Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2016 m. gruodžio 14 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Nemokumo bylos ir nemokumo specialistai ***I
 EB ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas ir dvišalė prekyba tekstilės gaminiais ***
 EB ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas ir dvišalė prekyba tekstilės gaminiais
 ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimas (Ekvadoro prisijungimas) ***
 ES ir Norvegijos susitarimas dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje ***
 ES ir Norvegijos susitarimas dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje
 Gruzijos ir Europolo operatyvinio ir strateginio bendradarbiavimo susitarimas *
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2016/004 ES/Comunidad Valenciana, automobiliai“
 Geležinkelio įmonių apskaitos norminimas ***II
 Vidaus keleivinio geležinkelių transporto paslaugos ***II
 Bendra Europos geležinkelių erdvė ***II
 Patekimas į uosto paslaugų rinką ir finansinis uostų skaidrumas ***I
 Audito Rūmų nario skyrimas: Juhan Parts
 Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programa *
 Metinė žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaita
 Bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimas (Europos Sąjungos sutarties 36 straipsnis)
 BŽŪP priemonės kainų svyravimams žemės ūkio produktų rinkose mažinti

Nemokumo bylos ir nemokumo specialistai ***I
PDF 316kWORD 39k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo pakeičiami Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų A ir B prieduose pateikti nemokumo bylų ir nemokumo specialistų sąrašai (COM(2016)0317 – C8-0196/2016 – 2016/0159(COD))
P8_TA(2016)0488A8-0324/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0317),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 81 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0196/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 17 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0324/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. gruodžio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo pakeičiami Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų A ir B priedai

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/353.)


EB ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas ir dvišalė prekyba tekstilės gaminiais ***
PDF 239kWORD 39k
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą, sudarymo projekto (16384/1/2010 – C7-0097/2011 – 2010/0323(NLE))
P8_TA(2016)0489A8-0332/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16384/1/2010),

–  atsižvelgdamas į Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą, projektą (16388/2010),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7-0097/2011),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. preliminarią rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo projekto(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. ne teisėkūros rezoliuciją(2) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0332/2016),

1.  pritaria Protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Uzbekistano Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 195.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0490.


EB ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas ir dvišalė prekyba tekstilės gaminiais
PDF 326kWORD 49k
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą, sudarymo projekto (16384/1/2010 – C7-0097/2011 – 2010/0323(NLE)2016/2226(INI))
P8_TA(2016)0490A8-0330/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16384/1/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo projektą (16388/2010),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7-0097/2011),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. preliminarią rezoliuciją(1) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. teisėkūros rezoliuciją(2) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į naujausias Ekspertų komiteto dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo pastabas dėl Uzbekistano atsižvelgiant į Konvenciją dėl priverstinio darbo panaikinimo (Konvencija Nr. 105) ir Konvenciją dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti (Konvencija Nr. 182), kurios priimtos 2015 m., o paskelbtos 2016 m.(3),

–   atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0330/2016),

A.  kadangi 2011 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas nusprendė atidėti savo sprendimą dėl pritarimo ES ir Uzbekistano protokolui dėl tekstilės gaminių, priimdamas preliminarų pranešimą siekiant ištirti tvirtinimus apie vaikų ir priverčiamojo darbo naudojimą nuimant medvilnės derlių Uzbekistane;

B.  kadangi tame preliminariame pranešime Parlamentas padarė išvadą, kad Parlamentas svarstys pritarimo suteikimo klausimą tik po to, kai Uzbekistano valdžios institucijos bus suteikusios TDO stebėtojams leidimą atlikti išsamią ir netrukdomą stebėseną ir kai jos patvirtins, kad buvo įgyvendintos konkrečios reformos ir jos davė apčiuopiamų rezultatų, todėl priverčiamojo ir vaikų darbo praktika yra veiksmingai šalinama nacionaliniu, provincijų (uzb. viloyat) ir vietos lygmenimis;

C.  kadangi Parlamentas pradėjo reguliarų dialogą su Komisija, EIVT, Uzbekistano vyriausybe, TDO ir pilietine visuomene, kad būtų stebimi pokyčiai medvilnės derliaus nuėmimo metu ir daromas spaudimas visiems susijusiems subjektams, kad būtų pasiektas vaikų ir priverčiamojo darbo panaikinimo Uzbekistane tikslas;

D.  kadangi 2013 m. Uzbekistano vyriausybė leido TDO stebėti medvilnės derliaus nuėmimą; kadangi nuo 2013 m. TDO kelis kartus vykdė stebėseną, pradžioje sutelkdama dėmesį į vaikų darbą, o vėliau išplėsdama stebėseną aprėpiant priverčiamąjį darbą ir įdarbinimo sąlygas;

E.  kadangi TDO ir Uzbekistano vyriausybės bendradarbiavimas buvo palaipsniui plečiamas ir 2014 m. Uzbekistanas tapo pirmąją Vidurinės Azijos šalimi, kuri pasiekė susitarimą su TDO dėl deramo darbo šalyje programos;

F.  kadangi vykdant pastarąją TDO stebėseną per 2015 m. medvilnės derliaus nuėmimą pastebėta, kad vaikų naudojimas nuimant medvilnės derlių tapo retu, pavieniu ir socialiai nepriimtinu reiškiniu, tačiau vis dar reikalingas nuolatinis budrumas(4);

G.  kadangi, TDO duomenimis, nors suvokimas apie priverčiamąjį darbą Uzbekistane vis dar yra ankstyvoje stadijoje, tačiau TDO atlikti tyrimai vis dėlto parodo, kad dauguma darbuotojų medvilnę renka savanoriškai ir turi galimybę atsisakyti tai daryti;

H.  kadangi šių metų pabaigoje bus paskelbta galutinė TDO ataskaita dėl 2016 m. medvilnės derliaus nuėmimo Uzbekistane;

I.  kadangi priverčiamojo ir vaikų darbo panaikinimas Uzbekistane – tai objektyvus, bet tebesitęsiantis procesas, kuriam reikia pastangų ir kurį ES ir tarptautinė bendruomenė turi toliau remti, taip pat dalyvaujant žmogaus teisių ir darbuotojų teisių pilietinės visuomenės organizacijoms;

J.  kadangi Uzbekistano vyriausybė, siekdama pakeisti įdarbinimo procesą medvilnės rinkimo srityje, priėmė veiksmų planus ir, siekdama užkirsti kelią priverčiamajam ir vaikų darbui, kartu su darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis skatino didinti suvokimą bei sukūrė grįžtamosios informacijos mechanizmą;

K.  kadangi NVO vis dar praneša apie žmogaus teisių pažeidimus šalyje, ypač medvilnės derliaus nuėmimo srityje, kurioje jie nurodo apie medvilnės derliaus nuėmimo metu vykdomą masinę priverčiamąją studentų ir viešojo sektoriaus darbuotojų mobilizaciją, taip pat apie asociacijų ir saviraiškos laisvių pažeidimus, ypač apie derliaus nuėmimą pranešusių piliečių apklausas, nuolat persekiojamus žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės aktyvistus ir priekabiavimą prie jų bei užkertamą kelią šalyje veikti tarptautinėms teisių gynimo grupėms ir žiniasklaidos priemonėms;

L.  kadangi staigi Prezidento Islomo Karimovo mirtis neturėtų daryti poveikio vykstančio darbo sąlygų gerinimo Uzbekistano medvilnės laukuose proceso tęstinumui;

1.  pabrėžia Uzbekistano vyriausybės veiksmų, kuriais buvo suteiktas leidimas TDO stebėti medvilnės derliaus nuėmimą ir pradėtas plataus masto bendradarbiavimas su TDO įgyvendinant deramo darbo šalyje programą, svarbą;

2.  teigiamai vertina didelę pažangą, padarytą nuo 2013 m. Uzbekistane, įskaitant įstatymų, pagal kuriuos draudžiama naudoti vaikų darbą, priėmimą ir beveik visiškai panaikintą vaikų darbą; skatina valdžios institucijas toliau rengti visos šalies masto kampaniją, siekiant padidinti informuotumą, kad būtų visiškai panaikintas vaikų darbas;

3.  teigiamai vertina tai, kad Uzbekistano vyriausybė, bendradarbiaudama su TDO, taip pat siekia panaikinti priverčiamąjį darbą ir kad padaryta pažanga; tačiau pabrėžia, kad vis dar esama subtilių nesavanoriško darbo būdų, kad šis procesas sudėtingas ir reikalauja, be kita ko, užimtumo politikos reformos;

4.  laikosi nuomonės, kad dėl šių Uzbekistano vyriausybės pastangų Parlamentas turėtų suteikti pritarimą ES ir Uzbekistano protokolui dėl tekstilės gaminių; mano, kad toks pritarimas būtų teigiamas paskatinimo ženklas Uzbekistano vyriausybei toliau dėti pastangas siekiant visiškai panaikinti vaikų darbą ir visų kitų formų priverčiamąjį darbą, taip pat toliau stiprinti bendradarbiavimą su ES;

5.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. spalio mėn. Uzbekistano profesinių sąjungų federacija tapo Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) asocijuota narė; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį Uzbekistano profesinės sąjungos atlieka siekiant užtikrinti deramas darbo sąlygas ir apginti darbuotojų teises; ragina Uzbekistano vyriausybę šioje srityje visapusiškai bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis; ragina Uzbekistano profesines sąjungas imtis aktyvesnio vaidmens siekiant visiškai panaikinti priverčiamąjį darbą;

6.  yra susirūpinęs dėl nepriklausomų stebėtojų pranešimų apie valstybės organizuojamą piliečių mobilizaciją darbams prieš 2016 m. derliaus nuėmimą, įskaitant priverčiamąjį viešojo sektoriaus darbuotojų ir studentų darbą;

7.  ragina būsimą Uzbekistano prezidentą parengti naują žmogaus teisių srities veiksmų modelį nedelsiant nutraukiant pasikartojantį priverčiamąjį darbą ir vaikų darbą medvilnės derliaus nuėmimo laikotarpiu;

8.  ragina Komisiją ir EIVT reguliariai suteikti Parlamentui išsamią informaciją apie padėtį Uzbekistane, ypač vaikų ir priverčiamojo darbo panaikinimo klausimu; priima sprendimą ir toliau stebėti įvykius Uzbekistane ir pradėti reguliarų dialogą su TDO, Komisija, EIVT ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kuriuo būtų siekiama visiškai panaikinti priverčiamąjį ir vaikų darbą Uzbekistane;

9.  pripažįsta, jog siekiant šio tikslo vis dar reikės derinti dialogą ir bendradarbiavimą, taip pat Sąjunga, TDO ir Pasaulio bankas turės nuolat daryti spaudimą Uzbekistano vyriausybei; pasilieka teisę prašyti Komisijos ir Tarybos pradėti taikyti Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 2 ir 95 straipsnius, kad būtų imamasi visų būtinų bendrų ir konkrečių priemonių tuo atveju, jeigu būtų nevykdomas įsipareigojimas panaikinti vaikų ir priverčiamąjį darbą;

10.  ragina Komisiją ir ES delegaciją Taškente, palaikant dialogą politikos klausimais ir įgyvendinant paramos programas, prisidėti prie struktūrinės reformos Uzbekistane, be kita ko, siekiant didesnio medvilnės rinkėjų darbo užmokesčio, mechanizavimo ir didesnio biudžeto skaidrumo pajamų iš medvilnės derliaus aspektu;

11.  laikosi nuomonės, kad deramo darbo šalyje programa turėtų būti tęsiama ir po 2016 m. ir turėtų būti dar išsamesnė, kad būtų apsvarstyta Uzbekistano ekonomikos modernizavimo ir užimtumo politikos tokiose srityse, kaip darbuotojų sveikata, sauga ir darbo inspekcija, pagerinimo galimybė, taip pat atsižvelgiant į lyčių lygybę; šiuo požiūriu palankiai vertina Uzbekistano vyriausybės įsakymą Nr. 909 (2015 m. lapkričio 16 d.), kuriuo siekiama gerinti darbo sąlygas, užimtumą ir darbuotojų socialinę apsaugą žemės ūkio sektoriuje 2016–2018 m. laikotarpiu;

12.  pabrėžia, kad pastebimų rezultatų privalo duoti pastaraisiais metais ES teikta parama, kuria dėmesys buvo sutelktas į teisinę valstybę ir teismines institucijas ir siekta paskatinti reformas bei supaprastinti Uzbekistano parlamento darbą;

13.  mano, kad teikiant ES pagalbą Uzbekistanui taip pat reikėtų siekti atpratinti šalį nuo medvilnės, kaip vienintelės kultūros, auginimo ir sumažinti šalies priklausomybę nuo medvilnės eksporto įvairinant ekonomiką, o tai galėtų palaipsniui sušvelninti katastrofišką ekologinę padėtį, visų pirma susijusią su tuo, kas liko iš Aralo jūros ir jos intakų;

14.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti ES pavyzdinės atsakingo tiekimo grandinės valdymo aprangos sektoriuje iniciatyvą kartu su pasiūlymu dėl tiekimo grandinės skaidrumo didinimo; primena 2013 m. paskelbto Tvarumo susitarimo svarbą ir pabrėžia, kad tokiomis iniciatyvomis galima remtis kartu su trečiosiomis šalimis imantis naujų veiksmų, kad drabužių sektoriuje būtų pagerintos darbo, sveikatos ir saugos sąlygos;

15.  ragina Uzbekistano vyriausybę dėti pastangas siekiant ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti visas pagrindines 27 BLS+ tarptautines konvencijas, kad būtų galima teikti paraišką dėl BLS+ lengvatinių muitų tarifų;

16.  pabrėžia, kad 2009 ir 2010 m. Taryba atšaukė ES sankcijas tam, kad paskatintų Uzbekistano valdžios institucijas imtis tolesnių esminių veiksmų teisinės valstybės principo taikymui ir žmogaus teisių padėčiai vietoje pagerinti, taip pat nurodo, kad Taryba atidžiai ir nuolat stebės žmogaus teisių padėtį Uzbekistane ir kad dialogo ir bendradarbiavimo mastas bei kokybė priklausys nuo Uzbekistano vykdomų reformų;

17.  ragina Komisiją ir EIVT stebėti politinį pereinamąjį procesą Uzbekistane ir reguliariai teikti Parlamentui informaciją apie šį procesą;

18.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT ir valstybes nares pasinaudoti pereinamuoju procesu kaip galimybe daryti spaudimą Uzbekistanui, kad per būsimus mėnesius jis užtikrintų konkretų ir išmatuojamą žmogaus teisių padėties pagerėjimą; pabrėžia, kad konkretus pagerėjimas turėtų apimti sąlygų, kurias 2010 m. nustatė ES užsienio reikalų ministrai, įvykdymą;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad tekstilės sektorius, ypač medvilnės gamyba, yra pagrindinė ES ir Uzbekistano prekybos sritis; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad ES turėtų visapusiškai pasinaudoti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) nuostatų taikymo išplėtimu siekiant užtikrinti, kad Uzbekistano valdžios institucijos po netikėtos prezidento mirties dalyvautų pereinamajame procese, kuris lemtų geresnį valdymą, teisinės valstybės stiprinimą, demokratines reformas ir esminį žmogaus teisių padėties pagerėjimą;

20.  pakartoja, kad Sąjunga yra įsipareigojusi stiprinti ir intensyvinti santykius su Uzbekistanu, o tam reikia gerbti žmogaus teises ir laikytis teisinės valstybės principo; ragina Uzbekistano vyriausybę sukurti daugiau erdvės nepriklausomai pilietinei visuomenei ir labiau atsižvelgti į Uzbekistano ir tarptautinių NVO išsakytus nuogąstavimus ir vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Konvenciją prieš kankinimą;

21.  ragina Uzbekistano valdžios institucijas visapusiškai laikytis savo prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisių apsauga; palankiai vertina valdžios institucijų paskelbtą amnestijos pasiūlymą Uzbekistano Konstitucijos 24-ųjų metinių proga; ragina Uzbekistano valdžios institucijas pagal šią amnestiją paleisti iš kalėjimo visus asmenis, įkalintus pateikus jiems politiškai motyvuotus kaltinimus, pagerinti elgesį su šiais asmenimis kardomojo kalinimo metu ir nutraukti griežtų priemonių, areštų ir nuosprendžių ciklą; ragina Uzbekistano vyriausybę labiau bendradarbiauti su tarptautinėmis institucijomis, be kita ko, taikant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) nustatytas vienuolika specialių procedūrų(5).

22.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Uzbekistano Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 195.
(2) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0489.
(3) Ekspertų komiteto dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo ataskaita, Tarptautinių darbo standartų taikymas, 2016 m., III ATASKAITA (1A dalis).
(4) Ekspertų komiteto dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo ataskaita, Tarptautinių darbo standartų taikymas, 2016 m., III ATASKAITA (1A dalis), p. 218.
(5) Vienuolikos specialiųjų procedūrų aprašymus žr.: http://spinternet.ohchr.org/_Layouts/SpecialProceduresInternet/ViewCountryVisits.aspx?Lang=en&country=UZB. Bendrą JT ŽTT specialiųjų procedūrų apžvalgą žr.: http://www.ohchr.org/en/HRBodies/SP/Pages/Welcomepage.aspx.


ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimas (Ekvadoro prisijungimas) ***
PDF 233kWORD 37k
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Prisijungimo protokolo prie Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo, kuriuo atsižvelgiama į Ekvadoro prisijungimą, sudarymo Sąjungos vardu projekto (07620/2016 – C8-0463/2016 – 2016/0092(NLE))
P8_TA(2016)0491A8-0362/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07620/2016),

–  atsižvelgdamas į Prisijungimo protokolo prie Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo, kuriuo atsižvelgiama į Ekvadoro prisijungimą, projektą (07621/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0463/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą bei trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0362/2016),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių ir Ekvadoro, Kolumbijos bei Peru vyriausybėms ir parlamentams.


ES ir Norvegijos susitarimas dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje ***
PDF 235kWORD 43k
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje laivams, plaukiojantiems su Danijos, Norvegijos ir Švedijos vėliava, sudarymo projekto (10711/2016 – C8-0332/2016 – 2016/0192(NLE))
P8_TA(2016)0492A8-0321/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10711/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje laivams, plaukiojantiems su Danijos, Norvegijos ir Švedijos vėliava, projektą (11692/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0332/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d.(1) ne teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį bei į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją (A8-0321/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Norvegijos Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0493.


ES ir Norvegijos susitarimas dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje
PDF 242kWORD 40k
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje laivams, plaukiojantiems su Danijos, Norvegijos ir Švedijos vėliava, sudarymo projekto (10711/2016 – C8-0332/2016 – 2016/0192(NLE)2016/2229(INI))
P8_TA(2016)0493A8-0320/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10711/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje laivams, plaukiojantiems su Danijos, Norvegijos ir Švedijos vėliava, projektą (11692/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0332/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. teisėkūros rezoliuciją(1) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0320/2016),

A.  kadangi Danijos, Norvegijos ir Švedijos žvejai tradiciškai visada drauge žvejojo Kategato ir Skagerako sąsiauriuose;

B.  kadangi pagal šį susitarimą toliau užtikrinamos istorinės Danijos, Norvegijos ir Švedijos žvejų teisės žvejoti Kategato ir Skagerako sąsiauriuose nepažeidžiant kitų valstybių žvejų teisių ir kartu užtikrinant, kad būtų imamasi tinkamų žuvininkystės valdymo ir išsaugojimo šiuose vandenyse priemonių;

C.  kadangi šiuo susitarimu taip pat prisidedama prie pertvarkytos žvejybos valdymo ES sistemos, nustatytos pagal naujos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus ir pagrindinius principus, įgyvendinimo, ypač numatyto įpareigojimo iškrauti laimikį taikymo ir privalomų priemonių, kuriomis siekiama išlaikyti išteklių dydžius, viršijančius dydžius, kuriems esant užtikrinama tausi žvejyba, laikymosi;

1.  ragina Komisiją pateikti Parlamentui visų konsultacijų, surengtų pagal šio susitarimo 4 straipsnį, protokolus ir išvadas;

2.  ragina Komisiją paskutiniais susitarimo taikymo metais ir prieš pradedant derybas dėl jo atnaujinimo pateikti Parlamentui ir Tarybai išsamią susitarimo įgyvendinimo ataskaitą;

3.  ragina Komisiją ir Tarybą, neviršijant atitinkamų savo įgaliojimų, nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą visais procedūrų, susijusių su susitarimu ir jo atnaujinimu, etapais, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalyje;

4.  pabrėžia, kad bet kokios trečiosios šalies galimybė patekti į vidaus rinką turi būti grindžiama abipusiškumu ir kad Norvegijos atveju maisto produktams, įskaitant žuvininkystės produktus, iš ES taikomi muitai turi atitikti Europos ekonominės erdvės susitarimą;

5.  pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti, jog maisto ir žuvininkystės produktams iš ES taikytini muitai nebūtų nustatomi prieštaraujant laisvosios prekybos maisto produktų, įskaitant žuvininkystės produktus, srityje principams;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Norvegijos Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0492.


Gruzijos ir Europolo operatyvinio ir strateginio bendradarbiavimo susitarimas *
PDF 242kWORD 42k
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama tam, kad Europos policijos biuras (Europolas) sudarytų Gruzijos ir Europolo operatyvinio ir strateginio bendradarbiavimo susitarimą, projekto (10343/2016 – C8-0266/2016 – 2016/0810(CNS))
P8_TA(2016)0494A8-0343/2016

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (10343/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0266/2016),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo(1), ypač į jo 23 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/934/TVR dėl įgyvendinimo taisyklių, reglamentuojančių Europolo santykius su partneriais, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, priėmimo(2), visų pirma į jo 5 ir 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/935/TVR, kuriuo nustatomas trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašas(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8–0343/2016),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  ragina Komisiją nuo naujo reglamento dėl Europolo(4) taikymo pradžios datos įvertinti bendradarbiavimo susitarimo nuostatas; ragina Komisiją pranešti Parlamentui ir Tarybai to vertinimo rezultatus ir prireikus pateikti rekomendaciją dėl leidimo vėl pradėti tarptautines naujas derybas dėl susitarimo;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir Europolui.

(1) OL L 121, 2009 5 15, p. 37.
(2) OL L 325, 2009 12 11, p. 6.
(3) OL L 325, 2009 12 11, p. 12.
(4) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2016/004 ES/Comunidad Valenciana, automobiliai“
PDF 354kWORD 45k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Ispanijos paraiška „EGF/2016/004 ES/Comunidad Valenciana automobiliai“) (COM(2016)0708 – C8-0454/2016 – 2016/2298(BUD))
P8_TA(2016)0495A8-0379/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0708 – C8-0454/2016),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0379/2016),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.  kadangi priimtasis EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl pradėti taikyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų išlaidų pagal siūlomas priemones, padidinti EGF paraiškų nagrinėjimo Komisijoje, Parlamente ir Taryboje veiksmingumą sutrumpinant jų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Ispanija pateikė paraišką „EGF/2016/004 ES/Comunidad Valenciana automotive“ dėl finansinės EGF paramos po to, kai buvo atleisti darbuotojai ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 29 skyriui (Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), daugiausia NUTS 2 lygio Valensijos autonominiame regione (ES52), ir kadangi tikimasi, kad priemonėmis pasinaudos 250 atleistų darbuotojų, atitinkančių reikalavimus EGF paramai gauti;

E.  kadangi paraiška pateikta laikantis EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų intervencijos kriterijų, nukrypstant nuo to reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų kriterijų, pagal kuriuos reikalaujama, kad per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš įmonių, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra viename valstybės narės NUTS 2 lygio regione arba dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose, būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų;

F.  kadangi 2015 m. ES 27 valstybėse narėse variklinių transporto priemonių gamyba sumažėjo 0,5 mln. vienetų, palyginti su 2006 m. (nuo 18,7 mln. vienetų 2006 m. iki 18,2 mln. vienetų 2015 m.), o pasaulinė gamyba padidėjo 31,1 proc. (nuo 69,2 mln. vienetų 2006 m. iki 90,9 mln. vienetų 2015 m.)(4), visų pirma Kinijoje ir kitose Pietryčių Azijos šalyse;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos ir kad todėl Ispanija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 856 800 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. bendrų išlaidų, siekiančių 1 428 000 EUR, tam, kad į darbo rinką vėl integruotų 250 atleistų darbuotojų;

2.  mano, kad taip pat pagrįsta patvirtini paraišką dėl mažiau nei 500 atleistų darbuotojų, nes parama teikiama buvusiems mažųjų ir vidutinių įmonių darbuotojams;

3.  pažymi, kad Ispanija paraišką dėl EGF finansinės paramos pateikė 2016 m. birželio 21 d. ir kad 2016 m. lapkričio 8 d. Komisija baigė tos paraiškos vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;

4.  pažymi, kad iki šiol pateiktos 23 su variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba susijusios EGF paraiškos; 13 iš jų buvo pateiktos dėl globalizacijos sukeltų prekybos pokyčių(5), 10 – dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės(6); pažymi, kad 3 iš šių EGF paraiškų pateikė Ispanija (EGF/2008/002 ES Delphi, EGF/2008/004 ES Kastilija ir Leonas ir Aragonas ir EGF/2010/002 ES Cataluña automotive);

5.  pažymi, kad Sąjungos automobilių pramonės rinkos dalies mažėjimas yra ilgalaikės tendencijos dalis, kaip nurodyta Komisijos atliktuose ankstesnių su automobiliais susijusių EGF paraiškų, pagrįstų globalizacijos sukeltais prekybos pokyčiais, vertinimuose, atsižvelgiant į tai, kad 2000–2015 m. laikotarpiu Sąjunga prarado beveik pusę savo rinkos dalies;

6.  pažymi, kad Ispanijoje dėl sumažėjusios automobilių gamybos sumažėjo ir įmonių, ir darbo vietų skaičius, taip pat kad Valensijos autonominiame regione 2008–2014 m. iš visų 187 įmonių veiklą nutraukė 62 automobilių įmonės – šis sumažėjimas atitinka 33,16 proc.;

7.  pažymi, kad įmonė „Bosal S.A.“ savo veiklą pradėjo 1986 m., kai Sagunto teritorija buvo paskelbta lengvatine reindustrializacijos zona po to, kai buvo atleisti darbuotojai iš vietos aukštakrosnės įmonės; pažymi, kad dėl įmonės „Bosal S.A.“ bankroto ir uždarymo Sagunto mieste darbo neteko 250 darbuotojų – tai palyginti didelis darbo vietų skaičius tame mieste, ir tai daro didelį poveikį vietos ir regiono ekonomikai, ypač atsižvelgiant į kaimo vietovėje esančio miestelio, kuris stipriai nukentėjo nuo ekonomikos krizės ir globalizacijos proceso pasekmių automobilių sektoriuje, specifinius bruožus; primena, kad, nors užimtumas rodo atsigavimo ženklus, nedarbo lygis Valensijos autonominiame regione vis dar išlieka 20,17 proc.(7);

8.  apgailestauja dėl to, kad Sagunto mieste išaugo bedarbių skaičius nuo 2 778 (2007 m.) iki 6 437 (2015 m.), ir dėl nedarbo lygio, kuris siekia 25,8 proc., dar labiau pablogėjo ir taip nestabili padėtis regione;

9.  pabrėžia, kad iš visų su šia paraiška susijusių atleistų darbuotojų 71 proc. yra vyresni nei 45 m. amžiaus, 78 proc. nuolat dirbo toje pačioje įmonėje bent 15 metų, ir 50 proc. neturi jokio išsilavinimo; taip pat pažymi, kad pastaruoju metu vietovėje nepradėjo veikti nė viena nauja gamykla; pažymi, kad atleistieji darbuotojai dėl visų šių aplinkybių yra labai pažeidžiami atsižvelgiant į tai, kad nesukuriama pakankamai darbo vietų, todėl jiems dar sunkiau susirasti naują darbą;

10.  pažymi, kad Ispanija planuoja 12 skirtingų veiksmų, iš kurių 6 yra prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos, pvz., informaciniai susirinkimai, profesinis orientavimas, įdarbinimas ar verslumo skatinimas, o 6 yra į šią pašalpą įtrauktiems atleistiems darbuotojams skiriamos išmokos ir paskatos, pvz., su kelionėmis į mokymo vietą ir gyvenamosios vietos keitimu susijusių išlaidų padengimas ar įdarbinimo išmokos; pažymi, kad šie veiksmai yra aktyvios darbo rinkos priemonės;

11.  teigiamai vertina Ispanijos sprendimą pasiūlyti mokymo priemonių, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama profesinės kvalifikacijos pažymėjimams, pvz., kurių reikalaujama keleiviams vežti, arba sektoriuose arba srityse, kuriuose yra arba gali atsirasti galimybių, kaip antai, maisto sektoriuje, kulinarijos, profesinės rizikos prevencijos ir kokybės kontrolės bei aplinkosaugos standartų srityse, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo projektuose ir pramoninės įrangos priežiūros srityje; pritaria tam, kad siūlomi mokymai, kuriais ugdomi darbo našumą gerinantys įgūdžiai, pvz., informacinių ir ryšių technologijų, užsienio kalbų ir verslo vadybos;

12.  teigiamai vertina „Bosal S.A.“ (įmonės, kuri atleido daugumą su šia paraiška susijusių darbuotojų) buvusių darbuotojų atstovų norą paremti paraišką dėl EGF paramos ir jų dalyvavimą rengiant priemones, kurios bus pasiūlytos atleistiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į tai, kad socialiniai partneriai, atitinkama darbdavių asociacija ir Sagunto vietos valdžios institucijos taip pat dalyvavo šiame procese;

13.  pažymi, kad pajamų rėmimo priemonės sudarys mažiau nei 25 proc. bendro prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo, o tai yra daug mažesnė nei didžiausia 35 proc. riba, nustatyta EGF reglamente, ir kad šie veiksmai vykdomi su sąlyga, kad tiksliniai paramos gavėjai patys aktyviai dalyvauja darbo paieškos ar mokymo veikloje;

14.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant EGF lėšomis remiamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų numatyti būsimos darbo rinkos perspektyvas ir reikiamus įgūdžius, be to, jis turėtų būti pritaikytas perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

15.  pažymi, kad Ispanija patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamų reglamentų ir kad Sąjungos finansuojamos paslaugos nesidubliuotų;

16.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

17.  yra įsitikinęs, kad platesnis nukrypti leidžiančios nuostatos dėl priimtinumo ribų taikymas siekiant padėti MVĮ darbuotojams, ataskaitinių laikotarpių pratęsimas, taip pat galimybė įtraukti atleistus darbuotojus, kurie teikė susijusias paslaugas atitinkamai įmonei, turėtų būti vertinami atidžiai, įvertinant kiekvieną konkretų atvejį ir visais įmanomais būdais siekiant apriboti EGF biudžeto naudojimo iškraipymus; taigi pritaria Komisijos sprendimui suteikti pagalbą 250 darbuotojų iš 29 įmonių Valensijos autonominiame regione;

18.  primena, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, taip pat bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

19.  prašo Komisijos užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su EGF bylomis;

20.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

21.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Ispanijos paraišką „EGF/2016/004 ES/Comunidad Valenciana, automobiliai“

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/341.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) OICA duomenų bazė: http://www.oica.net/category/production-statistics/
(5) EGF/2016/004 ES/Comunidad Valenciana, automobilių pramonė, COM(2016)0708; EGF/2007/001 FR PSA tiekėjai, COM(2007)0415; EGF/2007/010 PT Lisboa Alentejo, COM(2008)0094; EGF/2008/002 ES Delphi, COM(2008)0547; EGF/2008/004 ES Kastilija ir Leonas ir Aragonas, COM(2009)0150; EGF/2009/013 DE Karmann, COM(2010)0007; EGF/2012/005 SE Saab, COM(2012)0622; EGF/2012/008 IT De Tomaso, COM(2013)0469; EGF/2013/006 PL Fiat Auto Poland, COM(2014)0699; EGF/2013/012 BE Ford Genk, COM(2014)0532; EGF/2014/006 FR PSA, COM(2014)0560; EGF/2015/003 BE Ford Genk, COM(2015)0336 ir EGF/2015/009 SE Volvo Trucks, COM(2016)0061.
(6) EGF/2009/007 SE Volvo, COM(2009)0602; EGF/2009/009 AT Steiermark, COM(2009)0602; EGF/2009/019 FR PSA, COM(2011)0420; EGF/2010/002 ES Cataluña automotive, COM(2010)0453; EGF/2010/004 PL Wielkopolskie, COM(2010)0616; EGF/2010/015 FR Peugeot, COM(2012)0461; EGF/2010/031 BE General Motors Belgium, COM(2011)0212; EGF/2011/003 DE Arnsbergas ir Diuseldorfas, automobilių pramonė, COM(2011)0447; EGF/2011/005 PT Norte-Centro Automotive, COM(2011)0664; EGF/2015/002 DE Adam Opel, COM(2015)0342.
(7) EPA Q3 2016. http://www.ine.es/infografias/tasasepa/desktop/tasas.html?t=0&lang=es


Geležinkelio įmonių apskaitos norminimas ***II
PDF 311kWORD 41k
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1192/69 dėl geležinkelio įmonių bendrųjų apskaitos norminimo taisyklių (11197/1/2016 – C8-0424/2016 – 2013/0013(COD))
P8_TA(2016)0496A8-0368/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (11197/1/2016 – C8-0424/2016),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0026) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0368/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3) 2014 2 26 priimti tekstai, P7_TA(2014)0152.


Vidaus keleivinio geležinkelių transporto paslaugos ***II
PDF 321kWORD 44k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007, kiek tai susiję su vidaus keleivinio geležinkelių transporto paslaugų rinkos atvėrimu (11198/1/2016 – C8-0425/2016 – 2013/0028(COD))
P8_TA(2016)0497A8-0373/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (11198/1/2016 – C8-0425/2016),

–  atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Deputatų Rūmų, Nyderlandų Karalystės Pirmųjų Rūmų, Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų, Austrijos Respublikos Bundesrato ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0028) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0373/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pritaria pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

4.  siūlo aktą nurodyti taip: „Camp-Dijksma reglamentas dėl vidaus keleivinio geležinkelių transporto paslaugų rinkos atvėrimo(4),

5.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

6.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento pareiškimas dėl darbuotojų perdavimo

Pagal 14 konstatuojamąją dalį ir 4 straipsnio 4a, 4b ir 6 dalis valstybės narės turi visapusiškai laikytis Direktyvos 2001/23/EB dėl darbuotojų teisių apsaugos įmonių perdavimo atveju ir turi teisę, be šios direktyvos taikymo, imtis papildomų darbuotojų apsaugos priemonių laikantis Sąjungos teisės, kaip antai reikalauti privalomo darbuotojų perdavimo, net jei Direktyva 2001/23/EB nebūtų taikoma.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3) 2014 m. vasario 26 d. priimti tekstai, P7_TA(2014)0148.
(4) Deryboms dėl akto atitinkamai Parlamento ir Tarybos vardu vadovavo Wim van de Camp ir Sharon Dijksma.


Bendra Europos geležinkelių erdvė ***II
PDF 319kWORD 43k
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/34/ES, kiek tai susiję su keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimu ir geležinkelių infrastruktūros valdymu (11199/1/2016 – C8-0426/2016 – 2013/0029(COD))
P8_TA(2016)0498A8-0371/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (11199/1/2016 – C8-0426/2016),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Senato, Lietuvos Respublikos Seimo, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Deputatų Rūmų, Nyderlandų Karalystės Pirmųjų Rūmų, Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0029) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0371/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  siūlo aktą nurodyti taip: „Sassoli-Dijksma direktyva dėl keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimo ir geležinkelių infrastruktūros valdymo(4),

4.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

5.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0147.
(4) Deryboms dėl akto atitinkamai Parlamento ir Tarybos vardu vadovavo David-Maria Sassoli ir Sharon Dijksma.


Patekimas į uosto paslaugų rinką ir finansinis uostų skaidrumas ***I
PDF 327kWORD 55k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma patekimo į uosto paslaugų rinką ir finansinio uostų skaidrumo sistema (COM(2013)0296 – C7-0144/2013 – 2013/0157(COD))
P8_TA(2016)0499A8-0023/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0296),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0144/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ispanijos Karalystės Deputatų Rūmų ir Ispanijos Karalystės Senato, Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos, Italijos Respublikos Senato, Latvijos Respublikos Seimo, Maltos Respublikos Atstovų Rūmų, Lenkijos Respublikos Seimo ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 5 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0023/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  siūlo aktą nurodyti taip: „Fleckenstein-Schultz van Haegen reglamentas, kuriuo nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės“(4),

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. gruodžio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/352.)

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 111.
(2) OL C 114, 2014 4 15, p. 57.
(3) Ši pozicija pakeičia 2016 m. kovo 8 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0069).
(4) Deryboms dėl akto atitinkamai Parlamento ir Tarybos vardu vadovavo Knut Fleckenstein ir Melanie Schultz van Haegen.


Audito Rūmų nario skyrimas: Juhan Parts
PDF 236kWORD 41k
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Juhaną Partsą Audito Rūmų nariu (C8-0445/2016 – 2016/0817(NLE))
P8_TA(2016)0500A8-0375/2016

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0445/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0375/2016),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2016 m. gruodžio 5 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Juhaną Partsą Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programa *
PDF 435kWORD 43k
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/376/EB dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos ir tos programos daugiamečių techninių gairių priėmimo (COM(2016)0075 – C8-0099/2016 – 2016/0047(NLE))
P8_TA(2016)0501A8-0358/2016

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0075),

–  atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

–  atsižvelgdamas į prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 37 dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo 2 straipsnio 2 dalį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0099/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0358/2016),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 konstatuojamoji dalis
(3)  siekiant užtikrinti daugiau skaidrumo ir atitiktį Komisijos ekspertų grupes reglamentuojantiems teisės aktams ir suderinamumą su jais, taip pat kuo labiau prisidėti prie subalansuoto atstovavimo atitinkamoms ekspertinėms ir reikšmingoms sritims ir siekiant optimalios lyčių pusiausvyros, svarbu peržiūrėti taisykles dėl patariamųjų ir techninių grupių kompetencijos ir sudėties, visų pirma susijusias su Komisijos paskirtų ekspertų statusu;
(3)  siekiant užtikrinti daugiau skaidrumo ir atitiktį Komisijos ekspertų grupes reglamentuojantiems teisės aktams ir suderinamumą su jais, taip pat kuo labiau prisidėti prie subalansuoto atstovavimo atitinkamoms ekspertinėms ir reikšmingoms sritims ir siekiant optimalios lyčių pusiausvyros, svarbu peržiūrėti taisykles dėl patariamųjų ir techninių grupių kompetencijos ir sudėties, informuoti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus apie šių grupių svarstymus, visų pirma susijusius su Komisijos paskirtų ekspertų statusu ir jų daroma įtaka. Vis dėlto būtina laikytis 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimo, nustatančio Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliąsias taisykles, ir Europos Parlamento rezoliucijos dėl registro kontrolės ir Komisijos ekspertų grupių sudėties nuostatų;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 konstatuojamoji dalis
(4)  tikslinga apsvarstyti galimybę supaprastinti finansavimo taisykles, kad būtų palengvintas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas APMTF programoje ir apskaičiuojant reikalavimus atitinkančias išlaidas personalui būtų leista MVĮ savininkams ir kitiems fiziniams asmenims, negaunantiems atlyginimo, taikyti vieneto įkainį;
(4)  tikslinga remti bendrą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą APMTF programoje, inter alia, supaprastinant taisykles ir leisti apskaičiuojant reikalavimus atitinkančias išlaidas personalui MVĮ savininkams ir kitiems fiziniams asmenims, negaunantiems atlyginimo, taikyti vieneto įkainį;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   anglies ir plieno sektoriai yra itin svarbūs vykstant Europos integracijos procesui ir atlieka esminį vaidmenį Sąjungos pramonėje apskritai. Tuo pačiu metu darbo sąlygos tuose sektoriuose yra labai sunkios ir dažnai turi žalingą poveikį darbuotojų ir piliečių sveikatai. Todėl įrenginiuose ir bendrovėse turėtų būti laikomasi visų teisinių reikalavimų, susijusių su socialine atsakomybe, siūlomi galutiniai sprendimai ir mažinamas gamyklų uždarymo arba pramonės perkėlimo poveikis visuomenei. Su socialine atsakomybe susijusiais klausimais turi būti kiek įmanoma konsultuojamasi su socialiniais partneriais;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio -1 punktas (naujas)
Sprendimas 2008/376/EB
3 straipsnio 1 punkto g papunktis
-1)  3 straipsnio 1 punkto g papunktis išbraukiamas;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio -1 a punktas (naujas)
Sprendimas 2008/376/EB
6 straipsnio 2 dalies g a punktas (naujas)
-1a)   6 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:
„ga) įvertinti kasybos operacijų poveikį darbuotojų užimtumui ir vietos bendruomenėms;“
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio -1 b punktas (naujas)
Sprendimas 2008/376/EB
6 straipsnio 2 dalies g b punktas (naujas)
-1b)   6 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:
„gb) įvertinti kasybos operacijų poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai ir vietos bendruomenėms;“
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio -1 c punktas (naujas)
Sprendimas 2008/376/EB
8 straipsnio įžanginė dalis
-1c)  8 straipsnio įžanginė dalis pakeičiama taip:
„Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra (MTTP) siekiama tobulinti plieno gamybos procesą, kartu gerinant gaminių kokybę ir didinant produktyvumą. Neatsiejama šių tikslų dalis yra pastangos sumažinti išmetamų teršalų kiekį, energijos suvartojimą bei poveikį aplinkai, gerinti žaliavų ir išteklių panaudojimą. Mokslinių tyrimų projektų objektas turėtų būti viena arba kelios iš šių sričių:“
„Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra (MTTP) siekiama tobulinti plieno gamybos procesą, kartu gerinant gaminių kokybę ir didinant produktyvumą. Neatsiejama šių tikslų dalis yra pastangos sumažinti išmetamų teršalų kiekį, energijos suvartojimą bei poveikį aplinkai, gerinti žaliavų ir išteklių panaudojimą. Mokslinių tyrimų projektų objektas turėtų būti naujoviškos technologijos vienoje arba keliose iš šių sričių:“
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio 1 punktas
Sprendimas 2008/376/EB
21 straipsnio i a punktas (naujas)
ia)   užbaigtų projektų anglių ir plieno gamybos gyvybingumui susijusiose srityse užtikrinti vertinimo;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio 2 punktas
Sprendimas 2008/376/EB
22 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Kiekviena patariamoji grupė sudaroma pagal priede pateiktas lenteles. Patariamųjų grupių nariai yra asmenys, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato generalinio direktoriaus paskirti atstovauti suinteresuotųjų šalių bendram interesui. Jie nėra atskirų suinteresuotųjų subjektų atstovai ir reiškia įvairių suinteresuotųjų subjektų organizacijų bendrą nuomonę.
Kiekviena patariamoji grupė sudaroma pagal priede pateiktas lenteles. Patariamųjų grupių nariai yra asmenys, Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato generalinio direktoriaus paskirti atstovauti suinteresuotųjų šalių bendram interesui. Jie veikia atskirai ir nėra atskirų suinteresuotųjų subjektų atstovai, tačiau reiškia įvairių suinteresuotųjų subjektų organizacijų bendrą nuomonę.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio 2 punktas
Sprendimas 2008/376/EB
22 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Jie turi aktyviai veikti atitinkamoje srityje ir išmanyti pramonės sektoriaus prioritetus.
Jie turi aktyviai veikti atitinkamoje srityje ir išmanyti pramonės ir sektoriaus prioritetus.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio 3 punktas
Sprendimas 2008/376/EB
24 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Techninių grupių narius individualiai skiria Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato generalinis direktorius.
Techninių grupių narius individualiai skiria Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato generalinis direktorius.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio 3 punktas
Sprendimas 2008/376/EB
24 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Komisija primygtinai raginama užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, be kita ko, skelbiant darbotvarkę, aiškinamuosius dokumentus, balsavimo duomenis ir išsamius protokolus, įskaitant atskiras nuomones, vadovaujantis Europos ombudsmeno rekomendacija.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio 9 punktas
Sprendimas 2008/376/EB
39 straipsnis
Nepriklausomų ir aukštos kvalifikacijos ekspertų, nurodytų 18 straipsnyje, 28 straipsnio 2 dalyje ir 38 straipsnyje, skyrimui pagal analogiją taikomos Reglamento (ES) Nr. 1290/2013(*) 40 straipsnio nuostatos.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1290/2013(*) 40 straipsnio nuostatos pagal analogiją taikomos skyrimui nepriklausomų ir aukštos kvalifikacijos ekspertų, nurodytų 18 straipsnyje, 28 straipsnio 2 dalyje ir 38 straipsnyje, o kalbant apie ekspertų grupes apskritai, jos taikomos kartu su 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimu, nustatančiu Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliąsias taisykles, ir Parlamento rezoliucija dėl registro kontrolės ir Komisijos ekspertų grupių sudėties nuostatų.
______________
___________________
(*) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81).“;
(*) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81).“;

Metinė žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaita
PDF 565kWORD 90k
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2016/2219(INI))
P8_TA(2016)0502A8-0355/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į nuo 1945 m. spalio 24 d. galiojančią Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių srities sutartis ir dokumentus, visų pirma į 1966 m. gruodžio 16 d. Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į pagrindines tarptautines žmogaus teisių konvencijas, įskaitant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ES yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ir 2014 m. lapkričio 27 d. Parlamento rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(2),

–  atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 18 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos(3),

–  atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl teisės į vystymąsi(4),

–  atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių ir 2014 m. rugsėjo 22 d. Generalinės Asamblėjos aukšto lygio plenarinio posėdžio, vadinamosios pasaulinės konferencijos čiabuvių tautų klausimais, baigiamąjį dokumentą(5),

–  atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 25 d. priimtą Vienos deklaraciją ir veiksmų programą(6),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą(7), 1994 m. Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (ICPD) veiksmų programą ir jų peržiūrų konferencijų rezultatus(8),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų priimtus Paryžiaus principus, susijusius su nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnį dėl pagyvenusių asmenų teisių,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. paskelbtą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. ES visuotinė užsienio ir saugumo politikos strategija“(10),

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriuos Užsienio reikalų taryba patvirtino 2012 m. birželio 25 d.(11),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės(12) ir Atnaujintas Europos Sąjungos gairės dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės (THT)(13),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(14),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,

–  atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires(15),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Tarybos priimtas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires(16),

–  atsižvelgdamas į EP tarpparlamentinėms delegacijoms skirtas žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo joms lankantis ES nepriklausančiose šalyse gaires,

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m., kurią Taryba patvirtino 2016 m. birželio 20 d.(17),

–  atsižvelgdamas į veiksmų planą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (angl. GAP II), kurį Taryba patvirtino 2015 m. spalio 26 d.(18),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl LGBTI asmenų lygybės(19) ir Komisijos veiksmų planą LGBTI asmenų lygybei skatinti (2016–2019)(20),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje(21),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Europos migracijos darbotvarkę (COM(2015)0240) ir 2015 m. liepos 20 d.(22), 2015 m. rugsėjo 14 d.(23) ir 2015 m. rugsėjo 22 d.(24) Tarybos išvadas dėl migracijos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/260, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimų terminas(25),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl vaikų teisių propagavimo ir apsaugos(26),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas“(27),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 20 d. Tarybos priimtus persvarstytus ES rodiklius, susijusius su visapusišku požiūriu į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą ES(28),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos priimtą Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo(29),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2003/444/BUSP(30),

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės komunikatą „Europos kaimynystės politikos peržiūra“ (JOIN(2015)0050),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetos veiksmų planą(31),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 13 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl moterų, taikos ir saugumo užtikrinimo(32),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl seksualinio smurto kaip karo nusikaltimo(33),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl moterų, taikos ir saugumo(34),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl migrantų apsaugos(35),

–  atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas: reikšmė vystymuisi ir humanitarinei pagalbai“(36),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius(37),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę(38),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(39),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių(40),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(41),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje(42),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo(43),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(44),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Žmogaus teisės ir technologijos: įsilaužimo ir sekimo sistemų poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(45),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinės ataskaitos Europos Parlamentui(46),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje 2015 m.(47),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje ir IS agresijos, įskaitant mažumų persekiojimą(48),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(49),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai(50) ir 2016 m. sausio 28 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos mažumų klausimais pranešimą dėl mažumų diskriminacijos ir diskriminacijos dėl priklausymo kastai(51),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(52),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(53),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus(54),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas(55),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių(56),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų dokumentą „Pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai: įgyvendinant Jungtinių Tautų programą „Ginti, gerbti ir taisyti“, kuriam JT Žmogaus teisių taryba pritarė savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliucijoje Nr. 17/4(57),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos demokratijos fondo metinę ataskaitą(58),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0355/2016),

A.  kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį Europos Sąjunga įpareigojama plėtoti bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), grindžiamą principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

B.  kadangi pagal SESV 207 straipsnį reikalaujama, kad ES prekybos politika būtų grindžiama ES išorės veiksmų principais ir tikslais;

C.  kadangi ES sutarties 3 straipsnyje nurodoma, kad „palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliečių apsaugos. Ji prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo“;

D.  kadangi žmogaus teisių nedalumo ir visuotinumo propagavimas ir apsauga – tai vienas svarbiausių ES užsienio ir saugumo politikos tikslų, kaip nustatyta į visus ES susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukiamoje nuostatoje dėl žmogaus teisių;

E.  kadangi pagarba žmogaus teisėms, taika, saugumas ir vystymasis yra glaudžiai susiję ir vienas kitą sustiprina;

F.  kadangi paramos žmogaus teisėms ir demokratijai politikos priemonės turėtų būti integruotos į visas su išorės aspektu susijusias ES politikos sritis, pavyzdžiui, į vystymosi, migracijos, saugumo, kovos su terorizmu, kaimynystės, plėtros ir prekybos sritis, visų pirma nustatant būtinas tenkinti žmogaus teisių sąlygas;

G.  kadangi vidaus ir išorės politikos suderinamumas žmogaus teisių srityje yra itin svarbus užtikrinant ES žmogaus teisių politikos užsienyje patikimumą, ir kadangi, norint sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių ir demokratizacijos politiką, būtinas didesnis ES vidaus ir išorės politikos, taip pat ES išorės politikos krypčių suderinamumas; kadangi didesnis suderinamumas turėtų užtikrinti spartesnį ir veiksmingesnį ES atsaką dar ankstyvuose žmogaus teisių pažeidimų etapuose; kadangi, kalbant apie dabartinę migracijos politiką, pasakytina, kad užtikrinti suderinamumą yra tikrai nelengva;

H.  kadangi pagrindiniai demokratijos elementai yra laisvės vertybės, pagarba žmogaus teisėms ir periodinių ir tikrų rinkimų rengimo principas; kadangi demokratiniai režimai pasižymi ne tik tuo, kad rengiami laisvi ir sąžiningi rinkimai, bet ir skaidriu bei atsakingu valdymu, pagarba teisinei valstybei, saviraiškos laisvei, žmogaus teisių paisymu, nepriklausoma teismų sistema ir pagarba tarptautinei teisei bei tarptautiniams žmogaus teisių susitarimams;

I.  kadangi visame pasaulyje kyla pavojus, kad žmogaus teisių bus nesilaikoma, ir kadangi nemažai autoritarinių režimų atkakliai ginčija žmogaus teisių visuotinumą; kadangi pasaulio mastu pastebima daug bandymų sumažinti pilietinės visuomenės erdvę, ir, be kita ko, galimybes dalyvauti daugiašaliuose forumuose; kadangi dėl žmogaus teisių nesilaikymo daromas neigiamas poveikis asmeniui, jo šeimai ir visuomenei;

J.  kadangi ES atliko pagrindinį vaidmenį priimant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuria siekiama užtikrinti žmogaus teises visiems;

K.  kadangi 2015 m. liepos 20 d. Taryba priėmė naują 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kad ES galėtų reaguoti į šiuos iššūkius taikydama savo žmogaus teisių priemones kryptingiau, sistemingiau ir labiau koordinuotai; kadangi šis veiksmų planas turėtų būti įgyvendinamas nuosekliai atsižvelgiant į 2016–2020 m. lyčių lygybės planą;

L.  kadangi vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja pareiškė, kad žmogaus teises ji laikys vienu svarbiausių savo veiklos prioritetų ir kad ji ketina tuo visada vadovautis palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis; kadangi ji taip pat priminė ES įsipareigojimą propaguoti žmogaus teises visose užsienio santykių srityse, nedarant jokių išimčių;

M.  kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą, kurio pagrindas yra Jungtinės Tautos, yra neatsiejama Sąjungos išorės politikos dalis ir šis įsipareigojimas pagrįstas įsitikinimu, kad visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama daugiašalė sistema geriausiai tinka su globaliomis krizėmis, sunkumais ir grėsmėmis susijusiems klausimams spręsti; kadangi bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis visuose dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose yra viena veiksmingiausių priemonių sprendžiant žmogaus teisių problemas trečiosiose šalyse;

N.  kadangi reguliarios JT Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas, įgaliotieji ekspertai, sprendžiantys arba su konkrečios šalies padėtimi susijusius, arba teminius klausimus, t. y. visi šie veiksniai prisideda prie tarptautinio masto pastangų skatinti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;

O.  kadangi ES mano, kad glaudus bendradarbiavimas su pilietine visuomene ir žmogaus teisių gynėjais trečiosiose šalyse turi būti vienas iš pagrindinių prioritetų propaguojant žmogaus teises ir kovojant su žmogaus teisių pažeidimais;

P.  kadangi savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliucijoje „Vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė. Europos dalyvavimas remiant tvarų vystymąsi“(59) Parlamentas išreiškė didelį susirūpinimą dėl susidorojimo su pilietinės visuomenės organizacijomis ir pabrėžia, kad svarbu nustatyti stebėsenos sistemą, kuri suteiktų galimybę vertinti politikos ir reguliavimo nuostatų srityje daromą pažangą, ir ragina skatinti kurti pilietinės visuomenės organizacijoms palankią aplinką; kadangi nemažai šalių neseniai priėmė griežtus NVO teisės aktus, pagal kuriuos užsienio organizacijas galima paskelbti nepageidaujamomis, jeigu jos laikomos keliančiomis grėsmę konstitucinei tvarkai, gynybai ar saugumui, ir kadangi vien tik 2015 m. pasaulyje nužudyti 185 aplinkosaugos ir žmogaus teisių aktyvistai ir 66 proc. šių nužudymų įvykdyta Lotynų Amerikos šalyse;

Q.  kadangi vis daugiau šalių, visų pirma Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, nustato kelionių draudimus, kad žmogaus teisių gynėjai negalėtų dalyvauti tarptautiniuose renginiuose;

R.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 ir 19 straipsniuose pripažįstama, kad kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę ir nuomonės ir saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti pasinaudojant visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų; kadangi jau vien tik žmonių, taikiai besinaudojančių savo teise į nuomonės, apeigų ir žodžio laisvę, persekiojimo atvejų skaičius labai išaugo;

S.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnyje pripažįstama, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas; kadangi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 21/16 valstybėms primenama, kad jos privalo gerbti ir visapusiškai apsaugoti asmenų teises rinktis į taikius susirinkimus ir laisvai burtis į asociacijas (naudojantis internetu arba juo nesinaudojant), ir kadangi minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvė turi būti propaguojama palaikant religijų ir kultūrų dialogus;

T.  kadangi pagrindinės tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių taisyklės nustatytos Ženevos konvencijose bei jų papildomuose protokoluose ir yra visų humanitarinių operacijų pagrindas; kadangi būtina užtikrinti civilių ir perkeltų asmenų apsaugą konfliktų zonose visiškai laikantis neutralumo ir nešališkumo principų, ir kadangi būtina vadovautis pagalbos nepriklausomumo principu;

U.  kadangi neteisėta teritorijos okupacija yra tęstinis tarptautinės teisės pažeidimas ir teritoriją okupavusi šalis tampa atsakinga už civilius gyventojus pagal tarptautinę humanitarinę teisę;

V.  kadangi sudėtinga išsaugoti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymus, visų pirma esant precedento neturintiems nuo smurto bėgančių pabėgėlių srautams; kadangi, siekiant patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn, būtina išsaugoti įrodymus;

W.  kadangi pastangos uždaryti Gvantanamo įlankos kalėjimą žlugo ir 2015 m. paleista ar perkelta tik 20 sulaikytųjų;

X.  kadangi pasaulyje vis daugiau žmonių bėga nuo karo, ginkluotų konfliktų ar kitų žeminančių sąlygų, ir kadangi šie pabėgėlių srautai ir įvairių formų migracija yra didžiulis iššūkis ES ir pasauliniu lygmeniu, todėl reikalingi veiksmingi ir tvarūs sprendimai, atitinkantys mūsų bendras Europos vertybes; kadangi Europos Komisijos (ji yra pirmaujanti pasaulyje pagalbos teikėja) teikiama humanitarinė pagalba padeda pabėgėliams ir perkeltiems asmenims daugiau kaip 30 šalių;

Y.  kadangi siekiant kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu, prekyba migrantais ir jų išnaudojimu darbe reikalingos trumpalaikės, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės reagavimo priemonės, ir, be kita ko, priemonės, kurių imantis išardomi nusikaltėlių tinklai ir jie patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, duomenų rinkimo ir analizės priemonės, aukų apsaugos ir neteisėtai apsigyvenusių migrantų grąžinimo priemonės, taip pat bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemonės ir ilgesnio laikotarpio strategijos, kad būtų galima spręsti prekybos žmonėmis ir neteisėto jų gabenimo paklausos problemą ir šalinti esmines migracijos priežastis, kurios verčia žmones atsiduoti į nusikaltėlių kontrabandininkų rankas;

Z.  kadangi, siekiant pažangos pagarbos žmogaus teisėms srityje, teisingumas yra būtinas, o ES ir jos valstybės narės besąlygiškai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) nuo pat jo įkūrimo dienos, todėl propaguoja Romos statuto visuotinumą ir gina jo vientisumą ir taip siekia didinti šio Teismo nepriklausomumą;

AA.  kadangi jau pasiekta esminga pažanga siekiant panaikinti mirties bausmę ir kadangi daugelis šalių sustabdė mirties bausmės taikymą, o kitos ėmėsi teisėkūros priemonių mirties bausmei panaikinti; kadangi 2015 m. dramatiškai išaugo bendras įvykdytų egzekucijų skaičius ir beveik 90 proc. egzekucijų įvykdyta vos trijose šalyse, t. y. Irane, Pakistane ir Saudo Arabijoje; kadangi Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, nepanaikinusi mirties bausmės;

AB.  kadangi lyčių lygybė yra viena iš esminių Europos vertybių, įtvirtinta ES teisinėje ir politinėje sistemoje, ir vienas svarbiausių JT darbotvarkės iki 2030 m. aspektų; kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites ir jų diskriminacija pastaraisiais metais labai išaugo, visų pirma karo zonose ir autoritarinių režimų valdomose teritorijose;

AC.  kadangi, remiantis UNICEF duomenimis, nuo konflikto kenčiančiose šalyse gyvena 250 milijonų vaikų, beveik 50 milijonų vaikų dėl smurto, karo ir jo baisumų, terorizmo ir neramumų prievarta buvo perkelti arba migravo iš šalies ir daug vaikų ir toliau kenčia nuo visokių formų diskriminacijos, smurto, išnaudojimo, piktnaudžiavimo, priverstinio darbo, skurdo ir netinkamos mitybos;

AD.  kadangi, remiantis UNICEF duomenimis, pasaulyje 1 iš 200 vaikų yra pabėgėlis, beveik trečdalis vaikų, gyvenančių ne savo gimtojoje šalyje, yra pabėgėliai, o nuo 2005 m. iki 2015 m. vaikų pabėgėlių skaičius išaugo dvigubai;

AE.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje pripažįstama kiekvieno asmens teisė į „savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį“ ir juo motinoms ir vaikams suteikiama teisė į specialią priežiūrą ir pagalbą, įskaitant medicininę priežiūrą; kadangi visiems vaikams turėtų būti užtikrintos galimybės gauti švietimo, mitybos ir sveikatos priežiūros paslaugas; kadangi JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 26/28(36) raginama, kad kitame JT Žmogaus teisių tarybos socialinio forumo susitikime būtų daugiausia dėmesio skiriama galimybėms gauti vaistų, atsižvelgiant į kiekvieno asmens teisę naudotis aukščiausia pasiekiamo lygio fizinės ir psichinės sveikatos apsauga; kadangi Pasaulio sveikatos organizacijos konstitucijoje teigiama, kad aukščiausia pasiekiamo lygio sveikatos apsauga yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių nepriklausomai nuo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominės ar socialinės padėties;

AF.  kadangi pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją valdžios institucijos privalo gerbti nuo vieno ar abiejų tėvų atskirto vaiko teises;

AG.  kadangi daugelyje pasaulio vietų ir toliau smurtaujama prieš mažumas, įskaitant LGBTI asmenis, jie neteisėtai persekiojami ir jų diskriminacija sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo ir kitose srityse yra plačiai paplitusi;

AH.  kadangi ir toliau iš viso pasaulio gaunama pranešimų apie kai kurių privačiojo sektoriaus subjektų netinkamus veiksmus ir dėl to daromą žalą aplinkai, taip pat pilietinių ir politinių, ekonominių, darbo, socialinių ir kultūrinių teisių pažeidimus; kadangi korupcija, mokesčių slėpimas, neteisėti kapitalo srautai ir žmogaus teisių pažeidimai yra labai susiję;

AI.  kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai (JTPP) taikomi visoms valstybėms ir visoms tarptautinėms ar kitokio pobūdžio verslo įmonėms, neatsižvelgiant į jų dydį, sektorių, vietą, valdymą ir struktūrą, ir kadangi viso pasaulio mastu įgyvendinant JTPP vis dar sudėtinga užtikrinti veiksmingą kontrolės ir sankcijų mechanizmų veikimą; kadangi privaloma tinkamai atsižvelgti į specifines mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ypatybes ir jas integruoti į lanksčią įmonių socialinės atsakomybės principų koncepciją, adaptuotą atsižvelgiant į jų galimybes;

AJ.  kadangi 2015 m. spalio mėn. Komisija paskelbė naują prekybos strategiją „Prekyba visiems“, kurioje ji nusistatė tikslą naudotis prekyba kaip priemone stiprinti žmogaus teises trečiosiose šalyse;

AK.  kadangi 2015 m. Europos Sąjunga pradėjo svarstyti teisės aktus, kuriais remiantis būtų sprendžiama prie konfliktų prisidedančios prekybos mineralais problema;

AL.  kadangi nacionaliniais ir tarptautiniais sporto renginiais, pvz., olimpinėmis žaidynėmis ir pasaulio futbolo taurės čempionatais, neturėtų būti naudojamasi politiniais tikslais, o jie turėtų būti organizuojami visapusiškai paisant visų žmogaus teisių, kaip įtvirtinta Olimpinėje chartijoje, ir jais turėtų būti siekiama darnaus žmonijos vystymosi, kad būtų skatinama taiki visuomenė, kuri rūpinasi, kad būtų ginamos žmogaus teisės ir žmogaus orumas, taip pat jie turėtų būti organizuojami netaikant diskriminacijos dėl jokios priežasties, pvz., dėl tautybės, rasės, religijos, politikos, lyties, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ar lytinių požymių;

AM.  kadangi dėl aplinkos pokyčių neigiamai veikiamos teisės gauti vandens, gamtos išteklių ir maisto;

Žmogaus teisių svarba ES išorės politikoje

1.  reiškia didelį susirūpinimą, jog visame pasaulyje kyla pavojus, kad žmogaus teisių ir demokratinių vertybių bus nesilaikoma ir jos nebus propaguojamos, ir kad daug pasaulio šalių, įskaitant valdomas autoritarinių režimų ir teroristinių grupuočių, pvz., „Da'esh“ , vis dažniau ir atkakliai ginčija žmogaus teisių visuotinumą;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl dažnų ir vis aktyvesnių pastangų sumažinti erdvę, skiriamą pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams, vis labiau ribojamos susirinkimų laisvės ir saviraiškos laisvės, didėjančio represinių įstatymų, priimamų visame pasaulyje, pvz., Rusijoje, Turkijoje ir Kinijoje, prisidengiant, be kita ko, kova su terorizmu (priimant kovos su terorizmu įstatymus, kritinės padėties ir saugumo priemones), skaičiaus, nes dažnai jie turi neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir tokiais įstatymais dažnai piktnaudžiaujama imantis represinių veiksmų; primena, kad tokiais teisės aktais neturėtų būti jokiu būdu mažinama erdvė, kurioje pilietinės visuomenės grupės gali veikti; ragina aiškiai pasmerkti tokį piktnaudžiavimą ir pažeidimus;

3.  tvirtai pabrėžia, kad ES yra įsipareigojusi plėtoti BUSP ir visas kitas su išorės aspektu susijusias ES politikos sritis, kurių pagrindas – demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių universalumo ir nedalumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principų ir Jungtinių Tautų chartijoje bei tarptautinėje žmogaus teisių ir humanitarinėje teisėje nustatytų principų propagavimas; pakartoja, kad šie principai taip pat neatsiejami nuo išorės veiksmų, kurių neapima BUSP, ir, be kita ko, nuo vystymosi ir humanitarinės politikos priemonių;

4.  ragina ES institucijas ir valstybes nares veikti laikantis savo įsipareigojimų propaguoti demokratiją ir teisinę valstybę, ginti ir įgyvendinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant teisę į vystymąsi pasinaudojant bet kokiomis taikiomis priemonėmis, ir ES palaikant santykius su bet kokia trečiąja šalimi, įskaitant strategines partneres, visais lygmenimis sutelkti dėmesį į žmogaus teises;

5.  pakartoja savo raginimą ES valstybėms narėms pačioms rodyti pavyzdį ir laikytis bendros pozicijos remiant žmogaus teisių nedalomumą, tarpusavio priklausomybę, tarpusavio sąsajas ir visuotinumą, visų pirma ratifikuojant visus tarptautinius JT žmogaus teisių dokumentus;

6.  pabrėžia, kad tam, kad ES būtų patikima veikėja išorės santykių srityje, ji turėtų užtikrinti didesnį savo vidaus ir išorės politikos, susijusios su pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos vertybėms, suderinamumą (siekiant šio tikslo nepaprastai svarbios yra žmogaus teisių strategijos, kuriomis siekiama propaguoti ir apsaugoti LGBTI asmenų teises) ir siekti sistemingo bei nuoseklaus ir darnaus ES žmogaus teisių politikos įgyvendinimo;

7.  atkreipia dėmesį į ilgalaikį savo įsipareigojimą remti žmogaus teises ir puoselėti demokratines vertybes – tai rodo, be kita ko, kasmetinės Sacharovo premijos už minties laisvę teikimas, Žmogaus teisių pakomitečio darbas, parama demokratijai ir rinkimų stebėjimas, Europos demokratijos fondo veikla, per mėnesines sesijas vykstančios diskusijos ir priimamos rezoliucijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų, taip pat daugybės parlamentinių delegacijų veikla;

8.  reiškia didelį susirūpinimą dėl šiuo metu prieš daugelį žmogaus teisių gynėjų surengiamų išpuolių; ragina ES ir visų pirma vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją priimti politiką, pagal kurią sistemingai ir nedviprasmiškai būtų pasmerkiami žmogaus teisių gynėjų nužudymai ir bet kokie bandymai kokiu nors būdu imtis prieš juos smurto, juos persekioti, jiems grasinti, prie jų priekabiauti, juos įkalinti arba savavališkai suimti, imtis priemonių, kad jie dingtų, taip pat būtų pasmerkiami tie, kurie vykdo ar toleruoja tokius žiaurumus, ir vykdyti intensyvesnę viešąją diplomatinę veiklą siekiant atvirai ir aiškiai remti žmogaus teisių gynėjus, taip pat tais atvejais, kai žmogaus teisių gynėjai liudija daugiašaliuose forumuose; ragina ES parengti šios srities politikos gaires, nes taip stiprinimas ES prioritetų, išdėstytų įvairiose esamose ES gairėse, suderinamumas; ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatines atstovybes ir toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus, visų pirma sistemingai stebint teismo procesus, lankant sulaikytus žmogaus teisių gynėjus kalėjime ir prireikus skelbiant pareiškimus dėl konkrečių atvejų; ragina sukurti veiksmingą pilietinės visuomenės erdvės stebėsenos sistemą ir nustatyti aiškius kriterijus ir rodiklius; primena apie Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP ), kuria naudojantis suteikiama skubi tiesioginė finansinė ir materialinė pagalba pavojuje atsidūrusiems žmogaus teisių gynėjams, ir skubios pagalbos fondo, kuriuo pasinaudodamos ES delegacijos gali suteikti tiesioginę ad hoc pagalbą žmogaus teisių gynėjams, kurių gyvybei tiesiogiai gresia pavojus, svarbą;

9.  ragina ES ir valstybes nares skatinti steigti, laikantis Jungtinių Tautų nustatytų Paryžiaus principų, nacionalines žmogaus teisių institucijas, kurioms būtų suteikti pakankami įgaliojimai, ištekliai ir kurios turėtų pakankamai ekspertinių žinių, kad galėtų užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir paisymą;

10.  pabrėžia, kad reikia plėsti Sąjungos ir jos partnerių šalių parlamentinius ryšius palaikant nuoširdų dialogą, grindžiamą abipusiu supratimu ir pasitikėjimu, ir taip siekiant veiksmingai propaguoti žmogaus teises;

ES strateginė programa ir naujasis veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje

11.  palankiai vertina tai, kad priimtas antrasis ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019), ir primygtinai ragina ES ir valstybes nares visapusiškai, nuosekliai, skaidriai ir laiku įgyvendinti jame numatytus veiksmus ir stiprinti demokratijos rėmimą; pabrėžia, kad reikia ES ir valstybių narių konsensuso ir geresnio koordinavimo siekiant užtikrinti darnų veiksmų plano įgyvendinimą, ir aktyviai skatina valstybes nares prisiimti didesnę atsakomybę, susijusią su veiksmų plano įgyvendinimu ir peržiūra; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų teikti veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitas;

12.  pabrėžia, kad, norėdama įgyvendinti antrajame veiksmų plane numatytus plataus užmojo tikslus, ES turi numatyti pakankamai išteklių ir kaupti ekspertines žinias, kalbant apie žmogiškuosius išteklius delegacijose, Komisijoje bei Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) ir projektams skiriamas lėšas;

13.  mano, kad laisva pilietinė visuomenė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių apsaugoti ir remti žmogaus teises ir demokratines vertybes, ir todėl yra susirūpinęs dėl to, kad pilietinės visuomenės viešoji erdvė mažėja ir kad žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai vis dažniau užsipuolami visame pasaulyje; palankiai vertina tai, kad į veiksmų planą įtrauktas tikslas reaguoti į grėsmes pilietinės visuomenės erdvei, ir primygtinai ragina ES įgyvendinti nustatytus veiksmus; ragina visas šalis, dalyvaujančias ES išorės veiksmuose, nustatyti ir spręsti žmogaus teisių ir demokratinių laisvių gynimo srities spragų problemas ir intensyviau bendradarbiauti su pilietine visuomene, parlamentais, politinėmis partijomis, vietos valdžios institucijomis ir su regioninėmis bei tarptautinėmis organizacijomis vietose; atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmų plane nenustatytas atskiras tikslas skatinti šalis partneres laikytis demokratijos standartų; ragina Komisiją parengti ES paramos demokratijai gaires;

ES metinė ataskaita

14.  palankiai vertina pastangas, dedamas siekiant pagerinti ir padaryti metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos teminę dalį glaustesnę, sistemingesnę ir plačiau prieinamą plačiajai visuomenei; pakartoja savo įsitikinimą, kad būtina sustiprinti metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos taikant objektyvesnį požiūrį, kuriuo remiantis ataskaitoje būtų nurodomi ne tik pasiekimai ir geriausia patirtis, bet ir būtų atkreipiamas dėmesys į labai konkrečius iššūkius ir apribojimus, patiriamus trečiosiose šalyse, taip pat būtų pateikiamos rekomendacijos dėl taisomųjų veiksmų ir informacija apie tai, kokių veiksmų ėmėsi EIVT šiems iššūkiams įveikti; pakartoja, jog mano, kad į metinę ataskaitą įtraukiamos šalių ataskaitos turėtų būti kuo mažiau aprašomojo pobūdžio, atspindėti tai, kaip įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijos, ir jose turėtų būti pateikiama ES veiksmų konkrečioje vietoje poveikio apžvalga;

15.  pakartoja savo raginimą teikti sistemingas ir išsamias ataskaitas dėl vykdytų veiksmų, pasiektų rezultatų ir su veiksmais susijusių padarytų politinių išvadų, reaguojant į Parlamento priimtas rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejų; primygtinai pabrėžia, kad reikia užtikrinti spartų ir tinkamą atsaką į žmogaus teisių pažeidimus, net ir ankstyvuose žmogaus teisių pažeidimų etapuose; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina EIVT kartu su Žmogaus teisių pakomitečiu vykdomą tolesnę veiklą reaguojant į rezoliucijas, susijusias su diskusijomis dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejų; dar kartą pakartoja savo prašymą, kad būtų teikiami išsamūs Komisijos ir EIVT atsakymai raštu į Parlamento rezoliuciją dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos ataskaitos, nes jie atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sistemingų ir išsamių tolesnių priemonių, kurių imantis reaguojama į visus Parlamento iškeltus klausimus, taikymą ir parlamentinę kontrolę; pakartoja raginimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai dalyvauti diskusijose su Europos Parlamento nariais dviejuose plenariniuose posėdžiuose per metus: vieną kartą, kai pristatoma ES metinė ataskaita, o kitą kartą, kai pateikiama Parlamento rezoliucija;

ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais

16.  primena, kad didesni ir lankstesni ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimai labai svarbūs siekiant gerinti ES žmogaus teisių ir demokratinių principų propagavimo visame pasaulyje veiklos veiksmingumą, nuoseklumą ir matomumą; pakartoja savo raginimą šiuos įgaliojimus padaryti nuolatiniais; be to, mano, kad ES specialusis įgaliotinis turėtų turėti teisę viešai pasisakyti ir įgaliojimus imtis iniciatyvos, turėtų būti matomesnis visuomenei ir turėti pakankamai išteklių ir atitinkamų ekspertinių žinių;

17.  pabrėžia, kad svarbu sistemingai remti pilietinę visuomenę ir vykdyti tikroviškas ir išsamias konsultacijas su pilietine visuomene rengiant ES specialiojo įgaliotinio vizitus šalyse partnerėse; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ES specialiojo įgaliotinio tvirtą bendradarbiavimą su žmogaus teisių gynėjais ir pilietine visuomene, įskaitant vietos atstovus, jaunimą ir vaikus, taip pat su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, vykdomą prieš jam išvykstant vizito į šalis partneres, per juos ir po jų, ir pabrėžia, kad labai svarbus yra tęstinis ir dar tvirtesnis bendradarbiavimas šiomis kryptimis ir kad reikia numatyti aiškų ir skaidrų tolesnių veiksmų mechanizmą; visapusiškai pritaria tam, kad ES specialusis įgaliotinis vykdydamas veiklą kaip pagrindiniam savo kadencijos prioritetui daug dėmesio skiria pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams skirtos atviros erdvės propagavimui ir apsaugai; ragina ES specialųjį įgaliotinį po apsilankymų Parlamentui teikti ataskaitas; apgailestauja dėl to, kad su ES specialiojo įgaliotinio veikla ir jos poveikiu galima tik iš dalies susipažinti peržiūrint metinę žmogaus teisių ataskaitą, jo „Twitter“ paskyrą ir prieinamas pasakytas kalbas; taip pat apgailestauja, kad nėra nei oficialios informacijos apie jo veiklą, planus, nei pažangos ataskaitų ar apžvalgų;

18.  ragina ES specialųjį įgaliotinį ir toliau nuolat remti ES žmogaus teisių srities prioritetus ir gerinti ES bendradarbiavimą su visomis atitinkamomis regioninėmis ir tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis ir mechanizmais; ragina Tarybą kaip bendrąjį principą patvirtinti sistemingo bendradarbiavimo su ES specialiuoju įgaliotiniu įtraukimo į būsimų ES specialiųjų įgaliotinių, skiriamų pagal geografinę teritoriją, įgaliojimus praktiką;

Konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijos ir ES delegacijų vaidmuo

19.  palankiai vertina tai, kad į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas įtrauktas demokratijos aspektas, nes tai būtinas bet kokios išsamios žmogaus teisių ir demokratijos padėties šalyse partnerėse analizės elementas;

20.  pakartoja, kad į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas svarbu atsižvelgti visais politikos konkrečių trečiųjų šalių atžvilgiu formavimo lygmenimis, be kita ko, rengiant aukšto lygio politinius dialogus, dialogus žmogaus teisių klausimais, šalių strateginius dokumentus ir metines veiksmų programas;

21.  pakartoja, kad konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijos turėtų derėti su ES veiksmais, kuriuos reikia įgyvendinti kiekvienoje šalyse atsižvelgiant į konkrečią padėtį, ir kad šiose strategijose turėtų būti nurodyti išmatuojami pažangos rodikliai ir numatytos galimybės juos pakoreguoti, jei reikia; pažymi, kad reikia nuolat vertinti konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas; ragina toliau gerinti ES delegacijų, valstybių narių ambasadų ir ES institucijų bendradarbiavimą, komunikaciją ir informacijos mainus, kai rengiamos ir įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijos; pakartoja savo reikalavimą, kad Europos Parlamento nariams būtų suteiktos galimybės susipažinti su konkrečioms šalims skirtomis žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijomis ir gauti informaciją apie tai, kaip ES įgyvendina šias strategijas, ir kad šios strategijos būtų pateiktos tokia forma, kad EP nariai galėtų tinkamai vykdyti savo priežiūros pareigas;

22.  pabrėžia, jog reikia įgyvendinti darnią ir matomą ES politiką pilietinės visuomenės klausimu, ir pažymi, kad reikia aiškesnio supratimo apie tai, kaip naudojama viešoji diplomatija; skatina skelbti konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas ir veiksmų planus, užtikrinti veiksmingą grįžtamąjį ryšį, tolesnes priemones reaguojant į konkrečius atvejus ir dalijimąsi informacija;

23.  palankiai vertina tai, kad visose ES delegacijose paskirti kontaktiniai asmenys žmogaus teisių ir (arba) lyčių lygybės klausimais, ir primena rekomendaciją vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai ir EIVT parengti aiškias kontaktinių asmenų žmogaus teisių klausimais funkcijų ir veiklos gaires; primygtinai ragina, kad kontaktinių asmenų žmogaus teisių klausimais veiklą taip pat paremtų valstybių narių diplomatinis personalas; prašo, kad kontaktinių asmenų žmogaus teisių klausimais veikla būtų nepriklausoma ir laisva nuo trečiųjų šalių nacionalinių valdžios institucijų politinio kišimosi ir priekabiavimo, visų pirma jiems palaikant ryšius su žmogaus teisių aktyvistais ir pilietine visuomene; primygtinai pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti visų ES delegacijų darbuotojų mokymus apie ES žmogaus teisių gairių turinį;

24.  džiaugiasi dėl didesnio 2014–2020 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) biudžeto ir supaprastintų procedūrų ir ragina per laikotarpio vidurio peržiūrą numatytas EDŽTRP lėšas išlaikyti iki dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio pabaigos; pakartoja, kad reikia siekti didesnio įvairių ES finansavimo priemonių derėjimo ir papildomumo ir užtikrinti, kad toks sustiprinimas būtų taikomas visoms priemonėms, kuriomis naudojamasi žmogaus teisėms propaguoti;

25.  ragina kasmet patvirtinti metines EDŽTRP veiksmų programas, o ne ( kaip neseniai padaryta) dvimetę (2016–2017) programą, kad būtų užtikrintas kuo didesnis lankstumas reaguojant į besikeičiančią padėtį ir optimalus papildomumas kitų ES išorės finansavimo priemonių atžvilgiu;

Dialogas ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais

26.  dar kartą pakartoja, kad remia žmogaus teisėms skirtus dialogus, ir pripažįsta, kad jie gali būti veiksminga dvišalio įsipareigojimo ir bendradarbiavimo priemonė, jei pagal juos sudaroma galimybė partneriams diskutuoti esminiais klausimais ir skelbti prasmingus politinius pranešimus, jei orientuojamasi į rezultatus ir imamasi nuoseklių tolesnių priemonių, o ne tik paprasčiausiai keičiamasi informacija apie geriausią patirtį ir problemas; ragina ES į visus dialogus žmogaus teisių klausimais sistemingai įtraukti diskusijas apie moterų ir vaikų teisių padėtį;

27.  pripažįsta, kad svarbu palaikyti dialogus konkrečiais žmogaus teisių klausimais ir su tomis šalimis, kuriose esama didelių žmogaus teisių problemų; vis dėlto pabrėžia, kad ES turi padaryti aiškias politines išvadas, kai šie dialogai žmogaus teisių klausimais neatneša teigiamų rezultatų; perspėja, kad aukšto lygio politiniuose dialoguose diskusijos žmogaus teisių klausimais nebūtų nepaliekamos nuošalyje;

28.  primygtinai tvirtina, kad diskusijos apie žmogaus teises niekada negali būti laikomos menkesnėmis už kitus aukšto lygio politinių diskusijų interesus; pakartoja raginimą EIVT sukurti žmogaus teisių dialogų peržiūros mechanizmą siekiant, kad juos būtų galima pagerinti; yra įsitikinęs, kad tais atvejais, kai tokie dialogai nuolat nepavyksta, reikėtų naudoti kitas priemones, kuriomis būtų skatinama žmogaus teisių pažanga atitinkamoje šalyje;

29.  ragina EIVT toliau sistemingai nuosekliai rengti parengiamuosius dialogus su pilietine visuomene, be kita, ko, ir vietos lygmeniu ir siekti, kad jie tiesiogiai peraugtų į dialogus žmogaus teisių klausimais; pabrėžia, jog labai svarbu, kad vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja ir EIVT dialoguose žmogaus teisių klausimais primintų konkrečius žmogaus teisių gynėjų atvejus; ragina EIVT sistemingai imtis tolesnių veiksmų vykdant įsipareigojimus, prisiimtus dialoguose žmogaus teisių klausimais, ir sistemingai rengti informacinius susitikimus su pilietinės visuomenės organizacijomis;

ES žmogaus teisių gairės

30.  palankiai vertina ES žmogaus teisių gaires kaip vertingą ES užsienio politikos žmogaus teisių klausimais priemonę, kuri yra ir praktinės gairės ES delegacijoms ir valstybių narių diplomatinėms atstovybėms; pakartoja raginimą daugiau neatidėliojant priimti naujas ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires;

31.  tvirtai pabrėžia, kad svarbu nuolat vertinti šių gairių įgyvendinimą vadovaujantis aiškiais rodikliais; primygtinai ragina Komisiją atlikti ir paskelbti nuodugnų vertinimą, kaip ES delegacijos ir valstybių narių diplomatinės atstovybės įgyvendina gaires visose trečiosiose šalyse, kad būtų galima nustatyti ir pašalinti galimus įgyvendinimo skirtumus ir spragas; mano, kad, siekiant užtikrinti tinkamą šių gairių įgyvendinimą, reikalingas sistemingas ir veiksmingas EIVT ir ES delegacijų darbuotojų mokymas;

Kova su visų formų diskriminacija

32.  griežčiausiai smerkia visų formų diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, kalbos, kultūros, religijos ar tikėjimo, socialinės kilmės, kastos, gimimo aplinkybių, amžiaus, negalios ar bet kokios kitos padėties; pakartoja raginimą vykdyti aktyvesnę ES politiką ir diplomatiją siekiant panaikinti bet kokią diskriminaciją ir pasinaudoti kiekviena proga pareikšti didelį ES susirūpinimą dėl tokios diskriminacijos atvejų; taip pat ragina ES toliau skatinti ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti visas atitinkamas JT konvencijas, pavyzdžiui, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ar JT neįgaliųjų teisių konvenciją; palankiai vertina EIVT darbą rengiant kovos su diskriminacija vadovą;

Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos ir operacijos

33.  primena ES įsipareigojimą integruoti žmogaus teisių ir lyčių lygybės aspektus į bendros saugumo ir gynybos politikos misijas, vadovaujantis svarbiomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo, ir neseniai priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2242, kuriose pažymima, kad moterys yra centrinis visų pastangų, dedamų siekiant įveikti pasaulinius iššūkius, elementas; atsižvelgdamas į tai, dar kartą ragina ES ir valstybes nares, vykstant tvaraus susitaikymo procesui, remti sistemingą moterų dalyvavimą, nes tai gyvybiškai svarbus taikos proceso elementas; atsižvelgdamas į tai, ragina ES tarptautiniu lygiu siekti, kad būtų pripažįstama pridėtinė vertė, kurią teikia moterų dalyvavimas užkertant kelią konfliktams ir juos įveikiant, taip pat vykdant taikos kūrimo operacijas, teikiant humanitarinę pagalbą ir vykdant atstatymą po konfliktų;

34.  pabrėžia, kad BSGP yra ne tik Europos saugumo užtikrinimo priemonė, o yra ir ES užsienio politikos priemonių dalis, todėl ja turi būti naudojamasi siekiant sustiprinti žmogaus teisių ir demokratijos rėmimą trečiosiose šalyse;

35.  skatina tolimesnę Europos karinę integraciją siekiant gerinti Europos ginkluotųjų pajėgų parengtį ir lankstumą, kad jos galėtų reaguoti grėsmės ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų, genocido ar etninio valymo atvejais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad sąvoka „pareiga apsaugoti“ turėtų būti konsoliduota į tarptautinę teisę ir kad ES, kaip vertybių bendrija, turėtų imtis iniciatyvų ir prasmingų veiksmų siekdama apsaugoti civilius gyventojus taip pat tais atvejais, kai jiems kyla grėsmė savo valstybėje;

36.  pabrėžia, kad neteisėtas migrantų įvežimas yra susijęs su prekyba žmonėmis ir yra didelis žmogaus teisių pažeidimas; primena, kad tokios BSGP misijos, kaip antai, Europos Sąjungos vadovaujamų karinio laivyno pajėgų operacija Viduržemio jūros regione „Sophia“ (EURONAVFOR MED), yra veiksmingas kovos su neteisėtu migrantų įvežimu būdas; ragina Sąjungą tęsti ir dar intensyviau vykdyti tokias operacijas;

37.  ragina Užsienio reikalų tarybą ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją prašyti, kad ES misijų vadovai ir atitinkami ES atstovai (ES civilinių operacijų vadovai, ES karinių operacijų vadai ir ES specialieji įgaliotiniai) teiktų ataskaitas apie šiurkščius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, ir propaguoti elgesio kodeksą, susijusį su Saugumo Tarybos veiksmais prieš genocidą, nusikaltimus žmoniškumui arba prieš karo nusikaltimus, įpareigojant JT valstybes nares remti Saugumo Tarybos veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią tokiems nusikaltimams arba juos nutraukti; ragina įtraukti vaikų apsaugos politiką į visas ES civilines ir karines operacijas, susijusias su vaikais;

38.  prašo, kad ES stiprintų savo bendradarbiavimą su JT formuojant bendrą strateginę saugumo viziją, grįstą, viena vertus, nauja Visuotine ES užsienio ir saugumo politikos strategija ir, antra vertus, JT vykdoma savo taikos operacijų ir taikos kūrimo struktūros peržiūra; primygtinai teigia, kad turi būti bendradarbiaujama su JT stiprinant regioninių ir subregioninių organizacijų vaidmenį ir pajėgumus taikos palaikymo, konfliktų prevencijos, civilinių ir karinių krizių valdymo ir konfliktų sprendimo srityse ir kad BSGP naudojimo remiant JT operacijas procedūros turėtų būti plėtojamos toliau, be kita ko, dislokuojant ES kovines grupes arba stiprinant pajėgumus ir įgyvendinant saugumo sektoriaus reformų iniciatyvas, kartu integruojant žmogaus teisių ir lyties aspektus į misijų darbą ir operacijas;

Daugiašalis įsipareigojimas dėl žmogaus teisių

39.  tvirtai pakartoja, kad žmogaus teisės, įtvirtintos JT konvencijose, yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios, kaip susitarta 1993 m. Vienos deklaracijoje ir veiksmų programoje, ir kad reikia užtikrinti šių teisių paisymą; primena Sąjungos įsipareigojimą propaguoti ir plėtoti tarptautinę teisę Jungtinėse Tautose; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės ratifikuotų visas JT nustatytas tarptautines žmogaus teisių priemones, įskaitant įtvirtintas Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, ir ypač fakultatyviniame protokole, kuriuo nustatomi skundų teikimo ir tyrimų mechanizmai, vadovaujantis ES sutarties 21 straipsniu;

40.  pabrėžia, jog reikia, kad ES prisiimtų vadovaujamą vaidmenį spartinant JT reformas, siekiant didinti taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos poveikį bei galią ir užtikrinti veiksmingesnę žmogaus teisių apsaugą ir pažangą tarptautinės teisės srityje; be to, pakartoja, jog svarbu užtikrinti, kad ES aktyviai ir nuosekliai dalyvautų su visais JT žmogaus teisių mechanizmais, visų pirma su Trečiuoju komitetu, Generaline Asamblėja (JT GA) ir JT ŽTT, susijusioje veikloje, kad padidintų savo patikimumą; remia EIVT, ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje ir valstybių narių pastangas toliau didinti ES žmogaus teisių srities veiksmų nuoseklumą JT lygmeniu; ragina ES aktyviau taikyti tarpregioninių iniciatyvų praktiką ir inicijuoti ir bendrai remti rezoliucijas, taip pat atidžiai laikytis JT visuotinio periodinio vertinimo procedūros; smerkia tai, kad vietas JT ŽTT dažnai užima šalys, kuriose, kaip įrodyta, įvykdyta sunkių žmogaus teisių pažeidimų, ir ragina ES valstybes nares viešai skelbti jų balsus JT ŽTT; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad vienoda teisių svarba būtų atspindėta joms balsuojant, ir balsuoti dėl JT ŽTT rezoliucijų remiantis turiniu, o ne šių tekstų autoriais; atkreipia dėmesį į nuolatinio ES atstovavimo visuose daugiašaliuose forumuose ir didesnio ES veiksmų matomumo svarbą ir poreikį;

41.  ragina ES skirti ypatingą dėmesį ginčytinoms teritorijoms savo rytinėse kaimyninėse šalyse, kuriose maždaug penki milijonai žmonių gyvena be realios žmogaus teisių apsaugos ir teisės kreiptis į teismą; ragina ES įtraukti šį klausimą į dvišalės sprendimų su atitinkamomis valstybėmis darbotvarkės prioritetus ir naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad būtų remiami konkretūs sprendimai, siekiant paspartinti žmogaus teisių laikymąsi, ir remti žmogaus teisių gynėjų darbą šiuose subjektuose;

Laisvos erdvės pilietinės visuomenės veiklai propagavimas ir parama žmogaus teisių gynėjams

42.  griežtai smerkia visus išpuolius, bauginimus, areštus, žudymus, priekabiavimo atvejus ar represijas, vykdomus prieš prokurorus, teisėjus, mokslininkus ir žurnalistus arba bet kurios kitos profesijos atstovus, kurių nepriklausomumas ir profesinė laisvė yra būtini siekiant stiprinti demokratinę visuomenę;

43.  apgailestauja dėl to, kad daugėja išpuolių prieš aplinkosaugos ir žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje; griežtai smerkia nebaudžiamumą jų nužudymų atžvilgiu ir ragina EIVT reikalauti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

44.  griežtai smerkia tai, kad daugelis pasaulio šalių neseniai priėmė griežtus NVO įstatymus, kuriais susilpninama pilietinė visuomenė ir kurie taikomi savavališkai, skiriant bausmes, įskaitant NVO, ypač gaunančių užsienio viešąsias lėšas, darbuotojų laisvės atėmimą, turto įšaldymą ir draudimą naudotis įvairiomis priemonėmis;

45.  griežtai smerkia tai, kad valdžios institucijos nustato draudimus keliauti kaip priemonę siekiant įbauginti ir nutildyti nepriklausomus žmogaus teisių gynėjus ir aktyvistus, taip pat teisininkus ir žurnalistus, ir pabrėžia, kad šios priemonės dažnai taikomos savavališkai ir be teisėtų priežasčių;

46.  pabrėžia ES delegacijų vaidmenį patvirtinant ir propaguojant nepaprastai svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį užtikrinant demokratiją ir kuriant aplinką, kurioje sudaromos galimybės pilietinei visuomenei, reikalaujant kuo didesnio skaidrumo ir įtraukties šioms delegacijoms bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmogaus teisų gynėjais; vis dėlto apgailestauja, kad po dešimties metų nuo ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų patvirtinimo visų ES delegacijų interneto svetainėse vis dar nepateikiama žmogaus teisių kontaktinių punktų ir ryšių su žmogaus teisių gynėjais palaikymo pareigūnų kontaktinė informacija;

47.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją bei ES užsienio reikalų ministrus reguliariai įtraukti į Užsienio reikalų tarybos darbotvarkę diskusiją apie ES pastangas siekti, kad būtų išlaisvinti žmogaus teisių gynėjai, pagalbos teikėjai, žurnalistai, politiniai aktyvistai ir kt., ir organizuoti viešą kasmetinį Užsienio reikalų tarybos susitikimą numatant darbotvarkę, į kurią būtų įtraukti klausimai apie laisvos erdvės pilietinės visuomenės veiklai mažėjimą ir žmogaus teisių gynėjų įkalinimą, taip pat visais atvejais nagrinėti šiuos klausimus su atitinkamais partneriais, įskaitant klausimus, minimus Parlamento rezoliucijose, susijusiose su diskusijomis apie žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejus;

48.  ragina tarptautinę bendruomenę patraukti atsakomybėn politinius lyderius, kai jie struktūriniu būdu piktnaudžiauja policijos ir karinėmis pajėgomis siekdami nutildyti protestus prieš jų (tolesnį) vadovavimą;

Migrantai, pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ir šalies viduje perkelti asmenys (ŠVPA)

49.  reiškia savo solidarumą su pabėgėliais ir migrantais, kurių daugelis kenčia dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų, būdami konfliktų, valdymo klaidų ir prekybos žmonėmis tinklų aukomis; smerkia tai, kad Viduržemio jūroje žūsta labai daug žmonių; yra itin susirūpinęs dėl pabėgėlių, neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų patiriamų žmogaus teisių pažeidimų jiems keliaujant į Europą skaičiaus didėjimo; atkreipia dėmesį į tai, kad moterys ir vaikai pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ir dokumentų neturintys migrantai yra ypač pažeidžiami keliaudami migrantų maršrutais ir pačioje ES; ragina nedelsiant nustatyti priemones, kuriomis būtų padidintas migracijos politikos suderinamumas, ir pabrėžia, kad, siekiant rasti tvarius, ilgalaikius ir nuoseklius, tarptautiniais žmogaus teisių standartais ir principais pagrįstus sprendimus šalinant pagrindines pabėgėlių krizės priežastis, reikalingas holistinis požiūris; pabrėžia, kad reikia būti solidariems siekiant apsaugoti migrantus ir pabėgėlius, laikantis žmogaus teisėmis pagrįstos ES politikos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu atskirti pabėgėlius ir migrantus;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktai, karai, valdymo trūkumai ir nepakankama pagarba žmogaus teisėms bei demokratijai yra pagrindinės migracijos ir perkėlimo priežastys; pabrėžia, kad priimančiosios šalys turėtų visapusiškai užtikrinti prieigą prie nemokamo kokybiško valstybinio išsilavinimo bei sveikatos priežiūros paslaugų, be kita ko, susijusių su lytine ir reprodukcine sveikata ir teisėmis, ir prieigą prie darbo rinkos ir būsto, kuris atitiktų pabėgėlių poreikius; pabrėžia, kad pagrindinis integracijos aspektas yra migrantų ir pabėgėlių noras integruotis, taip pat atitinkama gerovės politika; ragina ES dėti daugiau pastangų remiant Libaną ir Jordaniją, kurios priglaudžia beprecedentį skaičių pabėgėlių, kurie dažnai susiduria su įvairialypėmis grėsmėmis;

51.  pabrėžia, jog reikia stiprinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis, siekiant palengvinti struktūruotą migracijos srautų valdymą ir veiksmus, kuriais šalinamos esminės emigracijos priežastys; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu kovoti su grupuotėmis, kurios užsiima neteisėtu migrantų gabenimu; pažymi, kad ES turi skatinti atitinkamas šalis pasirašyti Palermo protokolą dėl kovos su neteisėtu migrantų gabenimu; primena Valetos aukščiausiojo lygio susitikime sutartus įsipareigojimus;

52.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant parengti ir pradėti taikyti išsamią, nuoseklią ir gerai suderintą bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagal kurią valstybės narės pasidalintų atsakomybę;

53.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti visapusišką lėšų, skiriamų trečiosioms šalims siekiant bendradarbiavimo migracijos srityje, skaidrumą ir pranešti apie apsaugos priemones, nustatytas siekiant užtikrinti, kad toks bendradarbiavimas nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai naudingas saugumo, policijos ir teisingumo sistemoms, susijusioms su žmogaus teisių pažeidimais;

54.  pripažįsta, kad neseniai pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl saugių kilmės šalių Sąjungos sąrašo, kuriuo iš dalies keičiama Prieglobsčio procedūrų direktyva;

55.  mano, kad, siekiant didinti readmisijos veiksmingumą ir užtikrinti nuoseklų grąžinimą Europos lygmeniu, turės būti priimti nauji ES readmisijos susitarimai ir pirmenybė turės būti teikiama jiems, o ne dvišaliams valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimams;

56.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Grąžinimo direktyva būtų įgyvendinama laikantis procedūrų, standartų ir pagrindinių žmogaus teisių, nes tai padėtų ES užtikrinti žmogišką ir orų elgesį su grąžinamais asmenimis, nepažeidžiant negrąžinimo principo; ragina ES ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti atvejams, susijusiems su prieglobsčio prašymais dėl galimo politinio persekiojimo, siekiant užkirsti kelią asmenų, kurių žmogaus teisės galėtų būti pažeidžiamos jų kilmės arba trečiosiose šalyse, grąžinimui;

57.  pakartoja savo raginimą ES užtikrinti, kad visi bendradarbiavimo migracijos srityje ir readmisijos susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis atitiktų tarptautinę žmogaus teisių ir pabėgėlių teisę bei tarptautinę jūrų teisę, taip pat ES principus ir vertybes; ragina valstybes nares paisyti tarptautinio negrąžinimo principo, laikantis tarptautinės teisės nuostatų; prašo tokiu būdu integruoti stebėsenos mechanizmus, kad būtų galima įvertinti bendradarbiavimo migracijos srityje su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir sienų kontrolės priemonių poveikį žmogaus teisėms; primygtinai reikalauja žmogaus teises integruoti į visą FRONTEX vykdomą veiklą ir stebėti, kaip jų laikomasi; prašo ES aktyviai dalyvauti diskusijose dėl termino „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą teisinę šio termino apibrėžtį tarptautinėje teisėje;

58.  be to, ragina nustatyti sąlygą, kad šie susitarimai galėtų būti sustabdyti, kol šalys veiksmingai nesuteiks pakankamų garantijų dėl atskiro prieglobsčio prašymų nagrinėjimo ir apskritai migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių žmogaus teisių paisymo;

59.  primena, kad Europos ir tarptautiniuose vandenyse reikia laikytis negrąžinimo principo, kaip patvirtino Europos Žmogaus Teisių Teismas ir įtvirtinta galiojančiuose ES teisės aktuose; primena įsipareigojimą plėtoti tinkamus teisėtos ir saugios migracijos būdus tuo pačiu metu geriau apsaugant ES išorės sienas; ragina ES ir labiau išsivysčiusias trečiąsias šalis pasirašyti partnerystės susitarimus su kitomis valstybėmis siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šeimų susijungimui ir judumui bet kokios kvalifikacijos asmenims, įskaitant žemiausios kvalifikacijos darbuotojus;

60.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ES priimtą bendrą prieglobsčio dokumentų rinkinį ir bendrus migracijos teisės aktus bei laikytis jų nuostatų, visų pirma apsaugoti pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus, kaip antai vaikai, moterys, pagyvenę ir LGBTI asmenys, nuo smurto ir diskriminacijos vykdant prieglobsčio procedūras ir, siekiant užtikrinti tinkamas ir praktiškas procedūras, rengti tinkamus mokymus valstybėms narėms; ragina valstybes nares dalyvauti perkėlimo programose, sudarant galimybes šeimoms vėl susijungti ir suteikiant humanitarines vizas; pabrėžia, kad siekiant spartaus perkėlimo įsipareigojimų vykdymo svarbu šalinti administracines ir politines kliūtis; supranta, jog būtina vykdyti saugų asmenų, kurių atveju atlikus individualų jų prašymo suteikti prieglobstį vertinimą nustatoma, kad jie negali pretenduoti į apsaugą Sąjungoje, grąžinimą;

61.  yra ypač susirūpinęs dėl didėjančio pabėgėlių vaikų skaičiaus ir dėl nelydimų, dingusių arba atskirtų vaikų padėties; primygtinai ragina valstybes nares absoliučią pirmenybę teikti tam, kad nelydimi nepilnamečiai greitai susijungtų su savo šeimos nariais; pabrėžia, kad svarbu suteikti vaikams galimybę naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis pagal ES programas, taip siekiant kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis; ragina valstybes nutraukti vaikų sulaikymą, taip pat vykdant visas procedūras atsižvelgti į vaiko interesus ir užtikrinti vaikų apsaugą pagal tarptautinę teisę; pabrėžia, kad svarbu skirti tinkamų išteklių pabėgėlių ir migrantų vaikų apsaugai nuo smurto, išnaudojimo ir prievartos; ragina Komisiją užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai nedingtų, ir parengti strategiją, kuria būtų siekiama ateityje išvengti nelydimų nepilnamečių migrantų dingimo ES teritorijoje ir sužinoti dingusių vaikų buvimo vietą;

62.  pripažįsta, kad LGBTI prieglobsčio prašytojams kelionės metu ir atvykus į šalį, kurioje jie prašo prieglobsčio, dažnai gresia papildomas pavojus – jie gali patirti priekabiavimą, atskirtį, seksualinį smurtą ar kitų formų smurtą; primena, kad kai kuriose šalyse, kurios laikomos „saugiomis“ prieglobsčio prašytojams, LGBTI asmenys yra diskriminuojami ar jose net kriminalizuojamas homoseksualumas; pabrėžia, kad pažeidžiamoms grupėms reikia papildomų apsaugos priemonių, ir ragina valstybes užtikrinti, kad LGBTI pabėgėliai būtų apsaugoti, kaip to reikalaujama pagal tarptautinę humanitarinę teisę;

63.  pabrėžia, kad svarbu investuoti į prevencines priemones, visų pirma kuriant integracijos ir socialinės įtraukties strategijas; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti konkrečias programas, skirtas grįžtančių asmenų deradikalizavimui ir reintegracijai;

64.  atkreipia dėmesį į probleminę padėtį pabėgėlių Sirijos kaimyninėse valstybėse atžvilgiu ir mano, jog svarbu, kad ES darytų viską, ką gali, siekdama užtikrinti, kad šiose šalyse pabėgėliams būtų garantuotos tinkamos gyvenimo sąlygos, ypač prieiga prie sveikatos priežiūros, švietimo paslaugų ir užimtumo galimybių;

65.  atkreipia dėmesį į itin blogą šalies viduje perkeltų asmenų (ŠVPA) padėtį, ypač į didžiulį ŠVPA skaičių Irake ir Sirijoje, taip pat augantį ŠVPA skaičių Ukrainoje – 2015 m. iš viso buvo 1,4 mln. ŠVPA; pabrėžia, kad pagal programas, skirtas pabėgėliams regione, reikia pripažinti bei įtraukti ir galimą ŠVPA likimą; ragina Komisiją, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų siekiant pagerinti jų padėtį vietoje ir užtikrinti, kad perkeltieji asmenys turėtų prieigą prie būsto, maisto, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų;

66.  primena, kad, Šalies viduje perkeltų asmenų padėties stebėsenos centro (angl. IDMC) duomenimis, vien 2015 m. dėl gaivalinių nelaimių buvo perkelta 19,3 mln. asmenų; primena, kad šie perkėlimai daugiausia susiję su pietiniais regionais; pabrėžia, kad 85 proc. šių perkėlimų vyksta besivystančiose šalyse ir daugiausia vienos šalies arba šalies regiono viduje;

Prekyba žmonėmis

67.  ragina imantis ES išorės politikos priemonių pirmenybę teikti kovai su prekyba žmonėmis sprendžiant klausimus, susijusius su šio reiškinio paklausos ir pasiūlos aspektais, skirti ypatingą dėmesį nukentėjusiųjų apsaugai ir stiprinti komunikaciją ir bendradarbiavimą su atitinkamais subjektais kovos su prekyba žmonėmis srityje; pakartoja, kad visos valstybės narės turi įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES ir Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją;

68.  primena, kad nusikaltėlių tinklai naudojasi didėjančiu migracijos spaudimu, saugios migracijos galimybių trūkumu ir migrantų bei pabėgėlių, ypač moterų, merginų ir vaikų, pažeidžiamumu ir juos naudoja neteisėto gabenimo, prekybos žmonėmis, vergovės ir seksualinio išnaudojimo tikslais;

69.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares atkreipti dėmesį į tai, kad reikia nustatyti, kurie pabėgėliai ir migrantai yra nukentėję nuo prekybos žmonėmis arba pažeidimų ir prievartos neteisėtai juos gabenant; atsižvelgdamas į tai, ragina rengti sienos apsaugos pareigūnų mokymus, kad būtų užtikrintas tikslus nukentėjusių asmenų tapatybės nustatymas, – tai labai svarbu siekiant, kad šie asmenys galėtų pasinaudoti jiems teisiškai priklausančiomis teisėmis;

70.  teigiama vertina tai, kad padidinti ištekliai operacijoms „Triton“ ir „Poseidon“; pažymi, kad inicijuota Europos Sąjungos karinė operacija Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED operacija SOPHIA) prieš neteisėtai žmones gabenančius asmenis ir prekiautojus žmonėmis Viduržemio jūros regione, ir pritaria Sąjungos išorės sienų valdymo stiprinimui;

71.  ragina ES ir jos valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;

Vystymosi, demokratijos ir žmogaus teisių sąsajos

72.  reiškia didelį susirūpinimą dėl kai kuriose pasaulio dalyse augančio itin didelio skurdo ir nelygybės, kurie trukdo visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis; mano, kad pagarba žmogaus teisėms ir teisei į vystymąsi yra neatsiejamai susijusios; pabrėžia, kad žmogaus teisių, įskaitant socialines ir ekonomines teises, paisymas, lyčių lygybė, geras valdymas, demokratijos ir teisinės valstybės puoselėjimas, taika ir saugumas yra būtinos sąlygos siekiant panaikinti skurdą ir nelygybę;

73.  palankiai vertina Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.; pabrėžia, kad ES vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis tikslas turėtų būti tarptautinės aplinkos, palankios socialinių ir ekonominių teisių įgyvendinimui, sukūrimas, ir ragina įgyvendinti 1986 m. JT deklaraciją dėl teisės į vystymąsi; primena, jog siekiant, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, nepaprastai svarbus politikos suderinamumo vystymosi labui principas, įtvirtintas SESV 208 straipsnyje; ragina ES užtikrinti, kad naudojant reikiamas gaires, atliekant poveikio vertinimus ir taikant stebėsenos bei ataskaitų teikimo mechanizmus ES ir jos valstybių narių politikoje būtų konkrečiai įgyvendinamas politikos suderinamumas vystymosi labui; mano, kad politikos suderinamumo vystymosi labui, kaip įtvirtinta SESV 208 straipsnyje, įgyvendinimas ir aiškiai apibrėžtų rezultatų sistemos visose ES priemonėse bei žmogaus teisių mechanizmuose yra itin svarbūs siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., užtikrinti marginalizuotų ir pažeidžiamų grupių įtrauktį, taip pat integruoti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį; primygtinai ragina įgyvendinant teisėmis grindžiamą požiūrį didinti visų ES išorės politikos sričių ir priemonių nuoseklumą ir koordinavimą; ragina valstybes nares imtis veiksmų neviršijant savo įgaliojimų ir laikantis vystymosi srityje prisiimtų įsipareigojimų bei ES politikos priemonių šioje srityje; ragina Komisiją atlikti teisėmis grindžiamo požiūrio įgyvendinimo priemonių rinkinio naudojimo delegacijose vertinimą ir pateikti Parlamentui šio vertinimo apžvalgą;

74.  primena, kad teisėmis grindžiamas požiūris įtrauktas į ES vystymosi politiką, kuria siekiama integruoti žmogaus teisių principus į ES operatyvinę veiklą vystymosi srityje, apimant susitarimus tiek būstinėse, tiek vietoje, kad žmogaus teisių bei vystomojo bendradarbiavimo veikla būtų sinchronizuota; ragina, kad tarp mūsų partnerių, įskaitant vietos valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių, būtų plačiau skleidžiamas teisėmis grindžiamo požiūrio įgyvendinimo priemonių rinkinys ir Komisija atidžiai stebėtų jo įgyvendinimą;

75.  laikosi nuomonės, kad visų asmenų žmogaus teisės privalo būti įtrauktos į visus Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus ir uždavinius; ragina nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis nustatyti įtraukią ir teisėmis grindžiamą darnaus vystymosi tikslų rodiklių, kuriais atsižvelgiama į žmogaus teises, sistemą siekiant užtikrinti itin didelį skaidrumą ir atskaitomybę šiuo klausimu, kad vystymuisi skirti ištekliai iš tiesų pasiektų žmones, kuriems reikia pagalbos;

76.  dar kartą tvirtina, kad reikia nedelsiant tinkamai spręsti pasaulinę su skurdu ir netinkama mityba susijusių ir apleistų ligų problemą; ragina parengti plataus užmojo ilgalaikę politinę pasaulinės sveikatos, inovacijų ir vaistų prieinamumo strategiją ir veiksmų planą, pagal kuriuos, be kita ko, būtų numatyta investuoti į tyrimus ir plėtrą, kad būtų užtikrinta teisė į kiekvieno žmogaus sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį nediskriminuojant dėl rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ar socialinių sąlygų, lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos;

77.  yra susirūpinęs dėl bandymų naudoti lėšas, skirtas kovai su skurdu ir vystymosi skatinimui – jos taip pat turi praktinį poveikį politikai, kurios pagrindinis tikslas yra puoselėti žmogaus teises – su vystymusi nesusijusiems tikslams; pabrėžia, kad parama vystymuisi turėtų būti siekiama panaikinti skurdą, o ne tik laikyti ją priemone migracijai kontroliuoti, ir primena 16-ojo darnaus vystymosi tikslo dėl taikos, teisingumo ir tvirtų institucijų svarbą siekiant stiprinti žmogaus teises ir veiksmingą demokratinį valdymą; mano, kad, siekiant užtikrinti ES pagalbos skaidrumą ir pagalbą gaunančių šalių atskaitomybę, į visas vystymosi programas turėtų būti įtraukta kovos su korupcija sąlyga ir kad teisinės valstybės, gero valdymo, institucinių pajėgumų stiprinimas naudojant paramą biudžetui, demokratinis dalyvavimas ir atstovaujamasis sprendimų priėmimas, stabilumas, socialinis teisingumas ir integracinis bei tvarus augimas, sudarant sąlygas teisingai perskirstyti sukurtą turtą, turėtų būti pagrindiniai visų ES išorės politikos priemonių tikslai; įspėja dėl populizmo, ekstremizmo ir piktnaudžiavimo konstitucija, kuriais įteisinami žmogaus teisių pažeidimai;

78.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didėjančių humanitarinės pagalbos poreikių nuolat trūksta su humanitarine pagalba susijusio finansavimo ir į Pasaulio maisto programos trūkumus, dėl kurių mažinamas maisto tiekimas; prašo JT valstybių narių, ES ir jos valstybių narių laikytis mažų mažiausiai savo finansinių įsipareigojimų; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad dauguma ES valstybių narių neįvykdė savo įsipareigojimo skirti 0,7 proc. BVP paramai vystymuisi, tačiau palankiai vertina ES įsipareigojimus dėl humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos, nes ES ir jos valstybės narės šiuo požiūriu yra didžiausios paramos teikėjos;

79.  palankiai vertina naująjį Europos išorės investicijų planą (EIIP) ir Afrikos patikos fondą, kuriais siekiama šalinti pagrindines skurdo, nelygybės ir neteisėtos migracijos priežastis, užtikrinant tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą, ir skatinti laikytis žmogaus teisių, o privatųjį sektorių – investuoti Afrikoje ir ES kaimyninėse šalyse; prašo, kad Europos regioninės plėtros fondas būtų laikinai naudojamas ES kaimyninėse šalyse, siekiant prisidėti prie jų stabilizavimo;

80.  palankiai vertina tai, kad į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. įtrauktas vystymosi skyrius, ir ragina siekti, kad tai taptų įprasta praktika rengiant ateinančių metų ataskaitas;

Prekyba, verslas ir žmogaus teisės

81.  ragina užtikrinti spartų, veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą; primygtinai ragina visas JT valstybes nares, įskaitant ES valstybes nares, parengti ir įgyvendinti nacionalinius veiksmų planus; mano, kad prekybą galima suderinti su žmogaus teisėmis ir kad verslo bendruomenė gali atlikti svarbų vaidmenį žmogaus teisių ir demokratijos propagavimo procese;

82.  dar kartą patvirtina, kad, siekiant veiksmingai nagrinėti tarptautinių bendrovių padarytus žmogaus teisių pažeidimus ir korupcijos atvejus, kai jie įvyksta, ir siekiant užtikrinti, kad jos galėtų būti patrauktos atsakomybėn, be kita ko, sprendžiant teisines problemas, kylančias dėl ekstrateritorinio įmonių ir jų veiklos pobūdžio, reikia skubiai, nepertraukiamai, veiksmingai ir nuosekliai veikti visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, Europos ir tarptautinį lygmenis;

83.  ragina JT ir ES bei jos valstybes nares su tarptautinėmis ir Europos įmonėmis spręsti klausimus, susijusius su žemės grobimu ir elgesiu su teisės į žemę gynėjais, kurie dažnai nukenčia dėl atsakomųjų veiksmų, įskaitant grasinimus, priekabiavimą, savavališką suėmimą, užpuolimą ir nužudymą;

84.  labai palankiai vertina tai, kad pradėtas darbas siekiant parengti privalomą JT sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių; apgailestauja dėl vykdomo trukdymo, susijusio su šiuo procesu, ir ragina ES ir jos valstybes nares konstruktyviai įsitraukti į šias derybas;

85.  primena skirtingus, bet vienas kitą papildančius valstybių ir įmonių vaidmenis, susijusius su žmogaus teisių apsauga; ypač pakartoja, kad tais atvejais, kai pažeidžiamos žmogaus teisės, valstybės nukentėjusiesiems turi suteikti galimybę pasinaudoti veiksminga teisine gynyba; šiuo atžvilgiu primena, kad pagarba žmogaus teisėms trečiosiose šalyse, įskaitant galimybės pasinaudoti veiksminga teisine gynyba užtikrinimą visoms tokios prievartos aukoms, yra svarbiausias ES išorės santykių su šiomis šalimis elementas; teigiamai vertina tai, kad ES atlieka vadovaujantį vaidmenį derindama ir įgyvendindama visuotinės atsakomybės iniciatyvas, kurios vykdomos kartu propaguojant tarptautinius standartus ir jų laikantis; palankiai vertina 2016 m. birželio 20 d. priimtas Tarybos išvadas dėl verslo ir žmogaus teisių ir tai, kad jomis raginama į nacionalinius veiksmų planus (NVP) dėl verslo ir žmogaus teisių įtraukti galimybes naudotis teisių gynimo priemonėmis;

86.  pakartoja, kad reikia atkreipti dėmesį į tam tikras MVĮ, kurios daugiausia veikia vietos ir regioniniu lygmenimis konkrečiuose sektoriuose, ypatybes; todėl mano, jog svarbiausia, kad Sąjungos politika ĮSA srityje, įskaitant nacionalinius veiksmų planus ĮSA srityje, atitiktų specifinius MVĮ poreikius ir principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir pripažintų neformalų ir intuityvų MVĮ požiūrį į ĮSA; dar kartą atmeta bet kokias priemones, dėl kurių galėtų padidėti MVĮ tenkanti papildoma administracinė arba finansinė našta, tačiau remia priemones, kurios padėtų MVĮ įgyvendinti bendrus veiksmus;

87.  ragina Komisiją ir valstybes nares visais lygmenimis užtikrinti verslo ir žmogaus teisių politikos suderinamumą, ypač vykdant Sąjungos prekybos politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai teikti ataskaitas apie veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą verslo veiklos aplinkybėmis;

88.  pakartoja savo tvirtą raginimą sistemingai įtraukti nuostatas dėl žmogaus teisių į visus tarptautinius susitarimus, įskaitant sudarytus ir būsimus ES ir trečiųjų šalių prekybos ir investicijų susitarimus; be to, mano, kad reikalingi ex ante stebėsenos mechanizmai, taikomi prieš sudarant kiekvieną bendrąjį susitarimą, kurie būtų susitarimo sudarymo sąlyga ir esminė susitarimo dalis, ir kad reikalingi ex post stebėsenos mechanizmai, kuriuos taikant būtų galima imtis apčiuopiamų veiksmų reaguojant į šių nuostatų pažeidimus, pvz., atitinkamų sankcijų, kaip nurodoma susitarimo nuostatose dėl žmogaus teisių, įskaitant (laikiną) susitarimo taikymo sustabdymą;

89.  ragina nustatyti mechanizmus, kuriais siekiama užtikrinti valstybių ir įmonių pagarbą žmogaus teisėms, ir nustatyti skundų teikimo mechanizmus žmonėms, kurių teisės buvo pažeistos dėl prekybos ir investicijų susitarimų;

90.  atkreipia dėmesį į 2016 m. rugsėjo 28 d. Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolę (COM(2016)0616), kuriuo siekiama sustiprinti minėtą kontrolę atsižvelgiant į tai, kad tam tikros prekės ir technologijos gali būti netinkamai panaudotos sunkiems žmogaus teisių pažeidimams vykdyti;

91.  palankiai vertina susitarimą atnaujinti ES eksporto kontrolės, susijusios su prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, režimą ir ragina veiksmingai ir visapusiškai įgyvendinti šį nepaprastai svarbų teisės aktą; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti trečiąsias šalis apsvarstyti galimybę priimti panašius teisės aktus, taip pat pradėti įgyvendinti iniciatyvą, kuria būtų propaguojama tarptautinė sistema kankinimo ir mirties bausmės priemonių klausimu; teigiamai vertina iniciatyvą dėl reglamento, kuriuo būtų sukuriama išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistema, skirta naudingosioms iškasenoms iš konfliktinių zonų atsakingai pirkti; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą atnaujinti ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės teisės aktus; pabrėžia, kad žmogaus teisės kaip eksporto licencijų kriterijus yra Parlamento prioritetas, ir ragina valstybes nares galiausiai susitarti siekti šiuolaikiškesnės, lankstesnės ir labiau žmogaus teisėmis grindžiamos eksporto politikos; ragina valstybes nares vykdyti griežtesnę ir labiau žmogaus teisėmis grindžiamą ginklų eksporto kontrolę, ypač šalių, kuriose, kaip patvirtinta, vykdytos smurtinės vidaus represijos ir žmogaus teisių pažeidimai, atžvilgiu;

92.  palankiai vertina tai, kad priimta nauja Komisijos prekybos strategija „Prekyba visiems“, kuria siekiama integruoti žmogaus teisių aspektą į prekybos politiką ir pasinaudoti ES kaip prekybos bloko pozicija siekiant daryti poveikį žmogaus teisių padėčiai trečiosiose šalyse; pabrėžia, kad dėl to būtinas visiškas prekybos ir užsienio politikos iniciatyvų nuoseklumas ir papildomumas, įskaitant glaudų įvairių generalinių direktoratų, EIVT ir valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į Komisijos planus sustiprinti Europos ekonominę diplomatiją ir pabrėžia, kad prekybos politika turėtų taip pat būti prisidedama prie tvaraus augimo trečiosiose šalyse; ragina Komisiją įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus į diskusijas dėl reglamentavimo sistemos ir verslo įmonių prievolių šalyse, kuriose privačiųjų ir viešųjų investicijų greičiausiai padaugės; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad EIB remiami projektai atitiktų ES politikos kryptis, ir rekomenduoja patobulinti ex post kontrolę, kurią atliekant vertinamas EIB remiamų projektų ekonominis, socialinis poveikis ir poveikis aplinkai;

93.  palankiai vertina naująjį 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Reglamentą dėl bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) kaip vieną pagrindinių ES prekybos politikos priemonių, kuriomis pažeidžiamose besivystančiose šalyse propaguojamos žmogaus ir darbo teisės, aplinkos apsauga ir geras valdymas; ypač teigiamai vertina tai, kad BLS+ prekybos lengvatos savaime ir teisiškai priklauso nuo tolesnio tarptautinių žmogaus teisių konvencijų įgyvendinimo; teigiamai vertina Komisijos paskelbtą pirmą dvimetę padėties ataskaitą dėl BLS+ įgyvendinimo ir prieš jos paskelbimą įvykusį dialogą dėl šios ataskaitos su Parlamentu; atkreipia dėmesį į tai, kad pranešama, jog keliose šalyse, turinčiose BLS+ statusą, buvo pažeisti pagrindiniai darbo standartai, ir primygtinai ragina užtikrinti, kad BLS+ nuostatų būtų iš tiesų laikomasi; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes įtraukti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą į BLS+ statusui gauti būtinų konvencijų sąrašą ir ragina šalis, pageidaujančias gauti BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalies statusą, kurios nėra šio statuto šalys, jį ratifikuoti;

94.  palankiai vertina tai, kad 14 šalių suteiktos ypač palankios prekybos lengvatos pagal naująją BLS+ sistemą, kuri galioja nuo 2014 m. sausio 1 d., taip pat palankiai vertina tai, kad reikia laikytis, kaip ne kartą primygtinai raginta, 27 tarptautinių konvencijų (įskaitant konvencijas dėl pagrindinių žmogaus teisių ir darbo teisių);

95.  pakartoja savo tvirtą raginimą taikyti išsamų, išankstinį poveikio žmogaus teisėms vertinimą, pagal kurį iš esmės atsižvelgiama į pilietinės visuomenės nuomones visų prekybos ir investicijų susitarimų atžvilgiu;

96.  palankiai vertina tai, kad priimtos naujos poveikio žmogaus teisėms analizės atliekant su prekyba susijusių politikos iniciatyvų poveikio vertinimus gairės(60), tačiau reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių vertinimo kokybės atliekant ES ir Mianmaro investicijų apsaugos susitarimo poveikio tvarumui vertinimą ir dėl to, kad Komisija neatliko ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo poveikio žmogaus teisėms vertinimo; pakartoja, jog pritaria tam, kad vykdant šių susitarimų ex post vertinimą būtų atliktas išsamus vertinimas;

Sportas ir žmogaus teisės

97.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad šalims, kuriose žmogaus teisių padėtis labai bloga, suteikiama teisė rengti didelius sporto renginius, kaip antai FIFA pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje 2018 m. ir Katare 2022 m., taip pat olimpines žaidynes Pekine 2022 m., ir dėl žmogaus teisių pažeidimų, padarytų dėl didelių sporto renginių, įskaitant atitinkamų gyventojų priverstinį iškeldinimą be konsultacijų ar nesumokant kompensacijos, pažeidžiamų grupių, pvz., vaikų ir darbuotojų migrantų, išnaudojimą, kuris gali prilygti vergovei, ir pilietinės visuomenės organizacijų, smerkiančių tokius žmogaus teisių pažeidimus, nutildymą; ragina Tarptautinį olimpinį komitetą ir Tarptautinę futbolo federacijų asociaciją (FIFA) suderinti savo praktiką su sporto idealais nustatant apsaugos mechanizmus, kuriais būtų siekiama išvengti bet kokių žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su dideliais sporto renginiais, šiuos pažeidimus stebėti ir jų atveju taikyti teisių gynimo priemones; ragina sukurti ES politikos dėl sporto ir žmogaus teisių sistemą; ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su nacionalinėmis sporto federacijomis, įmonių atstovais ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant aptarti, kaip jos dalyvaus tokiuose renginiuose;

Neįgalieji

98.  palankiai vertina Tarybos išvadų dėl 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje naujus 12-ąjį ir 16-ąjį tikslus, ypač 16f papunktį, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo klausimas būtų sistemingai keliamas dialoguose žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis; pažymi, kad, imantis kovos su diskriminacija veiksmų reikia atsižvelgti į neįgaliųjų poreikių specifiką; primygtinai ragina išsamiai išnagrinėti su negalia susijusių projektų veiksmingumą ir tinkamą neįgaliųjų organizacijų dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant šiuos projektus;

99.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji patirtų tikrą judėjimo laisvę viešosiose erdvėse ir tokiu būdu turėtų lygias galimybes dalyvauti viešajame gyvenime;

100.  primygtinai ragina neįgaliųjų žmogaus teises integruoti į visas ES išorės politikos sritis ir veiksmus, ypač į ES migracijos ir pabėgėlių politiką, užtikrinant tinkamą atsaką į jų specifinius poreikius, nes jie patiria daugialypę diskriminaciją; primena, kad neįgalios moterys ir vaikai susiduria su daugialype diskriminacija ir jiems dažnai kyla dar didesnė smurto, prievartos, netinkamo elgesio ar išnaudojimo rizika; tvirtai remia rekomendaciją integruoti lyties aspektą į visas ES strategijas dėl negalios, taip pat į jos išorės politiką ir veiksmus;

101.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją toliau remti JT neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo procesą tose šalyse, kurios iki šiol dar jos neratifikavo ar neįgyvendino; pažymi, kad ES turėtų rodyti pavyzdį veiksmingai įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją ES viduje; ragina ES imtis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant įtraukią Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuria būtų užtikrinama, kad nė vienas nebūtų pamirštas, kaip rekomendavo JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas šios konvencijos įgyvendinimo ES peržiūros baigiamosiose pastabose;

Moterų ir vaikų teisės

102.  teigiamai vertina tai, kad priimtas 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų planas, kuriame išdėstytas išsamus veiksmų siekiant pagerinti moterų padėtį lygių teisių ir įgalėjimo srityje sąrašas; pabrėžia, kad šis veiksmų planas turėtų būti įgyvendinamas kartu su veiksmų planu žmogaus teisių ir demokratijos srityje siekiant užtikrinti, kad moterų teisės būtų pripažintos kaip tokios; taip pat teigiamai vertina tai, priimtas dokumentas „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, kuriuo propaguojama lyčių lygybė ir moterų teisės visame pasaulyje; dar kartą patvirtina, kad moterų teisės negali būti ribojamos dėl tam tikro bet kokios religijos ar tikėjimo draudimo laikymosi; ragina ES intensyviau remti moterų teisių srities prievolių ir įsipareigojimų, įtvirtintų Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Pekino veiksmų platformoje, Kairo deklaracijoje dėl gyventojų ir vystymosi bei atitinkamose jų rezultatų peržiūrose ir Darnaus vystymosi tiksluose, įgyvendinimą; pabrėžia, kad svarbu laikytis Pekino ir Kairo veiksmų platformų teisyno, susijusio su galimybėmis gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra pagrindinės žmogaus teisės, ir su lytinių bei reprodukcinių teisių gynimu, taip pat užtikrinti, kad karo metu išžagintoms moterims būtų teikiama visa būtina saugi medicininė ir psichologinė pagalba ir paslaugos, įskaitant saugų nėštumo nutraukimą, kaip numatyta pagal tarptautinę humanitarinę teisę; pažymi, kad šeimos planavimas, gimdyvių sveikata, nevaržoma galimybė įsigyti kontraceptinių priemonių ir saugiai nutraukti nėštumą, gauti visapusiškas lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas yra svarbūs elementai išsaugant moters gyvybę, taip pat mažinant kūdikių ir gimdyvių mirtingumą; pabrėžia, kad šias politikos sritis būtina laikyti svarbiausiu vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis aspektu; pabrėžia, kad visų moterų teisių puoselėjimas, pagarbos jų žmogaus orumui apsaugojimas ir smurto bei diskriminacijos jų atžvilgiu panaikinimas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti jų žmogaus teises; atkreipia dėmesį į kiekvieno asmens teisę laisvai apsispręsti su jų seksualumu ir lytine bei reprodukcine sveikata susijusiais klausimais; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta neatimamas moterų teises savarankiškai priimti sprendimus, įskaitant su galimybe naudotis šeimos planavimo priemonėmis susijusius sprendimus;

103.  pakartoja, kad smerkia visų formų prievartą ir smurtą prieš moteris ir mergaites, taip pat smurtą dėl lyties, įskaitant žalingą ankstyvos ir priverstinės santuokos, lyties organų žalojimo praktiką, išnaudojimą ir vergovę, smurtą šeimoje, taip pat seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimą; mano, kad smurtas prieš moteris taip pat gali būti psichologinis, ir pabrėžia, kad būtina integruoti lyčių aspektą, kuriuo, be kita ko, būtų skatinamas aktyvus moterų dalyvavimas teikiant humanitarinę pagalbą, ir įtraukti apsaugos strategijas, apsaugančias nuo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, ir pagrindines sveikatos apsaugos priemones, apimančias lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų ne tik kovoti su visų rūšių smurtu prieš moteris, bet ir skirti prioritetą tam, kad būtų skatinamos švietimo galimybės ir nuo ankstyvo amžiaus kovojama su mergaitėms ir berniukams taikomais lyčių stereotipais; ragina ES ir jos valstybes nares skubiai ratifikuoti Stambulo konvenciją siekiant užtikrinti ES vidaus ir išorės veiksmų suderinamumą kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites ir smurtu dėl lyties; palankai vertina 2016 m. kovo 4 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl to, kad ES prisijungtų prie Stambulo konvencijos – pirmosios teisiškai privalomos tarptautinės priemonės dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo; mano, kad tai suteiks daugiau veiksmingumo ir nuoseklumo ES vidaus ir išorės politikai ir sustiprins ES atsakomybę ir vaidmenį kovojant su smurtu prieš moteris ir smurtu dėl lyties tarptautiniu lygmeniu; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą padaryti viską, kad ES galėtų pasirašyti ir sudaryti minėtą konvenciją, taip pat skatina 14 valstybių narių, kurios dar to nepadarė, pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją ir užtikrinti, kad ši konvencija būtų tinkamai įgyvendinta; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai, policijos pajėgos, prokurorai, teisėjai, diplomatai ir taikdariai, tiek ES, tiek ne valstybėse narėse, būtų tinkamai apmokyti suteikti pagalbą ir paramą smurto aukoms, ypač moterims ir vaikams, konfliktų metu ir vietoje vykdant operacijas;

104.  yra labai susirūpinęs dėl moterų ir mergaičių žmogaus teisių pažeidimų pabėgėlių stovyklose ir priėmimo centruose, įskaitant pranešimus apie seksualinės prievartos ir nevienodo požiūrio į moteris ir mergaites atvejus; primygtinai ragina EIVT siekti, kad trečiosiose šalyse būtų laikomasi griežtesnių taisyklių ir taikomi geros praktikos pavyzdžiai; pabrėžia, kad, laikantis tarptautinės teisės, per konfliktus prievartą patyrusioms moterims ir vaikams būtina užtikrinti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir psichologine pagalba, taip pat būtina pabėgėlių stovyklose, konfliktų zonose ir srityse, kurios paveiktos ypač didelio skurdo ar ypač didelių gaivalinių nelaimių, esantiems vaikams toliau teikti švietimo, sveikatos priežiūros paslaugas ir maistą;

105.  pabrėžia, kad priemonėmis, skirtomis kovoti su smurtu dėl lyties, taip pat turi būti sprendžiama smurto internetu problema, įskaitant priekabiavimą, bauginimą ir gąsdinimą, ir stengiamasi sukurti moterims ir mergaitėms saugią internetinę aplinką;

106.  pritaria JT Saugumo Tarybos neseniai priimtai rezoliucijai Nr. 2242, kurioje pažymima, kad moterys yra pagrindinė visų pastangų spręsti pasaulinius iššūkius dalis, remia jos įgyvendinimą ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant integruoti moterų, taikos ir saugumo darbotvarkes į visus įvairius taikos palaikymo aspektus; pabrėžia, jog svarbu, kad moterys lygiomis teisėmis visapusiškai ir aktyviai dalyvautų konfliktų prevencijos ir jų sprendimo, taip pat taikos derybų ir taikos kūrimo procese; rekomenduoja pradėti taikyti kvotų sistemą, kad būtų suteikiama galimybė skatinti moterų dalyvavimą visais politiniais lygmenimis;

107.  labai apgailestauja, kad romai, ypač romų tautybės moterys, toliau patiria plačiai paplitusią diskriminaciją ir priešiškumą romams, kurie dažnai prisideda prie jų nepalankios padėties, atskirties, segregacijos ir marginalizacijos; ragina ES ir valstybes nares visapusiškai paisyti romų žmogaus teisių ir užtikrinti teisę į švietimą, sveikatos priežiūros paslaugas, darbą, būstą ir socialinę apsaugą;

108.  nepaprastai apgailestauja dėl lyčių lygybės stygiaus politinėje sferoje ir dėl to, kad moterims nepakankamai atstovaujama priimant politinius, socialinius ir ekonominius sprendimus, nes taip daroma žala žmogaus teisėms ir demokratijai; mano, kad vyriausybės turėtų siekti lyčių lygybės demokratijos stiprinimo ir palaikymo procesų metu ir turėtų kovoti su visų formų diskriminacija dėl lyties visuomenėje; pabrėžia, kad rinkimų stebėjimo misijų ataskaitos yra ES politinio dialogo su trečiosiomis šalimis tikslios gairės, siekiant pagerinti moterų dalyvavimą rinkimų procese ir demokratiniame šalies gyvenime;

109.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės vis dar varžo moterų dalyvavimą rinkimuose;

110.  apgailestauja dėl to, kad moterys visame pasaulyje toliau susiduria su didelėmis problemomis ieškant deramo darbo ir jį išlaikant, kaip matyti iš Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitos „Moterys darbe 2016 m.“;

111.  apgailestauja, kad kraštutinės galimybių ribos moterims versle, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir visuomenės nepritarimas moterų verslumui vis dar yra visuotinis reiškinys; ragina imtis iniciatyvų, skirtų moterims suteikti daugiau galių, ypač savarankiško darbo srityje ir MVĮ;

112.  primena, kad galimybė gauti išsilavinimą, profesinį mokymą ir mikrokreditų yra esminė priemonė siekiant suteikti moterims daugiau galių ir užkirsti kelią jų žmogaus teisių pažeidimams;

113.  skatina moteris aktyviai dalyvauti profesinėse sąjungose ir kitose organizacijose, nes tai bus labai pravartu siekiant įtraukti su lyčių lygybe susijusius aspektus į darbo sąlygų nustatymą;

114.  ragina valstybes nares, Komisiją ir EIVT akcentuoti ekonominių ir politinių galių suteikimą moterims besivystančiose šalyse skatinant jų dalyvavimą versle ir įgyvendinant vietos ir regioninius plėtros projektus;

115.  ragina Komisiją ir valstybes nares visose ES atitinkamo finansavimo srityse įgyvendinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

116.  ragina investuoti į moteris ir jaunimą, nes tai veiksmingas būdas kovoti su skurdu ir ypač moterų skurdu;

117.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad numatoma, jog sparčiai didėjanti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmė gali tapti dažniausia pasaulyje mirties priežastimi, kuri pirmiausia palies pažeidžiamus ir silpnus asmenis besivystančiose šalyse; ragina Komisiją nedelsiant parengti tikrai veiksmingą visuomenės sveikatos strategiją;

Vaiko teisės

118.  dar kartą pakartoja, kad reikia nedelsiant visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją bei jos fakultatyvinius protokolus, taip pat prašo, kad ES politiniuose dialoguose su trečiosiomis šalimis ir dialoguose žmogaus teisių klausimais reguliariai konsultuotųsi su atitinkamomis vietos ir tarptautinėmis vaikų teisių organizacijomis ir keltų klausimą dėl valstybių, Konvencijos šalių, prievolės įgyvendinti šią konvenciją; palankiai vertina tai, kad Pietų Sudanas ir Somalis ratifikavo Vaiko teisių konvenciją; dar kartą paragina Komisiją ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją analizuoti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis ES galėtų prisijungti prie JT vaiko teisių konvencijos;

119.  prašo, kad ES ir toliau propaguotų ES ir UNICEF vaiko teisių priemonių rinkinį „Vaiko teisių aspekto integravimas į vystomąjį bendradarbiavimą“ per savo išorės delegacijas ir šioje srityje atitinkamai apmokyti ES delegacijų darbuotojus; atkreipia dėmesį į rimtą neregistruotų vaikų, gimusių ne tėvų gimtojoje šalyje, problemą, itin rimtą problemą, kai tai susiję su pabėgėliais, ir ragina ES kelti šį klausimą, kur tinkama, vystant politinius dialogus su trečiosiomis šalimis; ragina Komisiją parengti politiką ir tarptautiniuose forumuose skatinti įkalintų tėvų vaikų apsaugą siekiant įveikti jų diskriminaciją ir stigmatizavimą; pabrėžia, kad milijonai vaikų vis dar kenčia nuo netinkamos mitybos, daug jų susiduria su negrįžtamais ilgalaikiais padariniais ir netgi miršta; ragina Komisiją ir tarptautinę bendruomenę pradėti taikyti novatoriškus būdus siekiant veiksmingai spręsti netinkamos mitybos, ypač vaikų, problemą visapusiškai pasitelkiant visą maisto grandinę ir taip įtraukiant viešojo ir privačiojo sektorių bei žmonių partnerystes ir kitus turimus išteklius, ypač socialinę žiniasklaidą;

120.  teigia, kad reikia tarptautinės pagalbos dedant pastangas ieškoti moterų ir vaikų, kurie vis dar yra „Da'esh“ ir kitų teroristinių grupuočių bei sukarintų organizacijų nelaisvėje, ir juos išlaisvinti, taip pat propaguojant specialias buvusių belaisvių gydymo Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje programas; reiškia susirūpinimą dėl teroristinių grupuočių vykdomo vaikų verbavimo ir vaikų dalyvavimo teroristinėje ir karinėje veikloje; pabrėžia, kad reikia nustatyti politiką, kuria būtų vadovaujamasi vykdant šių vaikų paieškas, jų išlaisvinimą, reabilitaciją ir pakartotiną integraciją; pabrėžia, jog būtina propaguoti vaikų karių nuginklavimo, reabilitacijos ir reintegracijos politiką; pakartoja savo prašymą Komisijai, kad ji pasiūlytų išsamią vaiko teisių strategiją ir veiksmų planą ateinančių penkerių metų laikotarpiui, siekiant vaiko teisėms suteikti prioritetą tiek ES išorės, tiek vidaus politikoje ir propaguoti vaiko teises, ypač padėti užtikrinti vaikų prieigą prie vandens, jų sanitarines sąlygas, sveikatos priežiūrą ir švietimą, be kita ko, konfliktų zonose ir pabėgėlių stovyklose;

Pagyvenusių žmonių teisės

121.  palankiai vertina 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 16g tikslą, kuriuo siekiama didinti informuotumą apie žmogaus teises ir specifinius vyresnio amžiaus žmonių poreikius; yra susirūpinęs dėl neigiamo diskriminacijos dėl amžiaus poveikio; atkreipia dėmesį į ypatingus sunkumus, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus asmenys, naudodamiesi savo žmogaus teisėmis, pavyzdžiui, norėdami naudotis socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina valstybes nares naudotis esama Madrido tarptautinio veiksmų plano senėjimo klausimais peržiūra siekiant peržiūrėti galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir rasti galimus trūkumus; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai dalyvauti JT neribotos sudėties darbo grupėje senėjimo klausimais ir dėti daugiau pastangų apsaugant vyresnių žmonių teises ir jas skatinant, taip pat apsvarstant galimybę parengti naują teisės aktą;

Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teisės

122.  yra labai susirūpinęs dėl padažnėjusių smurto ir diskriminacijos prieš LGBTI asmenis atvejų; griežtai smerkia tai, kad pastaruoju metu padaugėjo diskriminacinių teisės aktų ir smurtinių išpuolių prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lytinių požymių, ir tai, kad 73 šalyse homoseksualumas laikomas nusikaltimu (įskaitant tai, kad LGBTI asmenys kaltinami „ištvirkavimu“), iš kurių 13(61) šalys taiko mirties bausmę, o 20 šalių translytę tapatybę vis dar laiko nusikaltimu; reiškia didelį susirūpinimą dėl vadinamųjų propagandinių įstatymų, kuriais siekiama apriboti LGBTI asmenų ir remiančiųjų jų teises saviraiškos ir susirinkimų laisvę; ragina visas valstybes, turinčias tokius įstatymus, panaikinti šias nuostatas; griežtai smerkia sudėtingas veiklos sąlygas ir didėjančius apribojimus, taikomus LGBTI grupių ir teisių gynėjų susirinkimų ir asociacijų laisvei, renginiams ir protestams, tokių kaip gėjų eitynės, kuriose kai kuriais atvejais protestuotojai patyrė valdžios institucijų smurtinį atsaką; dar kartą patvirtina, kokios svarbios šios pagrindinės laisvės demokratinių visuomenių funkcionavimo srityje ir valstybių atsakomybė užtikrinant, kad tokios teisės būtų gerbiamos ir kad tie, kurie jomis naudojasi, būtų apsaugoti; prašo EIVT teikti pirmenybę savo veiksmams ir juos sustiprinti tose šalyse, kuriose vyrauja prieš LGTBI asmenis nukreiptas smurtas, vykdomi žudymai, piktnaudžiavimas ir diskriminacija, pasmerkiant šią praktiką vadovaujantis ES gairėmis dėl mirties bausmės ir ES gairėmis dėl kankinimų, žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio bei baudimo, taip pat šioje srityje toliau dirbant su JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru; pabrėžia, kad svarbu remti LGBTI žmogaus teisių gynėjų veiklą, teikiant didesnę paramą ir skiriant išteklius veiksmingam programavimui, vykdant informuotumo didinimo kampanijas, taip pat finansuojamas per EDŽTRP, skirtas plačiajai visuomenei dėl diskriminacijos ir smurto, nukreipto prieš LGBTI asmenis, ir užtikrinant, kad būtų teikiama būtiniausia pagalba tiems, kam jos reikia; ragina ES delegacijas ir atitinkamas institucijas aktyviai skatinti šias teises ir pagrindines laisves

123.  palankiai vertina 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos priimtas LGBTI asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires; ragina EIVT ir Komisiją skatinti strategiškesnį ir sistemingesnį šių gairių įgyvendinimą, įskaitant per informuotumo didinimą, atitinkamų mokymų ES darbuotojams trečiosiose šalyse rengimą, siekiant veiksmingai kelti LGBTI asmenų teisių klausimą politiniuose ir žmogaus teisių dialoguose su trečiosiomis šalimis ir daugiašaliuose forumuose; pabrėžia, kad svarbu, jog naudojimosi visomis žmogaus teisėmis skatinimo ir gynimo ES gaires būtų plačiai prieinamos LGBTI asmenims; ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant didinti ES vidaus ir išorės politikos suderinamumą dėl LGBTI teisių;

124.  ragina ES institucijas ir valstybes nares toliau prisidėti prie tos pačios lyties asmenų santuokos ar tos pačios lyties asmenų civilinės sąjungos pripažinimo svarstymų, laikant tai politinių, socialinių, žmogaus bei pilietinių teisių klausimu; palankiai vertina tai, kad vis daugiau šalių gerbiama teisė kurti šeimą sudarius santuoką, civilinę partnerystę ir įsivaikinus nediskriminuojant dėl lytinės orientacijos, ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti pasiūlymų dėl abipusio šių sąjungų ir tos pačios lyties šeimų pripažinimo visoje Europos Sąjungoje, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris darbo, laisvo judėjimo, apmokestinimo ir socialinės apsaugos atžvilgiu, apsaugant šeimų ir vaikų pajamas;

Čiabuvių ir mažumoms priklausančių asmenų teisės

125.  yra labai susirūpinęs, kad čiabuviams vis dar gresia itin didelis pavojus patirti diskriminaciją ir kad jie yra itin pažeidžiami vykstant politiniams, ekonominiams, aplinkos ir darbo srities pokyčiams ir neramumams; pažymi, kad dauguma čiabuvių gyvena žemiau skurdo ribos ir turi nedaug galimybių arba neturi galimybių pasinaudoti politiniu atstovavimu ar sprendimų priėmimu, pažeidžiant jų teisę laisvai ir informuotai priimti sprendimus, kaip tai užtikrina Jungtinių Tautų deklaracija dėl čiabuvių tautų teisių ir 2005 m. Europos konsensusas dėl vystymosi; yra itin susirūpinęs dėl to, kad pranešama apie paplitusius ir dažnėjančius čiabuvių tautų žmogaus teisių pažeidimus, pvz., žmogaus teisių gynėjų persekiojimą, savavališkus suėmimus, žudymus ir priverstinį perkėlimą, žemės grobimą ir įmonių vykdomus pažeidimus;

126.  labai susirūpinęs pažymi, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su išteklių gavyba, čiabuviams daroma ypatinga žala; ragina Komisiją ir EIVT remti griežtas teisines sistemas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti skaidrumą ir gerą valdymą kasybos ir kitų išteklių gavybos sektoriuose ir kuriomis užtikrinama pagarba vietinių gyventojų teisei laisvai ir informuotai priimti sprendimus ir JT deklaracijai dėl čiabuvių tautų teisių; ragina ES delegacijas stiprinti dialogą su čiabuvių tautomis vietoje, siekiant nustatyti žmogaus teisių pažeidimus ir užkirsti jiems kelią;

127.  pabrėžia, kad mažumų bendruomenės turi ypatingų poreikių, todėl visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse turėtų būti skatinama visiška ir veiksminga mažumai priklausančių asmenų ir daugumai priklausančių asmenų lygybė; primygtinai ragina Komisiją visame plėtros procese atidžiai stebėti nuostatų, kuriomis ginamos mažumoms priklausančių asmenų teisės, įgyvendinimą;

Asmenų, kurie patyrė diskriminaciją dėl priklausymo kastai, teisės

128.  smerkia toliau vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš asmenis, patiriančius diskriminaciją dėl kastų hierarchijos ir dėl priklausymo kastai, įskaitant atsisakymą užtikrinti lygybę, galimybes naudotis teisės sistema ir gauti darbą, taip pat nuolatinę segregaciją ir su priklausymu kastai susijusias kliūtis užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir raidą; yra labai susirūpinęs dėl nerimą keliančio smurtinių išpuolių prieš dalitus dėl priklausymo kastai skaičiaus ir įteisintos nebaudžiamos diskriminacijos; primena raginimą plėtoti ES politiką dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai ir ragina ES pasinaudoti visomis galimybėmis išreikšti didelį susirūpinimą dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai;

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) / pereinamojo laikotarpio teisingumas

129.  primena TBT visuotinumą ir pakartoja, kad visapusiškai remia jo darbą; pabrėžia jo svarbų vaidmenį, atliekamą panaikinant tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantį nebaudžiamumą už sunkiausius nusikaltimus ir užtikrinant teisingumą karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido aukoms; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus pakenkti TBT veiklos teisėtumui ir nepriklausomumui;

130.  primena savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją, kurioje JT Saugumo Tarybos narės raginamos paremti siūlymą, kad Saugumo Taryba klausimą perduotų spręsti TBT, siekiant ištirti Irake ir Sirijoje vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) įvykdytus pažeidimus prieš krikščionis (chaldėjus, sirus, asirus), jazidus ir kitas religines bei etnines mažumas;

131.  palankiai vertina tai, kad Ukraina paskelbė deklaraciją, kuria priima TBT jurisdikciją dėl nusikaltimų, padarytų po 2014 m. vasario 20 d., nes šia deklaracijas sudaromos sąlygos TBT prokurorams spręsti, ar teismas gali tirti pažeidimus, padarytus ginkluoto konflikto Ukrainoje metu, nors Ukraina dar nėra TBT valstybė narė;

132.  palankiai vertina Tarybos išvadas dėl ES paramos pereinamojo laikotarpio teisingumui ir palankiai vertina ES paramos pereinamojo laikotarpio teisingumui politikos programą, nes ES yra pirmoji regioninė organizacija, priėmusi tokią politiką; ragina ES, jos valstybes nares ir ES specialiuosius įgaliotinius aktyviai propaguoti TBT, jo sprendimų vykdymo užtikrinimą ir kovoti su nebaudžiamumu už nusikaltimus, kuriems taikomas Romos statutas, taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad keletas arešto orderių vis dar neįvykdyti; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su TBT ir toliau teikti tvirtą diplomatinę ir politinę paramą stiprinant ir plėtojant TBT ir JT santykius, ypač JT Saugumo Taryboje, taip pat imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią nebendradarbiavimo su TBT atvejams ir veiksmingai į tokius atvejus reaguoti; primena savo raginimą ES priimti bendrą poziciją dėl agresijos nusikaltimo ir Kampalos pakeitimų klausimais ir ragina valstybes nares suderinti savo nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąvokas su Kampalos pakeitimuose išdėstytomis apibrėžtimis, ir stiprinti bendradarbiavimą su TBT; apgailestauja, kad keletas šalių rodo nepasitikėjimą TBT atžvilgiu, pasitraukdamos arba grasindamos pasitraukti iš TBT jurisdikcijos;

133.  primena raginimą sukurti ES specialiojo įgaliotinio tarptautinio teisingumo ir tarptautinės humanitarinės teisės klausimais pareigybę, kad šias pareigas atliekančių žmonių veikla būtų iškili ir susilauktų pelnyto pastebimumo – taip bus veiksmingai įgyvendinami ES planai, o ES įsipareigojimas kovoti su nebaudžiamumu ir remti TBT bus integruotas į visą ES užsienio politiką;

134.  ragina ES ir jos valstybes nares teikti TBT tinkamą finansavimą ir stiprinti savo paramą tarptautinei baudžiamojo teisingumo sistemai, įskaitant pereinamojo laikotarpio teisingumą;

Tarptautinė humanitarinė teisė (THT)

135.  smerkia, kad nesilaikoma tarptautinės humanitarinės teisės (THT), ir reiškia didelį susirūpinamą dėl nerimą keliančio papildomos žalos per ginkluotus konfliktus lygio didėjimo ir dėl mirtinų išpuolių prieš ligonines, mokyklas, humanitarinius konvojus ir kitus civilinius taikinius; reiškia rimtą susirūpinimą dėl didėjančios nevalstybinių subjektų veiksmų įtakos konfliktų zonose visame pasaulyje ir primygtinai ragina ES naudoti visas turimas priemones siekiant, kad valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai laikytųsi THT reikalavimų; palankiai vertina ES ir valstybių narių įsipareigojimą Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK) tvirtai remti veiksmingo mechanizmo, skirto atitikties THT stiprinimui, steigimą ir prašo vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją informuoti Parlamentą apie tikslus ir numatytą strategiją siekiant įvykdyti šį įsipareigojimą; ragina tarptautinę bendruomenę sušaukti tarptautinę konferenciją siekiant parengti naują tarptautinę sistemą, skirtą duomenims stebėti ir rinkti, ir viešai pranešti apie THT pažeidimus, įskaitant išpuolius prieš ligonines, medicinos darbuotojus ir greitosios pagalbos automobilius; laikosi nuomonės, kad tokia sistema galėtų būti pagrįsta dabartine sistema, skirta nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusiems vaikams; prašo vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją kasmet pateikti viešą kaltininkų, įtariamų vykdžius išpuolius prieš mokyklas ir ligonines, sąrašą, kad būtų galima nustatyti tinkamus ES veiksmus, siekiant užkirsti kelią tokiems išpuoliams;

136.  apgailestauja, kad septynios valstybės narės dar neratifikavo Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų; ragina ES ir jos valstybes nares remti visuotinį draudimą naudoti baltąjį fosforą, visų pirma sudarant naują Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų protokolą, kuriuo būtų draudžiama naudoti tokius ginklus;

137.  ragina valstybes nares ratifikuoti pagrindinius THT dokumentus ir kitas svarbias teisines priemones, kurios daro poveikį THT; pripažįsta ES gairių dėl skatinimo laikytis THT svarbą ir pakartoja savo raginimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai bei EIVT peržiūrėti jų įgyvendinimą, atsižvelgiant į tragiškus įvykius Artimuosiuose Rytuose ir, visų pirma, į visuotinį ir sistemingą nebaudžiamumą už šiurkščius THT ir žmogaus teisių teisės pažeidimus; ragina ES remti iniciatyvas, kuriomis siekiama skleisti THT žinias ir gerąją jų taikymo patirtį ir ragina ES pasinaudoti visomis turimomis dvišalėmis priemonėmis siekiant veiksmingai skatinti savo partnerius laikytis THT, įskaitant politinį dialogą; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms prisijungti prie tarptautinių pastangų užkirsti kelią ginkluotų subjektų išpuoliams prieš mokyklas ir užkirsti kelią jų naudojimui kariniais tikslais, patvirtinant Saugių mokyklų deklaraciją, kuria siekiama padėti panaikinti plataus masto karinius išpuolius prieš mokyklas ginkluotų konfliktų metu;

138.  ragina tarptautinę bendruomenę surengti tarptautinę konferenciją su tikslu sustiprinti THT taisyklių veiksmingumą;

139.  pakartoja savo raginimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai paskelbti iniciatyvą, kuria būtų siekiama nustatyti ES ginklų embargo šalims, kaltinamoms rimtais įtarimais dėl THT pažeidimų, visų pirma, kai tai susiję su tyčiniu išpuolių nukreipimu į civilinę infrastruktūrą; pabrėžia, kad, nuolat išduodant leidimus ginklus parduoti tokioms šalims, pažeidžiama 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti Gvantanamo kalinius į ES; pabrėžia, kad reikia kuo greičiau uždaryti Gvantanamo įlankos kalėjimą;

Minties, sąžinės ir religijos ar tikėjimo laisvė

140.  vadovaudamasis SESV 10 straipsniu, smerkia visus smurto, persekiojimo, netolerancijos ir diskriminacijos aktus dėl ideologijos, religijos ar tikėjimo; reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat gaunamų pranešimų apie visame pasaulyje vykdomus smurto, persekiojimo, netolerancijos ir diskriminacijos veiksmų prieš religines ir tikėjimo mažumas; pabrėžia, kad teisės į minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvę yra pagrindinės teisės, susijusi su kitomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, apimanti teisę tikėti arba netikėti ir teisę išpažinti bet kokią religiją ar tikėjimą ar jo neišpažinti, taip pat teisę priimti, keisti pasirinktą tikėjimą, jo atsisakyti arba vėl prie jo sugrįžti, kaip įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnyje; ragina ES ir jos valstybes nares įsitraukti į politines diskusijas, kad būtų panaikinti šventvagystės įstatymai; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad mažumos būtų gerbiamos ir ginamos visame pasaulyje, įskaitant Artimuosius Rytus, kur „Da‘esh“ ir kitos teroristinės grupuotės persekioja jazidus, krikščionis, musulmonų mažumas ir ateistus; apgailestauja dėl piktnaudžiavimo religija ar tikėjimu terorizmo tikslais;

141.  remia ES įsipareigojimą skatinti religijos ar tikėjimo laisvę tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose, įskaitant JT, ESBO, Europos Tarybą ir kitus regioninius mechanizmus, ir ragina ES ir toliau teikti metinę rezoliuciją dėl religijos ar tikėjimo laisvės JT ir remti JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją bei EIVT dalyvauti nuolatiniame dialoge su NVO, religinėmis ar tikėjimo grupėmis ir religiniais lyderiais;

142.  visapusiškai remia ES praktiką imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas JT Žmogaus teisių taryboje ir JT Generalinėje Asamblėjoje dėl religijos ir tikėjimo laisvės, ragina ES remti JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus ir ragina šalis, kurios šiuo metu nepatenkina JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais apsilankymo prašymų;

143.  ragina ES stiprinti esamas priemones ir vadovaujantis savo įgaliojimais patvirtinti kitas, siekiant užtikrinti, kad religinių mažumų apsauga būtų veiksminga visame pasaulyje;

144.  ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires būtų veiksmingai įgyvendinamos, įskaitant: nuolatinį ir nuoseklų ES darbuotojų mokymą būstinėse ir delegacijose; ataskaitų apie šalies ir vietos aplinkybes teikimą; glaudų bendradarbiavimą su vietos subjektais, ypač religinių ar tikėjimo grupių lyderiais;

145.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose pasaulio dalyse religijos ar tikėjimo bendruomenėms kyla pavojus, kai ištisos religinės bendruomenės išnyksta arba turi bėgti;

146.  pabrėžia, kad šiuo metu krikščionių religinė grupė yra labiausiai persekiojama ir bauginama pasaulyje, įskaitant Europą, kurioje krikščionių pabėgėliai nuolat kenčia nuo persekiojimo religiniu pagrindu, ir kad kai kurioms iš seniausių krikščionių bendruomenių kyla grėsmė išnykti, ypač Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose;

147.  ragina tarptautinę bendruomenę ir ES užtikrinti mažumų apsaugą ir įrengti saugias zonas; ragina užtikrinti etninių ir religinių mažumų, gyvenančių vietovėse, kur jie visada buvo istoriškai įsitvirtinę ir gyveno taikiai šalia viena kitos – pvz., Sindžaro kalnuose (jazidai), Ninevijos lygumose (chaldėjų, sirų ir asirų tautos) – pripažinimą, savivaldą ir apsaugą; ragina teikti specialią pagalbą siekiant išsaugoti (masinius) kapus dabartinių ir nesenų konfliktų zonose, kad būtų galima ekshumuoti ten esančius žmonių palaikus ir juos galėtų ištirti teismo medicinos ekspertai, siekiant sudaryti sąlygas juos tinkamai palaidoti arba aukų palaikus atiduoti giminėms; ragina sukurti specialų fondą, kuris padėtų finansuoti iniciatyvas, kuriomis siekiama išsaugoti įrodymus, kad būtų galima atlikti tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, įtariamus nusikaltimais žmoniškumui; ragina ES ir jos valstybes nares imtis veiksmų kuo skubiau parengti ekspertų grupę, kuriai būtų pavesta surinkti visus įrodymus apie vykdomus tarptautinius nusikaltimus, įskaitant genocidą, nusikaltimus prieš religines ir etnines mažumas, nesvarbu, kur jie galėjo būti įvykdyti, įskaitant dabartinių ar neseniai vykusių konfliktų aukų masinių kapaviečių išsaugojimą, siekiant parengti tarptautinio baudžiamojo persekiojimo veiksmus prieš atsakingus asmenis;

Saviraiškos laisvė internete ir realiame gyvenime vaizdo ir garso bei kitomis žiniasklaidos priemonėmis

148.  pabrėžia, kad žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra visuotinės ir turi būti ginamos pasauliniu mastu kiekvienu jų išraiškos aspektu;

149.  pabrėžia, kad saviraiškos laisvė, žiniasklaidos nepriklausomumas ir pliuralizmas yra svarbūs kaip pagrindiniai elementai siekiant demokratijos, ir kad reikia piliečių bei pilietinės visuomenės įgalinimo siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus skaidrumą ir atskaitomybę;

150.  išreiškia susirūpinimą dėl daugelyje šalių pagausėjusių žurnalistų areštų ir grasinimų jiems ir pabrėžia, kad ši praktika rimtai trukdo spaudos laisvei; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę apsaugoti nepriklausomus žurnalistus ir tinklaraščių kūrėjus, sumažinti skaitmeninę atskirtį ir palengvinti nevaržomą prieigą prie informacijos ir bendravimo ir necenzūruotą prieigą prie interneto (skaitmeninę laisvę);

151.  reiškia rimtą susirūpinimą dėl stebėsenos, priežiūros, cenzūros ir filtravimo technologijų plėtros ir plitimo, nes jos kelia vis didesnį pavojų žmogaus teisių ir demokratijos aktyvistams autokratinėse valstybėse;

152.  griežtai smerkia tai, kad vis daugiau žmogaus teisių gynėjų susiduria su skaitmeninėmis grėsmėmis, įskaitant grasinimus suketi pavojų duomenims, įrangos konfiskavimą, nuotolinį stebėjimą ir duomenų nutekėjimą; smerkia sekimo internete ir įsilaužimo praktiką siekiant rinkti informaciją, kuri gali būti naudojama teismo bylose ar šmeižto kampanijose, taip pat garbės ir orumo gynimo bylose;

153.  griežtai smerkia valdžios institucijas, kontroliuojančias internetą, žiniasklaidą ir akademinę bendruomenę, ir sustiprėjusį bauginimą, priekabiavimą ir savavališką sulaikymą, su kuriais susiduria žmogaus teisių gynėjai, teisininkai ir žurnalistai;

154.  smerkia autoritarinių režimų vykdomus skaitmeninių ryšių apribojimus, įskaitant interneto svetainių uždarymą ir asmeninių paskyrų blokavimą, siekiant apriboti žodžio laisvę ir kaip priemonę nutildyti opoziciją ir suvaržyti pilietinę visuomenę; ragina ES ir jos valstybes nares viešai pasmerkti režimus, ribojančius jų kritikų ir opozicijos skaitmeninę komunikaciją;

155.  pabrėžia, kad svarbu skatinti neribotą prieigą prie interneto visų rūšių ryšiuose su trečiųjų šalių atstovais, įskaitant stojimo derybas, prekybos derybas ir žmogaus teisių dialogus ir diplomatinius ryšius, ir siekti, kad informacija apie žmogaus teises ir demokratiją būtų kiek įmanoma labiau prieinama žmonėms visame pasaulyje;

156.  yra susirūpinęs dėl neapykantą kurstančių kalbų dažnėjimo, ypač socialinės žiniasklaidos platformose; ragina Komisiją įtraukti PVO atstovus siekiant užtikrinti, kad bus atsižvelgta į jų nuomones derybose dėl elgesio kodeksų; griežtai smerkia neapykantos pranešimų, kurstančių smurtą ar terorą, sklaidą;

157.  ragina aktyviau remti žiniasklaidos laisvę, apsaugoti nepriklausomus žurnalistus, tinklaraštininkus ir informatorius, sumažinti skaitmeninę atskirtį ir palengvinti nevaržomą prieigą prie informacijos ir bendravimo ir išsaugoti necenzūruotą prieigą prie interneto (skaitmeninę laisvę);

158.  ragina ryžtingai vystyti ir skleisti technologijas, kurios padėtų saugoti žmogaus teises ir lengviau užtikrinti gyventojų skaitmenines teises ir laisves bei gyventojų saugumą ir privatumą;

159.  ragina ES naudoti nemokamą ir atvirąją programinę įrangą, taip pat skatinti kitus subjektus tai daryti, nes tokia programinė įranga suteikia didesnį saugumą ir ja labiau užtikrinamos žmogaus teisės;

160.  ragina Komisiją ir valstybes nares visuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant JT Interneto valdymo forumą, G8, G20, ESBO ir Europos Tarybą, kelti klausimus dėl saviraiškos laisvės internete ir dėl laisvo ir atviro interneto svarbos;

Kova su terorizmu

161.  pakartoja, kad vienareikšmiškai smerkia terorizmą ir visiškai remia veiksmus, kuriais siekiama panaikinti teroristines organizacijas, ypač „Da‘esh“, kuri kelia akivaizdžią grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui, ir kartu primena, kad vykdant šiuos veiksmus reikėtų visada visiškai gerbti tarptautinę žmogaus teisių teisę; pritaria tam, kad būtų įgyvendinta Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2178 (2014 m.) dėl kovos su užsienio teroristų kovotojų keliamomis grėsmėmis ir Madride patvirtinti pagrindiniai principai dėl užsienio teroristų kovotojų srauto sustabdymo;

162.  primena, kad ES veiksmų plane dėl žmogaus teisių ir demokratijos pabrėžiamas poreikis užtikrinti, kad pagarba nuomonės laisvei ir žodžio laisvei būtų integruotos į vystymosi politiką ir programas, susijusias su terorizmu, įskaitant skaitmeninio sekimo technologijas; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų visapusiškai išnaudoti esamas priemones, kuriomis reaguojama į ES piliečių radikalėjimą, ir turėtų parengti veiksmingas programas, kuriomis siekiama kovoti su terorizmu ir ekstremistine propaganda bei verbavimo metodais, ypač internete, ir užkirsti kelią radikalėjimui; pabrėžia, kad reikia kuo skubiau imtis bendrų ES veiksmų ir primygtinai ragina valstybes nares bendradarbiauti jautriose srityse, visų pirma keičiantis informacija ir žvalgybos informacija;

163.  ragina ES ir toliau bendradarbiauti su JT kovojant su terorizmo finansavimu, įskaitant turimų mechanizmų, skirtų teroristams ir teroristinėms organizacijoms nustatyti, naudojimą, taip pat stiprinti turto įšaldymo mechanizmų visame pasaulyje, kartu laikantis tarptautinių tinkamo proceso ir teisinės valstybės principų; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai ir skubiai spręsti šį klausimą su valstybėmis, kurios finansuoja arba remia teroristų organizacijas, arba leidžia tai daryti savo piliečiams;

Mirties bausmė

164.  primena apie tai, kad ES laikosi visiško mirties bausmės netoleravimo pozicijos, ir dar kartą pabrėžia savo ilgalaikę poziciją jokiu būdu ir jokiomis aplinkybėmis nepateisinti mirties bausmės, kankinimų, žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio bei baudimo;

165.  taip pat palankiai vertina mirties bausmės panaikinimą Fidžyje, Suriname, Mongolijoje ir JAV Nebraskos valstijoje;

166.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad pastaraisiais metais kai kuriose šalyse grąžintas mirties bausmės vykdymas; apgailestauja, kad politiniai lyderiai kitose šalyse taip pat svarsto galimybes sugrąžinti mirties bausmę; reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų, kad išaugo mirties nuosprendžių, įvykdytų visame pasaulyje 2015 m., skaičius, visų pirma Kinijoje, Egipte, Irane, Nigerijoje, Pakistane ir Saudo Arabijoje; primena šių valstybių valdžios institucijoms, kad šios valstybės yra Vaiko teisių konvencijos šalys, o pagal šią konvenciją griežtai draudžiama skirti mirties bausmę už nusikaltimus, kuriuos padarė jaunesni nei 18 m. asmenys;

167.  yra ypač susirūpinęs dėl to, kad daugėja mirties nuosprendžių masiniuose teismo procesuose, kuriuose nėra jokių garantijų, kad bus užtikrinti minimalūs teisingo bylos nagrinėjimo standartai, būtini pagal tarptautinę teisę;

168.  griežtai smerkia dažnesnį mirties bausmės taikymą už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, ir ragina už tokius nusikaltimus neskirti mirties bausmės ir jos nevykdyti neatidėliotinai;

169.  ragina šalis, kurios yra panaikinusios mirties bausmę arba taiko ilgalaikį mirties bausmės moratoriumą, vykdyti savo įsipareigojimus ir nepradėti vėl taikyti šios bausmės; ragina ES toliau naudotis bendradarbiavimu ir diplomatija visuose galimuose pasaulio forumuose pasisakant prieš mirties bausmę, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma teisės į sąžiningą teismą kiekvieno asmens, kuriam gresia mirties bausmė, atveju; pabrėžia ES svarbą tęsiant stebėjimą sąlygas, kuriomis vykdoma mirties bausmė tose šalyse, kurios ją vis dar taiko, siekiant užtikrinti, kad nuteistų mirties bausme asmenų sąrašas būtų skelbiamas viešai ir kad jų kūnai būtų grąžinami giminėms;

170.  primygtinai pakartoja, jog yra svarbu, kad ES vykdytų pastebimą politiką, kuria siekiama visuotinio mirties bausmės panaikinimo, kaip numatyta pagal 2013 m. peržiūrėtas ES gaires dėl mirties bausmes, ir kad ji ES ir toliau propaguotų mirties bausmės panaikinimą; ragina ES toliau dirbti siekiant visuotinio mirties bausmės panaikinimo, išnagrinėti naujus agitavimo šiuo tikslu būdus, taip pat remti veiksmus EDŽTRP kontekste, kuriais užkertamas kelias mirties bausmės nuosprendžiui ar jo įvykdymui; prašo, kad ES delegacijos ir toliau organizuotų informuotumo didinimo kampanijas šiuo tikslu;

Kova su kankinimu ir netinkamu elgesiu

171.  reiškia didelį susirūpinimą, kad ir toliau taikomi kankinimai ir netinkamas elgesys įkalintų asmenų atžvilgiu, inter alia, siekiant išgauti prisipažinimus, kurie vėliau naudojami baudžiamuosiuose teismuose, kurie akivaizdžiai neatitinka tarptautinių sąžiningumo standartų;

172.  smerkia plačiai paplitusį kankinimų ir netinkamo elgesio naudojimą visuomenės narių disidentų atžvilgiu siekiant juos nutildyti, taip pat pažeidžiamų grupių atžvilgiu, pvz., tautinės, kalbinės ir religinės mažumos, LGBTI asmenys, moterys, vaikai, prieglobsčio prašytojai ir migrantai;

173.  itin griežtai smerkia „Da’esh“ ir kitų teroristinių ar sukarintų organizacijų vykdomus kankinimus ir netinkamą elgesį; išreiškia solidarumą su visų nuo smurto nukentėjusių aukų šeimomis ir bendruomenėmis; smerkia grupuotės „Da’esh“ ir kitų teroristinių ar sukarintų organizacijų praktiką, apimančią diskriminaciją ir taikymąsi į mažumų grupes; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę dėti daugiau pastangų siekiant reaguoti į neatidėliotiną poreikį veiksmingai užkirsti kelią tolesnėms kančioms;

174.  mano, kad kalinimo sąlygos ir kalėjimų būklė daugelyje šalių kelia didelį susirūpinimą; mano, kad itin svarbu kovoti su visų formų kankinimu ir netinkamu elgesiu su sulaikytais asmenimis, įskaitant psichologinius kankinimus, ir dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamos tarptautinės teisės, visų pirma, kiek tai susiję su galimybe naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti vaistų; griežtai smerkia šios teisės pažeidimus ir mano, kad atsisakymas gydyti kalinius, sergančius tokiomis ligomis kaip hepatitas ar ŽIV, prilygsta atsisakymui padėti asmenims, kuriems gresia pavojus;

175.  primygtinai ragina EIVT, atsižvelgiant į nuolatinius pranešimus apie plačiai paplitusią neteisminių egzekucijų, kankinimų ir netinkamo elgesio praktiką visame pasaulyje, visais dialogo lygmenimis ir visuose forumuose suintensyvinti ES pastangas kovojant su neteisminėmis egzekucijomis, kankinimais ir kitu netinkamu elgesiu, kaip nustatyta ES politikos trečiųjų šalių atžvilgiu gairėse dėl kankinimo ir kito žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo;

176.  ragina EIVT ir toliau politiniuose su trečiosiomis šalimis ir dialoguose žmogaus teisių klausimais sistemingai reikšti susirūpinimą dėl kankinimo ir netinkamo elgesio, taip pat jį reikšti viešuose pareiškimuose, ir ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas vietose stebėti kankinimo ir netinkamo elgesio atvejus, imtis konkrečių veiksmų siekiant skatinti visišką jų panaikinimą, sekti susijusius baudžiamojo teismo procesus ir pasinaudoti visomis joms prieinamomis priemonėmis, kad padėtų susijusiems asmenims;

Bepiločiai orlaiviai

177.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ginkluoti nepilotuojami orlaiviai naudojami nesilaikant tarptautinės teisinės sistemos; ragina valstybes nares suformuluoti aiškią politiką ir teisines pozicijas dėl ginkluotų bepiločių orlaivių ir dar kartą ragina ES parengti bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, kurioje būtų puoselėjamas žmogaus teisių ir THT laikymasis ir sprendžiami tokie klausimai kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonomiškus ginklus, kuriais galima vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; ragina ES nepritarti neteisminių ir tikslinių nužudymų praktikai ir įsipareigoti užtikrinti atitinkamas priemones, atitinkančias vidaus ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus, jei yra pagrindo manyti, jos jurisdikcijoje esantis asmuo ar subjektas gali būti susijęs su neteisėtais tiksliniais nužudymais užsienyje; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, valstybes nares ir Tarybą įtraukti ginkluotus bepiločius orlaivius ir visiškai autonomiškus ginklus į susijusius Europos ir tarptautinius nusiginklavimo ir ginklų kontrolės mechanizmus, ir ragina valstybes nares bendradarbiauti su šiais kontrolės mechanizmais ir juos stiprinti; ragina ES skatinti užtikrinti didesnį ginkluotus nepilotuojamus orlaivius naudojančių valstybių narių, ne tik trečiųjų šalių skaidrumą ir atskaitomybę teisinio jų naudojimo pagrindo ir atsakomybės už veiksmus požiūriu, siekiant sudaryti sąlygas nepilotuojamų orlaivių atakų teisminei priežiūrai atlikti ir užtikrinti, kad neteisėtų nepilotuojamų orlaivių atakų aukos galėtų veiksmingai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

178.  pabrėžia, kad ES draudžia kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteiktų galimybę vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; ragina ES nepritarti neteisėtų ir tikslinių žudymų praktikai ir ją uždrausti;

179.  ragina Komisiją nuolat tinkamai informuoti Parlamentą apie ES lėšų naudojimą visiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, susijusiems civilinės ir karinės paskirties bepiločių orlaivių konstravimu; ragina atlikti būsimų bepiločių orlaivių kūrimo projektų poveikio žmogaus teisėms įvertinimą;

180.  pabrėžia, kad technologijų poveikis gerinant žmogaus teisių padėtį turėtų būti integruotas į ES politiką ir programas, siekiant puoselėti žmogaus teisių apsaugą ir propaguoti demokratiją, teisinės valstybės principą, gerą valdymą ir taikų konfliktų sprendimą;

Parama demokratijai ir rinkimams ir rinkimų stebėjimo misijos

181.  primena, kad atvira erdvė pilietinei visuomenei, žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvei ir pagarba teisinei valstybei yra pagrindiniai elementai, kurių reikia sąžiningiems ir demokratiniams rinkimams; ragina ES užtikrinti, kad vietos NVO turėtų erdvės teisėtam rinkimų stebėjimui ir priežiūrai; pabrėžia, kad korupcija kelia grėsmę vienodoms galimybėms naudotis žmogaus teisėmis ir kenkia demokratiniams procesams; mano, kad ES turėtų pabrėžti sąžiningumo, atskaitomybės ir tinkamo viešųjų reikalų valdymo svarbą visuose dialoguose su trečiosiomis šalimis, kaip nurodyta Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją (UNCAC); pakartoja, kad Sąjunga turi ištesėti įsipareigojimą savo partneriams, visų pirma savo kaimyninėms šalims, remti ekonomines, socialines ir politines reformas, ginti žmogaus teises, padėti diegti teisinės valstybės principą, yra geriausios priemonės siekiant sustiprinti tarptautinę tvarką ir užtikrinti stabilumą kaimyninėse šalyse; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad persvarstant Europos kaimynystės politiką buvo sudaryta galimybė pakartoti, kad visuotinių vertybių gynyba ir žmogaus teisių propagavimas yra pagrindiniai Sąjungos tikslai; primena, kad įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką Europos Sąjungos, politikų, mokslininkų, žiniasklaidos, NVO ir pilietinės visuomenės įgyta perėjimo prie demokratijos patirtis ir išmoktos pamokos taip pat galėtų veiksmingai padėti nustatyti geriausią praktiką, kurią būtų galima naudoti siekiant remti ir tvirtinti kitus demokratizacijos procesus visame pasaulyje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos demokratijos fondo ir ES programų, kuriomis remiamos PVO, ypač EDŽTRP, darbą;

182.  rekomenduoja ES parengti visapusiškesnį požiūrį į demokratizacijos procesus, nes rinkimų stebėjimas yra tik vienas ilgesnio ir platesnio ciklo aspektas; primena, kad politinis pereinamasis procesas ir demokratizacija bus tvarūs tik tada, kai sėkmingai susies pagarbą žmogaus teisėms su lygiomis galimybėmis dalyvauti demokratiniame procese moterims, neįgaliesiems ir kitoms socialiai atskirtoms grupėms, su teisingumo, skaidrumo, atskaitomybės, susitaikymo, teisinės valstybės, ekonominės ir socialinės plėtros, kovos su dideliu skurdu ir demokratinių institucijų kūrimo skatinimu; pabrėžia, kad kova su korupcija šalyse, kuriose vyksta demokratizacijos procesai, turėtų būti ES prioritetas, nes šis reiškinys trukdo užtikrinti ir skatinti gerą valdymą, skatina su organizuotą nusikalstamumą ir yra susijęs su rinkimų rezultatų klastojimu;

183.  palankiai vertina bendrą komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo ir primena, kad, kaip numatyta ES sutartyje, ES santykiai su kaimyninėmis šalimis turėtų būti grindžiami Sąjungos vertybėmis, apimančiomis žmogaus teises ir demokratiją; pabrėžia, kad parama siekiant stabilizuoti padėtį kaimyninėse šalyse ir skatinti demokratiją, teisinę valstybę, gerą valdymą yra neatsiejama nuo žmogaus teisių;

184.  pabrėžia, kad ES turėtų toliau remti demokratines ir veiksmingas kaimyninių šalių žmogaus teisių institucijas ir pilietinę visuomenę; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Europos demokratijos fondas vykdo nuoseklią veiklą rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse skatinant pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms bei demokratijos principams;

185.  pabrėžia, kad plėtros politika yra viena iš svariausių pagarbos demokratijos principams ir žmogaus teisėms stiprinimo priemonių; ragina Komisiją ir toliau teikti paramą stiprinant demokratinę politinę kultūrą, teisinės valstybės principus, žiniasklaidos nepriklausomybę, taip pat teismų ir kovos su korupcija srityse šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse;

186.  ragina Komisiją ir EIVT ir toliau teikti visokeriopą paramą trečiosiose šalyse vykstantiems demokratijos procesams bei vadovaujančių ir opozicijos partijų tarpusavio politiniam dialogui ir pilietinei visuomenei; dar kartą pakartoja, kaip svarbu vykdyti su rinkimų stebėjimo misijų ataskaitomis ir rekomendacijomis susijusią tolesnę veiklą, kai šios misijos naudojamos kaip ES įsipareigojimo remti demokratiją dalis ir kaip susijusių šalių nacionalinės žmogaus teisių strategijos dalis; ragina stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp Parlamento ir Komisijos ir (arba) EIVT siekiant užtikrinti tolesnę veiklą, susijusią su šių rekomendacijų įgyvendinimu, taip pat skirti tikslingą finansinę ir techninę pagalbą, kurią ES galėtų suteikti; ragina Komisiją pateikti bendrą rinkimų stebėjimo procesų vertinimą;

187.  ragina Tarybą ir EIVT įtraukti į ES metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje geografinę dalį atskirą skyrių, skirtą atitinkamoms šalims, kuriame būtų aptariamas rinkimų stebėjimo misijų priimtų rekomendacijų įgyvendinimo klausimas; primena įsipareigojimą, kurį veiksmų plane prisiėmė EIVT, Komisija ir valstybės narės – tvirčiau ir nuosekliau bendradarbiauti su rinkimų valdymo įstaigomis, parlamentinėmis institucijomis ir PVO trečiosiose šalyse, siekiant padėti joms įgyti daugiau galių ir taip stiprinti demokratinius procesus;

188.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jos darbas – rinkimų stebėjimas ir pagalba – būtų atliekamas derinant jį su panašia parama kitiems svarbiems demokratinės sistemos subjektams, kaip antai politinėms partijoms, parlamentams, vietos valdžios institucijoms, nepriklausomai žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei;

189.  ragina ES dirbti toliau siekiant nustatyti geriausią šios srities patirtį, įskaitant konfliktų prevencijos priemones, tarpininkavimą ir dialogo skatinimą, kad būtų parengtas nuoseklus, lankstus ir patikimas ES požiūris;

190.  pripažįsta sėkmingą EIVT ir ES delegacijų darbą užbaigiant antrosios kartos demokratijos analizę, taip pat pažangą demokratijos veiksmų planų srityje, ir ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad veiksmų planai virstų konkrečia parama demokratijai tose vietovėse;

191.  ragina EIVT toliau remtis demokratijos analizės patirtimi, kad būtų pasirengta perkelti šią analizę į savo veiklą užsienyje, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors Nacionalinės žmogaus teisių ir demokratijos strategijos yra sveikintinos, to nepakanka, kad būtų nustatytas tikrai visapusiškas supratimas apie demokratiją šalyje partnerėje;

o
o   o

192.  paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais.

(1)http://www.un.org/womenwatch/daw/cedaw/cedaw.htm.
(2)OL C 289, 2016 8 9, p. 57.
(3)http://www.ohchr.org/EN/ProfessionalInterest/Pages/CMW.aspx.
(4)A/RES/41/128.
(5)http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/2
(6)http://www.ohchr.org/EN/ProfessionalInterest/Pages/Vienna.aspx
(7)http://www.un.org/womenwatch/daw/beijing/pdf/BDPfA%20E.pdf
(8)http://www.unfpa.org/sites/default/files/pub-pdf/programme_of_action_Web%20ENGLISH.pdf
(9)http://www.ohchr.org/Documents/Publications/PTS-4Rev1-NHRI_en.pdf
(10)https://europa.eu/globalstrategy/en/global-strategy-foreign-and-security-policy-european-union
(11)http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11855-2012-INIT/lt/pdf
(12)https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cmsUpload/111817.pdf
(13)http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A52009XG1215%2801%29
(14)http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10897-2015-INIT/lt/pdf.
(15)OL C 65, 2016 2 19, p. 174.
(16)http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/foraff/137584.pdf.
(17)http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10255-2016-INIT/lt/pdf.
(18)http://www.consilium.europa.eu/en/meetings/fac/2015/10/st13201-en15_pdf/.
(19)http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/06/16-epsco-conclusions-lgbti-equality/.
(20)http://ec.europa.eu/justice/discrimination/files/lgbti_actionlist_en.pdf.
(21)http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9242-2015-INIT/lt/pdf
(22)http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2015/07/20-fac-migration-conclusions/.
(23)http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12002-2015-REV-1/lt/pdf
(24)http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12098-2015-INIT/lt/pdf
(25)OL L 43, 2015 2 18, p. 29.
(26)http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%2015559%202014%20INIT
(27)http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/130243.pdf.
(28)http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12525-2016-INIT/lt/pdf
(29)https://rm.coe.int/CoERMPublicCommonSearchServices/DisplayDCTMContent?documentId=090000168008482e.
(30)OL L 76, 2011 3 22, p. 56.
(31)http://www.consilium.europa.eu/en/meetings/international-summit/2015/11/action_plan_en_pdf/.
(32)http://www.securitycouncilreport.org/atf/cf/%7B65BFCF9B-6D27-4E9C-8CD3-CF6E4FF96FF9%7D/s_res_2242.pdf.
(33)http://www.securitycouncilreport.org/atf/cf/%7B65BFCF9B-6D27-4E9C-8CD3-CF6E4FF96FF9%7D/CAC%20S%20RES%201820.pdf.
(34)http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=S/RES/1325(2000).
(35)http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/167.
(36)Priimti tekstai, P8_TA(2016)0337.
(37)Priimti tekstai, P8_TA(2016)0300.
(38)Priimti tekstai, P8_TA(2016)0201.
(39)Priimti tekstai, P8_TA(2016)0102.
(40) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0051.
(41)Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.
(42)Priimti tekstai, P8_TA(2015)0317.
(43)Priimti tekstai, P8_TA(2015)0350.
(44)Priimti tekstai, P8_TA(2015)0348.
(45)Priimti tekstai, P8_TA(2015)0288.
(46)OL C 316, 2016 8 30, p. 130.
(47)OL C 316, 2016 8 30, p. 178.
(48)OL C 234, 2016 6 28, p. 25.
(49)Priimti tekstai, P7_TA(2014)0172.
(50)OL C 181, 2016 5 19, p. 69.
(51)http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/RegularSessions/Session31/Documents/A_HRC_31_56_en.doc.
(52)OL C 65, 2016 2 19, p. 105.
(53)OL C 434, 2015 12 23, p. 24.
(54)OL C 153 E, 2013 5 31, p. 115.
(55)OL C 33 E, 2013 2 5, p. 165.
(56)OL C 236 E, 2011 8 12, p. 69.
(57)A/HRC/RES/17/4.
(58)https://www.democracyendowment.eu/annual-report/
(59)OL C 208, 2016 6 10, p. 25.
(60)http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/july/tradoc_153591.pdf
(61) Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Nigerijoje, Somalyje, Mauritanijoje, Sudane, Siera Leonėje, Jemene, Afganistane, Pakistane, Katare, Irane ir Maldyvuose.


Bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimas (Europos Sąjungos sutarties 36 straipsnis)
PDF 407kWORD 58k
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (2016/2036(INI))
P8_TA(2016)0503A8-0360/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 21 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Mergaičių ir moterų gyvenimo keitimas 2016–2020 m. palaikant ES išorės santykius“ (SWD(2015)0182),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko J. C. Junckerio 2016 m. rugsėjo 14 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini pristatytą Europos Sąjungos visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją ir jos pasiūlymus, pateiktus per neoficialų užsienio reikalų ministrų susitikimą Bratislavoje 2016 m. rugsėjo 2 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavoje įvykusio aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į neoficialaus 2016 m. rugsėjo 27 d. ES gynybos ministrų susitikimo Bratislavoje rezultatus,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją „Taikos paramos operacijos. ES santykiai su JT ir Afrikos Sąjunga“(1),

–  atsižvelgdamas į Veimaro trikampio užsienio reikalų ministrų Franko-Walterio Steinmeierio (Vokietija), Jeano-Marco Ayraulto (Prancūzija) ir Witoldo Waszczykowskio (Lenkija) bendrą deklaraciją dėl Europos ateities, pasirašytą 2016 m. rugpjūčio 28 d. Veimare,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. paskelbtą Prancūzijos ir Vokietijos gynybos srities iniciatyvą „BSGP atnaujinimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0360/2016),

A.  kadangi Europos Sąjunga susiduria su precedento neturinčiais vidaus ir išorės sunkumais, įskaitant tarpvalstybinius konfliktus, valstybės žlugimą, terorizmą, mišraus pobūdžio grėsmes, kibernetinį ir energetinį nesaugumą, organizuotą nusikalstamumą ir klimato kaitą; kadangi ES naujus saugumo uždavinius veiksmingai spręsti galės tik tuomet, jei jos struktūros ir valstybės narės imsis bendrų ir tikrai koordinuotų veiksmų Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityse;

B.  kadangi šiuo metu ES supančiuose regionuose padėtis yra nestabili, nes didelėje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) dalyje vyksta etniniai ir religiniai konfliktai ir išorės subjektų kurstomi karai, visame regione plinta tokios teroristų grupuotės kaip vadinamoji „Islamo valstybė“ (IS / „Da'esh“) ir „Jabhat Fateh al-Sham Front“; kadangi organizacija „Al-Qaeda“, siekdama tapti stipresnė, naudojasi saugumo vakuumu MENA regione ir jos įsipareigojimas vykdyti džihadą pasauliniu mastu lieka nepakitęs;

C.  kadangi šie konfliktai turi tiesioginių ir rimtų padarinių ES piliečių saugumui ir gerovei, nes jie vis labiau sklinda po visą ES terorizmo, masinių pabėgėlių srautų ar dezinformacijos kampanijų, kuriomis siekiama skaldyti mūsų visuomenę, forma;

D.  kadangi Europai kyla terorizmo jos teritorijoje grėsmė; kadangi pastarieji terorizmo išpuoliai Europos miestuose, kuriuos įvykdė su IS / „Da'esh“ susiję radikalūs džihadistai, yra šios grupuotės visapusiškos strategijos dalis ir papildo sausumos karą Sirijoje, Irake ir Libijoje, ekonominį karą, nukreiptą prieš turizmo sektorių Šiaurės Afrikoje, ir internete skleidžiamą propagandą bei kibernetinius išpuolius; kadangi tūkstančiai prie tokių teroristų grupuočių prisijungusių ES piliečių kelia vis didesnę grėsmę saugumui mūsų šalyse ir visame pasaulyje;

E.  kadangi agresyviai nusiteikusi Rusija ir toliau pažeidžia savo kaimyninių šalių suverenitetą ir nepriklausomybę ir atvirai meta iššūkį Europos bei pasaulio taikai ir saugumo tvarkai; kadangi dabar Rusija vis labiau yra autokratinė valstybė ir savo kaimynių atžvilgiu agresyviau nusiteikusi nei tuo metu, kai 1991 m. griuvo Sovietų Sąjunga; kadangi oficiali Rusijos propaganda skelbia, kad Vakarai yra priešininkas, ir aktyviai stengiamasi kelti pavojų Europos Sąjungos vienybei ir transatlantinio aljanso darnai dezinformacijos kampanijomis ar teikiant finansinę paramą ES atžvilgiu skeptiškai nusiteikusioms ir fašistinėms Sąjungoje ir šalyse kandidatėse veikiančioms grupėms;

Toliau tęsiama ES sėkmės istorija: pokyčiai imantis veiksmų

1.  primena, kad Europos Sąjunga yra vienas iš didžiausių Europos istorijos laimėjimų ir kad ES gebėjimas vykdyti pokyčius užtikrino taiką, stabilumą ir gerovę savo piliečiams ir kaimyninėms šalims, ir daugelis jų tapo ES valstybėmis narėmis; pabrėžia, kad ES ir toliau turi didžiausią ekonominę galią, yra didžiausia humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi teikėja ir lyderė sprendžiant pasaulinės daugiašalės diplomatijos klausimus, kaip antai, susijusius su klimato kaita, tarptautiniu teisingumu, masinio naikinimo ginklų neplatinimu ir žmogaus teisėmis; ragina didinti šiose srityse vykdomų ES veiksmų matomumą;

2.  mano, kad dabartinė vidaus ir išorės krizė taip pat suteikia galimybę ES, jei ja bus pasinaudota siekiant užtikrinti geresnį ES veikimą ir bendradarbiavimą; laikosi nuomonės, kad dėl dabar kylančių problemų reikia reformos, kad ES taptų geresnė, demokratiškesnė ir atitiktų piliečių lūkesčius; primena, kad, Europos Sąjungos piliečių nuomone, veiksminga bendra užsienio ir saugumo politika yra prioritetinė ES veiksmų sritis ir kad tai yra viena iš sričių, kuriose Europos lygmens bendradarbiavimas gali užtikrinti didžiausią pridėtinę vertę; todėl pabrėžia, kad valstybės narės turi pakeisti savo mąstyseną, kadangi šiuo metu vertinti užsienio politiką ir saugumą remiantis ribota nacionaline perspektyva nebėra tinkama; yra įsitikinęs, kad nė viena valstybė narė negali pati viena susidoroti su šiuo metu mums kylančiais sunkumais; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES pažeidžiamumas yra tiesioginis nepakankamos integracijos ir koordinavimo stokos rezultatas; pabrėžia, kad globalizacija ir daugiapoliškumas lemia tokių integracijos procesų, kaip ES, būtinumą; ragina valstybes nares pagaliau parodyti pakankamą vienybę ir politinę valią ir pasitikėti viena kita, kad būtų galima bendrai naudoti turimas priemones, siekiant apginti mūsų interesus ir vertybes; pakartoja, kad ES tik tuomet gali būti stipria ir kitoms įtakingoms valstybėms lygiaverte pasaulinio masto veikėja, jei visos valstybės narės laikysis bendros pozicijos ir veiks kartu įgyvendinant tvirtą ES užsienio ir saugumo politiką;

3.  palankiai vertina Bratislavos aukščiausiojo lygio susitikime priimtas veiksmų gaires ir įsipareigojimus ir tikisi, kad valstybės narės konkrečiai įsipareigos jas įgyvendinti;

4.  primena, jog būtina, kad ES išorės politikos priemonės būtų suderinamos tarpusavyje ir su kitomis politikos priemonėmis, turinčiomis išorės aspektą, ir kad jas taikant būtų siekiama Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytų tikslų; kadangi atsparumo stiprinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių BUSP tikslų, pastebi, kad dėl šios priežasties reikalingas išsamus įvairiuose sektoriuose taikomas požiūris, kuris pakeistų tradicinius požiūrius į užsienio ir saugumo politiką, nes pagal jį būtų naudojamos labai įvairios diplomatinės, saugumo, gynybos, ekonominės, prekybos, vystymosi ir humanitarinės priemonės, taip pat didinamas energetinio saugumo nepriklausomumas; laikosi nuomonės, kad BUSP turėtų būti griežtesnė, veiksmingesnė ir labiau grindžiama vertybėmis; pabrėžia, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra išskirtinė priemonė siekiant, kad ES visapusiškas požiūris, atitinkantis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, būtų veiksmingas;

5.  palankiai vertina Komisijos priimtą naują prekybos strategiją „Prekyba visiems“, kuria siekiama sustiprinti žmogaus teisių aspektą prekybos politikos srityje ir panaudoti ES poziciją kaip prekybos bloką, siekiant daryti įtaką žmogaus teisių padėčiai trečiosiose šalyse; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikės užtikrinti visapusišką prekybos ir užsienio politikos iniciatyvų konvergenciją ir papildomumą, įskaitant įvairių generalinių direktoratų, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir valstybių narių valdžios institucijų glaudų bendradarbiavimą; pabrėžia Komisijos narių išorės veiksmų grupės, kuriai pirmininkauja Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė, indėlio svarbą įgyvendinant visapusišką požiūrį; ragina, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė Europos Parlamentui reguliariai teiktų ataskaitas apie šios grupės darbą; ragina ES delegacijas visose išorės veiksmų politikos srityse įgyvendinti bendrą programavimą, siekiant išvengti veiklos sutapimo, taupyti lėšas, didinti veiksmingumą ir nustatyti galimas spragas;

6.  pripažįsta, kad klimato kaita galėtų turėti rimtą poveikį regioniniam ir pasauliniam stabilumui, nes pasaulinis atšilimas daro poveikį ginčams dėl teritorijos, maisto, vandens ir kitų išteklių, silpnina valstybių ekonomiką, kelia grėsmę regioniniam saugumui ir yra migracijos srautų šaltinis; taip pat ragina ES ir valstybes nares apsvarstyti, kaip į nacionalinį ir ES karinį planavimą būtų galima įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir kokie gebėjimai, prioritetai ir atsakomieji veiksmai galėtų būti laikomi tinkamais;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti savo gebėjimus kovoti su į ES gyventojus ir jos kaimynes nukreiptomis dezinformacijos ir propagandos kampanijomis; ragina ES institucijas ir valstybes nares pripažinti, kad vykstantis informacinis karas yra ne tik ES išorės, bet ir vidaus problema; apgailestauja, kad ES negeba Europos visuomenei tinkamai pranešti apie veiksmus, nuopelnus ir laimėjimus įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares panaikinti šią spragą ir pasiekti, kad ES išorės veiksmai taptų labiau matomi ir paaiškinami;

8.  pripažįsta, kad informacija ir kibernetinis karas yra tyčinis mėginimas valstybiniu ir nevalstybiniu lygmeniu destabilizuoti ir diskredituoti politines, ekonomines ir socialines struktūras; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES vidaus ir išorės politikos srityje ir palaikant santykius su trečiosiomis šalimis būtina skubiai įtraukti kibernetinio saugumo ir gynybos klausimus; ragina valstybes nares sukurti automatizuotą dalijimosi informacija sistemą, kurioje būtų dalijamasi informacija apie kibernetines ir hibridines grėsmes ir išpuolius; ragina ES tarptautiniuose forumuose ginti poziciją, kad atvira pasaulinio masto interneto pagrindinė infrastruktūra yra neutrali zona; taip pat yra įsitikinęs, kad ES turėtų užmegzti dialogą su savo partneriais ir pradėti teikti paramą kibernetinio saugumo gebėjimų stiprinimo srityje, taip pat kovojant su kibernetiniais nusikaltimais ir kibernetiniu terorizmu;

9.  primena ES įsipareigojimą bendrą užsienio ir saugumo politiką vykdyti remiantis demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalumo principais ir laikantis JT Chartijos bei tarptautinės teisės; primena ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriame pabrėžiama ES, įskaitant jos žmogaus teisių ir lyčių lygybės politikos krizių valdymo misijose ir operacijose, svarba; primena vadinamosios žmogaus teisių išlygos, įtrauktos į visus bendruosius susitarimus, pasirašytus su trečiosiomis šalimis nuo dvidešimto amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios;

10.  primena, kad plėtros politika yra viena sėkmingiausių ES politikos sričių ir kad vykdant šią politiką padedama Europos žemyne užtikrinti stabilumą, demokratiją ir gerovę; todėl pakartoja tvirtai remiąs plėtros procesą, jei Kopenhagos kriterijai, įskaitant integracijos pajėgumus, bus įvykdyti; pabrėžia, kad ES ir šalys kandidatės bei potencialios šalys kandidatės turi pradėti bendradarbiauti spręsdamos tokius klausimus kaip migracija, saugumas, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu ir kova su prekyba žmonėmis; ragina šalis kandidates dėti visas pastangas siekiant suderinti savo veiksmus su ES BUSP / BSGP;

11.  pabrėžia ES įsipareigojimą laikytis taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos ir veiksmingo daugiašališkumo, kuriam vadovauja JT; pripažįsta nuo 2003 m. gyvuojančią ES ir JT strateginę partnerystę palaikant taiką ir valdant krizes; ragina ES ir jos valstybes nares remti JT taikos palaikymo operacijas ir bendradarbiauti su JT stiprinant regioninių organizacijų, visų pirma Afrikos Sąjungos, taikos palaikymo pajėgumus, taip pat atsižvelgiant į Afrikos taikos priemonę; ragina ES valstybes nares gerokai padidinti savo karinę ir policijos pagalbą JT taikos palaikymo misijoms; palankiai vertina ES visuotinėje strategijoje nustatytą įsipareigojimą glaudžiai bendradarbiauti su NATO, esančia kolektyvinio Europos saugumo pagrindu, ir stiprinti Jungtinių Tautų Organizaciją, esančią tarptautinės tvarkos pamatu;

12.  pabrėžia, kad dabartinių krizių sąlygomis išryškėja Jungtinių Tautų Organizacijos ribotumas; ragina Sąjungą ir jos valstybes nares visomis išgalėmis siekti Saugumo Tarybos reformos, būtent veto teisės panaikinimo masinių žiaurumų atveju;

13.  pabrėžia, kad be tvirto valstybių narių įsipareigojimo, atsakomybės, politinės valios ir vadovavimo neįmanoma veiksmingai įgyvendinti ES visuotinės užsienio ir saugumo politikos strategijos, kurią 2016 m. birželio mėn. pristatė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė; pabrėžia, kad šiai strategijai įgyvendinti valstybės narės turi skirti atitinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, visų pirma itin svarbiose konfliktų prevencijos, saugumo ir gynybos srityse; atkreipia dėmesį į tolesnės Europos gynybos pajėgumų integracijos praktinę ir finansinę naudą;

14.  palankiai vertina ketinimą parengti saugumo ir gynybos srities įgyvendinimo planą; pabrėžia, kad šis įgyvendinimo planas turėtų būti papildytas parengiant baltąją knygą, kurioje būtų konkrečiai nurodyti Europos gynybos siekiai, užduotys, reikalavimai ir su pajėgumais susiję prioritetai; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Komisija, kaip prioritetinę užduotį pradėti rengti tokią baltąją knygą, kad pirmuosius rezultatus būtų galima gauti 2017 m.;

15.  palankiai vertina pasiūlymą kasmet apsvarstyti strategijos įgyvendinimo padėtį; mano, kad šis svarstymas turėtų vykti per Parlamente rengiamas metines diskusijas ir turėtų būti pagrįstas Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės parengta įgyvendinimo ataskaita;

16.  laikosi nuomonės, kad turėtų būti reguliariai ir suderintai, atsižvelgiant į rinkimų ciklą ir kiekvienos naujos Komisijos darbo pradžią, vykdoma visuotinė strategijos peržiūra ir teikiama strategijos įgyvendinimo analizė, siekiant patikrinti, ar jos tikslai ir prioritetai vis dar yra tinkami, atsižvelgiant į uždavinius ir grėsmes;

17.  pabrėžia, kad ES išorės veiksmai turi būti grindžiami trimis ramsčiais: diplomatija, vystymusi ir gynyba;

Prisiimama atsakomybė už mūsų saugumą: užkirsti kelią, ginti, atgrasinti, reaguoti

18.  pabrėžia, kad ES turi stiprinti savo saugumo ir gynybos pajėgumus, nes pasinaudoti visomis savo kaip pasaulinio masto veikėjos galimybėmis ji gali tik tuomet, jei, siekdama taikyti ES visapusišką požiūrį, derins savo neprilygstamą švelniąją galią su kietąja galia; primena, kad stipresni ir bendri civiliniai ir kariniai pajėgumai yra itin svarbūs ES, kad būtų galima visapusiškai reaguoti į krizes, stiprinti partnerių atsparumą ir apsaugoti Europą; pažymi, kad tarptautiniuose santykiuose vėl vyrauja galios politika, todėl siekiant užtikrinti mūsų įtaką diplomatinėse derybose labai svarbūs gynybos ir atgrasomojo poveikio pajėgumai; šiuo klausimu pakartoja, kad reikia stiprinti išsamesnę bendrą saugumo ir gynybos politiką, kadangi vienintelis realus būdas stiprinti mūsų karinius pajėgumus, kai ribojamas biudžetas, yra didinti sąveiką intensyvinant bendradarbiavimą gynybos srityje, atsižvelgiant į visų valstybių narių poreikius bei skiriant tikslines investicijas; mano, kad glaudesnis bendradarbiavimas Europos saugumo ir gynybos srityje užtikrintų didesnį veiksmingumą, vieningumą ir efektyvumą ir kad vykdant tokį glaudesnį bendradarbiavimą ES ir jos valstybės narės įgytų tik reikiamų technologinių ir pramoninių pajėgumų;

19.  yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į nepakankamai finansuojamą ES biudžetą, papildomas pastangas vykdant operacijas, administracines išlaidas, parengiamuosius veiksmus ir bandomuosius projektus, susijusius su bendra saugumo ir gynybos politika, taip pat būtinas papildomas valstybių narių skiriamas finansavimas ir pastangos sinergijai stiprinti; ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti galimybe, atsirandančia vykdant dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą ir (arba) persvarstymą, ir atsižvelgti į biudžeto poreikius, atsirandančius daugėjant saugumo uždavinių; ragina valstybes nares didinti savo gynybos išlaidas, kad būtų pasiekti NATO pajėgumų tikslai, pagal kuriuos reikalaujama gynybos išlaidoms skirti ne mažiau kaip dviejų procentų BVP; pabrėžia, kad geriau koordinuojant ES ir valstybių narių veiklą bei mažinant atvejų, kai ES ir valstybių narių veikla sutampa, skaičių, būtų galima sutaupyti lėšų ir jas perskirstyti;

20.  mano, kad labai svarbu pagaliau įgyvendinti Lisabonos sutartyje numatytas priemones, visų pirma vykdyti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą; laikosi nuomonės, kad, siekiant vykdyti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, labai svarbu laikytis lankstaus integracinio požiūrio, kad laisvai ir aktyviai gali dalyvauti visos valstybės narės; palankiai vertina bendrą Vokietijos ir Prancūzijos gynybos ministrų dokumentą dėl BSGP atnaujinimo ir Italijos pasiūlymą dėl stipresnės Europos gynybos ir visiškai pritaria juose nurodytam siekiui kiek tai susiję su teigiamu sprendimu užmegzti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą 2016 m. lapkričio mėn. Užsienio reikalų ir gynybos tarybos posėdyje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę imtis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant šią iniciatyvą ir kitus neseniai pateiktus pasiūlymus dėl BSGP stiprinimo, kad būtų sudarytos sąlygos kitiems plačių užmojų sprendimams, priimtiems dėl BSGP 2016 m. lapkričio mėn. Užsienio reikalų ir gynybos tarybos posėdžio ir 2016 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo, taip pat, be kita ko, imtis šių veiksmų:

   įsteigti nuolatinį civilinį ir karinį štabą, kuriame vienodai svarbus būtų Karinių operacijų planavimo ir vykdymo centras (angl. Military Planning and Conduct Capability, MPCC) ir Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras (angl. Civilian Planning and Conduct Capability, CPCC), – tai stiprintų strateginį ir operatyvinį planavimą visame planavimo cikle, gerintų civilinį ir karinį bendradarbiavimą ir ES gebėjimą greitai reaguoti į krizes;
   plėtoti ES greitojo reagavimo priemones, visų pirma toliau gerinant kovinių grupių panaudojimo galimybes, taikant 44 straipsnio nuostatas ir stiprinant Eurokorpusą bei aktyviau juo naudojantis vykdant BSGP misijas ir operacijas;
   išplėsti bendrą BSGP operacijų finansavimą, be kita ko, atliekant skubią ir nuodugnią mechanizmo „Athena“ peržiūrą, į kurią būtų įtrauktas pareiškimas dėl kovinių grupių ir kurios reikia siekiant užtikrinti galimybę ES misijas finansuoti kolektyvinėmis lėšomis, užuot finansavus pavienėms dalyvaujančioms valstybėms narėms, taip šalinant kliūtis, dėl kurių valstybės narės galbūt negali įsipareigoti skirti savo pajėgų;
   nustatyti Tarybos sudėtį – Gynybos tarybą;

21.  ragina persvarstyti ES požiūrį į civilines BSGP misijas – nuo intervencinių veiksmų pobūdžio iki jų tikslų ir dalyvaujančių asmenų, – siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamai planuojamos, įgyvendinamos ir remiamos; teigiamai vertina pažangą, padarytą BSGP misijose ir operacijose, nepaisant jų trūkumų; ragina didinti ES finansinių taisyklių lankstumą, kad būtų remiamas ES gebėjimas reaguoti į krizes ir įgyvendinti galiojančias Lisabonos sutarties nuostatas; pritaria tam, kad būtų įsteigti pradiniai fondai, kurių lėšomis būtų galima skubiai finansuoti karinių operacijų pradinius etapus; mano, kad nustačius naują veiksmingesnę sprendimų priėmimo procedūrą dėl ES karinių misijų, būtų užtikrintas greitesnis ir tvirtesnis ES reagavimas į grėsmes ir krizes, taip pat pripažįstama, kad sprendimas, ar į šias misijas turėtų būti siunčiami kariai, ar ne, turi būti priimamas valstybių narių lygmeniu;

22.  primygtinai tvirtina, kad bet koks sprendimas sukurti Europos gynybos sąjungą, įskaitant platesnio nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo plėtojimą ir bendrų gynybos priemonių rengimą, turi būti priimamas tam vieningai pritariant visoms ES valstybėms narėms;

23.  apgailestauja, kad Komisija, EIVT, EGA ir valstybės narės dar ne iki galo įvykdė išsamias užduotis, nustatytas 2013 m. Užsienio reikalų tarybos ir 2013 bei 2015 m. Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakingą Komisijos narį prieš siūlant naujas užduotis pateikti Parlamentui ankstesnių sprendimų įgyvendinimo vertinimą; ragina suaktyvinti vykdomą su Europos gynybos veiksmų planu susijusį darbą ir Komisijos pastangas, dedamas siekiant kuo labiau padidinti bendradarbiavimą gynybos srityje, ir be kita ko, numatant paskatas, pavyzdžiui, vidaus rinkos, viešųjų pirkimų, mokslinių tyrimų, transporto, kosmoso, kibernetikos, energetikos ir pramonės politikos srityse; atkreipia dėmesį į Prancūzijos prezidento pasiūlymą dėl Europos saugumo ir gynybos fondo ir pritaria tam, kad būtų kuriamos naujos ir novatoriškos finansavimo ir investavimo koncepcijos, be kita ko, pasitelkiant Europos investicijų banką ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystę;

24.  pažymi, kad valstybės narės susiduria su sunkumais stengdamosi išlaikyti deramai veikiančius įvairius gynybinius pajėgumus; reikia užtikrinti didesnį koordinavimą ir aiškesnius pasirinkimus dėl to, kuriuos pajėgumus išlaikyti, kad valstybės narės galėtų specializuotis tam tikrų pajėgumų srityje; pabrėžia tolesnės Europos gynybos pajėgumų integracijos praktinę ir finansinę naudą ir atkreipia dėmesį į įvairias įgyvendinamas iniciatyvas, kurių mastas turėtų būti platesnis, kad būtų galima parengti pažangias veiksmų gaires; pritaria pasiūlymams dėl Europos gynybos semestro ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu; mano, jog siekiant, kad valstybių narių pajėgos būtų labiau suderinamos ir integruotos, sąveikumas yra svarbiausias aspektas; ragina valstybes nares ieškoti daugiau būdų bendrai įsigyti, aptarnauti ir išlaikyti pajėgas ir materialinius išteklius;

25.  teigiamai vertina Europos gynybos agentūros vaidmenį skatinant ir koordinuojant pajėgumų plėtojimo procesą ir ragina jį sustiprinti, visų pirma padidinant jos biudžetą; primygtinai reikalauja, kad agentūros personalo ir valdymo išlaidos būtų finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares persvarstyti EGA struktūrą, procedūras ir įvykdytą veiklą;

26.  primena, kad Europa turi išlaikyti konkurencingą ir novatorišką pramoninę ir technologinę bazę, gebančią plėtoti ir vystyti reikiamus pajėgumus; primena, kad integruota gynybos rinka ir Europos gynybos pramonės konsolidavimas yra neabejotinai būtini siekiant masto ekonomijos ir didesnio veiksmingumo;

27.  palankiai vertina Pirmininko J. C. Junkerio siūlymą įsteigti Europos gynybos fondą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti; palankiai vertina atliekamą darbą rengiant mokslinių tyrimų gynybos srityje parengiamuosius veiksmus, po kurių turėtų būti parengta speciali didelės apimties ES finansuojama Europos mokslinių tyrimų gynybos srityje programa pagal kitą daugiametę finansinę programą, įskaitant papildomus finansinius valstybių narių suteiktus išteklius;

28.  ragina ES nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir ginklų kontrolės srityje imtis aktyvesnio vaidmens; ragina Tarybą sudaryti sąlygas Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei imtis aktyvesnio vaidmens sprendžiant konfliktus ir stiprinant taiką;

29.  primena, kad Visuotinėje ES strategijoje raginama investuoti į konfliktų prevenciją, tačiau iš tikrųjų ir Komisija, ir Taryba siūlo 2017 m. biudžete labai sumažinti vienintelės ES konfliktų prevencijos priemonės (priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos) lėšas; pabrėžia, kad reikia padvigubinti pastangas konfliktų prevencijos, tarpininkavimo, susitaikymo srityje, atsižvelgiant į daug tiek Europos kaimynystėje, tiek už jos ribų kylančių saugumo iššūkių;

30.  pripažįsta didėjančią vidaus ir išorės saugumo tarpusavio priklausomybę ir mano, kad, atsižvelgiant į dabartines saugumo problemas, reikia nuodugniai ir kritiškai analizuoti mūsų saugumo politikos priemones, siekiant sukurti nuoseklią ir bendrą politiką, apimančią tiek vidaus, tiek išorės aspektus, įskaitant tokius aspektus, kaip antai, kovą su terorizmu, kibernetinį saugumą, energetinį saugumą, mišraus pobūdžio grėsmes, strateginę komunikaciją ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus; primygtinai ragina valstybių narių saugumo tarnybas stiprinti koordinavimą bei bendradarbiavimą, aktyviau keistis žvalgybos duomenimis bei informacija ir ragina visas valstybes nares laikytis teisinių įsipareigojimų dalytis žvalgybos informacija su Europolu ir Eurojustu vykdant kovą su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu; primygtinai ragina ES, kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, toliau siekti glaudžiau bendradarbiauti ir dalytis žvalgybos informacija su trečiosiomis šalimis, kartu laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės; teigiamai vertina tai, kad pradėjo veikti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra;

31.  palankiai vertina Varšuvoje įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrąją deklaraciją dėl NATO ir ES bendradarbiavimo; visapusiškai remia glaudesnį NATO ir ES bendradarbiavimą kibernetinio saugumo, migracijos ir strateginės komunikacijos srityse ir reaguojant į mišraus pobūdžio grėsmes; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę iki 2016 m. pabaigos pateikti konkrečių pasiūlymų dėl tolesnių su Varšuvos bendrąja deklaracija susijusių veiksmų; yra įsitikinęs, kad NATO yra labai svarbus užtikrinant kolektyvinį Europos saugumą, kartu pabrėždamas, kad būtina išlaikyti tinkamus ES atsakomųjų veiksmų pajėgumus; primena, kad stipresnė NATO ir tvirtesnė ES stiprina ir papildo viena kitą; palankiai vertina ES visuotinėje strategijoje nustatytą įsipareigojimą glaudžiai bendradarbiauti su NATO, esančia kolektyvinio Europos saugumo pagrindu; pabrėžia, kad ES turėtų kuo geriau išnaudoti turimus saugumo ir gynybos išteklius ir vengti galimo dubliavimo; taip pat mano, kad ES ir jos valstybės narės privalo glaudžiau bendradarbiauti su NATO, siekdamos užtikrinti, kad Aljanso išmaniosios gynybos iniciatyva ir ES pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais iniciatyva viena kitą papildytų ir sustiprintų;

32.  pabrėžia, kad ES valstybių narių saugumas yra nedalomas ir kad pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį visoms valstybėms narėms būtina užtikrinti tokio pat lygio saugumą, todėl kiekviena valstybė narė turėtų įnešti savo indėlį ir vienodomis sąlygomis dalyvauti užtikrinant ES saugumą, taip pat turėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus; be to, atkreipia dėmesį į šio straipsnio nuostatą, kad juo nedaromas poveikis tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifiniam pobūdžiui;

33.  pripažįsta, kad reikia ieškoti netradicinių sprendimų dėl ES ir JK bendradarbiavimo BUSP / BSGP srityje;

34.  mano, kad labai svarbu stiprinti Europos saugumo sistemą, kurios pagrindas yra 1975 m. Helsinkio baigiamasis aktas ir keturi jo „krepšeliai“ ir kuriai labai pakenkė neteisėta Rusijos karinė intervencija į Krymą ir Rytų Ukrainą;

35.  yra įsitikinęs, kad metas nustatyti naują, tikroviškesnę ES santykių su Rusija strategiją, pagrįstą ne tik patikimomis atgrasomosiomis priemonėmis, bet ir dialogu bendrų interesų, pavyzdžiui, kovos su terorizmu, ginklų neplatinimo ir prekybos, srityse; kartu pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į bendradarbiavimą su Rusijos pilietine visuomene ir labiau ją remti, kad būtų stiprinamas ilgalaikis ES ir Rusijos santykių pagrindas; pabrėžia, kad sankcijos buvo reikalingos siekiant reaguoti į tolimesnę Rusijos agresiją Ukrainoje ir pasirodė esančios veiksminga tokios agresijos atgrasymo priemonė; primena, kad tam, kad susijusios sankcijos būtų sustabdytos, būtina visapusiškai įgyvendinti Minsko susitarimus; visiškai pritaria ES nustatytoms ribojamosioms priemonėms, kurios, atsižvelgiant į neteisėtą Krymo aneksiją ir tyčinę Ukrainos destabilizaciją, taikomos Rusijos fiziniams asmenims ir įmonėms, ir primygtinai teigia, kad ES turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti papildomas laipsniškas sankcijas, ypač aukštųjų technologijų produktams naftos ir dujų, IT ir ginkluotės sektoriuose, jei Rusija ir toliau vykdytų tarptautinės teisės pažeidimus; mano, kad tai bendras ES ir Rusijos interesas užtikrinti geresnius santykius, jei taikoma tarptautinė teisė;

36.  ragina ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę vieningai nusiųsti aiškią žinutę Rusijos vyriausybei, kad jos veiksmai turės savo kainą ir pasekmes; taip pat reikalauja deeskaluoti dabartinę krizę ir teigia, kad ES ir jos valstybės narės bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, siekdamos daryti Rusijos vyriausybei diplomatinį, politinį ir ekonominį spaudimą, kad ji sustabdytų savo agresiją; palankiai vertina Varšuvoje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime priimtus sprendimus šiuo klausimu; pabrėžia savo įsipareigojimą remti Ukrainos vienybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą; pabrėžia, kad okupuotoje Krymo teritorijoje surengti rinkimai yra neteisėti;

37.  mano, kad svarbu rasti būdų, kaip deeskaluoti dabartinę įtampą ir vesti konstruktyvų dialogą su Rusija, siekiant nustatyti priemones, kurių paskirtis – sumažinti pavojingų nesusipratimų ir klaidingų skaičiavimų riziką; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį abipusį karinės veiklos skaidrumą, kad būtų išvengta su Rusija susijusių incidentų ore ir jūroje, taip pat reikia kurti bendruosius galimų nelaimingų atsitikimų ir incidentų valdymo standartus; mano, kad skrydžiai su išjungtais atsakikliais, kuriais pažeidžiamas bendradarbiavimo principas, kelia didelį pavojų civilinei aviacijai ir mano, kad būtina sukurti priemones, kurios padėtų kuo anksčiau nustatyti tokius skrydžius, ir rasti tarptautinį sprendimą, kuris padėtų pašalinti šią saugumo riziką; taip pat mano, kad bendradarbiavimas su Rusija dėl neseniai pasirašyto Irano branduolinio susitarimo nesuteikia vilčių pagerinti santykius kitose srityse, įskaitant santykius su NATO, siekiant sumažinti įtampą, pvz., Baltijos šalyse, Sirijoje ir Ukrainoje;

38.  primygtinai ragina ES glaudžiau bendradarbiauti su Rytų partnerystės šalimis siekiant stiprinti jų demokratines institucijas, didinti atsparumą ir nepriklausomybę, įskaitant plataus užmojo visaverčių BSGP misijų, kuriomis būtų didinamas saugumas ir stabilumas, vykdymo pradėjimą; ragina ES imtis aktyvesnių ir veiksmingesnių veiksmų sprendžiant konfliktus ir stiprinant taiką; ragina valstybes nares didinti Ukrainai skiriamą pagalbą, įskaitant tinkamas gynybos sistemas, siekiant atgrasyti nuo karinės eskalacijos Rytų Ukrainoje, paversti ES Rytų „StratCom“ centrą nuolatine ES struktūra ir skirti tinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių geresniam jo veikimui; toliau remia ES siekius, susijusius su šiomis šalimis ir reformų darbotvarkę tokiose srityse kaip teisinė valstybė, ekonomika, viešasis administravimas, kova su korupcija ir mažumų apsauga;

39.  primena ES įsipareigojimą savo partneriams kaimynystėje ir remti socialines bei politines reformas, stiprinti teisinės valstybės principo įtvirtinimą, ginti žmogaus teises ir skatinti ekonomikos vystymąsi – tai yra geriausios priemonės tarptautinei tvarkai sustiprinti ir stabilumui kaimyninėse šalyse užtikrinti; pripažįsta, kad ES politika neturi būti grindžiama vienu visiems taikomu požiūriu, kad ji turi būti lankstesnė ir kisti kintant padėčiai rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse; atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant persvarstytą Europos kaimynystės priemonę nepasiekti jos tikslai, visų pirma tai pasakytina apie principą „parama už pažangą“; ragina svarstyti galimybę laikytis principo „parama pagal pažangą“ ir mažinti paramą šalims, valdymo, demokratijos ir žmogaus teisių srityse nebesiekiančioms pažangos;

40.  pabrėžia, kad ES yra strategiškai svarbu stiprinti santykius su JAV ir Kanada, tačiau taip pat svarbu plėtoti santykius su Centrinės ir Pietų Amerikos šalimis ir ne tik stiprinti dvišalę regionų partnerystę, bet ir kartu spręsti pagrindinius pasaulinius uždavinius; pripažįsta, kad ES yra bene svarbiausia Jungtinių Amerikos Valstijų ekonominė partnerė ir atvirkščiai, o drauge jos yra pagrindinės tarptautinės sąjungininkės ir dvišaliu, ir NATO lygmeniu, taip pat tokiose srityse kaip Irano branduolinis susitarimas, padėtis Sirijoje ir Ukrainoje; ragina ES ir jos valstybes nares, remiantis bendromis vertybėmis, užtikrinti tokių santykių tęstinumą ir po 2016 m. lapkričio mėn. JAV prezidento rinkimų;

Atsparumo didinimas ir investavimas į tikrą visapusišką požiūrį: kurti, remti ir stiprinti

41.  pabrėžia, kad vienas svarbiausių Europos veiksmų šiuo metu turi būti užtikrinti taiką ir stabilumą mūsų žemyne, kaimyninėse šalyse ir Afrikoje; pripažįsta, kad nesant saugumo negalima užtikrinti jokio darnaus vystymosi ir kad darnus vystymasis yra saugumo, stabilumo, socialinio teisingumo ir demokratijos sąlyga; mano, kad būtina reaguoti į pagrindines nestabilumo ir priverstinės bei neteisėtos migracijos priežastis, t. y. skurdą, ekonominių galimybių trūkumą, ginkluotus konfliktus, blogą valdymą, klimato kaitą, piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis, nelygybę ir prekybos politiką, kuri nepadeda spręsti šių uždavinių; mano, kad saugumas, ekonominis ir socialinis vystymasis ir prekyba yra tos pačios visapusiškos strategijos dalys ir būtina, kad jos derėtų su Lisabonos sutarties 208 straipsnyje nustatytu politikos suderinamumo vystymosi labui principu; ragina imtis Europos ir tarptautinio lygmens veiksmų (JT/G 20) reaguojant į neteisėtus finansinius pervedimus iš Afrikos;

42.  pabrėžia, kad ES turi skirti ypatingą dėmesį gyvenimo sąlygų gerinimui kaimyninėse šalyse ir taikyti visas turimas politikos priemones, įskaitant prekybą, paramą vystymuisi, aplinkosaugos politiką ir diplomatiją, taip pat naudotis krizių valdymo pajėgumais; šiuo atžvilgiu palankiai vertina naujus ES partnerystės migracijos srityje projektus ir išorės investicijų planą ir pageidauja dalyvauti įgyvendinant šias priemones; pabrėžia, kad reikia plėtoti naują požiūrį į Afriką, kuris būtų pagrįstas ES vertybėmis ir principais, sudarant geresnes prekybos, investicijų, naudojimosi energijos ištekliais ir ekonominio augimo galimybes ir remiant Afrikos šalis, kuriančias demokratiškas, skaidrias ir veiksmingas institucijas, taip pat priemones, kuriomis siekiama sušvelninti klimato kaitos poveikį; yra įsitikinęs, kad ES turėtų peržiūrėti savo vystymosi ir prekybos politiką ir taip užtikrinti, kad įgyvendinant šių sričių politiką būtų laikomasi mūsų vertybių ir prisidedama prie minėtų tikslų; ragina ES ir visų pirma valstybes nares kovoti su neteisėtais finansiniais pervedimais ir itin padidinti savo finansinius įsipareigojimus šiam regionui, be kita ko, pasitelkiant Afrikos patikos fondą, Išorės investicijų planą ir Europos plėtros fondą; pabrėžia svarbų ES vaidmenį siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų; mano, kad privatusis sektorius galėtų atlikti svarbų vaidmenį vystymosi srityje, jei veiktų paisydamas teisiškai privalomos sistemos, kuria apibrėžiamos verslo sektoriaus pareigos, susijusios su pagarba žmogaus, socialinėms ir aplinkos teisėms, ribų;

43.  pripažįsta, kad ES pagalbos teikimas nelaimių aukoms, pabėgėliams ir kitiems asmenims, kuriems reikalinga pagalba, davė prieštaringų rezultatų;

44.  taip pat pabrėžia, kad reikia intensyviau kovoti su pagrindinėmis terorizmo ir radikalizacijos priežastimis, – šie reiškiniai plinta į Vakarų Afriką, Sahelį, Somalio pusiasalį ir Artimuosius Rytus ir kelia precedento neturinčią grėsmę Europai; primygtinai ragina ES dėti bendras diplomatines pastangas su JAV ir kitais tarptautiniais sąjungininkais ir įtikinti regiono partnerius, kaip antai Turkiją, Saudo Arabiją ir Iraną, kad kovojant su šia visuotine problema reikia taikyti bendrą ir teisinį pagrindą turinčią strategiją; be to, skatina šioje kovoje stengtis bendradarbiauti su kitomis šalimis ir koordinuoti su jomis veiklą, taip pat primygtinai ragina regiono valstybinius ir nevalstybinius veikėjus susilaikyti nuo bet kokios tolesnės sektantiškos ir etninės įtampos kurstymo; išreiškia didelį susirūpinimą dėl rimtų tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimų Jemene, įskaitant laidotuvių procesijos bombardavimą Sanos mieste 2016 m. spalio 8 d.; reikalauja atlikti skubų nepriklausomą tarptautinį šio ir kitų tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių teisės pažeidimų tyrimą; ragina ES ir jos valstybes nares sustabdyti bet kokį bendradarbiavimą Jemene, kol tokie pažeidimai bus ištirti, o atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn; reikalauja nedelsiant panaikinti Jemeno blokadą ir ragina visas konflikto šalis atnaujinti dialogą ir siekti ilgalaikio ugnies nutraukimo; atkakliai tvirtina, kad kariaujant šio konflikto išspręsti neįmanoma;

45.  primygtinai ragina kurti temines programas siekiant pasiūlyti Sąjungos, Pietų kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių partnerių ir svarbiausių regioninių subjektų, ypač Afrikos, bendradarbiavimą tokiais svarbiausiais regionams klausimais, kaip saugumas, vystymasis, energetika ir migrantų srautų valdymas; laikosi nuomonės, kad mūsų kaimynystė būtų atsparesnė, jeigu būtų organizuojama regioninio bendradarbiavimo pagrindu, nes tai padėtų rasti bendrų sprendimų kovojant, be kita ko, su migracijos, terorizmo ir plėtros problemomis; todėl ragina ES bendradarbiauti kartu su kaimynais iš Magribo siekiant atgaivinti ir toliau plėtoti Arabų Magribo Sąjungą;

46.  primena, kad Sahelio regionas ir kitos susijusios geografinės teritorijos yra prioritetiniai regionai siekiant užtikrinti Europos Sąjungos saugumą, ir atkreipia dėmesį į jų nestabilią saugumo padėtį ir galimas dabartinės suirutės pasekmes; ragina ES bendradarbiauti siekiant stiprinti bendradarbiavimą su Šiaurės Afrikos ir Sahelio šalimis, kovojant su stiprėjančiu terorizmu Sahelio ir Sacharos regione; pabrėžia, kad tam tikrose vietose tam tikra gyventojų dalis gali būti linkusi rinktis islamistinio terorizmo alternatyvą; ragina sukurti nuoseklią, išsamią Sahelio regiono strategiją, kuria būtų siekiama pagerinti valdymą ir valstybinių ir regioninių institucijų atskaitomybę ir teisėtumą, padidinti saugumą, spręsti radikalizacijos problemą, kovoti su prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais, ir stiprinti ekonomikos ir vystymosi politiką; yra įsitikinęs, kad regioninių ir subregioninių organizacijų gebėjimų stiprinimas, visų pirma Afrikoje, yra labai svarbus atsižvelgiant į konfliktų prevenciją, konfliktų sprendimą ir bendradarbiavimą saugumo srityje; pabrėžia, kad ES turi rasti tikrą atsaką į šią saugumo krizę, kuris būtų pagrįstas ne tik ekonominiais, bet ir politiniais bei kariniais veiksmais;

47.  pabrėžia, kad svarbu rasti ilgalaikį konflikto Sirijoje įveikimo būdą, kuris derėtų su Ženevos komunikate nustatytu pereinamojo laikotarpio procesu ir JT Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucija Nr. 2254 (2015 m.); palaiko pastangas, kurioms vadovauja JT, dedamas siekiant palengvinti visų Sirijos konflikto šalių derybas dėl įtraukaus politinio susitarimo; prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę nedelsiant parengti Europos strategiją Sirijai; yra įsitikinęs, kad, siekiant tvaraus Sirijos krizės sprendimo, Rusijos ir JAV dvišalių derybų nepakaks; ragina ES nukrypti nuo savo diplomatinės marginalizacijos pozicijos ir pasinaudoti savo įtaka tokiems svarbiems veikėjams, kaip antai Iranui, Saudo Arabijai, Turkijai, Katarui ir Rusijai, siekiant užtikrinti, kad jie užimtų konstruktyvią poziciją ir susilaikytų nuo tolesnės situacijos eskalacijos; toliau primygtinai ragina visas JT ST nares laikytis savo įsipareigojimų dėl krizės; primena nuolatinį Rusijos ir kitų šalių veto teisės naudojimą JT ST ir mano, kad tai prieštarauja tarptautiniu mastu dedamoms pastangoms siekiant užtikrinti taiką ir spręsti konfliktus Sirijoje ir regione; pabrėžia, kad turėtų būti svarstoma taikyti sankcijas visiems asmenims ir įmonėms, kurie yra susiję su Sirijoje padarytais nusikaltimais žmoniškumui; išreiškia rimtą susirūpinimą dėl masinių ir plačiai paplitusių tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimų, kuriuos vykdo visos Sirijos konflikto šalys, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti atsakomybę už tokius pažeidimus; dar kartą reiškia savo paramą Sirijos kaimynams, kurie, priimdami milijonus pabėgėlių, susiduria su sudėtingais uždaviniais; pakartoja savo visapusišką paramą Irako ir Sirijos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, ir visapusiškai visų etninių ir religinių grupių teisių pagarbai šioje šalyje;

48.  pripažįsta Turkijos kaip svarbios partnerės vaidmenį įveikiant konfliktą Sirijoje ir kovojant su IS / „Da'esh“ Sirijoje bei Irake ir migracijos krize; griežtai smerkia bandymą įvykdyti karinį perversmą prieš demokratiškai išrinktą Turkijos vyriausybę; ragina Turkijos vyriausybę ginti konstitucinę santvarką ir pabrėžia, kad po perversmo svarbu paisyti žmogaus teisių, teisinės valstybės, saviraiškos laisvės ir teismų bei žiniasklaidos nepriklausomumo principų, atsižvelgiant į jos kaip Europos Tarybos narės įsipareigojimus; pabrėžia, kad Turkija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos Taryba, siekiant užtikrinti, kad visose procedūrose būtų laikomasi teisinės valstybės principo; yra sunerimęs dėl po bandymo įvykdyti perversmą pradėto valymo represinio pobūdžio ir masto, dėl kurio Turkijoje buvo iš esmės apribotos pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės; yra ypač susirūpinęs dėl didėjančio skaičiaus atvejų, susijusių su neproporcingu policijos jėgos panaudojimu ir netinkamu elgesiu su sulaikytaisiais, tebesitęsiančiu nebaudžiamumu už žmogaus teisių pažeidimus ir teismų nepriklausomumo erozija;

49.  atkreipia dėmesį į poreikį dviem konflikto Artimuosiuose Rytuose valstybėms rasti sprendimo būdą, kuris būtų pagrįstas 2014 m. liepos mėn. Tarybos išvadose nustatytomis rekomendacijomis, užtikrintų saugią Izraelio padėtį ir perspektyvią Palestinos valstybę remiantis 1967 m. sienomis ir išspręstų visus nuolatinius su statusu susijusius klausimus, kad konfliktas būtų užbaigtas; ragina ES prisiimti atsakomybę ir tapti tikra diplomatinio proceso dalyve ir tarpininke; ragina ES institucijas ir valstybes nares skubiai imtis veiksmų siekiant apsaugoti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinamumą ir sudaryti palankias sąlygas tikroms taikos deryboms; ragina Izraelio valdžios institucijas nedelsiant nustoti taikyti savo gyvenviečių plėtros politiką ir grįžti prie ankstesnės politikos; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tikrą ir ilgalaikę taiką, svarbiausia sąlyga ir toliau yra tai, kad visos šalys bet kokiomis aplinkybėmis gerbtų tarptautines žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ES politikos nuoseklumą tais atvejais, kai okupuojama ar aneksuojama teritorija;

50.  mano, kad kova su prekiautojais žmonėmis įmanoma tik bendradarbiaujant su kitoje Viduržemio jūros pusėje esančiomis šalimis ir visos Afrikos šalimis ir šį bendradarbiavimą grindžiant pagarba žmogaus teisėms, ir atsižvelgdamas į tai mano, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės privalo bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, kad pašalintų migraciją skatinančius veiksnius;

51.  tvirtai remia atsakomybės užtikrinti apsaugą (angl. R2P) stiprinimą, nes tai yra svarbus valdymo principas, taikomas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių veikloje, susijusioje su pačių įvairiausių konfliktų sprendimu, žmogaus teisių užtikrinimu ir vystymusi;

Europos diplomatijos galia: žinios, bendradarbiavimas ir poveikis

52.  atkreipia dėmesį į didžiulį ES kaip diplomatinės supervalstybės potencialą, kurio pagrindas yra įvairios turimos priemonės ir normatyvinė jėga demokratijos, laisvės ir žmogaus teisių srityse; tokiomis aplinkybėmis yra linkęs pabrėžti, kad esminį vaidmenį koordinavimo srityje atlieka Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė, EIVT bei ES delegacijos trečiosiose šalyse;

53.  mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti konfliktų prevencijai, naikinant gilumines nestabilumo priežastis ir užtikrinant žmonių saugumą; pripažįsta, kad ankstyvi prevenciniai veiksmai, nukreipti į ilgalaikę smurtinio konflikto riziką, yra veiksmingesni, trumpesni laiko prasme ir pigesni nei taikos palaikymo operacijos; primygtinai ragina ES parodyti politinę lyderystę imantis prevencinės diplomatijos ir tarpininkavimo sprendžiant konfliktus; šiuo atžvilgiu palankiai vertina ES išankstinio perspėjimo apie konfliktus sistemos, EIVT tarpininkavimo paramos grupės ir Europos taikos instituto vaidmenį; ragina toliau plėtoti ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo gebėjimus; pabrėžia, kad moterų dalyvavimas derybose dėl konfliktų sprendimo yra esminis veiksnys, padedantis skatinti moterų teises ir dalyvavimą, kad tai yra pirmas žingsnis jas visapusiškai įtraukiant į būsimus pereinamojo laikotarpio procesus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją skirti daugiau finansinių ir administracinių išteklių, numatytų tarpininkavimo, dialogo, susitaikymo ir reagavimo į krizes klausimams spręsti; primygtinai ragina valstybes nares griežtai laikytis ES bendroje pozicijoje dėl ginklų eksporto nustatytų normų ir nutraukti prekybą ginklais su trečiosiomis šalimis, kurios neatitinka išvardytų kriterijų; atkakliai laikosi nuomonės, kad ES turi pradėti politinį dialogą ir bendradarbiavimą nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir ginklų kontrolės srityje;

54.  primygtinai ragina tęsti derybas dėl Kipro susivienijimo, siekiant greitai ir sėkmingai jas užbaigti;

55.  mano, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi plėtoti veiksmingą užsienio, saugumo ir gynybos politiką, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į nacionalinius interesus, bet kartu, sprendžiant bendrai rūpimus klausimus ir siekiant taikos, klestėjimo ir stabilumo visame pasaulyje, siekiama dirbti su tarptautiniais partneriais, Jungtinėmis Tautomis, NVO, žmogaus teisių gynėjais ir kitais subjektais; pabrėžia, kad reikia glaudžiai bendradarbiauti su kitomis pasauliniu ir regioniniu mastu įtakingomis valstybėmis įveikiant visuotines grėsmes ir sunkumus; visų pirma pabrėžia išskirtinę transatlantinių santykių, pagrįstų bendrais interesais ir vertybėmis, svarbą; nurodo, kad ES prioritetas turėtų būti atgaivinti šias strategines partnerystes, siekiant pertvarkyti jas į veiksmingas užsienio politikos priemones;

56.  mano, kad ES turėtų atnaujinti ir intensyvinti diplomatines pastangas Azijoje, be kita ko, su ASEAN, kad galėtų prisidėti prie didesnio stabilumo ir saugumo konfliktų zonose, kuriose vėl kilo įtampa, užtikrinimo, ir šiuo tikslu turėtų glaudžiai bendradarbiauti su regiono partneriais laikantis tarptautinės teisės, be kita ko, Pietų Kinijos jūros ir Indijos vandenyno regione, kad būtų išspręsti su žmogaus teisių apsauga ir teisine valstybe susiję klausimai; pažymi, kad ES, taikydama konstruktyvius dvišalius ir įtraukius daugiašalius mechanizmus, turi toliau remti taikių Kinijos ir jos kaimyninių šalių, besiribojančių su Pietų Kinijos jūra, įskaitant Vietnamą, Taivaną ir Filipinus, santykių plėtojimą; mano, kad tarptautinio pobūdžio struktūrų stiprinimas ir atnaujinimas negali būti vykdomas neįtraukiant Azijos ir visų pirma Kinijos; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pasaulinius Kinijos užmojus, ES ir Kinijos santykiai turi apimti daug platesnius nei vien ekonominius ryšius ir tapti visapusiškesni, daugiau dėmesio skiriant Kinijos vaidmeniui JT, įtakai, daromai jos kaimynystėje vykstantiems regioniniams konfliktams, ir jos indėliui reaguojant į pasaulinio masto sunkumus;

57.  ragina ES visiškai neapleisti teritorijų, kuriose šiuo metu strateginių interesų neturima, bet jos ateityje galėtų būti labai svarbios ekonominiu, humanitariniu ar kariniu atžvilgiais, kaip antai Vidurinė Azija, Užsachario Afrika ar Arktis, arba kuriomis itin domisi kitos didžiosios pasaulio šalys;

58.  primena apie Europos normatyvinės jėgos svarbą ir ragina toliau stiprinti ES kultūros ir mokslo diplomatiją siekiant perteikti ir propaguoti Europos privalumus ir vertybes už ES ribų; taip pat atkreipia dėmesį į ekonominės diplomatijos, inter alia, sankcijų, galimybes, kaip priemonę įgyvendinti įvairių sričių ES politiką;

59.  pabrėžia parlamentinės diplomatijos svarbą stiprinant politinį bendradarbiavimą su ES partneriais;

60.  pabrėžia būtinybę stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, be kita ko, vykdant glaudesnį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą ES užsienio ir saugumo politikos srityje;

61.  pabrėžia nevalstybinių subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų, kaip diplomatijos subjektų ir pagrindinių ES partnerių, vaidmenį ir pabrėžia ES jiems teikiamos paramos ir bendradarbiavimo su jais svarbą;

62.  pabrėžia, kad reikia paspartinti visavertės Europos diplomatinės tarnybos konsolidavimą ir visų pirma gerinti jos kompetenciją konkrečiose srityse, strateginės politikos planavimą ir prognozavimą, taip pat stiprinti žvalgybos sritį; mano, kad, siekiant padėti ES piliečiams, svarbu į EIVT atstovybes krizės sąlygomis įtraukti konsulinę funkciją; primygtinai pabrėžia, kad reikia užtikrinti teisingą valstybių narių komandiruotų diplomatų ir ES pareigūnų pusiausvyrą EIVT, be kita ko, ir paskirstant vadovaujamas pareigas;

63.  pabrėžia, kad ES išorės veiksmams skiriamos finansinės priemonės nėra tinkamos atsižvelgiant į mums kylančius sunkumus; todėl ragina, vykdant būsimą laikotarpio vidurio peržiūrą, gerokai padidinti turimus išteklius pagal daugiametės finansinės programos IV antraštę;

64.  ragina užtikrinti didesnę atskaitomybę ir skaidrumą, visų pirma vykdant derybas dėl tarptautinių susitarimų;

65.  labai apgailestauja dėl nedidelės apie 320 mln. EUR sumos (0,2 proc. ES biudžeto), kuri buvo numatyta ES BUSP, ir ragina geriau valdyti finansinius srautus, siekiant įgyvendinti šį biudžetą; pabrėžia, kad 2016 m. biudžete skirti asignavimai išliko tokio pat lygio kaip ir 2015 m. ir kad, kartu su papildomais misijos „EUCAP Sahel Mali“ saugumo priemonėms skirtais 5 mln. EUR ir misijai „EUBAM Libya“ skirtais 10 mln. EUR, turima marža 2016 m. kovo mėnesio pabaigoje buvo 170 mln. EUR; reiškia susirūpinimą dėl turimų išteklių trūkumo atsižvelgiant į įsipareigojimus, kuriuos reikės vykdyti 2016 metais, kai numatoma, kad vien šioms misijoms tęsti – jos baigiamos 2016 m. – reikės papildomų 169 mln. EUR biudžeto lėšų;

66.  pabrėžia svarbų kultūros vaidmenį ES išorės politikos srityje skatinant dialogą, tarpusavio supratimą ir mokymąsi; pabrėžia, kad įgyvendinant tikslingą kultūros ir švietimo politiką galima remti pagrindinius ES užsienio ir saugumo politikos tikslus ir prisidėti prie demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimo bei žmogaus teisių apsaugos; dar kartą primena kultūrų ir religijų dialogo vaidmenį kovojant su ekstremizmu, radikalizacija ir marginalizacija; ragina Komisiją ir EIVT įgyvendinant ES išorės santykių priemones ir ES vystymosi darbotvarkę integruoti kultūros diplomatijos ir kultūrų dialogo aspektus; ragina EIVT ir ES delegacijas visame pasaulyje paskirti kultūros atašė kiekvienoje ES atstovybėje trečiosiose šalyse partnerėse; be to, pabrėžia esminį švietimo vaidmenį skatinant pilietiškumą ir tarpkultūrinius įgūdžius, taip pat suteikiant geresnių ekonominių galimybių ir gerinant sveikatą; pritaria dabartinėms Komisijos pastangoms didinti mokslininkų ir tyrėjų bendradarbiavimo, kaip Europos išorės santykių švelniosios galios priemonės, vaidmenį; pabrėžia, kaip mainai mokslo srityje gali prisidėti prie koalicijos kūrimo ir konfliktų sprendimo, ypač palaikant santykius su ES kaimyninėmis šalimis;

o
o   o

67.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0249.


BŽŪP priemonės kainų svyravimams žemės ūkio produktų rinkose mažinti
PDF 422kWORD 46k
2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl BŽŪP priemonių kainų svyravimams žemės ūkio produktų rinkose mažinti (2016/2034(INI))
P8_TA(2016)0504A8-0339/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013, kuriais nustatyta Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto užsakymu atliktą tyrimą „Valstybių narių 2014–2020 m. laikotarpiu taikytų rizikos valdymo priemonių apžvalga: nacionalinės ir europinės sistemos“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8–0339/2016),

A.  kadangi žemės ūkio rinkoms visada buvo būdingas nestabilumas ir kainų svyravimai ir per pastaruosius metus dėl sparčiai vienas po kito vykusių paklausos, tiekimo ir kainų sukrėtimų nestabilumas ir svyravimai tapo struktūrine tiek Europos, tiek pasaulio lygmens žemės ūkio ypatybe;

B.  kadangi žemės ūkiui tenka svarbus pasaulio gyventojų skaičiaus augimo iššūkis ir net ir šiandien pasaulyje tebėra daug žmonių, patiriančių maisto nepriteklių, todėl žemės ūkio rinkų nestabilumas dėl gamybos svyravimų ar paklausos ir pasiūlos disbalanso toliau didės;

C.  kadangi klimato kaita ir žemės ūkio kenkėjai daro neigiamą poveikį žemės ūkio produkcijos kiekiui ir klimato kaitos reiškiniai, tokie kaip sausra ir potvyniai, prisideda prie kainų svyravimo;

D.  kadangi itin svarbus veiksnys, susijęs su kainų svyravimu, gali būti makroekonominės sąlygos, įskaitant tokius struktūrinius veiksnius, kaip valiutos kursas, energijos ir trąšų kainos, palūkanų normos ir spekuliacijos žemės ūkio rinkose;

E.  kadangi ES nepriklausantys svarbiausi pasaulio žemės ūkio rinkų subjektai įveda politikos priemones, kuriomis siekiama sumažinti kainų svyravimą, ir kadangi žemės ūkio G 20, atsižvelgdamas į darnaus vystymosi siekius, taip pat ėmėsi spręsti šį klausimą – ėmėsi veiksmų, siekdamas kovoti su neigiamais pernelyg didelio žemės ūkio žaliavų kainų svyravimo padariniais apsirūpinimo maistu saugumui;

F.  kadangi kiekvienas pasaulio regionas taiko savo gamybos modelį ir įvairias priemones, susijusias su aplinka ir gyvūnų gerove, o tai gali turėti didelį poveikį produktų gamybos sąnaudoms ir kainai, ir kadangi Europos Sąjungos ūkininkai turėtų galėti konkuruoti pasaulinėje rinkoje;

G.  kadangi politiniai sprendimai, kaip antai sprendimas įvesti prekybos embargą, gali padidinti žemės ūkio produktų kainų svyravimą;

H.  kadangi Europos Sąjunga šiuo metu neturi tikros apsaugos sistemos, kuri sumažintų rinkų nestabilumą, o tai labai skatina ūkininkus nebetęsti žemės ūkio veiklos ES teritorijoje;

I.  kadangi dėl rinkų atvėrimo ir sprendimų, lėmusių ekonomikos globalizaciją, o ypač dėl Pasaulio prekybos organizacijos sutarčių ar dvišalės prekybos susitarimų duoto postūmio pastaraisiais dešimtmečiais rinkos tapo sklandesnės, tačiau tie patys veiksniai prisidėjo prie žemės ūkio produktų kainų svyravimų reiškinio plitimo;

J.  kadangi ūkininkai susiduria su vis didesnėmis gamybos sąnaudomis ir augančiomis ūkių skolomis ir kadangi 2005–2010 m. laikotarpiu išnyko 2,4 mln. ES ūkių, taigi kaimo vietovėse buvo prarasta labai daug darbo vietų;

K.  kadangi žemės ūkio rinkos, kuriose susiduria pasiūla ir paklausa, yra iš esmės nestabilios ir kadangi dėl finansinių subjektų veiklos šis nestabilumas linkęs dar labiau didėti ir nedidelis pasaulinės maisto produktų paklausos ir žemės ūkio produktų tiekimo elastingumas prisideda prie realaus ar įsivaizduojamo disbalanso poveikio rinkų dalyviams didėjimo, kuris kartais sukelia žemės ūkio produktų kainų sukrėtimą;

L.  kadangi pasaulio ekonomikos finansinimas ir su tuo susijusios spekuliacijos gali turėti įtakos žemės ūkio rinkoms ir gali padidinti jų disbalansą ir kainų svyravimą, kai žemės ūkio žaliavos naudojamos tiesiog kaip finansinis turtas; kaip parodė siaubingi 2008 m. bado sukelti neramumai, šis besaikis finansinimas gali būti pražūtingas ir smerktinas etiniu požiūriu, jei jis kelia grėsmę blogiausiai besimaitinančių ir neturtingiausių pasaulio gyventojų apsirūpinimo maistu saugumui;

M.  kadangi Europos Sąjunga yra atsakinga už tai, kad padėtų užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą Europoje ir konkurencingą Europos ūkininkų ir sodininkų padėtį pasaulio rinkoje;

N.  kadangi žemės ūkio ir maisto produktų sektorius yra svarbus Europos Sąjungos ekonomikai ir gali prisidėti prie tvaraus augimo;

O.  kadangi dėl kainų svyravimo žemės ūkyje gamintojams ir vartotojams atsiranda daug netikrumo: esant mažoms kainoms iškyla pavojus gamintojų pajamoms, jų galimybei investuoti, taigi ir jų veiklos ilgalaikiam perspektyvumui, o dėl didelių maisto produktų kainų iškyla grėsmė vartotojų galimybei prasimaitinti ir gauti pagrindinių prekių, todėl susidaro krizių situacijos;

P.  kadangi dėl kainų svyravimo žemės ūkio ir maisto produktų grandinėse susidaro investicijoms, augimui ir užimtumui itin nepalanki netikrumo atmosfera ir šis svyravimas taip pat gali labai pakenkti tiekimui vartotojams, apsirūpinimo maistu saugumui ir sklandžiam BŽŪP veikimui;

Q.  kadangi nuo kainų svyravimo nukenčia ūkininkų pajėgumas investuoti ir kurti darbo vietas, o tai neskatina modernizavimo, naujovių diegimo, jaunų ūkininkų ir kartų atsinaujinimo;

R.  kadangi tvarus ūkininkavimas, kaip kokybiškų maisto produktų šaltinis, gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jei ūkininkams bus užtikrintos tinkamos supirkimo kainos, padengiančios visas tvarios gamybos sąnaudas;

S.  kadangi, vykstant vadinamajai skaitmeninei revoliucijai, didesnis Europos rinkų skaidrumas ir galimybės laiku gauti informaciją gali padėti, be kita ko, sumažinti rinkų ir kainų nestabilumą, nes taip ekonominės veiklos vykdytojai galėtų geriau ir objektyviau susipažinti su žemės ūkio rinkų pokyčiais, būtų padedama užtikrinti geresnę ūkininkų pajamų apsaugą ir kovojama su žemės ūkio rinkų spekuliacijomis;

T.  kadangi pagal 2013 m. reformuotą BŽŪP į kaimo plėtros politikos sistemą įtrauktos rizikos valdymo priemonės ir kadangi šioms priemonėms šiuo metu skiriama tik 2 proc. antrojo ramsčio biudžeto ir 0,4 proc. BŽŪP biudžeto;

Dabartinė padėtis ir tikslai

1.  mano, kad ūkininkai patirs vis didesnį kainų svyravimo poveikį, kurį lemia įvairios priežastys, pavyzdžiui, žemės ūkio rinkų nestabilumas ir netobulumas, globalizacija ir žemės ūkio rinkų sudėtingumas, vis didesnis klimato sąlygų nepastovumo nulemtas pasiūlos kitimas, didėjančios grėsmės sveikatai ir trapi maisto tiekimo pusiausvyra;

2.  mano, jog būtina patvirtinti aktyvesnę ir nuoseklesnę politiką ir tikslines ES ir nacionalinio lygmens priemones, siekiant užtikrinti daugiafunkcę, tvarią žemės ūkio gamybą visoje Sąjungoje ir sąžiningas bei atlyginančias kainas, mažinant neigiamą poveikį tiems veiklos vykdytojams, kurie labiausiai patiria kainų svyravimą;

3.  pažymi, kad ne visi žemės ūkio sektoriai yra vienodai veikiami kainų svyravimo ir kad viešosios politikos priemonių derinimas ir poveikio atitinkamiems subjektams švelninimo strategijos turi būti pritaikyti prie kiekvieno sektoriaus ir realios dabartinės ir būsimos ūkininkų patiriamos rizikos;

4.  pažymi, kad tuo metu, kai Sąjunga mažina strateginę paramą savo žemės ūkiui, jos pagrindinės konkurentės, konkrečiai Jungtinės Valstijos, Brazilija ir Kinija, skiria didelę savo biudžeto lėšų dalį ir ją vis didina, siekdamos plėtoti naujus rizikos politikos modelius ir taikyti priemones, kuriomis apsaugo savo ūkininkus nuo kainų svyravimo poveikio;

5.  pažymi, kad Europos Sąjunga yra vienintelis žemės ūkio subjektas, kuris savo žemės ūkio politiką grindžia nuo gamybos atsieta parama ir sykiu metai iš metų mažina strateginę paramą žemės ūkiui;

6.  pažymi, kad 2014 m. ūkių įstatyme JAV skirtingiems žemės ūkio sektoriams nustatė specialias draudimo politikos priemones;

7.  pažymi, kad per pastaruosius dešimtmečius BŽŪP nuolat kito, bet jos pagrindiniai tikslai užtikrinti deramą pragyvenimą ūkininkams ir stabilų bei saugų maisto prieinamomis kainomis tiekimą vartotojams tebegalioja;

8.  į tai atsižvelgdamas, pabrėžia, kad ES bendra politika yra nepaprastai svarbi sektoriui, atsakingam už apsirūpinimo maistu saugumą ir maisto saugą ir atliekančiam pagrindinį vaidmenį gamtos išteklių panaudojimo ir darnaus kaimo vietovių ekonomikos ir aplinkos vystymosi srityje;

9.  pabrėžia, kad labai svarbu pasinaudoti BŽŪP ir kitų ES politikos krypčių sinergija;

10.  pažymi, kad įvykdžius naujausias BŽŪP reformas tiesioginė parama beveik visiškai atsieta nuo gamybos, toliau vienodinamos tiesioginės išmokos ir labiau aprėpiami visuomeniniai ir ypač aplinkosaugos aspektai;

11.  susirūpinęs pažymi, jog tai, kad metai iš metų mažinami BŽŪP ištekliai, ypač lėšos, skirtos bendro rinkų organizavimo priemonėms, atveria galimybes BŽŪP nacionalizavimui ir mažina galimybes užtikrinti sąžiningas sąlygas ir vienodas veiklos sąlygas ES bendrojoje rinkoje;

12.  pabrėžia, kad per pastaruosius dešimt metų ES ūkininkų vidutinės metinės pajamos nekito ar netgi sumažėjo, o gamybos sąnaudos nuolat augo, ir dėl to labai sumažėjo ūkių skaičius ir kilo grėsmė prarasti daug darbo vietų kaimo vietovėse;

13.  mano, kad Komisija turėtų pasinaudoti visomis turimomis finansinėmis galimybėmis, kurios įmanomos pagal vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo nuostatas;

14.  apgailestauja dėl to, kad, siekiant sumažinti žalingą kainų svyravimo poveikį ir valdyti rinkos sutrikimus, vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo priemonės labai lėtai įgyvendinamos;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma rizikos valdymo priemonių, savitarpio fondai, pajamų stabilizavimo ir draudimo priemonės, kurių lėšos skiriamos pagal kaimo plėtros programas, yra netolygiai įgyvendinamos ir joms skiriamas nedidelis biudžeto finansavimas;

16.  todėl rekomenduoja sustiprinti dabartinio antrojo ramsčio priemones, siekiant didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą ir labiau įtraukti gamintojų organizacijas į įgyvendinimo procesą;

17.  ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti, kodėl menkai naudojamos pagal dabartinės BŽŪP antrąjį ramstį siūlomos priemonės ir neoptimaliai įgyvendinamos vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo nuostatos, kad atitinkamai būtų peržiūrėtos visos susijusios nuostatos;

18.  pabrėžia, kad labai svarbu ir toliau užtikrinti, kad taikant dabartinę BŽŪP būtų atsietos tiesioginės išmokos ir laikomasi vienkartinės išmokos už plotus sistemos, nes taip atlyginama už viešąsias paslaugas ir tai yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti ūkininkų pajamas ir suteikti jiems tam tikro lygio finansinį stabilumą;

19.  tačiau pabrėžia, kad dabartinei BŽŪP trūksta reaguojamųjų ir veiksmingų priemonių, taip pat nėra tinkamai sprendžiamas didesnių žemės ūkio rinkose stebimų svyravimų klausimas, neleidžiama ūkininkams reaguoti į rinkos signalus ar plėtoti sprendimus, kurie padėtų įveikti kainų pokyčius;

20.  ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų, siekiant remti atokiausių, kalnuotų ir mažiau palankių ūkininkauti regionų žemės ūkio sektorių, kuriame išlaidos, susijusios su produktų gamybos, derliaus nuėmimo ir pardavimo ne tose teritorijose, kuriose jie gaminami, yra gerokai didesnės už atitinkamas išlaidas kitose teritorijose, ir pateikti specialius kriterijus, kuriems esant būtų pradedama taikyti šių regionų žemės ūkio rinkų apsaugos priemones;

21.  mano, kad ES apsirūpinimo maistu savarankiškumas ir saugumas, taip pat konkurencingo ir tvaraus žemės ūkio, atitinkančio piliečių poreikius, vystymas visoje Sąjungoje turi būti strateginiai būsimosios BŽŪP tikslai ir kad sykiu turi būti skubiai užtikrintas deramas ūkininkų pragyvenimo lygis;

22.  mano, kad perspektyvi maisto gamyba negali būti užtikrinta be Europos ūkininkų, kurie nuolat patiria kainų svyravimą ir yra labai priklausomi nuo stabilių rinkų ir kainų, taip pat nuo pakankamo viešojo finansavimo ir priemonių, kuriomis išsaugojamas ūkių konkurencingumas ir šeimų ūkiai;

23.  į tai atsižvelgdamas, pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti Europos žemės ūkio ateitį, labai svarbus vaidmuo tenka jauniems ūkininkams ir naujiems ūkininkams;

Pasiūlymai

Sektoriaus organizavimas ir sutarčių sistemos

24.  mano, kad pradinės grandies gamintojai yra silpniausia maisto tiekimo grandinės grandis, ypač atsižvelgiant į vis labiau koncentruotą ir didelį ES ir nacionalinio lygmens mažmeninį sektorių, ir kad jiems turėtų būti leidžiama susijungti į tokias organizacijas, kaip kooperatyvai, gamintojų organizacijos, jų pačių asociacijos ar tarpšakinės organizacijos;

25.  ragina Komisiją, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 42 straipsnio, sudaryti palankesnes sąlygas sudaryti sutartis, pritaikant konkurencijos teisę prie specifinių žemės ūkio sektoriaus poreikių, užtikrinant vienodas taisykles ir įgyvendinimą visose valstybėse narėse; mano, kad BŽŪP tikslai ir toliau turi imti viršų prieš konkurencijos taisykles ir kad visos iniciatyvos geriau pritaikyti konkurencijos teisę prie žemės ūkio sektoriaus ypatumų turėtų būti grindžiamos vieno BRO reglamentu;

26.  pabrėžia, kad maisto gamybos grandinėje reikia stiprinti gamintojų derybines galias – užtikrinti standartines, skaidrias, subalansuotas ir kolektyvinėmis derybomis sudarytas sutartis, kad ūkininkai galėtų kovoti su nesąžininga prekybos praktika, didinti savo konkurencingumą, gerinti savo pajamų stabilumą, kurti pridėtinę vertę ir investuoti į inovacijas;

27.  ragina Komisiją sukurti ES teisės aktų sistemą, kuria būtų uždrausta nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje, galinti lemti kainų svyravimą žemės ūkio rinkose;

28.  pabrėžia, kad šios sutartys turėtų būti tinkamos trukmės, jose turėtų būti nustatytos kainos, mokėjimų terminai ir kitos sąlygos, susijusios su žemės ūkio produktų tiekimu;

29.  mano, kad ūkininkai įvairiuose žemės ūkio sektoriuose turėtų galėti vesti kolektyvines derybas dėl sutarčių sąlygų pasinaudodami gamintojų organizacijomis, kurių dydis atitiktų pramonininkų ar platintojų grupių, su kuriomis jos veda derybas, dydį;

30.  pažymi, kad galimybės, kurias teikia ilgesnės trukmės integruotos tiekimo grandinės sutartys, išankstiniai sandoriai, sutartys su nustatyta pelno riba, ir galimybės tam tikram laikotarpiui „įšaldyti“ kainą, pagrįstą gamybos sąnaudomis, galėtų padėti gamintojams spręsti kainų svyravimo poveikio jų pelno maržai problemą;

31.  mano, kad sutartiniuose santykiuose turėtų būti įmanoma pasinaudoti naujomis priemonėmis ir kad turi būti prieinamos taip pat ir sutartinio tarpininkavimo priemonės;

32.  pažymi, kad tarpšakinės organizacijos skatina įvairių suinteresuotųjų subjektų (gamintojų, perdirbėjų ir platintojų) pasitikėjimą ir dialogą, padeda kurti pridėtinę vertę vykdant bendras iniciatyvas, kurios padeda ūkininkams geriau suprasti rinkas ir gamybą, skatina laikytis geriausios praktikos ir užtikrinti rinkos skaidrumą, numatyti gamybos potencialą, padeda geriau valdyti pasiūlą ir parengti standartines sutartis, atitinkančias ES taisykles ir nuostatas;

33.  ragina Komisiją skatinti ES lygmens tarpšakines organizacijas drauge ginti gamintojų interesus sektoriuose, kurie labiausiai orientuoti į tarpvalstybines rinkas, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių sektoriuje;

34.  pripažįsta Europos kooperatyvų pastangas suvienyti gamintojus ir padėti jiems pagerinti savo padėtį vertės grandinėje ir mano, kad būtina skatinti juos atlikti didesnį vaidmenį žemės ūkio sektoriuje ir taip sumažinti pernelyg didelio rinkos nestabilumo padarinius;

Rizikos valdymo priemonės

35.  rekomenduoja, kad klimato, sveikatos ir ekonominės rizikos valdymo priemonės, ypač įvairių rūšių žemės ūkio gamybos rizikos draudimas, pajamų stabilizavimo priemonės, individualaus aprūpinimo mechanizmai ir tarpusavio fondai būtų toliau plėtojami vykdant į rinką orientuotą BŽŪP, siekiant mažinti kainų svyravimo padarinius ir skatinti perspektyvų ūkių valdymą;

36.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis gerąja patirtimi ir plėtoti naujas priemones, kurios turėtų būti ne tik sąžiningos, veiksmingos ir reaguojamosios, bet ir prieinamos ūkininkams, siekiant išvengti su kainų svyravimu susijusios rizikos ir ją valdyti ir taip padėti pamatus diskusijai apie būsimas BŽŪP reformas;

37.  pabrėžia, kad tokioms priemonėms, taikomoms drauge su tiesioginių išmokų sistema, turi būti skirta pakankamai išteklių, kad būtų didinamas ūkių atsparumas ir sykiu mažinamas krizių valdymo ex post poreikis;

38.  mano, kad sektorių valdomi tarpusavio fondai, įsteigti ūkininkų iniciatyva, gali stabilizuoti ūkininkų pajamas tam tikru mastu, nes jų produktų pardavimo pelno marža kinta;

39.  be to, mano, kad tokie tarpusavio fondai neturėtų pakeisti Sąjungos teikiamos paramos ir jais turėtų būti naudojamasi drauge su nacionaline parama;

40.  taip pat ragina Komisiją imtis iniciatyvų ir teikti paskatas steigti tokius fondus, sykiu užtikrinant, kad bet kokia būsima rizikos valdymo sistema atitiktų ir prireikus papildytų valstybių narių nacionaliniu lygiu priimtas draudimo sistemas;

41.  mano, kad kainų svyravimas gali būti valdomas ir nacionaliniu lygmeniu, ir ragina valstybes nares į rinkos kintamumą atsižvelgti savo mokesčių taisyklėse leidžiant ūkininkams kurti individualių atidėjinių mechanizmus, kurie galėtų būti neapmokestinami;

42.  mano, kad ekonominiu požiūriu ūkininkai – ypač investavusieji į savo valdų plėtrą – yra tarp pažeidžiamiausių rinkos dalyvių;

43.  be to, mano, jog turėtų būti pradėtos taikyti tokios BŽŪP priemonės, kaip veiksminga pagalba grynųjų pinigų srautui užsitikrinti arba prevencinė taupymo schema, kad nedingtų stimulas investuoti;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad ūkiai įstengtų diegti naujoves tik esant nedidelėms investicinėms sąnaudoms ir užtikrinus tam tikro masto likvidumą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad stabilios pajamos – viena iš prielaidų ūkininkui gauti paskolą;

45.  pažymi, kad bankų sektoriaus vaidmuo ir veiksmai daro stiprų poveikį gamintojams ir kad dėl augančio ūkių įsiskolinimo sektorius apkraunamas papildoma našta pradėjus svyruoti kainoms;

46.  pabrėžia, jog svarbu, kad ūkininkai būtų geriau informuojami apie itin svarbų Europos investicijų banko vaidmenį remiant ir vystant kaimo ekonomiką ir apie tai, kaip pasinaudoti naujoviškomis finansinėmis priemonėmis;

47.  mano, kad ūkininkams ir ūkininkų organizacijoms turi būti teikiama geresnė informacija apie valdų modernizavimą, tvarumą ir konkurencingumą, kartu rengiant mokymo kursus rizikos valdymo, rinkos duomenų, maržų ir kainų svyravimo srityse;

48.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir ūkininkų asociacijomis priimti informavimo apie rizikos valdymo priemones, prieinamas pagal II ramstį ir vieną BRO, skatinimo planą;

49.  ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas daugiau dėmesio pirmiau minėtiems aspektams skirti savo žemės ūkio švietimo ir profesinio mokymo programose;

50.  mano, kad geresnės pasiūlos ir paklausos pusiausvyros užtikrinimas – vienas iš būdų stabilizuoti rinkas ir sumažinti kainų svyravimą;

Žemės ūkio rinkų ir kainų stebėjimo centrai

51.  mano, kad žemės ūkio rinkos turi būti skaidrios, o tai pirmiausia būtų pasiekta, jei turima informacija apie kainas ir išlaidas būtų skelbiama labiau laiku, būtų lengvai prieinama ir naudinga visoms suinteresuotosioms tiekimo grandinės šalims pradedant gamintojais ir baigiant platintojais bei taip būtų apribotas spekuliavimas kainomis ir kainų svyravimas;

52.  tačiau pažymi, kad kainų skaidrumas pats savaime nepadės stiprinti ūkininkų atsparumo kainų svyravimo požiūriu arba šalinti tokių struktūrinių rinkos organizavimo trūkumų, kaip sutrikusi pasiūlos ir paklausos pusiausvyra;

53.  ragina sukurti Europos žemėlapį, įskaitant realiojo laiko informaciją apie prieinamus žemės ūkio produktus;

54.  teigiamai vertina tai, kad papildomos rinkos stebėsenos priemonės pradėtos taikyti ir kitiems sektoriams;

55.  pabrėžia, kad žinios apie kainodarą ir kainų pasikeitimus bei pasiūlos tendencijas yra svarbus privalumas ūkininkams derantis dėl sutarčių su visomis kitomis suinteresuotosiomis šalimis;

56.  rekomenduoja kurti Europos žemės ūkio kainų stebėjimo centrus, kurie apimtų visą grandinę nuo gamintojo kainos iki galutinės pardavimo kainos, siekiant nuolat pagal segmentus analizuoti žemės ūkio rinkas;

57.  rekomenduoja įtraukti ekonomikos sektoriaus suinteresuotąsias šalis rengiant naujausius aktualius duomenis apie kainų pasikeitimus, taip pat trumpalaikes ir vidutinės trukmės prognozes, kurios, atsižvelgiant į konkrečias atitinkamo sektoriaus reikmes, būtų prieinamos kas mėnesį arba du;

58.  ragina Komisiją užtikrinti stebėjimo centrams būtinus išteklius, kad jie galėtų ne tik stebėti sutrikimus, bet ir rengti rekomendacijas;

Krizių prevencijos ir valdymo priemonės

59.  laikosi nuomonės, kad tradicinės BŽŪP krizės valdymo priemonės (viešoji intervencija ir privatus sandėliavimas) nėra pakankamai veiksmingos globalios ekonomikos sąlygomis;

60.  todėl ragina Komisiją parengti derintinas ir (arba) viena kitą papildyti galinčias viešojo ir privačiojo sektorių priemones bei poreikiams pritaikytą privalomą ankstyvojo perspėjimo mechanizmą, siekiant užtikrinti tinkamą rinkų veikimą ir neutralizuoti rinkos krizes;

61.  mano, kad kovai su krizėmis Komisija turėtų panaudoti visas priemones, kurios jau prieinamos pagal bendrą BRO;

62.  apgailestauja, kad menkai naudojamasi krizių rezervu – daugiausia dėl biudžeto taisyklių, ypač metinio periodiškumo principo, ir Komisijos teisės veikti savo nuožiūra leidžiant panaudoti rezervo lėšas;

63.  todėl ragina sukurti krizių rezervą, kurio neapimtų BŽŪP biudžetas ir kuris būtų krizių valdymo priemonių finansavimo šaltinis;

64.  mano, jog anticiklinės priemonės kartu su rizikos valdymo priemonėmis yra krizių prevencijos ir valdymo priemonės, kurias taikant ES gali imtis veiksmų žemės ūkio rinkose force majeure krizių atvejais, kad būtų išvengta didelio kainų sumažinimo;

65.  ragina Komisiją ištirti, kaip galėtų būti vystomi krizių, kylančių dėl kainų svyravimo, prevencijos ir kovos su jomis mechanizmai naudojantis anticiklinėmis priemonėmis, ir užtikrinti didesnį metinių biudžetų lankstumą laikantis daugiamečio finansinio paketo ribų, siekiant atsižvelgti į anticiklines priemones;

o
o   o

66.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

Teisinis pranešimas