Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2016 m. spalio 5 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Peru prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
 Kazachstano prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
 Korėjos prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
 Pasauliniai tikslai ir ES įsipareigojimai dėl mitybos ir aprūpinimo maistu saugumo pasaulyje
 Europos prokuratūra ir Eurojustas
 Europos reindustrializacijos politikos poreikis atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus

Peru prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
PDF 241kWORD 41 41k
2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Austrijos Respublika ir Rumunija įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Peru prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2016)0367 – C8-0234/2016 – 2016/0168(NLE))
P8_TA(2016)0372A8-0267/2016

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2016)0367),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir į 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0234/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo nuomonę(1) dėl išimtinės Europos Sąjungos išorės kompetencijos padaryti pareiškimą dėl pritarimo prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0267/2016),

1.  pritaria tam, kad Austrijos Respublika ir Rumunija įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Peru prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių bei Peru vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui.

(1) 2014 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonė, 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.


Kazachstano prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
PDF 242kWORD 41 41k
2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo tam tikros valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Kazachstano prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2016)0368 – C8-0232/2016 – 2016/0169(NLE))
P8_TA(2016)0373A8-0268/2016

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2016)0368),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir į 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0232/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo nuomonę(1) dėl išimtinės Europos Sąjungos išorės kompetencijos padaryti pareiškimą dėl pritarimo prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0268/2016),

1.  pritaria tam, kad tam tikros valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Kazachstano prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių bei Kazachstano vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui.

(1) 2014 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonė, 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.


Korėjos prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
PDF 241kWORD 41 41k
2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo tam tikros valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Korėjos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2016)0372 – C8-0233/2016 – 2016/0173(NLE))
P8_TA(2016)0374A8-0266/2016

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2016)0372),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir į 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0233/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo nuomonę(1) dėl išimtinės Europos Sąjungos išorės kompetencijos padaryti pareiškimą dėl pritarimo prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0266/2016),

1.  pritaria tam, kad tam tikros valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Korėjos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių bei Korėjos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui.

(1) 2014 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonė, 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.


Pasauliniai tikslai ir ES įsipareigojimai dėl mitybos ir aprūpinimo maistu saugumo pasaulyje
PDF 293kWORD 52 52k
2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnių veiksmų siekiant pasaulinių tikslų ir dėl ES įsipareigojimų dėl mitybos ir aprūpinimo maistu pasaulyje (2016/2705(RSP))
P8_TA(2016)0375B8-1042/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 25 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad teisė į maistą yra teisės į pakankamą gyvenimo lygį dalis,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, ypač į jo 11 straipsnį, kuriame pripažįstama teisė į „pakankamą [...] gyvenimo lygį, įskaitant teisę turėti pakankamai maisto“ ir „pagrindinę [...] teisę būti apsaugotam nuo bado“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. priimtą Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą, pagal kurį teisė į maistą turi būti užtikrinama tarptautiniu lygmeniu,

–  atsižvelgdamas į Romos deklaraciją dėl pasaulio apsirūpinimo maistu, priimtą 1996 m. pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime maisto klausimais, kurį Romoje surengė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO),

–  atsižvelgdamas į FAO 2004 m. patvirtintas Teisės į maistą gaires, kuriose valstybėms siūlomos rekomendacijos, kaip įgyvendinti savo įsipareigojimus, susijusius su teise į maistą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. paskelbtą FAO tyrimą „Pasauliniai maisto nuostoliai ir švaistymas“, kuriame pateikiama tiksli informacija apie kasmet iššvaistomą ir prarandamą maistą,

–  atsižvelgdamas į Antrąją tarptautinę mitybos konferenciją, kuri įvyko Romoje 2014 m. lapkričio 19–21 d., ir jos baigiamuosius dokumentus, būtent Romos deklaraciją dėl mitybos ir Aprūpinimo maistu ir mitybos užsitęsus krizėms veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Didžiojo aštuoneto (G 8) Akvilos aprūpinimo maistu iniciatyvą,

–  atsižvelgdamas į mitybos gerinimo (angl. Scaling-Up Nutrition, SUN) judėjimą, kuris siekia panaudoti tarptautinių suinteresuotų subjektų pajėgumus ir norą remti nacionalinės vyriausybės įgyvendinamas iniciatyvas ir prioritetus siekiant spręsti neprievalgio problemą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliuciją Nr. 65.6 dėl išsamaus motinų, kūdikių ir mažų vaikų mitybos įgyvendinimo plano,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus JT konferencijoje darnaus vystymosi klausimais „Rio+20“ paskelbtą iniciatyvą „Badui – ne!“, pagal kurią vyriausybės, pilietinė visuomenė, tikinčiųjų bendruomenės, privatusis sektorius ir tyrimų institucijos raginamos susivienyti ir panaikinti badą bei sunkiausias netinkamos mitybos formas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 1 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/259 „Jungtinių Tautų veiksmų mitybos srityje dešimtmetis (2016–2025)“, kuria norima paskatinti intensyvesnius veiksmus siekiant panaikinti badą ir netinkamą mitybą visame pasaulyje ir užtikrinti visiems žmonėms, nepaisant to, kas jie yra ir kur gyvena, visuotinę prieigą prie sveikesnės ir tvaresnės mitybos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į darnaus vystymosi tikslus (DVT), jų tarpusavio priklausomybę ir integruotą pobūdį, ypač į DVT Nr. 1 (panaikinti visų formų skurdą visame pasaulyje), DVT Nr. 2 (panaikinti badą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir geresnę mitybą ir skatinti tvarų žemės ūkį) ir DVT Nr. 12 (užtikrinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarimą(1), ypač į jo 32 dalį, kurioje nurodoma, kad reikia pripažinti labai svarbų privačiojo sektoriaus vaidmenį diegiant inovacijas, kuriant gerovę, pajamas ir darbo vietas, sutelkiant šalių vidaus išteklius ir atitinkamai prisidedant prie skurdo mažinimo (DVT Nr. 1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį, kuriame nurodama, kad ES išorės veiksmais turi būti remiami darnaus vystymosi tikslai, žmogaus teisės ir lyčių lygybė,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, kuriame patvirtinama, kad Sąjunga turi atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 13 d. Europos Sąjungos ratifikuotą Pagalbos maisto srityje konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinį susitarimą dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui, patvirtintą per 2013 m. birželio 8 d. aukščiausiojo lygio susitikimą dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui Londone,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“ (COM(2012)0586),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. Komisijos komunikatą „Išorinės pagalbos priemonės motinų ir vaikų mitybai gerinti. ES politikos programa“ (COM(2013)0141) ir 2013 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo vykdant išorės pagalbą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos priimtą veiksmų planą dėl mitybos, kuriuo siekiama iki 2025 m. 7 milijonais sumažinti jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų, kuriems nustatytas sutrikęs vystymasis, skaičių (SWD(2014)0234),

–  atsižvelgdamas į pirmąją Komisijos veiksmų plano dėl mitybos pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 2 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo politikos įsipareigojimų vykdymas. Pirmoji dvimetė ataskaita“ (COM(2014)0712),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. paskelbtą bendrą ES, FAO ir Pasaulio maisto programos (PMP) visuotinį vertinimą „Visuotinė aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo padėties maisto krizės centruose analizė“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 11 d. Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu,

–  atsižvelgdamas į Aprūpinimo maistu ir mitybos užsitęsus krizėms veiksmų programą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl Naujojo aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo aljanso(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl vaikų neprievalgio ir netinkamos mitybos besivystančiose šalyse(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją „2015 m. pasaulinė paroda Milane: „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 15 d. Milano miestų maisto politikos paktą(7), kurį parengė Milano miesto taryba ir pasirašė 113 pasaulio miestų, kuris buvo pateiktas JT Generaliniam Sekretoriui Ban Ki-moonui ir kuriame parodoma, koks svarbus vaidmuo tenka miestams formuojant politiką maisto klausimu,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl tolimesnių veiksmų siekiant pasaulinių tikslų ir ES įsipareigojimų pasaulio apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumo srityje (O-000099/2016 – B8-0717/2016),

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal DVT Nr. 2 ir su juo susijusius uždavinius siekiama iki 2030 m. panaikinti badą ir netinkamą mitybą, visų pirma užtikrinant galimybes ir padidinant smulkiųjų ūkininkų produktyvumą, sukuriant tvarias ir klimato kaitai atsparias žemės ūkio ir maisto sistemas, kurias taikant bus galima pamaitinti iki 2030 m. numatomą 8,5 mlrd. pasaulio gyventojų populiaciją ir kartu apsaugoti biologinę įvairovę, aplinką ir smulkiųjų ūkininkų interesus bei gerovę;

B.  kadangi smulkieji ūkininkai, vykdydami investicijas ir gamybą, yra didžiausias privačiojo sektoriaus subjektas žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir mitybos srityje;

C.  kadangi žmogaus teisė į maistą gali būti visapusiškai įgyvendinta tik drastiškai sumažinus skurdą ir nelygybę, užtikrinus lygybę ir padidinus atsparumą sukrėtimams, ypač sukūrus teisėmis pagrįstus socialinės apsaugos tinklus ir užtikrinus visapusišką pažeidžiamų grupių dalyvavimą ir saugią galimybę smulkiems ūkininkams ir kaimo bendruomenėms naudotis žeme ir ją valdyti, taip pat valdyti išteklius ir kitas gamybos priemones;

D.  kadangi dėl pramoninės žemės ūkio gamybos padidėjo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, paplito monokultūros ir taip buvo praprasta daug žemės ūkio biologinės įvairovės, dėl to pagreitėjo dirvožemio erozija, o šeimos ūkius ir mažas valdas valdantys ūkininkai įrodė savo gebėjimą tiekti įvairius produktus ir tvariai didinti maisto gamybą taikant agroekologinę praktiką;

E.  kadangi, nors padaryta pažanga mažinant netinkamą mitybą, tačiau ji vis dar per lėta ir nevienoda ir kadangi šiuo metu pasaulyje 795 mln. žmonių negauna pakankamai maisto, kad galėtų gyventi deramą ir aktyvų gyvenimą; kadangi vieno iš trijų žmonių mityba yra viena ar kita forma netinkama;

F.  kadangi 2012 m. Pasaulio sveikatos asamblėja pritarė iki 2025 m. numatytiems pasiekti šešiems pasauliniams mitybos tikslams, t. y. 40 proc. sumažinti sutrikusio vystymosi vaikų iki penkerių metų amžiaus skaičių, 50 proc. sumažinti reprodukcinio amžiaus moterų anemiją, 30 proc. sumažinti mažo svorio vaikų gimstamumą, užkirsti kelią didėjančiam vaikų antsvorio lygiui, bent 50 proc. padidinti kūdikių maitinimą vien motinos pienu pirmaisiais 6 mėnesiais ir iki mažiau nei 5 proc. sumažinti vaikų išsekimo atvejus;

G.  kadangi maitinimas krūtimi yra pats natūraliausias ir geriausias naujagimių ir mažų vaikų maitinimo būdas, ypač besivystančiose šalyse, tačiau dėl praktikos neišmanymo ir kultūrinių kliūčių vis dar nepakankamai kūdikių maitinami krūtimi;

H.  kadangi 2013 m. aukščiausiojo lygio susitikime dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui ES įsipareigojo iki 2025 m. bent 7 mln. sumažinti sutrikusio vystymosi vaikų skaičių ir 2014–2020 m. laikotarpiu šiam tikslui pasiekti skirti 3,5 mlrd. eurų;

I.  kadangi nepakankama mityba per pirmąsias 1 000 kūdikio gyvenimo dienų turi nepaprastai didelių sveikatos, socialinių ir ekonominių pasekmių ir kadangi vienas iš šešių vaikų pasaulyje yra mažo svorio, 41 mln. jaunesnių negu penkerių metų amžiaus vaikų turi antsvorį arba yra nutukę ir netinkama mityba yra maždaug 45 proc. jaunesnių nei penkerių metų vaikų mirties priežastis, o tai reiškia, kad per metus bereikalingai prarandama maždaug 3 mln. jaunų gyvybių; kadangi nuolatinį neprievalgį visame pasaulyje patiria apie 161 mln. vaikų;

J.  kadangi moterys dažnai yra labiau pažeidžiamos maistinių medžiagų trūkumo požiūriu ir dėl to kyla rimtų pasekmių, be kita ko, kenkiama jų produktyvumui ir gebėjimui aprūpinti savo šeimą, taigi įtvirtinamas iš kartos į kartą perduodamas netinkamos mitybos ciklas;

K.  kadangi numatoma, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2030 m. pasieks 8,5 mlrd.;

L.  kadangi veiksmingos priemonės, kuriomis būtų kovojama su žemės grobimu besivystančiose šalyse, be kita ko, pasinaudojant konkrečiomis galimybėmis užtikrinti žemės išteklių naudojimo saugumą, yra nepaprastai svarbios siekiant pasaulinių tikslų ir siekiant laikytis ES įsipareigojimų dėl mitybos ir aprūpinimo maistu pasaulyje;

M.  kadangi neprievalgis ir prasta mityba yra didžiausi rizikos veiksniai, lemiantys daugybę pasaulio ligų;

N.  kadangi kova su netinkama mityba reiškia, kad reikia sukurti tvarią žemės ūkio politiką, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama pasėlių įvairinimui, siekiant teikti maistingą maistą ir įvairinti mitybą; kadangi šiuo tikslu sėklų kontrolė, nuosavybė ir prieinamumas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti smulkiųjų ūkininkų bei šeimos ūkių atsparumą aprūpinimo maistu požiūriu;

O.  kadangi teisės į maistą užtikrinimas priklauso, be kita ko, nuo galimybės naudotis žeme ir kitais gamybiniais ištekliais;

P.  kadangi prekybos ir investicijų susitarimai gali daryti neigiamą poveikį aprūpinimui maistu ir netinkamai mitybai, jei dėl dirbamos žemės nuomos ar pardavimo privatiems investuotojams vietos gyventojai netenka galimybės naudotis gamybiniais ištekliais, kurie yra būtini jų namų ūkiams, arba didelė dalis maisto būna eksportuojama ir parduodama tarptautinėse rinkose ir todėl eksportuojanti priimančioji šalis tampa labiau priklausoma nuo prekių kainų svyravimo tarptautinėse rinkose, taigi tampa pažeidžiamesnė;

Q.  kadangi dėl biokuro gamybos pasaulinėje maisto sistemoje atsirado naujas spaudimas – konkurencija dėl žemės ir vandens;

R.  kadangi netvari mėsos gamyba daro neigiamą poveikį aprūpinimui maistu; kadangi trečdalis pasaulio grūdų naudojami kaip pašaras, o ganyklų ir maisto kultūrų plėtra yra pagrindinė miškų naikinimo priežastis, ypač Pietų Amerikoje(8);

S.  kadangi 240 mln. žmonių 45-iose mažas pajamas gaunančiose ir (arba) nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse trūksta maisto ir vandens, o 80 mln. žmonių yra paveikti maisto krizės, įskaitant 2016 m. 41,7 mln. nukentėjusiųjų nuo smarkiausio per pastaruosius dešimtmečius El Ninjo;

T.  kadangi, UNICEF duomenimis, 2 000 vaikų iki penkerių metų amžiaus kasdien miršta nuo ligų, kuriomis susergama dėl vandens taršos, ir kadangi pusę pasaulio ligoninėse gulinčių žmonių sudaro sergantieji ligomis, kurias sukelia prasta geriamojo vandens kokybė;

U.  kadangi 2050 m. 70 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose ir kaip niekada bus būtina laikytis bendro pasaulinio ir vietinio požiūrio į mitybą;

V.  kadangi mitybos saugumas yra labai svarbi tvaraus ir integracinio augimo išankstinė sąlyga, nes ekonominiu požiūriu dėl netinkamos mitybos per metus gali būti prarasta 10 proc. BVP, ir kadangi, atsižvelgiant į FAO parengtą 2015 m. pasaulinę mitybos ataskaitą, už kiekvieną dolerį, išleidžiamą didinant intervencijas mitybos srityje, gaunama 16 dolerių grąža;

W.  kadangi sėklų privatizacija taikant nuostatas dėl intelektinės nuosavybės teisių ir GMO kelia grėsmę šalių apsirūpinimo maistu savarankiškumui;

1.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti iš tikrųjų koordinuotus ir paspartintus veiksmus tarp pasaulinių, nacionalinių, vietos, vyriausybinių, nevyriausybinių ir privačiųjų subjektų, įskaitant mokslinių ir pramonės tyrimų organizacijas, ir tarp paramos teikėjų, siekiant spręsti netinkamos mitybos problemą ir taip įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. bei pasiekti DVT Nr. 2 – panaikinti badą; ragina tarptautinę bendruomenę, ES ir besivystančias šalis neberengti mitybos strategijų, paremtų vien kalorijų kiekiu ir medicininių priemonių (pvz., mitybos tablečių) išrašymu, bet spręsti giliąsias bado ir nepakankamos mitybos problemas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad žemės ūkis, dietos ir sveikata yra susiję;

2.  pažymi, kad krūtimi maitinami besivystančių šalių vaikai 15 kartų rečiau miršta nuo plaučių uždegimo ir 11 kartų rečiau – nuo viduriavimo nei vaikai, kurie nemaitinami krūtimi;

3.  ragina Komisiją, Tarybą, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę, taip pat besivystančių šalių vyriausybes nedelsiant mobilizuoti ilgalaikes finansines investicijas, skirtas aprūpinimui maistu ir mitybos saugumui bei tvariam žemės ūkiui, ir padidinti aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą užtikrinant geresnį valdymą ir atskaitomybę bei sistemingą politiką maisto ir mitybos klausimu, kuri būtų grindžiama teisėmis ir kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama, viena vertus, į lyčių aspektą, tvarų žemės ūkį, gamtos išteklių naudojimą ir galimybę jais pasinaudoti, viešąsias vandens paslaugas, viešąją sanitariją ir higieną ir, kita vertus, įtraukių, teisėmis į išmokas pagrįstų socialinės apsaugos tinklų, ypač skirtų pažeidžiamiausioms ir labiausiai atskirtoms grupėms, kūrimą ir plėtimą;

4.  pabrėžia, kad reikia spręsti sistemines problemas, kurios lemia visų formų prastą mitybą; susirūpinęs pažymi, kad praeityje į eksportą orientuotas žemės ūkis buvo skatinamas šeimos ūkių, auginančių maisto kultūras vietos vartojimui, sąskaita; mano, kad reinvestavimas į vietos maisto produktų gamybą, ypač daug dėmesio skiriant smulkiesiems maisto gamintojams ir agroekologinei praktikai, yra pagrindinė sąlyga siekiant, kad mitybos strategijos būtų sėkmingai įgyvendinamos; mano, kad taip pat nepaprastai svarbu sukurti socialinės apsaugos schemas, pagal kurias būtų užtikrinta, kad visi asmenys visuomet turėtų prieigą prie maistingo maisto;

5.  susirūpinęs pažymi, kad trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto – maždaug 1,3 mlrd. tonų – yra iššvaistomas; pažymi, kad didžiausias kiekis yra išvaistomas Šiaurės Amerikoje ir Okeanijoje, kur išmetama beveik 300 kg vienam žmogui tenkančio maisto; pažymi, kad Europos Sąjungoje iš viso per metus iššvaistoma 88 mln. tonų maisto, kai pasaulyje 842 mln. žmonių – 12 proc. pasaulio gyventojų – badauja; pabrėžia, kad reikia pritaikyti visas maisto sistemas, kad maistas nebūtų prarandamas arba švaistomas;

6.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant savo veiklą skirti dėmesio politikos suderinamumui vystymosi labui ir atitinkamai atsižvelgti į savo prekybos, žemės ūkio, energetikos ir kitų politikos priemonių poveikį pasauliniam aprūpinimui maistu;

7.  labai apgailestauja dėl užsienio investuotojų vykdomo žemės grobimo, kuris kenkia smulkiesiems ūkininkams ir prisideda prie vietos, regiono ir nacionalinio maisto stygiaus bei skurdo;

8.  ragina tarptautinę bendruomenę ir ES veikti išvien su šalimis siekiant remti konkrečioms sąlygoms pritaikytų, įgyvendinamų ir plataus užmojo nacionalinių mitybos tikslų apibrėžimą ir įgyvendinimą, laikantis DVT, kad būtų mažinamas sutrikusio vystymosi ir netinkamos mitybos atvejų skaičius; primygtinai ragina Komisiją ir ES delegacijas propaguoti koordinuotas pačių šalių vykdomas mitybos ir aprūpinimo maistu strategijas ir metodus ir skatinti šių šalių partnerių stebėsenos bei atskaitomybės gerinimą;

9.  ragina ES ir tarptautinę bendruomenę pasaulio mastu propaguoti teisę maitinti krūtimi ir atkreipti dėmesį į maitinimo krūtimi svarbą vykdant informavimo kampanijas motinos ir vaiko sveikatos klausimais;

10.  ragina valstybes nares ir ES institucijas dėti visas pastangas siekiant didinti Europos visuomenės informuotumą apie vis dar nepanaikintą pasaulinę neprievalgio problemą, kuri ypač veikia vaikus ir moteris;

11.  pabrėžia, kad kovojant su neprievalgio problema pirmenybė turėtų būti teikiama vietos maisto produktų gamybai, ir pabrėžia paramos, teikiamos smulkiesiems ūkininkams ir ūkininkėms kaip maisto produktų gamintojams, svarbą; ragina ES, įgyvendinant savo pasaulinę mitybos strategiją, padėti besivystančioms šalims ir smulkiesiems ūkininkams kurti vietos rinkas, vietos vertės grandines ir maisto perdirbimo galimybes ir padėti jiems jomis pasinaudoti, tuo pačiu metu įgyvendinti prekybos politikos priemones, kuriomis būtų remiami minėti veiksmai;

12.  pažymi, kad esant tokiai padėčiai, kai įprastam žemės ūkiui būdingas monokultūrų auginimas, perėjimas nuo diversifikuoto kultūrų auginimo sistemų prie supaprastintų javais paremtų sistemų prisidėjo prie mikroelementų požiūriu nepakankamos mitybos daugelyje besivystančių šalių; ragina ES, laikantis JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijų, įsipareigoti siekti esminio perėjimo prie agroekologijos, kaip būdo šalims apsirūpinti maistu ir pagerinti maitinimąsi, tuo pat metu sprendžiant klimato ir skurdo problemas; be kita ko, ragina ES ir besivystančių šalių vyriausybes sukurti vietines mainų sėkla sistemas ir nustatyti sėklai taikomas taisykles, kurios atitiktų Tarptautinę sutartis dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiu, tokiais būdais skatinant genetinę kultūrų įvairovę, taip pat investuoti į įvairias maistingas ir kultūros vertybėms neprieštaraujančias sezonines vietos maistines kultūras;

13.  pabrėžia, kad dėl žemės grobimo, atsirandančio dėl didelio masto žemės pirkimo besivystančiose šalyse, kyla naujas pavojus aprūpinimui maistu ir mitybai; prašo Komisijos imtis konkrečių priemonių, skirtų kovoti su žemės grobimu, ir parengti veiksmų planą siekiant užkirsti kelią žemės grobimui ir užtikrinti veiksmingą FAO Išteklių valdymo gairių įgyvendinimą;

14.  primygtinai ragina ES, laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, pašalinti viešųjų subjektų teikiamas paskatas gaminti biokurą iš žemės ūkio kultūrų;

15.  pabrėžia, kad investicijų į mitybą apimtis iš esmės išlieka nepakankama, o tiesiogiai su mityba susijusios priemonės 2014 m. sulaukė vos 0,57 proc. pasaulinės oficialios paramos vystymuisi ir padengė tik 1,4 proc. visų poreikių;

16.  tikisi, kad Komisija laikysis savo įsipareigojimo investuoti 3,5 mlrd. eurų siekiant iki 2025 m. mažiausiai 7 mln. sumažinti sutrikusio vystymosi vaikų skaičių; nurodo, kad iš pažadėtų 3,5 mlrd. eurų tik 400 mln. EUR yra skirti tiesiogiai su mityba susijusioms priemonėms, o likę 3,1 mlrd. numatomi skirti mitybai poveikį turinčioms priemonėms, kurios yra susijusios su tokiomis gretimomis sritimis kaip žemės ūkis, aprūpinimas maistu, lytis, vanduo, sanitarijos paslaugos, higiena ir švietimas, tačiau nebūtinai šalina tiesiogines vaikų neprievalgio priežastis;

17.  pabrėžia, kad sutrikęs vystymasis (pasireiškiantis, kai vaiko ūgis pagal jo amžių per žemas ir nepakankama mityba ir kartotinės infekcijos per pirmąjį 1000 gyvenimo dienų neleidžia normaliai augti ir vystytis) yra viena didžiausių kliūčių žmogaus raidai;

18.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti ES politinę lyderystę bei pasaulio ir regionų lygmenimis skatinti siekti tarptautiniu mastu sutartų mitybos tikslų, kurie būtų aiškūs ir plataus užmojo; primygtinai ragina ES delegacijas ir Komisiją skatinti taikyti suderintas nacionaliniu lygmeniu valdomas mitybos ir apsirūpinimo maistu strategijas, kartu su valstybėmis partnerėmis integruojant pasaulinius mitybos tikslus į visas atitinkamas vystymosi programas ir šalių strategijas;

19.  ragina ES užtikrinti maisto gamybos sistemų tvarumą ir įdiegti atsparias žemės ūkio praktikas, kurios didina produktyvumą ir gamybą, siekiant užtikrinti prekybos pasaulio žemės ūkio rinkose iškraipymų prevenciją pagal Dohos vystymosi derybų raundo įgaliojimus, taip pat labiausiai nukentėjusias šalis integruoti į pasaulinę prekybos rinką, siekiant išspręsti maisto stygiaus problemą;

20.  mano, kad peržiūrint ES finansinę programą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad ateityje dėl didesnio išteklių poreikio pasireikš maisto saugos ir apsirūpinimo maistu problemos; atkreipia dėmesį į tai, kad tai galima būtų panaudoti reaguojant į netinkamos mitybos tendencijas tiek ES nepriklausančiose valstybėse, tiek valstybėse narėse;

21.  pripažįsta, kad pasitelkiant tvarią žemės ūkio politiką ir sveikatos sistemas turi būti šalinama ne tik sutrikusio vystymosi problema, bet ir kitos nepakankamos mitybos pasekmės, pvz., išsekimas (ūgio atžvilgiu per mažas svoris) ir mikroelementų trūkumas; atkreipia dėmesį į tai, kad Pietų Azijoje išsekimo paplitimas yra toks didelis (kiek mažiau nei 15 proc.), kad artėja prie lygio, kuriame konstatuojamas kritinės visuomenės sveikatos problemos faktas;

22.  pabrėžia, kad išsekimo problemai mažinti skirta humanitarinė pagalba turi būti papildyta Komisijos strategijomis, siejančiomis humanitarinės ir vystomosios pagalbos priemones; primygtinai ragina Komisiją nustatyti vystymosi programų indėlį į naujai apibrėžto įsipareigojimo ir tikslinio rodiklio įgyvendinimą, siekiant nedelsiant veiksmingai kovoti su jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų išsekimu;

23.  pabrėžia, kad svarbu skatinti švietimo mitybos klausimais programas mokyklose ir vietos bendruomenėse;

24.  ragina Komisiją nustatyti aiškią politikos programą, skirtą, vadovaujantis nacionaliniais, regioniniais ir tarptautiniais įsipareigojimais, didinti paramą nacionalinėms minimalios socialinės apsaugos sistemoms, kurios daugelyje šalių pasirodė esančios labai svarbi priemonė didinant atsparumą ir mažinant neprievalgį;

25.  pabrėžia, kad maitinimas krūtimi, kaip natūraliausias ir geriausias naujagimių ir kūdikių maisto šaltinis, turėtų būti užtikrinamas teikiant tikrą paramą moterims, užtikrinant gerą mitybos lygį ir geras darbo sąlygas, taip pat sukuriant socialinius ir paramos šeimai tinklus ir užtikrinant teisę į mokamas motinystės atostogas;

26.  pabrėžia, kad numatoma papildoma metinė 7 mlrd. USD investicija yra būtina norint pasiekti pasaulinius kovos su sutrikusiu vystymusi ir moterų anemija bei maitinimo motinos pienu tikslinius rodiklius ir kad tokia investicija išgelbėtų 3,7 mln. vaikų gyvybių, bent 65 mln. mažiau vaikų pasireikštų sutrikęs vystymasis ir 265 mln. mažiau moterų kentėtų nuo anemijos, palyginti su 2015 m.;

27.  ragina Komisiją tvirčiau imtis lyderės vaidmens aprūpinimo maistu bei mitybos srityje ir padidinti savo įsipareigojimus paskiriant papildomai 1 mlrd. eurų tiesiogiai su mityba susijusioms priemonėms, kad būtų pasiekti su mityba susiję Pasaulio sveikatos asamblėjos ir darnaus vystymosi tikslai, taip pat parengti aiškią strategiją, kurioje būtų išdėstyta, kaip Komisija planuoja įgyvendinti ir integruoti minėtus tikslus į savo planus ir politikos priemones, bei pateikti aiškias gaires pažadėtų lėšų paskirstymui 2016–2020 m. laikotarpiu;

28.  ragina Komisiją ir paramos Mitybos gerinimo (angl. SUN) judėjimui teikėjus toliau nuolat informuoti apie padarytą pažangą pagal Susitarimo dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui įsipareigojimus, naudojant bendrą išteklių sekimo metodiką, dėl kurios susitarta 2013 m. SUN tinklo susitikime Lusakoje;

29.  pabrėžia, kad visos ES politikos priemonės turi atitikti politikos suderinamumo vystymosi labui principą; todėl ragina, kad vykdant ES prekybos ir vystymosi politiką būtų atsižvelgiama į besivystančių šalių politines ir ekonominės politikos galimybes, kad jos galėtų parengti reikiamą politiką, kuria būtų skatinamas tvarus vystymasis ir jų gyventojų orumas, įskaitant apsirūpinimo maistu savarankiškumą, gerbiant vietos maisto gamintojų teisę valdyti savo žemę, sėklas ir vandenį ir atsisakant gamtos išteklių privatizavimo;

30.  ragina sukurti konkrečius ES veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius, įskaitant mitybai poveikį turinčių ir tiesiogiai su mityba susijusių priemonių išlaidų sekimo rodiklius, tobulinant EBPO Paramos vystymuisi komiteto (angl. DAC) pagrindinės mitybos kodą ir sukuriant mitybai poveikį turinčių priemonių DAC žymenį; atsižvelgdamas į tai, primygtinai teigia, kad reikia nustatyti griežtas stebėsenos ir atskaitomybės priemones, užtikrinančias skaidrumą ir veiksmingą pažangos stebėseną;

31.  ragina Komisiją remti smulkių ūkininkų pastangas išbandyti ir įdiegti atsparesnės ir produktyvesnės žemės ūkio gamybos metodus (atitinkančius pažangumo klimato kaitos atžvilgiu ir agroekologinio racionalumo kriterijus), kurie padėtų pagerinti pablogėjusią aplinkos būklę ir su žemės ūkiu susijusių pragyvenimo šaltinių patikimumą ir pakankamumą (tai būtina norint pagerinti apsirūpinimą maistu ir mitybą);

32.  pabrėžia, kad teisė į vandenį neatskiriama nuo teisės į maistą ir kad 2010 m. Jungtinių Tautų rezoliucija dar nevirto ryžtingais veiksmais, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad teisė į vandenį būtų laikoma žmogaus teise;

33.  pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su ūkininkais įperkamų, vietos sąlygoms pritaikytų ir geresnių kultūrinių augalų rūšių klausimais ir vystyti atsparius ir reaguojančius nacionalinius sėklos auginimo pajėgumus, kurie galėtų būti savarankiški ir kurių išlikimas nepriklausytų nuo donorų finansavimo;

34.  ragina ES ir jos valstybes nares, vykdant savo įsipareigojimus mitybos ir pasaulio apsirūpinimo maistu saugumo srityje, neremti GMO kultūrų;

35.  ragina Komisiją ir kitus paramos teikėjus ir organizacijas patobulinti su mityba susijusių neapibendrintų ir išsamių duomenų rinkimą siekiant padidinti ateities veiksmų tikslingumą;

36.  tvirtina, kad reikia laikytis holistinio požiūrio į neprievalgio problemą, kuriai spręsti reikia imtis veiksmų įvairiuose ekonominiuose ir socialiniuose sektoriuose; todėl pabrėžia įvairius suinteresuotuosius subjektus apjungiančių partnerysčių svarbą ir esminį privačiojo sektoriaus vaidmenį gerinant apsirūpinimą maistu ir stiprinant tiesiogiai su mityba susijusias intervencines priemones, visų pirma diegiant naujoves ir investuojant į tvarų žemės ūkį, taip pat gerinant socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos praktiką ūkininkavimo ir maisto gamybos sistemose;

37.  ragina Komisiją toliau veikti kaip paramos teikėjų lyderė kovojant su netinkama mityba, spartinant Komisijos pastangas įvykdyti savo įsipareigojimus, taip pat vykdant propagavimo veiklą ir teikiant paramą, siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinta nuo 2013 m. padaryta pažanga įgyvendinant Susitarimo dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui įsipareigojimus ir būtų prisiimti papildomi įsipareigojimai teikti užpildyti mitybos gerinimo finansavimo spragą;

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungai, FAO ir Pasaulio sveikatos organizacijai.

(1) http://www.oecd.org/development/effectiveness/49650173.pdf
(2) 2015 m. FAO aprūpinimo maistu ir mitybos užsitęsus krizėms veiksmų programa.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0247.
(4) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 75.
(5) OL C 289, 2016 8 9, p. 71.
(6) OL C 346, 2016 9 21, p. 88.
(7) http://www.foodpolicymilano.org/wp-content/uploads/2015/10/Milan-Urban-Food-Policy-Pact-EN.pdf
(8) Šaltiniai: specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais Olivier De Schutterio 2014 m. sausio 24 d. pranešimas http://www.srfood.org/images/stories/pdf/officialreports/20140310_finalreport_en.pdf


Europos prokuratūra ir Eurojustas
PDF 248kWORD 46 46k
2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos prokuratūros ir Eurojusto (2016/2750(RSP))
P8_TA(2016)0376B8-1054/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo(1),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2014 m. kovo 14 d. darbo dokumentą dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (PE530.084),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo(2),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013)0535),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 85, 86, 218, 263, 265, 267, 268 ir 340 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į klausimus, pateiktus Tarybai ir Komisijai dėl Europos prokuratūros ir Eurojusto (O-000092/2016 – B8-0715/2016 ir O-000093/2016 – B8-0716/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 86 straipsnyje nurodoma, kad siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentus ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali įkurti Europos prokuratūrą;

B.  kadangi pastarojoje galutinėje ataskaitoje „Tyrimas ir ataskaitos dėl PVM nepriemokos 28 ES valstybėse narėse: 2016 m. galutinė ataskaita“ (TAXUD/2015/CC/131) nurodoma, kad 2014 m. visoje ES buvo prarasta didžiulė pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma, siekianti 159,5 mlrd. EUR;

C.  kadangi svarbu, kad ES ir visos jos valstybės narės nustatytų sukčiavimą, kuris kenkia ES finansiniams interesams, ir veiksmingai ir atgrasomai patrauktų už jį baudžiamojon atsakomybėn, taip apsaugodamos visų valstybių narių, prisidedančių prie Sąjungos biudžeto, mokesčių mokėtojus;

D.  kadangi Eurojustas palengvino nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą nagrinėjant atvejus, kurie daro poveikį kelioms valstybėms narėms, taip pat Eurojustas padėjo stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir sujungti įvairiausias ES teisines sistemas ir tradicijas; kadangi Eurojustas sudarė palankesnes sąlygas vykdyti bendradarbiavimo prašymus ir taikyti tarpusavio pripažinimo priemones, taip pagerindamas tarpvalstybinį persekiojimą;

E.  kadangi tarpvalstybinis organizuotas nusikalstamumas išaugo per pastarąjį dešimtmetį ir jį vykdo nepaprastai mobilios ir lanksčios grupės, kurios veikia daugelyje valstybių narių ir įvairiose nusikalstamumo srityse;

F.  kadangi byloje C-105/14 (Taricco ir kiti) Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad sąvoka „sukčiavimas“, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje, apima iš PVM gautas pajamas;

1.  dar kartą patvirtina ilgalaikę Parlamento paramą tam, kad būtų sukurta efektyvi ir nepriklausoma Europos prokuratūra, siekiant sumažinti dabartinį nacionalinių teisėsaugos pastangų susiskaidymą ir apsaugoti ES biudžetą ir taip sustiprinti kovą su sukčiavimu Europos Sąjungoje;

2.  ragina Tarybą pateikti nedviprasmišką ir aiškų Europos prokuratūros kompetencijų ir procedūrų rinkinį, grindžiamą pasiūlyta Direktyva dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (PIF direktyva); ragina Tarybą dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas susitarimas dėl PIF direktyvos, kurios taikymo sritis apimtų PVM, ir vėl pradėti derybas su Parlamentu, kad būtų galima sukurti Europos prokuratūrą; pabrėžia, kad Europos prokuratūros kompetencijai visų pirma turėtų priklausyti PIF direktyvoje apibrėžtų nusikaltimų nagrinėjimas; labai apgailestauja, kad Taryba neleidžia Europos prokuratūrai turėti kompetencijos PIF direktyvos taikymo sričiai priklausantiems atvejams, kai ES finansavimas yra didesnis nei 10 000 EUR, tačiau nesudaro 50 proc. ar daugiau bendro finansavimo sumos; todėl ragina Tarybą nebesilaikyti taisyklės, pagal kurią Europos prokuratūrai nesuteikiama galimybė naudotis kompetencija visais PIF direktyvos nusikaltimų atvejais, kai Sąjungos biudžetui daroma žala yra tokia pati kaip ir kitų nukentėjusiųjų arba mažesnė; ragina Tarybą užtikrinti, kad nacionalinės institucijos nedelsiant informuotų Europos prokuratūrą apie visus atvejus, kurie kaip nors susiję su PIF direktyva, prieš pradedant ir vykdant tyrimą;

3.  ragina Tarybą vėl pradėti diskusijas dėl pasiūlymo dėl Europos prokuratūros konsoliduotos redakcijos (11350/1/16) 17–20 straipsnių, kad Europos prokuratūrai būtų užtikrinta daugiau aiškumo ir efektyvumo; ragina Tarybą paaiškinti Europos prokuratūros ir nacionalinių prokuratūrų baudžiamojo persekiojimo kompetencijas a) realios nusikalstamų veikų sutapties atvejais (viena organizuota grupė įvykdo kelias nusikalstamas veikas, pvz., pinigų plovimo ir prekybos žmonėmis) ir b) idealios nusikaltimų sutapties atvejais (vienu nusikaltimu įvykdoma daugiau nei viena nusikalstama veika, pvz., sukčiavimo PVM ir pinigų plovimo); labai apgailestauja dėl to, kad Europos prokuratūros ir nacionalinių prokuratūrų nesutarimo dėl kompetencijos atveju galutinio sprendimo nepriims nepriklausomas teismas, pvz., Europos Teisingumo Teismas; pabrėžia, kad Europos prokuratūros efektyvumas priklausys nuo kompetencijų išaiškinimo ir, jei ES teisėkūros institucijoms nepavyks to padaryti, jos negalės užtikrinti Europos prokuratūros veiksmingumo, taigi susidarys Europos Parlamentui nepriimtina padėtis;

4.  laikosi nuomonės, kad Europos prokuratūrai turėtų būti suteikta pakankamai tyrimo priemonių, kad ji galėtų vykdyti savo tyrimus; atsižvelgdamas į tai primena, kad teisėkūros institucijos susitarė dėl kriterijų, pagal kuriuos valstybės narės teiks prašymus dėl tiriamųjų priemonių vadovaudamosi tarpusavio pripažinimo principu, nustatytu Direktyvoje 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose;

5.  mano, kad siekiant užtikrinti teisminės peržiūros veiksmingumą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Sutartyse, teisminė peržiūra kompetentingame nacionaliniame teisme turi būti atliekama kiekvienam Europos prokuratūros priimtam veiklos sprendimui, kuris daro poveikį trečiosioms šalims; laikosi nuomonės, kad Europos Teisingumo Teismui turėtų būti sudaryta galimybė atlikti tiesioginę teisminę peržiūrą;

6.  pažymi, kad nepaprastai svarbu išvengti bet kokio neigiamo poveikio dėl vadinamųjų nacionalinių nuorodų; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą užtikrinti, kad būtų nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrintas Europos prokuratūros nepriklausomumas, pvz., nuostata, kuria leidžiama nukrypti nuo nacionalinės nuorodos dėl tinkamo prokuratūros veikimo priežasčių;

7.  laikosi nuomonės, kad turi būti garantuota įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių teisių apsauga; konkrečiai reglamente turėtų būti numatytos papildomos teisės į gynybą, taikomos Europos prokuratūros įtariamiesiems, visų pirma teisė į teisinę pagalbą, teisė į informaciją ir galimybę susipažinti su bylos medžiaga, teisė pateikti įrodymus ir paprašyti Europos prokuratūros surinkti įrodymus įtariamojo vardu;

8.  ragina Komisiją savo sąnaudų ir naudos analizėje pateikti pakoreguotą kolegijomis pagrįstos struktūros poveikio biudžetui apskaičiavimą, taip pat pateikti Parlamentui tikrosios padėties vertinimo rezultatus ir primena, kad Parlamentas atsižvelgs į šią informaciją prieš priimdamas galutinį sprendimą;

9.  primena Eurojusto vaidmens svarbą siekiant gerinti valstybių narių atitinkamų teisminių institucijų teisminį bendradarbiavimą ir koordinavimą ir teikiant paramą tyrimams, apimantiems ne ES šalis, ir ragina Tarybą paaiškinti Eurojusto ir Europos prokuratūros sąsajas ir ypač kolegijomis pagrįstos struktūros reikšmę, taip pat Europos prokuratūros ryšį su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kad būtų atskirti jų atitinkami vaidmenys apsaugant ES finansinius interesus;

10.  mano, jog būtų geriausia, kad Europos prokuratūra ir Eurojustas veiklą vykdytų vienoje vietoje siekiant, kad bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarp jų vyktų efektyviai;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0234.
(2) OL C 346, 2016 9 21, p. 27.


Europos reindustrializacijos politikos poreikis atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus
PDF 362kWORD 50 50k
2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus (2016/2891(RSP))
P8_TA(2016)0377RC-B8-1051/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 151, 152 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 173 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 27 ir 30 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo(1),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į ES sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Restruktūrizavimas ir užimtumas. Skatinti užimtumą numatant restruktūrizavimo pasekmes ir reaguojant į jas: Europos Sąjungos vaidmuo“ (COM(2005)0120) ir į 2005 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikatą „Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema“ (COM(2013)0882),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. savo rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012)0092),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014)0014),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582) ir į 20 proc. reindustrializacijos tikslą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. savo rezoliuciją dėl tvarios Europos netauriųjų metalų pramonės plėtros(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 9 d. savo rezoliuciją dėl Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumo(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi šiuo metu ypač svarbu užtikrinti įvairių ES politikos sričių nuoseklumą, kad būtų galima apibrėžti šiuolaikinę pramonės politiką, visų pirma atsižvelgiant į bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus;

B.  kadangi 2016 m. rugsėjo 2 d. bendrovė „Caterpillar“ paskelbė restruktūrizacijos iš esmės planą visame pasaulyje; kadangi pagal šį planą buvo priversta užsidaryti Gosli gamykla, todėl atleista 2 500 tiesiogiai gamykloje dirbusių darbuotojų ir kilo pavojus apie 4 000 subrangovų darbo vietų;

C.  kadangi 2013–2015 m. sumažinus gamybos sąnaudas gamyklos produkcija tapo patrauklesnė negu gaminiai, atvežami iš ES nepriklausančių šalių; kadangi neatsižvelgdama į tai bendrovė „Caterpillar“ nusprendė uždaryti šią gamyklą ir perkelti gamybą į kitas gamyklas, kuriose vadovaujamasi žemesniais socialiniais ir aplinkosauginiais standartais nei taikomi ES pramonėje;

D.  kadangi, atsižvelgdama į šio atvejo svarbą ir ES aspektą, Komisija nusprendė sukurti specialios paskirties grupę, kuri suburtų kompetentingas tarnybas ir atliktų tarpininkės funkciją bendrovei „Caterpillar“ vykdant uždarymo procedūras;

E.  kadangi restruktūrizacijos poveikį patiria ne tik šios dvi gamyklos; kadangi numatoma atleisti darbuotojų bendrovės „Alstom“ gamyklose Ispanijoje ir Italijoje, taip pat bendrovės „Caterpillar“ gamykloje Šiaurės Airijoje;

F.  kadangi geležinkelio pramonė yra pagrindinis Europos industrializacijos ramstis ir jos istorija apima daugiau kaip 175 metų laikotarpį; kadangi numatoma, kad prieinamų tarptautinės geležinkelio pramonės tiekimo rinkų metinio augimo rodiklis iki 2019 m. pasieks 2,8 proc.; kadangi visoje ES geležinkelio tiekimo pramonėje tiesiogiai dirba 400 000 darbuotojų, kurių daugelis dirba MVĮ; kadangi siekiant ES klimato apsaugos ir energetikos tikslų reikia pereiti prie geležinkelių, o tam būtina stipri ir novatoriška Europos geležinkelio tiekimo pramonė;

G.  kadangi 65 proc. įmonių išlaidų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje padengia gamybos pramonė ir kadangi būtina stiprinti mūsų pramonės pagrindą, kad ES būtų išlaikytos žinios ir praktinė patirtis; kadangi skaitmeninei plėtrai – J. C. Junkerio plane nurodytam prioritetui – būtinas stiprus technologinis pagrindas;

H.  kadangi Europos pramonės veikla (tokia, kokia vykdoma bendrovių „Alstom“ ir „Caterpillar“ gamyklose) sukuria didelę pridėtinę vertę ir pasižymi pripažintomis ekspertinėmis žiniomis; kadangi dabar ši pagrindinė ir strateginė ES pramonė susiduria su didele pasauline konkurencija iš šalių, kurios mažiau kainuojančius produktus eksportuoja į Europos rinką ir vykdo agresyvią bei greitos plėtros politiką visuose žemynuose, dažnai naudodamosi savo vyriausybių politine ir finansine parama;

I.  kadangi Komisija, atsižvelgdama į pastarojo meto bendrovės „Alstom“ atvejį, atliks 15 metų laikotarpio (iki 2030 m.) perspektyvinį ES geležinkelių pramonės plėtros tyrimą, įtraukiant įvairius ES valstybių narių aplinkos tikslų scenarijus, kartu su įvairių scenarijų poveikio darbo vietoms, profesijoms ir įgūdžiams tyrimu; kadangi Komisija turi nelaukdama imtis tolesnių veiksmų, susijusių su rekomendacijomis, išdėstytomis Parlamento rezoliucijoje dėl ES geležinkelio tiekimo pramonės, siekiant išsaugoti saugias ir tvarias darbo vietas ir įtraukų ekonomikos augimą; kadangi tolesni veiksmai turėtų būti skatinami palaikant nuolatinį dialogą su suinteresuotosiomis šalimis ir apimti visus rezoliucijos skyrius;

J.  kadangi Komisija įsipareigojo 2013 m. pateikti išsamią ataskaitą apie kokybės sistemos įgyvendinimą; kadangi Parlamentas yra pateikęs Komisijai prašymą pasikonsultavus su atitinkamais socialiniais partneriais pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo;

K.  kadangi Europos pramonė turi išlaikyti savo konkurencingumą ir gebėjimus investuoti Europoje, kadangi ji taip pat susiduria su socialiniais ir aplinkosaugos iššūkiais ir turi juos spręsti ir kartu toliau rodyti pasauliui pavyzdį socialinės atsakomybės ar aplinkosaugos srityse;

L.  kadangi kai kurios įmonės įgyvendina strategijas, orientuotas tik į trumpalaikį finansinį pelną, todėl gali būti daromas neigiamas poveikis inovacijoms, investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumui ir gebėjimų atnaujinimui;

M.  kadangi ambicinga inovacijų politika, palanki aukštos kokybės, novatoriškų, efektyvų energijos vartojimą užtikrinančių produktų gamybai ir skatinanti tvarius procesus, sudarys galimybes ES būti savarankiškai pasaulyje, kuriame vis stiprėja konkurencija;

N.  kadangi pastaraisiais metais prekyba statybų mašinomis ES patyrė didelių sutrikimų – tai siejama ne tik su sumažėjusiomis viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis, bet ir su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis išaugus žaliavų kainoms;

O.  kadangi norint vykdyti sąžiningą prekybą pramoninėmis prekėmis būtina paisyti darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos principų; kadangi investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir efektyvų energijos vartojimą yra svarbiausias investicijų į pramonines prekes variklis, galintis paskatinti teigiamus pokyčius; kadangi inovacijos, investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumas ir gebėjimų atnaujinimas – tai būtini tvaraus ekonomikos augimo elementai;

P.  kadangi pasitvirtino faktas, kad gamybos inovacijos daro teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui visais pramonės ekonomikos ciklo etapais; kadangi darbuotojų dalyvavimas taikant inovacijų priemones ir apibrėžiant strategijas gali reikšti svarbų indėlį užtikrinant ekonominę sėkmę;

Q.  kadangi Europos pramonės strategijoje svarbus vaidmuo tenka pažangesniam ir tvaresniam plieno sektoriui, kuris gamina aukštos vertės technologijų produktus, paiso darbuotojų ir gamyklų apylinkėse gyvenančių žmonių sveikatos ir laikosi griežtų aplinkosaugos standartų;

R.  kadangi, turint omenyje praktinės patirties ir kvalifikuotų darbuotojų praradimą, Europa turi išsaugoti savo pramoninį pajėgumą, kad užsitikrintų šių poreikių tenkinimą nepriklausydama nuo trečiųjų šalių gamintojų;

1.  reiškia didelį solidarumą ir paramą visiems bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ darbuotojams ir jų šeimos nariams bei susijusiems subrangovams ir apgailestauja dėl neigiamų padarinių, kuriuos šie uždarymai turės vietos ekonomikai ir bendruomenėms; ragina taikyti priemones šiems darbuotojams ir vietos ekonomikai remti bei padėti regionams įveikti šią sunkią ekonominę ir socialinę padėtį;

2.  yra įsitikinęs, kad ES konkurencingumo ir tvarumo požiūriu ES pramonė turėtų būti laikoma strategine vertybe; pabrėžia, kad tik turėdama stiprią ir atsparią pramonę ir į ateitį orientuotą pramonės politiką ES galės spręsti įvairius iššūkius ateityje, įskaitant pramonės reindustrializaciją, perėjimą prie tvarumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi geriau numatyti socialinę ir ekonominę situaciją ir užtikrinti mūsų pramonės tinklo konkurencingumą;

3.  primena, kad Europa yra socialinė rinkos ekonomika, kurios tikslas – tvarus ir įtraukus ekonomikos augimas; apgailestauja, kad nėra tikros ES pramonės politikos, kurią vykdant būtų galima taip pat apsaugoti ES darbuotojus; todėl ragina Komisiją parengti veiksmingą ilgalaikę Europos pramonės strategiją siekiant 20 proc. pramonės bendro vidaus produkto augimo tikslo, kaip išdėstyta strategijoje „Europa 2020“;

4.  primygtinai ragina valstybes nares, pasitelkus teisės aktus arba kolektyvines sutartis, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, tinkamas darbo sąlygas ir deramus atlyginimus, kad žmonės galėtų oriai gyventi, taip pat, turint omenyje darbuotojų atleidimo atvejus, pasirūpinti veiksminga apsauga nuo neteisėto atleidimo iš darbo;

5.  primena, jog ekonomikos krizė Europoje parodė, kad daugiausia į inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, energijos vartojimo efektyvumą, žiedinę ekonomiką ir t. t. investuojančios įmonės yra atspariausios; atsižvelgdamas į tai akcentuoja neigiamą viešųjų ir privačių investicijų mažinimo ir silpstančio vidaus vartojimo poveikį; siekiant skatinti augimą abu šie elementai turėtų būti stiprinami;

6.  mano, kad įgyvendinant bet kokią ES reindustrializacijos politiką būtina mažinti įmonių administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi sąnaudas ir panaikinti nereikalingus teisės aktus, tuo pat metu toliau užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus;

7.  ragina šią ES pramonės politiką pagrįsti aiškiais tikslais ir rodikliais (įskaitant plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo, išteklių valdymo ir kovos su klimato kaita tikslus), taip pat gyvavimo ciklo bei žiedinės ekonomikos požiūriu; pabrėžia, kad ši politika turėtų apimti pažangų pasiūlos ir paklausos valdymo priemonių, kuriomis siekiama perorientuoti ekonomiką ES viduje, suteikti jai daugiau atsparumo ir mažinti jos priklausomybę nuo išteklių, rinkinį; atkreipia dėmesį į tai, kad ši politika turėtų nukreipti investicijas į kūrybingumą, įgūdžius, inovacijas ir tvarias technologijas ir skatinti Europos pramonės bazės modernizavimą pasitelkiant į pridėtinės vertės grandinę orientuotą politiką, kuri apimtų pagrindines pramonės šakas bei jų regionų ir vietos suinteresuotuosius subjektus; mano, kad toks požiūris galėtų būti ekonomiškai naudingas Europos pramonei ir visai Europos ekonomikai;

8.  pabrėžia, kad daugelį metų vykdoma intervencinė politika siekiant paremti bankus ir kapitalo rinkas ES nepadarė jokio poveikio darbo vietoms ir nepagerino ekonominių perspektyvų; mano, kad viešoji intervencija turėtų būti perorientuota – turėtų būti atsisakyta pernelyg didelio pasiūlos skatinimo ir vietoj to įgyvendinama suderinta politika, kuria būtų siekiama skatinti paklausą, šiuo tikslu pasitelkiant fiskalines priemones ir užtikrinant darbo užmokesčio didėjimą;

Prekybos politika – itin svarbus elementas siekiant užtikrinti vienodas sąlygas

9.  pabrėžia, kad įvairiuose ekonomikos sektoriuose ES yra iš esmės atvira konkurentams iš trečiųjų valstybių, tačiau trečiosios valstybės yra nustačiusios tam tikrų kliūčių, dėl kurių diskriminuojamos Europos įmonės; pabrėžia, kad konkurentai iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos, sparčiai ir agresyviai plečia veiklą Europoje ir kituose pasaulio regionuose, dažnai gaudami tvirtą politinę ir finansinę savo kilmės šalies paramą; pabrėžia, kad dėl tokios praktikos gali susidaryti nesąžininga konkurencija ir kilti grėsmė darbo vietoms Europoje; pabrėžia, kad Kinija netenkina ES nustatytų penkių kriterijų, kuriais apibrėžiamas rinkos ekonomikos statusas;

10.  primygtinai ragina Komisiją kurti tokią ES prekybos politiką, kuri būtų suderinama su ES pramonės tikslais ir kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į būtinybę apsaugoti darbo vietas ES pramonėje, taigi nebūtų vykdomi nauji perkėlimai ir tolesnė deindustrializacija; ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas Europos ir ne Europos rinkos dalyviams, tokiu būdu visiems užtikrinant sąžiningą konkurenciją;

11.  primena, jog reikia greitai pasiekti susitarimą dėl reglamentų dėl prekybos apsaugos priemonių persvarstymo, kad jie būtų ženkliai sustiprinti ir juos taikant būtų galima operatyviau ir veiksmingiau reaguoti; prašo Komisijos atsižvelgti į tai, kokį socialinį ir ekonominį poveikį ES pramonės sektorių konkurencingumui galėtų turėti valstybės valdomos ekonomikos šalių ir kitų ne rinkos ekonomikos šalių pripažinimas rinkos ekonomikos šalimis;

12.  pabrėžia, jog būtina užkirsti kelią tam, kad ES prekybos politika būtų skatinami antikonkurenciniai veiksmai, įskaitant aplinkosauginį dempingą ir ypač dempingo praktiką, kai teikiami pigūs ir prastos kokybės produktai, kurie kelia pavojų Europos standartams ir daro neigiamą poveikį ES įsisteigusioms pramonės šakoms; ragina Komisiją apsvarstyti pasienio koregavimo mechanizmus, kad rengiant politiką, kuria siekiama įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir išvengti aplinkosauginio dempingo, darbuotojų išnaudojimo ir nesąžiningos konkurencijos, būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti tyrimus, susijusius su komercinėmis derybomis, šiuo tikslu taikant regioninį ir sektoriais grindžiamą požiūrį; šie tyrimai turėtų padėti geriau suprasti poveikį užimtumui ir Europos pramonės sektoriams;

14.  atkreipia dėmesį pastarojo meto bendrovių tendenciją grąžinti gamybą ir paslaugas į Europą ir dėl to atsirandančias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip ES gali sukurti palankią aplinką, padėsiančią įmonėms pasinaudoti šio grąžinimo teikiamomis galimybėmis;

Konkurencijos politika – ES pramonės sektoriams itin svarbus elementas

15.  prašo Komisijos parengti į išorę orientuotą konkurencingą Europos sistemą, siekiant pritraukti ir išsaugoti privačias investicijas, palaikyti stiprias ES vertės grandines, kurti kokybiškas darbo vietas, siekiant apčiuopiamos naudos ES piliečiams;

16.  taip pat pažymi, kad valstybės pagalbos taisykles būtina geriau pritaikyti siekiant inovacijų ir tvarumo tikslų ir skatinti aukšto lygio užimtumą ir puoselėti socialinės politikos sritis, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnio nuostatomis;

17.  pabrėžia, kad ES pramonei tenka konkuruoti pasauliniu mastu, todėl ryžtingai ragina Komisiją nedelsiant orientuotis į šią pasaulio rinką apibrėžiant geografines rinkas savo analizėje ir savo analizėje neapsiriboti tik nacionalinėmis rinkomis ar vidaus rinka, tokiu būdu leidžiant ES įmonėms kurti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) partnerystes arba strateginius aljansus; todėl ragina pertvarkyti didžiausius Europos gamintojus ir taip sudaryti galimybę susiformuoti pakankamą kritinę masę turintiems subjektams, galintiems konkuruoti tarptautiniu mastu;

Viešieji pirkimai – priemonė, kurią būtina tobulinti

18.  prašo Komisijos tinkamiau įgyvendinti ES reglamentus dėl viešųjų pirkimų; primena, kad, vadovaujantis ES nuostatomis, leidžiama atmesti pasiūlymus, kuriuose nurodytos neįprastai mažos kainos, arba jei didesnė nei 50 proc. jų vertės dalis įgyvendinama už ES ribų;

19.  mano, kad viešiesiems pirkimams ir ekologiniam ženklinimui tenka svarbus vaidmuo diegiant tvarius produktus, paslaugas ir inovacijas, taip pat Europoje kuriant tvirtą pramonės pagrindą; prašo suderinti valstybių narių ir Komisijos pastangų ir užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos savo pirkimų sprendimus, grindžia ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principu;

Geresnis ES lėšų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir investicijų panaudojimas – būdas skatinti naująją pramonės politiką

20.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti Sąjungos nuoseklios ir visapusiškos pramonės politikos strategiją, kurios tikslas – Europos reindustrializacija ir pagal kurią, be kita ko, orientuojamasi į skaitmeninimą (visų pirma pažangiųjų technologijų ir robotų technikos integracija į pramonės vertės grandines), tvarumą, energijos vartojimo efektyvumą ir remiamasi tinkamais ištekliais; šiuo tikslu ragina padidinti valstybių narių bendradarbiavimą ir konvergenciją fiskalinėje, socialinėje ir biudžeto srityse, kad būtų galima lengviau kurti bendrus pramonės projektus; mano, kad Europos reguliavimo sistema turėtų sudaryti sąlygas pramonės įmonėms prisitaikyti prie atitinkamų pokyčių ir imtis išankstinių veiksmų siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo, augimo ir regionų konvergencijos;

21.  ragina Komisiją bendradarbiauti su įvairiais pramonės sektoriais, kad būtų užtikrintas kuo geriausias Europos struktūrinių ir investicijų fondų, o konkrečiau – Regioninės plėtros fondo (RPF), lėšų panaudojimas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams remti regioniniu lygmeniu;

22.  mano, kad ES lėšos suteikia puikią galimybę finansuoti tvarias investicijas į energetikos ir viešojo transporto infrastruktūrą ir pažangų informacinių ir ryšių technologijų diegimą; ragina gerinti įvairių kriterijų, ypač užimtumo, aplinkos ir socialinius kriterijų, taikymą ES lėšų naudojimui ir visoms finansinėms priemonėms, administruojamoms per Europos investicijų banką;

23.  ragina įgyvendinti ES pažangiosios specializacijos darbotvarkę ir teikti pirmenybę moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) tuose sektoriuose, kuriuose ES galėtų pirmauti; ragina parengti konkrečias priemones, kad ES ir valstybės narės sutelktų MTTP pastangas ir sudarytų sąlygas rezultatų panaudojimui vietos ekonomikoje; mano, kad mokslinių tyrimų ir pramonės sąsajos itin svarbios skatinant ES pramonės konkurencingumą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti ir skatinti intensyvesnį mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir įmonių bendradarbiavimą; ragina gerinti mokslinių tyrimų aplinką didinant mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžetą ir geriau susiejant įvairias ES ir nacionalines finansavimo programas;

24.  ragina Komisiją ir Europos investicijų banką skirti ypatingą dėmesį tiems regionams, kuriuos labiausiai paveikė deindustrializacija ir nedelsiant skirti daugiau paramos projektams šiuose regionuose, užtikrinant, kad parama skiriama perspektyviems ir aukštos kokybės projektams; mano, kad reikėtų toliau nagrinėti vis strategiškiau ir tikslingiau vykdomo Europos investicijų banko skolinimo inovacijų ir pramonės pertvarkymo projektams, ypač gamybos ir susijusių paslaugų srityse, galimybes; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnes galimybes ES įmonėms gauti finansavimą, visų pirma MVĮ ir labai mažoms įmonėms, taip paskatinant jų gebėjimus rengti projektus ir teikti joms geresnes konsultacines paslaugas ir techninę pagalbą;

25.  prašo Komisijos, koordinuojant su valstybėmis narėmis, išnagrinėti atvejus, kai ekonominis pertvarkymas galėtų būti leidžiamas, kartu užtikrinant, kad įmonės visapusiškai vykdytų savo įsipareigojimus aplinkos apsaugos srityje, laikytųsi aplinkos apsaugos teisės nuostatų ir aukštų aplinkosaugos standartų; prašo įmonių per pagrįstą laiką išvalyti uždarytas veiklos vietas ir vietos valdžios organams sukurti palankias sąlygas šioms vietoms atkurti;

26.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sudaryti geresnes sąlygas keistis geriausia patirtimi tarp valstybių narių, kaip geriausiai spręsti uždaromų bendrovių klausimus, skatinant jas išnagrinėti teisės nuostatose išdėstytus pavyzdžius, siekiant, kiek tai įmanoma, ieškoti pirkėjo arba bandyti parduoti veiklos vietą, kad būtų galima išlaikyti gamyklų veiklą, nors jų pirminiai savininkai jau nusprendė nutraukti gamybos veiklą;

27.  mano, kad mokesčių vengimui, be kita ko, materialaus ir nematerialaus turto ar paslaugų perleidimo tarp įmonių netinkamomis kainomis (sandorių kainomis) turėtų būti užkirstas kelias, ir tai taip pat vyksta dėl to, kad Europos mastu fiskaliniais ir prekybos klausimais trūksta koordinavimo; ragina padidinti valstybių narių bendradarbiavimą ir konvergenciją fiskalinėje, socialinėje ir biudžeto srityse;

Socialiniu požiūriu atsakingas restruktūrizavimas ir kokybiškų darbo vietų kūrimas į ateitį orientuotuose sektoriuose

28.  palankiai vertina kai kurių vietos valdžios institucijų iniciatyvą kartu su socialiniais partneriais, pvz., kaip įmonės „Alstom“ atveju, skatinti eksperimentinius projektus, skirtus darbuotojams ir įmonėms, atsidūrusiems restruktūrizavimo procese, siekiant užtikrinti profesines karjeras vykdant profesinį mokymą ir veiksmus, kad būtų išlaikytos kokybiškos darbo vietos;

29.  pabrėžia, kad labai svarbu vystyti techninius gebėjimus, visų pirma gamybos sektoriuje; pabrėžia, kaip svarbu skatinti kvalifikuotus techninius darbuotojus; mano, kad svarbu suteikti mūsų esamai darbo jėgai tinkamų galimybių įgyti žiedinei ekonomikai reikalingų naujų gebėjimų, norint kuo daugiau išnaudoti visas žaliosios ekonomikos teikiamas galimybes kurti naujas darbo vietas; primena, kad kvalifikuota darbo jėga yra svarbi gamybos gyvybingumui; pabrėžia geresnės švietimo sistemų, universitetų ir darbo rinkos sąveikos skatinimo svarbą, įskaitant darbo vietos poveikį ir bendradarbiavimą su įmonėmis, kuriant novatoriškus klasterius;

30.  ragina visas atitinkamas institucijas užtikrinti, kad visos dalyvaujančios šalys visiškai laikosi Europos teisė aktų dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo, ypač restruktūrizavimo laikotarpiu, ir taip pat užtikrinti aplinkos apsaugą ir saugą darbe;

31.  pabrėžia, kad bendrovės turi laikytis savo teisinių pareigų, nustatytų pagal Europos ir nacionalinę teisę, pirmenybę skirti darbuotojų informavimui ir konsultavimui ir socialinių partnerių pasiūlytoms galimybėms;

32.  mano, jog suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti paaiškintas ir pagrįstas bet kuris restruktūrizavimo procesas, įskaitant, prireikus, numatytų priemonių, skirtų tikslams pasiekti, ir kitų galimybių pasirinkimo pagrindimą; ragina plėtoti socialinį dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais, skirtą aptarti visus įmanomus restruktūrizavimo atvejus;

33.  pabrėžia tvirto, visų lygių socialinio dialogo, pagrįsto tarpusavio pasitikėjimu ir bendra atsakomybe, svarbą, nes tai yra viena geriausių priemonių ieškant bendrų sprendimų ir perspektyvų ir iš anksto numatant restruktūrizavimo procesus, vykdant jų prevenciją ir juos valdant;

34.  pabrėžia, kad restruktūrizavimo metu svarbu apsaugoti atitinkamų darbuotojų sveikatą ir darbo sąlygas, socialinę apsaugą, perkvalifikavimą ir jų grąžinimą į darbo rinką;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad restruktūrizavimas turi daug didesnį poveikį ne tik vienai pačiai bendrovei, bet ir nenumatytą poveikį bendruomenėms ir ekonominei ir socialinei valstybių narių struktūrai;

36.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus, konsultuotis su socialiniais partneriais dėl teisės aktų, kuriais reglamentuojamas kolektyvinis atleidimas iš darbo;

37.  apgailestauja dėl to, kad palaipsniui didėja finansų rinkų vaidmuo realiojoje ekonomikoje, didžiausią dėmesį skiriant trumpalaikei finansinei perspektyvai, o ne tam, kad būtų išsaugota novatoriška pramonės sandara, galinti užtikrinti tvarias ir kokybiškas darbo vietas ir ilgalaikę naudą visuomenei; apgailestauja, kad šis požiūris gamybos sektoriuje nulėmė daug prarastų darbo vietų; ragina Komisiją konsultuotis su socialiniais partneriais dėl galimybės persvarstyti esamus teisės aktus dėl kolektyvinio atleidimo, atsižvelgiant į aspektus, susijusius su bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejais, visų pirma užtikrinant visų darbuotojų ir subrangovų dalyvavimą procedūroje ir numatant veiksmingas priemones, kad būtų galima išvengti neteisėto kolektyvinio atleidimo, nepagrįsto realiomis ekonominėmis priežastimis, įskaitant galimybę taikyti sankcijas, pvz., sustabdyti prieigą prie ES finansuojamų programų arba prašyti grąžinti suteiktą viešąją pagalbą;

38.  ragina Komisijos darbo grupę ištirti, kaip vyksta konsultacijų procedūra su Europos darbų taryba (EDT); ragina Komisiją atsižvelgiant į šį tyrimą, apsvarstyti, ar reikia persvarstyti EDT direktyvą;

39.  pažymi, kad EGF yra itin svarbi ES priemonė globalizacijos amžiuje, siekiant remti valstybes nares, vykdančias darbuotojų profesinio perkvalifikavimo politiką, ir atkuriančias regiono ekonominę struktūrą dėl darbuotojų, kurie patiria neigiamus globalizacijos arba ekonomikos krizės padarinius; primena apie 2016 m. rugsėjo 15 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės išdėstytų rekomendacijų svarbą(7);

40.  vis dėlto pabrėžia, kad EGF yra priemonė, kuri pasitelkiama tik darbuotojų atleidimo atveju, ir kad valstybėms narėms ir ES būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų sukurta tinkama ekonominė ir teisinė aplinka, siekiant padidinti konkurencingumą ir sukurti ilgalaikes tvarias darbo vietas;

41.  ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie savo strategiją, kad pagrindiniams Europos pramonės sektoriams, konkrečiai – geležinkelių tiekėjų sektoriui ir mašinų gamybos sektoriui, būtų sukurta palanki rinkos aplinka, taip pat informuoti apie tai, ką Komisija ketina daryti, kad išlaikytų kokybišką užimtumą, praktines žinias ir investicijas Europoje;

42.  pažymi, kad restruktūrizavimo atvejais jaunesni ir vyresni darbuotojai atleidžiami dažniau nei kitų amžiaus grupių darbuotojai; pabrėžia, kad tais atvejais, kai atleidžiami darbuotojai, darbdaviai privalo laikytis nediskriminavimo teisės aktų, ypač kiek tai susiję su diskriminacija dėl amžiaus;

43.  pabrėžia, kad perėjimas prie ekologiškos ekonomikos suteikia didelių galimybių kurti vietines darbo vietas, kurių negalima perkelti, ir srityse, kurių negalima perkelti į užsienį; pažymi, kad esama tvirtų įrodymų, jog, atsižvelgiant į visus aspektus, perėjimas prie žaliosios ekonomikos darys teigiamą poveikį užimtumui, nes tvariai ekonominei veiklai, pavyzdžiui, energijos taupymui ar ekologiniam ūkininkavimui, vykdyti reikia daugiau darbo išteklių negu jos pakeičiamai veiklai, be to, ji galėtų suteikti galimybių regionams patiems patenkinti daugiau savo poreikių;

o
o   o

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) OL L 225, 1998 8 12, p. 16.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(3) OL C 440, 2015 12 30, p. 23.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0460.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0280.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0361.

Teisinis pranešimas