Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2016 m. spalio 6 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Ruanda: Victoire Ingabire byla
 Sudanas
 Tailandas, ypač Andy Hallo byla
 Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai. 9-asis TFAS
 Padėtis Sirijoje
 2016 m. Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencija Marakeše (Marokas, COP 22)
 Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, įgyvendinimas
 Sąjungos teisės taikymo stebėjimo politika. 2014 m. metinė ataskaita
 Genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 (SYN-BTØ11-1) sėklų pateikimas rinkai
 Genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimas rinkai
 Leidimo dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklų atnaujinimas
 Leidimo dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktų atnaujinimas
 Genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913 pateikimas rinkai

Ruanda: Victoire Ingabire byla
PDF 262kWORD 48k
2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ruanda: Victoire Ingabire byla“ (2016/2910(RSP))
P8_TA(2016)0378RC-B8-1061/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją „Ruanda: Victoire Ingabire byla“(1),

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į Teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisinę pagalbą Afrikoje užtikrinimo principus ir gaires,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Ruanda ratifikavo 1975 m.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Ruandos visuotinį periodinį vertinimą ir į 2016 m. JT Žmogaus teisių komiteto baigiamąją pastabą,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini 2015 m. gruodžio 3 d. pareiškimą ES vardu dėl Ruandos konstitucijos peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 18 d. bendrą ES vietos lygmens pareiškimą dėl referendumo dėl Ruandos konstitucijos projekto,

–  atsižvelgdamas į partijos „Jungtinės demokratinės pajėgos“ (angl. United Democratic Forces – UDF) 2016 m. kovo 16 d. pranešimą spaudai dėl politinės kalinės Victoire Ingabire Umuhoza apeliacinės bylos,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Freedom House“ 2015 m. ataskaitą dėl Ruandos,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Amnesty International“ šalies ataskaitą „Ruanda 2015–2016 m.“,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Amnesty International“ 2013 m. ataskaitą „Teisingumas pavojuje: Victoire Ingabire bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme“ (angl. Justice in jeopardy: The first instance trial of Victoire Ingabire),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 4 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton atsakymą į klausimą, į kurį atsakoma raštu E-010366/2012 dėl Victoire Ingabire,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ 2016 m. rugsėjo 29 d. pranešimą „Ruandoje dingo opozicijos aktyvistė“ (angl. Rwanda: Opposition Activist Missing),

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais 2014 m. ataskaitą dėl Ruandos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Ruanda – viena iš keleto Afrikos šalių, pirmaujančių siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), ypač tokiais klausimais, kaip lyčių lygybė, moterų įgalėjimas, visuotinio pradinio ugdymo užtikrinimas, kova su vaikų ir motinų mirtingumu ir ŽIV plitimu bei aplinkosauginis tvarumas;

B.  kadangi tvirtai augant ekonomikai pastebimai kilo gyvenimo lygis – tai įrodo dviem trečdaliais sumažėjęs vaikų mirtingumas ir beveik visuotinės registracijos į pradines mokyklas užtikrinimas;

C.  kadangi dedamos ekonominės ir politinės pastangos, siekiant pagerinti šalies ekonomiką ir užtikrinti, kad ji taptų labiau pramoninė ir labiau orientuotųsi į paslaugas;

D.  kadangi 2012 m. spalio 30 d. UDF pirmininkė Victoire Ingabire buvo nuteista aštuoneriems metams kalėjimo už sąmokslą siekiant pakenkti valdžiai teroristinėmis priemonėmis ir už 1994 m. genocido menkinimą, atsižvelgiant į jos ryšius su grupuote „Demokratinės pajėgos Ruandai išlaisvinti“ (angl. Forces for the Liberation of Rwanda – FDLR);

E.  kadangi 2016 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento delegacijai atsisakyta leisti susitikti su kalinama opozicijos lydere Victoire Ingabire; kadangi apsilankymo metu ypatingą dėmesį ketinta skirti moterų vaidmeniui visuomenėje ir jų įgalėjimui, tačiau, Užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministerijos nuomone, ypatingos priežasties, dėl kurios Victoire Ingabire – nuteistoji, kuriai taikomos nacionalinės sulaikymo gairės ir taisyklės – turėtų būti lankoma su oficialiu vizitu atvykusių ES Parlamento narių, nebuvo;

F.  kadangi šiuo požiūriu vizito dalyviai pažymėjo, kad, pvz., kalbant apie galimybę įgyti išsilavinimą kaimo vietovėse, lygesnes nuosavybės teises ir geresnes galimybes dirbti ne ūkyje, tebesusiduriama su dideliais iššūkiais, ir kadangi žmogaus teisių padėtis, pirmiausia susijusi su dalyvavimu politikoje ir saviraiškos laisve Ruandoje, ir toliau kelia susirūpinimą, o nepriklausoma pilietinė visuomenė vis dar labai silpna;

G.  kadangi daugybė žmogaus teisių organizacijų pasmerkė Victoire Ingabire bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, nes buvo pastebėta didelių pažeidimų, be to, su ja nebuvo elgiamasi teisingai; kadangi organizacija „Amnesty International“ savo ataskaitoje atkreipia dėmesį į žalingus viešus Ruandos prezidento pareiškimus prieš prasidedant jos bylos nagrinėjimui ir į tai, kad pasikliaunama Kamio stovyklos sulaikytųjų, kurie, kaip manoma, kankinami, prisipažinimais; kadangi keturi prokuroro liudytojai ir bendrai apkaltinti asmenys, 2012 m. Ruandos aukštesniajame teisme liudiję prieš Victoire Ingabire, 2013 m. Aukščiausiajame Teisme pareiškė, kad jų liudijimai buvo suklastoti;

H.  kadangi 2012 m. rugsėjo 13 d. Victoire Ingabire Umuhoza ir dar du Ruandos politikai – Bernard Ntaganda ir Deogratias Mushyayidi – buvo nominuoti 2012 m. Europos Parlamento Sacharovo premijai už minties laisvę;

I.  kadangi 2015 m. V. Ingabire pateikė skundą Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismui ir apkaltino Ruandos vyriausybę pažeidus jos teises; kadangi 2015 m. kovo mėn. Ruanda atsisakė Afrikos teismo jurisdikcijos pareikšdama, kad visas vietos bylas pajėgūs nagrinėti Ruandos teismai; kadangi 2016 m. vasario 29 d. – likus vos kelioms dienoms iki ieškinio, kurį Victoire Ingabire pateikė prieš Ruandos vyriausybę, nagrinėjimo teisme – Ruandos vyriausybė atsiėmė savo deklaraciją, kuria remdamiesi asmenys galėjo tiesiogiai teikti skundus Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismui;

J.  kadangi, pasak Victoire Ingabire partijos UDF atstovų, nuo 2016 m. balandžio mėn. V. Ingabire sulaikymo sąlygos gerokai pablogėjo; kadangi jai neleidžiama valgyti atnešto ir specialaus maisto, o jos medicinos pažyma pripažinta negaliojančia;

K.  kadangi, be kita ko, UDF negali teisėtai užsiregistruoti kaip politinė partija, o grasinimus, suėmimą ir sulaikymą yra patyrę nemažai jos narių;

L.  kadangi šiuo metu kali ne vienas opozicinės partijos narys; kadangi pastaruosius penkis mėnesius yra dingusi su UDF susijusi slaugytoja ir politinė aktyvistė Illuminée Iragena ir baiminamasi dėl jos saugumo; kadangi 2016 m. rugpjūčio 23 d. suimta ir viešų neramumų kurstymu apkaltinta UDF iždininkė Léonille Gasengayire;

M.  kadangi pagal pasaulio spaudos laisvės indeksą Ruanda užima 161-ą iš 180 vietų; kadangi spaudos laisvė nuolat vis labiau varžoma, o nepriklausomi žurnalistai neretai patiria persekiojimą, grasinimus ir suėmimus; kadangi pareigūnus savo reportažuose kritikuojantys iš šalies pasitraukę ir užsienio žurnalistai vis dažniau susiduria su neteisminiais bauginimais, smurtu ir priverstiniu dingimu;

N.  kadangi, pasirodžius kontroversiškam „British Broadcasting Corporation“ (BBC) televizijos dokumentiniam filmui apie 1994 m. genocidą Ruandoje, vyriausybė 2014 m. spalio mėn. neribotam laikui sustabdė BBC radijo programos kinjaruanda kalba transliavimą;

O.  kadangi nepaprastai svarbu įtvirtinti demokratiją, be kita ko, užtikrinti teismų nepriklausomumą ir opozicijos partijų dalyvavimą, ypač atsižvelgiant į 2017 m. vyksiančius prezidento rinkimus;

P.  kadangi Ruandos teismų sistemos trūkumai, susiję su Victoire Ingabire baudžiamuoju procesu, menkina Ruandos teismų gebėjimą spręsti plataus atgarsio politines bylas;

Q.  kadangi Didžiųjų Ežerų regione Ruanda yra svarbus subjektas ir gali atlikti itin svarbų vaidmenį stabilizacijos procese, be kita ko, kovodama su neteisėta prekyba mineralais ir kitais gamtos ištekliais; kadangi 2015 m. JT ekspertų Kongo Demokratinės Respublikos klausimu grupės ataskaitoje rekomenduojama, kad Ruandos vyriausybė ištirtų asmenų, dalyvaujančių neteisėtoje prekyboje alavu, tantalu ir volframu, taip pat Ruandoje neteisėtai legalizuojančių KDR išgautus mineralus, veiklą ir patrauktų juos baudžiamojon atsakomybėn;

1.  griežtai smerkia politiškai motyvuotus teismo procesus, politinių oponentų persekiojimą ir iš anksto nulemiamą teismo sprendimą; primygtinai ragina Ruandos vyriausybę siekti ne tik ekonominių ir socialinių laimėjimų, bet ir pasiekimų žmogaus teisių srityje, kad būtų visapusiškai siekiama modernios ir įtraukios demokratijos; primygtinai ragina Ruandos valdžios institucijas užtikrinti, kad Victoire Ingabire apeliacinis procesas būtų sąžiningas ir atitiktų pagal Ruandos ir tarptautinę teisę nustatytus standartus; pabrėžia, kad teismo procesai ir kaltinamiems asmenims keliami kaltinimai negali būti grindžiami miglotai ir neaiškiai suformuluotais įstatymais, piktnaudžiaujant jais, kaip kad daroma Victoire Ingabire byloje;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Ruandos aukščiausiasis teismas atmetė apeliacinį skundą ir priėmė sprendimą nuteisti Victoire Ingabire 15 metų kalėjimo bausme, taip pat yra labai susirūpinęs dėl blogėjančių jos sulaikymo sąlygų; mano, kad Ruandoje įvykęs apeliacinis procesas neatitiko tarptautinių standartų, įskaitant Victoire Ingabire teisę į nekaltumo prezumpciją;

3.  pabrėžia, kad tai, jog 2016 m. kovo mėn., likus vos kelios dienoms iki Victoire Ingabire apeliacinės bylos nagrinėjimo dienos, Ruanda atsisakė Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismo (ACHPR) jurisdikcijos, lėmė tos bylos aplinkybės ir tuo siekiama apriboti asmenų ir NVO tiesiogines galimybes kreiptis į tą teismą;

4.  primena Ruandos valdžios institucijoms, kad per politinį dialogą su Ruanda pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį ES yra išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą paisymo; ragina nedelsiant ir nešališkai persvarstyti Victoire Ingabire bylą, remiantis faktais, laikantis teisės aktų ir be jokių apribojimų, netinkamos įtakos, spaudimo ar grasinimų; ragina kalėjime užtikrinti Victoire Ingabire teises, įskaitant galimybes jai susisiekti su teisiniu atstovu ir gauti tinkamą maistą ir gydymą;

5.  smerkia visus opozicinių partijų lyderių, narių ir aktyvistų, taip pat žurnalistų ir kitų Ruandos vyriausybės kritikais laikomų asmenų bauginimo, suėmimo, sulaikymo ir persekiojimo vien tik už pareikštą nuomonę veiksmus; todėl primygtinai ragina Ruandos valdžios institucijas persvarstyti ir koreguoti nacionalinės teisės aktus, kad būtų užtikrinta saviraiškos laisvė, o ypač Baudžiamojo kodekso 463 ir 451 straipsnius, kurie varžo saviraiškos laisvę;

6.  ragina Ruandos vyriausybę parodyti valią ištirti įtariamo smurto prieš opozicijos aktyvistus ir žurnalistus atvejus ir užtikrinti, kad kariniai sulaikymo centrai atitiktų Ruandos įstatymus ir tarptautinius standartus; primygtinai ragina Ruandos valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus asmenis ir kitus aktyvistus, sulaikytus ar nuteistus vien tik dėl to, kad jie naudojosi savo teise į saviraišką, asociacijų ir taikių susirinkimų teise, ir užtikrinti, kad būtų atskirta administracinė, teisėkūros ir teismų valdžia, o ypač užtikrinti teismų nepriklausomumą;

7.  primygtinai ragina Ruandos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų ištirti Illuminée Iragena, Johno Ndabarasa, Léonille Gasangayire ir kitų asmenų, kurie, kaip baiminamasi, yra priverstinai dingę, atvejus, kad būtų atskleista jų buvimo vieta, jie būtų paleisti arba teisiami, jeigu jie yra sulaikyti, taip pat užtikrinti nustatytų ar įtariamų vyriausybės oponentų ar kritikų, įskaitant Franką Rusagara, Joelį Mutabazi, Kizito Mihigo ir kitus atitinkamus tuo pačiu kaltinamus asmenis, teismo procesų sąžiningumą;

8.  primygtinai ragina Ruandos valdžios institucijas 2017 m. užtikrinti taikius, patikimus ir skaidrius rinkimus ir ragina vyriausybę bendradarbiauti su opozicija šių rinkimų organizavimo procese; reiškia paramą 2017 m. prezidento rinkimus stebėsiančiai ilgalaikei ES rinkimų stebėjimo misijai, ypač atsižvelgiant į politinių veiksmų erdvę ir pagrindines laisves;

9.  primena Ruandos valdžios institucijoms, kad demokratijos pagrindas – pliuralistinė vyriausybė, veikianti opozicija, nepriklausoma žiniasklaida ir teismai, pagarba žmogaus teisėms ir pagarba saviraiškos ir susirinkimų teisei; todėl ragina Ruandą atverti savo politinę erdvę, laikytis šių standartų ir gerinti žmogaus teisių padėtį; tikisi, kad Ruanda įgyvendins JT specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais rekomendacijas (2014 m.);

10.  ragina Ruandos valdžios institucijas skubiai imtis deklaracijos, pagal kurią asmenims ir NVO leidžiama teikti skundus Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismui, peržiūros, atnaujinti tą deklaraciją ir vėl ją priimti;

11.  ragina ES ir jos tarptautines partneres toliau remti Ruandos gyventojų pastangas stiprinti taiką ir stabilumą šalyje ir visame regione;

12.  prašo Komisijos toliau reguliariai vertinti ES paramą Ruandos vyriausybinėms institucijoms, siekiant užtikrinti, kad šia parama būtų visapusiškai skatinamos žmogaus teisės, saviraiškos ir asociacijų laisvės, politinis pliuralizmas ir nepriklausoma pilietinė visuomenė;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei Federicai Mogherini, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, Afrikos Sąjungos institucijoms, Rytų Afrikos bendrijai, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, ES valstybėms narėms, Victoire Ingabire gynėjams ir Ruandos Prezidentui.

(1) OL C 55, 2016 2 12, p. 127.


Sudanas
PDF 263kWORD 48k
2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sudano (2016/2911(RSP))
P8_TA(2016)0379RC-B8-1062/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 8 d. ES, trejeto (Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų) atstovų ir Vokietijos bendrą pareiškimą, kuriame teigiamai vertinama tai, kad deklaraciją „Raginimas Sudanui“ pasirašę judėjimai pasirašė Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo komisijos veiksmų gaires,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 28 d. nepriklausomo eksperto pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Sudane ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. JT specialiojo pranešėjo vienašališkų prievartos priemonių neigiamo poveikio naudojimusi žmogaus teisėmis klausimais pranešimą dėl jo misijos Sudane,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 27 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl Sudano vyriausybės paskelbto keturių mėnesių vienašališko karo veiksmų nutraukimo,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2296 dėl Sudano, priimtą 2016 m. birželio 29 d. įvykusiame jos 7728-ajame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 13 d. Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos komunikatą dėl padėties Darfūre,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, kuriuose nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 9 d. vyriausiosios įgaliotinės deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl palankių sąlygų nebuvimo 2015 m. balandžio mėn. Sudane įvykusiuose rinkimuose,

–  atsižvelgdamas į deklaraciją dėl pilietinės ir demokratinės valstybės sukūrimo „Raginimas Sudanui“ (angl. „Sudan Call“),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi konfliktas Darfūre tęsiasi jau 13 metų ir nusinešė daugiau kaip 300 000 gyvybių, o Sudano vyriausybinės pajėgos toliau užpuldinėja civilius gyventojus, ypač Džebel Maroje; kadangi nuolat vykdant beatodairišką civilių bombardavimą, įskaitant Sudano ginkluotųjų pajėgų neteisėtas atakas prieš kaimus Pietų Kordofane, Mėlynojo Nilo regione ir Darfūre, žuvo žmonių ir sugriauta civilinė infrastruktūra;

B.  kadangi pagal 2010 m. Nacionalinio saugumo įstatymą Sudano vyriausybei suteikti platūs įgaliojimai kalinius laikyti vienutėse, nepateikus kaltinimų ir ilgą laiką, o organizacijos buvo prievarta uždaromos ir puldinėjamos;

C.  kadangi, kaip nurodyta 2016 m. rugsėjo 21 d. JT visuotiniame periodiniame vertinime, Sudanas dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą prisijungti prie Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą bei prie Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo;

D.  kadangi Darfūre, visų pirma Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo regionuose, daugėja žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo atvejų, įskaitant be teismo vykdomus žudymus, neproporcingą jėgos naudojimą, civilių gyventojų grobimą, seksualinę prievartą ir smurtą dėl lyties prieš moteris, vaikų prievartavimą ir išnaudojimą, savavališkus areštus ir sulaikymą;

E.  kadangi Sudane varžoma politinių opozicijos partijų, pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų pilietinė laisvė; kadangi buvo pranešta, jog Nacionalinė žvalgybos ir saugumo tarnyba nuolat puldinėja ir persekioja žmogaus teisių gynėjus, studentų aktyvistus ir politinius oponentus už jų teisėtą veiklą; kadangi šiais metais savavališkai suimta daug pilietinės visuomenės aktyvistų, įskaitant keturis Sudano pilietinės visuomenės atstovus, kuriuos saugumo pareigūnai suėmė Chartumo tarptautiniame oro uoste jiems vykstant į aukšto lygio susitikimą su diplomatais žmogaus teisių klausimais, kuris įvyko 2016 m. kovo 31 d. Ženevoje;

F.  kadangi žmogaus teisių grupės atskleidė patikimų įrodymų, jog Sudano vyriausybinės pajėgos prieš civilius gyventojus naudojo cheminį ginklą: kaimo gyventojai iš Darfūro Džebel Maros regiono atskleidė siaubingus įtariamų atakų naudojant cheminį ginklą, kurių paskutinis įvykdytas 2016 m. rugsėjo 9 d., Gamaros kaime, padarinius; kadangi taip pat pranešta apie Greitojo reagavimo paramos pajėgų – Sudano karinio dalinio, kurį sudaro Nacionalinei žvalgybos ir saugumo tarnybai pavaldūs buvę provyriausybinių nereguliariųjų karinių pajėgų kariai – atakas;

G.  kadangi 2016 m. vasario 29 d. Nacionalinė žvalgybos ir saugumo tarnyba brutaliai užpuolė Chartumo mokymo ir žmogaus socialinės raidos centrą – pilietinės visuomenės organizaciją, kurios direktorius Khalfálah Alafif Muktar ir aktyvistai Arwa Ahmed Elrabie, Al-Hassan Kheiry, Imani-Leyla Raye, Abu Hureira Abdelrahman, Al-Baqir Al-Afif Mukhtar, Midhat Afifadeen ir Mustafa Adam buvo suimti ir apkaltinti organizavę nusikalstamą susivienijimą ir kurstę karą prieš valstybę, o už šiuos kaltinimus skiriama mirties bausmė; kadangi direktorius yra prastos sveikatos ir šeimos nariams neleidžiama jo lankyti;

H.  kadangi Sudano valdžios institucijos griežtai varžo religijos laisvę; kadangi per pastaruosius metus bažnyčios vadovams imta vis dažniau grasinti, o krikščionių bendruomenės ėmė patirti vis daugiau bauginimų; kadangi Čekijos Respublikos organizacijos „Christian Aid“ darbuotojas Petr Jašek, Sudano pastoriai Hassan Abduraheem Kodi Taour ir Kuwa Shamal ir Darfūro absolventas Abdulmonem Abdumawla Issa Abdumawla jau devynis mėnesius laikomi suimti Nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos ir teisiami kaltinant juos atkreipus dėmesį į krikščionių kančias karo apimtuose Sudano regionuose; kadangi pastaraisiais metais padaugėjo teismo procesų apkaltinus apostaze ir po jų priimtų mirties mirties bausmės nuosprendžių;

I.  kadangi Greitojo reagavimo paramos pajėgos neseniai buvo išdėstytos palei Sudano šiaurinę sieną siekiant kovoti su neteisėtų migrantų srautu; kadangi 2016 m. rugpjūčio 31 d. Greitojo reagavimo paramos pajėgų vadas pareiškė, kad jo pajėgos patruliavo prie sienos su Egiptu ir Libija, ir teigė, kad Sudanas kovoja su neteisėta migracija ES vardu; kadangi ES delegacija Sudane 2016 m. rugsėjo 6 d. atsisakė šios paramos;

J.  kadangi 2016 m. rugpjūčio 24 d. 48 potencialūs prieglobsčio prašytojai sudaniečiai buvo deportuoti iš Italijos į Sudaną; kadangi 2016 m. gegužės mėn. Sudano valdžios institucijos deportavo daugiau kaip 400 Eritrėjos piliečių, kurie buvo sulaikyti pakeliui į Libiją;

K.  kadangi Sudano valdžios institucijos neproporcingai daug moterų ir mergaičių nuteisia dėl neaiškiai apibrėžtų nusikaltimų; kadangi moterys patiria sisteminę diskriminaciją ir joms taikomos fizinės bausmės ir bausmė nuplakant už neaiškiai apibrėžtų aprangos taisyklių pažeidimą;

L.  kadangi deklaraciją „Raginimas Sudanui“ parašę judėjimai (politinių ir ginkluotų opozicijos partijų, įskaitant Nacionalinę Umma partiją, Nacionalinio konsensuso pajėgas ir Sudano revoliucinį frontą, atstovai) yra įsipareigoję siekti užbaigti įvairiuose Sudano regionuose vykstančius konfliktus ir siekti teisinių, institucinių ir ekonominių reformų;

M.  kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2009 ir 2010 m. išdavė du prezidento O. al-Bashiro arešto orderius kaltindamas jį karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir genocidu; kadangi, nors Sudanas nėra pasirašęs Romos statuto, pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1593 (2005) reikalaujama, kad jis bendradarbiautų su TBT, todėl Sudanas turi vykdyti TBT išduotą arešto orderį;

N.  kadangi 2008 m. birželio mėn. ES užsienio reikalų ministrai Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdyje padarė išvadą, kad Taryba yra pasirengusi svarstyti priemones, nukreiptas prieš asmenis, atsakingus už nebendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu;

O.  kadangi ES šiuo metu su Sudanu įgyvendina geresnio migracijos valdymo projektą;

1.  smerkia tai, kad Sudano vyriausybė naudoja cheminius ginklus prieš civilius gyventojus Darfūro Džebel Maros regione, ir pabrėžia, kad tai grubus tarptautinių normų pažeidimas ir karo nusikaltimas; primena, kad Sudanas ratifikavo Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją, ir ragina vadovaujant Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai atlikti tarptautinį tyrimą dėl šių įtarimų; primena Sudano valdžios institucijoms jų pareigą saugoti žmogaus teises;

2.  tebėra labai susirūpinęs dėl konflikto zonose, visų pirma Darfūre, Pietų Kordofane ir Mėlynojo Nilo regione, toliau vykdomų neteisėtų žudymų, pagrobimų ir smurto dėl lyties bei seksualinės prievartos, taip pat dėl susijusios sunkios nepaprastosios humanitarinės padėties, kurią lėmė didžiulio masto vidaus perkėlimai; ragina nedelsiant nutraukti Sudano ginkluotųjų pajėgų vykdomą civilių gyventojų bombardavimą iš oro;

3.  smerkia savavališką aktyvistų sulaikymą bei kalinimą ir šiuo metu vykdomą žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų sulaikymą; primygtinai ragina Sudano vyriausybę užtikrinti galimybę taikiai naudotis saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvėmis; pabrėžia, kad nacionalinis dialogas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei bus palaikomas užtikrinus žodžio, žiniasklaidos, asociacijų ir susirinkimų laisvę;

4.  ragina Afrikos Sąjungą ir Sudano vyriausybę nedelsiant ištirti visus įtarimus dėl kankinimų, netinkamo elgesio, savavališko sulaikymo ir pernelyg didelės jėgos naudojimą ir atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn sąžininguose teismuose netaikant mirties bausmės; ragina Sudano vyriausybę nedelsiant paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą ir panaikinti mirties bausmę bei visų formų fizines bausmes;

5.  reiškia didelį susirūpinimą tuo, kad tarptautinėms humanitarinėms agentūroms ir organizacijoms vis dar ribojamos galimybės patekti į šalį; reikalauja iš Sudano vyriausybės dėti visas įmanomas pastangas, kad tarptautinės humanitarinės agentūros galėtų lengviau pasiekti visus asmenis, kuriems reikia humanitarinės pagalbos, laikantis jų įsipareigojimų, prisiimtų vykdant visuotinį periodinį vertinimą; ragina Sudano vyriausybę pradėti konstruktyviai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant nedelsiant imti skatinti informuotumą apie žmogaus teises Sudane;

6.  patvirtina, kad religijos, sąžinės ar tikėjimo laisvė – visuotinė žmogaus teisė, kurią reikia saugoti visur ir užtikrinti visiems; reikalauja, kad Sudano vyriausybė panaikintų visas teisės nuostatas, pagal kurias asmenys baudžiami arba diskriminuojami dėl savo religinių įsitikinimų, ypač atsimetimo nuo religijos atvejais ir visų pirma dėl Čekijos organizacijos „Christian Aid“ darbuotojo Petro Jašeko, Sudano pastorių Hassan Abduraheem Kodi Taour ir Kuwa Shamal ir Darfūro absolvento Abdulmonem Abdumawla Issa Abdumawla;

7.  reiškia susirūpinimą tuo, kad labai padaugėjo Nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos represijų prieš piliečius, kurie yra pilietinės visuomenės aktyvistai, ir ragina Sudaną nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti kalinius ir nedelsiant nutraukti savavališkus sulaikymus, panaikinti visus kaltinimus, susijusius su jų taikia veikla, ir leisti NVO, pvz., Chartumo mokymo ir žmogaus socialinės raidos centro darbuotojams, jų nariams ir studentams aktyvistams vykdyti veiklą nebijant represijų;

8.  pažymi, kad Sudanas pritaria rekomendacijoms ratifikuoti Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią kankinimui ir nežmoniškam elgesiui; tačiau ragina Sudano vyriausybę skubiai persvarstyti savo Nacionalinio saugumo įstatymą, pagal kurį leidžiama be jokios teismo kontrolės laikotarpiui iki keturių su puse mėnesio sulaikyti įtariamuosius, ir reformuoti savo teisinę sistemą pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus;

9.  ragina Sudano vyriausybę panaikinti plačias imuniteto teises, numatytas Sudano teisės aktuose, paskelbti trijų valstybinių tyrimo komisijų išvadas, viešai pripažinti žudynių mastą per 2013 m. rugsėjo mėn. susidorojimą su protestuotojais prieš griežtas priemones ir užtikrinti, kad jų aukos sulauktų teisingumo;

10.  primena Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2008 m. birželio mėn. išvadas dėl to, kad Sudano vyriausybė nuolat nebendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT), jose taip pat pabrėžiama, jog Sudano vyriausybė privalo bendradarbiauti ir turi galimybes tą daryti, ir kad turi būti pripažįstami visi TBT išduoti arešto orderiai; ragina Omarą al-Bashirą laikytis tarptautinės teisės ir stoti prieš TBT už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą;

11.  ragina Afrikos Sąjungos valstybes nares, ypač tas šalis, kurios priėmė prezidentą O. al-Bashirą (Kongo Demokratinę Respubliką, Čadą, Pietų Afriką, Ugandą ir Džibutį), laikytis Romos statuto ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų;

12.  ragina ES pradėti taikyti tikslines baudžiamąsias sankcijas nuolat karo nusikaltimus vykdžiusiems ir su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu nebendradarbiavusiems asmenims; prašo EIVT ilgiau nedelsiant sudaryti asmenų, kuriems taikytinos tokios sankcijos, sąrašą;

13.  pažymi, kad Sudano vyriausybė 2016 m. kovo 16 d. pasirašė Susitarimą dėl veiksmų plano ir vėliau patikslino savo įsipareigojimus įtraukti kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus į nacionalinį dialogą ir laikytis visų sprendimų, priimtų opozicijos šalių ir nacionalinio dialogo iniciatyvinio komiteto, vadinamojo 7 + 7 mechanizmo; primygtinai pabrėžia, kad visos šalys turi laikytis savo įsipareigojimų, ir ragina tęsti dialogą siekiant susitarti dėl galutinio ugnies nutraukimo; ragina ES ir jos valstybes nares toliau laikytis įsipareigojimo remti Afrikos Sąjungos pastangas užtikrinti taiką Sudane ir remti Sudano žmones jiems pereinant prie vidaus pastangomis reformuotos demokratijos;

14.  ragina Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos misiją Darfūre (UNAMID) nuolat turėti pajėgų Džebel Maroje; ragina UNAMID nedelsiant ištirti visus įtarimus dėl Sudano vyriausybės ir opozicijos pajėgų Džebel Maroje įvykdytų žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimų ir viešai apie juos pranešti;

15.  ragina EIVT ir Komisiją atidžiai stebėti Sudanui teikiamą ES paramą vystymuisi, kad būtų užkirstas kelias tiesioginei ar netiesioginei paramai vietos karinėms grupuotėms ir užtikrinta, kad prie sienų su Egiptu ir Libija patruliuojančios Greitojo reagavimo paramos pajėgos nesiimtų ES vardu kovoti su nelegalia migracija;

16.  todėl ragina Komisiją ir atitinkamas valstybes nares užtikrinti visapusišką geresnio migracijos valdymo projekto Sudane skaidrumą, įskaitant visą planuojamą veiklą ir ES bei nacionalinių lėšų gavėjus, ir parengti išsamią 2016 m. gegužės mėn. ES techninės delegacijos vizito į Sudaną ataskaitą;

17.  ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad Parlamentas būtų visapusiškai informuojamas apie vykdant Chartumo procesą užmegztą dialogą ir kad ES ir Afrikos patikos fondo lėšomis finansuojama veikla, ypač veikla, kuria siekiama stiprinti Sudano vyriausybės gebėjimus, būtų vykdoma visapusiškai laikantis esamų susitarimų, užtikrinant, kad tarptautinių įsipareigojimų ir teisės aktų laikymasis būtų visiškai skaidrus ES ir Sudano pilietinei visuomenei;

18.  susirūpinęs pažymi, kad Sudane nuolat dažnai pažeidžiamos moterų teisės, ypač Baudžiamojo kodekso 152 straipsnis, ir ragina Sudano valdžios institucijas tinkamai pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sudano vyriausybei, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos ir Panafrikos Parlamento (PAP) pirmininkams ir Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai.


Tailandas, ypač Andy Hallo byla
PDF 255kWORD 46k
2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tailando, ypač Andy Hallo bylos (2016/2912(RSP))
P8_TA(2016)0380RC-B8-1068/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Tailando, ypač į 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją(1), 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją(2), 2015 m. gegužės 21 d. rezoliuciją(3) ir 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai F. Mogherini 2015 m. lapkričio 19 d. atsakymą, Komisijos vardu pateiktą dėl Andy Hallo padėties,

–  atsižvelgdamas į ES delegacijos į Tailandą 2014 m. lapkričio 14 d. paskelbtus pareiškimus, kuriems pritarė ES misijos Tailande vadovai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 20 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pareiškimą spaudai,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos už Tailandą, Kambodžą ir Laoso Liaudies Demokratinę Respubliką atsakingo skyriaus direktoriaus Maurizio Bussi 2016 m. rugsėjo 21 d. pareiškimą dėl Tailande paskelbto nuosprendžio darbuotojų teisių aktyvistui Andy Hallui,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. JT Žmogaus teisių tarybos atliktą visuotinį periodinį Tailando vertinimą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. JT teminės darbo grupės migracijos klausimais Tailando migracijos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų ir 2015 m. gruodžio 17 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/161,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį pasirašė ir Tailandas,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 18 d. Pietryčių Azijos valstybių asociacijos Žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi darbuotojų teisių gynėjas Andy Hall, ES pilietis, 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo nuteistas trejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme ir 150 000 THB bauda už tai, kad padėjo Suomijos NVO „Finnwatch“ parengti ataskaitą, kuria atskleidžiami darbuotojų teisių pažeidimai Tailando ananasų perdirbimo gamykloje „Natural Fruit Company Ltd“;

B.  kadangi Andy Hallui oficialiai pareikšti kaltinimai dėl baudžiamojo šmeižto ir kibernetinio nusikaltimo paskelbus šią ataskaitą internete ir kadangi dvi A. Hallo baudžiamąsias bylas buvo leista nagrinėti pagal Tailando teismų sistemą;

C.  kadangi per ankstesnius teismo posėdžius Tailando darbo ministerija ir „Natural Fruit Company Ltd“ darbuotojai nustatė daug įmonės įvykdytų darbuotojų teisių pažeidimų;

D.  kadangi 2015 m. rugsėjo 18 d. Prakanongo teismas Bankoke, priėmęs A. Hallui palankų sprendimą, patvirtino kitų jam iškeltų baudžiamojo šmeižto bylų, dėl kurių „Natural Fruit Company Ltd“ ir Tailando generalinis prokuroras pateikė skundus ir kurios šiuo metu nagrinėjamos Aukščiausiajame Teisme, atmetimą; kadangi abu civiliniai procesai buvo sustabdyti, kol bus paskelbti šių dviejų baudžiamųjų procesų rezultatai;

E.  kadangi, remiantis tarptautinės ir Tailando vietos žiniasklaidos pranešimais, Tailando vištienos tiekėjas Europos rinkai grasina Darbuotojų migrantų teisių tinklui (angl. Migrant Worker Rights Network, MWRN), organizacijai, kurią A. Hall konsultuoja, taip pat pačiam A. Hallui ir 14 vištų veisimo ūkių darbuotojų iš Mianmaro panašiais ieškiniais dėl baudžiamojo šmeižto ir kibernetinio nusikaltimo;

F.  kadangi 2016 m. rugsėjo 28 d. Tailando valdžios institucijos sutrukdė užsienio žmogaus teisių ekspertams ir mokslininkams viešai pristatyti ir paskelbti naujausią organizacijos „Amnesty International“ tyrimo ataskaitą, kuria dokumentais patvirtinamas nuolatinis politinių oponentų, darbuotojų migrantų, įtariamų sukilėlių ir kitų asmenų kankinimas ar prievarta prieš juos karinėse bazėse, policijos nuovadose ir sulaikymo centruose;

G.  kadangi neproporcingas baudžiamojo šmeižto įstatymų, pagal kuriuos skiriamos laisvės atėmimo bausmės, taikymas žmogaus teisių gynėjams, pranešantiems apie įtariamus žmogaus teisių pažeidimus, riboja saviraiškos laisvę, nes taip pažeidžiami Tailando įsipareigojimai pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurį jis yra pasirašęs;

H.  kadangi Tailande gyvena beveik 4 mln. užsieniečių, iš kurių 2,7 mln. atvykę iš Kambodžos, Laoso ar Mianmaro; kadangi nuo 2001 m. migrantai iš šių šalių turi galimybę gauti darbo leidimus, tačiau šalyje vis dar yra daugiau kaip milijonas neregistruotų darbuotojų migrantų;

I.  kadangi, remiantis organizacijos „Human Rights Watch“ 2016 m. rugsėjo 18 d. pareiškimu, žmogaus teisės ir Tailande dirbančių darbuotojų migrantų iš Mianmaro, Kambodžos ir Laoso darbo teisės Tailande nuolat pažeidžiamos ir metų metus už tai nebaudžiama, o pagal Tailando darbo įstatymus darbuotojams migrantams dažnai užtikrinama labai menka arba neužtikrinama jokia apsauga nepaisant vyriausybės teiginių, kad visi teisėtai registruoti darbuotojai migrantai bus saugomi pagal tuos teisės aktus;

J.  kadangi Tailandas 2006 m. su Kambodža ir Laosu, o 2009 m. – su Mianmaru pradėjo įgyvendinti Susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo darbuotojų užimtumo srityje; kadangi pagal Susitarimo memorandumo sistemą darbuotojai, prieš atvykdami į Tailandą, galėtų gauti darbo pasiūlymų ir kelionės dokumentus, tačiau tik 5 proc. darbuotojų iš šių šalių buvo taikoma Susitarimo memorandumo proceso procedūra;

1.  palankiai vertina tvirtą ES įsipareigojimą Tailando tautai, su kuria ES palaiko tvirtus ir ilgalaikius politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius;

2.  apgailestauja dėl to, kad Andy Hallui buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, ir reiškia susirūpinimą dėl teisminio proceso ir to, kaip jis gali paveikti žmogaus teisių gynėjų laisvę vykdyti savo veiklą;

3.  ragina Tailando vyriausybę imtis visų reikiamų priemonių, būtinų užtikrinti, kad Andy Hallo ir kitų žmogaus teisių gynėjų teisės būtų gerbiamos ir saugomos (įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą), ir sudaryti palankias sąlygas naudotis žmogaus teisėmis, o konkrečiai – užtikrinti, kad žmogaus teisių skatinimas ir apsauga nebūtų kriminalizuojami;

4.  ragina Tailando valdžios institucijas užtikrinti, kad šalies įstatymai dėl šmeižto atitiktų Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurį šalis yra pasirašiusi, taip pat ragina persvarstyti kibernetinių nusikaltimų aktą, kuris suformuluotas gana neaiškiai;

5.  palankiai vertina EIVT su Andy Hallo byla susijusį darbą ir primygtinai ragina EIVT ir toliau atidžiai stebėti padėtį; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją šį klausimą iškelti Tailando vyriausybei per būsimą ASEAN ir ES ministrų susitikimą Bankoke;

6.  ragina Tailando vyriausybę ir valstybės institucijas laikytis Tailando konstitucinių ir tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su teismų nepriklausomumu, teise į tinkamą teismo procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teise į žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisves;

7.  pripažįsta, kad Tailando vyriausybė padarė pažangą kovodama su darbuotojų išnaudojimu ir apsaugodama šalies darbuotojus ir darbuotojus migrantus; tai visų pirma iliustruoja šios priemonės: sustiprinta darbo inspekcijos sistema, įdarbinimo agentūras reglamentuojantys teisės aktai, priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią vergavimui už skolas ir prekybai žmonėmis, griežtesnė sankcijų už darbuotojų išnaudojimą politika, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvencijos Nr. 187 ratifikavimas ir konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pasirašymas 2016 m. kovo mėn.;

8.  ragina Tailando valdžios institucijas priimti ir įgyvendinti (teisiškai ir praktiškai) holistinę ir ilgalaikę nekvalifikuotų atvykstančių darbuotojų migracijos politiką laikantis žmogaus teisių principų ir atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius; šiomis aplinkybėmis kaip pirmą žingsnį siūlo persvarstyti darbo santykių aktą ir užtikrinti darbuotojams migrantams tokią pat asociacijų laisvę, kokia naudojasi Tailando gyventojai;

9.  ragina apsaugoti darbuotojus migrantus pasiūlant didesnes paskatas darbdaviams dalyvauti įteisinimo procese ir kartu nustatyti dideles baudas ar kitas sankcijas darbdaviams, kurie šiame procese nedalyvauja arba pažeidžia darbo teisę;

10.  prašo Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir ES delegaciją Bankoke, taip pat valstybių narių delegacijas toliau stebėti žmogaus teisių padėtį Tailande, bendradarbiauti su vyriausybe ir pilietine visuomene ir pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad Tailande būtų užtikrinta pagarba žmogaus teisėms, žmogaus teisių gynėjams ir teisinei valstybei;

11.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad jų teritorijoje įkurtos įmonės, vykdančios veiklą Tailande, laikytųsi tarptautinių žmogaus teisių standartų pasitelkusios skaidrios stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą, bendradarbiaudamos su pilietine visuomene; palankiai vertina paramą, kurią suomių prekybos įmonė „S Group“ suteikė Andy Hallui;

12.  yra tvirtai įsitikinęs, kad įmonės turėtų atsakyti už bet kokią žalą aplinkai ir žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos jos padarė, ir kad ES ir valstybės narės turėtų laikyti tai pagrindiniu principu;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, Tailando vyriausybei ir parlamentui, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 152.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0107.
(3) OL C 353, 2016 9 27, p. 52.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0343.


Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai. 9-asis TFAS
PDF 264kWORD 46k
2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų: 9-asis TFAS (2016/2898(RSP))
P8_TA(2016)0381B8-1060/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo(1),

–  atsižvelgdamas į galutinį projektą Komisijos reglamento (ES) .../..., kuriuo dėl 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 24 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (angl. IASB) paskelbtą 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS) dėl finansinių priemonių, į Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (angl. EFRAG) pateiktą patarimą dėl 9-ojo TFAS patvirtinimo(2), į EFRAG nuomonę dėl 9-ojo TFAS atitikties teisingo ir nešališko vaizdo principui bei Europos Centrinio Banko (ECB) ir Europos bankininkystės institucijos (angl. EBA) laiškus, kuriuose pateikiamos pastabos dėl 9-ojo TFAS patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 12 d. IASB priimtus 4-ojo TFAS pakeitimus „9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ taikymas drauge su 4-uoju TFAS „Draudimo sutartys““,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio mėn. Philippe’o Maystadto pranešimą „Ar TFAS standartai turėtų būti europietiškesni?“ (angl. „Should IFRS Standards be More European?“),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 2 d. G 20 vadovų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Jacques'o de Larosière'o vadovaujamos ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės pranešimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. dėl tarptautinių apskaitos standartų (TAS) vertinimo bei Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) fondo, Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) ir Viešojo intereso priežiūros tarybos (PIOB) veiklos(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 8 d. savo Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto laišką Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) pirmininkui „9-ojo TFAS taikymo poveikis finansų stabilumui. Prašymas atlikti analizę“ ir 2016 m. vasario 29 d. atsakomąjį laišką,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. savo Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto laišką Komisijos nariui, atsakingam už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, dėl 9-ojo TFAS patvirtinimo ir 2016 m. liepos 15 d. atsakomąjį laišką,

–  atsižvelgdamas į savo Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui atliktus tyrimus dėl 9-ojo TFAS („TFAS tvirtinimo kriterijų sąsaja su 9-uoju TFAS“, „9-ojo TFAS svarba finansiniam stabilumui ir priežiūros taisyklėms“, „Graikijos vyriausybės obligacijų vertės sumažėjimas pagal 39-ąjį TAS ir 9-ąjį TFAS: atvejo tyrimas“ bei „Numatomais nuostoliais pagrįsta apskaita nustatant finansinių priemonių vertės sumažėjimą: FASB ir IASB 9-ojo TFAS metodai“),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai: 9-asis TFAS“ (O-000115/2016 – B8-0721/2016),

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi dėl pasaulinės finansų krizės tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) svarbos finansų stabilumui ir ekonomikos augimui klausimas pateko į G20 ir ES darbotvarkes (visų pirma taisyklės dėl patirtų nuostolių pripažinimo bankų sistemoje); kadangi G 20 ir J. de Larosière‘o ataskaitoje atkreiptas dėmesys į svarbiausias apskaitos standartų problemas prieš krizę, įskaitant procikliškumą, susijusį su rinkos vertės principu bei pelno ir nuostolių pripažinimu, nepakankamą rizikos kaupimosi ciklinio augimo laikotarpiais vertinimą ir bendros ir skaidrios metodikos, kurią taikant vertinamas nelikvidus ir sumažėjusios vertės turtas, stygių;

B.  kadangi Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (angl. IASB) paskelbė 9-ąjį TFAS dėl finansinių priemonių kaip rimtą atsaką į kai kuriuos finansų krizės ir jos poveikio bankininkystės sektoriui aspektus; kadangi 9-asis TFAS įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d. ir pakeis 39-ąjį tarptautinį apskaitos standartą (TAS);

C.  kadangi EFRAG rekomendacija dėl 9-ojo TFAS buvo pritariamo pobūdžio, nors ir pateikta keletas pastabų dėl vadinamosios „tikrosios vertės“ taikymo esant nepalankiausioms rinkos sąlygoms, konceptualaus 12 mėnesių atidėjinių nuostoliams padengti metodo pagrindo stokos ir nepatenkinamų nuostatų dėl ilgalaikių investicijų; kadangi dėl skirtingų 9-ojo TFAS ir būsimo naujojo draudimo standarto (17-ojo TFAS) įsigaliojimo datų rekomendacijoje pareikšta išlyga dėl šio standarto taikymo draudimo sektoriuje;

D.  kadangi ginčus ir diskusijas dėl apskaitos pagal tikrąją vertę poveikio ilgalaikėms investicijoms didina tai, kad nėra kiekybinio poveikio vertinimo šiuo klausimu;

E.  kadangi nerealizuoto pelno pripažinimas pagal apskaitą pagal tikrąją vertę gali būti laikomas Kapitalo palaikymo direktyvos ir Apskaitos direktyvos pažeidimu; kadangi šiuo metu Komisija atlieka valstybių narių praktikos, susijusios su dividendų paskirstymu, palyginimą;

F.  kadangi atsargumo principas turi būti pagrindinis principas, kuriuo dera vadovautis nustatant bet kokį apskaitos standartą;

G.  kadangi naujasis standartas regis bent tiek pat sudėtingas kiek juo pakeičiamas 39-asis TAS; kadangi pradinis tikslas buvo sumažinti sudėtingumą;

H.  kadangi būsimas naujas draudimo standartas (17-asis TFAS), kuriuo pakeičiamas 4-asis TFAS, gali įsigalioti po 2020 m.; kadangi buvo išreikštas susirūpinimas dėl 9-ojo TFAS ir 17-ojo TFAS įsigaliojimo datų nesutapimo; kadangi IASB 2016 m. rugsėjo mėn. paskelbė 4-ojo TFAS galutinius pakeitimus, pasiūlydama du pasirenkamus sprendimus: apdangalo (angl. overlay) metodą ir laikiną išimtį ataskaitą teikiančio subjekto lygmeniu;

I.  kadangi Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas išnagrinėjo 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ atlikdamas viešąjį klausimą, užsakydamas keturias studijos dėl 9-ojo TFAS, taip pat vykdydamas tikrinimo veiklą komitete ir komiteto nuolatinės grupės TFAS klausimais veiklą;

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad 9-asis TFAS „Finansinės priemonės“ yra viena iš pagrindinių IASB atsakų į finansų krizę; pažymi, kad jau vykdoma įgyvendinimo veikla;

2.  pripažįsta, kad 9-asis TFAS yra pažanga, palyginti su 39-uoju TAS, nes perėjimas nuo vertės sumažinimo modelio, paremto „patirtu nuostoliu“, prie paremto „numatomu nuostoliu“, išsprendžia problemą, jog paskolų nuostolių pripažinimo procedūroje veiksmų imamasi per mažai ir per vėlai; tačiau pažymi, kad 9-ajam TFAS taikyti reikia labai apgalvotų sprendimų apskaitos proceso metu; pabrėžia, kad šiuo klausimu auditoriai turi labai skirtingų nuomonių ir pateikia mažai konkrečių gairių; todėl ragina Europos priežiūros institucijas, bendradarbiaujant su Komisija ir EFRAG, parengti gaires, siekiant išvengti įmonių vadovų piktnaudžiavimų veikiant savo nuožiūra;

3.  nors neprieštarauja Komisijos reglamentui, kuriuo dėl 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, primena pirmiau minėtoje savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliucijoje pateiktus prašymus dėl 9-ojo TFAS;

4.  primena, kad geresnio reglamentavimo politika turi būti grindžiama poveikio vertinimu; atkreipia dėmesį į tai, kad nėra atlikta tinkamo kiekybinio 9-ojo TFAS poveikio vertinimo (iš dalies dėl patikimų duomenų stokos); pabrėžia, kad reikia geriau suprasti, kokį poveikį 9-asis TFAS turės bankų sektoriui, draudimo sektoriui ir finansų rinkomis apskritai bei finansų sektoriui kaip visumai; taigi pakartoja savo raginimą IASB ir EFRAG sustiprinti savo poveikio analizės gebėjimus, ypač makroekonomikos srityje;

5.  pakartoja savo Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto prašymą ESRV pateikti 9-ojo TFAS taikymo poveikio finansų stabilumui analizę; primena ESRV įsipareigojimą atsakyti į šį prašymą 2017 m.; palankiai vertina tai, kad ESRV įsteigė naują darbo grupę 9-ojo TFAS klausimais; primena P. Maystadto rekomendacijas dėl „viešosios gėrybės“ kriterijaus išplėtimo, t. y. apskaitos standartai neturėtų kelti pavojaus finansų stabilumui ES ir neturėtų kliudyti ES ekonomikos vystymuisi;

6.  pažymi, kad svarbu visiškai suprasti 9-ojo TFAS sąveiką su kitais reguliavimo aktų reikalavimais; palankiai vertina Europos bankininkystės institucijos (angl. EBA) vykdomą 9-ojo TFAS poveikio ES bankams vertinimą, skirtą geriau suprasti šio standarto poveikį reguliuojamoms nuosavoms lėšoms, jo sąveiką su kitais rizikos ribojimo reikalavimais ir tai, kaip institucijos rengiasi 9-ojo TFAS taikymui; pažymi, kad standartizuotą metodą naudojantys bankai turbūt labiausiai nukentėtų dėl jų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumažinimo; todėl ragina Komisiją iki 2017 m. pabaigos pasiūlyti tinkamų rizikos ribojimo sistemos priemonių, pavyzdžiui, Kapitalo reikalavimų reglamente nustatyti laipsniško įvedimo tvarką, kuria trejų metų laikotarpiu (arba kol bus nustatytas tinkamas tarptautinis šios problemos sprendimas) sušvelninamas naujo vertės sumažėjimo modelio poveikis ir išvengiama nepagrįsto staigaus poveikio bankų kapitalo koeficientams ir skolinimui;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi 9-ojo TFAS ir būsimo naujojo draudimo standarto (17-ojo TFAS) įsigaliojimo datos; pažymi, kad IASB paskelbė 4-ojo TFAS pakeitimus, siekdama spręsti kai kuriuos susirūpinimą keliančius klausimus, ypač pasirinktinio atidėjimo metodo naudojimo klausimą; ragina Komisiją atidžiai spręsti šį klausimą pakankamai geru ir tinkamu būdu, padedant EFRAG, siekiant užtikrinti vienodas veiklos ES sąlygas;

8.  pabrėžia, kad labai svarbios ilgalaikės investicijos į ekonomikos augimą; yra susirūpinęs dėl to, kad atliekant tam tikrų finansinių priemonių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai turimos kaip ilgalaikės investicijos (visų pirma nuosavo kapitalo), apskaitą pagal 9-ąjį TFAS galėtų būti pakenkta bendram tikslui skatinti ilgalaikes investicijas; ragina Komisiją užtikrinti, kad 9-asis TFAS atitiktų ES ilgalaikių investicijų strategiją ir mažintų procikliškumą ir paskatas prisiimti pernelyg didelę riziką; ragina Komisiją ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio mėn. pateikti vertinimą;

9.  palankiai vertina tai, kad Komisija šiuo metu imasi iniciatyvos palyginti valstybių narių praktikas, susijusias su dividendų paskirstymu; ragina Komisiją užtikrinti, kad 9-asis TFAS atitiktų Kapitalo palaikymo direktyvą ir Apskaitos direktyvą, ir prireikus bendradarbiauti su IASB bei nacionalinėmis ir trečiųjų valstybių standartus nustatančiomis institucijomis, siekiant gauti jų paramą pakeitimams arba, nesant tokios paramos, ES teisėje numatyti tinkamus pakeitimus;

10.  ragina Komisiją kartu su Europos priežiūros institucijomis (EPI), ECB, Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir EFRAG atidžiai stebėti, kaip ES įgyvendinamas 9-asis TFAS, ne vėliau kaip 2019 m. birželio mėn. parengti ex post poveikio vertinimą ir pateikti šį vertinimą Europos Parlamentui bei veikti pagal savo nuomonę;

11.  ragina IASB atlikti 9-ojo TFAS peržiūrą baigus jo įgyvendinimą, siekiant nustatyti ir įvertinti nepageidaujamą šio standarto poveikį, ypač ilgalaikėms investicijoms;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) OL L 243, 2002 9 11, p. 1.
(2) http://www.efrag.org/Assets/Download?assetUrl=%2Fsites%2Fwebpublishing%2FSiteAssets%2FEndorsement%2520Advice%2520on%2520IFRS%25209.pdf.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0248.


Padėtis Sirijoje
PDF 234kWORD 42k
2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sirijos (2016/2894(RSP))
P8_TA(2016)0382B8-1089/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi karo veiksmai Sirijoje suaktyvėjo, ypač Alepe, kuris smarkiai bombarduotas iš oro, įskaitant išpuolius prieš medicinos įstaigas; kadangi, nepaisant tarptautinės bendruomenės dedamų pastangų siekiant nutraukti karo veiksmus, padėtis drastiškai ir greitai pablogėjo;

B.  kadangi Europos Sąjunga yra viena iš pagrindinių humanitarinės pagalbos žmonėms, bėgantiems nuo istorinės reikšmės smurto ir pražūties Sirijoje, teikėjų; kadangi tarptautiniu mastu trūksta vieningumo, derybų būdu rasti sprendimą dėl karo Sirijoje gerokai sunkiau;

C.  kadangi ES turėtų toliau dėti pastangas ir kolektyviai, pasitelkiant vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, atlikti svarbesnį vaidmenį tarpininkaujant, kad būtų pasiektas Sirijos taikos susitarimas;

1.  griežtai smerkia visus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, visų apgulčių Sirijoje tęsimą ir humanitarinės pagalbos, teikiamos Sirijos gyventojams, kuriems jos reikia, trūkumą; pareiškia, kad yra itin susirūpinęs dėl to, jog apgultose Alepo teritorijose ir visoje Sirijoje kenčia žmonės – daug moterų ir vaikų, kurie neturi galimybės gauti būtinų humanitarinės pagalbos prekių ir kuriems žūtbūt reikia maisto, švaraus vandens ir medicinos priemonių;

2.  labai apgailestauja dėl pastarojo meto išpuolių prieš humanitarinės pagalbos konvojų ir Raudonojo Pusmėnulio sandėlį netoli Alepo ir besąlygiškai juos smerkia kaip rimtą ir nerimą keliantį tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą ir galimą karo nusikaltimą; reiškia pagarbą humanitarinės pagalbos darbuotojams, kurie mirė siekdami padėti Alepo ir visos Sirijos gyventojams, ir reiškia nuoširdžiausią užuojautą aukų šeimoms ir draugams; ragina atsakyti už pasekmes ir patraukti atsakomybėn tuos, kurie kalti padarę karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui;

3.  ragina visas konflikto šalis, ypač Rusiją ir B. Assado režimą, nutraukti prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą, įskaitant vandens ir elektros infrastruktūrą, vykdomus išpuolius, imtis patikimų ir skubių veiksmų karo veiksmams nutraukti, nutraukti visas apgultis ir sudaryti sąlygas humanitarinės pagalbos organizacijoms greitai, saugiai ir be kliūčių pasiekti visus žmones, kuriems jos reikia;

4.  palankiai vertina ES skubios humanitarinės pagalbos teikimo iniciatyvą Alepui, kuria be lėšų sutelkimo neatidėliotiniems humanitariniams poreikiams patenkinti siekiama užtikrinti sužeistųjų bei ligonių medicininį evakavimą iš Rytų Alepo, daugiausia dėmesio skiriant moterims, vaikams ir pagyvenusiems asmenims; primygtinai ragina visas šalis skubiai suteikti reikiamus leidimus teikti humanitarinę pagalbą ir vykdyti medicininį evakavimą;

5.  primygtinai ragina visus Tarptautinės paramos Sirijai grupės dalyvius atnaujinti derybas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas paskelbti stabilias paliaubas ir aktyviau dirbti siekiant ilgalaikio politinio sprendimo Sirijoje; visapusiškai remia JT specialiojo pasiuntinio Staffano de Mistura pastangas šioje srityje;

6.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją atnaujinti pastangas siekiant bendros ES Sirijos strategijos, kurios tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas siekti politinio susitarimo Sirijoje, ir įtraukti stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo priemones, kad būtų labiau paisoma Tarptautinės paramos Sirijai grupėje sudarytų susitarimų ir prisiimtų įsipareigojimų;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Tarptautinės paramos Sirijai grupės nariams ir visoms kitoms konflikto Sirijoje šalims.


2016 m. Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencija Marakeše (Marokas, COP 22)
PDF 396kWORD 56k
2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir 2016 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Marakeše, Maroke (COP 22) (2016/2814(RSP))
P8_TA(2016)0383B8-1043/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, sprendimą Nr. 1/CP.21, ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje, Katare, vykusias 18-ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 18) ir 8-ąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 8), ir į protokolo, kuriuo nustatytas antrasis įsipareigojimų laikotarpis pagal Kioto protokolą, kuris prasidėjo 2013 m. sausio 1 d. ir baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., pakeitimo priėmimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke buvo pateiktas pasirašyti Paryžiaus susitarimas, kurį bus galima pasirašyti iki 2017 m. balandžio 21 d., į tai, kad 180 valstybių pasirašė Paryžiaus susitarimą ir 27 valstybės deponavo susitarimo ratifikavimo dokumentus, kurių bendras išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudaro 39,08 proc. viso išmetamo kiekio pasaulyje (2016 m. rugsėjo 7 d. duomenimis),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 14 d. rezoliuciją „Siekiant naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo Paryžiuje“(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 2 d. Komisijos komunikatą „Po Paryžiaus konferencijos. Paryžiaus susitarimo poveikio vertinimas“ (COM(2016)0110),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 16 d. Komisijos komunikatą „ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2013)0216) ir prie jo pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23–24 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 6 d. Latvijos ir Europos Komisijos JTBKKK pateiktą dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (INDC),

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) penktąją vertinimo ataskaitą ir jos apibendrinamąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „2014 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“ ir į UNEP 2014 m. ataskaitą dėl atotrūkio prisitaikymo prie klimato kaitos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 7–8 d. Elmau pilyje Vokietijoje vykusio Didžiojo septyneto (G 7) aukščiausiojo lygio susitikime priimtą vadovų deklaraciją „Galvokime apie ateitį. Veikime kartu“, kurioje pakartotas ketinimas laikytis įsipareigojimo iki 2050 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 40–70 proc., lyginant su 2010 m.; būtina užtikrinti, kad sumažinimo rodiklis būtų arčiau 70, o ne 40 proc.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 26–27 d. Isėje-Šimoje, Japonijoje, vykusio Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikime priimtą vadovų deklaraciją, kuria visos šalys raginamos siekti, kad 2016 m. įsigaliotų Paryžiaus susitarimas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos pranešimą „Per vėlai, per staigiai. Perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos ir sisteminė rizika“,

–  atsižvelgdamas į encikliką „Laudato si“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Tarptautinės išteklių darbo grupės pateiktus „10 pagrindinių klimato kaitos faktų“ (angl. „10 key messages on Climate Change“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Paryžiaus susitarimas įsigalios trisdešimtą dieną nuo dienos, kai bent 55 Konvencijos šalys, kurių bendras pasauliniu mastu išmetamas ŠESD kiekis sudaro bent apie 55 proc. viso išmetamo kiekio, bus deponavusios savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie JT dokumentus;

B.  kadangi Komisijos pasiūlymuose dėl 2030 m. klimato politikos strategijos pateiktos išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyvos neatitinka Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų; kadangi tikslus pirmiausia reikėtų iš naujo pakoreguoti nustatant aukštesnę išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo iki 2050 m. rodiklio ribą, palyginti su dabartine, t. y. 95 proc. iki 2050 m.;

C.  kadangi kova su klimato kaita negali būti laikoma kliūtimi kelyje į ekonomikos augimą, netgi priešingai: tai svertas, padėsiantis siekti naujo ir tvaraus ekonomikos ir užimtumo augimo ir juos įgyvendinti;

D.  kadangi dėl klimato kaitos gali padidėti konkurencija dėl išteklių, pvz., maisto, vandens, ganyklų, ekonominis sunkumas ir politinis nestabilumas, ir nelabai tolimoje ateityje ji gali tapti svarbiausiu gyventojų persikėlimo tiek šalies viduje, tiek į kitas valstybes veiksniu; kadangi šiuo atžvilgiu tarptautinėje darbotvarkėje svarbu kelti klausimą dėl su klimato kaita susijusios migracijos;

E.  kadangi klimato kaita labiausiai paveiks besivystančias šalis, ypač mažiausiai išsivysčiusias šalis ir salose įsikūrusias mažas besivystančias valstybes, kurios neturi pakankamai išteklių, kad pasirengtų vykstantiems pokyčiams ir prie jų prisitaikytų; kadangi, pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), Afrika yra itin pažeidžiama šio iššūkio akivaizdoje ir todėl labai kenčia nuo vandens trūkumo, itin sudėtingų oro sąlygų bei maisto stygiaus, kylančio dėl sausrų ir dykumėjimo;

F.  kadangi 2015 m. kovo 6 d. ES ir jos valstybės narės pateikė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKK) sekretoriatui savo numatomą nacionaliniu lygmeniu nustatytą veiksmą, kuriuo įsipareigoja siekti privalomo tikslo ES viduje išmetamą ŠESD kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m., kaip nustatyta 2014 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos;

Tvirtai moksliškai pagrįsta klimato politika

1.  primena, kad, remiantis 2014 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos penktojoje vertinimo ataskaitoje pateiktais moksliniais įrodymais, klimato sistemos atšilimas yra neabejotinas; klimatas keičiasi ir žmogaus veikla yra pagrindinė nuo 20-ojo amžiaus vidurio stebimo atšilimo priežastis; yra susirūpinęs, kad plataus masto didelis klimato kaitos poveikis gamtai ir žmonėms jau akivaizdus visuose žemynuose ir vandenynuose;

2.  atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKK) sekretoriato išvadas, kad, esant dabartiniam pasaulio mastu išmetamo ŠESD kiekio lygiui, likęs anglies dioksido biudžetas, atitinkantis tikslą apriboti vidutinės temperatūros pasaulyje kilimą iki ne daugiau nei 1,5 °C, bus išnaudotas per ateinančius penkerius metus; pabrėžia, kad visos šalys turėtų paspartinti perėjimą prie nulinio ŠESD išmetimo ir atsparumo klimato kaitai, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime, siekiant išvengti blogiausių visuotinio atšilimo padarinių;

3.  primygtinai ragina išsivysčiusias šalis, ypač ES, smarkiai sumažinti savo išmetamo ŠESD kiekį viršijant dabartinius įsipareigojimus, kad būtų kuo labiau siekiama išvengti to, kad neigiamo lygio anglies dioksido išskyrimas įvyktų didesniu mastu, nes dar neįrodyta, jog technologijos yra veiksmingos, socialiniu požiūriu priimtinos, ekonomiškai efektyvios ir saugios;

Primygtina būtinybė ratifikuoti ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą

4.  palankiai vertina Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaip didelį laimėjimą kovojant su klimato kaita ir siekiant daugiašališkumo; mano, kad tai – plataus užmojo, subalansuotas, teisingas ir teisiškai privalomas susitarimas ir kad tai, jog COP 21 pabaigoje buvo priimtas susitarimas ir 187 šalys paskelbė numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (INDC), yra lemiamas pokytis siekiant imtis visapusiškų ir kolektyvinių pasaulinių veiksmų, o juos įgyvendinus neabejotinai ir negrįžtamai bus paspartintas perėjimas prie klimato kaitos poveikiui atsparios ir klimato atžvilgiu neutralios pasaulio ekonomikos;

5.  itin palankiai vertina tai, kad visos šalys įsipareigoja apriboti vidutinės temperatūros pasaulyje kilimą iki gerokai mažiau kaip 2 °C, palyginti su ikipramoniniais lygiais, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra kiltų ne daugiau kaip 1,5 °C, taip pat siekti, kad antrojoje šio šimtmečio pusėje remiantis lygybės principu būtų subalansuotas išmetamų antropogeninių teršalų kiekis pagal šaltinius ir ŠESD šalinimo absorbentais kiekis („nulinis išmetamas kiekis“);

6.  primena, kad pasiekus tikslą, jog temperatūros kilimas pasaulyje būtų apribotas taip, kad jis būtų gerokai mažesnis kaip 2 °C, neužtikrinama, kad bus išvengta didelio neigiamo klimato kaitos poveikio; pripažįsta, kad reikia formuoti visuomenės suvokimą, jog būtų aiškiai suprantami konkretūs su temperatūros kilimo pasaulyje apribojimu vidutiniškai iki 1,5 °C susijusios politikos padariniai; todėl palankiai vertina Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialiąją ataskaitą, kuri šiuo tikslu bus parengta 2018 m.; pabrėžia, kad nereikėtų pervertinti anglies dioksido absorbentų galimybių padedant pasiekti neutralų išmetamo anglies dioksido rodiklį;

7.  primena, kad norint apriboti vidutinę temperatūrą pasaulyje, kad ji nekiltų daugiau nei 2 °C, drauge stengiantis apriboti šį temperatūros kilimą iki 1,5 °C, būtina kuo anksčiau pradėti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat kad kuo anksčiau turėtų būti pasiektas didžiausias pasaulyje išmetamo ŠESD kiekis; primena, kad pasaulyje išmetamų teršalų lygis turi būti laipsniškai sumažintas iki 2050 m. arba šiek tiek vėlesnio termino; ragina visas šalis, galinčias tai padaryti, įgyvendinti savo nacionalinius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir strategiją, prioritetą teikiant laipsniškam deginant anglis išskiriamo anglies dioksido mažinimui, nes anglys yra taršiausias energijos šaltinis, ir ragina ES šiuo tikslu bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais, pateikiant gerosios patirties pavyzdžių;

8.  pabrėžia, kad teisiškai privalomas Paryžiaus susitarimas ir apibrėžta priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyva bus patikimu orientyru priimant sprendimus, padės išvengti brangių investicijų, kuriomis įtvirtinamos didelio anglies dioksido kiekio technologijos, suteiks įmonėms ir investuotojams užtikrintumo ir nuspėjamumo, taip pat skatins pereiti nuo investicijų į iškastinį kurą prie investicijų į mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių energijos išteklių;

9.  pabrėžia, kad yra aišku, net nesant mokslinių įrodymų dėl to, ką pasaulio temperatūros kilimo apribojimas iki 1,5 °C reiškia kiekvienam sektoriui ir regionui, jog dabar šalių dedamų pastangų pasiekti šias saugias ribas pažeidžiamiausiose šalyse nepakanka; primygtinai ragina visas šalis, ypač išsivysčiusias, sustiprinti bendras pastangas ir, atsižvelgiant į 2018 m. sutarimą skatinantį dialogą, išplėsti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus; atsižvelgdamas į tai, ragina ES įsipareigoti savo 2030 m. nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais siekti dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį; primena, kad nepakanka imtis veiksmų tik Europos Sąjungoje, todėl ragina Komisiją ir Tarybą aktyviau skatinti kitus partnerius daryti tą patį;

10.  palankiai vertina Paryžiaus susitarime numatytą įsipareigojimą per antrąją šimtmečio pusę sumažinti pasaulyje išskiriamo anglies dioksido kiekį iki nulio; pripažįsta, kad tai reiškia, jog dauguma ES ūkio sektorių turės pasiekti nulinį išskyrimo lygį gerokai anksčiau; pabrėžia, kad ES turi daryti spaudimą susitariančiosioms šalims, kurių veiksmų tendencijos neatitinka Paryžiaus susitarimo;

11.  primygtinai ragina, kad Paryžiaus susitarimas įsigaliotų kuo greičiau, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares kuo skubiau jį ratifikuoti, kad nebūtų atidėliojamas jo įsigaliojimas; todėl ragina Komisiją teikti reguliarias ataskaitas Parlamentui ir kompetentingiems komitetams apie ratifikavimo proceso eigą ir ypač apie vis dar išliekančių galimų kliūčių priežastis; palankiai vertina tai, kad tam tikros valstybės narės jau pradėjo, o kai kurios iš jų – jau užbaigė nacionalines ratifikavimo procedūras;

12.  vis dėlto apgailestauja, kad pagal numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų sumą pasaulis net nepriartėja prie tikslo apriboti pasaulio vidutinės temperatūros kilimą iki ne daugiau nei 2 °C; pažymi, kad būtina imtis papildomų plataus užmojo veiksmų, ir ragina ES ir kitus didžiausius teršėjus imtis suderintų veiksmų ir pakoreguoti savo numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus taip, kad jie atitiktų Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus; pabrėžia, jog yra primygtinai būtina ir itin svarbu visoms susitarimo šalims, įskaitant ES, kas penkerius metus didinti savo įsipareigojimus nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį pagal Paryžiaus susitarime nustatytą siekių didinimo mechanizmą; mano, kad nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai yra pagrindinės nacionalinės vystymosi planavimo politikos priemonės, užtikrinant sinergiją su darnaus vystymosi tikslais;

13.  pabrėžia, kad svarbu parodyti, jog ES laikosi Paryžiaus susitarimo reikalavimų, be kita ko, atliekant savo vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikių tikslų ir politikos priemonių peržiūrą, ir kad svarbu kuo anksčiau pradėti šį procesą, kad būtų galima surengti išsamias diskusijas, kuriose Parlamentas drauge su nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, taip pat pilietinės visuomenės ir verslo sektoriaus atstovais turėtų atlikti labai svarbų vaidmenį; ragina Komisiją parengti ES skirtą amžiaus vidurio nulinio išmetamųjų teršalų išskyrimo strategiją, kurioje būtų pateikta ekonomiškai efektyvi perspektyva pasiekti Paryžiaus susitarime patvirtintą nulinio išmetamųjų teršalų išskyrimo tikslą;

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencija (COP 22) Marakeše

14.  mano, kad reikėtų derybų pažangos pagrindiniais Paryžiaus susitarimo klausimais, įskaitant sustiprintą skaidrumo sistemą, visuotinės padėties vertinimo detales, tolesnes gaires dėl numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų, bendrą susitarimą dėl diferencijavimo, nuostolių ir žalos, kovos su klimato kaita finansavimo ir pajėgumų paramos, įtraukiojo daugiapakopio valdymo sampratos, taip pat mechanizmą, kuris padėtų įgyvendinti susitarimą ir skatintų jo laikytis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis pagal Paryžiaus susitarimą suderintų įsipareigojimų, ypač dėl ES indėlio švelninant klimato kaitos padarinius ir prisitaikant prie jos, taip pat jos paramos finansų, technologijų perdavimo ir pajėgumų stiprinimo srityse, nepaisant jokių ES valstybių narių statuso pokyčių;

15.  pabrėžia, kad bendrai stengiantis kovoti su klimato kaita ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą labai svarbus veiksnys yra laikas; pabrėžia, kad ES yra ir pajėgi, ir privalo rodyti pavyzdį ir nedelsiant pradėti derinti savo klimato ir energetikos politikos tikslus su tarptautiniu mastu sutartu tikslu apriboti pasaulio vidutinės temperatūros kilimą, kad ji nekiltų daugiau nei 2 °C, kartu stengiantis sumažinti šį rodiklį iki 1,5 °C;

16.  ragina ES ir valstybes nares toliau aktyviai dalyvauti vadinamosios Didelių siekių koalicijos veikloje ir įsipareigoti paspartinti derybų procesą bei paremti pirmininkaujančio Maroko pastangas didžiausią dėmesį skirti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir prisitaikymo priemonių indėliui visuotiniu mastu kovojant su klimato kaita;

17.  pabrėžia, kad reikia pradėti diskusijas dėl 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogo, kuris bus pagrindinė proga panaikinti nuolatinį klimato kaitos švelninimo užmojų atotrūkį dabartinių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų srityje, suformavimo; mano, kad ES turėtų imtis iniciatyvaus vaidmens organizuojant pirmąjį sutarimą skatinantį dialogą siekiant aptarti kolektyvinius užmojus ir įsipareigojimų vykdymo pažangą; ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai anksčiau prieš pradedant palankesnių sąlygų sudarymo dialogą pateikti pasiūlymą dėl tolesnio ŠESD mažinimo, kuris būtų didesnis nei dabartiniai įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, ir tinkamai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo užmojų atotrūkio mažinimo atsižvelgiant į ES pajėgumus;

18.  primena, kad klimato kaitos švelninimo veiklos masto didinimas laikotarpiu iki 2020 m. yra neabejotinai būtina ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo sąlyga ir vienas iš svarbiausių Marakešo COP 22 sėkmės vertinimo elementų;

Užmojai iki 2020 m. ir Kioto protokolas

19.  pažymi, kad šiuo metu ES sėkmingai laikosi plano viršyti savo 2020 m. tikslus, susijusius su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, ir pasiekti savo 2020 m. tikslą atsinaujinančiosios energijos srityje ir kad dėl energiją efektyviau vartojančių pastatų, produktų, pramoninių procesų ir transporto priemonių padaryta didelė pažanga sprendžiant energijos intensyvumo klausimą, o Europos ekonomika nuo 1990 m. realiai išaugo 45 proc.; tačiau pabrėžia, kad būtina didinti užmojus ir aktyviau veikti, siekiant išsaugoti pakankamas paskatas, susijusias su išmetamo ŠESD kiekio sumažinimu, nes tai būtina norint pasiekti iki 2050 m. užsibrėžtus ES tikslus klimato ir energetikos srityse; pabrėžia, kad transporto ir žemės ūkio sektorių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį 2020 m. tikslų požiūriu nepakankama ir kad būtina dėti daugiau pastangų atsižvelgiant į šių sektorių indėlį mažinant teršalų išmetimą iki 2030 m.;

20.  pabrėžia, kad tikslai „20–20–20“, susiję su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, atsinaujinančiąja energija ir energijos taupymu, atliko esminį vaidmenį skatinant šią pažangą ir užtikrinant virš 4,2 mln. žmonių darbo vietas įvairiuose ekologiškos pramonės sektoriuose, įskaitant tai, kad ekonominės krizės metu užfiksuotas tolesnis augimas;

21.  patikslina, kad, nors antrasis įsipareigojimų pagal Kioto protokolą laikotarpis yra ribotos apimties, jis turėtų būti laikomas labai svarbiu tarpiniu žingsniu, taigi ragina susitariančiąsias šalis, įskaitant ES valstybes nares, kuo skubiau baigti ratifikavimo procesą; pažymi, kad pritardamas Parlamentas atliko tai, ką turėjo atlikti, ir teigiamai vertina tas valstybes nares, kurios jau pabaigė savo vidaus procesus;

Visapusiškos visų sektorių pastangos

22.  teigiamai vertina apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų (ATLPS) vystymą visame pasaulyje, įskaitant 17 ATLPS, kurios taikomos keturiuose žemynuose ir apima 40 proc. pasaulio BVP bei padeda ekonominiu požiūriu efektyviai mažinti teršalų išmetimą pasaulyje; ragina Komisiją puoselėti ES ATLPS ir kitų ATLPS ryšius, siekiant kurti tarptautinius anglies dioksido rinkos mechanizmus, kad didėtų užmojai klimato srityje ir kartu būtų padedama mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką sudarant vienodas sąlygas; prašo dėti dideles pastangas, kad bet kuri valstybė narė, kurios statusas keičiasi, liktų ES ATLPS dalimi; ragina Komisiją parengti apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad susiejus ES ATLPS būtų nuolat prisidedama prie švelninimo pastangų ir nebūtų pakenkta ES vidaus tikslui mažinti išmetamą ŠESD kiekį;

23.  pabrėžia, kad, remiantis IPCC išvada, teršalų išmetimas dėl žemės naudojimo (žemės ūkiui, ganykloms, miškui ir kitais tikslais) turi didelį ekonominio efektyvumo potencialą švelninimo ir atsparumo stiprinimo požiūriais, taigi turi būti stiprinami ES veiksmai ir tarptautinis bendradarbiavimas, siekiant geriau apskaičiuoti ir optimizuoti anglies dioksido surinkimo, susijusio su teršalų išmetimu dėl žemės naudojimo, potencialą ir užtikrinti saugią ir ilgalaikę anglies dioksido sekvestraciją; atkreipia dėmesį į ypatingas galimybes, šiuo požiūriu siejamas su agrarine miškininkyste; pažymi, kad Parlamento kadencijos pradžioje pasiektas svarbus susitarimas dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, ir tikisi, kad Parlamento indėlis į šiuo klausimu rengiamas derybas bus plataus užmojo sprendimo pagrindas vykdant numatomą taisyklių peržiūrą;

24.  pažymi, kad miškų naikinimas ir alinimas yra 20 proc. pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio priežastis, ir atkreipia ypatingą dėmesį į miškų bei aktyvios ir tvarios miškotvarkos vaidmenį švelninant klimato kaitą ir būtinybę stiprinti miškų prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo jai pajėgumus; pabrėžia, kad būtinos švelninimo pastangos, kurios būtų telkiamas atogrąžų miškų sektoriuje (REDD+); pabrėžia, kad be šių švelninimo pastangų greičiausiai bus neįmanoma pasiekti tikslo apriboti visuotinį atšilimą iki mažesnio nei 2 °C rodiklio; taip pat ragina ES didinti tarptautinį finansavimą miškų naikinimui besivystančiose šalyse riboti;

25.  pabrėžia, jog svarbu, kad vykdant veiksmus klimato politikos srityje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas žmogaus teisėms, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad derybose dėl prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių būtų pripažįstama būtinybė užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, jų apsaugą ir skatinimą, apimant, be kita ko, lyčių lygybę, visapusišką ir lygiateisį moterų dalyvavimą ir aktyvų tinkamo darbo jėgos perėjimo skatinimą kuriant deramo ir kokybiško darbo vietas visiems;

26.  ragina į ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos programą įtraukti žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę (LULUCF), nes į teršalų išmetimą šiose srityse turi būti atsižvelgiama atskirai, kad ES LULUCF absorbentas nebūtų naudojamas švelninimo pastangoms kituose sektoriuose mažinti;

27.  primena, kad pagal išmetamą ŠESD kiekį transporto sektorius yra antras; apgailestauja, kad Paryžiaus susitarime neminimos tarptautinė aviacija ir laivyba; primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina įgyvendinti įvairią politiką, kuria būtų siekiama mažinti teršalų išmetimą šiame sektoriuje; pakartoja, jog JTBKKK šalys turi imtis veiksmų, kad veiksmingai reguliuotų ir ribotų teršalų išmetimą tarptautinės aviacijos ir laivybos sektoriuose atsižvelgdamos į tai, kas būtina ir skubu atitinkamu atveju; ragina visas šalis dirbti padedant Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO) ir Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO) ir parengti visuotinės politikos programą, pagal kurią būtų galima veiksmingai reaguoti, taip pat imtis priemonių tinkamiems tikslams iki 2016 m. pabaigos nustatyti, kad, atsižvelgiant į vadinamąjį 2 °C tikslą, būtų pasiekti mažinimo tikslai;

28.  primena, kad aviacijos sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis 2012 m. sausio 1 d. buvo įtrauktas į ES ATLPS, taigi visi į ATLPS taikymo sritį patenkantys orlaivių naudotojai privalo gauti apyvartinius anglies dioksido taršos leidimus; pažymi, jog 2013 m. ir 2014 m. priimti du sprendimai dėl nukrypti leidžiančios nuostatos – jais buvo laikinai apribota ES ATLPS taikymo sritis, nes nebuvo įtraukti tarptautiniai skrydžiai, kad ICAO turėtų laiko parengti pasauline rinka pagrįstą priemonę (angl. Global Market-Based Measure – GMBM) teršalų išmetimui tarptautinės aviacijos sektoriuje mažinti – taip pat pažymi, kad nuo 2017 m. ši išimtis nebegalios;

29.  ragina šiuo metu vykstančioje 39-ojoje ICAO asamblėjos sesijoje nustatyti teisingą ir giežtą GMBM, kuri tarptautiniu lygmeniu būtų įgyvendinama nuo 2020 m.; reiškia didelį nusivylimą dėl dabartinio ICAO aptariamo pasiūlymo ir primena, kad bet koks galiojančių teisės aktų dėl aviacijos įtraukimo į ES ATLPS pakeitimas gali būti svarstomas tik jeigu GMBM būtų plataus užmojo ir kad Europos vidaus skrydžiams bet kuriuo atveju būtų toliau taikoma ES ATLPS;

30.  atkreipia dėmesį į Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) įspėjimą, kad per vėlai suvokus teršalų išmetimo kontrolės svarbą gali būti staigiai pradėti įgyvendinti naudojamų daugiau anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių kiekio apribojimai ir kad perėjimo sąnaudos, savo ruožtu, bus didesnės, įskaitant galimą poveikį ekonominei veiklai ir finansų įstaigoms; ragina Komisiją toliau vertinti galimą sisteminę riziką, kuri siejama su staigiu perėjimu, ir prireikus pasiūlyti finansinių rinkų skaidrumo reikalavimus ir politiką sisteminei rizikai kuo labiau mažinti;

31.  pabrėžia, kad pagrindinį vaidmenį skatinant visuomenę rūpintis anglies dioksido kiekio mažinimu atliks žiedinė ekonomika; pažymi, kad įgyvendinant veiksmus, kuriais tik siekiama mažinti teršalų išmetimą neatsižvelgiant į atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus išteklių naudojimo indėlį, jais numatyti tikslai pasiekti nebus; mano, kad, atsižvelgiant į žaliavų eksploatacijos ir atliekų tvarkymo poveikį išmetamam ŠESD kiekiui, perėjimo prie pasaulinio žiedinės ekonomikos modelio klausimas turi būti tinkamai keliamas iki COP 22;

32.  atkreipia dėmesį į holistinio, sisteminio požiūrio į išmetamo ŠESD kiekio mažinimo politikos parengimą ir įgyvendinimą svarbą ir ypač atkreipia dėmesį į ekonomikos augimo ir žmonių gerovės atsiejimą nuo išteklių naudojimo, nes efektyviai naudojant išteklius mažėja ir išmetamas ŠESD kiekis, ir kitoks spaudimas aplinkai bei ištekliams, be to, kartu skatinamas tvarus augimas, o įgyvendinant politiką, kuria dėmesio skiriama tik išmetamo ŠESD kiekio mažinimui, efektyvus išteklių naudojimas tuo pat metu užtikrinamas nebus; pabrėžia, kad efektyviai naudojant išteklius skatinama ekonominė ir ekologinė nauda; pabrėžia, kad žiedinė ekonomika ir, savo ruožtu, tinkamas gamtos išteklių valdymas gali būti esminis svertas sprendžiant klimato klausimą; pažymi, kad, pvz., išteklių gavyba, apdorojimas, transportavimas, perdirbimas, naudojimas ir išvežimas tiesiogiai susiję su tuo, kam sunaudojama didelė dalis energijos; pažymi, kad išteklių našumo didinimas užtikrinant didesnį veiksmingumą ir mažinat išteklių eikvojimą pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir antrinio perdirbimo priemonėmis taip pat padeda gerokai sumažinti išteklių suvartojimą, o kartu ir išmetamą ŠESD kiekį; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Tarptautinės išteklių darbo grupės darbą;

Kitų teršalų (ne anglies dioksido) išmetimo mažinimas

33.  palankiai vertina per 2016 m. gegužės 26–27 d. Isėje-Šimoje (Japonija) vykusį Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikimą priimtą vadovų deklaraciją, kurioje pabrėžiama, jog svarbu mažinti trumpaamžių atmosferos teršalų, įskaitant juodąją anglį, hidrofluorangliavandenilius ir metaną, išmetimą, kad būtų galima sulėtinti klimato atšilimo artimiausiu laikotarpiu tempą;

34.  ragina 2016 m. patvirtinti plataus užmojo visuotinį tikslą pamažu atsisakyti hidrofluorangliavandenilių vadovaujantis Monrealio protokolu; primena, jog ES yra priėmusi plataus užmojo teisės aktus, kad iki 2030 m. hidrofluorangliavandenilių naudojimas būtų apribotas 79 proc., nes daug kur prieinamos klimatui nekenksmingos alternatyvos, tad turėtų būti visapusiškai išnaudojamas jų potencialas; pažymi, kad hidrofluorangliavandenilių naudojimo ribojimas – vienas lengviausiai pasiekiamų švelninimo veiksmų rezultatų ES ir už jos ribų;

Pramonė ir konkurencingumas

35.  pabrėžia, kad kova su klimato kaita yra prioritetas ir turėtų vykti visame pasaulyje, kartu užtikrinant energetinį saugumą ir tvaraus ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo vystymą;

36.  pabrėžia, kad su klimatu susijusioms investicijoms reikalinga stabili ir nuspėjama teisinė sistema bei aiškūs politiniai signalai;

37.  teigiamai vertina tai, kad Kinija ir kitos svarbiausios ES energijai imlių sektorių konkurentės pradeda taikyti prekybos anglies dioksido taršos leidimais ir kitus kainodaros mechanizmus; mano, jog, iki bus užtikrintos vienodos sąlygos, ES turėtų toliau taikyti tinkamas ir proporcingas priemones, kad užtikrintų savo pramonės konkurencingumą ir prireikus užkirstų kelią anglies dioksido nutekėjimui, atsižvelgdama į tai, kad energetikos, pramonės ir klimato politika glaudžiai susijusios;

38.  pabrėžia, kad svarbu geriau pasinaudoti esamomis programomis ir priemonėmis – pvz., programa „Horizontas 2020“ – kurios atviros trečiųjų šalių dalyvavimui, ypač energetikos, klimato kaitos ir darnaus vystymosi srityse, taip pat kad į reikiamas programas svarbu įtraukti darnumo aspektą;

Energetikos politika

39.  ragina ES spausti tarptautinę bendruomenę nedelsiant priimti konkrečias priemones, įskaitant laipsniško aplinkai ar ekonomikai žalingų subsidijų – taip pat ir iškastiniam kurui – atsisakymo tvarkaraštį;

40.  pabrėžia, kad platesnio užmojo tikslas efektyvaus energijos vartojimo Europos Sąjungoje srityje gali padėti pasiekti plataus užmojo tikslą klimato srityje ir kartu sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką;

41.  pabrėžia, kad efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinančioji energija svarbūs teršalų išmetimui mažinti, taip pat ekonominių išteklių taupymo, energetinio saugumo, energijos nepritekliaus prevencijos ir palengvinimo požiūriais, siekiant apsaugoti pažeidžiamus ir neturtingus namų ūkius bei jiems padėti; ragina visuotiniu mastu propaguoti efektyvaus energijos vartojimo priemones ir vystyti atsinaujinančiąją energiją (pvz., skatinant savaiminę atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą ir jų vartojimą) ir primena, kad efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai yra du iš pagrindinių ES energetikos sąjungos tikslų;

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninės technologijos

42.  pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos klimato kaitos ir prisitaikymo politikos bei efektyviai išteklius naudojančių ir mažateršių technologijų srityse yra svarbiausias ekonomiškai efektyvios kovos su klimato kaita aspektas, tai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir turėtų skatinti perdirbtų žaliavų naudojimą; todėl ragina visuotiniu mastu įsipareigoti didinti ir telkti investicijas šioje srityje;

43.  primena, kad moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas yra vienas iš penkių ES energetikos sąjungos strategijos ramsčių; pažymi, kad ES pasiryžusi likti pasauline lydere šiose srityse, sykiu vystydama glaudų mokslinį bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais; pabrėžia, kad svarbu vystyti ir išsaugoti tvirtus inovacijų pajėgumus tiek išsivysčiusiose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, siekiant diegti švarias ir tvarias energijos technologijas;

44.  primena, kad skaitmeninės technologijos gali atlikti katalizatoriaus vaidmenį pertvarkant energetikos sistemą; pabrėžia, kad svarbu vystyti energijos kaupimo technologijas, kurios padėtų mažinti energetikos, taip pat namų ūkio šildymo ir vėsinimo sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro;

45.  pabrėžia, kad svarbu didinti sektoriuje dirbančių kvalifikuotų darbuotojų skaičių ir propaguoti žinias ir geriausią praktiką, siekiant skatinti kurti kokybiškas darbo vietas ir kartu remiant darbo jėgos perėjimą, kai tai būtina;

46.  ragina renkant tikslius išmetamų teršalų, temperatūros ir klimato kaitos duomenis geriau panaudoti tokias technologijas kaip kosminiai palydovai; ypač atkreipia dėmesį į programos „Copernicus“ įnašą; taip pat ragina, kad šalys skaidriai bendradarbiautų ir dalytųsi informacija ir kad duomenys būtų prieinami mokslo bendruomenei;

Nevalstybinių subjektų vaidmuo

47.  atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių imasi vis daugiau įvairių nevalstybinių subjektų, siekdami sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tapti atsparesni klimato kaitai; todėl pabrėžia, jog svarbu, kad vyriausybės, verslo bendruomenė, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, miestai, regionai, tarptautinės organizacijos, pilietinė visuomenė ir akademinės įstaigos plėtotų struktūrinį ir konstruktyvų dialogą, siekiant sutelkti tvirtas visuotines pastangas sukurti mažą anglies dioksido kiekį išmetančias ir klimato kaitos poveikiui atsparias visuomenes; palankiai vertina tai, kad buvo sukurta „Pasaulinė veiksmų klimato kaitos srityje darbotvarkė“, kuri buvo sudaryta Limos ir Paryžiaus veiksmų darbotvarkės pagrindu ir į kurią įtrauktos septyniasdešimt įvairių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų skirtinguose sektoriuose ;

48.  pabrėžia, kad nevalstybinių subjektų kovos su klimato kaita platforma (angl. Non-State Actor Zone for Climate Action, NAZCA) turėtų būti visapusiškai integruota į JTBKKK sistemą; pažymi, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos labiausiai prisideda prie Limos ir Paryžiaus veiksmų darbotvarkės įgyvendinimo ir nevalstybinių subjektų kovos su klimato kaita platformos veiklos ir jau parodė, kad yra įsipareigojusios įgyvendinti Paryžiaus susitarimą tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos požiūriu, užtikrindamos horizontalų koordinavimą ir klimato kaitos politikos integravimą, įgalėdamos vietos bendruomenes ir piliečius, taip pat skatindamos socialinių pokyčių ir inovacijos procesus, ypač įgyvendindamos tokias iniciatyvas kaip, pvz., visuotinis merų paktas ir „Under 2“ susitarimo memorandumas;

49.  ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su visais pilietinės visuomenės subjektais (įstaigomis, privačiuoju sektoriumi, NVO ir vietos bendruomenėmis), siekiant parengti iniciatyvas pagrindiniuose išmetamųjų teršalų mažinimo sektoriuose (energetikos, technologijų, miestų, transporto), taip pat prisitaikymo ir atsparumo iniciatyvas, siekiant išspręsti prisitaikymo problemas, ypač susijusias su galimybe gauti vandens, aprūpinimo maistu saugumu ar rizikos prevencija; ragina visas vyriausybes ir visus pilietinės visuomenės subjektus remti ir stiprinti šią veiksmų darbotvarkę;

50.  mano, jog svarbu užtikrinti, kad teisėta lobistinė veikla derybose per būsimą COP 22 būtų kuo skaidresnė ir kad visi oficialiai pripažinti suinteresuotieji subjektai turėtų galimybę sąžiningai gauti visą reikiamą informaciją;

51.  primena konvencijos šalims ir pačiai JTO, kad individualūs veiksmai yra tokie pat svarbūs kaip vyriausybių ir įstaigų veiksmai; todėl ragina dėti daugiau pastangų rengiant kampanijas ir imtis veiksmų didinant gyventojų informuotumą juos informuojant apie mažus ir didelius poelgius, kuriais prisidedama kovojant su klimato kaita išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse;

Atsparumas klimato kaitos poveikiui prisitaikant prie jo

52.  pabrėžia, kad visos šalys neišvengiamai turi imtis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, jei jos nori sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir visapusiškai išnaudoti klimato kaitai atsparaus augimo ir darnaus vystymosi galimybes; todėl ragina nustatyti ilgalaikius tikslus prisitaikymo prie klimato kaitos srityje; primena, kad besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos besivystančios salų valstybės, kurios mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, gali labiausiai nukentėti nuo neigiamų jos padarinių ir geba mažiausiai prisitaikyti;

53.  ragina Komisiją peržiūrėti 2013 m. patvirtintą ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją; kviečia Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisiškai privalomos priemonės, jeigu manoma, kad veiksmų, kurių imamasi valstybėse narėse, nepakanka;

54.  atkreipia dėmesį į rimtas neigiamas ir dažnai nepataisomas neveiklumo pasekmes, primindamas, kad klimato kaita daro poveikį visiems pasaulio regionams skirtingais, tačiau labai žalingais būdais, kurių pasekmės – migracijos srautai ir prarastos gyvybės, taip pat ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai nuostoliai; pabrėžia suderintų pasaulinių politinių ir finansinių pastangų vykdant inovacijų veiklą švarios ir atsinaujinančiosios energijos srityje būtinybę, kad būtų pasiekti su klimato kaita susiję tikslai ir sudarytos palankios sąlygos augimui;

55.  ragina rimtai žiūrėti į pabėgėlių dėl klimato kaitos poveikio problemą, kylančią dėl visuotinio atšilimo sukeltų klimato katastrofų, ir jos apimtį; susirūpinęs pažymi, kad 2008–2013 m. 166 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl potvynių, vėtrų, žemės drebėjimų ar kitų nelaimių; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad su klimato kaita susiję pokyčiai kai kuriose Afrikos dalyse ir Artimuosiuose Rytuose gali prisidėti prie politinio nestabilumo, ekonominių sunkumų ir pabėgėlių krizės Viduržemio jūros regione paaštrėjimo;

56.  teigiamai vertina Varšuvos tarptautinio nuostolių ir žalos mechanizmo, kuris turės būti peržiūrėtas COP 22, pastangas; prašo, kad mechanizmu ir toliau būtų didinamas supratimas ir praktinė patirtis apie tai, kaip klimato kaita daro poveikį migracijos, perkėlimo ir žmonių judumo reiškiniui, ir skatinti vadovautis tokiu supratimu ir praktine patirtimi;

57.  ragina ES ir visas kitas šalis spręsti klausimą, susijusį su klimato kaitos žmogaus teisių aspektu ir socialiniais padariniais, užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, skatinimą bei solidarumą ir teikti paramą skurdžiausioms šalims, kurių pajėgumai yra suvaržyti dėl klimato kaitos padarinių;

Pagalba besivystančioms šalims

58.  pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat svarbus besivystančių šalių vaidmuo ir būtina padėti šioms šalims įgyvendinti savo kovos su klimato kaita planus, visapusiškai išnaudojant įgyvendintų kovos su klimato kaita priemonių susijusių darnaus vystymosi tikslų, Adis Abebos veiksmų plano ir Darbotvarkės iki 2030 m. sinergiją;

59.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę visiems naudotis tvaria energija besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje, skatinant naudoti atsinaujinančiąją energiją; pažymi, kad Afrikoje esama labai daug gamtos išteklių, kuriais šiam žemynui gali būti užtikrinamas energetinis saugumas; pabrėžia, kad, jeigu galiausiai būtų sėkmingai įrengtos elektros jungtys, dalį Europai reikalingos energijos būtų galima gauti iš Afrikos;

60.  pabrėžia, kad ES turi patirties, pajėgumų ir galimybių pasaulio mastu būti lydere kuriant pažangesnę, švaresnę ir atsparesnę infrastruktūrą, kurios reikia, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimu skatinamas visuotinis perėjimas; ragina ES remti besivystančių šalių pastangas pereiti prie mažaanglių visuomenių, kurios būtų įtraukesnės, socialiniu ir aplinkos požiūriu tvaresnės, labiau klestėtų ir būtų saugesnės;

Kovos su klimato kaita finansavimas

61.  pažymi, kad būtina ir toliau stengtis užtikrinti kovos su klimato kaita finansavimo mobilizavimą, kad iki 2020 m. būtų pasiektas 100 mlrd. JAV dolerių tikslas; palankiai vertina tolesnį kovos su klimato kaita finansavimą iki 2025 m.; ragina ES ir visas tai padaryti galinčias šalis vykdyti savo įsipareigojimus teikti finansavimą kovai su klimato kaita, kad būtų remiamos didesnės pastangos mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, atsižvelgiant į problemos mastą ir į tai, kaip skubu ją spręsti; pripažįsta, kad švelninant pavojingą klimato kaitos poveikį reikės gerokai daugiau investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir atsparumą klimato kaitos poveikiui ir labiau stengtis laipsniškai panaikinti iškastiniam kurui skiriamas subsidijas; pabrėžia, kad svarbu skatinti didesnius kapitalo srautus, pasinaudojant anglies dioksido kainodara ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis;

62.  ragina prisiimti konkrečius ES ir tarptautinius įsipareigojimus skirti papildomus su klimato kaita susijusių veiksmų finansavimo šaltinius, be kita ko, įvedant finansinių sandorių mokestį, 2021–2030 m. laikotarpiu atidėti kai kurias pagal ES ATLPS skiriamas teršalų kvotas ir iš ES ir tarptautinių priemonių aviacijoje ir laivyboje išmetamiems teršalams gaunamas pajamas paskirstyti tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui ir Žaliajam klimato fondui, skirtam, inter alia, technologinių inovacijų projektams;

63.  teigiamai vertina pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtą įsipareigojimą suderinti visus finansinius srautus su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu ir atsparumu klimato kaitai grindžiamu vystymusi; mano, kad šiuo tikslu ES turi nedelsiant sustabdyti finansinius srautus, nukreiptus į iškastinį kurą ir didelio anglies dioksido kiekio infrastruktūrą;

64.  laukia, kol bus užmegztas palankesnių sąlygų sudarymo dialogas siekiant nustatyti galimybes finansiniams ištekliams padidinti ir remti visų šalių indėlį labiau prisidedant prie klimato kaitos poveikio švelninimo; pripažįsta, kad visos šalys, paramos teikėjai ir paramos gavėjai yra atsakingi už tai, kad būtų bendradarbiaujama siekiant didinti paramą, sudaryti palankesnes galimybes jai gauti ir kad ji būtų efektyvi;

65.  ragina Komisiją atlikti visapusišką galimų Paryžiaus susitarimo padarinių ES biudžetui vertinimą ir sukurti atskirą automatinį ES finansų mechanizmą, kuriuo būtų teikiama papildoma tinkama parama ES pastangoms sąžiningai prisidėti prie tarptautinio 100 mlrd. JAV dolerių kovos su klimato kaita finansavimo tikslo;

66.  ragina taikyti įvairialypę anglies dioksido kainodarą kaip visuotiniu mastu naudotiną teršalų išmetimo valdymo priemonę ir paskirstyti pajamas iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais su klimato kaita susijusioms investicijoms, taip pat pajamas iš degalus naudojančių tarptautinio transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kainos nustatymo; taip pat ragina iš dalies naudoti žemės ūkiui skiriamas subsidijas siekiant užtikrinti investicijas į atsinaujinančiosios energijos gamybą ir vartojimą ūkiuose; pabrėžia, kad svarbu sutelkti privačiojo sektoriaus kapitalą ir pritraukti reikiamas investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas; ragina vyriausybes ir viešąsias ir privačias finansų įstaigas, įskaitant bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves ambicingai įsipareigoti skolinimo ir investavimo praktiką suderinti su tikslu užtikrinti, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 °C, ir iškastinio kuro atsisakymu, įskaitant laipsnišką iškastinio kuro investicijoms skirtų eksporto kreditų panaikinimą; ragina suteikti konkrečias valstybės garantijas „žaliosioms“ investicijoms, žymėms ir mokestinėms lengvatoms, taikomoms „žaliesiems“ investiciniams fondams ir „žaliųjų“ obligacijų išleidimui;

67.  pabrėžia, kad siekiant, jog investuotojams būtų teikiama patikima glausta informacija papildomais su finansais nesusijusiais klausimais, svarbu dalintis patirtimi, kaip įtraukti tvarumo klausimus į finansų sektorius, tiek tarptautiniu, tiek Europos lygmeniu, ir prašo apsvarstyti galimybę ženklinti finansinius produktus atliekant vertinimą ir pateikiant informaciją apie jiems kylančią su klimatu susijusią riziką, taip pat apie jų indėlį pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų;

Diplomatija kovos su klimato kaita srityje

68.  palankiai vertina nuolat ES skiriamą dėmesį diplomatijai kovos su klimato kaita srityje, kuri yra itin svarbi didinant informuotumą apie veiksmus, kurių imamasi dėl klimato kaitos, šalyse partnerėse ir formuojant visuotinę viešąją nuomonę; pabrėžia, kad ES, jos valstybės narės ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi nepaprastai didelių užsienio politikos pajėgumų ir turi imtis vadovaujamojo vaidmens organizuojamuose forumuose dėl klimato kaitos; pabrėžia, kad plataus užmojo ir skubūs veiksmai klimato kaitos srityje ir COP 21 prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas turi išlikti vienu iš prioritetų ES aukšto lygio dvišaliuose ir dviejų regionų dialoguose su šalimis partnerėmis, G 7, G 20 ir JT bei kituose tarptautiniuose forumuose;

69.  ragina ES sutelkti diplomatijos kovos su klimato kaita srityje pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta patikima Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo struktūra;

Europos Parlamentas

70.  įsipareigoja kuo greičiau ratifikuoti Paryžiaus susitarimą, pasinaudoti savo tarptautiniu vaidmeniu ir naryste tarptautiniuose parlamentiniuose tinkluose tam, kad būtų nuosekliai stengiamasi daryti pažangą siekiant greito Paryžiaus susitarimo ratifikavimo ir įgyvendinimo;

71.  mano, kad Parlamentas turi būti gerai integruotas į ES delegaciją, nes jis taip pat turės pritarti bet kokiam tarptautiniam susitarimui; todėl tikisi, kad jam bus leista dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose Marakeše ir kad jam bus užtikrinta galimybė susipažinti su visais parengiamaisiais dokumentais nuo pat derybų pradžios;

o
o   o

72.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms šalims, kurios nėra ES valstybės narės.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0359.


Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, įgyvendinimas
PDF 449kWORD 52k
2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, įgyvendinimo (2015/2259(INI))
P8_TA(2016)0384A8-0237/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantį Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2023/2006 dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, geros gamybos praktikos(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimą „Žaliavos ir gaminiai, skirti liestis su maistu. Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004“(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 26 d. Europos Parlamente surengto praktinio seminaro tema „Medžiagos ir gaminiai, skirti liestis su maistu. Kaip užtikrinti maisto saugą ir technologines inovacijas ateityje?“ veiklą(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Naujausia mišinių toksiškumo ataskaita“(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Cheminių medžiagų sudėtinis poveikis. Cheminių medžiagų mišiniai“ (COM(2012)0252),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 22 d. Aplinkos ministrų tarybos patvirtintas išvadas dėl sudėtinio cheminių medžiagų poveikio(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“, kuriame, inter alia, pripažįstama, kad visuose aktualiuose ES teisės aktuose ES turi spręsti cheminių medžiagų sudėtinio poveikio ir saugos problemas, susijusias su endokrininę sistemą ardančiomis cheminėmis medžiagomis(8),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programai (UNEP) ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) parengtą vertinimą „State of the science of endocrine disrupting chemicals – 2012(9),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, vertinimo, autorizacijos ir apribojimo (REACH), pagal kurį įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra, iš dalies keičiama Direktyva 1999/45/EB ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 793/93 bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1488/94, taip pat Tarybos direktyva 76/769/EEB ir Komisijos direktyvos 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB ir 2000/21/EB(10) (toliau – REACH reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0237/2016),

A.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 (toliau – pagrindų reglamentas) nustatomi bendri visoms su maistu besiliečiančioms medžiagoms ir daiktams, kurie skirti liestis su maistu, taikomi saugos reikalavimai siekiant išvengti, kad iš žaliavos į atitinkamą maistą patektų toks cheminės medžiagos kiekis, kurio užtektų kelti pavojų žmonių sveikatai ar nepriimtinai pakeisti maisto sudėtį arba pabloginti jo organoleptines savybes;

B.  kadangi pagrindų reglamento I priede išvardijama 17 su maistu besiliečiančių žaliavų ir gaminių (MBM), kuriems gali būti taikomos konkrečios priemonės;

C.  kadangi iš pirmiau nurodytų 17 medžiagų 4 taikomos konkrečios ES priemonės: plastikams (įskaitant perdirbtus plastikus), keramikai, regeneruotai celiuliozei ir veikliosioms ir protingosioms medžiagoms;

D.  kadangi labai reikia persvarstyti tam tikras konkrečias ES priemones, ypač Tarybos direktyvą 84/500/EEB dėl keramikos gaminių;

E.  kadangi valstybėms narėms paliekama galimybė priimti nacionalines nuostatas dėl kitų 13 I priede išvardytų medžiagų;

F.  kadangi daug valstybių narių nustatė arba šiuo metu rengia įvairias priemones dėl likusių su maistu besiliečiančių medžiagų; kadangi, kalbant apie šias nacionalines priemones, tarpusavio pripažinimo principas neveiksmingas ir todėl tinkamas vidaus rinkos veikimas ir aukštas sveikatos apsaugos lygis, kurių siekiama šiuo pagrindų reglamentu, negali būti užtikrinti;

G.  kadangi konkrečiomis ES priemonėmis nereglamentuojamos medžiagos gali kelti riziką visuomenės sveikatai ir dėl jų gali būti prarastas vartotojų pasitikėjimas, atsirasti teisinis netikrumas ir padidėti veiklos vykdytojų atitikties išlaidos, kurios toliau tiekimo grandinėje dažnai perkeliamos vartotojams, taigi taip trukdoma konkurencingumui ir inovacijoms; kadangi, 2016 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos atlikto įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimo duomenimis, visi atitinkami suinteresuotieji subjektai plačiai sutaria, kad vienodų priemonių trūkumas kenkia visuomenės sveikatai, aplinkos apsaugai ir sklandžiam vidaus rinkos veikimui;

H.  kadangi remiantis geresnio reglamentavimo principais neturėtų būti delsiama imtis priemonių, kuriomis siekiama išvengti galimų didelių ar nepanaikinamų padarinių žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai arba šiuos padarinius sumažinti ir kurių privalu imtis pagal ES Sutartyse įtvirtintą atsargumo principą;

I.  kadangi ypatingų problemų visuomenės sveikatai ir aplinkai kelia MBM esančios endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos ir genotoksinės medžiagos; kadangi šiuo metu endokrininę sistemą ardančių ar genotoksinių savybių negalima patikimai prognozuoti pagal cheminę sudėtį, todėl kaip neprivaloma įspėjamoji chemiškai sudėtingų MBM saugos užtikrinimo priemonė turėtų būti skatinami biologiniai bandymai; kadangi siekiant užtikrinti, kad vartotojų, aplinkos ir gamintojų labui būtų atliekami griežti ir ekonomiškai efektyvūs MBM saugos vertinimai, turėtų būti skatinama plėtoti ir analitinius, ir toksikologinius bandymus;

J.  kadangi žalingi mikroorganizmai (patogeniniai ar gedimo), galintys užteršti MBM, ir biocidai, kurie atitinkamai gali būti naudojami žalingų mikroorganizmų skaičiui sumažinti, taip pat kelia riziką visuomenės sveikatai;

K.  kadangi kai kurie maisto produktai ilgą laiką turi sąlytį su labai įvairiomis pakavimo medžiagomis;

L.  kadangi veiksmingesnis visų nuostatų, kurios yra svarbios naudojant MBM, koordinavimas padėtų geriau apsaugoti vartotojų sveikatą ir sumažinti MBM poveikį aplinkai, visų pirma pakavimo medžiagų poveikį aplinkai;

M.  kadangi veiksmingiau koordinuojant visas MBM taikomas nuostatas, įskaitant REACH reglamentą, žiedinė ekonomika taptų veiksmingesnė;

N.  kadangi konkrečios priemonės turėtų būti paremtos moksliniais įrodymais; kadangi dar esama įvairių mokslinių nežinomųjų, taigi reikia daugiau tyrimų;

O.  kadangi, kaip teigia Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), nanotechnologijos ir nanomedžiagos yra nauja technologinė tendencija, o MBM yra vienas iš sektorių, kuriame pradėta naudoti nanomedžiagas; kadangi ypatingos nanomedžiagų savybės gali turėti įtakos jų toksikokinetiniam ir toksikologiniam profiliui, tačiau apie tuos aspektus esama mažai informacijos; kadangi esama tam tikro netikrumo, nes sunku apibūdinti, aptikti ir išmatuoti maiste ir biologinėse terpėse esančias nanomedžiagas, o duomenų apie toksiškumą ir bandymų metodus yra mažai;

P.  kadangi šiuo metu atliekant ES lygmens rizikos sveikatai ir aplinkai vertinimus vertinamos tik individualios medžiagos ir nepaisoma, kokį sudėtinį, kaupiamąjį poveikį, dar žinomą kaip kokteilio arba mišinio efektas, įvairūs naudojimo būdai ir įvairių tipų gaminiai turi realiomis sąlygomis;

Q.  kadangi, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2009 m. rekomendacija(11), į poveikio vertinimus turėtų būti įtraukti eiliniai gyventojai ir kritinę reikšmę turinčios grupės, kurios yra pažeidžiamos arba kurioms tikimasi didesnio poveikio negu eiliniams gyventojams (pvz., kūdikiams, vaikams);

R.  kadangi, siekiant supaprastinti kontrolę, gaminių su trūkumais grąžinimą, informacijos teikimą vartotojams ir atsakomybės priskyrimą, MBM atsekamumas turėtų būti užtikrintas visose tiekimo grandinės etapuose;

S.  kadangi ženklinimas yra labai tiesioginis ir veiksmingas būdas informuoti vartotoją apie gaminio savybes;

T.  kadangi visas medžiagas visuose ekonomikos sektoriuose reglamentuojant horizontaliuoju metodu teisės aktai tampa nuoseklūs ir prognozuojami verslo subjektams;

U.  kadangi sukūrus vienodus ES lygio visų MBM bandymo metodus būtų užtikrintas aukštesnis sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis ES;

V.  kadangi gatavų su maistu besiliečiančių gaminių saugos patikrinimas galėtų būti viena iš galimybių papildyti tam tikras konkrečias priemones;

ES teisės aktų dėl MBM laimėjimai ir spragos

1.  pripažįsta, kad pagrindų reglamentas yra patikimas teisinis pagrindas ir jo tikslai išlieka svarbūs;

2.  pabrėžia, kad nors didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas konkrečių priemonių, kurios būtų taikomos toms 13 ES lygmeniu dar nereglamentuojamų medžiagų, priėmimui, visi suinteresuotieji subjektai pažymi, jog esama galiojančių teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo trūkumų;

3.  nekantriai laukia būsimos nacionalinių nuostatų, kurias valstybės narės priėmė dėl nesuderintų medžiagų, peržiūros, kurią atliks Komisijos Jungtinis tyrimų centras; ragina Komisiją pasinaudoti šia peržiūra kaip išeities tašku siekiant parengti reikalingas priemones;

4.  primygtinai ragina Europos Komisiją rengiant reikalingas priemones atsižvelgti į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) atliktą įgyvendinimo Europos Sąjungos lygmeniu vertinimą ir į jau galiojančias ar rengiamas nacionalines priemones;

5.  mano, kad, atsižvelgiant į minimų medžiagų paplitimą ES rinkoje ir į riziką, kurią jos kelia žmonių sveikatai, ir siekiant išsaugoti maisto ir maisto produktų bendrąją rinką, Komisija turėtų teikti pirmenybę konkrečių ES priemonių, taikomų popieriui, kartonui, dangoms, rašalams ir klijams, parengimui;

6.  pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti toms su maistu besiliečiančioms medžiagoms, kurių migracijos rizika didesnė, pvz., aplinkui skysčius arba aplink riebius maisto produktus esančioms medžiagoms, taip pat medžiagoms, kurios su maistu liečiasi ilgą laiką, nesvarbu, tiesiogiai ar netiesiogiai;

7.  mano, kad priėmus tolesnes konkrečias ES lygmens priemones verslo veiklos vykdytojai būtų skatinami kurti saugias, pakartotinai naudojamas ir perdirbamas MBM ir taip būtų prisidėta prie ES pastangų sukurti veiksmingesnę žiedinę ekonomiką; pažymi, kad viena iš tam būtinų sąlygų būtų geresnis su maistu besiliečiančiose medžiagose esančių medžiagų, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai, atsekamumas ir laipsniškas jų naudojimo nutraukimas;

8.  šiame kontekste pabrėžia, kad tai, jog naudojamos iš perdirbtų gaminių pagamintos MBM ir pakartotinai naudojamos MBM, neturėtų nulemti didesnio teršalų ir (arba) liekanų kiekio galutiniame gaminyje;

9.  yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į ES siekį sukurti žiedinę ekonomiką, turėtų būti pasiekta geresnė MBM pagrindų reglamento ir žiedinės ekonomikos sąveika, kuri turėtų apimti konkrečias ES lygmens priemones, taikomas perdirbtam popieriui ir kartonui; pažymi, kad perdirbto popieriaus ir kartono gaminius galima pakartotinai naudoti ribotą skaičių kartų, taigi, reikalingas pastovus šviežio medienos pluošto tiekimas;

10.  turėdamas mintyje riziką, kad mineralinės alyvos gali patekti į maistą iš su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių, pagamintų iš popieriaus ir kartono, pritaria tam, kad laukiant, kol bus priimtos konkrečios priemonės ir galbūt uždrausta naudoti mineralines alyvas rašaluose, būtų atliekami tolesni tyrimai siekiant užkirsti kelią tokiai migracijai;

11.  pritaria tam, kad Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, būtų padidinti visų medžiagų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo tikslai (COM(2015) 0596); tačiau primena Komisijai, kad kartu su perdirbimo ir pakartotinio naudojimo tikslais turi būti imamasi tinkamų kontrolės priemonių, skirtų su maistu besiliečiančių medžiagų saugai užtikrinti;

12.  pabrėžia sunkią mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį gamybos grandinėje, nes, nesant atitinkamų teisės aktų nuostatų, jos negali gauti arba perduoti informacijos, kuri užtikrintų jų gaminių saugumą;

13.  mano, kad, kai siūlomi konkretūs MBM saugos reikalavimai, valstybės narės į procesą būtinai turėtų įtraukti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

14.  pripažįsta, kad dabartinė MBM saugos vertinimo paradigma nepakankama, nes apskritai nepakankamai įvertinamas MBM poveikis maisto taršai ir trūksta informacijos apie poveikį žmonėms;

Rizikos vertinimas

15.  suvokia, kokį svarbų vaidmenį atlieka Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) atliekant cheminių medžiagų, kurios skirtos naudoti su maistu besiliečiančiose medžiagose, reglamentuojamose konkrečiomis priemonėmis, rizikos vertinimą; supranta, kad tam tikros cheminės medžiagos rizikos vertinimas susijęs su išlaidomis ir kad EFSA ištekliai riboti; todėl ragina Komisiją padidinti EFSA finansavimą, atsižvelgiant į papildomą darbą, kurio prireiks papildomiems rizikos vertinimams atlikti, kaip aprašyta toliau;

16.  ragina EFSA ir Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA) glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą, siekiant turimus išteklius veiksmingai panaudoti išsamiems vertinimams;

17.  pripažįsta, kad siekiant tinkamai įvertinti MBM keliamą riziką reikia atsižvelgti tiek į šių medžiagų gamybai ir apdorojimui naudojamas chemines medžiagas, tiek į netyčia patekusias chemines medžiagas (netyčia patekusios medžiagos, angl. NIAS), įskaitant specialiai dedamas medžiagas ir kitas medžiagas, susidariusias dėl cheminių reakcijų; supranta, kad šiuo tikslu pradinės medžiagos turi būti aiškiai nurodytos EFSA ir atitinkamoms valstybių narių institucijoms; atitinkamai pabrėžia mokslinių įstaigų (laboratorijų) bendradarbiavimo svarbą ir palankiai vertina EFSA ketinimą daugiau dėmesio skirti gatavoms medžiagoms bei gaminiams ir gamybos procesui, o ne naudojamoms cheminėms medžiagoms;

18.  pabrėžia, kad svarbu toliau tirti NIAS, nes jų tapatybė ir struktūra, priešingai nei žinomų pavojingųjų medžiagų, ypač esančių plastikuose, dažnai nežinoma;

19.  ragina Komisiją peržiūrėti įrodymus: i) dėl dabartinių prielaidų dėl medžiagų migracijos per funkcines kliūtis; ii) dėl 10 ppb ribinės koncentracijos taikymo migruojančioms medžiagoms maiste – šią ribinę koncentraciją kai kurios bendrovės ir kompetentingos institucijos naudoja spręsdamos, kurių cheminių medžiagų riziką vertinti; iii) kiek mažėja funkcinių kliūčių efektyvumas per ilgus laikymo laikotarpius, nes funkcinės kliūtys migraciją gali tik sulėtinti; iv) dėl dabartinių prielaidų apie molekulinį dydį, turintį poveikį cheminės medžiagos absorbcijai žarnyne;

20.  ragina EFSA ir Komisiją išplėsti pažeidžiamų grupių sąvoką ir į ją įtraukti nėščias ir žindančias moteris, o į rizikos vertinimo kriterijus įtraukti galimus mažų dozių poveikio padarinius ir reakcijas į nemonotoninę dozę;

21.  apgailestauja, kad EFSA, atlikdama dabartinę rizikos vertinimo procedūrą, neatsižvelgia į vadinamąjį kokteilio efektą arba tuo pačiu metu susidarančio kaupiamojo MBM ir kitų šaltinių kelių rūšių poveikio efektą, galintį sukelti neigiamą poveikį net ir tada, kai pavienių medžiagų mišinyje mažai, ir primygtinai ragina EFSA tai daryti ateityje; taip pat primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į šį efektą (taip pat ir tada, kai jis tęsiasi ilgą laiką) nustatant išsiskyrimo ribines vertes, kurios laikomos saugiomis žmonių sveikatai;

22.  ragina vykdyti tolesnius mokslinius įvairių cheminių medžiagų sąveikos tyrimus;

23.  be to, apgailestauja, kad EFSA dar neatsižvelgia į žalingų mikroorganizmų buvimo MBM galimybę; todėl primygtinai ragina EFSA Mokslininkų grupę biologinio pavojaus klausimais (BIOHAZ) išnagrinėti MBM esančių mikroorganizmų klausimą parengiant EFSA nuomonę šia tema;

24.  pažymi, jog MBM yra įtrauktos į Reglamento (ES) Nr. 528/2012(12) (Biocidinių produktų reglamentas) taikymo sritį, nes biocidų gali būti su maistu besiliečiančiose medžiagose, kad jų paviršiuje nebūtų mikrobinės taršos (dezinfekcinės medžiagos), be to, jos maistui turi konservanto poveikį (konservantai); tačiau pažymi, kad MBM esantys įvairių rūšių biocidai reglamentuojami skirtingomis teisinėmis sistemomis ir kad, priklausomai nuo biocido rūšies, rizikos vertinimą turi atlikti arba Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), arba Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), arba abi agentūros;

25.  ragina Komisiją užtikrinti MBM ir Biocidinių produktų reglamentų tarpusavio darną ir šiuo klausimu aiškiau išdėstyti ECHA ir EFSA funkcijas; be to, ragina Komisiją parengti suderintą ir konsoliduotą medžiagų, kurios MBM naudojamos kaip biocidai, bendro vertinimo ir leidimų jas naudoti suteikimo koncepciją, kad būtų išvengta dalinės sutapties, įvairaus teisinio neapibrėžtumo ir darbo dubliavimo;

26.  ragina EFSA atsižvelgti į tai, kad Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR) 2009 m. nustatė, jog maisto gamybos vietos yra kritinės tuo požiūriu, kad jose skatinamas ir antibiotikams, ir biocidams atsparių bakterijų vystymasis; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad biocidų turinčios MBM gali taip pat prisidėti prie to, kad žmonėse formuosis antibiotikams atsparios bakterijos;

27.  pabrėžia, kad MBM yra svarbus susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų, įskaitant perfluorangliavandenilius (PFC) ir endokrininę sistemą ardančias chemines medžiagas, pvz., ftalatus ir bisfenolius, poveikio žmonėms šaltinis – šios medžiagos susijusios su lėtinėmis ligomis ir reprodukcinėmis problemomis, metabolizmo sutrikimais, alergijomis ir nervų sistemos vystymosi problemomis; pažymi, kad tokių cheminių medžiagų migracija su maistu besiliečiančiose medžiagose kelia itin didelį susirūpinimą, nes jos gali sukelti žalą naudojamos net ir itin mažomis dozėmis;

28.  susirūpinęs pažymi, kad su maistu besiliečiančiose medžiagose naudojamos cheminės medžiagos gali turėti didesnį poveikį kūdikių ir vaikų sveikatai;

29.  ragina Komisiją panaikinti saugos vertinimo spragą, susidariusią tarp REACH ir MBM teisės aktų, užtikrinant, kad bendrovės rengtų cheminių medžiagų, naudojamų MBM, poveikio žmonių sveikatai saugos vertinimus, kai medžiaga gaminama, naudojama ir platinama; mano, kad tai turėtų būti išaiškinta Reglamente (EB) Nr. 1935/2004;

30.  ragina Komisiją užtikrinti geresnį REACH ir MBM teisės aktų koordinavimą ir nuoseklesnį metodą, ypač dėl medžiagų, pagal REACH priskiriamų prie kancerogeninių, mutageninių ar toksiškų reprodukcijai (CMR) (1A, 1B ir 2 kategorijos) medžiagų arba labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų (SVHC) kategorijos, ir užtikrinti, kad kenksmingosios medžiagos, kurias palaipsniui nustojama naudoti pagal REACH reglamentą, taip pat palaipsniui nebebūtų naudojamos MBM; pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad nebūtų jokio pavojaus visuomenės sveikatai, Komisija turi periodiškai informuoti ir supažindinti su naujausiomis žiniomis Parlamentą ir Tarybą, jei tam tikros susirūpinimą keliančios medžiagos (tokios kaip SVHC, CMR, bioakumuliacinės cheminės medžiagos ar tam tikrų kategorijų endokrininę sistemą ardančios medžiagos), kurias pagal REACH reglamentą ar kitą teisės aktą draudžiama arba palaipsniui nustota naudoti, vis dar naudojamos MBM; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti, kad bisfenolis A (BPA) yra viena iš medžiagų, priskiriamų prie SVHC kategorijos;

31.  atkreipia dėmesį į 2016 m. birželio 15 d. Komisijos paskelbtus mokslinius aktyviųjų medžiagų, naudojamų biocidiniuose produktuose ir augalų apsaugos produktuose, endokrininę sistemą ardančių savybių nustatymo kriterijus; tačiau pabrėžia visiems produktams, įskaitant MBM, taikomų horizontaliųjų kriterijų būtinybę ir ragina Komisiją nedelsiant pateikti tokius kriterijus; ragina atsižvelgti į šiuos kriterijus, kai jie įsigalios, vykdant MBM rizikos vertinimo procedūrą;

32.  pažymi, kad Komisija, remdamasi naujausia EFSA nuomone, pagaliau paskelbė apie savo planą pradėti taikyti 0,05 mg/kg BPA išsiskyrimo ribinę vertę iš plastiko pagamintoms pakuotėms ir talpykloms, taip pat lakams ir dangoms, naudojamiems metalo talpyklose; vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad daugkartiniai pakartotini EFSA vertinimai per pastarąjį dešimtmetį nepadėjo veiksmingai išspręsti visų sveikatos problemų ir kad EFSA 2017 m. vėl iš naujo vertins(13) BPA keliamą pavojų po to, kai buvo paskelbta ataskaita, kurioje reiškiamas susirūpinimas, jog šiuo metu galiojanti leistina paros norma (LPN) neapsaugo embrionų ar kūdikių nuo BPA poveikio imuninei sistemai, ir rekomenduojama patarti vartotojams sumažinti savo sąlytį su BPA iš maisto ir kitų šaltinių, ragina uždrausti BPA visose MBM;

33.  remdamasis 2015 m. Komisijos Jungtinio tyrimų centro mokslo ir politikos ataskaita, pripažįsta, kad esama į maistą patenkančių sunkiųjų metalų ir į nuotėkas išleidžiamų sunkiųjų metalų problemos; supranta, kad Komisija persvarsto Tarybos direktyvoje 84/500/EEB dėl keramikos gaminių nustatytas švino ir kadmio ribas; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatytos žemesnės kadmio ir švino išmetimo ribos, ir apgailestauja, kad Direktyvos 84/500/EEB peržiūra iki šiol nebuvo aptarta Parlamente ir Taryboje;

34.  remia mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti naujas medžiagas, kurios būtų naudojamos MBM ir kurios, įrodyta, yra saugios žmonių sveikatai; tačiau pabrėžia, kad kol kas į saugesnes alternatyvas kaip bisfenolio A (BPA) pakaitalas neturėtų būti įtrauktas bisfenolis S (BPS), nes BPS gali turėti panašų į BPA toksikologinį profilį(14);

35.  visų pirma pritaria tam, kad būtų toliau vykdomi nanomedžiagų moksliniai tyrimai, nes vis dar esama mokslinio netikrumo dėl šių medžiagų poveikio ir gebėjimo migruoti, taip pat jų poveikio žmonių sveikatai; todėl mano, kad turėtų būti taikoma pareiga gauti leidimus naudoti nanomedžiagas ne tik plastikuose, bet ir visose MBM, ir turėtų būti vertinama ne tik bendra jų kategorija;

36.  pažymi, kad rinkos kliūtys, ypač prašymai išduoti leidimus pagal skirtingas nacionalines taisykles, lemia prarastas galimybes maisto saugą gerinti inovacijomis;

Atsekamumas

37.  mano, kad atitikties deklaracija gali būti veiksminga priemonė siekiant užtikrinti, kad MBM atitiktų atitinkamas taisykles, ir rekomenduoja, kad prie visų MBM, nesvarbu, suderintų ar nesuderintų, būtų pridedama atitikties deklaracija ir atitinkami dokumentai, kaip šiuo metu daroma MBM, dėl kurių buvo priimtos konkrečios priemonės, atveju; mano, kad atitinkamose atitikties deklaracijose turėtų geriau atsispindėti naudojimo sąlygos;

38.  tačiau apgailestauja, kad, net jei atitikties deklaracijos privalomos, jų ne visada yra teisės aktų vykdymo užtikrinimo tikslais ir kad tais atvejais, kai atitikties deklaracijų yra, jų kokybė ne visada tokia aukšta, kad būtų galima užtikrinti, jog jos yra patikimas atitikties dokumentų šaltinis;

39.  ragina padidinti iš trečiųjų šalių importuojamų MBM atsekamumą ir atitiktį taikant reikalavimą pateikti tinkamus ir visus identifikavimo dokumentus ir atitikties deklaracijas; atkakliai teigia, kad importuojamos MBM turi atitikti ES standartus, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata ir užtikrinama sąžininga konkurencija;

40.  ragina Komisiją parengti privalomą planuoto nanomedžiagų buvimo MBM ženklinimą ir nustatyti pareigą privalomai ženklinti MBM, naudojamų ekologiškiems produktams ir kritinėms grupėms skirtiems produktams, sudėtį;

Atitiktis, teisės aktų vykdymo užtikrinimas ir kontrolė

41.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad teisės aktų dėl MBM vykdymo užtikrinimo lygis ES itin skirtingas; pabrėžia, kad svarbu parengti MBM skirtas ES gaires, kurios palengvintų suderintą ir vienodą įgyvendinimą ir geresnį vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse; šiuo tikslu pabrėžia, kaip svarbu, kad valstybės narės keistųsi duomenimis; mano, kad MBM pagrindų reglamento vykdymo užtikrinimo gerinimo priemonės turėtų būti papildytos kitomis, su teisėkūra nesusijusiomis politikos priemonėmis, pvz., pramonės atliekamu savęs vertinimu;

42.  mano, kad tolesniu su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių derinimu galima pasiekti vienodą aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį;

43.  rekomenduoja pradėti taikyti bendrus ES analitinio konkrečių su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių kategorijų tyrimo standartus siekiant užtikrinti, kad bendrovės ir kompetentingos institucijos ES vykdytų tyrimus pagal tuos pačius metodus; pažymi, kad pradėjus taikyti vienodus bandymo metodus būtų užtikrinamas vienodas požiūris į MBM vidaus rinkoje, taigi būtų užtikrinami geresni kontrolės standartai ir aukštesnis apsaugos lygis;

44.  pabrėžia, jog kiekviena valstybė narė atsakinga už tai, kad būtų vykdoma bendrovių, kurios gamina ar importuoja MBM, kontrolė; vis dėlto apgailestauja, kad valstybės narės nenustato bendrovėms reikalavimo registruoti verslo veiklą, taip leisdamos tokioms bendrovėms apeiti atitikties kontrolę; ragina Komisiją užtikrinti, kad iš tokio reikalavimo dar nenustačiusių valstybių narių būtų reikalaujama nustatyti įpareigojimą, kad visos bendrovės, gaminančios ar importuojančios MBM, oficialiai registruotų savo verslo veiklą pagal persvarstytą Reglamentą (EB) Nr. 882/2004; pripažįsta, kad keliose valstybėse narėse esama tinkamų registracijos mechanizmų, kurie gali būti geriausios patirties pavyzdžiai;

45.  ragina valstybes nares reikalavimų nesilaikymo rizikos ir susijusios rizikos sveikatai pagrindu dažniau ir efektyviau vykdyti oficialią kontrolę, atsižvelgiant į atitinkamo maisto kiekį, tikslinį vartotoją ir laiko, kurį maistas lietėsi su MBM, trukmę, taip pat MBM tipą, temperatūrą ir kitus atitinkamus veiksnius;

46.  primygtinai teigia, jog valstybėms narėms būtina užtikrinti, kad jos turėtų reikalingų darbuotojų ir įrangos, kad vykdytų vienodą, patikimą ir sistemingą kontrolę, ir atgrasančių nuobaudų sistemą, jeigu būtų nustatyta reikalavimų nesilaikymo atvejų, pagal persvarstytą Reglamentą (EB) Nr. 882/2004;

47.  pabrėžia, kad valstybės narės ir Europos Komisija turi glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą, susijusią su Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema, siekiant greitai ir veiksmingai pašalinti riziką visuomenės sveikatai;

48.  ragina Komisiją toliau nagrinėti metodą, grindžiamą gatavų su maistu besiliečiančių gaminių saugos patikrinimais, arba kitas su maistu besiliečiančių gaminių patvirtinimo procedūras;

49.  palankiai vertina Europos Komisijos platformą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“; ragina plėsti jos veiklą;

o
o   o

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 338, 2004 11 13, p. 4.
(2) OL L 384, 2006 12 29, p. 75.
(3) OL L 12, 2011 1 15, p. 1.
(4) PE 581.411.
(5) PE 578.967.
(6) Kortenkamp 2009.http://ec.europa.eu/environment/chemicals/effects/pdf/report_mixture_toxicity.pdf
(7) http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%2017820%202009%20INIT
(8) 7-oji aplinkosaugos veiksmų programa (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32013D1386.
(9) http://www.who.int/ceh/publications/endocrine/en/
(10) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
(11)Recent developments in the risk assessment of chemicals in food and their potential impact on the safety assessment of substances used in food contact materials“. EFSA Journal 2016;14(1):4357 (28 p.). https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4357.
(12) OL L 167, 2012 6 27, p. 1.
(13) https://www.efsa.europa.eu/en/press/news/160426a?utm_content=hl&utm_source=EFSA+Newsletters&utm_campaign=3bd764133f-HL_20160428&utm_medium=email&utm_term=0_7ea646dd1d-3bd764133f-63626997
(14) Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (angl. SEAC) nuomonė dėl XV priede nurodytos dokumentacijos, kurioje siūloma apriboti bisfenolį A, p. 13. http://www.echa.europa.eu/documents/10162/13641/bisphenol_a_seac_draft_opinion_en.pdf.


Sąjungos teisės taikymo stebėjimo politika. 2014 m. metinė ataskaita
PDF 264kWORD 49k
2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija „Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“ (2015/2326(INI))
P8_TA(2016)0385A8-0262/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 32-ąją metinę Sąjungos teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2014 m.) (COM(2015)0329),

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą (COM(2010)0070),

–  atsižvelgdamas į Komisijos antrąją „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą (COM(2011)0930),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimo pateikėjais (COM(2002)0141),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012)0154),

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo stebėjimo metinių ataskaitų (2012–2013 m.)(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8–0262/2016),

A.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnyje apibrėžiamas esminis Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmuo;

B.  kadangi, remiantis ES sutarties 6 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys, ir yra taikoma Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms, kai pastarosios įgyvendina Sąjungos teisę (Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis);

C.  kadangi, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Komisija pareiškia savo pagrįstą nuomonę valstybei narei, jei mano, kad ši neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ir gali kreiptis į Teisingumo Teismą, jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką į šią nuomonę neatsižvelgia;

D.  kadangi Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių numatyta oficialiais laiškais keistis informacija dėl visų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, tačiau šis susitarimas neapima neoficialios procedūros „EU Pilot“, kuri taikoma prieš pradedant oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

E.  kadangi Komisija taiko ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir Sąjungos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principą, kad įgyvendintų savo įsipareigojimą veikti savo nuožiūra valstybių narių atžvilgiu vykdant procedūras „EU Pilot“;

F.  kadangi procedūromis „EU Pilot“ siekiama glaudesnio ir nuoseklesnio Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo, kai norima ištaisyti ES teisės aktų pažeidimus ankstyvuoju laikotarpiu, kad, kai įmanoma, būtų išvengta būtinybės pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

G.  kadangi 2014 m. Komisija gavo 3 715 skundų, kuriuose pranešama apie galimus ES teisės pažeidimus; daugiausia skundų buvo gauta dėl šių valstybių narių – Ispanijos (553 skundai), Italijos (475 skundai) ir Vokietijos (276 skundai);

H.  kadangi 2014 m. Komisija pradėjo 893 naujas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, o daugiausia tebenagrinėjamų atvejų susiję su šiomis valstybėmis narėmis – Graikija (89 atvejai), Italija (89 atvejai) ir Ispanija (86 atvejai);

I.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teisė į gerą administravimą apibrėžiama kaip kiekvieno asmens teisė į tai, kad institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką, ir kadangi SESV 298 straipsnyje nurodyta, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;

1.  primena, kad, remiantis ES sutarties 17 straipsniu, Komisija atsakinga už Sąjungos teisės, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją (ES sutarties 6 straipsnio 1 dalis), kurios nuostatos taikomos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms, kai pastarosios įgyvendina Sąjungos teisę, taikymo užtikrinimą;

2.  pripažįsta, jog už teisingą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą labiausiai atsakingos valstybės narės, tačiau pažymi, kad tai neatleidžia ES institucijų nuo pareigos gerbti ES pirminę teisę joms rengiant antrinės ES teisės aktus;

3.  pabrėžia esminį Komisijos vaidmenį prižiūrint ES teisės taikymą ir teikiant metinę ataskaitą Parlamentui ir Tarybai; ragina Komisiją ir toliau aktyviai veikti rengiant įvairias ES teisės įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir laikymosi valstybėse narėse priemones ir kitoje metinėje ataskaitoje pateikti duomenis, greta duomenų apie ES direktyvų įgyvendinimą, apie ES reglamentų įgyvendinimą;

4.  pripažįsta, jog už teisingą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą visų pirma atsakingos valstybės narės, pabrėžia, kad valstybės narės, įgyvendindamos ES teisę, taip pat turi laikytis visų pagrindinių vertybių ir teisių, įtvirtintų Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje; primena, kad Komisijai tenka atsakomybė stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinama ES teisė; todėl nuolat ragina valstybes nares nuolat naudoti koreliacijos lenteles, tačiau pažymi, kad tai neatleidžia ES institucijų nuo pareigos gerbti ES pirminę teisę joms rengiant antrinės ES teisės aktus; prisimena poreikį naudotis savo įgyvendinimo ataskaitomis, susijusiomis su sektorių teisės aktais;

5.  pripažįsta, kad Parlamentas taip pat turi atlikti itin svarbų vaidmenį vykdant politinę Komisijos vykdymo užtikrinimo veiksmų kontrolę, tikrinant metines ES teisės įgyvendinimo stebėjimo ataskaitas ir priimant atitinkamas Parlamento rezoliucijas; mano, kad jis galėtų dar labiau prisidėti siekiant laiku ir tiksliai perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę dalydamasis savo praktine su teisėkūros sprendimų priėmimo procesu susijusia patirtimi, įgyta palaikant iš anksto užmegztus ryšius su nacionaliniais parlamentais;

6.  pažymi, kad valstybių narių prioritetas turėtų būti laiku ir tinkamai perkelti ES teisę į nacionalinę teisę ir aiški nacionalinė teisės aktų sistema, siekiant išvengti ES teisės pažeidimų ir suteikti žmonėms ir įmonėms norimos naudos, kuri būtų galima veiksmingai ir efektyviai taikant ES teisę;

7.  pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir kiti suinteresuotieji subjektai atlieka rengiant teisės aktus ir stebint, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir taiko ES teisės aktus, bei pranešant apie šio perkėlimo ir taikymo trūkumus; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pripažino suinteresuotųjų subjektų vaidmenį 2014 m. inicijuodama naujas šio proceso supaprastinimo priemones; ragina suinteresuotuosius subjektus šiuo klausimu išsaugoti budrumą ir ateityje;

8.  pripažįsta veiksmingo ES teisės taikymo poveikį didinant pasitikėjimą ES institucijomis; vertina Komisijos metinėje ataskaitoje nurodytą piliečių, įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų pateiktų peticijų svarbą, nes tai yra pagrindinė Lisabonos sutartyje įtvirtinta teisė, svarbi Europos pilietybės dalis ir svarbi antrinė priemonė stebėti ES teisės taikymą ir nustatyti galima spragas piliečiams tiesiogiai išreiškiant savo pažiūras ir patirtį greta rinkimų ir referendumų, kurie išlieka pirminiu demokratijos išraiškos būdu;

9.  mano, kad dėl neįvykdomų teisės aktų įgyvendinimo terminų valstybės narės gali nesugebėti jų laikytis, o tai reiškia numanomą pritarimą pavėluotam jų taikymui; ragina Europos Sąjungos institucijas susitarti dėl tinkamesnių reglamentų ir direktyvų įgyvendinimo tvarkaraščių, deramai atsižvelgiant į būtinus tikrinimo ir konsultavimosi laikotarpius; mano, kad Komisija turėtų teikti ataskaitas, atlikti peržiūrą ir teisės aktų tikslinimą, laikydamasi teisėkūros institucijų sutartų ir atitinkamuose teisės aktuose nustatytų terminų;

10.  palankiai vertina tai, kad naujame tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros yra nuostatų, kuriomis siekiama gerinti ES teisės įgyvendinimą ir taikymą ir skatinamas labiau struktūrizuotas bendradarbiavimas šioje srityje; pritaria susitarime nurodytam raginimui geriau nustatyti nacionalines priemones, kurios nėra griežtai susijusios su Sąjungos teisės aktais, t. y. perteklinį reglamentavimą; pabrėžia, kad svarbu gerinti perkėlimo į nacionalinę teisę procesą ir kad valstybės narės turi pranešti, jei nustato Europos Sąjungos direktyvas papildančias nacionalines taisykles, ir aiškiai tai nurodyti; pabrėžia, kad kad valstybės narės, taikydamos ES teisės aktus, turėtų vengti sudaryti nereikalingą naštą ES teisės aktams, nes dėl to neteisingai suprantama ES teisėkūros veikla ir nepagrįstai didėja piliečių skepticizmas ES atžvilgiu; vis dėlto nurodo, kad tai jokiu būdu nedaro poveikio valstybių narių prerogatyvai nacionaliniu lygmeniu priimti aukštesnius socialinius ir aplinkos apsaugos standartus, nei sutarta ES lygmeniu;

11.  pabrėžia, kad Parlamentas turėtų atlikti labiau stipresnį vaidmenį analizuojant, kaip ES teisės laikosi narystės siekiančios šalys ir šalys, su Europos Sąjunga sudariusios asociacijos susitarimus; siūlo tokiu atveju, nuolat bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais ES teisės stebėjimo ir taikymo klausimais, šioms šalims teikti tinkamą pagalbą;

12.  siūlo Parlamentui, reaguojant į Komisijos skelbiamas metines pažangos ataskaitas, dėl visų šalių kandidačių rengti tinkamus pranešimus, o ne paprastas rezoliucijas, taip siekiant suteikti galimybę visiems susijusiems komitetams pateikti atitinkamas nuomones; mano, kad Komisija turėtų toliau rengti visų Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių, pasirašiusių asociacijos susitarimus, pažangos ataskaitas, kad Parlamentas galėtų pradėti iš esmės ir sistemingai vertinti šių šalių pažangą įgyvendinant ES acquis, susijusį su narystės darbotvarke;

13.  teigiamai vertina Komisijos 32-ąją metinę Sąjungos teisės taikymo stebėjimo ataskaitą ir pažymi, kad aplinka, transportas bei vidaus rinka ir paslaugos 2013 m. buvo tos politikos sritys, su kuriomis susiję pažeidimo atvejai tebebuvo nagrinėjami ir 2014 m.; pažymi, kad 2014 m. aplinka, sveikata, vartotojų apsauga, mobilumas ir transportas vėl buvo tos politikos sritys, kuriose pradėta daugiausia naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų; ragina Komisiją, siekiant užtikrinti tarpinstitucinį skaidrumą, sudaryti Parlamentui geresnes galimybes susipažinti su bylomis, susijusiomis su ES teisės pažeidimais;

14.  pažymi, kad, remiantis metine ataskaita, per pastaruosius penkerius metus sumažėjo oficialių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius ir kad, pasak Komisijos, tai parodo sistemingo valstybių narių dialogo pagal procedūrą „EU Pilot“ veiksmingumą; vis dėlto mano, kad šio skaičiaus sumažėjimas pastaraisiais metais ir sumažėjimas, kurio tikimasi ateinančiais metais, įvyko labiausiai dėl nuolatinio naujų Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų skaičiaus mažėjimo; nurodo, kad Komisija neatlieka jokių procedūrų „EU Pilot“, kai direktyvos į nacionalinę teisę perkeliamos per vėlai;

15.  primena, kad šis ex post vertinimas neatleidžia Komisijos nuo pareigos veiksmingai ir laiku stebėti, kaip taikoma ir įgyvendinama ES teisė, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas, vykdydamas Komisijos priežiūrą, galėtų padėti apžvelgti teisės aktų įgyvendinimą;

16.  pažymi, kad nagrinėjamu laikotarpiu padidėjęs naujų „EU Pilot“ bylų skaičius ir sumažėjęs nebaigtų nagrinėti pažeidimo bylų skaičius parodo, remiantis metine ataskaita, kad sistema „EU Pilot“ yra naudinga ir kad ji daro teigiamą poveikį didinant ES teisės vykdymo užtikrinimo veiksmingumą; vis dėlto pakartoja, kad ES teisės vykdymas nėra nei pakankamai skaidrus, nei kaip nors realiai kontroliuojamas skundų pateikėjų ir suinteresuotųjų šalių, ir apgailestauja, kad Parlamentas iki šiol neturi reikiamos prieigos prie informacijos apie procedūrą „EU Pilot“ ir nebaigtus nagrinėti atvejus, nors yra ne kartą dėl jos kreipęsis; ragina Komisiją šiuo atveju užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su informacija apie procedūrą „EU Pilot“ ir nagrinėjamas bylas;

17.  laikosi nuomonės, kad finansinės sankcijos už ES teisės nesilaikymą turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, atsižvelgiant į pasikartojančius nesilaikymo atvejus toje pačioje srityje ir į tai, kad turi būti paisoma valstybių narių teisių, įtvirtintų teisės aktuose;

18.  atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Sąjungoje, kuri pagrįsta teisinės valstybės principu, teisės aktų tikrumu ir nuspėjamumu, ES piliečiai turi teisę, kad jiems pirmiausia būtų suteikta galimybė aiškiai, prieinamai, skaidriai ir laiku (internetu ir kitomis priemonėmis) sužinoti, ar buvo priimti nacionalinės teisės aktai perkeliant ES teisę, kokie aktai buvo priimti ir kokios nacionalinės valdžios institucijos atsakingos už teisingą jų įgyvendinimą;

19.  ragina Komisiją sujungti visus skirtingus portalus, prieigos taškus ir informacines svetaines į vieną sąsają, kuri suteiks piliečiams paprastą prieigą prie internetinių skundų formų ir vartotojams pritaikytos informacijos apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras; be to, ragina Komisiją į kitą stebėjimo ataskaitą įtraukti daugiau išsamesnės informacijos apie tų portalų naudojimą;

20.  nurodo, kad Komisijos ir Parlamento lojalus bendradarbiavimas yra abiejų institucijų pareiga; todėl ragina persvarstyti Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių ir numatyti, kad informacija apie procedūras „EU Pilot“ būtų pateikiama kaip (konfidencialus) dokumentas Parlamento komitetui, atsakingam už Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą;

21.  pakartoja, kad savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliucijoje(2) Parlamentas ragino priimti ES reglamentą dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės vadovaujantis SESV 298 straipsniu, tačiau Komisijos pasiūlyme į Parlamento raginimą neatsižvelgta, nors rezoliucija buvo priimta labai didele balsų dauguma (572 balsais; 16 Parlamento narių nepritarė, 12 susilaikė); ragina Komisiją iš naujo išnagrinėti Parlamento rezoliuciją siekiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, taikomo administracinių procedūrų teisei;

22.  kalbant konkrečiau, apgailestauja, jog nesiimta tolesnių veiksmų atsižvelgiant į jo raginimą parengti privalomas taisykles, t. y. reglamentą, kuriame būtų išdėstyti įvairūs pažeidimo nagrinėjimo procedūros aspektai, įskaitant informavimą, privalomas laiko ribas, teisę būti išklausytam, įpareigojimą nurodyti priežastis ir kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, siekiant, kad būtų sustiprintos piliečių teisės ir užtikrintas skaidrumas;

23.  atsižvelgdamas į tai primena, kad Teisės reikalų komitetas yra sukūręs darbo grupę administracinės teisės klausimais, kuri nusprendė parengti patį reglamento dėl Sąjungos administracinio proceso teisės projektą kaip įkvėpimo šaltinį Komisijai – siekiant ne kvestionuoti Komisijos teisę inicijuoti teisės aktus, o parodyti, kad toks reglamentas būtų naudingas ir kad jį įmanoma priimti;

24.  mano, kad šio reglamento projekto tikslas – ne pakeisti esamus ES teisės aktus, o juos papildyti, kai susiduriama su spragomis ar problemomis, atsirandančiomis dėl aiškinimo, ir užtikrinti daugiau prieinamumo, aiškumo ir nuoseklumo aiškinant esamas taisykles, o tai būtų naudinga piliečiams ir įmonėms, taip pat administracijai ir jos pareigūnams;

25.  todėl dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos Sąjungos administracinių procedūrų, atsižvelgiant į Parlamento šioje srityje jau atliktus veiksmus;

26.  primena, kad ES institucijos, net jei jos veikia kaip tarptautinių skolintojų grupių (vadinamųjų trejetų) narės, privalo laikytis Sutarčių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos;

27.  ragina Komisiją ES teisės laikymąsi padaryti tikru politikos prioritetu, įgyvendintinu glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu, kurios pareiga yra a) reikalauti Komisijos politinės atsakomybės ir b) užtikrinti, kad jis, kaip viena iš teisėkūros institucijų, pats gautų visapusišką informaciją ir galėtų nuolat gerinti savo teisėkūros darbą;

28.  pritaria tam, kad Parlamente būtų nustatyta procedūra siekiant stebėti ES teisės taikymą valstybėse narėse, atskirai analizuojant konkrečių šalių nesilaikymo atvejus ir atsižvelgiant į tai, kad atitinkami nuolatiniai Parlamento komitetai stebi ES teisės taikymą atitinkamose savo kompetencijos srityse.

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir nacionaliniams parlamentams.

(1)Priimti tekstai, P8_TA(2015)0322.
(2) OL C 440, 2015 12 30, p. 17.


Genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 (SYN-BTØ11-1) sėklų pateikimas rinkai
PDF 357kWORD 46k
2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 (SYN-BTØ11-1) sėklų pateikimo rinkai projekto (D046173/01 – 2016/2919(RSP))
P8_TA(2016)0386B8-1083/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginimui skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 (SYN-BTØ11-1) sėklų pateikimo rinkai projektą (D046173/01),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančią Tarybos direktyvą 90/220/EEB(1), ypač į jos 18 straipsnio 1 dalį;

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2005 m. gegužės 19 d. pateiktą nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2012 m. gruodžio 6 d. pateiktą nuomonę(3), kurioje atnaujinamos rizikos vertinimo išvados ir rizikos valdymo rekomendacijos, susijusios su genetiškai modifikuotais ir vabzdžiams atspariais kukurūzais MON 810,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2012 m. gruodžio 6 d. patvirtintą mokslinę nuomonę(4), kuria papildomos rizikos aplinkai vertinimo išvados ir rizikos valdymo rekomendacijos, susijusios su genetiškai modifikuotų ir vabzdžiams atsparių kukurūzų Bt11 ir MON 810 auginimu,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2015 m. gegužės 28 d. pateiktą mokslinę nuomonę, kurioje atnaujinamos rizikos valdymo rekomendacijos sumažinti Bt linijos kukurūzų žiedadulkių poveikį netiksliniams saugomiems Lepidoptera būrio vabzdžiams saugomose buveinėse(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 11 ir 13 straipsnius(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB(7),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 1996 m. bendrovė „Syngenta Seeds S.A.S.“ (buvusi „Novartis Seeds“; toliau – pranešėja) pagal Tarybos direktyvą 90/220/EEB Prancūzijos kompetentingai institucijai pateikė pranešimą (Nr. C/F/96/05.10) dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 pateikimo rinkai(8); kadangi 2003 m. pagal Direktyvą 2001/18/EB pateiktas atnaujintas pranešimas;

B.  kadangi genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sudėtyje yra Cry1Ab baltymo, kuris yra Bt baltymas (kilęs iš Bacillus thuringiensis kurstaki porūšio), suteikiantis apsaugą nuo Europos kukurūzinių ugniukų (lot. Ostrinia nubilalis) ir pelėdgalvių (lot. Sesamia nonagrioides), ir PAT baltymo, kuris suteikia atsparumą amonio gliufozinato herbicidams;

C.  kadangi gliufosinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, todėl atitinka Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi jau patvirtintoms medžiagoms atmetimo kriterijai taikomi, kai patvirtinimas turi būti atnaujintas; kadangi gliufosinato patvirtinimo galiojimas baigiasi 2017 m.; kadangi dėl šios priežasties gliufosinato naudojimas iš esmės turėtų būti nutrauktas 2017 m.;

D.  kadangi pagal Direktyvos 2001/18/EB 26c straipsnio 2 dalį auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus Bt11 draudžiama šiose teritorijose: Valonija (Belgija); Bulgarija; Danija; Vokietija (išskyrus tyrimų tikslais); Graikija; Prancūzija; Kroatija; Italija; Kipras; Latvija; Lietuva; Liuksemburgas; Vengrija; Malta; Nyderlandai; Austrija; Lenkija; Slovėnija; Šiaurės Airija (Jungtinė Karalystė); Škotija (Jungtinė Karalystė); Velsas (Jungtinė Karalystė).

E.  kadangi, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, esama įrodymų, kad maždaug 95–99 proc. žiedadulkių nusėda apie 50 m atstumu nuo žiedadulkių šaltinio, tačiau vertikalūs vėjo srautai ar gūsiai gali pakelti žiedadulkes aukštai į orą ir jas išnešioti dideliu atstumu, kuris gali siekti iki kelių kilometrų;

F.  kadangi 2005 m. nuomonėje EFSA teigė, kad kukurūzai Europoje neturi giminingų laukinių augalų, su kuriais galėtų kryžmintis, ir tuo metu laikėsi nuomonės, kad pakeistų genų įsitvirtinimas ir plitimas neturėtų sukelti nenumatyto poveikio aplinkai;

G.  kadangi Ispanijoje nuo 2009 m. randamas sukultūrintų kukurūzų protėvis – Teosinte rūšies laukiniai kukurūzai; kadangi Teosinte rūšies kukurūzai gali tapti transgeninės DNR, kilusios iš genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810, auginamų kai kuriuose Ispanijos regionuose, kuriuose plačiai paplitusios Teosinte rūšys, recipientais; kadangi genų srautas gali persiduoti Teosinte rūšims ir jos gali pradėti gaminti Bt toksiną, o sukultūrintų ir Teosinte rūšies kukurūzų hibridai gali tapti atsparesni nei vietiniai Teosinte augalai; kadangi šis scenarijus kelia didelę riziką ūkininkams ir aplinkai;

H.  kadangi Ispanijos kompetentingos institucijos informavo Komisiją apie Teosinte rūšis Ispanijos kukurūzų laukuose, įskaitant labai nedidelį jų kiekį genetiškai modifikuotų kukurūzų laukuose; kadangi pagal turimą informaciją Teosinte rūšies kukurūzų rasta ir Prancūzijoje;

I.  kadangi 2016 m. liepos 13 d. Komisija paprašė EFSA iki 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigos įvertinti, ar, remiantis esama moksline literatūra ir bet kokia kita aktualia informacija, atsirado naujų įrodymų, dėl kurių keistųsi EFSA mokslinėse nuomonėse dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810, Bt11, 1507 ir GA21 auginimo pateiktos išvados ir rekomendacijos;

J.  kadangi savo įgyvendinimo sprendimo projekto 24 punkte Komisija teigia, kad, kalbant apie vietos lervų mirtingumo rodiklius, EFSA yra nustačiusi du priimtinus vietos mirtingumo rodiklius (0,5 proc. ir 1 proc.); kadangi, vis dėlto 2015 m. gegužės 28 d. mokslinėje nuomonėje, kurioje atnaujinamos rizikos valdymo rekomendacijos sumažinti Bt linijos kukurūzų žiedadulkių poveikį netiksliniams saugomiems Lepidoptera būrio vabzdžiams saugomose buveinėse, EFSA aiškiai teigia, kad bet koks konkretus rodiklis, EFSA GMO specialistų grupės naudojamas padėčiai iliustruoti yra tik pavyzdys ir kad bet kokios šiuo atveju taikomos ribos neišvengiamai turi būti sutartinės ir jas turėtų būti galima keisti, atsižvelgiant į ES taikomus išsaugojimo tikslus;

K.  kadangi savo įgyvendinimo sprendimo projekte Komisija pasirinko žemesnį kaip 0,5 proc. vietos mirtingumo rodiklį, priede nurodydama ne mažiau kaip 5 m sutartinius kukurūzų Bt11 ir saugomų buveinių, apibrėžtų Direktyvos 2004/35/EB 2 straipsnio 3 dalyje, izoliavimo atstumus, nepaisant to, kad EFSA aiškiai teigia, kad nustačius 20 m izoliavimo atstumą tarp saugomos buveinės ir artimiausio kukurūzų Bt11/MON 810 lauko net itin jautrių netikslinių Lepidoptera būrio kenkėjų lervų vietos mirtingumo rodiklis turėtų sumažėti iki mažiau kaip 0,5 proc., o šis atstumas yra keturis kartus didesnis nei tas, kurį siūlo Komisija;

L.  kadangi 2015 m. gegužės 28 d. priimtoje mokslinėje nuomonėje, kurioje atnaujinamos rizikos valdymo rekomendacijos sumažinti Bt linijos kukurūzų žiedadulkių poveikį netiksliniams saugomiems Lepidoptera būrio vabzdžiams saugomose buveinėse, EFSA teigė, kad šiuo metu neturima pakankamai duomenų, kad būtų galima įvertinti su Bt kukurūzais susijusį lervų mirtingumą bendro mirtingumo kontekste;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Direktyvoje 2001/18/EB numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad EFSA atliktas auginimo rizikos vertinimas nėra išsamus, o Komisijos siūlomos rizikos valdymo rekomendacijos nėra tinkamos;

3.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB tikslu, pagal kurį remiantis atsargumo principu siekiama derinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus bei apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką tada, kai bet kokiais tikslais, išskyrus patiekimo į rinką Europos bendrijos teritorijoje, į aplinką apgalvotai išleidžiami genetiškai modifikuoti organizmai ir Bendrijoje į rinką genetiškai modifikuoti organizmai patiekiami kaip atskiri produktai ar esantys kituose produktuose;

4.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.
(2) Opinion of the Scientific Panel on Genetically Modified Organisms on a request from the Commission related to the notification (Reference C/F/96/05.10) for the placing on the market of insect-tolerant genetically modified maize Bt11, for cultivation, feed and industrial processing, under Part C of Directive 2001/18/EC from Syngenta Seeds, The EFSA Journal (2005) 213, 1-33.
(3) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės mokslinė nuomonė „Scientific Opinion updating the risk assessment conclusions and risk management recommendations on the genetically modified insect resistant maize MON 810“, EFSA leidinys, 2012 m., 10(12):3017 [98 pp.], doi:10.2903/j.efsa.2012.3017.
(4) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės mokslinė nuomonė „Scientific Opinion supplementing the conclusions of the environmental risk assessment and risk management recommendations for the cultivation of the genetically modified insect resistant maize Bt11 and MON 810“, EFSA leidinys, 2012 m.;10(12):3016 [32 pp.], doi:10.2903/j.efsa.2014.3557.
(5) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės mokslinė nuomonė „Scientific Opinion updating risk management recommendations to limit exposure of non-target Lepidoptera of conservation concern in protected habitats to Bt-maize pollen“, EFSA leidinys, 2015 m.; 13(7):4127 [31 pp.], doi:10.2903/j.efsa.2015.4178.
(6) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0036.
(8) 1990 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyva 90/220/EEB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką (OL L 117, 1990 5 8, p. 15).


Genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimas rinkai
PDF 349kWORD 47k
2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1) sėklų pateikimo rinkai projekto (D046172/00 – 2016/2920(RSP))
P8_TA(2016)0387B8-1085/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginimui skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1) sėklų pateikimo rinkai projektą (D046172/00),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančią Tarybos direktyvą 90/220/EEB(1), ypač į jos 18 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) paskutinį kartą 2012 m. vasario 24 d. atnaujintą mokslinę nuomonę, kuria atnaujintas rizikos aplinkai įvertinimas ir rizikos valdymo rekomendacijos dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų vabzdžiams atsparių 1507 kukurūzų(2),

–  atsižvelgdamas į EFSA 2012 m. spalio 18 d. mokslinę nuomonę, papildančią išvadas dėl rizikos aplinkai įvertinimo ir rizikos valdymo rekomendacijų dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų vabzdžiams atsparių 1507 kukurūzų(3),

–  atsižvelgdamas į EFSA 2012 m. gruodžio 6 d. mokslinę nuomonę, kuria atnaujintos genetiškai modifikuotų vabzdžiams atsparių MON 810 kukurūzų rizikos vertinimo išvados ir rizikos valdymo rekomendacijos(4),

–  atsižvelgdamas į EFSA 2012 m. gruodžio 6 d. mokslinę nuomonę, kuria papildomos rizikos aplinkai vertinimo išvados ir rizikos valdymo rekomendacijos, susijusios su genetiškai modifikuotų ir vabzdžiams atsparių kukurūzų Bt11 ir MON 810 auginimu(5),

–  atsižvelgdamas į EFSA 2015 m. gegužės 28 d. mokslinę nuomonę, kurioje atnaujinamos rizikos valdymo rekomendacijos sumažinti Bt linijos kukurūzų žiedadulkių poveikį netiksliniams saugomiems Lepidoptera būrio vabzdžiams saugomose buveinėse(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB(8),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2001 m. bendrovės „Pioneer Overseas Corporation“ ir „Dow AgroSciences Europe Ltd.“ pagal Tarybos direktyvą 90/220/EEB(9) Ispanijos kompetentingai institucijai pateikė pranešimą (Nr. C/ES/01/01) dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 pateikimo rinkai; kadangi 2003 m. pagal Direktyvą 2001/18/EB pateiktas atnaujintas pranešimas;

B.  kadangi genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sudėtyje yra Cry1F baltymo, kuris yra Bt baltymas (kilęs iš Bacillus thuringiensis kurstaki porūšio), suteikiantis apsaugą nuo Europos kukurūzinių ugniukų (Ostrinia nubilalis) ir tam tikrų kitų Lepidoptera būrio kenkėjų, pvz., pelėdgalvių (Sesamia spp), kukurūzinių dykrinukų (Spodoptera frugiperda), vikriųjų dirvinukų (Agrotis ipsilon) ir žolinių ugniukų (Diatraea grandiosella), ir PAT baltymo, kuris suteikia atsparumą amonio gliufosinato herbicidams;

C.  kadangi gliufosinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, todėl atitinka Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi jau patvirtintoms medžiagoms atmetimo kriterijai taikomi, kai patvirtinimas turi būti atnaujintas; kadangi gliufosinato patvirtinimo galiojimas baigiasi 2017 m.; kadangi dėl šios priežasties gliufosinato naudojimas iš esmės turėtų būti nutrauktas 2017 m.;

D.  kadangi pagal Direktyvos 2001/18/EB 26c straipsnio 2 dalį auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus 1507 draudžiama šiose teritorijose: Valonijoje (Belgija), Bulgarijoje, Danijoje, Vokietijoje (išskyrus tyrimų tikslais), Graikijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Vengrijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė), Škotijoje (Jungtinė Karalystė) ir Velse (Jungtinė Karalystė);

E.  kadangi, EFSA duomenimis, esama įrodymų, jog maždaug 95–99 proc. žiedadulkių nusėda apie 50 m atstumu nuo žiedadulkių šaltinio, tačiau vertikalūs vėjo srautai ar gūsiai žiedadulkes gali pakelti aukštai į orą ir jas išnešioti dideliu atstumu, kuris gali siekti iki kelių kilometrų;

F.  kadangi EFSA GMO specialistų grupės nustatytas Lepidoptera būrio tikslinių kenkėjų galimas atsparumo CRY1F baltymui pakitimas kelia abejonių dėl kukurūzų 1507 auginimo, nes dėl atsparumo pakitimų gali tekti pakeisti įprastą kenkėjų kontrolės praktiką, o tai gali daryti neigiamą poveikį aplinkai;

G.  kadangi Ispanijoje nuo 2009 m. randamas sukultūrintų kukurūzų pirmtakas – Teosinte rūšies laukiniai kukurūzai; kadangi Teosinte rūšies kukurūzai gali tapti transgeninės DNR, kilusios iš genetiškai modifikuotų kukurūzų MON810, auginamų kai kuriuose Ispanijos regionuose, kuriuose plačiai paplitusios Teosinte rūšys, recipientais; kadangi genų srautas gali persiduoti Teosinte rūšims ir jos gali pradėti gaminti Bt toksiną, o sukultūrintų ir Teosinte rūšies kukurūzų hibridai gali tapti atsparesni nei vietiniai Teosinte augalai; kadangi šis scenarijus kelia didelę riziką ūkininkams ir aplinkai;

H.  kadangi Ispanijos kompetentingos valdžios institucijos informavo Komisiją apie tai, kad Ispanijos kukurūzų laukuose esama Teosinte rūšies kukurūzų, įskaitant labai nedidelį jų kiekį genetiškai modifikuotų kukurūzų laukuose; kadangi remiantis turima informacija taip pat matyti, jog Teosinte rūšies kukurūzų rasta ir Prancūzijoje;

I.  kadangi 2016 m. liepos 13 d. Komisija paprašė EFSA iki 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigos įvertinti, ar, remiantis esama moksline literatūra arba bet kokia kita aktualia informacija, atsirado naujų įrodymų, dėl kurių keistųsi EFSA mokslinėse nuomonėse dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810, Bt11, 1507 ir GA21 auginimo pateiktos išvados ir rekomendacijos;

J.  kadangi savo įgyvendinimo sprendimo projekto 24 punkte Komisija teigia, jog EFSA yra nustačiusi du „priimtinus“ vietos mirtingumo rodiklius (0,5 proc. ir 1 proc.); kadangi vis dėlto 2015 m. gegužės 28 d. mokslinėje nuomonėje, kurioje atnaujinamos rizikos valdymo rekomendacijos sumažinti Bt linijos kukurūzų žiedadulkių poveikį netiksliniams saugomiems Lepidoptera būrio vabzdžiams saugomose buveinėse, EFSA aiškiai pabrėžia, kad bet koks konkretus rodiklis, EFSA GMO specialistų grupės naudojamas padėčiai iliustruoti, yra tik pavyzdys ir kad bet kokios šiuo atveju taikomos ribos neišvengiamai turi būti sutartinės ir jas turėtų būti galima keisti, atsižvelgiant į ES taikomus išsaugojimo tikslus;

K.  kadangi savo įgyvendinimo sprendimo projekte Komisija pasirinko žemesnį kaip 0,5 proc. vietos mirtingumo rodiklį, priede nurodydama ne mažiau kaip 20 m sutartinį kukurūzų 1507 ir saugomų buveinių, apibrėžtų Direktyvos 2004/35/EB 2 straipsnio 3 dalyje, izoliavimo atstumą, nepaisant to, kad EFSA aiškiai teigia, jog nustačius 30 m izoliavimo atstumą tarp saugomos buveinės ir artimiausio kukurūzų 1507 lauko net itin jautrių netikslinių Lepidoptera būrio kenkėjų lervų vietos mirtingumo rodiklis turėtų sumažėti iki mažiau kaip 0,5 proc., o šis atstumas yra didesnis nei tas, kurį siūlo Komisija;

L.  kadangi 2015 m. gegužės 28 d. mokslinėje nuomonėje, kurioje atnaujinamos rizikos valdymo rekomendacijos sumažinti poveikį netiksliniams saugomiems Lepidoptera būrio vabzdžiams saugomose buveinėse, EFSA teigė, jog šiuo metu neturima pakankamai duomenų, kad būtų galima įvertinti su Bt kukurūzais susijusį lervų mirtingumą bendro mirtingumo kontekste;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Direktyvoje 2001/18/EB numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad EFSA atliktas auginimo rizikos vertinimas nėra išsamus, o Komisijos siūlomos rizikos valdymo rekomendacijos nėra tinkamos;

3.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB tikslu, pagal kurį remiantis atsargumo principu siekiama derinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus ir apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką tada, kai bet kokiais tikslais, išskyrus patiekimo į rinką Europos bendrijos teritorijoje tikslą, į aplinką apgalvotai išleidžiami genetiškai modifikuoti organizmai ir Bendrijoje į rinką genetiškai modifikuoti organizmai patiekiami kaip atskiri produktai ar esantys kituose produktuose;

4.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.
(2) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupė, „Scientific Opinion updating the evaluation of the environmental risk assessment and risk management recommendations on insect-resistant genetically modified maize 1507 for cultivation.“ EFSA leidinys 2011 m.; 9(11):2429 [73 pp.], doi:10.2903/j.efsa.2011.2429.
(3) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupė, „Scientific Opinion supplementing the conclusions of the environmental risk assessment and risk management recommendations on the genetically modified insect-resistant maize 1507 for cultivation.“ EFSA leidinys 2012 m.; 10(11):2934 [36 pp.], doi:10.2903/j.efsa.2012.2934.
(4) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupė, „Scientific Opinion updating the risk assessment conclusions and risk management recommendations on the genetically modified insect resistant maize MON 810“, EFSA leidinys, 2012 m.; 10(12):3017 [98 pp.], doi:10.2903/j.efsa.2012.3017.
(5) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupė, „Scientific Opinion supplementing the conclusions of the environmental risk assessment and risk management recommendations for the cultivation of the genetically modified insect resistant maize Bt11 and MON 810“, EFSA leidinys, 2012 m.;10(12):3016 [32 pp.], doi:10.2903/j.efsa.2012.3016.
(6) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupė, „Scientific Opinion updating risk management recommendations to limit exposure of non-target Lepidoptera of conservation concern in protected habitats to Bt-maize pollen“, EFSA leidinys, 2015 m.; 13(7):4127 [31 pp.], doi:10.2903/j.efsa.2015.4127.
(7) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0036.
(9) 1990 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyva 90/220/EEB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką (OL L 117, 1990 5 8, p. 15).


Leidimo dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklų atnaujinimas
PDF 267kWORD 47k
2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 (MON-ØØ81Ø-6) sėklas, projekto (D046170/00 – 2016/2921(RSP))
P8_TA(2016)0388B8-1086/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 (MON-ØØ81Ø-6) sėklas, projektą (D046170/00),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 23 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 11 ir 13 straipsnius(2),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2012 m. gruodžio 6 d. pateiktą mokslinę nuomonę, kurioje atnaujinamos rizikos vertinimo išvados ir rizikos valdymo rekomendacijos, susijusios su genetiškai modifikuotais ir vabzdžiams atspariais kukurūzais MON 810(3),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2012 m. gruodžio 6 d. patvirtintą mokslinę nuomonę, kuria papildomos rizikos aplinkai vertinimo išvados ir rizikos valdymo rekomendacijos, susijusios su genetiškai modifikuotų ir vabzdžiams atsparių kukurūzų Bt11 ir MON 810 auginimu(4),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2015 m. gegužės 28 d. pateiktą nuomonę, kurioje atnaujinamos rizikos valdymo rekomendacijos sumažinti Bt linijos kukurūzų žiedadulkių poveikį netiksliniams saugomiems Lepidoptera būrio vabzdžiams saugomose buveinėse(5),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2016 m. kovo 9 d. pateiktą mokslinę nuomonę dėl 2014 m. bendrovės „Monsanto Europe S. A.“ pateiktos metinės genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 poveikio aplinkai stebėsenos po pateikimo rinkai ataskaitos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB(7),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2007 m. balandžio 11 ir 18 d. bendrovė „Monsanto Europe S. A.“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius Komisijai pateikė tris prašymus atnaujinti galiojantį leidimą maistui, maisto ingredientams ir pašarui, pagamintiems iš kukurūzų MON 810, leidimą pašarams, kurie sudaryti iš kukurūzų MON 810 arba kuriuose jų yra, ir leidimą produktams, kurie sudaryti iš kukurūzų MON 810 arba kuriuose jų yra, skirtiems kitoms reikmėms nei maistas ir pašarai, kaip ir kitiems kukurūzams, įskaitant kultūros auginimą; kadangi įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 1829/2003 apie šiuos produktus pranešta Europos Komisijai pagal to reglamento 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktus ir 20 straipsnio 1 dalies b punktą ir jie įrašyti į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą;

B.  kadangi 2016 m. kovo 9 d. bendrovė „Monsanto Europe S. A.“ išsiuntė laišką Komisijai, kuriame reikalavo prašymo dalį, susijusią su kultūros auginimu, nagrinėti atskirai nuo likusios prašymo dalies;

C.  kadangi, kaip nurodyta prašyme, genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sudėtyje yra Cry1Ab baltymo, kilusio iš Bacillus thuringiensis subsp. kurstaki porūšio, kuris suteikia apsaugą nuo tam tikrų drugių (lot. Lepidoptera) būrio kenkėjų, įskaitant Europos kukurūzines ugniukes (lot. Ostrinia nubilalis) ir pelėdgalves (lot. Sesamia spp.);

D.  kadangi auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas pateikti rinkai iš pradžių buvo leista pagal Tarybos direktyvą 90/220/EEB(8) Komisijos sprendimu 98/294/EB(9); kadangi 1998 m. rugpjūčio 3 d. Prancūzija suteikė leidimą bendrovei „Monsanto Europe SA“ (toliau – „Monsanto“) teikti rinkai kukurūzų MON 810 produktus;

E.  kadangi pagal Direktyvos 2001/18/EB 26c straipsnio 2 dalį auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus MON 810 draudžiama šiose teritorijose: Valonijoje (Belgija); Bulgarijoje; Danijoje; Vokietijoje (išskyrus tyrimų tikslais); Graikijoje; Prancūzijoje; Kroatijoje; Italijoje; Kipre; Latvijoje; Lietuvoje; Liuksemburge; Vengrijoje; Maltoje; Nyderlanduose; Austrijoje; Lenkijoje; Slovėnijoje; Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė); Škotijoje (Jungtinė Karalystė); Velse (Jungtinė Karalystė);

F.  kadangi, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, esama įrodymų, kad maždaug 95–99 proc. žiedadulkių nusėda apie 50 m atstumu nuo žiedadulkių šaltinio, tačiau vertikalūs vėjo srautai ar gūsiai žiedadulkes gali pakelti aukštai į orą ir jas išnešioti dideliu atstumu, kuris gali siekti iki kelių kilometrų;

G.  kadangi EFSA savavališkai iš savo mokslinių nuomonių dėl kukurūzų MON 810 taikymo srities išbraukė kukurūzų kryžminį apdulkinimą, taip neatsižvelgdama riziką, kuri gali kilti biologinei įvairovei;

H.  kadangi Ispanijoje nuo 2009 m. randamas sukultūrintų kukurūzų protėvis – Teosinte rūšies laukiniai kukurūzai; kadangi Teosinte rūšies kukurūzai gali tapti transgeninės DNR, kilusios iš genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810, auginamų kai kuriuose Ispanijos regionuose, kuriuose plačiai paplitusios Teosinte rūšys, recipientais; kadangi genų srautas gali persiduoti Teosinte rūšims ir jos gali pradėti gaminti Bt toksiną, o sukultūrintų ir Teosinte rūšies kukurūzų hibridai gali tapti atsparesni nei vietiniai Teosinte augalai; kadangi šis scenarijus kelia didelę riziką ūkininkams ir aplinkai;

I.  kadangi Ispanijos kompetentingos valdžios institucijos informavo Komisiją apie tai, kad Ispanijos kukurūzų laukuose esama Teosinte rūšies kukurūzų, įskaitant labai nedidelį jų kiekį genetiškai modifikuotų kukurūzų laukuose; kadangi, turimais duomenimis, Teosinte rūšies kukurūzų rasta ir Prancūzijoje;

J.  kadangi 2016 m. liepos 13 d. Komisija paprašė EFSA iki 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigos įvertinti, ar, remiantis esama moksline literatūra ir bet kokia kita aktualia informacija, atsirado naujų įrodymų, dėl kurių keistųsi EFSA mokslinėse nuomonėse dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810, Bt11, 1507 ir GA21 auginimo pateiktos išvados ir rekomendacijos;

K.  kadangi savo įgyvendinimo sprendimo projekto 22 punkte Komisija teigia, kad, kalbant apie vietos lervų mirtingumo rodiklius, EFSA yra nustačiusi du priimtinus vietos mirtingumo rodiklius (0,5 proc. ir 1 proc.), tačiau 2015 m. gegužės 28 d. patvirtintoje mokslinėje nuomonėje, kurioje atnaujinamos rizikos valdymo rekomendacijos sumažinti Bt linijos kukurūzų žiedadulkių poveikį netiksliniams saugomiems Lepidoptera būrio vabzdžiams saugomose buveinėse, EFSA faktiškai aiškiai teigia, kad bet koks konkretus rodiklis, EFSA GMO specialistų grupės naudojamas padėčiai iliustruoti, yra tik pavyzdys ir kad bet kokios taikomos ribos neišvengiamai turi būti sutartinės ir jas turėtų būti galima keisti, atsižvelgiant į ES taikomus išsaugojimo tikslus;

L.  kadangi savo įgyvendinimo sprendimo projekte Komisija pasirinko žemesnį kaip 0,5 proc. vietos mirtingumo rodiklį, priede nurodydama ne mažiau kaip 5 m sutartinius kukurūzų Bt11 ir saugomų buveinių, apibrėžtų Direktyvos 2004/35/EB 2 straipsnio 3 dalyje, izoliavimo atstumus, nepaisant to, kad EFSA aiškiai teigia, kad nustačius 20 m izoliavimo atstumą tarp saugomos buveinės ir artimiausio kukurūzų Bt11/MON 810 lauko turėtų padėti sumažinti net itin jautrių netikslinių Lepidoptera būrio kenkėjų lervų mirtingumo vietoje rodiklį iki mažiau kaip 0,5 proc., o šis atstumas yra keturis kartus didesnis nei tas, kurį siūlo Komisija;

M.  kadangi 2015 m. gegužės 28 d. priimtoje mokslinėje nuomonėje, kurioje atnaujinamos rizikos valdymo rekomendacijos sumažinti Bt linijos kukurūzų žiedadulkių poveikį netiksliniams saugomiems Lepidoptera būrio vabzdžiams saugomose buveinėse, EFSA teigė, jog šiuo metu neturima pakankamai duomenų, kad būtų galima įvertinti su Bt kukurūzais susijusį lervų mirtingumą bendro mirtingumo kontekste;

N.  kadangi nuolat nevykdoma poveikio aplinkai stebėsena po pateikimo rinkai, nes EFSA pažymi, jog iš 2014 m. poveikio aplinkai stebėsenos po pateikimo rinkai ataskaitos matyti, kad Ispanijoje buvo nevisiškai laikomasi zonų, kuriose nėra Bt kukurūzų, įrengimo reikalavimų, kaip buvo užfiksuota ir ankstesniais metais, ir kad išanalizavus ūkininkams skirtus klausimynus ir apžvelgus literatūrą buvo nustatyta metodinių trūkumų, panašių į tuos, kurie jau buvo nustatyti ankstesnėse metinėse poveikio aplinkai stebėsenos po pateikimo rinkai ataskaitose dėl kukurūzų MON 810;

O.  kadangi EFSA GMO specialistų grupė kasmet veltui primygtinai pakartoja savo rekomendacijas dėl kukurūzų MON 810 poveikio aplinkai stebėsenos po pateikimo rinkai, t. y. rekomendacijas teikti daugiau išsamesnės informacijos apie imčių ėmimo metodiką, sumažinti šališkumo galimybę atrenkant ūkininkams skirtus klausimynus ir užtikrinti, kad būtų nurodyti visi aktualūs moksliniai leidiniai; kadangi, siekdama pagerinti ūkininkų apklausos imties sąrašą, GMO specialistų grupė kasmet veltui kartoja, kokie svarbūs nacionaliniai GMO auginimo registrai, ir kartoja savo rekomendacijas leidimų turėtojams apsvarstyti, kaip jie galėtų kuo geriau panaudoti nacionaliniuose registruose esančią informaciją ir palaikyti dialogą apie kukurūzų MON 810 auginimo zonas su šiuos registrus administruojančiais asmenimis;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad EFSA atliktas auginimo rizikos vertinimas nėra išsamus, o Komisijos siūlomos rizikos valdymo rekomendacijos nėra tinkamos;

3.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais, siekiama parengti bazę, leidžiančią užtikrinti aukštą žmonių gyvenimo ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų atžvilgiu, tuo pačiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos darbą;

4.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupė, „Scientific Opinion updating the risk assessment conclusions and risk management recommendations on the genetically modified insect resistant maize MON 810“, EFSA leidinys, 2012 m., 10(12):3017. [98 pp.] doi:10.2903/j.efsa.2012.3017.
(4) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupė, „Scientific Opinion supplementing the conclusions of the environmental risk assessment and risk management recommendations for the cultivation of the genetically modified insect resistant maize Bt11 and MON 810“, EFSA leidinys, 2012 m.; 10(12):3016 [p. 32];doi:10.2903/j.efsa.2012.3016.
(5) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupė; „Scientific Opinion updating risk management recommendations to limit exposure of non-target Lepidoptera of conservation concern in protected habitats to Bt-maize pollen“, EFSA leidinys, 2015 m.; 13(7):4127 [31 pp.], doi:10.2903/j.efsa.2015.4178.
(6) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupė; „Scientific opinion on the annual post-market environmental monitoring (PMEM) report on the cultivation of genetically modified maize MON 810 in 2014 from Monsanto Europe S.A.“, EFSA leidinys, 2016 m.; 14(4):4446 [26 pp.], doi:10.2903/j.efsa.2016.4446.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0036.
(8) 1990 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyva 90/220/EEB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką (OL L 117, 1990 5 8, p. 15).
(9) 1998 m. balandžio 22 d. Komisijos sprendimas 98/294/EB dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų (Zea mays L. linija MON 810) pateikimo į rinką pagal Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 131, 1998 5 5, p. 32).


Leidimo dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktų atnaujinimas
PDF 260kWORD 44k
2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 (MON-ØØ81Ø-6) produktus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (D046169/00 – 2016/2922(RSP))
P8_TA(2016)0389B8-1084/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 (MON-ØØ81Ø-6) produktus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projektą (D046169/00),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2) 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas 2016 m. liepos 8 d. nubalsavęs nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2012 m. gruodžio 6 d. pateiktą nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003(4) leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 (MON-ØØ6Ø3-6 × ACS-ZMØØ3-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003(5) leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788 (MON-877Ø5-6 × MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003(6) leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 (MON-877Ø5-9 × MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003(7) projekto,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami Sprendimai 2010/426/ES, 2011/893/ES, 2011/892/ES ir 2011/894/ES(8), projekto,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2007 m. balandžio 11 ir 18 d. bendrovė „Monsanto Europe S. A.“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius Komisijai pateikė tris prašymus atnaujinti galiojantį leidimą maistui, maisto ingredientams ir pašarui, pagamintiems iš kukurūzų MON 810, leidimą pašarams, kurie sudaryti iš kukurūzų MON 810 arba kuriuose jų yra, ir leidimą kitoms reikmėms nei maistas ir pašarai, kaip ir iš kitų kukurūzų, įskaitant kultūros auginimą, skirtiems produktams, kurie sudaryti iš kukurūzų MON 810 arba kuriuose jų yra; kadangi įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 1829/2003 apie šiuos produktus pranešta Europos Komisijai pagal to reglamento 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktus ir 20 straipsnio 1 dalies b punktą ir jie įrašyti į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą;

B.  kadangi 2016 m. kovo 9 d. bendrovė „Monsanto Europe S. A.“ išsiuntė laišką Komisijai, kuriame reikalaujama prašymo dalį, susijusią su kultūros auginimu nagrinėti atskirai nuo viso prašymo;

C.  kadangi kaip nurodyta prašyme, genetiškai modifikuotų kukurūzų MON-ØØ81Ø-6 sudėtyje yra Cry1Ab baltymo, kilusio iš Bacillus thuringiensis kurstaki porūšio, kuris suteikia apsaugą nuo tam tikrų drugių (lot. Lepidoptera) būrio kenkėjų, įskaitant Europos kukurūzines ugniukes (lot. Ostrinia nubilalis) ir pelėdgalves (lot. Sesamia spp.);

D.  kadangi 2016 m. liepos 8 d. nuolatiniame komitete buvo balsuojama dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo ir jokia nuomonė nebuvo pateikta;

E.  kadangi dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių valstybės narės balsavo prieš arba susilaikė buvo ilgalaikio pašarų naudojimo ir toksiškumo tyrimų trūkumas ir nepakankamas rizikos vertinimas;

F.  kadangi dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekto 2016 m. rugsėjo 15 d. buvo balsuojama Apeliaciniame komitete ir vėl jokia nuomonė nebuvo pateikta: 12 valstybių narių (atstovaujančių 38,74 proc. ES gyventojų) balsavo už, 11 valstybių narių (atstovaujančių 18,01 proc. ES gyventojų) balsavo prieš, 4 valstybės narės (atstovaujančios 43,08 proc. ES gyventojų) susilaikė ir 1 valstybė narė (atstovaujanti 0,17 proc. ES gyventojų) balsavime nedalyvavo;

G.  kadangi 2015 m. balandžio 22 d. Komisija savo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, aiškinamajame memorandume apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija, laikydamasi taikomų teisės aktų, priimdavo sprendimus dėl leidimų negaudama valstybių narių komitetų nuomonių ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, jog ji priimtų galutinį sprendimą, – retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų (GM) maisto produktų ir pašarų leidimų;

H.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, remdamasis tuo, kad, nors kultūros neišvengiamai auginamos valstybės narės teritorijoje, prekyba GMO yra tarpvalstybinė, o tai reiškia, kad gali būti neįmanoma įgyvendinti Komisijos pasiūlyto nacionalinio pardavimo ir naudojimo draudimo, jeigu importui vėl nepradedama taikyti sienų kontrolė; kadangi Parlamentas atmetė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją atsiimti savo pasiūlymą ir pateikti naują pasiūlymą;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais, siekiama parengti teisinę bazę, leidžiančią užtikrinti aukštą žmonių gyvenimo ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, tuo pačiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos darbą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją, remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 ir atsižvelgta į dažnai nacionalinių institucijų pareikštą susirūpinimą dėl klausimų, kurie susiję ne tik su GMO saugumu sveikatos ir aplinkos požiūriu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) grupė; mokslinė nuomonė, kurioje atnaujinamos rizikos vertinimo išvados ir rizikos valdymo rekomendacijos, susijusios su genetiškai modifikuotais ir vabzdžiams atspariais kukurūzais MON 810. EFSA leidinys, 2012 m.; 10(12):3017 [98 pp.], doi:10.2903/j.efsa.2012.3017.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0456.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0040.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0039.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0038.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0271.


Genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913 pateikimas rinkai
PDF 359kWORD 47k
2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913 (DAS-24236-5×DAS-21Ø23-5×MON-88913-8), kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (D046168/00 – 2016/2923(RSP))
P8_TA(2016)0390B8-1088/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913 (DAS-24236-5×DAS-21Ø23-5×MON-88913-8), kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projektą,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas 2016 m. liepos 8 d. balsavo ir nuomonės nepateikė,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2016 m. kovo 9 d. pateiktą nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 (MON-ØØ6Ø3-6 × ACS-ZMØØ3-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788 (MON-877Ø5-6 × MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 (MON-877Ø8-9 × MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami Sprendimai 2010/426/ES, 2011/893/ES, 2011/892/ES ir 2011/894/ES, projekto(8),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2009 m. kovo 12 d. „Dow AgroSciences Europe“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė kompetentingai Nyderlandų institucijai prašymą dėl maisto produktų, maisto ingredientų ir pašarų, kurių sudėtyje yra medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, pateikimo rinkai;

B.  kadangi genetiškai modifikuota DAS-24236-5×DAS-21Ø23-5×MON-88913-8 medvilnė, kaip aprašoma prašyme, sintetina fosfinotricino acetiltransferazės (PAT) baltymą, dėl kurio medvilnė tampa atspari amonio gliufozinato herbicidams, ir modifikuotą 5-enolpiruvilšikimat-3-fosfato sintazės (CP4EPSPS) baltymą, dėl kurio medvilnė tampa atspari glifosato herbicidams, Cry1F ir Cry1Ac baltymus, kurie apsaugo nuo tam tikrų žvynasparnių kenkėjų, ir kadangi Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (IARC) – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – 2015 m. kovo 20 d. glifosatą priskyrė prie galimai kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų(9);

C.  kadangi 2016 m. liepos 8 d. nuolatinis komitetas balsavo dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekto ir nuomonės nepateikė;

D.  kadangi dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekto 2016 m. rugsėjo 15 d. balsavo apeliacinis komitetas ir vėlgi nuomonės nepateikė: 11 valstybių narių (atstovaujančių 38,66 proc. ES gyventojų) balsavo už, 14 valstybių narių (atstovaujančių 33,17 proc. ES gyventojų) balsavo prieš, 2 valstybės narės (atstovaujančios 28 proc. ES gyventojų) susilaikė ir 1 valstybė narė (atstovaujanti 0,17 proc. ES gyventojų) balsavime nedalyvavo;

E.  kadangi 2015 m. balandžio 22 d. Komisija savo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, aiškinamajame memorandume apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija, laikydamasi taikomų teisės aktų, priima sprendimus dėl leidimų negaudama valstybių narių komitetų nuomonių ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų (GM) maisto produktų ir pašarų leidimų;

F.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. Parlamentas atmetė(10) 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, remdamasis tuo, kad, nors kultūros neišvengiamai auginamos valstybės narės teritorijoje, prekyba GMO yra tarpvalstybinė, o tai reiškia, kad gali būti neįmanoma įgyvendinti Komisijos pasiūlyto nacionalinio pardavimo ir naudojimo draudimo, jeigu importui vėl nepradedama taikyti sienų kontrolė; kadangi Parlamentas atmetė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją atsiimti savo pasiūlymą ir pateikti naują pasiūlymą;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti teisinę bazę, leidžiančią užtikrinti aukštą žmonių gyvenimo ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją, remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 ir atsižvelgta į dažnai nacionalinių institucijų reiškiamą susirūpinimą dėl klausimų, kurie susiję ne tik su GMO saugumu sveikatos ir aplinkos požiūriu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) EFSA Panel on Genetically Modified Organisms (GMO); Scientific Opinion on an application by Dow Agrosciences LLC (EFSA-GMO-NL-2009-68) for placing on the market of cotton 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913 for food and feed uses, import and processing under Regulation (EC) No 1829/2003. EFSA Journal 2016; 14(4):4430 [21 pp.]; doi: 10.2903/j.efsa.2016.4430.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0456.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0040.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0039.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0038.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0271.
(9) 2015 m. kovo 20 d. „IARC Monographs“ 112-as leidinys „Penkių organinių fosfatų insekticidų ir herbicidų vertinimas“.http://www.iarc.fr/en/media-centre/iarcnews/pdf/MonographVolume112.pdf
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0379.

Teisinis pranešimas