Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2016 m. rugsėjo 13 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Sanglaudos politika ir mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos, skirtos pažangiosios specializacijos (RIS3) iniciatyvai
 Europos teritorinis bendradarbiavimas. Geriausia patirtis ir novatoriškos priemonės
 Išmetamųjų teršalų matavimo automobilių sektoriuje tyrimai
 Prašymas atšaukti Istváno Ujhelyiʼaus (István Ujhelyi) imunitetą
 Prašymas ginti Rosario Crocettos (Rosario Crocetta) privilegijas ir imunitetus
 Prašymo atšaukti Sotirioso Zarianopouloso (Sotirios Zarianopoulos) imunitetą
 ES ir Kinijos susitarimas, susijęs su Kroatijos įstojimu ***
 ES ir Urugvajaus susitarimas, susijęs su Kroatijos įstojimu ***
 Audito Rūmų nario skyrimas: Lazaros Stavrou Lazarou
 Audito Rūmų nario skyrimas: João Alexandre Tavares Gonçalves de Figueiredo
 Audito Rūmų nario skyrimas: Leo Brincat
 Statistika, susijusi su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai) ***II
 Gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistika ***I
 Naujo energijos rinkos modelio kūrimas
 ES šildymo ir vėsinimo strategija
 MVĮ konkurencingumo didinimas
 ES Alpių regiono strategija
 ES patikos fondas Afrikai: poveikis vystymuisi ir humanitarinė pagalba
 Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimas

Sanglaudos politika ir mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos, skirtos pažangiosios specializacijos (RIS3) iniciatyvai
PDF 373kWORD 127k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos ir mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, skirtų pažangiosios specializacijos (RIS3) iniciatyvai (2015/2278(INI))
P8_TA(2016)0320A8-0159/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 4, 162 ir 174–178 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veikimo sąlygas(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 22 d. Komisijos brošiūrą „Investicijų planas Europai. Naujos Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir ESIF finansavimo derinimo gairės“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ (COM(2014)0339),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos paskelbtas gaires „Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir su konkurencingumu susijusių programų sinergijos užtikrinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010)0553),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijų rezultatų skaičiavimas Europoje. Naujo rodiklio kūrimas“ (COM(2013)0624),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 4 d. Regionų komiteto nuomonę „Vyresnių žmonių aktyvumas: inovacijos, pažangi sveikatos apsaugos sistema, geresnė gyvenimo kokybė“(10),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 30 d. Regionų komiteto nuomonę „Atotrūkio inovacijų srityje mažinimas“(11),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 7 d. Regionų komiteto nuomonę „Paramos priemonės pradedančiųjų aukštųjų technologijų įmonių ekosistemoms kurti“(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, apimantį gaires politikos formuotojams ir vykdomosioms institucijoms „Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir su konkurencingumu susijusių programų sinergijos užtikrinimas“ (SWD(2014)0205),

–  atsižvelgdamas į bandomąjį projektą „Sanglaudos politika ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros fondų sąveika: kompetencijos laiptai“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento parengiamuosius veiksmus Rytų Makedonijos ir Trakijos regione,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8–0159/2016),

A.  kadangi šiuo ekonomikos, finansų ir socialinės krizės laikotarpiu ES turi padidinti pastangas kuriant pažangų, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą;

B.  kadangi mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (MTTPI) stiprinimas yra vienas iš investavimo prioritetų pagal Europos regioninės plėtros fondo 2014–2020 m. nuostatas; kadangi įvairiose ES valstybėse parama inovacijoms labai skiriasi, visų pirma kai kalbama apie žinių ir technologijų panaudojimą inovacijų skatinimo srityje;

C.  kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu valstybės narės pirmą kartą įpareigojamos parengti nacionalines ir (arba) regionines pažangiosios specializacijos strategijas, į verslininkystės procesą įtraukiant nacionalines ir regionines valdymo institucijas ir suinteresuotuosius subjektus, pvz., aukštojo mokslo institucijas, pramonės ir socialinius partnerius;

D.  kadangi pažangioji specializacija apima ir sujungia skirtingas politikos priemones, įskaitant susijusias su verslumu, švietimu ir inovacijomis, kad regionai, sutelkdami dėmesį į savo stipriąsias puses ir konkurencinį pranašumą, galėtų nustatyti ir atrinkti prioritetines vystymosi sritis ir susijusias investicijas;

E.  kadangi RIS3 turėtų padėti Europos ekonomikai tapti labiau konkurencingai, plėtoti Europos pridėtinę vertę inovacijų srityje, sukurti daugiau geresnių aukštos kokybės darbo vietų, pasinaudoti įvairiapuse nauja patirtimi; kadangi RIS3 turėtų prisidėti skleidžiant geriausią patirtį ir ugdant naują verslumo dvasią, kuri kartu su veikiančia bendrąja skaitmenine rinka ir pažangiąja specializacija galėtų paskatinti naujus gebėjimus ir žinias, inovacijas ir užimtumą, kad būtų geriau pritaikomi mokslinių tyrimų rezultatai ir pasinaudojama visų formų inovacijomis;

F.  kadangi RIS3 strategijos kūrimas apima kelių suinteresuotųjų šalių valdymo mechanizmų kūrimą, nustatant didžiausią strateginį potencialą turinčias sritis pagal vietą, nustatant strateginius prioritetus ir paskiriant veiksmingą palaikymo paslaugą įmonėms, kad būtų padidintas žiniomis grindžiamas regiono vystymosi potencialas;

G.   kadangi RIS3 prisidedama prie veiksmingo ES lėšų naudojimo, daromas poveikis visoms Sąjungos valstybėms narėms ir regionams, realizuojant visų regionų potencialą, tokiu būdu RIS3 padeda ES mažinti atotrūkį inovacijų srityje Sąjungos viduje ir už jos ribų, kad ji taptų konkurencingesnė pasauliniu lygmeniu;

H.   kadangi laiku vykdomas ir sėkmingas RIS3 įgyvendinimas valstybėse narėse labai priklauso nuo jose didėjančių administracinių gebėjimų programavimo, biudžeto valdymo, įgyvendinimo ir vertinimo pagal politikos programą srityje, siekiant sustiprinti privačiąsias investicijas į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas; kadangi įgyvendinant RIS3 reikia atsižvelgti į tai, kad atlikus pradinį pažangiosios specializacijos strategijų vertinimą gautas nevienalytis vaizdas, visų pirma dėl pasirinktų prioritetų, kurie dažnai yra pernelyg bendro pobūdžio arba nepakankamai susiję su regiono ekonominėmis ir inovacijų struktūromis, tai reiškia, kad pažangiosios specializacijos strategijas reikia patobulinti šiuo požiūriu;

I.  kadangi RIS3 platforma padeda dalyvaujantiems regionams dalytis žiniomis ir jas perduoti iš apačios į viršų ir tarpusavyje; kadangi šiam procesui turėtų būti skiriamas prioritetas kuriant ir vykdant būsimas pažangiosios specializacijos iniciatyvas;

Esminis RIS3 vaidmuo atsižvelgiant į sanglaudos politikos indėlį siekiant strategijos ,,Europa 2020“ tikslų

1.  pabrėžia, kad pažangiosios specializacijos strategijos remia paramos telkimą pagal temas ir strateginį Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI) programavimą ir suteikia geresnio orientavimosi į rezultatus galimybę vietose, taip prisidėdamos prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo; pabrėžia, kad šių strategijų tikslas – užtikrinti žiniomis paremtą tvarų augimą, darnų vystymąsi ir aukštos kokybės darbo vietas visuose regionuose – ne tik išsivysčiusiose teritorijose, bet ir pereinamojo laikotarpio regionuose, taip pat mažiau išsivysčiusiuose ir kaimo regionuose bei salose;

2.  reikalauja, kad būtų visapusiškai laikomasi naujų ex ante nuostatų dėl ESI fondų skyrimo sąlygų siekiant užtikrinti, kad veiktų pažangiosios specializacijos strategijos;

3.  ragina visus susijusius veikėjus plėtoti RIS3 remiantis kiekvieno regiono turimų pajėgumų, turto ir kompetencijos analize ir susitelkti į verslininkystės atradimą siekiant nustatyti besiformuojančias pažangiosios specializacijos nišas ar konkurencinius pranašumus, taip pat paskatinti tvirtesnę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, visuomet vengiant galimų viešojo ir privačiojo sektorių interesų konfliktų;

4.  pritaria plačiai inovacijų apibrėžčiai, kad tai reiškia idėjos transformaciją į naują ar patobulintą gaminį ir paslaugą, kuris pristatomas rinkai, į naują ar patobulintą veiklos procesą, kuris naudojamas pramonėje ir versle, arba į naują požiūrį į socialinę paslaugą;

5.  prašo regionų sukurti novatoriškų paramos paslaugų schemas tam, kad papildytų arba pakeistų esamas paramos paslaugas, kad tam tikras regionas visapusiškai realizuotų savo konkurencinį potencialą, o įmonėms būtų lengviau įsisavinti naujas žinias ir technologijas, norint išsaugoti savo konkurencingumą, taip pat siekiant užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų ištekliai pasiektų kritinę masę;

6.  prašo Komisijos suderinti Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, kad ESI fondai galėtų siūlyti pažangumo ženklo sąlygas;

7.  prašo nacionalines valdžios institucijas investuoti į regionų žvalgybą ir didelių duomenų gavybą, kad jie galėtų tiek įrodyti jų unikalų konkurencinį pranašumą, tiek ir suvoktų regioninių įmonių tendencijas pasaulinėje vertės grandinėje;

8.  laikosi nuomonės, kad S3 platforma, sukurta Komisijos Regioninės ir miestų politikos GD ir veikianti Jungtiniame tyrimų centre Sevilijoje, atlieka svarbų vaidmenį, teikdama regionams su jų inovacijų strategijomis susijusius patarimus ir nustatydama lyginamuosius standartus, padedama atsiliekantiems regionams ir gerindama daugiapakopį valdymą ir regionų sąveiką, teikdama informaciją, metodiką, žinias ir patarimus nacionaliniams ir regioniniams politikos formuotojams; pabrėžia, kad ši platforma turėtų nuolat atnaujinti savo duomenų bazę, atsižvelgiant į regionų ir miestų vietinius poreikius, ypatumus ir prioritetus;

9.  laikosi nuomonės, kad vykdant su S3 platforma Sevilijoje susijusią veiklą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama atsiliekantiems regionams, visų pirma jiems turėtų būti padedama kurti ir pritaikyti savo strategijas;

10.  mano, kad mažesniems regionams kyla problemų kuriant ir įgyvendinant strategijas, ir ragina rengti pasiūlymus dėl paramos tokiems regionams didinimo, kad būtų sustiprintas S3 strategijų įgyvendinimas ir dalijimasis geriausia patirtimi;

11.  palankiai vertina Komisijos dėmesį atsiliekantiems regionams, kurių skaičius naujausiame bandomajame projekte, susijusiame su Europos Parlamento parengiamaisiais veiksmais Rytų Makedonijos ir Trakijos regione, buvo padidintas iki 8 valstybių narių regionų iki 2017 m. pabaigos;

12.  palankiai vertina tai, kad tęsiama Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato sukurtos „Regional Innovation Monitor Plus“ (RIM Plus) platformos veikla, kad sukurtas Mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo centras (angl. RIO), kurį įsteigė Mokslinių tyrimų direktoratas, ir įvairius su politika susijusius mokslinių tyrimų centrus Jungtinio tyrimų centro generaliniame direktorate (EK), kurie teikia išsamius duomenis, rodiklius ir gaires nacionaliniams ir regioniniams S3 suinteresuotiesiems subjektams;

13.  laukia būsimos informacijos apie Europos inovacijų tarybą, kad taikant „vieno langelio“ principą būtų sukurta inovatoriams skirta tarnyba, veikianti kaip tiltas, jungiantis mokslo laimėjimus su įmonių ir valdžios institucijų poreikiais Europoje;

14.  primena, kad viešasis finansavimas vis dar yra galingas inovacijų variklis; ragina susijusias valdžios institucijas atidžiau stebėti finansinių priemonių taikymą, nes inovacijos neturėtų remtis vien dotacijomis, bet turėtų sugebėti rasti ir alternatyvių finansavimo šaltinių, pvz., paskolas ir garantijas, kartu išlaikant dotacijų ir alternatyvių finansavimo priemonių (viešojo ir privačiojo finansavimo) pusiausvyrą;

Daugiapakopis valdymas ir jo galia

15.  apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės nusprendė taikyti nacionalines RIS3, nesuteikdamos galimybės vietos ir regionų valdžios institucijoms pateikti savo nuomonės, taip pakenkdamos iš apačios į viršų nukreiptam verslininkystės atradimo procesui, kurį turėtų įtvirtinti RIS3; pabrėžia regioninio požiūrio svarbą, nes šių strategijų įgyvendinimas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei bus grindžiamas vietos ir regionų ištekliais; ragina susijusias valstybes nares persvarstyti galimybę pakeisti nacionalines RIS3 regioninėmis, kad nebūtų praleista proga pasinaudoti ekonomikos augimo galimybėmis, taip pat ragina derinti nacionalines ir regionines S3 strategijas, kai tinkama, kad jos prireikus būtų pritaikytos prie ateities poreikių ir tvaraus vystymosi reikalavimų, ypač maisto ir energetikos sektoriuose; apgailestauja, kad nesilaikoma Bendrųjų nuostatų reglamento 5 straipsnyje įtvirtinto partnerystės principo; ragina valstybes nares gerbti partnerystės principą visuose partnerystės susitarimo ir veiklos programų rengimo ir įgyvendinimo etapuose;

16.  mano, kad vyriausybės ir susijusių veiklos vykdytojų regionuose bendradarbiavimo kokybė turės lemiamą įtaką RIS3 strategijai ir ženkliai sumažins netinkamų prioritetų pasirinkimo riziką; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu konsultuotis su įmonėmis, visų pirma MVĮ, kadangi inovacijų vizija bus sėkminga tik tuo atveju, jei įmonės turės atitinkamų galimybių jas įgyvendinti praktiškai;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus geresnis koordinavimas visais valdymo lygmenimis siekiant paskatinti regioninių strategijų viziją „iš viršaus į apačią“, įskaitant visas pažangiosios specializacijos valdžios institucijas ir suinteresuotuosius asmenis, taip pat ekspertus, pilietinę visuomenę ir galutinius vartotojus, kad būtų galima įveikti uždarą mąstymą; pažymi, kad valstybėms narėms nepriėmus atitinkamų reglamentų sukuriamos kliūtys investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas vykdymui;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad pilietinė visuomenė atliko ribotą vaidmenį įgyvendinant RIS3 strategijas, ir ragina sustiprinti jos dalyvavimą per platformas ir bendradarbiavimo partnerystes, nes tai gali padėti geriau suformuoti strategijas ir sustiprinti bendradarbiavimą su visuomene bei užtikrinti geresnį valdymą;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad glaudus veiklos programų ir RIS3 derinimas yra svarbus viso įgyvendinimo etapo metu;

20.  ragina stiprinti ES institucijų (EP ir Tarybos) taip pat vykdomojo lygmens (Komisijos ir nacionalinių vykdomųjų institucijų) dialogą ir bendradarbiavimą, kad būtų sukurta inovacijoms ir moksliniams tyrimams palanki sistema ir sustiprintas RIS 3 įgyvendinimas atsižvelgiant į būsimą 2014 m. daugiametės finansinės programos peržiūrą;

21.  ragina Komisiją ir kitas atsakingas institucijas teikti papildomą pagalbą toms valstybėms narėms, kurioms ji reikalinga įgyvendinant RIS3 strategiją;

22.  ragina toliau dėti pastangas siekiant paskatinti keisti mentalitetą ir propaguoti naujoviškus politinius metodus siekiant suaktyvinti bendradarbiavimą regiono viduje, regioninį bendradarbiavimą, tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat vykdomą per makroregionus, taikant jau turimas priemones, pvz., INTERREG, kad strategijose būtų toliau stiprinama Europos pridėtinė vertė;

23.  primena, kad svarbu pabrėžti socialines inovacijas, kurios gali padėti sukurti naujus verslo modelius ir kultūrą, taip užtikrindamos tinkamą aplinką žiedinei ekonomikai įgyvendinti;

24.  ragina Komisiją pateikti integruotą pranešimą apie RIS3 strategijų pridėtinę vertę ir jų įgyvendinimą veiklos programose, taip pat pateikti pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų 7-ojoje sanglaudos ataskaitoje;

25.  apgailestauja dėl regionų tarpusavio bendradarbiavimo, grindžiamo pažangiosios specializacijos tema, stokos; pažymi, kad bendroji strateginė programa suteikia galimybę panaudoti iki 15 proc. fondų pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą (Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą) tokiam bendradarbiavimui už savo regiono ribų; pabrėžia, kad pranešimo „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ 16.3 straipsnyje nurodyta, kad iki šiol šios galimybės yra išnaudojamos nepakankamai; ragina valstybės nares ir regionines valdžios institucijas geriau išnaudoti siūlomas galimybes;

26.  ragina plėtoti lankstumo ir koordinavimo mechanizmus, kad būtų galima susieti RIS3 proceso rezultatus su programos „Horizontas 2020“ ir kitų programų įgyvendinimu; ragina regionus vykdyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą naudojantis, pvz., „Vanguard“ iniciatyva, Pažangumo ženklo iniciatyva, Keitimosi žiniomis platforma (KEP), S3 platformomis, Kompetencijos laiptais ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) koordinavimo centrams skirtomis regionų inovacijos programomis; ragina palengvinti strateginių grupių partnerysčių vystymą, siekiant paskatinti investicijas, padidinti koordinavimą, sukurti sąveikas ir skatinti keitimąsi nuomonėmis siekiant išvengti dubliavimosi ir neveiksmingo viešųjų lėšų naudojimo;

27.  ragina nacionalines ir Europos institucijas tęsti atotrūkio inovacijų srityje stebėseną ne tik tarp ES valstybių narių ir NUTS 2 regionuose, bet vis labiau ir pačiose valstybėse narėse;

28.  mano, kad reikėtų supaprastinti procedūras ir mažinti strategijų administracinio proceso kliūtis;

29.  ragina atitinkamas valdžios institucijas visais lygmenimis supaprastinti procedūras ir mažinti strategijų administracinio proceso kliūtis; ragina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, taip pat vykdant ES tarpregionines partnerystes, siekiant padidinti administracinius pajėgumus ir sėkmingai valdyti, įgyvendinti bei stebėti RIS3procesą, kartu neleidžiant kurti papildomų administracinių sluoksnių; ragina valdžios institucijas skirti pirmenybę moksliniams tyrimams ir inovacijoms tuose regionuose, kurie turi atitinkamą potencialą, bet stokoja investicijų šioje srityje;

30.  primygtinai ragina regionus ir valstybes nares geriau panaudoti turimą techninei pagalbai skirtą biudžetą siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų RIS3 įgyvendinimą;

31.  primena, kad pažangiosios specializacijos strategijos turėtų būti ir galinga priemonė socialinėms, aplinkos, klimato ir energetikos problemoms spręsti, taip pat priemonė žinių sklidimui ir technologinei diversifikacijai skatinti;

Geresnė sąveika siekiant paskatinti augimą ir darbo vietų kūrimą

32.  kritiškai vertina tai, kad nėra pakankamos ESI fondų ir kitų ES finansavimo priemonių sąveikos, nes tai sukelia kliūčių ES finansavimo koordinavimui, nuoseklumui ir integracijai, taip pat neleidžia pasiekti geresnių rezultatų ir poveikio; ragina skirti daugiau dėmesio ir ištirti, kaip pasiekti patobulinto strateginio požiūrio į sąveikas ir atsižvelgti į finansavimo priemonių derinimą, papildomumą ir jų potencialą tokiu būdu, kad būtų galima užtikrinti, jog naudojamasi visomis ES garantijomis investicijų platformoms finansuoti;

33.  pabrėžia, kad regionų lygmeniu reikia tęsti ir gilinti trigubos ir keturgubos spiralės požiūrius į pažangiąją specializaciją, įtraukiant viešojo administravimo įstaigas, įmones, universitetus ir piliečius; pabrėžia, kad dviejų pastarųjų dalyvių (t. y. aukštojo mokslo / mokslinių tyrimų institucijų ir piliečių organizacijų) vaidmuo turėtų būti sustiprintas naujajame ES programavimo laikotarpyje ir finansavimo tipuose;

34.  ragina padidinti paramą MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, nes didžioji jų dauguma yra esminių inovacijų lyderės ir ženkliai prisideda randant vietinius talentus įvairiose srityse bei samdo jaunus žmones;

35.  ragina toliau ieškoti patikimų rodiklių inovacijų veiklos rodikliams stebėti visais valdymo lygmenimis, geriau sutelkiant ir koordinuojant Eurostato ir kitų atsakingų Europos Komisijos generalinių direktoratų išteklius, taip pat atsižvelgiant į EBPO, ESPON ir kitų šios srities veikėjų, pvz., nacionalinių statistikos biurų, pasiekimus;

36.  pabrėžia, kad integruotas ir papildomas ESI fondų naudojimas kartu su programa „Horizontas 2020“ ir ESIF pagal 2016 m. vasario mėn. Komisijos paskelbtas gaires dėl ESI ir ESIF papildomumo, suteikia puikią galimybę paskatinti inovacijas regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, padidinant investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas patrauklumą, kad pritrauktų privatųjį kapitalą viešajam finansavimui papildyti; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas kuo geriau pasinaudoti galimybėmis sujungti šias priemones;

37.  ragina imtis veiksmų siekiant gauti reikalingą informaciją, kad būtų galima pasiekti įvairių sričių politikos ir priemonių, numatytų pagal RIS3, sąveiką, pvz., 2014–2020 m. sanglaudos politikos, pažangiosios specializacijos platformos, Europos įmonių grupių stebėjimo centro, Europos inovacijų partnerystės, Europos strateginio forumo, bazinių didelio poveikio technologijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros sąveiką;

38.  ragina regionus įgyvendinant savo RIS3 strategijas stiprinti atvirą inovacijoms mentalitetą ir ekosistemų bendradarbiavimą, pagrįstą keturgubos spiralės modeliu;

39.  pabrėžia, kad svarbu švietimą ir mokslinius tyrimus pritaikyti prie tikrųjų rinkos poreikių, siekiant užtikrinti, kad naujovės atitiktų paklausą ir prisidėtų prie ekonomikos augimo;

Pažangieji miestai kaip RIS3 skatinamoji priemonė

40.  primena, kad ES miestų teritorijos atlieka svarbų vaidmenį Sąjungos ekonominiame ir socialiniame vystymesi – jos yra įvairių veikėjų ir sektorių centrai, kuriuose derinami pažangaus, tvaraus ir įtraukaus augimo iššūkiai su galimybėmis ir kurie yra integruoto ir konkrečioms vietovėms pritaikyto požiūrio taikymo lyderiai; pabrėžia miesto vietovių svarbą stiprinant žmogiškuosius išteklius, infrastruktūrą ir investicijų potencialą inovacijų branduoliams vystyti;

41.  ragina Komisiją kuriant Europos miestų darbotvarkę atsižvelgti į RIS3 ir kitas inovacijų programas, visų pirma dėl integruotų teritorinių investicijų, kad būtų sukurta sinergija ir stiprūs saitai veiksmingam išteklių naudojimui;

42.  pabrėžia, kad svarbu palengvinti novatorišką skirtingų sektorių, trigubos spiralės ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, susijusį su Europos iššūkiais siekiant užtikrinti didesnį regionų ir miestų pažangumą, ekologiškumą ir siekiu, kad juose būtų maloniau gyventi ir dirbti;

43.  pabrėžia, kad reikia toliau visoje Europoje vystyti ir plėsti pažangių ir sujungtų miestų koncepciją; palankiai vertina tai, kad ES Tarybai pirmininkaujantys Nyderlandai pasirengę laikytis požiūrio „iš apačios į viršų“, suteikti galių miestams, koordinuojant su regioninėmis valdžios institucijomis parengti ES miestų darbotvarkę ir pažangiuosius miestus paversti puikiais miestais; atsižvelgdamas į tai, remia Amsterdamo pakto rengimą ir tai, kad jame daug dėmesio skiriama tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui, visų šalių, piliečių ir socialinių organizacijų ryšių stiprinimui, taip pat tvaraus ir socialiai įtraukaus vystymosi skatinimui;

44.  atkreipia dėmesį į skirtingų miestų tarpusavio bendradarbiavimo ir žinių mainų programų rėmimą pažangiosios specializacijos ir inovacijų srityje, pvz., į Komisijos remiamą schemą „Atviri ir gyvi pažangieji miestai“;

45.  pritaria Komisijos ir Tarybos iniciatyvoms, kuriomis skatinama ES miestų darbotvarkė Amsterdamo pakte; ragina Komisiją skatinti miesto ir regioninės politikos suderinimą; ragina Komisiją 7-ojoje sanglaudos ataskaitoje pateikti pasiūlymus dėl pažangiųjų miestų ir RIS3 iniciatyvų ir metodikos suderinimo;

Stebėsena ir vertinimas

46.  pažymi, kad nors dauguma regionų priėmė RIS3, nemažai jų dar turi įdėti pastangų, kad atitiktų ex ante nustatytas sąlygas; daugiausia problemų kelia stebėsenos mechanizmas, biudžeto sistema ir priemonės, skirtos privačiojo sektoriaus investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas skatinti;

47.  primena vietos ir regionų sprendimų priėmėjams apie jų įsipareigojimo naudoti RIS3 kaip ekonomikos keitimo priemonę savo regione svarbą, tokiu būdu darant poveikį ir ES politikai;

48.  palankiai vertina tai, kad šiose regioninėse strategijose daug dėmesio skiriama energetikai, sveikatai, informacinėms ir ryšių technologijoms, pažangioms medžiagoms, maistui, paslaugoms, turizmui, tvarioms inovacijoms ir transportui, bioekonomikai, gamybos sistemoms ir kultūros bei kūrybos sektoriams, o taip pat kitoms tam tikro regiono specializacijos sritims ir jo konkurencingiausiems sektoriams; tačiau apgailestauja, kad daugumoje strategijų trūksta detalumo, ir ragina patobulinti prioritetų nustatymo procesą, tokiu būdu išvengiant rizikos sutelkti visas strategijas į tas pačias temas; ragina rengti ne tik aukštųjų technologijų strategijas, bet ir paprastųjų technologijų ir socialinės inovacijos strategijas ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus siekti sektorių sąlyčio, nes jie gali paskatinti inovacijas;

49.  mano, kad nacionalinių pažangiosios specializacijos stebėjimo centrų rėmimas gali padėti sukurti stipresnes rodiklių sistemas RIS3 stebėsenai, visų pirma metodikos ir mokymų atžvilgiu;

50.  pastebi, kad, prireikus įrodyti unikalius susijusio regiono konkurencinius pranašumus, tam tikros RIS3 yra prastai aprašytos, o kitose nepateikta įrodymų apie suinteresuotųjų subjektų pajėgumą remti įmones dėl naujovių arba mokslininkų pajėgumą pateikti taikomuosius mokslinius tyrimus ir rasti komercinį rezultatų pritaikymą; taip pat pažymi, kad tam tikri regionai turi plačias strategijas ir pernelyg paprastus stebėsenos rodiklius; todėl primygtinai ragina padidinti valdžios institucijų pajėgumus surinkti ir įvertinti susijusią gautą informaciją ir sustiprinti koordinuotas regionų ir centrinių institucijų pastangas identifikuoti ir standartizuoti esamas duomenų bazes, kad jos būtų prieinamos suinteresuotiesiems subjektams;

51.  ragina ES ir valstybes nares strategijų įgyvendinimo kokybinių ir kiekybinių rodiklių nuolatinei (metinei ir laikotarpio vidurio) stebėsenai naudoti esamas priemones, pvz., Bendrijos inovacijų tyrimą, ir įtraukti į šį procesą visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinę visuomenę; pažymi, kad ir regionai, ir valstybės narės susiduria su panašiomis stebėsenos vertinimo problemomis, ir ragina regionus reguliariai skelbti jų tikslų siekimo ataskaitas, kad būtų galima geriau įvertinti RIS3 poveikį ir užtikrinti skaidrumą bei galimybes visuomenei susipažinti su stebėsenos duomenimis; tačiau žino, kad praeis daug metų, kol šios strategijos duos rezultatų, o todėl pradinė stebėsena turėtų būti pritaikyta atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius;

52.  ragina regionus ir valstybes nares aktyviai ir laiku įgyvendinti veiksmų planus, turint mintyje tai, kad ex ante sąlygos atitikčiai jų įgyvendinimo data yra 2016 m. gruodžio mėn.; prašo jų nustatyti ir įgyvendinti savo stebėjimo mechanizmą nuolat peržiūrint RIS3, daugiausia dėmesio skiriant toms investavimo nišoms, kuriose regioniniai inovacijų vykdytojai galėtų įgyti ar išlaikyti konkurencinį pranašumą;

53.  laikosi nuomonės, kad šioje srityje gali būti labai naudingas bendras dalyvavimas stebint ir vertinant susijusias priemones pagal RIS3 ir stebėsenos ir vertinimo suderinimas ataskaitoms apie skirtingas priemones; todėl ragina visus suinteresuotuosius subjektus ir sprendimų priėmėjus kurti jų sinergiją ir kurti tvarką, pagal kurią būtų renkami ir apdorojami duomenys iš politikos ir priemonių, įtrauktų į konkrečias RIS3;

54.  primena, kad net gerai „ant popieriaus“ parengta strategija neduos laukiamų rezultatų, jei įmonėms nebus užtikrinamos paramos paslaugos;

Pagrindinės išvados ir RIS3 ateitis

55.  apgailestauja dėl to, kad RIS3 dažnai pripažįstamas poreikis padėti įmonėms pasinaudoti visų formų inovacijomis, tačiau iš tikrųjų remiamos tik inovacijos, grindžiamos technologijos žiniomis; šiuo atžvilgiu siūlo, kad RSI3 būtų atsižvelgta ir kitų sričių, pvz., paslaugų arba kūrybos sektoriaus, inovacijas, ir primena apie visų tipų inovacijos sistemų ir institucijų svarbą, neatsižvelgiant į jų dydį ar į jų ryšį su vietos ar regioninėmis įmonių grupėmis;

56.  pažymi, kad norint Europoje išspręsti inovacijų atotrūkio problemą ir paskatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, RIS3 turi būti įgyvendinama tinkamai; pabrėžia, kad šiuo požiūriu labai svarbu skatinti strategijas pagal principą „iš apačios į viršų“ ir visais valdymo lygmenimis stiprinti kontrolę atsižvelgiant į RIS3 potencialą; šiuo požiūriu mano, kad valstybės narės, siekdamos padėti regionams parengti vertinimo ir stebėsenos mechanizmus, turėtų įtraukti savo nacionalines statistikos tarnybas;

57.  mano, kad į visiems procesams, įskaitant stebėsenos ir vertinimo procesus, turi būti taikomas dalyvavimo požiūris, nes tai padidins bendradarbiavimo mastą siekiant RIS3 tikslų;

58.  primygtinai ragina ES ir valstybes nares nepamiršti, kad ši priemonė turi būti perspektyvi, veikianti ir veiksminga, kad naudos gavėjai išvengtų biurokratinės naštos;

59.  prašo Komisijos paraginti 2017 m. atlikti strategijų peržiūrą siekiant padidinti jų veiksmingumą bei efektyvumą ir informuoti apie jų indėlį būsimai sanglaudos politikai ir mokslinių tyrimų ir inovacijų politikai po 2020 m., atsižvelgiant į pirmaisiais įgyvendinimo metais įgytą patirtį; prašo Komisijos paskelbti viešą konsultaciją ir prieš pateikiant 7-ąją sanglaudos ataskaitą surengti Europos masto konferenciją, kurioje dalyvautų Parlamentas, Regionų komitetas ir kiti suinteresuotieji subjektai;

60.  pripažįsta, kad pažangiosios specializacijos strategijos galėtų būti galingos priemonės sprendžiant problemas energetikos, efektyvaus išteklių vartojimo ir energetinio saugumo srityse;

61.  ragina Komisiją toliau remti S3 platformos vaidmenį, padėti padidinti strategijų detalumą ir išlaikyti dėmesį privačių investicijų svarbai;

62.  prašo Regioninės ir miestų politikos GD ir S3 platformos parengti ir plačiai paskleisti trumpą politikos dokumentą, apibūdinantį buvusios RIS3 įgyvendinimo patirtį, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims: 1) įgytos patirties SSGG analizei; 2) regionų įgytos patirties ir pagrindinių kliūčių, su kuriomis susidurta įgyvendinant kiekvieną iš RIS3 gairėse apibrėžtų veiksmų analizei; 3) rekomendacijoms ir standartizuotoms formoms, kad būtų galima nuolat tobulinti RIS3 ir geriau formuoti strategijas po 2020 m.; ir 4) žmogiškiesiems ištekliams, kurių reikia norint sėkmingai parengti ir įgyvendinti RIS3; mano, kad reikėtų skatinti ir remti mokslinius tyrimus ir inovacijų veiklą vykdančius regioninius tinklus, vykdant veiksmus, kuriais skatinama jų sėkmė ir skleidžiama įgyta patirtis, kad regionuose atitinkamas mąstymas būtų integruotas visais lygmenimis;

o
o   o

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 303.
(6) OL L 347, 2013 12 20, p. 281.
(7) OL L 347, 2013 12 20, p. 487.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0002.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308.
(10) OL C 225, 2012 7 27, p. 46.
(11) OL C 218, 2013 7 30, p. 12.
(12) OL C 415, 2014 11 20, p. 5.


Europos teritorinis bendradarbiavimas. Geriausia patirtis ir novatoriškos priemonės
PDF 387kWORD 139k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės (2015/2280(INI))
P8_TA(2016)0321A8-0202/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veikimo sąlygas(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(8),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(9),

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Europos Sąjungos 2020 m. teritorinė darbotvarkė. Integruojanti, pažangi ir tvari skirtingų regionų Europa“, suderintą neoficialiame ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą ir vystymą, susitikime, kuris įvyko 2011 m. gegužės 19 d. Gedelėje (Vengrija),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl ES valstybių narių pasirengimo veiksmingai ir laiku pradėti naująjį sanglaudos politikos programavimo laikotarpį(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl vėlavimo pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką(11),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į Šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą (COM(2014)0473),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“(12),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus(14),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(15),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės (COM(2013)0468) ir į atitinkamas 2013 m. spalio 22 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Naujas makroregionų vaidmuo užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė – teritorinio bendradarbiavimo Europoje skatinimo ir gerinimo priemonė“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 22 d. Komisijos brošiūrą „Investicijų planas Europai. Naujos Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir ESIF finansavimo derinimo gairės“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. paskelbtą Regionų komiteto nuomonę „Finansinės priemonės teritoriniam vystymui remti“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 2 d. Regionų komiteto deklaraciją „Bendrijos iniciatyvos dėl pasienio regionų (INTERREG) dvidešimtpenkmetis. Naujas postūmis tarpvalstybiniam bendradarbiavimui“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtą Regionų komiteto nuomonę „Teritorinė vizija 2050 m. Kokia ateitis?“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. Regionų komiteto nuomonę „Tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimas. Ar reikia geresnės reglamentavimo sistemos?“,

–  atsižvelgdamas į aiškinamąjį dokumentą „Apžvelgiant INTERREG 25-metį ir rengiantis būsimam teritoriniam bendradarbiavimui“, kurį parengė ES Tarybai pirmininkavęs Liuksemburgas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl „Bendrijos iniciatyvos dėl pasienio regionų (INTERREG) 25 metų sukaktis. Jos indėlis įgyvendinant Sanglaudos politikos tikslus“,

–  atsižvelgdamas į ES Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo iniciatyvą dėl konkrečių teisinių nuostatų, skirtų pasienio regionams, siekiant patenkinti šių teritorijų poreikius ir spręsti jose kylančius uždavinius „A tool for the attribution and application of specific provisions for the improvement of cross-border cooperation“(16),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ES masto viešąsias konsultacijas dėl likusių tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūčių, pradėtas 2015 m. rugsėjo 21 d. Europos bendradarbiavimo dienos proga(17),

–  atsižvelgdamas į rezultatus, gautus Komisijai 2015 m. pirmą kartą atlikus „Eurobarometro“ tyrimą siekiant išsiaiškinti ir pavaizduoti pasienio regionuose gyvenančių piliečių nuostatas, kad būtų galima vykdyti tikslingesnius ES veiksmus(18),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. EBPO ataskaitą „Regionai ir inovacijos: bendradarbiavimas tarpvalstybiniu mastu“,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto ataskaitą „2014 m. ETBG stebėsenos ataskaita. Strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas“(19),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0202/2016),

A.  kadangi pasienio regionuose gyvena apie 38 proc. Europos gyventojų ir kadangi ES susiduria su didele ekonomikos, finansų ir socialine krize, visais frontais itin žlugdančia moteris; kadangi ES turi į visas Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) politikos priemones ir veiklos metodus kaip vieną iš pagrindinių elementų įtraukti lyčių lygybę;

B.  kadangi visa apimantis ETB tikslas – sumažinti nacionalinių sienų įtaką, kad būtų mažinami regionų skirtumai, šalinamos likusios investavimo ir bendradarbiavimo nepaisant sienų kliūtys, stiprinama sanglauda ir skatinamas darnus ekonominis, socialinis, kultūrinis ir teritorinis vystymasis visoje Sąjungoje;

C.  kadangi ETB yra sudedamoji sanglaudos politikos dalis, nes ja didinama Sąjungos teritorinė sanglauda;

D.  kadangi valstybės narės gali naudotis ETB, kad atremtų dėl migracijos krizės kylančius iššūkius;

E.  kadangi vis dar tik nedaug Europos Sąjungos piliečių naudojasi visomis galimybėmis, kurias suteikia ES vidaus rinka ir laisvas judėjimas;

F.  kadangi taikant pasidalijamojo valdymo, daugiapakopio valdymo ir partnerystės principus ETB programos buvo parengtos vykdant kolektyvinį procesą, pagal kurį suburiami įvairūs Europos, nacionaliniai, regioniniai ir vietiniai subjektai, kad jie galėtų tarpvalstybiniu mastu spręsti bendras problemas ir supaprastinti keitimąsi gerąja patirtimi;

G.  kadangi reikia bendrai apsvarstyti ETB struktūrą 2020 m.;

ETB Europos pridėtinė vertė, geriausia patirtis ir indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų

1.  pažymi, kad ETB tapo vienu iš dviejų lygiaverčių 2014–2020 m. sanglaudos politikos tikslų, kuris įgyvendinamas pagal jam skirtą reglamentą; vis dėlto pabrėžia, kad ETB biudžetą sudaro 10,1 mlrd. EUR, t. y. vos 2,8 proc. sanglaudos politikos biudžeto, ir jis nesuderinamas su dideliais iššūkiais, su kuriais ETB turi susidoroti, be to, jis neatspindi jo didelės Europos pridėtinės vertės; atsižvelgdamas į tai, primena Parlamento nusivylimą derybų dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) rezultatais, ypač ETB skirtų asignavimų sumažinimu; yra įsitikinęs, kad kitu programavimo laikotarpiu padidinus ETB biudžetą bus padidinta sanglaudos politikos pridėtinė vertė; ragina griežčiau laikytis SESV 174 straipsnio dėl teritorinės sanglaudos, ypač atsižvelgiant į kaimo vietoves, pramonės pereinamojo laikotarpio vietoves bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčius regionus, pavyzdžiui, atokiausius regionus, labai retai apgyvendintus šiauriausius regionus bei salų, pasienio ir kalnuotus regionus; prašo Komisiją, įgyvendinant sanglaudos politiką, ypatingą dėmesį skirti vietovėms, kurių padėtis geografiniu ir demografiniu požiūriais yra nepalankiausia;

2.  pažymi, kad pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus ETB buvo pertvarkytas, siekiant užtikrinti didesnį poveikį susitelkiant į temas ir orientuojantis į rezultatus ir nedarant poveikio teritoriniam požiūriui, sudarant sąlygas ir toliau įgyvendinti regioninius prioritetus; mano, kad reikia skirti daugiau dėmesio ETB ypatumams; todėl ragina geriau įvertinti ETB programas siekiant įrodyti jų poveikį ir pridėtinę vertę;

3.  pripažįsta, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas (TVB) yra viena labai svarbi pasienio regionų, laikomų tikromis Europos integracijos laboratorijomis, vystymosi priemonė; pabrėžia, kad TVB 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. laikotarpiais išsiskyrė tuo, kad buvo aiškiai orientuotas į strategiškesnius prioritetu, ir šiais laikotarpiais buvo pasiekta geriausia praktika jungiamumo ir prieinamumo gerinimo, žinių ir inovacijų perdavimo, regioninės tapatybės stiprinimo, aplinkos problemų sprendimo, institucinių gebėjimų stiprinimo, sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo, darbo jėgos judumo, taip pat civilinės saugos, naujų partnerysčių kūrimo ir esamų stiprinimo srityse;

4.  pripažįsta, kad tarpvalstybiniu bendradarbiavimu prisidėta prie mokslinių tyrimų, naujovių ir žinių ekonomikos rėmimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir tvaraus transporto bei judumo skatinimo, taikant tarpvalstybinį požiūrį, taip pat prisidėta prie institucinių gebėjimų stiprinimo; pabrėžia, kad integruotas teritorinis metodas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra itin svarbūs sprendžiant aplinkos apsaugos klausimus, ypač vandens, biologinės įvairovės ir energetikos srityse;

5.  pripažįsta, kad tarpregioninis bendradarbiavimas sudarė sąlygas miestams ir regionams bendradarbiauti įvairiais klausimais ir temomis, įskaitant keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika, ir kad jis padidino daugelio regionų ir vietos politikos sričių veiksmingumą; mano, kad reikėtų panaikinti nemažą kaimo ir miestų vietovių vystymosi atotrūkį ir spręsti metropolinių regionų problemas;

6.  mano, kad efektyvesnis tarpvalstybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas daro geografinę vietovę patrauklesnę prekybos įmonėms – kuo veiksmingiau išnaudojamos vietos, regioninės ir tarpvalstybinės galimybės bei žmogiškasis kapitalas, kad būtų galima geriau patenkinti prekybos įmonių poreikius ir lūkesčius, tačiau kartu išvengti įmonių perkėlimo į trečiąsias šalis, ES regionų gyventojų skaičiaus mažėjimo ir didesnio nedarbo;

7.  yra įsitikinęs, kad ETB teikia didelę Europos pridėtinę vertę, nes, be kita ko, pagal plėtros ir kaimynystės politiką juo prisidedama prie taikos, stabilumo ir regioninės integracijos, taip pat visame pasaulyje skleidžiama geriausia patirtis; mano, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali suteikti pridėtinės vertės valdant migracijos krizę;

8.  pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu maždaug 41 proc. ETB ERPF lėšų(20) bus investuota į priemones aplinkai gerinti, 27 proc. į pažangaus augimo stiprinimą, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas, o 13 proc. bus skirta integraciniam augimui skatinti vykdant veiklą, susijusią su užimtumu, švietimu ir mokymu, be to, 33 programomis bus apskritai siekiama gerinti susisiekimą tarp skirtingų šalių; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 790 mln. EUR bus skirta instituciniams gebėjimams stiprinti, sukuriant arba stiprinant bendradarbiavimo struktūras ir didinant viešųjų paslaugų veiksmingumą;

9.  pabrėžia, kad vadovaujantis orientavimosi į rezultatus idėja reikia, kad ETB programomis būtų užtikrinamas aukštos kokybės projektų lygmens bendradarbiavimas ir būtų nustatytas naujo tipo vertinimas, kurį atliekant būtų atsižvelgiama į kiekvienos programos specifiką ir kuris padėtų sumažinti naudos gavėjų ir valdymo institucijų administracinę naštą; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas bendradarbiauti ir keistis informacija bei gerąja patirtimi, kad būtų galima atlikti vertinimus ir paskelbti gaires, susijusias su tuo, kaip orientavimasis į rezultatus gali būti geriau pritaikytas prie ETB specifikos; pripažįsta, kad visos ETB programų pridėtinės vertės negalima įvertinti vien kiekybiniais rodikliais, ir ragina Komisiją nustatyti daugiau kokybinių rodiklių, kurie geriau atspindėtų pasiektus teritorinio bendradarbiavimo rezultatus;

10.  susirūpinęs pažymi, kad vėluojama patvirtinti INTERREG programas, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sutelkti pastangas, kad jos būtų veiksmingai ir sėkmingai įgyvendinamos ir kad būtų pašalintos tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtys, taip siekiant išvengti kritinių problemų, jau paaiškėjusių per 2007–2013 m. programavimo laikotarpį; ragina Komisiją imtis visų reikiamų priemonių ETB programų įgyvendinimui paspartinti;

11.  apgailestauja, kad trūksta patikimų tarpvalstybinių duomenų ir įrodymų apie tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmingumą atsižvelgiant į veiklos rezultatų plano ataskaitų teikimą; todėl ragina Komisiją, Eurostatą ir valdymo institucijas bendradarbiaujant parengti bendrus vertinimo kriterijus, bendrai koordinuoti vieną bendrą duomenų bazę ir nustatyti patikimų duomenų tarpvalstybinio teikimo ir naudojimo metodus; atkreipia dėmesį į dabartinius integruotų teritorinių metodų įgyvendinimo iššūkius, kylančius dėl to, kad valstybių narių regioninių ir vietos valdžios institucijų įgaliojimai labai skiriasi;

12.  ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas sukurti deramai struktūrizuotas stebėjimo sistemas ir vertinimo planus, kad būtų galima geriau įvertinti pasiektus rezultatus, susijusius su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir teritorine integracija;

Indėlis į teritorinę sanglaudą

13.  pabrėžia, kad ETB itin prisidedama prie ES teritorinės sanglaudos tikslo stiprinimo integruojant įvairių sektorių politiką teritoriniu mastu; palankiai vertina Europos teritorijų planavimo stebėsenos tinklo (ESPON) tyrimą „ET2050: Territorial Scenarios and Visions for Europe“, kuris gali būti orientacinis pagrindas tolesnėms diskusijoms apie sanglaudos politikos rengimą po 2020 m.;

14.  primena apie integruotų teritorinių investicijų (ITI) ir bendruomenės inicijuotų vietos plėtros priemonių (BIVP), kurios nėra plačiai taikomos 2014–2020 m. INTERREG programose, svarbą ir ragina valstybes nares geriau jas panaudoti, pabrėždamas, kad tam būtinas aktyvesnis regioninių ir vietos įstaigų dalyvavimas; ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti naudos gavėjų informavimo ir mokymo programas;

15.  mano, kad naujos vystymosi priemonės, pvz., ITI ir BIVP, gali virsti investicijomis į socialinę, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūrą, nepalankias sąlygas turinčių miestų vietovių atgaivinimą, darbo vietų kūrimą ir kitas priemones, kuriomis būtų siekiama mažinti migrantų izoliaciją ir remti jų įtrauktį;

16.  rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti projektams, kuriais siekiama vietos teritorinius vienetus ir regionus pritaikyti prie naujos demografinės padėties ir mažinti jos nulemtą nelygybę, t. y.: 1) prie demografinių pokyčių ir migrantų srautų pritaikyti socialinę ir judumo infrastruktūrą; 2) kurti konkrečias senėjančiai visuomenei skirtas prekes ir paslaugas; 3) remti vyresnio amžiaus žmonių, moterų ir migrantų darbo galimybes, kuriomis prisidedama prie socialinės įtraukties; 4) plėsti skaitmeninius ryšius ir kurti platformas, kurios sudaro sąlygas labiau izoliuotų regionų piliečių dalyvavimui ir jų sąveikai su įvairiomis administracinėmis, socialinėmis ir politinėmis valdžios institucijų tarnybomis visais lygmenimis (vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos) ir skatiną tą dalyvavimą ir sąveiką;

17.  atkreipia dėmesį į ETB, kaip svarbios priemonės regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai stiprinti, vaidmenį salų, atokiausiuose, retai apgyvendintuose regionuose ir kalnuotose bei kaimo vietovėse; ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į lėšų naudojimą šiuose regionuose, įskaitant su trečiosiomis šalimis besiribojančius regionus, siekiant gerinti pagal ETB finansuojamų tarpvalstybinių projektų įgyvendinimą;

18.  pažymi, kad ETB papildo makroregionines strategijas sprendžiant bendras problemas didesnėse funkcinėse srityse, taip pat į teigiamą vaidmenį, kurį gali atlikti makroregioninės strategijos padedant spręsti bendras problemas, su kuriomis susiduria makroregionai;

19.  mano, kad, siekiant gerinti bendradarbiavimą ir integraciją didesnėse strateginėse vietovėse, turėtų būti siekiama geresnio tarptautinio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo koordinavimo, sinergijos ir papildomumo; ragina užtikrinti geresnį koordinavimą tarp valdymo institucijų ir makroregioninių strategijų subjektų; primygtinai ragina plėsti bendradarbiavimą ir stiprinti ETB programų sąsajas ir nuoseklumą su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis rengimo etapu, kad būtų skatinamas papildomumas ir išvengta dubliavimosi;

20.  pažymi, kad kai kurie regionai susiduria su rimtomis migracijos problemomis, bei skatina naudotis INTERREG programomis ir jas skubiai įgyvendinti siekiant įveikti, be kita ko, su pabėgėlių krize susijusius iššūkius; ragina vietos ir regionines valdžios institucijas pasienio regionuose, įskaitant su trečiosiomis šalimis besiribojančius regionus, keistis gerąja patirtimi, ypač taikant makroregionines strategijas;

Parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms

21.  pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiektus rezultatus, pvz., bendrus mokslinių tyrimų projektus, mokslinių tyrimų institutų ir bendrovių bendradarbiavimą, tarptautinių pasienio universitetų, tarpvalstybinių mokslinių tyrimų centrų, tarpvalstybinių mokymų institutų steigimą, tarpvalstybinių klasterių ir bendrovių tinklų kūrimą, tarpvalstybinius MVĮ inkubatorius ir konsultacines paslaugas, aukštųjų technologijų prekių ženklinimą siekiant pritraukti užsienio investuotojų ir t. t.; atkreipia dėmesį į INTERREG programų atliekamą svarbų vaidmenį didinant regionų konkurencingumą ir inovacijų potencialą, skatinant pažangiosios specializacijos strategijų sinergiją, klasterių bendradarbiavimą ir inovacijų tinklų plėtrą; prašo Komisijos pateikti Bendra strategine programa (Bendrųjų nuostatų reglamento (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013) I priedas)) pagrįsto ERPF ir ESF teritorinio bendradarbiavimo išsamią apžvalgą;

22.  žino, kad investicijos pažangiam augimui, t. y., be kita ko, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, stiprinti sudaro 27 proc. ERPF lėšų, skiriamų 2014–2020 m. tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms(21); taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 35 proc. tarpvalstybinių programų biudžeto lėšų skiriama pažangiam augimui remti skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas;

23.  pabrėžia, kad būtina parengti tarpvalstybinės inovacijų politikos metodus, pavyzdžiui, bendras mokslinių tyrimų ir judumo programas, bendrą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, partnerystes ir bendradarbiavimo tinklus; atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingi teisės aktai įvairiose valstybėse narėse trukdo bendroms pastangoms pradėti tarpvalstybiniu mastu vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas;

24.  primygtinai ragina, kad programų ir fondų, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus, programą „Horizontas 2020“ ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), ir kitų ES fondų sinergija ir papildomumu būtų siekiama maksimaliai padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų kiekį, poveikį ir pagerinti jų kokybę; rekomenduoja vietos ir regioninėms valdžios institucijoms visapusiškai naudotis tų fondų derinimo galimybėmis siekiant remti MVĮ bei mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, prireikus įskaitant tarpvalstybinius projektus; ragina MVĮ visapusiškai naudotis tų fondų teikiamomis galimybėmis prisidėti prie minėtų ETB programų įgyvendinimo;

25.  primygtinai ragina patvirtinti tarpvalstybines inovacijų strategijas, užtikrinant papildomumą su esamomis pažangiosios specializacijos strategijomis, taip pat su kitomis esamomis programomis ir strategijomis; ragina įvertinti tarpvalstybinės sinergijos potencialą ir sutelkti skirtingus finansavimo šaltinius;

26.  mano, kad, siekiant paremti MVĮ prieigą prie finansavimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, finansinės priemonės turi būti neatsiejama ETB programų dalis, papildanti subsidijas; mano, kad išplėtus naudojimąsi finansinėmis priemonėmis būtų galima pritraukti daugiau investicijų į INTERREG projektus, kuriant naujas darbo vietas ir sudarant sąlygas pasiekti geresnius rezultatus; primena, kad techninė parama ir pritaikytos mokymo iniciatyvos yra labai svarbios, siekiant iš finansinių priemonių naudojimo gauti visą įmanomą naudą, net ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

Valdymas ir politikos koordinavimas

27.  primena, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio ETB yra visavertis sanglaudos politikos tikslas, šeštojoje sanglaudos ataskaitoje jam skiriama per mažai dėmesio; primena, jog Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG) teikia galimybių ne tik kaip priemonė Europos teritoriniam bendradarbiavimui remti ir skatinti bei tarpvalstybiniams projektams valdyti, bet ir kaip priemonė, kuria prisidedama prie visapusiškai integruoto teritorinio vystymosi, ir lanksti daugiapakopio valdymo platforma;

28.  palankiai vertina supaprastintą ETGB reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 1302/2013) ir ragina valstybes nares dėti didesnes pastangas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ETGB kurti; vis dėlto pažymi, kad šio reglamento nepakanka siekiant įveikti visas esamas teisines tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis; todėl palankiai vertina ES Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo iniciatyvą, kurioje siūloma konkreti teisinė priemonė pasienio regionams, suteikianti valstybėms narėms galimybę susitarti dėl konkrečių teisinių nuostatų; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą iki 2016 m. pabaigos atlikti tarptautinio bendradarbiavimo kliūčių analizę, kurioje bus ieškoma sprendimų ir bus pateikta gerosios patirties pavyzdžių; prašo Komisijos į šią analizę įtraukti pasienio regionų poreikių tyrimą; susidomėjęs laukia 2015 m. rugsėjo 21 d. pradėtų Komisijos ES masto viešųjų konsultacijų dėl likusių tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūčių rezultatų; prašo Komisijos atliekant analizę atsižvelgti į Europos Parlamento rekomendacijas ir į šių viešųjų konsultacijų rezultatus;

29.  mano, kad INTERREG programos, laikantis susitartų programos prioritetų, sutartos intervencijos logikos ir papildant jas kitu tinkamu finansavimu, turėtų padėti spręsti migracijos ir prieglobsčio problemas ir skatinti veiksmingą integracijos politiką; ragina pasinaudoti Komisijos atvirai deklaruojamu pasirengimu greitai išnagrinėti ir patvirtinti 2014–2020 m. veiklos programų pakeitimus, kai jų prašo atitinkamos valstybės narės ir tik siekiant spręsti pabėgėlių krizės problemas;

30.  mano, kad galima platesniu mastu taikyti finansines priemones ragina kaip lanksčius mechanizmus, kurie turi būti naudojami kartu su subsidijomis; pabrėžia, kad jeigu finansinės priemonės bus įgyvendinamos veiksmingai, jos gali labai padidinti finansavimo poveikį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog reikia aiškių, nuoseklių ir tikslingų finansinių priemonių taikymo taisyklių, siekiant padėti supaprastinti pasirengimo ir įgyvendinimo procesą lėšų valdytojams ir gavėjams; atkreipia dėmesį į galimybę naudotis Europos investicijų banko (EIB) finansų inžinerijos ir techninės pagalbos priemonių teikiamomis konkrečiomis žiniomis ir praktine patirtimi;

31.  pabrėžia, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu galimas iniciatyvos INTERREG programų ir kitų ES finansuojamų programų papildomumas buvo nepakankamai įvertintas; ragina nustatyti tinkamus koordinavimo mechanizmus siekiant užtikrinti ESI fondų ir kitų Bendrijos ir nacionalinių finansavimo priemonių, pvz., programos „Horizontas 2020“, veiksmingą koordinavimą, papildomumą ir sinergiją, taip pat su ESIF ir EIB priemonėmis;

32.  ragina į valdymo institucijų vertinimo planus įtraukti vykdomus vertinimus, daugiausia dėmesio skiriant konkrečiam programų sinergijos veiksmingumo vertinimui;

33.  pabrėžia, kad tarpvalstybinės darbo rinkos tampa vis svarbesnės ir teikia didžiulę gerovės ir darbo vietų kūrimo dinamiką; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai išnaudoti INTERREG programų teikiamas galimybes siekiant palengvinti tarpvalstybinį darbo jėgos judumą, be kita ko, skatinant laikytis vienodų galimybių principo, prireikus pakoreguojant administracinę ir socialinę reglamentavimo sistemą ir sustiprinant visų valdymo lygmenų dialogą;

34.  mano, kad itin svarbu didinti ETB programų ir EURES tarnybų tinklo sinergiją ir papildomumą, nes jos atlieka itin svarbų vaidmenį pasienio regionuose, kuriuose daug gyventojų važinėja į dirbti į kitą, su jų šalimi besiribojančią, valstybę; ragina valstybes nares ir regionus visapusiškai išnaudoti EURES užimtumo tarnybų teikiamas užimtumo ir profesinio judumo visoje ES galimybes;

35.  yra įsitikinęs, kad rengiant INTERREG programas itin svarbūs daugiapakopio valdymo bei partnerystės principai ir faktinis Europos elgesio kodekso įgyvendinimas;

Supaprastinimas

36.  pabrėžia, kad, nepaisant to, kad yra atskiras ETB reglamentas, teritorinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimą reikėtų dar labiau supaprastinti, ir ragina aukšto lygio grupę supaprastinimo klausimais1, prieš pradedant rengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ETB ir INTERREG programų planą laikotarpiui po 2020 m., apsvarstyti supaprastinimo ir paramos gavėjų administracinės naštos mažinimo priemones;

37.  ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių veiksmų, siekiant supaprastinti ataskaitų teikimo, audito ir valstybės pagalbos taisykles ir suderinti procedūras; primygtinai ragina parengti standartinius reikalavimus visoms INTERREG programoms atsižvelgiant į kiekvieną politikos aspektą;

38.  ragina valstybes nares supaprastinti savo nacionalines nuostatas ir vengti perteklinio reglamentavimo; ragina įgyvendinti e. sanglaudą ir supaprastinti administracines procedūras;

39.  pabrėžia, kad, visada atsižvelgiant į skaidrumo ir atskaitomybės poreikį, reikia išplėsti ir supaprastinti nuostatas dėl pilietinės visuomenės privačių subjektų įtraukimo; rekomenduoja kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, nes jos gali suteikti įvairios naudos, tačiau gali sukelti ir interesų konfliktą, kuris turėtų būti tinkamai sprendžiamas ir teisiškai privalomomis, ir neprivalomomis priemonėmis; ragina Komisiją teikti savalaikes, nuoseklias ir aiškias gaires dėl finansinių priemonių taikymo ETB programose;

40.  pažymi, kad visos augimo ir užimtumo programų supaprastinimo priemonės turėtų būti taikomos ir INTERREG programoms;

41.  pabrėžia, kad supaprastinimo priemonių taikymo srityje svarbu sukurti naudos gavėjų kontrolės mechanizmus;

42.  mano, kad pirmiausia turėtų būti sujungiamos vietinės pajėgos ir skatinamas subjektų skirtingose sienų pusėse tarpusavio pasitikėjimas, o finansinės priemonės gali būti vertinga pagalba imantis šių veiksmų;

Būsimos rekomendacijos

43.  mano, kad ETB įrodė savo veiksmingumą ir reikia toliau plėtoti jo potencialą; atkreipia dėmesį į jo potencialą už regioninės politikos ribų tokiose srityse kaip bendroji rinka, skaitmeninė darbotvarkė, užimtumas, judumas, energetika, moksliniai tyrimai, švietimas, kultūra, sveikata bei aplinkos apsauga, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares išsaugoti ETB kaip svarbią priemonę, skiriant jam svarbesnį vaidmenį įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m. ir iš esmės didinant jo biudžetą;

44.  mano, kad turėtų būti išlaikyta esminė bendradarbiavimo filosofija ir esama ETB struktūra, įskaitant pagrindinio paramos gavėjo principo laikymąsi, taip pat turi būti akcentuojamas tarpvalstybinis komponentas; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę, remiantis 25 metų patirtimi, nustatyti suderintus kriterijus, kurie būtų grindžiami ne tik gyventojų skaičiumi, bet ir socialiniais ir ekonominiais bei teritoriniais ypatumais;

45.  pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo prie ES išorės sienų pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir Europos kaimynystės priemonę svarbą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad geroji patirtis, leidžianti sumažinti administracinę naštą pagal INTERREG programas teikiamos paramos gavėjams, galėtų būti taikoma prie ES išorės sienų įgyvendinamoms programoms;

46.  primena apie vadinamojo mažų projektų fondo teikiamas plačiosios visuomenės bendradarbiavimo galimybes – iš šio fondo skiriamos lėšos mažiems ir labai mažiems projektams piliečių dalyvavimui skatinti, skiriant ypatingą dėmesį mažiems tarpvalstybiniams besiribojančių regionų bendradarbiavimo projektams; ragina skatinti tokių projektų finansavimą, primindamas, kad tam reikės papildomų su supaprastinimu ir lankstumu susijusių veiksmų;

47.  ragina bendrai parengti pasienio regionų strategijas, siekiant skatinti integruotą ir tvarų teritorinį vystymąsi, įskaitant integruotų metodų įgyvendinimą ir platinimą bei administracinių procedūrų ir teisinių nuostatų suderinimą abiejose sienos pusėse; pažymi, kad svarbu skatinti subalansuotą teritorinį vystymąsi regionų viduje;

48.  mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti tarpvalstybinio bendradarbiavimo kalnuotose pasienio vietovėse skatinimui, pirmenybę teikiant kaimo vietovėms;

49.  pabrėžia, kad vienas iš Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslų turėtų būti bendradarbiavimas kultūros srityje; todėl mano, kad turėtų būti labiau skatinamas tarpvalstybinių teritorijų, turinčių tokį pat kultūros ir kalbinį paveldą, bendradarbiavimas kultūros ir švietimo srityse;

50.  ragina regionines ir vietos įstaigas atlikti svarbesnį vaidmenį ir aktyviau dalyvauti teikiant pasiūlymus dėl ETB, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, jį valdant ir vertinant, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie regionai jau turi tokius įgaliojimus;

51.  ragina Komisiją apsvarstyti vaidmenį, kurį finansinės priemonės atlieka papildydamos subsidijas; mano, gal itin svarbu glaudžiai bendradarbiauti su EIB paramos MVĮ srityje ir sutelkti Komisijos ir EIB finansinę ir techninę praktinę patirtį, kad ja būtų naudojamasi kaip investicijų katalizatoriumi; ragina Komisiją ir EIB geriau suderinti finansines priemones su teritorinio bendradarbiavimo tikslais;

52.  ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas apsvarstyti Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo pasiūlymą sukurti naują teisinę priemonę, skirtą sanglaudos politikai po 2020 m., atsižvelgiant į ex post vertinimų, 2014–2020 m. programų įgyvendinimo ir atitinkamo poveikio vertinimo rezultatus;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares 2016 m. inicijuoti struktūrizuotas ES lygmens diskusijas, kuriose dalyvautų daug suinteresuotųjų subjektų, dėl ETB ateities po 2020 m. siekiant parengti sanglaudos politiką po 2020 m.; pabrėžia, kad šiose diskusijose visų pirma turėtų būti aptarti su ETB struktūra ir programų biudžeto paskirstymo procedūra susiję klausimai, taip pat reikėtų aptarti naujus mechanizmus, kuriais būtų galima užtikrinti platesnį į rezultatus orientuotos koncepcijos taikymą; primygtinai ragina Komisiją dirbti kartu su Regionų komitetu ir atitinkamais pilietinės visuomenės ir regioniniais suinteresuotaisiais subjektais;

54.  ragina ES vadovautis teritorine vizija, grindžiama Žaliąja knyga dėl teritorinės sanglaudos (COM(2008)0616), ir pažymi, kad ateinančiu programavimo laikotarpiu po 2020 m. gali būti svarbi ir būsima Baltoji knyga dėl teritorinės sanglaudos;

Visuomenės informuotumo ir matomumo didinimas

55.  apgailestauja dėl mažo visuomenės informuotumo apie ETB programas ir nepakankamo jų matomumo ir ragina efektyviau skleisti informaciją apie ETB programų tikslus, jų teikiamas galimybes ir įgyvendinimo būdus, taip pat, a posteriori, užbaigus projektus pasiektus rezultatus; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas sukurti bendradarbiavimo mechanizmus ir plačias oficialiai įtvirtintas platformas, kad būtų užtikrinamas geresnis matomumas ir didinamas informuotumas; ragina Komisiją nustatyti ir plačiai paskleisti informaciją apie ETB programomis ir projektais iki šiol pasiektus rezultatus;

56.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ETBG vaidmenį, kurį ji gali atlikti kaip efektyvumo skatinimo priemonė, skirta pasienio regionų vietos poreikiams patenkinti;

57.  pripažįsta vietos subjektų vaidmens ir projektams rengti teikiamos paramos svarbą ir skatina valdymo institucijas stiprinti dabartines skatinimo priemones, tokias kaip teritoriniai kontaktiniai punktai;

58.  pažymi, kad siekiant užtikrinti sėkmingą teritorinio vystymosi ir visos sanglaudos politikos finansinių priemonių naudojimą būtinas geras Komisijos, EIB ir vietos bei regioninių valdžios institucijų bendradarbiavimas; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad būtina stiprinti keitimąsi patirtimi ir žiniomis tarp EK ir EIB ir tarp vietos ir regioninės valdžios institucijų;

59.  pripažįsta, kad svarbų vaidmenį atlieka teritorinis (vietos lygmens) skatinimas, informacijos sklaida, informuotumo didinimas vietos lygmeniu ir parama projektams, todėl ragina valdymo institucijas sustiprinti naudingas priemones, kaip antai teritoriniai kontaktiniai punktai;

60.  ragina Komisiją, valdymo institucijas ir visus suinteresuotuosius subjektus geriau koordinuoti savo veiksmus siekiant teikti kritinę projektų teminių pasiekimų analizę, pabrėžiant ir sėkmingus projektus, ir trūkumus, ir pateikti rekomendacijas laikotarpiui po 2020 m., tuo pat metu užtikrinant skaidrumą ir artumą piliečiams;

o
o   o

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 303.
(5) OL L 77, 2014 3 15, p. 95.
(6) OL L 77, 2014 3 15, p. 11.
(7) OL L 77, 2014 3 15, p. 27.
(8) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(9) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0015.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0068.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0384.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0419.
(15) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(16) http://www.dat.public.lu/eu-presidency/Events/Informal-Ministerial-Meetings-on-Territorial-Cohesion-and-Urban-Policy-_26-27-November-2015_-Luxembourg-City_/Material/IMM-Territorial-_LU-Presidency_---Input-Paper-Action-3.pdf.
(17) Europos Komisijos pranešimas spaudai IP/15/5686.
(18) „Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 422 „Tarpvalstybinis bendradarbiavimas ES“.
(19) http://cor.europa.eu/en/documentation/studies/Documents/EGTC_MonitoringReport_2014.pdf.
(20) Komisijos komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ I priedas (Europos teritorinis bendradarbiavimas / INTERREG).
(21) Komisijos komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ I priedas (Europos teritorinis bendradarbiavimas / INTERREG).


Išmetamųjų teršalų matavimo automobilių sektoriuje tyrimai
PDF 247kWORD 69k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo (2016/2090(INI))
P8_TA(2016)0322A8-0246/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 226 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą (ES) 2016/34 dėl Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 198 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto preliminarų pranešimą (A8-0246/2016),

A.  kadangi SESV 226 straipsnyje yra nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis Europos Parlamentas gali sudaryti laikiną tyrimo komitetą, kuris, nepažeisdamas nacionalinių ar Sąjungos teismų jurisdikcijos, tirtų įtariamus pažeidimus ar netinkamą administravimą įgyvendinant Sąjungos teisę, ir kadangi tai yra svarbus Parlamento priežiūros įgaliojimų elementas;

B.  kadangi, remdamasis Pirmininkų sueigos pasiūlymu, Parlamentas 2015 m. gruodžio 17 d. nusprendė sudaryti Tyrimo komitetą, kuris tirtų įtariamus pažeidimus įgyvendinant Sąjungos teisę išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje srityje, ir nusprendė, kad šis komitetas pateiks rekomendacijas, kurias manys esant reikalingas šiuo klausimu;

C.  kadangi Tyrimo komitetas veikia vadovaudamasis darbo planu, kurį sudaro:

   klausymų dalyvaujant liudininkams ir ekspertams siekiant surinkti aktualius žodinius įrodymus programa,
   prašymai į klausymus pakviestiems liudininkams ir ekspertams pateikti įrodymus raštu,
   prašymai Komisijai, valstybių narių valdžios institucijoms ir kitiems susijusiems veikėjams pateikti dokumentus siekiant surinkti raštiškus aktualius įrodymus,
   dvi misijos informacijai vietoje rinkti,
   informaciniai susirinkimai ir tyrimai, užsakyti naudojant komiteto dalykinei informacijai skirtą biudžetą,
   oficiali Parlamento Teisės tarnybos nuomonė raštu dėl svečių, kurie teismo procese gali būti liudininkais, kvietimo;

D.  kadangi Tyrimo komitetas yra nusiuntęs valstybėms narėms, Sąjungos institucijoms ir kitiems organams įvairius klausimynus ir savo interneto svetainėje paskelbė viešą kvietimą teikti įrodymus;

E.  kadangi vykstančio tyrimo rezultatai gali duoti pridėtinės vertės Sąjungos tipo patvirtinimo sistemai;

F.  kadangi savo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime Parlamentas paprašė Tyrimo komitetą per šešis mėnesius nuo veiklos pradžios pateikti preliminarų pranešimą;

G.  kadangi Tyrimo komiteto pobūdis neleidžia komitetui pateikti jokių galutinių išvadų, kurias būtų galima priimti atliekant tyrimą, kol komitetas nuspręs, kad įvykdė savo įgaliojimus; kadangi šiame preliminariame pranešime Tyrimo komitetui per anksti teikti pastabas dėl įvairių savo įgaliojimų aspektų;

H.  kadangi žodiniai ir rašytiniai įrodymai, kurie buvo pateikti Tyrimo komitetui ir kuriuos jis šiuo metu yra išnagrinėjęs, patvirtina, kad reikia toliau tirti visus klausimus, kuriuos komitetas yra įgaliotas tirti;

1.  ragina Tyrimo komitetą tęsti savo darbą ir visapusiškai įgyvendinti savo įgaliojimus, kuriuos jam suteikė Parlamentas savo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu, ir remia visus veiksmus ir iniciatyvas, kuriomis siekiama įgyvendinti minėtus įgaliojimus;

2.  prašo Pirmininkų sueigos ir Biuro remti visas priemones, kurių Tyrimo komitetui reikia, kad galėtų įvykdyti savo įgaliojimus, ypač priemones, susijusias su leidimais rengti klausymus ir neeilinius posėdžius, ekspertų ir liudininkų išlaidų kompensavimu, misijomis ir kitomis tinkamai pagrįstomis techninėmis priemonėmis;

3.  prašo Komisiją užtikrinti skubią paramą ir visišką skaidrumą padedant Tyrimo komitetui vykdyti darbą, visapusiškai atsižvelgiant į lojalaus bendradarbiavimo principą, teikiant visokeriopą galimą techninę ir politinę paramą, ypač greičiau pateikiant reikalaujamus dokumentus; tikisi, kad atitinkami dabartiniai Komisijos nariai ir generaliniai direktoratai, taip pat visi, kad buvo atsakingi ankstesnėmis kadencijomis, visapusiškai bendradarbiaus; prašo valstybes nares visapusiškai laikantis lojalaus bendradarbiavimo principo teikti Tyrimo komitetui būtiną techninę ir politinę paramą, visų pirma sudarant Komisijai galimybę greičiau pateikti reikalaujamus dokumentus ir, jei dokumentams pateikti reikia valstybių narių sutikimo, paskubinant savo tokio sutikimo suteikimo vidaus procedūras;

4.  prašo valstybių narių vyriausybių, parlamentų ir kompetentingų institucijų padėti Tyrimo komitetui atlikti savo užduotis, visapusiškai laikantis Sąjungos teisėje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 113, 1995 5 19, p. 2.
(2) OL L 10, 2016 1 15, p. 13.


Prašymas atšaukti Istváno Ujhelyiʼaus (István Ujhelyi) imunitetą
PDF 322kWORD 68k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Istváno Ujhelyiʼaus (István Ujhelyi) imunitetą (2015/2237(IMM))
P8_TA(2016)0323A8-0229/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Vengrijos nuolatinio atstovo perduotą 2014 m. lapkričio 26 d. Pešto centrinio apygardos teismo (Vengrija) prašymą atšaukti Istváno Ujhelyi'aus imunitetą, susijusį su šiame teisme nagrinėjama baudžiamąja byla, kuris buvo paskelbtas per 2015 m. rugsėjo 7 d. plenarinį posėdį,

–  2016 m. sausio 28 d. išklausęs Istváno Ujhelyi'aus paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Vengrijos konstitucijos 4 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. Vengrijos įstatymo LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių teisinio statuso 10 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. Vengrijos įstatymo XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos 74 straipsnio 3 dalį ir 79 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0229/2016),

A.  kadangi Pešto centrinis apygardos teismas pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Istváno Ujhelyi'aus imunitetą, susijusį su šiame teisme nagrinėjama byla;

B.  kadangi teismo prašymas susijęs su byla dėl šmeižto, t. y. dėl 2014 m. balandžio 25 d. Istváno Ujhelyi'aus teiginių apie privatų asmenį Vengrijoje;

C.  kadangi pagal Protokolo (Nr. 7) 8 straipsnį Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

D.  kadangi pagal Protokolo (Nr. 7) 9 straipsnį Europos Parlamento nariai Parlamento sesijų metu naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

E.  kadangi Vengrijos konstitucijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad parlamento nariai naudojasi imunitetu ir gauna atlyginimą, siekiant didinti jų nepriklausomumą;

F.  kadangi pagal 2004 m. Vengrijos įstatymo LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso 10 straipsnio 1 dalį Europos Parlamento nariui yra suteiktas toks pats imunitetas kaip ir Vengrijos parlamento nariui;

G.  kadangi pagal 2012 m. Vengrijos įstatymo XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos 74 straipsnio 3 dalį Asamblėjos pirmininkui prašymą panaikinti imunitetą prieš pateikiant kaltinamąjį aktą turi pateikti vyriausiasis prokuroras, o po kaltinamojo akto pateikimo – teismas;

H.  kadangi pagal 2012 m. Vengrijos įstatymo XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos 79 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris yra registruotas kaip kandidatas rinkimuose į Asamblėjos narius, suteikiamas toks pats imunitetas, išskyrus tai, kad dėl imuniteto atšaukimo sprendžia Nacionalinė rinkimų komisija ir visi prašymai atšaukti imunitetą teikiami Nacionalinės rinkimų komisijos pirmininkui, todėl 2014 m. balandžio 25 d. padarytiems pareiškimams turėtų galioti visiškas Vengrijos parlamento imunitetas;

I.  kadangi pareiškimai, dėl kurių prašoma atšaukti imunitetą buvo padaryti 2014 m. balandžio 25 d. ir tuo metu István Ujhelyi buvo ne Europos Parlamento narys, o nacionalinio parlamento narys;

J.  kadangi kaltinimai Istvánui Ujhelyi'ui nesusiję su jam, kaip Europos Parlamento nariui, einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu ir todėl negalima taikyti absoliutaus imuniteto pagal Protokolo (Nr. 7) 8 straipsnį apsaugos;

1.  nusprendžia atšaukti Istváno Ujhelyi'aus imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingoms Vengrijos institucijoms.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Prašymas ginti Rosario Crocettos (Rosario Crocetta) privilegijas ir imunitetus
PDF 242kWORD 68k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Rosario Crocettos (Rosario Crocetta) privilegijas ir imunitetus (2016/2015(IMM))
P8_TA(2016)0324A8-0230/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Rosario Crocettos 2016 m. sausio 7 d. prašymą ginti jo privilegijas ir imunitetus Palermo teismo 3-iajame baudžiamųjų bylų skyriuje (Italija) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (RGNR Nr. 20445/2012), kuris buvo paskelbtas 2016 m. sausio 21 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Rosario Crocettos paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Italijos baudžiamojo kodekso 595 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį ir 7 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0230/2016),

A.  kadangi buvęs Europos Parlamento narys Rosario Crocetta paprašė ginti jo, kaip Parlamento nario, imunitetą Palermo teismo 3-iojo bylų skyriaus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje; kadangi, remiantis prokuratūros pateiktu pranešimu, R. Crocetta įtariamas padaręs šmeižiančius pareiškimus, už kuriuos baudžiama pagal Italijos baudžiamojo kodekso 595 straipsnį;

B.  kadangi, remiantis Protokolo Nr. 7 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo; kadangi toks imunitetas tiek, kiek juo siekiama apsaugoti Europos Parlamento narių saviraiškos laisvę ir nepriklausomumą, turi būti laikomas absoliučiu imunitetu, draudžiančiu bet kokį teismo procesą dėl einant Parlamento nario pareigas pareikštos nuomonės arba balsavimo(2);

C.  kadangi Teisingumo Teismas nustatė, jog tam, kad būtų taikomas imunitetas, nuomonė turi būti pareikšta Europos Parlamento nario, einančio savo pareigas, o tai reiškia, kad turi būti ryšys tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų; kadangi toks ryšys turi būti tiesioginis ir akivaizdus(3);

D.  kadangi Rosario Crocetta tuo metu, kai jis padarė minėtuosius pareiškimus, buvo Europos Parlamento narys;

E.  kadangi iš R. Crocettos parlamentinių įrašų matyti, kad jis visuomet labai aktyviai kovojo su organizuotu nusikalstamumu ir jo poveikiu Sąjungai ir valstybėms narėms; kadangi jis taip pat didelį dėmesį skyrė sistemingos korupcijos poveikiui politikai ir ekonomikai, visų pirma kiek tai susiję su viešaisiais pirkimais aplinkos politikos srityje;

F.  kadangi iš bylos faktų, kurie paaiškėja iš Teisės reikalų komitetui pateiktų dokumentų ir per prieš tai vykusį klausymą, matyti, kad R. Crocettos pareiškimai tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su jo, kaip Europos Parlamento nario, pareigomis;

G.  kadangi dėl šios priežasties gali būti laikoma, kad Rosario Crocetta vykdė savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas;

1.  nusprendžia ginti Rosario Crocettos privilegijas ir imunitetus;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą atitinkamoms Italijos Respublikos institucijoms ir Rosario Crocettai.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
(2) Minėtosios sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 Marra, 27 punktas.
(3) Minėtoji byla C-163/10 Patriciello, 33 ir 35 punktai.


Prašymo atšaukti Sotirioso Zarianopouloso (Sotirios Zarianopoulos) imunitetą
PDF 240kWORD 67k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Sotirioso Zarianopouloso (Sotirios Zarianopoulos) imunitetą (2016/2083(IMM))
P8_TA(2016)0325A8-0233/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prokuroro 2016 m. kovo 28 d. perduotą prašymą atšaukti Sotirioso Zarianopouloso imunitetą, kuris susijęs su procesu, kurį ketina inicijuoti prokuroras dėl Salonikuose įvykdytos nusikalstamos veikos (byla Nr. ABM A2015/1606), ir kuris buvo paskelbtas 2016 m. balandžio 27 d. plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Sotirios Zarianopoulos atsisakė teisės būti išklausytam pagal Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0233/2016),

A.  kadangi Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Sotirioso Zarianopouloso imunitetą, susijusį su procesu dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.  kadangi Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnyje nustatyta, kad Parlamento kadencijos metu Parlamento narys be Parlamento sutikimo negali būti traukiamas atsakomybėn, suimamas, kalinamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė;

D.  kadangi Graikijos Respublikos institucijos ketina inicijuoti procesą prieš Sotiriosą Zarianopoulosą dėl teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo kartu su kitais;

E.  kadangi procesą numatoma inicijuoti dėl to, kad 2011 m. Salonikų miesto taryba išdavė, kaip įtariama, neteisėtus leidimus bendrą teritoriją naudoti terasoms pėsčiųjų zonoje įrengti, ir kadangi Sotiriosui Zarianopoulosui procesas inicijuojamas kaip buvusiam šios miesto tarybos nariui;

F.  kadangi procesas, kurį ketinama inicijuoti, yra akivaizdžiai nesusijęs su Sotirioso Zarianopouloso, kaip Europos Parlamento nario, statusu, tačiau yra susijęs su jo ankstesniais – Salonikų miesto tarybos nario – įgaliojimais;

G.  kadangi procesas, kurį ketinama inicijuoti, nėra susijęs su Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

H.  kadangi nėra pagrindo daryti prielaidą, kad procesą numatoma inicijuoti siekiant pakenkti politinei Parlamento nario veiklai (fumus persecutionis), juo labiau kad procesas susijęs su visais tuometiniais miesto tarybos nariais;

1.  nusprendžia atšaukti Sotirioso Zarianopouloso imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Graikijos Respublikos institucijoms.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


ES ir Kinijos susitarimas, susijęs su Kroatijos įstojimu ***
PDF 248kWORD 61k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos įsipareigojimų sąraše jai stojant į Europos Sąjungą sudarymo, projekto (15561/2015 – C8-0158/2016 – 2015/0298(NLE))
P8_TA(2016)0326A8-0231/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15561/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimą pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos įsipareigojimų sąraše jai stojant į Europos Sąjungą (15562/2015),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0158/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0231/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kinijos Liaudies Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Urugvajaus susitarimas, susijęs su Kroatijos įstojimu ***
PDF 249kWORD 61k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Urugvajaus Rytų Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos sąraše jai stojant į Europos Sąjungą sudarymo, projekto (06870/2016 – C8-0235/2016 – 2016/0058(NLE))
P8_TA(2016)0327A8-0241/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06870/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Urugvajaus Rytų Respublikos susitarimo projektą pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos sąraše jai stojant į Europos Sąjungą (06871/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0235/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0241/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Urugvajaus Rytų Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Audito Rūmų nario skyrimas: Lazaros Stavrou Lazarou
PDF 236kWORD 60k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Lazaroso Stavrou Lazarou skyrimo Audito Rūmų nariu (C8-0190/2016 – 2016/0807(NLE))
P8_TA(2016)0328A8-0258/2016

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0190/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0258/2016),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2016 m. rugsėjo 5 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Lazarosą Stavrou Lazarou Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


Audito Rūmų nario skyrimas: João Alexandre Tavares Gonçalves de Figueiredo
PDF 241kWORD 60k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl João Alexandre Tavareso Gonçalveso de Figueiredo skyrimo Audito Rūmų nariu (C8-0260/2016 – 2016/0809(NLE))
P8_TA(2016)0329A8-0259/2016

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0260/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0259/2016),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2016 m. rugsėjo 5 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti João Alexandre Tavaresą Gonçalvesą de Figueiredą Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


Audito Rūmų nario skyrimas: Leo Brincat
PDF 233kWORD 54k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Leo Brincato skyrimo Audito Rūmų nariu (C8-0185/2016 – 2016/0806(NLE))
P8_TA(2016)0330A8-0257/2016

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0185/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0257/2016),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2016 m. rugsėjo 5 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia neigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Leo Brincatą Audito Rūmų nariu ir prašo Tarybos atsiimti savo pasiūlymą ir pateikti Parlamentui kitą;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


Statistika, susijusi su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai) ***II
PDF 313kWORD 62k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos pozicijos, priimtos per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos, susijusios su deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimu Komisijai (08536/1/2016 – C8-0226/2016 – 2013/0279(COD))
P8_TA(2016)0331A8-0240/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (08536/1/2016 – C8-0226/2016),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą per pirmąjį svarstymą(1), dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0579),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0240/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) 2014 3 12 priimti tekstai, P7_TA(2014)0226.


Gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistika ***I
PDF 320kWORD 63k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistikos, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/92/EB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (COM(2015)0496 – C8-0357/2015 – 2015/0239(COD))
P8_TA(2016)0332A8-0184/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0496),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0357/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 22 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0184/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/... dėl Europos gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistikos, kuriuo panaikinama Direktyva 2008/92/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/1952.)


Naujo energijos rinkos modelio kūrimas
PDF 436kWORD 153k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujo energijos rinkos modelio kūrimo (2015/2322(INI))
P8_TA(2016)0333A8-0214/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 114 ir 194 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus susitarimą 21-ojoje JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 5 d. Komisijos komunikatą „Elektros energijos vidaus rinkos kūrimas ir geriausių viešojo įsikišimo rezultatų užtikrinimas“ (C(2013)7243) ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Gamybos pakankamumas elektros energijos vidaus rinkoje. Viešojo įsikišimo gairės“ (SWD(2013)0438),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 9 d. Komisijos komunikatą „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ (COM(2014)0910),

–   atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ (COM(2015)0339),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Energetikos sąjungos dokumentų rinkinys. Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio. Europos elektros energijos tinklo atitikties reikalavimams iki 2020 m. užtikrinimas“ (COM(2015)0082),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos viešos konsultacijos dėl naujo energijos rinkos modelio“ (COM(2015)0340),

–  atsižvelgdamas 2014 m. spalio 23–24 d. Tarybos išvadas dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Tarybos išvadas dėl energetikos sąjungos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl energetikos sąjungos valdymo sistemos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą(2),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009(4),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“)(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 256/2014 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje, kuriuo pakeičiamas Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 736/96(6),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB(8),

–  atsižvelgdamas į trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos rengimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimo pasekmių vietos ir regioniniu lygmenimis(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 14 d. rezoliuciją „Siekiant naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo Paryžiuje“(12),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB(13),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl postūmio energijos vidaus rinkai(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio siekis. Europos elektros energijos tinklo atitikties reikalavimams iki 2020 m. užtikrinimas“(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0214/2016),

A.  kadangi vykdant Komisijos su elektros energijos rinka susijusius planus turi būti užtikrintas realus rinkos modelio pakeitimas ir prisidedama prie tiekimo saugumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir jungiamųjų dujotiekių plėtros, taip pat turi būti užtikrintas Europos energijos vidaus rinkos sukūrimas;

B.  kadangi energijos rinkų integracija, kartu su visų rinkos veikėjų, įskaitant gaminančius vartotojus, integracija, padės pasiekti Sutartyje numatytus saugesnės, įperkamos, efektyvios ir aplinkai nekenkiančios energijos tiekimo tikslus;

C.  kadangi, norint pasiekti klimato ir energetikos tikslus, ateityje energetikos sistema turės būti lankstesnė, o tam reikalingos investicijos į visus keturis lankstumo sprendimus – lanksčią gamybą, tinklų plėtrą, paklausos lankstumą ir kaupimo įrenginius;

D.  kadangi daugiau kaip pusė elektros energijos Europos Sąjungoje pagaminama neišskiriant šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

E.  kadangi integruojant elektros energijos rinkas privaloma laikytis SESV 194 straipsnio, kuriame numatyta, kad Europos energetikos politika užtikrinamas energijos rinkos veikimas ir energijos tiekimo saugumas, skatinamas taupymas efektyviau vartojant energiją, atsinaujinančių energijos formų plėtojimas ir energetikos tinklų sujungimas; kadangi valstybių narių energijos rūšių derinio nustatymas ir energijos išteklių naudojimo sąlygos yra nacionalinės kompetencijos klausimai;

F.  kadangi vykdant daugiašalį bendradarbiavimą įgyta teigiama patirtis yra pavyzdys siekiant stipresnės regioninės rinkos atsakomybės (vykdant regionines saugumo užtikrinimo iniciatyvas (RSUI), pvz., CORESO ir Perdavimo sistemos operatoriaus (TSC) saugumo bendradarbiavimą, dalyvaujant penkiašaliame energetikos forume, aukšto lygio grupėje Pietų ir Vakarų Europos tinklų jungiamųjų linijų klausimais, įgyvendinant Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), bendrąjį daugiašalį Šiaurės šalių rezervą ir rinkų balansavimą bei Centrinės ir Rytų Europos rinkų sujungimą); kadangi jų modelis apima taisykles, kuriomis užtikrinama, kad pajėgumai būtų iš anksto pakankamai paskirstyti, kad būtų matomas poreikis investuoti į mažiau aplinką teršiančias elektrines;

G.  kadangi keliose valstybėse narėse prognozuojami nepakankami gamybos pajėgumai, dėl kurių netolimoje ateityje gali nutrūkti elektros energijos tiekimas, jei nebus sukurti būtini atsarginiai mechanizmai;

H.  kadangi nacionalinės pajėgumų rinkos apsunkina elektros rinkų integravimą ir yra nesuderinamos su bendros energetikos politikos tikslais, todėl turėtų būti naudojamos tik kaip paskutinė priemonė, prieš tai apsvarsčius visus kitus variantus, įskaitant ir platesnį kaimyninių šalių tinklų sujungimą, reagavimo į paklausą priemones ir kitas regioninės rinkos integravimo formas;

I.  kadangi Europa yra įsipareigojusi pakeisti elektros energijos rinkos modelį ir visų pirma palengvinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą, o tai reiškia naujus lankstumo poreikius ir tiekimo saugumui skirtų rinkos programų įgyvendinimą;

J.  kadangi Sutartyse apibrėžtas energetinio saugumo tikslas bus būtinas energetikos sąjungos konsolidavimui ir kadangi dėl to reikės išsaugoti ir (arba) įgyvendinti atitinkamas priemones jam užtikrinti;

K.  kadangi siekiant užtikrinti kuo didesnį viešųjų investicijų veiksmingumą, kad būtų įgyvendinti saugios, tvarios ir konkurencingos energijos rinkos įgyvendinimui būtini veiksmai, labai svarbu suderinti Europos strateginių investicijų fondą su kitais konkrečiais energetikos srities finansavimo šaltiniais, kaip antai Europos infrastruktūros tinklų priemone;

L.  kadangi glaudesnis bendradarbiavimas regioniniu lygmeniu yra būtinas ir jis turėtų padėti sustiprinti rinkos integraciją Europos lygmeniu;

M.  kadangi dėl energijos mokesčių, didelių apmokestinimo išlaidų, savavališko kainų reguliavimo, administracinės naštos, subsidijų, tarpvalstybinio bendradarbiavimo stokos ir elektros tinklų jungčių kai kuriuose regionuose nebuvimo ir per mažai išnaudojamo paklausos valdymo užkertamas kelias gerai veikiančiai elektros energijos vidaus rinkai ir taip atitolinama visapusiška atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinkos integracija;

N.  kadangi visi rinkos dalyviai turėtų prisidėti prie sistemos subalansavimo, kad būtų užtikrinamas didžiausias elektros energijos tiekimo saugumas pagrįstomis kainomis visuomenei ir ekonomikos sektoriui;

O.  kadangi, atlikus sąnaudų ir naudos analizę, tikslingai šalinant esamus trūkumus, elektros tinklų sujungimo tarp tam tikrų valstybių narių lygį vidutiniu laikotarpiu padidinus iki 15 proc. pagerėtų energijos tiekimo saugumas ir būtų panaikintos energetinės salos; pabrėžia, kad, siekiant pašalinti likusias Europos elektros energijos rinkos veikimui trukdančias kliūtis, be kiekybinio tikslo, itin svarbu užtikrinti atvirą jungiamųjų linijų prieigą ir galimybę jomis naudotis;

P.  kadangi dėl augančios atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies elektros energijos rūšių derinyje reikalingos stabilios lanksčių ir tvarių energijos išteklių atsargos ir lanksčios technologijos, pvz., energijos kaupimo ir paklausos valdymo;

Q.  kadangi, siekiant padidinti energijos rinkų lankstumą ir efektyvumą, svarbiausia priemonė yra energijos kaupimas, bet kadangi vis dar nėra reglamentavimo mechanizmo, kad būtų galima pasinaudoti veiksminga kaupimo sistema;

R.  kadangi neseniai Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) savo tyrime „Rinkų sustiprinimas“ (angl. „Re-Powering Markets“) pateikė naudingų rekomendacijų(18);

S.  kadangi tinkamo modelio ir deramai įgyvendinta Europos energijos rinka turi galimybę iš esmės sustiprinti Europos energetinį saugumą ir nepriklausomybę, visų pirma tiekėjų, nuo kurių Sąjunga yra priklausoma, atžvilgiu;

T.  kadangi, siekiant sukurti tikrą energijos rinką, reikia skubiai panaikinti likusias ES energetines salas;

1.  palankiai vertina minėtą 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą dėl naujo energijos rinkos modelio ir sutinka su nuomone, kad pertvarkyta energijos rinka ir įgyvendinti galiojantys teisės aktai turėtų sustiprinti regioninį bendradarbiavimą visais energijos tiekimo ir paklausos aspektais, o daugiausia dėmesio turėtų būti geresnėms, decentralizuotoms ir lankstesnėms rinkoms, kad būtų galima užtikrinti tinkamai reguliuojamą, rinka paremtą sistemą, kurią taikant būtų galima pasiekti visus ES nustatytus 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslus;

2.  mano, kad novatoriški elementai, dėl kurių prireikė naujo elektros energijos rinkos modelio, yra šie:

   padidėjusi atsinaujinančiųjų energijos išteklių, už kuriuos atlyginama pagal rinkos vertę, dalis;
   didesnė nacionalinių rinkų integracija plėtojant jungiamąsias linijas;
   pažangiųjų elektros energijos tinklų ir naujų decentralizuotų gamybos technologijų, suteikiančių galimybę vartotojams aktyviau dalyvauti tiek kaip vartotojams, tiek kaip gamintojams, ir geriau valdyti paklausą, plėtojimas;

3.  palankiai vertina tai, kad siekiant paversti ES atsinaujinančiųjų energijos išteklių srities lydere, yra sukurta nauja energijos sąjungos strategija, ir pažymi, kad siekiant šio tikslo reikės iš esmės pakeisti Europos elektros energijos sistemą;

4.  palankiai vertina tai, kad nauja energijos sąjungos strategija yra dar naudingesnė energijos vartotojams, siūlo jiems daug galimybių dalyvauti energijos rinkose ir užtikrina geresnę vartotojų apsaugą;

5.  ragina pakoreguoti Europos rinkų reglamentavimo sistemą, kad galėtų didėti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ir būtų panaikintos esamos tarpvalstybinio reglamentavimo spragos; pabrėžia, kad kuriant naują elektros energijos rinkos modelį labiau decentralizuotai energetikos sistemai turi būti remiamasi rinkos principais, kad būtų skatinamos investicijos, užtikrinama MVĮ prieiga prie energijos rinkos ir sudarytos galimybės tvariam ir efektyviam elektros energijos tiekimui pasitelkus stabilią, integruotą ir pažangią energetikos sistemą; mano, kad ši sistema turėtų skatinti ir remti lanksčius energijos kaupimo sprendimus, reagavimo į paklausą technologijas, lanksčią gamybą, platesnį tinklų sujungimą ir tolesnę rinkos integraciją, nes tai padės remti ir integruoti į rinką vis didesnę dalį atsinaujinančiųjų energijos išteklių; pabrėžia, kad tiekimo saugumui ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui bus reikalingos likvidžios trumpalaikės (kitos paros ir vienos dienos) rinkos ir ilgalaikiai kainų signalai;

6.  mano, kad vienas iš svarbiausių veiksmų siekiant Europos energijos rinkos yra visiškas trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio įgyvendinimas visose valstybėse narėse; todėl ragina Komisiją pasirūpinti, kad būtų įgyvendinta visa esama reglamentavimo sistema;

7.  ragina naujam elektros energijos rinkos modeliui taikyti holistinį į ateitį orientuotą požiūrį, pripažįstant didėjančią vadinamųjų gaminančių vartotojų svarbą decentralizuotai gaminant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją vadovauti dalyvaujamajam procesui, kad ES lygmeniu būtų pasiektas bendras praktinis gaminančių vartotojų apibrėžties supratimas; prašo Komisijos įtraukti į persvarstytą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą naują skyrių dėl gaminančių vartotojų, kad būtų panaikintos pagrindinės kliūtys individualiam atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui energijos gamybai ir jos vartojimui ir paskatintos investicijos;

8.  mano, kad geriausias būdas pasiekti integruotą visos ES elektros energijos rinką – strategiškai nustatyti būtiną integracijos lygį, kurį reikėtų pasiekti, kad būtų atkurtas rinkos dalyvių pasitikėjimas ir visų pirma užtikrintas tinkamas esamų teisės aktų įgyvendinimas;

9.  ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti kuriant lankstų ir decentralizuotą Europos elektros energijos vidaus rinkos modelį, kad būtų stiprinamas nacionalinių perėjimo prie kitų energijos išteklių strategijų koordinavimas, ir neleisti, kad ilgalaikės energijos gamybos pajėgumų rinkos ir mechanizmai trukdytų siekti SESV 114 ir 194 straipsniuose nustatytų tikslų;

10.  mano, kad stipresnę Europos elektros energijos vidaus rinką galima sukurti remiantis stipresniais su kainomis susijusiais signalais didmeninėje rinkoje pasitelkiant kainas, atspindinčias tikrąjį išteklių trūkumą ir perteklių, įskaitant kainų šuolius, kurie kartu su kitomis priemonėmis atlieka signalų vaidmenį vykdant investicijas į naujus pajėgumus ir lanksčias paslaugas; primena, kad perėjimas prie pasiūlos stygių atspindinčių kainų reiškia geresnį reagavimą į paklausą ir kaupimą, taip pat veiksmingesnę rinkos stebėseną ir kontrolės priemones, kad būtų kovojama su galimu piktnaudžiavimu padėtimi rinkoje, visų pirma siekiant apsaugoti vartotojus; mano, kad vartotojų įtraukimas yra vienas iš svarbiausių tikslų siekiant efektyvaus energijos vartojimo, taip pat mano, kad reikėtų atlikti nuolatinius vertinimus, ar realų pasiūlos stygių atspindinčios kainos iš tikrųjų lemia pakankamas investicijas į elektros energijos gamybos pajėgumus;

11.  pabrėžia, kad ES elektros energijos vidaus rinkai taip pat įtaką daro importas iš trečiųjų šalių, kuriose taikoma visiškai kitokia teisinė ir reguliavimo sistema, įskaitant branduolinės saugos ir saugumo, aplinkosaugos ir su klimato kaita susijusius reikalavimus; ragina Komisiją deramai į tai atsižvelgti rengiant naują energijos rinkos modelį, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ES ir ne ES šalių energijos gamintojams ir kad Europos vartotojams būtų tiekiama saugi, tvari ir įperkama energija;

12.  mano, kad investicijoms energetikos srityje reikalinga stabili ir nuspėjama ilgalaikė sistema ir kad ES susiduria su iššūkiu įtvirtinti pasitikėjimą įvedus naujas taisykles;

13.  ragina visiems pasiūlymams, dėl kurių diskutuojama, numatyti atitinkamą pereinamąjį laikotarpį ir atlikti išsamią sąnaudų ir naudos analizę;

14.  pabrėžia bendros sistemos atitikties regioniniu lygmeniu analizės, kurią koordinuoja Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) ir Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E), svarbą ir todėl ragina kaimyninių rinkų perdavimo sistemos operatorius parengti bendrą Komisijos patvirtintą metodiką; pabrėžia milžinišką stipresnio regioninio bendradarbiavimo potencialą;

15.  pabrėžia koordinuoto ilgalaikio planavimo svarbą siekiant veiksmingai plėtoti energijos perdavimo infrastruktūrą ir elektros energijos rinkas Europoje; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikalingas tvirtesnis regionų bendradarbiavimas, ir atkreipia dėmesį į sėkmingus esamus regioninius rinkos modelius, pvz., „Nord Pool“;

16.  patvirtina valstybių narių teisę nustatyti energijos išteklių naudojimo sąlygas savo nacionaliniame energijos rūšių derinyje pagal Sutarties nuostatas, kuriose teigiama, kad Europos energetikos politika turi užtikrinti energijos rinkos veikimą, energijos tiekimo saugumą, skatinti energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą ir atsinaujinančių energijos formų plėtojimą, taip pat skatinti energetikos tinklų sujungimą; pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas suteiktų galimybę sutaupyti ir būtų naudingas Europos energetikos sistemai, ir turėtų būti pagrįstas standartine skaidria regiono sistemos metodika ilgalaikiams pakankamumo poreikiams įvertinti, taip pat susitarimu dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis elektros energijos krizės atveju, ypač kai tokia krizė turi tarpvalstybinį poveikį; todėl šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją pateikti persvarstytą sistemą; taip pat ragina Komisiją atsižvelgti į tai teikiant pasiūlymą dėl teisės akto;

17.  primena, kad branduolinę energiją naudojančios valstybės narės turėtų tai daryti laikydamosi ES saugos standartų, vidaus energijos rinkos reglamentų ir valstybės pagalbos taisyklių;

18.  pažymi, kad energijos vartojimo efektyvumas, reagavimas į paklausą, energijos kaupimo pajėgumai ir elektros tinklo plėtra, visų pirma pasitelkiant pažangiuosius tinklus, veiksmingai naudojamos elektros tinklų jungtys ir tolesnė nacionalinių tinklų plėtra ir vystymas yra itin svarbūs norint užbaigti kurti elektros energijos vidaus rinką ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, ir primena principą „svarbiausia – veiksmingumas“, kurio laikantis pirmiausia turi būti vykdomos su paklausa susijusios investicijos, o ne investicijos į tinklą ir tiekimą; apgailestauja, kad elektros tinklų jungtyse valstybėse narėse ir tarp jų vis dar esama didelių spragų, tai sukelia tinklo apkrovas ir labai silpnina veiklos saugumą bei apsunkina tarpvalstybinę prekybą energija; apgailestauja dėl to, kad ribojami perdavimo pajėgumai siekiant subalansuoti nacionalinę gamybą ir kaip vidaus spragų šalinimo priemonė; ragina, kad skirtingiems regionams būtų nustatyti skirtingi elektros tinklų jungimo tikslai, atspindintys realius rinkos srautus ir nustatyti atlikus atitinkamą sąnaudų ir naudos analizę, kurie būtų pagrįsti ENTSO-E dešimties metų tinklo planu, jei laikomasi minimalių Europos Sąjungos nustatytų tikslų; mano, kad šiomis aplinkybėmis taip pat labai svarbu imtis veiksmų prieš nekoordinuotus ciklinius srautus, visų pirma Vidurio ir Rytų Europos regione; pabrėžia, kad sukurtų tarpvalstybinių pajėgumų prieinamumas yra ne mažiau svarbus, nes didėja valstybių narių pajėgumų apribojimai;

19.  pažymi, kad reikėtų parengti naujus metodus trūkumams pašalinti ir tokiam pažangiajam elektros energijos paskirstymo tinklui sukurti, kuris sudarytų galimybes sklandžiai integruoti ir teikti decentralizuotų generatorių, gaminančių vartotojų ir vartotojų paslaugas;

20.  pakartoja, kad remia ES regioninio sąveikumo tikslus; tačiau pripažįsta, kad neoptimalus esamos infrastruktūros panaudojimas kelia grėsmę tokių tikslų įgyvendinimui; pabrėžia, kad optimalus esamos infrastruktūros panaudojimas yra būtinas Europos energijos rinkai, todėl prašo Komisijos spręsti šį klausimą būsimame pasiūlyme dėl teisės akto;

21.  ragina optimaliai įgyvendinti elektros energijos vidaus rinkos teisės aktų sistemą ir užtikrinti jos įgyvendinimą, o Komisiją ir ACER – toliau spręsti problemas didmeninėse rinkose, kai taikoma praktika neatitinka reglamento (EB) Nr. 714/2009 reikalavimų; ragina ACER sustiprinti esamų jungiamųjų linijų pajėgumo apribojimų reguliavimo priežiūrą;

22.  pažymi, kad norint sukurti elektros energijos vidaus rinką ir kartu padidinti konkurenciją būtinos sąlygos yra tikslingas ir plataus užmojo tinklų atnaujinimas bei struktūrinių tinklo apkrovų šalinimas; laikosi nuomonės, kad kainų zonų konfigūravimo klausimą reikėtų aptarti dalyvaujant visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams ir atsižvelgiant į ACER kompetenciją bei ENTSO-E prekybos zonų peržiūrą; pabrėžia, kad pasiūlos zonų padalijimas galėtų būti prasmingas kaip paskutinė rinkos ekonomikos priemonė, nes taip būtų matomas tikrasis elektros energijos stygius tam tikruose regionuose; mano, jog tais atvejais, kai elektros tinklai yra glaudžiai integruoti, dėl padalinimo į kainų zonas turėtų būti sprendžiama kartu su visomis susijusiomis kaimyninėmis valstybėmis, siekiant užkirsti kelią neveiksmingam tinklo naudojimui ir tarpvalstybiniam pajėgumų mažėjimui, nes tai nesuderinama su vidaus rinka;

23.  supranta, kad dėl žemos energijos kainos didmeninėse rinkose ir dėl jos įtakos investicijoms, taip pat dėl poreikio kurti mechanizmus, kad gamybos pajėgumai būtų pritaikyti lankstumui, kuris reikalingas reaguojant į paklausą, kelios valstybės narės turėjo sukurti pajėgumų mechanizmus, nes nebuvo bendro europinio požiūrio, o jų vartojimo rinka pasižymėjo specifiniais elementais;

24.  skeptiškai vertina išimtinai nacionalinius ne rinka pagrįstus pajėgumų mechanizmus ir rinkas, nes jie nesuderinami su energijos vidaus rinkos principais ir dėl jų atsiranda rinkos iškraipymų, netiesioginių subsidijų brandžioms technologijoms ir didelių sąnaudų galutiniams vartotojams; todėl pabrėžia, kad bet koks pajėgumų mechanizmas ES turi būti sukurtas tarpvalstybinio bendradarbiavimo pagrindu, atlikus kruopščius jo reikalingumo tyrimus ir laikantis ES taisyklių, reglamentuojančių konkurenciją ir valstybės pagalbą; mano, kad geresnė nacionalinės energijos gamybos integracija į ES energijos sistemą ir jungiamųjų linijų sustiprinimas galėtų leisti sumažinti pajėgumų mechanizmų poreikį ir jų kainą;

25.  ragina tarpvalstybinius pajėgumų mechanizmus leisti naudoti tik tada, kai, be kita ko, įgyvendinami šie kriterijai:

   a) jų poreikis patvirtintas nuodugniais regioninės gamybos ir tiekimo padėties pakankamumo tyrimais, įskaitant jungtis, saugojimą, reagavimą į paklausą ir tarpvalstybinės gamybos išteklius, ir jie pagrįsti vienoda, standartine ir skaidria visoje ES taikoma metodika, kurią taikant nustatytas aiškus pavojus nepertraukiamam tiekimui;
   b) nėra kitų pigesnių ir mažiau rinkos požiūriu intervencinių alternatyvių priemonių, tokių kaip visapusiška rinkos integracija netaikant tarpvalstybinių elektros energijos prekybos apribojimų kartu su tiksliniais tinklo ir (arba) strateginiais rezervais;
   c) jų kūrimas paremtas rinka ir yra nediskriminacinis elektros energijos kaupimo technologijų, bendro reagavimo į paklausą, stabilių atsinaujinančiosios energijos šaltinių ir įmonių dalyvavimo kitose valstybėse narėse požiūriu, kad nebūtų tarpvalstybinio kryžminio subsidijavimo ir pramonės sektoriaus ir kitų klientų diskriminavimo ir kad būtų užtikrinama, jog bus apmokami išskirtinai tiekimo saugumui būtini pajėgumai;
   d) jų modelis apima taisykles, kuriomis užtikrinama, kad pajėgumai būtų iš anksto pakankamai paskirstyti, kad būtų matomas atitinkamas poreikis investuoti į mažiau aplinką teršiančias elektrines;
   e) įtraukiamos tvarumo ir oro kokybės taisyklės, kad būtų atsisakyta taršiausių technologijų (šiomis aplinkybėmis būtų galima atsižvelgti į išmetamųjų teršalų normą);

26.  pabrėžia, kad, be naujo energijos rinkos modelio, būsimos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūros yra itin svarbios iniciatyvos, atversiančios energijos kaupimo galimybes;

27.  mano, kad naujų ir esamų elektros energijos kaupimo sprendimų plėtojimas bus neišvengiamas perėjimo prie naujos energetikos veiksnys ir kad naujo rinkos modelio taisyklės turėtų padėti įgyvendinti skirtingas susijusias technologijas palaikančią sistemą;

28.  mano, kad energijos kaupimas yra naudingas daugeliu aspektų, pvz., sudaro galimybę reaguoti į paklausą, padeda subalansuoti elektros energijos tinklą ir suteikia priemonių kaupti perteklinę atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją; ragina persvarstyti esamą reglamentavimo sistemą, kad būtų paskatintas energijos kaupimo sistemų diegimas ir kiti lankstumą užtikrinantys sprendimai, leidžiantys naudoti daugiau kintančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių – tiek centralizuotų, tiek paskirstytų – mažesnėmis į energijos sistemą perkeliamomis ribinėmis sąnaudomis; pabrėžia, kad esamoje reglamentavimo sistemoje reikia sukurti atskirą turto kategoriją elektros energijos arba energijos kaupimo sistemoms, atsižvelgiant į dvejopą energijos kaupimo sistemų pobūdį – gamybą ir paklausą;

29.  todėl ragina sukurti naują rinkos modelį, kad būtų panaikintos techninės kliūtys ir diskriminacinės tinklo kodeksų nuostatos energijos kaupimo atžvilgiu, taip pat kad būtų sąžiningai taikomi mokesčiai, vengiant dvigubų išlaidų už energijos įkrovimą ir iškrovimą, ir galiausia būtų sukurta rinka, kurioje skatinami greitai reaguojantys ir lankstūs ištekliai; mano, kad, kai bus sukurta pakankamai nebrangių kaupimo variantų (jei taip atsitiks), pagrindas pajėgumų rinkoms greitai išnyks;

30.  pabrėžia, kad reikia skatinti energijos saugojimo sistemų naudojimą ir sudaryti vienodas sąlygas, kuriomis energijos saugojimas gali varžytis su kitomis lankstumo galimybėmis, pagrįstomis technologijų požiūriu neutraliu energijos rinkos kūrimu;

31.  todėl ragina sukurti technologijų atžvilgiu neutralų energijos rinkos modelį, kad būtų galima pasinaudoti skirtingais atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstais energijos saugojimo sprendimais, pvz., ličio jonų baterijomis, šilumos siurbliais ar vandenilio kuro elementais, kaip galimybe papildyti atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos pajėgumus; taip pat ragina sukurti aiškiai apibrėžtus mechanizmus, kad būtų pasinaudota pertekline produkcija ir apribojimais;

32.  ragina Komisiją išaiškinti kaupimo padėtį skirtinguose elektros grandinės etapuose ir leisti perdavimo ir paskirstymo operatoriams investuoti į energijos kaupimo paslaugas ir jas naudoti tinklų balansavimo ir kitų papildomų paslaugų reikmėms;

33.  atkreipia dėmesį į didėjančią energijos ir papildomų paslaugų įvairovę, kurią ateityje galėtų užtikrinti energijos kaupimas; todėl ragina apibrėžti elektros kaupimą taip, kad būtų atsižvelgta į jo dvejopą pobūdį (elektros energijos suvartojimą ir tiekimą), ir pašalinti su reguliavimu susijusias kliūtis elektros kaupimui;

34.  ragina persvarstyti esamą reglamentavimo sistemą, siekiant skatinti naudoti energijos kaupimo sistemas ir kitas lankstumo galimybes, kad į energijos sistemą centralizuotai arba decentralizuotai nedidelėmis ribinėmis sąnaudomis būtų tiekiama daugiau kintančiųjų atsinaujinančiųjų išteklių energijos;

35.  ragina į reglamentavimo sistemą įtraukti elektros sistemoje naudojamų energijos kaupimo įrenginių apibrėžtį;

36.  ragina esamoje reglamentavimo sistemoje, greta elektros gamybos, tinklo eksploatavimo ir vartojimo, nustatyti naują elektros energijos kaupimo sistemų kategoriją;

37.  pabrėžia, kad dujų jungtys ir nacionalinių neatidėliotinų priemonių koordinavimas grindžiami metodais, kuriais vadovaudamosi valstybės narės gali bendradarbiauti didelių dujų tiekimo sutrikimų atveju;

38.  pažymi, kad tarpvalstybinė konkurencija gali būti naudinga vartotojams, nes keleto energijos tiekėjų veikimas decentralizuotoje rinkoje gali paskatinti naujų pažangių energijos paslaugų įmonių atsiradimą;

39.  ragina toliau plėtoti išskirtinai energijos rinką sąžiningai paskirstant sąnaudas ir naudą visiems energijos vartotojams ir gamintojams, kuri būtų pagrįsta nuosekliai taikomais galiojančiais teisės aktais, tiksliniu energijos perdavimo ir skirstymo infrastruktūros gerinimu, glaudesniu regionų bendradarbiavimu, geriau sujungtais tinklais, energijos vartojimo efektyvumu, reagavimo į paklausą schemomis ir kaupimu, taip pat gebančią teikti tinkamus ilgalaikius signalus, kad būtų užtikrinta saugi elektros sistemos priežiūra ir atsinaujinančiųjų šaltinių plėtra, kartu atsižvelgiant į specifines nuo nacionalinės elektros sistemos atskirtų regionų elektros rinkos ypatybes ir taip skatinant energijos tiekimo įvairinimą bei didesnę konkurenciją, siekiant padidinti energijos tiekimo saugumą;

40.  pabrėžia, kad efektyvus energijos vartojimas yra pagrindinis energijos sąjungos strategijos principas, nes tai – veiksmingas teršalų išmetimo mažinimo, vartotojų lėšų taupymo ir ES priklausomybės nuo iškastinio kuro importo mažinimo būdas;

41.  pripažįsta, kad šiuo metu labai svarbus energetinis lankstumas ir pajėgumas, ir juos reikėtų tinkamai įvertinti perspektyviame rinkos modelyje, nes jie yra vienas kitą papildantys elementai;

42.  pabrėžia, kad Europos elektros energijos rinka turi būti grindžiama rinkos poreikiais; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad dinamiškas kainų sudarymas atlieka įspėjimo ir orientavimo funkcijas ir gali neabejotinai tapti svarbiu veiksniu užtikrinant veiksmingumą, o kartu ir gerai veikiančią elektros energijos rinką;

43.  pabrėžia, kad pagal laiko intervalus kintamos elektros energijos kainos gali paskatinti paklausos lankstumą, o jis gali padėti pasiekti paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą ir išlyginti kintančiųjų atsinaujinančiųjų išteklių gamybos modelius; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, jog svarbu, kad elektros energijos kainos atspindėtų realias išlaidas elektros energijai;

44.  pabrėžia, kad gamintojai ir investuotojai, tikėdamiesi ateityje sulaukti kainų šuolių, gali būti paskatinti investuoti į lanksčius sprendimus, kaip antai energijos kaupimą, veiksmingą energijos vartojimą, pasiūlos valdymą, atsinaujinančiųjų išteklių gamybos pajėgumus, itin veiksmingas modernias dujomis kūrenamas elektrines ir hidroakumuliacines elektrines; ragina, net esant dideliems kainų šuoliams, susilaikyti nuo kišimosi į didmeninę rinką; ragina vykdant bet kokį planuotą laipsnišką reguliuojamų vartotojų kainų, kurios mažesnės už gamybos sąnaudas, panaikinimą atsižvelgti į pažeidžiamų vartotojų, kuriems gresia energijos nepriteklius, poreikius;

45.  pabrėžia, kad būtina visapusiška atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracija į elektros tinklą; ragina dėti daugiau pastangų skatinant ir didinant dalyvavimą derinant paslaugas, ir mano, kad sutrumpinus prekybos pabaigos laiką, suderinus prekybos intervalus su atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiu ir suteikus galimybę pateikti bendrus gamintojų, esančių skirtingose valstybėse narėse, pasiūlymus, būtų gerokai lengviau siekti šio tikslo;

46.  ragina užbaigti vidaus rinkos integraciją ir suderinimo bei rezervo paslaugas, skatinant likvidumą ir tarpvalstybinę prekybą visais prekybos laikotarpiais; ragina sparčiau siekti plataus užmojo tikslinio modelio tikslų, susijusių su einamosios paros ir balansavimo rinkomis, pradedant prekybos pabaigos laiko suderinimu ir energijos produktų pusiausvyros užtikrinimu;

47.  ragina Komisiją teikti pasiūlymus, kuriais būtų leidžiama taikyti priemones, siekiant sumažinti įplaukų riziką nuo 20 iki 30 m., kad investicijos į naują mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybą būtų iš tiesų grindžiamos rinkos poreikiais, pvz., bendromis investicijomis, kurių riziką pagal sutartį pasidalytų stambūs vartotojai ir elektros energijos gamintojai, arba ilgalaikių sutarčių rinka, pagrįsta vidutinių išlaidų apmokestinimu;

48.  mano, kad elektros energijos tiekimo ir pagalbinių paslaugų sutartys turėtų būti skiriamos pagal rinkos ekonomikos principą; mano, kad toks atviras konkursas, nesvarbu, nacionalinis ar tarpvalstybinis, turi būti neutralus technologijų požiūriu ir jame turi galėti dalyvauti energijos kaupimo įrenginių operatoriai;

49.  palankiai vertina tai, kad ES didėja atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis; pabrėžia, kaip svarbu nustatyti stabilias, ekonomiškai efektyvias atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo paramos už ilgalaikes investicijas sistemas, kurios išliktų aktualios ir trumpuoju laikotarpiu būtų lengvai pritaikomos, taip pat atitiktų nacionalinius poreikius ir aplinkybes, kad būtų galima palaipsniui panaikinti subsidijas brandžioms atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijoms; palankiai vertina tai, kad nemažai atsinaujinančiosios energijos technologijų išlaidų požiūriu netrukus galės konkuruoti su tradicinėmis gamybos formomis; pažymi, jog reikia dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad paramos programos būtų tinkamai parengtos, o energijai imliems pramonės sektoriams, kuriems gresia anglies dioksido nutekėjimas, daromas poveikis būtų kuo mažesnis;

50.  pabrėžia skaitmeninių technologijų svarbą siunčiant informaciją apie kainas, nes tai suteikia galimybę reagavimą į paklausą paversti lankstumo šaltiniu; todėl ragina parengti plataus užmojo energijos sektoriaus skaitmeninimo strategiją, apimančią, be kita ko, pažangiųjų tinklų ir pažangiųjų skaitiklių naudojimą ir mobiliųjų programų, interneto platformų ir duomenų centrų kūrimą;

51.  pažymi, kad, remdamosi 2020 m. strategija, valstybės narės, nepriklausomai nuo padėties rinkoje, privalo laikytis konkrečių kiekybinių tikslų, kokią visos sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir todėl pabrėžia atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimo svarbą pasitelkiant konkurencijos ir išlaidų veiksmingumu paremtą politiką, tačiau kartu pripažįsta, kad yra daugybė skirtingų atsinaujinančiosios energijos technologijų, kurios pasiekusios skirtingus išsivystymo lygius ir pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl joms negalima taikyti vieno visiems tinkančio modelio; šiomis aplinkybėmis primena svarbų ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) vaidmenį ir mano, kad investicijų skatinimas labiau atitinka rinkos sąlygas nei fiksuoti supirkimo tarifai ir bendrasis lengvatinis vertinimas;

52.  primygtinai pabrėžia, kad, didėjant atsinaujinančiųjų išteklių energijos techninėms galimybėms ir jų naudojimui, subsidijavimo taisyklės, pvz., supirkimo priemokos, turi būti labiau pritaikytos prie rinkos sąlygų, kad elektros energijos vartotojų išlaidos nebūtų per didelės;

53.  įspėja dėl energijos tiekimo tikslų painiojimo su klimato politikos tikslais; ragina nuosekliai stiprinti ATLPS ir pertvarkyti rinką, kad ji taptų lankstesnė ir kad ateityje anglies dioksido ir degalų kainos galėtų aktyviau skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą;

54.  primena, jog 2014 m. valstybės pagalbos gairėse reikalaujama, kad nuo 2016 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamintojai prisiimtų pusiausvyros užtikrinimo atsakomybę, kuri apibrėžiama kaip gamintojų pareiga kompensuoti trumpalaikius nukrypimus nuo ankstesnių tiekimo įsipareigojimų tais atvejais, kai egzistuoja likvidi vienos dienos rinka; pabrėžia, kad nukrypus nuo operatoriaus paskelbto plano turi būti nustatoma atitinkama kompensacinė energijos kaina; primena galiojančias Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos nuostatas, atsinaujinančiųjų išteklių energijai suteikiančias prioritetinę prieigą ir paskirstymą; kai pradės veikti performuota elektros energijos rinka, ragina įvertinti ir persvarstyti šias nuostatas, nes tai užtikrintų vienodas sąlygas ir būtų geriau atsižvelgiama į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ypatumus;

55.  turėdamas omenyje subsidiarumo principą ragina valstybes nares, pradedant regioniniu lygmeniu, derinti veiksmus dėl tolesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimo, siekiant sustiprinti energijos rinkos ekonominį efektyvumą, kad būtų pasiekti bendri Europos tikslai ir sustiprintas tinklo stabilumas; mano, kad jokia valstybė narė, plačiau nepasitarusi ir nebendradarbiaudama regioniniu ar ES lygmeniu, neturėtų priimti sprendimų, kurie galėtų daryti didelę įtaką kaimyninėms valstybėms; primena, kad daugeliu atvejų atsinaujinantieji energijos ištekliai yra tvirtai susiję su vietove; ragina Komisiją siekti, kad būtų sukurta vienodesnė Europos atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimo sistema;

56.  rekomenduoja valstybėms narėms svarstyti galimybę priimti reglamentavimo sistemą, kuria galutiniai vartotojai būtų skatinami užsiimti savarankiška gamyba ir vietiniu energijos saugojimu;

57.  yra įsitikinęs, kad ne tik atsinaujinantieji energijos ištekliai, bet ir visi kiti saugūs ir tvarūs energijos ištekliai, kurie padeda siekti tikslo palaipsniui mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, laikantis neseniai sudaryto COP21 visuotinio susitarimo, ir toliau bus svarbūs gaminant elektros energiją;

58.  pažymi, kad, nustatant koncesijos režimą, skirtą hidroelektrinių išteklių naudojimui ir sektoriaus atvėrimui konkurencijai, svarbus koordinavimas ES lygmeniu, kad būtų išvengta rinkų iškraipymų ir skatinamas veiksmingas išteklių naudojimas;

59.  pažymi, kad elektros energijos rinkos pertvarka pateisins vartotojų lūkesčius teikdama realią naudą, atsirandančią naudojant naujas technologijas, ypač susijusias su mažo anglies dioksido kiekio teršalus išmetančia atsinaujinančiąja energija, dėl kurios valstybės narės tampa tarpusavyje priklausomos energetinio saugumo srityje;

60.  pabrėžia, kad kol nėra visapusiškai sujungtos elektros tinklo sistemos su atitinkamomis kaupimo galimybėmis, įprastas bazinės apkrovos generavimas tebėra būtina tiekimo saugumo užtikrinimo sąlyga;

61.  pabrėžia, kad reikėtų labiau atsižvelgti į skirstomųjų tinklų operatorių vietos ir regioninę atsakomybę už energetikos sąjungą, atsižvelgiant į tai, kad energijos sektorius tampa vis labiau decentralizuotas, 90 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių yra sujungti su skirstomuoju tinklu, o skirstomųjų tinklų operatoriai (STO) yra įsitvirtinę vietos lygmeniu; primena, jog visoms valstybėms narėms svarbu įgyvendinti trečiojo energetikos dokumentų rinkinio reikalavimus, susijusius su perdavimo ir skirstomųjų tinklų atskyrimu, ypač atsižvelgiant į didesnį STO vaidmenį, duomenų prieinamumo ir valdymo srityje; pabrėžia, kad reikėtų labiau atsižvelgti į PSO ir STO sąsają: mano, kad tinkamų verslo modelių įgyvendinimas, specialiai pritaikyta infrastruktūra ir suderinta parama galėtų paskatinti veiksmingą reagavimą į paklausą kiekvienoje valstybėje narėje ir tarp valstybių;

62.  primygtinai ragina valstybes nares nustatyti teisinius ir administracinius mechanizmus, būtinus siekiant paskatinti vietos bendruomenių dalyvavimą gaminant elektros energiją suteikiant jiems galimybių tapti suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant nedidelio masto atsinaujinančiosios elektros energijos gamybos projektus;

63.  pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija dažniausiai tiekiama į skirstomuosius tinklus, netoli vartojimo tinklo, todėl ragina STO atlikti svarbesnį pagalbinį vaidmenį ir labiau įsitraukti į Europos reglamentavimo sistemos modelio kūrimą ir reguliavimo institucijų veiklą, susijusią su gairių juos dominančiais klausimais (pvz., reagavimo į paklausą valdymu, lankstumu ir kaupimu, taip pat glaudesniu STO ir PSO bendradarbiavimu) rengimu;

64.  ragina skatinti būtinas investicijas į pažangiųjų tinklų technologijas ir skirstomuosius tinklus, kad būtų geriau integruotas didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis ir geriau pasirengta skaitmeninimui; atsižvelgdamas į tai mano, kad STO turi būti skiriamas svarbesnis vaidmuo duomenų rinkimo ir platinimo srityje ir kad duomenų apsauga turi būti užtikrinta visais atvejais, pasinaudojant valstybių, kuriose visur įdiegti pažangieji skaitikliai, patirtimi;

65.  pabrėžia regioninio požiūrio svarbą kuriant trūkstamą elektros infrastruktūrą, kuri būtina tvariam elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, siekiant panaikinti (energijos) tinklo apkrovą ir baigti kurti energijos vidaus rinką;

66.  laikosi nuomonės, kad STO yra neutralūs rinkos tarpininkai, iš įvairių šaltinių gaunantys duomenis, kuriuos jie, vartotojui sutikus, nediskriminuodami gali teikti įgaliotoms trečiosioms šalims, kartu užtikrindami, kad vartotojai ir toliau galėtų kontroliuoti savo duomenis; mano, kad STO skatina rinkos vystymąsi ir atlieka vis svarbesnį aktyvių sistemos valdytojų, technologijų įsisavintojų, duomenų valdytojų ir inovatorių vaidmenį; mano, jog reikia nustatyti aiškias taisykles siekiant užtikrinti, kad STO galėtų veikti kaip neutralūs rinkos tarpininkai; pažymi, kad STO, kaip ir kiti rinkos dalyviai, gali remti vietos valdžios institucijas teikdami joms duomenis, kuriais remdamosi jos savo teritorijoje galėtų pereiti prie naujos energetikos;

67.  pabrėžia būtinybę visais sprendimų priėmimo lygmenimis spartinti energetikos infrastruktūros projektų leidimų suteikimo procesą;

68.  mano, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą regionuose ir tarp jų vadovaujant Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) ir bendradarbiaujant su ENTSO-E, visų pirma tarpvalstybinio poveikio vertinimo klausimu, tačiau valstybėms narėms paliekant atsakomybę užtikrinti energijos tiekimo saugumą; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą svarbiausi veiksniai yra tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir jungiamosios linijos;

69.  palankiai vertina ACER veiklą ir ragina šiai agentūrai skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad ji galėtų vykdyti savo dabartines ir būsimas užduotis ir pareigas ir strategiškai planuoti savo veiklą patikimu vidutinės trukmės laikotarpiu;

70.  pažymi, kokia svarbi veiksminga, nešališka ir nuolatinė Europos energijos rinkų priežiūra, užtikrinant tikros energijos vidaus rinkos, kuriai būdinga laisva konkurencija, tinkami kainų signalai ir tiekimo saugumas, veikimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia ACER svarbą ir tikisi, kad Komisija išreikš poziciją dėl naujų ir didesnių ACER įgaliojimų sprendžiant tarpvalstybinius klausimus;

71.  ragina ACER remti ir derinti pastangas siekiant didinti regioninį bendradarbiavimą, susijusį su sistemos saugumu ir tinkamumu; laikosi nuomonės, kad įgaliojimų sprendžiant su energijos tiekimo saugumu susijusius klausimus perdavimas viršvalstybinio lygmens institucijoms turėtų būti vykdomas tik tada, jeigu tai duotų akivaizdžios naudos visai elektros sistemai ir jei numatyta pakankama atskaitomybė;

72.  ragina suteikti ACER įgaliojimus priimti sprendimus aktyvesnio regioninio bendradarbiavimo sprendžiant tarpvalstybinius ir tarpregioninius klausimus koordinavimo srityje, visų pirma vykdant regionines saugumo užtikrinimo iniciatyvas (RSUI) ir optimizuojant energijos išteklių valdymą, kad vykdant tokį koordinavimą būtų paisoma šalių ypatumų, jis būtų paremtas sąnaudomis, būtų taikomi rinkos kriterijai ir rengiamos tinkamos veiksmingos energijos rinkos stebėsenos priemonės siekiant sukurti energetikos sąjungą, tačiau kad tam nereikėtų steigti naujos milžiniškos institucijos;

73.  pažymi, kad Komisijos pasiūlymai dėl naujo energijos rinkos modelio apsiriboja energetikos sektoriumi; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę persvarstyti gamtinių dujų rinkos modelį, kad būtų išspręstos dujų sektoriaus problemos (pvz., kintanti ES dujų paklausa, turto nuvertėjimas, kainų nustatymo sistemos, tolesnė rinkos integracija, ACER ir Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) vaidmenys);

74.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL C 200, 2014 6 28, p. 1.
(2) OL L 211, 2009 8 14, p. 1.
(3) OL L 211, 2009 8 14, p. 15.
(4) OL L 115, 2013 4 25, p. 39.
(5) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.
(6) OL L 84, 2014 3 20, p. 61.
(7) OL L 33, 2006 2 4, p. 22.
(8) OL L 304, 2011 11 22, p. 64.
(9) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 24.
(10) OL C 36, 2016 1 29, p. 62.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0065.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0359.
(13) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.
(14) OL L 211, 2009 8 14, p. 55.
(15) OL C 93, 2016 3 9, p. 8.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0444.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0445.
(18) http://www.iea.org/publications/freepublications/publication/REPOWERINGMARKETS.pdf


ES šildymo ir vėsinimo strategija
PDF 326kWORD 172k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES šildymo ir vėsinimo strategijos (2016/2058(INI))
P8_TA(2016)0334A8-0232/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. 21-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) sudarytą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES šildymo ir vėsinimo strategija“ (COM(2016)0051),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080),

–  atsižvelgdamas 2014 m. spalio 23–24 d. Tarybos išvadas dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8–0232/2016),

A.  kadangi šildymui ir vėsinimui suvartojama beveik 50 proc. galutinės ES energijos paklausos, iš kurių 80 proc. naudojama pastatuose; kadangi šildymo ir vėsinimo sektorius turėtų atspindėti 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (angl. COP 21); kadangi ES energetikos ir klimato tikslus atitinkantis šildymo ir vėsinimo sektorius ne vėliau kaip 2050 m. turi būti grindžiamas 100 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių, o to galima pasiekti tik mažinant mūsų suvartojamos energijos kiekį ir visapusiškai taikant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas (energijos vartojimo efektyvumas kaip svarbiausias kuras)“;

B.  kadangi kiekvienas papildomas sutaupytos energijos procentas dujų importą leidžia sumažinti 2,6 proc.(5);

C.  kadangi reikia imtis aktyvesnių veiksmų tiek mažinant pastatų šildymo paklausą, tiek perkeliant likusią paklausą nuo importuoto iškastinio kuro deginimo individualiuose katiluose prie tvarių šildymo ir vėsinimo galimybių, laikantis strategijos „Europa 2050“ tikslų;

D.  kadangi pastatams tenka didžiulė bendros galutinės suvartojamos energijos dalis ir kadangi didesnis energijos vartojimo efektyvumas pastatuose ir reagavimo į paklausą programos gali atlikti labai svarbų vaidmenį subalansuojant energijos paklausą ir patenkinant piko paklausą, o tai skatina perteklinio pajėgumo mažinimą ir gamybos, valdymo ir transportavimo sąnaudų mažinimą;

E.  kadangi atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis lėtai augo (2012 m. sudarė 18 proc. patiektos pirminės energijos), tačiau vis dar esama milžiniškų galimybių visuose lygmenyse ir valstybėse narėse turėtų būti toliau didinama atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir atgautos šilumos energijos dalis šildymo ir vėsinimo sektoriuje;

F.  kadangi ES šildymo ir vėsinimo rinka yra susiskaidžiusi dėl savo vietinio pobūdžio, susijusių technologijų skirtumų ir atitinkamų ekonominės veiklos subjektų įvairovės; kadangi vietinis ir regioninis aspektas yra itin svarbus nustatant tinkamą šildymui ir vėsinimui taikomą politiką, projektuojant ir diegiant šildymo ir vėsinimo infrastruktūrą ir konsultuojantis su vartotojais, siekiant pašalinti kliūtis ir padidinti šildymo ir vėsinimo efektyvumą ir tvarumą;

G.  kadangi biomasė sudaro 89 proc. visos ES suvartojamos atsinaujinančiosios šildymo energijos ir 15 proc. visos ES suvartojamos šildymo energijos ir turi dideles galimybes toliau teikti svarbius ir ekonomiškai efektyvius didėjančios šildymo paklausos sprendimus;

H.  kadangi šildymas ir vėsinimas – geriausias pavyzdys, kad su energija susijusiems sprendimams, apimantiems horizontalų požiūrį į energetikos sistemų projektavimą ir visą ekonomiką, reikia taikyti holistinį, integruotomis sistemomis pagrįstą požiūrį;

I.  atsižvelgiant į tai, kad šildymui ir vėsinimui sunaudojama labai daug iš iškastinio kuro gaunamos pirminės energijos (75 proc.) ir tai labai trukdo mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, spartina klimato kaitą ir labai kenkia aplinkai; kadangi šildymo ir vėsinimo sektorius turėtų visapusiškai prisidėti prie ES klimato ir energetikos tikslų įgyvendinimo ir kadangi, vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gegužės 22 d. išvadomis, atsižvelgiant į vietos sąlygas palaipsniui turėtų būti panaikintos subsidijos iškastinio kuro naudojimui šiame sektoriuje;

J.  kadangi apskaičiuota, kad pramonės ir kituose komerciniuose procesuose pagaminto šilumos kiekio, kuris iššvaistomas atmosferoje arba vandenyje (ir nėra produktyviai panaudojamas), pakaktų visiems ES šildymo poreikiams patenkinti gyvenamuosiuose ir tretinio sektoriaus pastatuose;

K.  kadangi pastatų sektorius ES išmeta maždaug 13 proc. viso išmetamo CO2 kiekio;

L.  kadangi pažangių ir efektyvių šildymo arba vėsinimo sistemų naudojimas turi vykti drauge ir derėti su visapusišku šiluminės izoliacijos procesu, tokiu būdu sumažinant energijos paklausą ir vartotojų sąnaudas, padedant sumažinti energijos nepriteklių bei kuriant vietines kvalifikuoto darbo vietas;

M.  kadangi energetikos sąjungoje tinkamai įgyvendinus visapusiškos ir integruotos šildymo ir vėsinimo strategijos parengimo priemones, jomis ES tiek verslui, tiek vartotojams teikiamos didelės galimybės sumažinti bendras pramonės energijos sąnaudas, padidinti konkurencingumą ir sumažinti vartotojų sąnaudas;

N.  kadangi ES reglamentavimo sistemomis atkreipiamas dėmesys į bendruosius tikslus, tačiau būtina tikra pažanga šildymo ir vėsinimo pertvarkos, kuri yra platesnės energijos sistemos pertvarkos dalis, srityje;

O.  kadangi atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ypač elektros, vaidmens optimizavimo tikslas bendrame energijos tinkle geriau integruojant šildymo ir vėsinimo priemones bei transportą prisideda prie energijos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, priklausomybės nuo energijos importo mažinimo, namų ūkių energijos sąskaitų mažinimo ir ES pramonės konkurencingumo didinimo;

P.  kadangi veiksmingiausias šių bendrų tikslų siekimo būdas – suteikti galių ir paramos vietos ir regiono valdžios institucijoms kartu su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, taikyti visapusiškai integruotomis sistemomis grindžiamą požiūrį į miestų planavimą, infrastruktūros vystymą, būsto fondo statybą ir renovaciją ir naują pramonės plėtrą, kad būtų kuo labiau padidinti galimi poveikiai kitoms sritims, efektyvumas ir kita abipusė nauda;

Q.  kadangi pastatų energinis naudingumas taip pat priklauso nuo tinkamų energetikos sistemų naudojimo; kadangi šildymo ir vėsinimo sektoriuje turėtų būti laikomasi principų „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir „energijos vartojimo efektyvumas kaip svarbiausias kuras“;

R.  kadangi plataus užmojo tikslai intensyviai renovuoti esamą pastatų fondą sukurtų milijonus darbo vietų Europoje, ypač MVĮ, padidintų energijos vartojimo efektyvumą ir atliktų esminį vaidmenį užtikrinant kuo mažesnį energijos vartojimą šildymui ir vėsinimui;

S.  kadangi projektuojant didelio energinio naudingumo ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius viešuosius ir gyvenamuosius pastatus būtina atkreipti dėmesį į architektūrą, miestų planavimą, šilumos srautų paklausos tankumą ir Europos klimato zonų įvairovę;

T.  kadangi esama didelės nepanaudotos atliekinės šilumos ir centralizuoto šildymo sistemų naudojimo galimybės, atsižvelgiant į tai, kad Europoje prieinama perteklinė šilumos energija viršija bendrą šilumos paklausą visuose Europos pastatuose, taip pat į tai, kad 50 proc. bendros ES šilumos paklausos gali būti patenkinama centralizuotu šildymu;

U.  kadangi didelė Europos gyventojų dalis gyvena vietovėse, ypač miestuose, kuriuose peržengiamos oro kokybės normos;

V.  kadangi numatoma, jog šildymo ir vėsinimo veikla išliks didžiausiu energijos paklausos Europoje šaltiniu, ir kadangi gamtinės dujos ir SND yra plačiai naudojamos siekiant patenkinti šią paklausą, o jų naudojimas galėtų būti optimizuotas įdiegiant itin efektyvų energijos kaupimą; kadangi tolesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro prieštarauja ES prievolėms klimato ir energijos srityse ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslams;

W.  kadangi šiuo metu skirtingose Europos klimato zonose esama didelių metinių energijos sąnaudų šildymui skirtumų – vidutiniškai nuo 60 iki 90 kWh/m2 Pietų Europos šalyse ir nuo 175 iki 235 kWh/m2 Vidurio ir Šiaurės Europoje;

X.  kadangi veiksmingų šildymo ir vėsinimo sprendimų diegimas turi didelį potencialą paskatinti pramonės ir paslaugų sektoriaus raidą Europoje, ypač atsinaujinančiųjų išteklių energetikos srityje, taip pat didesnės pridėtinės vertės kūrimą atokiuose ir kaimo regionuose;

Y.  kadangi energija tapo socialiniu turtu ir turi būti užtikrinta galimybė juo naudotis; kadangi vis dėlto ne visi piliečiai gali gauti prieigą prie energijos – Europoje yra daugiau kaip 25 mln. asmenų, kuriems labai sunku ją gauti;

Z.  kadangi efektyvaus energijos vartojimo politikoje turėtų būti sutelktas dėmesys į ekonomiškai efektyviausius būdus gerinti pastatų energinį naudingumą mažinant šilumos paklausą ir (arba) prijungiant pastatus prie didelio efektyvumo alternatyvų;

AA.  kadangi žemas vartotojų informuotumo apie mažą šildymo sistemų efektyvumą lygis yra vienas iš veiksnių, labiausiai lemiančių dideles energijos sąnaudas;

AB.  kadangi gerai termiškai izoliavus būstus yra naudos tiek aplinkai, tiek naudotojams – mažėja jų sąskaitos už energiją;

AC.  kadangi 72 proc. vienos šeimos gyvenamų namų šildymo ir vėsinimo energijos paklausos suvartojama kaimo ir vidutiniškai apgyvendintose vietovėse;

AD.  kadangi gamta grindžiami sprendimai (kaip antai tinkamai išdėstyti gatvių želdynai, apželdinti stogai ir sienos, užtikrinantys pastatų izoliaciją ir pavėsį jiems) sumažina energijos poreikį, nes reikia mažiau šildyti ir vėsinti;

AE.  kadangi 85 proc. pastatuose suvartojamos energijos naudojama patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti, o 45 proc. šildymo ir vėsinimo energijos ES sunaudojama būsto sektoriuje;

AF.  kadangi pramonė, bendradarbiaudama su vietos valdžios institucijomis, turi atlikti svarbų vaidmenį geresnio atliekinės šilumos ir vėsumos panaudojimo srityje;

AG.  kadangi Europos gyventojai vidutiniškai 6 proc. vartojimo išlaidų skiria šildymui ir vėsinimui, o 11 proc. europiečių neturi išteklių, kad galėtų pakankamai apšildyti namus žiemą;

AH.  kadangi Komisijos strategijai ir valstybių narių politikai vis dar stinga išsamesnės vėsinimo sektoriaus analizės ir didesnio dėmesio jam;

AI.  kadangi siekiant kiek įmanoma padidinti energinį naudingumą, kartu užtikrinant kultūros paveldo apsaugą bei išsaugojimą, svarbu skatinti tyrimus apie energijos taupymą istoriniuose pastatuose;

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ES šildymo ir vėsinimo strategijos, kuriuo žengtas svarbus žingsnis link holistinio požiūrio į šildymo ir vėsinimo sektoriaus pertvarką Europos Sąjungoje ir nustatytos prioritetinės veiksmų sritys; visiškai pritaria Komisijos siekiui pripažinti ir išnaudoti sinergiją tarp elektros energijos ir šildymo sektorių, siekiant sukurti efektyvų sektorių, kuris didintų energetinį saugumą ir padėtų ekonomiškai efektyviai įgyvendinti ES klimato ir energetikos tikslus; ragina Komisiją šildymo ir vėsinimo sektorius laikyti Europos energijos rinkos struktūros dalimi;

2.  nurodo, kad persvarstant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą (2012/27/ES), Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą (2009/28/EB) ir Pastatų energinio naudingumo direktyvą (2010/31/ES) reikia imtis konkrečių priemonių šildymo ir vėsinimo srityje;

3.  mano, kad taikant šildymo ir vėsinimo strategiją reikia vienodai atsižvelgti į abu poreikius, turint omenyje įvairias Europos klimato zonas, taigi ir atitinkamai skirtingus energijos vartojimo poreikius;

4.  pabrėžia, kad šildymo ir vėsinimo strategija pirmenybė turėtų būti teikiama tvariems ir ekonomiškai efektyviems sprendimams, kuriais valstybėms narėms bus suteikta galimybė įgyvendinti ES klimato ir energetikos politikos tikslus; pažymi, kad dėl energijos rūšių derinio, klimato sąlygų, pastatų fondo efektyvumo laipsnio ir pramonės intensyvumo įvairovės labai skiriasi valstybių narių šildymo ir vėsinimo sektoriai, ir dėl to pabrėžia, jog turi būti užtikrintos lanksčios galimybės pasirinkti tinkamus strategijos sprendimus;

5.  ragina nacionaliniu lygmeniu vystyti specifines tvarias šildymo ir vėsinimo strategijas, kuriomis ypatingas dėmesys būtų skiriamas suderintai šilumos ir energijos gamybai, kogeneracijai, centralizuotam šildymui ir vėsinimui, pageidautina, grindžiamiems atsinaujinančiaisiais ištekliais, kaip nurodyta Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 14 straipsnyje;

6.  pažymi, kad didelis energijos vartojimo efektyvumas, veiksminga šiluminė izoliacija ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir atgautos šildymo energijos naudojimas yra esminiai ES šildymo ir vėsinimo strategijos prioritetai; todėl mano, kad turėtų būti laikomasi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, nes energijos vartojimo efektyvumu sudaromos didžiausios ir sparčiausios prieinamos finansinės grąžos normos galimybės, be to, jis yra svarbi dalis strategijos, kuria siekiama sėkmingai pereiti prie saugaus, atsparaus ir pažangaus šildymo ir vėsinimo sektoriaus;

7.  pažymi, kad labiau decentralizuota ir lankstesnė energetikos sistema, kurioje energijos ir šildymo ištekliai yra arčiau vartojimo vietos, gali palengvinti decentralizuotą energijos gamybą ir taip suteikia galimybių vartotojams ir bendruomenėms aktyviau dalyvauti energijos rinkoje ir kontroliuoti savo energijos vartojimą, taip pat tapti aktyviais dalyviais pritaikant paklausą; laikosi nuomonės, kad trumpesnė proceso, kuriuo pirminė energija paverčiama kitų formų energija siekiant sukurti naudingą šilumą, grandinė reiškia ir didesnį visos energetikos sistemos efektyvumą; be to, pripažįsta, kad tokiu būdu mažinami perdavimo ir paskirstymo nuostoliai, didinamas energetikos infrastruktūros atsparumas ir kartu MVĮ teikiamos vietos lygmens verslo galimybės;

8.  pabrėžia, kad ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo teisės aktai papildo energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Pastatų energinio naudingumo direktyvą mažinant šildymo ir vėsinimo energijos vartojimą; mano, kad buitiniai prietaisai (skalbimo mašinos, indaplovės ir kt.) turėtų būti kuo didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir konstruojami taip, kad jie galėtų naudoti karšto vandens tiekimą toje vietoje, kurioje jie įrengti; todėl mano, jog turėtų būti peržiūrėta ir nuolat tobulinama ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo politika, siekiant kuriant novatoriškesnius produktus ir mažinant energijos sąnaudas sutaupyti daugiau energijos ir padidinti konkurencingumą;

9.  primena, kad šildymas ir vėsinimas sudaro didžiausią ES energijos poreikio dalį; pabrėžia, kad, pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio naudojimo ir saugaus energijos tiekimo šildymo ir vėsinimo sektoriui, svarbu laikytis neutralumo technologijų atžvilgiu principo subalansuojant šiuo metu turimus atsinaujinančiuosius energijos šaltinius ir rinkos ir valstybės remiamas paskatas;

10.  pabrėžia, kad reikia nuomininkams ir daugiabučių namų gyventojams palankios sistemos, kuri suteiktų jiems galimybę taip pat pasinaudoti atsinaujinančiosios šildymo ir vėsinimo energijos savarankiškos gamybos ir vartojimo bei efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis, taip kovojant su interesų konflikto iššūkiais ir kartais nuomos taisyklių keliamomis kliūtimis;

11.  pabrėžia, kad svarbios atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijos, įskaitant tvarios biomasės, aeroterminės, geoterminės ir saulės energijos, fotovoltinių elementų ir elektros baterijų naudojimą vandens šildymui bei pastatų šildymui ir vėsinimui kartu su šilumos kaupimo įrenginiais, kurie gali būti naudojami paros arba sezoninės paklausos subalansavimui; ragina valstybes nares teikti tinkamas tokių technologijų skatinimo ir naudojimo paskatas; ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti galiojančias direktyvas dėl energijos vartojimo efektyvumo ir pastatų energinio naudingumo, įskaitant reikalavimus dėl energijos beveik nevartojančių pastatų (angl. nZEB) ir ilgalaikes renovacijos strategijas, atsižvelgiant į poreikį pritraukti pakankamai investicijų pastatų fondo valstybėse narėse modernizavimui; prašo Komisijos pateikti ES masto viziją dėl energijos beveik nevartojančių pastatų fondo iki 2050 m.;

12.  mano, kad su energetiniu saugumu susiję klausimai ES daugiausia susiję su šilumos energijos tiekimo saugumu; todėl mano, kad labai svarbus šildymo išteklių įvairinimas, ir ragina Komisiją apgalvoti būdus daugiau remti ir spartinti platesnį atsinaujinančiosios šildymo energijos technologijų diegimą;

13.  mano, kad energiją efektyviai vartojančios ir mažai taršios statybos įvairiose klimato zonose Europoje pagrindas turėtų būti planuojant ištisas gyvenamąsias ir komercines zonas taikoma šildymui naudojamų išteklių analizė, tinkami architektūros sprendimai, įrenginių valdymo geriausia praktika bei miestų projektavimo principai, įskaitant miesto lygmens tinklo sprendimus, pavyzdžiui, centralizuotą šildymą ir vėsinimą; pabrėžia, kad tinkamai izoliuota pastato struktūra turi didelius šilumos saugojimo pajėgumus, kurie padeda sutaupyti daug šildymo ir vėsinimo energijos;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad energijos poreikiui pastatų sektoriuje patenkinti ES suvartojama apie 40 proc. energijos ir trečdalis gamtinių dujų, taip pat į tai, kad paspartinus pastatų renovaciją energijos poreikis galėtų būti sumažintas iki keturių kartų; pabrėžia, kad 85 proc. šios energijos suvartojama šildymui ir vandens pašildymui namų ūkiuose ir kad siekiant įtvirtinti saugesnį ir tvaresnį šildymo tiekimo būdą būtina ir toliau modernizuoti senas, neefektyvias šildymo sistemas, naudoti daugiau iš atsinaujinančiosios energijos išteklių pagamintos energijos, o įdiegus labai efektyvias centralizuoto šilumos tiekimo sistemas geriau išnaudoti atliekinę šilumą ir intensyviai atnaujinti pastatus, juos geriau termiškai izoliuojant; rekomenduoja toliau didinti pastatų efektyvaus energinio naudingumo standartus, atsižvelgiant į technines inovacijas ir jas skatinant, ypač užtikrinant izoliacijos vientisumą; be to, rekomenduoja toliau remti energijos beveik nevartojančių pastatų statybą;

15.  ragina valstybes nares kurti ilgalaikes šildymo ir vėsinimo strategijas, grindžiamas integruotu požiūriu, suderintu padėties įvertinimu ir vertinimu, atliktu laikantis Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 14 straipsnio; pabrėžia, kad šioje strategijoje turėtų būti nustatomos prioritetinės intervencijos sritys ir sudaroma optimizuoto miestų energetikos planavimo galimybė; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms atlikti šią užduotį parengiant bendras nacionalinių šildymo ir vėsinimo strategijų gaires;

16.  atkreipia dėmesį į pastatų renovavimo ir izoliavimo teikiamą ekonominį efektą, neretai sąlygojantį iki 50 proc. mažesnes šildymo ir vėsinimo sąnaudas ir ragina Komisiją numatyti deramą bendrą finansavimą žemu energetiniu efektyvumu pasižyminčio socialinio būsto ir daugiabučių namų renovavimo iniciatyvoms;

17.  palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti priemonių rinkinį, skirtą palengvinti daugiabučių pastatų renovaciją; mano, kad reikėtų parengti suderintą ir išsamų miestų energetikos planavimo priemonių rinkinį, kad būtų galima įvertinti vietos šildymo ir vėsinimo galimybes, vykdyti optimizuotą ir integruotą pastatų renovaciją ir šildymo ir vėsinimo infrastruktūros plėtrą;

18.  pakartoja, kad svarbu plėtoti ES priemones, kuriomis būtų skatinama vykdyti efektyvų energijos vartojimą užtikrinančią viešųjų pastatų, gyvenamųjų pastatų ir socialinių būstų rekonstrukciją bei statyti naujus ekologiškus pastatus, kurie viršija minimalius teisės aktų reikalavimus;

19.  atkreipia dėmesį į šildymo ir vėsinimo vietinį pobūdį ir potencialą; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas palengvinti tolesnę šiluminę modernizaciją vykdant esamų mažo energinio naudingumo viešųjų, komercinių ir gyvenamųjų pastatų renovaciją; pabrėžia, kad svarbūs tokie judėjimai kaip Merų paktas, kurie sudaro galimybes keistis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

20.  pabrėžia, kad reikia atlikti vietos šildymo ir vėsinimo galimybių visoje Europoje vertinimą, kad miestai galėtų geriau nustatyti vietoje turimus išteklius ir tokiu būdu prisidėti prie ES energetinės nepriklausomybės didinimo, paskatinti ekonomikos augimą bei konkurencingumą kurdami vietines, neperkeliamas darbo vietas ir vartotojams tiekdami švarią ir įperkamą energiją;

21.  ragina vietos valdžios institucijas sau pavaldžioje teritorijoje įvertinti esamą šildymo ir vėsinimo potencialą bei būsimus šildymo ir vėsinimo poreikius, atsižvelgiant į vietoje prieinamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą, kogeneracijos būdu gaminamą šilumos energiją ir centralizuoto šildymo apimtį;

22.  mano, kad namų ūkiams, esantiems ne centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemų zonose, turėtų būti sukurta patraukli finansavimo sistema, skatinant naujas technologijas namų ūkių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, šildymui;

23.  ragina vietos valdžios institucijas spręsti specifines kaimo pastatų, kurie dažnai būna senesni, mažiau efektyvūs energijos vartojimo atžvilgiu, mažiau naudingi sveikatai ir teikia mažesnį šiluminį komfortą, problemas;

24.  mano, kad kuo trumpesnė pirminės energijos pavertimo kitomis energijos formomis tinkamai vartoti šilumai gaminti grandinė, tuo didesnis energijos vartojimo efektyvumas, taip pat, pažymėdamas, kad Sąjungoje klimato ir kitokios sąlygos yra įvairios, ragina Komisiją skatinti technologijų požiūriu neutralias priemones, kurias taikydama kiekviena bendruomenė galėtų parengti sprendimus, kaip ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti taršos anglies dioksidu intensyvumą šildymo ir vėsinimo sektoriuje;

25.  pažymi, kad ES reguliavimo sistemos padeda apibrėžti plačius tikslus, bet labai svarbu daryti tikrą pažangą iš esmės pertvarkant šildymo ir vėsinimo sektorių (atliekant platesnę energetikos sistemos pertvarką);

26.  pabrėžia, kad ES politikos priemonės ir pajėgumai vis dar nepakankamai išplėtoti, kad jų pagrindu būtų galima pertvarkyti šildymo ir vėsinimo sektorių, kuo labiau išnaudoti esamas galimybes ir reikiamu mastu bei tempu diegti paklausos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimus;

27.  pabrėžia centralizuotų energijos tinklų, kurie yra alternatyva taršesnėms individualaus šildymo sistemoms, svarbą, nes tai ypač efektyviai energiją naudojanti ir ekonomiškai efektyvi priemonė siekiant užtikrinti šildymo ir vėsinimo tvarumą, integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, atgauti šilumą ir šaltį ir kaupti perteklinę elektros energiją mažo vartojimo laikotarpiais, taip suteikiant lankstumo elektros energijos tinklui; pabrėžia poreikį integruoti didesnę atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 20 proc. centralizuoto šildymo ir vėsinimo energijos jau pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, vadovaujantis Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 14 straipsniu, kuriame reikalaujam atlikti išsamius efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo taikymo galimybių vertinimą; ragina modernizuoti ir išplėsti esamas centralizuoto šildymo sistemas siekiant pereiti prie didelio efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių alternatyvų; ragina valstybes nares nustatyti fiskalinius ir finansinius mechanizmus, kuriais skatinama plėtoti ir naudoti centralizuotą šildymą ir vėsinimą, taip pat šalinti reguliavimo kliūtis;

28.  ragina Komisiją rimtai įvertinti valstybių narių išsamius kogeneracijos ir centralizuoto šildymo galimybių vertinimus pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 14 straipsnį, kad šie planai atspindėtų tikrąjį ekonominį šių sprendimų potencialą ir suteiktų tvirtą pagrindą ES tikslus atitinkančiai politikai;

29.  pabrėžia, kad tankiai apgyvendintose miesto aglomeracijose būtina, kad neefektyvios ir netvarios individualaus ar centralizuoto šildymo ar vėsinimo sistemos būtų palaipsniui pakeistos efektyviomis centralizuoto šildymo ar vėsinimo sistemomis arba būtų atnaujintos naudojant pažangiausias šildymo ar vėsinimo technologijas, kad būtų pereita prie labai efektyvių vietinių kogeneracijos sistemų ir atsinaujinančiųjų alternatyvų;

30.  ragina Komisiją savo iniciatyvose dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ir rinkos modelio pasiūlyti priemonių, kurios padėtų sukurti efektyvesnę ir lankstesnę energetikos sistemą, dar labiau integruojant elektros energijos, šilumos ir vėsinimo sistemas;

31.  prašo Komisijos sukurti bendrą europinę sistemą, kuri skatintų ir užtikrintų teisinį tikrumą, susijusį su savarankiška energijos gamyba, ypač skatinant ir remiant kaimynų kooperatyvus, besinaudojančius atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais;

32.  ragina sukurti pastatų šildymo ir vėsinimo paklausos nacionalinio lygmens rodiklį;

33.  ragina taikyti strateginį požiūrį, kad būtų sumažintas dėl pramoninio šildymo ir vėsinimo poreikio išmetamas CO2 kiekis, gerinant procesų efektyvumą, iškastinį kurą pakeičiant tvariais šaltiniais ir pramonę integruojant į aplinkinę šiluminės energijos aplinką;

34.  pabrėžia didžiules pirminės energijos naudojimo mažinimo galimybes, kurias teikia energijos ir išteklių srautų klasterių formavimas, ypač pramonės aplinkoje, kurioje taikant pakopinę sistemą vieno proceso perteklinė šiluma ar vėsuma gali būti panaudota kitam procesui, kuriam reikia mažiau ekstremalių temperatūrų, ir, kai įmanoma, pastatų šildymui ir vėsinimui pasinaudojant centralizuoto šildymo sistemomis;

35.  pažymi, kad pasenusius šilumos tiekimo įrenginius, kurių energijos vartojimo efektyvumas mažas, derėtų skubiai pakeisti geriausiomis prieinamomis alternatyvomis, kurios visapusiškai atitiktų ES tikslus klimato ir energetikos srityse, pavyzdžiui, ekologiškesnėmis kogeneracinėmis jėgainėmis, naudojančiomis tvaraus pobūdžio kurą pagal biomasei taikomus tvarumo kriterijus;

36.  pažymi, kad šildymas ir vėsinimas yra labai lokalizuotas sektorius, kadangi prieinamumas, infrastruktūra ir šilumos paklausa iš esmės priklauso nuo vietos aplinkybių;

37.  pritaria Komisijai, kad, kaip nurodyta šildymo ir vėsinimo strategijoje, ekonominis kogeneracijos potencialas yra neišnaudotas, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti didelio efektyvumo kogeneraciją ir centralizuotą šildymą, laikantis Komisijos komunikato dėl energetikos sąjungos būklės (COM(2015)0572) nuostatų;

38.  laikosi nuomonės, kad vėsinimui (įskaitant skirtam fizinei aplinkai ir kitai veiklai, pvz., transporto vėsinimui) būtina taikyti sistemos lygmens metodą;

39.  mano, kad Europos vidutinio klimato zonoje tam tikromis sąlygomis dėl savo lankstumo galėtų tapti itin svarbiomis reversinės šildymo ir vėsinimo sistemos, naudojančios efektyvius šilumos siurblius; pabrėžia, kad hibridinės šildymo sistemos, kuriomis šiluma tiekiama iš dviejų ar daugiau energijos išteklių, gali padėti didinti atsinaujinančiosios šildymo energijos vaidmenį, ypač esamuose pastatuose, kuriuose atlikus nedidelį atnaujinimą galima įrengti hibridines šildymo sistemas; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti tinkamus suderintus šilumos siurbliams taikomus skaičiavimo metodus ir skatinti dalytis geriausios paramos mechanizmų praktikos pavyzdžiais, siekiant remti efektyvius, tvarius, mažo anglies dioksido kiekio išmetimo sprendimus, patenkinančius įvairius šiluminius poreikius;

40.  ragina Komisiją atidžiai stebėti ES teisės aktų dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų laikymąsi, kad būtų sumažintas tokių dujų išmetimas į atmosferą; prašo Komisijos užtikrinti, kad alternatyvių šaldalų naudojimas būtų saugus, ekonomiškai efektyvus ir derėtų su kitais ES tikslais aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse;

41.  laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę šildymui ir vėsinimui naudoti šilumą iš geoterminių vandenų, tiesiogiai pramonės procesuose atgautos energijos ir iš kitų nedidelės temperatūros šilumos šaltinių (pavyzdžiui, šilumą iš jūros gelmių kasybos), kuri, esant tinkamai centralizuoto šildymo infrastruktūrai arba ją sukūrus, naudojant didelius šilumos siurblius galėtų naudojant esamus ir naujus centralizuoto šildymo tinklus apšildyti ne tik atskirus pastatus, bet ir ištisus miestus;

42.  pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį atlieka technologijos, galinčios sumažinti tiek šiluminės energijos poreikį, tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, pavyzdžiui, žemos entalpijos geoterminė energija, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas centralizuotas šilumos ir (arba) šalčio tiekimas, nedidelės gamtinių dujų ir (arba) biometano trigeneracinės arba kogeneracinės jėgainės arba tokių priemonių deriniai;

43.  laikosi nuomonės, kad šilumos saugojimo įrenginiai, naudojantys elektros varžą ne paklausos piko valandomis (t. y. išsaugant energiją šilumos pavidalu) ir tokiu būdu didindami elektros energijos tiekimo kokybę, sudarant palankesnes sąlygas integruoti kintamus atsinaujinančiuosius išteklius, galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį šildymo srityje ir padėti subalansuoti tinklą ir sumažinti energijos gamybą, importą ir kainas;

44.  mano, kad šildymo ir vėsinimo sektoriuje daug didesnį nei anksčiau vaidmenį turėtų atlikti atliekinė šiluma ir vėsumą, gauta pramonės procesuose, kogeneracijos būdu, gaminant elektros energiją įprastinėse jėgainėse ir gerai izoliuotuose gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose taikomos rekuperacijos technologijos; pabrėžia, kad reikėtų pripažinti ir pasitelkiant mokslinius tyrimus skatinti pramonės atliekų šilumos ir vėsumos naudojimą, nes tai puiki proga investicijoms ir naujovėms; pabrėžia, kad reikėtų skatinti bendradarbiavimą susiejant pramonę ir netoliese esančius gyvenamuosius ar tarnybinius pastatus, kad jie dalytųsi savo energijos gamyba ir poreikiu;

45.  pabrėžia, kad centralizuoto šildymo infrastruktūros viešuoju finansavimu arba viešąja nuosavybe neturėtų būti prisidedama prie brangaus prisirišimo prie daug anglies dioksido išmetančios infrastruktūros; ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas patikrinti viešąją finansinę paramą, teikiamą centralizuoto šildymo infrastruktūrai, atsižvelgiant į ES tikslą iki 2050 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir užtikrinti tvarkingą energetikos sektoriaus pertvarkymą;

46.  mano, kad atliekinės vėsumos gamybos, vartojimo ir kartotinio naudojimo technologijų integravimas duoda ekonominės ir aplinkosauginės naudos ir padeda sumažinti vėsinimui reikalingos pirminės energijos poreikį;

47.  pabrėžia, kad energijos gavimas iš atliekų ir toliau atliks svarbų vaidmenį šildymo sektoriuje, nes neretai vienintelės alternatyvos yra sąvartynai ir iškastinio kuro naudojimas, ir kartu primena būtinybę didinti antrinio perdirbimo mastą;

48.  ragina valstybes nares naudoti teisines ir ekonomines priemones, kad būtų galima paspartinti laipsnišką pasenusių kietojo kuro krosnių, kurių energinis naudingumas mažesnis nei 80 proc., pašalinimą iš eksploatacijos, ir, kai įmanoma, jas pakeisti efektyviomis, tvariomis vietos lygmens (pvz., centralizuoto šildymo) arba mikrolygmens (pvz., geoterminės ir saulės energijos) šildymo sistemomis;

49.  pažymi, kad įdiegus išmaniąsias šildymo sistemas būtų galima padėti vartotojams geriau įvertinti savo energijos vartojimą ir padėti atnaujinti neefektyvias šildymo sistemas, skatinant energijos taupymą;

50.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad 75 proc. esamo Europos pastatų fondo pasižymi mažu energiniu naudingumu ir kad manoma, jog 2050 m. vis dar bus naudojama 90 proc. šių pastatų; todėl pabrėžia, kad reikia skubiai numatyti konkrečiai šių pastatų intensyvią renovaciją;

51.  ragina Komisiją parengti planą, kuris būtų programos „Energija iš atliekų“ dalis ir kuriuo būtų skatinamas ir išnaudojamas galimas tvarus organinių atliekų panaudojimas šildymui ir vėsinimui, susijusiam su centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemomis;

52.  pabrėžia, kad biodujos yra svarbus tvarus šildymo ir vėsinimo sistemų energijos šaltinis, todėl būtina nustatyti aiškų organinių atliekų perdirbimo tikslą, siekiant sukurti paskatas investuoti į biologinių atliekų surinkimą ir tvarkymą;

53.  ragina valstybes nares palaipsniui uždrausti miesto vietovėse šildymui naudoti pasenusias krosnis, kurios šildant aglomeracijas išmeta pažemio teršalų (išmeta į atmosferą gamtines pirolizines nepilno degimo dujas, azoto oksidus, suodžius, kietąsias daleles ir lakiuosius pelenus, paskleidžiamus dėl konvekcijos), ir skatinamosiomis priemonėmis skatinti naudoti tvarias alternatyvas, be kita ko, atsinaujinančius išteklius;

54.  ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant laipsniškai nutraukti eksploataciją energijos vartojimo požiūriu neefektyvių krosnių ir katilų, kaitinamų nafta ir anglimis (jos naudojamos kaip kuras daugiau nei pusėje pastatų kaimo vietovėse); laikosi nuomonės, kad energija turėtų būti gaunama iš mažesnio anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančių šaltinių;

55.  pabrėžia, kad atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagrįstas centralizuotas šilumos tiekimas apsaugo nuo taršesnių individualaus šildymo sistemų, dėl kurių gyvenamosiose vietovėse didėja oro tarša ir kurias daug sudėtingiau kontroliuoti nei plačiai paplitusias centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, plitimo; vis dėlto pabrėžia, kad įvairiose Sąjungos teritorijose skiriasi infrastruktūros ir klimato sąlygos ir kad dažnai šias sistemas reikia modernizuoti, kad jos veiktų efektyviau; todėl ragina išanalizuoti poreikį remti centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir centralizuoto šilumos tiekimo apmokestinimo praktiką;

56.  laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų skubiai imtis priemonių siekiant laipsniškai pašalinti iš eksploatacijos žemos temperatūros krosnis, kurias naudojant deginamas kietasis kuras ir organinės atliekos ir degimo proceso metu į atmosferą išmetama įvairių kenksmingų medžiagų; laikosi nuomonės, kad valstybės narės, kiek įmanoma, turėtų skatinti laipsniškai nutraukti senų ir neefektyvių mediena kūrenamų židinių naudojimą tankiai apgyvendintuose miestuose ir miesteliuose ir palengvinti jų keitimą moderniomis, efektyviomis, aplinkai ir sveikatai nekenkiančiomis alternatyvomis, taip pat vykdyti iniciatyvas, kuriomis didinamas informuotumas apie galimą riziką sveikatai bei geriausią medienos krosnių naudojimo praktiką;

57.  ragina Komisiją ir valstybes nares panaikinti reglamentavimo spragą, kuri atsirado priėmus Ekologinio projektavimo direktyvą ir Vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių direktyvą, nes galimas išmetalų nutekėjimas įrenginiuose, kurių galia mažesnė nei 1 MW ir kurie nepatenka į šių direktyvų taikymo sritį;

58.  laikosi nuomonės, kad didėjantis vėsinimo poreikis reikalauja išsamiau išnagrinėti šį klausimą, įskaitant ir integruotą požiūrį į visą vėsinimo grandinę (nuo pramoninio aukštos temperatūros vėsinimo paklausos iki namų ūkių ir maisto pramonės vėsinimo poreikio);

59.  pažymi, jog prieinami kokybiški duomenys yra būtini, kad vartotojai ir valdžios institucijos galėtų priimti racionalius su energijos vartojimo efektyvumu ir šildymu susijusius sprendimus; pabrėžia, kad šildymo ir vėsinimo sektoriuje svarbu išnaudoti skaitmeninimo teikiamas galimybes; ragina Komisiją parengti vėsinimo naudojant atsinaujinančiuosius išteklius apibrėžtį ir jo apskaičiavimo metodiką;

60.  mano, kad efektyviai vandenį naudojantys šilumokaičiai gali būti itin naudingi vėsinimui pramonės procesuose perduodami šilumą netoli pastatų, kuriuose sandėliuojami produktai, esantiems gamtiniams vandens telkiniams, kurių temperatūra ištisus metus neviršija 6 °C (savaiminis vėsinimas);

61.  laikosi nuomonės, kad didelės galios stacionarūs kuro elementai, kaip kietasis kuras, galėtų netrukus tapti aplinką tausojančia alternatyva anglims;

62.  mano, kad elektros energijos panaudojimas dujoms gaminti turi didelį potencialą ateityje kaupti, perduoti ir naudoti atsinaujinančiąją energiją centralizuotam ir decentralizuotam šildymui; pažymi, kad elektros energijos panaudojimas dujoms gaminti dėl esamos infrastruktūros naudojimo galimybės yra efektyvus būdas naudoti atsinaujinančiąją energiją šilumai gaminti (ypač aglomeracijose); todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokslinius tyrimus ir bandomuosius projektus elektros energijos panaudojimo dujoms gaminti srityje;

63.  laikosi nuomonės, kad kuriant Europos Sąjungos novatoriškų šildymo ir vėsinimo metodų strategiją būtina atlikti daug mokslinių tyrimų, nes tai sudarytų pagrindą susikurti pramonės šakoms, gaminančioms aplinką tausojančią atitinkamos paskirties įrangą.

64.  pabrėžia mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų naudą Europos pramonei stiprinant jos konkurencinį pranašumą ir komercinį gyvybingumą, taip pat prisidedant prie ES tikslų energetikos ir klimato srityse įgyvendinimo; šiuo klausimu pabrėžia, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių šildymui ir vėsinimui technologijų srityje, siekiant sumažinti jų sąnaudas, padidinti efektyvumą ir sustiprinti diegimą ir integraciją į energetikos sistemą; ragina Komisiją kartu su šio sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais atnaujinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių šildymui ir vėsinimui technologijų veiksmų planus, kad būtų galima koordinuoti, stebėti ir nustatyti atsinaujinančiųjų energijos išteklių šildymui ir vėsinimui technologijų plėtojimo spragas;

65.  laikosi nuomonės, kad, turint omenyje neatidėliotiną poreikį greitai pasiekti efektyvių rezultatų ES šilumos sektoriuje šiluminės modernizacijos srityje, ES turėtų sutelkti dėmesį į mokslinius tyrimus, skirtus padidinti geriausių turimų technologijų diegimą;

66.  laikosi nuomonės, kad moksliniai tyrimai pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ turėtų apimti tvarių šildymo ir vėsinimo sprendimų, taip pat pakartotinio atliekinės šilumos ir vėsumos panaudojimo technologijų ir naujų medžiagų, kurioms būdingas didžiausias šilumos laidumas (šilumokaičiai), mažiausias laidumas, t. y. didžiausia šiluminė varža (šiluminė izoliacija), ir didžiausios šilumos kaupimo normos (akumuliacinės talpos), kūrimą;

67.  mano, kad pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ turėtų būti pasiekta pažangos vykdant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, susijusią su tvariomis ir efektyviomis šildymo ir vėsinimo sistemomis ir medžiagomis, pvz., nedidelio masto atsinaujinančiosios energijos gamybos ir kaupimo sprendimais, centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemomis, kogeneracija ir izoliacinėmis medžiagomis bei novatoriškomis medžiagomis, pvz., struktūriniais langų stiklais, kurie iš išorės praleidžia daug trumpųjų bangų (saulės šviesos) spinduliuotės ir išleidžia kuo mažiau ilgųjų bangų šiluminių spindulių, kurie priešingu atveju patektų į išorę;

68.  pabrėžia, kad svarbūs plataus masto moksliniai tyrimai siekiant plėtoti novatoriškus technologinius sprendimus, skirtus atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstai didelio energinio naudingumo įrangai ir ištisoms šildymo ir vėsinimo sistemoms kurti;

69.  ragina peržiūrėti esamus teisės aktus, skirtus garantuoti technologinį neutralumą ir sąnaudų efektyvumą, siekiant užtikrinti, jog vienos technologijos nebūtų skatinamos labiau už kitas ar diskredituojamos kitų atžvilgiu, pavyzdžiui, skaičiuojant pastato energinį naudingumą, turėtų būti atsižvelgiama į vietoje, pavyzdžiui, gyvenamųjų pastatų saulės baterijų plokščių, ar netoli pastato pagamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, nesvarbu, iš kokio šaltinio;

70.  pabrėžia, kad svarbu suderinti pažangiausias technologijas su išmaniu energijos valdymu, pavyzdžiui, taikant būsto automatizavimo ir išmanios šildymo kontrolės sistemas, ypač susietumo aplinkoje, kurioje prietaisai gali lengvai prisitaikyti prie oro sąlygų ir elektros kainų signalų ir perskirstant paklausą prisidėti prie tinklo stabilizavimo; ragina Komisiją geriau integruoti išmaniąsias technologijas į atitinkamas energetikos sąjungos iniciatyvas siekiant užtikrinti tikrą išmaniųjų įrenginių, prijungtų būstų ir išmaniųjų pastatų sąsają su išmaniaisiais tinklais; mano, kad tokie sprendimai turėtų būti skatinami renovuojant esamą pastatų fondą, nes jie padės vartotojams geriau suprasti savo vartojimo įpročius ir atitinkamai koreguoti savo šildymo sistemų veikimą;

71.  pabrėžia, kad pastatų sektorius turi didelių galimybių sumažinti energijos paklausą ir išmetamą CO2 kiekį; pabrėžia, kad reikia daugiau pastangų didinti pastatų renovacijos tempą; pažymi, kad norint to pasiekti reikia patrauklių finansinių paskatų, didelės kompetencijos specialistų prieinamumo įvairiais lygmenimis, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir ją skatinti;

72.  ragina Komisiją nustatyti ir panaikinti likusias energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo kliūtis (visų pirma kliūtis namų ūkių atliekamai namų renovacijai) ir sukurti tikrą efektyvaus energijos vartojimo rinką, kad būtų skatinama perduoti geriausią patirtį ir būtų užtikrinamas produktų ir sprendimų prieinamumas visoje ES, siekiant sukurti tikrą energiją efektyvumo didinimo produktų ir paslaugų bendrąją rinką; pabrėžia, kad darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo galimybes sukuriamos ne tik pradiniu tokių produktų ir paslaugų diegimo etapu, bet ir vykdant šildymą ir vėsinimą apimančios energetikos sistemos nuolatinę techninę priežiūrą ir kasdienį veikimo užtikrinimą;

73.  mano, kad pramonei reikia, jog politikos formuotojai suteiktų aiškų signalą, kad būtų vykdomos reikiamos investicijos į ES energetikos tikslų siekimą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nustatyti plataus užmojo privalomus tikslus ir reglamentavimo sistemą, kuri skatintų inovacijas, bet nesukeltų nereikalingos administracinės naštos – taip būtų geriausiai skatinami ekonomiškai efektyvūs ir ekologiškai tvarūs šildymo ir vėsinimo sprendimai;

74.  mano, kad investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą pastatuose turėtų būti vykdomos drauge su investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančias šildymo ir vėsinimo sistemas; mano, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimo pastatuose ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių šildymo ir vėsinimo sistemų sinergija suteikia reikšmingą galimybę pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos; palankiai vertina nacionalinio lygmens pastangas padidinti energijos beveik nevartojančių pastatų skaičių;

75.  rekomenduoja suprojektuoti individualias šiluminės renovacijos sistemas architektūros paminklams, turint dvejopą tikslą: investuoti į pastato apvalkalą ir kartu optimizuoti jo kontrolės ir automatizavimo sistemas bei efektyvų šildymo ir vėsinimo tiekimą, tačiau kartu užtikrinti, kad nebūtų sugadintas unikalus atitinkamų pastatų architektūros stilius;

76.  pažymi, kad išmaniųjų pastatų architektūriniuose projektuose turėtų būti laikomasi holistinio požiūrio, siekiant užtikrinti šilumos (vėsinimo)komfortą, parenkant pastatų formą ir masę, pritaikant plotą ir reguliuojant tokius parametrus kaip dienos šviesos kiekis, ventiliacijos ir rekuperacijos intensyvumas, tuo pačiu metu palaikant mažas eksploatacijos sąnaudas;

77.  pabrėžia standartizuotų šiluminės energijos auditų svarbą ir su izoliacija pramonės sektoriuje susijusių problemų sprendimo sąnaudų ekonominį efektyvumą siekiant sutaupyti energijos ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį; pažymi, kad pramonės suvartojamos energijos sąnaudos galėtų būti dar labiau sumažintos investuojant į esamas pasiteisinusias tvarias technologijas;

78.  pabrėžia, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai yra svarbi energetikos sistemos modernizavimo priemonė; mano, kad iki šiol prioritetui pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų skirtoms ERPF lėšoms taikyti apribojimai nebuvo veiksmingi; mano, kad programavimo laikotarpiu po 2020 m. šiam prioritetui skiriamų biudžeto lėšų procentinė dalis turėtų būti padidinta;

79.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti galimybes gauti tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį finansavimą investicijoms į bet kokio dydžio projektus, susijusius su šildymo ir vėsinimo sektoriaus modernizavimu (be kita ko, centralizuoto šildymą ir vėsinimo poreikiams), atitinkamos tinklo infrastruktūros atnaujinimu, šildymo sistemų modernizavimu, įskaitant perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, ir pastatų renovacijos spartos didinimu; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją sukurti patikimą naujovišką ir ilgalaikį finansinį mechanizmą; pabrėžia, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) ir kiti atitinkami ES fondai, pavyzdžiui, veikiantys Europos investicijų banke (EIB) arba pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), galėtų atlikti svarbų vaidmenį teikiant finansavimą ir techninę pagalbą, užtikrinant, kad projektai būtų patrauklūs investuotojams, nes sudarytos stabilios reguliavimo sąlygos, pirmiausia kuo labiau sumažinant biurokratizmą ir užtikrinant greitą paraiškų nagrinėjimo ir tvirtinimo procesą; ragina Komisiją sugriežtinti dabartines visų atitinkamų Europos fondų nuostatas dėl šildymo ir vėsinimo programavimo laikotarpiu po 2020 m. ir panaikinti kliūtis, kurios trukdo vietos valdžios institucijoms skirti išteklių, kurie būtų naudingi siekiant renovuoti viešuosius pastatus; pritaria pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvai, kuria skatinama pastatų sektoriuje didinti energijos vartojimo efektyvumą ir naudoti daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių; mano, kad atsižvelgiant į didelį pastatų modernizavimo ir šiluminio izoliavimo potencialą kuriant darbo vietas, jiems, palyginti su kitomis priemonėmis, turėtų būti teikiama pirmenybė galimybių gauti finansavimą atžvilgiu;

80.  dar kartą primena, kad struktūrinius fondus reikia naudoti įvairesniam pastatų ir pastatų sistemų atnaujinimui, ypač naudojant privačių pastatų savininkams teikiamas lengvatines paskolas, kuriomis būtų sudarytos sąlygos gerokai padidinti pastangas atlikti labai reikalingą esamų pastatų atnaujinimą, ypač mažiau išsivysčiusiose ES dalyse;

81.  pabrėžia, kad, siekiant skatinti šildymo ir vėsinimo sektoriaus patobulinimus, Komisija turėtų visapusiškai pasinaudoti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 19 straipsnyje numatytomis ex ante sąlygomis ir užtikrinti, kad esami ES teisės aktai, kuriuose numatytos su šildymu ir vėsinimu susijusios priemonės, būtų tinkamai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti;

82.  mano, kad valstybės pagalbos efektyvioms technologijoms gairėse, kurios būtinos siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro šildymo ir vėsinimo sektoriuje, ypač priimant bendruomenės veiksmais grindžiamus sprendimus, turėtų būti atsižvelgiama į tinkamos viešosios paramos poreikį;

83.  laikosi nuomonės, kad tokios iniciatyvos kaip Europos pagalbos vietinei energetikai priemonė (angl. ELENA), „Pažangūs miestai ir bendruomenės“ bei naujas integruotas Merų paktas dėl klimato kaitos ir energetikos galėtų remti vietos ir regiono lygmens subjektus, vykdančius veiklą pastatų energijos sistemų renovacijos srityje;

84.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES biudžetas būtų naudojamas atsižvelgiant į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

85.  ragina valstybes nares imtis tikslinių priemonių, kuriomis būtų stipriai skatinama gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir plačiau taikyti paramą atsinaujinančiųjų šaltinių energijos naudojimui mažas pajamas turinčiuose ir pažeidžiamuose namų ūkiuose; ragina Komisiją skirti gerokai didesnę ES lėšų dalį energijos vartojimo efektyvumo ir paramos atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui programoms, skirtoms pažeidžiamiems, energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, taip pat pateikti valstybėms narėms skirtas gaires, susijusias su konkrečiomis kovos su energijos nepritekliumi priemonėmis;

86.  mano, kad piliečiams turėtų būti teikiama geresnė informacija apie energijos suvartojimą jų namų ūkiuose ir energiją, kurią galima sutaupyti, taip pat apie naudą, kurios gali duoti atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamas jų šildymo sistemų modernizavimas, įskaitant galimybes patiems gaminti ir vartoti šilumą ir vėsumą naudojant atsinaujinančiąją išteklių energiją;

87.  mano, kad valstybės narės turi užtikrinti (be kita ko, vykdant informavimo kampanijas, steigiant vieno langelio principu veikiančius centrus, diegiant kolektyvinių pirkimų sistemas, padedančias vartotojams susiburti pirkimams sumažintomis kainomis, ir grupuojant pavienius projektus – sujungiant keletą nedidelių projektų į vieną didesnę grupę, kad jiems būtų galima gauti pigesnių investicijų), jog vartotojai visapusiškai suprastų tvaresnių šildymo ir vėsinimo sistemų ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo technologinę ir ekonominę naudą ir galėtų ja naudotis, kad jie galėtų priimti atsižvelgiant į jų individualias aplinkybes geriausius sprendimus ir pasinaudoti esamomis galimybėmis gerinti ekonominę padėtį, sveikatą ir gyvenimo kokybę; pažymi, kad atokiose ir izoliuotose vietovėse esantiems namų ūkiams gali prireikti išskirtinio dėmesio ir unikalių sprendimų; atkreipia dėmesį į galimą „gaminančių vartotojų“, vaidmenį kuriant energetikos sistemas, tiekiančias atsinaujinančiųjų išteklių šildymą ir vėsinimą; pabrėžia nuolatinio įrenginių montuotojų ir architektų, kurie yra pirmieji namų ūkių vartotojų kontaktiniai asmenys, švietimo, mokymo, sertifikavimo ir priežiūros svarbą;

88.  mano, kad būtina nuolat tęsti ekspertų, vertinančių pastatų šiluminės būklės ir jų šildymo (vėsinimo) technologijų efektyvumą, mokymą; mano, kad būtinybe tampa optimalioje vietoje veikiančios galutiniams vartotojams prieinamos paslaugų grupės;

89.  pabrėžia, kaip svarbu suteikti vartotojams laisvę pasirinkti iš įvairių didelio efektyvumo ir atsinaujinančiąją energiją naudojančių šildymo technologijų, kurios geriausiai tenkina asmeninius vartotojų šildymo poreikius;

90.  pabrėžia, kad dėl šios priežasties reikia teikiant informaciją ir paskatas sudaryti vartotojams sąlygas sparčiau modernizuoti savo senas ir neefektyvias šildymo sistemas, siekiant labai padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kas jau įmanoma naudojant esamas technologijas, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančias šildymo sistemas; atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta vartotojų informuotumo apie dažnai prastą jų naudojamų šildymo sistemų efektyvumą; ragina Komisiją ateityje persvarstant Pastatų energinio naudingumo direktyvą pateikti pasiūlymus, skirtus padėti didinti informuotumą apie esamų šildymo ir vėsinimo sistemų modernizavimą ir šį modernizavimą spartinti, taip pat apsvarstyti galimybę nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemą, taikomą įrengtoms šildymo sistemoms;

91.  pabrėžia, kad vartotojai gali atlikti aktyvų vaidmenį pereinant prie tausios Europos šildymo ir vėsinimo sistemos; laikosi nuomonės, kad efektyvūs naujojo reglamento dėl energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo rezultatai – naujųjų etikečių skalės yra perspektyvios ir suteikia galimybę pabrėžti įvairių produktų energijos vartojimo efektyvumo skirtumus – gali suteikti vartotojams daugiau galimybių priimti sprendimus remiantis sutaupoma energija ir mažinti sąskaitas;

92.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečias vis didėjančios energijos nepritekliaus problemos sprendimo strategijas siekiant padėti visiems vartotojams, ypač pažeidžiamiausiems, pavieniui ar kolektyviai pagerinti jų būsto, šildymo ir vėsinimo sąlygas, nesvarbu, ar jie būsto savininkai, ar nuomininkai;

93.  pabrėžia, kad reikia pasiekti didelę energetinę nepriklausomybę pirmiausiai naudojant vietos išteklius;

94.  ragina iš esamų pramonės įmonių gaunamą atliekinę šilumą naudoti būstų šildymui;

95.  mano, kad svarbiausia kovos su energijos nepritekliumi priemonė – sumažinti bendras individualiems namų ūkiams tenkančias šildymo sąnaudas užtikrinant ženklų energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą visuose trijuose pagrindiniuose energijos naudojimo etapuose: (pirminę energiją paverčiant naudingąja energija, tą energiją toliau perduodant ir ypač ją vartojant galutiniam naudotojui); ragina valstybes nares tikrai teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumo priemonėms ir perėjimui prie šildymo ir vėsinimo naudojant atsinaujinančiąją energiją;

96.  mano, kad svarbu užtikrinti, jog dalis energijos vartojimo efektyvumui didinti numatyto finansavimo būtų skirta energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams arba nepalankiausioje padėtyje esančiose vietovėse gyvenantiems asmenims paremti, pvz., padedant jiems investuoti į efektyviai energiją vartojančią šildymo ir vėsinimo įrangą;

97.  mano, kad valstybės narės pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą turėtų parengti valstybinius pastatų renovacijos planus, kad pastatai naudotų energiją efektyviai, be kita ko, teikiant paskatas renovuoti privatiems asmenims priklausančius pastatus, ir tokiuose planuose numatyti specialias priemones, skiriamas padėti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms kovoti su energijos nepritekliumi;

98.  prašo Komisijos įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą parengti energijos vartojimo efektyvumo audito ir planavimo veiklos vykdytojų mokymus, taip pat padėti privatiems asmenims, ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, lengviau imtis tokių veiksmų;

99.  pabrėžia, kad, viena vertus, šiandien daugelyje Europos pastatų energija iššvaistoma, nes jų izoliacijos kokybė yra prasta, o šildymo sistemos – senos ir neefektyvios, kita vertus, energijos nepriteklių patiria beveik 11 proc. ES gyventojų;

100.  ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas, atsižvelgiant į galimų būsimų dujų tiekimo krizių riziką, visapusiškai integruoti biodujų, gaunamų apdorojant mėšlą, gamybą į žiedinės ekonomikos įgyvendinimo procesą;

101.  paveda Pirmininkui perduoti Komisijai šią rezoliuciją.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0094.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 104.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0266.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0444.
(5) Europos Komisija (2014 m.), komunikatas „Energijos vartojimo efektyvumas ir jo vaidmuo siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją“ (COM(2014)0520).


MVĮ konkurencingumo didinimas
PDF 346kWORD 120k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrųjų nuostatų reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nurodyto teminio tikslo didinti MVĮ konkurencingumą įgyvendinimodo (2015/2282(INI))
P8_TA(2016)0335A8-0162/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų nuostatų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 9 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodytas teminis tikslas didinti MVĮ konkurencingumą,

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų nuostatų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį dėl finansinių priemonių, kurioms remti gali būti naudojami Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo bendroje kelių valstybių narių mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, skirtoje mokslinius tyrimus vykdančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu atliekant komercinius sandorius,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl MVĮ ekologiškai tvaraus augimo galimybių(3),

–   atsižvelgdamas į Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME),

–  atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ tyrimą dėl MVĮ, efektyvaus išteklių naudojimo ir vadinamųjų žaliųjų rinkų („Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 381), taip pat į „Eurobarometro“ tyrimą dėl valstybės paramos vaidmens inovacijų komercializacijoje („Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 394),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją „Siekis gerinti MVĮ aplinką Europoje. Smulkiojo verslo aktas“(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

–  atsižvelgdamas į Europos mažųjų įmonių chartiją, priimtą per 2000 m. birželio 19–20 d. Feiroje vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl praktinių aspektų, susijusių su Europos Sąjungos MVĮ skirtos finansinės paramos priemonių persvarstymu būsimu programavimo laikotarpiu(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“(8),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžties(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ (COM(2014)0339),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011)0642),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „Smulkusis verslas dideliame pasaulyje – nauja partnerystė, kuria MVĮ padedama pasinaudoti pasaulinėmis galimybėmis“ (COM(2011)0702),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010)0553),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 30 d. Regionų komiteto nuomonę „Atotrūkio inovacijų srityje mažinimas“(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 7 d. Regionų komiteto nuomonę „Paramos priemonės pradedančiųjų aukštųjų technologijų įmonių ekosistemoms kurti“(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0162/2016),

A.  kadangi sanglaudos politika yra pagrindinė priemonė investuoti į augimą ir darbo vietų kūrimą ES, ir biudžetas, jai skirtas iki 2020 m., viršija 350 mlrd. EUR; kadangi pagal sanglaudos politiką numatytoms investicijoms davus rezultatų būtų galima skatinti esamą ir būsimą valstybių narių regionų augimą;

B.  kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės daugelyje valstybių narių išaugo skurdas ir socialinė atskirtis, taip pat ilgalaikis nedarbas, jaunimo nedarbas ir socialinė nelygybė, taigi MVĮ gali atlikti reikalingą svarbų vaidmenį skatinant Europos atsigavimą;

C.  kadangi 23 mln. ES veikiančių MVĮ, sudarančių apie 99 proc. visų įmonių, iš esmės prisideda prie ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos, inovacijų skatinimo ir aukštos kokybės darbo vietų kūrimo: jos užtikrina per 100 mln. darbo vietų, t. y. sukuria 2 iš 3 privačiojo sektoriaus darbo vietų, o užimtumo augimo lygis jose dukart viršija stambesnių įmonių rodiklį; kadangi tik 13 proc. Europos MVĮ yra susijusios su komercine veikla ir investicijomis pasaulio rinkose;

D.  kadangi Europos MVĮ labai įvairios ir apima daugybę labai mažų vietos įmonių, neretai veiklą vykdančių tradiciniuose sektoriuose, taip pat naujus startuolius, kurių daugėja, ir sparčiai augančias inovacines įmones bei socialinės ekonomikos įmones, orientuotas į konkrečius tikslus ir grupes; kadangi taikant šiuos verslo modelius susiduriama su skirtingomis problemomis ir, savo ruožtu, skirtingomis reikmėmis; kadangi, norint MVĮ sudaryti palankesnes sąlygas kreditui gauti, nepaprastai svarbu supaprastinti ES, nacionalinės ir regioninės teisės aktus;

E.  kadangi MVĮ puikiai prisitaiko prie pokyčių ir geba žengti koja kojon su technologine pažanga;

F.  kadangi mikrokreditai, daugiausia skirti labai smulkiems verslininkams ir palankių sąlygų neturintiems asmenims, pageidaujantiems pradėti dirbti savarankiškai, atlieka lemiamą vaidmenį įveikiant kliūtis, su kuriomis susiduriama siekiant pasinaudoti tradicinėmis banko paslaugomis, ir kadangi Bendrieji veiksmai mikrofinansų įstaigoms Europoje remti (JASMINE) ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptis gali būti svari parama gerinant galimybes gauti finansavimą – taip pat ir socialinėms įmonėms;

G.  kadangi 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinant sanglaudos politiką MVĮ paremti buvo skirta 70 mlrd. EUR – tai leido MVĮ sukurti per 263 000 darbo vietų – ir MVĮ galėjo atsinaujinti vis labiau taikydamos informacines ir ryšių technologijas (IRT), prieigos įgūdžius, inovacijas ar modernizuodamos darbo praktiką;

H.  kadangi pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio sanglaudos politiką MVĮ bus remiamos toliau – 2007–2013 m. paramą padvigubinant iki 140 mlrd. EUR;

I.  kadangi, norint pasiekti sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ tikslus, ypač svarbus teminis tikslas didinti MVĮ konkurencingumą (teminis tikslas Nr. 3) – vienas iš teminių tikslų, kuriam skiriama didžiausia procentinė viso finansavimo dalis (13,9 proc.);

J.  kadangi MVĮ, kurios galėtų pretenduoti į ESI fondų pagalbą, nes jos veikia konkurencingoje aplinkoje ir turi įveikti įvairiausias kliūtis, įskaitant susijusias su grynųjų pinigų srautu, ypač neigiamai veikia sudėtingos ir nepastovios taisyklės bei susijusi biurokratinė našta, o ypač tai, kad administracinės išlaidos visiškai neproporcingos skiriamo finansavimo, paraiškų finansavimui gauti nagrinėjimo trukmės ir avansinių lėšų būtinybės požiūriu;

K.  kadangi paramos telkimo pagal temas principo įtraukimas į 2014–2020 m. sanglaudos politikos programavimą buvo veiksminga priemonė veiklos programoms kurti, daugiau dėmesio skiriant investavimo prioritetams, kad numačius pakankamus išteklius būtų užtikrintas realus poveikis;

L.  kadangi Bendrųjų nuostatų reglamento 14, 16 ir 29 straipsniuose numatyti partnerystės susitarimai ir veiklos programos yra strateginės priemonės investicijoms valstybėse narėse ir regionuose nukreipti;

M.  kadangi MVĮ užtikrins, kad iki 2020 m. pramoninė gamyba sudarytų bent 20 proc. valstybių narių BVP;

N.  kadangi šiuo metu tik nedidelė dalis Europos MVĮ yra pajėgios identifikuoti tarptautinės prekybos, prekybos susitarimų ir pasaulinių vertės grandinių teikiamas galimybes bei jomis pasinaudoti, o per trejus pastaruosius metus tik 13 proc. Europos MVĮ veikė tarptautiniu lygmeniu už ES ribų;

O.  kadangi MVĮ tarptautinimo procesas turėtų būti grindžiamas įmonių socialine atsakomybe, pagarba žmogaus ir darbuotojų teisėms bei paties aukščiausio lygio aplinkos apsauga, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir padaugėtų kokybiškų darbo vietų;

1.  pažymi, kad, paramą telkiant pagal temas, veiklos programos buvo labiau pritaikytos prie konkretaus skaičiaus strateginių tikslų, ypač susijusių su MVĮ, įskaitant labai mažas įmones, potencialu stiprinti augimą ir kurti aukštos kokybės darbo vietas; mano, kad MVĮ yra Europos ekonomikos varomoji jėga ir kad jos ypač svarbios sėkmingai sanglaudos politikai užtikrinti, tačiau susiduria su daugybe iššūkių dėl savo dydžio; todėl rekomenduoja toliau stiprinti MVĮ numatytą ESI fondų paramą;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į MVĮ projektų pridėtinę vertę tradicinių sektorių vystymo ir inovacijų požiūriu, nes tai skatintų ne tik kurti darbo vietas, bet ir išsaugoti vietos ir regioninio verslo specifiką, kartu laikantis tvarumo principų; pabrėžia, kad taip pat būtina atsižvelgti į tokių sektorių kontekstą ir nepažeisti trapios tradicinėmis žiniomis grindžiamų gamybos metodų ir inovacijų pusiausvyros; pažymi, jog MVĮ atlieka svarbų vaidmenį paslaugų sektoriuje, išgyvenančiame didžiulius pokyčius dėl skaitmeninimo, taigi mano, kad IRT naudojimo įgūdžių spragų klausimas turėtų būti sprendžiamas daugiau dėmesio skiriant atitinkamam mokymui ir švietimui;

3.  pabrėžia, kad apskritai būtini mechanizmai, kurie padėtų supaprastinti verslo aplinką ir pagreitinti naujų įmonių steigimo procesą pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), siekiant paremti MVĮ konkurencingumą ir ESI fondų pagalbos įsisavinimą; taip pat pabrėžia, kad būtina vykdyti ex ante sąlygas;

4.  prašo Komisijos įgyvendinant teminį tikslą Nr. 3 atsižvelgti į žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje numatytus principus, siekiant puoselėti tvaresnį ekonomikos augimą ir kurti aukštos kokybės darbo vietas MVĮ, ypatingą dėmesį skiriant žaliųjų darbo vietų skatinimui; šiuo klausimu mano, kad svarbu toliau dėti pastangas vadinamam žaliajam MVĮ konkurencingumui skatinti, gerinant galimybes gauti finansavimą, išsamiau informuojant, supaprastinant teisės aktus, ribojant biurokratinę naštą ir stiprinant žaliųjų įmonių kultūrą; be to, pažymi, kad ekologiškesnė vertės grandinė, apimanti atnaujinamąją gamybą, remontą, techninę priežiūrą, perdirbimą ir ekologinį projektavimą, gali suteikti puikių verslo galimybių daugeliui MVĮ, tačiau turi būti pašalintos arba sumažintos teisinės, institucinės ir techninės kliūtys;

5.  primena, kad problemas, su kuriomis susiduria MVĮ, iš dalies lemia dėl valstybių narių įgyvendinamos griežtos taupymo politikos sumažėjusi paklausa;

6.  ragina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas svarstyti galimybę pasinaudoti finansinių priemonių galimybėmis; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tokių finansinių priemonių ir MVĮ iniciatyvinės programos, kuria siekiama finansiškai paremti MVĮ, skaidrumą, atskaitomybę ir priežiūrą; pabrėžia, kad finansinėmis priemonėmis visada turėtų būti naudojamasi nuosekliai vadovaujantis sanglaudos politikos tikslais ir kad turėtų būti teikiama tinkama techninė ir administracinė parama;

7.  ragina užtikrinti paprastesnes ir mažiau reguliuojamas galimybes gauti kreditą, atsižvelgiant į konkrečias labai mažų įmonių ir startuolių bei regionų, kuriuose jie veikia, savybes; apgailestauja, kad investuotojai ir bankai dažnai nenoriai finansuoja įmones jų veiklos pradžios ir ankstyvosios plėtros etapais ir kad daugeliui MVĮ, ypač smulkiems startuoliams, sunku gauti prieigą prie išorės finansavimo; todėl prašo Komisijos, valstybių narių ir regioninių valdžios institucijų ypatingą dėmesį skirti geresnei labai mažų įmonių ir startuolių, kurie pageidauja plėstis, prieigai prie finansavimo; pažymi, kad būtina suvienodinti MVĮ ir stambesnių bendrovių finansavimo palūkanų normas;

8.  mano, kad mažos Europos įmonės linkusios pasikliauti tokiais finansavimo šaltiniais, kaip bankai, ir neturi visos informacijos apie esamus papildomus finansavimo šaltinius ar jų finansavimo alternatyvas; pažymi, kad Komisija, atsižvelgdama į rinkų susiskaidymą, yra pasiūliusi seriją iniciatyvų, pvz., kapitalo rinkų sąjungą, kuriomis siekiama įvairinti finansavimo šaltinius, palengvinti laisvą kapitalo judėjimą ir pagerinti prieigą prie finansų – ypač MVĮ;

9.  pažymi, kad stokojama finansinėmis priemonėmis pasiekto poveikio ir rezultatų įrodymų, taip pat kad tų finansinių priemonių ir pagrindinių ES tikslų bei prioritetų ryšys yra netvirtas; ragina Komisiją dar labiau gerinti dotacijų užtikrinimą, užuot pirmiausia skatinus naudotis finansinėmis priemonėmis;

10.  pažymi, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu MVĮ nepakankamai tokių lėšų įsisavino dėl keleto priežasčių, pvz., dėl ekonomikos krizės poveikio, sudėtingo struktūrinių fondų valdymo ir administracinės naštos, taip pat dėl ribotos prieigos prie MVĮ finansavimo ir sudėtingo paramos schemų įgyvendinimo; perspėja, kad, norint išvengti tų pačių problemų pasikartojimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, būtina spręsti esminių menko įsisavinimo lygio priežasčių klausimą ir kad kai kurioms MVĮ kliūtis pateikti paraiškas prieinamoms lėšoms gauti buvo pernelyg didelė biurokratinė našta; apgailestauja dėl to, kad esami ESI fondų veiksmingumo ir realaus poveikio MVĮ tyrimai pernelyg bendro pobūdžio ir neužbaigti, ir prašo Komisijos nedelsiant parengti šios problemos įvertinimą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bei pateikti jį Parlamentui; pabrėžia, kad prastas administracinis pajėgumas gali sutrukdyti sėkmingai ir laiku įgyvendinti teminį tikslą Nr. 3;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija vis daugiau dėmesio skiria geram valdymui ir aukštos kokybės viešosioms paslaugoms; primena, jog svarbu, kad MVĮ taikytų skaidrią, nuoseklią ir naujovišką viešųjų pirkimų sistemą; todėl primygtinai ragina kaip galima labiau šalinti kliūtis, su kuriomis MVĮ susiduria teikdamos pasiūlymus dėl sutarčių, panaikinti bereikalingą administracinę naštą, stengtis nekelti papildomų reikalavimų nacionaliniu lygmeniu ir įgyvendinti galiojančias teisės aktų sistemos nuostatas, siekiant kuo greičiau išspręsti viešus ginčus dėl pirkimų; teigiamai vertina Direktyvą 2014/24/ES ir Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD), kuriuos taikant turėtų gerokai sumažėti įmonėms, pirmiausia MVĮ, tenkanti administracinė našta; pabrėžia, kad būtina toliau griežtai taikyti klaidų vengimo ir kovos su sukčiavimu priemones neužkraunant papildomos administracinės naštos ir supaprastinti administracines procedūras siekiant apsisaugoti nuo klaidų; ragina perkančiąsias organizacijas, pageidaujančias grupuoti sutartis, pasirūpinti, kad MVĮ nebūtų išstumtos iš proceso vien dėl galutinės partijos masto, nes stambesnių sutarčių atveju gali būti taikomi sudėtingesni kriterijai;

12.  pakartoja savo raginimą užtikrinti didesnį skaidrumą ir aktyvesnį visų susijusių regioninių ir vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės suinteresuotųjų šalių, verslininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, ypač apibrėžiant reikalavimus, susijusius su kvietimais teikti pasiūlymus dėl projektų, kad būtų labiau atsižvelgiama į galutinių paramos gavėjų poreikius; todėl pabrėžia, kad būtina faktiškai įgyvendinti partnerystės principą ir jo laikytis – taip pat ir partnerystės susitarimų bei veiklos programų kūrimo, rengimo ir įgyvendinimo etapais, kaip išsamiai paaiškinta Bendrųjų nuostatų reglamente ir partnerystės elgesio kodekse; su susirūpinimu pažymi, kad nemažai MVĮ organizacijų valstybėse narėse realiai nėra įtraukiamos ir dažnai tik informuojamos su jomis tinkamai nepasikonsultavus; ragina organizacijas, atstovaujančias į ateitį orientuotiems, tvariems ir ekologiniu požiūriu naujoviškiems ekonomikos sektoriams, taikyti partnerystės principą, o Komisiją ir valstybes nares – įgalėti jas panaudojant techninę pagalbą ir ugdant gebėjimus;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį visos ES investicijų politikos, skirtos MVĮ, koordinavimą ir didesnį nuoseklumą; pažymi, kad stiprinant ESI fondų finansavimo ir kitų politikos bei finansinių priemonių, skirtų MVĮ, sąveiką bus užtikrintas maksimalus investicijų poveikis; teigiamai vertina planą palengvinti prieigą prie ESI fondų pradedant taikyti pažangumo ženklą projektams, kurie buvo puikiai įvertinti, tačiau nėra finansuojami pagal programą „Horizontas 2020“; ragina valstybes nares kartu su susijusiomis socialinėmis ir ekonominėmis suinteresuotosiomis šalimis sukurti pagal vieno langelio principą veikiantį regioninio lygmens kontaktinį punktą ir taip viešinti jau vykdomus projektus arba konsoliduotą įvairių MVĮ skirtų ES finansinių priemonių, taip pat administracinės paramos rengiant ir įgyvendinant projektus platformą;

14.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį įgyvendinant pagal teminį tikslą Nr. 3 numatytus siekius apskritai galėtų atlikti integruotos teritorinės investicijos (ITI), bendruomenės inicijuota vietos plėtros strategija, makroregioninės strategijos ir Europos teritorinis bendradarbiavimas, turint galvoje, kad kai kurie projektai gali būti susiję su pasienio zonomis, apimančiomis keletą regionų ir valstybių, ir juos įgyvendinant gali būti vystoma naujoviška vietos praktika;

15.  pažymi, kad, remiantis pirmuoju Komisijos paskelbtu įvertinimu, palyginti su ankstesniais programavimo laikotarpiais gerokai padidėjo sumos, skirtos MVĮ paremti; pabrėžia, kad ESI fondai, ypač veiksmų programos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai remti, pagal kurias galėtų būti numatytos perspektyvios ir naudotojams patogios finansavimo sistemos, galėtų padėti MVĮ tapti pajėgesnėms teikti patento paraiškas Europos patentų tarnybai;

16.  apgailestauja, kad einamuoju programavimo laikotarpiu vėluojama įgyvendinti sanglaudos politiką; pažymi, kad MVĮ finansavimas būtinas skubiai ir, nors visos veiklos programos šiuo metu patvirtintos, pats įgyvendinimo etapas tebėra labai ankstyvos stadijos; pažymi, jog vėluojant atsiranda sanglaudos politikos įgyvendinimo spragos, ir ragina Komisiją parengti priemones, kad tokie vėlavimo atvejai būtų greičiau išsprendžiami;

17.  prašo Komisijos paraginti greičiau įgyvendinti sanglaudos politiką, pirmiausia rengti projektus, kurie pasižymėtų tvaraus augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo potencialu, taip pat skirti dėmesio projektams, pradedamiems kaimo vietovėse siekiant kurti naujas paslaugas ir vengti kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo, ir stebėti, kaip tai vyksta; ragina Komisiją nustatant tinkamumo kriterijus atsižvelgti į projektų ekonominę ir socialinę pridėtinę vertę bei jų poveikį aplinkai;

18.  atkreipia ypatingą dėmesį į Parlamento vaidmenį vykdant į rezultatus orientuoto sanglaudos politikos įgyvendinimo priežiūrą; ragina Komisiją kuo ankstesniu etapu nustatyti ir apriboti kliūtis, dėl kurių MVĮ ir startuoliai negali veiksmingai panaudoti lėšų, nustatyti galimą ESI fondų tarpusavio sąveiką, taip pat ESI fondų ir kitų MVĮ svarbių fondų sąveiką bei parengti konkrečias rekomendacijas dėl veiksmų ir gairių, kuriomis būtų siekiama dar labiau supaprastinti, stebėti ir vertinti tokių finansinių priemonių naudojimą; pažymi, kad šiame sektoriuje susiduriama su vis didesniais sunkumais, ypač atokiausiuose regionuose, taip pat vietovėse, kur menkas privačias investicijas lemia prasta svarbiausios infrastruktūros kokybė;

19.  pabrėžia, kad būtinas struktūrinis Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo dialogas, siekiant pagerinti ir palengvinti MVĮ galimybes pasinaudoti įvairiais finansavimo šaltiniais;

20.  pabrėžia, kad pagrindinės kliūtys, trukdančios MVĮ visapusiškai pasinaudoti ESI fondų pagalba, apima administracinę naštą, didelį pagalbos schemų skaičių, sudėtingas taisykles ir procedūras, vėlavimą pradėti taikyti vykdomuosius aktus ir perteklinio reglamentavimo riziką; todėl prašo aukšto lygio grupės supaprastinimo klausimais pateikti konkrečius pasiūlymus (taip pat ir atsižvelgiant į geresnio reglamentavimo strategiją), mažinti administracinę naštą ir supaprastinti procedūras, susijusias su MVĮ vykdomu ESI fondų administravimu, ypatingą dėmesį skiriant reikalavimams, susijusiems su auditu, valdymo lankstumu, rizikos ir tarpiniu vertinimu, kontrolės sistema, taip pat kompetencijos taisyklių ir kitos ES politikos laikymusi; prašo užtikrinti, kad taikant tokias supaprastinimo priemones būtų laikomasi Europos iniciatyvoje „Small Business Act“ išdėstytų taisyklių „tik kartą“ ir „visų pirma galvokime apie mažuosius“, taip pat jas rengti ir įgyvendinti įvairiais lygmenimis, bendradarbiaujant su įvairių kategorijų MVĮ atstovais; ragina aukšto lygio grupę apie savo veiklos rezultatus nuolat informuoti Parlamento Regioninės plėtros komitetą, taip pat ragina Komisiją klausimus, kuriuos nagrinėja aukšto lygio grupė, aptarti su valstybių narių atstovais;

21.  ragina Komisiją apibrėžti nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis teikiamos valstybės pagalbos sąlygas, kuriomis nebūtų diskriminuojamos MVĮ ir kurios atitiktų sanglaudos politikos paramos įmonėms nuostatas, taip pat visapusiškai pasinaudoti pagalbos schemomis, grindžiamomis Bendruoju bendrosios išimties reglamentu, kad sumažėtų administracijoms ir paramos gavėjams tenkanti administracinė našta ir būtų geriau įsisavinama ESI fondų pagalba, ir tuo pačiu paaiškinti, kaip susijusios MVĮ taikomos ESI fondų taisyklės ir valstybės pagalbos taisyklės;

22.  prašo Komisijos paraginti valstybes nares keistis duomenimis, žiniomis ir geriausia praktika šioje srityje, užtikrinant tinkamą atskaitomybę ir motyvuojant jas paremti projektus, kuriems būdingas aukštas darbo vietų kūrimo potencialas;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai rasti ilgalaikį sprendimą dėl susikaupusių neatliktų mokėjimų, susijusių su regionine politika, ir tinkamai taikyti Pavėluotų mokėjimų direktyvą (2011/7/ES), siekiant užtikrinti, kad MVĮ, kaip projekto partnerės, dėl vėluojančių mokėjimų neprarastų susidomėjimo dalyvauti paramos programose ir projektuose einamuoju programavimo laikotarpiu; taip pat pažymi, kad nuosekliau laikantis šios direktyvos, kurioje, inter alia, reikalaujama, kad valdžios institucijos mokėjimus už savo įsigyjamas prekes ir paslaugas atliktų per 30 dienų, būtų prisidėta prie MVĮ stabilizavimui ir augimui reikiamų sąlygų kūrimo;

24.  pabrėžia, kad pažangiosios specializacijos strategijos yra nepaprastai svarbi priemonė inovacijoms ir teminių tikslų pritaikomumui užtikrinti, nors pagal teminį tikslą Nr. 3 jų, kaip ex ante sąlygos, oficialiai nereikalaujama, ir kartu pabrėžia, kad šios strategijos turėtų būti nukreiptos ne tik į mokslo ir technologijų vadovaujamas, bet ir mokslu nepagrįstas inovacijas; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie pažangiosios specializacijos strategijų, skirtų nacionalinio ir (arba) regioninio lygmens MVĮ, rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvieno regiono patvirtintos pažangiosios specializacijos strategijos ir atitinkama teritorinė ekonomika turėtų derėti, ir į sunkumus pažangiąją specializaciją įgyvendinant ne miesto vietovėse, kurios gali neturėti reikiamos pagalbinės infrastruktūros; teigiamai vertina ex ante sąlygą, susijusią su teminiame tiksle Nr. 3 minima Europos iniciatyva „Small Business Act“, ir ragina imtis reikiamų veiksmų bei paspartinti pagal šią iniciatyvą užsibrėžtų tikslų siekį; remia Europos verslaus regiono apdovanojimą, kurios tikslas – rasti ir apdovanoti ES regionus, įgyvendinančius puikias, į ateitį orientuotas verslo strategijas, pagal kurias taikoma dešimt Europos iniciatyvos „Small Business Act“ principų;

25.  ragina valdymo institucijas atsižvelgti į atskirų teritorijų savybes ir konkrečias kompetencijas bei ypatingą dėmesį skirti toms teritorijoms, kurios nukenčia dėl nepakankamo išsivystymo, gyventojų skaičiaus mažėjimo ir aukšto nedarbo lygio, siekiant skatinti ir tradicinius, ir naujoviškus ekonomikos sektorius; ragina Komisiją parengti specialias programas, kurios apimtų visus MVĮ svarbius tvaraus, pažangaus ir įtraukaus augimo elementus; primena apie egzistuojančią lyčių nelygybę – ji minima ir Europos iniciatyvoje „Small Business Act“ – ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad moterų dalyvavimas steigiant įmones ir joms vadovaujant tebėra menkas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti specialių strategijų, skirtų jaunimo ir moterų verslumui paremti, įgyvendinimą žaliojo ekonomikos augimo kontekste, kaip būdą ekonomikos ir užimtumo augimą, socialinę įtrauktį ir profesionalumą suderinti su aplinkosauginiu tvarumu;

26.  prašo Komisijos neviršijant esamo biudžeto sukurti dalyvaujamojo pobūdžio platformą, kad būtų skleidžiama informacija apie MVĮ projektų, 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais vykdytų ir naudojantis Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama, rezultatus, įskaitant gerosios praktikos pavyzdžius;

27.  pažymi, jog Komisijos parengtame pažangiajame inovacijų paslaugų vadove pabrėžiama viešosios paramos strategijų, kurios rengiamos konsultuojantis su regioninio lygmens socialinėmis ir ekonominėmis suinteresuotosiomis šalimis, svarbą užtikrinant MVĮ palankią aplinką ir padedant joms išsaugoti konkurencingą poziciją pasaulinėje vertės grandinėje;

28.  atkreipia ypatingą dėmesį į MVĮ iššūkius ir galimybes, susijusius su jų prisitaikymu prie sprendimų, neseniai priimtų 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje (COP 21), ir jų vykdymu;

29.  mano, kad tinkamas MVĮ veiklos rėmimas ir paskatos ją vykdyti gali suteikti inovatyvių galimybių integruoti pabėgėlius ir migrantus;

30.  pabrėžia, kad MVĮ yra pagrindinis užimtumo šaltinis ES, taigi įmonių steigimas turėtų būti skatinamas puoselėjant verslumo įgūdžius ir verslumą įtraukiant į mokyklų lavinimo programas, kaip pažymima Europos iniciatyvoje „Small Business Act“, taip pat kad nepaprastai svarbūs tinkamas išsilavinimas ir parama verslui – ypač mikrokreditų schemų požiūriu – taigi būtinas specialus ugdymas, kad jaunimas būtų pasirengęs žaliajai ekonomikai;

31.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir valdymo institucijomis skatinti kurti ekosistemą, kurią sudarytų universitetai, mokslinių tyrimų centrai, socialinės ir ekonominės suinteresuotosios šalys ir viešosios institucijos, siekiant lavinti verslumo įgūdžius, kartu raginti valdymo institucijas panaudoti turimas lėšas, numatytas techninei pagalbai, įskaitant naujovišką IRT naudojimą MVĮ; atsižvelgdamas į tai taip pat pažymi, kad pagal teminį tikslą Nr. 11 teikiama techninė pagalba turi būti skirta visiems Bendrųjų nuostatų reglamento 5 straipsnyje nurodytiems partneriams; todėl ragina užtikrinti, kad teritorinėms MVĮ organizacijoms būtų prieinami pagal teminį tikslą Nr. 11 numatyti ištekliai ir gebėjimų ugdymo priemonės;

32.  pabrėžia, kad tik apie 25 proc. ES veikiančių MVĮ vykdo eksporto veiklą ES ir kad MVĮ tarptautinimas yra procesas, kurį būtina remti ir vietos lygmeniu; todėl ragina Komisiją labiau naudoti ESI fondus siekiant padėti MVĮ išnaudoti atsirandančias galimybes ir atremti tarptautinės prekybos iššūkius, tuo pat metu padėti joms spręsti prisitaikymo išlaidų ir neigiamo padidėjusios tarptautinės konkurencijos poveikio klausimus;

33.  ragina Komisiją rengiant sanglaudos politiką laikotarpiui po 2020 m. padidinti finansavimą MVĮ konkurencingumui stiprinti;

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0364.
(2) OL C 24, 2016 1 22, p. 2.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0198.
(4) OL C 21 E, 2010 1 28, p. 1.
(5) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 7.
(6) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 40.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0002.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308.
(9) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.
(10) OL C 218, 2013 7 30, p. 12.
(11) OL C 415, 2014 11 20, p. 5.


ES Alpių regiono strategija
PDF 373kWORD 141k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl Alpių regiono (2015/2324(INI))
P8_TA(2016)0336A8-0226/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnį, 265 straipsnio 5 dalį ir 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 28 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos (COM(2015)0366) ir į prie jo pridedamus veiksmų planą bei patvirtinamąjį analitinį dokumentą (SWD(2015)0147),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19 ir 20 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos makroregioninės Alpių regiono strategijos“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES makroregioninių strategijų vystymo: šiuo metu taikoma praktika ir ateities perspektyvos, ypač Viduržemio jūros regione(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES Alpių makroregioninės strategijos vystymo(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. gegužės 20 d. ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl makroregioninių strategijų valdymo (COM(2014)0284),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (COM(2011)0017),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (Orhuso konvenciją),

–  atsižvelgdamas į įžanginę konferenciją dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos, surengtą Brdo mieste (Slovėnija) 2016 m. sausio 25 ir 26 d.,

–  atsižvelgdamas į suinteresuotųjų subjektų konferenciją dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos, surengtą Insbruke 2014 m. rugsėjo 17 d.,

–  atsižvelgdamas į suinteresuotųjų subjektų konferenciją dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos, surengtą Milane 2014 m. gruodžio 1 ir 2 d.,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. vasario 26 d. Tarybos sprendimą 96/191/EB dėl Konvencijos dėl Alpių apsaugos (Alpių konvencijos) patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos apibendrinamąją ataskaitą apie viešąsias konsultacijas dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos,

–  atsižvelgdamas į suinteresuotųjų šalių nuomones, pateiktas „Politinėje rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos“, kuri buvo priimta Grenoblyje 2013 m. spalio 18 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) paskelbtą tyrimą „Naujas makroregionų vaidmuo užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 1 d. Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009)0147),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. Inovacijų Sąjungos veiklos rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013)0249),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos gaires „Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir su konkurencingumu susijusių programų sinergijos užtikrinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos, Transporto ir turizmo bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetų nuomones (A8–0226/2016),

A.  kadangi, siekiant skatinti bendrą darnią plėtrą, visoje ES turėtų būti stiprinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

B.  kadangi makroregioninės strategijos šiuo metu yra pagrindinė priemonė siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslo; kadangi šios strategijos remiamos taikant „trijų NE“ principą (t. y. nereikia naujų teisės aktų, naujo finansavimo ir naujų institucijų);

C.  kadangi Alpių makroregioninė strategija galėtų padėti sustabdyti ekonomikos nuosmukį, nes būtų investuojama į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir remiamas verslas, atsižvelgiant į konkrečius regiono ypatumus ir turtą;

D.  kadangi makroregioninėmis strategijomis turėtų būti siekiama geriau įgyvendinti bendrus skirtingų regionų tikslus taikant neprivalomą suderintą požiūrį, dėl kurio nereikės kurti papildomo reglamento;

E.  kadangi klimato kaita Alpių regione vyksta sparčiau negu vidutiniškai pasaulyje, todėl ten dažnesnės gaivalinės nelaimės, pavyzdžiui, lavinos ir potvyniai;

F.  kadangi makroregioninės strategijos tikslas – nustatyti išteklius ir išnaudoti regionų bendros plėtros potencialą;

G.  kadangi makroregioninės strategijos yra daugiapakopio valdymo modelis, pagal kurį suinteresuotųjų šalių, atstovaujančių vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, dalyvavimas yra labai svarbus siekiant, kad strategijos būtų sėkmingos; kadangi reikėtų skatinti skirtingų makroregionų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant pagerinti jų politikos suderinamumą Europos tikslų atžvilgiu;

H.  kadangi makroregioninės strategijos gali padėti kurti tarpvalstybines strategijas ir tarptautinius projektus, kuriais siekiama kurti visam regionui naudingus bendradarbiavimo tinklus;

I.  kadangi Alpių regiono tapatumas ir kultūros paveldas, visų pirma liaudies kultūra ir papročiai, yra ypač saugotini;

J.  kadangi tvirtas „iš apačios į viršų“ požiūris, kurį pradėjo taikyti Alpių teritorijos regionai, lėmė tai, kad buvo parengta Europos Sąjungos Alpių regiono strategija (EUSALP), kurios tikslas – veiksmingai spręsti visam Alpių regionui bendras problemas;

K.  kadangi Alpių regionas atlieka svarbų vaidmenį siekiant valstybių narių ekonominės plėtros ir šalia esančioms miesto vietovėms ir priemiesčiams teikia daug ekosistemos paslaugų;

L.  kadangi Alpių regiono makrostrategija turės įtakos 80 mln. žmonių, gyvenančių 48 regionuose septyniose valstybėse, iš kurių penkios yra ES valstybės narės (Austrija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Slovėnija), o dvi – ES nepriklausančios šalys (Lichtenšteinas ir Šveicarija);

M.  kadangi ES Alpių regiono strategijoje būtina suderinti aplinkos tvarumą ir ekonomikos vystymąsi natūralioje gamtinėje aplinkoje, kuri taip pat yra svarbi turistų traukos vieta;

N.  kadangi gyventojų skaičiaus mažėjimas yra pagrindinė kai kurių Alpių regiono vietovių problema ir dauguma Alpių regiono gyventojų negali išgyventi tik iš turizmo Alpių regione, todėl reikia toliau plėtoti žemės ūkį, miškininkystę ir kitas aplinką tausojančios pramonės šakas ir paslaugas;

O.  kadangi į strategiją įtraukti regionai labai skiriasi, todėl būtina koordinuoti politikos priemones ir sektorius skirtinguose (horizontaliai) ir pavieniuose regionuose (vertikaliai);

P.  kadangi Alpių regionas išsiskiria unikaliomis geografinėmis ir gamtos ypatybėmis, yra tranzitinis jungiamasis makroregionas, turintis didelių vystymosi galimybių; kadangi, nepaisant to, jam reikia rasti specifinių aplinkosaugos, demografinių, transporto, turizmo, energetikos, sezoniškumo ir veiklos įvairiarūšiškumo problemų sprendimų, o koordinuotas teritorinis planavimas galėtų pasiekti geresnių rezultatų ir suteikti pridėtinės vertės Alpių ir Alpių prieškalnių vietovių teritorinei sanglaudai;

Q.  kadangi Alpių regionas yra Europos „vandens bokštas“, o vasarą Alpės padengia iki 90 proc. iš prieškalnių vietovių vandens poreikių; kadangi vandens ištekliai svarbūs hidroenergijos gamybai, žemės ūkio paskirties žemės drėkinimui, tvariam miškų tvarkymui, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimui bei geriamojo vandens tiekimui; kadangi svarbiausia išsaugoti vandens kokybę ir žemą vandens lygį Alpių upėse bei rasti tinkamą pusiausvyrą tarp vietos gyventojų interesų ir aplinkos poreikių;

R.  kadangi Alpių regionas išraižytas valstybių sienų ir su jomis susijusių kliūčių panaikinimas yra pagrindinė bendradarbiavimo šiame regione, laisvo asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimo, o kartu – ekonominės, socialinės ir ekologinės sąveikos sąlyga; kadangi Alpių regiono strategija taip pat teikia galimybę stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, susieti ir sujungti į tinklą žmones ir ekonominę veiklą, o kartu – pašalinti sienas ir dėl jų susidariusias kliūtis;

S.  kadangi Komisija savo komunikate dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Alpių regiono pabrėžia poreikį sumažinti transporto per Alpes poveikį siekiant išsaugoti Alpių aplinkos paveldą ir strategijos įgyvendinimo svarbą norint užtikrinti vietos gyventojams sveikesnę ir geriau išsaugotą gyvenamąja aplinką;

T.  kadangi laisvas asmenų judėjimas yra viena pagrindinių teisių ir būtina sąlyga siekiant ekonominės, socialinės, teritorinės ir aplinkosauginės sanglaudos tikslų, ypač pasienio regionuose, kad būtų galima pasiekti tvarų konkurencingumą ir užtikrinti vienodas užimtumo galimybes;

U.  kadangi į ES strategiją dėl Alpių regiono įtrauktos kalnuotos vietovės – jos yra svarbiausios, – Alpių prieškalnių vietovės ir metropolinės zonos, kurios yra tarpusavyje susijusios glaudžiais sąveikos ir funkciniais ryšiais ir kurios visos daro įtaką ekonominei, socialinei ir aplinkosaugos plėtrai;

V.  kadangi šis regionas, kur išsaugotos ekosistemos ir jos paslaugos, gali būti pagrindas daugeliui ekonominės veiklos rūšių plėtoti, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkiui, miškininkystei, turizmui ir energetikai, atsižvelgiant į šio regiono kultūros ir gamtos paveldą;

W.  atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjungos Alpių regiono strategija kaip pirma kalnų regiono makroregioninė strategija gali tapti pavyzdžiu ir įkvėpimu kitiems ES kalnų regionams;

X.  kadangi anksčiau įgyvendintos ES makroregioninės strategijos parodė, kad tokio pobūdžio bendradarbiavimo susitarimas yra sėkmingas, ir suteikė naudingos patirties rengiant naujas makroregionines strategijas;

Bendros pastabos ir valdymas

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos ir prie jo pridedamą veiksmų planą; mano, kad tai yra žingsnis pirmyn siekiant regiono vystymosi, kaip numatyta pagal strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslą; pažymi, kad Strategija ir veiksmų planas gali atlikti svarbų vaidmenį, siekiant užkirsti kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui regione, ypač kiek tai susiję su jaunimo išvykimu;

2.  pabrėžia vertingą patirtį, įgytą įgyvendinant Alpių konvenciją, kuria išlaikoma ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos interesų pusiausvyra; ragina dalyvaujančias šalis laikytis pasiektų susitarimų ir išlaikyti aukšto lygio įsipareigojimus siekti darnaus vystymosi ir užtikrinti Alpių apsaugą;

3.  palankiai vertina tai, kad strategijai remti Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) siūlo potencialiai reikšmingų išteklių, įvairiausių priemonių ir galimybių; ragina stiprinti sinergiją, skatinant veiksmų koordinavimą ir savitarpio papildomumą su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir su kitais fondais bei priemonėmis, susijusiais su strategijos ramsčiais, visų pirma programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, programa LIFE, MVĮ skirta programa COSME, Interreg Alpių erdvės programa ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), dėl kurių Komisija turėtų išnagrinėti konkrečių konkursų, sutelktų į konkrečias Alpių regiono problemas, galimą pridėtinę vertę;

4.  ragina Komisiją ir nacionalines, regionines ir vietos įstaigas, atsakingas už ESI fondų programų rengimą, valdymą ir įgyvendinimą, atkreipti dėmesį į makroregioninių projektų ir veiksmų svarbą; tikisi, kad koordinuojant šias ES politikos kryptis, programas ir strategijas, kurioms Alpėse tenka tam tikras vaidmuo, suaktyvės bendra veikla ir ragina Komisiją, siekiant išvengti dubliavimo ir padidinti papildomumą ir pridėtinę vertę, atidžiai išnagrinėti, kaip minėtos programos taikomos praktiškai; be to, ragina Komisiją užtikrinti ES piliečiams ir valstybių narių institucijoms nesudėtingą prieigą prie susijusių dokumentų siekiant užtikrinti visišką numatytos procedūros skaidrumą;

5.  pakartoja „trijų NE“ principo svarbą, nes makroregionai yra sistemos, kuriamos remiantis pridėtine bendradarbiavimo iniciatyvų ir įvairių ES finansavimo priemonių sąveikumo verte;

6.  ragina kompetentingas valstybių narių ir dalyvaujančių regionų valdžios institucijas kiek įmanoma suderinti nacionalinę ir regioninę politiką bei finansavimo taisykles su ES strategijos dėl Alpių regiono veiksmais bei tikslais, taip pat ragina pritaikyti savo priimtas veiklos programas siekiant užtikrinti, kad pagal EUSALP strategiją būsimi projektai būtų nedelsiant įgyvendinami ir kad vadovaujančiosios institucijos, įgyvendindamos veiklos programas, deramai atsižvelgtų į EUSALP prioritetus (pvz., specialiais konkursais, papildomais taškais arba skiriant biudžeto lėšų); ragina toliau plėtoti makroregioninį požiūrį, atsižvelgiant į galimą sanglaudos politikos reformą po 2020 m., ir pabrėžia integruotų makroregioninių projektų ir priemonių svarbą;

7.  ragina EIB, bendradarbiaujant su Komisija, išnagrinėti galimybę sukurti Alpių regionui skirtą investavimo platformą, kurioje būtų sudarytos sąlygos sutelkti iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių skiriamą finansavimą; ragina sukurti regionui dujotiekio projektą, kuris pritrauktų investuotojus; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją, Europos investicijų banką (EIB) ir dalyvaujančias šalis visapusiškai pasinaudoti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) siūlomomis projektų finansavimo galimybėmis regione, siekiant skatinti darnų vystymąsi, ekonomikos augimą ir užimtumą makroregioniniu lygmeniu;

8.  pabrėžia, kad reikia rengti tinkamas informavimo kampanijas ES Alpių regiono strategijos tema, ir ragina valstybes nares užtikrinti pakankamai aukštą strategijos prestižą ir kad apie jos tikslus bei laimėjimus būtų tinkamai pranešama visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, tarpvalstybinį ir tarptautinį lygmenis; ragina keistis geriausia ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo patirtimi, ypač gamtos ir kultūrinio paveldo valdymo srityje, siekiant sukurti tvaraus turizmo galimybes;

9.  ragina makroregioniniu lygmeniu įsteigti pagalbinę ES strategijos dėl Alpių regiono valdymo institucijoms skirtą struktūrą, bendradarbiaujant ir susitariant su Komisija, valstybėmis narėmis ir regionais; be to, teigiamai vertina tai, kad Parlamento atstovai dalyvauja strategijos valdymo organuose, taip pat mano, kad Parlamentas turėtų dalyvauti vykdant strategijos įgyvendinimo stebėseną;

10.  ragina Komisiją atlikti aktyvų vaidmenį įgyvendinant EUSALP; mano, kad Komisija, vadovaudamasi subsidiarumo ir proporcingumo principais, turėtų dalyvauti bendro valdymo pagrindu drauge su valstybėmis narėmis ir regionais visais projektų, vykdomų laikantis strategijos, planavimo bei įgyvendinimo etapais, be kita ko ir tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų iš valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių ir pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų, susijusių su makroregiono klausimais, dalyvavimas ir deramas veiklos koordinavimas su kitomis ES remiamomis strategijomis ir finansavimo susitarimais;

11.  ragina, kad EUSALP įgyvendinimą vertintų Komisija, taikydama objektyvius kriterijus ir išmatuojamus rodiklius;

12.  remia strateginį planavimą miesto ir kaimo vietovėse Alpių regione, siekiant skatinti kurti tinklus ir bendrus tikslus pagal nuoseklią, suderintą ir integruotą politikos sistemą (pvz., susijusią su atsinaujinančiųjų išteklių energija, gerove, logistika, verslu ir socialinėmis inovacijomis); ragina kaupti geriausią patirtį, pvz., tvaraus turizmo tarp regionų srityje, taip pat ja keistis su kitomis esamomis makroregioninėmis strategijomis;

13.  reikalauja, kad vykstant sprendimų priėmimo procedūroms vietos ir regionų valdžios institucijos, sudarydamos partnerystę su vietos ir regionų pilietine visuomene, atliktų pagrindinį vaidmenį valdymo įstaigose ir Strategijos veiklos, techninėse ir vykdomosiose įstaigose, visapusiškai atsižvelgiant į subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principus;

14.  mano, kad investicijos turėtų būti sutelktos, siekiant visiems regiono gyventojams užtikrinti vienodas ir veiksmingas galimybes naudotis sveikatos priežiūra, pirmosios pagalbos punktais ir skubia pagalba, visų pirma kaimo vietovėse, stengiantis išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo;

15.  ragina Komisiją kas dvejus metus Parlamentui ir Tarybai teikti ES strategijos dėl Alpių regiono įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą objektyviais kriterijus ir išmatuojamais rodikliais, siekiant įvertinti, kaip strategija veikia ir kokia jos pridėtinė vertė skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, mažinant skirtumus ir siekiant darnaus vystymosi;

16.  ragina dalyvaujančias šalis toliau stengtis įvairinti energijos tiekimo šaltinius atsižvelgiant į aplinką; atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti esamos hidroelektrinių infrastruktūros, kuri buvo pastatyta labai seniai, tvarumą, konkurencingumą ir modernizavimą, kartu atsižvelgiant į hidroelektrinių infrastruktūros poveikį aplinkai ir geologijai, taip pat skatinant mažąsias hidroelektrines ( (mini-, mikro- ir piko-hidroelektrines); pabrėžia, kad integruotas vandens išteklių valdymas ir apsauga – tai vienas iš pagrindinių tvaraus Alpių regiono vystymosi veiksnių, o todėl vietos gyventojams turėtų būti suteikta galimybė plėtoti hidroelektrines ir naudotis taip sukuriama pridėtine verte; ragina dalyvaujančias šalis padėti sukurti tinkamai veikiančius tinklus šiame makroregione siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, o taip pat įsteigti struktūras siekiant keistis geros praktikos pavyzdžiais ir stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

17.  pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti socialinį aspektą, siekiant užtikrinti, kad būtų plėtojamas augimo modelis, galintis užtikrinti tvarų augimą, socialinę įtrauktį ir socialinę apsaugą visiems, ypač pasienio regionuose; šiame kontekste pabrėžia, kad svarbu nustatyti prioritetus ir imtis priemonių prieš visas diskriminacijos formas;

18.  primena, kad visose ES teritorijose reikia užtikrinti visuotinės galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis principą, ypač švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir judumo srityse, ypatingą dėmesį skiriant neįgalių asmenų poreikiams; pabrėžia, jog reikia, kad dalyvaujančios šalys skatintų priimti Alpių regionui skirtus alternatyvius ir novatoriškus sprendimus, susijusius su viešųjų paslaugų teikimu, taip pat konkrečiu atveju tinkamiausius sprendimus, pritaikytus prie vietos ir regiono poreikių; šiomis aplinkybėmis ragina dalyvaujančias šalis kurti paskatas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms steigti; tačiau primena kokybiškų viešųjų paslaugų prieinamumo visiems ir įperkamumo principus;

19.  yra susirūpinęs dėl blogėjančios ekosistemų būklės ir gaivalinių nelaimių rizikos tam tikrose Alpių regiono vietovėse; pabrėžia, kad būtina visapusiškai taikyti gaivalinių nelaimių rizikos valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas; pabrėžia, kad reaguojant į tarpvalstybinę taršą reikia kurti ir įgyvendinti bendrus nenumatytų atvejų planus; ragina steigti bendras greitojo reagavimo komandas nuo gaivalinių nelaimių (nuošliaužų, griūčių ir potvynių) nukentėjusiuose turizmo regionuose; šiame kontekste pažymi, kad reikia labiau skatinti naudoti ES civilinės saugos mechanizmą;

Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir inovacijos

20.  pripažįsta, kad Alpių regionai – tai aplinkos paveldas, kurį reikia išsaugoti, nes jie turi milžinišką gamtinių kraštovaizdžių rezervą, ypatingą ekosistemų įvairovę, kuri aprėpia nuo kalnų iki lygumų ir netgi iki Viduržemio jūros pakrančių, tokiu būdu sudaroma ekonominė zonai ir biosfera, pagrįsta žmonių ir gamtos sambūviu; taigi pabrėžia, kad, siekiant kurti integruotus turizmo produktus reikia vykdyti aktyvų ir sąveika grindžiamą bendradarbiavimą, susiejant ūkininkavimą ir kitų rūšių ekonominę veiklą saugomose teritorijose (tinklo „Natura 2000“ teritorijose, nacionaliniuose parkuose ir pan.), taip pat pabrėžia, kad svarbu išlaikyti ir apsaugoti unikalias buveines kalnuotuose regionuose;

21.  atkreipia dėmesį į strategijos atveriamas galimybes plėtoti darbo rinką, kurioje yra dideli važinėjimo į darbą kitoje šalyje srautai; mano, kad darbo jėgos kvalifikacijos kėlimas ir naujų darbo vietų kūrimas žaliojoje ekonomikoje turėtų būti vieni iš Alpių strategijos investicijų prioritetų; tačiau pabrėžia, kad MVĮ – labai dažnai šeimos įmonės, pvz., nedideli ūkiai ar perdirbimo įmonės, veikiančios turizmo, prekybos, amatų ir gamybos srityse, integruotai ir tvariai sudaro Alpių regiono ekonominės veiklos pagrindą, o taip pat yra Alpių gyvenamosios ir kultūrinės erdvės bei gamtinės aplinkos ramstis ir svarbus užimtumo šaltinis; pabrėžia, kad reikia toliau įvairinti ekonominę veiklą ir suteikti daugiau užimtumo galimybių Alpių regione;

22.  pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti investicijoms į skaitmenines infrastruktūras, ir kad svarbu užtikrinti greitą ir veiksmingą prieigą prie sparčiojo interneto, o per internetą prie skaitmeninių bei elektroninių paslaugų, pvz., elektroninės prekybos, naudojimosi skaitmeninės rinkos kanalais ir nuotolinio darbo, taip pat kitų galimybių žmonėms, kurie gyvena nuo didmiesčių nutolusiose vietovėse, kur įmanoma skatinant įprasto fizinio keliavimo alternatyvas;

23.  mano, kad naujovės ir naujųjų technologijų naudojimas pagrindinėse ekonomikos srityse, skatinami pažangiosios specializacijos strategijų ir finansuojami iš esamų ES finansavimo šaltinių (pvz., ERPF, ESF, COSME, „Horizontas 2020“ ar „Erasmus +“), galėtų padėti kurti kokybiškas darbo vietas strateginės svarbos sektoriuose, pvz., gyvosios gamtos mokslų, bioekonomikos, energetikos, ekologiškų produktų, naujųjų medžiagų ir e. paslaugų sektoriuose; primena, kad svarbu teikti tvirtą paramą MVĮ, o tai savo ruožtu galėtų pakeisti gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją, pastebimą kai kuriose Alpių regiono vietovėse ir teritorijose;

24.  ragina Alpių regiono valstybių narių ir regionų kompetentingas institucijas konsultuotis su Komisija, siekiant įvertinti galimybę kitu programavimo laikotarpiu įgyvendinti Bendrą programą (SESV 185 straipsnio pagrindu), skirtą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos integracijai Alpių regione skatinti, remiantis nuoseklių Europos vertės grandinių, susietų su pažangios specializacijos strategijomis, sistema;

25.  ragina viešųjų ir privačiųjų įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų telkimą ir bendradarbiavimą, siekiant skatinti inovacijas ir sudaryti sąlygas pasinaudoti Alpių regiono ir Alpių prieškalnių vietovių sąveika; mano, kad, siekiant užtikrinti veiksmingesnes ir naudingesnes investicijas, numatyti veiksmai turėtų būti grindžiami nacionalinėmis ir regioninėmis pažangiosios regioninės specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis;

26.  pripažįsta, kaip svarbu įgyvendinant EUSALP kurti asociacijoms ir institucijoms, taip pat kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms labai mažoms įmonėms ir MVĮ skirtus projektus dėl jų vaidmens skatinant investicijas, augimą, inovacijas bei užimtumą, taip pat dėl jų itin svarbaus vaidmens saugant ir puoselėjant kultūrų bei kalbų įvairovę;

27.  pabrėžia, kad Alpėms skirta makroregionine strategija turėtų ne tik suteikti galimybių išsaugoti, išlaikyti ir, kai tinkama, pritaikyti tradicinės ekonominės veiklos, kaip antai žemės ūkio, miškininkystės ir amatų, formas, bet ir skatinti naujoves ir kurti naujas iniciatyvas šioje srityje, pvz., pasitelkiant ES „InnovFin“ priemonę; pabrėžia, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms reikia suteikti galimybių lengviau gauti paramą ir finansavimą, turint omenyje jų vaidmenį kuriant darbo vietas;

28.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti tolesnę turizmo plėtrą platesniame regione, regionų bendradarbiavimas, visų pirma tarpvalstybinis, yra labai svarbus; skatina formuoti esamu gamtos ir kultūros paveldu, tvarumu ir inovacijomis pagrįstas turizmo strategijas; atkreipia dėmesį į įvairių Alpių regiono tradicijų ir papročių, kuriuos reikėtų propaguoti ir kurių įvairovę reikėtų palaikyti, socialiniu, kultūrinius ir ekonominius aspektus;

29.  pažymi, kad plėšriųjų paukščių ir mėsėdžių gyvūnų populiacijos valdymas ir reintrodukcija į Alpių regionus yra vykdoma nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis, nors šios rūšys nepaiso administracinių ribų, o migracija iš esmės yra tarpvalstybinis reiškinys; tačiau, siekiant išvengti susidūrimų dėl šios reintrodukcijos, ragina valstybes nares geriau koordinuoti įvairių valdžios institucijų veiklą ir geriau keistis informacija, taip pat reikia sukaupti daugiau geriausios patirties, siekiant sustiprinti ūkinių gyvūnų ir ganomų gyvūnų apsaugą ir valdymą vykdant Alpių regiono strategiją ir Alpių konvencijos platformos „Stambieji plėšrūnai, laukiniai kanopiniai ir visuomenė“ veiklą;

30.  pritaria, kad reikia įvairinti turizmo pasiūlą kuriant naujus, prie regiono sąlygų pritaikytus ir regiono išteklius naudojančius pasiūlymus – tai galėtų būti, pvz., teminiai parkai ir maršrutai turistams, maisto ir vyno turizmas, kultūros, sveikatos, švietimo ir sporto turizmas, siekiant prailginti turizmo sezoną, kartu mažinant infrastruktūros apkrovą, ir pasiekti, kad turizmo sektoriuje užimtumas būtų užtikrinamas ištisus metus, taip pat skatinti kaimo turizmą siekiant sudominti lankytojus užsiimti kaimo ir su laukine gyvūnija susijusia veikla viešbučiuose už didelių turistinių centrų ribų ir didinti turistų lankomų vietų konkurencingumą ir tvarumą; pritaria tam, kad reikia skatinti naują turizmo veiklą, kuri yra geriau pritaikyta prie klimato kaitos ir aplinkos apsaugos; taip pat pabrėžia, kad reikia remti ir gerinti gelbėjimo paslaugų kalnuose koordinavimą,

31.  remia priemones, kuriomis mažinama transporto infrastruktūros apkrova, tai – mokinių atostogų, o kartu – su jomis susijusių suaugusiųjų atostogų laikotarpių išskirstymas, pažangiųjų kelių mokesčių sistemų kūrimas, turizmo paslaugų teikėjų paskatos labiausiai keliautojų apkrautais laikotarpiais ir piko valandomis;

32.  primena, kad ekonomikos požiūriu svarbu skatinti tvaraus turizmo veiklą visame Alpių regione, įskaitant prie ežerų esančius kurortus ir mineralinių vandenų kurortinius miestelius; taip pat ragina valstybes nares skatinti naudoti dviračius keliaujant traukiniu arba naudojantis įvairiarūšėmis transporto paslaugomis; atkreipia dėmesį, remdamasis geriausia praktika, į turizmo platformas, sukurtas įgyvendinant projektus, iš dalies finansuojamus iš ES biudžeto;

33.  pažymi, kad tam pačiam asmeniui per metų ciklą dažnai tenka vykdyti skirtingą veiklą, o kartais ir tarpvalstybiniu mastu; ragina Komisiją, valstybes nares ir regiono bei vietos valdžios institucijas skatinti profesinio mokymo – tiek pirminio, tiek tęstinio – įstaigų bendradarbiavimą; pabrėžia galimą tarpvalstybinei pameistrystei skirtos programos „Erasmus +“ naudą;

Judumas ir transporto jungtys

34.  pabrėžia, kad svarbu gerinti transporto ir energetikos jungtis tarp dalyvaujančių šalių, įskaitant vietos, regionų ir tarpvalstybinio transporto ir įvairiarūšio transporto jungtis su žemyno gilumoje esančiomis vietovėmis (įskaitant stambias miestų aglomeracijas), taip pat siekiant paskatinti regiono vystymąsi, pagerinti jo gyventojų gyvenimo kokybę ir pritraukti naujų gyventojų, tuo pat metu įvertinant, ar esami tinklai gali būti atnaujinti ir (arba) išplėsti siekiant bendro tikslo – geriau įgyvendinti TEN-T tinklus; pabrėžia pažangiosios infrastruktūros kūrimo svarbą; mano, kad naujos statybos infrastruktūros objektai turi tapti tikrais „technologijų koridoriais“, kuriuose būtų kuriama visa atskira infrastruktūra, t. y. elektros perdavimo linijos, telefono linijos, plačiajuosčio ryšio ir ultraplačiajuosčio ryšio linijos, dujotiekiai, šviesolaidiniai tinklai, vandentiekio vamzdynai ir t. t.;

35.  ragina ateityje formuojant ir įgyvendinant Alpių transporto ir aplinkos politiką laikytis holistinio požiūrio; šiomis aplinkybėmis pabrėžia būtinybę pirmenybę teikti perėjimui nuo kelių transporto prie geležinkelių, ypač vežant krovinius ir prašo Komisijos remti tokį perėjimą; taip pat šiame kontekste ragina naudoti iš kelių infrastruktūros mokesčių gautas pajamas tam, kad būtų paskatintas veiksmingo ir aplinką tausojančio keleivių ir krovinių transporto geležinkeliais naudojimas ir jo plėtojimas, taip pat naudoti minėtas pajamas triukšmo ir aplinkos teršimo mažinimo tikslais ir atkreipia dėmesį į galimus projektus, pavyzdžiui, eismo valdymo, technologinių inovacijų, sąveikumo ir kitose srityse; be to, ragina plėsti Alpių regione esamą infrastruktūrą, įskaitant kokybiškas įvairiarūšes sąveikias vežimo sistemas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti susisiekimą ir prieinamumą visiems regiono gyventojams;

36.  pabrėžia, kad svarbu sujungti transporto maršrutus su kitomis Europos dalimis, taip pat užtikrinti jungtis su transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriais, kuo veiksmingiau naudojantis jau įdiegta infrastruktūra; primena, kad kalnuota vietovė vis dar yra kliūtis ES piliečiams suartėti ir kad Sąjunga yra įsipareigojusi skirti daugiau lėšų tarpvalstybinei transporto infrastruktūrai; taigi ragina dalyvaujančias šalis sutelkti savo pastangas į papildomų tvarių ir įtraukių projektų planavimą bei įgyvendinimą, kartu jungiant ir plėtojant esamą TEN-T tinklą;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad kalnuotose vietovėse bei tarp kalnuotų vietovių ir gretimų teritorijų trūksta veiksmingų neteršiančių jungčių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas švariam, mažai anglies dioksido išskiriančiam ir geresniam susisiekimui, visų pirma naudojantis geležinkelių tinklais, regiono ir vietos lygmeniu siekiant šiose vietovėse sustiprinti sanglaudą ir pagerinti gyvenimo kokybę; skatina ir remia apgyvendinimą Alpių regione;

38.  ragina makroregioninėje strategijoje dalyvaujančias valstybes nares atsižvelgti į iš kitų valstybių atvykstančių darbuotojų specifines darbo sąlygas ir parengti sutartis Alpių makroregiono pasienio darbuotojams;

39.  remia novatoriškų vietinio transporto formų plėtojimą esant paklausai, pvz., pažangiosios eismo informacijos, eismo valdymo, transporto telematikos ir įvairiarūšio vežimo sistemos, taip pat atsižvelgiant į galimybes paskirstyti veiklą tarp regionų šioje srityje;

40.  pabrėžia, kad kalnų vietovėse trūksta veiksmingų skaitmeninių ryšių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas geresniam susisiekimui regionų ir vietos lygmeniu siekiant šiose vietovėse pagerinti gyvenimo kokybę, skatinti vystyti naują veiklą, kurti darbo vietas ir skatinti persikėlimą;

41.  pabrėžia viešųjų investicijų svarbą kalnų vietovėse siekiant kovoti su rinkos negebėjimu šiose vietovėse užtikrinti skaitmeninį ryšį; pabrėžia sklandaus ir visuotinio taip pat kalnų regionų aprūpinimo plačiajuosčiu internetu reikšmę, siekiant ilguoju laikotarpiu užtikrinti atokių gyvenviečių ir ekonominių zonų gyvybingumą; ragina Komisiją šiuo klausimu pasiūlyti konkrečių sprendimų;

Aplinka, biologinė įvairovė, klimato kaita ir energija

42.  pabrėžia biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą Alpių regione; ragina dėti bendras pastangas siekiant pradėti taikyti novatoriškas priemones aplinkai apsaugoti ir išlaikyti, taip pat ragina atidžiai ištirti didelių plėšrūnų vaidmenį ir prireikus imtis koreguojamųjų priemonių, kartu visiškai laikantis Sąjungos acquis dėl aplinkos, biologinės įvairovės, dirvožemio ir vandens apsaugos; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad visos galimos priemonės būtų taikomos vengiant jau įgyvendinamų teisėkūros iniciatyvų dubliavimosi;

43.  pabrėžia, kad Alpių makroregionas suteikia daug galimybių ieškant inovatyvių sprendimų, kurie galėtų paversti jį unikalia žiedinės ekonomikos bandymų laboratorija; vykstant 2017 m. Sąjungos biudžeto sudarymo procedūrai pateiks bandomąjį projektą, kuriame būtų išnagrinėtos šio regiono teikiamos galimybės kurti konkrečias su žiedine ekonomika susijusias strategijas, pvz., gamybos, vartojimo ir atliekų tvarkymo srityse;

44.  pabrėžia, kad svarbu skatinti savarankišką energijos gamybą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir remti efektyviausių atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą regione, pradedant hidroenergija, saulės ir vėjo energija, baigiant geotermine energija, taip pat remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos formų, kurios galėtų tikti Alpių regionui, plėtojimą; atkreipia dėmesį į šildymo sektoriuje naudojamų skirtingų degimo rūšių poveikį oro kokybei; pritaria tvariam medienos naudojimui nemažinant esamo miškų ploto, nes tai svarbu kalnų ekosistemos pusiausvyrai ir apsaugai nuo griūčių, nuošliaužų bei potvynių užtikrinti;

45.  pabrėžia, kad reikia skubiai kurti naujas strategijas, kuriomis būtų siekiama mažinti oro taršą, kuri kelia nerimą dėl visuomenės sveikatos, taip pat klimato kaitą, visų pirma labiau pramoninėse ir tankiau apgyvendintose makroregiono zonose, kartu taip pat nustatant esamus taršos šaltinius ir atidžiai stebint teršalų išmetimą; atitinkamai ragina valstybes nares pradėti taikyti tvaraus transporto politikos priemones, kurios atitiktų Paryžiaus COP21 tikslus, ir remti ekosistemos paslaugų išsaugojimą ir išlaikymą visame Alpių makroregione;

46.  pabrėžia energijos perdavimo infrastruktūros svarbą ir palaiko pažangiąsias energijos skirstymo, laikymo ir perdavimo sistemas bei pagal TEN-E tinklą vykdomas investicijas į energetikos infrastruktūrą, skirtą elektros ir dujų gamybai ir perdavimui, įgyvendinant konkrečius projektus, nurodytus Energijos bendrijai aktualių projektų (angl. PECI) sąraše; pabrėžia, kad, siekiant sumažinti priklausomybę nuo importo, svarbu išnaudoti vietos, visų pirma atsinaujinančiuosius, energijos išteklius; ragina skatinti decentralizuotą ir (arba)savarankišką energijos gamybą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą visuose sektoriuose;

47.  primygtinai ragina dalyvaujančias šalis bendrai dėti pastangas įgyvendinant erdvės planavimą ir integruotą teritorinį valdymą, įtraukiant įvairius suinteresuotuosius regiono subjektus (nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, mokslinių tyrimų bendruomenę, nevyriausybines organizacijas ir kt.);

48.  ragina toliau stiprinti bendradarbiavimą ir veiklą, atliktą pagal Pasaulio ledynų stebėjimo tarnybos sistemą, atsižvelgiant į naujausius sprendimus, priimtus Paryžiuje vykusioje COP 21 konferencijoje, ir vėliau taikomą strategiją;

49.  yra susirūpinęs tuo, kad klimato kaita ir kylančios temperatūros kelia didelį pavojų dideliame aukštyje gyvenančių rūšių išgyvenimui ir kad tirpstantys ledynai taip pat kelia susirūpinimą, nes tai daro didelį poveikį požeminio vandens telkiniams; aktyviai ragina sukurti visa apimantį tarpvalstybinį kovos su ledynų tirpimu ir klimato kaita visoje Alpių grandinėje planą;

50.  ragina dalyvaujančias šalis toliau dėti pastangas siekiant paįvairinti energijos tiekimo šaltinius ir derinant energijos gamybos šaltinius plėtoti turimus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pavyzdžiui, saulės ir vėjo energiją; atkreipia dėmesį į hidroelektrinių tvarumą ir konkurencingumą; ragina dalyvaujančias šalis padėti sukurti tinkamai veikiančius elektros energijos infrastruktūros tinklus šiame makroregione;

51.  pabrėžia, kad įvairinant energijos tiekimo šaltinius bus ne tik užtikrinamas didesnis šio makroregiono energetinis saugumas, bet ir padidės konkurencija, o tai bus labai naudinga ekonominei šio regiono plėtrai;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir EUSALP dalyvaujančių šalių (Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos, Lichtenšteino, Austrijos, Vokietijos ir Slovėnijos) vyriausybėms ir nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 303.
(4) OL C 32, 2016 1 28, p. 12.
(5) OL C 19, 2015 1 21, p. 32.
(6) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 1.
(7) OL C 55, 2016 2 12, p. 117.


ES patikos fondas Afrikai: poveikis vystymuisi ir humanitarinė pagalba
PDF 367kWORD 51k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo: reikšmė vystymuisi ir humanitarinei pagalbai (2015/2341(INI))
P8_TA(2016)0337A8-0221/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 41 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. lapkričio 11 ir 12 d. vykusiame Valetos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais įkurtas ES skubios pagalbos patikos fondas neteisėtos migracijos ir asmenų perkėlimo priežastims Afrikoje šalinti (ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas),

–  atsižvelgdamas į Valetos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos Bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimą(1), vėlesnes jo peržiūras ir jo IC priedą (2014–2020 m. daugiametė finansinė programa), atitinkantį 11-tąjį Europos plėtros fondą (EPF),

–  atsižvelgdamas į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, apibrėžiančią ES biudžetą, ir joje įrašytą biudžeto 4 išlaidų kategoriją („Europos vaidmuo pasaulyje“),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Niujorke surengtame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į bendrą tarnybų darbo dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“ (SWD(2015)0182) ir į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas, kuriose patvirtintas 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų planas,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. Pekino veiksmų platformą ir 1994 m. Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD) veiksmų programą, taip pat į jų peržiūros konferencijų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8–0221/2016),

A.  kadangi pagrindinis ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo (ESPF), dėl kurio susitarimą pasirašė Komisijos pirmininkas ir 25 ES valstybės narės bei Norvegija ir Šveicarija ir kuris 2015 m. lapkričio 12 d. įkurtas Valetos aukščiausiojo lygios susitikime, pagrindinis tikslas – padėti skatinti stabilumą šiuose regionuose ir prisidėti prie geresnio migracijos valdymo; kadangi, konkrečiau, ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas siekia išspręsti pagrindines destabilizacijos, priverstinio perkėlimo ir neteisėtos migracijos priežastis, skatindamas atsparumą, ekonomines galimybes, lygias galimybes, saugumą ir vystymąsi;

B.  kadangi Europos konsensusas dėl vystymosi tebėra programinis ES vystymosi politikos pagrindas, o Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos dar kartą patvirtinami pagrindiniai humanitarinės pagalbos teikimo principai; kadangi naujoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir pagal įtrauktą darnaus vystymosi tikslą (DVT) Nr. 16 dėl taikos ir teisingumo pripažinta, jog taika itin svarbi vystymuisi; kadangi ES ir jos partneriai humanitarinės pagalbos srityje turi galėti užtikrinti pagalbą ir apsaugą, grindžiamas poreikiais ir laikantis humanitarinių veiksmų neutralumo, nešališkumo, žmogiškumo ir nepriklausomumo principų, kurie yra įtvirtinti tarptautinėje teisėje, visų pirma tarptautinėje humanitarinėje teisėje;

C.  kadangi Afrikoje ir toliau labai sparčiai auga gyventojų skaičius ir esama tik nedidelio gimstamumo lygio sumažėjimo (padėtis, dėl kurios artimiausioje ateityje labai išaugs jaunų darbingo amžiaus gyventojų skaičius, lemsiantis galimą didelę socialinę ir ekonominę naudą); kadangi siekiant skatinti stabilumą, tvarų ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir vystymąsi regione būtina suteikti jaunimui išsilavinimą ir gebėjimų, kurių jam reikia, kad realizuotų savo potencialą, ir sukurti užimtumo galimybes;

D.  kadangi siekiama, kad ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas taptų vystymosi priemone, kuria būtų sutelkiami įvairių paramos teikėjų ištekliai, kad būtų užtikrintas greitas, lankstus, papildantis, skaidrus ir bendras ES atsakas atsižvelgiant į įvairius ekstremaliosios padėties aspektus;

E.  kadangi 1,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje gyvena pažeidžiamuose ir konflikto paveiktuose regionuose ir vis daugėja nestabilių valstybių bei nevaldomų vietovių, daugelis žmonių pasmerkiami skurdui, neteisėtam elgesiui su jais, korupcijos klestėjimui ir smurtui; kadangi ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas sukurtas tam, kad padėtų dvidešimt trims trijų Afrikos regionų (Somalio pusiasalio, Sahelio ir Čado ežero baseino, taip pat Šiaurės Afrikos) šalims, tarp kurių yra kai kurios nestabiliausios Afrikos šalys, kurias paveikė migracija kaip kilmės, tranzito arba kelionės tikslo, jei ne visų šių trijų rūšių vienu metu, šalis ir kurios gaus didžiausią naudą iš tokios ES finansinės paramos; kadangi tam tikrais atvejais minėto fondo paramą galinčių gauti Afrikos šalių kaimynės taip pat gali gauti naudos iš regioninį aspektą turinčių ES patikos fondo projektų, kuriais siekiama išspręsti regiono migracijos srautų ir susijusių tarpvalstybinių iššūkių klausimus;

F.  kadangi ES patikos fondas siekia kovoti su pagrindinėmis neteisėtos migracijos ir perkėlimo priežastimis kilmės, tranzito ir tikslo šalyse sutelkiant dėmesį į penkias prioritetines sritis, o būtent: 1) migracijos naudą vystymuisi; 2) teisėtą migraciją ir judumą; 3) apsaugą ir prieglobstį; 4) neteisėtos migracijos prevenciją ir kovą su neteisėta migracija; taip pat 5) grįžimą, readmisiją ir reintegraciją;

G.  kadangi ES įnašas siekia 1,8 mlrd. EUR, o Komisija tokio pat dydžio sumą taip pat gali surinkti iš papildomų lėšų iš ES valstybių narių ir kitų paramos teikėjų; kadangi ES patikos fondo tikslas – papildyti dabartinę ES teikiamą pagalbą regionams, kuri iki 2020 m. sudaro daugiau kaip 10 mlrd. EUR sumą ir kuria siekiama remti įtraukų ir tvarų ekonomikos augimą;

H.  kadangi 2014 m. buvo sukurti du ES patikos fondai, o būtent „Bêkou“ patikos fondas, pagal kurį didžiausias dėmesys skiriamas Centrinės Afrikos Respublikos stabilizavimui ir rekonstrukcijai, ir „Madad“ fondas, skirtas spręsti reagavimo į Sirijos krizę problemas;

I.  kadangi 2014 m. vasario 12 d. paskelbtame Jungtinių Tautų gyventojų fondo (angl. United Nations Population Fund, UNFPA) pranešime „Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi po 2014 m. klausimais visuotinė ataskaita“ (angl. ICPD Beyond 2014 Global Report) pabrėžiama, kad nuo smurto nukentėjusių moterų ir paauglių apsauga turi būti tarptautinės vystymosi darbotvarkės prioritetas;

J.  kadangi patikos fondai – ad hoc atsako dalis (taigi, parodo ES finansinei programai būdingą išteklių trūkumą ir ribotą lankstumą), tačiau gyvybiškai būtini siekiant užtikrinti skubų ir visapusį reagavimą į humanitarines krizes, įskaitant ilgalaikes krizes;

K.  kadangi ES toliau dės pastangas, kad būtų veiksmingai įgyvendinta JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1325 ir vėlesnės rezoliucijos dėl moterų, taikos ir saugumo;

Finansiniai asignavimai ir biudžeto aspektai

1.  primena, kad finansiniam asignavimui būdingi trys pagrindiniai etapai: pažadas, įsipareigojimas bei veiksmas ir (arba) mokėjimas; vis dėlto pabrėžia, kad reikia pasimokyti iš ankstesnių ES patikos fondų patirties; apgailestauja dėl to, kad valstybių narių įnašai ir toliau yra pernelyg maži ir sudaro tik mažą dalį Sąjungos įnašo, taigi, toli gražu nesiekia oficialių įsipareigojimų sumos, – visa jų įnašų suma 2016 m. balandžio mėn. buvo tik 81,71 mln. EUR (arba 4,5 proc. planuotų 1,8 mlrd. EUR); primygtinai tvirtina, kad pažadai ir įsipareigojimai turi būti įgyvendinti; primena Tarybai ir Komisijai, kad veiksmingai pagalbai būdingas laiku teikiamas ir nuspėjamas finansavimas, taip pat ragina paspartinti šių lėšų išmokėjimą;

2.  palankiai vertina ketinimą nepaprastosios padėties atveju greičiau ir lanksčiau išmokėti lėšas ir sutelkti įvairius finansavimo šaltinius, kad būtų galima įveikti migracijos ir pabėgėlių krizę įvairiais jos aspektais; kritikuoja tai, kad Komisija nukreipė asignavimus nuo pagrindinių aktų tikslų ir principų, kad jie būtų skiriami per ES patikos fondą, o tai prieštarauja finansinėms taisyklėms ir, be to, kelia pavojų ilgalaikės Sąjungos politikos sėkmei; todėl ragina, kad tais atvejais, kai įmanoma, būtų naudojami nauji asignavimai, taip pat kad būtų užtikrintas visapusiškas skaidrumas dėl lėšų kilmės ir paskirties;

3.  pastebi, kad išorės veiksmų srityje ES patikos fondai iš esmės sukurti siekiant sudaryti galimybes skubiai reaguoti į tam tikrus neatidėliotinus atvejus arba į po jų vykstančias krizes pritraukiant ES valstybių narių ir kitų paramos teikėjų indėlį, taip pat padidinti Europos pastangų matomumą pasaulyje; vis dėlto pabrėžia, kad valstybės narės neturėtų žiūrėti pro pirštus į savo įsipareigojimus siekti tikslo, t. y. 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti oficialiai paramai vystymuisi (OPV); ragina valstybes nares atitinkamai laikytis savo įsipareigojimų, susijusių tiek su OPV 0,7 proc. tikslu, tiek su jų indėliu į ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondą;

4.  atkreipia dėmesį į savanoriškų įnašų nepastovumą ir primygtinai ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų ir skubiai bei veiksmingai įnešti Sąjungos įnašui prilygstančią sumą, kad ES patikos fondas galėtų visapusiškai plėtoti savo potencialą, o ne suteikti tik minimalią sumą, kurios reikia, kad būtų užtikrintos balsavimo teisės strateginėje valdyboje;

5.  apgailestauja, kad dėl patikos fondų ignoruojama biudžeto valdymo institucija ir kenkiama biudžeto vieningumui; atkreipia dėmesį į tai, kad šios ad hoc priemonės sukūrimas – tai pripažinimas, kad pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) numatyta per mažai lėšų; pažymi, kad valstybių narių įnašai sudaro 85 proc. Sąjungos biudžeto; mano, kad šio ES patikos fondo sukūrimas de facto prilygsta dabartinės DFP viršutinių ribų persvarstymui padidinant valstybių narių įnašus; todėl pabrėžia, kad į ES biudžetą nepatenkančios finansavimo priemonės turi būti kuriamos tik išimtiniais atvejais; apgailestauja dėl to, kad Parlamentui neatstovaujama strateginėje valdyboje, nepaisant to, kad daug lėšų skiriama iš Sąjungos biudžeto; ragina pakviesti biudžeto valdymo instituciją dalyvauti strateginėje valdyboje;

6.  pažymi, kad ES finansinis asignavimas ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondui šiuo metu daugiausia skiriamas iš 11-ojo EPF; pabrėžia, kad ES patikos fondas buvo įkurtas todėl, kad ES biudžete ir DFP trūksta išteklių ir lankstumo, kurių reikia tokių krizių skirtingiems aspektams skubiai ir visapusiškai spręsti; ragina ES pritarti tam, kad būtų rastas labiau holistinis skubaus finansavimo skyrimo sprendimas šiais metais tikslinant 2014–2020 m. DFP ir 2016 m. peržiūrint išorės finansavimo priemones, siekiant padidinti iš ES biudžeto teikiamos humanitarinės paramos ir paramos vystymuisi veiksmingumą ir reaktyvumą;

7.  ypač ragina tinkamai patikslinti viršutinę ribą, kad būtų galima į DFP įtraukti krizės mechanizmus ir taip atkurti biudžeto vieningumą; mano, kad DFP tikslinimas suteiks daugiau biudžetinio, demokratinio ir teisinio tikrumo; be to, pabrėžia, kad reikia persvarstyti finansines taisykles siekiant palengvinti ES biudžeto lėšų valdymą ir užtikrinti, taikant integruotą požiūrį, didesnę Sąjungos biudžeto, EPF ir dvišalio bendradarbiavimo sąveiką, kad būtų padidintas vystymosi finansavimo poveikis ir sudarytos sąlygos EPF įtraukimui į Sąjungos biudžetą, kartu išlaikant išteklių lygį, numatytą nuo 2021 m.; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir pagerinti biudžeto valdymo institucijos dalyvavimą, taip pat geriau suderinti patikos fondus ir kitus mechanizmus su biudžeto norma, būtent įtraukiant šiuos fondus ir mechanizmus į Sąjungos biudžetą;

8.  nurodo, kad Parlamentas, kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų, parodė atsakomybę ir pritarė tam, kad būtų panaudotos skubiosios pagalbos lėšos; tačiau apgailestauja, jog dėl to, kad sukurta daug skubiosios pagalbos priemonių, nebetaikomas Bendrijos metodas; patikina, kad ketina apsaugoti pagrindinius Sąjungos biudžeto principus, o būtent, biudžeto vieningumą ir bendro sprendimo procedūrą; mano, kad iš tikrųjų būtina iš naujo apsvarstyti Sąjungos gebėjimą reaguoti į didelio masto krizes, ypač jų poveikio biudžetui požiūriu; nurodo, kad pritars būsimiems pasiūlymams dėl krizės priemonių su sąlyga, kad minėtas poveikis bus įtrauktas į DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, kuri turi įvykti iki 2016 m. pabaigos;

9.  pastebi, kad papildomas finansavimas buvo gautas iš kitų ES biudžeto finansinių priemonių, pvz., iš vystomojo bendradarbiavimo priemonės gauti 125 mln. EUR, iš humanitarinės pagalbos priemonės – 50 mln. EUR, o iš Europos kaimynystės priemonės (EKP) – 200 mln. EUR;

10.  pažymi, kad iš visos 1,8 mlrd. EUR ES indėlio sumos, papildomi ištekliai iš Europos plėtros fondo (EPF) rezervo sudaro tik 1 mlrd. EUR; yra susirūpinęs dėl to, kad ES patikos fondo finansavimas gali būti vykdomas darant žalą kitiems vystymosi tikslams; primena, kad ES patikos fondo priemonė turėtų papildyti jau esamas priemones, ir ragina Komisiją užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę pagal dabartinio biudžeto eilutes, iš kurių skiriamos lėšos ES patikos fondui, skiriamų lėšų naudojimo ir sumų klausimu;

11.  tvirtai pabrėžia, kad lėšos iš EPF ir oficialios paramos vystymuisi (OPV) turi būti skiriamos priimančiosios šalies ekonominiam vystymuisi, žmogaus ir socialinei raidai, ypatingą dėmesį skiriant vystymosi uždaviniams, nustatytiems patikos fondo sprendime; pabrėžia, kad vystymasis neįmanomas be saugumo; smerkia bet kokį EPF ir OPV lėšų naudojimą migracijos valdymui ir bet kokių kitų veiksmų, kuriais nesiekiama vystymosi tikslų, kontrolei;

Mažiausiai išsivysčiusių šalių finansavimas

12.  pabrėžia, kad EPF panaudojimas ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondui finansuoti gali daryti poveikį paramą gaunančioms Afrikos šalims, kurios nėra įtrauktos į patikos fondą, ir ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

13.  labai apgailestauja dėl to, kad, nepaisant nuolatinės OPV svarbos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, 2014 m. antrus metus iš eilės sumažėjo ir taip nedidelė parama vystymuisi, teikiama mažiausiai išsivysčiusioms šalims, ir kad toms šalims skirtos paramos dalis yra mažiausia per dešimtmetį; todėl ragina atitinkamai Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad parama nebūtų nukreipta nuo skurdžiausių šalių siekiant padengti dabartinių krizių išlaidas;

Pilietinės visuomenės, NVO, vietos valdžios institucijų ir tarptautinių organizacijų vaidmuo

14.  mano, kad ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas turėtų prisidėti prie vystymosi tranzito ir migrantų kilmės šalyse, prie vietoje teikiamų viešųjų paslaugų (socialinių, sveikatos, švietimo, maitinimo ir kultūros), politinio dalyvavimo ir valdymo stiprinimo ir gerinimo, visų pirma vykdant bendruomeninius projektus; mano, kad šis fondas turėtų prisidėti prie užimtumo vietos sektoriuose plėtros, kartu paisant žmogaus teisių ir aplinkos; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtina konsultuotis su vietos valdžios institucijomis kaip su visapusiškomis partnerėmis, jei esama visapusiškų veiksmingumo ir gero valdymo garantijų, atitinkančių paramos veiksmingumo principus, ir kad šios institucijos turėtų būti pagrindinės veikėjos, atsakingos už vietos lygmeniu teikiamas viešąsias paslaugas; mano, kad pilietinė visuomenė, nevyriausybinės organizacijos (NVO), tarptautinės organizacijos ir diasporos bendruomenės turėtų atlikti papildomą ir pagrindinį vaidmenį šalinant pagrindines migracijos priežastis ir gerinant vietoje teikiamas paslaugas;

15.  primena, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir NVO yra įprasti veiksmingos vystymosi politikos vykdymo partneriai ir kad siekiant apibrėžti bendras strategijas bei prioritetus ir sudaryti sąlygas įgyvendinant šį fondą taikyti įrodymais grįstą požiūrį reikia vesti nuolatinį dialogą su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir vietos bendruomenėmis, ypač valstybėse, kuriose akivaizdžiai nepakanka gero valdymo ir skaidrumo garantijų; ragina ir šioje veiksmų srityje laikytis subsidiarumo ir atsakomybės principų; pabrėžia, kad vietos valdžios įstaigos, vietos pilietinė visuomenė, NVO ir tarptautinės organizacijos turėtų aktyviai dalyvauti ES patikos fondo planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapais; ragina Komisiją išaiškinti ir sunorminti konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais procedūras, kad būtų užtikrintas veiksmingas šių subjektų dalyvavimas diskusijose, vykstančiose veiklos valdymo komitetuose, taikant aiškius ir skaidrius teisės dalyvauti kriterijus;

16.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti geresnę finansavimo, skiriamo šalių gavėjų vyriausybėms ir visų pirma patikimiems pilietinės visuomenės subjektams, kurie paprastai geriau suvokia remtinas socialines reikmes, pusiausvyrą;

17.  primena, kad į žmones ir bendruomenes orientuotas požiūris yra itin svarbus, ir tvirtai mano, kad didžiausias ES patikos fondo dėmesys turėtų būti sutelktas ne tik į ekonomikos vystymąsi, bet ir į visuomeninius projektus, kuriais konkrečiai siekiama pagerinti pagrindinių paslaugų kokybę ir padidinti jų teisingumą bei visuotinį prieinamumą, mokymąsi skirtą vietinių kompetencijų ugdymui, taip pat reagavimui į pažeidžiamų bendruomenių poreikius, įskaitant mažumas;

Skaidrumas ir aiškumas padės efektyviau siekti tikslų

18.  pripažįsta dabartinės pabėgėlių krizės sudėtingumą ir daugialypį pobūdį; vis dėlto perspėja dėl didelės rizikos, kad ES parama vystymuisi bus netinkamai naudojama, ypač nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse, kuriose saugumo, migracijos ir vystymosi problemos glaudžiai susijusios; pabrėžia, kad projektai, kuriuos apima ES patikos fondas, kuris buvo sukurtas naudojant šaltinius, iš esmės skirtus vystymosi tikslams, privalo turėti vystymosi tikslus; pabrėžia, kad projektai, kuriais siekiama didinti saugumo pajėgumus tam tikrose šalyse, turi būti parengti taip, kad jų galutiniais rezultatais būtų siekiama mažinti skurdą, taip pat siekiama paramą gaunančios šalies stabilumo;

19.  primena Komisijai ir valdžios institucijoms, kurioms tiesiogiai patikėtas patikos fondo valdymas, kad iš EPF ar kitų vystymosi finansavimo šaltinių gauti ištekliai turi būti panaudoti tik tiesiogiai paramai vystymuisi skirtiems veiksmams; ragina Komisiją pateikti aiškų patikinimą dėl tokio naudojimo ir užtikrinti, kad bus teikiamos reguliarios ir išsamios šių lėšų panaudojimo ataskaitos;

20.  pabrėžia, kad ES biudžeto negalima naudoti karinėms ar gynybos operacijos tiesiogiai finansuoti (ES sutarties 41 straipsnio 2 dalis), tačiau nesama aiškiai išreikšto draudimo jį naudoti taikos palaikymo operacijoms, kuriomis siekiama vystymosi tikslų; be to, primena, kad pagal SESV 209 ir 212 straipsnius nėra aiškiai uždrausta finansuoti gebėjimų stiprinimo saugumo srityje;

21.  ragina Komisiją, strateginę valdybą ir veiklos valdymo komitetą visų pirma didžiausią dėmesį sutelkti į pajėgumų kūrimą, stabilumą ir taiką, atsparumą, vietos gyventojų gerovę ir įgalinimą, žmogaus teisių skatinimą, apsaugą ir paisymą, taip pat darbo galimybių kūrimą ir mokymus, ypač − moterims ir jaunimui;

22.  tvirtai pabrėžia, kad pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, kaip įtvirtinta SESV 208 straipsnyje, turi būti skurdo mažinimas ir naikinimas; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad, nors ES indėlis į ES patikos fondą bus teikiamas daugiausia naudojant OPV išteklius, finansavimo mechanizmas nebus sutelktas vien tik į vystymusi pagrįstus tikslus; pabrėžia, kad ES patikos fonde reikia aiškiai ir skaidriai atskirti, viena vertus, vystymo veiklos, kita vertus, veiklos, susijusios su migracijos valdymu, pasienio kontrole ir visa kita veikla, finansavimo paketus; pabrėžia, kad OPV mažinimas taip, kad mažiau lėšų būtų panaudota kovai su dideliu skurdu, pakenktų didelei pažangai, kuri pasiekta tarptautinio vystymosi srityje, ir keltų grėsmę neseniai priimtiems darnaus vystymosi tikslams;

ES politikos suderinamumas ir įsipareigojimai žmogaus teisių srityje

23.  ragina ES vykdyti labiau suderintus veiksmus vykdant tarptautinį bendradarbiavimą vystymosi srityje, laikantis dvejopo požiūrio: viena vertus, ES ir valstybės narės turėtų veikti laikydamosi savo įsipareigojimų, kita vertus, turėtų bendrai suderinti savo išorės politiką ir priemones, skirtas Afrikos regionui, ypač − atsižvelgdamos į ES ir AKR Kotonu susitarimo bendro valdymo idėją; laikydamasis šio požiūrio, mano, kad ES patikos fondas turėtų atspindėti politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principą ir papildomumą tarp visų suinteresuotųjų vystymosi subjektų, taip pat turėtų būti vengiama bet kokių prieštaravimų tarp vystymosi tikslų ir saugumo, humanitarinės bei migracijos politikos; tikisi, kad geresnio reglamentavimo teisės aktų rinkinys padės remti politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui, nes į vystymąsi ir žmogaus teises bus atsižvelgiama visuose šio rinkinio poveikio vertinimuose;

24.  primena, kad taisyklės ir kriterijai, taikomi paramos vystymuisi projektams, finansuojamiems iš ES patikos fondo, turi būti nustatyti vadovaujantis bendromis vertybėmis ir interesais, visų pirma pagarbos žmogaus teisėms ir jų propagavimo srityje; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES politika, susijusi su bendradarbiavimu saugumo, migracijos valdymo, prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo srityse turėtų apimti konkrečias nuostatas, kuriomis siekiama didinti pagarbą žmogaus teisėms ir teisės viršenybei, ypatingą dėmesį skiriant moterų teisėms, LGBTI asmenų teisėms, seksualinei ir reprodukcinei sveikatai bei atitinkamoms teisėms, vaikų teisėms ir mažumų bei kitų ypač pažeidžiamų grupių teisėms; pažymi, kad ES turi skatinti pastangas kovoti su diskriminacija dėl religinių ar asmeninių įsitikinimų, lyties, rasinės ar etninės kilmės, negalios ir seksualinės orientacijos;

25.  pabrėžia, kad patikos fondai turi padėti pasiekti ilgalaikius tikslus užtikrinti taiką ir sustiprinti valdymą paramą gaunančiose šalys; pabrėžia, kad reikia kruopščiai ir sistemingai įvertinti veiksmų, finansuojamų ES infrastruktūros patikos fondo Afrikai lėšomis, poveikį humanitarinės pagalbos teikimui; pabrėžia, kad ES patikos fondas turi nekenkti ilgalaikiam ES vystomajam bendradarbiavimui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti atsakomybę už ilgalaikius ir trumpalaikius projektus ir jų papildomumą, išlaikyti šią atsakomybę ir papildomumą bei suderinti su galiojančiomis ES regioninėmis ir šalių strategijomis, skirtomis Sahelio, Gvinėjos įlankos, Somalio pusiasalio ir Šiaurės Afrikos regionams; pabrėžia, kad, siekiant tinkamai paskirstyti lėšas ir plėtoti glaudžias partnerystes su įvairiais pilietinės visuomenės veikėjais, reikalingas išsamus šalių ir sektorių įvertinimas; pritaria mokslinių tyrimų komponentui, integruotam į ES patikos fondą, kaip potencialiai galimybei sukurti vystymosi galimybes ir sąveikas tarp ES ir susijusių šalių;

Tikslai ir tolesni veiksmai

26.  ragina Komisiją sistemingai stebėti, kaip naudojamos ES patikos fondo lėšos ir kaip jos paskirstomos, taip pat padidinti Parlamento kontrolės įgaliojimus, taikomus ES patikos fondui; ypač ragina Tarybą ir Komisiją reguliariai informuoti apie konkrečius veiksmus, kurių naudodamos šias lėšas ėmėsi ES ir Afrikos šalys, ir apie pasiektus rezultatus;

27.  yra susirūpinęs, kad trūksta visų su ES patikos fondo valdymu susijusių subjektų (ir ypač Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato (DEVCO GD) bei jos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato (ECHO)) koordinavimo, taip pat kad trūksta aiškių gairių, kaip galima būtų užtikrinti finansavimą; apgailestauja, kad trūksta aiškumo ir skaidrumo dėl finansavimo kriterijų ir lėšų, kurios skirtos pilietinei visuomenei iš ES patikos fondo, kiekio; primena, kad, siekiant toliau planuoti galimus papildomus patikos fondus, reikalingas geresnis Komisijos, valstybių narių ir Parlamento bendravimas apskritai planuojant ir įgyvendinant ES patikos fondo veiksmus; primena, kad, siekiant išvengti pastangų dubliavimosi ir užtikrinti, jog didžiausias dėmesys būtų skiriamas vystymuisi, o ne sienų kontrolei ir saugumui migrantų sąskaita, Komisija turi ypač pasirūpinti užtikrinti, kad jos veiksmai būtų nuoseklūs ir suderinti su regioninės plėtros programomis; dėl tos pačios priežasties ir siekiant kuo labiau padidinti bendros paramos poveikį ir veiksmingumą, ragina Komisiją atsižvelgiant į ES patikos fondą vesti dialogą su JT; taip pat ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant vykdyti sistemingesnį savo politikos ir finansavimo, įskaitant ES patikos fondą, poveikio vertinimą, visų pirma atsižvelgiant į jų poveikį darniam vystymuisi, žmogaus teisėms ir lyčių lygybei, taip pat įtraukti šių vertinimų rezultatus į savo politiką ir programavimą;

28.  pabrėžia, kad iki šiol Parlamentas nepakankamai dalyvavo kuriant ES patikos fondą, ir primygtinai pakartoja, kad Komisija turi teikti išsamias ir reguliarias ataskaitas ir taip užtikrinti, kad Parlamentas tikrintų, kaip naudojamas minėtas fondas;

29.  mano, kad atsižvelgiant į patikos fondui būdingą išskirtinį lankstumą ir spartumą, periodinius pranešimus Parlamentui reikėtų teikti bent kartą per šešis mėnesius; tvirtai pabrėžia, kad reikalinga skaidri veiklos stebėsena, vertinimas ir atskaitomybė;

30.  mano, kad vystant ES patikos fondo projektus, labai svarbus skaidrumas, ryšiai ir matomumas siekiant skelbti rezultatus ir įtraukti Europos privačiuosius subjektus, vietos ir regionines valdžios institucijas, NVO ir pilietinę visuomenę ir atkreipti jų dėmesį, kad būtų sukurtos sąlygos aktyvesniam valstybių narių dalyvavimui bei supaprastintos jų dalyvavimo sąlygos;

31.  pabrėžia, kad reikia atidžiai stebėti nuostatų dėl migrantų perskirstymo ir perkėlimo kilmės šalyse įgyvendinimą ir valstybių narių finansinių įsipareigojimų vykdymą, ypatingą dėmesį skiriant žmogaus teisėms;

32.  primena, kad ES migracijos politika visų pirma turėtų būti skirta pagrindinėms migracijos priežastims panaikinti; pabrėžia, kad ES migracijos politika turėtų būti stengiamasi padėti pasiekti taiką ir stabilumą ir skatinti ekonomikos vystymąsi, laikantis DVT darbotvarkės iki 2030 m. 3, 4, 5 tikslų, 10-ojo tikslo 7-ojo uždavinio ir 16-ojo tikslo glaudžiau bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, kad būtų pagerintas bendradarbiavimas grįžimo ir pakartotinės integracijos migrantų, įskaitant kvalifikuotus migrantus, kilmės šalyse paskatų klausimais ir bendradarbiavimas savanoriško grįžimo ir readmisijos srityse taip, kad būtų didinamos migrantų galimybės;

33.  pabrėžia, kad nestabilumas ir fizinis nesaugumas yra aiškiai matomos priverstinio perkėlimo priežastys, ir todėl pritaria konfliktams jautriam požiūriui į fondo panaudojimą, pagal kurį prioritetas teikiamas konfliktų prevencijai, valstybės kūrimui, geram valdymui ir teisinės valstybės principų skatinimui; mano, kad ES patikos fondas yra puiki proga Europos Sąjungai, suteikianti galimybių stiprinti bendradarbiavimą ir politinį dialogą su savo partneriais Afrikoje, visų pirma susijusį su veiksmingu grąžinimo ir readmisijos susitarimų įgyvendinimu, ir remtis bendromis migracijos srautų valdymo strategijomis; pabrėžia, kad reikia, jog ES ir jos partneriai Afrikoje dalintųsi atsakomybe vadovaujantis 2015 m. lapkričio mėn. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadomis; vis dėlto mano, kad parama vystymuisi neturėtų būti naudojama migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautams sustabdyti, o projektai, kuriuos apima ES patikos fondas, neturėtų būti naudojami kaip pretekstas užkirsti kelią išvykimui arba sienų tarp šalių nepereinamumui didinti, nekreipiant dėmesio į veiksnius, genančius žmones iš savo namų; reiškia didelį susirūpinimą dėl poveikio, kurį ES patikos fondas gali daryti žmogaus teisėms, jei migrantų srautų stabdymas bus susijęs su bendradarbiavimu su šalimis, kurios vykdo sistemingus ir (arba) sunkius pagrindinių teisių pažeidimus; prašo Komisijos užtikrinti, kad fondo veikla atitiktų savo paskirtį, t. y. tiesiogiai padėti tiems, kuriems būtina pagalba, o ne finansuoti žmogaus teises pažeidinėjančias vyriausybes, ; ragina ES finansuojamuose projektuose labiau paisyti žmogaus teisių;

34.  pabrėžia, kad svarbu suprasti tarptautinės migracijos priežastis ir pasekmes lyčių požiūriu, įskaitant susijusį sprendimų priėmimo procesą ir mechanizmus, lemiančius migraciją; primena, kad moterys ir mergaitės, kaip pabėgėlės ir migrantės, yra itin pažeidžiamos, kai atsiduria situacijose, kuriose negalima užtikrinti jų saugumo ir kuriose jos gali patirti seksualinį smurtą arba išnaudojimą; pabrėžia, kad ES patikos fondui reikia padėti apsaugoti ir remti pažeidžiamus migrantus, pabėgėlius ir prekybos žmonėmis aukas ir (arba) teikti jiems paramą, taip pat kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas moterims ir vaikams;

35.  pažymi, kad ES patikos fondas Afrikai buvo sukurtas po Afrikos ir Europos valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Valetoje, kuriame buvo svarstomi migracijos klausimai; ragina Komisiją Parlamentui pateikti konkrečių veiksmų, atliktų po šio aukščiausiojo lygio susitikimo, visų pirma vystymosi, kovos su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis ir grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos susitarimų pasirašymo srityse, apžvalgą; ragina Tarybą suteikti Komisijai reikiamus įgaliojimus tokiems susitarimams sudaryti su šalimis, kurioms skirtas ES patikos fondas;

o
o   o

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams bei Panafrikos Parlamento pirmininkui.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.


Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimas
PDF 439kWORD 202k
2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo (2016/2017(INI))
P8_TA(2016)0338A8-0253/2016

Europos Parlamentas,

—  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

—  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 straipsnio a punktą, 8 ir 10 straipsnius, 153 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 2 dalį ir 157 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 9, 23, 24 ir 33 straipsnius,

—  atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 3 d. Europos socialinę chartiją, ypač į jos I ir II dalis, 2, 4, 16 ir 27 straipsnius, dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų teisės į lygias galimybes ir vienodas sąlygas,

—  atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo(1) (Motinystės atostogų direktyva),

—  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą (COM(2008)0637),

—  atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2010 m. spalio 20 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/.../ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/85/EEB, dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo ir priemonių, skirtų padėti darbuotojams derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, nustatymo(2), kurioje, be kita ko, prašoma nustatyti dviejų savaičių tėvystės atostogas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinančią patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančią Direktyvą 96/34/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvą 2013/62/ES, kuria dėl Majoto statuso dalinio pakeitimo Europos Sąjungos atžvilgiu iš dalies keičiama Direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB(5),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(6),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų(7),

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvą 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC)(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl motinystės atostogų(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymo(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl naujosios moterų teisių ir lyčių lygybės strategijos Europoje po 2015 m.(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvos 2010/18/ES, įgyvendinančios patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančios Direktyvą 96/34/EB, taikymo(17),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Tarybos išvadas dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros: kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai(18),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl lygių moterų ir vyrų galimybių pajamų srityje: vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadose patvirtintą 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą(19),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. trijų (ES pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupės deklaraciją dėl lyčių lygybės, kurią pateikė Nyderlandai, Slovakija ir Malta,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos iniciatyvą „Veiksmų gairės: naujos priemonės siekiant spręsti dirbančių šeimų patiriamas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemas“ (2015 m. gruodžio mėn.) ir konsultacijas su visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ (COM(2015)0610),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ (COM(2016)0127),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083) ir 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo“ (COM(2008)0635),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 17 d. Komisijos komunikatą „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“ (COM(2011)0066),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos pažangos ataskaitą „Barselonos tikslai. Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“ (COM(2013)0322),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, ypač į jo 3.1 skyrių „Moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir vienoda moterų ir vyrų ekonominė nepriklausomybė“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (SWD(2016)0054), ypač į jos skyrių dėl vienodos ekonominės nepriklausomybės,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 21 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2015 m. Europos užimtumo ir socialinės tendencijos“, ypač į jo III.2 skyrių „Socialinė apsauga“,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) atliktus tyrimus „Darbo laikas ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra iš viso gyvenimo perspektyvos“ (2013 m.), „Vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra: poveikis jaunų darbuotojų karjerai“ (2013 m.), „Darbas ir priežiūra: suderinimo priemonės demografinių pokyčių kontekste“ (2015 m.) ir Šeštąjį Europos darbo sąlygų tyrimą (EWCS, 2016 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo tyrimą „Darbo laiko pokyčiai XXI a.“,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo tyrimą „Tėvų skatinimas imti vaiko priežiūros ir tėvystės atostogas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 8 d. Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklo (EQUINET) ataskaitą „Visiems geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą skatinančios lygybės įstaigos“,

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto nustatytą 2015 m. lyčių lygybės indeksą ir jo 2015 m. ataskaitą „Darbo, šeimos ir privataus gyvenimo derinimas Europos Sąjungoje: politikos apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą tyrimą „Lyčių lygybė užimtumo ir profesinės veiklos srityje. Direktyva 2006/54/EB, Europos įgyvendinimo vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Sąjungos mastu atliktą tyrimą „Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos. Duomenys apie trukmę ir kompensacijų dydžius Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Motinystės ir tėvystės atostogų išlaidos ir nauda“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Lyties ir negalios veiksnių sankirtos nulemta diskriminacija“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. Europos Parlamento Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Vyrų ir moterų darbui, priežiūrai ir laisvalaikiui skiriamo laiko skirtumai“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. asociacijos „Eurocarers“ prižiūrinčiųjų asmenų strategiją „Priežiūros galimybių suteikimas prižiūrintiesiems asmenims“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Europos psichinės sveikatos ir gerovės paktą ir jame nustatytą psichinės sveikatos darbo vietoje prioritetą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 156 dėl pareigų šeimai (1981 m.) ir TDO rekomendaciją Nr. 165 dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (1981 m.),

–  atsižvelgdamas į TDO konvenciją dėl darbo ne visą darbo laiką (1994 m.), TDO konvenciją dėl darbo namuose (1996 m.), TDO konvenciją dėl motinystės apsaugos (2000 m.) ir TDO konvenciją dėl namų ūkio darbuotojų (2011 m.),

–  atsižvelgdamas į TDO ataskaitą „Darbuotojų motinystė ir tėvystė: pasaulyje taikoma teisė ir praktika“ (2014 m.),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 24 d. Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos 60-os sesijos suderintas išvadas, ypač e–g punktus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 8 d. bendrą TDO ir UNICEF darbo dokumentą „Parama šeimos pareigų turintiems darbuotojams: vaiko vystymosi ir deramo darbo darbotvarkės sąsaja“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. EBPO geresnio gyvenimo indeksą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8–0253/2016),

A.  kadangi, naujausiais Eurostato duomenimis, per pastaruosius dešimtmečius gimstamumo rodiklis ES sumažėjo ir ES susiduria su beprecedentėmis demografinėmis problemomis(20), į kurias valstybės narės turėtų reaguoti; kadangi, siekiant paskatinti teigiamas demografines tendencijas, svarbu vykdyti šeimai palankią politiką, nes darbo nesaugumas ir sunkios darbo sąlygos gali turėti neigiamo poveikio šeimos planavimui;

B.  kadangi 2014 m. 28 ES valstybėse narėse gimė 5,1 mln. vaikų, t. y. gimstamumo rodiklis buvo 10,1; kadangi, palyginti, gimstamumo rodiklis 2000 m. buvo 10,6, 1985 m. – 12,8, o 1970 m. – 16,4; kadangi ES susiduria su didele demografine problema, nes daugumoje valstybių narių nuolat mažėja gimstamumo rodikliai ir taip Sąjunga laipsniškai virsta gerontokratine visuomene, o tai kelia tiesioginę grėsmę socialiniam ir ekonominiam augimui ir vystymuisi;

C.  kadangi tradicinė moterų ir vyrų vaidmenų ir šeimos siaurąja prasme sąvoka vis labiau kvestionuojama, nes ES daugėja šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų ir jo vaikai, tos pačios lyties asmenų sąjunga grindžiamų šeimų, paauglių motinų ir kt.; kadangi nepripažįstant šios įvairovės dar labiau diskriminuojami ir dar didesnį neigiamą poveikį patiria ES gyventojai ir jų šeimos;

D.  kadangi vyrų ir moterų lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsniuose draudžiama diskriminuoti dėl lyties ir reikalaujama vyrų ir moterų lygybę užtikrinti visose srityse, įskaitant pastangas pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

E.  kadangi Komisijos pateiktos veiksmų gairės yra pradinis taškas; kadangi laikantis šių gairių Europoje turi prasidėti moterų ir vyrų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros modelio pertvarkymo procesas ir jos turi svariai prisidėti prie didesnės lyčių lygybės užtikrinimo;

F.  kadangi gerai suprojektuotas ir įgyvendinamas suderinimo politikos priemones derėtų laikyti esminiu darbo aplinkos gerinimu, taip sudarant geras darbo sąlygas ir užtikrinant socialinę ir profesinę gerovę; kadangi sykiu gera profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra skatina ekonomikos augimą, konkurencingumą, didina bendrą dalyvavimo darbo rinkoje lygį, skatina lyčių lygybę, skurdo grėsmės mažėjimą ir kartų solidarumą, padeda spręsti senėjančios visuomenės problemas ir daro teigiamą poveikį gimstamumo rodikliams ES; kadangi politika, kurią reikia įgyvendinti, kad šie tikslai būtų pasiekti, turi būti šiuolaikiška, joje didžiausią dėmesį reikia skirti tam, kad būtų gerinamos moterų galimybės patekti į darbo rinką ir užtikrinamas vienodas namų ir priežiūros pareigų pasidalijimas tarp moterų ir vyrų, ir ji turi būti grindžiama sukurta nuoseklia teisine sistema, kurią papildytų kolektyvinės derybos ir kolektyviniai susitarimai, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti geresnę priežiūros, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

G.  kadangi profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas labai priklauso nuo darbo vietoje taikomo darbo laiko modelio; kadangi suabejota, ar ilgesnės darbo valandos ir didesnis jų skaičius naudingi ekonomikai, t. y. ar dėl to padidėja produktyvumas; kadangi nemaža dalis darbuotojų ES dirba pagal netipinį darbo valandų modelį, be kita ko, dirba savaitgaliais ir nedarbo dienomis, pamainomis ir naktį, ir 2015 m. beveik pusė darbuotojų dirbo savo laisvalaikio metu; kadangi dabartiniai tyrimai rodo, kad 31 proc. darbuotojų darbo laiko modelis nuolat kinta ir jiems dažnai apie tai pranešama likus labai nedaug laiko(21); kadangi tai gali kelti sveikatos ir saugos problemų, padidinti nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos blogėjimo per ilgą laikotarpį riziką ir dėl to darbuotojams gali pasidaryti sunku suderinti darbą su pareigomis vaikams ir kitiems priklausomiems asmenims; kadangi kai kuriems sektoriams tai dar būdingiau, pavyzdžiui, mažmeninių paslaugų sektoriui, kuriame dauguma darbuotojų yra moterys;

H.  kadangi Komisija ir valstybės narės turėtų imtis specialių priemonių tam, kad tiek viešuosiuose, tiek privačiuosiuose sektoriuose paskatintų pritaikomo ir veiksmingo darbo rezultatų siekimo modelius, kurie sudarytų sąlygas darbuotojams pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

I.  kadangi 2015 m. 28 ES valstybėse narėse dirbo 75,9 proc. vyrų, o moterų – tik 64,3 proc.(22), nors moterys yra geriau išsilavinusios; kadangi dirbančių moterų skaičius yra dar mažesnis, jeigu atsižvelgiama į darbo visą darbo dieną ekvivalentus, nes ne visą darbo laiką dirbančių moterų dalis kai kuriose valstybėse narėse yra labai didelė; kadangi 2013 m. vyrai apmokamą darbą dirbo 47 valandas per savaitę, o moterys – 34; kadangi, sudėjus apmokamo darbo ir namie atliekamo nemokamo darbo valandas, jaunos moterys vidutiniškai dirbo 64 valandas, o jauni vyrai – 53(23); kadangi, apytikriais vertinimais, dėl lyčių nelygybės darbo rinkoje Europoje prarandama iki 10 proc. BVP vienam gyventojui;

J.  kadangi, atsižvelgiant į dabartines ES užimtumo, socialinės, ekonominės ir lygybės politikos sąlygas, strategijos „Europa 2020“ ir anksčiau užsibrėžtų tikslų anaiptol nepavyksta pasiekti; kadangi be iniciatyvių politikos priemonių, parengtų ir įgyvendintų siekiant padėti moterims patekti į darbo rinką, ypač politikos priemonių, kuriomis būtų skatinama geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, bet kokio ES lygmeniu užsibrėžto tikslinio rodiklio faktiškai negalima pasiekti;

K.  kadangi Europos darbo rinkoms būdinga lyčių segregacija(24); kadangi Komisija savo 2016 m. kovo 8 d. komunikate dėl Europos socialinių teisių ramsčio (COM(2016)0127, I priedas) taip pat pripažino, kad „moterų, palyginti su vyrų, užimtumo lygis tebėra gerokai žemesnis, o dirbančių ne visą darbo dieną, dirbančių prasčiau apmokamuose sektoriuose ir gaunančių mažesnį valandinį atlyginimą, net atliekant lygiavertį darbą, yra daugiau nei vyrų, nors moterų išsilavinimas yra geresnis“;

L.  kadangi skurdas ir nelygybė dar labiau padidėjo, kai ES, reaguodama į ekonomikos krizę, įgyvendino makroekonominės politikos priemones ir griežto taupymo priemones;

M.  kadangi suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą ypač sunku vienišiems tėvams, o jų dauguma yra vienišos motinos; kadangi 28 ES valstybėse ne mažiau kaip 34 proc. vienišų motinų gresia skurdas ir tokių šeimų vaikams kyla neproporcingai didelė grėsmė paveldėti skurdą iš kartos į kartą;

N.  kadangi žalingas skurdo feminizacijos pasekmes skaudžiausiai patiria vaikai, kuriuos augina vienišos motinos, susiduriančios su dideliais sunkumais suderinti vienintelio maitintojo vaidmenį ir tėvystės pareigas;

O.  kadangi lyčių lygybė darbo rinkoje naudinga ne tik moterims, bet ir visai ekonomikai ir visuomenei, nes tai viena iš pagrindinių ekonominių priemonių siekiant skatinti tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir mažinti profesinę nelygybę, taip pat siekiant didinti darbo rinkos efektyvumą ir lankstumą; kadangi moterų įžengimas ar grįžimas į profesinį gyvenimą lemia šeimos pajamų, vartojimo, surenkamų socialinio draudimo įmokų ir surenkamos mokesčių sumos didėjimą; kadangi patekti į darbo rinką ar joje likti siekiančios moterys vis dar susiduria su diskriminacija, joms nesuteikiamos darbo teisės, visų pirma dėl nėštumo ir motinystės;

P.  kadangi vyrų ir moterų darbo užmokestis skiriasi 16,3 proc. ir kadangi netipinio ir mažų garantijų darbo sutartys taip pat dažniau tenka moterims nei vyrams;

Q.  kadangi nelygybė darbo rinkoje turi visą gyvenimą trunkančių padarinių ir pasekmių moterų teisėms, pavyzdžiui, pensijoms, kaip rodo tai, jog ES vyrų ir moterų pensijos skiriasi 39 proc., t. y. daugiau nei dvigubai viršija vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kuris yra 16 proc.;

R.  kadangi įvairių profesijų grupių sektoriuose savarankiškai dirbančios moterys ir verslininkės, norėdamos suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, patiria ypač daug sunkumų; kadangi labai dažnai moterys, norinčios tapti verslininkėmis, susiduria su sunkumais gauti paskolą, nes finansų tarpininkai nelinkę joms suteikti paskolų dėl to, jog laikosi nuomonės, kad moterys yra pažeidžiamesnės ir mažiau pajėgios plėsti savo verslą;

S.  kadangi visuomenėje plačiai paplitę stereotipai palieka moterims antraeilį vaidmenį; kadangi šie stereotipai atsiranda vaikystėje, daro įtaką renkantis studijas ir mokymus ir toliau veikia darbo rinkoje; kadangi vis dar pernelyg dažnai moterims tenka tik „moteriški“ darbai ir dažnai joms labai mažai mokama; kadangi toks darbo rinkos pasidalijimas atkartoja stereotipus, pagal kuriuos beveik visa priežiūra daugiausia primetama moterims ir dėl to moterys nuo dviejų iki dešimt kartų daugiau laiko skiria neapmokamai priežiūrai nei vyrai(25); kadangi lyčių stereotipai ir diskriminacija dėl lyties turi neigiamų pasekmių moterų asmeninei, socialinei ir ekonominei nepriklausomybei ir perspektyvoms ir dėl jų didesnis moterų procentas, ypač vienišos motinos, dirba ne visą darbo laiką, pertraukia karjerą ir patiria didesnę skurdo ir socialinės atskirties grėsmę, todėl sumažėja moterų savarankiškumas;

T.  kadangi, nepaisant esamos ES ir nacionalinio lygmens politikos principų ir teisės aktų, su šeima susijusios atostogos dažnai tebėra tiek vyrų, tiek moterų diskriminacijos ir stigmatizavimo priežastis ir nuo to ypač nukenčia moterys, nes jos yra pagrindinės priežiūros teikėjos, kurios naudojasi su šeima susijusiomis atostogomis;

U.  kadangi vyrų ir moterų pasiimamų vaiko priežiūros atostogų skirtumas rodo diskriminaciją dėl lyties; kadangi tėvo pasiimamų vaiko priežiūros atostogų rodiklis valstybėse narėse tebėra žemas – tik 10 proc. tėvų pasiima bent vieną tokių atostogų dieną, o 97 proc. moterų išnaudoja vaiko priežiūros atostogas, kurias gali pasiimti abu tėvai; kadangi turimi duomenys patvirtina, kad neapmokamos arba mažai apmokamos su šeima susijusios atostogos imamos retai; kadangi iš dalies arba visiškai neperleidžiamomis, deramai apmokamomis vaiko priežiūros atostogomis proporcingiau naudojasi abu tėvai ir tai padeda mažinti moterų diskriminaciją darbo rinkoje; kadangi tik labai nedaug valstybių narių skatina tėvą panaudoti visas tėvystės ar vaiko priežiūros atostogas, todėl vyrai netenka galimybės vienodai prisiimti priežiūros pareigas ir praleisti laiką su savo vaikais;

V.  kadangi svarbu imtis priemonių, kuriomis tėvai būtų skatinami pasinaudoti atostogų galimybėmis, nes tėvai, išėję su šeima susijusių atostogų, sukuria geresnius santykius su savo vaikais ir ateityje dažniau prisiima aktyvų vaikų priežiūros vaidmenį;

W.  kadangi Eurofound tyrimai atskleidė aspektus, nuo kurių priklauso tėvų naudojimosi vaiko priežiūros atostogomis rodikliai, ir konkrečiai tai yra kompensacijos dydis, atostogų sistemos lankstumas, informacijos prieinamumas, vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas ir lankstumas ir baimė išėjus atostogų iškristi iš darbo rinkos;

X.  kadangi vienas iš pagrindinių moterų dalyvavimo darbo rinkoje veiksnių yra įperkamų, pakankamų ir kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų, kitų priklausomų asmenų priežiūros ir kokybiškų socialinių paslaugų buvimas ir galimybės jas gauti; kadangi nepakanka infrastruktūros, kuri pasiūlytų kokybiškos ir prieinamos vaikų priežiūros paslaugas visų pajamų grupių asmenims; kadangi dėl blogos vaikų priežiūros kokybės 27 proc. Europos gyventojų buvo sunku gauti šių paslaugų(26); kadangi, norint užtikrinti kokybiškas paslaugas, reikia investuoti į vaikų priežiūros darbuotojų mokymą(27); kadangi tik 11 valstybių narių yra pasiekusios Barselonos pirmąjį tikslą (priežiūros paslaugos užtikrinamos bent 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus) ir tik 10 valstybių narių yra pasiekusios antrąjį tikslą (priežiūros paslaugos užtikrinamos bent 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus)(28);

Y.  kadangi ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra ir 0–3 metų amžiaus vaikų patirtis turi lemiamą poveikį kognityviniam vaikų vystymuisi, nes būtinuosius gebėjimus jie išsiugdo per pirmuosius penkerius metus;

Z.  kadangi profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikos priemonėmis, užtikrinant ir motinai, ir tėvui reikalingas lėšas, laiką ir pagalbą, tėvams taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos vykdyti pareigas vaikams;

AA.  kadangi Europa yra žemynas, kuriame daugiausia vyresnio amžiaus piliečių ir vyksta senėjimo procesas, kuris tęsis ir ateinančiais dešimtmečiais; kadangi daug valstybių narių trūksta pakankamų ilgalaikės priežiūros paslaugų, kad būtų tenkinami išaugę priežiūros poreikiai ir sprendžiama nesikeičiančio ar mažėjančio sveiko gyvenimo metų rodiklio problema; kadangi dauguma oficialios vyresnio amžiaus giminaičių priežiūros namuose darbo vietų yra mažai apmokamos ir joms užtenka žemos kvalifikacijos(29);

AB.  kadangi 80 proc. priežiūros poreikių ES tenkina neoficialios priežiūros teikėjai; kadangi apie 3,3 mln. 15–34 m. amžiaus Europos gyventojų turėjo atsisakyti darbo visą darbo laiką, nes trūksta priklausomų vaikų ar vyresnio amžiaus giminaičių priežiūros paslaugų;

AC.  kadangi dėl IRT ir besiformuojančių technologijų įvairiuose sektoriuose pakito darbo ir užimtumo sąlygos, organizacinė kultūra ir struktūros; kadangi formuojant politiką reikia neatsilikti nuo technologinės plėtros, siekiant užtikrinti, kad šiomis naujomis sąlygomis socialiniai standartai ir lyčių lygybė didėtų, o ne mažėtų;

AD.  kadangi priežiūros ir apmokamo darbo derinys daro didelį poveikį darbo ir užimtumo rodiklių tvarumui, o ypač moterų, kurios tam tikru savo gyvenimo etapu gali susidurti su pareigomis prižiūrėti anūkus ir (arba) pagyvenusius tėvus(30);

AE.  kadangi kai kuriose ES teisinėse sistemose išlaikytos neindividualizuotų mokesčių ir socialinio draudimo sistemos, pagal kurias moterims suteikiamos tik išvestinės, nuo jų ryšio su vyrais priklausomos teisės, įskaitant teises į sveikatos priežiūrą ir pensiją; kadangi žmonos / motinos priklausomybę primetančios valstybės narės tiesiogiai diskriminuoja moteris ir neleidžia moterims naudotis visomis piliečių teisėmis, nes valstybinės paslaugos teikiamos selektyviai;

AF.  kadangi, siekiant atsižvelgti į pažeidžiamų moterų, t. y. neįgaliųjų, jaunų moterų, migrančių, pabėgėlių, iš etninių mažumų kilusių moterų ir LGBTI moterų, patiriamas tarpsektorines profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir užimtumo saugumo užtikrinimo kliūtis, reikalingos tikslinės darbo rinkos ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikos priemonės;

AG.  kadangi darbuotojams skiriant laiko asmeniniam tobulėjimui ir mokymuisi pagal mokymosi visą gyvenimą principą ir nemažinant jų teisių į išmokas padidėja jų gerovė ir įnašas į ekonomiką, nes jų gebėjimai ir produktyvumas yra geresni(31);

AH.  kadangi įgyvendinamos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikos priemonės pačios savaime neduos naudos darbuotojams, jeigu sykiu nebus imtasi gyvenimo sąlygų gerinimo, kultūros, rekreacinės ir sporto veiklos skatinimo ir kitų politikos priemonių;

Bendrieji principai

1.  pabrėžia, kad „profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimas“ yra įvairiai interpretuojama sąvoka, apimanti visas bendras teisėkūros ir ne teisėkūros pobūdžio politikos priemones, kuriomis siekiama skatinti tinkamą ir proporcingą įvairių žmogaus gyvenimo aspektų pusiausvyrą; mano, kad, norint pasiekti tikrą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, reikia patikimos, kompleksinės, struktūrinės, nuoseklios ir visapusiškos politikos, įskaitant darbo, priežiūros, laiko šeimai ir draugams, laisvalaikio ir asmeninio tobulėjimo suderinimo paskatas ir veiksmingas priemones; pabrėžia, kad visų pirma reikalinga kultūrinė visuomenės permaina – reikia įveikti lyčių stereotipus, kad vyrai ir moterys tolygiau dalytųsi darbą ir priežiūrą;

2.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę suderinti profesinį, asmeninį ir šeimos gyvenimą kaip pagrindinę visų žmonių teisę, vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir taikant priemones, kurios būtų prieinamos kiekvienam piliečiui, ne tik jaunoms motinoms, tėvams ar prižiūrintiems asmenims; ragina pradėti taikyti principą, pagal kurį būtų užtikrinama ši teisė, kaip pagrindinį socialinių sistemų siekį ir ragina ES ir valstybes nares tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje skatinti tokius įmonių teikiamo socialinio aprūpinimo modelius, pagal kuriuos būtų paisoma teisės suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą; mano, kad ši teisė turėtų būti integruota į visą ES veiklą, kuri gali turėti tiesioginio ar netiesioginio poveikio šiuo klausimu;

3.  pažymi, kad ES šiuo metu susiduria su beprecedenčiais demografiniais pokyčiais – ilgėjančia tikėtina gyvenimo trukme, mažesniu gimstamumu, besikeičiančia šeimos struktūra, t. y. naujomis santykių kūrimo ir (bendro) gyvenimo formomis, vėlyva tėvyste ir migracija, kurie kelia naujų iššūkių ES; yra susirūpinęs dėl to, kad ekonomikos ir finansų krizė galėjo padaryti neigiamą poveikį viešiesiems finansams, kurių reikia norint vykdyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką ir užtikrinti kokybiškų ir įperkamų visuotinės svarbos paslaugų teikimą, taip pat galimybes jų gauti; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti skatinamąją politiką ir paskatas, kad būtų remiamas demografinis atsinaujinimas, išsaugotos socialinio draudimo sistemos ir skatinama žmonių ir visos visuomenės gerovė ir vystymasis;

4.  pabrėžia, kad mažėjančio gimstamumo rodiklio problemą ES dar labiau pablogino krizė, nes dėl nedarbo, negarantuotų darbo galimybių, netikrumo dėl ateities ir diskriminacijos darbo rinkoje jaunimas, o ypač jaunos specialistės, priversti atidėti motinystę, kad galėtų išlikti aktyvūs darbo rinkoje, kurioje konkurencija vis didesnė; į tai atsižvelgdamas, ragina valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti šeimai palankią darbo aplinką, suderinimo planus, grįžimo į darbą programas, darbdavių ir darbuotojų komunikacijos kanalus ir teikti paskatas įmonėms ir savarankiškai dirbantiems darbuotojams, visų pirma siekiant užtikrinti, kad žmonės nebūtų ekonominiu požiūriu baudžiami už tai, kad turi vaikų, ir kad jų teisėti karjeros lūkesčiai nesikirstų su šeimos planais; be to, pabrėžia, kad motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos gali būti veiksmingai taikomos ir duoti naudos visuomenei ir ekonomikai tik tada, jeigu sykiu taikomos kitos politikos priemonės, įskaitant kokybiškų ir įperkamų vaiko priežiūros paslaugų teikimą;

5.  palankiai vertina Komisijos požiūrį į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką kaip į pagrindinę priemonę siekiant spręsti socialines ir ekonomines problemas; ragina Europos socialinius partnerius pasiekti susitarimą dėl visapusiško teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių, susijusių su profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimu, rinkinio; ragina Komisiją, kad ji, sykiu paisydama subsidiarumo principo, savo 2017 m. darbo programoje pateiktų pasiūlymą dėl tokio priemonių rinkinio, atsižvelgiant į paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį, jeigu nebūtų įmanoma pasiekti socialinių partnerių susitarimo; pabrėžia, kad pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų apimti vyrų ir moterų lygybę kaip teisinį pagrindą; ragina Komisiją bendradarbiauti su socialiniais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant sukurti socialinių teisių ramstį, kurį įgyvendinant būtų užtikrintos tikros socialinės investicijos, pirmenybę skiriant investicijoms į žmones;

6.  teigiamai vertina tai, kad Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio, siekdama surinkti nuomones ir grįžtamąją informaciją apie pagrindinius principus, kuriais turėtų būti grindžiamos tinkamai veikiančios ir teisingos darbo rinkos ir socialinio aprūpinimo sistemos euro zonoje;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad vykdant atitinkamą politiką ir priemones būtų atsižvelgiama į augančią šeimos ryšių, be kita ko, civilinių partnerysčių, tėvystės ir senelių dalyvavimo auginant vaiką formų, įvairovę, taip pat į visos visuomenės įvairovę, o ypač užtikrinti, kad vaikas nebūtų diskriminuojamas dėl tėvų santuokinės padėties ar šeimos sudėties; ragina valstybes nares tarpusavyje pripažinti teisinius dokumentus, siekiant užtikrinti laisvą judėjimą be diskriminacijos;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ir įgyvendinti politiką ir taikyti priemones, kuriomis būtų remiami nepalankiausias sąlygas turintys asmenys ar asmenys, kuriems galiojantys teisės aktai ir politikos priemonės šiuo metu netaikomos, pavyzdžiui, vienišos motinos arba tėvai, nesusituokusios poros, tos pačios lyties asmenų poros, migrantai, savarankiškai dirbantys asmenys ar jiems padedantys nedirbantys sutuoktiniai ir šeimos, kuriose vienas ar daugiau šeimos narių yra neįgalūs;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra susijusiuose teisės aktuose ir politikos srityse būtų atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir ES skirtas 2015 m. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad rengiant, stebint ir įgyvendinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką pirmiausia būtų atsižvelgiama į vaikų gerovę ir interesus; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti rekomendaciją dėl investicijų į vaikus(32) ir įdėmiai stebėti jos įgyvendinimo pažangą; ragina Komisiją ir valstybes nares, vykdant integruotą Europos kovos su vaikų skurdu planą, parengti ir taikyti iniciatyvas, tokias kaip Vaiko garantijų sistema, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad vykdant esamą skurdo mažinimo politiką daugiausia dėmesio būtų skiriama vaikams, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros, švietimo, vaikų priežiūros paslaugomis, gyventi deramame būste ir tinkamai maitintis;

11.  mano, kad vaikų skurdas yra susijęs su tėvų skurdu, todėl ragina valstybes nares įgyvendinti rekomendaciją dėl vaikų skurdo ir gerovės ir naudoti joje pateiktą rodikliais pagrįstą stebėsenos sistemą;

12.  pabrėžia, kad labai svarbu į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką įtraukti gyvenimo ciklo požiūrį, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas žmogus būtų remiamas įvairiais gyvenimo etapais ir galėtų aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, turėdamas darbuotojo teises, ir visame visuomenės gyvenime;

13.  pabrėžia, kad geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir didesnė lyčių lygybė yra būtinos, siekiant didinti moterų, ypač kitus prižiūrinčių moterų ir vienišų motinų, dalyvavimą darbo rinkoje ir norint pasiekti moterų įgalėjimo tikslą; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti ekonominį moterų įgalėjimą, svarbiausia pertvarkyti ir pritaikyti darbo rinką ir socialinio aprūpinimo sistemas taip, kad būtų atsižvelgiama į moterų gyvenimo etapus;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti pertvarkos politiką ir investuoti į sąmoningumo didinimo kampanijas, kad būtų įveikti lyčių stereotipai ir skatinamas tolygesnis priežiūros ir namų ūkio pareigų pasidalijimas, be kita ko, atkreipiant dėmesį į vyrų teisę ir poreikį prisiimti priežiūros pareigas ir nebūti už tai stigmatizuojamiems ar baudžiamiems; mano, kad įmonėms turėtų būti taikomos tikslinės ir paramos priemonės, siekiant padėti joms skatinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir kovoti su diskriminacija;

15.  ragina valstybes nares didinti apsaugą nuo diskriminacijos ir neteisėto atleidimo, kurie yra susiję su asmens profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros siekiais ir nuo kurių ypač dažnai nukenčia darbuotojos, ir užtikrinti galimybes kreiptis į teismą ir imtis teisinių veiksmų, be kita ko, prireikus išsamiau informuoti apie siūlomą darbuotojų teisių ir teisinę pagalbą; į tai atsižvelgdamas, ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti politikos priemonių, kuriomis būtų gerinamas kovos su diskriminacija priemonių taikymas darbo vietoje, be kita ko, informavimo kampanijomis būtų didinamas informuotumas apie įstatymuose nustatytas teises į vienodą požiūrį, įrodinėjimo pareiga būtų perkeliama atsakovui(33), o nacionalinės lygybės įstaigos būtų įgaliotos savo iniciatyva atlikti oficialius tyrimus lygybės klausimais ir padėti galimoms diskriminacijos aukoms;

16.  pabrėžia, kad dėl palyginamų, išsamių, patikimų ir nuolat atnaujinamų duomenų apie lygybę trūkumo yra sunku įrodyti, jog esama diskriminacijos, ypač netiesioginės; ragina valstybes nares sistemingai rinkti duomenis apie lygybę ir padaryti juos prieinamus, įtraukiant nacionalines lygybės įstaigas ir teismus, be kita ko, siekiant analizuoti ir stebėti šiuos duomenis konkrečioms šalims skiriamų rekomendacijų rengimo tikslais; ragina Komisiją imtis iniciatyvų toliau skatinti rinkti tokius duomenis – pateikti rekomendacijų valstybėms narėms ir pavesti Eurostatui užduotį vykdyti konsultacijas, siekiant į Europos socialinių tyrimų rodiklius įtraukti duomenis, suskirstytus pagal visas diskriminacijos priežastis; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su Europos lyčių lygybės institutu (EIGE), kad būtų sistemiškai gerinama pagal lytis suskirstytų duomenų kiekybė ir kokybė;

17.  ragina Komisiją reguliariai peržiūrėti pažangą, pasiektą Pekino veiksmų platformoje nustatytose didžiausią rūpestį keliančiose srityse, kurių rodiklius EIGE jau parengė, ir atsižvelgti į šių peržiūrų rezultatus atliekant lyčių lygybės ES vertinimą;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad, įgyvendinant Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą 2000/78/EB, nacionalinės lygybės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį: padeda didinti informuotumą ir rinkti duomenis, palaikyti ryšį su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, spręsti nepranešimo apie diskriminacijos atvejus problemą ir užtikrinti prieinamesnes skundų teikimo procedūras; ragina valstybes nares stiprinti lygybės įstaigų, įskaitant EQUINET, vaidmenį, pajėgumą ir nepriklausomumą, be kita ko, suteikiant tinkamą finansavimą; ypač ragina stiprinti Vienodo požiūrio direktyvoje 2006/54/EB numatytas organizacijas, užtikrinančias galimybes kreiptis į teismą ir imtis teisinių veiksmų;

19.  mano, kad būtina rengti tinkamus nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų ir teisėsaugos institucijų darbuotojų ir darbo inspektorių mokymus apie nediskriminavimo užimtumo srityje teisės aktus ir teismų praktiką; mano, kad tokie mokymai taip pat ypač svarbūs teisėjams, prokurorams, teisininkams ir policijos pajėgoms;

20.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad vykdant viešąją politiką suteikiamos teisės į socialines išmokas būtų vienodai suteikiamos moterims ir vyrams, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas žmogus galėtų naudotis savo teisėmis ir pasiekti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

Moterys ir vyrai kaip lygūs uždirbantys ir prižiūrintys asmenys

21.  pabrėžia, kad reikia panaikinti lyčių nelygybę apmokamo ir neapmokamo darbo srityje ir skatinti lygų vaikų ir priklausomų asmenų priežiūros pareigų, išlaidų ir pačios priežiūros pasidalijimą tarp moterų, vyrų ir visos visuomenės, be kita ko, užtikrinant visuotines galimybes gauti visuotinės svarbos paslaugų; pažymi, kad šioje srityje reikia konkrečių pasiūlymų, siekiant padėti užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

22.  apgailestauja dėl to, kad nenyksta vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas – tai yra SESV 157 straipsnyje įtvirtinto vienodo užmokesčio už vienodą darbą abiejų lyčių darbuotojams pagrindinio principo pažeidimas ir nuo to ypač nukenčia vaikų turinčios ir juos auginančios moterys; ragina ES ir valstybes nares, kad jos, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir lyčių lygybės įstaigomis, nustatytų ir įgyvendintų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimo politiką; ragina valstybes nares reguliariai atlikti darbo užmokesčio apžvalgas, kurios papildytų šias pastangas;

23.  ragina Komisiją, vadovaujantis 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadomis dėl lyčių lygybės, sustiprinti Komisijos vykdomos strateginės lyčių lygybės veiklos statusą ir integruoti lyčių aspektą į strategiją „Europa 2020“, siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybės siekis nebūtų antraeilis prioritetas; todėl primygtinai ragina Komisiją priimti po 2015 m. taikomą lyčių lygybės strategiją laikantis 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės pakto rekomendacijų;

24.  ragina valstybes nares taikyti iniciatyvią politiką ir skirti atitinkamas investicijas, kuriomis būtų siekiama padėti su šeima ir priežiūra susijusiomis atostogomis pasinaudojusioms moterims ir vyrams patekti, grįžti į darbo rinką, joje likti ir tobulėti, užsitikrinant pastovų ir kokybišką užimtumą, vadovaujantis Europos socialinės chartijos 27 straipsniu; ypač pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę grįžti į tas pačias arba lygiavertes ar panašias pareigas, užtikrinti apsaugą nuo atleidimo ir mažiau palankaus požiūrio dėl nėštumo, prašymo suteikti su šeima susijusių atostogų ar pasinaudojimo jomis ir užtikrinti apsaugos laikotarpį, per kurį į darbą grįžęs asmuo galėtų prisitaikyti prie darbo;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares į lyčių lygybės politiką įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad kovojant su diskriminacija ir skatinant lyčių lygybę darbo srityje labai svarbus pakankamas tokios politikos finansavimas, kolektyviniai susitarimai, kolektyvinės derybos, gerosios patirties tyrimai ir mainai;

26.  mano, kad moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir jų ekonominio nepriklausomumo skatinimas nepaprastai svarbus norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslą iki 75 proc. padidinti visų gyventojų užimtumo rodiklį ir kad tai paskatintų augti BVP; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti politiką ir didinti investicijas, kuriomis remiamas moterų įdarbinimas kokybiškose darbo vietose, ypač tuose sektoriuose ir pareigose, kuriuose moterų yra neproporcingai mažai, pavyzdžiui, mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos, taip pat žaliosios ekonomikos sektoriuose ar vyresniosios vadovybės pareigose visuose sektoriuose;

Su šeima ir priežiūra susijusios atostogos

27.  pažymi, kad Komisija atsiėmė pasiūlymą dėl Motinystės atostogų direktyvos persvarstymo, ir ragina Komisiją, kad ji, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir pasikonsultavusi su pilietine visuomene, pateiktų aukštų standartų plačių užmojų pasiūlymą, siekiant užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad motinystės atostogų laikotarpiu moterims būtų mokama ir jos būtų apdraustos socialiniu draudimu, siekiant remti šeimas ir kovoti su nelygybe, didinti moterų socialinę ir ekonominę nepriklausomybę ir nebausti jų finansiškai už vaikų turėjimą; pabrėžia, kad drauge su motinystės atostogų nuostatomis turi būti taikomos veiksmingos priemonės, kuriomis būtų ginamos nėščių ir neseniai pagimdžiusių moterų, vienišų motinų ir krūtimi maitinančių motinų, teisės, kaip nurodoma Tarptautinės darbo organizacijos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijose;

28.  ragina ES ir valstybių narių lygmeniu, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, geriau koordinuoti įvairių rūšių atostogų nuostatas; pažymi, kad geresnės galimybės naudotis įvairių rūšių atostogomis suteikia žmonėms gyvenimo etapų perspektyvų ir padidina dalyvavimą darbo rinkoje, bendrą efektyvumą ir pasitenkinimą darbu; pažymi, kad tais atvejais, kai nėra jokių nuostatų dėl atostogų arba kai esamos nuostatos laikomos nepakankamomis, socialiniai partneriai gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant naujas arba atnaujinant esamas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų nuostatas;

29.  ragina valstybes nares teikti adekvačią pajamų kompensaciją ir socialinę apsaugą bet kokių su šeima ar priežiūra susijusių atostogų laikotarpiu, visų pirma siekiant užtikrinti, kad mažas pajamas gaunantys darbuotojai galėtų pasinaudoti atostogų priemonėmis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti darbuotojai;

30.  ragina Komisiją paskelbti Vaiko priežiūros atostogų direktyvos įgyvendinimo ataskaitą ir ragina Komisiją ir socialinius partnerius apsvarstyti galimybę siūlyti atitinkamai pailginti minimalią tėvystės atostogų trukmę, mokant adekvačią pajamų kompensaciją ir suteikiant socialinę apsaugą, nuo keturių iki mažiausiai šešių mėnesių ir padidinti vaikų, kurių atžvilgiu galima pasiimti vaiko priežiūros atostogas, amžių; pabrėžia, kad tėvams turėtų būti suteiktos lanksčios galimybės imti atostogas dalimis ar visas iš karto; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius persvarstyti savo nustatytas vaiko priežiūros atostogų finansinės kompensacijos sistemas, kad būtų užtikrinta adekvataus lygio pajamų kompensacija, kuri veiktų kaip paskata ir, be kita ko, skatintų vyrus naudotis vaiko priežiūros atostogomis ne tik direktyvoje nustatytą minimalų laikotarpį; pakartoja, kad tėvai turėtų lygiai pasidalyti vaiko priežiūros atostogas ir kad didelė atostogų dalis turėtų būti neperleidžiama(34); pabrėžia, kad abiem tėvams turi būti taikomos vienodos sąlygos teisių į pajamas ir vaiko priežiūros atostogų trukmės požiūriu;

31.  atkreipia dėmesį į neįgalių vaikų turinčių tėvų pažeidžiamumą; todėl ragina Komisiją patobulinti ir sustiprinti Direktyvos 2010/18/ES nuostatas, susijusias su vaiko priežiūros atostogų suteikimo sąlygomis ir išsamiomis taisyklėmis, taikomomis neįgalius arba sunkiomis ar lėtinėmis ligomis sergančius vaikus auginantiems tėvams; ragina valstybes nares pailginti šių tėvų galimybės pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis laikotarpį, viršijant direktyvoje numatytą teisės aktais nustatomą vaiko amžių, ir suteikti jiems papildomas motinystės, tėvystės (jei egzistuoja tokios atostogos) ir vaiko priežiūros atostogas;

32.  mano, kad, norint užtikrinti lyčių požiūriu proporcingą profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimą ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ moterų ir vyrų užimtumo tikslus, būtina skatinti atostogų teisių individualizavimą, taip pat tėvo vaidmenį vaiko auginime pasinaudojant atostogomis;

33.  ragina Komisiją, siekiant sudaryti sąlygas vaikų turintiems tėvams ar priklausomų šeimos narių turintiems asmenims pasiekti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, pateikti gerai pagrįstas ir darnias iniciatyvas dėl:

   1) tėvystės atostogų direktyvos, kurioje būtų numatytos privalomos mažiausiai dviejų savaičių visiškai apmokamos atostogos;
   2) prižiūrinčių asmenų atostogų direktyvos, kuri papildytų profesionalios priežiūros teikimo nuostatas, sudarytų darbuotojams sąlygas prižiūrėti priklausomus asmenis ir užtikrintų tinkamą prižiūrinčių asmenų atlyginimą ir socialinę apsaugą; ragina užtikrinti darbuotojų interesus atitinkantį lankstumą ir pakankamai paskatų vyrams imti prižiūrinčio asmens atostogas;
   3) minimaliųjų standartų, taikytinų visose valstybėse narėse siekiant tenkinti specialius įtėvių ir įvaikių poreikius ir suteikti tokias pačias teises, kurias turi biologiniai tėvai;

pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės savo iniciatyva jau ėmėsi priemonių dėl tėvystės ir prižiūrinčio asmens atostogų;

34.  ragina valstybes nares darbo ir socialinio draudimo teisės aktais nustatyti vadinamuosius priežiūros kreditus tiek moterims, tiek vyrams, kad būtų įskaitomi lygiaverčiai pensijos kaupimo laikotarpiai, siekiant apsaugoti tuos, kurie padaro karjeros pertrauką, kad galėtų neprofesine veikla nemokamai prižiūrėti priklausomą asmenį ar šeimos narį, ir pripažinti šių prižiūrinčių asmenų atliekamo darbo vertę visai visuomenei; ragina valstybes nares dalytis gerąja patirtimi šioje srityje;

Priklausomų asmenų priežiūra

35.  ragina valstybes nares iki 2020 m. veiksmingai įgyvendinti Barselonos tikslus ir pritarti 2014 m. ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistemai;

36.  primena, kad investicijos į socialines paslaugas, įskaitant infrastruktūrą, ne tik daro didelį poveikį užimtumui, bet ir suteikia galimybę viešajam sektoriui gauti nemažai papildomų pajamų darbo užmokesčio mokesčių ir socialinio draudimo įmokų pavidalu; ragina valstybes nares investuoti į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, vyresnio amžiaus asmenų ir priklausomų asmenų priežiūros paslaugas; ragina jas užtikrinti tokių paslaugų teikimą, įperkamumą ir visuotines galimybes jų gauti – pavyzdžiui, padidinti viešąsias išlaidas priežiūros paslaugoms, įskaitant savarankiško gyvenimo programas, ir geriau panaudoti ES lėšas; ragina pasinaudoti DFP peržiūra taip pat ir tam, kad pirmiausia naudojantis ESF, ERPF ir ESIF būtų padidintos investicijos į socialines paslaugas ir infrastruktūrą; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę teikti nemokamas priežiūros paslaugas skurdą ir socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms; taip pat pažymi, kad nepakankamas investavimas į viešąsias priežiūros struktūras ir paslaugas daro neproporcingai didelį poveikį vienišiems tėvams, o dauguma jų yra moterys;

37.  pabrėžia, kad būtina pripažinti žmonių, laiką ir gebėjimus skiriančių vyresnio amžiaus asmenų ir priklausomų asmenų priežiūrai, atliekamą darbą;

38.  pabrėžia, kad dirbančioms motinoms ir tėvams neįgalių vaikų priežiūra yra ypatingas iššūkis, kurį visuomenė turėtų pripažinti ir padėti įveikti viešosios politikos ir kolektyvinių derybų priemonėmis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teikiant ikimokyklinės vaikų priežiūros paslaugas dėmesys būtų skiriamas ne tik galimybėms gauti šią priežiūrą, bet ir jos kokybei, visų pirma socialiai remtinų vaikų ir neįgalių vaikų atveju;

39.  ragina valstybes nares remti fiskalinę politiką, nes ji yra veiksmingas svertas, padedantis gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir skatinti moterų užimtumą;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugų tikslus, panašius į Barselonos tikslus, ir stebėjimo priemones, kuriomis būtų vertinama kokybė, prieinamumas ir įperkamumas; ragina Eurostatą, Eurofound ir EIGE (kai jis nustato lyčių lygybės indeksą) rinkti atitinkamus duomenis ir atlikti tyrimus, siekiant padėti vykdyti šią veiklą;

41.  ragina valstybes nares sustiprinti specializuotų priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus asmenims tinklą ir pirmiausia sukurti namuose teikiamų paslaugų tinklus; pabrėžia, jog reikia, kad vyresnio amžiaus žmonių priežiūros politika būtų pritaikyta konkretiems poreikiams ir, jei įmanoma, daugiausia dėmesio būtų skiriama jų pačių pageidavimui dėl priežiūros vietos;

42.  ragina Komisiją siekti, kad būtų nustatyti visų priežiūros paslaugų Europos kokybės standartai, įskaitant galimybių jas gauti, prieinamumo ir įperkamumo standartus, siekiant padėti valstybėms narėms kelti priežiūros standartus; primena esamas sistemas, tokias kaip Europos ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo sistema, kurių pavyzdžiu reiktų pasinaudoti; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti politikos priemones, siekiant suteikti galimybes ir sudaryti sąlygas deinstitucionalizuoti ilgalaikę priežiūrą tais atvejais, kai tai įmanoma, remiantis bendruomenės teikiamomis paslaugomis;

43.  pažymi, kad vienas iš svarbių aspektų siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas yra investicijos į darbo jėgą(35); todėl ragina valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti deramas priežiūros darbuotojų darbo sąlygas ir kokybišką užimtumą, be kita ko, mokant jiems deramą darbo užmokestį, pripažįstant priežiūros darbuotojų statusą ir plėtojant priežiūros darbuotojams skirtas kokybiško profesinio rengimo kryptis;

Kokybiškas užimtumas

44.  pažymi, kad visoje Europoje aukštas dirbančiųjų skurdo lygis, kai kuriems žmonėms tenka dirbti daugiau ir ilgiau, net derinti kelis darbus, kad galėtų pragyventi; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius sukurti darbo užmokesčio politikos sistemą ir veiksmingas kovos su diskriminacija atlyginimų srityje ir tinkamo atlyginimo visiems darbuotojams užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, nacionaliniu lygmeniu įvesti tokį minimalų darbo užmokestį, kuris užtikrintų orų gyvenimą, laikantis nacionalinės praktikos; ragina valstybes nares remti kolektyvines derybas kaip svarbų veiksnį plėtojant darbo užmokesčio politiką;

45.  pažymi, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra turi būti grindžiama darbuotojų teisėmis, užimtumo saugumu ir teise į atostogas, neribojant šios teisės dėl padidėjusių judumo ir lankstumo poreikių; pabrėžia, kad dėl didesnio lankstumo gali sustiprėti dabartinė moterų patiriama diskriminacija darbo rinkoje – ji gali pasireikšti mažesniu darbo užmokesčiu, nestandartinėmis užimtumo formomis ir neproporcingai didele atsakomybe už neapmokamus namų ūkio darbus, jeigu prieš tai nebus nustatytas aiškus lyčių lygybės principas;

46.  ragina Eurofound toliau plėtoti užimtumo kokybės stebėjimo veiklą, kai jis atlieka Europos darbo sąlygų tyrimą, remiantis darbo vietos kokybės sąvoka, kuri apima uždarbį, perspektyvas, darbo laiko kokybę, gebėjimų panaudojimą ir galimybes veikti savo nuožiūra, socialinę aplinką, fizinę riziką ir darbo intensyvumą; be to, ragina Eurofound plėtoti politikos, socialinių partnerių susitarimų ir įmonių praktikos, kuriais skatinama darbo vietos kokybė, tyrimus(36); ragina Eurofound toliau stebėti darbo laiko modelių taikymo dažnumą ir pateikti šios srities viešosios politikos ir socialinių partnerių susitarimų analizę, įskaitant vertinimą, kaip vyksta derybos dėl tokios politikos ir susitarimų ir kaip jie padeda užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; ragina Eurofound plėtoti tyrimus, kaip dviejų dirbančių namų ūkiai geba susiderinti savo darbo laiką ir kaip geriausiai būtų galima jiems padėti;

47.  pabrėžia, kad, viena vertus, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra turi būti grindžiama darbuotojų teisėmis, užimtumo saugumu ir teise į atostogas, neribojant šios teisės dėl padidėjusių judumo ir lankstumo poreikių; tačiau pažymi, kad, kita vertus, kiekvieno darbuotojo asmeninė ir šeimos situacija skiriasi, ir todėl mano, kad darbuotojams reikėtų suteikti galimybę naudotis lanksčiais darbo modeliais, kad jie galėtų prisitaikyti prie konkrečių aplinkybių įvairiais gyvenimo etapais; mano, kad tokiu darbuotojui skirtu lankstumu galima paskatinti didesnius moterų užimtumo rodiklius; pabrėžia, kad darbuotojai ir darbdaviai yra bendrai atsakingi už tinkamiausių modelių parengimą ir susitarimą dėl jų; ragina Komisiją apžvelgti teisės prašyti taikyti lankstų darbo modelį padėtį valstybėse narėse;

48.  remia pažangius darbo modelius kaip darbo organizavimo principą, pagal kurį derinamas lankstumas, savarankiškumas ir bendradarbiavimas ir nėra būtinas darbuotojo buvimas darbo ar kurioje nors kitoje iš anksto nustatytoje vietoje ir kuris sudaro darbuotojams sąlygas valdyti savo pačių darbo valandas, tačiau turi būti laikomasi maksimalaus dienos ir savaitės darbo laiko, nustatyto teisės aktuose ir kolektyviniuose susitarimuose; todėl pabrėžia pažangių darbo modelių teikiamas geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo galimybes, ypač tėvams, grįžusiems arba patekusiems į darbo rinką po motinystės ar tėvystės atostogų; tačiau nepritaria tam, kad nuo buvimo darbo vietoje principo būtų pereita prie darbuotojo pasiekiamumo visą laiką principo; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius, kad jie, kai bus rengiama pažangių darbo modelių politika, užtikrintų, kad tokie modeliai neužkrautų papildomos naštos darbuotojui, o padėtų įtvirtinti deramą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir didinti darbuotojų gerovę; pabrėžia, jog reikia skirti dėmesį pasiekiamiems darbo rezultatams, kad šiomis naujomis darbo formomis nebūtų piktnaudžiaujama; ragina valstybes nares skatinti tokių technologijų, kaip skaitmeniniai duomenys, didelės spartos internetas, garso ir vaizdo technologija, teikiamas galimybes pažangaus (nuotolinio) darbo srityje;

49.  pabrėžia, kad alternatyvūs verslo modeliai, pavyzdžiui, kooperatyvai ir savidraudos įmonės, turi didžiulių galimybių padėti užtikrinti didesnę lyčių lygybę ir deramą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ypač besiformuojančioje skaitmeninėje pažangių darbo modelių aplinkoje, kadangi vis daugiau darbuotojų dalyvauja sprendimų priėmimo procese; ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti kooperatyvų ir alternatyvių verslo modelių poveikį lyčių lygybei ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, ypač technologijų sektoriuose, ir taikyti politikos priemones, siekiant propaguoti gerosios patirties modelius ir dalytis žiniomis apie juos;

50.  yra susirūpinęs dėl vis dažnesnio nesavanoriško darbo ne visą darbo laiką, ypač tarp moterų, turinčių priežiūros pareigų, nes dėl to joms kyla didesnė dirbančiųjų skurdo rizika; pabrėžia, kad tais atvejais, kai darbuotojas pasirenka dirbti ne visą darbo laiką, turi būti užtikrinta jo užimtumo kokybė ir nediskriminavimas, palyginti su visą darbo laiką dirbančiais darbuotojais, kaip reikalaujama pagal Direktyvą dėl darbo ne visą darbo dieną(37), ir ragina Komisiją stebėti, kaip ši direktyva taikoma; prašo Komisijos užtikrinti, kad ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams, ne nuolat dirbantiems darbuotojams ir darbuotojams, kurių karjera yra su pertrūkiais arba laikotarpiais, kai dirbta mažiau valandų, būtų suteikta teisė naudotis deramų pensijų sistema be jokios diskriminacijos;

51.  yra susirūpinęs dėl piktnaudžiavimo nefiksuoto darbo laiko sutartimis kai kuriose valstybėse narėse ir dėl to, kad sudaromos išnaudotojiškos sutartys, nesavanoriško laikino darbo sutartys, nustatomos nereguliarios, nenuspėjamos ir pernelyg ilgos darbo valandos, siūlomos žemos kokybės stažuotės, nes dėl jų ilgainiui nebeįmanoma pasiekti deramos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros; todėl ragina valstybes nares ir socialinius partnerius skubiai spręsti mažų garantijų darbo problemą, su kuria ypač susiduria jaunimas ir moterys;

52.  pažymi, kad pernelyg ilgos ir nereguliarios darbo valandos ir nepakankama poilsio trukmė, neužtikrinta darbo vieta ir neproporcingai aukštų rezultatų reikalavimas yra pagrindiniai padidėjusio streso, prastesnės fizinės ir psichinės sveikatos, padažnėjusių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų veiksniai; pažymi, kad lankstus darbo laikas ir nuspėjamos darbo valandos daro teigiamą įtaką profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai(38); ragina valstybes nares ir socialinius partnerius įgyvendinant visus atitinkamus teisės aktus užtikrinti deramas darbo valandas ir poilsio per savaitę trukmę; primena Komisijos pareigą stebėti, kaip įgyvendinama Darbo laiko direktyva, ir svarstyti galimybę pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš valstybes nares, kurios nesilaiko tos direktyvos;

53.  taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares, socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus daug dėmesio skirti naujoviškam darbo organizavimui darbo vietoje ir užtikrinti moterų ir vyrų profesinio ir asmeninio gyvenimo poreikių ir verslo našumo ir pelningumo balansą; atkreipia dėmesį į tai, kad yra teigiamas ryšys tarp moterų užimtumo didinimo, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir verslo konkurencingumo: mažėja nebuvimo darbe dienų skaičius, rezultatų atotrūkis, darbuotojų kaita, pritraukiami talentai, didėja lojalumas, ištekliai perskiriami socialinio aprūpinimo planų plėtotei, aukštėja gyvenimo lygio standartai ir atsiranda daugiau laisvo laiko – tai dažnai Europoje rodo geroji ne vienos stambios įmonės ir MVĮ tinklų patirtis;

54.  pabrėžia, kad moterys ir LGBTI asmenys susiduria su specifinėmis kliūtimis dėl lyties ir streso darbe šaltiniais, įskaitant priekabiavimą, atskirtį, diskriminaciją ar lyčių stereotipus, o tai daro neigiamą poveikį jų gerovei darbe ir kelia grėsmę jų psichinei sveikatai ir gebėjimui daryti karjeros pažangą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių priemonių šioms nepalankioms sąlygoms panaikinti, užtikrinant tinkamą atitinkamų kovos su diskriminacija teisės aktų, taip pat mokymosi visą gyvenimą programų, kuriose atsižvelgiama į lyčių ypatumus, įgyvendinimą, ir bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis;

55.  ragina valstybes nares kurti ir stiprinti nacionalines darbo inspekcijos tarnybas, sudarant joms tokias finansines sąlygas ir suteikiant tokius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad jų darbas vietoje būtų veiksmingas ir jos galėtų kovoti su darbo vietų neužtikrinimu, nereglamentuojamu darbu, taip pat diskriminacija darbo ir darbo užmokesčio srityje, pirmiausia moterų ir vyrų lygybės požiūriu;

56.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Vienodo požiūrio direktyvą 2006/54/EB ir ragina Komisiją persvarstyti direktyvą ir skatinti, kad įmonės įgyvendintų lyčių lygybės planus, įskaitant desegregacijos veiksmus, plėtotų darbo užmokesčio sistemas ir priemones, kuriomis būtų remiama moterų karjera; pabrėžia lygybės įstaigų vaidmens padedant diskriminacijos aukoms ir kovojant su lyčių stereotipais svarbą; ragina valstybes nares taikyti teisėkūros priemones, kurioms būtų užtikrintas lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus darbe principo laikymasis;

57.  dar kartą ragina Tarybą skubiai priimti pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas;

58.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti socialines garantijas, socialinę apsaugą ir atlyginimą atostogų dėl ligos atveju, kad būtų galima pasiekti tikrą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

Gyvenimo kokybė

59.  pažymi, kad gyvenimo kokybės sąvoka yra platesnė už gyvenimo sąlygų sąvoką ir reiškia bendrą asmens gerovę visuomenėje, apibrėžiamą pagal visaverčiam žmogaus gyvenimui būtinus žmogaus egzistencijos aspektus(39);

60.  pabrėžia, kad nelygybė laisvalaikio srityje ir nelygus pareigų pasidalijimas tarp moterų ir vyrų gali turėti poveikio moterų asmeniniam tobulėjimui, naujų gebėjimų įgijimui ir kalbų mokymuisi, dalyvavimui socialiniame, politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime ir ypač moterų ekonominei padėčiai;

61.  pabrėžia, kad bet kokia moterų diskriminacijos forma, įskaitant lyčių segregaciją, darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai, lyčių stereotipai ir didelis mėginimo suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą stresas yra susiję su aukštu moterų fizinio neaktyvumo rodikliu ir turi didžiulį poveikį jų fizinei ir psichinei sveikatai(40); pakartoja, kad svarbu kovoti su stereotipais, skatinant ir ginant lyčių lygybę visais mokymosi etapais, pradedant pradine mokykla; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius vykdyti ir remti viešas sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas ir programas, kuriomis būtų skatinama lyčių lygybė ir kovojama su stereotipais;

62.  pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą darbuotojų asmeniniam tobulėjimui, įskaitant prisitaikymą prie nuolat kintančių darbo sąlygų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokymąsi visą gyvenimą; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius parengti ir taikyti politiką, pagal kurią būtų numatytos mokymosi atostogos, taip pat profesinis mokymas ir mokymasis visą gyvenimą darbo vietoje, įskaitant mokymąsi ir kitose valstybėse narėse, ne tik toje, kurioje dirbama; ragina juos padaryti mokymąsi darbe ir ne darbe (įskaitant apmokamų studijų galimybes) prieinamą visiems darbuotojams, o ypač esantiems nepalankioje padėtyje, ypatingą dėmesį skiriant moterims, dirbančioms sektoriuose, kuriuose moterų santykinė dalis struktūriniu požiūriu yra mažesnė;

63.  ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su socialine ir ekonomine nelygybe; ragina valstybes nares propaguoti priemones, siekiant nustatyti nacionalinę praktiką ir tradicijas atitinkančias pakankamų pajamų sistemas, kad visi žmonės galėtų oriai gyventi, remti visapusišką jų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir užtikrinti jų nepriklausomybę visais gyvenimo etapais;

o
o   o

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 348, 1992 11 28, p. 1.
(2) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 163.
(3) OL L 68, 2010 3 18, p. 13.
(4) OL L 353, 2013 12 28, p. 7.
(5) OL L 180, 2010 7 15, p. 1.
(6) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(7) OL L 299, 2003 11 18, p. 9.
(8) OL L 14, 1998 1 20, p. 9.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0059.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0207.
(11) OL C 93, 2016 3 9, p. 110.
(12) OL C 36, 2016 1 29, p. 18.
(13) OL C 316, 2016 8 30, p. 2.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0218.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0042.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0226.
(18) OL C 175, 2011 6 15, p. 8.
(19) 2011 m. kovo 7 d. Briuselyje įvykęs 3073-as Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis.
(20) 2015 m. Eurostato demografinė ataskaita.
(21) Eurofound (2015 m.). Pirmosios išvados. Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas.
(22) http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do
(23) Eurofound (2013 m.). Vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra: poveikis jaunų darbuotojų karjerai.
(24) Eurofound (2015 m.). Pirmosios išvados. Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas.
(25) 2010 m. Eurostato duomenys, 2015 m. Komisijos ataskaita dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (SWD(2016)0054).
(26) Eurofound 2012 m. gyvenimo kokybės Europoje tyrimas.
(27) Eurofound (2015 m.). Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra: darbo sąlygos, mokymas ir paslaugų kokybė. Sisteminė apžvalga.
(28) 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos pažangos ataskaita „Barselonos tikslai. Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“ (COM(2013)0322).
(29) Eurofound (2013 m.). Vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra: poveikis jaunų darbuotojų karjerai.
(30) Eurofound ataskaita „Tvarus darbas įvairiais gyvenimo etapais. Koncepcija“ (2015 m.).
(31) CEDEFOP tyrimas „Mokymosi atostogos. Politika ir praktika Europoje“, 2010 m.
(32) Komisijos rekomendacija 2013/112/ES.
(33) 2015 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2006/54/EB taikymo (P8_TA(2015)0351).
(34) 2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos direktyvos 2010/18/ES taikymo (P8_TA(2016)0226).
(35) Eurofound (2015 m.). Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra: darbo sąlygos, mokymas ir paslaugų kokybė. Sisteminė apžvalga.
(36) Eurofound ataskaitos „Darbo vietos kokybės tendencijos Europoje“ (2012 m.) ir „Darbo vietų kokybės skirtumų mažėjimas ir didėjimas Europoje 1995–2010 m.“ (2015 m.).
(37) Tarybos direktyva 97/81/EB.
(38) Eurofound Europos darbo sąlygų tyrimas.
(39) Trečiasis Eurofound Europos gyvenimo kokybės tyrimas.
(40) 2016 m. kovo mėn. Europos Parlamento Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato tyrimas „Vyrų ir moterų darbui, priežiūrai ir laisvalaikiui skiriamo laiko skirtumai“.

Teisinis pranešimas