Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2016 m. spalio 4 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją, sudarymas ES vardu ***
 Prašymas atšaukti Giorgoso Grammatikakiso (Giorgos Grammatikakis) imunitetą
 Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant suteikti Graikijai pagalbą po 2015 m. lapkričio mėn. Jonijos salas sukrėtusio žemės drebėjimo
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2016/001 FI/Microsoft“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2016/002 SE/Ericsson“
 Teisinė pagalba įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ***I
 Prekyba tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui ***I
 Europolo ir Kinijos strateginio bendradarbiavimo susitarimas*
 Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykiai po 2020 m.

Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją, sudarymas ES vardu ***
PDF 240kWORD 41k
2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (12256/2016 – C8-0401/2016 – 2016/0184(NLE))
P8_TA(2016)0363A8-0280/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12256/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0401/2016),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, kuris buvo priimtas 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vykusios 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijos (COP 21) metu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Po Paryžiaus konferencijos. Paryžiaus susitarimo poveikio vertinimas, pridedamas prie Tarybos sprendimo dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, pasirašymo Europos Sąjungos vardu“ (COM(2016)0110),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 6 d. Latvijos ir Europos Komisijos JTBKKK pateiktą dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (INDC),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją (A8-0280/2016),

1.  pritaria Paryžiaus susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms ir Jungtinėms Tautoms.


Prašymas atšaukti Giorgoso Grammatikakiso (Giorgos Grammatikakis) imunitetą
PDF 241kWORD 44k
2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Giorgoso Grammatikakiso (Giorgos Grammatikakis) imunitetą (2016/2084(IMM))
P8_TA(2016)0364A8-0279/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojo 2016 m. balandžio 1 d. perduotą prašymą atšaukti Giorgoso Grammatikakiso imunitetą, kuris susijęs su Retimno prokuroro ketinamu inicijuoti procesu (bylos Nr. ABM: ΑΒ05/1956) dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu einant savo pareigas – nusikalstamos veikos, bendrininkaujant vykdytos su kitais asmenimis Retimne (Kreta) 2000–2002 m., ir kuris buvo paskelbtas 2016 m. balandžio 27 d. plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Giorgos Grammatikakis atsisakė pasinaudoti teise duoti paaiškinimą, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Graikijos Konstitucijos 62 straipsnį, Graikijos civilinio proceso kodekso 54 straipsnį ir Graikijos parlamento darbo tvarkos taisyklių 83 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kretos apeliacinio teismo prokuroro nutartį Nr. 5181/18.11.2015,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 7 d. pranešimą apie EP nario Giorgoso Grammatikakiso atvykimą į teismą, pateikiant gynybos pareiškimą ir pagrindžiančiuosius dokumentus,

–  atsižvelgdamas į Kretos apeliacinės tarybos nutartį Nr. 104/2015,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0279/2016),

A.  kadangi Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojas pateikė prašymą atšaukti EP nario Giorgoso Grammatikakiso imunitetą, susijusį su procesu dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Graikijos Konstitucijos 62 straipsnį parlamento nariai savo kadencijos metu negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami, kalinami ar kitaip negali būti ribojama jų laisvė, negavus išankstinio parlamento sutikimo;

D.  kadangi Graikijos institucijos siekia Giorgosą Grammatikakisą kartu su kitais asmenimis traukti atsakomybėn už tam tikrų teisinių prievolių nesilaikymą;

E.  kadangi procesas, kurį ketinama inicijuoti, susijęs su 1996 m. kovo 8 d. vykusia diskusija dėl galimybės sudaryti naują visų Kretos universiteto darbuotojų privataus kolektyvinio draudimo sutartį (papildomai prie privalomojo draudimo sutarties) ir tariamai neteisėtomis įmokomis, sumokėtomis nuosekliai 2000–2002 m. laikotarpiu;

F.  kadangi ankstesnis procesas dėl to paties atvejo susijęs su nuo 2000 m. besitęsusiu laikotarpiu ir visi kaltinamieji buvo išteisinti;

G.  kadangi procesas, kurį ketinama inicijuoti, yra akivaizdžiai nesusijęs su Giorgoso Grammatikakiso, kaip Europos Parlamento nario, statusu, nes yra susijęs su jo ankstesnėmis – Kretos universiteto senato rektoriaus – pareigomis;

H.  kadangi procesas, kurį ketinama inicijuoti, nėra susijęs su Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

I.  kadangi procesas, kurį ketinama inicijuoti, pratęstas siekiant įtraukti 1996–2000 m. laikotarpį, jis apima paskutinį Kretos universiteto senato posėdį, kuriame, eidamas rektoriaus pareigas, dar dalyvavo Giorgos Grammatikakis ir kuriame šis klausimas buvo aptartas, tačiau sprendimas priimtas nebuvo; kadangi nėra jokių požymių, iš kurių būtų matyti, jog inicijuojamu procesu atitinkamam EP nariui siekiama padaryti politinės žalos;

J.  kadangi procesas, kurį ketinama inicijuoti, daugelio kartu kaltinamų Kretos universiteto senato ir Kretos universiteto specialiosios mokslinių tyrimų sąskaitos (ELKE) komiteto narių atveju buvo nutrauktas, nes praėjo 15 metų senaties terminas įtariamoms nusikalstamoms veikoms, o kiti asmenys galutinai dėl visų kaltinimų teisme išteisinti 2016 m. gegužės mėn.;

K.  yra nustebęs, kad imunitetą prašoma atšaukti po atitinkamų įvykių praėjus apie 20 metų ir kad Graikijos teisingumo sistema šiuo laikotarpiu nesugebėjo inicijuoti proceso prieš Giorgosą Grammatikakisą ir ketina tai padaryti dabar, kai jis tapo Europos Parlamento nariu;

L.  kadangi taip lėtai veikianti teisingumo sistema niekada nebus tikrai teisinga, nes susiję asmenys nebėra tokie, kokie buvo prieš 20 metų; kadangi, kad teisingumas pateisintų savo vardą, jį reikia vykdyti laiku;

1.  nusprendžia atšaukti Giorgoso Grammatikakiso imunitetą, kaip to prašė pats Giorgos Grammatikakis, siekdamas užbaigti šį ilgą teisminį procesą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingoms Graikijos institucijoms ir Giorgosui Grammatikakisui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant suteikti Graikijai pagalbą po 2015 m. lapkričio mėn. Jonijos salas sukrėtusio žemės drebėjimo
PDF 324kWORD 43k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo (COM(2016)0462 – C8-0283/2016 – 2016/2165(BUD))
P8_TA(2016)0365A8-0270/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0462 – C8-0283/2016),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 11 punktą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0270/2016),

1.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti Graikijai pagalbą

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2016/1856.)

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2016/001 FI/Microsoft“
PDF 348kWORD 46k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Suomijos paraiška „EGF/2016/001 FI/Microsoft“) (COM(2016)0490 – C8-0348/2016 – 2016/2211(BUD))
P8_TA(2016)0366A8-0273/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0490 – C8-0348/2016),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0273/2016),

A.  kadangi, nors globalizacija apskritai skatina ekonomikos augimą, tokiu augimu taip pat turėtų būti naudojamasi žmonių, patiriančių neigiamą globalizacijos poveikį, padėčiai palengvinti;

B.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

C.  kadangi Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir pasiekiama kaip galima greičiau ir veiksmingiau;

D.  kadangi Suomija pateikė paraišką „EGF/2016/001 FI/Microsoft“ dėl finansinės EGF paramos pagal EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus intervencijos kriterijus po to, kai iš įmonės „Microsoft Mobile Oy“ ir 8 jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonių Suomijoje, veikiančių NACE 2 red. 62 skyriuje nurodytame ekonominės veiklos sektoriuje (Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla), buvo atleisti 2 161 darbuotojai;

E.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

F.  kadangi, kaip nustatyta EGF reglamento 21 straipsnio 1 dalyje, už finansinę EGF remiamų veiksmų kontrolę yra atsakinga susijusi valstybė narė;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir kad todėl Suomija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 5 364 000 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. bendrų išlaidų, siekiančių 8 940 000 EUR;

2.  pažymi, kad Suomija paraišką dėl EGF finansinės paramos pateikė 2016 m. kovo 11 d. ir kad, Suomijai pateikus papildomą informaciją, 2016 m. liepos 29 d. Komisija baigė paraiškos vertinimą, taigi Komisija laikėsi 12 savaičių laikotarpio termino skaičiuojant nuo galutinės paraiškos pateikimo dienos ir padarė išvadą, kad sąlygos finansinei paramai iš EGF suteikti yra įvykdytos;

3.  pažymi, kad pagrindinė darbuotojų atleidimo iš įmonės „Microsoft“ priežastis yra mažėjanti jos telefonų, kuriuose įdiegta operacinė sistema „Microsoft Windows“, rinkos dalis: ji sumažėjo 50 proc. 2009 m. ir 0,6 proc. antrąjį 2016 m. ketvirtį;

4.  primena, kad Sąjungai tenkanti visų darbo vietų IRT sektoriuje dalis pastaraisiais metais sumažėjo ir kad IRT sektorius atlieka itin svarbų vaidmenį Suomijos ekonomikoje: IRT sektoriuje 2014 m. dirbo 6,7 proc. darbuotojų – tai didžiausia procentinė dalis visose valstybėse narėse; mano, kad darbuotojų atleidimai įmonėje „Microsoft“ yra susiję su tendencija, kuri daro poveikį visai Suomijos elektronikos pramonei nuo tada, kai sumažėjo „Nokia“ rinkos dalis jos kilmės šalyje, ir dėl kurios buvo pateiktos keturios ankstesnės paraiškos; daro išvadą, kad šie įvykiai yra tiesiogiai susiję su struktūriniais pasaulio prekybos sistemos pokyčiais, vykstančiais dėl globalizacijos;

5.  primena, kad programinės įrangos pramonė yra itin tarptautinio pobūdžio ir kad sektoriuje vyksta pasaulinio lygmens konkurencija, o tai reiškia, jog visi rinkos dalyviai gali konkuruoti dėl tų pačių klientų, o darbuotojų darbo vieta ir kultūrinė aplinka neturi didelės reikšmės;

6.  pripažįsta, kad ši paraiška – tai ankstesnių atvejų, susijusių su „Nokia“ rinkos dalies mažėjimu Suomijoje, tęsinys ir kad tikimasi, jog bus pateiktos dar dvi susijusios paraiškos dėl IRT sektoriuje atleistų darbuotojų;

7.  pažymi, kad didžioji dalis darbuotojų buvo atleista NUTS 2 lygio regionuose Helsinki-Uusimaa (FI1B), Etelä-Suomi (FI1C) ir Länsi-Suomi, (FI197) ir kad susijusių darbuotojų kompetencija yra labai įvairi, o 89 proc. darbuotojų amžius yra nuo 30 iki 54 metų; yra susirūpinęs dėl šiuo metu sudėtingos labai kvalifikuotų ir išsilavinusių žmonių, kurių įsidarbinimo perspektyvos kitomis sąlygomis tradiciškai būtų labai geros, nedarbo padėties ir visų pirma moterų padėties, nes joms bus sunkiau susirasti darbą, atsižvelgiant į tai, kad jos sudaro pusę remtinų darbuotojų;

8.  pažymi, kad iki šiol kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusios veiklos sektorius buvo dviejų ankstesnių EGF paraiškų objektas; abi paraiškos buvo grindžiamos su globalizacija susijusiais kriterijais („EGF/2013/001 FI/Nokia“ ir „EGF/2015/005 FI/Computer programming“);

9.  atkreipia dėmesį į IRT sektoriaus svarbą užimtumui Helsinki-Uusimaa, Etelä-Suomi ir Länsi-Suomi regionuose ir atleistų darbuotojų galimybes prisidėti šioje pramonės šakoje, jei bus pakankamai remiamas jų tolesnis švietimas, mokymas ir planai imtis verslininkystės;

10.  teigiamai vertina tai, kad Suomijos valdžios institucijos nukentėjusiems darbuotojams pradėjo teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas 2015 m. rugsėjo 11 d., t. y. gerokai anksčiau prieš pateikiant paraišką dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui, nes šie veiksmai atitinka reikalavimus EGF finansinei paramai;

11.  džiaugiasi, kad didelė dalis (beveik 80 proc.) viso paramos paketo sumos naudojama prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms;

12.  pažymi, kad atleistiems darbuotojams, kurie įtraukti į šią paraišką, Suomija planuoja taikyti šešių rūšių priemones: i) konsultuojamojo ugdymo priemones ir kitas parengiamąsias priemones, ii) užimtumo ir verslo paslaugas, iii) profesinį mokymą, iv) darbo užmokesčio subsidijas, v) veiklos pradžios dotacijas ir vi) kelionės, nakvynės ir perkraustymo išlaidas padengiančias išmokas; pažymi, kad kontrolei ir ataskaitų teikimui skirta pakankamai lėšų;

13.  pabrėžia, kad 12 dalyje minėtos darbo užmokesčio subsidijos sudaro 30–50 proc. darbuotojo darbo užmokesčio sąnaudų ir bus mokamos 6–24 mėnesių laikotarpiu; ragina valstybes nares naudojant darbo užmokesčio subsidijas griežtai stebėti ir užtikrinti, kad įdarbinant atleistą darbuotoją, už kurį mokama subsidija, nebūtų visa apimtimi ar iš dalies naudojamas etatas, pagal kurį prieš tai atitinkamoje įmonėje dirbo kitas darbuotojas; džiaugiasi, kas Suomijos valdžios institucijos patikino, jog jos tai ir daro;

14.  pažymi, kad pajamų paramos priemonių suma sudaro 16,64 proc. bendros suderintam prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketui skirtos sumos, t. y. bus gerokai mažesnė nei 35 proc. riba, nustatyta pagal EGF reglamentą, ir kad aktyvus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimas darbo paieškos arba mokymosi veikloje yra tų priemonių taikymo sąlyga;

15.  ragina Komisiją įvertinti pajamų paramos priemonių poveikį per kelerių metų laikotarpį ir pateikti atitinkamą informaciją, siekiant užtikrinti, kad šiomis priemonėmis remiamas aukštos kokybės užimtumas ir jos nenaudojamos trumpalaikėms mažos vertės sutartims subsidijuoti;

16.  pažymi, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su tikslinių paramos gavėjų, socialinių, nacionalinių ir regionų partnerių atstovais;

17.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes; tikisi, kad siūlomi mokymai bus pritaikyti prie atleistų darbuotojų poreikių, įgūdžių ir kompetencijos bei prie dabartinės verslo aplinkos;

18.  pažymi, kad teikiant paramą pagal „Microsoft“ paraišką bus bendradarbiaujama įgyvendinant 2014–2020 m. Europos darbo jėgos judumo projektą, kuris yra nacionalinis EURES paslaugų vystymo projektas; pažymi, kad regioniniu lygmeniu, bendradarbiaujant su EGF ir EURES tarnybomis, bus rengiami tarptautinės darbuotojų paieškos renginiai; palankiai vertina šias priemones ir tai, kad Suomijos valdžios institucijos ragina atleistus darbuotojus visapusiškai naudotis turima laisvo judėjimo teise;

19.  pažymi, kad pasitelkiant Europos socialinį fondą parengtas nacionalinių priemonių paketas „Įdarbinančios bendrovės ir darbuotojus atleidžiančios bendrovės sąsajų modeliai“; atkreipia dėmesį tai, kad šio paketo priemonių įgyvendinimo rezultatai gali būti naudingi įgyvendinant projektus pagal šią EGF paraišką; palankiai vertina Suomijos valdžios institucijų pastangas, dedamas ieškant sąsajų su kitais veiksmais, finansuojamais iš nacionalinių ar Sąjungos fondų;

20.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir gebėjimus, kurių prireiks ateityje, ir šį paketą pritaikyti pereinant prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

21.  pažymi, kad ankstesnių EGF paraiškų atveju tiesiogiai atleistam darbuotojui teikiama paslauga pasiteisino kaip labai naudinga;

22.  atkreipia dėmesį į tai, jog Suomijos valdžios institucijos patvirtino, kad siūlomi veiksmai nebus finansiškai remiami iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones, kad bus išvengta bet kokio dvigubo finansavimo ir kad šie veiksmai papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai teikti metinį lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos;

23.  džiaugiasi, jog Suomija patikino, kad finansinė parama iš EGF nepakeis veiksmų, kurių susijusi įmonė privalo imtis pagal nacionalinės teisės aktus arba kolektyvines sutartis;

24.  palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą; atkreipia dėmesį į dėl naujo tvarkaraščio atsiradusį laiko trūkumą ir galimą poveikį paraiškų nagrinėjimo efektyvumui;

25.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

26.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Suomijos paraiška „EGF/2016/001 FI/Microsoft“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2016/1857.)

(1)OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2)OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3)OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2016/002 SE/Ericsson“
PDF 348kWORD 47k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Švedijos paraiška „EGF/2016/002 SE/Ericsson“) (COM(2016)0554 – C8-0355/2016 – 2016/2214(BUD))
P8_TA(2016)0367A8-0272/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0554 – C8-0355/2016),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0272/2016),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.  kadangi priimtasis EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl pradėti taikyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų išlaidų pagal siūlomas priemones, padidinti EGF paraiškų nagrinėjimo Komisijoje, Parlamente ir Taryboje veiksmingumą sutrumpinant jų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Švedija pateikė paraišką „EEGF/2016/002 SE/Ericsson“ dėl finansinės EGF paramos, po to, kai buvo atleisti darbuotojai ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 26 skyriui (Kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba), daugiausia NUTS 2 lygio regionuose – Stokholmo (SE11) ir Östra Mellansverige (SE12), Sydsverige (SE22) bei Västsverige (SE23) regionuose; ir kadangi tikimasi, kad priemonėmis pasinaudos 918 iš 1556 atleistų darbuotojų, atitinkančių reikalavimus EGF paramai gauti;

E.  kadangi paraiška pateikta pagal EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus intervencijos kriterijus, pagal kuriuos per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš valstybės narės įmonės būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, atleistus iš jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonių, ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko;

F.  kadangi susidūrusi su augimo stagnacija ir stipresne Azijos gamintojų konkurencija įmonė „Ericsson“ mažino telekomo aparatinės įrangos gamybą – šis procesas pradėtas beveik prieš du dešimtmečius;

1.  pritaria Komisijai, kad paraiška atitinka EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas ir kad todėl Švedija turi teisę gauti finansinę 3 957 918 EUR paramą pagal tą reglamentą, ši suma sudaro 60 % bendros sumos, siekiančios 6 596 531 EUR, kuri padės 918 tikslinių paramos gavėjų sugrįžti į darbo rinką;

2.  pažymi, kad Švedija paraišką dėl EGF finansinės paramos pateikė 2016 m. kovo 31 d. ir kad, Švedijai pateikus papildomą informaciją, 2016 m. rugsėjo 5 d. Komisija baigė tos paraiškos vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą, taip laikydamasi 12 savaičių termino, skaičiuojamo nuo galutinės paraiškos gavimo dienos;

3.  pažymi, kad IT ir telekomunikacijų sektoriuje dominuoja Azijos gamintojai, ir Azija tapo veiklos iškėlimo kitur kryptimi; pažymi, kad „Ericsson“ palaipsniui mažino darbuotojų Švedijoje skaičių (nuo 21 178 – 2005 m. iki 17 858 – 2014 m.), tačiau tuo pat metu jį gerokai didino visame pasaulyje (nuo 56 055 – 2005 m. iki 118 055 – 2014 m.)

4.  pabrėžia, kad santykinai didelė panašaus išsilavinimo ir patirties vyresnio amžiaus darbuotojų grupė atleidžiama iš darbo tuo pačiu metu, ir dauguma šių darbuotojų, ypač Kistoje – miestelyje, kur atleidimų skaičius buvo didžiausias, po atleidimo neturi vietinei darbo rinkai tinkamų įgūdžių;

5.  pritaria Švedijos sprendimui potencialią EGF paramą sutelkti Kistos, Katrineholmo ir Kumlos vietovėse, kuriose iššūkiai yra didžiausi, ir taip pat pasiūlyti individualizuotą pagalbą kitose gamybos vietose atleistiems darbuotojams;

6.  primena, kad atleisti buvo įvairūs darbuotojai: ir darbininkai (vadinamieji mėlynų apykaklių darbuotojai), ir vadovaujantys (vadinamieji baltų apykaklių) darbuotojai; taip pat yra susirūpinęs, kad kai kurių darbininkų paklausa darbo rinkoje tradicinės gamybos pramonėje yra palyginti nedidelė; pripažįsta galimybes šiems darbuotojams viešojo ar privačiojo sektoriaus paslaugų sferoje, tačiau tam reikės didelio masto perkvalifikavimo;

7.  atkreipia dėmesį į Švedijos valstybinės užimtumo tarnybos (šved. k. Arbetsförmedlingen) vertinimą, kad darbininkai (vadinamieji mėlynų apykaklių darbuotojai) turi potencialių galimybių įsidarbinti viešojo ar privačiojo sektoriaus paslaugų sferoje, tačiau tam reikės didelio masto perkvalifikavimo;

8.  pripažįsta, kad daugelis atleistų vadovaujančių (vadinamųjų baltų apykaklių) darbuotojų yra inžinieriai, kai kurie jų yra specializavęsi tik „Ericsson“ būdingose unikaliose srityse, tačiau džiaugiasi Švedijos valstybinės užimtumo tarnybos pasitikėjimu, kad prie individualių poreikių pritaikytų mokymo programų paketas ir konsultuojamasis ugdymas padės daugeliui šių atleistų darbuotojų rasti naujų kokybiškų darbo vietų;

9.  pažymi, kad bendrai su EGF finansuojamos atleistiems darbuotojams skiriamos prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos apima: konsultavimą ir profesinį orientavimą; globojamąjį ir remiamą užimtumą ir reabilitacijos priemones; švietimą ir mokymą; išmokas ieškantiesiems darbo; taip pat pritaria tam, kad teikiant motyvacinio konsultuojamojo ugdymo ir karjeros planavimo paslaugas specialus dėmesys būtų skiriamas 50 metų amžiaus ir vyresniems dalyviams;

10.  pažymi, kad maksimali pajamų paramos priemonių suma siekia 33,92 proc. bendros suderintam prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketui skirtos maksimalios 35 proc. sumos, kaip nustatyta pagal EGF reglamentą, ir kad aktyvus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimas darbo paieškos arba mokymosi veikloje yra šių priemonių taikymo sąlyga; mano, kad šią palyginti didelę procentinę dalį galima paaiškinti atsižvelgiant į didelę atleistų vyresnio amžiaus darbininkų dalį ir į tai, kad individuali parama bus teikiama mokymosi sunkumų turintiems dalyviams;

11.  pažymi, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas parengtas konsultuojantis su tiksliniais paramos gavėjais ir jų atstovais bei vietos viešaisiais subjektais, atsižvelgiant į tai, kad 22 proc. darbuotojų yra moterys, o 78 proc. – vyrai;

12.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant EGF lėšomis remiamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų numatyti būsimos darbo rinkos perspektyvas ir reikiamus įgūdžius, be to, jis turėtų būti pritaikytas perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

13.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

14.  džiaugiasi Švedijos valdžios institucijų patikinimu, kad bus dedamos specialios pastangos nugalėti su lytimi susijusias kliūtis, įskaitant vyriškosios lyties paramos gavėjų skatinimą įsidarbinti sveikatos priežiūros sektoriuje, taip pat džiaugiasi, kad šiomis priemonėmis bus prisidedama siekiant 16 Švedijos aplinkos kokybės tikslų;

15.  prašo Komisijos būsimuose pasiūlymuose išsamiau nurodyti sektorius, kuriuose darbuotojai galėtų įsidarbinti, ir tai, ar siūlomas mokymas atitinka ateities ekonomines perspektyvas ir darbo rinkos poreikius tuose regionuose, kuriuose atleisti darbuotojai;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad Švedijos valdžios institucijos patvirtino, jog siūlomi veiksmai nėra finansiškai remiami iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones, kad bus išvengta dvigubo finansavimo ir kad šie veiksmai papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamų reglamentų ir kad Sąjungos finansuojamos paslaugos nesidubliuotų;

17.  pažymi, kad kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuje iki šiol pateikta 14 kitų paraiškų dėl EGF paramos, iš jų 11 grindžiamos globalizacijos sukeltais prekybos pokyčiais ir trys – pasauline finansų ir ekonomikos krize;

18.  primena, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, taip pat bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

19.  palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą; atkreipia dėmesį į laiko trūkumą, atsiradusį dėl naujo tvarkaraščio, ir galimą poveikį paraiškų nagrinėjimo efektyvumui;

20.  prašo Komisijos užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su EGF bylomis;

21.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

22.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Švedijai pateikus paraišką „EGF/2016/002 SE/Ericsson“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2016/1858.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


Teisinė pagalba įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ***I
PDF 317kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl laikinosios teisinės pagalbos įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurių laisvė apribota, ir teisinės pagalbos vykdant Europos arešto orderio procedūrą (COM(2013)0824 – C7-0429/2013 – 2013/0409(COD))
P8_TA(2016)0368A8-0165/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0824),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 82 straipsnio 2 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0429/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 30 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0165/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/... dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2016/1919.)

(1) OL C 226, 2014 7 16, p. 63.


Prekyba tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui ***I
PDF 127kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui (COM(2014)0001 – C7-0014/2014 – 2014/0005(COD))
P8_TA(2016)0369A8-0267/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0001),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0014/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 30 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8–0267/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(1);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/..., kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/2134.)

(1) Ši pozicija pakeičia 2015 m. spalio 27 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0368).


Europolo ir Kinijos strateginio bendradarbiavimo susitarimas*
PDF 242kWORD 39k
2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama tam, kad Europos policijos biuras (Europolas) sudarytų Kinijos Liaudies Respublikos Visuomenės saugumo ministerijos ir Europolo strateginio bendradarbiavimo susitarimą, projekto (08364/2016 – C8-0217/2016 – 2016/0808(CNS))
P8_TA(2016)0370A8-0265/2016

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (08364/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0217/2016),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo(1), ypač į jo 23 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/934/TVR dėl įgyvendinimo taisyklių, reglamentuojančių Europolo santykius su partneriais, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, priėmimo(2), visų pirma į jo 5 ir 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/935/TVR, kuriuo nustatomas trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašas(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0265/2016),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  ragina Komisiją, įsigaliojus naujam reglamentui dėl Europolo(4), įvertinti bendradarbiavimo susitarimo nuostatas; ragina Komisiją pranešti Parlamentui ir Tarybai šio vertinimo rezultatus ir prireikus pateikti rekomendaciją dėl leidimo pradėti tarptautines naujas derybas dėl šio susitarimo;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir Europolui.

(1) OL L 121, 2009 5 15, p. 37.
(2) OL L 325, 2009 12 11, p. 6.
(3) OL L 325, 2009 12 11, p. 12.
(4) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).


Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykiai po 2020 m.
PDF 375kWORD 51k
2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykių po 2020 m. (2016/2053(INI))
P8_TA(2016)0371A8-0263/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių Partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), taip pat į 2005 m. ir 2010 m. atliktus jo persvarstymus(1),

–  atsižvelgdamas į 1975 m. Džordžtauno susitarimą, kuriuo įsteigta AKR valstybių grupė, ir į 1992 m. atliktą jo persvarstymą(2),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą „Siekiant bendradarbiavimą su AKR valstybėmis visapusiškai integruoti į ES biudžetą“ (COM(2003)0590),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2015 m. spalio 6 d. bendrą konsultacijų dokumentą „Siekiant naujos Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių partnerystės po 2020 m.“ (JOIN(2015)0033),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl AKR ir ES santykių, ypač į 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo(3), 2013 m. birželio 13 d.(4) rezoliuciją dėl 2000 m. birželio 23 d. Kotonu susitarimo antrojo dalinio pakeitimo, 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi(5) bei į 2004 m. balandžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos plėtros fondo įtraukimo į biudžetą(6),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliucijas, ypač į 2015 m. gruodžio 9 d. rezoliuciją „Keturiasdešimt partnerystės metų: poveikio prekybai ir plėtrai AKR valstybėse vertinimas ir AKR valstybių ir Europos Sąjungos ilgalaikių santykių perspektyvos“(7),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui,

–  atsižvelgdamas į ES ir AKR jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų 2015 m. gruodžio 9 d. bendrą pareiškimą dėl ES ir AKR santykių ateityje(8),

–  atsižvelgdamas į ES visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją, kuri turi būti pateikta Europos Vadovų Tarybos 2016 m. birželio 28–29 d. susitikimui,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 21 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinama ES ir Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi partnerystė“ (JOIN(2012)0006),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 26 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Bendra ES ir Karibų šalių partnerystės strategija“ (JOIN(2012)0018),

–  atsižvelgdamas į Bendrą Afrikos ir ES strategiją, patvirtintą 2007 m. gruodžio 9 d. Afrikos ir ES valstybių ir vyriausybių vadovų Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikime(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vietos valdžios institucijų vaidmens vykdant vystomąjį bendradarbiavimą besivystančiose šalyse(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. bendrą AKR ir ES pareiškimą dėl laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės(11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13–14 d. vykusiame septintajame AKR valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Sipopo deklaraciją „AKR valstybių grupės ateitis besikeičiančiame pasaulyje. Iššūkiai ir galimybės“(12),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 13–16 d. trečiąją tarptautinę konferenciją vystymosi finansavimo klausimais ir į Adis Abebos veiksmų darbotvarkę, kurią 2015 m. liepos 27 d. patvirtino JT Generalinė Asamblėja(13),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą tvaraus vystymosi klausimais ir į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą išvadų dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“(14),

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės tarybos 41-ąją sesiją, vykusią Dakare (Senegalas) 2016 m. balandžio 28–29 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 31 d.–birželio 1 d. Port Morsbyje (Papua Naujoji Gvinėja) vykusį aštuntąjį AKR valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą, per kurį priimti Waigani komunikatas dėl AKR valstybių grupės ateities perspektyvų ir Port Morsbio deklaracija, patvirtinama baigiamoji Pripažintų ekspertų grupės ataskaita AKR valstybių grupės ateities klausimais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A8–0263/2016),

A.  kadangi Kotonu susitarimo tvirtumas ir acquis paremti keletu išskirtinių bruožų: tai teisiškai įpareigojantis dokumentas, prie jo prisijungė beprecedentis skaičius (79 + 28) valstybių narių, jis yra išsamus (jame yra trys pagrindiniai skyriai – vystomasis bendradarbiavimas, politinis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityse), jis turi bendrą institucinę sistemą, taip pat didelį biudžetą, vykdomą per Europos plėtros fondą (EPF);

B.  kadangi pagrindinis Kotonu susitarimo tikslas yra „skurdo sumažinimas ir, galiausiai, panaikinimas, o tai atitinka tvarios plėtros ir laipsniškos AKR valstybių integracijos į pasaulio ekonomiką tikslus“ ir šis tikslas įtvirtintas susitarimo 1 straipsnyje; kadangi partnerystė pagrįsta tam tikromis pagrindinėmis vertybėmis ir principais, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinės valstybės principais grindžiamą demokratiją ir skaidrų bei atskaitingą valdymą;

C.  kadangi daugiau kaip 80 proc. mažiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių yra AKR regionuose, todėl ES ir AKR partnerystė itin svarbi;

D.  kadangi nuo to laiko, kai buvo pasirašytas Europos Sąjungos ir Kotonu susitarimas, įvyko politinių ir ekonominių AKR valstybių grupės pokyčių;

E.  kadangi AKR ir ES santykiai ateityje turėtų būti kuriami iš naujo apmąstant galimas ES ir AKR bendradarbiavimo galimybes ir kliūtis;

F.  kadangi AKR ir ES valstybių narių skaitinis svoris nepakankamai išnaudotas siekiant vykdyti bendrą veiklą pasaulio forumuose;

G.  kadangi AKR ir ES partnerystė suvaidino svarbų vaidmenį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT);

H.  kadangi, kita vertus, skurdo mažinimo ir AKR šalių integracijos į pasaulio ekonomiką tikslų siekimo rezultatai šiuo metu nepakankami, turint mintyje, kad pusė AKR valstybių narių vis dar laikomos mažiausiai išsivysčiusiomis pasaulio šalimis ir kad visų AKR valstybių narių kartu prekyba sudaro mažiau nei 5 proc. pasaulio prekybos ir maždaug 2 proc. pasaulio BVP;

I.  kadangi antrajame Kotonu susitarimo skyriuje aptariami prekybos santykiai ir kadangi Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) padeda gilinti šiuos santykius;

J.  kadangi Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) Kotonu susitarimo 36 straipsnyje apibrėžti kaip vystomojo bendradarbiavimo priemonės, kuriomis siekiama greitesnės sklandžios ir palaipsnės AKR valstybių integracijos į pasaulio ekonomiką, visų pirma visapusiškai naudojant regioninę integraciją ir pietų šalių tarpusavio prekybą; kadangi EPS įtraukimas į Kotonu susitarimą propaguoja politikos suderinamumą vystymosi labui;

K.  kadangi Kotonu susitarime atsižvelgiama į augančią AKR šalių regioninės integracijos ir į AKR ir ES bendradarbiavimo svarbą, taip pat į susitarimo vaidmenį puoselėjant taiką ir saugumą, skatinant augimą ir sprendžiant tarpvalstybines problemas;

L.  kadangi Kotonu susitarime aptariamos naujos pasaulinės problemos, susijusios su klimato kaita, migracija, taika ir saugumu (pvz., kova su terorizmu, ekstremizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu), bet jį taikant pasiekta nedaug konkrečių šių sričių rezultatų;

M.  kadangi jungtinių AKR ir ES institucijų, ypač Jungtinės ministrų tarybos, posėdžiai nedavė daug konkrečių rezultatų, o juose dalyvauja neaukšto lygio pareigūnai ir tie patys neaktyviai;

N.  kadangi ES finansuoja maždaug 50 proc. AKR sekretoriato išlaidų; kadangi kai kurios AKR valstybės narės nemoka viso nario įnašo;

O.  kadangi politinis dialogas dėl esminių elementų, kaip numatyta Kotonu susitarimo 8 ir 96 straipsniuose, yra konkreti teisinė priemonė, skirta bendroms AKR ir ES partnerystės vertybėms ginti ir demokratijai ir žmogaus teisėms, kurios turi esminio poveikio tvariam vystymuisi, propaguoti;

P.  kadangi yra akivaizdus poreikis užtikrinti, kad naujame susitarime būtų išsaugotos žmogaus teisių sąlygos ir sustiprintas politinis dialogas;

Q.  kadangi, nors ir pripažinta, jog jie yra svarbūs, nacionalinių parlamentų, vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas politiniame dialoge iki šiol buvo gana ribotas; kadangi pačios AKR valstybių grupės vaidmuo iki šiol apsiribojo tik tais atvejais, kai pasinaudojama 96 straipsniu; kadangi politinis dialogas, ypač 96 straipsnis, dažniausiai buvo naudojami vėlesniame politinių krizių etape, o ne prevenciškai;

R.  kadangi, nepaisant to, jog atlikus 2011 m. Kotonu susitarimo peržiūrą aiškiai pripažinta, kad nacionalinių parlamentų, vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus vaidmuo Kotonu susitarime yra svarbus, jų dalyvavimas svarstant AKR ir ES politiką ir veiklą yra ribotas;

S.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijos susiduria su vis labiau suvaržančiais teisės aktais ir kitomis jų veiklą ir jos erdvę ribojančiomis kliūtimis;

T.  kadangi AKR regionui priklauso kai kurios su ES asocijuotos užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT), dėl kurių ypatingų ryšių su ES skatinama atsisakyti tradicinio paramos vystymuisi požiūrio, kad būtų galima geriau atsižvelgti į jų narystę Europos šeimoje; kadangi, nors UŠT turi specialų statusą, jos ir toliau gauna finansavimą iš 11-ojo Europos plėtros fondo (EPF), kaip AKR šalys;

U.  kadangi EPF finansuojamas tiesioginiais ES valstybių narių įnašais ir jam netaikomos įprastinės ES biudžeto taisyklės; kadangi Parlamentas neturi jokių kitų įgaliojimų EPF biudžeto atžvilgiu, išskyrus įgaliojimą patvirtinti jau išmokėtas lėšas, jis taip pat neturi oficialių teisių prižiūrėti EPF programavimą;

V.  kadangi 11-ame EPF maždaug 900 mln. EUR atidėta Afrikos taikos priemonei ir maždaug 1,4 mln. EUR iš EPF rezervo bus naudojama ES pagalbos Afrikai patikos fondui finansuoti;

W.  kadangi AKR šalių vidaus ištekliai kartu su diasporos bendruomenių perlaidomis galėtų būti pagrindinis šaltinis vystymuisi finansuoti;

X.  kadangi EPF įtraukimas į Sąjungos biudžetą sudarytų galimybes vykdyti demokratinę priežiūrą, padidintų vystymuisi skirtų ES lėšų naudojimo matomumą ir skaidrumą; kadangi, kita vertus, dėl daugiamečio EPF programavimo pobūdžio yra galimybė prognozuoti išteklius, o įtraukus fondą į biudžetą gali sumažėti AKR šalių vystymuisi skiriamos lėšos, nes jos būtų skiriamos kitiems išorės politikos prioritetams, ir tai būtų galima vertinti kaip privilegijuotos ES ir AKR partnerystės silpninimą; kadangi EPF įtraukimas į biudžetą taip pat galėtų trukdyti finansuoti Afrikos taikos priemonę ir kitas svarbias iniciatyvas, kaip antai Pagalbos Afrikai patikos fondą, nebent būtų sukurta speciali priemonė, skirta su vystomuoju bendradarbiavimu susijusioms saugumo išlaidoms finansuoti;

1.  tvirtina, kad AKR ir ES bendradarbiavimas yra vertingas ir unikalus pasiekimas ir pastaruosius 40 metų stiprino AKR ir ES gyventojų ir valstybių ir jų parlamentų ryšius; pabrėžia, jog, atsižvelgiant į tai, kad AKR valstybės įrodė savo pasiryžimą imtis bendrų veiksmų kaip grupė, siekiant gerinti bendradarbiavimo veiksmingumą ir pritaikyti jį prie naujų iššūkių, reikia sukurti naują struktūrą, kurioje būtų išlaikytos tos AKR ir ES acquis dalys, kurios yra visuotinio pobūdžio, pavyzdžiui, įsipareigojimas laikytis žmogaus teisių, siekti lyčių lygybės, žmogaus socialinės raidos, gero valdymo ir demokratijos, teisinės valstybės tikslo, ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais bendroje struktūroje, o pagrindinis darbas turi būti atliekamas vadovaujantis subsidiarumo principu, t. y. jis turi vykti taikant regioninius susitarimus, pritaikytus konkretaus regiono poreikiams ir esamiems bendriems ES ir atitinkamų regionų interesams;

2.  pabrėžia, kad bendroji struktūra ir regioniniai susitarimai turėtų būti teisiškai privalomo pobūdžio; pabrėžia, jog, siekiant didinti jų efektyvumą, mažinti dubliavimą ir išvengti iš dalies sutampančių politikos programų, regioninius susitarimus su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėmis derėtų parengti taip, kad būtų atsižvelgta į esamas regionines ir subregionines organizacijas, pvz., Afrikos Sąjungą, regionines ekonomines bendrijas, regionines strategijas ar regioninius susitarimus, pvz., ekonominės partnerystės susitarimus (EPS), ir derėtų sudaryti galimybę įtraukti daugiau šalių, pvz., Šiaurės Afrikos šalis, arba sukurti konkrečius interesus ar poreikius, pvz., pagal išsivystymo lygį (MIŠ atveju) arba geografinius ypatumus (mažų besivystančių salų valstybių atveju), atitinkančias grupes;

Tikslai, principai ir bendradarbiavimo sąlygos

3.  ragina naujame susitarime ypatingą dėmesį skirti Darbotvarkei iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslams (DVT), taip pat sukurti tvirtus stebėsenos mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad susitarimo įgyvendinimas padėtų ir skatintų siekti DVT;

4.  ragina sukurti AKR ir ES tarpusavio stebėsenos, atskaitomybės ir peržiūros mechanizmą, skirtą nuolat kontroliuoti DVT įgyvendinimą valstybėse narėse, įtraukiant AKR ir ES atstovus ne tik iš centrinių vyriausybinių institucijų, bet ir iš parlamentų, regioninių ir vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir mokslo bendruomenės, rengiant metines išvadas ir rekomendacijas dėl nacionalinės, regioninės ir visuotinės peržiūros procesų ir tolesnių veiksmų;

5.  be to, pabrėžia, kad programuojant, tvirtinant ir įgyvendinant naujame susitarime numatytą konkretiems sektoriams skirtą viešąją politiką reikia visapusiškai atsižvelgti į žiniomis pagrįstą politiką;

6.  ragina svarbiausiais AKR ir ES bendradarbiavimo tikslais laikyti kovą su skurdu ir nelygybe ir galiausiai visišką jų panaikinimą ir tvaraus vystymosi skatinimą; vis dėlto primygtinai tvirtina, kad naujas susitarimas visų pirma turi būti politinis projektas, paremtas atsakomybės principu, aiškiai atsisakant „paramos teikėjo – paramos gavėjo“ požiūrio; mano, kad bendradarbiavimas turėtų vykti bendrų interesų srityse, kai galima tikėtis bendros naudos – ne tik ekonominės, bet ir taikos ir saugumo, žmogaus teisių ir teisinės valstybės, gero valdymo ir demokratijos, migracijos, aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir kitose srityse, susijusiose tiek su AKR, tiek su ES gyventojų gerove;

7.  pakartoja savo nuomonę, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra esminis aspektas įgyvendinant naują darnaus vystymosi darbotvarkę; mano, kad Kotonu susitarimo išsamumas skatina politikos suderinamumą vystymosi labui, todėl jį reikėtų užtikrinti ir naujame susitarime; nurodo, kad rengiant naują susitarimą reikia išlaikyti konkrečias nuostatas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui ir stiprinti dialogą su tuo susijusiais klausimais; primena savo pasiūlymą Jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje paskirti nuolatinius pranešėjus politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais;

8.  mano, kad vykdant Darbotvarkę iki 2030 m. itin svarbu laikytis pagalbos veiksmingumo principų, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu, ir mano, kad į naują susitarimą turėtų būti įtraukta nuoroda į šiuos principus;

9.  ragina užtikrinti, kad esminiai Kotonu susitarimo elementai, susiję su žmogaus teisėmis, demokratijos principais ir teisine valstybe, ir toliau būtų vertybinis naujo susitarimo pagrindas; ragina gerą valdymą įtraukti papildomai kaip esminį elementą, atsižvelgiant į naują DVT Nr. 16, apimantį taiką ir teisingumą, taip pat veiksmingas institucijas; dar kartą tvirtina, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti Kotonu susitarimo 9 straipsnį;

10.  pabrėžia, kad politinis dialogas yra esminė Kotonu susitarimo dalis ir kad jo 8 ir 96 straipsniai yra konkrečios teisinės priemonės, kuriomis užtikrinami esminiai AKR ir ES santykių elementai, nors praeityje jie ne visada buvo veiksmingai naudojami; ragina užtikrinti, kad naujojo susitarimo bendroje sistemoje ir jo regioniniu lygmeniu politinis dialogas išliktų pagrindinis teisinis ramstis; ragina politinį dialogą naudoti veiksmingiau, sistemingiau ir iniciatyviau, siekiant išvengti politinių krizių;

11.  nurodo, kad Kotonu susitarimo 97 straipsnyje numatyta konsultavimosi procedūra ir atitinkamos priemonės, skirtos naudoti didelės korupcijos atveju, ir apgailestauja, kad iki šiol šiuo straipsniu pasiremta tik kartą; ragina naujame ES ir AKR šalių susitarime pagerinti šią procedūrą, kad ji visapusiškai veiktų;

12.  šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad politinis dialogas yra vertingas pagrindas siekiant pagerinti šalių partnerių gyventojų padėtį; apgailestauja, kad iki šiol nepakankamai ir nelabai veiksmingai naudotasi šia priemone; todėl ragina geriau stebėti žmogaus teisių padėtį ir kitus esminius ir pagrindinius susitarimo elementus, pabrėžia, kad stebėsena turi būti įtrauki ir dalyvaujamoji, ir ragina reguliariai atlikti dvimečius arba daugiamečius vertinimus ir teikti bendras ataskaitas dėl to, kaip visos AKR ir ES valstybės narės laikosi šių elementų, siekiant įvardyti, sugėdyti arba pagirti atitinkamas valstybes; ragina šių ataskaitų rezultatus pristatyti bendro pobūdžio AKR ir ES susitikimuose ir naudoti kaip politinio dialogo pagrindą, ir remtis jomis atliekant nacionalines, regionines ir visuotines DVT įgyvendinimo peržiūras;

13.  ragina AKR ir ES šalių nacionalinius parlamentus ir regionų bei vietos valdžios institucijas aktyviau dalyvauti visuose AKR ir ES politikos ir veiklos etapuose –nuo ateities planavimo ir programavimo iki įgyvendinimo, vertinimo ir stebėsenos, visų pirma atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

14.  ragina visas naujo susitarimo šalis vietos ir regiono vyriausybėms suteikti didesnę autonomiją ir stiprinti jų pajėgumus, kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas ir svariai prisidėti prie AKR šalių vystymosi;

15.  ragina į politinį dialogą, programavimą ir įgyvendinimą aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę, ypač vietos grupes, tiesiogiai veikiamas politikos, taip pat remti jos gebėjimų stiprinimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia pilietinės visuomenės dalyvavimo galimybių mažėjimo kai kuriose šalyse pavojų ir poreikį taip pat įtraukti tokias grupes, kurios negali organizuotai ginti savo interesų arba, nepaisant teisėtų demokratinių interesų, nėra pripažįstamos savo vyriausybės, pvz., mažumas, jaunus asmenis ir moteris;

16.  yra įsitikinęs, kad privatusis sektorius gali atlikti labai svarbų vaidmenį vystymosi procese ir gali prisidėti prie vystymosi finansavimo, jei investuojama gerbiant žmones ir tradicines nuosavybės arba naudojimo teises bei aplinką ir laikantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų; todėl ragina remti privačias investicijas globojant Europos investicijų bankui (EIB), jeigu jos atitinka tarptautinę žmogaus teisių teisę ir socialinės ir aplinkos apsaugos taisykles; pabrėžia, kad pagal naująją partnerystę prioritetas turėtų būti teikiamas smulkiems gamintojams ir ūkininkams ir užtikrinama palanki aplinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms; be to, ragina formuojant politiką, taip pat jos programavimo ir įgyvendinimo etapais išklausyti vietos ir nacionalinį privatų sektorių;

Būsimos AKR ir ES institucijos

17.  ragina į AKR ir ES ministrų tarybos posėdžius įtraukti aktualius ir neatidėliotinus politinius debatus, įskaitant debatus opiais klausimais, siekiant dėl jų priimti bendras išvadas; ragina atitinkamas AKR ir ES valstybių narių ministerijas pagerinti savo dalyvavimą ministrų lygiu, siekiant suteikti posėdžiams būtiną politinį teisėtumą ir atkreipti reikiamą dėmesį į partnerystės principą;

18.  ragina į naująjį susitarimą įtraukti tvirtą parlamentinį aspektą, remiantis Jungtine parlamentine asamblėja (JPA) ir taip sudarant sąlygas vykdyti atvirą demokratinį ir visapusišką parlamentinį dialogą, be kita ko, sudėtingais ir opiais klausimais, skatinant vykdyti bendrus (regioninius) politinius projektus, į juos įtraukiant daugelį suinteresuotųjų subjektų ir taip suteikiant jiems demokratinį pagrindą, vykdant vykdomosios valdžios darbo ir vystomojo bendradarbiavimo kontrolę, skatinant demokratiją ir žmogaus teises, ir taip svariai vienodomis sąlygomis prisidedant prie naujos bendradarbiavimo partnerystės; pabrėžia, kad svarbu, jog JPA jau ankstyvaisiais etapais dalyvautų visose svarbiose diskusijose dėl AKR ir ES partnerystės po 2020 m.;

19.  yra tvirtai įsitikinęs, kad JPA turėtų užtikrinti, kad jos diskusijose būtų tinkamai demokratiškai ir proporcingai atstovaujama visoms politinėms jėgoms ir kad visos politinės jėgos tinkamai tose diskusijose dalyvautų; taigi ragina nacionalines delegacijas į JPA į savo sudėtį įtraukti parlamentinius įvairių nacionalinių politinių partijų atstovus ir užtikrinti opozicijos atstovų dalyvavimą;

20.  ragina suderinti JPA su nauja regionine struktūra, daugiausia pastangų regioniniuose forumuose skiriant regioninės svarbos klausimams, aktyviai dalyvaujant nacionaliniams ir regiono parlamentams, taip pat sykiu rengiant reguliarius, bet retesnius bendrus AKR ir ES posėdžius; ragina į JPA sesijas įtraukti teminius susitikimus su pilietine visuomene, vietos valdžios institucijomis ir privačiu sektoriumi, kad būtų toliau vystomos ir plečiamos diskusijos JPA darbotvarkės klausimais;

21.  ragina JPA biurą parengti strategiškesnę Asamblėjos darbo programos orientaciją; ragina būsimas JPA komiteto ataskaitas aiškiai susieiti su 17 DVT, kad būtų galima nuolat kiekvieną tikslą stebėti; ragina bendrame AKR ir ES forume suderinti bendras rezoliucijas skubiais tarptautiniais klausimais, vėlavimo svarstant su DVT susijusias temas ir žmogaus teisių pažeidimų klausimus, taip pat regioniniuose ar kituose atitinkamuose susitikimuose derinti rezoliucijas einamaisiais ir skubiais, taip pat regionui ar konkrečiai grupei ypač svarbiais klausimais ir temomis; atsižvelgiant į tai, primena pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei apie politinę Tarybos dalyvavimo ministrų lygiu JPA sesijose svarbą; ragina AKR ir ES JPA pirmininkus kviesti į bendrus Tarybos susitikimus siekiant užtikrinti veiksmingą ir abipusį keitimąsi informacija ir pagerinti institucijų bendradarbiavimą;

22.  ragina toliau dėti pastangas siekiant pagerinti JPA vykdomą vystymosi programavimo kontrolę, atsižvelgiant į vystymosi veiksmingumo principus ir tolesnius tokios kontrolės veiksmus; ragina Komisiją ir vyriausybes skatinti nacionalinių parlamentų, vietos ir regiono valdžios institucijų, pilietinės visuomenės subjektų, privačiojo sektoriaus ir diasporos bendruomenių dalyvavimą visais skirtingais vystymosi programavimo kontrolės etapais, taip pat laiku ir skaidriai teikti visą turimą informaciją nacionaliniams parlamentams, siekiant padėti jiems vykdyti demokratinę kontrolę;

23.  mano, kad reikėtų stengtis į AKR ir ES partnerystę labiau įtraukti kitus pasaulinio lygmens partnerius (pvz., Afrikos Sąjungą arba Jungtines Tautas) ir, jei įmanoma, kitas tarptautines pajėgas ir dirbti geriau koordinuojant ir daugiau bendradarbiaujant, nedubliuojant darbo ar misijų, siekiant spręsti su karais, vidaus konfliktais, nesaugumu, nestabilumu ir permainomis susijusias problemas;

Būsimas finansavimas

24.  yra įsitikinęs, kad tai, jog vienu metu baigia galioti Kotonu susitarimas ir Sąjungos daugiametė finansinė programa (DFP), suteikia galimybę pagaliau nuspręsti dėl Europos plėtros fondo (EPF) įtraukimo į Sąjungos biudžetą, siekiant padidinti ES skiriamo vystymosi finansavimo veiksmingumą ir efektyvumą, skaidrumą, demokratinę kontrolę, atskaitomybę, matomumą ir darną; vis dėlto pabrėžia, kad toks įtraukimas į biudžetą galėtų būti atliekamas su sąlyga, kad bus: i) užtikrintas tikslinis vystymosi fondų lėšų panaudojimas, siekiant išlaikyti besivystančių šalių finansavimo lygį, ir ii) rastas ilgalaikis ir atskiras su vystomuoju bendradarbiavimu susijusių ir jį atitinkančių saugumo išlaidų ES finansavimo problemos sprendimas; pabrėžia, kad EPF, net jį įtraukus į biudžetą, turėtų būti taikomi su ES vystomuoju bendradarbiavimu suderinti rodikliai; ragina abi šalis modernizuoti finansavimo priemones ir, kai įmanoma, skatinti teikti paramą bendram ir sektorių biudžetui;

25.  nurodo, kad Sąjungos biudžete jau numatytos konkretiems partneriams skirtos priemonės ir kad EPF įtraukimas į biudžetą gali būti suplanuotas taip, kad atspindėtų ir skatintų išskirtinius AKR ir ES santykius siekiant remti darnų vystymąsi; ragina Komisiją, prieš pateikiant reikiamus pasiūlymus dėl kitos DFP, pateikti veiksmų gaires, kuriose būtų atsižvelgiama į minėtus klausimus;

26.  primena, kad AKR ir ES santykiai ateityje turi būti politinio pobūdžio, pavyzdžiui, turi būti siekiama įvairiuose tarptautiniuose forumuose įgyvendinti bendrus politinius projektus, ir ne vien remtis modeliu „paramos teikėjas – paramos gavėjas“; todėl pabrėžia, kad ES paramos vystymuisi principai turėtų būti vienodai taikomi visoms besivystančioms šalims, o toliau pažengusioms AKR valstybėms ES parama vystymuisi nebeturi būti teikiama tomis pačiomis sąlygomis kaip ir ne AKR valstybėms; mano, kad didesnis savarankiškas AKR šalių veiklos finansavimas atitiktų AKR šalių užmojus būti savarankiškomis veikėjomis, ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu į naują susitarimą įtraukti patobulintas priemones, kuriomis būtų stiprinamas AKR šalių pajėgumas finansuoti svarbiausius ekonomikos sektorius; ragina šalis dėti dvigubai daugiau pastangų siekiant stiprinti pajėgumus AKR šalyse, sutelkti ir gerai panaudoti vidaus išteklius, visų pirma, sustiprinant mokesčių sistemas, užtikrinant patikimą gamtos išteklių valdymą ir skatinant industrializaciją, taip pat perdirbant žaliavas vietos, regiono ir pasaulio rinkoms;

27.  pabrėžia, kad 11-asis EPF yra pagrindinis Afrikos taikos priemonės finansavimo šaltinis, nepaisant to, kad tuo metu, kai 2003 m. priemonė buvo įsteigta, ji buvo numatyta kaip laikinas sprendimas; ragina sukurti specialią priemonę, skirtą su vystomuoju bendradarbiavimu susijusioms saugumo išlaidoms finansuoti;

28.  atkreipia dėmesį į 2016 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę; pažymi, kad iš ES biudžeto ir EPF skirtą įnašą į 8 mlrd. paketą išimtinai sudaro jau suplanuota pagalba; ragina nestatyti į pavojų vystomosios pagalbos gavėjų ir su migracija susijusias iniciatyvas finansuoti naudojant naujai skirtus asignavimus;

29.  ragina įsteigti specialią priemonę, skirtą visoms UŠT, atsižvelgiant į ypatingą jų statusą ir jų priklausomybę Europos šeimai; ragina AKR šalis ir UŠT glaudžiau bendradarbiauti, siekiant atitinkamuose savo regionuose skatinti įtraukų ir tvarų vystymąsi ir glaudžiau integruoti UŠT į jų regioninę aplinką;

Prekybos aspektas: ekonominės partnerystės susitarimai (EPS)

30.  primena, kad EPS yra regioninio bendradarbiavimo pagrindas ir kad jie turi būti vystymosi ir regioninės integracijos priemonės; taigi pabrėžia, kad visuose EPS svarbu nustatyti teisiškai privalomas tvarumo nuostatas (dėl žmogaus teisių ir socialinės bei aplinkos apsaugos standartų), ir pabrėžia, kad svarbu sukurti veiksmingas stebėsenos sistemas, kurios apimtų įvairius pilietinės visuomenės atstovus, siekiant nustatyti bet kokį galimą neigiamą prekybos liberalizavimo poveikį ir jo išvengti;

31.  ragina, kad susitarimas, sudaromas baigus galioti Kotonu susitarimui, būtų sudarytas kaip bendrasis politinis susitarimas, pagal kurį nustatomi privalomi minimalūs reikalavimai, taikytini EPS, siekiant užtikrinti galiojančiame Kotonu susitarime esančių EPS sąsajų su tvarumo nuostatomis dėl gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant pažeidžiamiausių žmonių teises, ir socialinės ir aplinkos apsaugos standartų laikymosi tęstinumą, nes taip būtų sukurtas tinkamas pagrindas tvariam vystymuisi ir politikos darnai; ragina vykdyti jungtinę parlamentinę EPS poveikio kontrolę ir stebėsenos procesą ir užtikrinti struktūrinius pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmus;

o
o   o

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos Tarybai, Komisijai, AKR ministrų tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES ir AKR jungtinės parlamentinės asamblėjos biurui.

(1) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/03_01/pdf/mn3012634_en.pdf
(2) http://www.epg.acp.int/fileadmin/user_upload/Georgetown_1992.pdf
(3) OL C 310, 2016 8 25, p. 19.
(4) OL C 65, 2016 2 19, p. 257.
(5) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 120.
(6) OL C 103 E, 2004 4 29, p. 833.
(7) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/2015_acp2/pdf/101905en.pdf
(8) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/2015_acp2/pdf/1081264en.pdf
(9) http://www.africa-eu-partnership.org/sites/default/files/documents/eas2007_joint_strategy_en.pdf
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0336.
(11) http://www.acp.int/content/acp-eu-stand-together-post-2015-development-agenda
(12) http://www.epg.acp.int/fileadmin/user_upload/Sipopo_Declaration.pdf
(13) Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/69/313.
(14) Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/70/1.

Teisinis pranešimas