Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2016 m. spalio 27 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Vadovų Taryba ir Taryba
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė ENIAC
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė ARTEMIS
 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė
 Padėtis Šiaurės Irake (Mosulas)
 Žurnalistų padėtis Turkijoje
 Branduolinis saugumas ir ginklų neplatinimas
 Europos savanorių tarnyba
 2013–2015 m. ES jaunimo strategija
 Kaip BŽŪP gali pagerinti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse

2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Vadovų Taryba ir Taryba
PDF 397kWORD 42k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba (2015/2156(DEC))
P8_TA(2016)0418A8-0271/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0201/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą(5), kuriuo atidedamas sprendimo dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas, ir į prie jo pridėtą rezoliuciją,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A8–0271/2016),

1.  nepatvirtina Tarybos generaliniam sekretoriui, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba, dalį (2015/2156(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A8–0271/2016),

A.  kadangi visos Sąjungos institucijos privalo veikti skaidriai ir būti visiškai atskaitingos Sąjungos piliečiams už joms, kaip Sąjungos institucijoms, patikėtas lėšas;

B.  kadangi Europos Vadovų Taryba ir Taryba, kurios yra Sąjungos institucijos, turėtų būti demokratiškai atskaitingos Sąjungos piliečiams, kadangi jos naudojasi Europos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis;

1.  primena apie Parlamento vaidmenį, nurodytą Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas), tvirtinant biudžeto įvykdymą;

2.  pažymi, kad pagal SESV 335 straipsnį „Sąjungai atstovauja institucijos, remdamosi savo administracine autonomija, tokiais klausimais, kurie susiję su jų atitinkama veikla“, ir tai reiškia, kad, atsižvelgiant į Finansinio reglamento 55 straipsnį, institucijos yra individualiai atsakingos už savo biudžeto įvykdymą;

3.  pabrėžia Parlamento ir kitų institucijų atliekamą vaidmenį vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kaip tai reglamentuojama Finansinio reglamento nuostatomis, visų pirma jo 164–166 straipsnių nuostatomis;

4.  pažymi, kad pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį „nuostatos, reglamentuojančios procedūrą dėl patvirtinimo, kad Komisija biudžetą įvykdė, taip pat taikomos [...] procedūrai patvirtinti biudžeto įvykdymą asmenims, atsakingiems už kitų Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų, tokių kaip Taryba (dėl jos vykdomosios veiklos), [...] biudžeto įvykdymą“;

5.  apgailestauja, kad Taryba ir toliau nereaguoja į Parlamento pastabas, pateiktas jo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo(7), dėl ankstesniais metais pastebėtos tendencijos – didėjančio nepakankamo lėšų panaudojimo ir įsipareigojimų asignavimų perkėlimo masto;

Neišspręsti klausimai

6.  apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba ir Taryba neteikia Parlamentui savo metinės veiklos ataskaitos; mano, kad tai nepriimtina ir kenkia institucijų reputacijai;

7.  apgailestauja, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas dar nėra atskirtas, kaip rekomendavo Parlamentas neseniai priimtose rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

8.  atkreipia dėmesį į Tarybos interneto svetainėje pateiktą informaciją apie pastatų politiką; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nesama informacijos apie su tais pastatais susijusias patirtas išlaidas; ragina apie tai išsamiai informuoti Parlamentą kitoje metinėje finansinėje ataskaitoje;

9.  pakartoja savo raginimą pateikti statybų projektų pažangos ataskaitas ir išsamią iki šiol patirtų išlaidų analizę; ragina pateikti informaciją apie išlaidas, susijusias su vėlavimu baigti statyti pastatą „Europa“;

10.  dar kartą ragina Tarybą pateikti informaciją apie jos administracinio modernizavimo procesą, visų pirma informaciją apie numatomą poveikį Tarybos biudžetui;

11.  ragina Tarybą kiek įmanoma greičiau priimti elgesio kodeksą siekiant užtikrinti institucijos principingumą; pakartoja savo raginimą Tarybai ilgiau nedelsiant pradėti taikyti informavimo apie pažeidimus taisykles;

12.  ragina Tarybą prisidėti prie Sąjungos skaidrumo registro siekiant užtikrinti šios institucijos skaidrumą ir atskaitomybę;

13.  primena Tarybai savo raginimą parengti išsamias kovos su korupcija gaires ir nepriklausomas savo struktūrų vidaus politikos priemones, taip pat savo raginimą sistemingai didinti teisėkūros procedūrų ir derybų skaidrumą;

14.  apgailestauja, kad iki šiol vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras nuolat būta sunkumų, kilusių dėl nepakankamo Tarybos bendradarbiavimo; pažymi, kad Parlamentas atsisakė suteikti Tarybos generaliniam sekretoriui patvirtinimą, kad Taryba įvykdė 2009, 2010, 2011, 2012 ir 2013 finansinių metų biudžetus, o atsisakymo priežastis nurodė 2011 m. gegužės 10 d.(8), 2011 m. spalio 25 d.(9), 2012 m. gegužės 10 d.(10), 2012 m. spalio 23 d.(11), 2013 m. balandžio 17 d.(12), 2013 m. spalio 9 d.(13), 2014 m. balandžio 3 d.(14), 2014 m. spalio 23 d.(15) ir 2015 m. spalio 27 d.(16) rezoliucijose, taip pat atidėjo sprendimą dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo Tarybos generaliniam sekretoriui, o atidėjimo priežastis nurodė savo pirmiau nurodytoje 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje;

15.  primygtinai pabrėžia, kad siekiant vykdyti veiksmingą biudžeto kontrolę būtinas Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimas, kaip išdėstyta pirmiau nurodytoje 2016 m. balandžio 28 d. Parlamento rezoliucijoje; patvirtina, kad Parlamentas negali priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

16.  primena Tarybai Komisijos nuomonę, pareikštą 2014 m. sausio mėn., kad visos institucijos visapusiškai dalyvauja imantis tolesnių veiksmų dėl pastabų, kurias Parlamentas pateikia per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir kad visos institucijos turėtų bendradarbiauti siekdamos užtikrinti sklandžią biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros eigą;

17.  pažymi, jog Komisija nurodė, kad neprižiūrės, kaip savo biudžetą vykdo kitos institucijos, ir kad atsakant į kitai institucijai pateiktus klausimus būtų pažeista tos institucijos teisė savarankiškai vykdyti savo biudžeto skirsnį;

18.  apgailestauja dėl to, kad Taryba ir toliau atsisako pateikti atsakymus į Parlamento klausimus; primena 2012 m. rugsėjo 27 d. įvykusio Parlamento praktinio seminaro Parlamento teisės suteikti Tarybai biudžeto įvykdymo patvirtinimą tema išvadas; taip pat primena SESV 15 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą, kurioje įtvirtinta, kad kiekviena institucija, įstaiga, organas ar agentūra turi užtikrinti savo veiklos skaidrumą;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad tik į tris klausimus iš dvidešimt septynių klausimų, kuriuos Biudžeto kontrolės komiteto nariai pateikė Tarybai dėl 2014 finansinių metų, buvo gautas aiškus atsakymas, išdėstytas dokumentuose, Tarybos pateiktuose vykstant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai;

20.  primygtinai pabrėžia, kad Tarybos išlaidos turi būti tikrinamos taip pat kruopščiai, kaip kitų institucijų išlaidos, ir kad šio kruopštaus tikrinimo svarbiausi elementai išdėstyti praėjusių metų Parlamento rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

21.  pabrėžia Parlamento išimtines teises patvirtinti biudžeto įvykdymą pagal SESV 316, 317 ir 319 straipsnius, atsižvelgiant į dabartinį interpretavimą ir praktiką, būtent, patvirtinti biudžeto įvykdymą atskirai pagal kiekvieną biudžeto išlaidų kategoriją, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos mokesčių mokėtojams;

22.  laikosi nuomonės, kad Tarybai nepateikiant Parlamento reikalaujamų dokumentų visų pirma pažeidžiama Sąjungos piliečių teisė į informaciją ir skaidrumą, be to, taip atsiranda priežastis nerimauti, kad Sąjungos institucijose tam tikrais atvejais trūksta demokratijos;

23.  pareiškia, kad tai yra rimtas Sutartyse nustatytų įsipareigojimų pažeidimas, ir yra įsitikinęs, kad ilgiau nedelsiant susiję suinteresuotieji subjektai turi imtis reikiamų veiksmų šiam klausimui spręsti; pabrėžia, kad reikia atlikti Sutarčių ir Finansinio reglamento peržiūrą siekiant patikslinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tikslus ir procesus ir apibrėžti sankcijas už Sutartyse nustatytų taisyklių nesilaikymą;

24.  mano, kad nepakankamas Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos bendradarbiavimas su biudžeto įvykdymą tvirtinančia institucija – tai neigiamas Sąjungos piliečiams siunčiamas ženklas.

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 373, 2015 11 10, p. 1.
(4) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(5) OL L 246, 2016 9 14, p. 20.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) OL L 246, 2016 9 14, p. 21.
(8) OL L 250, 2011 9 27, p. 25.
(9) OL L 313, 2011 11 26, p. 13.
(10) OL L 286, 2012 10 17, p. 23.
(11) OL L 350, 2012 12 20, p. 71.
(12) OL L 308, 2013 11 16, p. 22.
(13) OL L 328, 2013 12 7, p. 97.
(14) OL L 266, 2014 9 5, p. 26.
(15) OL L 334, 2014 11 21, p. 95.
(16) OL L 314, 2015 12 1, p. 49.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė ENIAC
PDF 407kWORD 41k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl bendrosios įmonės ENIAC 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2202(DEC))
P8_TA(2016)0419A8-0264/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į bendrosios įmonės ENIAC 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendrosios įmonės ENIAC 2014 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su bendrosios įmonės atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05587/2016 – C8-0058/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą(3), kuriuo atidedamas sprendimo dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas, ir į bendrosios įmonės ECSEL (buvusi bendroji įmonė ENIAC ir bendroji įmonė ARTEMIS) vykdomojo direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(4), ypač į jo 209 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 72/2008 dėl bendrosios įmonės ENIAC įsteigimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 561/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė ECSEL(6), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A8–0264/2016),

1.  patvirtina bendrosios įmonės ECSEL (buvusi bendroji įmonė ENIAC ir bendroji įmonė ARTEMIS) vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės ENIAC 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, bendrosios įmonės ECSEL (buvusi bendroji įmonė ENIAC ir bendroji įmonė ARTEMIS) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl bendrosios įmonės ENIAC 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymo (2015/2202(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į bendrosios įmonės ENIAC 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendrosios įmonės ENIAC 2014 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su bendrosios įmonės atsakymais(9),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05587/2016 – C8-0058/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą(11), kuriuo atidedamas sprendimo dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas, ir į bendrosios įmonės ECSEL (buvusi bendroji įmonė ENIAC ir bendroji įmonė ARTEMIS) vykdomojo direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(12), ypač į jo 209 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 72/2008 dėl bendrosios įmonės ENIAC įsteigimo(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 561/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė ECSEL(14), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(15),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje(16),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A8–0264/2016),

1.  pritaria bendros įmonės ENIAC 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą bendrosios įmonės ECSEL (buvusi bendroji įmonė ENIAC ir bendroji įmonė ARTEMIS) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl bendrosios įmonės ENIAC 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (2015/2202(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl bendrosios įmonės ENIAC 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A8–0264/2016),

A.  kadangi 2007 m. gruodžio 20 d. dešimties metų laikotarpiui buvo įsteigta bendroji įmonė ENIAC (toliau – Bendroji įmonė), kurios paskirtis – parengti ir įgyvendinti mokslinių tyrimų darbotvarkę, skirtą pagrindinėms nanoelektronikos technologijoms plėtoti įvairiose taikymo srityse;

B.  kadangi 2010 m. liepos mėn. Bendrajai įmonei suteiktas finansinis savarankiškumas;

C.  kadangi Bendrosios įmonės narės steigėjos yra Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, Belgija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Europos nanoelektronikos veiklos asociacija (AENEAS);

D.  kadangi dešimties metų laikotarpiui numatytas didžiausias Sąjungos įnašas į Bendrosios įmonės biudžetą yra 450 000 000 EUR, kurie turi būti išmokėti iš mokslinių tyrimų septintosios bendrosios programos biudžeto;

E.  kadangi didžiausias AENEAS įnašas yra 30 000 000 EUR, skirtas Bendrosios įmonės einamosioms išlaidoms padengti, o valstybės narės prie einamųjų išlaidų turi prisidėti nepiniginiais įnašais ir finansiniais įnašais, kurie būtų bent 1,8 karto didesni už ES įnašą;

F.  kadangi Bendroji įmonė ir bendroji įmonė ARTEMIS (toliau – ARTEMIS) buvo sujungtos tam, kad būtų sukurta Elektroninių komponentų ir sistemų siekiant Europos lyderystės jungtinė technologijų iniciatyva (toliau – ECSEL JTI), kuri pradėjo veikti 2014 m. birželio mėn. ir veiks 10 metų;

Biudžeto ir finansų valdymas

1.  pripažįsta, kad Bendrosios įmonės finansinėse ataskaitose už 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. birželio 26 d. laikotarpį jos finansinė būklė 2014 m. birželio 26 d. ir su tą dieną pasibaigusiu laikotarpiu susijusių operacijų ir pinigų srautų rezultatai, vadovaujantis jos finansinių taisyklių nuostatomis ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintomis apskaitos taisyklėmis, yra pateikti teisingai visais reikšmingais aspektais;

2.  yra susirūpinęs, kad Audito Rūmai ketvirtus metus iš eilės savo ataskaitoje dėl Bendrosios įmonės 2014 finansinių metų laikotarpio 2014 m. nuo sausio 1 d. iki birželio 26 d. metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) paskelbė sąlyginę nuomonę dėl atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, remdamiesi tuo, kad su nacionalinėmis finansavimo institucijomis (toliau – NFI) pasirašytuose administraciniuose susitarimuose dėl projektų išlaidų deklaracijų nėra nustatyta praktinė ex post auditų tvarka;

3.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitos teiginį, kad Bendroji įmonė neįvertino iš NFI gautų užbaigtų projektų sąnaudų audito ataskaitų kokybės; be to, pažymi, kad, įvertinus trijų NFI audito strategijas, buvo neįmanoma nustatyti, ar ex post auditai yra atliekami veiksmingai, nes NFI taikė skirtingas metodikas ir todėl Bendroji įmonė negalėjo apskaičiuoti nei patikimo klaidų lygio svertinio vidurkio, nei likutinio klaidų lygio; taip pat pažymi, kad ECSEL JTI patvirtino, kad atlikus nuodugnius nacionalinių sistemų patikimumo vertinimus buvo nustatyta, jog šios sistemos užtikrina pakankamai gerą Bendrųjų įmonių narių finansinių interesų apsaugą;

4.  pažymi, kad ECSEL JTI paragino nacionalines institucijas pateikti įrodymų, kad nacionalinių procedūrų įgyvendinimas suteikia pagrįstą operacijų teisėtumo ir tvarkingumo užtikrinimą, ir pažymi, kad ne vėliau kaip 2016 m. birželio 30 d. termino 76 proc. tokių pakviestų NFI, kurios sudaro 96,79 proc. ARTEMIS ir Bendrosios įmonės išlaidų, pateikė reikalaujamus dokumentus ir patvirtino, kad nacionalinių procedūrų įgyvendinimas suteikia pakankamą operacijų teisėtumo ir tvarkingumo užtikrinimą;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrosios įmonės galutiniame 2014 m. biudžete buvo numatyta 2 356 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 76 500 250 EUR mokėjimų asignavimų;

6.  remdamasis Bendrosios įmonės teigimu, pripažįsta, kad buvo atliktas šalių, gaunančių 54,2 proc. Bendrosios įmonės dotacijų, nacionalinių patikimumo procedūrų tyrimas; giria Bendrosios įmonės ketinimą tęsti tą veiklą, apimant iki 92,7 proc. visų skirtų Bendrosios įmonės dotacijų; teigiamai vertina Bendrosios įmonės patvirtinimą, kad nacionalinės procedūros suteikia pakankamą patikinimą dėl atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo.

(1) OL C 422, 2015 12 17, p. 25.
(2) OL C 422, 2015 12 17, p. 26.
(3) OL L 246, 2016 9 14, p. 432.
(4) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(5) OL L 30, 2008 2 4, p. 21.
(6) OL L 169, 2014 6 7, p. 152.
(7) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(8) OL L 38, 2014 2 7, p. 2.
(9) OL C 422, 2015 12 17, p. 25.
(10) OL C 422, 2015 12 17, p. 26.
(11) OL L 246, 2016 9 14, p. 432.
(12) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(13) OL L 30, 2008 2 4, p. 21.
(14) OL L 169, 2014 6 7, p. 152.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 38, 2014 2 7, p. 2.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė ARTEMIS
PDF 410kWORD 43k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl bendrosios įmonės ARTEMIS 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2199(DEC))
P8_TA(2016)0420A8-0276/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į bendrosios įmonės ARTEMIS 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendrosios įmonės ARTEMIS 2014 finansinių metų metinių ataskaitų, apimančių laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 26 d., kartu su bendrosios įmonės atsakymu(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05587/2016 – C8-0055/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą(3), kuriuo atidedamas sprendimo dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas, ir į bendrosios įmonės ECSEL (buvusi bendroji įmonė ARTEMIS ir bendroji įmonė ENIAC) vykdomojo direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(4), ypač į jo 209 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 74/2008 dėl bendrosios įmonės ARTEMIS įsteigimo siekiant įgyvendinti įterptųjų kompiuterinių sistemų jungtinę technologijų iniciatyvą(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 561/2014, įsteigiantį bendrąją įmonę ECSEL(6), ypač į jo 1 straipsnio 2 dalį ir į 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(7) 185 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(8) 209 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A8–0276/2016),

1.  patvirtina bendrosios įmonės ECSEL (buvusi bendroji įmonė ENIAC ir bendroji įmonė ARTEMIS) vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, bendrosios įmonės ECSEL (buvusi bendroji įmonė ARTEMIS ir bendroji įmonė ENIAC) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl bendrosios įmonės ARTEMIS 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2199(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į bendrosios įmonės ARTEMIS 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendrosios įmonės ARTEMIS 2014 finansinių metų metinių ataskaitų, apimančių laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 26 d., kartu su bendrosios įmonės atsakymu(9),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(10),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05587/2016 – C8-0055/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą(11), kuriuo atidedamas sprendimo dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas, ir į bendrosios įmonės ECSEL (buvusi bendroji įmonė ARTEMIS ir bendroji įmonė ENIAC) vykdomojo direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(12), ypač į jo 209 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 74/2008 dėl bendrosios įmonės ARTEMIS įsteigimo siekiant įgyvendinti įterptųjų kompiuterinių sistemų jungtinę technologijų iniciatyvą(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 561/2014, įsteigiantį bendrąją įmonę ECSEL(14), ypač į jo 1 straipsnio 2 dalį ir į 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(15) 185 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(16) 209 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A8–0276/2016),

1.  pritaria bendros įmonės SESAR 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą bendrosios įmonės ECSEL (buvusi bendroji įmonė ARTEMIS ir bendroji įmonė ENIAC) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl bendrosios įmonės ARTEMIS 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (2015/2199(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl bendros įmonės ARTEMIS 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A8–0276/2016),

A.  kadangi 2007 m. gruodžio mėn. dešimties metų laikotarpiui buvo įsteigta bendroji įmonė ARTEMIS (toliau – Bendroji įmonė), kurios paskirtis – parengti ir įgyvendinti pagrindinių technologijų, susijusių su įterptosiomis kompiuterinėmis sistemomis įvairiose taikymo srityse, vystymo mokslinių tyrimų darbotvarkę siekiant skatinti Sąjungos konkurencingumą ir tvarumą ir sudaryti sąlygas naujų rinkų atsiradimui bei visuomenei naudingam technologijų taikymui;

B.  kadangi Bendroji įmonė savarankiškai pradėjo veikti 2009 m. spalio mėn.;

C.  kadangi dešimties metų laikotarpiui numatytas didžiausias Sąjungos įnašas į Bendrosios įmonės biudžetą yra 420 000 000 EUR, kurie turi būti išmokėti iš Septintosios mokslinių tyrimų bendrosios programos biudžeto;

D.  kadangi ARTEMIS priklausančių valstybių narių finansiniai įnašai iš viso turėtų būti bent 1,8 karto didesni už Sąjungos finansinį įnašą, o projektuose dalyvaujančių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros organizacijų nepiniginis įnašas Bendrosios įmonės gyvavimo laikotarpiu turi būti lygus valdžios institucijų įnašui ar už jį didesnis;

E.  kadangi Bendroji įmonė ir bendroji įmonė ENIAC buvo sujungtos tam, kad būtų sukurta Elektroninių komponentų ir sistemų siekiant Europos lyderystės jungtinė technologijų iniciatyva (ECSEL JTI), kuri pradėjo veikti 2014 m. birželio mėn. ir bus tęsiama 10 metų;

Biudžeto ir finansų valdymas

1.  pažymi, kad Bendrosios įmonės finansinėse ataskaitose už 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. birželio 26 d. laikotarpį jos finansinė būklė 2014 m. birželio 26 d. ir su tą dieną pasibaigusiu laikotarpiu susijusių operacijų rezultatai ir pinigų srautai, vadovaujantis jos finansinių taisyklių nuostatomis ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintomis apskaitos taisyklėmis, visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai;

2.  yra susirūpinęs, kad Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Bendrosios įmonės 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) paskelbė sąlyginę nuomonę dėl atitinkamų operacijų tvarkingumo ir teisėtumo, nes su nacionalinėmis finansavimo institucijomis pasirašyti administraciniai susitarimai dėl teiginių apie projekto sąnaudas audito neapima praktinės ex post auditų tvarkos;

3.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitos teiginį, kad Bendroji įmonė neįvertino iš nacionalinių finansavimo institucijų (NFI) gautų užbaigtų projektų sąnaudų audito ataskaitų kokybės; be to, pažymi, kad įvertinus trijų NFI audito strategijas, dėl skirtingų NFI taikomų metodikų, dėl kurių Bendroji įmonė negalėjo apskaičiuoti nei patikimo klaidų lygio svertinio vidurkio, nei likutinio klaidų lygio, nebuvo įmanoma nustatyti, ar ex post auditai yra veiksmingi;

4.  pažymi, kad ECSEL JTI atliko nuodugnų patikimumo sistemų veiksmingumo vertinimą atrinktose dešimt ARTEMIS ir ENIAC valstybių narių, kurių dalis ECSEL JTI veiklos biudžete yra didžiausia ir apima 89,5 proc. visų Bendrosios įmonės skirtų dotacijų, ir pažymi, kad, remiantis 2016 m. birželio 13 d. projekto pabaigos sertifikatais, vertinimas parodė, kad padengimo lygis yra triskart didesnis nei 20 proc. riba, kurią pasiekusios nacionalinės sistemos laikomos pakankamomis pagal ex post audito strategiją;

5.  pažymi, kad ECSEL JTI paragino nacionalines institucijas pateikti įrodymų, kad nacionalinių procedūrų įgyvendinimas suteikia pagrįstą operacijų teisėtumo ir tvarkingumo užtikrinimą, ir pažymi, kad iki 2016 m. birželio 30 d. termino 76 proc. tokių pakviestų NFI, kurios sudaro 96,79 proc. bendrųjų įmonių ARTEMIS ir ENIAC išlaidų, pateikė reikalaujamus dokumentus ir patvirtino, kad nacionalinių procedūrų įgyvendinimas suteikia pakankamą operacijų teisėtumo ir tvarkingumo užtikrinimą;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad galutiniame 2014 m. Bendrosios įmonės biudžete buvo numatyta 2 554 510 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 30 330 178 EUR mokėjimų asignavimų (veiklai);

Vidaus kontrolė

7.  susirūpinęs pažymi, kad Bendroji įmonė nesiėmė jokių veiksmų dėl tam tikrų vidaus kontrolės standartų, susijusių su informacija ir finansinėmis ataskaitomis, ypač veiklos vertinimu, vidaus kontrolės sistemų vertinimu ir vidaus audito skyriumi; pripažįsta, kad taip įvyko dėl planuojamo susijungimo; pažymi, kad per tą laiką ECSEL JT padarė didelę pažangą, turint mintyje vidaus kontrolės standartų įgyvendinimą ir vidaus audito struktūros nustatymą.

(1) OL C 422, 2015 12 17, p. 9.
(2) OL C 422, 2015 12 17, p. 10.
(3) OL L 246, 2016 9 14, p. 425.
(4) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(5) OL L 30, 2008 2 4, p. 52.
(6) OL L 169, 2014 6 7, p. 152.
(7) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(8) OL L 38, 2014 2 7, p. 2.
(9) OL C 422, 2015 12 17, p. 9.
(10) OL C 422, 2015 12 17, p. 10.
(11) OL L 246, 2016 9 14, p. 425.
(12) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(13) OL L 30, 2008 2 4, p. 52.
(14) OL L 169, 2014 6 7, p. 152.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 38, 2014 2 7, p. 2.


2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė
PDF 415kWORD 42k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2196(DEC))
P8_TA(2016)0421A8-0275/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2014 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su bendrosios įmonės atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05587/2016 – C8-0052/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą(3) Atidėjimas, kuriuo atidedamas sprendimo dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas, ir į Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(4), ypač į jo 209 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas, įsteigiantį Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantį jai lengvatas(5), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0275/2016),

1.  patvirtina Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriui, kad bendrosios įmonės 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymo (2015/2196(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2014 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su bendrosios įmonės atsakymais(8),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(9),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2014 finansinių metų biudžetą (05587/2016 – C8-0052/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą(10) Atidėjimas, kuriuo atidedamas sprendimo dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas, ir į Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(11), ypač į jo 209 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas, įsteigiantį Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantį jai lengvatas(12), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(13),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(14),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0275/2016),

1.  pritaria Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (2015/2196(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0275/2016),

A.  kadangi Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė (toliau – Bendroji įmonė) įsteigta 2007 m. kovo mėn. 35 metų laikotarpiui;

B.  kadangi Bendrosios įmonės nariai yra Euratomas, kuriam atstovauja Komisija, Euratomo valstybės narės ir kitos trečiosios šalys, sudariusios su Euratomu bendradarbiavimo susitarimus valdomos branduolių sintezės srityje;

C.  kadangi Bendroji įmonė pradėjo savarankiškai dirbti 2008 m. kovo mėn.;

1.  pažymi, kad Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Bendrosios įmonės 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) konstatavo, jog Bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose jos finansinė būklė 2014 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų rezultatai ir pinigų srautai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama jos finansinių taisyklių nuostatose;

2.  pažymi, kad 2014 m. galutinį vykdymui skirtą biudžetą sudarė 1 168 800 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 567 600 000 EUR mokėjimų asignavimų; įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis atitinkamai buvo 100 proc. ir 88,5 proc.; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie pradinį 2014 m. biudžetą, mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 73 proc.;

3.  pažymi, kad naujasis ITER organizacijos generalinis direktorius, atsižvelgdamas į šiuo metu įgyvendinant ITER projektą patiriamus sunkumus, pateikė ITER tarybai veiksmų planą, apimantį specialias priemones pagrindiniams ITER projekto plėtojimo suvaržymams šalinti; be to, pažymi, kad Bendrosios įmonės naujasis laikinai pareigas einantis direktorius parengė Bendrosios įmonės veiksmų planą, kuris iš esmės sutampa su ITER organizacijos veiksmų planu; pažymi, kad Bendrosios įmonės laikinai pareigas einantis direktorius 2015 m. kovo mėn. pateikė veiksmų planą Bendrosios įmonės valdybai, kuri tokiam planui visapusiškai pritarė, ir kad Bendrosios įmonės veiksmų planas daugeliu aspektų papildo ITER organizacijos veiksmų planą ir jame numatoma, kaip dar patobulinti pačios Bendrosios įmonės veiklą; pažymi, kad audito metu praktinės šių abiejų veiksmų planų įgyvendinimo priemonės dar tik buvo rengiamos; be to, pažymi, kad nuo 2015 m. kovo mėn. ITER organizacija ir Bendroji įmonė įgyvendina tuos veiksmų planus, kurie, kaip tikimasi, padės pagerinti padėtį, ir griežtai stebi, kaip jų laikomasi; ragina tinkamu laiku pateikti tų veiksmų planų įgyvendinimo ataskaitą;

4.  palankiai vertina ITER tarybos 2016 m. birželio 15–16 d. susitikimo išvadas, kuriose patvirtinta, kad ITER projektas dabar vykdomas tinkama linkme ir bus sudarytos sąlygos pateikti pagrįstą, realistišką ir išsamų pasiūlymą dėl pirmosios plazmos tvarkaraščio ir susijusių išlaidų, pritariama atnaujintam integruotam ITER projekto tvarkaraščiui, kuriame nustatyta pirmosios plazmos data – 2025 m. gruodžio mėn., nurodoma, kad sėkmingas visų projekto etapų užbaigimas laiku ar anksčiau laiko yra aiškus ženklas, kad ITER organizacija ir nacionalinės agentūros kartu sugeba toliau laikytis atnaujinto integruoto tvarkaraščio, ir pabrėžiama, kad akivaizdžiai veiksmingesnis sprendimų priėmimas, geresnis rizikos supratimas ir griežtesnis įsipareigojimų laikymasis suteikia naują pagrindą tikėti, kad ITER projektas išsaugos dabartinį teigiamą pagreitį;

5.  teigiamai vertina ITER tarybos poziciją, kad, skiriant didžiausią dėmesį svarbiausiems elementams pagal pirmąją plazmą, turėtų būti veiksmingai mažinama projekto rizika ir kad atnaujintas integruotas tvarkaraštis suteikia geriausias technines galimybes įgyvendinti pirmąją plazmą, ir taip užbaigti pagrindinio surinkimo ir „Tokamak“ ir pagalbinės infrastruktūros eksploatavimo etapus;

6.  pažymi, kad ITER tarybos per 2015 m. lapkričio 18–19 d. susitikimą numatyti etapai įgyvendinami gerai ir keturi iš šešių 2016 m. numatytų Branduolių sintezės energijos (F4E) etapų jau įvykdyti;

7.  pažymi, kad išspręsti Bendrosios įmonės patalpų nuomos klausimai, nes Ispanijos vyriausybė pasiūlė dabartinių patalpų ilgalaikės nuomos sutartį ir praplėtė dabar turimas biuro patalpas, suteikdama dar vieną papildomą aukštą; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad Bendrosios įmonės valdyba per 2016 m. birželio 29–30 d. posėdį atkreipė dėmesį į tai, kad Ispanijos Karalystė ir pastato savininkas sudarė F4E biuro patalpų ilgalaikės nuomos sutartį ir patvirtino planą renovuoti Bendrajai įmonei skirtas biuro patalpas;

8.  atkreipia dėmesį į dalinį Pareigūnų tarnybos nuostatų įgyvendinimą ir ragina Bendrąją įmonę toliau dirbti įgyvendinant likusius nuostatus; teigiamai vertina tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas finansinis reglamentas ir naujos Bendrosios įmonės įgyvendinimo taisyklės; pripažįsta, kad Bendroji įmonė nustatė darbinę apibrėžtį to, kas priklauso ir kas nepriklauso sintezės sričiai, o tai palengvina sutartyse nurodytų intelektinės nuosavybės teisių išimtinio naudojimo taikymo srities nustatymą.

(1) OL C 422, 2015 12 17, p. 33.
(2) OL C 422, 2015 12 17, p. 34.
(3) OL L 246, 2016 9 14, p. 438.
(4) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(5) OL L 90, 2007 3 30, p. 58.
(6) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(7) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.
(8) OL C 422, 2015 12 17, p. 33.
(9) OL C 422, 2015 12 17, p. 34.
(10) OL L 246, 2016 9 14, p. 438.
(11) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(12) OL L 90, 2007 3 30, p. 58.
(13) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(14) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.


Padėtis Šiaurės Irake (Mosulas)
PDF 265kWORD 51k
2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Šiaurės Irake (Mosule) (2016/2956(RSP))
P8_TA(2016)0422RC-B8-1159/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Irake(1), 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje ir IS agresijos, įskaitant mažumų persekiojimą(2), 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“(3), 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pastarųjų grupuotės „ISIS/Da'esh“ išpuolių ir žmonių, ypač asirų, grobimų Artimuosiuose Rytuose(4) ir 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių(5),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. gegužės 23 d. išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos, 2015 m. gruodžio 14 d. išvadas dėl Irako, 2015 m. kovo 16 d. išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL / „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos, 2014 m. spalio 20 d. išvadas dėl su ISIL / Da'esh susijusios krizės Sirijoje ir Irake, 2014 m. rugpjūčio 30 d. išvadas dėl Irako ir Sirijos, 2014 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. spalio 12 d. išvadas dėl Sirijos ir 2014 m. rugpjūčio 15 d. išvadas dėl Irako,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Irako ir Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2016 m. sausio 27 d. priimtą rezoliuciją 2091 (2016) dėl užsienio kovotojų Sirijoje ir Irake,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 20 d. Paryžiuje surengtą padėties Mosule stabilizavimo klausimui skirtą ministrų posėdį, kuriame dalyvavo 22 šalys, Jungtinės Tautos, ES ir Arabų Lyga, kuriam bendrai pirmininkavo Prancūzija ir Irakas ir kurio tikslas buvo parengti planą, siekiant apsaugoti civilius gyventojus, paskirstyti pagalbą ir spręsti neseniai iš ISIS / „Da'esh“ grupuotės valdžios išlaisvintų teritorijų valdymo klausimus,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir jo nuostatas dėl jurisdikcijos genocido nusikaltimų, nusikaltimų žmonijai, karo nusikaltimų ir agresijos nusikaltimų atvejais;

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Irako kariuomenė, remiama pasaulinės kovos su ISIS / „Da'esh“ koalicijos ir Kurdistano regioninės vyriausybės pešmergų pajėgų, taip pat Liaudies mobilizacijos pajėgų, pradėjo Mosulo, antrojo pagal dydį Irako miesto, ir daugelio vadinamame Mosulo koridoriuje esančių miestelių ir kaimų išlaisvinimo iš ISIS / „Da'esh“ valdžios operaciją;

B.  kadangi ISIS / „Da'esh“ Mosule įvedė labai žiaurų režimą; kadangi gyventojai, kuriems neseniai pavyko pabėgti, pranešė, kad žmonės badauja ir desperatiškai laukia išlaisvinimo;

C.  kadangi Ninevijos lygumos, Tal Afaras ir Sindžaras, taip pat platesnis regionas – tai krikščionių (chaldėjų, sirų ir asirų), jazidų, sunitų ir šiitų arabų, kurdų, šabakų, turkmėnų, kakajų, saabėjų mandėjų ir kitų grupių protėvių žemės, kuriose jie šimtmečius gyveno laikydamiesi bendros įvairovės, stabilumo ir bendruomeninio bendradarbiavimo principų, nepaisant išorės smurto ir persekiojimo laikotarpių, iki pat šio amžiaus pradžios, kai 2014 m. ISIS / „Da'esh“ okupavo didžiąją regiono dalį;

D.  kadangi Mosulas – įvairių etninių grupių miestas, kuriame sunitų arabų dauguma gyvena greta chaldėjų, sirų ir asirų, kurdų, jazidų, šabakų, kakajų ir turkmėnų (šiitų ir sunitų); kadangi miestą supančios teritorijos taip pat nuo seno įvairios etniniu ir religiniu požiūriu: krikščionys daugiausia gyvena Ninevijos lygumose, jazidai aplink Sindžaro kalnus, o turkmėnai musulmonai Tal Afare; kadangi Irako krikščionių skaičius, 2003 m. siekęs daugiau kaip 1,5 mln., dabar sumažėjo iki mažiau nei 200 000–350 000 krikščionių ir daugelis jų gyvena skurde; kadangi krikščionių ir kitų mažumų grupės Irake ir visuose Artimuosiuose Rytuose tradiciškai labai svarbios socialiniu požiūriu, nes jos labai prisidėdavo prie politinio stabilumo, o išnykus šioms mažumoms regionas patirs dar didesnį destabilizuojantį poveikį;

E.  kadangi Parlamentui, 2016 m. vasario 4 d. pripažinusiam, kad ISIS / „Da'esh“ vykdė krikščionių, jazidų ir kitų religinių ir etninių mažumų genocidą, pritarė Europos Taryba, JAV valstybės departamentas, JAV Kongresas, Jungtinės Karalystės parlamentas, Australijos parlamentas, kitos tautos ir institucijos ir pripažinta, kad ISIS / „Da'esh“ Irake prieš religines ir etnines mažumas įvykdyti žiaurumai yra karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas;

F.  kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) duomenimis, nuo 2014 m. iš namų iškeldinti apie 3,3 mln. Irako gyventojų, o daugiau kaip 1,5 mln. žmonių dėl teritorijos kontrolės perėmimo operacijos Mosule gresia tiesioginis pavojus netekti namų;

G.  kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaras yra įrengęs penkias stovyklas, kuriose gali prisiglausti 45 000 iš Mosulo ir jo apylinkių bėgančių žmonių, ir planuoja per artimiausias savaites iš viso įrengti 11 stovyklų, kuriose galėtų apsigyventi 120 000 žmonių, jeigu bus galima naudotis žeme saugiose teritorijose, toli nuo fronto linijos; kadangi surinkta tik šiek kiek daugiau nei 38 proc. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Mosulo reikmėms numatyto biudžeto lėšų; kadangi lėšų reikia ne tik pradiniam pasirengimui, bet ir plataus masto perkėlimo (jis gali trukti visą žiemą) problemoms spręsti;

H.  kadangi visiems, kurie buvo priversti išvykti iš gimtųjų namų ar buvo prievarta iškeldinti, turėtų būti užtikrintos būtinos saugumo sąlygos, kad jie galėtų veiksmingai naudotis savo teise kuo greičiau grįžti namo;

I.  kadangi pagal ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigta bendradarbiavimo taryba antrą kartą susitiko 2016 m. spalio 18 d. Briuselyje, kad galėtų aptarti skubias Irako humanitarines ir stabilizavimo problemas; kadangi ES iki šiol humanitarinei pagalbai Irake paskyrė 134 mln. eurų, iš jų – 50 mln. eurų Mosului;

J.  kadangi svarbu užtikrinti visų bendruomenių, įskaitant chaldėjus, sirus, asirus ir kitas bendruomenes, kurioms kyla grėsmė Ninevijos lygumose, saugumą;

K.  kadangi Irako Konstitucijos 2 straipsnis užtikrina visapusiškas visų asmenų religines teises į tikėjimo laisvę ir religinę praktiką;

L.  kadangi Irako Konstitucijos 125 straipsnyje užtikrinamos įvairių tautų atstovų, pvz., turkmėnų, chaldėjų, asirų ir visų kitų grupių, administracinės, politinės, kultūrinės ir švietimo teisės; kadangi Irako ministras pirmininkas Haider al-Abadi 2015 m. balandžio 15 d. pareiškė, kad, jeigu Irakas nevykdys decentralizacijos, šalis subyrės, ir nurodė, kad, jo nuomone, decentralizacijai nėra jokių apribojimų;

M.  kadangi kuo didesnė Ninevijos lygumos, Tal Afaro ir Sindžaro bendruomenių autonomija ir saugumo užtikrinimas pagal Irako Respublikos federacinę sistemą atkurtų ir apsaugotų to regiono vietos gyventojų pagrindines žmogaus teises, įskaitant nuosavybės teises;

1.  tvirtai remia operaciją, kurią pradėjo Irakas, siekdamas išlaisvinti Mosulą iš ISIS / „Da'esh“ valdžios; mano, kad ši operacija bus lemiama pasaulinių pastangų užtikrinti ISIS / „Da'esh“ ilgalaikį pralaimėjimą dalis; reiškia pasitikėjimą, kad Irakas laimės šią kovą prieš bendrą priešą ir išlaisvins Mosulą ir kitas šalies dalis iš ISIS / „Da'esh“ valdžios;

2.  patvirtina, kad visapusiškai remia Irako nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, suverenitetą ir jo teisę imtis būtinų veiksmų jiems išsaugoti;

3.  reiškia susirūpinimą dėl neseniai kilusios įtampos tarp regiono subjektų; ragina visapusiškai gerbti Irako teritorinį vientisumą ir suverenitetą ir nevykdyti jokių karinių veiksmų Irake, jeigu Irako vyriausybė tam nedavė sutikimo; pabrėžia, kad svarbu puoselėti Irako ir kitų regiono šalių dialogą, siekiant užtikrinti didesnį Artimųjų Rytų saugumą;

4.  primena, kad Irako valdžios institucijos per šią kampaniją turi imtis konkrečių veiksmų civiliams gyventojams apsaugoti, be kita ko, veiksmingai vadovauti karinėms grupuotėms ir jas kontroliuoti ir per išpuolius imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta civilių gyventojų aukų ir žmogaus teisių pažeidimų; pabrėžia, kad vykdydamos savo operacijas vietinės pajėgos turi laikytis tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės;

5.  reiškia paramą Irako Respublikai ir jos žmonėms, siekiant pripažinti politiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu perspektyvią ir tvarią provinciją Ninevijos lygumų, Tal Afaro ir Sindžaro regionuose, atsižvelgiant į teisėtai išreikštą šių regionų vietos gyventojų valią turėti regioninę autonomiją;

6.  pabrėžia, kad perkeltų Ninevijos lygumų, Tal Afaro ir Sindžaro vietos gyventojų, kurių daugelis yra perkelti pačiame Irake, teisė grįžti į savo protėvių gimtinę turėtų būti ES, įskaitant jos valstybes nares, ir tarptautinės bendruomenės remiamas Irako vyriausybės politikos prioritetas; pabrėžia, kad, remiant Irako Respublikos vyriausybei ir Kurdistano regioninei vyriausybei, šiems vietos gyventojams turėtų būti visapusiškai atkurtos jų pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant nuosavybės teises, kurios turėtų būti viršesnės už visus kitų asmenų pateiktus nuosavybės teisių reikalavimus;

7.  pabrėžia, kad Ninevijos lygumų, Tal Afaro ir Sindžaro vietos bendruomenės – krikščionys (chaldėjai, sirai ir asirai), jazidai, turkmėnai ir kiti – turi teisę į apsaugą, saugumą ir regioninę autonomiją Irako Respublikos federacinėje struktūroje;

8.  griežtai smerkia tebesitęsiantį smurtą ir grupuotės ISIS / „Da'esh“ Irake vykdomas masines mirties bausmes; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, jog nuolat gaunama pranešimų apie tai, kad per vykdomas karines išlaisvinimo operacijas Šiaurės Irake ISIS / „Da'esh“ naudojasi vaikais, pagyvenusiais žmonėmis, moterimis ir pažeidžiamais asmenimis kaip skydu;

9.  atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatoriaus įspėjimą dėl nepakankamo finansavimo, atsižvelgiant į galimą precedento neturinčio masto humanitarinę krizę, kuri gali kilti dėl Mosulo puolimo; palankiai vertina ES veiklą Irake, visų pirma jos ankstesnes humanitarinės pagalbos pastangas ir pagalbą šalinant savadarbius sprogstamuosius įtaisus, nes tai bus itin svarbu, kad pabėgėliai ir šalies viduje perkelti asmenys galėtų greitai grįžti namo; vis dėlto primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant išlaisvintų teritorijų stabilizavimo;

10.  primygtinai ragina Irako vyriausybę ir jos tarptautinius partnerius užtikrinti, kad prioritetas būtų taikus klausimų, susijusių su Irako Respublikos ginčijamomis vidaus sienomis, sprendimas;

11.  ragina visas konflikto šalis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės vykdant karo veiksmus ir po jų, o konflikto metu laikytis proporcingumo, atskyrimo ir atsargumo principų; primygtinai ragina visas konflikto šalis atverti humanitarinius koridorius, siekiant sudaryti sąlygas ir padėti civiliams gyventojams pabėgti iš konflikto vietų, išvengti to, kad civiliai gyventojai liktų įstrigę Mosule ir ISIS / „Da'esh“ juos naudotų kaip gyvuosius skydus, suteikti galimybę pasiekti saugias teritorijas ir gauti humanitarinę pagalbą, taip pat užtikrinti pagalbą ir civilių gyventojų apsaugą per patikimumo patikrinimo procesą, laikantis nacionalinių ir tarptautinių standartų, ypač užtikrinti, kad nebūtų išskirtos šeimos ir nebūtų keliama grėsmė vaikams, taip pat įdiegti Jungtinių Tautų trečiosios šalies vykdomos stebėsenos mechanizmą; ypač ragina imtis visų reikiamų atsargumo priemonių siekiant užtikrinti, kad vaikai ir jų šeimos būtų apsaugoti nuo bombardavimo, kuo labiau sumažinti žūstančiųjų skaičių ir apsaugoti civilinę infrastruktūrą, visų pirma mokyklas ir ligonines;

12.  primygtinai ragina visus su ISIS / „Da'esh“ Irake kovojančius subjektus plėtoti tvarų, ilgalaikį ir įtraukų politinį bendradarbiavimą ir dialogą, kad būtų padėtas pagrindas tokiai Irako valstybei, kurioje nebūtų radikalių ir ekstremistinių judėjimų; ragina ES ir jos valstybes nares, taip pat tarptautinę kovos su ISIL koaliciją, tarptautinę bendruomenę ir tarptautinius subjektus bendradarbiauti su nacionalinėmis ir regioninėmis Irako Respublikos valdžios institucijomis, siekiant užtikrinti tvarų Ninevijos lygumos, Tal Afaro ir Sindžaro saugumą;

13.  ragina Europos Sąjungą, Jungtines Tautas ir visą tarptautinę bendruomenę bendradarbiauti su nacionalinėmis ir regioninėmis Irako Respublikos valdžios institucijomis, siekiant prižiūrėti visų perkeltų Irako gyventojų, etninių ir religinių mažumų reintegraciją;

14.  ragina EIVT, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę suteikti praktinę ir diplomatinę paramą tvariai ir įtraukiai regiono struktūrai, kuri bus nustatyta pasibaigus konfliktui, visų pirma atkreipiant dėmesį į galimybę įsteigti Ninevijos lygumą, Sindžarą ir Tal Afarą apimančią autonominę provinciją, kuriai politiškai atstovautų regiono vietos gyventojai; pakartoja, kad svarbu į koordinuotus humanitarinius veiksmus įtraukti religines pagalbos organizacijas, ypač atsižvelgiant į perkeltas etnines ir religines mažumas;

15.  skatina ES ir jos valstybes nares, taip pat tarptautinę bendruomenę pasiūlyti Irako vyriausybei techninę pagalbą, siekiant įgyvendinti sprendimą sukurti Ninevijos lygumų provinciją, laikantis 2014 m. sausio 21 d. Ministrų kabineto sprendimo, ir vykdyti tolesnę decentralizaciją sukuriant Tal Afaro ir Sindžaro provincijas, taip pat remti naujų provincijų administracijas, kad jos pasiektų visą savo potencialą;

16.  ragina EIVT pasiūlyti savo geranorišką pagalbą su Kurdistano regionine vyriausybe ir Irako vyriausybe po teritorijų išlaisvinimo vyksiančiose derybose, siekiant užtikrinti, kad regiono etninių mažumų grupėms, ypač krikščionių (chaldėjų, sirų, asirų), jazidų, turkmėnų, šabakų ir kakajų grupėms būtų suteiktos teisėtai priklausančios teisės ir kad šios grupės būtų įtrauktos į naują administracinę struktūrą, siekiant išvengti naujų konfliktų protrūkio;

17.  ragina ES valstybes nares, bendradarbiaujant su Irako vyriausybe, į sąrašą pajėgų, kurioms leidžiama gauti paramą, įtraukti vietos saugumo pajėgas; mano, kad vietos saugumo pajėgos turėtų apimti vietos pajėgas, kurios yra įsipareigojusios apsaugoti itin pažeidžiamas etninių ir religinių mažumų bendruomenes Ninevijos lygumų, Tal Afaro, Sindžaro ir kituose regionuose nuo salafių džihadistų grėsmės;

18.  primena, kad civilių gyventojų gyvybių išsaugojimas ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis – tai esminis politinis elementas, siekiant susitaikymo ir vystymosi, ir vienintelis būdas, norint nugalėti neapykantą ir įveikti susiskaldymą, taip pat primena, kad nepaprastai svarbu nekurstyti didesnės įtampos tarp bendruomenių ir padėti pagrindą stabiliam ir klestinčiam Irakui;

19.  primygtinai ragina Irako vadovaujamą karinę koaliciją imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išsaugoti ISIS / „Da'esh“ įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymai, siekiant užtikrinti atskaitomybę;

20.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu išlaisvintose teritorijose laiku ir veiksmingai užtikrinti saugumą – užtikrinti iš tikrųjų saugius kelius ir ilgalaikę apsaugą, įskaitant išminavimo ir teisinės valstybės atkūrimo veiksmus, taip pat pagrindines paslaugas, pvz., sveikatos priežiūrą, elektros tiekimą ir švietimą; įspėja, kad, jeigu nepavyks teikti pagrindinių paslaugų, užtikrinti saugumo, įgyvendinti ilgalaikės strategijos dėl pagrindinių priežasčių šalinimo ir socialinės sanglaudos veiksmų, vėl susiformuos ekstremistinės jėgos; todėl ragina užtikrinti tvirtą humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo ryšį, kad būtų garantuotas pagalbos tęstinumas, pradedant humanitarine pagalba ir baigiant Irako stabilizavimo, atsparumo ir vystymosi užtikrinimu;

21.  atkreipia dėmesį į Mosulo svarbą visam Irakui ir ragina užtikrinti mažumų atstovavimą naujoje Mosulo administracijoje; pabrėžia teisėtai priklausančią etninių ir religinių mažumų teisę į politinį dalyvavimą ir jų nuosavybės teisių atkūrimą; ragina užtikrinti įvairių etninių ir religinių mažumų, kurios nuo seno buvo įsitvirtinusios ir taikiai sugyveno viena greta kitos, ypač Sindžaro kalnuose (jazidai), Ninevijos lygumose (chaldėjai, sirai ir asirai), Tal Afare ir Kirkuko provincijos dalyse (turkmėnai), taikų sugyvenimą ir visapusišką pagarbą jų teisėms; taip pat ragina nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas saugus perkeltųjų pabėgėlių sugrįžimas;

22.  primygtinai ragina Irako vyriausybę, remiant ES ir jos valstybėms narėms, suteikti priemones siekiant išminuoti teritorijas, kurios buvo okupuotos ISIS / „Da'esh“, ir bendradarbiauti su mažumoms atstovaujančiomis vietos tarybomis, kad būtų užtikrintas veiksmingas koordinavimas ir išvengta vėlavimo, dėl kurio pabėgėliai ir šalies viduje perkelti asmenys negalėtų sugrįžti;

23.  pabrėžia, kad reikia tęsti kovą su tolesne islamistų džihadistų ideologijų, įskaitant salafių džihadizmą, sklaida regione ir už jo ribų, be kita ko, ir po Mosulo išlaisvinimo, nes šiomis ideologijomis teologiniu ir politiniu požiūriu kurstomi ISIS / „Da'esh“ nusikaltimai; ragina ES valstybes nares siekti, kad Tarptautiniame baudžiamajame teisme būtų iškelta byla už Irake, Sirijoje, Libijoje ir kitur ISIS / „Da'esh“ įvykdytą genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irako vyriausybei ir Atstovų tarybai, Kurdistano regioninei vyriausybei ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0171.
(2) OL C 234, 2016 6 28, p. 25.
(3) OL C 310, 2016 8 25, p. 35.
(4) OL C 316, 2016 8 30, p. 113.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0051.


Žurnalistų padėtis Turkijoje
PDF 251kWORD 45k
2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žurnalistų padėties Turkijoje (2016/2935(RSP))
P8_TA(2016)0423RC-B8-1162/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją „Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl 2015 m. ataskaitos dėl Turkijos(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 10 d. Komisijos parengtą 2015 m. ataskaitą dėl Turkijos (SWD(2015)0216),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario Johanneso Hahno 2016 m. liepos 16 d. bendrą pareiškimą dėl padėties Turkijoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl Turkijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ir Komisijos nario Johanneso Hahno 2016 m. liepos 21 d. pareiškimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Turkijoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 9 d. ES ir Turkijos aukšto lygio politinį dialogą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad pagarba teisinei valstybei, įskaitant saviraiškos laisvę, yra ES vertybių kertinis akmuo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad teisė į saviraiškos laisvę įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK) ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (TPPTP), o Turkija yra šių sutarčių šalis,

–  atsižvelgdamas į rekomendacijas, išdėstytas nuomonėje dėl Turkijos baudžiamojo kodekso 216, 299, 301 ir 314 straipsnių, kurias per savo 106-ąją plenarinę sesiją (Venecija, 2016 m. kovo 11–12 d.) patvirtino Venecijos komisija,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2016 m. liepos 15 d. Turkijoje mėginta įvykdyti valstybės perversmą ir per šiuos įvykius virš 250 žmonių žuvo ir daugiau nei 2 100 buvo sužeisti;

B.  kadangi demokratijos gynimas visapusiškai įsipareigojant gerbti žmogaus teises ir teisinės valstybės principą svarbus, kaip ir ES, Europos Tarybos ir Turkijos bendradarbiavimas šiuo klausimu; kadangi Turkija – itin svarbi Europos Sąjungos partnerė;

C.  kadangi, Europos žurnalistų federacijos ir Turkijos žurnalistų asociacijos duomenimis, po 2016 m. liepos 15 d. mėginimo įvykdyti perversmą Turkijos policija suėmė mažiausiai 99 žurnalistus ir rašytojus, kurių daugumai iki šiol nepateikti jokie kaltinimai, o žiniasklaidos darbuotojų, sulaikytų pateikus jiems kaltinimus, kaip manoma, susijusius su tuo, kad jie naudojosi teise į saviraiškos laisvę, skaičius 2016 m. spalio 20 d. buvo išaugęs mažiausiai iki 130; kadangi 64 iš šių žurnalistų, suimtų po 2016 m. liepos 15 d., buvo išlaisvinti; kadangi sulaikytiems žurnalistams atsisakyta suteikti teisę į advokatą ir jie laikomi nežmoniškomis sąlygomis, kuriomis jiems grasinama ir su jais netinkamai elgiamasi; kadangi yra tvirtinančių, kad uždaryto dienraščio „Özgür Gündem“ vyriausieji redaktoriai Bilir Kaya ir Inan Kizilkaya kalėjime buvo kankinami;

D.  kadangi žiniasklaida buvo stipriai varžoma ir didelis spaudimas žurnalistams buvo daromas dar iki žlugusio perversmo; kadangi, pasak Žurnalistų apsaugos komiteto, po mėginimo įvykdyti valstybės perversmą Turkijos valdžios institucijos uždarė daugiau nei 100 transliuotojų, laikraščių, žurnalų, leidėjų ir platinimo bendrovių biurus, taigi be darbo liko virš 2 300 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų; kadangi panaikintos mažiausiai 330 žurnalistų spaudos akreditacijos;

E.  kadangi tarp sulaikytųjų žurnalistų yra, pvz., garsi romanistė Asli Erdogan, kuri taip pat buvo dabar jau uždaryto kurdų dienraščio „Özgür Gündem“ patariamosios tarybos narė ir jo skiltininkė, akademikas ir skiltininkas Mehmet Altan bei jo brolis – rašytojas ir buvęs savaitraščio „Taraf“ redaktorius – Ahmet Altan;

F.  kadangi, pasak organizacijos „Human Rights Watch“, daugelio šių teisinių veiksmų imtasi nesant jokių įrodymų, kad kaltinamieji dalyvavo rengiant žlugusį valstybės perversmą; kadangi turi būti užtikrinama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir kadangi tai, kaip su žiniasklaida susijusias bylas nagrinėja teismų sistema, rodo, jog ji stokoja nešališkumo ir nepriklausomumo;

1.  griežtai smerkia 2016 m. liepos 15 d. mėginimą įvykdyti perversmą Turkijoje; remia teisėtas Turkijos institucijas; apgailestauja dėl didelių aukų skaičiaus; reiškia solidarumą su aukomis ir jų šeimomis;

2.  pripažįsta Turkijos vyriausybės teisę ir atsakomybę reaguoti, kai mėginama įvykdyti valstybės perversmą; tačiau pabrėžia, kad Turkijos vyriausybė negali naudotis žlugusiu kariniu perversmu kaip dingstimi teisėtai ir taikiai opozicijai dar labiau slopinti, taip pat imtis neproporcingų ir neteisėtų veiksmų ir priemonių, siekiant neleisti žurnalistams ir žiniasklaidai taikiai naudotis teise į saviraiškos laisvę;

3.  ragina Turkijos valdžios institucijas išlaisvinti žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, kurie laikomi neturint jokių įtikinamų nusikalstamos veiklos įrodymų, tarp jų Nazli Ilicak, Sahiną Alpay, Asli Erdogan, Muratą Aksoy, Ahmetą Altaną ir Mehmetą Altaną; pabrėžia, kad žurnalistai neturėtų būti sulaikomi dėl jų žurnalistinės veiklos turinio ar tariamų ryšių – taip pat ir atvejais, kai jiems pateikiami kaltinimai – ir akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad kardomasis kalinimas ir toliau būtų išimtinė priemonė;

4.  primena, kad laisva ir pliuralistinė spauda, kaip ir tinkamas procesas, nekaltumo prezumpcija bei teismų nepriklausomumas, yra esminiai bet kurios demokratinės valstybės elementai; primena Turkijos valdžios institucijoms, kad su žiniasklaida ir žurnalistais susiję klausimai turi būti sprendžiami itin dėmesingai, nes saviraiškos ir žiniasklaidos laisvė tebėra demokratiškos ir atviros visuomenės veikimo ašis;

5.  apgailestauja, kad su nepaprastąja padėtimi susijusios nuostatos buvo naudojamos ir į užsienį išvykusių arba besislapstančių žurnalistų šeimos nariams bauginti – taip pat ir paskelbiant negaliojančiais jų pasus arba laikinai juos įkalinant vietoj kaltinamųjų;

6.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad uždaryta per 150 žiniasklaidos priemonių; ragina jas vėl atidaryti, leisti joms būti nepriklausomoms ir grąžinti į pareigas atleistus jų darbuotojus laikantis tinkamo proceso; ragina Turkijos valdžios institucijas liautis piktnaudžiavus baudžiamojo kodekso nuostatomis, siekiant skirti patikėtinius į privačias žiniasklaidos organizacijas, taip pat nutraukti administracinį kišimąsi į nepriklausomų naujienų organizacijų veiklą, įskaitant atvejus, susijusius su redakcijos sprendimais, žurnalistų ir redaktorių atleidimu, spaudimu padėtį kritiškai vertinančioms naujienų tarnyboms ir žurnalistams bei jų bauginimu; smerkia Turkijos valdžios institucijų mėginimus bauginti ir iš šalies išsiųsti užsienio žurnalistus;

7.  ragina Turkijos vyriausybę siaurinti su nepaprastąja padėtimi susijusių priemonių taikymo sritį, kad jos nebegalėtų būti naudojamos saviraiškos laisvei varžyti; pabrėžia, jog tyrimai, susiję su tariamu dalyvavimu mėginant įvykdyti valstybės perversmą, turėtų būti atliekami laikantis tinkamo proceso ir nešališkai bei remiantis įtikinamais įrodymais, o ne prielaida, kad asmuo kaltas, nes turi ryšių su kaltu asmeniu, nes tai gali baigtis kolektyviniu baudimu;

8.  pabrėžia, kad Turkijai gresia realus terorizmo pavojus; tačiau pakartoja, kad laisvai apibrėžti Turkijos teisės aktai dėl kovos su terorizmu neturėtų būti naudojami žurnalistams bausti už tai, kad jie naudojasi savo teise į saviraiškos laisvę; ragina skubiai įgyvendinti Venecijos komisijos 2016 m. kovo mėn. rekomendacijas ir reformuoti teisės aktus dėl kovos su terorizmu;

9.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares toliau atidžiai stebėti praktinį nepaprastosios padėties poveikį ir užtikrinti, kad būtų stebimi visi žurnalistų teismo procesai;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, taip pat Turkijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 300, 2016 8 18, p. 45.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0133.


Branduolinis saugumas ir ginklų neplatinimas
PDF 277kWORD 46k
2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (2016/2936(RSP))
P8_TA(2016)0424RC-B8-1122/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijos, siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų, rekomendacijų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties(2),

–  atsižvelgdamas į ES seminarus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tema ir reguliarius ES ginklų neplatinimo konsorciumo susitikimus,

–  atsižvelgdamas į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, kurią 2003 m. gruodžio 12 d. priėmė Europos Vadovų Taryba,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferencijoje nepavyko susitarti dėl galutinio dokumento,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių devintosios peržiūros konferencijos (8079/15),

–  atsižvelgdamas į dokumentus, priimtus 2016 m. pavasarį Vašingtone aukščiausiojo lygio susitikime branduolinio saugumo klausimais,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2310(2016) dėl Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) 20-ųjų metinių,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Tbilisio deklaraciją, kurią bendru sutarimu priėmė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė asamblėja,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 66/61 dėl zonos be branduolinio ginklo sukūrimo Artimųjų Rytų regione,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimą 2012/422/BUSP, kuriuo remiamas procesas siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 70/33 dėl daugiašalio branduolinio nusiginklavimo pažangos ir į 2016 m. rugpjūčio 19 d. Jungtinių Tautų neribotos sudėties darbo grupės ataskaitą Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai (A/71/371),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi saugumo aplinka pasaulyje, o ypač ES, gerokai pablogėjo ir tampa vis labiau permaininga, nestabili ir vis mažiau nuspėjama; pažymi, kad yra tradicinės, netradicinės ir mišraus pobūdžio grėsmės ir jas kelia tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai regioniniai ar pasauliniai subjektai;

B.  kadangi dėl įvairių pokyčių, įskaitant prastėjančius branduolinį ginklą turinčių valstybių, pavyzdžiui, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Indijos ir Pakistano, santykius ir toliau plėtojamus Šiaurės Korėjos branduolinius pajėgumus, kyla didelė grėsmė tarptautinei taikai, saugumui ir stabilumui;

C.  kadangi biologinių ir cheminių masinio naikinimo ginklų platinimas mažinamas ir laipsniškai nutraukiamas veiksmingai tarptautiniu mastu taikant draudimą ir įpareigojimus, nustatytus 1972 m. Biologinių ir toksinių ginklų konvencijoje (BTWC) ir Cheminio ginklo uždraudimo konvencijoje (CWC); kadangi, vis dėlto, masinio naikinimo branduolinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tebėra viena didžiausių problemų pasaulinei bendruomenei;

D.  kadangi nuo 2016 m. sausio mėn. devynios valstybės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) – iš viso turėjo maždaug 15 395 branduolinių ginklų vienetus, palyginti su maždaug 15 850 vienetų 2015 m.;

E.  kadangi prioritetai yra užkirsti kelią teroristams ar kitoms valstybėms įsigyti branduolinių ginklų ar juos naudoti, mažinant ir sunaikinant visą branduolinių ginklų arsenalą, ir kurti pasaulį be branduolinių ginklų;

F.  kadangi tam tikruose pasaulio regionuose, būtent Lotynų Amerikos ir Karibų regione, pietų Ramiojo vandenyno regione, Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Centrinėje Azijoje, jau sudarytos sutartys dėl zonų be branduolinių ginklų;

G.  kadangi 2010 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferencijoje vėl sutelktas dėmesys į branduolinių ginklų humanitarinį poveikį – šį klausimą iškėlė Norvegijos, Meksikos ir Austrijos vyriausybės, surengusios keletą konferencijų branduolinių ginklų humanitarinio poveikio tema ir parengusios atitinkamas ataskaitas, ir kadangi 2015 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferencijoje pristatytas Austrijos inicijuotas tarptautinis Humanitarinis įsipareigojimas, kurį patvirtino 127 Jungtinių Tautų valstybės narės;

H.  kadangi būtina toliau stiprinti trijų Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo ramsčių, t. y. ginklų neplatinimo, nusiginklavimo ir bendradarbiavimo branduolinės energijos naudojimo taikiais tikslais srityje, pagrindinius ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tikslus; kadangi Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo pasirašiusios branduolinį ginklą turinčios valstybės modernizuoja ir stiprina savo branduolinių ginklų arsenalus ir delsia imtis veiksmų, kuriais sumažintų ar panaikintų savo branduolinį arsenalą ir sumažintų vadovavimąsi karine grasinimo branduoliniu ginklu doktrina;

I.  kadangi, siekiant užtikrinti civilinės paskirties daliųjų medžiagų saugumą, oficialiai padaryta pažanga aukščiausiojo lygio susitikimuose branduolinio saugumo klausimais, vykdant papildomą su Sutartimi dėl branduolinio ginklo neplatinimo nesusijusį procesą, kuris prisidėjo prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo stiprinimo, nes suteikė daugiau patikimumo neplatinimo komponentui, tačiau kadangi pastaruoju metu Rusijai atsisakius bendradarbiauti ir blogėjant jos santykiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis kyla grėsmė tolesnėms pastangoms užtikrinti daliųjų medžiagų saugumą ir sumažinti jų kiekius;

J.  kadangi Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencija yra teisiškai įpareigojanti tarptautinė branduolinių medžiagų fizinės apsaugos srities priemonė, kurioje nustatytos su branduolinėmis medžiagomis susijusių nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo ir baudimo už jas priemonės;

K.  kadangi Rusija ir JAV toliau įgyvendina naująją START sutartį, kuri nustos galioti 2021 m., nebent abi šalys ją pratęstų; kadangi JAV prezidentas Barack Obama savo 2013 m. kalboje Berlyne pateikė svarbų pasiūlymą mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas ir pakartojo šį pasiūlymą 2016 m. Vašingtone; kadangi Rusijos Federacija nepasinaudojo šiomis progomis pradėti derybas dėl tolesnio susitarimo, kuris būtų taikomas po to, kai baigs galioti naujoji START sutartis, ir kadangi nepradėtos jokios derybos dėl tolesnių naujosios START sutarties priemonių, kai ji baigs galioti, tam, kad būtų sprendžiamas nestrateginių ir strateginių branduolinių ginklų arsenalų mažinimo klausimas, siekiant juos panaikinti;

L.  kadangi branduolinio ginklo bandymo sprogdinimai ir (arba) bet kokie kiti branduoliniai sprogimai kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, kenkia visuotinio branduolinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sistemai; kadangi Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT) yra veiksmingiausias būdas uždrausti branduolinio ginklo bandymus; kadangi 2016 m. sukanka 20 metų nuo tada, kai 1996 m. rugsėjo 24 d. pateikta pasirašyti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis;

M.  kadangi, nepaisant visų pastangų, iki 2012 m. gruodžio mėn., laikantis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferencijoje bendru sutarimu pasiektų susitarimų, nepavyko sušaukti konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų;

N.  kadangi pagal NATO 2010 m. strateginę koncepciją ir 2012 m. atgrasinamosios ir gynybinės pozicijos vertinimą NATO įsipareigoja sudaryti sąlygas kurti pasaulį be branduolinių ginklų; kadangi, remiantis NATO bendro branduolinių pajėgumų naudojimo susitarimais ir dvišaliais susitarimais, penkiose branduolinio ginklo neturinčiose NATO valstybėse (Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje) tebėra dislokuota apie 150–200 JAV priklausančių trumpojo nuotolio branduolinių numetamųjų bombų, laikomų taktiniais ar substrateginiais branduoliniais ginklais, ir kadangi tokie ginklai šiose šalyse dislokuojami pagal dabartinę NATO politiką;

O.  kadangi Turkijoje dislokuotų JAV branduolinių ginklų saugai ir saugumui skiriama vis daugiau dėmesio dėl ginkluoto konflikto Sirijoje, kuris vyksta netoli Turkijos Indžirliko oro bazės, ir dėl įvykių toje oro bazėje ir šalia jos per nepavykusį 2016 m. liepos 15 d. perversmą ir po jo;

P.  kadangi 2015 m. gruodžio 5 d. paminėtos 20-osios Budapešto memorandumo pasirašymo metinės; kadangi Ukraina laikėsi visų jo nuostatų ir laikėsi iniciatyvios pozicijos branduolinio nusiginklavimo ir branduolinių ginklų neplatinimo klausimais, priešingai nei Rusijos Federacija, kuri pažeidė savo įsipareigojimus – okupavo dalį Ukrainos teritorijos (Krymą) ir ėmėsi ginkluotos agresijos rytinėje Ukrainos dalyje; kadangi taip buvo sukurtas pavojingas precedentas, nes valstybė, garantavusi Ukrainos saugumą mainais į Ukrainos, kaip branduolinio ginklo neturinčios valstybės, sprendimą prisijungti prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, pažeidė Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą ir privertė suabejoti neigiamų saugumo garantijų, kurias teikia branduolinio ginklo valstybė, priemonės patikimumu, ir apskritai labai pakenkė tai priemonei, taip pat Sutarčiai dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir idėjai siekti pažangos branduolinio nusiginklavimo ir branduolinio ginklo neplatinimo visame pasaulyje srityje, remiantis tarptautinės teisės ir daugiašalių sutarčių nuostatomis; kadangi didelį susirūpinimą kelia Rusijos aukšto rango pareigūnų grasinamojo pobūdžio pareiškimai, kad Rusija turi teisę dislokuoti ir laikyti branduolinius ginklus Kryme, nes tai turėtų pasaulinio masto padarinių; kadangi susirūpinimą kelia 2014 m. gruodžio mėn. naujoji Rusijos karinė doktrina, pagal kurią leidžiama panaudoti branduolinį ginklą prieš jo neturinčią valstybę;

Q.  kadangi Rusija Kaliningrade dislokavo branduolinį ginklą galinčias nešti trumpojo nuotolio bombonešes raketas „Iskander“, rengia pratybas ir skrydžius, susijusius su branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių sistemomis, ir kadangi Rusijos vadovų pareiškimai apie branduolinio atgrasymo svarbą ir Rusijos sprendimas sustabdyti su JAV 2000 m. sudaryto Plutonio pašalinimo ir valdymo susitarimo galiojimą padidino susirūpinimą dėl didėjančio Rusijos pasikliovimo branduoliniais ginklais;

R.  kadangi ES, kaip su Iranu sutarto Bendro visapusiško veiksmų plano šalis, atlieka svarbų vaidmenį, įskaitant jos, kaip susitarimo įgyvendinimą prižiūrinčios Bendrosios komisijos visateisės narės, vaidmenį;

S.  kadangi 2016 m. rugsėjo 9 d., praėjus vos keliems mėnesiams nuo 2016 m. sausio 6 d. bandymo, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika atliko penktą branduolinį bandymą; kadangi šis bandymas, kurį Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika paskelbė „sėkmingai atliktu vandenilinės bombos bandymu“, akivaizdžiai pažeidžia jos tarptautinius įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas ir 1992 m. Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos bendrą deklaraciją dėl branduolinio ginklo atsisakymo, kurioje teigiama, kad abi Korėjos nekurs ir neturės jokio branduolinio ginklo; kadangi bet kokių masinio naikinimo ginklų, ypač branduolinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių, platinimas kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui; kadangi 2003 m. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika paskelbė nutraukianti Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo, nuo 2006 m. vykdo branduolinius bandymus, o 2009 m. oficialiai paskelbė sukūrusi branduolinį ginklą atgrasymo tikslais, o tai reiškia, kad labai padidėjo grėsmė, kurią Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika kelia kaimyninėms šalims Šiaurės Rytų Azijoje, regioninei ir tarptautinei taikai ir saugumui;

T.  kadangi 2003 m. Europos saugumo strategijoje teigiama, kad masinio naikinimo ginklų platinimas kelia potencialiai didžiausią grėsmę mūsų saugumui, įskaitant ginklavimosi masinio naikinimo ginklų srityje varžybų galimybę, ir kad ES yra įsipareigojusi siekti, kad daugiašalėse sutartyse nustatytų sistemų būtų visuotinai laikomasi, ir stiprinti sutartis ir jų įgyvendinimo tikrinimo nuostatas; kadangi 2016 m. ES visuotinėje strategijoje vengiama kalbėti apie masinio naikinimo ginklus, neplatinimą ir ginklų kontrolę;

U.  kadangi ES, vykstant 2015 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferencijai, deja, nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos branduolinio nusiginklavimo klausimu ir pirmą kartą buvo pripažinta, jog išreikštos skirtingos nuomonės dėl branduolinių ginklų pasekmių; kadangi toje konferencijoje nepavyko priimti galutinio dokumento, nes buvo nesutarimų dėl to, ar turėtų būti toliau dedamos regioninės pastangos siekiant sukurti zoną be masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose;

V.  kadangi ES įsipareigojo panaudoti visas turimas atitinkamas priemones, kad užkirstų kelią, atgrasytų, sustabdytų ir, jei įmanoma, panaikintų ginklų platinimo programas, keliančias susirūpinimą pasauliniu lygmeniu, kaip aiškiai teigiama ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje, kurią 2003 m. gruodžio 12 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba, ir kadangi joje įtvirtinamas glaudesnis Europos ginklų neplatinimo idėjų institutų, priklausančių ES masinio naikinimo ginklų neplatinimo konsorciumui, bendradarbiavimas;

W.  kadangi svarbu remti ir stiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą šiame tarptautiniame procese skaidriu būdu;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl aplink Europos Sąjungą ir už jos kaimynystės ribų blogėjančios saugumo aplinkos, nes branduoliniai ginklai vėl galėtų būti pradėti naudoti kaip aktyvios atgrasomosios priemonės ir juos galėtų įsigyti valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad neįgyvendinamos veiksmingos nusiginklavimo ir neplatinimo priemonės;

2.  ragina visas branduolinį ginklą turinčias valstybes imtis konkrečių tarpinių priemonių, kad būtų sumažintas branduolinių ginklų sprogimo pavojus, be kita ko, sumažinti branduolinių ginklų naudojimo statusą ir perkelti juos iš dislokavimo vietų į saugyklas, sumažinti branduolinių ginklų vaidmenį karinėse doktrinose ir sparčiai sumažinti visų rūšių branduolinių ginklų kiekį;

3.  yra labai susirūpinęs dėl galimų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties pažeidimų;

4.  reiškia didelį susirūpinimą dėl padidėjusių branduolinių grėsmių, kylančių dėl Rusijos pozicijos, kuri turi pasekmių saugumui, stabilumui ir nuspėjamumui pasauliniu lygmeniu, ir dėl prastėjančių jos santykių su NATO, įskaitant galimus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) pažeidimus, pareiškimus, liudijančius didesnį pasiryžimą naudoti branduolinius ginklus, ir pareiškimus, rodančius, kad svarstomas branduolinių ginklų dislokavimas papildomose teritorijose Europoje; atkreipia dėmesį į Rusijos karines pratybas, per kurias imituojamas branduolinių ginklų panaudojimas prieš Lenkiją, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl branduolinį ginklą nešti galinčių raketų „Iskander“ sistemų dislokavimo su ES valstybėmis narėmis Lenkija ir Lietuva besiribojančioje Kaliningrado srityje; primena, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas savo 1996 m. patariamojoje nuomonėje nurodė, kad pagal galiojančias tarptautinės teisės nuostatas jis negali daryti galutinės išvados dėl valstybės branduolinių ginklų naudojimo išimtinėmis būtinosios ginties aplinkybėmis teisėtumo ar neteisėtumo;

5.  pritaria 2016 m. aukščiausiojo lygio susitikimui branduolinio saugumo klausimais, kuriame pripažinta, kad neteisėta prekyba branduolinėmis medžiagomis ir jų naudojimas tiesiogiai kelia didelę grėsmę saugumui pasaulyje, ir tikisi, kad bus siekiama visiško visų ginklų gamybai tinkamų medžiagų sekimo ir fizinės apsaugos;

6.  palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 70/33, Jungtinių Tautų neribotos sudėties darbo grupė atliko savo darbą, susijusį su daugiašalio branduolinio nusiginklavimo pažanga; palankiai vertina Jungtinių Tautų neribotos sudėties darbo grupės galutinėje ataskaitoje (A/71/371) pateiktą ir 2016 m. rugpjūčio 19 d., pritarus daugumai, priimtą rekomendaciją Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai 2017 m. sušaukti visoms valstybėms atvirą derybų konferenciją dėl teisiškai įpareigojančio dokumento, kuriuo būtų uždrausti branduoliniai ginklai, siekiant vėliau juos visiškai panaikinti; pripažįsta, kad tai sustiprins Sutartyje dėl branduolinio ginklo neplatinimo nustatytus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tikslus ir įsipareigojimus ir padės sudaryti sąlygas užtikrinti pasaulinį saugumą ir kurti pasaulį be branduolinių ginklų;

7.  ragina ES valstybes nares pritarti tam, kad tokia konferencija būtų sušaukta 2017 m., ir konstruktyviai dalyvauti šiame procese, taip pat ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Federicą Mogherini ir Europos išorės veiksmų tarnybą konstruktyviai prisidėti prie 2017 m. derybų konferencijos proceso;

8.  primena, kad sukanka 20 metų nuo tada, kai 1996 m. rugsėjo 24 d. pateikta pasirašyti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis, ir pabrėžia, kad visuotinė sutartis, kurios laikymąsi galima veiksmingai tikrinti tarptautiniu mastu, yra veiksmingiausias būdas uždrausti bandomuosius branduolinio ginklo ir visus kitus branduolinius sprogdinimus;

9.  primygtinai ragina Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties II priede išvardytas valstybes, turinčias ratifikuoti sutartį, kad ji įsigaliotų, kuo skubiau ją pasirašyti ir (arba) ratifikuoti, kad ši labai svarbi tarptautinė priemonė nedelsiant įgytų visišką teisinę galią; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtą rezoliuciją 2310 (2016);

10.  palankiai vertina Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos parengiamosios komisijos padarytą didelę pažangą, užbaigiant ir taikant veiksmingą sutarties įgyvendinimo tarptautinės stebėsenos sistemą, kuri, kaip svarbi pasitikėjimo stiprinimo priemonė, net ir neįsigaliojus sutarčiai prisideda prie regiono stabilumo, stiprina branduolinių ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo sistemą ir suteikia valstybėms papildomų mokslinės ir civilinės srities privalumų; yra įsitikinęs, jog siekdama, kad stebėsenos sistema toliau veiktų, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos parengiamoji komisija ir toliau pasikliaus valstybių finansiniais įnašais;

11.  apgailestauja, kad, nepaisant to, jog buvo tikėtasi priešingai, branduoliniai ginklai vėl įgyja svarbų vaidmenį branduolinį ginklą turinčių valstybių strateginiuose planuose; ragina plėtoti dialogą su visomis branduolinį ginklą turinčiomis valstybėmis, siekiant įgyvendinti bendrą darbotvarkę, kurios tikslas – laipsniškai mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas; ypač remia veiksmus, kurių ėmėsi JAV ir Rusija, siekdamos sumažinti savo dislokuotų branduolinių ginklų kiekį, kaip numatyta naujojoje START sutartyje;

12.  apgailestauja, kad nuo 2011 m., kai įsigaliojo naujoji START sutartis, nevyko jokios tolesnės derybos dėl būtinybės skubiai mažinti dislokuotų ir nedislokuotų branduolinių kovinių galvučių kiekį, įskaitant, kaip anksčiau susitarė JAV ir Rusija, priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti trumpojo nuotolio ir taktinių branduolinių ginklų, kurie laikomi substrateginiais arba nestrateginiais branduoliniais ginklais, kiekį ir juos sunaikinti;

13.  pripažįsta, kad Europos teritorijoje bendrai vienu metu pašalinus trumpojo nuotolio, taktinių ir nutaikytų substrateginių branduolinių ginklų kovines galvutes būtų galima konstruktyviai prisidėti prie sąlygų sukurti kitas zonas be branduolinių ginklų sudarymo, taip padedant vykdyti Sutartyje dėl branduolinio ginklo neplatinimo nustatytus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo įsipareigojimus ir drauge sukurti precedentą tolesniam branduoliniam nusiginklavimui;

14.  rekomenduoja kurti zonas be branduolinių ginklų – tai būtų teigiamas žingsnis siekiant kurti pasaulį be branduolinio ginklo; atsižvelgdamas į tai, mano, kad zona be branduolinių ginklų Artimuosiuose Rytuose, remiantis laisvai sudarytais susitarimais, būtų itin svarbus žingsnis siekiant ilgalaikės ir visapusiškos taikos regione; atsižvelgdamas į tai, yra labai nusivylęs dėl to, kad nepavyko pagal Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo įgaliojimus surengti 2012 m. konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be masinio naikinimo ginklų;

15.  remia pastangas toliau stiprinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) įgaliojimus, įskaitant TATENA susitarimų dėl garantijų papildomų protokolų platesnį taikymą ir kitus veiksmus, skirtus pasitikėjimą stiprinančioms priemonėms plėtoti; siekia užtikrinti, kad šiai organizacijai būtų skiriama pakankamai išteklių, reikalingų jos esminei užduočiai – užtikrinti saugią branduolinę veiklą – vykdyti; ragina siekti pažangos būsimuose 2017 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo parengiamojo komiteto posėdžiuose ir 2018 m. aukšto lygio konferencijoje dėl branduolinio nusiginklavimo;

16.  palankiai vertina P5+1 grupės narių ir Irano susitarimą dėl Irano branduolinių užmojų ir ir ragina abi šalis toliau bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintas Bendras visapusiškas veiksmų planas; mano, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas, kitaip vadinamas susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, yra didelis daugiašalės diplomatijos, o ypač Europos diplomatijos, pasiekimas ir kad dabar turėtų ne tik labai pagerėti ES ir Irano santykiai, bet taip pat turėtų atsirasti daugiau stabilumo visame regione; mano, kad dabar visos šalys yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas griežtas ir visapusiškas jo įgyvendinimas; palankiai vertina tai, kad įsteigta Bendroji komisija, kurią sudaro Irano ir E3 / ES+3 (Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos Federacijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų) atstovai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė; visapusiškai remia Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atliekamą Bendrosios komisijos, įsteigtos pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą, koordinatorės vaidmenį ir mano, kad tebėra nepaprastai svarbu griežtai ir visiškai gyvendinti Bendrą visapusišką veiksmų planą;

17.  smerkia Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos neseniai atliktus branduolinius bandymus ir tai, kad ji atmetė įvairias Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, įskaitant naujausią 2016 m. kovo 2 d. rezoliuciją (2070); primygtinai ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką susilaikyti nuo tolesnių provokacijų, visiškai, patikrinamai ir negrąžinamai atsisakyti savo branduolinių ir balistinių raketų programų, nutraukti visą su jomis susijusią veiklą, nedelsiant pradėti laikytis visų tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir TATENA valdytojų tarybos rezoliucijas, ir kitų tarptautinių normų, susijusių su nusiginklavimu ir branduolinio ginklo neplatinimu, ir grįžti prie derybų; ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį; patvirtina, kad pageidauja diplomatinio ir politinio Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinio klausimo sprendimo, ir pritaria tam, kad būtų atnaujintos šešių šalių derybos; primygtinai ragina Kiniją daryti didesnį spaudimą Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai;

18.  teigiamai vertina tai, kad į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis ir veiksmų planus įtraukiamos masinio naikinimo ginklų neplatinimo išlygos; pabrėžia, kad tokias priemones turi įgyvendinti visos be išimties ES šalys partnerės;

19.  palankiai vertina tai, kad pristatyta ES visuotinė strategija, ir primygtinai ragina EIVT imtis tolesnių priemonių – atnaujinti ir papildyti 2003 m. ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją ir 2009 m. Naujas veiksmų gaires, atsižvelgiant į minėtus klausimus ir problemas ir siekiant, kad ES skatintų stiprinti ir pažangiai plėtoti daugiašalius branduolinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo susitarimus;

20.  palankiai vertina reguliarų šių klausimų nagrinėjimą įtraukiant ES ginklų neplatinimo konsorciumą, kitas pilietinės visuomenės organizacijas ir ekspertų grupes ir ragina ES ginklų neplatinimo konsorciumą, kuriam vadovauja ES pagrindinis patarėjas ir specialusis pasiuntinys ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais, išplėsti savo darbotvarkę ir įtraukti nusiginklavimo klausimus;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybėms narėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų vyriausiajam įgaliotiniui, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijai, Tarptautinės atominės energijos agentūros generaliniam direktoriui ir penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos šalių parlamentams.

(1) OL C 440, 2015 12 30, p. 97.
(2) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 77.
(3) OL L 196, 2012 7 24, p. 67.


Europos savanorių tarnyba
PDF 259kWORD 43k
2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos savanorių tarnybos ir savanoriškos veiklos skatinimo Europoje (2016/2872(RSP))
P8_TA(2016)0425RC-B8-1126/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą dėl Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.)(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „ES politika ir savanoriška veikla. Tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimas ir skatinimas ES“ (COM(2011)0568),

–  atsižvelgdamas į Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) aljanso Europos savanoriškos veiklos politikos darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl savanoriškumo ir savanoriškos veiklos Europoje(3),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos 2011 m. Savanoriško darbo įvertinimo vadove pasiūlytą savanoriško darbo apibrėžtį,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimo ir skatinimo ES(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl savanoriškos veiklos naudos ekonominei ir socialinei sanglaudai(5),

–  atsižvelgdamas į Europos chartiją dėl savanorių teisių ir pareigų(6),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl savanoriškos veiklos ir Europos savanorių tarnybos (O-000107/2016 – B8-1803/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  primindamas, kad 2016 m. Europos savanorių tarnybai sukanka 20 metų ir kad per tą dvidešimties metų laikotarpį buvo paremta 100 000 savanorių;

B.  pabrėždamas, kad Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.) – šią iniciatyvą tvirtai rėmė Europos Parlamentas – buvo svarbi politinė galimybė atkreipti dėmesį į savanoriškos veiklos Europoje pridėtinę vertę ir kad šiuo metu, praėjus penkeriems metams, Europos Parlamentas turėtų įvertinti Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) poveikį jų pridėtinės vertės politikos formavimui atžvilgiu bei apsvarstyti, kaip savanoriška veikla yra integruota į pagrindines Europos programas (tokias kaip „Erasmus +“ ir Europos savanorių tarnyba);

C.  primindamas, kad Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.) paskatino ir sudarė sąlygas visoje Europoje sukurti ir (arba) persvarstyti daugelį nacionalinių ir teisinių sistemų, skirtų savanoriškai veiklai; tačiau pabrėždamas, kad Europai vis dar trūksta koordinuotos savanoriškos veiklos politikos ir vieno kontaktinio centro ES institucijose;

D.  primindamas, kad savanoriška veikla yra tokia veikla, kurią asmuo vykdo savo noru, pasirinkęs ją savo nuožiūra, turėdamas savo motyvus ir nesiekdamas finansinės naudos; pabrėždamas, kad tokią veiklą galima apibrėžti kaip solidarumo formavimąsi ir kad ji padeda spręsti klausimus, susijusius su žmogiškaisiais, socialiniais ar aplinkosaugos poreikiais ir problemomis;

E.  kadangi savanoriška veikla yra svarbus aktyvaus pilietiškumo ir demokratijos bei asmens raidos veiksnys, įkūnijantis tokias europines vertybes kaip solidarumas ir nediskriminavimas, ir kadangi ji padeda stiprinti dalyvaujamąją demokratiją bei remti žmogaus teises ES ir už jos ribų;

F.  pabrėždamas, kad savanoriška veikla yra vertinga ir svarbi kaip viena iš labiausiai matomų solidarumo išraiškų, kuria skatinama socialinė įtrauktis ir jai sudaromos palankesnės sąlygos, kuriamas socialinis kapitalas ir įgyvendinami visuomenės pokyčiai, kad savanoriška veikla prisideda kuriant klestinčią pilietinę visuomenę, galinčią rasti kūrybingas ir novatoriškas išeitis sprendžiant bendras problemas, bei skatina ekonomikos augimą, kad ši veikla turėtų būti konkrečiai ir kryptingai vertinama tiek ekonominio, tiek socialinio kapitalo atžvilgiu;

G.  primindamas, kad palankiai aplinkai tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant, kad daugiau Europos Sąjungos piliečių dalyvautų savanoriškoje veikloje, garantuojant teisingą finansavimą, skirtą savanoriškos veiklos infrastruktūrai, be kita ko, savanorių organizacijoms, kad būtų naudos tiek savanoriams, tiek jų veiklai;

H.  pabrėždamas, kad vykdant savanorišką veiklą būtina derinti paramos mechanizmus ir (arba) tinkamą organizacinę struktūrą, pagal kuriiuos būtų apibrėžiamos savanorių ir vykdant savanorišką veiklą turimos teisės ir pareigos;

I.  pabrėždamas, kad kiekvienas asmuo turi teisę vienodomis sąlygomis naudotis galimybe vykdyti savanorišką veiklą ir būti apsaugotas nuo bet kokios rūšies diskriminacijos, be to, kiekvienam asmeniui turėtų būti suteikta teisė derinti savanorišką veiklą ir asmeninį bei profesinį gyvenimą, kad vykdant savanorišką veiklą jiems būtų garantuojamas tam tikras lankstumas;

J.  pabrėždamas, jog tam, kad būtų skatinama taikyti tinkamas paskatas visiems suinteresuotiesiems subjektams ir taip didinamas savanoriškos veiklos mastas, kokybė ir poveikis, itin svarbu pripažinti savanoriškos veiklos socialinę ir ekonominę vertę;

K.  primindamas Europos savanoriškos veiklos kapitalo konkursą, kuriame įvertinami visoje Europoje savivaldybių pasiekimai pripažįstant ir remiant savanorių pastangas savo teritorijose;

L.  pabrėždamas, kad naująja programa „Erasmus +“ vis dar suteikiama galimybių finansuoti ir remti savanoriškos veiklos projektus, visų pirma pasitelkiant Europos savanorių tarnybos programą, ir kad Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD pradėjo įgyvendinti ES pagalbos savanorių programą siekiant teikti praktinę paramą humanitarinės pagalbos projektams; pripažindamas, kad pagal naują ES 2014–2020 m. laikotarpio daugiametę finansinę programą tam tikra ES lėšų dalis užtikrinama savanoriškai veiklai, pavyzdžiui, programai „Europa piliečiams“, kurią šiuo metu valdo Migracijos ir vidaus reikalų GD, išlaikant savanoriškos veiklos prioritetinį statusą; vis dėlto pabrėždamas, kad savanorių organizacijų prieiga prie kitų pagrindinių ES fondų, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, išlieka labai ribota;

M.  primindamas, kad ES atsakas į dabartinę pabėgėlių krizę yra tinkamas pavyzdys ir akivaizdus simbolis, rodantis savanorių svarbą ir tai, kaip jie įkūnija Europos vertybes, padeda didinti atsparumą ir yra pasirengę imtis veiksmų siekiant lanksčiai ir pragmatiškai spręsti bendrus iššūkius;

1.  pripažįsta, kad savanoriška veikla yra solidarumo, laisvės ir atsakomybės išraiška ir kad tokia veikla prisidedama prie aktyvaus pilietiškumo stiprinimo ir žmogaus asmeninės raidos, taip pat kad ji yra itin svarbi priemonė siekiant socialinės įtraukties ir sanglaudos, mokymo, švietimo ir kultūrų dialogo ir kad ji svariai prisideda prie Europos vertybių sklaidos; pabrėžia, kad jos, kaip strateginės priemonės, skatinančios tarpusavio supratimą ir tarpkultūrinius ryšius, nauda taip pat pripažįstama savanoriškoje veikloje, susijusioje su trečiosiomis valstybėmis;

2.  pabrėžia, kad svarbu sukurti Europos savanoriškos veiklos sistemą, kuria nustatomos atitinkamos teisės ir pareigos, palengvinamas judumas ir gebėjimų pripažinimas; ragina valstybes nares, kurios dar turi nustatyti teisinę aplinką savanoriams, naudotis rekomendacijomis, išdėstytomis Europos savanoriškos veiklos politikos darbotvarkėje ir Europos chartijoje dėl savanorių teisių ir pareigų;

3.  ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečius patvirtinimo procesus pagal 2012 m. Tarybos rekomendaciją siekiant užtikrinti geresnį gebėjimų ir įgūdžių supratimą ir palyginamumą; prašo, kad rengiant bet kokias būsimas Europos įgūdžių paso ir „Europass“ iniciatyvas daugiau svarbos būtų teikiama savanoriškos veiklos savišvietos ir neformaliojo mokymosi aspektui; primena, kad savanoriška veikla padeda žmonėms įgyti įgūdžių ir gebėjimų, kurie padeda lengviau patekti į darbo rinką; pabrėžia, kad savanoriai jokiu atveju neturėtų būti laikomi pakaitine darbo jėga ir jais neturėtų būti naudojamasi tokiais tikslais;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje beveik 100 mln. įvairaus amžiaus piliečių yra savanoriai, kurių veikla padeda sukurti maždaug 5 proc. Europos BVP; ragina Komisiją atsižvelgti į savanorių sukuriamų prekių ir paslaugų ekonominę vertę ir vykstant politikos formavimo procesui daugiau dėmesio skirti savanoriams;

5.  mano, jog turi būti remiama ir įgyvendinta idėja savanoriško darbo laiką pripažinti bendro finansavimo atitikmeniu teikiant ES dotacijas, kaip neseniai pasiūlė Komisija, pateikusi pasiūlymą dėl naujo finansinio reglamento;

6.  ragina Eurostatą padėti valstybėms narėms šiuo klausimu, siekiant užtikrinti, kad Europoje būtų renkami lyginamieji duomenys, taip pat nustatyti bendrus ES lygmens rodiklius ir metodikas, kuriais remiantis būtų galima įvertinti socialinį savanoriškos veiklos poveikį; primygtinai ragina valstybes nares savanoriškos veiklos ekonominės vertės nustatymui taikyti Tarptautinės darbo organizacijos parengtą sistemą;

7.  ragina to dar nepadariusias valstybes nares sukurti tinkamai finansuojamas nacionalines savanoriškos tarnybos programas ir didinti galimybes gauti kokybiškos informacijos apie savanoriškos veiklos galimybes nacionaliniu ir vietos lygmenimis, visų pirma naudojantis esamais informacijos tinklais ir asmenų keitimusi informaciją tarpusavyje, taip pat sukurti nacionalinius pilietinės tarnybos centrus, kurie taip pat skatintų bet kokio amžiaus asmenis naudotis tarptautinės savanoriškos veiklos galimybėmis;

8.  ragina Komisiją sudaryti sąlygas parengti labiau suderintą Europos savanoriškos veiklos politiką ir sukurti vieną bendrą kontaktinį centrą Komisijoje, kuris susietų visas atskiras iniciatyvas ir programas bei padidintų galimybes dalyvauti savanoriškos veiklos programose;

9.  prašo Komisijos atlikti nacionalinių savanoriškos tarnybos programų, taip pat pilietinių tarnybų ir solidarumo tarnybų bei esamų sąlygų galimiems savanoriams įvairiose valstybėse narėse tyrimą, siekiant palengvinti abipusį supratimą ir gerosios praktikos sklaidą, taip pat įvertinti galimybę sukurti esamas savanoriškos veiklos alternatyvas papildančią Europos pilietinę tarnybą (visais šiais veiksmais turi būti siekiama puoselėti europinį pilietiškumą);

10.  atkreipia dėmesį į Komisijos idėją sukurti naują Europos jaunimo savanoriškos veiklos iniciatyvą – ES solidarumo tarnybą; ragina Komisiją įvertinti šios iniciatyvos pridėtinę vertę, siekiant padėti vykdyti pilietinės visuomenės jau atliekamą darbą, ir užtikrinti, kad savanorių organizacijos būtų įtrauktos į jos formavimo procesą; taip pat pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad iniciatyvos įgyvendinimas nesumažintų biudžeto, jau skirto kitoms programoms;

11.  pritaria, kad Komisija ir valstybės narės paminėtų Europos savanorių tarnybos 20-ąsias metines; primygtinai reikalauja, kad Europos savanorių tarnybos programa būtų naudinga susijusiems asmenims ir organizacijoms bei visai visuomenei ir kad ji stiprintų programos „Erasmus +“ piliečių dalyvavimo aspektą; pabrėžia, jog svarbu skatinti Europos savanorių tarnybos veikloje dalyvauti visus jaunus žmones, ypač tuos, kurie dar nesidomi savanoriška veikla ir judumu, taip sukuriant motyvaciją ir požiūrio pokyčius, tačiau nepamirštant ir vyresnės kartos asmenų, kadangi jų, pavyzdžiui, kaip kuratorių, indėlis yra svarbus;

12.  ragina valstybes nares savo švietimo ir akademinėse sistemose propaguoti Europos savanorių tarnybą kaip priemonę idėjoms apie solidarumą ir piliečių dalyvavimą skleisti tarp jaunimo;

13.  pabrėžia, kad Europos savanorių tarnyba grindžiama kokybiškos savanoriškos veiklos pasiūla, Savanoriškos veiklos chartijos nuostatomis ir Besimokančiųjų judumo kokybės chartijos principais, be to, Europos savanorių tarnybos veiklos pagrindas turėtų būti struktūra, kuri skatintų savanorių organizacijas tapti priimančiosiomis organizacijomis, suteikiant joms tinkamą finansavimą ir mokymą, kartu stiprinant koordinuojančiųjų organizacijų, kurios remtų didelį skaičių priimančiųjų organizacijų, pavyzdžiui, administravimo ir mokymo aspektais, vaidmenį;

14.  primena, kad Europos savanorių tarnyba turėtų suteikti galimybę greitai ir lengvai naudotis programa, todėl ragina supaprastinti dabartinę paraiškų teikimo pagal šią programą sistemą;

15.  pabrėžia, kad reikia stiprinti tolesnių veiksmų ir vietos aspektus, kai savanoriškos veiklos patirtis įgyjama užsienyje, teikiant paramą ne tik prieš išvykimą, bet ir sugrįžus, rengiant orientavimo ir integracijos po grįžimo mokymus;

16.  primygtinai ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas skirti tinkamą finansavimą, supaprastinti administracines procedūras ir numatyti mokestines skatinamąsias priemones savanorių organizacijoms ir tinklams, ypač mažoms, nedaug išteklių turinčioms organizacijoms;

17.  tvirtina, kad kokybiškas kuravimas turėtų būti užtikrintas visais proceso etapais, pasitelkiant atsakingą savanorių veiklos valdymą ir padedant savanoriams suvokti savo atsakomybę organizacijai ir bendruomenei;

18.  prašo Komisijos pagerinti ir pertvarkyti komunikacijos Europos savanorių tarnybos klausimais strategiją, pabrėžiant socialinę, žmogiškąją ir pilietinę savanoriškos veiklos vertę;

19.  pabrėžia vyresnių žmonių aktyvumo vaidmenį savanoriškos veiklos srityje ir patvirtina tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus piliečių vaidmenį piliečių dalyvavime Europoje, remiantis Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) ir Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų (2012 m.) suteiktu postūmiu;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 17, 2010 1 22, p. 43.
(2) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0549.
(4) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 14.
(5) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 9.
(6) http://ec.europa.eu/citizenship/pdf/volunteering_charter_lt.pdf


2013–2015 m. ES jaunimo strategija
PDF 403kWORD 60k
2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013–2015 m. ES jaunimo strategijos vertinimo (2015/2351(INI))
P8_TA(2016)0426A8-0250/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14, 15, 21, 24 ir 32 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl 2016–2018 m. Europos Sąjungos darbo plano jaunimo srityje(2) ir į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos rezoliuciją dėl 2014–2015 m. Europos Sąjungos darbo plano jaunimo srityje(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos sukūrimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.)(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris“(8),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą, priimtą per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje įvykusį ES valstybių narių švietimo ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. bendrą Tarybos ir Komisijos ataskaitą dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.), kurią Taryba patvirtino 2015 m. lapkričio 23 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Bendros 2015 m. Tarybos ir Komisijos ataskaitos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo projektas“ (COM(2015)0429) ir prie Komisijos komunikato pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus „Atvirojo koordinavimo metodo taikymo jaunimo politikos srityje rezultatai, ypatingą dėmesį skiriant antrajam ciklui (2013–2015 m.)“ (SWD(2015)0168) ir „Jaunimo padėtis ES“ (SWD(2015)0169),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendros ataskaitos projektas. Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“ (COM(2015)0408),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo 2010–2012 m.(9) ir 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos „Investicijų ir galimybių suteikimas“(10),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl mokymosi apie ES mokyklose(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu(13),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(14),

–   atsižvelgdamas į Europos jaunimo forumo paskelbtą šešėlinę ataskaitą dėl ES jaunimo politikos,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A8-0250/2016),

A.  kadangi jaunimas turėtų aktyviai dalyvauti planuojant, vystant, įgyvendinant, stebint ir vertinant bet kokią jaunimo politiką;

B.  kadangi jaunimui turėtų būti padedama ir jie turėtų būti įgalinami spręsti didžiules problemas, su kuriomis jie šiuo metu susiduria, ir įveikti iššūkius, su kuriais jie susidurs ateityje, taikant aktualesnę, veiksmingesnę ir geriau koordinuotą jaunimo politiką ir kryptingai naudojantis ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos ištekliais vietos, nacionaliniu bei ES lygmenimis;

C.  kadangi būtina stiprinti jaunimo politikos integravimą, sektorių bendradarbiavimą, ES socialinius veiksmus ir Europos jaunimo strategijos ir kitų Europos strategijų, kaip antai su švietimu, mokymu, sveikata ir užimtumu susijusios strategijos, sinergiją, siekiant užtikrinti, kad ir dabar, ir ateityje formuojant politiką būtų veiksmingai reaguojama į jaunimo, priversto spręsti didžiules ekonomines, užimtumo ir socialines problemas, padėtį bei poreikius, ir kadangi itin svarbu, kad formuojant politiką dalyvautų jaunimo organizacijos;

D.  kadangi, pasekus Europos bendradarbiavimo užimtumo srityje pavyzdžiu, jaunimo politikos srityje taikomas atvirasis koordinavimo metodas;

E.  kadangi vienas iš visai programai „Erasmus+“ iškeltų tikslų yra prisidėti prie atnaujintos Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos (2010–2018 m.) sukūrimo; kadangi, atsižvelgiant į tai, jaunimo organizacijoms turi būti užtikrinta galimybė gauti projektams skiriamas dotacijas pagal atnaujintą programą „Erasmus+“, taip pat pašalintos kliūtys mažus projektus pripažinti tinkamais finansuoti;

F.  kadangi 2010–2018 m. ES jaunimo strategija apima aštuonias pagrindines veiksmų sritis, kuriose turėtų būti imamasi iniciatyvos, t. y. švietimą ir mokymą, užimtumą ir verslumą, sveikatą ir gerovę, dalyvavimą, savanorišką veiklą, socialinę įtrauktį, jaunimą ir pasaulį bei kūrybiškumą ir kultūrą;

G.  kadangi trečiojo ir paskutiniojo trejus metus truksiančio 2010–2018 m. ES jaunimo strategijos ciklo prioritetas bus visų jaunų žmonių (ypač kilusių iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų) socialinė įtrauktis, didesnis dalyvavimas demokratiniame ir pilietiniame gyvenime bei lengvesnis perėjimas į darbo rinką;

H.  kadangi 2010–2018 m. ES jaunimo strategijoje pabrėžiama, kad būtinas nenutrūkstamas struktūrinis dialogas tarp sprendimų priėmėjų ir jaunimo bei jaunimo organizacijų; vis dėlto pabrėžia, jog 57 proc. jaunimo organizacijų ES laikosi nuomonės, kad formuojant jaunimo politiką neatsižvelgiama į jaunimo praktinę patirtį;

I.  kadangi jaunimo politika turėtų būti grindžiama teisėmis ir ją įgyvendinant turėtų būti remiama visų jaunų žmonių raida, užtikrinant, kad būtų paisoma jaunimo teisių ir išnaudojamas jo potencialas, kartu vengiant konkrečių grupių stigmatizacijos;

J.  kadangi svarbu pabrėžti, kad jaunimas įvairiais būdais dalyvauja politinėje veikloje, tačiau jų aktyvumas rinkimuose mažėja;

K.  kadangi svarbu užtikrinti, kad visi jaunuoliai turėtų galimybę gauti kokybiškas – ir formaliojo, ir neformaliojo – švietimo ir mokymo paslaugas, nes Europos jaunimo nedarbo lygis daugelyje valstybių narių šiuo metu yra aukštas, jaunų žmonių darbo vietos yra nestabilios ir jiems kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika, ypač menkos kvalifikacijos, nesimokantiems ir nedirbantiems (angl. NEET) bei specialiųjų poreikių turintiems jaunuoliams, taip pat jaunuoliams, kilusiems iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių šeimų, kaip antai priklausantiems etninėms mažumoms, taip pat pabėgėliams, migrantams ir prieglobsčio prašytojams, kuriems nedarbo ir marginalizacijos pavojus yra didesnis;

L.  kadangi būtina dėti nuolatines pastangas siekiant užtikrinti aktyvesnį jaunų moterų (visų pirma grįžtančių po motinystės atostogų ir vienišų motinų) ir jaunų migrantų, mokyklos nebaigusių, menkos kvalifikacijos ar neįgalių jaunuolių bei visų jaunų žmonių, kuriems gresia diskriminacija, dalyvavimą darbo rinkoje;

M.  kadangi švietimas ir mokymas gali padėti kovoti su jaunimo socialiniu atitrūkimu, marginalizacija ir radikalizacija bei spręsti jaunimo nedarbo problemą ir didinti jaunimo informuotumą apie pagrindinių ES vertybių svarbą; kadangi, norint ugdyti abipusę pagarbą ir jaunus žmones integruoti į švietimą ir socialinį gyvenimą, kovoti su išankstiniais nusistatymais ir netolerancija, nepaprastai svarbu vadovautis kultūrų ir religijų įvairove grindžiamais principais;

N.  kadangi dėl savo specifinio pobūdžio ir indėlio didinant socialinę nepalankioje padėtyje esančių jaunuolių, visų pirma pabėgėlių ir migrantų, įtrauktį sporto veikla padeda kovoti su ksenofobija ir rasizmu;

O.  kadangi jaunimas – tai ateitis ir kadangi jis turėtų būti laikomas milžinišką potencialą turinčiu ištekliumi kuriant Europos šalių visuomenės ateitį;

P.  kadangi itin svarbu visais politikos proceso etapais į jaunimo politiką įtraukti lyčių perspektyvą, atsižvelgiant į specialias aplinkybes ir iššūkius, su kuriais susiduria jaunos moterys ir mergaitės; kadangi į jaunimo politiką turi būti įtrauktos konkrečios su lyčių aspektu susijusios priemonės, kuriomis būtų siekiama kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, užtikrinti lytinį švietimą bei mokymą apie lyčių santykius, taip pat švietimą lyčių lygybės klausimais;

Q.  kadangi formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas taip pat ir daugialypę diskriminaciją patiriančio jaunimo, įskaitant neįgalius ar psichikos sveikatos sutrikimų turinčius jaunuolius, ir jaunų žmonių, priskiriančių save LGBTI bendruomenei, reikmėms;

R.  kadangi socialinė įtrauktis ir socialinis judumas turi būti pagrindiniai ES jaunimo strategijos prioritetai, todėl šioje strategijoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamų asmenų grupėms priskiriamiems jaunuoliams, pvz., skurdą ir socialinę atskirtį patiriantiems jauniems žmonėms, jaunimui iš izoliuotų kaimo vietovių arba iš marginalizuotų bendruomenių, tokių kaip etninės mažumos arba pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai;

Bendrosios rekomendacijos

1.  teigiamai vertina 2015 m. rugsėjo 15 d. Jaunimo reikalų ataskaitą, pagrįstą Komisijos komunikatu dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo (COM(2015)0429), kuriame pateikti pagrindiniai ES jaunimo strategijos pastarojo 3 metų ciklo rezultatai ir siūlomi kito ciklo prioritetai; rekomenduoja ES, nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms pasirūpinti, kad būtų išsamiai informuojama apie įvairias su jaunimo politika susijusias ES lygmens programas, jos būtų tinkamai įgyvendinamos ir koordinuojamos, tokiu būdu siekiant patenkinti naujas reikmes, susijusias su būsimais socialiniais ir švietimo srities iššūkiais;

2.  mano, kad atvirasis koordinavimo metodas yra tinkama, bet vis dėlto nepakankama priemonė jaunimo politikai formuoti, todėl jį reikia papildyti kitomis priemonėmis; pakartoja savo raginimą glaudžiau bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi jaunimo klausimais vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis; primygtinai ragina valstybes nares susitarti dėl aiškių rodiklių ir kriterijų, kad būtų galima stebėti daromą pažangą;

3.  pabrėžia, kad neįgalių jaunuolių įtrauktis į darbo rinką būtina norint užtikrinti jiems galimybę gyventi savarankiškai ir visapusiškai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, aktyviai jame dalyvaujant ir veiksmingai prie jo prisidedant;

4.  pabrėžia, kad struktūrinis dialogas svarbus kaip priemonė įtraukti jaunimą – tiek jaunimo organizacijas, tiek atskirus asmenis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina didinti ir tobulinti proceso aprėptį, matomumą ir kokybę, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių dalyvavimui, kad būtų galima visais lygmenimis veiksmingiau formuoti, įgyvendinti ir vertinti jaunimo politiką ir puoselėti aktyvų jaunimo pilietiškumą; ragina stiprinti struktūrinį dialogą kaip kokybišką priemonę, padedančią užtikrinti jaunų žmonių dalyvavimą pagal būsimą bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemą;

5.  atkreipia dėmesį į antrojo ES jaunimo strategijos ciklo (2013–2015 m.) poveikį pabrėžiant, kad formuojant jaunimo politiką svarbu laikytis lankstaus požiūrio ir įtraukti įvairius sektorius ir lygmenis; šiuo atžvilgiu palankiai vertina struktūrinį dialogą su jaunimo organizacijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti jaunimo galimybes gauti kokybiško švietimo ir mokymo paslaugas bei galimybes įsidarbinti; primena apie aštuonias ES jaunimo strategija skatinamas veiklos sritis;

6.  atkreipia dėmesį į ES jaunimo strategijos svarbą, atsižvelgiant į nerimą keliantį didelį ES jaunimo nedarbą, didelę ir labai skirtingą NEET jaunimo procentinę dalį ir su jaunimo skurdu ir socialine atskirtimi susijusius iššūkius; pabrėžia, kad įgyvendinant kitą ciklą (2016–2018 m.) turėtų būti prisidedama prie dviejų ES jaunimo strategijos tikslų, nustatant jaunimo nedarbo priežastis, kaip antai mokyklos nebaigimas, ir su jomis kovojant, skatinant jaunimo verslumą, investuojant į gebėjimus švietimo, stažuočių, pameistrystės ir profesinio mokymo srityse, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančias galimybes, poreikius ir pokyčius ir sudarant palankesnes sąlygas integruotis į darbo rinką, taikant priemones, kuriomis užtikrinamas geresnis švietimo programų, užimtumo politikos ir darbo rinkos poreikių koordinavimas; pažymi, kad reikia remti Jaunimo garantijų iniciatyvą besistengiančius įgyvendinti darbo rinkos dalyvius siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip per keturis mėnesius po mokyklos baigimo jaunuoliai pradėtų dirbti, studijuoti arba mokytis (persikvalifikuoti) profesinio mokymo įstaigoje;

7.  pabrėžia, kad veiksmingas Jaunimo strategijos įgyvendinimas praktikoje turėtų būti glaudžiai susijęs su strategijos „Europa 2020“ pagrindinių tikslų pasiekimu, ypač tikslo, kad 75 proc. 20–64 metų amžiaus gyventojų dirbtų, ir tikslo padėti kuo daugiau jaunuolių išbristi iš skurdo ir įveikti socialinę atskirtį; pažymi, kad nors nuo 2013 m. jaunimo nedarbas kai kuriose valstybėse narėse sumažėjo, realų susirūpinimą vis dar kelia tai, kad jaunimo nedarbas ir toliau beveik dvigubai viršija bendrus nedarbo rodiklius: apie 8 mln. jaunųjų europiečių vis dar neturi darbo; todėl pabrėžia, kad svarbu spręsti darbo vietų pasiūlos ir paklausos geografinės neatitikties tiek konkrečiose valstybėse narėse, tiek tarp valstybių narių klausimą, vykdant Europos darbo mobilumo portalo (EURES) reformas, siekiant pagerinti jaunimo užimtumo galimybes ir užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą;

8.  pabrėžia, kad į ES jaunimo strategijos kito ciklo tikslus itin svarbu įtraukti jaunus pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus, užtikrinti, kad jiems būtų taikomas vienodas požiūris ir jie nebūtų diskriminuojami, užtikrinti galimybę gauti išsilavinimą, mokytis bei dirbti ir socialinę įtrauktį, tokiu būdu padedant jiems susikurti tapatybę priimančiose šalyse ir visapusiškai išnaudoti savo talentus ir potencialą bei išvengti atskirties ir nusivylimo;

9.  reiškia susirūpinimą dėl protų nutekėjimo ir jo keliamo pavojaus kai kurioms valstybėms narėms, visų pirma toms, kurios susiduria su sunkumais ir yra įtrauktos į koregavimo programas – dėl masinio nedarbo vis daugiau absolventų yra priversti vykti svetur ir taip atitinkamos šalys netenka savo vertingiausių ir produktyviausių žmogiškųjų išteklių;

10.  pabrėžia, kad naujosios technologijos – puiki galimybė užmegzti ryšius su jaunimu, ir ragina ES ir valstybes nares pasinaudoti šiomis technologijomis, kad būtų sustiprintas dialogas su jaunimu ir padidintos jo galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime;

11.  pabrėžia, kad nustatant prioritetus ir rengiant naują ES bendradarbiavimo jaunimo klausimais sistemą po 2018 m. svarbu įtraukti jaunus žmones ir jaunimo organizacijas;

12.  rekomenduoja valstybėms narėms ir ES atlikti jaunimui skirtos politikos poveikio vertinimą;

13.  mano, kad dalijimasis geriausia praktika, politikos formavimas remiantis įrodymais, ekspertų grupės, tarpusavio mokymosi veikla ir vertinimas – svarbios į rezultatus orientuoto sektorių bendradarbiavimo siekiant paremti jaunimą priemonės; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti kuo didesnį šios veiklos poveikį svarbus vaidmuo tenka jos rezultatų sklaidai;

14.  pabrėžia sektorių bendradarbiavimo visais lygmenimis ir ypač įvairių ES strategijų, darančių poveikį jaunimui (dabartinės ir būsimos ES strategijos jaunimo, švietimo ir mokymo, sveikatos, užimtumo ir kt. klausimais), derinimo svarbą;

15.  pabrėžia, kad svarbu ir būtina stiprinti ir toliau plėtoti strategijas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui ir patyčioms mokyklose;

16.  pabrėžia, kad, siekiant nukreipti jaunimą ir padėti jam visapusiškai integruotis į visuomenę, suteikiant saugią vietą augti ir mokytis, svarbus vaidmuo tenka kuo geresniam ir atitinkamoms atskirų vaikų arba jaunuolių reikmėms pritaikytam šeimų ir religinių bendruomenių bendradarbiavimui su mokyklomis, vietos bendruomenėmis, jaunimo organizacijomis, su jaunimu dirbančiais asmenimis, taip pat formaliojo ir neformaliojo švietimo ar savišvietos organizacijomis;

17.  siūlo į jaunimo politiką įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas, ypač valstybėse narėse, kuriose jos turi kompetenciją šioje srityje;

18.  pabrėžia, kad siekiant išvengti ligų svarbu skatinti sveiką gyvenimo būdą, ir mano, kad būtina teikti jaunimui teisingą informaciją ir pagalbą, susijusią su rimtomis psichikos sveikatos problemomis, pvz., tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimu ir priklausomybe nuo jų;

19.  primena, kad į jaunimo politiką svarbu įtraukti kartų aspektą ir kad būtina užtikrinti geresnį skirtingų kartų dialogą;

20.  pabrėžia, kad svarbu kovoti su skurdu, kurį patiria jauni žmonės, kilę iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių šeimų, jaunuoliai, kurių tėvai bedarbiai arba kurie nepajėgė ištrūkti iš savo šeimos socialinio ir ekonominio rato;

21.  ragina valstybes nares rengti efektyvius mokymus valstybine kalba, vadovaujantis daugiakalbystės ir nediskriminavimo principais, taip pat laikantis nacionalinės teisės nuostatų ir Europos principų ir padidinti paramą švietimo institucijoms, kuriose mokoma tautinių ar kalbinių mažumų gimtosiomis kalbomis;

22.  primena, kad pagrindinis strategijoje „Europa 2020“ numatytas tikslas – pasiekti, kad švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų dalis būtų mažesnė negu 10 proc.; pabrėžia, kad būtina spręsti mokyklos nebaigimo problemą, kuri prisideda prie nedarbo, vedant dialogą tarp švietimo sektoriaus atstovų, valstybinių užimtumo tarnybų ir socialinių partnerių, nustatant mokyklų sistemos ir visuomenės trūkumus, padedant besimokantiesiems rasti jiems tinkamus mokymosi metodus, įgyvendinant aktualias ir sudominančias mokymo programas, užtikrinant stiprią ir gerai išplėtotą individualiai pritaikytą orientavimo sistemą, pagal kurią visiems studentams teikiamos kokybiškos konsultavimo ir orientavimo paslaugos, visų pirma, kai tik pastebimi ženklai, kad jaunuolis gali iškristi iš mokyklos, deramai informuojant besimokančiuosius apie būsimas galimybes darbo rinkoje bei karjeros galimybes, įskaitant techninius ir amatininko darbo profilius, suteikiant mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) ir dualinį mokymą, užtikrinant kokybišką pameistrystę, stažuotes ir mokomąją praktiką ir suteikiant jaunuoliams antrą šansą, t. y. mokytis profesinio mokymo įstaigoje;

23.  ragina valstybes nares skelbti žiniomis ir įrodymais pagrįstas ataskaitas dėl jaunimo socialinės padėties ir gyvenimo sąlygų bei parengti nacionalinius veiksmų planus ir nuosekliai juos įgyvendinti;

24.  pabrėžia, kad didesnių galimybių ir lygių galimybių visiems jaunuoliams skatinimas, socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir solidarumo didinimas bei kova su bet kokios formos jaunimo diskriminacija, ypač diskriminacija dėl lyties, rasės, etninės kilmės ar neįgalumo turėtų būti ES jaunimo strategijos tikslų pagrindas;

25.  pažymi, kad jaunimo politika ir nacionalinės strategijos turi būti parengtos kartu su jaunimu ir jam skirtos;

26.  labai palankiai vertina Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos (2010–2018 m.) naudą gerinant valstybių narių ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą ir atveriant jaunimui Europos integracijos projekto galimybes ir pranašumus ir juos didinant; todėl ragina Komisiją tęsti sistemos įgyvendinimą laikotarpiu po 2018 m. ir toliau ją vystyti;

27.  ragina valstybes nares sukurti švietimo struktūras, būtinas jauniems pabėgėliams integruoti, sudarant jiems galimybes išmokti valstybės, kurioje jie gavo prieglobstį, kalbą, baigti pirminį mokymą arba tobulinti jau įgytas žinias, kad pasiektų europinį lygį, siekiant sudaryti jiems palankesnes sąlygas integruotis darbo rinkoje ir Europos visuomenėje;

28.  ragina taikyti tikslines priemones, skirtas mokyklos nebaigusiems asmenims, kuriems būtinos konsultacijos, įgūdžių ugdymas ir mokymas, taip pat ragina sukurti veiksmingą ankstyvojo ugdymo sistemą, kuri padėtų nustatyti, kam gresia pavojus nebaigti mokyklos arba tapti NEET jaunuoliais, kad jau nuo ankstyvo amžiaus jiems būtų teikiama pagalba ir padedama nepatekti į šią nepalankią padėtį;

29.  siūlo valstybėms narėms įtraukti kartų solidarumo principą į savo pensijų politiką ir atsižvelgti į šios politikos esamą ar būsimą poveikį jaunimui;

30.  palankiai vertina savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl mokymosi apie ES mokyklose, todėl ragina valstybes nares pasitelkiant formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos sistemas didinti informuotumą apie ES, ypatingą dėmesį skiriant formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos įstaigų bendradarbiavimui, kurį būtų galima užtikrinti tęsiant ES jaunimo strategijos įgyvendinimą;

31.  ragina valstybes nares į įgyvendinimo procesą aktyviau įtraukti nepriklausomas organizacijas, visų pirma savivaldybių lygmeniu, ir laikotarpiui po 2018 m. skirtoje strategijoje geriau suderinti esamas procedūras (pvz., ES lygmeniu įtraukiant jaunimo gerovės komitetus ir kt.), kad ES jaunimo strategija ir toliau būtų naudinga;

32.  pabrėžia, kad reikia jaunimui suteikti tvirtų žinių ir suvokimą apie ES, taip pat mokant apie ES pagrindines vertybes, ES valdymą ir sprendimų priėmimo procesus, taip suteikiant jiems galimybių kritiškai mąstyti apie ES ir tapti atsakingais ir aktyviais ES piliečiais; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis įtraukti ES aspektą į švietimą, siekiant parengti besimokančius asmenis gyventi ir dirbti vis sudėtingesnėje ir labiau integruotoje Sąjungoje, kurią jie gali formuoti – ir to iš jų tikimasi;

Užimtumas ir švietimas

33.  ragina valstybes nares kuo labiau naudotis esama ES ir nacionaline politika bei finansinėmis programomis, siekiant skatinti atitinkamai investuoti į jaunimą ir kokybiškų ir saugių darbo vietų kūrimą; primygtinai reikalauja, kad visais lygmenimis būtų įgyvendinamos judumo programos, kuriomis būtų siekiama gerinti jaunų žmonių įgūdžius ir gebėjimus, suteikiant jiems pasitikėjimo savimi, ugdant jų smalsumą ir susidomėjimą kitais mokymosi būdais ir dalyvavimu visuomeninėje veikloje; primygtinai rekomenduoja užtikrinti įgūdžių, patobulintų pasinaudojus judumo programomis, pripažinimą ir vertinimą; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti geresnes jaunimo galimybes susipažinti su informacija, susijusia su visomis programomis ir iniciatyvomis, kurios gali būti jiems naudingos;

34.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti „Erasmus +“ programą, ypač jos pameistrystės aspektą, taip skatinant ir remiant tolesnius jaunimo tarpvalstybinius mokymus, karjeros bei darbo jėgos judumą ir suteikiant jiems įgūdžių ir gebėjimų visam gyvenimui, įskaitant kalbų įgūdžius, tuo pačiu didinant jų galimybes ir progas dalyvauti tiek darbo rinkoje, tiek visuomenės gyvenime, nesvarbu, kokios jų akademinės kvalifikacijos, įgūdžiai ar išsilavinimo lygis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pameistrių judumas vis dar nepasiekė norimo lygio, ir ragina Komisiją, valstybes nares, įmones ir mokyklas rasti būdų, kaip įveikti likusias pameistrių judumo kliūtis; pabrėžia, kad svarbu remti judumo projektuose dalyvaujantį jaunimą, atsižvelgiant į jų amžių ir neretai nestabilią finansinę situaciją, be kita ko, šalinant tam tikras netiesiogines judumo kliūtis, pvz., apgyvendinimo ir transporto sunkumus;

35.  siekiant skatinti geresnį kitų valstybių narių darbo ir mokomosios praktikos supratimą, ragina didinti profesinio rengimo ir mokymo (PRM) studentų galimybes atlikti mokomąją praktiką kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, padengiant studentų, liekančių gyventi savo šalyje, kelionės išlaidas; pažymi, kad judumas mokymų srityje yra gyvybiškai svarbus turtas žengiant į darbo rinką, taip pat supažindinant su Europos projektu ir dalyvaujant jame įgaunant tiesioginės patirties; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos sistemą skatinant, kad judumas taptų pameistrystės ir profesinio mokymo dalimi; be to, ragina valstybes nares visapusiškai naudotis EURES tinklu siekiant remti jaunimo darbo jėgos judumą ES viduje, įskaitant judumą pameistrystės srityje;

36.  pabrėžia elementarių bendrųjų įgūdžių, kaip antai IRT, matematikos, kritinio mąstymo, užsienio kalbų, judumo ir kt., ugdymo ir įgijimo svarbą, nes jie padės jaunimui lengvai prisitaikyti prie besikeičiančios socialinės ir ekonominės aplinkos;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti IRT mokymą siekiant, kad visi jaunuoliai turėtų atitinkamų darbo rinkai naudingų e. įgūdžių, pavyzdžiui, perskirstant Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtas lėšas;

38.  pakartoja, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) atlieka svarbų vaidmenį jaunimo asmeniniame ir profesiniame tobulėjime, ir pripažįsta, kad IRT gali suteikti jaunimui galių jį suburdamos reaguojant į socialinius susirūpinimą keliančius klausimus ir sudarydamos galimybes jam bendrauti nepaisant geografinių, socialinių, religinių, su lytimi susijusių ir ekonominių kliūčių; todėl ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad visas jaunimas įgytų tinkamus naujausių IRT įgūdžius ir gebėjimus;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti jaunimo ir švietimo programas, kurios suteikia moterims ir mergaitėms galių ir sudaro joms palankesnes sąlygas patekti į tradiciškai vyrų dominuojamus sektorius, kuriuose jų yra nepakankamai, pavyzdžiui, verslininkystės, IRT ir mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) sektorius;

40.  dar kartą pabrėžia didžiulį MTIM ir IRT sektorių sinergijos su meno ir dizaino sritimis bei kūrybinėmis industrijomis potencialą, kuris paverstų MTIM MTIMM (mokslas, technologijos, inžinerija, menas ir matematika), taip pat pabrėžia šios sinergijos potencialą pritraukti į MTIM sritis daugiau jaunimo, ypač moterų ir mergaičių;

41.  ragina valstybes nares paskatinti moteris dalyvauti mokymuose ir siekti karjeros sektoriuose, kuriuose jų yra per mažai, pvz., MTIM ir IT.

42.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti jaunimui galimybę įgyti bent elementarių skaitmeninių įgūdžių ir žinių bei suvokimą apie žiniasklaidą, kad jie galėtų dirbti, mokytis ir aktyviai dalyvauti modernios visuomenės gyvenime;

43.  pažymi, kad net kai jaunuoliai įveikia rimtą iššūkį susirasti darbą, daugelyje valstybių narių jie nebūtinai užsitikrina sau gyvenimą aukščiau skurdo ribos;

44.  ragina tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI); ragina siūlyti atitinkamai pakeisti reglamentavimą ir išteklius, siekiant įveikti esamas įgyvendinimo kliūtis iki dabartinės finansinės programos pabaigos;

45.  ragina visais lygmenimis geriau koordinuoti švietimo ir mokymo programas ir kintančių darbo rinkų poreikius; ragina, kad visose ES bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose būtų rengiamos informavimo, informuotumo didinimo ir judumo programų stiprinimo kampanijos, siekiant ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos tikslų ir atsižvelgiant į vis dar esamą nelygybę tarp miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių; tačiau pabrėžia, kad svarbu išsaugoti žinių vertę, siekti suteikti visapusišką išsilavinimą ir tvirtą akademinį pagrindą; ragina verslo įmones ir universitetus stiprinti dialogą ir aktyviau bendradarbiauti siekiant parengti švietimo programas, kurios padėtų suteikti jaunimui tinkamų įgūdžių, žinių ir gebėjimų; atsižvelgdamas į tai, ragina švietimo institucijas, verslo įmones, visų pirma MVĮ, ir užimtumo tarnybas glaudžiau bendradarbiauti; rekomenduoja valstybėms narėms perimti geriausią viena kitos patirtį šioje srityje;

46.  pabrėžia, kad holistinis ir įtraukus požiūris į švietimą yra esminis dalykas siekiant, kad visi besimokantieji jaustųsi laukiami ir įsitraukę į mokymosi procesą bei galintys priimti sprendimus dėl savo išsilavinimo; pažymi, kad mokyklos nebaigę ir jokių kvalifikacijų neturintys jaunuoliai yra vienas iš didžiausių iššūkių mūsų visuomenėms ir vienas iš pagrindinių mūsų tikslų – šį iššūkį įveikti, nes jis veda į socialinę atskirtį; pažymi, kad be mokymo sistemų pritaikymo, reikia taikyti konkrečias priemones jaunuoliams, kurie susiduria su didžiausiais sunkumais; primena, kad mokomoji praktika ir pameistrystė turėtų nutiesti kelią į darbą, o darbo sąlygos ir skiriamos užduotys turėtų padėti stažuotojams įgyti norint patekti į darbo rinką reikalingos praktinės patirties ir reikiamų įgūdžių; mano, kad siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą, regionų ir vietos viešojo ir privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai turi dalyvauti kuriant ir įgyvendinant tinkamas politikos priemones;

47.  ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kuriomis būtų palengvinamas jaunimo perėjimas nuo mokymosi prie darbo, įskaitant kokybiškų stažuočių ir pameistrystės užtikrinimą, suteikiant jaunimui aiškiai apibrėžtas teises, kurios apimtų galimybę gauti socialinę apsaugą, raštiškas ir privalomas sutartis bei teisingą atlyginimą, siekiant užtikrinti, kad jaunimas, mėginantis patekti į darbo rinką, nebūtų diskriminuojamas, bei deramai informuojant besimokančiuosius apie būsimas galimybes darbo rinkoje;

48.  pabrėžia, kad didėjant išsilavinimo lygiui aiškiai mažėja nedarbo rodikliai, todėl būtina skatinti jaunimui skirtas aukštojo išsilavinimo galimybes ES ir investuoti į jas;

49.  vis dėlto pažymi, kad švietimas turėtų ne tik suteikti įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkos poreikiams patenkinti, bet ir prisidėti prie jaunuolių asmenybės vystymosi ir augimo siekiant, kad jie taptų iniciatyvūs ir atsakingi piliečiai; todėl pabrėžia pilietinio švietimo poreikį visoje švietimo sistemoje – tiek formaliojo, tiek neformaliojo;

50.  ragina valstybes nares sudaryti galimybes jauniems žmonėms, turintiems sportinių gabumų, siekti dvigubos karjeros, kad jie galėtų vystyti savo gebėjimus sporto srityje, bet kartu ir mokytis;

51.  pabrėžia būtinybę įtraukti verslumo ugdymo aspektus visais švietimo ir mokymo lygmenimis bei visomis švietimo ir mokymo formomis, nes jaunimo verslumo dvasios ugdymas ankstyvuoju etapu yra veiksmingas kovos su su jaunimo nedarbu būdas; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina universitetų bendruomenes ir įmones vesti aktyvų dialogą ir bendradarbiauti siekiant sukurti švietimo programas, kurios padėtų suteikti jaunimui reikiamų įgūdžių ir gebėjimų; be to, pabrėžia, kad būtina skatinti ir remti jaunimo verslumo puoselėjimo politiką, visų pirma kultūros ir kūrybos, taip pat sporto srityje, siekiant kurti saugias ir kokybiškas darbo vietas bei skatinti bendruomenių socialinį vystymąsi ir sanglaudą; be to, pabrėžia, kad savanoriška veikla sudaro jaunimui galimybes įgyti įgūdžių, asmeniškai tobulėti ir rasti mėgstamą sritį;

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint būti versliam reikia ugdyti universaliuosius įgūdžius, pavyzdžiui, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, komandinį darbą ir iniciatyvumą, kurie prisideda prie jaunimo asmeninio ir profesinio tobulėjimo ir padeda lengviau pereiti į darbo rinką; todėl mano, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas verslininkams dalyvauti švietimo procese ir tokį dalyvavimą skatinti;

53.  pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į pradedančiąsias įmones ir verslu pradedantį užsiimti jaunimą, sudarant jiems geresnes sąlygas gauti pradinį kapitalą ir patyrusių verslo kuravimo centrų paslaugas;

54.  primena, kad užimtumas ir verslumas yra vienas iš aštuonių prioritetų, nustatytų ES jaunimo strategijoje (2010–2018 m.); pabrėžia, kad jaunimo darbas ir neformalusis mokymasis, ypač pasitelkiant jaunųjų verslininkų organizacijas ir jaunimo organizacijas, kurios siūlo jaunimui galimybę vystyti novatoriškus projektus, įgyti verslo patirties, gauti lėšų ir įgyti pasitikėjimo pradėti nuosavą verslą, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį vystant jaunimo kūrybinį potencialą ir potencialą inovacijų srityje, įskaitant jų verslumo dvasią, verslumo ir pilietinius įgūdžius; atkreipia dėmesį į poreikį siekiant skatinti jaunimo užimtumą Europoje sukurti verslumui ir novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms palankią aplinką; pabrėžia, kad būtina pašalinti visas kliūtis, trukdančias jaunimui plėtoti savo idėjas, potencialą ir nuostatas;

55.  rekomenduoja ES jaunimo strategijoje daugiau dėmesio skirti verslumui, nes jis yra pagrindinis ekonomikos augimą skatinantis veiksnys; pažymi, kad 2014 m. tik vienas iš penkių jaunųjų europiečių norėjo pradėti savo verslą, be to jaunimas ir toliau mano, kad tai sudėtinga; pritaria, kad prioritetą reikia teikti nuo ankstyvo amžiaus vystomai verslumo kultūrai, darbo taisyklių lankstumui siekiant sudaryti sąlygas derinti darbą ir studijas, dualiniam mokymui ir galimybėms pasinaudoti finansavimu;

56.  primena, kad kūrybinės industrijos yra vienos iš versliausių ir greičiausiai augančių sektorių ir kad kūrybinis lavinimas ugdo universaliuosius įgūdžius, pavyzdžiui, kūrybinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, dirbti komandoje ir išradingumą; pripažįsta, kad menų ir žiniasklaidos sektoriai yra ypač patrauklūs jaunimui;

57.  pabrėžia, kad socialinis verslumas yra svarbus inovacijų, socialinio vystymosi ir užimtumo variklis, todėl ragina ES ir valstybes nares geriau jį skatinti ir didinti jo vaidmenį;

58.  ragina valstybes nares imtis priemonių, kad verslumas būtų skatinamas užtikrinant verslininkams ir pradedančiosioms įmonėms palankesnes sąlygas pradėti verslą – tai galėtų apimti nesudėtingo bankų kredito suteikimo, supaprastinto reguliavimo ir mokesčių lengvatų schemas ir priemones, kurios leistų jaunuoliams įgyvendinti savo verslo idėjas; remia mokymo metodus, kuriais skatinamas verslus ir kūrybiškas mąstymas, o jauni verslininkai skatinami įdarbinti absolventus;

59.  pabrėžia, kad valstybėms narėms, norint kovoti su jaunimo nedarbu, reikia gerai parengtų profesinio orientavimo darbuotojų, turinčių žinių ir apie akademinio, ir profesinio švietimo galimybes, išmanančių dabartinę darbo rinką bei numanančių, kaip keisis padėtis valstybėse narėse ir kokie nauji sektoriai rasis jų ekonomikose;

60.  ragina valstybes nares remti jaunimą, kad jis galėtų pradėti savarankiškai gyventi ir kurti šeimas, teikiant būsto pašalpas, lengvatas ir sumažinant gyventojų pajamų mokesčius, taip pat studentams teikti lengvatines paskolas;

61.  pabrėžia, kad svarbu abipusiškai pripažinti ir patvirtinti įgūdžius, gebėjimus ir žinias, įgytus savišvietos ir neformaliojo švietimo būdu bei mokantis visą gyvenimą, nes jų patvirtinimas nepaprastai svarbus siekiant atkreipti dėmesį į įvairų ir turtingą asmenų, ypač tų, kurie turi mažiau galimybių, lavinimąsi ir jį įvertinti; pažymi, kad įgūdžių patvirtinimas padeda pagerinti prieigą prie formaliojo švietimo ir atverti naujų profesinių galimybių ugdant savigarbą, stiprinant motyvaciją mokytis, ugdant jaunuolių vertybes, gabumus ir įgūdžius, taip pat mokant pilietiškumo ir demokratinio dalyvavimo visais lygmenimis; primygtinai skatina valstybes nares labiau stengtis siekiant iki 2018 m. sukurti išsamų patvirtinimo mechanizmą, kaip raginama 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimo, glaudžiai bendradarbiaujant su visais susijusiais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant jaunimo organizacijas;

62.  pabrėžia, kad formalusis, neformalusis mokymas ir savišvieta, įskaitant asociacijų veiklos vykdymą, yra svarbūs ugdant jaunimo vertybes, gabumus ir įgūdžius, taip pat mokant pilietiškumo ir demokratinio dalyvavimo; atkreipia dėmesį į valstybėse narėse prieinamas įvairias mokymo galimybes ir modelius, ypač dualinio mokymo, kurie gali palengvinti perėjimą nuo švietimo ar mokymo prie įdarbinimo; remia mokymosi visą gyvenimą politikos įgyvendinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti nuoseklų ir įteisinamą įgūdžių ir gebėjimų, įgytų formaliuoju ir neformaliuoju mokymusi, savišvieta bei mokomąja praktika, pripažinimą visos Europos mastu, siekiant sumažinti atotrūkį tarp Europos darbo rinkoje esamo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties, taip pat remti tokią veiklą pagal atitinkamas ES programas; be to, ragina profesinio rengimo ir mokymo (PRM) srityje daugiau dėmesio skirti kalboms, ypač kaimyninių šalių, siekiant sustiprinti atitinkamų studentų padėtį tarpvalstybinėje darbo rinkoje ir padidinti jų įsidarbinamumą šioje rinkoje;

63.  pažymi, kad dėl dabartinės darbo rinkos skaitmeninimo ir naujų tendencijų bangos vis daugiau jaunimo susiduria su naujomis įdarbinimo formomis, balansuojančiomis tarp lankstumo ir užimtumo saugumo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą jaunimo švietimą, kuriuo būtų siekiama pabrėžti socialinės apsaugos mechanizmų vaidmenį karjeros raidoje;

64.  mano, kad ankstyvos intervencijos ir iniciatyvios darbo rinkos politika rodo, jog nuo ne vienai kartai būdingo nepritekliaus problemų sprendimo pereinama prie rizikos nustatymo ir valdymo ankstyvajame etape, siekiant užkirsti kelią nedarbui ir sudaryti sąlygas reintegracijai; atkreipia dėmesį į labiausiai atskirtų ir didžiausią nedarbo pavojų patiriančių asmenų padėtį;

65.  pabrėžia atvirų ir lengvai prieinamų darbo su jaunimu iš mažiau skatinančios aplinkos programų svarbą;

66.  pabrėžia, kad norint sustiprinti kokybės užtikrinimo sistemą, siekiant, kad jaunimas dalyvautų mokymosi visą gyvenimą programose, ir norint gerinti švietimo ir užimtumo galimybes jaunimui, svarbu tarpvalstybiniu lygmeniu garantuoti visų kvalifikacijų ir akademinių laipsnių tarpusavio pripažinimą ir atitiktį; ragina nuolat plėtoti ir vertinti kvalifikacijų ir laipsnių tarpusavio pripažinimą tarpvalstybiniu lygmeniu bei pritaikyti jį prie besikeičiančių mokymo reikalavimų ir pažymi, kad tai reikia užtikrinti Europos mastu ir visose Europos aukštojo mokslo erdvei priklausančiose ir Europos kvalifikacijų sandaroje minimose šalyse;

67.  pabrėžia, kad neformalusis mokymasis ir savišvieta, taip pat dalyvavimas sporto ir savanoriškoje veikloje atlieka svarbų vaidmenį ugdant pilietinius, socialinius ir tarpkultūrinius gebėjimus ir įgūdžius; pabrėžia, kad vienos šalys, kurdamos atitinkamą teisinę sistemą, padarė didelę pažangą, o kitos, kurdamos išsamias mokymosi rezultatų patvirtinimo strategijas, susiduria su sunkumais; todėl pabrėžia, kad būtina kurti išsamias rezultatų patvirtinimo strategijas;

68.  pabrėžia, kad svarbu skatinti ir palengvinti besimokančiųjų ir mokančiojo personalo judumą labiau naudojantis visomis ES priemonėmis ir programomis bei taip spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą; pabrėžia, kad judumas mokymų srityje yra gyvybiškai svarbus turtas žengiant į darbo rinką; pabrėžia, kad būtina įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti judumui skirtų struktūrinių fondų, pvz., Europos socialinio fondo (ESF), ir kitų programų, tokių kaip „Erasmus+“, koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į svarbų tokių judumo programų, kaip „Erasmus+“, vaidmenį skatinant horizontaliųjų įgūdžių ir gebėjimų lavinimą ir tarpkultūrinius jaunimo mainus; palankiai vertina esamos ES įgūdžių panoramos interneto svetainės pokyčius;

69.  pabrėžia, kad reikia didinti programos „Erasmus jauniesiems verslininkams“ vaidmenį siekiant ilgalaikio kokybiško užimtumo tikslo; mano, kad siekiant išlaisvinti jaunimo potencialą reikia užtikrinti profesinį judumą; pažymi, kad šiuo metu ES yra 217,7 mln. dirbančių asmenų, iš kurių 7,5 mln. (3,1 proc.) dirba kitoje valstybėje narėje; taip pat pažymi, kad, remiantis ES tyrimais, jaunimas labiau linkęs pasinaudoti judumo galimybėmis ir sugrįžti namo su naujais įgūdžiais ir kvalifikacija;

70.  ragina Komisiją didinti ir remti studentų judumą švietimo ir profesinio mokymo srityse propaguojant „Erasmus besimokantiems amato“ sistemą;

71.  ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti dabartine EURES tinklo reforma siekiant remti jaunimo darbo judumą ES viduje, įskaitant judumą pameistrystės ir stažuočių srityje; ragina valstybes nares reguliariai atnaujinti informaciją apie laisvas darbo vietas ir gyvenimo aprašymus; ragina Komisiją pagerinti darbo pritaikymo procesą EURES tinkle, siekiant užtikrinti, kad jaunimui būtų siūlomos tinkamos ir kokybiškos darbo vietos, atitinkančios jų gyvenimo aprašymus;

72.  ragina valstybes nares kurti kokybiškas dualinio švietimo ir profesinio mokymo sistemas, veiksmus koordinuojant su vietos ir regionų ekonominės veiklos vykdytojais, pasikeitus geriausia patirtimi šioje srityje ir atsižvelgiant į kiekvienos švietimo sistemos ypatumus, taip siekiant įveikti dabartines ir būsimas gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemas;

73.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti naujoviškas ir lanksčias dotacijas meniniams ir sportiniams gebėjimams švietimo srityje ugdyti; remia valstybes nares, kurios siekia įsteigti stipendijų programas patvirtintų akademinių, sportinių ir meninių gebėjimų turintiems studentams;

74.  pažymi, kad mokyklos nebaigimas ir išėjimas iš mokyklos neįgijus jokios kvalifikacijos yra didžiuliai iššūkiai mūsų visuomenei, nes veda į skurdų gyvenimą ir socialinę atskirtį, todėl kova su tuo turi būti vienas iš pagrindinių mūsų tikslų; primena, kad judumas, švietimo sistemų pritaikymas ir individualių priemonių įgyvendinimas gali padėti išspręsti daugumos asmenų, kurie susiduria du didžiausiais sunkumais, problemas ir sumažinti metusiųjų mokytis skaičius;

75.  pabrėžia, kad reikia sukurti studento sutartį, kuri sudarytų sąlygas aukštųjų ir profesinių mokyklų studentams suderinti mokslą su darbu, pageidautina toje pačioje srityje, kurioje jie mokosi, veikiančiose įmonėse, su garantija, kad jie pabaigs pradėtas studijas;

76.  pabrėžia būtinybę toliau stengtis mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir skatinti palankių sąlygų neturinčių jaunuolių švietimą;

77.  pažymi, kad nors 2013 m. didžiausią lygį pasiekęs jaunimo nedarbas daugumoje valstybių narių sumažėjo, jis tebėra didelį susirūpinimą ES keliantis klausimas: apie 8 mln. jaunųjų europiečių negali susirasti darbo, o ilgą laiką nedirbančių, ne savo noru ne visą darbo dieną dirbančiųjų ar stažuotojų statusą turinčių asmenų skaičius tebėra aukštas;

Finansiniai ištekliai

78.  atkreipia dėmesį į strateginių – taip pat ir Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų, ypač Europos socialinio fondo – investicijų svarbą regioniniam vystymuisi, konkurencingumui ir aukštos kokybės mokomosios praktikos, pameistrystės ir tvarių darbo vietų kūrimui; pažymi, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui (vadinamieji NEET);

79.  pažymi, kad pradėti 2014–2020 m. programavimo laikotarpį užtruko keletą mėnesių ir kad pirmasis šio laikotarpio Sąjungos politikos – ypač skirtos jaunimui – įvertinimas negali visapusiškai atspindėti tikrojo jos poveikio;

80.  pažymi, kad ankstesniuoju programavimu laikotarpiu Audito Rūmų apskaičiuotas klaidų, padarytų atliekant operacijas pagal Mokymosi visą gyvenimą programą ir programą „Veiklus jaunimas“, lygis viršijo 4 proc.; tikisi, jog Komisija ėmėsi veiksmų, kad įgyvendinant programą „Erasmus+“ šių klaidų būtų išvengta;

81.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2007–2013 m. programų – pirmiausia Mokymosi visą gyvenimą programos, programų „Kultūra“, MEDIA ir „Veiklus jaunimas“ – biudžeto įvykdymo lygis 2013 m. siekė 100 proc.; tačiau mano, kad siekiant įvertinti programų sėkmę vien tik įvykdymo lygis nėra labai svarbus programų veiksmingumo rodiklis;

82.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad priimtų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų neatitiktis 2013 m. pabaigoje lėmė mokėjimų trūkumą (pvz., programos „Erasmus+“ atveju trūkstama suma siekė 202 mln. EUR), o tai neigiamai paveikė tolesnius metus; prašo Komisijos užtikrinti, kad įgyvendinant naujas programas ši padėtis nebepasikartotų;

83.  primena, kad jaunimo nenoras pradėti verslą taip pat prisideda prie lėto Europos ekonomikos augimo tempo, todėl mano, jog būtina remti jaunus žmones steigiant nuosavas įmones;

84.  palankiai vertina tai, kad kovai su jaunimo nedarbu naujuoju programavimo laikotarpiu skirta per 12,4 mlrd. EUR Europos socialinio fondo (ESF) ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų;

85.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2014 m. 110 300 bedarbių jaunuolių dalyvavo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuotoje veikloje; palankiai vertina tai, kad ES valstybių ir vyriausybių vadovai Jaunimo garantijų iniciatyvai iš Sąjungos lėšų nusprendė skirti 6,4 mlrd. EUR (iš jų 3,2 mlrd. EUR sudaro ESF lėšos, o 3,2 mlrd. EUR skirta pagal naują biudžeto eilutę); tačiau pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse ir toliau susiduriama su sunkumais įgyvendinant Jaunimo garantijų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvas;

86.  ragina ES ir valstybes nares sustiprinti pastangas, dedamas siekiant užtikrinti, kad pameistrystės ir mokomosios praktikos programomis nebūtų naudojamasi kaip priemonėmis pakeisti tikrąsias darbo vietas nesaugiomis darbo vietomis ir kad kartu būtų užtikrinta visa reikiama darbuotojų apsauga, įskaitant susijusią su užmokesčiu ir kitomis išmokomis;

87.  ragina imtis tikslinių supaprastintų priemonių, kuriomis būtų stiprinamas valstybių narių pajėgumas pasinaudoti prieinamu Europos struktūrinių fondų, Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos sanglaudos fondo, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), Jaunimo užimtumo iniciatyvos, iniciatyvų „Judus jaunimas“, „Tavo pirmasis EURES darbas“, programos „Horizontas“, taip pat programų ir veiksmų pilietiškumo srityje finansavimu;

88.  ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti administracines finansinių išteklių suteikimo jaunimo organizacijoms procedūras, nes šios organizacijos dažnai neturi pajėgumų atlikti sudėtingas paraiškų teikimo procedūras, kad galėtų pateikti paraiškas dėl paramos iš įvairių ES programų;

89.  ragina valstybes nares visapusiškai naudotis programa „Erasmus+“, geriau nukreipiant veiksmus į visų lygių išsilavinimo žmones, siekiant pagerinti jaunimo įsidarbinimo perspektyvas, skatinti tarpvalstybinę karjerą ir sąžiningą darbo jėgos judumą; remia tarpkultūrinį mokymąsi, ES pilietybę ir jaunimo demokratinį ir vertybinį ugdymą, todėl ragina Komisiją atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą nustatyti ir pašalinti finansavimo proceso kliūtis, trukdančias siekti šių tikslų, kad būtų galima užtikrinti didesnį programos „Erasmus+“ veiksmingumą šioje srityje;

90.  teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant programą „Erasmus“ viršytas užsibrėžtas 3 mln. studentų tikslas; pažymi, kad nuo pat sukūrimo ši pavyzdinė Sąjungos programa visada buvo sėkminga, ir mano, kad svarbu ir toliau skirti paramą šiai programai;

91.  apgailestauja dėl to, kad pagal programą „Erasmus“ išvykusių ir atvykusių studentų skaičiai įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi; rekomenduoja sustiprinti informavimo kampanijas ir supaprastinti taisykles;

92.  primena valstybėms narėms, kad, siekiant užtikrinti būtiną paramą jaunimo užimtumui, jos turėtų įsipareigoti išplėsti nacionalinį finansavimą ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos asignavimams papildyti; be to, mano, jog būtina užtikrinti, kad taikomos priemonės ir teikiamos stipendijos sudarytų sąlygas gyventi oriai; todėl ragina įvertinti stipendijų dydį atsižvelgiant į realias pragyvenimo išlaidas kiekvienoje valstybėje narėje;

93.  ragina valstybes nares imtis priemonių, būtinų Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti; ragina toliau būti politiškai įsipareigojus įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kaip ilgalaikę struktūrinę reformą, užtikrinančią tvarią integraciją į darbo rinką naudojantis aukštos kokybės pasiūlymais;

94.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, remiantis tvirtu nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, švietimo sistemų ir užimtumo tarnybų bendradarbiavimu; atkreipia dėmesį į tai, kad Jaunimo garantijų iniciatyva turėtų būti visapusiškai integruota į nacionalinius užimtumo planus ir į jaunimo ir švietimo politikos planavimo procesą, be to, apie šią iniciatyvą turėtų būti plačiai informuojami visi jaunuoliai; primena, kad jaunimo organizacijų dalyvavimas skleidžiant informaciją apie Jaunimo garantijų priemonę, ją vertinant ir įgyvendinant yra labai svarbus jos sėkmei;

95.  primena, kad iš įvairios socialinės ir ekonominės aplinkos kilę merginos ir vaikinai įvairiais gyvenimo laikotarpiais susiduria su skirtingomis darbo rinkos sąlygomis; ragina Komisiją ir valstybes nares kuriant ir įgyvendinant tokias jaunimo ir darbo rinkos strategijas, kaip Jaunimo garantijų iniciatyva, atsižvelgti į su lytimi susijusius ir socialinius bei ekonominius aspektus;

96.  mano, kad ypač didelis jaunimo darbo nesaugumas bei vis labiau senėjantys Europos gyventojai yra pagrindinis iššūkis pensijų sistemų tvarumui, pakankamumui bei tinkamumui ir labai kenkia kartų solidarumui; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių siekiant užkirsti kelią bent jau piktnaudžiavimui pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą teikiamomis stipendijomis ir teikti pirmenybę, bent jau pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą sudaromų sutarčių atveju, sutartims, sudarančioms jaunimui galimybę mokėti įmokas nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms;

97.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir stebėti jos veiksmingumą, visapusiškai naudojantis joms prieinamomis ES lėšomis siekiant įgyvendinti priemones, kuriomis būtų skatinamas jaunimo užimtumas, integruojant jaunuolius, įskaitant neįgaliuosius, į darbo rinką skiriant jiems darbą, pameistrystę ar mokomąją praktiką per 4 mėnesius nuo mokyklos baigimo ar darbo praradimo, pvz., sukuriant prie individualių poreikių pritaikytas viso gyvenimo profesinio orientavimo sistemas, registravimo biurus, informacinius punktus ir duomenų rinkimo metodus ir skatinant bedarbius registruotis, kad būtų įvertinta reali padėtis, susijusi su jaunimo nedarbu, taip pat pagerintos darbo ieškančiam jaunimui teikiamos darbo biržų paslaugos;

98.  primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant atsižvelgti į esminius Europos jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo sėkmę lemiančius veiksnius, kaip antai darbo pasiūlymų tvarumas ir kokybė, tolesnis švietimas ir mokymas, socialinė įtrauktis, sinergija su kitomis politikos sritimis (su švietimo sistemomis, darbo rinka, socialinėmis paslaugomis ir jaunimu susijusia politika) ir visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas siekiant integruoti jaunimą į darbo rinką, sumažinti jaunimo nedarbo rodiklius ir užtikrinti ilgalaikį teigiamą poveikį siekiant užkirsti kelią iš mokyklos į darbo rinką pereinančio jaunimo socialinei ir profesinei atskirčiai;

99.  ragina išplėsti Europos jaunimo garantijų iniciatyvos tikslą, susijusį su nekvalifikuotų ir žemos kvalifikacijos jaunų bedarbių švietimu bei mokymu, įtraukiant jaunus absolventus ir profesinius mokymus baigusius jaunuolius, be to, padidinti Europos jaunimo garantijų iniciatyvos taikomą amžiaus ribą nuo 25 iki 29 metų, siekiant atsižvelgti į tai, kad dauguma absolventų ir darbo rinkos naujokų yra netoli 30 metų amžiaus;

100.  ragina valstybes nares ir regionus keistis gerąja patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų; pažymi, kad svarbu atlikti valstybių narių 2014 m. ir 2015 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo vertinimą; pabrėžia, kad svarbu atlikti Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmingumo laikotarpio vidurio vertinimą, daugiausia dėmesio skiriant jos pasiekimams siekiant sudaryti galimybes jaunimui įgyti įgūdžių ir įsidarbinti, ir toliau tęsti šią iniciatyvą; be to, pažymi, kad jaunimo organizacijų dalyvavimas vertinant ir įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą yra labai svarbus jų sėkmei;

101.  laukia, kada Komisija vėliau šiais metais pristatys išsamią ataskaitą apie Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą;

102.  pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje „ES Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas valstybėse narėse“, kuri turėtų būti baigta 2017 m. pradžioje, bus pateiktas aiškesnis programos rezultatų įvertinimas; mano, kad, be kita ko, ataskaitoje turėtų būti pateikta jos veiksmingumo ir ilgalaikių rezultatų analizė;

103.  primena Komisijai, jog svarbu užtikrinti jaunimo aukšto lygio informuotumą apie esamas programas ir galimybes jose dalyvauti, taip pat užtikrinti, kad teikiama informacija apie programas būtų kokybiška ir grindžiama kiekybiškai įvertinamais rodikliais (pavyzdžiui, tikslinės grupės atsakymais ir dalyvavimu);

104.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti ekspansinę ekonominę politiką, kuria siūloma didesnė veikimo laisvė viešųjų investicijų į švietimą, mokymą ir kokybišką pameistrystę srityje;

105.  ragina valstybes nares daugiau investuoti ir nemažinti savo nacionalinio biudžeto lėšų jaunimo politikai, švietimui, sveikatos apsaugai ir socialinėms paslaugoms; taip pat ragina valstybes nares nukreipti investicijas į įtraukųjį švietimą, kuris padeda spręsti visuomenės problemas, susijusias su vienodų sąlygų ir galimybių visiems asmenims, įskaitant iš įvairios socialinės ir ekonominės aplinkos kilusį jaunimą, taip pat pažeidžiamų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų grupes, užtikrinimu;

106.  rekomenduoja į DFP įtraukti jaunimo verslumą, o valstybėms narėms – dirbti siekiant sukurti nacionalines strategijas, kuriomis būtų siekiama programos „Erasmus+“, ESF, Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir programos „Erasmus jauniesiems verslininkams“ sinergijos, taip pat dirbti prie aiškių poveikio vertinimo gairių, kurias valstybėms narėms turėtų pateikti Komisija;

107.  prašo Komisijos pradėti taikyti visapusišką jaunimo programų stebėsenos schemą, kuri apimtų planuojamų rezultatų rodiklius, konkrečius rezultatus ir ilgalaikius rezultatus;

108.  pabrėžia, kad būtina daugiau dėmesio skirti veiklai ir rezultatams, ir džiaugiasi, kad naujoji Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų reglamentavimo sistema 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui apima nuostatas dėl valstybių narių atsiskaitymo apie rezultatus;

109.  primena, kad 68 proc. ESF biudžeto skiriama projektams, kuriuos įgyvendinant jaunimas galėtų būti viena iš tikslinių grupių;

110.  pabrėžia, kad būtina skatinti teikti stipendijas būsto išlaidoms padengti, siekiant patenkinti poreikius, iškylančius tais atvejais, kai savo gyvenamosios vietos mieste ar mieste, esančiame mažesniu negu 50 km atstumu, profesinėje ar aukštojoje mokykloje mokytis neįmanoma;

Dalyvavimas priimant sprendimus

111.  ragina, siekiant padidinti jaunimo ir jų organizacijų galimybes dalyvauti formuojant politiką, stiprinti jaunimo organizacijų ir viešųjų valdžios institucijų partnerystę; mano, ypač atsižvelgdamas į tai, kad jaunuoliai padeda kurti visuomenę ir sprendžia dabartines Europos visuomenės problemas, kad ypač svarbų vaidmenį vystant jaunimo dalyvavimo įgūdžius ir gerinant sprendimų priėmimo proceso kokybę atlieka jaunimo, menų ir sporto organizacijos; atkreipia dėmesį į unikalų jaunimo organizacijų vaidmenį, nes jos puoselėja su demokratinių vertybių praktikavimu ir procesais susijusį pilietiškumo jausmą;

112.  atkreipia dėmesį į jaunimo organizacijų vertingumą, nes jos moko pilietiškumo ir lavina demokratijos vertybes, įgūdžius ir gebėjimus, ir pripažįsta jų indėlį gerinant jaunimo dalyvavimą demokratiniuose procesuose;

113.  pabrėžia, kad meno, sporto, savanorystės ir socialinė veikla gyvybiškai svarbi skatinant jaunimo aktyvumą ir socialinę sanglaudą, nes tai priemonės, galinčios padaryti didžiulį poveikį vietos bendruomenėms ir padėti spręsti daugelį socialinių problemų;

114.  ragina valstybes nares griežtai laikytis įtraukties principų jaunimo darbe, ypač daug dėmesio skiriant jaunimui su negalia;

115.  atkreipia dėmesį į būtinybę aktyviai didinti informuotumą apie pilietiškumą, žiniasklaidą ir skaitmeninį raštingumą, ugdyti kritinį mąstymą ir kultūrų tarpusavio supratimą pasitelkiant įvairiausias jaunimui pažįstamas priemones (pvz., socialinius tinklus); pabrėžia tokių programų ir švietimo svarbų vaidmenį stabdant jaunimo radikalėjimą;

116.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į naujas jaunimo dalyvavimo ekonominiame gyvenime formas, pvz., vis didėjančią tendenciją naudotis dalijimosi ekonomikos priemonėmis;

117.  pabrėžia, kad jaunimo savanoriška politinė, socialinė, kultūrinė ir sporto veikla vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis turėtų būti remiama ir labiau pripažįstama, nes ji vertinga kaip svarbi neformaliojo mokymosi forma, padedanti ugdyti pagrindinius gyvenimui reikalingus gebėjimus ir tokias vertybes kaip bendradarbiavimas, solidarumas, lygybė ir teisingumas; vis dėlto pabrėžia, kad jaunimo pasirengimo užsiimti savanoriška veikla negalima galiausiai laikyti galimybe pigiai pakeisti paslaugas, kuriomis turėtų pasirūpinti valstybė narė; prašo pripažinti ir visapusiškai įvertinti ar įteisinti savanorišką veiklą;

118.  ragina valstybes nares skatinti demokratinį jaunų studentų dalyvavimą ir padėti besimokantiems jaunuoliams įsitraukti į savo švietimą ir prie jo prisidėti tampant studentų organizacijų nariais;

119.  pabrėžia, kad geresnis suvokimas apie ES vertybes, ES veikimą ir Europos įvairovę yra itin svarbūs siekiant skatinti jaunimo dalyvavimą demokratijoje ir populiarinti jo aktyvų pilietiškumą;

120.  ragina Komisiją, siekiant padidinti įsidarbinamumą ir sustiprinti verslumą, inovacijas ir kultūrą, kuo geriau išnaudoti naujas skaitmenines priemones ir visapusiškai naudotis socialinės žiniasklaidos teikiamomis galimybėmis vykdant švietimo ir mokymo veiklą, rengti tikslinius kokybiškus žiniasklaidos mokymus, kuriais būtų skatinamas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinis mąstymas, taip pat populiarinti jaunimo dalyvavimą ir skatinti jį dalyvauti sprendimų priėmimo veikloje bei pilietiniame, kultūriniame ir socialiniame visuomenės gyvenime; taip pat pripažįsta skaitmeninių priemonių, kaip veiksmingų kovos su patyčiomis, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir radikalizacija priemonių, potencialą;

o
o   o

121.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.
(2) OL C 417, 2015 12 15, p. 1.
(3) OL C 183, 2014 6 14, p. 5.
(4) OL C 120, 2013 4 26, p. 1.
(5) EUCO 37/13.
(6) OL C 311, 2009 12 19, p. 1.
(7) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0107.
(9) OL C 93, 2016 3 9, p. 61.
(10) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 21.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0106.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0292.
(13) OL C 346, 2016 9 21, p. 2.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.


Kaip BŽŪP gali pagerinti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse
PDF 395kWORD 62k
2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija „Kaip įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) galima pagerinti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse?“ (2015/2226(INI))
P8_TA(2016)0427A8-0285/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Užimtumas kaimo vietovėse: darbo vietų trūkumo šalinimas (COM(2006)0857),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8–0285/2016),

A.  kadangi kaimo vietovės sudaro daugiau kaip 77 proc. ES teritorijos ir kadangi daug šių vietovių darbo vietų, kurių didžioji dalis yra neperkeliamos, yra susijusios su žemės ūkiu bei žemės ūkio maisto produktų pramone;

B.  kadangi žemės ūkis ir žemės ūkio maisto produktų pramonė kartu sudaro 6 proc. ES BVP, apima 15 mln. įmonių ir suteikia 46 mln. darbo vietų;

C.  kadangi pastaruosius dešimtmečius daugelio Europos šalių kaimo vietovėse ūkininkų itin sumažėjo, taip pat sumažėjo ūkininkų ir kitų žemės ūkio sektoriaus darbuotojų pajamos bei toliau mažėjo užimtumas žemės ūkio srityje; kadangi 2005–2014 m. 28 ES valstybėse narėse žemės ūkio darbo sąnaudos sumažėjo beveik ketvirtadaliu (-23,6 proc.)(1);

D.  kadangi žemės ūkis užima didžiąją Europos teritorijos dalį, tačiau juo šiuo metu užsiima tik nedidelė darbingų kaimo vietovių gyventojų dalis; kadangi kaimo vietovių žemės panaudojimo įvairinimas, kai gamybinis ekonominis panaudojimas derinamas su apgyvendinimo, gyvenimo ir rekreacinio panaudojimu bei gamtos apsauga ir išsaugojimu, yra didelis iššūkis įvairių Sąjungos kaimo regionų plėtrai ir užimtumui; kadangi, nors pastaraisiais metais kai kuriuose regionuose vyksta atvirkštiniai demografiniai migracijos procesai ir juose daugėja gyventojų, norinčių gyventi kaime, ir taip, daugeliu atvejų, kuriasi perėjimo iš miestų į kaimus zonos, taip pat yra gyventojų mažėjimo tendencija daug mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kurių problema yra atokumas ir kurių plėtrą ir užimtumą yra sunkiau remti;

E.  kadangi daugelis kaimo vietovių susiduria su įvairiomis problemomis, pvz., mažos pajamos, neigiamas gyventojų skaičiaus augimas, darbo vietų trūkumas ir didelis nedarbas, lėta tretinio sektoriaus plėtra, nepakankami maisto produktų perdirbimo pajėgumai, menki įgūdžiai ir ribotas kapitalas;

F.  kadangi daugiau kaip devyni iš dešimties europiečių mano, kad žemės ūkis ir kaimo vietovės yra jų ateičiai svarbios vietos;

G.  kadangi vienam žemės ūkio veiklos darbo vienetui tenkančios pajamos yra palyginti mažos ir tai yra susirūpinimą kelianti problema;

H.  kadangi ekonomikos krizė palietė visas Europos dalis, o labiausiai – kaimo vietoves;

I.  kadangi atsižvelgdama į dabartinę ekonomikos krizę Europos Sąjunga užimtumą įvardijo kaip vieną iš svarbiausių savo prioritetų (visų pirma per ESIF) ir kadangi šiomis aplinkybėmis BŽŪP turi būti veiksmingesnė ir jos palikimo, patvirtinto kaip viena iš pagrindinių ES veiksmų priemonių, tikslas – išsaugoti ir kurti darbo vietas ir konkurencingumą kaimo vietovėse, visų pirma ūkininkavimo sektoriuje; kadangi, atsižvelgiant į tai, reikia įvertinti, kiek BŽŪP turi poveikio darbo vietų kūrimui ir išsaugojimui kaimo vietovėse;

J.  kadangi labai svarbu išsaugoti du BŽŪP ramsčius, nes pirmasis ramstis padeda užkirsti kelią mažųjų ir šeimos ūkių migracijai iš žemės ūkio sektoriaus ir išsaugoti jame darbo vietas, o pagal antrąjį ramstį skiriamomis lėšomis užtikrinama, kad kitose srityse, pavyzdžiui, turizmo, maisto perdirbimo ir kituose susijusiuose sektoriuose, būtų kuriamos darbo vietos;

K.  kadangi Europos žemės ūkis susiduria su daugeliu problemų, susijusių su maisto gamyba ir aprūpinimu maistu, aplinka, biologine įvairove, tvarumu, energetika ir klimato kaina, ir yra būtina stiprinti visuomenės ir žemės ūkio ryšį, kurti naujoviškus šių problemų sprendimus, kad būtų užtikrintas sektoriaus atsparumas ir konkurencingumas, ir iš naujo apmąstyti tikros viešos politikos tikslus, nes tai visiems naudinga ir tai yra vienas iš svarbiausių Europos integracijos aspektų;

L.  kadangi pernelyg ilgai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio tam, kad būtų pakeistas pagrindinis žemės ūkio sektoriaus akcentas jį vėl grindžiant teritorijomis, t. y. būtinai gamybą ir užimtumą susieti su konkrečia teritorija, ir kadangi mūsų pareiga – išlaikyti ūkininkavimą kaip pagrindinę vyrų ir moterų veiklą, vykdomą vietovėse, kuriose jie gyvena, siekiant užtikrinti, kad kaimo vietovės būtų dinamiškos ir kad jose būtų daug darbo vietų; kadangi šis akcento perkėlimas taip pat leis užtikrinti tinkamą miesto ir kaimo plėtros pusiausvyrą;

M.  kadangi miesto ir miesto apylinkių žemės ūkiui tenka vis svarbesnis vaidmuo ir juo vis labiau domimasi, be to, taikomas kintančio vartojimo modelis, apimantis įvairius veiksnius, įskaitant minimalų aplinkosauginį pėdsaką, kokybišką vietos gamybą ir mažų ir regionų gamintojų nuveiktų darbų vertės pripažinimą;

N.  kadangi įgyvendinant naujausios BŽŪP reformos dalis buvo galima perorientuoti ir teisingiau perskirstyti pagalbą valstybėms narėms ir skirtingiems žemės ūkio sektoriams, taip pat buvo patvirtintas BŽŪP ekonominis ir socialinio stabilizatoriaus vaidmuo ūkių ir kaimo vietovių atžvilgiu;

O.  kadangi, nors atlikus tyrimus paaiškėjo, kad pagal pirmąjį ramstį naudojant tiesiogines išmokas darbo vietos tiesiogiai nekuriamos, šioms išmokoms tenka labai svarbus vaidmuo išsaugant darbo vietas ir skatinant ūkininkus toliau dirbti žemę; kadangi, jei ši politika nebebūtų remiama, 30 proc. Europos ūkininkų būtų priversti nutraukti veiklą ir pasitraukti iš žemės ūkio sektoriaus; kadangi šios išmokos palaiko smulkių ūkininkų ir kaimo vietovių gyvybingumą;

P.  kadangi tiesioginės išmokos, kuriomis remiami periferinėse srityse, nepalankiose ūkininkauti vietovėse arba prastos kokybės žemėje ūkininkaujantys ūkininkai, yra labai svarbios siekiant užtikrinti ne tik tai, kad šie ūkininkai toliau dirbtų žemę ir galėtų užsitikrinti padorų gyvenimą, bet ir tai, kad ši žemė būtų apsaugota ir jai tektų tam tikras vaidmuo skatinant turizmą šiose vietovėse;

Q.  kadangi pagrindinis pertvarkytos BŽŪP pirmojo ramsčio tikslas – aprūpinimo maistu užtikrinimas, kuris padeda išlaikyti esamą užimtumą žemės ūkio srityje, ir reikalaujama užtikrinti, kad išmokos pagal pirmąjį ramstį būtų teisingiau paskirstomos siekiant kuo didesnio teigiamo šios paramos poveikio;

R.  kadangi atsižvelgiant į praktinę patirtį gali būti taikomi ir kiti žemės ūkio plėtros būdai, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų maisto kokybės srityje ir geresnių agronominės, aplinkos bei ekonominės veiklos rezultatų, yra svarbu remti ir skatinti žemės ūkio sistemų įvairovę ir mažieji bei vidutiniai ūkiai, kurie paprastai vykdo įvairesnę ir novatoriškesnę veiklą ir yra lankstesni, yra dažnai geriau organizuoti kuriant gamintojų grupes ir kooperatyvus ir teikia naudos bendruomenėms, kuriose jie yra įsikūrę, ir taip remia kaimo ekonomiką, o tai yra labai svarbu plėtojant Europos žemės ūkį;

S.  kadangi dabartinė krizė rodo, jog įgyvendinant į rinką orientuotą BŽŪP labai svarbu išlaikyti bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir nustatyti naujas tinkamas reguliavimo priemones, kad būtų užtikrintas kainų stabilumas, išlaikytos darbo vietos žemės ūkio srityje ir pajamos iš žemės ūkio;

T.  kadangi Europos ūkininkai veikia vis globalesnėje rinkoje ir dėl to dažniau susiduria su kainų svyravimu nei kituose sektoriuose;

U.  kadangi maisto grandinėje egzistuojanti atsiskaitymo sistema neužtikrina darnaus pridėtinės vertės pasiskirstymo ir neretai sudaro sąlygas tam, kad pirminių gamintojų pajamos nebepadengia net sąnaudų;

V.  kadangi paprastai, lyginant su miesto vietovėmis, kaimo vietovės pasižymi statistiškai aukštesniu nedarbo lygiu ir itin mažesnėmis gyventojų pajamomis, taip pat daug mažiau patrauklia infrastruktūra bei menkiau prieinamomis paslaugomis, kurių teikimo kaštai dėl mažesnio gyventojų tankumo ir mažesnio prieinamumo yra didesni;

W.  kadangi kaimo vietovėse darbo vietos turi būti kuriamos vykdant tvarią, prie konkrečių teritorijų pritaikytą politiką, išlaikant ir plėtojant žemės ūkio veiklą ir veiklą, netiesiogiai susijusią su žemės ūkio ir miškininkystės sektoriais, taip pat kaimo veiklą, dėl kurios atsiranda įvairių dalyvių socialiniai ir solidarumo ryšiai ir pagerinama aplinka;

X.  kadangi kaimo vietovių ateitis nepriklauso vien tik nuo žemės ūkio sektoriaus, bet yra susijusi ir su kitų rūšių ekonominės veiklos, pvz., miškininkystės ir amatų, įvairinimu ir palaikymu, mažųjų ir vidutinių įmonių plėtra bei integruotais gamybiniais pajėgumais, kaimo turizmu, rekreacine, švietimo ir sporto veikla (pvz., žirgų sportas), žemės ūkio ir miško išteklių (įskaitant atliekas) tvariu panaudojimu siekiant gaminti atsinaujinančią energiją ar biomedžiagas ir bioproduktus, pagrįstus ekologiniais procesais; kadangi reikalingos decentralizuotos ir integruotos vietos politikos priemonės, susijusios su socialiniais ir ekonominiais aspektais ir kaimo tapatumu bei kultūra, ir kadangi taip pat reikalinga tikra teritorinė sistema, siekiant sinergijų ir kartu grindžiama kaimo ištekliais taikant kolektyvinius ir tarpsektorinius metodus, įskaitant kitų ES lėšų panaudojimą siekiant skatinti kaimo plėtrą ir užimtumą ir tuo pat metu užtikrinant, kad būtų sukurta kaimo infrastruktūra;

Y.  kadangi šiuo tikslu labai svarbu pabrėžti tai, kad daugelis darbo vietų priklauso nuo vietos ir tam tikros veiklos žemės ūkio (įskaitant miškininkystę), jos negali būti perkeltos ir apima maisto ir su maistu nesusijusias paslaugas, pvz., kraštovaizdžio ir vandens išsaugojimą ir tvarkymą;

Z.  kadangi pirmiausia reikėtų remti mažus šeimos ūkius, kitaip tariant pavienius ūkininkus, kurie, dirbdami vieni ar su kitais, atsakingai, nepriklausomai ir veiksmingai tvarko savo ūkius ir kurie gali išspręsti visas problemas pritaikydami sprendimus dėl savo produkcijos ir (arba) savo gamybos metodus bei įvairindami savo veiklą, kad įveiktų nuolatinius struktūrinius pokyčius žemės ūkio sektoriuje;

AA.  kadangi visose ES politikos srityse turėtų būti išnagrinėtos, užfiksuotos ir skatinamos žemės ūkio srityje ir kaimo vietovėse dirbančių ir (arba) verslą turinčių moterų galimybės ir įgyvendinant visas ES politikos priemones tokioms moterims neturėtų būti sudaromos nepalankios sąlygos, nes tai padės pagrindus tam, kad moterys taptų vystymosi ir inovacijų varomąja jėga, ir pagelbės visam sektoriui išbristi iš krizės; kadangi norint, kad moterys galėtų įgyvendinti savo poreikius, patirtį ir vizijas, jos turėtų būti įtrauktos į vietos ir regionų lygmenų sektoriaus vystymo planų rengimo procesą ir todėl joms reikėtų suteikti reikiamų įgūdžių, kad jos galėtų aktyviai dalyvauti rengiant šiuos planus;

AB.  kadangi 2010 m. tik 7,5 proc. ūkininkų buvo iki 35 metų amžiaus ir daugiau nei 4,5 mln. ūkius valdančių asmenų yra daugiau nei 65 metai, o į Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 ir 51 straipsnius pagal BŽŪP įtrauktos nuostatos, pagal kurias remiama nauja kartų kaita žemės ūkyje;

AC.  kadangi daugelyje valstybių narių moterų iš kaimo vietovių galimybės įsidarbinti ūkininkavimo ar kituose darbo rinkos sektoriuose yra ribotos ir šioje srityje esama didesnio atotrūkio nei kitose srityse, jų vaidmuo yra labai svarbus kaimo vietovių plėtrai, socialiniam gyvenimui, ypač žemės ūkiuose, kurių veiklą stengiamasi įvairinti (turizmas ūkyje, kokybiški gaminiai, rekreacinė, švietimo, sporto veikla ir kitos paslaugos); kadangi moterų verslumas yra svarbus tvaraus kaimo vietovių vystymosi ramstis socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriais; kadangi nevienodos galimybės naudotis žeme yra veiksnys, ribojantis moterų galimybes vystyti verslą žemės ūkio sektoriuje; kadangi vidutiniškai 29 proc. ūkių Europoje vadovauja moterys;

AD.  kadangi pramoniniu būdu auginamų kultūrinių augalų veislių yra mažai, kadangi vietos rūšims ir veislėms tenka tam tikras vaidmuo išsaugant biologinę įvairovę ir žmonių pragyvenimo šaltinius regionuose ir vietos produkciją;

AE.  kadangi būtina kaimo vietoves padaryti patrauklesnes naujajai kartai ir paskatinti rengti mokymus, kurių metu dėmesys būtų skiriamas inovacijoms ir profesijos bei technologijų modernizavimui;

AF.  kadangi Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) yra nustačiusi visuotinę žemės ūkio ir maisto sistemų tvarumo vertinimo (SAFA) sistemą;

AG.  kadangi Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) gali būti naudojamas profesinio mokymo ir įgūdžių įgijimo veiklai skirtinguose kaimo vietovių veiklos sektoriuose;

Dabartinės BŽŪP įgyvendinimas

1.  ragina visas valstybes nares suteikti jauniesiems ūkininkams ilgalaikių perspektyvų siekiant išspręsti kaimo gyventojų mažėjimo problemą, įgyvendinti išsamią kartų kaitos strategiją ir šiuo tikslu visapusiškai išnaudoti visas galimybes, kurias teikia naujoji BŽŪP, kad būtų remiami jaunieji ūkininkai, taip pat ir naujai įsisteigusieji, įskaitant dirbančiuosius ne šeimos ūkyje, be kita ko, teikiant pirmojo ir antrojo ramsčio paramą jauniesiems ūkininkams ir sudarant sąlygas vyresnių kaip 40 metų amžiaus naujokų įsisteigimui ir verslumui; taip pat pažymi, kad šios nuostatos turi būti papildytos ir derėti su nacionalinės politikos nuostatomis (dėl žemės naudojimo, mokesčių ir socialinės apsaugos ir t. t.), įskaitant paramą pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 ir 51 straipsnius;

2.  pažymi, kad didžioji dalis BŽŪP tiesioginių išmokų skiriama turtingiausiems ūkiams ir kad 2014 m. tik 13 proc. paramos gavėjų gavo 74 proc. BŽŪP tiesioginių išmokų; mano, kad tai nepadeda kurti darbo vietų žemės ūkio srityje, nes mažuosiuose ūkiuose reikia daugiau darbo jėgos ir 53 proc. ūkio darbininkų dirba ūkiuose, priskiriamuose prie mažo ekonominio dydžio ūkių; ragina geriau paskirstyti BŽŪP išmokas smulkiesiems ūkininkams;

3.  skatina valstybes nares labiau remti mažuosius ir vidutinius ūkius, visų pirma mokant daugiau perskirstymo išmokų; ragina taip pat numatyti priemones, kurios padėtų įmonėms, kurios veiksmingai organizuoja savo veiklą ir naudoja teisines verslo sujungimo priemones;

4.  mano, kad BŽŪP turėtų būti atsižvelgiama į nepalankioje geografinėje padėtyje esančias teritorijas (kalnų vietoves, užjūrio teritorijas, itin atokias vietoves, gamtiniu požiūriu paveikias vietoves ir pan.), nes žemės ūkio išlaikymas yra esminis ekonominės, socialinės plėtros ir aplinkos vystymo rodiklis, pirmiausia skatinantis užimtumą; vis dėlto pažymi, kad BŽŪP taip pat turi būti atsižvelgiama į naują miestų apylinkių dinamiką ir palaikomos miestų apylinkės, kuriose susiduriama su suvaržymais, susijusiais su šių vietovių ypatumais;

5.  atkreipia dėmesį, kad valstybės narės plačiai pasinaudojo galimybe teikti susietąsias išmokas, dėl kurių, plėtojant gamybą ir sudarant galimybę jai likti tam tikroje vietoje, užtikrinamos darbo vietos mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, ir ragina jas didinti šio tipo paramos dalį veiklą vykdantiems ūkininkams, kad ji būtų lankstesnė ir labiau naudojama siekiant geriausiai aprūpinti ES augalinės kilmės baltymais, kurių tiekimas šiuo metu priklauso nuo importo iš trečiųjų šalių; taip pat siūlo, kad savanoriško susietojo mokėjimo dydis galėtų būti keičiamas atsižvelgiant į nuo atitinkamos kultūros priklausomą užimtumo lygį ir taip būtų labiau remiama gamyba, kuriai reikia daugiau darbo jėgos;

6.  pabrėžia, kad dabartiniu programavimo laikotarpiu ir pagal kaimo plėtros programą tikslinė pagalba teikiama siekiant skatinti auginti vietos veisles ir išsaugoti vietos rūšis, taip skatinant užimtumą regionuose ir išsaugant biologinę įvairovę; ragina valstybes nares taikyti mechanizmus, pagal kuriuos vietos veisles ir rūšis auginančių ir išsaugančių gamintojų ir ūkininkų grupės ir organizacijos gali gauti tikslinę pagalbą;

7.  atkreipia dėmesį, kad tiesioginės pagalbos aplinkosaugos aspektas turi būti įgyvendinamas užtikrinant ūkių tvarumą ir gyvybingumą ir turi padėti išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas, be kita ko, biologinės įvairovės išsaugojimo, žemės ūkio turizmo ir kraštovaizdžio tvarkymo, kurį atliktų, pvz., dvarai ir istorinės rezidencijos, srityse; primygtinai ragina ES užtikrinti, kad teisės aktai būtų supaprastinti ir kad aplinkosaugos teisės aktus būtų galima įgyvendinti paprastai, suprantamai ir sklandžiai; pažymi, kad dėl aplinkosaugos aspekto žemės ūkio gamyba, kuri kalnuotose vietovėse ir periferinėse srityse yra ypač pažeidžiama, neturi būti sumažinta ir jos neturi būti atsisakyta;

8.  mano, jog, atsižvelgiant į tai, kad keliose ES valstybėse narėse nustatytas labai didelis naminių bičių mirtingumas ir į tai, kad šio apdulkinančio vabzdžio vaidmuo užtikrinant aprūpinimą maistu ir daugelio augalų sektorių ekonomiką yra labai svarbus, Sąjunga turėtų teikti didesnę paramą šiam sektoriui ir patvirtinti tikrą europinę bičių populiacijos atkūrimo strategiją; taip pat pažymi, kad tam nereikia didelių investicijų, bet tai padėtų sukurti daug darbo vietų įvairinant veiklą esamuose ūkiuose arba kuriant naujus specializuotus ūkius, kurie, ekspertų nuomone, būtų gyvybingi turėdami 200 avilių, o pagrindinė jų paskirtis būtų pasirinktų bičių motinėlių ir spiečių veisimas, o vėliau – ir medaus, kurio Sąjungoje labai trūksta, gamyba; nurodo, kad šis požiūris, kuris grindžiamas įvairiomis europinėmis strategijomis – inovacijų, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo – visiškai atitinka siekį labiau orientuoti bendrą žemės ūkio politiką ir žemės ūkio plėtrą į ilgalaikiškumą;

9.  pažymi, kad, siekiant išlaikyti darbo vietas ūkyje, sektoriuje turi būti taikomos naujos rizikos valdymo priemonės, o siekiant geriau reaguoti į pasaulinės rinkos nepastovumą ir poreikius turi būti labiau naudojamasi tokiomis priemonėmis kaip, pvz., vykdant vieną bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir pagal antrąjį ramstį pasitelkiamos gamintojų organizacijos; mano, kad rinkos priemonės ir išskirtinių krizių ir rizikos valdymo priemonės, numatytos taikyti vykdant vieną bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir antrame ramstyje, turi būti įgyvendinamos greičiau ir aktyviau, o ES biudžeto parama prireikus turėtų būti pritaikyta prie konkrečios atokiausių, kalnų ir kitų regionų, susiduriančių su problemomis dėl konkurencingumo, padėties, kad būtų sumažintas neigiamas kainų mažėjimo poveikis ūkininkavimo pajamoms; pažymi, kad įgyvendinant išskirtinių krizių priemones pasiekti ne visi jų tikslai ir kad reikėtų labiau atsižvelgti į esamą valstybių narių infrastruktūrą ir pajėgumus; primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgiant į pastarojo meto krizes, kurti greitesnes ir veiksmingesnes veiksmų sistemas, kuriomis būtų galima užkirsti kelią didžiajai daliai neigiamo poveikio;

10.  ragina Komisiją visapusiškai išnaudoti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 219–222 straipsniuose numatytų išimtinių priemonių galimybes;

11.  mano, jog tam, kad intervencines kainos galėtų atlikti savo kaip saugumo tinklo vaidmenį, jos turėtų būti reguliariai koreguojamos atsižvelgiant į sąnaudų pokyčius, ir tai leistų padaryti tiesioginį poveikį gamintojų pajamoms ir jų veiklos tvarumui bei užimtumui; ragina ES visuose didžiuosiuose gamybos sektoriuose nustatyti prevencijos priemones, panašias į pieno rinkos stebėjimo priemones, kad būtų užtikrinta rinkų priežiūra, nes tai padėtų valdyti gamybą ir užtikrinti atsakomąsias priemones ištikus krizei, taikant lanksčias ir operatyvias rinkos valdymo priemones, kurios veiktų, kai tai yra būtina;

12.  pripažįsta, kad ūkininkus su vietos gamintojais jungiančios trumpos tiekimo grandinės gali paskatinti kurti darbo vietas, ir pabrėžia, kad kokybės schemos, geografinės nuorodos ir ekologiškas ūkininkavimas sudaro galimybę plėtoti žemės ūkio maisto produktų sektorių ir galimai kurti darbo vietas kaime, todėl jos turi būti ne tik saugomos, bet ir vystomos, kad būtų sukurtos naujos darbo vietos ir išsaugoma regionų kultūra ir tapatybė; pabrėžia, kad būtina užtikrinti daugiau galimybių šiems produktams patekti į platesnės rinkas ir nustatyti kokybės, skatinimo ir apsaugos priemones, kad būtų pagerinta prekyba jais ir kad jie būtų įtraukti į tam tikros geografinės teritorijos bendrus turizmo produktus; primena, kad atsižvelgiant į svarstomus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, šis teigiamas poveikis ekonomikai pagrįstas vartotojų pasitikėjimu, kurio neturėtų sumažinti pokyčiai, dėl kurių gali nukentėti jų kokybė; taip pat pabrėžia, kad šių kokybės standartų pasiekimas gali būti sudėtingas ir turėtų būti supaprastintas;

13.  rekomenduoja valstybėms narėms labiau naudotis su darbo vietų išsaugojimu ir kūrimu susijusiomis antrojo ramsčio 6 prioriteto sritimis, taip pat žinių perdavimo ir profesinio bei tęstinio mokymo priemonėmis (įskaitant pameistrystę, stažuotes ir ūkių darbuotojų perkvalifikavimą), kad jomis būtų galima vėl pasinaudoti vykdant kitą kaimo veiklą, taip pat konsultavimo ir pagalbos valdymo priemonėmis, siekiant pagerinti ūkių ekonominius ir aplinkos rezultatus; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti paramą mokymams siekiant padėti ūkininkams, žemės ūkio ir kaimo darbuotojams tapti įvairiapusiškesniais ir gebėti įvairinti savo veiklą ir iniciatyvas bei siekiant sustiprinti naujoves;

14.  pažymi, kad dabartinės kaimo plėtros programos yra gerokai mažiau paremtos socialiniais projektais, kuriais palaikomas užimtumas, palyginti su praėjusiu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, ir kad tai galima paaiškinti tuo, kad valstybės narės savo kaimo plėtros programose pasirinko tam tikras priemones ir kad skirta mažiau lėšų priemonėms, tiesiogiai veikiančioms užimtumą; ragina būti lankstesnėms įgyvendinant kaimo plėtros politiką;

15.  mano, kad būtina paprastinti kaimo plėtros politikos įgyvendinimą, laikytis nuoseklesnio požiūrio, orientuoto į keletą fondų, ir neleisti, kad valstybės narės ir Komisija pernelyg smulkmeniškai taikytų administracinės ir finansinės patikros priemones;

16.  ragina valstybes nares geriau reklamuoti BŽŪP antrojo ramsčio potencialą siekiant įvairinti veiklą kaimo vietovėse (pvz., plėtoti žemės ūkio turizmą, gaminti atsinaujinančiąją energiją);

17.  atkreipia dėmesį, kad, įgyvendinant ir nacionalinę, ir ES politiką, nebuvo pakankamai atsižvelgta į veiksnį, susijusį su inovacijoms būdinga rizika, kad šis reiškinys trukdo inovacijoms ir darbo vietų kūrimui, visų pirma įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, neturintiems pakankamo finansinio pagrindo, kad įgyvendintų savo inovatyvius projektus;

18.  pabrėžia, kad kaimo plėtra ir darbo vietų kūrimas yra susiję ir todėl ragina valstybes nares ir regionus kuo daugiau padidinti vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios labiausiai susipažinusios su savo regionų iššūkiais ir galimybėmis, potencialą, kad būtų pasiekti antrojo ramsčio tikslai ir laikomasi BŽŪP prioritetų, įskaitant socialinės įtraukties, skurdo mažinimo ir ekonominės plėtros skatinimą; primena galimybę didžiausią dėmesį skirti kaimo plėtrai ir veiklos programoms dėl darbo vietų kūrimo ir išlaikymo ir dėl kaimo paslaugų tobulinimo ir ragina Komisiją padėti joms siekti šio tikslo; pabrėžia, kad kaimo vietovėse reikia pritaikyti dalijimosi ekonomikos modelius, siekiant didinti užimtumą ir žemės ūkio veiklos veiksmingumą ir mažinti išlaidas;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti socialinės ekonomikos, įskaitant socialinį ūkininkavimą, įmones ir kooperatyvus(2), siekiant skatinti socialinę integraciją ir darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse; atkreipia dėmesį į veiksmus, vykdomus pagal Socialinio verslo iniciatyvą, ir ragina Komisiją didinti socialinės ekonomikos indėlį į kaimo plėtrą, pvz., vykdant socialinės ekonomikos veiksmų planą;

20.  pabrėžia, kad veiksmams, skirtiems demografinei raidai ir šeimai palankiai aplinkai kaimuose remti, turėtų būti suteikta daugiau žinomumo siekiant paremti šeimas ir sudaryti sąlygas lengviau derinti šeimos ir profesinį gyvenimą, taip pat sprendžiant su darbo rinka ir ekonomine plėtra kaimo vietovėse susijusius klausimus;

21.  pabrėžia, kad reikia skatinti aktyvias priemones ir politiką, kuriomis atkreipiamas dėmesys į teigiamą migracijos poveikį ekonomikos augimui ir skatinama socialinė sanglauda kaimo vietovėse;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti kaimo vietovių puoselėjimo politiką ir plėtoti turizmą, kuris, tinkamai kuriamas ir skatinamas iniciatyvomis, galėtų paskatinti kultūros, socialinį ir ekonomikos augimą tose vietovėse, kuriose daug gamtos ir kultūros išteklių, turtingas kraštovaizdis bei žemės ūkio produktų paveldas; pabrėžia, kad turizmo plėtra kaimo vietovėse ir žemės ūkio veiklos įvairinimas (švietimo, kultūrinė ir rekreacinė veikla) taip pat yra paskata naujoms kartoms rengti kampanijas, imtis iniciatyvų ir verslo, paremto inovacijomis ir tradicinių produktų propagavimu;

23.  pabrėžia, kad, padedant EŽŪFKP ir kitiems Europos fondams, įvairių politikos sričių sinergijų kūrimas bus labai svarbus norint išspręsti užimtumo problemą kaimo vietovėse ir užtikrinti, kad žemės ūkis dar kartą būtų pripažintas kaip pagrindinis teritorijų plėtros veiksnys; pažymi, kad antrojo ramsčio lėšos galėtų būti naudojamos kaip dinamiška finansavimo priemonė siekiant sukurti didesnę sinergiją su alternatyviais finansavimo šaltiniais ir programomis, siekiant suteikti galimybę jomis naudotis kaimo vietovėse, kad būtų padidintas susisiekimas, konkurencingumas ir ekonomikos įvairinimas bei remiamas verslumas, atsižvelgiant į kaimo kultūros ir tapatybės išsaugojimą;

24.  pabrėžia, kad maži, savininkams priklausantys ūkiai vis dažniau patiria spaudimą dėl to, kad investuotojai įsigyja žemės ūkio paskirties žemės; pabrėžia, kad labai svarbu išlaikyti dirbamos žemės plotus ir galimybes naudotis žeme, jei norima sukurti ir išplėsti žemės ūkio įmones ir išsaugoti darbo vietas kaimo vietovėse; atkreipia dėmesį, kad iš 2015 m. lapkričio mėn. Komisijos ataskaitos dėl jaunųjų ūkininkų poreikių matyti, kad jauniesiems ir pradedantiems ūkininkams dėl galimybės įsigyti žemės ir jos išsinuomoti kyla didžiausių problemų; todėl ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi ir rengti priemones, kad žeme būtų galima naudotis tose kaimo vietovėse, kuriose didelis nedarbas, pvz., taikant uzufruktą ir bendrą žemės ūkio paskirties žemės valdymą, laikantis nacionalinės praktikos, arba sukuriant valdymo ir informacijos apie nenaudojamą žemę ar žemę, kuri galėtų būti naudojama žemės ūkiui, paslaugas, kuriomis naudotis pirmiausia galėtų jaunieji ūkininkai ir moterys, sistemas;

25.  mano, jog svarbu, kad kaimo plėtros programose būtų numatyta daugiau priemonių patobulinti kaimo ir miesto santykius siekiant skatinti bendradarbiavimą, sudaryti galimybes kaimo vietovėse veikiančioms įmonėms, nes jos yra neišvengiamai būtinos vietovių plėtrai, ir kurti darbo vietas; mano, kad miesto ir kaimo santykiuose didelė reikšmė tenka miesteliams, kurie sudaro galimybę aplinkinių kaimo vietovių gyventojams gauti pagrindines paslaugas, ir kad šiuo tikslu valstybės narės, įgyvendindamos savo teritorinę politiką, turėtų skatinti paslaugų teikimą miesteliuose;

26.  ragina sukurti privalomas sąžiningo atsiskaitymo maisto grandinėje tarp maisto produktų gamintojų, didmenininkų ir perdirbėjų taisykles, užtikrinančias, kad ūkininkams tektų derama ir darnų ūkininkavimą užtikrinanti pridėtinės vertės dalis;

27.  pabrėžia, kad miškininkystės sektorius, kuris šiuo metu Europoje nepakankamai išnaudojamas, yra pagrindinis darbo vietų šaltinis, kurį reikėtų labiau skatinti įvairiomis formomis visose medžio pramonės srityse; pažymi, kad Sąjungai labai trūksta aprūpinimo mediena, nes tam reikia investuoti į miškininkystės plėtrai būtiną infrastruktūrą;

28.  pabrėžia, kad galimybė naudotis žeme yra labai svarbi išankstinė sąlyga norint steigti ir plėsti žemės ūkio valdą; atkreipia dėmesį, kad galimybė naudotis žeme yra didžiausia jauniesiems ūkininkams kylanti problema, su kuria jie susiduria bandydami įsteigti žemės ūkio valdą;

BŽŪP ateitis po 2020 m.

29.  pabrėžia, kad BŽŪP procedūros turi būti supaprastintos ir turi būti išlaikytas pakankamas jai skiriamų lėšų lygis, bent toks, kaip šiuo metu, kad atspindėtų didelę šios politikos pridėtinę vertę Europos mastu, siekiant užtikrinti veiksmingą ilgalaikę jos įtaką užimtumo kaip įvairiarūšio Europos ūkininkavimo ir miškininkystės sektoriaus dalies, didinimui, skatinti darnų kaimo vietovių vystymąsi ir patrauklumą; pabrėžia, kad kaimo plėtros politika, kurią įgyvendinant galima imtis labiau tiesioginių ir veiksmingesnių priemonių siekiant sumažinti kaimo gyventojų socialinę atskirtį ir padidinti užimtumą kaimo vietovėse ir jų dinamiką, turi būti laipsniškai stiprinama, nekeliant pavojaus paramai pagal pirmąjį ramstį, kurį taip pat reikia pertvarkyti siekiant, be kita ko, užtikrinti geresnį rinkų veikimą ir stabilumą, kuris yra būtinas žemės ūkio pajamoms ir Europos ūkininkavimo ir aprūpinimo maistu modeliui užtikrinti, ir užtikrinti, kad kaimo vietovės išlaikytų savo patrauklumą (didžiausią dėmesį skiriant gyvenimo kokybei) palyginti su miestu;

30.  pabrėžia, kad BŽŪP reikėtų daugiau dėmesio skirti atnaujinimo ir investavimo priemonėms, kuriomis bus siekiama užtikrinti tvarų ekonomikos sektorių kaimo vietovėse konkurencingumą (įskaitant žemės ūkio produktų, energetikos, perdirbimo, paslaugų ir socialinį sektorius) laikantis aplinkosaugos taisyklių ir taip išsaugoti darbo vietas. atkreipia dėmesį, kad naudojant šias priemones bus galima toliau mažinti žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi skirtumus valstybėse narėse bei regionuose;

31.  pabrėžia turizmo sektoriaus, kaip ūkininkų pajamų šaltinio, svarbą (pvz., atostogos ūkiuose); primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją kurti programas, kuriomis būtų remiamos investicijos ir verslumas; mano, kad svarbu remti atitinkamus ūkius pasitelkiant turizmo kampanijas;

32.  atkreipia dėmesį į iki šiol įgyvendintas BŽŪP supaprastinimo priemones, tačiau ragina Komisiją toliau rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų nustatytas su BŽŪP administracinės naštos mažinimu ir žemės ūkio veiklos produktyvumo didinimu susijęs proporcingumas ir lankstumas;

33.  pabrėžia, kad esama apribojimų, susijusių su tuo, ką galima pasiekti įgyvendinant BŽŪP, nes pagrindinis jos tikslas – aprūpinimo maistu užtikrinimas, ir kad siekiant veiksmingai spręsti daugelį problemų, susijusių su darbo vietų kūrimu ir išsaugojimu kaimo vietovėse, regionų ir valstybių narių lygmenimis prireiks taikyti platesnį, keletą politikos sričių apimantį požiūrį;

34.  ragina Komisiją remti konkurencingą ir tvarų Europos žemės ūkio modelį, pagrįstą šeimos valdomo, įvairiarūšio ir daugiafunkcinio ūkininkavimo modeliu, pagal kurį teritorija paremtos ir tinkamai apmokamos darbo vietos yra prioritetas, ypatingą dėmesį skiriant teritorijoms, kurioms taikomi konkretūs SESV pripažinti apribojimai, ir maisto ir ne maisto produktų gamybos srityje užtikrinti aprūpinimą maistu bei maisto saugumą, kad būtų apsaugota sveikata;

35.  ragina valstybes nares sukurti žemės stebėjimo ir reguliavimo priemones, siekiant padėti joms gauti kuo daugiau informacijos apie žemės rinkas ir gebėti užkirsti kelią didelio masto žemės ar gamybos priemonių sutelkimo vienose rankose ar supirkinėjimo reiškiniams;

36.  pabrėžia, kad reikia skatinti kurti aukštos kokybės žemės ūkio produktus, skatinti jų rinkodarą ir pardavimą; siekiant užtikrinti produktų įvairinimą ir Europos maisto grandinės konkurencingumą, ragina kurti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama atverti naujas rinkas ir pradėti vykdyti tinkamų naudojimui produktų programas ir rinkodaros kampanijas;

37.  mano, kad BŽŪP turi būti atsižvelgiama į visų formų Europos žemės ūkį ir visas kaimo vietoves, įskaitant tas, kurių padėtis nepalankiausia ir pažeidžiamiausia (pvz., kalnų vietovės ir atokiausi regionai) siekiant užtikrinti optimalų visų jų išteklių panaudojimą; mano, kad tai pasakytina ir apie žemės ūkio naudmenų, kurios yra apleistos, atkūrimą;

38.  pažymi, kad įvairinant žemės ūkį ir regionines rinkų nišas skatinamas ir užtikrinamas užimtumas kaimo vietovėse; ragina kurti iniciatyvas, kuriomis būtų remiamas ūkių (pvz., tiesioginės žemės ūkio produktų rinkodaros) ir kaimo ekonomikos apskritai įvairinimas (pvz., sudarant palankesnes sąlygas pereiti nuo žemės ūkio darbų prie kitų sričių darbo);

39.  mano, kad būsimos BŽŪP lėšomis turi būti skiriama daugiau paramos tam, kad būtų sulėtintas mažų ir vidutinių ūkių ir įmonių, kurios susijungusios į gamintojų organizacijas, praradimas, nes jos paprastai vykdo įvairesnę veikla, yra ekonomiškesnės ir labiau nepriklausomos, taip pat jas lengviau perkelti, jos veiksmingiau kuria papildomą vertę ir teritorija grindžiamas darbo vietas bei yra svarbus savo regionų ekonominis ir socialinis ramstis, ir taip pat toliau turi būti skiriama speciali parama teritorijoms, kurioms taikomi konkretūs SESV 349 straipsnyje pripažinti apribojimai;

40.  pažymi, jog BŽŪP tiesioginės išmokos turėtų būti skiriamos tik asmenims, kurių pagrindinė veiklos sritis yra žemės ūkis;

41.  pažymi, kad atokiausiuose regionuose sulėtėjus ekonomikos augimui sunkiau rasti sprendimų, kaip didinti užimtumą, nes trūksta sujungiamumo, ir, atsižvelgdamas į žemės ūkio svarbą šiuose regionuose, mano, kad būsimos BŽŪP lėšomis šioms teritorijoms, kurioms taikomi konkretūs SESV pripažinti apribojimai, turi būti taikoma pozityvioji diskriminacija, o tai turėtų didinamąjį poveikį skatinant kitą susijusią veiklą, pvz., žemės ūkio pramonę, turizmą, gamtos apsaugą, energijos gamybą ir žiedinę ekonomiką, papildant keleto fondų taikymu grindžiamą strategiją; pabrėžia, kad taikant šią strategiją reikėtų atsižvelgti į atokiausių regionų atžvilgiu nustatytus teigiamo diferencijavimo veiksnius, kuriais galėtų būti remiamasi žemės ūkio sektoriuje kuriant originalius naujoviškus sprendimus, kurie galėtų būti taikomi ne tokiais kraštutiniais, visapusiškesniais atvejais, susijusiais su ūkių struktūra, dirvožemio ir klimato sąlygomis ir būdinga biologine įvairove;

42.  mano, kad grupių ūkininkavimą reikia skatinti ir finansiškai remti, nes jis leidžia sumažinti ūkių gamybos sąnaudas, visų pirma mechanizavimo išlaidas, ir juo skatinamas žemdirbių solidarumas, inovacijų, praktinės patirties ir gerosios patirties perdavimas, dinamiškai skatinant plėtrą ir užimtumą;

43.  ragina Komisiją skatinti mažų žemės ūkio valdų įvairinimą ir konkurencingumą, taip pat atsižvelgiant į socialinį ūkininkavimą ir į paslaugas nukreiptą žemės ūkį;

44.  pabrėžia, kad įgyvendinant BŽŪP svarbu daugiau paramos skirti teigiamam žemės ūkio poveikiui užimtumui ir aplinkai ir veiksmingiau remti ekologinį ir biodinaminį ūkininkavimą, taip pat visus kitus tvarius gamybos būdus, įskaitant integruotą ūkininkavimą ir agrarinę miškininkystę atsižvelgiant į agroekologiją, o tam reikia supaprastinti galiojančius teisės aktus ir priimti naujus teisės aktus, kurie galėtų būti įgyvendinami paprastai, suprantamai ir sklandžiai; mano, kad šio teigiamo poveikio užimtumui ir aplinkai pranašumai, aktualūs visai visuomenei ir sudaro dalį, kuri turi būti įtraukta į ūkio pajamas;

45.  primena sėkmingą ekologiškų zonų pavyzdį, t. y. vietovių, kuriose, imantis suderintų veiksmų, skatinama gaminti vietos žemdirbystės ir gyvulininkystės produktus taikant ekologiškus būdus ir remiami visi nuo jų priklausantys žemės ūkio subjektai (žemės ūkio maisto produktų, kulinarijos ir turizmo sektoriaus įmonės), kadangi jau įrodyta, kad ši priemonė gali padidinti vietos gyventojų pajamas ir paskatinti dirvožemio apsaugą, taip pat kraštovaizdžio ir tradicinių produktų išsaugojimą;

46.  atkreipia dėmesį į tvaraus ūkininkavimo ir maisto sistemų, ypač ekologinio ūkininkavimo, taip pat tvaraus dirvožemio, vandens, biologinės įvairovės ir kaimo infrastruktūros valdymo, galimybes siekiant išsaugoti ir plėtoti deramą užimtumą ūkininkavimo ir klestinčios kaimo ekonomikos srityje;

47.  mano, kad aprūpinimas maistu Europos Sąjungoje turi išlikti pirminiu būsimos BŽŪP veiklos principu, atsižvelgiant ir į rinkas už ES ribų; šiuo atžvilgiu mano, kad prekybos susitarimai Europos žemės ūkiui gali kelti tikrą pavojų, bet gali sudaryti ir galimybių, ir mano, kad dėl laisvosios prekybos susitarimų neturėtų būti sukurta nesąžininga konkurencija mažų ir vidutinių ūkių atžvilgiu ir neturėtų būti kenkiama vietos ekonomikai bei darbo vietų kūrimui;

48.  mano, kad, siekiant pagerinti šiuo metu nepakankamą veiklos organizavimą vaisių ir daržovių sektoriuje, reikėtų grąžinti ES paramą naujai sukurtų vaisių ir daržovių augintojų asociacijų projektams;

49.  pabrėžia, kad atsižvelgdama į tai, jog labai neaišku, kokios ateityje bus žemės ūkio produktų kainos, kurios yra nestabilios ir žemos, ES turi pasiekti Sutartyje nustatytus BŽŪP tikslus ir imtis daugiau veiksmų, kad ištaisytų nepastovių rinkų poveikį tais atvejais, kai jos neveikia, ir užtikrintų žemės ūkio sektoriaus atsparumą ir konkurencingumą sukuriant veiksmingus saugumo tinklus ir vykdant prevenciją bei kuriant krizės valdymo sistemas, kad būtų pasiekta pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, taip pat kuriant rizikos valdymo priemones, pagrįstas naujomis ir naujoviškomis sistemomis ir įtraukiant pačius ūkininkus į finansavimą; mano, kad turėtų būti padidinta priemonių, kurios skirtos žemės ūkio rinkoms stabilizuoti, finansavimo dalis ir kad pagal BŽŪP taip pat turi būti stiprinamos draudimo sistemos, kuriomis ūkininkai apsaugomi nuo įvairių klimato, sveikatos ir ekonominių pavojų; mano, kad, atsižvelgdama į riziką, susijusią su klimato atšilimu, ES turi padaryti viską, kad sustiprintų teigiamą vaidmenį, kurį gali atlikti žemės ūkis, pasitelkiant priemones, apimančias agronomiją ir geresnį dirvožemio valdymą, siekiant geriau sugauti anglies dioksidą, be to, mano, kad svarbu techniškai ir finansiškai palaikyti ūkininkus, kad jie galėtų laipsniškai keisti savo veiklą ir diegti naujoves;

50.  taip pat pabrėžia, kad tiesioginės išmokos po 2020 m. turi likti BŽŪP priemone, kad būtų remiamos ir stabilizuojamos ūkių pajamos ir kompensuojama už išlaidas, patirtas stengiantis laikytis aukštų ES standartų (kalbant apie gamybos būdus ir ypač aplinkosaugos reikalavimus) ir išsaugoma žemės ūkio gamyba ūkininkauti nepalankiuose regionuose; atkreipia dėmesį, kad dėl šios priežasties tiesioginėmis išmokomis turėtų būti užtikrintas žemės ūkio ekonominis stabilumas, aprūpinimas maistu ir aplinkos saugumas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį, kad būtina suvienodinti tiesioginių išmokų tarifus, siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ES bendrojoje rinkoje ir tvarų žemės ūkio išteklių naudojimą ES mastu;

51.  mano, kad egzistuojant dideliems ūkininkų kooperacijos lygio skirtumams pavienėse valstybėse narėse, o bendradarbiavimo stokai neigiamai veikiant ūkininkų atsparumą krizinėms situacijoms ir rinkos spaudimui, BŽŪP turėtų visapusiškai skatinti ūkininkų bendradarbiavimo plėtrą, visų pirma gamybos ir perdirbimo srityse;

52.  ragina valstybės nares pagal BŽŪP antrąjį ramstį pirmenybę teikti Europos inovacijų partnerystei (EIP); ragina Komisiją pirmenybę teikti programai „Horizontas 2020“ ir užtikrinti daugiau galimybių ūkininkams gauti EIB finansavimą, paramą naujoviškiems, tvariems žemės ūkio ir miškininkystės modeliams, taikomiems gaminant prekes ir teikiant paslaugas maisto ir ne maisto srityje (atsinaujinančiosios energijos, bioekonomikos, kaimo turizmo srityse ir naujos perspektyvos ūkininkams tiekti žaliavas pramonės amžiuje be naftos), plėtojant kiekvienos kaimo teritorijos išteklius;

53.  reiškia tvirtą įsitikinimą, jog ir ateityje bus būtina skatinti tęstinį profesinį ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų profesinį mokymą ir užtikrinti mokslo žinių ir inovacijų sklaidą, taip užtikrinant prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos ir palengvinant ūkinę veiklą;

54.  laikosi nuomonės, kad pagal tokio tipo iniciatyvą kaip LEADER ir (arba) bendruomenės inicijuojama vietos plėtra taikyti vietos plėtros principai „iš apačios į viršų“ buvo veiksmingi, nes sukurta daug darbo vietų ir dėl sukurto užimtumo buvo patirta mažai viešųjų išlaidų, ir kad todėl jie turi būti toliau stiprinami, skatinami ir įgyvendinami visose valstybėse narėse, skiriant finansavimą iš kelių fondų ir stiprinant vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį; pirmiausia pabrėžia vietos veiklos grupės (VVG) vadovų vaidmenį teikiant techninę paramą ir paslaugas, siekiant palaikyti užimtumui palankių projektų pradėjimo iniciatyvas; prašo, kad šios VVG būtų kuo autonomiškesnės, kad galėtų veikti kuo veiksmingiau; pažymi, kad reikėtų nustatyti mechanizmus siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse socialiniai partneriai iš tikrųjų dalyvautų veikloje ir ragina Komisiją pateikti gerosios patirties, susijusios su tarptautiniais LEADER II projektais, pavyzdžių;

55.  pažymi, kad dėl sunkumų, su kuriais susiduriama siekiant gauti informacijos apie atitinkamą nacionalinį ir ES programavimą ir finansavimą, atsiranda kliūčių vystant kaimo ekonomiką;

56.  ragina investicijas, kurias numatyta skirti pagal kaimo plėtros politiką kaip paramą užimtumui kaimo vietovėse, prioritetine tvarka teikti didžiausią dėmesį skiriant darbo vietoms, pokyčiams nedarbo srityje, paramą gaunančių įmonių veiksmingumui ir iniciatyvų įdarbinti darbuotojus kūrimui ir rekomenduoja į kaimo plėtros programas įtraukti mikrofinansavimo stiprinimą, nes jis yra ypač naudingas padedant žemės ūkio ir ne žemės ūkio įmonėms pradėti veiklą;

57.  pabrėžia, kad antrojo ramsčio svarba darbo vietų kūrimui gali būti didinama numatant kur kas daugiau lankstumo, atsižvelgiant į pavieniams regionams būdingus poreikius;

58.  mano, kad ateityje būtina toliau kurti teritorines kokybiško maisto sistemas, kurios tiektų neperdirbtus arba perdirbtus maisto produktus, skatinant piliečių atsakomybę ir suinteresuotųjų subjektų, kurie susijungę kaip gamintojai, perdirbėjai, platintojai ir vartotojai arba kaip gamintojų ir vartotojų bendruomenės, dalyvavimą ar taip pat apjungiant visus ekonominės veiklos vykdytojus žemės ūkio maisto produktų ir maisto turizmo sektoriuose su kokybe ir sutartimis susijusioje veikloje, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ir sveikatos saugumą, taip pat teisingas pajamas, kad ūkininkai galėtų gyventi oriai ir išlaikyti darbo vietas savo ūkyje; pažymi, kad šios maisto sistemos gali visų pirma, bet ne vien tik, būti trumposios grandinės ir (arba) vietos rinkos; mano, kad ateityje daugiau ES lėšų reikėtų skirti tam tikrų specialių maisto produktų kokybės užtikrinimo sistemų kūrimui ir taikymui ir tolesniam Europos gastronomijos, kuri yra garsi visame pasaulyje, vystymui; mano, kad tam būtina geriau pritaikyti teisės aktus, kuriais reglamentuojami viešųjų pirkimų konkursai, kad vietos valdžios institucijos galėtų propaguoti vietos gamybą;

59.  atkreipia dėmesį į tai, jog būtina papildomai remti žemės ūkį ir darbo vietų kūrimą žemės ūkio srityje ūkininkavimui mažiau palankiuose regionuose ir ES išorės pasienio teritorijose;

60.  mano, kad reikia skatinti daugiašales partnerystes, kuriose dalyvautų ūkininkai ir kito kaimo vietovių suinteresuotieji subjektai, nes jas pasitelkus galima plėtoti įvairią veiklą, kuria sukuriamos tiesioginės ir netiesioginės darbo vietos, pvz., vietos maisto ir ne maisto tiekimo grandinių struktūravimą ir įvairių paslaugų organizavimą (kaimo turizmo, privačiosios ir viešosios erdvės tvarkymo ir kt.);

61.  mano, kad Komisija ir valstybės narės pagal BŽŪP ir kitų sričių politiką turėtų skatinti ūkininkus įvairinti savo pajamų šaltinius, taip apsisaugant nuo rinkos nuosmukių; mano, kad toks įvairinimas galėtų apimti ekologinį turizmą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pvz., vėjo ir saulės, plėtrą didinant žemės ūkio produktų vertę juos perdirbant ir ūkininkų parduotuves;

62.  ragina Komisiją labiau remti vietos kooperatyvus siekiant padėti jiems susigrąžinti galimybę kontroliuoti kainas ir jų produktus;

63.  pažymi, kad turizmo sektoriuje yra daug galimybių gauti pajamas ir kurti tiesiogines ir netiesiogines darbo vietas žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, sudarant galimybę įvertinti kiekvieno regiono istorinį, kultūrinį, gastronominį, kraštovaizdžio ir aplinkos paveldą; taip pat pažymi, kad turistinis patrauklumas grindžiamas ne vien istoriniu kai kurių regionų žinomumu, bet vis labiau – ir vietovės maisto produktų kokybe, kraštovaizdžiu, aplinka; mano, kad dėl visų šių priežasčių turizmo sektorių reikėtų dar labiau remti įgyvendinant kaimo plėtros politiką;

64.  pabrėžia, kad uždaviniai, susiję su klimato kaita ir aplinka, reiškia, kad reikės didelių viešųjų ir privačiųjų investicijų, kuriomis būtų kuriamos darbo vietos, palaikant naujų profesijų atsiradimą, siekiant užtikrinti kaimo vietovių išteklių priežiūrą ir išsaugojimą, sunykusių ekosistemų kokybės atkūrimą, veiksmingiau kovoti su potvyniais, gaisrais, geriau apsaugoti vandens, dirvožemio, oro kokybę, biologinę įvairovę; pažymi, kad tai reiškia, jog žemės ūkio ir kitiems kaimo vietovių subjektams dirbant reikės bendradarbiauti, tačiau pirmiausia taip sudaromos naujos galimybės įvairinti žemės ūkio gaunamas pajamas;

65.  prašo Komisijos įvertinti socialinius šios krizės žemės ūkio srityje padarinius, visų pirma prarastas darbo vietas, ypač kaimo vietovėse; ragina valstybes nares apsvarstyti, kaip gali būti patobulintas ūkininkavimo konkurencingumas, kad sektoriuje galėtų būti kuriamos darbo vietos ir sukuriama papildoma nauda, kuri būtų teisingai paskirstyta visam žemės ūkiui ir žemės ūkio maisto produktų pramonei, ir užtikrinta sąžininga konkurencija bei sumažinta socialinio dempingo ir mažų garantijų darbo ir darbo nestandartinėmis sąlygomis daroma žala, kuri daro neproporcingą įtaką tam tikroms grupėms; pažymi, kad daugelis ūkio šeimos narių neturi socialinio statuso ar teisinio pripažinimo arba nedalyvauja socialinės atsaugos sistemoje; pabrėžia, kad žemės ūkio įmonės turi laikytis nacionalinių užimtumo ir socialinės teisės aktų; mano, kad bet koks papildomų sąlygų įtraukimas į BŽŪP pirmojo ramsčio mokėjimus gerokai padidintų ūkininkams tenkančią administracinę naštą ir apribotų jų darbo vietų kūrimo galimybes; ragina socialinius partnerius kartu su valdymo institucijomis atlikti stipresnį vaidmenį ir ragina valstybes nares pripažinti ir užtikrinti socialines ūkininkų teises ir užtikrinti, kad visi žemės ūkio srities darbuotojai, dirbantys ne visą arba visą darbo dieną, būtų įtraukti į socialinės apsaugos sistemą; ragina valstybes nares perkelti Direktyvą 2014/36/ES dėl sezoninių darbuotojų į nacionalinius teisės aktus; ragina nacionalinėms sveikatos ir saugos institucijoms skirti lėšų, kad jo galėtų skleisti informaciją apie saugą ūkiuose;

66.  prašo Komisiją pradėti taikyti rodiklius, kuriuos FAO pasiūlė savo žemės ūkio ir maisto sistemų tvarumo vertinime (SAFA), ypač rodiklius, skirtus užimtumui ir socialinei gerovei užtikrinti;

67.  primena, kad vidutinis Europos ūkininkas teturi 12 ha žemės ir kad 70 proc. ūkių plotas mažesnis nei 5 hektarai; pažymi, kad dėl ūkių dydžio ir struktūros ūkininkai ne visuomet pajėgūs įdarbinti darbuotojus visu etatu arba įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares darbdavių grupėms taikyti skatinamąsias priemones;

68.  mano, kad būtina užtikrinti viešųjų ir privačiųjų paslaugų teikimą, siekiant užtikrinti kaimo teritorijų patrauklumą ir leisti išsaugoti ir kurti darbo vietas; mano, kad kaimo vietovėse žmonės turi teisę į vienodas galimybes naudotis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis, pvz., švietimo, socialinėmis ir sveikatos priežiūros; mano, jog labai svarbu, kad visos regionų (jei yra) ir vietos lygmens valdymo ir privačiojo sektoriaus institucijos dirbtų išvien, siekdamos skatinti investicijas ir užtikrinti, kad kaimo ir atokiose vietovėse būtų užtikrinamos galimybės naudotis pagrindine infrastruktūra, pvz., susisiekimu viešuoju ir privačiu transportu, taip pat saugus energijos tiekimas bei patikimo ir spartaus plačiajuosčio ryšio technologijos bei kaimo verslininkams, itin mažoms įmonėms ir MVĮ skirtos finansų ir kreditų sistemos – neturėdamos šių galimybių kaimo įmonės ir namų ūkiai nuolat bus mažiau palankioje padėtyje, o migracija į miestus nesiliaus;

69.  atsižvelgdamas į naujausias gyvūnų epidemijas ir į neseniai kilusius su maisto sauga susijusius skandalus, pvz., dėl 2011 m. kilusio bakterijų E. coli protrūkio, 2013 m. skandalą dėl arklienos ir dabartinį skandalą dėl padirbto medaus, mano, kad reikia gerokai padidinti maisto ir pašaro saugai skiriamas lėšas, kaip nustatyta trečiojoje daugiametės finansinės programos antraštinėje dalyje, nes septynerių metų laikotarpiui šiuo metu skirtos 1,93 mlrd. eurų sumos visiškai nepakanka;

70.  pabrėžia, kad ūkininkai dažnai patiria su BŽŪP susijusių administracinių išlaidų ir kad šios išlaidos valstybėse narėse labai skiriasi; ragina Komisiją ir valstybes nares sumažinti administracinę naštą mažinant biurokratizmą ir supaprastinant BŽŪP, taip pat užtikrinti ekonomišką perkėlimą į nacionalinę teisę;

71.  pabrėžia, kad galimybė gauti pagrindines paslaugas, pvz., švietimo, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo, ir šių paslaugų tęstinumas yra būtinos sąlygos, lemiančios darbo vietų kūrimui palankią aplinką ir atitinkančios gyvybiškai svarbius kaimo vietovių gyventojų poreikius;

72.  mano, kad būtina raginti viešąsias institucijas teikti konsultavimo ir žemės ūkio bendrovių valdymo paslaugas kaimo vietovėse, siekiant modernizuoti Europos žemės ūkį;

73.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moterų lygybę darbo rinkoje ir darbo bei privataus gyvenimo suderinamumą kaimo vietovėse ir sudaryti jiems sąlygas, visų pirma kai tai susiję su atlyginimais ir socialinėmis teisėmis ir teisėmis į pensiją, naujų kvalifikacijų rėmimu ir sudarymu moterims perspektyvų ir galimybių įsidarbinti žemės ir ne žemės ūkio srityje, laikantis lygybės ir nediskriminavimo principo, nustatyto ES politikos priemonėse ir programose; taip pat ragina jas geriau panaudoti galimybes, susijusias su tikslinėmis internetinėmis informacijos platformomis, veiksmais ir pagalba ūkininkauti pradedančioms ir jau ūkius įsteigusioms moterims ir moterims kaimo vietovėse, visų pirma pagal EŽŪFKP ir kitiems Europos fondus, ir skatinti rengti projektus bei padėti išsaugoti svarbiausią infrastruktūrą ir paslaugas, kurios svarbios kasdieniame kaimo gyvenime, taip pat padėti sumažinti moterų išvykimą iš kaimo vietovių; taip pat atkreipia dėmesį į tvarių strategijų būtinybę, ypač kaimo vietovėse, siekiant palaikyti, skatinti ir remti moterų tinklus ir organizacijas bei jų vaidmenį priimant sprendimus žemės ūkio srityse ir kaimo vietovėse; be to, ragina sudaryti lengvesnę prieigą prie švietimo, finansų ir informacijos, kad būtų sudarytos sąlygos moterų verslumo iniciatyvoms (pvz., per e. verslą), kaimo verslo nuosavybei ir plėtrai;

74.  primygtinai ragina valstybes nares stiprinti socialinių partnerių ir socialinės gerovės organizacijų, dirbančių kartu su institucijomis prižiūrint, kaip įgyvendinami darbo teisės aktai, kovojant su nedeklaruotu darbu ir stebint, ar laikomasi socialinės gerovės bei saugos standartų, kuriais skatinama socialinė ir ekonominė darbuotojų migrantų, įskaitant sezonines darbuotojas, migrantes ir pabėgėles, integracija, vaidmenį; ragina nustatyti mechanizmą, pagal kurį būtų užtikrinta, kad visais proceso lygmenimis dalyvautų moterys;

75.  primena, kad ES auginamų žemės ūkio kultūrų plotas kasmet mažėja; pabrėžia, kad išsaugoti dirbamus plotus labai svarbu siekiant užtikrinti darbo vietas kaimo vietovėse; ragina valstybes nares skatinti kaimo vietovėse, kuriose aukštas nedarbo lygis, sudaryti geresnes galimybes panaudoti žemę, be to, šiuo klausimu ragina imtis veiksmų siekiant suteikti galimybę jaunoms ūkininkėms gauti kreditų ir dalyvauti valdant žemę;

76.  atkreipia dėmesį į tai, kad 45 proc. darbo jėgos ūkiuose yra moterys; ragina Komisiją peržiūrėti šeimos ūkio apibrėžtį siekiant sudaryti moterims palankesnes sąlygas mokytis ir gauti specialistų konsultacijas, taip pat naudotis kapitalu ir išmokomis;

77.  ragina atitinkamas nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas skatinti moteris dalyvauti vietos veiksmų grupėse ir pagal programą LEADER vystyti vietos partnerystes, taip pat užtikrinti suderintą abiejų lyčių atstovų dalyvavimą jų valdybose;

o
o   o

78.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)Eurostatas, 2016 m.
(2) cf: http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.nat-opinions.25458

Teisinis pranešimas