Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2016 m. lapkričio 23 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Tam tikri į atmosferą išmetami teršalai ***I
 Susitarimo „Bazelis III“ galutinis patvirtinimas
 Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimas
 ES strateginė komunikacija, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą
 Gestų kalba ir profesionalūs gestų kalbos vertėjai
 Leidimo naudoti veikliąją medžiagą benzatoną atnaujinimas

Tam tikri į atmosferą išmetami teršalai ***I
PDF 375kWORD 53k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB (COM(2013)0920 – C7-0004/2014 – 2013/0443(COD))
P8_TA(2016)0438A8-0249/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0920),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0004/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 7 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 30 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0249/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/... dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2016/2284.)

(1) OL C 451, 2014 12 16, p. 134.
(2) OL C 415, 2014 11 20, p. 23.
(3) Ši pozicija pakeičia 2015 m. spalio 28 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0381).


Susitarimo „Bazelis III“ galutinis patvirtinimas
PDF 274kWORD 49k
2016 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo (2016/2959(RSP))
P8_TA(2016)0439B8-1226/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Didžiojo dvidešimtuko (G 20) aukščiausiojo lygio susitikimų po krizės išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 27 d. Didžiojo dvidešimtuko finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 14 ir 15 d. Didžiojo dvidešimtuko finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 23 ir 24 d. Didžiojo dvidešimtuko finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4 ir 5 d. Didžiojo dvidešimtuko vadovų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Bazelio bankų priežiūros komiteto (toliau – Bazelio komitetas, angl. BCBS) ataskaitas Didžiojo dvidešimtuko vadovams, kuriose pateikiama naujausia informacija apie sutartų reformų darbotvarkės įgyvendinimą, ypač į 2015 m. lapkričio mėn. Bazelio komiteto pranešimą Didžiojo dvidešimtuko vadovams „Galutinis pokrizinio laikotarpio reformų patvirtinimas. Naujausia informacija“ (angl. „Finalising post-crisis reforms: an update“)(1),

–  atsižvelgdamas į Bazelio komiteto konsultacinius dokumentus „„Bazelis III“ sverto koeficiento sistemos pakeitimai“ (angl. „Revisions to the Basel III leverage ratio framework“) (2016 m. balandžio 6 d.), „Turto įvertinimo pagal kredito riziką skirtumų mažinimas. Vidaus modelio metodų taikymo apribojimai“ (angl. „Reducing variation in credit risk-weighted assets – constraints on the use of internal model approaches“) (2016 m. kovo 24 d.) ir „Standartizuoto kredito rizikos vertinimo metodo pakeitimai“ (angl. „Revisions to the Standardised Approach for credit risk“) (2015 m. gruodžio 10 d.),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio mėn. Bazelio komiteto diskusijoms ir konsultacijoms skirtus dokumentus „Apskaitoje nurodomų atidėjinių vertinimas taikant reguliavimo nuostatas“ (angl. „Regulatory treatment of accounting provisions“),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio mėn. priimtą Bazelio komiteto standartą „Bendro nuostolių padengimo pajėgumo kapitalas. „Bazelis III“ standarto dėl kapitalo apibrėžties pakeitimai“ (angl. „TLAC holdings - Amendments to the Basel III standard on the definition of capital“)(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos (angl. ESRB) paskelbtą ES šešėlinės bankininkystės apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos (angl. EBA) atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, kurie buvo paskelbti 2016 m. liepos 29 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 12 d. Tarybos išvadas dėl pokrizinio laikotarpio Bazelio reformų užbaigimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. TVF pasaulinio finansinio stabilumo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją „Bankų sąjunga. 2015 metų ataskaita“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui pateiktą mokslinių tyrimų dokumentą „Europos Sąjungos vaidmuo tarptautiniuose ekonominiuose forumuose. Dokumentas Nr. 5: Bazelio bankų priežiūros komitetas“ (angl. „The European Union’s role in International Economic Fora, Paper 5: The BCBS“),

–  atsižvelgdamas į keitimąsi nuomonėmis „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo („Bazelis IV“) klausimu su Bazelio bankų priežiūros komiteto generaliniu sekretoriumi Billu Coenu, su Bendro priežiūros mechanizmo Priežiūros valdybos pirmininke Danièle Nouy, Europos bankininkystės institucijos pirmininku Andrea Enria ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Komisijos pareiškimą dėl Bazelio komiteto atlikto standartizuoto kredito rizikos vertinimo metodo persvarstymo ir po pareiškimo įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Komisijos pirmininko pavaduotoju J. Katainenu,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo (O-000136/2016 – B8-1810/2016),

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi atspari ir pakankamai kapitalo turinti bankininkystės sistema yra būtina siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, visais verslo ciklo etapais užtikrinti deramą skolinimą realiajai ekonomikai ir remti ekonomikos augimą;

B.  kadangi Didžiojo dvidešimtuko vadovai po finansų krizės pritarė visapusiškų reformų darbotvarkei, kuria stiprinami tarptautinių bankų reguliavimo standartai, įskaitant rizikos ribojimo reikalavimų sugriežtinimą;

C.  kadangi Bazelio komitetas rengia tarptautiniu mastu sutartus būtiniausius standartus, kuriais nustatomi rizikos ribojimo reikalavimai dideliems, tarptautiniu mastu veikiantiems bankams; kadangi Bazelio komitetas stebi ir peržiūri šių pasaulinių standartų įgyvendinimą ir teikia ataskaitas Didžiajam dvidešimtukui; kadangi šio komiteto gairės yra svarbi priemonė siekiant išvengti visame pasaulyje skirtingo reguliavimo;

D.  kadangi Europos Sąjunga įdiegė tarptautiniu mastu sutartus standartus į Kapitalo reikalavimų reglamento ir ketvirtosios Kapitalo reikalavimų direktyvos sistemą, nors ir pritaikiusi juos prie realių ES finansavimo poreikių, pavyzdžiui, dėl MVĮ rėmimo koeficiento ir tam tikrų lankstumo galimybių; kadangi ES nusprendė, kad šie standartai taikytini visiems bankams, ne tik didžiausiems, tarptautiniu mastu veikiantiems bankams, nors kai kuriose ne ES jurisdikcijose kai kurie iš šių standartų taikomi tik didžiausiems bankams; kadangi svarbi pažanga siekiant tarptautiniu mastu vienodų veiklos sąlygų; kadangi Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Kapitalo reikalavimų reglamento ir ketvirtosios Kapitalo reikalavimų direktyvos peržiūros, kad įdiegtų kitus sutartus Bazelio sistemos pakeitimus;

E.  kadangi bankams taikomi rizikos ribojimo reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir papildo kitus reguliavimo reikalavimus, pavyzdžiui, dėl bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. TLAC) ir privalomos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos, taikomos išvestinėms finansinėms priemonėms; kadangi pastaraisiais metais ženkliai pagerėjo ES bankininkystės sektoriaus reguliavimo sistema, visų pirma sukuriant bankų sąjungą;

F.  kadangi patikimos finansų stabilumo ir augimo taisyklės turėtų būti išsamios ir subalansuotos siekiant apimti dinamišką priežiūros praktiką ir skirti dėmesį ne vien statiškam daugiausiai kiekybinių aspektų reglamentavimui;

G.  kadangi turimi duomenys rodo, kad praeityje pernelyg skyrėsi rizikos koeficientai ir „strateginis rizikos modeliavimas“ siekiant sumažinti bankams taikomus kapitalo reikalavimus ir kad nacionalinės priežiūros institucijos patirdavo sunkumų vertindamos vidaus modelius, o tai prisidėjo prie finansų krizės;

H.  kadangi rizikos ribojimo reikalavimų įvairiems bankininkystės verslo modeliams įgyvendinimo apimtis ir sudėtingumas gali labai skirtis, todėl „vieno kurpalio“ požiūris yra neveiksmingas ir sukelia neproporcingai didelę naštą, ypač daugeliui mažesnių, daugiausiai konkrečioje nacionalinėje rinkoje veikiančių, ne tokių sudėtingų ir mažiau tarpusavyje susijusių bankų, taip pat jų reguliavimo ir priežiūros institucijoms; todėl reikia tinkamo masto proporcingumo ir lankstumo;

I.  kadangi šiuo metu Bazelio komitetas aptaria naujus bankų rizikos ribojimo taisyklių pakeitimus, siekiant spręsti kredito rizikos ir operacijų rizikos problemas; kadangi šiomis reformomis pirmiausiai siekiama didinti standartizuoto kredito rizikos vertinimo metodo patikimumą ir tikslumą vertinant riziką, numatyti papildomus vidaus modeliais paremto metodo taikymo apribojimus, taip pat galutinai patvirtinti sverto koeficiento ir galimų kapitalo žemutinių ribų nustatymo modelį remiantis standartizuotais metodais;

J.  kadangi dauguma JAV finansų įstaigų naudoja standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą, o ES daugelis didelių ir vidutinio dydžio bankai remiasi vidaus modeliais;

K.  kadangi tinkama standartizuoto vertinimo metodo peržiūra ir proporcingumo principo laikymasis yra itin svarbūs, kad Bazelio komiteto standartas tiktų mažiems bankams, kurie juo naudojasi daugiausiai;

L.  kadangi Didysis dvidešimtukas nurodė, kad dabartinė peržiūra neturėtų ženkliai padidintą bendrų kapitalo reikalavimų, ir šiai minčiai 2016 m. liepos mėn. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje pritarė valstybės narės;

M.  kadangi Europos bankams dabar sistemingai ir reguliariai taikomas reguliavimo institucijų atliekamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir šio testavimo rezultatai skelbiami viešai;

N.  kadangi ne ES valstybių, pavyzdžiui, Japonijos, atstovai išreiškė susirūpinimą dėl augančio spaudimo didinti kapitalą ir didesnių atitikties užtikrinimo sąnaudų, kylančių siekiant laikyti naujojo standartų rinkinio;

O.  kadangi Bazelio komiteto sprendimai neturi teisinės galios ir, siekiant jų galiojimo ES, tų sprendimų nuostatos turi būti perkeltos taikant įprastą teisėkūros procedūrą; kadangi ne visos nacionalinės kompetentingos institucijos turi atstovus Bazelio komitete, tačiau ECB ir Bendram priežiūros mechanizmui atstovaujama kaip tikriesiems nariams, o Komisija ir Europos bankininkystės institucija dalyvauja stebėtojų teisėmis;

1.  pabrėžia, kad bankų prudenciniam reguliavimui svarbūs racionalūs pasauliniai standartai ir principai, ir palankiai vertina po krizės atliktą Bazelio komiteto darbą šioje srityje;

2.  dar kartą patvirtina, kad bankai turi turėti pakankamai kapitalo, kad būtų galima remti realiąją ekonomiką, mažinti sisteminę riziką ir išvengti per krizę taikytų milžiniškos apimties gelbėjimo valstybės lėšomis priemonių pasikartojimo; pabrėžia, kad reikia tinkamai reguliuoti šešėlinės bankininkystės sektorių, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir finansinį stabilumą;

3.  pabrėžia, kad, skirtingai nei kitose jurisdikcijose, bankai atlieka esminį vaidmenį finansuojant Europos ekonomiką ir greičiausiai išliks pagrindinis namų ūkių ir įmonių, ypač MVĮ, finansavimo šaltinis; pabrėžia, kad ES teisės aktuose visuomet bandyta į tai atsižvelgti (pavyzdžiui, naudojant MVĮ rėmimo koeficientą) ir tai derėtų daryti toliau (pavyzdžiui, pratęsiant ir išplečiant rėmimo koeficiento taikymą); nepaisant to, pripažįsta, kad svarbu įvairinti Europos ekonomikos finansavimo šaltinius, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina vykdomą kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiklą;

4.  atkreipia dėmesį į Bazelio komiteto vykdomą darbą galutinai patvirtinti sistemą „Bazelis III“, kuria siekiama padidinti pagal riziką įvertinto kapitalo taisyklių paprastumą, palyginamumą ir konvergenciją, siekiant spręsti pernelyg didelių turto įvertinimo pagal riziką skirtumų problemą ir tai pačiai rizikai taikyti tas pačias taisykles; pabrėžia, kad siekiant didesnio Bazelio komiteto svarstymų teisėtumo ir atsakomybės už juos, reikia daugiau skaidrumo ir atskaitomybės; palankiai vertina Bazelio komiteto generalinio sekretoriaus susitikimą su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu ir ragina tęsti dialogą;

5.  pabrėžia, kad dabartinis persvarstymas turėtų atitikti Valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupės (angl. GHOS) nurodytą principą, kad dera neženkliai padidinti bendrus kapitalo reikalavimus, tuo pačiu metu gerinant bendrą Europos bankų finansinę būklę;

6.  pabrėžia, kad antras ir vienodai svarbus principas, kurio reikia laikytis persvarstymo metu, yra siekis pasauliniu mastu skatinti sukurti vienodas veiklos sąlygas – ne didinti, bet mažinti skirtumus tarp jurisdikcijų ir bankininkystės modelių ir nesukelti nepagrįstos žalos ES bankininkystės modeliui;

7.  yra susirūpinęs dėl to, jog neseniai Bazelio komiteto parengtų projektų analizė rodo, kad reformos dokumentų rinkinys dabartiniu pavidalu galbūt neatitinka dviejų minėtų principų; ragina Bazelio komitetą atitinkamai persvarstyti savo pasiūlymus, o ECB ir Bendrą priežiūros mechanizmą užtikrinti, kad tų principų būtų laikomasi galutinai patvirtinant naująjį standartą ir stebint jo vykdymą;

8.  pabrėžia, kad šis požiūris padėtų pasiekti, kad Europos Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų leidėjų, užtikrintų nuoseklų naujojo standarto įgyvendinimą;

9.  primena proporcingumo principo svarbą ir kad proporcingumas turi būti ne tik vertinamas atsižvelgiant į reguliuojamų institucijų dydį, bet ir suprantamas kaip teisinga pusiausvyra tarp reguliavimo sąnaudų ir naudos kiekvienai suinteresuotųjų subjektų grupei;

10.  ragina ES ir tarptautiniu lygmenimis nustatyti reguliavimo institucijų tarpusavio dialogą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais proporcingumo principo taikymo klausimais;

11.  ragina Bazelio komitetą prieš komitete priimant standartą atidžiai ir išsamiai įvertinti kokybinį ir kiekybinį naujųjų reformų poveikį, atsižvelgiant į jų įtaką skirtingoms jurisdikcijoms ir įvairiems bankininkystės modeliams; mano, kad atliekant šį vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į ankstesnes komiteto pasiūlytas reformas; ragina Bazelio komiteto atlikti būtinus koregavimus, jei šios analizės metu pasitaikytų disbalanso;

12.  primena, kad svarbu laikytis rizika grindžiamo požiūrio į reguliavimą, kai tos pačios taisyklės taikomos tai pačiai rizikai, tuo pačiu pabrėždamas, kad reikia sumažinti reguliacinio arbitražo galimybes ir pernelyg didelius turto įvertinimo pagal riziką skirtumus; ragina Bazelio komitetą išsaugoti prudencinio reguliavimo tikslumą vertinant riziką, be kita ko, užtikrinant, kad persvarstant standartizuotą metodą ir vidaus reitingais pagrįsto metodo taikymo galimybes būtų pašalinta reguliacinio arbitražo rizika ir būtų tinkamai atspindėti skirtingų finansavimo formų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto paskolų, infrastruktūros finansavimo ir specializuoto skolinimo, ypatumai, taip pat išvengiant neproporcingo poveikio realiajai ekonomikai; šiuo atžvilgiu reiškia susirūpinimą dėl galimo siūlomų kapitalo apatinių ribų poveikio realiajai ekonomikai;

13.  ragina Komisiją atidžiai ir išsamiai įvertinti kokybinį ir kiekybinį naujausių ir būsimų reformų poveikį, be kita ko, realiosios ekonomikos finansavimui Europoje ir numatomiems Europos teisėkūros projektais, pavyzdžiui, kapitalo rinkų sąjungai; ragina Komisiją pasinaudoti išvadomis, gautomis pateikus kvietimą teikti duomenis, ir veiklos priemonėmis, paremtomis pirmuoju finansinių paslaugų reguliavimo padėties vertinimu, kuris turi būti pateiktas iki 2016 m. pabaigos; ragina Komisiją užtikrinti, kad naujieji Bazelio komiteto pasiūlymai arba jų įgyvendinimas neprieštarautų šioms iniciatyvoms; pabrėžia, jog atliekant šį vertinimą neturėtų būti pakenkta ligšioliniams teisėkūros pasiekimams ir jis neturėtų būti vertinamas kaip raginimas panaikinti reguliavimą;

14.  prašo, kad, siekiant skatinti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos praktiką, nustatant sverto koeficientą būtų atsižvelgta į reikalavimus įpareigoti išvestinėms finansinėms priemonėms taikyti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą;

15.  primena, kad, siekiant išsaugoti būtiną Europos bankininkystės sektoriaus įvairovę ir laikytis proporcingumo, atliekant poveikio vertinimus ir nustatant konkrečias standartines normas reikia tinkamai atsižvelgti į Europos bankininkystės modelių ir rinkų, kuriose jie veikia, ypatumus, įstaigų dydžio ir rizikos profilių skirtumus; ragina Komisiją atsižvelgti į visus šiuos principus nustatant taikymo sritį ir perkeliant Bazelio komiteto pasiūlymus į ES teisę;

16.  pabrėžia, esminį Europos ir nacionalinių bankų priežiūros institucijų vaidmenį užtikrinant priežiūros konvergenciją ES, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir įvairių bankininkystės modelių taisyklių tinkamumą; atkreipia dėmesį į tai, jog tam, kad šis darbas būtų atliekamas veiksmingai ir patikimai, svarbi patikima ir palyginama informacija apie prižiūrimų įstaigų būklę; pabrėžia, kad turėtų būti išsaugota teisė naudoti vidaus modelius; ragina Bendrą priežiūros mechanizmą ir (BPM) ir Europos bankininkystės instituciją toliau vykdyti savo priežiūros veiklą siekiant užtikrinti nuoseklų vidaus modelių įgyvendinimą ir jų galimybes tinkamai atspindėti bankų verslo modelių riziką, didinti jų trūkumų šalinimo priemonių konvergenciją ir, jei reikia, pasiūlyti pakeitimų;

17.  primena rizikos ribojimo reikalavimų bankams sąveiką su kitais pagrindiniais bankininkystės standartais, pavyzdžiui, su bendro nuostolių padengimo pajėgumo standarto nustatymu ES ir jo suderinimu su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, taip pat artimiausiu metu numatomu 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto taikymu ir bankų sąjungos sistema; todėl pabrėžia, kad svarstant prudencinio reguliavimo reformas reikėtų atsižvelgti į šiuos skirtingus elementus ir jų individualų ir bendrą poveikį;

18.  primena, kad keletas didelių ES bankų pastaraisiais metais išmokėjo dividendus akcininkams, nors tiems bankams vis dar gerokai trūko kapitalo ir jie neatliko nuoseklaus savo balanso tvarkymo;

19.  ragina Komisiją teikti pirmenybę darbui atskiro mažųjų bankų reguliavimo (angl. „small banking box“), taikomo mažiausiai rizikingiems bankininkystės modeliams, klausimu ir išplėsti šį darbą įvertinant galimybes sukurti būsimą reguliavimo sistemą, kurioje būtų numatytos paprastesnės, tinkamesnės ir proporcingesnės rizikos ribojimo taisyklės, konkrečiai pritaikytos įvairių rūšių bankininkystės modeliams;

20.  pabrėžia, jog svarbus Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Europos bankininkystės institucijos vaidmuo dalyvaujant Bazelio komiteto veikloje ir jų teikiama skaidri ir išsami naujausia informaciją apie Bazelio komiteto diskusijų raidą; ragina šiam vaidmeniui suteikti daugiau matomumo Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžiuose ir stiprinti atskaitomybę Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, ES atstovams diskusijose reguliariai informuojant apie naujienas;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) http://www.bis.org/bcbs/publ/d344.pdf.
(2) https://www.bis.org/bcbs/publ/d387.htm.
(3) http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/07/12-conclusions-banking-reform/.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0093.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0006.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0108.


Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimas
PDF 361kWORD 50k
2016 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos) (2016/2067(INI))
P8_TA(2016)0440A8-0317/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimą (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES, sutartis) 42 straipsnio 6 dalį ir 46 straipsnį dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sukūrimo,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos (vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos) metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) (13026/2016), ypač į jo dalis, susijusias su bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius bei V antraštinę dalį ir ypač į šios sutarties 21 ir 36 straipsnius, 42 straipsnio 2 ir 3 bei 7 dalis,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 27 d. ir 2016 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d. ir 2015 m. birželio 26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo(1), 2015 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl pokyčių Europos gynybos rinkose poveikio saugumui ir gynybos pajėgumams Europoje(2), 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl strateginės karinės padėties Juodosios jūros baseine po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos(3), 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“(4) ir 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją „Taikos paramos operacijos. ES santykiai su JT ir Afrikos Sąjunga“(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Federicos Morgherini 2016 m. lapkričio 14 d. pateiktą įgyvendinimo planą saugumo ir gynybos srityje ir 2016 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės ES strategijos įgyvendinimo saugumo ir gynybos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendrą komunikatą dėl kovos su mišriomis grėsmėmis (JOIN(2016)0018) ir susijusias 2016 m. balandžio 19 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendrą komunikatą dėl pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi (JOIN(2015)0017) ir 2016 m. liepos 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (COM(2016)0447),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendrą komunikatą dėl ES masto strateginės sistemos saugumo sektoriaus reformai paremti elementų (JOIN(2016)0031),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 18 d. Tarybos išvadas dėl misijų paramos platformos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdamas į atnaujintą 2015–2020 m. Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją ir susijusias 2015 m. birželio 15–16 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas siekiant kovoti su terorizmu ir sukurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą“ (COM(2016)0230),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendrą komunikatą dėl ES visapusiško požiūrio į išorės konfliktus ir krizes (JOIN(2013)0030) ir susijusias 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl kibernetinio saugumo ir gynybos(6), atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendrą komunikatą „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ (JOIN(2013)0001, atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 18 d. Tarybos patvirtintą ES kibernetinės gynybos politikos sistemą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą „Europos kibernetinio atsparumo sistemos stiprinimas ir kibernetinio saugumo pramonės konkurencingumo ir novatoriškumo skatinimas“ (COM(2016)0410),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 10 d. pasirašytą NATO reagavimo į kompiuterinius incidentus tarnybos (angl. NCIRC) ir ES kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (angl. CERT-EU) techninį susitarimą, kuriuo palengvinamas intensyvesnis keitimasis informacija apie kibernetinius incidentus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Varšuvoje pasirašytą bendrą ES ir NATO pareiškimą (bendras Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Europos Komisijos pirmininko ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generalinio sekretoriaus pareiškimas),

–  atsižvelgdamas į Varšuvos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo komunikatą, kurį paskelbė valstybių ir vyriausybių vadovai, dalyvaujantys 2016 m. liepos 8–9 d. Varšuvoje vykusiame Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. „Eurobarometro“ tyrimo Nr. 85.1 rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0317/2016),

Strateginės aplinkybės

1.  pažymi, kad Europos saugumo aplinka gerokai pablogėjo ir tapo mažiau stabili, sudėtingesnė, pavojingesnė ir mažiau nuspėjama; pažymi, kad grėsmės yra tradicinės ir hibridinės, jas kelia valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, jos kyla iš Pietų ir Rytų ir daro skirtingą poveikį valstybėms narėms;

2.  primena, kad ES valstybių narių saugumas yra tarpusavyje labai susijęs, ir pažymi, kad jos reaguoja į bendras grėsmes ir riziką nekoordinuotai ir nenuosekliai, taigi darosi sudėtinga ir kliudoma taikyti bendresnį požiūrį; pabrėžia, kad toks koordinavimo trūkumas – tai viena iš Sąjungos veiksmų silpnųjų vietų; pažymi, kad Europai trūksta atsparumo siekiant veiksmingai atremti hibridines grėsmes, kurios dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio;

3.  mano, kad Europa dabar priversta reaguoti į visą grupę vis sudėtingesnių krizių, pradedant krize Vakarų Afrikoje, Sahelio regione, Somalio pusiasalyje bei Artimuosiuose Rytuose, Rytų Ukrainoje ir baigiant krize Kaukaze; mano, kad ES turėtų intensyvinti dialogą ir bendradarbiavimą su šio regiono trečiosiomis šalimis, taip pat su regioninėmis ir subregioninėmis organizacijomis; pabrėžia, kad ES turėtų būti pasirengusi reaguoti į struktūrinius tarptautinio saugumo padėties pokyčius ir iššūkius, kurie apima tarpvalstybinius konfliktus, valstybės žlugimą ir kibernetinius išpuolius, taip pat į klimato kaitos poveikį saugumui;

4.  susirūpinęs pažymi, kad radikalių islamistų organizacijų ir asmenų prieš Europą nukreiptas terorizmas yra precedento neturinčio masto ir daro spaudimą Europos gyvenimo būdui; pabrėžia, kad todėl asmens saugumas tapo pirmaeilis tikslas ir nyksta tradicinis skirtumas tarp tokio saugumo išorės ir vidaus aspektų;

5.  todėl ragina ES prisitaikyti prie šių saugumo iššūkių, visų pirma veiksmingiau naudojant esamas BSGP priemones ir jas derinant su kitomis išorės ir vidaus priemonėmis; ragina užtikrinti didesnį valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą, ypač kovos su terorizmu srityje;

6.  ragina taikyti tvirtą prevencinę politiką, grindžiamą išsamiomis deradikalizacijos programomis; pažymi, kad taip pat būtina aktyviau kovoti su radikalizacija ir terorizmo propaganda tiek Europos Sąjungoje, tiek palaikant ES išorės santykius; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant spręsti ekstremistinio turinio platinimo internete problemą ir skatinti aktyvesnį teisminį baudžiamosios teisenos sistemų bendradarbiavimą, įtraukiant Eurojustą, siekiant kovoti su radikalizacija ir terorizmu visose valstybėse narėse;

7.  pažymi, kad pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo sienos Europoje pakeistos jėga; pabrėžia karinės okupacijos griaunantį poveikį visos Europos saugumui; pakartoja, kad bet kokie Ukrainos sienų keitimai jėga yra nesuderinami su Helsinkio baigiamojo akto ir Jungtinių Tautų Chartijos principais;

8.  pabrėžia, kad, anot 2016 m. birželio mėn. paskelbtų „Eurobarometro“ tyrimo Nr. 85.1 rezultatų, apytikriai du trečdaliai ES piliečių norėtų, kad ES imtųsi aktyvesnių veiksmų saugumo ir gynybos politikos klausimais;

9.  mano, kad labiau suvienyta ir todėl veiksmingesnė Europos užsienio ir saugumo politika gali ryžtingai prisidėti mažinant ginkluotų susirėmimų Irake ir Sirijoje intensyvumą, taip pat šalinant „Islamo valstybe“ pasivadinusią grupuotę;

Persvarstyta ir tvirtesnė BSGP

10.  yra tvirtai įsitikinęs, kad dėl šių priežasčių reikia nuodugniai ir iš esmės persvarstyti BSGP, siekiant sudaryti ES ir jos valstybėms narėms galimybes ryžtingai prisidėti prie Sąjungos saugumo, tarptautinių krizių valdymo ir įrodyti ES strateginį savarankiškumą; primena, kad jokia šalis negali savarankiškai susidoroti su dabartinėmis saugumo problemomis;

11.  mano, kad vykdant sėkmingą BSGP persvarstymą nuo pat proceso pradžios turėtų būti visapusiškai įtrauktos ES valstybės narės, kad būtų išvengta aklaviečių ateityje rizikos; pabrėžia praktinę ir finansinę tolesnio bendradarbiavimo siekiant vystyti Europos gynybos pajėgumus naudą ir atkreipia dėmesį į vykdomas iniciatyvas, kurias turėtų papildyti per 2016 m. gruodžio mėn. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą gynybos kausimais numatytos konkrečios priemonės; taip pat ragina valstybes nares ir ES užtikrinti tinkamas investicijas į saugumą ir gynybą;

12.  pabrėžia, kad nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo įgyvendinimas (ES sutarties 42 straipsnio 6 dalis) leis plėtoti savigynos sistemą arba savigynos nuolatinę struktūrą, o tai gali sustiprinti krizių valdymo operacijas;

13.  pabrėžia, kad kadangi Europa prarado visapusišką savo saugumo aplinkos kontrolę pasirenkant, kada ir kur bus imamasi veiksmų, ES, pasitelkdama BSGP misijas ir operacijas, taip pat kitas atitinkamas priemones, turėtų būti pajėgi įsikišti visais krizių valdymo, įskaitant krizių prevenciją ir sprendimą, aspektais, taip apimant visus konflikto ciklo etapus ir visapusiškai dalyvaujant Europos saugumo užtikrinimo procese ir garantuojant bendrą visos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės saugumą ir gynybą; ragina Europos Vadovų Tarybą pradėti plėtoti bendrą saugumo ir gynybos politiką ir ją paversti bendra gynyba, kaip numatyta pagal ES sutarties 42 straipsnio 2 dalį; laikosi nuomonės, kad vienas iš svarbių BSGP tikslų turėtų būti ES atsparumo stiprinimas;

14.  palankiai vertina veiksmų planą dėl BSGP, kurį pristatė vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja ir kuriame pateiktas konkretus tvarkaraštis ir etapai; teigiamai vertina tai, kad šis veiksmų planas papildo būsimą Europos gynybos veiksmų planą; pabrėžia, kad reikia sustiprinti BSGP karinį komponentą; tvirtai pritaria tam, kad valstybės narės koordinuotų investicijas į saugumą ir gynybą, taip pat didintų finansinę paramą gynybos srities moksliniams tyrimams ES lygmeniu;

15.  taip pat pabrėžia, kad BSGP turėtų būti grindžiama tvirtu kolektyvinės gynybos principu ir veiksmingu finansavimu ir turėtų būti įgyvendinama koordinuojant su tarptautinėmis institucijomis saugumo ir gynybos srityje, visapusiškai papildant NATO; mano, kad ES turėtų skatinti valstybes nares laikytis NATO nustatyto pajėgumų tikslo, pagal kurį reikalaujama gynybos išlaidoms skirti mažiausiai 2 proc. BVP, kaip dar kartą patvirtinta Velse ir Varšuvoje vykusiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose;

16.  primena, kad konfliktai ir krizės Europoje ir aplink ją vyksta tiek fizinėje, tiek kibernetinėje erdvėje, ir pabrėžia, kad todėl kibernetinis saugumas ir kibernetinė gynyba turi būti integruoti į BSGP kaip pagrindiniai elementai ir visapusiškai integruoti į visą ES vidaus ir užsienio politiką;

17.  palankiai vertina tai, kad vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja pristatė Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją (VESS), nes tai būtinas ir teigiamas institucinės struktūros, kurioje bus vykdoma ir formuojama BUSP ir BSGP, raidos įvykis; apgailestauja, kad valstybės narės neaktyviai dalyvauja rengiant VESS;

18.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti tvirtą valstybių narių ir nacionalinių parlamentų įsipareigojimą, atsakomybę ir paramą, glaudžiai bendradarbiaujant su visais atitinkamais ES organais, siekiant garantuoti greitą ir veiksmingą VESS siekių politinio lygmens, prioritetų ir visapusiško požiūrio įgyvendinimą pasitelkus įgyvendinimo planą saugumo ir gynybos srityje, o paskui parengiant ES baltąją knygą saugumo ir gynybos klausimais; atkreipia dėmesį į glaudų įgyvendinimo plano ryšį su platesniu VESS įgyvendinimu, būsimu Komisijos Europos gynybos veiksmų planu ir bendro ES ir NATO pareiškimo, pasirašyto Varšuvoje, įgyvendinimu; palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos bei valstybių narių atliekamą darbą vykdant įgyvendinimo procesą; pabrėžia, kad reikia skirti atitinkamų išteklių VESS įgyvendinti ir veiksmingai bei tvirtesnei BSGP užtikrinti;

19.  mano, kad būtini tolesni veiksmai priėmus VESS – tai sektoriaus strategijos parengimas, kuriai turėtų pritarti ir kurią turėtų pristatyti Europos Vadovų Taryba ir kurioje turėtų būti toliau patikslintas civilinių ir karinių siekių lygis, užduotys, reikalavimai ir pajėgumų prioritetai; pakartoja savo ankstesnius raginimus parengti ES gynybos baltąją knygą ir primygtinai ragina Tarybą nedelsiant parengti šį dokumentą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad siūlomas saugumo ir gynybos įgyvendinimo planas ir toliau labai atsilieka nuo parlamentinių ir visuomenės lūkesčių; pakartoja, kad visų Europos Sąjungos valstybių narių saugumas yra nedalomas;

20.  atkreipia dėmesį į Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų pasiūlytą Europos saugumo susitarimą ir pritaria, be kita ko, minčiai atlikti Europos strateginės aplinkos bendrą analizę užtikrinant, kad grėsmių analizė taptų periodine bendra veikla ir taip būtų atsižvelgiama į kiekvienai šaliai susirūpinimą keliančius klausimus ir remiami bendri pajėgumai bei bendri veiksmai; taip pat palankiai vertina kitas pastarąsias valstybių narių iniciatyvas dėl BSGP plėtojimo; tačiau apgailestaudamas pažymi, kad stokojama pačių valstybių narių atliekamo vertinimo neveiklumo įgyvendinant ankstesnius Europos įsipareigojimus gynybos srityje požiūriu;

21.  pažymi, kad, siekiant šio tikslo, reikia bendradarbiauti vykdant panašius NATO veiksmus; pabrėžia, jog būtina, kad valstybės narės tvirtai įsipareigotų ir intensyviau ir veiksmingiau keistųsi žvalgybos duomenimis bei informacija;

22.  pabrėžia, kad vidaus ir išorės saugumas tampa vis labiau integruotas ir vis sunkiau apibrėžti skirtumą tarp fizinės ir kibernetinės erdvės, todėl tampa būtina integruoti ir atitinkamas jų priemones, kad ES galėtų naudotis visomis prieinamomis priemonėmis iki pat Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalies lygmens;

BSGP ir integruotas požiūris į krizes

23.  pabrėžia, kad svarbu įsteigti BSGP civilinių ir karinių misijų ir operacijų nuolatinį ES štabą, iš kurio integruotas operatyvinis personalas teiktų paramą per visą planavimo ciklą, nuo pradinės politinės koncepcijos iki išsamių planų parengimo; pabrėžia, kad tai būtų ne NATO struktūrų kopija, bet būtina institucinė struktūra, kuria siekiama sustiprinti BSGP misijų ir operacijų planavimo ir vykdymo pajėgumus;

24.  pabrėžia BSGP misijų ir operacijų, įskaitant pasienio pagalbos, pajėgumų stiprinimo ir ginkluotųjų pajėgų mokymo misijas bei laivyno operacijas, indėlį siekiant tarptautinės taikos ir stabilumo;

25.  apgailestauja, kad BSGP misijoms ir operacijoms ir toliau būdingi struktūriniai trūkumai, kenkiantys šių misijų ir operacijų veiksmingumui; mano, kad jos turėtų būti tikrosios priemonės ir galėtų būti geriau integruotos į VESS;

26.  atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į politinių siekių, nustatytų pagal VESS, lygį siekiant integruoto požiūrio į konfliktus ir krizes, susijusius su Sąjungos dalyvavimu visais konflikto ciklo etapais, nuo prevencijos iki sprendimo ir stabilizavimo, taip pat į įsipareigojimą vengti priešlaikinio pasitraukimo; mano, kad ES turėtų nuosekliai remti valstybes nares, dalyvaujančias koalicijos prieš „Islamo valstybe“ pasivadinusią grupuotę veiksmuose, parengdama BSGP operaciją, per kurią dėmesys būtų teikiamas mokymui, Irake;

27.  palankiai vertina idėją skirstyti į regionus BSGP misijas, vykdomas Sahelyje, visų pirma todėl, kad ji atitinka subregiono šalių norą stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje naudojantis Sahelio G5 platforma; yra įsitikinęs, kad tai galėtų būti galimybė padidinti vietoje esančių BSGP misijų (EUCAP Sahel Mali ir EUCAP Sahel Niger) veiksmingumą ir aktualumą; tvirtai tiki, kad skirstymo į regionus koncepcija turi būti grindžiama srities praktinėmis žiniomis, aiškiais tikslais ir priemonėmis jiems pasiekti, taip pat neturėtų būti apibrėžiama grindžiant tik politinių argumentų jėga;

28.  pabrėžia, kad visuose Tarybos sprendimuose dėl būsimų misijų ir operacijų turėtų būti teikiama pirmenybė dalyvavimui konfliktuose, kurie daro tiesioginį poveikį ES saugumui arba partnerių ir regionų, kuriuose ES atlieka saugumo užtikrintojos vaidmenį, saugumui; mano, kad sprendimas dalyvauti turėtų būti grindžiamas bendra analize ir strateginės aplinkos supratimu, taip pat bendrais valstybių narių strateginiais interesais, taip pat atsižvelgiant į kitų sąjungininkių ir organizacijų, pvz., JT ir NATO, veiksmus; mano, kad BSGP pajėgumų stiprinimo misijos turi būti derinamos atsižvelgiant į Komisijos atliekamą darbą saugumo sektoriaus reformos ir teisinės valstybės srityse;

29.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 230/2014 (kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos), siekiant išplėsti Sąjungos pagalbą apginkluojant karinius subjektus šalyse partnerėse turint mintyje, kad tai būtinas indėlis į jų atsparumą, tokiu būdu mažinant jų galimybes dar kartą tapti konflikto objektu ir priešiškos veiklos prieš ES prieglauda; pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma išskirtinėmis aplinkybėmis, kaip apibrėžta minėto pasiūlymo iš dalies keisti Reglamentą (ES) Nr. 230/2014 3a straipsnyje, kad būtų prisidedama siekiant tvaraus vystymosi, gero valdymo ir teisinės valstybės tikslų; atsižvelgdamas į tai, ragina EIVT ir Komisiją greičiau įgyvendinti BSGP iniciatyvą ir pagerinti BSGP misijų veiksmingumą bei tvarumą;

30.  pabrėžia, kad taip pat reikia nustatyti finansines priemones partnerių pajėgumų saugumo ir gynybos srityje stiprinimui didinti; ragina EIVT ir Komisiją užtikrinti visišką suderinamumą ir koordinavimą, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai ir išvengta dubliavimosi vietoje;

31.  pažymi, kad šiuo tikslu reikėtų persvarstyti Petersbergo uždavinius, o kovinės grupės nedelsiant turėtų tapti naudojama karine priemone stiprinant jų moduliarumą ir taikant labiau funkcinį finansavimą; pažymi, kad nepakankamai konstruktyvus valstybių narių požiūris ir toliau yra politinė bei veiklos kliūtis, trukdanti dislokuoti kovines grupes; primygtinai ragina Tarybą pradėti steigti pradinį fondą (numatytą ES sutarties 41 straipsnio 3 dalyje) siekiant skubiai finansuoti pradinius karinių operacijų etapus;

32.  ragina numatyti didesnį ES finansinių taisyklių lankstumą, kad būtų remiamas ES gebėjimas reaguoti į krizes, ir įgyvendinti galiojančias Lisabonos sutarties nuostatas; ragina persvarstyti mechanizmą Athena ir išplėsti jo taikymo sritį įtraukiant visas susijusias išlaidas, visų pirma greitojo reagavimo operacijų ir ES kovinių grupių dislokavimo, toliau – visų karinių operacijų išlaidas;

Bendradarbiavimas su NATO ir kitais partneriais

33.  primena, kad NATO ir ES strateginiai interesai yra tie patys ir jos susiduria su tais pačiais iššūkiais Rytuose ir Pietuose; pabrėžia tarpusavio gynybos sąlygos pagal 42 straipsnio 7 dalį aktualumą ES valstybėms narėms, nepaisant to, ar jos yra ar nėra NATO narės; pažymi, kad ES turėtų galėti savo priemonėmis tam tikru mastu apginti ES valstybes, kurios nėra NATO narės; atkreipia dėmesį į VESS tikslą dėl tinkamo ES strateginio savarankiškumo lygio ir pabrėžia, kad abi organizacijos turi užtikrinti savo priemonių papildomumą; mano, kad ES strateginis savarankiškumas turėtų sustiprinti Europos Sąjungos pajėgumą skatinti saugumą savo teritorijoje ir už jos ribų, taip pat stiprinti partnerystę su NATO ir transatlantinius ryšius;

34.  mano, kad glaudaus ir veiksmingo ES ir NATO bendradarbiavimo pagrindą sudaro jų misijų ir, atitinkamai, jų turimų priemonių papildomumas bei suderinamumas; pabrėžia, kad šių dviejų organizacijų santykiai turėtų būti ir toliau grindžiami bendradarbiavimu, o ne konkurencija; mano, kad ES turėtų skatinti valstybes nares laikytis NATO nustatyto pajėgumų tikslo, pagal kurį reikalaujama gynybos išlaidoms skirti mažiausiai 2 proc. BVP;

35.  pabrėžia, kad NATO pajėgos yra geriausiai paruoštos atgrasymo ir gynybos tikslais ir yra pasirengusios įgyvendinti kolektyvinę gynybą (Vašingtono sutarties V straipsnis) agresijos vienos iš NATO narių atžvilgiu atveju, tuo tarpu pagal BSGP šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama taikos palaikymui, konfliktų prevencijai bei tarptautinio saugumo stiprinimui (ES sutarties 42 straipsnis) ir ES turi papildomų priemonių spręsti valstybių narių vidaus saugumo problemoms, įskaitant ardomąją veiklą, kuri neįtraukta į V straipsnio taikymo sritį; pakartoja, kad SESV 222 straipsnyje numatyta solidarumo sąlyga siekiama užtikrinti demokratinių institucijų ir civilių gyventojų apsaugą teroristinio išpuolio atveju;

36.  palankiai vertina Varšuvoje pasirašytą naujausią bendrą ES ir NATO pareiškimą ir visapusiškai remia jame minimas bendradarbiavimo sritis; apgailestauja dėl to, kad šiame pareiškime aprašoma gerai įtvirtinta neoficiali praktika, o ne suteikiamas naujas lygmuo ES ir NATO bendradarbiavimui; pabrėžia, kad ypač reikia stiprinti bendradarbiavimą ir toliau papildyti pajėgumų stiprinimą atsižvelgiant į hibridines ir kibernetines grėsmes bei mokslinius tyrimus; palankiai vertina Bratislavos veiksmų gairėse paskelbtą tikslą nedelsiant pradėti įgyvendinti bendrą pareiškimą;

37.  visapusiškai pritaria tam, kad būtų toliau stiprinamas bendradarbiavimas saugumo ir gynybos klausimais su kitais instituciniais partneriais, įskaitant JT, Afrikos Sąjungą ir ESBO, taip pat strateginius dvišalius partnerius, ypač JAV, tokiose srityse kaip hibridinės grėsmės, jūrų saugumas, greitasis reagavimas, kova su terorizmu ir kibernetinis saugumas;

Europos bendradarbiavimas gynybos srityje

38.  mano, kad tvirtos gynybos pramonės vystymas sustiprintų ES strateginį savarankiškumą ir technologinę nepriklausomybę; yra įsitikinęs, kad stiprinant ES kaip saugumo teikėjos Europos kaimynystėje statusą reikia tinkamų ir pakankamų pajėgumų bei konkurencingos, veiksmingos ir skaidrios gynybos pramonės, kuri užtikrintų tvarią tiekimo grandinę; pažymi, kad Europos gynybos sektoriui būdingas susiskaidymas ir dubliavimasis ir to reikia palaipsniui atsisakyti vykdant procesą, pagal kurį teikiamos paskatos ir atlygis visiems nacionaliniams subjektams ir atsižvelgiama į integruotos gynybos rinkos ilgesnio laikotarpio perspektyvą;

39.  apgailestauja, kad valstybės narės dar neįgyvendino Sistemingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje politikos strategijos prisiimdamos reikiamus įsipareigojimus ir kad pajėgumų telkimo ir dalijimosi iniciatyva nedavė apčiuopiamų rezultatų; ragina Tarybą pradėti reguliarias du kartus per metus rengiamas diskusijas gynybos klausimais, kad būtų teikiamas strateginis vadovavimas ir politinis postūmis BSGP ir Europos bendradarbiavimui gynybos srityje;

40.  pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje ir užtikrinti visapusišką BSGP misijų kibernetinį atsparumą; primygtinai ragina Tarybą įtraukti kibernetinę gynybą į savo diskusijas gynybos klausimais kaip neatskiriamą šių diskusijų dalį; mano, kad labai reikia nacionalinių kibernetinės gynybos strategijų; ragina valstybes nares visapusiškai naudoti kibernetinių pajėgumų stiprinimo priemones, už kurias atsakinga Europos gynybos agentūra (EGA), ir pasinaudoti NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centru (angl. CCDCOE);

41.  pabrėžia, kad visoms valstybėms narėms kyla sunkumų siekiant išlaikyti visapusiškai veikiančius įvairius gynybinius pajėgumus, dažniausiai dėl finansinių apribojimų; todėl ragina užtikrinti didesnį koordinavimą ir aiškesnius pasirinkimus dėl to, kuriuos pajėgumus išlaikyti, kad valstybės narės galėtų specializuotis tam tikrų pajėgumų srityje;

42.  mano, jog siekiant, kad valstybių narių pajėgos būtų labiau suderinamos ir integruotos, sąveikumas yra svarbiausias aspektas; todėl pabrėžia, kad valstybės narės turi išnagrinėti gynybos išteklių bendrų viešųjų pirkimų galimybę; pažymi, kad dėl protekcionistinio ir uždaro ES gynybos rinkų pobūdžio tai padaryti yra dar sunkiau;

43.  primena, kad tvirta Europos gynybos pramoninė ir technologinė bazė, apimanti MVĮ taikomas priemones, – esminis BSGP pagrindas ir būtina bendros rinkos sąlyga, ir ja sudaromos galimybės ES stiprinti savo strateginį savarankiškumą;

44.  apgailestaudamas pažymi, kad valstybės narės taiko Direktyvą 2009/81/EB dėl gynybos ir viešųjų pirkimų ir Direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Europos Sąjungoje visiškai skirtingu mastu; todėl ragina Komisiją taikyti rekomendacinį raštą dėl 346 straipsnio ir prisiimti savo kaip sutarčių sergėtojos vaidmenį ir pradėti taikyti pažeidimo tyrimo procedūras tais atvejais, kai pažeidžiamos minėtos direktyvos; ragina valstybes nares vykdant karinės paskirties viešuosius pirkimus dėti daugiau tarptautinių pastangų dėl paklausos aspekto ir ragina Europos pramonės įmones, atstovaujančias pasiūlos aspektui, stiprinti savo poziciją pasaulio rinkoje taikant geresnį koordinavimą ir pramonės konsolidavimą;

45.  yra susirūpinęs dėl to, kad valstybėse narėse nuolat skiriama mažiau lėšų gynybos moksliniams tyrimams ir dėl šios priežasties kyla grėsmė pramoninei ir technologinei bazei, taigi strateginiam Europos savarankiškumui; ragina valstybes nares aprūpinti savo kariuomenes Europos gynybos pramonės, o ne šios pramonės konkurentų, gaminamomis priemonėmis;

46.  yra įsitikinęs, kad EGA vaidmens koordinuojant pajėgumais grįstas programas, projektus ir veiksmus stiprinimas būtų naudingas veiksmingai BSGP; mano, kad EGA turėtų būti remiama, kad galėtų visapusiškai pasiekti savo tikslus, įskaitant, visų pirma, jos būsimus prioritetus ir vaidmenį įgyvendinant Europos gynybos veiksmų planą ir Europos mokslinių tyrimų gynybos srityje programą; todėl ragina valstybes nares atlikti Agentūros organizacijos, procedūrų ir veiklos peržiūrą ir atverti daugiau tolesnio bendradarbiavimo ir integracijos galimybių; ragina valstybes nares suteikti Europos gynybos agentūrai pajėgumų plėtojimo plano peržiūros koordinavimo gaires, vadovaujantis VESS ir sektoriaus strategija;

47.  pabrėžia, kad savo esme kibernetinis saugumas yra politikos sritis, kurioje būtinas bendradarbiavimas ir integracija ne tik tarp ES valstybių narių, pagrindinių partnerių ir NATO, tačiau taip pat tarp skirtingų visuomenės subjektų, nes atsakomybė už kibernetinį saugumą nėra tik karinė; ragina parengti aiškesnes gaires, kaip turi būti naudojami ES gynybiniai ir puolamieji pajėgumai ir kokiomis aplinkybėmis; primena, kad Europos Parlamentas ne kartą ragino atlikti kruopštų ES dvejopo naudojimo prekių eksporto reglamento persvarstymą siekiant, kad programinė įranga ir kitos sistemos, kurios galėtų būti panaudotos išpuoliams prieš ES skaitmeninę infrastruktūrą ir žmogaus teisėms pažeidinėti, nepatektų į netinkamas rankas; ragina ES tarptautiniuose forumuose – įskaitant (bet tuo neapsiribojant) interneto valdymo forumus – ginti principą, kad interneto pagrindinė infrastruktūra turėtų būti neutrali zona, kurioje vyriausybėms, siekiančioms savo nacionalinių interesų, būtų draudžiama kištis;

48.  remia su gynyba susijusias Komisijos iniciatyvas, pvz., Gynybos veiksmų planą ir Gynybos pramonės politiką, kurias reikia pradėti po to, kai bus pristatyta ES baltoji knyga dėl saugumo ir gynybos; pritaria tolesniam Komisijos dalyvavimui gynybos srityje vykdant plataus masto ir tinkamai orientuotus mokslinius tyrimus, planavimą ir įgyvendinimą; palankiai vertina parengiamuosius veiksmus dėl tyrimų, susijusių su BSGP, ir prašo, kad dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) likusiu laikotarpiu jiems būtų skiriama pakankamai lėšų; pritaria ES gynybos mokslinių tyrimų programos parengimui pagal kitą DFP (2021–2027 m.);

49.  mano, kad pagal būsimą ES gynybos mokslinių tyrimų programą turėtų būti finansuojami prioritetinių sričių, dėl kurių susitartų valstybės narės, mokslinių tyrimų projektai ir kad Europos gynybos fondo lėšomis galėtų būti remiamas pajėgumų, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės ir kurie turi pripažintą ES pridėtinę vertę, finansavimas;

50.  ragina atlikti Europos teisės reformą, kuri lemtų tai, kad Europos gynybos pramonė galėtų pasinaudoti tokia pat valstybės pagalba, kokia naudojasi JAV pramonė;

o
o   o

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, NATO generaliniam sekretoriui, NATO parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkui ir ESBO parlamentinės asamblėjos pirmininkui.

(1) OL C 353, 2016 9 27, p. 59.
(2) OL C 353, 2016 9 27, p. 74.
(3) OL C 407, 2016 11 4, p. 74.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0120.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0249.
(6) OL C 419, 2015 12 16, p. 145.


ES strateginė komunikacija, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą
PDF 380kWORD 53k
2016 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą (2016/2030(INI))
P8_TA(2016)0441A8-0290/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo(1),

–  atsižvelgdamas į NATO Strasbūro / Kėlio aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame buvo minimos 60-osios NATO metinės, 2009 m. balandžio 4 d. deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 9 d. Užsienio reikalų tarybos susitikimo išvadas dėl kovos su terorizmu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL / „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos, kurias 2016 m. gegužės 23 d. dar kartą patvirtino Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pranešimą „Europos Sąjunga kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“ ir į vykstantį darbą, susijusį su ES visuotine saugumo strategija,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių padėties(3),

–   atsižvelgdamas į ES veiksmų planą dėl strateginės komunikacijos (nuoroda: (2015)2608242 – 22/6/2015),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio Velse, deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencijos(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“ (JOIN(2016)0018),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas siekiant kovoti su terorizmu ir sukurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą“ (COM(2016)0230),

–  atsižvelgdamas į Europos demokratijos fondo galimybių studiją dėl žiniasklaidos iniciatyvų rusų kalba Rytų partnerystės šalyse ir už jų ribų, pavadintą „Pliuralizmo ir pusiausvyros užtikrinimas žiniasklaidos rusų kalba erdvėje“,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais ataskaitą (A/HRC/31/65),

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 34 (CCPR/C/GC/34),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8–0290/2016),

A.  kadangi ES yra įsipareigojusi imtis veiksmų tarptautinėje arenoje laikydamasi demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat žiniasklaidos laisvės, galimybės susipažinti su informacija, saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo principų, iš kurių žiniasklaidos pliuralizmas vis dėlto gali būti tam tikru mastu ribojamas, kaip nustatyta pagal tarptautinę teisę, įskaitant Europos žmogaus teisių konvenciją; kadangi trečiųjų šalių subjektai, siekiantys diskredituoti Sąjungą, nesivadovauja tomis pačiomis vertybėmis;

B.  kadangi ES, jos valstybės narės ir piliečiai patiria didėjantį sistemingą spaudimą imtis veiksmų dėl informacijos, dezinformacijos ir klaidinančios informacijos kampanijų bei propagandos iš šalių ir nevalstybinių subjektų, pavyzdžiui, tarpvalstybinių teroristinių ar nusikalstamų organizacijų ES kaimynystėje, kuriomis siekiama pakenkti pačiai objektyvios informacijos ar etiškos žurnalistikos sąvokai, apibūdinant visą informaciją kaip šališką arba politinės jėgos priemonę, taip pat kurių taikinys yra demokratinės vertybės ir interesai;

C.  kadangi žiniasklaidos laisvė, galimybė susipažinti su informacija ir išraiškos laisvė – tai pagrindiniai demokratinės sistemos ramsčiai ir šioje sistemoje nepaprastai svarbu užtikrinti skaidrumą žiniasklaidos nuosavybės ir finansavimo šaltinių klausimu; kadangi strategijos, kuriomis siekiama užtikrinti kokybišką žurnalistiką, žiniasklaidos pliuralizmą ir faktų tikrinimą, gali būti veiksmingos tik tuomet, kai informaciją teikiančiais subjektais pasitikima; kadangi tuo pačiu metu turėtų būti kritiškai vertinama, kaip reaguoti į žiniasklaidos šaltinius, kurių atžvilgiu yra įrodymų, kad jie nuolat taiko tyčinės apgaulės ir dezinformacijos strategiją, ypač naujojoje žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir skaitmeninėje aplinkoje;

D.  kadangi informacinis karas – tai istorinis reiškinys, kuris yra toks pats senas kaip ir pats karas; kadangi Šaltojo karo metu plačiai naudojamas tikslinisinformacinis karas ir nuo tada toks informacinis karas – neatskiriama šiuolaikinio hibridinio karo dalis, kai derinamos slapto ir atviro pobūdžio karinės ir nekarinės priemonės, naudojamos siekiant destabilizuoti puolamos šalies politinę, ekonominę ir socialinę padėtį, oficialiai nepaskelbus karo, ir priemonės taikomos ne tik ES partnerių, bet ir pačios ES, jos institucijų ir visų valstybių narių bei piliečių, nepaisant jų pilietybės ir religijos, atžvilgiu;

E.  kadangi Rusijai aneksavus Krymą ir vadovaujant hibridiniam karui Donbase Kremlius sustiprino konfrontaciją su ES; kadangi Kremlius suintensyvino savo propagandą ir Rusija atlieka didesnį vaidmenį Europos žiniasklaidos aplinkoje, siekdama užtikrinti Europos viešosios nuomonės politinę paramą Rusijos veiksmams ir pakenkti ES užsienio veiksmų nuoseklumui;

F.  kadangi karo propaganda ir bet koks tautinės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymas, kuriuo skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas, draudžiamas teisės aktais pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 20 straipsnį;

G.  kadangi dėl finansų krizės ir pažangos naujų formų skaitmeninės žiniasklaidos srityje iškilo rimtų iššūkių kokybiškai žurnalistikai ir dėl to sumažėjo skaitytojų kritinis mąstymas, taigi jie tapo labiau pažeidžiami dezinformacijos ir manipuliavimo požiūriu;

H.  kadangi propaganda ir Rusijos žiniasklaidos kišimasis ypač stiprus ir dažnai neturintis sau lygių rytinėse kaimyninėse šalyse; kadangi nacionalinė žiniasklaida šiose šalyse dažnai yra silpna ir negali kovoti su Rusijos žiniasklaidos stiprybe ir galia;

I.  kadangi taikomos informacinės ir ryšių karo technologijos siekiant pateisinti veiksmus, kuriais keliama grėsmė ES valstybių narių suverenitetui, politinei nepriklausomybei, jų piliečių saugumui ir jų teritoriniam vientisumui;

J.  kadangi ES nepripažįsta ISIL / „Da’esh“ kaip valstybės arba organizacijos, panašios į valstybę;

K.  kadangi ISIL/ „Da’esh“, „Al-Qaeda“ ir daug kitų smurtinių džihadistų teroristinių grupuočių sistemingai naudoja komunikacijos strategijas ir tiesioginę propagandą tiek internetinėmis, tiek neinternetinėmis priemonėmis kaip savo veiksmų prieš ES ir jos valstybes nares bei prieš Europos vertybes dalį, taip pat ir siekdamos paskatinti Europos jaunimo verbavimą;

L.  kadangi paskelbus NATO Strasbūro / Kėlio aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, kurioje buvo pabrėžta, jog vis svarbiau yra tai, kad NATO tinkamai, laiku, tiksliai ir tinkamai reaguodama praneštų apie savo besikeičiantį vaidmenį, tikslus ir misijas, 2014 m. Latvijoje buvo įsteigtas NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centras (NATO StratCom COE) – tai buvo teigiamai įvertinta Velse vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje;

ES strateginė komunikacija siekiant kovoti su prieš ją nukreipta trečiųjų šalių propaganda

1.  pabrėžia, kad priešiška propaganda, nukreipta prieš ES, pateikiama daugeliu formų ir naudojant įvairias priemones, dažnai pritaikyta prie ES valstybių narių ypatybių, siekiant iškreipti tiesą, sukelti abejonę, supriešinti valstybes nares, skatinti strateginį Europos Sąjungos ir jos Šiaurės Amerikos partnerių išskyrimą ir paralyžiuoti sprendimų priėmimo procesą, diskredituoti ES institucijas ir transatlantines partnerystes, kurios turi pripažintą reikšmę Europos saugumo sistemai ir ekonomikos struktūrai, ES bei jos kaimyninių šalių piliečių akyse ir mintyse, pakenkti Europos politiniam diskursui, grindžiamam demokratinėmis vertybėmis, žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principu, ir šį diskursą ardyti; primena, kad viena iš svarbiausių naudojamų priemonių – ES piliečių baimės ir netikrumo kurstymas, taip pat vaizdavimas, kad priešiški valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai yra daug stipresni nei yra iš tikrųjų;

2.  ragina ES institucijas pripažinti, kad strateginė komunikacija ir informacinis karas yra ne tik ES išorės, bet ir vidaus klausimas, ir nerimauja dėl daugelio tarpininkų, kuriais ES viduje naudojamasi prieš ES nukreiptos propagandos tikslais; reiškia susirūpinimą dėl riboto kai kurių valstybių narių suvokimo, kad jos yra propagandos ir dezinformacijos auditorijos ir arenos; šiuo atžvilgiu ragina ES subjektus atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu stokojama aiškumo ir sutarimo dėl to, kas turi būti laikoma propaganda ir dezinformacija, ir bendradarbiaujant su ES valstybių narių žiniasklaidos atstovais bei ekspertais sukurti bendrą apibrėžčių rinkinį ir rinkti duomenis ir faktus apie naudojimąsi propaganda;

3.  pažymi, kad dezinformacija ir propaganda yra hibridinio karo dalis; todėl pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą ir laikytis tvirtos pozicijos vykdant institucinę ir (arba) politinę komunikaciją, ekspertų ir (arba) akademinius tyrimus, socialinės žiniasklaidos kampanijas, pilietinės visuomenės iniciatyvas, ugdant gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir vykdant kitus naudingus veiksmus;

4.  pabrėžia, kad trečiųjų šalių prieš ES nukreiptos propagandos ir dezinformacijos strategijos gali būti įvairių formų, t. y., į jas gali būti įtrauktos tradicinės žiniasklaidos priemonės, socialiniai tinklai, mokyklų programos ir politinės partijos tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų;

5.  atkreipia dėmesį į daugiasluoksnę dabartinę ES strateginę komunikaciją įvairiais lygmenimis, įskaitant ES institucijų, valstybių narių, įvairių NATO ir JT organų, NVO bei pilietinės visuomenės organizacijų lygmenis, ir ragina, kad šie subjektai kuo geriau koordinuotų savo veiksmus ir keistųsi informacija; ragina, kad įvairūs savo nerimą dėl propagandos veiksmų išreiškę ir norintys parengti kovos su dezinformacija strategijas subjektai labiau bendradarbiautų ir keistųsi informacija; mano, kad ES kontekste tokį koordinavimą turėtų atlikti Sąjungos institucijos;

6.  pripažįsta, kad ES privalo savo strateginę komunikaciją laikyti prioritetu, o tam reikėtų turėti atitinkamų išteklių; dar kartą pabrėžia, kad ES yra sėkmingas integracijos modelis, kuris ir per krizę toliau traukia šalis, norinčias kopijuoti šį modelį ir tapti jo dalimi; taigi pabrėžia, kad ES turi ryžtingai ir drąsiai skelbti geras naujienas apie savo sėkmę, vertybes ir principus ir jos diskursas turi būti aktyvus, o ne gynybinis;

Rusijos vykdomų dezinformacijos ir propagandos karo atpažinimas ir demaskavimas

7.  apgailestaudamas pažymi, kad Rusija naudojasi kontaktais ir susitikimais su kolegomis iš ES ne tam, kad užmegztų tikrą dialogą, o veikiau propagandiniais tikslais ir siekdama susilpninti ES bendrą poziciją;

8.  pripažįsta, kad Rusijos vyriausybė naudoja daug įvairių priemonių ir įrankių, pavyzdžiui, ekspertų grupes ir specialius fondus (pvz., „Russkiy Mir“), specialias institucijas („Rossotrudnichestvo“), daugiakalbes TV stotis (pvz., „Russia Today“), netikras naujienų agentūras ir multimedijos tarnybas (pvz., „Sputnik“), tarpvalstybines socialines ir religines grupes, nes režimas nori sudaryti įspūdį, kad yra vienintelis tradicinių krikščioniškų vertybių gynėjas, socialinę žiniasklaidą ir interneto „trolius“, kad sukeltų abejonių dėl demokratinių vertybių, skaldytų Europą, rastų paramą šalių viduje ir ES rytinėse kaimyninėse šalyse sukurtų įspūdį, kad valstybės yra žlugusios; pabrėžia, kad Rusija investuoja nemažai finansinių išteklių į savo dezinformacijos ir propagandos priemones – jie investuojami arba tiesiogiai valstybės, arba per Kremliaus kontroliuojamas įmones ir organizacijas; pabrėžia, kad, viena vertus, Kremlius finansuoja politines partijas ir organizacijas Europos Sąjungoje, siekdamas pakenkti politinei sanglaudai, ir kad, kita vertus, Kremliaus propaganda yra tiesiogiai nukreipta į konkrečius ES žurnalistus, politikus ir asmenis;

9.  primena, kad saugumo ir žvalgybos tarnybos daro išvadą, kad Rusija turi pajėgumų ir ketinimų vykdyti operacijas, kuriomis siekiama destabilizuoti kitas šalis; nurodo, kad dažnai tai vykdoma remiant politinius ekstremistus ir vykdant plataus masto dezinformacijos ir žiniasklaidos kampanijas; be to, pažymi, kad tokios žiniasklaidos kampanijos aktyviai vykdomos ir ES;

10.  nurodo, kad Kremliaus informavimo strategija papildo jos aktyvesnių dvišalių santykių, ekonominio bendradarbiavimo ir bendrai su atskiromis ES valstybėmis narėmis vykdomų projektų politiką, kuria siekiama mažinti ES darną ir kenkti ES politikai;

11.  teigia, kad Rusijos strateginė komunikacija yra didesnės ardomosios kampanijos dalis, kuria siekiama silpninti ES bendradarbiavimą ir Sąjungos ir jos valstybių narių savarankiškumą, politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą; ragina valstybių narių vyriausybes toliau budriai stebėti Rusijos informacijos operacijas Europoje, dažniau dalytis pajėgumais ir didinti kontržvalgybos pastangas, kad būtų priešinamasi tokioms operacijoms;

12.  griežtai kritikuoja Rusijos pastangas sužlugdyti ES integracijos procesą, taigi smerkia tai, kad Rusija teikia paramą ES priešiškoms jėgoms, ypač kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijoms, populistinėms jėgoms ir judėjimams, kurie neigia pamatines liberalios demokratijos vertybes;

13.  yra rimtai susirūpinęs dėl sparčiai augančio Kremliaus skatinamo aktyvumo Europoje, įskaitant dezinformaciją ir propagandą, kuriuo siekiama išlaikyti ar padidinti Rusijos įtaką turint tikslą silpninti ir skaldyti ES; pabrėžia, kad didelės Kremliaus propagandos dalies tikslas – pavaizduoti kai kurias Europos valstybes kaip priklausančias „tradicinei Rusijos įtakos sferai“; pažymi, kad viena iš pagrindinių jos strategijų yra platinti ir primesti alternatyvų diskursą, dažnai paremtą tyčiniu klaidingu istorinių įvykių aiškinimu ir siekiant pateisinti savo išorės veiksmus ir geopolitinius interesus; pažymi, kad istorijos klastojimas yra viena iš pagrindinių jos strategijų; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad siekiant pasipriešinti Kremliaus diskursui reikia didinti informuotumą apie komunistų režimo darytus nusikaltimus, vykdyti visuomenės informavimo kampanijas bei naudoti švietimo sistemas ir remti mokslinius tyrimus ir dokumentų tyrimo veiklą, visų pirma buvusiose Sovietų bloko šalyse;

14.  pabrėžia, jog Rusija naudojasi tuo, kad nėra tarptautinės teisinės sistemos tokiose srityse, kaip kibernetinis saugumas, ir trūksta atskaitomybės žiniasklaidos reguliavime, ir pakreipia savo naudai bet kokius neaiškumus šiais klausimais; pabrėžia, kad agresyvi Rusijos veikla kibernetinėje srityje padeda jai vykdyti informacinį karą; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ES saugumo strategijoje atkreipti dėmesį į interneto duomenų srautų mainų taškų, kaip itin svarbios infrastruktūros, vaidmenį; pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti ES ir valstybių narių lygio informacinių sistemų atsparumą, ypač jų atsparumą atkirtimui nuo paslaugos ir trukdžiams, kurie gali būti labai svarbūs mišriame konflikte ir kovoje su propaganda, taip pat šioje srityje glaudžiai bendradarbiauti su NATO, ypač su NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centru;

15.  ragina valstybes nares plėtoti koordinuotus strateginės komunikacijos mechanizmus, kad prireikus demaskuoti mišrias grėsmes galėtų patvirtinti informacijos kilmę ir kovoti su dezinformacija ir propaganda;

ISIL / „Da’esh“ informacinio karo, dezinformacijos ir radikalizacijos metodų supratimas ir jų neutralizavimas

16.  žino įvairias strategijas, kurias naudoja ISIL / „Da’esh“ ir regionų, ir pasaulio mastu, kad propaguotų savo politinį, religinį, socialinį, neapykantos kupiną ir smurtinį diskursą; ragina ES ir jos valstybes nares formuoti ISIL / „Da’esh“ propagandai priešingą diskursą naudojant švietimo sistemą ir, be kita ko, suteikiant daugiau galių nuosaikiojo islamo mokslininkams, kurie patikimi naikinant ISIL / „Da’esh“ propagandos pagrįstumą, ir didinant jų matomumą; palankiai vertina tarptautinės koalicijos pastangas kovoti su ISIL / „Da’esh“ ir šiuo atžvilgiu remia Europos Sąjungos Sirijai ir Irakui skirtą ES regioninę strategiją; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares parengti ir skleisti prieš džihadistų propagandą nukreiptą diskursą, ypač pabrėžiant pedagoginį aspektą, parodant, kiek yra klaidingas teologinis pagrindas, kuriuo grindžiama radikaliojo islamo sklaida;

17.  pabrėžia, kad islamistų teroristinės organizacijos, ypač ISIL / „Da’esh“ ir „Al Qaeda“, vykdo aktyvias informavimo kampanijas, kuriomis siekiama žlugdyti Europos vertybes, kenkti jos interesams ir kurstyti neapykantą jiems; yra susirūpinęs dėl to, kad grupuotė ISIL / „Da'esh“ propagandos ir verbavimo tikslais, visų pirma jaunimo atžvilgiu, plačiai naudoja socialinės žiniasklaidos priemones, ypač socialinius tinklus „Twitter“ ir „Facebook“; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu kovos su ISIL / „Da'esh“ propaganda strategiją įtraukti į platesnę išsamią regioninę strategiją, kurioje būtų derinamos diplomatinės, socialinės ekonominės, vystymosi ir konfliktų prevencijos priemonės; palankiai vertina Pietų šalims skirtos Strateginės komunikacijos darbo grupės (angl. Stratcom Task Force) sudarymą, nes tai teikia galimybių veiksmingai prisidėti prie ISIL / „Da'esh“ ekstremistinės propagandos ir įtakos naikinimo ir kovos su jomis;

18.  pabrėžia, kad ES ir Europos piliečiai yra svarbiausias ISIL / „Da’esh“ taikinys, ir ragina ES ir jos valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti saugant visuomenę, ypač jaunimą, nuo verbavimo, tokiu būdu didinant jų atsparumą radikalizacijai; pabrėžia, kad reikia daugiau dėmesio skirti ES priemonių ir metodų, ypač kibernetinėje srityje naudojamų priemonių ir metodų, gerinimui; ragina kiekvieną valstybę narę palaikant glaudžius ryšius su 2015 m. spalio mėn. įsteigtu kompetencijos centru „Informacijos apie radikalizaciją tinklas“ (angl. Radicalisation Awareness Network) išnagrinėti svarbiausius socialinius ir demografinius motyvus, kurie yra pagrindinės silpnesnio atsparumo radikalizacijai priežastys, ir veiksmingai juos šalinti, taip pat įsteigti daugialypes kovos su radikalizacija struktūras (apimančias akademinius mokslinius tyrimus, kalėjimų administraciją, policiją, teismus, socialines tarnybas, švietimo sistemas); pabrėžia, kad Taryba ragino plačiau taikyti atsakomąsias baudžiamosios teisenos priemones kovojant su radikalizacija, lemiančia terorizmą ir smurtinį ekstremizmą;

19.  ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant neleisti ISIL / „Da’esh“ gauti finansavimo ir lėšų ir propaguoti šį principą vykdant ES išorės veiksmus, taip pat pabrėžia, kad reikia atskleisti tikrąjį ISIL / „Da’esh“ pobūdį ir atmesti jos ideologinį pagrindą;

20.  ragina ES ir jos valstybes nares imtis nuoseklių ES lygmens veiksmų prieš neapykantą kurstančias kalbas, kurias nuolat skatina netolerantiški radikalūs pamokslininkai pamoksluose, knygose, televizijos laidose, internete ir visomis kitomis komunikacijos priemonėmis, taip parengdami derlingą dirvą tokių teroristinių organizacijų kaip ISIL / „Da’esh“ ir „Al Qaeda“ klestėjimui;

21.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir valstybės narės bendradarbiautų su socialinės žiniasklaidos paslaugų teikėjais, siekdamos kovoti su socialinės žiniasklaidos kanalais platinama ISIL / „Da'esh“ propaganda;

22.  pabrėžia, kad islamistų teroristinės organizacijos, ypač ISIL / „Da'esh“ ir „Al Qaeda“, vykdo aktyvias dezinformavimo kampanijas, kuriomis siekiama pakenkti Europos vertybėms ir interesams; todėl atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi konkreti islamistų prieš ES nukreiptos propagandos ir dezinformacijos neutralizavimo strategija;

23.  pabrėžia, kad nešališkas, patikimas ir objektyvus informavimas ir faktais apie pokyčius ES šalyse paremtos informacijos srautas kliudytų skleisti trečiųjų šalių propagandą;

ES strategija, siekiant neutralizuoti propagandą

24.  palankiai vertina strateginės komunikacijos veiksmų planą; palankiai vertina bendrą komunikatą „Bendra kovos su mišraus pobūdžio grėsmėmis sistema“ ir ragina nedelsiant patvirtinti ir įgyvendinti jo rekomendacijas; pabrėžia, kad norint vykdyti siūlomus veiksmus reikia visų atitinkamų ES ir nacionalinio lygio subjektų bendradarbiavimo ir koordinavimo; mano, kad ES pastangos gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jei bus laikomasi visapusiško požiūrio; ragina valstybes nares, kurios rotacine tvarka pirmininkauja ES, visada į savo programą įtraukti strateginę komunikaciją, siekiant užtikrinti darbo šia tema tęstinumą; palankiai vertina Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai metu jos atstovų pateiktas iniciatyvas ir pasiekimus šioje srityje; ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad siekiant geriau koordinuoti ES veiksmus valstybėms narėms būtų dažniau teikiama politinio lygmens informacija; pabrėžia, kad turėtų būti iš esmės sustiprintas ES ir NATO bendradarbiavimas strateginės komunikacijos srityje; palankiai vertina ES Tarybai pirmininkausiančios Slovakijos ketinimą Europos totalitarinių režimų aukų atminimo dienos proga organizuoti konferenciją totalitarizmo tema;

25.  reikalauja, kad kompetentingos ES institucijos ir valdžios organai atidžiai stebėtų prieš Europą nukreiptos propagandos finansavimo šaltinius;

26.  pabrėžia, kad reikia daugiau lėšų, skiriamų pagal ES demokratijos priemonių finansavimo aprėptį, siekiant remti Europos kaimynystės politikos (EKP) šalių žiniasklaidos laisvę; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad, siekiant apsaugoti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, būtų visapusiškai išnaudojamos tokios turimos priemonės, kaip Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP), EKP, Rytų partnerystės žiniasklaidos laisvės stebėjimo mechanizmas ir Europos demokratijos fondas;

27.  pripažįsta, kad Rusija strateginei komunikacijai skiria nepaprastai didelius išteklius ir kad priešiška propaganda gali daryti poveikį sprendimų priėmimo procesui Europos Sąjungoje ir mažinti visuomenės pasitikėjimą, atvirumą ir demokratiją; palankiai vertina ES strateginės komunikacijos darbo grupės atliktą didelį darbą; todėl ragina sustiprinti ES strateginės komunikacijos darbo grupę, suteikiant jai visateisio EIVT skyriaus, atsakingo už rytines ir pietines kaimynines šalis, turinčio pakankamai darbuotojų ir tinkamus biudžeto išteklius, galbūt panaudojant papildomą specialią biudžeto eilutę, statusą; ragina valstybių narių žvalgybos tarnybas glaudžiau bendradarbiauti siekiant įvertinti trečiųjų šalių daromą įtaką, kuria siekiama ardyti demokratinius ES pagrindus ir kenkti jos vertybėms; ragina Parlamentą ir EIVT glaudžiau bendradarbiauti strateginės komunikacijos srityje, be kita ko, naudotis Parlamento analitiniais pajėgumais ir valstybėse narėse esančiais informacijos biurais;

28.  pabrėžia, jog yra itin svarbu, kad ES, vykdydama savo išorės veiksmus, toliau aktyviai propaguotų pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms; mano, kad žodžio laisvės, susirinkimų laisvės, teisės gauti informaciją ir žiniasklaidos nepriklausomumo rėmimas kaimyninėse šalyse turėtų padėti ES vykdyti kovos su propaganda veiksmus;

29.  pabrėžia, kad reikia ES ir jos kaimynystėje stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą ir objektyvumą, jos nešališkumą ir nepriklausomą, įskaitant nevalstybinius subjektus, be kita ko, remiant žurnalistus ir žiniasklaidos subjektams rengiant gebėjimų ugdymo programas, skatinant informacijos mainų partnerystes ir tinklus, pvz., dalijimosi turiniu platformas, su žiniasklaida susijusius mokslinius tyrimus, suteikiant žurnalistams galimybes keliauti ir mokytis, taip pat stažuotis ES veikiančiose žiniasklaidos bendrovėse, siekiant palengvinti geriausios praktikos mainus;

30.  pabrėžia svarbų kokybiško žurnalistinio išsilavinimo ir mokymo vaidmenį ES ir už jos ribų, siekiant pateikti kokybišką žurnalistinę analizę ir laikytis aukštų redakcinių standartų; teigia, kad ES spaudos laisvės, saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo vertybių propagavimas apima pagalbą trečiosiose šalyse persekiojamiems ir įkalintiems žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams;

31.  ragina ES institucijas, Europos demokratijos fondą, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), Europos Tarybą ir valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti, siekiant išvengti dubliavimosi ir užtikrinti sąveiką vykdant panašias iniciatyvas;

32.  apgailestauja dėl rimtų problemų, susijusių su žiniasklaidos nepriklausomumu ir laisve kai kuriose valstybėse narėse, kaip pažymi tarptautinės organizacijos, įskaitant organizaciją „Žurnalistai be sienų“; ragina ES ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių, kuriomis būtų gerinama dabartinė padėtis žiniasklaidos sektoriuje, siekiant užtikrinti ES išorės veiksmų, skirtų žiniasklaidos laisvei, nešališkumui ir nepriklausomumui remti, patikimumą;

33.  ragina atsižvelgiant į „Twitter“ paskyrą „@EUvsDisInfo“ ir pagal pasiūlymą taip sustiprintą už komunikaciją atsakingą darbo grupę sukurti plačiajai visuomenei skirtą interneto svetainę, kuri apimtų įvairias priemones, skirtas dezinformacijai išaiškinti, ir informuotų apie įvairias šios srities pilietinės visuomenės iniciatyvas;

34.  teigia, kad pagal veiksmingą komunikacijos strategiją būtina įtraukti vietos bendruomenes į diskusijas apie ES veiksmus, teikti paramą žmonių tarpusavio ryšiams ir tinkamai atsižvelgti į kultūrinius ir socialinius mainus, kurie yra svarbiausias veiksnys kovojant su išankstiniu vietos gyventojų nusistatymu; primena, kad šiuo atžvilgiu ES delegacijos turi palaikyti tiesioginį ryšį su vietos visuomeniniais suinteresuotaisiais subjektais ir pilietinės visuomenės atstovais;

35.  pabrėžia, kad neapykantos, smurto ar karo kurstymo negalima maskuoti prisidengiant saviraiškos laisve; ragina imtis teisinių šios srities iniciatyvų, siekiant užtikrinti didesnę atskaitomybę dezinformacijos neutralizavimo srityje;

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu nuosekliai ir veiksmingai informuoti apie ES politiką tiek Sąjungos viduje, tiek jos išorėje, ir teikti konkretiems regionams pritaikytą informaciją, be kita ko, sudarant galimybes informaciją gauti vietos kalbomis; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina tai, kad pradėjo veikti EIVT interneto svetainė rusų kalba – tai pirmas žingsnis tinkama linkme –, ir ragina versti EIVT interneto svetainę į daugiau kalbų, pvz., arabų ir turkų;

37.  pabrėžia valstybių narių atsakomybę aktyviai, preventyviai ir bendradarbiaujant priešintis savo teritorijoje vykdomoms ar prieš jų interesus nukreiptoms priešiškos informacijos operacijoms; ragina valstybių narių vyriausybes kurti nuosavus strateginės komunikacijos pajėgumus;

38.  ragina visas valstybes nares pasirūpinti, kad du ES strateginės komunikacijos darbo grupės savaitiniai naujienlaiškiai, The Disinformation Digest ir The Disinformation Review, taptų prieinami jų piliečiams, kad būtų didinamas plačiosios visuomenės informuotumas apie trečiųjų šalių naudojamus propagandos metodus;

39.  primygtinai ragina skirti propagandą ir kritiką;

40.  pabrėžia, kad, nors ne visa ES arba jos politikos kritika yra propaganda arba dezinformacija, ypač kai tokia kritika reiškiama politinėmis priemonėmis, tačiau su trečiosiomis šalimis susijusios manipuliacijos arba paramos atvejai, kai siekiama tokią kritiką pakurstyti ar paaštrinti, teikia pagrindo abejoti tokių pranešimų patikimumu;

41.  pabrėžia, kad, nors reikia kovoti su trečiųjų šalių skleidžiama prieš ES nukreipta propaganda ir dezinformacija, neturėtų kilti klausimų dėl to, kad svarbu palaikyti konstruktyvius ryšius su trečiosiomis šalimis ir padaryti jas strateginėmis partnerėmis sprendžiant bendrus uždavinius;

42.  teigiamai vertina tai, kad, siekiant informuoti apie ES politiką ir neutralizuoti prieš ES nukreiptą propagandą ir dezinformaciją, priimtas Strateginės komunikacijos veiksmų planas ir Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) įsteigta Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse grupė (angl. East StratCom Team); ragina toliau intensyvinti strateginę komunikaciją; mano, kad reikia toliau didinti Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse grupės darbo veiksmingumą ir skaidrumą; ragina EIVT parengti kriterijus jos darbo veiksmingumui matuoti; atkreipia dėmesį, jog svarbu užtikrinti, kad Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse grupė turėtų pakankamai finansų ir darbuotojų;

43.  pažymi, kad Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse grupės skelbiama dezinformacijos apžvalga turi atitikti Tarptautinės žurnalistų federacijos žurnalistų elgesio principų deklaracijoje numatytus standartus; pabrėžia, kad ši apžvalga turi būti rašoma tinkamai, nevartojant užgaulių žodžių ir nepateikiant vertybių vertinimo; ragina Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse grupę persvarstyti kriterijus, naudojamus rengiant minėtą apžvalgą;

44.  mano, jog norint, kad prieš ES nukreiptos propagandos neutralizavimo strategija būtų veiksminga, galbūt reikėtų patvirtinti priemones, kurias naudojant tikslinei auditorijai būtų teikiama tinkama ir įdomi informacija apie ES veiklą, Europos vertybes ir kitus visuomenei svarbius klausimus, ir pabrėžia, kad tam galėtų būti naudojamos šiuolaikinės technologijos ir socialiniai tinklai;

45.  ragina Komisiją paskubinti kai kurias teisines iniciatyvas, kad dezinformacijos ir propagandos klausimai būtų sprendžiami veiksmingiau ir atsakingai bei pasinaudoti Europos kaimynystės priemonės laikotarpio vidurio peržiūra ir per ją paskatinti strateginį prioritetą stiprinti žiniasklaidos atsparumą; ragina Komisiją atlikti visapusę esamų ES finansinių priemonių veiksmingumo peržiūrą ir pateikti pasiūlymą dėl išsamaus ir lankstaus sprendimo, pagal kurį būtų galima teikti tiesioginę paramą nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms, ekspertų grupėms ir NVO, ypač tikslinės grupės gimtąja kalba, ir nukreipti papildomus išteklius organizacijoms, kurios pajėgios tą paramą teikti, tokioms kaip Europos demokratijos fondas, tuo pat metu apribojant finansinius srautus, kuriais finansuojami asmenys ir subjektai, dalyvaujantys strateginės komunikacijos veikloje, smurto ar neapykantos kurstyme; ragina Komisiją atlikti išsamų tam tikrų ES finansuojamų didelės apimties žiniasklaidos projektų, pvz., „Euronews“, veiksmingumo auditą;

46.  pabrėžia, kad ES ir kaimynystėje svarbus informuotumo didinimas, švietimas, internetinė žiniasklaida ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis norint suteikti piliečiams gebėjimų kritiškai analizuoti žiniasklaidos turinį, kad jie atpažintų propagandą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu gerinti visose švietimo sistemos pakopose teikiamas žinias; nurodo, kad reikia raginti žmones būti aktyviais piliečiais ir kelti jų, kaip žiniasklaidos vartotojų, sąmoningumą; atkreipia dėmesį į itin didelę internetinių priemonių, ypač socialinės žiniasklaidos, kuriomis skleidžiama melaginga informacija ir kuriose lengviau pradėti dezinformacijos kampanijas ir dažnai tam nesudaroma jokių kliūčių, svarbą; primena, kad propagandos skleidimas kitos propagandos neutralizavimo tikslais gali duoti priešingų rezultatų, todėl supranta, kad visa ES ir kiekviena pavienė valstybė narė gali kovoti su trečiųjų šalių propaganda paneigdamos dezinformacijos kampanijas ir naudodamos pozityvius pranešimus ir informaciją, taip pat turėtų parengti veiksmingą strategiją, kuri turėtų būti diferencijuota ir pritaikyta prie subjektų, kurie skelbia propagandą, pobūdžio; pripažįsta, kad dėl finansų krizės ir pažangos naujų formų skaitmeninės žiniasklaidos srityje iškilo rimtų iššūkių kokybiškai žurnalistikai;

47.  reiškia susirūpinimą, kad socialinė žiniasklaida ir interneto platformos naudojamos nusikalstamoms neapykantą kurstančioms kalboms ir smurto kurstymui, ir ragina valstybes nares pritaikyti ir atnaujinti teisės aktus, kad juose būtų atsižvelgiama į vykstančius pasikeitimus, arba visapusiškai įgyvendinti ir priversti vykdyti esamus teisės aktus dėl neapykantą kurstančios kalbos internete ir kitoje aplinkoje; teigia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su interneto platformomis ir pagrindinėmis interneto ir žiniasklaidos bendrovėmis;

48.  ragina valstybes nares numatyti ir užtikrinti būtiną kokybiškos žurnalistikos ir įvairios informacijos sklaidos sistemą, stengiantis įveikti žiniasklaidos koncentraciją, kuri daro neigiamą įtaką žiniasklaidos pliuralizmui;

49.  pažymi, kad švietimas žiniasklaidos klausimais suteikia žinių ir įgūdžių, taip pat įgalina piliečius naudotis savo teise į žodžio laisvę, kritiškai analizuoti žiniasklaidos turinį ir reaguoti į dezinformaciją; taigi pabrėžia, kad informuotumą apie dezinformacijos pavojų būtina didinti visų lygmenų žiniasklaidos priemonių veiksmais, be kita ko, vykdant Europos informavimo apie žiniasklaidos, žurnalistų ir leidėjų etiką kampaniją, taip pat skatinant geresnį bendradarbiavimą su socialinėmis platformomis ir propaguojant bendras iniciatyvas, skirtas neapykantą kurstančių kalbų, smurto kurstymo ir internetinės diskriminacijos klausimams spręsti;

50.  pažymi, kad švelniosios galios strategija negali būti sėkmingai naudojama be kultūrinės diplomatijos ir neskatinant tarpkultūrinio dialogo tarp šalių ir jų viduje, Europos Sąjungoje ir už jos ribų; taigi ragina imtis ilgalaikių viešosios ir kultūros diplomatijos veiksmų ir iniciatyvų, pvz., teikti stipendijas studentams ir jauniesiems specialistams ir vykdyti jų mainų programas, įskaitant iniciatyvas kultūrų dialogui remti, kultūriniams ryšiams su ES stiprinti ir bendriems kultūriniams ryšiams bei paveldui populiarinti, taip pat rengti tinkamus ES delegacijų ir EIVT darbuotojų mokymus, siekiant suteikti jiems atitinkamų tarpkultūrinių įgūdžių;

51.  mano, kad viešoji žiniasklaida turėtų duoti pavyzdį, kaip pateikti nešališką ir objektyvią informaciją, laikantis geriausios žurnalistų praktikos ir etikos;

52.  pabrėžia, kad turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys naujosioms technologijoms, įskaitant skaitmeninį transliavimą, judrųjį ryšį, interneto žiniasklaidą ir socialinius tinklus – be kita ko, regioninio pobūdžio socialinius tinklus –, ir taip palengvinti informacijos apie Sutartyse įtvirtintas Europos vertybes sklaidą ir geresnį jų suvokimą; primena, kad tokie pranešimai privalo būti aukštos kokybės, juose turėtų būti pateikiama konkrečių geriausios praktikos pavyzdžių ir pabrėžiamas ES poveikis trečiosioms šalims, be kita ko, ES teikiama humanitarinė pagalba, taip pat galimybės ir nauda, kurią iš glaudesnio bendravimo ir bendradarbiavimo su ES gauna trečiųjų šalių piliečiai, ypač jauni žmonės, kaip antai bevizis kelionių režimas arba gebėjimų stiprinimas, tam tikrais atvejais mobilumo ir mainų programos;

53.  atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti, kad naujame EKP portale – jis šiuo metu kuriamas pagal Atviros kaimynystės programą (angl. OPEN Neighbourhood Programme) – būtų ne tik kaupiamas specialistų bendruomenei skirtas turinys, bet ir rengiama platesnei auditorijai pritaikyta skiltis; laikosi nuomonės, kad portale turėtų būti skiltis apie Rytų partnerystę, kurioje būtų sutelkta šiuo metu keliose interneto svetainėse išmėtyta informacija apie iniciatyvas;

54.  nurodo populiariosios kultūros ir pramoginio švietimo (angl. entertainment-education (EE)) galimybes, nes tai yra priemonė skleisti bendras žmogiškąsias vertybes ir informuoti apie ES politiką;

55.  pabrėžia savo paramą tokioms iniciatyvoms, kaip Baltijos žiniasklaidos kompetencijos centras Rygoje, NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centras (NATO StratCom COE) ar Informacijos apie radikalizaciją tinklo kompetencijos centras; pabrėžia, kad reikia pasinaudoti jų išvadomis ir analize ir stiprinti ES analitinius gebėjimus visais lygmenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti panašius projektus, imtis žurnalistų mokymo veiklos, remti nepriklausomos žiniasklaidos centrus ir žiniasklaidos įvairovę, skatinti kurti tinklus ir raginti žiniasklaidą bei ekspertų grupes bendradarbiauti ir keistis geriausia praktika bei informacija šiose srityse;

56.  smerkia tai, kad nepriklausomai žiniasklaidai, žurnalistams ir pilietinės visuomenės veikėjams Rusijoje ir okupuotose teritorijose, įskaitant Krymą nuo tada, kai jis neteisėtai aneksuotas, nuolat taikomos griežtos priemonės; pabrėžia, kad nuo 1999 m. Rusijoje nužudyta, dingę be žinios ar įkalinta dešimtys žurnalistų; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti žurnalistų apsaugą Rusijoje ir ES kaimyninėse šalyse, taip pat remti Rusijos pilietinę visuomenę ir investuoti į žmonių tarpusavio ryšius; ragina nedelsiant paleisti žurnalistus; pažymi, kad ES stiprina ryšius su savo rytinėmis partnerėmis ir kitomis kaimynėmis, taip pat palikdama atvirus komunikacijos su Rusija kanalus; pripažįsta, kad didžiausia Rusijos dezinformacijos kampanijų kliūtis būtų nepriklausoma ir laisva žiniasklaida pačioje Rusijoje; mano, kad ES turėtų siekti šio tikslo; ragina ypatingą dėmesį ir pakankamai išteklių skirti žiniasklaidos pliuralizmui, vietos žiniasklaidai, tiriamajai žurnalistikai ir žiniasklaidai užsienio kalbomis, ypač rusų, arabų, persų, turkų ir urdu, taip pat kitomis kalbomis, kuriomis kalba propagandai neatsparūs gyventojai;

57.  remia Sirijoje, Irake ir kitose regiono šalyse (įskaitant užsienio kovotojų kilmės šalis) atitinkamų subjektų vykdomas komunikacijos kampanijas, kuriomis siekiama diskredituoti grupuotės ISIS / „Da'esh“ ideologiją, pasmerkti jos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir kovoti su smurtiniu ekstremizmu ir neapykantą kitoms regione esančioms grupėms kurstančiomis kalbomis; ragina ES ir jos valstybes nares vykdant dialogą su MENA šalimis pabrėžti, kad geras valdymas, atskaitomybė, skaidrumas, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms yra būtinos sąlygos norint apsaugoti tas visuomenes nuo netolerantiškų ir smurtinių ideologijų, kurios įkvepia tokias teroristines organizacijas kaip ISIS / „Da’esh“ ir „Al Qaeda“, plitimo; augant terorizmo grėsmei, kurią kelia ISIS / „Da'esh“ ir kitos tarptautinės teroristinės organizacijos, pabrėžia, kad reikia gerinti bendradarbiavimą saugumo klausimais su šalimis, kurios turi didelę kovos su terorizmu patirtį;

58.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei Tarybą patvirtinti, kad ES visapusiškai remia vykdomą „Žiniasklaidos iniciatyvų rusų kalba Rytų partnerystės šalyse ir už jų ribų galimybių studijos“, kurią 2015 m. atliko Europos demokratijos fondas, rekomendacijų įgyvendinimo procesą ir finansiškai padeda vykdyti šias rekomendacijas;

o
o   o

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, EIVT ir NATO.

(1) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 25.
(2) OL C 434, 2015 12 23, p. 24.
(3) OL C 407, 2016 11 4, p. 35.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0272.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0410.


Gestų kalba ir profesionalūs gestų kalbos vertėjai
PDF 371kWORD 49k
2016 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl gestų kalbų ir profesionalių gestų kalbų vertėjų (2016/2952(RSP))
P8_TA(2016)0442B8-1230/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2, 5, 9, 10, 19, 168 straipsnius ir 216 straipsnio 2 dalį bei Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo 1988 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų kurtiesiems(1) ir 1998 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų(2),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir į tai, kad, vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu(3), 2011 m. sausio 21 d. ji įsigaliojo ES,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas(4),

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 4 (2016) dėl teisės į įtraukų švietimą(5),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau – Lygybės užimtumo srityje direktyva)(6),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris“(8),

–  atsižvelgdamas į Europos jaunimo forumo politikos dokumentą dėl lygybės ir nediskriminavimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015)0615),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 3 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo (COM(2012)0721),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese(10),

–  atsižvelgdamas į Europos gestų kalbos vertėjų forumo (efsli) mokymosi rezultatus ir vertinimo gaires, susijusius su vienodomis gestų kalbos vertėjų mokymosi galimybėmis ir kokybiškomis paslaugomis kurtiems visos Sąjungos piliečiams(11),

–  atsižvelgdamas į efsli ir Europos kurčiųjų sąjungos (angl. EUD) gestų kalbos vertėjų gaires, skirtas tarptautinio ir Europos lygmens susitikimams(12),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės vertėjų žodžiu asociacijos (angl. AIIC) gaires, skirtas mišriose grupėse dirbantiems vertėjams žodžiu(13),

–  atsižvelgdamas į efsli parengtą ataskaitą teisių į gestų kalbos vertimo paslaugas dirbant ar mokantis užsienyje klausimu(14),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi, kaip visateisiai piliečiai, visi neįgalūs asmenys, ypač moterys ir vaikai, taip pat kurti ir klausos sutrikimų turintys asmenys, įskaitant tuos, kurie vartoja gestų kalbą, ir tuos, kurie jos nevartoja, naudojasi tokiomis pat teisėmis ir turi teisę į neatimamą orumą, vienodą požiūrį, nepriklausomą gyvenimą, savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime;

B.  kadangi, vadovaujantis SESV, Sąjunga turi kovoti su diskriminacija dėl negalios nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus (10 straipsnis) ir yra įgaliota priimti teisės aktus, būtinus norint kovoti su tokio pobūdžio diskriminacija (19 straipsnis);

C.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsniuose aiškiai draudžiama diskriminacija dėl negalios ir numatytas lygiateisiškas neįgaliųjų dalyvavimas visuomenės gyvenime;

D.  kadangi ES yra apie milijoną gestų kalbos vartotojų(15) ir 51 milijonas klausos sutrikimų turinčių piliečių(16), kurių nemažai taip pat vartoja gestų kalbą;

E.  kadangi nacionalinės ir regioninės gestų kalbos yra visavertės natūralios kalbos, turinčios šnekamosioms kalboms prilygstančią gramatiką ir sintaksę(17);

F.  kadangi įgyvendinant ES daugiakalbystės politiką skatinama mokytis užsienio kalbų ir kadangi vienas iš jos siekių yra užtikrinti, kad kiekvienas europietis be savo gimtosios kalbos mokėtų dar dvi kalbas; kadangi nacionalinių ir regioninių gestų kalbų mokymasis ir populiarinimas galėtų padėti siekti šio tikslo;

G.  kadangi prieinamumas yra prielaida neįgaliesiems gyventi savarankiškai ir lygiomis teisėmis visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime(18);

H.  kadangi prieinamumas neapsiriboja vien prieiga prie fizinės aplinkos ir apima galimybę gauti informacijos ir komunikuoti – taip pat ir užtikrinant turinį gestų kalba(19);

I.  kadangi darbo ir pavedamų užduočių požiūriu profesionalūs gestų kalbos vertėjai nenusileidžia verčiantiesiems iš šnekamosios kalbos;

J.  kadangi gestų kalbos vertėjų padėtis valstybėse narėse labai nevienoda: vienais atvejais tai neformalią pagalba šeimos rate teikiantys asmenys, kitais – profesionalūs išsilavinimą universitete įgiję visapusiškai kvalifikuoti vertėjai;

K.  kadangi visose valstybėse narėse trūksta kvalifikuotų profesionalių gestų kalbos vertėjų ir kadangi gestų kalbos vartotojų ir gestų kalbos vertėjų santykis skiriasi nuo 8:1 iki 2 500:1 (vidutinis santykis – 160:1)(20);

L.  kadangi inicijuota peticija(21), kurioje Parlamentas raginamas leisti teikti peticijas ES nacionalinėmis ir regioninėmis gestų kalbomis;

M.  kadangi Briuselio deklaracijoje dėl gestų kalbų Europos Sąjungoje(22) raginama laikytis nediskriminacinio požiūrio į natūralios gestų kalbos vartojimą, kaip reikalaujama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią yra ratifikavusi ES ir visos ES valstybės narės, išskyrus vieną;

N.  kadangi valstybinių ir privačių televizijos kanalų subtitravimo lygis ir kokybė įvairiose valstybėse narėse stipriai skiriasi (nuo mažiau nei 10 proc. iki beveik 100 proc., be to, taikomi labai nevienodi kokybės standartai )(23); kadangi daugumoje valstybių narių stokojama duomenų apie gestų kalbos vertimo per televiziją lygį;

O.  kadangi naujų kalbos technologijų vystymas galėtų būti naudingas gestų kalbos vartotojams;

P.  kadangi, pasak JT neįgaliųjų teisių komiteto, galimybės naudotis būtino pritaikymo priemonėmis nesudarymas yra diskriminacijos pavyzdys ir kadangi, remiantis Lygybės užimtumo srityje direktyva, jei norima užtikrinti vienodo požiūrio principo laikymąsi, galimybė naudotis būtino pritaikymo priemonėmis turi būti sudaryta;

Q.  kadangi šiuo metu nesama tiesioginės komunikacijos būdų, kuriais naudodamiesi kurtieji, kurtieji ir aklieji arba klausos sutrikimų turintys piliečiai galėtų kreiptis į Europos Parlamento narius ir Europos Sąjungos institucijos administracijos darbuotojus ir atvirkščiai – ES institucijos galėtų pasiekti kurčiuosius ar klausos sutrikimų turinčius asmenis;

Kvalifikuoti profesionalūs gestų kalbos vertėjai

1.  pabrėžia, kad reikalingi kvalifikuoti profesionalūs gestų kalbos vertėjai ir kad tai gali būti užtikrinta tik vadovaujantis šiuo požiūriu:

   a) oficialiai pripažįstant nacionalinę ir regioninę gestų kalbą ar kalbas valstybėse narėse ir ES institucijose,
   b) pasirūpinant formaliu mokymu (universitetiniu ar pan., kuris prilygtų 3 metų trukmės nuolatinėms studijoms ir atitiktų šnekamųjų kalbų vertėjų rengimo reikalavimus)(24),
   c) pasirūpinant registracija (oficialia akreditacijos ir kokybės kontrolės sistema, pvz., nuolatinio profesinio tobulėjimo būdais),
   d) oficialiai pripažįstant profesiją;

2.  pripažįsta, kad aukštos kokybės gestų kalbos vertimo paslaugų teikimas:

   a) priklauso nuo objektyvaus kokybės vertinimo dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims,
   b) grindžiamas profesinėmis kvalifikacijomis,
   c) turi apimti kurčiųjų bendruomenės atstovus-ekspertus,
   d) priklauso nuo pakankamų išteklių norint apmokyti ir įdarbinti gestų kalbų vertėjus;

3.  pripažįsta, kad gestų kalbos vertimas yra profesionali paslauga, už kurią turi būti deramai atlyginama;

Skirtumas tarp prieinamumo ir būtino pritaikymo priemonių(25)

4.  supranta, kad prieinamumas naudingas tam tikroms grupėms ir yra grindžiamas pamažu įgyvendinamais standartais;

5.  suvokia, kad nesugebėjimas užtikrinti prieinamumo negali būti pateisinamas neproporcinga ar pernelyg didele našta;

6.  pripažįsta, kad būtino pritaikymo priemonės priklauso nuo konkretaus asmens ir papildo pareigą užtikrinti prieinamumą;

7.  taip pat pažymi, kad dėl būtino pritaikymo priemonių asmuo gali kreiptis net tada, kai prieinamumo pareiga būna įvykdyta;

8.  supranta, kad, priklausomai nuo situacijos, gestų kalbos vertimo paslaugos gali būti vertinamos kaip prieinamumo arba būtino pritaikymo priemonė;

Prieinamumas

9.  pabrėžia, kad kurtiesiems, kurtiesiems ir akliesiems bei klausos sutrikimų turintiems asmenims turi būti prieinama tokia pat informacija ir komunikacijos būdai, kaip ir visiems kitiems, užtikrinant gestų kalbos vertimo, subtitravimo, balso konvertavimo į tekstą paslaugas ir (arba) alternatyvius komunikacijos būdus, įskaitant vertėjus žodžiu;

10.  pabrėžia, kad naudotis viešų ir vyriausybinių tarnybų paslaugomis, įskaitant jų internetinį turinį, turi būti įmanoma padedant tiesioginiams tarpininkams, pvz., vietoje dirbantiems gestų kalbos vertėjams, tačiau prireikus turi būti teikiamos ir alternatyvios internetinės bei nuotolinės paslaugos;

11.  pakartoja esąs įsipareigojęs užtikrinti, kad politinis procesas būtų kuo prieinamesnis – taip pat ir užtikrinant profesionalių gestų kalbos vertėjų paslaugas; pažymi, kad, priklausomai nuo situacijos, tai taikytina rinkimams, viešoms konsultacijoms ir kitiems renginiams;

12.  pabrėžia, kad kalbos technologijos vis svarbesnės užtikrinant vienodą prieigą prie skaitmeninės erdvės visiems;

13.  pripažįsta, kad prieinamumui užtikrinti svarbūs minimalūs standartai – ypač atsižvelgiant į tokias naujas ir atsirandančias technologijas, kaip teikiamos internetinės gestų kalbos vertimo ir subtitravimo paslaugos;

14.  pažymi, kad sveikatos priežiūros užtikrinimas – valstybių narių kompetencijos sritis, tačiau ji turi apimti kurčiųjų, kurčiųjų ir aklųjų bei klausos sutrikimų turinčių asmenų reikmes, pvz., pasirūpinant profesionaliais gestų kalbos vertėjais ir sąmoningumo ugdymo mokymais darbuotojams bei ypatingą dėmesį skiriant moterims ir vaikams;

15.  pripažįsta, kad vienodos galimybės kreiptis į teismą kurtiesiems, kurtiesiems ir akliesiems bei klausos sutrikimų turintiems asmenims gali būti užtikrintos tik sudarant galimybę naudotis tinkamai kvalifikuotų profesionalių gestų kalbos vertėjų paslaugomis;

16.  suvokia teisingo ir tikslaus vertimo žodžiu ir raštu paslaugų svarbą, ypač teisme ir kitokioje teisinėje aplinkoje; todėl pakartoja, kad svarbų vaidmenį – ypač minėtoje aplinkoje – atlieka aukštos kvalifikacijos profesionalūs gestų kalbos vertėjai;

17.  pabrėžia, kad būtina numatyti didesnę pagalbą ir daugiau konkrečių priemonių, pvz., gestų kalbos vertimo paslaugas ir prieinamą tekstinę informaciją apie nelaimes, kuri būtų teikiama realiuoju laiku, neįgaliesiems ginkluoto konflikto, ekstremalios humanitarinės situacijos ir gaivalinės nelaimės atvejais(26);

Užimtumas, švietimas ir mokymas

18.  pažymi, kad, siekiant užtikrinti vienodas galimybes įsidarbinti, įgyti išsilavinimą ir mokytis, turi būti taikomos būtino pritaikymo priemonės, įskaitant profesionalių gestų kalbos vertėjų paslaugas;

19.  pabrėžia, jog turi būti teikiama pasverta holistinė informacija apie gestų kalbą ir apie tai, ką reiškia būti kurčiu, kad tėvai galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą atsižvelgdami į tai, kas geriausia jų vaikams;

20.  pabrėžia, kad vaikams nepaprastai svarbios ankstyvosios intervencijos programos – taip jie ugdo gyvenimiškus, įskaitant kalbos, įgūdžius; be to, pažymi, kad būtų idealu, jei į šias programas būtų įtraukiami sektinu pavyzdžiu tapę kurtieji;

21.  pabrėžia, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose kurtiesiems, kurtiesiems ir akliesiems bei klausos sutrikimų turintiems moksleiviams ir jų tėvams turi būti sudaroma galimybė mokytis jų aplinkoje naudojamos nacionalinės ar regioninės gestų kalbos(27);

22.  pabrėžia, kad gestų kalba turėtų būti įtraukta į švietimo programas siekiant padidinti informuotumą apie gestų kalbos vartojimą ir jį skatinti;

23.  pabrėžia, kad būtina imtis priemonių, siekiant pripažinti ir skatinti kalbinę kurčiųjų bendruomenių tapatybę(28);

24.  ragina valstybes nares skatinti mokytis gestų kalbos taip pat, kaip ir užsienio kalbų;

25.  pabrėžia, kad kvalifikuoti gestų kalbos vertėjai, taip pat gestų kalbą įvaldę ir įgūdžių veiksmingai dirbti dvikalbėje įtraukioje švietimo aplinkoje turintys pedagogai yra esminis kurčių vaikų ir jaunuolių akademinių laimėjimų veiksnys, ilgainiui užtikrinantis aukštesnius mokymosi rezultatus ir mažesnio nedarbo lygį;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad daug kur trūksta gestų kalbos vartotojams reikalingų dvikalbių vadovėlių ir mokomosios medžiagos, parengtos patogiu formatu ir reikiamomis kalbomis;

27.  ragina garantuoti, kad būtų laikomasi laisvo kurčiųjų, kurčiųjų ir aklųjų bei klausos sutrikimų turinčių asmenų judėjimo ES principo – ypač pagal programą „Erasmus+“ ir susijusias judumo programas – užtikrinant, kad šių programų dalyviai nebūtų apkrauti neproporcingai didele našta paliekant jiems patiems rūpintis savo poreikiais, susijusiais su vertimo paslaugomis;

28.  teigiamai vertina bandomąjį Europos neįgaliojo kortelės projektą; apgailestauja, kad į projektą neįtrauktos gestų kalbos vertimo paslaugos, nes tai labai trikdo laisvą kurčių, kurčių ir aklų bei klausos sutrikimų turinčių darbuotojų ir studentų judėjimą ES;

Europos Sąjungos institucijos

29.  pripažįsta, kad būtino pritaikymo priemonių ir prieinamumo, įskaitant gestų kalbos vertimo paslaugas, užtikrinimo požiūriu ES institucijos turi būti geriausias praktinis pavyzdys savo darbuotojams, išrinktiems pareigūnams ir stažuotojams bei ES piliečiams;

30.  teigiamai vertina tai, kad ES institucijos ad hoc pagrindu jau užtikrina viešų renginių ir komitetų posėdžių prieinamumą; laikosi nuomonės, kad subtitravimas ir balso konvertavimas į tekstą turėtų būti laikomi alternatyviomis, tačiau lygiavertėmis ir būtinomis priemonėmis klausos sutrikimų turintiems asmenims, kurie nevartoja gestų kalbos, ir kad ES institucijų darbuotojams tai irgi svarbu būtino pritaikymo priemonėms užtikrinti, kaip apibrėžta direktyvoje 2000/78/EB, nustatančioje vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus;

31.  pripažįsta, kad ES institucijos taiko sistemą, pagal kurią atitinkami jų vertimo žodžiu skyriai teikia gestų kalbos vertimo paslaugas prieinamumo tikslais; ragina institucijas esamas sistemas taip pat naudoti užtikrinant būtino pritaikymo priemones darbuotojams ir (arba) išrinktiems pareigūnams, kad veiksmingai mažėtų žmogui ir institucijoms tenkanti administracinė našta;

32.  primygtinai ragina institucijas oficialiai suteikti gestų kalbos vertėjams tokį pat statusą, kaip ir šnekamųjų kalbų vertėjams, atsižvelgiant į vertimo žodžiu paslaugas, kurias jie teikia institucijoms ir (arba) jų darbuotojams bei paskirtiesiems pareigūnams, įskaitant galimybę naudotis technologine pagalba, parengiamąja medžiaga ir dokumentais;

33.  ragina Eurostatą užtikrinti, kad ES institucijoms būtų teikiama statistika apie kurčius, kurčius ir aklus bei klausos sutrikimų turinčius gestų kalbos vartotojus – taip jos galėtų geriau apibrėžti, įgyvendinti ir analizuoti savo vykdomą politiką negalios ir kalbos srityse;

34.  ragina Parlamento lankytojų tarnybas pasirūpinti kurčių, kurčių ir aklų bei klausos sutrikimų turinčių lankytojų reikmėmis sudarant jiems galimybę tiesiogiai naudotis vertimo į nacionalinę ar regioninę gestų kalbą bei balso konvertavimo į tekstą paslaugomis;

35.  prašo institucijų visapusiškai įgyvendinti ES bandomąjį projektą INSIGN – tai atsakas į Parlamento 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą dėl gestų kalbos realiojo laiko taikomosios programos ir paslaugos įgyvendinimo, siekiant gerinti kurčiųjų ir klausos sutrikimų turinčių asmenų bei ES institucijų komunikacijos galimybes(29);

o
o   o

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 187, 1988 7 18, p. 236.
(2) OL C 379, 1998 12 7, p. 66.
(3) OL L 23, 2010 1 27, p. 35.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0318.
(5) http://www.ohchr.org/Documents/HRBodies/CRPD/GC/RighttoEducation/CRPD-C-GC-4.doc.
(6) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(7) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0107.
(9) http://www.youthforum.org/assets/2016/04/0099-16_Policy_Paper_Equality_Non-discrimination_FINAL2.pdf.
(10) OL L 280, 2010 10 26, p. 1.
(11) http://efsli.org/publications.
(12) http://efsli.org/efsliblu/wp-content/uploads/2012/09/SL-Interpreter-Guidelines.pdf.
(13) http://aiic.net/page/6701/guidelines-for-spoken-language-interpreters-working-in-mixed-teams/lang/1.
(14) http://efsli.org/efsliblu/wp-content/uploads/2012/09/R1101-The-right-to-sign-language-interpreting-services-when-working-or-studying-abroad.pdf.
(15) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-13-511_en.htm.
(16) Europos klausos sutrikimų turinčių asmenų federacija (angl. EFHOH), http://www.efhoh.org/about_us.
(17) Brentari, D., red. (2010 m.), „Sign Languages“, Cambridge University Press.Pfau, R., Steinbach, M. & Bencie, W., red. (2012 m.), „Sign Language: An Internationa Handbook“, De Gruyter.
(18) JT neįgaliųjų teisių komiteto bendroji pastaba Nr. 2.
(19) Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnis.
(20) Wit, M. de (2016 m., dar nepaskelbta), „Sign Language Interpreting in Europe“, 2016 m. leidimas.
(21) Peticija Nr. 1056-16.
(22) Briuselio deklaracija (2010 m.), EUD, http://www.eud.eu/files/8514/5803/7674/brussels_declaration_FINAL.pdf.
(23) EFHOH (2015 m.), State of subtitling access in EU. Galima gauti adresu http://media.wix.com/ugd/c2e099_0921564404524507bed2ff3648781a3c.pdf.
(24) Trejų metų trukmės vertimo žodžiu studijų programos absolventų mokymosi rezultatai, efsli (2013 m.).
(25) CRPD/C/GC/4, 28 dalis.
(26) Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 11 straipsnis.
(27) http://www.univie.ac.at/designbilingual/downloads/De-Sign_Bilingual_Findings.pdf.
(28) JT neįgaliųjų teisių komiteto bendroji pastaba Nr. 4, žr. http://www.ohchr.org/Documents/HRBodies/CRPD/GC/RighttoEducation/CRPD-C-GC-4.doc.
(29) http://www.eud.eu/projects/past-projects/insign-project/.


Leidimo naudoti veikliąją medžiagą benzatoną atnaujinimas
PDF 256kWORD 45k
2016 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos bentazono patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas, projekto (D047341/00 – 2016/2978(RSP))
P8_TA(2016)0443B8-1228/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos bentazono patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas, projektą (D047341/00),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(1), ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 11 ir 13 straipsnius(2),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros(3) išvadą dėl veikliosios medžiagos bentazono, kaip pesticido,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi veiklioji medžiaga bentazonas veikia kaip atrankinis jau išdygusias plačialapes piktžoles naikinantis herbicidas, tinkamas daugeliui pasėlių ir paprastai naudojamas žemės ūkyje;

B.  kadangi veiklioji medžiaga bentazonas dėl jai būdingų savybių turi dideles galimybes tiesiogiai nutekėti į gruntinius vandenis;

C.  kadangi JK aplinkos agentūros duomenimis veiklioji medžiaga bentazonas yra JK gruntiniuose vandenyse dažniausiai nustatomas patvirtintas pesticidas, kurį galima aptikti ir vandens paviršiuje; kadangi panaši padėtis visoje Europoje;

D.  kadangi pagal 2016 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/549, kuriuo iš dalies keičiamas įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, veikliosios medžiagos bentazono patvirtinimo galiojimas pratęstas iki 2017 m. birželio 30 d., nes atidėtas medžiagos vertinimas;

E.  kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos bentazono patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas, projekte (toliau – įgyvendinimo reglamento projektas) remiantis EFSA moksliniu vertinimu bentazonas patvirtinamas iki 2032 m. sausio 31 d., t. y. ilgiausiam galimam laikotarpiui;

F.  kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir atsižvelgiant į dabartines mokslines ir technines žinias tam tikros sąlygos ir apribojimai, visų pirma kalbant apie reikalavimą pateikti tolesnę patvirtinančią informaciją, nustatyti įgyvendinimo reglamento projekte;

G.  kadangi apsvarsčius pastabas, gautas pagal galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitą, buvo nuspręsta, kad reikėtų paprašyti, kad prašytojai pateiktų papildomą informaciją;

H.  kadangi apsvarsčius pastabas, gautas pagal galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitą, buvo nuspręsta, kad EFSA turėtų atlikti ekspertų konsultacijas žinduolių toksikologijos, nuosėdų, išlikimo aplinkoje ir elgsenos ir ekologinės toksikologijos srityse ir priimti išvadas dėl to, ar galima tikėtis, jog veiklioji medžiaga bentazonas atitiks sąlygas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje;

I.  kadangi reikalaujama, kad prašymo pateikėjai pateiktų patvirtinančią informaciją apie 2/3 lygmens testus, šiuo metu nurodytus EBPO konceptualioje sistemoje, parengtoje siekiant nustatyti endokrininio veikimo būdo poveikį vystymuisi, pastebėtą atliekant toksinio poveikio vystymuisi tyrimus su žiurkėmis (didesnis apvaisintų pelių persileidimų skaičius, mažiau gyvų embrionų ir pavėluotas embrionų vystymasis nenustačius aiškaus motinos toksiškumo, iš to sprendžiant, kad būtų galima klasifikuoti kaip 2 kategorijos toksišką medžiagą);

J.  kadangi rizikos vartotojams vertinimas nebuvo baigtas, nes siūlomos nuosėdų apibrėžtys siekiant įvertinti riziką augalams ir poveikį naminiams gyvuliams dėl nustatytų duomenų trūkumų buvo laikomi negalutiniais;

K.  kadangi nebaigtas pirminio bentazono ir metabolito N-metil-bentazono poveikio gruntiniams vandenims vertinimas; kadangi nėra informacijos apie galimą poveikį gruntiniams vandenims, kai metinis naudojimo rodiklis viršija 960 g a. s./ha (buvo taikomas referencinis naudojimas iki 1440 g a. s./ha);

L.  kadangi Komisijos sprendimas patvirtinti veikliąją medžiagą tuo pačiu prašant duomenų, kuriais būtų patvirtintas jos saugumas (vadinamoji patvirtinamųjų duomenų procedūra) sudarytų galimybę pateikti veikliąją medžiagą rinkai prieš tai, kai Komisija gaus visus duomenis, kurių reikia šiam sprendimui pagrįsti;

M.  kadangi Europos ombudsmenė savo 2016 m. vasario 18 d. sprendime byloje 12/2013/MDC dėl Komisijos taikomos augalų apsaugos produktų (pesticidų) registravimo ir pateikimo rinkai praktikos paragino Komisiją patvirtinamųjų duomenų procedūrą taikyti ribotai ir griežtai laikantis taikytinų teisės aktų ir per dvejus metus po ombudsmenės sprendimo pateikti ataskaitą, iš kurios būtų aišku, kad sprendimų pagal patvirtinamųjų duomenų procedūrą skaičius labai sumažėjo palyginti su dabartine padėtimi;

N.  kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamento projekte neįgyvendinami ombudsmeno pasiūlyti sprendimai siekiant pagerinti Komisijos pesticidų patvirtinimo sistemą;

O.  kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 veikliųjų medžiagų patvirtinimas turėtų būti atnaujinamas ne ilgesniam kaip penkiolikos metų laikotarpiui; kadangi patvirtinimo laikotarpis turėtų būti proporcingas galimai rizikai, būdingai naudojant tokias medžiagas; kadangi pagal Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 nustatytą atsargumo principą reikalaujama, kad Komisija užtikrintų, jog veikliosios medžiagos nebūtų tvirtinamos tais atvejais, kai gali kilti pavojus visuomenės sveikatai arba aplinkai;

P.  kadangi EFSA atliktoje tarpusavio peržiūroje siūloma veikliąją medžiagą bentazoną klasifikuoti kaip 2 kategorijos toksiška reprodukcijai medžiagą pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas;

Q.  kadangi šis klausimas nurodytas kaip itin opi problema, kai nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima atlikti reprezentatyvaus naudojimo vertinimą pagal vienodus principus, išdėstytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje ir išdėstytus Komisijos reglamente (ES) Nr. 546/2011, kai atlikus vertinimą negalima padaryti išvados, jog bent vienu iš reprezentatyvaus naudojimo atvejų galima manyti, kad augalų apsaugos produktas, kuriame yra veikliosios medžiagos neigiamai nepaveiks žmonių ar gyvūnų sveikatos ar gruntinių vandenų, arba nedarys nepriimtino poveikio aplinkai;

R.  kadangi remiantis EFSA išvadomis buvo nustatytos itin didelį susirūpinimą keliančios sritys, visų pirma tai, kad abiejų prašytojų pateiktos techninės medžiagos specifikacijos buvo nesuderinamos su medžiaga, naudota bandymuose siekiant nustatyti toksikologines pamatines vertes ir kad nebuvo įrodyta, jos ekologinio toksiškumo tyrimuose naudota medžiaga buvo tinkamai reprezentatyvi kalbant apie abiejų prašytojų technines specifikacijas;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad veikliosios medžiagos bentazono reprezentatyvaus naudojimo vertinimas buvo nepakankamas norint daryti išvadą, jog bent vienu iš reprezentatyvaus naudojimo atvejų galima manyti, kad augalų apsaugos produktas, kuriame yra veikliosios medžiagos neigiamai nepaveiks žmonių ar gyvūnų sveikatos ar gruntinių vandenų, arba nedarys nepriimtino poveikio aplinkai;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares finansuoti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su alternatyviais tvariais ir ekonomiškais kenksmingųjų organizmų kontrolės produktų sprendimais, siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugą;

4.  mano, kad Komisija, veikliajai medžiagai bentazonui taikydama patvirtinamųjų duomenų procedūrą, pažeidė Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nuostatas ir nusižengė atsargumo principui, nustatytam Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnyje;

5.  ragina Komisiją prieš priimant sprendimą patvirtinti, prašyti trūkstamos informacijos ir ją įvertinti;

6.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) EFSA leidinys 2015;13(4):4077.

Teisinis pranešimas