Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2047(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0287/2016

Pateikti tekstai :

A8-0287/2016

Debatai :

PV 25/10/2016 - 13
CRE 25/10/2016 - 13

Balsavimas :

PV 26/10/2016 - 6.2
CRE 26/10/2016 - 6.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0411

Priimti tekstai
PDF 510kWORD 67k
Trečiadienis, 2016 m. spalio 26 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrasis biudžetas. Visi skirsniai
P8_TA(2016)0411A8-0287/2016

2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11900/2016 – C8-0373/2016 – 2016/2047(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (toliau – DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4) (Tarpinstitucinis susitarimas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros (tikslinimo) (COM(2016)0603),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2017 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2016 m. liepos 18 d. (COM(2016)0300),

–  atsižvelgdamas į poziciją dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kurią Taryba patvirtino 2016 m. rugsėjo 12 d. ir perdavė Parlamentui 2016 m. rugsėjo 14 d. (11900/2016 – C8-0373/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų atitinkamų komitetų nuomones (A8-0287/2016),

A.  kadangi trūkstant išteklių didesnį dėmesį reikėtų skirti būtinybei laikytis biudžetinės drausmės ir lėšas naudoti efektyviai bei veiksmingai;

B.  kadangi SESV 318 straipsnyje numatytas Parlamento ir Komisijos dialogas turėtų skatinti į rezultatus orientuotą kultūrą Komisijoje, įskaitant didesnį skaidrumą ir didesnę atskaitomybę;

III skirsnis

Bendra apžvalga

1.  pažymi, kad 2017 m. biudžetas turi būti apsvarstytas platesniame – daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo – kontekste; pabrėžia, kad reikia užtikrinti ilgalaikių prioritetų ir naujų iššūkių pusiausvyrą, ir todėl pabrėžia, kad 2017 m. biudžetas turi atitikti strategijos „Europa 2020“ tikslus, kurie yra jo pagrindinis orientyras ir svarbiausias prioritetas;

2.  pakartoja, kad yra tvirtai įsitikinęs, jog ypatingomis dabartinėmis aplinkybėmis tokios iniciatyvos, kaip ESI fondų paramos sustabdymas, vykdomas Komisijos, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 23 straipsnio 15 dalyje (Bendrųjų nuostatų reglamentas, BNR)(8), yra ne tik neteisingos ir neproporcingos, bet ir netvarios politiniu požiūriu;

3.  pabrėžia, kad Parlamentui svarstant 2017 m. biudžetą visapusiškai atsižvelgta į minėtoje 2016 m. kovo 9 d. rezoliucijoje dėl biudžeto sudarymo bendrųjų gairių ir pirmiau minėtoje 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“ nurodytus ir didžiosios daugumos narių patvirtintus politinius prioritetus;

4.  pabrėžia, kad taika ir stabilumas – pagrindinės vertybės, kurias Sąjunga turi išsaugoti; laikosi nuomonės, kad turi būti apsaugotas Didžiojo penktadienio susitarimas, kuris pasirodė esantis nepaprastai svarbus siekiant taikos ir susitaikymo Šiaurės Airijoje; pabrėžia poreikį nustatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrinta parama regionams, kuriuose bus daromas ypač didelis poveikis suderėto išstojimo iš Sąjungos atveju po to, kai Jungtinė Karalystė pasirems ES sutarties 50 straipsniu pagal savo piliečių pareikštą valią;

5.  pabrėžia, kad Sąjunga šiuo metu susiduria su keliomis rimtomis ekstremaliosiomis situacijomis ir naujais iššūkiais, kurie negalėjo būti numatyti tuomet, kai buvo rengiama 2014–2020 m. DFP; yra įsitikinęs, kad reikia iš Sąjungos biudžeto skirti daugiau finansinių išteklių siekiant atremti politinius iššūkius ir sudaryti sąlygas Sąjungai kuo skubiau prioriteto tvarka pateikti atsakymus ir veiksmingai reaguoti į šias krizes; mano, kad šiuo tikslu reikia tvirto politinio įsipareigojimo norint, kad nauji asignavimai būtų numatyti 2017 m. ir iki programavimo laikotarpio pabaigos;

6.  pabrėžia, jog reikia, kad 2017 m. biudžete būtų patenkinti su migracijos sunkumais ir lėtu ekonomikos augimu po ekonomikos krizės susiję poreikiai; pažymi, kad reikia skirti daugiau lėšų tyrimams ir infrastruktūros projektams, taip pat kovai su jaunimo nedarbu;

7.  primena, kad, nors Parlamentas nedelsiant patvirtino papildomą finansavimą, kurio reikia siekiant spręsti dabartinius su pabėgėliais ir migracija susijusius uždavinius, tuo pačiu metu teikiant paramą siekiant tvaraus vystymosi tikslų, jis nuolat primygtinai tvirtino, kad tie uždaviniai neturėtų būti viršesni nei kitos svarbios Sąjungos politikos sritys, visų pirma, deramų ir kokybiškų darbo vietų kūrimas ir įmonių bei verslumo plėtra siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo; pažymi, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra visiškai nepakankama norint teikti pakankamą finansavimą su dabartiniais pabėgėlių ir migracijos uždaviniais susijusiems veiksmams, kurių imamasi Sąjungos viduje, ir pabrėžia poreikį patvirtinti visa apimantį ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, pagal kurį migracija būtų susieta su vystymusi ir būtų užtikrinta darbuotojų migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integracija, taip pat prioritetinės programos, pvz., kultūros programos; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti būtiną papildomą šios srities finansavimą, Komisija 2017 m. biudžeto projekte (toliau –BP) pasiūlė, o Taryba pritarė tam, kad būtų be precedento dažnai naudojamos DFP specialiosios priemonės, be kita ko, visapusiškai panaudojama lankstumo priemonė ir iš esmės mobilizuojamas nenumatytų atvejų rezervas, kurio lėšos naudojamos tik kraštutiniu atveju;

8.  pakartoja savo poziciją, kad dabartiniams pabėgėlių ir migracijos uždaviniams spręsti reikiamų papildomų lėšų prašymų tenkinimas neturėtų trukdyti vykdyti esamą Sąjungos išorės veiklą, įskaitant jos vystymosi politiką; pakartoja, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, patikos fondų ir bet kokių kitų ad hoc priemonių kūrimas negali būti finansuojamas sumažinant kitų esamų priemonių lėšas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad sukurtos į Sąjungos biudžetą nepatenkančios ad hoc priemonės galėtų kelti grėsmę biudžeto vieningumui ir jas kuriant galėtų būti apeita biudžeto procedūra, kurioje turi dalyvauti ir kurią turi tikrinti Europos Parlamentas; labai abejoja dėl to, ar 4 išlaidų kategorijos (Europos vaidmuo pasaulyje) viršutinė riba yra pakankama, kad būtų tvariai ir veiksmingai reaguojama į esamas išorės problemas, įskaitant pabėgėlių ir migracijos iššūkius;

9.  pakartoja esąs įsitikinęs, kad Sąjungos biudžete turėtų būti rasti naujų iniciatyvų finansavimo būdai, kuriais nebūtų kenkiama esamoms Sąjungos programoms ir politikos priemonėms, ir ragina nustatyti tvarius naujų iniciatyvų finansavimo būdus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad finansavimas mokslinių tyrimų gynybos srityje parengiamiesiems veiksmams, kuris per kitus trejus metus sudarys 80 mln. EUR, bus sumažintas dabartiniame DFP biudžete; yra įsitikinęs, kad, kadangi Sąjungos biudžete jau ir taip yra per mažai lėšų, papildomoms pastangoms, susijusioms su veikla, administracinėmis išlaidomis, parengiamaisiais veiksmais ir bandomaisiais projektais bendros saugumo ir gynybos politikos srityje, reikia ir papildomo finansinio indėlio iš valstybių narių; mano, kad valstybės narės turėtų naudoti dabartinę DFP laikotarpio vidurio peržiūrą / tikslinimą į tai atsižvelgdamos; pabrėžia, kad reikia pateikti paaiškinimą, kaip bus finansuojami bendri moksliniai tyrimai gynybos srityje ilguoju laikotarpiu;

10.  primena, kad Sąjunga ratifikavo 21-osios Klimato kaitos konferencijos (COP 21) susitarimą ir turi skirti dalį savo finansinių išteklių tam, kad būtų laikomasi Sąjungos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų; pažymi, kad, atsižvelgiant į 2017 finansinių metų sąmatą, tikimasi, kad šiuo tikslu biudžete bus numatyta 19,2 proc. išlaidų; tvirtai skatina Komisiją laikytis šios krypties, kad būtų taikomas 20 proc. tikslas, atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą integruoti klimato veiksmus į dabartinę DFP;

11.  ragina Komisiją 2017 m. biudžete pateikti iniciatyvą, pagal kurią jauniems europiečiams, atrinktiems konkurso tvarka, būtų suteikti viešojo transporto kuponai, ir skirti šiai iniciatyvai pakankamai asignavimų; pagrindinis tokios iniciatyvos tikslas būtų įvertinti bendresnės sistemos, kuria visų pirma būtų siekiama jaunimo judumo, ES jaunimo informavimo ir lygių galimybių propagavimo, įgyvendinamumą ir galimą poveikį;

12.  atmeta Tarybos pasiūlytus BP sumažinimus; negali suprasti, dėl kokių priežasčių siūloma sumažinti lėšas, ir ginčija Tarybos pareikštą ketinimą atkurti dirbtines maržas kai kuriose išlaidų kategorijose, pvz., 1a išlaidų pakategorėje (Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti) ir 4 išlaidų kategorijoje (Europos vaidmuo pasaulyje), ypač atsižvelgiant į tai, kad maržos bet kokiu atveju bus per mažos, jei bus norima reaguoti į nenumatytas aplinkybes ar krizes;

13.  pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus Tarybos svarstymo metu nepavyko numatyti faktinio Sąjungos biudžeto vykdymo ir kad, atsižvelgiant į visus taisomuosius biudžetus, kiekviename galutiniame biudžete reikėjo numatyti žymiai daugiau lėšų; todėl ragina Tarybą pakoreguoti savo poziciją Taikinimo komitete, kad 2017 m. biudžete nuo pat pradžių būtų numatyta pakankamai lėšų;

14.  skelbia, kad, siekdamas tinkamai finansuoti šiuos skubius poreikius ir turėdamas mintyje labai mažas DFP maržas 2017 m., Parlamentas finansuos BP numatytų asignavimų padidinimą išnaudodamas visas turimas maržas ir dar labiau panaudodamas nenumatytų atvejų rezervą;

15.  visiškai atlygina visus sumažintus asignavimus, susijusius su Europos strateginių investicijų fondu (toliau – ESIF), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (toliau – EITP) ir programos „Horizontas 2020“ eilutėse, – iš viso 1 240 mln. EUR įsipareigojimų 2017 m., panaudodamas naujus asignavimus, kurie turėtų būti gauti atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą; primygtinai tvirtina, kad visoje Sąjungoje reikia veiksmingai reaguoti į jaunimo nedarbą; todėl padidina Jaunimo užimtumo iniciatyvai (toliau – JUI) skiriamas lėšas papildoma 1 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, kad iniciatyva galėtų būti tęsiama; mano, kad dėl šioms svarbioms Sąjungos programoms skiriamo tinkamo papildomo finansavimo turėtų būti nuspręsta atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą;

16.  tikisi, kad Taryba pritars šiam požiūriui ir kad per taikinimo procedūrą bus lengvai pasiektas susitarimas ir sudarytos galimybės Sąjungai tinkamai atsižvelgti į susidariusias aplinkybes ir veiksmingai spręsti būsimus uždavinius;

17.  nustato bendrą 2017 m. įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų lygį – atitinkamai 160,7 mlrd. EUR ir 136,8 mlrd. EUR;

1a išlaidų pakategorė – Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

18.  pažymi, kad vėl po Tarybos svarstymo labai ženkliai sumažinta 1a išlaidų pakategorė – 52 proc. visų Tarybos įsipareigojimų sumažinimų įvykdyta šioje kategorijoje; todėl stebisi, kaip šiame svarstyme yra atspindėtas Tarybos politinis prioritetas dėl darbo vietų ir augimo;

19.  visiškai nepritaria tokiam lėšų sumažinimui išlaidų kategorijoje, kuri simbolizuoja Europos pridėtinę vertę ir pagal kurią užtikrinamas didesnis augimas ir kuriama daugiau darbo vietų piliečiams; taigi nusprendžia atmesti Tarybos sumažinimus;

20.  laikydamasis 2015 m. birželio mėn. prisiimto įsipareigojimo vykdant metinę biudžeto procedūrą kuo labiau sumažinti su ESIF įsteigimu susijusį biudžeto poveikį programai „Horizontas 2020“ ir EITP, nusprendžia vėl įrašyti visas prieš ESIF įsteigimą buvusias pradines programos „Horizontas 2020“ ir EITP biudžeto eilučių, sumažintų siekiant suteikti lėšų ESIF garantijų fondui, sumas; pabrėžia Sąjungos didžiausios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ svarbą, nes įgyvendinant šią programą puikios idėjos paverčiamos produktais ir paslaugomis ir taip skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas; prašo BP sumas papildyti atitinkama 1,24 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų suma; tikisi, kad atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą bus pasiektas bendras susitarimas šiuo skubiu klausimu; pabrėžia, kad ESIF turėtų būti patobulintas tam, kad būtų visapusiškai efektyvus ir veiksmingas, užtikrinant, kad būtų laikomasi papildomumo principo, pagerinant geografinę ir sektorių pusiausvyrą ir padidinant skaidrumą sprendimų priėmimo procese;

21.  laikydamasis nuolatinių darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo prioritetų ir atidžiai įvertinęs ligšiolinį gebėjimą įsisavinti lėšas, nusprendžia siūlyti selektyviai ir viršijant BP lygį padidinti asignavimus programoms COSME, PROGRESS, „Marie Curie“, Europos mokslinių tyrimų tarybai, EURES ir programai „Erasmus +“; pažymi, kad toks lėšų didinimas gali būti finansuojamas panaudojant turimą šios pakategorės maržą;

22.  atsižvelgdamas į tai, 1a išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų lygį padidina 45 mln. EUR suma, palyginti su BP lygiu (išskyrus ESIF, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus);

1b išlaidų pakategorė – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

23.  pabrėžia, kad maždaug trečdalis metinio Sąjungos biudžeto yra skirtas ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai; pabrėžia, kad sanglaudos politika yra pagrindinė Sąjungos investicijų politika ir priemonė, skirta skirtumams tarp visų Sąjungos regionų sumažinti, ir kad ji atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“;

24.  nepritaria Tarybos siūlymui pagal 1b pakategorę numatytus įsipareigojimus sumažinti 3 mln. EUR ir mokėjimus – o tai dar svarbiau – 199 mln. EUR (taip pat ir paramos eilutėse); ragina Tarybą paaiškinti, kaip tas sumažinimas atitinka jos tikslą skirti reikiamus asignavimus, kuriais būtų sudarytos sąlygos sklandžiai įgyvendinti naujas programas ketvirtaisiais 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos metais; primena, kad Komisijos pasiūlytas mokėjimų lygis pagal šią išlaidų kategoriją jau yra 23,5 proc. mažesnis nei 2016 m. biudžete; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad joks papildomas mokėjimų sumažinimas negali būti pagrįstas ir jam negali būti pritarta;

25.  ragina atlikti Sąjungos politikos priemonių poveikio vertinimą, grindžiamą poveikio vertinimo ataskaitomis, siekiant nustatyti, kokiu mastu taikant šias priemones buvo, inter alia, sumažinti ekonominiai skirtumai, vystoma konkurencinga ir diversifikuota regioninė ekonomika ir skatinamas tvarus augimas bei darbo vietų kūrimas;

26.  yra labai susirūpinęs dėl didelių vėlavimų įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų ciklą, nes tai gali turėti didelių neigiamų pasekmių siekiant laiku gauti rezultatus vietoje, o taip pat antroje dabartinės DFP laikotarpio pusėje gali vėl iš naujo susikaupti neapmokėtų sąskaitų; primygtinai ragina atitinkamas valstybes nares skubiai paskirti valdančiąsias, mokėjimo ir tvirtinančiąsias institucijas ir šalinti visas kitas priežastis, dėl kurių vėluojama įgyvendinti programas; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl didesnio supaprastinimo šioje srityje ir mano, kad valstybės narės turėtų nedelsdamos dėti visas pastangas siekdamos užtikrinti, kad programos būtų sklandžiai visapusiškai įgyvendinamos; todėl ragina užtikrinti didesnę viešųjų investicijų politikos vykdant valstybių narių biudžetus ir Sąjungos biudžetą ir politikos, kuria siekiama skatinti augimą ir tvaraus užimtumo kūrimą – tai yra kertinis Sąjungos elementas – sąveiką ir papildomumą;

27.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Struktūrinių reformų rėmimo programos parengimo, šiai programai skiriant 142 800 000 EUR finansinį paketą, ir pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti skiriamos siekiant stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

28.  apgailestauja dėl to, kad dėl asignavimų sutelkimo 2014–2015 m. laikotarpio pradžioje Komisija nepasiūlė jokių įsipareigojimų asignavimų JUI 2017 m.; pakartoja, kad labai remia tolesnį Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą; vadovaudamasis Europos socialinio fondo reglamentu(9), pagal kurį numatoma tokio tęstinumo galimybė, nusprendžia visų pirma numatyti Jaunimo užimtumo iniciatyvai papildomai 1 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 500 mln. EUR mokėjimų asignavimų, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į jaunimo nedarbą, pasinaudojant patirtimi, gauta atsižvelgus į Komisijos JUI įgyvendinimo vertinimo rezultatus; pažymi, kad, atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, atliekant būsimą DFP laikotarpio vidurio tikslinimą turi būti pasiektas bendras susitarimas dėl tinkamo papildomo JUI finansavimo likusią šio programavimo laikotarpio dalį; primygtinai ragina valstybes nares dėti visas pastangas siekiant greičiau įgyvendinti iniciatyvą vietoje, kad ja galėtų tiesiogiai pasinaudoti jaunieji europiečiai;

29.  nusprendžia vėl įrašyti į BP įsipareigojimus ir mokėjimus eilutėse, kuriose Taryba juos sumažino; pagal 1b išlaidų pakategorę JUI skiria 1 500 mln. EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 500 mln. EUR daugiau mokėjimų asignavimų nei numatyta BP ir padidina Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui skiriamus įsipareigojimus 4 mln. EUR ir mokėjimus – 2 mln. EUR, taip viršijant dabartinę įsipareigojimų viršutinę ribą 1,57 mlrd. EUR;

30.  pabrėžia, kad 1b išlaidų pakategorėje susidariusi didžiausia dalis dabartinių neįvykdytų įsipareigojimų, kurie 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje siekė 151 119 mln. EUR ir kurie gali kelti pavojų naujų programų įgyvendinimui;

31.  pabrėžia svarbų sanglaudos politikos indėlį, susijusį su veiksmingu biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą įgyvendinimu; ragina Komisiją remti veiksmus, kuriais būtų sukurtos tinkamos priemonės lyčių lygybei pasiekti, pvz., paskatų struktūros panaudojant struktūrinius fondus ir siekiant skatinti nacionalinio lygmens biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

2 išlaidų kategorija — Tvarus augimas: gamtos ištekliai

32.  pažymi, kad Taryba sumažino 2 išlaidų kategorijos asignavimų dydį, numatydama 179,5 mln. EUR mažiau įsipareigojimų asignavimų ir 198 mln. EUR mažiau mokėjimų asignavimų administracinės paramos eilutėse, techninės pagalbos veiklos eilutėse (pvz., Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir programos LIFE), Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), kuris yra nepaprastai svarbus siekiant toliau vykdyti žemės ūkio veiklą apgyvendintose teritorijose, veiklos eilutėse ir decentralizuotų agentūrų eilutėse; pažymi, kad labiausiai mokėjimai sumažinti kaimo plėtros srityje; mano, kad taisomasis raštas turėtų likti pagrindu norint atlikti bet kokį patikimą EŽŪGF asignavimų tikslinimą; vėl įrašo atitinkamas BP numatytas sumas;

33.  mano, kad Sąjungos biudžetas turi teikti pirmenybę iniciatyvoms, kurios iš tiesų padės didinti ekonomikos ekologiškumą;

34.  laukia, kol bus pateiktas taisomasis raštas dėl skubios paramos priemonių, ypač pieno sektoriuje, paketo, ir nusprendžia pareikšti savo tvirtą paramą Sąjungos žemės ūkio sektoriui; todėl padidina asignavimų lygį 600 mln. EUR suma, palyginti su BP, kad būtų šalinami pieno sektoriaus krizės padariniai ir Rusijos embargo poveikis pieno sektoriuje;

35.  palankiai vertina asignavimus, skiriamus su žemės ūkiu susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“, siekiant užtikrinti pakankamą aprūpinimą saugiais ir aukštos kokybės maisto ir kitais biologiniais produktais; pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę projektams, kuriuose dalyvauja pirminiai gamintojai;

36.  pakartoja, kad BŽŪP asignavimai neturėtų būti skiriami bulių, naudojamų mirtinoms bulių kovoms, veisimui ar auginimui remti; ragina Komisiją ilgiau nedelsiant pateikti būtinus teisės aktų pakeitimus siekiant įgyvendinti šį reikalavimą, nes jis jau buvo nurodytas rengiant bendrąjį Europos Sąjungos 2016 finansinių metų biudžetą;

37.  pabrėžia, kad įgyvendinant naująją bendrą žuvininkystės politiką iš esmės keičiasi tiek valstybių narių, tiek žvejų žuvininkystės valdymas, ir šiuo požiūriu primena sunkumus, patirtus ankstesniais finansiniais metais, kai asignavimai buvo sumažinti;

38.  atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir teigiamai vertindamas tai, kad biudžeto projekte programos LIFE biudžetas padidintas 30,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, vis dėlto apgailestauja, kad šiais metais programai LIFE iš viso skirtas 493,7 mln. EUR dydžio finansavimas vėl sudaro tik 0,3 proc. viso BP lėšų;

39.  atkreipia dėmesį į ankstesnes problemas, kurios kilo dėl nepakankamų programai LIFE skirtų mokėjimų asignavimų, nes taip buvo apsunkintas ir vilkinamas tinkamas šios programos įgyvendinimas;

40.  laikydamasis savo strategijos „Europa 2020“ tikslų ir tarptautinių įsipareigojimų kovoti su klimato kaita, nusprendžia pasiūlyti padidinti BP numatytą lėšų, skiriamų programai LIFE+, lygį;

41.  todėl padidina įsipareigojimų asignavimus 619,8 mln. EUR, o mokėjimų asignavimus – 611,3 mln. EUR (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), palikdamas 19,4 mln. EUR maržą, nesiekiančią 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų viršutinės ribos;

3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė

42.  pabrėžia, kad Parlamentas ir toliau dabartinę migracijos problemą laiko svarbiausiu savo darbotvarkės punktu; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą skirti papildomus 1,8 mlrd. EUR, kurie papildytų pradžioje 2017 m. numatytus asignavimus, kad būtų galima išspręsti migracijos problemą Sąjungoje; pažymi, kad didelis nukrypimas nuo pradinio programavimo rodo, jog reikia padidinti 3 išlaidų kategorijos viršutines ribas; pabrėžia, kad Komisija siūlo finansuoti šiuos padidinimus visų pirma mobilizuojant lankstumo priemonę (530 mln. EUR suma, taip visiškai išnaudojant šiais metais turimas lėšas) ir nenumatytų atvejų rezervą (1 160 mln. EUR suma); atsižvelgdamas į precedento neturintį su migracija susijusių išlaidų finansavimo lygį (2017 m. – iš viso 5,2 mlrd. EUR pagal 3 ir 4 išlaidų kategorijas ir Europos plėtros fondo mobilizavimas) ir pateiktus pasiūlymus taikyti lankstumo priemones, nereikalauja dar labiau padidinti su migracija susijusios politikos finansavimo; tuo pačiu metu atrems bet kokius bandymus sumažinti šios srities Sąjungos veiksmų finansavimą;

43.  dar kartą pakartoja, kad biudžeto lankstumas turi ribas ir gali būti tik trumpalaikis sprendimas; yra tvirtai įsitikinęs, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos padidinimas būtų įžvalgus ir drąsus atsakas susidūrus su šiais ilgalaikiais pabėgėlių ir migracijos iššūkiais, kurie apima visą žemyną ir nerodo jokių nusiraminimo ženklų; mano, kad visi neseniai priimti biudžeto sprendimai siekiant užtikrinti naujus asignavimus šioje srityje iš tikrųjų parodė, kad reikia tikslinti šią viršutinę ribą;

44.  dabartinių saugumo ir migracijos iššūkių kontekste teigiamai vertina tai, kad buvo padidintas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo (VSF) finansavimas – atitinkamai 1,6 mlrd. EUR ir 0,7 mlrd. EUR; mano, kad dėl PMIF lėšų padidinimo išauga poreikis užtikrinti sąžiningą ir skaidrų metinių lėšų paskirstymą skirtingoms fondo programoms ir tikslams ir didesnį aiškumą, kaip šie finansiniai ištekliai bus panaudojami;

45.  pažymi, kad 2016 m. kovo 15 d. patvirtinta nauja Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonė, trejiems metams (2016–2018 m.) numatant 700 mln. EUR orientacinį paketą, ir pagal ją jau gauti greiti rezultatai vietoje reaguojant į didelio skaičiaus pabėgėlių ir migrantų, atvykstančių į valstybes nares, humanitarinius poreikius ir tuo tikslu teikiant skubios paramos priemones; vis dėlto pakartoja savo poziciją, kad ateityje reikėtų numatyti tvaresnį teisinį ir biudžetinį pagrindą, kad būtų sudarytos sąlygos mobilizuoti humanitarinę pagalbą Sąjungoje; primygtinai reikalauja, kad būtų vykdomas nuolatinis dialogas su Komisija dėl šios priemonės veikimo ir finansavimo dabar ir ateityje, teikiant visiškai skaidrią informaciją ir poveikio vertinimo ataskaitas;

46.  atsižvelgdamas į kai kuriose valstybėse narėse padidėjusį pavojaus lygį ir tuo pačiu metu kylančias migracijos valdymo, kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu problemas bei koordinuoto Europos atsako būtinybę, prašo numatyti lėšų papildomiems Europolo darbuotojams, kad būtų įsteigtas 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę veikiantis kovos su terorizmu padalinys, teikiantis valstybių narių kompetentingoms institucijoms žvalgybinę atsakomąją informaciją; mano, kad tokios didesnės lėšos taip pat padėtų sustiprinti kovą su prekyba žmonėmis (ypač daug dėmesio skiriant nelydimiems nepilnamečiams), kovą su kibernetiniais nusikaltimais (nauji Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro (EC 3) darbuotojai) ir padidinti žmogiškuosius išteklius Italijos ir Graikijos migrantų antplūdžio valdymo centruose; primena, kad šiuo metu Europolas turi tik 3 darbuotojus, kuriuos gali išsiųsti į vien tik Italijos 8 nuolatinius ir papildomus nenuolatinius migrantų antplūdžio centrus; laikosi nuomonės, kad šis skaičius yra per mažas norint, kad Europolas galėtų vykdyti savo užduotis kovojant su prekyba žmonėmis, terorizmu ir kitais sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais;

47.  teigiamai vertina tai, kad sukurta nauja biudžeto eilutė, pagal kurią skiriamas finansavimas nukentėjusiesiems nuo terorizmo; pritaria tam, kad būtų skiriama išteklių siekiant apimti plačias nukentėjusiųjų poreikių sritis, įskaitant fizinį gydymą, psichologines ir socialines paslaugas ir finansinę paramą; mano, kad siūlant priemones, kuriomis būtų kovojama su teroristų keliama grėsme, pernelyg dažnai užmirštami arba laikomi antraeiliais nekaltų nukentėjusiųjų nuo terorizmo poreikiai;

48.  smerkia tai, kad Taryba sumažino iš viso 24,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, skirtų daugeliui kultūros, žiniasklaidos, pilietiškumo, pagrindinių teisių ir visuomenės sveikatos sričių programoms; mano, kad mažindama kultūros programų asignavimus ir taip siekdama rasti lėšų dabartiniams pabėgėlių ir migracijos problemoms spręsti Taryba siunčia neigiamą žinią; apgailestauja dėl to, kad daugeliu atveju atrodo, jog tas sumažinimas taikomas nepagrįstai ir nekreipiant dėmesio į puikius panaudojimo rodiklius; mano, kad net dėl nedidelio lėšų sumažinimo kyla pavojus, jog programos rezultatai nebus pasiekti ir bus kliudoma sklandžiai vykdyti Sąjungos veiksmus; todėl vėl įrašo visas eilutes pagal BP numatytą lygį;

49.  primygtinai tvirtina, kad reikia padidinti programų „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“ kai kurių veiksmų, kuriems ilgą laiką skirta nepakankamai lėšų, finansavimą; yra tvirtai įsitikinęs, kad šios programos yra daug svarbesnės nei kada nors anksčiau, tiek atsižvelgiant į siekį didinti kultūros ir kūrybos pramonės indėlį darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo srityse, tiek skatinant piliečius aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant Sąjungos politiką; niekaip negali suprasti, kaip Taryba gali pagrįsti finansavimo, numatyto kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ, mažinimą, kai tik 2016 m. birželio mėn. pradėta taikyti Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė, kurios finansavimas jau atidėtas, nors tai puikus novatoriško sprendimo siekiant įveikti didelį rinkos nepakankamumą pavyzdys, ją naudojant stiprinami pajėgumai ir suteikiama kredito rizikos apsauga finansiniams tarpininkams, suteikiantiems paskolas kultūros ir kūrybos sektoriuose;

50.  pabrėžia, kad Sąjungos kultūros, švietimo, jaunimo ir pilietybės sričių programos suteikia aiškią Europos pridėtinę vertę, papildomumo ir sąveiką su migrantų ir pabėgėlių integracijos politika; todėl ragina Sąjungos institucijas reaguoti atitinkamai padidinant lėšas, skiriamas tiesiogiai valdomoms programoms, kaip antai „Kūrybiška Europa“, taip pat struktūriniams ir investicijų fondams pagal tikslines biudžeto eilutes;

51.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti biudžetines garantijas parengiamiesiems veiksmams, susijusiems su 2018 m. Europos kultūros paveldo metų programos įgyvendinimu;

52.  primena, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmas yra Sąjungos solidarumo kertinis akmuo; pabrėžia, kad Sąjunga atlieka galių suteikimo funkciją remdama, koordinuodama arba papildydama valstybių narių veiksmus nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas srityje; pažymi, kad šiek tiek padidinta šiai programai skiriamų įsipareigojimų suma;

53.  palankiai vertina tai, kad sukurta biudžeto eilutė ES paieškos ir gelbėjimo fondui, kurios asignavimais siekiama finansuoti valstybių narių vykdomą ir Sąjungos lygmeniu koordinuojamą paieškos ir gelbėjimo veiklą, visų pirma Viduržemio jūroje; mano, kad įsteigti specialų fondą yra tinkamesnis sprendimas nei nuolat didinti FRONTEX ar naujai sukurtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų biudžetus;

54.  teigiamai vertina tai, kad sukurta biudžeto eilutė, kurios lėšomis remiama Europos piliečių iniciatyva – naujai įsteigta priemonė, kuria siekiama įtraukti piliečius į Sąjungos sprendimų priėmimo procesą ir stiprinti Europos demokratiją; laikosi nuomonės, kad BP pasiūlytas įsipareigojimų asignavimų lygis yra per mažas; priima sprendimą padidinti šią biudžeto eilutę;

55.  pritaria tam, kad numatyta daugiau lėšų Komisijos atstovybių komunikacijai, piliečių dialogams ir partnerysčių veiksmams, 2017 m. skiriant asignavimų, kurie sudaro 17,036 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 14,6 mln. EUR mokėjimų asignavimų, nes minėti veiksmai susiję su iniciatyvomis, kuriomis siekiama palaikyti ryšius su ES piliečiais, įgyti jų pasitikėjimą ir skatinti jų supratimą apie Sąjungos politiką ir politikos priemones;

56.  pabrėžia, jog, priėmus naują Tarpinstitucinį susitarimą dėl skaidrumo registro, reikia skirti pakankamai tinkamų administracinių ir finansinių priemonių Skaidrumo registro jungtiniam sekretoriatui, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis;

57.  pažymi, kad jo pasiūlyti įsipareigojimų asignavimai (išskyrus įsipareigojimų asignavimus bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams) 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą viršija 71,28 mln. EUR, o mokėjimų asignavimai padidinti 1 857,7 mln. EUR; turint mintyje tai, kad maržos neliko net biudžeto projekte, siūlo šį asignavimų padidinimą finansuoti iki viršutinės ribos ir kartu mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervą kai kuriems svarbiausiems su migracija susijusiems išlaidų punktams padengti;

4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

58.  pažymi, kad, turint mintyje toliau kylančius pabėgėlių ir migracijos iššūkius, Sąjungos išorės veiksmams reikia vis didesnio finansavimo, kuris ženkliai viršija dabartinį 4 išlaidų kategorijos lygį; todėl labai abejoja dėl to, ar 4 išlaidų kategorijos viršutinės ribos yra pakankamos norint teikti pakankamą finansavimą su migracijos ir pabėgėlių iššūkiais susijusiems išorės veiksmams; labai apgailestauja dėl to, kad, siekdama finansuoti naujas iniciatyvas, pvz., Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, Komisija pasirinko savo biudžeto projekte sumažinti kitų programų, pvz., vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) ir priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, (IcSP), finansavimą; pabrėžia, kad dėl to neturi nukentėti kitų sričių politika; todėl priima sprendimą didžia dalimi apriboti svarbių finansinių išteklių perkėlimą iš šių dviejų priemonių, kurias taikant, be kita ko, šalinamos pagrindinės migracijos srautų priežastys; primena, kad pagrindinis Sąjungos vystymosi politikos tikslas ir toliau turėtų būti skurdo mažinimas; taip pat apgailestauja dėl to, kad humanitarinei pagalbai ir Europos kaimynystės priemonės (EKP) Viduržemio jūros regionui numatyti asignavimai yra mažesni nei 2016 m. biudžete patvirtinti asignavimai, nepaisant akivaizdžios jų svarbos sprendžiant daug išorės problemų; labai apgailestauja dėl atvejų, kai Taryba nepagrįstai sumažino lėšas;

59.  taigi, nusprendžia atmesti visus Tarybos sumažinimus 4 išlaidų kategorijoje; taip pat nusprendžia atkurti 2016 m. finansavimo lygį eilutėse, skirtose EKP Viduržemio jūros regionui ir humanitarinei pagalbai; be to, nusprendžia apriboti Komisijos atliktą lėšų sumažinimą VBP ir IcSP eilutėse; mano, jog būtina, kad Sąjunga ir toliau vykdytų pagrindinį vaidmenį ir teiktų tokią pat finansinę paramą remiant Artimųjų Rytų taikos , Palestinos Administraciją ir JTPDO, taip pat EKP Rytų partnerystės veiksmus; pabrėžia Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) svarbą;

60.  nusprendžia padidinti makrofinansinę paramą, kuri buvo labai sumažinta palygini su 2016 m.; mano, kad reikės daugiau lėšų negu pasiūlyta, siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų galima atsižvelgti į visus prašymus dėl paskolų;

61.  visapusiškai pritaria Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei ir siūlo jau 2016 m. iš anksto sutelkti jai dalį Sąjungos biudžeto įnašo, kuris planuotas 2017 m., nes jos įgyvendinimo rodiklis geras, o 2016 m. biudžete dar nepanaudotos didelės maržos; todėl ragina 2016 m. taisomuoju biudžetu padidinti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) asignavimus 400 mln. EUR ir atitinkamai mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervą; tokią pat sumą įrašo į 2017 m. biudžeto rezervą, laukiant, kol bus priimtas visapusiškas susitarimas dėl alternatyvaus Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės finansavimo, kuris sumažintų kitoms išorės finansavimo priemonėms daromą precedento neturintį spaudimą;

62.  susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant jų aktualumo ir nemažo dydžio, ES patikos fondai ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė yra beveik nepastebimi Sąjungos biudžete; ragina juos į biudžetą įtraukti skaidriau ir labiau gerbiant Sąjungos biudžeto vieningumą ir biudžeto valdymo institucijų prerogatyvas, taigi šiuo tikslu sukuria naujas biudžeto eilutes; taip pat ragina Komisiją pateikti įrodymų, kad naudojant finansines priemones pagal patikos fondus asignavimai nenukreipiami nuo jų pradiniuose teisiniuose pagrinduose nustatytų tikslų; pažymi, kad tikslo kartu su Sąjungos biudžetu naudoti papildomus nacionalinius įnašus kol kas, kaip gerai žinoma, pasiekti nepavyko; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ateityje, raginant iš Sąjungos biudžeto skirti įnašus į patikos fondus, Parlamentas tokiems raginimams pritars tik tuomet, kai valstybės narės skirs panašią įnašų sumą; todėl ragina valstybes nares kuo greičiau vykdyti savo įsipareigojimus;

63.  pažymi, kad Išorės veiksmų garantijų fondui, iš kurio atlyginami neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, susiję su paskolomis ir paskolų garantijomis, suteiktomis ne valstybėms narėms arba ne valstybėse narėse vykdomiems projektams, reikia numatyti papildomų finansinių išteklių, kad būtų pasiekta tikslinė suma, kaip nurodoma Komisijos ataskaitoje dėl bendrajame biudžete numatytų garantijų (COM(2016)0576), ir dėl to į BP buvo įrašytas 228,04 mln. EUR atidėjinys; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl šių reikalavimų daromas papildomas spaudimas jau ir taip labai griežtoms 4 išlaidų kategorijos viršutinėms riboms;

64.  teigiamai vertina Komisijos biudžeto pasiūlymus, susijusius su nauju partnerystės migracijos srityje modeliu ir išorės investicijų planu; tačiau reiškia susirūpinimą dėl galimų naujų „palydovų“ sukūrimo už Sąjungos biudžeto ribų; pakartoja, kad reikia ir toliau vykdyti visapusišką parlamentinį Sąjungos biudžeto tikrinimą; primygtinai ragina laikytis biudžeto vieningumo principo; yra įsitikinęs, kad naujas prioritetas neturėtų būti finansuojamas darant žalą įgyvendinamiems Sąjungos projektams; mano, kad turi būti mobilizuota daugiau lankstumo, kad būtų sukurta plataus užmojo sistema, kurią taikant būtų skatinamos investicijos Afrikoje ir ES kaimynystėje ir kuriai būtų suteikta pakankamai naujų asignavimų;

65.  pakartoja savo prašymą, kad ES specialiesiems įgaliotiniams skirta biudžeto eilutė būtų perkelta iš BUSP biudžeto į EIVT administracinių išlaidų biudžetą, nedarant poveikio biudžetui, siekiant toliau stiprinti Sąjungos diplomatinę veiklą;

66.  atsižvelgdamas į tai, 4 išlaidų kategorijoje numato 499,67 mln. EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 493,2 mln. EUR daugiau mokėjimų asignavimų nei BP (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir įskaitant ES specialiesiems įgaliotiniams skirtų asignavimų perkėlimą į EIVT biudžetą);

67.  mano, kad būtina padidinti Kipro turkų bendruomenės biudžeto eilutės asignavimus (+ 3 mln. EUR), kad būtų ryžtingai prisidėta prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos ir paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

5 išlaidų kategorija – Administravimas. Kitos išlaidų kategorijos – Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

68.  mano, kad Tarybos siūlymas sumažinti asignavimus yra nepagrįstas ir žalingas, ir vėl įrašo visas BP numatytas Komisijos administracines išlaidas, įskaitant 1–4 išlaidų kategorijų administracines ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas;

69.  atsižvelgdamas į neseniai paaiškėjusius faktus ir siekdamas atgauti Sąjungos piliečių pasitikėjimą ir atkurti Sąjungos institucijų patikimumą, nusprendžia atidėti į rezervą 20 proc. asignavimų, skirtų buvusiųjų narių laikinosioms išmokoms, iki to laiko, kol Komisija patvirtins griežtesnį Komisijos narių elgesio kodeksą, siekdama užkirsti kelią interesų konfliktams ir „sukamųjų durų“ reiškiniui;

70.  mano, kad tarpinstitucinis administracinis bendradarbiavimas – tai veiksmingumo šaltinis, nes sudaroma galimybė naudotis vienos institucijos sukaupta praktine patirtimi, gebėjimais ir ištekliais kitoms institucijoms; todėl prašo sukurti sistemą, kurią taikant administracinė našta būtų sumažinama iki būtino minimumo, būtų užtikrinta tinkama paslaugų kokybė, pagrindinei atsakingai institucijai būtų suteikiamos būtinos biudžeto lėšos, būtų skatinamas kitų institucijų bendradarbiavimas apribojant jų dalis iki ribinių sąnaudų, patiriamų dėl bendradarbiavimo, ir taip sprendimai dėl patikimo finansų valdymo institucijų lygmeniu būtų suderinti su biudžeto patikimo finansų valdymo principais apskritai;

Agentūros

71.  iš esmės pritaria Komisijos agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; pažymi, kad Komisija jau gerokai sumažino daugumos agentūrų prašytus pradinius asignavimus; taigi mano, kad dar labiau sumažinus asignavimus, kaip siūlo Taryba, kiltų grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti joms pavestų užduočių;

72.  palankiai vertina tai, kad didinamos biudžeto lėšos veiksmingai dirbančioms teisingumo ir vidaus reikalų agentūroms, visų pirma vykdančioms veiklą migracijos ir saugumo srityse; pabrėžia, kad atitinkamoms agentūroms suteikus didesnius įgaliojimus joms reikia numatyti pakankamai išteklių (be kita ko, ir investicijoms į naujas technologijas) ir darbuotojų;

73.  turėdamas mintyje dabartines saugumo problemas ir atsižvelgdamas į būtinybę koordinuoti atsakomuosius Europos veiksmus, mano, kad kai kurios sumos padidintos nepakankamai, ir nusprendžia padidinti Europos policijos biurui (Europolas), Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padaliniui, Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai (EU-LISA) ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA) skirtus asignavimus;

74.  konkrečiau tariant, pabrėžia būtinybę skirti pakankamai žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių naujai įsteigtam Europolo Europos kovos su terorizmu centrui, Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui (EC3) ir ES internetinės informacijos žymėjimo padaliniui (IRU), be kita ko, bendros veiklos planavimui ir grėsmės vertinimams, siekiant sustiprinti koordinuotą valstybių narių požiūrį kovojant su organizuotu nusikalstamumu, elektroniniais nusikaltimais ir interneto nusikaltimais, terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais; prašo skirti papildomų lėšų jungtinėms tyrimų grupėms;

75.  primena, kad planuota gerinti įvairias TVR informacines sistemas ir užtikrinti jų sąveikumą, kaip nurodė Komisija savo 2016 m. balandžio 6 d. komunikate dėl būsimo patikimesnių ir pažangesnių sienų ir saugumo informacinių sistemų pagrindo; primygtinai ragina numatyti būtinus ir pakankamus išteklius, kad šiuos techninius sprendimus būtų galima įgyvendinti greitai ir veiksmingai;

76.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. biudžete numatyta pakankamai išteklių, siekiant paremti tvarų agentūros FRONTEX pertvarkymą į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą ir Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) pertvarkymą į tikrą prieglobsčio agentūrą; pabrėžia, kad, nors Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms numatyti ištekliai šiuo metu atrodo pakankami, reikia atidžiai stebėti būsimus agentūros poreikius, susijusius su veiklos ištekliais ir darbuotojais, kad agentūros veikla atitiktų tikrąją padėtį;

77.  atsižvelgdamas į blogėjančią humanitarinę padėtį Europos pietinėse kaimyninėse šalyse, didėjantį prieglobsčio prašytojų skaičių ir visų pirma ketinimą daugiau, nei siūlo Komisija, išplėsti įgaliojimus, taip pat nusprendžia padidinti 2016 m. biudžete Europos prieglobsčio paramos biurui skirtus asignavimus;

78.  dar kartą pakartoja, kad nepritaria Komisijos ir Tarybos pozicijai dėl agentūrų personalo, todėl keičia daugelį etatų planų; dar kartą pabrėžia, kad kiekviena agentūra per penkerių metų laikotarpį turėtų sumažinti savo etatų skaičių 5 proc., kaip numatyta tarpinstituciniame susitarime, tačiau turi būti kuriami nauji etatai, būtini siekiant vykdyti papildomas užduotis, susijusias su laikotarpiu po 2013 m. įvykusiais naujais politikos pokyčiais ir priimtais naujais teisės aktais, šiuo tikslu skiriant papildomus išteklius, ir į tokius etatus neturi būti atsižvelgiama įgyvendinant tarpinstituciniame susitarime numatytą personalo mažinimo tikslą; taigi dar kartą pabrėžia, kad nesutinka su agentūrų etatų perskirstymo tarpusavyje koncepcija, tačiau pakartoja, jog pritaria tam, kad etatai būtų atlaisvinami veiksmingiau naudojant agentūrų išteklius, t. y. vykdant glaudesnį administracinį bendradarbiavimą arba net prireikus sujungiant tam tikras funkcijas ir dalijantis tam tikromis funkcijomis su Komisija arba viena iš agentūrų;

79.  pabrėžia, kad galima būtų sutaupyti nemažai veiklai ir personalui skirtų lėšų, jei keliose vietose veikiančios agentūros (ENISA, „eu-LISA“, ERA) turėtų tik vieną būstinę; mano, kad, turint mintyje dabartinius tų agentūrų veiklos poreikius, tokie pokyčiai yra įmanomi; pabrėžia, kad, Europos bankininkystės instituciją (EBI) perkėlus iš Londono ir sujungus su bent viena iš dviejų priežiūros institucijų, būtų galima sutaupyti tikrai nemažai abiejų agentūrų išlaidų; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą šiuo klausimu;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

80.  atlikęs išsamią pateiktų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų analizę ir įvertinęs, kaip sekasi juos (išskyrus iniciatyvas, kurioms gali būti taikomas jau esamas teisinis pagrindas) įgyvendinti, taip pat visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą projektų įgyvendinamumo vertinimą, taip pat į turimas nedideles maržas ir ribas, numatytas bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams, nusprendžia priimti kompromisinį paketą, kurį sudaro ribotas bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų skaičius;

Specialios priemonės

81.  primena, koks svarbus yra neatidėliotinos pagalbos rezervas, kai reikia skubiai reaguoti į konkrečius pagalbos poreikius trečiosiose šalyse įvykus nenumatytiems įvykiams, taip pat primena savo ankstesnį raginimą ženkliai padidinti jo finansinį paketą atliekant DFP tikslinimą; pažymi, kad 2016 m. buvo labai greitai naudojamos jo lėšos, taigi atrodo, kad visos perkėlimo į kitą laikotarpį galimybės bus išnaudotos, o tai rodo, kad šios specialios priemonės neužteks norint patenkinti visus papildomus poreikius 2017 m.; todėl padidina jo asignavimus, kad jie per metus siektų 1 mlrd. EUR, kol, atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, nebus priimtas sprendimas dėl metinės neatidėliotinos pagalbos rezervo asignavimų sumos;

82.  vėl įrašo biudžeto projekte numatytus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Europos Sąjungos solidarumo fondo rezervams skirtus asignavimus, kad būtų lengviau mobilizuoti šių specialių priemonių lėšas;

Mokėjimai

83.  išreiškia susirūpinimą dėl didelio mokėjimų asignavimų sumažinimo biudžeto projekte, palyginti su 2016 m. biudžetu; pažymi, kad tai rodo, jog įgyvendinimas vėluoja, ir tai ne tik kelia susirūpinimą dėl Sąjungos politikos vykdymo, bet taip pat kyla pavojus, kad dabartinio programavimo laikotarpio pabaigoje vėl susikaups daug neapmokėtų sąskaitų; mano, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas vykdant DFP tikslinimą; be to, apgailestauja, kad Taryba sumažino mokėjimus, nepaisant to, kad numatytos už viršutines ribas daug mažesnės maržos;

84.  pabrėžia, kad, prašant Parlamentui, susitarta dėl mokėjimo plano, kuriuo siekiama su sanglaudos politika susijusių 2007–2013 m. neatliktų mokėjimų prašymų sumas iki 2016 m. pabaigos sumažinti iki „įprasto“ 2 mlrd. EUR lygio; pažymi, jog 2015 m. pabaigoje nustatyta, kad 2007–2013 m. laikotarpiu sanglaudos politikos srityje nesumokėta bent 8,2 mlrd. EUR vertės sąskaitų, ir tikimasi, kad šis skaičius iki 2016 m. pabaigos sumažės ir sieks ne daugiau nei 2 mlrd. EUR; mano, kad visos trys institucijos turėtų susitarti dėl bendro privalomo 2016–2020 m. mokėjimų plano ir jį parengti; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad toks naujas mokėjimų planas būtų grindžiamas patikimo finansų valdymo principais, kad jame būtų nustatyta aiški strategija, kaip patenkinti visus mokėjimų pagal visas išlaidų kategorijas poreikius iki dabartinės DFP pabaigos ir išvengti „paslėptų“ neatliktų mokėjimų, atsirandančių dėl dirbtinio tam tikrų daugiamečių programų įgyvendinimo sulėtėjimo ir kitų tokių švelninimo priemonių, kaip antai, išankstinio finansavimo normos mažinimas;

85.  nusprendžia visose eilutėse, kuriose Taryba sumažino lėšas, vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus mokėjimus ir padidina mokėjimų asignavimus visose tose eilutėse, kuriose pakoreguoti įsipareigojimų asignavimai;

Rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas

86.  primena, kad savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliucijoje dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos(10) Parlamentas pritarė Audito Rūmų nuomonei, kad nėra prasmės mėginti vertinti veiklą nenumačius biudžeto, pagrįsto veiklos rodikliais(11), ir ragina nustatyti rezultatais grindžiamą viešojo biudžeto sudarymo modelį, pagal kurį kiekvienoje biudžeto eilutėje būtų nurodyti tikslai ir rezultatai, įvertinami pagal veiklos rodiklius;

87.  pritaria prie biudžeto projekto pridėtoms programų veiklos išlaidų ataskaitoms, nes jomis iš dalies reaguojama į Parlamento prašymą dėl tikslų, rezultatų ir rodiklių; pažymi, kad šios ataskaitos kai kuriais veiklos duomenimis papildo įprastą veikla grindžiamo biudžeto metodą;

88.  primygtinai pabrėžia, kad, siekiant supaprastinti Komisijos vidines valdymo priemones, generaliniai direktoriai, priimdami savo valdymo planus ir metinės veiklos ataskaitas, turėtų laikytis programų veiklos išlaidų ataskaitose nurodytų politinių tikslų ir rodiklių ir kad, tuo remdamasi, Komisija turėtų parengti savo įvertinimo pranešimą pagal SESV 318 straipsnį;

Kiti skirsniai

I skirsnis – Europos Parlamentas

89.  palieka nepakeistą bendrą savo 2017 m. biudžeto sumą, kaip patvirtinta 2016 m. balandžio 14 d. plenariniame posėdyje, kuri yra 1 900 873 000 EUR; įtraukia biudžetui poveikio nedarančius techninius patikslinimus, kad biudžetas atspindėtų naujausius Parlamento sprendimus, ir leidžia naudoti EP narių, kitų asmenų ir prekių vežimui skirtos biudžeto eilutės rezervą;

90.  pritaria savo etatų plano ir atitinkamų biudžeto asignavimų pakeitimams, siekdamas reaguoti į papildomus frakcijų poreikius; visiškai kompensuoja šį asignavimų padidinimą sumažindamas nenumatytų atvejų rezervo ir patalpų įrengimui skirtos biudžeto eilutės asignavimus;

91.  primena savo politinį sprendimą netaikyti frakcijoms tikslo 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių, kaip pabrėžta jo rezoliucijose dėl 2014 m.(12), 2015 m.(13) ir 2016 m.(14) biudžetų;

92.  sumažina savo generalinio sekretoriato(15) 2017 m. etatų planą 60 etatų (1 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas), laikantis 2015 m. lapkričio 14 d. su Taryba pasiekto susitarimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto; primena, kad į šios priemonės poveikį biudžetui jau buvo atsižvelgta sąmatoje;

93.  toliau sumažina savo etatų planą 20 etatų atsižvelgdamas į užbaigiamą etatų perkėlimo procesą, numatytą bendradarbiavimo susitarime su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu; pabrėžia, kad Parlamentas neturi sumažinti jokių asignavimų, nes šie etatai nebuvo įtraukti į biudžetą;

94.  ragina Europos Parlamento generalinį sekretorių, Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą kartu nustatyti išsamią tvarką, kaip trys institucijos galėtų dalytis administravimo padalinių funkcijomis ir paslaugomis; ragina generalinį sekretorių ištirti, ar taip pat galima užtikrinti Parlamento, Komisijos ir Tarybos sąveiką kalbant apie administracinių padalinių funkcijas ir paslaugas;

95.  palieka savo 2017 m. etatų plane 35 naujus etatus, kaip to prašyta TBP Nr. 3/2016 siekiant sustiprinti institucijos saugumą; šie etatams neturėtų būti taikomas 5 proc. darbuotojų mažinimo tikslas, nes jie susiję su nauja Parlamento veikla;

96.  dar kartą pabrėžia, kad siekiant įvykdyti darbuotojų skaičiaus sumažinimo tikslą neturėtų būti kenkiama tinkamam institucijos darbui ir pagrindinių Parlamento įgaliojimų vykdymui ar paveiktas kokybiškos teisėkūros rengimas ar EP narių bei darbuotojų darbo sąlygų kokybė;

97.  atsižvelgdamas į daugybę problemų, su kuriomis susidurta šiais metais vykdant vidaus biudžeto procedūrą, daro išvadą, kad būtinai reikės nuodugniai peržiūrėti Darbo tvarkos taisyklių 9 skyriaus ir atitinkamas kitų skyrių dalis, kad būtų įvykdytas Parlamento 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos pateiktas reikalavimas, t. y., kad „visa aktuali, pakankamai išsami ir suskirstyta informacija turi būti laiku ir suprantamai pateikta Biuro nariams ir Biudžeto komitetui kiekvienu procedūros etapu, kad Biuras, Biudžeto komitetas ir frakcijos galėtų tinkamai apsvarstyti ir priimti sprendimus remdamiesi visapusiška informacija apie Parlamento biudžeto būklę ir poreikius“;

98.  remdamasis savo pirmiau minėtos 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijos dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos 15 dalimi, reikalauja, kad vykdant 2018 m. biudžeto procedūrą Parlamento biudžetas pirmą kartą būtų sudaromas remiantis realiais poreikiais, o ne koeficientų sistema;

99.  primena, kad administracija įsipareigojo pateikti vidutinės trukmės ir ilgalaikį biudžeto planą, be kita ko, aiškiai atskiriant investicijas ir veiklos išlaidas, susijusias su institucijos veikimu, įskaitant teisės aktais nustatytas jo pareigas; todėl tikisi, kad 2018 m. preliminarus sąmatos projektas bus pateiktas tokia pat forma;

100.  primena 2013 m. A. Foxo ir G. Häfnerio pranešimą(16), kuriame įvertinta, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio „išsibarstymo“, siekia 156–204 mln. EUR, t. y. 10 proc. Parlamento metinio biudžeto; pažymi, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsibarstymo rezultatas; pabrėžia, jog pranešime taip pat nurodoma, jog apskaičiuota, kad dėl geografinio išsibarstymo daromas poveikis aplinkai: išmetamo CO2 kiekis siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų; primena apie neigiamą visuomenės nuomonę dėl šio išsibarstymo, todėl ragina parengti perėjimo prie vienos būstinės planą ir sumažinti atitinkamų biudžeto eilučių lėšas;

101.  apgailestauja, kad, nepaisant daugybės Biudžeto komiteto raginimų, vis dar nepateikta vidurio laikotarpio ir ilgalaikė Parlamento pastatų strategija, kad komitetas galėtų vykdyti informacija pagrįstus svarstymus;

IV skirsnis – Teisingumo Teismas

102.  apgailestauja, kad Taryba padidino standartinę sumažinimo normą nuo 2,5 proc. iki 3,8 proc. – tai atitinka lėšų sumažinimą 3,4 mln. EUR ir nedera su itin aukštu užpildytų Teismo etatų lygiu (98 proc. 2015 m. pabaigoje); taigi vėl įrašo BP numatytą standartinę sumažinimo normą, sudarydamas Teismui galimybę vykdyti savo prievoles, atsižvelgiant į vis didesnį teisminių bylų skaičių;

103.  taip pat nusprendžia dar šešiuose biudžeto punktuose, priskiriamuose Teismo biudžeto I ir II antraštinėms dalims, vėl įrašyti BP numatytas iki Tarybos sumažinimo buvusias sumas, nes toks sumažinimas turėtų ypač didelį poveikį Teismo prioritetams kalbinėje ir saugumo srityse;

104.  reiškia savo nepasitenkinimą dėl Tarybos pozicijoje dėl 2017 m. BP pateikto vienašališko Tarybos pareiškimo dėl 5 proc. darbuotojų sumažinimo tikslo ir su juo susijusio priedo, pagal kurį Teismas dar turi sumažinti savo etatų planą 19 etatų; pabrėžia, kad tie 19 etatų atitinka 12 ir 7etatus, kuriuos pagrįstai suteikė atitinkamai Parlamentas ir Taryba vykdant 2015 m. ir 2016 m. biudžeto procedūras, kad būtų patenkinti papildomi poreikiai, todėl primygtinai tvirtina, kad tų 19 etatų neturėtų būti atsisakyta, nes Teismas jau tinkamai įvykdė 5 proc. darbuotojų skaičiaus sumažinimo reikalavimą 2013–2017 m. laikotarpiu panaikindamas 98 etatus; 

V skirsnis – Audito Rūmai

105.  siekdamas užtikrinti, kad Audito Rūmai galėtų patenkinti savo poreikius, susijusius su etatų planu, vėl įrašo ankstesnę standartinę 2,6 proc. sumažinimo normą;

106.  vėl įrašo penkiuose Audito Rūmo biudžeto punktuose iki Tarybos sumažinimo buvusias sumas, kad jie galėtų įgyvendinti savo darbo programą ir pateikti planines audito ataskaitas;

107.  iš dalies vėl įrašo BP buvusias sumas trijuose biudžeto punktuose, atsižvelgdamas į pačių Audito Rūmų nurodytus taupymo pasiūlymus;

VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

108.  vėl įrašo pradinę standartinę 4,5 proc. sumažinimo normą, siekdamas užtikrinti, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas galėtų patenkinti savo poreikius ir prisitaikyti prie nuolatinio darbuotojų skaičiaus mažinimo, vykdomo pagal 2014 m. vasario mėn. Parlamento, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto bendradarbiavimo susitarimą;

109.  vėl įrašo 12 etatų ir atitinkamus asignavimus, kuriuos Komisija sumažino biudžeto projekte pagal minėtą bendradarbiavimo susitarimą, atsižvelgdamas į realų iš Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto į Parlamentą perkeltų etatų skaičių;

110.  nusprendžia punktą, susijusį su papildomomis vertimo tarnybų paslaugomis, dar geriau suderinti su pačios institucijos numatytu lygiu ir taip iš dalies kompensuoti 36 etatų perkėlimo iš Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto į Parlamentą, vykdyto laikantis pirmiau minėto bendradarbiavimo susitarimo, pasekmes;

VII skirsnis – Regionų komitetas

111.  vėl įrašo aštuonis etatus ir atitinkamus asignavimus, kuriuos Komisija sumažino biudžeto projekte pagal minėtą bendradarbiavimo susitarimą, atsižvelgdamas į realų iš Regionų komiteto į Parlamentą perkeltų etatų skaičių;

112.  be to, vėl įrašo asignavimus, kuriuos Komisija sumažino biudžeto projekte ir kurie susiję su komiteto narių biuro išlaidomis ir IT išmokomis, t. y. įrašo tokio pačio dydžio sumą, kurią numatė pats komitetas, kad būtų užtikrintas pakankamas Regionų komiteto narių biuro išlaidų ir IT išmokų finansavimas;

113.  apgailestauja dėl to, kad Komisija savo biudžeto projekte sumažino biudžeto punkto „Patalpų įrengimas“ asignavimus, ir nusprendžia vėl įrašyti pačio komiteto numatytą sumą, kad būtų reaguojama į išaugusius saugumo užtikrinimo poreikius, išlaikoma gera pastatų būklė, laikomasi teisinių įsipareigojimų ir toliau didinamas energijos vartojimo efektyvumas;

114.  vėl įrašo ankstesnius asignavimus, susijusius su frakcijų komunikacijos veikla, kuriuos Komisijos sumažino biudžeto projekte, siekdamas, kad būtų užtikrintas pakankamas komiteto frakcijų komunikacijos veiklos finansavimas;

VIII skirsnis – Europos ombudsmenas

115.  pažymi, kad Taryba sumažino ombudsmeno biudžeto projekte įrašytą sumą 195 000 EUR; pabrėžia, kad šis sumažinimas būtų neproporcingai didelė našta labai ribotam ombudsmeno biudžetui ir turėtų didelį poveikį šios institucijos pajėgumui efektyviai tarnauti Europos piliečiams; taigi vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad ombudsmenas galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir įsipareigojimus;

IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

116.  apgailestaudamas pažymi, kad Taryba sumažino Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžeto projekte įrašytą sumą 395 000 EUR; nurodo, kad tai, atsižvelgiant į Parlamento ir Tarybos institucijai pavestas papildomas užduotis, yra visiškai neadekvatu, ir kad taip bus pakenkta institucijos pajėgumui veiksmingai tarnauti Europos institucijoms; todėl vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas galėtų vykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus;

X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba

117.  vėl įrašo buvusias sumas į visas eilutes, kuriose Taryba jas sumažino;

118.  be to, vadovaudamasis Europos Vadovų Tarybos 2015 m. kovo mėn. išvadomis, nusprendžia sukurti biudžeto punktą „Strateginės komunikacijos pajėgumai“ ir suteikti EIVT pakankamai darbuotojų ir priemonių, kad būtų galima reaguoti į trečiųjų šalių ir nevalstybinių subjektų skleidžiamą dezinformaciją;

119.  palankiai vertina Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai raštu prisiimtus įsipareigojimus šalinti esamą EIVT darbuotojų disbalansą, turint mintyje tam tikrus etatus užimančių valstybių narių diplomatų ir ES statutinių darbuotojų santykinį pasiskirstymą, ir per 2017 m. pateikti EIVT žmogiškųjų išteklių politikos apžvalgą; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai vėliausiai iki 2017 m. pavasario, prieš pradedant kitą biudžeto procedūrą, informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių buvo imtasi;

o
o   o

120.  yra įsitikinęs, kad Sąjungos biudžeto lėšos gali padėti veiksmingai spręsti ne tik su krizės, kurią šiuo metu patiria Sąjunga, padariniais susijusius klausimus, bet ir šalinti pagrindines krizės priežastis; visgi laikosi nuomonės, kad į nenumatytus Sąjungos masto įvykius turėtų būti reaguojama sutelkiant pastangas ir numatant papildomas priemones Sąjungos lygmeniu, o ne kvestionuojant ankstesnius įsipareigojimus ar pasiduodant iliuzijai, kad galima rasti išimtinai nacionalinio lygmens sprendimus; todėl pabrėžia, kad lankstumo nuostatos yra skirtos būtent tam, kad būtų galima užtikrinti bendrą ir greitą atsaką, ir jomis turėtų būti visapusiškai naudojamasi siekiant kompensuoti dėl DFP viršutinių ribų atsiradusius didelius apribojimus;

121.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0080.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0132.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.
(8) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(9) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).
(10) OL C 75, 2016 2 26, p. 100.
(11) Kersti Kaljulaid pareikšta nuomonė 2013 m. balandžio 22 d. Biudžeto kontrolės komiteto surengtame klausyme dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0437.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0036.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0376.
(15) Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas politinis sprendimas į šiuos skaičiavimus neįtraukti frakcijų, šis sumažinimas taikomas generalinio sekretoriato etatų plano daliai.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0498.

Teisinis pranešimas