Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2885(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1227/2016

Pateikti tekstai :

B8-1227/2016

Debatai :

PV 24/11/2016 - 12
CRE 24/11/2016 - 12

Balsavimas :

PV 01/12/2016 - 6.25
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0480

Priimti tekstai
PDF 279kWORD 47k
Ketvirtadienis, 2016 m. gruodžio 1 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Prieiga prie energijos išteklių besivystančiose šalyse
P8_TA(2016)0480B8-1227/2016

2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prieigos prie energijos išteklių besivystančiose šalyse (2016/2885(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į DVT Nr. 7 dėl prieigos prie energijos išteklių ir DVT Nr. 12 ir 13, atitinkamai, dėl tvaraus vartojimo ir gamybos ir dėl klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. JT pradėtą įgyvendinti iniciatyvą „Tvari energija visiems“ (SE4ALL),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. pradėtą įgyvendinti iniciatyvą „Energetinis vystymasis“, kuria siekiama iki 2030 m. besivystančiose šalyse suteikti prieigą prie tvarios energijos išteklių dar 500 mln. žmonių,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį, kuriame nustatoma, kad pagrindinis ES vystymosi politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą,

–  atsižvelgdamas į SESV 191 straipsnį ir ES klimato politiką,

–  atsižvelgdamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė(1) (VBP) ir ypač į jo I priedą, į kurį įtrauktos nuostatos dėl tvarios energijos įgyvendinant geografines programas, ir jo II priedą, kurį įtrauktos nuostatos dėl VBP visuotinių viešųjų gėrybių ir uždavinių teminės programos tvarios energijos aspekto,

–  atsižvelgdamas į atitinkamus VBP ir Europos plėtros fondo (EPF) programavimo dokumentus, įskaitant nacionalines orientacines programas, kurios apima pagrindinį energetikos sektorių, ir metines veiksmų programas, kuriomis įgyvendinamos šios nacionalinės orientacinės programos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Afrikos švarios energijos koridoriaus iniciatyvą, kuria siekiama skatinti sparčiau diegti atsinaujinančiąją energiją Afrikoje ir sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį bei priklausomybę nuo importuoto iškastinio kuro;

–  atsižvelgdamas į savo atitinkamų VBP ir EPF programavimo dokumentų projektų tikrinimą prieš tai, kai juos patvirtina VBP ir EPF komitetai,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vykusią 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją (COP 21) ir į tai, kad buvo priimtas Paryžiaus susitarimas – pirmasis visuotinis teisiškai privalomas pasaulinis susitarimas dėl klimato,

–  atsižvelgdamas į JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) 22-ąją šalių konferenciją (COP 22), įvykusią 2016 m. lapkričio 7–18 d. Marakeše,

–  atsižvelgdamas į vykstant Jungtinių Tautų Asamblėjai Niujorke 2016 m. rugsėjo 21 d. įvykusį aukšto lygio susitikimą atsinaujinančiosios energijos iniciatyvos bei ES ir AS partnerystės klausimais, kuriam pirmininkavo Afrikos Sąjungos pirmininkas Idriss Déby, Gvinėjos Respublikos prezidentas Alpha Condé, Afrikos Sąjungos komisijos pirmininkė Nkosazana Dlamini-Zuma, Afrikos plėtros banko pirmininkas Akinwumi Adesina ir kuriame dalyvavo Europos Sąjungos atstovai – Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD generalinis direktorius Stefano Manservisi bei Energetikos ir klimato kaitos C6 skyriaus vadovo pavaduotojas Felice Zaccheo, taip pat Prancūzijos ekologijos, darnaus vystymosi ir energetikos ministrė Ségolène Royal,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 16 d. Pasaulinės užtvankų komisijos ataskaitą „Nauja sprendimų priėmimo struktūra“ (angl. „A new framework for decision-making“),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl besivystančių šalių užtvankų infrastruktūros gerinimo finansavimo(2), 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES vystomojo bendradarbiavimo remiant siekį iki 2030 m. visiems sudaryti galimybes naudotis energijos ištekliais(3) ir 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl bendradarbiavimo su užsienio partneriais energetikos politikos klausimais „Strateginis požiūris siekiant saugaus, tvaraus ir konkurencingo energijos tiekimo“(4),

–  2015 m. spalio 6 d. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2015 „Pagal AKR-ES energetikos priemonę Rytų Afrikai teikiama parama atsinaujinančiosios energijos srityje“,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl prieigos prie energijos išteklių besivystančiose šalyse (O-000134/2016 – B8-1809/2016),

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi tvari prieiga prie įperkamų, patikimų ir saugių energijos išteklių yra nepaprastai svarbi siekiant patenkinti pagrindinius žmonių poreikius ir paisyti jų teisių, įskaitant prieigą prie švaraus vandens, sanitarijos įrenginių, saugios ir patikimos aplinkos, sveikatos priežiūros, šildymo ir švietimo paslaugų, ir būtina siekiant vykdyti iš esmės visų rūšių ekonomikos veiklą, ji taip pat yra pagrindinė varomoji vystymosi jėga; kadangi taip pat esama geopolitinių prieigos prie energijos išteklių aspektų ir kadangi energetikos problemos gali tapti konfliktus skatinančiais veiksniais;

B.  kadangi 1,2 mlrd. žmonių neturi prieigos prie elektros, o dar didesniam skaičiui žmonių ši prieiga yra nepatikima; kadangi pusė žmonių, neturinčių prieigos prie elektros, gyvena Afrikoje; kadangi šis skaičius auga, nes šiame žemyne gyventojų skaičius didėja greičiau nei plečiama prieiga prie energijos išteklių;

C.  kadangi prieigos prie elektros požiūriu Užsachario Afrikos padėtis yra blogiausia pasaulyje, tačiau dėl to, kad šio regiono elektros energijos sektorius vystosi, tikėtina, kad 2040 m. Užsachario Afrika vartos tiek pat energijos, kiek jos 2010 m. suvartojo Indija ir Lotynų Amerika kartu paėmus;

D.  kadangi daugiau kaip 70 proc. visos Afrikos suvartojamos energijos yra atsinaujinančioji energija, tačiau beveik visa ji gaunama tradiciniais biomasės naudojimo būdais; kadangi ir toliau išlieka didžiulės galimybės įtraukti kitus išteklius, visų pirma saulės ir vėjo energijos srityje;

E.  kadangi demografinės tendencijos Afrikoje turės didelį poveikį žemės naudojimo augalų auginimui reikalavimams, taip pat malkinei medienai;

F.  kadangi beveik 20 proc. viso išmetamo CO2 kiekio susidaro dėl pasaulinio miškų naikinimo; kadangi dėl didelės priklausomybės nuo tradicinės biomasės ir neefektyvių viryklių keliamas pavojus daugelio Afrikos žemyno regionų miškams ir krūmynais apaugusioms žemėms;

G.  kadangi 2,3 mlrd. žmonių gamindami maistą naudoja tradicinę biomasę, pvz., medžio anglis, ir tai dažnai turi didelių neigiamų padarinių sveikatai ir aplinkai; kadangi neproporcinga tokių medžiagų naudojimo naštos dalis tenka moterims, įskaitant medienos rinkimą kurui, ir tai gali pareikalauti daug laiko ir kelti grėsmę jų saugumui; kadangi naudojant patobulintas virykles reikia mažiau laiko ir pastangų maistui paruošti;

H.  kadangi Afrika yra ir didžiausią atsinaujinančiosios energijos potencialą planetoje turintis žemynas, ir labiausiai atsiliekantis žemynas elektrifikavimo požiūriu;

I.  kadangi energijos nepriteklius labiausiai paplitęs kaimo vietovėse, tačiau prieiga prie energijos išteklių besiplečiančiose sparčiai augančių miestų teritorijose taip pat yra didžiulis iššūkis, turint mintyje geografines sąlygas, ryšį ir infrastruktūros trūkumą, ir kadangi skurdžiausiose Afrikos šalyse sąskaitos už elektros energiją didžiausios;

J.  kadangi gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad dar jaunos kaimo elektrifikavimo rinkos būtų toliau plėtojamos, kol taps brandžios ir autonomiškos, ir toliau remti programas, pagal kurias dėmesys skiriamas atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo, mažos galios ir decentralizuotos energijos gamybos sprendimams;

K.  kadangi energijos nepritekliui būdingas ir lyčių aspektas; kadangi energijos nepritekliaus pasekmės sunkesnės moterims;

L.  kadangi prieigos prie įperkamų, patikimų, tvarių ir modernių energijos išteklių užtikrinimas visiems iki 2030 m. yra visuotinis darnaus vystymosi tikslas Nr. 7; kadangi norint vykdyti klimato politikos įsipareigojimus taip reikia energingų ir apgalvotų pastangų energetikos srityje ir kadangi dėl to Afrikai kyla dvigubas iššūkis – jai reikia iš esmės padidinti piliečių prieigą prie pagrindinių elektros energijos paslaugų ir tuo pačiu metu laikytis savo įsipareigojimų pagal klimato susitarimą;

M.  kadangi Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaitoje „Pasaulinės investavimo į atsinaujinančiąją energiją tendencijos 2016 m.“ (angl. „Global Trends in Renewable Energy Investment 2016“) nurodoma, kad 2015-aisiais metinės investicijos į naujus atsinaujinančiosios energijos pajėgumus daugiau kaip dvigubai viršijo investicijas į anglimis ir dujomis kūrenamas elektrines; kadangi 2015 m. atsinaujinančiosios energijos rinkoje dominavo fotovoltinių technologijų saulės energija ir vėjo energija; ir kadangi 2015 m. pirmą kartą investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius dalis besivystančiose šalyse buvo didesnė nei išsivysčiusiose šalyse;

N.  kadangi 2000 m. lapkričio 16 d. Pasaulinės užtvankų komisijos ataskaitos išvadose nurodoma, kad, nors ir buvo naudojamos didelės užtvankos, nebuvo pagaminta tiek elektros energijos, patiekta tiek vandens, nebuvo taip valdoma potvynio žala, kaip tikėtasi, šios užtvankos turėjo didelį socialinį ir aplinkosauginį poveikį, o pastangos šį poveikį sušvelninti dažniausiai buvo nesėkmingos;

O.  kadangi tikslas užtikrinti visuotinę prieigą prie energijos išteklių yra susijęs su tikslu užtikrinti teisingumą klimato srityje;

P.  kadangi teisingumas klimato srityje susieja žmogaus teises ir vystymąsi, kad būtų laikomasi požiūrio, kurio pagrindas – žmogus, išsaugotos labiausiai pažeidžiamų asmenų teisės ir lygiai bei sąžiningai dalijamasi klimato kaitos našta ir nauda, taip pat jos poveikiu;

Q.  kadangi nepastovūs klimato srities finansavimo srautai ir su klimato kaita susijusių technologijų perdavimas gali kelti pavojų Afrikos lyderių pasiryžimui plėtoti atsinaujinančiąją energiją, kad būtų įvykdyta žemyno industrializacijos darbotvarkė;

R.  kadangi Paryžiaus susitarime pabrėžiama, kad reikia užtikrinti galimybę visiems naudotis tvaria energija besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje, skatinant plėtoti atsinaujinančiąją energiją;

S.  kadangi yra gausių įrodymų ir plačiu mastu sutariama dėl to, kad mažo masto decentralizuota atsinaujinančiosios energijos gamyba ir vietos tinklai bei nuo tinklų nepriklausomi sprendimai dažnai yra patys veiksmingiausi ir kad jais paprastai labiausiai prisidedama prie bendros vystymosi pažangos ir labiausiai sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai ar jo išvengiama;

T.  kadangi VBP reglamente kreipiamas didelis dėmesys į atsinaujinančiosios energijos vietos gamybą ir VBP ir EPF programos bei projektai energijos srityje turėtų būti parengti taip, kad būtų atspindimas decentralizuotos atsinaujinančiosios energijos gamybos naudos suvokimas;

U.  kadangi ES parama vystymuisi energijos srityje nepaprastai išaugo ir planuojama, kad šios išlaidos 2014–2020 m. laikotarpiu pasieks 3,5 mlrd. EUR; kadangi 30 nacionalinių orientacinių programų, kurių pusę sudaro Afrikos šalių programos, apima pagrindinį energetikos sektorių;

V.  kadangi 2005 m. birželio mėn. sukurta AKR ir ES energetikos priemone siekiama skatinti skurdžiai gyvenančių kaimo ir priemiesčių vietovių gyventojų prieigą prie modernių energetikos paslaugų ir skiriama daug dėmesio Užsachario Afrikai ir atsinaujinančiajai energijai; kadangi susijusioje ES Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 15/2015 Komisijai pateikiama nemažai rekomendacijų dėl griežtesnio projektų atrinkimo, jų stebėjimo gerinimo ir jų tvarumo perspektyvų didinimo;

W.  kadangi neseniai pradėta įgyvendinti ES elektrifikavimo finansavimo iniciatyva (angl. ElectriFI) ir kadangi kiti finansavimo susitarimai apima priemones, kurias taikant galima derinti ES dotacijas ir viešųjų bei privačiųjų finansuotojų paskolas ar nuosavą kapitalą (dotacijų ir paskolų derinimo priemonės) įvairiose pasaulio dalyse, taip pat vykdoma Europos investicijų banko veikla energijos srityje pagal jo išorės skolinimo įgaliojimą ir ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo operacijos energijos sektoriuje;

X.  kadangi norint pasiekti DVT Nr. 7 būtina užtikrinti didesnį privačiųjų investicijų įnašą; kadangi bet koks sprendimas skatinti besivystančiose šalyse naudoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę taikant derinimą turėtų būti priimamas remiantis išsamiu šių mechanizmų vertinimu ir praeityje įgyta patirtimi; kadangi bet kuriomis aplinkybėmis reikėtų vengti dotacijų įnašų jau komerciniu požiūriu perspektyviems projektams;

Y.  kadangi prioritetas turi būti teikiamas specializuotų ir itin specializuotų vietos darbuotojų mokymui siekiant užtikrinti prieigą prie energijos išteklių besivystančiose šalyse ir kadangi tam turi būti skiriama esminė finansavimo dalis;

Z.  kadangi pasaulinės iškastiniam kurui skiriamos subsidijos sudaro 500 mlrd. JAV dolerių per metus, lemia didesnį, o ne mažesnį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir paprastai neša daugiau naudos gana pasiturintiems, o ne skurstantiems asmenims; kadangi šios subsidijos turėtų būti laipsniškai panaikintos, o tai darydamos vyriausybės galėtų atlaisvinti dideles lėšų sumas, kurios būtų naudojamos daug efektyvesnei socialinei politikai įgyvendinti ir prieigai prie įperkamų, patikimų, tvarių ir modernių energijos išteklių išplėsti, taip pat nelygybei mažinti ir gyvenimo kokybei gerinti;

1.  primena, kad prieiga prie energijos išteklių spartina vystymąsi; atkreipia dėmesį į energijos nepritekliaus besivystančiose šalyse mastą ir padarinius ir į ES aktyvų dalyvavimą dedant pastangas sumažinti šį nepriteklių; pabrėžia, kad paveiktų šalių vyriausybės, pilietinė visuomenė ir kiti suinteresuotosios šalys bei tarptautiniai partneriai turi imtis tvirtų ir suderintų veiksmų siekiant sumažinti energijos nepriteklių ir pasiekti DVT Nr. 7, o tam reikia ypatingų pastangų atokiose kaimo vietovėse, ypač regionuose, kuriuose nėra elektros energijos tinklų; primena, kad klimato kaitos ir prekybos politika turėtų remti viena kitą siekiant darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo tikslų pagal Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą;

2.  pabrėžia, kad energetika ir galimos saugumo problemos yra labai susijusios, ir mano, kad energetikos valdymas, nors jį ir sunku įgyvendinti, yra itin svarbus ekonominiam ir žmogiškajam besivystančių šalių vystymuisi;

3.  pažymi, kad elektrifikavimas priklauso nuo valdžios institucijų paramos, o ji, savo ruožtu, priklauso nuo patikimo energijos skirstymo paslaugų valdymo ir nuo to, kaip valstybės geba atlikti savo valstybines funkcijas;

4.  ragina ES į visas energetikos politikos priemones įtraukti lyčių aspektą dėmesį skiriant specialiųjų poreikių turinčioms moterims;

5.  remia Komisijos iniciatyvą „Energetinis vystymasis“, kuria siekiama iki 2030 m. suteikti prieigą prie tvarios energijos išteklių dar 500 mln. žmonių besivystančiose šalyse pasitelkiant tokius programų elementus kaip techninės pagalbos priemonės sukūrimas, ES ekspertų subūrimas siekiant plėsti technines žinias besivystančiose šalyse ir skatinti gebėjimų stiprinimą ir technologijų perdavimą; pabrėžia energijos kaip daugelio kitų sričių, tokių kaip sveikatos, švietimo, švaraus vandens, žemės ūkio, taip pat telekomunikacijų ir interneto ryšio, varomosios jėgos vaidmenį; pabrėžia, kad iniciatyva „Energetinis vystymasis“ turi būti visapusiškai suderinta su Lisabonos sutartyje išdėstytais ES vystymosi politikos tikslais;

6.  mano, kad VBP reglamente numatytos atitinkamos nuostatos, kurias bendru sprendimu priėmė Parlamentas ir Taryba, nors ir glaustos, yra tvirtas pagrindas siekiant teikti ES paramą vystymuisi energijos srityje; primena, kad šiomis nuostatomis dėmesys sutelkiamas į prieigą prie energijos išteklių ir pabrėžiama vietos ir regioninės atsinaujinančiosios energijos svarba, taip pat tai, kad reikia užtikrinti prieigą atokiuose regionuose gyvenantiems skurstantiems žmonėms;

7.  palankiai vertina ElectriFI, pagal kurią numatoma lanksti ir integracinė struktūra, leidžianti dalyvauti įvairiems partneriams, kaip antai privačiajam sektoriui, viešojo sektoriaus institucijoms ir vietos valdžios institucijoms, kurios gali gauti vienodo masto naudos tomis pačiomis rinka grindžiamomis sąlygomis tinkamai atsižvelgiant į kiekvienos tikslinės šalies (regiono) poreikius ir galimybes; primena, kad partnerių iš vietos privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės dalyvavimas padės didinti vykdomų veiksmų efektyvumą ir atsakomybę už juos;

8.  ragina Komisiją savo interneto svetainėje reguliariai pranešti, kokia pažanga padaryta siekiant jos iniciatyvos „Energetinis vystymasis“ tikslo, ir patikslinti, kokia viso energijos finansavimo besivystančiose šalyse dalis skirta atsinaujinančiajai energijai, atokiems regionams, darbuotojų mokymui, vietos praktinei patirčiai ir įgūdžiams įgyti, vietos ir nuo tinklų nepriklausantiems sprendimams, taip pat glaustai, bet kuo tiksliau apibrėžti įvairių suinteresuotųjų šalių dalyvavimą baigtoje ir vykdomoje veikloje;

9.  atkreipia dėmesį į didelį atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą Afrikoje saulės ir vėjo energijos gamybos srityje siekiant visiems užtikrinti prieigą prie energijos išteklių, ypač kaimo vietovėse; pažymi, kad fotovoltinės įrangos kaina daro esminę įtaką faktiniam saulės potencialo išnaudojimui Afrikoje, todėl primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares palengvinti technologijų perdavimą siekiant jas diegti besivystančiose šalyse;

10.  pažymi, kad Afrika turi apie 10 proc. teorinio pasaulio vandens energijos potencialo; primena, kad visuotinis atšilimas turės įtakos krituliams ir todėl kels vis didesnes problemas, susijusias su prieiga prie vandens ir apsirūpinimo maistu saugumu; taip pat primena, kad Pasaulinė užtvankų komisija pažymėjo, jog labai tikėtina, kad skurdo kamuojamoms, kitoms pažeidžiamoms grupėms ir ateities kartoms gali tekti neproporcingai didelė didelių užtvankų projektų socialinė ir aplinkosauginė našta, už tai negaunant atitinkamos ekonominės naudos dalies; kartoja, kad mažos hidroenergijos užtvankos tausesnės ir ekonomiškesnės negu stambios hidroenergijos užtvankos;

11.  rekomenduoja, kad finansavimo agentūros (dvišalės paramos agentūros, daugiašaliai plėtros bankai, eksporto kreditų agentūros ir EIB) užtikrintų, jog visi užtvankų projektai, kuriems patvirtintas finansavimas, atitiktų Pasaulinės užtvankų komisijos gaires dėl užtvankų; visų pirma pažymi, kad planuojant užtvankas turėtų būti atliktas vertinimas atsižvelgiant į penkis kriterijus: teisingumą, veiksmingumą, dalyvaujamąjį sprendimų priėmimą, tvarumą ir atskaitomybę; ypač primena, kad ten, kur projektai turi poveikio čiabuviams ir gentims, tokie procesai turi būti vykdomi gavus jų laisvą išankstinį pritarimą, joms suteikus reikiamą informaciją;

12.  primena, kad bioenergija yra kompleksinis energijos išteklius, susijęs su žemės ūkiu, miškininkyste, pramone ir veikiantis ekosistemas ir biologinę įvairovę; visų pirma pažymi, kad biomasės plėtojimas energijos gamybos tikslais kelia naujų grėsmių, pvz., susijusių su apsirūpinimo maistu saugumu, žemės valdymo saugumu, miškų naikinimu ir žemės blogėjimu; primena, kad taip pat reikėtų atsižvelgti į bioenergijos vandens naudojimo rodiklį, nes daugelyje Afrikos dalių jau trūksta vandens, o apie trečdalis Afrikos auginimui tinkamos teritorijos jau priskiriama sausringajai zonai; todėl pabrėžia, kad ES ir besivystančiose šalyse būtina parengti griežtus ir privalomus biomasės gamybai taikomus aplinkos ir socialinio tvarumo kriterijus, kad energetika pasiektų DVT Nr. 7;

13.  pabrėžia būtinybę remti itin veiksmingas virykles ir pereiti prie modernaus maisto ruošimo kuro siekiant imtis veiksmų, nukreiptų prieš spartų medienos išteklių eikvojimą;

14.  atsižvelgdamas į įvairias tarptautiniu lygmeniu įgyvendinamas iniciatyvas, yra paskatintas skatinti tvarią prieigą prie energijos išteklių besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje, tačiau primygtinai teigia, kad jas būtina geriau koordinuoti siekiant didesnio veiksmingumo; ragina ES ir jos valstybes nares teikti paramą ir techninę pagalbą įgyvendinant Afrikos švarios energijos koridoriaus iniciatyvos veiksmų planą, šia iniciatyva siekiama iki 2030 m. pusę viso elektros energijos poreikio patenkinti naudojant švarius vietinius ekonomiškai efektyvius atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taip sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį; ragina finansavimo organus, privatųjį sektorių ir besivystančių šalių vyriausybes glaudžiai bendradarbiauti, kad tikslai būtų greičiau pasiekti; pabrėžia, kad būtina turėti paramą priežiūrai ir pakankamai galimybių pasinaudoti atsarginių dalių tiekimu bei vietoje mokymus išėjusių techninių ekspertų;

15.  pritaria tam, kad būtų naudojamas dotacijų ir paskolų derinimas tais atvejais, kai tai yra veiksmingiausias paramos vystymuisi lėšų panaudojimas siekiant DVT Nr. 7, kai dėmesys skiriamas mažo masto projektams ir kai iš dalyvaujančių įmonių reikalaujama prisiimti įmonių socialinę atsakomybę; ragina Komisiją atidžiai atsižvelgti ir neskirti lėšų tiems projektams, kurie būtų perspektyvūs ir be šių lėšų, net jeigu privatusis investuotojas prašo jas suteikti; laikosi nuomonės, kad vystymosi veiksmingumo principų turi būti laikomasi ir vykdant dotacijų ir paskolų derinimo operacijas, ir pažymi, kad suderinimas su šalių paramos gavėjų vystymosi planais, plataus masto suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, skaidrumas ir atskaitomybė, koordinavimas ir veiksmingumas, taip pat išmatuojami ir apčiuopiami rezultatai yra svarbūs aspektai;

16.  ragina laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui ir skatina skirti tokiu būdu atlaisvintas lėšas efektyviai socialinei politikai ir veiksmams, skirtiems energijos nepritekliui šalinti besivystančiose šalyse;

17.  pabrėžia, kad vienintelis pagrindinis ES veiksmų sėkmės įvertinimas yra tai, kiek jais prisidedama siekiant tikslo užtikrinti visuotinę prieigą prie energijos išteklių išmetant kuo mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsižvelgiant į bendrą, bet diferencijuotą įsipareigojimą;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL L 77, 2014 3 15, p. 44.
(2) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 67.
(3) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 83.
(4) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 28.

Teisinis pranešimas