, atsižvelgiant į atitinkamus jų prioritetus ir poreikius, ypač turint mintyje tvarų žuvininkystės sektoriaus vystymą;

Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga

573.  palankiai vertina tai, kad Įstaigai nuo 2014 m. sausio 1 d. patikėtas EJRŽF; atkreipia dėmesį į susitarimo memorandumą, kurį 2014 m. rugsėjo 23 d. pasirašė MARE GD ir Įstaiga; pabrėžia, kad reikia skatinti Įstaigos visiems jos paramos gavėjams teikiamą aukštos kokybės paramą, susijusią su 19 EJRŽF veiksmų;

Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2015 (2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimas) „Ar Komisija tinkamai valdo žvejybos partnerystės susitarimus?“

574.  ragina Komisiją atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas;

575.  apgailestauja dėl finansinių sąnaudų, susidariusių dėl to, kad nepakankamai išnaudojamos kai kuriuose pastaruosiuose protokoluose patvirtintos svorio kvotos; siūlo glaudžiau susieti mokesčio už teisę žvejoti dydį ir iš tikrųjų sugaunamą laimikį; ragina Komisiją užtikrinti, kad sektorinės paramos išmokos derėtų su kitais paramos biudžetui mokėjimais, ir ragina gerinti šalių partnerių rezultatus, pasiektus įgyvendinant bendrai sutartų veiksmų matricą;

576.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pateiktą informaciją, pabrėžia, kad žvejybos partnerystės susitarimų, dėl kurių susitarta tame pačiame regione, papildomumas ir nuoseklumas gali būti pagerintas siekiant, kad regioniniu lygmeniu būtų kuo labiau pasinaudota jų teikiamomis galimybėmis;

577.  pabrėžia, kad informacija, pateikta atlikus nepriklausomus ex post vertinimus, ne visuomet buvo pakankamai išsami, nuosekli arba palyginama, dėl to ji buvo mažiau naudinga priimant sprendimus ir vedant derybas; be to, pažymi, kad atliekant šiuos vertinimus nepakankamai įvertinama, kokiu mastu žvejybos partnerystės susitarimais pasiekiama visų juose keliamų tikslų, pavyzdžiui, nepateikiamos nuorodos į užimtumą nuo žvejybos priklausančiuose Sąjungos regionuose ir nėra informacijos apie žuvies pasiūlą Sąjungos rinkoje;

578.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta patikimos, patikrinamos ir prieinamos informacijos apie žuvų išteklius ir apie šalies arba kitų užsienio žvejybos laivynų, kuriems suteikta prieiga, žvejybos veiklą, nes žvejybos partnerystės susitarimų vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti tik pertekliaus išteklių žvejybą, tačiau pasirodė, kad šį tikslą labai sudėtinga įgyvendinti praktiškai;

579.  primygtinai ragina Komisiją atidžiau stebėti sektorinės paramos panaudojimą, siekiant užtikrinti jos veiksmingumą;

580.  pabrėžia, kad būtina veiksmingai stebėti Sąjungos finansuojamą veiklą, kuria teikiama parama sektoriams pagal tarptautinius susitarimus, naudojant kuo detaliau parengtas matricų lenteles; be to, pabrėžia, kad reikia raginti padidinti paramos sektoriams dalį; yra tvirtai įsitikinęs, kad su prekyba susijusi susitarimų dalis ilgainiui turėtų priklausyti nuo veiksmingos, pakankamai stebimos ir didelės paramos sektoriams;

581.  susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu galiojančiuose protokoluose vis dar nenumatyta galimybė atlikti dalinius mokėjimus tais atvejais, kai rezultatai pasiekiami tik iš dalies; pripažįsta, kad tais atvejais, kai rezultatai nepasiekiami arba kai jie nepakankami, sektorinės paramos mokėjimas kitiems metams turi būti sustabdomas tol, kol nebus pasiekti tikslai; vis dėlto ragina Komisiją, kai įmanoma, į naujus protokolus įtraukti galimybę atlikti dalinius sektorinės paramos mokėjimus;

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas

582.  remdamasis turima informacija, siūlo patvirtinti, kad Komisija įvykdė biudžetą, atsižvelgiant į jos 2014 finansinių metų išlaidas jūrų reikalų ir žuvininkystės srityse.

Kultūra ir švietimas

583.  palankiai vertina tai, kad per pirmuosius metus vykdant programą „Erasmus+“ pagrindinis dėmesys ir toliau buvo skiriamas įgūdžių ir įsidarbinimo galimybių skatinimui, pasiektas numatytas tikslas sukurti glaudesnes Sąjungos programų ir politinių aktualijų švietimo, mokymo, sporto ir jaunimo srityse sąsajas, Sąjungos veiksmai parengti taip, kad būtų geriau atsižvelgiama į mokymosi visą gyvenimą tikslą, ir, įtraukiant daug Europos piliečių, padedama mažinti socialinę, ekonominę ir teritorinę nelygybę; vis dėlto pažymi, kad jaunimui skirtoje programos „Erasmus+“ dalyje yra problemų, susijusių su galimybėmis gauti finansavimą, palyginti su ankstesne programa „Veiklus jaunimas“; apgailestauja, kad Komisija pagal programą „Erasmus+“ neskyrė pakankamai biudžeto lėšų tam, kad būtų geriau informuojama apie bendrus pokyčius naujose programos nuostatose, pagal kurias turi būti galima vykdyti daugiau mokyklinių projektų;

584.  laikosi nuomonės, kad, nors labiau decentralizavus programos „Erasmus+“ lėšų išmokėjimą galima geriau vykdyti kai kuriuos programos nacionalinius ir vietos reikalavimus, atsižvelgiant į pagrindinius veiksmus, reikia įvertinti tokią decentralizaciją, kad ji netaptų kliūtimi siekiant strateginių programos „Erasmus+“ tikslų, ypač susijusių su jaunimu;

585.  pažymi, kad, įgyvendinant programą „Erasmus+“, padedama integruoti jaunus europiečius į darbo rinką, didinti įsidarbinimo galimybes ir ugdyti naujus įgūdžius, remiamos iniciatyvos pilietiškumo, savanoriškos veiklos ir jaunimo ir sporto tarptautinimo srityse; pagal ją taip pat padedama gerinti švietimo, formaliojo ir neformaliojo mokymo ir mokymosi visą gyvenimą kokybę, gerinamas Europos pilietiškumo suvokimas, pagrįstas žmogaus teisių supratimu ir jų laikymusi;

586.  reiškia didelį susirūpinimą dėl programos „Erasmus+“ jaunimo programų finansinių išmokų de facto sustabdymo Graikijoje, kaip pabrėžiama Europos jaunimo forumo 2015 m. ataskaitoje dėl programos įgyvendinimo;

587.  atkreipia dėmesį į sunkumus pradiniu programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“ įgyvendinimo etapu, apie kuriuos pranešė Komisijos Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (EAC GD) ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA), ypač turint mintyje tai, kad tam tikrais atvejais buvo vėluojama kviesti teikti paraiškas ir išmokėti lėšas; tikisi, kad tai – išskirtinės aplinkybės, taigi laukia ateinančių metų, kai šių programų įgyvendinimas pasieks stabilesnį etapą, palyginti su pirmaisiais įgyvendinimo metais; rekomenduoja į programą „Erasmus+“ įtraukti daugiau nedidelės apimties projektų, kurie yra novatoriškos patirties pagrindas visose trijose srityse: švietimo jaunimo ir sporto;

588.  palankiai vertina finansavimo modelių, paremtų fiksuotąja suma ir vieneto kaina, diegimą, nes dėl to supaprastinamas tiek Sąjungos paramos gavėjų, tiek pačios Sąjungos finansų valdymas; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, ypač atsižvelgiant į jaunimui skirtą programos „Erasmus+“ dalį, šių fiksuotųjų sumų ir vieneto kainos taip pat nepakanka pagrindinėms jaunimo asociacijų ir NVO veiklos išlaidoms finansuoti; teigia, kad turėtų būti toliau didinamos Sąjungos investicijos į programą;

589.  primena, kad EACEA vėluojant atlikti galutinius mokėjimus daromas tiesioginis poveikis paramos gavėjų teisėms, taigi kyla pavojus kultūros asociacijoms ir projektams, kūrybiškumui ir pilietinės visuomenės kultūros įvairovei; ragina EACEA toliau tobulinti savo kontrolės ir mokėjimo sistemas;

590.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos mokyklos nesprendė Audito Rūmų pakartotinai iškeltų klausimų, ir atkreipia dėmesį į rekomendaciją Europos mokyklų valdybai įgyvendinti svarbių pareigybių rotacijos sistemą ir šalinti kitus trūkumus, kurie gali kelti grėsmę pagrindinių skaidrumo ir patikimo finansų valdymo principų taikymui; atkreipia dėmesį į 2014 m. patvirtintą naują Europos mokyklų finansinį reglamentą, kaip į vieną iš priemonių spręsti svarbiausius Audito Rūmų nurodytus klausimus, jei tokia priemonė bus gerai įgyvendinta; ragina Europos mokyklų valdybą centralizuoti kai kurias pareigybes, kurios šiuo metu decentralizuotos, pvz., buhalterio pareigybę, ir skatinti finansinių sandorių leidimo, vykdymo ir kontrolės vaidmenų atskyrimą, kad būtų kuo labiau sumažinta klaidų ir sukčiavimo rizika; mano, kad atsižvelgiant į iškilusius klausimus ir į tai, kad 60 proc. Europos mokyklų biudžeto, t. y. 177 mln. EUR, skiriama iš Sąjungos biudžeto, jau būtų metas išsamiai persvarstyti Europos mokyklų sistemos valdymą, tvarkymą ir organizaciją;

591.  pažymi, kad dėl DFP septynerių metų programavimo laikotarpio ir ES politinių ir strateginių prioritetų dešimties metų programavimo laikotarpio nederėjimo galėtų būti daromas neigiamas poveikis, siekiant nuosekliai įvertinti rezultatus, pasiektus įgyvendinant Sąjungos programas; pažymi, kad DFP tikslinimas, kuris bus vykdomas netrukus, yra svarbiausias Sąjungos išlaidų valdymo elementas, nes jį atliekant užtikrinama, kad Sąjungos investicijų programos ir toliau būtų veiksmingos; primygtinai ragina iš esmės supaprastinti paraiškos formas ir kriterijus, ypač taikomus nedidelės apimties projektams, įgyvendinamiems pagal programas „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“;

592.  reiškia susirūpinimą dėl Komisijos vėluojančių mokėjimų, kurie 2014 m. sudarė 26 mlrd. EUR: pusė šių vėluojančių mokėjimų laikomi neįprastais, t. y. jiems neišrašytos sąskaitos faktūros finansinių metų pabaigoje, kaip nustatė Europos Parlamento tyrimų tarnyba, o vien tik programai „Erasmus+“ skirti vėluojantys mokėjimai sudarė 202 mln. EUR; pažymi, kad šiuos mokėjimus vėluojama atlikti iš dalies dėl nepaprastai nelanksčios DFP, pagal kurią neleidžiama perskirstyti lėšų ir nustatyta maža marža, o iš dalies dėl valstybių narių nesugebėjimo laikytis savo įsipareigojimų dėl mokėjimų asignavimų;

593.  pabrėžia, kad pagal programą „Europa piliečiams“ kuriama unikali tiesioginė Sąjungos ir jos piliečių sąsaja, siekiant remti jų veiksmus, peticijas ir pilietines teises; mano, kad dabartinis jos finansavimo lygis yra gerokai per mažas, ir pabrėžia, kad programa turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į jos turinį, pagal ją turėtų būti imamasi daugiau iniciatyvų, padedančių puoselėti Europos pilietiškumo vertybes; griežtai nepritaria programos „Europa piliečiams“ (2014–2020 m.) biudžeto mažinimui arba su šia programa susijusių mokėjimų vėlavimui;

Piliečių laisvės, teisingumas ir vidaus reikalai

594.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad Sąjungos konsoliduotose finansinėse ataskaitose 2014 m. gruodžio 31 d. Sąjungos finansinė būklė visais reikšmingais aspektais yra pateikta teisingai; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad jau dvidešimt pirmus metus iš eilės tikrintos finansų priežiūros ir kontrolės sistemos buvo tik iš dalies veiksmingos, užtikrinant finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumą ir tvarkingumą;

595.  vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad ataskaitose atspindimi mokėjimai yra paveikti klaidų, kurių lygis viršija reikšmingumo ribą; taigi primena, kad biudžetą reikia valdyti atidžiai, ir ragina toliau dėti pastangas, kad klaidų lygis būtų sumažintas;

596.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų naujai pristatytą ataskaitą dėl DFP 3 kategorijos „Saugumas ir pilietybė“ išlaidų; reikalauja, kad, atsižvelgiant į biudžeto padidėjimą, ji būtų įtraukta ir kitais metais; sutinka, jog reikia naujo požiūrio, pagal kurį ES biudžeto lėšos būtų investuojamos, o ne išleidžiamos;

597.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse teisės aktai dėl parlamento, vyriausybės ir vietos tarybų narių interesų konfliktų yra netikslūs ir nepakankami; ragina Komisiją ištirti šią padėtį ir prireikus pateikti atitinkamus pasiūlymus šiuo klausimu; mano, kad visi tokie pat pasiūlymai taip pat turėtų būti taikomi ir dabartiniams Komisijos nariams ir kandidatams į jos narius;

598.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti ekonominį naudingumą ir pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnius projektus, kai dėl Komisijos valdymo trūkumų atsirado vėlavimai ir pernelyg didelės išlaidos, kaip atsitiko kuriant antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II), kuri buvo pateikta šešeriais metais vėliau, nei planuota, ir kainavo aštuonis kartus daugiau nei pradinė biudžeto suma;

599.  pažymi, kad nors Išorės sienų fondas padėjo valdyti išorės sienas, šio fondo pridėtinė vertė buvo ribota; dėl paskirtų institucijų vykdomo stebėjimo trūkumų ir didelių trūkumų Komisijos ir valstybių narių atliktuose vertinimuose įvertinti bendro rezultato nebuvo galima;

Lyčių lygybės klausimai

600.  primena, kad, kaip teigiama SESV 8 straipsnyje, moterų ir vyrų lygybė – viena iš vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga ir kurią ji propaguoja; mano, kad būtina integruoti lyčių lygybės aspektą į visas politikos sritis ir todėl reikia į tai atsižvelgti vykdant biudžeto procedūras;

601.  primena Komisijai, kad pagal kai kurias biudžeto eilutes gali būti netiesiogiai didinama lyčių nelygybė, nes, jas įgyvendinus, gali būti daromas neigiamas poveikis moterims; todėl ragina Komisiją sudarant biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą taikyti naujų ir esamų biudžeto eilučių analizę šiuo požiūriu ir prireikus atlikti būtinus politikos pakeitimus siekiant užtikrinti, kad netiesiogiai nebūtų kuriama lyčių nelygybė;

602.  primena Komisijai jos naują įsipareigojimą dėl į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo ir pakartoja Parlamento prašymą į bendrąjį Sąjungos biudžeto vykdymo rezultatų rodiklių rinkinį taip pat įtraukti su lytimi susijusius rodiklius, kurie padėtų geriau vertinti biudžeto vykdymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

603.  ragina Komisiją parengti Sąjungos teikiamo finansavimo poveikio lyčių lygybės skatinimui vertinimą;

604.  ragina Europos Sąjungą padidinti ESF lėšų dalį, skiriamą kokybiškoms viešosioms vaikų, vyresniojo amžiaus asmenų ir priklausomų asmenų (kuriuos vis dar dažniausiai prižiūri moterys) priežiūros paslaugoms už prieinamą kainą plėtoti, taip pat atsižvelgiant į neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sukurto lyčių lygybės indekso duomenis;

605.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti visapusiškus mokymus viešiesiems pareigūnams, susijusiems su sprendimais dėl išlaidų, kad būtų užtikrintas visapusiškas poveikio, kurį jų sprendimai daro lyčių lygybei, supratimas;

606.  ragina visas Sąjungos institucijas įvertinti, ar esama tikros lygybės skirstant pareigybes ES institucijose ir organuose, ir vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, be kita ko, teikti pagal lytis suskirstytus statistinius duomenis apie darbuotojų skaičius ir pareigų lygius.

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 373, 2015 11 10, p. 1.
(4) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.
(7) OL L 51, 2014 2 20.
(8) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(9) OL C 367, 2015 11 5, p. 2.
(10) OL C 409, 2015 12 9, p. 73.
(11) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(12) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(13) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(14) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(15) OL L 343, 2013 12 19, p. 46.
(16) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.
(17) OL L 51, 2014 2 20.
(18) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(19) OL C 367, 2015 11 5, p. 9.
(20) OL C 409, 2015 12 9, p. 90.
(21) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(22) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(23) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(24) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(25) OL L 341, 2013 12 18, p. 73.
(26) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.
(27) OL L 51, 2014 2 20.
(28) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(29) OL C 367, 2015 11 5, p. 2.
(30) OL C 409, 2015 12 9, p. 56.
(31) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(32) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(33) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(34) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(35) OL L 341, 2013 12 18, p. 69.
(36) OL L 363, 2014 12 18, p. 183.
(37) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.
(38) OL L 51, 2014 2 20.
(39) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(40) OL C 367, 2015 11 5, p. 12.
(41) OL C 409, 2015 12 9, p. 247.
(42) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(43) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(44) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(45) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(46) OL L 346, 2013 12 20, p. 58.
(47) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.
(48) OL L 51, 2014 2 20.
(49) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(50) OL C 367, 2015 11 5, p. 10.
(51) OL C 409, 2015 12 9, p. 379.
(52) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(53) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(54) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(55) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(56) OL L 346, 2013 12 20, p. 54.
(57) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.
(58) OL L 51, 2014 2 20.
(59) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(60) OL C 367, 2015 11 5, p. 10.
(61) OL C 409, 2015 12 9, p. 362.
(62) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(63) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(64) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(65) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(66) OL L 352, 2013 12 24, p. 65.
(67) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.
(68) OL L 51, 2014 2 20.
(69) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(70) OL C 373, 2015 11 10, p. 1.
(71) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(72) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(73) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(74) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(75) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.
(76) Strategija „Europa 2020“: Europos semestras; Šešių dokumentų rinkinys, Dviejų dokumentų rinkinys; taip pat konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos; kruopštus konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kaip lyginamojo indekso, laikymasis galėtų būti veiksmingas ES biudžeto išlaidų paskirstymo būdas.
(77) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2011 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (OL L 308, 2013 11 16, p. 27) 328 dalis; 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (OL L 266, 2014 9 5, p. 32) 314 ir 315 dalys; 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (OL L 255, 2015 9 30, p. 27) 305 dalis.
(78) 2014 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 3.10 punktas.
(79) 2014 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 3.5 punktas.
(80) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(81) 2014 m. Audito rūmų metinė ataskaita, 3.65 punktas.
(82) 2013 m. rodikliai buvo perskaičiuoti, kad atitiktų 2014 m. metinės ataskaitos struktūrą ir kad būtų galima palyginti šių dvejų metų skaičius.
(83) Remiantis 2014 m. Audito Rūmų metine ataskaita, palyginamas apskaičiuotas klaidų lygis 2013 m. ir 2012 m. yra 0,2 ir 0,3 procentinės dalies mažesnis, nes Audito Rūmai atnaujino būdą, kuriuo apskaičiuojamas sunkus viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas.
(84) Audito rūmų metinė ataskaita, 1.54 ir 1.65 dalys.
(85) Kadangi teisės aktų poveikio vertinimas yra labai veiksmingas būdas užtikrinti išties patikimą finansų valdymą.
(86) 2015 m. kovo mėn. Komisijos priimtas mokėjimų planas, kuriame pateikiamos trumpalaikės priemonės neapmokėtų sąskaitų lygiui sumažinti, nėra tinkama priemonė; aukšto neįvykdytų įsipareigojimų lygio klausimui spręsti būtina ilgesnio laikotarpio perspektyva.
(87) Europos socialinis fondas (ESF), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Sanglaudos fondas (SF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF), šaltinis: Audito Rūmų 2014 m. metinė ataskaita.
(88) Skirtingose valstybėse narėse įsisavinimo lygis yra nuo 50 iki 92 proc.
(89) Atsakymai į papildomą Komisijos nario C. Moedaso pateiktą klausimą raštu (3 klausimas).
(90) Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato 2012 m. metinė veiklos ataskaita, p. 45 ir toliau.
(91) Kaip INEA.
(92) Mėnesinių ir tarpinių išmokų sumažinimas ir jų mokėjimo sustabdymas; žr. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549) 41 straipsnio 2 dalį.
(93) Žr. 2014 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 7.44–7.50 punktus.
(94) Žr. lentelę: Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2014 m. metinės veiklos ataskaitos 10 priedas, 3.2.8 dalis.
(95) Kaimo plėtros politika įgyvendinama taikant 46 priemones, o šios priemonės – per kaimo plėtros programas, kurioms vadovaujama nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu.
(96) 2014 m. Audito rūmų metinė ataskaita, 7.71 dalis.
(97) Žr. Komisijos nario Ph. Hogano atsakymą į klausimą, į kurį atsakoma raštu (7b). 2016 m. sausio 14 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdis.
(98) Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato metinė veiklos ataskaita, p. 17.
(99) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2015: „Ar finansinės priemonės yra sėkmingas ir perspektyvus įrankis kaimo plėtros srityje?“
(100) Žr. „EuropeAid“ 2014 m. metinę veiklos ataskaitą, p. 115.
(101) 2014 m. Komisijos pasiekimų valdymo srityje apibendrinimas (COM(2015)0279, p. 21).
(102) Atsakymai į Komisijos narei M. Thyssen pateiktus klausimus, į kuriuos atsakoma raštu (48 ir 49 klausimai).
(103) Žr. 2015 m. rugsėjo 23 d. patvirtintus tolesnius veiksmus po Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2014 m. OLAF priežiūros komiteto metinės ataskaitos.
(104) „Philip Morris International“, „British American Tobacco“, „Japan Tobacco International“ ir „Imperial Tobacco Limited“.
(105) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (OL L 127, 2014 4 29, p. 1).
(106) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl susitarimo su tabako bendrove (susitarimas su „Philip Morris International“) (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0082).
(107) http://www.ombudsman.europa.eu/en/press/release.faces/en/61027/html.bookmark.
(108) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 282/2014, kuriuo nustatoma trečioji daugiametė Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1350/2007/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 1).
(109) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB (OL L 189, 2014 6 27, p. 1).
(110) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(111) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).
(112) DG AGRI, 2014 m. metinė ataskaita, 12 psl.
(113) Audito rūmų 2014 m. metinė ataskaita, atsakymas į 7.15 dalį.
(114) Audito rūmų 2014 m. metinė ataskaita, atsakymas į 7.32 dalį.
(115) Audito rūmų 2014 m. metinė ataskaita, 7.35 dalis.
(116) Audito rūmų 2014 m. metinė ataskaita, 7.40 dalis.
(117) SESV 39 straipsnio 1 dalies e punktas.
(118) Audito rūmų 2014 m. metinė ataskaita, 7.30 dalis.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Audito Rūmų specialioji ataskaita dėl 2014 m. budžeto įvykdymo patvirtinimo Komisijai
PDF 609kWORD 286k
2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (2015/2206(DEC))
P8_TA(2016)0148A8-0127/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į specialiąsias Audito Rūmų ataskaitas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į 2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotas metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0267/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą dėl 2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija(5), ir į savo rezoliuciją su pastabomis, kuri yra neatskiriama to sprendimo dalis,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo Komisijai (05583/2016 – C8–0042/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų susijusių komitetų nuomonę (A8-0127/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

B.  kadangi Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiama informacija svarbiais klausimais, susijusiais su lėšų panaudojimu, todėl jos yra svarbios Parlamentui atliekant biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos vaidmenį;

C.  kadangi Parlamento pastabos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų sudaro neatskiriamą minėto jo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (III skirsnis – Komisija), dalį;

I dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 18/2014 „EuropeAid vertinimo ir į rezultatus orientuotos stebėjimo sistemos“

1.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą, skirtą EuropeAid vertinimo ir į rezultatus orientuoto stebėjimo (ĮROS) sistemoms įvertinti, ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

Bendrosios pastabos

2.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad EuropeAid vertinimo ir ĮROS sistemos yra nepakankamai patikimos, programos vertinimo priežiūra ir stebėsena vykdoma nepakankamai gerai, o EuropeAid negali užtikrinti, kad įvairiai vertinimo veiklai vykdyti skirti personalo ir finansiniai ištekliai būtų tinkami ir veiksmingai paskirstyti;

3.  pabrėžia, kad būtina pateikti Europos Parlamentui, kaip biudžeto kontrolės institucijai, aiškią nuomonę apie tai, kiek Europos Sąjungos pagrindinių tikslų iš tikrųjų buvo pasiekta;

4.  mano, kad klausymai, kuriuose dalyvauja ne tik Komisijos atstovai ir EIVT pareigūnai, bet ir paramos gavėjai ir nepriklausomi ekspertai, užtikrins išsamesnį vertinimą, kaip EuropeAid padeda siekti Sąjungos tikslų;

5.  primena, kad reikėtų teikti išorės, objektyvią ir nešališką grįžtamąją informaciją apie Komisijos pagalbos projektų ir programų rezultatus, nes tai yra Komisijos įsipareigojimo užtikrinti kokybę dalis;

6.  mano, kad vertinimų rezultatai yra pagrindiniai elementai, kuriuos reikia integruoti įgyvendinant politiką ir atliekant politinę veiklos peržiūrą, siekiant pakoreguoti strateginius politinius tikslus ir padidinti bendrą suderinamumą su kitomis Sąjungos politikos kryptimis; ryšium su tuo mano, jog nepaprastai svarbu, kad vertinimai būtų nepriklausomi, skaidrūs ir prieinami visuomenei;

7.  yra įsitikinęs, kad, investuojant į įvairių vertinimų rezultatų analizę ir jų kaupimą, galima ne tik susidaryti bendrą vaizdą apie susiformavusias tendencijas, bet ir pasisemti žinių, kuriomis galima labiausiai sustiprinti vertinimo procesų veiksmingumą, kartu pateikiant tvirtesnį įrodymų pagrindą priimamiems sprendimams, formuojamai politikai ir su konkrečiomis pagalbos priemonėmis susijusių esamų projektų tąsai;

8.  mano, kad labai svarbu visais būdais ir priemonėmis dalytis žiniomis, siekiant ne tik išvystyti vertinimo kultūrą, bet, visų pirma, stiprinti veiksmingos veiklos kultūrą;

9.  ragina Audito Rūmus apsvarstyti visus EuropeAid finansavimo mechanizmus siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekta ekonominė nauda ir Sąjungos finansavimas būtų veiksmingas skatinant pažangą siekiant Sąjungos tikslų ir propaguojant jos vertybes; mano, kad Sąjungos finansuojami projektai turėtų būti suderinti su jos politikos tikslais kaimyninėse šalyse, atsižvelgiant į gavėjų atskaitingumą ir į tai, kad ES lėšos gali būti panaudojamos įvairiai;

10.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms, susijusioms su EuropeAid vertinimo ir į rezultatus orientuoto stebėjimo sistemomis;

Audito Rūmų rekomendacijos

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai teikia rekomendacijas dėl veiksmingo vertinimo ir ĮROS išteklių naudojimo, vertinimų skirstymo pagal svarbą ir jų stebėsenos, kokybės kontrolės procedūrų įgyvendinimo, pasiektų rezultatų rodymo ir vertinimo bei į rezultatus orientuoto stebėjimo išvadų sklaidos ir tolesnių veiksmų;

12.  mano, kad EuropeAid turėtų išlaikyti tinkamą informacijos valdymo praktiką ir reguliariai atlikti savo poreikių vertinimą, kad atlikus programų vertinimus ir ĮROS būtų užtikrintas informacija pagrįstas finansinių ir personalo išteklių paskirstymas;

13.  mano, jog, siekdamas užtikrinti, kad atliekami vertinimai atitinka organizacijos prioritetus, EuropeAid turėtų:

   nustatyti aiškius atrankos kriterijus, leidžiančius suteikti pirmenybę programų vertinimams ir dokumentuoti, kaip jie buvo taikomi rengiant vertinimo planus, atsižvelgiant į papildomumą su ĮROS;
   gerokai patobulinti savo stebėjimo sistemą ir atsiskaitymą dėl vertinimo planų įgyvendinimo, įskaitant delsos priežasčių ir priemonių, priimtų šioms priežastims šalinti, aprašymo analizę;
   gerinti bendrą EuropeAid programų vertinimo veiklos priežiūrą;

14.  mano, kad, siekdamas užtikrinti programų vertinimų ir ĮROS kokybę, EuropeAid turėtų:

   primygtinai reikalauti, kad veiklos padaliniai ir delegacijos taikytų kokybės kontrolės reikalavimus, įskaitant reikalavimą atliekant programos vertinimus pasitelkti referencinę grupę ir dokumentuose pateikti informaciją apie vykdytą kokybės kontrolę;
   reguliariai tikrinti, kaip taikoma ši kontrolė;

15.  mano, kad, siekdamas pagerinti vertinimo sistemų galimybes teikti tinkamą informaciją apie pasiektus rezultatus, EuropeAid turėtų:

   griežčiau taikyti teisės aktų nuostatas, pagal kurias reikalaujama nustatyti konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realius, per nustatytą laiką įvykdytinus tikslus, ir naudoti patikrinamus rodiklius;
   pakeisti stebėjimo sistemą taip, kad joje ir toliau būtų teikiami duomenys apie programas ne trumpiau kaip trejus metus po jų užbaigimo; taip pat,
   gerokai padidinti ex post programų vertinimų dalį.

II dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 22/2014 „Ekonomiškumo užtikrinimas: ES lėšomis finansuojamiems kaimo plėtros projektams skiriamų dotacijų išlaidų kontrolė“

16.  Palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Ekonomiškumo užtikrinimas: ES lėšomis finansuojamiems kaimo plėtros projektams skiriamų dotacijų išlaidų kontrolė“ ir pritaria joje pateikiamoms išvadoms ir rekomendacijoms;

17.  pažymi, kad ES kaimo plėtros politika yra labai svarbi siekiant skatinti žemės ūkio konkurencingumą ir užtikrinti tausų gamtos išteklių valdymą, taip pat klimato politikos tąsą; atkreipia dėmesį į teritorinės kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtros svarbą, be kita ko, darbo vietų kūrimui ir jų išlaikymui;

18.  apgailestauja, kad Komisija 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pradžioje nepateikė gairių ir neskleidė gerosios patirties, ir neužtikrino, kad, prieš valstybėms narėms pradedant tvirtinti dotacijas, jų kontrolės sistemos būtų veiksmingos; pabrėžia, kad nuo 2012 m. Komisija ėmėsi aktyvesnių ir darnesnių veiksmų;

19.  pažymi, kad nustatyta daug trūkumų, susijusių su valstybių narių vykdoma kaimo plėtrai skirtų dotacijų išlaidų kontrole; pažymi, kad Komisija sutinka su tuo, kad geriau kontroliuojant išlaidas būtų galima sutaupyti kaimo plėtros projektams skiriamų dotacijų lėšų ir gauti tokius pat išdirbius ir rezultatus bei pasiekti tuos pačius tikslus; palankiai vertina tai, kad nustatyti veiksmingi ir ekonomiškai efektyvūs metodai, kurie galėtų būti plačiau taikomi, kad Komisija pritaria Audito Rūmų nustatytiems faktams ir kad ji išreiškė savo ketinimą bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekdama 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu gerinti kaimo plėtros išlaidų kontrolę;

20.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisija ir valstybės narės naujojo programavimo laikotarpio pradžioje turėtų tikrinti, ar kontrolės sistemos veikia efektyviai ir yra veiksmingos rizikos atžvilgiu;

21.  pabrėžia, kad Komisija turėtų raginti valstybes nares naudotis Audito Rūmų parengtais ir I priede pateikiamais kriterijais ir kontroliniu sąrašu(7);

22.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti siekdamos užtikrinti, kad visoms kaimo plėtros programoms taikomi metodai atitiktų Audito Rūmų nustatytus vertinimo dėl to, ar kontrolės sistemos padeda mažinti perteklinių specifikacijų, nekonkurencingų kainų ir projekto pakeitimų riziką, kriterijus ir kad jie būtų tikslingai taikomi didžiausios rizikos srityse; mano, kad į šį procesą turėtų būti įtraukiamas valstybių narių valdžios institucijų vidaus audito tarnybų (arba kitų inspekcijos arba audito įstaigų) atliekamas kontrolės sistemų ex ante vertinimas;

23.  mano, kad valstybės narės turėtų: plačiau taikyti ekonomiškai veiksmingus metodus, kurie jau buvo nustatyti; įvertinti išlaidas numatomų išdirbių arba rezultatų atžvilgiu; tikrinti, ar dėl standartinių įkainių susidaro permokos; kaip referencines įrenginių, mašinų ir kt. kainas naudoti tikrąsias rinkos kainas, o ne tiekėjų sąrašuose nurodytas kainas; net jei taikytos viešųjų pirkimų procedūros, kontroliuoti, kad išlaidos būtų pagrįstos; taikyti griežtesnius reikalavimus ir (arba) patikras priemonėms, turinčioms dideles pagalbos normas, ir t. t.;

24.  palankiai vertina tai, kad Komisija įsipareigojo pateikti gaires dėl kontrolės ir nuobaudų kaimo plėtros srityje, įskaitant specialų skyrių dėl išlaidų pagrįstumo ir prie specialiosios ataskaitos pridėtą valdančiosioms institucijoms skirtą kontrolinį sąrašą; pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu dalį Europos kaimo plėtros tinklo veiklos sudarys mokymai ir keitimasis patirtimi.

III dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 23/2014 „Su kaimo plėtros lėšų panaudojimu susijusios klaidos: kokios jų priežastys ir kaip jos šalinamos?“

25.  yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų kaimo plėtros politikos srityje nustatyto didelio klaidų lygio; visgi pažymi, kad pastaruosius trejus metus pastebima nedidelio jo mažėjimo tendencija;

26.  pripažįsta valstybių narių ir Komisijos įdėtas pastangas siekiant sumažinti klaidų kaimo plėtros išlaidose skaičių, ypač turint omeny dabartinius ekonominius sunkumus ir biudžeto taupymo priemones;

27.  pažymi, kad Komisija, remdamasi valstybių narių arba savo pačios audito metu nustatytais faktais, daugelyje Europos Audito Rūmų ataskaitoje nustatytų sričių įgyvendino arba įgyvendina taisomąsias priemones;

28.  primena, kad Audito Rūmai savo metinėse ataskaitose nurodė, kad daugeliu atvejų nacionalinės institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad galėtų užkirsti kelią klaidoms, jas aptikti ir ištaisyti prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai, ir tuomet klaidų lygis būtų buvęs daug mažesnis;

29.  pastebi, kad kuo taisykles bus lengviau įgyvendinti, tuo mažiau bus padaroma klaidų; mano, kad dėl reformuotos BŽŪP naujų taisyklių sudėtingumo ateinančiais metais klaidų lygis gali vėl padidėti; taigi ragina BŽŪP iš tikrųjų supaprastinti ir kartu pateikti aiškesnius nurodymus nacionalinėms institucijoms ir ūkininkams;

30.  yra įsitikinęs, kad su visomis BŽŪP išlaidomis susijusios valdymo ir patikrų sąnaudos (siekiančios 4 mlrd. EUR) yra didelės, o dėmesys turėtų būti skiriamas patikrų veiksmingumo gerinimui, o ne jų skaičiaus didinimui. taigi ragina Komisiją ir valstybes nares daugiausia dėmesio skirti klaidų kaimo plėtros išlaidose priežastims; mano, kad valstybės narės, prireikus, turėtų imtis šių prevencinių ir taisomųjų veiksmų:

   a) Viešieji pirkimai

taikydamos ex ante sąlygų sąvoką valstybės narės turėtų parengti ir pateikti išsamias gaires naudos gavėjams dėl to, kaip turi būti taikomos viešųjų pirkimų taisyklės;

šiame procese turėtų dalyvauti nacionalinės institucijos, kurios specializuojasi atitikties viešųjų pirkimų taisyklėms stebėjimo srityje; daugiausia dėmesio turėtų būti skirta trims pagrindiniams taisyklių pažeidimams: nepagrįstam tiesioginiam sutarčių skyrimui netaikant tinkamos konkurencinės procedūros; netinkamam atrankos ir sutarties skyrimo kriterijų taikymui ir nevienodų sąlygų sudarymui konkurso dalyviams;

   b) Tyčinis taisyklių apėjimas

remdamosi savo kaimo plėtros programose pateiktais konkrečiais tinkamumo ir atrankos kriterijais, valstybės narės turėtų nustatyti gaires, kurios jų inspektoriams padėtų nustatyti galimo sukčiavimo veiksmų požymius;

   c) Agrarinės aplinkosaugos išmokos

Valstybės narės turėtų padidinti savo administracinių patikrų apimtį ir ją papildyti įsipareigojimų tikrinimais remiantis dokumentiniais įrodymais – šiuo metu tokie tikrinimai vykdomi tik atliekant 5 % patikras vietoje; be to, sumažinimų ir nuobaudų sistema turėtų būti parengta taip, kad turėtų reikšmingą atgrasomąjį poveikį galimiems taisyklių pažeidėjams;

31.  prašo Komisijos atidžiai stebėti kaimo plėtros programų įgyvendinimą ir vykdant savo atitikties auditus atsižvelgti į taikomas taisykles, įskaitant tam tikrais atvejais į nacionaliniu lygmeniu patvirtintas taisykles, siekiant sumažinti 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu nustatytų trūkumų ir klaidų kartojimo riziką;

32.  mano, kad vis dar yra daug klaidų lygio apskaičiavimo metodikų nenuoseklumų, iškylančių ne tik tarp Komisijos ir valstybių narių, bet ir pačios Komisijos tarnybose, todėl valstybėse narėse yra dar sudėtingiau taikyti atitinkamus nacionalinės teisės aktus; ragina Komisiją vienodai interpretuoti klaidų lygio apskaičiavimo metodiką, kuri galėtų būti visapusiškai atspindėta valstybių narių metodikose;

33.  pritaria intensyvesniam, jei to reikia, supaprastinto išlaidų skaičiavimo metodų taikymui užtikrinant atitiktį teisės aktais nustatytoms taisyklėms ir prašo Komisijos ir valstybių narių išanalizuoti, kokiu mastu labiau apibrėžta taikymo sritis, ribotas tinkamumo kriterijų skaičius ir supaprastinto išlaidų skaičiavimo metodų naudojimas gali būti atkartoti rengiant ir įgyvendinant daugiau paramos priemonių, bet nepakenkiant šių priemonių bendriems tikslams;

34.  prašo Komisijos ir valstybių narių išanalizuoti, kaip pagerinti paramos investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą schemą, ir patikrinti aplinkosaugos mokėjimų priemonę, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos kontroliuoti įsipareigojimus vykdant valstybių narių administracines patikras;

35.  ragina Komisiją atlikti išsamią finansinio įvykdymo lygio ir klaidų lygio neigiamos koreliacijos priežasčių analizę;

IV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 24/2014 „Ar gerai buvo valdoma ES parama, skirta išvengti gaisrų ir gaivalinių nelaimių miškams daromos žalos ir jiems atkurti?“

36.  ragina Komisiją nustatyti bendrus kriterijus, kuriuos taikant būtų nustatomas gaisrų Europos miškuose pavojaus lygis, kad valstybėse narėse būtų išvengta laisvos ir nenuoseklios didelės gaisrų pavojaus sričių apibrėžties ir tuo pačiu netinkamo jų vertinimo bei atrankos proceso;

37.  ragina valstybes nares savo prevencinius veiksmus rinktis laikantis 226 priemonės reikalavimų ir atsižvelgiant į tikruosius gaisrų pavojaus poreikius, o ne į kitus aplinkosaugos ir ekonominius tikslus; atsižvelgdamas į tai tvirtina, kad paramos gavėjams būtina besąlygiškai ir tiksliai dokumentais įrodyti jų paramos pagal šią priemonę poreikį; pritaria Audito Rūmų rekomendacijai dėl prioritetinių veiksmų aplinkosauginiu požiūriu vertingiausiuose miškuose, pavyzdžiui, „Natura 2000“ miškų teritorijose;

38.  atsižvelgdamas į nerimą keliančias Audito Rūmų išvadas dėl vidutinių išlaidų panašiems veiksmams įvairiuose regionuose, reikalauja nustatyti priimtiną ir patikrinamą paramos viršutinę ribą ir išsamiai bei svariai pagrįsti bet kokį jos pakeitimą;

39.  ragina valstybes nares geriau koordinuoti ir formuoti savo kovos su miškų gaisrais politiką; pritaria tam, kad būtų sukurta Europos pagalbos gavėjų platforma geriausios praktikos pavyzdžiams nustatyti ir propaguoti;

40.  ypač apgailestauja dėl Audito Rūmų nustatytos pasikartojančių rimtų trūkumų dėl iš esmės prastos stebėsenos sistemos 2014–2020 m. laikotarpiu perspektyvos; ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų siekiant pagerinti jos vykdomos stebėsenos ir kontrolės sistemą;

41.  ragina Komisiją remti suderintų duomenų apie miškų ir miško išteklių daugiafunkcį vaidmenį teikimą, skatinant kurti nacionaliniais duomenimis grindžiamą Europos miškų informacijos sistemą ir ją integruoti į Europos duomenų platformą;

42.  be to, reikalauja, kad valstybės narės sukurtų patikimą kontrolės sistemą, apimančią atitinkamų dokumentų ir informacijos saugojimą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją užtikrinti, kad parama būtų teikiama tik tuo atveju, jei valstybės narės yra sukūrusios tokią tinkamą ir patikrinamą kontrolės sistemą;

43.  ragina valstybes nares reguliariai teikti ataskaitas dėl vykdytų veiksmų poveikio ir gaisrų ar gaivalinių nelaimių skaičiaus ir pažeisto ploto sumažėjimo;

V dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2015 „Vežimas Europos vidaus vandenų keliais: nuo 2001 m. nebuvo reikšmingų su šia transporto dalimi ir tinkamumo laivybai sąlygomis susijusių patobulinimų“

44.  palankiai vertina Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Vežimas Europos vidaus vandenų keliais: nuo 2001 m. nebuvo reikšmingų su šia transporto dalimi ir tinkamumo laivybai sąlygomis susijusių patobulinimų“ ir patvirtina jos rezultatus, išvadas ir rekomendacijas;

45.  pažymi, kad ES transporto sektorius yra itin svarbus siekiant sukurti bendrą rinką, užtikrinti MVĮ konkurencingumą ir bendrą ekonominį augimą Europoje;

46.  daro išvadą, kad vidaus vandenų kelių transporto rūšies plėtra atsilieka nuo kelių ir geležinkelio transporto tempo, nepaisant dešimtmetį trukusių investicijų; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti gerokai daugiau pastangų;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudotis mokslinių tyrimų, vystymo ir inovacijų planais ir vidaus vandenų kelių sektoriuje, kaip jos tai daro kituose sektoriuose, ir į šį procesą įtraukti uostų infrastruktūrą ir įrangą siekiant užtikrinti techninio vystymosi ir kitų transporto rūšių reikalavimų suderinamumą, taigi kartu ir daugiarūšį transportą;

48.  mano, kad 2001 m. baltojoje knygoje ir jos 2006 m. laikotarpio vidurio peržiūroje, taip pat 2006 m. ir 2013 m. NAIA­DES (Europos integruota veiksmų programa, skirta vidaus vandens kelių transportui) programose nustatytų tikslų buvo siekiama neveiksmingai, iš dalies dėl valstybių narių įsipareigojimo trūkumo;

49.  pažymi, kad valstybės narės mažiau domisi investavimu į Bendrijos transporto politiką ir pirmenybę teikia nacionalinių, regioninių ir vietinių ypatingų projektų finansavimui, taip pat kad projektų atrinkimo procesai yra decentralizuoti, todėl Komisija negali nustatyti, kurie iš finansuoti tinkamų projektų yra prioritetiniai;

50.  pabrėžia, kad valstybės narės teisiškai įsipareigojo teikti nacionalinį finansavimą pagrindinio tinklo įgyvendinimui, kad strategiškai svarbūs vidaus vandenų keliai būtų pakeisti į didelio pajėgumo transporto koridorius;

51.  pažymi, kad strateginis Komisijos koordinavimo vaidmuo buvo susilpnintas ir dėl to įgyvendinti projektai neatitiko Sąjungos lygmens prioritetų;

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus Audito Rūmų specialiomis ataskaitomis(8) grindžiamą tyrimą galima daryti panašias, kaip ir vidaus vandenų kelių atveju, išvadas dėl kitų iš Sąjungos biudžeto finansuojamų transporto sričių; pažymi, kad tokiose viešojo miesto transporto ir oro uostų infrastruktūros srityse vykdant projektus dažnai pasitaiko šie trūkumai:

   a) įgyvendinus projektus gaunama mažai pridėtinės vertės;
   b) nedaug vertinami rezultatai;
   c) nepakankamai akcentuojamas išlaidų veiksmingumas;
   d) trūksta poveikio vertinimo;
   e) nedarnūs regioniniai, nacionaliniai ir tarpvalstybiniai planai;
   f) nepakankamai naudojamos infrastruktūros ir taip sumažinamas jų bendras poveikis;
   g) trūksta tvarumo;
   h) esama projektų rengimo ir judumo politikos trūkumų;
   i) nėra tvirtos judumo politikos;
   j) sunkus Komisijos ir valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimas;

53.  mano, kad anksčiau minėtos išvados kartu su pastabomis dėl vidaus vandenų transporto rodo bendras Sąjungos masto horizontalias problemas; mano, kad Sąjungos finansavimo transportui rezultatai apskritai blogėja dėl nepatenkinamos strateginio planavimo būklės ir suderinamumo, tvarių rezultatų, veiksmingumo bei efektyvumo stokos;

54.  mano, kad tvarios politikos rezultatus galima pasiekti per, viena vertus, intensyvų valstybių narių bendradarbiavimą ir, kita vertus, per valstybių narių bendradarbiavimą su Komisija siekiant užtikrinti vidaus vandenų kelių transporto plėtrą;

55.  rekomenduoja, kad tiek Komisija, tiek valstybės narės bendriems įsipareigojimams skirtų didžiausią dėmesį, nes ES transporto sektorius veikia sudėtingoje ekonominių, politinių ir teisinių kintamųjų aplinkoje, kurioje kuriant daugiarūšius tinklus susiduriama su kliūtimis ir apribojimais, susijusiais su skirtingais prioritetais ir nenuosekliais įsipareigojimais;

56.  rekomenduoja valstybėms narėms susitelkti į tuos vidaus vandenų kelių projektus, kurie yra tiesiogiai susiję su pagrindinio tinklo koridoriais, kad užtikrintų didžiausią poveikį ir greičiausiai ­gaunamą naudą gerinant vežimą vidaus vandenų keliais;

57.  rekomenduoja valstybėms narėms investuojant į vandenų kelių transportą taikyti principą „mažiau yra geriau“: riboti ES ištekliai turėtų būti sutelkiami į didžiausių prioritetų projektus, kad būtų veiksmingai pašalinti trukdžiai ir sukurtas integruotas ES masto vandenų kelių tinklas;

58.  rekomenduoja, kad valstybės narės, norėdamos pasiekti nuo 2001 m. Komisijos iškeltus tikslus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013(9) (TEN-T reglamentas) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013(10) (Europos infrastruktūros tinklų priemonės reglamentą) suvoktų kaip esmines projektų integravimo priemones;

59.  rekomenduoja TEN-T priemonę ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę intensyviai naudoti kaip į strategiškai svarbius ES koridorius (pagrindinis ir visa apimantis tinklai) su konkrečiais standartizuotais infrastruktūros reikalavimais dėl viso tinklo ilgio ir su teisiškai įpareigojančiais projektų įgyvendinimo terminais sutelktų investicijų galimybę;

60.  rekomenduoja norint veiksmingai ir efektyviai pasiekti vežimo vidaus vandenų keliais tikslus, derinant finansavimą iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų), TEN-T ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės, naudoti išsamius strateginius požiūrius ir planavimą;

61.  rekomenduoja įvairiarūšio transporto centrų įsteigimą šalia pagrindinio tinklo laikyti pagrindiniu įgalinančiu faktoriumi siekiant prekių ir krovinių gabenimą perkelti iš sausumos kelių į vidaus vandenų kelius;

62.  rekomenduoja valstybėms narėms atsižvelgti į Komisijos koordinavimo vaidmenį, kai kalbama apie ilgalaikius strateginius projektus, kaip antai pagrindinio tinklo koridoriai;

63.  rekomenduoja Komisijai identifikuoti ir analizuoti visus strateginius klausimus, itin susitelkiant į strateginį planavimą, bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, projektų atranką ir įgyvendinimą siekiant, kad einamuoju programavimo laikotarpiu būtų galima atsižvelgti į išvadas;

64.  mano, kad prieš pateikiant projektų pasiūlymus ir įgyvendinimo etapu Komisija valstybėms narėms turi teikti intensyvią techninę pagalbą ir konsultacijas, kad būtų panaikintos jos nustatytos vežimo vandenų keliais kliūtys;

65.  rekomenduoja Komisijai savo finansavimą sutelkti į tuos projektus, kurie labiausiai tinka vežimui vidaus vandenų keliais ir apima išsamius planus, kaip pašalinti trukdžius;

66.  rekomenduoja, kad Komisija pirmenybę teiktų finansavimui tų projektų ir iniciatyvų valstybėse narėse, kuriais siekiama pagerinti vežimą vandenų keliais taikant naujoviškus sprendimus, kaip antai aukštųjų technologijų laivyba, alternatyvus kuras ir efektyvūs laivai; mano, kad Komisija turėtų taip pat skatinti tarp įvairių Sąjungos uostų vykdomas daugiašales Europos praktinės patirties ir žinių mainų programas;

67.  rekomenduoja Komisijai gerinti valstybių narių ir jų regionų informuotumą apie turimas finansavimo priemones, skirtas vežimui vidaus vandenų keliais remti siekiant pašalinti pagrindinių koridorių kliūtis;

68.  mano, kad reikėtų gerokai pagerinti valstybių narių veiklos, kuria vystomas vežimas vidaus vandenų keliais, koordinavimą supaprastinant sąlygas ir nustatant daugiau privalomų įsipareigojimų ir sąlygų – tai formuos darbą įvairiarūšio pagrindinio tinklo koridorių, nustatytų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir TEN-T reglamentą, klausimu;

69.  mano, kad dėl konkrečių ir įgyvendinamų veiksmų, kuriais siekiama pašalinti trukdžius, turėtų susiderėti Komisija ir dėl to sutarti valstybės narės priimdamos įgyvendinimo tvarkaraštį;

70.  ragina Komisiją atnaujinti savo su vidaus vandenų keliais susijusius strateginius tikslus ir rekomendacijas ir pasiūlyti ES vidaus vandenų kelių strategiją ir veiksmų planą laikotarpiui nuo 2020 m.;

71.  rekomenduoja Komisijos atliekamame veiksmų ex ante vertinime dėl vežimo vidaus vandenų keliais vertinti rezultatus atsižvelgiant į bendrus tikslus, nustatytus nuo 2001 m., ir į pagrindinio tinklo įgyvendinimą;

VI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 2/2015 „ES finansavimas Dunojaus upės baseino miesto nuotekų valymo įrenginiams: norint padėti valstybėms narėms pasiekti ES nuotekų politikos tikslus, būtinos tolesnės pastangos“

72.  mano, kad atsiskaitymas dėl nuotekų valymo tinkamumo turėtų būti privalomas mažiau negu 2 000 gyventojų ekvivalentą turinčioms aglomeracijoms, kurios turi įrengtas surinkimo sistemas, atsižvelgiant į Tarybos direktyvos 91/271/EEB(11) (Miesto nuotekų valymo direktyvos) 7 straipsnį; pažymi, kad tų aglomeracijų, kuriose nėra surinkimo sistemų, atveju, ataskaitos turėtų apimti informaciją apie tai, ar į upių baseinų valdymo planus įtrauktos atitinkamos priemonės;

73.  pritaria Audito Rūmams, kad Komisija turėtų audituoti valstybių narių teikiamus duomenis apie aglomeracijų, turinčių daugiau nei 2 000 gyventojų ekvivalentą ir mažiau nei 2 000 gyventojų ekvivalentą, skaičių tais atvejais, kai buvo didelių pokyčių, ypač pereinant iš vienos kategorijos į kitą;

74.  pabrėžia poreikį raginti valstybes nares nustatyti aiškias teisines prievoles namų ūkiams prisijungti prie egzistuojančių kanalizacijos tinklų ten, kur tokių prievolių nėra arba jų įvykdymo terminai yra neaiškūs;

75.  pabrėžia, kad laikas, reikalingas atitikčiai su Miesto nuotekų valymo direktyva įvertinti, turėtų būti sutrumpintas pareikalaujant, kad valstybės narės duomenis pateiktų per šešis mėnesius nuo Komisijos referencinės datos; vis dėlto pažymi, kad Komisija turėtų patikrinti problemas dėl ilgo duomenų teikimo laikotarpių pagal kitas su aplinka susijusias direktyvas;

76.  pabrėžia poreikį patikrinti, kaip valstybės narės įsisavina investicijoms skiriamas Sąjungos lėšas nuotekų srityje, nes į šią ataskaitą įtrauktose valstybėse narėse buvo pastebėta vėlavimų ir Sąjungos lėšos buvo įsisavinamos lėtai; prašo Komisiją paramos gavėjams teikti techninę, teisinę ir administracinę pagalbą, kad būtų užtikrintas vykdomų projektų baigimas laiku;

77.  pažymi, jog Komisija pripažįsta, kad 2013 m. pabaigoje lėšų įsisavinimo lygis visose valstybėse narėse buvo pakankamai mažas, taigi programoms iškyla asignavimų panaikinimo pavojus (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006(12) 93 straipsnis); vis dėlto pabrėžia, kad esama šio vėlavimo objektyvių priežasčių, kaip kad poreikis atitinkamose valstybėse narėse sustiprinti techninius, teisinius ir administracinius pajėgumus; be to, atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija pažymi, kad mokėjimai daugeliui projektų paprastai vykdomi paskutiniaisiais įgyvendinimo metais (t. y. 2014 ir 2015 m. už 2007–2013 m. programavimo laikotarpį);

78.  mano, jog reikėtų reikalauti, kad valstybės narės pateiktų atnaujintą informaciją apie papildomų lėšų sumas, kurių joms reikės, kad užtikrintų galimybę laikytis Miesto nuotekų valymo direktyvoje nustatytų įgyvendinimo terminų aglomeracijose, tiek turinčiose daugiau nei 2 000 gyventojų ekvivalentą, tiek aglomeracijose, turinčiose mažiau nei 2 000 gyventojų ekvivalentą, kuriose yra surinkimo sistemos; palankiai vertina tai, kad pradėta taikyti struktūruotos įgyvendinimo ir informavimo sistemos atsiskaitymo priemonė – tai turėtų pagerinti atsiskaitymo procesą nacionaliniu lygmeniu;

79.  pabrėžia poreikį valstybėse narėse įvykdyti reikalingus projektus siekiant užtikrinti, kad Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimų neatitinkančios aglomeracijos juos atitiktų;

80.  pabrėžia poreikį pagerinti ES finansuojamų vandens paslaugų įmonių veiksmingumą aplinkos apsaugos požiūriu, taip pat reikia, kad Komisija dėtų daugiau pastangų siekdama stebėti, kaip įgyvendinami susiję teisės aktai, ir užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi Miesto nuotekų valymo direktyvos nustatytų tikslų pasiekimo terminų; mano, kad visoje Sąjungoje turėtų būti užtikrinta lygiavertė aplinkos apsauga;

81.  mano, kad reikėtų skatinti valstybes nares ištirti sąnaudų sutaupymo galimybes, pavyzdžiui, kai panaudojamas energijos iš nuotekų dumblo gamybos potencialas arba nuotekų dumblas panaudojamas kaip vertinga žaliava fosforo regeneravimui, ir skleisti informaciją apie tokias galimybes;

82.  atkreipia dėmesį į tai, kad galutiniai mokėjimai pagal veiksmų programas patvirtintiems didelės apimties projektams turėtų būti atliekami tik tuo atveju, jei rastas tinkamas sprendimas dėl nuotekų dumblo pakartotinio panaudojimo; ragina valstybes nares laikytis to paties požiūrio nacionaliniu lygmeniu patvirtintų projektų atveju;

83.  ragina valstybes nares vykdyti atsakingą nuotekų tarifų nustatymo politiką ir prireikus pakoreguoti teisines nuostatas vandens kainų nustatymo srityje, kad tarifai negalėtų būti mažesni nei visuotinai pripažintas priimtinas prieinamumo lygis, t. y. 4%;

84.  ragina valstybes nares pasirūpinti, kad viešieji nuotekų valymo įrenginių savininkai, pavyzdžiui, savivaldybės, ilgos trukmės laikotarpiu užtikrintų pakankamą finansavimą reikalingai nuotekų valymo infrastruktūros priežiūrai ir atnaujinimui;

VII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2015 „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“

85.  Palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“ ir pritaria jos rekomendacijoms;

86.  pažymi, kad Audito Rūmai ėmėsi vertinti šią iniciatyvą jos įgyvendinimo laikotarpio viduryje, ir sveikina Audito Rūmų siekį pradėti vertinti Sąjungos lėšų panaudojimą ankstesniu etapu;

87.  pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyva yra esminis aspektas kovojant su jaunimo nedarbu; palankiai vertina tai, kad Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai Jaunimo garantijų iniciatyvai nusprendė skirti iš Sąjungos lėšų 6,4 mlrd. EUR (3,2 mlrd. EUR iš Europos socialinio fondo ir 3,2 mlrd. EUR pagal naują biudžeto eilutę); atkreipia dėmesį į tai, kad pradžia buvo gera, bet šito sėkmingai Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti neužtenka; todėl prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų surasta daugiau lėšų Jaunimo garantijų iniciatyvai remti septynerių metų laikotarpiu;

88.  atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo užimtumas finansuojamas naudojant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus), taip pat tokias priemones, kaip antai „Erasmus +“, „Erasmus“ jauniems verslininkams“ ir kitas programas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnę visų turimų šaltinių sąveiką;

89.  mano, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos finansavimo sistema yra labai sudėtinga, nes ji apima įvairias finansavimo per Europos socialinį fondą (ESF) ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą pasirinkimo galimybes; prašo Komisijos konsultuoti valstybių narių valdžios institucijas, atsižvelgiant į tai, kad, įgyvendindamos šią iniciatyvą, vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos susiduria su įvairiais sunkumais, todėl joms reikalingos konkrečios gairės;

90.  mano, kad Komisija skyrė daug išteklių siekdama užtikrinti, kad ši priemonė būtų veiksminga sprendžiant jaunimo nedarbo problemą; tačiau apgailestauja, kad kur kas mažiau pastangų buvo skirta valstybių narių vykdomo jos įgyvendinimo koordinavimui užtikrinti;

91.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, būtinas ne tik finansavimas, bet ir sėkmingas lėšų įsisavinimas; todėl apgailestauja, kad kai kuriuose Europos regionuose gebėjimas įsisavinti ESF lėšas yra labai menkas; ragina valstybes nares užtikrinti administracinius ir žmogiškųjų išteklių srities įgūdžius tam, kad būtų tinkamai naudojamasi Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimui skirtomis lėšomis;

92.  mano, jog nepaisant to, kad reikia gerinti įsisavinimo gebėjimus, valstybės narės, įgyvendindamos šią iniciatyvą, ir Komisija, vykdydama stebėseną, taip pat turėtų sutelkti dėmesį į rezultatus tam, kad būtų užtikrintas ilgalaikis investuotų lėšų poveikis;

93.  prašo Komisijos sukurti visapusišką stebėjimo sistemą, įskaitant standartų rinkinį, leidžiantį įvertinti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo priemones ir jų sėkmę valstybėse narėse; taip pat ragina Komisiją apsvarstyti galimybę į Europos semestro veiklą įtraukti privalomus kovos su jaunimo nedarbu tikslus;

94.  mano, kad, siekiant užpildyti įgyvendinimo spragas, labai svarbu derinti veiksmingą turimų lėšų įgyvendinimą, kurį vykdo valstybės narės, ir Komisijos teikiamą pagalbą;

95.  pažymi, kad Sąjunga neturi kompetencijos priimti privalomus teisės aktus aktyvios darbo rinkos politikos srityje, bet pabrėžia, kad Komisija turėtų pateikti valstybėms narėms geriausių Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo pavyzdžių, ypač Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo nustatytų praktikos pavyzdžių;

96.  ragina valstybes nares naudotis Sąjungos finansavimu ir įsipareigoti vykdyti reformas siekiant įveikti atotrūkį švietimo, įgūdžių mokymo, viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės sudarymo, užimtumo tarnybų ir jų prieinamumo gerinimo srityse;

97.  siekdamas užtikrinti tinkamą įgyvendinimą ir teigiamą ilgalaikį poveikį, ragina valstybes nares prireikus inicijuoti institucinius pokyčius ir skatinti vietos bendruomenių, švietimo institucijų, viešųjų įdarbinimo tarnybų, vietos pramonės bei verslo įmonių, profesinių sąjungų ir jaunimo asociacijų bendradarbiavimą; mano, kad itin svarbu užtikrinti geresnį gebėjimų planavimą ir strateginį į rezultatus orientuotą finansavimo iš įvairių šaltinių naudojimą;

98.  primena valstybėms narėms, kad jos turėtų įsipareigoti daugiau nacionalinių lėšų, kurios papildytų ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos asignavimus, skirti būtinam jaunimo užimtumo paskatinimui užtikrinti;

99.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013(13) dėl Europos socialinio fondo siekiant padidinti pradinę išankstinio finansavimo sumą, mokamą veiklos programoms, remiamoms pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, ir taip 2015 m. padidinti pradinį išankstinį Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų asignavimų finansavimą nuo maždaug 1 % iki 30 %; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant skubiai įgyvendinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos remiamas veiksmų programas, Komisija turėtų įsipareigoti sumokėti išankstinio finansavimo sumą valstybėms narėms iškart po šio pakeitimų reglamento įsigaliojimo;

100.  ragina Komisiją taikyti išsamios stebėsenos sistemą, kuri apima Jaunimo garantijų iniciatyvos stebėsenos rodiklių sistemą kartu su planuojamų rezultatų rodikliais, dėmesį sutelkiant į rezultatus ir asmenų, kurie naudojasi jaunimo užimtumo priemonėms, užimtumo statuso vertinimą;

101.  mano, kad su darbo jėgos pasiūla susijusi darbo rinkos politika turi būti svarstoma kartu su švietimo, jaunimo ir gerovės politika, taip pat atsižvelgiant į platesnį makroekonominį kontekstą;

102.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos 2016 m. metinė įgyvendinimo ataskaita dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos ir būsimos Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos dėl jaunimo užimtumo suteikia didelių galimybių pašalinti esamus trūkumus tiek Komisijos lygmeniu, tiek nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

VIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2015 „Techninė pagalba: koks buvo jos indėlis žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje?“

103.  prašo Komisijos paaiškinti valstybių narių techninės pagalbos kaimo plėtros srityje apimtį ir taikymą; mano, kad, visų pirma, atlyginimų atveju Komisija turėtų patikslinti, kas yra veiklos / „gebėjimų stiprinimo‟ išlaidos, o kas – tinkamos administracinės / „paramos biudžetui‟ išlaidos, ypač darbo užmokesčių atveju;

104.  prašo Komisijos atidžiai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina techninę paramą;

105.  prašo Komisijos taikyti tinkamas priemones, siekiant užtikrinti, kad bendrosios administracinės išlaidos, pavyzdžiui, reguliarios IT priežiūros išlaidos, nebūtų apmokamos iš techninės pagalbos biudžeto eilučių;

106.  prašo Komisijos ateityje reikalauti valstybių narių pranešti apie administracines / „paramos biudžetui‟ išlaidas kaimo plėtros srityje atskirai, kad būtų aiškiau, jog dalis techninės pagalbos lėšų skiriama šiai paramai;

107.  prašo Komisijos su valstybėmis narėmis sukurti tinkamą rezultatyvumo sistemą, skiriamą techninės pagalbos finansavimui; mano, kad ypač turėtų būti tinkamai įvertinti Komisijos ir valstybių narių techninės pagalbos poreikiai ir įdiegtas mechanizmas, skirtas tikslams nustatyti ir jų įgyvendinimo pažangai vertinti;

IX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2015 „Ar finansinės priemonės yra sėkmingas ir perspektyvus įrankis kaimo plėtros srityje?“

108.  prašo, kad Komisija nustatytų kaimo plėtros iššūkius, konkrečias ypatybes ir kliūtis, siekiant skatinti valstybes nares geriau nustatyti ir įvertinti finansinių priemonių biudžetinius poreikius, kad būtų išvengta perteklinio kapitalizavimo, kai lėšos skiriamos neprisidedant prie Sąjungos politikos įgyvendinimo; taip pat prašo palengvinti galutinių gavėjų prieigą prie lėšų siekiant sudaryti galimybes aktyviau įgyvendinti finansines priemones regioniniu lygmeniu, ypač palyginti su dotacijomis;

109.  prašo, kad valstybės narės pateiktų patikimą kiekybiškai įvertinamą informaciją siekiant nustatyti tinkamą lėšų rūšį ir atitinkamai skirti finansinius išteklius; taip pat prašo, kad Komisija ir valstybės narės įdiegtų stebėsenos sistemas, pagal kurias būtų galima įvertinti finansinių priemonių efektyvumą;

110.  prašo, kad Komisija teiktų patarimus ir aktyviai skatintų finansinių priemonių, nustatytų 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui, privalomų ex ante vertinimų geresnę kokybę, siekiant nustatyti konkrečius trūkumus ir išvengti perteklinio kapitalizavimo; taip pat prašo, kad valstybės narės taikydamos tinkamą techninę ekspertizę nustatytų rizikos lygį;

111.  prašo, kad Komisija nustatytų tinkamus standartus ir tikslus sverto ir atsinaujinimo poveikių atžvilgiu, siekiant padidinti finansinių priemonių veiksmingumą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu; taip pat prašo, kad Komisija ir valstybės narės atliktų kruopštų vertinimą prieš tolesnį kaimo plėtros finansinių priemonių naudojimą ir plėtrą remdamosi tų priemonių indėliu į Sąjungos politikos įgyvendinimą ir veiksmingumu gavėjams;

112.  prašo, kad Komisija ir valstybės narės susitartų dėl aiškių pereinamųjų taisyklių keičiantis programavimo laikotarpiams siekiant paskatinti ilgalaikį finansinių priemonių poveikį ir tvarumą;

113.  prašo, kad Komisija skatintų valstybes nares įsteigti vieną finansinę priemonę, kuri leistų teikti tiek paskolas, tiek garantijas, taip išplečiant tos priemonės veiklą ir kritinę masę;

114.  prašo, kad valstybės narės rastų būdus, kaip įveikti atrankos, susijusios su investicinėms priemonėms skirtų dotacijų valdymu, trūkumus, dėl kurių gali rastis savaimingumo arba pakeitimo poveikis; dėl šios priežasties prašo, kad valstybės narės taip pat taikytų tinkamus ir aiškiai apibrėžtus rodiklius, kaip antai investicijų grąžą, ir planuojamų grynųjų pinigų srautų ataskaitas, siekdamos užtikrinti projektų perspektyvumą;

115.  prašo, kad valstybės narės išnagrinėtų, kaip veiksmų programoje gali būti derinamos dotacijos ir finansinės priemonės, siekiant už panaudotas lėšas gauti didžiausią ekonominę naudą optimizuojant sverto ir atsinaujinimo poveikį;

116.  prašo, kad Komisija pateiktų aiškiai apibrėžtas darbines įgyvendinimo taisykles, įskaitant užbaigimo tvarką, tinkamu laiku ir prieš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio užbaigimą;

X dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2015 „ES ATLPS vientisumas ir įgyvendinimas“

117.  yra nusivylęs, kad nebuvo galima gauti įvairių lėšų skyrimo sistemų, kurias valstybės narės taikė per antrąjį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) etapą (2008–2012), išsamios efektyvumo analizės, kuri būtų itin svarbi siekiant parengti politines rekomendacijas, pagrįstas Europos Audito Rūmų audito rezultatais;

118.  pažymi, kad Audito Rūmų vertinime dėmesys telkiamas į tai, kaip vyko įgyvendinimo procesas ES ATLPS II etapu (2008–2012), kai tuo tarpu buvo priimti sprendimai dėl svarbių su ES ATLPS III etapu (2013–2020) susijusių reformų, įskaitant ES derinimo priemones, ir jos įgyvendintos;

119.  palankiai vertina tai, kad labai patobulintas ATLPS nuoseklumo apsaugos pagrindas įtraukiant didžiąją apyvartinių taršos leidimų neatidėliotinų sandorių rinkos dalį į Finansinių priemonių rinkų direktyvos(14) ir Manipuliavimo direktyvos(15) bei Piktnaudžiavimo rinka reglamento(16) taikymo sritį; ragina Komisiją, atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendacijas, apsvarstyti papildomas priemones, įskaitant sisteminiams prekiautojams skirtas priemones;

120.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti Sąjungos lygmens išmetamųjų teršalų rinkos ir bendradarbiavimo procedūrų, kuriose dalyvauja nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija, skaidrumą ir veiksmingą priežiūrą;

121.  mano, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, turėtų atidžiai stebėti įgyvendinimą valstybėse narėse ir teikti didesnę pagalbą per visą procesą; mano, kad būtina tinkama tvirtos stebėsenos, ataskaitų teikimo, tikrinimo ir administracinės naštos pusiausvyra; mano, kad Komisija turi užtikrinti teisinių sprendimų nuspėjamumą ir teisinį tikrumą, atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos gaires;

122.  pažymi, kad Audito Rūmai įvertino ES ATLPS vientisumą ir įdiegimo procesą, tačiau būtina ir ATLPS sistemos efektyvumo ir pasiektų tikslų analizė, įskaitant vertinimą, kaip užtikrinta sąveika taikant Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, pvz., susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimu ir energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, nes tai gali turėti didelį poveikį išmetamo CO2 kiekiui, taigi ir anglies dioksido rinkai;

123.  prašo, kad į savo analizę Audito Rūmai įtrauktų paveiktus pramonės sektorius, ypač jei turimas mintyje teisinis tikrumas ir nuspėjamumas, taip pat informaciją, kokiu mastu užtikrinamas patikimas teisinis pagrindas, ir duomenis apie tai, kaip galėjo būti paveiktas ATLPS veiksmingumas pastaruoju metu pakoregavus sistemos teisinį pagrindą;

124.  yra susirūpinęs, kad audito metu dar nebuvo visapusiškai atkreiptas dėmesys į su PVM susijusio sukčiavimo riziką apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, nes trečdalis valstybių narių dar neįgyvendino teisės aktų dėl atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo; ragina visas valstybes nares nedelsiant tai padaryti;

125.  mano, kad būtina imtis visų būtinų priemonių siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo ir užtikrinti sąžiningą tarptautinę konkurenciją pagal esamas nemokamų dujų išmetimo leidimų skyrimo priemones; prašo, kad Komisija įvertintų pramonės sektorius ir įmones, kuriuose galimas anglies dioksido nutekėjimas, kad būtų galima aiškiai nustatyti sritis, kuriose Europos pramonė neteko rinkos dalies dėl to, kad ji atiteko šalims, kuriose netaikomi griežti įstatymai klimato srityje;

XI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 7/2015 „ES policijos misija Afganistane: įvairūs rezultatai“

126.  prašo Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pritaikyti ne tik iš EUPOL misijos Afganistane, bet ir iš kitų Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų gautą patirtį siekiant palengvinti žinių perdavimą ir įvairių misijų sąveikos poveikį; ragina prireikus atlikti aiškesnį vadovavimą EIVT ir BSGP misijoms; pabrėžia, kad visų susijusių ES veikėjų, įskaitant valstybes nares, koordinavimas, taip pat koordinavimas su kitais tarptautiniais veikėjais yra esminis siekiant, kad esamos ir būsimos misijos būtų sėkmingos;

127.  prašo EIVT padidinti savo pagrindinės Afganistane taikomos finansinės priemonės – Afganistano teisėtvarkos patikos fondo (LOFTA), kuris valdomas vykdant už netinkamą valdymą ir skaidrumo stoką kritikuojamą Jungtinių Tautų vystymo programą (JTVP) – atskaitomybę; be to, dar kartą pabrėžia poreikį visus tinkamus būsimų BSGP misijų finansavimo kanalus, įskaitant ES patikos fondus, naudoti veiksmingai siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti misijų politikos tikslai ir kad būtų vykdomas patikimas finansų valdymas;

128.  prašo Komisiją ir EIVT sukurti projekto veiksmų sąsajas ir kryžmines nuorodas, ir stiprų bei veiksmingą ryšį tarp misijos tikslų ir tarpinių rezultatų, kaip nustatyta misijos įgyvendinimo plane (MIP);

129.  mano, kad EUPOL ir BSGP misijų mokymo programose svarbus vaidmuo turi būti skiriamas tokioms temoms kaip lytis, galių suteikimas moterims ir švietimas; taigi pažymi, kad EUPOL mokymo veikla apskritai vykdyta sėkmingai, tačiau dirbti mentoriams ir konsultuoti sekėsi prasčiau;

130.  prašo Komisiją ir EIVT derinti BSGP misijas kruopščiau iš anksto kartu su kitomis Sąjungos dvišalėmis misijomis ir su tarptautinėmis pastangomis, kuriomis siekiama panašių tikslų; taigi ragina Sąjungą ir valstybes nares labiau bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiksmus siekiant skatinti sąveikas pagal Europos sistemą; prašo, kad esamos ir būsimos BSGP misijos įgaliojimuose būtų aiškiai apibrėžta atsakomybė už koordinavimą su kitais Sąjungos veikėjais, įskaitant valstybes nares;

131.  prašo Komisiją ir EIVT ypatingą dėmesį skirti viešųjų pirkimų procedūroms, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų BSGP veiklos poreikius; pabrėžia, kad įgyvendinti projektus trukdė sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros, dėl kurių buvo pasiekta per mažai rezultatų, ir kad naudojant supaprastintas ar lanksčias procedūras išaugo sėkmingai užbaigtų procedūrų skaičius;

132.  prašo Komisiją ir EIVT toliau didinti jų BSGP misijų veiksmingumą gerinant ilgalaikį pasiektų rezultatų tvarumą; vis dėlto pripažįsta, kad norint pasiekti šiuos ilgalaikius tikslus Sąjungos ir tarptautinės bendruomenės parama yra lemiamas veiksnys;

133.  prašo Komisiją ir EIVT stebėti Sąjungos pasiekimus po to, kai iki 2016 m. pabaigos bus laipsniškai užbaigta EUPOL, įskaitant galimybę prisiimti papildomus įsipareigojimus po 2016 m.;

134.  prašo Komisiją ir EIVT gerokai iš anksto parengti išsamias gaires dėl misijų masto mažinimo ir užbaigimo, taip pat dėl misijos turto likvidavimo;

XII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2015 „Ar teikiant ES finansinę paramą tinkamai atsižvelgiama į smulkiųjų verslininkų poreikius?“

135.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Ar teikiant ES finansinę paramą tinkamai atsižvelgiama į smulkiųjų verslininkų poreikius?“ ir iš esmės pritaria jos rekomendacijoms;

136.  pažymi, kad mikrokreditų, nors jie vis dar laikomi nebrandžia priemone, Sąjungoje vis daugėja ir jie paskatino virš 250 000 darbo vietų sukūrimą (2013 m. duomenys);

137.  laikosi nuomonės, kad Europos socialinio fondo (ESF) subsidijos ir Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ finansinės priemonės, kuriomis bandoma siekti skirtingų tikslų, iš esmės skiriasi; mano, kad, atsižvelgiant į skirtingas rinkos sąlygas, gali būti tinkami įvairūs paramos mechanizmai;

138.  pažymi, kad Audito Rūmai, atlikdami savo auditą, lygina du nepanašius finansinius instrumentus, kurių metodai ir tikslai skiriasi; pabrėžia, kad ESF ir Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ skiriasi daugeliu aspektų, būtent struktūra, taisyklėmis ir tikslinėmis grupėmis, nes Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ išimtinai skirta mikrofinansavimui, o ESF apima daug platesnį aspektų spektrą;

139.  pabrėžia tai, kad šios dvi finansinės priemonės papildo viena kitą ir teikia naudą mikrokreditus gaunantiems asmenims taikant tris finansines priemones: dotacijas, paskolas ir garantijas; mano, kad dotacijos, kurios teikiamos tik per ESF, yra tokios pat svarbios mikrokreditams kaip ir dvi kitos priemonės, ir jų rezultatai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į jų papildomą funkciją;

140.  pabrėžia, mikrofinansų tikslų svarbą gerinant socialinę įtrauktį, kovojant su nedarbu ir didinant darbo neturinčių asmenų, kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių ir labai mažų įmonių galimybes pasinaudoti finansavimu; mano, jog atsižvelgiant į tai dotacijos ir finansinės priemonės visų pirma turi padėti žmonėms ir smulkiesiems verslininkams įveikti sunkumus siekiant šių tikslų;

141.  laikosi nuomonės, kad dotacijos yra itin svarbios norint pasiekti augimo, įtraukties ir užimtumo tikslų, kaip nustatyta Komisijos komunikatuose „Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (COM(2006)0249), „Bendras įsipareigojimas užimtumo srityje“ (COM(2009)0257) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1296/2013(17) dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI);

142.  pabrėžia, kad būtina stiprinti mikrofinansavimo sistemą, nes tai yra ekonominio ir socialinio vystymosi priemonė, kuria patenkinami poreikiai tų, kuriems tikrai būtina pagalba;

143.  mano, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpio EaSI reikia pakoreguoti tą aspektą, kad gerinant pažeidžiamų grupių sąlygas finansinėms priemonėms skiriamas santykinai nedidelis dėmesys;

144.  mano, kad nėra užtikrintas pakankamas Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ ir ESF papildomumas, kad būtų laikomasi reikalavimo visiems mikrokreditų teikėjams dirbti su subjektais, visų pirma remiamais ESF, organizuojant mokymus ir teikiant kuravimo paslaugas;

145.  palankiai vertina tai, kad naujoje reglamentavimo sistemoje (2014–2020 m.) Komisija jau siekė ištaisyti daugumą Audito Rūmų nustatytų trūkumų ir atsižvelgti į pateiktas rekomendacijas;

XIII dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 9/2015 „ES parama kovai su kankinimu ir už mirties bausmės panaikinimą“

146.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą, kuri skirta Sąjungos paramai kovai su kankinimu ir siekiant mirties bausmės panaikinimo, ir toliau išdėsto savo pastabas ir rekomendacijas;

147.  primena, kad žmogaus teisės yra Sąjungos išorės veiksmų ir jos dvišalių ir daugiašalių santykių pagrindas; mano, kad kaip svarbiam ES prioritetui joms turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys;

148.  pabrėžia, jog Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi siekti, kad būtų užkirstas kelias bet kokioms kankinimo ir kitokio netinkamo elgesio formoms ir jos būtų išnaikintos bei būtų panaikinta mirties bausmė; pažymi, kad pagrindinė šiuo tikslu taikoma priemonė yra Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP), pagal kurią yra teikiamos dotacijos pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamiems projektams;

149.  pažymi, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pagal EDŽTRP buvo numatyta 100,9 mln. EUR projektams, susijusiems su kova su kankinimu ir mirties bausme; vis dėlto pabrėžia, kad ši suma yra palyginti nedidelė, atsižvelgiant į plataus užmojo priemonės tikslus ir visuotinę sritį, kuriai ji taikoma;

150.  pabrėžia, kad paskirstytas nedidelės apimties finansavimas (taikomas daugiau nei 120 pasaulio šalių) mažina finansavimo pagal EDŽTRP poveikį; primygtinai ragina Komisiją geriau nustatyti prioritetus ir labiau sutelkti dėmesį siekiant pagerinti rezultatus; pabrėžia, kad ištekliai turi būti sutelkti šalims ir sritims, kurioms jie itin reikalingi ir kuriose tikrai esama galimybių pagerinti padėtį; palankiai vertina tai, kad Komisija jau pradėjo siekti labiau tikslingo sutelkimo 2015 m. kvietime teikti paraiškas;

151.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad finansuojami projektai dažnai nėra gerai koordinuojami su kitais Sąjungos veiksmais, pvz., tradicine parama vystymuisi ir dialogu su šalimis partnerėmis, nėra įtraukti į nuoseklų strateginį požiūrį ir nepakankamai vienas kitą papildo; ragina Komisiją parengti visuotinę strategiją siekiant papildyti veiksmus, kuriais siekiama tų pačių tikslų, ir išvengti dvigubo finansavimo;

152.  ragina EIVT ir Komisiją dėmesį sutelkti į tas sritis, kuriose veiksmai labiausiai reikalingi, ir teikti politinį postūmį šiose srityse, tuo pačiu metu gerinant Sąjungos delegacijų gebėjimus vietoje siekiant didinti efektyvumą, gerinti rezultatus ir poveikį žmogaus teisėms ir demokratinėms politikos priemonėms palankiai aplinkai;

153.  ragina EIVT ir Komisiją didinti ir integruoti dialogų žmogaus teisių klausimais, šalių strategijų ir specialių gairių efektyvumą, užtikrinant, kad klausimai dėl pagrindinių žmogaus teisių, pvz., mirties bausmės panaikinimo ir kovos su kankinimais, būtų sistemingai keliami visais politinių sprendimų priėmimo lygmenimis bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis;

154.  mano, kad EIVT ir Komisija žmogaus teisių srityje turėtų siekti didesnio bendro programavimo ir stebėsenos, kad būtų sudarytos sąlygos žmogaus teisių klausimus suderinti su vietos politinėmis ir žmogaus teisių strategijomis;

155.  prašo viso paraiškų, gautų paskelbus kvietimus teikti paraiškas, atrankos proceso metu taikyti kokybiškesnį ir labiau strateginį požiūrį; ragina Komisiją šią priemonę taikyti vadovaujantis ilgalaike vizija, paremta konkrečiais, išmatuojamais tikslais;

156.  primygtinai ragina EIVT ir Sąjungos delegacijas nuolatos dėmesį skirti procesams arba pasitaikančioms kliūtims visose šalyse ir pasinaudoti visomis poveikio darymo priemonėmis; remia Sąjungos delegacijų vaidmenį rengiant politines analizes ir formuojant politiką, koordinuojant vaidmenis ir ataskaitų teikimo funkcijas;

157.  pabrėžia, kad priemonė yra geras būdas analizuoti žmogaus teisių pasaulyje padėtį ir vystymąsi; pabrėžia, kad nuolatinis Sąjungos dėmesys ir susidomėjimas gali paskatinti pokyčius kankinimų ir mirties bausmės srityse; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija šiuo klausimu turi parengti strateginį požiūrį;

158.  pažymi, jog Komisija gauna išsamią informaciją apie žmogaus teisių padėtį kitose šalyse įvairiais būdais ir naudoja šią informaciją, kad nustatytų prioritetus; susirūpinęs pažymi, kad, nors Komisija gali naudotis konkrečiai šaliai skirtomis žmogaus teisių srities strategijomis, kuriose pateikta išsami padėties atitinkamoje šalyje analizė ir nustatyti pagrindiniai prioritetai šioje srityje, į šias strategijas nėra tinkamai atsižvelgiama skiriant finansavimą ir koordinuojant kitus Sąjungos veiksmus; pabrėžia, kad šalių strategijų pridėtinė vertė yra ribota dėl jų konfidencialaus pobūdžio; ragina Komisiją leisti su strategijomis susipažinti projektų vertintojams, siekiant užtikrinti didžiausią pridėtinę vertę;

159.  palankiai vertina paklausa pagrįstą projektų finansavimo metodą ir mano, kad tai geras būdas paskatinti patyrusias ir motyvuotas organizacijas siūlyti aukštos kokybės projektus; su pasitenkinimu pažymi, kad taikant šį principą „iš apačios į viršų“ pilietinės visuomenės organizacijos raginamos savo projektus rengti atsižvelgiant į savo administracinius, veiklos pajėgumus ir geografines galimybes ir savo pačių strategiją;

160.  apgailestauja dėl to, kad dotacijų prašančios mažesnės vietos pilietinės visuomenės organizacijos gali būti nepalankioje padėtyje dėl ilgų ir sudėtingų paraiškų teikimo procedūrų, kalbos ir (arba) patirties reikalavimų; ragina Komisiją paspartinti ir supaprastinti paraiškų teikimo procesą, siekiant paskatinti teikti paraiškas dėl kokybiškų projektų;

161.  palankiai vertina tai, kad Komisija rengia seminarus ir mokymus vietos pilietinės visuomenės organizacijoms, skatina plėtoti partnerystes ir leidžia teikti subdotacijas, taip pat per pastaruosius ketverius metus prieš pateikiant visuotinį kvietimą teikti paraiškas rengė pilietinės visuomenės seminarą, kad būtų sudaryta galimybė pristatyti EDŽTRP;

162.  yra susirūpinęs dėl to, kad tai, jog pilietinės visuomenės organizacijos nėra autonomiškos, kelia pavojų jų veiklos tęstinumui, nes prarandamos ekspertinės žinios; palankiai vertina tai, kad Komisija bando mažinti tokių organizacijų finansinį priklausomumą sudarydama joms galimybes taikant EDŽTRP nusamdyti lėšas renkančius pareigūnus;

163.  pabrėžia, kad, remiantis Audito Rūmų vertinimu, projektų rezultatus paprastai buvo sudėtinga įvertinti, kadangi siekiamas poveikis dažnai yra neapčiuopiamas, nėra nustatomi veiklos rodiklių uždaviniai ir pilietinės visuomenės organizacijų ataskaitose Komisijai daugiausia dėmesio skiriama veiklai;

164.  atkreipia dėmesį į tai, kad kova su kankinimu ir mirties bausmės panaikinimas yra ilgalaikiai procesai, jų poveikį ir rezultatus sudėtinga įvertinti kiekybiškai, taikant EDŽTRP sprendžiami opūs klausimai sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis ir jos įgyvendinimui reikalingas visapusiškas ir daug laiko reikalaujantis valdymas;

165.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad poveikio išmatavimo sistemos yra gana prastos taip pat dėl neaiškių projektų loginių pagrindų, kuriems trūksta gerai apibrėžtų lyginamųjų standartų ir tikslų; ragina Komisiją aiškiau apibrėžti reikalavimus dėl projektų loginių pagrindų, siekiant pagerinti projektų vykdymo rezultatus ir padidinti pridėtinę vertę;

166.  ragina Komisiją parengti visapusišką EDŽTRP finansavimo poveikio vertinimą ir padaryti tokios analizės išvadas; ragina Komisiją vykdant atrankos procedūrą atsižvelgti į įvairių projektų formų poveikį ir rezultatus; palankiai vertina tai, kad Komisija jau vykdo patobulintą projektų žmogaus teisių srityje poveikio vertinimą, ir ragina Komisiją informaciją apie rezultatus pateikti ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

167.  pažymi, kad projektų vertinimai paremti balų sistema ir standartinėmis vertinimo lentelėmis, taikant kriterijus, kurie apima koncepcijos, aktualumo, pajėgumo, galimybių, veiksmingumo, tvarumo ir ekonominio veiksmingumo aspektus, o dotacijos yra skiriamos projektams, gavusiems didžiausius balus; remdamasis Audito Rūmų informacija, pažymi, kad standartinės vertinimo lentelės turi keletą trūkumų, susijusių su turimomis kriterijų įvertinimo balais gairėmis; ragina Komisiją paaiškinti gaires ir dar kartą apsvarstyti standartinių vertinimo lentelių patobulinimo klausimą;

168.  prašo Komisijos sumažinti su vertinimu susijusius trūkumus, į kuriuos atkreipė dėmesį Audito Rūmai; vis dėlto palankiai vertina tai, kad esama tam tikro lankstumo vertinant žmogaus teisių srities projektus, nes šis vertinimas negali būti laikomas vien tik kontrolinio sąrašo langelių žymėjimu; pabrėžia, kad reikia vadovautis sveika nuovoka, kaip anksčiau pažymėjo biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija;

169.  remdamasis Audito Rūmų informacija, pažymi, kad daugumos kvietimų teikti pasiūlymus tikslai buvo aprašyti bendrais bruožais; atkreipia dėmesį į Komisijos pastabą, kad holistinis požiūris į kvietimus teikti pasiūlymus yra strategija, kuriai teikiama pirmenybė; vis dėlto ragina Komisiją, užtikrinant projektų įgyvendinamumą, gyvybingumą ir pridėtinę vertę (tai gali būti padaryta kvietimuose teikti pasiūlymus nustatant minimalius reikalavimus dėl projekto rezultatų), užtikrinti, kad EDŽTRP lėšos būtų naudojamos veiksmingai;

170.  palankiai vertina tai, kad pilietinės visuomenės organizacijos, kurios nori gauti dotaciją, pirmiausia turi pateikti koncepcijos dokumentą, kuriame aprašomos pagrindinės jų siūlomo projekto ypatybės; mano, kad koncepcijos dokumentas yra ekonomiškai ir laiko sąnaudų požiūriu efektyvus sprendimas vykdant išankstinę projektų atranką;

171.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad projektų atranka buvo gerai dokumentuojama, bet jai trūko griežtumo, ir kad projektų trūkumai juos nustačius nebuvo panaikinti; su pasitenkinimu pažymi, kad vertinimo komisijų bendros išvados ataskaitose yra pateiktos pakankamai detaliai; palankiai vertina tai, kad projektų veikla iš esmės buvo vykdoma pagal planą ir paprastai buvo ekonomiškai veiksminga; ragina Komisiją pagerinti projektų vertinimo nuoseklumą;

172.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad organizacijos naudos gavėjos pateikia skirtingus paaiškinimus, ką apima nustatytos normos suma, skirta netiesioginėms išlaidoms padengti, dėl to gali būti nepakankamai įvertinamas organizacijos darbas arba padengiamos netinkamos finansuoti išlaidos; ragina Komisiją paaiškinti taisykles dėl nustatytos normos sumos;

173.  palankiai vertina naują Sąjungos veiksmų planą dėl žmogaus teisių ir demokratijos 2015–2019 m. laikotarpiu, nes tai yra atnaujintas politinis įsipareigojimas užtikrinti, kad įvairios Sąjungos išorės veiksmų srities politinės ir finansinės priemonės būtų labiau suderintos ir nuoseklesnės;

174.  palankiai vertina tai, kad Komisija jau pradėjo taikyti teisėmis grindžiamą požiūrį ir toliau jį taikys įtraukdama į procedūras ir modelius, rengdama veiksmų planus ir organizuodama mokymus;

XIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2015 „Pastangas spręsti viešųjų pirkimų iš ES sanglaudai skiriamų lėšų problemas reikėtų intensyvinti“

175.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiosios ataskaitos „Pastangas spręsti viešųjų pirkimų iš ES sanglaudai skiriamų lėšų problemas reikėtų intensyvinti“ pastabas ir rekomendacijas;

176.  pažymi, kad sanglaudos politika, kuriai 2007–2013 m. iš viso skirta 349 milijardai EUR, yra pagrindinė politika, kuria siekiama sumažinti Europos regionų ekonominius ir socialinius skirtumus; taigi pabrėžia, jog labai svarbu, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi tinkamai, nes būtent viešuosius pirkimus Audito Rūmai nurodė kaip pagrindinį klaidų šaltinį Sąjungos sanglaudos išlaidų valdymo srityje;

177.  pabrėžia, kad vykdant 40 proc. 2007–2013 m. projektų padaryta viešųjų pirkimų procedūrų klaidų ir kad pagrindinės klaidos yra nepagrįstas sutarties skyrimas tiesiogiai, neteisingas atrankos kriterijų taikymas ir šališkas konkurso dalyvių atrinkimas;

178.  pažymi, kad pagrindiniai klaidų šaltiniai buvo administracinių gebėjimų trūkumas, valstybių narių neteisingai atliktas Sąjungos direktyvų perkėlimas, nenuoseklus teisės aktų aiškinimas ir nepakankamas planavimas;

179.  atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš klaidų priežasčių laikomas teisinės ir administracinės sistemos sudėtingumas; pažymi, kad 90 proc. iš 69 audito institucijų nurodė, kad dabar sudėtingumas yra didesnis, negu reikia; pažymi, kad beveik 50 proc. respondentų pažymėjo, kad pagrindiniai viešųjų pirkimų praktikos patobulinimai galėtų būti atliekami supaprastinant procedūras;

180.  taigi ragina valstybes nares vengti taisyklių, kurios yra daug griežtesnės už Sąjungos direktyvas; mano, kad tai taip pat paskatintų MVĮ dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir palengvintų jų dalyvavimo sąlygas;

181.  pažymi, jog pagrindinė Audito Rūmų išvada buvo ta, kad Komisija ir valstybės narės nepakankamai stengiasi atlikti reguliarią ir sisteminę viešųjų pirkimų analizę ir kad dėl išsamių ir darnių duomenų trūkumo neįmanoma šių klaidų analizuoti, šalinti ir jų išvengti;

182.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisija turėtų parengti duomenų bazę, kad išanalizuotų, kaip dažnai daromos su sanglaudos politika susijusios viešųjų pirkimų klaidos, šių klaidų dydį ir priežastis; mano, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės jai pateiktų nuoseklią ir patikimą informaciją apie pažeidimus;

183.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvų metodą, kurį ji taiko 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ir kurio tikslas – orientuojant, stebint ir teikiat techninę paramą padėti įgyvendinti nacionalinius veiksmų planus, kurie turi būti įgyvendinti iki 2016 m.; pripažįsta, kad taikydama šį iniciatyvų metodą, Komisija bando sumažinti riziką, kad po 2016 m. gali būti nutraukti mokėjimai veiklos programoms;

184.  tikisi, kad Komisija mokėjimų nutraukimą ir finansinių pataisų skyrimą šių tikslų nepasiekusioms valstybėms narėms naudos tik kaip kraštutinę priemonę, jei būtų išnaudotos visos kitos prevencijos, koregavimo ir pagalbos priemonės;

185.  džiaugiasi, kad Komisija sprendžia su sanglaudos politika susijusių viešųjų pirkimų klaidų problemas, kurios buvo aiškios jau seniai, dabar jos sprendžiamos geriau koordinuojant pagal viešųjų pirkimų veiksmų planą; taigi ragina Komisiją daryti pažangą įgyvendinant šį planą ir kasmet apie šią pažangą pranešti;

186.  tikisi, kad Komisija suburs aukšto lygio grupę, kuri vadovautų sprendžiant viešųjų pirkimų problemą ir skatintų juos supaprastinti;

187.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti e. viešųjų pirkimų teikiamas dideles skaidrumo gerinimo galimybes ir apsvarstyti, kaip būtų galima suteikti daugiau galimybių dalyvauti konkursuose, įskaitant MVĮ, taip pat kaip užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui;

188.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau stengtis keistis patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais;

189.  palankiai vertina iniciatyvą įspėjimo apie sukčiavimą IT priemonę ARACHNE ir ragina visas valstybes nares įvesti išsamius ir geros kokybės duomenis siekiant, kad ši programa galėtų veikti tinkamai;

XV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2015 „Ar Komisija tinkamai valdo žvejybos partnerystės susitarimus?“

190.  džiaugiasi, kad Žvejybos partnerystės susitarimai (FPA) suteikia stabilesnę teisinę sistemą negu privatūs susitarimai; pažymi, jog Europos laivų savininkai nurodė teikiantys pirmenybę FPA ir prašė Komisijos išplėsti susitarimų tinklą;

191.  prašo Komisijos labiau laikytis išimties sąlygos; pažymi, kad nors kai kurie veiksniai nuo Komisijos nepriklauso, ji derybų dėl naujo protokolo procesą turi pradėti gerokai anksčiau, nei pasibaigs esamo protokolo galiojimas; ragina Komisiją, kai įmanoma, sutrumpinti derybų laikotarpius;

192.  ragina Komisiją pagerinti FPA ir kitų Sąjungos iniciatyvų bei žuvininkystės sektoriaus finansavimo šaltinių tame pačiame regione nuoseklumą, taip pat parengti regionines žuvininkystės valdymo plėtojimo strategijas ir užtikrinti, kad protokolai, dėl kurių susitarta tame pačiame regione, derėtų su atitinkama regionine strategija ir kitu ES finansavimu;

193.  prašo Komisijos didesnį dėmesį skirti ribojamosioms techninėms sąlygoms, kaip kad siauras žvejybos rajonų apibrėžimas; pabrėžia, kad tai galėtų daryti poveikį Sąjungos išorės laivyno pelningumui;

194.  prašo Komisijos atsižvelgti į ankstesnių protokolų panaudojimo rodiklius ir pasistengti geriau susieti mokėjimus už prieigos teises ir faktinį sužvejotų žuvų kiekį, užtikrinant, kad nebūtų neigiamo poveikio žvejybos veiklai;

195.  susirūpinęs pažymi, kad, palyginti su ankstesniais naudojimo rodikliais, FPA, dėl kurių susitarė Komisija, sąnaudos buvo gana didelės; prašo, kad Komisija, rengdamasi FPA deryboms, atsižvelgtų į ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principus, siekdama užtikrinti ekonomiškumą ir atitiktį patikimo finansų valdymo principams;

196.  pažymi, kad atliekant ex post vertinimus, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas nuosekliai ir palyginamai viešųjų pinigų, išleistų pagal protokolus, duodamos grąžos analizei bei išsamiai ir kritiškai jų veiksmingumo ES ir atitinkamai šaliai partnerei analizei;

197.  ragina Komisiją sustiprinti jos derybinę galią; pabrėžia bendro Sąjungos finansinio įnašo, kurį ji skiria šalims partnerėms, svarbą;

198.  ragina Komisiją rengiant savo ex post ataskaitą naudoti naujausius duomenis; prašo Komisiją suinteresuotiesiems subjektams ją pateikti laiku;

199.  ragina Komisiją skatinti priimti elektronines licencijas arba visą licencijos galiojimo laikotarpį leidimus šalyse partnerėse turinčių laivų sąrašus; pabrėžia poreikį sumažinti licencijos prašymo nagrinėjimo proceso vėlavimus; ragina Komisiją nustatyti ir sumažinti procedūrinius trūkumus;

200.  ragina Komisiją užtikrinti, kad nauja sužvejoto kiekio duomenų baze visapusiškai naudotųsi vėliavos valstybės narės ir joje būtų pateikiami patikimi duomenys apie sužvejotą kiekį, kuriuos galima apibendrinti, stebėti ir nuolat atnaujinti;

201.  pažymi, kad Komisija įsteigė duomenų bazę, skirtą duomenims apie sužvejotą kiekį tvarkyti; be to, pažymi, kad ši duomenų bazė turėtų apimti iš valstybių narių kas savaitę gaunamus pagal žvejybos rajonus suskirstytus duomenis apie sužvejotą kiekį; susirūpinęs pažymi, kad ši duomenų bazė Audito Rūmų audito metu vis dar neveikė, nes valstybės narės dar nebuvo įvykdžiusios jų ataskaitoms keliamų reikalavimų; ragina Komisiją šį klausimą išspręsti bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, taip pat įtraukti aiškius ir nuoseklius duomenis dėl galutinio faktiškai sužvejoto kiekio siekiant išvengti galimų neigiamų finansinių pasekmių, kai galutinis sužvejotas kiekis yra didesnis už orientacinį tonažą;

202.  ragina Komisiją atidžiau stebėti sektorinės paramos teikimą, siekiant užtikrinti jos veiksmingumą ir išlaidų efektyvumą; prašo Komisijos užtikrinti šalių partnerių vykdomų veiksmų efektyvų koordinavimą; ragina Komisiją į protokolus įtraukti finansuojamų veiksmų oficialias tinkamumo sąlygas;

203.  ragina Komisiją užtikrinti, kad sektorinės paramos išmokos derėtų su kitais biudžeto paramos mokėjimais ir būtų pagrįstos šalių partnerių rezultatais, pasiektais įgyvendinant bendrai sutartų veiksmų matricą;

204.  susirūpinęs pažymi, kad net jei sektorinės paramos mokėjimai turėtų būti atliekami iš karto, kai šalys partnerės gali įrodyti, kad pasiekė numatytus rezultatus, galiojančiuose protokoluose vis dar nenumatyta galimybė atlikti dalinius mokėjimus tais atvejais, kai rezultatai pasiekiami tik iš dalies; pripažįsta Komisijos pastabą, kad tais atvejais, kai rezultatai nepasiekiami arba kai jie nedideli, sektorinės paramos mokėjimas paskesniems metams turi būti sustabdomas tol, kol nebus pasiekti tikslai; vis dėlto ragina Komisiją, kai įmanoma, į naujus protokolus įtraukti galimybę atlikti dalinius sektorinės paramos mokėjimus;

XVI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 12/2015 „ES prioriteto – skatinti žiniomis pagrįstos kaimo ekonomikos kūrimą – įgyvendinimui poveikį padarė prastas žinių perteikimo ir konsultavimo priemonių valdymas“

205.  prašo valstybių narių nustatyti reikiamas procedūras, kad galėtų atlikti žemės ūkio veiklos vykdytojų poreikio įgyti žinių ir įgūdžių analizę, o ne vien pateikti plačias temas, ypač tai taikoma kvietimams teikti pasiūlymus arba konkurso laikotarpiams, ir prašo Komisijos pateikti papildomas rekomendacijas, kaip valstybės narės turėtų atlikti tokias reguliarias analizes, ir formuluoti šias gaires ne bendrais bruožais, o konkretizuojant;

206.  prašo valstybių narių užtikrinti, kad parama naujoms konsultavimo paslaugoms kurti būtų teikiama tik tuo atveju, jei įrodoma, jog tam tikroje srityje trūksta atitinkamų paslaugų, ir jei yra poreikis finansuoti naują personalą, infrastruktūrą ir (arba) įrangą;

207.  ragina valstybes nares atrinkti paslaugų teikėjus, kurie gaus viešąją paramą, per sąžiningus ir skaidrius konkursus, neatsižvelgiant į tai, ar jos taiko kvietimo teikti pasiūlymus ar oficialių viešųjų pirkimų procedūras;

208.  rekomenduoja valstybėms narėms atsižvelgti į dokumentą „Viešųjų pirkimų gairės specialistams, kaip išvengti bendrų iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų finansuojamų projektų klaidų“;

209.  prašo Komisiją parengti papildomas specialias rekomendacijas dėl paslaugų teikimo įstaigos viduje, subrangos, taip pat dėl konsorciumų teikiamų paslaugų vertinimo ir tinkamai stebėti valstybių narių vykdomas procedūras, kad užtikrintų konkurencingą, sąžiningą ir skaidrią žinių perteikimo ir konsultavimo veiklos atranką;

210.  ragina valstybes nares įvertinti poreikį remti žinių perteikimo ir konsultavimo veiklą, kuri rinkoje jau vykdoma už pagrįstą kainą, ir, jei poreikis pagrįstas, užtikrinti, kad remiamos veiklos kaina neviršytų rinkoje siūlomos panašios veiklos kainos;

211.  prašo Komisijos remtis pradiniais veiksmais, kuriais siekiama užtikrinti ES fondų tarpusavio papildomumą, siekiant sumažinti dvigubo finansavimo ir dvigubo administravimo riziką;

212.  ragina valstybes nares sukurti grįžtamosios informacijos sistemas, kuriose būtų naudojama stebėjimo ir vertinimo informacija, kad būtų galima patobulinti būsimus kvietimus teikti pasiūlymus arba konkurso procedūras, ir prašo Komisijos parengti rekomendacijas valstybėms narėms, kaip jos gali vykdyti tokias reguliarias procedūras, ir prižiūrėti, ar valstybės narės jas diegia;

213.  prašo Komisijos nedelsiant padidinti žinių perteikimo ir konsultavimo priemonių rizikos profilį ir atitinkamai geriau prižiūrėti ir valdyti riziką;

214.  ragina valstybes nares dalytis savo gerąja patirtimi ir tęsti savo projektų vertinimą siekiant sudaryti gerą 2014–2020 m. įgyvendinimo laikotarpio pagrindą;

215.  ragina Komisiją pateikti išsamų konsultavimo paslaugų vertinimą dėmesį sutelkiant į rezultatus ir grynąjį poveikį, kad būtų išvengta grynai kiekybinio investicijų vertinimo;

216.  prašo Komisijos skatinti keitimąsi gerąja patirtimi metodologijos klausimais tinklų kūrimo srityje;

XVII dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2015 „ES parama medieną gaminančioms šalims pagal FLEGT veiksmų planą“

217.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą, skirtą Sąjungos paramai medieną gaminančioms šalims pagal miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) veiksmų planą, ir toliau išdėsto savo pastabas ir rekomendacijas;

218.  mano, kad FLEGT iniciatyva yra itin svarbi siekiant pagerinti miškų valdymą, išsaugoti miškus ir užtikrinti teisės aktų vykdymą, ypač taikant visas įmanomas priemones, be kita ko, savanoriškos partnerystės susitarimus arba išsamų finansinį patikrinimą, kad būtų sprendžiama pasaulinė neteisėtos medienos ruošos problema ir padedama užtikrinti medienos eksportą į ES;

219.  vis dėlto apgailestauja dėl visų nustatytų trūkumų FLEGT veiksmų plano ir projektų įgyvendinimo etapu, kuriuos šiuo metu reikia skubiai ir atidžiai įvertinti;

220.  yra tvirtai įsitikinęs, kad, 2003–2013 m. su FLEGT susijusiai paramai skyrus 300 mln. EUR, atėjo laikas atlikti rimtą FLEGT proceso sąnaudų ir naudos analizę, siekiant sumažinti neteisėtos medienos ruošos ir susijusios prekybos apimtį, o taip pat supaprastinti dabartinių mechanizmų projektavimą, kad jie būtų efektyvesni atsižvelgiant į rezultatus ir poveikį;

221.  apgailestauja dėl to, kad FLEGT veiksmų planas lėtai įgyvendinamas, kad vėlai priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010(18) (Sąjungos medienos reglamentas) ir kad Komisija vangiai mokosi iš patirties, susijusios su bendru FLEGT finansavimu;

222.  ragina Komisiją teikiant pagalbą nustatyti prioritetus, numatant aiškius tikslus ir kriterijus; todėl ragina Komisiją atsisakyti Sąjungos finansavimo struktūravimo iš skirtingų biudžetų ir apsvarstyti vieno bendro, aiškiai apibrėžto biudžeto galimybę;

223.  ragina Komisiją sukuriant stebėsenos ir reguliaraus ataskaitų teikimo sistemą bei įtraukiant tinkamą pažangos vertinimą skubiai didinti skaidrumo ir atskaitomybės sistemas; be to, primygtinai ragina Komisiją stebėti, ar Sąjungos medienos reglamentas visapusiškai įgyvendinamas valstybėse narėse, ir teikti apie tai ataskaitas bei imtis būtinų teisinių priemonių siekiant užtikrinti reglamento taikymą;

224.  ragina Komisiją imantis įvairių Sąjungos politikos priemonių ir įvairiose susijusiose tarnybose racionalizuoti ir geriau koordinuoti savo pastangas kovoti su neteisėta medienos ruoša;

225.  primena, kad medienos produktų atsekamumas taikant veikiančią licencijavimo sistemą teisėtai pagamintiems medienos produktams, dėl kurios susitarė Sąjunga ir medieną eksportuojančios šalys, turėtų būti laikomas nuolatiniu pagrindiniu tikslu, ypač atsižvelgiant į Audito Rūmų nustatytus veiksnius, pvz., paplitusią korupciją, prastą teisėsaugą arba nepakankamą su projektais susijusios rizikos ir apribojimų įvertinimą;

226.  ragina Komisiją būsimuose dvišaliuose arba daugiašaliuose su prekyba susijusiuose susitarimuose derėtis dėl medienos importo standartų, siekiant nepakenkti įgyvendinant FLEGT veiksmų planą su medieną gaminančiomis šalimis pasiektiems rezultatams;

227.  mano, kad FLEGT sistemos valdymo trūkumų problema turėtų būti sprendžiama atliekant išorinį FLEGT veiksmų vertinimą arba Komisijos ad hoc tyrimą.

XVIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2015 „AKR investicinė priemonė. Ar ji suteikia papildomos naudos?“

228.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą, skirtą klausimui dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) investicinės priemonės papildomos naudos, nes tai konkretus ir teigiamas Audito Rūmų tolesnių su 2012 ir 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, kurią vykdant Parlamentas prašė iki Europos investicijų banko (EIB) išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūros ir investicinės priemonės laikotarpio vidurio peržiūros parengti specialiąją ataskaitą dėl EIB išorės skolinimo veiklos vykdymo bei jos suderinimo su Sąjungos vystymosi politikos sritimis ir tikslais, susijusių veiksmų pavyzdys;

229.  mano, kad tai, jog Audito Rūmai į darbo planą įtraukė tokį AKR investicinės priemonės auditą, yra geros praktikos pavyzdys, atsižvelgiant į Parlamento ir Audito Rūmų bendradarbiavimą ir tikrinimą bendromis pajėgomis;

230.  mano, kad ši audito ataskaita yra pirmasis žingsnis, nes tai yra pirmasis Audito Rūmų šioje konkrečioje srityje atliktas auditas; apgailestauja dėl to, kad investicinė priemonė neįeina į Audito Rūmų metinį audito patikinimo pareiškimą;

231.  atkreipia dėmesį į teigiamas išvadas dėl AKR investicinės priemonės suderinamumo su Sąjungos vystymosi politikos tikslais ir jos skatinamojo poveikio; palankiai vertina gerą EIB ir Komisijos bendradarbiavimą, ypač projektų apžvalgos ir atrankos srityse;

232.  vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai negalėjo tiksliau nustatyti AKR investicinės priemonės suteiktos papildomos naudos; taigi ragina Audito Rūmus būsimose specialiosiose ataskaitose pateikti konkretesnių pavyzdžių ir išskirti kai kuriuos projektus, kad jo išvados ir rekomendacijos būtų geriau paaiškintos; ragina Audito Rūmus pasinaudoti šia pirmąja patirtimi toliau tobulinant tokių priemonių poveikio pritraukiant papildomų lėšų, skatinamojo poveikio ir papildomos vertės vertinimo priemones; taip pat ragina Audito Rūmus papildoma nauda laikyti ne tik klasikinį rodiklių trejetą (ekonomiškumas, efektyvumas, veiksmingumas), bet ją interpretuoti plačiau, įtraukiant antrąjį rodiklių trejetą (ekologija, lygybė ir etika);

233.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms; todėl ragina Komisiją ateityje pateikiant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir derybose, pvz., persvarstant EIB išorės įgaliojimus arba dėl naujo susitarimo baigus galioti Kotonu susitarimui, atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas;

234.  rekomenduoja greitai pritaikyti investicinę priemonę ir EIB politiką atsižvelgiant į 21-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 21) rezultatus ir galimus laikotarpio po 2015 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), taip užtikrinant Sąjungos politinį nuoseklumą; mano, kad kovai su klimato kaita ir visoms klimato kaitos tiesioginėms ir netiesioginėms pasekmėms, ypač skurdžiausiose pasaulio šalyse, turėtų būti teikiamas netgi dar didesnis prioritetas;

235.  mano, kad svarbu, jog EIB nuolatos skirtų laiko išsamaus patikrinimo politikai ir rezultatų vertinimo priemonėms, siekiant geriau susipažinti su finansinių tarpininkų ir naudos gavėjų charakteristikomis ir geriau įvertinti projektų poveikį galutiniams naudos gavėjams; ragina EIB rimtai atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas ir pagerinti dabartinę praktiką, siekiant padidinti AKR investicinės priemonės papildomą naudą;

236.  mano, kad Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra turėtų būti taikoma visoms Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamoms priemonėms; taigi pakartoja ir tvirtai mano, kad EIB administruojamai investicinei priemonei Sąjungos vardu taip pat turėtų būti taikoma Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, kadangi ši investicinė priemonė yra finansuojama Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigais;

237.  pažymi, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 3 dalyje nurodytas trišalis susitarimas, reglamentuojantis EIB, Komisijos ir Audito Rūmų bendradarbiavimą Audito Rūmų vykdomos kontrolės, kaip EIB atlieka Sąjungos ir valstybių narių lėšų valdymo darbą, metodų klausimais, turi būti atnaujinamas 2015 m.; pakartoja Parlamento poziciją, kad turėtų būti atnaujinti Europos Audito Rūmų įgaliojimai šioje srityje ir įtrauktos visos naujos EIB finansinės priemonės, apimančios viešąsias lėšas, gautas iš Sąjungos arba iš Europos plėtros fondo;

XIX dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2015 „Pagal ES energetikos priemonę Rytų Afrikai teikiama parama atsinaujinančiosios energijos srityje“

238.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą pagal AKR ir ES energetikos priemonę Rytų Afrikai teikiamos paramos atsinaujinančiosios energijos srityje klausimu ir toliau išdėsto savo pastabas ir rekomendacijas;

239.  teigiamai vertina tai, kad nuo antrojo kvietimo teikti paraiškas pagal energetikos priemonę tapo privaloma atlikti išankstinę galimybių analizę; pabrėžia, kad pastaroji turėtų būti pagrįsta tiksliais ir realistiškais scenarijais; taip pat pabrėžia, kad į scenarijų jau turėtų būti įtrauktos prognozės, kaip vietos bendruomenė gali būti įtraukta į projekto įgyvendinimą siekiant padidinti atsakomybę vietos lygmeniu ir pagerinti projekto propagavimą;

240.  mano, kad turėtų būti geriau nustatyta projekto įgyvendinamumo ir tvarumo socialiniu, ekonominiu bei aplinkos požiūriu sąsaja, siekiant užtikrinti ne vien tik investicijų projektų pagal energetikos priemonę veiksmingumą, nuoseklumą ir matomumą, bet ir jų efektyvumą bei platesnio masto rezultatus susijusiuose regionuose;

241.  mano, kad turėtų būti reguliariai vykdoma projektų ir susijusios rizikos stebėsena, kurią papildytų skubios rizikos mažinimo priemonės, siekiant prireikus pakoreguoti viešųjų pirkimų strategiją, atrankos ir įgyvendinimo procesus; mano, kad stebėsenos ataskaitose pateiktais rezultatais turėtų būti naudojamasi skelbiant kitus kvietimus teikti paraiškas;

242.  ragina taikant energetikos priemonę užtikrinti, kad vietos suinteresuotieji subjektai, pvz., NVO arba vietos bendruomenės, būtų įtraukti visu projekto vykdymo laikotarpiu nuo jo pradžios iki etapo po užbaigimo, atsižvelgiant į su tokiais specifiniais projektais susijusius reikalavimus; ragina, teikiant nuolatinę paramą gebėjimų stiprinimui vietos lygmeniu ir rengiant tinkamus mokymus visu projekto vykdymo laikotarpiu, visų pirma siekti dar labiau didinti atsakomybę vietos lygmeniu ir skatinti koordinavimą, kad projektai būtų gyvybingi ir tvarūs pasibaigus finansavimo laikotarpiui;

243.  ragina Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinį direktoratą (DEVCO GD) užtikrinti, kad įgyvendinimą užtikrinantys partneriai patenkintų visus prašymus pateikti papildomos informacijos apie projekto (-ų) įgyvendinimą; ragina DEVCO GD dėmesį sutelkti ypač į galimą su korupcija ir (arba) su sukčiavimu susijusią įgyvendinančių partnerių veiklą kartu vengiant bereikalingos papildomos administracinės naštos; ragina DEVCO GD korupcijos ar sukčiavimo atvejais tinkamai nutraukti sutartis ir regione ieškoti naujų partnerių;

244.  ragina Komisiją, siekiant geriausių įmanomų rezultatų regione gyvenantiems asmenims ir aplinkai, užtikrinti politikos nuoseklumą ir glaudų bendradarbiavimą su kitais veikėjais regione, neapsiribojant energetikos sritimi, ypač JT organais ir iniciatyvą „Tvari energija visiems“ (SE4ALL) įgyvendinančiais subjektais; mano, kad vykdant visus projektus, kai tik įmanoma, turėtų būti kuo labiau išnaudotos sąsajos su kitais vietoje vykdomais projektais, įskaitant planuojamus projektus;

XX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 16/2015 „Energijos tiekimo saugumo didinimas sukuriant energijos vidaus rinką. reikia sutelkti daugiau pastangų“

245.  siekdamas tinkamo ir nuolatinio energijos vidaus rinkos veikimo, ragina valstybes nares koordinuoti savo investicijas į energetikos infrastruktūrą ir metodus, kuriais jos reguliuoja savo energijos rinkas, kad būtų užtikrintas optimalus Sąjungos lėšų panaudojimas;

246.  mano, kad energijos rinkos reformos pradedamos valstybių narių lygmeniu; mano, kad vykdant energetikos dokumentų rinkinių, dėl kurių bendrai susitarta, ypač trečiojo energetikos dokumentų rinkinio, nuostatas, būtų sukurtos sąlygos įgyvendinti energijos vidaus rinką;

247.  atsižvelgdamas į būsimą regioninį požiūrį į energetinį saugumą, pabrėžia, jog svarbu, kad atskiros valstybės narės galėtų užtikrinti infrastruktūrą, reikalingą energijai eksportuoti ir importuoti, ir atlikti elektros energijos ir dujų tiekimo tranzito šalies vaidmenį;

248.  pabrėžia, kad visi būsimi Sąjungos energetikos projektai turi atitikti Sąjungos teisės aktus ir ir energetikos sąjungos principus, t. y. įvairinimo, energijos tiekimo saugumo, prieinamumo, konkurencingumo ir tvarumo principus;

249.  mano, kad jungčių su kaimyninėmis valstybėmis narėmis stiprinimas ir gerinimas turėtų būti laikomas prioritetu; ragina plėtoti transportavimo abiem kryptimis pajėgumus (transportavimas abiem kryptimis) visose tarpvalstybinėse jungtyse įtraukiant ir valstybes nares, per kurių teritoriją eina koridoriai;

250.  mano, kad įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus prisidedama prie vidutinės trukmės ir ilgalaikių energetinio saugumo aspektų;

251.  ragina Komisiją skirti daugiau finansinių išteklių ir suteikti daugiau galių, reikalingų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai, ir mano, kad pastarajai turėtų būti leista įdarbinti papildomų darbuotojų siekiant sudaryti sąlygas visapusiškai ir veiksmingai stebėti energijos rinkas;

XXI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2015 „Komisijos parama jaunimo veiksmų grupėms: ESF finansavimo fondo perorientavimas pavyko, tačiau nepakanka dėmesio rezultatams“

252.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą, pritaria jos rekomendacijoms ir džiaugiasi, kad Komisija jas priima ir ateityje į jas atsižvelgs; džiaugiasi, kad Komisija įdiegė šias rekomendacijas į savo 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų teisinę sistemą, taigi sudarė galimybę užtikrinti ekonomiškai naudingesnį lėšų panaudojimą, t. y. taikant veiklos sistemą ir rezervą, ex ante sąlygas, taip pat bendrus išdirbių ir rezultatų rodiklius;

253.  pažymi, kad jaunimo nedarbas yra didelė problema visoje Sąjungoje ir reikėtų skirti tinkamus Sąjungos ir nacionalinio lygmenų išteklius šiai problemai spręsti; primygtinai ragina valstybes nares pasinaudoti prieinama Sąjungos parama;

254.  pažymi, kad jaunimo veiksmų grupės iš esmės buvo politinis veiksmas ir iš pat pradžių paskelbtas politiniu veiksmu, šių grupių tikslas buvo įtikinti nacionalines vyriausybes perskirti nepanaudotas lėšas kovai su jaunimo nedarbu, tuo pat metu neužkraunant papildomų administracinių ir (arba) teisinių procedūrų ar neskiriant naujų lėšų;

255.  atkreipia dėmesį į politiškai sudėtingą šios užduoties pobūdį ir pripažįsta jaunimo veiksmų grupių gerą darbą didinant informuotumą aukščiausiu politiniu lygmeniu, vienijant skirtingas politines ir administracines institucijas bei įtikinant jas teikti pirmenybę jaunimo užimtumui, palyginti su kitomis iniciatyvomis;

256.  pabrėžia, kad reikia skirti didesnį dėmesį veiklai ir rezultatams, ir džiaugiasi, kad naujoji reglamentavimo sistema 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui apima nuostatas dėl valstybių narių teikiamų rezultatų ataskaitų;

257.  pažymi, kad valstybės narės, kurioms labiausiai reikia finansavimo, taip pat dažnai nukenčia dėl to, kad administraciniai gebėjimai yra menki, ir todėl dėmesys telkiamas į projekto, o ne investicinių tikslų valdymą;

258.  atkreipia dėmesį į tai, kad investicijų poveikis dažniausiai stebimas pasinaudojant kiekybiniais rodikliais, o jie neatspindi visų gero vertinimo aspektų; pažymi, kad išdirbis nėra lygus rezultatui;

259.  ragina Komisiją sukurti išankstinio perspėjimo apie nepanaudotus ESI fondų asignavimus mechanizmą, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko perskirsti lėšas jaunimo užimtumo priemonėms;

260.  laukia Audito Rūmų ataskaitos „ES jaunimo garantijų iniciatyva – įgyvendinimas valstybėse narėse“, kuri turėtų būti baigta 2017 m. pradžioje, ir siūlo, kad būtų atsižvelgta į jos rezultatus rengiant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą;

XXII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2015 „ES paramos kaimo plėtrai, skirtos negamybinėms investicijoms žemės ūkio srityje, ekonominis veiksmingumas“

261.  rekomenduoja, kad Komisija ragintų valstybes nares vykdyti negamybines investicijas labiau derinant jas su kitomis kaimo plėtros priemonėmis ir (arba) aplinkosaugos schemomis ir kad nuo 2017 m. Komisija stebėtų atitinkamų valstybių narių vykdomą įgyvendinimo procesą, pasinaudodama jų metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis;

262.  rekomenduoja, kad Komisija teiktų valstybėms narėms gaires dėl negamybinių investicijų atrankos kriterijų 2014–2020 m. laikotarpiu ir tikrintų, kad jos taikytų tinkamas projektų atrankos procedūras; šiomis aplinkybėmis taip pat rekomenduoja, kad valstybės narės užtikrintų, kad negamybinių investicijų atrankos procedūros būtų skaidrios, viešos ir veiksmingai taikomos ir kad jos veiksmingai tikrintų atitiktį minėtiems kriterijams;

263.  rekomenduoja, kad Komisija užtikrintų, kad negamybinių investicijų indėlis siekiant ES agrarinės aplinkosaugos tikslų būtų stebimas arba bent konkrečiai vertinamas atliekant 2014–2020 m. programavimo laikotarpio vertinimus;

264.  rekomenduoja, kad Komisija paskatintų ir padėtų toms valstybėms narėms, kuriose parama negamybinėms investicijoms yra didelė, apibrėžti konkrečius dažniausiai finansuojamų negamybinių investicijų rezultatų rodiklius, kad būtų užtikrinta geresnė negamybinių investicijų indėlio siekiant Sąjungos agrarinės aplinkosaugos tikslų stebėsena ir vertinimas; todėl prašo, kad valstybės narės nuo 2016 m. birželio mėn. apie šiuos rodiklius praneštų savo metinėse įgyvendinimo ataskaitose ir įtrauktų negamybinių investicijų rezultatų vertinimą į savo vertinimo planus;

265.  ragina, kad Komisija pateiktų papildomas gaires, kaip apibrėžti kriterijus, kuriais remiantis nustatoma negamybinių investicijų, kurioms taikomi didžiausi paramos dydžiai, rentabilumo charakteristika, kad valstybės narės nedelsdamos nustatytų tokius kriterijus ir jais remdamosi moduliuotų paramos intensyvumą;

266.  prašo, kad valstybės narės nedelsdamos įgyvendintų procedūras siekdamos užtikrinti, kad remiamų negamybinių investicijų sąnaudos neviršytų rinkoje siūlomų panašių prekių, paslaugų arba darbų sąnaudų; mano, kad ryšium su tuo valstybės narės turėtų nustatyti tinkamus lyginamuosius standartus ir (arba) orientacines sąnaudas, kuriomis vadovaujantis būtų sistemingai tikrinamos negamybinių investicijų sąnaudos vykdant administracines patikras;

267.  rekomenduoja, kad Komisija naudotųsi valstybių narių pateikta informacija apie galimybę kontroliuoti ir tikrinti priemones tvirtindama jų 2014–2020 m. laikotarpio kaimo plėtros programas, kad būtų galima užtikrinti, kad valstybės narės nustatys ir taikys tinkamas procedūras, susijusias su sąnaudų pagrįstumu, ir patikrinti, kaip veiksmingai valstybės narės taiko šioje srityje numatytas kontrolės priemones; taip pat rekomenduoja, kad Komisija palengvintų valstybių narių gerosios patirties, nustatant procedūras sąnaudų pagrįstumui tikrinti, mainus;

268.  rekomenduoja, kad valstybės narės prieš tai, kai bus vykdomos pirmosios 2014–2020 m. laikotarpio patikros vietoje, nustatytų metodą, kaip laiku konsoliduoti ir analizuoti per šias patikras aptiktų klaidų priežastis, ir imtųsi priemonių, reikalingų siekiant pagerinti jų valdymą ir negamybinių investicijų schemų kontrolės sistemas;

269.  rekomenduoja, kad Komisija atsižvelgtų į trūkumus, kuriuos Audito Rūmai nustatė negamybinių investicijų išlaidų srityje, ir kartu su valstybėmis narėmis imtųsi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų tinkamą tokio tipo investicijų finansinį valdymą;

XXIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 22/2015 „ES kredito reitingų agentūrų priežiūra – gerai parengta, bet dar nevisiškai veiksminga“

270.  pabrėžia, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1060/2009(19) (KRAR) siekiama, kad būtų „nustatomas bendras su reguliavimu susijęs požiūris į kredito reitingavimo veiklos sąžiningumo, skaidrumo, atsakingumo, gero valdymo ir nepriklausomumo didinimą gerinant Sąjungoje suteiktų kredito reitingų kokybę ir sklandų vidaus rinkos veikimą, kartu siekiant aukšto vartotojų ir investuotojų apsaugos lygio.“ (KRAR 1 straipsnis);

271.  pripažįsta, kad Europos Audito Rūmai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) susitarė dėl daugelio audito aspektų ir rekomendacijų;

272.  palankiai vertina tai, kad ESMA per trumpą laiką sukūrė tvirtą veiksmingos kredito reitingų agentūrų priežiūros Europos Sąjungoje pagrindą; vis dėlto pažymi, kad Europos Audito Rūmai mano, kad procedūra yra sudėtinga, nes ji padalyta į išsamumo ir atitikties etapus, kaip reikalaujama reglamente;

273.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad per registracijos procesą ESMA turėtų tinkamai dokumentuoti jos atliekamą visų reglamentavimo reikalavimų, susijusių su kredito reitingų metodikomis, vertinimą, o patvirtinimo proceso įrodymai turėtų būti išsaugoti ne tik vidaus korespondencijoje, bet ir tam skirtose bylose;

274.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai ir ESMA sutarė dėl ESMA rizika grindžiamo požiūrio; mano, kad rizikos nustatymo procesas turėtų būti skaidrus, suprantamas ir atsekamas;

275.  mano, kad visi tyrimai turėtų būti tinkamai pagrįsti dokumentais siekiant parodyti ir užtikrinti, kad visos išvados yra pagrįstos tinkama įrodymų analize; pažymi, kad šiuo tikslu Audito Rūmai rekomenduoja įdiegti priežiūrai skirtą IT priemonę; atkreipia dėmesį į ESMA argumentą, kad dabar taikomos kontrolės priemonės yra veiksmingos; vis dėlto ir toliau yra įsitikinęs, kad speciali IT priemonė būtų geriausias būdas informacijai valdyti skaidriu, suprantamu ir atsekamu būdu atsižvelgiant į įprastą darbuotojų kaitą; todėl prašo, kad ESMA planuodama savo biudžetą numatytų tokios IT priemonės įdiegimą;

276.  primena, kad vienas iš KRAR numatytų tikslų ir pareigų yra užtikrinti nepriklausomumą ir interesų konfliktų prevenciją (žr. KRAR 1 priedą); todėl mano, kad kreditų reitingų agentūros taip pat turėtų tikrinti reitingų analitikų prekybos veiklą; vis dėlto mano, kad ESMA turėtų struktūrizuotai kontroliuoti sistemas, kurias taiko kreditų reitingo agentūros spręsdamos interesų konfliktus;

277.  atkreipia dėmesį į KRAR 23 straipsnio nuostatas, kuriose teigiama, kad: „Vykdydamos pareigas pagal šį reglamentą, EVPRI, Komisija ar valstybių narių valdžios institucijos nesikiša į kredito reitingų turinį ar metodus.“; mano, kad taikant galiojančias priežiūros procedūras stebėti, kaip taikomos kredito reitingų agentūrų metodikos, galima tik tuomet, kai užbaigiama registracija;

278.  pritaria tam, kad ESMA turėtų ištirti visus svarbius kredito reitingų agentūrų metodikų rengimo ir įgyvendinimo aspektus, kurie iki šiol nenagrinėti; yra susirūpinęs, kad dėl išteklių stokos ši užduotis negali būti visiškai atlikta;

279.  apgailestauja, kad taikant dabartinę sistemą neužtikrinama veiksminga rinkų apsauga informacijos nutekėjimo atveju, ir prašo ESMA patobulinti savo kontrolės sistemą siekiant užkirsti kelią veiksmams, kurie galėtų sukelti iškraipymus rinkose, ir į juos reaguoti;

280.  apgailestauja, kad dabartinės taisyklės, pagal kurias reglamentuojamas euro, visoms ESMA registruotoms kreditų reitingo agentūroms neužtikrina vienodų sąlygų; ragina Europos Centrinį Banką ir Europos teisės aktų leidėją kuo greičiau ištaisyti šią padėtį;

281.  supranta, kad centrinė duomenų saugykla bus integruota į 2013 m. sukurtą Europos reitingų platformą (KRAR 11a straipsnis), su kuria susijęs darbas tęsiamas; prašo ESMA užtikrinti kredito reitingų agentūrų pateikiamų duomenų patikimumą;

282.  ragina ESMA toliau tobulinti ir derinti informacijos atskleidimo praktiką visose kredito reitingų agentūrose;

283.  palankiai vertina EMAS ketinimą toliau gerinti savo interneto svetainę ir visų pirma paskelbti visus galiojančius teisės aktus ir atitinkamus dokumentus, taip pat stengtis, kad interneto svetainė taptų patogesnė vartotojui;

284.  atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikri terminai, vartojami KRAR taikant metodiką, gali būti aiškinami įvairiai ir todėl galėtų neigiamai paveikti šio reglamento įgyvendinimą; taigi ragina ESMA ir Audito Rūmus pateikti Parlamentui ir Komisijai teisinių nuostatų, kurias būtų naudinga patikslinti, sąrašą;

XXIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 2/2016 „2014 m. ataskaita dėl atsižvelgimo į Europos Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas“

285.  džiaugiasi, kad 23 iš 44 rekomendacijų buvo visapusiškai įgyvendintos;

286.  taip pat palankiai vertina tai, kad Komisija iš esmės pritarė Audito Rūmų šioje specialiojoje ataskaitoje pateikiamoms papildomoms rekomendacijoms;

287.  vis dėlto pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, darbo dokumento priede nurodytos 18 iš 44 rekomendacijų buvo įgyvendintos tik iš dalies arba visai neįgyvendintos, arba jų įgyvendinimo nebuvo galima patikrinti;

   a) kalbant apie žemės ūkio sritį (10 rekomendacijų), pasakytina, kad rekomendacijas įgyvendinti dažnai turėjo Komisija ir valstybės narės ir Komisija laikėsi nuomonės, kad ji savo užduotį įvykdė;
   b) kalbant apie socialinės politikos sritį (2 rekomendacijos), kuri priklauso pasidalijamajam valdymui, pasakytina, jog Audito Rūmai manė, kad šioje srityje nebuvo pakankamai vertinamas rezultatyvumas ir veiksmingumas;
   c) kalbant apie išorės santykių sritį (3 rekomendacijos), pasakytina, jog Audito Rūmai manė, kad Komisija turėtų tiesiogiai vertinti projektų sąnaudų pagrįstumą ir mažiau pasitikėti tarptautinių organizacijų žiniomis apie rinką; taip pat kad Komisija turėjo pagerinti bendrosios išorės santykių informacijos sistemos (CRIS) kokybę ir saugumą; taip pat,
   d) kalbant apie konkurencijos sritį (3 rekomendacijos), pasakytina, kad Audito Rūmai laikėsi nuomonės, jog išankstiniai tyrimai turėtų būti valdomi geriau, nepagrįstų skundų skaičius turėtų būti sumažintas ir pagerinta pranešimų apie valstybės pagalbą sąsaja (SARI);

288.  pabrėžia, kad, biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos požiūriu, nepriimtina tai, kad įvykdžius prieštaravimų procedūras Komisija ir Audito Rūmai padaro skirtingas išvadas; taigi ragina abi institucijas vengti tokio rezultato;

289.  ragina Audito Rūmus savo rekomendacijose aiškiai nurodyti, kokių veiksmų tikimasi iš Komisijos ir kokių veiksmų – iš valstybių narių;

290.  ragina Audito Rūmus kartu su nacionalinėmis audito institucijomis parengti sistemą, kuri sudarytų sąlygas Audito Rūmams įvertinti, kaip valstybės narės atsižvelgia į jų rekomendacijas;

291.  pabrėžia, kad jis niekada negavo patenkinamo paaiškinimo, kodėl Komisija kelerius metus manė, jog svarbu, kad generaliniai direktoratai turėtų savo pačių vidaus audito struktūras, o tada 2015 m. balandžio mėn. vidaus audito struktūras vėl sujungė į Vidaus audito tarnybą;

o
o   o

292.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 373, 2015 11 10, p. 1.
(4) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0147.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) Žr. specialiosios ataskaitos I priede Audito Rūmų parengtą kontrolinį sąrašą, skirtą kontrolės sistemų sąrangai įvertinti atsižvelgiant į riziką, susijusią su kaimo plėtros išlaidomis.
(8) Specialioji ataskaita Nr. 1/2014 „ES remiamų viešojo miesto transporto projektų veiksmingumas“ ir Specialioji ataskaita Nr. 21/2014 „ES finansuojamos oro uostų infrastruktūros: lėšos duoda mažą ekonominę naudą“.
(9) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).
(10) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).
(11) 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).
(12) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).
(13) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).
(14) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).
(15) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka (manipuliavimo rinka direktyva) (OL L 173, 2014 6 12, p. 179).
(16) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).
(17) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę Progress (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).
(18) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL L 295, 2010 11 12, p. 23).
(19) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: 8-asis, 9-asis, 10-asis ir 11-asis EPF
PDF 337kWORD 84k
Sprendimas
Sprendimas
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2203(DEC))
P8_TA(2016)0149A8-0137/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2015)0379 – C8-0248/2015),

–  atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2015)0295),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos metinę ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų operacijas (05219/2016 – C8-0036/2016, 05220/2016 – C8-0037/2016, 05223/2016 – C8-0038/2016, 05224/2016 – C8-0039/2016),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2015)0194 ir SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d.(3) Kotonu pasirašytą ir 2010 m. birželio 22 d.(4) Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(5),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą (6) 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(7), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(8), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 ir 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis(9), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(10), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(11), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl dešimtajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (12) 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (13) 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0137/2016),

1.  patvirtina Komisijai, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymo (2015/2203(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2015)0379 – C8-0248/2015),

–  atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2015)0295),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos metinę ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(14),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(15),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų operacijas (05219/2016 – C8-0036/2016, 05220/2016 – C8-0037/2016, 05223/2016 – C8-0038/2016, 05224/2016 – C8-0039/2016),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2015)0194 ir SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d.(16) Kotonu pasirašytą ir 2010 m. birželio 22 d.(17) Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(18),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą (19) 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis (20), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(21), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 ir 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis (22), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(23), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(24), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl dešimtajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (25) 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(26) 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0137/2016),

1.  pažymi, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų galutinių metinių ataskaitų duomenys yra pateikti Audito Rūmų metinės ataskaitos 2 lentelėje;

2.  pritaria aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL C 373, 2015 11 10, p. 289.
(2) OL C 379, 2015 11 13, p. 124.
(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(4) OL L 287, 2010 11 4, p. 3.
(5) OL L 344, 2013 12 19, p. 1.
(6) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.
(7) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.
(8) OL L 247, 2006 9 9, p. 32.
(9) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.
(10) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.
(11) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.
(12) OL L 78, 2008 3 19, p. 1.
(13) OL L 58, 2015 3 3, p. 17.
(14) OL C 373, 2015 11 10, p. 289.
(15) OL C 379, 2015 11 13, p. 124.
(16) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(17) OL L 287, 2010 11 4, p. 3.
(18) OL L 344, 2013 12 19, p. 1.
(19) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.
(20) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.
(21) OL L 247, 2006 9 9, p. 32.
(22) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.
(23) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.
(24) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.
(25) OL L 78, 2008 3 19, p. 1.
(26) OL L 58, 2015 3 3, p. 17.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Parlamentas
PDF 600kWORD 271k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (2015/2155(DEC))
P8_TA(2016)0150A8-0135/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0200/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą, I skirsnis – Europos Parlamentas(3),

–  atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus 2014 finansinių metų metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 27 d. Biuro sprendimą dėl Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių(7), ypač į jo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 16 d. Biuro sprendimą dėl Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių(8), ypač į jo 22 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0135/2016),

A.  kadangi 2015 m. liepos 8 d. Pirmininkas patvirtino Parlamento 2014 finansinių metų finansines ataskaitas;

B.  kadangi generalinis sekretorius, kaip vyriausiasis įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, 2015 m. rugsėjo 18 d. pateikė pakankamą patikinimą, kad į Parlamento biudžetą skirti ištekliai buvo naudoti pagal numatytą paskirtį ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu;

C.  kadangi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 166 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad kiekviena Sąjungos institucija imtųsi visų deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

1.  patvirtina Pirmininkui, kad Europos Parlamento 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas, dalį (2015/2155(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0135/2016),

A.  kadangi Parlamento apskaitos pareigūnas, patvirtindamas 2014 m. galutines finansines ataskaitas, pateikė pagrįstą patikinimą, kad finansinėse ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Parlamento finansinė būklė ir kad nenustatyta nė vieno klausimo, dėl kurio reikėtų daryti išlygą;

B.  kadangi Audito Rūmai, atlikę auditą, atrinktose institucijų ir įstaigų sistemose ir metinėse veiklos ataskaitose padarė išvadą, kad audito metu nenustatyta jokių reikšmingų trūkumų;

C.  kadangi pagal įprastą procedūrą Parlamento administracijai buvo pateiktas klausimynas ir gauti atsakymai, kurie buvo aptarti Biudžeto kontrolės komitete dalyvaujant už biudžetą atsakingam Parlamento pirmininko pavaduotojui, generaliniam sekretoriui ir vidaus auditoriui;

D.  kadangi nuolat galima tobulinti viešųjų finansų valdymo kokybę, veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat būtinas tikrinimas siekiant užtikrinti, kad politiniai lyderiai ir Parlamento administracija būtų atskaitingi Sąjungos piliečiams;

Europos Parlamento sąskaitos

1.  pažymi, kad galutiniai Parlamento asignavimai 2014 m. buvo 1 755 631 742 EUR – jie sudarė 20,13 proc. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) pagal 5 išlaidų kategoriją visų 2014 m. Sąjungos institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų, o palyginti su 2013 m. biudžetu (1 750 463 939 EUR), ši suma 0,3 proc. didesnė;

2.  pažymi, kad bendra 2014 m. gruodžio 31 d. apskaitytų pajamų suma buvo 174 436 852 EUR (2013 m. – 158 117 371 EUR), iš jų asignuotąsias pajamas sudarė 26 979 032 EUR (2013 m. – 25 991 783 EUR);

3.  primena, kad 2014 m. 72 proc. visų įsipareigojimų sudaro keturių skyrių: 10 skyriaus (institucijos nariai), 12 skyriaus (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai), 20 skyriaus (pastatai ir susijusios išlaidos) ir 42 skyriaus (Parlamento narių padėjėjų išlaidos) išlaidos;

4.  atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remdamasis Parlamentas uždarė 2014 finansinių metų sąskaitas, t. y.:

a)  Turimi asignavimai (EUR)

2014 m. asignavimai:

1 755 631 742

nesavaiminiai perkėlimai iš 2013 finansinių metų:

734 000

savaiminiai perkėlimai iš 2013 finansinių metų:

277 774 604

asignavimai, atitinkantys 2014 m. asignuotąsias įplaukas:

26 979 032

perkėlimai, atitinkantys 2013 m. asignuotąsias įplaukas:

106 934 452

Iš viso:

2 168 053 830

b)  2014 finansinių metų asignavimų panaudojimas (EUR)

įsipareigojimai:

2 138 652 789

atlikti mokėjimai:

1 742 390 229

savaime perkelti asignavimai, įskaitant asignuotųjų įplaukų asignavimus:

383 988 975

ne savaime į kitus metus perkelti asignavimai:

0

panaikinti asignavimai:

39 918 558

c)  Biudžeto įplaukos (EUR)

gauta 2014 m.:

174 436 852

d)  Bendras 2014 m. gruodžio 31 d. balansas (EUR)

1 476 824 398

5.  pažymi, kad bendra 71 500 000 EUR suma buvo pervesta iš laikinų asignavimų biudžeto eilučių ir kitų šaltinių siekiant padėti finansuoti su Konrado Adenauerio pastatu Liuksemburge susijusius metinius nuomos mokesčius bei jo plėtimo ir modernizavimo darbus; pažymi, kad tai sudaro 4 proc. galutinių 2014 m. asignavimų;

Audito Rūmų nuomonės dėl 2014 m. sąskaitų patikimumo ir jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

6.  primena, kad Audito Rūmai atlieka specialųjį visų Sąjungos institucijų, įskaitant Europos Parlamentą, administracinių ir kitų išlaidų, kaip bendros politikos grupės, įvertinimą ir kad apskritai, audito duomenys rodo, kad administravimo išlaidos nėra paveiktos reikšmingo klaidų lygio; pažymi, jog operacijų patikra rodo, kad įvertintas klaidų lygis pagal DFP 5 išlaidų kategoriją (administravimas) sudaro 0,5 proc. (sumažėjo, 2013 m. buvo 1 proc.);

7.  primena, kad audito metu buvo išnagrinėta 129 mokėjimų operacijų imtis, šią imtį sudarė 92 atlyginimų ir pensijų, susijusių išmokų ir kitų personalo sąnaudų mokėjimai, 14 pagal sutartis dėl pastatų atliktų mokėjimų ir 23 su kitomis (energijos, komunikacijų, informacinių technologijų ir kt.) išlaidomis susiję mokėjimai; pabrėžia, kad iš 129 audito metu tirtų operacijų 20 (arba 15,5 proc.) buvo paveiktos klaidų; pažymi, kad 12 kiekybiškai įvertinamų klaidų atžvilgiu įvertintas klaidų lygis sudaro 0,5 proc.;

8.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją, kad Parlamentas sustiprintų savo vykdomas patikras Europos politinių partijų kompensuojamų išlaidų savo susijusioms organizacijoms atžvilgiu, taip pat turėtų parengti tinkamas viešųjų pirkimų taisykles Europos politinėms partijoms ir prižiūrėti jų taikymą, atlikdamas tinkamas patikras ir teikdamas geresnes gaires; reikalauja, kad Europos politinių partijų išlaidos būtų visiškai skaidrios ir kad ateityje kompetentingas komitetas vykdant įprastą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą išsamiai išnagrinėtų ir aptartų šią informaciją;

Vidaus auditoriaus metinė ataskaita

9.  pažymi, kad 2016 m. sausio 25 d. surengtame atsakingo komiteto posėdyje vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą, pasirašytą 2015 m. liepos 16 d., ir pareiškė, kad 2014 m. buvo atlikti šie Parlamento administracijos audito darbai:

   tolesnės universaliosios priemonės, kurių imtasi vidaus audito ataskaitose nustačius nebaigtus veiksmus (2014 m. I ir II darbo etapai);
   konsultavimas dėl vidaus valdymo ir kontrolės procedūrų Paramos demokratijai direktorate (Išorės politikos GD);
   Konrado Adenauerio pastato projekto periodinė peržiūra (žr. „ II etapas: projekto sąnaudų įvertinimas, su jomis susijusių ataskaitų teikimas ir jų kontrolė“);
   Parlamento narių atlyginimų ir laikinųjų išmokų auditas;
   dotacijų teikimo proceso Komunikacijos generaliniame direktorate (COMM GD) auditas;
   IT infrastruktūros ir operacijų informacinių sistemų auditas (žr. „1 užduotis – pirmoji ataskaita: „Išteklių optimizavimas ir IT tęstinumas“);
   Daugiakalbystės kodekso įgyvendinimo auditas, susijęs su vertimo žodžiu paslaugomis;

10.  pabrėžia, jog atlikęs dotacijų teikimo proceso auditą vidaus auditorius padarė išvadą, kad esama daug galimybių patobulinti tam tikras valdymo ir kontrolės procedūras ir taip geriau užtikrinti, kad dotacijų programa pasiektų savo tikslą:

   užtikrinant, kad daugiametė dotacijų programa būtų visiškai suderinta su institucijos ilgalaike komunikacijos strategija ir šią strategiją remtų;
   užtikrinant, kad minėtos programos pridėtinė vertė būtų matuojama tinkamais veiklos rezultatų rodikliais ir priemonėmis;
   sudarant sutartis su mažiau strateginių partnerių, gebančių pasiūlyti veiksmų planą, kuris apimtų visą partnerystės sutarties laikotarpį;
   pagerinant siūlomų projektų vertinimą nustačius bendrą jų vertinimo metodiką, kurią naudotų visi vertinimo komitetai;
   galutinio mokėjimo etapu pagerinant užbaigtų projektų vertinimą finansų ir veiklos atžvilgiu (tai, ar veiksmai buvo atlikti atsižvelgiant į jų pradinius tikslus);

Parlamento vidaus kontrolės sistemos auditas

11.  pažymi, kad 2014 m. pabaigoje, pasiekus didelės pažangos, iš 452 vidaus kontrolės sistemos veiksmų, dėl kurių buvo pradžioje sutarta, liko neužbaigti tik 4 veiksmai; ragina vidaus auditorių informuoti Biudžeto kontrolės komitetą apie padarytą pažangą šių likusių veiksmų srityje;

Tolesnės priemonės, kurių imtasi priėmus 2013 m. rezoliuciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo

12.  atkreipia dėmesį į Biudžeto kontrolės komitetui 2015 m. spalio 15 d.(9) pateiktus atsakymus raštu dėl rezoliucijos dėl 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo; palankiai vertina generalinio sekretoriaus pateiktus atsakymus į įvairius klausimus bei prašymus, Parlamento pateiktus minėtoje rezoliucijoje, ir po to įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Parlamento nariais;

13.  pažymi, kad neatitiko pranešimo projekto dėl Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo pristatymo ir galimybių pateikti papildomų klausimų generaliniam sekretoriui datos;

14.  atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriato atsakymą dėl galimybės Parlamento nariams ir visai visuomenei naudotis programa „ePetition“; ragina generalinį sekretorių informuoti Parlamentą apie konsultacijų su Teisės tarnyba rezultatus ir įvertinti technines ir biudžeto sąnaudas, kurios bus patirtos suteikus daugiau galimybių naudotis šia programa;

15.  primena, kad valgyklos paslaugų tikslas – teikti greito maitinimo paslaugas nariams ir darbuotojams; yra susirūpinęs dėl ribotos valgyklų erdvės intensyviausiais laikotarpiais, ypač per plenarinių posėdžių savaites Strasbūre; teigiamai vertina tai, kad esama naujos lauko erdvės, kuria iš dalies bus išspręsta ši problema, kai bus tam tinkamos oro sąlygos; ragina administraciją toliau gerinti Strasbūro valgyklos sąlygas efektyviau panaudojant visą turimą erdvę;

16.  pažymi, kad Parlamentas pradėjo taikyti „fiksuotų kainų sutartis“ maitinimo paslaugoms; atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto ištekliai, reikalingi maitinimo paslaugoms, buvo palyginti nedideli ir sudarė tik 0,23 proc. metinio biudžeto; tikisi, kad kainos Parlamento maitinimo vietose liks stabilios po to, kai ne kartą labai padidėjo siūlomų meniu kainos;

17.  pažymi, kad pagal naujas maitinimo veiklos Briuselyje sutartis, sudarytas 2015 m., daugiau nenumatyta turėti išimtinai vieną maitinimo paslaugų teikėją; tikisi, kad planuojamos mažesnės maitinimo vietos Briuselyje veiks dalyvaujant MVĮ ir skatinant maitinimo paslaugų teikėjų įvairovę, kad būtų užtikrintos kokybiškos paslaugos už prieinamą kainą;

18.  susirūpinęs pažymi, kad, išaugus kainoms, dėl to esama nepagrįstų nepalankių kainų, ypač padėjėjams, stažuotojams ir lankytojams; pabrėžia, jog šie padidėjimai reiškia, kad kainos Parlamente dabar praktiškai yra tokios pat kaip kainos aplink esančiuose baruose ir restoranuose; be to, susirūpinęs pažymi, kad nors kainos padidėjo, maisto kokybė gerokai pablogėjo;

19.  mano, kad skaitlingos susitikimų su rinkėjais ir plenarinių posėdžių savaitės yra laikotarpiai, per kuriuos valgyklų ir kavinių paslaugos nėra visapusiškai išnaudojamos; siūlo, kad susitarimuose su maitinimo paslaugų teikėjais būtų atsižvelgiama į galimybę, kai per tas savaites veikia ne visos valgyklos ir kavinės, šių paslaugų teikėjų darbuotojus įdarbinti kur nors kitur;

20.  ragina administraciją įvertinti ir pasiūlyti kainų sistemą, kurią įgyvendinant būtų suderintos naujos taisyklės ir galimybė stažuotojams gauti nuolaidą, užtikrinant valgiaraščio pasiūlymus už prieinamą kainą;

21.  apgailestauja, kad administracija negali pateikti duomenų apie kintamą valgio porcijų, pateiktų skirtingomis Parlamento darbo dienomis ir savaitėmis, skaičių; norėtų žinoti, kaip galima būtų kontroliuoti paslaugas teikiančius rangovus, jei neturima tokios pagrindinės informacijos; ragina administraciją pateikti atsakingam komitetui maitinimo paslaugų teikimo sutartį, įsigaliojusią 2015 m. rugsėjo 26 d., ir išsamią informaciją apie pateiktas valgio porcijas;

22.  pabrėžia, kad 2014 m. liepos 11 d. priimtoje Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad, jei Parlamentas vykdytų savo veiklą vienoje vietoje, per metus būtų galima sutaupyti apie 114 mln. EUR Sąjungos biudžeto lėšų; dar kartą ragina Parlamentą ir Tarybą, siekiant ilgainiui sutaupyti lėšų, reaguoti į poreikį parengti perėjimo prie vienos būstinės veiksmų planą, kaip nurodyta keliose ankstesnėse Parlamento rezoliucijose;

2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimas

23.  pripažįsta už biudžetą atsakingo EP Pirmininko pavaduotojo, generalinio sekretoriaus ir Biudžeto kontrolės komiteto 2016 m. vasario 4 d. keitimosi nuomonėmis dalyvaujant Audito Rūmų nariui ir vidaus auditoriui kokybę; palankiai vertina generalinio sekretoriaus dalyvavimą ir ragina dažniau rengti diskusijas su juo Biudžeto kontrolės komitete poveikio Parlamento biudžetui klausimais;

24.  pažymi, kad 2014 m. vasario 5 d. pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu; ragina nustatyti konkrečias ir išsamias visoms trims institucijoms bendrų tarnybų veiklos nuostatas; pabrėžia, kad įgyvendinant susitarimą turi būti užtikrinta pusiausvyra ir suteikta vienodai naudos visoms trims institucijoms; prašo kiekvieną instituciją atliekant susitarimo laikotarpio vidurio peržiūrą įvertinti susitarimo poveikį, atsižvelgiant į žmogiškuosius išteklius, sinergiją, pridėtinę vertę ir turinį, taip pat pateikti išsamius duomenis apie dėl susitarimo sutaupytas lėšas ir (arba) patirtas didesnes biudžeto išlaidas, ypatingą dėmesį skiriant su personalu susijusiems skyriams; prašo toliau informuoti apie tolesnius susitarimo įgyvendinimo veiksmus;

25.  primena, kad pagal šį susitarimą į Parlamentą bus perkelta ne daugiau kaip 80 pareigūnų iš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto (vertimo raštu tarnybos darbuotojų ir padėjėjų), kurie dirbs naujoje Europos Parlamento tyrimų tarnyboje (EPRS); laikosi nuomonės, kad perkėlus šiuos darbuotojus turėtų būti įmanoma padidinti darbo našumą Parlamente, patiriant mažiau biudžeto sąnaudų, skirtų užsakomiesiems tyrimams, vertinimams ir analizėms; su susirūpinimu pažymi, kad iki šiol į EPRS buvo perkelti 25 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto darbuotojai ir 24 Regionų komiteto darbuotojai, daugumai jų likę labai nedaug laiko iki pensijos, o tai reiškia, kad tos dvi institucijos labai daug sutaupys personalo srityje, o Parlamento biudžetas gerokai padidės tiek trumpuoju (darbo užmokesčiui), tiek ilguoju (pensijoms) laikotarpiu;

26.  palankiai vertina tai, kad kiekvieno Parlamento nario pagrindiniame tinklalapyje be duomenų apie akredituotus Parlamento nario padėjėjus ir Parlamento nario įdarbintus vietinius padėjėjus skelbiami paslaugų teikėjų įmonių pavadinimai;

27.  apgailestauja, kad atsakomybė iš administracijos perkelta Parlamento narių biurams; ragina, kad administracija atliktų savo veiklos peržiūrą, siekiant patikrinti, kurias pareigas (pvz., atsakomybė apdrausti stažuotojus) būtų galima grąžinti administracijai;

28.  pabrėžia, kad būtina didinti sprendimus priimančių Parlamento vidaus organų, ypač Biuro, darbo skaidrumą ir suteikti daugiau galimybių su juo susipažinti; ragina posėdžių darbotvarkes ir protokolus sistemingai ir laiku skelbti intranete ir perduoti Parlamento nariams;

29.  nurodo, kad apskritai padidėjo Parlamento narių biurams tenkanti administracinė našta ir prašo racionalizuoti formas, kurias reikia naudoti Parlamento vidaus procedūrose, pvz., įdarbinant naujus asistentus;

30.  pažymi, kad gerokai pavėlavus vidaus taisyklės dėl informacijos apie pažeidimus teikimo priimtos ir įsigaliojo nuo 2016 m. sausio mėn.; reiškia susirūpinimą dėl informatoriams teikiamos apsaugos stygiaus ir ragina Parlamentą užtikrinti, kad jų teisės būtų visapusiškai gerbiamos; ragina Biurą ir akredituotiems Parlamento narių asistentams taikyti vidaus taisykles dėl informavimo apie pažeidimus ir ragina vietiniams asistentams taikyti lygiaverčius nacionalinės teisės aktus;

31.  prašo paaiškinti, kaip vyksta oficialus ir neoficialus bendradarbiavimas su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) dėl Parlamento narių sąskaitų; nurodo, kad mažiausiai vieną kartą informacija buvo perduota tretiesiems asmenims; mano, kad tai yra Parlamento narių įgaliojimų nepriklausomumo pažeidimas;

32.  pažymi, kad buvo sunku atskirti Pirmininko politinę veiklą nuo pasirengimo būnant pirmuoju sąraše įrašytu kandidatu (vok. Spitzenkandidat) vadovauti jo partijai per 2014 m. rinkimus į Europos Parlamentą, taip pat sunku buvo atskirti ir kitų sąrašo pradžioje įrašytų kandidatų veiklą; mano, kad šie du vaidmenys nebuvo aiškiai atskirti; ragina aiškiai atskirti pareigas einančių asmenų funkcijas ir Europos Parlamento rinkimų kampanijų kandidatų veiklą; apgailestauja, kad bent netiesiogiai Parlamento darbuotojai naudojami padedant rengti rinkimų kampaniją, ir reikalauja imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ateityje tokia praktika nepasikartotų; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad Pirmininkas Europos Parlamento pirmininko „Twitter“ profilį pavertė savo asmeniniu profiliu ir panaudojo jį kampanijoje;

33.  paveda EPRS atlikti lyginamąją teisinės tvarkos, kuria reglamentuojamas kitų tarptautinių organizacijų ir valstybių narių rinkimuose (ministro pirmininko, generalinio sekretoriaus, kanclerio ir kt. rinkimuose) dalyvaujančių kandidatų kampanijų suderinamumas, analizę;

34.  pažymi, kad laikotarpiu nuo sausio 22 d. iki balandžio 18 d. Pirmininkas vyko į oficialias tarptautines komandiruotes, kurių metu dažniausiai susitiko su vyriausybių atstovais ir pareigūnais, susijusiais su socialistų partijomis ir organizacijomis; ragina pateikti daugiau informacijos šiuo klausimu;

35.  prašo papildomos informacijos apie visų pirmųjų sąrašuose kandidatų (vok. Spitzenkandidaten) kampanijas, ypač jeigu su jais per rinkimų kampaniją kartu vykdavo pareigūnai ir kiti neatostogaujantys teisės aktais numatyti darbuotojai; palankiai vertina Pirmininko pateiktą papildomą informaciją ir prašo, kad kiti kandidatai laikytųsi tokio paties skaidrumo lygio;

Bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka

36.  primena, kad bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka siekiama padengti išlaidas valstybėje narėje, kurioje Parlamento narys buvo išrinktas, pvz., Parlamento nario biuro nuomai, įrangai, biuro reikmenims, dokumentacijai ar renginių logistiniam organizavimui; pažymi, kad įdiegus išsamią išmokos, susijusios su Parlamento nario įgaliojimais, kontrolės sistemą reikėtų 40–75 naujų administracinių etatų, o tai prieštarautų personalo skaičiaus mažinimo programai;

37.  pritaria visapusiškam skaidrumui bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos atžvilgiu, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų nutuokti apie bendras Europos Parlamento narių išlaidas; primygtinai ragina Biurą persvarstyti išlaidų, kurios gali būti padengtos pagal bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką, sąrašą;

38.  pakartoja raginimą laikytis didesnio skaidrumo dėl bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos Parlamento nariams; ragina Biurą parengti aiškesnes atskaitomybės už išlaidas, kurias galima padengti iš šios išmokos, taisykles nesukuriant papildomų sąnaudų ir administracinės naštos Parlamento nariams;

39.  primena Biurui, kad skubiai reikia atlikti bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų (angl. GEA) auditą;

Lankytojų grupių subsidijavimo schemos valdymas

40.  palankiai vertina geresnį Parlamento lankytojų grupių subsidijavimo suderinimą su faktinėmis dėl šių grupių patirtomis išlaidomis; tačiau yra labai susirūpinęs, kad tai – vienintelis ypatingos svarbos veiksmas, kurį nustatė Parlamento vidaus auditorius;

41.  yra susirūpinęs, kad 2014 m. lėšos lankytojų grupėms vis dar daugiausia buvo išmokamos grynaisiais: 2013 m. išlaidos, sudarančios 24 593 928,16 EUR, buvo padengtos 73,14 proc. sumos išmokėjus grynaisiais ir 26,86 proc. – banko pavedimu, o 2014 m. 22 281 749,46 EUR išlaidos buvo padengtos 71,15 proc. šios sumos išmokėjus grynaisiais ir 28,85 proc. – banko pavedimu;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų pateiktoje Sąjungos biudžeto finansinio valdymo padėties apžvalgoje nurodyta, jog praktika, kai lankytojų grupių sąnaudos padengiamos grynaisiais pinigais, laikytina „didelės rizikos klausimu“; todėl reikalauja, kad padengiant lankytojų grupių sąnaudas būtų kuo labiau ribojamos išmokos grynaisiais; pabrėžia, jog dėl to, kad lankytojų grupėms mokama grynaisiais pinigais, kyla didelis pavojus Parlamento reputacijai ir nemaža grėsmė saugumui; pripažįsta praktines problemas ir ragina išanalizuoti alternatyvius efektyvius išmokų metodus iki bus priimtos naujos lankytojų grupių priėmimo taisyklės;

Skaidrumo registras ir interesų konfliktai

43.  palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo viešų konsultacijų procedūrą, susijusią su dabartinio Komisijos ir Parlamento skaidrumo registro peržiūra ir jo taikymu Tarybai; prašo iš karto po viešų konsultacijų sukurti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri rengtų pasiūlymus dėl registro peržiūros, susijusio elgesio kodekso ir jo veikimo;

44.  be to, prašo Parlamento administracijos pateikti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, kurie buvę atitinkamų Europos NVO vadovai, generaliniai direktoriai, direktoriai ir valdybų nariai dabar yra Parlamento nariai;

45.  ragina Parlamento administraciją pateikti ataskaitą dėl interesų grupių ir kitų išorės organizacijų naudojamų Parlamento patalpų; ragina Biurą išnagrinėti šių renginių suderinamumą su Parlamento darbu kartu užtikrinant, kad Parlamentas išliktų atviras bendravimui su pilietine visuomene ir viešoms diskusijoms;

46.  primena Parlamento nariams pareigą nedelsiant pranešti administracijai apie bet kokius savo interesų deklaracijos pokyčius; apgailestauja, kad 2014 m. išrinktų narių gyvenimo aprašymai ir interesų deklaracijos labai vėlai įkeltos į Parlamento interneto svetainę;

47.  primygtinai ragina Parlamentą priimti taisykles, pagal kurias reikėtų atskleisti visą lobistų ir (arba) interesų atstovų pateiktą informaciją apie politikos projektus, teisės aktus ir pakeitimus, kad būtų nustatytas poveikis teisės aktui;

48.  ragina Biurą suteikti pageidaujantiems nariams techninę galimybę skelbti savo darbotvarkes ir ypač savo susitikimus su lobistais savo oficialiose svetainėse;

Vidaus politikos generalinis direktoratas ir Išorės politikos generalinis direktoratas

49.  pažymi, kad 2014 m. sąnaudos delegacijoms, jungtinėms parlamentinėms asamblėjoms, ad hoc delegacijoms ir rinkimų stebėjimo misijoms už Sąjungos ribų sumažintos nuo 5 794 360 EUR (2013 m.) iki 1 351 212 EUR (2014 m.) vadovaujantis pastabomis, kurias Parlamentas pateikė savo pirmiau minėtoje rezoliucijoje dėl 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir atsižvelgiant į sumažėjusį komandiruočių skaičių pereinamuoju laikotarpiu tarp dviejų Parlamento kadencijų, kuomet delegacijų kelionės faktiškai nebuvo vykdomos keletą mėnesių; vis dėlto apgailestauja, kad kai kurios Parlamento misijos buvo pernelyg brangiai kainuojančios, ypač į toli esančias paskirties vietas; tikisi, kad šios sąnaudos bus papildomai paaiškintos ir dar sumažintos netolimoje ateityje, ir prašo metinėje veiklos ataskaitoje paskelbti duomenis apie kiekvienos misijos sąnaudas;

50.  mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę sumažinti delegacijų kelionių skaičių pasitelkiant informacinių technologijų priemones, pavyzdžiui, vaizdo konferencijas;

51.  ragina skubiai sukurti tarpparlamentinių delegacijų tinklalapius ir užpildyti juos turiniu; be to, mano, kad labai svarbu, jei yra biudžeto galimybių, tiesiogiai transliuoti internetu viešus delegacijų posėdžius taip, kaip transliuojami Parlamento komitetų posėdžiai;

Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas

52.  primena, kad naujoji Parlamento narių tyrimų paslaugų tarnyba pradėjo teikti atskiriems Parlamento nariams jiems skirtų tyrimų paslaugas, skelbdama informacinius leidinius, apimančius visas svarbiausias politikos sritis; pažymi, kad per pirmuosius pilnus veiklos metus tyrimų tarnyba parengė per 450 leidinių, atsiliepė į 1 675 Parlamento narių prašymus dėl tyrimų ir patenkino 745 panašius kitų Parlamento klientų prašymus; pabrėžia, kad ši tarnyba suteikia prieigą prie didelio kiekio aktualios informacijos, kuri turėtų ženkliai sumažinti kreipimosi pagalbos į išorės specialistus mastą, o tai reiškia didelės sumos sutaupymą; ragina visų svarbiausių politikos sričių informacinius leidinius išversti į valstybių narių nacionalines kalbas;

53.  prašo aiškiau apibrėžti įvairių tarnybos sričių (tyrimo paslaugų, poveikio vertinimo) užduotis ir pranešti apie šias atsakomybės sritis Parlamento nariams;

54.  prašo Ex ante poveikio vertinimo skyriaus pagerinti e. paštu savo matomumą, kiek tai susiję su puikiomis paslaugomis, kurias jis teikia komitetų nariams ir pranešėjams, ir jo taikomais darbo metodais; ragina rengti apmokymus Parlamento narių patarėjams ir padėjėjams; ragina ženkliai padidinti darbuotojų išteklius, kuriais galima naudotis šioje srityje, nes taip labai prisidedama sudarant galimybes Parlamentui dalyvauti sprendimų priėmimo procese kaip lygiaverčiam partneriui;

55.  teigiamai vertina tai, kad kol kas negauta nė vieno skundo dėl vienašališko poveikio vertinimo, ir prašo skyriaus ir toliau užtikrinti tokį neutralumą;

56.  ragina EPRS GD papildomai atskirti savo leidinius nuo Parlamento oficialių pozicijų, kad būtų išvengta sumaišties visuomenėje ir žiniasklaidoje; palankiai vertina atsakomybės ribojimo pareiškimo įvedimą visuose leidiniuose; ragina EPRS GD pateikti jį ne tik paskutiniame puslapyje, tačiau ir labiau matomoje vietoje, taip pat pridėti papildomų požymių, dėl kurių būtų paprasta atskirti Parlamento priimtas oficialias pozicijas;

Komunikacijos generalinis direktoratas

57.  pažymi, kad „VoteWatch“ gavo dvi dotacijas (149 172 EUR 2012 m. ir 350 000 EUR 2013 m.), kad bendrai finansuotų specialius projektus, susijusius su Europos Parlamento rinkimais; prašo atlikti šių projektų pridėtinės vertės vertinimą;

58.  yra susirūpinęs dėl nepakankamų realių Parlamento ryšių veiklos rezultatų, atsižvelgiant į vis mažesnį rinkimuose į Europos Parlamentą balsuojančių žmonių skaičių, taip pat dėl visuomenės žinių apie Parlamento vaidmenį ir jo veiklą stygiaus apskritai;

59.  kritiškai vertina tai, kad pateikti statistiniai duomenys apie balsavimo paaiškinimus, kalbas plenariniame posėdyje, Parlamento narių klausimus, pakeitimus, pasiūlymus dėl rezoliucijų, klausimus raštu Europos Vadovų Tarybos, Tarybos, Komisijos pirmininkams arba Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai Parlamento interneto svetainėje, kurie, matyt, turėtų parodyti, kuris Parlamento narys yra „aktyvus“, tokiose platformose kaip „MEPRanking“; ragina Parlamentą liautis teikus neapdorotus skaičius statistikos forma ir atsižvelgti į kriterijus, kurie labiau tinka nustatyti, kad Parlamento narys yra „aktyvus“;

60.  pažymi, kad Komunikacijos generalinis direktoratas yra itin iškalbingas, kai ragina sumažinti išlaidas ir didesnį dėmesį skirti efektyvumui; ragina, kad didesnis dėmesys būti skiriamas veiksmingam, o ne daug išlaidų reikalaujančiam informacinių ir ryšių technologijų (IRT) diegimui; pažymi, kad nepaisant didelių sumų, išleistų Parlamento interneto svetainei, ji ir toliau yra sudėtinga, joje sunku orientuotis ir ji nesuteikia siekto matomumo; rekomenduoja peržiūrėti Parlamento veiklos propagavimo strategiją; pabrėžia, kad skaidri ir prieinama interneto svetainė – svarbus piliečių dalyvavimo veiksnys;

61.  ragina parengti naują ir efektyvią Parlamento interneto svetainės naršyklę, kuria būtų užtikrinamas tinkamas naršyklės optimizavimas ir visapusiškai išsamius naršyklės rezultatų puslapis, taip pat dėti specialias pastangas siekiant pagerinti prieigą prie šios interneto svetainės naudojant geresnį raktinių žodžių atpažinimą; rekomenduoja plėtoti intensyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant sujungti visas Sąjungos institucijų interneto svetainių duomenų bazes; pažymi, kad taip visiems piliečiams būtų užtikrintas didesnis Sąjungos veiklos skaidrumas;

Europos istorijos namai

62.  yra nusivylęs sužinojęs, kad darbai, susiję su G. Eastmano pastatu, kuriame bus Europos istorijos namų patalpos, vykdomi vis labiau vėluojant; ragina parengti komunikavimo planą, reklamavimo ir interneto svetainės projektus arba rinkodaros planą, kuriuose būtų aiškiai išdėstyta, kaip Europos istorijos namai turėtų pasiekti planuoto lygio poveikį;

63.  primena, kad šie darbai turėjo būti baigti iki 2014 m. pabaigos; tikisi, kad bus laikomasi iš pradžių sutarto bendro projekto statybų biudžeto, nepaisant vėlavimų, ir kad pirmoji paroda bus atidaryta 2016 m. pabaigoje;

64.  ragina griežtai atskirti informacijos turinį, nuo pateikiamo jau veikiančiame Parlamentariume; perspėja dėl pernelyg didelių paskesnių sąnaudų, kurios tikrai nėra proporcingos pastato atidavimo eksploatuoti sąnaudoms, rizikos;

Europos Parlamento lankytojų centras

65.  džiaugiasi, kad Parlamentariumas yra viena iš labiausiai lankomų turistinių vietų Briuselyje ir 2014 m jį aplankė 340 500 lankytojų (2013 m buvo 337 000 lankytojų); pabrėžia, kad svarbu informuoti Belgijos valdžios institucijas apie šiuos skaičius ir su jais susijusią naudą;

66.  yra susirūpinęs, kad asignavimai pagal biudžeto eilutę, skirtą Europos Parlamento lankytojų centrui, padidėjo 24 proc., palyginti su praeitais metais, o lankytojų skaičius išaugo tik 1 proc.;

67.  rekomenduoja valstybei narei, kurioje įsikūrusios Parlamentariumo patalpos, iš dalies finansuoti Parlamentariumo įsteigimo ir einamąsias sąnaudas;

LUX premija

68.  pažymi, kad išlaidos dėl LUX kino apdovanojimo 2014 m. sudarė 391 506 EUR, o tai yra gerokai mažiau nei ankstesniais metais (2013 m.: 448 000 EUR; 2012 m.: 434 421 EUR), ir jos apėmė oficialią atranką, konkursą, įskaitant subtitravimą į 24 oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas ir spausdinimą, susijusį su filmų peržiūra visose 28 valstybėse narėse, ir apdovanojimų ceremoniją; primena, jog reklamuojant ir viešinant LUX kino apdovanojimą, taip pat Sacharovo premiją ir moterų teises siekiama parodyti, kad Parlamentas įsipareigojęs puoselėti tokias visuotines vertybes, kaip žmogaus teisės ir solidarumas, bei kultūrų ir kalbų įvairovę; labai apgailestauja, kad dar nėra informuotumo apie LUX premiją ir jos poveikio tyrimo, prašyto 2013 m. biudžeto įvykdymo rezoliucijoje, rezultatų; ragina iki 2016 m. gegužės mėn. vidurio pateikti visuomenei šio tyrimo rezultatus ir oficialiai pristatyti minėtus rezultatus Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui ir Kultūros ir švietimo komitetui;

Personalo generalinis direktoratas

69.  pažymi, kad 2014 m sekretoriate įdarbinti 309 pareigūnai ir kiti laikinieji darbuotojai, o 8 laikinieji darbuotojai buvo įdarbinti frakcijose; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. gruodžio 31 d. Parlamente dirbo iš viso 6 040 pareigūnų ir laikinųjų darbuotojai (5 295 sekretoriate ir 745 frakcijose); pabrėžia, kad 2013 m. darbuotojų atitinkamai buvo 6 105 (iš viso), 5 308 (sekretoriate) ir 797 (frakcijose);

70.  prašo nustatyti aiškesnius darbuotojų, visų pirma vykdančių su slaptumu susijusias funkcijas, pavyzdžiui, komitetų sekretoriatuose arba Ex ante poveikio vertinimo skyriuje, kvalifikacijos reikalavimų; prašo peržiūrėti specialius reikalavimus dėl darbuotojų ideologinio ir politinio neutralumo; prašo, kad Parlamentui būtų pateikti darbuotojų atrankos kriterijai;

71.  nurodo, kad 2014 m. Parlamente sutartininkais įdarbinta 114 buvusių laikinųjų Strasbūro plenarinių sesijų darbuotojų; pabrėžia, kad vien Prancūzijos teismo sprendimu dėl šių laikinųjų darbuotojų negalima pagrįsti sprendimo įdarbinti juos pagal Tarnybos nuostatus;

72.  pabrėžia, kad dėl 2014 m. atliktos Tarnybos nuostatų ir dabartinės DFP peržiūros 2014 m. sausio 1 d. iš etatų plano išbraukti 67 etatai (66 nuolatiniai ir 1 laikinas), kad per 2013–2017 m. laikotarpį būtų pasiektas etatų skaičiaus sumažinimas 5 proc., išskyrus frakcijas;

73.  nurodo, kad keičiant Tarnybos nuostatus padidinus darbo valandų skaičių per savaitę nuo 37,5 iki 40 gaunamas daugiau kaip 350 etatų ekvivalentas ir tai per kelerius metus praktiškai atsvers etatų skaičiaus sumažinimą 5 proc., dėl kurio susitarta reformuojant Tarnybos nuostatus; ragina Parlamentą pateikti skaidrų pranešimą, kuriame būtų nurodyti kiekvienų metų planuojamo etatų mažinimo duomenys ir įskaičiuotas darbo laiko ilginimas;

74.  pažymi, kad pareigūnių skaičius ir toliau labai didelis ir išaugo nuo 58,8 proc. 2013 m. pabaigoje iki 59,2 proc. 2014 m. pabaigoje; yra susirūpinęs dėl to, kad administracijoje nėra lyčių pusiausvyros – tik 30 proc. skyrių vadovų, 34 proc. direktorių ir 18,2 proc. generalinių direktorių yra moterys; ragina parengti lygių galimybių programą, ypač taikomą vadovaujamoms pareigoms, kad šis disbalansas būtų kuo greičiau panaikintas; primena, kad 1 iš 8 direktorių ir 9 iš 31 skyrių vadovų, kurie buvo įdarbinti 2014 m., buvo moterys; laikosi nuomonės, kad įdarbinimo procedūra turėtų būti subalansuota; pakartoja savo raginimą, kad reikia labiau subalansuoti moterų proporciją užimant vyresnes vadovaujamas pareigas;

75.  apgailestauja dėl to, kad Parlamentas vis dar kasmet neskelbia informacijos apie iš Parlamento administracijos išėjusius vyresniuosius pareigūnus ir išspręstų galimų interesų konfliktų atvejų sąrašo, kaip reikalaujama Tarnybos nuostatų 16 straipsnio 4 dalyje;

76.  pažymi, kad 2014 m. pabaigoje buvo 1 686 (2013 m. – 1 763) akredituoti Parlamento narių padėjėjai (toliau – akredituoti padėjėjai), dirbantys Parlamente, ir 4 453 vietiniai padėjėjai buvo sudarę darbo sutartis su Parlamento nariais;

77.  yra susirūpinęs dėl smarkiai svyruojančio skirtingų Parlamento narių įdarbintų vietinių padėjėjų skaičiaus – 2014 m. nuo 0 iki 46 (2013 m. – nuo 0 iki 43); atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. 91 Parlamento narys įdarbino daugiau kaip 10 vietinių padėjėjų (palyginti su 84 Parlamento nariais 2013 m.);

78.  džiaugiasi, kad 2015 m. spalio 26 d. Biuras patvirtino naujas Parlamento nario padėjėjų išmokų valdymo taisykles, sugriežtindamas vietinių padėjėjų sutarčių apmokėjimo reikalavimus (nustatyta, kad ne mažiau kaip 25 proc. Parlamento nario padėjėjų išmokų lėšų turi būti skirta padengti išlaidoms, susijusioms su akredituotais padėjėjais);

79.  pažymi, kad akredituoti padėjėjai 2014 m. pabaigoje sudarė 26,7 proc. Parlamento personalo; primena, kad apytikriai 1 700 akredituotų padėjėjų, įdarbintų per septintąją Parlamento kadenciją, sutartys nustojo galioti 2014 m. liepos mėn. pabaigoje, ir kad Personalo generalinis direktoratas ėmėsi plataus masto veiksmų, kad įdarbintų 1 686 akredituotus padėjėjus ir iki 2014 m. pabaigos pasirengti, kad šie padėjėjai galėtų dirbti Parlamento nariams per aštuntąją Parlamento kadenciją;

80.  pabrėžia, kad į Strasbūrą vykstančių akredituotų padėjėjų gaunami dienpinigiai bent 21 proc. mažesni už gaunamus kitų darbuotojų; apgailestauja, kad Biuras neatsižvelgė į Parlamento prašymą, pateiktą 2015 m. balandžio 29 d. Parlamento rezoliucijos 74 dalyje; dar kartą ragina Biurą imtis būtinų priemonių šiai nelygybei panaikinti ir akredituotų padėjėjų dienpinigius sulyginti su kitų darbuotojų dienpinigiais;

81.  apgailestauja, kad Biuras nesiėmė jokių tolesnių veiksmų dėl 2015 m. balandžio 29 d. Parlamento rezoliucijos 71 dalies įgyvendinimo; ragina Biurą skubiai imtis būtinų priemonių skubiai užtikrinti už akredituotus padėjėjus atsakingo Patariamojo komiteto priekabiavimo darbo vietoje ir jo prevencijos klausimais sudėties pusiausvyrą ir į komitetą įtraukti bent du akredituotų padėjėjų atstovus;

82.  teigiamai vertina priemones, kurių imtasi siekiant organizuoti akredituotų padėjėjų sutarčių valdymą rengiantis aštuntosios kadencijos Parlamento darbui, ypač tai, kad sklandžiai veikia programa „APA–People“; tačiau mano, kad siekiant užtikrinti didesnę spartą ir efektyvumą reikėjo paskirti daugiau administracijos darbuotojų tam tikriems akredituotų padėjėjų įdarbinimo reikalams tvarkyti; pažymi, kad darbuotojų skaičius ir techniniai ištekliai buvo nepakankami norint išvengti vėlavimo pasirašyti kai kurių padėjėjų sutartis, sutarčių pertraukimo ir vėlavimo apskaičiuoti išlaidas kompensacijas ir kitas išmokas ir, atitinkamai, išmokėti atlyginimus; vis dėlto pripažįsta, kad, palyginti su 2009 m., procesas gerokai patobulėjo, nors taip pat mano, kad Parlamentas turi toliau dėti pastangas didinti įdarbinimo procedūrų spartą ir efektyvumą;

83.  ragina generalinį sekretorių ir Biurą išnagrinėti ir išspręsti problemas, susijusias su Parlamento akredituotais padėjėjais, pavyzdžiui, pradėjus dirbti šios kadencijos Parlamentui vėluojama pasirašyti sutartis, sukuriamos pertraukos tarp sutarčių, Europos Parlamento rinkimų datų paankstinimas turi poveikį reikalaujamų mažiausių įmokų mokėjimui ir kt.; ragina šias problemas spręsti kartu su akredituotų padėjėjų atstovais;

84.  pažymi, kad padaryta pažanga siekiant profesinio rengimo kursus pritaikyti prie akredituotų padėjėjų konkrečių poreikių; vis dėlto mano, kad labai svarbu toliau siekti pažangos šioje srityje, ypač rengiant konkrečius profesinio rengimo kursus, pritaikytus tvarkaraščius ir intensyvius kalbos kursus, kurie organizuojami tik tuo laikotarpiu, kai dauguma akredituotų padėjėjų turi eiti kasmetinių atostogų; taip pat ragina atsižvelgti į ypatingas akredituotų padėjėjų aplinkybes rengiant gerovės darbe (informuotumo) didinimo veiklos tvarkaraščius, organizuojant vidurdienį rengiamas konferencijas ir kt.;

85.  atkreipia dėmesį į Parlamento atliktą ir 2015 m. liepos mėn. pristatytą pranešimą dėl Parlamento narių padėjėjų statuto vertinimo; apgailestauja, kad pranešime apsiribojama praktiniu priemonės „APA-People“ įvertinimu ir tam tikrų problemų, su kuriomis susidūrė administracija praktiškai taikydama statutą ir vidines įgyvendinimo taisykles, paminėjimu; reiškia nepasitenkinimą ir visišką nepritarimą kai kuriems antroje pranešimo dalyje išdėstytiems vertinimams; taigi mano, kad vertinimu nepavyko pasiekti išsikeltų tikslų, išskyrus priemonės „APA-People“ atveju; todėl ragina Parlamentą iki šių metų pabaigos atlikti išsamų ir nuodugnų statuto ir įgyvendinimo taisyklių vertinimą; tas vertinimas taip pat turi apimti visus tuos teisinio pobūdžio aspektus, dėl kurių kilo sunkumų, kad būtų galima nustatyti pagrindus siekiant artimiausioje ateityje patobulinti, pritaikyti ir pertvarkyti atskiras taisykles; taip pat ragina į šį procesą įtraukti Parlamento narių akredituotų padėjėjų oficialius atstovus, ypač atsižvelgiant į labai teigiamą vaidmenį, kurį jie atliko per pirmąją peržiūrą;

86.  prašo siekiant skaidrumo metinėje Parlamento ataskaitoje aptarti veiklą, kurią Personalo komitetas organizavo ir finansavo institucijos biudžeto lėšomis, nurodant veiklos rūšis, tekusias išlaidas ir suderinamumą su patikimu finansų valdymu;

87.  ragina pateikti akredituotų padėjėjų įdarbinimo programos „APA-People“, pradėtos taikyti prasidėjus šiai Parlamento kadencijai, vertinimo rezultatus;

Infrastruktūros ir logistikos generalinis direktoratas

88.  pabrėžia, kad nauja pastatų vidutinės trukmės strategija apims pastangas rasti naujų patalpų nustatytu artumu nuo pagrindinių pastatų siekiant patenkinti Parlamento poreikius; pabrėžia, kad daugiametis renovacijos darbų planavimas turėtų būti pagrįstas realistiškomis ir išsamiomis prognozėmis dėl šių darbų finansinių parametrų ir tvarkaraščio; primena, kad Parlamentas yra 81 proc. ploto, kurį užima, savininkas ir kad reikia apsaugoti biudžetą nuo senstančių pastatų renovavimo išlaidų (tai bus didžiulė problema, kurią Parlamentas turės spręsti artimiausiais metais);

89.  pažymi, kad trijose savo darbo vietose Parlamentas užima 1,1 mln. m2 bendro ploto patalpas; mano, jog itin svarbu parengti tinkamas priemones, kad būtų užtikrintas Parlamento pastatų tvarumas, turint omenyje didėjančias jų priežiūros išlaidas;

90.  tvirtina, kad reikia visapusiškai laikytis atsargumo principo prieš kažką naujai įsigyjant ar išsinuomojant ir reguliariai stebėti ir koreguoti strateginį patalpų planą; mano, kad strateginės veiklos sistemos koncepcijos turėtų taip pat suteikti galimybę Parlamentui sumažinti naujų pastatų poreikį, nes ši sistema skatina organizaciją didesnį dėmesį skirti rezultatams bei darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai; atkreipia dėmesį į tai, kad plačiai prieinamos technologijos ir praktika, kaip antai nuotolinis darbas, taip pat galėtų padėti efektyviau išnaudoti laiką ir padidinti Parlamento ekologiškumą;

91.  pažymi, kad nuo 2014 m. birželio mėn. apytikriai 1 000 IPOL, EXPO ir EPRS generalinių direktoratų darbuotojų persikėlė į Square de Meeûs pastatą; primena, kad šis perkėlimas buvo pirmasis ir pagrindinis proceso, kuriuo siekiama sukurti daugiau ploto, kuriuo galėtų naudotis Parlamento nariai pagrindiniuose Parlamento pastatuose, etapas; norėtų gauti informaciją apie tolesnius Parlamento veiksmus, pateikiant konkretų tvarkaraštį, kada bus galima naudotis papildomomis biurų patalpomis;

92.  ragina administraciją pagrindiniuose Parlamento pastatuose įrengti patalpas Square de Meeûs dirbančiam personalui, įskaitant patalpą, skirtą Parlamento nariams susipažinti su riboto naudojimo dokumentais;

93.  apgailestauja, kad iki šiol nepasisekė sudaryti Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimo susitarimo dėl bendro Europos namų valdymo; primygtinai ragina šias dvi institucijas rasti abiems pusėms priimtiną susitarimą, kuriuo būtų nustatyta turto pirkimo arba nuomos sistema, ir supaprastinti administracines ir finansines procedūras, susijusias su kasdieniu Europos namų valdymu; ragina politinius vadovus prireikus įsikišti;

94.  mano, kad vėluojama renovuoti Paul-Henri Spaako pastatą, įskaitant pastato priestatą ir seminarų salių lankytojams bei biurų patalpų Parlamento nariams plėtrą; pritaria administracijos planams, bet pabrėžia, kad tai turi būti daroma remiantis dabartiniu Parlamento narių skaičiumi, o ne skaičiumi atsižvelgiant į galimą – ir nerealistišką – Sąjungos plėtrą;

95.  reikalauja konkretaus renovavimo darbų plano ir sąnaudų prognozės; primygtinai ragina siekti didesnio skaidrumo ir atskirų Parlamento narių dalyvavimo priimant sprendimus, kurie turi lemiamos reikšmės institucijos administraciniams ir finansiniams aspektams; mano, kad nepakanka pateiktos informacijos ir Pirmininkų sueigos bei Biuro lygmenimis sudarytų ankstesnių susitarimų; prašo, kad visi strateginiai dokumentai dėl Parlamento veiklos organizavimo ir tolesnės plėtros būtų išplatinti visiems Parlamento nariams;

96.  yra susirūpinęs dėl pasiūlymo vairuotojų paslaugas padaryti vidaus paslaugomis ir dėl to atsirasiančių papildomų sąnaudų, kurios 2017 m., palyginti su 2016 m., padidės 50 proc.;

Vertimo žodžiu ir konferencijų generalinis direktoratas ir Vertimo raštu generalinis direktoratas

97.  pažymi, kad, remiantis Parlamento atliktais apskaičiavimais, vidutinis savaitinis skaičius valandų, kurias vertimo žodžiu darbuotojai 2014 m. praleido kabinose, teikdami vertimo žodžiu paslaugas, sudarė 10,7 valandų per savaitę; vis dėlto pažymi, kad valandos kabinoje sudaro tik dalį vertėjams žodžiu darbo, kurį taip pat sudaro posėdžių rengimas, kalbų mokymasis ir kalbos žinių išsaugojimas, budėjimas, teminiai ir kiti specializuoti mokymai; ragina generalinį sekretorių pateikti rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti visą veiklą, vykdomą vertėjų žodžiu; apgailestauja, kad, remiantis metų vidurkiu, atskiri vertėjai vertimo žodžiu užduotis per savaitę atlieka nuo 6 iki 16 val., todėl vertėjų žodžiu krūvis nevienodas; pripažįsta, kad dėl rinkimų 2014 m. nebuvo tipiški metai pagal Parlamento veiklos apimtį;

98.  susirūpinęs pažymi, kad neišaiškinti skaičiavimo būdai, susiję su statistika, ir ragina administraciją atitinkamiems vertėjų žodžiu atstovams veiksmingiau pranešti apie savo vykdomus procesus;

99.  ragina administraciją apskaičiuojant vidutinį vertėjų žodžiu kabinoje praleistų valandų skaičių neįtraukti atostogų ir nedarbingumo laikotarpių;

100.  pakartoja, kad daugiakalbystė svarbi institucijos demokratiniam teisėtumui; teigiamai vertina tai, kad dėl 2011 m. Biuro patvirtintos daugiakalbystės efektyviai naudojant išteklius politikos ir po to atliktų organizacinių reformų, vertimo žodžių srities biudžeto išlaidų eilutėse sutaupyta lėšų; prašo, kad darbo sąlygose būtų nustatytos apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti tiek vertimo žodžiu kokybę, tiek vertėjų žodžiu sveikatą, drauge atsižvelgiant į poreikius, atsirandančius dėl pakitusios Parlamento veiklos struktūros, ir į efektyvaus išteklių naudojimo aspektą; ragina generalinį sekretorių toliau dėti pastangas glaudžiai bendradarbiaujant su vertėjais žodžiu;

101.  tvirtina, kad vis dar galima padidinti našumą teikiant vertimo žodžiu paslaugas, o būtent didinant tarnybos našumą, kuriam trukdo nuo 2005 m. galiojančios taisyklės, daugiau neatitinkančios dabartinės institucijos posėdžių tendencijos; prašo ištirti, ar efektyvumą galima būtų padidinti ir Vertimo žodžiu ir konferencijų generalinio direktorato administracinės paramos skyriuose;

102.  prašo atlikti peržiūrą, kad būtų galima įvertinti, ar pagrindinės Parlamento veiklos dienomis taip pat užtikrinamas tinkamas vidaus vertėjų žodžiu skaičius;

103.  ragina Vertimo žodžiu ir konferencijų generalinį direktoratą imtis visų reikiamų valdymo priemonių, kuriomis būtų tobulinamos vertėjams žodžiu skirtos IT priemonės ir techninė pagalba, kad jos atitiktų Komisijos priemones, kad būtų padidintas su vertimo žodžiu užduotimis susijęs našumas, kad būtų iš naujo suderintas atskirų vertėjų žodžiu vertimo krūvis ir kad būtų užtikrinta, kad Parlamento pagrindinės veiklos dienomis etatiniai vertimo žodžiu darbuotojai būtų darbo vietoje ir būtų galima naudotis jų paslaugomis, drauge visapusiškai laikantis jų socialinių teisių; galiausiai prašo generalinį sekretorių pateikti naują koncepciją, kuria siekiama našiai ir ekonomiškai efektyviai panaudoti darbuotojus ir kuri taip pat turėtų būti pagrįsta susitarimu su vertėjais žodžiu;

104.  mano, kad patobulinus vertimo žodžiu paslaugų teikimą, ypač bendradarbiaujant su Komisija pagal institucijų bendradarbiavimo sistemą, būtų lengviau užtikrinti efektyvesnį šių paslaugų naudojimą;

105.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad atsakomybė už posėdžių organizavimą ir konferencijų administravimą padrikai išskirstyta skirtingiems generaliniams direktoratams;

Finansų generalinis direktoratas

Kelionių agentūra

106.  palankiai vertina tai, kad efektyviai įgyvendinami Finansų generalinio direktorato nurodymai kelionių agentūrai ieškoti geriausių kainų; taip pat ragina kelionių agentūrą intensyviau atlikti palyginimus ir pabandyti susitarti su pagrindinėmis oro transporto bendrovėmis dėl didesnio lankstumo ir mažesnių kainų, kartu užtikrinant galimybę keisti kelionių sąlygas ir atsisakyti kelionės; ragina kelionių agentūrą aktyviai ieškoti pigesnių bilietų ir pasiūlymų juos užsakant bei, apskritai, siūlyti konkurencingesnes kainas naudojantis visų oro transporto bendrovių pasiūlymais; ragina Finansų generalinį direktoratą parengti naudotojų tyrimą dėl pasitenkinimo kelionių agentūros paslaugomis lygio, kad būtų nustatytos kitos sritis, kuriose galimi patobulinimai;

107.  atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduriama nagrinėjant tokio dydžio ir tokių funkcijų kaip Parlamento institucijos prašymus dėl kelionės organizavimo ir reaguojant į Parlamento veiklai būdingus ypatumus (lankstumą, paskutinės minutės atšaukimus);

108.  ragina Finansų generalinį direktoratą, glaudžiai bendradarbiaujant su Apsaugos ir saugumo ir Komunikacijos generaliniais direktoratais, iš naujo įvertinti ekstremaliems įvykiams skirtus nenumatytų atvejų planus, kad būtų galima geriau reaguoti į naujas grėsmes saugumui, ypač komandiruotėms tarp skirtingų institucijos darbo vietų;

Savanoriškas pensijų kaupimo fondas

109.  pažymi, kad padidėjo pagal Savanoriško pensijų kaupimo fondo turtą apskaičiuojamas šio fondo įvertintas aktuarinis deficitas – 2014 m. pabaigoje jis sudarė 270,3 mln. EUR (2013 m. – 207,9 mln. EUR); pabrėžia, kad tai kelia susirūpinimą dėl ankstyvo fondo kapitalo išeikvojimo;

110.  atkreipia dėmesį į tai, kad numatomus fondo ateities įsipareigojimus reikės įvykdyti per kelis ateinančius dešimtmečius; ragina Biurą apsvarstyti galimybes padidinti fondo likvidumą;

111.  ragina toliau nedelsiant pateikti išorės vertinimo, kurio prašė Parlamentas savo pirmiau minėtoje rezoliucijoje dėl 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, rezultatus; nurodo, kad už Savanoriško pensijų kaupimo fondo lėšų deficito mastą pirmiausia atsakinga fondo valdyba; ragina taikyti vieną privataus pensijų kaupimo fondo koncepciją, siekiant sumažinti šio fondo įsipareigojimus; ragina Biurą pateikti pasiūlymą dėl išsamaus veiksmų plano, skirto gavus išorės vertinimą iš karto spręsti Parlamento atsakomybės klausimą; mano, kad būtina sumažinti pensijų išmokas, mokamas fonde dalyvaujantiems nariams;

112.  ragina Biurą kuo greičiau įvertinti dabartinę pensijų fondo padėtį;

Parlamento narių padėjėjai

113.  palankiai vertina naujas, griežtesnes taisykles, kurios taikomos vietiniams padėjėjams ir paslaugų teikėjams; pažymi, kad tam tikri naujų taisyklių punktai tebėra neaiškūs ir sukelia netinkamų aiškinimų; ragina nuodugniau išaiškinti šiuos punktus, ypač kalbant apie papildomą vietinių asistentų ir paslaugų teikėjų veiklą; pabrėžia, kad šias grupes reikėtų labai griežtai prižiūrėti;

114.  palankiai vertina Parlamento narių elektroninio portalo sukūrimą; mano, kad tai ekonomiškai efektyvi ir veiksminga finansinės būklės apžvalgos internete priemonė, kuria laikomasi Parlamento vykdomos bepopierės politikos; ragina Finansų generalinį direktoratą aktyviai skatinti, kad šią priemonę naudotų visi Parlamento nariai;

Naujovių ir technologinės pagalbos generalinis direktoratas

115.  pažymi, kad Parlamento informacijos saugumo politikai būtina koordinuota ir suderinta organizacijos saugumo strategija;

116.  ragina taikyti patikimesnes informacijos apsaugos sistemas, kuriose informacija būtų apsaugota nuo neleistinos prieigos kartu užtikrinant jos atskleidimą, taip pat nuo sutrikdymo, keitimo ar sunaikinimo, kad būtų užtikrintas sąžiningumas, konfidencialumas ir prieinamumas;

117.  ragina sukurti greito įspėjimo apie pavojų nepaprastosios padėties atveju sistemą, kurią taikydamas ITEC GD, bendradarbiaudamas su SAFE GD, galėtų greitai perduoti informaciją SMS arba elektroniniu paštu tiems Parlamento ir personalo nariams, kurie sutinka būti įrašyti į sąrašą, kuris būtų naudojamas konkrečiais nepaprastosios padėties atvejais;

118.  konstatuoja, kad IRT išorės auditą atliko nepriklausomas trečiasis subjektas, kaip prašyta vykdant 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą; be to, pažymi, kad šio audito tikslas buvo įvertinti Parlamento IRT saugumo pajėgumus ir jo sistemų galimą pažeidžiamumą kibernetinėms grėsmėms, siekiant parengti IRT saugumo gerinimo planą, įskaitant siūlomą veiksmų planą, pagal kurį būtų padidintas Parlamento bendras saugumo lygis; ragina priimti kibernetinio saugumo taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad Parlamentas galėtų veiksmingai apsaugoti savo informacines sistemas, taip pat užtikrinti Parlamento narių saugumą ir apsaugą nuo kibernetinių atakų;

119.  yra susirūpinęs, kad Parlamento IRT saugumo struktūros, užbaigtumo ir pajėgumų vertinimas, atliktas pagal standartus ISO 27002:2013 ir vadovaujantis geriausios tarptautinės praktikos pavyzdžiais, parodė, kad organizacinio saugumo užbaigtumo lygis yra palyginti silpnas;

120.  ragina reguliariai atlikti Parlamento saugumo sistemų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis IRT srityje;

121.  pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. Biuras savo posėdyje priėmė IRT sistemų saugumo strategiją; pabrėžia, kad reikia nedelsiant įdiegti ženkliai tvirtesnę IRT saugumo politiką vadovaujantis Parlamento bendros informacijos saugumo strategijos veiksmų planu;

Apsaugos ir saugumo generalinis direktoratas

122.  pažymi, kad po to, kai buvo patvirtinta bendroji saugumo koncepcija, apsaugos tarnybų tapimas vidaus tarnybomis Briuselyje baigtas 2014 m. gruodžio mėn., o Strasbūre – 2015 m. liepos 1 d.; pabrėžia, kad atsižvelgiant į dabartinę saugumo padėti reikėtų tolesnių saugumo priemonių ir nedelsiant peržiūrėti 2011 m. Biuro patvirtintą bendrąją saugumo koncepciją;

123.  išreiškia susirūpinimą dėl skirtingų požiūrių, kurių laikosi Briuselio ir Strasbūro valdžios institucijos Parlamento patalpų apsaugos klausimu; mano, jog būtina glaudžiai bendradarbiauti su Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo valdžios institucijomis siekiant išplėsti saugumo teritoriją aplink Parlamento pastatus;

124.  ragina veiksmingai tikrinti visus apsaugos darbuotojus, siekiant užtikrinti jų tinkamumą vykdyti savo pareigas, atsižvelgiant tiek į jų patikimumą, tiek į profesinės kompetencijos lygį;

125.  tvirtina, kad Parlamento patalpų ir prie pat jų esančios teritorijos saugumo didinimui turėtų būti skiriamas didžiausias prioritetas; mano, kad būtina užtikrinti apsaugos darbuotojams tinkamą įrangą ir darbo sąlygas, atsižvelgiant į dabartinę saugumo padėtį;

126.  ragina peržiūrėti pastatų apsaugos priemones ir taikyti griežtesnę kontrolę prie įvažiavimo į Parlamento automobilių stovėjimo aikšteles, naudojant automatinę automobilio registracijos numerio identifikavimo sistemą; reikalauja įdiegti centrinį išorės kontrolės punktą, kuriame būtų tikrinami visi išorės tiekėjai, patenkantys į Parlamento pastatus;

127.  primena incidentus, susijusius su vagystėmis iš Parlamento narių kabinetų; ragina Infrastruktūros ir logistikos ir Apsaugos ir saugumo generalinius direktoratus užtikrinti didesnį saugumą ir skaidrumą, susijusį su rangovų ir techninės priežiūros darbuotojų galimybe patekti į kabinetus;

128.  mano, jog būtina taikyti griežtą patikrą prieš įdarbinant, privalomas procedūras, taikomas darbuotojams išeinant iš darbo, tinkamas saugumo valdymo struktūras ir tinkamus krizių valdymo srities mokymus;

129.  primena 2014 m. spalio 7 d. incidentą, susijusi su protestuotojais kurdais; ragina atlikti išsamų ir konfidencialų Parlamento apsaugos tarnybų vertinimą; džiaugiasi pirmu žingsniu – sukurta aukšto lygio grupe, sudaryta iš Parlamento, Komisijos, Tarybos ir Belgijos valstybės atstovų, siekiant stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje; ragina toliau bendradarbiauti su nacionalinėmis ir tarptautinėmis saugumo tarnybomis;

130.  pakartoja, kad siekiant užtikrinti tinkamą informacijos ir komunikacijos saugumo lygį Parlamente reikia didesnio masto Apsaugos ir saugumo GD ir Naujovių ir technologinės pagalbos GD bendradarbiavimo;

131.  pažymi, kad Sąjungos institucijos ir organai, šiandien spręsdami saugumo ir kovos su terorizmu uždavinius, naudojasi atskirais tarpusavyje nesuderinamais ištekliais, skirtingomis taisyklėmis ir skirtinga įranga; mano, kad ši padėtis suponuoja ne tik silpną išteklių valdymą atitinkamoje administracijoje (metinis Komisijos ir Parlamento biudžetas su saugumu susijusioms išlaidoms padengti sudaro po maždaug 40 mln. EUR, Tarybai skirta apie 15 mln. EUR, o Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) – per 5 mln. EUR vien saugumui jos būstinėje Briuselyje užtikrinti), bet ir gali lemti didesnį Sąjungos institucijų pažeidžiamumą;

132.  reiškia susirūpinimą dėl dabartinių saugumo sąlygų, kai didžiulis teroristų keliamas pavojus gresia visoje Europoje ir už jos ribų, ypač po koordinuotų išpuolių Briuselyje ir Paryžiuje bei nepavykusio išpuolio traukinyje „Thalys“; ragina visas Sąjungos institucijas aktyviai skatinti stipresnį tarpusavio bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą su nacionalinėmis priimančiųjų šalių, kuriose jos įsikūrusios, veikia jų biurai arba atliekamos jų funkcijos, valdžios institucijomis;

133.  ragina generalinį sekretorių, taip pat atitinkamas Komisijos, Tarybos, EIVT administracines tarnybas ir Parlamento komitetus išnagrinėti galimus pagrindus bendrai tarpinstitucinei saugumo politikai parengti, kuri apimtų veiksmų planą tokiems bendriesiems aspektams numatyti, kaip rizikos vertinimo ištekliai ir metodika, personalas ir priemonės atitinkamoms politinėms institucijoms ir ypač svarbiems svečiams saugoti, saugos darbuotojų mokymų programa ir tam reikalingi ištekliai, prieigos kontrolės įranga ir technologijos, kibernetinis saugumas ir saugi komunikacija, taip pat specializuotas išteklių valdymas, kuris turėtų būti vykdomas bendradarbiaujant su kompetentingomis priimančiųjų šalių, kuriose veikia pagrindinės Sąjungos institucijų būstinės, išorės biurai ir delegacijos, institucijomis;

Ekologiškas Parlamentas

134.  palankiai vertina teigiamas 2013 ir 2014 m. Europos Audito Rūmų atlikto audito išvadas, kuriose pažymima, kad iš 14 audituotų ES institucijų Parlamento parengta išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo strategija yra didžiausio užmojo;

135.  atkreipia dėmesį į tai, kad rengiant vaizdo konferencijas ir dirbant nuotoliniu būdu būtų galima efektyviau išnaudoti laiką, Parlamentas labiau tausotų aplinką, sumažėtų administracinės ir kelionių sąnaudos;

136.  pabrėžia, kad visose sutartyse ir kvietimuose teikti pasiūlymus reikia laikytis žaliųjų viešųjų pirkimų principo; ragina „žaliąsias“ sutartis susieti su plataus užmojo privalomais tikslais, visų pirma maisto ir maitinimo paslaugų, transporto priemonių ir transporto, sanitarinės ir vandens įrangos, popieriaus, atliekų tvarkymo, IT ir vaizdo atkūrimo įrangos, apšvietimo, valymo ir baldų srityse;

Žalieji viešieji pirkimai ir aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS)

137.  ragina generalinį sekretorių parengti Parlamento narių kelionėms naudojamų kelioninių skrynių skaičiaus mažinimo planą; siūlo įdiegti „kelioninės skrynios esant paklausai“ arba „dalijimosi kelionine skrynia sistemas“ ir tokiu būdu sumažinti sąnaudas tiek finansiniu, tiek anglies pėdsako požiūriu;

138.  palankiai vertina papildomas priemones, kuriomis siekiama kompensuoti neišvengiamus išmetalus; ragina Parlamentą parengti papildomą CO2 išmetimo kompensavimo politiką;

Frakcijos (4 0 0 biudžeto punktas)

139.  pažymi, kad 2014 m. frakcijoms ir nepriklausomiems nariams skirti 4 0 0 biudžeto punkto asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau:

Frakcija

2014 m. pirma pusė

2014 m. antra pusė

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai*

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

Į kitą laikotarpį (2015 m.) perkeltos sumos

PPE

11 147

7 813

11 311

101 %

7 649

8 772

7 744

6 485

74 %

9 960

S&D

7 956

4 619

8 415

106 %

4 160

7 663

4 194

6 435

84 %

5 422

ECR

2 128

1 053

2 731

128 %

450

2 886

457

1 745

60 %

1 598

ALDE

3 401

1 759

3 644

107 %

1 516

2 813

1 531

1 847

66 %

2 498

GUE/NGL

1 374

417

1 519

111 %

272

2 153

272

1 170

54 %

1 255

Verts/ALE

2 211

1 388

2 689

122 %

911

2 081

912

1 707

82 %

2 146

EFDD

1 229

1 137

1 544

126 %

822

2 002

827

1 164

58 %

5 422

Nepriklausomi Parlamento nariai

753

441

715

95 %

92

1 238

92

566

46 %

533

Iš viso

30 200

18 626

32 567

 

15 872

29 608

16 030

21 118

 

29 442

* Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai

140.  pažymi, kad 2014 m. į 4 0 2 biudžeto punktą įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau(10):

Partija

Santrumpa

Nuosavi ištekliai*

EP dotacija

Iš viso įplaukų

EP dotacijos dalis proc. nuo finansuotinų išlaidų (iki 85 proc.)

Įplaukų perteklius (perkėlimas į rezervą) arba nuostolis

Europos liaudies partija

PPE

2 126

9 327

13 605

85%

345

Europos socialistų partija

PSE

1 083

5 297

7 864

85%

78

Liberalų ir demokratų aljansas už Europą

ALDE

759

2 813

3 582

85%

173

Europos žaliųjų partija

EGP

575

1 918

2 493

84%

50

Europos konservatorių ir reformatorių aljansas

AECR

373

1 943

2 376

85%

0

Europos kairiųjų partija

EL

282

1 219

1 501

85%

54

Europos demokratų partija

EDP/PDE

123

565

730

85%

13

ES demokratai

EFA

49

274

340

85%

0

Europos laisvasis aljansas

EUD

126

526

708

85%

0

Europos krikščionių politinis judėjimas

ECPM

73

388

475

85%

4

Europos laisvės aljansas

EAF

93

521

614

84%

-3

Europos nacionalinių judėjimų sąjunga

AEMN

117

363

480

85%

37

Judėjimas už laisvą ir demokratinę Europą

MELD

124

635

941

85%

5

Iš viso

 

5 903

25 789

35 709

85%

756

(*) Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

141.  pažymi, kad 2014 m. 4 0 3 biudžeto punkto asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau(11):

Fondas

Santrumpa

Susijęs su partija

Nuosavi ištekliai*

EP dotacija

Iš viso įplaukų

EP dotacijos dalis proc. nuo finansuotinų išlaidų (iki 85 proc.)

 

Wilfriedo Martenso Europos studijų centras

WMCES

PPE

831

4 203

5 034

85%

 

Europos pažangiųjų tyrimų fondas

FEPS

PSE

636

3 087

3 723

85%

 

Europos liberalų forumas

ELF

ALDE

169

941

1 110

85%

 

Žaliasis Europos fondas

GEF

EGP

174

914

1 088

85%

 

Transformuoti Europą

TE

EL

111

587

698

85%

 

Europos demokratų institutas

IED

PDE

43

265

308

85%

 

Centras „Maurits Coppieters“

CMC

EFA

48

216

264

85%

 

Naujoji kryptis. Europos reformų fondas

ND

AECR

195

915

1 110

85%

 

Europos laisvės fondas

EFF

EAF

45

244

289

85%

 

Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo organizacija

OEIC

EUD

21

135

156

85%

 

Krikščionių politinis fondas už Europą

CPFE

ECPM

37

187

224

85%

 

Fondas už laisvą ir demokratinę Europą

FELD

MELD

62

271

333

85%

 

Europietiška tapatybė ir tradicijos

ITE

AEMN

42

174

216

85%

 

Iš viso

 

 

2 414

12 139

14 553

85%

 

(*) Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

 

-

2 229

11 325

13 554

85%

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 247, 2015 7 28, p. 1.
(4) OL C 373, 2015 11 10, p. 1.
(5) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) PE 349.540/Bur/ann/def.
(8) PE 422.541/Bur.
(9) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą jo sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto, I skirsnis – Europos Parlamentas, įvykdymo patvirtinimo dalį (OL L 255, 2015 9 30, p. 3).
(10) Šaltinis: PV BUR. 20.10.2014 (PE 538.295/BUR) ir PV BUR. 20.10.2014 (PE 538.297/BUR) 12 punktas.
(11) Šaltinis: PV BUR. 20.10.2014 (PE 538.295/BUR) ir PV BUR. 20.10.2014 (PE 538.297/BUR) 12 punktas.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Vadovų Taryba ir Taryba
PDF 412kWORD 92k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba (2015/2156(DEC))
P8_TA(2016)0151A8-0101/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0201/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir į 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8–0101/2016),

1.  atideda savo sprendimo, kuriuo Tarybos generaliniam sekretoriui patvirtinama, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui bei Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba, dalį (2015/2156(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8–0101/2016),

A.  kadangi skaidrumas ir viešojo sektoriaus sąskaitų kontrolė yra bendri demokratijos principai, taikomi ir Sąjungai;

B.  kadangi biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra yra atstovaujamosios demokratijos koncepcijos dalis;

C.  kadangi, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 319 straipsnio nuostatomis, tik Europos Parlamentui tenka atsakomybė patvirtinti Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymą;

D.  kadangi Tarybos biudžetas yra Europos Sąjungos biudžeto skirsnis;

E.  kadangi pagal SESV 319 straipsnio 2 dalies nuostatas Komisija, Europos Parlamentui paprašius, turi pateikti visą reikalingą informaciją apie išlaidų vykdymą ir finansų kontrolės sistemų veikimą;

F.  kadangi pagal SESV 335 straipsnį kiekviena Sąjungos institucija turi administracinę autonomiją ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas) 55 straipsnį institucijos yra individualiai atsakingos už su jomis susijusių biudžeto skirsnių vykdymą;

G.  kadangi Parlamentas, neturėdamas reikalingos informacijos, negalėtų priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

H.  kadangi 2012 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamente įvyko praktinis seminaras Parlamento teisės suteikti Tarybai biudžeto įvykdymo patvirtinimą tema ir per jį teisės ir mokslo srities ekspertai sutarė, kad Parlamentas turi teisę gauti informaciją;

1.  pažymi, jog Audito Rūmai, remdamiesi savo atlikto audito rezultatais, padarė išvadą, kad 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimuose, susijusiuose su institucijų ir įstaigų administracinėmis ir kitomis išlaidomis, apskritai nebuvo esminių klaidų;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai savo 2014 m. metinėje ataskaitoje nurodė, kad srityse, kuriose atliktas Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos veiklos auditas, aptiko keletą klaidų, susijusių su sąnaudų personalui apskaičiavimu, ir keletą trūkumų administruojant išmokas šeimai;

3.  ragina Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą pagerinti valdymą nustatytų trūkumų srityje ir ištaisyti Audito Rūmų pastebėtas klaidas;

4.  pažymi, kad Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai 2014 m. iš viso buvo skirtas 534 200 000 EUR biudžetas (2013 m. jis buvo 535 511 300 EUR) ir 91,3 proc. biudžeto įvykdyta; atkreipia dėmesį į 2014 m. padidėjusį panaudojimo lygį;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. Tarybos biudžetas sumažėjo 1,3 mln. EUR (t. y. sumažėjo 0,2 proc.);

6.  ir toliau yra susirūpinęs dėl aukšto nepakankamo panaudojimo rodiklio beveik visose išlaidų kategorijose; dar kartą ragina nustatyti pagrindinius veiklos rodiklius, skirtus pagerinti biudžeto planavimą;

7.  yra susirūpinęs dėl labai didelio asignavimų, perkeltų iš 2014 m. į 2015 m., skaičiaus, visų pirma susijusių su turtu, įranga ir įrengimais; yra tvirtai įsitikinęs, kad pasikartojanti asignavimų perkėlimo tendencija prieštarauja metinio periodiškumo ir patikimo finansų valdymo principams, nustatytiems Finansiniame reglamente;

8.  mano, kad didelių perkėlimų Tarybai skirtų asignavimų biudžeto eilučių viduje būtų galima išvengti taikant geresnį biudžeto programavimą;

9.  pakartoja, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas turėtų būti atskirtas siekiant užtikrinti didesnį institucijų finansų valdymo skaidrumą ir pagerinti abiejų institucijų atskaitomybę;

10.  primygtinai pabrėžia, kad Taryba turi būti atskaitinga ir skaidri, kaip ir kitos institucijos ir ragina Tarybą prisidėti prie Sąjungos skaidrumo registro;

11.  pakartoja savo raginimą, kad Europos Vadovų Taryba ir Taryba siųstų Parlamentui savo metinės veiklos ataskaitą, kurioje būtų pateikta išsami visų abiem institucijoms prieinamų žmogiškųjų išteklių, suskirstytų pagal kategoriją, pareigų lygį, lytį, pilietybę ir profesinį mokymą, apžvalga;

12.  teigia, kad Sąjungos institucijų ir agentūrų metinės ataskaitos galėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant laikytis skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo principų; ragina Sąjungos institucijas ir agentūras į savo metines ataskaitas įtraukti standartinį šiems principams skirtą skyrių;

13.  apgailestauja dėl to, kad Taryba iki šiol nepriėmė elgesio kodekso; mano, kad visos Sąjungos institucijos ir agentūros turėtų susitarti dėl bendro elgesio kodekso, kuris būtinas siekiant tų institucijų skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo; ragina Sąjungos institucijas ir įstaigas, kurios vis dar neturi elgesio kodekso, jį kuo skubiau parengti;

14.  ragina Tarybą be tolesnės gaišaties įgyvendinti taisykles dėl vidaus informatorių;

15.  ragina internete paskelbti informatyvią Tarybos narių finansinių interesų deklaraciją;

16.  susirūpinęs pažymi, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir jo kabineto nariams neparengtos sąžiningumo užtikrinimo taisyklės, interesų konfliktų deklaracijos ir biografinė informacija; taip pat pažymi, kad nesama bendrų sąžiningumo užtikrinimo taisyklių, skirtų valstybių narių atstovams Taryboje; ragina Tarybą imtis priemonių padėčiai ištaisyti ir apie tai informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

17.  palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento dėl aukšto rango Sąjungos pareigūnų tarnybinių pajamų ir jame numatytų taupymo galimybių;

18.  ragina Tarybą parengti išsamias kovos su korupcija gaires ir nepriklausomas politikos priemones;

19.  susirūpinęs pažymi, kad nerimą kelia skaidrumo stoka kalbant apie teisėkūros procesą, derybas, valstybių narių pozicijas ir susitikimus Taryboje; ragina Tarybą paviešinti atitinkamus dokumentus ir nustatyti aiškią pranešimų teikimo sistemą, kurią taikant būtų užtikrinama atvira ir skaidri galimybė visuomenei stebėti teisėkūros procedūras;

20.  yra susirūpinęs dėl to, kad trišaliams dialogams ir taikinimo susitikimams trūksta skaidrumo; ragina Tarybą sistemingai didinti derybų skaidrumą ir užtikrinti sąžiningumą;

21.  pripažįsta rezultatus, kurių pasiekė Tarpinstitucinis vertimo raštu ir žodžiu komitetas, nustatęs suderintą metodiką, pagal kurią galima tiesiogiai palyginti visų institucijų vertimo raštu sąnaudas; palankiai vertina tai, kad Taryba teikia duomenis pagal šią metodiką;

22.  pabrėžia, kad vieno iš pagrindinių Tarybos Generalinio sekretoriato 2014 m. finansinių tikslų – iki 2015 m. pabaigos perduoti naudojimui pastatą „Europa“ – nebuvo pasiektas; apgailestauja dėl vėlavimo ir prašo informuoti apie finansines termino nukėlimo pasekmes;

23.  dar kartą ragina, kad Taryba prie metinės veiklos ataskaitos pridėtų savo pastatų politikos dokumentą, ypač atsižvelgiant į tai, kad svarbu, jog tokios politikos sąnaudos būtų tinkamai pagrįstos ir nebūtų pernelyg didelės;

Sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo atidėjimo priežastys

24.  pakartoja, kad Taryba turi būti skaidri ir visiškai atskaitinga Sąjungos piliečiams dėl lėšų, kurios jai skiriamos, ir visapusiškai bei gera valia dalyvautų metinėje biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje taip pat kaip ir kitos Sąjungos institucijos; atsižvelgdamas į tai, mano, kad siekiant veiksmingos Sąjungos biudžeto vykdymo priežiūros būtinas Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimas taikant nustatytą darbo tvarką; apgailestauja dėl to, kad iki šiol vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras esama sunkumų; pabrėžia, kad reikia gerinti dialogo tarp abiejų institucijų galimybes, kad kuo greičiau būtų galima rasti sprendimą, kuris leistų vykdyti sutarčių ir atskaitomybės piliečiams įgaliojimus;

25.  pažymi, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo teikimas atskirai kiekvienai Sąjungos institucijai ir organui – tai ilgalaikė praktika, plėtojama siekiant Sąjungos mokesčių mokėtojams užtikrinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę; pabrėžia, kad tai veiksmingai užtikrina Parlamento teisę ir pareigą tikrinti visą Sąjungos biudžetą;

26.  pažymi, kad Komisija savo 2014 m. sausio 23 d. laiške išreiškė nuomonę, kad visos institucijos visapusiškai dalyvauja, kai imamasi tolesnių veiksmų atsižvelgiant į pastabas, kurias Parlamentas pateikia per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir kad visos institucijos turėtų bendradarbiauti siekdamos užtikrinti sklandžią biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros eigą visapusiškai laikantis atitinkamų SESV ir susijusių antrinės teisės aktų nuostatų;

27.  pabrėžia, kad Komisija savo laiške taip pat nurodo, kad neprižiūrės, kaip kitos institucijos įgyvendina savo biudžetą, ir kad atsakant į kitai institucijai pateiktus klausimus būtų pažeista tos institucijos teisė savarankiškai įgyvendinti savo biudžeto skirsnį;

28.  primena, kad kiekviena institucija, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio b punkte, turi teisę pagal to Reglamento 55 straipsnį savarankiškai vykdyti savo biudžeto skirsnį; patvirtina, kad, remiantis galiojančių taisyklių taikymo praktika ir aiškinimu, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos mokesčių mokėtojų atžvilgiu, Parlamentas suteikia biudžeto įvykdymo patvirtinimą kiekvienai institucijai atskirai;

29.  pabrėžia Parlamento teisę patvirtinti biudžeto įvykdymą pagal SESV 316, 317 ir 319 straipsnius ir Finansinio reglamento 55 ir 164–167 straipsnius; mano, kad tos nuostatos yra pakankamas teisinis pagrindas Parlamentui pasinaudoti ne tik teise suteikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą Komisijai, bet ir teise priimti atskirą sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo Tarybai; teigia, kad patvirtinti biudžeto įvykdymą ar jo nepatvirtinti yra Parlamento teisė ir prievolė Sąjungos piliečių atžvilgiu;

30.  pabrėžia, kad nuo 2009 m. Taryba atsisako bendradarbiauti Parlamentui vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, nes nepateikia reikalingos informacijos, neatsako į klausimas, į kuriuos atsakoma raštu, ir nedalyvauja klausymuose ir diskusijose jos biudžeto įgyvendinimo tema, todėl daugiau negu 3 mlrd. EUR viešųjų lėšų buvo panaudota neužtikrinus tinkamo tikrinimo; mano, kad taip Sąjungos piliečiams būtų siunčiamas neigiamas ženklas;

31.  pakartoja, kad, jei nėra bendradarbiavimo su Taryba, Parlamentas negali priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

32.  mano, kad tai yra rimtas Sutartyse numatytų įsipareigojimų, visų pirma sąžiningo institucijų bendradarbiavimo principo, pažeidimas, ir kad būtina skubiai rasti sprendimą siekiant, kad visas Sąjungos biudžetas galėtų būti tikrinamas; atsižvelgdamas į tai, taip pat atkreipia dėmesį į SESV 15 straipsnį, kuriame teigiama, kad kiekviena Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra turi užtikrinti savo veiklos skaidrumą;

33.  pakartoja, kad veiksmingą biudžeto kontrolę įmanoma įgyvendinti tik bendradarbiaujant Parlamentui ir Tarybai ir kad pagrindiniai šio bendradarbiavimo elementai turi apimti oficialius Tarybos ir Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto atstovų posėdžius, atsakymus į klausimus, kuriuos komiteto nariai pateikia remdamiesi rašytiniu klausimynu, ir dokumentų, kurie būtų naudojami kaip aiškinamoji biudžeto kontrolės medžiaga, pateikimą paprašius;

34.  primena, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimą kitoms institucijoms Parlamentas suteikia apsvarstęs pateiktus dokumentus ir atsakymus į Parlamento klausimus; apgailestauja, kad Parlamentas nuolat susiduria su problemomis, kai reikia gauti Tarybos atsakymus;

35.  atkreipia dėmesį į Tarybos generalinio sekretoriaus laišką, kuriuo atsakoma į Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto kvietimą 2016 m. sausio 11 d. dalyvauti keičiantis nuomonėmis; pabrėžia, kad šiame laiške nėra atsakymo nei į kvietimą, nei į raštu išdėstytą klausimyną, kuris buvo išsiųstas Tarybos generaliniam sekretoriatui 2015 m. lapkričio 25 d. kartu su Parlamento narių klausimais, o tiesiog pakartojama jau anksčiau pareikšta Tarybos pozicija dėl keitimosi finansine informacija;

36.  mano, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra yra svarbi demokratinės atskaitomybės Sąjungos piliečiams priemonė;

37.  ragina Tarybą pradėti derybas su Parlamentu siekiant užtikrinti, kad Parlamentas galėtų pasinaudoti teise gauti informaciją apie Tarybos biudžeto vykdymą; mano, kad Taryba privalo pateikti prašomą informaciją;

38.  apgailestauja dėl to, kad ne visos Sąjungos institucijos vadovaujasi tais pačiais skaidrumo standartais, ir yra įsitikinęs, kad Taryba šiuo aspektu turėtų gerinti padėtį;

39.  mano, kad šiuo metu padėtį būtų galima pagerinti vykdant geresnį Sąjungos institucijų bendradarbiavimą remiantis Sutartimis, bet galiausiai gali prireikti peržiūrėti ir Sutartis siekiant, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra būtų aiškesnė, atsižvelgiant į tai, kad Parlamentui suteiktas išskirtinis įgaliojimas teikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą kiekvienai institucijai ir įstaigai atskirai;

40.  ragina Komisiją iš dalies pakeisti Finansinį reglamentą siekiant aiškiau apibrėžti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tikslus ir aiškiai nustatyti sankcijas už reglamentų nuostatų nesilaikymą; pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma siekiant užtikrinti Sąjungos institucijų atskaitomybę ir taip apsaugoti Sąjungos piliečių finansinius interesus; pabrėžia, kad neturėtų būti jokių išimčių.

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 373, 2015 11 5, p. 1.
(4) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Teisingumo Teismas
PDF 334kWORD 79k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas (2015/2157(DEC))
P8_TA(2016)0152A8-0123/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0202/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0123/2016),

1.  patvirtina Teisingumo Teismo sekretoriui, kad Teisingumo Teismo 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Teisingumo Teismui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, taip pat Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, dalį (2015/2157(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0123/2016),

1.  su pasitenkinimu pažymi, jog Audito Rūmai savo 2014 m. metinėje ataskaitoje pažymėjo, kad, atlikus auditą klausimais, susijusiais su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais, didelių trūkumų nenustatyta;

2.  džiaugiasi, kad Audito Rūmai, remdamiesi savo auditu, padarė išvadą, jog apskritai per 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant mokėjimus, susijusius su institucijų ir įstaigų administracinėmis ir kitomis išlaidomis, esminių klaidų nenustatyta;

3.  pažymi, kad 2014 m. Teisingumo Teismo turėti asignavimai siekė 355 367 500 EUR (2013 m. – 354 880 000 EUR) ir kad jų įvykdymo lygis buvo 99 proc.; džiaugiasi, kad 2014 m. panaudojimo rodiklis padidėjo, palyginti su 2013 m., kai jis siekė 96,3 proc.;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad visas Teisingumo Teismo biudžetas yra administracinis, 75 proc. lėšų panaudota išlaidoms, susijusioms su institucijoje dirbančiais asmenimis, padengti, o likusi lėšų dalis – išlaidoms, susijusioms su pastatais, baldais, įranga ir kitomis išlaidomis, padengti;

5.  palankiai vertina Teismo teisminės veiklos produktyvumą 2014 metais – trijuose teismuose buvo nagrinėjama 1691 byla, o tais metais baigtos nagrinėti 1685 bylos;

6.  pažymi, kad Teisingumo Teismas 2014 m. baigė nagrinėti 719 bylų (2013 m. baigta nagrinėti 701 byla) ir pradėjo nagrinėti 622 naujas bylas (2013 m. – 699 bylas); patvirtina teigiamus statistinius rezultatus ir mano, kad rezultatai ateityje galėtų gerėti;

7.  pažymi, kad 2014 m. Bendrasis Teismas gavo nagrinėti 912 naujų bylų, išnagrinėjo 814 bylas, o 1423 bylos liko neišnagrinėtos, o tai sudaro bendrą teisminių procesų skaičiaus padidėjimą, palyginti su 2012 ir 2013 m.;

8.  nurodo, kad 2014 m. Bendrajame Teisme įsteigus devynis laikinus sekretorių etatus sustiprėjo teisminė grupė, taip buvo užtikrintas jo veiksmingumas ir pasiekta geresnių rezultatų;

9.  pažymi, kad 2014 m. Tarnautojų teismas baigė nagrinėti 152 bylas, palyginti su 2013 m. – buvo išnagrinėtos 184 bylos, o nebaigtų nagrinėti bylų buvo 216; pažymi, kad 2014 m. Teismo bendroji teisminė veikla buvo mažiau veiksminga;

10.  ragina Teisingumo Teismą toliau gerinti turimų išteklių naudojimą; mano, kad 2014 m. vykdytos vidaus reformos, pvz., Bendrojo Teismo ir Tarnautojų teismo procedūros reglamentų naujos redakcijos ir IT taikomųjų programų kūrimas siekiant pagerinti procedūrų taikymą ir komunikaciją, padėjo pagerinti išteklių naudojimą;

11.  palankiai vertina Audito Rūmų ketinimą įvertinti Teisingumo Teismo veiklos rezultatus, po to, kai to paprašė Parlamentas, vykdydamas 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

12.  atkreipia dėmesį į 2016 m. sausio mėn. pateiktą informaciją, susijusią su teisėjų vykdomos išorės veiklos sąrašu, kurios buvo paprašyta per Parlamento Biudžeto kontrolės komitete vykusį keitimąsi nuomonėmis dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros; apgailestauja, kad neminimas teisėjų, dalyvavusių įvairiuose renginiuose, skaičius; ragina pateikti kiekvieno teisėjo visos išorės veiklos (ne tik oficialiai patvirtintos), įskaitant paskaitų ar pranešimų skaitymą, dalyvavimą kituose renginiuose ir rengimąsi jiems darbo metu, apžvalgą; prašo paskelbti visas su teisėjų išorės veikla susijusias išlaidas, pvz., susijusias su vertimo, referentų, vairuotojų paslaugomis;

13.  mano, kad visa su visų teisėjų išorės veikla susijusi informacija turėtų būti prieinama plačiajai visuomenei; prašo šią informaciją paskelbti Teisingumo Teismo interneto svetainėje ir įtraukti į Teismo metines veiklos ataskaitas;

14.  ragina Teisingumo Teismo interneto svetainėje paskelbti teisėjų finansinių interesų deklaraciją;

15.  tikisi, kad vykdant Bendrojo Teismo reformą bus atliktas poveikio vertinimas siekiant įsitikinti, ar ji vykdoma tinkamai ir ar ji padės supaprastinti Teisingumo Teismo teisminę struktūrą;

16.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į atliktus taikomosios programos e-Curia patobulinimus ir į tai, kad 2014 m. daugiau valstybių narių pradėjo ją naudoti; vis dėlto apgailestauja, kad trys valstybės narės vis dar jos nenaudoja;

17.  ragina Teisingumo Teismą daryti pažangą naujųjų technologijų srityje, kad būtų galima toliau mažinti popieriuje spausdinamų dokumentų ir susitikimų, kuriems būtinas vertimas žodžiu ir raštu, skaičių nepakenkiant Teismo įgaliojimams;

18.  pažymi, kad vertimo raštu direktorato veikla įvertinta teigiamai; mano, kad galima sutaupyti dar daugiau lėšų neteisminiams dokumentams taikant ribotą vertimo raštu tvarką;

19.  pažymi, kad Teisingumo Teismas dalyvauja darbo grupėje dėl pagrindinių tarpinstitucinės veiklos veiksmingumo rodiklių (toliau – PTVVR), kurioje, be kitų klausimų, svarstomas ir vertimo raštu kaštų klausimas; apgailestauja dėl to, kad Teismas vis dar nepateikė duomenų pagal suderintą metodiką, dėl kurios susitarta PTVVR;

20.  pakartoja prašymą, kad kaip metinės veiklos ataskaitų priedas būtų pateikiama Teisingumo Teismo posėdžių darbotvarkė;

21.  pažymi, kad Teisingumo Teisme vis dar yra nepakankamai atsakingas pareigas einančių moterų; ragina kuo skubiau ištaisyti šį pusiausvyros trūkumą;

22.  mano, kad Teisingumo Teismo atsakymas į Parlamento klausimą Nr. 26 (Pensijos) yra nepatenkinamas; prašo Teismo pateikti aiškų ir išsamų atsakymą, kaip tai daro kitos institucijos; mano, kad Teismas turėtų atsakyti į visus Parlamento pateiktus klausimus, ir ragina Teisingumo Teismą užtikrinti visišką skaidrumą, kiek tai susiję su pensijomis;

23.  pažymi, kad Teisingumo Teismas turi 75 tarnybines transporto priemones, kurių vertė siekia 1 168 251 EUR; pažymi, kad vairuotojų atlyginimams skiriama suma 2014 m. siekė 2 434 599 EUR; mano, kad tai pernelyg didelės išlaidos, prieštaraujančios bendrai tendencijai Sąjungos institucijose riboti tarnybinių transporto priemonių naudojimą; dar kartą ragina Teismą sumažinti teisėjų ir personalo naudojamų oficialių automobilių skaičių; pabrėžia, kad už plačiu mastu teikiamas privačias vairuotojų paslaugas moka Sąjungos mokesčių mokėtojai; rekomenduoja Teismui išnagrinėti šiuos klausimus atsižvelgiant į tarpinstitucinį kontekstą ir primygtinai ragina Teisingumo Teismą skatinti ekologišką judumą;

24.  palankiai vertina priemones, kurių ėmėsi Teisingumo Teismas, siekdamas laikytis žaliojo viešojo pirkimo principo ir remia tolesnį šios strategijos taikymą;

25.  džiaugiasi, kad Teisingumo Teismo pastatų politika pridedama prie jo metinės veiklos ataskaitos.

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 373, 2015 11 10, p. 1.
(4) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas - Audito Rūmai
PDF 339kWORD 82k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai (2015/2158(DEC))
P8_TA(2016)0153A8-0107/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0203/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto įvykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir į 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0107/2016),

1.  patvirtina Audito Rūmų generaliniam sekretoriui, kad Audito Rūmų 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Audito Rūmams, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, taip pat Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai, dalį (2015/2158(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0107/2016),

1.  pažymi, kad siekiant Audito Rūmams taikyti tuos pačius skaidrumo ir atskaitomybės principus, kuriuos jie taiko savo audituojamiems subjektams, Audito Rūmų metinių ataskaitų auditą atlieka nepriklausomas išorės auditorius – įmonė „PricewaterhouseCoopers SARL“; atkreipia dėmesį į auditoriaus nuomonę, kad finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai atspindi Audito Rūmų finansinę būklę;

2.  pabrėžia, kad 2014 m. Audito Rūmų galutiniai asignavimai iš viso siekė 133 498 000 EUR (2013 m. – 142 761 000 EUR) ir kad bendras biudžeto įvykdymo lygis buvo 98,8 proc., palyginti su 92 proc. 2013 m.; palankiai vertina įvykdymo lygio pagerėjimą sumažėjus biudžetui;

3.  pabrėžia, kad Audito Rūmų biudžetas yra tik administracinis ir didelė lėšų dalis panaudota išlaidoms, susijusioms su institucijoje dirbančiais asmenimis;

4.  pripažįsta labai svarbų Audito Rūmų vaidmenį užtikrinant geresnį ir sumanesnį Sąjungos lėšų panaudojimą; primena, kad Audito Rūmai turi puikias galimybes teikti teisės aktų leidėjui ir biudžeto valdymo institucijai vertingas nuomones apie taikant Sąjungos politikos priemones pasiektus rezultatus ir poveikį, kad būtų galima pagerinti Sąjungos finansuojamos veiklos ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą;

5.  palankiai vertina 2014 m. pabaigoje pradėtą Audito Rūmų reformos projektą, kuriuo siekiama supaprastinti audito procesą, paversti Audito Rūmus užduotimis grindžiama organizacija ir išplėsti jų darbuotojų darbo apimtį; ragina Audito Rūmus informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pasiektus tikslus ir nustatytą tos reformos poveikį;

6.  primena Audito Rūmams, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija 2012 m. Bendro požiūrio į decentralizuotas agentūras 54 punkte susitarė, kad už visus užsakomųjų išorės auditų aspektus visiška atsakomybė ir toliau tenka Europos Audito Rūmams, kurie administruoja visas reikiamas administracines ir viešųjų pirkimų procedūras ir iš savo biudžeto finansuoja šias procedūras ir visas kitas su užsakomaisiais išorės auditais susijusias išlaidas; labai apgailestauja, kad dėl naujo audito metodo, kai įtraukiami privačiojo sektoriaus auditoriai, padidėjo decentralizuotoms agentūroms tenkanti administracinė našta; susirūpinęs pažymi, kad administracinė našta padidėjo 85 proc., iki daugiau kaip 13 000 valandų, palyginti su ankstesniu Audito Rūmų atliktu auditu, ir tai vidutiniškai atitinka 3,5 etato ekvivalentų; apgailestauja dėl to, kad viešieji pirkimai ir audito sutarčių administravimas pareikalavo daugiau kaip 1 400 papildomo decentralizuotų agentūrų darbo valandų ir kad papildomos privačiojo sektoriaus išorės auditų išlaidos 2014 m. siekė 550 000 EUR; dar kartą ragina Audito Rūmus laikytis sutarto bendro požiūrio ir sudaryti sutartis su agentūrų išorės auditoriais ir jiems mokėti, taip pat geriau konsultuoti privačius auditorius, kad būtų smarkiai sumažinta administracinė našta;

7.  su pasitenkinimu pažymi, kad, remdamiesi Parlamento prašymu, pateiktu jo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(6), Audito Rūmai ketina persvarstyti Teisingumo Teismo veiklą, kad įvertintų jo veiksmingumą;

8.  remdamasis geru bendradarbiavimu, prašo Audito Rūmų parengti specialią ataskaitą dėl to, ar Komisija tinkamai naudojosi savo įgaliojimais remdama ir kontroliuodama valstybes nares joms įgyvendinant Sąjungos biudžetą;

9.  pritaria Audito Rūmų pastangoms daugiau išteklių skirti veiklos auditams; tikisi, kad užduotimis grindžiama audito srities darbuotojų organizacija sudarys sąlygas Audito Rūmams lanksčiau paskirstyti išteklius nepakenkiant savo misijai; mano, kad, remiantis SESV 287 straipsnio 3 dalimi, reikėtų siekti glaudesnio Audito Rūmų ir nacionalinių aukščiausiųjų audito institucijų bendradarbiavimo, visų pirma rengiant įvairių Sąjungos politikos priemonių ir programų veiklos (ekonominio naudingumo) audito ataskaitas ir atliekant pasidalijamojo valdymo auditą; tikisi konkrečių rezultatų paskelbiant Audito Rūmų metinę darbo programą;

10.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų iniciatyvą reformuoti kolegijų sistemą; norėtų daugiau sužinoti apie pasiūlymą;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai pažymi, kad 2014 m. institucija pasiekė atliktų darbų rekordą ir palankiai vertina naujoves, pavyzdžiui, padėties apžvalgas;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad terminai, per kuriuos reikia parengti specialiąsias ataskaitas, nuo 2008 m. tapo trumpesni, tačiau vis dar nepasiektas 18 mėnesių tikslas; pabrėžia, kad siekiant nepakenkti ataskaitų kokybei tikslas turi būti realistinis;

13.  ragina Audito Rūmus išnagrinėti specialiųjų ataskaitų skaičiaus ir parengimo laiku santykį;

14.  pabrėžia, kad specialiųjų ataskaitų rekomendacijos dažnai yra neaiškios ir mano, kad jose nuolat turėtų būti skelbiama apie teigiamą ir neigiamą susijusių šalių elgesio aspektą;

15.  su pasitenkinimu pažymi, kad įsipareigojimas 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių įgyvendinamas nedarant neigiamo poveikio Audito Rūmų politikai dėl audito tarnybų stiprinimo; ragina Audito Rūmus užtikrinti, kad dėl tolesnio mažinimo nenukentėtų ataskaitų kokybė;

16.  ragina Audito Rūmus, atsižvelgiant į nuopelnus ir kompetenciją, užtikrinti darbuotojų geografinę pusiausvyrą, ypač einančiųjų vadovaujamas ir direktorių pareigas;

17.  palankiai vertina Audito Rūmų pastangas pagerinti darbuotojų lyčių pusiausvyrą; pastebi ir džiaugiasi, kad daugėja moterų auditorių, o tai neabejotinai turės įtakos tam, kad vis daugiau jų eis atsakingas pareigas šiame sektoriuje ir kad bus sukurtas moterų auditorių tinklas; pabrėžia, kad reikia toliau dirbti šia linkme;

18.  palankiai vertina Audito Rūmų pastangas, susijusias su auditorių profesiniu mokymu, siekiant užtikrinti, kad žinių valdymas ir žinių atnaujinimas būtų veiksmingesni; džiaugiasi, kad Audito Rūmai bendradarbiauja su Meco / Nansi universitetu, kad būtų sukurtos specializuotos Europos audito studijos, ir skatina Audito Rūmus tuo pačiu tikslu užmegzti ryšius su kitais Europos universitetais;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų balansas, turimas pagal sutartį, sudarytą siekiant sumokėti už pastatą K3, bus panaudotas finansuoti pastato K2 atnaujinimą; norėtų sužinoti daugiau apie tų darbų apimtį;

20.  dar kartą ragina Audito Rūmus savo pastatų politiką pridėti prie metinės veiklos ataskaitos;

21.  pripažįsta, kad Audito Rūmai deda pastangų siekdami sumažinti vertimo raštu išlaidas; mano, kad bendradarbiavimo susitarimo vertimo raštu srityje sudarymas – kaip tie, kuriuos konsultaciniai komitetai yra sudarę su Parlamentu – galėtų būti laikomas Audito Rūmų 2013–2017 m. strategijos dalimi siekiant padidinti veiksmingumą ir sumažinti išlaidas; prašo Audito Rūmų apsvarstyti vertimo raštu užsakomąsias paslaugas kaip papildomą būdą sutaupyti;

22.  pripažįsta tarpinstitucinio vertimo raštu ir žodžiu komiteto pasiektus rezultatus susitarimo dėl suderintos metodikos, kuria remiantis galima tiesiogiai palyginti visų institucijų vertimo raštu išlaidas, srityje; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai teikia duomenis remdamiesi šia metodika;

23.  ragina Audito Rūmus, laikantis esamų konfidencialumo ir duomenų apsaugos taisyklių, į savo metinės veiklos ataskaitas įtraukti užbaigtų OLAF bylų, kuriose ši institucija ar joje dirbantys asmenys buvo tyrimų objektas, rezultatus ir pasekmes;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad vidaus auditorių tarnybos rekomendacijų peržiūrėti į gaires dėl komandiruočių įtrauktas taisykles įgyvendinimas buvo atidėtas dėl techninių priežasčių;

25.  atkreipia dėmesį į pirmuosius Audito Rūmų žingsnius pereinant prie bepopierės aplinkos; remia Audito Rūmų iniciatyvą, tačiau tikisi, kad Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui ir toliau bus teikiama keletas Audito Rūmų ataskaitų spausdintinių kopijų; pritaria Audito Rūmų iki šiol įgyvendinamai aplinkos strategijai, kurioje dėmesys skiriamas energijos vartojimo mažinimui, dažnesniam naudojimuisi vaizdo konferencijomis, lietaus vandens regeneravimo sistemos įrengimui, tvaraus judumo skatinimui;

26.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų pranešimai žiniasklaidoje tapo aiškesni; tikisi, kad ši sritis ir toliau bus tobulinama;

27.  vertina Audito Rūmų ir Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto bendradarbiavimą ir džiaugiasi, kad Audito Rūmai, jam paprašius, reguliariai teikia grįžtamąją informaciją.

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 373, 2015 11 5, p. 1.
(4) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai, dalį (OL L 255, 2015 9 30, p. 123).


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
PDF 341kWORD 88k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (2015/2159(DEC))
P8_TA(2016)0154A8-0111/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0204/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir į 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0111/2016),

1.  patvirtina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, dalį (2015/2159(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 18 d. Europos ombudsmeno sprendimą užbaigti skundo Nr. 1770/2013/JF prieš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą tyrimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0111/2016),

1.  džiaugiasi, kad, remdamiesi atlikto audito rezultatais, Audito Rūmai padarė išvadą, jog 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais su institucijų ir įstaigų administracinėmis ir kitomis išlaidomis susijusiuose mokėjimuose nepadaryta reikšmingų klaidų;

2.  susirūpinęs pažymi, kad savo 2014 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nurodo, jog Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) pastebėjo trūkumų, susijusių su keturiais atvejais iš 15 tikrintų viešųjų pirkimų procedūrų;

3.  džiaugiasi, kad EESRK, reaguodamas į Audito Rūmų pastabas, įsteigė specialią viešųjų pirkimų paramos tarnybą, kad ji padėtų visiems direktoratams, išskyrus tokią tarnybą jau turintį Logistikos direktoratą; tikisi, kad ši tarnyba pradės visapusiškai veikti 2016 metų antroje pusėje;

4.  pažymi, kad 2014 m. EESRK biudžetas siekė 128 559 380 EUR (130 104 400 EUR 2013 m.), taigi jis sumažėjo 1,19 proc., lyginant su 2013 m. metiniu biudžetu, ir panaudojimo lygis buvo 95,6 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. panaudojimo lygis padidėjo, tačiau apgailestauja, kad visgi nebuvo pasiektas 2012 m. lygis, t. y. 96,8 proc.;

5.  pabrėžia, kad EESRK biudžetas yra tik administracinis, taigi didelė lėšų dalis panaudota išlaidoms, susijusioms su institucijoje dirbančiais asmenimis, padengti, o likusi lėšų dalis – su pastatais, baldais, įranga ir įvairiomis einamosiomis išlaidoms padengti;

6.  atkreipia dėmesį į prie EESRK metinės veiklos ataskaitos pridėtas pastabas dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 m. balandžio 29 d. Parlamento rezoliucija dėl 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(6);

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. parengta mažiau ataskaitų ir nuomonių ir surengta mažiau teisėkūros darbui skirtų susitikimų; vis dėlto yra nustebęs, kad tuo laikotarpiu išaugo teisinio skyriaus parengtų nuomonių skaičius; prašo pateikti šio išaugusio darbo priežastis;

8.  pažymi, kad, siekiant plėtoti politinį ir administracinį bendradarbiavimą, 2014 m. vasario 5 d. buvo pasirašytas EESRK ir Parlamento susitarimas ir du priedai dėl administracinio bendradarbiavimo ir poveikio biudžetui kartu su analogišku Parlamento ir Regionų komiteto susitarimu;

9.  palankiai vertina EESRK atsaką į Parlamento raginimą, pateiktą pirmiau minėtoje rezoliucijoje dėl 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, atlikti atskirą to bendradarbiavimo susitarimo poveikio vertinimą žmogiškųjų išteklių ir išlaidų, sąveikos, pridėtinės vertės bei turinio kokybės požiūriais;

10.  mano, kad dar galima bendradarbiavimo susitarimą patobulinti, visų pirma politikos srityje; mano, kad Parlamentas, EESRK ir Regionų komitetas yra pajėgūs plėtoti tolesnę sąveiką ir tai padės didinti našumą bendradarbiavimo srityse visais lygmenimis, ir prašo nustatyti konkrečias ir išsamias nuostatas dėl tarnybų, kuriomis dalinsis trys institucijos, veikimo; prašo atlikti EESRK narių pasitenkinimo paslaugomis, kurias teikia Europos Parlamento tyrimų tarnyba, apklausą; prašo toliau informuoti apie tolesnius bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo veiksmus;

11.  prašo į bendradarbiavimo susitarimo laikotarpio vidurio peržiūrą taip pat įtraukti išsamų įgyvendinant bendradarbiavimo susitarimą sutaupytų lėšų ir (arba) padidėjusių biudžeto išlaidų suskirstymą pagal institucijas;

12.  pažymi, kad, Parlamentui praėjusiais metais rezoliucijoje dėl 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateikus konkrečius prašymus, EESRK įgyvendino naujas narių kelionės išlaidų grąžinimo taisykles, grindžiamas realiomis sąnaudomis; džiaugiasi, kad 2015 m. rudenį prasidėjus dabartinei naujai EESRK kadencijai, ši sistema pradėjo veikti visu pajėgumu;

13.  susirūpinęs pažymi, kad EESRK gavėjams išmokėta kelionės išlaidų kompensavimo ir išmokų suma iš viso siekė 17 375 864 EUR; ragina instituciją parengti sisteminę strategiją, kaip gerokai sumažinti šias išlaidas ir išmokas;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant susitarimą 2014 m. EESRK balansas buvo teigiamas ir siekė 1 560 000 EUR; su susirūpinimu pažymi, kad pagal bendradarbiavimo susitarimą buvo pervesti 36 EESRK dirbę pareigūnai ir 24 Regionų komitete dirbę pareigūnai (jie visi priklausė vertimo raštu tarnyboms ir daugumai jų likę labai nedaug laiko iki pensijos), ir tai reiškia, kad abi institucijos labai daug sutaupys personalo (darbo užmokestis ir pensijos) srityje, o tuo tarpu Parlamento išlaidos labai padidės tiek trumpuoju (darbo užmokestis), tiek ilguoju (pensijos) laikotarpiu;

15.  apgailestauja, kad darbuotojų komandiruočių išlaidos padidėjo nuo 338 366 EUR 2013 m. iki 387 481 EUR 2014 m. (14,5 proc.);

16.  primygtinai ragina į metinę veiklos ataskaitą įtraukti vadovaujamas pareigas užimančių darbuotojų apžvalgą pateikiant suskirstymą pagal tautybę, lytį ir pareigas;

17.  palankiai vertina tai, kad EESRK ir Regionų komitetas rengdami taisykles dėl informavimo apie pažeidimus glaudžiai bendradarbiavo, nes turi tam tikras bendras tarnybas ir darbuotojus; tačiau mano, kad EESRK per ilgai užtruko, kad šias taisykles patvirtintų; vis dėlto palankiai vertina tai, kad šios taisykles bus taikomos atgaline data;

18.  pažymi, kad 2014 m. šiek tiek išsaugo vadovaujamąsias pareigas užimančių vienai iš lyčių priklausančių asmenų skaičius (40 proc., 2013 m. – 39 proc.); visgi apgailestauja, kad vis dar egzistuoja šis trūkumas, nes kitose kategorijose jo nesama; pabrėžia, kad svarbu nustatyti vidutinės trukmės tikslus, padėsiančius pasiekti būtiną pusiausvyrą, ir ragina toliau aktyviai dirbti šia linkme;

19.  palankiai vertina tai, kad EESRK pradėjo vykdyti konkrečius mokymus etikos ir sąžiningumo tema, siekdamas pagerinti žinias ir supratimą apie darbuotojų teises ir pareigas; tačiau mano, kad tokie kursai turi būti privalomi ne tik naujai į darbą priimtiems, bet visiems darbuotojams;

20.  apgailestauja dėl to, kad EESRK dar neįdiegė visų priemonių, kurių imtis Parlamentas prašė savo anksčiau minėtos rezoliucijos dėl 2013 m. biudžeto įvykdymo 24 dalyje; mano, kad EESRK pasielgė ne taip, kaip reikėtų, kai Parlamento Biurui, savo nariams ir darbuotojams nepateikė informacijos apie du EESRK nepalankius Teismo sprendimus, o nusprendė tą informaciją įtraukti į kitus bendro pobūdžio leidinius; tikisi, kad tokios spragos bus pašalintos parengus naujas informatorių taisykles, taigi šiuo konkrečiu atveju neveikimas gali būti ištaisytas atgaline data;

21.  tikisi, kad pradėjus taikyti naujas informatorių taisykles EESRK nedelsdamas ir veiksmingai imsis būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas informatorių pripažinimas, pagarba jiems ir vertinimas Bendrojo Teismo pripažintose ir prieš priimant tas taisykles pradėtose bylose; prašo, kad būtų imtasi būtinų priemonių, kad kartą ir visiems laikams būtų nutraukti pasinaudojant įvairiais EESRK leidiniais vykdomi išpuoliai prieš tuos informatorius;

22.  apgailestauja dėl to, kad ombudsmenė savo pirmiau minėtame sprendime užbaigti skundo Nr. 1770/2013/JF prieš EESRK tyrimą nurodo, kad komitetas tik iš dalies pritarė pasiūlymams, kurie jam buvo pateikti siekiant spręsti vykdomo netinkamo administravimo klausimą; apgailestauja, kad EESRK nepripažįsta, jog priėmus sprendimą perkvalifikuoti ieškovą buvo vykdomas netinkamas administravimas ar padaryta kokia nors klaida; apgailestauja, kad EESRK nesutinka pripažinti tų principinių klaidų, nors praktikoje sutiko su kai kuriomis ombudsmenės rekomendacijomis, kad būtų atlyginta ieškovo patirta skriauda;

23.  atkreipia dėmesį į reaguojant į 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliuciją pateiktą EESRK informaciją dėl vaizdo konferencijų įrangos naudojimo; prašo jį ir toliau informuoti apie šioje srityje pasiektą pažangą; mano, kad rengiant vaizdo konferencijas ir naudojant panašias technologijas bus galima labai sumažinti EESRK kelionės ir posėdžių išlaidas;

24.  pažymi, kad, palyginti su 2013 m., dvigubai išaugo posėdžių, per kuriuos naudojama vaizdo konferencijų priemonė, skaičius; pažymi, kad vaizdo konferencijų priemonė buvo naudojama per tuos posėdžius, per kuriuos nereikėjo vertimo žodžiu paslaugų; ragina EESRK veiksmingai pasinaudoti kalbų mokymo kursais siekiant, kad reikėtų mažiau vertimo žodžiu paslaugų ir taip institucijos darbas taptu veiksmingesnis;

25.  ragina EESRK stiprinti savo informacijos ir komunikacijos politiką ir dalyvavimą socialinėje žiniasklaidoje;

26.  atkreipia dėmesį į EESRK pastangas padidinti savo matomumą vykdant veiksmingą informavimo ir komunikacijos politiką; pritaria tam, kad dėmesys telkiamas į tai, kaip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant pagerinti bendravimą ir matomumą, ir į tai, kaip plėtoti institucijų narių veiklą nacionaliniu lygiu, ir skatina EESRK toliau dirbti šia linkme; todėl ryšium su tuo džiaugsis visomis tolesnėmis pastangomis, dedamomis siekiant gerinti informacijos teikimą ir taip padidinti skaidrumą;

27.  su pasitenkinimu pažymi, kad sumažėjo užsakytų, bet nepanaudotų vertimo žodžiu paslaugų lygis nuo 5,1 proc. 2013 m. iki 4,3 proc. 2014 m.; tikisi, kad taikant sąlygas, dėl kurių suderėta sudarant bendradarbiavimo susitarimą, bus galima užtikrinti tolesnį vertimo žodžiu išlaidų mažinimą;

28.  stebisi, kad išorės vertėjų atliktų vertimų raštu paslaugų apimtis l proc. mažesnė palyginti su 2013 m.; tikisi, kad ši tendencija pakis įgyvendinus bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį numatoma daugiau naudotis išorės vertėjų paslaugomis po to, kai vertimo raštu darbuotojai bus perkelti į Parlamentą;

29.  pripažįsta rezultatus, kurių pasiekė tarpinstitucinis vertimo raštu ir žodžiu komitetas, nustatęs suderintą metodiką, pagal kurią galima tiesiogiai palyginti visų institucijų vertimo raštu sąnaudas; palankiai vertina tai, kad EESRK teikia duomenis atsižvelgdamas į šią metodiką;

30.  apgailestauja, kad 2014 m. turėjo būti nukeltas vienas svarbus įvykis; dar kartą ragina EESRK geriau planuoti vidaus renginių organizavimą;

31.  palankiai vertina tai, kad į metinę veiklos ataskaitą įtraukti 2014 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos baigtų nagrinėti bylų rezultatai ir pasekmės;

32.  pritaria EESRK sprendimui prie metinės veiklos ataskaitos pridėti savo pastatų politikos dokumentą;

33.  atkreipia dėmesį į EESRK ir Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto bendradarbiavimą, visų pirma tuomet, kai vykdoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 373, 2015 11 10, p. 1.
(4) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija, su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, dalį (OL L 255, 2015 9 30, p. 128).


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Regionų komitetas
PDF 428kWORD 101k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas (2015/2160(DEC))
P8_TA(2016)0155A8-0132/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0205/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0132/2016),

1.  patvirtina Regionų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Regionų komiteto 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Regionų komitetui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas, dalį (2015/2160(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0132/2016),

1.  pažymi, jog Audito Rūmai savo 2014 m. metinėje ataskaitoje nurodė, kad nenustatyta jokių didelių trūkumų audituojamose srityse, susijusiose su Regionų komiteto (toliau – Komitetas) žmogiškaisiais ištekliais ir vykdytais viešaisiais pirkimais;

2.  pažymi, jog Audito Rūmai, remdamiesi atlikto audito rezultatais, padarė išvadą, kad 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų visuose mokėjimuose, susijusiuose su institucijų ir įstaigų administracinėmis ir kitomis išlaidomis, nebuvo esminių klaidų;

Biudžeto ir finansų valdymas

3.  pažymi, kad Komitetas 2014 m. turėjo patvirtintą 87 600 000 EUR biudžetą (2013 m. – 87 373 000 EUR): 86 300 000 EUR sudarė įsipareigojimų asignavimai, o jų vykdymo lygis buvo 98,5 proc.; teigiamai vertina 2014 m. padidėjusį vykdymo lygį;

4.  pažymi, kad Administracinių reikalų ir finansų direktorato 4 tikslo – užtikrinti veiksmingą vidaus kontrolės aplinką ir stebėti finansinių taisyklių įgyvendinimą – du iš trijų poveikio rodiklių nebuvo pasiekti: teisinių arba biudžetinių įsipareigojimų arba mokėjimų grąžinimo finansinėms pataisoms lygis neviršija 4 proc. tikslinio lygio, o finansinių išimčių skaičius 2014 m., užuot sumažėjęs 3 proc., padidėjo 6 proc.;

5.  nerimauja dėl padidėjusio išimčių ataskaitų skaičiaus: 87 finansinės išimtys ir 3 administracinės išimtys; pabrėžia, kad šios trys administracinės išimtys buvo susijusios su vidaus procedūrų nesilaikymu; pažymi, kad 2014 m. buvo padarytos keturios išimtys, susijusios su viešųjų pirkimų taisyklėmis arba sutarčių valdymu (kai 2013 m. buvo padaryta viena tokia išimtis) ir kad daugiausia išimčių ataskaitų (58 iš 81) yra susijusios su teisinių įsipareigojimų nebuvimu arba jų netinkamumu; prašo pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip šios išimtys atsirado, ir informaciją apie susijusias sumas; prašo iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos pateikti išsamią ataskaitą apie taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti, kad nepasikartotų panašios situacijos;

6.  pažymi, kad 2014 finansiniais metais lėšos tarp biudžeto eilučių buvo perskirstomos 13 kartų; laikosi nuomonės, kad su frakcijų komunikacijos biudžetu ir spausdinimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje susijusius perkėlimus buvo galima numatyti iš pradžių patvirtintame biudžete;

Sutaupytos biudžeto lėšos ir administracinės išlaidos

7.  pabrėžia, kad Komiteto biudžetas yra visiškai administracinio pobūdžio ir didelė dalis lėšų yra susijusi su institucijoje dirbančiais asmenimis, o likusi dalis – su pastatais, baldais, įranga ir įvairiomis einamosiomis išlaidomis;

8.  vis dėlto pažymi, kad 2014 m. vien Komiteto narių ir pakaitinių narių kelionių ir susitikimo išmokoms buvo išleista 8 277 556 EUR, be to, dar 409 100 EUR buvo išleista darbuotojų komandiruotėms ir kelionių išlaidoms; mano, kad komandiruočių skaičius yra nepaprastai didelis (787), tą patį galima pasakyti apie narių kelionių ir susitikimų išmokoms skirtas išlaidas; mano, kad narių komandiruotės turėtų būti aiškiai aprašytos metinėje veiklos ataskaitoje (MVA), kurioje taip pat turi būti pateikiama išsami išlaidų bei sąnaudų ir naudos analizė; pabrėžia, kad nuorodos į narių komandiruotes yra neaiškios ir netikslios, be to, jose nepateikiama aiškių skaičių; ragina Komitetą visada į savo MVA įtraukti duomenis apie narių komandiruotes;

9.  mano, kad bendra 9 594 089 EUR suma, kurią Komitetas 2014 m. sumokėjo už nuomą (išorės nuomotojams), yra pernelyg didelė; primena, kad netgi atėmus Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) 1 181 382 EUR dydžio įnašą, Komiteto sumokėta grynoji suma išliko didesnė nei apskaitoma šių nuomos mokėjimų dalis, o susidaręs skirtumas priskirtas prie pastatų išlaidų (852 464 EUR); pabrėžia, kad dauguma Komiteto įsipareigojimų atsirado dėl sandorių, susijusių su nuomojamais pastatais (95,6 proc. 2014 m.) ir kad 2014 m. pabaigoje finansinė nuomos skola siekė 65 051 695 EUR; prašo Komiteto kartu su Parlamentu ir Komisija rasti sprendimo būdus, pvz., plataus masto bendras pastatų ir posėdžių bei konferencijų salių naudojimas, kurie padėtų sumažinti išlaidas;

10.  prašo, kad Komiteto pastatų politika būtų įtraukta į Komiteto MVA, visų pirma atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad tokios politikos išlaidos būtų tinkamai racionalizuojamos ir neperteklinės;

11.  atkreipia dėmesį į sutaupytas biudžeto lėšas vertimo žodžiu paslaugų srityje; apgailestauja, kad Komiteto MVA nepateikiama išsami informacija apie vertimo žodžiu paslaugų naudojimą ir atšaukimo lygį; prašo, kad tie duomenys būtų įtraukti į 2015 m. Komiteto MVA;

12.  su pasitenkinimu pažymi, kad Komitetas savo 2013 m. MVA pateikė informaciją apie nepanaudotas vertimo žodžiu paslaugas; teigiamai vertina tai, kad nepanaudotų vertimo žodžiu paslaugų lygis sumažėjo nuo 3,23 proc. 2012 m. iki 2,51 proc. 2013 m., ir mano, kad tą lygį galima sumažinti dar labiau; ragina Komitetą geriau planuoti savo posėdžius;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas dažniau rengia vaizdo konferencijas; tačiau apgailestauja dėl to, kad vėluojama pradėti naudoti nešiojamą vaizdo konferencijos įrangą, ir prašo informuoti apie padėties pasikeitimą 2015 m. Komiteto MVA; atsižvelgdamas į Komiteto pateiktą informaciją, pažymi, kad vaizdo konferencijos priemonė buvo naudojama posėdžiuose, kuriuose nereikia vertimo žodžiu; ragina Komitetą veiksmingai naudoti kalbų mokymą siekiant užtikrinti, kad reikėtų mažiau vertimo žodžiu ir todėl Komiteto darbas būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis; prašo, kad Komitetas iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos pateiktų biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai naujausią informaciją tuo požiūriu;

14.  ragina kuo dažniau naudoti vaizdo konferencijas ir visas susijusias priemones, kurios padėtų iš esmės sumažinti išlaidas; nesupranta, kaip toks didelis komandiruočių į Graikiją ir Italiją skaičius (atitinkamai 77 ir 125) padeda kurti pridėtinę vertę šių šalių piliečiams arba kitiems Sąjungos piliečiams;

Bendradarbiavimas ir susitarimai

15.  teigiamai vertina 2014 m. patvirtintą Daugiapakopio valdymo Europoje chartiją, kurią pradėjus įgyvendinti įsipareigota kurti naujas dialogo ir partnerystės tarp visų Sąjungos valdžios institucijų formas, siekiant optimizuoti viešąją politiką, viešąsias išlaidas ir gerinti politikos įgyvendinimą; prašo informuoti apie projekto strategiją šiuo tikslu ir pasiektus rezultatus;

16.  pažymi, kad Parlamentas, Komitetas ir EESRK, siekdami plėtoti politinį bendradarbiavimą, 2014 m. vasario 5 d. pasirašė bendradarbiavimo susitarimą; pažymi, kad taip pat buvo susitarta dėl priedo dėl administracinio bendradarbiavimo;

17.  mano, kad remiantis bendradarbiavimo susitarimu Parlamento ir Komiteto bendradarbiavimą dar galima gerinti, visų pirma atsižvelgiant į politinius aspektus; ragina šias dvi institucijas ištirti, ar galima tolesnė sąveika, kuri padėtų didinti našumą bendradarbiavimo susitarime aptartose srityse, ir prašo informuoti Parlamentą apie tolesnius veiksmus šiuo klausimu; prašo nustatyti konkrečias ir išsamias tarnybų, kuriomis dalinasi Parlamentas, Komitetas ir EESRK, veikimo nuostatas;

18.  ragina atlikti Komiteto narių pasitenkinimo paslaugomis, kurias teikia Europos Parlamento tyrimų tarnyba , apklausą; prašo toliau informuoti apie su bendradarbiavimo susitarimu susijusius pokyčius;

19.  prašo atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą išsamiai pagal institucijas suskirstyti biudžeto lėšas, kurios buvo sutaupytos arba kurių buvo panaudota daugiau dėl bendradarbiavimo susitarimo;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant bendradarbiavimo susitarimą 2014 m. Komiteto ir EESRK biudžeto balansas buvo teigiamas; susirūpinęs pažymi, kad pagal minėtą susitarimą buvo perkelti 24 Komiteto darbuotojai ir 36 EESRK darbuotojai , priklausantys vertimo raštu tarnyboms, daugumai jų likę labai nedaug laiko iki pensijos, ir tai reiškia, kad abi institucijos labai daug sutaupys personalo (darbo užmokestis ir pensijos) biudžeto skyriuose, o Parlamento išlaidos labai padidės tiek trumpuoju (darbo užmokestis), tiek ilguoju (pensijos) laikotarpiu;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komiteto ir EESRK naujas dvišalis administracinio bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 2015 m.; prašo jį informuoti apie tą dvišalį bendradarbiavimą vykdant laikotarpio vidurio vertinimą;

22.  atkreipia dėmesį į Komiteto ir Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto bendradarbiavimą, ypač susijusį su biudžeto įvykdymo patvirtinimo darbu;

Žmogiškųjų išteklių valdymas

23.  apgailestauja, kad Vertimų raštu direktorato 2 tikslas – gerinti darbo metodus ir optimizuoti žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymą – nebuvo pasiektas; nerimauja dėl žemo biudžeto eilutės 1420 (užsakomosios vertimo raštu paslaugos ir vertimo raštu priemonės) įvykdymo lygio; ypač pažymi, kad biudžeto vykdymo lygis pagal kelias vertimui raštu skirtas eilutes buvo gerokai mažesnis, palyginti su ankstesnių metų vidurkiais;

24.  pripažįsta tarpinstitucinio vertimo raštu ir žodžiu komiteto pasiektus rezultatus nustatant suderintą metodologiją, kuria remiantis galima tiesiogiai palyginti visų institucijų vertimo raštu išlaidas; teigiamai vertina tai, kad Komitetas pagal šią metodologiją teikia duomenis;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komitete ir toliau yra per mažai vadovaujančias pareigas einančių moterų; ragina nustatyti lygių galimybių užtikrinimo vadovų pareigų srityje planą, kuriuo būtų siekiama kuo greičiau panaikinti šį disbalansą;

26.  apgailestauja dėl to, kad mažiau nei 35 proc. vadovų yra moterys, nors jos sudaro daugiau kaip 60 proc. darbuotojų; todėl pabrėžia, kad moterys užima tik 28 proc. vyresniųjų vadovų pareigų; ragina Komitetą ištaisyti šią nesubalansuotą padėtį, susijusią su moterimis;

Viešieji pirkimai ir sutarčių tvarkymas

27.  pabrėžia, kad audito komitetas atliko dabartinės Komiteto viešųjų pirkimų praktikos analizę ir pateikė rekomendacijas, susijusias su finansinių grandinių tobulinimu, įskaitant 15 kontrolės sistemų stiprinimo priemonių; prašo iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos pateikti išsamią informaciją apie viešųjų pirkimų kokybės užtikrinimo grupę ir jos veiksmingumą, taip pat aprašyti audito komiteto šiuo klausimu pateiktas rekomendacijas ir tolesnius veiksmus dėl jų;

28.  apgailestauja, kad viešųjų pirkimų taisyklių arba sutarčių tvarkymo išimčių skaičius padidėjo nuo vienos 2013 m. iki keturių 2014 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad ši išimtis atsirado dėl procedūrinės klaidos vykdant procedūrą, pagal kurią Komitetas ir Parlamentas tęsė bendradarbiavimą IT paslaugų srityje; prašo Komitetą imtis būtinų priemonių, kad tokia padėtis daugiau nepasikartotų; prašo Komiteto nedelsiant spręsti aktualų išimčių ataskaitų, kurios teikiamos tais atvejais, kai nesilaikoma Finansinio reglamento nuostatų arba vidaus tvarkos taisyklių, klausimą; vis dėlto pažymi, kad išimtys yra susijusios tik su 0,4 proc. atitinkamų operacijų;

Vidaus auditas

29.  pažymi, kad 2013 m. sudarytas audito komitetas 2014 m. posėdžiavo du kartus; nerimauja dėl tolesnio audito, susijusio su IT projektų įgyvendinimu, rezultatų; mano, kad IT projektų įgyvendinimas ir taikomųjų programų veikimas aiškiai įvardijamas kaip trūkumas, kuriam ištaisyti buvo imtasi mažai priemonių arba jų apskritai nebuvo imtasi; ypač apgailestauja dėl to, kad buvo įgyvendinta tik viena iš 15 audito institucijos pateiktų rekomendacijų; prašo iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos atlikti šių IT projektų ir jų pridėtinės vertės Sąjungos piliečiams poveikio analizę;

30.  su pasitenkinimu pažymi, kad 16 iš 18 rekomendacijų, kurias auditoriai pateikė dėl išorės rašytinės komunikacijos veiksmingumo, buvo įgyvendintos ir kad, kaip nurodyta antroje tolesnių veiksmų ataskaitoje, nepakankamo efektyvumo ir veiksmingumo rizika dėl likusių neįgyvendintų rekomendacijų yra nedidelė;

31.  atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus 2015 m. patvirtintą auditą dėl teisės aktuose nustatytų teisių apibrėžimo sistemos tinkamumo ir prašo papildomos informacijos dėl 19 rekomendacijų, susijusių su perįgaliojimo procedūrų peržiūra, rizikos analizės atliekant rezultatų tikrinimą gerinimu, procedūrų ir kontrolinių sąrašų apibrėžimu arba peržiūra, mokymo politikos taikymu ir sprendimų dėl skyrimo į pareigas, perkėlimo ir statuso skelbimu; primygtinai ragina Komitetą iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos pateikti audito tarnybos parengtą veiksmų planą, kuriame turėtų būti nustatyti reikiamų taisomųjų priemonių įgyvendinimo terminai;

Pranešimų apie pažeidimus taisyklės, interesų konfliktai ir „sukamųjų durų“ reiškinys

32.  teigiamai vertina Komiteto priimtą sprendimą, kuriuo nustatomos pranešimų apie pažeidimus taisyklės(6) ir kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.; visgi mano, kad šių taisyklių nustatymas užtruko pernelyg ilgai; ragina Komitetą jas paskelbti ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie jų įgyvendinimo pažangą metinėje veiklos ataskaitoje; vis dėlto palankiai vertina glaudų Regionų komiteto bendradarbiavimą su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu rengiant jų vidines informavimo apie pažeidimus taisykles, nes jie turi tam tikrų bendrų tarnybų ir darbuotojų; taip pat palankiai vertina tai, kad šios taisyklės yra taikomos atgaline data;

33.  mano, jog nepriimtina, kad Komitetas tą pačią pranešimo apie pažeidimą bylą nagrinėja nuo 2003 m. ir kad, nepaisydamas 2013 m.(7) ir 2014 m.(8) Tarnautojų teismo sprendimų ir 2015 m. balandžio 29 d. Parlamento rezoliucijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo(9), iki šiol nesilaikė šių sprendimų, nepripažino, kad ieškovo veiksmai yra teisėti, ir galiausiai neužbaigė bylos; ragina Komitetą imtis visų reikalingų priemonių, kad ši situacija nedelsiant būtų išspręsta, ir viešai pripažinti, kad pranešėjo apie pažeidimą išvados buvo teisingos, kaip nurodė Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir kitos Sąjungos įstaigos; prašo, kad Komitetas iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos Parlamentui pateiktų naujausią informaciją apie pažangą šioje pranešimo apie pažeidimą byloje;

34.  pripažįsta, kad, Komiteto teigimu, 2014 finansiniais metais nepasitaikė jokių interesų konfliktų situacijų; primygtinai ragina Komitetą paskelbti visų narių ir vyresniųjų vadovų gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas, taip pat patvirtinti vidaus politiką ir aiškias taisykles, susijusias su interesų konfliktų prevencija ir valdymu ir „sukamųjų durų“ reiškiniu, kaip nustatyta Komisijos paskelbtose gairėse; tikisi, kad Komitetas pateiks šiuos gyvenimo aprašymus, interesų deklaracijas ir taisykles Parlamentui iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos;

Bendri veiklos rezultatai, planavimas ir strateginis valdymas

35.  atkreipia dėmesį į Komiteto pastangas ir laimėjimus aktyviau įgyvendinant savo informavimo ir komunikacijos politiką; ragina Komisiją stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant pagerinti komunikaciją ir matomumą, taip pat sustiprinti šios institucijos narių dalyvavimą nacionaliniu lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina bet kokias papildomas komiteto pastangas siekiant pagerinti informacijos teikimą, taigi ir skaidrumą;

36.  pabrėžia, kad atliekant auditą ir rizikos analizę nustatyta rizika, visų pirma finansinio valdymo ir veiklos ar organizacinių klausimų srityje, turi būti šalinama nedelsiant; prašo iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos pateikti išsamią informaciją apie Komiteto siūlomas rizikos mažinimo priemones ir tikslų jų įgyvendinimo tvarkaraštį;

37.  prašo Komitetą informuoti Parlamentą apie veiksmus, skirtus Sąjungos piliečių dalyvavimui skatinti, pavyzdžiui, situacijas, kuriose buvo užtikrintas abipusis bendravimas su piliečiais ir jų dalyvavimas ir kuriose dėl tokio dalyvavimo buvo gauti tiesioginiai išmatuojami, tikslingi ir matomą poveikį turintys rezultatai;.

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 373, 2015 11 10, p. 1.
(4) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) 2015 m. gruodžio 17 d. Regionų komiteto sprendimas Nr. 508/2015, kuriuo nustatomos pranešimų apie pažeidimus taisyklės.
(7) 2013 m. gegužės 7 d. Tarnautojų teismo (pirmosios kolegijos) sprendimas Robert McCoy prieš Europos Sąjungos Regionų komitetą (byla F-86/11; ECLI:EU:F:2013:56).
(8) 2014 m. lapkričio 18 d. Tarnautojų teismo (pirmosios kolegijos) sprendimas Robert McCoy prieš Europos Sąjungos Regionų komitetą (byla F-156/12; ECLI:EU:F:2014:247).
(9) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą jo sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto, IV skirsnis – Regionų komitetas, įvykdymo patvirtinimo dalį (OL L 255, 2015 9 30, p. 132).


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos išorės veiksmų tarnyba
PDF 357kWORD 100k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba (2015/2163(DEC))
P8_TA(2016)0156A8-0136/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8–0208/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99 ir 164–167 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0136/2016),

1.  patvirtina Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, kad Europos išorės veiksmų tarnybos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba, dalį (2015/2163(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0136/2016),

1.  džiaugiasi, kad Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) biudžeto vykdymui ir toliau įtakos neturėjo didelės klaidos ir kad bendras administracinio biudžeto klaidų lygis, Audito Rūmų vertinimu, sudarė 0,5 proc.;

2.  konstatuoja, kad Audito Rūmai nenustatė jokių reikšmingų trūkumų, susijusių su atrinktomis sistemomis ir metine veiklos ataskaita;

3.  ragina EIVT pagerinti savo stebėsenos sistemas, kad būtų laiku atnaujinama informacija apie darbuotojų asmeninę padėtį, kuri gali turėti įtakos apskaičiuojant išmokas šeimai; yra susirūpinęs dėl to, kad jau ankstesniais metais susirūpinta dėl darbuotojams mokamų išmokų ir rasta su jomis susijusių klaidų; prašo, kad Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuras EIVT vardu vykdytų griežtesnę kontrolę šiuo klausimu;

4.  ragina EIVT toliau stengtis remti ir stebėti viešųjų pirkimų taisyklių ir procedūrų įgyvendinimą delegacijose, suteikiant galimybę gauti konsultacijas, mokymus ir gaires iš centrinės būstinės, ypač apsaugos paslaugų viešųjų pirkimų klausimais;

5.  pripažįsta pastangas EIVT tobulinti operacijų ex ante ir ex post kontrolės struktūrą; ragina EIVT šioje srityje sumažinti klaidų, aptiktų tikrinant įsipareigojimus ir mokėjimus, lygį, kuris šiuo metu laikomas lygiu 18 proc.;

6.  pažymi, kad EIVT centrinei būstinei skirtas galutinis 2014 m. biudžetas siekė 518,6 mln. EUR (t. y. išaugo 1,9 proc., palyginti su ankstesniais finansiniais metais) ir buvo padalintas taip: 212,9 mln. EUR EIVT centrinei būstinei ir 305,7 mln. EUR Sąjungos delegacijoms; pažymi, kad, neskaitant EIVT nuosavo biudžeto, Komisija skyrė 271 mln. EUR kompensacijos už Komisijos personalo delegacijų tinkle valdymą;

7.  konstatuoja, kad EIVT centrinėje būstinėje 65 proc. biudžeto skirta atlyginimų ir kitų pagal Tarnybos nuostatus įdarbintiems ir išorės darbuotojams skirtų išmokų mokėjimui (t. y. 138,2 mln. EUR), o 14 proc. (t. y. 29,9 mln. EUR) – pastatams ir susijusioms sąnaudoms bei kompiuterinėms sistemoms (įskaitant įslaptintos informacijos sistemas ir įrangą, kurioms skirta 12,7 proc. (t. y. 27,1 mln. EUR));

8.  pažymi, jog Sąjungos delegacijoms skirta 305,7 mln. EUR suma buvo padalinta į 103,4 mln. EUR (33,7 proc.) darbo užmokesčiui ir išmokoms pagal Tarnybos nuostatus įdarbintiems darbuotojams, 59,8 mln. EUR (19,6 proc.) išorės darbuotojams ir išorės paslaugoms, 19 mln. EUR (6,2 proc.) kitoms su darbuotojais susijusioms išlaidoms, 103,1 mln. EUR (33,8 proc.) pastatams ir 20,4 mln. EUR (6,7 proc.) kitoms administracinėms išlaidoms;

9.  konstatuoja, kad EIVT dabar yra visiškai atsakinga už visas administracines sąnaudas, susijusias su delegacijų veikla, išskyrus delegacijas Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėse; primena, kad tinkamas biudžeto sudarymo procesas ir visų pirma biudžeto struktūros supaprastinimas tebėra vienas iš svarbiausių uždavinių trumpuoju laikotarpiu siekiant supaprastinti finansines procedūras ir padėti konsoliduoti EIVT veikimą;

10.  ragina EIVT supaprastinti ir sušvelninti esamas biudžeto nuostatas, kad būtų sudaryta galimybė lanksčiai ir veiksmingai naudotis delegacijų personalu siekiant Sąjungos interesų;

11.  atkreipia dėmesį į naują organizacinę struktūrą ir atitinkamą valdymo struktūros, kurioje anksčiau būta daug vadovaujančių pareigų, racionalizavimą numatant mažiau hierarchinių lygmenų; tačiau apgailestaudamas pažymi, kad EIVT vidaus administracinė ir finansinė struktūra vis dar pernelyg sudėtinga ir nelanksti; pažymi, kad dėl dabartinės struktūros EIVT negali laiku reaguoti į krizes ir kad taip pat svarbiausios informacijos gavimo laikotarpis yra ilgas; ragina EIVT, bendradarbiaujant su Komisija, Taryba ir valstybėmis narėmis, parengti tolesnę reformą, kad būtų galima racionalizuoti jos vidaus procesus ir supaprastinti struktūrą;

12.  vis dar susirūpinęs dėl to, kad ir toliau trūksta EIVT darbuotojų pusiausvyros lyties ir pilietybės požiūriu; džiaugiasi, kad neseniai šioje srityje padaryta pažanga, tačiau pažymi, kad lyčių pusiausvyros trūkumas vis dar labai didelis, ypač aukštesnio lygio ir vadovaujamose pareigose; apgailestauja dėl vienos iš lyčių nedidelės procentinės dalies atsižvelgiant į vyresniųjų vadovų pareigas EIVT centrinėje būstinėje (16 proc.) ir delegacijų vadovų pareigas (23 proc.) ir tikisi, kad būsimose metinėse ataskaitose bus pateikti duomenys apie didesnę lyčių pusiausvyrą; dar kartą pareiškia, kad yra susirūpinęs dėl neproporcingai didelio aukšto lygio pareigybių skaičiaus EIVT;

13.  primygtinai ragina EIVT persvarstyti personalo sudėties planą, kuriuo nustatoma pusiausvyra tarp personalo iš valstybių narių ir iš Sąjungos institucijų; primygtinai tvirtina, kad toks planas turėtų būti taikomas visiems hierarchijos lygmenims, ypač delegacijų vadovams, tarp kurių gerokai per daug valstybių narių diplomatų – 59 iš 128 delegacijų vadovų yra iš valstybių narių (t. y. 46 proc.), o iš šių vadovų tik 20 yra iš valstybių narių, kurios įstojo į Sąjungą 2004, 2007 ir 2013 m.; mano, kad minėtas pernelyg didelis skaičius – tai netinkamas signalas valstybėms narėms, įstojusioms į Sąjungą po 2004 m.; laikosi nuomonės, kad reikia užtikrinti geresnę valstybių narių ir Sąjungos institucijų atstovavimo pusiausvyrą, taip pat valstybių narių atstovavimo pusiausvyrą, kad būtų atspindėta Sąjungos įvairovė ir jai atstovaujama;

14.  pabrėžia, kad geografinė pusiausvyra, t. y. santykis tarp personalo pilietybės ir valstybių narių dydžio, turėtų ir toliau būti svarbus išteklių valdymo elementas, ypač kalbant apie valstybes nares, kurios įstojo į Sąjungą nuo 2004 m. ir kurių piliečiai šiuo metu sudaro 18 proc. administratoriaus (AD) pareigų grupės darbuotojų centrinėje būstinėje ir delegacijose, palyginti su Sąjungos gyventojų dalimi (21 proc.) – šioje srityje tebelaukiama pažangos;

15.  pažymi, kad 2014 m. EIVT savo centrinėje būstinėje sumažino darbuotojų skaičių 17 pareigybių, įgyvendindama darbuotojų skaičiaus sumažinimą 5 proc.;

16.  pažymi, kad teisės aktais nustatytas tikslas, kad bent trečdalis AD pareigų grupės pareigūnų EIVT būtų valstybių narių diplomatai, 2013 m. buvo pasiektas, o 2014 m. šiek tiek viršytas (33,8 proc.);

17.  vis dėlto pažymi, kad esama palyginti daug iš valstybių narių komandiruotų nacionalinių ekspertų (2014 m. 407 – 350 centrinėje būstinėje ir 57 delegacijose), ir prašo išsamiau paaiškinti jų teises, EIVT biudžeto patiriamas finansines sąnaudas ir galimą interesų konfliktų problemą; mano, kad turėtų būti toliau plėtojama aiški politika, taikoma komandiruotiems nacionaliniams ekspertams;

18.  ragina EIVT toliau tęsti tarnyboje vykstantį svarstymo procesą ES specialiųjų įgaliotinių ateities ir jų santykių su specialiaisiais pasiuntiniais ir EIVT klausimais;

19.  pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų siekiant glaudžiau integruoti ES specialiuosius įgaliotinius į EIVT administracinę struktūrą ir EIVT vyresniąją vadovybę, siekiant stiprinti sąveiką ir koordinavimą, išnaudoti sinergiją ir užtikrinti ekonominį efektyvumą; teigiamai vertina pastangas, dedamas siekiant atsižvelgti į geresnio ES specialiųjų įgaliotinių integravimo poreikį, ir informaciją apie tai, kad EIVT šiuo klausimu derasi su valstybėmis narėmis; prašo informuoti apie toje srityje padarytą tolesnę pažangą;

20.  pabrėžia, kad skaidrumas ir atskaitomybė – tai esminiai reikalavimai siekiant užtikrinti ne tik Sąjungos vardu vykdomų misijų demokratinę kontrolę, bet ir tinkamą jų veikimą bei patikimumą; pakartoja, kad Parlamentas teikia didelę svarbą kontrolei, kaip vykdomos įvairios bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos ir operacijos;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendrų paslaugų centrų kūrimas yra priemonė pagerinti tiek centralizuotą logistinę, viešųjų pirkimų ir administracinę paramą BSGP civilinėms misijoms ir ES specialiesiems įgaliotiniams, tiek šių misijų dislokavimo greitį ir ekonominį efektyvumą; taip pat pažymi, kad šiuo metu steigiama paramos misijoms platforma, tačiau ja nedubliuojamos funkcijos;

22.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. buvo toliau plėtojami bendrų Sąjungos delegacijų ir valstybių narių atstovybių patalpų projektai – pasirašyta 17 susitarimo memorandumų dėl bendrų patalpų ir šių susitarimų bendras skaičius padidėjo iki 50; prašo EIVT tęsti šią veiklą ir reguliariai pranešti apie šį klausimą Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui;

23.  pabrėžia, kad dėl finansinio reglamentavimo nelankstumo Sąjungos delegacijų vadovai ir toliau atlieka per daug administracinių užduočių; nurodo, kad delegacijos vadovams turėtų būti suteiktos tinkamos priemonės, kurias taikant jie galėtų veiksmingai vadovauti delegacijoms ir jas prižiūrėti ir kurios nesukurtų pernelyg didelės administracinės naštos; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina diskusiją dėl nustatymo užduočių, kurios galėtų būti atliekamos nuotoliniu būdu, ir dėl galimybės įsteigti regioninės administracinės paramos centrus, kurie iš dalies palengvintų tą naštą ir galėtų būti platesnio būsimo sprendimo dalis; dar kartą ragina EIVT ir Komisiją apsvarstyti visus šios problemos sprendimus siekiant masto ekonomijos;

24.  ragina EIVT didinti Sąjungos valstybių narių ambasadų ir konsulatų vietos konsulinio bendradarbiavimo koordinavimą ir priežiūrą ir toliau svarstyti galimybę teikti konsulines paslaugas Sąjungos delegacijose; dar kartą ragina EIVT parengti išsamią finansinio poveikio ir galimo sąnaudų sumažinimo analizę;

25.  primygtinai ragina EIVT sukurti glaudesnį Sąjungos delegacijų ir valstybių narių ambasadų užsienyje bendradarbiavimą, veiklos koordinavimą ir sinergiją;

26.  reiškia susirūpinimą dėl Sąjungos delegacijų užsienyje veiksmingumo ir darbo pastangų; primygtinai ragina EIVT reguliariai vykdyti delegacijų vertinimo programą ir pateikti savo metinėje veiklos ataskaitoje bendras išvadas dėl pagrindinių trūkumų ir sunkumų, su kuriais susiduriama vykdant Sąjungos delegacijų veiklą, remiantis veiksmų planu, kuris, atlikus vertinimo misiją, nustatomas kiekvienai delegacijai;

27.  laikosi nuomonės, kad, įdarbinant Sąjungos delegacijų vadovus ir prieš juos paskiriant eiti pareigas, reikėtų jiems nuolat priminti jų pareigas, susijusias su jų valdymo ir priežiūros atsakomybe užtikrinant visų atitinkamos delegacijos operacijų valdymą (pagrindinius valdymo procesus, kontrolės valdymą, tinkamą pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių supratimą ir įvertinimą), nesutelkiant dėmesio daugiausiai arba vien politiniams jų pareigų aspektams;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad aštuonios delegacijos pateikė patikinimo pareiškimą su išlyga dėl viešųjų pirkimų problemų, žmogiškųjų išteklių trūkumo ir (arba) ypatingų vietos sunkumų, susijusių su saugumu;

29.  mano, kad bendrosiose veiklos gairėse Sąjungos delegacijų vadovams reikėtų suteikti aiškias rekomendacijas, kaip apibrėžti išlygą ir jos sudedamąsias dalis, išlygai pateikti svarstytinus elementus (pvz., esamos finansinės rizikos ir pavojaus reputacijai lygį, veiklos trūkumus, aptiktus vidaus ir išorės ribojamuosius veiksnius ir atitinkamą poveikį finansavimo valdymui ir mokėjimų operacijoms); primena, kad pateikiant galimą išlygą turėtų būti aiškiai nurodytas pasikartojančių arba laikinų trūkumų turintis procesas, susiejant išlygą su vidaus kontrolės standartų rinkinio veikimu, tinkamumu ir rezultatais;

30.  palankiai vertina tai, kad, kaip matyti iš 2014 m. EIVT centrinėje būstinėje ir delegacijose atliktos vidaus apklausos išvadų, vidaus kontrolės standartai diegiami sėkmingai, išskyrus veiklos tęstinumo srityje, kurioje dar reikia skubiai gerinti valdymo procedūras; mano, kad naudinga taikyti dinamišką ir holistinį požiūrį į valdymo informacijos tvarkymą, veiklos rezultatų rodiklius ir vidaus kontrolės standartus, nes kiekvienos rūšies informacija, grindžiama gerąja tarptautine praktika aiškiai apibrėžtiems politikos ir veiklos tikslams pasiekti, prisidedama prie bendros valdymo procesų kokybės ir išsamumo bei prie Sąjungos politikos valdymo efektyvumo ir veiksmingumo;

31.  ragina EIVT ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinį direktoratą sustiprinti delegacijos vadovų, kaip Komisijos perįgaliotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų, priežiūrą, siekiant didinti jų atskaitomybę bendroje patikinimo grandinėje, numatant kokybinių ir išsamių ataskaitų (drauge su vadinamąja išorės pagalbos valdymo ataskaita) teikimą, atsižvelgiant į atitinkamų EIVT ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD metinių veiklos ataskaitų nustatymą;

32.  primygtinai ragina EIVT ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD užtikrinti, kad Sąjungos delegacijos aktyviai šalintų trūkumus, nustatytus išorės pagalbos programose ir projektuose jau įgyvendinimo etapu, kad vykdant programas ir projektus būtų pasiekti jų tikslai ir išvengta vėlavimo;

33.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų ir sumažinti neįvykdytus įsipareigojimus (pranc. reste à liquider (RAL), reste à contracter (RAC) ir reste à payer (RAP)) ir sutrumpinti vidutinį projekto įgyvendinimo laikotarpį;

34.  teigiamai vertina tai, kad rengiant 2015 m. išorės pagalbos valdymo ataskaitą buvo paskelbtos patobulintos ir išsamesnės gairės, pagal kurias sustiprinama delegacijų vadovų priežiūra ir kurios apima atskaitomybę ir atskaitomybės reikalavimus;

35.  pripažįsta, kad pagal išorės pagalbos valdymo ataskaitas padaryti vertinimai atspindi tik momentinę kiekvieno projekto padėtį metų pabaigoje ir kad tikrasis nustatytų sunkumų poveikis gali būti įvertintas tik projekto pabaigoje;

36.  palankiai vertina tai, kad pasirašytas Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir EIVT administracinis susitarimas pagal įsigaliojusį naująjį OLAF reglamentą;

37.  apgailestauja dėl to, kad pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką dar neužbaigtos rengti taisyklės ir veiklos gairės, taikomos informatorių padėčiai; primygtinai ragina EIVT iki 2016 m. pabaigos baigti rengti ir patvirtinti tas taisykles;

38.  mano, kad EIVT ir Komisija turėtų vystyti paramos funkcijas, skirtas padėti sparčiai, efektyviai ir nuosekliai dislokuoti BSGP misijas, prieš dislokavimą rengiant visų darbuotojų mokymus apie Sąjungos procedūras ir politiką, parengiant išsamias gaires dėl operacijų užduočių, maksimaliai pasinaudojant patirtimi, įgyta vykdant ankstesnes BSGP misijas, siekiant palengvinti žinių perdavimą ir įvairių misijų tarpusavio sinergiją;

39.  ragina EIVT padidinti savo pagrindinės Afganistane taikomos finansinės priemonės – Afganistano teisėtvarkos patikos fondo, kuris valdomas Jungtinių Tautų vystymo programos (ir kitose trečiosiose valstybėse veikiančių kelių paramos teikėjų patikos fondų) ir kuris kritikuojamas dėl netinkamo valdymo ir skaidrumo stokos – atskaitomybę; be to, dar kartą pabrėžia poreikį efektyviai naudoti visus tinkamus būsimų BSGP misijų finansavimo kanalus, įskaitant Sąjungos patikos fondus, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti misijų politikos tikslai ir kad būtų vykdomas patikimas finansų valdymas;

40.  pabrėžia, kad kai kurios BSGP misijos apima itin dideles su saugumu susijusias išlaidas; tuo pačiu metu pabrėžia, kad saugi darbo aplinka yra nepaprastai svarbi siekiant veiksmingai įgyvendinti projektus ir įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus; ragina EIVT atsižvelgti į su saugumu susijusias išlaidas misijos biudžete, kad būtų numatyta pakankamai finansinių išteklių, skirtų faktiniams misijos įgaliojimams įgyvendinti;

41.  ragina EIVT ir Komisiją ypatingą dėmesį skirti viešųjų pirkimų ir žmogiškųjų išteklių procedūroms, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų BSGP veiklos poreikius; nurodo, kad įgyvendinti projektus trukdė sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros, dėl kurių buvo pasiekta per mažai rezultatų;

42.  ragina EIVT, siekiant didinti BSGP misijų rezultatų tvarumą, užtikrinti, kad į tvarumui svarbius aspektus būtų atsižvelgta atliekant visos EIVT misijų veiklos operacinį planavimą, sistemingai vertinant vietos poreikius ir pajėgumą išsaugoti pasiektus rezultatus;

43.  ragina EIVT ir Komisiją kruopščiau iš anksto derinti BSGP misijas su kitais Sąjungos veiksmais, dvišalėmis misijomis ir tarptautinėmis pastangomis, kuriomis siekiama panašių tikslų; atsižvelgdamas į tai, ragina Sąjungą ir jos valstybes nares labiau bendradarbiauti ir derinti savo veiksmus skatinant sinergiją;

44.  pakartoja, jog būtina gerinti valstybių narių bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikos srityje siekiant sutaupyti lėšų; pabrėžia, jog tai nepaprastai svarbu siekiant, kad valstybės narės galėtų ryžtingai reaguoti į bendras saugumo problemas laikotarpiu, kai šių problemų itin daugėja;

45.  apgailestaudamas pažymi, kad EIVT vis dar nenumatė visa apimančios institucijos strategijos ir vizijos ir kad dėl to sudėtinga greitai reaguoti į nenumatytus įvykius sparčiai besivystančiame pasaulyje; ragina EIVT aiškiau apibrėžti, kokios vizijos ji laikysis ateityje, kad būtų galima suteikti kryptį jos nepakankamai įgyvendinamai misijai ir teikti aukštos kokybės paramą Sąjungos institucijoms bei valstybėms narėms siekiant užsienio politikos tikslų; šiuo požiūriu ragina EIVT kaupti praktinę patirtį tokiais pasauliniais klausimais, kaip klimato kaita ar energetinis saugumas;

46.  primygtinai ragina EIVT ir Komisiją naudotis vykdant misiją EULEX įgyta patirtimi ir glaudžiai koordinuoti veiksmus su Parlamentu kartu ieškant būdų, kaip įgyvendinti vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai užsakytos J. P. Jacqué ataskaitos rekomendacijas ir spręsti visus neišspręstus klausimus;

47.  ragina Audito Rūmus į kitą savo metinę ataskaitą įtraukti tolesnių veiksmų, kurių EIVT ėmėsi atsižvelgdama į šioje rezoliucijoje nurodytas Parlamento pateiktas rekomendacijas, apžvalgą.

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 373, 2015 11 5, p. 1.
(4) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas - Europos ombudsmenas
PDF 402kWORD 82k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas (2015/2161(DEC))
P8_TA(2016)0157A8-0121/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0206/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir į 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0121/2016),

1.  patvirtina Europos ombudsmenui, kad Europos ombudsmeno 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ombudsmenui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, dalį (2015/2161(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0121/2016),

1.  džiaugdamasis pažymi, kad savo 2014 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nustatė, jog tikrintose srityse, susijusiose su Europos ombudsmeno (toliau – Ombudsmenas) žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais, nenustatyta didelių trūkumų;

2.  pabrėžia, kad Audito Rūmai, remdamiesi savo auditu, padarė išvadą, jog apskritai per 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant mokėjimus, susijusius su institucijų ir įstaigų administracinėmis ir kitomis išlaidomis, esminių klaidų nepadaryta;

3.  pabrėžia, kad Ombudsmeno biudžetas yra tik administracinis ir kad 2014 m. jis siekė 9 857 002 EUR (9 731 371 EUR 2013 m.), iš kurių 7 977 702 EUR buvo skirta pagal I antraštinę dalį (išlaidos, susijusios su institucijoje dirbančiais asmenimis), 1 346 800 EUR – pagal II antraštinę dalį (pastatai, įranga ir įvairios su veikla susijusios išlaidos) ir 532 500 EUR – pagal III antraštinę dalį (išlaidos, susidarančios dėl institucijos vykdomų specialiųjų funkcijų);

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į visus asignavimus, buvo prisiimta įsipareigojimų dėl 97,87 proc. (98,20 proc. 2013 m.) ir sumokėta 93,96 proc. asignavimų (91,82 proc. 2013 m.), o panaudojimo lygis siekė 97,87 proc. (98,20 proc. 2013 m.), o tai reiškia sumažėjusį panaudojimo lygį;

5.  atkreipia dėmesį į 2014 m. ypač išaugusius įsipareigojimus, susijusius su institucijos nariais; prašo Ombudsmeno kitoje ataskaitoje dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, pateikti išsamų tų sumų aprašymą;

6.  džiaugiasi, kad pagal strategiją „2019 m. link“ Ombudsmenas vykdė tyrimus savo iniciatyva, laikydamasis sistemingesnio ir sisteminio požiūrio į sudėtingus klausimus, priskiriamus jo atsakomybės sričiai; mano, kad tai yra veiksminga ir prašo Ombudsmeno reguliariai informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šių tyrimų poveikį ir aiškiai nustatyti koordinatoriaus užduotis; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ombudsmeno prioritetas turi būti spręsti piliečių skundus per pagrįstą laiką ir kad tyrimai savo iniciatyva jokiomis aplinkybėmis neturėtų trukdyti siekti šio tikslo;

7.  palankiai vertina naujai sukurtą pareigybę „tyrimo savo iniciatyva koordinatorius“; mano, kad tai yra žingsnis pirmyn siekiant veiksmingesnio darbo ir ragina Ombudsmeną informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie veiklos pagal šią pareigybę rezultatus, poveikį ir efektyvumą;

8.  ragina Ombudsmeno instituciją laikytis skaidrumo principo, visų pirma tuomet, kai nustatoma ir apibrėžiama aiški pareigų sritis, ir užtikrinti, kad Ombudsmeno interneto svetainė būtų reguliariai atnaujinama ir joje pateikiama tikrovę atitinkanti institucijos organizacinė struktūra;

9.  pažymi, kad strategijoje „2019 m. link“ pateikiami nauji pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, susiję su labai konkrečiais tikslais ir kad pagal pagrindinių veiklos rezultatų rodiklius gautą rezultatų suvestinę kai kurių tikslų nepasiekta; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad Ombudsmeno rezultatai buvo prastesni vertinant tyrimų, baigtų per 12 ir 18 mėnesių, dalį ir vertinant bylų, dėl kurių priimtinumo sprendimai priimti per vieną mėnesį, dalį; ragina Ombudsmeną parengti strategiją, kaip sumažinti visus galimus trūkumus, ir informuoti biudžeto įvykdymo patvirtinimo instituciją apie padėties pokyčius;

10.  teigiamai vertina tai, kad užbaigtų tyrimų skaičius, palyginti su praėjusių biudžetinių metų pabaigoje vis dar atliekamų tyrimų skaičiumi, pasiekė aukščiausią lygį (1,4 užbaigtų tyrimų ir vienas atliekamas tyrimas, o tikslas buvo 1,1 užbaigtų tyrimų); visgi pabrėžia, kad 2014 m. sumažėjo tyrimų, baigtų per 12 ir 18 mėnesių, dalis; atkreipia dėmesį į Ombudsmeno pastabą, kad naujoji strategija, įskaitant tyrimus savo iniciatyva, turėjo įtakos daugeliui užbaigtų bylų; prašo Ombudsmeno kitoje ataskaitoje dėl tolesnių veiksmų, susijusių su biudžeto įvykdymo patvirtinimu, išsamiai paaiškinti tą įtaką;

11.  pabrėžia, kad skundų, kurie nepatenka į Ombudsmeno kompetencijos sritį, skaičius vis dar yra labai didelis, ir visų pirma skundų, kuriuos pateikia piliečiai iš kai kurių valstybių narių, pavyzdžiui, Ispanijos ir Lenkijos, o tai, be abejonės, kelia didelį piliečių nusivylimą Sąjungos institucijomis apskritai ir visų pirma Ombudsmenu; todėl ragina Ombudsmeną pagerinti savo informavimo ir komunikacijos politiką ir užmegzti stipresnį, sklandesnį ir pastovesnį bendradarbiavimą su Europos ombudsmenų tinklu ir nacionaliniais bei regioniniais ombudsmenais tam, kad ši problema būtų išspręsta;

12.  pažymi, kad pagal pagrindinių veiklos rezultatų rodiklius gautą rezultatų suvestinę Ombudsmeno darbuotojų pasitenkinimo darbu lygis buvo mažesnis nei planuota; pripažįsta, kad tai buvo daugiausia susiję su esminiais pokyčiais Ombudsmeno struktūroje ir kad nuo to laiko padėtis ištaisyta taikant tam tikras priemones; ragina Ombudsmeną ir toliau užtikrinti aukštą darbuotojų pasitenkinimo darbu lygį;

13.  džiaugiasi dėl Ombudsmeno pristatytos gerai struktūriškai apibrėžtos, aiškios ir patogios skaityti metinės veiklos ataskaitos; pritaria intensyvesnei jo išorės komunikacijos strategijai ir didesniam aktyvumui socialinės žiniasklaidos priemonėse;

14.  tikisi, kad Ombudsmenas ir toliau sieks užtikrinti metinės veiklos ataskaitos nuoseklumą ir visapusišką išsamumą, nes ši ataskaita yra svarbi priemonė siekiant įvertinti Ombudsmeno darbą;

15.  atkreipia dėmesį į didelį Ombudsmeno institucijos darbuotojų komandiruočių tarp Briuselio ir Strasbūro skaičių, iš viso 212, ir tai kainavo 126 000 EUR ir apytikriai dar 60 000 EUR dėl keliaujant prarasto darbo laiko; ragina Ombudsmeną, kiek įmanoma, sumažinti darbuotojų komandiruočių skaičių ir maksimaliai išnaudoti vaizdo konferencijų ir kitų susijusių techninių priemonių galimybes, kaip tai jau daro kitos institucijos, kad būtų išvengta nereikalingų kelionių ir gerokai sumažintos išlaidos; taip pat primena ombudsmenui, kad šis važinėjimas daro poveikį išmetamam CO2 kiekiui, ir todėl svarbu, kad šiuo klausimu prisiimtų atsakomybę ir praneštų Europos Parlamentui apie padarytą pažangą;

16.  reiškia susirūpinimą dėl Ombudsmeno institucijos įdarbinimo politikos ir, be kita ko, skubos procedūrų, taikomų tiesiogiai įdarbinant buvusius stažuotojus pagal trumpalaikes darbo sutartis; apgailestauja, kad trys laikini darbuotojai 2014 m. buvo įdarbinti be jokios atrankos procedūros; prašo Ombudsmeną skubiai suderinti personalo atrankos kriterijus su Europos viešosios tarnybos kokybės, skaidrumo, objektyvumo ir lygių galimybių kriterijais;

17.  palankiai vertina Ombudsmeno institucijos pažangą, padarytą 2015 m. užtikrinant lyčių pusiausvyrą; tačiau pabrėžia, kad turimi 2014 m. duomenys rodo, kad esama didelių netolygumų, visų pirma kalbant apie AST (21/9) pareigybes ir vadovaujamas pareigybes (9/2), ir pabrėžia, kad svarbu nustatyti vidutinės trukmės tikslus, padėsiančius pasiekti būtiną pusiausvyrą, ir ragina toliau aktyviai dirbti šia linkme;

18.  ragina Ombudsmeną į metinę veiklos ataskaitą įtraukti visų žmogiškųjų išteklių lentelę, kurioje duomenys būtų suskirstyti pagal pilietybę, lytį ir lygį, siekiant taip geriau užtikrinti skaidrumą; ragina Ombudsmeną atsakyti į Parlamento ir kitų institucijų pateiktus klausimus apie pensiją;

19.  pakartoja savo praėjusiais metais išsakytą raginimą Ombudsmenui į savo 2015 m. metinę veiklos ataskaitą įtraukti 2014 m. užsakytų, bet nepanaudotų vertimo žodžiu paslaugų lygį;

20.  teigiamai vertina sutaupytas lėšas pagal vertimui raštu ir leidiniams skirtas biudžeto eilutes;

21.  pakartoja savo raginimą Ombudsmenui, laikantis galiojančių konfidencialumo ir duomenų apsaugos taisyklių, į savo metinę veiklos ataskaitą įtraukti užbaigtų OLAF bylų, kuriose Ombudsmenas ar bet kokie joje dirbantys asmenys buvo tyrimo objektas, rezultatus ir pasekmes;

22.  atkreipia dėmesį į Ombudsmeno skaičiavimus, rodančius, kad esama galimybės sutaupyti 195 000 EUR, jei jis turėtų tik vieną būstinę; atkreipia dėmesį į tai, kad Ombudsmeno būstinė susieta su Parlamento būstine, todėl mano, kad reikia, jog Ombudsmenas būtų įtrauktas į visas diskusijas dėl Parlamento būstinės centralizavimo; pabrėžia, kad reikėtų aktyviai skatinti tokį centralizavimą.

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 373, 2015 11 5, p. 1.
(4) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
PDF 332kWORD 75k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (2015/2162(DEC))
P8_TA(2016)0158A8-0109/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0207/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir į 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8–0109/2016),

1.  patvirtina Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, dalį (2015/2162(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8–0109/2016),

1.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (toliau – Priežiūros pareigūnas) visos administracinės ir kitos išlaidos už metus, kurie baigėsi 2014 m. gruodžio 31 d., padengtos be reikšmingų klaidų ir kad tikrintos administracinių ir kitų išlaidų priežiūros ir kontrolės sistemos buvo veiksmingos;

2.  pažymi, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje dėl 2014 finansinių metų Priežiūros pareigūno biudžeto (toliau – Audito Rūmų ataskaita) Audito Rūmai nurodė, jog tikrintose srityse, susijusiose su Priežiūros pareigūno žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais, nenustatyta rimtų trūkumų;

3.  pažymi, kad 2014 m. Priežiūros pareigūnui buvo skirtas iš viso 8 012 953 EUR biudžetas (7 661 409 EUR 2013 m.) ir kad įvykdymo lygis buvo 92 proc. (84,7 proc. 2013 m.); palankiai vertina pagerėjusius rezultatus;

4.  apgailestauja, jog Priežiūros pareigūno 2014 m. metinėje veiklos ataskaitoje (MVA) teigiama, kad Audito Rūmų ataskaita yra konfidenciali;

5.  pabrėžia, kad Priežiūros pareigūno biudžetas yra išimtinai administracinio pobūdžio ir didelė dalis lėšų yra susijusi su institucijoje dirbančiais asmenimis, o likusi dalis – su pastatais, baldais, įranga ir įvairiomis einamosiomis išlaidomis;

6.  pažymi, kad visos Vidaus audito tarnybos pateiktos neįgyvendintos rekomendacijos, įskaitant rekomendaciją, kaip apsaugoti skundų duomenis, buvo įvykdytos 2014 m.;

7.  pažymi, kad ėmusis veiksmų pagal vidaus audito rekomendacijas ir pagal Priežiūros pareigūno strateginį vidaus audito planą, 2014 m. pirmą kartą priimtas viešųjų pirkimų planas; ragina Priežiūros pareigūną padidinti savo finansinį savarankiškumą;

8.  apgailestauja, kad Priežiūros pareigūnas nepaskelbė visos informacijos apie savo interesų konfliktų politiką; ragina Priežiūros pareigūną laikytis Tarnybos nuostatų 16 straipsnyje numatytų taisyklių, nustatyti aiškias privalomas su „sukamųjų durų“ reiškiniu susijusias taisykles laikantis Komisijos paskelbtų gairių ir savo 2015 m. MVA pateikti tą informaciją Parlamentui;

9.  pažymi, kad Priežiūros pareigūnas 2015 m. priėmė sprendimą dėl vidaus taisyklių, susijusių su demaskuojamuoju informavimu; prašo Priežiūros pareigūną į 2015 m. MVA įtraukti šią informaciją ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Tarnybos nuostatų 22c straipsnio;

10.  pažymi, kad yra labai mažai informacijos apie viešųjų pirkimų procedūras ir rangovų atrankos kriterijus; pažymi, kad Priežiūros pareigūno interneto svetainėje dėl 2014 m. paskelbtas tik vienas sprendimas skirti sutartį; ragina Priežiūros pareigūną savo interneto svetainėje ir 2015 m. metinėje veiklos ataskaitoje paskelbti sąrašą visų paskirtų sutarčių, kurias vykdant jis dalyvauja, net jei jas sudarė kitos institucijos, ir jų procedūras bei atrankos kriterijus;

11.  atkreipia dėmesį į 2015 m. pabaigoje Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą dėl 2012 m. sausio 25 d. Komisijos pasiūlytos naujos duomenų apsaugos teisinės sistemos;

12.  pakartoja savo raginimą informuoti apie vaizdo konferencijų įrangos naudojimą 2014 m.; palankiai vertina informaciją apie naudojamus naujus įrenginius, pvz., Parlamento internetinės televizijos ir radijo studiją „VoxBox“;

13.  pritaria, kad siekiant įvertinti, ar veiksmingai naudojami ištekliai, būtų naudojamasi pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais; ragina Priežiūros pareigūną ir toliau savo metinėse veiklos ataskaitose teikti rezultatų suvestinę;

14.  pakartoja savo 2015 m. pateiktą prašymą, kad Priežiūros pareigūnas prie savo MVA pridėtų pastatų politikos dokumentus, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokios politikos išlaidos turi būti tinkamai racionalizuotos ir ne pernelyg didelės; todėl ragina Priežiūros pareigūną savo pastatų politiką biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti metinėje 2015 m. veiklos ataskaitoje;

15.  pakartoja savo 2015 m. pateiktą prašymą, kad Priežiūros pareigūnas parengtų lentelę, kurioje būtų pateikti išsamūs duomenys apie visus jo žinioje esančius žmogiškuosius išteklius, suskirstytus pagal kategorijas, lytį ir pilietybę; pažymi, kad ši lentelė turi būti automatiškai įtraukiama į Priežiūros pareigūno MVA; todėl ragina Priežiūros pareigūną šioje pastraipoje nurodytą visų žmogiškųjų išteklių lentelę Parlamentui pateikti metinėje 2015 m. veiklos ataskaitoje;

16.  pažymi, kad narių ir darbuotojų misijoms, kelionėms ir kitoms papildomoms išlaidoms skirti asignavimai 2014 m. nepakito; ragina Priežiūros pareigūną, jei tik įmanoma, tas išlaidas mažinti, tačiau nemažinant institucijos vaidmens;

17.  ragina Priežiūros pareigūną iki 2016 m. gegužės mėn. pabaigos metinėje veiklos ataskaitoje pateikti išsamią informaciją apie narių ir darbuotojų vykdytas misijas, įskaitant kiekvienos misijos sąnaudas;

18.  pažymi, kad sumažėjo biudžeto išlaidos vertimo raštu paslaugoms, publikacijoms ir Priežiūros pareigūno veiklai.

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 373, 2015 11 10, p. 1.
(4) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė
PDF 440kWORD 116k
2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija Europos Sąjungos agentūrų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimas: veikla, finansų valdymas ir kontrolė (2015/2205(DEC))
P8_TA(2016)0159A8-0080/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl Europos Sąjungos agentūrų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias metines ataskaitas(1) dėl decentralizuotų agentūrų 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3) 185 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(4) 208 straipsnyje, ypač į jo 110 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0080/2016),

A.  kadangi šioje rezoliucijoje pateikiamos kiekvienai Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodytai įstaigai skirtos horizontaliosios pastabos, pridedamos prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 110 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių V priedo 3 straipsnį;

1.  primena agentūrų atliekamų uždavinių svarbą ir jų tiesioginį poveikį kasdieniam Sąjungos piliečių gyvenimui; taip pat primena apie agentūrų, visų pirma reguliavimo agentūrų ir agentūrų, kurios vykdo nepriklausomą informacijos rinkimą, savarankiškumo svarbą; primena, kad pagrindinė priežastis agentūroms įsteigti buvo tikslas atlikti nepriklausomus techninius arba mokslinius vertinimus;

2.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 m. atlikto metinio Sąjungos agentūrų ir kitų įstaigų audito rezultatų santrauką (toliau – Audito Rūmų santrauka), pažymi, kad agentūrų biudžetas 2014 m. siekė apie 1,9 mlrd. EUR ir kad ši suma maždaug 5 proc. mažesnė nei 2013 m. ir sudaro apie 1,4 proc. Sąjungos bendrojo biudžeto; pažymi, kad maždaug 63 proc. (1,2 mlrd. EUR) gaunama iš Sąjungos finansavimo, o likusi dalis yra pajamos iš mokesčių ir kitų šaltinių;

3.  atkreipia dėmesį, kad agentūrose dirba 6 578 nuolatiniai ir laikini pareigūnai, o tai yra 0,64 proc. daugiau, palyginti su ankstesniais metais, ir tai yra 14 proc. visų Sąjungos pareigūnų, kurie turi teisę gauti finansavimą iš bendrojo Sąjungos biudžeto; be to, pažymi, kad agentūrose dirba apie 3 200 sutartininkų arba komandiruotų darbuotojų; pažymi, kad darbuotojų skaičiaus didėjimas yra visų pirma susijęs su agentūromis, kurioms buvo pavestos papildomos užduotys: tai yra finansų sektoriaus priežiūros įgaliojimus turinčios agentūros ir vykdomosios įstaigos, kurioms buvo priskirti papildomi įgaliojimai pagal „Horizontas 2020“ ir kitas programas;

Bendras požiūris ir Komisijos veiksmų gairės

4.  primena, kad 2012 m. liepos mėn. Parlamentas, Taryba ir Komisija patvirtino bendrą požiūrį į decentralizuotas agentūras (toliau – bendras požiūris) – politinį susitarimą dėl agentūrų valdymo ateityje ir jų reformos; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija atsakinga už tolesnį šio susitarimo įgyvendinimą;

5.  atkreipia dėmesį į Komisijos bendro požiūrio įgyvendinimo pažangos ataskaitą, taip pat bendras Komisijos ir decentralizuotų agentūrų pastangas, kurios lėmė akivaizdžią pažangą; laikosi nuomonės, kad dėl to bus užtikrintas geriau subalansuotas valdymas, didesnis veiksmingumas ir atskaitomybė bei suderinamumas; taip pat atsižvelgdamas į Sąjungos agentūrų tinklo (toliau – Tinklas) informaciją konstatuoja, kad agentūros padarė pažangą įgyvendindamos bendrame požiūryje numatytus veiksmus, iki 99 proc. užbaigdamos konkrečioms agentūroms skirtas veiksmų gaires;

6.  atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos pasikonsultavus su agentūromis paskelbtas gaires dėl veiklos rodiklių, kuriais siekiama įvertinti agentūrų vykdomųjų direktorių pasiektus rezultatus, taip pat Komisijos parengtas gaires dėl agentūrų įgyvendinimo taisyklių, susijusių su darbuotojų įdarbinimu, priėmimo; tikisi, kad taikydamos šias gaires agentūros galės supaprastinti procesus ir taip sutaupyti laiko ir išteklių;

Biudžeto ir finansų valdymas

7.  primena, kad metinio periodiškumo principas yra vienas iš trijų pagrindinių apskaitos principų (kiti du principai – vieningumas ir subalansuotumas) ir jie būtini veiksmingam Sąjungos biudžeto įvykdymui užtikrinti; atsižvelgdamas į Audito Rūmų santrauką, atkreipia dėmesį į tai, kad dažniausiai 28 agentūroms kylanti biudžeto ir finansų valdymo problema vis dar yra per didelis įsipareigojimų asignavimų perkėlimo į kitą laikotarpį lygis; tačiau pažymi, kad dažnai perkėlimai į kitą laikotarpį yra iš dalies ar visiškai pateisinami dėl daugiamečio agentūrų veiklos programų pobūdžio ir nebūtinai reiškia biudžeto planavimo ir įgyvendinimo trūkumus, taip pat jais ne visada prieštaraujama biudžeto metinio periodiškumo principui; pripažįsta, kad dėl šių veiklos programų atsirandančius perkėlimus daugeliu atvejų agentūros suplanuoja iš anksto ir apie juos informuoja Audito Rūmus, tokiu būdu padėdamos aiškiai atskirti planuotus ir neplanuotus perkėlimus į kitą laikotarpį;

8.  pažymi, kad aukštą perkėlimų iš ankstesnio laikotarpio panaikinimo lygį Audito Rūmai nurodė aštuoniais atvejais; pastebi, kad tokie perkėlimai rodo, jog asignavimų perkėlimai buvo atlikti remiantis pervertintais poreikiais arba jie nebuvo pagrįsti; primygtinai ragina šias agentūras imtis veiksmų, kad ateityje šios problemos būtų išvengta; atsižvelgdamas į Tinklo informaciją pripažįsta, kad panaikinimų lygis parodo, kiek tiksliai agentūros numatė savo finansinius poreikius, ir todėl jis, o ne perkėlimų į kitą laikotarpį lygis, yra geresnis rodiklis nustatant, ar gerai planuojamas biudžetas; atsižvelgdamas į Tinklo informaciją pripažįsta, kad susijusios agentūros įgyvendino įvairias priemones, kad pagerintų savo biudžeto stebėjimo sistemas ir išspręstų šią problemą;

9.  primena agentūroms, kad Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1271/2013 (finansinis pagrindų reglamentas) yra sąlyga dėl konsoliduotosios metinės veiklos ataskaitos, kuri apima informaciją iš metinių veiklos ataskaitų, vidaus ir išorės audito ataskaitų ir finansinių ataskaitų ir kuri turi būti kasmet iki liepos 1 d. pateikta Komisijai, Audito Rūmams ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai; ragina to dar nepadariusias agentūras į savo konsoliduotąsias metines veiklos ataskaitas įtraukti išsamią informaciją apie vidaus ir išorės auditą;

10.  atsižvelgdamas į Tinklo informaciją pažymi, kad daugeliu atveju praktiškai įgyvendinant finansinį pagrindų reglamentą agentūroms kyla sunkumų veiksmingai ir supaprastintai naudoti biudžeto lėšas, visų pirma viešųjų pirkimų, daugiamečių programų, netiesioginių dotacijų valdymo ir sudėtingos sąskaitų konsolidavimo rinkinio dokumentacijos srityse; ragina Komisiją ir Tinklą toliau ieškoti galimybių supaprastinti taisykles, atsižvelgiant į skirtingus agentūrų poreikius;

11.  su malonumu pažymi, kad visų decentralizuotų agentūrų metinėse finansinėse ataskaitose jų finansinė būklė 2014 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų ir pinigų srautų rezultatai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama pagal taikytinų finansinių reglamentų nuostatas ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles;

12.  su malonumu pažymi, kad visų decentralizuotų agentūrų 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinėse finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

13.  reiškia susirūpinimą dėl tam tikrų agentūrų, kurios iš dalies finansuojamos sektoriaus įmonių mokamais mokesčiais, nes šie finansiniai saitai gali daryti poveikį jų nepriklausomumui; ragina visas agentūras nustatyti priemones, kuriomis būtų apsaugotas jų vidaus ir išorės veiklos nepriklausomumas;

Agentūrų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kitomis institucijomis: bendros paslaugos ir sąveika

14.  atsižvelgdamas į Tinklo informaciją konstatuoja, kad 93 proc. agentūrų nurodė, jog bendrai naudojasi paslaugomis su kitomis agentūromis ir institucijomis; pažymi, kad 75 proc. agentūrų turi bendradarbiavimo susitarimus, darbo tvarką ir susitarimo memorandumus dėl bendradarbiavimo su kitomis agentūromis, institucijomis ir valstybėmis narėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad bendrieji susitarimai yra įgyvendinami kasmet ir vykdant konkretesnius pavienius veiksmus administracinių paslaugų ir specifinių veiklos paslaugų srityse; ragina agentūras ir toliau siekti bendrų paslaugų, kai tai padeda sutaupyti lėšų ir padidinti efektyvumą; pabrėžia, kad naudojant bendras paslaugas, išlaidas dalyvaujančioms agentūroms ar institucijoms galima padalyti sąžiningai, kad vienai šaliai netektų visa našta už paslaugos išlaidas;

15.  siūlo Parlamentui, Tarybai ir Komisijai tuo atveju, jei ateityje prireiktų steigti naujas agentūras, svarstyti galimybę jas įsteigti arti kitų agentūrų, kad joms būtų lengviau bendrai naudotis paslaugomis;

16.  atkreipia dėmesį į Tinklo nuomonę agentūrų jungimo klausimu; primena tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimu įgaliojimus ieškant veiksmingumo būdų šioje srityje; ragina Komisiją pradėti decentralizuotų agentūrų, veikiančių toje pačioje plataus masto politikos srityje ar atliekančių panašias užduotis, sujungimo ilgalaikio poveikio vertinimą;

17.  palankiai vertina tarpagentūrinių viešųjų pirkimų procedūrų ir agentūrų dalyvavimo Komisijos vykdomose viešųjų pirkimų procedūrose gaires; pripažįsta, kad, sukūrus sąveikas ir bendrai vykdant viešųjų pirkimų procedūras vadovaujantis bendru požiūriu, būtų galima gauti papildomos naudos ne tik agentūroms, bet ir Komisijai; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Komisija už savo paslaugas agentūroms planuoja nustatyti administracinius mokesčius; primena Komisijai, kad agentūros finansuojamos iš to paties Sąjungos biudžeto ir kad nustačius šiuos mokesčius gali sumažėti dalyvavimas bendrose viešųjų pirkimų procedūrose; ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti, ar reikia nustatyti mokesčius agentūroms už Komisijos vykdomas viešųjų pirkimų procedūras;

Žmogiškųjų išteklių valdymas

18.  primena, kad 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5) 27 punkte raginama palaipsniui 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių visose institucijose, įstaigose ir agentūrose, ir tai turėtų vykti 2013–2017 m. laikotarpiu; atkreipia dėmesį į faktą, kad dauguma agentūrų jau įvykdė ar net viršijo 5 proc. mažinimo tikslą, atsižvelgiant į atitinkamus jų 2012 m. etatų planus; primena, kad Komisija pradėjo vykdyti 5 proc. etatų mažinimą savo 2013 m. etatų plane, remdamasi 2012 m. etatų skaičiumi; nurodo, kad Komisija pritaikė papildomą 5 proc. darbuotojų mažinimą agentūroms, kad sukurtų darbo vietų perskirstymo fondą, iš kurio galėtų skirti etatus agentūroms, kurioms patikėtos naujos užduotys arba kurios pradeda veiklą; ragina Komisiją atlikti agentūrų įgaliojimų ir metinių darbo programų stipriųjų, silpnųjų savybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę, kad būtų galima priimti informacija pagrįstą sprendimą, kurioms agentūroms reikia daugiau personalo, o kurioms ne;

19.  pakartoja poziciją, kurios Parlamentas laikėsi per biudžeto procedūrą, kad darbuotojų, kurie finansuojami sektoriaus įmonių sumokėtais mokesčiais ir todėl nefinansuojami iš Sąjungos biudžeto, skaičius neturėtų būti kasmet mažinamas 1 proc., t. y. pagal Sąjungos taikomą koeficientą; primygtinai ragina Komisiją skirtingai traktuoti agentūras, kurių pagrindinis finansavimo šaltinis – Sąjungos biudžetas, ir numatyti specifinę sistemą toms agentūroms, kurias daugiausia finansuoja sektoriaus įmonės, kad įnašai būtų proporcingi išlaidoms, kurias atitinkama agentūra patiria teikdama savo paslaugas;

20.  ragina visas agentūras siekti vyresniųjų vadovų lyčių pusiausvyros; pažymi, kad tam tikrose agentūrose šie rodikliai yra ypač prasti; ragina Tinklą pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai išsamią ataskaitą apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi, kad būtų užtikrinta vyresniųjų vadovų lyčių pusiausvyra visose decentralizuotose agentūrose; taip pat primygtinai ragina valstybes nares siekti lyčių pusiausvyros skiriant valdybų narius;

Interesų konfliktai ir skaidrumas

21.  atsižvelgdamas į Tinklo informaciją konstatuoja, kad daugiau kaip 80 proc. decentralizuotų agentūrų turi kovos su sukčiavimu strategiją; pažymi, kad iš likusių keturių agentūrų trys planuoja parengti ir priimti kovos su sukčiavimu strategiją 2016 m., o ketvirtoji, Europos policijos biuras, taiko Komisijos kovos su sukčiavimu strategijoje nustatytus principus ir standartus ir griežtą finansinį modelį, apimantį nuolatinius ex ante ir ex post patikrinimus; atkreipia dėmesį į tai, kad visose priimtose strategijose yra atsižvelgta į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos metodiką ir gaires dėl kovos su sukčiavimu strategijų;

22.  pripažįsta agentūrų požiūrį, kad svarbiausia ‒ Sąjungos piliečių pasitikėjimas Sąjungos institucijomis, agentūromis ir įstaigomis; pažymi, kad agentūros pradėjo taikyti ne vieną konkrečią priemonę siekdamos deramai spręsti faktinių ir numanomų interesų konfliktų rizikos problemą; ragina agentūras apsvarstyti strategiją, kaip būtų galima priartėti prie Sąjungos piliečių; pažymi, kad visos agentūros jau priėmė interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politiką ir kad ši politika yra suderinta su Komisijos gairėmis dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo ES decentralizuotose agentūrose; pažymi, kad ši politika apima, inter alia, ankstyvo galimos rizikos aptikimo priemones, geriausios praktikos kitose institucijose, pvz., Komisijoje, kitose agentūrose ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyboje, nustatymą, taip pat darbuotojų ir bendradarbių, kuriems netaikomi Tarnybos nuostatai, interesų konfliktų politiką; ragina agentūras apsvarstyti, kokia būtų nauda ir trūkumai taikant bendras interesų konfliktus reglamentuojančias taisykles;

23.  ragina apskritai pagerinti korupcijos prevenciją viešajame sektoriuje ir kovą su ja, ypač Sąjungos institucijose ir agentūrose, šiuo tikslu taikant holistinį požiūrį, pradedant nuo didesnių galimybių visuomenei susipažinti su dokumentais ir griežtesnių taisyklių dėl interesų konfliktų, sukuriant ar stiprinant skaidrumo registrus ir suteikiant pakankamai išteklių teisėsaugos priemonėms įgyvendinti, taip pat užtikrinant geresnį valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiosiomis šalimis;

24.  susirūpinęs pažymi, kad kai kurios agentūros dar nepatvirtino gairių dėl informavimo apie pažeidimus; prašo, kad visos Sąjungos institucijos ir agentūros, kurios to dar nepadarė, skubiai priimtų vidaus taisykles dėl informavimo apie pažeidimus ir taikytų bendrą požiūrį į savo įsipareigojimus, pagrindinį dėmesį skirdamos informatorių apsaugai; ragina institucijas ir agentūras ypatingą dėmesį skirti informatorių apsaugai atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo, kuri netrukus turi būti priimta; ragina Komisiją skatinti priimti teisės aktus dėl informatorių apsaugos Sąjungoje būtiniausio lygio; ragina institucijas ir agentūras užtikrinti, kad ne tik pareigūnai būtų oficialiai įpareigoti pranešti apie įvairiausius pažeidimus, bet ir būtų nustatyta tinkama informatorių apsauga; ragina institucijas ir agentūras nedelsiant įgyvendinti Tarnybos nuostatų 22c straipsnį;

25.  atsižvelgdamas į Tinklo informaciją konstatuoja, kad 16 agentūrų (52 proc.) naudojasi ekspertų grupių, mokslo grupių ir komitetų paslaugomis ir beveik visos atsižvelgia į Europos ombudsmeno 2014 m. gegužės 12 d. pradėtame tyrime savo iniciatyva (OI/6/2014/NF) iškeltus klausimus dėl šioms grupėms agentūrų taikomos įdarbinimo politikos; primygtinai ragina į šiuos veiksnius dar neatsižvelgusias agentūras tai nedelsiant padaryti; ragina agentūras taikyti naujas taisykles, kurias Komisija turėtų priimti dėl ekspertų grupių;

26.  konstatuoja, kad 29 agentūros (virš 90 proc.) taiko politiką dėl jų valdybos narių, vadovų ir išorės bei vidaus ekspertų gyvenimo aprašymų ir interesų deklaracijų skelbimo; taip pat pažymi, kad 23 agentūros (74 proc.) skelbia gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas savo interneto svetainėse; susirūpinęs pažymi, kad tam tikrose agentūrose kyla problemų dėl valdybos narių gyvenimo aprašymų arba interesų deklaracijų skelbimo, nes nėra mechanizmo, pagal kurį būtų galima įpareigoti valdybos narius pateikti šiuos dokumentus; primygtinai ragina tuos agentūrų valdybų narius, kurie dar nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad nėra interesų konflikto, nedelsiant pateikti šiuos dokumentus, kad jie būtų paskelbti atitinkamų agentūrų interneto svetainėse, ir taip padidinti skaidrumą;

27.  prašo, kad visos Sąjungos institucijos ir agentūros įgyvendintų Tarnybos nuostatų 16 straipsnį ir kasmet skelbtų informaciją apie vyresniuosius pareigūnus, kurie baigė tarnybą, bei interesų konfliktų sąrašą; prašo, kad visos Sąjungos institucijos ir agentūros įvertintų naujų pareigų nustojus eiti pareigas ES institucijose suderinamumą arba reiškinį, kai institucijų tarnautojai ar buvę Europos Parlamento nariai iš viešojo sektoriaus pereina į privatųjį (vadinamąją „sukamųjų durų“ problemą), taip pat interesų konflikto galimybę, ir nustatytų aiškius veiklos pertraukos laikotarpius, kurie turėtų apimti bent laikotarpį, kurį mokamos pereinamojo laikotarpio išmokos;

28.  pabrėžia, kad būtina didinti sąžiningumą ir gerinti etikos sistemą – geriau įgyvendinti elgesio kodeksus ir etikos principus tam, kad būtų sustiprinta bendra ir veiksminga sąžiningumo kultūra visose ES institucijose ir agentūrose;

29.  ragina Sąjungos institucijas ir agentūras, įskaitant Parlamentą, kurios pradėjo taikyti elgesio kodeksus, stiprinti savo įgyvendinimo priemones, pvz., finansinių interesų deklaracijų patikrą;

30.  ragina visas agentūras naudotis sistema, kuri bus sukurta sudarius naująjį tarpinstitucinį susitarimą dėl privalomo skaidrumo registro, ir vadovautis ja kaip orientacine priemone bendraujant su organizacijomis ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, siekiant lobistinę veiklą padaryti skaidresnę;

Veikla

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominio naudingumo ir Europos pridėtinės vertės principai galioja ir agentūroms, kurios turėtų užtikrinti, kad piliečiai būtų gerai informuoti apie agentūrų veiklos rezultatus; pažymi, kad svarbu pasiekti rezultatų; pabrėžia, kad daugelis agentūrų savo metinėse ataskaitose atskaitingai nepateikia aiškios informacijos apie jų veiklos veiksmingumą ir efektyvumą; pakartoja, jog svarbu, kad Tinklas taptų naujos tarpinstitucinės darbo grupės dėl veiklos rezultatų nariu, kad būtų pasiektas bendras supratimas dėl veikla pagrįsto ir į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo principų, taip pat kad būtų nustatyti galimi šiuo metu agentūrose taikomų veiklos modelių patobulinimai; prašo, jog Audito Rūmai laiku pateiktų agentūrų veiklos ir rezultatų vertinimą, kad juo būtų galima pasinaudoti 2016 m. persvarstant daugiametę finansinę programą;

Komunikacija ir matomumas

32.  atsižvelgdamas į Tinklo informaciją konstatuoja, jog beveik visos agentūros įtraukė į savo interneto svetaines pareiškimą, kad jos yra Sąjungos agentūros, išskyrus Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kuri nurodo, kad yra nepriklausoma patariamoji Parlamento, Tarybos ir Komisijos įstaiga; taip pat pažymi, kad 50 proc. agentūrų skelbia informaciją savo svetainėse visomis Sąjungos kalbomis, keturios agentūros siūlo informaciją 23 Sąjungos kalbomis, 22 proc. – bent dviem kalbomis ir 9 proc. agentūrų svetaines turi tik anglų kalba, o kai kurios planuoja jas pasiūlyti ir vokiečių kalba; taip pat konstatuoja, kad šiuo metu visos agentūros negali visapusiškai taikyti daugiakalbystės metodo, nes tam reikėtų papildomų išteklių; ragina agentūras apsvarstyti galimybes panaudoti socialinius tinklus, apklausas ir tikslines grupes, kad būtų įvertintas visuomenės informuotumas ir būdai, kuriais būtų galima ateityje patobulinti jų informavimo strategiją;

33.  konstatuoja, kad Tinklo teigimu, agentūros yra tvirtai įsipareigojusios didinti savo matomumą socialinės žiniasklaidos priemonėse; atkreipia dėmesį, kad tik kelių agentūrų dar nėra socialinės žiniasklaidos priemonėse, bet jos įsipareigoja pradėti tokią komunikaciją artimiausioje ateityje; pastebi, kad per socialines žiniasklaidos priemones galima skelbti ataskaitas, renginius, pranešimus apie darbo vietas ir viešuosius pirkimus; be to, pažymi, kad socialinės žiniasklaidos veikla yra susijusi su kitomis agentūrų naudojamomis komunikacijos priemonėmis;

34.  ragina agentūras dėti dar daugiau pastangų ir gerinti savo komunikacijos politiką siekiant padidinti savo matomumą pasinaudojant įvairiomis socialinės žiniasklaidos priemonėmis, kad būtų geriau supažindinama su jų veikla ir laimėjimais ir užtikrinama, kad piliečiai būtų gerai informuoti apie jų darbą;

Kitos pastabos

35.  pažymi, kad Komisija, remdamasi agentūrų indėliu, parengė gaires, įskaitant standartines decentralizuotų agentūrų ir priimančiųjų valstybių narių susitarimų dėl būstinės nuostatas; pažymi, kad 2016 m. sausio mėn. keturios agentūros vis dar vykdė derybas su savo priimančiosiomis valstybėmis narėmis, palyginti su 10 agentūrų ankstesniais metais; primena, kad šie susitarimai yra svarbūs agentūrų veiklai ir saugumui; primygtinai ragina agentūras ir valstybes nares, kurios dar nesudarė susitarimo dėl būstinės, nedelsiant tai padaryti;

36.  atkreipia dėmesį į tai, kokie svarbūs yra agentūrų susitarimo dėl būstinės su priimančiąja šalimi socialiniai aspektai, pvz., darbuotojų socialinių ir gyvenimo sąlygų (mokyklos išlaidos, statuso klausimai ir t. t.) nuspėjamumas;

37.  susirūpinęs pažymi, kad kai kurios agentūros turi ne vieną būstinę, ir mano, kad būtina nedelsiant panaikinti dvigubas būstines, jei jos neturi jokios realios pridėtinės vertės;

38.  ragina Sąjungos institucijas ir įstaigas griežtai taikyti priemones, susijusias su diskrecija ir neleidimu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, t. y. visais atvejais atlikti tinkamus patikrinimus ir taikyti atmetimo kriterijus, kad interesų konflikto atveju bendrovių paraiškos būtų atmetamos, nes tai labai svarbu norint apsaugoti Sąjungos finansinius interesus;

39.  primena Audito Rūmams, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija bendro požiūrio 54 punkte susitarė, kad už visus užsakomųjų išorės auditų aspektus visiška atsakomybė ir toliau tenka Audito Rūmams, kurie administruoja visas reikiamas administracines ir viešųjų pirkimų procedūras; prašo Komisijos skubiai patvirtinti, kad vis dar taikomas bendras požiūris; labai apgailestauja, kad naujas audito būdas, kai į procesą įtraukiami privačiojo sektoriaus auditoriai, lėmė 85 proc. didesnę administracinę naštą agentūroms, kuri prilygsta daugiau kaip 13 000 papildomų valandų arba vidutiniškai 3,5 etato ekvivalento, palyginti su ankstesniu auditu, kuriam vadovavo Audito Rūmai; apgailestauja, kad audito sutarčių viešiesiems pirkimams ir administravimui skirtas laikas decentralizuotoms agentūroms sudarė daugiau kaip 1 400 papildomų darbo valandų ir kad iš viso išorinių privačiojo sektoriaus auditorių paslaugoms 2014 m. buvo išleista papildomai 550 000 EUR; ragina Audito Rūmus daugiau konsultuoti privačiuosius auditorius, kad būtų gerokai sumažinta padidėjusi administracinė našta;

40.  ragina visas Sąjungos institucijas ir agentūras plėtoti savo procedūras ir praktiką, kuriomis siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, ir aktyviai prisidėti prie į rezultatus orientuoto biudžeto įvykdymo patvirtinimo proceso;

41.  siūlo Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apsvarstyti galimybę sujungti mažesnes agentūras, kurios atlieka panašias ar tarpusavyje susijusias užduotis; yra įsitikinęs, kad taip būtų užtikrintas didesnis veiksmingumas ilguoju laikotarpiu;

42.  teigia, kad Sąjungos institucijų ir agentūrų metinės ataskaitos galėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant laikytis skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo principų; ragina Sąjungos institucijas ir agentūras į savo metines ataskaitas įtraukti standartinį šiems principams skirtą skyrių;

43.  pažymi, kad tuo pat metu paskelbtos veiksmų gairės, pagal kurias pradėta reglamentų, kuriais įsteigiamos trys trišalės Sąjungos agentūros – Cedefop, EU-OSHA ir Eurofound – peržiūra; pabrėžia, kad atliekant peržiūrą turėtų būti išsaugotas pagrindinis kiekvienos iš šių labai geros reputacijos agentūrų vaidmuo ir jų trišalis pobūdis, užtikrinant aktyvų nacionalinių valdžios institucijų, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų dalyvavimą jas valdant ir jų veikloje;

44.  patvirtina, kad diskusijos dėl agentūrų metinių darbo programų projektų ir daugiamečių strategijų kompetentinguose Parlamento komitetuose padeda užtikrinti, kad programos ir strategijos atspindėtų faktinius politinius prioritetus, tačiau pabrėžia poreikį suderinti Sąjungos biudžeto ciklą su strategija „Europa 2020“, kad būtų galima visapusiškai stebėti kiekvienos agentūros veiklą ir rengti išsamias ataskaitas dėl jų veiklos, atsižvelgiant į jų indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

45.  pripažįsta gerąją agentūrų bendradarbiavimo praktiką gyvenimo ir darbo sąlygų, profesinio mokymo, darbo saugos ir sveikatos srityse – taip kuo labiau padidinama sąveika ir bendradarbiavimas ir užtikrinama daugiau papildomumo; taip pat teigiamai vertina ir skatina tai, kad Komisija ir agentūros toliau keičiasi gerosios praktikos pavyzdžiais;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją agentūroms, kurioms taikoma ši biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams bei pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL C 409, 2015 12 9, p. 1.
(2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(3) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(4) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.
(5) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER)
PDF 518kWORD 93k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2191(DEC))
P8_TA(2016)0160A8-0087/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2014 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05584/2016 – C8-0089/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą(4), ypač į jo 24 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5) 185 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0087/2016),

1.  patvirtina Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros direktoriui, kad Agentūros 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymo (2015/2191(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2014 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu(7),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(8),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05584/2016 – C8-0089/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(9), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą(10), ypač į jo 24 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(11) 185 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(12) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0087/2016),

1.  pažymi, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros galutinėse metinėse ataskaitose buvo pateikti Audito Rūmų ataskaitos priede nurodyti duomenys;

2.  pritaria Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (2015/2191(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0087/2016),

A.  kadangi, remiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – Agentūra) finansinėmis ataskaitomis, jos galutinis 2014 finansinių metų biudžetas buvo 10 880 000 EUR, t. y. 8,80 proc. mažesnis, palyginti su 2013 m.; kadangi visą Agentūros biudžetą sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.  kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pažymi, jog gavo pagrįstą patikinimą, kad Agentūros metinės ataskaitos patikimos ir jose nurodytos yra teisėtos ir tvarkingos;

Tolesni veiksmai, susiję su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad dėl dviejų Audito Rūmų 2012 m. ataskaitoje nurodytų pastabų, kurios Audito Rūmų 2013 m. ataskaitoje buvo pažymėtos kaip „vykdomos“ , imtasi taisomųjų veiksmų ir abi rekomendacijos Audito Rūmų ataskaitoje dabar pažymėtos kaip „užbaigtos“; be to, pažymi, kad dėl trijų Audito Rūmų 2013 m. ataskaitoje pateiktų pastabų imtasi taisomųjų veiksmų ir dabar dvi pastabos pažymėtos žyma „užbaigta“, o viena – žyma „netaikoma“;

2.  patvirtina, kad:

   didelis grynųjų pinigų likutis (5 500 000 EUR) metų pabaigoje, atsiradęs iš dalies dėl biudžeto pakeitimų, susijusių su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1227/2011(13) (REMIT), 2014 m. buvo subalansuotas ir 2014 m. pabaigoje sumažintas iki 3 300 000 EUR; su malonumu pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, jog tolesni veiksmai yra užbaigti;
   2015 m. sausio 31 d. Agentūros direktorių valdyba priėmė jos persvarstytą politiką dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo; taip pat pripažįsta, kad naujoji politika taikoma Agentūros darbuotojams, visų trijų Agentūros valdybų nariams ir pakaitiniams nariams, taip pat Agentūros darbo grupės pirmininkams, pirmininko pavaduotojams ir darbo grupių nariams, kurie yra atsakingi už Agentūros darbo grupės darbo valdymą;
   daugumos Agentūros valdybos narių, Agentūros darbo grupės pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir darbo grupių narių gyvenimo aprašymai ir interesų deklaracijos buvo paskelbti Agentūros svetainėje; ragina Agentūrą nedelsiant peržiūrėti ir paskelbti likusius gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas, kaip yra numatyta jos politikoje;

Biudžeto ir finansų valdymas

3.  pažymi, kad dėl 2014 finansiniais metais atliktų biudžeto stebėsenos veiksmų biudžeto įvykdymo lygis buvo 95 proc., kaip buvo planuota Agentūros, ir buvo 2,53 proc. mažesnis, palyginti su 2013 m; taip pat pažymi, kad mokėjimo asignavimų panaudojimo lygis buvo 69,84 proc., t. y. 14,84 proc. didesnis, palyginti su 2013 m.; pastebi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis nesiekia Agentūros 75 proc. tikslo visų pirma dėl metų pabaigoje vykusio Agentūros metinių sutarčių atnaujinimo arba derybų, taip pat dėl REMIT įgyvendinimo daugiamečio pobūdžio;

4.  apgailestauja, kad nebuvo pasiektas susitarimas dėl įnašų Agentūrai iš Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių, nes trečiasis energetikos dokumentų rinkinys vis dar turi būti įtrauktas į Europos ekonominės erdvės susitarimą;

Įsipareigojimai ir perkėlimai į kitą laikotarpį

5.  konstatuoja, kad perkėlimai, susiję su II antraštinės dalies administracinių išlaidų asignavimais, sudarė 980 000 EUR, t. y, 41 proc. asignavimų, skirtų II antraštinės dalies administracinėms išlaidoms; taip pat pažymi, kad šie perkėlimai daugiausia buvo susiję su tyrimais dėl REMIT įgyvendinimo, taip pat su metų pabaigoje atnaujinamomis metinėmis sutartimis;

6.  atkreipia dėmesį, kad iš viso 1 570 000 EUR pagal III antraštinę dalį įsipareigotų asignavimų buvo perkelti į 2015 m. ir tai sudaro 62 proc. įsipareigotų asignavimų veiklos išlaidoms; taip pat pažymi, kad 29 proc. buvo sumažinti perkėlimai pagal III antraštinę dalį, palyginti su 2013 m.; pabrėžia, kad tie perkėlimai daugiausia buvo susiję su sudėtinga daugiamete REMIT įgyvendinimo veikla, dėl kurios 2014 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1348/2014(14);

7.  pripažįsta, kad Audito Rūmų ataskaitoje teigiama, jog Agentūra 2014 m. pabaigoje atliko du išankstinio finansavimo mokėjimus, atsiradusius dėl asignavimų, gautų 2013 m. pabaigoje pakeitus biudžetą, ir jų suma siekė 1 560 000 EUR; pažymi, kad šie mokėjimai buvo susiję su sutartimis dėl su REMIT įgyvendinimu susijusių paslaugų 2015–2017 m. laikotarpiu; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, kad REMIT reglamentas buvo priimtas vėliau nei iš pradžių tikėtasi, Agentūra turėjo sustabdyti dalį REMIT įgyvendinimo; supranta, kad šie mokėjimai suteiks Agentūrai galimybę finansuoti, kaip iš pradžių planuota, jos būsimą su REMIT įgyvendinimususijusią veiklą ir sudarytas sutartis; tačiau pabrėžia, kad nors REMIT įgyvendinimas yra sudėtingo ir daugiamečio pobūdžio, aukštas perkėlimų lygis ir dideli išankstiniai mokėjimai prieštarauja biudžeto metinio periodiškumo principui; pažymi, kad Agentūra turėtų ir toliau gerinti metinio biudžeto planavimą ir vykdymą;

Viešųjų pirkimų ir įdarbinimo procedūros

8.  su malonumu pažymi, kad 2014 m. balandžio mėn. Agentūra priėmė savo peržiūrėtą politiką dėl įdarbinimo procedūrų ir darbo atrankos grupėse; taip pat pažymi, kad šioje politikoje numatytos konkrečios pokalbių ir testų raštu sąlygos, taip pat griežtos kandidatų anonimiškumo užtikrinimo sąlygos; konstatuoja Agentūros įsitikinimą, kad ši politika padeda įgyvendinti jos įsipareigojimus dėl skaidrumo ir vienodo elgesio su savo darbuotojais;

Vidaus kontrolė

9.  konstatuoja, kad peržiūrėjus Agentūros vidaus kontrolės standartų įgyvendinimo būklę 2014 m. nepaaiškėjo jokių akivaizdžių trūkumų; taip pat konstatuoja, kad Agentūra po šios būklės peržiūros mano, kad atitinka būtinuosius visų vidaus kontrolės standartų reikalavimus; ragina Agentūrą toliau stiprinti savo vidaus kontrolę ir užtikrinti, kad įdiegtos vidaus kontrolės priemonės būtų veiksmingos ir padėtų siekti jos tikslų;

Vidaus auditas

10.  pažymi, kad Komisijos vidaus audito tarnyba (VAT) atliko Agentūros auditą pagal jos 2013–2015 m. Agentūros strateginio audito plano temą „Bendrų rekomendacijų ir nuomonės dėl tinklo kodeksų parengimas“; pažymi, kad vykdydama auditą VAT nustatė tobulintinas sritis ir pateikė vieną rekomendaciją, kuri įvertinta kaip „labai svarbi“, ir penkias rekomendacijas, įvertintas kaip „svarbios“;

11.  konstatuoja, kad Agentūra, atsakydama į VAT pateiktas rekomendacijas, parengė veiksmų planą, kuriuo siekiama pašalinti nustatytus trūkumus; pažymi, kad VAT pritarė, jog veiksmų plane tinkamai atsižvelgiama į nustatytą riziką;

12.  pažymi, kad 10 iš 11 VAT 2013 m. audite pateiktų rekomendacijų yra įgyvendintos, o viena rekomendacija su žyma „svarbi“ yra pažymėta kaip iš dalies įgyvendinta ir kad turi būti baigta įgyvendinti 2015 m.;

Veikla

13.  pažymi, kad Agentūra peržiūrėjo savo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) sistemą, ir tai darydama atskyrė veiklos rezultatų rodiklius ir PVRR, kurie vadovybei suteiks galimybę geriau įvertinti, ar buvo įvykdyti bendrieji Agentūros tikslai; pažymi, kad naujoji sistema turėjo būti taikoma 2015 m. naujoje Agentūros darbo programos struktūroje;

14.  palankiai vertina tai, kad Agentūra, siekdama registruoti ir sekti biudžeto operacijas, naudoja kaupiamosios apskaitos sistemą ABAC – tą pačią finansų sistemą, kurią naudoja Komisija, o sistema SAP yra integruota kaip darbinė apskaitos dalis;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

15.  teigia, kad Agentūros metinės ataskaitos galėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant laikytis skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo principų; ragina ES institucijas ir agentūras į savo metines ataskaitas įtraukti standartinį šiems principams skirtą skyrių;

Kitos pastabos

16.  pažymi, kad pagal Agentūros ir priimančiosios valstybės narės susitarimą dėl būstinės, priimančiojoje valstybėje narėje bus įsteigta Europos mokykla; apgailestauja, kad praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo šio susitarimo Europos mokykla vis dar neįsteigta; konstatuoja Agentūros tvirtinimą, kad priimančiosios valstybės narės vyriausybė vertina reikiamus teisinius pakeitimus ir tvarką tam, kad galėtų rasti geriausią sprendimą; ragina Agentūrą ir priimančiąją valstybę narę išspręsti šį klausimą ir ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie derybų padėtį;

17.  pabrėžia, kad būtina didinti sąžiningumą ir gerinti etikos sistemą – geriau įgyvendinti elgesio kodeksus ir etikos principus tam, kad būtų sustiprinta bendra ir veiksminga sąžiningumo kultūra;

o
o   o

18.  pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2016 m. balandžio 28 d.(15) rezoliucijoje dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(1) OL C 409, 2015 12 9, p. 18.
(2) OL C 409, 2015 12 9, p. 18.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL L 211, 2009 8 14, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.
(7) OL C 409, 2015 12 9, p. 18.
(8) OL C 409, 2015 12 9, p. 18.
(9) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(10) OL L 211, 2009 8 14, p. 1.
(11) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(12) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.
(13) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL L 326, 2011 12 8, p. 1).
(14) Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1348/2014 (OL L 363, 2014 12 18, p. 121).
(15) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2016)0159.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuras (EERRI biuras)
PDF 428kWORD 91k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2192(DEC))
P8_TA(2016)0161A8-0093/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2014 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Biuro atsakymu(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro valdymo komitetas įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05584/2016 – C8-0090/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo(4), ypač į jo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(6), ypač į jo 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0093/2016),

1.  patvirtina Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro valdymo komitetui, kad Biuro 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro valdymo komitetui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymo (2015/2192(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2014 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Biuro atsakymu(7),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro valdymo komitetas įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05584/2016 – C8-0090/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(9), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo(10), ypač į jo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(11),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(12), ypač į jo 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0093/2016),

1.  pažymi, kad Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro galutinėse metinėse ataskaitose buvo pateikti Audito Rūmų ataskaitos priede nurodyti duomenys;

2.  pritaria Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro valdymo komitetui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (2015/2192(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0093/2016),

A.  kadangi, remiantis Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro (toliau – Biuras) finansinėmis ataskaitomis, jo galutinis 2014 finansinių metų biudžetas buvo 4 162 874 EUR, ir tai yra 17 proc. daugiau, palyginti su 2013 m.; kadangi šį padidėjimą daugiausia lėmė vidaus asignuotųjų įplaukų perkėlimas iš ankstesnių metų;

B.  kadangi, remiantis jo finansinėmis ataskaitomis, bendras Sąjungos įnašas į Biuro 2014 m. biudžetą sudarė 3 617 948 EUR, t. y buvo 1,74 proc. didesnis, palyginti su 2013 m.;

C.  kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Biuro 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pranešė, jog jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, kad Biuro 2014 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos, o jose nurodytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Tolesni veiksmai, susiję su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu

1.  pripažįsta, kad Biuras:

   siekdamas užtikrinti tinkamą biudžeto ir metinės darbo programos įgyvendinimą, nustatė išsamią kas mėnesį atliekamos stebėsenos procedūrą, kurią taikant pasiekta geresnių biudžeto įgyvendinimo rezultatų;
   siekdamas pašalinti trūkumus, nustatytus Europos Komisijos vidaus audito tarnybai (toliau – VAT) atlikus tolesnį vidaus kontrolės standartų įgyvendinimo auditą, iš dalies pakeitė savo informacijos saugumo politiką; palankiai vertina tai, kad parengtas Biuro ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (toliau – ENISA) susitarimas dėl paslaugų lygio, kuris turėtų padėti sumažinti su Biuro informacijos saugumu susijusią riziką;
   siekdamas pagerinti atlyginimų ekspertams mokėjimo procedūrą ir sumažinti nustatytus trūkumus, susijusius su pavėluotais mokėjimais, Biuras ėmėsi įvairių veiksmų; palankiai vertina tai, kad visais procedūros etapais taikomi pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai ir kad surengti papildomi mokymai, visų pirma su finansinėmis procedūromis susijusiems veikėjams; palankiai vertina tai, kad dalies procedūrų vykdymas perduotas Komisijos Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biurui – tai paspartino visą išlaidų atlyginimo procedūrą;

Biudžeto ir finansų valdymas

2.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2014 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos rezultatas – 97,91 proc. biudžeto įgyvendinimo lygis, t. y. 8,36 proc. didesnis, palyginti su 2012 m.; taip pat pažymi, kad mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis buvo 75,66 proc., t. y. 0,92 proc. mažesnis, palyginti su 2013 m.;

Įsipareigojimai ir perkėlimai į kitą laikotarpį

3.  palankiai vertina tai, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, bendras įsipareigotų asignavimų lygis nuo 87 proc. (2013 m.) padidėjo iki 98 proc. (2014 m.); tačiau pažymi, kad perkeltų įsipareigotų asignavimų lygis padidėjo iki 900 000 EUR (23 proc.), palyginti su 500 000 EUR (13 proc.) 2013 m., visų pirma dėl Biuro pagrindinės veiklos, pavyzdžiui, vykdomų elektroninių ryšių tinklų tyrimų;

Perkėlimai

4.  remdamasis Biuro ataskaita patvirtina, kad 2014 m., siekdamas patenkinti papildomus veiklos išlaidų finansavimo poreikius, jis atliko keletą biudžeto perkėlimų, kurie gerokai pakeitė pradinio biudžeto struktūrą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad šie perkėlimai buvo daugiausia susiję su tyrimu „Tinklo neutralumas“ ir projektais „EERRI tinklas“; pažymi, kad biudžeto rengimo etapu buvo neaišku, ar 2014 m. pavyks užbaigti tuos projektus;

Viešųjų pirkimų ir įdarbinimo procedūros

5.  palankiai vertina tai, kad 2014 m., pirmą kartą nuo Biuro įsteigimo, jis organizavo viešųjų pirkimų procedūrą tyrimui „Tinklo neutralumas“ atlikti, siekiant išsiaiškinti tinklo neutralumo vertę Sąjungos vartotojams; pažymi, kad galutiniai tyrimo rezultatai bus panaudoti rengiant Biuro darbo programą;

6.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. pabaigoje buvo užpildytos visos darbo vietos; taip pat pažymi, kad 2014 m. Biuras surengė 11 įdarbinimo procedūrų ir užbaigė dvi ankstesniais metais pradėtas įdarbinimo procedūras; pastebi tai, kad 2014 m. pabaigoje buvo visiškai išnaudotos komandiruočių galimybės (anksčiau būdavo sunku užpildyti šias vietas);

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

7.  pažymi, kad Biurui buvo pavesta tvarkyti visus dokumentus, susijusius su EERRI veikla, taip pat viešąjį dokumentų registrą, kadangi EERRI neturi juridinio asmens statuso; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Biuras, siekdamas užtikrinti didesnį skaidrumą, sukūrė atskirą viešojo registro poskyrį, skirtą interesų konfliktų politikai;

8.  ragina tas Sąjungos institucijas ir agentūras, kurios pradėjo taikyti elgesio kodeksus, įskaitant Parlamentą, patobulinti savo įgyvendinimo priemones, pvz., finansinių interesų deklaracijų patikrą;

9.  teigia, kad Biuro metinės ataskaitos galėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant laikytis skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo principų; ragina Biurą į savo metinę ataskaitą įtraukti standartinį šiems principams skirtą skyrių;

10.  pažymi, kad sukurta bendradarbiavimo priemonė, kuri veikia kaip keitimosi ir dalijimosi informacija vidaus platforma, tam, kad būtų galima veiksmingiau administruoti parengiamųjų organų darbą;

11.  palankiai vertina tai, kad Biuras pasirengęs patobulinti savo interneto svetainę ir padaryti ją patogesnę naudoti; taip pat pažymi, kad vykdydamas savo komunikacijos planą Biuras sukūrė oficialias paskyras svetainėse „Twitter“ ir „YouTube“;

Vidaus kontrolė

12.  patvirtina tai, kad Biuro valdymo komitetas patvirtino visus reikiamus vidaus kontrolės standartus; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šių standartų kol kas nesilaikoma; ragina Biurą biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją informuoti apie šioje srityje pasiektą pažangą;

13.  pažymi, kad Biuras, siekdamas nustatyti ir įdiegti sisteminės rizikos valdymo procedūrą, parengė išsamias rizikos valdymo gaires; palankiai vertina tai, kad rengiant šias gaires paramą teikė ENISA;

14.  palankiai vertina tai, kad pirmąjį Biuro patiriamos rizikos dėl dalijimosi vidaus kontrolės koordinatoriaus funkcija vertinimą Biuras atliko laikydamasis Biuro ir ENISA susitarimo dėl paslaugų lygio; pažymi, kad Biuro vadovybė išnagrinėjo vertinimo rezultatus ir nustatė riziką, kurią reikia įtraukti į grėsmių saugumui registrą;

Vidaus auditas

15.  pažymi, kad VAT atlikdama auditą 2014 m. daug dėmesio skyrė tolesniems veiksmams, kurių imtasi po 2013 m. ribotos peržiūros, tam, kad galėtų įvertinti, kokiu mastu laikomasi vidaus kontrolės standartų; pažymi, kad VAT patvirtino, jog įgyvendintos dvi iš 18 dokumentų analize pagrįstų rekomendacijų; be to, pažymi, kad vykdydama tolesnius veiksmus VAT išnagrinėjo likusias 16 neįgyvendintų rekomendacijų ir padarė išvadą, kad 14 rekomendacijų buvo visiškai įgyvendintos;

Kitos pastabos

16.  pažymi tai, kad nesant susitarimų su Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalimis, nebuvo įgyvendintos 2014 m. biudžeto nuostatos dėl ELPA šalių, turinčių EERRI stebėtojo statusą, nacionalinių reguliavimo institucijų įnašų; pripažįsta tai, kad Biuro 2015 m. biudžetas buvo atitinkamai patikslintas; ragina Biurą išlikti apdairiu prognozuojant susijusius ELPA šalių nacionalinių reguliavimo institucijų įnašus;

o
o   o

17.  pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje(13) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(1) OL C 409, 2015 12 9, p. 27.
(2) OL C 409, 2015 12 9, p. 27.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL L 337, 2009 12 18, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.
(7) OL C 409, 2015 12 9, p. 27.
(8) OL C 409, 2015 12 9, p. 27.
(9) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(10) OL L 337, 2009 12 18, p. 1.
(11) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(12) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.
(13) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0159.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT)
PDF 421kWORD 87k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2170(DEC))
P8_TA(2016)0162A8-0084/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2014 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymu(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05584/2016 – C8-0068/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantį Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą(4), ypač į jo 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(6), ypač į jo 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0084/2016),

1.  patvirtina Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktorei, kad Centro 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymo (2015/2170(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2014 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymu(7),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(8),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05584/2016 – C8-0068/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(9), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantį Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą(10), ypač į jo 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(11),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(12), ypač į jo 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0084/2016),

1.  pažymi, kad Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro galutinėse metinėse ataskaitose buvo pateikti Audito Rūmų ataskaitos priede nurodyti duomenys;

2.  pritaria Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (2015/2170(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0084/2016),

A.  kadangi, remiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (toliau – Centras) finansinėmis ataskaitomis, jo galutinis 2014 finansinių metų biudžetas buvo 56 268 041 EUR, t. y. 7,81 proc. didesnis nei 2013 m.;

B.  kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2014 finansinių metų Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, kad jie gavo pagrįstą patikinimą, jog Centro metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Tolesni veiksmai, susiję su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu

1.  remdamasis Centro suteikta informacija patvirtina, kad:

   Centras ir priimančiosios valstybės narės vyriausybė pasirašė susitarimą dėl būstinės;
   Centras, vykdydamas interneto svetainės pertvarkymo iki 2017 m. planą, supaprastins prieigos prie dokumentų, susijusių su jo valdyba, galimybę;
   nuo 2013 m. Centras, taikydamas biudžeto pertekliaus mažinimo priemones, klientams išmokėjo dvi grąžinamąsias išmokas, kurių bendra suma siekia 4 900 000 EUR;

Biudžeto ir finansų valdymas

2.  pažymi, kad dėl 2014 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 79,34 proc., t. y. 4,13 proc. mažesnis nei 2013 m.; konstatuoja, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 71,97 proc., t. y. 5,71 proc. mažesnis nei 2013 m.;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, jog Centro turimų grynųjų pinigų ir trumpalaikių indėlių sumos dar padidėjo nuo 40 000 000 EUR 2013 m. pabaigoje iki 44 000 000 EUR 2014 m. pabaigoje; pastebi, kad biudžeto perteklius ir rezervai išaugo nuo 37 500 000 EUR iki 40 400 000 EUR ir kad tai rodo, kad esama galimybių sumažinti kainas; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto perteklius yra pasikartojantis reiškinys Centre; tačiau pripažįsta teigiamus veiksmus, kurių ėmėsi Centras, kad pakeistų šią tendenciją;

4.  remdamasis Centro suteikta informacija patvirtina, kad nuo 2013 m. iki 2014 m. antros pusės vidutinė vieno puslapio kaina sumažėjo 2 proc.; vis dėlto pažymi, kad mokestis už revizijos puslapį per tą patį laikotarpį padidėjo 23 proc.; ragina Centrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie kriterijus, kuriais remiantis buvo nustatytos kainos 2014 finansiniais metais; prašo Centrą pateikti naujausią informaciją apie dabartinius mokesčius, indėlius ir perteklių;

Vidaus auditas

5.  remdamasis Centro suteikta informacija pažymi, kad 2014 m. pradžioje dar nebuvo įvykdytos penkios rekomendacijos, kurias pateikė Komisijos vidaus audito tarnyba (VAT); remdamasis Centro informacija patvirtina, jog jis vykdė taisomuosius veiksmus ir įgyvendino dvi rekomendacijas; taip pat pažymi, kad pasirengta įgyvendinti likusias dvi rekomendacijas, pažymėtas žyma „labai svarbios“, ir vieną rekomendaciją, pažymėtą žyma „svarbi“; ragina Centrą kuo skubiau įgyvendinti šias likusias rekomendacijas ir apie tai informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

Vidaus kontrolė

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad Centras 80 proc. laikosi vidaus kontrolės standartų (VKS), nes dėjo dideles pastangas, kad būtų įgyvendinti likę VKS veiksmų plane numatyti veiksmai; taip pat pažymi, kad Centrą perkeliant į pastatą „Drosbach“, reikėjo iš esmės pakoreguoti Centro veiklos tęstinumo planą; atkreipia dėmesį į tai, kad, išvykus keliems svarbiems Centro vadovybėms nariams, buvo neigiamai paveiktas jo gebėjimas laiku užtikrinti veiklos tęstinumo valdymą, todėl vėluota persvarstyti ir atnaujinti jo poveikio veiklai analizę;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

7.  remdamasis Centro suteikta informacija patvirtina, kad šiuo metu jis nustato ir įgyvendina kovos su sukčiavimu strategiją, pagrįstą Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) parengtomis „ES decentralizuotų agentūrų kovos su sukčiavimu strategijų metodais ir gairėmis“; ragina Centrą biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją informuoti apie šioje srityje pasiektą pažangą;

8.  teigia, kad Centro metinėms ataskaitoms galėtų tekti svarbus vaidmuo siekiant laikytis skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo principų; ragina Centrą į savo metinę ataskaitą įtraukti šiems principams skirtą standartinį skyrių;

Veikla

9.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Centro dalijantis paslaugomis su kitomis agentūromis užtikrintą sąveiką; visų pirma palankiai vertina Centro ir Europos geležinkelio agentūros (ERA) bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo remiantis Centre įrengiama Europos geležinkelio agentūros veiklos atkūrimo po ekstremalių įvykių sistema, nes tai abiem įstaigoms suteikia galimybę sutaupyti lėšų ir užtikrinti aukštesnio lygmens saugumą;

10.  palankiai vertina tai, kad Centras kartu su Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklai ir dizainas) (VRDT) taiko bendrą išankstinio apdorojimo metodą, kad būtų galima dalintis vertimo atmintimis, suderinti atitinkamas darbo procedūras ir taip užtikrinti proceso skaidrumą ir veiksmingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 finansiniais metais nebuvo galima pasiekti galutinio sprendimo; pažymi, kad abi agentūros sutarė tęsti projektą 2015 m.; pritaria šiam susitarimui ir ragina Centrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios iniciatyvos plėtojimą;

Kitos pastabos

11.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2014 m. Centras pradėjo adaptacijos projektą, kurį vykdant dėmesys telkiamas į tai, kad būtų didinamos darbuotojų galimybės prisitaikyti ir mažinamos nustatytos gebėjimų spragos; pažymi, kad Centras sudarė dėstytojų sąrašą ir pradėjo įgyvendinti nustatytus mokymo veiksmus; pastebi, kad 2015 m. pabaigoje atlikta analizė, kokių gebėjimų turi mažiausiai du kiekvieno skyriaus darbuotojai, rodo, kad procentinė dalis, palyginti su 65,46 proc. rodikliu 2014 m., gerokai padidėjo ir siekia 76,50 proc.;

12.  su pasitenkinimu pažymi, kad Centras yra suinteresuotas pagerinti savo vertimų kokybės užtikrinimą ir klientų grįžtamosios informacijos teikimo sistemą ir kad Centras organizavo seminarą laisvai samdomiems vertėjams, kad supažindintų juos su Centro darbo metodais;

13.  remdamasis Centro suteikta informacija patvirtina, kad jis pradėjo taikyti naują biudžeto planavimo ir stebėsenos priemonę, kuri buvo naudojama rengiant 2015 m. biudžetą, naują vertimo darbo srauto valdymo sistemą „e-CDT“ ir naują kompiuterinę pagalbinę vertimo priemonę;

o
o   o

14.  pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2016 m. balandžio 28 d.(13) rezoliucijoje dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(1) OL C 409, 2015 12 9, p. 33.
(2) OL C 409, 2015 12 9, p. 33.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL L 314, 1994 12 7, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.
(7) OL C 409, 2015 12 9, p. 33.
(8) OL C 409, 2015 12 9, p. 33.
(9) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(10) OL L 314, 1994 12 7, p. 1.
(11) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(12) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.
(13) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2016)0159.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop)
PDF 422kWORD 88k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2164(DEC))
P8_TA(2016)0163A8-0082/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2014 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymu(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05584/2016 – C8-0062/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo(4), ypač į jo 12a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(6), ypač į jo 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8–0082/2016),

1.  patvirtina Europos profesinio mokymo plėtros centro direktoriui, kad Centro 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos profesinio mokymo plėtros centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymo (2015/2164(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2014 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymu(7),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05584/2016 – C8-0062/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(9), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo(10), ypač į jo 12a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(11),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(12), ypač į jo 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8–0082/2016),

1.  pažymi, kad Europos profesinio mokymo plėtros centro galutinėse metinėse ataskaitose buvo pateikti Audito Rūmų ataskaitos priede nurodyti duomenys;

2.  pritaria Europos profesinio mokymo plėtros centro 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos profesinio mokymo plėtros centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (2015/2164(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8–0082/2016),

A.  kadangi, atsižvelgiant į Europos profesinio mokymo plėtros centro (toliau – Centras) finansines ataskaitas, Centro 2014 finansinių metų galutinį biudžetą sudarė 17 275 766 EUR, t. y. 3,62 proc. mažiau, palyginti su 2013 m.;

B.  kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Centro 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pažymėjo, jog gavo pagrįstą patikinimą, kad Centro metinės ataskaitos yra patikimos ir jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Tolesni veiksmai, susiję su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu

1.  teigiamai vertina priemones, kurių ėmėsi Centras, reaguodamas į Audito Rūmų praėjusių metų pastabas, taip pat į Parlamento rekomendacijas;

Biudžeto ir finansų valdymas

2.  su pasitenkinimu pažymi, kad dėl 2014 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 98,93 proc., kaip ir 2013 m.; be to, pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 95,68 proc., t. y. 3,29 proc. daugiau nei 2013 m.;

Viešųjų pirkimų ir įdarbinimo procedūros

3.  vertina tai, kad 2014 m. Centro paramos paslaugos nuolat buvo veiksmingos; pažymi, kad 95 iš 98 etatų plane numatytų pareigybių buvo užimtos ir mokėjimų atlikimo laiku vidurkis išliko stabilus;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

4.  pažymi, kad 2014 m. spalio mėn. Centro valdančioji taryba patvirtino politiką dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo, kuri pritaikyta Centro padėčiai ir apima atitinkamas Centre įmanomų galimų interesų konfliktų aplinkybes; palankiai vertina Centro organizuojamus reguliarius mokymo kursus, kad būtų padidintas jo darbuotojų informuotumas tinkamo šios politikos įgyvendinimo srityje; pažymi, kad pirmieji mokymo kursai vyko 2015 m. birželio mėn.;

5.  pažymi, kad dauguma Centro valdančiosios tarybos narių pasirašė interesų konflikto nebuvimo deklaracijas; be to, pažymi, kad gavus atitinkamų narių sutikimą, tos deklaracijos buvo paskelbtos Centro interneto svetainėje; primygtinai ragina deklaracijos dar nepasirašiusius valdančiosios tarybos narius kuo greičiau tai padaryti;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. spalio mėn. Centras priėmė kovos su sukčiavimu strategiją, pagrįstą Komisijos parengtu bendru požiūriu į ES decentralizuotas agentūras, kuriuo siekiama remti veiksmingą sukčiavimo rizikos prevenciją ir nustatymą ir stiprinti atitinkamas galimų sukčiavimo atvejų nagrinėjimo ir jų rezultatų bei ataskaitų apie juos teikimo vidaus procedūras;

7.  teigia, kad Centro metinės ataskaitos galėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant laikytis skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo principų; ragina Centrą į savo metinę ataskaitą įtraukti tiems principams skirtą standartinį skyrių;

Vidaus auditas

8.  pripažįsta, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba (toliau – VAT) atliko auditą dėl vienos iš keturių temų, įtrauktų į 2013–2015 m. VAT strateginį audito planą; pažymi, kad VAT savo galutinėje audito ataskaitoje paskelbė vieną „labai svarbią“ rekomendaciją ir keturias „svarbias“ rekomendacijas; taip pat pripažįsta, kad metų pabaigoje įgyvendinus „labai svarbią“ rekomendaciją, jos statusas buvo priskirtas žemesnei „svarbios“ rekomendacijos kategorijai; be to, pripažįsta, kad po audito parengtas veiksmų planas įgyvendinamas, kaip suplanuota;

Vidaus kontrolė

9.  pažymi, kad Centras reguliariai atlieka rizikos vertinimą ir rengia rizikos valdymo planą (toliau – RVP), kad nustatytų riziką, kuri galėtų daryti įtaką Centro tikslų įgyvendinimui; susirūpinęs pažymi, kad RVP nurodyta, kad esama rizikos, jog Centras dėl jau pernelyg aktyviai naudojamų turimų išteklių gali nesugebėti patenkinti nenumatytų išorinių suinteresuotųjų subjektų reikalavimų; pripažįsta, kad Centras atidžiai stebi savo darbo programos pokyčius, kad pritaikytų ją prie turimų išteklių arba tinkamai įtrauktų su pokyčiais susijusią veiklą;

Veikla

10.  pažymi, kad periodiniame Centro išorės vertinime pateiktos rekomendacijos dėl to, kaip jis galėtų tobulinti ir stiprinti savo vaidmenį; be to, pažymi, kad 2014 m. balandžio mėn. Centras parengė veiksmų planą dėl rekomendacijų įgyvendinimo, kuris buvo pristatytas jo valdančiajai tarybai; pažymi, kad iki 2014 m. pabaigos įgyvendintos 7 iš 23 rekomendacijų ir susiję veiksmai; ragina Centrą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pranešti apie pažangą, pasiektą įgyvendinant likusias rekomendacijas;

11.  pažymi, kad periodiniuose išorės vertinimuose taip pat nagrinėjama galima Centro, Europos mokymo fondo (toliau – ETF), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (toliau – EUROFOUND) ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) sąveika; pripažįsta, kad remiantis vertinimo išvadomis, Centras neatkartoja jokių kitų Sąjungos subjektų veiksmų nacionaliniu ar tarptautiniu lygmenimis;

12.  atkreipia dėmesį į glaudų Centro bendradarbiavimą su ETF ir EUROFOUND, kuris įformintas šių agentūrų bendradarbiavimo susitarimuose, taip pat anksčiau sutartose metinėse darbo programose;

13.  atkreipia dėmesį į Centro darbą didinant profesinio švietimo ir mokymo matomumą Sąjungoje ir jo vaidmenį pasitelkiant interneto svetainę, socialinius tinklus, organizuojant įvairius renginius priimančiojoje valstybėje narėje, taip pat bendradarbiaujant su Komisija rengiant keletą leidinių ir vykdant spaudos veiklą;

Kitos pastabos

14.  apgailestauja dėl to, kad Graikijoje esančio Centro pastato remonto darbai nebuvo baigti iki 2014 m. pabaigos; vis dėlto pripažįsta, kad remontas priklauso priimančiosios valstybės narės vyriausybės atsakomybei ir kad šie statybos darbai turėjo būti sustabdyti dėl ekonominės padėties priimančiojoje valstybėje narėje; pažymi, kad likę darbai turėjo būti baigti iki 2015 m. pabaigos, ir ragina Centrą toliau teikti ataskaitas šiuo klausimu biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

15.  vertina tai, kad Centras daug dėmesio skyrė veiklai, kurią vykdant prisidedama prie jaunimo nedarbo įveikimo politikos ir tokia politika remiama; ypač teigiamai vertina Centro gebėjimą prognozuoti ir analizuoti, taip pat darbą, susijusį su gamybinės praktikos plėtojimu; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Centro visoms valstybėms narėms parengtose detaliose šalių suvestinėse, kuriose nurodomos profesinio švietimo ir mokymo politikos kryptys, pateikiama informacija buvo atspindėta 2014 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, pateiktose vykdant Europos semestro veiklą;

16.  mano, kad Centras turėtų padėti valstybėms narėms, kurioms iškyla problemų dėl padidėjusio pabėgėlių skaičiaus, pasinaudoti profesinio mokymo galimybėmis, kad integruotų pabėgėlius į darbo rinką;

17.  palankiai vertina tai, kad Europass interneto svetainėje, kurią tvarko Centras ir kuri prieinama 27 kalbomis, 2014 m. apsilankė 21,7 mln. naudotojų, t. y. jų skaičius, palyginti su 2013 m., padidėjo 8 proc.;

o
o   o

18.  pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2016 m. balandžio 28 d.(13) rezoliucijoje dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(1) OL C 409, 2015 12 9, p. 39.
(2) OL C 409, 2015 12 9, p. 39.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL L 39, 1975 2 13, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.
(7) OL C 409, 2015 12 9, p. 39.
(8) OL C 409, 2015 12 9, p. 39.
(9) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(10) OL L 39, 1975 2 13, p. 1.
(11) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(12) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.
(13) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0159.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos policijos koledžas (CEPOL)
PDF 427kWORD 94k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos policijos koledžo 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2180(DEC))
P8_TA(2016)0164A8-0088/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos policijos koledžo 2014 finansinių metų galutines metines finansines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos policijos koledžo 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų kartu su Koledžo atsakymu(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Koledžas įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05584/2016 – C8-0078/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/681/TVR, įsteigiantį Europos policijos koledžą (CEPOL) ir panaikinantį Sprendimą 2000/820/TVR(4), ypač į jo 16 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 543/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR, įsteigiantis Europos policijos koledžą (CEPOL)(5),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(7), ypač į jo 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8–0088/2016),

1.  patvirtina Europos policijos koledžo direktoriui, kad Koledžo 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos policijos koledžo direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos policijos koledžo 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymo (2015/2180(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos policijos koledžo 2014 finansinių metų galutines metines finansines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos policijos koledžo 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų kartu su Koledžo atsakymu(8),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(9),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Koledžas įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05584/2016 – C8-0078/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(10), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/681/TVR, įsteigiantį Europos policijos koledžą (CEPOL) ir panaikinantį Sprendimą 2000/820/TVR(11), ypač į jo 16 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 543/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR, įsteigiantis Europos policijos koledžą (CEPOL)(12),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(13),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(14), ypač į jo 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8–0088/2016),

1.  pažymi, kad Europos policijos koledžo galutinėse metinėse ataskaitose buvo pateikti Audito Rūmų ataskaitos priede nurodyti duomenys;

2.  pritaria Europos policijos koledžo 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos policijos koledžo direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos policijos koledžo 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (2015/2180(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos policijos koledžo 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8–0088/2016),

A.  kadangi, remiantis jo finansinėmis ataskaitomis, Europos policijos koledžo (toliau – Koledžas) galutinis 2014 finansinių metų biudžetas buvo 8 575 859 EUR, t. y. 1,48 % didesnis nei 2013 m.; kadangi visą Koledžo biudžetą sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.  kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2014 finansinių metų Europos policijos koledžo metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, jog jie gavo pakankamą užtikrinimą, kad Koledžo metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Tolesni veiksmai, susiję su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu

1.  atkreipia dėmesį į tai, jog Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad dėl dviejų Audito Rūmų 2011 m. ataskaitoje pateiktų pastabų, kurios Audito Rūmų 2012 m. ataskaitoje buvo pažymėtos žyma „neįvykdyta“, o Audito Rūmų 2013 m. ataskaitoje – žyma „vykdoma“, imtasi taisomųjų veiksmų ir dabar Audito Rūmų ataskaitoje pastabos pažymėtos žyma „užbaigta“; be to, pažymi, kad dėl trijų Audito Rūmų 2012 m. ataskaitoje pateiktų pastabų, kurios Audito Rūmų 2013 m. ataskaitoje buvo pažymėtos žymomis „neįvykdyta“ ar „vykdoma“, imtasi taisomųjų veiksmų ir dabar Audito Rūmų ataskaitoje dvi pastabos pažymėtos žyma „užbaigta“, o viena pastaba – „vykdoma“; pažymi, kad iš trijų Audito Rūmų 2013 m. ataskaitoje pateiktų pastabų dabartinėje Audito Rūmų ataskaitoje dvi pastabos pažymėtos žyma „vykdoma“, o viena – „netaikoma“;

2.  atsižvelgdamas į Koledžo pateiktą informaciją pripažįsta, kad:

   laikantis Koledžo interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politikos ir pareiškimo dėl privatumo, kuris perduotas duomenų subjektams, Koledžas savo interneto svetainėje paskelbė direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, Bendrųjų paslaugų skyriaus vadovo ir valdybos narių interesų deklaracijas; Koledžo darbuotojų, deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir kitų asmenų, tiesiogiai bendradarbiaujančių su Koledžu, pasirašytos interesų deklaracijos neskelbiamos viešai siekiant apriboti bereikalingą asmens duomenų atskleidimą;
   buvo nustatytos įvairios priemonės po to, kai Koledžas buvo perkeltas iš Bramshilo į jo naujai įrengtą būstinę Budapešte, kad būtų užtikrintas Koledžo darbo aplinkos ekonominis veiksmingumas ir ekologiškumas;

Biudžeto ir finansų valdymas

3.  su džiaugsmu pažymi, kad 2014 finansiniais metais atlikti biudžeto stebėsenos veiksmai lėmė tai, jog biudžeto įvykdymo lygis siekia 97,40 %, t. y. 2,51 % daugiau nei 2013 m., kai jis buvo 94,89 %; konstatuoja, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 82,40 %, t. y. 6,74 % mažesnis nei 2013 m., kai jis buvo 89,14 %;

Įsipareigojimai ir perkėlimai į kitą laikotarpį

4.  atsižvelgdamas į Koledžo galutines finansines ataskaitas pažymi, kad į kitą laikotarpį perkeltų įsipareigotų asignavimų lygis buvo aukštas – 1 287 094 EUR, t. y. sudarė 15 % viso 2014 m. biudžeto ir buvo 4 % didesnis nei 2013 m.; atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą, pažymi, kad II antraštinėje dalyje (administracinės išlaidos) į kitą laikotarpį buvo perkelta daug lėšų – 383 940 EUR (59 %), taigi perkėlimai į kitą laikotarpį padidėjo 29 %, palyginti su 145 414 EUR (30 %) 2013 m.; tačiau pripažįsta, kad aukštesnį nei ankstesniais metais perkėlimų į kitą laikotarpį lygį lėmė visų pirma tai, kad 2014 m. spalio mėn. buvo perkelta Koledžo būstinė, ir