Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2146(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0366/2016

Pateikti tekstai :

A8-0366/2016

Debatai :

PV 15/12/2016 - 3
CRE 15/12/2016 - 3

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0512

Priimti tekstai
PDF 366kWORD 57k
Ketvirtadienis, 2016 m. gruodžio 15 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
2015 m. Peticijų komiteto veikla
P8_TA(2016)0512A8-0366/2016

2016 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2015 m. Peticijų komiteto veiklos (2016/2146(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į teisės pateikti peticiją reikšmingumą ir į tai, kad svarbu nedelsiant informuoti Parlamentą apie konkrečius Europos Sąjungos piliečiams ar gyventojams susirūpinimą keliančius reikalus, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 ir 227 straipsniuose,

–  atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 216 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0366/2016),

A.  kadangi metinės ataskaitos apie Peticijų komiteto veiklą tikslas – pateikti 2015 m. gautų peticijų analizę, apžvelgti ryšius su kitomis institucijomis ir pateikti realų per 2015 m. pasiektų tikslų vaizdą;

B.  kadangi 2015 m. gauta 1 431 peticija, t. y. 47 proc. mažiau nei 2014 m., kai Parlamentui buvo pateikta 2 714 peticijų; kadangi 943 peticijos paskelbtos priimtinomis; iš jų 424 peticijos buvo greitai išnagrinėtos ir jų nagrinėjimas užbaigtas, suteikus peticijos pateikėjams tinkamą informaciją jiems rūpimu klausimu, ir 519 peticijų tebelaukia nagrinėjimo Peticijų komitete; kadangi 483 peticijos paskelbtos nepriimtinomis;

C.  kadangi peticijų gauta mažai, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi, o tai rodo, kad didžioji dalis ES piliečių ir gyventojų, deja, vis dar nežino apie teisę pateikti peticiją arba apie peticijos, kaip priemonės atkreipti ES institucijų ir valstybių narių dėmesį į piliečiams poveikį darančius klausimus arba reikalus, kurie jiems kelia rūpestį ir kurie priklauso Sąjungos veiklos sritims, galimą naudą;

D.  kadangi 2015 m. nepriimtinomis paskelbtos 483 peticijos ir, kaip rodo didelis gautų nepriimtinų peticijų skaičius (33,8 proc.), visuomenei tebėra neaišku, kokios yra ES veiklos sritys; kadangi norint ištaisyti šią padėtį reikėtų skatinti ir gerinti komunikaciją su piliečiais ir aiškinti, kokios yra skirtingos ES, nacionalinės ir vietos kompetencijos sritys;

E.  kadangi kiekviena peticija svarstoma ir nagrinėjama nuodugniai, efektyviai ir skaidriai;

F.  kadangi peticijų pateikėjai dažniausiai būna piliečiai, siekiantys užtikrinti pagrindinių teisių paisymą ir tobulinti mūsų visuomenę bei užtikrinti jos gerovę ateityje; kadangi patirtis, kurią įgijo šie piliečiai, kai buvo nagrinėjamos jų peticijos, turi labai svarią įtaką, nulemiančią jų nuomonę apie ES institucijas ir teisę pateikti peticiją, įtvirtintą Europos Sąjungos teisės aktuose;

G.  kadangi Europos Parlamentas yra vienintelė ES piliečių tiesiogiai renkama ES institucija ir kadangi teisė pateikti peticiją suteikia jiems galimybę atkreipti savo išrinktų atstovų dėmesį į tam tikras temas, kurios jiems kelia rūpestį;

H.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnyje nurodyta, jog, siekiant skatinti gerą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai turi, kiek įmanoma, laikytis atvirumo principo;

I.  kadangi teisė pateikti peticiją turi būti svarbiu dalyvaujamosios demokratijos elementu, kai veiksmingai apsaugota kiekvieno piliečio teisė tiesiogiai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime; kadangi iš tikrųjų demokratinis ir dalyvaujamasis valdymas turėtų užtikrinti visišką skaidrumą, veiksmingą pagrindinių teisių apsaugą ir praktinį visuomenės įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus; kadangi peticijos Europos Parlamentui suteikia galimybę išklausyti problemas, su kuriomis piliečiai susiduria, ir padėti jas spręsti, kartu kitos ES institucijos ir valstybių narių institucijos raginamos šiuo tikslu dėti visas įmanomas pastangas jų atitinkamose kompetencijos srityse; kadangi remiantis pirmiau minėtomis peticijomis reikėtų įvertinti ES teisės aktų poveikį ES gyventojų kasdieniam gyvenimui;

J.  kadangi pasitikėjimą sistema ir visu Europos projektu pakirto humanitarinė pabėgėlių krizė, labai rimtas socialinis ir ekonominis finansų krizės poveikis, ir visoje Europoje plintanti ksenofobija ir rasizmas; kadangi Peticijų komitetui tenka atsakomybė ir svarbus uždavinys palaikyti ir stiprinti konstruktyvų dialogą su ES piliečiais ir gyventojais europiniais klausimais;

K.  kadangi Peticijų komitetas turi geriausias galimybes parodyti piliečiams, ką Europos Sąjunga daro dėl jų ir kokie sprendimai gali būti priimami Europos, nacionaliniu ar vietos lygmeniu; kadangi Peticijų komitetas gali labai daug nuveikti, aiškindamas ir galbūt įrodydamas, kokie yra Europos projekto laimėjimai ir privalumai;

L.  kadangi teisė pateikti peticiją turėtų padidinti Europos Parlamento galimybes reaguoti ir padėti sprendžiant problemas, iš esmės susijusias su ES teisės aktų taikymu ir perkėlimu; kadangi peticijos – tai vertingas informacijos iš pirmų rankų šaltinis, kuris remiasi pačių žmonių patirtimi, padedančia nustatyti galimus pažeidimus ir trūkumus ES teisės aktus įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu, ir, galiausiai, jį stebi Komisija, kaip sutarčių sergėtoja; kadangi peticijos, kurios pagrįstos ES veiklos sritimis ir atitinka priimtinumo kriterijus, yra bazinė priemonė, padedanti ankstyvuoju etapu nustatyti, kad valstybėse narėse atidedamas ES teisės aktų perkėlimas ir jų faktinis vykdymas; kadangi ES piliečiai, pateikdami peticijas, gali apskųsti, kad ES teisės aktai nevykdomi, ir padėti nustatyti ES teisės pažeidimus;

M.  kadangi teisėkūros procese peticijos yra labai svarbios – kitiems Parlamento komitetams jos dažnai suteikia naudingos tiesioginės informacijos, susijusios su jų atitinkamos srities teisėkūros darbu; kadangi už peticijas atsakingas ne vien Peticijų komitetas ir pastangas turėtų drauge dėti visi Parlamento komitetai;

N.  kadangi ES piliečiai ir gyventojai, pateikdami peticijas, gali pateikti skundą dėl netinkamo ES teisės aktų įgyvendinimo; kadangi tokiu būdu piliečiai yra naudingas informacijos šaltinis, siekiant nustatyti ES teisės aktų pažeidimus;

O.  kadangi peticijos ne tik suteikia svarbios grįžtamosios informacijos apie galiojančius teisės aktus, bet ir gal padėti nustatyti ES teisės aktų spragas ir įvertinti reglamentavimo trūkumą tam tikrose srityse, taigi jos tampa tolesnių teisėkūros pastangų katalizatoriumi;

P.  kadangi Peticijų komitetas plačiai naudojasi specialiomis komiteto turimomis priemonėmis, pvz., klausimais, į kuriuos atsakoma žodžiu, ir trumpomis rezoliucijomis, taip siekiant užtikrinti įvairių ES piliečiams susirūpinimą keliančių reikalų matomumą, pateikia klausimus ir rezoliucijas per Parlamento plenarinį posėdį, pavyzdžiui, rezoliucijas dėl Ispanijoje taikomų hipotekos teisės aktų ir rizikingų finansinių priemonių arba dėl pirmenybės vaiko interesams Europoje;

Q.  kadangi per 2015 m. piliečių pateiktos peticijos buvo išnagrinėtos sparčiau ir veiksmingiau, taip pat sutrumpėjo korespondencijos su peticijų pateikėjais laikas; kadangi reikėtų paminėti reikšmingas sekretoriato pastangas siekiant šių patobulinimų;

R.  kadangi peticijų pateikėjai aktyviai prisideda prie komiteto veiklos, pateikdami papildomą informaciją iš pirmų rankų komiteto nariams, Komisijai ir valstybių narių atstovams, kurie dalyvauja; kadangi peticijų pateikėjai, dalyvaudami diskusijose ir pristatydami savo peticiją ir išsamesnę informaciją, prisideda prie sklandaus ir konstruktyvaus dialogo su Parlamento ir Komisijos nariais užtikrinimo; kadangi 2015 m. į svarstymus Peticijų komitete atvyko ir juose dalyvavo 191 peticijos pateikėjas; kadangi šis skaičius atrodo palyginti nedidelis, tačiau nereikėtų pamiršti, kad Peticijų komiteto posėdžiai transliuojami ir peticijų pateikėjai gali tiesiogiai stebėti diskusijas realiuoju laiku arba vėliau prisijungti prie vaizdo ir garso įrašų internete;

S.  kadangi priimtas specialus peticijų, susijusių su vaiko gerove, nagrinėjimo metodas ir sudaryta speciali darbo grupė šiuo klausimu, kuri pirmą kartą susirinko 2015 m. rugsėjo 17 d.ir išsirinko pirmininke Eleonorą Evi; pabrėžia, kad bet kuri darbo grupė turi turėti aiškius įgaliojimus, kad galėtų pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir padėtų išvengti nepagrįsto peticijų nagrinėjimo vilkinimo;

T.  kadangi peticija dažnai pateikiama tuo pačiu metu kaip ir skundas Komisijai, o dėl jo gali būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra; kadangi 2015 m. Europos Parlamentas, pateikęs peticija ir klausimus Komisijai, įspėjo apie tam tikrų ES teisės aktų taikymo ir įgyvendinimo trūkumus kai kuriose valstybėse narėse;

U.  kadangi dėl šių peticijų aplinkosaugos srityje pateikti ieškiniai; kadangi Komisija nusiuntė oficialų pranešimą Suomijai dėl direktyvos dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija apie aplinką perkėlimo į nacionalinę teisę; kadangi kitais penkiais aplinkosaugos srities atvejais Komisija pradėjo dvišalį dialogą su tam tikromis valstybėmis narėmis; kadangi šie atvejai susiję su skalūnų dujomis, vilkų populiacijos valdymu, neteisingu direktyvos dėl strateginio aplinkosauginio vertinimo taikymu ir nacionalinės teisės aktų derėjimu su direktyvos dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija apie aplinką reikalavimais;

V.  kadangi piliečių peticijos taip pat susijusios su teisingumo ir teisminio bendradarbiavimo klausimais, todėl, remdamasi viena peticija, Komisija pradėjo dvišalį dialogą su valstybe nare dėl pavardės keitimo susituokus apribojimų;

W.  kadangi Komisija taip pat pradėjo dvišalį dialogą su įvairiomis valstybėmis narėmis, remdamasi įvairiomis peticijomis, dėl nekilnojamojo turto mokesčių ir studentų mokamo gyvenamosios vietos mokesčio;

X.  kadangi Komisija ketina sustiprinti ES teisės aktų taikymą atlikdama perkėlimo į nacionalinę teisę tikrinimą ir sistemingas nacionalinės teisės aktų atitikties patikras; kadangi Komisija pareiškė, kad imsis atitinkamų priemonių, be kita ko, pradės naujas „EU Pilot“ bylas ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jei nustatys galimus ES teisės aktų pažeidimus;

Y.  kadangi Parlamento dalyvavimas šiose procedūrose leidžia vykdyti papildomą kompetentingų ES institucijų tiriamojo darbo kontrolę; kadangi nė viena peticija neturėtų būti baigta nagrinėti, kol Komisija nebaigė tyrimo;

Z.  kadangi Komisija skelbia metinę Europos Sąjungos teisės taikymo ataskaitą ir veiksmus, susijusius su Sąjungos teisės aktų pažeidimais, ir atskleidžia informaciją apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras pranešimų spaudai forma; kadangi su šiais sprendimais dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūrų galima susipažinti Komisijos duomenų bazėje, prie kurios galima prieiti per Europos interneto svetainę; kadangi išsamesnė Komisijos informacija apie jos veiksmus Peticijų komitetui tais atvejais, kai bylos susijusios su peticijomis, prisidėtų prie didesnio skaidrumo ir sklandesnio abiejų institucijų bendradarbiavimo užtikrinimo;

AA.  kadangi esminiai peticijose nurodomi klausimai susiję su labai įvairiais aspektais, pvz., aplinkos apsauga (ypač kai tai susiję su nuotekų tvarkymu, atliekų tvarkymu, upių baseinų valdymu, dujų ir angliavandenilių žvalgymu ir išgavimu), vartotojų teisių pažeidimais, teisingumo vykdymu (ypač kai tai susiję su nepilnamečių globos teisėmis), pagrindinėmis teisėmis (ypač vaiko, neįgaliųjų ir mažumų teisėmis), laisvu asmenų judėjimu, diskriminacija, imigracija, užimtumu ir gyvūnų gerove;

AB.  kadangi 2014 m. pabaigoje pradėjęs veikti Peticijų komiteto internetinis portalas dar toliau tobulinamas; kadangi šio portalo tikslas – suteikti ES piliečiams ir gyventojams elektroninę priemonę, kuria pasinaudodami jie gali pateikti peticijas ir nuolat sekti, kaip jos nagrinėjamos, taip pat elektroniniu būdu pasirašyti savo peticijas ir kitas peticijas, kurių temos juos domina; kadangi buvo ištaisyti šios svetainės pagrindinių funkcijų trūkumai, pvz., per visus 2015 m. netinkamai veikusi naršyklė dar labai neseniai neleido portalui veikti kaip interaktyvi erdvė, kurioje piliečiai galėtų keistis nuomonėmis ir diskutuoti; kadangi pagaliau ši problema buvo išspręsta;

AC.  kadangi portalas buvo sukurtas siekiant padidinti peticijų procedūros skaidrumą ir interaktyvumą, jis taip pat užtikrina efektyvesnį administravimą, naudingą peticijų pateikėjams, Europos Parlamento nariams ir plačiajai visuomenei; kadangi antruoju projekto etapu yra numatyta visų pirma sustiprinti administracinį peticijų tvarkymą;

AD.  kadangi dėl vėluojančio kitų projekto etapų įgyvendinimo buvo sukurtas papildomas darbo krūvis Peticijų komiteto sekretoriatui, nes jo darbuotojai turėjo rankiniu būdu įkelti atitinkamus failus į skirtingas duomenų bazes; kadangi vis dar yra neįkeltų peticijų, nes iki šiol į portalą buvo įkeltos tik 2013, 2014 ir 2015 m. nebaigtos nagrinėti peticijos, ir kadangi šiuo metu į sistemą įkeliamos 2016 m. gautos peticijos;

AE.  kadangi buvo pašalinti tam tikri trūkumai, būtent susiję su paieškos funkcija ir peticijos pateikėjo anonimiškumu, ir kadangi nuo antro 2016 m. pusmečio vyksta darbas siekiant padidinti paslaugos naudingumą ir matomumą piliečiams;

AF.  kadangi peticijų priimtinumas grindžiamas kriterijais, nustatytais SESV 227 straipsnyje; kadangi Sąjungos veiklos srities sąvoka peržengia ilgo kompetencijos sričių sąrašo ribas; kadangi paskelbus peticiją nepriimtina gali būti atlikta teisminė peržiūra, jei toks sprendimas tinkamai nepagrįstas remiantis minėtais kriterijais;

AG.  kadangi atsakomybė užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinti valstybėse narėse, pirmiausia tenka nacionaliniams teismams; kadangi šiuo požiūriu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas yra naudinga priemonė, kuria pasinaudoti gali nacionalinės teismų sistemos; kadangi kai kuriose valstybėse narėse ši procedūra buvo retai naudojama arba visai nenaudojama; kadangi ši pirminė atsakomybė jokiais būdais neturėtų reikšti, kad Komisijai neturi tekti aktyvesnis vaidmuo kaip Sutarčių sergėtojai užtikrinti ES teisės laikymąsi; kadangi peticijos – tai alternatyvus ir nepriklausomas atitikties ES teisės aktams tyrimo ir patikrinimo būdas ir kadangi dėl to šios dvi alternatyvios procedūros neturėtų būti tarpusavyje nesuderinamos;

AH.  kadangi Europos piliečių iniciatyva (EPI) turėtų būti svarbi priemonė, sudaranti galimybes piliečiams aktyviai dalyvauti rengiant ES politiką, o jos potencialas neabejotinai turi būti visiškai išnaudotas, užtikrinant, kad piliečiai būtų visapusiškai informuojami apie ES kompetencijai ir nacionalinei kompetencijai priklausančius klausimus; kadangi piliečiams reikėtų geriau paaiškinti esminius EPI ir teisės pateikti peticijas skirtumus; kadangi Parlamentas ypač atsako už tai, kad ši priemonė iš tikrųjų būtų sėkminga; kadangi, kaip buvo pabrėžta 2015 m. vasario 22 d. viešojo klausymo kalbose, esama bendro organizacijų, kurios užregistravo EPI, jausmo, kad, siekiant gauti kuo geresnius rezultatus, susijusius su piliečių dalyvavimu, reikia šalinti administracines kliūtis;

AI.  kadangi Peticijų komitetas mano, kad praėjus daugiau nei trejiems metams po Reglamento (ES) Nr. 211/2011 taikymo pradžios datos 2012 m. balandžio 1 d. turėtų būti įvertinta, kaip jis įgyvendinamas, siekiant nustatyti trūkumus ir pasiūlyti konkrečių įgyvendinamų sprendimų dėl jo skubios peržiūros, kad būtų galima optimizuoti reglamento vykdymą;

AJ.  kadangi reikia pažymėti, kad dėl Peticijų komiteto darbo krūvio 2015 m. buvo surengtas tik vienas tiriamasis vizitas dėl peticijų, dėl kurių 2015 m. vykdyti tyrimai; kadangi 2015 m. lapkričio 5 ir 6 d. tiriamasis vizitas į Jungtinę Karalystę dėl įvaikinimo negavus tėvų sutikimo leido delegacijos nariams geriau suprasti padėtį, nes problemą buvo galima aptarti su įvairių Jungtinės Karalystės institucijų, susijusių su šiuo atveju, atstovais;

AK.  kadangi šie vizitai yra specialioji komiteto prerogatyva ir esminė jo darbo dalis, apimanti bendravimą su peticijų pateikėjais ir valdžios institucijomis atitinkamose valstybėse narėse; kadangi tokių delegacijų nariai vienodomis sąlygoms dalyvauja visoje veikloje, įskaitant galutinių pranešimų rengimą;

AL.  kadangi Peticijų komitetas turi pareigų, susijusių su Europos ombudsmeno tarnyba, kuri atsakinga už ES piliečių ir gyventojų skundų dėl galimų netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose tyrimą ir dėl kurios veiklos komitetas, remdamasis paties Europos ombudsmeno parengta metine ataskaita, taip pat rengia metinį pranešimą;

AM.  kadangi 2015 m. gegužės 26 d. Europos ombudsmenė Emily O’Reilly Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui pristatė savo metinį pranešimą už 2014 m.; kadangi 2015 m. birželio 23 d. ombudsmenė pristatė savo pranešimą Parlamento Peticijų komiteto, kuris atsakingas už ryšių su ombudsmeno institucija palaikymą, posėdyje;

AN.  kadangi Peticijų komitetas yra Europos ombudsmenų tinklo, kuris vienija nacionalinius ir regionų ombudsmenus, peticijų komitetus ir panašias Europos Sąjungos valstybių narių ir šalių kandidačių, taip pat kitų Europos Ekonominės Erdvės ir (arba) Šengeno erdvės šalių, įstaigas, narys; kadangi Europos Parlamento Peticijų komitetas yra tikrasis tinklo, kuris šiuo metu aprėpia 94 įstaigas 36 šalyse, narys;

AO.  kadangi kiekviena peticija yra atidžiai išnagrinėjama ir tvarkoma, o kiekvienas peticijos pateikėjas turi gauti atsakymą per pagrįstą laikotarpį; kadangi kiekvienas peticijos pateikėjas turi būti informuotas apie peticijos nagrinėjimo baigimo priežastis;

AP.  kadangi visi peticijų pateikėjai turėtų turėti galimybę pristatyti savo atvejus tiesiogiai Peticijų komitetui;

1.  pabrėžia, kad teisė pateikti peticiją turi padidinti Europos Parlamento reagavimo galimybes, nes padeda spręsti problemas, visų pirma susijusias su ES teisės aktų perkėlimu ir įgyvendinimu, kadangi peticijos, kurios pagrįstos ES veiklos sritimis ir atitinka priimtinumo kriterijus, yra vertingas informacijos šaltinis, siekiant nustatyti galimus pažeidimus ir piktnaudžiavimus įgyvendinant ES teisės aktus; ragina Komisiją visapusiškai naudotis jai suteiktais įgaliojimais siekiant užtikrinti veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimą, pvz., nedelsiant pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pagal SESV 258 ir 260 straipsnius;

2.  atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto darbą išklausant ir padedant spręsti piliečių problemas; tiki, kad peticijos gali padėti geriau įvertinti ES teisėkūros poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui, nes jos veikia kaip tiltas tarp piliečių ir institucijų;

3.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas turi galimybę ir jam tenka svarbus uždavinys palaikyti atvirą ir rezultatyvų dialogą su piliečiais, jis taip pat gali priartinti ES institucijas prie ES piliečių; pažymi, kad jis turėtų padėti skatinant dalyvaujamąją demokratiją; mano, kad siekiant vykdyti šią funkciją itin svarbu tinkamai atsakyti į peticijas, kalbant apie atsakymo gavimo laiką ir kokybę;

4.  primena, kad vykstant diskusijoms komitete turėtų būti užtikrintas proporcingas visų tautybių peticijų pateikėjų dalyvavimas ir lygybė; siekiant stiprinti komiteto Europos aspektą turėtų būti skatinamas tinkamas ir sąžiningas visų valstybių narių atstovų dalyvavimas viešuosiuose klausymuose; pažymi, kad Peticijų komitetas turi nagrinėti visas priimtinas peticijas vienodai objektyviai ir skiriant joms vienodą svarbą; pažymi, kad su valstybių narių rinkimų kampanijomis susijusios peticijos neturėtų būti nagrinėjamos skubos tvarka;

5.  pabrėžia, kad teisėkūros procese peticijos yra labai svarbios – jose nustatomos esamos Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę spragos ir trūkumai, o kitiems Parlamento komitetams jos dažnai suteikia naudingos tiesioginės informacijos, susijusios su jų atitinkamos srities teisėkūros darbu; Teigimai vertina tai, kad Peticijų komitetas glaudžiau bendradarbiauja su kitais Parlamento komitetais, taip pat per plenarinius posėdžius dažniau diskutuojama su peticijomis susijusiomis temomis; mano, kad už peticijas atsakingas ne vien Peticijų komitetas ir pastangas turėtų drauge dėti visi Parlamento komitetai; palankiai vertina ketinimą įsteigti Parlamente neoficialų peticijų tinklą, kuriame dalyvautų visų komitetų atstovai, taip siekiant užtikrinti sklandų ir veiksmingą su peticijomis susijusio darbo koordinavimą; tiki, kad šis tinklas turi padėti geriau suvokti peticijų vaidmenį parlamentinėje veikloje ir stiprinti komitetų tarpusavio bendradarbiavimą peticijose nurodytais klausimais; ragina kompetentingus Parlamento komitetus skirti deramą dėmesį jiems persiųstoms peticijoms ir dėti visas reikiamas pastangas siekiant suteikti informaciją, kurios reikia siekiant tinkamai tvarkyti peticijas;

6.  pripažįsta, kad Parlamentas taip pat atlieka itin svarbų politinį vaidmenį, susijusį su Komisijos vykdymo užtikrinimo veiksmais, tikrindamas metines ES teisės įgyvendinimo stebėjimo ataskaitas ir priimdamas atitinkamas Parlamento rezoliucijas; ragina Komisiją atsižvelgti į Peticijų komiteto Parlamentui pateiktas rezoliucijas, kuriose remiantis peticijomis nustatomos konkrečios ES teisės taikymo ir įgyvendinimo spragos, ir ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų ir apie pranešti Parlamentui apie tolesnę veiklą; be to, ragina Tarybą ir Parlamentą imtis konkrečių veiksmų priimant Reglamentą (ES) .../.... [procedūra 2013/0140(COD)] dėl veterinarinio patikrinimo prie ES išorės sienų reikalavimo netaikymo paprastajai vaisinei muselei (drosophila melanogaster), kaip siūlo Nobelio premijos laureatai (biochemijos profesoriai) Peticijoje Nr. 1358/2011;

7.  džiaugiasi, kad 2015 m. sutrumpėjo peticijų nagrinėjimo laikas, tačiau teigia, kad Peticijų komiteto sekretoriatui skubiai reikia skirti daugiau techninių išteklių ir personalo siekiant užtikrinti tinkamą peticijų nagrinėjimą ir dar trumpesnį peticijų tvarkymo laikotarpį, kartu užtikrinant tvarkymo kokybę; ragina skaitmeninti peticijų nagrinėjimą, visų pirma pradėti taikyti naujas informacijos ir komunikacijos technologijas, kad būtų galima užtikrinti, jog nagrinėjimas bus veiksmingas ir atliekamas laiku, optimaliai panaudojant turimus žmogiškuosius išteklius, tačiau kartu išlaikyti galimybę piliečiams pateikti peticijas įprastu paštu;

8.  toliau laikosi nuomonės, kad ypač tais atvejais, kai peticija paskelbiama nepriimtina arba baigiama nagrinėti dėl to, kad ji laikoma nepagrįsta, Komitetas turi pareigą tai tinkamai pagrįsti peticijos pateikėjams;

9.  teigiamai vertina tai, kad Komisija dalyvauja peticijos tvarkymo procese ir prisiima atitinkamus įsipareigojimus, taip pat per kuo trumpesnį laiką atsako į naujas Parlamento atsiųstas peticijas; pažymi, kad Komisijos atsakymai paprastai yra išsamūs ir apima peticijas, priklausančias jos kompetencijai; vis dėlto primena, kad daugeliu atvejų Komisija, atsakydama į peticijas, kurias prašoma peržiūrėti pasikeitus jų statusui ir kontekstui, nepateikia naujų detalių; apgailestauja dėl tų atvejų, kai Peticijų komitetas sutelkia dėmesį į procedūrinius aspektus ir nesigilina į klausimo esmę; primena Komisijai, kad peticijos, kuriose atkreipiamas dėmesys į galimus ES teisės aktų pažeidimus, gali būti baigtos nagrinėti tik atlikus išsamią analizę; teigiamai vertina tai, kad Komisija į Peticijų komiteto posėdžius stengiasi siųsti pareigūnus, kurie paprastai yra kompetentingi, nes apskritai peticijų nagrinėjimo kokybė pagerėja, kai Komisijai diskusijose atstovauja aukščiausio rango pareigūnai, kurie gali atvykti; apgailestauja, kad vykstant Peticijų komiteto posėdžiams Komisijos atstovų atsakymai paprastai apsiriboja komitetui pateikto oficialaus atsakymo turiniu, o Komisijos pareigūnai nepateikia jokios naujos ar svarbios informacijos, kuri padėtų išspręsti pateiktus klausimus; pažymi, kad rimtai atsižvelgiama į rašytinius atsakymus ir paaiškinimus, pateiktus vykstant Peticijos komiteto rengiamoms diskusijoms;

10.  mano, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, ypač kalbant apie aplinkosaugos klausimus, neturėtų apsiriboti vien formaliuoju atitikties procedūroms tikrinimu, bet turėtų sutelkti dėmesį į faktinę klausimo esmę; primena atsargumo principą ir ES aplinkos teisės aktų dvasią, kuria galiausiai siekiama užkirsti kelią nepataisomai žalai aplinkos požiūriu pažeidžiamoms zonoms, ir ragina Komisiją laikytis požiūrio, kuris leidžia jai naudotis savo įgaliojimais ir prerogatyvomis ex-ante pagrindu;

11.  nepritaria vis dažniau Komisijos pateikiamam Parlamento 27-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2009 m.) aiškinimui, pagal kurį jai būtų suteikta teisė baigti nagrinėti bylas, dėl kurių dar nesiimta jokių oficialių žingsnių siekiant pradėti pažeidimo procedūrą, arba sustabdyti vykdomas pažeidimo procedūras, jei bylos nagrinėjamos nacionaliniame teisme; dar kartą patvirtina pradinę minėtosios ataskaitos mintį, jog reikalaujama, kad Komisija imtųsi aktyvesnių veiksmų, kad, vykdydama savo funkcijas, užtikrintų nuoseklų ES teisės aktų įgyvendinimą taikydama pažeidimo procedūrą nepriklausomai nuo to, ar nacionaliniu lygmeniu vykdomas teismo procesas;

12.  ateityje dės daugiau pastangų, siekdamas užtikrinti, kad Komisija reguliariai informuotų Parlamentą apie prieš atskiras valstybes nares pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų eigą siekiant sudaryti sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui ir suteikti galimybę ankstyvuoju etapu informuoti suinteresuotuosius peticijos pateikėjus apie pažangą nagrinėjant peticiją;

13.  mano, kad siekiant skaidrumo ir nusiteikus sąžiningai bendradarbiauti su įvairiomis ES institucijomis, taip pat laikantis Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, Parlamentui paprašius Komisija turėtų pateikti Parlamentui pavienių atvejų, susijusių su procedūra „EU Pilot“, santrauką; primena apie ankstesnius Peticijų komiteto prašymus užtikrinti galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su sistema „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, nes išnagrinėjus peticijas dažnai inicijuojamos tokios procedūros; pakartotinai ragina Komisiją informuoti Peticijų komitetą apie pažeidimų, tiesiogiai susijusių su peticijomis, nagrinėjimo procedūrų raidą; pripažįsta, kad reikia užtikrinti kuo didesnį skaidrumą atskleidžiant informaciją apie procedūras „EU Pilot“ ir apie užbaigtas pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

14.  mano, kad Parlamentui, o ypač Peticijų komiteto prašymu, reikėtų laiku pateikti visą reikalingą informaciją apie pažeidimų nagrinėjimo procedūras, pradėtas dėl su peticijomis susijusių užklausų;

15.  mano, kad būtina gerinti bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais ir jų atitinkamais komitetais, taip pat su valstybių narių vyriausybėmis, ypač siekiant padėti užtikrinti, kad peticiją nagrinėja už tai atsakinga kompetentinga institucija; dar kartą ragina pradėti struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis rengiant reguliarius posėdžius su atitinkamais nacionalinių parlamentų peticijų komitetais; džiaugiasi, kad 2015 m. gegužės 4 d. Peticijų komiteto posėdyje dalyvavo Vokietijos Bundestago Peticijų komiteto delegacija; tikisi, kad toks dialogas gali padėti lojaliai bendradarbiauti siekiant konstruktyviai išspręsti periodiškai gaunamas bylas, pvz., peticijas dėl Vokietijos vaikų ir jaunimo reikalų tarnybos (vok. Jugendamt); ragina valstybių narių bei suinteresuotų vietos ir (arba) regioninių institucijų valdžios institucijų atstovus dalyvauti Peticijų komiteto posėdžiuose; dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad Peticijų komiteto posėdžiuose ir klausymuose dalyvautų Tarybos ir Komisijos atstovai;

16.  pripažįsta veiksmingo ES teisės taikymo poveikį didinant pasitikėjimą ES institucijomis; primena, kad Lisabonos sutartyje įtvirtinta teisė pateikti peticiją – tai svarbus Europos pilietiškumo elementas ir tikras ES teisės aktų taikymo stebėsenos barometras, leidžiantis nustatyti galimas spragas; ragina Peticijų komitetą rengti reguliarius posėdžius su nacionalinių peticijų komitetų nariais siekiant didinti informuotumą apie ES piliečiams rūpimus klausimus ES ir valstybėse narėse, taip pat siekiant toliau stiprinti jų teises priimant ir įgyvendinant geresnius ES teisės aktus;

17.  dar kartą ragina, kaip jau ragino savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliucijoje dėl 2013 m. Peticijų komiteto veiklos(1), patobulinti struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, rengiant reguliarius posėdžius su nacionalinių peticijų komitetų nariais ar kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis; ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į rekomendacijas, pateiktas faktų nustatymo misijos ataskaitose ir vykstant dialogui;

18.  džiaugiasi, kad 2015 m. 191 pilietis pateikė savo peticijas tiesiogiai Peticijų komitetui; primena ir pritaria tam, kad būtų dažniau pasitelkiamos vaizdo konferencijos ar kitos priemonės, kurias naudojant peticijų pateikėjai galėtų aktyviai dalyvauti Peticijų komiteto veikloje tuomet, kai jie negali dalyvauti fiziškai;

19.  pažymi, kad Komisija Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad Chartija valstybėms narėms aktuali tik „tuomet, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę“, aiškina ribojamai ir griežtai; pažymi, kad Chartijos 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Chartija neišplečia Sąjungos teisės taikymo srities už Sąjungos kompetencijos ribų; primena, kad ES piliečių lūkesčiai dažnai yra didesni, palyginti su tuo, kad numatyta Chartijoje, ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę laikytis naujo požiūrio, kuris labiau atitiktų minėtus lūkesčius; ragina plačiau interpretuoti Chartijos taikymo sritį ir galiausiai persvarstyti šio straipsnio tinkamumą ateityje atliekant Chartijos ir Sutarčių peržiūrą; pabrėžia, kad nėra jokių kliūčių, neleidžiančių valstybėms narėms visapusiškai taikyti Chartijos nuostatas savo nacionalinės teisės aktuose siekiant užtikrinti aukštesnę jų piliečių pagrindinių teisių apsaugos lygį, nei numatyta įgyvendinamuose Sąjungos teisės aktuose, primena, kad jos taip pat privalo laikytis kitų tarptautinių įsipareigojimų;

20.  apgailestauja, kad peticijų pateikėjai vis dar negauna pakankamai informacijos apie priežastis, dėl kurių jų peticija paskelbiama nepriimtina;

21.  apgailestauja, kad Komisija griežtai aiškina Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį, pagal kurį „Chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę“; primena, jog dėl to, kad esama Chartijos 51 straipsnio, piliečių lūkesčiai yra gerokai didesni, palyginti su veiksmais, kurių galima imtis griežtai vadovaujantis Chartijos teisinėmis nuostatomis, taigi būtent dėl šio griežto ir ribojančio aiškinimo lūkesčiai dažnai nepateisinami; prašo Komisijos laikytis naujo požiūrio, kuris labiau atitiktų minėtus lūkesčius;

22.  apgailestauja, kad Lenkijos ir Jungtinės Karalystės piliečiai vis dar neapsaugoti pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją

23.  pabrėžia, kad 2015 m. sausio mėn. dvi EP narės buvo paskirtos Peticijų komiteto atstovėmis struktūrose, susijusiose su JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimu, ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir 27 d. Ženevoje (Šveicarija) jos dalyvavo svarstant preliminarų JT neįgaliųjų teisių komiteto ir Europos Sąjungos pranešimą; pabrėžia, kad Peticijų komitetas nuolat atlieka svarbų darbą įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; atitinkamai atkreipia dėmesį į tai, kad 2015-ieji buvo itin reikšmingi, nes pirmą kartą Jungtinių Tautų organas patikrino, kaip ES laikomasi su žmogaus teisėmis susijusių įsipareigojimų; džiaugiasi, kad Jungtinių Tautų komitetas turėjo progą išgirsti išsamią informaciją apie Peticijų komiteto apsaugos funkciją; pabrėžia, kad komitetas jau atsižvelgia į JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas vykstant peticijų nagrinėjimo procesui(2); džiaugiasi, kad 2015 m. spalio 15 d. Peticijų komiteto organizuotas viešasis klausymas „Neįgaliųjų teisių apsauga vertinant iš gautų peticijų perspektyvos“ pasižymėjo dideliu prieinamumu; atkreipia dėmesį į C teminio skyriaus užsakyto tyrimo „Peticijų komiteto apsaugos funkcija įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją“ išvadų svarbą; mano, jog svarbu, kad Peticijų komitetas ir toliau rengtų renginius, skirtus su negalia susijusioms peticijoms; ragina pagerinti Peticijų komiteto ir jo sekretoriato pajėgumus, kad komitetas galėtų tinkamai atlikti savo apsaugos funkciją; ragina skirti pareigūną, kuris būtų atsakingas už problemų, susijusių su negalia, sprendimą; atkreipia dėmesį į reikšmingus tolesnius veiksmus, kurių Komitetas ėmėsi 2015 m. tam tikrais konkrečiais su negalia susijusiais klausimais, pvz., dėl Marakešo sutarties ratifikavimo, Kovos su diskriminacija direktyvos blokavimo nutraukimo, muitų netaikymo tam tikriems neįgaliųjų švietimui, jų mokslinei ir kultūrinei pažangai skirtiems daiktams ar dėl neįgalių šeimos narių globėjų;

24.  primygtinai ragina nedelsiant ES lygmeniu ratifikuoti Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims, neatsižvelgiant į konfliktą dėl kompetencijos sričių Europos Sąjungos Teisingumo Teisme; primena, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas 2015 m. rugsėjo mėn. baigiamosiose pastabose atkreipė dėmesį į tam tikrus trūkumus, dėl kurių ES neužtikrinama visiška atitiktis konvencijai; pažymi, kad ES turi nedelsiant priimti iš dalies pakeistą Europos prieinamumo aktą, apimantį veiksmingus ir prieinamus vykdymo užtikrinimo ir skundų nagrinėjimo mechanizmus; atkreipia dėmesį į reikalavimą atskirti Komisijos funkcijas pašalinant ją iš nepriklausomos stebėsenos sistemos, siekiant užtikrinti, kad sistemai skiriama pakankamai išteklių, kad ji galėtų vykdyti savo funkcijas;

25.  pabrėžia, kad piliečiai pateikia peticijų labai įvairiomis temomis, tokiomis kaip pagrindinės teisės, neįgaliųjų teisės, vaiko gerovė, neįgaliųjų teisės, mažumoms priklausančių asmenų teisės, vaikų teisės, vidaus rinka, aplinkos apsaugos teisė, darbo santykiai, migracijos politika, prekybos susitarimai, visuomenės sveikatos klausimai, transportas, gyvūnų teisės ir diskriminacija;

26.  apgailestauja dėl itin griežto požiūrio, kurio laikosi Komisija atsakydama į su įvairiais gyvūnų gerovės aspektais susijusias peticijas, kai tai susiję su pagal SESV 13 straipsnį jai tenkančių atsakomybės sričių aiškinimu; ragina Komisiją persvarstyti savo dabartinį požiūrį ir toliau išnagrinėti jo teisinį pagrindą, kad ji galėtų atlikti savo vaidmenį užtikrinant geresnę gyvūnų teisių apsaugą visoje ES;

27.  pabrėžia ypatingai jautrų peticijų, susijusių su vaikų teisėmis, pobūdį, nes tokiais atvejais reikia skubiai ir tinkamai atsakyti į peticijos pateikėjui rūpimus klausimus, kartu atsižvelgiant į vaiko interesus, kalbant apie Peticijų komiteto rengiamus tiriamuosius vizitus nagrinėjant peticijas;

28.  mano, kad viešųjų klausymų rengimas – tai svarbus būdas, leidžiantis giliau apsvarstyti peticijų pateikėjų iškeliamas problemas, priklausančias ES veiklos sritims, taip pat bendrus ES veikimo aspektus ir jam būdingus trūkumus; atkreipia dėmesį į viešuosius klausymus, 2015 m. vasario 26 d. surengtus drauge su Konstitucinių reikalų komitetu dėl Europos piliečių iniciatyvos (EPI), 2015 m. birželio 23 d. surengtus klausymus dėl teisės pateikti peticiją, 2015 m. spalio 15 d. surengtus klausymus dėl neįgaliųjų teisių apsaugos, 2015 m. gegužės 11 d. kartu su 3 kitais komitetais surengtus klausymus dėl EPI „Stabdykime vivisekciją“, taip pat į 2015 m. gruodžio 1 d. kartu su Teisės reikalų komitetu surengtą seminarą dėl tarpvalstybinių įvaikinimų;

29.  mano, kad EPI yra nauja politinė piliečių teisė ir tinkama Europos Sąjungos dalyvaujamosios demokratijos darbotvarkės nustatymo priemonė, suteikianti galimybę piliečiams tiesiogiai ir aktyviai įsitraukti į jiems poveikį darančius projektus ir procesus, ir tos galimybės neabejotinai turi būti visapusiškai išnaudotos ir labai padidintos, siekiant kuo geresnių rezultatų ir skatinant kuo daugiau ES piliečių dalyvauti plėtojant Europos integracijos procesą ateityje; taip pat mano, kad vienas iš prioritetinių ES tikslų turi būti siekis stiprinti pagrindinių teisių ir demokratinio teisėtumo apsaugą bei padidinti ES institucijų skaidrumą; primena Komisijai, kad reikia laikytis visų 2015 m. spalio 28 d. Parlamento rezoliucijoje pateiktų rekomendacijų dėl Europos piliečių iniciatyvos(3), siekiant užtikrinti galimybę veiksmingai naudotis teise pateikti EPI; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą iniciatyviai rengti viešuosius klausymus, skirtus sėkmingos iniciatyvoms; įsipareigoja instituciniu lygmeniu teikti pirmenybę šio dalyvaujamojo proceso veiksmingumui ir atitinkamų tolesnių teisėkūros veiksmų užtikrinimui;

30.  apgailestauja, kad Komisija mano, jog dar per anksti pervarstyti Reglamentą (ES) Nr. 211/2011, pradėtą taikyti prieš trejus metus 2012 m. balandžio 1 d.; mano, kad būtina išsamiai įvertinti jo taikymą praktikoje, siekiant pašalinti galimus nustatytus trūkumus ir pasiūlyti perspektyvius sprendimus, atsižvelgiant į tai, kad jis bus netrukus persvarstomas, užtikrinant, kad EPI taikomos sąlygos ir procedūros būtų iš tikrųjų aiškios, paprastos, lengvai taikytinos ir proporcingos; teigiamai vertina 2015 m. kovo 31 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos piliečių iniciatyvos ir Europos ombudsmenės sprendimą OI/9/2013/TN ir ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant šios priemonės peržiūrą EPI rezultatai iš tikrųjų būtų įtraukti į Sąjungos teisę pagal Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją ir būtų įgyvendintos visos reikiamos teisinės priemonės, kad būtų galima tinkamai toliau veikti, kai laikoma, kad Europos piliečių iniciatyva buvo sėkmingai užbaigta; ragina Komisiją, atsižvelgiant į įvairius nustatytus trūkumus, kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl Reglamento (ES) Nr. 211/2011 reformos;

31.  atkreipia dėmesį į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Ispanijoje taikomų hipotekos teisės aktų ir rizikingų finansinių priemonių(4), parengtą atsižvelgiant į gautas peticijas, kurioje Parlamentas pateikė rekomendacijų dėl teisingo ES teisės aktų dėl hipotekos taikymo ir kovos su piktnaudžiavimu bankininkystės srityje; ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti, kaip visose valstybėse narėse taikoma Direktyva 2014/17/ES dėl hipotekos kredito ir Direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, ir pasidalyti gerąja patirtimi, siekiant gerinti finansinių sunkumų turinčių piliečių apsaugą;

32.  yra susirūpinęs dėl įrodymų, kad tam tikrose valstybėse narėse yra trūkumų kalbant apie tinkamas galimybes kreiptis į teismą, kurie paaiškėjo nagrinėjant peticijas; mano, kad tai esminis klausimas, kuris turi būti nedelsiant sprendžiamas, siekiant užtikrinti tinkamą demokratinį Sąjungos veikimą ir suteikti piliečiams ir gyventojams galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis; mano, kad Sąjunga turėtų rodyti pavyzdį, vykdydama Orhuso konvencijos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ramstį;

33.  atkreipia dėmesį į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl 2014 m. Peticijų komiteto veiklos(5) ir į 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2014 m. veiklą(6);

34.  teigiamai vertina tai, kad veikla tiriamųjų vizitų srityje grįžo prie labiau įprasto lygio, ir tikisi, kad ateinančiais metais iki kadencijos pabaigos bus visapusiškai išnaudotos šios ypatingos Peticijų komiteto prerogatyvos galimybės; atkreipia dėmesį į po kiekvieno vizito parengiamų darbo dokumentų, įskaitant konkrečias rekomendacijas, svarbą ir ragina skirtingas suinteresuotas valdžios institucijas į juos tinkamai atsižvelgti; mano, kad reikėtų periodiškai vertinti, kaip laikomasi minėtų rekomendacijų;

35.  atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto per 2015 m. nuveiktus darbus siekiant, kad peticijų pateikėjai galėtų naudotis internetiniu portalu, kuriame jie gali užsiregistruoti, pateikti peticiją, įkelti pagrindžiamuosius dokumentus ir pasirašyti jau priimtas nagrinėti kitas peticijas; atkreipia dėmesį į tai, kad portalas atnaujinamas, t. y. į jį keltos 2013, 2014 ir 2015 m. užregistruotos peticijos; džiaugiasi, kad atnaujintos ir patobulintos naujos funkcijos, susijusios su paieška, pasirašymu ir peticijos pateikėjo duomenų konfidencialumu;

36.  primena apie priemones, kurias dar reikia įgyvendinti siekiant užbaigti likusius peticijų interneto portalo kūrimo projekto etapus, kad peticijų pateikėjai galėtų gauti tikralaikę informaciją apie savo peticijų nagrinėjimo būklę ir būti automatiškai informuojami apie nagrinėjimo būklės pasikeitimą, pvz., priimtinumo paskelbimą, Komisijos atsakymo gavimą arba peticijos įtraukimą į komiteto posėdžių darbotvarkę ir tiesioginės transliacijos internetu nuorodą, ir tokiu būdu gautų aiškią tiesioginę informaciją iš Peticijų komiteto sekretoriato; pabrėžia, kad interneto portalas yra itin svarbus ES piliečių informavimo šaltinis ir kad dėl šios priežasties turėtų būti teikiama informacija apie visą peticijos nagrinėjimo ciklą;

37.  atkreipia dėmesį į Reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje priėmimą; reikalauja, kad Peticijų komitetas ir visos Europos Sąjungos institucijos pripažintų elektroniniu parašu patvirtintus pateiktus dokumentus iš visų 28 valstybių narių;

38.  pabrėžia, kad labai svarbus vaidmuo tenka tinklui SOLVIT, tarpvalstybinių problemų sprendimo tinklui, ir kad reikėtų jį visapusiškai plėtoti, siekiant panaudoti visas jo teikiamas galimybes, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir jų nacionaliniais SOLVIT centrais, kurie priklauso nuo nacionalinės administracijos, ir ragina padidinti jam skiriamus išteklius, atlikti sistemingesnę SOLVIT nustatytų problemų analizę, nes šis tinklas padeda susidaryti tikrovišką bendrosios rinkos veikimo trūkumų vaizdą;

39.  ragina Jungtinę Karalystę atkreipti dėmesį į rekomendacijas, pateiktas faktų nustatymo misijos į Londoną 2015 m. lapkričio 5 ir 6 d. ataskaitoje, kurią Peticijų komitetas patvirtino 2016 m. balandžio 19 d.;

40.  pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Europos ombudsmenu ir kad Parlamentas dalyvautų Europos ombudsmenų tinklo veikloje; džiaugiasi gerais Europos ombudsmenės ir Peticijų komiteto santykiais institucinėje sistemoje; teigiamai vertina ombudsmenės darbą tobulinant gerą valdymą ES ir ypač džiaugiasi nuolatine ombudsmenės parama Peticijų komiteto darbui per visus metus;

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir jų peticijų komitetams bei nacionaliniams ombudsmenams arba atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0204.
(2) Priimta JT komiteto per keturioliktąją sesiją (2015 m. rugpjūčio 17 d. – rugsėjo 4 d.); žr.: http://tbinternet.ohchr.org/_layouts/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CRPD%2fC%2fEU%2fCO%2f1&Lang=en
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0382.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0347.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0021.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0062.

Teisinis pranešimas