Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2016 m. liepos 5 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Europos Sąjungos ir Peru Respublikos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 Ne keliais judančių mechanizmų išmetamų teršalų ribinės vertės ***I
 Pabėgėliai: socialinė įtrauktis ir integracija į darbo rinką
 Socialiniai ir aplinkosaugos standartai, žmogaus teisės ir įmonių socialinė atsakomybė
 Nauja perspektyvi ir novatoriška ateities strategija dėl prekybos ir investicijų
 Kova su prekyba žmonėmis ES išorės santykiuose

Europos Sąjungos ir Peru Respublikos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 236kWORD 61k
2016 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Peru Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (12099/2015 – C8-0143/2016 – 2015/0199(NLE))
P8_TA(2016)0295A8-0197/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12099/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Peru Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (12097/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0143/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0197/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Peru Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Ne keliais judančių mechanizmų išmetamų teršalų ribinės vertės ***I
PDF 325kWORD 103k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl reikalavimų, susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių išmetamų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu (COM(2014)0581 – C8-0168/2014 – 2014/0268(COD))
P8_TA(2016)0296A8-0276/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0581),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0168/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 22 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0276/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. liepos 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/... dėl reikalavimų, susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1024/2012 ir (ES) Nr. 167/2013 ir iš dalies keičiama bei panaikinama Direktyva 97/68/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/1628.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Pabėgėliai: socialinė įtrauktis ir integracija į darbo rinką
PDF 422kWORD 192k
2016 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pabėgėlių: socialinė įtrauktis ir integracija į darbo rinką (2015/2321(INI))
P8_TA(2016)0297A8-0204/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 78 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją ir jos papildomą protokolą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 20 d. Liuksemburge įvykusio bendro Užsienio reikalų tarybos ir Vidaus reikalų tarybos posėdžio metu pateiktą Komisijos dešimties migracijos iniciatyvų veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015)0240),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Trečiųjų šalių piliečių integracijos veiksmų planas“ (COM(2016)0377),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukšto lygio įgūdžių reikalaujantį darbą sąlygų (COM(2016)0378),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/32/ES (COM(2015)0452),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (Priėmimo sąlygų direktyva),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES veiksmų grąžinimo srityje planas“ (COM(2015)0453),

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją, kuria nustatomas su grąžinimu susijusias užduotis vykdančioms valstybių narių kompetentingoms institucijoms skirtas bendras „Grąžinimo vadovas“ (C(2015)6250),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES viešųjų pirkimų taisyklių taikymas ir dabartinė prieglobsčio krizė“ (COM(2015)0454),

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Pabėgėlių krizės Europoje sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“ (JOIN(2015)0040),

–  atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą dėl Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondo stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti įsteigimo (C(2015)7293),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pabėgėlių krizės valdymas. Skubios operatyvinės, biudžeto ir teisinės priemonės pagal Europos migracijos darbotvarkę“ (COM(2015)0490),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas (2015–2020 m.)“ (COM(2015)0285),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis“ (COM(2015)0510),

–  atsižvelgdamas į išvadas, kurias Europos Vadovų Taryba priėmė 2014 m. birželio mėn. posėdyje, 2015 m. balandžio 23 d. specialiajame posėdyje, 2015 m. birželio 25–26 d. posėdyje, 2015 m. rugsėjo 23 d. neformaliame ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime migracijos klausimais, 2015 m. spalio 15 d. posėdyje, 2015 m. gruodžio 17–18 d. ir 2016 m. vasario 18–19 d. posėdžiuose,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. posėdyje Tarybos priimtas išvadas dėl saugių kilmės šalių, 2015 m. liepos 20 d. posėdyje priimtas išvadas dėl migracijos, 2015 m. spalio 8 d. posėdyje priimtas išvadas dėl grąžinimo politikos ateities, 2015 m. spalio 12 d. posėdyje priimtas išvadas dėl migracijos, 2015 m. lapkričio 9 d. posėdyje priimtas išvadas dėl priemonių pabėgėlių ir migracijos krizei spręsti ir 2015 m. gruodžio 4 d. posėdyje priimtas išvadas dėl bepilietybės,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. posėdyje priimtas Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl 20 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo į ES taikant daugiašales ir nacionalines programas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 15 d. ES ir Turkijos bendrą veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. aukšto lygio konferencijos rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Balkanų maršruto klausimu deklaraciją, taip pat į 2015 m. spalio 25 d. susitikime pabėgėlių srautų Vakarų Balkanų maršrutu klausimu priimtą vadovų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetoje vykusiame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais priimtą veiksmų planą ir politinę deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Tarybos bendrą užimtumo ataskaitą, pridėtą prie 2016 m. komunikato dėl metinės augimo apžvalgos,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. (2014 m.) Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją,

–  atsižvelgdamas į Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) darbą ir ataskaitas, ypač į jo metinę Europos Sąjungos padėties prieglobsčio srityje 2014 m. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 33 straipsnio 1 dalį ir 33 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros (FRA) darbą, metines ataskaitas ir tyrimus, ypač į jos atliktus didelio darbuotojų išnaudojimo tyrimus,

–  atsižvelgdamas į A teminio skyriaus tyrimą dėl migrantų integracijos ir jos poveikio darbo rinkai, C teminio skyriaus tyrimus dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80 straipsnio įgyvendinimo, dėl naujų metodų, alternatyvių būdų ir priemonių naudotis prieglobsčio procedūromis tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims, naujų sričių, kuriose būtų reikalingi darbuotojų migracijos į ES teisės aktai, bendros Europos prieglobsčio sistemos stiprinimo ir Dublino sistemos alternatyvų ir dėl ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos srityje, į A ir D teminių skyrių pranešimus ir dokumentus dėl migracijos politikos priemonėms ir pabėgėlių integracijai skirtų ES lėšų: efektyvumo ir geriausios patirties analizės ateičiai ir į EXPO teminio skyriaus tyrimą dėl migrantų Viduržemio jūros regione: žmogaus teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Europos migracijos tinklo (EMT) tyrimus, visų pirma į jo tyrimą dėl politikos priemonių, praktikos ir duomenų, susijusių su nelydimais nepilnamečiais,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro veiklą ir pranešimus,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais veiklą ir pranešimus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės migracijos organizacijos veiklą ir pranešimus,

–  atsižvelgdamas į Europos pabėgėlių ir tremtinių tarybos darbą ir ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Europos migracijos darbotvarkė“, priimtą per 2015 m. gruodžio 3–4 d. vykusį 115-ąjį plenarinį posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones dėl Europos migracijos darbotvarkės ir ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl pabėgėlių integracijos ES,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(3),

–  atsižvelgdamas į patirtį, sukauptą vykdant programą EQUAL, ir į tai, ko pasimokyta,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. priimtus bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos ES principus, visų pirma į 3-iąjį, 5-ąjį ir 7-ąjį principus,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl migrantų integracijos, jos poveikio darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimo išorės aspektų(4),

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) publikacijas, ypač „Indicators of Immigrant Integration 2015: Settling In“, „Making Integration Work: Refugees and others in need of protection“ ir „A New Profile of Migrants in the Aftermath of the Recent Economic Crisis“,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) publikacijas, ypač „Trečiųjų šalių piliečiams skirtos politikos koordinavimo iššūkiai “ ir „Approaches towards the labour market integration of refugees in the EU“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio valiutos fondo tarnybų diskusijos pranešimą „The Refugee Surge in Europe: Economic Challenges“,

–  atsižvelgdamas į pagal duomenų bazę „Asylum Information Database“ parengtą 2014–2015 m. metinę ataskaitą „Esminiai pokyčiai bendrojoje prieglobsčio sistemoje. Į Europos solidarumo krizę patekę pabėgėliai“ (angl. Common Asylum System at a turning point: Refugees caught in Europe's solidarity crisis),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Svarstymų dėl tarptautinės asmenų, kurie bėga iš Sirijos Arabų Respublikos, apsaugos II atnaujintą redakciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl įgūdžių ugdymo politikos kovai su jaunimo nedarbu(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. priimtą Europos Parlamento pranešimą dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. Europos Parlamento C teminio skyriaus tyrimą „Moterys pabėgėlės ir prieglobsčio prašytojos: integracijos problema“,

–  atsižvelgdamas į Europos trišalio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo 2016 m. kovo 16 d. išvadas, visų pirma Europos ekonominių ir socialinių partnerių pareiškimą dėl pabėgėlių krizės,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. konvencijoje dėl pabėgėlių statuso bei JT vaiko teisių konvencijoje išdėstytus tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgdamas į visų vaikų pagrindinę teisę nemokamai gauti pradinį išsilavinimą, nesvarbu, kokia jų lytis, rasė, etninė ar socialinė kilmė,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl vaikų švietimo ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių atvejais(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0204/2016),

A.  kadangi pabėgėlių krizė pirmiausia yra humanitarinė krizė, kilusi, be kita ko, dėl ES kaimyninių valstybių destabilizavimo, taip pat turinti ilgalaikį poveikį jos darbo rinkoms ir pilietinei visuomenei, taigi, į ją reikia reaguoti ilgalaikėmis ir apgalvotomis priemonėmis, siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą vietos lygmeniu ir sėkmingą atvykėlių integraciją mūsų visuomenėse;

B.  kadangi Ženevos konvencija atsirado siekiant apsaugoti pabėgėlius iš Europos po Antrojo pasaulinio karo ir kadangi joje apibrėžiama, kas yra pabėgėlis, ir nustatoma daug pabėgėlių teisių, greta valstybių prievolių;

C.  kadangi esama trijų juridinių kategorijų asmenų, kurie yra arba gali būti tarptautinės apsaugos gavėjai, t. y.: pabėgėlio statusą turintys asmenys, prieglobsčio prašytojai ir papildomą apsaugą gaunantys asmenys; kadangi reikia pritaikyti socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką politiką prie jų specifinių poreikių;

D.  kadangi būtina išnagrinėti pabėgėlių krizės priežastis, kad būtų galima nedelsiant imtis tinkamų veiksmų; be to, kadangi pagrindinės pabėgėlių krizės priežastys yra konfliktai, juos išsprendus būtų galima smarkiai sumažinti pabėgėlių skaičių, o likusieji galėtų grįžti į savo šalis;

E.  kadangi 2014 ir 2015 m. Europoje užregistruotas beprecedentis prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių skaičius ir tai yra sunkios humanitarinės padėties tam tikrose ES kaimyninėse šalyse padarinys; kadangi geresnė prieiga prie informacijos naudojantis naujomis informacinėmis technologijomis galėtų padėti užkirsti kelią prekiautojų žmonėmis ir neteisėtai žmones gabenančių asmenų klestėjimui;

F.  kadangi 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetoje vykusiame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais priimtas veiksmų planas ir politinė deklaracija nedavė jokių konkrečių ir įtikinamų rezultatų;

G.  kadangi integruoti pabėgėlius ir į visuomenę, ir į darbo rinką bus galima tik tokiu atveju, jei valstybės narės ir jų visuomenės bus solidarios ir bendrai prisiims įsipareigojimus;

H.  kadangi prognozuojama, kad Europos Sąjungoje iki 2020 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės 7,5 mln.; kadangi ES darbo rinkos poreikių raidos prognozės rodo, kad tam tikrose srityse pradeda trūkti ir ateityje trūks darbuotojų;

I.  kadangi integracija į darbo rinką yra vienas iš žingsnių socialinės įtraukties link;

J.  kadangi pabėgėlių socialinė įtrauktis ir integracija į priimančiąsias visuomenes ir ypač į jų darbo rinkas yra dinamiškas dvikryptis procesas, taip pat dvimatis procesas (apimantis teises ir pareigas), kuris kartu yra ir iššūkis, ir galimybė, kadangi siekiant pabėgėlių įtraukties reikia suderintų, tačiau individualių pačių pabėgėlių ir valstybių narių, vietos ir, kai taikoma, regioninių administravimo institucijų ir priimančiųjų bendruomenių pastangų, taip pat būtinas socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir savanorių organizacijų dalyvavimas ir parama;

K.  kadangi siekiant gerų integracijos rezultatų reikia suteikti ne tik galimybę atvykus į šalį įsitraukti į darbo rinką, bet ir galimybę lankyti kalbos kursus, gauti būstą, naudotis švietimo ir mokymo, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant su psichine sveikata susijusią pagalbą;

L.  kadangi darbo rinkos sąlygos priimančiosiose šalyse yra lemiamas sėkmingos pabėgėlių integracijos veiksnys; kadangi nedarbo, ypač jaunimo ir ilgalaikio nedarbo, lygis ES vis dar kelią nerimą, o pasiūlos bei paklausos darbo rinkoje derinimas yra nuolatinė problema;

M.  kadangi kiekvienas pabėgėlis yra asmuo, turintis asmeninę istoriją, žinių, įgūdžių, kvalifikacijų, darbo ir gyvenimo patirties ir poreikių, kurie turi būti pripažinti; kadangi pabėgėliai gali imti vykdyti ir sukurti ekonominę veiklą, kuri teigiamai paveiktų priimančiąsias bendruomenes;

N.  kadangi, be to, 24,4 proc. visų ES gyventojų gresia skurdas ir socialinė atskirtis ir beveik 10 proc. patiria didelį materialinį nepriteklių;

O.  kadangi trečiųjų šalių piliečiai susiduria su daugybe sunkumų siekdami, kad jų gebėjimai ir kvalifikacijos būtų pripažinti; kadangi trečiojoje šalyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas susijęs su gebėjimų tikrinimu;

P.  kadangi pripažinti suaugusių pabėgėlių išsilavinimą ir kvalifikacijas, taip pat imtis specialių priemonių, kad jie galėtų įgyti išsilavinimą ir konkrečių įgūdžių, yra itin svarbu tam, kad jie galėtų patekti į darbo rinką;

Q.  kadangi svarbu pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams suteikti realią galimybę patekti į darbo rinką, kad jie atgautų savo žmogiškąjį orumą ir savigarbą, tai taip pat būtų ekonomiškai efektyvus ir atsakingas viešųjų finansų tvarkymo būdas, t. y. būtų sumažintos valstybių narių ir vietos valdžios institucijų patiriamos išlaidos ir tuo pačiu suteikiama galimybė tapti aktyviais mokesčių mokėtojais;

R.  mano, kad moterys ir nepilnamečiai, turintys pabėgėlio statusą ar prašantys prieglobsčio, turi specifinių apsaugos poreikių; pabrėžia, kad į visas socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką politikos sritis būtina įtraukti lyčių lygybės ir vaikų apsaugos aspektą;

S.  kadangi, remiantis 2015 m. Europolo pateiktais duomenimis, atvykę į Europą dingo bent 10 000 nelydimų vaikų;

T.  kadangi priverstinis perkėlimas, konfliktai, žmogaus teisės pažeidimai ir karai gali turėti didelį poveikį nukentėjusių žmonių fizinei ir psichinei sveikatai; kadangi, be to, pabėgėlės ir prieglobsčio prašytojos patiria labai didelį smurtą dėl lyties;

U.  kadangi didelė į Europą atvykusių prieglobsčio prašytojų dalis gyvena žmogaus orumo neatitinkančiomis ir nesaugiomis sąlygomis: jie gyvena stovyklose, neturi galimybių pasinaudoti pakankamais ištekliais ir kokybiškomis paslaugomis, kad galėtų patenkinti pagrindinius savo poreikius;

V.  kadangi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „nė viena Susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų“;

W.  kadangi Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (1984 m.) 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatoma, kad „jokia valstybė, šios Konvencijos Šalis, neišsiunčia, negrąžina [...] ir neišduoda asmens kitai valstybei tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jam iškiltų pavojus būti kankinamam; [...] kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į visus susijusius motyvus, įskaitant, jei tikslinga, toje valstybėje esamų didelių, akivaizdžių ar masinių žmogaus teisių pažeidimų nuolatinį pobūdį“;

X.  kadangi, be kalbinių, mokomojo pobūdžio ir institucinių veiksnių, diskriminacija yra viena iš didžiausių kliūčių, paprastai trukdančių migrantams visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime(9);

Y.  kadangi tarp prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių, atvykusių į ES 2015 m., vienas iš keturių yra vaikai, ir pusė jų yra 18–34 metų amžiaus; kadangi šie vaikai atvyksta iš konflikto zonų, kuriose kartais ilgą laiką nėra galimybės lankyti mokyklą arba tokia galimybė yra ribota, arba iš pabėgėlių stovyklų, kuriose tik mažuma jų turėjo galimybę įgyti bet kokį išsilavinimą ar lankyti vietos mokyklas;

Z.  kadangi Direktyvoje 2003/86/EB nustatoma, kad pabėgėlių šeimos susijungimo klausimu ES šalys negali nustatyti sąlygų, susijusių su minimalia pabėgėlio buvimo trukme jų teritorijoje iki jo šeimos narių prisijungimo prie jo;

1.  pabrėžia, kad ES turi pagrįsti savo tiesioginį atsaką į esamą padėtį, parodydama solidarumą ir sąžiningai dalydamasi atsakomybe, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80 straipsnyje, ir laikytis holistinio požiūrio, kuris apima būtinybę gerinti saugios ir teisėtos migracijos kanalus ir užtikrina visapusišką esamų įstatymų ir pagrindinių Europos teisių ir vertybių laikymąsi; pabrėžia, kad, siekiant valdyti atvykstančių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų srautą, būtina nedelsiant pradėti taikyti nuolatinio perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą, skirtą visoms valstybėms narėms;

2.  pažymi didelius pabėgėlio sąvokos vartojimo viešajame ir politiniame diskurse skirtumus; pabrėžia, kaip svarbu aiškiai nustatyti pabėgėlius pagal teisinę apibrėžtį, įtvirtintą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje, iš dalies pakeistoje 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, ir ES teisės aktuose, ypač Profesinių kvalifikacijų direktyvoje (2011/95/ES)(10), kaip apibrėžta 2 straipsnio c, d, e, f, g punktuose, ir Priėmimo sąlygų direktyvoje, kaip apibrėžta 2 straipsnio a, b ir c punktuose; pabrėžia aiškaus pabėgėlio ir ekonominio migranto sąvokų atskyrimo svarbą siekiant įgyvendinti įvairių sričių europinę ir tarptautinę politiką;

3.  pažymi, kad teisę į papildomą apsaugą turintis asmuo yra trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, neatitinkantis pabėgėlio kriterijų, tačiau taip pat susidūręs su tikra kančių, kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo rizika, arba civilis asmuo, susidūręs su didele individualia grėsme savo gyvybei dėl nesirinktinai vykdomo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto atvejais (žr. Profesinių kvalifikacijų direktyvą);

4.  pabrėžia, kad valstybės narės labai skirtingai nagrinėja tarptautinės apsaugos prašymus ir tai trunka skirtingai; pabrėžia, kad lėtos ir pernelyg biurokratinės procedūros gali trukdyti pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams pasinaudoti švietimu, mokymu, su užimtumu susijusiu orientavimu, taip pat patekti į darbo rinką ir pradėti dalyvauti ES ir valstybių narių programose, ir veiksmingai bei koordinuotai naudotis lėšomis šioje srityje, taip pat gali didinti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumą, susijusį su nedeklaruojamu darbu ir mažų garantijų darbo sąlygomis; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina nedelsiant nustatyti bendrą prieglobsčio sistemą siekiant patobulinti pripažinimo procedūras ir kartu užtikrinti pabėgėliams ir Europos Sąjungos piliečiams aukščiausią saugos lygį; rekomenduoja imtis reikiamų priemonių, skirtų paremti valstybėms narėms, kurios dėl geografinės padėties yra labiau už kitas įtrauktos į pirminį priėmimą; pripažįsta, kad suteikto leidimo gyventi (ypač papildomą apsaugą turintiems asmenims) galiojimo trukmė, jei ji palyginti trumpa, yra kliūtis integruotis į darbo rinką;

5.  taip pat ragina imtis veiksmingų priemonių už Europos ribų – tiek siekiant užtikrinti, kad turintys teisę gauti prieglobstį asmenys galėtų saugiai pasiekti priimančiąsias šalis, tiek siekiant susitvarkyti su tarptautinės apsaugos prašymais ir sustabdyti nesibaigiančius migrantų srautus;

6.  pabrėžia, kad siekiant palengvinti pabėgėlių socialinę įtrauktį ir integraciją į darbo rinką, reikia parengti metodą, pagal kurį nurodoma vykdyti tinkamą adaptaciją ir suponuojamas bendradarbiavimas, ir spręsti rimtas daugiaaspektes problemas, susijusias su: visų formų diskriminacija; kalbinėmis kliūtimis, kurios pirmiausia trukdo integruotis; gebėjimų pripažinimu; įvairiomis socialinėmis ir ekonominėmis, švietimo ir kultūrinėmis aplinkybėmis; būstu; sveikatos poreikiais, įskaitant psichosocialinę ir potrauminę paramą; šeimos susijungimu ir nemaža pažeidžiamų grupių dalimi pabėgėlių tarpe, o ypač nerimą keliančiu vaikų, tarp jų – nelydimų nepilnamečių, taip pat neįgaliųjų, pagyvenusių asmenų ir moterų skaičiumi(11), dėl to reikia priemonių, pritaikytų konkrečioms šių asmenų problemoms spręsti;

7.  nepritaria specialiai pabėgėliams skirtų darbo rinkų kūrimui;

8.  mano, kad atitinkamas nacionalinis minimalusis darbo užmokestis turėtų galioti ir pabėgėliams;

9.  primena itin didelį susirūpinimą keliančią moterų padėtį pabėgėlių stovyklose Europoje, ypač jų gyvenimo ir higienos sąlygas, dėl kurių reikia imtis skubių sanitarinių priemonių; pabrėžia, kad moterų sveikatos priežiūros poreikiai skiriasi nuo vyrų, nes jos dažniau susiduria su daugialype rizika, įskaitant smurtą dėl lyties, problemas, susijusias su reprodukcine sveikata, ir kultūrines kliūtis, norėdamos naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; todėl mano, kad šios srities politika negali būti neutrali lyčių požiūriu;

10.  pabrėžia, kad reikia atskirti skubios pagalbos priemones ir vidutinės trukmės bei ilgalaikes priemones, kad būtų galima veiksmingai atsižvelgti į skirtingus poreikius;

11.  primena, kaip svarbu tvarkant prašymus dėl pabėgėlio statuso suteikimo nuo pat pradžių pripažinti lyčių aspektą ir tarptautinės apsaugos prašančių moterų reikmes ir konkrečias moterų patiriamas socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką problemas; ragina sudaryti lygias galimybes vyrams ir moterims vykdant visų sričių politiką ir taikant procedūras, susijusias su socialine įtrauktimi ir integracija į darbo rinką, taip pat prieglobsčiu ir migracija, atsižvelgiant į tai, kad moterys dažniau nei vyrai prisiima atsakomybę rūpintis vaikais ir vyresnio amžiaus, sergančiais ir ar kitaip priklausomais šeimos nariais; primena, kad kokybiškų ir prieinamų vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugų teikimas ir lanksčios darbo sąlygos yra labai svarbūs pavyzdžiai, kaip visiems tėvams pagerinti galimybes patekti į darbo rinką ir suteikti jiems ekonominių ir socialinių galių;

12.  atkreipia dėmesį į švietimo privalumus socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką atžvilgiu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visų pabėgėlių, ypač mergaičių ir moterų, prieigą prie formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos ir mokymąsi visą gyvenimą, derinant tai su darbo patirtimi(12); be to, ragina nustatyti tvirtas ir skaidrias užsienyje, už Europos Sąjungos ribų, įgytų kvalifikacijų pripažinimo procedūras;

13.  ragina valstybes nares sukurti kalbų mokymo sistemą, glaudžiai susiejančią bendrąjį ir profesinį kalbų mokymą;

14.  pabrėžia, kad svarbu taikyti poreikiams pritaikytą požiūrį į integraciją, grindžiamą vienodomis galimybėmis, skiriant būtiną dėmesį skirtingų tikslinių grupių poreikiams ir konkrečioms problemoms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad labai reikia raštingumo didinimo priemonių;

Iššūkiai ir galimybės

15.  mano, kad didesnių galimybių pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams iš tikrųjų pasinaudoti būstu, sveikatos priežiūra, švietimu, socialine apsauga ir patekti į darbo rinką sudarymas drauge užtikrinant, kad būtų paisoma jų pagrindinių teisių ir darbo rinkos būtų įtraukesnės vietos ir nacionaliniu lygmenimis, galėtų atlikti svarbų vaidmenį atkuriant pabėgėlių žmogaus orumą ir savivertę, ir pabrėžia, kad tai taip pat yra ekonomiškai efektyvu, nes jie galėtų apsirūpinti patys, tapti ekonomiškai nepriklausomi ir įnešti teigiamą indėlį į visuomenę, o tai būtų esminis jų įtraukties į tą visuomenę žingsnis ir atsakingas viešųjų finansų tvarkymo būdas, t. y. būtų sumažintos valstybių narių ir vietos valdžios institucijų patiriamos išlaidos, nes pabėgėliai būtų integruojami ir drauge galėtų aktyviai prisidėti prie biudžeto, tai galėtų būti laikoma naudinga jų asmeninei saviugdai, raidai ir savivertei, pripažinimui visuomenėje, taip pat visai visuomenei ir bendruomenei; atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi į ES atvykę pabėgėliai gali dirbti dėl sveikatos, amžiaus ar kitų problemų; primena, kad Profesinių kvalifikacijų direktyva ir Priėmimo sąlygų direktyva tiek prieglobsčio prašytojams, tiek tarptautinės apsaugos gavėjams numatyta teisė patekti į darbo rinką ir teisė į profesinį mokymą;

16.  prašo valstybių narių dėti pastangas įgyvendinant pagal Europos semestrą parengtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas;

17.  pažymi, kad ankstyva ir nenutrūkstanti intervencija yra itin svarbi siekiant užtikrinti kuo veiksmingesnę pabėgėlių socialinę įtrauktį ir integraciją į darbo rinką, taip pat į vietos bendruomenes, nes tai padeda sumažinti riziką, kad jie vėliau patirs izoliacijos, nevisavertiškumo ir nepritapimo jausmus; primena, kad ankstyvos intervencijos priemonės galėtų apimti ankstyvą dalyvavimą savanoriškoje veikloje, stažuotėse, kuravimo ir bendruomenės veikloje;

18.  atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus pilietinės visuomenės ir savanorių organizacijų atliekamas darbas, kuriuo visiems prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams prieš dalyvaujant darbo rinkoje ir dalyvavimo metu teikiama su galių suteikimu, integracija ir atsparumu susijusi pagalba; pabrėžia, kad reikėtų imtis būtinų priemonių siekiant deramai mokyti tuos, kurie savanoriškai dalyvauja pabėgėlių integracijos ir švietimo veikloje; pažymi, kad svarbu sukurti ir plėtoti socialinius ir bendruomenės tinklus tarp pabėgėlių ir migrantų bendruomenių ir su jomis, kad būtų padedama jiems patekti į darbo rinką;

19.  pabrėžia, kad darbo rinkos sąlygos priimančiosiose šalyse yra vienas iš lemiamų tvarios ir sėkmingos pabėgėlių integracijos veiksnių; suvokia, kad pabėgėliai yra skirtingi amžiaus, gebėjimų ir žinių požiūriu; pabrėžia, kad nedarbas Europos Sąjungoje, ypač jaunimo ir ilgalaikis nedarbas, kai kuriose šalyse ir regionuose vis yra nerimą keliančio masto ir kad Komisija ir valstybės narės turėtų toliau teikti pirmenybę politikos priemonėms ir investicijoms, kuriomis siekiama užtikrinti kokybišką visos visuomenės užimtumą, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamiausiems asmenims ir ekonomikos augimui; primena, kad veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti kokybišką užimtumą, skatinti aktyvias darbo rinkas ir kovoti su nedarbu, turi būti prasmingi vietos kontekste, nes kitu atveju jie bus neveiksmingi;

20.  taip pat pabrėžia, kad pačios Sąjungos viduje socialinė ir ekonominė padėtis labai skirtinga; pabrėžia, kad svarbu į tuos skirtumus atsižvelgti perkeliant pabėgėlius ES, siekiant kuo labiau padidinti jų integracijos į darbo rinką galimybes, nes pernelyg dažnai jie pirmiausia perkeliami į vietas, kuriose negali būti integruoti į darbo rinką;

21.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pabėgėlių priėmimas būtų vykdomas kartu su tvirta integracijos politika, pvz., kalbos ir orientavimo kursais, kurie suteiktų galimybę išsamiai susipažinti su ES teisėmis ir vertybėmis bei socialine įtrauktimi; pabrėžia, kad kalbų mokėjimas atlieka esminį vaidmenį siekiant sėkmingai integruoti pabėgėlius, ypač į darbo rinką; ragina valstybes nares reikalauti, kad pabėgėliai, kuriems tikriausiai bus suteiktas leidimas ir jie ras darbą priimančiojoje šalyje, lankytų bendruosius ir su darbus susijusius visa apimančius kalbos kursus ir sudaryti sąlygas juos lankyti; mano, kad kalbos turėtų būti mokoma jau migrantų antplūdžio valdymo centruose ir pirminio priėmimo centruose;

22.  pabrėžia, kad reikia iš anksto sąžiningai, skaidriai ir nemokamai įvertinti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų formalius ir neformalius gebėjimus ir pripažinti bei patvirtinti jų kvalifikacijas, kad jie galėtų lengviau pasinaudoti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis, ypač vykdant mokymus ir su užimtumu susijusį orientavimą, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrinamas jų patekimas į darbo rinką ir nediskriminacinės darbo sąlygos, taip pat reikia poreikiams pritaikytų priemonių, leidžiančių jiems visapusiškai išnaudoti savo galimybes, o priimančiosiose šalyse suderinti darbo jėgos pasiūlą su paklausa; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu sustiprinti Europos kvalifikacijų sandaros vaidmenį ir skubiai diegti veiksmingesnes diplomų, patirties ir gebėjimų pripažinimo ir patvirtinimo sistemas; primena, kad tokios veiksmingos sistemos būtų naudingos visiems Sąjungos piliečiams; vis dėlto pabrėžia, kad šis vertinimas jokiu būdu neturėtų prilygti diskriminacijos procesui, susijusiam su prieglobsčio prašytojų kvalifikacijomis, o gebėjimai bei potencialios įsidarbinimo galimybės neturėtų būti sprendimo dėl prieglobsčio prašymo kriterijus; pabrėžia, kad turimi riboti ištekliai turėtų būti rūpestingai panaudoti laiku atliekant prieglobsčio suteikimo procedūras ir sparčiai bei veiksmingai integruojant pabėgėlius;

23.  pabrėžia, kad viešosios išlaidos, apimančios neeilines investicijas į socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką priemones ir programas, veikiausiai turės teigiamą trumpalaikį poveikį nacionaliniam BVP, o vidutinio laikotarpio ar ilgalaikis poveikis viešiesiems finansams priklausys nuo šių priemonių rezultatyvumo;

24.  šiomis aplinkybėmis teigiamai vertina Komisijos sprendimą atliekant galimų laikinų nukrypimų nuo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų analizę atsižvelgti į išskirtinio pabėgėlių antplūdžio poveikį biudžetui, susijusį su neeilinėmis valstybių narių išlaidomis pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę ir korekcinę dalis(13);

25.  pabrėžia, kad pagrindinės socialinei įtraukčiai ir integracijai į darbo rinką skirtų ES lėšų, ypač Europos socialinio fondo (ESF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), tikslai, tikslinės grupės ir valdymo būdai valstybių narių lygmeniu yra skirtingi; pabrėžia, kad šiomis lėšomis gali būti remiamos tikslinės iniciatyvos, kuriomis siekiama tobulinti kalbinius ir profesinius gebėjimus, suteikti daugiau galimybių naudotis paslaugomis ir patekti į darbo rinką, taip pat remti informavimo kampanijas, skirtas tiek priimančiosioms bendruomenėms, tiek migrantams; primena, kaip svarbu integracijos fondus naudoti realioms integracijos priemonėms, ir primena valstybėms narėms, koks svarbus partnerystės principas, siekiant užtikrinti veiksmingą ir labiau koordinuojamą šių lėšų naudojimą; vis dėlto pažymi, kad siekiant pabėgėlių integracijos į darbo rinką tikslo reikia daugiau svarbos suteikti Europos socialiniam fondui;

26.  kadangi šių lėšų neužtenka, pabrėžia, jog reikia didesnių viešųjų investicijų ir papildomų išteklių, kad pirmiausia vietos valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, socialiniams ir ekonomikos veikėjams, pilietinės visuomenės ir savanorių organizacijoms būtų teikiama tiesioginė finansinė parama, skirta greitos pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integracijos į visuomenę ir darbo rinką priemonėms, be kita ko, siekiant užkirsti kelią socialinei įtampai, ypač tose vietovėse, kur nedarbas didžiausias;

27.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas supaprastinti ir didinti prieinamų finansavimo priemonių sinergiją; vis dėlto pabrėžia, kad reikia toliau didinti šių lėšų prieinamumą, papildomumą ir skaidrumą, kad būtų sustiprinti valstybių narių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo ir integracijos pajėgumai;

28.  todėl pabrėžia, kad PMIF lėšos yra išnaudotos; todėl primygtinai ragina tikslinant daugiametę finansinę programą išlaikyti šį fondą;

29.  pabrėžia, kad rengiant ir įgyvendinant socialinės įtraukties ir integracijos politiką ir priemones turėtų būti visada laikomasi vienodo požiūrio, nediskriminavimo, lygių galimybių ir lyčių lygybės principų;

30.  be to, pabrėžia, kad pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams skirtoms integracijos ir įtraukties priemonėms būtina skirti papildomų socialinių investicijų, kuriomis būtų atsižvelgiama į papildomų priemonių būtinybę, tačiau joms neturėtų būti naudojami finansiniai ištekliai, numatyti programoms, skirtoms kitoms palankių sąlygų neturinčioms grupėms; be to, pabrėžia, kad turimos ES lėšos turėtų būti naudojamos veiksmingiau ir našiau; ragina Komisiją rengiant tokias integracijos politikos priemones atsižvelgti į darbo rinkos ir socialinės padėties duomenis siekiant užtikrinti, kad dėl integracijos proceso neblogėtų socialinė ir ekonominė padėtis priimančiuosiuose regionuose;

31.  todėl ragina Komisiją tikslinant ES daugiametę finansinę programą apsvarstyti galimybę nustatyti, kad mažiausiai 25 proc. sanglaudos politikos biudžeto būtų skiriama Europos socialiniam fondui, kad ilguoju laikotarpiu būtų užtikrinti tinkami integracijai į darbo rinką skirti ištekliai; ragina Tarybą per būsimą DFP tikslinimą viršutines visų asignavimų ribas ir atskiras kategorijas pakoreguoti atsižvelgiant į vidaus ir išorės iššūkius, kurių atsirado dėl pabėgėlių krizės, ir suderinti jas su valstybių narių, kurios susiduria su didžiausiais integracijos iššūkiais, poreikius(14);

32.  nurodo, kad norėdamos užtikrinti tikslingą ESF lėšų paskirstymą, valstybės narės prireikus turėtų pritaikyti susijusias nacionalines taisykles, kad būtų užtikrinta, jog su prieglobsčio prašytojais būtų elgiamasi taip pat, kaip ir su ES ir trečiųjų šalių piliečiais, turinčiais galimybę patekti į darbo rinką;

Integracijos efektyvumo užtikrinimas

33.  pabrėžia, kad visus ES migracijos darbotvarkę(15) sudarančius teisėkūros procedūra priimtus aktus reikia griežtai susieti tarpusavyje, kad būtų užtikrintas geras pabėgėlių ir migrantų valdymas;

34.  pažymi, jog nepaprastai svarbu, kad dalyvautų visi visuomenės veikėjai, todėl siūlo stiprinti geriausios patirties mainus šioje srityje, paisant valstybių narių kompetencijos integracijos priemonių klausimu; pabrėžia, kad visiems teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams taikomomis integracijos priemonėmis turėtų būti skatinama įtrauktis, o ne izoliacija; pažymi, kad esminį vaidmenį integracijos procesuose atlieka vietos ir regioninės valdžios institucijos, įskaitant miestus;

35.  yra tvirtai įsitikinęs, kad bus sunku integruoti pabėgėlius į darbo rinką be aktyvios ir didelio masto ES labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių paramos; mano, kad atitinkamos valstybių narių institucijos MVĮ turėtų teikti visapusišką, poreikiams pritaikytą paramą ir konsultacijas, skirtas pabėgėlių integracijai į darbo rinką;

36.  remia Komisijos pastangas atnaujinti Europos migracijos darbotvarkę, ypač persvarstant Dublino reglamentą („Dublinas III“), kad būtų padidintas valstybių narių solidarumas, atsakomybės pasidalijimas ir apsaugos standartų suderinimas; pabrėžia teigiamą poveikį, kurį pabėgėlių judumas turėtų sprendžiant darbo jėgos poreikio ir trūkumo, taip pat pabėgėlių integracijos į darbo rinką klausimus, įskaitant tokius aspektus kaip valstybių narių skatinimas leisti susijungti šeimai; pabrėžia, kad siekiant sukurti tikrai vienodą bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir visapusišką bei tvarią teisėtos migracijos Europos Sąjungoje politiką, atitinkančią gebėjimų paklausą darbo rinkoje, būtinos tolesnės pastangos, tarp kurių itin svarbų vaidmenį atlieka socialinės įtraukties ir aktyvios integracijos politikos priemonės;

37.  apgailestauja, kad Komisija turėjo priimti 40 sprendimų dėl pažeidimų prieš daugelį valstybių narių dėl to, kad jos neįgyvendino svarbiausių bendros Europos prieglobsčio sistemos politikos priemonių, t. y., be kita ko, ji devyniolikai valstybių narių išsiuntė oficialius pranešimus apie tai, kad pastarosios nepranešė apie priemones, skirtas Priėmimo sąlygų direktyvai į nacionalinę teisę perkelti – šioje direktyvoje nustatomi esminiai standartai užimtumo, profesinio mokymo, nepilnamečių mokymo ir ugdymo, maisto, būsto, sveikatos priežiūros, medicinos ir psichologinės priežiūros ir neįgaliesiems skirtų nuostatų srityje; tvirtai tiki, kad Komisija turėtų dėti daugiau pastangų norėdama užtikrinti, kad dabartinės taisyklės būtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendintos; primygtinai ragina valstybes nares ištaisyti šią padėtį laikantis Sutartyse įtvirtintų žmogaus teisių normų ir ES taikomų solidarumo, sąžiningo atsakomybės pasidalijimo ir nuoširdaus bendradarbiavimo principų;

38.  atkreipia dėmesį į 2015 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininko J-C. Junckerio išdėstytą pareiškimą(16), kuriuo patvirtinamas jo pritarimas, kad prieglobsčio prašytojų prašymų nagrinėjimo laikotarpiu jiems būtų suteikiama galimybė patekti į darbo rinką; tačiau apgailestauja, kad įgyvendinant priimtus sprendimus Komisija veikia nelabai ryžtingai; yra susirūpinęs dėl kai kurių valstybių narių sprendimo uždaryti vidaus sienas arba įvesti laikiną kontrolę, dėl kurio kyla pavojus laisvam judėjimui Šengeno erdvėje;

39.  apgailestauja, kad 2015 m. rugsėjo mėn. pasiektas susitarimas dėl pabėgėlių paskirstymo valstybėms narėms įgyvendinamas netinkamai; pabrėžia, kad pabėgėlių priėmimo kvotų nesilaikoma daugumoje valstybių narių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau įgyvendinti susitarimus ir sparčiau vykdyti pabėgėlių priėmimo ir įkurdinimo procesus;

40.  pažymi, kad ilgas tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimas ir nevykusi prieglobsčio prašytojų registracija jiems atvykus ne tik trukdo pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams laiku ir teisėtai patekti į darbo rinką, bet ir sudaro sąlygas formuotis nedeklaruojamo darbo praktikai ir visų formų išnaudojimui; pabrėžia, kad būtina remti valstybes nares, kurios pirmos turi spręsti su prieglobsčio prašytojų registracijos valdymu susijusias problemas;

41.  pabrėžia, kad visiems nuo išnaudojimo ir diskriminacijos nukentėjusiems asmenims turėtų būti užtikrinta teisė kreiptis į teismą ir teisė į apsaugą; pabrėžia socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių subjektų bei savanorių organizacijų atliekamą itin svarbų darbą siekiant užmegzti ryšį su šiais darbuotojais ir suteikti jiems informaciją, visų pirma apie jų teises ir pareigas, apie apsaugą, į kurią jie turi teisę, taip pat suteikti paramą, kurios jiems reikia, atsižvelgiant ir į tai, kad pabėgėliai galbūt liks tik laikinai;

42.  pažymi, kad siekiant užtikrinti veiksmingą pabėgėlių integraciją į visuomenę svarbu vengti getų formavimosi;

43.  palankiai vertina tai, kad rengiant Komisijos naują Europos įgūdžių darbotvarkę nustatytas trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo šablonas, siekiant geriau iš anksto nustatyti ir dokumentais patvirtinti trečiųjų šalių piliečių įgūdžius ir kvalifikacijas, pateikti gerosios patirties vadovą, kaip skatinti darbo rinkos integraciją valstybėse narėse, ir gerinti naujai atvykusiems pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams skirtą internetinį kalbų mokymą panaudojant „Erasmus+“ internetinius kalbų kursus;

44.  palankiai vertina Komisijos trečiųjų šalių piliečių integracijos veiksmų planą, kuriame nagrinėjamos priemonės, kurių reikėtų imtis prieš jiems išvykstant ir atvykstant, švietimo, užimtumo ir profesinio mokymo, galimybių gauti pagrindinių paslaugų, aktyvaus dalyvavimo ir socialinės įtraukties klausimai;

Rekomendacijos ir geriausios patirties pavyzdžiai

45.  ragina valstybes nares atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą, nacionalinės ir ES darbo rinkos padėtį ir į nacionalinius teisės aktus užtikrinti greitą ir visapusišką pabėgėlių integraciją į darbo rinką ir socialinę jų įtrauktį ir informuoti juos apie viešąsias paslaugas, ypač galimybes gauti būstą, sveikatos priežiūros paslaugas ir socialinę apsaugą, lankyti integracijos ir kalbų kursus bei naudotis kitomis švietimo ir profesinio mokymo priemonėmis, ir sudaryti sąlygas tuo pasinaudoti;

46.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti tikslinę Priėmimo sąlygų direktyvos peržiūrą siekiant užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašytojai kuo greičiau nuo jų prašymų pateikimo datos galėtų patekti į darbo rinką; ragina Komisiją skatinti didesnę socialinės apsaugos standartų konvergenciją ir greitą leidimų dirbti išdavimą valstybėse narėse;

47.   ragina Komisiją didinti pastangas siekiant užtikrinti, kad pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams būtų suteiktos veiksmingos galimybės patekti į darbo rinką, ypač užtikrinant, kad valstybės narės netaikytų pernelyg galimybes įsidarbinti apribojančių sąlygų, dėl kurių įsidarbinti taptų pernelyg sudėtinga; be to, ragina valstybes nares mažinti biurokratizmą siekiant sukurti palankesnes sąlygas atvykti asmenims, kurie gebėtų rasti vietą darbo rinkoje; primena, kad šie veiksmai būtų naudingi tiek pabėgėlių integracijos tikslais, tiek, bendresniu mastu, visiems ES piliečiams;

48.  ragina valstybes nares sutrumpinti tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimo laiką deramai atsižvelgiant į atitinkamų asmenų teises ir nekenkiant sprendimų priėmimo kokybei, jau pirminio priėmimo centruose įvertinti išsilavinimo ir kvalifikacijų lygį ir taip tikslingiau taikyti ankstyvos intervencijos priemones, pvz., rengti kalbų mokymo, gebėjimų vertinimo ir pilietinės integracijos kursus, įskaitant kursus Europos pagrindinių teisių, vertybių ir kultūros tema, ypač tiems prieglobsčio prašytojams, kurie turi geras perspektyvas gauti tarptautinę apsaugą, ir primygtinai ragina sudaryti lygias galimybes jomis pasinaudoti; ragina Komisiją remti valstybes nares konkrečiomis ir veiksmingomis priemonėmis, kurios padėtų suvienodinti prašymų nagrinėjimo procedūras;

49.  ragina valstybes nares užtikrinti ankstyvas, paprastas ir vienodas galimybes pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams gauti mokymą, įskaitant praktikas ir pameistrystę, kad būtų užtikrinta sparti, veiksminga ir visapusiška integracija į visuomenę ir darbo rinką, taip pat padedant jiems įgyti reikalingų gebėjimų, kad grįžę jie galėtų kurti naują ateitį; pabrėžia, kad tai turėtų būti atliekama iniciatyvų, kurių imamasi drauge su privačiuoju sektoriumi, profesinėmis sąjungomis ir pilietine visuomene, forma; be to, ragina valstybes nares atsižvelgiant į pavienius atvejus pripažinti ir patvirtinti pabėgėlių turimus gebėjimus ir formaliąsias bei neformaliąsias kompetencijas, talentus ir praktinę patirtį; primena, kad pirma kliūtis, su kuria susiduria pabėgėliai, yra kalbos barjeras; todėl, siekiant išvengti ksenofobiškų ir rasistinių nuotaikų plitimo, rekomenduoja imtis efektyvių veiksmų, kuriais būtų sudarytos sąlygos ne tik išmokti ir suprasti priimančiosios šalies kalbą, bet ir susipažinti vieniems su kitų kultūromis, kurios yra skirtingos;

50.  ragina įsteigti Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato specialios paskirties darbo grupę, kurios tikslas – kuo greičiau parengti europinius tokių socialinių emocinių gebėjimų standartus ir jų katalogavimo metodus;

51.  palankiai vertina sprendimus, susijusius su daugiakalbe informacija apie migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų formaliojo ir neformaliojo švietimo, profesinio mokymo, mokomosios praktikos ir savanoriškos veiklos galimybes; todėl ragina išplėsti tokias paslaugas;

52.  pabrėžia, kad naujoviškos priemonės, pagrįstos naujomis žiniasklaidos priemonėmis, pvz., socialiniais tinklais ir taikomosiomis programėlėmis, galėtų atlikti lemiamą vaidmenį suteikiant galimybių naudotis paslaugomis, keistis informacija apie pabėgėlių registraciją, gebėjimų vertinimą, darbo paieškas ir kalbų mokymąsi, taip pat tiesiogiai padedant žmonėms, kuriems reikia pagalbos; taip pat ragina valstybes nares sukurti specialias platformas ir daugiakalbius internetinius portalus, kuriuose būtų pateikta glausta ir lengvai prieinama informacija apie pripažinimo galimybes, esamas integracijos programas ir atsakingų institucijų sąrašai, primena, kad visose ES ir EEE valstybėse yra paskirtasis nacionalinis akademinio pripažinimo informacijos centras, kuris padeda palyginti akademines kvalifikacijas; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares populiarinti šią paslaugą;

53.  primena, kad valstybėse narėse esama įvairių mokymo galimybių ir modelių, ir visų pirma išskiria pakaitinio profesinio rengimo ir mokymo modelį, kuris kai kuriose valstybėse narėse ir pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų beveik arba visai nežinomas, tačiau jį taikant gali būti užtikrinamas sklandus perėjimas nuo švietimo ir mokymo prie darbo ir taip labai prisidedama prie pabėgėlių integracijos į darbo rinką ir visuomenę, dėl to taip pat gali būti rengiami specialistai toms sritims, kuriose jų trūksta;

54.  ragina Komisiją pasiūlyti gaires, kaip galėtų būti pripažįstami pabėgėlių turimos kvalifikacijos ir gebėjimai; atsižvelgdamas į tai nurodo, kad švietimo lygis ir kvalifikacijos įgijimas pabėgėlių kilmės šalyse daugeliu atvejų neatitinka ES švietimo galimybių ir standartų; ragina Komisiją parengti rekomendacijas, pagal kurias valstybės narės galėtų paprasčiau, greičiau ir geriau nustatyti pabėgėlių gebėjimus, kompetencijas, talentus ir praktinę patirtį; atsižvelgdamas į tai nurodo, kad valstybėse narėse skiriasi darbo rinkos ir jų poreikiai, todėl tikisi, kad taip bus greičiau, paprasčiau ir veiksmingiau patenkintas darbuotojų poreikis tam tikrose srityse ir kartu užtikrinta greita pabėgėlių integracija į darbo rinką;

55.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti Mėlynosios kortelės direktyvos;

56.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi labiau stengtis kovoti su visų formų diskriminacija, ksenofobija ir rasizmu, t. y., be kita ko, didinti informuotumą apie kovos su diskriminacija teisės aktus, remti vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų, socialinių partnerių ir nacionalinių lygybės įstaigų darbą ir dėti daugiau pastangų gerinant komunikaciją su žiniasklaida ir ES piliečiais, kad būtų kovojama su bet kokia dezinformacija ar ksenofobija, nes jos prieštarauja pagrindinėms Europos vertybėms, – visos šios pastangos itin palengvintų pabėgėlių priėmimą visuomenėje ir įtrauktį; ragina valstybes nares Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšas naudoti mokymams apie įvairovę ir mokyti bei informuoti į darbo rinką norinčius patekti pabėgėlius ir migrantus apie jų, kaip darbuotojų, teises, kad jie netaptų išnaudojimo ar darbdavių aukomis; pabrėžia, kad į daugialypės diskriminacijos problemą reikėtų atsižvelgti visoje migracijos ir integracijos politikoje;

57.  palankiai vertina trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime 2016 m. kovo 16 d. socialinių partnerių priimtą bendrą pareiškimą dėl pabėgėlių krizės, kuriame įvardyti jų įsipareigojimas ir noras bendradarbiauti su vyriausybėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant kurti ir plėtoti paramos integracijai politiką; laikosi nuomonės, kad socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos yra nepakeičiami tarpininkai, atliekantys labai svarbų vaidmenį įtraukiant pabėgėlius į darbo rinką ir apskritai į visuomenę; ragina Komisiją plėtoti suderintu interesų atstovavimu pagrįstą dialogą su socialiniais partneriais, siekiant nustatyti darbo rinkos ir pabėgėlių užimtumo galimybes;

58.  ragina valstybes nares pasimokyti iš dalijimosi miestų lygmeniu sukaupta patirtimi ir praktika ir jį supaprastinti, kad būtų skatinamos visus gyventojus, įskaitant tarptautinės apsaugos gavėjus, įtraukiančios darbo rinkos, ir įtraukti miestus ir vietos valdžios institucijas į socialinės ir ekonominės įtraukties politikos formavimą ir įgyvendinimą; mano, kad reikia veiksmingesnės skirtingų vyriausybės lygmenų partnerystės ir kad ES ir nacionalinės iniciatyvos turi papildyti ir stiprinti miestų veiksmus, skirtus realiems mūsų piliečių poreikiams patenkinti; mano, kad turėtų būti pripažinta ir matomesnė valstybių narių geroji patirtis veiksmingo koordinavimo ir miestų įtraukties srityje;

59.  mano, kad reikia pabėgėliams, taip pat valdžios institucijoms teikti atitinkamus mokymus apie darbo teisę ir nediskriminavimą, siekiant užtikrinti, kad pabėgėliai nebūtų išnaudojami taikant neskelbiamą darbo praktiką ir kitas didelio darbo jėgos išnaudojimo formas arba kad nepatirtų diskriminacijos darbo vietoje;

60.  ragina Komisiją finansiškai remti tarpvalstybines programas, kuriomis užtikrinamas gerosios patirties perkeliamumas ir pritaikomumas, pvz., tarpusavio kuravimo ir mokymo projektus, apimančius visus valdymo lygmenis ir įvairius suinteresuotuosius subjektus, kuriuos ES lygmeniu parengė ir įgyvendino skirtingi suinteresuotieji subjektai, ir užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą vietoje;

61.  ragina valstybes nares įgyvendinti Pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija ir naują Direktyvą dėl nusikaltimų aukų bei užtikrinti, kad smurto prieš migrantus ir prieglobsčio prašytojus kurstymo atvejais, įskaitant smurtą dėl lyties, būtų laiku vykdomas tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, neatsižvelgiant į jų leidimą gyventi;

62.  pažymi, kad daugėja neapykantą kurstančių kalbų, plinta ir institucijų, ir gyventojų skleidžiamas nusistatymas prieš migrantus ir ksenofobinis smurtas;

63.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau plėtoti diplomatinius santykius ir imtis visų būtinų ekonominių bei socialinių priemonių, kad būtų galima stabilizuoti padėtį pabėgėlių kilmės šalyse ir jie galėtų likti savo šalyse arba į jas grįžti;

64.  ragina kuo greičiau perskirstyti ESF, PMIF, ERPF ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) lėšas, kad būtų nedelsiant labiau remiamos tos valstybės narės, kurioms tenka pagrindinė pabėgėlių krizės našta;

Kultūra, švietimas ir sportas

65.  pabrėžia, kad būtina skubiai užtikrinti ypatingą nelydymų nepilnamečių apsaugą, siekiant apsaugoti juos nuo įvairių formų išnaudojimo darbe, smurto ir prekybos žmonėmis; atkreipia dėmesį į tai, jog reikalingi kuratoriai ir specialios priemonės, ypač nepilnametėms mergaitėms, kurios dažnai yra labiau pažeidžiamos ir gali patirti įvairių formų išnaudojimą, tapti prekybos žmonėmis ir seksualinės prievartos aukomis, be to, jos dažniau neturi galimybės mokytis;

66.  ragina Komisiją didinti kultūros, švietimo ir mokymo svarbą veiklos priemonėse, kurių imamasi pagal Europos migracijos darbotvarkę; ragina Komisiją patvirtinti konkrečią kultūrų dialogo politiką;

67.  ragina ES ir valstybes nares teikti prioritetą integracijai anksti imantis tikslinių priemonių švietimo, mokymo, kultūros ir sporto srityse, taip pat problemoms, su kuriomis susiduriama priimančiosiose visuomenėse, užtikrinant, visų pirma, vaikų teisę į mokslą, nepaisant jų pabėgėlio statuso, kaip numatyta JT vaikų teisių konvencijos 22 straipsnyje, taigi svarbiausiu kriterijumi laikant vaiko interesus;

68.  atkakliai teigia, kad remiantis studijomis, moksliniais tyrimais ir statistiniais duomenimis būtina atlikti išsamią analizę, kurios pagrindu būtų galima pateikti geriausius pasiūlymus dėl politinių iniciatyvų ir veiksmų siekiant nustatyti, kokia turėtų būti pabėgėlių švietimo strategija, ypač turint mintyje suaugusiųjų mokymąsi, atsižvelgiant į dabartines jų kvalifikacijas;

69.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbų vaidmenį skatinant pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integraciją ir socialinę įtrauktį Europoje, taip pat priimančiųjų šalių supratimą ir solidarumą kovojant su rasizmu, ksenofobija ir ekstremizmu ir padedant kurti darnesnę ir labiau integruotą visuomenę, grindžiamą kultūrų įvairove, bendrų Europos vertybių propagavimu ir pagrindinių teisių apsauga, atlieka nemokamas valstybinis švietimas, kultūra, kultūrų ir religijų dialogas, neformalusis švietimas ir savišvieta, mokymasis visą gyvenimą, jaunimo ir sporto politika; atkreipia dėmesį į tai, jog būtina užtikrinti kultūrinį ir kalbinį tarpininkavimą pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams supažįstant su priimančiosios šalies kalba ir kultūros bei socialinėmis vertybėmis;

70.  pabrėžia svarbų sporto, kaip socialinio ir kultūrų dialogo skatinimo priemonės, vaidmenį skatinant užmegzti gerus vietos gyventojų ir pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų ryšius, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares įgyvendinti programas, kuriomis per kultūrinę ir sportinę veiklą būtų vykdoma socialinė pabėgėlių integracija; todėl remia esamas sporto organizacijų iniciatyvas ir ragina į socialinę pabėgėlių integraciją orientuotoje sporto veikloje dalyvaujančius įvairius subjektus tarpusavyje keistis geriausia patirtimi;

71.  labai apgailestauja dėl to, kad dėl programos „Kūrybiška Europa“ naujos įgyvendinimo krypties šiuo metu nyksta kultūros tinklai;

72.  pabrėžia, kad reikia nustatyti veiksmingas procedūras, kurias taikant iš pabėgėlių stovyklose veikiančių švietimo įstaigų būtų galima tinkamai pereiti į valstybių narių, kuriose jos yra, sistemas;

73.  primygtinai teigia, jog valstybėms narėms būtina sudaryti palankesnes sąlygas lengviau priimti pabėgėlius studentus į visų lygmenų švietimo įstaigas, ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant paskirstyti mokinius ir užregistruoti juos į nacionalines mokyklų sistemas;

74.  ragina ES ir valstybes nares kurti vadinamuosius švietimo koridorius skatinant susitarimus su Europos universitetais ir Viduržemio jūros regiono universitetų sąjunga (UNIMED) dėl pabėgėlių studentų, atvykstančių iš konflikto zonų, priėmimo, siekiant sudaryti jiems palankesnes sąlygas ir skatinti kolegų tarpusavio pagalbą ir savanorišką veiklą; teigiamai vertina šiuo klausimu patvirtintas įvairių Europos universitetų ir jų partnerystės subjektų iniciatyvas;

75.  teigiamai vertina Europos ir nacionalines programas ir privačias ne pelno institucijų iniciatyvas, kuriomis migrantų akademinės bendruomenės nariams teikiama parama mokslo ir kitose profesinėse srityse, ir ragina šias iniciatyvas plėtoti ir remti;

76.  siekiant užtikrinti, kad integracija būtų pradėta nedelsiant, ragina valstybes nares užtikrinti sprendimus, susijusius su praktiška ir suprantama šviečiamąja parengiamojo pobūdžio informacija keliomis kalbomis;

77.  ragina valstybes nares teikti tikslinę pagalbą į mokyklų sistemą patenkantiems pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų vaikams ir jaunimui, pvz., organizuoti intensyvius kalbų kursus ir vykdyti bendrojo supažindinimo programas, taip pat teikti pedagoginę pagalbą, kad jie galėtų kuo greičiau dalyvauti standartinėse pamokose; pabrėžia, kad būtina reaguoti į skirtingus konkrečių besimokančiųjų grupių, ypač nelydimų nepilnamečių, pagrindinio išsilavinimo neturinčių suaugusiųjų, poreikius ir pažeidžiamą padėtį;

78.  primena ES ir valstybėms narėms apie jų pareigą užtikrinti ypatingą nepilnamečių, įskaitant pabėgėlių vaikus, esančių ekstremaliosiose situacijose, apsaugą laikantis tarptautinių nuostatų ir, visų pirma, užtikrinti jiems galimybes lankyti mokyklas ir švietimo įstaigas; teigiamai vertina tikslą 4 proc. visų 2016 m. ES humanitarinės pagalbos biudžeto lėšų skirti švietimui ir ragina Komisiją ir valstybes nares rengiantis 2016 m. gegužės mėn. Stambule vyksiančiam pasauliniam aukščiausiojo lygio susitikimui humanitarinės pagalbos klausimais toliau tarptautiniu lygmeniu raginti pagal esamas pagalbos programas padidinti finansavimą švietimui ekstremaliosiose situacijose;

79.  rekomenduoja pabėgėlių vaikams organizuoti papildomas kilmės šalies kalbos pamokas;

80.  pabrėžia, kad svarbu imtis švietimo pagalbos veiksmų, ypač siekiant sudaryti tinkamas sąlygas ES migrantų antplūdžio valdymo ir paskirstymo centruose; svarbu remti humanitarinių organizacijų ir NVO, kurios jau pradėjo organizuoti šviečiamąją ir kitą veiklą pabėgėlių stovyklose, pastangas, ir teikti paskatas bei paramą kuriant formalaus švietimo įstaigas pabėgėlių stovyklose, be kita ko, esančias trečiosiose šalyse;

81.  teigiamai vertina naujus raginimus teikti pasiūlymus dėl kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo judumo programų ir projektų, kuriais būtų siekiama kultūrų dialogo, kultūrinės ir socialinės įtraukties bei integracijos vadovaujantis programomis „Kūrybiška Europa“ ir „Erasmus+“; pabrėžia, kad reikia panaikinti kliūtis ir esamus barjerus, trukdančius taikyti projektus, kuriais siekiama integruoti pabėgėlius ir sudaryti palankesnes sąlygas visiems naudotis programomis;

82.  prašo valstybių narių propaguoti iniciatyvas, pagal kurias būtų skatinamas geresnis viešųjų institucijų, atitinkamų NVO, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir pabėgėlių bendruomenių bendradarbiavimas, politikos darna ir dialogas, siekiant stiprinti abipusį pažinimą ir supratimą, taip pat įvertinti galimas tolesnes iniciatyvas siekiant užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, tokiu būdu integruojant migrantus ir pabėgėlius į palankią mokymosi aplinką;

83.  atkreipia dėmesį į itin svarbų mokytojų vaidmenį integruojant pabėgėlių ir migrantų vaikus ir jaunimą į švietimo sistemą ir pabrėžia, jog reikalingas specializuotas mokymo personalas ir aukštesnio lygio mokymas mokytojams siekiant suteikti jiems kvalifikaciją; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir valstybes nares apsvarstyti galimybę sukurti bendradarbiavimo kanalus mokytojams, kad jie galėtų keistis savo patirtimi, geriausios patirties pavyzdžiais ir gauti kolegų pagalbą;

84.  ragina valstybes nares padėti migrantams mokytojams ir dėstytojams rasti mokymo darbo, kad būtų pagerinta jų padėtis ir mokyklų sistemose būtų veiksmingai panaudoti jų kalbiniai bei mokymo gebėjimai ir patirtis;

85.  pritaria idėjai steigti pagalbos tarnybas mokytojams, kurios jiems laiku teiktų pagalbą sprendžiant skirtingus įvairovės klausimus pamokose, skatintų kultūrų dialogą ir teiktų rekomendacijas susidūrus su konfliktais ar kilus mokinių radikalėjimo rizikai; be to, ragina valstybes nares plėsti su politiniu švietimu susijusias galimybes ir teikti atitinkamus tęstinio mokymo pasiūlymus ir mokomąją medžiagą, kaip priemonę siekiant aiškinti migracijos priežastis ir kovoti su ekstremizmu;

86.  pabrėžia mokyklų svarbą teikiant konsultacijas, kalbinio ir kultūrinio tarpininkavimo paslaugas, taip pat demokratinių vertybių srityje, pasitelkiant pilietinio ugdymo ir aktyvaus pilietiškumo programas, ir atliekant esminį vaidmenį spartinant ir užtikrinant ne tik mokinių, bet ir jų šeimų socialinę ir kultūrinę įtrauktį bei integraciją;

87.  palankiai vertina Tarybos sprendimą 2015–2018 m. kultūros darbo plane konkrečius veiksmus skirti kultūros, menų ir kultūrų dialogo vaidmeniui integruojant migrantus ir apžvelgti valstybėse narėse taikomą gerąją patirtį;

88.  pabrėžia, kad turėtų būti geriau skatinama naudoti meną kaip integracijos priemonę, o pabėgėlių dalyvavimas meno veikloje turėtų būti palengvintas ir stiprinamas;

89.  teigiamai vertina Komisijos sudarytą naują ekspertų darbo grupę kultūrų dialogo ir migrantų bei pabėgėlių integracijos per meną ir dialogą klausimais(17); tikimasi, kad iki 2017 m. pabaigos ji paskelbs gerosios patirties vadovą;

90.  pabrėžia, kaip svarbu propaguoti ir toliau kurti šviečiamąsias programėles, vaizdo įrašus ir pratimus, taip pat kurti mokymosi platformas pabėgėliams, kad būtų palengvintas ir papildytas jų švietimas ir mokymas;

o
o   o

91.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0176.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0317.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0105.
(4) OL C 36, 2016 1 29, p. 91.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0008.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0073.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0418.
(9) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/note/join/2014/518768/IPOL-EMPL_NT%282014%29518768_EN.pdf
(10) OL L 337, 2011 12 20, p. 9.
(11) http://www.keepeek.com/Digital-Asset-Management/oecd/social-issues-migration-health/making-integration-work-humanitarian-migrants_9789264251236-en
(12) Žr. Priimti tekstai, 2016 3 8, P8_TA(2016)0073.
(13) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-6067_en.htm
(14) http://www.europarl.europa.eu/news/en/news-room/20131118IPR25534/MEPs-approve-new-cohesion-policy-%E2%82%AC325bn-to-invest-in-Europe’s-regions
(15) COM(2015)0240.
(16) http://ec.europa.eu/avservices/video/player.cfm?ref=I107934
(17) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14444-2015-INIT/lt/pdf


Socialiniai ir aplinkosaugos standartai, žmogaus teisės ir įmonių socialinė atsakomybė
PDF 388kWORD 150k
2016 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo (2015/2038(INI))
P8_TA(2016)0298A8-0217/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11, 153, 191, 207 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12, 21, 28, 29, 31 ir 32 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą: „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 10-osios PPO ministrų konferencijos (MC10) išvadas(1),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą (2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d.)(2),

–  atsižvelgdamas į ES metinę žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje ataskaitą (2014 m.)(3),

–  atsižvelgdamas į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) „Svarbiausias ES rūpestis – užtikrinti žmogaus teises“,

–  atsižvelgdamas į Poveikio žmogaus teisėms analizės atliekant su prekyba susijusių politikos iniciatyvų poveikio vertinimus gaires(4),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Žmogaus teisių ir demokratijos išlygos tarptautiniuose susitarimuose“, kurį 2015 m. paskelbė Europos Parlamento teminis skyrius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją: „Keiskime mūsų pasaulį. 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė“(5),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema(7),

–  atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms(8),

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktų ir didelės rizikos zonų grandinių(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimas – dabartinė padėtis“ (SWD(2015)0144),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principus (2015 m.)(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento teminio skyriaus tyrimą „ES prekybos politika. Nuo lyčių aspekto ignoravimo link lyčių aspekto paisymo“,

–  atsižvelgdamas į ketvirtąją nepriklausomo eksperto ataskaitą „Demokratinės ir lygiateisės tarptautinės santvarkos skatinimas“ – Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimas 2015 m. rugpjūčio 5 d. Generalinėje Asamblėjoje (A/70/285),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(11),

–  atsižvelgdamas į JT rezoliuciją 64/292, kurioje Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja aiškiai pripažįsta, kad vanduo ir sanitarija yra žmogaus teisės, ir kurioje pažymima, kad švarus geriamasis vanduo ir sanitarija yra būtini visoms žmogaus teisėms realizuoti,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Parlamento C teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „Lyčių aspekto integravimas Europos Parlamento komitetuose ir delegacijose“,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 26/9(15), kurioje ji nusprendė „įsteigti neribotos sudėties tarpvyriausybinę tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių darbo grupę žmogaus teisių klausimams spręsti, kurios užduotis – parengti tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą, kuriuo tarptautinėje žmogaus teisių teisėje būtų reglamentuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla“,

–  atsižvelgdamas į Reglamentu (ES) Nr. 978/2012 nustatytą reformuotą ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2014–2015 m. ataskaita dėl bendrosios lengvatų sistemos“ (COM(2016)0029),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) persvarstytas rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų, Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos programą, Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo dešimt principų ir socialinės atsakomybės gairių standartą ISO 26000,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos įstatymo dėl deramo stropumo skatinant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą projektą ir Komisijos pirmininko J. C. Junkerio pareiškimą per 2015 m. G7 aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į projektą „Ilgalaikės vertės bendrovėms ir investuotojams užtikrinimas“, kuris šiuo metu įgyvendinamas pagal JT atsakingo investavimo principus ir JT pasaulinį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0217/2016),

A.  kadangi 2010 m. Parlamentas paskelbė rekomendacijas Komisijai dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės; kadangi daugelis šių rekomendacijų buvo įgyvendintos, o kitos – ne;

B.  kadangi Parlamentas veikia kaip vienas iš teisės aktų leidėjų sprendžiant dėl priemonių, lemiančių Sąjungos BPP įgyvendinimo sistemą; kadangi Parlamento pritarimas reikalingas kiekvienam prekybos susitarimui, dėl kurių derasi Sąjunga, ratifikuoti; kadangi siekiant užtikrinti bet kokios Komisijos iniciatyvos BPP srityje sėkmę reikia įgyvendinti Parlamento rekomendacijas;

C.  kadangi prekyba atlieka didžiulį vaidmenį skatinant verslo galimybes, kuriant gerovę ir didinant užimtumą, taip pat skatinant ekonomikos vystymąsi, socialinę pažangą, gerinant gyvenimo lygį, gyvenimo kokybę ir užtikrinant ilgalaikį žmogaus teisių standartų pagerėjimą;

D.  kadangi ES pabrėžia savo tvirtą įsipareigojimą skatinti tvarų vystymąsi, kaip patvirtinta jos strategijoje „Prekyba visiems“, taip pat žmogaus teises ir gerą valdymą taikant paskatomis pagrįstas priemones, pvz., BLS+ ir nuostatas dėl lengvatinių galimybių patekti į rinką, skirtas šalims, kurios tose srityse įsipareigojo įgyvendinti pagrindines tarptautines konvencijas;

E.  kadangi ES savo prekybos politikos priemonėmis turi galimybę konstruktyviai prisidėti, kad visame pasaulyje būtų labiau gerbiamos žmogaus teisės ir skatinamas tvarus vystymasis; kadangi Komisija turi veikti turėdama mintyje šį tikslą; kadangi prekybos ir investicijų susitarimai daro poveikį žmogaus teisėms ir tvariam vystymuisi, taigi jie turėtų būti parengti taip, kad jais būtų remiama pažanga socialinėje ir aplinkos srityse, užtikrinant, kad būtų negalima silpninti Europos standartų, kad būtų ginamos žmogaus teisės ir užtikrinama atitiktis socialinėms ir aplinkosaugos taisyklėms;

F.  kadangi prekyba ir tarptautinių įmonių užsienio investicijomis prisidedama prie didesnių įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis, socialinėmis teisėmis ir darbuotojų teisėmis tose šalyse, kuriose veikia įmonės;

G.  kadangi Parlamento indėlį galima įvertinti pagal tai, ar veiksmingai įgyvendinamos jo rekomendacijos; kadangi būtina periodiškai stebėti susitarimų įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma prekybos susitarimuose nustatytų tikslų ir įsipareigojimų, ypač susijusių su žmogaus teisių apsauga;

H.  kadangi pagal SESV 208 straipsnį ES ir jos valstybės narės iš tiesų turi teisinę prievolę savo politikos priemones derinti su vystymosi tikslais;

I.  kadangi Komisijos pasiūlyme dėl naujos prekybos ir investicijų strategijos „Prekyba visiems“ pripažįstamas prekybos, žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkosaugos standartų ryšys ir pabrėžiama būtinybė pasiekti, kad šios teisės ir standartai taptų neatskiriama Sąjungos ekonominių ir prekybos santykių dalimi;

J.  kadangi tarptautiniams mažmenininkams ir tarptautinėms įmonėms tenka pareiga gerinti darbo sąlygas ir atlyginimus šalyse, kuriose vykdoma gamyba;

K.  kadangi moterų teisės yra sudėtinė žmogaus teisių dalis; kadangi lyčių lygybė įtraukta į tvariam vystymuisi skirtus prekybos susitarimų skyrius; kadangi dėl struktūrinės lyčių nelygybės prekybos ir investicijų susitarimai moteris ir vyrus veikia skirtingai ir kadangi tvarus ir įtraukus vystymasis, augimas ir prekybos susitarimai privalo apimti žmogaus teises, taip pat ir lyčių aspektu;

L.  kadangi Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pripažįstamas didžiulis prekybos politikos priemonių poveikis jos tikslų įgyvendinimui, susijęs su įvairiomis politikos sritimis, pvz., kilmės taisyklėmis, maisto taisyklėmis, prekių rinka ir lyčių lygybe;

M.  kadangi BLS ir BLS+ sistemos galimybes užtikrinti žmogaus ir darbo teisių konvencijų ratifikavimą ir įgyvendinimą besivystančiose šalyse galima pagerinti ekonomines paskatas susiejant su veiksmingu svarbiausių žmogaus ir darbo teisių konvencijų priėmimu ir nuolatine jų įgyvendinimo kontrole;

N.  kadangi po nelaimės „Rana Plaza“ pastate ES, bendradarbiaudama su Bangladešo vyriausybe ir Tarptautine darbo organizacija (TDO), sudarė Pasaulinį susitarimą dėl darbo teisių bei gamyklų saugos gerinimo Bangladeše, kuriuo siekiama pagerinti darbo, sveikatos ir saugos sąlygas darbuotojams; kadangi šios pastangos lėmė didesnį visuomenės informuotumą, taip pat novatoriškus prekybos ir tvaraus vystymosi srities sprendimus, pvz., Priešgaisrinės ir pastatų saugos susitarimas Bangladeše;

O.  kadangi privatusis sektorius, kaip ir viešasis sektorius, privalo prisidėti prie tvaraus vystymosi; kadangi įmonių veikla turi būti atsakinga socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu; kadangi į ES sudaromus naujosios kartos prekybos ir investicijų susitarimus įtraukiami tvariam vystymuisi skirti skyriai, pagal kuriuos susitarimo šalys turi įsipareigoti ginti žmogaus teises, laikytis socialinių bei aplinkosaugos standartų ir užtikrinti įmonių socialinę atsakomybę; kadangi pagal prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius galima spręsti, kad vėlesniuose ES prekybos susitarimuose mažėja užmojų lygis; kadangi Komisija skatinama siekti plačiausių užmojų;

P.  kadangi 2015 m. Komisijos strategijoje „Prekyba visiems“ prekyba ir tvarus vystymasis pripažįstami ES prioritetais; kadangi Komisija, siekdama, kad ši strategija suteiktų deramą postūmį prekybos ir tvaraus vystymosi darbotvarkei įgyvendinti, dabar privalo savo šaunius užmojus paversti ryžtingais ir konkrečiais veiksmais;

Q.  kadangi „vadovaujantis JT atsakingo investavimo ir JT pasaulinio susitarimo principais įgyvendinamas projektas, kuriuo siekiama duoti ilgalaikės naudos bendrovėms ir investuotojams, rodo, kad ekonomikos atsigavimas Europoje ir pasaulyje yra suderinamas su socialinio teisingumo, aplinkos tvarumo ir pagarbos žmogaus teisėms principais ir juos abipusiai sustiprina“;

R.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnyje nurodoma, kad ES bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais;

S.  kadangi Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnyje patvirtinama, kad ES išorės veiksmai grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir JT Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

T.  kadangi prekybos ir, viena vertus, žmogaus teisių, o, kita vertus, socialinių bei aplinkosaugos standartų ryšis tapo neatskiriama ES ekonominių ir prekybos santykių dalis; kadangi įgyvendinant kitą išorės aspektą turinčią ES politiką, įskaitant prekybos politiką, ir toliau turėtų būti integruojamas ES žmogaus teisių ir demokratijos politikos trečiosiose šalyse aspektas; kadangi ES prekybos politiką turėtų naudoti siekiant tikslo nustatyti aukštus pasaulinius standartus žmogaus ir socialinių teisių, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos srityse;

U.  kadangi prekybos politika ir plataus užmojo prekybos susitarimais yra skatinama ir stiprinama pasaulinė taisyklėmis grindžiama prekybos sistema; kadangi prieš tinkamai ir skaidriai užbaigiant prekybos derybas reikia taip pat atsižvelgti į žmogaus teisių klausimus; kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais ir visomis kitomis atitinkamomis priemonėmis, įskaitant įmonių socialinės atsakomybės propagavimą, siekiama skatinti žmogaus teisių nuostatas prekybos politikos srityje;

V.  kadangi 2014 m. birželio 26 d. JT žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją dėl tarpvyriausybinės darbo grupės, įpareigotos pradėti procesą, kuriuo siekiama parengti tarptautinę teisiškai privalomą priemonę, kurią taikant pagal tarptautinę teisę būtų reguliuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla, sudarymo;

W.  kadangi prekyba ir žmogaus teisės galėtų stiprinti viena kitą, o verslo bendruomenė, nors privalo gerbti žmogaus teises, taip pat galėtų atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų iniciatyvų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos, aplinkosaugos standartų ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimu; kadangi ES atliko pagrindinį vaidmenį derantis dėl kelių pasaulinės atsakomybės iniciatyvų, susijusių su tarptautinių standartų, be kita ko, socialinio teisingumo, aplinkos tvarumo ir pagarbos žmogaus teisėms srityse, skatinimu ir laikymusi, ir jas įgyvendinant; kadangi pripažįstamas visame pasaulyje veikiančių Europos įmonių ilgalaikis palankus poveikis žmogaus teisėms ir jų rodomas pavyzdys puoselėjant nediskriminacinę verslo kultūrą; kadangi stiprinant prekybos santykius, grindžiamus žmogaus teisių apsauga ir jų užtikrinimu, stiprinamas tarpusavio supratimas ir bendros vertybės, pvz., teisinės valstybės principas, geras valdymas ir pagarba žmogaus teisėms;

Bendrieji principai

1.  ragina Komisiją ir valstybės nares į visą savo politiką, taip pat į prekybos politiką, įtraukti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį ir užtikrinti, be kita ko, kad būtų veiksmingai laikomasi Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; ragina Komisiją atliekant ES prekybos strategijos vertinimą atsižvelgti į aspektus, susijusius su lyčių lygybe, būtent su moterų teisėmis, ir ragina Komisiją reguliariai įvertinti galiojančius prekybos ir investicijų susitarimus siekiant nustatyti jų pasekmes lyčių lygybei;

2.  ragina Komisiją užtikrinti didesnį nuoseklumą vystymusi aspektu, užtikrinti veiksmingą politikos vertinimą ir vystomosios pagalbos ir prekybos politikos koordinavimą ir siekti užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai laikytųsi tarptautinių standartų žmogaus teisių, lyčių lygybės, darbo teisės ir aplinkosaugos srityse;

3.  ragina ES aktyviai dalyvauti įgyvendinant Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 70-ojoje sesijoje priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT);

4.  ragina ES ir valstybes nares skatinti taikyti privalomas priemones siekiant užtikrinti, kad įmonės mokėtų mokesčius, jei vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė, ir skatinti privalomų ataskaitų pagal šalis teikimą privačiajame sektoriuje, kaip rekomenduoja EBPO, taip pat skatinti gerą valdymą, ypač mokesčių ir mokesčių rinkimo srityse; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šiam klausimui politikos dialogo (politiniu lygmeniu vystymosi ir prekybos temomis) darbotvarkėje būtų teikiama pirmenybė, ir remti pilietinės visuomenės vaidmenį užtikrinant viešą mokesčių srities valdymo kontrolę ir vykdant mokestinio sukčiavimo atvejų stebėseną; mano, kad įmonių mokesčių politika turėtų būti laikoma neatsiejama ĮSA dalimi, taigi kokios mokesčių vengimo ar naudojimosi mokesčių rojais strategijos yra nesuderinamos su socialiniu požiūriu atsakingu elgesiu;

5.  pripažįsta, kad prieiga prie bendrųjų gėrybių, kaip antai vanduo, sveikatos priežiūra ir švietimas, yra pagrindiniai šalies gebėjimo užtikrinti žmogaus ir socialines teises aspektai;

6.  pabrėžia, kad ES prekybos diplomatija, ilgą laiką atsižvelgianti į socialinius ir aplinkosaugos klausimus, jau dabar gerokai pranoksta kitų stambiausių pasaulinės prekybos veikėjų pasiekimus; pabrėžia, kad mūsų prekybos partnerių iniciatyvos žmogaus teisių srityje suteikia patikimą pagrindą nuolatiniam dialogui, bendradarbiavimui, o ilguoju laikotarpiu – laipsniškam tobulėjimui;

7.  pabrėžia prekybos ir užsienio investicijų svarbą – tai priemonės, svarbios siekiant ekonomikos augimo, tvaraus vystymosi, gero valdymo ir žmogaus teisių apsaugos;

8.  primena, kad prekyba ir tiesioginės užsienio investicijos prisideda didinant gerovę skurdesnėse šalyse; primena, kad yra reikšminga sąsaja tarp didesnės gerovės ir geresnės žmogaus, socialinių teisių, darbuotojų teisių apsaugos ir stiprios aplinkos apsaugos;

9.  primena, kad ES yra įsipareigojusi, palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis visose savo politikos srityse, įskaitant prekybos politiką, ir taikydama visas atitinkamas išorės finansavimo priemones, nuosekliai propaguoti ir gerbti žmogaus teises ir demokratiją;

10.  todėl rekomenduoja, kad ES prekybos strategija būtų priemonė demokratinėms vertybėms trečiosiose šalyse skatinti; todėl palankiai vertina prekybos susitarimų ir prekybos lengvatų programų išplėtimą, nes tai žmogaus teisių skatinimo, priverstinio ir vaikų darbo panaikinimo, aprūpinimo maistu saugumo ir teisių į sveikatą, darnaus vystymosi ir aukštų saugos ir aplinkosaugos standartų, taip pat ekonominių galimybių visiems užtikrinimo svertai;

Žmogaus teisės, aplinkos ir socialiniai standartai daugiašaliu lygmeniu

11.  pabrėžia, kad ES svarbu plėsti bendradarbiavimą daugiašaliu lygmeniu, ir todėl primena savo raginimą Komisijai imtis vadovaujamo vaidmens siekiant reformuoti PPO valdymą, ypač siekiant šių tikslų:

   a) stiprinti veiksmingą PPO bendradarbiavimą su atitinkamomis JT agentūromis, ypač su Vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru, Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencija ir Tarptautine darbo organizacija, ypač suteikiant TDO oficialios stebėtojos PPO statusą ir įtraukiant ją į visus prekybos ginčus, susijusius su tarptautinių konvencijų žmogaus teisių ir darbo klausimais pažeidimais; mano, kad TDO turėtų toliau dalyvauti dvišaliuose, daugiašaliuose ir keliašaliuose prekybos susitarimuose,
   b) reformuoti PPO prekybos politikos peržiūros mechanizmus taip, kad jie apimtų socialinius, aplinkosaugos ir žmogaus teisių aspektus, pagrįstus TDO, JT žmogaus teisių ir daugiašalių aplinkosaugos susitarimų gairėmis, ir skatintų tvarų vystymąsi, visų pirma greta jau esamo PPO Prekybos ir aplinkos komiteto įsteigiant Prekybos ir deramo darbo komitetą, kaip EP reikalavo savo 2010 m. rekomendacijose,
   c) įvertinti, kaip PPO Prekybos ir aplinkos komitetas įvykdė savo įgaliojimus, suteiktus pagal 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše priimtą PPO ministrų sprendimą dėl prekybos ir aplinkos ir jo išvadose apie tai, ką dar reikia nuveikti, ypač atsižvelgiant į pasaulinio dialogo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos aplinkybes ir PPO veiklą, kaip iš pradžių reikalavo Parlamentas,
   d) konstruktyviai dalyvauti JT darbo grupės, rengiančios sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių, veikloje po to, kai buvo užbaigtas Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atliktas tyrimas dėl įmonių įvykdytų rimtų žmogaus teisių pažeidimų nagrinėjimo teismine tvarka;

12.  ragina Komisiją aktyviai skatinti tolesnes PPO reformas siekiant nustatyti daugiašales atsakingo tvaraus pasaulinių tiekimo grandinių valdymo taisykles, kurios visų pirma turėtų apimti:

   a) efektyvius ir vykdytinus tiekimo grandinių tinkamo patikrinimo ir skaidrumo reikalavimus, pagrįstus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais,
   b) sveikatos ir saugos standartus, pripažįstant visų pirma darbuotojų teisę turėti saugos komitetus,
   c) minimalią socialinę apsaugą,
   d) pagarbą pagrindiniams TDO darbo standartams;

13.  dar kartą pakartoja prašymą užtikrinti, kad bet kuri priemonė, kurią susitariančioji šalis patvirtina pagal Paryžiaus susitarimą arba kuri yra susijusi su bet kuriais Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos 3 ir 4 straipsniuose nurodytais principais ar įsipareigojimais, bus prekybos susitarimuose garantuota numatant taip pat teisiškai tvirtesnę teisės imtis reguliavimo priemonių apsaugą;

14.  ragina Komisiją paspartinti pažangą plėtojant sistemas, kurias taikant produktai būtų skirstomi atsižvelgiant į jų gamybos procesus, metodus ir tvarumo kriterijus pagal prekybos susitarimus;

15.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų savo įsipareigojimui panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, atsižvelgiant į G 20 įsipareigojimą, įvykdyti;

16.  mano, kad prekybos politika galėtų labiau prisidėti siekiant pereiti prie kitokio energijos vartojimo modelio, o ES prekybos priemonėmis reikėtų skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir vystymą bei aplinkosaugos prekių ir technologijų kūrimą Europoje; pripažįsta Komisijos pastangas derėtis dėl keliašalio susitarimo dėl aplinkosaugos prekių (Susitarimas dėl aplinkosaugos prekių, SAP) ir ragina derybose pasiekti plataus užmojo subalansuotą susitarimą; prašo Komisijos vykstant deryboms dėl susitarimo dėl aplinkosaugos prekių nustatyti kiekybinius ar kokybinius kriterijus, kaip apibrėžti „aplinkosaugos prekes“, ir skatinti SAP derybose skatinti patikimą ir skaidrią metodiką; be to, ragina Komisiją deramai atsižvelgti į veiksnius, turinčius įtakos aplinkosaugos prekėms, pvz., antidempingo politiką atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje, intelektinės nuosavybės režimus, griežtas finansavimo programas ir nacionalinę aplinkosaugos politiką, kurie sukuria tokių prekių ir paslaugų paklausą;

Žmogaus teisės, aplinkos ir socialiniai standartai dvišaliu lygmeniu

17.  palankiai vertina Komisijos sprendimą pagal gaires dėl poveikio žmogaus teisėms vertinimų prekybos susitarimuose analizės atlikti visų su prekyba susijusios politikos iniciatyvų ex ante ir ex post poveikio tvarumui vertinimus; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją:

   a) taikyti šias gaires atliekant visų dabartinių ir būsimų derybų poveikio tvarumui vertinimus,
   b) taip pat šiuose poveikio tvarumui vertinimuose atsižvelgti į JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimu parengtus orientacinius principus,
   c) atsižvelgti į prekybos ir investicijų susitarimų poveikį ypač pažeidžiamiems žmonėms, pvz., priklausantiems mažumoms arba geografiškai izoliuotiems, gyvenantiems skurde ar socialinėje atskirtyje; taip pat šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą įvertinti laisvosios prekybos susitarimų poveikį ES atokiausiems regionams,
   d) užtikrinti tinkamą organizuotos pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą rengiant poveikio tvarumui vertinimus ir į visus šio proceso etapus įtraukti Parlamentą,
   e) atsižvelgti į šių vertinimų rezultatus vedant derybas;
   f) užtikrinti, kad poveikio tvarumui vertinimai būtų laiku paskelbti siekiant pranešti apie derybų pozicijas prieš jas suformuluojant, informuoti visuomenę ir suteikti jos išrinktiems atstovams galimybę tinkamai įvertinti bet kokį siūlomą susitarimą;

18.  atsižvelgia į Europos ombudsmeno išvadas dėl Komisijos sprendimo pasiekti galutinį susitarimą su Vietnamu neatlikus poveikio žmogaus teisėms vertinimo ir ragina Komisiją, taikant naują metodiką, kuo skubiau atlikti minėtą vertinimą tam, kad Parlamentas galėtų priimti informuotą sprendimą;

19.  pakartoja, kad pritaria nuostatų dėl žmogaus teisių sąlygų įtraukimui į prekybos susitarimus, ir primena pagarbos žmogaus teisėms ir jų įgyvendinimo nuostatų svarbą; palankiai vertina Komisijos ir Tarybos pastangas, atsižvelgiant į bendrą požiūrį, į visus prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti teisiškai privalomas nuostatas dėl žmogaus teisių ir reikalauja paskelbti bendrą Tarybos požiūrį; pažymi, kad nuostatos dėl žmogaus teisių nėra įtrauktos į visus ES susitarimus ir ragina vykstančiose prekybos derybose su kitais ES partneriais, ypač derybose dėl TPIP susitarimo užtikrinti, kad būtų įtrauktos teisiškai privaloma žmogaus teisių sąlyga;

20.  vis dėlto mano, kad dabartinės sąlygos daro ribotą poveikį prievolių ir įsipareigojimų žmogaus teisių srityje vykdymui; todėl ragina Komisiją ir Tarybą atlikti šiuos pataisymus:

   a) įtraukti prekybos apsaugos nuostatas siekiant išsaugoti kiekvienos susitarimo šalies gebėjimą vykdyti savo prievoles, susijusias su žmogaus teisėmis, tose srityse, už kurias ji visų pirma atsako nuostatų dėl žmogaus teisių sąlygų įrodytų pažeidimų atvejais,
   b) vykdyti nuodugnią prekybos ir asociacijos susitarimuose įtrauktų žmogaus teisių sąlygų įgyvendinimo stebėseną, visų pirma skelbiant įprastinį bendrą Komisijos ir EIVT pranešimą Parlamentui apie pagarbą žmogaus teisėms šalyse partnerėse ir įsteigiant tarpinstitucinį komitetą,
   c) apsvarstyti žmogaus teisių komiteto įtraukimą į visus ES prekybos susitarimus siekiant užtikrinti patikimus ir sistemingus tolesnius veiksmus žmogaus teisių klausimais, susijusiais su susitarimu; šiomis aplinkybėmis primena, kad siekiant užtikrinti skaidrumą svarbu į derybas įtraukti visuomenę,
   d) užtikrinti, kad ES turėtų vidinę teisių gynimo priemonių sistemą, kuri suteiktų galimybę pateikti skundus tais atvejais, kai nesilaikoma prekybos susitarimų ir žmogaus teisių sąlygų;

21.  primena 2010 m. rekomendacijose pateiktą savo prašymą į kiekvieną dvišalį ar daugiašalį ES prekybos susitarimą įtraukti visapusiškus, vykdytinus ir plataus užmojo prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius; pabrėžia, kad įvairių ES prekybos susitarimų prekybos ir tvaraus vystymosi skyriuose yra prieštaravimų; todėl ragina Komisiją visose prekybos derybose išlaikyti kuo didesnį nuoseklumą ir į prekybos ir į tvaraus vystymosi skyrius įtraukti šiuos klausimus:

   a) kiekvienos iš susitarimo šalių įsipareigojimą ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti aštuonias pagrindines ir keturias prioritetines TDO konvencijas, taip pat tarptautinius daugiašalius aplinkosaugos susitarimus,
   b) galimybę naudotis bendrais ginčų sprendimo mechanizmais dėl žmogaus teisių sąlygų ir prekybos ir tvaraus vystymosi skyrių, kaip ir dėl kitų susitarimų dalių, kaip reikalaujama 2010 m. rekomendacijose, siekiant užtikrinti atitiktį žmogaus teisių ir socialiniams ir aplinkos standartams;
   c) galimybę pateikti apeliacinį skundą ir reikalauti atlyginti žalą taikant socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei skirtą skundų procedūrą,
   d) veiksmingas atgrasomąsias priemones, įskaitant piniginį žalos atlyginimą, sunkių ir įrodytų susitarimo skyriaus dėl tvaraus vystymosi pažeidimų atvejais; tokios priemonės sunkaus ar nuolatinio šių standartų pažeidimų atveju, kaip kraštutinė priemonė, galėtų būti įgyvendinamos laikinai sulėtinant, sumažinant ar netgi sustabdant tam tikras prekybos lengvatas, kurios suteikiamos šiuo susitarimu, o veiksmų planų su mūsų partneriais įgyvendinimas galėtų padėti ištaisyti neatitikimą tam tikriems prekybos ir investicijų susitarimuose nustatytiems įpareigojimams;

22.  pakartoja savo prašymą įvairiais susitarimo rengimo, derybų ir įgyvendinimo etapais steigti forumus ar konsultacines grupes tvaraus vystymosi klausimais; primena, kad visos vidaus patariamosios grupės (angl. DAG) turi būti visiškai nepriklausomos ir turėti galimybę gauti reikiamų išteklių; atkreipia dėmesį į vidaus patariamųjų grupių, įsteigtų ES pagal galiojančius prekybos susitarimus, dažnai išsakomą kritiką, kad jų svarstymai neturi jokio praktinio poveikio, ir siūlo Komisijai įgyvendinti šias priemones:

   a) sukurti ataskaitų teikimo sistemą, kuri suteiktų Parlamentui galimybę vertinti patariamųjų grupių darbą,
   b) sistemingai ir konkrečiai reaguoti į susirūpinimą keliančius aspektus, į kuriuos atkreipė dėmesį ES vidaus patariamosios grupės, ir imtis tolesnių veiksmų, susijusių su šioje srityje ES pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių pasiūlytomis iniciatyvomis,
   c) prekybos ir tvaraus vystymosi skyriuose pateikti svarbiausias logistines nuostatas siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą, nes kai kuriais atvejais šie aspektai sukelia didelių kliūčių, taip pat susijusias papildomąsias priemones, kaip antai techninė pagalba ir bendradarbiavimo programos;

23.  ragina formuojant tarptautinės prekybos taisykles ir nacionalinę prekybos politiką kartu, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų laikomasi darbuotojų teisių, žmogaus teisių, įskaitant moterų teises, didinti skaidrumą ir atskaitomybę visuomeninėms organizacijoms;

24.  ragina Komisiją labiau įtraukti Parlamentą į prekybos ir investicijų susitarimų įgyvendinimo stebėsenos, susijusios su žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos standartų laikymusi, procesą ir ragina Tarybą konsultuotis su Parlamentu priimant bet kokius sprendimus dėl susitarimo taikymo peržiūros ar net, jei reikia, sustabdymo;

Žmogaus teisės, aplinkos ir socialiniai standartai vienašaliu lygmeniu

25.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (BLS) (Reglamentas (ES) Nr. 978/2012) ir kad paskelbta pirmoji 2014–2015 m. laikotarpio BLS stebėsenos ataskaita; mano, kad prekybos politika turi būti būdas ES šalims partnerėms skatinti priimti griežtesnius socialinius ir aplinkosaugos standartus, ir todėl ragina Komisiją įgyvendinti šias taisomąsias priemones:

   a) paaiškinti, arba priimant deleguotąjį aktą, arba atliekant būsimą Reglamento (ES) Nr. 978/2012 peržiūrą, „rimtų pažeidimų veiksmingai įgyvendinant“ tarptautines konvencijas ir atvejų, kai „rimtai ir sistemingai pažeidžiami“ tarptautinės konvencijos principai, apibrėžtis,
   b) reikalauti visų atitinkamų stebėsenos įstaigų nuomonės tam, kad galėtų geriau įvertinti, kaip laikomasi BLS reglamente nurodytų tarptautinių konvencijų; pagrįsti savo vertinimą visų pirma TDO Ekspertų komiteto konvencijų taikymo klausimais nuomone, kai sprendžiama, ar suteikti prekybos lengvatas pagal BLS reglamentą, ar sustabdyti jų taikymą,
   c) sugriežtinti, atliekant būsimąją Reglamento (ES) Nr. 978/2012 peržiūrą, lengvatomis besinaudojančių šalių prisiimtų įsipareigojimų stebėseną; socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms turėtų būti pavestas oficialus BLS ir BLS+ stebėsenos vaidmuo, ypač taikant procedūrą, skirtą išklausyti ir atsakyti į Komisijai pateiktus susirūpinimą keliančius klausimus,
   d) taip pat, kaip buvo reikalauta 2010 m., vykdant peržiūrą įtraukti įmonių socialinę atsakomybę į BLS reglamentą, siekiant užtikrinti, kad tarptautinėms bendrovėms laikytųsi nacionalinių ir tarptautinių teisinių įsipareigojimų žmogaus teisių, darbo standartų ir aplinkosaugos taisyklių srityse,
   e) stebėti ir vertinti pažangą, susijusią su iniciatyvos „Viskas išskyrus ginklus“ įgyvendinimu ir veiksmingumu ir su įprastine BLS tvarka, ir teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

26.  pritaria Komisijos įsipareigojimui dėti pastangas siekiant panaikinti vaikų darbą; palankiai vertina tai, kad priimtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, ir pakartoja savo 2010 m. raginimą parengti suderintą ir realų pasiūlymą dėl teisės akto, kuris apimtų tokias priemones, kaip nenaudojant vaikų darbo pagamintų produktų ženklinimas, prekybos lengvatos tam tikrus darbo standartus atitinkančioms šalims ir vaikų darbą naudojant pagamintų produktų horizontalusis importo draudimas; pabrėžia kovos su priverstiniu darbu ir vaikų darbu tikslo įtraukimo į ES prekybos susitarimų tvaraus vystymosi skyrius kartu su kitomis 6 pagrindinėmis PDO konvencijomis svarbą, taip pat ES dalyvavimo tarptautinėse diskusijose PPO, EBPO svarbą ir TDO lygį siekiant sustiprinti savo daugiašalę dimensiją;

27.  patvirtina, kad nepritaria jokiai tiesioginei ar netiesioginei nuostatai, kuri daro poveikį prekybai su energija susijusiomis paslaugomis ir kuri sudarytų galimybę technologiniam subsidijų neutralumui; ragina Komisiją ir valstybes nares deramai atsižvelgti į tai, kad vis didesnis dėl tarptautinės prekybos išmetamas CO2 kiekis niekais verčia Europos kovos su klimato kaita strategiją, ir pabrėžia, kad perėjimas prie vietos gamybos ir vartojimo tendencijų gali prisidėti prie Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo;

28.  primena neatskiriamą klimato kaitos ir miškų naikinimo ryšį, susidarantį dėl netvarios ir neteisėtos žaliavų gavybos; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinama miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena sistema (angl. FLEGT) ir ES medienos reglamentas (ESMR), ir kad jie būtų veiksmingas taikomi, įskaitant prievolę medienos tiekimo grandinėse laikytis teisėtumo;

29.  palankiai vertina Komisijos sprendimą inicijuoti galimybių studiją siekiant parengti Europos kovos su miškų naikinimu ir miškų alinimu veiksmų planą;

Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA)

30.  primena Parlamento 2010 m. pateiktą prašymą įtraukti įmonių socialinę atsakomybę į visus ES prekybos susitarimus ir į geresnio vykdymo užtikrinimo nuostatas, ypač numatant Komisijai galimybę tirti įtariamus ĮSA įsipareigojimų pažeidimus ir pagal EBPO informacinių punktų pavyzdį sukurti ES informacinius punktus, sustiprinančius EPBO informacinius punktus; prašo Komisijos dėti daugiau pastangų, kad įmonės visose savo tiekimo grandinėse vykdytų socialinės atsakomybės reikalavimus ir kad būtų visapusiškai laikomasi TDO pagrindinių darbo standartų ir tarptautiniu mastu pripažintų socialinės įmonių atsakomybės standartų, ypač neseniai atnaujintų EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, dešimt Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo principų, Tarptautinės standartizacijos organizacijos socialinės atsakomybės gairių standarto ISO 26000, TDO trišalės deklaracijos dėl tarptautinių verslo įmonių ir socialinės politikos principų ir Jungtinių Tautų pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų, ypač aprangos ir gavybos pramonėse, kuriose yra didesnis pavojus žmogaus teisėms ir dažnesni socialinių standartų pažeidimai; primena, kad po 2013 m. nelaimės Bangladešo „Rana Plaza“ gamykloje Komisija kartu su Bangladešu, TDO ir JAV inicijavo tvaraus bendradarbiavimo susitarimą; todėl pabrėžia, kad svarbu siekti susitarimo tvarumo tikslų siekiant pagerinti darbuotojų teises, taip pat reikia atsakingiau tarptautiniu lygmeniu valdyti tiekimo grandines; prašo Komisijos vykdyti šio tipo programas ir priemones su kitais Sąjungos prekybos partneriais;

31.  mano, kad labai svarbu toliau stengtis laikytis EBPO deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių užtikrinant, kad gairės būtų konkrečiai cituojamos visuose naujuose ES ir trečiųjų šalių susitarimuose ir kad pasyvus požiūris į jų įgyvendinimą būtų pakeistas aktyviu požiūriu; ragina Komisiją užtikrinti skaidrumą apie galimybę gauti informacijos apie įmonių veiklą ir pradėti taikyti veiksmingą ir vykdytiną ataskaitų teikimo sistemą, užtikrinančią informaciją apie produktų vertės grandines; primena savo 2010 m. poziciją reikalauti, kad bendrovės skelbtų savo įmonių socialinės atsakomybės balansus ir kad visos įmonės parodytų deramą stropumą; ragina Komisiją atnaujinti savo ĮSA strategiją siekiant nustatyti griežtesnius ataskaitų teikimo ir atitikties reikalavimus ir užtikrinti efektyvesnį JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą, ir primygtinai ragina valstybes nares pritarti ĮSA skatinimui prekybos susitarimuose;

32.  ragina ES kurti dialogo įmonių socialinės atsakomybės klausimais platformas ir į jas įtraukti pilietinę visuomenę, įmones, tarptautines organizacijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus;

33.  ragina Komisiją, vadovaujantis JT atsakingo investavimo ir JT pasaulinio susitarimo principais įgyvendinamo projekto, kuriuo siekiama ilgalaikės naudos bendrovėms ir investuotojams, aiškėjančius rezultatus taikyti savo Europos strateginių investicijų fondui ir savo dialogui su investuotojais derantis dėl prekybos susitarimų ir kapitalo rinkų sąjungos koncepcijai remti remiant tvarią prekybą;

34.  primena, kad TDO trišalė deklaracija dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų, TDO deramo darbo darbotvarkė ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms su darbu susijusios dalys yra pagrindiniai įmonių socialinę atsakomybę reglamentuojantys dokumentai; reikalauja, kad Komisija imtųsi tolesnių veiksmų, susijusių su EBPO ir JT iniciatyvomis, neseniai ir naujai parengtus standartus įtraukdama į ES teisės aktus ir skatindama 2016 m. liepos mėn. Šanchajuje vyksiančiame G 20 prekybos ministrų susitikime pateikti suderintos ir visapusiškos politikos rekomendacijas, apimančias tvirtus tvaraus vystymosi aspektus pasaulinėse vertės grandinėse;

35.  primena, kad ES yra svarbiausia pasaulio veikėja įmonių socialinės atsakomybės nacionalinių veiksmų planų srityje; ragina Komisiją aktyviai skatinti užsienyje veikiančių ES įmonių atsakingą verslo veiklą, itin daug dėmesio skiriant užtikrinimui, kad būtų griežtai laikomasi visų vidaus teisėje nustatytų teisinių įsipareigojimų arba visų dvišalių ar tarptautinių teisinių įsipareigojimų, taikomų jų verslo veiklai, visų pirma tarptautinių standartų ir taisyklių žmogaus teisių, darbo ir aplinkos srityse; be to, siekiant šio tikslo, siūlo Komisijai kartu su šalimis partnerėmis aktyviai keistis geriausia ir praktine patirtimi apie priemones ir būdus verslo aplinkai pagerinti ir informuotumui apie atsakingą verslo veiklą didinti;

36.  pažymi, kad įmonių socialinės atsakomybės darbotvarkė turi būti pritaikyta konkretiems regionų ir šalių poreikiams siekiant, kad ją įgyvendinant būtų prisidedama prie tvaraus ekonominio ir socialinio vystymosi;

37.  ragina Komisiją imtis priemonių prekybos ir investicijų srityse, kurios paskatintų ir apdovanotų įmonių socialinės atsakomybės strategijas diegiančias įmones, suteikiant joms specialius ženklus, sudarant lengvesnes sąlygas sudaryti ES viešąsias sutartis ir įgyvendinant pagalbos MVĮ programas;

38.  labai palankiai vertina tai, kad į ES Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą įtrauktas reikalavimas dideliems verslo subjektams teikti ataskaitas apie žmogaus teises; ragina ES valstybes nares greitai ir veiksmingai perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę; atkreipia dėmesį į JT ataskaitų teikimo pagrindinius principus, žmogaus teisių įmonėse kriterijus bei „integruoto ataskaitų teikimo“ tikslą ir ragina visas ES biržines bendroves ir jų suinteresuotuosius subjektus laikytis direktyvos dvasios ES viduje ir vykdant prekybą už ES ribų;

39.  ragina ES ir valstybes nares aktyviai dalyvauti JT žmogaus teisių tarybos ir JT aplinkos programos (UNEP) veikloje rengiant tarptautinę sutartį, kuria siekiama tarptautines korporacijas patraukti atsakomybėn už žmogaus teisių ir aplinkosaugos standartų pažeidimus;

40.  pabrėžia, kad veiksmingas šių rekomendacijų įgyvendinimas yra labai svarbus elementas Parlamentui vertinant prekybos susitarimus, dėl kurių derasi Komisija; prašo Komisijos išsamiai ir laiku reaguoti į visus šioje rezoliucijoje pateiktus klausimus;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) https://www.wto.org/english/news_e/news15_e/mc10_19dec15_e.htm
(2) http://unfccc.int/resource/docs/2015/cop21/eng/l09r01.pdf
(3) http://eeas.europa.eu/human_rights/docs/2014-hr-annual-report_en.pdf
(4) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/july/tradoc_153591.pdf
(5) 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija (A/RES/70/1)http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E
(6) OL L 347, 2005 12 30, p. 1.
(7) OL L 303, 2012 10 31, p. 1.
(8) http://mneguidelines.oecd.org/text/
(9) http://www.oecd.org/daf/inv/mne/GuidanceEdition2.pdf
(10) http://unctad.org/en/pages/PublicationWebflyer.aspx?publicationid=1437
(11) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0294.
(13) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31.
(14) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 94.
(15) A/HRC/RES/26/9 (http://www.ihrb.org/pdf/G1408252.pdf)


Nauja perspektyvi ir novatoriška ateities strategija dėl prekybos ir investicijų
PDF 436kWORD 212k
2016 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų (2015/2105(INI))
P8_TA(2016)0299A8-0220/2016

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl Dohos vystymosi darbotvarkės dabartinės padėties rengiantis 10-ajai PPO ministrų konferencijai(1),

–   atsižvelgdamas į savo, atitinkamai, 2015 m. liepos 8 d.(2) ir 2016 m. vasario 3 d.(3) rekomendacijas Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo ir prekybos paslaugomis susitarimo;

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–   atsižvelgdamas į 2015 m. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES prekybos ir investicijų politikos išorinio poveikio viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvoms ne ES šalyse(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse strategijos(5),

–   atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastato „Rana Plaza“ griūties antrųjų metinių ir pažangos įgyvendinant Bangladešo tvarumo susitarimą(6),

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 2/2014 „Ar tinkamai valdomi preferenciniai prekybos susitarimai?“,

–   atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę principų deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos,

–   atsižvelgdamas į ES neteisėtai paruoštos medienos reglamentą, ES nefinansinių ataskaitų direktyvą, EK pasiūlymą dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamento, JK Modernios vergijos akto skaidrumo tiekimo grandinėse nuostatą ir Prancūzijos įstatymą dėl rūpestingumo pareigos,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(11),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis skatinimo ir gynimo ES gaires,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, jos 2014 m. lapkričio 21 d. išvadas dėl prekybos ir į 2015 m. lapkričio 27 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę dėl pranešimo dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose,

–   atsižvelgdamas į Marakešo susitarimą, kuriuo įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 21 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207, 208 ir 218 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių 24 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į SESV įtvirtintą politikos suderinamumo vystymosi labui principą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0220/2016),

A.  kadangi prekyba pati savaime nėra tikslas, o tik priemonė gerovei ir lygybei pasiekti, verslo galimybėms, darniam ekonomikos vystymuisi, socialiniai pažangai ir kultūriniam supratimui skatinti, užimtumui didini ir gyvenimo lygiui pagerinti nedidinant viešųjų išlaidų;

B.  kadangi nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009 m. gruodžio mėn. bendra prekybos politika (BPP) iš esmės pakito; kadangi prekyba nevykdoma izoliuotai, ji yra susijusi su daugeliu kitų politikos priemonių ir nuo jų priklausoma; kadangi derantis dėl prekybos ir investicijų susitarimų neturi būti apsiribojama tiesiog muitų tarifų mažinimu, nes šiandien sudėtingi uždaviniai susiję su reguliavimo klausimais ir tarptautinių standartų konvergencija;

C.  kadangi Europos Sąjungoje nebuvo surengta rimtų diskusijų apie laisvosios prekybos politikos sąnaudas (atsirandančias dėl, pavyzdžiui, pramonės priderinimo: pramonės įmonių uždarymo, darbo vietų gamybos sektoriuje praradimo, ištisų pramonės šakų perkėlimo į trečiąsias šalis ir padidėjusio importo) ir neatlikta bendra laisvosios prekybos politikos sąnaudų ir naudos analizė; kadangi, nesurengus tokių sąžiningų diskusijų, įvairūs suinteresuotieji subjektai ima abejoti ES prekybos politikos ir apskritai ES politikos loginiu pagrindu ir kryptimi ir kadangi sąžiningos diskusijos padėtų išvengti tokių apgailėtinų rezultatų;

D.  kadangi dėl pasaulinių perteklinių pagrindinių pramonės šakų pajėgumų ir dėl to atsirandančio prekybos disbalanso pradėjo mažėti ES įmonių ir pramonės pasitikėjimas ES prekybos politikos patikimumu;

E.  kadangi mažo ekonomikos augimo laikotarpiais užsienio prekybos įnašas į Europos ekonomikos atsigavimą yra itin svarbus – ji duoda konkrečių, išmatuojamų rezultatų ir prisideda prie deramo darbo vietų kūrimo, tvaraus ekonomikos augimo ir lygybės Europoje ir už jos ribų;

F.  kadangi naujos kartos prekybos politikos priemonėmis turi būti reaguojama į žmonėms rūpimus klausimus dėl skaidrumo ir dalyvavimo, gerovės ir darbo vietų, verslo lūkesčių globalios ir tarpusavyje susietos ekonomikos, jomis turi būti kovojama su skurdu, ši politika turi užtikrinti tolygesnį iš prekybos gaunamų pajamų paskirstymą ir padėti spręsti naujus klausimus, pavyzdžiui, susijusius su elektronine prekyba ir pagrindiniu MVĮ vaidmeniu;

G.  kadangi vykdomos prekybos derybos vis dažniau atkreipia visuomenės dėmesį į ES prekybos politiką ir kadangi vis daugiau piliečių domisi prekybos politika ir nerimauja, kad BPP gali sumenkinti Europos ir nacionalinį reglamentavimą ir standartus;

H.  kadangi Europos Komisija aiškiai pažadėjo, kad jokiu prekybos susitarimu niekada nebus sumažintas reguliavimu suteikiamos apsaugos lygis, kad apsaugos lygis bet kokiais pakeitimais gali būti tik didinamas ir kad visuomet bus apsaugota teisė reguliuoti;

I.  kadangi, laikantis SESV 191 straipsnyje nustatyto atsargumo principo, prekybos susitarimuose nustatomu bendradarbiavimu reguliavimo srityje turi būti užtikrinama aukščiausio lygio sveikatos apsauga ir sauga;

J.  kadangi ES piliečiams, įmonėms ir MVĮ kyla abejonių, ar didelės pramonės asociacijos iš tikrųjų atstovauja ES piliečių, ES įmonių ir apskritai Europos Sąjungos interesams;

K.  kadangi, norint užtikrinti skaidrumą, reikia, kad ES institucijos tikrintų, kad ES pramonės įmonių pareikštos pozicijos iš tikrųjų atspindėtų ES pramonės požiūrį;

L.  kadangi ES prekybos politika turi būti stiprinama užtikrinant ne tik naudingus rezultatus siekiant užimtumo ir gerovės piliečiams ir verslo subjektams, bet ir stiprinant aplinkosaugos bei socialines teises ir užtikrinant aukščiausio lygio skaidrumą, dalyvavimą ir atskaitomybę – palaikant nuolatinį dialogą su įmonėmis, vartotojais ir socialiniais partneriais, visais kitais susijusias suinteresuotaisiais subjektais, vietos ir regioninės valdžios institucijomis ir parengiant aiškias derybų gaires;

M.  kadangi prekių kilmės taisyklėmis apibrėžiamas tikrasis prekybos liberalizavimo mastas, nes jomis nustatoma, kurias prekes iš tikrųjų naudinga įtraukti į laisvosios prekybos susitarimus, bet neretai į viešas diskusijas dėl prekybos politikos prekių kilmės taisyklių klausimas neįtraukiamas, o Parlamentas iki šiol neatliko jų analizės;

N.  kadangi Europos Sąjunga, vykdydama savo prekybos politiką ir derybas dėl prekybos, privalo atsižvelgti į tam tikrų sektorių, ypač žemės ūkio sektoriaus, jautrumą atveriant rinką;

O.  kadangi buvo prognozuojama, kad iki 2050 m. 28 ES valstybėse narėse bus sukuriama tik 15 proc. pasaulio BVP, o 2013 m. buvo sukuriama 23,7 proc., ir kadangi nuo 2015 m. 90 proc. pasaulio ekonomikos augimo generuojama ne ES, kadangi besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ekonomikos augimo tempas gerokai lėtėja;

P.  kadangi ES šiuo metu yra didžiausias prekybos blokas pasaulyje, kontroliuojantis trečdalį pasaulio prekybos, ir kadangi prognozuojama, kad iki 2020 m. ši dalis sumažės iki maždaug 26 proc.;

Q.  kadangi kiti kintamieji, pvz., demografiniai pokyčiai, taip pat turės neigiamą poveikį ES padėčiai pasaulio prekybos arenoje; kadangi manoma, jog ES tenkanti pasaulio gyventojų skaičiaus dalis nuo 7,1 proc. 2013 m. sumažės iki 5,3 proc. 2060 m.;

R.  kadangi būsimuose prekybos susitarimuose ir derybose turėtų būti atsižvelgta į pozicijas, nustatytas Parlamento rezoliucijose dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo ir prekybos paslaugomis susitarimo, ir jų nuosekliai laikomasi;

S.  kadangi gerovės kūrimo centras aiškiai krypsta į rytus link Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ir Kinijos, kuri jau pralenkė Japoniją ir tikriausiai pralenks JAV, 2025 m. tapdama didžiausios pasaulio ekonomikos valstybe; kadangi iš to matyti, kad besiformuojančios rinkos ekonomikos ir besivystančios šalys vejasi pramoninių šalių grupę ir pasieks susiformavusios rinkos ekonomikos šalių etapą;

T.  kadangi nustatyta, kad 2014 m. tarpvalstybinių kapitalo, prekių, paslaugų ir duomenų srautų indėlis į pasaulio ekonomiką buvo papildomi 7,8 trln. JAV dolerių, o pridėtinė vien tik duomenų srautų vertė šioje sumoje siekė 2,8 trln., t.y. 2,7 trln. JAV dolerių sumą, kurią buvo planuojama gauti iš prekybos prekėmis, viršijanti suma;

Greitesnis prisitaikymas prie sparčiai kintančių pasaulio prekybos tendencijų

1.  palankiai vertina naująją Komisijos strategiją „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ ir ypač tai, kad dėmesio skiriama tokiems naujiems aspektams kaip atsakingas tiekimo grandinių valdymas, pasaulinė skaitmeninė rinka, prekyba skaitmeninėmis prekėmis ir paslaugomis, sąžininga ir etiška prekyba ir socialinės prekybos liberalizavimo sąnaudos; yra tvirtai įsitikinęs, kad būsima prekybos politika, kad ir kokia ji būtų, turi būti kovojama su visų formų protekcionizmu, įskaitant nereikalingų netarifines kliūčių prekybai mažinimą, ir užtikrinamos galimybes patekti į naujas rinkas, ypač MVĮ; primena, kad prekybos liberalizavimas turi būti vykdomas tinkamai siekiant užtikrinti darnų vystymąsi; apgailestauja, kad Komisija vėlavo pateikti naująją strategiją, nors Parlamentas prašė, kad persvarstyta vidutinio laikotarpio ir ilgalaikė prekybos strategija būtų pateikta iki 2012 m. vasaros;

2.  yra tvirtai įsitikinęs, kad nors teikiant paslaugas sukuriama daugiau kaip 70 proc. ES BVP ir bus sukurta 90 proc. būsimų darbo vietų, gamybos sektorius yra gyvybiškai svarbus siekiant Europos reindustrializacijos, ir todėl strategijoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama gamybos sektoriaus vaidmeniui bendroje prekybos politikoje; primygtinai ragina Komisiją dirbti su prekybos partneriais siekiant užtikrinti, kad jų rinkos būtų atviresnės ES įmonėms, visų pirma transporto, telekomunikacijų ir viešųjų pirkimų rinkos, nors jų įmonės vis dar naudojasi daugybe galimybių patekti į ES vidaus rinką;

3.  pripažįsta, kad ES prekybos politika yra labai svarbi Europai geopolitiniu ir ekonominiu požiūriais, kad ji galėtų formuoti globalizacijos procesą, stiprinti tarptautinius standartus ir suteikti daugiau galimybių patekti į užsienio rinkas; pažymi, kad, jei dabar nesiimsime veiksmų, tarptautines taisykles nustatys kiti; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ES kaip didžiausios pasaulio ekonomikos statusą, tvari ir atsakinga prekyba yra jos stipriausia politikos priemonė siekiant ne tik remti Europos interesus, investicijas ir verslą, bet ir propaguoti Europos vertybes užsienyje, taip pat skatinti ekonomikos augimą ir investicijas bei kurti darbo vietas Europos Sąjungoje; remia Komisijos tikslą gerinti prekybos ir vidaus rinkos politikos krypčių sąveiką ir rekomenduoja vykdant šias politikos kryptis pirmenybę teikti priemonėms, kuriomis siekiama kurti darbo vietas;

4.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad jokiu prekybos susitarimu nebus sumažinti laimėjimai, pasiekti taikant Europos vartotojų apsaugos standartus, be kita ko, ir skaitmeninės revoliucijos sąlygomis; pabrėžia, kad Parlamentas ir toliau atidžiai tikrins, kad vykstančiose derybose šio įsipareigojimo būtų laikomasi;

5.  atkreipia dėmesį į bendrosios rinkos ir ES prekybos politikos ryšį ir tai, kad jos turėtų būti visapusiškai suderinamos tarpusavyje ir su platesnio masto Sąjungos politikos kryptimis bei vertybėmis; mano, kad atvira, atsakinga ir laisva pasaulinė prekyba, grindžiama efektyviomis, skaidriomis ir griežtomis visuotinėmis taisyklėmis, yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka visapusiškai išnaudotų savo galimybes veikti, augti ir būti abipusiai naudinga piliečiams, vartotojams ir įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms; primena, kad atvira prekyba lemia didesnį produktyvumą, prisideda prie geresnio išorinio konkurencingumo ir jau dabar padeda išlaikyti beveik kas septintą darbo vietą bendrojoje rinkoje, taip pat duoda didelės naudos vartotojams;

6.  ragina Komisiją nuolat atnaujinti savo prekybos ir investicijų strategiją ir, siekiant užtikrinti, kad ją įgyvendinant būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, nuo 2017 m. Parlamentui kas dvejus metus viešai pristatyti išsamią įgyvendinimo ataskaitą; ragina Komisiją įtraukti į šias ataskaitas informaciją apie vykdomų prekybos derybų pažangą ir apie sudarytų prekybos susitarimų įgyvendinimą;

7.  primygtinai ragina Komisiją paspartinti savo procedūras, kad prekybos susitarimus, dėl kurių deramasi, būtų galima per trumpesnį laiką perduoti Parlamentui, taip sudarant sąlygas pradėti laikinai juos taikyti arba greičiau įgyvendinti;

Skaidri prekybos politika ir daugiau galimybių piliečiams išreikšti savo valią

8.  teigiamai vertina tai, kad Komisija padidino visų prekybos derybų etapų skaidrumą ir atvirumą, ir palaiko Komisijos skaidrumo iniciatyvą dėl TPIP; pripažįsta, kad gavusi ne vieną Parlamento prašymą Komisija pagerino derybų skaidrumą – visiems Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų nariams suteikė galimybę susipažinti su įslaptintais derybų dokumentais ir suteikė daugiau informacijos suinteresuotiesiems subjektams; primena, kad platesnė Parlamento narių galimybė susipažinti su įslaptinta derybų dėl TPIP informacija sustiprino parlamentinę kontrolę – taip Parlamentas įgijo dar geresnę galimybę prisiimti atsakomybę už bendrą prekybos politiką; todėl pasisako už Komisijos skaidrumo iniciatyvos išplėtimą, kad būtų pasiektas visiškas skaidrumas, ir už galimybę vykdyti visuomeninę kontrolę, taikomą visoms vykstančioms ir būsimoms prekybos deryboms, ir kad būtų sudaryta galimybė konsultuotis su šalimis partnerėmis, siekiant skatinti aukščiausius skaidrumo standartus, užtikrinant, kad tai būtų abipusis procesas, kurio metu nebūtų pakenkta ES derybinei pozicijai, ir kad susitarimas būtų pasiektas pageidaujamo skaidrumo lygio derybų metu nustatant taikymo srities ribas; pabrėžia, kad prasmingas skaidrumas gali padėti didinti visuotinę paramą taisyklėmis grindžiamai prekybai;

9.  ragina Tarybą nedelsiant paskelbti visus anksčiau patvirtintus ir būsimus derybų įgaliojimus;

10.  ragina Komisiją užtikrinti tvirtą ir suderintą pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą, be kita ko, vykdant tinkamas, viešas, internetines konsultacijas ir informavimo kampanijas siekiant patobulinti ES tarptautinės prekybos politikos turinį ir ją nukreipti piliečių teisių gynimo linkme, taip sustiprinant jos teisėtumą;

11.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinę diskusiją dėl prekybos derybų apimties, bendradarbiavimas reguliavimo srityje turi išsaugoti pirminę reguliavimo funkciją – palaikyti viešąjį interesą; pabrėžia, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir investicijoms, glaudesnis reguliavimo institucijų tarpusavio bendradarbiavimas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir investicijoms nustatant nereikalingas technines kliūtis ir besidubliuojančią arba nereikalingą administracinę naštą ir formalumus, kurie MVĮ daro neproporcingai didelį poveikį, kartu nepakenkiant techninėms su pagrindiniais standartais ir taisyklėmis susijusioms procedūroms, išlaikant Europos sveikatos, saugos, vartotojų apsaugos, darbo, socialinių ir aplinkosaugos teisės aktų bei kultūrų įvairovės standartus ir visapusiškai laikantis atsargumo principo ir nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijų savarankiškumo reguliavimo srityje principo; primena, kad atitinkami mechanizmai turi būti grindžiami aktyvesniu keitimusi informacija ir geresniu tarptautinių techninių standartų priėmimu ir taip turi būti stiprinama jų konvergencija, kartu jokiu būdu nepažeidžiant ar nevilkinant bet kurio prekybos partnerio demokratiškai įteisintų sprendimų priėmimo procedūrų; ragina naudoti ir kurti tolesnius tarptautinius techninius standartus remiantis poveikio įvertinimais ir dėti visas pastangas siekiant užtikrinti visapusišką mūsų prekybos partnerių dalyvavimą tarptautinių standartizavimo įstaigų veikloje; vis dėlto nemano, kad bendrų tarptautinių standartų trūkumas turėtų užkirsti kelią abipusiam lygiaverčių standartų pripažinimui, kai tinka, ar pastangoms siekiant parengti bendrus transatlantinius techninius standartus;

12.  siekdamas užtikrinti skaidrumą ir apsaugoti ES prekybos interesus, ragina Komisiją, konsultuojantis su pramonės atstovais prekybos srities iniciatyvų klausimais, užtikrinti, kad ES asociacijos iš tikrųjų atstovautų ES prekybos interesams, atspindėdamos tikruosius nacionalinių priemonės įmonių interesus; pabrėžia, kad, kai įmanoma, reikėtų viešai skelbti ES institucijų dokumentus, nes, norint užsitikrinti visuomenės paramą bendrai prekybos politikai, skaidrumas yra labai svarbus; ragina Komisiją įgyvendinti 2015 m. liepos mėn. Europos ombudsmenės rekomendacijas, itin daug dėmesio skiriant galimybėms susipažinti su visų derybų dokumentais;

Geresnis ES prekybos tikslų derinimas su kitais jos išorės politikos, skirtos prekybai vystymosi labui, aspektais

13.  primena, kad BPP turi būti vykdoma atsižvelgiant į ES sutarties 21 straipsnyje ir SESV 208 straipsnyje išdėstytus Sąjungos išorės veiksmų principus ir tikslus, ir ja turi būti propaguojamos ES ginamos vertybės, kaip apibrėžta ES sutarties 2 straipsnyje; primena, kad turi būti užtikrintas išorės politikos krypčių ir vidaus politikos krypčių, turinčių išorinį aspektą, nuoseklumas; pabrėžia, kad ES turi teisinę pareigą laikytis žmogaus teisių ir turėtų skatinti tvarų ekonominį, socialinį ir ekologinį prekiaujančių šalių vystymąsi; laikosi nuomonės, kad ES privalo dėti visas būtinas pastangas siekdama numatyti, užkirsti kelią ir kovoti su bet kokiu jos BPP sukeltu galimai neigiamu poveikiu nuolat atlikdama poveikio žmogaus teisėms ir tvarumui ex ante ir ex post vertinimus ir prireikus atitinkamai persvarstydama prekybos susitarimus; primena, kad tik sąžininga ir tinkamai reglamentuojama prekyba, jei ji suderinta su darnaus vystymosi tikslais, galėtų sumažinti nelygybę ir paskatinti vystymąsi; primena, kad darnaus vystymosi tikslai (TVT) apima kelis su prekyba susijusius uždavinius keliose politikos srityse, vienas iš konkrečiausių uždavinių – siekis padidinti eksporto iš besivystančių šalių apimtį, siekiant iki 2020 m. dvigubai padidinti mažiausiai išsivysčiusių šalių eksporto dalį pasaulinėje prekyboje;

14.  džiaugiasi, kad, kaip nurodė Pasaulio bankas, nuo 1990 m. gerokai sumažėjo visiškame skurde gyvenančių žmonių; vis dėlto pažymi, kad dar daug reikia nuveikti, siekiant paskatinti privačiąsias ir viešąsias investicijas į mažiausiai išsivysčiusias šalis ir įdiegti institucinę ir infrastruktūros sistemas, kurios leis mažiausiai išsivysčiusioms šalims geriau pasinaudoti prekybos teikiama nauda, padedant joms įvairinti savo ekonomiką ir integruotis į pasaulines vertės grandines, suteikiančias galimybių specializuotis kuriant didesnės pridėtinės vertės produktus;

15.  atkreipia dėmesį į Komisijos skelbiamus ketinimus savo prekybos ir investicijų susitarimais visame pasaulyje stiprinti tvarų vystymąsi ir skatinti laikytis žmogaus teisių, darbo bei socialinių standartų ir aplinkos tvarumo principų, bet ragina ryžtingai stengtis praktikoje visapusiškai įgyvendinti atitinkamų skyrių nuostatas ir užtikrinti jų vykdymą; pritaria Komisijos nuomonei, kad ES turi ypatingą pareigą, susijusią su jos prekybos politikos priemonių poveikiu besivystančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

16.  mano, kad migracija yra vienas iš pagrindinių XXI amžiuje ES patiriamų iššūkių; pabrėžia, kad, norint panaikinti migracijos priežastis, labai svarbu užtikrinti ES prekybos ir investicijų politikos suderinamumą; apgailestauja, kad tai nepakankamai atsispindi strategijoje „Prekyba visiems“;

17.  mano, kad visų pirma toms šalims partnerėms, kurios patiria ekonomikos krizę, svarbiausias išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių (IVLPE) tikslas turi būti apčiuopiamai ir tvariai pagerinti paprastų žmonių gyvenimo sąlygas;

18.  pabrėžia, kad nuostatos dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkosaugos standartų ir įsipareigojimai dėl darbuotojų teisių, grindžiamų TDO pagrindinėmis konvencijomis bei įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) principais, įskaitant EBPO daugiašalių įmonių principus ir JT verslo ir žmogaus teisių principus, turėtų būti privalomi ir turi sudaryti vieną iš esminių ES prekybos susitarimų dalių nustatant įsipareigojimus, kurių vykdymą įmanoma užtikrinti; ragina Komisiją į visus ES prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti tvaraus vystymosi skyrius; mano, kad, siekiant užtikrinti privalomą šių darnaus vystymosi nuostatų pobūdį, reikia taikyti trijų etapų metodą: rengti vyriausybių lygmens konsultacijas, sudaryti vidaus patariamąsias ir ekspertų grupes, įtraukiant TDO, ir kaip kraštutinę priemonę į susitarimą įtraukti bendrą ginčų sprendimo nuostatą, naudojamą ginčams spręsti, numatant galimybes skirti finansines sankcijas; atkreipia dėmesį į tai, kad darbo ir aplinkosaugos standartai turi būti ne tik įtraukiami į prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, bet ir veiksmingai taikomi visose prekybos susitarimų srityse;

19.  pabrėžia, kokie prekybos susitarimuose svarbūs veiksmingi apsaugos mechanizmai; kartu ragina įtraukti veiksmingą darbuotojų ir aplinkosaugos teisių, kurioms netaikoma nuostata dėl žmogaus teisių, laikymosi užtikrinimo mechanizmą; ragina Komisiją nustatyti struktūriškai apibrėžtą ir depolitizuotą procesą, kuriuo, taikant aiškius kriterijus, turi būti pradėtos konsultacijos su partneriu dėl įtariamo įsipareigojimų, prisiimtų pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrių nuostatas, nevykdymo;

20.  pabrėžia, kaip svarbu į laisvosios prekybos susitarimus įtraukti pilietinę visuomenę ir užtikrinti galimybę naudotis pažangesne žiniasklaida, siekiant palengvinti pilietinės visuomenės dalyvavimą;

21.  pabrėžia, kad svarbu laikytis Europos ir tarptautinių taisyklių dėl prekybos ginklais, visų pirma Jungtinių Tautų sutarties dėl prekybos ginklais ir ES elgesio kodekso ginklų eksporto srityje; pabrėžia, kad ES prekybos politika yra ekonominės diplomatijos priemonė, kuria taip pat būtų galima prisidėti siekiant šalinti pagrindines terorizmo priežastis; pabrėžia, kad veiksmingi eksporto kontrolės teisės aktai taip pat yra esminis ES prekybos politikos aspektas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atnaujinti ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės teisės aktus, kad būtų siekiama ES strateginių tikslų ir užtikrinamos visuotinės vertybės;

22.  primena, kad, remiantis apytikriais TDO vertinimais, 865 mln. moterų visame pasaulyje galėtų tvirčiau prisidėti prie ekonomikos augimo, jeigu būtų geriau remiamos; pažymi, kad verslo subjektai, kurių savininkės yra moterys, yra nepakankamai naudojamas svertas konkurencingumui pagerinti, verslui paspartinti ir augimui išlaikyti; konstatuoja, kad prekybos politika įvairiuose ekonomikos sektoriuose gali turėti skirtingą poveikį vyrams ir moterims ir kad reikia turėti daugiau duomenų apie lytis ir prekybą; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija savo komunikate „Prekyba visiems“ nekalba apie lyčių aspektus prekybos susitarimuose; ragina Komisiją labiau stengtis naudotis prekybos derybomis kaip priemone lyčių lygybei visame pasaulyje skatinti, taip pat užtikrinti, kad prekybos liberalizavimas būtų naudingas ir moterims, ir vyrams, ir kad jie būtų apsaugoti nuo jo neigiamo poveikio; mano, kad Komisija, siekdama šio tikslo, turėtų užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų horizontaliai įtraukiamas į visus būsimus prekybos susitarimus ir kad ji turėtų stebėti galiojančių prekybos susitarimų poveikį lytims;

23.  palankiai vertina Komisijos skelbiamą ketinimą atlikti bendrosios lengvatų sistemos (BLS) laikotarpio vidurio peržiūrą, ypač įvertinant galimybę išplėsti sistemos lengvatas paslaugoms; taip pat pabrėžia, kad BLS, įskaitant specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę (BLS+) ir priemonę „Viskas, išskyrus ginklus“, padeda saugoti pagrindines vertybes ir turi būti veiksmingai įgyvendinamos ir prižiūrimos;

Skaidrios pasaulinės vertės grandinės (angl. GVC), kuriomis visame pasaulyje laikomasi pagrindinių vertybių ir standartų

24.  pripažįsta, kad pasaulio gamybos sistemos tarptautinimas padėjo atverti naujas ekonomikos vystymosi galimybes, o šimtams milijonų žmonių atsivėrė užimtumu grindžiamas būdas įveikti skurdą; primena, kad, TDO vertinimais, apie 780 mln. dirbančių moterų ir vyrų uždirba nepakankamai, kad išbristų iš skurdo; pabrėžia, kad plečiantis pasaulinėms vertės grandinėms atsirado darbo galimybių, tačiau nepakankamas galiojančių darbo teisės aktų ir darbo saugos standartų, įvestų siekiant apsaugoti darbuotojus nuo alinančių darbo valandų ir nepriimtinų sąlygų, taikymo užtikrinimas šalyse tiekėjose ir toliau yra didelė problema; pažymi, kad GVC taip pat paskatino kai kurias tiekėjų įmones nepaisyti darbo teisės aktų, perkelti savo veiklą už ES ribų, įdarbinti darbuotojus nesaugiomis ir nepriimtinomis sąlygomis, reikalauti alinančių darbo valandų ir neleisti darbuotojams naudotis pagrindinėmis teisėmis; primena, kad tokia praktika sukuria nesąžiningą konkurenciją darbo teisės aktų ir tarptautinių darbo standartų besilaikantiems tiekėjams ir vyriausybėms, norinčioms didinti atlyginimus ir gerinti gyvenimo lygį; ragina Komisiją ištirti GVC iškilimo poveikį ir pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti jų sąlygas glaudžiai bendradarbiaujant su TDO ir EBPO; pabrėžia, kad tolesnę ES integraciją į pasaulines vertės grandines turi lemti dvilypiai principai – apsaugoti Europos socialinį ir reguliavimo modelį ir užtikrinti bei kurti tvarų ir teisingą ekonomikos augimą ir deramas darbo vietas Europos Sąjungoje ir šalyse partnerėse; pripažįsta, kad dėl vertės grandinių globalizacijos didėja importo dalis šalių produkcijoje ir eksporto produktuose, todėl gerokai didėja ir su protekcionistinėmis priemonėmis susijusios išlaidos;

25.  mano, kad prekybos politika turi būti prisidedama visoje vertės grandinėje užtikrinant skaidrų gamybos procesą ir pagrindinių aplinkos, socialinių ir saugos standartų laikymąsi; ragina Komisiją skatinti iniciatyvas dėl tiekimo grandinėje taikytinų išsamių patikrinimų standartų; teigiamai vertina Komisijos pageidavimą artimai bendradarbiaujant su TDO ir EBPO parengti visuotinę darbo sąlygų gerinimo, ypač drabužių sektoriuje, koncepciją; pabrėžia, kaip svarbu nustatyti ir įvertinti naujas sektorines ar geografines galimybes įgyvendinti papildomas atsakingų tiekimo grandinių srities iniciatyvas; laukia būsimo Komisijos komunikato dėl įmonių socialinės atsakomybės;

26.  ragina Komisiją tobulinti Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos išsamius investicijų siekiant darnaus vystymosi politikos principus;

27.  reikalauja, kad teikiant pagalbą prekybai ir techninę pagalbą daugiausia dėmesio būtų skiriama neturtingų gamintojų, labai mažų ir mažųjų įmonių, kooperatyvų ir moterų įgalėjimui, moterų ir vyrų lygybei, moterų įgalėjimui ir jų kooperatyvams, kad šie subjektai iš prekybos vietos ir regionų rinkose galėtų gauti daugiau naudos;

28.  ragina Komisiją parengti teisės aktus, kuriais būtų siekiama uždrausti importuoti prekes, pagamintas naudojant bet kokią priverčiamojo darbo arba šiuolaikinės vergovės formą, o kol kas ragina stiprinti etinę importo ir tiekimo grandinės kontrolę;

29.  pabrėžia, kad siekiant tolesnės integracijos į pasaulines vertės grandines nepaprastai svarbu geriau apsaugoti pačias įvairiausias intelektinės nuosavybės teises ir veiksmingiau užtikrinti jų įgyvendinimą.

30.  ragina Komisiją padėti visoms besivystančioms šalims visapusiškai ir veiksmingai naudotis visomis į TRIPS sutartį įtrauktomis ir joje pripažintomis lankstumo nuostatomis, patvirtintomis 2001 m. lapkričio 14 d. priimtoje Dohos deklaracijoje dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos, kad jos pagal savo nacionalines visuomenės sveikatos programas galėtų savo gyventojams suteikti galimybes gauti pagrindinių vaistų už prieinamą kainą; taigi primena Tarybai, kad ji turi vykdyti pagal Dohos deklaraciją prisiimtus įsipareigojimus užtikrinant, kad Komisija aiškiai garantuotų galimybes gauti vaistų, kai būsimų dvišalių ir regioninių prekybos susitarimų kontekste su besivystančiomis šalimis derėsis dėl nuostatų, susijusių su farmaciniais produktais arba kai besivystančios šalys pradės jungtis prie PPO; palankiai vertina tai, kad Komisija palaiko mažiausiai išsivysčiusių šalių prašymą pratęsti pereinamąjį laikotarpį, susijusį su vaistinių preparatų intelektine nuosavybe, tačiau apgailestauja dėl galutinio PPO TRIPS tarybos sprendimo šį laikotarpį pratęsti tik 17 metų;

31.  palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate „Prekyba visiems“ skiriama dėmesio sąžiningai prekybai, ir ragina Komisiją pirmumo tvarka vykdyti įsipareigojimus naudotis esama laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo struktūra sąžiningai prekybai skatinti, pasitelkiant ES delegacijas skatinti smulkiuosius trečiųjų šalių gamintojus naudotis sąžiningos prekybos programomis ir ES plėtoti informuotumo didinimo veiklą, pavyzdžiui, iniciatyvą „ES sąžiningos ir etiškos prekybos miesto apdovanojimas“;

32.  mano, kad naujos technologijos ir internetas yra naujos priemonės produktų atsekamumui tiekimo grandinėje užtikrinti;

33.  atkreipia dėmesį į banko paslaugų vaidmenį plėtojant prekybą ir investicijas; ragina ES remti veiksmus, kuriais suteikiamos geresnės galimybės naudotis banko paslaugomis besivystančiose šalyse;

34.  palankiai vertina Komisijos pranešimą dėl kilmės taisyklių modernizavimo, nes kilmės taisyklėmis sukuriama vis daugiau prekybos kliūčių tuose prekybos modeliuose, kuriuose dominuoja pasaulinės vertės grandinės; pabrėžia, kad kilmės taisyklės turi būti prioritetinis visų laisvosios prekybos susitarimų, dėl kurių derasi Sąjunga, klausimas; ragina Komisiją ypač stengtis kuriant lanksčias kilmės taisykles, įskaitant švelnesnius pridėtinės vertės reikalavimus ir Suderintos sistemos subpozicijų pakeitimą;

Galiojančių susitarimų kontrolei, vertinimui ir tolesniems veiksmams teiktinas svarbus prioritetas ES prekybos politikoje

35.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą įgyvendinant prekybos susitarimus stiprinti partnerystę su Parlamentu ir suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad Parlamentas turi būti laiku įtraukiamas į visus procedūros etapus ir turi būti visapusiškai apie juos informuojamas, įskaitant sistemingą konsultavimąsi su Parlamentu prieš parengiant derybų įgaliojimus; pažymi, kad Komisija yra įpareigota informuoti Parlamentą apie savo veiklą, susijusią su prekybos ir investicijų susitarimų įgyvendinimu, kontrole ir tolesniais veiksmais;

36.  ragina Komisiją, Parlamentui dar nesuteikus pritarimo, neprašyti laikinai taikyti prekybos susitarimų, įskaitant asociacijos susitarimų prekybos skyrius; primena, kad tai gerokai sumenkintų Parlamento teises ir susidarytų galimas teisinis neapibrėžtumas kitų susitarimą pasirašiusių šalių ir atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu; primena ir palankiai vertina už prekybą atsakingos Komisijos narės šioje srityje prisiimtus įsipareigojimus, tačiau primygtinai ragina įteisinti šią tvarką naujajame tarpinstituciniame susitarime;

37.  mano, kad mišrių susitarimų atveju jau išbandyta praktika, kai susitarimas, Parlamentui suteikus pritarimą ir laukiant, kol jį ratifikuos nacionaliniai parlamentai, taikomas tik laikinai, yra geriausias demokratinės priežiūros ir efektyvumo pusiausvyros pavyzdys;

38.  primygtinai reikalauja, kad galiojančių susitarimų kontrolė, vertinimas ir su jais susiję tolesni veiksmai taptų vienu iš pagrindinių BPP prioritetų; ragina Komisiją, atsižvelgiant į didėjančią derybų darbotvarkę, perskirstyti atitinkamus išteklius, kad Prekybos GD galėtų geriau kontroliuoti prekybos susitarimus, kuriuos reikia įgyvendinti; prašo Komisijos nustatyti konkrečius rodiklius, kad būtų galima užtikrinti prekybos susitarimų įgyvendinimo stebėseną, ir Parlamentui viešai ir reguliariai pristatyti tvirtą ir išsamią įgyvendinimo ataskaitą, pavyzdžiui, nurodant ES sektorių rezultatyvumą ir susitarimų poveikį įvairiems sektoriams ir jų atitinkamoms rinkos dalims;

39.  ragina Komisiją pagerinti ir ex ante, ir ex post vertinimų kokybę, padidinti jų tikslumą remiantis metodologijos peržiūra; pabrėžia, kad reikia visada pateikti išsamų prekybos politikos iniciatyvų poveikio tvarumui vertinimą, visų pirma atsižvelgiant į neseniai pateiktą ombudsmenės rekomendaciją dėl skundo Nr. 1409/201/JN dėl ES ir Vietnamo LPS; pabrėžia, kad vertinimai turėtų apimti bent jau šiuos dalykus: jautrius ekonomikos sektorius; žmogaus, socialines ir aplinkos apsaugos teises; žemės ūkio ir vietos produkciją atokiausiuose regionuose; reiškia susirūpinimą, kad atliekama per mažai tarpinių ir ex post vertinimų ir kad atliekamų vertinimų kokybė yra prasta, kaip nurodoma Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 02/2014; primygtinai reikalauja, kad būtų atliekami visų prekybos susitarimų aukštesnės kokybės tarpiniai ir ex post vertinimai – tada politikos formuotojai, suinteresuotieji subjektai ir Europos mokesčių mokėtojai galėtų įvertinti, ar prekybos susitarimais buvo pasiekta numatytų rezultatų; prašo Komisiją pateikti duomenis apie sudarytų prekybos susitarimų poveikį, ypač MVĮ, deramų darbo vietų kūrimui, žmogaus teisėms ir aplinkai, be kita ko, šalyse partnerėse ir pasiūlyti papildomas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad mūsų prekybos politika būtų naudinga mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

40.  ragina Komisiją pateikti Parlamentui ataskaitą dėl pagrindinių ES prekybos partnerių dvigubų kainų nustatymo ir kitos kainas iškreipiančios praktikos, kurioje itin daug dėmesio būtų skiriama energijos ištekliams ir nurodomas ekonominis tokios praktikos poveikis ES ekonomikai bei veiksmai, kurių Europos Komisija ėmėsi dvišaliu, daugiašaliu ir PPO lygmenimis, kad tokias praktikas panaikintų; ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant dvigubo kainų nustatymo ir kitas kainas iškreipiančias praktikas panaikinti savo prekybos santykiuose su visais prekybos partneriais;

Pasaulinės prekybos skatinimas taikant daugiašalę koncepciją Pasaulio prekybos organizacijoje

41.  pabrėžia, kad PPO įtvirtinta daugiašalė prekybos sistema ir toliau yra geriausia priemonė užtikrinti atvirą, sąžiningą ir taisyklėmis grindžiamą sistemą, kurią taikant atsižvelgiama į gausius ir įvairius jos narių interesus ir jie suderinami; primena, kad Parlamentas yra tvirtas daugiašalės darbotvarkės šalininkas; teigiamai vertina tai, kad užbaigtos derybos dėl prekybos lengvinimo susitarimo, kuris daugelyje šalių padės supaprastinti ir modernizuoti muitinės procedūras, taip besivystančioms šalims sudarant lengvesnes sąlygas integruotis į pasaulinę prekybos sistemą; ragina visas šalis kuo greičiau ir tinkamai įgyvendinti susitarimą;

42.  pažymi, kad 2015 m. Nairobyje vykusioje 10-ojoje PPO ministrų konferencijoje padaryta nedidelė pažanga; pripažįsta skirtingas PPO narių nuomones dėl veiksmų per Dohos vystymosi derybų raundą, įskaitant poreikį apsvarstyti naujus metodus, skiriamus likusiems klausimams, susijusiems su skirtingais besivystančių šalių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių interesais, išspręsti, pripažįstant didesnę besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių atsakomybę dėl Dohos raundo užbaigimo; teigiamai vertina tai, kad ES įsipareigojo per 5 metus pasiekti tikslą – skirti 400 mln. eurų finansavimą, kuriuo būtų remiamos besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys, siekiant padėti joms įgyvendinti prekybos lengvinimo susitarimą; atkreipia dėmesį į kai kurių PPO narių suinteresuotumą pradėti derybas tokiose naujose srityse, kaip, be kita ko, investicijos, valstybės įmonės, konkurencija ir skaitmeninė prekyba; mano, kad Nairobio ministrų konferencijos rezultatai yra galimybė suteikti naują postūmį PPO derybų funkcijoms; primygtinai ragina Komisiją imtis iniciatyvos reformuoti ir sustiprinti PPO, kad būtų galima užtikrinti didesnį įtraukumą, veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę, be kita ko, didinant veiksmų koordinavimą su TDO ir kitomis su aplinkos apsauga ir žmogaus teisėmis susijusiomis JT agentūromis; primena itin svarbų pagalbos prekybai vaidmenį su prekyba susijusių pajėgumų stiprinimo ir techninės pagalbos besivystančioms šalims ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims srityse; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir jos valstybes nares įsipareigoti didinti pagalbą prekybai sudarant sąlygas besivystančioms šalims pasaulinėse vertės grandinėse pasinaudoti didesne pridėtinės vertės dalimi; ragina Komisiją artimiausiu metu atliekant pagalbos prekybai strategijos peržiūrą atkreipti dėmesį į sąžiningą ir etišką prekybą;

43.  mano, kad kai kurias šalis apimančiomis derybomis, pageidautina PPO sistemoje (pvz., dėl Informacinių technologijų susitarimo (ITS), Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių (angl. EGA) ir Prekybos paslaugomis susitarimo (angl. TISA) suteikiama galimybė PPO lygmeniu atnaujinti pažangą, tačiau būtinai turi būti paliekama galimybė prisijungti suinteresuotosioms PPO narėms; tvirtai mano, kad, jei įmanoma, tokie susitarimai turi būti pakankamai plataus užmojo, kad juos būtų galima taikyti tarp visų PPO narių laikantis didžiausio palankumo statuso principo, ir jie turėtų būti būsimų daugiašalių susitarimų pagrindas; pabrėžia, kad prekybos politika taip pat turėtų būti naudojama kaip priemonė siekiant didinti aplinką tausojančių produktų konkurencingumą tiek jų naudojimo, tiek gamybos metodų atžvilgiu; pabrėžia, kaip svarbu aplinkosaugos prekių iniciatyvos imtis daugiašaliu lygmeniu ir apsvarstyti, ar prekybos susitarimais galima suteikti pirmenybinių lengvatų tikroms aplinkosaugos prekėms; pabrėžia, kad TISA galėtų suteikti galimybę PPO lygmeniu atnaujinti pažangą prekybos paslaugomis srityje;

44.  ragina sukurti tvirtą ir veiksmingą PPO parlamentinę dimensiją, kad būtų didinamas organizacijos skaidrumas ir sustiprintas bei užtikrintas pasaulinės prekybos demokratinis teisėtumas; primygtinai ragina PPO visapusiškai pasinaudoti parlamentine konferencija PPO klausimais užtikrinant, kad parlamentų nariai turėtų galimybę susipažinti su visa informacija, kuri jiems reikalinga siekiant veiksmingai atlikti priežiūros vaidmenį ir reikšmingai prisidėti prie prekybos politikos;

Specialiai pritaikyta koncepcija, kaip priimti sprendimus dėl būsimų derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS)

45.  ragina Komisiją, užtikrinant pusiausvyrą ir tinkamai atsižvelgiant į abipusiškumą bei abipusę naudą, sutelkti dėmesį į vykdomų prekybos derybų užbaigimą, be to, įvertinti galimą kumuliuotą poveikį, ypač tais atvejais, kai kalbama jautrius produktus, kuriems daro poveikio kvotos arba liberalizavimas, atsižvelgiant į vykstančias derybas arba jau sudarytus prekybos susitarimus; ragina geriau įvertinti faktinį ir galimą sudarytų prekybos susitarimų poveikį, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp opių žemės ūkio sektorių apsaugos ir aktyvių Sąjungos, kaip vienos iš didžiausių žemės ūkio produktų eksportuotojos, interesų, be kita ko, numatant tinkamus pereinamuosius laikotarpius ir kvotas jautriausiems produktams ir, kai kuriais atvejais, neįtraukiant šių produktų į taikymo sritį; pakartotinai ragina Komisiją prieš parengiant derybų įgaliojimus nustatyti taikymo sritį ir nešališkai ir be išankstinio nusistatymo atlikti tvarius ex ante poveikio vertinimus, atsižvelgiant į Europos interesus;

46.  mano, jog pirmiausia itin svarbu užtikrinti, kad sėkmingai užbaigus prekybos derybos jų rezultatai būtų kuo greičiau ratifikuoti; visų pirma ragina sudaryti susitarimus su Kanada ir Singapūru siekiant užtikrinti dviejų didelių rinkų atsivėrimą, kuris bus labai svarbus būsimiems ES įmonių interesams; ragina, kad visoje ES būtų vykdomos politinės diskusijos turint pakankamai informacijos;

47.  pabrėžia, kad vykdant bet kokias ES prekybos derybas itin svarbu siekti užtikrinti jautrius ir aktyvius ES interesus, pvz., investicijų skatinimą, nereikalingų netarifinių kliūčių prekybai pašalinimą, geografinių nuorodų ir darbo teisių pripažinimą ir apsaugą, galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose gerinimą (visų pirma atsižvelgiant į dabartines derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP) ir ES ir Japonijos LPS), deramų ir kokybiškų darbo vietų užtikrinimą, MVĮ integravimą į pasaulines vertės grandines, viešųjų paslaugų bei audiovizualinių paslaugų pašalinimą iš taikymo srities, teisės reguliuoti užtikrinimą teisinėmis priemonėmis vykdant derybas dėl LPS, kaip plataus užmojo, suderintų ir visapusiškų dokumentų rinkinių dalies;

48.  primygtinai teigia, kad prekybos derybos, ypač su Azija, Afrika ir Lotynų Amerika, turi būti vykdomos pagal specialiai pritaikytą regioninę prekybos strategiją ir turi būti užtikrintas visapusiškas suderinamumas su regionine integracija – šiuos regionus Komisija (nemenkindama esminio ES ir JAV strateginės partnerystės vaidmens) nurodė kaip itin svarbius ES ekonomikos interesams; ragina Komisiją nedelsiant pradėti derybas dėl investicijų susitarimo su Taivanu; primena, kad ES ir Lotynų Amerika yra natūralios sąjungininkės, kartu turinčios milijardą gyventojų ir sukuriančios ketvirtadalį pasaulio bendrojo nacionalinio produkto (BNP); pažymi, kad šios partnerystės teikiamos galimybės išnaudojamos nepakankamai; teigiamai vertina tai, kad naujojoje Komisijos prekybos ir investicijų strategijoje daug dėmesio skiriama Lotynų Amerikai; ragina Komisiją pasinaudoti dabartiniu postūmiu prekybos derybose su MERCOSUR, kad būtų pasiektas visapusiškas, suderintas ir plataus užmojo susitarimas; pritaria susitarimų su Meksika ir Čile modernizavimui; prašo suteikti papildomą postūmį deryboms dėl LPS su Australija ir Naująja Zelandija ir primena, kad ES prekybos santykius su Indija svarbu plėtoti dėl didžiulio šios rinkos potencialo; primygtinai ragina Komisiją suteikti naują impulsą deryboms su Malaizija ir kuo greičiau pradėti derybas su Indonezija, užbaigus parengiamąsias diskusijas dėl visapusiško ekonominės partnerystės susitarimo;

49.  pabrėžia, kad turint omenyje dabartinius iššūkius ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sistemai, kuri bus taikoma baigus galioti Kotonu susitarimui ir kuria remiamas Žemyninės laisvosios prekybos erdvės Afrikoje, kaip stabilumą, regioninę integraciją, vietos ekonomikos augimą, užimtumą bei inovacijas skatinančio veiksnio, kūrimas; atkreipia dėmesį į šios sistemos sąsają su žmogaus teisių išlygomis ekonominės partnerystės susitarimuose; primena, kad ES būtina užtikrinti stabilumą rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, ir ragina siekti glaudesnės prekybos ir ekonominės integracijos, šiuo tikslu pasirūpinant, kad būtų visapusiškai, greitai ir tinkamai įgyvendinami susitarimai dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės su Ukraina, Gruzija ir Moldova ir kad būtų pasiekta konkreti pažanga, kiek tai susiję su Tunisu, Maroku ir Jordanija;

50.  ragina Komisiją visais derybų etapais visapusiškai įtraukti nacionalines verslo įmones, be kita ko, pradedant konsultacijas su nacionalinėmis asociacijomis ir tuo pat metu konsultuojantis su ES skėtinėmis asociacijomis, be to, pateikiant per derybas suderinto prekybos susitarimo tekstą pridėti sąrašą, kuriame būtų aiškiai nurodomi derybų rezultatai, kiek tai susiję su atskirais sektoriais, ir Komisijos pasirinktų galimybių pagrindimas;

Nepritarimas dėl rinkos ekonomikos statuso suteikimo Kinijai ir poreikis taikyti veiksmingas prekybos apsaugos priemones

51.  pabrėžia, kad imantis tolesnių prekybos liberalizavimo priemonių, dėl kurių gali atsirasti nesąžiningos prekybos praktika ir konkurencija tarp šalių dėl bet kokio pobūdžio netarifinių kliūčių, darbo teisių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos standartų, ES privalo sugebėti dar veiksmingiau reaguoti į nesąžiningos prekybos praktiką ir užtikrinti vienodas sąlygas; pabrėžia, kad prekybos apsaugos priemonės ir toliau turi būti neatsiejama ES prekybos strategijos dalis ir padėti didinti jos konkurencingumą, prireikus atkuriant sąžiningos konkurencijos sąlygas; primena, kad dabartiniai ES prekybos apsaugos teisės aktai priimti 1995 m.; pabrėžia, kad reikia skubiai modernizuoti Sąjungos prekybos apsaugos sistemą, tačiau jos nesusilpninti; pažymi, kad ES prekybos apsaugos teisė turi būti veiksmingesnė, labiau prieinama MVĮ ir geriau pritaikyta prie dabartinių iššūkių bei prekybos modelių, tyrimai turi būti atliekami per trumpesnį laiką, be to, turi būti didinamas skaidrumas ir nuspėjamumas; apgailestauja, kad pasiūlymas dėl prekybos apsaugos priemonių modernizavimo blokuojamas Taryboje, nes joje nebuvo pasiektas susitarimas dėl šio itin svarbaus teisės akto; apgailestauja, kad Komisija savo komunikate „Prekyba visiems“ visai nemini būtinybės modernizuoti prekybos apsaugos priemones; primygtinai ragina Tarybą, remiantis Parlamento pozicija, išsivaduoti iš aklavietės dėl prekybos apsaugos priemonių modernizavimo, ypač turint omenyje tai, kad Kinija šiuo metu tvirtai reikalauja pripažinti jos kaip rinkos ekonomikos statusą;

52.  pakartoja, kad ES ir Kinijos partnerystė, kurią palaikant reikšmingas vaidmuo tenka laisvai ir sąžiningai prekybai ir investicijoms, yra labai svarbi; yra įsitikinęs, kad tol, kol Kinija neatitiks visų penkių kriterijų, kurių reikalaujama laikytis siekiant rinkos ekonomikos valstybės statuso, ES, norėdama nustatyti kainų palyginamumą, turėtų taikyti nestandartinius metodus atliekant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus dėl importo iš Kinijos, laikantis visų Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio dalių, kurios suteikia laisvės taikyti nestandartinius metodus, ir užtikrinant visapusišką jų galiojimą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą laikantis šio principo ir primena, kad su šiuo klausimu susijusią veiklą būtina glaudžiai derinti su kitomis PPO partnerėmis;

53.  ragina Komisiją nesiimti jokių priemonių šiuo klausimu iš anksto neatlikus išsamaus ir visapusiško poveikio vertinimo, kuriame būtų įvertintas visas galimas poveikis ir pasekmės užimtumui ir tvariam ekonomikos augimui visuose ES sektoriuose bei galimas poveikis ir pasekmės aplinkai;

Geresnis ES prekybos ir pramonės politikos priemonių derinimas ir geresnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga

54.  mano, kad reikia daugiau nuveikti siekiant visapusiškai tenkinti Europos pramonės reikmes, o ES gamybos sektoriui per dažnai skiriamas menkesnis dėmesys nei paslaugų sektoriui; pabrėžia, kad prekybos politikos priemonėmis turi būti užtikrintos vienodos sąlygos Europos pramonei, suteikiama galimybė patekti į naujas ir besiformuojančias rinkas bei sudaromos palankesnės sąlygos standartų konvergencijai didinti kartu mažinant dvigubą sertifikavimą; ragina Komisiją užtikrinti ES prekybos ir pramonės politikos priemonių suderinamumą ir skatinti Europos pramonės vystymąsi ir konkurencingumą, visų pirma atsižvelgiant į reindustrializacijos strategiją;

55.  pabrėžia, kad prekių kilmės taisyklėms tenka pagrindinis vaidmuo nustatant, kurie pramonės sektoriai gauna naudos iš arba jos netenka dėl ES LPS; pripažindamas, kad Parlamentas iki šiol visapusiškai neišnagrinėjo prekių kilmės taisyklių, prašo Komisijos parengti ataskaitą, kurioje būtų nurodomi Komisijos pasirinktos LPS numatytosios derybinės pozicijos dėl prekių kilmės taisyklių pokyčiai per pastaruosius dešimt metų (Kodifikuotosios nomenklatūros (KN) keturženklių skaitmenų lygmeniu) ir paaiškinamos tokių pokyčių priežastys;

56.  mano, kad nesant pakankamų galimybių veiksmingai užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių laikymąsi kyla pavojus ištisų Europos pramonės sektorių išlikimui; pabrėžia, kad klastojant prekes nyksta darbo vietos ir stabdomos inovacijos; dar kartą pakartoja, kad tinkama intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir veiksmingas jų laikymosi užtikrinimas yra svarbiausias pasaulio ekonomikos pagrindas; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą laisvosios prekybos susitarimuose ir Pasaulio prekybos organizacijoje stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir jų laikymosi užtikrinimą bei įsipareigojimą bendradarbiaujant su partneriais kovoti su sukčiavimu; remia Komisijos pastangas siekti apsaugoti įvairiausias intelektinės nuosavybės teises, įskaitant patentus, prekių ženklus, autorių teises, dizainą, geografines nuorodas, kilmės ženklinimą ir vaistus;

Naujų rinkų galimybių atvėrimas ES paslaugų teikėjams ir profesinių kvalifikacijų pripažinimas – vienas iš būtinų ES prekybos strategijos elementų

57.  primena, kad ES atlieka pagrindinį vaidmenį paslaugų sektoriuje; pabrėžia, kad naujų rinkos galimybių atvėrimas turi būti vienas iš būtinų ES tarptautinės prekybos strategijos elementų; pabrėžia, kad labai svarbu į prekybos susitarimus įtraukti paslaugas, nes taip suteikiama galimybių Europos bendrovėms ir vietos darbuotojams, kartu užtikrinant, kad laikantis SESV 14 ir 106 straipsnių ir Protokolo Nr. 26 į jokio susitarimo taikymo sritį nebūtų įtraukiamos esamos ir būsimos visuotinės svarbos paslaugos ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, neatsižvelgiant į tai, ar jos finansuojamos viešosiomis ar privačiomis lėšomis; prašo Komisijos skatinti ir į prekybos susitarimus įtraukti profesinių kvalifikacijų pripažinimą, kuris atvers naujų galimybių Europos bendrovėms ir darbuotojams; ragina visų pirma apsvarstyti galimybę mainais už šį pripažinimą į prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti tam tikrus Perkėlimo bendrovės viduje direktyvos teikiamus privalumus;

58.  pritaria Komisijos nuomonei, kad laikinas specialistų judėjimas tapo būtinu tarptautiniam verslui plėsti ir išlieka vienu iš aktyvių ES interesų; pabrėžia, kad į visus ES prekybos ir investicijų susitarimus turėtų būti įtrauktas darbuotojų judumo skyrius; tačiau primena, kad 4 paslaugų teikimo būdo įpareigojimai turi būti taikomi tik aukštos kvalifikacijos specialistų (pvz., asmenų, turinčių universitetinį arba lygiavertį magistro laipsnį arba einančių vadovaujamas pareigas) judėjimui konkrečiu tikslu, ribotam laikotarpiui ir laikantis būtent tų sąlygų, kurios nustatytos šalies, kurioje teikiama paslauga, teisės aktuose ir sutartyje, kuri atitinka tuos nacionalinės teisės aktus, vadovaujantis Paslaugų direktyvos 16 straipsniu ir kartu užtikrinant, kad niekas neužkirstų kelio ES ir jos valstybėms narėms toliau taikyti ir tobulinti darbo standartus ir kolektyvines sutartis;

59.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą naudojantis prekybos politika kovoti su naujomis skaitmeninio protekcionizmo formomis ir nustatyti e. prekybos ir tarpvalstybinių duomenų srautų taisykles, atitinkančias ES duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktus ir užtikrinančias pagrindines teises; mano, kad reikia daug daugiau nuveikti siekiant sudaryti palankias sąlygas e. prekybai ir verslininkystei Europos Sąjungoje, ribojant monopolio ir piktnaudžiavimo monopolistinėmis pozicijomis atvejus telekomunikacijų rinkoje bei geografinio blokavimo praktiką ir nustatant konkrečias teisių gynimo priemones; pabrėžia, kad skaitmeninės prekybos sektoriuje labai svarbu užtikrinti reguliavimo institucijų bendradarbiavimą, sukčiavimo internetu mažinimą, tarpusavio pripažinimą ir standartų suderinimą; ragina Komisiją parengti naują e. prekybos skyriams taikomą modelį užtikrinant, kad per bet kokias prekybos derybas į taikymo sritį būtų visiškai neįtraukiami jokie esami ir būsimi ES teisės aktai dėl duomenų apsaugos, ir siekiant garantuoti keitimąsi duomenimis visapusiškai laikantis duomenų subjekto kilmės šalyje nustatytų duomenų apsaugos taisyklių; ragina vykdymo užtikrinimo subjektams labiau bendradarbiauti, visų pirma internetu vykdomos nesąžiningos praktikos srityje;

Itin svarbus skaitmeninės ekonomikos poveikis pasaulinės prekybos ateičiai

60.  atkreipia dėmesį į augančią ir būsimą skaitmeninės ekonomikos svarbą net tik Europoje, bet ir visame pasaulyje – nustatyta, kad internetu visame pasaulyje naudojasi 3,3 mlrd. žmonių, o tai sudaro 40 proc. visų pasaulio gyventojų; mano, kad tokios naujovės kaip debesijos kompiuterija, judriojo ryšio interneto paslaugos, išmanieji tinklai ir socialinė žiniasklaida radikaliai keičia verslo aplinką; pabrėžia, kad ES prekybos politika turi neatsilikti nuo skaitmeninių ir technologinių naujovių;

61.  prašo Komisijos kartu su PPO partnerėmis ne tik sukurti PPO darbo grupę skaitmeninės prekybos klausimais, kuri, nagrinėdama konkrečias rekomendacijas, paaiškinimus ir patikslinimus, turėtų išsamiai išanalizuoti dabartinės sistemos tinkamumą elektroninei prekybai, bet ir apsvarstyti galimybę sukurti naują prekybos paslaugomis lengvinimo sistemą remiantis geriausia patirtimi, įgyta įgyvendinant prekybos lengvinimo susitarimą;

Pagalba Komisijai kovojant su korupcija

62.  suvokia, kad kilo susirūpinimas dėl nuostatų, susijusių su finansinėmis paslaugomis, įtraukimo į prekybos susitarimus, nes jos gali daryti neigiamą poveikį kovai su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu; primygtinai ragina Komisiją kovoti su korupcija kaip viena iš pagrindinių netarifinių kliūčių išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad prekybos ir investicijų susitarimai suteikia daug galimybių stiprinti bendradarbiavimą kovojant su korupcija, pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; mano, kad, siekiant remti tolesnį finansinių paslaugų liberalizavimą, į atitinkamus tarptautinius susitarimus turėtų būti įtraukti tarptautiniais standartais grindžiami įsipareigojimai, pareiga teikti ataskaitas pagal šalis ir nuostatos dėl automatinio keitimosi informacija;

63.  mano, kad ryšys tarp prekybos ir investicijų susitarimų bei dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių yra labai mažai ištirtas, ir ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti, kokį poveikį tokios priemonės gali daryti viena kitai ir platesnio masto politikos suderinamumui kovojant su mokesčių slėpimu;

Į ateitį orientuota prekybos politika, kuria atsižvelgiama į ypatingus MVĮ poreikius

64.  pabrėžia, jog į ateitį orientuota prekybos politika – tai didesnis dėmesys konkretiems labai mažų įmonių ir MVĮ poreikiams ir užtikrinimas, kad prekybos ir investicijų susitarimai joms būtų visapusiškai naudingi; primena, kad tik maža dalis Europos MVĮ gali atpažinti galimybes, kurias joms teikia globalizacija ir prekybos liberalizavimas, ir jomis naudotis; pažymi, kad tik 13 proc. Europos MVĮ vykdo tarptautinę veiklą už ES ribų, tačiau ši veikla sudaro trečdalį ES eksporto apimties; remia iniciatyvas, kuriomis padedama tarptautinti Europos MVĮ, todėl primygtinai pabrėžia, kad naudinga į visus būsimus laisvosios prekybos susitarimus įtraukti MVĮ skirtą skyrių; mano, kad turi būti rasta naujų būdų, kaip geriau padėti MVĮ parduoti prekes ir paslaugas užsienyje; pabrėžia, kad MVĮ reikalinga geriau pritaikyta parama, pirmiausia valstybėse narėse, geresnės sąlygos internetu naudotis vartotojui patogia informacija apie prekybos priemones, taip pat konkrečios ir aiškios gairės apie kiekvieno ES sudaryto ir numatyto sudaryti prekybos susitarimo teikiamas galimybes ir naudą;

65.  prašo Komisijos į MVĮ poreikius atsižvelgti horizontaliai visuose prekybos susitarimų skyriuose, įskaitant, bet kita ko, vieno langelio internete sukūrimą, kad MVĮ galėtų sužinoti apie atitinkamą reglamentavimą – tai itin svarbu tarpvalstybinių paslaugų teikėjams, turint mintyje licencijų išdavimą ir kitus administracinius reikalavimus; nurodo, kad, kai tinkama, šios priemonės turėtų apimti naujas galimybes MVĮ patekti į rinką, visų pirma turint mintyje mažos vertės pasiūlymus; pabrėžia, kad MVĮ prekybos kaštus reikia sumažinti supaprastinant muitinės procedūras, mažinant nereikalingas netarifines kliūtis ir reguliavimo naštą bei supaprastinant prekių kilmės taisykles; mano, kad MVĮ turi atlikti tam tikrą vaidmenį, padėdamos Komisijai formuoti šias priemones, siekiant užtikrinti, kad prekybos susitarimai atitiktų jų poreikius; ragina Komisiją vesti glaudų dialogą su MVĮ atstovais visais derybų etapais;

66.  pabrėžia, kad siekiant apsaugoti Europos MVĮ nuo nesąžiningos prekybos praktikos itin svarbu suteikti joms galimybes greičiau pasinaudoti antidempingo procedūromis; pabrėžia, kad siekiant geriau įtraukti MVĮ ir užtikrinti greitesnį ginčų sprendimą reikia reformuoti daugiašalę PPO sistemą;

67.  ragina Komisiją įvertinti ir patobulinti esamas priemones, susijusias su atitinkamų valstybių narių programomis subsidiarumo, nedubliavimo ir papildomumo srityje ir padidinti jų teikiamą Europos pridėtinę vertę, o tik tada kurti tolesnius atskirus veiksmus MVĮ tarptautinimui remti; pabrėžia, kad Komisija turėtų pateikti Parlamentui nepriklausomą visų esamų programų vertinimą;

Investicijos

68.  pabrėžia, kokios svarbios vidaus ir išorės investicijos į ES ekonomiką ir kaip ES įmonėms reikia, kad jos būtų apsaugotos, kai investuoja į trečiųjų šalių rinkas; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta Komisijos pastangas siekiant naujos investicijų teismų sistemos (ITS); pabrėžia, kad reikia toliau diskutuoti su suinteresuotais subjektais ir Parlamentu dėl ITS; pabrėžia, kad sistema turi atitikti ES teisinę tvarką, ypač ES teismų įgaliojimus, o konkrečiau – ES konkurencijos taisykles; pritaria užmojui vidutinės trukmės laikotarpiu sukurti daugiašalę investicijų ginčų sprendimo sistemą; apgailestauja, kad į pasiūlymą dėl ITS neįtraukta nuostata dėl investuotojų prievolių;

69.  ragina ES ir jos valstybes nares laikytis JT prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD) parengtų išsamių rekomendacijų dėl investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principų, kad būtų skatinamos atsakingesnės, skaidresnės ir atsakingesnės investicijos;

70.  pažymi, kad Komisijos parengtame „Investicijų plane Europai“ reikalaujama didinti investicijas ES viduje, ir mano, kad prekybos strategijos yra esminė priemonė šiam tikslui siekti; pažymi, kad Europos strateginių investicijų fondui trūksta išorės dimensijos; prašo Komisijos svarstyti galimybę sukurti išorės padalinį tik nuodugniai išanalizavus fondo veiklos rezultatus ir išnagrinėjus jo naudingumą, atsižvelgiant į Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko skolinimą bei Europos plėtros fondo veiksmus; pabrėžia, kad šie fondai privalo prisidėti prie tvaraus vystymosi ir deramo darbo vietų kūrimo, kovoti su skurdu ir laipsniškai naikinti gilumines migracijos priežastis;

71.  primena, kad reikia didinti plėtros finansų įstaigų, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų skaidrumą ir atskaitomybę, kad būtų galima veiksmingai atsekti ir stebėti jų tvaraus vystymosi siekiančių projektų pinigų srautus, skolos tvarumą ir pridėtinę vertę;

Prekyba ir žemės ūkis

72.  pabrėžia, kad ES piliečiams labai svarbūs aukšti Europos aplinkos, maisto saugos, gyvūnų gerovės ir socialinių sąlygų standartai, ypač atsižvelgiant į visuomenės elgesio normas ir informacija pagrįsto pasirinkimo galimybes, mano, kad prekybos susitarimais turėtų būti skatinama sąžininga konkurencija siekiant užtikrinti, kad ES ūkininkai galėtų gauti visapusišką naudą iš tarifų nuolaidų ir jie neatsidurtų ekonomiškai nepalankesnėje padėtyje, palyginti su trečiųjų šalių ūkininkais; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartai būtų saugomi laikantis atsargumo principo, užsiimant tvariu ūkininkavimu ir užtikrinant aukšto lygio atsekamumą ir produktų ženklinimą, taip pat užtikrinant, kad visi importuojami produktai atitiktų taikytinus ES teisės aktus; pažymi, kad tarptautiniu mastu gyvūnų gerovės standartai labai skiriasi; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia reglamentuoti gyvų ūkinių gyvūnų eksportą pagal esamus ES teisės aktus ir Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) nustatytus standartus;

73.  mano, kad atsižvelgiant į dabartinę krizę ūkininkavimo sektoriuje svarbu atverti naujas rinkas ES žemės ūkio produktams, pvz., pieno produktams, mėsai, vaisiams ir daržovėms; pabrėžia, kad reikia atrasti naujas realizavimo rinkas, kurioms būdinga didelė perkamoji galia;

74.  mano, kad būtina didinti ūkininkavimo pridėtinę vertę ir rengti reklamos kampanijas siekiant atverti naujas rinkas; pabrėžia, kad būtina visų pirma stiprinti ES lygmens kokybės schemas, nes jos užtikrina geriausią ES produktų prekės ženklo įvaizdį pasaulinėje rinkoje, taip netiesiogiai teikdamos naudos visam ES ūkininkavimo sektoriui;

75.  pabrėžia, jog reikia sugriežtinti importo kontrolę pasienyje ir Maisto ir veterinarijos tarnybos atliekamą gamybos bei prekybos sąlygų tikrinimą šalyse, kurios eksportuoja į ES, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos taisyklių;

76.  pabrėžia, kad svarbu vedant bet kokias derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų daryti pažangą sveikatos apsaugos, fitosanitarinių ir kitų netarifinių kliūčių, kylančių prekybai žemės ūkio produktais, srityje, ypatingą dėmesį skiriant ES nustatytoms privalomoms riboms, susijusioms su galimu poveikiu vartotojų sveikatai;

77.  primena, kad geografinės nuorodos (GN) svarbios norint propaguoti tradicinius Europos žemės ūkio maisto produktus, juos apsaugoti nuo žalingos piktnaudžiavimo praktikos, užtikrinti vartotojų teises ir sąmoningo pasirinkimo galimybes, taip pat apsaugant kaimo gamintojus ir ūkininkus, ypač MVĮ; pažymi, kad geografinių nuorodų apsauga ir pripažinimas trečiosiose šalyse gali būti itin vertingi visam ES žemės ūkio maisto produktų sektoriui, ir mano, kad visuose prekybos susitarimuose turėtų būti numatytos apsaugos priemonės ir veiksmai, skirti kovai su klastojimu;

Geresnės galimybės Europos ekonominės veiklos vykdytojams sudaryti viešąsias sutartis

78.  ragina panaikinti esamą ES ir kitų prekybos partnerių viešųjų pirkimų rinkų atvirumo lygio nesubalansuotumą; ragina Komisiją dėti dar daugiau pastangų siekiant plataus užmojo abipusiškesnio tarptautinių viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo, kartu užtikrinant, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos į šį procesą liktų neįtrauktos ir kad valstybės viešųjų pirkimų procedūrose toliau galėtų pačios tvirtinti socialinius ir aplinkos standartus, pvz., ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus; pabrėžia, kad Europos ekonominės veiklos vykdytojams – ir korporacinėms bendrovėms, ir MVĮ – reikia geresnių galimybių sudaryti viešąsias sutartis trečiosiose šalyse, naudojant tokias priemones kaip Smulkiojo verslo aktas ir panaikinant dabartinį asimetrijos lygį; atsižvelgiant į tai, primena, kad iš visų PPO narių viešųjų pirkimų rinkų ES viešųjų pirkimų rinka yra viena iš atviriausių;

79.  atkreipia dėmesį į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką, kuris yra svarbi priemonė siekiant trečiosioms šalims užtikrinti vienodas patekimo į rinką sąlygas, ir labai apgailestauja, kad valstybių narių vyriausybės stabdė pirminį pasiūlymą; ragina Komisiją užtikrinti patekimo į viešųjų pirkimų rinkas abipusiškumą su visais prekybos partneriais;

Lygios galimybės naudotis ištekliais, kad pasaulinėje rinkoje vyrautų sąžininga konkurencija

80.  pabrėžia, kad gamtos ištekliai yra riboti ir turėtų būti naudojami ekonomiškai ir tausojant aplinką, pirmenybę teikiant perdirbimui; pripažįstant didelę besivystančių šalių ir ypač mažiausiai išsivysčiusias šalių priklausomybę nuo gamtos išteklių; primena, kad įgyvendinant Europos prekybos politiką reikia laikytis nuoseklios, tvarios, visapusiškos ir įvairias politikos sritis apimančios strategijos dėl žaliavų, kaip Parlamentas jau nurodė savo rezoliucijoje dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“;

81.  pabrėžia, kad reikia siekti sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir todėl ragina Komisiją bendradarbiavimą energijos tyrimų, plėtros ir inovacijų srityje siekiant skatinti energijos tiekėjų bei tiekimo maršrutų ir šaltinių įvairinimą, nustatyti naujus prekybos energija partnerius ir kurti aktyvesnę konkurenciją, mažinti kainas energijos vartotojams; pabrėžia, kad norint padidinti energetinį saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo importo labai svarbu plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir didinti energijos vartojimo efektyvumą; pabrėžia, kad svarbu į laisvosios prekybos susitarimus įtraukti nuostatas, kuriomis siekiama kurti tvarias partnerystes energetikos srityje ir stiprinti technologinį bendradarbiavimą, ypač atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos vartojimo efektyvumo ir apsaugos priemonių srityse, bei užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui siekiant 21-oje Klimato kaitos konferencijoje (COP21) nustatytų tikslų;

Kova su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais bei jų produktais

82.  tebėra labai susirūpinęs dėl pastaruoju metu išaugusių nusikaltimų laukinei gamtai ir su jais susijusios neteisėtos prekybos, kuri ne tik yra pražūtinga biologinei įvairovei ir rūšių skaičiui, bet ir kelia aiškią ir aktualią grėsmę pragyvenimo šaltiniams ir vietos ekonomikai, visų pirma besivystančiose šalyse; teigiamai vertina ES įsipareigojimą panaikinti neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais kaip dalį ES veiksmų įgyvendinant JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma 15-ą darnaus vystymosi tikslą, kuriame pažymima, kad reikia ne tik užtikrinti, jog būtų užkirstas kelias brakonieriavimui ir neteisėtai prekybai saugomomis floros ir faunos rūšimis, bet ir pašalinti neteisėtų laukinių augalų ir gyvūnų produktų paklausą bei pasiūlą; atsižvelgdamas į tai, tikisi, kad Komisija po apmąstymų laikotarpio, į kurį bus įtrauktas konsultavimasis su Parlamentu ir valstybėmis narėmis, apsvarstys, kaip nuostatas dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais geriausia įtraukti į visus būsimus ES prekybos susitarimus;

Geresnis muitinių bendradarbiavimas ir kova su neteisėta prekyba prie ES sienų

83.  pabrėžia, kad patobulintos, suderintos ir efektyvesnės muitinių procedūros Europoje ir užsienyje padeda lengviau vykdyti prekybą, įvykdyti atitinkamus prekybos supaprastinimo reikalavimus ir kovoti su klastotėmis, neteisėtomis ir suklastotomis prekėmis, patenkančiomis į bendrąją rinką, stabdančiomis ES ekonomikos augimą ir keliančiomis didelį pavojų ES vartotojams; teigiamai vertina Komisijos ketinimą stiprinti muitinių tarpusavio bendradarbiavimą; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares įkurti jungtinę ES muitinės tarnybą, kuri daug veiksmingiau taikytų muitų taisykles ir procedūras visoje ES muitų teritorijoje;

84.  pabrėžia, kad Komisija, derėdamasi dėl prekybos susitarimų, turėtų siekti, kad prekybos partneriai patvirtintų vieno langelio principus muitinės ir pasienio reikalavimų laikymosi atžvilgiu, prireikus kartu atitinkamai numatant su pagalbos prekybai lėšomis susijusių pajėgumų stiprinimą;

85.  pabrėžia, kad reikia tinkamos komunikacijos ir tvirto koordinavimo siekiant užtikrinti, kad tarifų panaikinimas vyktų kartu taikant tinkamas technines, institucines ir politikos priemones, kad būtų užtikrintas nuolatinis prekybos saugumas;

86.  prašo Komisijos apsvarstyti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, taip įvertinant muitų administravimo rezultatus ES viduje ir užsienyje; apgailestauja, kad šiuo metu esama labai mažai viešai prieinamų duomenų; pažymi, jog būtų naudinga nuolat sužinoti, kokie yra muitinės ir kitų pasienio agentūrų veiklos rezultatai ES ir šalyse prekybos partnerėse, kad Europos institucijose būtų galima keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir koordinuoti konkrečius prekybos supaprastinimo interesus, atsižvelgiant į PPO prekybos lengvinimo susitarimo 13 straipsnio nuostatas;

87.  prašo Komisijos ir valstybių narių surengti atviras diskusijas dėl galimo muitinių perkėlimo iš nacionalinio į ES lygmenį;

Apčiuopiamos naudos teikimas vartotojams

88.  pripažįsta, kad prekybos susitarimai gali būti labai naudingi vartotojams, visų pirma didindami konkurenciją, mažindami kainas, suteikdami didesnį pasirinkimą ir skatindami inovacijas; siekiant išnaudoti šį potencialą, ragina Komisiją visose derybose tvirtai siekti riboti geografinio blokavimo praktiką, mažinti tarptautinio tarptinklinio ryšio mokesčius ir sustiprinti keleivių teises;

89.  ragina sukurti pagalbinių priemonių, kuriomis būtų teikiama parama vartotojams tarpvalstybinės prekybos prekėmis ir paslaugomis su trečiosiomis šalimis klausimais, pavyzdžiui, įsteigiant atitinkamas internetines pagalbos tarnybas, kurios teiktų informaciją arba patartų kilus ginčui;

90.  primygtinai pabrėžia, kad vartotojams turi būti teikiama teisinga informacija apie parduodamų produktų savybes;

Prekyba visiems: siekiant kuo labiau padidinti naudą ir sumažinti nuostolius reikalingos atviros prekybos ir investicijų politikos priemonių gretutinės politikos priemonės

91.  pritaria EBPO nuomonei, jog formuojant atvirą prekybos ir investicijų politiką reikia numatyti įvairių veiksmingų gretutinės politikos priemonių, kad būtų kuo labiau padidinta prekybos liberalizavimo nauda ES ir trečiųjų šalių gyventojams bei ekonomikai ir sumažinti nuostoliai; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją dėti žymiai daugiau pastangų siekiant papildyti prekybos atvėrimą įvairiomis papildomomis priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinamas darnus vystymasis, pvz., viešųjų paslaugų ir investicijų, švietimo ir sveikatos, aktyvios darbo rinkos politikos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, vystymuisi skirtos infrastruktūros srityse ir nustatant tinkamas socialinės bei aplinkos apsaugos teises užtikrinančias taisykles;

92.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti išsamią atitinkamų prekybos susitarimų ir teisėkūros procedūra priimtų dokumentų ex ante ir ex post analizę remiantis poveikio atskiriems sektoriams ir regionams vertinimais siekiant numatyti galimą neigiamą poveikį darbo rinkai ES ir rasti tobulesnių būdų, kaip pradėti taikyti poveikio mažinimo priemones siekiant pertvarkyti nesėkmingai veikiančias pramonės šakas ir regionus, kad būtų pasiektas teisingesnis plataus masto naudos pasiskirstymas ir užtikrinimas; pabrėžia, kad šiuo klausimu puikų vaidmenį gali atlikti Europos struktūriniai ir investicijų fondai, ypač Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas; pažymi, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas taip pat gali būti svarbi priemonė, jeigu jis bus reformuotas ir sudarytas taip, kad būtų pakankamai finansuojamas, siekiant užtikrinti, kad būtų padedama ES bendrovėms ir gamintojams, kuriems poveikį padarė su prekyba susijusios sankcijos trečiųjų šalių atžvilgiu, ir teikiama parama dėl globalizacijos tiesiogiai nukentėjusiems MVĮ darbuotojoms;

o
o   o

93.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, UNCTAD ir PPO.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0415.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0252.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0041.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0250.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0219.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0175.
(7) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 87.
(8) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 42.
(9) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 94.
(10) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31.
(11) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101.


Kova su prekyba žmonėmis ES išorės santykiuose
PDF 427kWORD 201k
2016 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius (2015/2340(INI))
P8_TA(2016)0300A8-0205/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas aktualias tarptautines žmogaus teisių sutartis,

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir prie jos pridėtus protokolus, ypač 2000 m. Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja ir 2000 m. Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. JT tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į darbą, kurį nuveikė tarptautiniai žmogaus teisių organai, įskaitant JT Specialųjį pranešėją prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, klausimais ir kitus svarbius JT specialiuosius pranešėjus, taip pat visuotinį periodinį vertinimą ir aktualių JT žmogaus teisių sutarčių organų darbą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, klausimais pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro visuotinę ataskaitą dėl prekybos žmonėmis,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. JT pavyzdinį kovos su prekyba žmonėmis įstatymą, kuriuo siekiama padėti šalims persvarstyti ir iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus ir priimti naujus kovos su prekyba žmonėmis teisės aktus,

–  atsižvelgdamas į Rekomenduojamus žmogaus teisių ir kovos su prekyba žmonėmis principus ir gaires, kaip Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro (UNHCHR) ataskaitos priedėlį (E/2002/68/Add. 1) pateiktus Ekonominei ir Socialinei Tarybai,

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kuriais įgyvendinama JT programa „Apsaugoti, gerbti ir padėti“,

–  atsižvelgdamas į JT pagrindinius principus dėl nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų teisės į veiksmingas teisių gynimo priemones,

–  atsižvelgdamas į UNICEF gaires dėl vaikų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo, 1930 m. Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2014 m. protokolą, 1957 m. Konvenciją Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo ir 2014 m. rekomendaciją Nr. 203 dėl priverstinio darbo (papildomas priemones),

–  atsižvelgdamas į 1973 m. konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus ir 1999 m. konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. TDO konvenciją Nr. 189 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams,

–  atsižvelgdamas į TDO ataskaitą „Pelnas ir skurdas. Priverčiamojo darbo ekonomika“ (2014 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. ES išorės aspekto stiprinimo kovos su prekyba žmonėmis srityje veiksmų planą ir dvi jo įgyvendinimo ataskaitas (2011 ir 2012 m.),

–  atsižvelgdamas į Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją 2012–2016 m.,

–  atsižvelgdamas į Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijos 2012–2016 m. įgyvendinimo laikotarpio vidurio ataskaitą (COM(2014)0635),

–  atsižvelgdamas į ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus darbą,

–  atsižvelgdamas į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015–2019 m.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(1),

–  atsižvelgdamas į ES veiklos lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje sistemą, taikytiną ES išorės santykiuose 2016–2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Europolo 2016 m. vasario mėn. ataskaitą „Prekyba žmonėmis Europos Sąjungoje“ (angl. Trafficking in human beings in the EU),

–  atsižvelgdamas į visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą (VPMJ),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. priimtą Europos migracijos darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis,

–  atsižvelgdamas į Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (angl. GRETA) veiklos naujausią bendrąją ataskaitą, kurioje bendrais bruožais išdėstomas Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su prekyba žmonėmis įgyvendinimas (2014 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. pasirašyti parengtą Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonių organais,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje – Žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Stambulo deklaraciją dėl kovos su prekyba organais ir transplantacijų turizmu,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pagrindinius principus, kaip turi būti laikomasi žmogaus teisių grąžinant nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. tarpvyriausybinės Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) kovos su prekyba pažeidžiamais migrantais ir pagalbos jiems veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. TMO ataskaitą dėl kovos su prekyba žmonėmis ir jų išnaudojimu krizės laikotarpiu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) konvenciją prieš prekybą žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0205/2016),

A.  kadangi prekyba žmonėmis, kuri taip pat yra organizuotas nusikaltimas, yra viena iš baisiausių žmogaus teisių pažeidimų formų, nes ja žmonės paverčiami prekėmis, ji iš esmės ir nuolat pažeidžia nukentėjusių asmenų orumą ir teises ir daro poveikį ištisoms šeimoms ir bendruomenėms, taip pat specialiai išnaudojamos situacijos, kai žmonės būna pažeidžiami, pavyzdžiui dėl skurdo arba izoliacijos;

B.  kadangi prekyba žmonėmis Jungtinių Tautų Palermo protokolu apibrėžiama kaip asmenų verbavimas, vežimas, perdavimas, slėpimas ar priėmimas grasinant arba panaudojant jėgą ar kitas prievartos priemones arba grobimo, sukčiavimo ar apgaulės būdu, piktnaudžiaujant valdžia ar pasinaudojant pažeidžiamumu arba sumokant ar gaunant mokestį arba naudą kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimui gauti, kai šios veiklos tikslas yra išnaudojimas; kadangi išnaudojimas, be kitų dalykų, yra kitų asmenų prievartinė prostitucija ar kitos seksualinio išnaudojimo formos, priverčiamasis darbas ar paslaugos, vergija ar į vergiją panaši praktika, įskaitant vaikų vergiją siekiant juos verbuoti kariais, nelaisvė ar organų pašalinimas; kadangi ši niekinga praktika, ypač kai išnaudojami vaikai, yra baisiausia žmonių išnaudojimo forma;

C.  kadangi JT vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos 2 straipsnio a dalyje vaikų pardavimas apibrėžtas kaip „bet koks veiksmas ar sandoris, kai koks nors asmuo ar grupė asmenų perduoda vaiką kitam asmeniui už piniginį ar kokį kitą atlygį“;

D.  kadangi, remiantis naujausia Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) 2014 m. visuotine ataskaita dėl prekybos žmonėmis, 70 proc. nustatytų nukentėjusių asmenų yra moterys ir mergaitės; kadangi nustatyta, kad 79 proc. nukentėjusių nuo seksualinio išnaudojimo buvo moterys, tai atitinka 53 proc. nustatytų išnaudojimo formų dalį visame pasaulyje, o 83 proc. priverčiamojo darbo tikslais išnaudotų asmenų buvo vyrai, tai sudaro 40 proc. išnaudojimo formų dalį visame pasaulyje;

E.  kadangi sudėtingi ir tarpusavyje susiję veiksniai, kaip antai sisteminis ir struktūrinis diskriminavimas, žmogaus teisių pažeidimai, skurdas, nelygybė, korupcija, smurtiniai konfliktai, žemės konfiskavimas, išsilavinimo trūkumas, nedarbas ir prastai veikiantys darbo jėgos migracijos režimai, didina pažeidžiamų asmenų tikimybę patirti išnaudojimą ir smurtą, nes jie turi ribotą pasirinkimą ir išteklius; kadangi pagal Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją (2012–2016 m.) smurtas prieš moteris pripažįstamas svarbiausia prekybos žmonėmis priežastimi;

F.  kadangi prekyba žmonėmis yra nusikaltimas pagrįstas lytimi; kadangi moterys ir mergaitės taip pat sudaro didelę dalį nuo kitų formų prekybos žmonėmis, pvz., priverstinis išnaudojimas namų ūkio ir priežiūros paslaugų, gamybos, maisto, valymo ir kituose sektoriuose, nukentėjusių asmenų;

G.  kadangi prekyba žmonėmis yra viena iš pelningiausių organizuotos nusikalstamos veiklos rūšių pasaulyje, panašiai kaip prekyba nelegaliais narkotikais ir ginklais; kadangi, remiantis naujausiais TDO skaičiavimais, nelegalus metinis pelnas iš priverčiamojo darbo, įskaitant pinigų plovimą, sudaro maždaug 150 mlrd. USD, 90 proc. nukentėjusių asmenų, kaip numatoma, išnaudojama privačiosios ekonomikos sektoriuose ir du trečdaliai pelno gaunama iš seksualinio išnaudojimo komerciniais tikslais, o tai yra pelningiausia išnaudojimo forma;

H.  kadangi prekybą žmonėmis būtina suvokti ir paklausos, ir pelno atžvilgiu, nes moterų išnaudojimą, ypač seksualinių paslaugų tikslais, skatina tokių paslaugų paklausa ir gaunamas pelnas;

I.  kadangi netinkamas teisinės sistemos, susijusios su prekyba žmonėmis, įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu ir atitinkamos teisinės sistemos stoka trečiosiose šalyse yra viena iš didžiausių kliūčių, trukdanti kovoti su prekyba žmonėmis;

J.  kadangi nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų teisė kreiptis į teismą daugeliu atvejų yra problemiška, o blogiausiu atveju paprasčiausiai nesuteikiama; kadangi korupcija ir pajėgumų trūkumas tebėra didelė policijos ir teisminių institucijų daugelyje šalių problema;

K.  kadangi, Europolo duomenimis, vis didesnė prieiga prie interneto pasaulyje leidžia prekybai žmonėmis labiau klestėti interneto aplinkoje; kadangi tai skatina naujus aukų verbavimo ir išnaudojimo būdus;

L.  kadangi neteisėtas migrantų gabenimas ir prekyba žmonėmis tarpusavyje susiję; kadangi neteisėtai žmones gabenančių asmenų tinklai, inter alia, naudojasi internetu, kad reklamuotų savo paslaugas galimiems migrantams;

M.  kadangi prekyba žmonėmis ir neteisėtas žmonių gabenimas nėra laikini, greitai praeinantys reiškiniai ir ateinančiais metais jų apimtys gali net didėti, nes konflikto zonos, represiniai režimai ar ekonominė padėtis įvairiose pasaulio vietose – tai gera dirva prekiautojų žmonėmis ir neteisėtai žmones gabenančių asmenų nusikalstamai veikai;

N.  kadangi dėl nelegalios migracijos srautų auga prekybos žmonėmis rizika, nes, būdami pažeidžiami ir keliaudami nelegaliai, neteisėti migrantai ypač rizikuoja nukentėti nuo prekybos žmonėmis; kadangi prekybos žmonėmis tinklų taikinys tarp šių migrantų yra nelydimi nepilnamečiai, kurie sudaro didelę į Europą atvykstančių migrantų dalį;

O.  kadangi prekyba žmonėmis yra regioninė ir pasaulinė problema, su kuria ne visada galima kovoti tik nacionaliniu lygmeniu;

P.  kadangi, apytikriais pasaulinio vergijos indekso duomenimis, visame pasaulyje į modernią vergiją yra pakliuvę apie 35,8 mln. asmenų, tai reiškia, kad prekyba žmonėmis yra endeminis reiškinys ir daro poveikį visiems pasaulio regionams;

Q.  kadangi ankstesnės ir besiformuojančios prekybos žmonėmis tendencijos įvairiuose regionuose ir paregionių viduje labai skiriasi;

R.  kadangi prekyba žmonėmis nėra reiškinys, būdingas tik mažiau išsivysčiusiomis laikomoms šalims, bet taip pat labiau paslėpta forma gali būti sutinkamas išsivysčiusiose šalyse;

S.  kadangi, TDO duomenimis, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui tenka 56 proc. apytikrio nuo priverčiamojo darbo, įskaitant seksualinio išnaudojimo tikslais, nukentėjusių asmenų skaičiaus visame pasaulyje – tai kitus pasaulio regionus smarkiai pranokstanti dalis;

T.  kadangi, apytikriais duomenimis, visame pasaulyje ginkluotuose konfliktuose dalyvauja 300 000 vaikų; kadangi prekyba vaikais Afrikoje siekiant juos paversti kariais yra didžiausia pasaulyje;

U.  kadangi Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose 95 proc. nustatytų nukentėjusių asmenų yra suaugusieji; kadangi Artimųjų Rytų šalys daugiausia yra darbuotojų migrantų kelionės tikslo šalys, kuriose vadinamąja Kafala rėmimo sistema darbuotojai susaistomi su konkrečiu darbdaviu ir taip sukuriamos sąlygos jais piktnaudžiauti ir juos išnaudoti darbe, kartais prilygstančios priverčiamajam darbui;

V.  kadangi ES rytinėse kaimyninėse šalyse seksualinis išnaudojimas yra pagrindinė pranešimuose nurodomos prekybos žmonėmis priežastis; kadangi dėl sisteminės diskriminacijos ir rasizmo romų bendruomenės – tiek moterų, tiek vyrų – yra itin pažeidžiamos prekybos žmonėmis įvairiais tikslais atžvilgiu;

W.  kadangi valstybių narių, Europolo, taip pat nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų kilmės ir tranzito šalių bendradarbiavimas yra esminė priemonė norint kovoti su prekybos žmonėmis tinklais;

X.  kadangi ES nustatė tam tikras prioritetines šalis ir regionus, kuriuose siekiama toliau stiprinti ir integruoti bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis;

Y.  kadangi 2010 m. siekdama pagerinti ES institucijų, agentūrų ir valstybių narių, taip pat ES nepriklausančių šalių ir tarptautinių veikėjų veiksmų koordinavimą ir nuoseklumą Komisija paskyrė ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių;

Pasaulinės prekybos žmonėmis tendencijos

1.  smerkia ir aiškiai atmeta prekybą žmonėmis – tai auganti žmonijos kančių pramonė, daranti gilų ir ilgalaikį poveikį visų šalių visuomenei ir ekonomikai;

2.  pabrėžia, kad prekyba žmonėmis – tai šiuolaikinės vergovės rūšis ir sunkus nusikaltimas, kuriuo padaromas vienas iš sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų, ji negali būti priimtina visuomenėms, kurios grindžiamos pagarba žmogaus teisėms, įskaitant lyčių lygybę; taip pat mano, kad prekyba žmonėmis turi būti vertinama holistiškai, dėmesio skiriant ne tik seksualiniam išnaudojimui, bet ir priverstiniam darbui, prekybai organais, priverstiniam elgetavimui, priverstinėms santuokoms, vaikams kariams ir prekybai kūdikiais;

3.  primena, kad prekyba žmonėmis yra pasaulinio pobūdžio tarpvalstybinis nusikaltimas ir kad taikant bet kokias priemones, kuriomis siekiama su ja kovoti, turėtų būti atsižvelgta į pagrindines priežastis ir pasaulines tendencijas; šiuo klausimu pabrėžia, kad svarbu laikytis nuoseklaus požiūrio, susijusio su ES kovos su prekyba žmonėmis politikos vidaus ir išorės aspektais;

4.  pripažįsta, kad prekyba žmonėmis, kaip organizuotas nusikalstamumas, vykdoma tiek už išorės, tiek tarp vidaus sienų, todėl būtini tvirti vidaus įstatymai dėl kovos su prekyba žmonėmis ir šalių bendradarbiavimas;

5.  apgailestauja, kad daugelyje viso pasaulio šalių nuolat trūksta tinkamų teisės aktų, kuriais būtų kriminalizuojama prekyba žmonėmis ir su ja būtų veiksmingai kovojama;

6.  be to, apgailestauja dėl to, kad esamas didelis atotrūkis tarp galiojančių teisės aktų ir jų įgyvendinimo, įskaitant, viena vertus, ribotas arba nesamas nukentėjusių asmenų galimybes kreiptis į teismą ir, kita vertus, nepakankamą baudžiamąjį kaltininkų persekiojimą;

7.  ypač apgailestauja dėl to, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų nustatoma gerokai mažiau už apytikrį su prekyba žmonėmis susijusių asmenų skaičių, o baudžiamojo persekiojimo atvejų tebėra labai mažai; tebėra labai susirūpinęs, kad daug nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų paliekami be pakankamos paramos, apsaugos ir nesiimama priemonių jų pagrindinėms teisėms apginti;

8.  primena, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys šalyje, kurioje jie išnaudojami, dažnai būna „nepastebimi žmonės“; kad jie patiria sunkumų dėl kultūrų ir kalbų įvairovės ir kad dėl to jiems dar sunkiau pranešti apie nusikaltimus, nuo kurių jie nukentėjo; smerkia tai, kad tam tikrų pažeidžiamų kategorijų nukentėjusiems asmenims, pavyzdžiui, moterims ir vaikams, šie sunkumai yra dar didesni;

9.  pabrėžia, kad seksualinių paslaugų paklausa išsivysčiusiose šalyse skatina prekybą žmonėmis iš besivystančių šalių, todėl žmonės, ypač moterys ir mergaitės, atsiduria nesaugioje padėtyje; ragina valstybes nares laikyti nusikaltimu naudojimąsi nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų paslaugomis tai žinant;

10.  primena, kad tarptautinės nusikalstamos grupuotės – slapta arba nukentėjusiems asmenims, suklaidintiems apgaulingais pažadais, pritarus – gabena juos į turtingesnius regionus, ypač seksualiniais tikslais, ir jų sąrašo pirmose vietose vyrauja Europos šalys, turinčios turtingesnių klientų;

11.  smerkia tai, kad pagal Europolo personalo skyriaus vadovo pranešimą spaudai Europoje dingo daugiau kaip 10 000 nelydimų pabėgėlių ir migrantų vaikų; atkreipia ES ir valstybių narių dėmesį į tai, kad daugelis iš šių minėto įspūdingo skaičiaus vaikų buvo įtraukti į prekybą žmonėmis seksualinėms paslaugoms teikti, elgetų gaujas, neteisėtą ir pelningą organų transplantacijos rinką ar prekybą vergais;

12.  pabrėžia, kad itin svarbu prekybos žmonėmis sąvoką atskirti nuo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną sąvokos; nors pastebi, kad neteisėtas žmonių gabenimas sieną taip pat yra nusikaltėlių tinklų ir organizuoto nusikalstamumo veiklos sritis, kuri gali tapti prekyba žmonėmis, pabrėžia, kad į šiuos du reiškinius reikia reaguoti skirtingomis teisinėmis ir praktinėmis priemonėmis, jų atžvilgiu valstybės turi skirtingų pareigų; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares mokyti darbuotojus, atsakingus už migrantų ir (arba) prieglobsčio prašytojų priėmimą ir tapatybės nustatymą, bet kuriuo etapu, naudojant specialias informuotumo didinimo programas, skirtas teisingai atskirti neteisėtą žmonių gabenimą nuo prekybos žmonėmis, visų pirma, nustatyti ir apsaugoti vaikus, nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis, ir nelydimus nepilnamečius, kuriems gresia prekybos žmonėmis pavojus;

13.  primena, kad migrantai sutinka būti neteisėtai gabenami, kol pasiekia tikslą, o nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys išnaudojami taikant prievartą, apgaulę ir smurtą ir galimybės duoti sutikimą neturi; pabrėžia, jog šie du reiškiniai gali sutapti, nes esama pavojaus, kad pabėgėlius ir migrantus į ES gabenančios nusikaltėlių grupuotės gali priverstinai juos išnaudoti kaip nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis, ypač kai tai susiję su nelydimais nepilnamečiams ir moterims, kurios keliauja vienos; primygtinai ragina kompetentingas valstybių narių institucijas atkreipti dėmesį į šį sutapimą vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą bei teisėsaugos veiksmus;

14.  pažymi, kad nusikaltėlių tinklai, siekdami užverbuoti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis, vis dažniau naudojasi internetu ir socialiniais tinklais; todėl ragina ES ir valstybes nares kovojant su prekyba žmonėmis pakankamai investuoti į technologijas ir ekspertines žinias, kad būtų galima nustatyti ir susekti nusikaltėlių tinklų netinkamo interneto naudojimo atvejus siekiant verbuoti nukentėjusius asmenis ir siūlyti paslaugas, kuriomis siekiama juos išnaudoti, ir kovoti su šiuo netinkamu naudojimu;

15.  pripažįsta, kad informacinės ir ryšių technologijos vykdant prekybą žmonėmis yra svarbios ir atlieka tam tikrą vaidmenį ir kad, nors technologijos naudojamos nukentėjusių asmenų verbavimui ir išnaudojimui palengvinti, tačiau jas taip pat galima naudoti kaip prekybos žmonėmis prevencijos priemonę; mano, kad daugiau mokslinių tyrimų turėtų skirti dėmesį vaidmeniui, kurį informacinės ir ryšių technologijos atlieka vykdant prekybą žmonėmis;

16.  ragina Komisiją įvertinti interneto naudojimą vykdant prekybą žmonėmis, ypač seksualinį išnaudojimą pasitelkiant internetą; prašo, kad Europolas, pasitelkdamas ES internetinės informacijos žymėjimo padalinį (ES IRU), sustiprintų kovą su prekyba žmonėmis internetu, siekiant nustatyti su prekyba žmonėmis susijusią internetinę medžiagą, apie ją pranešti ir ją pašalinti;

17.  prašo Komisijos savo bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis pritaikyti taip, kad būtų atsižvelgta į naujas aplinkybes – prekybą žmonėmis internetu; ragina Komisiją ir Europolą apsvarstyti ES kovos su kibernetiniais nusikaltimais organų (ypač Europolo sistemoje) ir šios srities trečiųjų valstybių įstaigų bendradarbiavimo galimybes; taip pat prašo Komisijos apsvarstyti galimybę vykdyti bet kokį naudingą bendradarbiavimą su interneto paslaugų teikėjais siekiant nustatyti su prekyba žmonėmis internetu susijusį turinį ir su šiuo turiniu kovoti; ragina Komisiją nuolat tinkamai informuoti Parlamentą;

Prekybos žmonėmis ekonomika

18.  smerkia tai, kad prekyba žmonėmis yra labai pelningas verslas ir kad didžioji šios nusikalstamos veiklos pajamų dalis reinvestuojama į pasaulinę ekonomiką ir finansų sistemą; smerkia tai, kad labiausiai struktūrizuota ir galingiausia tarptautinė nusikalstama organizacija užsiima prekyba žmonėmis ir sukūrė tikrą tarptautinį ir sudėtinį nusikaltėlių tinklą; ragina visas valstybes ir atitinkamus subjektus imtis veiksmų šioje srityje siekiant, kad iš „mažos rizikos ir didelio pelningumo“ veiklos prekyba žmonėmis taptų „didelės rizikos ir mažo pelningumo“ veikla;

19.  mano, kad finansiniai tyrimai, per kuriuos atsekamas, konfiskuojamas ir susigrąžinamas nusikalstamu būdu įgytas turtas, ir kovos su pinigų plovimu veiksmai atlieka itin svarbų vaidmenį kovojant su prekyba žmonėmis; primena, kad reikia daugiau duomenų ir daugiau dėmesio skirti pinigų plovimo veiklai; apgailestauja dėl to, kad priemonės, skirtos rinkti, analizuoti finansinę informaciją ir ja keistis siekiant remti baudžiamąjį tyrimą prekybos žmonėmis atvejais, vis dar yra ribotos ir dažnai sukelia keblumų visiškai integruojant finansinius tyrimus į prekybos žmonėmis bylas; ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą, koordinavimą ir keitimąsi informacija su trečiosiomis šalimis, siekiant lokalizuoti ir konfiskuoti ta nusikalstama veikla įgytą turtą; ragina konfiskuotą turtą naudoti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims remti ir jų patirtai žalai atlyginti;

20.  ragina vyriausybes tvirtai kovoti su prie prekybos žmonėmis prisidedančia korupcija ir nustatyti bei panaikinti viešojo sektoriaus dalyvavimą arba bendrininkavimą vykdant prekybą žmonėmis, be kita ko, užtikrinant, kad asmenys, dirbantys viešajame sektoriuje, būtų mokomi atpažinti tokius atvejus ir turėtų vidaus gaires, padedančias jiems kovoti su įtartinais atvejais;

21.  primena, kad su įdarbinimu susijęs piktnaudžiavimas klesti daugelyje šalių ir regionų ir nepriklauso nuo šalies, kurioje jis vykdomas; pažymi, kad toks išnaudojimas yra artimai susijęs su prekyba žmonėmis – įdarbinimo agentūros tiesiogiai dalyvauja vykdant prekybą žmonėmis apgaudamos arba įdarbindamos juos prievarta arba sukurdamos sąlygas būti išnaudojamiems darbe reikalaudamos aukštų įdarbinimo mokesčių, todėl visų pirma migrantai ir žemos kvalifikacijos darbininkai tampa finansiniu požiūriu pažeidžiami arba priklausomi;

22.  ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, siekiant ištirti visus prekybos žmonėmis etapus, įskaitant verbavimo etapą, pagerinti keitimąsi informacija ir iniciatyviai vykdyti operacijas, (finansinius) tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą; ragina visas valstybes gerinti įdarbinimo agentūrų priežiūrą ir jų veiklos reguliavimą;

23.  mano, kad jokio pagrįsto sutikimo negali būti tuo atveju, kai trečiosios šalies pilietis išvežamas iš savo šalies ir atgabenamas į ES (arba kai vienos ES valstybės narės pilietis atvežamas į kitą valstybę narę) prostitucijai, bet kurio kito pobūdžio seksualiniam išnaudojimui ar priverstiniam darbui;

24.  mano, kad vyriausybės turėtų skatinti įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogą ir partnerystes, siekiant suburti įmones, kovos su prekyba žmonėmis ekspertus ir NVO ir vykdyti bendrus veiksmus kovojant su prekyba žmonėmis, taip pat užtikrinti, kad būtų gerbiamos darbuotojų teisės, įskaitant pagrindines darbo teises; ragina vyriausybes imtis teisinių priemonių, kuriomis būtų garantuojamas skaidrumas ir tiekimo grandinės produktų atsekamumas, o įmones ragina geriau atskleisti savo pastangas panaikinti prekybą žmonėmis savo tiekimo grandinėse; ragina ES ir valstybes nares aktyviai skatinti nacionalines ir tarptautines bendroves užtikrinti, kad visoje jų produktų tiekimo grandinėje nebūtų išnaudojimo ir priversti jas atsakyti už prekybą žmonėmis visoje jų tiekimo grandinėje, apimančioje ir susijusias įmones bei subrangovus;

25.  ragina ES ir valstybes nares konstruktyviai įsitraukti į neribotos sudėties tarpvyriausybinės darbo grupės derybas dėl siekio parengti tarptautinį teisiškai privalomą su žmogaus teisėmis susijusį aktą dėl tarpvalstybinių bendrovių ir kitų verslo įmonių ir įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

Įvairios išnaudojimo formos

26.  ragina ES ir valstybes dėti visas pastangas kovojant su priverčiamuoju darbu ES pramonės įmonėse užsienyje ir trečiosiose šalyse – taikyti darbo standartus, užtikrinti jų vykdymą, padėti vyriausybėms priimti naujus darbo įstatymus, kuriuose būtų numatyti būtinieji darbuotojų, įskaitant užsieniečius, apsaugos standartai, ir priversti trečiosiose šalyse veikiančias ES bendroves laikytis šių standartų kaip būtinos sąlygos; primygtinai ragina vyriausybes užtikrinti darbo įstatymų vykdymą, sąžiningą elgesį su visais darbuotojais, garantuoti tas pačias teises visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar kilmės, ir panaikinti korupciją; ragina toliau bendradarbiauti tarptautiniu mastu siekiant stiprinti darbo jėgos migracijos politiką ir parengti bei įgyvendinti geresnį įdarbinimo agentūrų reglamentavimą;

27.  ragina visame pasaulyje visais etapais vis griežčiau laikytis TDO pagrindinių darbo ir aplinkosaugos standartų, be kita ko, stiprinant socialinės apsaugos ir darbo inspekcijų vykdomus tikrinimus; be to, ragina ratifikuoti ir įgyvendinti 2011 m. TDO konvenciją Nr. 189 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams, perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę ir jas taikyti diplomatų namuose dirbantiems namų ūkio darbuotojams;

28.  pabrėžia, kad dėl akivaizdaus prekybos žmonėmis seksualiniais tikslais ir prostitucijos ryšio būtina parengti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias prostitucijos paklausai;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugumoje valstybių narių nuo prievartinės prostitucijos nukentėjusiems asmenims sunku gauti psichologines paslaugas, todėl joms tenka beveik visiškai pasikliauti labdaros organizacijų pagalba; todėl ragina labiau remti tokias organizacijas ir ragina valstybes nares pašalinti prieigos prie psichologinės pagalbos kliūtis;

30.  pabrėžia, kad priverstinė santuoka gali būti laikoma prekybos žmonėmis forma, jei joje esama nukentėjusių asmenų išnaudojimo elemento, ir ragina visas valstybes nares įtraukti šį aspektą į savo prekybos žmonėmis apibrėžtį; pabrėžia, kad išnaudojimas gali būti seksualinis (vedybinis prievartavimas, priverstinė prostitucija ir pornografija) arba ekonominis (darbas namuose ir priverstinis elgetavimas) ir kad priverstinė santuoka gali būti pagrindinis prekybos žmonėmis tikslas (parduoti nukentėjusį asmenį kaip žmoną arba sudaryti santuoką naudojant prievartą); primena, kad priverstinė santuoka gali būti tarpvalstybinio pobūdžio; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad už migraciją atsakingos nacionalinės institucijos būtų tinkamai apmokomos apie priverstinių santuokų problemą, patenkančią į prekybos žmonėmis sferą; ragina Komisiją taip pat stiprinti geriausios praktikos pavyzdžių mainus šioje srityje;

31.  smerkia prekybą žmonėmis prievartinės surogatinės motinystės tikslais, nes tai moterų teisių ir vaiko teisių pažeidimas; pažymi, kad tokį poreikį skatina išsivysčiusios šalys ir nuo jo nukenčia dažniausiai besivystančiose šalyse gyvenantys pažeidžiami ir vargingi žmonės, ir prašo valstybes nares atkreipti dėmesį į jų pačių varžančios politikos reprodukcijos srityje padarinius;

32.  primygtinai ragina atskirai įvardyti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius vaikus ir visą laiką labiausiai atsižvelgti į jų interesus, teises ir poreikius; ragina trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu teikti deramą teisinę, fizinę, psichologinę ir kitokią paramą bei apsaugą ir imtis priemonių, kad prireikus būtų sudaromos geresnės šeimų susijungimo sąlygos, būtų geriausiai tenkinami vaikų interesai ir gerbiamos jų teisės bei orumas ar imamasi tinkamų priežiūros priemonių;

33.  primena, kad prekyba vaikais dažnai yra susijusi su seksualiniu išnaudojimu, prostitucija, priverstiniu darbu ar neteisėtu organų paėmimu ir prekyba jais, ir pabrėžia, kad jokiu būdu negali būti laikomas galiojančiu nuo prekybos žmonėmis nukentėjusio vaiko sutikimas dirbti ar teikti paslaugas; apgailestauja dėl to, kad teisėsaugos pareigūnai, sistemingai neieškodami prekybos žmonėmis ženklų, kad nustatytų nukentėjusius asmenis, dažnai laiko vaikus, kuriems kyla pavojus, pažeidėjais ar neteisėtais migrantais;

34.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad nelydimų nepilnamečių atveju būtų geriau ir aktyviau nustatomi nuo prekybos žmonėmis nukentėję vaikai, visų pirma sienos perėjimo punktuose ir priėmimo centruose, taip pat būtų sustiprintas tarpdisciplininis bendradarbiavimas siekiant užtikrinti veiksmingą vaikų interesų apsaugą; mano, kad būtina stiprinti globos sistemas valstybėse narėse siekiant užtikrinti, kad nelydimi ir atskirti vaikai nepatektų į organizuotų prekiautojų žmonėmis organizacijų rankas;

35.  ragina stiprinti nacionalines vaikų globos sistemas Europoje įgyvendinant ES kovos su prekyba žmonėmis strategiją, pagal kurią pripažįstamas nepaprastai svarbus vaidmuo, kurį atlieka globėjai apsaugant vaikus nuo žalos;

36.  primygtinai ragina ES toliau dėti pastangas kovojant su vaikų kareivių reiškiniu, visų pirma remti trečiųjų valstybių vyriausybių pastangas duodant atkirtį šiam reiškiniui ir remti vietoje veikiančias pilietinės visuomenės grupes, siekti nustatyti priemones, kuriomis ateityje būtų užkirstas kelias vaikų karių verbavimui ir naudojimui ginkluotuose konfliktuose, remti teisės aktų dėl vaiko apsaugos, be kita ko, vaikų verbavimo kriminalizavimo, rengimą ir mobilizuoti išteklius, kad būtų stiprinamas atsparumas ir vaikams saugi aplinka; ragina ES primygtinai raginti trečiąsias šalis ratifikuoti ir įgyvendinti atitinkamus tarptautinius standartus, įskaitant JT Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose;

37.  pabrėžia, kad vaikai ir neįgalieji turėtų būti laikomi pažeidžiamais nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiais asmenimis; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys gali įgyti negalią dėl prekiautojų žmonėmis vykdomo išnaudojimo, ir atvirkščiai – asmuo, turintis negalią, gali patraukti prekiautojų žmonėmis dėmesį dėl šio pažeidžiamumo;

38.  teigiamai vertina tai, kad Direktyvoje 2011/36/ES priverčiamasis elgetavimas pripažįstamas viena iš prekybos žmonėmis formų; primygtinai ragina valstybes nares suderinti nacionalinės teisės aktus, o trečiųjų šalių vyriausybes – priimti teisines nuostatas ir užtikrinti jų vykdymą; smerkia bet kokį priverčiamojo elgetavimo aukų traukimą baudžiamojon atsakomybėn ir ragina sudaryti galimybes gauti būstą ir darbą; primygtinai tvirtina, kad reikia rengti policijos ir kitų pareigūnų mokymus apie tinkamą identifikavimą ir nukreipimą, kad būtų užtikrinta pakankama pagalba priverčiamojo elgetavimo aukoms; pabrėžia, kad daug nukentėjusių asmenų yra kilę iš skurdžios ir marginalizuotos aplinkos; ragina, jog taikant prevencines priemones dėmesys būtų skiriamas tam, kad būtų mažinamas rizikos grupių pažeidžiamumas, pradedant pagrindinėmis struktūromis, pvz., švietimo ar integravimo į darbo rinką, ir kad būtų didinamas prieglobsčio ir vietų, kuriose teikiama pagalba pažeidžiamiems asmenims, skaičius;

39.  pabrėžia, jog pagal JT Palermo protokolą reikalaujama, kad priverstinis darbas būtų kriminalizuojamas kaip neteisėtos prekybos žmonėmis forma; primygtinai ragina vyriausybes užtikrinti teisės aktų vykdymą ir kad asmenys, kurie iš jo pelnosi, būtų nubausti;

40.  atkreipia dėmesį į naują prekybos žmonėmis formą – žmonėmis prekiaujama už išpirką taikant žiaurius kankinimus; pažymi, kad ši nauja žmonių pavertimo prekėmis forma pasižymi turto prievartavimu, mušimu ir seksualine prievarta kaip priemone priversti šeimos narius ir giminaičius, gyvenančius ES ir už jos ribų, sumokėti skolas;

41.  smerkia prekybą žmogaus organais, audiniais ir ląstelėmis, įskaitant neteisėtą prekybą reprodukcinėmis ląstelėmis (kiaušinėliais, sperma), embrionų audiniais ir ląstelėmis ir suaugusiųjų bei embrionų kamieninėmis ląstelėmis;

42.  pabrėžia, kad, organizacijos „Global Financial Integrity“ ataskaitos duomenimis, prekyba žmogaus organais yra viena iš dešimties pelningiausių pasaulyje neteisėtų veiklų, kurią vykdant per metus uždirbama nuo 600 mln. iki 1,2 mlrd. JAV dolerių ir kuri apima daugybę šalių; taip pat pabrėžia, kad, Jungtinių Tautų duomenimis, nukentėjusiais asmenimis gali tapti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau itin pažeidžiami yra migrantai, benamiai ir neraštingi žmonės;

43.  pabrėžia, kad ekonomikos stagnacija, spragos teisės aktuose ir teisėsaugos trūkumai besivystančiose šalyse kartu su didėjančia globalizacija ir pažangesnėmis ryšių technologijomis sudaro puikias sąlygas nusikalstamam neteisėtos prekybos organais verslui; atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominių galimybių trūkumas verčia žmones ieškoti tokių alternatyvų, kurias kitomis aplinkybėmis jie laikytų pavojingomis ar smerktinomis, o tuo tarpu dėl nepakankamos teisėsaugos neteisėti prekiautojai gali veiklą vykdyti nebijodami persekiojimo;

44.  pabrėžia, kad žmogaus organų, audinių ir ląstelių pirkimas yra neteisėtas; pažymi, kad itin sunkioje padėtyje atsiduria žmonės, neteisėtai gabenami siekiant išimti jų organus, ir kad dažnai nukentėję asmenys nesuvokia ilgalaikių ir sekinančių organo išėmimo ir pooperacinės priežiūros stokos pasekmių sveikatai, taip pat psichologinio operacijos poveikio; ragina imtis tikslingesnių informuotumo didinimo iniciatyvų siekiant plačiau informuoti apie žalą, susijusią su organų pardavimu, ypač skurdžiausiai gyvenančius ir labiausiai pažeidžiamus žmones, kurie organo pardavimą gali vertinti kaip deramą galimybę pagerinti ekonominę padėtį;

45.  ragina Komisiją pasmerkti visų rūšių prekybą žmonėmis organų pašalinimo tikslais ir priimti aiškų požiūrį į nelegalią prekybą organais, audiniais ir ląstelėmis; ragina ES skatinti Europos medicinos asociacijas ir organų persodinimo organizacijas parengti sveikatos priežiūros specialistams ir organų persodinimo centrams skirtą elgesio kodeksą, kuriame būtų apibrėžtas transplantato gavimo užsienyje būdas ir priežiūros po persodinimo procedūra; pažymi, kad pasaulio skurdžiausioms bendruomenėms priklausantiems piliečiams kyla didžiausias pavojus tapti neteisėtos prekybos organais aukomis;

46.  ragina ratifikuoti ir įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonių organais; prašo ES raginti trečiųjų šalių vyriausybes imtis teisinių veiksmų prieš sveikatos priežiūros specialistus, ligonines ir privačias klinikas, veikiančius neteisėtoje ir pelningoje organų transplantacijų rinkoje;

47.  ragina valstybes nares skatinti dėti daugiau pastangų, kad medicinos darbuotojų bendruomenė įtrauktų į aktyvesnę kovą su šia neteisėtos prekybos forma, didinant informuotumą su neteisėta prekyba susijusiais klausimais ir teikiant privalomus mokymus;

48.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti prevenciją ir taikyti daug sektorių ir sričių apimantį požiūrį kovojant su neteisėtu žmogaus organų įsigijimu, įskaitant prekybą žmonėmis siekiant išimti jų organus, kuri virto pasaulinio masto problema; ragina imtis tikslingesnių informuotumo didinimo iniciatyvų siekiant plačiau informuoti apie žalą, susijusią su organų pardavimu, geriau informuoti nukentėjusius ir galinčius nukentėti asmenis, ypač skurdžiausiai gyvenančius ir nelygybės ir skurdo atžvilgiu labiausiai pažeidžiamus žmones, kurie organo pardavimą gali vertinti kaip deramą galimybę pagerinti ekonominę padėtį, apie pavojus fizinei ir psichinei sveikatai; pabrėžia, kad informuotumo didinimo kampanijos turėtų būti privaloma Europos kaimynystės politikos (EKP) ir ES vystomojo bendradarbiavimo dalis;

49.  pažymi svarbų gydytojų, slaugytojų, socialinių darbuotojų ir kitų medicinos srities specialistų, kurie yra vieninteliai specialistai, su kuriais susisiekia nukentėję asmenys dar būdami nelaisvėje, vaidmenį užkertant kelią prekybai žmonėmis; yra susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu tai yra nepanaudota galimybė imtis veiksmų; pažymi, kad būtina mokyti medicinos darbuotojų bendruomenę atpažinti prekybos žmonėmis įspėjamuosius ženklus ir supažindinti su pranešimų teikimo procedūromis, kad jie galėtų geriau padėti nukentėjusiems asmenims, taip pat nustatyti griežtas baudas už bet kokį dalyvavimą neteisėtoje prekyboje organais;

50.  ragina įvairiose šalyse sukurti numanomo sutikimo programas ar schemas, pagal kurias piliečiai, vykdydami tam tikras administracines procedūras, galėtų pasirinkti tiesiogiai prisijungti prie organų donorų registro ‒ tokiu būdu sumažėtų pacientų priklausomybė nuo juodosios rinkos, tuo pat metu didėtų organų pasiūla ir mažėtų transplantacijos išlaidos ir medicininio turizmo poreikis;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis „transplantacijos turizmo“ prevencijos priemonių, priimant priemones, kuriomis būtų didinamas teisėtai įgytų organų prieinamumas siekiant stiprinti neteisėto organų įsigijimo prevenciją, ir sukurti skaidrią persodintų organų atsekamumo sistemą užtikrinant donorų anonimiškumą; ragina Komisiją parengti gaires siekiant paskatinti ES valstybių narių dalyvavimą bendradarbiavimu grindžiamose partnerystėse, pavyzdžiui, „Eurotransplant“ ir „Scandiatransplant“.

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, trūksta mokslinių duomenų apie prekybą žmonėmis ir sveikatą, ypač psichinę ir psichologinę sveikatą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai nukentėjusių ir išgyvenusių asmenų poreikiai nepakankamai įvertinami; todėl ragina Komisiją ir atitinkamas valstybių narių valdžios institucijas sukurti stebėsenos sistemą ir skleisti informaciją apie prekybos žmonėmis padarinius ir su fizine bei psichologine sveikata susijusius nukentėjusių asmenų poreikius;

Nukentėjusių asmenų teisės, įskaitant teisę į teisinę gynybą

53.  ragina ES ir jos valstybes nares laikytis žmogaus teisėmis pagrįsto ir į nukentėjusius asmenis orientuoto požiūrio ir, imantis visų kovos su prekyba žmonėmis, jos prevencijos ir nukentėjusių asmenų apsaugos veiksmų, didžiausią dėmesį skirti nukentėjusiems asmenims ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms;

54.  smerkia nerimą keliantį valstybės įsipareigojimų atotrūkį nuo jų praktinio įgyvendinimo ginant nukentėjusių asmenų teises; teigiamai vertina Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai; tikisi, kad valstybės narės tinkamai perkels šią direktyvą, kurios nustatyta įgyvendinimo data buvo 2015 m. lapkričio 16 d.; ragina valstybes, įskaitant kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalis, suteikti galimybę arba sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti taisomosiomis priemonėmis, kurios būtų sąžiningos, pakankamos ir tinkamos visiems asmenims, taip pat ne piliečiams, kuriais buvo prekiaujama atitinkamose jų teritorijose ir kuriems taikomos atitinkamos jų jurisdikcijų nuostatos;

55.  primena, jog siekiant, kad nukentėję asmenys galėtų pasinaudoti jiems teisiškai priklausančiomis teisėmis, labai svarbu greitai ir tiksliai juos nustatyti; primygtinai ragina imtis priemonių siekiant stiprinti gebėjimus, ypač migracijos, saugumo ir sienų kontrolės tarnybų gebėjimus, susijusius su nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų tapatybės nustatymu;

56.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) keistis geriausia praktika su trečiosiomis šalimis, pirma, siekiant apmokyti policijos institucijų ir pagalbos darbuotojus, kad jie suprastų, kaip geriausia užmegzti ryšį su nukentėjusiu asmeniu, ir, antra, siekiant taikyti jo individualaus vertinimo principą, kad būtų nustatyti jo specialūs poreikiai, jam reikalinga pagalba ir apsauga;

57.  pabrėžia, kad svarbus SESV 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tarpusavio pripažinimo principas; ragina Komisiją, valstybes nares ir ES agentūras stiprinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų statusą tarpusavyje užtikrinant visapusišką teisminių ir administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus dėl nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų apsaugos priemonių, pripažinimą – tai reiškia, kad vienoje valstybėje narėje nustatytas nukentėjusio asmens statusas taikytinas visoje Europos Sąjungoje, taigi nukentėję asmenys (arba jiems atstovaujančios asociacijos) turėtų būti remiami ir jiems turėtų būti padedama, jei jiems keliaujant Sąjungoje jų statusas nepripažįstamas;

58.  primygtinai ragina atsakomosiomis baudžiamojo teisingumo priemonėmis užtikrinti nukentėjusių asmenų teisę kreiptis į teismą ir galimybę gauti informaciją apie savo teises; ragina visas valstybes laikytis savo tarptautinio įsipareigojimo ginti jų jurisdikcijoje esančių nukentėjusių asmenų teises, užtikrinti jiems visapusišką paramą, taip pat teikiant psichologinę paramą, neatsižvelgiant į jų norą bendradarbiauti baudžiamajame procese;

59.  dar kartą patvirtina, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys turi teisę į veiksmingą teisinę gynybą, įskaitant teisę kreiptis į teismą, teisę į teisinės tapatybės ir pilietybės pripažinimą, turto grąžinimą, tinkamą žalos atlyginimą, medicinos ir psichologinę priežiūrą, teisines bei socialines paslaugas ir ilgalaikę pagalbą (re)integruojantis, įskaitant ekonominę pagalbą;

60.  pabrėžia, kokia svarbi yra visuotinė galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir užtikrinti lytinę bei reprodukcinę sveikatą, ši galimybė ypač svarbi nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims, galintiems kentėti dėl daugelio fizinių ir psichologinių problemų, kurias tiesiogiai lėmė jų išnaudojimas; ragina valstybes nares sukurti lengvai prieinamas sveikatos priežiūros ir tolesnės priežiūros paslaugas, skirtas nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims;

61.  ragina valstybes nares, kuriose buvo išnaudojami nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys, pasirūpinti tinkamu, reikiamu ir individualiais poreikiais grindžiamu gydymu atsižvelgiant į lytį, skiriant ypatingą dėmesį asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais;

62.  pažymi, kad neįgaliesiems arba asmenims, kurie tampa neįgaliaisiais vykdant prekybą žmonėmis, turi būti suteikta papildoma apsauga nuo išnaudojimo, ir ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad teikiant pagalbą tokiems nustatytiems nukentėjusiems asmenims būtų tinkamai atsižvelgiama į jų konkrečius poreikius;

63.  pabrėžia, kad būtina vėl integruoti į visuomenę nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis ir užtikrinti jų teisę į apsaugą; ragina valstybes nares kurti ir stiprinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims paramą ir prieglobstį teikiančių centrų tinklus ir užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos nukentėjusiems asmenims suprantama kalba, taip pat užtikrinti jiems prieigą prie švietimo; ragina labiau bendradarbiauti užtikrinant socialinę įtrauktį ir teikti pagalbą dedant bendras NVO, tarptautinių organizacijų, vyriausybinių organų ir agentūrų kelionės tikslo ir kilmės šalyse pastangas, ypač tais atvejais, kai nukentėję asmenys grįžta į savo gimtąsias šalis;

64.  pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų, kurie liudija teisme prieš prekiautojus žmonėmis, saugumą;

65.  reikalauja nukentėjusiems asmenims skirti ypatingą dėmesį baudžiamajame procese; ragina kompetentingas institucijas nesulaikyti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų ir nesukelti jiems rizikos būti nubaustiems už prekybos žmonėmis aplinkybėmis jų, kaip nukentėjusių asmenų, padarytus nusikaltimus, ypač kalbant apie prostituciją ar kitų formų seksualinį išnaudojimą arba priverčiamąjį darbą; ragina valstybes laikytis nekriminalizavimo principo;

66.  ragina valstybes nares taikyti teisines priemones, kuriomis sudaromos palankesnės galimybės nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims kreiptis į valdžios institucijas nekeliant pavojaus jų saugumui ir jų, kaip nukentėjusių asmenų, teisėms;

67.  ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES, ypač jos 8 straipsnį, ir visas reikiamas teisines sistemas kovos su prekyba žmonėmis srityje; primygtinai ragina Komisiją imtis teisinių veiksmų prieš valstybes nares, kurios minėtųjų priemonių neįgyvendina, ir kuo greičiau paskelbti įgyvendinimo ataskaitą, kuri turėjo būti paskelbta 2015 m. balandžio mėn.;

68.  ragina vyriausybes sukurti užkardas tarp imigracijos institucijų ir darbo inspekcijų, kad nukentėję asmenys būtų skatinami teikti skundus, ir užtikrinti, jog nustačius prekybos žmonėmis atvejus jie nebijotų, kad imigracijos institucijos prieš juos imsis veiksmų;

69.  ragina valstybes nares nustatyti, kad jų piliečių sąmoningas naudojimasis bet kokiomis paslaugomis, net jeigu jomis naudojamasi ne valstybėse narėse arba ne Sąjungoje, kurias teikia nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys, įskaitant prostituciją ar kitokio pobūdžio seksualinį išnaudojimą, priverstinį darbą ar paslaugas, įskaitant elgetavimą, vergovę ar į vergovę panašią praktiką, nepakeliamai sunkų darbą arba išnaudojimą nusikalstamoms veikoms ar organams išimti, būtų laikomas nusikalstama veika;

70.  mano, kad jeigu pabėgėliu, prieglobsčio prašytoju, humanitarinės vizos turėtoju ar asmeniu, kuriam būtina tarptautinė apsauga yra nuo prekybos žmonėmis nukentėjęs asmuo, tai turėtų būti laikoma pažeidžiamumo veiksniu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teisėsaugos tarnybos ir prieglobsčio institucijos bendradarbiautų siekdamos padėti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims, kuriems būtina tarptautinė apsauga, pateikti prašymus dėl apsaugos; dar kartą patvirtina, kad kovos su prekyba žmonėmis priemonės neturėtų neigiamai veikti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų, migrantų, pabėgėlių ir asmenų, kuriems būtina tarptautinė apsauga, teisių;

71.  ragina valstybes nares įdiegti priemones, pritaikytas atsižvelgiant į lytį, siekiant pagerinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų tapatybės nustatymą vykdant prieglobsčio prašymo ir grąžinimo procedūras, vykdyti išsamesnę ir susistemintą lyčių aspektu dokumentaciją ir užtikrinti, kad šiems asmenims būtų pasiūlytos galimybės gauti tinkamą paramą;

72.  primena valstybėms narėms, kad Direktyva 2011/36/ES nepažeidžia negrąžinimo principo pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso;

73.  ragina valstybes nares užtikrinti prieglobsčio prašytojams, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, tokias pačias teises, kurios suteikiamos kitiems nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims;

74.  pažymi, kad, pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO), migrantų ir pabėgėlių grąžinimas neišvengiamai kelia su saugumu susijusį pakartotinės prekybos žmonėmis pavojų, kurį reikia nustatyti, vertinti ir mažinti, nes pavojus, su kuriuo susiduria nuo prekybos žmonėmis nukentėję migrantai ir kurį kelia jų išnaudotojai, dažnai padidėja, jei migrantams pavyksta pabėgti, susisiekti su teisėsaugos pareigūnais arba jei jie liudijo teisme(2);

75.  ragina ES ir jos valstybes nares kovą su prekyba žmonėmis padaryti matomesnę visuomenei ypač dėmesį skiriant oro uostams, traukinių stotims, autobusams, mokykloms, universitetams ir darbo vietoms; ragina ES ir valstybes nares didinti savo tarnautojų informuotumą apie ES gaires dėl prekybos žmonėmis aukų nustatymo, taip pat apie Komisijos leidinį apie prekybos žmonėmis aukų ES teises ir ragina aktyviai jais naudotis;

76.  ragina ES skirti tikslinį finansavimą vietos nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), kad jos nustatytų ir remtų nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis, taip pat didintų gyventojų, kurie yra pažeidžiami išnaudojimo ir prekybos žmonėmis požiūriu, informuotumą; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina žiniasklaidos vaidmenį, nes ji gali padėti didinti informuotumą ir informuoti apie riziką;

Regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas kovos su prekyba žmonėmis srityje

77.  yra susirūpinęs dėl to, kad tarptautinio bendradarbiavimo kovos su prekyba žmonėmis atvejais lygis nepakankamas, ypač kai tai susiję su kilmės šalimis ir tranzito šalimis, o tai kelia didelių kliūčių siekiant veiksmingai kovoti su prekyba žmonėmis; ragina skatinti koordinavimą, bendradarbiavimą ir sistemingą keitimąsi informacija siekiant ištirti tarpvalstybinę prekybą žmonėmis ir su ja kovoti – gausiau teikti finansinę ir techninę pagalbą, stiprinti tarpvalstybinius ryšius, bendradarbiavimą ir stiprinti gebėjimus vyriausybių ir teisėsaugos lygmenimis, į tai įtraukiant sienos apsaugos pareigūnus, imigracijos ir prieglobsčio prašymus nagrinėjančius pareigūnus, baudžiamosios veikos tyrėjus, paramos nukentėjusiems asmenims agentūras, pilietinės visuomenės ir JT agentūras, be kita ko, padedant nustatyti ir apsaugoti nukentėjusius asmenis ir aptarti būdus, kaip bendrauti su JT Palermo protokolo nepasirašiusiomis kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalimis; ragina ES parengti regioninį požiūrį, sutelkiant dėmesį į „kontrabandos kelius“, siekiant pasiūlyti konkrečius atsakymus skirtus skirtinguose regionuose vykdomam išnaudojimo tipui; be to pabrėžia kovos su prekyba žmonėmis profesionalų tarptautinių mainų programų naudą;

78.  ragina Komisiją, kompetentingas ES agentūras ir valstybes nares teisėsaugos ir sienų apsaugos tarnybose dirbantiems darbuotojams parengti mokymus lyčių klausimais tam, kad būtų galima geriau nustatyti nuo prekybos žmonėmis, visų pirma prekybos seksualinio išnaudojimo tikslais, nukentėjusius asmenis ir jiems padėti;

79.  primygtinai tvirtina, kad ES turi stiprinti valstybių narių ir trečiųjų šalių – ypač nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų kilmės ir tranzito šalių – policijos ir teisminį bendradarbiavimą, siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis, ją tirti ir vykdyti su ja susijusį baudžiamąjį persekiojimą, visų pirma padedant Europolui ir Eurojustui, įskaitant keitimąsi informacija – pirmiausia apie žinomus prekybos maršrutus – dalyvavimą jungtinių tyrimų grupių veikloje ir kovoje su asmenų prekybai žmonėmis verbavimu internete ir kitomis skaitmeninėmis priemonėmis; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės sistemingai keistųsi duomenimis ir kad svarbus jų indėlis į Europolo duomenų bazes „Focal Point Phoenix“ ir „Focal Point Twins“; ragina užtikrinti didesnį Europolo ir Interpolo bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis ir primena, kad keičiantis duomenimis tarp valstybių narių ir su trečiosiomis valstybėmis turėtų būti visapusiškai laikomasi ES duomenų apsaugos standartų; ragina valstybes nares rinkti daugiau palyginamų duomenų apie kovą su prekyba žmonėmis ir gerinti keitimąsi duomenimis tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis;

80.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti savo teisėsaugos ir policijos agentūroms būtiną personalą ir išteklius, kad informaciją jos taip pat galėtų gauti iš šeimų ar kitų šaltinių, keistis šia informacija su atitinkamomis Europos ir nacionalinės valdžios institucijomis, taip pat tinkamai ją tvarkyti ir analizuoti;

81.  pabrėžia, kad kovojant su prekyba žmonėmis tranzito šalys turi lemiamą reikšmę, nes nukentėjusių asmenų išnaudojimas šiuo etapu dar būna neprasidėjęs; pabrėžia, jog svarbu pasienio policijos pareigūnams teikti papildomą mokymą, kad jie pagerintų gebėjimus nustatyti tokius atvejus;

82.  pabrėžia, kad su tarpvalstybine darbuotojų migracija susiję daug iššūkių, ypač tai, kad kyla rizika, jog iš migrantų bus atimamas teisėtas statusas ir būtiniausios pagrindinės teisės; ragina ES ir tarptautiniu lygmeniu parengti tarpvalstybinės darbuotojų migracijos mechanizmus, siekiant padidinti ir oficialiai įtvirtinti teisėtą migraciją;

83.  pripažįsta ES pastangas siekiant sukurti oficialius tarpvalstybinės darbuotojų migracijos kanalus, kuriems būtų skirta daugiau dėmesio, ir ragina dėti nuoseklesnes ir didesnes pastangas šiuo tikslu; pabrėžia, kad oficiali darbuotojų migracija yra viena iš priemonių, teikianti galimybių užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir gelbėti gyvybes;

84.  primygtinai ragina ES stiprinti bendradarbiavimą su NVO ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, taip pat užtikrinti tinkamą finansavimą ir koordinuotą pagalbą, siekiant gausiau keistis geriausia patirtimi, aktyviau rengti ir įgyvendinti politikos priemones ir vykdyti daugiau mokslinių tyrimų, įtraukiant ir vietos subjektus, ir ypač dėmesį sutelkiant į nukentėjusių asmenų galimybę kreiptis į teismą ir nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą;

85.  primena, kad pagal Direktyvą 2011/36/ES valstybės narės turėtų skatinti pilietinės visuomenės organizacijas ir glaudžiai su jomis bendradarbiauti, ypač rengiant politikos formavimo iniciatyvas, informacines ir informuotumo didinimo kampanijas, mokslinių tyrimų ir švietimo programas bei mokymus, taip pat stebint kovos su prekyba žmonėmis priemones ir vertinant jų poveikį; be to, pažymi, kad NVO taip pat turėtų padėti ankstyvo nukentėjusių asmenų nustatymo, pagalbos ir paramos jiems srityje; tvirtina, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad NVO būtų apsaugotos nuo atsakomųjų veiksmų, grasinimų ir bauginimo, be to, joms turėtų būti taikoma išimtis dėl baudžiamojo persekiojimo, jei jos padeda nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims, neturintiems teisėto statuso;

86.  ragina ES, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę ypatingą dėmesį skirti problemų, kurias kelia prekyba žmonėmis krizių aplinkybėmis, pvz., per gaivalines nelaimes ir ginkluotus konfliktus, prevencijai ir kovai su jomis, kad būtų mažinama nukentėjusių asmenų priklausomybė nuo prekiautojų žmonėmis ir kitų nusikalstamų tinklų; pabrėžia, kad apsauga turi būti užtikrinta visiems, kurie turi į ją teisę pagal tarptautines ir regionines konvencijas;

87.  atkreipia dėmesį į tai, kad asmenys, dėl staigių ar progresuojančių su klimatu susijusių permainų, neigiamai paveikusių jų gyvenimus ar gyvenimo sąlygas, priversti palikti įprastus namus, susiduria su dideliu pavojumi nukentėti nuo prekybos žmonėmis; pabrėžia, kad toks su klimato kaita susijęs žmonių judumas turi reikšmingą ekonominį aspektą, nes žmonės gali netekti pragyvenimo šaltinio ar gali sumažėti šeimos pajamos, taigi kyla tiesioginė grėsmė, kad jie gali nukentėti nuo priverčiamojo darbo ar vergovės;

ES politika išorės veiksmų srityje prekybos žmonėmis klausimais

88.  pripažįsta ir remia ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus, kurio pareigybė buvo įsteigta siekiant pagerinti ES institucijų, agentūrų, valstybių narių, taip pat trečiųjų šalių ir tarptautinių veikėjų koordinavimą ir darną, darbą ir ragina koordinatorių toliau plėtoti konkrečius bendrus veiksmus ir priemones tarp ES, valstybių narių, trečiųjų šalių ir tarptautinių veikėjų, siekiant nustatyti nuoseklesnį ir veiksmingesnį bendradarbiavimą kuriant sistemas, kuriomis nustatomi ir apsaugomi nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys ir jiems teikiama pagalba, gerinama prekybos žmonėmis prevencija, siekiama sustiprinti baudžiamąjį prekeivių persekiojimą ir sukurti tinklą, kuris galėtų padėti spręsti kylančias problemas;

89.  primygtinai ragina ES dėti reikiamas pastangas tarptautiniu lygmeniu siekiant užkirsti kelią prekybai vergais ir ją uždrausti, palaipsniui ir kuo greičiau visiškai panaikinti visų formų vergiją;

90.  mano, kad prekybos žmonėmis prevencijos strategijose būtina atsižvelgti į šį reiškinį padedančius vykdyti veiksnius ir pagrindines jo priežastis bei aplinkybes, taip pat laikytis integruoto požiūrio, kuris suartintų visus veikėjus, įgaliojimus ir perspektyvas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu; laikosi nuomonės, kad prevencijos strategijos turėtų apimti kovą su skurdu, priespauda, nepagarba žmogaus teisėms, ginkluotais konfliktais ir ekonomine bei socialine nelygybe ir turėtų siekti sumažinti potencialių nukentėjusių asmenų pažeidžiamumą, mažinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų paslaugų teikiamų paslaugų paklausą, kuri gali būti laikoma viena iš pagrindinių priežasčių, didinti visuomenės švietimą ir panaikinti valstybės pareigūnų korupciją; be to, ragina visas valstybes veiksmingai įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Palermo protokolą;

91.  ragina visas valstybes nares ratifikuoti visas atitinkamas tarptautines priemones, susitarimus ir teisinius įsipareigojimus, įskaitant Stambulo konvenciją, ir labiau stengtis, kad kova su prekyba žmonėmis būtų veiksmingesnė, labiau koordinuota ir nuoseklesnė; skatina ES paraginti ratifikuoti visus atitinkamus tarptautinius dokumentus;

92.  ragina ES atstovus vykdant visų lygių dialogą su trečiųjų šalių kolegomis, įgyvendinant bendradarbiavimo programas ir dalyvaujant daugiašaliuose bei regioniniuose forumuose, taip pat darant viešus pareiškimus ypatingą dėmesį skirti prekybai žmonėmis;

93.  ragina ES persvarstyti kovai su prekyba žmonėmis skirtas savo pagalbos programas, kad finansavimas taptų tikslingesnis ir kad kova su prekyba žmonėmis būtų atskira bendradarbiavimo sritis; atsižvelgdamas į tai, skatina didinti išteklius tarnyboms, sprendžiančioms prekybos žmonėmis klausimus ES institucijose; primygtinai ragina Komisiją nuolat iš naujo įvertinti savo prioritetinių šalių sąrašą, įskaitant ir atrankos kriterijus, siekiant užtikrinti, kad jie atspindėtų tikrovę konkrečiose vietovėse ir būtų lankstesni ir lengviau pritaikomi prie kintančių aplinkybių ir naujų tendencijų;

94.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinant kovos su prekyba žmonėmis teisines priemones, taip pat išplėtoti prekybos žmonėmis apibrėžtį, įtraukiant į ją nuorodas į naujus prekybos žmonėmis būdus;

95.  ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinti veiksmus, susijusius su kova su prekyba žmonėmis, numatytus dabartiniame ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir laikantis ES kovos su prekyba žmonėmis strategijos;

96.  ragina Komisiją įvertinti būtinybę peržiūrėti būsimosios Europos prokuratūros įgaliojimus, kad ją įsteigus ji būtų įgaliota kovoti su prekyba žmonėmis;

97.  ragina ES kovos su prekyba žmonėmis politiką padaryti veiksmingesnę labiau ją integruojant į platesnio masto ES saugumo, moterų ir vyrų lygybės, ekonomikos augimo, kibernetinio saugumo, migracijos ir išorės santykių strategijas;

98.  ragina visas ES institucijas ir valstybes nares laikytis nuoseklios vidaus ir išorės politikos ES santykiuose su visomis trečiosiomis šalimis sutelkiant dėmesį į žmogaus teises, vadovaujantis pagrindinėmis Sąjungos vertybėmis, ir visų pirma panaudojant ekonominius ir prekybos santykius kaip poveikio priemones;

99.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad žmogaus teisės, lyčių lygybė ir kova su prekyba žmonėmis ir toliau būtų svarbiausi ES vystymosi politikos ir partnerystės su trečiosiomis šalimis aspektai; ragina Komisiją, rengiant naujas vystymosi politikos priemones ir peržiūrint esamas politikos priemones, nustatyti priemones, kuriose atsižvelgiama į lyčių aspektą;

100.  pabrėžia, kad moterims ir mergaitėms suteikus daugiau ekonominių ir socialinių galių sumažėtų jų pažeidžiamumas tapti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiais asmenimis, ir ragina Komisiją tęsti tikslinius veiksmus, pagal kuriuos lyčių lygybės aspektas įtraukiamas į visas vystymosi operacijas ir užtikrinama, kad jis kartu su moterų teisėmis išliktų darbotvarkėje vykstant politiniam dialogui su trečiosiomis šalimis;

101.  pabrėžia darnaus vystymosi tikslų, visų pirma darnaus vystymosi tikslo Nr. 5.2, kuriuo raginama panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites viešose ir privačiose srityse, taip pat prekybą žmonėmis ir seksualinį bei kitų rūšių išnaudojimą, svarbą;

102.  ragina ES remti trečiųjų šalių pastangas nustatyti daugiau nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų, teikti jiems paramą ir vėl integruoti į visuomenę, vykdyti aktyvesnį baudžiamąjį persekiojimą už prekybą žmonėmis, priimti ir įgyvendinti tinkamus teisės aktus, su tarptautiniais standartais suderinti teisines apibrėžtis, procedūras ir bendradarbiavimą;

103.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teisėsaugos pareigūnams, įskaitant dirbančius tokiose agentūrose, kaip „Frontex“, Europolas ir EASO, taip pat kitiems pareigūnams, kurie gali susidurti su nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiais asmenimis arba galinčiais nukentėti asmenimis, būtų rengiami tinkami mokymai ir jie galėtų nagrinėti prekybos žmonėmis atvejus taikydami integruotą tarpsektorinį požiūrį, ypač daug dėmesio skiriant specialiems moterų, vaikų ir kitoms pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų, pvz., romų ir pabėgėlių, poreikiams ir būdams skatinti ir visapusiškai apsaugoti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis bei kitus, kad jie praneštų apie prekiautojus žmonėmis;

104.  mano, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys iš trečiųjų šalių tinkle turi būti nustatomi kuo ankstesniu etapu ir kad didesnės pastangos turi būti dedamos pasienyje, siekiant nukentėjusius asmenis nustatyti jiems atvykstant į ES; ragina valstybes nares bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis tobulinant esamas gaires, kuriomis remdamiesi konsulinės tarnybos ir pasieniečiai galėtų nustatyti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis, ir šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu keistis geriausia praktika, ypač susijusia su pasienyje vykdomais pokalbiais; taip pat pabrėžia, kad sienų ir pakrančių apsaugos pareigūnams būtina prieiga prie Europolo duomenų bazių;

105.  ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis siekiant kovoti su visų formų prekyba žmonėmis, ypatingą dėmesį skiriant prekybos žmonėmis lyčių aspektui tam, kad būtų tikslingai kovojama su vaikų santuokomis, moterų ir mergaičių seksualiniu išnaudojimu ir sekso turizmu; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) vykdyti aktyvesnę Chartumo proceso veiklą ir padidinti konkrečių įgyvendinamų projektų skaičių ir įtraukti daugiau aktyviai dalyvaujančių šalių.

106.  prašo Komisijos, Europos Vadovų Tarybos ir EIVT derybose su trečiosiomis šalimis dėl tarptautinių, readmisijos ir bendradarbiavimo susitarimų akcentuoti, kad trečiosios šalys turi veiksmingai kovoti su prekyba žmonėmis, aktyviau traukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius ir stiprinti nukentėjusių asmenų apsaugą;

107.  ragina ES sutelkti pastangas į kovą su prekyba žmonėmis ir kontrabanda; primygtinai ragina ES ir valstybes nares atkreipti dėmesį į tai, kad reikia nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis atskirti nuo pabėgėlių ir migrantų arba nuo kitų nuo pažeidimų ir prievartos neteisėtai juos gabenant per valstybės sieną nukentėjusių asmenų;

108.  pabrėžia parengiamųjų darbų ir tarptautinių civilinių policijos misijų mokymų, taip pat diplomatų, ryšių palaikymo pareigūnų ir konsulinių ir vystomojo bendradarbiavimo pareigūnų mokymų būtinumą siekiant pagerinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų nustatymą; mano, kad šių grupių mokymai yra būtini, nes jie dažnai yra pirmieji nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų kontaktiniai asmenys, ir mano, kad reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad šie pareigūnai turėtų prieigą prie tinkamos medžiagos, skirtos asmenims, kuriems kyla grėsmė nukentėti nuo prekybos žmonėmis, informuoti;

109.  primena, kad 2015 m. spalio 7 d. pradėjus Europos Sąjungos karinės operacijos Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED, dar vadinama operacija „Sofija“) antrą etapą, sudarytos sąlygos konkrečiai kovoti su prekyba žmonėmis duodant leidimą atviroje jūroje vykdyti įsilaipinimą į laivus ir valtis, jų apieškojimą, konfiskavimą ir nukreipimą, jeigu įtariama, kad jie naudojami prekybai žmonėmis; mano, kad iki šiol Italijos teisėsauga yra sulaikiusi 48 įtariamus neteisėtai žmones gabenančius asmenis ir prekiautojus; ragina ES tęsti ir intensyviau vykdyti savo operacijas Viduržemio jūroje;

110.  ragina ES rasti apčiuopiamų sprendimų, kaip migrantams ir pabėgėliams suteikti teisėtų, nuo išnaudojimo apsaugotų ir saugių būdų patekti į ES; primena valstybėms narėms ir ES, kad jos turi laikytis tarptautinės teisės, įskaitant ir negrąžinimo principą, taikydamos visas savo politikos kryptis, ypač susijusias su migracija; primena, kad priimančioji valstybė ir kilmės šalis nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims turėtų užtikrinti saugų savanorišką grąžinimą, o tais atvejais, kai tokia repatriacija keltų pavojų jų ar jų šeimos saugumui – pasiūlyti teisėtas alternatyvas; yra įsitikinęs, kad priimančioji šalis ir kilmės šalis turi užtikrinti reikiamas saugumo ir reintegracijos sąlygas, kai nuo nukentėjęs asmuo grįžta;

111.  ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis Jungtinių Tautų Chartijos ir prieglobsčio teisės principų.

112.  ragina ES skatinti programas, kuriomis remiama migrantų ir pabėgėlių integracija įtraukiant pagrindinius veikėjus iš trečiųjų šalių, taip pat kultūros tarpininkus, nes tai būtų naudinga didinant bendruomenių informuotumo apie prekybos žmonėmis lygį ir siekiant padaryti jas labiau atsparesnes organizuoto nusikalstamumo skverbimuisi;

113.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas siekiant apsaugoti ir rasti visus pabėgėlius ar migrantus, visų pirma vaikus, kurie dingo atvykę į Europą;

114.  palankiai vertina Europolo veiksmus, visų pirma pasitelkiant ryšių punktą „Twins“, siekiant nustatyti asmenis, vykstančius į trečiąsias valstybes vaikų išnaudojimo tikslais; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Europolu – užtikrinti, kad būtų sistemingai ir sparčiai keičiamasi duomenimis;

115.  primena, kad prieš sudarydama vizų režimo liberalizavimo susitarimą Komisija privalo įvertinti atitinkamos trečiosios valstybės keliamą riziką, visų pirma, neteisėtos migracijos srityje; pabrėžia, kad prekybos žmonėmis tinklai gali naudotis ir legaliais migracijos keliais; todėl prašo Komisijos veiksmingą atitinkamų trečiųjų valstybių bendradarbiavimą kovos su prekyba žmonėmis srityje įtraukti į kriterijus, kuriuos reikia tenkinti norint sudaryti vizų režimo liberalizavimo susitarimą;

116.  pabrėžia, kad ES reikia įpareigojančio ir privalomo teisėkūros požiūrio į perkėlimą į ES, kaip nustatyta Komisijos migracijos darbotvarkėje; pažymi, kad humanitarinis priėmimas gali būti naudojamas kaip papildoma perkėlimo į ES priemonė, siekiant skubiai suteikti – dažnai laikiną – apsaugą pažeidžiamiausiems asmenims, kai kyla tokia būtinybė, pvz., nelydimiems nepilnamečiams, neįgaliems pabėgėliams arba asmenims, kuriems būtina skubi medicininė evakuacija;

117.  ragina ES dalytis informacija su trečiosiomis šalimis kuriant standartizuotą sistemą, skirtą kokybiniams ir kiekybiniams prekybos žmonėmis duomenims rinkti ir analizuoti, siekiant ES ir trečiosiose šalyse sukurti bendrą ar bent palyginamą šabloną, skirtą duomenims, susijusiems su visais žmonėmis aspektais, rinkti ir analizuoti; primygtinai pabrėžia, kad būtina skirti pakankamai lėšų duomenų rinkimui ir moksliniams tyrimams prekybos žmonėmis srityje;

118.  ragina ES parengti naują kovos su prekyba žmonėmis strategiją, kuri bus įgyvendinama po 2016 m., kurioje bus tvirtesnis ir labiau susitelkta į išorės aspektą ir kurioje dar didesnė pirmenybė bus teikiama partnerystės darinių su ES nepriklausančių kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalių pilietine visuomene, vyriausybėmis ir privačiuoju sektoriumi kūrimui ir finansiniams bei ekonominiams prekybos žmonėmis aspektams;

o
o   o

119.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) ir ES delegacijoms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.
(2) Žr. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ataskaitos „Kova su prekyba žmonėmis ir pagalba pažeidžiamiems migrantams. Metinė 2011 m. veiklos ataskaita“ (angl. „Counter Trafficking and Assistance to Vulnerable Migrants Annual Report of Activities 2011“) 23 psl.

Teisinis pranešimas