Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2351(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0250/2016

Pateikti tekstai :

A8-0250/2016

Debatai :

PV 27/10/2016 - 4
CRE 27/10/2016 - 4

Balsavimas :

PV 27/10/2016 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0426

Priimti tekstai
PDF 403kWORD 60k
Ketvirtadienis, 2016 m. spalio 27 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
2013–2015 m. ES jaunimo strategija
P8_TA(2016)0426A8-0250/2016

2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013–2015 m. ES jaunimo strategijos vertinimo (2015/2351(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14, 15, 21, 24 ir 32 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl 2016–2018 m. Europos Sąjungos darbo plano jaunimo srityje(2) ir į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos rezoliuciją dėl 2014–2015 m. Europos Sąjungos darbo plano jaunimo srityje(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos sukūrimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.)(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris“(8),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą, priimtą per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje įvykusį ES valstybių narių švietimo ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. bendrą Tarybos ir Komisijos ataskaitą dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.), kurią Taryba patvirtino 2015 m. lapkričio 23 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Bendros 2015 m. Tarybos ir Komisijos ataskaitos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo projektas“ (COM(2015)0429) ir prie Komisijos komunikato pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus „Atvirojo koordinavimo metodo taikymo jaunimo politikos srityje rezultatai, ypatingą dėmesį skiriant antrajam ciklui (2013–2015 m.)“ (SWD(2015)0168) ir „Jaunimo padėtis ES“ (SWD(2015)0169),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendros ataskaitos projektas. Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“ (COM(2015)0408),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo 2010–2012 m.(9) ir 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos „Investicijų ir galimybių suteikimas“(10),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl mokymosi apie ES mokyklose(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu(13),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(14),

–   atsižvelgdamas į Europos jaunimo forumo paskelbtą šešėlinę ataskaitą dėl ES jaunimo politikos,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A8-0250/2016),

A.  kadangi jaunimas turėtų aktyviai dalyvauti planuojant, vystant, įgyvendinant, stebint ir vertinant bet kokią jaunimo politiką;

B.  kadangi jaunimui turėtų būti padedama ir jie turėtų būti įgalinami spręsti didžiules problemas, su kuriomis jie šiuo metu susiduria, ir įveikti iššūkius, su kuriais jie susidurs ateityje, taikant aktualesnę, veiksmingesnę ir geriau koordinuotą jaunimo politiką ir kryptingai naudojantis ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos ištekliais vietos, nacionaliniu bei ES lygmenimis;

C.  kadangi būtina stiprinti jaunimo politikos integravimą, sektorių bendradarbiavimą, ES socialinius veiksmus ir Europos jaunimo strategijos ir kitų Europos strategijų, kaip antai su švietimu, mokymu, sveikata ir užimtumu susijusios strategijos, sinergiją, siekiant užtikrinti, kad ir dabar, ir ateityje formuojant politiką būtų veiksmingai reaguojama į jaunimo, priversto spręsti didžiules ekonomines, užimtumo ir socialines problemas, padėtį bei poreikius, ir kadangi itin svarbu, kad formuojant politiką dalyvautų jaunimo organizacijos;

D.  kadangi, pasekus Europos bendradarbiavimo užimtumo srityje pavyzdžiu, jaunimo politikos srityje taikomas atvirasis koordinavimo metodas;

E.  kadangi vienas iš visai programai „Erasmus+“ iškeltų tikslų yra prisidėti prie atnaujintos Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos (2010–2018 m.) sukūrimo; kadangi, atsižvelgiant į tai, jaunimo organizacijoms turi būti užtikrinta galimybė gauti projektams skiriamas dotacijas pagal atnaujintą programą „Erasmus+“, taip pat pašalintos kliūtys mažus projektus pripažinti tinkamais finansuoti;

F.  kadangi 2010–2018 m. ES jaunimo strategija apima aštuonias pagrindines veiksmų sritis, kuriose turėtų būti imamasi iniciatyvos, t. y. švietimą ir mokymą, užimtumą ir verslumą, sveikatą ir gerovę, dalyvavimą, savanorišką veiklą, socialinę įtrauktį, jaunimą ir pasaulį bei kūrybiškumą ir kultūrą;

G.  kadangi trečiojo ir paskutiniojo trejus metus truksiančio 2010–2018 m. ES jaunimo strategijos ciklo prioritetas bus visų jaunų žmonių (ypač kilusių iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų) socialinė įtrauktis, didesnis dalyvavimas demokratiniame ir pilietiniame gyvenime bei lengvesnis perėjimas į darbo rinką;

H.  kadangi 2010–2018 m. ES jaunimo strategijoje pabrėžiama, kad būtinas nenutrūkstamas struktūrinis dialogas tarp sprendimų priėmėjų ir jaunimo bei jaunimo organizacijų; vis dėlto pabrėžia, jog 57 proc. jaunimo organizacijų ES laikosi nuomonės, kad formuojant jaunimo politiką neatsižvelgiama į jaunimo praktinę patirtį;

I.  kadangi jaunimo politika turėtų būti grindžiama teisėmis ir ją įgyvendinant turėtų būti remiama visų jaunų žmonių raida, užtikrinant, kad būtų paisoma jaunimo teisių ir išnaudojamas jo potencialas, kartu vengiant konkrečių grupių stigmatizacijos;

J.  kadangi svarbu pabrėžti, kad jaunimas įvairiais būdais dalyvauja politinėje veikloje, tačiau jų aktyvumas rinkimuose mažėja;

K.  kadangi svarbu užtikrinti, kad visi jaunuoliai turėtų galimybę gauti kokybiškas – ir formaliojo, ir neformaliojo – švietimo ir mokymo paslaugas, nes Europos jaunimo nedarbo lygis daugelyje valstybių narių šiuo metu yra aukštas, jaunų žmonių darbo vietos yra nestabilios ir jiems kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika, ypač menkos kvalifikacijos, nesimokantiems ir nedirbantiems (angl. NEET) bei specialiųjų poreikių turintiems jaunuoliams, taip pat jaunuoliams, kilusiems iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių šeimų, kaip antai priklausantiems etninėms mažumoms, taip pat pabėgėliams, migrantams ir prieglobsčio prašytojams, kuriems nedarbo ir marginalizacijos pavojus yra didesnis;

L.  kadangi būtina dėti nuolatines pastangas siekiant užtikrinti aktyvesnį jaunų moterų (visų pirma grįžtančių po motinystės atostogų ir vienišų motinų) ir jaunų migrantų, mokyklos nebaigusių, menkos kvalifikacijos ar neįgalių jaunuolių bei visų jaunų žmonių, kuriems gresia diskriminacija, dalyvavimą darbo rinkoje;

M.  kadangi švietimas ir mokymas gali padėti kovoti su jaunimo socialiniu atitrūkimu, marginalizacija ir radikalizacija bei spręsti jaunimo nedarbo problemą ir didinti jaunimo informuotumą apie pagrindinių ES vertybių svarbą; kadangi, norint ugdyti abipusę pagarbą ir jaunus žmones integruoti į švietimą ir socialinį gyvenimą, kovoti su išankstiniais nusistatymais ir netolerancija, nepaprastai svarbu vadovautis kultūrų ir religijų įvairove grindžiamais principais;

N.  kadangi dėl savo specifinio pobūdžio ir indėlio didinant socialinę nepalankioje padėtyje esančių jaunuolių, visų pirma pabėgėlių ir migrantų, įtrauktį sporto veikla padeda kovoti su ksenofobija ir rasizmu;

O.  kadangi jaunimas – tai ateitis ir kadangi jis turėtų būti laikomas milžinišką potencialą turinčiu ištekliumi kuriant Europos šalių visuomenės ateitį;

P.  kadangi itin svarbu visais politikos proceso etapais į jaunimo politiką įtraukti lyčių perspektyvą, atsižvelgiant į specialias aplinkybes ir iššūkius, su kuriais susiduria jaunos moterys ir mergaitės; kadangi į jaunimo politiką turi būti įtrauktos konkrečios su lyčių aspektu susijusios priemonės, kuriomis būtų siekiama kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, užtikrinti lytinį švietimą bei mokymą apie lyčių santykius, taip pat švietimą lyčių lygybės klausimais;

Q.  kadangi formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas taip pat ir daugialypę diskriminaciją patiriančio jaunimo, įskaitant neįgalius ar psichikos sveikatos sutrikimų turinčius jaunuolius, ir jaunų žmonių, priskiriančių save LGBTI bendruomenei, reikmėms;

R.  kadangi socialinė įtrauktis ir socialinis judumas turi būti pagrindiniai ES jaunimo strategijos prioritetai, todėl šioje strategijoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamų asmenų grupėms priskiriamiems jaunuoliams, pvz., skurdą ir socialinę atskirtį patiriantiems jauniems žmonėms, jaunimui iš izoliuotų kaimo vietovių arba iš marginalizuotų bendruomenių, tokių kaip etninės mažumos arba pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai;

Bendrosios rekomendacijos

1.  teigiamai vertina 2015 m. rugsėjo 15 d. Jaunimo reikalų ataskaitą, pagrįstą Komisijos komunikatu dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo (COM(2015)0429), kuriame pateikti pagrindiniai ES jaunimo strategijos pastarojo 3 metų ciklo rezultatai ir siūlomi kito ciklo prioritetai; rekomenduoja ES, nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms pasirūpinti, kad būtų išsamiai informuojama apie įvairias su jaunimo politika susijusias ES lygmens programas, jos būtų tinkamai įgyvendinamos ir koordinuojamos, tokiu būdu siekiant patenkinti naujas reikmes, susijusias su būsimais socialiniais ir švietimo srities iššūkiais;

2.  mano, kad atvirasis koordinavimo metodas yra tinkama, bet vis dėlto nepakankama priemonė jaunimo politikai formuoti, todėl jį reikia papildyti kitomis priemonėmis; pakartoja savo raginimą glaudžiau bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi jaunimo klausimais vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis; primygtinai ragina valstybes nares susitarti dėl aiškių rodiklių ir kriterijų, kad būtų galima stebėti daromą pažangą;

3.  pabrėžia, kad neįgalių jaunuolių įtrauktis į darbo rinką būtina norint užtikrinti jiems galimybę gyventi savarankiškai ir visapusiškai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, aktyviai jame dalyvaujant ir veiksmingai prie jo prisidedant;

4.  pabrėžia, kad struktūrinis dialogas svarbus kaip priemonė įtraukti jaunimą – tiek jaunimo organizacijas, tiek atskirus asmenis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina didinti ir tobulinti proceso aprėptį, matomumą ir kokybę, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių dalyvavimui, kad būtų galima visais lygmenimis veiksmingiau formuoti, įgyvendinti ir vertinti jaunimo politiką ir puoselėti aktyvų jaunimo pilietiškumą; ragina stiprinti struktūrinį dialogą kaip kokybišką priemonę, padedančią užtikrinti jaunų žmonių dalyvavimą pagal būsimą bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemą;

5.  atkreipia dėmesį į antrojo ES jaunimo strategijos ciklo (2013–2015 m.) poveikį pabrėžiant, kad formuojant jaunimo politiką svarbu laikytis lankstaus požiūrio ir įtraukti įvairius sektorius ir lygmenis; šiuo atžvilgiu palankiai vertina struktūrinį dialogą su jaunimo organizacijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti jaunimo galimybes gauti kokybiško švietimo ir mokymo paslaugas bei galimybes įsidarbinti; primena apie aštuonias ES jaunimo strategija skatinamas veiklos sritis;

6.  atkreipia dėmesį į ES jaunimo strategijos svarbą, atsižvelgiant į nerimą keliantį didelį ES jaunimo nedarbą, didelę ir labai skirtingą NEET jaunimo procentinę dalį ir su jaunimo skurdu ir socialine atskirtimi susijusius iššūkius; pabrėžia, kad įgyvendinant kitą ciklą (2016–2018 m.) turėtų būti prisidedama prie dviejų ES jaunimo strategijos tikslų, nustatant jaunimo nedarbo priežastis, kaip antai mokyklos nebaigimas, ir su jomis kovojant, skatinant jaunimo verslumą, investuojant į gebėjimus švietimo, stažuočių, pameistrystės ir profesinio mokymo srityse, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančias galimybes, poreikius ir pokyčius ir sudarant palankesnes sąlygas integruotis į darbo rinką, taikant priemones, kuriomis užtikrinamas geresnis švietimo programų, užimtumo politikos ir darbo rinkos poreikių koordinavimas; pažymi, kad reikia remti Jaunimo garantijų iniciatyvą besistengiančius įgyvendinti darbo rinkos dalyvius siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip per keturis mėnesius po mokyklos baigimo jaunuoliai pradėtų dirbti, studijuoti arba mokytis (persikvalifikuoti) profesinio mokymo įstaigoje;

7.  pabrėžia, kad veiksmingas Jaunimo strategijos įgyvendinimas praktikoje turėtų būti glaudžiai susijęs su strategijos „Europa 2020“ pagrindinių tikslų pasiekimu, ypač tikslo, kad 75 proc. 20–64 metų amžiaus gyventojų dirbtų, ir tikslo padėti kuo daugiau jaunuolių išbristi iš skurdo ir įveikti socialinę atskirtį; pažymi, kad nors nuo 2013 m. jaunimo nedarbas kai kuriose valstybėse narėse sumažėjo, realų susirūpinimą vis dar kelia tai, kad jaunimo nedarbas ir toliau beveik dvigubai viršija bendrus nedarbo rodiklius: apie 8 mln. jaunųjų europiečių vis dar neturi darbo; todėl pabrėžia, kad svarbu spręsti darbo vietų pasiūlos ir paklausos geografinės neatitikties tiek konkrečiose valstybėse narėse, tiek tarp valstybių narių klausimą, vykdant Europos darbo mobilumo portalo (EURES) reformas, siekiant pagerinti jaunimo užimtumo galimybes ir užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą;

8.  pabrėžia, kad į ES jaunimo strategijos kito ciklo tikslus itin svarbu įtraukti jaunus pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus, užtikrinti, kad jiems būtų taikomas vienodas požiūris ir jie nebūtų diskriminuojami, užtikrinti galimybę gauti išsilavinimą, mokytis bei dirbti ir socialinę įtrauktį, tokiu būdu padedant jiems susikurti tapatybę priimančiose šalyse ir visapusiškai išnaudoti savo talentus ir potencialą bei išvengti atskirties ir nusivylimo;

9.  reiškia susirūpinimą dėl protų nutekėjimo ir jo keliamo pavojaus kai kurioms valstybėms narėms, visų pirma toms, kurios susiduria su sunkumais ir yra įtrauktos į koregavimo programas – dėl masinio nedarbo vis daugiau absolventų yra priversti vykti svetur ir taip atitinkamos šalys netenka savo vertingiausių ir produktyviausių žmogiškųjų išteklių;

10.  pabrėžia, kad naujosios technologijos – puiki galimybė užmegzti ryšius su jaunimu, ir ragina ES ir valstybes nares pasinaudoti šiomis technologijomis, kad būtų sustiprintas dialogas su jaunimu ir padidintos jo galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime;

11.  pabrėžia, kad nustatant prioritetus ir rengiant naują ES bendradarbiavimo jaunimo klausimais sistemą po 2018 m. svarbu įtraukti jaunus žmones ir jaunimo organizacijas;

12.  rekomenduoja valstybėms narėms ir ES atlikti jaunimui skirtos politikos poveikio vertinimą;

13.  mano, kad dalijimasis geriausia praktika, politikos formavimas remiantis įrodymais, ekspertų grupės, tarpusavio mokymosi veikla ir vertinimas – svarbios į rezultatus orientuoto sektorių bendradarbiavimo siekiant paremti jaunimą priemonės; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti kuo didesnį šios veiklos poveikį svarbus vaidmuo tenka jos rezultatų sklaidai;

14.  pabrėžia sektorių bendradarbiavimo visais lygmenimis ir ypač įvairių ES strategijų, darančių poveikį jaunimui (dabartinės ir būsimos ES strategijos jaunimo, švietimo ir mokymo, sveikatos, užimtumo ir kt. klausimais), derinimo svarbą;

15.  pabrėžia, kad svarbu ir būtina stiprinti ir toliau plėtoti strategijas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui ir patyčioms mokyklose;

16.  pabrėžia, kad, siekiant nukreipti jaunimą ir padėti jam visapusiškai integruotis į visuomenę, suteikiant saugią vietą augti ir mokytis, svarbus vaidmuo tenka kuo geresniam ir atitinkamoms atskirų vaikų arba jaunuolių reikmėms pritaikytam šeimų ir religinių bendruomenių bendradarbiavimui su mokyklomis, vietos bendruomenėmis, jaunimo organizacijomis, su jaunimu dirbančiais asmenimis, taip pat formaliojo ir neformaliojo švietimo ar savišvietos organizacijomis;

17.  siūlo į jaunimo politiką įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas, ypač valstybėse narėse, kuriose jos turi kompetenciją šioje srityje;

18.  pabrėžia, kad siekiant išvengti ligų svarbu skatinti sveiką gyvenimo būdą, ir mano, kad būtina teikti jaunimui teisingą informaciją ir pagalbą, susijusią su rimtomis psichikos sveikatos problemomis, pvz., tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimu ir priklausomybe nuo jų;

19.  primena, kad į jaunimo politiką svarbu įtraukti kartų aspektą ir kad būtina užtikrinti geresnį skirtingų kartų dialogą;

20.  pabrėžia, kad svarbu kovoti su skurdu, kurį patiria jauni žmonės, kilę iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių šeimų, jaunuoliai, kurių tėvai bedarbiai arba kurie nepajėgė ištrūkti iš savo šeimos socialinio ir ekonominio rato;

21.  ragina valstybes nares rengti efektyvius mokymus valstybine kalba, vadovaujantis daugiakalbystės ir nediskriminavimo principais, taip pat laikantis nacionalinės teisės nuostatų ir Europos principų ir padidinti paramą švietimo institucijoms, kuriose mokoma tautinių ar kalbinių mažumų gimtosiomis kalbomis;

22.  primena, kad pagrindinis strategijoje „Europa 2020“ numatytas tikslas – pasiekti, kad švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų dalis būtų mažesnė negu 10 proc.; pabrėžia, kad būtina spręsti mokyklos nebaigimo problemą, kuri prisideda prie nedarbo, vedant dialogą tarp švietimo sektoriaus atstovų, valstybinių užimtumo tarnybų ir socialinių partnerių, nustatant mokyklų sistemos ir visuomenės trūkumus, padedant besimokantiesiems rasti jiems tinkamus mokymosi metodus, įgyvendinant aktualias ir sudominančias mokymo programas, užtikrinant stiprią ir gerai išplėtotą individualiai pritaikytą orientavimo sistemą, pagal kurią visiems studentams teikiamos kokybiškos konsultavimo ir orientavimo paslaugos, visų pirma, kai tik pastebimi ženklai, kad jaunuolis gali iškristi iš mokyklos, deramai informuojant besimokančiuosius apie būsimas galimybes darbo rinkoje bei karjeros galimybes, įskaitant techninius ir amatininko darbo profilius, suteikiant mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) ir dualinį mokymą, užtikrinant kokybišką pameistrystę, stažuotes ir mokomąją praktiką ir suteikiant jaunuoliams antrą šansą, t. y. mokytis profesinio mokymo įstaigoje;

23.  ragina valstybes nares skelbti žiniomis ir įrodymais pagrįstas ataskaitas dėl jaunimo socialinės padėties ir gyvenimo sąlygų bei parengti nacionalinius veiksmų planus ir nuosekliai juos įgyvendinti;

24.  pabrėžia, kad didesnių galimybių ir lygių galimybių visiems jaunuoliams skatinimas, socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir solidarumo didinimas bei kova su bet kokios formos jaunimo diskriminacija, ypač diskriminacija dėl lyties, rasės, etninės kilmės ar neįgalumo turėtų būti ES jaunimo strategijos tikslų pagrindas;

25.  pažymi, kad jaunimo politika ir nacionalinės strategijos turi būti parengtos kartu su jaunimu ir jam skirtos;

26.  labai palankiai vertina Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos (2010–2018 m.) naudą gerinant valstybių narių ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą ir atveriant jaunimui Europos integracijos projekto galimybes ir pranašumus ir juos didinant; todėl ragina Komisiją tęsti sistemos įgyvendinimą laikotarpiu po 2018 m. ir toliau ją vystyti;

27.  ragina valstybes nares sukurti švietimo struktūras, būtinas jauniems pabėgėliams integruoti, sudarant jiems galimybes išmokti valstybės, kurioje jie gavo prieglobstį, kalbą, baigti pirminį mokymą arba tobulinti jau įgytas žinias, kad pasiektų europinį lygį, siekiant sudaryti jiems palankesnes sąlygas integruotis darbo rinkoje ir Europos visuomenėje;

28.  ragina taikyti tikslines priemones, skirtas mokyklos nebaigusiems asmenims, kuriems būtinos konsultacijos, įgūdžių ugdymas ir mokymas, taip pat ragina sukurti veiksmingą ankstyvojo ugdymo sistemą, kuri padėtų nustatyti, kam gresia pavojus nebaigti mokyklos arba tapti NEET jaunuoliais, kad jau nuo ankstyvo amžiaus jiems būtų teikiama pagalba ir padedama nepatekti į šią nepalankią padėtį;

29.  siūlo valstybėms narėms įtraukti kartų solidarumo principą į savo pensijų politiką ir atsižvelgti į šios politikos esamą ar būsimą poveikį jaunimui;

30.  palankiai vertina savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl mokymosi apie ES mokyklose, todėl ragina valstybes nares pasitelkiant formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos sistemas didinti informuotumą apie ES, ypatingą dėmesį skiriant formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos įstaigų bendradarbiavimui, kurį būtų galima užtikrinti tęsiant ES jaunimo strategijos įgyvendinimą;

31.  ragina valstybes nares į įgyvendinimo procesą aktyviau įtraukti nepriklausomas organizacijas, visų pirma savivaldybių lygmeniu, ir laikotarpiui po 2018 m. skirtoje strategijoje geriau suderinti esamas procedūras (pvz., ES lygmeniu įtraukiant jaunimo gerovės komitetus ir kt.), kad ES jaunimo strategija ir toliau būtų naudinga;

32.  pabrėžia, kad reikia jaunimui suteikti tvirtų žinių ir suvokimą apie ES, taip pat mokant apie ES pagrindines vertybes, ES valdymą ir sprendimų priėmimo procesus, taip suteikiant jiems galimybių kritiškai mąstyti apie ES ir tapti atsakingais ir aktyviais ES piliečiais; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis įtraukti ES aspektą į švietimą, siekiant parengti besimokančius asmenis gyventi ir dirbti vis sudėtingesnėje ir labiau integruotoje Sąjungoje, kurią jie gali formuoti – ir to iš jų tikimasi;

Užimtumas ir švietimas

33.  ragina valstybes nares kuo labiau naudotis esama ES ir nacionaline politika bei finansinėmis programomis, siekiant skatinti atitinkamai investuoti į jaunimą ir kokybiškų ir saugių darbo vietų kūrimą; primygtinai reikalauja, kad visais lygmenimis būtų įgyvendinamos judumo programos, kuriomis būtų siekiama gerinti jaunų žmonių įgūdžius ir gebėjimus, suteikiant jiems pasitikėjimo savimi, ugdant jų smalsumą ir susidomėjimą kitais mokymosi būdais ir dalyvavimu visuomeninėje veikloje; primygtinai rekomenduoja užtikrinti įgūdžių, patobulintų pasinaudojus judumo programomis, pripažinimą ir vertinimą; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti geresnes jaunimo galimybes susipažinti su informacija, susijusia su visomis programomis ir iniciatyvomis, kurios gali būti jiems naudingos;

34.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti „Erasmus +“ programą, ypač jos pameistrystės aspektą, taip skatinant ir remiant tolesnius jaunimo tarpvalstybinius mokymus, karjeros bei darbo jėgos judumą ir suteikiant jiems įgūdžių ir gebėjimų visam gyvenimui, įskaitant kalbų įgūdžius, tuo pačiu didinant jų galimybes ir progas dalyvauti tiek darbo rinkoje, tiek visuomenės gyvenime, nesvarbu, kokios jų akademinės kvalifikacijos, įgūdžiai ar išsilavinimo lygis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pameistrių judumas vis dar nepasiekė norimo lygio, ir ragina Komisiją, valstybes nares, įmones ir mokyklas rasti būdų, kaip įveikti likusias pameistrių judumo kliūtis; pabrėžia, kad svarbu remti judumo projektuose dalyvaujantį jaunimą, atsižvelgiant į jų amžių ir neretai nestabilią finansinę situaciją, be kita ko, šalinant tam tikras netiesiogines judumo kliūtis, pvz., apgyvendinimo ir transporto sunkumus;

35.  siekiant skatinti geresnį kitų valstybių narių darbo ir mokomosios praktikos supratimą, ragina didinti profesinio rengimo ir mokymo (PRM) studentų galimybes atlikti mokomąją praktiką kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, padengiant studentų, liekančių gyventi savo šalyje, kelionės išlaidas; pažymi, kad judumas mokymų srityje yra gyvybiškai svarbus turtas žengiant į darbo rinką, taip pat supažindinant su Europos projektu ir dalyvaujant jame įgaunant tiesioginės patirties; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos sistemą skatinant, kad judumas taptų pameistrystės ir profesinio mokymo dalimi; be to, ragina valstybes nares visapusiškai naudotis EURES tinklu siekiant remti jaunimo darbo jėgos judumą ES viduje, įskaitant judumą pameistrystės srityje;

36.  pabrėžia elementarių bendrųjų įgūdžių, kaip antai IRT, matematikos, kritinio mąstymo, užsienio kalbų, judumo ir kt., ugdymo ir įgijimo svarbą, nes jie padės jaunimui lengvai prisitaikyti prie besikeičiančios socialinės ir ekonominės aplinkos;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti IRT mokymą siekiant, kad visi jaunuoliai turėtų atitinkamų darbo rinkai naudingų e. įgūdžių, pavyzdžiui, perskirstant Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtas lėšas;

38.  pakartoja, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) atlieka svarbų vaidmenį jaunimo asmeniniame ir profesiniame tobulėjime, ir pripažįsta, kad IRT gali suteikti jaunimui galių jį suburdamos reaguojant į socialinius susirūpinimą keliančius klausimus ir sudarydamos galimybes jam bendrauti nepaisant geografinių, socialinių, religinių, su lytimi susijusių ir ekonominių kliūčių; todėl ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad visas jaunimas įgytų tinkamus naujausių IRT įgūdžius ir gebėjimus;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti jaunimo ir švietimo programas, kurios suteikia moterims ir mergaitėms galių ir sudaro joms palankesnes sąlygas patekti į tradiciškai vyrų dominuojamus sektorius, kuriuose jų yra nepakankamai, pavyzdžiui, verslininkystės, IRT ir mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) sektorius;

40.  dar kartą pabrėžia didžiulį MTIM ir IRT sektorių sinergijos su meno ir dizaino sritimis bei kūrybinėmis industrijomis potencialą, kuris paverstų MTIM MTIMM (mokslas, technologijos, inžinerija, menas ir matematika), taip pat pabrėžia šios sinergijos potencialą pritraukti į MTIM sritis daugiau jaunimo, ypač moterų ir mergaičių;

41.  ragina valstybes nares paskatinti moteris dalyvauti mokymuose ir siekti karjeros sektoriuose, kuriuose jų yra per mažai, pvz., MTIM ir IT.

42.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti jaunimui galimybę įgyti bent elementarių skaitmeninių įgūdžių ir žinių bei suvokimą apie žiniasklaidą, kad jie galėtų dirbti, mokytis ir aktyviai dalyvauti modernios visuomenės gyvenime;

43.  pažymi, kad net kai jaunuoliai įveikia rimtą iššūkį susirasti darbą, daugelyje valstybių narių jie nebūtinai užsitikrina sau gyvenimą aukščiau skurdo ribos;

44.  ragina tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI); ragina siūlyti atitinkamai pakeisti reglamentavimą ir išteklius, siekiant įveikti esamas įgyvendinimo kliūtis iki dabartinės finansinės programos pabaigos;

45.  ragina visais lygmenimis geriau koordinuoti švietimo ir mokymo programas ir kintančių darbo rinkų poreikius; ragina, kad visose ES bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose būtų rengiamos informavimo, informuotumo didinimo ir judumo programų stiprinimo kampanijos, siekiant ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos tikslų ir atsižvelgiant į vis dar esamą nelygybę tarp miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių; tačiau pabrėžia, kad svarbu išsaugoti žinių vertę, siekti suteikti visapusišką išsilavinimą ir tvirtą akademinį pagrindą; ragina verslo įmones ir universitetus stiprinti dialogą ir aktyviau bendradarbiauti siekiant parengti švietimo programas, kurios padėtų suteikti jaunimui tinkamų įgūdžių, žinių ir gebėjimų; atsižvelgdamas į tai, ragina švietimo institucijas, verslo įmones, visų pirma MVĮ, ir užimtumo tarnybas glaudžiau bendradarbiauti; rekomenduoja valstybėms narėms perimti geriausią viena kitos patirtį šioje srityje;

46.  pabrėžia, kad holistinis ir įtraukus požiūris į švietimą yra esminis dalykas siekiant, kad visi besimokantieji jaustųsi laukiami ir įsitraukę į mokymosi procesą bei galintys priimti sprendimus dėl savo išsilavinimo; pažymi, kad mokyklos nebaigę ir jokių kvalifikacijų neturintys jaunuoliai yra vienas iš didžiausių iššūkių mūsų visuomenėms ir vienas iš pagrindinių mūsų tikslų – šį iššūkį įveikti, nes jis veda į socialinę atskirtį; pažymi, kad be mokymo sistemų pritaikymo, reikia taikyti konkrečias priemones jaunuoliams, kurie susiduria su didžiausiais sunkumais; primena, kad mokomoji praktika ir pameistrystė turėtų nutiesti kelią į darbą, o darbo sąlygos ir skiriamos užduotys turėtų padėti stažuotojams įgyti norint patekti į darbo rinką reikalingos praktinės patirties ir reikiamų įgūdžių; mano, kad siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą, regionų ir vietos viešojo ir privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai turi dalyvauti kuriant ir įgyvendinant tinkamas politikos priemones;

47.  ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kuriomis būtų palengvinamas jaunimo perėjimas nuo mokymosi prie darbo, įskaitant kokybiškų stažuočių ir pameistrystės užtikrinimą, suteikiant jaunimui aiškiai apibrėžtas teises, kurios apimtų galimybę gauti socialinę apsaugą, raštiškas ir privalomas sutartis bei teisingą atlyginimą, siekiant užtikrinti, kad jaunimas, mėginantis patekti į darbo rinką, nebūtų diskriminuojamas, bei deramai informuojant besimokančiuosius apie būsimas galimybes darbo rinkoje;

48.  pabrėžia, kad didėjant išsilavinimo lygiui aiškiai mažėja nedarbo rodikliai, todėl būtina skatinti jaunimui skirtas aukštojo išsilavinimo galimybes ES ir investuoti į jas;

49.  vis dėlto pažymi, kad švietimas turėtų ne tik suteikti įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkos poreikiams patenkinti, bet ir prisidėti prie jaunuolių asmenybės vystymosi ir augimo siekiant, kad jie taptų iniciatyvūs ir atsakingi piliečiai; todėl pabrėžia pilietinio švietimo poreikį visoje švietimo sistemoje – tiek formaliojo, tiek neformaliojo;

50.  ragina valstybes nares sudaryti galimybes jauniems žmonėms, turintiems sportinių gabumų, siekti dvigubos karjeros, kad jie galėtų vystyti savo gebėjimus sporto srityje, bet kartu ir mokytis;

51.  pabrėžia būtinybę įtraukti verslumo ugdymo aspektus visais švietimo ir mokymo lygmenimis bei visomis švietimo ir mokymo formomis, nes jaunimo verslumo dvasios ugdymas ankstyvuoju etapu yra veiksmingas kovos su su jaunimo nedarbu būdas; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina universitetų bendruomenes ir įmones vesti aktyvų dialogą ir bendradarbiauti siekiant sukurti švietimo programas, kurios padėtų suteikti jaunimui reikiamų įgūdžių ir gebėjimų; be to, pabrėžia, kad būtina skatinti ir remti jaunimo verslumo puoselėjimo politiką, visų pirma kultūros ir kūrybos, taip pat sporto srityje, siekiant kurti saugias ir kokybiškas darbo vietas bei skatinti bendruomenių socialinį vystymąsi ir sanglaudą; be to, pabrėžia, kad savanoriška veikla sudaro jaunimui galimybes įgyti įgūdžių, asmeniškai tobulėti ir rasti mėgstamą sritį;

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint būti versliam reikia ugdyti universaliuosius įgūdžius, pavyzdžiui, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, komandinį darbą ir iniciatyvumą, kurie prisideda prie jaunimo asmeninio ir profesinio tobulėjimo ir padeda lengviau pereiti į darbo rinką; todėl mano, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas verslininkams dalyvauti švietimo procese ir tokį dalyvavimą skatinti;

53.  pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į pradedančiąsias įmones ir verslu pradedantį užsiimti jaunimą, sudarant jiems geresnes sąlygas gauti pradinį kapitalą ir patyrusių verslo kuravimo centrų paslaugas;

54.  primena, kad užimtumas ir verslumas yra vienas iš aštuonių prioritetų, nustatytų ES jaunimo strategijoje (2010–2018 m.); pabrėžia, kad jaunimo darbas ir neformalusis mokymasis, ypač pasitelkiant jaunųjų verslininkų organizacijas ir jaunimo organizacijas, kurios siūlo jaunimui galimybę vystyti novatoriškus projektus, įgyti verslo patirties, gauti lėšų ir įgyti pasitikėjimo pradėti nuosavą verslą, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį vystant jaunimo kūrybinį potencialą ir potencialą inovacijų srityje, įskaitant jų verslumo dvasią, verslumo ir pilietinius įgūdžius; atkreipia dėmesį į poreikį siekiant skatinti jaunimo užimtumą Europoje sukurti verslumui ir novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms palankią aplinką; pabrėžia, kad būtina pašalinti visas kliūtis, trukdančias jaunimui plėtoti savo idėjas, potencialą ir nuostatas;

55.  rekomenduoja ES jaunimo strategijoje daugiau dėmesio skirti verslumui, nes jis yra pagrindinis ekonomikos augimą skatinantis veiksnys; pažymi, kad 2014 m. tik vienas iš penkių jaunųjų europiečių norėjo pradėti savo verslą, be to jaunimas ir toliau mano, kad tai sudėtinga; pritaria, kad prioritetą reikia teikti nuo ankstyvo amžiaus vystomai verslumo kultūrai, darbo taisyklių lankstumui siekiant sudaryti sąlygas derinti darbą ir studijas, dualiniam mokymui ir galimybėms pasinaudoti finansavimu;

56.  primena, kad kūrybinės industrijos yra vienos iš versliausių ir greičiausiai augančių sektorių ir kad kūrybinis lavinimas ugdo universaliuosius įgūdžius, pavyzdžiui, kūrybinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, dirbti komandoje ir išradingumą; pripažįsta, kad menų ir žiniasklaidos sektoriai yra ypač patrauklūs jaunimui;

57.  pabrėžia, kad socialinis verslumas yra svarbus inovacijų, socialinio vystymosi ir užimtumo variklis, todėl ragina ES ir valstybes nares geriau jį skatinti ir didinti jo vaidmenį;

58.  ragina valstybes nares imtis priemonių, kad verslumas būtų skatinamas užtikrinant verslininkams ir pradedančiosioms įmonėms palankesnes sąlygas pradėti verslą – tai galėtų apimti nesudėtingo bankų kredito suteikimo, supaprastinto reguliavimo ir mokesčių lengvatų schemas ir priemones, kurios leistų jaunuoliams įgyvendinti savo verslo idėjas; remia mokymo metodus, kuriais skatinamas verslus ir kūrybiškas mąstymas, o jauni verslininkai skatinami įdarbinti absolventus;

59.  pabrėžia, kad valstybėms narėms, norint kovoti su jaunimo nedarbu, reikia gerai parengtų profesinio orientavimo darbuotojų, turinčių žinių ir apie akademinio, ir profesinio švietimo galimybes, išmanančių dabartinę darbo rinką bei numanančių, kaip keisis padėtis valstybėse narėse ir kokie nauji sektoriai rasis jų ekonomikose;

60.  ragina valstybes nares remti jaunimą, kad jis galėtų pradėti savarankiškai gyventi ir kurti šeimas, teikiant būsto pašalpas, lengvatas ir sumažinant gyventojų pajamų mokesčius, taip pat studentams teikti lengvatines paskolas;

61.  pabrėžia, kad svarbu abipusiškai pripažinti ir patvirtinti įgūdžius, gebėjimus ir žinias, įgytus savišvietos ir neformaliojo švietimo būdu bei mokantis visą gyvenimą, nes jų patvirtinimas nepaprastai svarbus siekiant atkreipti dėmesį į įvairų ir turtingą asmenų, ypač tų, kurie turi mažiau galimybių, lavinimąsi ir jį įvertinti; pažymi, kad įgūdžių patvirtinimas padeda pagerinti prieigą prie formaliojo švietimo ir atverti naujų profesinių galimybių ugdant savigarbą, stiprinant motyvaciją mokytis, ugdant jaunuolių vertybes, gabumus ir įgūdžius, taip pat mokant pilietiškumo ir demokratinio dalyvavimo visais lygmenimis; primygtinai skatina valstybes nares labiau stengtis siekiant iki 2018 m. sukurti išsamų patvirtinimo mechanizmą, kaip raginama 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimo, glaudžiai bendradarbiaujant su visais susijusiais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant jaunimo organizacijas;

62.  pabrėžia, kad formalusis, neformalusis mokymas ir savišvieta, įskaitant asociacijų veiklos vykdymą, yra svarbūs ugdant jaunimo vertybes, gabumus ir įgūdžius, taip pat mokant pilietiškumo ir demokratinio dalyvavimo; atkreipia dėmesį į valstybėse narėse prieinamas įvairias mokymo galimybes ir modelius, ypač dualinio mokymo, kurie gali palengvinti perėjimą nuo švietimo ar mokymo prie įdarbinimo; remia mokymosi visą gyvenimą politikos įgyvendinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti nuoseklų ir įteisinamą įgūdžių ir gebėjimų, įgytų formaliuoju ir neformaliuoju mokymusi, savišvieta bei mokomąja praktika, pripažinimą visos Europos mastu, siekiant sumažinti atotrūkį tarp Europos darbo rinkoje esamo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties, taip pat remti tokią veiklą pagal atitinkamas ES programas; be to, ragina profesinio rengimo ir mokymo (PRM) srityje daugiau dėmesio skirti kalboms, ypač kaimyninių šalių, siekiant sustiprinti atitinkamų studentų padėtį tarpvalstybinėje darbo rinkoje ir padidinti jų įsidarbinamumą šioje rinkoje;

63.  pažymi, kad dėl dabartinės darbo rinkos skaitmeninimo ir naujų tendencijų bangos vis daugiau jaunimo susiduria su naujomis įdarbinimo formomis, balansuojančiomis tarp lankstumo ir užimtumo saugumo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą jaunimo švietimą, kuriuo būtų siekiama pabrėžti socialinės apsaugos mechanizmų vaidmenį karjeros raidoje;

64.  mano, kad ankstyvos intervencijos ir iniciatyvios darbo rinkos politika rodo, jog nuo ne vienai kartai būdingo nepritekliaus problemų sprendimo pereinama prie rizikos nustatymo ir valdymo ankstyvajame etape, siekiant užkirsti kelią nedarbui ir sudaryti sąlygas reintegracijai; atkreipia dėmesį į labiausiai atskirtų ir didžiausią nedarbo pavojų patiriančių asmenų padėtį;

65.  pabrėžia atvirų ir lengvai prieinamų darbo su jaunimu iš mažiau skatinančios aplinkos programų svarbą;

66.  pabrėžia, kad norint sustiprinti kokybės užtikrinimo sistemą, siekiant, kad jaunimas dalyvautų mokymosi visą gyvenimą programose, ir norint gerinti švietimo ir užimtumo galimybes jaunimui, svarbu tarpvalstybiniu lygmeniu garantuoti visų kvalifikacijų ir akademinių laipsnių tarpusavio pripažinimą ir atitiktį; ragina nuolat plėtoti ir vertinti kvalifikacijų ir laipsnių tarpusavio pripažinimą tarpvalstybiniu lygmeniu bei pritaikyti jį prie besikeičiančių mokymo reikalavimų ir pažymi, kad tai reikia užtikrinti Europos mastu ir visose Europos aukštojo mokslo erdvei priklausančiose ir Europos kvalifikacijų sandaroje minimose šalyse;

67.  pabrėžia, kad neformalusis mokymasis ir savišvieta, taip pat dalyvavimas sporto ir savanoriškoje veikloje atlieka svarbų vaidmenį ugdant pilietinius, socialinius ir tarpkultūrinius gebėjimus ir įgūdžius; pabrėžia, kad vienos šalys, kurdamos atitinkamą teisinę sistemą, padarė didelę pažangą, o kitos, kurdamos išsamias mokymosi rezultatų patvirtinimo strategijas, susiduria su sunkumais; todėl pabrėžia, kad būtina kurti išsamias rezultatų patvirtinimo strategijas;

68.  pabrėžia, kad svarbu skatinti ir palengvinti besimokančiųjų ir mokančiojo personalo judumą labiau naudojantis visomis ES priemonėmis ir programomis bei taip spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą; pabrėžia, kad judumas mokymų srityje yra gyvybiškai svarbus turtas žengiant į darbo rinką; pabrėžia, kad būtina įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti judumui skirtų struktūrinių fondų, pvz., Europos socialinio fondo (ESF), ir kitų programų, tokių kaip „Erasmus+“, koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į svarbų tokių judumo programų, kaip „Erasmus+“, vaidmenį skatinant horizontaliųjų įgūdžių ir gebėjimų lavinimą ir tarpkultūrinius jaunimo mainus; palankiai vertina esamos ES įgūdžių panoramos interneto svetainės pokyčius;

69.  pabrėžia, kad reikia didinti programos „Erasmus jauniesiems verslininkams“ vaidmenį siekiant ilgalaikio kokybiško užimtumo tikslo; mano, kad siekiant išlaisvinti jaunimo potencialą reikia užtikrinti profesinį judumą; pažymi, kad šiuo metu ES yra 217,7 mln. dirbančių asmenų, iš kurių 7,5 mln. (3,1 proc.) dirba kitoje valstybėje narėje; taip pat pažymi, kad, remiantis ES tyrimais, jaunimas labiau linkęs pasinaudoti judumo galimybėmis ir sugrįžti namo su naujais įgūdžiais ir kvalifikacija;

70.  ragina Komisiją didinti ir remti studentų judumą švietimo ir profesinio mokymo srityse propaguojant „Erasmus besimokantiems amato“ sistemą;

71.  ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti dabartine EURES tinklo reforma siekiant remti jaunimo darbo judumą ES viduje, įskaitant judumą pameistrystės ir stažuočių srityje; ragina valstybes nares reguliariai atnaujinti informaciją apie laisvas darbo vietas ir gyvenimo aprašymus; ragina Komisiją pagerinti darbo pritaikymo procesą EURES tinkle, siekiant užtikrinti, kad jaunimui būtų siūlomos tinkamos ir kokybiškos darbo vietos, atitinkančios jų gyvenimo aprašymus;

72.  ragina valstybes nares kurti kokybiškas dualinio švietimo ir profesinio mokymo sistemas, veiksmus koordinuojant su vietos ir regionų ekonominės veiklos vykdytojais, pasikeitus geriausia patirtimi šioje srityje ir atsižvelgiant į kiekvienos švietimo sistemos ypatumus, taip siekiant įveikti dabartines ir būsimas gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemas;

73.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti naujoviškas ir lanksčias dotacijas meniniams ir sportiniams gebėjimams švietimo srityje ugdyti; remia valstybes nares, kurios siekia įsteigti stipendijų programas patvirtintų akademinių, sportinių ir meninių gebėjimų turintiems studentams;

74.  pažymi, kad mokyklos nebaigimas ir išėjimas iš mokyklos neįgijus jokios kvalifikacijos yra didžiuliai iššūkiai mūsų visuomenei, nes veda į skurdų gyvenimą ir socialinę atskirtį, todėl kova su tuo turi būti vienas iš pagrindinių mūsų tikslų; primena, kad judumas, švietimo sistemų pritaikymas ir individualių priemonių įgyvendinimas gali padėti išspręsti daugumos asmenų, kurie susiduria du didžiausiais sunkumais, problemas ir sumažinti metusiųjų mokytis skaičius;

75.  pabrėžia, kad reikia sukurti studento sutartį, kuri sudarytų sąlygas aukštųjų ir profesinių mokyklų studentams suderinti mokslą su darbu, pageidautina toje pačioje srityje, kurioje jie mokosi, veikiančiose įmonėse, su garantija, kad jie pabaigs pradėtas studijas;

76.  pabrėžia būtinybę toliau stengtis mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir skatinti palankių sąlygų neturinčių jaunuolių švietimą;

77.  pažymi, kad nors 2013 m. didžiausią lygį pasiekęs jaunimo nedarbas daugumoje valstybių narių sumažėjo, jis tebėra didelį susirūpinimą ES keliantis klausimas: apie 8 mln. jaunųjų europiečių negali susirasti darbo, o ilgą laiką nedirbančių, ne savo noru ne visą darbo dieną dirbančiųjų ar stažuotojų statusą turinčių asmenų skaičius tebėra aukštas;

Finansiniai ištekliai

78.  atkreipia dėmesį į strateginių – taip pat ir Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų, ypač Europos socialinio fondo – investicijų svarbą regioniniam vystymuisi, konkurencingumui ir aukštos kokybės mokomosios praktikos, pameistrystės ir tvarių darbo vietų kūrimui; pažymi, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui (vadinamieji NEET);

79.  pažymi, kad pradėti 2014–2020 m. programavimo laikotarpį užtruko keletą mėnesių ir kad pirmasis šio laikotarpio Sąjungos politikos – ypač skirtos jaunimui – įvertinimas negali visapusiškai atspindėti tikrojo jos poveikio;

80.  pažymi, kad ankstesniuoju programavimu laikotarpiu Audito Rūmų apskaičiuotas klaidų, padarytų atliekant operacijas pagal Mokymosi visą gyvenimą programą ir programą „Veiklus jaunimas“, lygis viršijo 4 proc.; tikisi, jog Komisija ėmėsi veiksmų, kad įgyvendinant programą „Erasmus+“ šių klaidų būtų išvengta;

81.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2007–2013 m. programų – pirmiausia Mokymosi visą gyvenimą programos, programų „Kultūra“, MEDIA ir „Veiklus jaunimas“ – biudžeto įvykdymo lygis 2013 m. siekė 100 proc.; tačiau mano, kad siekiant įvertinti programų sėkmę vien tik įvykdymo lygis nėra labai svarbus programų veiksmingumo rodiklis;

82.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad priimtų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų neatitiktis 2013 m. pabaigoje lėmė mokėjimų trūkumą (pvz., programos „Erasmus+“ atveju trūkstama suma siekė 202 mln. EUR), o tai neigiamai paveikė tolesnius metus; prašo Komisijos užtikrinti, kad įgyvendinant naujas programas ši padėtis nebepasikartotų;

83.  primena, kad jaunimo nenoras pradėti verslą taip pat prisideda prie lėto Europos ekonomikos augimo tempo, todėl mano, jog būtina remti jaunus žmones steigiant nuosavas įmones;

84.  palankiai vertina tai, kad kovai su jaunimo nedarbu naujuoju programavimo laikotarpiu skirta per 12,4 mlrd. EUR Europos socialinio fondo (ESF) ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų;

85.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2014 m. 110 300 bedarbių jaunuolių dalyvavo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuotoje veikloje; palankiai vertina tai, kad ES valstybių ir vyriausybių vadovai Jaunimo garantijų iniciatyvai iš Sąjungos lėšų nusprendė skirti 6,4 mlrd. EUR (iš jų 3,2 mlrd. EUR sudaro ESF lėšos, o 3,2 mlrd. EUR skirta pagal naują biudžeto eilutę); tačiau pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse ir toliau susiduriama su sunkumais įgyvendinant Jaunimo garantijų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvas;

86.  ragina ES ir valstybes nares sustiprinti pastangas, dedamas siekiant užtikrinti, kad pameistrystės ir mokomosios praktikos programomis nebūtų naudojamasi kaip priemonėmis pakeisti tikrąsias darbo vietas nesaugiomis darbo vietomis ir kad kartu būtų užtikrinta visa reikiama darbuotojų apsauga, įskaitant susijusią su užmokesčiu ir kitomis išmokomis;

87.  ragina imtis tikslinių supaprastintų priemonių, kuriomis būtų stiprinamas valstybių narių pajėgumas pasinaudoti prieinamu Europos struktūrinių fondų, Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos sanglaudos fondo, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), Jaunimo užimtumo iniciatyvos, iniciatyvų „Judus jaunimas“, „Tavo pirmasis EURES darbas“, programos „Horizontas“, taip pat programų ir veiksmų pilietiškumo srityje finansavimu;

88.  ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti administracines finansinių išteklių suteikimo jaunimo organizacijoms procedūras, nes šios organizacijos dažnai neturi pajėgumų atlikti sudėtingas paraiškų teikimo procedūras, kad galėtų pateikti paraiškas dėl paramos iš įvairių ES programų;

89.  ragina valstybes nares visapusiškai naudotis programa „Erasmus+“, geriau nukreipiant veiksmus į visų lygių išsilavinimo žmones, siekiant pagerinti jaunimo įsidarbinimo perspektyvas, skatinti tarpvalstybinę karjerą ir sąžiningą darbo jėgos judumą; remia tarpkultūrinį mokymąsi, ES pilietybę ir jaunimo demokratinį ir vertybinį ugdymą, todėl ragina Komisiją atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą nustatyti ir pašalinti finansavimo proceso kliūtis, trukdančias siekti šių tikslų, kad būtų galima užtikrinti didesnį programos „Erasmus+“ veiksmingumą šioje srityje;

90.  teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant programą „Erasmus“ viršytas užsibrėžtas 3 mln. studentų tikslas; pažymi, kad nuo pat sukūrimo ši pavyzdinė Sąjungos programa visada buvo sėkminga, ir mano, kad svarbu ir toliau skirti paramą šiai programai;

91.  apgailestauja dėl to, kad pagal programą „Erasmus“ išvykusių ir atvykusių studentų skaičiai įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi; rekomenduoja sustiprinti informavimo kampanijas ir supaprastinti taisykles;

92.  primena valstybėms narėms, kad, siekiant užtikrinti būtiną paramą jaunimo užimtumui, jos turėtų įsipareigoti išplėsti nacionalinį finansavimą ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos asignavimams papildyti; be to, mano, jog būtina užtikrinti, kad taikomos priemonės ir teikiamos stipendijos sudarytų sąlygas gyventi oriai; todėl ragina įvertinti stipendijų dydį atsižvelgiant į realias pragyvenimo išlaidas kiekvienoje valstybėje narėje;

93.  ragina valstybes nares imtis priemonių, būtinų Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti; ragina toliau būti politiškai įsipareigojus įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kaip ilgalaikę struktūrinę reformą, užtikrinančią tvarią integraciją į darbo rinką naudojantis aukštos kokybės pasiūlymais;

94.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, remiantis tvirtu nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, švietimo sistemų ir užimtumo tarnybų bendradarbiavimu; atkreipia dėmesį į tai, kad Jaunimo garantijų iniciatyva turėtų būti visapusiškai integruota į nacionalinius užimtumo planus ir į jaunimo ir švietimo politikos planavimo procesą, be to, apie šią iniciatyvą turėtų būti plačiai informuojami visi jaunuoliai; primena, kad jaunimo organizacijų dalyvavimas skleidžiant informaciją apie Jaunimo garantijų priemonę, ją vertinant ir įgyvendinant yra labai svarbus jos sėkmei;

95.  primena, kad iš įvairios socialinės ir ekonominės aplinkos kilę merginos ir vaikinai įvairiais gyvenimo laikotarpiais susiduria su skirtingomis darbo rinkos sąlygomis; ragina Komisiją ir valstybes nares kuriant ir įgyvendinant tokias jaunimo ir darbo rinkos strategijas, kaip Jaunimo garantijų iniciatyva, atsižvelgti į su lytimi susijusius ir socialinius bei ekonominius aspektus;

96.  mano, kad ypač didelis jaunimo darbo nesaugumas bei vis labiau senėjantys Europos gyventojai yra pagrindinis iššūkis pensijų sistemų tvarumui, pakankamumui bei tinkamumui ir labai kenkia kartų solidarumui; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių siekiant užkirsti kelią bent jau piktnaudžiavimui pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą teikiamomis stipendijomis ir teikti pirmenybę, bent jau pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą sudaromų sutarčių atveju, sutartims, sudarančioms jaunimui galimybę mokėti įmokas nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms;

97.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir stebėti jos veiksmingumą, visapusiškai naudojantis joms prieinamomis ES lėšomis siekiant įgyvendinti priemones, kuriomis būtų skatinamas jaunimo užimtumas, integruojant jaunuolius, įskaitant neįgaliuosius, į darbo rinką skiriant jiems darbą, pameistrystę ar mokomąją praktiką per 4 mėnesius nuo mokyklos baigimo ar darbo praradimo, pvz., sukuriant prie individualių poreikių pritaikytas viso gyvenimo profesinio orientavimo sistemas, registravimo biurus, informacinius punktus ir duomenų rinkimo metodus ir skatinant bedarbius registruotis, kad būtų įvertinta reali padėtis, susijusi su jaunimo nedarbu, taip pat pagerintos darbo ieškančiam jaunimui teikiamos darbo biržų paslaugos;

98.  primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant atsižvelgti į esminius Europos jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo sėkmę lemiančius veiksnius, kaip antai darbo pasiūlymų tvarumas ir kokybė, tolesnis švietimas ir mokymas, socialinė įtrauktis, sinergija su kitomis politikos sritimis (su švietimo sistemomis, darbo rinka, socialinėmis paslaugomis ir jaunimu susijusia politika) ir visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas siekiant integruoti jaunimą į darbo rinką, sumažinti jaunimo nedarbo rodiklius ir užtikrinti ilgalaikį teigiamą poveikį siekiant užkirsti kelią iš mokyklos į darbo rinką pereinančio jaunimo socialinei ir profesinei atskirčiai;

99.  ragina išplėsti Europos jaunimo garantijų iniciatyvos tikslą, susijusį su nekvalifikuotų ir žemos kvalifikacijos jaunų bedarbių švietimu bei mokymu, įtraukiant jaunus absolventus ir profesinius mokymus baigusius jaunuolius, be to, padidinti Europos jaunimo garantijų iniciatyvos taikomą amžiaus ribą nuo 25 iki 29 metų, siekiant atsižvelgti į tai, kad dauguma absolventų ir darbo rinkos naujokų yra netoli 30 metų amžiaus;

100.  ragina valstybes nares ir regionus keistis gerąja patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų; pažymi, kad svarbu atlikti valstybių narių 2014 m. ir 2015 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo vertinimą; pabrėžia, kad svarbu atlikti Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmingumo laikotarpio vidurio vertinimą, daugiausia dėmesio skiriant jos pasiekimams siekiant sudaryti galimybes jaunimui įgyti įgūdžių ir įsidarbinti, ir toliau tęsti šią iniciatyvą; be to, pažymi, kad jaunimo organizacijų dalyvavimas vertinant ir įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą yra labai svarbus jų sėkmei;

101.  laukia, kada Komisija vėliau šiais metais pristatys išsamią ataskaitą apie Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą;

102.  pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje „ES Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas valstybėse narėse“, kuri turėtų būti baigta 2017 m. pradžioje, bus pateiktas aiškesnis programos rezultatų įvertinimas; mano, kad, be kita ko, ataskaitoje turėtų būti pateikta jos veiksmingumo ir ilgalaikių rezultatų analizė;

103.  primena Komisijai, jog svarbu užtikrinti jaunimo aukšto lygio informuotumą apie esamas programas ir galimybes jose dalyvauti, taip pat užtikrinti, kad teikiama informacija apie programas būtų kokybiška ir grindžiama kiekybiškai įvertinamais rodikliais (pavyzdžiui, tikslinės grupės atsakymais ir dalyvavimu);

104.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti ekspansinę ekonominę politiką, kuria siūloma didesnė veikimo laisvė viešųjų investicijų į švietimą, mokymą ir kokybišką pameistrystę srityje;

105.  ragina valstybes nares daugiau investuoti ir nemažinti savo nacionalinio biudžeto lėšų jaunimo politikai, švietimui, sveikatos apsaugai ir socialinėms paslaugoms; taip pat ragina valstybes nares nukreipti investicijas į įtraukųjį švietimą, kuris padeda spręsti visuomenės problemas, susijusias su vienodų sąlygų ir galimybių visiems asmenims, įskaitant iš įvairios socialinės ir ekonominės aplinkos kilusį jaunimą, taip pat pažeidžiamų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų grupes, užtikrinimu;

106.  rekomenduoja į DFP įtraukti jaunimo verslumą, o valstybėms narėms – dirbti siekiant sukurti nacionalines strategijas, kuriomis būtų siekiama programos „Erasmus+“, ESF, Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir programos „Erasmus jauniesiems verslininkams“ sinergijos, taip pat dirbti prie aiškių poveikio vertinimo gairių, kurias valstybėms narėms turėtų pateikti Komisija;

107.  prašo Komisijos pradėti taikyti visapusišką jaunimo programų stebėsenos schemą, kuri apimtų planuojamų rezultatų rodiklius, konkrečius rezultatus ir ilgalaikius rezultatus;

108.  pabrėžia, kad būtina daugiau dėmesio skirti veiklai ir rezultatams, ir džiaugiasi, kad naujoji Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų reglamentavimo sistema 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui apima nuostatas dėl valstybių narių atsiskaitymo apie rezultatus;

109.  primena, kad 68 proc. ESF biudžeto skiriama projektams, kuriuos įgyvendinant jaunimas galėtų būti viena iš tikslinių grupių;

110.  pabrėžia, kad būtina skatinti teikti stipendijas būsto išlaidoms padengti, siekiant patenkinti poreikius, iškylančius tais atvejais, kai savo gyvenamosios vietos mieste ar mieste, esančiame mažesniu negu 50 km atstumu, profesinėje ar aukštojoje mokykloje mokytis neįmanoma;

Dalyvavimas priimant sprendimus

111.  ragina, siekiant padidinti jaunimo ir jų organizacijų galimybes dalyvauti formuojant politiką, stiprinti jaunimo organizacijų ir viešųjų valdžios institucijų partnerystę; mano, ypač atsižvelgdamas į tai, kad jaunuoliai padeda kurti visuomenę ir sprendžia dabartines Europos visuomenės problemas, kad ypač svarbų vaidmenį vystant jaunimo dalyvavimo įgūdžius ir gerinant sprendimų priėmimo proceso kokybę atlieka jaunimo, menų ir sporto organizacijos; atkreipia dėmesį į unikalų jaunimo organizacijų vaidmenį, nes jos puoselėja su demokratinių vertybių praktikavimu ir procesais susijusį pilietiškumo jausmą;

112.  atkreipia dėmesį į jaunimo organizacijų vertingumą, nes jos moko pilietiškumo ir lavina demokratijos vertybes, įgūdžius ir gebėjimus, ir pripažįsta jų indėlį gerinant jaunimo dalyvavimą demokratiniuose procesuose;

113.  pabrėžia, kad meno, sporto, savanorystės ir socialinė veikla gyvybiškai svarbi skatinant jaunimo aktyvumą ir socialinę sanglaudą, nes tai priemonės, galinčios padaryti didžiulį poveikį vietos bendruomenėms ir padėti spręsti daugelį socialinių problemų;

114.  ragina valstybes nares griežtai laikytis įtraukties principų jaunimo darbe, ypač daug dėmesio skiriant jaunimui su negalia;

115.  atkreipia dėmesį į būtinybę aktyviai didinti informuotumą apie pilietiškumą, žiniasklaidą ir skaitmeninį raštingumą, ugdyti kritinį mąstymą ir kultūrų tarpusavio supratimą pasitelkiant įvairiausias jaunimui pažįstamas priemones (pvz., socialinius tinklus); pabrėžia tokių programų ir švietimo svarbų vaidmenį stabdant jaunimo radikalėjimą;

116.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į naujas jaunimo dalyvavimo ekonominiame gyvenime formas, pvz., vis didėjančią tendenciją naudotis dalijimosi ekonomikos priemonėmis;

117.  pabrėžia, kad jaunimo savanoriška politinė, socialinė, kultūrinė ir sporto veikla vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis turėtų būti remiama ir labiau pripažįstama, nes ji vertinga kaip svarbi neformaliojo mokymosi forma, padedanti ugdyti pagrindinius gyvenimui reikalingus gebėjimus ir tokias vertybes kaip bendradarbiavimas, solidarumas, lygybė ir teisingumas; vis dėlto pabrėžia, kad jaunimo pasirengimo užsiimti savanoriška veikla negalima galiausiai laikyti galimybe pigiai pakeisti paslaugas, kuriomis turėtų pasirūpinti valstybė narė; prašo pripažinti ir visapusiškai įvertinti ar įteisinti savanorišką veiklą;

118.  ragina valstybes nares skatinti demokratinį jaunų studentų dalyvavimą ir padėti besimokantiems jaunuoliams įsitraukti į savo švietimą ir prie jo prisidėti tampant studentų organizacijų nariais;

119.  pabrėžia, kad geresnis suvokimas apie ES vertybes, ES veikimą ir Europos įvairovę yra itin svarbūs siekiant skatinti jaunimo dalyvavimą demokratijoje ir populiarinti jo aktyvų pilietiškumą;

120.  ragina Komisiją, siekiant padidinti įsidarbinamumą ir sustiprinti verslumą, inovacijas ir kultūrą, kuo geriau išnaudoti naujas skaitmenines priemones ir visapusiškai naudotis socialinės žiniasklaidos teikiamomis galimybėmis vykdant švietimo ir mokymo veiklą, rengti tikslinius kokybiškus žiniasklaidos mokymus, kuriais būtų skatinamas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinis mąstymas, taip pat populiarinti jaunimo dalyvavimą ir skatinti jį dalyvauti sprendimų priėmimo veikloje bei pilietiniame, kultūriniame ir socialiniame visuomenės gyvenime; taip pat pripažįsta skaitmeninių priemonių, kaip veiksmingų kovos su patyčiomis, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir radikalizacija priemonių, potencialą;

o
o   o

121.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.
(2) OL C 417, 2015 12 15, p. 1.
(3) OL C 183, 2014 6 14, p. 5.
(4) OL C 120, 2013 4 26, p. 1.
(5) EUCO 37/13.
(6) OL C 311, 2009 12 19, p. 1.
(7) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0107.
(9) OL C 93, 2016 3 9, p. 61.
(10) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 21.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0106.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0292.
(13) OL C 346, 2016 9 21, p. 2.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.

Teisinis pranešimas