Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2016 m. gegužės 12 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Krymo totoriai
 Gambija
 Džibutis
 Privalomi automatiniai apmokestinimo srities informacijos mainai *
 Žuvininkystės produktų atsekamumas viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos sektoriuose
 Kinijos rinkos ekonomikos statusas
 Tolesni veiksmai dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų ir esama padėtis
 Privaloma tam tikrų maisto produktų kilmės šalies ar kilmės vietos nuoroda
 Bendrasis susitarimas dėl vaiko priežiūros atostogų
 Prekybos žmonėmis prevencija ir kova su ja

Krymo totoriai
PDF 262kWORD 88k
2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Krymo totorių (2016/2692(RSP))
P8_TA(2016)0218RC-B8-0582/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rytų partnerystės, Ukrainos ir Rusijos Federacijos,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) ir ESBO vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro pranešimus apie žmogaus teisių vertinimo misijas Kryme,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 21 d., birželio 27 d. ir liepos 16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriomis nustatomos sankcijos Rusijos Federacijai neteisėtai aneksavus Krymą,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. kovo 27 d. rezoliuciją 68/262, pavadintą „Ukrainos teritorinis vientisumas“,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Freedom House“ ataskaitą „Laisvė pasaulyje 2016 m.“, kurioje neteisėtai aneksuotame Kryme politinės ir pilietinės laisvės įvertintos kaip „ne laisvos“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 26 d. vadinamojo Krymo Aukščiausiojo teismo sprendimą, pagal kurį Krymo totorių tautinis parlamentas (Medžlisas) paskelbtas ekstremistų organizacija ir jo veikla uždrausta Krymo pusiasalyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai pareiškimus dėl Krymo totorių Medžliso veiklos sustabdymo ir dėl vadinamojo Krymo Aukščiausiojo Teismo sprendimo uždrausti Medžliso veiklą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 26 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro pareiškimą, kuriame raginama atšaukti Medžliso veiklos uždraudimą, ir į 2016 m. balandžio 26 d. Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareiškimą, kuriame išreiškiamas susirūpinimas, kad Medžliso uždraudimas gali būti nukreiptas prieš visą Krymo totorių bendruomenę,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. Minsko protokolą ir 2014 m. rugsėjo 19 d. Minsko memorandumą dėl 12-os punktų taikos plano įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Rusijos Federacija neteisėtai aneksavo Krymą ir Sevastopolį ir todėl yra okupacinė valstybė, kuri pažeidė tarptautinę teisę, įskaitant JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą, 1994 m. Budapešto memorandumą ir 1997 m. Ukrainos ir Rusijos Federacijos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį;

B.  kadangi Europos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė ne kartą išreiškė savo susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties okupuotose teritorijose ir sistemingą asmenų, kurie nepripažįsta naujų institucijų, persekiojamą; kadangi šios vadinamosios valdžios institucijos nusitaikė į vietinių Krymo totorių bendruomenę, kurios didžioji dalis prieštarauja pusiasalio Rusijos perėmimui ir boikotavo vadinamąjį 2014 m. kovo 16 d. referendumą; kadangi Krymo totorių institucijos ir organizacijos vis dažniau paskelbiamos „ekstremistų organizacijomis“ ir garsūs Krymo totorių bendruomenės nariai gali būti arba jiems iškyla grėsmė būti sulaikytiems kaip „teroristai“; kadangi išpuoliai prieš totorius apimą: smurtą, grobimą, priverstinį dingimą, kankinimus ir neteismines egzekucijas, kad de facto valdžios institucijos nesugebėjo jų ištirti ir kaltuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat iškyla sisteminių teisinių problemų dėl nuosavybės teisių ir registracijos;

C.  kadangi Krymo totorių lyderiams, įskaitant Mustafą Džemilevą ir Rafatą Čubarovą, jau anksčiau buvo uždrausta patekti į Krymą, o dabar tai yra leidžiama, tačiau kyla suėmimo grėsmė; todėl juos gali ištikti panašus likimas, kaip ir daugelį kitų Medžliso narių ir Krymo totorių aktyvistų ir perkeltųjų asmenų; kadangi pagal duomenis, gautus iš Ukrainos vyriausybės, daugiau kaip 20 000 Krymo totorių turėjo palikti okupuotą Krymą ir persikelti į žemyninę Ukrainą;

D.  kadangi Krymo totorių lyderis Mustafa Džemilevas, kurie anksčiau sovietų kalėjimuose praleido15 metų, paskelbė 14 Krymo totorių politinių kalinių, kurie yra politiniai kaliniai vadinamosiose Rusijos valdžios institucijose Kryme, įskaitant Ahtemą Çiygozą, pirmąjį Medžliso pirmininko pavaduotoją, kuris yra sulaikytas Simferopolyje ir ten laukia teismo; ragina atkreipti ypatingą dėmesį į jo sveikatos būklę ir pabrėžia, kaip svarbu, kad jo teismo procesas būtų viešas ir jį stebėtų Europos Taryba ir kitos tarptautinės organizacijos;

E.  kadangi Rusijos Federacija Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Jungtinėms Tautoms ir Europos Tarybai, jau nekalbant apie žmogaus teisių NVO atstovus ir nepriklausomus žurnalistus, ir riboja galimybę patekti į Krymą; kadangi dėl patekimo į Krymą apribojimų labai sunku stebėti žmogaus teisių padėtį Kryme ir apie ją informuoti;

F.  kadangi visi Krymo totoriai, kurie yra Krymo vietiniai gyventojai, 1944 m. buvo prievarta išvežti į kitas buvusios TSRS dalis ir iki 1989 m. neturėjo teisės grįžti; kadangi 2015 m. lapkričio 12 d. Ukrainos Aukščiausia Rada patvirtino rezoliuciją, kurioje pripažino 1944 m. Krymo totorių deportavimą genocidu ir paskelbė gegužės 18 d. atminimo diena;

G.  kadangi 2016 m. balandžio 26 d. vadinamais Krymo Aukščiausiosios instancijos teismas patenkino vadinamosios Krymo generalinės prokurorės, Natalijos Poklonskajos, prašymą, kuriame Medžlisas, Krymo totorių atstovaujamasis organas, sukurtas 1991 m., ir turintis visišką teisinę galią nuo 1999 m. gegužės mėn., kaltindamas ekstremizmu, terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais ir neteisėtais veiksmais, sabotažo veiksmais, vykdomais prieš institucijas;

H.  kadangi dabar Medžlisas paskelbtas ekstremistų organizacija ir įtrauktas į Rusijos teisingumo ministerijos NVO, kurių veikla turi būti sustabdyta, sąrašą; kadangi Medžliso veikla yra atitinkamai uždrausta Kryme ir Rusijoje; kadangi šis draudimas gali būti taikomas daugiau kaip 2 500 narių, gyvenančių 250 Medžlisui priklausančiuose kaimuose ir miesteliuose Kryme;

I.  kadangi vadinamųjų generalinio prokuroro ir Krymo Aukščiausiojo Teismo sprendimai yra sudedamoji represijų ir bauginimo politikos, kurią vykdo Rusijos Federacija, dalis, ir kuria yra baudžiamos šios mažumos dėl jų lojalumo Ukrainos valstybei per neteisėtą Krymo pusiasalio aneksavimą, įvykdytą prieš dvejus metus;

J.  kadangi akivaizdžiai pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė, įskaitant 1907 m. IV-ąją Hagos konvenciją, 1949 m. Ketvirtosios Ženevos konvenciją ir 1977 m. I papildomą jos protokolą), pagal kurią okupuojančios valstybės negali vykdyti civilių gyventojų baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimus prieš okupaciją ir okupuotosios teritorijos baudžiamosios teisės aktai turi likti galiojančiais;

1.  griežtai smerkia vadinamojo Aukščiausiojo teismo sprendimą uždrausti Krymo totorių Medžlisą, ir reikalauja jį nedelsiant atšaukti; mano, kad šis sprendimas yra sisteminis, prieš Krymo totorius nukreiptas persekiojimas, ir laikomas politiškai motyvuotais bauginimo veiksmais, kuriais siekiama įbauginti kitų teisėtus totorių bendruomenės atstovus; pabrėžia demokratiškai išrinktos institucijos, kuri atstovauja Krymo totorius, svarbą;

2.  pažymi, kad Krymo totorių Medžliso, kuris yra teisėtas ir vietinius Krymo gyventojus atstovaujantis organas, uždraudimas paskatins Krymo totorių stigmatizaciją, taip pat juos diskriminuos ir pažeis jų žmogaus teises ir pagrindines pilietines laisves ir taip bandoma juos išsiųsti iš Krymo, kuris yra jų istorinė tėvynė; yra susirūpinęs dėl to, kad Medžliso paskelbimas ekstremistų organizacija gali nulemti papildomus kaltinimus pagal Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso nuostatas;

3.  primena, kad Medžliso draudimas reiškia, kad jis negalės būti sušauktas, jam draudžiama skelbti savo poziciją žiniasklaidoje, rengti viešuosius renginius arba naudotis banko sąskaitomis; ragina ES teikti finansinę paramą Medžliso veiklai tremtyje; ragina padidinti finansavimą žmogaus teisių organizacijoms, kurios veikia Kryme;

4.  primena apie antrąsias neteisėto Krymo pusiasalio aneksijos, kurią įvykdė Rusijos Federacija 2014 m. vasario 20 d., metines; primena savo griežtą šio akto, kuriuo pažeidžiama tarptautinė teisė, pasmerkimą; išreiškia savo tvirtą įsipareigojimą nepripažinti neteisėtos Krymo aneksijos ir po jos taikyti sankcijas, ir taip pat ragina apsvarstyti galimybę išplėsti sąrašą asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, atsižvelgiant į Medžliso uždraudimą; ragina visas valstybes nares griežtai laikytis minėto sąrašo; apgailestauja dėl ai kurių politikų, įskaitant nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento narius, iš ES valstybių narių apsilankymų Kryme, kurie buvo surengti be Ukrainos valdžios institucijų sutikimo ir ragina parlamentarus susilaikyti nuo tokių vizitų ateityje;

5.  pakartoja, kad yra tvirtai įsipareigojęs Ukrainos suverenitetui, politinei nepriklausomybei ir jos teritoriniam vientisumui, tarptautiniu mastu pripažintoms sienų riboms ir jos laisvam ir suvereniam pasirinkimui eiti Europos keliu; ragina visas šalis nedelsiant įgyvendinti taikią okupuotos Krymo pusiasalio reintegraciją į Ukrainos teisės sistemą, palaikant politinį dialogą bei visapusiškai laikantis tarptautinės teisės nuostatų; mano, kad Ukrainos kontrolės atkūrimas Kryme yra viena iš bendradarbiavimo ryšių su Rusijos Federacija atnaujinimo, įskaitant susijusių su Krymu sankcijų panaikinimą, sąlygų;

6.  smerkia griežtus saviraiškos, asociacijos ir taikių susirinkimų laisvės apribojimus, įskaitant per tradicinius minėjimo renginius, pvz., per Krymo totorių deportacijos, kurią Tarybų Sąjungoje vykdė totalitarinis J. Stalino režimas, metines ir Krymo totorių kultūros renginius;

7.  smerkia laisvosios žiniasklaidos suvaržymą Kryme, visų pirma licencijų panaikinimą didžiausiam Krymo totorių televizijos kanalui „ATR; ragina atnaujinti tą kanalą ir vaikams skirtą televizijos kanalą Lale ir radijo stotį Meydan; mano, kad šie veiksmai iš Krymo totorių atima galimybę išlaikyti jų kultūrinę ir kalbinę tapatybę; pažymi apie naujai įsteigtą televizijos stotį TV Millet ir ragina visapusiškai užtikrinti jos redakcijos nepriklausomumą;

8.  labai apgailestauja dėl to, kad sistemingai apribojama saviraiškos laisvė, motyvuojant ekstremizmu, ir dėl to, kad kontroliuojama socialinė žiniasklaida siekiant nustatyti aktyvistus, kurie nepripažįsta naujos valdžios ir kurie kritikuoja „referendumą“, kuris vyko 2014 m. kovo 16 d.; primena, kad daugybė JT Generalinės asamblėjos valstybių narių laikėsi tokio paties požiūrio, priimdamos rezoliuciją Nr. 68/262;

9.  primena, kad vietos Krymo totoriai patyrė istorinę neteisybę, kuri nulėmė jų masinį deportavimą, įvykdytą Sovietų Sąjungos institucijų, ir apie jų žemių ir išteklių pasisavinimą; apgailestauja dėl to, kad diskriminacinė politika, kurią taiko vadinamosios valdžios institucijos, nesudaro galimybių sugrąžinti minėtą turtą ir išteklius, arba tuo yra naudojamasi, siekiant įsigyti palankumą;

10.  ragina Rusijos Federaciją, kuriai pagal tarptautinę humanitarinę teisę tenka galutinė atsakomybė, kaip okupuojančiai valstybei Kryme, laikytis teisinės tvarkos Kryme ir piliečius apsaugoti nuo savavališkų teisminių ar administracinių priemonių ir sprendimus, tokiu būdu vykdyti savo įsipareigojimus kaip Europos Tarybos narės, ir taip pat atlikti nepriklausomus tarptautinius tarptautinės teisės arba žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos įvykdė okupacinės pajėgos ir vadinamos vietos valdžios institucijos, tyrimus; ragina atnaujinti kontaktinę grupę, skirtą dingusių asmenų šeimų nariams;

11.  ragina atitinkamoms tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms, kurių tikslas stebėti žmogaus teisių padėtį, nuolat ir netrukdomai suteikti galimybę patekti į Krymą,;

12.  teigiamai vertina Ukrainos iniciatyvą sukurti tarptautinį derybų mechanizmą, kuriuo siekiama atkurti Ukrainos suverenitetą Kryme panaudojant formatą „Ženeva plius“, kuriame turėtų tiesiogiai dalyvauti ES; ragina Rusijos Federaciją pradėti derybas su Ukraina ir kitomis šalimis dėl Krymo okupacijos nutraukimo, prekybos ir energetinio embargo panaikinimo ir atšaukti nepaprastosios padėties statusą Kryme;

13.  ragina išsaugoti istorinę ir tradicinę daugiakultūrinę Krymo aplinką ir visapusiškai gerbti ukrainiečių, totorių ir kitas mažumų kalbas bei savitas kultūras; smerkia spaudimą, taikomą Krymo totorių kultūros ir švietimo įstaigoms, įskaitant tas, kurios palaiko ryšius su Krymo totorių vaikais;

14.  ragina Rusijos Federaciją ištirti visus Kryme neteisėtai sulaikytų kalinių kankinimo atvejus, kaip antai, Medžliso pirmininko pavaduotojo Ahtemo Chiigozo, Mustafos Degermendzhi ir Ali Asanovo, kurie vadinamų vietos valdžios institucijų buvo suimti Kryme per taikią protesto prieš okupaciją demonstraciją ir užtikrinti jų saugų grįžimą į Ukrainą; pakartoja savo raginimą paleisti Olegą Sencovą ir Oleksandrą Kolchenko; primygtinai ragina Rusijos Federaciją nutraukti politiškai motyvuotą disidentų ir visuomenės aktyvistų persekiojimą; smerkia tai, kad jie vėliau perduodami Rusijos Federacijai ir jiems priverstinai suteikiama Rusijos pilietybė; ragina Rusijos Federaciją glaudžiai bendradarbiauti su Europos Taryba ir ESBO dėl pirmiau minėtų atvejų;

15.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Tarybą didinti spaudimą Rusijos Federaciją, kad pastaroji leistų tarptautinėms organizacijoms patekti į Krymą, siekiant stebėti žmogaus teisių padėtį, atsižvelgiant į vykstančius rimtus pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių pažeidimus pusiasalyje, ir įsteigti nuolatinę tarptautinę stebėjimo misiją ir taikyti konvencijomis pagrįstus mechanizmus; pabrėžia, kad bet kuri tarptautinė veikla turėtų būti glaudžiai koordinuojama, suderinta su Ukraina ir kuriai pritartų pagrindinės tarptautinė žmogaus teisių organizacijos;

16.  pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl LGBTI asmenų padėties Kryme, kuri ypač pablogėjo po Rusijos aneksijos;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Ukrainos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai Rusijos Federacijos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Krymo totorių Medžliui.


Gambija
PDF 264kWORD 87k
2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Gambijos (2016/2693(RSP))
P8_TA(2016)0219RC-B8-0591/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl Gambijos,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 m.(1);

–  atsižvelgdamas į kelis Parlamento narių klausimus dėl padėties Gambijoje;

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarybos (EIVT) 2016 m. balandžio 17 d. pareiškimą dėl žmogaus teisių padėties Gambijoje;

–  atsižvelgdamas į keletą ES delegacijos Gambijoje pareiškimų;

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos komisijos 2015 m. vasario 28 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Gambijos Respublikoje;

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki Moono 2016 m. balandžio 17 d. pareiškimą;

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo klausimais parengtą ataskaitą (Priedas. Misija Gambijoje, 2015 m. kovo 2 d.),

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais 2015 m. gegužės 11 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės 2014 m. gruodžio 24 d. ataskaitą dėl Gambijos,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio mėn. pasirašytą Kotonu partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Gambijos Konstituciją;

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdama į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 1994 m. karinio perversmo metu valdžią Gambijoje perėmė Yahya Jammeh; kadangi 1996 m. jis buvo išrinktas prezidentu ir po to dar tris kartus perrinktas abejotinomis aplinkybėmis;

B.  kadangi prezidento rinkimus numatoma surengti 2016 m. gruodžio 1 d., o įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus – 2017 m. balandžio 6 d.; kadangi pastaruosius prezidento rinkimus, kurie įvyko 2011 m., pasmerkė Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS), nes jiems trūko teisėtumo ir per juos vyko opozicinių partijų ir jų rinkėjų represijos ir bauginimas;

C.  kadangi 2016 m. balandžio 14 d. sostinės Bandžulio priemiestyje Serekundoje taikus protestas, kuriame buvo raginama imtis rinkimų reformos, iššaukė smurtinį Gambijos saugumo pajėgų atsaką ir savavalį protestuotojų, iš kurių keli buvo Suvienytosios demokratinės partijos (UDP) nariai, sulaikymą; kadangi opozicijos lyderis ir UDP partijos narys Solo Sandeng netrukus po jo sulaikymo mirė areštinėje įtartinomis aplinkybėmis;

D.  kadangi UDP partijos nariai dar kartą susirinko 2016 m. balandžio 16 d., kad pareikalautų nubausti tuos, kurie atsakingi už Sandengo mirtį, ir paleisti kitus jų partijos narius; kadangi policija prieš protestuotojus panaudojo ašarines dujas ir kelis žmones sulaikė;

E.  kadangi kitas opozicijos lyderis Ousainou Darboe ir kiti vyresnieji partijos pareigūnai buvo sulaikyti ir vis dar yra valstybės kalinami bei, pagal turimas žinias, kenčia nuo rimtų sužalojimų;

F.  kadangi nepriklausomos radijo stoties „Teranga FM“ valdantįjį direktorių Alagie Abdoulie Ceesay, kurį 2015 m. liepos 2 d. sulaikė Nacionalinė žvalgybos agentūra (NŽA), tris kartus buvo atsisakyta paleisti už užstatą nepaisant prastos jo sveikatos būklės;

G.  kadangi 2016 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais paskelbė per paskutinę 2015 m. gruodžio mėn. vykusią sesiją patvirtintą nuomonę, kurioje pabrėžta, kad A. A. Ceesay buvo savavališkai atimta laisvė, ir Gambija paraginta jį paleisti ir panaikinti jam pareikštus kaltinimus;

H.  kadangi Gambijos žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai kenčia nuo smurtinių veiksmų ir represinių įstatymų ir yra nuolat persekiojami, bauginami, suimami ir sulaikomi, prievarta dingsta be žinios arba yra priversti išvykti iš šalies;

I.  kadangi Gambijoje nuolat imamasi kankinimo ir kitų formų netinkamo elgesio; kadangi pranešama, kad žmonės nuolat žiauriai kankinami arba su jais kitaip netinkamai elgiamasi siekiant iš jų išgauti „prisipažinimus“, kurie vėliau naudojami teisme, kaip patvirtinama ataskaitoje, parengtoje po JT specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo klausimais vizito Gambijoje 2014 m.;

J.  kadangi NŽA ir policija nuolat vykdo savavališkus sulaikymus, pavyzdžiui, taip buvo sulaikytas buvęs žemės ūkio ministro pavaduotojas Ousman Jammeh, islamo žinovai Sheikh Omar Colley, Imam Ousman Sawaneh ir Imam Cherno Gassama; pažeidžiant konstituciją sulaikytieji asmenys dažnai kalinami jiems nepateikus kaltinimų ir viršijant nustatytą 72 valandų terminą, per kurį įtariamasis turi stoti prieš teismą;

K.  kadangi šiuo metu galiojančiuose homoseksualumą draudžiančiuose Gambijos įstatymuose numatomas ilga laisvės atėmimo trukmė ir didelės baudos už „homoseksualumą sunkinančiomis aplinkybėmis“; kadangi LGBTI asmenys dažnai tampa išpuolių, grasinimų arba saugumo pajėgų vykdomo savavališko sulaikymo aukomis ir kai kurie iš jų buvo priversti palikti šalį dėl savo pačių saugumo;

L.  kadangi Gambija yra viena iš penkiolikos skurdžiausių pasaulio šalių, kurioje beveik ketvirtadalis gyventojų patiria nuolatinį maisto nepriteklių; kadangi šalis yra labai priklausoma nuo tarptautinės pagalbos; kadangi nuo 2015 m. 14 475 Gambijos piliečiai paprašė prieglobsčio ES;

M.  kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėtis Gambijoje kelia rimtą susirūpinimą; kadangi nuo 2009 m. pabaigos ES kelia šiuos klausimus vesdama dialogą pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį, bet pasiekė mažai konkrečių rezultatų;

N.  kadangi, išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties, ES drastiškai sumažino pagalbą Gambijai, nors ji išlieka didžiausia pagalbos šiai šaliai teikėja – pagal 2015–2016 m. nacionalinę orientacinę programą ji iš viso skyrė 33 mln. EUR; kadangi, sumažinus pagalbą, 2015 m. birželio mėn. Gambijos prezidentas Y. Jammeh skubiai išsiuntė ES patikėtinę Gambijos klausimais Agnes Guillard;

O.  kadangi Gambijai skirtoje 2015–2016 m. nacionalinėje orientacinėje programoje numatytos investicijos į žemės ūkį ir aprūpinimo maistu saugumą, taip pat į transporto sektorių, bet jokių lėšų nenumatyta pilietinės visuomenės ugdymui, demokratiniam valdymui arba žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo skatinimui;

P.  kadangi Gambija yra ECOWAS narė; kadangi 2014 m. liepos mėn. ES ir ECOWAS sudarė ekonominės partnerystės susitarimą, kuris bus ratifikuotas 2016 m.; kadangi šis susitarimas turi sustiprinti ne tik sąžiningą prekybą, bet ir žmogaus teises bei padėti siekti darnaus vystymosi tikslų;

Q.  kadangi Gambija yra Afrikos Sąjungos narė, pasirašiusi Afrikos chartiją ir Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją;

R.  kadangi 2015 m. Rinkimų įstatymo pakeitimų akte nustatytas užstatas išstumia opozicines partijas – dėl to akto Gambija tapo viena iš šalių, kuriose varžytis dėl valstybinių pareigų kainuoja brangiausiai, ir yra apribojamos piliečių teisės procese, ir šiame procese kartu ribojamos piliečių teisės;

1.  išreiškia labai gilų susirūpinimą dėl sparčiai blogėjančios saugumo ir žmogaus teisių padėties Gambijoje ir smerkia 2016 m. balandžio 14 ir 16 d. išpuolius prieš taikius protestuotojus;

2.  ragina nedelsiant paleisti visus sulaikytus 2016 m. balandžio 14 ir 16 d. protestų dalyvius; prašo Gambijos Respublikos vyriausybės užtikrinti tinkamą teismo procesą visiems įtariamiesiems, sulaikytiems už įtariamą dalyvavimą mėginimuose pakeisti vyriausybę nekonstituciniu būdu; ragina Gambijos valdžios institucijas užtikrinti fizinį ir psichologinį tų įtariamųjų neliečiamumą visomis aplinkybėmis ir nedelsiant suteikti medicininę pagalbą sužeistiesiems; išreiškia susirūpinimą dėl liudijimų apie kitų kalinamųjų kankinimą ir netinkamą elgesį su jais;

3.  ragina Gambijos valdžios institucijas atlikti skubų ir nepriklausomą šių įvykių tyrimą ir visų pirma išreiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie opozicijos aktyvisto Solo Sandengo mirtį areštinėje;

4.  griežtai smerkia disidentų, įskaitant žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, politinius oponentus ir kritikus, taip pat lesbietes, gėjus, biseksualus ir transeksualus, prievartinį dingimą, savavališką sulaikymą, kankinimą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus valdant prezidentui Yahya Jammehui; ragina visus kalinamuosius, kurie neturi teisės susisiekti su išoriniu pasauliu, atiduoti teismui arba paleisti;

5.  ragina ES ir Afrikos Sąjungą bendradarbiauti su Gambija siekiant nustatyti apsaugos priemones prieš kankinimą, užtikrinti nepriklausomą galimybę susisiekti su kaliniais ir pertvarkyti visus teisės aktus, kurie prieštarauja žodžio laisvei, teisei jungtis į asociacijas ir teisei laisvai rinktis į taikius susirinkimus, įskaitant tokius Baudžiamajame kodekse numatytus nusikaltimus kaip kurstymas maištauti, nusikalstamas šmeižimas ir neteisingos informacijos skleidimas, ir pakeisti 2013 m. Informacijos ir komunikacijos įstatymą, kuriame numatyta žodžio laisvės internete cenzūra;

6.  ragina Gambiją ratifikuoti JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą;

7.  ragina Gambijos vyriausybę ištirti NŽA padarytų žmogaus teisių pažeidimo įrodymus, parengti teisės aktus, kuriuose numatomos lygios teisės piliečiams ir aptariami nelygybės klausimai, ir toliau įgyvendinti planus įsteigti Nacionalinę žmogaus teisių komisiją pagal Paryžiaus principus, taikomus žmogaus teisių institucijoms, tirti ir stebėti tariamus žmogaus teisių pažeidimus;

8.  ragina Gambijos vyriausybę ir regionines institucijas imtis visų būtinų priemonių, kad būtų nutraukta LGBTI asmenų diskriminacija, išpuoliai prieš juos ir jų laikymas nusikaltėliais ir būtų garantuota teisė į žodžio laisvę ir kad iš Gambijos baudžiamojo kodekso būtų išbrauktos nuostatos, pagal kurias LGBTI asmenys laikomi nusikaltėliais;

9.  ragina Gambijos valdžios institucijas užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai dėl religijos ir skatinti bei remti taikų ir įtraukų visų bendruomenių dialogą;

10.  ragina ECOWAS ir Afrikos Sąjungą ir toliau kovoti su Gambijos režimo vykdomais žmogaus teisių pažeidimais; primena, kad Vakarų Afrikos regione saugumas ir stabilumas vis dar yra dideli iššūkiai, ir pabrėžia būtinybę, kad Afrikos Sąjunga ir ECOWAS atidžiai stebėtų padėtį Gambijoje ir palaikytų nuolatinį politinį dialogą su Gambijos valdžios institucijomis dėl demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimo;

11.  ragina Gambijos Respublikos vyriausybę prieš 2016 m. gruodžio mėn. numatytus prezidento rinkimus ratifikuoti Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją;

12.  ragina Gambijos vyriausybę, laikantis Gambijos tarptautinių įsipareigojimų, užmegzti tikrą dialogą su visomis opozicinėmis politinėmis partijomis dėl teisėkūros ir politikos reformų, kuriomis bus užtikrinti laisvi ir sąžiningi rinkimai ir garantuotas asociacijų ir susirinkimų laisvės paisymas; primena, kad visateisis opozicijos ir nepriklausomos pilietinės visuomenės dalyvavimas nepriklausomuose ir laisvuose nacionaliniuose rinkimuose yra svarbus šių rinkimų sėkmės veiksnys;

13.  ragina tarptautinę bendruomenę, įskaitant vietos žmogaus teisių organizacijas ir NVO, taip pat ES delegaciją Gambijoje ir kitas atitinkamas tarptautines institucijas, aktyviai stebėti rinkimų procedūrą, ypatingą dėmesį skiriant tam, kaip viešosios institucijos paiso asociacijų ir susirinkimų laisvės;

14.  ragina Gambijos vyriausybę imtis visų būtinų priemonių siekiant visomis aplinkybėmis užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma žodžio ir spaudos laisvės; šiuo atžvilgiu ragina pertvarkyti Informacijos ir komunikacijos įstatymo nuostatas, kad nacionalinės teisės aktai būtų suderinti su tarptautiniais standartais;

15.  yra susirūpinęs, kad Gambijai skirtoje 2015–2016 m. nacionalinėje orientacinėje programoje nenumatyta jokios paramos ar finansavimo pilietinei visuomenei, demokratiniam valdymui, skatinimui laikytis teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių apsaugai; ragina Komisiją užtikrinti, kad demokratinis valdymas, teisinė valstybė ir žmogaus teisių apsauga būtų pagrindinės bet kokių būsimų vystomojo bendradarbiavimo susitarimų, kuriuos svarstys ES ir Gambija, sritys;

16.  ragina ES delegaciją Gambijoje pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, siekiant aktyviai stebėti sulaikymo sąlygas Gambijoje ir dalyvauti tyrimuose, susijusiuose su vyriausybės užgniaužtais 2016 m. balandžio 14 ir 16 d. protestais ir su tuo, kaip elgiamasi su sulaikytaisiais protestuotojais, ir juos stebėti, taip pat dėti daugiau pastangų siekiant užmegzti ryšius su politinės opozicijos nariais, studentų lyderiais, žurnalistais, žmogaus teisių gynėjais, profesinių sąjungų atstovais ir LGBTI asmenų lyderiais;

17.  ragina ES ir jos valstybes nares surengti viešąsias konsultacijas pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį ir apsvarstyti galimybę įšaldyti visą nehumanitarinę pagalbą Gambijos vyriausybei bei nustatyti draudimą keliauti arba kitas tikslines sankcijas pareigūnams, atsakingiems už rimtus žmogaus teisių pažeidimus;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungai, Vakarų Afrikos valstybių ekonominės sąjungos valstybių narių vyriausybėms, Gambijos vyriausybei ir parlamentui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai ir AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0079.


Džibutis
PDF 346kWORD 97k
2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Džibučio (2016/2694(RSP))
P8_TA(2016)0220RC-B8-0594/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Džibučio, įskaitant 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl padėties Džibutyje(1) ir 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl padėties Afrikos Kyšulyje(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 19 d. patvirtintą Džibučiui skirtą nacionalinę orientacinę programą, finansuojamą 11-ojo Europos plėtros fondo lėšomis,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo 2016 m. balandžio 12 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini deklaraciją Europos Sąjungos vardu, paskelbtą 2016 m. gegužės 3 d. Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga,

–  atsižvelgdamas į ES regioninės politikos partnerystę vardan taikos, saugumo ir vystymosi Afrikos Kyšulyje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Džibutis ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) veiksmus ir pranešimus dėl Džibučio,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 10 d. Afrikos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos, stebėjusios prezidento rinkimus, preliminarias išvadas;

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, kurio šalimi jis yra nuo 2003 m.,

–  atsižvelgdamas į pagrindų susitarimą, kurį 2014 m. gruodžio 30 d. pasirašė valdančioji koalicija Sąjunga už prezidentinę daugumą (UMP) ir opozicinių partijų koalicija Nacionalinio gelbėjimo sąjunga (USN), kurio tikslas – remti taikią ir demokratišką nacionalinę politiką,

–  atsižvelgdamas į Džibučio Ministrų Tarybos 2015 m. lapkričio 24 d. priimtą dekretą Nr. 2015-3016 PR/PM, kuriuo nustatomos ypatingos saugumo priemonės po 2015 m. lapkričio 13 d. Paryžiuje įvykdytų išpuolių,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos protokolą dėl moterų teisių Afrikoje,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. pasirašytą ir 2010 m. birželio 22 d. peržiūrėtą Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. Džibučio Respublikos konstituciją, kurioje pripažįstamos pagrindinės laisvės ir pagrindiniai gero valdymo principai,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos rinkimų stebėjimo ir stebėsenos misijų gaires,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo 1999 m. Ismail Omar Guelleh buvo Džibučio prezidentas ir 2016 m. balandžio mėn. triuškinančiai laimėjus rinkimus, surinkęs 87,1 proc. balsų – šią pergalę kritikavo opozicijos partijos ir teisių gynimo grupės dėl to, kad ji buvo pasiekta politinėmis represijomis; kadangi kai kurie opozicijos kandidatai boikotavo rinkimus 2005, 2011 ir 2016 m.; kadangi Prezidentas Guelleh įtikino Nacionalinę Asamblėją 2010 m. pakeisti Konstituciją, paskelbęs, kad jis nebus kandidatas 2016  m. rinkimuose, kad galėtų būti kandidatu trečiajai kadencijai 2011 m.; kadangi po to surengti pilietinės visuomenės protestai buvo užgniaužti;

B.  kadangi dėl savo išskirtinės padėties Adeno įlankoje Džibutis tapo strategiškai svarbiu užsienio karinėms bazėms ir yra laikomas kovos su piratavimu ir terorizmu centru;

C.  kadangi dešimt Džibučio moterų Paryžiuje paskelbė bado streiką reikalaudamos atlikti tarptautinį Džibučio moterų žaginimo tyrimą, keturios iš streikuojančiųjų teigė pačios buvusios išprievartautos, o kita 30 metų moteris Fatou Ambassa badavo minėdama jos pusseserės Halimos, kuri 2003 m. būdama 16 metų buvo grupės asmenų žaginama iki mirties, atminimą; kadangi aštuonios iš šių moterų tęsė protestą devyniolika dienų – nuo 2016 m. kovo 25 d. iki balandžio 12 d., o kitos dešimt moterų Briuselyje pasekė jų pavyzdžiu; kadangi Džibučio valdžios institucijos jų kaltinimus atmeta; kadangi moterys tapo Džibučio kariuomenės ir Vienybės ir demokratijos atkūrimo fronto (FRUD-armé) konflikto įkaitėmis; kadangi 1993 m. įsteigtas Džibučio moterų komitetas (pranc. Comité des Femmes Djiboutiennes Contre le Viol et l’Impunité (COFEDVI)) iš maždaug 20 pateiktų skundų užregistravo 246 kareivių vykdyto išžaginimo atvejus;

D.  kadangi jokia ES rinkimų stebėjimo misija nebuvo pakviesta stebėti rinkimų, o ES pasiūlymą dėl rinkimų ekspertų misijos Džibučio valdžios institucijos atmetė; kadangi Afrikos Sąjungos rinkimų stebėjimo misija rekomenduoja įsteigti nepriklausomą rinkimų komisiją, kuri būtų atsakinga už rinkimų eigą, įskaitant preliminarių rezultatų paskelbimą;

E.  kadangi trys opozicijos kandidatai – Omar Elmi Khaireh, Mohamed Moussa Ali ir Djama Abdourahman Djama užginčijo 2016 m. balandžio mėn. rinkimų rezultatus dėl to, kad jie buvo neskaidrūs ir neatspindėjo Džibučio žmonių valios; kadangi vietos žmogaus teisių gynimo organizacijos rinkimų rezultatų nepripažino; kadangi opozicijos politinė erdvė tebėra labai siaura, o jos saviraiškos laisvė ribojama; kadangi policijos pajėgos ir saugumo tarnybos griežtai kontroliuoja šalį, teismai yra silpni ir palankūs vyriausybei; kadangi opozicijos lyderiai buvo nuolat kalinami ir bauginami, taip pat įtariama, kad jie buvo ir kankinami; kadangi įtariama, jog kariuomenei buvo nurodyta pašalinti opozicijos atstovus iš kai kurių balsavimo vietų, kad į balsavimo urnas būtų pridėta suklastotų balsavimo biuletenių, o kiti rajonai, kaip antai Ali-Sabieh, buvo kontroliuojami karinės valdžios; kadangi dar prieš oficialiai paskelbiant rinkimų rezultatus Prezidentas Guelleh surengė kariuomenės apdovanojimo už jos indėlį į rinkimus šventę; kadangi Afrikos Sąjunga išreiškė apgailestavimą dėl daugelio pažeidimų (įrašų nebuvimo, rezultatų nepaskelbimo ir to, kad balsai nebuvo skaičiuojami viešai);

F.  kadangi 2015 m. gruodžio 31 d., iš Parlamento pašalinus opozicijos narius, įstatymas, kuriuo 2015 m. lapkričio mėn. įvesta nepaprastoji padėtis, buvo panaudotas apriboti asmens laisves ir malšinti opozicijos aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus, profesinių sąjungų veikėjus ir žurnalistus;

G.  kadangi 2014 m. gruodžio 30 d. valdančioji koalicija UMP pasirašė pagrindų susitarimą su opozicijos koalicija USN, kuriame numatyta atlikti Nepriklausomos nacionalinės rinkimų komisijos (pranc. Commission Électorale Nationale Indépendante) reformą, įsteigti jungtinį parlamentinį komitetą, padaryto trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio reformas; kadangi Jungtinis parlamentinis komitetas įsteigtas 2015 m. vasario mėn., tačiau nepateiktas nė vienas iš svarbiausių teisės aktų projektų (pvz., įstatymo dėl nepriklausomos bendros rinkimų komisijos sukūrimo ir įstatymo dėl politinių partijų teisių ir pareigų); kadangi 2015 m. rugpjūčio 26 d. Džibučio valdžios institucijos pranešė, kad rinkimų komisijos reforma nebus atlikta;

H.  kadangi Džibutyje nėra privačių televizijos ar radijo stočių, o valdžios institucijos atidžiai stebi opozicijos interneto svetaines ir nuolat blokuoja žmogaus teisių organizacijų interneto svetaines ir socialinės žiniasklaidos priemones; kadangi vyriausybei priklauso pagrindinis dienraštis „La Nation“ ir nacionalinis transliuotojas „Radiodiffusion-Télévision de Djibouti“, kurie taiko vidinę cenzūrą; kadangi 2015 m. organizacija „Freedom House“ paskelbė, kad Džibučio spauda nėra laisva; kadangi Džibutis užima 170 vietą (iš 180 šalių) pasauliniame 2015 m. spaudos laisvės sąvade, sudarytame organizacijos „Žurnalistai be sienų“; kadangi per visą UMP koalicijos valdymo laiką buvo nuolat varžomos opozicijos partijos ir aktyvistai, daug partijų aktyvistų ir žurnalistų, įskaitant BBC reporterį per 2016 m. prezidento rinkimų kampaniją, buvo paduoti į teismus; kadangi 2016 m. sausio 19 d. teismo sprendimu buvo uždarytas pagrindinis opozicijos laikraštis „L’Aurore“; kadangi vis dar nesukurta Nacionalinė ryšių komisija, turėjusi būti įsteigta 1993 m.;

I.  kadangi ypač 2012 m. Mablas regione nusirito savavališkų įtariamų FRUD-arménarių suėmimų banga;

J.  kadangi įtariama, jog Buldugo vietovėje 2015 m. gruodžio 21 d. valdžia nužudė mažiausiai 27 žmones ir daugiau kaip 150 sužeidė per kultūros renginį, nors Džibučio vyriausybė pabrėžia, kad žuvusiųjų buvo vos septyni; kadangi policija taip pat vėliau įsiveržė į patalpas, kuriose rinkosi opozicijos lyderiai, nemažai opozicijos lyderių sužeidė, o du žymius opozicijos lyderius (USN generalinį sekretorių Abdourahmaną Mohammedą Guelleh ir Hamoudą Abdi Souldaną) įkalino nepateikusi jiems jokių kaltinimų; kadangi abu buvo išlaisvinti likus vos kelioms dienoms iki prezidento rinkimų, o pirmajam iš jų pateikti baudžiamieji kaltinimai; kadangi profesinės sąjungos lyderis ir žmogaus teisių gynėjas Omar Ali Ewado buvo sulaikytas ir nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. vasario 14 d. kalintas vienutėje už žudynių aukų ir vis dar laikomų dingusiais asmenų sąrašo paskelbimą; kadangi jo advokatas taip pat buvo suimtas oro uoste; kadangi opozicijos narį ir Džibučio žmogaus teisių lygos (LDDH) generalinį sekretorių Saidą Housseiną Roblehą sužalojo Džibučio policijos kulkos ir šiuo metu jis yra tremtyje Europoje;

K.  kadangi kalinimo sąlygas Džibučio kalėjimuose kelia didžiulį nerimą;

L.  kadangi po 2015 m. lapkričio 13 d. teroro išpuolių Paryžiuje Džibučio ministrų taryba 2015 m. lapkričio 24 d. priėmė dekretą Nr. 2015-3016 PR/PM, kuriuo, kaip kovos su terorizmu priemonė, viešosiose vietose uždrausti susirinkimai ir susibūrimai;

M.  kadangi Džibutyje netaikomi teisės aktai dėl kovos su smurtu šeimoje ir sutuoktinio prievarta; kadangi valdžios institucijos informavo JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą, kad suvokia savo mėginimų kovoti su smurtu dėl lyties spragas; kadangi 98 proc. moterų Džibutyje yra patyrusios įvairaus pobūdžio moterų lyties organų žalojimą, nors jis neteisėtas nuo 2005 m.;

N.  kadangi, Pasaulio banko duomenimis, per 23 proc. Džibučio žmonių gyvena ypač dideliame skurde, o 74 proc. jų gyvena už mažiau nei 3 USD per dieną; kadangi dėl aukštų maisto kainų, vandens trūkumo, klimato kaitos ir sumažėjusių ganyklų plotų Džibutyje išaugo maisto stygiaus problema; kadangi Džibutis gauna dalį 79 mln. EUR dydžio ES pagalbos paketo Somalio pusiasalio regiono valstybėms, nukentėjusioms nuo reiškinio „El Niño“, paramos;

O.  kadangi pagarba žmogaus teisėms, demokratiniams principams ir teisinei valstybei yra pats AKR ir ES partnerystės pagrindas ir esminis Kotonu susitarimo elementas; kadangi ES turėtų nedelsdama įsitraukti į aktyvesnį politinį dialogą su Džibučiu pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį;

P.  kadangi šiuo metu pagal ES nacionalinę orientacinę programą Džibučiui iš 11-ojo Europos plėtros fondo skirtas 105 mln. EUR dydžio ES dvišalis finansavimas – daugiausia vandens ir sanitarinių sąlygų, taip pat maisto ir mitybos saugumo reikmėms; kadangi 2013–2017 m. Džibučiui numatyta skirti 14 mln. EUR pagal ES paramos Somalio pusiasalio regionui iniciatyvą, kad bendruomenės būtų pajėgios atsilaikyti prieš sausras;

Q.  kadangi šiuo metu Džibutyje glaudžiasi daugiau nei 15 000 pabėgėlių iš Somalio ir Eritrėjos bei dar apie 8 000 pabėgėlių iš Jemeno; kadangi moterims ir mergaitėms pabėgėlių stovyklose gresia smurtas dėl lyties; kadangi Komisija teikia pagalbą, pvz., gyvybės gelbėjimo paslaugas, ir finansinę pagalbą bendruomenėms, kurios rūpinasi pabėgėlių stovyklomis;

1.  reiškia susirūpinimą dėl sulėtėjusio demokratizacijos proceso Džibutyje – padėtis pablogėjo parlamentui parengus Džibučio konstitucijos nuostatų dėl prezidento kadencijos apribojimų pakeitimus – taip pat dėl pranešimų apie opozicijos narių persekiojimą ir neprileidimą prie balsavimo vietų; pabrėžia, jog svarbu, kad rinkimai būtų teisingi ir kad jų metu nebūtų bauginama;

2.  ragina nuodugniai ištirti rinkimų proceso ir 2016 m. rinkimų Džibutyje skaidrumą; pakartoja ES raginimą paskelbti 2013 m. ir 2016 m. rinkimų rezultatus iš kiekvienos balsavimo vietos;

3.  griežtai smerkia, kaip įtariama, Džibučio kareivių vykdytus civilių gyventojų prievartavimus, apie kuriuos pranešė įvairios nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir į kuriuos dėmesys atkreiptas bado streiko akcijomis, ir ragina Džibučio valdžios institucijas nuodugniai ištirti pirmiausia kariškių veiksmus bei užkirsti kelią nebaudžiamumui; ragina Jungtines Tautas atlikti žmogaus teisių padėties Džibutyje – pirmiausia moterų padėties šalyje – tyrimą; pažymi, kad tvirtai solidarizuojasi su bado streiką Prancūzijoje ir Belgijoje šiuo metu paskelbusiomis Džibučio moterimis;

4.  smerkia armijos ir policijos kišimąsi į demokratinius procesus ir pakartoja, kad nepaprastai svarbu atlikti nuodugnų ir skaidrų rinkimų proceso tyrimą; reiškia susirūpinimą dėl to, jog panašu, kad Prezidentas ketina pirma laiko švęsti savo pergalę 2016 m. balandžio mėn. rinkimuose; primena, kad Džibutis yra Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą šalis, taip pat kad Džibučio konstitucijos 16 straipsnyje pažymima, jog nė vienas asmuo negali būti kankinamas arba patirti netinkamo ar žiauraus, nežmoniško, menkinamo ar žeminamo elgesio; ragina Džibutį nuodugniai ištirti įtarimus kankinimu ir netinkamu elgesiu bei užtikrinti, kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybė ir, jei būtų nuteisti, jiems būtų skirta tinkama bausmė, o aukos gautų deramą kompensaciją, taip pat parengti nepriklausomą įtarimų netinkamu elgesiu tyrimo mechanizmą;

5.  apgailestauja dėl Džibučio valdžios institucijų sprendimo nereformuoti Nacionalinės rinkimų komisijos, kurios reforma numatyta 2014 m. gruodžio 30 d. pasirašytame pagrindų susitarime, ir ragina jas glaudžiai bendradarbiauti su opozicija, siekiant užtikrinti teisingesnį ir skaidresnį rinkimų procesą;

6.  primena Džibučio valdžios institucijoms, kad pagal Afrikos Sąjungos rinkimų stebėjimo ir monitoringo misijų gaires jos yra įsipareigojusios apsaugoti žurnalistus, smerkia elgesį su žurnalistais ir primena Džibučio valdžios institucijoms spaudos laisvės ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą svarbą; ragina Džibučio valdžios institucijas pateikti pagrįstą elgesio su žurnalistais paaiškinimą; griežtai smerkia opozicijos lyderių, žurnalistų ir nepriklausomų žmogaus teisių aktyvistų persekiojimą ir kalinimą nepateikus kaltinimų, kuris buvo vykdomas rengiantis prezidento rinkimams; ragina Džibučio valdžios institucijas nutraukti politinių oponentų ir žurnalistų represijas ir išlaisvinti visus, kurie buvo sulaikyti dėl politinių priežasčių arba už tai, kad naudojosi žiniasklaidos laisve; ragina Džibučio valdžios institucijas peržiūrėti šalies teisės aktus dėl nepaprastosios padėties, kad jie visapusiškai atitiktų tarptautinės teisės nuostatas;

7.  smerkia tai, kad Džibutyje stokojama nepriklausomos spaudos, taip pat vyriausybę kritikuojančių interneto svetainių stebėseną ir cenzūrą; apgailestauja, kad valstybės valdoma žiniasklaida taiko savicenzūrą; ragina Džibučio vyriausybę suteikti FM bangų transliacijos licencijas visoms nepriklausomoms žiniasklaidos tarnyboms, kurios dėl jų kreipiasi; ragina vyriausybę leisti užsienio žurnalistams nevaržomai atvykti į šalį, kad jie galėtų saugiai ir objektyviai dirbti savo darbą; ragina Džibučio vyriausybę įkurti nacionalinę komunikacijos komisiją ir leisti vykdyti nepriklausomas privačias transliacijas;

8.  apgailestauja dėl žuvusiųjų per 2015 m. gruodžio 21 d. įvykusią kultūrinę ceremoniją, taip pat dėl po to vykdyto žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos narių sulaikymo ir persekiojimo; reiškia užuojautą aukų šeimoms ir ragina atlikti visapusišką nepriklausomą tyrimą, siekiant nustatyti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti atsakinguosius; pakartoja, kad smerkia savavališkus sulaikymus ir ragina gerbti ginamųjų teises;

9.  ragina Džibučio valdžios institucijas užtikrinti nacionaliniais ir tarptautiniais susitarimais, kuriuos yra pasirašęs Džibutis, pripažintą pagarbą žmogaus teisėms, taip pat saugoti pilietines ir politines teises bei laisves, įskaitant teisę į taikias demonstracijas ir žiniasklaidos laisvę;

10.  ragina vyriausybę toliau rengti mokymus policijos ir kitų tarnybų pareigūnams, siekiant taikyti Prekybos žmonėmis prevencijos aktą, dėti daugiau pastangų, kad prekiautojai žmonėmis stotų prieš teismą, ir apie prekybos žmonėmis problemą išsamiau informuoti teismines, teisėkūros ir administracines valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir šalyje veikiančias NVO bei visuomenę;

11.  ragina užtikrinti, kad moterys ir vyrai Džibutyje būtų lygūs prieš įstatymą, ir primena valdžios institucijoms, kad jos yra pasirašiusios Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

12.  teigiamai vertina Džibučio vyriausybės veiksmus siekiant užkirsti kelią paplitusiai moterų lyties organų žalojimo praktikai, tačiau norėtų matyti didesnę pažangą;

13.  ragina valdžios institucijas suteikti NVO atstovams galimybę patekti į Oboko (Obock), Tadžuralo (Tadjoural) ir Dichilo (Dikhil) rajonus;

14.  prašo civilinių ir karinių institucijų per policijos ir kariuomenės operacijas šiaurinėje šalies dalyje elgtis kuo nuosaikiau ir nenaudoti jokio smurto prieš civilius gyventojus ir civilių gyventojų nenaudoti kaip karinių stovyklų apsaugos;

15.  pažymi, kad ketina atidžiai stebėti padėtį Džibutyje ir siūlyti ribojamąsias priemones, jei būtų pažeistas 2000 m. Kotonu susitarimas, ypač jo 8 ir 9 straipsniai; ragina Komisiją taip pat atidžiai stebėti padėtį;

16.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą, Komisiją ir jų partnerius bendradarbiauti su Džibučio atstovais rengiant ilgalaikę politinę reformą, kurią turėtų ypač paskatinti jau anksčiau užsimezgęs stiprus ryšys, nes Džibutis atlieka ypač svarbų vaidmenį kovojant su terorizmu ir piratavimu regione, taip pat leisdamas savo teritorijoje veikti karinei bazei ir prisidėdamas prie stabilumo regione;

17.  ragina Komisiją toliau remti nepriklausomas organizacijas ir pilietinę visuomenę, pirmiausia kuo greičiau paskelbiant konkursą vadovaujantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Džibučio vyriausybei, Afrikos Sąjungos institucijoms, Tarpvyriausybinei vystymo institucijai, Arabų lygai, Islamo bendradarbiavimo organizacijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, taip pat ES valstybėms narėms ir AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams.

(1) OL C 75, 2016 2 26, p. 160.
(2) OL C 46 E, 2010 2 24, p. 102.


Privalomi automatiniai apmokestinimo srities informacijos mainai *
PDF 489kWORD 172k
2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (COM(2016)0025 – C8-0030/2016 – 2016/0010(CNS))
P8_TA(2016)0221A8-0157/2016

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0025),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 ir 115 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0030/2016),

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8–0157/2016),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  pastaruoju metu mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo problema labai išaugo ir kelia didelį susirūpinimą Sąjungoje ir pasaulyje. Automatiniai informacijos mainai – šiuo atžvilgiu svarbi priemonė, ir 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ Komisija pabrėžė, kad reikia aktyviai skatinti automatinius informacijos mainus, kad ateityje jie būtų Europos ir tarptautinis skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartas. 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose paprašė automatinius informacijos mainus išplėsti Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu;
(1)  pastaruoju metu mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo problema labai išaugo ir kelia didelį susirūpinimą Sąjungoje ir pasaulyje. Automatiniai informacijos mainai – šiuo atžvilgiu svarbi priemonė, ir 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ Komisija pabrėžė, kad reikia aktyviai skatinti automatinius informacijos mainus, kad ateityje jie būtų Europos ir tarptautinis skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartas. 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose paprašė automatinius informacijos mainus išplėsti Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  tarptautinių įmonių (TĮG) veiklą vykdo skirtingose šalyse, todėl jos turi galimybę naudoti agresyvų mokesčių planavimą, o šalies įmonės to daryti negali. Jeigu tarptautinės įmonės taip elgiasi, šalies įmonėms (paprastai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)) gali būti daromas didelis poveikis, nes joms tenka didesnė mokesčių našta, negu TĮG. Kita vertus, visos valstybės narės gali prarasti pajamų, taip pat kyla rizika, jog bus konkuruojama siekiant pritraukti TĮG siūlant joms didesnę mokesčių lengvatą. Todėl atsiranda netinkamo vidaus rinkos veikimo problema;
(2)  tarptautinių įmonių grupės (TĮG) veiklą vykdo skirtingose šalyse, todėl jos turi galimybę naudoti agresyvų mokesčių planavimą, o šalies įmonės to daryti negali. Jeigu TĮG taip elgiasi, šalies įmonėms (paprastai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)) gali būti daromas didelis poveikis, nes jos paprastai moka faktinį apmokestinimo tarifą, kuris artimesnis įstatymu nustatytam mokesčio tarifui nei TĮG, dėl to kyla vidaus rinkos iškraipymų ir trūkumų ir iškraipoma konkurencija MVĮ nenaudai. Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, vidaus įmonės neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje dėl savo dydžio ar dėl to, kad jos nevykdo tarptautinės prekybos. Be to, visos valstybės narės gali prarasti pajamų, taip pat kyla rizika, jog bus nesąžiningai konkuruojama tarpusavyje siekiant pritraukti TĮG siūlant joms didesnę mokesčių lengvatą. Todėl atsiranda netinkamo vidaus rinkos veikimo problema. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pabrėžti, kad už tinkamą vidaus rinkos veikimą atsakinga Komisija;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  Sąjungai ypač svarbu, kad būtų nustatyta tokia mokesčių tvarka, kuri nekenktų ekonomikos augimui ar investicijoms, nesudarytų konkurencingumo kliūčių Sąjungos įmonėms, nedidintų dvigubo apmokestinimo rizikos ir sukeltų kuo mažesnes išlaidas ir administracinę naštą įmonėms;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Sąjungos mokesčių administratoriams reikia išsamios ir aktualios informacijos apie TĮG struktūrą, sandorių kainodaros politiką ir vidaus sandorius Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Turėdami tokią informaciją, mokesčių administratoriai galės imtis priemonių prieš žalingą mokesčių praktiką – atlikti teisės aktų pakeitimus arba atitinkamus rizikos vertinimus bei mokesčių auditą, taip pat nustatyti, ar įmonės užsiima veikla, kurios poveikis – dirbtinis didelių pajamų sumų perkėlimas į mokestinės naudos aplinką;
(3)  valstybių narių mokesčių administratoriams reikia išsamios ir aktualios informacijos apie TĮG struktūrą, sandorių kainodaros politiką, susitarimus dėl mokesčių, mokestines lengvatas ir vidaus sandorius Sąjungoje ir už jos ribų. Turėdami tokią informaciją, mokesčių administratoriai galės imtis priemonių prieš žalingą mokesčių praktiką – atlikti teisės aktų pakeitimus arba atitinkamus rizikos vertinimus bei mokesčių auditą, taip pat nustatyti, ar įmonės užsiima veikla, kurios poveikis – dirbtinis didelių pajamų sumų perkėlimas į mokestinės naudos aplinką. Komisija taip pat turėtų turėti prieigą prie informacijos, kuria keičiasi valstybių narių mokesčių institucijos, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų konkurencijos taisyklių. Komisija šią informaciją turėtų traktuoti kaip slaptą ir imtis visų reikalingų priemonių tai informacijai apsaugoti;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)   didesnis skaidrumas, kuriuo gali pasinaudoti mokesčių administratoriai, galėtų paskatinti TĮG nebenaudoti tam tikros praktikos ir sąžiningai mokėti mokesčius toje šalyje, kurioje uždirbamas pelnas. Todėl TĮG veiklos skaidrumo gerinimas – svarbiausia mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemos sprendimo dalis;
(4)   tinkamas informacijos, kurią teikia ir kuria keičiasi mokesčių administratoriai ir Komisija, lygis galėtų paskatinti TĮG nebenaudoti tam tikros praktikos ir sąžiningai mokėti mokesčius toje šalyje, kurioje sukuriama nauda. Be to, tai padidintų tarpusavio spaudimą tarp valstybių narių ir sutelktų finansų rinkų dėmesį į TĮG fiskalinę atsakomybę. Todėl TĮG veiklos skaidrumo gerinimas nedarant žalos Sąjungos konkurencingumui – svarbiausia mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, o galiausiai – mokesčių vengimo problemos sprendimo dalis;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  ataskaitoje pagal šalis TĮG kasmet apie kiekvieną jurisdikciją, kurioje vykdo verslo veiklą, turėtų pranešti pajamų, pelno prieš sumokant pelno mokestį, sumokėto ir sukaupto pelno mokesčio sumas. Be to, TĮG turėtų pranešti savo darbuotojų skaičių, įstatinio kapitalo, nepaskirstytųjų pajamų ir materialinio turto sumas pagal kiekvieną jurisdikciją. Galiausiai TĮG turėtų nurodyti kiekvieną grupės subjektą, vykdantį verslo veiklą konkrečioje jurisdikcijoje, ir kokią verslo veiklą kiekvienas subjektas vykdo;
(6)  ataskaitoje pagal šalis TĮG kasmet apie kiekvieną jurisdikciją, kurioje vykdo verslo veiklą, turėtų pranešti pajamų, pelno prieš sumokant pelno mokestį, sumokėto ir sukaupto pelno mokesčio sumas, taip pat mokestines lengvatas. Be to, TĮG turėtų pranešti savo darbuotojų skaičių, įstatinio kapitalo, nepaskirstytųjų pajamų ir materialinio turto sumas pagal kiekvieną jurisdikciją. Galiausiai TĮG turėtų nurodyti kiekvieną grupės subjektą, vykdantį verslo veiklą konkrečioje jurisdikcijoje, ir kokią verslo veiklą kiekvienas subjektas vykdo;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas, ES turi sudaryti sąlygas sąžiningai ES priklausančių ir ES nepriklausančių TĮG, kurių vienas arba keli subjektai veikia ES, konkurencijai. Todėl informacijos teikimo prievolė turėtų būti nustatyta abiejų rūšių grupėms;
(8)  kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas, Sąjunga turi sudaryti sąlygas sąžiningai ES priklausančių ir ES nepriklausančių TĮG, kurių vienas arba keli subjektai veikia Sąjungoje, konkurencijai. Todėl informacijos teikimo prievolė turėtų būti nustatyta abiejų rūšių grupėms. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų būti atsakingos už TĮG prievolės teikti informaciją užtikrinimą, pasitelkdamos, pvz., nuobaudas TĮG už šios prievolės nesilaikymą;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jose išliktų tiek pat arba padaugėtų žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių, skirtų automatiniams informacijos mainams tarp mokesčių administratorių ir gautų duomenų apdorojimui;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  kalbant apie valstybių narių informacijos mainus, 2011 m. vasario 11 d. Tarybos direktyvoje 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančioje Direktyvą 77/799/EEB jau nustatyti automatiniai kelių sričių informacijos mainai. Informacijos mainų taikymo sritis turėtų būti išplėsta – valstybės narės turėtų privalėti automatiškai keistis ataskaitomis pagal šalis;
(11)  kalbant apie valstybių narių informacijos mainus, 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvoje 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančioje Direktyvą 77/799/EEB jau nustatyti automatiniai kelių sričių informacijos mainai. Informacijos mainų taikymo sritis turėtų būti išplėsta – valstybės narės turėtų privalėti automatiškai keistis ataskaitomis pagal šalis ir perduoti tokias ataskaitas Komisijai. Be to, Komisija, vertindama, kaip valstybės narės laikosi Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių, naudojasi ataskaitomis pagal šalis, kadangi nesąžininga mokesčių praktika pelno mokesčio srityje taip pat susijusi su valstybės pagalba;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  privalomas automatinis valstybių narių keitimasis ataskaitomis pagal šalis kiekvienu atveju turėtų apimti apibrėžtos pagrindinės informacijos pateikimą, ir šia informacija turėtų galėti naudotis tos valstybės narės, kuriose pagal ataskaitoje pagal šalis pateiktą informaciją vienas arba daugiau TĮG subjektų yra rezidentas mokesčių tikslais arba kuriose apmokestinama jų verslo veikla, vykdoma per TĮG nuolatinę buveinę;
(12)  privalomas automatinis valstybių narių keitimasis ataskaitomis pagal šalis ir jų pateikimas Komisijai kiekvienu atveju turėtų apimti apibrėžtos pagrindinės informacijos, kuri turėtų būti pagrįsta vienodomis apibrėžtimis, pateikimą, ir šia informacija turėtų galėti naudotis tos valstybės narės, kuriose pagal ataskaitoje pagal šalis pateiktą informaciją vienas arba daugiau TĮG subjektų yra rezidentas mokesčių tikslais arba kuriose apmokestinama jų verslo veikla, vykdoma per TĮG nuolatinę buveinę;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  būtina nustatyti kalbinius reikalavimus, taikomus valstybėms narėms keičiantis ataskaitomis pagal šalis. Taip pat būtina patvirtinti praktinę tvarką, reikalingą CCN tinklui patobulinti. Siekiant užtikrinti vienodas 20 straipsnio 6 dalies ir 21 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011;
(16)  būtina nustatyti kalbinius reikalavimus, taikomus valstybėms narėms keičiantis informacija apie ataskaitą pagal šalis ir perduodant tokią informaciją Komisijai. Taip pat būtina patvirtinti praktinę tvarką, reikalingą CCN tinklui patobulinti, ir užtikrinti, kad būtų vengiama standartų dubliavimo, dėl kurio gali padidėti ūkio subjektų administracinės išlaidos. Siekiant užtikrinti vienodas 20 straipsnio 6 dalies ir 21 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(18a)  pagal šią direktyvą valstybių narių Komisijai teikiamose metinėse ataskaitose turėtų būti išsamiai nurodytas pagal šios direktyvos 8aa straipsnį ir III priedo II skirsnio 1 punktą vykdomo informacijos teikimo mastas ir visų jurisdikciją turinčių subjektų, kuriuose rezidentai yra Sąjungoje įsikūrusių į TĮG įeinančių subjektų pagrindiniai patronuojantieji subjektai, sąrašas;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(18b)  pagal šią direktyvą turėtų būti leidžiama nesikeisti informacija, jeigu dėl tokio keitimosi būtų atskleista komercinė, pramoninė arba profesinė paslaptis ar komercinio proceso paslaptis, arba jeigu ją atskleidus būtų pažeista viešoji tvarka;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(18c)  turėtų būti atsižvelgiama į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, Parlamento Teisės reikalų komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, ir Direktyvos 2013/34/ES nuostatos, susijusios su tam tikrais įmonės valdymo pareiškimo elementais, taip pat į 2015 m. gruodžio 16 d. Parlamento rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 konstatuojamoji dalis
(20)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti veiksmingą valstybių narių administracinį bendradarbiavimą tokiomis sąlygomis, kurios būtų suderinamos su tinkamu vidaus rinkos veikimu, valstybės narės deramai pasiekti negali, o vienodumo ir veiksmingumo sumetimais to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(20)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti veiksmingą valstybių narių administracinį bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Komisija tokiomis sąlygomis, kurios būtų suderinamos su tinkamu vidaus rinkos veikimu, valstybės narės deramai pasiekti negali, o vienodumo ir veiksmingumo sumetimais to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)
Direktyva 2011/16/ES
1 straipsnio 1 dalis
(-1)  1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
1.  Šia direktyva nustatomos taisyklės ir tvarka, kuriomis vadovaudamosi valstybės narės bendradarbiauja viena su kita siekdamos keistis informacija, kuri, kaip galima numatyti, gali būti reikalinga administruojant valstybių narių nacionalinius įstatymus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais mokesčiais, ir užtikrinant jų vykdymą.
1. Šia direktyva nustatomos taisyklės ir tvarka, kuriomis vadovaudamosi valstybės narės bendradarbiauja viena su kita ir su Komisija siekdamos keistis informacija, kuri, kaip galima numatyti, gali būti reikalinga administruojant valstybių narių nacionalinius įstatymus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais mokesčiais, ir užtikrinant jų vykdymą.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto -a papunktis (naujas)
Direktyva 2011/16/ES
3 straipsnio 2 punktas
-a)  3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2)  centrinė ryšių įstaiga – paskirta įstaiga, kuri visų pirma atsakinga už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje;
2) centrinė ryšių įstaiga – paskirta įstaiga, kuri visų pirma atsakinga už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis ir su Komisija administracinio bendradarbiavimo srityje;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Direktyva 2011/16/ES
3 straipsnio 9 punkto a papunktis
a)  8 straipsnio 1 dalyje, 8a ir 8aa straipsniuose – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos pateikimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo iš anksto nustatytais reguliariais intervalais; 8 straipsnio 1 dalyje nuoroda į turimą informaciją reiškia informaciją, kuri yra informaciją pateikiančios valstybės narės mokesčių dokumentuose ir kurią galima gauti taikant toje valstybėje narėje nustatytas informacijos rinkimo bei tvarkymo procedūras;
a)  8 straipsnio 1 dalyje, 8a ir 8aa straipsniuose – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos pateikimas kitai valstybei narei ir Komisijai be išankstinio prašymo iš anksto nustatytais reguliariais intervalais; 8 straipsnio 1 dalyje nuoroda į turimą informaciją reiškia informaciją, kuri yra informaciją pateikiančios valstybės narės mokesčių dokumentuose ir kurią galima gauti taikant toje valstybėje narėje nustatytas informacijos rinkimo bei tvarkymo procedūras.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)
Direktyva 2011/16/ES
4 straipsnio 6 dalis
1a)  4 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:
6.  Išsiuntęs ar gavęs prašymą bendradarbiauti arba atsakymą į tokį prašymą, ryšių skyrius arba kompetentingas pareigūnas praneša apie tai savo valstybės narės centrinei ryšių įstaigai šios valstybės narės nustatyta tvarka.
6. Išsiuntęs ar gavęs prašymą bendradarbiauti arba atsakymą į tokį prašymą, ryšių skyrius arba kompetentingas pareigūnas praneša apie tai savo valstybės narės centrinei ryšių įstaigai ir Komisijai šios valstybės narės nustatyta tvarka.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 b punktas (naujas)
Direktyva 2011/16/ES
6 straipsnio 2 dalis
1b)  6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2.  5 straipsnyje nurodytame prašyme gali būti pateiktas motyvuotas prašymas atlikti konkretų administracinį tyrimą. Jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, nusprendžia, kad administracinis tyrimas nebūtinas, ji nedelsdama praneša besikreipiančiajai institucijai tokio sprendimo motyvus.
2. 5 straipsnyje nurodytame prašyme gali būti pateiktas motyvuotas prašymas atlikti konkretų administracinį tyrimą. Jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, nusprendžia, kad administracinis tyrimas nebūtinas, ji nedelsdama praneša besikreipiančiajai institucijai ir Komisijai tokio sprendimo motyvus.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 c punktas (naujas)
Direktyva 2011/16/ES
8 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
1c)  8 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
„ea) ataskaitas pagal šalis,”
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2011/16/ES
8aa straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės, gavusios ataskaitą pagal šalis pagal 1 dalį, kompetentinga institucija automatinių mainų būdu siunčia šią ataskaitą visoms valstybėms narėms, kuriose, remiantis ataskaitoje pagal šalis pateikta informacija, vienas arba daugiau į ataskaitą teikiančio subjekto TĮG įeinančių subjektų yra rezidentas mokesčių tikslais arba apmokestinama jų verslo veikla, vykdoma per nuolatinę buveinę, per 4 dalyje nustatytą terminą.
2.  Valstybės narės, gavusios ataskaitą pagal šalis pagal 1 dalį, kompetentinga institucija automatinių mainų būdu kuo skubiau siunčia šią ataskaitą visoms valstybėms narėms, kuriose, remiantis ataskaitoje pagal šalis pateikta informacija, vienas arba daugiau į ataskaitą teikiančio subjekto TĮG įeinančių subjektų yra rezidentas mokesčių tikslais arba apmokestinama jų verslo veikla, vykdoma per nuolatinę buveinę, per 4 dalyje nustatytą terminą. Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija taip pat pateikia ataskaitą pagal šalį Komisijai, kuri yra atsakinga už centralizuotą registrą, kuriuo gali naudotis jos kompetentingos tarnybos.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2011/16/ES
8aa straipsnio 3 dalies a punktas
a)  apibendrinta informacija, susijusi su pajamomis, pelnu (nuostoliu) prieš sumokant pelno mokestį, sumokėtu pelno mokesčiu, sukauptu pelno mokesčiu, įstatiniu kapitalu, sukauptu pelnu, darbuotojų skaičiumi, materialiniu turtu, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, pagal jurisdikcijas, kuriose TĮG vykdo veiklą;
a)  apibendrinta informacija, susijusi su pajamomis, pelnu (nuostoliu) prieš sumokant pelno mokestį, sumokėtu pelno mokesčiu, sukauptu pelno mokesčiu, įstatiniu kapitalu, sukauptu pelnu, darbuotojų skaičiumi, materialiniu turtu, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, pagal jurisdikcijas, kuriose TĮG vykdo veiklą, gautomis subsidijomis, turto verte ir metinės turto valdymo išlaidomis, taip pat TĮG vykdytais pirkimais ir pardavimais;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2011/16/ES
8aa straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)
ba)  būsimą TĮG Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo kodą (TIN), nurodytą Komisijos 2012 m. veiksmų plane, skirtame kovai su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinti;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2011/16/ES
8aa straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Siekdama suteikti daugiau skaidrumo piliečiams Komisija skelbia ataskaitų pagal šalis suvestinių duomenų santrauką, remdamasi centralizuotame ataskaitų pagal šalis registre esančia informacija. Tai darydama Komisija laikosi 23a straipsnyje nustatytų konfidencialumo nuostatų.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)
Direktyva 2011/16/ES
9 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
2a)  9 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:
1.  Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija pateikia 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją kitos atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai esant kuriai nors iš šių aplinkybių:
1. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija pateikia 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją kitos atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai ir Komisijai esant kuriai nors iš šių aplinkybių:
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 b punktas (naujas)
Direktyva 2011/16/ES
9 straipsnio 2 dalis
2b)  9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2.  Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos gali pateikti spontaniškų mainų būdu kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms visą joms žinomą informaciją, kuri gali būti naudinga kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.
2. Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos gali pateikti spontaniškų mainų būdu kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai visą joms žinomą informaciją, kuri gali būti naudinga kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)
Direktyva 2011/16/ES
23 straipsnio 2 dalis
4a)  23 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2.  Valstybės narės pateikia Komisijai visą aktualią informaciją, kuri reikalinga siekiant įvertinti administracinio bendradarbiavimo pagal šią direktyvą veiksmingumą kovojant su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai visą aktualią informaciją, kuri reikalinga siekiant įvertinti administracinio bendradarbiavimo pagal šią direktyvą veiksmingumą kovojant su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punktas
Direktyva 2011/16/ES
23 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės pateikia Komisijai metinį automatinių informacijos mainų, kaip nurodyta 8, 8a ir 8a straipsniuose, veiksmingumo įvertinimą ir praneša apie pasiektus praktinius rezultatus. Komisija įgyvendinimo aktais nustato to metinio įvertinimo pranešimo formą ir sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3.  Valstybės narės pateikia Komisijai metinį automatinių informacijos mainų, kaip nurodyta 8, 8a ir 8a straipsniuose, veiksmingumo įvertinimą ir praneša apie pasiektus praktinius rezultatus. Komisija apie tuos rezultatus tinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, pvz., pateikdama metinę konsoliduotą ataskaitą, kurioje aptariamas ataskaitų teikimo procedūros vykdymas ir rezultatai. Komisija įgyvendinimo aktais nustato to metinio įvertinimo pranešimo formą ir sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.”
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)
Direktyva 2011/16/ES
23 straipsnio 3 a dalis (nauja)
5a)  23 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„3a. Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę konsoliduotą ataskaitą, kurioje pateikia valstybių narių atliktų metinių automatinių informacijos mainų veiksmingumo vertinimus ir pasiektus praktinius rezultatus.”
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 b punktas (naujas)
Direktyva 2011/16/ES
23 straipsnio 3 b dalis (nauja)
5b)  23 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„3b. Jei Komisijos poveikio vertinime dėl viešo informacijos pagal šalis skelbimo pasekmių daroma išvada, kad TĮG nebus neigiamų pasekmių, Komisija nedelsdama pasiūlo teisės aktą, kuriuo remiantis ta informacija skelbiama viešai.”
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 c punktas (naujas)
Direktyva 2011/16/ES
24 straipsnio 1 dalis
5c)  24 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
1.  Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija gauna iš trečiosios šalies informaciją, kuri, kaip galima numatyti, gali būti reikalinga administruojant tos valstybės narės nacionalinius įstatymus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais mokesčiais, ir užtikrinant jų vykdymą ta institucija gali, jeigu tai leidžiama pagal susitarimą su ta trečiąja šalimi, suteikti tą informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurioms ta informacija gali būti naudinga, ir bet kuriai besikreipiančiajai institucijai.
1. Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija gauna iš trečiosios šalies informaciją, kuri, kaip galima numatyti, gali būti reikalinga administruojant tos valstybės narės nacionalinius įstatymus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais mokesčiais, ir užtikrindama jų vykdymą ta institucija gali, jeigu tai leidžiama pagal susitarimą su ta trečiąja šalimi, suteikti tą informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurioms ta informacija gali būti naudinga, ir bet kuriai besikreipiančiajai institucijai ir Komisijai.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio pirmos dalies 7 a punktas (naujas)
Direktyva 2011/16/ES
27 a straipsnis (naujas)
7a)  įterpiamas šis straipsnis:
„27a straipsnis
Peržiūra
Komisija peržiūri šios direktyvos taikymo veiksmingumą iki ... [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].“
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
Priedas – III priedo II skyriaus 1 dalies 2 pastraipa
Jeigu į tą pačią TĮG įeinančių subjektų, kurie Sąjungoje yra rezidentai mokesčių tikslais, yra daugiau negu vienas ir taikoma viena arba daugiau b punkte nustatytų sąlygų, TĮG gali paskirti vieną iš tokių į ją įeinančių subjektų pateikti bet kurių ataskaitinių finansinių metų ataskaitą pagal šalis, atitinkančią 8aa straipsnio 1 dalies reikalavimus, per 8aa straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį ir pranešti valstybei narei, kad pateikiant ataskaitą siekiama įvykdyti informacijos teikimo reikalavimą, taikomą visiems tokiems į TĮG įeinantiems subjektams, kurie Sąjungoje yra rezidentai mokesčių tikslais. Pagal 8aa straipsnio 2 dalį ta valstybė narė perduoda gautą ataskaitą pagal šalis visoms kitoms valstybėms narėms, kuriose, remiantis ataskaitoje pagal šalis pateikta informacija, vienas arba daugiau į TĮG įeinančių subjektų yra rezidentas mokesčių tikslais arba apmokestinama jų verslo veikla, vykdoma per nuolatinę buveinės vietą.
Jeigu į tą pačią TĮG įeinančių subjektų, kurie Sąjungoje yra rezidentai mokesčių tikslais, yra daugiau negu vienas ir taikoma viena arba daugiau b punkte nustatytų sąlygų, TĮG gali paskirti vieną iš tokių į ją įeinančių subjektų (pageidautina, kad tai būtų didžiausią apyvartą turintis subjektas) pateikti bet kurių ataskaitinių finansinių metų ataskaitą pagal šalis, atitinkančią 8aa straipsnio 1 dalies reikalavimus, per 8aa straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį ir pranešti valstybei narei, kad pateikiant ataskaitą siekiama įvykdyti informacijos teikimo reikalavimą, taikomą visiems tokiems į TĮG įeinantiems subjektams, kurie Sąjungoje yra rezidentai mokesčių tikslais. Pagal 8aa straipsnio 2 dalį ta valstybė narė perduoda gautą ataskaitą pagal šalis visoms kitoms valstybėms narėms, kuriose, remiantis ataskaitoje pagal šalis pateikta informacija, vienas arba daugiau į TĮG įeinančių subjektų yra rezidentas mokesčių tikslais arba apmokestinama jų verslo veikla, vykdoma per nuolatinę buveinės vietą.

Žuvininkystės produktų atsekamumas viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos sektoriuose
PDF 261kWORD 80k
2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų atsekamumo restoranuose ir mažmeninėje prekyboje (2016/2532(RSP))
P8_TA(2016)0222B8-0581/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004(3),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl maisto krizės, sukčiavimo maisto grandinėje ir jų kontrolės(6),

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl žuvininkystės ir akvakultūros gaminių atsekamumo restoranuose ir mažmeninėje prekyboje (O-000052/2016 – B8-0365/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES yra didžiausia jūrų produktų rinka pasaulyje, kuriai produktai tiekiami iš ES žuvininkystės sektoriaus ir importuojami iš trečiųjų šalių;

B.  kadangi vartotojai turi teisę gauti suprantamai pateiktą informaciją, įskaitant sugavimo zonų pakrančių ir geografinę informaciją, ir turėtų galėti visiškai pasitikėti visa grandine, kuria ES rinkai tiekiami žuvininkystės produktai; kadangi ES ir valstybės narės privalo apsaugoti ES piliečius nuo nesąžiningos veiklos; kadangi visi importuojami gaminiai turi atitikti ES taisykles ir standartus;

C.  kadangi Komisija rengia detalų ir išsamų savanoriškų teiginių, susijusių su žuvininkystės ir akvakultūros produktais, kuriais prekiaujama ES, sąrašą; kadangi remiantis Komisijos išvadomis gali būti nustatyta išorinė teiginių, susijusių su žuvininkystės ir akvakultūros produktais ES rinkoje, sertifikavimo struktūra;

D.  kadangi Komisijos 2015 m. ES kontrolės plane(7), kuriame įvertinta, kad rinkoje paplitusi balta žuvis, kuri paženklinta netinkamai atsižvelgiant į deklaruotas rūšis, nustatyta, jog deklaruotos rūšys buvo patvirtintos 94 proc. paimtų mėginių; kadangi, vis dėlto, kai kurių rūšių neatitikimo lygis buvo labai aukštas, o 6 proc. rodiklis laikomas santykinai žemu, palyginti su kitomis studijomis labiau specializuotose srityse, kurios buvo atliktos valstybėse narėse;

E.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 36 straipsnyje iš Komisijos buvo pareikalauta iki 2015 m. sausio 1 d. Parlamentui ir Tarybai pateikti žuvininkystės ir akvakultūros produktų ekologinio ženklinimo sistemos alternatyvų įvykdomumo ataskaitą;

F.  kadangi bendras rinkų organizavimas turėtų užtikrinti žuvininkystės produktų, kurie yra parduodami ir įsigyjami ES, gamintojų sąžiningą konkurenciją ir pajamas;

1.  reiškia didelį susirūpinimą ir nepasitenkinimą dėl įvairių studijų rezultatų, iš kurių matyti didelis netinkamo ES rinkoje, įskaitant ir ES institucijų restoranus, parduodamų žuvininkystės produktų ženklinimo mastas; dar kartą patvirtina, kad tyčinis sukčiavimas ženklinant žuvų rūšis yra ES reglamentų, įskaitant bendrą žuvininkystės politiką, pažeidimas, ir pagal nacionalinę teisę gali būti laikomas nusikalstama veika;

2.  ragina valstybes nares stiprinti nacionalinę kontrolę, įskaitant restoranams ir viešojo maitinimo sektoriui skirtos neapdorotos žuvies kontrolę, siekiant išspręsti sukčiavimo problemą ir nustatyti tą tiekimo grandinės etapą, kuriame žuvis buvo netinkamai paženklinta; yra susirūpinęs dėl aukštos kokybės rūšių pakeitimo žemesnės kokybės atitikmenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti, kokių priemonių būtų galima imtis siekiant pagerinti žuvininkystės ir akvakultūros produktų atsekamumą; remia pastangas sukurti darbo grupę, kuri suderintų atsekamumo užtikrinimą valstybėse narėse, ir nustatyti išorinę teiginių, susijusių su žuvininkystės ir akvakultūros produktais ES rinkoje, sertifikavimo struktūrą;

3.  remia stiprią atsekamumo nuo iškrovimo iki vartotojų sistemą, kuri užtikrintų, kad vartotojai įgytų pasitikėjimą ja, ir, savo ruožtu, sumažėtų komercinė priklausomybė nuo žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo, taigi būtų stiprinama ES rinka; ragina Komisiją išnaudoti DNR ženklinimo brūkšniniais kodais potencialą, nes tai gali padėti nustatyti rūšis pagal DNR sekos nustatymą, todėl pagerėtų atsekamumas;

4.  palankiai vertina naująją bendro rinkų organizavimo sistemą ir ragina Komisiją, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 36 straipsnio, pateikti žuvininkystės ir akvakultūros produktų ekologinio ženklinimo sistemos alternatyvų įvykdomumo ataskaitą; pabrėžia, kad reikia nustatyti būtiniausius ekologinio ženklinimo standartus; laikosi nuomonės, kad pagrindiniai ženklinimo sistemos elementai turi užtikrinti sertifikavimo proceso skaidrumą, nepriklausomumą ir patikimumą; prašo atlikti nuodugnią ES lygmens ženklinimo sistemos įvedimo naudos analizę;

5.  ragina Komisiją reguliariai stebėti, kokiu mastu etiketėse pateikiama reikalinga informacija; pabrėžia, jog etiketėse turi būti pateikta suprantama, patikrinama ir tiksli informacija; kalbėdamas apie savanorišką ženklinimą, skatina valstybes nares pateikti visą turimą informaciją, kad vartotojai galėtų rinktis turėdami pakankamai informacijos; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti informuotumo žuvininkystės ir akvakultūros produktų ženklinimo reikalavimų klausimais didinimo kampanijas;

6.  pabrėžia, kad patikima Europos ženklinimo politika žuvininkystės sektoriuje būtų pagrindinis veiksnys, skatinantis pakrančių bendruomenių ekonominį vystymąsi, pripažįstant geriausias žvejų praktikas ir pabrėžiant gaminių, kuriuos jie tiekia vartotojams, kokybę;

7.  ragina Komisiją, siekiant vartotojams užtikrinti teisę į tikslią, patikimą ir suprantamą informaciją, priimti priemones, kad būtų pašalinta painiava, kurią kelia dabartiniai Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) rajonais ir parajoniais grindžiami ženklinimo reikalavimai, kurie yra itin griežti kai kuriuose 27 rajono parajoniuose sugautam laimikiui, kai, inter alia, Galisija ir Kadiso įlanka yra ženklinami kaip „Portugalijos vandenys“, Velsas – kaip „Airijos jūra“, o Bretanė – kaip „Biskajos įlanka“;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad informacija apie žuvininkystės produktų kilmę turi būti pateikiama skaidriai ir aiškiai;

9.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, jog bet koks būsimas Sąjungos masto ekologinis ženklinimas bei trečiųjų šalių jūrų produktų ekologinis ženklinimas ir sertifikavimo schemos atitiktų FAO ekologinio jūros žūklės žuvų ir žuvininkystės produktų ženklinimo gaires;

10.  mano, kad ES masto žuvininkystės ir akvakultūros produktų ekologinis ženklinimas, dėl kurio kriterijų reikėtų toliau diskutuoti ES lygmeniu, galėtų padėti didinti atsekamumą ir teikti vartotojams skaidrią informaciją; mano, kad tokį ženklą gali finansuoti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF);

11.  pažymi, kad šiuo metu valstybėse narėse galiojantys kai kurie komerciniai žuvų pavadinimai yra skirtingi dėl taikomos nacionalinės praktikos, dėl kurios gali kilti painiavos; palankiai vertina darbą, kurį atliko Komisija siekdama pradėti bandomąjį projektą, kurį patvirtino Parlamentas ir kuriuo siekiama sukurti viešą duomenų bazę su informacija apie komercinius pavadinimus visomis ES oficialiomis kalbomis;

12.  ragina Komisiją veiksmingiau viešinti savo veiklą, skirtą apsaugoti jūrų išteklius ir kovoti su neteisėta žvejyba;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 1
(2) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
(3) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.
(4) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.
(5) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0011.
(7). http://ec.europa.eu/food/safety/official_controls/food_fraud/fish_substitution/index_en.htm?subweb=343&lang=en


Kinijos rinkos ekonomikos statusas
PDF 248kWORD 69k
2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kinijos rinkos ekonomikos statuso (2016/2667(RSP))
P8_TA(2016)0223RC-B8-0607/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES antidempingo teisės aktus (2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių(1)),

–  atsižvelgdamas į Kinijos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (WTO) protokolą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES ir Kinijos prekybos santykių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Europos Sąjunga ir Kinija yra dvi iš šalių, vykdančių didžiausios pasaulyje apimties prekybą, Kinija yra antra pagal prekybos apimtį ES prekybos partnerė, ES yra pirma pagal prekybos apimtį Kinijos prekybos partnerė ir jų tarpusavio prekybos srautų apimtis gerokai viršija 1 mlrd. EUR per dieną;

B.  kadangi 2015 m. Kinijos investicijų mastas ES pirmą kartą viršijo ES investicijų mastą Kinijoje; kadangi Kinijos rinka yra pagrindinis įvairių ES pramonės sektorių ir prekių ženklų pelningumo variklis;

C.  kadangi, Kinijai prisijungus prie WTO, šio stojimo susitarimo nuostatos sudarė sąlygas taikyti specifinius dempingo apskaičiavimo metodus, kurie buvo įtraukti į Kinijos stojimo į WTO protokolo 15 skirsnį ir kuriais remiantis importas iš Kinijos vertinamas skirtingai;

D.  kadangi, priimant bet kokį sprendimą dėl importui iš Kinijos taikomos tvarkos po 2016 m. gruodžio mėn., reikia užtikrinti, kad ES teisė atitiktų WTO taisykles;

E.  kadangi po 2016 m. tebegaliosiančiomis Kinijos stojimo į WTO protokolo 15 skirsnio nuostatomis ir toliau bus remiamasi po 2016 m. taikant nestandartinius metodus importui iš Kinijos;

F.  kadangi, atsižvelgiant į dabartinį Kinijos ekonomikai daromos valstybės įtakos mastą, įmonių sprendimai dėl kainų, kaštų, produkcijos ir sąnaudų neatitinka rinkos signalų, rodančių pasiūlą ir paklausą;

G.  kadangi Kinijos stojimo į WTO protokole Kinija įsipareigojo, be kita ko, leisti, kad visas jos kainas nulemtų rinkos veiksniai, ir kadangi ES turi užtikrinti, kad Kinija visapusiškai laikytųsi įsipareigojimų WTO;

H.  kadangi perteklinis Kinijos gamybos pajėgumas jau turi didelių socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių pasekmių ES, kaip rodo pastaruoju metu daromas labai neigiamas poveikis ES plieno sektoriui, ypač Jungtinėje Karalystėje, ir kadangi rinkos ekonomikos valstybės statuso suteikimo Kinijai socialinis poveikis ES darbo vietoms gali būti labai didelis;

I.  kadangi ES šiuo metu importui iš Kinijos taikomos 56 iš 73 antidempingo priemonių;

J.  kadangi neseniai užbaigtos viešosios konsultacijos dėl galimo rinkos ekonomikos valstybės statuso suteikimo Kinijai galėtų suteikti papildomos informacijos, kuri gali praversti sprendžiant šį klausimą;

K.  kadangi 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikate „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582) nustatytas tikslas iki 2020 m. ES BVP pramonės dalį padidinti 20 proc.,

1.  pakartoja, kad ES ir Kinijos partnerystė, kurioje didelis vaidmuo tenka laisvai ir sąžiningai prekybai ir investicijoms, yra labai svarbi;

2.  pabrėžia, jog Kinija nėra rinkos ekonomikos valstybė ir kad dar netenkinami penki ES nustatyti kriterijai, apibūdinantys rinkos ekonomikos valstybę;

3.  primygtinai ragina Komisiją koordinuoti savo veiklą su svarbiausiomis ES prekybos partnerėmis, taip pat vykstant būsimiems G7 ir G20 aukščiausiojo lygio susitikimams, ir susitarti, kaip būtų geriausia užtikrinti, kad visos po 2016 m. tebegaliosiančios Kinijos stojimo į WTO protokolo 15 skirsnio nuostatos teisiniu požiūriu visapusiškai galiotų pagal atitinkamas šalių procedūras, taip pat nepritarti, kad Kinijai būtų vienašališkai suteiktas rinkos ekonomikos valstybės statusas;

4.  pabrėžia, kad būsimame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime reikėtų aptarti su rinkos ekonomikos valstybe susijusius klausimus;

5.  ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į ES pramonės, profesinių sąjungų ir kitų suinteresuotųjų subjektų reiškiamą susirūpinimą dėl pasekmių ES darbo vietoms, aplinkai, standartams ir tvariam ekonomikos augimui visuose paveiktuose gamybos sektoriuose ir visai ES pramonei ir užtikrinti, kad šiuo atveju būtų apsaugotos darbo vietos ES;

6.  yra įsitikinęs, kad tol, kol Kinija neatitiks visų penkių ES kriterijų, kurių reikalaujama laikytis esant rinkos ekonomikos valstybe, ES, atlikdama antidempingo ir prieš subsidijas nukreiptus tyrimus dėl importo iš Kinijos ir siekdama palyginti kainas, laikydamasi visų Kinijos stojimo į WTO protokolo 15 skirsnio dalių nuostatų, kurios suteikia laisvės taikyti nestandartinius metodus, ir užtikrindama visapusišką jų galiojimą, turėtų taikyti nestandartinius metodus; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, atitinkantį šį principą;

7.  taip pat atkreipia dėmesį į neišvengiamą būtinybę vykdyti visuotinę ES prekybos apsaugos priemonių reformą, taip siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ES pramonei ir Kinijai, taip pat kitoms prekybos partnerėms, visapusiškai laikantis WTO taisyklių; ragina Tarybą greitai siekti susitarimo su Parlamentu dėl Sąjungos prekybos apsaugos priemonių modernizavimo;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.


Tolesni veiksmai dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų ir esama padėtis
PDF 261kWORD 84k
2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros (2016/2696(RSP))
P8_TA(2016)0224B8-0583/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje vykusią Trečiąją tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. paskelbtą ir 2016 m. kovo mėn. 47-ojoje Jungtinių Tautų Statistikos komisijos sesijoje priimtą Tarpagentūrinės ekspertų grupės darnaus vystymosi tikslų rodiklių klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) aukšto lygio posėdį tema „Laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės įgyvendinimas. Nuo įsipareigojimų iki rezultatų“, kuris vyks 2016 m. liepos 18–22 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. 21-oje JTBKKK šalių konferencijoje (COP 21) priimtą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES „užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus“,

–  atsižvelgdamas į rengiamą ES visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją, kuria bus grindžiami Europos Sąjungos visuotiniai veiksmai,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją „ES vaidmuo JT. Kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus“(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui,

–  atsižvelgdamas į strategijos „Europa 2020“ persvarstymą „Naujas požiūris po 2020 m.“,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo, Akros veiksmų darbotvarkę ir deklaraciją bei veiksmų planą, priimtus 2011 m. gruodžio mėn. Pusane, Pietų Korėjoje, vykusiame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais,

–  atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi ir būsimą jo peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame reikalaujama, jog visų krypčių ES išorės politikoje reikia atsižvelgti į politikos suderinamumo vystymosi labui principą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 23–24 d. Stambule, Turkijoje, vyksiančio pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 29 d. Vystymosi komiteto laišką už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingam Komisijos nariui tolesnių veiksmų dėl darnaus vystymosi tikslų ir jų peržiūros klausimu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 70/1 raginama naudojantis visuotiniais rodikliais imtis tolesnių veiksmų dėl tikslų ir uždavinių ir juos peržiūrėti; kadangi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius buvo įgaliotas pateikti metinę darnaus vystymosi tikslų (DVT) pažangos ataskaitą siekiant paremti tolesnius veiksmus ir peržiūrą Aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje; kadangi DVT pažangos ataskaita turi būti grindžiama nacionalinių statistikos sistemų pateiktais duomenimis ir skirtingais lygmenimis surinkta informacija;

B.  kadangi JT Statistikos komisija savo 46-ojoje sesijoje (2015 m. kovo 3–6 d.) pritarė visuotinė rodiklių sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo planui;

C.  kadangi Tarpagentūrinė ekspertų grupė darnaus vystymosi tikslų rodiklių klausimais, kuriai buvo patikėta parengti visapusišką pasiūlymą dėl rodiklių sistemos, skirtos stebėti laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės tikslus ir uždavinius, pasiūlė 2030 m. darbotvarkės peržiūros rodiklius, dėl kurių susitarta 2016 m. kovo mėn. vykusioje 47-ojoje JT Statistikos komisijos sesijoje;

D.  kadangi pasiūlyti 230 darnaus vystymosi tikslų rodiklių rinkinys yra tolesnių veiksmų dėl 17 darnaus vystymosi tikslų ir pažangos jų siekiant peržiūros tinkamas atskaitos taškas ir tvirtas pagrindas;

E.  kadangi keli rodikliai dar nėra galutinai parengti, tuo tarpu susitarimą pasirašiusios valstybės narės turės parengti savo nacionalinius rodiklius vadovaudamosi visuotiniais rodikliais ir atsižvelgdamos į savo nacionalines aplinkybes;

F.  kadangi visuotinei rodiklių sistemai turėtų pritarti Ekonominė ir Socialinė Taryba (ECOSOC) 2016 m. liepos mėn. ir Generalinė Asamblėja 2016 m. rugsėjo mėn.;

G.  kadangi 2016 m. gegužės 12 d. susitiksianti už vystymosi klausimus atsakinga Užsienio reikalų tarybos dalis turėtų parengti ES poziciją 2016 m. liepos mėn. vyksiančiam Aukšto lygio politinio forumo susitikimui ir nustatyti, kokiame kontekste vyks teminė diskusija prekybos ir vystymosi klausimais, kurioje dėmesys bus skirtas ES indėliui į privatų sektorių įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.;

H.  kadangi, siekiant užtikrinti nuoseklią ir integruotą JT vystymosi sistemos pagalbą naujosios darbotvarkės įgyvendinimui, reikia visą sistemą apimančio strateginio planavimo;

I.  kadangi, siekiant užtikrinti naują visuotinę darnaus vystymosi sistemą, reikia užtikrinti didesnį skirtingų politikos sričių ir ES veikėjų darnumą – tam būtinas tolesnis ES institucijų ir jų tarpusavio veiksmų koordinavimas, dialogas ir bendradarbiavimas visais lygmenimis, kad trys darnaus vystymosi ramsčiai (aplinkos, ekonomikos ir socialinis) būtų integruoti į ES vidaus ir išorės politiką;

J.  kadangi 2016 m. liepos mėn. vyksiančiame Aukšto lygio politinio forumo susitikime bus pateiktos savanoriškos 22 šalių, įskaitant keturias ES šalis – Estiją, Suomiją, Prancūziją ir Vokietiją, peržiūros ir teminės darnaus vystymosi tikslų pažangos peržiūros, įskaitant kompleksinius klausimus, kurias papildys ECOSOC funkcinių komisijų ir kitų tarpvyriausybinių organų ir forumų peržiūros;

1.  ragina už vystymosi klausimus atsakingą Užsienio reikalų tarybos dalį prieš 2016 m. liepos mėn. vyksiantį Aukšto lygio politinio forumo susitikimą priimti suderintą bendrą ES poziciją atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje išreikštą Parlamento poziciją; mano, jog, siekiant užtikrinti ES patikimumą ir pirmavimą, labai svarbu pateikti bendrą poziciją; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija prieš Aukšto lygio politinio forumo susitikimą nepaskelbė komunikatą dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros, kurį paskelbti prašė Vystymosi komiteto nariai ir kuris sudarytų pagrindą bendrai ES pozicijai;

2.  teigiamai vertina Tarpagentūrinės ekspertų grupės darnaus vystymosi tikslų rodiklių klausimais ataskaitą; mano, kad ši ataskaita – puikus pasiekimas ir tinkamas derybų pagrindas, nes pasiūlyti rodikliai atkreipia dėmesį į gerokai įvairesnių struktūrinių klausimų rinkinį;

3.  teigiamai vertina atskirą skyrių dėl duomenų išskaidymo ir tai, kad teikiama reikšmė nacionalinių statistinių pajėgumų stiprinimui;

4.  pripažįsta itin svarbų Aukšto lygio politinio forumo vaidmenį peržiūrint darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą; pabrėžia, kad šis organas turi užtikrinti koordinuotą ir veiksmingą poreikių įvertinimą ir veiksmų planų, kurių reikia įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., priėmimą;

5.  pabrėžia, kad Darbotvarkė iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslai yra persvartytas tarptautinis įsipareigojimas panaikinti skurdą, iš naujo apibrėžti ir atnaujinti mūsų būsimų 15 metų vystymosi strategijas bei užtikrinti, kad mes jas įgyvendinsime;

6.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl visa apimančios tvaraus vystymosi strategijos, kuri apimtų visas vidaus ir išorės politikos sritis, ir jos išsamaus tvarkaraščio iki 2030 m., laikotarpio vidurio peržiūros ir konkrečios visapusišką Parlamento dalyvavimą užtikrinančios procedūros, įskaitant konkretų įgyvendinimo planą, pagal kurį būtų koordinuojami veiksmai siekiant įgyvendinti 17 tikslų, 169 uždavinius ir 230 visuotinių rodiklių ir užtikrinamas įgyvendinimas ir atitiktis Paryžiaus susitarimo tikslams; atkreipia dėmesį į tikslų visuotinumo svarbą ir į tai, kad ES ir jos valstybės narės įsipareigojo praktiškai ir entuziastingai visapusiškai įgyvendinti visus tikslus ir uždavinius;

7.  tvirtina, kad dėl ES darnaus vystymosi strategijos ir susijusių įgyvendinimo politikos krypčių turėtų būti plačiai konsultuojamasi su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant nacionalinius parlamentus, vietos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę, vykdant įtraukų procesą;

8.  ragina Komisiją parengti komunikatą dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros įtraukiant į jį aiškią informaciją apie ES ir valstybių narių lygmens Darbotvarkės įgyvendinimo struktūrą; atkreipia dėmesį į tai, kad visi susiję Komisijos generaliniai direktoratai ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turėtų visapusiškai dalyvauti integruojant Darbotvarkę iki 2030 m. į būsimą strategijos „Europa 2020“ peržiūrą ir būsimą ES visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją ir užtikrinti tvirtą politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui;

9.  pabrėžia, kad Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūra turi visapusiškai atspindėti Darbotvarkę iki 2030 m., kurią sudaro esminiai pokyčiai ir visapusiška ES vystymosi politikos pertvarka; primena, kad, siekiant įgyvendinti tikslus ir susijusius uždavinius, itin svarbūs yra tinkamas ir tikslingas pagalbos programavimas ir vystomasis bendradarbiavimas deramai laikantis pagalbos veiksmingumo principų;

10.  pabrėžia, kad ES, siekdama užtikrinti, jog finansavimo mechanizmai ir biudžeto eilutės atitiktų visus Darbotvarkės iki 2030 m. įsipareigojimus, dėl kurių susitarta ES, turi visapusiškai pasinaudoti būsima daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūra; ragina ES ir valstybes nares nedelsiant iš naujo įsipareigoti oficialiai paramai vystymuisi skirti 0,7 proc. BNP ir pateikti tvarkaraštį, pagal kurį bus palaipsniui didinama oficiali parama vystymuisi, kol sudarys 0,7 proc.;

11.  ragina, laikantis skaidrumo ir tarpusavio atskaitomybės principų, pradėti nuolatinį Aukšto lygio politinio forumo ir Komisijos dialogą apie padarytą pažangą ir reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui; tvirtina, kad būtina užtikrinti glaudesnį Komisijos ir Parlamento dialogą Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo klausimais, ypač turint mintyje vystymosi politiką ir politiko suderinamumą vystymosi labui;

12.  prašo Komisijos ir EIVT, aktyviai konsultuojantis su kitais partneriais, pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip geriau integruoti politikos suderinamumą vystymosi labui į Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą, ir ragina šį naują požiūrį integruoti visose ES institucijose siekiant užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą ir atsisakyti atskirų izoliuotų požiūrių;

13.  pabrėžia, kad svarbu įtraukti politikos suderinamumo vystymosi labui požiūrį; prašo Komisijos ir EIVT, aktyviai konsultuojantis su kitais partneriais, pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip veiksmingiau integruoti politikos suderinamumą vystymosi labui į ES požiūrį siekiant įgyvendinti 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę, ir ragina šį naują požiūrį integruoti visose ES institucijose;

14.  ragina Komisiją parengti veiksmingas Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo stebėsenos, peržiūros ir atskaitomybės priemones ir reguliariai teikti Parlamentui ataskaitas; todėl primena, kad būtina sustiprinti Parlamento vykdomą demokratinę kontrolę, galbūt sudarius privalomą tarpinstitucinį susitarimą pagal SESV 295 straipsnį;

15.  ragina Komisiją ir JT specializuotąsias agentūras, fondus ir programas užmegzti aukšto lygio dialogą darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo klausimu ir siekti suderinti ES, JT ir kitų paramos teikėjų politiką, programas ir veiksmus; atkreipia dėmesį į suskaidytų ir prieinamų duomenų svarbą stebint pažangą ir vertinant rezultatus;

16.  ragina JT agentūras ir organus, siekiant veiksmingai integruoti visus tvaraus vystymosi aspektus, JT darbo struktūrose stiprinti politikos suderinamumą vystymosi labui;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0196.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0403.


Privaloma tam tikrų maisto produktų kilmės šalies ar kilmės vietos nuoroda
PDF 339kWORD 96k
2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl privalomos tam tikrų maisto produktų kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos (2016/2583(RSP))
P8_TA(2016)0225B8-0545/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004(1) (Reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams), ypač jo 26 straipsnio 5 ir 7 dalis,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Komisijos ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai – ataskaitą dėl pieno, kuris naudojamas kaip sudedamoji pieno produktų dalis, ir kitokios mėsos nei jautiena, kiauliena, aviena, ožkiena ir paukštiena kilmės šalies ar kilmės vietos privalomo nurodymo (COM(2015)0205) ir ataskaitą dėl neperdirbtų maisto produktų, produktų, sudarytų iš vienos sudedamosios dalies, taip pat dėl sudedamųjų dalių, sudarančių daugiau nei 50 proc. maisto produkto, privalomo kilmės šalies arba kilmės vietos nurodymo (COM(2015)0204),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktą Komisijos ataskaitą dėl privalomo mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies arba kilmės vietos nurodymo (COM(2013)0755) ir pridedamą 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės ženklinimas: vartotojų įpročiai, galimų scenarijų įgyvendinimo galimybės ir poveikis“ (SWD(2013)0437),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos kilmės šalies ženklinimo(2) ir į 2015 m. gegužės 6 d. priimtą oficialų Komisijos atsakymą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1337/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 taikymo taisyklės, susijusios su šviežios, atšaldytos ir užšaldytos kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos kilmės šalies arba kilmės vietos nuorodomis(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl minėto 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1337/2013(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją(5) dėl maisto krizės, sukčiavimo maisto grandinėje ir jų kontrolės,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl privalomo tam tikrų maisto produktų kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymo (O-000031/2016 – B8-0363/2016),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 13 d. Komisija pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitas dėl privalomos šių maisto produktų kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos: kitų rūšių mėsos nei jautiena, kiauliena, aviena, ožkiena ir paukštiena, pieno, pieno, kuris naudojamas kaip sudedamoji pieno gaminių dalis, neperdirbtų maisto produktų, produktų, sudarytų iš vienos sudedamosios dalies, ir sudedamųjų dalių, sudarančių daugiau nei 50 proc. maisto produkto;

B.  kadangi Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 8 dalyje reikalaujama, kad ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 13 d. Komisija priimtų įgyvendinimo aktus dėl šio straipsnio 3 dalies taikymo;

C.  kadangi jau nustatytos kilmės ženklinimo taisyklės ir jos veiksmingai taikomos daugeliui kitų maisto produktų, įskaitant neperdirbtą mėsą, kiaušinius, vaisius ir daržoves, žuvį, medų, ypač gryną alyvuogių aliejų, gryną alyvuogių aliejų, vyną ir spiritinius gėrimus;

D.  kadangi Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šiose ataskaitose turi būti atsižvelgiama į, inter alia, vartotojo poreikį būti informuotam, privalomos kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos pateikimo įgyvendinamumą ir tokių priemonių nustatymo sąnaudų ir naudos analizę; kadangi toliau numatyta, kad kartu su ataskaitomis gali būti pateikti pasiūlymai iš dalies pakeisti atitinkamas ES teisės aktų nuostatas;

E.  kadangi Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 2 dalyje pabrėžta, kad kilmės šalį ar kilmės vietą nurodyti privaloma, jei nepateikus tokių duomenų vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos, ypač tuo atveju, jeigu visa su maisto produktu pateikta informacija arba simbolis leistų daryti prielaidą, kad šio maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta yra kita;

F.  kadangi 2015 m. gegužės 20 d. Komisija paskelbė ataskaitą dėl pieno, pieno, kuris naudojamas kaip sudedamoji pieno produktų dalis, ir kitokios mėsos nei jautiena, kiauliena, aviena, ožkiena ir paukštiena kilmės šalies privalomo nurodymo (ataskaita dėl pieno ir kitų mėsos rūšių) ir ataskaitą dėl neperdirbtų maisto produktų, produktų, sudarytų iš vienos sudedamosios dalies, taip pat dėl sudedamųjų dalių, sudarančių daugiau nei 50 proc. maisto produkto, privalomo kilmės šalies nurodymo;

G.  kadangi, remiantis Komisijos ataskaita (COM(2013)0755), kuo sudėtingesni mėsos išpjaustymo ir perdirbimo etapai mėsos sektoriuje ir pažangesnis perdirbimo lygis, tuo sudėtingesnis tampa kilmės ženklinimui svarbus atsekamumas;

H.  kadangi maisto tiekimo grandinė dažnai yra ilga ir sudėtinga, apimanti daugybę maisto tvarkymo subjektų ir kitų šalių; kadangi vartotojai vis mažiau žino, kaip gaminamas jų maistas, o atskiri maisto tvarkymo subjektai ne visada turi susidarę bendrą visos produkto grandinės vaizdą;

I.  kadangi atrodo, jog, apskritai, vartotojų noras mokėti už informaciją apie kilmę nėra didelis, tačiau vartotojų apklausos(6) noro mokėti klausimu rodo, kad dauguma vartotojų už informaciją apie kilmę sutiktų mokėti daugiau;

J.  kadangi Parlamentas 2015 m. vasario 11 d. rezoliucijoje primygtinai ragino Komisiją pateikti su 2013 m. gruodžio 17 d. ataskaita susijusius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pagal kuriuos būtų privaloma nurodyti perdirbtų produktų sudėtyje esančios mėsos kilmę, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas visoje maisto grandinėje ir būtų geriau informuojami Europos Sąjungos vartotojai, tuo pat metu atsižvelgiant į poveikio vertinimus ir vengiant pernelyg didelių sąnaudų ir administracinės naštos; kadangi Komisija vis dar nepateikė susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

K.  kadangi griežtos specifikacijos taikomos tik savanoriško ženklinimo sistemoms, pvz., saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN), saugomos geografinės nuorodos (SGN) ar garantuoto tradicinio gaminio (GTG) sistemoms, o kriterijai, naudojami maisto produktams, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011, savanoriškose ženklinimo sistemose gali žymiai skirtis;

Geriamas pienas ir pienas, kuris naudojamas kaip pieno produktų sudedamoji dalis

1.  atkreipia dėmesį į tai, jog Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 32 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad pienas yra vienas iš produktų, kurių kilmės nuoroda yra ypač svarbi;

2.  pabrėžia, jog, remiantis 2013 m. „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 84 proc. ES piliečių mano, kad būtina nurodyti pieno kilmės vietą, nesvarbu, ar jis parduodamas kaip grynas pienas, ar kaip pieno produktų sudedamoji dalis; pažymi, kad tai vienas iš kelių veiksnių, galinčių turėti įtakos vartotojų elgesiui;

3.  pabrėžia, kad privalomas pieno, kuris parduodamas grynas arba naudojamas kaip sudedamoji pieno produktų dalis, kilmės ženklinimas yra naudinga priemonė siekiant apsaugoti pieno produktų kokybę ir apsaugoti darbo vietas sektoriuje, kuris patiria didelę krizę;

4.  pažymi, kad, remiantis prie Komisijos ataskaitos dėl pieno ir kitų rūšių mėsos pridedamo tyrimo duomenimis, pieno ir kaip sudedamosios pieno produktų dalies naudojamo pieno privalomo kilmės ženklinimo sąnaudos kyla didėjant gamybos proceso sudėtingumui; atkreipia dėmesį į tai, jog tame pačiame tyrime nurodoma, kad įmonės tam tikrose valstybėse narėse pervertino privalomo kilmės ženklinimo poveikį savo konkurencingumui, nes atliekant tyrimą nebuvo rasta akivaizdžių paaiškinimų, kodėl šios įmonės deklaravo dideles numatomas sąnaudas, tačiau pažymima, jog tokia padėtis gali rodyti stiprų pasipriešinimą kilmės ženklinimui iš principo;

5.  ragina įsteigti Komisijos darbo grupę siekiant išsamiau įvertinti 2015 m. gegužės 20 d. paskelbtą Komisijos ataskaitą, norint nustatyti, kurias sąnaudas galima sumažinti priimtinu mastu, jei kituose privalomo kilmės šalies ženklinimo pasiūlymuose bus apsiribojama pieno produktais ir lengvai perdirbtais pieno produktais;

6.  pritaria tyrime pateiktai sąnaudų ir naudos, susijusių su pieno ir kaip pieno produktų sudedamoji dalis naudojamo pieno privalomo kilmės ženklinimo nustatymu, analizei, tačiau mano, kad Komisija, pateikdama išvadas, nepakankamai atsižvelgia į teigiamus tokių produktų kilmės šalies ženklinimo aspektus, pvz., didesnį vartotojų informuotumą; pažymi, kad vartotojai gali jaustis klaidinami, jei nepateikiama informacija apie privalomą kilmės ženklinimą ir naudojami kiti maisto produktų simboliai, pvz., nacionalinės vėliavos;

7.  atkreipia dėmesį į mažųjų ir vidutinių įmonių svarbą perdirbimo grandinėje;

8.  mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į privalomo kilmės ženklinimo ekonominį poveikį MVĮ atitinkamuose žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuose ir jį ištirti;

9.  mano, kad Komisijos išvadose dėl pieno ir kaip pieno produktų sudedamoji dalis naudojamo pieno galbūt pervertinamos įmonėms tenkančios kilmės šalies ženklinimo sąnaudos, nes vertinami visi pieno produktai bendrai;

10.  pažymi, jog Komisija daro išvadą, kad pieno kilmės šalies ženklinimo sąnaudos būtų nedidelės;

Kitų rūšių mėsa

11.  pabrėžia, jog, remiantis 2013 m. „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 88 proc. ES piliečių mano, kad reikia nurodyti kitų rūšių mėsos nei jautiena, kiauliena, aviena, ožkiena ir paukštiena kilmės vietą;

12.  pažymi, kad arklienos skandalas atskleidė, jog reikia daugiau skaidrumo arklienos tiekimo grandinėje;

13.  pažymi, kad Komisijos ataskaitoje nustatyta, jog privalomo mėsos, kuriai skirta ataskaita, kilmės šalies ženklinimo veiklos sąnaudos yra palyginti nedidelės;

Perdirbta mėsa

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. ataskaitoje dėl privalomo mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies arba kilmės vietos nurodymo pripažįstama, jog daugiau nei 90 proc. tyrime dalyvavusių vartotojų svarbu, kad būtų nurodoma perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos kilmė;

15.  mano, kad vartotojai ir daug specialistų pritaria privalomam perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos ženklinimui, ir kad tokia priemonė padėtų išsaugoti vartotojų pasitikėjimą maisto produktais, nes būtų užtikrinta daugiau skaidrumo tiekimo grandinėje;

16.  pabrėžia, jog Europos vartotojai yra suinteresuoti tuo, kad privaloma tvarka būtų nurodoma visų maisto produktų kilmė;

17.  pabrėžia, kad pats ženklinimas nėra garantija nuo sukčiavimo, ir pažymi, kad, siekiant užtikrinti vartotojų pasitikėjimą, reikia sąnaudų veiksmingumo kontrolės sistemos;

18.  primena, kad savarankiškos ženklinimo sistemos, jei deramai įgyvendinamos įvairiose valstybėse narėse, naudingos tiek vartotojų informavimo tikslais, tiek gamintojams;

19.  mano, kad nepriėmus įgyvendinimo aktų pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 26 straipsnio 3 dalį negalima tinkamai įgyvendinti šio straipsnio;

20.  pažymi, kad jau egzistuoja daugelio perdirbtų mėsos ir pieno produktų (pvz., kumpio ir sūrio) saugomos kilmės nuorodos, pagal kurias naudojamos mėsos kilmė apibrėžta gamybos kriterijuose ir taikomi didesnio atsekamumo principai; todėl ragina Komisiją skatinti kurti produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba garantuotus tradicinius gaminius, kaip nustatyta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012(7), ir taip užtikrinti vartotojams galimybę įsigyti neabejotinos kilmės kokybiškų produktų;

21.  ragina Komisiją užtikrinti, kad bet kokiose vykdomose prekybos derybose, pvz., dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, nebūtų švelninamos dabartinės ES kilmės šalies ženklinimo nuostatos ir kad nebūtų ribojama teisė ateityje siūlyti kitas papildomas kitų maisto produktų kilmės šalies ženklinimo nuostatas;

Išvados

22.  ragina Komisiją, rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų šios srities aktų, įgyvendinti privalomą kilmės šalies arba kilmės vietos nurodymą visų rūšių geriamam pienui, pieno produktams ir mėsos produktams ir įvertinti galimybę taikyti privalomą kilmės šalies arba kilmės vietos nurodymą kitiems vienos sudedamosios dalies maisto produktams ar produktams, turintiems vieną dominuojančią sudedamąją dalį;

23.  primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pagal kuriuos kilmės nuoroda būtų privaloma perdirbtiems maisto produktams, kurių sudėtyje yra mėsos, siekiant visoje maisto grandinėje užtikrinti daugiau skaidrumo ir po arklienos skandalo ir kitų su maistu susijusio sukčiavimo atvejų geriau informuoti Europos vartotojus; taip pat pažymi, kad nustatant privalomus ženklinimo reikalavimus turėtų būti atsižvelgiama į proporcingumo principą ir maisto tvarkymo subjektams ir vykdymą užtikrinančioms institucijoms tenkančią administracinę naštą;

24.  mano, kad privalomo maisto produktų kilmės ženklinimo tikslas yra atkurti vartotojų pasitikėjimą maisto produktais; ragina Komisiją, atsižvelgiant į informacijos skaidrumą ir suprantamumą vartotojams, Europos įmonių ekonominį gyvybingumą ir vartotojų perkamąją galią, pateikti pasiūlymą šiuo klausimu;

25.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje, ir prašo Komisijos į tai atsižvelgti aptariant taisykles dėl privalomo kilmės ženklinimo;

26.  ragina Komisiją pritarti su gyvūnų gerove susijusioms auginimo, pervežimo ir skerdimo metu naudojamoms ženklinimo sistemoms;

27.  apgailestauja dėl to, kad Komisija iki šiol nedėjo pastangų į maisto produktų, kurių kilmės šalį ar kilmės vietą privaloma nurodyti, sąrašą įtraukti kiaušinių ir kiaušinių produktų, nors itin pigūs iš žalių kiaušinių arba kiaušinių miltelių gaunami ir pirmiausiai perdirbtuose maisto produktuose naudojami kiaušinių produktai į ES rinką importuojami iš trečiųjų šalių, aiškiai pažeidžiant ES taikomą auginimo narvuose draudimą; todėl laikosi nuomonės, kad nustačius privalomą kiaušinių produktų ir maisto produktų, kuriuose yra kiaušinių, ženklinimą, nurodant kilmę ir augimo būdą, galima būtų padidinti skaidrumą ir saugą, ir ragina Komisiją pateikti rinkos sąlygų analizę ir, esant reikalui, parengti atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

28.  mano, kad geriamo pieno, lengvai perdirbtų pieno produktų (pvz., sūrio ir grietinėlės) ir lengvai perdirbtų mėsos produktų (pvz., dešrelių ir kumpio) kilmės šalies ženklinimo sąnaudos būtų gerokai mažesnės, todėl šis klausimas dėl ženklinimo turėtų būti apsvarstytas prioriteto tvarka;

29.  mano, kad pats kilmės ženklinimas neužkerta kelio sukčiavimui; atsižvelgdamas į tai prašo toliau ryžtingai siekti užtikrinti griežtą stebėjimą, geresnį esamų teisės aktų įgyvendinimą ir griežtesnių sankcijų taikymą;

30.  ragina Komisiją imtis reikalingų veiksmų kovojant su sukčiavimu taisyklių, taikomų savanoriškam maisto produktų kilmės ženklinimui, srityje;

31.  ragina Komisiją pritarti dabartinei žemės ūkio ir maisto produktų, reglamentuotų Reglamente (ES) Nr. 1151/2012, kokybės užtikrinimo sistemai ir prašo sparčiau vykdyti šių produktų populiarinimo Europos kampanijas;

32.  dar kartą ragina Komisiją įvykdyti jos teisinę prievolę iki 2013 m. gruodžio 13 d. priimti įgyvendinimo aktus, kurių reikia siekiant tinkamai taikyti Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 26 straipsnio 3 dalį, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų taikyti atitinkamas sankcijas;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0034.
(3) OL L 335, 2013 12 14, p. 19.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0096.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0011.
(6) http://ec.europa.eu/food/safety/docs/labelling_legislation_final_report_ew_02_15_284_en.pdf, p. 50.
(7) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.


Bendrasis susitarimas dėl vaiko priežiūros atostogų
PDF 361kWORD 115k
2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvos 2010/18/ES, įgyvendinančios patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančios Direktyvą 96/34/EB, taikymo (2015/2097(INI))
P8_TA(2016)0226A8-0076/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 ir 10 straipsnius, 153 straipsnio 1 dalies i punktą ir 157 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 7, 9, 23, 24 ir 33 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinančią patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančią Direktyvą 96/34/EB,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvą 2013/62/ES, kuria dėl Majoto statuso dalinio pakeitimo Europos Sąjungos atžvilgiu iš dalies keičiama Direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23–24 d. Briuselyje posėdžiavusiai Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas (777751/1/06 REV 1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo“ (COM(2008)0635),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (C(2013)0778),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl motinystės atostogų,(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „Lyčių lygybė užimtumo ir profesinės veiklos srityje. Direktyva 2006/54/EB. Europos įgyvendinimo vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Sąjungos mastu atliktą tyrimą „Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos. Duomenys apie trukmę ir kompensacijų dydžius Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) tyrimą „Tėvų skatinimas imti vaiko priežiūros ir tėvystės atostogas“,

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Motinystės atostogų nuostatos ES valstybėse narėse. Trukmė ir išmokos“ (Eurofound, 2015 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Eurofond tyrimą „Tėvų skatinimas imti tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario mėn. Komisijos tyrimą „Vaiko priežiūros atostogų direktyvos 2010/18/ES įgyvendinimas 33 Europos šalyse“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0076/2016),

A.  kadangi strategijoje „Europa 2020“ nustatytas 75 proc. moterų užimtumo lygio tikslas iki 2020 m. vargu ar bus pasiektas (šiuo metu jis siekia 63,5 proc.); kadangi taip pat būtina vykdyti aktyvią politiką, jog moterys pradėtų dirbti ir liktų darbo rinkoje, taip pat užtikrinti jų teises ir teikti paramą, kad pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms jos grįžtų į darbo rinką ir turėtų stabilų ir deramą darbą tokiomis pat sąlygomis, kaip vyrai, ypač būtina vykdyti politiką, skatinančią geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą visiems mažų vaikų turintiems tėvams;

B.  kadangi tėvų atliekamas darbas šeimoje ir vaiko priežiūra yra apčiuopiamas indėlis į ekonomiką ir jis taip pat labai svarbus atsižvelgiant į demografinę Europos raidą;

C.  kadangi Direktyvoje 96/34/EB profesinio ir šeimos gyvenimo suderinimas pripažįstamas kaip atskira tema, o Direktyvoje 2010/18/ES teigiama, jog visi darbuotojai turi teisę į keturių mėnesių trukmės nemokamas tėvystės atostogas, o vienas iš keturių mėnesių turi būti neperleidžiamas; kadangi lyčių lygybės užimtumo srityje principas jau įtvirtintas ES teisės aktuose; kadangi lygybė tarp moterų ir vyrų karjeros galimybių, taip pat pasitelkus vaiko priežiūros atostogas, padėtų pasiekti 75 proc. užimtumo tikslą, numatytą strategijoje „Europa 2020“, leistų išspręsti didelio moterų pažeidžiamumo susidūrus su skurdu problemą, be to, tai būtų apčiuopiamas indėlis į ekonomiką, kuris labai svarbus atsižvelgiant į demografinę Europos raidą;

D.  kadangi turimi duomenys patvirtina, jog neapmokamomis arba mažai apmokamomis atostogomis dėl šeiminių priežasčių naudojasi mažai žmonių, o tėvai savo teisėmis į vaiko priežiūros atostogas naudojasi labai mažai; kadangi iš dalies arba visiškai neperleidžiamomis, deramai apmokamomis vaiko priežiūros atostogomis proporcingiau naudojasi abu tėvai, o tai padeda mažinti moterų diskriminaciją darbo rinkoje;

E.  kadangi mišrūs modeliai, kuriuos sudaro motinystės ir tėvystės ir bendros vaiko priežiūros atostogos, suteikia galimybę abiem tėvams tinkamai bendrai nuspręsti, kaip tvarkytis su vaiko priežiūros atostogų išmokomis, kad būtų geriausiai patenkinti vaiko interesai ir paisoma tėvų darbo ypatumų;

F.  kadangi tėvystės atostogos duoda ilgalaikę naudą vaiko vystymuisi; kadangi įgyvendinant dabar taikomą šios srities viešąją politiką valstybėse narėse pastebimas aktyvesnis tėvų naudojimasis teisėmis į vaiko priežiūros atostogas, tačiau jis vis tiek išlieka labai mažas – tik 10 proc. tėvų pasiima bent vieną vaiko priežiūros atostogų dieną; kadangi, priešingai, 97 proc. atvejų atostogomis, kurias imti turi teisę abu tėvai, naudojasi moterys;

G.  kadangi Eurofound tyrimais atskleista, kokie aspektai daro įtaką tėvystės atostogų populiarumui. Šie aspektai, be kita ko, apima kompensavimo lygį, atostogų sistemos lankstumą, informacijos prieinamumą, vaikų priežiūros įstaigų prieinamumą ir lankstumą ir tai, kokiu mastu darbuotojai dėl atostogų bijo būti atskirti nuo darbo rinkos; kadangi daugybė mokslininkų(5) teigia, jog tėvai, kurie ima tėvystės atostogas, sukuria geresnius santykius su vaiku, ir yra didesnė tikimybė, kad jie ateityje aktyviai atliks vaiko priežiūros užduotis; kadangi dėl šios priežasties reikia imtis šių klausimų sprendimo;

H.  kadangi visa ES susiduria su dideliais demografiniais iššūkiais, nes daugelyje valstybių narių gimstamumas mažėja, ir kadangi vyrų ir moterų atžvilgiu sąžininga šeimos politika turėtų pagerinti moterų padėtį darbo rinkoje, pagerinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pensijų ir viso gyvenimo pajamų skirtumus ir teigiamai paveikti demografinius procesus;

I.  pažymi, kad remiantis Eurostat duomenimis 2010 m. 3 518 600 asmenų naudojosi vaiko priežiūros atostogomis, iš jų tik 94 800 buvo vyrai (2,7 proc.); kadangi, remiantis Eurofound(6) ataskaita, lyčių nelygybė užimtumo srityje Europos ekonomikai sukelia rimtų pasekmių ir nuostolių, kurie 2013 m. siekė maždaug 370 mlrd. EUR;

J.  kadangi Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų skatinamas naujas darbo organizavimas pasitelkiant asmeninio gyvenimo bei darbo derinimo priemones ir lankstesnius modelius, kurie sudarytų galimybę veiksmingai naudotis teise į tėvystę; kadangi šios priemonės galėtų padėti sumažinti moterų diskriminaciją ir padėti joms patekti į darbo rinką, joje išsilaikyti ir į ją sugrįžti nepatiriant jokio ekonominio ar socialinio spaudimo;

K.  kadangi vaiko priežiūros atostogos turėtų ne tik užtikrinti lyčių lygybę ir moterų galimybes įsidarbinti, bet ir leistų tėvams tinkamai atlikti savo pareigas vaikų atžvilgiu;

L.  kadangi itin svarbu užtikrinti moterų teisę derinti darbą ir teises, be kita ko, teisę į motinystę, nepatiriant dėl to sunkumų, nes moterys tebėra plačiausiai ir labiausiai diskriminuojamos; kadangi šios diskriminacijos pavyzdžiai yra darbdavių spaudimas moterims, dalyvaujančioms pokalbiuose dėl darbo, kuriuose darbdaviai klausia, ar jos turi vaikų ir kokio jie amžiaus, siekdami paveikti moterų sprendimus ir pasirinkti bevaikius darbuotojus, kurie yra „labiau prieinami“, taip pat didėjantis ekonominis ir su darbu susijęs spaudimas darbuotojoms neišeiti motinystės atostogų;

M.  kadangi viena iš kliūčių, trukdančių moterims patekti į darbo rinką ir joje išsilaikyti, yra neįgalių ir nesavarankiškų, priklausomų ir (arba) pažeidžiamoms socialinėms grupėms priklausančių vaikų priežiūra bei atsakomybė už juos;

N.  kadangi tais atvejais, kai nėra jokių nuostatų dėl atostogų arba kai esamos nuostatos laikomos nepakankamomis, socialiniai partneriai, pasitelkdami kolektyvines sutartis, gali atlikti svarbų vaidmenį nustatydami naujas arba atnaujindami dabartines motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų nuostatas;

O.  kadangi asmeninio gyvenimo ir profesinės veiklos pusiausvyra yra pagrindinė teisė, kuri turi būti visapusiškai užtikrinta visais ES dokumentais, kurie gali daryti poveikį šioje srityje; kadangi reikėtų apskritai pabrėžti šeimai palankios darbo aplinkos svarbą;

P.  kadangi daugelis ES valstybių narių jau laikosi minimalių Direktyvos 2010/18/ES dėl vaiko priežiūros atostogų reikalavimų, o daugelyje valstybių narių nacionalinės nuostatos neapsiriboja šiais reikalavimais;

Q.  kadangi valstybės narės tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje turėtų skatinti tokius įmonių gerovės modelius, kurie sudarytų galimybę pasinaudoti teise suderinti asmeninį gyvenimą ir profesinę veiklą;

R.  kadangi skirtingas vyrų ir moterų naudojimasis motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogomis rodo akivaizdžią diskriminaciją dėl lyties, susijusią su vaikų priežiūra ir moterų dalyvavimu darbo rinkoje; kadangi daugelyje valstybių narių priemonėmis, kurių imtasi siekiant paskatinti vyrus vienodai prisidėti prie šeimos pareigų, nepasiekta gerų rezultatų;

S.  kadangi deramos, individualios, kompensuojamos vaiko priežiūros atostogos yra labai svarbios tos pačios lyties tėvų poroms, kad jie galėtų suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą;

T.  kadangi moterys, imdamos vaiko priežiūros atostogas, naudojasi savo teise į darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą, tačiau grįžusios į darbo rinką susiduria su stigmatizavimu, ir dėl to privalo sutikti su mažiau palankiomis darbo sąlygomis ir mažų garantijų darbo sutartimis;

Direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  pabrėžia, kad įvairiose valstybėse narėse Direktyvos 2010/18/ES perkėlimui į nacionalinę teisę būtinos nuostatos skiriasi; todėl mano, kad atliekant perkėlimą į nacionalinę teisę turi būti visapusiškai laikomasi galiojančių teisės aktų, susijusių su socialinių partnerių kolektyvinėmis derybomis;

2.  kadangi ne visos valstybės narės laikosi ES atskiro ar nuoseklaus požiūrio į motinystės ir vaiko priežiūros atostogas, mano, kad sudėtinga ES lygmeniu klasifikuoti skirtingas atostogų rūšis;

3.  primena, kad valstybių narių perteklinis reglamentavimas gali didinti reglamentavimo sudėtingumą ir savo ruožtu mažinti atitiktį; ragina valstybes nares vengti didinti administracinę naštą perkeliant ES teisės aktus;

4.  ragina valstybes nares, jei jos dar to nepadarė, per protingą laikotarpį pateikti Komisijai direktyvos nuostatų ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitikties lenteles; mano, kad valstybėms narėms būtina užtikrinti reikiamus patikrinimų išteklius, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi teisės aktų, kuriais saugomos tėvų teisės; rekomenduoja Komisijai nuodugniai patikrinti, kaip ES direktyva taikoma valstybėse narėse, kad būtų galima užtikrinti, jog nepiktnaudžiaujama joje nustatytomis pritaikomumo nuostatomis; mano, kad dalijimosi gerąja patirtimi principas yra viena iš turimų veiksmingų priemonių, skirtų šiems tikslams pasiekti;

5.  apgailestauja, kad esama direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę taikymo srities skirtumų, kuriais sukuriama darbuotojams daugiau ar mažiau palanki tvarka priklausomai, pvz., nuo sektoriaus (viešajame sektoriuje visoje ES teikiama didesnė apsauga nei privačiajame sektoriuje, vadinasi šioje srityje jis užima pirmaujančią poziciją) arba nuo sutarties galiojimo trukmės; todėl rekomenduoja imtis visų įmanomų veiksmų, kuriais būtų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti šią direktyvą ir vienodai taikyti jos nuostatas tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui; pabrėžia, kad kiekvienam asmeniui nepaisant jo lyties turėtų būti užtikrinta teisė į vaiko priežiūros atostogas nediskriminuojant, nepriklausomai nuo sektoriaus ir nuo darbo sutarties, pagal kurią dirba tėvas ar motina, rūšies;

6.  džiaugiasi, kad kai kurios valstybės narės į nacionalinę teisę perkėlė daugiau direktyvos nuostatų nei nustatyta pagal jos minimalią taikymo sritį ir suteikė galimybę šiomis nuostatomis pasinaudoti savarankiškai dirbantiems asmenims, gamybinę praktiką atliekantiems asmenims, tos pačios lyties poroms ir vaikus įsivaikinusiems tėvams;

7.  yra tvirtai įsitikinęs, kad socialinės gerovės nuostatos priklauso valstybių narių kompetencijai;

8.  ragina valstybes nares vykdyti šeimai palankią socialinę politiką, pagal kurią tėvams būtų suteikiamos visos direktyvoje numatytos išmokos, kai jie ilgą laiką praleidžia užsienyje, norėdami užbaigti tarptautinio įvaikinimo procedūrą;

9.  pažymi, kad praėjus daugiau kaip dešimtmečiui po to, kai valstybės narės perkėlė Direktyvą 96/34/EB į savo nacionalinę teisę, vis dar neužtikrinta lyčių pusiausvyra naudojantis vaiko priežiūros atostogomis; taip pat atkreipia dėmesį į didelius skirtumus valstybėse narėse ilgiausios vaiko priežiūros atostogų trukmės, teisinių nuostatų ir sistemų, susijusių su išmokomis atostogų laikotarpiu, požiūriu; mano, kad išmokų atostogų laikotarpiu klausimas labai svarbus norint užtikrinti, kad mažas pajamas gaunantys ir vieniši tėvai gautų tokią pačią naudą kaip ir kiti tėvai; džiaugiasi, kad nustatyta įvairių priemonių, kuriomis tėvai skatinami naudotis vaiko priežiūros atostogomis; pripažįsta ES, kaip priemonės sutelkti valstybių narių dėmesį į poreikį imtis veiksmų ir tarpininkauti keičiantis patarimais ir teikiant pagalbą toms valstybėms narėms, kurioms jos reikia, ypač socialinės gerovės teisių srityje, vertę; mano, kad Komisija turėtų pasiūlyti priemonių, kuriomis tėvai būtų skatinami aktyviau naudotis vaiko priežiūros atostogomis, o valstybės narės turėtų skatinti veiksmingiau dalytis gerąja patirtimi šioje srityje;

10.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės pasirinko galimybę nustatyti, jog teisė į socialinę apsaugą būtų suteikta trumpesniam laikotarpiui nei ilgiausias vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, todėl sumažėjo tėvų, besinaudojančių atostogomis ilgiausią nustatytą laikotarpį;

11.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad su šeima susijusia viešąja politika suteiktos teisės, įskaitant vaiko priežiūros atostogas, būtų vienodos, t. y. kad jos būtų asmeninės ir vienodai prieinamos abiem tėvams, siekiant, kad abu tėvai būtų skatinami geriau derinti asmeninį gyvenimą ir profesinę veiklą ir vadovautis vaiko interesais; pabrėžia, kad tos teisės kiek įmanoma turėtų būti asmeninės, siekiant 75 proc. moterų ir vyrų užimtumo tikslo, nustatyto strategijoje „Europa 2020“, ir siekiant skatinti lyčių lygybę; mano, kad tėvams naudojantis vaiko priežiūros atostogomis turėtų būti suteikiama šiek tiek lankstumo, tačiau jis jokiu būdu neturėtų kliudyti pasiekti 75 proc. moterų ir vyrų užimtumo lygio tikslo, kaip nustatyta 2020 m. strategijoje; mano, kad socialinių partnerių patvirtinta sistema turėtų būti propaguojamas sprendimas, pagal kurį didžioji dalis atostogų būtų neperleidžiama; pabrėžia, kad abiem tėvams turi būti taikomos vienodos sąlygos teisių į pajamas ir vaiko priežiūros atostogų trukmės požiūriu;

12.  pabrėžia, kad vaikus auginančios šeimos ir dėl vaikų karjeros pertrauką darantys tėvai ne tik netenka dalies pajamų, bet ir patiria papildomą naštą – padidėja jų išlaidos, o tėvų vaidmuo per mažai vertinamas;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvoje valstybėms narėms suteikta galimybė lanksčiai nustatyti vaiko priežiūros atostogų tvarką: pasirinkti atostogas visą ar ne visą darbo dieną ar nustatyti darbo arba išankstinių pranešimų pateikimo laikotarpius kaip sąlygas, pagal kurias suteikiamos vaiko priežiūros atostogos; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse į šias priemones ne visada būna įtraukiamos nestandartinės darbo sutartys, pvz., terminuotosios darbo sutartys(7) ir nefiksuoto darbo laiko sutartys(8), ir yra susirūpinęs dėl piktnaudžiavimo tokiomis darbo sutartimis; atkreipia dėmesį į valstybių narių iniciatyvas suteikti kuo daugiau lankstumo darbuotojams šioje srityje, kad vaiko priežiūros atostogos būtų tinkamos jų profesinėmis ar asmeninėmis aplinkybėmis, tačiau mano, kad visomis nuostatomis iš esmės turėtų būti siekiama skatinti imti vaiko priežiūros atostogas;

14.  pažymi, kad gali būti sudėtinga po vaiko priežiūros atostogų grįžti į darbą, ir tai gali sukelti stresą tiek tėvui, tiek vaikui; ragina valstybes nares įgyvendinti politiką, kuri palengvintų sklandų palaipsnį grįžimą į darbą ir apskritai pagerintų asmeninio ir profesinio gyvenimo derinimo galimybes, taip pat ragina skatinti nuotolinį darbą, darbą namuose ir išmanųjį darbą tokiu būdu, kuris nesukelia papildomos naštos darbuotojams;

15.  ragina valstybes nares, priimant reikalingas nuostatas, užtikrinti planavimo tikrumą įmonėms, visų pirma atsižvelgiant į labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių interesus;

16.  ragina Komisiją tobulinti ir stiprinti Direktyvos 2010/18/ES nuostatas, susijusias su galimybe išeiti vaiko priežiūros atostogų, ir taisykles, taikomas tėvams, auginantiems neįgalius ar sunkiomis ligomis sergančius vaikus, taip pat atsižvelgiant į geriausius valstybių narių turimus pavyzdžius (pvz., pratęsti vaikų amžiaus ribą, iki kurios tėvai galėtų išeiti vaiko priežiūros atostogų, sudaryti geresnes galimybes grįžus į darbą dirbti ne visą darbo dieną, pratęsti vaiko priežiūros atostogų trukmę ir pan.);

17.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti palankias sąlygas grįžti į darbo rinką asmenims, buvusiems vaiko priežiūros atostogose, visų pirma užtikrinti sugrįžimą į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą, atitinkančią darbo sutartį arba sąlygas, susijusias su darbo laiku ir (arba) darbo pobūdžiu grįžus į darbą (įskaitant darbdavio pareigą pagrįsti atsisakymą taikyti šias sąlygas), su apsauga nuo atleidimo ir nepalankiomis sąlygomis, sudaromomis tais atvejais, kai asmuo pateikia prašymą išeiti vaiko priežiūros atostogų ar jomis pasinaudoja, taip pat nustatyti apsaugos laikotarpį po grįžimo į darbą, kad jie galėtų prisitaikyti prie tvarkos;

Siekiant efektyvios direktyvos, padėsiančios susidoroti su profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo derinimo iššūkiais

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija atsiėmė pasiūlymą dėl direktyvos dėl motinystės atostogų, ir į tai, kad rengdama veiksmų planą „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“ Komisija šiuo etapu neplanuoja skelbti galutinės direktyvos dėl vaiko priežiūros atostogų įgyvendinimo ataskaitos; ragina Komisiją, laikantis subsidiarumo principo, pateikti plataus užmojo pasiūlymą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos iš tikrųjų geriau suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą;

19.  yra įsitikinęs, kad politinės diskusijos turėtų būti sutelktos ir į daugybę ne teisėkūros iniciatyvų, siekiant kartu su valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene pabrėžti tėvų atliekamą vaidmenį ir skatinti šeimos ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą;

20.  mano, kad reikėtų svarstyti plačią ne teisėkūros iniciatyvą, skatinančią profesinio ir šeimos gyvenimo derinimą valstybėse narėse;

21.  atsižvelgdamas į tai, kad įvairių rūšių atostogos dėl šeiminių priežasčių yra susijusios tarpusavyje, mano, kad ES lygmens teisės aktuose reikia nuoseklumo, kurį būtų galima pasiekti įtraukiant socialinius partnerius, kad šeimose, kurioms reikia pasinaudoti su gyvenimo ciklu susijusiomis atostogomis, vyrai ir moterys būtų skatinami vienodai dalytis atsakomybe; primygtinai ragina Komisiją šiuo tikslu ES teisės aktuose dėl vaiko priežiūros atostogų pasinaudoti peržiūros nuostata; mano, kad reikia aiškiau suformuluotų teisės aktų, kuriais būtų panaikintas sudėtingumas, pagerinta atitiktis ir apsaugoti darbuotojai;

22.  ragina socialinius partnerius remiantis 2015 m. vasario mėn. paskelbtu Komisijos pranešimu spręsti Vaiko priežiūros atostogų direktyvos trūkumus, kad būtų pasiekti visi jos tikslai, susiję su darbo ir asmeninio gyvenimo derinimu, moterų dalyvavimu darbo rinkoje, demografiniais iššūkiais ir vyrų dalyvavimu dalijantis šeimos pareigomis, įskaitant vaikų ir kitų išlaikomų asmenų priežiūrą; mano, kad turėtų būti imamasi veiksmingesnių priemonių siekiant skatinti vienodą šeimos įsipareigojimų pasiskirstymą tarp vyrų ir moterų;

23.  pabrėžia, kad galimybė sėkmingai naudotis vaiko priežiūros atostogomis glaudžiai susijusi su tinkamu kompensacijos už jas dydžiu; pažymi, kad tais atvejais, kai nėra jokių nuostatų dėl atostogų arba kai esamos nuostatos laikomos nepakankamomis, socialiniai partneriai, pasitelkdami kolektyvines sutartis, gali atlikti svarbų vaidmenį nustatydami naujas arba atnaujindami dabartines motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų nuostatas; prašo, kad valstybės narės, susitarusios su socialiniais partneriais, persvarstytų savo nustatytas vaiko priežiūros atostogų finansinės kompensacijos sistemas, kad kompensacijos būtų tokio lygio, kuris skatintų tinkamai pakeisti pajamas, o tai savo ruožtu skatintų vyrus naudotis vaiko priežiūros atostogomis ne tik direktyvoje nustatytą minimalų laikotarpį;

24.  mano, kad teisės į atostogas ir teigiamų veiksnių, kuriais siekiama skatinti tėvų vaidmenį, pritaikymo individualiems poreikiams skatinimas būtinas norint siekti lyčių pusiausvyros darbo ir šeimos gyvenimo derinimo srityje;

25.  prašo Komisijos ir socialinių partnerių išnagrinėti galimybę šį mažiausią vaiko priežiūros atostogų laikotarpį padidinti nuo keturių mėnesių iki bent šešių, siekiant užtikrinti geresnį šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos derinimą;

26.  pabrėžia, kad geresnis atostogų (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų) sistemų koordinavimas, darna ir prieinamumas valstybėse narėse didina naudojimąsi jomis ir bendrą efektyvumą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos direktyva dėl mažiausiai dviejų savaičių trukmės tėvystės atostogų yra būtina ir turi būti skubiai priimta;

27.  pabrėžia, kad būtina pratęsti laikotarpį, per kurį abu tėvai galėtų pasinaudoti savo teise imti vaiko priežiūros atostogas; ragina Komisiją ir socialinius partnerius didinti vaikų, kurių priežiūrai galima pasiimti vaiko priežiūros atostogas, amžių, taip pat atsižvelgti į tai, kad neįgalių ar lėtinėmis ligomis sergančių vaikų tėvams turėtų būti suteikta galimybė pasiimti vyresnio vaiko priežiūros atostogas nei nustatyta direktyvoje;

28.  ragina valstybes nares ir socialinius partnerius kovoti su įvairiomis kliūtimis, kylančiomis grįžtant į darbą po ilgų vaiko priežiūros atostogų, kad jos netaptų atskirties nuo darbo rinkos spąstais; šiomis aplinkybėmis primena, kad vyrų ir moterų lygybę galima pasiekti tik sąžiningai perskirsčius mokamą ir nemokamą darbą ir darbo, šeimos ir priežiūros pareigas;

29.  ragina valstybes nares ir toliau dėti pastangas siekiant dalytis geriausia patirtimi profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo derinimo srityje, itin didelį dėmesį skiriant politikai, kuria remiamas motinų dalyvavimas darbo rinkoje, o tėvų – šeimos gyvenime, ir kurią taikant daugėtų tėvų, imančių vaiko priežiūros atostogas; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis stebėti ir skatinti šiuos veiksmus;

30.  mano, kad siekdamos Barselonos tikslų valstybės narės, įgyvendindamos teisės aktus, kuriais skatinamas geresnis profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo derinimas, ir finansiškai remiamos pagal įvairias Europos priemones, turėtų siekti sukurti kokybiškas ir prieinamas valstybines arba privačias vaikų priežiūros paslaugas, prieinamas nuo to laiko, kai vienas iš tėvų nusprendžia grįžti į darbo rinką, ypač didelį dėmesį skiriant neturtingoms ir socialinę atskirtį rizikuojančioms patirti šeimoms;

31.  ragina valstybes nares didinti tėvų informuotumą apie dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose naudą jų vaikams ir jiems patiems; ragina valstybes nares pritaikyti kokybiškų, įtraukių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų kūrimo ir tinkamumo kriterijus vis įvairesniems darbo modeliams ir taip padėti tėvams laikytis savo darbo įsipareigojimų ar rasti darbą kartu didelį dėmesį skiriant vaiko interesams;

32.  mano, kad laikantis integruoto požiūrio į lyčių lygybę (įskaitant kovai su stereotipiniais lyčių vaidmenimis skirtą politiką) ir darbo bei šeimos gyvenimo suderinimą visose būsimose ES iniciatyvose procesas taptų vientisesnis ir skaidresnis ir būtų padedama užtikrinti lyčių pusiausvyros skatinimą darbo ir šeimos gyvenimo derinimo srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti visuomenės informuotumą teisių ir priemonių, susijusių su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, srityje;

33.  todėl prašo Komisijos išmatuoti teigiamą iniciatyvų, susijusių su darbo ir asmeninio gyvenimo derinimu ir šeimos bei namų ruošos pareigų pusiausvyra, poveikį, ir išplėsti tam tikrus įgaliojimus neįgaliais, nesavarankiškais, priklausomais ir (arba) pažeidžiamoms socialinėms grupėms priklausančiais vaikais besirūpinantiems tėvams;

o
o   o

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0068.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0218.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0207.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351.
(5) http://www.oecd.org/gender/parental-leave-where-are-the-fathers.pdf
(6) https://www.eurofound.europa.eu/news/news-articles/social-policies/international-womens-day-2016-the-campaign-for-equality-continues
(7) Peter Moss „10-oji tarptautinė atostogų suteikimo tvarkos apžvalga ir susiję tyrimai 2014 m.“ (angl. The 10th International Review of Leave Policies and Related Research 2014) 2014 m. birželio mėn., p. 39.
(8) https://www.cipd.co.uk/binaries/zero-hours-contracts_2013-myth-reality.pdf


Prekybos žmonėmis prevencija ir kova su ja
PDF 491kWORD 189k
2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2011 m. balandžio 5 d. Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos įgyvendinimo atsižvelgiant į lyčių aspektą (2015/2118(INI))
P8_TA(2016)0227A8-0144/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 79 ir 83 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 5 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, ypač į jos 6 straipsnį, kuriuos siekiama kovoti su visų formų prekyba moterimis ir moterų išnaudojimu prostitucijos tikslais,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. JT konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į susijusius galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5 (2000)“ „Pekinas + 10 (2005)“ ir „Pekinas + 15 (2010)“ ir peržiūros konferencijoje „Pekinas + 20“,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantį Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją ir Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, ir į 2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(1),

–  atsižvelgdamas į Ovjedo žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Hagos konvenciją dėl įvaikinimo,

–  atsižvelgdamas į bendrą JT komentarą dėl ES direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuriuo reikalaujama, kad tarptautinė apsauga prekybos žmonėmis aukoms būtų teikiama atsižvelgiant į lyčių aspektą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo, kurios 2 straipsnyje pateikiama priverstinio darbo apibrėžtis,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir į Europos Tarybos rekomendacijas šioje srityje,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai(5),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse(6),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“ (COM(2012)0286),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Vidurio laikotarpio ataskaita dėl Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijos įgyvendinimo“ (SWD(2014)0318),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdamas Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į Europolo padėties vertinimo ataskaitą „Prekyba žmonėmis ES“ (2016 m. vasario mėn.),

–  atsižvelgdamas į Eurostato ataskaitą „Prekyba žmonėmis“ 2015 m. leidinyje,

–  atsižvelgdamas į Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato atliktą Direktyvos 2011/36/ES įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Komisijos užsakymu atliktą tyrimą dėl prekybos žmonėmis lyčių aspekto,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0144/2016),

A.  kadangi prekyba žmonėmis yra šiurkštus pagrindinių teisių pažeidimas, kaip nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnio 3 dalyje, žmogaus orumo pažeidimas ir aukos fizinės bei psichologinės neliečiamybės pažeidimas, sukeliantis didelę žalą, kuri dažnai turi poveikio visą likusį jų gyvenimą, ir sunkus, dažnai organizuotas nusikalstamumas, skatinamas paklausos ir pelno, kuris sudaro apie 150 mlrd. JAV dolerių per metus(11), pakertantis teisinės valstybės principus; kadangi valstybių narių teisės aktų skirtumai labai palengvina prekybos žmonėmis veiklą, yra vis dar per maža baudžiamojo persekiojimo rizika, o sankcijos, palyginti su galimai dideliu pelnu – netinkamos, kad atgrasytų nuo nusikaltimų;

B.  kadangi Direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnyje prekyba žmonėmis apibrėžiama kaip asmenų verbavimas, vežimas, perdavimas, laikymas ar priėmimas, įskaitant tų asmenų kontrolės perėmimą ar perdavimą, grasinant arba panaudojant jėgą ar kitokią prievartą, pagrobiant, sukčiaujant arba apgaule, piktnaudžiaujant padėtimi arba pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, duodant arba gaunant pinigų ar naudos siekiant kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimo, kai šios veikos tikslas yra išnaudojimas; kadangi išnaudojimas apima bent jau kitų asmenų prostitucijos išnaudojimą ar kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, įskaitant elgetavimą, vergiją ar į vergiją panašią praktiką, priverstinę tarnystę, išnaudojimą įtraukiant į nusikalstamą veiką, arba organų išėmimą.

C.  kadangi prekyba žmonėmis pasireiškia pačiomis įvairiausiomis formomis, o prekybos žmonėmis aukų yra įvairiose teisėtos ir neteisėtos veiklos srityse, įskaitant (tačiau ne tik) žemės ūkį, maisto perdirbimą, lytinių paslaugų pramonę, namų ūkio darbus, gamybą, priežiūrą, valymą, kitų rūšių verslą (ypač paslaugų sektoriuose), elgetavimą, priverstinę santuoką, seksualinį vaikų išnaudojimą internete, neteisėtą įvaikinimą ir prekybą žmogaus organais;

D.  kadangi, kaip teigiama bendrame JT komentare dėl ES direktyvos dėl žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio (2011 m.), keletas JT agentūrų primena, kad turėtų būti pripažinta prekyba ir vyrais, ir moterimis, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į moterų ir vyrų patirties panašumus ir skirtumus, susijusius su pažeidžiamumu bei pažeidimais;

E.  kadangi dabartinė pabėgėlių krizė parodė, kad Europos lygmeniu nėra tinkamų priemonių bendromis jėgomis kovoti su prekyba žmonėmis, ypač tokia, kurios tikslas – seksualiai išnaudoti moteris ir vaikus;

F.  kadangi „visiems vienodai tinkama“ strategija nėra veiksminga ir kadangi į įvairių formų prekybą žmonėmis, pvz., prekybą seksualiniam išnaudojimui, prekybą išnaudojimui darbe ir prekybą vaikais, turi būti reaguojama konkrečiomis, pritaikytomis politikos priemonėmis;

G.  kadangi Direktyvą 2011/36/ES (toliau – direktyva) derėtų pagirti už požiūrį, grindžiamą žmogaus teisėmis ir orientuotą į aukas, pagal ją prekybos žmonėmis aukos turi tam tikras teises ir teisę į tam tikras paslaugas pagal tarptautinę teisę, neatsižvelgiant į jų norą ar galimybę dalyvauti baudžiamajame procese (pagal Direktyvos 11 straipsnio 3 dalį);

H.  kadangi visos prekybos žmonėmis aukoms skirtos pagalbos paslaugos turi tapti tikrai besąlyginės ir turi būti užtikrinta, kad nevyktų tolesnė viktimizacija;

I.  kadangi prekyba žmonėmis, viena vertus, yra ekonominės ir socialinės nelygybės pasaulyje pasekmė, o kita vertus, dėl ekonominės ir socialinės, išsilavinimo ir mokymo vyrų ir moterų nelygybės ji dar labiau didėja;

J.  kadangi atsižvelgiant į naujausius statistikos duomenis akivaizdu, kad dauguma prekybos žmonėmis aukų yra moterys; kadangi pati lytis iš prigimties nesukuria pažeidžiamumo, o moterų ir mergaičių pažeidžiamos padėties susidarymą nulemia daugelis veiksnių, kaip antai skurdas, socialinė atskirtis, seksizmas ir diskriminacija;

K.  kadangi moterys ir mergaitės sudaro 80 proc. visų registruotų prekybos žmonėmis aukų(12), ir tai gali būti iš dalies siejama su struktūriniu smurtu prieš moteris ir mergaites bei jų diskriminacija;

L.  kadangi moterų, mergaičių, vyrų ir berniukų poreikis prostitucijos versle yra lemiamas skatinamasis prekybos žmonėmis seksualiniais tikslais veiksnys; be to, kadangi pigios darbo jėgos poreikis ir nesugebėjimas užtikrinti darbininkų teisių yra skatinamieji prekybos žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais veiksniai;

M.  kadangi lyčių nelygybės ir smurto prieš moteris ir mergaites visuomeninė tolerancija ir nepakankamas visuomenės informuotumas prekybos žmonėmis klausimais nuolat lemia palankią aplinką prekybai žmonėmis;

N.  kadangi šalyse, kuriose buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už seksualinių paslaugų pirkimą ir pasipelnymą išnaudojant kitus asmenis prostitucijos veiklai vykdyti, sumažėjo prostitucijos veiklos, kurioje dažniausiai susiduriama su prekybos žmonėmis aukomis (pvz., prostitucija gatvėse), mastas;

O.  kadangi prekyba moterimis, mergaitėmis, vyrais ir berniukais seksualiniam išnaudojimui sumažėjo tose šalyse, kurios kriminalizavo paklausą – tiek sąvadavimą, tiek lytinių paslaugų pirkimą;

P.  kadangi mažumų ir imigrantų grupės, pvz., romai, dėl jų socialinės ir ekonominės marginalizacijos sudaro neproporcingai didelę prekybos žmonėmis aukų dalį;

Q.  kadangi lytims keliami lūkesčiai ir diskriminacija daro žalą visiems, o vyrai yra mažiau linkę pripažinti, kad jie buvo išnaudojimo aukos;

R.  kadangi moterims ir mažumų grupėms suteikus daugiau ekonominių ir socialinių galių sumažėtų jų pažeidžiamumas tapti prekybos žmonėmis aukomis;

S.  kadangi vis dar kyla sunkumų nustatant aukų tapatybę ir kadangi siekiant padėti prekybos žmonėmis aukoms ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei nuteisti prekiautojus žmonėmis parama aukoms ir jų apsauga turi būti sustiprinta, įskaitant aukos teisę teisėtai gyventi ir dirbti valstybėje narėje, į kurią auka buvo parduota, taip pat gerinti aukų galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir siekti žalos atlyginimo;

T.  kadangi vaikai sudaro maždaug 16 proc.(13) visų registruotų prekybos žmonėmis aukų, o mergaitės – iki 13 proc.(14), ir kadangi jie yra ypač pažeidžiami, nes aukomis tapusiems vaikams gali būti padaryta didžiulė ir ilgalaikė fizinė, psichologinė ir emocinė žala;

U.  kadangi 70 proc. nustatytų prekybos žmonėmis aukų ir 70 proc. įtariamų prekiautojų žmonėmis ES yra ES piliečiai, o seksualinio išnaudojimo aukos, apie kurias dažniausiai pranešama, yra ES pilietės moterys iš Vidurio ir Rytų Europos(15); kadangi rengiant atpažinimo sistemas, kad būtų galima nustatyti visas prekybos žmonėmis aukas, turi būti atsižvelgiama į statistinę informaciją;

V.  kadangi dauguma registruotų aukų yra moterys ir mergaitės, tapusios prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu aukomis, ir jos kartu sudaro iki 95 proc. visų prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu aukų(16); kadangi prekyba žmonėmis yra smurto prieš moteris ir mergaites forma;

W.  kadangi prekyba žmonėmis yra sudėtingas tarpvalstybinis reiškinys, su kuriuo veiksmingai kovoti galima tik tuomet, jeigu ES institucijos ir valstybės narės koordinuotai veiks kartu siekdamos užkirsti kelią nusikalstamoms grupuotėms ir asmenims ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo, tačiau daugiau dėmesio skirdamos galimų ir esamų aukų nustatymui ir apsaugai taikant integruotą tarpsektorinį požiūrį; kadangi prekyba žmonėmis aiškiai skiriasi nuo neteisėto žmonių gabenimo, tačiau ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas prieglobsčio prašytojams, pabėgėliams, migrantams ir kitoms pažeidžiamų asmenų grupėms, visų pirma vaikams, nelydimiems nepilnamečiams ir moterims, kadangi jie susiduria su daugybe pavojų ir yra itin pažeidžiami tapti išnaudojamais ir būti toliau viktimizuojami;

X.  kadangi dažnai manoma, kad prekybą žmonėmis vykdo tik organizuotos nusikalstamos grupuotės, tačiau praktiškai ją gali vykdyti ir aukos šeimos nariai, draugai, giminaičiai, gyvenimo draugai ir įprasti darbdaviai;

Y.  kadangi dauguma (70 proc.) prekyba žmonėmis įtariamų asmenų, taip pat tų, kurių atžvilgiu dėl šių nusikaltimų vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir kurie nuteisiami, yra vyrai, tačiau moterys nusikaltėlės sudaro nemenką mažumą (29 proc.) ir prekybos žmonėmis, ypač prekybos vaikais, procese(17) gali atlikti svarbų vaidmenį;

Z.  kadangi siekiant, kad kovos su prekyba žmonėmis teisės aktai būtų veiksmingi, turi gerokai pakisti kultūra – nuo nebaudžiamumo kultūros turi būti pereita prie visiško nepakantumo prekybai žmonėmis;

AA.  kadangi aukoms dažnai trūksta informacijos apie savo teises ir apie tai, kaip veiksmingai jomis naudotis;

AB.  kadangi prekyba žmonėmis, kaip sąvoka, skiriasi nuo vergijos ir platesnių diskusijų apie išnaudojimą; kadangi ne visų rūšių išnaudojimas būtų laikomas prekyba žmonėmis;

Priemonių, kurių, įgyvendinant direktyvą, imamasi sprendžiant prekybos žmonėmis lyties aspektus, bendras įvertinimas

1.  pažymi, kad Direktyva 2011/36/ES turėjo būti perkelta į valstybių narių nacionalinę teisę iki 2013 m. balandžio 6 d., ir kad visos valstybės narės, išskyrus vieną, pranešė Komisijai apie šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę;

2.  ragina valstybes nares paspartinti visapusišką ir tinkamą Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos vykdymo užtikrinimą;

3.  pabrėžia, kad pagal ES teisinę ir politinę sistemą pripažįstama, jog prekyba žmonėmis yra su lyčių aspektu susijęs reiškinys, ir ragina valstybes nares priimti priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą(18); primena, kad šios direktyvos 1 straipsnyje pabrėžiama būtinybė sprendžiant prekybos žmonėmis problemą atsižvelgti į lyčių aspektą; pabrėžia, kad moterys ir vyrai, mergaitės ir berniukai yra pažeidžiami skirtingai ir kad jais yra dažnai prekiaujama skirtingais tikslais, todėl taikant prevencijos, paramos ir pagalbos priemones būtina atsižvelgti į lytį; be to, pažymi, kad ES strategijoje smurtas prieš moteris ir lyčių nelygybė nurodyti kaip viena iš pagrindinių prekybos žmonėmis priežasčių, taip pat nustatyta keletas priemonių, kuriomis siekiama spręsti su prekyba žmonėmis susijusio lyčių aspekto klausimą;

4.  pažymi, kad Komisija privalo skelbti su įvairiais direktyvos įgyvendinimo aspektais susijusias ataskaitas; yra labai susirūpinęs dėl to, kad šios ataskaitos bus paskelbtos per vėlai, nes tai verčia nerimauti dėl jų įgyvendinimo užtikrinimo prioritetų; ragina Komisiją laikytis įsipareigojimo teikti ataskaitas ir direktyvoje numatyto tvarkaraščio;

5.  primena Komisijos pareigą pagal Direktyvos 2011/36/ES 23 straipsnio 1 dalį 2015 m. balandžio mėn. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą su įvertinimu, kokių reikiamų priemonių valstybės narės ėmėsi direktyvai įgyvendinti; pabrėžia, kad ši užduotis pateikti ataskaitą nebuvo įvykdyta laiku;

6.  pabrėžia, kad įgyvendinant ES kovos su prekyba žmonėmis teisės aktus turi būti nuolat stebimas lyčių aspektas, ir primygtinai ragina Komisiją vertinant, kaip valstybės narės laikosi direktyvos ir ją įgyvendina, toliau tai stebėti;

7.  teigiamai vertina ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių už gerą darbą plėtojant žinias ir faktinius duomenis apie įvairius prekybos žmonėmis aspektus, įskaitant mokslinius tyrimus dėl lyčių aspekto ir ypatingo vaikų pažeidžiamumo; vis dėlto laikosi nuomonės, kad norint, jog ES atsakas į kovą su prekyba žmonėmis būtų spartesnis, ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus įgaliojimai turėtų būti išplėsti.

8.  apgailestauja, jog valstybių narių teisėsaugos institucijos ne iki galo išnaudoja Europolo pajėgumus, kad su juo būtų keičiamasi informacija siekiant susieti įvairiose valstybėse narėse atliekamus tyrimus ir susidaryti platesnį žvalgybinės informacijos apie ES veikiančius ir didžiausią grėsmę keliančius nusikalstamus tinklus vaizdą;

9.  palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė kovos su prekyba žmonėmis tinklalapį, kuriame yra ES finansuojamų projektų, vykdomų ES ir kitose vietose, duomenų bazė, taip pat atnaujinta informacija apie ES teisines ir politines priemones, kovos su prekyba žmonėmis valstybėse narėse priemones, galimybes gauti finansavimą ir ES iniciatyvas;

10.  pabrėžia, kad aukoms ir tiesiogiai su jomis dirbantiems pareigūnams, kurie gali užmegzti su jomis ryšius, teisėsaugos institucijoms, teisminėms institucijoms, policijai ir socialinėms tarnyboms svarbu turėti aiškios ir pagrįstos informacijos, įskaitant informaciją apie teisę gauti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, teisę į sveikatos priežiūrą, leidimus gyventi šalyje, darbo teises, teisę kreiptis į teismą ir į advokatą, galimybes reikalauti žalos atlyginimo, konkrečias vaiko teises ir kt.;

11.  pažymi, kad taip pat svarbu daugiau dėmesio skirti darbo rinkos tarpininkams, rangovams, subrangovams ir įdarbinimo agentūroms, visų pirma didelės rizikos sektoriuose, siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis, ypač prekybai, kurios tikslas – išnaudojimas darbe, taip pat seksualinis išnaudojimas, dangstomas tariamomis restoranų bei viešbučių paslaugų ir asmenų priežiūros paslaugų sutartimis;

12.  pažymi, kad ES teisinė ir politinė sistema, susijusi su prekyba žmonėmis, apima vidaus ir išorės aspektus, ir pripažįsta, kad kova su prekyba žmonėmis – sunkiu žmogaus teisių pažeidimu – yra aiškus ES išorės veiksmų tikslas; taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjungoje vykdomos prekybos žmonėmis aukų kilmės ir tranzito šalys dažnai būna ES nepriklausančios šalys ir kad ši prekyba, kaip neteisėta tarpvalstybinė veikla, yra svarbi bendradarbiavimo su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis sritis; šiuo klausimu palankiai vertina tai, kad Tarybos prašymu Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) parengė informacijos apie prioritetiniuose regionuose ir šalyse vykdytą kovos su prekyba žmonėmis veiklą rinkinį ir sąrašą, į kurį įtrauktos ES ir valstybių narių priemonės ir dokumentai, įskaitant išorės politiką, kurią vykdant kovojama su prekyba žmonėmis ir šioje srityje įgyvendinami ES ir valstybių narių finansuojami projektai; ragina valstybes nares kovos su prekyba žmonėmis srityje bendradarbiauti su Komisija ir EIVT;

13.  mano, kad prieglobsčio prašytojai, pabėgėliai ir migrantai yra ypač neapsaugoti nuo prekybos žmonėmis ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas prekybai moterimis, vaikais ir kitų pažeidžiamų grupių asmenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti vis didesnio atvykstančių pabėgėlių skaičiaus ir prekybos žmonėmis sąsają; ragina valstybes nares aktyviau bendradarbiaujant, be kita ko, migrantų antplūdžio valdymo centruose, nustatyti galimas aukas ir visomis priemonėmis kovoti su prekiautojais žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo tarpininkais, be kita ko, gerinant duomenų rinkimą ir užtikrinant, kad būtų laikomasi esamų apsaugos standartų; primena ES agentūrų ir tinklų vaidmenį ankstyvo aukų nustatymo prie ES sienų ir kovos su prekyba žmonėmis srityse, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikalingas geresnis Europolo, Eurojusto, nacionalinių valdžios institucijų ir trečiųjų šalių bendradarbiavimas, taip pat ir naudojant ECRIS; ragina TVR agentūroms skirti daugiau išteklių, kad jos galėtų skirti mokymus lyčių klausimais baigusius agentūrų pareigūnus, ypač valstybėse narėse, susiduriančiose su didesniais mišriais migrantų srautais; pabrėžia, kad darbotvarkėje bendrais bruožais išdėstyta naujoji migrantų antplūdžio vietos sąvoka turėtų būti taikoma ne tik greitam duomenų tvarkymui ir vėluojančių procesų likvidavimui – ji turi apimti ir proporcingą kovos su prekyba žmonėmis elementą, skirtą galimoms aukoms veiksmingai nukreipti;

14.  ragina valstybes nares kritiškai įvertinti nacionalines pabėgėlių registravimo ir atitinkamas paslaugas bei priežiūros struktūras, kadangi ši asmenų grupė (visų pirma nelydimi nepilnamečiai) yra labai pažeidžiama nusikalstamų grupuočių išnaudojimui ir vėliau gali lengvai patekti į prekybos žmonėmis pinkles;

15.  mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama translytėms aukoms, kurios dažnai patiria diskriminaciją, stigmatizaciją ir smurto grėsmę dėl savo lytinės tapatybės; laikosi nuomonės, kad translyčiai asmenys turėtų būti laikomi pažeidžiama grupe, nes jiems kyla itin didelis pavojus patekti į prekiautojų žmonėmis rankas; yra įsitikinęs, kad į šį pažeidžiamumo veiksnį turėtų būti atsižvelgiama valstybėms narėms vykdant individualų rizikos vertinimą, kad būtų užtikrinta, jog prekybos žmonėmis aukoms būtų suteikta tinkama apsauga ir priežiūra; ragina valstybes nares pareigūnams, kurie gali susidurti su prekybos žmonėmis aukomis arba potencialiomis aukomis, rengti tinkamus mokymus apie translyčių aukų ypatybes, kad jie galėtų iniciatyviau jas nustatyti ir pritaikyti pagalbos paslaugas jų poreikiams;

Lyčių aspekto taikymas prekybos žmonėmis prevencijos srityje

16.  pabrėžia, kad pagal direktyvos 11 straipsnį valstybės narės, bendradarbiaudamos su atitinkamomis paramos organizacijomis, privalo imtis būtinų priemonių, kad sukurtų tinkamus ankstyvo aukų nustatymo, pagalbos ir paramos joms mechanizmus; pabrėžia, kad būtina parengti mechanizmą, grindžiamą keturiomis esminėmis strategijomis: prevencija, baudžiamasis persekiojimas, aukų apsauga ir kelių lygmenų partneryste;

17.  ragina valstybes nares kovoti su nebaudžiamumu, kriminalizuoti prekybą žmonėmis ir užtikrinti, kad nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn ir kad būtų sugriežtintos sankcijos; todėl primygtinai ragina valstybes nares ratifikuoti visas atitinkamas tarptautines priemones, susitarimus ir teisinius įsipareigojimus, įskaitant Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis, kurie padės kovą su prekyba žmonėmis padaryti veiksmingesnę, labiau koordinuotą ir nuoseklesnę;

18.  ragina laikytis nuoseklaus požiūrio į baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis, o valstybes nares ragina aktyviau vykdyti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą; todėl ragina valstybes nares vykdyti aktyvesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis ES agentūromis;

19.  primena, kad moterys ir vaikai gali būti verčiami keisti seksualines paslaugas į apsaugą, kad išgyventų, galėtų tęsti savo migracijos maršrutą ir kad gautų baziniam išgyvenimui reikalingo maisto; pabrėžia, kad moterys ir vaikai , teikiantys seksualines paslaugas, kad išgyventų, nelaikomi prekybos žmonėmis aukomis ir todėl negali gauti reikiamos pagalbos;

20.  pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir neteisėtam žmonių įvežimui svarbu sukurti teisėtos ir saugios moterų ir vaikų migracijos kanalus (pavyzdžiui, išduoti humanitarines vizas); pažymi, jog paskirties šalys taip pat turi užtikrinti, kad moterys migrantės, kurioms leista teisėtai būti paskirties šalyse, turėtų galimybę mokytis kalbų ir naudotis kitomis socialinės integracijos, visų pirma švietimo ir mokymo, priemonėmis, kad galėtų naudotis savo teisėmis kaip ir piliečiai;

21.  ragina valstybes nares taikyti tinkamai parengtą pokalbių su aukomis metodiką, kuri padėtų tiksliai išsiaiškinti faktus nesukeliant psichologinio spaudimo aukoms, kurios ir taip yra įbaugintos ir sutrikusios;

22.  pabrėžia, kad visos pastangos kovoti su prekyba žmonėmis turi darniai apimti ir baudžiamąjį persekiojimą, ir pareigą apsaugoti aukas; pažymi, kad parama aukoms vaidina svarbų vaidmenį apsaugant nuo prekybos žmonėmis, nes gerai remiamos aukos sugebės greičiau atsigauti po patirtos traumos, padės vykdyti nusikaltusių asmenų baudžiamąjį persekiojimą, parengti prevencijos programas ir paveikti politikos formavimą, taip pat išvengs pavojaus pakartotinai tapti prekybos žmonėmis aukomis;

23.  pabrėžia, kad internetas atlieka svarbiausią vaidmenį didėjant prekybos žmonėmis mastui, taigi ir daugėjant problemų kovoje su šia sunkia organizuota nusikalstama veika; smerkia tai, kad internetu vis dažniau naudojamasi verbuojant aukas Europos Sąjungoje ir už jos ribų (joms siūlomas fiktyvus darbas), reklamuojant paslaugas, kurias teikia išnaudojamos aukos, ir nusikaltėlių tinklams keičiantis informacija; ragina valstybes nares užtikrinti, kad į tai būtų atsižvelgiama jų atitinkamose kovos su prekyba žmonėmis politikos priemonėse ir kad teisėsaugos pastangos kibernetinių technologijų srityje būtų sustiprintos atitinkama kompetencija lyčių klausimais, siekiant užkirsti kelią visoms šio nusikaltimo formoms ir veiksmingai su juo kovoti, visų pirma prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais srityje; pabrėžia, kad naujomis technologijomis, socialine žiniasklaida ir internetu taip pat turėtų būti naudojamasi siekiant skleisti geriausios praktikos pavyzdžius kovojant su prekyba žmonėmis ir padidinti informuotumą ir įspėti galima aukas apie prekybos žmonėmis riziką; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją išsamiau išnagrinėti interneto vaidmenį prekybos žmonėmis srityje ir nuolat tinkamai apie tai informuoti Parlamentą;

24.  apgailestauja, kad aukų nustatymas išlieka vienu iš sunkiausių ir labiausiai nebaigtų įgyvendinimo aspektų, tačiau pabrėžia, kad tai nesumažina valstybių narių atsakomybės, siekiant apsaugoti šiuos pažeidžiamus žmones; pabrėžia, kad dėl prievartinio ir apgaulingo nusikaltimo pobūdžio aukos gali nesugebėti atpažinti savo pažeidžiamumo; pabrėžia tai, kad veiksmai, kuriuos verčiamos atlikti prekybos žmonėmis aukos, tam tikrose valstybėse narėse yra nusikalstami, o tai iš dalies sumažina aukos ir institucijų tarpusavio pasitikėjimą; pažymi, kad Direktyva 2011/36/ES draudžia traukti baudžiamojon atsakomybėn prekybos žmonėmis aukas; ragina valstybes nares įgyvendinti direktyvos 11–17 straipsnius dėl pagalbos ir paramos prekybos žmonėmis aukoms atsižvelgiant į lyčių aspektą (visų pirma didinant prieglaudų aukoms skaičių ir stiprinant aukų reintegracijos į visuomenę programas) ir visapusiškai taikyti Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą prekybos žmonėmis aukoms, įskaitant teisę gyventi toje valstybėje narėje, į kurią prekybos žmonėmis auka buvo parduota, ir galimybes patekti į tos valstybės narės darbo rinką; pabrėžia, kad šios nuostatos neturėtų būti susietos su sąlyga, kad aukos turi pateikti skundus ar bendradarbiauti vykdant nusikalstamos veikos tyrimą; ragina Komisiją stiprinti geriausios patirties aukų apsaugos srityje mainus;

25.  pabrėžia, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir asmenys, kurie vykdo veiklą prekybos žmonėmis aukų apsaugos ir pagalbos joms srityje, neturėtų būti laikomi atsakingais už jokį nusikaltimą;

26.  kritiškai vertina tai, kad naudojimasis prekybos žmonėmis aukų paslaugomis visose valstybėse narėse vis dar nėra laikomas nusikalstama veika, tačiau pripažįsta, kad yra sunku įrodyti turimus faktus teisminiame kontekste, ir mano, kad tai būtų svarbus žingsnis pripažįstant šio nusikaltimo rimtumą, kuriuo būtų užtikrinta reali prekybos žmonėmis prevencijos schema ir sustabdyta nebaudžiamumo kultūra;

27.  ragina valstybes nares nustatyti griežtas baudžiamąsias sankcijas už prekybos žmonėmis, modernios vergijos ir išnaudojimo nusikaltimus; be to, ragina nustatyti, kad nusikalstama veika būtų laikomas sąmoningas naudojimasis paslaugomis, kurioms teikti pasitelkiamos prekybos žmonėmis aukos, įskaitant prostitucijos paslaugas teikiančias prekybos žmonėmis aukas, kitų asmenų išnaudojimas prostitucijos tikslams ar kitų formų seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas ar paslaugos, įskaitant elgetavimą, vergovę ar į vergovę panašią praktiką, priverstinė tarnystė, išnaudojimas įtraukiant į nusikalstamą veiką arba organų išėmimas; atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių už prekybą žmonėmis atvejų nacionaliniu lygmeniu esama nedaug;

28.  pažymi, kad pagrindinis informacijos šaltinis registruojant aukas yra policija, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, įskaitant teisėsaugos institucijų darbuotojų tikslinį ir specializuotą mokymą, ir geresnės lyčių pusiausvyros tarp darbuotojų; pabrėžia, kad prekybos žmonėmis aukų registracija kalėjimuose ir sulaikymo centruose kai kuriose valstybėse narėse rodo sistemos ir joje dirbančių ekspertų žinių trūkumą; primygtinai reikalauja, kad ES valstybės narės veiksmingai taikytų kovos su prekyba žmonėmis teisės aktus ir taip pat pabrėžia, kad siekiant geriau nustatyti aukas ir subtilius prekybos žmonėmis būdus baudžiamosios teisenos sistemoje daugiau dėmesio reikėtų skirti išnaudojimą skatinantiems veiksniams ir teisės taikymui; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pagal Reglamentą (ES) 2015/2219 CEPOL turėtų skatinti teisėsaugą apskritai laikytis pagrindinių teisių, įskaitant aukų teises, paramą joms ir jų apsaugą, ir šias teises suprasti;

29.  ragina Europolą ir nacionalines policijos pajėgas teikti daugiau svarbos ir sutelkti daugiau išteklių siekiant vykdyti asmenų, tarpininkaujančių prekyboje žmonėmis, baudžiamąjį persekiojimą, ypatingą dėmesį skiriant tiek policijos pajėgų, tiek plačiosios visuomenės informuotumo apie naujas prekybos žmonėmis formas didinimui;

30.  ragina Europolą ir valstybes nares stiprinti kovos su verbuotojais veiksmus taikant iniciatyvų požiūrį arba remiantis aukos parodymais pagal Direktyvos 2011/36/ES 9 straipsnį; pabrėžia, kad verbuotojai naudojasi įvairiais kanalais, įskaitant socialinius tinklus ir interneto svetaines (internetines įdarbinimo agentūras); ragina Komisiją išplėsti Europolo ES internetinės informacijos žymėjimo padalinio (IRU) įgaliojimus kovojant su prekyba žmonėmis;

31.  ragina Komisiją įvertinti valstybių narių ir Europolo bendradarbiavimo veiksmingumą kovojant su prekyba žmonėmis; pabrėžia, kad svarbu, jog visos valstybės narės nuolat keistųsi šiuo tikslu naudojamų Europos duomenų bazių duomenimis ir jas pildytų, įskaitant Europolo duomenų bazes „Focal Point Phoenix“ ir „Focal Point Twins“; pabrėžia, kad būtina, jog sienos ir pakrantės apsaugos pareigūnai turėtų prieigą prie Europolo duomenų bazių;

32.  pažymi, kad aukos patiria skirtingą išnaudojimą ir kad aukos nustatymo metodo, pasitelkiant kontrolinį rodiklių sąrašą, naudojimas gali trukdyti oficialiai nustatyti auką ir taip turėti įtakos aukų galimybei naudotis paslaugomis, pagalba ir apsauga;

33.  pabrėžia, kad siekiant paskatinti prekybos žmonėmis aukas kreiptis į institucijas ir pranešti apie savo padėtį (taip būtų galima geriau anksti nustatyti aukų tapatybę) turėtų būti iš dalies pakeisti įstatymai, kad pagal juos prekybos žmonėmis aukos būtų pripažįstamos teisių turėtojomis, kaip tai suprantama pagal teisę; pabrėžia, kad prekybos žmonėmis aukoms turėtų būti suteikta teisė naudotis pagalbos ir apsaugos priemonėmis; pažymi, kad būtina suteikti daugiau galių socialiniams ir sveikatos priežiūros darbuotojams, taip pat imigracijos tarnyboms, kad jie nustatytų, kas yra prekyba žmonėmis ir kokiems asmenims pagal įstatymą turi būti teikiama pagalba ir apsauga;

34.  ragina geriau įgyvendinti Direktyvos 2011/36/ES 8 straipsnį ir stebėti šio straipsnio įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad prekybos žmonėmis aukos nebūtų persekiojamos ir joms nebūtų taikomos sankcijos; tai apima ir sankcijų netaikymą už prostituciją ir už neteisėtą atvykimą į tranzito ir paskirties šalis arba gyvenimą jose;

35.  susirūpinęs pažymi, jog akivaizdu, kad kai kurios prekybos žmonėmis aukos suimamos ir išsiunčiamos, joms neleidžiama ir nepadedama pasinaudoti savo, kaip aukų, teisėmis ir nesuteikiama reikiamos pagalbos, nors taip turėtų būti pagal Direktyvą 2004/81/EB;

36.  ragina Komisiją, remiantis geriausia praktika, parengti gaires, skirtas plėtoti ir integruoti kompetenciją lyčių klausimais į teisėsaugos institucijų darbą visoje ES;

37.  ragina valstybes nares bendradarbiauti rengiant geresnes gaires, kaip nustatyti prekybos žmonėmis aukas; šios gairės padėtų konsulinėms tarnyboms ir sienos apsaugos pareigūnams atlikti šią užduotį;

38.  pabrėžia lėšų srautų nustatymo svarbą – tai yra viena iš pagrindinių strategijų tiriant nusikalstamų tinklų, kurie pelnosi iš prekybos žmonėmis, veiklą ir vykdant dėl jos baudžiamąjį persekiojimą, ir ragina Europolą ir Eurojustą sustiprinti savo pajėgumus kovos su prekyba žmonėmis srityje; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Europolu ir tarpusavyje, kad būtų išnagrinėti prekybos žmonėmis atvejų finansiniai ir pinigų plovimo aspektai; pabrėžia, jog valstybės narės turėtų stiprinti bendradarbiavimą, kad būtų įšaldytas ir konfiskuotas prekybos žmonėmis veikloje dalyvaujančių asmenų turtas, kadangi tai galėtų būti veiksmingas būdas prekybą žmonėmis iš „mažos rizikos – didelio pelno“ verslo paversti „didelės rizikos – mažo pelno“ verslu; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares efektyviau naudotis visomis esamomis priemonėmis, pvz., teismų sprendimų tarpusavio pripažinimu, bendromis tyrimo grupėmis ir Europos tyrimo orderiu; mano, kad konfiskuotas asmenų, nuteistų už prekybos žmonėmis nusikaltimus, turtas turėtų būti panaudotas prekybos žmonėmis aukų paramai ir žalos atlyginimui; pažymi, kad iš prekybos žmonėmis ir išnaudojimo surinktomis didelėmis pinigų sumomis finansuojami kiti rimti nusikaltimai;

39.  ragina Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) agentūras, pvz., Eurojustą, Europolą, Pagrindinių teisių agentūrą, agentūrą FRONTEX, Europos policijos koledžą (CEPOL) ir Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO) parengti tvarią lyčių pusiausvyros gerinimo sprendimų, susijusių su prekybą žmonėmis, priėmimo procese programą; ragina paskelbti šių agentūrų duomenis apie jų valdybų ir personalo sudėtį pagal lytis, o tada turėtų vykti diskusijos su valstybėmis narėmis apie teisingo įdarbinimo ir paaukštinimo teisėsaugos ir sienų kontrolės tarnybose naudą; taip pat ragina tokias programas kaip Europolo „Female Factor“ TVR agentūrose, kuriose daugiausia dominuoja vyrai, vykdyti periodiškai, o ne vieną kartą;

40.  primena, kad specialistų ir pareigūnų mokymas yra labai svarbus siekiant anksti nustatyti galimas aukas ir užkirsti kelią nusikaltimams; todėl ragina valstybes nares visapusiškai taikyti Direktyvos 2011/36/ES 18 straipsnio 3 dalį ir keistis geriausia patirtimi, visų pirma kuriant su lyčių aspektu susijusias mokymo programas asmenims, kurie pagal tarnybines pareigas tiesiogiai bendrauja su prekybos žmonėmis aukomis, įskaitant policijos ir kitų saugumo pajėgų pareigūnus, sienos apsaugos pareigūnus, teisėjus, teismo pareigūnus, teisininkus ir kitų teisminių institucijų darbuotojus, tiesiogiai su aukomis susiduriančius medicinos ir socialinius darbuotojus bei psichologijos konsultantus; pabrėžia, kad mokymai turėtų apimti smurto ir išnaudojimo dėl lyties suvokimo ugdymą, aukų nustatymą, oficialią nustatymo procedūrą ir tinkamą pagalbą aukoms atsižvelgiant į jų lytį;

41.  ragina plačiau rengti ir skleisti informuotumo didinimo leidinius, siekiant didinti įvairių profesijų darbuotojų žinias, kaip antai „Konsulinių bei diplomatinių įstaigų personalui skirtas vadovas, kaip padėti prekybos žmonėmis aukoms ir jas apsaugoti“(19);

42.  pripažįsta, kad svarbu plėtoti ilgalaikius santykius tarp teisėsaugos institucijų, paslaugų teikėjų, įvairių suinteresuotųjų subjektų ir aukų, siekiant užmegzti pasitikėjimą ir taktiškai reaguoti į pastarųjų poreikius; pabrėžia, kad paramos organizacijoms reikalingas pakankamas finansavimas projektams vykdyti, ir reiškia susirūpinimą, kad daugelis, ypač moterų organizacijų, sunkiai verčiasi dėl sumažinto finansavimo;

43.  pabrėžia, kad Komisijos ir valstybių narių skiriamos lėšos turėtų atitekti tinkamiausiam paslaugų teikėjui, atsižvelgiant į aukų poreikius, įskaitant konkrečiai lyčiai ir vaikams būdingus reikalavimus, paslaugų teikėjo ekspertines žinias ir jo galimybes užtikrinti plataus masto ir ilgalaikę pagalbą ir priežiūrą;

44.  ragina valstybes nares į savo iniciatyvas aktyviai įtraukti socialinius partnerius, privačiojo sektoriaus atstovus, profesines sąjungas ir pilietinę visuomenę, ypač prekybos žmonėmis ir pagalbos aukoms srityje veikiančias NVO, siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis, visų pirma išnaudojimo darbe srityje, taip pat nustatant aukas ir vykdant informuotumo didinimo veiklą;

45.  pažymi, kad nors seksualinis išnaudojimas yra neteisėtas visose valstybėse narėse, tai neužkerta kelio prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija ir sustiprinti policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią seksualiniam vaikų išnaudojimui ir su juo kovoti; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, ištirti, kaip seksualinių paslaugų paklausa skatina prekybą žmonėmis, įskaitant prekybą vaikais, ir kokiu būdu būtų galima geriausiai sumažinti paklausą; atsižvelgdamas į tai primena valstybių narių prievolę ypatingą dėmesį skirti prekybos žmonėmis aukomis tapusiems vaikams, įskaitant nelydimus nepilnamečius iš trečiųjų šalių, teikti vaikams specialią apsaugą baudžiamuosiuose procesuose ir vaiko interesus visada laikyti svarbiausiais;

46.  pažymi, kad duomenys apie prekybą vaikais turėtų būti renkami atsižvelgiant į bendrą šio nusikalstamo reiškinio apibrėžtį; taip pat pažymi, kad kai kurios valstybės narės prekybą vaikais laiko atskira išnaudojimo forma, o kitos prekybos vaikais aukas įtraukia į duomenis apie suaugusiuosius, taip nesudaroma galimybė surinkti išsamią žvalgybinę informaciją ir apibrėžti, kokias tiriamąsias priemones geriausia taikyti ES lygiu;

47.  pabrėžia, kad pagal direktyvos 23 straipsnio 2 dalį Komisija įpareigota iki 2016 m, pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertintas poveikis, kurį daro esami nacionalinės teisės aktai dėl naudojimosi seksualinėmis paslaugomis, žinant, kad asmuo yra ar buvo prekybos žmonėmis auka, kriminalizavimo, ir būtinybė imtis tolesnių veiksmų; pabrėžia, kad Komisija turėtų remtis ne vien valstybės narės ataskaitomis – teisės aktų laikymąsi ji turėtų vertinti ir palaikydama ryšius su pilietine visuomene ir kitais atitinkamais organais, pvz., Europos Tarybos kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupe (GRETA), taip pat atsižvelgdama į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) specialiojo įgaliotinio prekybos žmonėmis klausimais ir JT specialiojo pranešėjo prekybos žmonėmis ir šiuolaikinių vergijos formų klausimais ataskaitas apie konkrečias šalis;

48.  pažymi, kad trūksta bendro valstybių narių supratimo apie tai, iš ko susideda išnaudojimo paklausa, ir ragina Komisiją bei valstybes nares pasiūlyti gaires, kaip pagal Šiaurės šalių modelį būtų galima bausti klientą, kartu didinant informuotumą apie visų formų prekybą žmonėmis ir ypač seksualinį išnaudojimą, ir didinti kitų formų išnaudojimo, pvz., išnaudojimo buityje, matomumą;

49.  pažymi, kad tam tikrų grupių asmenys yra pažeidžiamesni, todėl jiems kyla konkreti rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis; tačiau apgailestauja dėl to, kad prekyba žmonėmis vyksta, nes yra didelė išnaudojant žmones pagamintų produktų ir teikiamų paslaugų paklausa, ir išnaudojimas yra labai pelninga organizuoto nusikalstamumo forma;

50.  atkreipia dėmesį į duomenis, patvirtinančius lytinių paslaugų pirkimo kriminalizavimo atgrasomąjį poveikį Švedijoje; pabrėžia norminį šio reglamentavimo modelio poveikį ir jo teikiamas galimybes keisti visuomenės požiūrį siekiant sumažinti bendrą prekybos žmonėmis aukų paslaugų paklausą;

51.  ragina valstybes nares, siekiant sumažinti prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu paklausą, visapusiškai įgyvendinti direktyvos 18 straipsnio 4 dalį ir parengti konkrečias strategijas, tokias kaip pasitraukimo programa, sistema, kaip įgalinti įsitraukusiuosius į prostituciją ir apsaugoti jų teises bei sumažinti pažeidžiamumą būti išnaudojamiems, taip pat kampanijos, vykdomos siekiant mažinti prekybos žmonėmis aukų teikiamų seksualinių paslaugų paklausą, ir kartu pažymi, kad prostitucijos reglamentavimas yra valstybių narių kompetencija; ragina Komisiją toliau aiškintis lytinių paslaugų paklausos sąsajas su prekyba žmonėmis; mano, kad paklausą sumažinti galima teisės aktais, kuriais baudžiamoji našta būtų perkeliama tiems, kurie perka prekybos žmonėmis aukų teikiamas seksualines paslaugas, o ne tiems, kurie jas parduoda;

52.  ragina ES atkreipti dėmesį į naujų formų prekybą žmonėmis ir žmonių išnaudojimą, įskaitant reprodukcinį išnaudojimą ir prekybą naujagimiais, ir iškelti juos aikštėn;

53.  susirūpinęs pažymi, kad tik labai nedaug valstybių narių yra nustačiusios aiškias paklausos mažinimo programas, ir kad, apskritai, jose daugiausia dėmesio skiriama tik prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu; ragina valstybes nares parengti visų tipų prekybos žmonėmis paklausos mažinimo programas;

54.  pažymi, kad fiktyvi santuoka tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikoma prekyba žmonėmis, jeigu joje yra prievartos arba išnaudojimo elementas, be to, labiau tikėtina, kad aukomis taps moterys ir mergaitės;

55.  pabrėžia, kad pastangos siekiant didinti lyčių lygybę padeda užkirsti kelią prekybai žmonėmis, todėl turėtų būti numatytos strategijos dėl moterims ir mergaitėms skirtų švietimo ir įgalinimo programų, siekiant sustiprinti jų padėtį visuomenėje ir sumažinti jų pažeidžiamumą tapti prekybos žmonėmis aukomis; ragina valstybes nares imtis iniciatyvesnių prevencinių veiksmų, pavyzdžiui, informacijos ir informuotumo didinimo kampanijos, konkrečiai vyrams skirti mokymai, tiksliniai seminarai pažeidžiamose grupėse ir švietimo veikla mokyklose, įskaitant lygybės skatinimą, kovą su seksistiniais stereotipais ir smurtu dėl lyties, kadangi lygios galimybės turėtų būti visos visuomenės siekis;

56.  pabrėžia informuotumo didinimo programos svarbą šviečiant vartotojus rinktis tokių bendrovių produktus, kurių tiekimo grandinėse nėra naudojamasi priverčiamuoju darbu, tačiau pažymi, kad vien to negana siekiant sumažinti prekybos žmonėmis paklausą;

57.  pažymi, kad pagal Direktyvą 2009/52/EB jau dabar darbdaviams draudžiama naudotis trečiųjų šalių piliečių, neturinčių leidimo gyventi ES statuso, darbu ar paslaugomis, žinant, kad jie yra prekybos žmonėmis aukos; pripažįsta, kad prekybos žmonėmis aukomis tapę ES piliečiai nepatenka į šių teisės aktų taikymo sritį; ragina valstybes nares užtikrinti, kad prekybos žmonėmis aukomis tapę ES piliečiai nacionalinės teisės aktais būtų apsaugoti nuo išnaudojimo darbe ir būtų nustatytos atitinkamos sankcijos;

58.  primena, kad Europolo duomenimis 2015 m. po atvykimo į ES dingo be žinios maždaug 10 000 nelydimų vaikų ir kad šie vaikai galėjo tapti prekybos žmonėmis aukomis ir patirti visokį išnaudojimą ir prievartą; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti prieglobsčio teisės aktų paketą ir registruoti atvykusius vaikus, siekiant užtikrinti, kad jie būtų įtraukti į vaikų apsaugos sistemas; ragina valstybes aktyviau keistis informacija siekiant geriau apsaugoti migrantų vaikus Europoje;

59.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta duomenų, susijusių su romų tautybės moterimis ir vaikais, kuriems gresia pavojus tapti prekybos žmonėmis priverstinio darbo ar paslaugų, įskaitant elgetavimą, tikslais aukomis; ragina Komisiją pateikti duomenis apie romų moteris ir vaikus, pripažintus prekybos žmonėmis aukomis, apie tai, kiek jų gavo aukoms skirtą pagalbą ir kokiose šalyse;

60.  pabrėžia, kad priverstinė santuoka gali būti laikoma prekybos žmonėmis forma, jei joje esama aukos išnaudojimo elemento, ir ragina visas valstybes nares įtraukti šį aspektą; pabrėžia, kad išnaudojimas gali būti seksualinis (vedybinis prievartavimas, priverstinė prostitucija ar pornografija) arba ekonominis (darbas namuose ar priverstinis elgetavimas) ir kad priverstinė santuoka gali būti galutinis prekybos žmonėmis tikslas (parduoti auką kaip žmoną arba sudaryti santuoką naudojant prievartą); atkreipia dėmesį į tai, kad institucijoms sunku nustatyti tokią prekybą žmonėmis, nes ji vyksta privačioje erdvėje; ragina valstybes nares šioms aukoms teikti tinkamas prieglobsčio paslaugas; ragina Komisiją stiprinti geriausios patirties mainus šioje srityje;

61.  yra susirūpinęs dėl plintančio seksualinio viliojimo reiškinio; primena, kad jų aukos yra emociškai priklausomos, todėl vykdyti tyrimą dar sunkiau, nes jas nelengva nustatyti kaip prekybos žmonėmis aukas ir jos dažnai atsisako liudyti prieš savo suvedžiotojus; ragina Komisiją stiprinti geriausios patirties mainus šioje srityje; ragina valstybes nares įrengti specialias prieglobsčio vietas šioms aukoms ir užtikrinti, kad teisėsaugos ir teisminės institucijos pripažintų jų kaip aukų statusą, ypač tais atvejais, kai kalbama apie nepilnamečius asmenis, kad jie nebūtų stigmatizuojami dėl „netinkamo elgesio“;

Pagalba ir parama aukoms bei jų apsauga atsižvelgiant į lyties aspektą

62.  reiškia susirūpinimą, kad ne visos aukos gali lengvai pasinaudoti paslaugomis arba apie jas žinoti; pabrėžia, kad būtina užtikrinti galimybę nediskriminuojant gauti paslaugas;

63.  pažymi, kad prekybos žmonėmis aukoms reikia specializuotų paslaugų, įskaitant galimybę gauti saugų trumpalaikį ir ilgalaikį apgyvendinimą, naudotis liudytojų apsaugos programomis, naudotis sveikatos apsaugos ir konsultavimo, taip pat vertimo raštu ir žodžiu paslaugomis, teisinės gynybos priemonėmis, gauti kompensaciją, galimybes gauti išsilavinimą ir dalyvauti mokyme, įskaitant šalies, kurioje jie gyvena, kalbos mokymąsi, įdarbinimo galimybę, (re)integravimo, šeimos tarpininkavimo ir perkėlimo pagalbą, ir šios paslaugos turėtų būti teikiamos pritaikant jas kiekvienam atskiram atvejui, konkrečiai atsižvelgiant į lyties klausimą;

64.  pabrėžia, kad prekybos žmonėmis lyties aspektas įpareigoja valstybes nares spręsti šią problemą laikant ją smurto prieš moteris ir mergaites forma; pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikia atkreipti į išnaudojimo dinamiką ir su tuo susijusią ilgalaikę emocinę ir psichologinę žalą; prašo Komisijos pateikti Europos kovos su smurtu dėl lyties strategiją, kurioje būtų pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kovos su smurtu prieš moteris, įskaitant prekybą žmonėmis;

65.  atkreipia dėmesį į gerą tam tikrų valdžios paslaugų institucijų ir pilietinės visuomenės atliktą darbą nustatant prekybos žmonėmis aukas, teikiant joms pagalbą ir paramą, nors ir ne visose valstybėse narėse šis darbas atliekamas vienodai nuosekliai ar atsižvelgiant į skirtingas prekybos žmonėmis rūšis;

66.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą finansavimą nepriklausomoms NVO ir konkrečioms lytims skirtoms prieglaudoms, kurios pakankamai atitiktų aukų poreikius visais jų maršruto kelionės tikslo šalyje etapais, ir vykdyti prevenciją atitinkamose kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalyse;

67.  ragina valstybes nares sukurti pagalbos telefonu linijas, kuriomis galėtų pasinaudoti prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukos prašydamos pagalbos ir patarimo; pažymi, kad tokios pagalbos telefonu linijos pasiteisino kitose srityse, tokiose kaip radikalizacija ir vaikų grobimas;

68.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad prekybos žmonėmis aukoms būtų teikiamos lyčių specifiką ir aukų poreikius atitinkančios paslaugos ir pripažįstami poreikiai, kurie gali būti būdingi tik konkrečiai panaudotai prekybos žmonėmis formai; pabrėžia, kad nors dauguma aukų yra moterys ir mergaitės, turėtų būti specializuotos paslaugos visų lyčių aukoms;

69.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugeliui seksualinio išnaudojimo aukų duodama narkotikų, kad jos būtų fiziškai ir psichologiškai priklausomos; todėl ragina valstybes nares parengti specialias paramos šioms aukoms programas ir pripažinti šį aspektą kaip sunkinančią aplinkybę taikant baudžiamojo teisingumo priemones, kuriomis siekiama kovoti su prekyba žmonėmis;

70.  pabrėžia, jog dėl to, kad LGBTI asmenys patiria keleriopą diskriminaciją (dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės), jiems kyla itin didelė rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis; ragina valstybes nares atsižvelgti į išskirtines LGBTI asmenų reikmes; ragina Komisiją skatinti geriausios patirties mainus šioje srityje;

71.  pabrėžia, kaip svarbu, kad visos valstybės narės sistemingai pripažintų nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių moterų, kurių nėštumas yra jų išnaudojimo rezultatas, teisę į saugias aborto paslaugas;

72.  mano, kad Direktyvos 2011/36/ES 11 straipsnio 5 dalies taikymo sritis turėtų būti išplėsta – į ją reikėtų įtraukti paramą būsimai integracijai (kalbos mokymuisi, susipažinimui su kultūra ir bendruomene ir kt.) tais atvejais, kai auka, atsižvelgiant į jos padėtį, galėtų pretenduoti gauti leidimą gyventi šalyje;

73.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad prekybos žmonėmis aukomis tapę ES ir trečiųjų šalių piliečiai turėtų teisę gauti leidimus gyventi šalyje;

74.  pažymi, kad nelegalaus gyventojo statusas neatmeta galimybės, kad asmuo gali būti prekybos žmonėmis auka, ir dėl to šio aukos turėtų turėti tokias pat teises, kaip ir kitos aukos; ragina valstybes nares nepainioti migracijos ir prekybos žmonėmis klausimų, akcentuodamas šioje direktyvoje nustatytą besąlygiškos pagalbos principą;

75.  ragina visas valstybes nares veiksmingai užtikrinti aukų teises ir ragina Direktyvos 2011/36/ES įgyvendinimo analizę atlikti atsižvelgiant į Direktyvoje 2012/29/ES nustatytas nuostatas; ragina valstybes nares teikti nemokamą teisinę pagalbą, įskaitant teisinę pagalbą ir atstovavimą, psichologinę ir medicininę paramą ir informaciją apie teises gauti pagalbą ir sveikatos priežiūrą, įskaitant seksualinio išnaudojimo aukų teisę į abortą, visiems tiem, kurie arba patys pareiškia esą prekybos žmonėmis aukos, arba atitinka pakankamą nustatymo kriterijų skaičių, padėti jiems pasinaudoti savo teisėmis, taip pat teisėmis gauti kompensaciją ir (arba) siekti žalos atlyginimo; pabrėžia, jog paties asmens pareiškimas, kad jis yra prekybos žmonėmis auka, niekada neturėtų būti vienintelis reikalavimas norint pasinaudoti aukoms skirtomis teisėmis ir paslaugomis;

76.  ragina valstybes nares sudaryti galimybes prekybos žmonėmis aukoms pasinaudoti teisine pagalba ne tik baudžiamojo proceso metu, bet ir visų civilinių, darbo ar imigracijos ir (arba) prieglobsčio procedūrų, kuriose jos dalyvauja, metu;

77.  ragina valstybes nares, priimant sprendimą dėl paramos aukoms apribojimų, nustatyti ilgesnį laiką, reikalingą atsigauti nuo patirtos žalos tapus prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu auka, palyginti su laiku, kurio reikia atsigauti nukentėjus nuo kitų formų prekybos žmonėmis; ragina išplėsti apsaugos priemones, taikomas prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu aukoms, kad būtų sumažinta žala, išvengta pakartotinės prekybos žmonėmis ir antrinės viktimizacijos, ir visais atvejais atsižvelgti į individualius poreikius;

Kitų su lyčių aspektu susijusių priemonių vertinimas įgyvendinant direktyvą

78.  pabrėžia, kad bet koks įsipareigojimas aukoms dalyvauti baudžiamajame prekiautojų žmonėmis persekiojime gali būti žalingas; pabrėžia, kad vadovaujantis žmogaus teisėmis grįstu požiūriu, toks įsipareigojimas neturėtų būti sąlyga paslaugoms gauti;

79.  pabrėžia, kad visos prekybos žmonėmis aukos turėtų būti sistemingai informuojamos apie galimybę pasinaudoti atsigavimo ir apsvarstymo laikotarpiu, ir joms iš tikrųjų turėtų būti suteiktas toks laikotarpis; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse šios teisės buvo perkeltos tik į migracijos įstatymus, todėl taikomos ne visoms prekybos žmonėmis aukoms, o tik susijusioms su nelegaliu statusu; primena, kad šios teisės privalo būti suteiktos visoms prekybos žmonėmis aukoms;

80.  primena, kad pagal Direktyvą 2004/81/EB valstybės narės yra įsipareigojusios numatyti prekybos žmonėmis aukoms apsvarstymo ir atsigavimo laikotarpį; ragina valstybes nares sprendžiant dėl šio laikotarpio trukmės atsižvelgti į Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis 13 straipsnį ir prailginti Europos Tarybos konvencijoje nurodytą minimalų 30 dienų atsigavimo ir apsvarstymo laikotarpį, skirtą prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu aukoms, atsižvelgiant į didžiulę ir ilgalaikę šios formos smurto žalą;

81.  pažymi, kad dabartinė Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija baigia galioti 2016 m., ir ragina Komisiją įvertinti esamą strategiją ir pristatyti naują, kurioje būtų plėtojamas žmogaus teisėmis pagrįstas požiūris, daugiausia dėmesio skiriant aukoms, būtų aiškiai atsižvelgiama į lyčių aspektą, numatomi konkretūs veiksmai šioje srityje, tinkamai ir veiksmingai sprendžiamas prevencijos klausimas ir toliau siekiama mažinti paklausą, kuri skatina bet kokių formų prekybą žmonėmis; ragina šią strategiją integruoti ir suderinti su kitomis politikos sritimis, siekiant užtikrinti veiksmingą kovos su prekyba žmonėmis priemonių įgyvendinimą, įskaitant (tačiau ne tik) saugumą, lyčių lygybę, migraciją, kibernetinį saugumą ir teisėsaugą;

82.  giria tas valstybes nares, kurios yra numačiusios veiksmingus nacionalinius ataskaitų teikimo mechanizmus ir paskyrusios nacionalinius pranešėjus, ir ragina jas užtikrinti, kad šios priemonės būtų tinkamai finansuojamos ir nepriklausomos, siekiant, kad joms numatytos užduotys būtų įvykdytos kuo geriau;

83.  ragina valstybes nares, siekiant įvertinti vykdytas strategijas bei veiklą ir labiau stengtis kovoti su prekyba žmonėmis, skirti nacionalinį nepriklausomą pranešėją, kuris pagal teisės nuostatas galėtų būti tiesiogiai išklausomas nacionaliniame parlamente ir pateikti rekomendacijų, kaip geriau kovoti su prekyba žmonėmis;

84.  ragina valstybes nares rinkti išsamesnius ir naujausius duomenis, kaupiant iš visų pagrindinių veikėjų gaunamą patikimą statistinę informaciją, užtikrinant, kad duomenys būtų vienodi ir suskirstyti pagal lytį, amžių, išnaudojimo rūšį (pagal prekybos žmonėmis formų sąrašą), kilmės ir paskirties šalį, įtraukiant ir asmenis, tapusius vidaus prekybos žmonėmis aukomis, kad būtų galima geriau nustatyti galimas aukas ir užkirsti kelią nusikaltimams; ragina valstybes nares aktyviau keistis duomenimis siekiant geriau įvertinti lyčių aspektą bei pastarojo laikotarpio prekybos žmonėmis tendencijas ir veiksmingiau kovoti su prekyba žmonėmis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionaliniai pranešėjai, bendradarbiaudami su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis šioje srityje, vaidintų svarbesnį vaidmenį koordinuojant duomenų rinkimo iniciatyvas;

85.  pažymi, kad nepaisant šioje direktyvoje pateiktos aiškios prekybos žmonėmis apibrėžties, valstybių narių nacionalinės teisės aktuose priimtos skirtingos apibrėžtys; ragina Komisiją tai ištirti ir parengti ataskaitą dėl to, kokį poveikį šie apibrėžčių skirtumai turi praktiškam direktyvos taikymui; pabrėžia, kad, siekiant išvengti painiojimo su kitais panašiais, bet atskirais klausimais, svarbu sąvokų aiškumas;

86.  pažymi, jog suinteresuotieji subjektai paprastai patvirtina, kad didžioji dauguma prekybos žmonėmis aukų nenustatomos; pripažįsta, kad prekyba tam tikrų pažeidžiamų grupių žmonėmis, pvz., (benamiu) jaunimu, vaikais, neįgaliaisiais ir LGBTI asmenimis, yra iš dalies nepastebima; pabrėžia, kaip svarbu geriau rinkti duomenis siekiant aktyviau stengtis nustatyti šių grupių aukas ir plėtoti geriausią patirtį, kaip patenkinti specialius šių aukų poreikius;

87.  pabrėžia, kad ES institucijos, siekdamos labiau stengtis kovoti su prekyba žmonėmis Europos Sąjungoje, turi atidžiai įvertinti ES teisės aktų taikymą valstybėse narėse ir, jeigu reikia, imtis tolesnių teisėkūros ir kitų rūšių priemonių;

88.  ragina Komisiją parengti duomenų apsaugą apimančias standartizuotas duomenų rinkimo gaires, skirtas atitinkamoms institucijoms, pavyzdžiui, teisėsaugos institucijoms, pasienio kontrolės ir migracijos tarnyboms, socialinių paslaugų tarnyboms, vietos valdžios institucijoms, kalėjimams, NVO ir kitoms;

89.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos migracijos darbotvarkėje (COM(2015)0240) kovai su prekyba žmonėmis būtų teikiamas didesnis prioritetas, taip bus lengviau aukas įtraukti į prekiautojų žmonėmis baudžiamąjį persekiojimą;

90.  ragina Komisiją spręsti piktnaudžiavimo savarankišku darbu problemą kai kuriose ES valstybėse narėse įdarbinant migrantus – šiuo piktnaudžiavimu siekiama išvengti vietos darbo standartų ir darbo santykiams būdingų pareigų, ir pripažįsta, kad fiktyvus savarankiškas darbas dažnai naudojamas prekybos žmonėmis labiausiai veikiamose migrantų darbo srityse;

91.  ragina ES ir valstybes nares stiprinti regioninį bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis žinomais maršrutais (pvz., iš Rytų šalių į ES), panaudojant stabilumo priemonę, ir nuolat stiprinti šalių kandidačių atsakomybę;

92.  ragina ES pasitelkiant Eurostatą pateikti orientacinį prekybos žmonėmis aukų (ir užregistruotų, ir ne) skaičių, remiantis bendru tokių organizacijų, kaip Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) ar Tarptautinė darbo organizacija (TDO), modeliu;

93.  ragina valstybes nares įtraukti negrąžinimo principą į savo kovos su prekyba žmonėmis nuostatas, vadovaujantis JT protokolo dėl prekybos žmonėmis ir Europos Tarybos konvencijos dėl prekybos žmonėmis pavyzdžiu ir laikantis valstybių įsipareigojimų pagal tarptautinę pabėgėlių teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę;

94.  ragina ES ir valstybes nares tirti naujausias prekybos žmonėmis tendencijas ir formas, taip pat tirti, kokią įtaka prekybai žmonėmis gali daryti dabartinė migracijos krizė, siekiant užtikrinti tinkamą ir tikslingą atsaką į naujus pokyčius;

95.  prašo Komisijos būsimoje ataskaitoje dėl Direktyvos 2011/36/ES įgyvendinimo pateikti analizę, siekiant nustatyti sąsajas tarp įvairių prekybos žmonėmis formų ir jų maršrutų, nes aukos dažnai tuo pačiu metu išnaudojamos skirtingais būdais arba iš pradžių priklauso vienai prekybos žmonėmis rūšiai, o vėliau – kitai; ir skatinti tolesnius pagrindinių prekybos žmonėmis priežasčių ir jų poveikio lyčių lygybei tyrimus;

96.  ragina Komisiją įvertinti poreikį persvarstyti būsimos Europos prokuratūros įgaliojimus siekiant, kai ji bus įsteigta, į jos kompetencijos sritį įtraukti kovą su prekyba žmonėmis;

97.  primygtinai ragina Europos Komisiją skatinti valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją, kuri yra veiksminga priemonė siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris, įskaitant prekybą žmonėmis, ir su juo kovoti, taip pat apsaugoti aukas ir joms padėti;

o
o   o

98.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0070.
(2) OL L 319, 2015 12 4, p. 1.
(3) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(4) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(5) OL L 168, 2009 6 30, p. 24.
(6) OL L 348, 2008 12 24, p. 98.
(7) OL L 261, 2004 8 6, p. 19.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0126.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0162.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0218.
(11) TDO duomenys, „Pelnas ir skurdas: priverstinio darbo ekonomika“ (2014 m.).
(12) Eurostato ataskaita „Prekyba žmonėmis“ 2015 m. leidinys.
(13) Ten pat.
(14) Ten pat.
(15)3 Europolo padėties vertinimo ataskaita „Prekyba žmonėmis ES“ (2016 m. vasario mėn.).
(16) 2015 m. Eurostato ataskaita.
(17) Ten pat.
(18) „Vidurio laikotarpio ataskaita dėl Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijos įgyvendinimo“ (SWD(2014)0318), p. 9.
(19) https://ec.europa.eu/anti-trafficking/publications/handbook-consular-and-diplomatic-staff-how-assist-and-protect-victims-human-trafficking_en.

Teisinis pranešimas