Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2016 m. gegužės 26 d. - BriuselisGalutinė teksto versija
Virtualiosios valiutos
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2015/010 FR/MoryGlobal“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2015/011 GR/Supermarket Larissa“
 Prašymas atšaukti Gianlucos Buonanno (Gianluca Buonanno) imunitetą
 Laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje Švedijos labui *
 Transatlantiniai duomenų srautai
 Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas
 Skurdas: lyčių aspektas
 Netarifinės kliūtys bendrojoje rinkoje
 Bendrosios rinkos strategija

Virtualiosios valiutos
PDF 368kWORD 121k
2016 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl virtualiųjų valiutų (2016/2007(INI))
P8_TA(2016)0228A8-0168/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko dokumentą dėl skaitmeninių valiutų(1),

–  atsižvelgdamas į Anglijos banko leidinį apie skaitmeninių valiutų ekonomiką (2014 m. trečiojo ketvirčio biuletenis)(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. Europos bankininkystės institucijos nuomonę dėl virtualiųjų valiutų(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario mėn. Europos Centrinio Banko atliktą virtualiųjų valiutų schemų analizę(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Komisijos veiksmų planą dėl kovos su terorizmo finansavimu stiprinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Komisijos atliktą PVM deficito dydžio ES tyrimą(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Jungtinio tyrimų centro atliktą virtualiųjų valiutų skaitmeninės darbotvarkės tyrimą(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. priimtas Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) rekomendacijas dėl rizika grindžiamo požiūrio į virtualiąsias valiutas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl kovos su terorizmo finansavimu(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo sprendimą dėl virtualiosios valiutos keitimo vertinimo pridėtinės vertės mokesčio aspektu (C-264/14)(9) ir 2015 m. liepos 16 d. pateiktą generalinės advokatės J. Kokott išvadą(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. ESMA konsultacinį dokumentą dėl investavimo naudojantis virtualiosiomis valiutomis ar išsklaidytosios operacijų knygos technologija(11),

–  atsižvelgdamas į Parlamento tyrimų tarnybos informacinį dokumentą dėl bitkoinų rinkos, ekonomikos ir reguliavimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 18 d. Europolo ataskaitą dėl Islamo valstybės teroristinių išpuolių organizavimo pokyčių(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio mėn. Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) ataskaitą dėl virtualiųjų valiutų(14),

–  atsižvelgdamas į EBPO tyrimą „Bitkoinai. Valiuta ar nepatikėtojo pervedimo technologija“(15),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. TVF darbuotojų parengtą diskusijų pranešimą dėl virtualiųjų valiutų ir tolesnių žingsnių(16),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. JK Valstybinio mokslo biuro vyriausiojo mokslinio patarėjo ataskaitą „Išsklaidytosios operacijų knygos technologija: žvelgiant toliau nei operacijų informacijos blokų grandinė“(17),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 25 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto surengtą klausymą virtualiųjų valiutų klausimu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0168/2016),

A.  kadangi dar nėra visuotinai taikomos apibrėžties, bet virtualiosios valiutos (VV, angl. VC) kartais vadinamos skaitmeniniais grynaisiais pinigais, o Europos bankininkystės institucija (angl. EBA) laiko jas skaitmenine vertės forma, kuri nėra išleista centrinio banko ar valdžios institucijos ir nebūtinai susieta su nepagrįsta realia verte (angl. fiat) valiuta, tačiau kuri pripažįstama fizinių arba juridinių asmenų kaip mokėjimo priemonė ir kuri gali būti perduodama, laikoma arba parduodama elektroniniu būdu; kadangi virtualiosios valiutos visų pirma pagrįstos išsklaidytosios operacijų knygos technologija (IOKT, angl. DLT), kuria technologiškai paremta daugiau kaip 600 lygiaverčių subjektų tarpusavio mainus palengvinančių virtualiųjų valiutų schemų(18), iš kurių iki šiol svarbiausia yra bitkoinas; nors bitkoinas pradėtas leisti 2009 m. ir šiuo metu užima beveik 90 proc. išsklaidytosios operacijų knygos technologija paremtų virtualiųjų valiutų rinkos dalį, o neiškeistų bitkoinų rinkos vertė sudaro maždaug 5 mlrd. eurų(19), tačiau jis dar nepasiekė sisteminės reikšmės masto;

B.  kadangi išsklaidytosios operacijų knygos technologiją sudaro įvairaus patikos ir atsparumo lygio duomenų bazės, kurios gali sparčiai apdoroti didelį operacijų skaičių ir geba atlikti transformacijas ne tik virtualiųjų valiutų, bet ir platesnėje finansinių technologijų srityje (tarpuskaita ir atsiskaitymas galėtų būti vienas iš aiškiausių šių technologijų taikymo pavyzdžių), taip pat ne tik finansų, bet ir ypač tapatybės ir nuosavybės patvirtinimo srityje;

C.  kadangi tiek iš rizikos kapitalo finansavimo, tiek iš bendrovių investicijų susidarančios investicijos į išsklaidytosios operacijų knygos technologiją yra neatskiriama besitęsiančio finansinių technologijų inovacijų ciklo dalis ir jau yra pasiekusios daugiau kaip 1 milijardą eurų(20);

Virtualiųjų valiutų ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos galimybės ir rizika sparčiai kintančioje mokėjimų technologijų srityje

1.  pabrėžia, kad virtualiosios valiutos ir išsklaidytosios operacijų knygos technologija gali nemažai prisidėti prie piliečių gerovės ir ekonomikos vystymosi (be kita ko, finansų sektoriuje), nes jos:

   a) sumažina su sandorių sudarymu ir operacijomis susijusias mokėjimų (ypač tarpvalstybinių lėšų pervedimo operacijų) sąnaudas – gali būti, kad jos sudaro gerokai mažiau nei 1 proc., palyginti su įprastiniais 2–4 proc., kai naudojamos mokėjimo internetu sistemos(21), ir daugiau kaip vidutiniškai 7 proc., kai atliekamos tarpvalstybinės perlaidų operacijos(22), taigi, optimistiniu vertinimu, gali 20 mlrd. eurų sumažinti bendras pasaulines su perlaidomis susijusias sąnaudas;
   b) plačiau žiūrint, sumažina prieigos prie finansų sąnaudas net ir neturint įprastos banko sąskaitos, todėl gali padidinti finansinę įtrauktį ir padėti pasiekti G 20 ir G 8 tikslą „5x5“(23);
   c) padidina mokėjimo sistemų bei prekybos prekėmis ir paslaugomis atsparumą ir, priklausomai nuo atitinkamos schemos architektūros, spartą, nes naudojama iš esmės decentralizuota išsklaidytosios operacijų knygos technologijos struktūra, kuri gali patikimai veikti, net jeigu kai kurių jos tinklo dalių veikla sutrinka arba į jas įsibraunama;
   d) suteikia galimybių taikyti sistemas, kurias lengva naudoti ir kurios užtikrina mažas sandorių ir operacijų sąnaudas ir aukšto lygio privatumą, tačiau neužtikrina visiško anonimiškumo, kad būtų galima tam tikru mastu atsekti operacijas, kai padaromas koks nors nusižengimas, ir apskritai padidinti skaidrumą rinkos dalyviams;
   e) naudoja tokias sistemas, kuriomis remiantis galima plėtoti saugius ir asmens privatumo nepažeidžiančius internetinio labai mažų sumų mokėjimo sprendimus, kurie galbūt galėtų pakeisti kai kuriuos dabartinius internetinio verslo modelius, kurie kelia didelę grėsmę privatumui;
   f) gali suteikti galimybių naudotis įvairių rūšių įprastomis ir novatoriškomis mokėjimo priemonėmis, pradedant kreditinėmis kortelėmis, baigiant mobiliosiomis priemonėmis, ir visas jas susieti į vieną saugią ir vartotojams patogią prietaiką, kuri galėtų Europoje paskatinti tam tikrų e. prekybos elementų pažangą ir įtvirtinti bendrąją rinką;

2.  pažymi, kad virtualiųjų valiutų ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemos kelia riziką, dėl kurios reikia imtis tinkamų priemonių siekiant didinti tų schemų patikimumą, įskaitant šią dabartinę riziką:

   a) tai, kad nėra lanksčių, bet atsparių ir patikimų valdymo struktūrų ir netgi tokių struktūrų apibrėžties, ypač kai kuriose išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikose, tokiose kaip bitkoinai, o tai sukelia netikrumą ir vartotojų (kalbant plačiau – naudotojų) apsaugos problemų, ypač kai kyla iššūkių, kurių pradiniai tos programinės įrangos projektuotojai nebuvo numatę;
   b) didelius virtualiųjų valiutų vertės svyravimus ir spekuliacinių burbulų galimybes, taip pat tai, kad nėra įprastinio pavidalo reguliavimo priežiūros, saugumo užtikrinimo priemonių ir apsaugos (šie klausimai ypač svarbūs vartotojams);
   c) kartais nedidelius reguliavimo institucijų pajėgumus naujos technologijos srityje, nes dėl to sunku laiku nustatyti tinkamas apsaugos priemones ir taip užtikrinti tinkamą ir patikimą išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikų veikimą, kai jų mastas taip išaugs, kad jos taps sisteminės svarbos, arba netgi prieš taip atsitinkant;
   d) teisinį netikrumą, susijusį su naujomis išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikomis;
   e) energijos, suvartojamos naudojant tam tikras virtualiąsias valiutas, kiekį, kuris, remiantis Jungtinės Karalystės vyriausybės vyriausiojo mokslinio patarėjo ataskaitos dėl išsklaidytosios operacijų knygos technologijos apskaičiavimais, bitkoinų atveju viršija 1 GW, todėl būtų reikalingos investicijos moksliniams tyrimams, skirtiems sukurti efektyvesnius operacijų tikrinimo mechanizmus, ir šių mechanizmų skatinimas;
   f) tai, kad nėra pakankamai skaidrių ir lengvai prieinamų techninių dokumentų apie konkrečių virtualiųjų valiutų ir kitų išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemų veikimą;
   g) potencialius finansinio nestabilumo šaltinius, kurie galėtų būti siejami su išvestiniais produktais, pagrįstais blogai suvokiamomis virtualiųjų valiutų savybėmis;
   h) galimus ilgalaikius pinigų politikos veiksmingumo apribojimus, atsirasiančius, jei privačios virtualiųjų valiutų schemos būtų plačiai naudojamos kaip oficialių nepagrįstų realia verte valiutų pakaitalas;
   i) šešėlinės rinkos operacijų, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo(24) ir mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo bei kitokios nusikalstamos veikos galimybę, atsirandančią dėl kai kurių tokių paslaugų teikėjų siūlomos netikros tapatybės ir pinigų „maišymo“ paslaugų bei kai kurių virtualiųjų valiutų decentralizuoto pobūdžio (tačiau reikia turėti mintyje, kad grynųjų pinigų operacijas atsekti gali būti visgi gerokai sunkiau);

3.  teigia, kad šiai rizikai pašalinti reikės užtikrinti didesnį reguliavimo pajėgumą, įskaitant techninę patirtį, ir sukurti racionalią teisinę sistemą, kuri neatsiliktų nuo inovacijų, užtikrintų, kad būtų laiku ir proporcingai reaguojama, jeigu (kai) kurios išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikos taptų sistemiškai svarbios;

4.  vis dėlto pažymi, kad, jei reguliavimo priemonės būtų priimtos labai anksti, jos gali būti nepritaikytos esamai padėčiai, kuri vis dar nuolat keičiasi, ir gali perduoti neteisingą signalą visuomenei apie virtualiųjų valiutų privalumus arba saugumą;

Išsklaidytosios operacijų knygos technologijos panaudojimas ne tik mokėjimų srityje

5.  pažymi, kad išsklaidytosios operacijų knygos technologijos galimybės pigiau paspartinti, decentralizuoti, automatizuoti ir standartizuoti duomenimis grindžiamus procesus gali iš esmės pakeisti dabartinį turto pervedimo ir įrašų saugojimo būdą, o tai turėtų pasekmių tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriui – viešasis sektorius būtų su tuo susijęs trimis aspektais: kaip paslaugų teikėjas, priežiūrą vykdantis subjektas ir teisės aktų leidėjas;

6.  pažymi, kad šiuo metu viso pasaulio finansų sektoriaus sąnaudos tarpuskaitai, atsiskaitymui ir kitiems poprekybinio valdymo procesams gerokai viršija 50 mlrd. eurų per metus(25) ir kad šis aspektas ir sąskaitų suderinimo procesai yra tokios sritys, kuriose išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimas galbūt padarytų perversmą, susijusį su efektyvumu, sparta ir atsparumu, tačiau taip pat iškeltų naujų reguliavimo iššūkių;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo klausimu privačiojo sektoriaus subjektai pradėjo keletą iniciatyvų, ir ragina Europos ir nacionaliniu lygmenų kompetentingas institucijas stebėti tokias iniciatyvas;

8.  taip pat pažymi, kad išsklaidytosios operacijų knygos technologija galėtų būti naudojama siekiant paskatinti dalijimąsi duomenimis, skaidrumą ir pasitikėjimą ne tik tarp valdžios institucijų ir piliečių, tačiau taip pat tarp privačiojo sektoriaus subjektų ir klientų;

9.  pripažįsta, kad vis dar atsiskleidžia išsklaidytosios operacijų knygos technologijos potencialas ne finansų sektoriuje, įskaitant sutelktinį finansavimą pasitelkiant kriptografines apskaitos sistemas, tarpininkavimo sprendžiant ginčus paslaugas, ypač finansų ir teisės paslaugų sektoriuose, ir išmaniųjų sutarčių galimybes derinant jas su skaitmeniniais parašais, prietaikas, kurios leidžia užtikrinti didesnį duomenų saugumą, ir sinergiją su daiktų interneto plėtra;

10.  atkreipia dėmesį į dinamiką, kurią verslo aplinkoje sukuria operacijų informacijos blokų grandinės technologijos, ir jų galimybes ilguoju laikotarpiu pertvarkyti realiąją ekonomiką;

11.  pripažįsta išsklaidytosios operacijų knygos technologijos galimybes padėti vyriausybėms mažinti pinigų plovimo, sukčiavimo ir korupcijos apimtis;

12.  ragina valstybines įstaigas atlikus tinkamą poveikio vertinimą išbandyti išsklaidytosios operacijų knygos technologijos sistemas, siekiant pagerinti paslaugų teikimą piliečiams ir e. vyriausybės sprendimus, laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių; ragina valstybines įstaigas vengti pririšimo poveikio, kuris gali atsirasti naudojant privačias išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemas; atskirai pripažįsta, kad išsklaidytosios operacijų knygos technologija gali pagerinti žemės registro sistemas;

13.  rekomenduoja valstybinėms įstaigoms ir kompetentingoms institucijoms, kurioms pavesta didelių duomenų analizė, išnagrinėti, kaip būtų galima taikyti realiojo laiko išsklaidytosios operacijų knygos technologija grindžiamą priežiūrą ir ataskaitų teikimo priemones, vykdant reguliavimo technologijų finansų sektoriuje darbotvarkę ir kitas priemones, siekiant bent sumažinti didžiulį PVM deficitą Sąjungoje(26);

Pažangus reguliavimas siekiant skatinti inovacijas ir užtikrinti patikimumą

14.  ragina ES lygmeniu laikytis proporcingo reguliavimo principo, kad inovacijos nestrigtų arba nebūtų apkraunamos perteklinėmis sąnaudomis ankstyvame etape, ir sykiu deramai atsižvelgti į reguliavimo iššūkius, kurie gali atsirasti dėl virtualiųjų valiutų ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimo plačiu mastu;

15.  atkreipia dėmesį į panašumus tarp išsklaidytosios operacijų knygos technologijos, kurias sudaro sistemoje dalyvaujantys ir bendrą duomenų bazę bendrai naudojantys centrai, ir žiniatinklio (angl. WWW), kuris apibrėžiamas kaip pasauliniai ištekliai, logiškai tarpusavyje susieti naudojant hiperteksto saitus; atkreipia dėmesį į tai, kad tiek išsklaidytosios operacijų knygos technologija, tiek WWW grindžiami internetu – pasauline sistema, kurią sudaro tarpusavyje susieti didžiųjų kompiuterių, asmeninių kompiuterių ir belaidžio ryšio kompiuterių tinklai;

16.  primena, kad internetą, nepaisant pastangų skatinti įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, toliau reglamentuoja Nacionalinė telekomunikacijų ir informacijos administracija – Jungtinių Amerikos Valstijų Prekybos departamento agentūra;

17.  palankiai vertina tai, kad Interneto valdymo forume sukurta Dinamiška koaliciją operacijų informacijos blokų grandinės technologijos klausimais, ir ragina Komisiją skatinti bendrą ir įtraukų išsklaidytosios operacijų knygos technologijos valdymą, siekiant išvengti anksčiau iškilusių problemų plėtojant internetą;

18.  pažymi, kad pagrindiniai ES teisės aktai, tokie kaip Europos rinkos infrastruktūros reglamentas, Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamentas, Atsiskaitymų baigtinumo direktyva, Finansinių priemonių rinkų direktyva ir reglamentas, Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų teisės aktų suderinimo direktyva ir Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva, galėtų būti naudojami kaip reguliavimo sistema, tinkama vykdomai veiklai nepriklausomai nuo tos veiklos technologijos, virtualiosioms valiutoms ir išsklaidytosios operacijų knygos technologija grindžiamoms prietaikoms plečiantis į naujas rinkas ir plečiant jų veiklą; vis dėlto pažymi, kad gali prireikti konkretiems poreikiams labiau pritaikytų teisės aktų;

19.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus į Kovos su pinigų plovimu direktyvą (angl. AMLD) įtraukti virtualiųjų valiutų keitimo platformas, siekiant užbaigti su tokiomis platformomis susijusį anonimiškumą; tikisi, kad bet kokie pasiūlymai šiuo klausimu bus tiksliniai, pagrįsti visapusiška rizikos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis, analize ir paremti kruopščiu poveikio vertinimu;

20.  rekomenduoja Komisijai atlikti išsamią virtualiųjų valiutų analizę ir remiantis tuo vertinimu apsvarstyti galimybę, jei tinkama, persvarstyti atitinkamus ES teisės aktus dėl mokėjimų, įskaitant Mokėjimo sąskaitų direktyvą, Mokėjimo paslaugų direktyvą ir Elektroninių pinigų direktyvą, atsižvelgiant į naujas galimybes, kurias suteikia technologinės naujovės, įskaitant virtualiąsias valiutas ir išsklaidytosios operacijų knygos technologiją, siekiant toliau didinti konkurenciją ir mažinti operacijų išlaidas, be kita ko, gerinant sąveikumą ir galbūt skatinant naudoti visuotinę nenuosavybinę elektroninę piniginę;

21.  pažymi, kad keletas virtualiųjų vietos valiutų sukurtos Europoje, ypač reaguojant į finansų krizę ir susijusias kreditų krizės problemas; ragina rengiant būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ypač atsargiai apibrėžti virtualiąsias valiutas, siekiant tinkamai atsižvelgti į tai, kad esama „vietos valiutų“, kurios yra ne pelno siekiančio pobūdžio ir dažnai ribotai pakeičiamos bei teikia didelę socialinę ir ekologinę naudą, taip pat siekiant išvengti neproporcingo reglamentavimo šioje srityje tol, kol nėra siekiama išvengti apmokestinimo arba jį apeiti;

22.  ragina sukurti horizontaliąją darbo grupę išsklaidytosios operacijų knygos technologijos klausimais, kuriai vadovautų Komisija ir kurią sudarytų techniniai ir reguliavimo srities ekspertai, siekiant:

   i) teikti būtinas technines ir priežiūros žinias įvairiose srityse, kuriose aktualios išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikos, suburti suinteresuotuosius subjektus ir remti atitinkamų ES ir valstybių narių lygmenų viešųjų subjektų dedamas pastangas stebėti išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimą Europos ir pasaulio lygmenimis;
   ii) skatinti informuotumą apie išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikas ir analizuoti jų riziką ir naudą, įskaitant galutiniams naudotojams, siekiant kuo geriau išnaudoti jų potencialą, be kita ko, siekiant nustatyti pagrindines išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemų savybes, kurios padeda siekti bendrojo intereso, pavyzdžiui, nepatentuotų atvirųjų standartų, ir nustatant besiformuojančius geriausios praktikos standartus;
   iii) remti savalaikį, informacija pagrįstą ir proporcingą atsaką į naujas galimybes ir uždavinius, atsirandančius įdiegiant svarbias išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikas, įskaitant gaires dėl būsimų veiksmų ES ir valstybių narių lygmenimis, kurios apimtų galiojančių Europos reguliavimo nuostatų įvertinimą, siekiant atitinkamais atvejais atnaujinti jas atsižvelgiant į esminius ir sisteminės svarbos turinčius išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimo būdus, be kita ko, sprendžiant vartotojų apsaugos ir sistemines problemas;
   iv) plėtoti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis visais svarbiais virtualiųjų valiutų ir kitų išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemų aspektais, jei atitinkamos schemos tampa taip plačiai naudojamos, kad tampa sistemiškai svarbios stabilumui;

23.  pabrėžia, jog naudojant virtualiąsias valiutas svarbus vartotojų informuotumas, skaidrumas ir pasitikėjimas; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir virtualiųjų valiutų sektoriaus atstovais, parengti gaires, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad būtų teikiama teisinga, aiški ir išsami informacija apie esamus ir būsimus virtualiųjų valiutų naudotojus, kad jie galėtų pagrįstai rinktis ir taip didinti virtualiųjų valiutų schemų skaidrumą jų organizavimo ir veiklos metodų, jų skirtumo nuo reguliuojamų ir prižiūrimų mokėjimo sistemų, atsižvelgiant į vartotojų apsaugą, požiūriu;

o
o   o

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) http://www.bis.org/cpmi/publ/d137.pdf
(2)http://www.bankofengland.co.uk/publications/Documents/quarterlybulletin/2014/qb14q3digitalcurrenciesBitcoin2.pdf
(3) https://www.eba.europa.eu/documents/10180/657547/EBA-Op-2014-08+Opinion+on+Virtual+Currencies.pdf
(4) https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/virtualcurrencyschemesen.pdf
(5) http://ec.europa.eu/justice/newsroom/criminal/news/160202_en.htm
(6) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5592_en.htm
(7)http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC97043/the%20digital%20agenda%20of%20virtual%20currencies_final.pdf
(8) http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/02/12-conclusions-terrorism-financing/
(9) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1463564584935&uri=CELEX:62014CJ0264
(10) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX%3A62014CC0264
(11) https://www.esma.europa.eu/sites/default/files/library/2015/11/2015-532_call_for_evidence_on_virtual_currency_investment.pdf
(12) http://www.europarl.europa.eu/RegData/bibliotheque/briefing/2014/140793/LDM_BRI(2014)140793_REV1_EN.pdf
(13) http://www.europarl.europa.eu/portal/lt
(14) http://www.fatf-gafi.org/media/fatf/documents/reports/virtual-currency-key-definitions-and-potential-aml-cft-risks.pdf
(15) http://www.oecd.org/daf/fin/financial-markets/The-Bitcoin-Question-2014.pdf
(16) https://www.imf.org/external/pubs/ft/sdn/2016/sdn1603.pdf
(17) https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/492972/gs-16-1-distributed-ledger-technology.pdf
(18) http://www.bis.org/cpmi/publ/d137.pdf
(19) http://coinmarketcap.com/
(20) Žr., be kita ko: http://www.coindesk.com/state-of-Bitcoin-blockchain-2016/
(21) https://www.eba.europa.eu/documents/10180/657547/EBA-Op-2014-08+Opinion+on+Virtual+Currencies.pdf
(22) https://remittanceprices.worldbank.org/sites/default/files/rpw_report_december_2015.pdf
(23)http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/TOPICS/EXTFINANCIALSECTOR/0,,contentMDK:22383199~pagePK:210058~piPK:210062~theSitePK:282885,00.html
(24) Nors esama galimybių virtualiąsias valiutas panaudoti terorizmui finansuoti, Europolas neseniai (2016 m. sausio 18 d.) nurodė, kad teisėsauga nėra patvirtinusi tokių atvejų, nepaisant to, kad tretieji asmenys yra pranešę apie tai, kad teroristai galbūt naudojosi tokiomis anoniminėmis valiutomis kaip bitkoinai savo veiklai finansuoti.
(25) https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/492972/gs-16-1-distributed-ledger-technology.pdf
(26) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5592_en.htm


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2015/010 FR/MoryGlobal“
PDF 350kWORD 84k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Prancūzijos paraiška „EGF/2015/010 FR/MoryGlobal“) (COM(2016)0185 – C8-0136/2016 – 2016/2043(BUD))
P8_TA(2016)0229A8-0182/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0185 – C8-0136/2016),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0182/2016),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.  kadangi priimtasis EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl pradėti taikyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų išlaidų pagal siūlomas priemones, padidinti EGF paraiškų nagrinėjimo Komisijoje, Parlamente ir Taryboje veiksmingumą sutrumpinant jų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Prancūzija pateikė paraišką „EGF/2015/010 FR/MoryGlobal“ dėl finansinės EGF paramos po to, kai buvo atleisti darbuotojai ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 49 skyriui (Sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais) ir 52 skyriui (Sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla), įvairiose žemyninės Prancūzijos vietose, ir kadangi tikimasi, kad priemonėmis pasinaudos 2 132 atleisti darbuotojai, atitinkantys reikalavimus EGF paramai gauti; kadangi prašymas pateiktas po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl „MoryGlobal“ likvidavimo teismo sprendimu ir pateikta paraiška „EGF/2014/017 FR/Mory-Ducros“;

E.  kadangi paraiška pateikta pagal EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus intervencijos kriterijus, pagal kuriuos per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš valstybės narės įmonės būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, atleistus iš jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonių, ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko;

1.  pritaria Komisijai, kad paraiška atitinka EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas ir kad todėl Prancūzija turi teisę gauti finansinę 5 146 800 EUR paramą pagal tą reglamentą, ši suma sudaro 60 proc. bendrų išlaidų, siekiančių 8 528 000 EUR;

2.  pažymi, kad Komisija laikėsi 12 savaičių nuo paraiškos gavimo iš Prancūzijos valdžios institucijų (gauta 2015 m. lapkričio 19 d.) termino, 2016 m. balandžio 7 d. baigė vertinti, ar paraiška atitinka EGF finansinės paramos suteikimo sąlygas, ir tą pačią dieną apie savo vertinimą pranešė Parlamentui;

3.  mano, kad darbuotojai iš įmonės „MoryGlobal“ atleisti dėl to, kad bendrai sumažėjo fiziniai išdirbiai Europoje, taigi ir vežamų krovinių kiekis, krovinių vežimo keliais sektoriuje kilo kainų karas, todėl nuo 2007 m. Prancūzijoje vis mažėjo šio sektoriaus veiklos maržos ir daugėjo nuostolių, kilo bankrotų banga ir, be kitų įmonių, bankrutavo įmonė „Mory-Ducros“ ir vėliau įmonė „MoryGlobal“, kuri buvo perėmusi ir darbinusi 2 107 buvusius įmonės „Mory-Ducros“ darbuotojus;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. balandžio mėn. patvirtinta ir buvusių 2 513 įmonės „Mory-Ducros“ darbuotojų skirta EGF parama(4) siekia 6 052 200 EUR;

5.  pažymi, kad iki šiol sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektoriuje pateiktos dar dvi EGF paraiškos: „EGF/2014/017 FR/ Mory-Ducros“ ir „EGF/2011/001 AT/ Nieder- und Oberoesterreich“, abiejose nurodyta pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, dėl kurios tame sektoriuje atleisti 2 804 darbuotojai, priežastis; pažymi, kad kai kurios abiejų paraiškų priemonės yra panašios;

6.  pažymi, kad Prancūzijos valdžios institucijos pradėjo teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas nukentėjusiems darbuotojams 2015 m. balandžio 23 d., t. y. likus pakankamai laiko iki sprendimo dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui priėmimo;

7.  palankiai vertina tai, kad Prancūzija socialinį planą, kurį vykdant taip pat finansiškai dalyvauja įmonė „MoryGlobal“, pradėjo taikyti dar prieš tai, kai iš EGF buvo gautos papildomos lėšos; palankiai vertina tai, kad priemonės, kurioms prašoma EGF paramos, neapima priemonių, nurodytų EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte, t. y. išmokų, o parama yra nukreipta į priemones, turinčias tikrą pridėtinę vertę užtikrinant būsimą atleistų darbuotojų grąžinimą į darbo rinką;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad EGF lėšomis bendrai finansuojamas prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos apima konsultantų ekspertų grupės teikiamas atleistų darbuotojų konsultavimo ir orientavimo paslaugas, kurios papildo socialinį planą ir profesinio saugumo sutartį (pranc. Contrat de Sécurisation professionnelle), finansuojamą Prancūzijos valstybės, siekiant padėti darbuotojams sugrįžti į darbo rinką; atkreipia dėmesį į tai, kad trys konsultantų grupės darbą organizuojantys rangovai – tai tie patys rangovai, kurie teikė paslaugas iš įmonės „Mory-Ducros“ atleistiems darbuotojams; tikisi, kad Komisija ir Prancūzijos valdžios institucijos griežtai laikysis principo, pagal kurį agentūroms bus mokama remiantis pasiektais rezultatais;

9.  pažymi, kad rangovų (BPI, „Sodie“ ir „AFPA Transitions“) užduotis yra suteikti pagalbą atleistiems darbuotojams, padėti rasti jiems būdus, kaip išlikti darbo rinkoje ir susirasti naujų darbo vietų teikiant prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, kaip antai, organizuojant kolektyvinius ir individualius informacinius susitikimus, siūlant pagalbą keičiant profesinę veiklą ir įsidarbinant naujoje darbo vietoje;

10.  mano, kad 55–64 metų amžiaus darbuotojų grupei kyla didesnis užsitęsusio nedarbo ir išstūmimo iš darbo rinkos pavojus su galimomis socialinės atskirties pasekmėmis; taigi mano, kad tokie darbuotojai, kurie sudaro 19 proc. paramos gavėjų, kuriems turi būti taikomi siūlomi veiksmai, turi specialių poreikių, susijusių su prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų teikimu pagal EGF reglamento 7 straipsnį;

11.  pažymi, jog Prancūzija nurodė, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su tikslinių paramos gavėjų atstovais ir socialiniais partneriais;

12.  primena, kad, remiantis EGF reglamento 7 straipsniu, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir reikiamus įgūdžius ir šį paketą pritaikyti prie perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos; teigiamai vertina tai, kad Prancūzija visapusiškai patikino, jog siūlomi veiksmai papildys struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus ir tai bus suderinta priemonė, skirta prisitaikyti prie pasaulinių iššūkių, kad būtų pasiektas darnus ekonomikos augimas, kaip nurodyta Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. įgyvendinimo Europoje vertinime(5);

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad konsultantų grupės darbą organizuojantys rangovai – tai tie patys rangovai, kurie teikia paslaugas iš įmonės „Mory-Ducros“ atleistiems darbuotojams; ragina Komisiją pateikti paramos, teikiamos iš įmonės „Mory-Ducros“ atleistiems darbuotojams, išlaidų efektyvumo analizę, nes ši paraiška yra susijusi su paraiška „EGF/2014/017 FR/Mory-Ducros“ ir tie patys rangovai teikia prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas;

14.  atsižvelgia į konkrečios darbo rinkos svarbą, kadangi Prancūzijai tenka didžiausia dalis ES-28 sausumos transporto paslaugų sektoriaus pridėtinės vertės;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, jog siūlomi veiksmai nėra finansiškai remiami iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones ir kad jie papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus;

16.  primena, kad EGF parama papildo nacionalines priemones ir neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos atsakingos valstybės narės ar bendrovės;

17.  palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, pagerino procedūrą; atkreipia dėmesį į laiko trūkumą, atsiradusį dėl naujo tvarkaraščio, ir į galimą tokio trūkumo poveikį paraiškų nagrinėjimo efektyvumui;

18.  pakartoja savo prašymą Komisijai užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su EGF bylomis;

19.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

20.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo

(Prancūzijos paraiška „EGF/2015/010 FR/MoryGlobal“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2016/989.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/738 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Prancūzijos paraiška „EGF/2014/017 FR/Mory-Ducros“) (OL L 117, 2015 5 8, p. 47).
(5) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2016/558763/EPRS_IDA(2016)558763_EN.pdf


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2015/011 GR/Supermarket Larissa“
PDF 353kWORD 83k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Graikijos paraiška „EGF/2015/011 GR/Supermarket Larissa“) (COM(2016)0210 – C8-0149/2016 – 2016/2050(BUD))
P8_TA(2016)0230A8-0181/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0210 – C8-0149/2016),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į penkias ankstesnes paraiškas dėl EGF paramos, susijusias su mažmeninės prekybos sektoriumi,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (EGF/2016/000 TA 2016 – techninė pagalba, teikiama Komisijos iniciatyva)(4),

–  atsižvelgdamas į trišalį dialogą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0181/2016),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones; kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) naudingas darbuotojams, atleistiems iš mažųjų ir vidutinių įmonių ir daugiašalių įmonių, nesvarbu, kokia politika ar interesai buvo sprendimo uždaryti motyvas, ypač pastarųjų įmonių atveju; kadangi pagal EGF reglamentą ir Sąjungos politiką ir toliau itin didelis dėmesys turėtų būti skiriamas darbo vietų, gamybos ir praktinių žinių išsaugojimui Sąjungoje;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama darbuotojams, kuriems jos reikia, turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.  kadangi Graikija pateikė paraišką „EGF/2015/011 GR/Supermarket Larissa“ dėl finansinės EGF paramos, po to, kai buvo atleisti darbuotojai ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 47 skyriui (Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), NUTS 2 lygio regionuose – Centrinėje Makedonijoje (Κεντρική Μακεδονία) (EL12) ir Tesalijoje (Θεσσαλία) (EL14), ir kadangi tikimasi, kad priemonėmis pasinaudos 557 atleisti darbuotojai, taip pat 543 jaunesni nei 30 metų nesimokantys, nedirbantys ir mokymuose nedalyvaujantys (toliau – NEET) jaunuoliai iš tų pačių regionų; kadangi šie darbuotojai buvo atleisti bankrutavus įmonei „Supermarket Larissa ABEE“ ir ją uždarius;

D.  kadangi paraiška pateikta pagal EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus intervencijos kriterijus, pagal kuriuos per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš valstybės narės įmonės turi būti atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, atleistus iš jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonių, ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko;

1.  pritaria Komisijai, kad paraiška atitinka EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas ir kad todėl Graikija turi teisę gauti finansinę 6 468 000 EUR paramą pagal šį reglamentą (nurodyta suma sudaro 60 proc, bendrųjų išlaidų, sieksiančių 10 780 000 EUR);

2.  pažymi, kad gavus finansinę paramą bus siekiama padėti 557 atleistiems darbuotojams, iš jų 194 yra vyrai, o 363 – moterys;

3.  primena, kad dar 543 jaunesniems kaip 30 metų amžiaus nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams tame pačiame regione gali būti teikiamos prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos, pvz., profesinis orientavimas pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

4.  pažymi, kad Komisija laikėsi 12 savaičių nuo paraiškos gavimo iš Graikijos valdžios institucijų (gauta 2015 m. lapkričio 26 d.) termino, 2016 m. balandžio 14 d. baigė vertinti, ar paraiška atitinka EGF finansinės paramos suteikimo sąlygas, ir 2016 m. balandžio 15 d. apie tą vertinimą pranešė Parlamentui;

5.  pažymi, kad tikimasi, jog be 557 atleistų darbuotojų, priemonėse taip pat dalyvaus ir iš EGF bendrai finansuojamas prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas gaus tame pačiame regione gyvenantys 543 nesimokantys, nedirbantys ir mokymuose nedalyvaujantys (toliau – NEET) jaunesni kaip 30 metų jaunuoliai; pažymi, kad Graikijos valdžios institucijų prašymas į tas priemones įtraukti NEET jaunimą pateikiamas dėl to, kad regione trūksta darbo vietų, palyginti su dideliu darbo ieškančių asmenų skaičiumi, o Tesalijoje, Eurostato duomenimis, daugiau kaip 12 mėnesių darbo neturi 73,5 proc. bedarbių;

6.  pažymi, kad dėl didelio Graikijos ekonomikos nuosmukio ir vėliau mažėjusių privataus vartojimo ir perkamosios galios mažmeninė maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių prekybos apimtis 2015 m. buvo 30 proc. mažesnė nei prasidedant krizei 2008 m.; pažymi, kad „Supermarket Larissa“ pardavimams buvo būdinga ta pati mažėjimo tendencija;

7.  taigi pažymi, kad 1986 m. įsteigtam mažų maisto prekių parduotuvių kooperatyvui „Supermarket Larissa“, kuris buvo atidaręs 42 parduotuves ir turėjo 600 darbuotojų, nepavyko susidoroti su nuostoliais ir 2014 m. antrą ketvirtį jis turėjo uždaryti parduotuves; nurodo, kad to išvengti nepadėjo griežtos taupymo priemonės, visų pirma darbo užmokesčio sumažinimas (-30 proc.), naujai susiderėtos nuomos sąlygos ir sąskaitų apmokėjimo terminų atidėjimas; pažymi, kad tokia padėtis susidarė ir dėl labai sumažėjusio paskolų teikimo įmonėms, kai Europos Centrinio Banko taikytas kiekybinis skatinimas nedavė laukiamo paskolų teikimo efekto; pažymi, kad šis atvejis yra dramatiška nuolatinio kreditorių spaudimo Graikijai ir Europos griežto taupymo politikos pasekmė;

8.  teigiamai vertina tai, kad Graikijos valdžios institucijos pradėjo teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas nukentėjusiems darbuotojams 2016 m. vasario 26 d., t. y. prieš priimant sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui;

9.  pažymi, kad maksimali pajamų paramos priemonių suma bus griežtai apribota – 35 proc. bendros suderintam prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketui skirtos sumos, kaip nustatyta pagal EGF reglamentą, ir kad aktyvus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimas darbo paieškos arba mokymosi veikloje yra tų priemonių taikymo sąlyga;

10.  pažymi, kad nors kooperatyvas taikė tam tikras griežto taupymo priemones, kaip antai sumažino darbo užmokestį, iš naujo susiderėjo dėl nuomos sąlygų, atidėjo sąskaitų apmokėjimo terminus, siūlė pigesnius produktus ir sumažino veiklos išlaidas, jis turėjo vieną po kitos uždaryti savo parduotuves;

11.  pažymi, kad priemonės, kurias Graikija planuoja taikyti atleistiems darbuotojams ir NEET jaunimui, apima šias kategorijas: profesinis orientavimas; mokymas, perkvalifikavimas ir profesinis mokymas; parama verslui steigti; dalyvavimo išmoka ir mokymo išmoka; judumo išmoka;

12.  atkreipia dėmesį į ganėtinai didelę sumą (15 000 EUR), kurią kaip prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų dalį turėtų gauti darbuotojai ar NEET jaunuoliai, kurie steigs savo įmones; kartu pažymi, kad daug atleistų darbuotojų turi verslumo patirties, todėl jų galimybės sėkmingai veikti šiame sektoriuje yra gana didelės;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios naujos įmonės gali tapti socialiniais kooperatyvais, ir, atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Graikijos valdžios institucijų pastangas stiprinti socialinės ekonomikos sektorių Graikijoje;

14.  pažymi, kad svarbu pradėti informavimo kampaniją siekiant, jog informacija pasiektų tuos NEET jaunuolius, kurie galėtų atitikti šių priemonių reikalavimus; primena savo poziciją dėl poreikio nuolat ir tvariai padėti NEET jaunimui;

15.  palankiai vertina tai, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo nustatytas toliau konsultuojantis su paramos gavėjų ir socialinių partnerių atstovais;

16.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir gebėjimus, kurių prireiks ateityje, ir šį paketą pritaikyti pereinant prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

17.  pabrėžia, kad reikia didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus, ir tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai atitiks ir atleistų darbuotojų poreikius, ir dabartinę verslo aplinką;

18.  ragina Komisiją būsimuose pasiūlymuose suteikti išsamesnės informacijos apie sektorius, kurie turi potencialą augti, taigi ir samdyti žmones, taip pat kaupti pagrįstus duomenis apie EGF finansavimo poveikį, įskaitant informaciją apie pasinaudojus EGF parama rastų darbo vietų kokybę ir pasiektos reintegracijos rodiklius;

19.  pažymi, kad Graikijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones;

20.  palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, pagerino procedūrą; atkreipia dėmesį į laiko trūkumą, atsiradusį dėl naujo tvarkaraščio, ir į galimą to trūkumo poveikį paraiškų nagrinėjimo efektyvumui;

21.  primena savo prašymą Komisijai užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su EGF bylomis;

22.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

23.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo

(Graikijos paraiška „EGF/2015/011 GR/Supermarket Larissa“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2016/990.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0112.


Prašymas atšaukti Gianlucos Buonanno (Gianluca Buonanno) imunitetą
PDF 249kWORD 73k
2016 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Gianlucos Buonanno (Gianluca Buonanno) imunitetą (2016/2003(IMM))
P8_TA(2016)0231A8-0180/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 20 d. Verčelio teismo (it. Tribunale ordinario di Vercelli) prokuroro pavaduotojo atsiųstą prašymą suteikti leidimą kreiptis į telefoninio ryšio paslaugų bendroves dėl Gianlucos Buonanno naudojamo telefono numerio pokalbių išklotinių, kuris paskelbtas per 2015 m. gruodžio 14 d. plenarinį posėdį, dėl baudžiamojo proceso, kuris pradėtas Gianlucos Buonanno vardu Verčelio teisme, dėl grasinimų telefonu, kuriuos, jo teigimu, jis gavęs iš anonimo savo mobiliuoju telefonu 2015 m. balandžio 14 d. (Nr. 2890/15 R.G.N.R. mod. 44),

–  išklausęs Gianlucos Buonanno paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Italijos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 20 d. Įstatymo Nr. 140, kuriuo išdėstomos nuostatos dėl Konstitucijos 68 straipsnio įsigaliojimo ir dėl baudžiamojo proceso aukštas valstybines pareigas einančių asmenų atžvilgiu, 4 straipsnį(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0180/2016),

A.  kadangi Verčelio teismo prokuroro pavaduotojas atsiuntė prašymą suteikti leidimą kreiptis į telefoninio ryšio paslaugų bendroves, kad jos pateiktų duomenis, susijusius su Europos Parlamento nario Gianlucos Buonanno, išrinkto Italijoje, naudojamo telefono numerio pokalbiais, dėl baudžiamojo proceso, kuris pradėtas šio nario vardu Verčelio teisme, dėl grasinimų telefonu, kuriuos, jo teigimu, jis gavęs iš anonimo savo mobiliuoju telefonu 2015 m. balandžio 14 d.;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės narės teritorijoje turi naudotis imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės narės parlamento nariams;

C.  kadangi Italijos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnyje nustatyta, kad „be Parlamento rūmų, kuriems priklauso, leidimo nei vienas Parlamento narys negali būti apieškomas, negali būti atliekama krata jo namuose, draudžiama jį sulaikyti bei kitaip suvaržyti asmeninę laisvę ar laikyti nelaisvėje, išskyrus atvejus, kai yra vykdomas neatšaukiamas nuosprendis arba jei Parlamento narys yra užkluptas vykdantis nusikaltimą, už kurį yra numatomas privalomasis sulaikymas. Toks leidimas reikalingas ir kai yra bet kokia forma slaptai pasiklausoma Parlamento narių pokalbių ar bendravimo, taip pat kai yra konfiskuojama korespondencija“;

D.  kadangi 2003 m. birželio 20 d. Įstatymo Nr. 140, kuriuo išdėstomos nuostatos dėl Konstitucijos 68 straipsnio įsigaliojimo ir baudžiamojo proceso aukštas valstybines pareigas einančių asmenų atžvilgiu, 4 straipsnyje be kita ko nustatoma, kad prireikus gauti duomenis, susijusius su parlamento nario telefono pokalbiais, kompetentinga institucija turėtų paprašyti leidimo parlamento rūmų, kurio narys yra tas asmuo;

E.  kadangi prašymas atšaukti Gianlucos Buonanno imunitetą susijęs su tyrimo institucijos galimybe susipažinti su nario tos dienos, kurią jis teigia gavęs grasinančių skambučių, mobilaus telefono pokalbių išklotine;

F.  kadangi savo prašyme atšaukti imunitetą Verčelio teismo prokuroro pavaduotojas pripažįsta, kad nėra aišku, ar ši parlamentinė privilegija taip pat taikoma tais atvejais, kai parlamento narys yra numanoma nusikaltimo auka; kadangi jis daro išvadą, kad, nepaisant to, geriausias nacionalinės teisės aktų aiškinimas yra tas, kad ši privilegija turėtų būti taikoma parlamento nariams nepaisant jų procedūrinės padėties; kadangi jis, vis dėlto, nepateikė jokios nacionalinės teismo praktikos, kad paremtų šią savo išvadą;

G.  kadangi Europos Parlamentui nepriklauso aiškinti nacionalinių taisyklių dėl parlamento narių privilegijų ir imunitetų; kadangi vis dėlto reikėtų priminti, kad Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 7 straipsnio pirminis tikslas – užtikrinti Parlamento narių nepriklausomumą neleidžiant, kad Parlamento sesijų metu jiems būtų daromas spaudimas, grasinant areštu ar patraukimu atsakomybėn; kadangi šiuo atveju neginčytinai aišku, kad minėtam nariui nebuvo daromas spaudimas, nes procesas susijęs su įtariamais grasinimais, apie kuriuos pranešė pats narys kaip telefonu gautų grasinimų auka;

H.  kadangi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Verčelio teismo prokuroro pavaduotojui nebuvo būtina prašyti Europos Parlamento leidimo gauti duomenis, susijusius su Gianlucos Buonanno 2015 m. balandžio 14 d. telefoniniais pokalbiais;

I.  kadangi, nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, siekiant teisinio tikrumo reikėtų ad cautelam patenkinti Verčelio teismo prokuroro pavaduotojo prašymą;

1.  nusprendžia atšaukti Gianluca Buonanno imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Verčelio teismo prokuroro pavaduotojui ir Gianlucai Buonanno.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
(2) 2003 m. birželio 20 d. Įstatymas Nr. 140, nuostatos dėl Konstitucijos 68 straipsnio įsigaliojimo ir dėl baudžiamojo proceso aukštas valstybines pareigas einančių asmenų atžvilgiu (Oficialusis leidinys Nr. 142, 2003 m. birželio 21 d.).


Laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje Švedijos labui *
PDF 392kWORD 70k
2016 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo pagal Tarybos sprendimo (ES) 2015/1523 ir Tarybos sprendimo (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, 9 straipsnį Švedijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje (COM(2015)0677 – C8-0017/2016 – 2015/0314(NLE))
P8_TA(2016)0232A8-0170/2016

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2015)0677),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0017/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0170/2016),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Švedijoje susidarė nepaprastoji padėtis, susijusi staigiu trečiųjų šalių piliečių antplūdžiu dėl staigaus migracijos srautų pokyčio. 2015 m. gruodžio 8 d. Švedija oficialiai paprašė sustabdyti jos įsipareigojimų vykdymą pagal Tarybos sprendimus (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601;
(5)  Švedijoje susidarė nepaprastoji padėtis, susijusi staigiu trečiųjų šalių piliečių antplūdžiu dėl staigaus migracijos srautų pokyčio. 2015 m. gruodžio 8 d. Švedija oficialiai paprašė sustabdyti jos įsipareigojimų vykdymą pagal Tarybos sprendimus (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601, nes ji susiduria su problemomis tiek kaip šalis, į kurią atvykstama pirmiausiai, tiek kaip galutinės paskirties šalis;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 konstatuojamoji dalis
(9)  2015 m. Švedijoje užregistruotas didžiausias vienam gyventojui tenkantis tarptautinės apsaugos prašytojų skaičius ES (11 503 pareiškėjų milijonui gyventojų);
(9)  2015 m. Švedijoje užregistruotas didžiausias vienam gyventojui tenkantis tarptautinės apsaugos prašytojų skaičius ES (11 503 pareiškėjų milijonui gyventojų), o iki 2016 m. kovo mėn. į Švediją iš viso atvyko 170 104 prašytojai, iš kurių 73 331 yra vaikai, įskaitant 36 181 nelydimą nepilnametį;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 konstatuojamoji dalis
(10)  Švedijoje taip pat susidarė sudėtinga padėtis dėl pastaruoju metu labai išaugusio nelydimų nepilnamečių skaičiaus (vienas iš keturių pareiškėjų teigia esantis nelydimas nepilnametis);
(10)  Švedijoje taip pat susidarė sudėtinga padėtis dėl pastaruoju metu labai išaugusio nelydimų nepilnamečių, kurie turi specialių poreikių ir kuriems reikia papildomų išteklių norint sudaryti galimybę jiems naudotis sveikatos apsauga, užtikrinti deramą apgyvendinimą ir švietimą pagal Sąjungos prieglobsčio taisykles, skaičiaus (vienas iš keturių pareiškėjų teigia esantis nelydimas nepilnametis);

Transatlantiniai duomenų srautai
PDF 336kWORD 86k
2016 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl transatlantinių duomenų srautų (2016/2727(RSP))
P8_TA(2016)0233RC-B8-0623/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6, 7, 8, 11, 16, 47 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(1) (toliau – Duomenų apsaugos direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą)(3), taip pat į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(4),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimą 2000/520/EB (Sprendimas dėl „saugaus uosto“),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Pasitikėjimo ES ir JAV duomenų mainais atkūrimas“ (COM(2013)0846),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl „saugaus uosto“ nuostatų veikimo ES piliečių ir ES įsisteigusių bendrovių požiūriu (COM(2013)0847) (Komunikatas dėl „saugaus uosto“),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-362/14 Maximillian Schrems prieš Duomenų apsaugos komisarą (EU:C:2015:650),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl asmens duomenų perdavimo iš ES į Jungtines Amerikos Valstijas pagal Direktyvą 95/46/EB, Teisingumo Teismui priėmus sprendimą byloje C-362/14 (Schrems) (COM(2015)0566),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 3 d. 29 straipsnio darbo grupės pareiškimą dėl sprendimo M. Schrems byloje pasekmių,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Teisminio teisių gynimo įstatymą (angl. Judicial Redress Act), kurį Prezidentas B. Obama pasirašė 2016 m. vasario 24 d., kad jis įsigaliotų (H.R.1428),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. JAV laisvės įstatymą(5),

–  atsižvelgdamas į 28-oje prezidento politikos direktyvoje (PPD-28) nustatytos JAV elektroninės žvalgybos reformą(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 29 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Transatlantiniai duomenų srautai. Pasitikėjimo sugrąžinimas taikant griežtas apsaugos priemones“ (COM(2016)0117),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. 29 straipsnio darbo grupės nuomonę Nr. 01/2016 dėl sprendimo dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ tinkamumo projekto,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. savo rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(7) ir į 2015 m. spalio 29 d. savo rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Europos Parlamento 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijos dėl masinio elektroninio ES piliečių sekimo(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-362/14 Maximillian Schrems prieš Duomenų apsaugos komisarą priėmė sprendimą 2015 m. spalio 6 d., kuriuo sprendimas dėl „saugaus uosto“ paskelbtas negaliojančiu, ir išaiškino, kad tinkamas apsaugos lygis trečiojoje šalyje turi būti suprantamas kaip „iš esmės lygiavertis“ Sąjungoje suteikiamai apsaugai, dėl to reikia skubiai užbaigti derybas dėl ES ir JAV „privatumo skydo“, kad būtų galima užtikrinti teisinį tikrumą, kaip asmens duomenys turėtų būti perduodami iš ES į JAV;

B.  kadangi apsaugant duomenis apsaugomi asmenys, su kuriais susijusi tvarkoma informacija, ir kadangi tokią apsaugą Sąjunga pripažįsta kaip vieną iš pagrindinių teisių (Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnis);

C.  kadangi asmens duomenų apsauga, pagarba privačiam gyvenimui ir komunikacijai, teisė į saugumą, teisė gauti ir skleisti informaciją ir laisvė užsiimti verslu – visa tai yra pagrindinės teisės, kurios turi būti užtikrintos ir viena su kita suderintos;

D.  kadangi nagrinėdama trečiosios šalies suteikiamą apsaugos lygį Komisija privalo įvertinti toje šalyje taikomų taisyklių, nustatytų pagal jos vietos įstatymus arba tarptautinius įsipareigojimus, turinį, taip pat tvarką, pagal kurią užtikrinamas šių taisyklių laikymasis, kadangi pagal Duomenų apsaugos direktyvos 25 straipsnio 2 dalį ji privalo atsižvelgti į visas aplinkybes, susijusias su asmens duomenų perdavimų trečiajai šaliai; kadangi taip įvertinami turi būti ne tik teisės aktai ir praktika, susijusi su asmens duomenų apsauga komerciniais ir asmeniniais tikslais, bet ir visi tai šaliai ir sektoriui taikomos sistemos aspektai, visų pirma teisėsauga, nacionalinis saugumas ir žmogaus teisių paisymas, tačiau ne vien tik tai;

E.  kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra augantis ES ekonomikos sektorius, ir jos tampa vis labiau priklausomos nuo laisvo duomenų judėjimo; kadangi MVĮ sudarė 60 proc. įmonių, pasitikėjusių „saugaus uosto“ susitarimu, pagal kurį jos galėjo pasinaudoti supaprastintomis ir ekonomiškai efektyviomis atitikties procedūromis;

F.  kadangi JAV ir ES ekonomikos sukuria daugiau kaip 50 proc. pasaulinio BVP, užtikrina 25 proc. pasaulinio eksporto ir daugiau kaip 30 proc. pasaulinio importo; kadangi JAV ir ES ekonominiai ryšiai užtikrina didžiausios pasaulyje apimties prekybą: 2014 m. bendra transatlantinės prekybos suma buvo 1,09 trilijono JAV dolerių, palyginti su bendromis JAV prekybos su Kanada ir Kinija sumomis, kurios yra atitinkamai 741 milijardas ir 646 milijardai JAV dolerių;

G.  kadangi tarpvalstybinių Jungtinių Valstijų ir Europos duomenų srautų mastas yra didžiausias pasaulyje – 50 proc. didesnis nei JAV ir Azijos duomenų srautų mastas ir beveik du kartus didesnis nei JAV ir Lotynų Amerikos duomenų srautas, ir kadangi asmens duomenų perdavimas ir keitimasis jais yra vienas iš esminių komponentų, kuriuo grindžiami glaudūs Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų ryšiai komercinėje srityje ir teisėsaugos sektoriuje;

H.  kadangi 29 straipsnio darbo grupės nuomonėje Nr. 01/2016 palankiai įvertinti svarbūs patobulinimai, atsiradę dėl „privatumo skydo“, palyginti su sprendimu dėl „saugaus uosto“, ir visų pirma tai, kad buvo įtrauktos svarbios apibrėžtys, mechanizmai, sukurti siekiant užtikrinti „privatumo skydo“ sąrašo priežiūrą, ir dabar privalomomis tapusios peržiūros, kaip laikomasi taisyklių išorės ir vidaus lygiais, ir kadangi darbo grupė taip pat pareiškė esanti itin susirūpinusi dėl komercinių aspektų ir valdžios institucijų prieigos prie pagal „privatumo skydo“ sistemą perduodamų duomenų;

I.  kadangi iki šiol buvo laikoma, kad Andora, Argentina, Kanada, Farerų salos, Gernsis, Meno sala, Džersis, Urugvajus, Izraelis, Šveicarija ir Naujoji Zelandija yra šalys / teritorijos, kurios suteikia tinkamo lygio apsaugą, ir joms buvo suteiktos privilegijuotos galimybės patekti į ES rinką;

1.  palankiai vertina Komisijos ir JAV administracijos pastangas iš esmės patobulinti „privatumo skydą“ palyginti su sprendimu dėl „saugaus uosto“, visų pirma įtraukiant tokias svarbias apibrėžtis kaip „asmens duomenys“, „tvarkymas“ ir „valdytojas“, mechanizmus, sukurtus siekiant užtikrinti „privatumo skydo“ sąrašo priežiūrą ir dabar privalomomis tapusias peržiūras, kaip laikomasi taisyklių išorės ir vidaus lygiu;

2.  pabrėžia transatlantinių santykių, kurie abiems partnerėms yra esminiai, svarbą; pabrėžia, kad JAV ir ES visapusišku sprendimu turėtų būti paisoma teisės į duomenų apsaugą ir teisės į privatų gyvenimą; primena, kad vienas iš pagrindinių ES tikslų yra asmens duomenų apsauga, įskaitant kai jie yra perduodami jos pagrindinei tarptautinės prekybos partnerei;

3.  primygtinai reikalauja, kad „saugumo skydo“ tvarka atitiktų ES pirminę ir antrinę teisę, taip pat atitinkamus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus;

4.  pažymi, jog VI priede (Nacionalinės žvalgybos agentūros direktoriaus tarnybos atstovo Roberto S. Litto laiškas) aiškinama, kad pagal 28-ąją prezidento politikos direktyvą (toliau – PPD-28) masiškai kaupti ne JAV piliečių asmens duomenis ir komunikacijas vis dar leidžiama šešiais atvejais; pabrėžia, kad toks masinis rinkimas turi būti tik „kuo labiau pritaikytas“ ir „pagrįstas“, o tai neatitinka griežtesnių būtinybės ir proporcingumo reikalavimų, kaip nurodyta Chartijoje;

5.  primena, kad teisinis tikrumas, visų pirma aiškios ir vienodos taisyklės, yra svarbiausias verslo plėtros ir augimo elementas, visų pirma MVĮ, siekiant užtikrinti, jog jos nesusidurtų su teisiniu netikrumu ir jų veiklai bei pajėgumams plėtoti verslą kitoje Atlanto pusėje nebūtų padarytas didelis neigiamas poveikis;

6.  palankiai vertina tai, kad į „privatumo skydo“ sistemą įtrauktas asmenų teisių gynimo mechanizmas; ragina Komisiją ir JAV administraciją išspręsti dabartinę sudėtingumo problemą, kad procedūra taptų pritaikyta vartotojams ir veiksminga;

7.  ragina Komisiją siekti, kad būtų išaiškintas JAV teikiamų rašytinių patikinimų teisinis statusas;

8.  palankiai vertina tai, kad į JAV valstybės departamentą paskirtas ombudsmenas, kuris dirbs kartu su nepriklausomomis valdžios institucijomis, kad galėtų pateikti atsakymus ES priežiūros institucijoms, kurios kreipiasi dėl individualių prašymų, susijusių su vyriausybės vykdomu sekimu; tačiau mano, kad ši nauja institucija nėra pakankamai nepriklausoma ir jai nesuteikta tinkamų galių veiksmingai vykdyti savo pareigas ir užtikrinti jų vykdymą;

9.  palankiai vertina tai, kad „privatumo skydo“ sistemoje valstybių narių duomenų apsaugos institucijoms suteiktas svarbus vaidmuo nagrinėjant skundus, susijusius su asmens duomenų apsauga pagal ES pagrindinių teisių chartiją, ir sustabdant duomenų perdavimą, taip pat tai, kad JAV Prekybos departamentas privalo spręsti tokius skundus;

10.  pripažįsta, kad „privatumo skydas“ yra dalis platesnio ES ir trečiųjų šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, dialogo dėl duomenų privatumo, prekybos, saugumo ir susijusių teisių, bei bendrų interesų tikslų; todėl ragina visas šalis dirbti kartu ir kurti bei tvariai gerinti veiksmingas ir bendras tarptautines sistemas ir nacionalinius teisės aktus, kuriais tie tikslai būtų pasiekti;

11.  primygtinai teigia, kad teisinis tikrumas, susijęs su asmens duomenų perdavimo tarp ES ir JAV, yra iš esmės svarbus norint užtikrinti vartotojų pasitikėjimą, transatlantinę verslo plėtrą ir teisėsaugos bendradarbiavimą, todėl siekiant, kad duomenys būtų perduodami veiksmingai ir ilgą laiką, privalu, kad priemonės, kurioje numatomas šis perdavimas, atitiktų ES pirminę ir antrinę teisę;

12.  ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti 29 straipsnio darbo grupės nuomonėje Nr. 01/2016 dėl sprendimo dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ tinkamumo projekto nurodytas rekomendacijas;

13.  ragina Komisiją vykdyti savo pareigą pagal „privatumo skydo“ sistemą periodiškai griežtai peržiūrėti išvadas dėl sistemos tinkamumo ir jos teisinį pagrindą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad po dviejų metų bus pradėtas taikyti naujas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas;

14.  ragina Komisiją tęsti dialogą su JAV administracija siekiant susiderėti dėl tolesnių „privatumo skydo“ tvarkos patobulinimų atsižvelgiant į jos dabartinius trūkumus;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JAV administracijai ir JAV Kongresui.

(1) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(2) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
(3) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(4) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
(5) https://www.congress.gov/114/plaws/publ23/PLAW-114publ23.pdf
(6) https://www.whitehouse.gov/the-press-office/2014/01/17/presidential-policy-directive-signals-intelligence-activities
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0388.


Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas
PDF 360kWORD 116k
2016 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimo (2015/2323(INI))
P8_TA(2016)0234A8-0161/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ (COM(2015)0339),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos viešos konsultacijos dėl naujo energijos rinkos modelio“ (COM(2015)0340),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą „ES šildymo ir vėsinimo strategija“ (COM(2016)0051),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „Postūmis energijos vidaus rinkai“ (COM(2012)0663),

–  atsižvelgdama į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

–  atsižvelgdamas į trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmens duomenų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 9 d. Komisijos rekomendaciją 2012/148/ES dėl pasirengimo diegti pažangiąsias apskaitos sistemas,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos rengimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl postūmio energijos vidaus rinkai(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimo pasekmių vietos ir regioniniu lygmenimis(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Vartotojų apsauga. Vartotojų apsauga komunalinių paslaugų srityje“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0161/2016),

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“;

2.  pabrėžia, kad šis pranešimas išimtinai skirtas energijos vartotojams (namų ūkiams) vykstant energetikos sistemos pertvarkai; pabrėžia, kad į pramoninius vartotojus turėtų būti atsižvelgta pagal atskirą sistemą;

3.  pabrėžia, kad vykstant energetikos sistemos pertvarkai pereinama nuo tradicinės centralizuotos energetikos sistemos prie labiau decentralizuotos, efektyvaus energijos vartojimo, lankstesnės ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamos sistemos;

4.  atkreipia dėmesį į perėjimo prie naujo rinkos modelio išlaidas tam tikrose valstybėse narėse; ragina Komisiją deramai atsižvelgti į šias išlaidas įperkamumo ir konkurencingumo požiūriu;

5.  primena, kad svarbiausias tikslas turėtų būti ekonomika, grindžiama tuo, kad, visapusiškai panaudojamas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas / pirmosios kartos kuras“ ir teikiama pirmenybė energijos taupymui ir poreikio valdymo priemonėms pasiūlos požiūriu, kad būtų laikomasi mūsų klimato tikslų, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo 1,5°C scenarijų, energetinį saugumą, konkurencingumą ir ypač mažesnes vartotojų sąskaitas;

6.  šiuo atžvilgiu mano, kad energetikos sąjungai visų pirma turėtų rūpėti dabartinių ir būsimų piliečių kartų interesai ir kad ji turėtų:

   a) piliečiams užtikrinti stabilią, įperkamą, tvarią, veiksmingą ir tvarią energiją, taip pat aukštos kokybės energiją taupančius produktus, paslaugas ir pastatus;
   b) suteikti galimybę piliečiams individualiai arba kolektyviai patiems gaminti, vartoti, laikyti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir ja prekiauti, imtis energijos taupymo priemonių, tapti aktyviais energijos rinkos dalyviais remiantis vartotojų pasirinkimu, taip pat galimybę saugiai ir su pasitikėjimu dalyvauti reagavimo į paklausą procese; mano, kad šiuo atžvilgiu vykdant Komisijos vadovaujamą dalyvavimu grindžiamą procesą ES lygmeniu reikėtų susitarti dėl praktiško bendro „gaminančių vartotojų“ apibrėžties supratimo;
   c) prisidėti prie energijos nepritekliaus pašalinimo;
   d) apsaugoti vartotojus nuo rinkos dalyvių piktnaudžiavimo ir nekonkurencingų bei nesąžiningų metodų ir sudaryti jiems sąlygas visapusiškai naudotis savo teisėmis;
   e) sukurti palankias sąlygas siekiant užtikrinti tinkamai veikiančią ir konkurencingą energijos vidaus rinką, vartotojams suteikiančią galimybių pasirinkti ir garantuoti skaidrią ir aiškią prieigą prie informacijos;

7.  mano, kad laipsniškai naikinant reguliuojamas energijos kainas vartotojams, reikėtų atsižvelgti į tikrą rinkos konkurencingumo lygį energetikos sąjungos strategijos kontekste, kuriuo turėtų būti užtikrinta, kad vartotojams būtų taikomos saugios energijos kainos;

8.  mano, kad apskritai energetikos sistemos pertvarka turėtų būti siekiama veiksmingesnės, skaidresnės, tvaresnės, konkurencingesnės, stabilesnės, labiau decentralizuotos ir įtraukios energetikos sistemos, kuri būtų naudinga visai visuomenei, užtikrintų aktyvesnį piliečių, vietos bei regioninių subjektų ir bendruomenių dalyvavimą ir suteiktų jiems galių patiems gaminti, skirstyti ir laikyti atsinaujinančiųjų išteklių energiją arba dalytis atsakomybe už energijos gamybą, tuo pat metu apsaugant labiausiai pažeidžiamus asmenis ir užtikrinant galimybes naudoti energijos vartojimo efektyvumo priemones ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

Sklandžiai veikiančios ir piliečiams naudingos energijos rinkos kūrimas

9.  mano, kad nors padaryta tam tikra pažanga, trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio tikslas – sukurti iš tiesų konkurencingą, skaidrią ir vartotojams palankią mažmeninę energijos rinką – dar nėra iki galo pasiektas visose ES valstybėse narėse, kaip rodo vis dar dideli rinkos koncentracijos rodikliai, tai, kad didmeninių kainų sumažėjimas neatsispindi tam tikrų valstybių narių mažmeninėse kainose, vangus vartotojų perėjimas prie kitų tiekėjų ir menkas pasitenkinimas;

10.  todėl mano, kad Komisija turi nustatyti arba parengti papildomus tinkamai veikiančių ir vartotojams patogių energijos rinkų rodiklius; pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į tokius rodiklius, be kita to, į ekonominį poveikį tiekėjus keičiantiems vartotojams, technines kliūtis tiekėjų ar plano keitimui ir į vartotojų informuotumo lygį;

11.  pabrėžia, kad atviros, skaidrios ir konkurencingos tinkamai reguliuojamos rinkos yra svarbios, siekiant sumažinti kainas, skatinti inovacijas, gerinti klientų aptarnavimą ir pašalinti kliūtis, trukdančias novatoriškiems naujiems verslo modeliams, kuriais piliečiams gali būti pasiūlyta didelė vertė, suteikiant jiems galimybių ir padedant išvengti energijos nepritekliaus;

12.  primena, kad skirstomuosiuose tinkluose vartotojų pasirinkimas ribotas dėl jų, kaip natūralių monopolijų, pobūdžio, t. y. dėl to, kad klientai negali pakeisti savo skirstomųjų tinklų operatoriaus; pabrėžia, kad reikia tinkamo skirstomųjų tinklų operatorių rinkos stebėjimo, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo staigaus paskirstymo sąskaitų didėjimo;

13.  mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, kad nauda dėl nacionalinių tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo padidinimo tektų ne skirstomųjų tinklų operatoriams, bet tiesiogiai galutiniams vartotojams; taip pat mano, kad padidinus nacionalinių tinklų jungiamųjų linijų pralaidumą turi sumažėti energijos kaina vartotojams, todėl reikėtų užtikrinti, kad ši nauda nebūtų juntama tik skirstomųjų tinklų operatoriams;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai užtikrinti viso trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio įgyvendinimą ir ragina jį persvarstyti kaip naują energijos rinkos modelį, kad būtų atsižvelgta į šias rekomendacijas, susijusias su namų ūkių vartotojais:

   a) rekomenduoja dažniau pateikti sąskaitas už suvartotą energiją ir sąskaitose bei sutartyse informaciją išdėstyti skaidriau ir aiškiau, siekiant užtikrinti geresnes galimybes aiškinti ir lyginti; reikalauja, kad kalba būtų aiški, vengiant techninių terminų; prašo Komisijos nustatyti minimalius informacijos šioje srityje reikalavimus, įskaitant geriausios patirties pavyzdžius; pabrėžia, kad sąskaitose reikėtų aiškiai nustatyti fiksuotus įkainius, mokesčius ir rinkliavas, suteikiant klientui galimybę juos lengvai atskirti nuo įvairių su vartojimu susijusių išlaidų; primena tiekėjams galiojančius reikalavimus sąskaitose arba kartu su sąskaitomis suprantamu ir lengvai palyginamu būdu nurodyti kiekvieno energijos ištekliaus į bendrą tiekėjo energijos rūšių derinį praėjusiais metais, įskaitant nuorodą, kur galima rasti informacijos apie poveikį aplinkai, t. y. išmetamo CO2 kiekį ir radioaktyviąsias atliekas;
   b) rekomenduoja sukurti vieno langelio principo kontaktinį centrą, kuriame būtų teikiama visa susijusi informacija, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą;
   c) rekomenduoja, kad skirstomųjų tinklų operatoriai, jei jie turi prieigą prie ankstesnių namų ūkio suvartotos energijos duomenų, taip pat nepriklausomi kainų palyginimo priemonių operatoriai bendradarbiautų su energetikos reguliavimo institucijomis siekdami ištirti, kaip jie galėtų savo iniciatyva pateikti vartotojams pasiūlymų palyginimus, siekiant, kad visi vartotojai, net ir neturintieji prieigos prie interneto arba įgūdžių, išsiaiškintų, ar pakeitę tiekėją galėtų sutaupyti lėšų;
   d) rekomenduoja parengti kainų lyginimo priemonėms taikomas gaires siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti informacijos apie nepriklausomas, naujausias ir suprantamas palyginimo priemones; mano, kad valstybės narės, vadovaudamosi EMTEK gairėmis, turėtų apsvarstyti akreditacijos sistemų, apimančių visas kainų palyginimo priemones, parengimą;
   e) rekomenduoja sukurti naujas platformas, kurios veiktų kaip nepriklausomos kainų palyginimo priemonės, kad vartotojams būtų suteikta daugiau aiškumo apie sąskaitų išrašymą; rekomenduoja, kad tokiomis nepriklausomomis platformomis vartotojams būtų teikiama palyginama informacija apie naudojamų energijos išteklių procentinę dalį, skirtingus mokesčius, rinkliavas ir į energijos tarifus įtrauktus priedus, kad vartotojai galėtų lengvai ieškoti tinkamesnių pasiūlymų kainos, kokybės ir tvarumo požiūriu; siūlo, kad šio vaidmens galėtų imtis esamos įstaigos, pvz., nacionaliniai energetikos departamentai, reguliavimo institucijos arba vartotojų organizacijos; rekomenduoja kiekvienai valstybei narei parengti bent vieną tokią nepriklausomą kainų palyginimo priemonę;
   f) rekomenduoja, siekiant padidinti mažmeninės prekybos konkurenciją tarp paslaugų teikėjų, kad valstybės narės, konsultuodamosi su kainų palyginimo priemonių operatoriais ir vartotojų grupėmis, parengtų gaires, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad tiekėjų skirtingų tarifų koncepcija suteiktų galimybę atlikti paprastą palyginimą, išvengiant vartotojų klaidinimo;
   g) rekomenduoja, kad sąskaitose už suvartotą energiją arba kartu su jomis vartotojams būtų pateikta informacija apie jiems tinkamiausią ir palankiausią tarifą, remiantis ankstesniais vartojimo modeliais, ir kad vartotojams pageidaujant būtų suteikta galimybė pereiti prie to tarifo kuo paprastesniu būdu; pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog daugelyje valstybių narių tiekėjų keitimo rodikliai yra žemi, dauguma namų ūkių, ypač pažeidžiamiausių, nedalyvauja energijos rinkoje ir yra priversti naudotis netinkamais, pasenusiais ir dideliais tarifais;
   h) rekomenduoja ištirti priemones siekiant užtikrinti, kad mažmeninės kainos geriau atspindėtų didmenines kainas ir taip būtų sustabdyta tendencija į sąskaitas už elektros energiją įtraukti vis didesnį skaičių nekintamų dėmenų, visų pirma mokesčių ir rinkliavų ir tam tikrais atvejais tinklo įkainių; atkreipia dėmesį į namų ūkių ir pramoninių vartotojų mokamų rinkliavų ir mokesčių dydžių neatitikimą;

15.  tvirtai mano, kad visų energijos tiekėjų interneto svetainės ir skaitmeninės sąskaitos turėtų būti visiškai prieinamos neįgaliesiems ir turėtų atitikti atitinkamus Europos standarto EN 301 549 reikalavimus;

16.  primygtinai prašo, kad valstybės narės įgyvendintų visas trečiajame energetikos teisės aktų rinkinyje išdėstytas tiekėjo keitimo nuostatas ir kad nacionaliniais teisės aktais vartotojams būtų užtikrinta teisė greitai, lengvai ir nemokamai pakeisti tiekėją netaikant jokių sutarties nutraukimo mokesčių ar nuobaudų; atkakliai tvirtina, kad šios teisės vykdymas užtikrinant rinkos stebėseną ir veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų taikymą, yra labai svarbus ir remia ACER rekomendacijas dėl tiekėjų keitimo „Tiltas į 2025 m.“;

17.  mano, kad turėtų būti skatinami kolektyvinio tiekėjo keitimo planai ir kampanijos, kad vartotojai galėtų tinkamiau pasirinkti tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu; pabrėžia, kad tokie planai turi būti nepriklausomi, patikimi, skaidrūs, išsamūs ir visa apimantys bei pasiekti tuos, kurie ne taip aktyviai tuo domisi; mano, kad, siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo, vietos valdžios ir reguliavimo institucijos bei vartotojų ir kitos ne pelno organizacijos gali gerai atlikti šį vaidmenį;

18.  reikalauja, kad būtų tinkamai įgyvendintos direktyvų dėl nesąžiningos komercinės veiklos ir vartotojų teisių nuostatos, susijusios su išnešiojamąja prekyba, nesąžiningomis sąlygomis ar praktika ir agresyviais rinkodaros metodais, ir kad valstybės narės, siekdamos apsaugoti energijos vartotojus, ypač pažeidžiamiausius, užtikrintų jų vykdymą; atkreipia dėmesį į tai, kad keliose valstybėse narėse padaugėjo skundų dėl išnešiojamosios prekybos;

19.  palankiai vertina Komisijos ketinimą numatyti, kad į Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje priedą būtų įtraukti konkretūs su energija susiję teisės aktai(7);

Įtraukios energetikos sistemos užtikrinimas suteikiant galimybių piliečiams prisiimti atsakomybę už energetikos sistemos pertvarką, patiems pasigaminti atsinaujinančiosios energijos ir efektyviai ją naudoti

20.  mano, kad, atsižvelgiant į tinkamai veikiančią energetikos sistemą, vietos valdžios institucijos, bendruomenės, kooperatyvai, namų ūkiai ir asmenys turi atlikti pagrindinį vaidmenį, turėtų iš esmės prisidėti prie perėjimo prie kitokio energijos vartojimo modelio ir, jei pasirinko, turėtų būti skatinami tapti energijos gamintojais ir tiekėjais; pažymi, kad dėl šios priežasties svarbu, kad Europos Sąjunga patvirtintų bendrą veikiančią gaminančio vartotojo sąvokos apibrėžtį;

21.  ragina valstybes nares nustatyti matavimo iš gauto energijos kiekio atimant į tinklą patiektą energiją schemas, siekiant paremti savarankišką ir kooperacinę energijos gamybą;

22.  mano, kad ryškus piliečių elgesio pokytis bus svarbus siekiant optimalaus perėjimo prie naujo energetikos modelio; mano, kad paskatos ir galimybės gauti kokybišką informaciją šiuo atžvilgiu atlieka itin svarbų vaidmenį ir prašo Komisijos būsimuose pasiūlymuose atsižvelgti į šį klausimą; siūlo, kad švietimas, mokymas ir informavimo kampanijos būtų svarbūs veiksniai siekiant keisti vartojimo įpročius;

23.  mano, kad kliūtys, kurios vartotojams trukdo patiems imtis energijos gamybos ir efektyvaus energijos vartojimo priemonių, yra ribotos galimybės gauti kapitalo ir finansinės praktinės patirties, didelės išankstinės investicijos ir ilgi grąžinimo laikotarpiai; skatina plėtoti naujus verslo modelius, kolektyvinio pirkimo schemas ir naujoviškas finansines priemones, kurios būtų paskata visiems vartotojams patiems gaminti ir naudoti energiją bei užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo priemones; siūlo, kad tai turėtų tapti svarbiu EIB, ESIF, programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų tikslu, kuriuo viešosios institucijos ir rinkos dalyviai turėtų visapusiškai pasinaudoti; pakartoja, kad projektai turėtų būti finansuojami remiantis lyginamuoju ekonominiu efektyvumu, atsižvelgiant į valstybių narių ir ES tikslus ir įsipareigojimus klimato bei energetikos srityse;

24.  ragina nustatyti stabilias, pakankamas ir ekonomiškai efektyvias atlyginimo sistemas, kad investuotojams būtų užtikrintas aiškumas ir būtų padidinta nedidelės ir vidutinės apimties atsinaujinančių šaltinių energijos gamybos projektų dalis, tuo pačiu kuo labiau sumažinant rinkos iškraipymus; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares visapusiškai naudotis de minimis išimtimis, numatytomis 2014 m. Valstybės pagalbos gairėse; mano, kad tinklo tarifai ir kitos rinkliavos turėtų būti skaidrios ir nediskriminacinės ir turėtų teisingai atspindėti vartotojo poveikį tinklui, išvengiant dvigubo apmokestinimo, ir kartu užtikrinti pakankamą skirstomųjų tinklų priežiūros ir vystymo finansavimą; apgailestauja dėl atgaline data padarytų atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo paramos sistemų pakeitimų, taip pat nesąžiningų ir baudžiamųjų mokesčių ar rinkliavų, kurie trukdo tolesnei savarankiškos energijos gamybos plėtrai, nustatymo; pabrėžia tinkamai sukurtų ir perspektyvių paramos sistemų svarbą siekiant užtikrinti aiškumą investuotojams bei pinigų vertę ir išvengti tokių pokyčių ateityje; pabrėžia, kad gaminantiems vartotojams, teikiantiems tinklą su saugojimo pajėgumais, turėtų būti skiriamas atlygis;

25.  rekomenduoja iki absoliutaus minimumo sumažinti administracines kliūtis naujiems savarankiškos energijos gamybos pajėgumams, visų pirma šalinant rinkos ir tinklų prieigos apribojimus; siūlo sutrumpinti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, pavyzdžiui, pereinant prie paprasto pranešimo reikalavimo, tačiau atsižvelgiant į visus teisinius reikalavimus ir užtikrinant, kad skirstomųjų tinklų operatoriai būtų informuoti; siūlo peržiūrint Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą įtraukti specialias nuostatas, skirtas kliūtims šalinti ir bendruomeninėms / kooperacinėms energijos gamybos sistemoms skatinti naudojant vieno langelio principu veikiančius informacinius centrus, kurie tvarko leidimus vykdyti projektus ir teikia finansinę bei techninę pagalbą ir (arba) įgyvendina konkrečias informacines kampanijas vietos ir bendruomenės lygmeniu, taip pat gaminantiems vartotojams užtikrina galimybes pasinaudoti alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais;

26.  pabrėžia būtinybę sukurti palankią, stabilią ir teisingą sistemą nuomininkams ir daugiabučių pastatų gyventojams, kad jie taip pat galėtų pasinaudoti bendros nuosavybės, savarankiškos energijos gamybos ir efektyvaus energijos vartojimo priemonių privalumais;

27.  ragina Komisiją sustiprinti paramą merų paktui, pažangiesiems miestams, pažangiosioms bendruomenėms ir tik atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją naudojančioms bendruomenėms, siekiant juos išplėsti ir toliau tobulinti kaip priemonę, kuria būtų skatinama savarankiška energijos gamyba ir efektyvaus energijos vartojimo priemonės, kovojama su energijos nepritekliumi, sudaromos sąlygos visoms vietos valdžios institucijoms, regionams ir valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi ir užtikrinti, kad visos vietos valdžios institucijos žinotų apie galimybę gauti finansavimą;

Reagavimo į paklausą valdymo tobulinimo skatinimas

28.  pabrėžia, kad siekiant paskatinti reagavimą į paklausą turi skirtis piko ir ne piko laikotarpiu tiekiamos energijos kainos, ir todėl remia dinamiškos kainodaros suteikiant pasirinkimo teisę parengimą, su sąlyga, kad bus atliktas išsamus jos poveikio visiems vartotojams vertinimas; pabrėžia, kad būtina įdiegti technologijas, duodančias lanksčiam vartojimui palankius kainos nustatymo signalus, kad vartotojai geriau reaguotų į pokyčius; mano, kad tarifai turi būti skaidrūs, palyginami ir suprantamai paaiškinti; rekomenduoja toliau analizuoti būdus, kaip nustatyti ir įgyvendinti pažangias ir įvairias tarifų sistemas, kad skatintų energijos taupymą, energijos gamybą, reagavimą į paklausą ir efektyvų energijos vartojimą; primena Komisijai, kad rengiant būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti užtikrinta, kad taikant dinamišką kainodaros sistemą kartu būtų padidintas vartotojų informavimas;

29.  mano, kad siekiant vartotojams suteikti galimybę priimti informacija pagrįstus sprendimus jiems turėtų būti sudarytos sąlygos lengvai ir laiku susipažinti su informacija apie jų suvartojamą energiją ir susijusias išlaidas; atkreipia dėmesį į tai, kad tik 16 valstybių narių įsipareigojo iki 2020 m. dideliu mastu naudoti pažangiuosius skaitiklius; mano, kad valstybėms narėms pradėjus naudoti pažangiuosius skaitiklius turėtų būti parengta tvirta teisinė bazė siekiant užtikrinti, kad būtų sustabdytas nepagrįstas sąskaitų siuntimas atgaline data ir būtų įdiegta efektyvi ir visiems vartotojams, visų pirma energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams, prieinama sistema; tvirtina, kad dėl pažangiųjų skaitiklių gautą naudą turėtų teisingai pasidalyti tinklų operatoriai ir vartotojai;

30.  pabrėžia, kad pažangiųjų technologijų vystymasis atlieka labai svarbų vaidmenį pertvarkant energetikos sistemą ir gali padėti vartotojams sumažinti savo energijos sąnaudas ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą; ragina sparčiai pradėti taikyti IRT, įskaitant mobiliąsias prietaikas, internetines platformas ir sąskaitų siuntimą internetu; tačiau pabrėžia, kad vykstant tokiam pokyčiui neturi nukentėti labiausiai pažeidžiami arba mažiau šiuo klausimu besidomintys vartotojai ir neturi didėti jų sąskaitos, jeigu jie negavo tiesioginės naudos; atkreipia dėmesį į tai, kad šioms grupėms turėtų būti suteikta speciali pagalba ir kad reikėtų vengti užburto rato efekto, kuris galėtų trukdyti vartotojams laisvai rinktis tarifus ir tiekėjus;

31.  pabrėžia būtinybę sudaryti palankesnes sąlygas kurti pažangiuosius elektros energijos tinklus ir įrenginius, kuriais energijos paklausos valdymas automatiškai reaguotų į kainų signalus; pažymi, kad pažangieji įrenginiai turi užtikrinti aukšto lygio duomenų apsaugą ir būti sąveikūs, suprojektuoti taip, kad būtų naudingi galutiniam vartotojui, ir juose turi būti įdiegtos funkcijos, padedančios labiau taupyti energiją ir remti energetikos paslaugų ir paklausos valdymo rinkų plėtojimą;

32.  pabrėžia, kad vartotojams turėtų būti suteikta galimybė laisvai pasirinkti kaupiklius ir energetinių paslaugų bendroves nepriklausomai nuo tiekėjų;

33.  pabrėžia, kad duomenis apie piliečių suvartojamą energiją be diskriminacijos turėtų rinkti, tvarkyti ir laikyti prieigą prie duomenų valdantys subjektai ir jie turėtų laikytis galiojančių ES teisės aktų ir duomenų apsaugos sistemos, kuriais numatyta, kad vartotojai ir toliau turėtų visada kontroliuoti savo asmens duomenis ir kad šie duomenys turėtų būti perduodami trečiosioms šalims tik gavus aiškų vartotojų sutikimą; mano, kad, be to, piliečiai turėtų galėti pasinaudoti teisėmis pataisyti ir ištrinti asmens duomenis;

Energijos nepritekliaus priežasčių šalinimas

34.  ragina užtikrinti geresnį koordinavimą ES lygmeniu, siekiant kovoti su energijos nepritekliumi, dalijantis geriausia praktika valstybėse narėse ir sukuriant plačią, bendrą energijos nepritekliaus apibrėžtį, kuria būtų pabrėžiama mintis, kad galimybė naudotis įperkama energija yra pagrindinė socialinė teisė;

35.  tvirtina, kad, norint įvertinti padėtį ir kuo efektyviau teikti pagalbą energijos nepriteklių patiriantiems piliečiams, namų ūkiams ir bendruomenėms, būtina užtikrinti geresnį duomenų prieinamumą ir rinkimą;

36.  pabrėžia, kad svarbu skatinti bet kokią, ypač vietos institucijų ir skirstomųjų tinklų operatorių, sąveiką šioje srityje ir teikiant visą įmanomą informaciją apie energijos nepritekliaus lygį, ir nustatant rizikos atvejus, visapusiškai laikantis ES ir nacionalinių teisės aktų, susijusių su duomenų apsauga;

37.  mano, kad energetikos sąjungos valdymo sistema turėtų apimti valstybių narių su energijos nepritekliumi susijusius tikslus ir ataskaitų teikimą ir kad turėtų būti parengtas gerosios patirties priemonių rinkinys;

38.  mano, kad energijos efektyvumo priemonės yra labai svarbi bet kokios ekonomiškai efektyvios kovai su energijos nepritekliumi ir vartotojų pažeidžiamumu skirtos strategijos dalis ir kad jos papildo socialinės apsaugos politiką; ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad atliekant šiluminę esamų pastatų renovaciją pirmenybė būtų teikiama energijos nepriteklių patiriantiems piliečiams, atsižvelgiant į persvarstomą Pastatų energinio naudingumo direktyvą ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, ypač į jos 7 straipsnį; siūlo apsvarstyti, ar vertėtų nustatyti tikslą iki 2030 m. sumažinti neefektyviai energiją naudojančių būstų, visų pirma nuomojamų ir socialinių būstų, skaičių; mano, kad valdžios institucijų valdomi ir užimami pastatai turėtų būti pavyzdžiu šioje srityje;

39.  ragina skirti ES lėšų energijos vartojimo efektyvumui ir remti energijos nepriteklių patiriančių ir mažas pajamas gaunančių vartotojų savarankišką energijos gamybą, taip pat spręsti nuomininkų ir savininkų skirtingų interesų problemą;

40.  mano, kad, gerbiant valstybėse narėse taikomą skirtingą praktiką, tikslingai nustatyti socialiniai tarifai yra labai svarbūs mažas pajamas gaunantiems, pažeidžiamiems piliečiams ir todėl turėtų būti skatinami; mano, kad visi tokie socialiniai tarifai turėtų būti visiškai skaidrūs;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 24.
(2) OL C 93, 2016 3 9, p. 8.
(3) OL C 36, 2016 1 29, p. 62.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0065.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0342.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0444.
(7) 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL L 364, 2004 12 9, p. 1).


Skurdas: lyčių aspektas
PDF 327kWORD 163k
2016 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skurdas: lyčių aspektas“ (2015/2228(INI))
P8_TA(2016)0235A8-0153/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9, 151, 153 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, o ypač į jos nuostatas dėl socialinių teisių ir vyrų bei moterų lygybės,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į ES augimo strategiją „Europa 2020“, ypač jos tikslą iki 2020 m. 25 proc. sumažinti europiečių, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, skaičių padedant išbristi iš skurdo daugiau kaip 20 mln. žmonių, ir į būtinybę visapusiškai pasitelkti valstybių narių socialinės apsaugos ir pensijų sistemas siekiant užtikrinti pakankamas papildomas pajamas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. Komisijos socialinių investicijų dokumentų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į Europos bendriją lyčių aspekto integravimo praktikos klausimais (GenderCoP), ypač jos darbo grupę skurdo ir įtraukties klausimais,

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų nuostatų reglamento dėl struktūrinių fondų 2014–2020 m. laikotarpiu 7 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. metinę konferenciją, skirtą Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planui,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinančią patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančią Direktyvą 96/34/EB,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio mėn. parengtą Komisijos veiksmų planą dėl iniciatyvos „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktos Europos Sąjungos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų apklausos, paskelbtos 2013 m. gegužės 17 d., rezultatus,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje(1) ir į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d.(3) per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/.../ES, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą, priėmimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl prie pensinio amžiaus artėjančių moterų padėties(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl vienišų motinų padėties(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl JT Moterų padėties komisijos 57-osios sesijos: visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencija ir panaikinimas(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ekonomikos krizės poveikio lyčių lygybei ir moterų teisėms(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“(13),

–  atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą ir 2014 m. balandžio mėn. paskelbtą tyrimą pavadinimu „Vieniši tėvai ir užimtumas Europoje“,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą dėl kovos su skurdu tikslo siekimo atsižvelgiant į didėjančias namų ūkių išlaidas ir į prie jo pridėtą Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8–0153/2016),

A.  kadangi, kaip matyti iš naujausių Eurostato duomenų, skurde gyvenančių moterų skaičius yra nuolat didesnis nei vyrų: šiuo metu skurdą patiria 64,6 mln. moterų ir 57,6 mln. vyrų(14); kadangi tai parodo, jog skurdo poveikis moterims ir vyrams yra skirtingas; kadangi 28 valstybių narių Europos Sąjungoje skurdo riziką ypač patyrė moterys: prieš socialinius pervedimus rizikos lygis siekė 46,6 proc., o po jų – 17,7 proc.; kadangi įvairiose valstybėse narės moterų skurdo lygis labai skiriasi; kadangi, nepriklausomai nuo ties skurdo riba gyvenančių grupių ypatumų (vyresnio amžiaus moterys, vienišos moterys, vienišos motinos, leisbietės, biseksualios moterys, translytės moterys ir neįgalios moterys), migrančių ir etninėms mažumoms priklausančių moterų skurdo lygis yra toks pat visoje ES; kadangi 38,9 proc. gyventojų ir 48,6 proc. vienišų moterų 28 valstybių narių Europos Sąjungoje negali apmokėti nenumatytų išlaidų; kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras praneša, kad moterys sudaro daugumą skurdžiausiai pasaulyje gyvenančių žmonių ir kad moterų, skurdžiai gyvenančių kaimo vietovėse, skaičius nuo 1975 m. išaugo maždaug 50 proc., kad moterys dirba du trečdalius viso pasaulio darbo valandų ir pagamina pusę pasaulyje pagaminamų maisto produktų, tačiau uždirba tik 10 proc. pasaulio pajamų ir turi mažiau nei 1 proc. pasaulio nuosavybės;

B.  kadangi padidinus socialinę ir ekonominę gerovę ir tokiu būdu darbo rinkoje pasiekus lyčių lygybę naudos gautų ne tik moterys, bet ir visa ekonomika bei visuomenė; kadangi vyrų ir moterų lygybės tikslas buvo užsibrėžtas jau 1957 m. Romos sutartyje;

C.  kadangi vyriausybės Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir 2030 m. tvaraus vystymosi darbotvarkėje įsipareigojo užtikrinti, kad visi berniukai ir mergaitės įgytų visapusišką pradinį išsilavinimą; kadangi Tarptautinę moters dieną 2015 m. gegužės mėn. Parlamentas surengė renginį „Moterų ir mergaičių įgalinimas pasitelkiant švietimą“; kadangi tiek formalusis, tiek neformalusis švietimas padeda įveikti marginalizaciją ir įvairių formų diskriminaciją, nes skatina dialogą, atvirumą ir bendruomenių tarpusavio supratimą, taip pat įgalina marginalizuotas bendruomenes;

D.  kadangi ekonomikos nuosmukio laikais jau ties skurdo riba gyvenantys asmenys (dažniausiai tai moterys) darbo rinkose ir socialinės apsaugos srityje yra dar labiau pažeidžiami, ypač daugialypę diskriminaciją patiriančios grupės; kadangi iš ES LGBT asmenų apklausos rezultatų matyti, kad dėl savo seksualinės orientacijos arba lytinės tapatybės lesbietės, biseksualios ir translytės moterys susiduria nepalyginamai didesne rizika diskriminaciją užimtumo (19 proc.), švietimo (19 proc.), būsto (13 proc.), sveikatos priežiūros (10 proc.) ir galimybės gauti socialines paslaugas (8 proc.) srityse; kadangi dėl to kyla neproporcingas pavojus jų ekonominei ir socialinei gerovei;

E.  kadangi Komisijai paprašius valstybių narių įgyvendinama griežto taupymo politika kartu su pastarųjų kelerių metų krize dar padidino nelygybę ir ypač paveikė moteris, paskatindama moterų skurdą ir vis labiau išstumdama jas iš darbo rinkos; kadangi sumažėjo viešųjų paslaugų tinklas ir vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ir ligonių priežiūros infrastruktūra, o šių aukštos kokybės nemokamų viešųjų paslaugų pasiūla sumažėjo;

F.  kadangi nepilnos šeimos susiduria su didesniu pavojumi patirti skurdą arba socialinę atskirtį (49,8 proc., palyginti su 25,2 proc. įprastų šeimų, kuriose yra išlaikomų vaikų, nors esama didelių skirtumų tarp valstybių narių)(15); kadangi, Eurostato duomenimis, 2014 m. moterys sudarė 56,6 proc. nepilnų šeimų Sąjungoje; kadangi skurdas daro didelį poveikį vaikų asmeninei raidai ir išsilavinimui, o pasekmės gali būti juntamos visą gyvenimą; kadangi padidėjo atotrūkis tarp skirtingų socialinių ir ekonominių sluoksnių vaikų išsilavinimo (11 šalių vaikams nuo gimimo iki 3 metų teikiamų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugų aprėptis siekia ne daugiau kaip 15 proc.); kadangi yra didelė tikimybė, kad skurdas bus perduotas kelioms kartoms; kadangi kokybiško švietimo stoka – tai veiksnys, dėl kurio gerokai išauga vaikų skurdo rizika ir padidėja vaikų socialinė atskirtis, o įvairūs su šeimos gyvenimu susiję veiksniai, tokie kaip nepakankamas stabilumas, smurtas ar prastos būsto sąlygos, smarkiai padidina riziką, kad vaikai nebaigs mokyklos;

G.  kadangi skurdą ypač patiria kaimo vietovėse gyvenančios moterys; kadangi daugelis kaimo vietovėse gyvenančių moterų netgi nėra užsiregistravusios darbo rinkoje arba bedarbėmis; kadangi moterų nedarbo lygis kaimo vietovėse itin aukštas, o dirbančių moterų pajamos yra labai mažos; kadangi moterys kaimo vietovėse turi ribotas galimybes gauti išsilavinimą, naudotis ankstyvos vėžio diagnostikos ir, apskritai, sveikatos priežiūros paslaugomis;

H.  kadangi gyvenimas ties skurdo riba pasireiškia socialine atskirtimi ir nedalyvavimu visuomenės gyvenime, turint mintyje galimybes įgyti išsilavinimą, teisę kreiptis į teismą, gauti tęstinį mokymą, pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, tinkamą būstą ir mitybą, vandenį ir energiją, susipažinti su kultūra, informacija ir sportu bei jose dalyvauti, sportuoti ir naudotis viešuoju transportu; kadangi investavimas į politikos priemones, kuriomis remiamos moterys, taip pat pagerina jų šeimų, ypač vaikų, gyvenimo sąlygas;

I.  kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas sudaro 16,3 proc. ir kadangi netipinių ir lanksčių formų darbo sutartys taip pat daro didesnį poveikį moterims nei vyrams;

J.  kadangi labai dažnai moterys, ketinančios įsteigti įmonę, susiduria su sunkumais gauti kreditą, nes tradiciniai finansų tarpininkai nenori suteikti paskolas todėl, kad, jų nuomone, moterims verslininkėms kyla didesnė rizika ir jos yra mažiau linkusios siekti savo įmonės augimo ir pelningų investicijų;

K.  kadangi moterys dažnai dirba namų ūkio darbuotojomis ir daugeliu atvejų jos įdarbinamos ne pagal nacionalinės darbo teisės aktus; kadangi dokumentų neturinčioms moterims visų pirma kyla rizika, kad jos bus verčiamos dirbti ir bus išnaudojamos šioje srityje;

L.  kadangi moterys dažniau nei vyrai prisiima atsakomybę rūpintis vyresnio amžiaus, sergančiais arba išlaikomais šeimos nariais ir vaikais ir jos reguliariau sustabdo savo karjerą, todėl jos mažiau dalyvauja darbo rinkoje, taip pat ir ilgais veiklos nevykdymo laikotarpiais; kadangi nuskurdimo riziką mažina aukštos kokybės socialinių paslaugų, vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir kitų išlaikomų asmenų, pvz., vyresnio amžiaus žmonių, priežiūros įstaigų ir infrastruktūros įdiegimas prieinamomis kainomis; kadangi ne daug valstybių narių pasiekė ar viršijo Barselonos tikslus, o jie turi būti laikomi būtinybe, siekiant padidinti vienodą pasidalijimą atsakomybe tarp šeimos narius prižiūrinčių asmenų;

M.  kadangi, atsižvelgiant į tai, kad skurdas perduodamas iš kartos į kartą, pagrindinė priemonė siekiant kovoti su vadinamąja skurdo feminizacija – gerinti mergaičių ir jaunų moterų, patiriančių socialinę atskirtį ir skurdą, padėtį;

N.  kadangi visoje 27 valstybių narių Europos Sąjungoje ties skurdo riba gyvena 34 proc. darbingo amžiaus vienišų moterų, palyginti su tuo, kad kitos ties skurdo riba gyvenančios darbingo amžiaus šeimos, turinčios vaikų, sudaro 17 proc.;

O.  kadangi atotrūkis teisių į pensijų išmokas srityje vidutiniškai siekia 39 proc. dėl to, kad darbo rinkoje ilgą laiką nebuvo lygybės atlyginimų ir užimtumo galimybių požiūriu, taip pat dėl diskriminacijos ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų; kadangi pensijų skirtumai yra kliūtis moterų ekonominei nepriklausomybei pasiekti ir viena iš priežasčių, dėl kurių moterys sendamos atsiduria žemiau skurdo ribos; kadangi reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti moterims vienodas galimybes naudotis deramų pensijų sistemomis; kadangi 2006–2012 m. pensijų atotrūkis sumažėjo tose valstybėse narėse, kuriose buvo įgyvendinta Direktyva 2006/54/EB(16);

P.  kadangi rizikos patirti skurdą didėjimas yra glaudžiai susijęs su biudžeto lėšų mažinimu, kuris daro poveikį švietimui, socialinio draudimo sistemoms ir priežiūros įstaigoms; kadangi moterys ir vaikai labiausiai nukentėjo nuo krizės ir griežto taupymo priemonių, kurių buvo imtasi keliose Europos šalyse;

Q.  kadangi moterys – pagrindinė ekonomikos ir socialinio vystymosi jėga, o geras švietimas – viena iš esamų veiksmingiausių sėkmės darbo rinkoje ir išsivadavimo iš skurdo strategijų; kadangi skurde gyvenantiems žmonėms labai sunku pakelti kvalifikaciją dėl didelės mokamo švietimo finansinės naštos, atsižvelgiant į susijusias tiesiogines ir netiesiogines išlaidas; kadangi mergaičių rezultatai mokykloje geresni nei berniukų, tačiau jos dažnai patiria didesnių sunkumų arba dėl šeimos ir kitokio spaudimo negali šių sėkmingų mokymosi rezultatų paversti sėkminga karjera;

R.  kadangi visuomenėje paplitę stereotipai yra įsitvirtinę patriarchate ir, prisidėdami prie vadinamosios skurdo feminizacijos, moterims visuomenėje suteikia antraeilį vaidmenį; kadangi šie stereotipai atsiranda nuo pat vaikystės ir kadangi jie juntami renkantis studijų kryptį arba profesiją ir net darbo rinkoje; kadangi moterys pernelyg dažnai apsiriboja moterims tinkamomis užduotimis, kurios vis dar netinkamai apmokamos, o kitose srityse, pvz., matematikos, mokslo, verslo, IRT, inžinerijos ir kt. , taip pat vadovaujamose pareigose moterų dirba palyginti mažai; kadangi dėl šių stereotipų ir dėl to, kad sektoriai, kuriuose dominuoja vyrai, laikomi standartu nustatant darbo užmokestį, atsiranda diskriminacija lyties pagrindu;

S.  kadangi strategijoje „Europa 2020“, kuria siekiama Sąjungoje sukurti pažangią, tvarią ir integracinę ekonomiką, nustatyti plataus užmojo tikslai, t. y. iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumą ir ne mažiau kaip 20 mln. sumažinti žmonių, kurie gyvena skurde ar kuriems kyla skurdo rizika ir kurie patiria socialinę atskirtį, skaičių; kadangi tarp strategijos „Europa 2020“ tikslų yra tikslas sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių iki mažiau nei 10 proc.;

T.  kadangi vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų – užtikrinti, kad 40 proc. 30–34 metų amžiaus asmenų gautų universitetinį išsilavinimą, palyginti su dabartiniu 37,9 proc. vidurkiu; kadangi moterų vidurkis viršijo 42,3 proc., palyginti su vyrų 33,6 proc. vidurkiu;

U.  kadangi norint pasiekti kovos su skurdu tikslą, kuris yra vienas iš penkių strategijoje nustatytų išmatuojamų tikslų, reikalingas didelis naujas politinis impulsas; kadangi šių tikslų neįmanoma pasiekti, jeigu kovos su skurdu politika neapims tvirto lyčių aspekto kartu priimant nacionalines programas siekiant apsaugoti moteris visų pirma nuo skurdo rizikos;

V.  kadangi skurdas, socialinė atskirtis ir moterų ekonominė priklausomybė gali būti smurtą prieš moteris skatinantis veiksnys, o, kita vertus, smurtas daro poveikį moterų sveikatai ir dažnai nulemia tai, kad moterys praranda darbą, tampa benamėmis, patiria socialinę atskirtį ir skurdą; kadangi tai paima ir nepalyginamai didesnę riziką tapti prekybos žmonėmis auka ir nukentėti nuo seksualinio išnaudojimo; kadangi, be kita ko, daug moterų, kurios patiria šios formos smurtą, ir toliau gyvena su smurtautojais, nes yra ekonomiškai priklausomos;

W.  kadangi lyčių lygybė – tai viena iš kovos su moterų skurdu priemonių, nes ji daro teigiamą poveikį našumui bei ekonomikos augimui ir moterims suteikia galimybę daugiau dalyvauti darbo rinkoje, o tai, savo ruožtu, turi daug socialinių ir ekonominių privalumų;

Skurdas ir darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

1.  pabrėžia itin svarbų aukštos kokybės viešųjų paslaugų vaidmenį kovojant su skurdu, visų pirma moterų skurdu, nes moterys yra labiau priklausomos nuo tokių paslaugų;

2.  mano, kad vyrus reikia raginti ir įpareigoti skatinti lyčių lygybę visose darbo rinkos srityse ir visais lygmenimis;

3.  mano, kad valstybės narės turėtų pirmenybę skirti asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo klausimui nustatant šeimai palankias darbo sąlygas, tokias kaip lankstus darbo laikas ir nuotolinio darbo galimybė; pažymi, kad kokybiškų vaikų, išlaikomų ar vyresnio amžiaus asmenų priežiūros paslaugų, ypač vaikų lopšelių, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ilgalaikės priežiūros įstaigų, prieinamomis kainomis trūkumas prisideda prie socialinės atskirties, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų ir su tuo susijusių pensijų skirtumų; pabrėžia, kad vienodos galimybės gauti nemokamo bei kokybiško ikimokyklinio ugdymo paslaugas ir vaiko priežiūros paslaugas, formalųjį bei neformalųjį švietimą ir savišvietą, taip pat šeimos rėmimo paslaugas yra itin svarbios skatinant moteris patekti į darbo rinką ir joje išlikti, užtikrinant vienodas galimybes ir išsivaduojant iš skurdo, nes tai moterims suteikia savarankiškumo ir padeda įgyti kvalifikaciją, kuri užtikrins darbo vietą;

4.  apgailestauja dėl griežtos taupymo politikos, kuri, kartu su ekonomikos krize, prisidėjo prie skurdo, ypač moterų, lygio didėjimo;

5.  ragina valstybes nares ir Komisiją, kad būtų pasiekti Barselonos tikslai, kurti ir taikyti esamas politikos ir finansines priemones, tarp jų socialinių investicijų dokumentų rinkinį; todėl ragina tobulinti Europos socialinį fondą (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), naudojant socialines investicijas ir taikant Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) reglamentą skirti pirmenybę viešosios ir privačiosios vaikų ir kitų išlaikomų asmenų priežiūros bei paramos infrastruktūros diegimui ; siūlo Komisijai skirti specialių lėšų iš biudžeto skatinimo priemonėms, skirtoms konkrečioms teritorijoms, kuriose trūksta ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų ir moterų užimtumo lygis yra itin mažas, finansuoti taikant bendro finansavimo mechanizmą;

6.  ragina valstybes nares įgyvendinti politiką, kuria būtų apsaugotos, pagerintos ir remiamos nemokamos aukštos kokybės viešosios paslaugos, visų pirma sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir teisingumo srityse; pabrėžia, jog labai svarbu viešosioms paslaugoms skirti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų pasiekti jų tikslai;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kuriomis būtų remiamas darbo ir šeiminio gyvenimo suderinimas, kad moterys, ypač tos, kurios gyvena ties skurdo riba, galėtų tęsti savo karjerą dirbdamos visą dieną arba, jei jos pageidauja, galėtų dirbti ne visą darbo dieną ar pagal lankstų darbo grafiką;

8.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis išsamios teisėkūros iniciatyvos, kad būtų patenkinti motinų ir tėvų poreikiai kalbant apie skirtingų tipų atostogas, kaip antai motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir slaugos atostogos, ypač siekiant padėti vyrams aktyviai atlikti tėvo pareigas siekiant sudaryti galimybes teisingiau pasidalyti šeimyninėmis pareigomis ir taip sudaryti moterims lygias galimybes dalyvauti darbo rinkoje, o tai, savo ruožtu, padėtų joms tapti labiau ekonomiškai nepriklausomomis; turi mintyje, kad kai kurios valstybės narės šiuo klausimu jau yra priėmusios teisės aktus, kurių nuostatos viršija ES teisės aktų nuostatas; ragina valstybes nares numatyti teisės aktus, kuriais būtų apsaugotos arba sustiprintos motinystės ir tėvystės teisės; pabrėžia, kad 2010 m. vyrai sudarė tik 2,7 proc. asmenų, kurie pasinaudojo teise į vaiko priežiūros atostogas, o tai reiškia, kad dar labiau būtina imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti teises į tėvystės atostogas suteikimą;

9.  dar kartą išreiškia nusivylimą tuo, kad Motinystės atostogų direktyva buvo atsiimta po to, kai ilgus metus buvo dedamos pastangos siekiant rasti išeitį iš aklavietės ir taip užtikrinti geresnę ES piliečių apsaugą; ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą ir numatyti privalomą teisę į apmokamas tėvystės atostogas; mano, kad reikia imtis konkrečių priemonių visose valstybėse narėse siekiant pagerinti moterų darbo ir šeiminio gyvenimo pusiausvyrą; primygtinai ragina Komisiją į Europos semestrą integruoti tvirtesnį socialinį aspektą ir tikslą užtikrinti lyčių lygybę darbo vietoje;

10.  palankiai vertina pasiūlymą įvesti slaugos atostogas, kaip numatyta Komisijos veiksmų plane dėl iniciatyvos „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“;

Skurdas ir darbas

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares diegti įvairių sričių politiką, kuri sudarytų sąlygas moterų užimtumui ir socialiai marginalizuotų moterų grupių integravimui į darbo rinką, laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų, stiprinti ir gerinti švietimą ir daugiau investuoti į mokymą ir informavimo kampanijas, užtikrinant, kad vėliau integruojant moteris į darbo rinką vyrautų kvalifikacija, didžiausią dėmesį skirti tęstiniam mokymui, nes taip moterys įgija būtinų įgūdžių, kad galėtų gauti aukštos kokybės darbo vietą, ir kad moterys turėtų galimybę persikvalifikuoti nuolat kintančioje darbo rinkoje; ragina labiau skatinti jaunas merginas rinktis mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus, siekiant iš anksto kovoti su esamais švietimo stereotipais ir išspręsti ilgalaikio atotrūkio užimtumo srityse ir darbo užmokesčio skirtumų problemas; ragina plėtoti aukštos kokybės viešąsias priežiūros paslaugas prieinamomis kainomis, lankstų, bet stabilų darbo laiko grafiką ir priemones, skirtas kovoti su vyrų ir moterų segregacija pagal profesijas ir sektorius, įskaitant verslo pasaulyje ir vadovaujamose pareigose;

12.  pabrėžia, kad labai svarbu sudaryti galimybes gauti paskolą, finansines paslaugas ir konsultacijas norint suteikti galių moterims, patiriančioms socialinę atskirtį verslo srityje, ir padidinti atstovavimą joms šiame sektoriuje; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmingų priemonių siekiant sudaryti didesnes galimybes gauti finansavimą moterims, kurios nori pradėti savo verslą arba investicinius projektus, ir skatinti moterų verslumą, nes juo prisidedama prie bendro ekonomikos ir socialinio vystymosi, sudaryti palankesnes sąlygas gauti paskolą, taip pat naudojant ir mikrokredito priemones, ypač pažeidžiamoms moterims, patiriančioms daugialypę diskriminaciją, taip pat kurti ir plėsti stabilias savisamdos programas vengiant mažų garantijų darbo modelių; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, koks svarbus dalijimasis geriausia patirtimi ir jos populiarinimas, kuravimas, pavyzdžiai, kuriais galėtų sekti moterys, ir kitos paramos nedirbančioms moterims formos;

13.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu: reformuoti makroekonomikos, socialinę ir darbo rinkos politiką suderinant šių sričių politiką su lyčių lygybės politika siekiant užtikrinti ekonominį ir socialinį teisingumą moterims; persvarstyti metodus, kurie taikomi siekiant nustatyti skurdo lygį ir rengti strategijas, kuriomis būtų remiamas teisingas turto paskirstymas;

14.  pažymi, kad daugiau moterų dirba mažų garantijų ir mažai apmokamą darbą pagal nestandartines sutartis; pažymi, kad kitas aspektas, susijęs su darbo vietų nesaugumu, yra nesavanoriško darbo ne visą darbo dieną mastas – toks darbas didina riziką patirti skurdą, o jo mastas padidėjo nuo 16,7 proc. iki 19,6 proc.; ragina valstybes nares aktyviau kovoti su nedeklaruojamu darbu, mažų garantijų darbu ir piktnaudžiavimu netipinėmis sutartimis, įskaitant sutartis, kuriose nenurodomos darbo valandos; atkreipia dėmesį į aukštą moterų atliekamo nedeklaruojamo darbo lygį, nes tai neigiamai veikia moterų pajamas, socialinio draudimo aprėptį ir socialinę apsaugą ir daro neigiamą poveikį ES BVP dydžiui; primygtinai ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) rekomendacijas, skirtas mažų garantijų darbui mažinti(17), pvz., rekomendacijas analizuoti ir apriboti veiksnius, lemiančius mažų garantijų darbo sutarčių naudojimą ir apriboti tokių sutarčių galiojimo laikotarpį, kuriam pasibaigus darbuotojui turi būti pasiūlyta galimybė sudaryti neterminuotą darbo sutartį;

15.  ragina valstybes nares stebėti moterų darbuotojų, kurių vis daugiau dirba mažai apmokamą darbą ir kurios yra diskriminuojamos, teises;

16.  pažymi, kad esama naujų kategorijų skurdžiai gyvenančių moterų, kurias sudaro dirbančios jaunos moterys, todėl didelė dalis jaunų aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų pasmerktos dirbti mažų garantijų darbą ir gauti pajamas, kurios retai leidžia gyventi aukščiau skurdo ribos (vadinamieji naujieji skurdžiai);

17.  dar kartą ragina Komisiją persvarstyti esamus teisės aktus, kad būtų panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai ir sumažintas vyrų ir moterų pensijų atotrūkis; pažymi, kad norint sumažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio yra labai svarbios priemonės, kuriomis siekiama didinti darbo užmokesčio skaidrumą, ir ragina valstybes nares įgyvendinti 2014 m. kovo 7 d. Komisijos rekomendaciją dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą, taip pat panaikinti prievolę įrodyti tiriant diskriminacijos dėl lyties darbo vietoje atvejus;

18.  ragina Komisiją atlikti tyrimą apie tai, kokį poveikį su oficialiu asmens lyties pakeitimo pripažinimu susijusios procedūros arba tokių procedūrų nebuvimas daro translyčių asmenų padėčiai darbo rinkoje, visų pirma jų galimybėms įsidarbinti, darbo užmokesčiui, karjeros galimybėms ir pensijai;

19.  susirūpinęs pažymi, kad dažnai moterys gauna vos minimalų gyvenimo lygį viršijančias pensijas ir kad tokia situacija susidaro dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl to, kad jos buvo sustabdžiusios arba nutraukusios darbinę veiklą siekdamos rūpintis savo šeima, kad karjeros metu buvo daugiausia sudariusios darbo ne visą dieną sutartis arba dirbo be atlygio savo sutuoktiniui, ypač prekybos įmonėje arba ūkyje, ir nemokėjo socialinio draudimo įmokų;

20.  palankiai vertina tai, kad Komisijos parengtoje naujoje moterų ir vyrų lygybės strategijoje principo „vienodas užmokestis už vienodą darbą“ įgyvendinimas laikomas viena iš pagrindinių veiksmų sričių; ragina Komisiją priimti komunikatą „Nauja lyčių lygybės ir moterų teisių strategija po 2015 m.“, kad būtų veiksmingai įgyvendinti į ją įtrauktus tikslai ir politines priemones;

21.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi asmenys, kurie laikinai sustabdė savo darbinę veiklą, kad skirtų savo laiką vaikų auklėjimui ar vyresnio amžiaus asmenų priežiūrai, būtų vėl integruoti į darbo rinką ir grįžtų į savo ankstesnes arba į aukštesnio lygio pareigas;

22.  ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą dėl minimalių pajamų sistemų Europos Sąjungoje ir apsvarstyti, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis, kad būtų atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės ekonomines ir socialines sąlygas, taip pat įvertinti, ar pagal tas sistemas namų ūkiai gali patenkinti pagrindinius žmogaus poreikius; dar kartą primygtinai ragina valstybes nares nustatyti minimalią nacionalinę pensiją, kuri būtų ne mažesnė už skurdo rizikos ribą;

23.  pažymi, kad į pensiją išėjusios moterys yra labiausiai pažeidžiama grupė ir dažnai gyvena skurdžiai arba patiria skurdo grėsmę; ragina valstybes nares pensijų skirtumo mažinimo klausimą nustatyti kaip ekonominį tikslą; ragina valstybes nares reformuoti pensijų sistemas, kad būtų galima visiems visada užtikrinti tinkamas pensijas ir sumažinti pensijų skirtumus; mano, kad pensijų skirtumų mažinimo priemonės turėtų apimti pensijų sistemų pakeitimus, kad būtų užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, taip pat švietimo, karjeros planavimo, vaiko priežiūros atostogų sistemų ir kitų pagalbinių paslaugų pakeitimus; ragina valstybes nares išnagrinėti, ar, laikantis subsidiarumo principo, būtų tikslinga nustatyti bendras teises į pensiją santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium atvejais; pažymi, kad profesinės senatvės pensijų sistemos vis dažniau veikia remdamosi draudimo principais ir kad dėl to gali atsirasti daug socialinės apsaugos spragų(18); pabrėžia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, jog profesinių pensijų sistemos turi būti laikomos užmokesčiu, todėl šioms sistemoms taip pat turi būti taikomas vienodo požiūrio principas;

Skurdas: Bendrosios rekomendacijos

24.  pažymi, kad skurde gyvenantys asmenys dažnai moka didesnę vienetinę kainą, palyginti su labiau pasiturinčiais asmenimis, už tuos pačius daiktus ir paslaugas (visų pirma už telekomunikacijas, energiją ir vandenį), kurios jiems būtinos socialiai ir ekonomiškai išgyventi; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su tiekėjais ir veiklos vykdytojais kuriant pagalbos ir socialinių mokesčių, kurie būtų naudingi labiausiai skurstantiems, mechanizmus, ypač susijusius su vandens ir elektros teikimu, siekiant panaikinti namų ūkių energijos nepriteklių;

25.  dar kartą pabrėžia švietimo vaidmenį kovojant su lyčių stereotipais, suteikiant galių moterims ir mergaitėms socialinėje, ekonomikos, kultūros ir politikos srityse bei skatinant jas pasirinkit mokslinę karjerą, taip pat jas išvaduojant iš skurdo įtraukiant moteris į tuos sektorius, kuriuose moterims iki šiol buvo nepakankamai atstovaujama, kaip antai mokslo, technologijų, inžinerijos ir verslo sektorius, taip pat ragina Komisiją į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukti tikslus, susijusius su moterų profesiniu mokymu; atkreipia dėmesį į neformaliojo švietimo svarbą; ragina valstybes nares įtraukti investicijas į mergaičių ir moterų švietimą, siekiant didinti jų potencialą, į savo ekonomikos atgaivinimo planus; skatina valstybes nares imtis priemonių siekiant padėti jaunoms moterims pereiti nuo formaliojo švietimo į darbo rinką; pabrėžia, jog būtina, kad visos mokymo įstaigos puoselėtų demokratines vertybes, kuriomis būtų skatinamas pakantumas, aktyvus pilietiškumas, socialinė atsakomybė ir lyčių, mažumų, etninių ir religinių grupių skirtumų paisymas; primena sporto ir fizinio lavinimo svarbą įveikiant prietarus ir stereotipus bei jų potencialą norint padėti socialiai pažeidžiamam jaunimui grįžti į teisingą kelią;

26.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad vaikų turinčios moterys patiria diskriminaciją darbo vietoje todėl, kad yra motinos, o ne todėl, kad jų darbo rezultatai skiriasi nuo jų kolegų; primygtinai ragina valstybes nares aktyviai skatinti teigiamą motinų, kaip darbuotojų, įvaizdį ir kovoti su „bausmės už motinystę“ reiškiniu, kurį liudija keletas tyrimų;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad struktūriniai ir investiciniai fondai, ypač ESF ir ESIF, būtų naudojami siekiant pagerinti švietimą ir mokymą turint tikslą suteikti moterims daugiau galimybių patekti į darbo rinką ir kovoti su jų nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi; pabrėžia, kad 20 proc. ESF lėšų, kurios skirtos socialinės įtraukties priemonėms ir socialinių inovacijų projektams, galėtų būti panaudojamos aktyviau, siekiant remti iniciatyvas, pvz., nedidelio masto vietinius projektus, skirtus suteikti galių moterims, kurios patiria skurdą ir socialinę atskirtį; ragina valstybes nares parengti daugiau informavimo kampanijų apie galimybes dalyvauti ES lėšomis finansuojamuose projektuose;

28.  ragina taikyti finansavimo mechanizmus, kurie paskatintų siekti vienodo atstovavimo tose srityse, kuriose nėra lyčių pusiausvyros, ir pabrėžia, jog būtina rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis, kad būtų galima geriau suprasti mergaičių ir berniukų, vyrų ir moterų padėtį ir todėl būtų galima veiksmingiau reaguoti į skirtumus; ragina Komisiją pateikti duomenis, suskirstytus pagal lytis ir amžių, apie dalyvavimą Europos judumo švietimo tikslais programose, pvz., programoje „Erasmus+“, „Kūrybinga Europa“ ir „Europa piliečiams“;

29.  ypač primena apie migrantų ir pabėgėlių vaikų, tiek berniukų, tiek mergaičių, teisę turėti sąlygas gauti išsilavinimą – vieną iš mūsų Europos visuomenių prioritetų; todėl pabrėžia, kad būtina imtis skubių priemonių dėl migrantų švietimo tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu, atsižvelgiant į tai, kad migrantų krizė gilėja; pabrėžia, kad švietimas yra labai svarbus integracijai ir įsidarbinimo galimybėms ir kad nacionalinių švietimo sistemų nesugebėjimas spręsti šios problemos gali išprovokuoti tolesnę kultūrinę segregaciją ir didinti socialinį susiskaldymą; primena, kad galimybės mokytis tiek pabėgėlių stovyklose, tiek juos priimančiuose miestuose, atitinkančios kokybės standartus ir paremtos kalbine ir psichologine pagalba, neturėtų būti apsunkintos biurokratinių ir administracinių kliūčių, susijusių su pabėgėlio statuso pripažinimu;

30.  pabrėžia, kad šioje srityje prisideda savanoriškos organizacijos ir paslaugų sektorius, ir primygtinai ragina valstybes nares remti jų veiklą; primena aktyvų moterų dalyvavimą vykdant savanoryste grindžiamą švietimą ir kitą veiklą, įskaitant paramą švietimo galimybėms ir jų gerinimą, pvz., pabėgėliams ir skurstantiems vaikams skirtas švietimo paslaugas;

31.  pabrėžia, kad skurdo ir socialinės atskirties poveikis vaikams gali trukti visą gyvenimą ir gali paskatinti skurdo perdavimą kitoms kartoms; 'pabrėžia, kad skurdo ir socialinės atskirties tarp vaikų rizika visose valstybėse narėse glaudžiai susijusi su jų tėvų, ypač motinų, išsilavinimo lygiu, tėvų padėtimi darbo rinkoje ir jų socialinėmis sąlygomis, taip pat valstybių narių teikiamos paramos šeimai formomis; rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad visi jauni žmonės (bet kokio amžiaus) turėtų galimybę įgyti nemokamą aukštos kokybės išsilavinimą, įskaitant ikimokyklinį ugdymą; primena pedagogų kolektyvų tarybų vaidmenį siekiant padėti vaikams visapusiškai panaudoti savo potencialą; pabrėžia, jog būtina nustatant tikslines programas remti motinas paaugles, kad jos tęstų mokslą, nes jų mokyklos nebaigimas – tai pirmas žingsnis skurdo link; pabrėžia, kad būtina parengti išsamų kovos su vaikų skurdu ir vaikų gerovės užtikrinimo priemonių rinkinį, kuris būtų grindžiamas trimis ramsčiais, t. y. galimybėmis turėti pakankamus išteklius ir darbo ir šeimos gyvenimo suderinimu, galimybe naudotis kokybiškomis paslaugomis ir vaikų dalyvavimu priimant su jais susijusius sprendimus ir jų dalyvavimu kultūros, laisvalaikio ir sporto veikloje; dar kartą pabrėžia, kad būtina sudaryti galimybes vienodomis sąlygomis susipažinti su informacija, ypač socialinės apsaugos, suaugusiųjų švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, taip pat apie ekonominės paramos galimybes;

32.  pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių nepripažįstamos LGBTI asmenų šeimos, todėl LGBTI asmenys gauna mažesnes pajamas ir patiria didesnes pragyvenimo išlaidas, o dėl to padidėja skurdo ir socialinės atskirties rizika; mano, kad vienodą požiūrį reglamentuojantys teisės aktai yra gyvybiškai svarbi kovos su skurdu, atsirandančiu dėl seksualinių ir lytinių mažumų marginalizacijos ir diskriminacijos, priemonė; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą patvirtinti 2008 m. pasiūlymą dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas; be to, ragina ateityje išdėstant lyčių lygybės direktyvas nauja redakcija įtraukti aiškų draudimą diskriminuoti dėl lyties tapatybės; vis dar yra susirūpinęs dėl to, kad mažai žinoma apie turimas teises ir apie veikiančias įstaigas bei organizacijas, kurios teikia paramą diskriminacijos aukoms; šiuo klausimu ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar yra veiksminga nacionalinių skundus nagrinėjančių institucijų veikla ir nacionalinės procedūros;

33.  ragina visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo, ir ją persvarstyti reikalaujant, kad bendrovės parengtų su lyčių lygybe susijusias priemones ar planus, įskaitant veiksmus segregacijai mažinti ir mokėjimo sistemoms plėtoti, ir priemones moterų karjerai remti;

34.  dar kartą pabrėžia ekonominio ir finansinio švietimo jauname amžiuje svarbą, kadangi, turimais duomenimis, tai padeda geriau priimti ekonominius sprendimus vėliau, taip pat tvarkyti išlaidas ir pajamas; rekomenduoja keistis geriausia patirtimi ir remti švietimo programas, skirtas pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir marginalizuotoms bendruomenėms priklausančioms moterims ir mergaitėms, patiriančioms skurdą ir socialinę atskirtį;

35.  pažymi, kad partnerio pajamų nebuvimas gali būti pagrindiniu veiksniu, nulemiančiu tai, kad moterys patenka į vad. „skurdo spąstus“ ir patiria socialinę atskirtį; atkreipia dėmesį į tai, kad našlių, išsituokusių moterų ir vienišų motinų, kurioms teismas priteisė vaikų globos teises, padėtis yra dažnai nestabili ir joms turėtų būti nustatytas deramas alimentų arba išlaikymo lygis; pažymi, kad vienišos motinos gali atsidurti skurde, jei nemokami alimentai; pabrėžia, jog tai, kad išsituokusios moterys dažniau diskriminuojamos ir patiria skurdą, o tai parodo, jog moterys dar nėra visiškai ekonomiškai nepriklausomos, taigi pažymi, kad reikia imtis papildomų veiksmų darbo rinkos srityje ir mažinti atotrūkį tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio;

36.  pabrėžia, kad duomenų apie namų ūkio išlaidas ir pajamas rinkimą turi papildyti individualūs duomenys, siekiant atsižvelgti į lyčių nelygybę namų ūkiuose;

37.  pabrėžia, kad makroekonominė politika turi būti suderinta su socialinės lygybės politika; dar kartą pabrėžia, kad finansų institucijos, tokios kaip ECB ir nacionaliniai centriniai bankai, rengdamos makroekonominę pinigų politiką ar finansinių paslaugų politiką ir dėl jų priimdamos sprendimus, privalo atsižvelgti į socialinį poveikį;

38.  dar kartą išreiškia savo pritarimą iniciatyvai suformuoti rekomendacinį orientacinį biudžetą ir ragina Komisiją jį rengiant įtraukti su lytimi susijusius klausimus, įskaitant namų ūkiuose patiriamą lyčių nelygybę;

39.  dar kartą pareiškia, kad būtina atlikti moterų benamystės ir jos priežasčių bei ją lemiančių veiksnių tyrimą, nes turimi duomenys šio reiškinio neatspindi tinkamai; pažymi, kad su lytimi susijusios aplinkybės, į kurias reikėtų atsižvelgti, yra su lytimi susijusi ekonominė priklausomybė, laikinas būstas ir socialinių paslaugų vengimas;

40.  pabrėžia, kad smurtas prieš moteris ES ir toliau išlieka didele problema, nuo kurios nukenčia aukos, ir kad į kovos su smurtu prieš moteris priemones būtinai reikia įtraukti smurtautojus, nepriklausomai nuo jų amžiaus, švietimo, pajamų lygio ar socialinės padėties, ir kad smurto poveikis marginalizacijos, skurdo ir socialinės atskirties rizikai nuolat auga; pažymi, jog ekonominė moterų nepriklausomybė yra labai svarbi tam, kad jos, imdamosi aktyvių veiksmų, galėtų išvengti situacijų, kai patiriamas smurtas dėl lyties; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas užtikrinti socialinės apsaugos sistemas, kurios garantuotų socialines teises nuo bet kokios formos smurto (smurto šeimoje, prekybos žmonėmis ar prostitucijos) nukentėjusioms moterims, ir imtis veiksmų siekiant grąžinti jas į darbo rinką, taip pat panaudojant tokias priemones kaip ESF; pabrėžia, kad būtina didinti galimybes gauti informaciją apie teisines paslaugas nukentėjusiems nuo smurto asmenims;

41.  pabrėžia poreikį dėti daugiau pastangų kovojant su smurtu šeimoje, ypač prieš moteris; pažymi, kad finansinė moterų nepriklausomybė yra itin svarbi jų gyvenimui ir galimybėms išvengti smurto šeimoje ir kad moterys, išnaudojusios visas savo mokamas atostogas, rizikuoja prarasti darbą ir ekonominę nepriklausomybę; pažymi, kad Australijoje ir JAV neseniai buvo suteikta galimybė gauti atostogas dėl smurto šeimoje – tai daugeliui darbuotojų suteikė apsaugą darbe, kai jiems tenka susidoroti su smurto šeimoje pasekmėmis, pavyzdžiui, nukentėjusiems asmenims suteikiamas laikas tam, kad jie galėtų apsilankyti pas gydytoją, atvykti į teismą ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus tokiose situacijose; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti specialių apmokamų atostogų dėl smurto šeimoje sistemos įdiegimo galimybes smurto namuose aukoms ir smurtą namuose išgyvenusiems asmenims tuo atveju, kai, neturėdami apmokamų atostogų darbuotojai gali prarasti darbą ir kad kartu būtų užtikrintas jų privatumas; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti tolesnes priemones, siekiant didinti informuotumą apie smurto šeimoje problemą ir padėti tokio smurto aukoms, didinti jų žinias ir ginti teises, taip pat saugoti jų ekonominę nepriklausomybę;

42.  ragina ES ir visas valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją ir prašo skubiai imtis iniciatyvos, kad būtų priimta ES direktyva dėl kovos su smurtu prieš moteris; dar kartą ragina Komisiją pateikti Europos kovos su smurtu dėl lyties strategiją ir paskelbti Europos kovos su smurtu dėl lyties metus;

43.  mano, kad siekiant įveikti smurtą prieš moteris reikia imtis iniciatyvių veiksmų prieš normas, kuriomis šlovinamas smurtas; pabrėžia, kad turi būti kovojama su stereotipais ir struktūromis, kuriais grindžiamas vyrų smurtas prieš moteris, pasitelkiant iniciatyvias priemones ir nacionaliniu lygmeniu rengiant kampanijas ir tolesnio mokymo kursus vyriškumo kultūros tema;

44.  pažymi, kad naujosios technologijos turėtų būti laikomos pagrindinėmis naujų darbo vietų kūrimo priemonėmis ir galimybe išvaduoti moteris iš skurdo;

45.  skatina valstybes nares bendradarbiaujant su regionų ir vietos valdžios institucijomis padėti pagerinti moterų gyvenimo kokybę kaimo vietovėse siekiant sumažinti skurdo riziką, suteikiant kokybiškas švietimo programas, skirtas kaimo vietovėse gyvenančių moterų įgalinimui, taip pat kokybiškas darbo sąlygas ir deramas pajamas šiai gyventojų grupei; skatina valstybes nares suteikti kokybišką savivaldybės, socialinę ir viešąją infrastruktūrą siekiant pagerinti bendras gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse;

46.  mano, kad daugelis skurdo, ypač moterų skurdo, aspektų vis dar nepripažįstami, pavyzdžiui, tai, kad moterys neturi galimybių susipažinti su kultūra ir dalyvauti socialiniame gyvenime, ir todėl ragina valstybes nares suteikti reikiamą paramą siekiant užtikrinti, kad visos moterys galėtų naudotis kultūra, sportu ir laisvalaikiu, ypatingą dėmesį skiriant skurdžiai gyvenančioms moterims, neįgalioms moterims ir migrantėms; mano, kad esami didelio materialinio nepritekliaus rodikliai neapima tokių veiksnių kaip galimybė susipažinti su kultūra ir dalyvauti socialiniame gyvenime, o todėl jie suteikia tik nepilną skurdo vaizdą; ragina nustatyti daugiau rodiklių atskirčiai (kalbant apie dalyvavimą socialiniame, kultūriniame ir politiniame gyvenime), ypač jos įtakai užburtam skurdo ratui ir jos poveikiui kelioms kartoms, vertinti;

47.  pažymi, kad neįgalios moterys yra dažnai diskriminuojamos šeimos aplinkoje ir švietimo srityje, kad jų galimybės įsidarbinti yra ribotos ir jų gaunamų socialinės apsaugos išmokų nepakanka apsisaugoti nuo skurdo rizikos; šiuo klausimu pabrėžia, kad valstybės narės ir regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų suteikti neįgalioms moterims specializuotą priežiūrą, kurios joms reikia, kad jos galėtų naudotis savo teisėmis, ir turėtų pasiūlyti priemones, kurios padėtų šioms moterims integruotis į darbo rinką, taikant papildomas paramos priemones, ypač susijusias su švietimu ir mokymu;

48.  ragina imtis platesnio užmojo veiksmų siekiant įveikti energijos nepriteklių, dėl kurio nepalyginai daugiau nukenčia vienišos motinos, nepilnos šeimos ir moterų valdomi namų ūkiai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti energijos nepritekliaus apibrėžtį, kuria būtų atsižvelgta į su lytimi susijusius šio reiškinio aspektus, ir įtraukti ją į būsimą naujos redakcijos Direktyvą dėl Pastatų energinio naudingumo; pabrėžia, kad svarbus vaidmuo suteikiant galių pažeidžiamiems energijos vartotojams, o ypač skurdą, socialinę atskirtį ir marginalizaciją patiriančioms moterims, tenka bendruomeninėms energetikos iniciatyvoms, tokioms kaip kooperatyvai;

49.  dar kartą ragina Komisiją dėti pastangas, kad būtų įvesta Europos vaikų garantija, kuri užtikrintų, kad kiekvienas Europos vaikas, kuriam kyla skurdo grėsmė, turėtų prieigą prie nemokamos sveikatos priežiūros, nemokamo švietimo, nemokamos vaikų priežiūros, deramo būsto ir tinkamos mitybos; pabrėžia, kad tokia politika turi būti sprendžiamas klausimas dėl moterų ir mergaičių padėties, ypač pažeidžiamose ir marginalizuotose bendruomenėse; pažymi, kad į Jaunimo garantijų iniciatyvą turi būti įtrauktas lyčių aspektas;

50.  skatina valstybes nares ir Komisiją rinkti pagal lytį suskirstytus statistinius duomenis ir nustatyti naujus individualius rodiklius, susijusius su moterimis ir skurdu, kurie padėtų stebėti, koks yra platesnės socialinės, ekonominės ir užimtumo politikos poveikis moterims ir skurdui, kad būtų galima plėtoti keitimąsi gerąja praktika kalbant apie teisės aktus ir biudžeto priemones, skirtas kovai su skurdu, didžiausią dėmesį skiriant toms asmenų grupėms, kurioms ypač kyla skurdo grėsmė nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės;

51.  pabrėžia socialinių įmonių vaidmenį suteikiant galių skurdą, socialinę atskirtį ir daugialypę diskriminaciją patiriančioms moterims ir integruojant jas;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, kuris paskatintų asmenų, kuriems kyla skurdo ir socialinės atskirties grėsmė, ypač moterų ir mergaičių, tiesioginį dalyvavimą formuojant socialinės įtraukties politiką visais lygmenimis ir sudarytų tam palankias sąlygas;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą, nes tai yra priemonė, skirta užtikrinti, kad biudžeto sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į lyčių aspektą ir įvairų poveikį;

54.  ragina valstybes nares kovojant su skurdu bendradarbiauti su NVO, kurios sėkmingai veikia vietovėse, kuriose vyrauja itin didelis skurdas, ir turi vertingų praktinių žinių apie vietos bendruomenes; ragina valstybes nares remti veiksmingą bendradarbiavimą vietos lygmeniu;

55.  ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinant lyčių lygybę bei siekiant skatinti vienodą požiūrį į vyrus ir moteris įtraukti socialinius partnerius (profesines sąjungas ir darbdavius) ir pilietinę visuomenę, įskaitant lyčių lygybės institucijas; pabrėžia, kad socialinis dialogas turi apimti lyčių lygybės darbo vietoje stebėseną ir skatinimą, įskaitant lanksčias darbo sąlygas, siekiant padėti derinti darbą ir asmeninį gyvenimą; pabrėžia kolektyvinių sutarčių svarbą kovojant su diskriminacija ir skatinant moterų ir vyrų lygybę darbe, taip pat kitų priemonių, pavyzdžiui, elgesio kodeksų, mokslinių tyrimų, keitimosi patirtimi ir geriausia praktika lyčių lygybės srityje;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 130.
(2) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 31.
(3) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 162.
(4) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 77.
(5) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.
(6) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 9.
(7) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 60.
(8) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 75.
(9) OL C 24, 2016 1 22, p. 8.
(10) OL C 36, 2016 1 29, p. 6.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0050.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0218.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351.
(14) http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/refreshTableAction.do?tab=table&plugin=1&pcode=t2020_50&language=en
(15) Organizacijos „Save the Children“ ataskaita „Vaikų skurdas ir socialinė atskirtis Europoje“ (angl. ‘Child Poverty and Social Exclusion in Europe’), Briuselis, 2014 m., p. 14.
(16) http:\\www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2015/547546/EPRS_STU(2015)547546_EN.pdf, p.11.
(17) Tarptautinė darbo organizacija, Policies and regulations to combat precarious employment (Kovos su mažų garantijų darbu politikos priemonės ir teisės aktai), 2011 m.
(18) http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/conference_sept_2011/dgjustice_oldagepensionspublication3march2011_en.pdf.


Netarifinės kliūtys bendrojoje rinkoje
PDF 433kWORD 111k
2016 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl netarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje (2015/2346(INI))
P8_TA(2016)0236A8-0160/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015)0550),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija. Analizė ir įrodymai“ (SWD(2015)0202),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas ES ir jos valstybėse narėse“ (SWD(2015)0203),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ (angl. „The Cost of Non-Europe in the Single Market“),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją „Paslaugų vidaus rinka: padėtis ir artimiausi veiksmai“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl Europos mažmeninės prekybos veiksmų plano, kuris būtų naudingas visiems dalyviams(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio mėn. redakcijos internetinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0160/2016),

A.  kadangi Europos bendrosios rinkos indėlis į Europos valstybių ekonomiką didelis;

B.  kadangi skaičiuojama, jog baigus kurti bendrąją rinką laisvo prekių, paslaugų judėjimo, viešųjų pirkimų, skaitmeninės ekonomikos srityje ir vartotojų teisyną ekonominė nauda sudarytų nuo 651 mlrd. iki 1,1 trl. EUR per metus – tai būtų 5–8,63 proc. ES BVP;

C.  kadangi praėjus daugiau kaip 20 metų nuo tada, kai pradėta kurti bendroji rinka, nepagrįstos netarifinės kliūtys ir toliau daro poveikį laisvam prekių ir paslaugų judėjimui tarp valstybių narių; kadangi šių netarifinių kliūčių priežastis gali būti protekcionizmas ir jos gali kelti biurokratinių problemų, kurios labai dažnai yra neproporcingos siekiamam tikslui;

D.  kadangi skaičiuojama, jog bendroji paslaugų rinka sudaro apie 70 proc. Europos ekonomikos, tačiau tik 20 proc. ES vidaus prekybos;

E.  kadangi 25 proc. reglamentuojamų profesijų reglamentuojama tik vienoje valstybėje narėje;

F.  kadangi skaičiuojama, jog potenciali veikiančios bendrosios skaitmeninės rinkos nauda būtų apie 415 mlrd. EUR per metus ir BVP iki 2020 m. padidėtų 0,4 proc., ir kadangi ES teisės aktuose esama daug spragų, trukdančių jai tinkamai veikti;

G.  kadangi tik 2 proc. naujų MVĮ, labai mažų įmonių ir naujai įsteigtų įmonių išplėtė savo veiklą į kitas valstybes naudodamosi tiesioginėmis užsienio investicijomis;

H.  kadangi vartotojams, bendrosios rinkos spragos, įskaitant neišsamų arba neatitinkantį bendrosios rinkos tikslų ES teisės aktų įgyvendinimą, daugeliu atvejų nulemia mažesnį produktų pasirinkimą, o prekės ir paslaugos dėl to yra brangesnės;

I.  kadangi, kalbant apie įmones, dėl sąnaudų tiekimo grandinės yra brangesnės, todėl jų pačių produktai tampa brangesni, arba sumažėja galimybių pasinaudoti verslo paslaugomis, o tai kenkia jų konkurencingumui; kadangi inovacijos skatinamos, kai rinka konkurencinga;

J.  kadangi dabartinės PVM sistemos sudėtingumas taip pat gali būti laikomas netarifine kliūtimi;

K.  kadangi antikonkurenciniai valstybių narių ir didelių tarptautinių bendrovių susitarimai dėl mokesčių gali būti laikomi nepagrįsta netarifine kliūtimi;

L.  kadangi įmonėms ir pavieniams asmenims kyla didelių kliūčių vykdant tarpvalstybinę veiklą bendrojoje rinkoje dėl to, kad trūksta informacijos ir ji nekokybiška, pagalbinių paslaugų ir internetinių procedūrų, o tai nulemia didelę administracinę naštą ir dideles reikalavimų laikymosi išlaidas;

M.  kadangi kliūčių ir sąnaudų stebėjimas yra nesuderintas ir nesistemingas, nėra kliūčių kiekybinio nustatymo ir aiškaus apibrėžimo, dėl to sunku teikti pirmenybę politiniams veiksmams;

I. Kontekstas ir politikos tikslai

1.  suvokia, kad nepaisant to, jog tarifinės kliūtys panaikintos nuo 1968 m. liepos 1 d., laisvam prekių ir paslaugų judėjimui ir toliau trukdė netarifinės kliūtys, tokios kaip nepagrįstos nacionalinės techninės taisyklės ir reglamentuojamieji ir nereglamentuojamieji reikalavimai, reglamentuojantys produktus, paslaugų teikėjus ir paslaugų teikimo sąlygas, arba biurokratija; pabrėžia, kad norint stiprinti bendrąją rinką reikia imtis skubių veiksmų Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu siekiant spręsti su tokiomis netarifinėmis kliūtimis susijusius klausimus;

2.  supranta netarifinę kliūtį kaip neproporcingą ar diskriminuojantį reglamentuojamąjį veiksmą, dėl kurio įmonei, norinčiai patekti į rinką, tenka našta ar ji patiria išlaidų, tačiau jų neturi padengti įmonės, kurios jau yra rinkoje, arba padaugėja išlaidų kitos valstybės įmonėms, tačiau jų nereikia padengti nacionalinėms įmonėms, nedarant poveikio valstybių narių teisei reguliuoti ir siekti teisėtų viešosios politikos tikslų, pvz., aplinkos apsaugos ir vartotojų ar darbuotojų teisių;

3.  pripažįsta, kad nacionalinio lygmens skirtumų gali atsirasti dėl daugiapakopio valdymo; mano, kad visais reglamentavimo sprendimų priėmimo lygmenimis turėtų būti gerai suprantama būtinybė užtikrinti, kad priemonės būtų proporcingos ir kad jomis būtų remiami teisėti viešosios politikos tikslai; mano, kad politikos nuoseklumas ir reglamentavimo praktika gali gerokai prisidėti mažinant netarifines kliūtis;

4.  mano, kad tais atvejais, kai netarifinės kliūtys gali būti pateisinamos kaip proporcingos, informacija apie skirtingus nacionalinius reglamentuojamuosius reikalavimus turėtų būti lengvai prieinama, o susijusi nuostata dėl informacijos pateikimo ir procedūrų užbaigimo turėtų būti pateikiama taip, kad būtų kuo patogesnė naudotojams; mano, kad dabartinė sistema, sukurta naudojant daugybę įvairių kontaktinių centrų, įskaitant gaminių kontaktinius centrus ir vieną bendrą informacinį punktą, valstybėse narėse buvo įgyvendinama nenuosekliai ir yra pernelyg sudėtinga; primena esamų MVĮ skirtų bendrosios rinkos stiprinimo ir vienodinimo priemonių svarbą siekiant supaprastinti tarpvalstybinę jų plėtrą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio šių sistemų suvienodinimui ir tobulinimui, ypač būtinybei greitai patobulinti vieno langelio principą, ir ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie pažangą ir tolesnius veiksmus iki 2016 m. pabaigos; pabrėžia, kad, būdama atviresnė ir prieinamesnė reglamentuojamųjų reikalavimų požiūriu, atitinkama valstybė narė bus patrauklesnė užsienio investicijoms;

5.  palankiai vertina bendrųjų skaitmeninių vartų iniciatyvą, apie kurią buvo pranešta Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos komunikate, kaip teigiamą žingsnį; primygtinai ragina sukurti įmonėms ir vartotojams skirtą vieną bendrą punktą, kuriame būtų galima gauti visą su bendrąja rinka susijusią informaciją, pagalbą, informaciją apie problemų sprendimą ir apie nacionalines ir ES procedūras, kurių reikia siekiant vykdyti tarpvalstybinę veiklą ES;

6.  mano, kad svarbu, jog Komisija ir valstybės narės dirbtų drauge, kad pagerintų SOLVIT veikimą, siekdamos pašalinti netarifines kliūtis, ypač geografinėse ar pramoninėse zonose, kuriose įmonės nedažnai naudojasi SOLVIT ir ne visus pateiktus ieškinius imasi nagrinėti kompetentinga institucija;

7.  pabrėžia, kad daugeliui įmonių, ypač MVĮ, siekiančių prekiauti kitoje valstybėje narėje, tokia plėtra, žvelgiant iš jų perspektyvos, vis dar bus tarptautinė prekyba; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ, naujai įsteigtoms įmonėms ir novatoriškoms įmonėms, ypač dalijimosi ekonomikos įmonėms, turėtų būti sudaromos visapusiškos galimybės augti vykdant tarpvalstybinę prekybą;

8.  mano, kad vienas iš Sąjungos ir atskirų valstybių narių uždavinių turėtų būti galutinis netarifinių kliūčių pašalinimas, kai jos negali būti pateisinamos arba nepagrindžia tikslų, išvardytų Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, kurioje teigiama, kad Europa grindžiama labai konkurencinga socialine rinkos ekonomika;

9.  kartoja, kad bendrosios skaitmeninės rinkos strategija ir Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija yra iniciatyvos, kurios turėtų būti sparčiai ir ambicingai įgyvendinamos siekiant sumažinti netarifines kliūtis bendrojoje rinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad nepaprastai svarbu, jog šios iniciatyvos būtų grindžiamos geresnio reglamentavimo principais ir veiksmingiausiomis priemonėmis, tokiomis kaip derinimas ir tarpusavio pripažinimas;

II. Kompleksinės netarifinės kliūtys

10.  mano, kad dėl esamų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę greičio ir tikslaus jų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu skirtumų įmonėms atsiranda teisinis netikrumas ir skirtingos konkurencijos sąlygos vidaus rinkoje;

11.  mano, kad tais atvejais, kai Komisija panaikino nereikalingus ES teisės aktus, valstybės narės turėtų veikti greitai, kad panaikintų atitinkamas nacionalines nuostatas;

12.  mano, kad valstybėms narėms ilgai nesilaikant Sąjungos teisės kenkiama bendrajai rinkai ir vartotojams; taip pat mano, kad lėtas perkėlimo į nacionalinę teisę procesas nulemia tai, kad kai kurios valstybės narės naudojasi padėtimi, nederamai pratęsdamos reikalavimų laikymosi užtikrinimo terminą; ragina, kad reikalavimų laikymosi kultūra būtų toliau skatinama bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms, kaip numatyta bendrosios rinkos strategijoje; pabrėžia, kad būtina greitai spręsti valstybių narių reikalavimų nesilaikymo klausimą;

13.  atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į tai, kad kai kurios nacionalinės vyriausybės, įgyvendindamos ES teisę, apkrauna į nacionalinę teisę perkeltas direktyvas papildomomis taisyklėmis, t. y. į vadinamojo perteklinio reglamentavimo problemą;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad neseniai atliktų užsienio paslaugų teikėjų patikrų intensyvumas ir skaičius didėja; ragina valstybes nares užtikrinti, kad šios patikros būtų proporcingos, pagrįstos ir nediskriminuojančios;

15.  pabrėžia, kad valstybių narių nenuoseklus tinkamai į nacionalinę teisę perkeltų esamų taisyklių vykdymo užtikrinimas bendrajai rinkai daro tokią pačią žalą kaip ir vėlyvas perkėlimas į nacionalinę teisę; mano, kad taisyklių laikymasis ir vykdymo užtikrinimas tampa sudėtingesnis, kai įprastai naudojamoms apibrėžtims, pvz., tokioms kaip „atsekamumas“ ar „pateiktas rinkai“, skirtinguose teisės aktuose suteikiama skirtinga reikšmė;

16.  mano, kad dėl nevienodo tų pačių taisyklių taikymo skirtingose valstybėse narėse gali būti sukurta naujų nepagrįstų netarifinių kliūčių; ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant sumažinti skirtumus kuo ankstyvesniu etapu;

17.  mano, kad Komisija turėtų dažniau naudoti gaires, susijusias su direktyvų įgyvendinimu, nes tai gali būti naudinga priemonė, siekiant užtikrinti didesnį vienodo įgyvendinimo mastą;

18.  pažymi, kad vis dar esama nacionalinio lygmens produktų rinkos reglamentavimo skirtumų (turint mintyje ir suvaržymo laipsnį, ir skirtumus valstybėse narėse), su kuriais vis dar susiduria tarpvalstybinę veiklą vykdančios įmonės; mano, kad dėl to įmonės be reikalo verčiamos pritaikyti produktus ir paslaugas, kad jie atitiktų daugeriopus standartus, arba atlikti pakartotinius bandymus; taigi ribojama ES vidaus prekyba, mažinamas ekonomikos augimas ir trukdoma kurti darbo vietas;

19.  mano, kad dėl to, jog dėl būtinybės palaikyti skirtingų produktų grupių gamybą sumažėja masto ekonomija, MVĮ ir labai mažoms įmonėms daugeliu atveju – teisiškai, finansiškai ar kitaip – tenka neproporcinga našta;

20.  atkreipia dėmesį į iki šiol mažą tarpvalstybinių viešųjų pirkimų apimtį: mažiau kaip 20 proc. visų viešųjų pirkimų Sąjungoje skelbiama Europos masto platformose ir tik 3,5 proc. sutarčių skiriama įmonėms iš kitų valstybių narių; atkreipia dėmesį į sunkumus, kurių kyla (ypač MVĮ) dalyvaujant tarpvalstybinėse viešųjų pirkimų procedūrose; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia naujų ES direktyvų dėl viešųjų pirkimų ir koncesijos sutarčių skyrimo, kurias valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2016 m. balandžio mėn., svarbą; ragina valstybes nares iki galo įgyvendinti šiuos teisės aktus, įskaitant visiškai elektroninių viešųjų pirkimų procesus;

21.  pabrėžia, kad PVM reikalavimų laikymosi sąnaudos yra viena iš didžiausių netarifinių kliūčių; ragina pateikti praktinių PVM supaprastinimo pasiūlymų;

22.  pripažįsta, kad skirtingos PVM tvarkos visoje Sąjungoje galėtų būti suvokiamos kaip netarifinė kliūtis; pabrėžia, kad PVM deklaravimo minimalioji vieno langelio sistema (angl. VAT Mini One-Stop Shop, VAT MOSS) yra geras būdas padėti įveikti šią kliūtį ir paremti visų pirma MVĮ jų tarpvalstybinėje veikloje; pripažįsta, kad vis dar esama tam tikrų nedidelių su sistema VAT MOSS susijusių problemų, ragina Komisiją toliau veikti, kad įmonėms ES būtų lengviau mokėti PVM prievoles;

23.  mano, kad nepagrįstų netarifinių kliūčių atsiranda ir dėl daugelio nacionalinės administravimo tvarkos nuostatų, įskaitant reikalavimus, kad dokumentus įformintų nacionaliniai organai ar įstaigos; primygtinai ragina valstybes nares naudoti e. valdymo sprendimus, be kita ko, pirmenybę teikiant sąveikumui ir skaitmeniniams parašams, siekiant modernizuoti savo viešąjį administravimą remiantis, pvz., Estijos ir Danijos pavyzdžiais, teikiant daugiau ir lengviau prieinamų skaitmeninių paslaugų piliečiams ir įmonėms, ir palengvinti viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir sąveikumą, nedarant poveikio asmens duomenų apsaugai; mano, kad e. valdymo naudojimas yra svarbi priemonė įmonėms, tačiau tai turėtų apimti alternatyvias galimybes naudotis informacija ar neturėtų stumti piliečių, kurie negali gauti skaitmeninių paslaugų, į nepalankią padėtį;

24.  ragina Komisiją laikytis tvirto požiūrio į vykdymo užtikrinimą praktiškai užtikrinant, kad valstybės narės tinkamai taikytų ir įgyvendintų bendrosios rinkos taisykles; atsižvelgdamas į tai, mano, kad į nacionalinę teisę perkeltų direktyvų įgyvendinimo procesas turėtų būti geriau koordinuojamas, pavyzdžiui, pasitelkiant praktinius perkėlimo į nacionalinę teisę seminarus, kuriuos organizuoja Komisija, ir keičiantis geriausia praktika siekiant sumažinti skirtumus tarp valstybių narių ankstyvu etapu;

III. Sektoriams būdingos netarifinės kliūtys

Bendroji prekių rinka

25.  pabrėžia tarpusavio pripažinimo principo svarbą užtikrinant prekių, kurios nesuderintos Sąjungos lygmeniu, patekimą į bendrąją rinką, taip pat tais atvejais, kai valstybės narės taiko nacionalines, labai dažnai skirtingas, tačiau tą patį esminį tikslą turinčias produktų taisykles;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad daug įmonių nežino apie tarpusavio pripažinimą ir mano, kad prekiaudamos bendrojoje rinkoje turi laikytis paskirties valstybės narės nacionalinių reikalavimų;

27.  ragina Komisiją imtis veiksmų, kad tarpusavio pripažinimo principas būtų taikomas geriau; atsižvelgdamas į tai, tikisi, kad Komisija pateiks veiksmų planą informuotumui apie tarpusavio pripažinimą didinti ir persvarstys Abipusio pripažinimo reglamentą; mano, kad suderinimas taip pat yra veiksminga priemonė siekiant užtikrinti vienodas prekių ir paslaugų patekimo į bendrąją rinką sąlygas;

Bendroji paslaugų rinka

28.  atkreipia dėmesį į paslaugų teikėjų problemas (ypač verslo paslaugų, transporto ir statybos sektoriuose), kurių kyla dėl daugeriopų ir skirtingų nepagrįstų ar neproporcingų reikalavimų, susijusių su leidimu, registracija, išankstiniu pranešimu ar faktiniu įsisteigimu; pabrėžia, kad tai gali nulemti užsienio paslaugų teikėjų diskriminaciją, o tai prieštarautų laisvo paslaugų judėjimo principui; atsižvelgdamas į tai, ragina labiau išplėtoti e. administravimo ir elektroninės registracijos sistemą, kad supaprastėtų procedūros paslaugų teikėjams;

29.  pabrėžia, kad visų pirma dėl nepakankamo Paslaugų direktyvos įgyvendinimo ir skirtingo jos taikymo sukuriama kliūčių bendrosios rinkos veikimui;

30.  pabrėžia, kad būtina aiški ir vienoda reglamentavimo aplinka, kuri sudarytų sąlygas vystytis paslaugoms tokioje rinkoje, kurioje saugomi darbuotojai ir vartotojai ir užtikrinama, kad esamiems ir naujiems ES bendrosios rinkos dalyviams nekiltų beprasmiškų reglamentavimo kliūčių, nesvarbu, kokio tipo verslą jie vykdo;

31.  taip pat atkreipia dėmesį į nepagrįstus ar neproporcingus kai kurių valstybių narių apribojimus, susijusius su teisine paslaugų teikėjų forma ir jų akcijų ar valdymo struktūra, taip pat su apribojimais, susijusiais su bendru verslo vykdymu; pabrėžia, kad kai kurie iš šių apribojimų gali būti neproporcingos arba nepagrįstos kliūtys teikti tarpvalstybines paslaugas; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti nuoseklų reglamentavimo reikalavimų ir apribojimų, taikomų paslaugoms, proporcingumo vertinimą;

32.  pabrėžia, kad Paslaugų direktyvoje nurodyta pranešimo prievolė galėjo būti veiksminga siekiant sumažinti ar panaikinti nepagrįstas netarifines kliūtis, tačiau valstybės narės ir Komisija neskyrė jai pakankamai dėmesio; todėl džiaugiasi, kad bendrosios rinkos strategijoje vėl skiriamas dėmesys pranešimo procedūrai, nes anksti pradėjus nagrinėjimą, galima persvarstyti nacionalines priemones siekiant išspręsti problemas, kol jų dar nekilo; taip pat mano, kad valstybių narių turėtų būti reikalaujama pateikti išsamesnius pagrindimus, kai šios pradeda taikyti naujas reglamentavimo priemones; pabrėžia, kad su pranešimo apie produktus procedūra susijusi patirtis buvo teigiama, ir siūlo naudotis ja kaip pavyzdžiu tobulinant paslaugoms taikomą procedūrą;

33.  pabrėžia, kad viešosioms paslaugoms taikoma speciali apsauga vidaus rinkos taisyklių atžvilgiu, nes jos atlieka visuotinės svarbos funkcijas, ir kad dėl to valdžios institucijų nustatytos jų tinkamo veikimo taisyklės nėra netarifinės kliūtys; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Paslaugų direktyva netaikoma socialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms;

34.  pažymi, kad statybos paslaugų teikėjai dažnai privalo laikytis tam tikrų su jų organizacine struktūra buveinės šalyje susijusių reikalavimų, įskaitant organizacinio sertifikavimo tvarką, dėl kurių tarpvalstybinių paslaugų teikimas tampa pernelyg sudėtingas, taigi taip varžomas laisvas statybos paslaugų ir specialistų judėjimas;

35.  ragina Komisiją spręsti su šiomis kliūtimis susijusius klausimus, pasitelkiant, be kita ko (jei verta), geresnį tarpusavio pripažinimą ir, jei tinkama, teisėkūros veiksmus; atkreipia dėmesį į tai, kad būsimi veiksmai, kaip antai siūlomų paslaugų pasas, neturėtų lemti papildomos administracinės naštos, o turėtų panaikinti netarifines kliūtis;

36.  ragina Komisiją spręsti su susiskaidžiusiu bankų sektoriumi Europoje susijusios naštos klausimus, nes nerezidentams, ypač MVĮ, kyla sunkumų norint atidaryti banko sąskaitą kitoje šalyje;

37.  pažymi, kad kai kurių valstybių narių reglamentuojamieji aktai dėl naudojimosi reglamentuojamųjų profesijų paslaugomis ir jų teikimo gali būti neproporcingi ir todėl gali sukurti nereikalingų reglamentavimo kliūčių, kurios trukdo verstis tam tikromis profesijomis ir reglamentuojamųjų profesijų paslaugų teikėjų judumui; vis dėlto pripažįsta, kad svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją, mokymo kokybę ir remti sėkmingas kvalifikacijos vertinimo sistemas;

38.  pritaria Komisijos nuomonei, kad dvejopo mokymosi sistemos rekomenduotinos kaip geriausios praktikos Europos Sąjungoje pavyzdžiai;

39.  palankiai vertina pastaraisiais dvejais metais vykdytą tarpusavio vertinimą; mano, kad gerai parengti ir atviras valstybių narių diskusijas skatinantys tarpusavio vertinimo procesai gali būti veiksmingi skatinant pokyčius; skatina valstybes nares ir Komisiją išplėsti šią praktiką, ypač į kitas bendrosios rinkos reglamentavimo sritis;

40.  ragina Komisiją spręsti su valstybių narių reformos profesinių paslaugų srityje prioritetais susijusius klausimus susiejant juos su Europos semestru ir pagal šalis parengtas rekomendacijas dėl tam tikrų profesijų reglamentavimo panaikinimo valstybėse narėse;

Bendroji mažmeninės prekybos rinka

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos 2014–2015 m. atlikto mažmeninės prekybos subjektų tarpusavio vertinimo įsisteigimo klausimu rezultatai parodė, kad mažmenininkams dažnai taikomos neproporcingos ir netinkamos įsisteigimo ir veiklos sąlygos bei procedūros;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti sukurtos bendrosios skaitmeninės rinkos galimybių naudojimo procesą ir ES skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimą;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės nustato taisykles, kuriomis diskriminuojama ekonominė veikla mažmeninės bei didmeninės prekybos sektoriuose, remiantis plotu, kuriame vykdoma veikla, įmonės dydžiu arba kapitalo kilme, o tai nesuderinama su bendrosios rinkos idėja ir laisvos konkurencijos principais, be to, tokiu būdu apribojamas darbo rinkos vystymasis;

44.  pabrėžia, kad dėl reguliavimo, kuriuo nustatomi apribojimai mažmeninei ir didmeninei prekybai, kuris prieštarauja ES teisės aktams ir yra neproporcingas, gali būti sukurtos didelės kliūtys patekti į rinką, todėl atidaroma mažiau prekybos centrų, mažėja konkurencija ir didėja kainos vartotojams; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad kai kurios priemonės, įskaitant rinkliavas ir mokesčius už patikras, jei jos nėra pagrįstos teisėtais viešosios politikos tikslais, gali turėti tokį patį poveikį kaip netarifinės kliūtys; mano, kad jokie mažmeninei ar didmeninei prekybai taikomi veiklos apribojimai neturėtų nederamai ar neproporcingai riboti šios veiklos ir neturi nulemti faktinės rinkos dalyvių diskriminacijos;

45.  ragina Komisiją nustatyti geriausią praktiką, susijusią su mažmeninės prekybos subjektų įsisteigimu siekiant užtikrinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, visapusiškai laikantis proporcingumo ir subsidiarumo principų;

46.  ragina Komisiją išnagrinėti veiklos apribojimus, kurie bendrojoje rinkoje taikomi mažmeninei ir didmeninei prekybai, ir 2017 m. pavasarį prireikus pateikti pasiūlymus dėl reformos bei šios analizės ataskaitą;

47.  pabrėžia, kad prieinamos, nebrangios, veiksmingos ir aukštos kokybės siuntinių pristatymo paslaugos yra pagrindinė sąlyga siekiant užtikrinti klestinčią tarpvalstybinę e. prekybą, kuri visų pirma naudinga MVĮ ir vartotojams;

IV. Išvados

48.  ragina Komisiją 2016 m. pateikti išsamią netarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje apžvalgą ir išnagrinėti kovos su jomis būdus aiškiai atskiriant netarifinę kliūtį ir reglamentus, kuriais proporcingai įgyvendinamas teisėtas valstybės narės viešosios politikos tikslas, įskaitant ambicingą pasiūlymą kuo greičiau panaikinti šias netarifines kliūtis, kad būtų galima panaudoti vis dar neišnaudojamas bendrosios rinkos galimybes;

49.  ragina Komisiją tinkamu laiku inicijuoti ES politikos ir teisėkūros veiksmų naujose srityse apsvarstymą, rengiant plataus masto konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma MVĮ ir pilietinės visuomenės organizacijomis;

50.  ragina Komisiją visų pirma užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi esamų taisyklių, susijusių su bendrąja rinka, o ne kurti naujas taisykles ar papildomus teisės aktus klausimais, kurie jau reglamentuojami esamomis taisyklėmis;

51.  ragina Komisiją aktyvinti savo veiklą vykdymo užtikrinimo ir principų, kuriais remiama bendroji rinka, srityje; mano, kad ankstyvas įsikišimas, susijęs su nacionalinėmis priemonėmis ar įgyvendinimo procedūromis, kurios yra nepagrįstos netarifinės kliūtys, gali būti veiksmingas ir rezultatų galima pasiekti lengviau nei vykdant pažeidimo tyrimo procedūras; tačiau pabrėžia, kad už rimtus ar nuolatinius Sąjungos teisės nesilaikymo atvejus ar netinkamą jos taikymą, Komisija turi naudoti visas prieinamas priemones, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kad būtų užtikrinamas visapusiškas ES teisės aktų dėl bendrosios rinkos įgyvendinimas;

52.  apgailestauja dėl to, kad Parlamento galimybės susipažinti su svarbia informacija, susijusia su procedūromis prieš pradedant pažeidimo nagrinėjimą ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, vis dar yra ribotos, ir ragina šiuo aspektu padidinti skaidrumą, tuo pat metu užtikrinant, kad būtų tinkamai laikomasi konfidencialumo taisyklių;

53.  ragina valstybes nares žiūrėti į bendrąją rinką kaip į bendrą iniciatyvą, kurią reikia palaikyti koordinuotai ir drauge, taip pat kuri yra ES ekonomikos konkurencingumo užtikrinimo sąlyga; mano, kad nuo nepagrįstų netarifinių kliūčių galiausiai nukenčia vartotojai, kurie negali pasinaudoti naujų šalies rinkų dalyvių paslaugomis ir susiduria su didesnėmis kainomis, prastesne kokybe ir mažesniu pasirinkimu; mano, kad valstybės narės turėtų skirti daugiau laiko horizontaliosioms bendrosios rinkos problemoms ir sričių, kuriose viena ar kelios valstybės narės turi imtis prioritetinių veiksmų, nustatymui, kad būtų išlaikyta ir toliau plėtojama bendroji rinka;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 93, 2016 3 9, p. 84.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0580.


Bendrosios rinkos strategija
PDF 421kWORD 191k
2016 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrosios rinkos strategijos (2015/2354(INI))
P8_TA(2016)0237A8-0171/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015)0550),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija. Analizė ir įrodymai“ (SWD(2015)0202),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos integracijos ir konkurencingumo ES ir jos valstybėse narėse ataskaita“ (SWD(2015)0203),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. Mario Monti ataskaitą Europos Komisijos pirmininkui „Nauja bendrosios rinkos strategija Europos ekonomikai ir visuomenei“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl Europos mažmeninės prekybos veiksmų plano, kuris būtų naudingas visiems dalyviams(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl veiksmingos darbo inspekcijos kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos(5),

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ (angl. „The Cost of Non-Europe in the Single Market“),

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2015 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Strategijos siekiant užbaigti bendrosios rinkos kūrimą: „trilijono eurų premija““ (angl. „A strategy for completing the Single Market: “the trillion euro bonus”“),

–  atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą 2015 m. lapkričio 20 d. tyrimą „Pavėluotų mokėjimų direktyvos ex post vertinimas“ (angl. „Ex-post evaluation of Late Payment Directive“),

–  atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą 2014 m. lapkričio mėn. tyrimą „ES baldų rinkos padėtis ir galima baldų gaminių iniciatyva“ (angl. „The EU furniture market situation and a possible furniture products initiative“),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio mėn. redakcijos internetinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8–0171/2016),

A.  kadangi bendroji rinka buvo ir tebėra ES integracijos kertinis akmuo bei ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo variklis, nes ji palengvina prekybą visoje ES, kartu užtikrinant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos modelį, grindžiamą Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalimi;

B.  kadangi ES vidaus rinkos stiprinimas vis dar yra pagrindinis ekonomikos uždavinys, ypač atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą, kuriai būtina kritinio dydžio rinka, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos pasaulinėje arenoje susiformuoti inovacijas diegiantiems konkurencingiems subjektams;

C.  kadangi vystant bendrąją rinką pastaraisiais metais buvo daug teigiamų pokyčių, tačiau pašalinus įvairias nepagrįstas fizines, teisines ir technines kliūtis beveik visose srityse būtų galima pasiekti daugiau (skatinant skaitmeninėmis technologijomis paremtą rinką, skatinant pradedančiąsias įmones, integruojant pasaulines tiekimo grandines, gerinant darbuotojų judumą ir socialines teises, reaguojant į naujus verslo modelius ir užtikrinant palankesnes sąlygas rinkai (angl. market facilitation), abipusį pripažinimą, standartizaciją ir specialistų licencijavimą);

D.  kadangi, remiantis paties Parlamento tyrimais, numatoma bendrosios rinkos sukūrimo nauda siekia trilijoną eurų (tai atitinka 615 mlrd. EUR galimą iš efektyvumo padidėjimo per metus gaunamą naudą); kadangi viena iš pagrindinių kliūčių didesniam struktūriniam ekonomikos augimui yra bendrosios rinkos susiskaidymas;

E.  kadangi tolesnei bendrosios rinkos integracijai reikalingas tikrai strateginis požiūris ir kadangi reaguoti į patiriamus iššūkius derėtų tiek politiniu, tiek techniniu aspektu, visų pirma nepagrįstų netarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje atveju;

F.  kadangi ES turėtų siekti sukurti tikrą bendrąją rinką ir vertinti ją kaip bendrą visų piliečių, darbuotojų, ekonominės veiklos vykdytojų ir valstybių narių turtą, be to, kadangi bendroji rinka pasieks visą savo potencialą tik tada, kai ją tarpusavyje bendradarbiaudamos visapusiškai rems visos valstybės narės;

G.  kadangi ES lygmens taisykles ir veiksmus reikėtų integruoti į bendrą strateginę viziją, taigi jie turėtų būti nuoseklūs ir neprieštarauti vieni kitiems; kadangi valstybės narės turi netaikyti diskriminacinių priemonių, pvz., prekybos ir mokesčių teisės aktų, kurie veikia tik tam tikrus sektorius ar verslo modelius ir iškreipia konkurenciją, apsunkindami įmonių galimybes įsisteigti atitinkamoje valstybėje narėje, o tai yra aiškus vidaus rinkos principų pažeidimas;

H.  kadangi bendrosios rinkos negalima vertinti atskirai nuo kitų horizontalios politikos sričių, visų pirma bendros skaitmeninės rinkos, sveikatos, socialinės ir vartotojų apsaugos, darbo teisės ir piliečių judumo, aplinkos, tvaraus vystymosi, energetikos, transporto ir išorės politikos;

I.  kadangi produktų ir paslaugų bendrosios rinkos užbaigimas ir kliūčių panaikinimas yra aukščiausios svarbos prioritetas, kuriam reikalinga paspartintas valstybių narių ir ES institucijų politikos įgyvendinimas;

J.  kadangi kliūtys bendrojoje rinkoje lemia mažesnį pasirinkimą ir brangesnius produktus ir paslaugas vartotojams;

K.  kadangi socialinės įmonės menkai pripažįstamos Europos lygmeniu ir kadangi dauguma šių įmonių nėra pripažįstamos Europos lygmens teisinėje sistemoje, bet pripažįstamos tik nacionaliniu lygmeniu tam tikrose valstybėse narėse, kur joms taikoma skirtinga teisinė tvarka; kadangi dėl nesukurtos ES teisinės sistemos tokioms įmonėms kyla sunkumų veikti vidaus rinkoje tarpvalstybiniu mastu;

L.  kadangi dėl klastojimo kyla didelis pavojus visuomenės sveikatai ir saugumui ir kadangi bendra prekybos suklastotomis prekėmis vertė pastaraisiais metais labai padidėjo, todėl žlugdantis klastojimo poveikis inovacijoms, užimtumui ir Europos įmonių prekių ženklo įvaizdžiui dar didesnis;

M.  kadangi sukūrus bendrąją kapitalo rinką būtų paskatintas platesnis tarpvalstybinis pasidalijimas rizika ir rinkų likvidumas;

N.  kadangi Komisijos konsultacijos dėl geografinio blokavimo suvestinėje ataskaitoje nurodyta, kad vartotojai tvirtai pritaria prieš geografinį blokavimą nukreiptoms teisinėms priemonėms;

O.  kadangi ekonominiai finansų krizės padariniai vis dar jaučiami ir keliose valstybėse narėse BVP tebėra žemesnis už 2008 m. lygį;

P.  kadangi bendrojoje rinkoje yra nuolat didelis nedarbo lygis; kadangi nuo finansų krizės pradžios bedarbių skaičius išaugo daugiau nei šešiais milijonais; kadangi 2015 m. pabaigoje Sąjungoje buvo daugiau nei 22 milijonai žmonių, neturinčių darbo;

Politikos tikslai

1.  palaiko bendrus tikslus, išdėstytus Komisijos bendrosios prekių ir paslaugų rinkos strategijoje „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ ir palankiai vertina jos veiksmus svarbiausiose srityse siekiant vartotojų, darbuotojų ir įmonių, ypač pradedančiųjų, naudai išlaisvinti visą bendrosios rinkos potencialą, padidinti tvarių darbo vietų skaičių bei puoselėti ir vystyti MVĮ; ragina Komisiją sukurti tarpsektorinę politiką, skirtą užtikrinti sąžiningesnę ir konkurencingesnę bendrąją rinką, atsižvelgiant į SESV II antraštinės dalies bendrai taikomas nuostatas;

2.  pažymi, kad vidaus rinkos, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, sukūrimas yra vienas iš esminių Sąjungos tikslų;

3.  palankiai vertina tai, kad strategija siekiama papildyti pastangas kitose srityse; mano, kad tobulinant jau vykdomas iniciatyvas strategija turi dideles galimybes padėti užtikrinti ekonominę gerovę, skatinti tvarių darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, konkrečiomis priemonėmis didinti europiečių gerovę, užtikrinti Europos Sąjungos patrauklumą investicijoms ir plėtoti Europos įmonių konkurencingumui pasaulyje; tačiau pabrėžia, kad įgyvendinant šią strategiją būtina vengti skirtingų iniciatyvų prieštaringumo ir dubliavimosi; pabrėžia, kad pasiūlymai turėtų būti grindžiami įrodymais ir geresnio reglamentavimo principais;

4.  pabrėžia, jog bendrojoje rinkoje reikia skubiai pašalinti nepagrįstas kliūtis, kad būtų pasiekti konkretūs ir greiti rezultatai konkurencingumo, tvaraus ekonomikos augimo, mokslinių tyrimų, inovacijų, darbo vietų kūrimo, vartotojų pasirinkimo galimybių ir naujų verslo modelių srityse; mano, kad norint pasiekti šiuos tikslus reikėtų siekti, jei būtina ir tinkama, labiau suderinti teisės aktus, kartu išsaugant kuo aukštesnį vartotojų apsaugos lygį, taip pat imtis tinkamų veiksmų sprendžiant valstybių narių nustatytų nepagrįstų kliūčių problemą;

5.  mano, kad vykdant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą reikėtų iškelti plačių užmojų tikslus iki 2020 m. sukurti labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką ir pasiekti tvarų ekonomikos augimą; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo esminį vaidmenį turėtų atlikti bendroji rinka;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingai imtis pokyčių įgyvendinant bendrosios rinkos teisės aktus; pabrėžia dideles darbo jėgai imlių sektorių, pvz., mažmeninės prekybos ir apgyvendinimo paslaugų verslo, galimybes kurti naujas darbo vietas, integruoti ir spręsti jaunimo nedarbo problemą;

7.  mano, kad turėtų būti visapusiškai įgyvendinta 2010 m. M. Monti ataskaita „Nauja bendrosios rinkos strategija“ ir į ją turėtų būti atsižvelgiama rengiant bendrosios rinkos strategiją;

8.  pabrėžia, kad bendrosios rinkos strategijoje negali būti nepaisoma pramonės sektoriaus galimybių užtikrinant tvarų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą Europoje;

9.  mano, kad vidaus paklausa (ypač perkamosios galios didinimas, novatoriškų priemonių priėmimas ir investavimas į žaliąją ekonomiką) yra itin svarbi siekiant pasinaudoti visomis bendrosios rinkos galimybėmis ir skatinti tvarų ekonomikos augimą;

Šiuolaikiška ir novatoriškesnė bendroji rinka

10.  palankiai vertina tai, kad strategijoje daugiausiai dėmesio skiriama aspektams, kuriais siekiama padėti įmonėms, visų pirma MVĮ, mikroįmonėms ir pradedančiosioms įmonėms, plėsti savo veiklą, augti ir išlikti bendrojoje rinkoje, taip palengvinant jų inovacijas ir darbo vietų kūrimą; mano, kad visoms MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms skirtoms iniciatyvoms reikia nedelsiant imtis veiksmų ir jos turėtų būti laikomos prioritetu, bet primena, kad šios iniciatyvos neturėtų sudaryti galimybių nesąžiningoms įmonėms apeiti esamas taisykles, sumažinti darbuotojų ir vartotojų apsaugos standartų ar padidinti įmonių sukčiavimo, nusikalstamos veiklos ir pašto dėžutės tipo įmonių plėtros riziką;

11.  mano, kad ši strategija gali suteikti naujų galimybių MVĮ, kurios yra ES ekonomikos pagrindas, mikroįmonėms ir novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms; laikosi nuomonės, kad tinkamos verslo aplinkos kūrimas visoje bendrojoje rinkoje tobulinant MVĮ skirtas privataus rizikos kapitalo sistemas, sudarant palankesnes galimybes gauti finansavimą, priimant racionalius teisės aktus ir visapusiškai taikant principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ yra itin svarbus ir galėtų paremti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

12.  mano, kad siekiant įgyvendinti strategijos tikslus būtina sumažinti įmonėms, ypač MVĮ, tenkančią administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi sąnaudas bei panaikinti nereikalingus teisės aktus, tuo pat metu toliau užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus;

13.  mano, kad būtina apsvarstyti galimus objektyvius kriterijus ir rodiklius, skirtus nustatyti „novatoriškų“ pradedančiųjų įmonių, MVĮ ir socialinių įmonių apibrėžtį, kurią būtų galima naudoti kaip atskaitos tašką priimant susijusias priemones; ragina Komisiją pasiūlyti tokius kriterijus ir rodiklius;

14.  pabrėžia, kad vykdant vidaus rinkos politiką reikia remti socialines įmones, atsižvelgiant į tai, kad ES yra apie 2 mln. socialinių įmonių, kurios sudaro 10–12 proc. visų Europos įmonių; taip pat pabrėžia, kad socialinė ekonomika sparčiai auga, teikia kokybiškus produktus ir paslaugas ir kuria kokybiškas darbo vietas;

15.  ragina Komisiją pareikalauti, kad, papildant pasiūlymą dėl Europos inovacijų tarybos įsteigimo, programos REFIT platforma apsvarstytų kliūtis inovacijoms ir pateiktų pasiūlymus, kaip būtų galima tas kliūtis sumažinti ar pašalinti; pabrėžia, kad dėl šio proceso turėtų nesumažėti užimtumas, vartotojų apsauga ir aplinkos kokybės standartai; mano, kad, siekiant užtikrinti geresnį reglamentavimą, reikėtų peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir, prireikus, supaprastinti juos, kad jie atitiktų paskirtį, o visi nauji teisės aktai turėtų būti parengti ateities pokyčiams ir iš anksto pritaikyti skaitmeninėms sąlygoms bei pagrįsti principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

16.  pažymi, kad geras reglamentavimas gali būti naudingas tiek įmonėms, tiek darbuotojams, be to, jis gali padėti skatinti ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą bendrojoje rinkoje; atkreipia dėmesį į Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkę, įskaitant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą pasitelkiant, pvz., platformą REFIT, ir sustiprintus poveikio vertinimus; pabrėžia, kad reikia įvertinti ne tik trumpalaikį teisės aktų poveikį, bet ir ilgalaikę jų vertę bei teisės aktų nebuvimo padarinius; mano, kad geresniais, veiksmingesniais ir paprastais teisės aktais bus sumažinta administracinė našta ir skatinamas ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas, tuo pat metu toliau užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus;

17.  mano, kad tolesniam bendrosios rinkos vystymui reikia pašalinti kliūtis valstybių narių tarpusavio prekybai; remia 2016 m. vasario mėn. Europos konkurencingumo deklaraciją, visų pirma įsipareigojimą supaprastinti reglamentavimą ir sumažinti naštą, dėti daugiau pastangų, kad būtų sumažinta bendra ES reglamentavimo našta, visų pirma MVĮ ir mikroįmonėms, ir, kai įmanoma, nustatyti naštos sumažinimo tikslus konkretiems sektoriams; rekomenduoja nedelsiant pradėti darbą tokiems naštos sumažinimo tikslams nustatyti;

18.  mano, kad, siekiant užtikrinti bendrosios rinkos tikslų įgyvendinimą ir paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ES turi didinti konkurencingumą, atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos pareiškimo dėl konkurencingumo nuostatas;

19.  palankiai vertina Komisijos pasiryžimą spręsti problemą dėl nesuderintos mokesčių politikos Europos Sąjungoje ir visų pirma problemas, su kuriomis dėl skirtingų nacionalinių PVM taisyklių sudėtingumo susiduria MVĮ; visapusiškai remia Komisiją PVM reformos klausimu; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip būtų galima pakeisti naująsias taisykles dėl skaitmeninių paslaugų teikimo vietos PVM nustatymo tikslais, kad jos būtų pritaikytos specifiniams mažų įmonių ir mikroįmonių poreikiams; ragina Komisiją įvertinti galimybes toliau stiprinti koordinavimą ir, visų pirma, galimybę elektroninės prekybos sektoriuje taikyti supaprastintą PVM nustatymą (tos pačios kategorijos prekėms);

20.  remia Komisijos pastangas Europos Sąjungoje užtikrinti mokesčių teisingumą ir kovoti su agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių vengimo praktika; ragina Komisiją sutelkti dėmesį į pastangas daugiašalėms bendrovėms nustatyti ataskaitų teikimo pagal šalis prievolę;

21.  atkreipia dėmesį į sunkumus, kurių patiria įmonės, ypač MVĮ ir pradedančiosios įmonės, siekdamos užsitikrinti finansavimą; pabrėžia, kad dėl skirtingų išorinių veiksnių, kaip antai galimybių gauti kreditus, apmokestinimo tvarkos ir darbo teisės normų, kai kurios MVĮ atsiduria nepalankesnėje padėtyje nei kitos; ragina Komisiją, tęsiant per Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) bei programą „Horizontas 2020“, COSME, ESI fondus ir panašias programas vykdomą vertingos paramos teikimą toms įmonėms, ieškoti būdų, kaip toliau gerinti prieigą prie šių ir kitų programų ir priemonių, ypač mikroįmonėms, pavyzdžiui, sumažinant kvietimų teikti paraiškas terminus iki šešių mėnesių laikotarpio, dar labiau supaprastinant atitinkamas procedūras ir didinant ES teikiamo finansavimo matomumą; palankiai vertina Komisijos ketinimą informacines kampanijas, skirtas naujoms novatoriškoms MVĮ, finansuoti programos COSME lėšomis; ragina šiose kampanijose dalyvauti visas regioninės ir vietos valdžios institucijas, atsakingas už paramą įmonėms, ypač dalyvaujančioms Europos įmonių tinkle (angl. Enterprise Europe Network); mano, kad supaprastinimas yra pagrindinė priemonė, sudaranti galimybes MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms gauti finansavimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad sutelktinis finansavimas galėtų būti nesunkiai atliekamas tarpvalstybiniu mastu;

22.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sustiprinti MVĮ atstovų tinklą imantis tam tikro veiksmų derinio, siekiant nedidinant biurokratinės naštos padidinti MVĮ informuotumą apie šią priemonę ir jos matomumą MVĮ, stiprinti visų atitinkamų nacionalinių MVĮ atstovų ir atitinkamų MVĮ atstovų bendradarbiavimą, taip pat kartą per metus šio tinklo veiklą pristatyti Parlamentui;

23.  pažymi, jog nepaisant to, kad Europos Parlamentas 2011 m. vasario mėn. priėmė direktyvą dėl kovos su vėluojančiais mokėjimais komercinėse operacijose, kiekvienais metais tūkstančiai MVĮ ir pradedančiųjų įmonių visoje Europoje bankrutuoja laukdamos, kol apmokės (be kita ko, viešojo administravimo institucijos) jų išrašytas sąskaitas faktūras; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas taikyti Pavėluotų mokėjimų direktyvą ir užtikrinti jos vykdymą; be to, ragina valstybes nares apsvarstyti, ar nepatenkinamo Pavėluotų mokėjimų direktyvos įgyvendinimo atveju nereikėtų taikyti tam tikros formos tinkamą kompensacijas įmonėms, kurioms įsiskolinusios viešojo administravimo institucijos, kad tos įmonės dėl to nebūtų priverstos bankrutuoti;

24.  palankiai vertina teisėkūros iniciatyvą dėl įmonių nemokumo, kuri apima ankstyvo restruktūrizavimo ir dar vienos galimybės nuostatas ir kuria bus užtikrinta, jog valstybės narės sudarytų reguliavimo aplinką, kurioje pripažįstama, kad nesėkmių būna, ir kurioje gali būti skatinamos inovacijos, bet pažymi, kad žlugusių įmonių kaina ir padariniai turi įtakos ne tik jų savininkams ir akcininkams, bet ir kreditoriams, darbuotojams ir mokesčių mokėtojams; ragina Komisiją užtikrinti, kad šia iniciatyva būtų suderintos nemokumo procedūros visoje ES ir sumažinta jų trukmė ir kaina;

25.  apgailestauja, kad Komisija nepakankamai pabrėžė specifinio tradicinės amatininkų ir MVĮ gamybos vaidmens, kuris svarbus konkurencingumui ir ekonomikos stabilumui Europoje; ragina Komisiją išnaudoti visas apdirbamosios pramonės skaitmeninimo ir inovacijų galimybes, visų pirma labai mažiems ir mažiems gamintojams ir pradedančiosioms įmonėms, taip pat mažiau industrializuotiems regionams, kad padėtų sumažinti regionų skirtumus ir atgaivintų vietos ekonomiką; mano, kad ateityje stipresnė MVĮ ir amatų politika turi tapti vienu iš pagrindinių prioritetų visoms ES institucijoms ir valstybėms narėms;

26.  palankiai vertina Komisijos bendrąją skaitmeninę prieigą, kuri turėtų būti pagrįsta esamais vieno langelio principu veikiančiais kontaktiniais centrais, įsteigtais pagal Paslaugų direktyvą, ir sujungtų vieno langelio principu veikiančius kontaktinius centrus su kitais panašiais bendrosios rinkos tinklais; ragina Komisiją išnagrinėti visus būdus, kaip kuo geriau pasinaudoti bendrąja skaitmenine prieiga siekiant padėti pradedančiosioms Europos įmonėms plėsti veiklą visoje Europoje ir įgyti labiau tarptautinę perspektyvą, teikiant tikslią ir aiškią informaciją įvairiomis kalbomis apie visas procedūras ir formalumus, kurie būtini siekiant vykdyti veiklą savo ar kitoje ES šalyje; primygtinai ragina Komisiją sukurti įmonėms ir vartotojams skirtą vieną bendrą kontaktinį centrą, kuriame būtų galima gauti visą su bendrąja rinka susijusią informaciją ir pagalbą, spręsti problemas, taip pat atlikti nacionalines ir ES lygmens procedūras, kurių reikia siekiant vykdyti tarpvalstybinę veiklą ES; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad tai būtų kuo greičiau įgyvendinta;

27.  pažymi, kad įmonės, visų pirma MVĮ, arba nežino apie kitose valstybėse narėse taikomas taisykles, arba joms sunku rasti ir suprasti informaciją apie jų verslui taikomas taisykles ir procedūras; ragina Komisiją susieti visus skirtingus portalus, kontaktinius centrus ir informacines svetaines į vieną prieigos vietą, kurioje MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms būtų patogiai pateikiama informacija, kad jos galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus, sutaupytų laiko ir išlaidų;

28.  ragina Komisiją pagal vieno langelio principą veikiančius kontaktinius centrus iš reguliavimo institucijų portalo paversti visaverčių internetinių verslo portalų sistema, skatinančia nuolatinį verslo atstovų keitimąsi informacija ir padedančia nacionalinėms įmonėms ar piliečiams konkuruoti kitose ES valstybėse narėse;

29.  primena esamų MVĮ skirtų bendrosios rinkos priemonių stiprinimo ir racionalizavimo svarbą siekiant supaprastinti tarpvalstybinę MVĮ plėtrą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares labiau pabrėžti gaminių kontaktinių centrų ir vieno langelio principu veikiančių kontaktinių centrų racionalizavimą ir tobulinimą;

30.  primena, kad būtina nedelsiant užtikrinti tokį pat vartotojų apsaugos lygį tiek internete, tiek ne internete; pabrėžia, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, kurie bendrojoje rinkoje veiklą vykdo internete ir ne internete, privalo imtis visų pagrįstų ir tinkamų kovos su klastojimu priemonių, kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga ir produktų sauga;

31.  pabrėžia, kad dalijimosi (angl. sharing) ekonomika sparčiai auga ir keisdama daugelio paslaugų ir turto objektų teikimo ir vartojimo būdus ji gali paskatinti naujoves ir suteikti papildomos naudos ir galimybių įmonėms ir vartotojams bendrojoje rinkoje; atkreipia dėmesį į dalijimosi ekonomikos ekonominę, socialinę ir ekologinę naudą ir iššūkius; ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių pastangas ieškant trumpalaikių arba ilgalaikių su teisės aktais susijusių sprendimų dėl dalijimosi ekonomikos; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti pasiūlymų, skirtų dalijimosi ekonomikoje užkirsti kelią piktnaudžiavimui darbo santykių ir apmokestinimo srityse;

32.  teigiamai vertina Komisijos paskelbtą iniciatyvą dėl dalijimosi ekonomikos, taip pat Komisijos ketinimą apžvelgti toje srityje įsteigtų įmonių veiklą ir pateikiant gaires paaiškinti galiojančių ES teisės aktų nuostatų poveikį dalijimosi ekonomikos verslo modelių taikymui ir veikimui; mano, jog ši sritis turėtų būti reglamentuojama lanksčiai, kad teisės normas būtų galima nedelsiant koreguoti ir užtikrinti jų taikymą sparčiai besikeičiančiame sektoriuje, kuriam reikalingas greitas ir veiksmingas reagavimas; pabrėžia, kad ir skaitmeninėje ekonomikoje turi būti taikomi galiojantys vartotojų apsaugos standartai ir užtikrinamas jų laikymasis; ragina Komisiją užtikrinti kuo geresnes sąlygas, kad būtų plėtojama ir klestėtų dalijimosi ekonomika;

33.  pabrėžia, kad naujosios dalijimosi ekonomikos saugumo ypatybės, pvz., mokėjimų saugumas, geografinės vietos nustatymas ir draudimas, suteikia vartotojams daugiau galių, todėl reikia įvertinti, kokiais atvejais ex post taisomosios priemonės galėtų būti veiksmingesnės už ex ante reguliavimą; ragina Komisiją toliau skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, kad būtų panaikintos esamos kliūtys dalijimosi ekonomikoje, visų pirma didesniam skaitmeninės tapatybės naudojimui, kad būtų sukurtas vartotojų pasitikėjimas internetinėmis operacijomis, skaitmeninių sprendimų mokesčiams mokėti vystymui, tarpvalstybinių draudimo priemonių teikimui ir užimtumo srities teisės aktų modernizavimui;

34.  mano, kad dalijimosi ekonomikoje derėtų skatinti naujų verslo modelių, novatoriškų paslaugų ir laikino turto naudojimo plėtrą, tačiau šios paslaugos turėtų būti grindžiamos, kai įmanoma, panašiomis taisyklėmis, taikomomis panašioms paslaugoms, siekiant užtikrinti paslaugų kokybiškumą, nepriklausomai nuo to, kaip organizuojamas jų teikimas ir prieiga prie jų, taip pat siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir vartotojų saugą bei išvengti susiskaidymo, kuris trukdytų plėtoti naujus verslo modelius; yra tvirtai įsitikinęs, kad dalijimosi ekonomikai galima taikyti tik bendrosios rinkos metodą, nes bendrosios rinkos susiskaidymas dėl vietos ar nacionalinio lygmens taisyklių trukdo Europos įmonėms dalijimosi ekonomikoje plėsti savo veiklą Europos lygmeniu;

35.  atkreipia dėmesį į svarbų ES techninių standartų vaidmenį siekiant inovacijos, konkurencingumo ir pažangos bendrojoje rinkoje; laikosi nuomonės, kad būtina laiku imtis veiksmų siekiant parengti aukštus ES kokybės, sąveikumo ir saugos standartus, taikomus skatinant ES pramonės politikos įgyvendinimą, taip pat mano, kad derėtų skatinti juos taikyti ir tarptautiniu lygmeniu; ragina Komisiją remti ir stiprinti ES standartus, kaip jau numatyta Reglamente (ES) Nr. 1025/2012, ir užtikrinti, kad standartizacijos sistema būtų efektyvesnė ir labiau atitiktų paskirtį, be kita ko, pasinaudojant galimybėmis, kurias teikia tarptautinės prekybos derybos; pabrėžia, kad standartai turėtų būti nustatomi remiantis rinkos poreikiais, atviru, įtraukiu ir konkurencingu būdu, kad juos galėtų lengvai įgyvendinti MVĮ ir būtų išvengta uždarų vertės grandinių, tačiau neatidėliojant standartų paskelbimo;

36.  pabrėžia standartizacijos sistemos svarbą laisvam produktų ir, vis labiau, paslaugų judėjimui; pažymi, kad dėl savanoriško standartų naudojimo Europos BVP išaugo 0,3–1,0 proc. ir jie teigiamai veikia darbo našumą;

37.  primena, kad didžioji dauguma standartų yra sukurti reaguojant į įmonių nurodytą poreikį, laikantis požiūrio „iš apačios į viršų“, kad būtų užtikrintas standartų aktualumas rinkai; remia bendrosios rinkos strategijoje pateiktą įsipareigojimą užtikrinti, kad Europa išliktų pasauline standartų kūrimo lydere; skatina tarptautinį metodą atitinkantį standartizavimą (kuriant visuotinius tarptautinius standartus arba atitinkamais atvejais pripažįstant lygiaverčius tarptautinius standartus); atkreipia dėmesį į ketinimą pagal Bendrą standartizacijos iniciatyvą sukurti standartizavimo veiklos sistemą ir prioritetus; ragina Komisiją užtikrinti, kad Bendroje iniciatyvoje būtų vadovaujamasi tokiais remiantis principu „iš apačios į viršų“ pačių įmonių nustatytais poreikiais ir prioritetas būtų skiriamas tik nustatytus poreikius atitinkantiems ir rinkai aktualiems standartams ir būtų nustatomi tik tokie standartai, be to, būtų vengiama nereikalingų standartų arba kitų jau nustatytų susijusių standartų neatitinkančių reikalavimų;

38.  pažymi, kad pasiūlyme dėl bendros Europos standartizacijos iniciatyvos bus remiamasi nepriklausoma Europos standartizacijos sistemos peržiūra, ir pritaria jos tikslui, kad Europos standartizacijos bendruomenė parengtų veiksmus, kurie patobulintų visą sistemą, įskaitant rekomendacijas dėl įtraukties ir paramos Europos įmonių konkurencingumui;

39.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos standartizacijos organizacijomis remti šių organizacijų ir jų partnerių valstybėse narėse pastangas sustiprinti MVĮ dalyvavimą tiek pačiame standartų nustatymo procese, tiek įgyvendinant jau nustatytus standartus; taip pat ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Europos standartizacijos organizacijomis, nacionalinėmis standartizacijos įstaigomis ir kitais subjektais, kad būtų padidintas standartizavimo proceso skaidrumas, įgyvendinant 2016 m. Europos standartizavimo darbo programoje ir pagrindiniame reglamente nustatytus įsipareigojimus;

40.  mano, kad pagrindinis bendrų iniciatyvų dėmesys turėtų būti skirtas nuolatiniam darbo praktikos tobulinimui, visų pirma nustatant procedūras techninių komitetų sudėčiai peržiūrėti, ir priemonėms atvirumui ir įtraukčiai skatinti, kad techninių komitetų diskusijose galėtų dalyvauti įvairiausi suinteresuotieji subjektai;

41.  mano, kad skaidresnis ir prieinamesnis skundų pateikimo mechanizmas sukurtų pasitikėjimą ir pagerintų standartų nustatymo procesus; mano, kad, kai priėmus Europos Sąjungos teisės aktą Komisija paprašo nustatyti standartą, atitinkamas Parlamento komitetas galėtų atlikti savo vaidmenį tokio proceso viešosios priežiūros ir diskusijų dalyje, prieš atitinkamais atvejais priimant sprendimą dėl oficialaus prieštaravimo; pabrėžia, kad sprendžiant, kokias standartizavimo paraiškas pateikti standartizacijos institucijoms, reikėtų laikytis ir proporcingumo bei rizika grindžiamo požiūrio;

42.  mano, kad, pagerinus visuomenės informuotumą apie siūlomų standartų projektus prieš galutinį jų patvirtinimą, galėtų padidėti atskaitomybė ir skaidrumas, be to, procesas galėtų būti sustiprintas pagal geriausią esamą Europos standartizacijos institucijų bendruomenės praktiką;

43.  ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos pateikti ataskaitą Parlamentui apie savo vykdomą bendros Europos standartizacijos iniciatyvos įgyvendinimą ir pasiektą pažangą bendradarbiaujant su Europos standartizacijos institucijų bendruomene dėl 2016 m. metinėje Sąjungos darbo programoje nustatytų rekomendacijų;

44.  ragina Komisiją, kuri atsakinga už konkurenciją ES vidaus rinkoje, bendradarbiaujant su nacionalinėmis priežiūros institucijomis užtikrinti vienodas sąlygas rinkoje veikiantiems konkurentams;

45.  palankiai vertina naujausias iniciatyvas dėl efektyvesnių ir skaidresnių viešųjų pirkimų, geriau pasinaudojant viešųjų pirkimų duomenimis ir savanoriškai geriau įvertinant tam tikrų didelės apimties infrastruktūros projektų viešuosius pirkimus; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Komisija įgyvendinant šias iniciatyvas;

46.  tikisi, kad Komisija tęs 2014 m. direktyvomis savo pradėtą viešųjų pirkimų sistemos reformą siekdama užtikrinti vis labiau kvalifikuotus reikalavimus viešųjų pirkimų srityje, kad pirmenybė būtų teikiama technologinėms inovacijoms ir efektyviam energijos naudojimui;

47.  pažymi, kad naujoji 2014 m. viešųjų pirkimų tvarka yra paprastesnė, joje daugiau lanksčių taisyklių, kad ji būtų naudingesnė kitoms viešojo sektoriaus politikos priemonėms, valstybėms narėms ir specializuotoms vietos įmonėms; pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse vis dar nemažai viešųjų pirkimų neefektyvumo, ribojančio tarpvalstybinę plėtrą ir augimą vidaus rinkose;

48.  iš esmės palankiai vertina Komisijos paskelbtas iniciatyvas didinti skaidrumą, veiksmingumą ir atskaitomybę vykdant viešuosius pirkimus; tačiau pabrėžia, kad pirmenybė teiktina naujų ES direktyvų įgyvendinimui ir taikymui, o ne naujų priemonių, pavyzdžiui, sutarčių registrų, kūrimui; šiuo klausimu pabrėžia, kad dėl galimų duomenų analizės priemonių negali atsirasti naujų ar papildomų reikalavimų teikti ataskaitas; primena, kad didelių infrastruktūros projektų ex ante vertinimo mechanizmas turėtų būti tik savanoriško pobūdžio;

49.  pabrėžia, kad būtina visiškai elektroninė viešųjų pirkimų sistema; pabrėžia, kad reikia greitai ir išsamiai įgyvendinti visą Viešųjų pirkimų direktyvą; pažymi, kad reikia plačiau naudoti elektroninį viešąjį pirkimą siekiant atverti rinkas MVĮ;

50.  pabrėžia bendrojo patento svarbą; pritaria Komisijos ketinimui pašalinti neaiškumus dėl to, kaip bendrasis patentas galios kartu su nacionalinės ir papildomos apsaugos liudijimais (angl. SPC), taip pat pritaria galimam bendrojo SPC sukūrimui, tačiau atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir pacientų interesus;

51.  primygtinai ragina Komisiją iki 2019 m. įvesti ir įgyvendinti SPC išimtį gamybai, kad būtų paskatintas Europos generinių ir biologiškai panašių vaistų pramonės konkurencingumas pasaulinėje rinkoje, taip pat kad būtų išlaikytos esamos ir sukurtos papildomos darbo vietos ir ekonomikos augimas ES, nepažeidžiant pagal SPC tvarką apsaugotose rinkose garantuojamo rinkos išimtinumo; mano, kad tokios nuostatos galėtų pagerinti kokybiškų vaistų prieinamumą besivystančiose ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse bei padėtų išvengti gamybos perkėlimo;

52.  ragina imtis priemonių, kad visoms mikroįmonėms, MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, kurios nori pasinaudoti bendro galiojimo Europos patentu siekdamos diegti savo produktų ir procesų naujoves, būtų lengviau prieiti prie Europos patentų sistemos, be kita ko, mažinant paraiškų teikimo ir atnaujinimo mokesčių dydį ir teikiant pagalbą vertimo srityje; pabrėžia, kad svarbūs tiek standartams atitikti būtini patentai (angl. SEP), tiek novatoriški atvirų licencijų sprendimai, kurie kartais gali būti tinkamesni siekiant remti inovacijas; pabrėžia, kad patentų licencijavimo susitarimai, kuriems taikomi ES konkurencijos teisės apribojimai ir kurie grindžiami sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis (angl. FRAND) sąlygomis, svarbūs siekiant išsaugoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir standartizavimo paskatas, skatinti naujoves ir užtikrinti sąžiningas licencijavimo sąlygas;

53.  ragina Komisiją, kaip jau ragino Parlamentas, nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos Europos Sąjungoje bendros Europos sistemos sukūrimo, siekiant sukurti bendrą Europos sistemą ir taip užbaigti didelį nederamą susiskaidymą Europoje bei suteikti piliečiams, vartotojams, gamintojams ir visai Europos ekonominei ir socialinei struktūrai daug įvairios naudos; pabrėžia, kad tokia priemonė aiškiai atskleistų daugelio vietos produktų pridėtinę vertę, o tai duotų akivaizdžios naudos gamintojams ir atitinkamiems regionams bei padidintų vartotojų sąmoningumą;

54.  pažymi, kad daugumoje ES valstybių narių vis dar neišnaudojamas visas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės potencialas; ragina suderinti pamatinius valstybių narių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės standartus, skleisti gerąją praktiką ir skatinti šio modelio taikymą;

55.  ragina valstybes nares kurti struktūras, skirtas patarti ir padėti tarpvalstybiniams darbuotojams ekonominių ir socialinių darbo kitoje valstybėje narėje padarinių klausimais;

56.  pažymi, kad bendrosios rinkos ir bendrosios skaitmeninės rinkos stiprinimas gali suteikti naujų galimybių bei iššūkių ir iškels spręstinų klausimų, susijusių su gebėjimais, naujomis užimtumo formomis, finansinėmis struktūromis, socialine apsauga, taip pat darbuotojų sveikata ir sauga, bei turi atnešti naudos darbuotojams, įmonėms ir vartotojams;

57.  apgailestauja, kad strategijoje neskiriama ypatingo dėmesio gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikčiai, kuri ir toliau trukdo ekonomikos augimui bendrojoje rinkoje; susirūpinęs pažymi, kad 40–47 proc. ES gyventojų neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių ir kad skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų paklausa didėja 4 proc. per metus, o viešosios išlaidos švietimui nuo 2010 m. sumažėjo 3,2 proc. – tai kelia grėsmę ES konkurencingumui vidutinės trukmės laikotarpiu ir jos darbo jėgos įsidarbinimo galimybėms; skatina valstybes nares investuoti į skaitmeninį švietimą ir skaitmeninių gebėjimų ugdymą;

58.  atkreipia dėmesį į darbo jėgos judumo dokumentų rinkinio tikslą – padėti kurti labiau integruotą ir teisingesnę bendrąją rinką; tačiau pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad šiame dokumentų rinkinyje numatytos priemonės būtų proporcingos ir kad jas taikant būtų atsižvelgiama į didelio judumo į konkrečius regionus padarinius;

59.  atkreipia dėmesį į Komisijos paramą dualinio mokymo sistemoms, kurios, neskaitant palankesnių sąlygų sudarymo asmeninei raidai, gali padėti Europos darbuotojų gebėjimus ir kvalifikacijas pritaikyti prie tikrų darbo rinkos poreikių; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad strategija jokiu būdu nepakenktų dualinio mokymo sistemoms, tuo pat metu užtikrinant pameistrystės kokybę ir visų pirma užimtumo apsaugą; pabrėžia svarbų socialinių partnerių vaidmenį kuriant dualinio mokymo sistemas; mano, kad nors dualinio mokymo sistema, taikoma vienoje valstybėje narėje, negali būti paprasčiausiai nukopijuota kitos valstybės narės, reikėtų europiniu lygmeniu sutelkti dėmesį į tvirtą sąsają tarp dualinio mokymo ir jaunimo užimtumo;

60.  remia priemones, kuriomis siekiama panaikinti ES kovos su diskriminacija užimtumo srityje teisės aktų spragas, visų pirma neįgaliųjų atžvilgiu; be to, pritaria, kad būtų nedelsiant įgyvendinama Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus;

61.  palankiai vertina kovos su nedeklaruojamu darbu platformos sukūrimą ir visų pirma skatina valstybes nares ir socialinius partnerius visiškai ją panaudoti siekiant veiksmingiau kovoti su nedeklaruojamu darbu ir fiktyviu savarankišku darbu;

62.  atkakliai tvirtina, kad, siekiant pasinaudoti darbo vietų skaitmeninimo galimybėmis, būtina nustatyti saugią lankstaus darbo laiko tvarką, užtikrinti stabilias darbo sąlygas, socialinę apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas vadinamajam pažangiam darbui (angl. smart working), siekiant padidinti darbo našumą bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; pabrėžia, kad šiuo tikslu svarbu kaimo vietovėse palaipsniui įdiegti skaitmenines technologijas siekiant naudotis gausiomis skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis, pavyzdžiui, nuotoliniu darbu;

63.  pabrėžia, kaip svarbu turėti stiprių ir nepriklausomų socialinių partnerių ir vesti veiksmingą socialinį dialogą; pabrėžia, kad diskusijose dėl galimų nacionalinių reformų reglamentuojamųjų profesijų srityje tam tinkamais atvejais turi dalyvauti socialiniai partneriai;

64.  pabrėžia, kaip svarbu vesti socialinį dialogą apie užimtumo galimybes ir pokyčius, atsirandančius dėl bendrosios rinkos;

Tvirtesnė bendroji rinka

65.  ragina Komisiją sustiprinti savo veiklą vykdymo užtikrinimo srityje; pažymi, kad daugelis priemonių jau priimtos, bet dar nėra tinkamai užtikrinamas jų vykdymas, todėl neužtikrinamos vienodos veiklos sąlygos bendrojoje rinkoje; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Komisijos pateiktais duomenimis, 2015 m. viduryje bendrosios rinkos srityje buvo neužbaigta maždaug 1 090 pažeidimo nagrinėjimo procedūrų; ragina Komisiją, siekiant pagerinti bendrosios rinkos teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, taikymą ir vykdymo užtikrinimą, užtikrinti, kad visais lygmenimis (ES, valstybių narių tarpusavio, nacionalinių, vietos ir regioninių valdžios institucijų lygmenimis) būtų teikiama pirmenybė administraciniam suderinimui, bendradarbiavimui ir vykdymo užtikrinimui, imantis skaidriais ir objektyviais kriterijais pagrįstų tikslinių vykdymo užtikrinimo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų reaguojama į ekonomiškai reikšmingiausius nepagrįstų ar neproporcingų kliūčių atvejus; mano, kad nacionalinių priemonių ar įgyvendinimo atveju ankstyvas įsikišimas būtų veiksmingesnis ir duotų geresnių rezultatų nei pažeidimų nagrinėjimo procedūros; tačiau pabrėžia, kad, jei ankstyvos intervencijos procedūra rezultatų neduoda, Komisija privalo pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, taip pat ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, kad užtikrintų visišką bendrosios rinkos teisės aktų vykdymą;

66.  palankiai vertina strategijos siekį sukurti reikalavimų laikymosi kultūrą ir tolesnį visišką nepakantumą bendrosios rinkos reguliavimo pažeidimams; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti, ar Komisijos įgaliojimai pagal pažeidimo nagrinėjimo procedūras neturėtų būti suderinti su jos įgaliojimais pagal konkurencijos politiką;

67.  ragina Komisiją toliau remti valstybes nares formuojant tvirtą reikalavimų laikymosi ir vykdymo užtikrinimo kultūrą, be kita ko, remiant ir plečiant Vidaus rinkos informacinę sistemą (angl. IMI), parengiant naujų svarbių teisės aktų įgyvendinimo planus ir reikalavimų laikymosi klausimu organizuojant dialogus su valstybėmis narėmis, taip pat rengiant mokymus nacionaliniams valstybės tarnautojams, atsakingiems už vykdymo užtikrinimą, bei skatinant veiksmingesnį nacionalinių reguliavimo institucijų veiksmų derinimą; ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti įgyvendinti ES teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą bei taikyti abipusio pripažinimo principą; pabrėžia, kad dėl bendrosios rinkos susiskaidymo, varžančio ekonominę veiklą ir vartotojų pasirinkimą, tinkamas vykdymo užtikrinimas ir geresnis reglamentavimas yra itin svarbūs ir turėtų apimti visus verslo sektorius ir būti taikomi galiojantiems ir būsimiems teisės aktams;

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares išanalizuoti nereikalingus apribojimus bendrojoje rinkoje, kurie nėra pagrįsti svarbesnėmis priežastimis, susijusiomis su viešuoju interesu, kai reikia, pateikiant idėjas, kaip panaikinti šias kliūtis, ir 2017 m. pateikti apie tai ataskaitą;

69.  prašo valstybes nares darniai ir nuosekliai perkelti vidaus rinkos taisykles į nacionalinę teisę ir visapusiškai ir teisingai įgyvendinti vidaus rinkos taisykles ir teisės aktus; pabrėžia, kad papildomų bandymų ir registracijos reikalavimai, sertifikatų ir standartų nepripažinimas, teritoriniai tiekimo suvaržymai ir panašios priemonės sukelia papildomas sąnaudas vartotojams ir mažmenininkams, taip apribojant bendrosios rinkos naudingumą ES piliečiams; taip pat ragina Komisiją, siekiant užtikrinti geresnį valdymą, valstybių narių, kurios netinkamai taiko vidaus rinkos taisykles, atžvilgiu vykdyti tinkamą politiką, prireikus taikant pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir jas pagreitinant taikant skubos procedūras;

70.  pažymi, kad skubiai reikalingas vienodas ES taisyklių taikymas ir tinkamas jų įgyvendinimo užtikrinimas bei nuolatinė stebėsena ir vertinimas remiantis kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais, lyginamoji analizė ir dalijimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų užtikrintas vienodesnis galiojančių bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimas; todėl primena, kad visose valstybėse narėse reikia kruopščiai iki galo perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti ES taisykles, susijusias su bendrosios rinkos veikimu;

71.  ragina Komisiją stiprinti savo pastangas siekiant kuo anksčiau nustatyti ES teisės pažeidimus valstybėse narėse ir laikytis griežtos pozicijos dėl bet kokių nacionaliniuose parlamentuose priimamų ar svarstomų teisėkūros priemonių, kurios galėtų padidinti bendrosios rinkos susiskaidymą;

72.  pažymi, kad norint sėkmingos bendrosios rinkos būtinas valstybių narių įsipareigojimas ir noras tinkamai įgyvendinti ir taikyti ES teisės aktus; ragina valstybes nares pašalinti nepagrįstas ir neproporcingas kliūtis bendrajai rinkai ir susilaikyti nuo diskriminacinių ar protekcionistinių priemonių, skatinančių užimtumo, ekonomikos ir konkurencingumo augimą;

73.  pažymi, kad nuo valstybių narių iš esmės priklauso geras bendrosios rinkos valdymas ir tinkamas veikimas, todėl jos turi drauge aktyviai prisiimti už ją atsakomybę ir ją valdyti, kurdamos naujas politinius stimulus pasinaudojant konsoliduotomis bendrosios rinkos būklės ataskaitomis, nuolatinėmis ir teminėmis diskusijomis Konkurencingumo tarybos posėdžiuose, specialiais metiniais Europos Vadovų Tarybos posėdžiais ir bendrosios rinkos, kaip valdymo ramsčio, įtraukimu į Europos semestrą;

74.  pakartoja, kad ES galėtų sukurti savo moksliškai pagrįstų, nepriklausomų rodiklių rinkinį apie bendrosios rinkos integracijos lygį, kuris būtų paskelbtas kaip metinės augimo apžvalgos dalis, ir ragina tam tikrų ES institucijų pirmininkus priimti strateginį dokumentą („penkių pirmininkų pranešimą“), kuriame būtų nubrėžtas kelias į tikrą bendrąją rinką;

75.  pabrėžia, kad Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas privalo stiprinti savo ryšius su nacionaliniais parlamentais, kad suderintų ir išspręstų klausimus, susijusius su bendrosios rinkos taisyklių perkėlimu į nacionalinę teisę ir įgyvendinimu;

76.  pabrėžia, kad būtina stiprinti SOLVIT tinklą, visų pirma išplečiant SOLVIT, CHAP, „EU Pilot“ ir Europos įmonių tinklo sąveiką, kad būtų racionalizuota platesnė ES skundų tvarkymo sistema, taip pat padidinti piliečių ir MVĮ informuotumą apie šį tinklą ir jo vaidmenį praktiškai sprendžiant bendrosios rinkos nuostatų aiškinimo problemas; mano, kad Komisijai vertinant, kaip nustatyti vykdymo užtikrinimo veiklos prioritetus, reikėtų atsižvelgti į duomenis apie SOLVIT tinkle keliamus klausimus; ragina Komisiją sustiprinti savo pastangas padedant valstybėms narėms spręsti problematiškiausius atvejus; ragina valstybes nares deramai aprūpinti ir tinkamai paskirstyti savo nacionalinius SOLVIT centrus, kad jie galėtų atlikti savo vaidmenį;

77.  pabrėžia, kad tarpvalstybinei prekybai bendrojoje rinkoje yra būtinas nacionalinių taisyklių skaidrumas ir kad jis padeda aptikti netarifines kliūtis; ragina valstybes nares pasirūpinti, kad, siekiant išplėsti prekybą (kas būtų naudinga visiems), jų taisykles būtų galima lengviau rasti internete ir daugiau nei viena kalba;

78.  atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu skatinti judumą vykdant mokymo ir pameistrystės veiklą, ugdant gebėjimus ir didinant įsidarbinimo galimybes pasitelkiant tokias programas kaip „Erasmus+“ ir EURES, kuriomis milijonams ES darbuotojų suteikiama galimybių įgyti naudingos patirties;

79.  apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių abipusio pripažinimo principas nėra tinkamai taikomas; tikisi, kad, stiprinant bendrąją prekių rinką, šiuo klausimu Komisija pateiks pasiūlymą, nes tai pagerintų abipusį pripažinimą, imantis veiksmų, kuriais didinamas informuotumas apie abipusio pripažinimo principą, taip pat užtikrinant geresnį jo taikymą ir taikymo užtikrinimą persvarstant Abipusio pripažinimo reglamentą, be kita ko, siekiant pagerinti ginčų, kylančių dėl abipusio pripažinimo principo netinkamo įgyvendinimo ar taikymo, sprendimo priemones; pabrėžia, kad jei abipusio pripažinimo principą kompetentingos institucijos tinkamai taikytų visoje ES, įmonės galėtų visą dėmesį skirti tik verslui ir ES ekonomikos augimo stiprinimui, o ne pastangoms įveikti įvairias kliūtis, kurios kyla dėl to, kad valstybės narės nesilaiko abipusio pripažinimo principo;

80.  mano, kad Komisija turėtų aktyviau veikti nustatant dideles tarpvalstybinės prekybos, skaitmeninimo ir galimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo galimybes teikiančius sektorius;

81.  ragina Komisiją paaiškinti, kaip veiktų siūlomos rinkos informavimo priemonės ir koks teisinis tokių priemonių pagrindas;

82.  pakartoja savo raginimą skubiai Taryboje priimti Produktų saugos ir rinkos priežiūros dokumentų rinkinį ir atsižvelgiant į tai prašo Komisiją aktyviai imtis savo vaidmens padedant rasti sprendimą; pabrėžia tinkamos informacijos, pateikiamos ant mažmeninei prekybai skirtų produktų etikečių, ypač kilmės šalies nuorodos, reikšmę – ji itin svarbi siekiant apsaugoti vartotojus ir stiprinti kovą su klastojimu;

83.  ragina Komisiją ir valstybes nares griežtinti sankcijas už klastojimą ir užtikrinti, kad šioje srityje galiojantys ES teisės aktai būtų visapusiškai įgyvendinami;

84.  pabrėžia, kad valstybių narių reguliavimo skirtumai, susiję su skirtingais ženklinimo arba kokybės reikalavimais, sukuria nereikalingas kliūtis prekių tiekėjų veiklai ir vartotojų apsaugai; pabrėžia, kad pridėtinę ekologinio ženklo vertę; ragina Komisiją įvertinti, kurie ženklai esminiai ir kurie nėra būtini siekiant užtikrinti vartotojų informuotumą, taip pat apsvarstyti galimybę nustatyti privalomą sistemą, pagal kurią būtų teikiama pagrindinė informacija apie rankų darbo ir pramonės produktus (kaip, pavyzdžiui, svarstyta ES lygmeniu daryti baldų sektoriuje), siekiant vartotojams pateikti pagrindinę informaciją ir užtikrinti vienodą produkto kokybę skirtingose valstybėse narėse; mano, kad tokia iniciatyva būtų naudinga vartotojams, pramonei ir prekybos veiklos vykdytojams, bendrojoje rinkoje užtikrinant skaidrumą, tinkamą Europos produktų pripažinimą ir veiklos vykdytojams taikomų taisyklių suderinimą;

85.  pabrėžia, kad bendrojoje paslaugų rinkoje akivaizdžiai reikia tobulinti tarpvalstybinį paslaugų teikimą, vis dėlto stengiantis neskatinti socialinio dempingo; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą ir veiksmingesnį Paslaugų direktyvos taikymą, kartu vengiant perteklinio reglamentavimo praktikos; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą gerinti pranešimų teikimą pagal Paslaugų direktyvą, nes dabartinė procedūra neefektyvi ir neskaidri; mano, kad pranešimas teisėkūros proceso metu turėtų būti pateikiamas anksčiau, kad suinteresuotieji subjektai ir valstybės narės turėtų laiko pateikti nuomonę ir būtų sumažinti vėlavimai priimant naujus teisės aktus; sutinka išplėsti pranešimo procedūros, numatytos Direktyvoje (ES) 2015/1535, taikymą visiems sektoriams, kuriems ši direktyva netaikoma; nepritaria jokiam siūlymui išplėsti Paslaugų direktyvos taikymo sritį; ragina Komisiją spręsti su susiskaidžiusiu bankų sektoriumi Europoje susijusios naštos klausimus, nes nerezidentams, ypač MVĮ, kyla sunkumų atidaryti banko sąskaitą kitoje valstybėje narėje;

86.  ragina Komisiją siekti, kad būtų pradėta taikyti supaprastinta ir suvienodinta tarpvalstybinio paslaugų teikimo procedūros forma, siekiant MVĮ veiksmingiau integruoti į vidaus rinką;

87.  atkreipia dėmesį į tai, kad Paslaugų direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje aiškiai nustatyti proporcingo reglamentavimo reikalavimai; primena, jog tai, kad viena valstybė narė priima ne tokias griežtas taisykles kaip kita, nereiškia, kad pastarosios valstybės narės taisyklės neproporcingos ir nesuderinamos su Europos Sąjungos teise; pakartoja, kad teisės normos, dėl kurių tampa sunkiau ar mažiau patrauklu arba kuriomis trukdoma teikti tarpvalstybines paslaugas, su vidaus rinkos reikalavimais suderinamos tik tuomet, kai jos reikalingos dėl privalomųjų viešojo intereso priežasčių, tam iš tikrųjų tinkamos ir jomis laisvė teikti paslaugas apribojama ne daugiau nei būtina jomis siekiamo viešojo intereso apsaugai;

88.  pabrėžia būtinybę užtikrinti nuoseklų reglamentavimo reikalavimų ir apribojimų, taikomų paslaugoms, proporcingumo vertinimą; pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti paslaugų pasą, kuris pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, pvz., verslo paslaugų sektoriuje, palengvintų įmonių plėtrą ir judumą visoje bendrojoje rinkoje; mano, kad šia iniciatyva turėtų būti siekiama supaprastinti administracines procedūras tarpvalstybiniu mastu norintiems veikti paslaugų teikėjams bei valdžios institucijoms ir panaikinti reguliavimo srities kliūtis, kurios atgraso tokias įmones nuo ėjimo į kitų valstybių narių rinkas; mano, kad galimas paslaugų pasas turėtų būti viena iš tokių vidaus rinkos teisės aktams paremti skirtų horizontaliųjų priemonių kaip Vidaus rinkos informacinė sistema (angl. IMI) arba vieno langelio principu veikiantys kontaktiniai centrai, kurie numatyti Paslaugų direktyvoje kaip viena administracinė sąsaja, skirta visoms reikalingoms su tarpvalstybine paslaugų teikimo veikla susijusioms administracinėms procedūroms atlikti; pabrėžia, kad sukūrus paslaugų pasą negali atsitikti taip, kad būtų susilpninta ar visai nustotų galioti susiformavusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl privalomųjų viešojo intereso priežasčių, kuriomis galima pateisinti tarpvalstybinių paslaugų judėjimą apribojančias taisykles; tačiau pabrėžia, kad paslaugų pasas galėtų būti nereikalingas, jei būtų tinkamai įgyvendinama Paslaugų direktyva ir užtikrinamas jos vykdymas; pabrėžia, jog tai nereiškia, kad gali būti pradėtas taikyti kilmės šalies principas;

89.  palankiai vertina didelį dėmesį paslaugų vaidmeniui bendrojoje rinkoje ir užtikrinimą, kad specialistai ir paslaugas teikiančios įmonės, visų pirma mažmenininkai, nebūtų uždaryti savo šalies rinkoje; pabrėžia, kad siekiant išvengti nereikalingo biurokratizmo tarp valstybių narių, kuris sulaiko mūsų piliečius nuo darbo ir prekybos kitoje valstybėje narėje, svarbiausia bus toliau plėsti profesijų ir paslaugų pasų sistemas;

90.  pakartoja, kad svarbu pašalinti kliūtis (be kita ko, kalbines, administracines ir informacijos stokos), ribojančias įmonių galimybes vykdyti tarpvalstybinę prekybą internetu ir griaunančias vartotojų pasitikėjimą bendrąja rinka; pabrėžia, kad svarbu pašalinti veiklos apribojimus mažmeninei veiklai, pvz., parduotuvių darbo laiko ribojimą, specifinius mažmeninei prekybai taikomus mokesčius ir pasirenkamuosius mokesčius bei neproporcingą informacijos reikalavimą iš įmonių;

91.  pripažįsta vietos valdžios institucijų kompetenciją miestų planavimo srityje; tačiau pabrėžia, kad miestų planavimas neturėtų būti naudojamas kaip dingstis apeiti laisvo įsisteigimo teisę; šiuo klausimu primena, kad svarbu tinkamai užtikrinti Paslaugų direktyvos vykdymą; primygtinai ragina valstybes nares panaikinti laisvo judėjimo kliūtis ir atverti savo rinkas, kad būtų skatinamas konkurencingumas ir parduotuvių įvairovė, kuri yra būtina, kad prekybos zonos, pirmiausia miestų ir miestelių centruose, išliktų patrauklios;

92.  pabrėžia, kad mažmeninės ir didmeninės prekybos sektorius yra didžiausias verslo sektorius Europoje; mano, kad nereikalingų reguliavimo srities administracinių ir praktinių kliūčių mažmeninės prekybos įmonėms mažinimas yra prioritetinės svarbos klausimas;

93.  ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti didžiausią politinę svarbą mažmeninės prekybos sektoriui kaip bendrosios rinkos, įskaitant bendrąją skaitmeninę rinką, ramsčiui ir panaikinti reguliavimo, administracines ir praktines kliūtis, kuriomis trukdoma pradėti veiklą naujoms įmonėms, trukdoma plėstis ir užtikrinti tęstinumą, be to, mažmenininkams sunku naudotis visomis ES vidaus rinkos galimybėmis; mano, kad mažmeninės prekybos rinką reguliuojantys teisės aktai turi būti grindžiami faktais ir rengiami atsižvelgiant į šio sektoriaus poreikius;

94.  ragina Komisiją ir valstybes nares išanalizuoti nereikalingus apribojimus mažmeninės prekybos įmonių steigimui bendrojoje rinkoje, kurie nėra pagrįsti svarbesnėmis priežastimis, susijusiomis su viešuoju interesu, kai reikia, pateikiant pasiūlymų, kaip panaikinti šias kliūtis, ir 2017 m. pavasarį pateikti apie tai ataskaitą;

95.  mano, kad, kalbant apie profesinių paslaugų sektorių, skirtingi požiūriai į reglamentavimą patys savaime nėra kliūtis stiprinti vidaus rinką; pabrėžia, kad teisės užsiimti tam tikra profesine veikla ir jos vykdymo reglamentavimas gali būti būtinas viešojo intereso ir vartotojų apsaugai ir jį galima pagrįstai vertinti tik atsižvelgus į konkrečias nacionalines aplinkybes;

96.  pritaria Komisijai, kad daugelio valstybių narių reguliavimo nuostatos dėl teisės užsiimti reglamentuojamų profesijų veikla ir jos vykdymo yra neproporcingos atitinkamiems reikalavimams ir sudaro kliūtis verstis ta profesine veikla;

97.  mano, kad laikinas tarpvalstybinių paslaugų teikimas, įskaitant ir profesionalų paslaugas, turėtų būti laikomas vienu iš pagrindinių vidaus rinkos elementų, nes kuriamos darbo vietos ir ES piliečiams teikiami aukštos kokybės produktai ir paslaugos; todėl mano, kad valstybėms narėms yra naudingos periodiškai pateikiamos gairės, atsižvelgiant į skirtingas visų valstybių narių ekonomines, geografines ir socialines sąlygas;

98.  palankiai vertina tai, kad neseniai paskelbtoje bendrosios rinkos strategijoje vėl skiriama nemažai dėmesio ES reglamentuojamų profesijų ir laisvųjų profesijų atstovams, kurie yra svarbus ekonomikos augimo ir užimtumo bendrojoje rinkoje veiksnys; ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių Europos Komisijos Darbo grupės laisvųjų profesijų verslo stiprinimo veiksmų krypčių klausimais rekomendacijoms įgyvendinti;

99.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama panaikinti reglamentavimo kliūtis, kuriomis ribojama teisė užsiimti tam tikrų profesijų veikla, nes tai svarbus žingsnis siekiant atverti bendrąją rinką ir skatinti darbo vietų kūrimą;

100.  pritaria Komisijos iniciatyvai peržiūrėti reguliuojamų profesijų klausimą, bet nurodo, kad vykdant tokius veiksmus būtina išlaikyti aukštus darbo ir paslaugų, kvalifikacijos patikimumo ir vartotojų saugos kokybės standartus;

101.  mano, kad jei visoje ES nebus teikiamos konkurencingos profesinės ir verslo paslaugos, įmonėms gali būti sunku išlikti konkurencingoms, išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas;

102.  pažymi tai, kad neefektyvios pristatymo paslaugos, visų pirma susijusios su pristatymu galutiniam vartotojui, yra svarbi kliūtis tarpvalstybinei prekybai Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad prieinamos, įperkamos, efektyvios ir kokybiškos pristatymo paslaugos yra esminė bendrosios rinkos klestėjimo sąlyga; ragina Komisiją pateikti išsamų veiksmų planą dėl siuntų pristatymo ir nustatyti tikslus, kuriuos šioje rinkoje reikia pasiekti iki 2020 m. pabaigos; ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti kliūčių, kurias patiria tarpvalstybinio pristatymo veiklos vykdytojai, šalinimui;

103.  ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis siekiant supaprastinti ir pagreitinti profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūras, be kita ko, palengvinant ir skatinant taikyti bendras rengimo struktūras, kartu visapusiškai laikantis subsidiarumo principo; ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti rengimą ir mokymą informacinių ir ryšių technologijų ir mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse siekiant suteikti esamiems ir būsimiems darbuotojams aktualių skaitmeninių įgūdžių;

104.  palankiai vertina tai, kad strategijoje minimas aukštas nedarbo lygis visoje ES, bet apgailestauja, kad joje nepateikta konkrečių veiksmų ir priemonių, kurie galėtų padėti žmonėms rasti darbą, pvz., gerinant švietimo ir mokymo standartus, įvykdant mokymosi visą gyvenimą tikslus ir panaikinant darbuotojų ir specialistų gebėjimų ir kvalifikacijos neatitikimą paklausai; mano, kad savaime suprantama, jog dėl skirtingų pramonės šakų skaitmeninimo bendroji rinka sparčiai keičiasi, ir kad naujiems darbams reikės kitokių gebėjimų ir kvalifikacijos;

105.  nepritaria tam, kad Komisija bendrosios rinkos strategijoje nenustatė jokių konkrečių priemonių, kurios būtų skirtos neįgalių asmenų ir vartotojų, pagyvenusių asmenų ir kaimo bei atokiose vietovėse gyvenančių asmenų poreikiams;

106.  mano, kad Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio propaguojamas vienodo užmokesčio mokėjimo už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principas yra svarbi kovos su rinkos iškraipymais priemonė;

Sąžiningesnė bendroji rinka

107.  pabrėžia, kad tikra bendroji rinka dėl geresnės kokybės, didesnės įvairovės, pagrįstų kainų bei prekių ir paslaugų saugos turėtų būti naudinga ir saugi piliečiams, vartotojams ir įmonėms; pabrėžia, kad bendrojoje rinkoje tiek interneto, tiek ne interneto aplinkoje nepriimtina nepateisinama paslaugų gavėjų (vartotojų ir verslininkų) diskriminacija dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos, kuri nepagrįsta jokiu objektyviu arba patikrinamu kriterijumi; tačiau mano, kad įmonių įpareigojimas vykdyti prekybą visoje ES yra neįgyvendinamas;

108.  ragina Komisiją nieko nepaisant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų nepagrįsto diskriminavimo, vykdomo rinkos dalyvių; ragina Komisiją nustatyti veiksmingus kriterijus nepagrįsto pobūdžio geografiniam blokavimui įvertinti; pabrėžia, kad tokiame pasiūlyme turi būti laikomasi pagrindinio laisvos prekybos principo; taip pat pabrėžia, kad Komisijos pasiūlyme turėtų būti atsižvelgta į proporcingumo principą, visų pirma taikant jį mažosioms ir labai mažoms įmonėms; pažymi, kad rinkos dalyviams dažnai tenka rinktis rinkas, kad galėtų veikti pagal nustatytas rinkos sąlygas;

109.  sutinka, kad perkant prekes ir paslaugas bendrojoje rinkoje vartotojams būtina skaidriai pateikta informaciją ir šiuolaikiškas ir tvirtas teisių rinkinys vartotojų interesams apginti; mano, kad bet kokia vartotojų teises reglamentuojančių direktyvų peržiūra, sujungimas ar konsolidavimas turėtų užtikrinti išties aukšto lygio vartotojų apsaugą ir įgyvendinamas teises, pripažįstant esamą geriausią nacionalinių teisės aktų praktiką;

110.  ragina Komisiją išanalizuoti esamus teisinius neapibrėžtumus, dėl kurių nukenčia vartotojai, ir, jei reikia, išspręsti juos paaiškinant ir papildant vartotojų teisių teisinę sistemą; pakartoja savo įsipareigojimą laikytis lankstaus visų siūlomų su vartotojais susijusių ES teisės aktų derinimo principo ir tai, kad visiškas suderinimas taikomas tik tuomet, kai juo nustatoma labai aukšto lygio vartotojų apsauga ir jis teikia aiškią naudą vartotojams;

111.  pabrėžia, kad socialinės įmonės yra įvairių verslo modelių, o tai labai svarbu siekiant užtikrinti itin konkurencingą ir sąžiningesnę bendrąją rinką; ragina Komisiją integruoti socialinės ekonomikos aspektus į savo bendrosios rinkos politiką ir parengti Europos veiksmų planą socialinėms įmonėms, kad būtų išnaudotos visos jų galimybės tvariai ir įtraukiai augti;

Išvados

112.  ragina Komisiją planuojamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir planuojamas iniciatyvas pateikti teisės aktų leidėjams greitai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus pasiūlymus ir atlikus tinkamas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir poveikio vertinimus, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų būti priimti laiku;

o
o   o

113.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 304, 2011 11 22, p. 64.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0069.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0580.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0012.

Teisinis pranešimas