Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2034(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0339/2016

Pateikti tekstai :

A8-0339/2016

Debatai :

PV 13/12/2016 - 17
CRE 13/12/2016 - 17

Balsavimas :

PV 14/12/2016 - 9.17
CRE 14/12/2016 - 9.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0504

Priimti tekstai
PDF 422kWORD 46k
Trečiadienis, 2016 m. gruodžio 14 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
BŽŪP priemonės kainų svyravimams žemės ūkio produktų rinkose mažinti
P8_TA(2016)0504A8-0339/2016

2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl BŽŪP priemonių kainų svyravimams žemės ūkio produktų rinkose mažinti (2016/2034(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013, kuriais nustatyta Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto užsakymu atliktą tyrimą „Valstybių narių 2014–2020 m. laikotarpiu taikytų rizikos valdymo priemonių apžvalga: nacionalinės ir europinės sistemos“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8–0339/2016),

A.  kadangi žemės ūkio rinkoms visada buvo būdingas nestabilumas ir kainų svyravimai ir per pastaruosius metus dėl sparčiai vienas po kito vykusių paklausos, tiekimo ir kainų sukrėtimų nestabilumas ir svyravimai tapo struktūrine tiek Europos, tiek pasaulio lygmens žemės ūkio ypatybe;

B.  kadangi žemės ūkiui tenka svarbus pasaulio gyventojų skaičiaus augimo iššūkis ir net ir šiandien pasaulyje tebėra daug žmonių, patiriančių maisto nepriteklių, todėl žemės ūkio rinkų nestabilumas dėl gamybos svyravimų ar paklausos ir pasiūlos disbalanso toliau didės;

C.  kadangi klimato kaita ir žemės ūkio kenkėjai daro neigiamą poveikį žemės ūkio produkcijos kiekiui ir klimato kaitos reiškiniai, tokie kaip sausra ir potvyniai, prisideda prie kainų svyravimo;

D.  kadangi itin svarbus veiksnys, susijęs su kainų svyravimu, gali būti makroekonominės sąlygos, įskaitant tokius struktūrinius veiksnius, kaip valiutos kursas, energijos ir trąšų kainos, palūkanų normos ir spekuliacijos žemės ūkio rinkose;

E.  kadangi ES nepriklausantys svarbiausi pasaulio žemės ūkio rinkų subjektai įveda politikos priemones, kuriomis siekiama sumažinti kainų svyravimą, ir kadangi žemės ūkio G 20, atsižvelgdamas į darnaus vystymosi siekius, taip pat ėmėsi spręsti šį klausimą – ėmėsi veiksmų, siekdamas kovoti su neigiamais pernelyg didelio žemės ūkio žaliavų kainų svyravimo padariniais apsirūpinimo maistu saugumui;

F.  kadangi kiekvienas pasaulio regionas taiko savo gamybos modelį ir įvairias priemones, susijusias su aplinka ir gyvūnų gerove, o tai gali turėti didelį poveikį produktų gamybos sąnaudoms ir kainai, ir kadangi Europos Sąjungos ūkininkai turėtų galėti konkuruoti pasaulinėje rinkoje;

G.  kadangi politiniai sprendimai, kaip antai sprendimas įvesti prekybos embargą, gali padidinti žemės ūkio produktų kainų svyravimą;

H.  kadangi Europos Sąjunga šiuo metu neturi tikros apsaugos sistemos, kuri sumažintų rinkų nestabilumą, o tai labai skatina ūkininkus nebetęsti žemės ūkio veiklos ES teritorijoje;

I.  kadangi dėl rinkų atvėrimo ir sprendimų, lėmusių ekonomikos globalizaciją, o ypač dėl Pasaulio prekybos organizacijos sutarčių ar dvišalės prekybos susitarimų duoto postūmio pastaraisiais dešimtmečiais rinkos tapo sklandesnės, tačiau tie patys veiksniai prisidėjo prie žemės ūkio produktų kainų svyravimų reiškinio plitimo;

J.  kadangi ūkininkai susiduria su vis didesnėmis gamybos sąnaudomis ir augančiomis ūkių skolomis ir kadangi 2005–2010 m. laikotarpiu išnyko 2,4 mln. ES ūkių, taigi kaimo vietovėse buvo prarasta labai daug darbo vietų;

K.  kadangi žemės ūkio rinkos, kuriose susiduria pasiūla ir paklausa, yra iš esmės nestabilios ir kadangi dėl finansinių subjektų veiklos šis nestabilumas linkęs dar labiau didėti ir nedidelis pasaulinės maisto produktų paklausos ir žemės ūkio produktų tiekimo elastingumas prisideda prie realaus ar įsivaizduojamo disbalanso poveikio rinkų dalyviams didėjimo, kuris kartais sukelia žemės ūkio produktų kainų sukrėtimą;

L.  kadangi pasaulio ekonomikos finansinimas ir su tuo susijusios spekuliacijos gali turėti įtakos žemės ūkio rinkoms ir gali padidinti jų disbalansą ir kainų svyravimą, kai žemės ūkio žaliavos naudojamos tiesiog kaip finansinis turtas; kaip parodė siaubingi 2008 m. bado sukelti neramumai, šis besaikis finansinimas gali būti pražūtingas ir smerktinas etiniu požiūriu, jei jis kelia grėsmę blogiausiai besimaitinančių ir neturtingiausių pasaulio gyventojų apsirūpinimo maistu saugumui;

M.  kadangi Europos Sąjunga yra atsakinga už tai, kad padėtų užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą Europoje ir konkurencingą Europos ūkininkų ir sodininkų padėtį pasaulio rinkoje;

N.  kadangi žemės ūkio ir maisto produktų sektorius yra svarbus Europos Sąjungos ekonomikai ir gali prisidėti prie tvaraus augimo;

O.  kadangi dėl kainų svyravimo žemės ūkyje gamintojams ir vartotojams atsiranda daug netikrumo: esant mažoms kainoms iškyla pavojus gamintojų pajamoms, jų galimybei investuoti, taigi ir jų veiklos ilgalaikiam perspektyvumui, o dėl didelių maisto produktų kainų iškyla grėsmė vartotojų galimybei prasimaitinti ir gauti pagrindinių prekių, todėl susidaro krizių situacijos;

P.  kadangi dėl kainų svyravimo žemės ūkio ir maisto produktų grandinėse susidaro investicijoms, augimui ir užimtumui itin nepalanki netikrumo atmosfera ir šis svyravimas taip pat gali labai pakenkti tiekimui vartotojams, apsirūpinimo maistu saugumui ir sklandžiam BŽŪP veikimui;

Q.  kadangi nuo kainų svyravimo nukenčia ūkininkų pajėgumas investuoti ir kurti darbo vietas, o tai neskatina modernizavimo, naujovių diegimo, jaunų ūkininkų ir kartų atsinaujinimo;

R.  kadangi tvarus ūkininkavimas, kaip kokybiškų maisto produktų šaltinis, gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jei ūkininkams bus užtikrintos tinkamos supirkimo kainos, padengiančios visas tvarios gamybos sąnaudas;

S.  kadangi, vykstant vadinamajai skaitmeninei revoliucijai, didesnis Europos rinkų skaidrumas ir galimybės laiku gauti informaciją gali padėti, be kita ko, sumažinti rinkų ir kainų nestabilumą, nes taip ekonominės veiklos vykdytojai galėtų geriau ir objektyviau susipažinti su žemės ūkio rinkų pokyčiais, būtų padedama užtikrinti geresnę ūkininkų pajamų apsaugą ir kovojama su žemės ūkio rinkų spekuliacijomis;

T.  kadangi pagal 2013 m. reformuotą BŽŪP į kaimo plėtros politikos sistemą įtrauktos rizikos valdymo priemonės ir kadangi šioms priemonėms šiuo metu skiriama tik 2 proc. antrojo ramsčio biudžeto ir 0,4 proc. BŽŪP biudžeto;

Dabartinė padėtis ir tikslai

1.  mano, kad ūkininkai patirs vis didesnį kainų svyravimo poveikį, kurį lemia įvairios priežastys, pavyzdžiui, žemės ūkio rinkų nestabilumas ir netobulumas, globalizacija ir žemės ūkio rinkų sudėtingumas, vis didesnis klimato sąlygų nepastovumo nulemtas pasiūlos kitimas, didėjančios grėsmės sveikatai ir trapi maisto tiekimo pusiausvyra;

2.  mano, jog būtina patvirtinti aktyvesnę ir nuoseklesnę politiką ir tikslines ES ir nacionalinio lygmens priemones, siekiant užtikrinti daugiafunkcę, tvarią žemės ūkio gamybą visoje Sąjungoje ir sąžiningas bei atlyginančias kainas, mažinant neigiamą poveikį tiems veiklos vykdytojams, kurie labiausiai patiria kainų svyravimą;

3.  pažymi, kad ne visi žemės ūkio sektoriai yra vienodai veikiami kainų svyravimo ir kad viešosios politikos priemonių derinimas ir poveikio atitinkamiems subjektams švelninimo strategijos turi būti pritaikyti prie kiekvieno sektoriaus ir realios dabartinės ir būsimos ūkininkų patiriamos rizikos;

4.  pažymi, kad tuo metu, kai Sąjunga mažina strateginę paramą savo žemės ūkiui, jos pagrindinės konkurentės, konkrečiai Jungtinės Valstijos, Brazilija ir Kinija, skiria didelę savo biudžeto lėšų dalį ir ją vis didina, siekdamos plėtoti naujus rizikos politikos modelius ir taikyti priemones, kuriomis apsaugo savo ūkininkus nuo kainų svyravimo poveikio;

5.  pažymi, kad Europos Sąjunga yra vienintelis žemės ūkio subjektas, kuris savo žemės ūkio politiką grindžia nuo gamybos atsieta parama ir sykiu metai iš metų mažina strateginę paramą žemės ūkiui;

6.  pažymi, kad 2014 m. ūkių įstatyme JAV skirtingiems žemės ūkio sektoriams nustatė specialias draudimo politikos priemones;

7.  pažymi, kad per pastaruosius dešimtmečius BŽŪP nuolat kito, bet jos pagrindiniai tikslai užtikrinti deramą pragyvenimą ūkininkams ir stabilų bei saugų maisto prieinamomis kainomis tiekimą vartotojams tebegalioja;

8.  į tai atsižvelgdamas, pabrėžia, kad ES bendra politika yra nepaprastai svarbi sektoriui, atsakingam už apsirūpinimo maistu saugumą ir maisto saugą ir atliekančiam pagrindinį vaidmenį gamtos išteklių panaudojimo ir darnaus kaimo vietovių ekonomikos ir aplinkos vystymosi srityje;

9.  pabrėžia, kad labai svarbu pasinaudoti BŽŪP ir kitų ES politikos krypčių sinergija;

10.  pažymi, kad įvykdžius naujausias BŽŪP reformas tiesioginė parama beveik visiškai atsieta nuo gamybos, toliau vienodinamos tiesioginės išmokos ir labiau aprėpiami visuomeniniai ir ypač aplinkosaugos aspektai;

11.  susirūpinęs pažymi, jog tai, kad metai iš metų mažinami BŽŪP ištekliai, ypač lėšos, skirtos bendro rinkų organizavimo priemonėms, atveria galimybes BŽŪP nacionalizavimui ir mažina galimybes užtikrinti sąžiningas sąlygas ir vienodas veiklos sąlygas ES bendrojoje rinkoje;

12.  pabrėžia, kad per pastaruosius dešimt metų ES ūkininkų vidutinės metinės pajamos nekito ar netgi sumažėjo, o gamybos sąnaudos nuolat augo, ir dėl to labai sumažėjo ūkių skaičius ir kilo grėsmė prarasti daug darbo vietų kaimo vietovėse;

13.  mano, kad Komisija turėtų pasinaudoti visomis turimomis finansinėmis galimybėmis, kurios įmanomos pagal vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo nuostatas;

14.  apgailestauja dėl to, kad, siekiant sumažinti žalingą kainų svyravimo poveikį ir valdyti rinkos sutrikimus, vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo priemonės labai lėtai įgyvendinamos;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma rizikos valdymo priemonių, savitarpio fondai, pajamų stabilizavimo ir draudimo priemonės, kurių lėšos skiriamos pagal kaimo plėtros programas, yra netolygiai įgyvendinamos ir joms skiriamas nedidelis biudžeto finansavimas;

16.  todėl rekomenduoja sustiprinti dabartinio antrojo ramsčio priemones, siekiant didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą ir labiau įtraukti gamintojų organizacijas į įgyvendinimo procesą;

17.  ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti, kodėl menkai naudojamos pagal dabartinės BŽŪP antrąjį ramstį siūlomos priemonės ir neoptimaliai įgyvendinamos vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo nuostatos, kad atitinkamai būtų peržiūrėtos visos susijusios nuostatos;

18.  pabrėžia, kad labai svarbu ir toliau užtikrinti, kad taikant dabartinę BŽŪP būtų atsietos tiesioginės išmokos ir laikomasi vienkartinės išmokos už plotus sistemos, nes taip atlyginama už viešąsias paslaugas ir tai yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti ūkininkų pajamas ir suteikti jiems tam tikro lygio finansinį stabilumą;

19.  tačiau pabrėžia, kad dabartinei BŽŪP trūksta reaguojamųjų ir veiksmingų priemonių, taip pat nėra tinkamai sprendžiamas didesnių žemės ūkio rinkose stebimų svyravimų klausimas, neleidžiama ūkininkams reaguoti į rinkos signalus ar plėtoti sprendimus, kurie padėtų įveikti kainų pokyčius;

20.  ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų, siekiant remti atokiausių, kalnuotų ir mažiau palankių ūkininkauti regionų žemės ūkio sektorių, kuriame išlaidos, susijusios su produktų gamybos, derliaus nuėmimo ir pardavimo ne tose teritorijose, kuriose jie gaminami, yra gerokai didesnės už atitinkamas išlaidas kitose teritorijose, ir pateikti specialius kriterijus, kuriems esant būtų pradedama taikyti šių regionų žemės ūkio rinkų apsaugos priemones;

21.  mano, kad ES apsirūpinimo maistu savarankiškumas ir saugumas, taip pat konkurencingo ir tvaraus žemės ūkio, atitinkančio piliečių poreikius, vystymas visoje Sąjungoje turi būti strateginiai būsimosios BŽŪP tikslai ir kad sykiu turi būti skubiai užtikrintas deramas ūkininkų pragyvenimo lygis;

22.  mano, kad perspektyvi maisto gamyba negali būti užtikrinta be Europos ūkininkų, kurie nuolat patiria kainų svyravimą ir yra labai priklausomi nuo stabilių rinkų ir kainų, taip pat nuo pakankamo viešojo finansavimo ir priemonių, kuriomis išsaugojamas ūkių konkurencingumas ir šeimų ūkiai;

23.  į tai atsižvelgdamas, pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti Europos žemės ūkio ateitį, labai svarbus vaidmuo tenka jauniems ūkininkams ir naujiems ūkininkams;

Pasiūlymai

Sektoriaus organizavimas ir sutarčių sistemos

24.  mano, kad pradinės grandies gamintojai yra silpniausia maisto tiekimo grandinės grandis, ypač atsižvelgiant į vis labiau koncentruotą ir didelį ES ir nacionalinio lygmens mažmeninį sektorių, ir kad jiems turėtų būti leidžiama susijungti į tokias organizacijas, kaip kooperatyvai, gamintojų organizacijos, jų pačių asociacijos ar tarpšakinės organizacijos;

25.  ragina Komisiją, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 42 straipsnio, sudaryti palankesnes sąlygas sudaryti sutartis, pritaikant konkurencijos teisę prie specifinių žemės ūkio sektoriaus poreikių, užtikrinant vienodas taisykles ir įgyvendinimą visose valstybėse narėse; mano, kad BŽŪP tikslai ir toliau turi imti viršų prieš konkurencijos taisykles ir kad visos iniciatyvos geriau pritaikyti konkurencijos teisę prie žemės ūkio sektoriaus ypatumų turėtų būti grindžiamos vieno BRO reglamentu;

26.  pabrėžia, kad maisto gamybos grandinėje reikia stiprinti gamintojų derybines galias – užtikrinti standartines, skaidrias, subalansuotas ir kolektyvinėmis derybomis sudarytas sutartis, kad ūkininkai galėtų kovoti su nesąžininga prekybos praktika, didinti savo konkurencingumą, gerinti savo pajamų stabilumą, kurti pridėtinę vertę ir investuoti į inovacijas;

27.  ragina Komisiją sukurti ES teisės aktų sistemą, kuria būtų uždrausta nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje, galinti lemti kainų svyravimą žemės ūkio rinkose;

28.  pabrėžia, kad šios sutartys turėtų būti tinkamos trukmės, jose turėtų būti nustatytos kainos, mokėjimų terminai ir kitos sąlygos, susijusios su žemės ūkio produktų tiekimu;

29.  mano, kad ūkininkai įvairiuose žemės ūkio sektoriuose turėtų galėti vesti kolektyvines derybas dėl sutarčių sąlygų pasinaudodami gamintojų organizacijomis, kurių dydis atitiktų pramonininkų ar platintojų grupių, su kuriomis jos veda derybas, dydį;

30.  pažymi, kad galimybės, kurias teikia ilgesnės trukmės integruotos tiekimo grandinės sutartys, išankstiniai sandoriai, sutartys su nustatyta pelno riba, ir galimybės tam tikram laikotarpiui „įšaldyti“ kainą, pagrįstą gamybos sąnaudomis, galėtų padėti gamintojams spręsti kainų svyravimo poveikio jų pelno maržai problemą;

31.  mano, kad sutartiniuose santykiuose turėtų būti įmanoma pasinaudoti naujomis priemonėmis ir kad turi būti prieinamos taip pat ir sutartinio tarpininkavimo priemonės;

32.  pažymi, kad tarpšakinės organizacijos skatina įvairių suinteresuotųjų subjektų (gamintojų, perdirbėjų ir platintojų) pasitikėjimą ir dialogą, padeda kurti pridėtinę vertę vykdant bendras iniciatyvas, kurios padeda ūkininkams geriau suprasti rinkas ir gamybą, skatina laikytis geriausios praktikos ir užtikrinti rinkos skaidrumą, numatyti gamybos potencialą, padeda geriau valdyti pasiūlą ir parengti standartines sutartis, atitinkančias ES taisykles ir nuostatas;

33.  ragina Komisiją skatinti ES lygmens tarpšakines organizacijas drauge ginti gamintojų interesus sektoriuose, kurie labiausiai orientuoti į tarpvalstybines rinkas, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių sektoriuje;

34.  pripažįsta Europos kooperatyvų pastangas suvienyti gamintojus ir padėti jiems pagerinti savo padėtį vertės grandinėje ir mano, kad būtina skatinti juos atlikti didesnį vaidmenį žemės ūkio sektoriuje ir taip sumažinti pernelyg didelio rinkos nestabilumo padarinius;

Rizikos valdymo priemonės

35.  rekomenduoja, kad klimato, sveikatos ir ekonominės rizikos valdymo priemonės, ypač įvairių rūšių žemės ūkio gamybos rizikos draudimas, pajamų stabilizavimo priemonės, individualaus aprūpinimo mechanizmai ir tarpusavio fondai būtų toliau plėtojami vykdant į rinką orientuotą BŽŪP, siekiant mažinti kainų svyravimo padarinius ir skatinti perspektyvų ūkių valdymą;

36.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis gerąja patirtimi ir plėtoti naujas priemones, kurios turėtų būti ne tik sąžiningos, veiksmingos ir reaguojamosios, bet ir prieinamos ūkininkams, siekiant išvengti su kainų svyravimu susijusios rizikos ir ją valdyti ir taip padėti pamatus diskusijai apie būsimas BŽŪP reformas;

37.  pabrėžia, kad tokioms priemonėms, taikomoms drauge su tiesioginių išmokų sistema, turi būti skirta pakankamai išteklių, kad būtų didinamas ūkių atsparumas ir sykiu mažinamas krizių valdymo ex post poreikis;

38.  mano, kad sektorių valdomi tarpusavio fondai, įsteigti ūkininkų iniciatyva, gali stabilizuoti ūkininkų pajamas tam tikru mastu, nes jų produktų pardavimo pelno marža kinta;

39.  be to, mano, kad tokie tarpusavio fondai neturėtų pakeisti Sąjungos teikiamos paramos ir jais turėtų būti naudojamasi drauge su nacionaline parama;

40.  taip pat ragina Komisiją imtis iniciatyvų ir teikti paskatas steigti tokius fondus, sykiu užtikrinant, kad bet kokia būsima rizikos valdymo sistema atitiktų ir prireikus papildytų valstybių narių nacionaliniu lygiu priimtas draudimo sistemas;

41.  mano, kad kainų svyravimas gali būti valdomas ir nacionaliniu lygmeniu, ir ragina valstybes nares į rinkos kintamumą atsižvelgti savo mokesčių taisyklėse leidžiant ūkininkams kurti individualių atidėjinių mechanizmus, kurie galėtų būti neapmokestinami;

42.  mano, kad ekonominiu požiūriu ūkininkai – ypač investavusieji į savo valdų plėtrą – yra tarp pažeidžiamiausių rinkos dalyvių;

43.  be to, mano, jog turėtų būti pradėtos taikyti tokios BŽŪP priemonės, kaip veiksminga pagalba grynųjų pinigų srautui užsitikrinti arba prevencinė taupymo schema, kad nedingtų stimulas investuoti;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad ūkiai įstengtų diegti naujoves tik esant nedidelėms investicinėms sąnaudoms ir užtikrinus tam tikro masto likvidumą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad stabilios pajamos – viena iš prielaidų ūkininkui gauti paskolą;

45.  pažymi, kad bankų sektoriaus vaidmuo ir veiksmai daro stiprų poveikį gamintojams ir kad dėl augančio ūkių įsiskolinimo sektorius apkraunamas papildoma našta pradėjus svyruoti kainoms;

46.  pabrėžia, jog svarbu, kad ūkininkai būtų geriau informuojami apie itin svarbų Europos investicijų banko vaidmenį remiant ir vystant kaimo ekonomiką ir apie tai, kaip pasinaudoti naujoviškomis finansinėmis priemonėmis;

47.  mano, kad ūkininkams ir ūkininkų organizacijoms turi būti teikiama geresnė informacija apie valdų modernizavimą, tvarumą ir konkurencingumą, kartu rengiant mokymo kursus rizikos valdymo, rinkos duomenų, maržų ir kainų svyravimo srityse;

48.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir ūkininkų asociacijomis priimti informavimo apie rizikos valdymo priemones, prieinamas pagal II ramstį ir vieną BRO, skatinimo planą;

49.  ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas daugiau dėmesio pirmiau minėtiems aspektams skirti savo žemės ūkio švietimo ir profesinio mokymo programose;

50.  mano, kad geresnės pasiūlos ir paklausos pusiausvyros užtikrinimas – vienas iš būdų stabilizuoti rinkas ir sumažinti kainų svyravimą;

Žemės ūkio rinkų ir kainų stebėjimo centrai

51.  mano, kad žemės ūkio rinkos turi būti skaidrios, o tai pirmiausia būtų pasiekta, jei turima informacija apie kainas ir išlaidas būtų skelbiama labiau laiku, būtų lengvai prieinama ir naudinga visoms suinteresuotosioms tiekimo grandinės šalims pradedant gamintojais ir baigiant platintojais bei taip būtų apribotas spekuliavimas kainomis ir kainų svyravimas;

52.  tačiau pažymi, kad kainų skaidrumas pats savaime nepadės stiprinti ūkininkų atsparumo kainų svyravimo požiūriu arba šalinti tokių struktūrinių rinkos organizavimo trūkumų, kaip sutrikusi pasiūlos ir paklausos pusiausvyra;

53.  ragina sukurti Europos žemėlapį, įskaitant realiojo laiko informaciją apie prieinamus žemės ūkio produktus;

54.  teigiamai vertina tai, kad papildomos rinkos stebėsenos priemonės pradėtos taikyti ir kitiems sektoriams;

55.  pabrėžia, kad žinios apie kainodarą ir kainų pasikeitimus bei pasiūlos tendencijas yra svarbus privalumas ūkininkams derantis dėl sutarčių su visomis kitomis suinteresuotosiomis šalimis;

56.  rekomenduoja kurti Europos žemės ūkio kainų stebėjimo centrus, kurie apimtų visą grandinę nuo gamintojo kainos iki galutinės pardavimo kainos, siekiant nuolat pagal segmentus analizuoti žemės ūkio rinkas;

57.  rekomenduoja įtraukti ekonomikos sektoriaus suinteresuotąsias šalis rengiant naujausius aktualius duomenis apie kainų pasikeitimus, taip pat trumpalaikes ir vidutinės trukmės prognozes, kurios, atsižvelgiant į konkrečias atitinkamo sektoriaus reikmes, būtų prieinamos kas mėnesį arba du;

58.  ragina Komisiją užtikrinti stebėjimo centrams būtinus išteklius, kad jie galėtų ne tik stebėti sutrikimus, bet ir rengti rekomendacijas;

Krizių prevencijos ir valdymo priemonės

59.  laikosi nuomonės, kad tradicinės BŽŪP krizės valdymo priemonės (viešoji intervencija ir privatus sandėliavimas) nėra pakankamai veiksmingos globalios ekonomikos sąlygomis;

60.  todėl ragina Komisiją parengti derintinas ir (arba) viena kitą papildyti galinčias viešojo ir privačiojo sektorių priemones bei poreikiams pritaikytą privalomą ankstyvojo perspėjimo mechanizmą, siekiant užtikrinti tinkamą rinkų veikimą ir neutralizuoti rinkos krizes;

61.  mano, kad kovai su krizėmis Komisija turėtų panaudoti visas priemones, kurios jau prieinamos pagal bendrą BRO;

62.  apgailestauja, kad menkai naudojamasi krizių rezervu – daugiausia dėl biudžeto taisyklių, ypač metinio periodiškumo principo, ir Komisijos teisės veikti savo nuožiūra leidžiant panaudoti rezervo lėšas;

63.  todėl ragina sukurti krizių rezervą, kurio neapimtų BŽŪP biudžetas ir kuris būtų krizių valdymo priemonių finansavimo šaltinis;

64.  mano, jog anticiklinės priemonės kartu su rizikos valdymo priemonėmis yra krizių prevencijos ir valdymo priemonės, kurias taikant ES gali imtis veiksmų žemės ūkio rinkose force majeure krizių atvejais, kad būtų išvengta didelio kainų sumažinimo;

65.  ragina Komisiją ištirti, kaip galėtų būti vystomi krizių, kylančių dėl kainų svyravimo, prevencijos ir kovos su jomis mechanizmai naudojantis anticiklinėmis priemonėmis, ir užtikrinti didesnį metinių biudžetų lankstumą laikantis daugiamečio finansinio paketo ribų, siekiant atsižvelgti į anticiklines priemones;

o
o   o

66.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

Teisinis pranešimas