Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2045(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0341/2016

Pateikti tekstai :

A8-0341/2016

Debatai :

PV 30/11/2016 - 16
CRE 30/11/2016 - 16

Balsavimas :

PV 01/12/2016 - 6.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0464

Priimti tekstai
PDF 265kWORD 48k
Ketvirtadienis, 2016 m. gruodžio 1 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Europos Sąjungos solidarumo fondas. Vertinimas
P8_TA(2016)0464A8-0341/2016

2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos Sąjungos solidarumo fondas. Vertinimas“ (2016/2045(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175 straipsnį ir 212 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo: įgyvendinimas ir taikymas(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 661/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą(3),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (COM(2013)0522)(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Europos Sąjungos solidarumo fondo 2014 m. metinė ataskaita“ (COM(2015)0502),

–  atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl potvynių Europoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl vasarą Europoje įvykusių stichinių nelaimių (gaisrų ir potvynių)(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos solidarumo fondo ateitis“ (COM(2011)0613),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8–0341/2016),

A.  kadangi Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF) įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2012/2002 reaguojant į 2002 m. vasarą Vidurio Europoje įvykusius katastrofiškus potvynius, kaip vertinga priemonė, sudaranti galimybę ES reaguoti į dideles gaivalines nelaimes ir ypatingas regionines nelaimes Sąjungoje ir šalyse, kurios derasi dėl narystės Sąjungoje, ir išreikšti solidarumą su reikalavimus atitinkančiais regionais ir valstybėmis; kadangi jo lėšomis remiamos tik valdžios institucijų vykdomos skubios pagalbos ir gelbėjimo operacijos, įvykus gaivalinėms nelaimėms, kurios daro tiesioginį poveikį nukentėjusio regiono žmonių gyvenimui, gamtinei aplinkai ar ekonomikai (tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad 2005 m. Komisija pateikė pasiūlymą dar labiau išplėsti pradžioje numatytą taikymo sritį);

B.  kadangi nuo ESSF įsteigimo jo lėšos panaudotos labai naudingam tikslui, įvykus daugiau kaip 70 nelaimių 24 valstybėse paramos gavėjose ir narystės siekiančiose šalyse iš viso buvo mobilizuota 3,8 mlrd. EUR ir jie buvo panaudoti reaguojant į įvairiausius gaivalines nelaimes sukėlusius reiškinius, t. y. žemės drebėjimus, potvynius, miško gaisrus, audras ir, neseniai, sausrą; kadangi ESSF tebėra vienas stipriausių ES solidarumo simbolių, kai to prireikia;

C.  kadangi 2014 m. atlikta išsami šios priemonės reforma, kuria siekta: pagerinti ir supaprastinti procedūras, taip pat užtikrinti, kad sprendimas būtų priimamas sparčiau – per šešias savaites nuo paraiškos pateikimo; iš naujo nustatyti jos taikymo sritį; nustatyti aiškius kriterijus, taikytinus ištikus regioninei nelaimei ir pagerinti gaivalinių nelaimių prevenciją ir rizikos valdymo strategijas, taip gerinant pagalbos finansavimo veiksmingumą, kaip to jau keletą metų daug kartų prašė Parlamentas ir vietos bei regionų institucijos; kadangi Komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. pasiūlytame bendrajame reglamente (COM(2016)06052016/0282(COD)) numatyta atlikti naują fondo peržiūrą, siekiant gerinti pasirengimą finansuoti skubią pagalbą ir tokios pagalbos finansavimo veiksmingumą;

D.  kadangi Parlamentas tvirtai remia siūlomus pakeitimus, kurių daugumą atlikti jis ragino jau ankstesnėse rezoliucijose;

E.  kadangi iki 2014 m. birželio mėn. (tą dieną įsigaliojo persvarstytas reglamentas) gautos paraiškos buvo įvertintos pagal pradinį reglamentą, o vėliau gautos paraiškos vertintos remiantis persvarstytu reglamentu;

F.  kadangi investicijos į gaivalinių nelaimių prevenciją yra itin svarbios reaguojant į klimato kaitą; kadangi nemažai ES lėšų skirta investicijoms į gaivalinių nelaimių prevenciją ir rizikos valdymo strategijas, visų pirma pagal Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESIF);

G.  kadangi išimtiniais atvejais, kai atitinkamais metais nepakanka lėšų, galima naudoti kitų metų lėšas, atsižvelgiant į tų metų, kai įvyko nelaimė, ir kitų metų fondo metines biudžeto ribas;

1.  primena, kad nuo ESSF įsteigimo 2002 m. fondas buvo svarbus paramos šaltinis vietos ir regionų vyriausybėms palengvinant visoje Europoje vykusių gaivalinių nelaimių – potvynių, žemės drebėjimų, miškų gaisrų – pasekmes ir padėjo ES išreikšti solidarumą su nukentėjusiais Europos regionais; pažymi, kad, visuomenės požiūriu, ESSF yra viena iš konkrečiausių ir apčiuopiamiausių paramos, kurią ES gali teikti vietos bendruomenėms, formų;

2.  pabrėžia, kad nuo ESSF įsteigimo dėl klimato kaitos pasekmių gaivalinių nelaimių skaičius Sąjungoje gerokai išaugo, jos tapo rimtesnės ir intensyvesnės; taigi pabrėžia patikimos ir lanksčios priemonės, sudarančios galimybes išreikšti solidarumą ir suteikti tinkamą skubią pagalbą nuo didelių gaivalinių nelaimių nukentėjusiems gyventojams, pridėtinę vertę;

3.  nurodo, kad ESSF yra finansuojamas ne iš Europos Sąjungos biudžeto, iš jo galima skirti ne daugiau kaip 500 mln. EUR (2011 m. kainomis) ir, nepaisant įtvirtinto lankstumo (asignavimų perkėlimas į kitą laikotarpį (N+1)), kasmet daug lėšų gali likti nepanaudota; pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, pasiūlytame bendrajame reglamente numatytas metinių finansinių asignavimų dalinis įtraukimas į biudžetą, siekiant pagreitinti lėšų mobilizavimo procedūrą ir skubiau bei veiksmingiau reaguoti siekiant padėti nuo nelaimės nukentėjusiems piliečiams;

4.  pažymi, jog metinių asignavimų ribų išnaudojimas įrodo, kad metinis asignavimų lygis prasidėjus naujam DFP programavimo laikotarpiui yra pakankamas;

5.  pabrėžia 2014 m. atliktos peržiūros svarbą, kadangi ją atlikus pavyko įveikti blokavimą Taryboje ir galiausiai atsižvelgta į ne kartą Parlamento pareikštus raginimus gerinti reagavimą ir didinti pagalbos veiksmingumą, siekiant užtikrinti, kad būtų greitai ir skaidriai reaguojama ir padedama nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusiems gyventojams; be to, palankiai vertina neseniai pateiktą vadinamąjį bendrąjį pasiūlymą, į kurį įtrauktos ir naujos nuostatos, susijusios su supaprastinimu ir lengvesniu lėšų mobilizavimu;

6.  atkreipia dėmesį į pagrindines reformos sudėtines dalis, tai yra: nustatyti išankstiniai mokėjimai, kurie sudaro iki 10 proc. iš anksto numatyto finansinio įnašo, kurie gali būti skiriami pateikus prašymą iš karto po paraiškos dėl fondo finansinės paramos pateikimo Komisijai (ne daugiau kaip 30 mln. EUR); išlaidų, susijusių su skubios pagalbos ir gelbėjimo operacijų rengimu ir įgyvendinimu, tinkamumas kompensuoti (pagrindinis Europos Parlamento reikalavimas); pratęstas terminas, per kurį reikalavimus atitinkančios valstybės privalo pateikti paraiškas (12 savaičių po pirmosios žalos užfiksavimo) ir įgyvendinti projektą (18 mėnesių); nustatytas 6 savaičių terminas Komisijai pateikti atsakymą dėl prašymų; numatytos naujos nuostatos dėl gaivalinių nelaimių prevencijos ir pagerintos patikimo finansų valdymo procedūros;

7.  vis dėlto pabrėžia, kad nors ir nustatytas mechanizmas, pagal kurį išankstinius mokėjimus galima gauti greičiau nei taikant įprastą procedūrą, naudos gavėjai vis dar susiduria su problemomis dėl viso proceso – nuo paraiškos pateikimo iki galutinės paramos sumos išmokėjimo – ilgumo; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, reikia pateikti paraišką kiek galima greičiau po nelaimės, taip pat toliau gerinti vertinimo etapą ir vėlesnius etapus siekiant lengviau atlikti mokėjimus; mano, kad naujai pasiūlytos bendrosios nuostatos dėl ESSF gali padėti greičiau mobilizuoti lėšas, kad būtų reaguojama į realius poreikius vietoje; taip pat pabrėžia, kad valstybės narės turi apsvarstyti savo administracines procedūras tam, kad pagreitintų pagalbos nukentėjusiems regionams ir valstybėms mobilizavimą; be to, tikėdamasis, kad atliekant būsimą reformą bus pasiūlyti galimi patobulinimai, siūlo nustatyti reikalavimą privalomai atnaujinti nacionalinius nelaimių valdymo planus, taip pat reikalavimą teikti informaciją apie susitarimų dėl skubios pagalbos sutarčių parengimą;

8.  ragina valstybes nares pačias gerinti savo ryšių su vietos ir regionų valdžios institucijomis priemones ir bendradarbiavimą su jomis, tiek vertinant ESSF finansinės pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančią žalą, tiek rengiant paraiškas, taip pat įgyvendinant projektus, kuriais siekiama šalinti gaivalinių nelaimių padarinius ir taip užtikrinti, kad Sąjungos parama būtų veiksmingai naudojama vietoje ir skatinami tvarūs sprendimai; be to, mano, kad apie ESSF paramą turėtų būti informuojama plačioji visuomenė; ragina atitinkamas valdžios institucijas gerinti komunikaciją ir teikti informaciją apie ESSF paramą, nesukuriant papildomos administracinės naštos;

9.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad valstybės narės, reaguodamos į gaivalines nelaimes, laikytųsi viešųjų pirkimų procedūrų, siekiant nustatyti ir skleisti geriausią su sutartimis nepaprastosios padėties atveju susijusią praktiką ir patirtį;

10.  palankiai vertina Komisijos regioninių gaivalinių nelaimių tinkamumo finansuoti taisyklių išaiškinimą, tačiau primena, kad galutiniame Parlamento ir Tarybos susitarime palikta galioti 1,5 proc. regiono BVP atitinkanti tinkamumo finansuoti riba, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme, nepaisant Parlamento pastangų ją sumažinti iki 1 proc.; pažymi, kad atsižvelgta į atokiausių regionų pažeidžiamumą ir jų atveju riba sumažinta iki 1 proc.;

11.  pripažįsta, kad fondo pagalba skiriama nedraudžiamai žalai atlyginti ir ja nedengiami asmeniniai nuostoliai; pabrėžia, kad ilgalaikiams veiksmams, pavyzdžiui, tvariam atstatymui arba ekonominės plėtros ir prevencijos veiklai gali būti skirtas finansavimas pagal kitas Sąjungos priemones, visų pirma iš ESI fondų;

12.  ragina valstybes nares kuo tinkamiau naudoti turimas ES lėšas, visų pirma penkių ESI fondų lėšas, investuojant į gaivalinių nelaimių prevenciją ir nurodo, kad svarbu plėtoti įvairių Sąjungos fondų ir politikos krypčių sąveiką, kad būtų išvengta gaivalinių nelaimių padarinių ir tais atvejais, kai inicijuojamas ESSF naudojimas, užtikrintas atstatymo projektų konsolidavimas ir ilgalaikė tvari jų plėtra; todėl tvirtina, kad, prireikus naudoti ESSF lėšas, atitinkama valstybė narė turėtų oficialiai įsipareigoti įgyvendinti visas priemones, kurios būtinos nelaimių prevencijai ir tvariam nukentėjusių teritorijų atkūrimui; tais atvejais, kai užtikrinama ši sąveika, ragina kuo labiau supaprastinti bendrų lėšų naudojimo administracines procedūras;

13.  todėl pabrėžia, kad, kai ESSF lėšomis remiamas atstatymas ir miškų atkūrimas, reikia labiau stengtis investuoti į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, nepamirštant prevencinių priemonių; mano, kad prevenciją reikėtų laikyti horizontaliąja užduotimi, ir siūlo imtis prevencinių priemonių laikantis ekosistema grindžiamo požiūrio, siekiant ESSF lėšomis švelninti nelaimės padarinius; be to, ragina valstybes nares parengti rizikos prevencijos ir rizikos valdymo strategijas, turint mintyje ir tai, kad daug šiandieninių gaivalinių nelaimių tiesiogiai sukelia žmogaus veikla;

14.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad ESSF lėšų skyrimo, valdymo ir vykdymo procesai būtų kuo skaidresni; primena, kad svarbu nustatyti, ar ESSF subsidijos buvo naudojamos laikantis patikimo finansų valdymo principo, siekiant nustatyti ir plėtoti geriausią praktiką ir įgytą patirtį ir jomis dalytis; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares didinti skaidrumą ir užtikrinti informacijos prieinamumą visuomenei per visą pagalbos telkimo procesą, t. y. nuo paraiškos pateikimo iki projekto pabaigos; taip pat reikalauja, kad būtų parengta specialioji Europos Audito Rūmų ataskaita dėl ESSF veikimo, turint mintyje, be kita ko, tai, kad paskutinė ataskaita buvo parengta prieš 2014 m. ESSF reglamento peržiūrą;

15.  pažymi, kad 2014 m. gauta trylika naujų paraiškų, ir atkreipia dėmesį į ypatingas šių metų aplinkybes, kai šešios iš pateiktų paraiškų buvo vertinamos pagal senąjį reglamentą, o likusios septynios – pagal persvarstytą reglamentą;

16.  primena, kad 2014 m., remiantis ankstesniu ESSF reglamentu, dvi paraiškos buvo atmestos, nes šios nelaimės nebuvo laikomos „ypatingomis“, nors ir padarė didelės žalos ir tiesioginį poveikį atitinkamų regionų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, todėl teigiamai vertina persvarstytame ESSF reglamente šiuo atžvilgiu padarytus patikslinimus; vis dėlto, turėdamas mintyje būsimas reformas ir galimybę iš naujo apibrėžti regioninės gaivalinės nelaimės sąvoką, siūlo, kad būtų leidžiama kelioms reikalavimus atitinkančioms ir nuo gaivalinės nelaimės tarpvalstybiniu mastu nukentėjusioms valstybėms bendrai pateikti atskiras paraiškas, jei jos nukentėjo nuo tos pačios kilmės ir tuo pačiu metu vykusios gaivalinės nelaimės, ir kad vertinant paraiškas būtų atsižvelgiama į patirtą netiesioginę žalą;

17.  ragina Komisiją, turint mintyje būsimas reformas, apsvarstyti galimybę padidinti išankstinių mokėjimų ribą nuo 10 iki 15 proc., taip pat sutrumpinti paraiškų nagrinėjimo laiką nuo šešių iki keturių savaičių; taip pat ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti regioninių gaivalinių nelaimių atveju taikytiną 1 proc. regiono BVP dydžio tinkamumo finansuoti ribą ir, vertinant prašymus, atsižvelgti į nukentėjusių regionų socialinį ekonominį išsivystymo lygį;

18.  nurodo, kad reikia apsvarstyti, ar galima būtų naudoti naujus rodiklius, atitinkančius ne vien BVP, bet ir, pvz., žmogaus socialinės raidos indeksą ir regioninį socialinės pažangos indeksą;

19.  palankiai vertina tai, kad Komisija patvirtino septynias paraiškas skirti pagalbą, gautas pagal persvarstytas taisykles, įskaitant keturias, kurios buvo patvirtintos 2014 m. pabaigoje, tačiau pagal jas skirti asignavimai turėjo būti perkelti į 2015 m., kaip teigiama ESSF 2015 m. metinėje ataskaitoje; atsižvelgdamas į tai, primena, kad 2015 m. buvo pirmieji metai, kai persvarstytos taisyklės buvo taikomos visus metus, ir kad pagal analizę matoma, jog atliekant reformą numatyti teisiniai patikslinimai užtikrina sėkmingą taikymą, ko nebuvo taikant senąsias nuostatas, pagal kurias apie du trečdalius regioninių paraiškų dėl pagalbos nelaimės atveju buvo įvertintos kaip neatitinkančios reikalavimų;

20.  apgailestauja, kad pagal senąjį reglamentą numatytos įgyvendinimo ir baigiamųjų ataskaitų vertinimo procedūros truko taip ilgai, ir tikisi, kad pagal iš dalies pakeistą reglamentą užbaigimo procedūros bus vykdomos veiksmingiau ir skaidriau, taip užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą;

21.  be to, pabrėžia, kad pagal iš dalies pakeisto reglamento 11 straipsnį Komisijai ir Audito Rūmams suteikiami audito įgaliojimai ir, prireikus, Kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) leidžiama atlikti tyrimus;

22.  ragina Komisiją ir Audito Rūmus iki dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpio pabaigos įvertinti ESSF veikimą;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir regioninėms valdžios institucijoms.

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL C 440, 2015 12 30, p. 13.
(3) OL L 189, 2014 6 27, p. 143.
(4) OL C 170, 2014 6 5, p. 45.
(5) OL C 272 E, 2003 11 13, p. 471.
(6) OL C 193 E, 2006 8 17, p. 322.
(7) OL C 114, 2014 4 15, p. 48.
(8) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

Teisinis pranešimas