Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2016 m. birželio 8 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti sudarymas. Komiteto įgaliojimai, narių skaičius ir įgaliojimų trukmė
 ES ir Palau susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Tongos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Kolumbijos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 Prekybos informacinių technologijų produktais (ITS) išplėtimas ***
 Kontrolės priemonių taikymas medžiagai α-PVP *
 Konvencijos dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų 2010 m. protokolo ratifikavimas ir prisijungimas prie jo, išskyrus aspektus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose
 Konvencijos dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų 2010 m. protokolo ratifikavimas ir prisijungimas prie jo, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais
 ES ir Filipinų pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (Kroatijos įstojimas) ***
 ES ir Filipinų pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (pritarimas) ***
 ES ir Filipinų pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (rezoliucija)
 Makrofinansinė pagalba Tunisui ***I
 Kovos su tam tikra mokesčių vengimo praktika taisyklės *
 Tolesni veiksmai, susiję su 2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų
 Europos saugumui ir gynybai skirti kosmoso pajėgumai
 Kosmoso sektoriaus produktų pateikimas rinkai
 Padėtis Venesueloje
 Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos: padėtis po 2015 m. gruodžio 16 d. Teismo sprendimo
 Produktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų
 Genetiškai modifikuoti gvazdikai (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4)

Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti sudarymas. Komiteto įgaliojimai, narių skaičius ir įgaliojimų trukmė
PDF 335kWORD 85k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti sudarymo. Komiteto įgaliojimai, narių skaičius ir įgaliojimų trukmė (2016/2726(RSO))
P8_TA(2016)0253B8-0745/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 337 Parlamento narių pateiktą prašymą sudaryti tyrimo komitetą įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti,

–  atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią Direktyvą 77/799/EEB(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/91/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, kiek tai susiję su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010(8),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros(9),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)(10),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 84/253/EEB(11),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/56/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito(13),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB(14),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/17/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos(15),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją 2012/771/ES dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų(16) ir 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją 2012/772/ES dėl agresyvaus mokesčių planavimo(17),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016)0024),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 198 straipsnį,

1.  nusprendžia sudaryti tyrimo komitetą įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti;

2.  nusprendžia, kad tyrimo komitetas turi:

   tirti įtarimus, kad Komisija neužtikrino Direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo, o valstybės narės šios direktyvos neįgyvendino ir veiksmingai jos neįvykdė, atsižvelgiant į pareigą laiku ir veiksmingai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2015/849;
   tirti įtarimus, kad valstybių narių valdžios institucijos netaikė administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių institucijoms, kurios pripažintos padariusios sunkų nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Direktyvą 2005/60/EB, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2013/36/ES, pažeidimą;
   tirti įtarimus, kad Komisija neužtikrino Direktyvos 2011/16/ES, ypač jos 9 straipsnio 1 dalies, pagal kurią reikalaujama spontaniškai perduoti informaciją apie mokesčius kitai valstybei narei, jeigu yra pagrindo įtarti, jog gali būti prarandamos mokestinės pajamos, atsižvelgiant į pareigą laiku ir veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2014/107/ES, įgyvendinimo, o valstybių narių institucijos neįgyvendino šios direktyvos ir veiksmingai jos nevykdė; šiuo tikslu ir siekiant ištirti kitus teisinius pagrindus, susijusius su kaltinimais dėl minėtųjų pažeidimų arba netinkamo administravimo, naudotis prieiga prie visų susijusių dokumentų, įskaitant visus susijusius Elgesio kodekso grupės dokumentus, kuriuos gavo specialieji komitetai TAXE 1 ir TAXE 2;
   tirti įtarimus, kad valstybės narės neužtikrino Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių įgyvendinimo, šiame sprendime nustatytoje tyrimo srityje;
   tirti įtarimus, kad Komisija neužtikrino Direktyvos 2014/91/ES įgyvendinimo, o valstybės narės neįgyvendino šios direktyvos ir veiksmingai jos nevykdė;
   tirti įtarimus, kad Komisija neužtikrino Direktyvos 2011/61/ES ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 231/2013 įgyvendinimo, o valstybės narės jų neįgyvendino ir veiksmingai nevykdė;
   tirti įtarimus, kad Komisija neužtikrino Direktyvos 2009/138/EB įgyvendinimo, o valstybės narės neįgyvendino šios direktyvos ir veiksmingai jos nevykdė;
   tirti įtarimus, kad Komisija neužtikrino Direktyvos 2006/43/EB įgyvendinimo, o valstybės narės jos neįgyvendino ir veiksmingai nevykdė, atsižvelgiant į pareigą laiku ir veiksmingai įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 537/2014 ir Direktyvą 2014/56/ES;
   tirti įtarimus, kad valstybės narės neperkėlė Direktyvos 2013/34/ES;
   tirti įtarimus, kad Komisija neužtikrino Direktyvos 2012/17/ES įgyvendinimo, o valstybės narės neįgyvendino šios direktyvos ir veiksmingai jos nevykdė;
   tirti įtarimus dėl galimų Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje nustatyto lojalaus bendradarbiavimo pareigos pažeidimų, kuriuos padarė valstybė narės ir asocijuotos bei valstybėms narėms priklausančios teritorijos, šiame sprendime numatytoje tyrimo srityje; šiuo tikslu visų pirma įvertinti, ar tokie pažeidimai gali būti padaryti dėl to, kad kaip įtariama nebuvo imtasi atitinkamų priemonių, siekiant užkirsti kelią galimybei naudotis priemonėmis, sudarančiomis galimybes jų naudos gavėjams pasislėpti nuo finansinių institucijų ir kitų tarpininkų, teisininkų, kredito ir bendrovių paslaugų teikėjų, taip pat naudotis bet kokiomis kitomis priemonėmis ir bendrovių paslaugų teikėjais, sudarančiais pinigų plovimo ir mokesčių vengimo galimybes kitose valstybėse narėse (taip pat ištirti kredito įstaigų, individualių įmonių ir virtualios valiutos vaidmenį), kartu atsižvelgiant į šiuo metu valstybių narių lygmeniu vykdomas darbo programas, pagal kurias siekiama spręsti šias problemas ir sušvelninti jų poveikį;
   teikti visas, jo manymu, būtinas rekomendacijas šiuo klausimu, įskaitant dėl to, kaip valstybės narės įgyvendina minėtąsias 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendacijas dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų, ir dėl agresyvaus mokesčių planavimo, taip pat vertina Komisijos veiksmingo apmokestinimo išorės strategijos vėliausius pokyčius ir Sąjungos bei valstybių narių ir trečiųjų šalių teisines ir mokesčių sistemas (pvz.: susitarimus dėl dvigubo apmokestinimo, susitarimus dėl keitimosi informacija, laisvosios prekybos susitarimus) ir pastangas, kuriomis siekiama tarptautiniu lygmeniu (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, G20, Finansinių veiksmų darbo grupė ir Jungtinės Tautos) skatinti su nuosavybe susijusio informacijos skaidrumą;

3.  nusprendžia, kad tyrimo komitetas pateiks savo galutinę ataskaitą per 12 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo datos;

4.  nusprendžia, kad tyrimo komitetas, vykdydamas savo veiklą, turėtų atsižvelgti į visus su jo kompetencijos sritimi susijusius per jo įgaliojimų laikotarpį įvykusius pokyčius;

5.  nusprendžia, kad tyrimo komiteto ir specialiojo komiteto TAXE 2 parengtas rekomendacijas turėtų nagrinėti susiję nuolatiniai komitetai;

6.  nusprendžia, kad tyrimo komitetą sudaro 65 Parlamento nariai;

7.  paveda Pirmininkui užtikrinti, kad šis sprendimas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1) OL L 113, 1995 5 19, p. 1.
(2) OL L 309, 2005 11 25, p. 15.
(3) OL L 141, 2015 6 5, p. 73.
(4) OL L 176, 2013 6 27, p. 338.
(5) OL L 64, 2011 3 11, p. 1.
(6) OL L 359, 2014 12 16, p. 1.
(7) OL L 257, 2014 8 28, p. 186.
(8) OL L 174, 2011 7 1, p. 1.
(9) OL L 83, 2013 3 22, p. 1.
(10) OL L 335, 2009 12 17, p. 1.
(11) OL L 157, 2006 6 9, p. 87.
(12) OL L 158, 2014 5 27, p. 77.
(13) OL L 158, 2014 5 27, p. 196.
(14) OL L 182, 2013 6 29, p. 19.
(15) OL L 156, 2012 6 16, p. 1.
(16) OL L 338, 2012 12 12, p. 37.
(17) OL L 338, 2012 12 12, p. 41.


ES ir Palau susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 235kWORD 61k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Palau Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (12080/2015 – C8-0400/2015 – 2015/0193(NLE))
P8_TA(2016)0254A8-0177/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12080/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Palau Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (12077/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0400/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0177/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Palau Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Tongos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 235kWORD 61k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Tongos Karalystės susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (12089/2015 – C8-0374/2015 – 2015/0196(NLE))
P8_TA(2016)0255A8-0179/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12089/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Tongos Karalystės susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (12087/2015),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0374/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0179/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Tongos Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Kolumbijos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 236kWORD 61k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kolumbijos Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (12095/2015 – C8-0390/2015 – 2015/0201(NLE))
P8_TA(2016)0256A8-0178/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12095/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kolumbijos Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (12094/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0390/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0178/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kolumbijos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Prekybos informacinių technologijų produktais (ITS) išplėtimas ***
PDF 243kWORD 61k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kaip Deklaracijos dėl prekybos informacinių technologijų produktais (ITS) išplėtimo, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (06925/2016 – C8-0141/2016 – 2016/0067(NLE))
P8_TA(2016)0257A8-0186/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06925/2016),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. PPO Ministrų deklaraciją dėl prekybos informacinių technologijų produktais išplėtimo (06926/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0141/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8–0186/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Pasaulio prekybos organizacijai.


Kontrolės priemonių taikymas medžiagai α-PVP *
PDF 245kWORD 61k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl kontrolės priemonių taikymo naujai psichoaktyviajai medžiagai 1-fenil-2-(pirolidin-1-il) pentan-1-onui (α-pirolidinvalerofenonui, α-PVP) projekto (15386/2015 – C8-0115/2016 – 2015/0309(CNS))
P8_TA(2016)0258A8-0175/2016

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (15386/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0115/2016),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimą 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės(1), ypač į jo 8 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0175/2016),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1)OL L 127, 2005 5 20, p. 32.


Konvencijos dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų 2010 m. protokolo ratifikavimas ir prisijungimas prie jo, išskyrus aspektus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose
PDF 345kWORD 91k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių Europos Sąjungos interesų labui atliekamo Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo, išskyrus aspektus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, projekto (13806/2015 – C8-0410/2015 – 2015/0135(NLE))
P8_TA(2016)0259A8-0191/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13806/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8–0410/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (1996 m. HNS konvencija),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. HNS konvencijos 2010 m. protokolą (2010 m. HNS konvencija),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2015)0304),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimą 2002/971/EB, leidžiantį valstybėms narėms Bendrijos interesų labui ratifikuoti 1996 m. HNS konvenciją arba prie jos prisijungti(2),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)(3) (Direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą (DAAA)),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą 2015 m. lapkričio 20 d. ir gruodžio 8 d. Nuolatinių atstovų komiteto ir Tarybos susitikimų protokoluose(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 18 d. dokumentą dėl laivybos pramonės, kuriame valstybės narės raginamos kuo greičiau ratifikuoti HNS konvencijos 2010 m. protokolą ar prie jo prisijungti laikantis Komisijos siūlomo požiūrio(5),

–  atsižvelgdamas į bendrovės „BIO Intelligence Service“ Komisijai parengtą 2014 m. vasario 19 d. galutinę ataskaitą „DAAA veiksmingumo tyrimas: taikymo apimtis ir išimtys“(6),

–  atsižvelgdamas į Parlamento Teisės tarnybos 2016 m. vasario 11 d. pranešimą dėl minėto pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo teisinio pagrindo (SJ-0066/16) ir vėliau laiško forma pateiktą Teisės reikalų komiteto 2016 m. vasario 19 d. nuomonę dėl tinkamo minėto pasiūlymo dėl sprendimo teisinio pagrindo(7), pridėtą prie pranešimo A8-0191/2016,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto preliminarų pranešimą (A8-0191/2016),

A.  kadangi 2010 m. HNS konvencijos tikslas – užtikrinti atskaitomybę ir tinkamos, greitos ir veiksmingos asmenims, turtui ir aplinkai dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra padarytų nuostolių arba žalos kompensacijos mokėjimą per specializuotą Tarptautinį HNS kompensacijų fondą;

B.  kadangi, viena vertus, ja siekiama nustatyti principą „teršėjas moka“ ir prevencijos ir atsargumo principus, kad galimos žalos aplinkai atveju būtų imamasi prevencinių veiksmų, ir todėl tai patenka į Sąjungos aplinkos politikos ir bendrųjų principų sritį, ir, kita vertus, ja siekiama reguliuoti dėl jūrų transporto padarytos žalos kylančias problemas bei užkirsti kelią tokiai žalai ir ją sumažinti ir tai patenka į Sąjungos transporto politikos sritį;

C.  kadangi, remiantis Komisijos pasiūlymu (COM(2015)0304), 2010 m. HNS konvencijos sudarymas iš dalies sutaps su Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą taikymo taisyklių apimtimi;

D.  kadangi 2010 m. HNS konvencijos taikymo sritis iš dalies sutampa su Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą taikymo sritimi, kiek tai susiję su žala aplinkai, padarytai valstybės, šios Konvencijos šalies, jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir jūrų vandenyse, aplinkos užteršimo žala, padaryta valstybės, šios Konvencijos šalies, išimtinėje ekonominėje zonoje arba jai lygiavertėje teritorijoje (ne daugiau kaip 200 jūrmylių nuo pagrindinių linijų), ir prevencinėmis priemonėmis, siekiant išvengti tokios žalos arba ją sumažinti;

E.  kadangi 2010 m. HNS konvencija nustatyta griežta laivo savininko atsakomybė už visą Konvencijoje numatytą žalą, padarytą vežant jūra pavojingas ir kenksmingas medžiagas, taip pat prievolė sudaryti draudimo sutartį arba gauti kitą finansinę garantiją, kad būtų užtikrinta jo atsakomybė už žalą pagal konvenciją, uždraudžiant šiuo tikslu visus kitus reikalavimus laivo savininko atžvilgiu, išskyrus reikalavimus pagal minėtą Konvenciją (7 straipsnio 4 ir 5 dalys);

F.  kadangi dėl šios priežasties esama pavojaus, kad gali būti prieštaravimas tarp DAAA ir 2010 m. HNS konvencijos; šio pavojaus galima išvengti taikant DAAA 4 straipsnio 2 dalį, kuriame nustatoma, kad ši direktyva „netaikoma aplinkos žalai arba tokios žalos neišvengiamai grėsmei, kurią sukelia įvykis, kurio atsakomybę arba kompensaciją reglamentuoja IV priede išvardytos tarptautinės konvencijos, taip pat ir būsimi jų pakeitimai, galiojančios toje valstybėje narėje“;

G.  kadangi DAAA nebus taikoma aplinkos žalai arba tokios žalos neišvengiamai grėsmei, kurias reglamentuoja 2010 m. HNS konvencija, kai tik pastaroji įsigalios; todėl kyla rizika, kad teisinė aplinka bus suskaidyta ir kai kurioms valstybėms narėms bus taikoma 2010 m. HNS konvencija, o kitoms – Direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, nebent visos valstybės narės ratifikuotų 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungtų per tą patį laikotarpį; dėl to bus sudarytos nevienodos sąlygos nukentėjusiesiems dėl taršos, pvz., pakrantės bendruomenėms, žvejams ir kt., be to, tai prieštaraus 2010 m. HNS konvencijos dvasiai;

H.  kadangi pagrindiniai principai, kuriais grindžiamos Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos, įskaitant 2010 m. HNS konvenciją, yra griežta laivo savininko atsakomybė, privalomas draudimas nuo žalos trečiosioms šalims, žalą patiriančių asmenų teisė pareikšti tiesioginį atgręžtinį reikalavimą draudikui, atsakomybės apribojimas ir, naftos bei pavojingų ir kenksmingų medžiagų atveju, specialus kompensacijų fondas, per kurį žala atlyginama tuo atveju, kai ji viršija laivo savininko atsakomybės ribas;

I.  kadangi visai Sąjungai naudinga turėti vienodą atsakomybės sistemą, taikomą su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra susijusiai žalai;

J.  kadangi nėra visiškai aišku, ar DAAA 4 straipsnio 2 dalis reiškia, kad DAAA neleidžiama taikyti valstybėje narėje, kuri ratifikavo 2010 m. HNS konvenciją ar kad draudimas taikomas tik tiek, kiek atsakomybė ar kompensavimas patenka į minėtos Konvencijos taikymo sritį;

K.  kadangi 2010 m. HNS konvencijoje numatytas kompensavimo režimas ir todėl pagal ją nustatytos siauresnio masto priemonės nei pagal DAAA, sukuriant režimą, pagal kurį veiklos subjektai turi užkirsti kelią ar ištaisyti atitinkamai gresiantį ar esamą pavojų, susijusį su žala aplinkai, ir pagal kurį reikalaujama, kad kompetentingos valdžios institucijos reikalautų veiklos subjektų tai padaryti;

L.  kadangi, priešingai nei numatyta DAAA, pagal 2010 m. HNS konvenciją negali būti suteikta kompensacija už neekonominio pobūdžio žalą;

M.  kadangi pagal DAAA veiklos subjektams nenustatoma privaloma finansinė garantija siekiant užtikrinti, kad jie turės lėšų užtikrinti žalos aplinkai prevenciją ir ištaisymą, nebent valstybė narė yra priėmusi griežtesnes nuostatas nei numatyta DAAA;

N.  kadangi 2010 m. HNS konvencijoje nustatytas aiškus įpareigojimas savininkui gauti draudimą ar kitokią finansinę garantiją, kuri teiktų apsaugą nuo atsakomybės už žalą pagal Konvenciją;

O.  kadangi kitos Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos, įtrauktos į DAAA IV priedą, buvo veiksmingos, nes jomis pavyko pasiekti aplinkos ir prekybos interesų pusiausvyrą aiškiai nukreipiant atsakomybę, kai paprastai nėra neaiškumo, kuri šalis yra atsakinga, taip pat nustatant privalomą draudimą ir greitus kompensavimo mechanizmus, kurie neapsiriboja tik žala aplinkai;

1.  prašo Tarybos ir Komisijos atsižvelgti į šias rekomendacijas:

   i) užtikrinti, kad būtų laikomasi ES sutarties 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto Sąjungos kompetencijos suteikimo principo ir nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią „Bendrijos priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra ir kurie pirmiausia apima priemonės tikslą ir turinį“(8);
   ii) taigi, pritaria laiško forma pateiktai Teisės reikalų komiteto 2016 m. vasario 19 d. nuomonei, kurioje nurodoma:

„kadangi siūlomu Tarybos sprendimu siekiama leisti valstybėms narėms Sąjungos vardu ratifikuoti HNS konvencijos 2010 m. protokolą arba prie jo prisijungti ir atitinkamai jas įpareigoti laikytis 2010 m. HNS konvencijos taisyklių ir turint omenyje tai, kad į pastarąją įtraukti ne tik žalos aplinkai (įgyvendinant principą, kad reikėtų imtis prevencinių veiksmų, ir principą „teršėjas moka“), bet ir su aplinka nesusijusios žalos, padarytos dėl pavojingų medžiagų vežimo jūra, atvejai, SESV 100 straipsnio 2 dalis, 192 straipsnio 1 dalis ir 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktis yra tinkami šio pasiūlymo teisiniai pagrindai“.

   iii) užtikrinti, kad, laikantis nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, ratifikavus 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungus prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais nebūtų padarytas neigiamas poveikis bendrų Sąjungos taisyklių vienodumui, vientisumui ir veiksmingumui(9);
   iv) atsižvelgiant į tai, labiau atkreipti dėmesį, kad 2010 m. HNS konvencijos taikymo sritis iš dalies sutampa su Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą taikymo sritimi, kiek tai susiję su žala aplinkai, padarytai valstybės, šios Konvencijos šalies, jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir jūrų vandenyse, aplinkos užteršimo žala, padaryta valstybės, šios Konvencijos šalies, išimtinėje ekonominėje zonoje arba jai lygiavertėje teritorijoje (ne daugiau kaip 200 jūrmylių nuo pagrindinių linijų), ir prevencinėmis priemonėmis, siekiant išvengti tokios žalos arba ją sumažinti (prevencinės priemonės, pirminis ištaisymas ir papildomas ištaisymas);
   v) užtikrinti, kad Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą ir 2010 m. HNS konvencijos prieštaravimų galimybė būtų sumažinta imantis visų tinkamų veiksmų, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad 2010 m. HNS konvencijos 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos išimties nuostatos, pagal kurią laivo savininko atžvilgiu negali būti pateiktas joks reikalavimus, išskyrus reikalavimus pagal minėtą Konvenciją, visapusiškai laikytųsi Konvenciją ratifikavusios ar prie jos prisijungusios valstybės narės pagal Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą 4 straipsnio 2 dalį ir IV priedą;
   vi) užtikrinti, jog būtų sumažintas pavojus, kad bus sukurtos ir sustiprintos konkurencingumo kliūtys valstybėms, kurios pasirengusios prisijungti prie 2010 m. HNS konvencijos, palyginti su valstybėmis, kurios gali norėti atidėti šį procesą ir toliau būti saistomos tik DAAA;
   vii) užtikrinti, kad būtų panaikinta nuolatinė padėtis, kai veikia du jūrų atsakomybės režimai – Sąjungos ir tarptautinis, nes tai nulemtų Sąjungos teisės aktų susiskaidymą, be to, sukeltų pavojų aiškiam atsakomybės nukreipimui ir galėtų nulemti ilgus ir brangius teisinius procesus ir tai padarytų žalos aukoms ir laivybos pramonei;
   viii) atsižvelgiant į tai, užtikrinti, kad valstybėms narėms būtų nustatyta aiški pareiga imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas, t. y. per pagrįstą laikotarpį, kuris turėtų būti ne ilgesnis kaip ketveri metai nuo Tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos, ratifikuoti 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungti;

2.  daro išvadą, kad ši rezoliucija būtų tolesnė galimybė Tarybai ir Komisijai atsižvelgti į 1 dalyje išdėstytas rekomendacijas;

3.  paveda Pirmininkui paprašyti surengti papildomas diskusijas su Komisija ir Taryba;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.
(2) OL L 337, 2002 12 13, p. 55.
(3) OL L 143, 2004 4 30, p. 56.
(4) Pranešimas 13142/15.
(5) Adresas internete: http://www.ics-shipping.org/docs/default-source/Submissions/EU/hazardous-and-noxious-substances.pdf.
(6) Adresas internete: http://ec.europa.eu/environment/legal/liability/pdf/BIO%20ELD%20Effectiveness_report.pdf.
(7) PE576.992.
(8) 2012 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Parlamentas / Europos Sąjungos Taryba, C-130/10, ECLI:EU:C:2012:472, 42 punktas.
(9) Teisingumo Teismo 1993 m. kovo 19 d. nuomonė Nr. 2/91, ECLI:EU:C:1993:106, 25 punktas; Teisingumo Teismo 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas Europos bendrijų Komisija / Danijos Karalystė, C-467/98, ECLI:EU:C:2002:625, 82 punktas; Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 7 d. nuomonė Nr. 1/03, ECLI:EU:C:2006:81, 120 ir 126 punktai; Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.


Konvencijos dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų 2010 m. protokolo ratifikavimas ir prisijungimas prie jo, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais
PDF 268kWORD 84k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių Europos Sąjungos interesų labui atliekamo Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais, projekto (14112/2015 – C8-0409/2015 – 2015/0136(NLE))
P8_TA(2016)0260A8-0190/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14112/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktį (C8–0409/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, pridedamą prie Sutarčių,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (1996 m. HNS konvencija);

–  atsižvelgdamas į 1996 m. HNS konvencijos 2010 m. protokolą (2010 m. HNS konvencija);

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2015)0305),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimą 2002/971/EB, leidžiantį valstybėms narėms Bendrijos interesų labui ratifikuoti 1996 m. HNS konvenciją arba prie jos prisijungti(2),

–  atsižvelgdamas į Pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos bendrijos interesų labui ratifikuoti 1996 m. Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS konvencija) (COM(2001)0674),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(3) (naujos redakcijos reglamentas „Briuselis I“),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą 2015 m. lapkričio 20 d. ir gruodžio 8 d. Nuolatinių atstovų komiteto ir Tarybos susitikimų protokoluose(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 18 d. dokumentą dėl laivybos pramonės, kuriame valstybės narės raginamos kuo greičiau ratifikuoti HNS konvencijos 2010 m. Protokolą ar prie jo prisijungti laikantis Komisijos siūlomo požiūrio(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto preliminarų pranešimą (A8-0190/2016),

A.  kadangi 2010 m. HNS konvencijos tikslas – užtikrinti atskaitomybę ir tinkamos, greitos ir veiksmingos asmenims, turtui ir aplinkai dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra padarytų nuostolių arba žalos kompensacijos išmokėjimą per specializuotą Tarptautinį HNS kompensacijų fondą;

B.  kadangi pagrindiniai principai, kuriais grindžiamos Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos, įskaitant 2010 m. HNS konvenciją, yra griežta laivo savininko atsakomybė, privalomas draudimas nuo žalos trečiosioms šalims, žalą patiriančių asmenų teisė pareikšti tiesioginį atgręžtinį reikalavimą draudikui, atsakomybės apribojimas ir, naftos bei pavojingų ir kenksmingų medžiagų atveju, specialus kompensacijų fondas, per kurį žala atlyginama tuo atveju, kai ji viršija laivo savininko atsakomybės ribas;

C.  kadangi, viena vertus, ja siekiama nustatyti principą „teršėjas moka“ ir prevencijos ir atsargumo principus, kad žalos aplinkai atveju turi būti imamasi prevencinių veiksmų, ir todėl tai patenka į Sąjungos aplinkos politikos ir bendrųjų principų sritį, ir, kita vertus, ja siekiama reguliuoti klausimus, kylančius dėl jūrų transporto padarytos žalos, bei užkirsti kelią tokiai žalai ir ją sumažinti, taigi tai patenka į Sąjungos transporto politikos sritį;

D.  kadangi 2010 m. HNS konvencijoje pateikiamos taisyklės dėl valstybių, šios Konvencijos šalių, teismų jurisdikcijos dėl reikalavimų, kuriuos savininkui ar jo draudikui arba specializuotam HNS kompensacijų fondui pateikė žalą, kuriai taikoma Konvencija, patyrę asmenys, taip pat taisyklės dėl teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo valstybėse, šios Konvencijos šalyse;

E.  kadangi, remiantis Komisijos pasiūlymu (COM(2015)0305), 2010 m. HNS konvencijos sudarymas sutaps su naujos redakcijos reglamento „Briuselis I“ taisyklių taikymo apimtimi;

F.  kadangi pagal naujos redakcijos reglamentą „Briuselis I“ leidžiami įvairūs jurisdikcijos pagrindai, tuo metu, kai 2010 m. HNS konvencijos IV skyriuje nustatytas labai ribotas jurisdikcijos, pripažinimo ir vykdymo režimas, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams ir užtikrinti vienodą taisyklių dėl atsakomybės ir kompensacijų taikymą;

G.  kadangi, viena vertus, specifinis 2010 m. HNS konvencijos jurisdikcijos režimo pobūdis, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nelaimingų atsitikimų aukoms būtų nustatytos aiškios procedūrinės taisyklės ir teisinis tikrumas, taip užtikrinant, kad teismams būtų pateikiami veiksmingesni reikalavimai, ir, kita vertus, numatomi teisiniai ir praktiniai sunkumai, susiję su atskiru jurisdikcijos režimu Sąjungoje palyginti su režimu, kuris taikomas kitoms 2010 m. HNS konvencijos šalims, pateisina bendro naujos redakcijos reglamento „Briuselis I“ taikymo išimtį;

H.  kadangi Danija atleista nuo SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies taikymo ir nedalyvauja priimant siūlomą Tarybos sprendimą, keik tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais;

I.  kadangi 2010 m. HNS konvencijos ir Sąjungos taisyklių dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose sutapimas suformavo teisinį pagrindą sprendimui 2002/971/EB, nuo tada, kai 2010 m. protokolu iš dalies pakeista 1996 m. HNS konvencija, 2010 m. HNS konvencijos poveikis Sąjungos taisyklėms turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB (Direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą(6) (DAAA)), kuri tapo ES teisinės sistemos dalimi priėmus Sprendimą 2002/971/EB, taikymo apimtį ir taisykles;

J.  kadangi DAAA netaikoma aplinkos žalai arba tokios žalos neišvengiamai grėsmei, kurias reglamentuoja 2010 m. HNS konvencija, kai tik pastaroji įsigalios (DAAA 4 straipsnio 2 dalis ir IV priedas);

K.  kadangi 2010 m. HNS konvencija nustatyta griežta laivo savininko atsakomybė už visą Konvencijoje numatytą žalą, padarytą vežant jūra pavojingas ir kenksmingas medžiagas, taip pat prievolė sudaryti draudimo sutartį arba gauti kitą finansinę garantiją, kad būtų užtikrinta jo atsakomybė už žalą pagal konvenciją, uždraudžiant šiuo tikslu visus kitus reikalavimus laivo savininko atžvilgiu, išskyrus reikalavimus pagal minėtą Konvenciją (7 straipsnio 4 ir 5 dalys);

L.  kadangi, nebent visos valstybės narės ratifikuos 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungs per tą patį laikotarpį, yra pavojus, kad laivybos pramonei tuo pat metu bus taikomi du skirtingi teisiniai režimai – Sąjungos ir tarptautinis – ir tai sukels nevienodas sąlygas taršos aukoms, pvz., pakrantės bendruomenėms, žvejams ir kt., ir taip pat prieštaraus 2010 m. HNS konvencijos dvasiai;

M.  kadangi kitos Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos, įtrauktos į DAAA IV priedą, buvo veiksmingos, nes jomis pavyko pasiekti aplinkos ir prekybos interesų pusiausvyrą aiškiai nukreipiant atsakomybę, kai paprastai nėra neaiškumo, kuri šalis yra atsakinga, taip pat nustatant privalomą draudimą ir greitus kompensavimo mechanizmus, kurie neapsiriboja tik žala aplinkai;

1.  prašo Tarybos ir Komisijos atsižvelgti į šias rekomendacijas:

   i) užtikrinti, kad, laikantis nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, ratifikavus 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungus prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais nebūtų padarytas neigiamas poveikis bendrų Sąjungos taisyklių vienodumui, vientisumui ir veiksmingumui(7);
   ii) atsižvelgiant į tai, atkreipti didesnį dėmesį į naujos redakcijos reglamento „Briuselis I“ ir 2010 m. HNS konvencijos sutapimą, susijusį su reikalavimams ir veiksmams taikomomis procedūrinėmis taisyklėmis pagal minėtą Konvenciją valstybių, šios Konvencijos šalių, teismuose;
   iii) užtikrinti, kad būtų sumažinta DAAA ir 2010 m. HNS konvencijos prieštaravimų galimybė imantis visų tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad 2010 m. HNS konvencijos 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos išimties nuostatos, pagal kurias laivo savininko atžvilgiu negali būti pateiktas joks reikalavimus, išskyrus reikalavimus pagal minėtą Konvenciją, visapusiškai laikytųsi Konvenciją ratifikavusios ar prie jos prisijungusios valstybės narės;
   iv) užtikrinti, kad būtų sumažintas pavojus, kad bus sukurtos ir sustiprintos konkurencingumo kliūtys valstybėms, kurios pasirengusios prisijungti prie 2010 m. HNS konvencijos, palyginti su valstybėmis, kurios gali norėti atidėti šį procesą ir toliau būti saistomos tik DAAA;
   v) užtikrinti, kad būtų panaikinta nuolatinė padėtis, kai veikia du jūrų atsakomybės režimai – ES ir tarptautinis, nes tai nulemtų Sąjungos teisės aktų susiskaidymą, be to, sukeltų pavojų aiškiam atsakomybės nukreipimui ir galėtų nulemti ilgus ir brangius teisinius procesus ir tai padarytą žalos aukoms ir laivybos pramonei;
   vi) atsižvelgiant į tai, užtikrinti, kad valstybėms narėms būtų nustatyta aiški pareiga imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas, t. y. per pagrįstą laikotarpį, kuris turėtų būti ne ilgesnis kaip dveji metai nuo Tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos, ratifikuoti 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungti;

2.  daro išvadą, kad ši rezoliucija būtų tolesnė galimybė Tarybai ir Komisijai atsižvelgti į 1 dalyje išdėstytas rekomendacijas;

3.  paveda Pirmininkui raginti surengti papildomas diskusijas su Komisija ir Taryba;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.
(2) OL L 337, 2002 12 13, p. 55.
(3) OL L 351, 2012 12 20, p. 1.
(4) Pranešimas 13142/15.
(5) Adresas internete: http://www.ics-shipping.org/docs/default-source/Submissions/EU/hazardous-and-noxious-substances.pdf.
(6) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56).
(7) Teisingumo Teismo 1993 m. kovo 19 d. nuomonė Nr. 2/91, ECLI:EU:C:1993:25; Teisingumo Teismo 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas Europos bendrijų Komisija / Danijos Karalystė, C-467/98, ECLI:EU:C:2002:625, 82 punktas; Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 7 d. nuomonė Nr. 1/03, ECLI:EU:C:2006:81, 120 ir 126 punktai; Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.


ES ir Filipinų pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (Kroatijos įstojimas) ***
PDF 239kWORD 62k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu projekto (13085/2014 – C8-0009/2015 – 2014/0224(NLE))
P8_TA(2016)0261A8-0148/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13085/2014),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (13082/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0009/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8–0148/2016),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Filipinų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


ES ir Filipinų pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (pritarimas) ***
PDF 238kWORD 62k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (05431/2015 – C8-0061/2015 – 2013/0441(NLE))
P8_TA(2016)0262A8-0149/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05431/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo projektą (15616/2010),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0061/2015),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8–0149/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Filipinų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2016)0263.


ES ir Filipinų pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (rezoliucija)
PDF 272kWORD 95k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (05431/2015 – C8-0061/2015 – 2013/0441(NLE)2015/2234(INI))
P8_TA(2016)0263A8-0143/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05431/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo projektą (15616/2010),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 209 straipsnius ir pagal 218 straipsnio 6 dalies a punktą (C8-0061/2015),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(1),

–  atsižvelgdamas į diplomatinius Filipinų ir ES santykius (Europos ekonominės bendrijos (EEB) laikotarpiu), kurie buvo užmegzti 1964 m. gegužės 12 d. paskiriant Filipinų ambasadorių EEB,

–  atsižvelgdamas į EB ir Filipinų pagrindų susitarimą dėl vystomojo bendradarbiavimo, kuris įsigaliojo 1985 m. birželio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į Filipinams skirtą 2014‒2020 m. Europos Sąjungos daugiametę orientacinę programą,

–  atsižvelgdamas į 1980 m. gegužės 30 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1440/80 dėl Bendradarbiavimo susitarimo tarp Europos ekonominės bendrijos ir Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro ir Tailando – Pietryčių Azijos Tautų Asociacijos valstybių narių – sudarymo(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES ir ASEAN: strateginiu tikslu grindžiama partnerystė“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 16–17 d. Milane vykusį 10-ąjį ASEM aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario mėn. vykusį tarpparlamentinį Europos Parlamento ir Filipinų parlamento susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 4 d. Džakartoje surengtą 23-ąjį ASEAN ir ES Jungtinio bendradarbiavimo komiteto posėdį,

–  atsižvelgdamas į nesenas savo rezoliucijas Filipinų klausimu, ypač į 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl nebaudžiamumo Filipinuose(3), 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl Filipinų (po 2009 m. lapkričio 23 d. žudynių Maguindanao provincijoje)(4) ir į 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Filipinų (dėl vyriausybės pajėgų ir Moro nacionalinio išsivadavimo fronto karo veiksmų)(5),

–  atsižvelgdamas į tai, kad Filipinai yra Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) narė steigėja, 1967 m. rugpjūčio 8 d. pasirašiusi Bankoko deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 18–22 d. Kvala Lumpūre (Malaizija) vykusį 27-ąjį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 29‒31 d. Singapūre vykusį 14-ąjį Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą saugumo klausimais (Tarptautinio strateginių tyrimų instituto Šangri-La dialogas),

–  atsižvelgdamas į JT specialiosios pranešėjos teisės į maistą klausimais Hilalos Elver pranešimą (2015 m. gruodžio 29 d. – A/HRC/31/51/Add.1), JT specialiosios pranešėjos prekybos žmonėmis klausimais Joy Ngosi Ezeilo pranešimą (2013 m. balandžio 19 d. – A/HRC/23/48/Add.3) ir JT specialiojo pranešėjo neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Philipo Alstono pranešimą (2009 m. balandžio 29 d. – A/HRC/11/2/Add.8),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės mėn. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos antrąjį visuotinį periodinį vertinimą, kurio 66 rekomendacijoms iš 88 pateiktų rekomendacijų Filipinai pritarė,

–  atsižvelgdamas į Filipinų 2011–2016 m. mitybos veiksmų planą ir spartesnio bado mažinimo programą, taip pat į 1988 m. visapusiškos žemės ūkio reformos planą ir 1998 m. žvejybos kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0143/2016),

A.  kadangi tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių teisės aktų požiūriu Filipinai yra sektinas pavyzdys kitoms regiono šalims, nes šalis yra ratifikavusi aštuonias svarbiausias žmogaus teisių konvencijas iš devynių, išskyrus Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, taip pat 2011 m. ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

B.  kadangi 2014 m. kovo mėn. Filipinų vyriausybė su Moro islamo išsivadavimo frontu sudarė Mindanao taikos sutartį, pagal kurią numatyta sukurti autonominį (Bangsamoro) regioną salos musulmoniškuose pietuose, tačiau nekalbama apie kitas taikos procesui besipriešinančias kovines grupuotes; kadangi vis dėlto Filipinų kongresui nepavyko 2016 m. vasario mėn. priimti Bangsmoro pagrindinio įstatymo, taigi ir sėkmingai užbaigti taikos derybų;

C.  kadangi Filipinuose JAV kariuomenė surengė kovos su sukilėliais, kovos su terorizmu ir žvalgybos mokymus, kad padėtų Filipinams kovoti su kovotojais, kurie gali turėti ryšių su Pietryčių Azijos regiono ir tarptautinėmis teroristinėmis grupuotėmis, pvz., „Al-Qaeda“ ir ISIS;

D.  kadangi 2015 m. balandžio mėn. Filipinai ir JAV pasirašė Aktyvesnio bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą;

E.  kadangi 2015 m. sausio mėn. Japonija ir Filipinai pasirašė Bendradarbiavimo ir mainų gynybos srityje memorandumą;

F.  kadangi Kinijos ir Filipinų santykiai nuo 2008 m. palaipsniui blogėjo – dėl įtarimų korupcija, susijusia su Kinijos parama, ir dar labiau dėl vis kategoriškesnių Kinijos reikalavimų, susijusių su jos teritorinėmis pretenzijomis Pietų Kinijos jūroje;

G.  kadangi Filipinai 2013 m. sausio mėn. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) tarptautiniame arbitražo teisme inicijavo arbitražo bylą, siekdami išsiaiškinti klausimus dėl savo jūrų teisių pagal UNCLOS ir dėl Kinijos vadinamosios devynių punktyrų linijos pretenzijos į didelę Pietų Kinijos jūros dalį teisėtumo;

H.  kadangi Filipinai paskelbė, jog sukurs naujos karinių jūrų ir oro pajėgų bazės infrastruktūrą, kuri suteiks dideles galimybes patekti į Pietų Kinijos jūrą, ir leis šia infrastruktūra naudotis JAV, Japonijos ir Vietnamo laivams;

I.  kadangi 2014 m. gruodžio mėn. ES suteikė Filipinams BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalies statusą, taigi Filipinai tapo pirmąja ASEAN šalimi, kuriai taikomos tokios prekybos lengvatos; kadangi tai suteikia Filipinams galimybę eksportuoti 66 proc. visų savo produktų į ES, įskaitant perdirbtus vaisius, kokosų aliejų, avalynę, žuvį ir tekstilės gaminius, nemokant eksporto muito;

J.  kadangi Filipinus sudaro tūkstančiai salų ir dėl tokios šalies sandaros kyla sunkumų, susijusių su vidaus ryšiais, infrastruktūra ir prekyba;

K.  kadangi ES yra viena iš didžiausių Filipinų užsienio investuotojų ir prekybos partnerių;

L.  kadangi ES yra ketvirta pagal dydį Filipinų prekybos partnerė ir ketvirta pagal dydį jos eksporto rinka, kuriai tenka 11,56 proc. viso Filipinų eksporto;

M.  kadangi Filipinai neseniai pareiškė norą prisijungti prie Ramiojo vandenyno regiono šalių partnerystės ir šiuo metu konsultuojasi su JAV dėl galimybės prisijungti prie susitarimo;

N.  kadangi ES 2014–2020 m. laikotarpio vystomajam bendradarbiavimui su Filipinais skyrė daugiau nei dvigubai lėšų, taip pat teikė didelę humanitarinę ir skubią pagalbą tropinių audrų aukoms;

O.  kadangi Filipinai yra trečia pagal jautrumą klimato kaitai – aplinkybei, kuri neigiamai paveiks šalies žemės ūkį ir jūrų išteklius, – besivystanti šalis;

P.  kadangi 2013 m. Hajano taifūno, nusinešusio maždaug 6 000 žmonių gyvybių, niokojamasis poveikis ir toliau turi neigiamų padarinių ekonomikai ir dar labiau padidino apsirūpinimo maistu nesaugumą bei, pagal JT apskaičiavimus, privertė skursti dar papildomą milijoną žmonių;

1.  palankiai vertina tai, kad su Filipinais sudaromas pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo;

2.  mano, kad ES turėtų toliau teikti finansinę paramą ir gebėjimų stiprinimo pagalbą Filipinams, siekdama mažinti skurdą, didinti socialinę įtraukti, stiprinti pagarbą žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, propaguoti taiką, susitaikymą, saugumą ir teismų reformą ir padėti šaliai parengties nelaimėms, pagalbos ir atkūrimo srityse, taip pat padėti įgyvendinti veiksmingą kovos su klimato kaita politiką;

3.  ragina Filipinų vyriausybę ir toliau skatinti pažangą naikinant korupciją ir propaguojant žmogaus teises;

4.  giria Filipinus už tai, kad jie nuo 2001 m. dalyvauja tarptautinėje kovos su terorizmu koalicijoje; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl toliau gaunamų pranešimų apie tai, kad Filipinų kariškiai, ypač sukarinti daliniai, vykdydami kovos su sukilėliais priemones šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises;

5.  nurodo, kad grupuotė „Abu Sajaf“ kaltinama sunkiausiais teroro aktais, padarytais Filipinuose, įskaitant kruvinus bombų sprogdinimo išpuolius, iš kurių vienas įvykdytas kelte Maniloje – per jį 2004 m. žuvo daugiau kaip 100 asmenų;

6.  pabrėžia, kad vis labiau auga susirūpinimas dėl to, kad ISIS savo pusėn palenks Pietryčių Azijoje esančias susijusias grupuotes, kadangi ISIS skleidžia propagandą vietos kalbomis ir kai kurie ekstremistai regione jau įsipareigojo būti jai lojalūs;

7.  palankiai vertina Filipinų vyriausybės įsipareigojimus ir pabrėžia, kad svarbu užbaigti Mindanao taikos procesą, kuris turėtų būti kiek įmanoma įtraukesnis; atkreipia dėmesį į tarptautinės kontaktinės grupės indėlį į Mindanao susitarimus; labai apgailestauja dėl to, kad Filipinų kongresas nepatvirtino Mindanao taikos susitarimo; ragina tęsti taikos derybas ir ragina Kongresą patvirtinti Bangsmoro pagrindinį įstatymą;

8.  smerkia krikščionių valstiečių žudynes, kurias 2015 m. gruodžio 24 d. Mindanao įvykdė maištininkai separatistai; palankiai vertina Filipinų NVO „PeaceTech“ iniciatyvą megzti krikščionių ir musulmonų mokinių ryšius naudojantis programine įranga „Skype“, kad būtų skatinami dviejų bendruomenių tarpusavio ryšiai;

9.  ragina Filipinų vyriausybę sukurti pajėgumus sisteminio duomenų apie prekybą žmonėmis rinkimo srityje, taip pat ragina ES ir jos valstybes nares remti vyriausybės ir pirmiausia Tarpagentūrinės kovos su prekyba žmonėmis tarybos pastangas teikti didesnę pagalbą ir paramą aukoms, numatyti veiksmingas teisėsaugos priemones ir pagerinti teisinius darbo migracijos būdus bei užtikrinti deramą elgesį su Filipinų migrantais trečiosiose šalyse;

10.  ragina ES ir jos valstybes nares užmegzti dialogą su Filipinais siekiant keistis žvalgybos informacija, bendradarbiauti ir teikti paramą vyriausybės gebėjimų stiprinimui pagrindinių teisių ir teisinės valstybės srityje norint tarptautiniu mastu kovoti su terorizmu ir ekstremizmu;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad Filipinai yra strategiškai geroje vietoje, arti pagrindinių tarptautinių laivybos ir oro eismo paslaugų maršrutų Pietų Kinijos jūroje;

12.  primena, kad yra labai susirūpinęs dėl įtampos Pietų Kinijos jūroje; apgailestauja dėl to, kad, priešingai nei numatyta 2002 m. Elgesio deklaracijoje, kai kurios šalys reikalauja grąžinti žemę ginčytinuose vandenyse; ypač susirūpinęs dėl šiuo metu Kinijos vykdomų itin aktyvių veiksmų, kurie apima karinių įrenginių, uostų ir mažiausiai vieno aerodromo statybą; ragina visas ginčijamoje teritorijoje esančias šalis susilaikyti nuo vienašalių ar provokuojančių veiksmų ir taikiai spręsti ginčus, remiantis tarptautine teise, ypač UNCLOS, ir pasitelkiant į pagalbą nešališką tarptautinį tarpininkavimą ir arbitražą; primygtinai ragina visas šalis pripažinti UNCLOS ir arbitražo teismo jurisdikciją ir ragina laikytis UNCLOS sprendimo, koks jis bebūtų; remia visus veiksmus, kuriais Pietų Kinijos jūrai būtų sudarytos sąlygos tapti taikos ir bendradarbiavimo jūra; taip pat remia visas pastangas užtikrinti, kad šalys susitartų dėl taikingam konkrečių jūrų rajonų naudojimui skirto elgesio kodekso, įskaitant saugių prekybos kelių nustatymą, ir ragina imtis pasitikėjimo stiprinimo priemonių; mano, kad ES turėtų dalyvauti dvišaliame ir daugiašaliame bendradarbiavime, kad galėtų veiksmingai prisidėti prie regiono saugumo;

13.  palankiai vertina 2014 m. gegužės mėn. Filipinų ir Indonezijos susitarimą, kuriame aiškiau nustatytas iš dalies sutampančios jūrų sienos Mindanao ir Sulavesio jūrose klausimas;

14.  ragina Filipinus, kaip vieną iš šalių, kuriai ES suteikė BLS+ statusą, užtikrinti veiksmingą visų pagrindinių tarptautinių konvencijų, susijusių su žmogaus ir darbo teisėmis, aplinkos apsauga ir geru valdymu, kaip išvardyta Reglamento (ES) Nr. 978/2012 VIII priede, įgyvendinimą; pripažįsta, kad Filipinai patobulino savo žmogaus teisių teisės aktus; ragina Filipinus ir toliau skatinti pažangą propaguojant žmogaus teises, įskaitant nacionalinio veiksmų plano žmogaus teisių srityje paskelbimą, taip pat naikinti korupciją; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl represijų, kurias patiria aktyvistai, rengiantys taikingas kampanijas, siekdami apsaugoti savo protėvių žemę nuo gavybos veiklos ir miškų niokojimo poveikio; primena, kad BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys turės įrodyti, jog laikosi savo įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisių, darbo, aplinkos ir valdymo standartais;

15.  atkreipia dėmesį į BLS+ sistemos įgyvendinimo Filipinuose vertinimą, ypač atsižvelgiant į visų septynių ES BLS+ sistemai svarbių JT žmogaus teisių konvencijų ratifikavimą; pabrėžia, kad dar reikia dėti pastangų siekiant jas įgyvendinti; pripažįsta, kad vyriausybė ėmėsi veiksmų ir kad jau padaryta pažanga;

16.  ragina Filipinus toliau gerinti investicijų aplinką, įskaitant tiesioginių užsienio investicijų aplinką, didinant skaidrumą, gerinant valdymą, įgyvendinant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir toliau plėtojant infrastruktūrą, prireikus naudojant viešojo ir privataus sektorių partnerystes; reiškia susirūpinimą dėl padarinių, kuriuos klimato kaita turės Filipinams;

17.  ragina vyriausybę investuoti į naujas technologijas ir internetą, siekiant sudaryti geresnes sąlygas salynui priklausančių salų kultūriniams mainams ir tarpusavio prekybai;

18.  palankiai vertina 2015 m. gruodžio 22 d. susitarimą pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Filipinais; mano, kad Komisija ir Filipinų valdžios institucijos turėtų užtikrinti aukštus žmogaus teisių, darbo ir aplinkos standartus; pabrėžia, kad toks LPS turėtų būti tarpregioninio ES ir ASEAN prekybos ir investicijų susitarimo pagrindas ir dėl jų būtų galima derėtis tuo pat metu;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES gyvena 800 000 filipiniečių ir kad ES registruotuose laivuose dirbantys filipiniečiai jūreiviai į Filipinus per metus persiunčia perlaidų už 3 mlrd. EUR; mano, kad ES turėtų toliau plėtoti studentų, akademinės bendruomenės narių ir mokslo darbuotojų mainus, taip pat kultūros mainus;

20.  kadangi daugumos laivų, kurie plaukioja ne su Sąjungos valstybės vėliava ir įplaukia į Europos uostus, įgulą sudaro daugiausia filipiniečiai ir kadangi dauguma šių jūrininkų dirba sunkiomis ir nežmoniškomis sąlygomis, ragina valstybes nares neleisti Europos uostuose priimti laivų, kuriuose darbo sąlygos prieštarauja darbo teisėms ir principams, įtvirtintiems Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; taip pat primygtinai ragina laivų, kurie plaukioja ne su Sąjungos valstybės vėliava, įgulų darbo sąlygas užtikrinti laikantis tarptautinės teisės aktų ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) bei Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) nustatytų taisyklių;

21.  ragina vykdyti nuolatinius Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Parlamento informacijos mainus, kad Parlamentui būtų sudarytos galimybės toliau stebėti, kaip įgyvendinamas bendrasis susitarimas ir kaip siekiama jo tikslų;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Filipinų Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2016)0262.
(2) OL L 144, 1980 6 10, p. 1.
(3) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 99.
(4) OL C 305 E, 2010 11 11, p. 11.
(5) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 181.


Makrofinansinė pagalba Tunisui ***I
PDF 127kWORD 64k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Tunisui suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba (COM(2016)0067 – C8-0032/2016 – 2016/0039(COD))
P8_TA(2016)0264A8-0187/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0067),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 212 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0032/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8–0187/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Europos Parlamento ir Tarybos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. birželio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2016/..., kuriuo Tunisui suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2016/1112.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS BENDRAS PAREIŠKIMAS

Šis Sprendimas priimtas nedarant poveikio bendram pareiškimui, patvirtintam kartu su Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 778/2013/ES, kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba, nes minėtasis pareiškimas ir toliau turi būti laikomas visų Europos Parlamento ir Tarybos sprendimų pagrindu, teikiant makrofinansinę pagalbą trečiosioms šalims ir teritorijoms.


Kovos su tam tikra mokesčių vengimo praktika taisyklės *
PDF 688kWORD 333k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (COM(2016)0026 – C8-0031/2016 – 2016/0011(CNS))
P8_TA(2016)0265A8-0189/2016

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0026),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0031/2016),

–  atsižvelgdamas į Maltos parlamento ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8–0189/2016),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  dabartiniai politiniai prioritetai tarptautinio apmokestinimo srityje rodo poreikį užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas ir sukuriama vertė. Todėl būtina atkurti pasitikėjimą mokesčių sistemų teisingumu ir leisti vyriausybėms veiksmingai pasinaudoti savo mokesčių suverenumu. Šie nauji politiniai tikslai buvo perkelti į rekomendacijas dėl konkrečių veiksmų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) iniciatyvoje, skirtoje kovai su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS). Reaguodama į teisingesnio apmokestinimo poreikį, 2015 m. birželio 17 d. komunikate Komisija pateikė Teisingos ir veiksmingos pelno apmokestinimo Europos Sąjungoje veiksmų planą (toliau – veiksmų planas);
(1)  dabartiniai politiniai prioritetai tarptautinio apmokestinimo srityje rodo poreikį užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas ir sukuriama vertė. Todėl būtina atkurti pasitikėjimą mokesčių sistemų teisingumu ir leisti vyriausybėms veiksmingai pasinaudoti savo mokesčių suverenumu. Šie nauji politiniai tikslai buvo perkelti į rekomendacijas dėl konkrečių veiksmų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) iniciatyvoje, skirtoje kovai su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS). Reaguodama į teisingesnio apmokestinimo poreikį, 2015 m. birželio 17 d. komunikate Komisija pateikė Teisingos ir veiksmingos pelno apmokestinimo Europos Sąjungoje veiksmų planą3 (toliau – veiksmų planas), kuriame ji pripažįsta, kad visavertė bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) ir sąžiningas paskirstymas galėtų būti pagrindiniai kovos su dirbtinėmis BEPS strategijomis veiksniai. Atsižvelgdama į tai Komisija turėtų kiek galima greičiau paskelbti plataus užmojo pasiūlymą dėl BKPMB, o įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai – kuo greičiau baigti derybas dėl to svarbaus pasiūlymo. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į Europos Parlamento 2012 m. balandžio 19 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB);
__________________
__________________
3 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“, COM(2015) 302 final, 2015 m. birželio 17 d.
3 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“, COM(2015)0302 final, 2015 m. birželio 17 d.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   Sąjunga mano, kad kova su sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu yra svarbiausias politinis prioritetas, nes agresyvaus mokesčių planavimo praktika yra nepriimtina vidaus rinkos vientisumo ir socialinio teisingumo požiūriais;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  dauguma valstybių narių, kaip EBPO narės, įsipareigojo įgyvendinti 15 veiksmų prieš mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą punktų, kurie buvo viešai paskelbti 2015 m. spalio 5 d., nuostatas. Todėl geram vidaus rinkos veikimui būtina, kad valstybės narės mažų mažiausiai vykdytų savo įsipareigojimus pagal BEPS ir, dar daugiau, imtųsi veiksmų, atgrasančių nuo mokesčių vengimo praktikos, ir pakankamai nuosekliai bei koordinuotai užtikrintų teisingą ir veiksmingą apmokestinimą Sąjungoje. Siekiant gerinti vidaus rinkos veikimą ir maksimaliai padidinti teigiamą kovai su BEPS skirtos iniciatyvos poveikį, rinkoje, kurioje šalių ekonomika yra labai integruota, reikalingi bendri strateginiai metodai ir koordinuoti veiksmai. Be to, tik bendra sistema gali padėti išvengti rinkos susiskaidymo ir pašalinti šiuo metu egzistuojančius neatitikimus ir rinkos iškraipymus. Galiausiai, nacionalinės įgyvendinimo priemonės, atitinkančios bendrą visoje Sąjungoje taikomą politiką, suteiktų mokesčių mokėtojams teisinio tikrumo, nes tos priemonės atitiktų Sąjungos teisę;
(2)  dauguma valstybių narių, kaip EBPO narės, įsipareigojo įgyvendinti 15 veiksmų prieš tikrą mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą punktų, kurie buvo viešai paskelbti 2015 m. spalio 5 d., nuostatas. Todėl geram vidaus rinkos veikimui būtina, kad valstybės narės mažų mažiausiai vykdytų savo įsipareigojimus pagal BEPS ir, dar daugiau, imtųsi veiksmų, atgrasančių nuo mokesčių vengimo praktikos, ir pakankamai nuosekliai bei koordinuotai užtikrintų teisingą ir veiksmingą apmokestinimą Sąjungoje. Siekiant gerinti vidaus rinkos veikimą ir maksimaliai padidinti teigiamą kovai su BEPS skirtos iniciatyvos poveikį, rinkoje, kurioje šalių ekonomika yra labai integruota, reikalingi bendri strateginiai metodai ir koordinuoti veiksmai, nukreipti prieš tikras BEPS strategijas, tačiau kartu turi būti tinkamai rūpinamasi toje vidaus rinkoje veikiančių bendrovių konkurencingumu. Be to, tik bendra sistema gali padėti išvengti rinkos susiskaidymo ir pašalinti šiuo metu egzistuojančius neatitikimus ir rinkos iškraipymus. Galiausiai, nacionalinės įgyvendinimo priemonės, atitinkančios bendrą visoje Sąjungoje taikomą politiką, suteiktų mokesčių mokėtojams teisinio tikrumo, nes tos priemonės atitiktų Sąjungos teisę. Sąjungoje, kurioje yra daugybė skirtingų nacionalinių rinkų, visų numatomų priemonių visapusiškas poveikio vertinimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad šiai bendrai politikai būtų plačiai pritariama visose valstybėse narėse;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)   atsižvelgiant į tai, kad mokesčių rojai, EBPO vertinimu, gali būti laikomi skaidriais, reikėtų pateikti pasiūlymų siekiant padidinti patikos fondų ir kitų fondų skaidrumą;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)   itin svarbu mokesčių administravimo įstaigoms suteikti tinkamų kovos su BEPS priemonių ir tokiu būdu padidinti didelių daugiašalių įmonių veiklos skaidrumą, ypač kiek tai susiję su jų pelnu, sumokėtais pelno mokesčiais, gautomis subsidijomis, mokesčių lengvatomis, darbuotojų skaičiumi ir valdomu turtu;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)   siekiant užtikrinti nuolatinių buveinių apmokestinimo tvarkos nuoseklumą itin svarbu, kad valstybės narės tiek atitinkamuose teisės aktuose, tiek dvišalėse mokesčių sutartyse taikytų bendrą nuolatinių buveinių apibrėžtį pagal EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir kapitalo 5 straipsnį;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(4c)   kad būtų išvengta nenuoseklaus pelno paskirstymo nuolatinėms buveinėms, valstybės narės turėtų laikytis nuolatinei buveinei priskiriamo pelno taisyklių, nustatytų EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir kapitalo 7 straipsnyje, ir turėtų suderinti jų taikomus teisės aktus ir dvišales sutartis su tomis taisyklėmis, kai jos persvarstomos;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  būtina nustatyti taisykles, skirtas kovai su mokesčių bazės erozija vidaus rinkoje ir pelno perkėlimu iš vidaus rinkos. Šiam tikslui pasiekti reikalingos taisyklės tokiose srityse: palūkanų atskaitymo apribojimo, perkėlimo apmokestinimo, pakeitimo sąlygos, bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklių, taisyklių dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių ir kovos su pasinaudojimu šalių mokestinės tvarkos neatitikimais sistemos. Kai šių taisyklių taikymas lemia dvigubą apmokestinimą, mokesčių mokėtojams turėtų būti suteikta lengvata atskaitant kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, priklausomai nuo atvejo, sumokėtus mokesčius. Taigi taisyklėmis turėtų būti ne tik siekiama kovoti su mokesčių vengimo praktika, bet ir stengiamasi nesukurti tokių rinkos kliūčių kaip dvigubas apmokestinimas;
(5)  būtina nustatyti taisykles, skirtas kovai su mokesčių bazės erozija vidaus rinkoje ir pelno perkėlimu iš vidaus rinkos. Šiam tikslui pasiekti reikalingos taisyklės tokiose srityse: palūkanų atskaitymo apribojimo, pagrindinių apsaugos priemonių prieš naudojimąsi jurisdikcijomis, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai siekiant BEPS, perkėlimo apmokestinimo, aiškios nuolatinės buveinės apibrėžties, tikslių sandorių kainų apskaičiavimo taisyklių, lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemų reglamentavimo tvarkos, pakeitimo sąlygos nesant panašų efektą turinčios tinkamos mokesčių sutarties su trečiąja šalimi, bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklių, taisyklių dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių ir kovos su pasinaudojimu šalių mokestinės tvarkos neatitikimais sistemos. Kai šių taisyklių taikymas lemia dvigubą apmokestinimą, mokesčių mokėtojams turėtų būti suteikta lengvata atskaitant kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, priklausomai nuo atvejo, sumokėtus mokesčius. Taigi taisyklėmis turėtų būti ne tik siekiama kovoti su mokesčių vengimo praktika, bet ir stengiamasi nesukurti tokių rinkos kliūčių kaip dvigubas apmokestinimas. Siekiant tinkamai taikyti tas taisykles, valstybių narių mokesčių administravimo įstaigos turi būti tinkamai finansuojamos. Tačiau taip pat būtina skubiai parengti vieną tarptautinių bendrovių apmokestinamo pelno apskaičiavimo taisyklių paketą Sąjungoje, įmonių grupes mokesčių tikslais traktuojant kaip vieną subjektą, siekiant sustiprinti vidaus rinką ir panaikinti daugelį dabartinės pelno mokesčio sistemos, suteikiančios agresyvaus mokesčių planavimo galimybę, spragų;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  siekdamos sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus visame pasaulyje, tarpvalstybinės įmonių grupės vis dažniau imasi pelno perkėlimo (dažnai mokėdamos išpūstas palūkanas) iš didelių mokesčių jurisdikcijų į šalis, kuriose taikomi mažesni mokesčiai. Palūkanų apribojimo taisyklė yra reikalinga tam, kad atgrasytų nuo tokios praktikos taikymo apribojant mokesčio mokėtojų grynųjų finansinių sąnaudų (t. y. sumos, kuria finansinės išlaidos viršija finansines pajamas) atskaitymą. Todėl būtina nustatyti atskaitymo normą, kuri būtų taikoma mokesčių mokėtojo pajamoms prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Neapmokestinamų finansinių pajamų ir finansinių išlaidų tarpuskaita neturėtų būti vykdoma. Mat nustatant, kiek palūkanų gali būti atskaityta, turėtų būti atsižvelgiama tik į apmokestinamas pajamas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mokesčių mokėtojams, kurių keliama rizika, susijusi su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu, yra nedidelė, grynosios palūkanos turėtų visada būti atskaitomos iki nustatytos maksimalios sumos, kuri taikoma tuomet, kai atskaitoma suma yra didesnė negu EBITDA grindžiamas santykis. Kai mokesčių mokėtojas priklauso grupei, kuri teikia teisės aktais numatytas konsoliduotąsias ataskaitas, norint suteikti mokesčių mokėtojams teisę atskaityti didesnes grynųjų finansinių sąnaudų sumas, reikėtų atsižvelgti į visos grupės įsiskolinimą. Palūkanų apribojimo taisyklė turėtų būti taikoma mokesčių mokėtojo grynosioms finansinėms sąnaudoms nepriklausomai nuo to, ar sąnaudos susijusios su skola, įgyta šalies viduje, kitoje Sąjungos šalyje ar trečiojoje šalyje. Nors visuotinai pripažinta, kad finansų įmonėms, t. y. finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms, turėtų būti taikomi palūkanų atskaitymo apribojimai, taip pat pripažįstama, kad šie du sektoriai yra išskirtiniai ir jiems reikia specialiai pritaikytų metodų. Kadangi šioje srityje vykstančiose diskusijose dar nepadaryta pakankamai išvadų tarptautiniu ir Sąjungos lygiu, kol kas neįmanoma numatyti konkrečių taisyklių finansų ir draudimo sektoriuose;
(6)  siekdamos sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus visame pasaulyje, tarpvalstybinės įmonių grupės vis dažniau imasi pelno perkėlimo (dažnai mokėdamos išpūstas palūkanas) iš didelių mokesčių jurisdikcijų į šalis, kuriose taikomi mažesni mokesčiai. Palūkanų apribojimo taisyklė yra reikalinga tam, kad atgrasytų nuo tokios tikros BEPS praktikos taikymo apribojant mokesčio mokėtojų grynųjų finansinių sąnaudų (t. y. sumos, kuria finansinės išlaidos viršija finansines pajamas) atskaitymą. Todėl, kai kalbama apie palūkanų išlaidas, būtina nustatyti atskaitymo normą, kuri būtų taikoma mokesčių mokėtojo pajamoms prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Neapmokestinamų finansinių pajamų ir finansinių išlaidų tarpuskaita neturėtų būti vykdoma. Mat nustatant, kiek palūkanų gali būti atskaityta, turėtų būti atsižvelgiama tik į apmokestinamas pajamas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mokesčių mokėtojams, kurių keliama rizika, susijusi su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu, yra nedidelė, grynosios palūkanos turėtų visada būti atskaitomos iki nustatytos maksimalios sumos, kuri taikoma tuomet, kai atskaitoma suma yra didesnė negu EBITDA grindžiamas santykis. Kai mokesčių mokėtojas priklauso grupei, kuri teikia teisės aktais numatytas konsoliduotąsias ataskaitas, norint suteikti mokesčių mokėtojams teisę atskaityti didesnes grynųjų finansinių sąnaudų sumas, reikėtų atsižvelgti į visos grupės įsiskolinimą. Palūkanų apribojimo taisyklė turėtų būti taikoma mokesčių mokėtojo grynosioms finansinėms sąnaudoms nepriklausomai nuo to, ar sąnaudos susijusios su skola, įgyta šalies viduje, kitoje Sąjungos šalyje ar trečiojoje šalyje. Visuotinai pripažinta, kad finansų įmonėms, t. y. finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms, taip pat turėtų būti taikomi palūkanų atskaitymo apribojimai, galbūt taikant specialiai pritaikytus metodus;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)   kai ilgalaikiai poveikio viešajam interesui turintys infrastruktūros projektai finansuojami iš trečiosios šalies skolintomis lėšomis ir kai toji skola yra didesnė už šioje direktyvoje numatytą išimties taikymo ribą, tam tikromis sąlygomis valstybėms narėms turėtų būti galima leisti taikyti išimtį viešiesiems infrastruktūros projektams finansuoti skirtai skolai iš trečiosios šalies, nes siūlomos palūkanų apribojimo taisyklės taikymas tokiais atvejais neduotų jokios naudos;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)   pelno perkėlimas į jurisdikcijas, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai, kelia didelę riziką valstybių narių mokestinėms pajamoms ir teisingo bei vienodo požiūrio taikymui tiek mokesčių vengiančioms, tiek reikalavimų besilaikančioms, didelėms ir mažoms įmonėms. Kartu su šioje direktyvoje siūlomomis bendromis priemonėmis visoms jurisdikcijoms itin svarbu atgrasyti jurisdikcijas, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas ir maži mokesčiai, nuo pelno mokesčio ir teisinės aplinkos, skirtos pelnui slėpti, formavimo, ir kurios nepakankamai taiko pasaulinius gero mokesčių srities valdymo standartus, kaip antai dėl automatinio keitimosi mokesčių srities informacija, arba kurios tiesiog nesilaiko taisyklių ir tinkamai neįgyvendina mokesčių įstatymų ir tarptautinių sutarčių nepaisydamos politinių įsipareigojimų. Todėl siūlomos konkrečios priemonės šią direktyvą taikyti kaip įrankį siekiant užtikrinti, kad jurisdikcijos, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas ar maži mokesčiai, laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų užtikrinti skaidrumą ir teisingumą mokesčių srityje;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)   tarptautinės įmonės per dažnai organizuoja savo pelno perkėlimą į mokesčių rojus prieš tai nesumokėjusios jokių mokesčių arba sumokėjusios labai mažus. Nuolatinės buveinės nustatymas padės privaloma tvarka tiksliai apibrėžti sąlygas, liudijančias, kad tarptautinė įmonė yra tinkamai įsisteigusi tam tikroje šalyje. Tai privers tarptautines įmones sąžiningai mokėti mokesčius;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)   terminas „sandorių kainodara“ siejamas su tarptautinėje įmonėje, įskaitant filialus ir priedangos įmones, kurių pelnas pervedamas tarptautinei patronuojančiajai įmonei, vykdomų sandorių įgyvendinimo sąlygomis ir būdais. Tai kainos, kurias skirtingose šalyse įsteigtos susijusios įmonės taiko viena kitai įgyvendindamos sandorius grupės viduje, pvz., perkeldamos prekes ir paslaugas. Kadangi tarptautinėje įmonėje kainas nustato nesavarankiški susiję nariai, jos gali neatitikti nepriklausomoje rinkoje galiojančių kainų. Sąjunga turi užtikrinti, kad tarptautinių įmonių apmokestinamasis pelnas nėra dirbtinai perkeliamas iš šalių, kurių jurisdikcijai jos priskirtos, ir kad tarptautinių įmonių tam tikroje šalyje deklaruojama mokesčių bazė atspindi jų ekonominę veiklą toje šalyje. Vadovaujantis mokesčių mokėtojų interesais svarbiausia sumažinti dvigubo neapmokestinimo pavojų, galimą tarp dviejų šalių iškilus ginčui dėl visiškai konkurencingo atlyginimo už jų tarptautinius sandorius su susijusiomis įmonėmis nustatymo. Ši sistema nepadeda užkirsti kelio tam tikro tipo dirbtiniams veiksmams, ypač susijusiems su produktais, kurių rinkos kaina neegzistuoja (pvz., franšizės mokestis arba įmonėms teikiamos paslaugos);
Pakeitimas 101/rev
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(7c)   su intelektine nuosavybe, patentais, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra (MTTP) susijusios mokesčių schemos yra plačiai naudojamos visoje Sąjungoje. Vis dėlto keletas Komisijos tyrimų aiškiai parodė, kad ryšys tarp lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo ir MTTP skatinimo daugeliu atveju nėra akivaizdus. Siekdama teisiškai reglamentuoti lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemą, EBPO suformulavo pakoreguoto susietumo metodą. Taikant šį metodą užtikrinama, kad lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemoje palankesnis mokesčių tarifas taikomas tik tiesiogiai su MTTP išlaidomis susijusioms įplaukoms. Tačiau jau dabar pastebima, kad valstybėms narėms sunku taikyti susietumo ir ekonominio turinio sąvokas lengvatiniam pajamų iš inovacijų apmokestinimui. Jeigu 2017 m. sausio mėn. valstybės narės vis dar nebus visapusiškai vienodai įdiegusios pakoreguoto susietumo metodo, kad panaikintų žalingas lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemas, Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116 straipsniu, turi pateikti naują pasiūlymą dėl privalomo teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iki 2017 m. birželio 30 d. paankstinamas senų žalingų mokesčių taisyklių panaikinimas ir sutrumpinamas laikotarpis, kuriuo taikoma tęstinumo taisyklė. BKPMB turėtų pašalinti pelno perkėlimo pasitelkiant mokesčių planavimą problemą intelektinės nuosavybės srityje;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(7d)   perkėlimo mokestis neturėtų būti taikomas, kai perkeltas turtas yra materialusis turtas, duodantis aktyvias pajamas. Tokio turto perkėlimai yra būtina įmonės veiksmingo išteklių paskirstymo dalis ir jais pirmiausia nesiekiama optimizuoti ar išvengti mokesčių, todėl jiems tokios nuostatos neturėtų būti taikomos;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  atsižvelgdamos į sunkumus, susijusius su mokesčio kredito suteikimu už užsienyje sumokėtus mokesčius, valstybės yra linkusios vis dažniau atleisti užsienyje gautas pajamas nuo apmokestinimo rezidavimo vietos šalyje. Tačiau nepageidaujamas šio požiūrio neigiamas poveikis yra tas, kad jis skatina situacijas, kai neapmokestintos arba mažu mokesčių tarifu apmokestintos pajamos patenka į vidaus rinką, o tada, pasinaudojus esamomis Sąjungos teisėje numatytomis priemonėmis šios pajamos – daugeliu atveju neapmokestintos – patenka į apyvartą Sąjungoje. Kovai su tokia praktika paprastai naudojamos pakeitimo sąlygos. Todėl būtina numatyti pakeitimo sąlygą, kuri būtų nukreipta prieš kai kurių rūšių užsienyje uždirbtas pajamas, pavyzdžiui, paskirstytą pelną, akcijų pardavimo pajamas ir nuolatinės buveinės pelną, kuris yra neapmokestinamas Sąjungoje ir uždirbtas trečiosiose šalyse. Tokios pajamos turėtų būti apmokestinamos Sąjungoje, jei trečiojoje šalyje jos apmokestintos taikant žemesnį negu tam tikro lygio tarifą. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitimo sąlyga nereikalauja kontroliuoti mažu tarifu apmokestinamo subjekto ir todėl įmonės teisės aktais nustatytos finansinės ataskaitos gali būti neprieinamos, faktinio mokesčio tarifo apskaičiavimas gali būti labai sudėtingas. Todėl taikydamos pakeitimo sąlygą valstybės narės turėtų naudoti teisės aktais įtvirtintą pelno mokesčio tarifą. Valstybės narės, kurios taiko pakeitimo sąlygą, turėtų suteikti mokesčio kreditą už užsienyje sumokėtus mokesčius, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo;
(8)  atsižvelgdamos į sunkumus, susijusius su mokesčio kredito suteikimu už užsienyje sumokėtus mokesčius, valstybės yra linkusios vis dažniau atleisti užsienyje gautas pajamas nuo apmokestinimo rezidavimo vietos šalyje. Tačiau nepageidaujamas šio požiūrio neigiamas poveikis yra tas, kad jis skatina situacijas, kai neapmokestintos arba mažu mokesčių tarifu apmokestintos pajamos patenka į vidaus rinką, o tada, pasinaudojus esamomis Sąjungos teisėje numatytomis priemonėmis, šios pajamos – daugeliu atveju neapmokestintos – patenka į apyvartą Sąjungoje. Kovai su tokia praktika paprastai naudojamos pakeitimo sąlygos. Todėl būtina numatyti pakeitimo sąlygą, kuri būtų nukreipta prieš kai kurių rūšių užsienyje uždirbtas pajamas, pavyzdžiui, paskirstytą pelną, akcijų pardavimo pajamas ir nuolatinės buveinės pelną, kuris yra neapmokestinamas Sąjungoje. Tokios pajamos turėtų būti apmokestinamos Sąjungoje, jei kilmės šalyje jos apmokestintos taikant žemesnį negu tam tikro lygio tarifą ir jei su ta šalimi nepasirašyta panašų efektą turinti tinkamų mokesčių sutartis. Valstybės narės, kurios taiko pakeitimo sąlygą, turėtų suteikti mokesčio kreditą už užsienyje sumokėtus mokesčius, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo;
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  mokesčių sistemose numatytos bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklės, skirtos kovoti su žalinga mokesčių praktika, kuriai kol kas nenumatyta konkrečių nuostatų. Todėl bendrų kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklių paskirtis – užpildyti spragas; tai neturėtų daryti poveikio konkrečių kovos su piktnaudžiavimu taisyklių taikymui. Bendrų kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklių taikymas Sąjungoje turėtų apsiriboti dariniais, kurie yra „visiškai dirbtiniai“ (apsimestiniai); kitu atveju mokesčių mokėtojas turėtų turėti teisę pasirinkti savo komercinei veiklai mokesčių požiūriu veiksmingiausią struktūrą. Be to, svarbu užtikrinti, kad bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklės būtų vienodai taikomos šalyje, Sąjungoje ir trečiųjų šalių atžvilgiu, kad jų taikymo sritis ir taikymo rezultatai šalyje ir tarpvalstybinėse situacijose nesiskirtų;
(9)  mokesčių sistemose numatytos bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės, skirtos kovoti su žalinga mokesčių praktika, kuriai kol kas nenumatyta konkrečių nuostatų. Todėl bendrų kovos su piktnaudžiavimu taisyklių paskirtis – užpildyti spragas, o tai neturėtų daryti poveikio konkrečių kovos su piktnaudžiavimu taisyklių taikymui. Sąjungoje bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės turėtų būti taikomos priemonėms, nustatytoms siekiant, kaip pagrindinio tikslo arba vieno iš pagrindinių tikslų, gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja priešingu atveju taikytinų mokesčių teisės nuostatų tikslams arba paskirčiai, drauge neužkertant kelio mokesčių mokėtojui pasirinkti savo komercinei veiklai mokesčių požiūriu efektyviausią struktūrą. Be to, svarbu užtikrinti, kad bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės būtų vienodai taikomos valstybių viduje, Sąjungoje ir trečiųjų valstybių atžvilgiu, kad jų taikymo sritis ir taikymo rezultatai valstybių vidaus ir tarpvalstybinėse situacijose nesiskirtų;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   darinys arba keli dariniai gali būti laikomi apsimestiniais, jei dėl jų tam tikros pajamos, kaip antai pajamos iš patentų, apmokestinamos kitokia tvarka;
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(9b)   valstybės narės turėtų nustatyti išsamesnes nuostatas, paaiškinančias, kas laikoma apsimestiniais dariniais ir kita mokesčių srities veikla, kuriai taikomos sankcijos. Sankcijos turėtų būti aiškiai nustatytos, kad nebūtų sukurtas teisinis netikrumas ir būtų sukurta stipri paskata visapusiškai laikytis mokesčių teisės normų;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(9c)   valstybės narės turėtų parengti sankcijų sistemą, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje, ir apie tai informuoti Komisiją;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(9d)   siekiant išvengti specialiosios paskirties įmonių, pvz., priedangos įmonių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, steigimo, įmonės turėtų atitikti 2 straipsnyje išdėstytas nuolatinės buveinės ir mažiausio ekonominio pagrindo apibrėžtis;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(9e)   Sąjungoje veikiantiems mokesčių mokėtojams turėtų būti draudžiama naudotis priedangos įmonėmis. Mokesčių mokėtojai turėtų mokesčių administravimo įstaigoms pateikti kiekvieno grupės subjekto ekonominio pagrindo įrodymus – tai turėtų būti įpareigojimo rengti metines ataskaitas pagal šalis dalis;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(9f)   siekiant pagerinti dabartinius tarpvalstybinio apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmus sutelkiant dėmesį ne tik į dvigubo apmokestinimo, bet ir į dvigubo neapmokestinimo atvejus, iki 2017 m. sausio mėn. turėtų būti parengtas ginčų sprendimo mechanizmas, kuriame būtų aiškiau išdėstytos taisyklės ir nustatyti griežtesni terminai;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 g konstatuojamoji dalis (nauja)
(9g)   kad mokesčių administratoriai galėtų veiksmingai keistis informacija, būtina tinkamai nustatyti mokesčių mokėtojus. Mokesčių mokėtojo identifikavimo numerių (TIN) sistemos sukūrimas būtų geriausia priemonė mokesčių mokėtojams identifikuoti. Ją pasitelkus bet kuri trečioji šalis galėtų greitai, lengvai ir teisingai nustatyti ir įrašyti TIN vykdant tarptautinę veiklą, taip pat ši sistema galėtų būti veiksmingo automatinio valstybių narių mokesčių administracijų keitimosi informacija pagrindas. Be to, Komisija turėtų aktyviai dirbti siekdama sukurti panašų identifikavimo numerį pasauliniu mastu, panašų į Reguliavimo priežiūros komiteto pasaulinį juridinio asmens identifikatorių (angl. LEI);
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  taikant taisykles dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių, mažu tarifu apmokestinamos patronuojamosios įmonės pajamos vėl priskiriamos patronuojančiajai įmonei. Tuomet šios patronuojančiajai įmonei priskirtos pajamos tampa apmokestinamomis valstybėje, kurioje yra jos rezidavimo vieta mokesčių tikslais. Priklausomai nuo tos valstybės politikos prioritetų, taisyklės dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių gali būti taikomos visai mažu mokesčių tarifu apmokestinamai patronuojamajai įmonei arba tik pajamoms, kurios buvo dirbtiniu būdu perkeltos į patronuojamąją įmonę. Pageidautina aprėpti situacijas tiek trečiosiose šalyse, tiek Sąjungoje. Siekiant laikytis pagrindinių laisvių, taisyklių poveikis Sąjungoje turėtų apsiriboti dariniais, dėl kurių pelnas dirbtinai perkeliamas iš patronuojančiosios įmonės valstybės narės į kontroliuojamąją užsienio bendrovę. Tokiu atveju patronuojančiajai įmonei priskiriamos pajamų sumos turėtų būti pakoreguotos atsižvelgiant į įprastų rinkos sąlygų principą, kad patronuojančiosios įmonės valstybė apmokestintų tik tas kontroliuojamosios užsienio bendrovės sumas, kurios šio principo neatitinka. Taisyklės dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių neturėtų būti taikomos finansų įmonėms, kai šios nėra Sąjungos rezidentės mokesčių tikslais, įskaitant tokių įmonių nuolatines buveines, esančias Sąjungoje. Taip yra todėl, kad teisėto taisyklių dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių taikymo sritis Sąjungoje turėtų apsiriboti dirbtinėmis ekonomiškai nepagrįstomis situacijomis; tai reikštų, kad griežtai reglamentuojamiems draudimo ir finansų sektoriams šios taisyklės greičiausiai nebūtų taikomos;
(10)  taikant taisykles dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių, mažu tarifu apmokestinamos patronuojamosios įmonės pajamos vėl priskiriamos patronuojančiajai įmonei. Tuomet šios patronuojančiajai įmonei priskirtos pajamos tampa apmokestinamomis valstybėje, kurioje yra jos rezidavimo vieta mokesčių tikslais. Priklausomai nuo tos valstybės politikos prioritetų, taisyklės dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių gali būti taikomos visai mažu mokesčių tarifu apmokestinamai patronuojamajai įmonei arba tik pajamoms, kurios buvo dirbtiniu būdu perkeltos į patronuojamąją įmonę. Pageidautina aprėpti situacijas tiek trečiosiose šalyse, tiek Sąjungoje. Taisyklių poveikis Sąjungoje turėtų apimti visus darinius, kurių vienas iš pagrindinių tikslų yra dirbtinis pelno perkėlimas iš patronuojančiosios įmonės valstybės narės į kontroliuojamąją užsienio bendrovę. Tokiu atveju patronuojančiajai įmonei priskiriamos pajamų sumos turėtų būti pakoreguotos atsižvelgiant į įprastų rinkos sąlygų principą, kad patronuojančiosios įmonės valstybė apmokestintų tik tas kontroliuojamosios užsienio bendrovės sumas, kurios šio principo neatitinka. Reikėtų vengti dubliavimosi su taisyklėmis dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių ir su pakeitimo sąlyga;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais yra mokėjimų (finansinių priemonių) arba subjektų, teisinio kvalifikavimo skirtumų pasekmė, o tie skirtumai išryškėja sąveikaujant dviejų jurisdikcijų teisinėms sistemoms. Tokių neatitikimų poveikis dažnai yra dvigubas atskaitymas (t. y. atskaitymas abejose valstybėse) arba pajamų atskaitymas vienoje valstybėje, neįtraukiant į mokesčių bazę kitoje. Siekiant išvengti tokių pasekmių, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias viena iš dviejų jurisdikcijų turėtų suteikti teisinį kvalifikavimą pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonei ar subjektui, o kita jurisdikcija turėtų jį priimti. Nors valstybės narės turi Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupėje suderintas gaires dėl hibridinių subjektų apmokestinimo tvarkos ir hibridinių nuolatinių buveinių Sąjungoje, taip pat dėl hibridinių subjektų apmokestinimo tvarkos santykiuose su trečiosiomis šalimis, tebėra svarbu priimti privalomas taisykles. Galiausiai, šių taisyklių taikymo sritį būtina apriboti pasinaudojimu šalių mokestinės tvarkos neatitikimais tarp valstybių narių. Pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių dar turi būti nagrinėjamas;
(11)  pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais yra mokėjimų (finansinių priemonių) arba subjektų, teisinio kvalifikavimo skirtumų pasekmė, o tie skirtumai išryškėja sąveikaujant dviejų jurisdikcijų teisinėms sistemoms. Tokių neatitikimų poveikis dažnai yra dvigubas atskaitymas (t. y. atskaitymas abejose valstybėse) arba pajamų atskaitymas vienoje valstybėje, neįtraukiant į mokesčių bazę kitoje. Siekiant išvengti tokių pasekmių, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias viena iš dviejų jurisdikcijų turėtų suteikti teisinį kvalifikavimą pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonei ar subjektui, o kita jurisdikcija turėtų jį priimti. Kai toks neatitikimas atsiranda tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės, tinkamą tokios veiklos apmokestinimą turi užtikrinti valstybė narė. Nors valstybės narės turi Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupėje suderintas gaires dėl hibridinių subjektų apmokestinimo tvarkos4 ir hibridinių nuolatinių buveinių Sąjungoje5, taip pat dėl hibridinių subjektų apmokestinimo tvarkos santykiuose su trečiosiomis šalimis, tebėra svarbu priimti privalomas taisykles;
__________________
__________________
4 Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas) – Ataskaita Tarybai, 16553/14, FISC 225, 2014 12 11.
4 Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas) – Ataskaita Tarybai, 16553/14, FISC 225, 2014 12 11.
5 Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas) – Ataskaita Tarybai, 9620/15, FISC 60, 2015 06 11.
5 Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas) – Ataskaita Tarybai, 9620/15, FISC 60, 2015 06 11.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)   reikėtų priimti visai Sąjungai galiojančią mokesčių rojų ir valstybių, įskaitant Sąjungos valstybes nares, kurios iškreipia konkurenciją taikydamos palankias mokesčių sąlygas, apibrėžtį ir parengti jų išsamų „juodąjį sąrašą“. „Juodąjį sąrašą“ reikėtų papildyti sankcijų nebendradarbiaujančioms jurisdikcijoms ir finansų institucijoms, veikiančioms mokesčių rojuose, sąrašu;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  vienas iš pagrindinių mokesčių administratoriams iškylančių sunkumų – per tinkamą laiką negalima gauti išsamios ir tinkamos informacijos apie daugiašalių įmonių mokesčių planavimo strategijas. Tokia informacija turėtų būti skelbiama, kad mokesčių administravimo įstaigos, geriau įvertinusios mokestinę riziką, tikslingai nukreipdamos kontrolės operacijas ir atkreipdamos dėmesį į galiojančius teisės aktus, kuriuos reikėtų pakeisti, galėtų greitai į tą riziką reaguoti;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  turint omenyje, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas yra didinti visos vidaus rinkos atsparumą tarpvalstybinio mokesčių vengimo praktikai, valstybės narės negali deramai to pasiekti veikdamos atskirai. Nacionalinės pelno mokesčio sistemos yra skirtingos ir nepriklausomi valstybių narių veiksmai tik padidintų esamą vidaus rinkos susiskaidymą tiesioginio apmokestinimo srityje. Tokiu būdu, sąveikaujant skirtingoms nacionalinėms priemonėms, trūkumai ir iškraipymai išliktų. Rezultatas būtų nepakankamas koordinavimas. Kadangi vidaus rinkos neveiksmingumas pirmiausia sukelia tarpvalstybinio pobūdžio problemų, taisomosios priemonės turėtų būti priimamos Sąjungos lygmeniu. Todėl labai svarbu priimti sprendimus, kurie turėtų įtakos visai vidaus rinkai, o tai galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu. Taigi, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; Nustatant minimalų vidaus rinkos apsaugos lygį šia direktyva siekiama tik esminio minimalaus lygio koordinavimo Sąjungos viduje siekiant įgyvendinti jos tikslus;
(14)  turint omenyje tai, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas yra didinti visos vidaus rinkos atsparumą tarpvalstybinio mokesčių vengimo praktikai, valstybės narės negali deramai to pasiekti veikdamos atskirai. Nacionalinės pelno mokesčio sistemos yra skirtingos ir nepriklausomi valstybių narių veiksmai tik padidintų esamą vidaus rinkos susiskaidymą tiesioginio apmokestinimo srityje. Tokiu būdu, sąveikaujant skirtingoms nacionalinėms priemonėms, trūkumai ir iškraipymai išliktų. Rezultatas būtų nepakankamas koordinavimas. Kadangi vidaus rinkos neveiksmingumas pirmiausia sukelia tarpvalstybinio pobūdžio problemų, taisomosios priemonės turėtų būti priimamos Sąjungos lygmeniu. Todėl labai svarbu priimti sprendimus, kurie turėtų įtakos visai vidaus rinkai, o tai galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu. Taigi, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Nustatant minimalų vidaus rinkos apsaugos lygį šia direktyva siekiama tik esminio minimalaus lygio koordinavimo Sąjungos viduje siekiant įgyvendinti jos tikslus. Tačiau reformavus teisinę mokesčių sistemą siekiant reglamentu panaikinti praktiką, kuri sukelia mokesčių bazės eroziją, būtų buvę galima užtikrinti geresnius rezultatus, nes visoje vidaus rinkoje būtų buvusios užtikrintos vienodos sąlygos;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)   Komisija turėtų atlikti sąnaudų ir naudos analizę ir įvertinti galimą iš trečiųjų valstybių, kuriose taikomi maži mokesčių tarifai, susigrąžinto kapitalo apmokestinimo dideliais tarifais poveikį;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(14b)   į visus prekybos susitarimus ir ekonominės partnerystės susitarimus, kurių šalis yra Europos Sąjunga, turėtų būti įtrauktos gerą mokesčių srities valdymą skatinančios nuostatos turint tikslą didinti skaidrumą ir kovoti su žalinga mokesčių praktika;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo ir pateikti jo ataskaitą Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti,
(15)  Komisija turėtų sukurti specialų stebėsenos mechanizmą, kad galėtų užtikrinti tinkamą šios direktyvos įgyvendinimą ir kad valstybės narės vienodai aiškintų jos priemones. Ji turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo dienos ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai jo ataskaitą. Valstybės narės turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)
1a)   mokesčių mokėtojas – įmonė, patenkanti į šios direktyvos taikymo sritį;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)
4a)   autorinės išlaidos – bet kokios rūšies išlaidos, mokamos kaip atlygis už naudojimąsi ar teisę naudotis literatūros, meno ar mokslo kūrinio, įskaitant kino filmus ir programinę įrangą, autoriaus teisėmis, bet kokiu patentu, prekių ženklu, dizainu ar modeliu, planu, slapta formule ar procesu arba už informaciją, susijusią su pramonine, komercine ar moksline patirtimi, arba už naudojimąsi bet kokiu kitu nematerialiuoju turtu; mokėjimai už naudojimąsi ar teisę naudotis pramonine, komercine ar moksline įranga yra laikomi autorinėmis išlaidomis;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 b punktas (naujas)
4b)   jurisdikcijos, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai – jurisdikcijos, kurios nuo 2016 m. gruodžio 31 d. atitinka bet kurį iš šių kriterijų:
a)   automatinio keitimosi informacija su visomis Daugiašalį kompetentingų institucijų susitarimą pagal EBPO 2014 m. liepos 21 d. paskelbtus standartus, pavadintus „Automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų standartu“, pasirašiusiomis šalimis sistemos nebuvimas;
b)   pagrindinių tikrųjų įmonių, patikos fondų ir atitinkamų teisinių struktūrų savininkų, kurie laikosi bent minimalių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/8491a nustatytų standartų, registro nebuvimas;
c)   taikomi įstatymai arba administracinės nuostatos arba praktika, pagal kuriuos lengvatos taikomos įmonėms nepaisant to, ar jos toje šalyje iš tikrųjų vykdo ekonominę veiklą ir ar dalyvauja tos šalies ekonomikoje.
__________________
1a 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)
7a)   nuolatinė buveinė – nuolatinė ūkinės komercinės veiklos vieta valstybėje narėje, per kurią pilnai arba dalinai vykdoma kitos valstybės narės bendrovės ūkinė komercinė veikla; ši apibrėžtis apima atvejus, kai bendrovės, kurios vykdo visiškai dematerializuotą skaitmeninę veiklą, yra laikomos turinčiomis nuolatinę buveinę valstybėje narėje, jei išsaugo svarbų vaidmenį tos valstybės narės ekonomikoje;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 b punktas (naujas)
7b)   mokesčių rojus – jurisdikcija, atitinkanti vieną ar kelis iš šių kriterijų:
a)   nerezidentai neapmokestinami arba jiems taikomi minimalūs mokesčiai;
b)   taikomi įstatymai arba administracinė tvarka, neleidžiantys veiksmingai keistis mokesčių srities informacija su kitomis jurisdikcijomis;
c)   taikomi įstatymai arba administracinės nuostatos, neleidžiantys užtikrinti mokesčių skaidrumo, arba nenustatytas reikalavimas vykdyti realią ekonominę veiklą;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 c punktas (naujas)
7c)   mažiausias ekonominis pagrindas – duomenys, apimantys ir skaitmeninę ekonomiką, kuriais remiantis įmonę galima apibrėžti pagal faktinius kriterijus, pvz., jos padalinio turimus žmogiškuosius ir materialinius išteklius, valdymo savarankiškumą, teisinį tikrumą ir, esant reikalui, turto sudedamųjų dalių pobūdį;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 d punktas (naujas)
7d)   Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo kodas (TIN) – Komisijos 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate, apimančiame veiksmų planą, skirtą kovai su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinti, nurodytas numeris;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 e punktas (naujas)
7e)   sandorių kainodara – kainos, kuriomis viena įmonė perleidžia materialųjį arba nematerialųjį turtą arba teikia paslaugas susijusioms įmonėms;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 f punktas (naujas)
7f)   lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas – sistema, kurioje pajamos iš intelektinės nuosavybės (IN), kurioms gali būti taikomos mokesčių lengvatos, apskaičiuojamos nustatant leistinų sąnaudų, susidariusių kuriant IN priskirtą turtą, sąsają su iš to IN priskirto turto gaunamomis pajamomis (kurios išraiška yra tam tikra proporcinga visų IN priskirto turto kūrimo išlaidų dalis); šioje sistemoje IN priskiriami tik patentai arba lygiavertę funkciją atliekantis nematerialusis turtas, ji padeda suformuluoti leistinų sąnaudų, bendrųjų sąnaudų ir pajamų iš IN priskirto turto apibrėžtis;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 g punktas (naujas)
7g)   priedangos įmonė – bet koks juridinis asmuo, kuris neturi ekonominio pagrindo ir yra įsteigtas vien mokesčių tikslais;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 h punktas (naujas)
7h)   su mokesčių mokėtoju susijęs asmuo arba įmonė – padėtis, kai pirmasis asmuo valdo daugiau kaip 25 proc. kapitalo antrojoje įmonėje, arba jei yra trečias asmuo, kuris valdo daugiau kaip 25 proc. kapitalo abiejose;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 i punktas (naujas)
7i)   šalių mokestinės tvarkos neatitikimai – mokesčių mokėtojo vienoje valstybėje narėje ir susijusios įmonės, kaip apibrėžta pagal taikytiną pelno mokesčio sistemą, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje tarpusavio padėtis, kai dėl finansinės priemonės arba subjekto teisinio kvalifikavimo skirtumų kyla tokie padariniai:
a)   tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai atskaitomi tiek valstybėje narėje, kurioje yra mokėjimo šaltinis ar patiriamos išlaidos arba nuostoliai, tiek kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje (dvigubas atskaitymas); arba
b)   mokėjimas atskaitomas valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, atitinkamai neįtraukiant to paties mokėjimo kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje (atskaitymas neįtraukiant);
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 dalis
2.  Didesnės skolinimosi sąnaudos atskaitomos tais mokestiniais metais, kuriais jos buvo patirtos, tik iki 30 proc. mokesčio mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba iki 1 000 000 EUR sumos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė. EBITDA apskaičiuojama prie apmokestinamų pajamų vėl pridedant pagal mokesčius pakoreguotas grynųjų palūkanų išlaidų ir kitų sąnaudų, lygiaverčių palūkanoms, sumas, taip pat pagal mokesčius pakoreguotas nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas.
2.  Didesnės skolinimosi sąnaudos atskaitomos tais mokestiniais metais, kuriais jos buvo patirtos, tik iki 20 proc. mokesčio mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba iki 2 000 000 EUR sumos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė. EBITDA apskaičiuojama prie apmokestinamų pajamų vėl pridedant pagal mokesčius pakoreguotas grynųjų palūkanų išlaidų ir kitų sąnaudų, lygiaverčių palūkanoms, sumas, taip pat pagal mokesčius pakoreguotas nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Valstybės narės gali netaikyti 2 dalies didelėms skolinimosi sąnaudoms, kurių patiriama viešajam infrastruktūros projektui finansuoti skirtai skolai iš trečiosios šalies, jei tas projektas trunka bent 10 metų ir valstybės narės arba Sąjungos yra laikomas viešojo intereso projektu;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 dalis
4.  Mokestinių metų pajamos, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA), kurios nėra visiškai panaudotos tais ar ankstesniais mokestiniais metais mokesčių mokėtojo patirtoms skolinimosi išlaidoms padengti, gali būti perkeltos į ateinančius mokestinius metus.
4.  Mokestinių metų pajamos, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA), kurios nėra visiškai panaudotos tais ar ankstesniais mokestiniais metais mokesčių mokėtojo patirtoms skolinimosi išlaidoms padengti, gali būti penkerius metus perkeltos į ateinančius mokestinius metus.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 5 dalis
5.  Skolinimosi išlaidos, kurių negalima atskaityti dabartiniais mokestiniais metais pagal 2 dalį, atskaitomos iki 30 proc. EBITDA sumos vėlesniais mokestiniais metais taip pat, kaip ir tų metų skolinimosi išlaidos.
5.  Skolinimosi išlaidos, kurių negalima atskaityti dabartiniais mokestiniais metais pagal 2 dalį, atskaitomos iki 20 proc. EBITDA sumos penkeriais vėlesniais mokestiniais metais taip pat, kaip ir tų metų skolinimosi išlaidos.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 6 dalis
6.  2–5 dalys netaikomos finansų įmonėms.
6.  2–5 dalys netaikomos finansų įmonėms. Komisija turi persvarstyti šio straipsnio taikymo sritį, kai bus pasiektas susitarimas EBPO lygmeniu (jei jis bus pasiektas) ir kai Komisija nuspręs, kad EBPO susitarimą galima įgyvendinti Sąjungos lygmeniu.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a straipsnis (naujas)
4a straipsnis
Nuolatinė buveinė
1.   Mokesčių mokėtojo naudojamas arba išlaikomas nuolatinis verslo padalinys laikomas nuolatine buveine, jeigu tas pats mokesčių mokėtojas arba su juo glaudžiai susijęs asmuo vykdo komercinę veiklą toje pačioje vietoje arba kitoje vietoje toje pačioje valstybėje ir jeigu:
a)   ta vieta arba kita vieta yra mokesčių mokėtojo arba su juo glaudžiai susijusio asmens nuolatinė buveinė pagal šį straipsnį, arba
b)   bendra veikla, kurią sudaro mokesčių mokėtojo ir su juo glaudžiai susijusio asmens toje pačioje vietoje vykdytos veiklos arba to paties mokesčių mokėtojo ar su juo glaudžiai susijusių asmenų abiejose vietose vykdytos veiklos derinys, nėra parengiamoji arba pagalbinė veikla, su sąlyga, kad mokesčių mokėtojo ir su juo glaudžiai susijusio asmens toje pačioje vietoje vykdyta veikla arba to paties mokesčių mokėtojo ar su juo glaudžiai susijusių asmenų abiejose vietose vykdyta veikla atitiktų viena kitą papildančias funkcijas, kurios yra nuoseklios komercinės operacijos dalis.
2.   Jeigu tam tikras asmuo veikia tam tikroje valstybėje mokesčių mokėtojo vardu ir, vykdydamas tokią veiklą, paprastai sudaro sutartis arba atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant sudaryti sutartis, ir jos sistemiškai sudaromos mokesčių mokėtojui iš esmės jų nekeičiant, ir jeigu šios sutartys:
a)   sudaromos mokesčių mokėtojo vardu;
b)   sudaromos siekiant perleisti turtą, kuris priklauso tam mokesčių mokėtojui arba kuriuo mokesčių mokėtojas turi teisę naudotis, arba siekiant suteikti teisę naudotis tuo turtu; arba
c)   sudaromos to mokesčių mokėtojo paslaugoms teikti,
pripažįstama, kad tas mokesčių mokėtojas toje valstybėje turi nuolatinę buveinę, susijusią su visa to asmens mokesčių mokėtojo vardu vykdoma veikla, išskyrus atvejus, kai to asmens veikla yra papildoma arba parengiamoji, taigi kai veikla vykdoma nuolatiniame verslo padalinyje, tas verslo padalinys nelaikomas nuolatine buveine pagal šią dalį.
3.   Valstybės narės suderina jų taikomus teisės aktus ir bet kokias dvišales Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo su šiuo straipsniu.
4.   Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, susijusius su parengiamojo arba papildomojo pobūdžio samprata.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 b straipsnis (naujas)
4b straipsnis
Nuolatinei buveinei priskiriamas pelnas
1.   Pelnas, kuris valstybėje narėje gali būti priskiriamas 4a straipsnyje nurodytai nuolatinei buveinei, taip pat yra pelnas, kurį tikimasi gauti, ypač vykdant veiklą su kitais įmonės padaliniais, jei tai buvo atskiros ir nepriklausomos įmonės, vykdančios tą pačią veiklą ir panašiomis sąlygomis, atsižvelgiant į nuolatinės buveinės turimą turtą ir patiriamą riziką.
2.   Jei valstybė narė pakoreguoja 1 dalyje nurodytą nuolatinei buveinei priskiriamą pelną ir atitinkamai jį apmokestina, pelnas ir mokesčiai kitose valstybėse narėse turi būti atitinkamai pakoreguojami, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo.
3.   Pagal EBPO BEPS 7 veiksmą EBPO šiuo metu persvarsto EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir kapitalo 7 straipsnyje apibrėžtas taisykles, reglamentuojančias nuolatinei buveinei priskiriamą pelną, ir, kai tos taisyklės bus atnaujintos, valstybės narės turės atitinkamai suderinti jų taikomus teisės aktus.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 c straipsnis (naujas)
4c straipsnis
Jurisdikcijos, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai
1.   Valstybė narė gali nustatyti išskaičiuojamąjį mokestį, taikomą mokėjimams iš įmonės toje valstybėje narėje į įmonę jurisdikcijoje, kurioje taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai.
2.   Mokėjimams, kurie nėra tiesiogiai atliekami įmonei jurisdikcijoje, kurioje taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai, bet kurie, kaip galima pagrįstai manyti, atliekami įmonei jurisdikcijoje, kurioje taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai, pvz., per kitose jurisdikcijose veikiančius tarpininkus, taip pat taikoma 1 dalis.
3.   Valstybės narės vėliau atnaujina Dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimus, pagal kuriuos dabar netaikomas toks išskaičiuojamojo mokesčio lygis, siekdamos pašalinti šios kolektyvinės apsaugos priemonės teisines kliūtis.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Mokesčių mokėtojas apmokestinamas mokesčiu, kurio suma yra perkelto turto rinkos vertė perkėlimo metu, atėmus jo vertę mokesčių tikslais, esant kuriai nors iš šių aplinkybių:
1.  Mokesčių mokėtojas apmokestinamas mokesčiu, kurio dydis yra lygus perkelto turto rinkos vertei turto išleidimo metu, atėmus jo vertę mokesčių tikslais, esant kuriai nors iš šių aplinkybių:
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo pagrindinės buveinės į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;
a)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo pagrindinės buveinės į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, jei pagrindinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo neteko teisės apmokestinti perkelto turto;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo nuolatinės buveinės valstybėje narėje į savo pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;
b)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo nuolatinės buveinės vienoje valstybėje narėje į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, jei nuolatinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo neteko teisės apmokestinti perkelto turto;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  mokesčių mokėtojas perkelia savo nuolatinę buveinę iš valstybės narės.
d)  mokesčių mokėtojas perkelia savo nuolatinę buveinę į kitą valstybę narę arba į trečiąją valstybę, jei nuolatinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo neteko teisės apmokestinti perkelto turto.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 7 dalis
7.  Šis straipsnis netaikomas laikino pobūdžio turto perkėlimui, kai ketinama turtą grąžinti į perkėlėjo valstybę narę.
7.  Šis straipsnis netaikomas laikino pobūdžio turto perkėlimui, kai ketinama turtą grąžinti į perkėlėjo valstybę narę, jis taip pat netaikomas materialiojo turto perkėlimui, kai siekiama gauti pajamų iš aktyvios veiklos. Kad galėtų pasinaudoti išimtimi, mokesčio mokėtojas turės įrodyti savo mokesčių administravimo įstaigoms, kad užsienyje uždirbtos pajamos gautos iš aktyvios veiklos, pavyzdžiui, pateikdamas užsienio valstybės mokesčių administravimo įstaigų išduotą pažymą.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a straipsnis (naujas)
5a straipsnis
Sandorių kainos
1.   EBPO 2010 m. rugpjūčio 18 d. paskelbtose gairėse pavadinimu „Sandorių kainodaros gairės daugiašalėms įmonėms ir mokesčių administratoriams“ nurodyta, kad pelnas, kurį įmonė būtų gavusi, bet negavo dėl šių sąlygų, gali būti įtrauktas į tos įmonės pelną ir atitinkamai apmokestintas:
a)   valstybės įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja valdant arba kontroliuojant kitos valstybės įmonę arba jos kapitalą; arba
b)   tie patys asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja valdant arba kontroliuojant vienos valstybės įmonę arba jos kapitalą ir kitos valstybės įmonę arba jos kapitalą; ir
c)   abiem atvejais abiejų įmonių prekybiniai arba finansiniai ryšiai yra saistomi sutartų arba nustatytų sąlygų, kurios skiriasi nuo sąlygų, dėl kurių būtų susitarusios savarankiškos įmonės;
2.   Jeigu viena valstybė priskiria tos valstybės įmonės pelnui – ir atitinkamai apmokestina – pelną, kuris buvo apmokestintas kitoje valstybėje kaip kitos valstybės įmonės pelnas, ir jeigu tas priskirtas pelnas yra pelnas, kurį pirmosios valstybės įmonė būtų gavusi, jeigu abiejų įmonių sutartos sąlygos būtų buvusios tokios, dėl kokių būtų susitarusios dvi savarankiškos įmonės, antroji valstybė atitinkamai pakoreguoja nuo to pelno gauto mokesčio sumą. Siekiant nustatyti pakoreguotą sumą, atsižvelgiama į kitas šios direktyvos nuostatas ir, esant reikalui, mokesčių administravimo įstaigos pasitaria tarpusavyje.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo mokesčio už užsienyje uždirbtas pajamas, kurias mokesčių mokėtojas gavo kaip pelno dalį iš subjekto trečiojoje šalyje arba pardavęs turėtas subjekto akcijas trečiojoje šalyje arba kaip pajamas iš nuolatinės buveinės, esančios trečiojoje šalyje, kai subjektas arba nuolatinė buveinė yra apmokestinami pelno mokesčiu subjekto rezidavimo vietos šalyje arba šalyje, kurioje yra nuolatinė buveinė, teisės aktais įtvirtintu pelno mokesčio tarifu, mažesniu negu 40 proc. teisės aktais įtvirtinto mokesčio tarifo, kuris būtų buvęs taikomas pagal mokesčių mokėtojo valstybėje narėje galiojančią pelno mokesčio sistemą. Tokiomis aplinkybėmis mokesčių mokėtojui taikomas mokestis už užsienyje gautas pajamas, iš jo mokestinių prievolių jo rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybėje atskaičius trečiojoje šalyje sumokėtus mokesčius. Atskaitoma suma negali viršyti prieš atskaitymą apskaičiuotos mokesčio sumos, priskiriamos pajamoms, kurios gali būti apmokestintos.
1.  Valstybės narės neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo mokesčio už pajamas iš užsienio, kurios gautos ne iš aktyvios veiklos ir kurias mokesčių mokėtojas gavo kaip pelno dalį iš subjekto trečiojoje valstybėje arba perleidęs turėtas subjekto akcijas trečiojoje valstybėje, arba kaip pajamas iš nuolatinės buveinės, esančios trečiojoje valstybėje, kai subjektas arba nuolatinė buveinė subjekto rezidavimo vietos valstybėje arba valstybėje, kurioje yra nuolatinė buveinė, yra apmokestinami teisės aktais nustatytu pelno mokesčio tarifu, mažesniu negu 15 proc. Tokiomis aplinkybėmis mokesčių mokėtojui taikomas mokestis už užsienyje gautas pajamas, iš jo mokestinių prievolių jo rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybėje atskaičius trečiojoje valstybėje sumokėtus mokesčius. Atskaitoma suma negali viršyti prieš atskaitymą apskaičiuotos mokesčio sumos, priskiriamos pajamoms, kurios gali būti apmokestintos. Tam, kad mokesčių mokėtojui galėtų būti taikoma ši išimtis, jis turi įrodyti savo mokesčių administratoriui, jog pajamos iš užsienio gautos vykdant aktyvią verslo veiklą, palaikomą pasitelkiant atitinkamą personalą, įrangą, turtą ir patalpas, kurie pateisina tai veiklai priskiriamas pajamas.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalis
1.  Į apsimestinius darinius ar jų grupes, iš esmės sukurtus vienu tikslu – gauti mokestinės naudos – kuris prieštarauja kitu atveju taikytinų mokesčių nuostatų dalykui ar tikslui, apskaičiuojant pelno mokesčio prievolę neatsižvelgiama. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį.
1.  Į apsimestinius darinius ar jų grupes, kurie iš esmės buvo sukurti pagrindiniu tikslu ar vienu iš pagrindinių tikslų – gauti mokestinės naudos – kurie prieštarauja kitu atveju taikytinų mokesčių nuostatų dalykui ar tikslui, yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes, apskaičiuojant pelno mokesčio prievolę neatsižvelgiama. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 dalis
3.  Kai į neatsižvelgiama pagal 1 dalį, mokestinis įsipareigojimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į ekonominį pagrindą pagal nacionalinę teisę.
3.  Kai į darinius ar jų grupes neatsižvelgiama pagal 1 dalį, mokestinės prievolės apskaičiuojamos atsižvelgiant į 2 straipsnyje apibrėžtą ekonominį turinį pagal nacionalinę teisę.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Valstybės narės skiria pakankamai darbuotojų, specialistų ir biudžeto išteklių savo nacionalinėms mokesčių administracijoms, visų pirma mokesčių audito darbuotojams, taip pat išteklių mokesčių administracijų darbuotojų mokymams, per kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo srityse, ir automatiniam keitimuisi informacija, kad būtų galima užtikrinti visapusišką šios direktyvos įgyvendinimą.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.   Komisija savo struktūroje įsteigia BEPS kontrolės ir stebėsenos skyrių, kuris turi būti stipri priemonė kovojant su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu ir kuris vykdys šios direktyvos bei kitų būsimų teisėkūros aktų dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įgyvendinimo vertinimus ir teiks konsultacijas šioje srityje, glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis. Tas BEPS kontrolės ir stebėsenos skyrius teiks ataskaitas Europos Parlamentui.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  pagal bendrą mokesčių režimą subjekto šalyje pelnas apmokestinamas faktiniu pelno mokesčio tarifu, mažesniu negu 40 proc. faktinio mokesčio tarifo, kuris būtų buvęs taikomas pagal galiojančią mokesčių mokėtojo valstybės narės pelno mokesčio sistemą;
b)  pagal bendrą mokesčių režimą subjekto šalyje pelnas apmokestinamas faktiniu mažesniu nei 15 proc. pelno mokesčio tarifu; tas tarifas peržiūrimas kiekvienais metais, atsižvelgiant į pasaulinės prekybos ekonominę raidą;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies c punkto įžanginė dalis
c)  daugiau nei 50 proc. subjekto sukauptų pajamų priskiriama kuriai nors iš šių kategorijų:
c)  daugiau nei 25 proc. subjekto sukauptų pajamų priskiriama kuriai nors iš šių kategorijų:
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies c punkto vii a papunktis (naujas)
viia) pajamos iš prekių, kuriomis buvo prekiaujama su mokesčių mokėtoju arba su juo susijusiomis įmonėmis, išskyrus tokias standartines prekes, kuriomis reguliariai prekiauja savarankiškos įmonės ir kurių kainos stebimos viešai.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2.  Valstybės narės netaiko 1 dalies, jeigu subjektas yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra EEE susitarimo šalis, arba trečiosios šalies įmonės, esančios valstybėje narėje, nuolatinei buveinei, nebent subjekto įsteigimas yra visiškai dirbtinis, arba kai vykdydamas savo veiklą subjektas naudoja apsimestinius darinius, sukurtus iš esmės vienu tikslu – gauti mokestinės naudos.
2.  Valstybės narės netaiko 1 dalies, jeigu subjektas yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kuri yra EEE susitarimo šalis, arba trečiosios valstybės subjektas, turintis nuolatinę buveinę valstybėje narėje, nebent mokesčių mokėtojas gali įrodyti, kad kontroliuojama užsienio įmonė įsteigta dėl pagrįstų komercinių priežasčių ir vykdo ekonominę veiklą, palaikomą pasitelkiant atitinkamą personalą, įrangą, turtą ir patalpas, kurie pateisina tai veiklai priskiriamas pajamas. Konkrečiu draudimo įmonių atveju darinys, kai patronuojančioji įmonė perdraudžia savo riziką per savo patronuojamąsias įmones, laikomas apsimestiniu.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio antraštė
Pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais
Pasinaudojimas valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimais
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės atnaujina Dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimus su trečiosiomis šalimis arba drauge derasi dėl lygiaverčių susitarimų, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tarptautinei valstybių narių veiklai su trečiosiomis šalimis.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Pasinaudojimas trečiųjų šalių mokestinės tvarkos neatitikimais
Kai dėl mokestinės tvarkos neatitikimo tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės gaunamas dvigubas atskaitymas, valstybė narė neleidžia vykdyti tokio mokėjimo atskaitymo, nebent trečioji valstybė tą jau padarė.
Kai dėl mokestinės tvarkos neatitikimo tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės gaunamas atskaitymas neįtraukiant, valstybė narė neleidžia vykdyti tokio mokėjimo atskaitymo ar, atitinkamai, atskaitymo neįtraukiant, nebent trečioji valstybė tą jau padarė.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 b straipsnis (naujas)
10b straipsnis
Efektyvusis mokesčio tarifas
Komisija parengia bendrą efektyviojo mokesčių tarifo kiekvienoje valstybėje narėje apskaičiavimo metodą, kad būtų galima sudaryti faktinių mokesčių tarifų, taikomų įvairiose valstybėse narėse, lyginamąją lentelę.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 c straipsnis (naujas)
10c straipsnis
Kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonės
1.   Valstybės narės iš dalies pakeičia dvišalių sutarčių tekstus ir įtraukia šias nuostatas:
a)   sąlygą, užtikrinančią, kad abi sutarties šalys įsipareigoja mokesčius mokėti ten, kur vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė;
b)   priedą, kuriame patikslinama, kad dvišalių sutarčių tikslas, be dvigubo apmokestinimo išvengimo, yra kova su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu;
c)   pagrindinio tikslo testo sąlygą, pagrįstą bendrąja kovos su mokesčių vengimu taisykle, kaip apibrėžta 2016 m. sausio 28 d. Komisijos rekomendacijoje (ES) 2016/136 dėl kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonių įgyvendinimo1a;
d)   nuolatinės buveinės apibrėžtį, kaip nurodyta EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir kapitalo 5 straipsnyje.
2.   Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia pasiūlymą dėl Europos mokesčių sutarčių strategijos, kad būtų galima parengti Europos mokesčių sutarčių modelį, kuris galiausiai pakeistų tūkstančius dvišalių sutarčių, kurias yra sudariusi kiekviena valstybė narė.
3.   Valstybės narės nutraukia dvišales sutartis su jurisdikcijomis, kurios nesilaiko minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų, dėl kurių susitarė Sąjunga, arba susilaiko nuo tokių sutarčių pasirašymo.
______________
1a OL L 25, 2016 2 2, p. 67.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 d straipsnis (naujas)
10d straipsnis
Geras mokesčių srities valdymas
Komisija įtraukia gero mokesčių srities valdymo nuostatas į tarptautinės prekybos susitarimus ir ekonominės partnerystės susitarimus, kurių šalis Sąjunga yra, turėdama tikslą padidinti skaidrumą ir kovoti su žalinga mokesčių praktika.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 e straipsnis (naujas)
10e straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Numatytos nuobaudos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio antraštė
Vertinimas
Peržiūra ir stebėsena
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija įvertina šios direktyvos įgyvendinimą praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo ir pateikia jo ataskaitą Tarybai.
1.  Komisija įvertina šios direktyvos įgyvendinimą praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo dienos ir pateikia jo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, reikalingą šios direktyvos įgyvendinimui įvertinti.
2.  Valstybės narės pateikia Europos Parlamentui ir Komisijai visą informaciją, reikalingą šios direktyvos įgyvendinimui įvertinti.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Komisija sukuria specialų stebėsenos mechanizmą, kad galėtų užtikrinti visapusišką ir tinkamą šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir teisingą visų pateiktų apibrėžčių ir iš valstybių narių reikalaujamų veiksmų aiškinimą siekiant, kad Europoje būtų taikomas darnus kovos su BEPS požiūris.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis
Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris
Komisija ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. pateikia teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą dėl suderinto bendro Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo numerio, kad automatinis keitimasis mokesčių srities informacija Sąjungoje būtų veiksmingesnis ir patikimesnis.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 b straipsnis (naujas)
11b straipsnis
Privalomas automatinis keitimasis mokesčių srities informacija
Siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir tinkamą šios direktyvos nuostatų taikymą privaloma automatiškai keistis mokesčių srities informacija, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 2011/16/ES1a.
_______________
1a 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

Tolesni veiksmai, susiję su 2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų
PDF 372kWORD 117k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija „Tolesni veiksmai dėl 2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų“ (2016/2573(RSP))
P8_TA(2016)0266B8-0580/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 3, 4, 6, 7 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 2, 3, 4, 18 ir 19 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į susijusias JT žmogaus teisių priemones, visų pirma į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, 1984 m. gruodžio 10 d. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir į atitinkamus jos protokolus, taip pat į 2006 m. gruodžio 20 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją Nr. 2178 (2014) dėl teroro aktų keliamos grėsmės taikai ir saugumui,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo klausimais parengtą ataskaitą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tyrimo komisijoms, sudarytoms siekiant imtis veiksmų dėl kankinimo ar kitokio netinkamo elgesio modelių ar praktikos,

–  atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus 2016 m. vasario mėn. byloje Nasr ir Ghali prieš Italiją (Abu Omar), 2014 m. liepos mėn. bylose Al Nashiri prieš Lenkiją ir Husayn (Abu Zubaydah) prieš Lenkiją, 2012 m. gruodžio mėn. byloje El-Masri prieš buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją,

–  taip pat atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teisme neišspręstas ir nagrinėjamas bylas (Abu Zubaydah prieš Lietuvą ir Al Nashiri prieš Rumuniją),

–  atsižvelgdamas į Italijos teismo sprendimą, pagal kurį 22 CŽV agentai, vienas oro pajėgų pilotas ir du Italijos agentai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti kalėti dėl dalyvavimo pagrobiant Milano imamą Abu Omarą 2003 m.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 15 d. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrą pareiškimą dėl sulaikymo įstaigos Gvantanamo įlankoje uždarymo ir būsimo bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje, grindžiamo bendromis vertybėmis, tarptautine teise ir pagarba teisinės valstybės principui bei žmogaus teisėms,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Gvantanamo, sprendimas dėl mirties bausmės, kurį ketinama priimti artimiausiu metu(1), kitas savo rezoliucijas dėl Gvantanamo, kurių naujausia yra 2013 m. gegužės 23 d. dėl kalinių bado streiko(2), savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(3) ir ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse, priimtą įpusėjus Laikinojo komiteto darbui(4), į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(5), į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją „Tariamas CŽV vykdytas kalinių gabenimas ir neteisėtas kalinimas Europos šalyse. Tolesni veiksmai po EP Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti ataskaitos“(6) ir į 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(7),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. birželio 5–6 d. išvadas dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės ir dėl Komisijos 2013 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.)(8) ir į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2013–2014 m.)(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. priimtą Briuselio deklaraciją dėl Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į baigtą tyrimą, atliktą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 52 straipsnį, dėl CŽV vykdyto neteisėto įtariamųjų dėl teroro aktų kalinimo ir gabenimo ir į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus prašymą, kad visos EŽTK šalys iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pateiktų jam informaciją apie atliktus ar atliekamus tyrimus, atitinkamų bylų nagrinėjimą nacionaliniuose teismuose ar kitas priemones, kurių buvo imtasi klausimais, susijusiais su šiuo tyrimu(11),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2015 m. rugsėjo 24 ir 25 d. surengtą Parlamento tiriamąją misiją į Bukareštą (Rumunija) ir į atitinkamą misijos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2015 m. spalio 13 d. surengtą viešąjį klausymą dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse,

–  atsižvelgdamas į savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2015 m. tyrimo „A quest for accountability? EU and Member State inquiries into the CIA Rendition and Secret Detention Programme“ paskelbimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos žmogaus teisių ekspertų 2016 m. sausio 11 d. atvirą laišką Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei 14-ajai sulaikymo įstaigos Gvantanamo įlankoje atidarymo sukakčiai paminėti,

–  atsižvelgdamas į neseniai priimtas rezoliucijas ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos paskelbtas ataskaitas, susijusias su Gvantanamo kalinių žmogaus teisėmis, įskaitant jų galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, į 2015 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (OSCE-ODIHR) ataskaitą ir į JT darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais sprendimus,

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Europos Parlamento 2015 m. vasario 11 d. rezoliucija dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų (O-000038/2016 – B8-0367/2016 ir O-000039/2016 – B8-0368/2016),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES grindžiama demokratijos, teisinės valstybės principais, žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, pagarba žmogaus orumui ir tarptautinės teisės paisymu ne tik vykdant savo vidaus politiką, bet ir įgyvendinant jos išorės aspektą; kadangi ES įsipareigojimas paisyti žmogaus teisių, kurį sutvirtino tai, kad įsigaliojo ES pagrindinių teisių chartija ir vyksta prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos, turi būti įtrauktas į visas politikos sritis, siekiant, kad ES žmogaus teisių politika būtų veiksminga;

B.  kadangi, atsižvelgiant į „karą su terorizmu“, pusiausvyra tarp įvairių valstybės galių pavojingai pasikeitė vyriausybių naudai suteikiant joms daugiau galių, pakenkiant parlamentams ir teisminėms institucijoms, ir lėmė precedento neturintį naudojimąsi valstybės paslaptimis, o tai trukdo vykdyti valstybės tyrimus dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų;

C.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino kovoti su terorizmu, kad būtų paisoma teisinės valstybės principo, žmogaus orumo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, taip pat ragino šioje srityje bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, remiantis ES sutartimis, Europos žmogaus teisių konvencija, nacionalinėmis konstitucijomis bei pagrindinių teisių teisės aktais;

D.  kadangi, atsižvelgdamas į savo Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse atliktos veiklos rezultatus, Parlamentas griežtai pasmerkė JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdyto perdavimo ir slapto kalinimo programą, kurią įgyvendinant daug kartų pažeistos žmogaus teisės, įskaitant neteisėtą ir nepagrįstą sulaikymą, grobimą, kankinimą ir kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį, negrąžinimo principo pažeidimą ir priverstinį dingimą, CŽV pasinaudojus Europos oro erdve ir teritorija;

E.  kadangi atskaitomybė už šiuos veiksmus yra labai svarbi siekiant veiksmingai ginti ir skatinti žmogaus teises vykdant vidinę ir išorinę ES politiką ir užtikrinti teisėtą bei veiksmingą saugumo politiką, pagrįstą teisinės valstybės principu;

F.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino visapusiškai ištirti ES valstybių narių dalyvavimą CŽV slapto kalinimo ir ypatingųjų perdavimų programoje;

G.  kadangi 2015 m. gruodžio 9 d. suėjo metai, kaip paskelbtas JAV Senato specialiojo žvalgybos komitetas tyrimas dėl CŽV kalinimo ir tardymo programos ir įvairių kalinių kankinimo būdų 2001–2006 m.; kadangi tyrime atskleista naujų, kaltinimams svarumo suteikusių faktų, kad kai kurios ES valstybės narės, jų valdžios institucijos, saugumo ir žvalgybos tarnybų pareigūnai ir agentai prisidėjo prie CŽV vykdytos slapto kalinimo ir ypatingųjų perdavimų programos, kartais korumpuotais būdais – CŽV pervesdavo dideles pinigų sumas mainais už jų bendradarbiavimą; kadangi po atlikto tyrimo JAV neprisiėmė jokios atsakomybės dėl CŽV vykdytų perdavimo ir slapto kalinimo programų; kadangi JAV, deja, atsisakė bendradarbiauti vykdant Europos tyrimus dėl Europos bendrininkavimo įgyvendinant CŽV programas ir kadangi iki šiol jokie kaltininkai nebuvo patraukti atsakomybėn;

H.  kadangi karinių komitetų Gvantanamo įlankoje vyriausiasis prokuroras Mark Martins pareiškė, kad JAV Senato specialiojo žvalgybos komiteto tyrimo dėl CŽV kalinimo ir tardymo programos santraukoje nurodyti įvykiai iš tiesų yra realūs;

I.  kadangi atlikta išsami nauja analizė remiantis informacija, pateikta JAV Senato specialiojo žvalgybos komiteto santraukoje, kuri patvirtina ankstesnius tyrimus, susijusius su įvairių šalių, įskaitant ES valstybes nares, dalyvavimu ir kurioje pateikiami nauji tyrimo būdai;

J.  kadangi buvusios kadencijos Europos Parlamentas savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliucijoje ragino esamos kadencijos Parlamentą toliau vykdyti ir įgyvendinti Laikinojo komiteto suteiktus įgaliojimus dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse, ir todėl užtikrinti, kad būtų laikomasi jo rekomendacijų, išnagrinėti naujus duomenis, kurių gali atsirasti, ir visapusiškai naudotis savo tyrimo teisėmis ir jas plėtoti;

K.  kadangi neseniai priimtose rezoliucijose ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos paskelbtose ataskaitose, susijusiose su Gvantanamo kalinių žmogaus teisėmis, reiškiamas susirūpinimas, kad bent kai kurie kaliniai negauna tinkamos medicininės priežiūros ar reabilitacijos; kadangi 2015 m. OSCE-ODIHR ataskaitoje taip pat išreikštas susirūpinimas dėl žmogaus teisių apsaugos Gvantanamo įlankoje, įskaitant teisių į teisingą bylos nagrinėjimą neigimą, ir kadangi JT darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais sprendimuose teigiama, kad dalis Gvantanamo kalinių buvo sulaikyta savavališkai;

L.  kadangi JAV prezidentas B. Obama įsipareigojo uždaryti Gvantanamo įlankoje esančią sulaikymo įstaigą iki 2010 m. sausio mėn.; kadangi 2009 m. birželio 15 d. ES bei jos valstybių narės ir JAV pasirašė bendrą pareiškimą dėl sulaikymo įstaigos Gvantanamo įlankoje uždarymo ir būsimo bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje, grindžiamo bendromis vertybėmis, tarptautine teise ir pagarba teisinės valstybės principui bei žmogaus teisėms; kadangi 2016 m. vasario 23 d. prezidentas B. Obama išsiuntė Kongresui planą kartą ir visiems laikams uždaryti karinį kalėjimą Gvantanamo įlankoje; kadangi ES valstybių narių pagalba perkeliant kai kuriuos kalinius buvo ribota;

M.  kadangi nė viena iš atitinkamų valstybių narių neatliko visapusiško ir veiksmingo tyrimo siekiant pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn arba užtikrinti atskaitingumą paskelbus JAV Senato tyrimą;

N.  kadangi tenka apgailestauti, kad Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto tiriamosios misijos į Bukareštą dalyviai negalėjo aplankyti Nacionalinio įslaptintos informacijos registro biuro (ORNISS) pastato, kuris, kaip pranešama, buvo naudojamas kaip slapta CŽV kalinimo vieta;

O.  kadangi savo 2015 m. vasario 11 d. rezoliucijoje dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų Parlamentas pavedė savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, dalyvaujant Užsienio reikalų komitetui, ir visų pirma Žmogaus teisių pakomitečiui, atnaujinti savo tyrimą dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse ir per metus pateikti pranešimą plenariniame posėdyje;

1.  pabrėžia nepaprastą transatlantinių santykių svarbą ir jų strateginį pobūdį didėjant nestabilumui pasauliniu mastu; mano, kad šie santykiai, kurie grindžiami bendrais interesais ir bendromis vertybėmis, turi būti toliau stiprinami remiantis pagarba daugiašališkumui, teisinei valstybei ir konfliktų sprendimui vedant derybas;

2.  pakartoja, kad itin smerkia sugriežtintus tardymo metodus, kurie draudžiami pagal tarptautinę teisę ir kuriais pažeidžiamos, inter alia, teisės į laisvę, saugumą, humanišką elgesį, teisė nebūti kankinamam, nekaltumo prezumpcija, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė turėti advokatą ir teisė į pagal teisės aktus suteikiamą vienodą apsaugą;

3.  praėjus vieneriems metams po JAV Senato tyrimo paskelbimo, reiškia didžiulį susirūpinimą dėl abejingumo, kurį parodė valstybės narės ir ES institucijos dėl gausių pagrindinių teisių pažeidimų ir kankinimų, kurie vykdyti Europoje 2001–2006 m., pripažinimo, jų tyrimo ir patraukimo bendrininkų ir kaltininkų baudžiamojon atsakomybėn;

4.  palankiai vertina Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. vasario 23 d. bylos Nasr ir Ghali prieš Italiją (44883/09) sprendimą, kuriuo nustatyta, kad Italijos valdžios institucijos žinojo apie kankinimus, kuriuos patyrė Egipto imamas Abu Omar, ir aiškiai vadovavosi „valstybės slaptumo“ principu siekdamos užtikrinti, kad susiję asmenys būtų de facto nenubausti; ragina Italijos vykdomosios valdžios atstovus atsisakyti „valstybės slaptumo“ principo buvusio Žvalgybos ir karinio saugumo tarnybos vadovo ir jo pavaduotojo, taip pat trijų buvusių šios tarnybos darbuotojų atveju, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas be kliūčių;

5.  apgailestauja dėl to, kad 2015 m. rugsėjo mėn. įvyko tik viena frakcijų tiriamoji misija į Rumuniją; ragina, kad Europos Parlamentas rengtų daugiau tiriamųjų misijų į JAV Senato tyrime dėl CŽV kalinimo ir tardymo programos nurodytas valstybes nares, kurios prisidėjo prie šios programos, pavyzdžiui, į Lietuvą, Lenkiją, Italiją ir Jungtinę Karalystę;

6.  pabrėžia, kad transatlantinis bendradarbiavimas, pagrįstas tokiomis bendromis vertybėmis kaip laisvės ir saugumo, demokratijos ir pagrindinių žmogaus teisių skatinimas, yra ir turi būti pagrindinis prioritetas ES užsienio santykių srityje; pakartoja savo aiškią poziciją, išdėstytą 2009 m. JAV ir ES pranešime, kad bendros pastangos kovojant su terorizmu turi derėti su tarptautinės, visų pirma tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės, teisės įsipareigojimais, ir kad dėl to mūsų šalys bus stipresnės ir saugesnės; ragina JAV šiuo atžvilgiu dėti visas pastangas, kad ES piliečių teisių būtų laikomasi taip pat, kaip ir JAV piliečių teisių;

7.  mano, kad vykdant transatlantinį bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje būtina gerbti pagrindines teises, pagrindines laisves ir privatumą, kuriuos užtikrina ES teisės aktai, siekiant suteikti naudos piliečiams abipus Atlanto; ragina tęsti politinį dialogą tarp transatlantinių partnerių saugumo ir kovos su terorizmu klausimais, įskaitant pilietinių ir žmogaus teisių apsaugą, siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu;

8.  apgailestauja, kad, praėjus daugiau nei metams po JAV Senato tyrimo paskelbimo ir Parlamento rezoliucijos priėmimo, kuria JAV buvo raginama tirti gausius žmogaus teisių pažeidimus, kurių atsirado įgyvendinant CŽV vykdytas perdavimo ir slapto kalinimo programas, ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat bendradarbiauti gavus visus ES valstybių narių prašymus, susijusius su CŽV programa, jokie kaltininkai nebuvo patraukti atsakomybėn ir JAV vyriausybė atsisakė bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis;

9.  pakartoja savo raginimą JAV toliau tirti gausius žmogaus teisių pažeidimus, kurių atsirado įgyvendinant CŽV vykdytas perdavimo ir slapto kalinimo programas, kurioms vadovavo ankstesnė JAV administracija, ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat bendradarbiauti gavus visus ES valstybių narių prašymus suteikti informacijos, ekstradicijos ar veiksmingų teisių gynimo priemonių nukentėjusiesiems prašymus, susijusius su CŽV programa; ragina JAV Senato specialųjį žvalgybos komitetą paskelbti visą savo tyrimą apie CŽV kalinimo ir tardymo programą; pabrėžia esminę JAV Senato išvadą, kad CŽV taikyti žiaurūs ir neteisėti metodai nepadėjo gauti informacijos, kad būtų pavykę išvengti vėlesnių teroristinių išpuolių; primena, kad visiškai smerkia kankinimą ir priverstinį dingimą; be to, ragina JAV laikytis tarptautinės teisės, kuri taikoma esamų įtarimų kankinimu ir netinkamu elgesiu Gvantanamo sulaikymo įstaigoje tyrimui, įskaitant pasikartojančius ES valstybių narių prašymus suteikti informacijos apie kalinius, anksčiau laikytus slaptuose CŽV kalėjimuose, ir JT specialiojo pranešėjo kankinimo klausimais prašymus dėl savo įgaliojimų tikrinti Gvantanamo sulaikymo įstaigą ir apklausti CŽV kankinimo aukas;

10.  apgailestauja, kad tyrimas, kurį pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 52 straipsnį vykdė Europos Tarybos generalinis sekretorius, buvo nutrauktas, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse tyrimai liko nebaigti ir kad reikia imtis tolesnių veiksmų šiuo klausimu; šiuo tikslu dar kartą paragina valstybes nares tirti, užtikrinant visišką skaidrumą, kaltinimus, kad jų teritorijose būta slaptų kalėjimų, kuriuose žmonės buvo laikomi pagal CŽV programą, ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn į šią veiklą įsitraukusius asmenis, įskaitant viešuosius subjektus, atsižvelgiant į visus paaiškėjusius naujus įrodymus (įskaitant atliktus mokėjimus, kaip nurodyta Senato specialiojo žvalgybos komiteto santraukoje), ir apgailestauja dėl lėtai vykstančių tyrimų, ribotos atskaitomybės ir piktnaudžiavimo valstybės paslaptimis;

11.  primygtinai ragina Lietuvą, Rumuniją ir Lenkiją, atsižvelgiant į visus pateiktus faktinius įrodymus, skubiai atlikti skaidrų, nuodugnų ir veiksmingą baudžiamąjį tyrimą dėl CŽV slaptų sulaikymo įstaigų jų atitinkamose teritorijose, patraukti žmogaus teisių pažeidėjus baudžiamojon atsakomybėn, leisti tyrėjams atlikti išsamų perdavimo skrydžių tinklo tyrimą ir susisiekti su asmenimis, kurie, kaip viešai žinoma, organizavo minėtus skrydžius arba dalyvavo juos organizuojant, atlikti kalinimo vietų teismo ekspertizę ir teikti medicininės priežiūros paslaugas kalintiesiems šiose vietose, išanalizuoti telefonų įrašus ir pinigų pervedimus, nagrinėti galimų aukų paraiškas dėl statuso ir (arba) dalyvavimo tyrime ir užtikrinti, kad visi susiję nusikaltimai, įskaitant susijusius su kalinių perkėlimu, būtų ištirti, arba atskleisti bet kokių iki šiol vykdytų tyrimų išvadas;

12.  primygtinai ragina visapusiškai ir laiku vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus prieš Lenkiją ir buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, įskaitant skubių atskirų ir bendrų priemonių laikymąsi; primena Europos Tarybos Ministrų komiteto raginimą Lenkijai prašyti JAV diplomatinio patikinimo ir jį gauti dėl mirties bausmės nevykdymo ir teisingo bylos nagrinėjimo užtikrinimo ir laiku, visapusiškai ir veiksmingai vykdyti kriminalinius tyrimus, siekiant užtikrinti, kad visi susiję nusikaltimai, įskaitant susijusius su visomis aukomis, būtų nagrinėjami, ir patraukti žmogaus teisių pažeidėjus baudžiamojon atsakomybėn; šiuo tikslu palankiai vertina buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ketinimą įsteigti ad hoc nepriklausomą tyrimų įstaigą ir primygtinai ragina ją skubiai įsteigti pasinaudojant tarptautine parama ir dalyvaujant tarptautinės bendruomenės atstovams;

13.  primena, kad buvęs Rumunijos slaptųjų tarnybų vadovas Ioan Talpes viešai pripažino Europos Parlamento delegacijai, kad jis buvo visiškai informuotas apie CŽV vykdytą veiklą Rumunijos teritorijoje, pripažindamas, kad jam buvo leista „išnuomoti“ vyriausybės pastatą CŽV;

14.  yra susirūpinęs dėl kliūčių, kurių kilo atliekant kai kurių valstybių narių dalyvavimo vykdant CŽV programą nacionalinius parlamentinius ir teisminius tyrimus, ir nederamo dokumentų įslaptinimo, todėl žmogaus teisių pažeidėjai lieka de facto nenubausti;

15.  primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jau aiškiai pripažino savo 2014 m. liepos 24 d. sprendime, kad viešieji šaltiniai ir bendri įrodymai, kuriais remiantis galima gauti daugiau informacijos apie valstybių narių dalyvavimą vykdant CŽV perdavimo programą, yra priimtini įrodymai vykstant teismo procesams, ypač tais atvejais, kai visuomenė ar teismai negali naudotis oficialiais valstybės dokumentais „nacionalinio saugumo“ sumetimais;

16.  palankiai vertina ligšiolines Rumunijos pastangas ir ragina Rumunijos Senatą išslaptinti likusias įslaptintas savo 2007 m. ataskaitos dalis, t. y. priedus, kuriais pagrįstos Rumunijos Senato tyrimo išvados; dar kartą ragina Rumuniją ištirti įtarimus, kad egzistuoja slaptas kalėjimas, patraukti baudžiamojon atsakomybėn į šią veiklą įsitraukusius asmenis, atsižvelgiant į visus paaiškėjusius naujus įrodymus, ir kuo skubiau baigti tyrimą;

17.  pažymi, kad duomenys, surinkti atliekant Lietuvos Parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto) tyrimą dėl Lietuvos dalyvavimo CŽV vykdant slapto kalinimo programą nebuvo paviešinti, ir ragina paskelbti visus būtinus duomenis;

18.  reiškia nusivylimą, kad, nepaisant pakartotinių prašymų (Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko rašto Rumunijos užsienio reikalų ministrui bei kito prašymo tiriamosios misijos metu valstybės sekretoriui), tiriamosios misijos dalyviai negalėjo aplankyti „Bright Light“ – pastato, kuris ne kartą ir oficialiai nurodytas buvęs naudotas kaip kalinimo vieta;

19.  ragina visus Europos Parlamento narius, ypač tuos, kurie tiriamų įvykių metu susijusiose šalyse užėmė pareigas vyriausybėje, visapusiškai ir aktyviai remti tyrimą dėl ES valstybių narių dalyvavimo CŽV slapto kalinimo ir ypatingųjų perdavimų programoje;

20.  ragina Komisiją ir Tarybą iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos pateikti pranešimą plenariniame posėdyje dėl tolesnių veiksmų, kurių buvo imtasi Europos Parlamentui pateikus rekomendacijas ir prašymus jo tyrime dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse metu ir vėlesnėse rezoliucijose, taip pat dėl tyrimų išvadų ir baudžiamojo persekiojimo, vykdyto valstybėse narėse;

21.  ragina sustiprinti nuolatinį ir struktūrizuotą ES ir JAV tarpparlamentinį dialogą, visų pirma Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir atitinkamų partnerių JAV Kongrese ir Senate dialogą, šiuo tikslu pasinaudojant visais bendradarbiavimo ir dialogo būdais, galimais vykdant Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 78-ąjį Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo tarp Europos Parlamento ir JAV Kongreso susitikimą, kuris vyks Hagoje 2016 m. birželio 26–28 d., kaip galimybę sustiprinti šį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimas kovojant su terorizmu bus neatskiriama diskusijos dalis;

22.  primena, kad skaidrumas yra visiškas bet kokios demokratinės visuomenės pagrindas, būtina vyriausybės atskaitomybės savo tautai sąlyga; todėl yra labai susirūpinęs, kad vis daugiau vyriausybių nepagrįstai remiasi „nacionaliniu saugumu“, kurio vienintelis arba pagrindinis tikslas – blokuoti viešą piliečių (kuriems vyriausybė atskaitinga) arba teisminių institucijų (kurios yra šalies įstatymų sergėtojos) kontrolę; atkreipia dėmesį į didelį bet kokių demokratinės atskaitomybės mechanizmų deaktyvavimo keliamą pavojų, nes tai atleidžia vyriausybę nuo atskaitomybės;

23.  išreiškia apgailestavimą, kad JAV prezidento įsipareigojimas iki 2010 m. sausio mėn. uždaryti Gvantanamo kalėjimą dar nėra įgyvendintas; pakartoja savo raginimą JAV valdžios institucijoms persvarstyti karinių komitetų sistemą siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą, uždaryti Gvantanamo kalėjimą ir uždrausti kankinimus, netinkamą elgesį ir neterminuotą sulaikymą be teismo visomis aplinkybėmis;

24.  apgailestauja, kad JAV administracija nesugebėjo pasiekti vieno iš pagrindinių savo tikslų – uždaryti sulaikymo įstaigą JAV karinėje bazėje Gvantanamo įlankoje; ragina dėti tolesnes pastangas siekiant uždaryti šią sulaikymo įstaigą ir numatyti paleisti tuos sulaikytuosius, kuriems kaltinimai nebuvo pateikti; ragina JAV spręsti tarptautinėse žmogaus teisių institucijose iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus dėl Gvantanamo kalinių žmogaus teisių, įskaitant galimybę naudotis tinkama sveikatos priežiūra ir reabilitacijos paslaugų teikimą kankinimo aukoms; pabrėžia, kad prezidentas B. Obama savo 2015 m. sausio 20 d. kalboje apie Sąjungos padėtį ne kartą teigė esąs pasiryžęs įgyvendinti savo 2008 m. kampanijos pažadą uždaryti Gvantanamo įlankos kalėjimą, ir taip pat palankiai vertina 2016 m. vasario 23 d. Kongresui išsiųstą planą; ragina valstybes nares užtikrinti prieglobstį tiems kaliniams, kuriems suteiktas oficialus leidimas juos paleisti;

25.  pakartoja esąs įsitikinęs, kad įprastas baudžiamasis teismas pagal civilinę jurisdikciją yra geriausias būdas Gvantanamo kalinių statuso klausimui spręsti; tvirtina, kad JAV kalinamiems sulaikytiesiems turėtų būti nedelsiant pateikti kaltinimai ir jie turėtų būti teisiami laikantis tarptautinių teisinės valstybės standartų arba būti paleisti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagal nediskriminavimo principą visiems turėtų būti taikomi tie patys teisingo bylos nagrinėjimo standartai;

26.  ragina JAV valdžios institucijas neskelbti mirties bausmės Gvantanamo įlankoje kalintiems sulaikytiesiems;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JAV karinių komitetų skiriančiajam pareigūnui, JAV valstybės sekretoriui, JAV Prezidentui, JAV Kongresui ir Senatui, JT Generaliniam Sekretoriui, JT specialiajam pranešėjui kankinimo klausimais, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisijai.

(1) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 132.
(2) OL C 55, 2016 2 12, p. 123.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0348.
(4) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 833.
(5) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 309.
(6) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 1.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0418.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0173.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0286.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0031.
(11) http://website-pace.net/documents/19838/2008330/AS-JUR-INF-2016-06-EN.pdf/f9280767-bf73-44a1-8541-03204e2dfae3


Europos saugumui ir gynybai skirti kosmoso pajėgumai
PDF 308kWORD 148k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos saugumui ir gynybai skirtų kosmoso pajėgumų (2015/2276(INI))
P8_TA(2016)0267A8-0151/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XVII ir XIX antraštines dalis,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 17 d. Prancūzijos prašymą dėl pagalbos ir paramos pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadas dėl reagavimo į radikalizaciją, vedančią prie terorizmo ir smurtinio ekstremizmo, baudžiamosios justicijos priemonėmis stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 20–21 d. Tarybos išvadas dėl kosmoso politikos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 7 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos gynybos agentūros vadovo 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų įgyvendinimo pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 8 d. Komisijos ataskaitą dėl Komisijos komunikato dėl gynybos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės bei Komisijos bendrą komunikatą dėl ES visapusiško požiūrio į išorės konfliktus ir krizes (JOIN(2013)0030) ir susijusias 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešimą Europos Parlamente 2015 m. kovo 30 d. dėl glaudesnio ES ir NATO bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. rugsėjo 10 d. JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo Bobo Worko pranešimus dėl trečiosios JAV atsvaros strategijos ir jos reikšmės partneriams ir sąjungininkams,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendrą komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros (JOIN(2015)0050),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 541/2014/ES, kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programa(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8–0151/2016),

A.  kadangi vykstant teroristiniams išpuoliams ir masinėms žudynėms, kurios daro poveikį visoms valstybėms narėms ir dėl kurių valstybės narės turi priimti bendrą strategiją ir imtis suderintų veiksmų, saugumo padėtis tampa vis pavojingesnė ir grėsmingesnė tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų; kadangi esant šioms saugumo problemoms raginama stiprinti ES saugumą toliau kuriant ir remiant ES bendrą saugumo ir gynybos politiką, kad ji taptų veiksmingesne politikos priemone, tikrai užtikrintų ES piliečių saugumą, propaguotų ir saugotų ES sutarties 21 straipsnyje įtvirtintas Europos teisės normas, interesus bei vertybes;

B.  kadangi ES turi stiprinti savo, kaip saugumo garanto ES viduje ir už jos ribų, vaidmenį, užtikrindama stabilumą kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje; kadangi Sąjunga turi prisidėti prie kovos su saugumo problemomis, visų pirma kylančiomis dėl terorizmo ES viduje ir už jos ribų, įskaitant paramą su terorizmu ir jo pagrindinėmis priežastimis kovojančioms trečiosioms šalims; kadangi valstybės narės ir Sąjunga turi dirbti išvien ir parengti veiksmingą ir suderintą sienų valdymo sistemą, kad apsaugotų išorės sienas;

C.  kadangi Sąjunga turi gerinti savo bendradarbiavimą ir savo veiksmų koordinavimą su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija ir Jungtinėmis Valstijomis, kurios tebėra Europos saugumo ir stabilumo garantas, taip pat su Jungtinėmis Tautomis, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Afrikos Sąjunga ir kitomis kaimyninėmis šalimis ir regioniniais partneriais;

D.  kadangi Sąjunga turi pašalinti esmines grėsmių saugumui, neramumų ir ginkluotų konfliktų kaimyninėse šalyse, migracijos, žmonių pragyvenimo sąlygų blogėjimo dėl valstybinių ir nevalstybinių veiksnių, valstybių ir regioninės tvarkos susilpnėjimo priežastis, įskaitant priežastis, kylančias dėl klimato kaitos ir skurdo, laikydamasi visapusiškų taisyklių ir vertybėmis grindžiamo požiūrio į krizių valdymą tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų;

E.  kadangi naudojantis palydoviniais pajėgumais būtų galima geriau pamatyti ir nustatyti nelegalių imigrantų srautą, ir jų maršrutus, o kai jie atvyksta iš Šiaurės Afrikos – nustatyti laivų švartavimosi vietas, kad jie būtų greičiau perimti ir būtų išgelbėta daugiau gyvybių;

F.  kadangi 2015 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba, skyrusi daug dėmesio gynybai, paragino skatinti geresnį ir sistemingesnį Europos bendradarbiavimą gynybos srityje, siekiant užtikrinti svarbiausius pajėgumus, be kita ko, nuosekliai ir veiksmingai panaudojant ES lėšas ir esamus ES pajėgumus;

G.  kadangi kosmoso politika yra strateginės autonomijos, kurią ES turi užtikrinti siekdama išsaugoti didelius technologinius ir pramoninius pajėgumus ir savarankiškus vertinimo gebėjimus, esminis aspektas;

H.  kadangi Europos saugumui ir gynybai skirti kosmoso pajėgumai svarbūs, o dauguma atvejų netgi gyvybiškai būtini esant visokioms padėtims, pradedant kasdieniu naudojimu taikos metu, baigiant krizės valdymu ir opesnėmis saugumo problemomis, įskaitant tikrą karą; kadangi tokių pajėgumų plėtrai reikia ilgo laikotarpio; kadangi formuojant dabartinius pajėgumus reikia programuoti pajėgumų plėtrą ateityje;

I.  kadangi dėl kosmoso technologijų plitimo ir vis didesnės visuomenės priklausomybės nuo palydovų didėja konkurencija dėl kosminio turto (takų, dažnių), o palydovai tampa ypatingos svarbos infrastruktūros objektais; kadangi daugelio subjektų vystomos prieš palydovus nukreiptos technologijos (angl. ASAT), įskaitant orbitinių ginklų pajėgumus, rodo, kad kosmosą stengiamasi paversti ginklu;

J.  kadangi gynybos ir saugumo srityje Sąjunga gali veikti, be kita ko, per tokias institucijas kaip Europos gynybos agentūra ir ES palydovų centras;

K.  kadangi pastaruosius penkis dešimtmečius Europos kosmoso priemonės plėtotos ir plėtojamos koordinuojamomis nacionalinių kosmoso agentūrų, o vėliau – ir Europos kosmoso agentūros (EKA) pastangomis; kadangi Kosminės erdvės sutartis, pagrindinė tarptautinės kosmoso teisės sistema, įsigaliojo 1967 m. spalio mėn.;

L.  kadangi norint plėtoti ir išlaikyti Europos saugumui ir gynybai skirtus kosmoso pajėgumus reikia veiksmingo valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo bei sąveikos ir bendradarbiavimo bei sąveikos su Europos ir tarptautinėmis institucijomis;

M.  kadangi ES kosmoso pajėgumai turėtų būti suderinami su NATO ir JAV pajėgumais – tada krizės atveju juos būtų galima panaudoti kaip tinklą;

N.  kadangi kosmoso technologijų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra yra didelę investicijų grąžą duodantis sektorius, kuriame taip pat gaminami aukštos kokybės šalutiniai produktai – programinė ir techninė įranga įvairiam komerciniam naudojimui;

1.  mano, kad kosmoso technologijomis grindžiami pajėgumai ir paslaugos atlieka svarbų vaidmenį Europos saugumo bei gynybos srityje ir kitose srityse; yra įsitikinęs, kad dabartiniai ir būsimi kosmoso technologijomis grindžiami pajėgumai ir paslaugos užtikrins valstybėms narėms ir Sąjungai geresnį dvejopo naudojimo veiklos pajėgumą įgyvendinti bendrą saugumo ir gynybos politiką ir kitą ES politiką tokiose srityse, kaip išorės veiksmai, sienų valdymas, jūrų saugumas, žemės ūkis, aplinka, klimato politika, apsirūpinimo energija saugumas, nelaimių valdymas, humanitarinė pagalba ir transportas;

2.  mano, kad reikia toliau įgyvendinti bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP); dar kartą patvirtina, kad reikia didinti BSGP veiksmingumą, pastebimumą ir poveikį; dar kartą patvirtina kosmoso politikos svarbą ir pridėtinę vertę bendrai saugumo ir gynybos politikai; mano, kad kosmosas turėtų būti įtrauktas į būsimas Sąjungos politikos priemones (pvz., vidaus saugumo, transporto, kosmoso, energetikos, mokslinių tyrimų), o sąveika su kosmosu turėtų būti toliau stiprinama ir išnaudojama; pabrėžia, kad labai svarbu kosmoso pajėgumus naudoti kovai su terorizmu ir teroristų organizacijomis, nes jie teikia galimybę nustatyti teroristų mokymo stovyklų buvimo vietą ir jas stebėti;

3.  mano, kad nacionalinės vyriausybės ir Sąjunga turėtų gerinti prieigą prie kosmoso technologijomis grindžiamos palydovinės komunikacijos, informuotumą apie padėtį kosmose, tiksliosios navigacijos ir Žemės stebėjimo pajėgumus ir užtikrinti Europos nepriklausomumą, susijusį su svarbiausiomis kosmoso technologijomis ir prieiga prie kosmoso; mano, kad labai svarbų vaidmenį sprendžiant karinius ir civilinius reikalus visų pirma atliks informuotumas apie padėtį kosmose; pabrėžia įsipareigojimą nemilitarizuoti kosmoso; pripažįsta, kad šiam tikslui pasiekti reikia pakankamų finansinių investicijų; šiuo klausimu primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ES savarankiškumą kosmoso sistemų srityje ir tam teikti būtinų išteklių; mano, kad šis tikslas gyvybiškai svarbus civiliams (apskaičiuota, kad vakarų šalyse 6–7 proc. BVP priklauso nuo palydovinių padėties nustatymo ir navigacijos technologijų), taip pat saugumo ir gynybos sritims; mano, kad bendradarbiavimas turėtų vykti tarpvyriausybiniu pagrindu ir per EKA;

4.  pabrėžia programos „Copernicus“ saugumo aspektą, visų pirma prevencijos ir atsako į krizę programas, humanitarinę pagalbą ir bendradarbiavimą, konfliktų prevenciją, apimančią tarptautinių sutarčių laikymosi stebėjimą ir jūrų stebėjimą; primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Komisiją ir valstybes nares kosmoso pajėgumais aktyviau siekti konfliktų prevencijos;

5.  pabrėžia, kad ES kosmoso politika skatina mokslo ir technikos pažangą, pramonės konkurencingumą ir visų krypčių ES politikos, įskaitant saugumo ir gynybos politiką, įgyvendinimą, kaip nustatyta SESV 189 straipsnyje; primena, kad dvi pavyzdinės programos – „Galileo“ ir „Copernicus“ – yra civilinio pobūdžio civilių kontroliuojamos programos, o jų europinis pobūdis lėmė jų įgyvendinimo galimybę ir užtikrino sėkmę; primygtinai ragina Tarybą, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei Komisiją užtikrinti, kad Europos kosmoso programomis būtų plėtojami civiliniai kosmoso technologijomis grindžiami pajėgumai ir paslaugos, skirti Europos saugumui ir gynybai, ypač skiriant pakankamai lėšų moksliniams tyrimams; mano, kad siekiant kuo veiksmingiau išnaudoti išteklius svarbu dvejopas kosmoso pajėgumų naudojimas;

6.  pabrėžia, kad kosmoso programos duoda naudos saugumo ir gynybos požiūriais ir kad jos technologiškai susijusios su civiline nauda; atsižvelgdamas į tai pabrėžia dvejopo programų „Galileo ir „Copernicus“ panaudojimo galimybę; mano, kad šios galimybės turėtų būti visapusiškai plėtojamos naujos kartos programose, pavyzdžiui, siekiant didesnio tikslumo, tapatybės nustatymo, šifravimo, tęstinumo ir vientisumo („Galileo“); todėl pabrėžia, kad didelės skiriamosios gebos žemės stebėjimo duomenys ir vietos nustatymo sistemos naudingi civilinėje ir saugumo srityse, pvz., vykdant nelaimių valdymo ir humanitarines operacijas, teikiant pagalbą pabėgėliams, stebint jūras, kovojant su visuotiniu atšilimu, užtikrinant energetinį saugumą ir pasaulinį aprūpinimą maistu, taip pat nustatant gaivalines nelaimes ir į jas reaguojant, visų pirma į sausras, žemės drebėjimus, potvynius ir miškų gaisrus; pažymi, kad reikia geresnės bepiločių orlaivių ir palydovų sąveikos; ragina per laikotarpio vidurio peržiūrą numatyti pakankamai išteklių visų palydovinių sistemų plėtrai ateityje;

7.  mano, kad būtina ES lygmens holistinė, integruota ir ilgalaikė kosmoso sektoriaus strategija; mano, kad kosmoso sektorius turėtų būti paminėtas naujojoje ES visuotinėje užsienio ir saugumo politikos strategijoje, turint mintyje tai, kad dabar ES rengia dvejopo naudojimo kosmoso programas ir kad reikia toliau plėtoti ES civilinio pobūdžio kosmoso programas, kurias būtų galima panaudoti tiek civilių saugumo, tiek gynybos reikmėms;

8.  teigiamai vertina ES finansuojamą daugiašalę iniciatyvą, kuria siekiama priimti Tarptautinį veiklos kosminėje erdvėje elgesio kodeksą – būdą nustatyti elgesio kosmose standartus ir taip užtikrinti didesnę saugą, saugumą ir tvarumą kosmose, pabrėžiant, kad užsiimant veikla kosmose ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama atsargumui, išsamiam patikrinimui ir tinkamam skaidrumui, taip siekiant sukurti viso pasaulio kosmoso sektoriaus dalyvių tarpusavio pasitikėjimą;

9.  prašo Komisijos nedelsiant pateikti apibrėžtus ES poreikius dėl galimo kosmoso politikos indėlio į BSGP, atsižvelgiant į visus pagrindinius aspektus: paleidimą, vietos nustatymą, vaizdus, komunikaciją, kosmoso meteorologinius reiškinius, kosmines šiukšles, kibernetinį saugumą, trikdymą, falsifikavimą ir kitas tyčines grėsmes, antžeminio segmento saugumą; mano, kad ateityje dabartinių Europos sistemų kosminės ypatybės turėtų būti suderintos su BSGP reikalavimais ir apimti visus pirmiau minėtus susijusius aspektus;

10.  ragina nustatyti būtinus reikalavimus ateities sistemoms, privačioms ar viešosioms, prisidedančioms prie gyvybės apsaugos sistemų (pvz., vietos nustatymo, oro eismo valdymo (ATM), dėl apsaugos nuo galimų saugumo pavojų (trikdymo, falsifikavimo, kibernetinių išpuolių, kosmoso meteorologinių reiškinių ir kosminių šiukšlių); mano, kad tokie saugumo reikalavimai turėtų būti sertifikuojami, o jų stebėseną turėtų vykdyti Europos lygmens subjektas (pvz., EASA);

11.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos saugumo ir gynybos reikmėms plėtojant Europos kosmoso pajėgumus turėtų būti siekiama dviejų pagrindinių strateginių tikslų: užtikrinti saugumą Žemėje pasinaudojant specialiomis orbitoje esančiomis kosmoso sistemomis žemės paviršiui stebėti arba teikti padėties nustatymo, navigacijos ir laiko informaciją arba palydovinį ryšį ir užtikrinti saugumą kosmose ir kosminėje erdvėje, t. y. saugumą orbitoje ir kosmose pasinaudojant žemėje ir orbitoje esančiomis informacijos apie padėtį kosmose sistemomis;

12.  atkreipia dėmesį į kibernetinių išpuolių grėsmę Europos kosmoso programoms, atsižvelgdamas į tai, kad duomenų klastojimas arba trikdymas gali trukdyti karinėms misijoms arba daryti reikšmingą poveikį kasdieniam gyvenimui Žemėje; mano, kad ES, valstybės narės, verslo ir interneto specialistai turėtų laikytis bendro požiūrio kibernetinio saugumo klausimu; todėl ragina Komisiją į kibernetinio saugumo veiklą įtraukti kosmoso programas;

13.  mano, kad kosmoso sistemų, kurias skirtingos valstybės narės dislokavo savo įvairioms nacionalinėms reikmėms, koordinavimą reikia sustiprinti, kad būtų galima tiksliai numatyti įvairių taikomųjų programų (pvz., naudojamų oro eismo valdymui (ATM) gedimus;

14.  pabrėžia, kad siekiant gerinti Europos kosmoso pajėgumus ir paslaugas itin svarbus Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos, GNSS agentūros, Europos gynybos agentūros, Europos kosmoso agentūros ir valstybių narių bendradarbiavimas; mano, kad Sąjunga, visų pirma Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė, per specialų operatyvinio koordinavimo centrą turėtų koordinuoti, palengvinti ir remti tokį bendradarbiavimą kosmoso saugumo ir gynybos srityje; yra įsitikinęs, kad Europos kosmoso agentūrai turėtų tekti svarbus vaidmuo apibrėžiant ir įgyvendinant bendrą Europos kosmoso politiką, kuri apimtų saugumo ir gynybos politiką;

15.  ragina Europos Komisiją pristatyti sudarytos Europos bendradarbiavimo su saugumu ir gynyba susijusių mokslinių tyrimų srityje sistemos rezultatus kosmoso klausimais ir prašo pateikti rekomendacijas, kaip toliau šią sistemą plėtoti; ragina Komisiją išsiaiškinti, kaip pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomi civiliniai ir kariniai moksliniai tyrimai kosmoso pajėgumų srityje padėjo įgyvendinti bendrą saugumo ir gynybos politiką;

16.  teigiamai vertina kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programą; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie programos įgyvendinimą ir apie jos poveikį saugumui ir gynybai; ragina Komisiją sudaryti įgyvendinimo planą, apimantį numatytos struktūros apibrėžtį;

17.  pabrėžia, kad strategiškai svarbu skatinti kosmoso inovacijas ir mokslinius tyrimus saugumo ir gynybos tikslais; pripažįsta, kokį didelį potencialą turi svarbiausios kosmoso technologijos, pvz., Europos palydovinė duomenų perdavimo sistema, kuri sudaro galimybę tikruoju laiku nuolat stebėti Žemę, dislokuoti nanopalydovų megakonsteliacijas ir, galiausiai, kurti reaguojančius kosmoso pajėgumus; pabrėžia, kad reikia inovatyvių didžiųjų duomenų technologijų siekiant pasinaudoti visu kosmoso duomenų potencialu saugumo ir gynybos tikslais; ragina Komisiją įtraukti šias technologijas į savo Europos kosmoso strategiją;

18.  ragina plėtoti įvairias dvišales ir daugiašales diplomatines ES iniciatyvas kosmoso klausimais, kurios padėtų instituciniu požiūriu įtvirtinti kosmoso statusą, didinti skaidrumą ir stiprinti pasitikėjimo kūrimo priemones; pabrėžia, kad reikia aktyviau stengtis populiarinti Veiklos kosminėje erdvėje elgesio kodeksą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) į kosmoso aspektus atsižvelgti derybose kitais klausimais;

19.  ragina valstybes nares vykdyti ir užbaigti bendras programas ir iniciatyvas, pvz., daugiašalę palydovinę vaizdo sistemą priežiūrai, žvalgybai ir stebėjimui vykdyti, vyriausybinio palydovinio ryšio (angl. GOVSATCOM) ir kosmoso stebėjimo ir sekimo (angl. SST) programas, jas sutelkti ir jomis dalytis gynybos ir saugumo srityje, ir pareiškia pritariantis tokioms bendroms programoms ir iniciatyvoms;

20.  teigiamai vertina toliau vykdomą Europos gynybos agentūros (EGA) ir Europos kosmoso agentūros (EKA) vyriausybinio palydovinio ryšio (GOVSATCOM) projektą – vieną iš EGA pavyzdinių programų, kurias 2013 m. gruodžio mėn. nurodė Europos Vadovų Taryba; šiuo klausimu ragina atitinkamus dalyvius parengti nuolatinę programą ir kariniams palydoviniams ryšiams taip pat naudotis EGA teikiama Europos pridėtine verte; teigiamai vertina sėkmingą projekto „DESIRE I“ užbaigimą ir parodomojo projekto „DESIRE II“ pradžią – tai bus naudinga būsimai nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų eksploatacijai neskirstomoje EGA ir EKA erdvėje;

21.  mano, kad ES ir JAV bendradarbiavimas ateities kosmoso technologijomis grindžiamų pajėgumų ir paslaugų, skirtų saugumui ir gynybai, srityje būtų naudingas abiem pusėms; mano, kad ankstesnis ES ir JAV bendradarbiavimas yra efektyvesnis ir labiau suderintas, kai abi susitariančiosios šalys naudoja to paties lygio technologijas ir pajėgumus; ragina Komisiją nustatyti ir šalinti bet kokias galimas technologines spragas; atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių imamasi siekiant įgyvendinti trečiąją JAV atsvaros strategiją; primygtinai ragina Sąjungą atsižvelgti į juos, kai bus rengiama pačios Sąjungos visuotinė užsienio ir saugumo politika, ir įtraukti kosmoso technologijomis grindžiamus pajėgumus, skirtus saugumui ir gynybai, į tos strategijos rėmus; mano, kad prireikus būtų galima pasinaudoti esamais dvišaliais valstybių narių ir JAV santykiais; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę aptarti su gynybos ministrais, kokio strateginio požiūrio turėtų būti laikomasi, ir informuoti Parlamentą apie tai, kaip plėtosis diskusija;

22.  mano, kad ES turėtų toliau gerinti sąlygas parengti tarptautinį Veiklos kosminėje erdvėje elgesio kodeksą, taip siekdama apsaugoti kosmoso infrastruktūrą ir kartu neleisti kosmoso paversti ginklu; mano, kad šiuo tikslu labai svarbu parengti informuotumo apie padėtį kosmose programą; ragina Sąjungą siekti šio tikslo bendradarbiaujant su JT kosminės erdvės taikaus naudojimo komitetu ir kitais atitinkamais partneriais;

23.  primena, kad reikia, jog ES ir NATO glaudžiau bendradarbiautų saugumo ir gynybos srityje; reiškia įsitikinimą, kad ES ir NATO bendradarbiavimas turėtų apimti abiejų subjektų atsparumo didinimo veiksmus, įskaitant bendrus veiksmus su ES kaimyninėmis šalimis, ir investicijas į gynybą; mano, kad bendradarbiavimas kosmoso technologijomis grindžiamų pajėgumų ir paslaugų srityje galėtų atverti galimybes gerinti abiejų sistemų suderinamumą; yra įsitikinęs, kad tai taip pat sustiprintų NATO vaidmenį saugumo ir gynybos politikoje bei bendros gynybos srityje;

24.  tačiau primena, kad ES turi toliau stengtis kuo labiau užtikrinti autonomiją kosmoso ir karinėje srityje; pažymi, kad ilgainiui ES turi priimti savo teisės aktus, kuriais būtų sukurta gynybos sąjunga;

25.  mano, kad kosmoso technologijomis grindžiamų pajėgumų ir paslaugų, skirtų saugumui ir gynybai nuo kibernetinių išpuolių, grasinimų fizine jėga, šiukšlių ar kitų kenksmingų trukdžių, galėtų teikti perspektyvų užtikrinti ES ir NATO bendradarbiavimą, kurio rezultatas būtų reikiama technologinė turto apsaugos infrastruktūra, priešingu atveju galėtų būti išvaistyti mokesčių mokėtojų pinigai – daugiamilijoninės investicijos į Europos kosmoso infrastruktūrą; pripažįsta, kad komerciniai palydoviniai ryšiai ir jų dažnesnis naudojimas kariniais tikslais kelia išpuolio riziką; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę informuoti Parlamentą apie pažangą ES ir NATO bendradarbiavimo srityje;

26.  mano, kad civilinės ES programos kosmoso srityje teikia įvairių pajėgumų ir paslaugų, kuriuos galima naudoti daugelyje sektorių, įskaitant tolesnius sistemų „Copernicus“ ir „Galileo“ vystymo etapus; pabrėžia, kad iš pat pradžių būtina svarstyti visas su saugumu ir gynyba susijusias problemas; mano, kad kosmoso technologijomis grindžiamas informuotumas apie padėtį, apie kosmoso palydovinius reiškinius, taip pat palydovinė komunikacija, elektroninė žvalgyba ir išankstiniai įspėjimai yra tos sritys, kurioms gali praversti aktyvesnis viešojo ir privačiojo sektorių tarpusavio bendradarbiavimas, papildoma ES lygmens parama ir nuolatinės kosmoso, saugumo ir gynybos sričių agentūrų investicijos ir parama tokioms agentūroms;

27.  pažymi, kokia svarbi palydovo „Galileo“ paslauga valstybinėms institucijoms – navigacijai ir karinių sistemų orientavimui; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir ES valstybes nares aktyviau siekti galimo 1967 m. Kosminės erdvės sutarties persvarstymo arba inicijuoti naują reglamentavimo sistemą, kurioje būtų atsižvelgiama į technologinę pažangą, padarytą nuo 1960 m., ir būtų siekiama užkirsti kelią ginklavimosi varžyboms kosmose;

28.  pažymi, kad norint, jog tokios programos būtų sėkmingos, itin svarbu užtikrinti skaidrumą ir veiksmingai didinti europiečių visuomenės informuotumą apie ES kosmoso programų prietaikas, kurios turi tiesioginį poveikį naudotojams, pavyzdžiui, „Galileo“ ir „Copernicus“ paslaugas; mano, kad šiomis programomis būtų galima padidinti BSGP strateginių sprendimų priėmimo ir operacijų rezultatyvumą; ragina nustatyti ir suformuluoti naujų kartų „Galileo“ ir „Copernicus“ sistemų pajėgumų poreikius saugumui ir gynybai užtikrinti;

29.  pažymi, kad pagal „Galileo“ programą teikiamos paslaugos valstybinėms institucijoms, kuriomis gali naudotis tik vyriausybės leidimą turintys naudotojai ir kurios tenkina konfidencialaus pobūdžio reikmes, kai turi būti užtikrintas patvarumas ir visiškas patikimumas; mano, kad būtina toliau plėtoti paslaugų valstybinėms institucijoms pajėgumus naujos kartos programose, siekiant reaguoti į kylančias grėsmes; ragina Komisiją užtikrinti, kad darbo procedūros būtų kuo veiksmingesnės, ypač krizės atveju; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti ir skatinti taikomąsias programas, pagrįstas „Galileo“ pajėgumais, įskaitant reikalingas BSGP, kad būtų pasiekta kuo didesnė socialinė ir ekonominė nauda; taip pat primena, kad reikia stiprinti „Galileo“ infrastruktūros saugumą, įskaitant antžeminį segmentą, ir ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis reikiamų priemonių šiais klausimais;

30.  atkreipia dėmesį į aukštą ES GNSS sistemų saugumo lygį; pabrėžia sėkmingą užduočių, patikėtų Europos GNSS agentūrai, vykdymą, ypač pasitelkus Saugumo akreditavimo valdybą ir „Galileo“ saugumo stebėjimo centrus; atsižvelgdamas į tai ragina ir programai „Copernicus“ panaudoti Europos GNSS agentūros patirtį ir saugumo infrastruktūrą; ragina šį klausimą spręsti vykdant „Galileo“ ir „Copernicus“ laikotarpio vidurio peržiūrą;

31.  visų pirma atkreipia dėmesį į naudojimo poreikį gauti labai didelės raiškos Žemės stebėjimo duomenis pagal programą „Copernicus“ ir ragina Komisiją įvertinti, kaip šį poreikį būtų galima patenkinti laikantis BSGP reikalavimų; atkreipia dėmesį į tokius klausimus, kaip stebėjimas beveik tikruoju laiku ir srautinis vaizdo siuntimas iš kosmoso, ir rekomenduoja Komisijai ištirti, kaip šiais dalykais pasinaudoti, be kita ko, saugumo ir gynybos tikslais; taip pat primena, kad reikia stiprinti „Copernicus“ infrastruktūros saugumą, įskaitant antžeminį segmentą, taip pat duomenų saugumą, ir ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis reikiamų priemonių šiais klausimais; be to, pabrėžia, kad svarbu apsvarstyti, kaip pramonė galėtų dalyvauti „Copernicus“ operacijų valdyme;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti palydovinės informacijos sklaidą naudotojams, be kita ko, sukurti reikiamą technologinę infrastruktūrą; pažymi Komisijos komunikate paminėtą faktą, kad 60 proc. Europos palydovuose esančios elektroninės įrangos šiuo metu yra importuota iš JAV; ragina parengti iniciatyvą, pagal kurią, atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtų išsiaiškinta, kaip apsaugoti neskelbtinus ir asmens duomenis;

33.  palankiai vertina atliekamą darbą, kuris užtikrina ES nepriklausomą prieigą prie vyriausybinio palydovinio ryšio (GovSatcom), ir ragina Komisiją ir toliau daryti pažangą šiuo klausimu; primena, kad pirmas žingsnis šiame procese buvo Komisijos ir Europos gynybos agentūros atliktas atitinkamų civilinių ir karinių reikmių nustatymas, ir mano, kad pagal šią iniciatyvą reikėtų grupuoti paklausą ir kad ji būtų suplanuota taip, jog būtų geriausiai patenkintos nustatytos reikmės; ragina Komisiją, remiantis paslaugų gavėjų poreikiais ir reikalavimais, atlikti įvairių galimybių sąnaudų ir naudos įvertinimą:

   įvertinti, kaip komercinės veiklos vykdytojai teikia paslaugas,
   įvertinti, kiek būtų naudinga sistema, grindžiama dabartiniais pajėgumais, į kurią būtų galima integruoti pajėgumus ateityje, arba
   įvertinti, kiek būtų naudinga sukurti naujus pajėgumus, įdiegiant tam skirtą sistemą;

atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją spręsti nuosavybės teisių ir atsakomybės klausimą; pažymi, kad koks bebūtų galutinis sprendimas, bet kokia nauja iniciatyva turėtų būti naudinga visuomenei ir Europos kosmoso sektoriui (gamintojams, veiklos vykdytojams, paleidėjams ir kitų sektoriaus segmentų atstovams); mano, kad GovSatcom taip pat turėtų būti laikomas galimybe paskatinti konkurencingumą ir inovacijas pasinaudojant dvejopos paskirties technologijų plėtra itin konkurencingomis ir dinamiškomis SATCOM rinkos sąlygomis; pabrėžia, kad reikia mažinti priklausomybę nuo ne ES šalių įrangos ir paslaugų tiekėjų;

34.  atkreipia dėmesį į kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) sistemos plėtojimą ir pažymi, kad tai puiki bendradarbiavimo kosmoso srityje iniciatyva ir žingsnis į priekį užtikrinant saugumą kosmose; ragina toliau vystyti nuosavus SST pajėgumus ir laikyti tai Sąjungos prioritetu siekiant apsaugoti ekonomiką, visuomenę ir užtikrinti piliečių saugumą, o kosmoso pajėgumų srityje – siekiant užtikrinti Europos saugumą ir gynybą; mano, kad SST turėtų tapti nuosavą biudžetą turinčia ES programa, kartu užtikrinant, kad dėl to nebūtų sumažintos vykdomiems projektams skirtos lėšos; taip pat mano, kad ES turėtų parengti labiau holistinę informuotumo apie padėtį kosmose (SSA) sistemą, kurios pajėgumai būtų labiau nuspėjami, apimantys kosmoso stebėjimą ir potencialių veiklos kosminėje erdvėje grėsmių ir pavojų analizę ir vertinimą; todėl ragina Komisiją išplėtoti SST parengiant platesnę SSA koncepciją, pagal kurią būtų sprendžiami ir klausimai, susiję su tyčinėmis grėsmėmis kosmoso sistemoms, ir, bendradarbiaujant su EKA, atsižvelgti į kosmoso meteorologinius reiškinius ir arti Žemės skriejančius objektus, taip pat į poreikį sukurti technologines sistemas, kurias pasitelkus būtų galima užkirsti kelią kosmoso šiukšlėms ir jas pašalinti; mano, kad holistinio veiklos kosminėje erdvėje koordinavimo turėtų būti pasiekta nevaržant naudojimosi kosmosu laisvės; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę suteikti privačiajam sektoriui svarbų vaidmenį toliau plėtojant ir prižiūrint nekonfidencialią SST sistemos dalį, kurios pavydžiu galėtų būti dvišalė „Galileo“ valdymo struktūra;

35.  pabrėžia, kad reikia plėtoti politiką ir mokslinių tyrimų pajėgumus, siekiant tiekti būsimas taikomąsias programas ir vystyti konkurencingą Europos sektorių, pajėgų pasiekti komercinės sėkmės remiantis palankiomis ekonominėmis aplinkybėmis; pastebi, kad kosmoso rinkoje didėja privačių subjektų reikšmė; pabrėžia, kaip reikia ir kaip naudinga, kad su kosmoso technologijomis susijusių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir gamybos procesuose dalyvautų mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), ypač tos, kurių veikla aktuali užtikrinant saugumą; ir toliau atsargiai vertina padarinių saugumui ir gynybai turinčių nereguliuojamų privačių iniciatyvų riziką; pabrėžia, kad rizikos ir naudos pusiausvyra kiekviename kosmoso veiklos segmente gali būti skirtinga, todėl ją reikia vertinti kiekvienu konkrečiu atveju, visų pirma atsižvelgiant į jos specifinį pobūdį suverenumo ir strateginės autonomijos atžvilgiu; ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę parengti būtinus tokios rizikos mažinimo mechanizmus;

36.  pabrėžia, kad didesnės pastangos investuoti į kosmoso sritį, kuri yra strateginė, turi daryti poveikį viešajam sektoriui; mano, kad dėl didelių išlaidų, patiriamų kuriant kosmoso programas ir infrastruktūrą, vienintelis būdas užtikrinti, kad šie projektai būtų gyvybingi, yra ryžtingi valdžios institucijų veiksmai, kurie skatina privačias iniciatyvas;

37.  pažymi, kad aptariant būsimą Europos kosmoso programų finansavimą pageidautina nustatyti, kokiais atvejais būtų galima naudotis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina nustatyti teisingas teisines ir strategines sąlygas siekiant dar labiau paskatinti ir paraginti pramonės atstovus toliau plėtoti kosmoso pajėgumus ir vykdyti su jais susijusius mokslinius tyrimus; ragina užtikrinti būtiną finansavimą moksliniams tyrimams, susijusiems su kosmosu anksčiau minėtose srityse; atkreipia dėmesį į programos „Horizontas 2020“ vaidmenį, kurį ji gali atlikti padedant sumažinti ES priklausomumą svarbiausių kosmoso technologijų požiūriu; atsižvelgdamas į tai primena, kad programos „Horizontas 2020“ kosmosui skirta dalis priskiriama prioritetui „Pramonės pirmavimas“, visų pirma konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“; mano, kad todėl programa „Horizontas 2020“ turėtų būti naudojama Europos kosmoso technologinei bazei ir pramoniniams pajėgumams remti; ragina Komisiją pakankamai dėmesio skirti svarbiausioms su saugumu ir gynyba susijusioms kosmoso technologijoms, kai bus vykdoma programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra;

39.  mano, kad ES galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį, kad Europos kosmoso pajėgumai ir paslaugos pasidarytų patikimesni, atsparesni ir atitiktų poreikius; yra įsitikinęs, kad greitojo reagavimo pajėgumus, kuriuos panaudojant būtų pakeičiamos ar atkuriamos pažeistos ar nebeveikiančios kosmoso priemonės ištikus krizei, būtų galima veiksmingai išplėtoti bendradarbiaujant daugeliui valstybių; giria EKA už pastangas parengti informuotumo apie padėtį kosmose programą, pagal kurią būtų aptinkamos ir prognozuojamos kosminės šiukšlės ar palydovų susidūrimai; pabrėžia, kad reikia skubiai mažinti susidūrimo riziką, kylančią dėl daugėjančių palydovų ir kosminių šiukšlių; ragina Komisiją ir Tarybą po 2016 m. toliau finansuoti šiuos pajėgumus; todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl Europos kosmoso stebėjimo ir sekimo sistemos (angl. SST), kuri padės užtikrinti ES nepriklausomumą kosmose; abejoja, ar esama tinkamų valdymo darinių, kurie ginkluoto išpuolio ar kitos didelės saugumo krizės atveju suvaldytų paslaugų valstybinėms institucijoms ir kitus svarbiausius kosmoso infrastruktūros objektus;

40.  ragina Komisiją ir Europos kosmoso, saugumo ir gynybos srities agentūras dėti bendras pastangas parengti baltąją knygą dėl mokymų, reikalingų tam, kad būtų galima naudoti kosmoso technologijomis grindžiamus pajėgumus ir paslaugas, skirtus saugumui ir gynybai, reikalavimų; mano, kad ES ištekliai turėtų būti sutelkti bandomiesiems kursams tose srityse, kuriose valstybės narės ir kompetentingos Europos agentūros yra nustačiusios neatidėliotinus poreikius;

41.  mano, kad tolesnė finansinė ir politinė parama ES paleidimo įrenginių ir daugkartinio naudojimo orbitoje demonstracinio įrenginio programos kūrimui ir naudojimui turi strateginę reikšmę, nes demonstracinis įrenginys yra ekonomiškesnis, suteikia nepriklausomą galimybę patekti į kosmosą ir kosmoso krizių valdymo planą;

42.  reiškia nerimą, kad programų „Copernicus“ ir „Galileo“ išlaidos gerokai viršijo pradinius biudžeto asignavimus; reiškia pritarimą tolesniam ES kosmoso pajėgumų plėtojimui, kartu prašydamas tinkamai valdyti finansinius išteklius;

43.  ragina Kosminės erdvės sutarties neratifikavusias valstybes nares tai padaryti, nes ši sutartis yra svarbi išlaikant teisę kosmose;

44.  palankiai vertina procesus ir planus, siekiant sukurti naujus Europos paleidimo įrenginius „Ariane 6“ ir VEGA, ir mano, kad sukurti šiuos paleidimo įrenginius yra itin svarbu siekiant ilgalaikio Europos kosmoso programų, tinkamų gynybos ir saugumo reikmėms, perspektyvumo ir nepriklausomumo; pritaria tam, jog užtikrinti, kad ES ir toliau būtų lyderė tarp palydovus leidžiančių Europos šalių, turi būti ES strateginis tikslas atsižvelgiant į tai, kad atsiranda naujų konkurentų, gaunančių didelę paramą pagal konkurencingus finansavimo modelius; mano, kad norint pasiekti šį tikslą turi būti padaryti struktūriniai, teisės aktų ir finansavimo pakeitimai, kurių reikia siekiant sudaryti geresnes sąlygas ES lygmeniu rengti novatoriškus ir konkurencingus projektus; be viso kito, skatina inovacijas pakartotinio sudedamųjų dalių naudojimo srityje, nes dėl jų pasiekiama didelė pažanga užtikrinant veiksmingumą, taip pat tvarumą; mano, kad ES turėtų kreipti ypatingą dėmesį į tam tikrų projektų, susijusių su ES savarankiškumu, poveikį, pavyzdžiui, bendradarbiavimą su Rusija tokiose opiose srityse kaip palydovų paleidimas raketomis „Soyuz“;

45.  pažymi, kad nepriklausoma prieiga prie kosmoso yra strategiškai svarbi ir kad reikia tikslinių ES veiksmų, be kita ko, susijusių su saugumu ir gynyba, nes šie pajėgumai sudarytų galimybę Europai gauti prieigą prie kosmoso krizės atveju; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su EKA ir valstybėmis narėmis:

   koordinuoti planuojamus kosmoso projektus ir Europos rinkas, jais dalytis ir keistis, kad Europos pramonė galėtų numatyti paklausą (kartu skatindama darbo vietų kūrimą ir Europoje vykdomą veiklą) ir netgi sukurti vidaus paklausą, t. y. pramonės skatinamą vartojimą,
   remti paleidimo infrastruktūrą bei
   skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, ypač pažangių technologijų tyrimus ir plėtrą, pasitelkiant ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystes;

mano, kad šios pastangos yra būtinos siekiant suteikti Europai galimybę konkuruoti pasaulinėje paleidimo rinkoje; be to, mano, jog ES turi užtikrinti, kad turėtų tvirtą kosmoso technologinę bazę ir būtinus pramoninius pajėgumus, suteikiančius galimybę rengti, plėtoti, paleisti, valdyti ir naudoti kosmoso sistemas, pradedant technologiniu savarankiškumu ir kibernetiniu saugumu ir baigiant su tiekimu susijusiais klausimais;

46.  mano, kad Sąjunga turėtų skatinti visus technologijų ir žinių tiekimo grandinių subjektus atkreipti dėmesį į kosmoso technologijomis grindžiamus pajėgumus ir saugumui bei gynybai aktualias dvejopo naudojimo technologijas ir turėtų skatinti kurti inovatyvias prietaikas ir naujas verslo idėjas šioje srityje, ypač daug dėmesio skirdama mažoms ir vidutinėms įmonėms ir tam, kad šiame sektoriuje būtų plėtojamas verslumas; pažymi, kad siekiant išlaikyti technologinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą būtinos nuolatinės finansinės investicijos; yra įsitikinęs, kad viešajame sektoriuje reikia skatinti kurti specialius inkubatorius, taip pat finansavimo fondus, pritaikytus naujai įsteigtoms novatoriškoms bendrovėms, kad didelės kosmoso srityje atliekamų tyrimų išlaidos netrukdytų rengti novatoriškų projektų; ragina parengti dvejopo naudojimo technologijų kosmoso sektoriuje naudojimo planą, siekiant prisidėti prie Europos gynybos pramonės plėtros ir didesnės konkurencijos;

47.  pabrėžia, kad reikia remti pastangas stiprinti Europos bendradarbiavimą šiame sektoriuje siekiant įveikti didžiulį susiskaldymą, ypač susijusį su institucijų poreikiu; yra įsitikinęs, kad tik ekonomiškesnė, skaidresnė ir labiau konsoliduota Europos kosmoso pramonė gali būti konkurencinga tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti papildomumą, Europos kosmoso pramonės politiką privalu toliau formuoti derinant su Europos kosmoso agentūra (EKA);

48.  primena, kad siekiant išlaikyti ir stiprinti Europos saugumą, gynybą ir stabilumą svarbu užkirsti kelią slaptų kosmoso technologijų eksportui į šalis, keliančias pavojų regioniniam ar pasauliniam saugumui ir stabilumui, vykdančias agresyvią užsienio politiką, tiesiogiai ar netiesiogiai remiančias terorizmą ar taikančias represijas savo pačių gyventojams; primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę, ES valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad eksportuojant slaptas kosmoso technologijas būtų visapusiškai laikomasi aštuonių Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP kriterijų ir Dvejopo naudojimo reglamento (EB) Nr. 428/2009 taisyklių;

49.  pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti ES kosmoso pajėgumus, plėtojant reikiamą sistemos struktūrą ir procedūras, kad būtų užtikrinamas atitinkamo lygmens saugumas, įskaitant duomenų saugumą; ragina Komisiją parengti ir skatinti valdymo modelį kiekvienai sistemai, teikiančiai su saugumu ir gynyba susijusias paslaugas; mano, kad, siekiant teikti integruotas paslaugas galutiniams naudotojams, saugumui ir gynybai skirtus ES kosmoso pajėgumus turėtų valdyti specialus paslaugų koordinavimo centras (valdymo ir kontrolės centras, kaip nurodyta programos „Horizontas 2020“ 2014–2015 m. darbo programoje); mano, kad siekiant išlaidų veiksmingumo šis centras, jei įmanoma, turėtų būti integruotas į vieną iš esamų ES organų, pvz., Europos GNSS agentūrą, ES palydovų centrą arba Europos gynybos agentūrą, atsižvelgiant į pajėgumus, kuriuos šios agentūros jau turi;

50.  mano, kad, ilgainiui sukūrus teisinę sistemą, nuolatinėmis ES lygmens investicijomis į saugumo ir gynybos pajėgumus būtų galima skatinti didesnį ir sistemingesnį Europos bendradarbiavimą gynybos srityje, siekiant užtikrinti svarbiausius pajėgumus; todėl atkreipia dėmesį į 2015 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas; primygtinai ragina Tarybą, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją parengti reikiamą ES lygmens finansavimo programą;

51.  pažymi, kad Europos kosmoso pramonė yra labai koncentruota ir labai vertikaliai integruota – keturios įmonės yra įdarbinusios daugiau kaip 70 proc. visų Europos kosmoso srities darbuotojų, o 90 proc. Europos kosmoso sektoriaus gamybos darbuotojų dirba šešiose šalyse; pabrėžia, kad reikėtų atkreipti dėmesį į gerą aukštų technologijų patentų registravimo istoriją turinčių, tačiau kosmoso srityje mažai veiklos vykdžiusių šalių galimybes, ir ragina vykdyti politikos priemones, kuriomis šios šalys būtų skatinamos dalyvauti Europos kosmoso sektoriuje, be kita ko, naudojantis programos „Horizontas 2020“ priemonėmis;

52.  be to, mano, kad pagal nuoseklią ES politikos programą turėtų būti stiprinami kosmoso technologijų ir paslaugų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra;

53.  mano, kad ES lygmens baltoji knyga saugumo ir gynybos klausimu galėtų būti tinkama priemonė būsimai ES veiklai kosmoso technologijomis grindžiamų saugumo ir gynybos pajėgumų srityje struktūruoti; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pradėti diskusijas, kaip apibrėžti ES lygmens užmojus iš dalies sutampančiose kosmoso pajėgumų ir saugumo bei gynybos srityse; mano, kad tai taip pat galėtų suteikti galimybių darniai plėtrai visose pajėgumų srityse, susijusiose su taikos palaikymu, konfliktų prevencija ir tarptautinio saugumo didinimu, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos principų; ragina Komisiją būsimajame Europos gynybos veiksmų plane bendrais bruožais išdėstyti saugumui ir gynybai naudingus kosmoso srities veiklos planus; kartu pripažįsta su saugumu susijusio tarptautinio bendradarbiavimo kosmoso srityje su patikimais ES partneriais naudą;

54.  primena, kad kosminės šiukšlės yra vis didesnė kosmoso saugumo problema, ir ragina ES remti mokslinius tyrimus ir plėtoti aktyvaus kosminių šiukšlių pašalinimo (angl. ADR) technologijas; ragina ES investuoti į pastangas parengti tarptautinį susitarimą, kuriame būtų numatyta teisinė kosminių šiukšlių apibrėžtis, nustatytos jų pašalinimo taisyklės ir reglamentavimo nuostatos ir būtų aiškiai išdėstyti atsakomybės klausimai; pabrėžia, kad reikalingas geresnis visuotinio informuotumo apie padėtį kosmose mechanizmas, ir ragina Europos informacijos apie padėtį kosmose sistemą susieti su tokiais partneriais kaip JAV, imtis daugiau pasitikėjimo kūrimo priemonių ir keistis informacija su kitais partneriais;

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generaliniam sekretoriui, ES kosmoso, saugumo ir gynybos sričių agentūroms ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 122, 2014 4 24, p. 44.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 1.
(3) OL L 158, 2014 5 27, p. 227.


Kosmoso sektoriaus produktų pateikimas rinkai
PDF 356kWORD 106k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros (2016/2731(RSP))
P8_TA(2016)0268B8-0739/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XIX antraštinės dalies 189 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. Komisijos komunikatą „ES kosmoso pramonės politika. Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“ (COM(2013)0108),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“ (COM(2011)0152),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016)0178),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Komisijos komunikatą „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planas“ (COM(2010)0308),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 512/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/758 dėl tipo patvirtinimo reikalavimų transporto priemonėse montuojamos numeriu 112 grindžiamos „eCall“ iškvietos sistemos įdiegimo atžvilgiu, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo(6),

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Tarybos išvadas ir 2016 m. balandžio 14 d. ministrų priimtą Amsterdamo deklaraciją dėl bendradarbiavimo susietojo ir automatizuoto transporto priemonių vairavimo srityje,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Europos saugumui ir gynybai skirtų kosmoso pajėgumų(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją „ES kosmoso pramonės politika. Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 7 d. rezoliuciją „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomosios transporto programos. Trumpojo ir vidutinio laikotarpio ES politika“(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. tyrimą dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros Europoje(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES kosmoso veikla yra labai svarbi mokslo ir technikos pažangai, inovacijoms, ekonomikos augimui, pramonės konkurencingumui, socialinei sanglaudai, kvalifikuoto darbo vietų ir įmonių kūrimui ir naujoms galimybėms tiek pradinės, tiek galutinės grandies rinkose;

B.  kadangi palydovinės navigacijos, Žemės stebėjimo ir palydovinio ryšio paslaugos gali labai prisidėti prie labai įvairių krypčių Sąjungos politikos įgyvendinimo; kadangi palydovinės navigacijos ir Žemės stebėjimo paslaugos galėtų būti labai naudingos ES piliečiams;

C.  kadangi įgyvendinamos pavyzdinės kosmoso programos rodo ES lygmens bendradarbiavimo pridėtinę vertę; kadangi ES vis dar nėra integruotos ir darnios kosmoso politikos;

D.  kadangi ES strategiškai svarbi nepriklausoma prieiga prie kosmoso; kadangi labai patikima ir tiksli vietos ir laiko nustatymo informacija ir Žemės stebėjimo duomenys yra ypač svarbūs stiprinant Europos nepriklausomumą ir kadangi Europos GNSS ir „Copernicus“ programose taikomas išskirtinis novatoriškas požiūris į technologijų įgyvendinimą; kadangi iki 2020 m. į šių programų infrastruktūrą Sąjunga investuos daugiau kaip 11 mlrd. EUR;

E.  kadangi Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS), kuri sustiprina GPS signalą, jau veikia ir Galileo netrukus pradės teikti savo pradines paslaugas; kadangi „Copernicus“ jau veikia, jos pagrindinės paslaugos jau yra prieinamos naudotojams ir duomenys laisvai prieinami visame pasaulyje;

F.  kadangi atliekant mokslinius kosmoso tyrimus sukurtos technologijos plačiai panaudojamos kitose srityse ir turi naudingo poveikio kitoms politikos sritims;

G.  kadangi norint plėtoti pajėgumą apdoroti ir saugoti didelį kiekį palydovinių duomenų Europoje reikalinga esamos duomenų saugojimo, tinklaveikos ir didelio pajėgumo skaičiavimų sričių infrastruktūros sąsaja, todėl svarbu sudaryti palankesnes sąlygas stipriai ir konkurencingai Europos Žemės stebėjimo paslaugų galutinės grandies pramonei;

H.  kadangi tikimasi, kad per artimiausius du dešimtmečius Europos GNSS ekonominė ir socialinė nauda turėtų siekti apie 60–90 mlrd. eurų; kadangi manoma, kad iki 2030 m. Žemės stebėjimo paslaugų galutinės grandies rinkos metinės apyvartos potencialas gali pasiekti 2,8 mlrd. EUR, o daugiau kaip 90 proc. jo turėtų suteikti „Copernicus“;

I.  kadangi iki šiol galutinės grandies prietaikų ir paslaugų, grindžiamų kosmoso duomenimis, plėtra yra mažesnė, nei tikimasi; kadangi, siekiant visapusiškai išnaudoti kosmoso duomenų rinkos galimybes, reikia skatinti tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių paklausą ir būtina panaikinti rinkos fragmentaciją bei visas technines, teisines ir kitas kliūtis kosmoso sektoriaus produktų ir paslaugų srities vidaus rinkos veikimui;

J.  kadangi Komisija savo 2016 m. darbo programoje paskelbė ketinanti pateikti kosmoso strategiją Europai ir 2016 m. balandžio mėn. pradėjo viešas konsultacijas; kadangi ši rezoliucija bus įnašas į strategiją;

Kosmoso strategija ir kosmoso sektoriaus rinkos plėtra

1.  ragina Komisiją pateikti išsamią, plataus užmojo ir į ateitį orientuotą strategiją, pagal kurią trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu būtų užtikrinamas Europos pirmavimas pasaulinėse kosmoso technologijų ir paslaugų rinkose, užtikrinama nepriklausoma prieiga prie kosmoso ir užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos Europos kosmoso pramonei;

2.  mano, kad vienas iš pagrindinių strategijos elementų turėtų būti kosmoso duomenų, paslaugų ir prietaikų rinkos plėtra, siekiant kuo didesnės socialinės ir ekonominės ES kosmoso programų naudos;

3.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl aiškios Europos kosmoso pramonės politikos, kuri būtų įtraukta į būsimą strategiją;

4.  pabrėžia, kad ateityje plėtojant ES kosmoso programas reikėtų orientuotis į naudotoją ir remtis viešojo, privačiojo ir mokslo sektorių naudotojų poreikiais;

5.  pažymi, kad ES kosmoso politiką įgyvendina labai įvairūs suinteresuotieji subjektai, visų pirma Komisija, Europos GNSS agentūra (GSA), Europos kosmoso agentūra (ESA), „Copernicus“ paslaugų teikėjai (Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija (Eumetsat), Europos aplinkos agentūra (EAA), Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), Frontex, Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras, Jungtinis tyrimų centras, organizacija „Mercator Ocean“), valstybės narės ir pramonė; ragina jas toliau plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą, ypač ES ir ESA; ragina Komisiją imtis pagrindinio vaidmens plėtojant Europos pramonės pajėgumus, kad būtų pagerinta prieiga prie duomenų, rinkos plėtra ir konkurencingumas pasaulinėje rinkoje;

6.  pabrėžia, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių naudotojams naudotis kosmoso technologijomis, reikia supaprastinti ES kosmoso veiklos institucinę sistemą; prašo Komisijos atsižvelgti į šį poreikį savo strategijoje ir pasiūlyti aiškiai apibrėžtus įvairių subjektų vaidmenis;

7.  pabrėžia regioninio aspekto svarbą; pritaria aktyvesniam regioninės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimui užtikrinant sėkmingą ES kosmoso politiką; pabrėžia, kad reikia koordinuoti nacionalinio lygmens vietos iniciatyvas, siekiant išvengti Komisijos ir valstybių narių veiklos dubliavimosi;

Techninės kliūtys

8.  palankiai vertina pažangą, padarytą abiejų pavyzdinių kosmoso programų, Galileo ir „Copernicus“, srityje; mano, kad jos turėtų būti laikomos viena kitą papildančiomis programomis ir kad reikėtų skatinti tolesnę sinergiją; primygtinai ragina Komisiją laikytis tvarkaraščio ir užtikrinti greitą abiejų pavyzdinių programų kosmoso ir antžeminės infrastruktūros ir teikiamų paslaugų veikimą visu pajėgumu; mano, kad vengti toliau vėluoti yra labai svarbu siekiant išlaikyti privačiojo sektoriaus pasitikėjimą; dar kartą atkreipia dėmesį į Europos GNSS pasaulinės rinkos galimybes, susijusias su EGNOS aprėpties išplėtimu apimant Pietryčių ir Rytų Europą, Afriką ir Artimuosius Rytus;

9.  remia integruotų prietaikų panaudojant tiek EGNOS ir Galileo, tiek „Copernicus“ plėtrą;

10.  mano, kad „Copernicus“ duomenų sklaida yra pernelyg fragmentiška ir kad ES lygmens metodas yra būtinas, kad Europos pramonė galėtų ja pasinaudoti; pabrėžia, kad norint, jog vystytųsi stiprus galutinės grandies pramonės sektorius, būtina išankstinė sąlyga yra geresnė prieiga prie „Copernicus“ Žemės stebėjimo duomenų; ypač pabrėžia, kad reikia spartesnės prieigos prie didelių Žemės stebėjimo duomenų rinkinių, pavyzdžiui, laiko eilučių;

11.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad „Copernicus“ duomenys būtų prieinami nepriklausomoms IRT platformoms, nes tai sudarytų sąlygas saugoti, tvarkyti, apdoroti ir lengvai gauti didelį duomenų kiekį ir būtų lengviau integruoti duomenų rinkinius iš kuo įvairesnių šaltinių ir pateikti juos naudotojui; mano, kad tokios platformos turėtų:

   sutelkti paklausą ir taip padėti panaikinti dabartinę fragmentaciją ir sukurti Žemės stebėjimo duomenų vidaus rinką, nesiimant reguliavimo priemonių;
   užtikrinti atvirą ir nediskriminacinę naudotojų prieigą;
   sudaryti sąlygas sektoriaus įmonėms pasinaudojant platformomis teikti bet kokias paslaugas, kurias jos būtų pasirengusios teikti;
   papildyti kitas valstybių narių, ESA, sektoriaus ir Europos atvirosios mokslo debesijos pastangas;

12.  taip pat rekomenduoja, kad Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir ESA, kurtų tinkamai integruotą infrastruktūros sistemą, turinčią atitinkamų lygmenų duomenų apsaugą;

13.  pabrėžia, kad be su Galileo suderinamų lustų rinkinių ir imtuvų Galileo rinkos plėtra bus labai apsunkinta; todėl palankiai vertina tai, kad Europos GNSS biudžete tam tikra suma paskirta pagrindinių elementų finansavimo programai, kurią administruoja GSA, siekiant remti jų plėtrą; ragina Komisiją per laikotarpio vidurio peržiūrą išnagrinėti, ar nereikėtų šios sumos padidinti;

14.  ragina GSA toliau bendradarbiauti su lustų rinkinių ir imtuvų gamintojais, siekiant suprasti jų poreikius ir suteikti jiems reikalingą techninę informaciją ir specifikacijas, kad būtų užtikrinta, jog kuo daugiau naudotojų įrangos būtų suderinama su Galileo; mano, kad reikia įtraukti pramonę į programos raidos procesą, kad sistema atitiktų rinkos poreikius; ragina Komisiją užtikrinti, kad pramonė įtrauktų Galileo kaip vieną iš etaloninių sistemų gaminant daugiasistemius imtuvus;

15.  primena, kad Galileo turės išskirtines funkcijas, t. y. tam tikrų privalumų, kurių neturi kitos GNSS sistemos, tokias kaip atvirųjų paslaugų autentiškumo patvirtinimas ir labai didelio tikslumo ir patikimumo komercinės paslaugos; pabrėžia, jog labai svarbu, kad šios išskirtinės funkcijos kuo greičiau pradėtų veikti, siekiant užtikrinti, kad Galileo taptų etalonine sistema ir kad būtų galima iškelti jos pranašumus, palyginti su jos konkurentėmis;

16.  pabrėžia, jog, siekiant sudaryti sąlygas naudotis kosmoso duomenimis ir paslaugomis, svarbu užtikrinti, kad būtų nustatyti reikiami techniniai standartai; primygtinai ragina Komisiją įsteigti temines darbo grupes, į kurias įeitų valstybių narių ekspertai, siekiant nustatyti tokius standartus;

Rinkos kliūtys

17.  mano, kad, siekiant skatinti privačiojo sektoriaus investicijas, viešojo sektoriaus veikla, įskaitant įgaliotų Europos agentūrų veiklą, turėtų būti nuspėjama; yra iš esmės įsitikinęs, kad ateityje kosmoso paslaugas turėtų daugiausia teikti komercinės įmonės ir tokios paslaugos turėtų būti daugiausia iš jų perkamos, išskyrus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių to nedaryti, pavyzdžiui, dėl konkrečių saugumo rizikų; siūlo, kad būtų pasinaudota „Copernicus“ ir Galileo reglamentų programų laikotarpio vidurio vertinimu, siekiant užtikrinti geresnį privačiojo sektoriaus įtraukimą į viešąjį paslaugų pirkimą;

18.  primygtinai ragina Komisiją, kalbant apie „Copernicus“ duomenis, kuo greičiau aiškiai apibrėžti, kokį vaidmenį atlieka pagrindinių viešųjų paslaugų tarnybos (kokius produktus jos teikia pagal atviros ir laisvos prieigos politiką ir kokios yra procedūros, kurių laikantis galima įtraukti naujus produktus) ir kas turėtų būti palikta galutinės grandies sektoriui; ragina Komisiją įvertinti labai didelės raiškos Žemės stebėjimo duomenų naudojimo ES vidaus veiklos tikslais poreikį; yra įsitikinęs, kad tokie duomenys turėtų būti perkami iš Europos komercinių paslaugų teikėjų, siekiant įtvirtinti Europos pramonės padėtį, kad ji galėtų prekiauti komercinėse rinkose visame pasaulyje; taip pat primygtinai ragina Komisiją imtis priemonių ir sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti kosmoso technologijomis grindžiamų paslaugų valstybinėms institucijoms viešuosius pirkimus, be kita ko, skatinti ikiprekybinių etapų viešuosius pirkimus, visų pirma siekiant remti novatoriškas MVĮ;

19.  ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų didinamas viešojo ir privačiojo sektorių bei galutinių naudotojų informuotumas apie Europos kosmoso programų teikiamas galimybes ir skatinti naudoti kosmoso duomenis viešajame sektoriuje ir verslo sferoje; yra įsitikinęs, kad veiksmingas būtų naudotojų poreikiais grindžiamas ir į problemų sprendimą orientuotas metodas, pagal kurį politikos poreikiai būtų suderinti su atitinkamomis veikiančiomis palydovinėmis paslaugomis; rekomenduoja Komisijai skatinti keistis gerąja patirtimi, pvz., informacija apie JK kosmoso technologijų siekiant pažangesnės valdysenos programą; mano, kad Komisija gali atlikti svarbų vaidmenį sutelkiant viešojo sektoriaus poreikius ir padedant sukurti naudotojų paklausą;

20.  palankiai vertina įvairią Komisijos, GSA, ESA, „Copernicus“ paslaugų teikėjų nacionalinių kosmoso agentūrų ir kitų suinteresuotųjų subjektų vykdomą informuotumo didinimo veiklą; atkreipia dėmesį į sėkmingus gerosios patirties pavyzdžius, tokius kaip metinės Europos kosmoso politikos konferencijos, Europos kosmoso politikos sprendimų konferencijos, kosmoso dienos, Europos kosmoso paroda, Galileo piešinių konkursas, Europos palydovinės navigacijos konkursas ir konkursas „Copernicus Masters“;

21.  mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų reklamuoti ir pateikti rinkai programą „Copernicus“;

22.  ragina GSA toliau dėti pastangas reklamuoti ir pateikti rinkai Galileo ir EGNOS ir teikti informaciją apie naudotojų poreikius ir palydovinės navigacijos rinkos raidą;

23.  mano, kad Komisija turėtų įtraukti regioninių „Europe Direct“ centrų valstybėse narėse tinklą į informuotumo apie „Copernicus“ ir Galileo teikiamų kosmoso duomenų privalumus didinimo veiklą ir padėti valdžios institucijoms nusistatyti savo poreikius;

Kosmoso klausimas ES politikoje

24.  rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti, kad Europos kosmoso programų infrastruktūra ir jų paslaugos būtų naudojamos vykdant susijusią politiką ir programas; mano, kad Komisija turėtų geriau susieti ES kosmoso išteklius su veikla tokiose politikos srityse kaip vidaus rinka, pramoninė bazė, darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas, investicijos, energetika, klimatas, aplinka, sveikata, žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, transportas, turizmas, bendroji skaitmeninė rinka, regioninė politika ir vietos planavimas; mano, kad esama didžiulių galimybių spręsti tokius uždavinius, kaip migracija, sienų valdymas ir tvarus vystymasis;

25.  todėl primygtinai ragina Komisiją įvertinti visas esamas ir naujas politikos iniciatyvas kosmoso aspektu, siekiant užtikrinti, kad būtų kuo geriau naudojami ES kosmoso ištekliai; primygtinai ragina Komisiją peržiūrėti esamus ES teisės aktus ir įvertinti, ar reiktų ką nors keisti, siekiant skatinti naudoti palydovinius duomenis ir paslaugas (GNSS, EO, telekomunikacijų), užtikrinti socialinę, ekonominę ir kitokią naudą ir visus naujus teisės aktus įvertinti kosmoso aspektu;

26.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybes įtraukti Europos GNSS ir „Copernicus“ į Sąjungos kaimynystės bei vystymosi politiką ir derybas dėl bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis;

27.  pabrėžia, kad Europos GNSS duomenys nepaprastai svarbūs siekiant didesnės pažangiųjų transporto ir eismo valdymo sistemų saugos ir veiksmingumo; atkreipia dėmesį į sistemos „eCall“ ir skaitmeninių tachografų reglamentus, nes jie padės skatinti pradėti naudotis Galileo ir EGNOS; ragina Komisiją imtis kitų atitinkamų taikymo sričių, kuriose tai padidintų ES piliečių saugą ir saugumą, pvz., pagalbos iškvietos vietos nustatymo priemonių; ragina Komisiją imtis teisėkūros priemonių šioje srityje, siekiant užtikrinti GNSS lustų rinkinių suderinamumą su Galileo / EGNOS, visų pirma civilinės aviacijos ir ypatingos svarbos infrastruktūros srityje;

28.  pabrėžia, kad kosmoso duomenys ir paslaugos gali atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant, kad Europa pirmautų svarbiausiose technologijų raidos srityse, tokiose kaip daiktų internetas, pažangieji miestai, dideli duomenų kiekiai ir susietosios automatizuotos transporto priemonės; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Amsterdamo deklaraciją, kurioje pabrėžiamas Galileo ir EGNOS vaidmuo;

Galimybės gauti finansavimą ir žinias

29.  pabrėžia, kad reikia gerinti galutinės grandies prietaikų ir paslaugų plėtros ir visos galutinės grandies rinkos finansavimą; ragina Komisiją, priimant kitą DFP, išnagrinėti, ar reikėtų šiam tikslui skirti didesnę ES kosmoso biudžeto procentinę dalį;

30.  pabrėžia, kad ES turi įvairių finansavimo galimybių, kuriomis pasinaudodama galėtų remti galutinės grandies kosmoso sektorių („Horizontas 2020“, ESI fondai, COSME, ESIF ir t. t.); primygtinai ragina Komisiją koordinuotai ir kryptingai naudoti šias priemones ir, be kita ko, sudaryti palankesnes sąlygas konsultavimo ir informavimo paslaugoms; taip pat ragina Komisiją įdiegti novatoriškus ir lanksčius finansavimo mechanizmus ir spręsti nepakankamų galimybių gauti rizikos kapitalo problemą; pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį tam, kad būtų supaprastinta Europos startuolių, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių prieiga prie finansavimo, visų pirma siekiant padėti joms sėkmingai įveikti ankstyvus komercializacijos etapus;

31.  primygtinai ragina Komisiją skatinti kosmoso įmonių, įskaitant MVĮ, tarptautinę veiklą – suteikti geresnes galimybes gauti finansavimą ir pakankamą paramą, kad Europos kosmoso pramonė būtų konkurencinga, taip pat imtis specialių ES veiksmų, kad būtų užtikrinta nepriklausoma Europos prieiga prie kosmoso;

32.  rekomenduoja geriau susieti mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros ir paramos verslo plėtrai programas; visų pirma mano, kad kosmoso sektoriuje turėtų būti geriau išnaudojamas programos „Horizontas 2020“ inovacijų potencialas; ragina taikyti atitinkamą su kosmosu susijusių programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos verslo bendruomenei strategiją ir mano, kad reikia skatinti glaudesnį universitetų ir privačių įmonių bendradarbiavimą prietaikų ir paslaugų kūrimo srityje;

33.  yra įsitikinęs, kad kosmoso pramonės klasteriai, inkubatoriai ir panašios iniciatyvos padeda skatinti rinkos plėtrą, inovacijas ir kosmoso bei IRT ir kitų ekonomikos sektorių sąveiką; palankiai vertina tam tikrų valstybių narių pastangas šioje srityje ir ESA verslo inkubatorius; mano, kad Komisija turėtų remtis šiomis pastangomis rengdama nuoseklią ES strategiją, pagal kurią būtų remiamas kosmoso verslas ir plėtojamos jo sąsajų su visa ekonomika priemonės; ragina Komisiją padėti ištaisyti geografinį tokios veiklos disbalansą, nes Vidurio ir Rytų Europos šalys atsilieka; pabrėžia, kad reikia gerinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija bei gerosios patirties pavyzdžiais ir dalytis infrastruktūros pajėgumais;

34.  mano, kad ES ir valstybės narės turėtų, bendradarbiaudamos su privačiuoju sektoriumi, dėti daugiau pastangų plėtoti įgūdžius ir verslumą ir į kosmoso sektorių pritraukti technikos universitetų studentų, jaunų mokslininkų ir verslininkų; yra įsitikinęs, kad tai padės išsaugoti pirmaujančius kosmoso mokslo pajėgumus ir užkirsti kelią labai išsilavinusių ir kvalifikuotų ekspertų išvykimui į kitas pasaulio šalis;

o
o   o

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)OL L 150, 2014 5 20, p. 72.
(2)OL L 122, 2014 4 24, p. 44.
(3)OL L 276, 2010 10 20, p. 11.
(4)OL L 347, 2013 12 20, p. 1.
(5)OL L 123, 2015 5 19, p. 77.
(6)OL L 60, 2014 2 28, p. 1.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0267.
(8)Priimti tekstai, P7_TA(2013)0534.
(9)OL C 227 E, 2013 8 6, p. 16.
(10)OL C 380 E, 2012 12 11, p. 1.
(11)Kosmoso sektoriaus rinkos plėtra Europoje, ITRE komitetui skirtas tyrimas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, A teminis skyrius, 2016, ISBN 978–92–823–8537–1.


Padėtis Venesueloje
PDF 330kWORD 90k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Venesueloje (2016/2699(RSP))
P8_TA(2016)0269RC-B8-0700/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į daug ankstesnių ir pastaruoju metu priimtų rezoliucijų dėl padėties Venesueloje, ypač į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(1), 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl demokratinės opozicijos persekiojimo Venesueloje(2) ir 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(3),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio viena iš šalių yra Venesuela,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 11 d. priimtą Amerikos šalių demokratinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į Venesuelos Konstituciją, ypač į jos 72 ir 233 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 20 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą dėl protestuotojų ir politikų sulaikymo Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini pareiškimus dėl rinkimų Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 5 d. EIVT atstovo spaudai pranešimą dėl naujosios Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos inauguravimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 12 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovės spaudai Ravinos Shamdasani pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 10 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos dėl padėties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 16 d. organizacijos „Human Rights Watch“ laišką Venesuelos klausimu Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui Luisui Almagro(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 18 d. Amerikos valstybių organizacijos nuolatinės tarybos pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 23 d.(5) ir gegužės 28 d.(6) Pietų Amerikos tautų sąjungos (UNASUR) generalinio sekretoriaus oficialius pranešimus dėl tiriamųjų susitikimų, kuriais siekiama, kad būtų pradėtas nacionalinis Venesuelos vyriausybės ir opozicinės Venesuelos demokratinės vienybės (MUD) partijos koalicijos atstovų dialogas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 26–27 d. Ise-Šimoje vykusiame Didžiojo septyneto vadovų susitikime priimtą pareiškimą(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 27 d. JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry pareiškimą dėl jo pokalbio telefonu su buvusiu Ispanijos ministru pirmininku José Luisu Rodríguezu Zapatero(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi opozicinė Venesuelos koalicija, t. y. Venesuelos demokratinės vienybės (MUD) partija, laimėjo 112 vietų vienų rūmų Nacionalinėje Asamblėjoje, kurią sudaro 167 nariai, ir turi dviejų trečdalių daugumą, palyginti su 55 vietomis, atitekusiomis Venesuelos jungtinei socialistų partijai (PSUV); kadangi Aukščiausiasis Teismas vėliau neleido keturiems naujai išrinktiems Nacionalinės Asamblėjos atstovams (3 atstovai iš MUD partijos) eiti pareigas ir dėl to opozicija prarado savo dviejų trečdalių daugumą;

B.  kadangi per penkis Nacionalinės Asamblėjos, kurios daugumą sudaro demokratinė opozicija, teisėkūros veiklos mėnesius Aukščiausiasis Teismas paskelbė 13 politiškai motyvuotų vykdomajai valdžiai palankių sprendimų, ir dėl visų jų kyla pavojus, kad bus sutrikdyta teisinėje valstybėje būtina valdžių pusiausvyra;

C.  kadangi sprendimai, tokie kaip sprendimai paskelbti ir patvirtinti įsaką dėl nepaprastosios padėties ir ekonominės ekstremaliosios situacijos, panaikinti Nacionalinės Asamblėjos kontrolės įgaliojimus, nepripažinti Konstitucijoje Nacionalinei Asamblėjai suteiktos teisės atšaukti paskirtus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, paskelbti Venesuelos centrinio banko įstatymo reformą nekonstitucine ir sustabdyti Nacionalinės Asamblėjos vidaus svarstymo taisyklių straipsnių galiojimą, taip pat kiti sprendimai buvo priimti pažeidžiant Nacionalinės Asamblėjos teisėkūros įgaliojimus ir nesilaikant valdžių pusiausvyros, kuri teisinėje valstybėje yra būtina;

D.  kadangi apie 2 000 asmenų dėl politinių priežasčių kalinami, jiems taikomas namų areštas arba jie nuteisti lygtinai, įskaitant svarbius politinius lyderius, pvz., Leopoldo López, Antonio Ledezma ir Daniel Ceballos; kadangi 2016 m. kovo 30 d. Venesuelos Nacionalinė Asamblėja priėmė įstatymą, pagal kurį būtų suteikta amnestija pirmiau minėtiems kaliniams, taip sudarant sąlygas dialogui, kuriuo siekiama nacionalinio susitaikymo; kadangi šis įstatymas neprieštarauja Venesuelos Konstitucijos 29 straipsniui, nors Aukščiausiasis Teismas paskelbė jį nekonstituciniu; kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein viešai pareiškė, kad Amnestijos ir nacionalinio susitaikymo įstatymas atitinka tarptautinę teisę, ir išreiškė apgailestavimą, kad šis įstatymas buvo atmestas;

E.  kadangi Venesueloje nėra tinkamai laikomasi teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principų; kadangi dabartiniai faktai rodo, kad vyriausybė daro įtaką teisminei valdžiai ir Nacionalinei rinkimų tarybai ir jas kontroliuoja, o tai turi neigiamą poveikį teisės aktų leidėjo ir opozicijos valdžioms, kurios sudaro bet kokios demokratinės sistemos pagrindą, ir kad ji akivaizdžiai pažeidžia nepriklausomumo ir valdžių padalijimo principą, kuris yra būdingas demokratinėms pagal teisinės valstybės principą veikiančioms valstybėms;

F.  kadangi demokratinė opozicija pradėjo konstituciškai pripažintą procesą, pagal kurį valstybės tarnautojai gali būti pašalinti iš pareigų surengus referendumą dėl atleidimo iš pareigų praėjus 50 proc. jų kadencijos; kadangi Nacionalinė rinkimų tarybai MUD perdavė šį procesą remiančių 1,8 mln. Venesuelos piliečių parašų (tai daug daugiau nei 198 000 – tiek iš pradžių reikalauta, kad procesas būtų teisėtas ir konstituciškai priimtinas);

G.  kadangi Venesuela patiria didelę humanitarinę krizę, nes trūksta maisto produktų ir vaistų; kadangi Nacionalinė Asamblėja, atsižvelgdama į bendrą vaistų, medicinos įrangos ir reikmenų trūkumą, paskelbė, kad šalyje kilo humanitarinė sveikatos ir maisto produktų krizė, ir paprašė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) suteikti humanitarinę pagalbą ir surengti techninį vizitą, kad būtų nustatyta, ar iš tikrųjų yra susidariusios pirmiau nurodytos sąlygos;

H.  kadangi, nors oficialių duomenų nėra, remiantis ENCOVI (isp. Encuesta de Condiciones de Vida) duomenimis, skurdo lygis Venesueloje išaugo dvigubai nuo 30 proc. 2013 m. iki 60 proc. 2016 m.; kadangi 75 proc. vaistų, kuriuos Pasaulio sveikatos organizacija laiko būtiniausiais, yra neprieinami Venesueloje;

I.  kadangi valdžia trukdo į šalį perduoti humanitarinę pagalbą ir boikotuoja įvairias tarptautines iniciatyvas, skirtas padėti pilietinei visuomenei, kaip nutiko „Caritas“ ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms;

J.  kadangi, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, prognozuojama, kad Venesuelos ekonomika, 2015 m. susitraukusi 5,7 proc., 2016 m. susitrauks 8 proc.; kadangi, nors minimalus darbo užmokestis buvo padidintas 30 proc., dėl 180,9 proc. infliacijos nėra jokių perspektyvų, kad būtiniausios prekės bus įperkamos Venesuelos gyventojams; kadangi TVF prognozuoja, kad vidutinis infliacijos lygis 2016 m. pabaigoje bus 700 proc., o 2017 m. – 2 200 proc.;

K.  kadangi dėl trumparegiškai valdomos pagrindinės infrastruktūros ir visiškai neveiksmingo valdymo kilo didžiulė ekonominė ir socialinė krizė, ir tai matyti iš to, kad jau seniai nepakanka išteklių, žaliavų, pagalbinių priemonių, pagrindinių maisto produktų ir būtiniausių vaistų, nevykdoma jokia gamyba, ir kadangi šalis labai arti didžiulės socialinės suirutės, galinčios virsti humanitarine krize, kurios padarinių negalima nuspėti;

L.  kadangi Venesuela dėl labai didelio nusikalstamumo ir visiško nebaudžiamumo tapo viena pavojingiausių pasaulio šalių, o Karakase smurtinių nusikaltimų skaičius didžiausias pasaulyje – 100 000 gyventojų tenka 119,87 žmogžudysčių;

M.  kadangi kova dėl nelegalių kasyklų kontrolės yra įprastas reiškinys mineralinių medžiagų išteklių turtingame regione prie Gajanos ir Brazilijos sienų; kadangi 2016 m. kovo 4 d. Bolivaro valstijos Tumeremo mieste įvyko žudynės, per kurias dingo be žinios ir vėliau buvo nužudyti 28 kalnakasiai; kadangi valdžia dar nepateikė patenkinamo atsakymo ir kadangi žurnalistė Lucía Suárez, neseniai tyrusį šį atvejį, 2016 m. balandžio 28 d. buvo nušauta savo namuose Tumereme;

N.  kadangi 2016 m. gegužės 27 d. Didžiojo septyneto šalys paskelbė pareiškimą, kuriame pareikalavo, kad Venesuela sudarytų sąlygas valdžios ir piliečių dialogui, siekiant spręsti vis didėjančią ekonominę ir politinę krizę, ir kadangi 2016 m. birželio 1 d. Amerikos valstybių organizacijos (AVO) nuolatinė taryba paskelbė pareiškimą dėl padėties Venesueloje;

O.  kadangi UNASUR lygmeniu neseniai buvo surengti tiriamieji susitikimai, vykę Dominikos Respublikoje vadovaujant buvusiam Ispanijos ministrui pirmininkui José Luisui Rodríguezui Zapatero, buvusiam Dominikos Respublikos prezidentui Leoneliui Fernándezui ir buvusiam Panamos prezidentui Martínui Torrijosui, kuriais siekiama, kad Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybė ir MUD atstovaujamos opozicinės partijos pradėtų nacionalinį dialogą;

P.  kadangi krizės sprendimą galima rasti tik užtikrinant dialogą visais valdžios, demokratinės opozicijos ir visuomenės lygmenimis;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl smarkiai blogėjančios demokratijos, žmogaus teisių ir socialinės bei ekonominės padėties Venesueloje ir vis didesnio politinio ir socialinio nestabilumo atmosferos;

2.  taip pat reiškia susirūpinimą dėl dabartinės institucinės aklavietės ir dėl to, kad vyriausybė naudojasi valstybine valdžia Aukščiausiajam Teismui ir Nacionalinei rinkimų tarybai kontroliuoti siekiant trukdyti taikyti Nacionalinės Asamblėjos priimtus įstatymus ir patvirtintas iniciatyvas; ragina Venesuelos vyriausybę laikytis teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principų; primena, kad vienodai teisėtų valdžių padalijimas ir jų nesikišimas į viena kitos sritį yra vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principais besivadovaujančių demokratinių valstybių principų;

3.  ragina Venesuelos vyriausybę laikytis konstruktyvaus požiūrio siekiant įveikti dabartinę Venesuelos kritinę padėtį priimant dialogu grindžiamus konstitucinius, taikius ir demokratiškus sprendimus;

4.  teigiamai vertina UNASUR kvietimu inicijuotas tarpininkavimo pastangas, kuriomis siekiama, kad vyriausybė ir MUD daugumos atstovaujama opozicija pradėtų nacionalinį dialogą;

5.  atkreipia dėmesį į Didžiojo septyneto vadovų pareiškimą dėl Venesuelos; prašo Europos Vadovų Tarybą birželio mėn. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime pateikti politinį pareiškimą dėl padėties šalyje ir paremti neseniai pradėtas tarpininkavimo pastangas, kad būtų galima susitarti dėl Venesuelai skirtų demokratinių ir politinių sprendimų;

6.  ragina Venesuelos vyriausybę nedelsiant paleisti visus politinius kalinius; primena, kad politinių kalinių išlaisvinimas yra viena iš opozicijos keliamų išankstinių sąlygų deryboms pradėti, ir ragina abi šalis susitarti dėl kompromisinio sprendimo, kuriuo būtų paremtos šiuo metu dedamos tarpininkavimo pastangos; ragina ES ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai primygtinai paraginti paleisti politinius kalinius ir savavališkai sulaikytus asmenis, atsižvelgiant į keleto JT institucijų ir tarptautinių organizacijų reikalavimus ir remiantis Amnestijos ir nacionalinio susitaikymo įstatymu;

7.  reikalauja, kad valdžios institucijos gerbtų ir užtikrintų konstitucijoje nustatytą teisę į taikias demonstracijas; taip pat ragina opozicijos vadovus atsakingai naudotis savo įgaliojimais; ragina Venesuelos valdžios institucijas užtikrinti visų piliečių, visų pirma žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, politinių veikėjų ir nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų narių, saugumą ir galimybę laisvai naudotis savo teisėmis;

8.  ragina prezidentą Nicolasą Maduro ir jo vyriausybę glaudžiai bendradarbiaujant su Nacionaline Asamblėja įgyvendinti neatidėliotinas ekonomikos reformas, kad būtų rastas konstruktyvus ekonomikos ir energetikos krizių, ypač susijusių su maisto ir vaistų trūkumu, sprendimas;

9.  reiškia didelį susirūpinimą dėl vis didėjančios socialinės įtampos, kurią sukėlė pagrindinių prekių, pvz., maisto ir vaistų, trūkumas; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlyti šiai šaliai pagalbos planą ir primygtinai paraginti Venesuelos valdžią į šalį įsileisti humanitarinę pagalbą ir suteikti galimybę atvykti tarptautinėms organizacijoms, kurios nori padėti labiausiai nuo krizės nukentėjusioms visuomenės grupėms tenkinant svarbiausius gyventojų poreikius;

10.  primygtinai ragina Venesuelos vyriausybę ir valdžios institucijas gerbti Konstituciją, įskaitant teisėtus ir pripažintus mechanizmus ir procedūras, kuriais iki 2016 m. pabaigos būtų pradėtas Venesuelos Konstitucijoje įtvirtintas prezidento apkaltos procesas;

11.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai bendradarbiauti su Lotynų Amerikos šalimis ir regioninėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti, kad Venesueloje būtų įdiegti dialogo, nacionalinio susitaikymo ir tarpininkavimo mechanizmai ir kad taip būtų remiamas taikus, demokratinis ir konstitucinis šiuo metu šalį ištikusios krizės sprendimas;

12.  mano, kad absoliutus prioritetas yra sumažinti dabar įsigalėjusį nebaudžiamumą, nes dėl jo šalyje didėja ir skatinamas smurtas ir nesaugumas, ir užtikrinti, kad būtų paisoma esamos teisinės sistemos, kurioje būtų reikalaujama teisingumo grobimų, žmogžudysčių ir kitų kasdien vykdomų nusikaltimų aukoms ir jų šeimoms;

13.  ragina Venesuelos valdžią ištirti Tumeramo žudynių, per kurias buvo nužudyti 28 kalnakasiai, atvejį siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn šio nusikaltimo vykdytojus ir kurstytojus, įskaitant asmenis, atsakingus už neseniai toje pačioje vietovėje įvykdytą ir, kaip įtariama, susijusį žurnalistės Lucíos Suárez nužudymą;

14.  pakartoja reikalavimą, kad į Venesuelą būtų kuo greičiau nusiųsta Europos Parlamento delegacija, kuri surengtų dialogą su visomis konflikte dalyvaujančiomis šalimis;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0176.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0106.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0080.
(4) https://www.hrw.org/news/2016/05/16/letter-human-rights-watch-secretary-general-almagro-about-venezuela
(5) http://www.unasursg.org/es/node/719
(6) http://www.unasursg.org/es/node/779
(7) http://www.mofa.go.jp/files/000160266.pdf
(8) http://www.state.gov/r/pa/prs/ps/2016/05/257789.htm


Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos: padėtis po 2015 m. gruodžio 16 d. Teismo sprendimo
PDF 265kWORD 81k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos: padėtis po 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo (2016/2747(RSP))
P8_TA(2016)0270RC-B8-0733/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą „Endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo kriterijai įgyvendinant Augalų apsaugos produktų ir Biocidinių produktų reglamentus“(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-521/14 (byla prieš Komisiją, dėl kurios kreipėsi Švedija, remiama Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos ir Nyderlandų)(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 17 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 265 ir 266 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 22 d. Komisijos Pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio laišką Europos Parlamento Pirmininkui ((2016)1416502),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programai (UNEP) ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) parengtą ataskaitą „Mokslinės žinios apie endokrininę sistemą ardančias chemines medžiagas 2012 m.“(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsniu, veikliosios medžiagos, pagal mokslinius kriterijus, kurie turi būti nustatyti, arba, kol tie kriterijai dar nepatvirtinti, pagal laikinus kriterijus laikomos medžiagomis, turinčiomis endokrininės sistemos ardymo savybių, dėl kurių jos gali sukelti neigiamą poveikį žmonėms, netvirtinamos, išskyrus atvejus, kai taikoma viena iš 5 straipsnio 2 dalyje išvardytų išimčių;

B.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad Komisija ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 13 d. turėjo priimti deleguotuosius aktus, nustatančius mokslinius kriterijus, kuriais vadovaujantis apibrėžiamos veikliųjų medžiagų ir biocidinių produktų endokrininės sistemos ardymo savybės;

C.  kadangi Komisija iki šiol nėra priėmusi deleguotųjų aktų, kuriuose būtų nustatyti moksliniai kriterijai, ir šiuo metu juos vėluojama priimti daugiau nei dvejus su puse metų;

D.  kadangi UNEP ir PSO skirtoje ataskaitoje endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos vadinamos visuotine grėsme ir, inter alia, kalbama apie vis dažnesnes daugybės su endokrinine sistema susijusių sutrikimų, kuriais skundžiasi žmonės, tendencijas, bei pažymima, kad pastebimas poveikis laukinių gyvūnų populiacijų endokrinine sistemai; kadangi gaunama vis daugiau neigiamo endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikio reprodukcinei sistemai įrodymų (nevaisingumas, vėžiniai susirgimai, apsigimimai) ir daugėja šių medžiagų įtakos skydliaukės, smegenų funkcijoms, nutukimui ir medžiagų apykaitai, taip pat insulino ir gliukozės homeostazei įrodymų;

E.  kadangi Europos Sąjungos Bendrasis Teismas savo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendime byloje T-521/14 pažymėjo, kad Komisija pažeidė ES teisės nuostatas, nes nepriėmė deleguotųjų aktų, kuriuose būtų nustatyti moksliniai kriterijai endokrininės sistemos ardymo savybėms apibrėžti;

F.  kadangi Teismas savo sprendime pažymėjo, kad Komisija turėjo aiškią, konkrečią ir besąlygišką pareigą ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 13 d. priimti deleguotuosius aktus minėtiesiems moksliniams kriterijams nustatyti;

G.  kadangi Komisijos sudaryta ir Jungtinio tyrimų centro (JRC) koordinuojama ekspertų patariamoji grupė endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų klausimais 2013 m. kovo 28 d. patvirtino esminių mokslinių problemų, susijusių su endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų identifikavimu ir apibūdinimu, ataskaitą; kadangi tuo metu po trejus metus trukusio tarnybų darbo buvo parengtas visapusiškas pasiūlymas dėl mokslinių kriterijų;

H.  kadangi Teismas taip pat pažymėjo, jog nė viena Reglamento (ES) Nr. 528/2012 nuostata nereikalaujama atlikti rizika grindžiamų mokslinių kriterijų poveikio vertinimo, ir net jei Komisija būtų laikiusis nuomonės, kad toks poveikio vertinimas būtinas, tai nebūtų jos atleidę nuo pareigos laikytis reglamente nustatyto termino (sprendimo 74 punktas);

I.  kadangi Teismas taip pat nusprendė, kad moksliniai kriterijai gali būti nustatyti tik objektyviai, remiantis moksliniais duomenimis, susijusiais su endokrinine sistema, ir neatsižvelgiant į jokius kitus aspektus, ypač ekonominius (sprendimo 71 punktas); kadangi taip Teismas išaiškino, kad, priimant sprendimus mokslo klausimais, socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas nėra tinkamas;

J.  kadangi Teismas taip pat nusprendė, kad Komisija, naudodamasi įgaliojimais, kuriuos jai yra suteikusios teisėkūros institucijos, negali užginčyti teisėkūros institucijų nustatytos reguliavimo pusiausvyros tarp vidaus rinkos veiklos gerinimo ir žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos (sprendimo 72 punktas); kadangi taip Teismas išaiškino, kad atliekant su deleguotojo akto priėmimu susijusio poveikio vertinimą Komisijai nedera vertinti konkretaus sektoriaus teisės aktų reglamentavimo pokyčių;

K.  kadangi Teismas padarė išvadą, jog negali būti laikoma, kad taikant Reglamente (ES) Nr. 528/2012 minimus laikinus kriterijus užtikrinama pakankamai aukšto lygio apsauga (sprendimo 77 punktas);

L.  kadangi, remiantis SESV 266 straipsniu, institucija, kurios neveikimas pripažįstamas prieštaraujančiu Sutartims, privalo imtis būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti;

M.  kadangi už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Komisijos narys Vytenis Andriukaitis Europos Parlamento 2016 m. vasario mėn. plenariniame posėdyje paskelbė, kad Komisija vis tiek tęs poveikio vertinimą, nes, pasako jo, tai naudinga ir net būtina priemonė jos būsimajam sprendimui dėl kriterijų pagrįsti;

N.  kadangi Komisija turi pareigą atlikti teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų, kurios, kaip manoma, gali daryti didelį ekonominį, socialinį poveikį ar poveikį aplinkai, poveikio vertinimus, kad numatytų alternatyvius sprendimus, taigi poveikio vertinimai yra vertingos priemonės, padedančios reguliavimo institucijoms įvertinti politikos galimybes, bet ne spręsti mokslinius klausimus;

O.  kadangi Komisijos Pirmininkas Jean-Claude Juncker savo 2016 m. kovo 22 d. laiške Parlamento Pirmininkui Martinui Schultzui patvirtino, kad, prieš priimdama sprendimą dėl mokslinių kriterijų, Komisija pirma ketina gauti Reglamentavimo patikros valdybos nuomonę dėl poveikio vertinimo, o tada iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos patvirtinti mokslinius kriterijus endokrininės sistemos ardymo savybėms apibrėžti;

P.  taigi kadangi nekyla abejonių, jog Komisija dar nesiėmė veiksmų, kad būtų vykdomas Teismo sprendimas, ir ji toliau pažeidžia ES teisę, kaip pripažino Teismas, taigi dabar ji pažeidžia ir SESV 266 straipsnį;

Q.  kadangi visiškai nepriimtina tai, kad Komisija, būdama Sutarčių sergėtoja, nesilaiko Sutarčių;

1.  smerkia Komisiją ne tik už tai, kad ji neįvykdė savo pareigos priimti deleguotuosius aktus pagal Reglamentą (ES) Nr. 528/2012, bet ir už tai, kad ji nevykdo savo institucinių pareigų, nustatytų pačiose Sutartyse, pirmiausia SESV 266 straipsnyje;

2.  atkreipia dėmesį į Komisijos politinį įsipareigojimą iki vasaros pateikti pasiūlymą dėl mokslinių kriterijų endokrininės sistemos ardymo savybėms apibrėžti;

3.  pabrėžia, jog Bendrasis Teismas nusprendė, kad moksliniai kriterijai gali būti nustatomi tik objektyviai, remiantis su endokrinine sistema susijusiais moksliniais duomenimis ir neatsižvelgiant į jokius kitus – pirmiausia ekonominius – aspektus, taip pat kad Komisija neturi teisės keisti pagrindiniame teisės akte nustatytos reguliavimo pusiausvyros naudodamasi įgaliojimais, jai suteiktais pagal SESV 290 straipsnį – šį klausimą Komisija vis tiek traktuoja kaip dalį savo poveikio vertinimo;

4.  ragina Komisiją nedelsiant pradėti vykdyti savo pareigas, nustatytas SESV 266 straipsnyje, ir nedelsiant priimti rizika pagrįstus mokslinius kriterijus endokrininės sistemos ardymo savybėms apibrėžti;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybos ir Komisijos pirmininkams bei informuoti juos apie balsavimo dėl šios rezoliucijos plenariniame posėdyje rezultatus.

(1) OL L 167, 2012 6 27, p. 1.
(2) http://ec.europa.eu/smart-regulation/impact/planned_ia/docs/2014_env_009_endocrine_disruptors_en.pdf.
(3) http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=9ea7d2dc30d51da24ab07e534c8a920ba78762970884.e34KaxiLc3qMb40Rch0SaxuTa3r0?text=&docid=173067&pageIndex=0&doclang=FR&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=717530
(4) http://www.who.int/ceh/publications/endocrine/en/.


Produktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų
PDF 266kWORD 79k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami Sprendimai 2010/426/ES, 2011/893/ES, 2011/892/ES ir 2011/894/ES, projekto (D044931/01 – 2016/2682(RSP))
P8_TA(2016)0271B8-0732/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami Sprendimai 2010/426/ES, 2011/893/ES, 2011/892/ES ir 2011/894/ES, projektą (D044931/01),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(2),

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas 2016 m. balandžio 25 d. nubalsavęs priėmė sprendimą nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pateiktą nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788 (MON-877Ø5-6 × MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 (MON-877Ø8-9 × MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 (MON-ØØ6Ø3-6 × ACS-ZMØØ3-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti(7),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2009 m. vasario 9 d. įmonė „Syngenta France SAS“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius kompetentingai Vokietijos institucijai pateikė prašymą dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pateikimo rinkai;

B.  kadangi prašymas pateiktas ir dėl produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimo rinkai naudoti pagal kitą paskirtį nei maistui ar pašarams, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą;

C.  kadangi 2013 m. liepos 5 d. „Syngenta“ išplėtė prašymo taikymo sritį siekdama aprėpti visus atskirų genetinių modifikacijų, sudarančių kukurūzus Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21, derinius, be kita ko, kukurūzus Bt11 × GA21, kukurūzus MIR604 × GA21, kukurūzus Bt11 × MIR604 ir kukurūzus Bt11 × MIR604 × GA21, kuriems jau suteiktas leidimas atitinkamais Komisijos sprendimais 2010/426/ES(8), 2011/892/ES(9), 2011/893/ES(10) ir 2011/894/ES(11);

D.  kadangi, kaip nurodoma prašyme, kukurūzų SYN-BTØ11-1 sudėtyje yra Cry1Ab baltymo, kuris suteikia apsaugą nuo tam tikrų drugių (lot. Lepidoptera) būrio kenkėjų, ir PAT baltymo, kuris suteikia atsparumą amonio gliufozinato herbicidams;

E.  kadangi, kaip nurodoma prašyme, kukurūzų SYN-IR162-4 sudėtyje yra Vip3Aa20 baltymo, kuris apsaugo nuo kai kurių drugių (lot. Lepidoptera) būrio kenkėjų, ir PMI baltymo, kuris naudotas kaip atrankos žymuo;

F.  kadangi, kaip nurodoma prašyme, kukurūzų SYN-IR6Ø4-5 sudėtyje yra Cry3A baltymo, kuris apsaugo nuo kai kurių vabalų (lot. Coleoptera) būrio kenkėjų, ir PMI baltymo, kuris naudotas kaip atrankos žymuo;

G.  kadangi, kaip nurodoma prašyme, kukurūzų MON-ØØØ21-9 sudėtyje yra Cry1Ab baltymo, kuris suteikia apsaugą nuo tam tikrų drugių (lot. Lepidoptera) būrio kenkėjų, ir mEPSPS baltymo, kuris suteikia atsparumą glifosato herbicidams;

H.  kadangi Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – 2015 m. kovo 20 d. klasifikavo glifosatą kaip turbūt kancerogeninį poveikį žmonėms darančią medžiagą(12);

I.  kadangi 2016 m. balandžio 25 d. nuolatiniame komitete buvo balsuojama dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekto ir jokia nuomonė nebuvo pateikta;

J.  kadangi 2015 m. balandžio 22 d. Komisija savo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, aiškinamajame memorandume apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija, laikydamasi taikomų teisės aktų, priimdavo sprendimus dėl leidimų negaudama valstybių narių komitetų nuomonių ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų (GM) maisto produktų ir pašarų leidimų;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) EFSA GMO grupės (angl. EFSA Panel on Genetically Modified Organisms) 2015 m. nuomonė „Scientific Opinion on an application by Syngenta (EFSA-GMO-DE-2009-66) for placing on the market of herbicide tolerant and insect resistant maize Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 and subcombinations independently of their origin for food and feed uses, import and processing under Regulation (EC) No 1829/2003“. EFSA Journal 2015; 13(12):4297, 34 p. (doi:10.2903/j.efsa.2015.4297).
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0040.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0039.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0038.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0456.
(8) 2010 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimas 2010/426/ES dėl leidimo teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų Bt11xGA21 kukurūzų (SYN-BTØ11–1xMON-ØØØ21–9), kurie susideda arba yra pagaminti iš jų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (OL L 199, 2010 7 31, p. 36).
(9) 2011 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2011/892/ES, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604xGA21 (SYN-IR6Ø4–5xMON-ØØØ21–9), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL L 344, 2011 12 28, p. 55).
(10) 2011 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2011/893/ES, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11xMIR604 (SYN-BTØ11–1xSYN-IR6Ø4–5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL L 344, 2011 12 28, p. 59).
(11) 2011 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2011/894/ES, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11xMIR604xGA21 (SYN-BTØ11–1xSYN-IR6Ø4–5xMON-ØØØ21–9), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL L 344, 2011 12 28, p. 64).
(12) 2015 m. kovo 20 d. „IARC Monographs Volume 112: evaluation of five organophosphate insecticides and herbicides“ http://www.iarc.fr/en/media-centre/iarcnews/pdf/MonographVolume112.pdf.


Genetiškai modifikuoti gvazdikai (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4)
PDF 269kWORD 80k
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (D044927/02 – 2016/2683(RSP))
P8_TA(2016)0272B8-0731/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projektą (D044927/02),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančią Tarybos direktyvą 90/220/EEB(1), ypač į jos 18 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 11 ir 13 straipsnius(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 15 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) paskelbtą nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 10 d. EFSA pateiktą nuomonę(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 25 d. Reguliavimo komiteto balsavimo rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2013 m. kovo mėn. bendrovė „Suntory Holdings Limited“ (Osaka, Japonija) kompetentingai Nyderlandų valdžios institucijai pateikė notifikavimo pranešimą (nuoroda C/NL/13/01) dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai;

B.  kadangi notifikavimas C/NL/13/01 apima skintų SHD-27531-4 linijos genetiškai modifikuotų gvazdikų, skirtų naudoti tik dekoratyviniais tikslais, importą, platinimą ir mažmeninę prekybą jais Sąjungoje;

C.  kadangi 2016 m. balandžio 25 d. Reguliavimo komitetas nepateikė nuomonės, o septynios valstybės narės (atstovaujančios 7,84 proc. gyventojų) balsavo prieš Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektą, šešios valstybės narės (atstovaujančios 46,26 proc. gyventojų) susilaikė, vienuolika valstybių narių (atstovaujančių 36,29 proc. gyventojų) jam pritarė, o keturioms valstybėms narėms nebuvo atstovaujama;

D.  kadangi EFSA nuomonėje teigiama, kad EFSA GMO grupei yra žinoma apie tam tikrų gyventojų grupių mitybos įpročius, kai yra sąmoningai vartojami garnyrui naudojami gvazdikų žiedlapiai;

E.  kadangi EFSA GMO grupė vis dėlto nevertino, kokios yra galimos pasekmės žmonėms sąmoningai vartojant genetiškai modifikuotus gvazdikus;

F.  kadangi EFSA nuomonėje neatsižvelgiama į gyvūnų tiek sąmoningą, tiek atsitiktinį genetiškai modifikuotų gvazdikų vartojimą oraliniu būdu;

G.  kadangi gvazdikai priklauso plačiai auginamos Dianthus genties Dianthus caryophyllus rūšiai;

H.  kadangi Dianthus genčiai priklausantys augalai, įskaitant laukines ir sukultūrintas rūšis, yra gana skirtingi, nes jų kilmės arealas driekiasi nuo Pietų Rusijos iki kalnuotų Graikijos regionų ir Overnės kalnų Prancūzijoje; kadangi gvazdikų rūšies augalai yra prisitaikę prie vėsesnio Europos ir Azijos kalnuotų regionų klimato, tačiau aptinkami taip pat ir Viduržemio jūros pakrančių regionuose; kadangi D. caryophyllus yra Europoje plačiai auginamas – tiek šiltnamiuose, tiek lauko sąlygomis (pvz., Italijoje ir Ispanijoje) – dekoratyvinis augalas ir retkarčiais paplitęs kai kuriuose Viduržemio jūros regiono šalyse, tačiau, matyti, kad apsiriboja Graikijos, Italijos, Sicilijos, Korsikos ir Sardinijos Viduržemio jūros pakrančių regionais(5);

I.  kadangi pagrindinės gvazdikus auginančios šalys yra Italija, Ispanija ir Nyderlandai ir kadangi laukinis gvazdikas Dianthus caryophyllus visų pirma aptinkamas Prancūzijoje ir Italijoje(6);

J.  kadangi Kipras pareiškė prieštaravimą notifikavimui ir EFSA GMO grupė pritarė Kipro nuomonei, jog negalima atmesti galimybės, kad SHD-27531-4 linijos gvazdiką ims dauginti (pavyzdžiui, įšaknydinimo būdu) pavieniai asmenys; kadangi EFSA mano, jog nupjauti stiebai su vegetaciniais ūgliais galėtų būti dauginami įšaknydinimo ar mikrodauginimo būdu ir išleisti į aplinką (pvz., soduose ar daržuose);

K.  kadangi laukinėje gamtoje Dianthus genties augalų kryžminį apdulkinimą atlieka vabzdžiai apdulkintojai, visų pirma Lepidoptera būrio vabzdžiai, kurie turi pakankamo ilgio straubliuką, kad pasiektų nektarą gėlės žiedo apačioje; kadangi EFSA GMO grupė laikosi nuomonės, jog negalima atmesti galimybės, kad Lepidoptera būrio vabzdžiai paskleis genetiškai modifikuotų SHD-27531-4 linijos gvazdikų žiedadulkes ant laukinių Dianthus rūšių;

L.  kadangi praradę dekoratyvinę vertę genetiškai modifikuoti SHD-27531-4 linijos gvazdikai Dianthus caryophyllus L. taps atliekomis, kurios, remiantis žiedinės ekonomikos principais, tikriausiai bus tvarkomos kompostavimo būdu, tačiau kadangi EFSA neištyrė, koks bus tokio išleidimo į aplinką poveikis;

M.  kadangi EFSA GMO grupė mano, jog patekę į aplinką per gyvybingas sėklas, žiedadulkes ar šakniastiebius augalus SHD-27531-4 linijos gvazdikai neįgytų didesnio atsparumo požymių, nebent būtų veikiami sulfonilkarbamidinių herbicidų;

N.  kadangi genetiškai modifikuoti gvazdikai turi iš Nicotiana tabacum išskirtą SuRB (als) geną, koduojantį acetolaktato sintezės baltymo mutantą (ALS), kuris suteikia toleranciją sulfonilkarbamidui;

O.  kadangi, kaip teigia organizacija „PAN UK“, „kai kurie herbicidai net labai mažomis dozėmis yra itin toksiški augalams, pvz., sulfonilkarbamidai, sulfonamidai ir imidazolinoniniai herbicidai. Sulfonilkarbamidai pakeitė kitus herbicidus, kurie yra labiau toksiški gyvūnams. Ekspertai įspėja, kad plačiai paplitęs sulfonilkarbamidų naudojimas „gali turėti pražūtingą poveikį netikslinių kultūrų produktyvumui ir natūralių augalų bendrijų bei laukinių gyvūnų maisto grandinių sudėčiai““(7);

P.  kadangi sulfonilkarbamidai yra įprastas antro pasirinkimo vaistas 2 tipo diabetui gydyti ir yra siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, palyginti su kitais diabetui gydyti skirtais vaistais(8);

Q.  kadangi sulfonilkarbamidui atsparių augalų rinkos sukūrimas paskatintų visame pasaulyje šiuos vaistus nuo diabeto naudoti kaip herbicidą;

R.  kadangi vaistų naudojimas ne visuomenės sveikatos tikslais, kuris paskatintų nekontroliuojamą jų plitimą ekosistemoje, gali turėti pasauliniu mastu pražūtingą poveikį biologinei įvairovei ir sukelti geriamojo vandens užteršimą cheminėmis medžiagomis;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Direktyvoje 2001/18/EB nustatyto sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslo ir todėl viršija šioje direktyvoje nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) GMO grupės (angl. EFSA Panel on Genetically Modified Organisms) 2015 m. mokslinė nuomonė „Scientific Opinion on a Part C notification (reference C/NL/13/01) from Suntory Holdings Limited for the import, distribution and retailing of carnation SHD-27531-4 cut flowers with modified petal colour for ornamental use“. EFSA leidinys, 2015;13(12):4358, 19 p. (doi:10.2903/j.efsa.2015.4358).
(4) GMO grupės (angl. EFSA Panel on Genetically Modified Organisms) 2015 m. mokslinė nuomonė „Scientific Opinion on objections of a Member State to a notification (Reference C/NL/13/01) for the placing on the market of the genetically modified carnation SHD-27531-4 with a modified colour, for import of cut flowers for ornamental use, under Part C of Directive 2001/18/EC from Suntory Holdings Limited“. EFSA leidinys, 2014; 12(11):3878, 9 p. (doi:10.2903/j.efsa.2014.3878).
(5) Tutin et al., 1993.
(6) http://gmoinfo.jrc.ec.europa.eu/csnifs/C-NL-13-01.pdf
(7) http://www.pan-uk.org/pestnews/Issue/pn88/PN88_p4-7.pdf
(8) http://thelancet.com/journals/landia/article/PIIS2213-8587(14)70213-X/fulltext

Teisinis pranešimas