Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2327(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0389/2016

Pateikti tekstai :

A8-0389/2016

Debatai :

PV 01/02/2017 - 20
CRE 01/02/2017 - 20

Balsavimas :

PV 02/02/2017 - 7.7
CRE 02/02/2017 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0018

Priimti tekstai
PDF 426kWORD 69k
Ketvirtadienis, 2017 m. vasario 2 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Programos "Erasmus +" įgyvendinimas
P8_TA(2017)0018A8-0389/2016

2017 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, įgyvendinimo (2015/2327(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.)(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl švietimo tvariam vystymuisi,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011)0012),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją „Judus jaunimas: Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas“(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rezoliuciją dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (2011/C 372/01)(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. ir 29 d. Tarybos išvadas dėl besimokančiųjų judumo lyginamojo standarto(7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(8),

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos bendrą ataskaitą apie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimą – „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl švietimo vaidmens persvarstymo(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingo mokytojų rengimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl kokybės užtikrinimo remiant švietimą ir mokymą,

–  atsižvelgdamas į Deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą (Paryžiaus deklaraciją), priimtą per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje vykusį Europos Sąjungos valstybių narių švietimo ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Bendros 2015 m. Tarybos ir Komisijos ataskaitos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo projektas“(COM(2015)0429),

–  atsižvelgdamas į dokumentą „2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendros ataskaitos projektas. Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“(12),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo vaidmens skatinant kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją(13),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir sėkmingo mokymosi mokykloje skatinimo(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl mokymosi apie ES mokyklose(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje“(16),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymo pasitelkiant švietimą ir mokymą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas dėl jaunimo sektoriaus vaidmens taikant integruotą ir įvairius sektorius apimantį požiūrį jaunimo smurtinio radikalėjimo prevencijos ir kovos su juo srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) pažangos stebėjimo(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 3 priedo 1 straipsnio 1 dalies e punktą,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą, taip pat į Biudžeto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komitetų nuomones (A8-0389/2016),

A.  kadangi programa „Erasmus+“ yra viena iš sėkmingiausių Sąjungos programų ir pagrindinis paramos veiklai švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse teikimo įrankis ir yra skirta jaunuolių karjeros galimybėms gerinti ir socialiniams ryšiams užmegzti; suteikianti galimybę 2014–2020 m. laikotarpiu studijuoti, mokytis ir savanoriauti kitoje šalyje daugiau kaip keturiems milijonams Europos gyventojų;

B.  kadangi Komisija parodė lankstumą ir ėmėsi novatoriškų veiksmų, siekdama įveikti naujus iššūkius, pavyzdžiui, pasiūlymą dėl pabėgėlių, ir skatinti laikytis pilietinių vertybių įgyvendinant pagal „Erasmus +“ teikiamas paskatas, kuriant aktyvesnį ir labiau dalyvavimu grindžiamą kultūrų dialogą;

C.  kadangi didelę programos šviečiamąją, visuomeninę, politinę ir ekonominę svarbą parodo tai, kad 40 proc. padidintas programos laikotarpio biudžetas ir suteikto biudžeto įsipareigojimų lygis, kuris pasiekė beveik 100 proc., nes buvo pateikta daug paraiškų;

D.  kadangi gauti dar ne visi susiję kiekybinės ir kokybinės įgyvendinimo analizės duomenys, todėl per anksti atlikti kokybinį programos poveikio vertinimą;

E.  kadangi 2014 m. programos „Erasmus“ poveikio vertinimo tyrimas(18) rodo, kad tikimybė susirasti darbą tiems, kurie studijavo arba dalyvavo mokymuose užsienyje, yra dukart didesnė negu tiems, kurie panašios patirties neturi, kad 85 proc. programos „Erasmus“ studentų studijuoja arba dalyvauja mokymuose užsienyje siekdami didesnių galimybių įsidarbinti užsienyje ir kad asmenų, kurie studijavo arba dalyvavo mokymuose užsienyje, nedarbo lygis praėjus penkeriems metams po mokslo baigimo yra 23 proc. mažesnis; kadangi programos „Erasmus“ poveikio tyrimas rodo, kad 64 proc. darbdavių mano, jog tarptautinė patirtis svarbi įdarbinant (2006 m. tokios nuomonės laikėsi tik 37 proc.) ir kad patirties tarptautinėje aplinkoje turintiems absolventams suteikiama daugiau profesinės atsakomybės; kadangi kas trečiam „Erasmus“ stažuotojui pasiūloma dirbti įmonėje, kurioje jis atliko praktiką, ir beveik 1 iš 10 pagal programą „Erasmus“ mokomąją praktiką atlikusių stažuotojų atidaro savo įmonę, o 3 iš 4 planuoja arba neatmeta galimybės pasielgti taip pat;

Pagrindinės išvados

1.  pažymi, kad „Erasmus+“ yra pavyzdinė ES judumo, švietimo ir mokymo programa, kuriai – atsižvelgiant į teigiamus rezultatus bei didelę paklausą – skirtas 40 proc. didesnis biudžetas nei 2007–2013 m. laikotarpiu;

2.  pažymi, kad didžioji dalis nacionalinių agentūrų tikisi, jog programos „Erasmus+“ tikslai švietimo, mokymo ir jaunimo srityse bus pasiekti;

3.  mano, kad „Erasmus +“ atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį skatinant Europos tapatybę, integraciją, solidarumą, įtraukų ir tvarų augimą, kokybišką užimtumą, konkurencingumą, socialinę sanglaudą ir jaunų darbuotojų judumą, nes ja padedama gerinti Europos švietimo ir mokymo sistemas, mokymąsi visą gyvenimą, aktyvų Europos pilietiškumą bei didinamos galimybės įsidarbinti ir europiečiams suteikiama galimybė įgyti universaliųjų ir perkeliamųjų gebėjimų ir kompetencijų rinkinius, pasitelkiant studijas, mokymą, darbo patirtį užsienyje ar savanorišką veiklą, taip pat žmonėms suteikiama galimybė gyventi savarankiškiau, lengviau prisitaikyti ir tobulėti kaip asmenybei;

4.  pabrėžia, kad, nors visa programa yra matomesnė už savo pirmtakes, skirtingoms sektorinėms programoms matomumo vis dar trūksta; šiuo atžvilgiu primena, kad įgyvendinant programą reikia atsižvelgti į skirtingų sektorių konkrečias savybes ir ypatybes;

5.  pabrėžia, kad vėl turėtų būti vykdomi atskiriems sektoriams skirti projektai, pavyzdžiui, programos „Grundtvig“ praktiniai seminarai, ir kad reikėtų užtikrinant, jog tarpvalstybinės jaunimo iniciatyvos būtų lengviau pasiekiamos; siūlo kuo labiau padidinti programos poveikį vykdant naujus tinkamus finansuoti veiksmus, pavyzdžiui, pradedant didelio masto jaunimo mainus, grindžiamus plataus masto Europos savanorių tarnybos (EST) struktūra, įgyvendinant pagrindinį veiksmą Nr. 1 (KA1);

6.  pabrėžia, kad didėjantis ES piliečių susidomėjimas programa „Erasmus +“ labiausiai veikia programos jaunimo skyrių; pažymi, kad šiuo metu 36 proc. visų paraiškų dėl „Erasmus +“ pateikiama jaunimo srityje ir nuo 2014 m. iki 2016 m. paraiškų skaičius padidėjo 60 proc.;

7.  pripažįsta, kad svarbus ES struktūrinis dialogas jaunimo klausimais – dalyvavimu pagrįstas procesas, kurį įgyvendinant jauniems žmonėms ir jaunimo organizacijoms suteikiama galimybė dalyvauti ir daryti įtaką ES jaunimo politikos formavimo srityje, ir palankiai vertina paramą, pagal programą teikiamą procesui, pasitelkiant paramą nacionalinėms darbo grupėms ir KA3 struktūrinio dialogo projektams; pažymi, kad Europos savanorių tarnyba – tai galimybė jaunimui intensyviai mokytis ir įgyti patirties ir kad jai reikia užtikrinti itin kokybiškas bendrąsias sąlygas; pabrėžia, kad galimybė naudotis programa „Erasmus +“ ir toliau turėtų būti sudaryta pilietinės visuomenės atstovams;

8.  pripažįsta, kad, remiantis visų lygmenų suinteresuotųjų subjektų ataskaitomis, pirmi dveji su pusę programos įgyvendinimo metų buvo sudėtingi ir buvo iškilę sunkumų, tačiau šiuo metu padėtis pagerėjo, ir nors tvarka buvo supaprastinta pradėjus taikyti visiems bendrą metodą, daugeliu atvejų pasiektas neigiamas poveikis; mano, kad esant mažiau biurokratinių kliūčių programa būtų platesnio masto ir labiau prieinama; todėl ragina toliau dėti pastangas, kad būtų sumažinta biurokratija viso projekto ciklo metu ir kad išlaidos būtų nustatomos tinkamai ir atsižvelgiant į biudžetą ar projekto rūšį; kartu ragina Komisiją stiprinti dialogą su socialiniais partneriais, vietos valdžios institucijomis ir pilietine visuomene, kad būtų užtikrinta kuo platesnė galimybė dalyvauti programoje; apgailestauja, kad dėl didelės administracinės naštos finansavimas pagal programą „Erasmus+“ mažesnėms organizacijoms gali būti nepasiekiamas; mano, kad biurokratinė našta ir atsiskaitymo reikalavimai turėtų būti supaprastinti;

9.  apgailestauja, kad Komisija nepateikia jokių duomenų apie sėkmingų projektų kokybę; pabrėžia, kad kiekvieno projekto kokybės analizė ir skaidrus rezultatų pateikimas yra akivaizdus žingsnis, kurio Komisija turėtų imtis, nes tai gali padėti padidinti patenkintų paraiškų rodiklį;

10.  pabrėžia, kad dar neįgyvendintas paprastesnio, vartotojui patogesnio ir lankstesnio įgyvendinimo tikslas; šiuo atveju apgailestauja, kad vis dar trūksta aiškumo ir nevienodai teikiama informacija programos vadove, taip pat paraiškų formos yra pernelyg sudėtingos, dėl to nepatyrę ir neprofesionalūs pareiškėjai atsiduria labai nepalankioje padėtyje; pabrėžia, kad būtina ir toliau tobulinti programą, siekiant, kad ji taptų patogi vartotojui, kartu atsižvelgiant į tai, kad svarbu diferencijuoti įvairius sektorius ir paramos gavėjų grupes; apgailestauja, kad ilgi pagal programą „Erasmus+“ taikomi mokėjimo terminai nepalankiai veikia mažesnių organizacijų galimybes prašyti finansavimo;

11.  ragina Komisiją gerokai supaprastinti paraiškų teikimo tvarką, pakeisti programos vadovą ir užtikrinti, kad jis būtų patogesnis naudoti ir pritaikytas sektoriams, apjungiant visą aktualią informaciją apie kiekvieną programos sektorių į vieną skyrių, taip pat tuo pačiu metu kaip ir programos vadovą ir likus nemažai laiko iki paraiškų pateikimo termino visomis oficialiosiomis kalbomis paskelbti paraiškos formas, ir aiškiai nurodant, kokių dokumentų reikia kiekvienu etapu; ragina išaiškinti ir supaprastinti e. formos finansinį skirsnį; pabrėžia, kad vertinant paraiškas būtina atlikti koordinuotą ir nuoseklų paraiškų analizę padedant nepriklausomiems ekspertams;

12.  atkreipia dėmesį į aiškių mokymosi rezultatų ir konkrečių programos „Erasmus+“ darbo patirties užsienyje darbo aprašymų svarbą profesinio švietimo ir mokymo studentams, stažuotojams, pameistriams ir savanoriams; pabrėžia, kad kandidatų pasirengimas prieš įgyjant tarptautinę patirtį yra sudedamoji veiklos dalis ir ją reikia įtraukti į profesinio orientavimo sesijas, kalbų mokymus, tai pat mokymus apie socialinę bei kultūrinę integraciją, įskaitant tarpkultūrinę komunikaciją, nes taip žmonės būtų skatinami dalyvauti visuomenės gyvenime ir pagerėtų jų darbo ir gyvenimo sąlygos; atsižvelgdamas į daugiakalbystės svarbą didinant jaunimo galimybes įsidarbinti, mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant skatinti ir remti daugiakalbystę pagal programą „Erasmus +“; palankiai vertina tai, kad bus skatinamas programos „Erasmus +“ projektų dalyvių užsienio kalbų, įskaitant kaimyninių šalių kalbų, mokėjimas, galintis padidinti judumą ir įsidarbinimo galimybes tarpvalstybinėje darbo rinkoje; mano, kad kalbos kursai atvykstantiems judumo programų dalyviams galėtų būti rengiami bendradarbiaujant su švietimo įstaigomis ir stažuotojus priimančiomis bendrovėmis ir pritaikyti prie jų studijų ar stažuotės srities;

13.  primena, kad nepaisant to, jog buvo labai padidintas bendras programos biudžetas, pagal DFP pirmuoju programos įgyvendinimo laikotarpiu lėšas padidinti numatyta tik labai ribotai, dėl to, deja, buvo atmesta daug kokybiškų projektų, taigi sėkmingų paraiškų rodiklis yra žemas ir paraiškų teikėjai buvo labai nepatenkinti;

14.  palankiai vertina tai, kad skirta daugiau lėšų programai „Erasmus +“ įgyvendinti 2017 m. – beveik 300 mln. EUR daugiau, palyginti su 2016 m.; taip pat pabrėžia, kad būtina panaudoti šias lėšas iš dalies patobulinti programos silpnąsias vietas ir daugiausia padidinti sėkmingų kokybiškų projektų skaičių;

15.  pripažįsta, kad investuojant ES biudžeto lėšas pagal programą „Erasmus+“ labai prisidedama prie įgūdžių tobulinimo, įsidarbinimo galimybių gerinimo ir ilgalaikio jaunųjų europiečių nedarbo rizikos mažinimo, taip pat prie jaunimo aktyvaus pilietiškumo ir socialinės įtraukties;

16.  mano, kad 12,7 proc. didesnis bendras 2017 m. biudžetas (lyginant su 2016 m.) ir vėliau kasmet didinamas biudžetas likusiais programos įgyvendinimo metais lems didesnę sėkmę ir didesnį pareiškėjų pasitenkinimą; tikisi, kad bus įgyvendintas Komisijos ketinimas papildomai skirti 200 mln. EUR likusiam programos įgyvendinimo laikotarpiui, tačiau reikia daugiau pastangų biudžeto srityje, kad būtų patenkinti nepakankamai finansuojamų sektorių poreikiai, kurie iš tiesų yra viršija turimas lėšas; pažymi, kad 48 proc. nacionalinių agentūrų praneša, kad programos veiksmams skiriama nepakankamai biudžeto lėšų;

17.  ragina Komisiją išanalizuoti pagrindinius programos veiksmus ir sektorius, kurie, panašu, yra nepakankamai finansuojami, pavyzdžiui, 2-ojo pagrindinio veiksmo (KA2) strateginės partnerystės, suaugusiųjų švietimas, jaunimas, mokyklinis ugdymas, profesinio rengimo ir mokymas (PRM) ir aukštasis mokslas ir tie, kurie galėtų gauti daugiausiai naudos padidinus biudžetą; pabrėžia, kad būtina nuolat stebėti programą, siekiant nustatyti tas sritis ir sektorius, kad kuo greičiau būtų priimtos taisomosios priemonės; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamą finansavimą judumui, skiriant konkretų dėmesį mažiau atstovaujamų grupių judumo didinimui; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į konkrečius tam tikro sektoriaus poreikius, reikalingos konkrečios biudžeto eilutės, skirtos skirtingiems sektoriams; atkreipia dėmesį į tai, kad lėšos turi būti naudojamas tik programos reikmėms;

18.  pabrėžia, kad virtualios priemonės yra vienas būdas remti rezultatų sklaidą ir naudojimą, tačiau asmeniniai ryšiai ir tiesioginė veikla atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant projekto ir visos programos sėkmę; šiuo atžvilgiu mano, kad informuotumo didinimo kampanijos valstybėse narėse turėtų įtraukti seminarus ir veiklą, kuriuos vykdant būtų asmeniškai susitinkama su potencialiais dalyviais;

19.  taip pat pabrėžia, kad svarbus aspektas visiems „Erasmus +“ dalyviams – kalbinių įgūdžių vystymas; todėl palankiai vertina internetines kalbų priemones, kurias siūlo Komisija, tačiau pažymi, kad turi būti įdiegta papildoma (nacionalinė, regioninė ir vietos) sistema, kad asmenų, ypač mokyklinio amžiaus moksleivių, profesinio rengimo ir mokymo studentų ir darbuotojų, judumas būtų sėkmingas, siekiant padėti jiems integruotis įvairioje aplinkoje;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu tik 1 proc. akademinį ir praktinį mokymą apimančiose programose dalyvaujančių jaunuolių, įskaitant praktiką atliekančius asmenis, mokydamiesi dalyvauja judumo programose; pažymi, kad būtina sudaryti sąlygas didesniam praktiką atliekančių asmenų judumui Europos Sąjungoje, kad jiems būtų suteikiamos tokios pat galimybės kaip aukštųjų mokyklų studentams, ir įvykdyti kovos su nedarbu, ypač jaunimo nedarbu, uždavinius;

21.  atkreipia dėmesį į savaiminio mokymosi ir neformaliojo švietimo, jaunimo darbuotojų, dalyvavimo sporto ir savanoriškoje veikloje pagal programą „Erasmus +“ svarbą, kaip būdus skatinti vystyti pilietinius, socialinius ir tarpkultūrinius gebėjimus, propaguoti socialinę įtrauktį ir aktyvų jaunimo pilietiškumą ir padėti plėtoti jų žmogiškąjį ir socialinį kapitalą;

22.  pabrėžia, kad programos „Erasmus“ ir „Leonardo“ anksčiau buvo skirtos daugiausia geresniais įgūdžiais pasižyminčiam ir geresnes galimybes patekti į darbo rinką turinčiam jaunimui ir kad pagal jas nepakankamai dėmesio buvo skiriama pažeidžiamiausiems; atkreipia dėmesį į ES tikslą mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir skurdą; pabrėžia, kad valstybės narės, įgyvendindamos programą „Erasmus+“, ypač daug dėmesio turėtų skirti mokyklos nebaigusiems asmenims – grupei, kuriai gresia didelė skurdo ir nedarbo rizika; pabrėžia, kad mokyklos nebaigusiems asmenims skirtos programos negali būti standartinės įprastos profesinio rengimo ir mokymo ar mainų programos – priešingai, pagal jas daug dėmesio turėtų būti skiriama konkrečioms jų reikmėms, lengvai prieigai ir nesudėtingam finansavimui, kartu pasirūpinant savaiminio ar neformaliojo mokymosi sąlygomis;

23.  pažymi, kad nauji uždaviniai visuomenei ir darbo turinys nuolat keičiasi; primena, kad programa „Erasmus+“ taip pat parengia jaunimą darbo rinkai, ir mano, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti ne profesiniams įgūdžiams, o socialiniams emociniams gebėjimams, skatinant universalių perkeliamų įgūdžių ir kompetencijų, pvz., verslumo, IRT raštingumo, kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo ir naujoviško požiūrio, pasitikėjimo savimi, gebėjimo prisitaikyti, komandos formavimo, projektų valdymo, rizikos vertinimo ir rizikos prisiėmimo, rinkinį, taip pat socialinius ir pilietinius gebėjimus, kurie yra labai svarbūs darbo rinkai; mano, kad tai taip pat turėtų apimti gerovę darbe, gerą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat nepalankioje padėtyje esančių asmenų integraciją į darbo rinką ir visuomenę;

24.  pažymi, kad studentų paskolų garantijų sistema pradėjo veikti tik 2015 m. vasario mėn., 2014 m. gruodžio mėn. pasirašius deleguotąjį susitarimą su Europos investicijų fondu (EIF), taip pat tai, kad iki šiol tik keturi bankai Prancūzijoje, Ispanijoje ir Airijoje dalyvauja šiame inovatyvioje priemonėje; apgailestauja, kad ši finansinė priemonė toli gražu neužtikrina laukiamų rezultatų, nes šiuo metu ja naudojasi tik 130 magistrantūros studentų; ragina kritiškai įvertinti paskolų garantijų sistemą, išnagrinėjant jos tikslą ir prieinamumą visoje Europoje, ir primygtinai ragina Komisiją, pasikonsultavus su Parlamentu, pasiūlyti strategiją, siekiant perskirti biudžeto dalį, kuri greičiausiai nebus panaudota iki 2020 m; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, kad programos naudojamos išsamios finansinės priemonės padėtų kuo daugiau asmenų, turėtų būti stebimas bendras įsiskolinusių studentų skaičius;

25.  apgailestauja, kad tarp projekto dalyvių yra labai mažai mėgėjams sportininkams, ypač neįgaliems sportininkams, atstovaujančių vietos lygmens organizacijų, įgyvendinant mėgėjiško sporto projektus; palankiai vertina tai, kad buvo sukurti smulkūs bendradarbiavimo partnerystės projektai, kuriems taikoma mažiau administracinių reikalavimų, nes tai yra svarbu sudarant sąlygas mėgėjiško sporto organizacijoms dalyvauti programoje ir įgyti daugiau svarbos; pabrėžia, kad tarpsektorinė veikla, šiuo atveju glaudžiau susiejanti sportą ir švietimą, gali padėti išspręsti šią problemą; pažymi, kad tokia praktika turėtų būti taikoma ir kitiems programos „Erasmus +“ projektų finansavimo sektoriams, visų pirma savanorių organizacijoms;

26.  ypač teigiamai vertina tai, kad programa „Erasmus+“ buvo susieta su bendradarbiavimu ir veikla mėgėjiško sporto srityje; ragina Komisiją pagerinti mėgėjų, pvz. sporto klubų, galimybes dalyvauti programoje; ragina Komisiją įvertinti, ar esamas sporto finansavimas pagal programą „Erasmus +“ naudojamas veiksmingai ir naudingai mėgėjiškam sportui, ir, jei ne, nustatyti, kaip būtų galima veiksmingumą pagerinti didžiausią dėmesį skiriant mėgėjiškam sportui ir švietimui, siekiant skatinti matomumą, propaguoti fizinį aktyvumą ir pasiekti, kad sportas taptų labiau prieinamas visiems ES gyventojams; ragina Komisiją išplėtoti tarpsektorinį požiūrį į mėgėjišką sportą įgyvendinant visus programos „Erasmus+“ veiksmus ir koordinuoti veiksmus šioje srityje siekiant užtikrinti jų veiksmingumą ir norimą poveikį;

27.  atkreipia dėmesį į programos „Erasmus +“ profesinio rengimo ir mokymo veiksmų pridėtinę vertę remiant nepalankioje padėtyje esančių grupių integraciją ar reintegraciją švietimo / profesinio mokymo srityje, siekiant padidinti jų galimybes pereiti į darbo rinką;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares, įskaitant ES agentūras, kaip antai Europos profesinio mokymo plėtros centras (angl. Cedefop), gerinti judumo profesinio rengimo ir mokymo srityje programų kokybę, prieinamumą ir galimybių jomis naudotis lygybę, kad jos visiems dalyviams teiktų papildomos naudos, susijusios su kvalifikacija, pripažinimu bei turiniu, ir užtikrinti, kad būtų nustatyti pameistrystės programų kokybės standartai;

29.  pripažįsta, kad, atsižvelgiant į didelį jaunimo nedarbo lygį kai kuriose valstybėse narėse, vienas iš pagrindinių programos „Erasmus+“ tikslų yra parengti jaunimą darbo rinkai; kartu ypač pabrėžia, jog labai svarbu, kad programoje „Erasmus+“ būtų išsaugotas su mokykla, profesiniu mokymu ir studijomis nesusijusios veiklos statusas;

30.  primena Komisijai, kad neįgalieji, pvz., klausos sutrikimų turintys asmenys, turi ypatingų poreikių, todėl jiems reikia skirti tinkamą finansinę ir kitokią paramą, pvz., gestų kalbos vertėjo pagalbą, taip pat suteikti jiems galimybę gauti daugiau informacijos ir pakankamo dydžio stipendiją, kad jie galėtų dalyvauti programoje „Erasmus+“ programoje; ragina Komisiją tęsti darbą pradedant taikyti tolesnes priemones, kuriomis neįgaliesiems būtų suteikta galimybė naudotis visomis „Erasmus+“ stipendijų programomis be jokių kliūčių ir jų nediskriminuojant; mano, kad prireikus būtų tikslinga paskirti nacionalinėse agentūrose vadinamuosius konsultantus (angl. „coaches“), kurie patartų, kaip kuo geriau panaudoti paramos lėšas;

31.  pabrėžia, kad būtina remti – finansiškai ir teikiant mokesčių lengvatas – mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), kurios rengia profesinius mokymus pagal programą „Erasmus+“;

Rekomendacijos

32.  mano, jog programa „Erasmus+“ yra vienas iš pagrindinių ramsčių siekiant, kad ES gyventojai priprastų prie mokymosi visą gyvenimą; todėl prašo Komisijos išnaudoti programos mokymosi vis gyvenimą dimensiją – stiprinti ir skatinti bendradarbiavimą sektorių lygmeniu pagal programą „Erasmus+“, kuris yra daug platesnės apimties, nei pagal ankstesnes programas, ir įvertinti bendradarbiavimą sektorių lygmeniu atliekant programos laikotarpio vidurio vertinimą, kurį reikės pateikti 2017 m. pabaigoje; pripažįsta, kad iš tarpsektorinių projektų ir veiklos matyti galimybė gerinti programos rezultatus; ragina judumą švietimo tikslais integruoti į aukštojo mokslo arba profesinio rengimo programas siekiant gerinti aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo sistemos kokybę, padėti žmonėms atnaujinti profesinius įgūdžius, kompetencijas ir karjeros raidos galimybes, taip pat didinti informuotumą apie kompetenciją, įgyjamą judumo laikotarpiu visuose tiksliniuose sektoriuose ir plėtoti žinias apie mokymąsi, mokymą ir jaunimo darbą; ragina profesinio rengimo ir mokymo srities studentams sudaryti geresnes galimybes atlikti praktiką ar dalį savo studijų kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, padengiant kelionės išlaidas tiems studentams, kurie toliau gyvena savo kilmės šalyje;

33.  pažymi, kad programa „Erasmus+“ – esminė priemonė profesinio rengimo ir mokymo kokybei visoje ES gerinti; pabrėžia, kad, sparčiai kintant darbo rinkai, įtraukus kokybiškas profesinis rengimas ir mokymas ir judumas profesinio rengimo ir mokymo srityje atlieka gyvybiškai svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį Europoje, kaip priemonė, padedanti jaunuoliams ir suaugusiems įgyti profesinių ir gyvenimiškų įgūdžių, kurie būtini norint pereiti iš švietimo ir mokymo srities į darbo rinką; pabrėžia, kad profesinis rengimas ir mokymas ir judumas profesinio rengimo ir mokymo srityje turėtų skatinti lygias galimybes, nediskriminavimą ir socialinę visų piliečių įtrauktį, apimant moteris, kurių vis dar trūksta profesinio švietimo ir mokymo srityje, taip pat nepalankioje padėtyje esančius asmenis, įskaitant romus, jaunus bedarbius, neįgaliuosius, atokių vietovių gyventojus ir migrantus; itin didelį dėmesį siūlo skirti žemos kvalifikacijos naudos gavėjams, kad jie aktyviau dalyvautų ir taip būtų išplėsta programų aprėptis;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse teikiant paraiškas dalyvauti judumo veikloje vis dar taikoma socialinė atranka; apgailestauja, kad dėl nelygybės tarp valstybių narių ir jų viduje pasinaudoti programa yra sudėtinga, nes ji sukuria kliūtis pareiškėjams, ypač mažesnes pajamas gaunantiems studentams; nurodo, kad daug studentų dalyvauja judumo veikloje remiami trečiųjų šalių (šeimos, tėvų, partnerių ir gavėjams artimų vietos subjektų); pažymi, kad daug dirbančių studentų atsisako dalyvauti judumo veikloje, nes gali prarasti pajamas; pažymi, kad judumo kliūčių, pvz., finansinių kliūčių, šalinimas ir geresnis darbo / studijų užsienyje rezultatų pripažinimas yra svarbios priemonės siekiant KA1 tikslų; skatina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti finansinę paramą tiems, kurie negali dalyvauti dėl finansinių suvaržymų, ir tikisi, jog bus daugiau galimybių palengvinti jų judumą, kad programa „Erasmus +“ iš tikrųjų būtų prieinama visiems; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti lyčių lygybę ir vienodas galimybes dalyvauti programoje;

35.  ragina Komisiją užtikrinti judumą visoje Europoje net ir krizės metu ir toliau sudaryti galimybes šalims, priklausančioms Europos aukštojo mokslo erdvei, ir toliau naudotis programa „Erasmus +“;

36.  dar kartą reiškia susirūpinimą tuo, kad programą „Erasmus+“ jaunimas ir platesnioji visuomenė suvokia kaip programą, visų pirma skirtą aukštojo mokslo įstaigų studentams; todėl rekomenduoja didesnį dėmesį skirti tam, kad ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis būtų padidintas skirtingų sričių, kuriose žmonės gali teikti paraiškas, kaip antai mokyklinio ugdymo, aukštojo mokslo, tarptautinio aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir tęstinio profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo, jaunimo bei sporto ir savanoriškos veiklos prestižas, taip pat pabrėžiant galimybę vykdyti keliems sektoriams skirtus projektus, visų pirma rengiant informacines kampanijas ir informuojant visuomenę apie visų programų turinį;

37.  mano, kad ilgai vartoti programų pavadinimai („Comenius“, „Erasmus“, „Erasmus Mundus“, „Leonardo da Vinci“, „Grundtvig“ ir „Veiklus jaunimas“) ir jų logotipai yra svarbios programos įvairovės populiarinimo priemonės; taip pat pažymi, kad pavadinimas „Erasmus+“ tampa labiausiai žinomu pavadinimu, ypač naujiems dalyviams; pabrėžia, kad ši programa turėtų apginti savo naująjį pavadinimą „Erasmus+“ ir pagal ją turėtų būti naudojami įvairūs informuotumo didinimo metodai; siūlo, kad Komisija labiau pabrėžtų programos „Erasmus+“ ryšį su ankstesniais pavadinimais ir įvairiomis jos paprogramėmis; ragina pridėti pavadinimą „Erasmus+“ prie atskirų programų pavadinimų (kad jos būtų „Erasmus+ Comenius“, „Erasmus+ Mundus“, „Erasmus+ Leonardo da Vinci“, „Erasmus+ Grundtvig“ ir „Erasmus+ veiklus jaunimas“); ragina visus suinteresuotuosius subjektus toliau juos naudoti, visų pirma leidiniuose ir brošiūrose, taip siekiant išlaikyti ir stiprinti sektorinių programų tapatybę, užtikrinti geresnį atpažinimą ir neleisti, kad paramos gavėjams kiltų painiava; ragina Komisiją programos „Erasmus +“ vadovo struktūrą sutvarkyti pagal senuosius programų pavadinimus ir programos vadove juos tiksliai naudoti;

38.  skatina Komisiją intensyviau dirbti siekiant atviro, konsultacinio ir skaidraus veiklos metodo ir toliau gerinti savo bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene (įtraukiant, kai tinkama, tėvų, studentų, mokytojų ir nepedagoginių darbuotojų asociacijas bei jaunimo organizacijas) visais įgyvendinimo lygmenimis; pabrėžia, kad programa „Erasmus+“ turėtų tapti geriausiu Europos Sąjungos skaidrumo pavyzdžiu, ją tokia turėtų pripažinti ES gyventojai ir plėtojant šią programą turėtų būti stengiamasi pasiekti, kad 100 proc. jos sprendimų ir procesų būtų visiškai skaidrūs, ypač jų finansiniai aspektai; primena, kad visiškai skaidrūs sprendimai suteikia aiškesnį supratimą projektams ir asmenims, kurių paraiškos nebuvo sėkmingos;

39.  pabrėžia Reglamente (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama programa „Erasmus+“, nustatytą svarbų Programos komiteto vaidmenį, pagal kurį šis komitetas laikomas svarbiausiu veiksniu įgyvendinant šią programą ir didinant Europos pridėtinę vertę dėl didesnio papildomumo ir programos „Erasmus+“ ir nacionalinio lygmens programų sąveikos; ragina didinti Programos komiteto vaidmenį ir jo reikšmę priimant politinius sprendimus; ragina Komisiją toliau skleisti išsamią informaciją apie centralizuotų lėšų paskirstymą Programos komitetui;

40.  pabrėžia, kad IT priemonės neturėtų būti laikomos tik priemonėmis, naudojamomis valdymo, paraiškų ir administraciniams procesams, jos taip pat gali suteikti vertingų būdų palaikyti ryšius su paramos gavėjais, taip pat palengvinti jų tarpusavio ryšius, galbūt teikiant paramą daugeliui kitų procesų, pvz., grįžtamajai informacijai iš paramos gavėjų, savitarpio kuravimui ir programos matomumo didinimui;

41.  ragina Komisiją užtikrinti reguliarų keitimąsi informacija ir gerą bendradarbiavimą tarp nacionalinių institucijų, Europos Sąjungos lygmens įgyvendinimo subjektų, pilietinės visuomenės organizacijų ir nacionalinių agentūrų decentralizuotų ir centralizuotų programos veiksmų srityje; prašo, kad nacionalinės agentūros savo tinklalapiuose pateiktų visą būtiną informaciją tokiu pačiu formatu ir turiniu;

42.  prašo Komisijos ir, atitinkamai, Švietimo ir kultūros generalinio direktorato (EAC GD) bei Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) sudaryti sąlygas toliau skatinti decentralizuotus veiksmus, kaip antai KA2, siūlant tinkamą finansavimą, kuris būtų proporcingas veiksmams;

43.  ragina toliau puoselėti nacionalinių agentūrų ir EACEA bendradarbiavimą siekiant propaguoti centralizuotus programos „Erasmus+“ veiksmus, teikti reikiamą paramą, didinti informuotumą apie programą, teikti papildomą informaciją apie programą galimiems paraiškų teikėjams ir keistis grįžtamąja informacija apie tai, kaip pagerinti šių veiksmų įgyvendinimo procesą; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su nacionalinėmis agentūromis, parengti nacionalinėms agentūroms skirtas Europos įgyvendinimo gaires; prašo palengvinti ryšius tarp Komisijos, nacionalinių agentūrų, programos paramos gavėjų, pilietinės visuomenės organizacijų atstovų ir EACEA – parengti komunikacijos platformą keitimuisi informacija ir gerąja praktika, kur visi suinteresuotieji subjektai galėtų gauti kokybišką informaciją, taip pat dalytis savo patirtimi ir pasiūlymais dėl tolesnio programos tobulinimo; pabrėžia, kad į Programos komiteto posėdžius reikia įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir paramos gavėjus; pabrėžia, kad, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 nuostatų, tai galima palengvinti įsteigus nuolatinį pakomitetį, kuriame dalyvautų suinteresuotųjų subjektų ir paramos gavėjų, įvairių sektorių nacionalinių agentūrų atstovai, EP nariai ir valstybių narių atstovai;

44.  ragina Komisiją persvarstyti ir atitinkamai pakoreguoti mokėjimo nacionalinėms agentūroms būdus, paraiškų pateikimo terminus ir lėšų skyrimo laikotarpius; pažymi, kad nacionalinėms agentūroms turėtų būti užtikrintas didesnis lankstumas judumo stipendijų ir administracinių išlaidų atžvilgiu, kad būtų skatinamas ilgesnis buvimas užsienyje; ragina Komisiją suteikti daugiau lankstumo nacionalinėms agentūroms ir leisti perkelti lėšas tarp pagrindinių veiksmų, kad būtų galima panaikinti galimus finansavimo trūkumus remiantis paramos gavėjų poreikiais; siūlo patikėti šį procesą nacionalinėms agentūroms, nes jos gerai žino galimus finansavimo trūkumus savo šalyse; pažymi, kad padidėjus lankstumui reikalinga atitinkama stebėsena ir skaidrumas;

45.  yra susirūpinęs tuo, kad mažėja apjungtų projektų pagal programą „Leonardo“ skaičius ir ragina, kad nacionalinėms agentūroms būtų suteikta didesnė sprendimų dėl administracinėms išlaidoms skirtų subsidijų priėmimo laisvė, kad jos galėtų veiksmingiau atsižvelgti į nacionalinius ypatumus, pavyzdžiui, dualinę sistemą;

46.  yra susirūpinęs dėl sunkumų, su kuriais susiduria nacionalinės agentūros aiškindamos ir taikydamos programos taisykles, ir primena, kad 82 proc. programos „Erasmus +“ biudžeto valdomi vykdant decentralizuotą veiklą; ragina Komisiją supaprastinti apibrėžtis ir patobulinti gaires dėl decentralizuotų veiksmų ir užtikrinti, kad visos nacionalinės agentūros nuosekliai taikytų programos taisykles ir reglamentus, laikydamosi bendrų kokybės standartų, projektų vertinimo ir administracinių procedūrų, taip užtikrinant vienodą ir nuoseklų programos „Erasmus+“ įgyvendinimą, užtikrinti geriausius ES biudžeto panaudojimo rezultatus ir išvengti klaidų;

47.  mano, kad siekiant užtikrinti gerus ES finansuojamų veiksmų rezultatus, nacionalinių agentūrų veiklos rezultatai turėtų būti reguliariai vertinami ir gerinami; pritaria, kad šiuo požiūriu esminis aspektas turėtų būti dalyvavimo mastas bei dalyvių ir partnerių patirtis;

48.  siūlo atitinkamų Komisijos tarnybų organizacinę struktūrą priderinti prie programos struktūros;

49.  ragina toliau tobulinti atitinkamas IT priemones ir dėmesį skirti skirtingų priemonių vienodinimui ir tam, kad jos būtų patogios naudotojui, taip pat sąsajų tarp jų gerinimui, o ne kurti naujas priemones; todėl primena, kad naujos IT priemonės yra tarp mėgstamų sąveikos su tinklu priemonių, kurias naudoja jaunieji piliečiai; pabrėžia, kad IT technologijos gali būti labai svarbios didinant programos matomumą;

50.  ragina Komisiją toliau tobulinti iniciatyvą „eTwinning“, elektroninę platformą „Mokyklinio ugdymo sąsajos“ (angl. School Education Gateway), interneto portalą „Atvirasis švietimas Europoje“ (angl. Open Education Europe), Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninę platformą (EPALE), Europos jaunimo portalą ir platformas VALOR IT, kad jos taptų patrauklesnės ir patogesnės vartotojui; prašo Komisijos į programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinimą, kuris turi būti pateiktas 2017 m. pabaigoje, įtraukti šių platformų vertinimą;

51.  ragina Komisiją pagerinti IT priemonių, pavyzdžiui, judumo priemonės, ar kitų IT rėmimo platformų, kaip antai Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma (EPALE), veikimą ir patogumą naudoti, siekiant užtikrinti, kad paramos pagal programą gavėjai kuo geriau pasinaudotų patirtimi, ir skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

52.  ragina Komisiją stiprinti programos mokyklinio ugdymo matmenį, suteikiant didesnes judumo galimybes moksleiviams, supaprastinant finansavimo ir administracines procedūras mokykloms ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjams, taip geriau pasinaudojant programos „Erasmus+“ bendru tikslu skatinti sektorių bendradarbiavimą ir siekiant skatinti neformaliojo švietimo paslaugų teikėjus dalyvauti partnerystėje su mokyklomis; ragina Komisiją stiprinti darbo su jaunimu ir neformaliojo švietimo plėtros praktiką pagal programą, remiant jaunimo organizacijas ir kitus darbo su jaunimu organizatorius, taip pat tęsiant paramą ES ir Europos Tarybos jaunimo partnerystei;

53.  džiaugiasi, kad buvo sukurtos dviejų naujų rūšių strateginės partnerystės: tai buvo pirmas ir svarbus teigiamas žingsnis siekiant padidinti mažų organizacijų galimybes dalyvauti programoje, nes joms dažnai sunku patenkinti sąlygas ir jos dėl to faktiškai yra diskriminuojamos, o tai mažina programos reputaciją ir įtikinamumą; ragina Komisiją toliau daryti patobulinimus, dėl kurios programa taptų dar patrauklesnė norint užtikrinti, kad daugiau mažų organizacijų būtų įtrauktos į programą siekiant galutinio tikslo – padidinti jų dalį programoje, nepamirštant kokybės reikalavimų; teigiamai vertina tai, kad buvo sukurtos Europos įgyvendinimo gairės ir išsamesnis dažnai užduodamų klausimų tinklalapis siekiant pateikti suderintus atsakymus apie atrankos kriterijus ir pademonstruoti atrinktus projektus, kad būtų paaiškinama, kaip vyksta atranka, ir padedama mažoms organizacijoms; pabrėžia, kad į programos veiklą reikia įtraukti įvairias dalyvaujančias organizacijas ir išlaikyti tarp jų pusiausvyrą;

54.  rekomenduoja, kad subsidijų sumos mokyklų bendradarbiavimo sektoriuje būtų sumažintos tam, kad būtų didinamas remiamų projektų skaičius, siekiant tiesiogiai remti mokinių mainus ir taip sudaryti daugiau galimybių asmeniškai susitikti įvairių kultūrų atstovams ir skirtingomis kalbomis kalbantiems žmonėms; pabrėžia, kokia svarbi yra asmeninė patirtis, įgyta susitikus su skirtingų kultūrų žmonėmis, visų pirma propaguojant europinę tapatybę ir svarbią Europos integracijos idėją, ir rekomenduoja kiek įmanoma stengtis, kad kuo daugiau žmonių dalyvautų tokiuose procesuose, ir tai pasakytina apie visus programos tikslus; todėl palankiai vertina jau atliktus patobulinimus, tačiau tikisi, kad nacionalinės agentūros ir Komisija strateginės partnerystės taisykles padarys dar lankstesnes;

55.  atsižvelgdamas į daugiakalbystės svarbą didinant jaunimo galimybes įsidarbinti(19), mano, kad turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant skatinti ir remti daugiakalbystę pagal programą „Erasmus +“;

56.  atsižvelgdamas į naujus socialinius uždavinius, pabrėžia, kad siekiant spręsti bendras Europos problemas reikia stiprinti Europos veiksmus remiant Europos pilietinės visuomenės tinklų vykdomus plataus masto inovacijų projektus švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse; pažymi, kad tai gali būti vykdoma skiriant dalį lėšų nuo visų programos „Erasmus +“ KA2 „Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais“ lėšų centralizuotiems veiksmams;

57.  pažymi, kad 75 proc. nacionalinių agentūrų yra pranešusios apie didelę administracinę naštą, dėl kurios mažėja ES biudžeto investiciniai pajėgumai ir kyla grėsmė, kad tai turės tiesioginį poveikį naudos gavėjams; ragina EAC GD ir EACEA gerinti įgyvendinimą, ypač prašymų teikimo proceso metu;

58.  džiaugiasi, kad į programą, siekiant sumažinti administracinę naštą, buvo įtraukta vieneto kainos sistema; taip pat džiaugiasi 2016 m. atliktomis ir 2017 m. planuojamomis Komisijos korekcijomis; pabrėžia, kad dėl reguliavimo reikalavimų, kai kurios valstybės narės negali taikyti šios sistemos arba, jų nuomone, įkainių lygis yra netinkamas, palyginti su faktinėmis išlaidomis; mano, kad reikia dar labiau padidinti vieneto kainos dydį, siekiant teikti pakankamą finansinę paramą projekto dalyviams, ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad dalyviai ir organizacijos iš atokių vietovių ir pasienio regionų dėl vieneto kainos sistemos nebūtų nepalankioje padėtyje; ragina, kad daugybės savanorių, mokytojų ir visų kitų paraiškos teikėjų didelis asmeninis indėlis būtų tinkamai atlygintas; ragina, kad (vėl) būtų finansuojamos projekto inicijavimo, kontaktų su galimais bendradarbiavimo partneriais užmezgimo arba parengiamųjų posėdžių išlaidos arba kad, pvz., būtų numatyta pakankama bendra suma, siekiant padengti tokias išlaidas; pabrėžia, kad skaidrumas šioje srityje – tai pagrindinis skaidrumo reikalavimų elementas ir yra taikomas visai programai „Erasmus+“;

59.  teigiamai vertina supaprastinimą, atsiradusį pradėjus taikyti vienkartinių išmokų mokėjimus ir fiksuoto dydžio finansavimą; ragina Komisiją ieškoti būdų, kuriais būtų galima toliau tobulinti sudėtingą administracinę procedūrą, taikomą teikiantiems paraiškas įvairiuose programos sektoriuose; yra susirūpinęs, kad nacionalinės agentūros praneša apie padidėjusią audito naštą;

60.  pažymi, kad reikia stiprinti operatyvinę paramą Europos tinklams pagal pagrindinį veiksmą Nr. 3 „Parama politikos reformoms“, siekiant kuo labiau skatinti ir skleisti galimybes, kurias teikia programa „Erasmus+“;

61.  ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų siekiant nustatyti, kad savanoriška veikla būtų laikoma tinkamu nuosavo įnašo į projekto biudžetą šaltiniu, nes tai sudarytų palankesnes sąlygas mažesnių organizacijų dalyvavimui, atsižvelgiant į tai, kad pagal programą „Erasmus+“ leidžiama pripažinti savanorių laiką, laikant jį bendro finansavimo forma – įnašais natūra, ir kad į naują Komisijos pasiūlymą dėl finansinių gairių būtų įtraukta ši galimybė; pabrėžia, kad būtina pripažinti savanorių įnašą ir suteikti jam matomumą, nes šis įnašas ypač svarbus programai, su sąlyga, kad būtų vykdoma jo stebėsena siekiant užtikrinti, kad savanoriška veikla papildytų viešųjų lėšų investiciją, bet jos nepakeistų;

62.  pripažįsta savanoriškos veiklos ekonominę ir socialinę naudą ir ragina Komisiją programos veiksmais labiau remti savanoriška viekla grindžiamas organizacijas;

63.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą įsteigti Europos solidarumo tarnybą; ragina Komisiją į šios naujos iniciatyvos kūrimą įtraukti savanorių organizacijas siekiant užtikrinti jos pridėtinę ir papildomą vertę stiprinant savanorišką veiklą Europos Sąjungoje; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas biudžeto srityje, siekiant įtraukti šią iniciatyvą išvengiant nepakankamo lėšų skyrimo kitoms dabartinėms ir prioritetinėms programoms, ir ragina apsvarstyti galimybes integruoti šią iniciatyvą į Europos savanorių tarnybą, kad būtų sustiprinta savanoriška veikla ES nedubliuojant iniciatyvų ir programų;

64.  pabrėžia, kad savanoriška veikla yra solidarumo, laisvės ir atsakomybės išraiška ir kad tokia veikla prisidedama prie aktyvaus pilietiškumo stiprinimo ir žmogaus asmeninės raidos; mano, kad savanoriška veikla – tai taip pat itin svarbi priemonė siekiant socialinės įtraukties ir sanglaudos, taip pat mokymo, švietimo ir kultūrų dialogo, kartu svariai prisidedanti prie Europos vertybių sklaidos; mano, kad turėtų būti pripažintas Europos savanorių tarnybos atliekamas vaidmuo ugdant įgūdžius ir kompetenciją, kurie gali suteikti EST dalyviams daugiau galimybių įsidarbinti; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti savanoriams deramas darbo sąlygas ir stebėti, kad būtų laikomasi sutarčių, pagal kurias atliekama savanoriška veikla, sąlygų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos savanorių tarnybos dalyviai jokiais atvejais nebūtų laikomi pavaduojančiais darbuotojais arba taip naudojami;

65.  ragina, kad sprendimų priėmimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis, paraiškos būtų vertinamos nuosekliai ir suderintai, o atmetus paraišką būtų pateikiamas skaidrus ir suprantamas pagrindimas, siekiant, kad masiškai nebūtų prarastas susidomėjimas pasinaudoti ES programomis;

66.  primygtinai ragina, kad paraiškos būtų vertinamos skaidriau ir kad visi paraiškų teikėjai gautų kokybišką grįžtamąją informaciją; ragina Komisiją užtikrinti, kad programos paramos gavėjai galėtų naudotis veiksminga grįžtamosios informacijos sistema ir praneštų Komisijai apie bet kokius pažeidimus, kuriuos jie nustatė įgyvendinant programą „Erasmus +“; be to, ragina Komisiją padidinti ir pagerinti informacijos srautus tarp Europos institucijų, atsakingų už programos įgyvendinimą, ir nacionalinių įstaigų; siekiant pagerinti programos įgyvendinimą, ragina nacionalines agentūras ir EACEA suteikti vertintojams mokymosi galimybes, rengti reguliarius susitikimus su programos dalyviais ir apsilankymus projektų vykdymo vietose;

67.  pažymi, kad svarbu stiprinti Europos savanorių tarnybos vietos dimensiją; siūlo Europos savanorių tarnybos savanoriams teikti tvirtesnę paramą ne tik jiems išvykstant, bet ir grįžtant į jų vietos bendruomenes, teikiant jiems mokymus po įvadinio ir integruoto kurso ir siekiant padėti jiems dalytis europine patirtimi ir skatinti savanorišką veiklą vietos lygmeniu;

68.  pritaria veiksmingumo ir efektyvumo gerinimui vykdant didesnio masto projektus; vis dėlto pažymi, kad reikia rasti pusiausvyrą tarp mažų ir didelių prašymų teikėjų grupių;

69.  prašo Komisijos kuo labiau suderinti nustatytas išankstinio finansavimo normas visoje programoje, siekiant visiems paramos gavėjams suteikti vienodas aplinkybes ir sudaryti geresnes sąlygas įgyvendinti projektą, ypač mažoms organizacijoms; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teikiant paraiškas dėl dalyvavimo programoje nebūtų teikiamas pirmumas didelėms institucijoms mažų ir jaunų institucijų atžvilgiu;

70.  atkreipia dėmesį į skirtumus tarp skirtingų ES regionų ir tarp skirtingų teritorijų valstybėse narėse, susijusius su dalyvavimu įgyvendinant pagal programą „Erasmus +“ finansuojamus veiksmus; reiškia susirūpinimą, kad jos veiksmų sėkmės rodikliai santykinai žemi ir visoje ES skiriasi; ragina tikslingai ir laiku imtis veiksmų siekiant išplėsti dalyvavimą ir pagerinti sėkmės rodiklius, nepriklausomai nuo to, kokia prašymų teikėjų kilmė, ir dalį finansavimo skirti specialioms priemonėmis, kuriomis siekiama propaguoti šią iniciatyvą ir padidinti informuotumą apie ją, visų pirma regionuose, kuriuose galimybės gauti finansavimą tebėra nedidelės;

71.  pažymi, kad įgyvendinant programą „Erasmus +“ skirtinguose ES regionuose finansavimo poreikiai ir intervencijos prioritetai skiriasi, todėl kai kurios valstybės narės, siekdamos užtikrinti išlaidų efektyvumą, turi pakeisti intervencijos prioritetus;

72.  atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingose šalyse nepagrįstai skiriasi stipendijos ir jų skyrimo metodai; ragina Komisiją ištirti tokių skirtumų padarinius siekiant kiek galima labiau sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus Europos Sąjungoje; ragina toliau didinti stipendijas ir priderinti jas prie pragyvenimo išlaidų šalyje, į kurią vykstama, siekiant paskatinti socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių studentų, specialių poreikių turinčių studentų bei darbuotojų ir studentų bei darbuotojų iš atokių regionų dalyvavimą;

73.  atkreipia dėmesį į kontrastą tarp didesnio teigiamo programos „Erasmus+“ judumo stipendijų poveikio ir didesnės paklausos Rytų ir Pietų Europoje ir riboto bendro programos biudžeto, dėl kurio atmetama didelė dalis prašymų; siūlo Komisijai dėti daugiau pastangų skatinant judumą iš Vakarų Europos į Rytų Europą;

74.  apgailestauja, kad didėjanti nelygybė valstybių narių viduje ir tarp valstybių narių bei aukštas jaunimo nedarbo lygis ES apsunkina galimybes pasinaudoti programa, nes atsiranda judumo kliūčių paraiškas pateikusiems asmenims iš regionų, kuriuose žmonių pajamos mažesnės ir kuriuos stipriau paveikė ekonomikos krizė ir biudžeto sumažėjimas; pabrėžia, kad programa „Erasmus+“ ir profesinis rengimas ir mokymas (PRM) taip pat turi pasiekti Europos Sąjungos atokius ir pasienio regionus; mano, kad siekiant sumažinti jaunimo nedarbą ir atgaivinti ekonomiką, galimybių naudotis programomis ir jų lygybės šių regionų gyventojams suteikimas yra labai teigiamas žingsnis;

75.  pabrėžia, kad su programa „Erasmus+“ susijusiam asmenų judumui remti skirtoms stipendijoms neturėtų būti taikomi mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos;

76.  ragina Komisiją pripažinti specialiųjų poreikių turintiems asmenims ir iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų kilusiems asmenims skirtų projektų ir jų judumo būdų specialųjį pobūdį; ragina labiau paremti specialiųjų poreikių turinčių asmenų ir iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų kilusių asmenų, įskaitant pabėgėlius, galimybes dalyvauti programoje ir prašo užtikrinti jiems geresnes sąlygas naudotis programa;

77.  pabrėžia, kad, nors ir padaryta pažanga pripažįstant studijų laikotarpius, kreditus, kompetencijas ir įgūdžius, įgytus neformaliojo ir savaiminio mokymosi užsienyje metu, šios problemos nėra galutinai išspręstos; pabrėžia, kad tarptautinių kvalifikacijų pripažinimas yra itin svarbus judumui ir sudaro tolesnio bendradarbiavimo Europos aukštojo mokslo erdvėje pagrindą; atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu visapusiškai naudotis visomis ES žinių, įgūdžių ir kompetencijų patikrinimo, būtino siekiant pripažinti kvalifikacijas, priemonėmis;

78.  pabrėžia, kad, nepaisant ekonominės, finansinės ir socialinės krizės, nuo 2008 m. pagal programą „Erasmus“ tam tikrą laiko tarpą užsienyje studijavusiųjų skaičius nuolat didėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad tuo pat metu dar sparčiau didėjo praktiką užsienyje atliekančių asmenų skaičius; daro išvadą, kad jaunimas praktiką akivaizdžiai laiko labai gera galimybe pagerinti savo įsidarbinimo galimybes; rekomenduoja Komisijai, nacionalinėms agentūroms, vykdytojams ir institucijoms atsižvelgti į šiuos pokyčius;

79.  pabrėžia, kad sukūrus Europos kvalifikacijų sandarą(20) buvo akivaizdžiai patobulintos diplomų, kreditų, profesinių įgūdžių pažymėjimų ir įgytos kompetencijos pripažinimo ir patvirtinimo sistemos švietimo ir profesinio mokymo ir rengimo srityje, tačiau pažymi, kad problemų vis dar yra; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog bet kokia judumo forma – formaliojo mokymosi metu, per stažuotes įmonėse ar savanoriaujant ir vykdant jaunimo veiklą – įgyta kompetencija ir kvalifikacija būtų tinkamai pagrįsta dokumentais, patvirtinta, pripažinta ir kad ją būtų galima palyginti savo šalies sistemoje; ragina Komisiją siekti pažangos reformuojant ir stiprinant esamą Europos kvalifikacijų sandarą pagal šią rekomendaciją, siekiant paversti ją tvirtesne priemone, kuria remiamas laisvas judėjimas; ragina Komisiją ir valstybes nares sistemingai naudoti ir toliau plėtoti esamas Europos priemones, pavyzdžiui, Europass, „Youthpass“ ir Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (ECVET); skatina parengti bendras PRM kvalifikacijas, kuriomis būtų galima užtikrinti tarptautinį kvalifikacijų pripažinimą; ragina valstybes nares visapusiškai ir laiku įgyvendinti 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo;

80.  pabrėžia, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas ir mokymasis padeda įgyti pagrindinius įgūdžius ir socialinius emocinius gebėjimus, pavyzdžiui, socialinius ir pilietinius gebėjimus, kurie yra svarbūs darbo rinkai, gerovei darbe ir gerai profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai; pabrėžia, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas ir mokymasis atlieka esminį vaidmenį stengiantis aprėpti nepalankioje padėtyje esančias visuomenės grupes ir padedant joms ugdyti įgūdžius, kurie padeda patekti į darbo rinką ir rasti ilgalaikę ir kokybišką darbo vietą arba pagerinti jų užimtumo padėtį, taip pat prisidedant prie demokratiškesnės Europos kūrimo;

81.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti profesinio rengimo ir mokymo programas, atkreipia dėmesį į tai, kad stažuočių ir praktikos sistemos yra įgūdžių ugdymo galimybės, kurios nepakeičia visą darbo laiką dirbančių specialistų pareigų, jose turi būti užtikrintos orios darbo sąlygos ir deramas užmokestis ir paramos gavėjams priskiriamos kompetencijos jokiu būdu neturėtų būti pakeičiamos iš darbuotojų reikalaujamomis kompetencijomis;

82.  atkreipia dėmesį į daugiau pastangų iš nacionalinių agentūrų reikalaujantį darbą, vykdomą pagal dabartinę programą; ragina Komisiją aprūpinti nacionalines agentūras pakankamais ištekliais ir teikti joms būtiną pagalbą, taip sudarant galimybę veiksmingai įgyvendinti programą ir užtikrinant galimybę nacionalinėms agentūroms įveikti naujus iššūkius, kylančius dėl biudžeto padidinimo;

83.  ragina Komisiją stebėti kokybės kriterijus, kuriuos nacionalinės agentūros naudoja vertindamos projektus ir keisdamosi šios srities geriausios praktikos pavyzdžiais; ragina rengti vertintojų mokymo programas, kad jie galėtų kelti kvalifikaciją, ypač vykdant tarpsektorinius projektus, ir sudaryti jiems galimybes teikti kokybišką grįžtamąją informaciją visiems paraiškų teikėjams siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti būsimų projektų tikslai ir būtų pagerinti būsimų pareiškėjų veiklos rezultatai;

84.  mano, kad kokybės vertinimas turėtų būti toks pat svarbus kaip kiekybinis vertinimas; ragina parengti kokybės vertinimą vykdant programą „Erasmus +“;

85.  ragina Komisiją ir valstybes nares tikrinti ir pripažinti formalųjį ir neformalųjį mokymąsi ir pameistrystę; ragina valstybes nares geriau informuoti praktiką atliekančius jaunuolius apie esamas galimybes, teikti daugiau pagalbos mokymo centrams, kurie norėtų dalyvauti programoje „Erasmus+“, tačiau taip pat sukurti papildomų priemonių, skirtų tarpvalstybinio judumo kaimyninėse šalyse atvejais padėti praktiką atliekantiems asmenims nuvykti į pasirinktą vietą ir joje apsigyventi;

86.  remia judumo stiprinimą švietimo srityje, pameistrystės programose ir atliekant mokomąją praktiką pagal Jaunimo garantijų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvas, siekiant sumažinti aukštą jaunimo nedarbo lygį ir geografinius skirtumus ES;

87.  ragina Komisiją nustatyti esamus nevienodo šalių ir regionų profesinio rengimo ir mokymo įstaigų dalyvavimo ES judumo programose atvejus, kad būtų sumažinti šie skirtumai užtikrinant geresnį nacionalinių agentūrų, susijusių su programa „Erasmus+“, bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, remiant profesinio rengimo ir mokymo įstaigų bendras pastangas susiejant patyrusias profesinio rengimo ir mokymo įstaigas su kitomis įstaigomis, siūlant profesinio rengimo ir mokymo įstaigoms politinės paramos priemones ir teikiant joms konkrečius pasiūlymus, taip pat tobulinant jau taikomas profesinio rengimo ir mokymo įstaigų paramos sistemas;

88.  ragina valstybes nares, siekiant plėtoti mokytojų, lektorių ir ne mokslo darbuotojų judumą, pripažinti jų dalyvavimą judumo programose svarbia jų karjeros dalimi ir, jei įmanoma, sukurti atlygio, susijusio su dalyvavimu judumo programose, pavyzdžiui, finansinių išmokų ar darbo krūvio sumažinimo forma, sistemą;

89.  ragina nacionalines agentūras vertinant projektus užtikrinti visišką skaidrumą – skelbti atrinktų projektų sąrašą kartu informuojant apie jų pažangą ir skirtą finansinę paramą;

90.  ragina įgyvendinant KA1 toliau taikyti geriausią programos „Comenius“ praktiką, pvz., skatinti mokyklų klasių mainus, ir užtikrinti mokyklų darbuotojams galimybę individualiai teikti paraiškas dėl judumo dotacijų pagal KA1;

91.  pažymi, kad, nepaisant aukštos KA2 projektų kokybės, daug jų buvo atmesta dėl nepakankamo finansavimo; ragina Komisiją įvertinti šiuos projektus ir padėti jiems pritraukti investicijas iš kitų šaltinių; ragina valstybes nares pripažinti įvertintus projektus ir teikti jiems pirmenybę suteikiant prieigą prie viešųjų lėšų, skirtų jų įgyvendinimui, jei tokios lėšos yra prieinamos;

92.  ragina Komisiją toliau siekti įveikti Briuselyje įsikūrusių organizacijų finansavimo iššūkius, siekiant padėti joms prisidėti prie Europos politikos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse formavimo;

93.  atkreipia dėmesį į nacionalinių agentūrų problemas įgyvendinant tarptautinio studentų kreditų judumo iniciatyvą; ragina užtikrinti, kad nacionalinės agentūros galėtų lanksčiai paskirstyti kai kurių šalių ir regionų išteklius kitiems siekiant įgyvendinti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo prioritetinius tikslus;

94.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, jog Europos aukštosios mokyklos institucinei judumo sistemai taiko lengvatinę tvarką, mažėja pavienių judumo veiklos, nepriklausančios programai „Erasmus+“, dalyvių; ragina Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas užtikrinti pavieniams kandidatams naujas galimybes dalyvauti judumo programose;

95.  ragina Komisiją remti profesinio rengimo ir mokymo sistemą populiarinant programos „Leonardo da Vinci“ paprogrames naujose šios sistemos organizacijose ir mažesnėse įstaigose, taip pat joms padėti joms teikiant paraiškas dėl tinkamo finansavimo – pasiūlyti papildomas konsultacijas, mokymus internetu ir konkretiems asmenims skirtą pagalbą jiems rengiant kokybiškas paraiškas dėl finansavimo ir šiuo tikslu mezgant ryšius su nacionalinėmis agentūromis, kurios yra susijusios su programa „Erasmus+“;

96.  ragina populiarinti Europos aukštojo mokslo erdvę visame pasaulyje, taip pat visame pasaulyje plėtoti individualias žinias skatinant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus (valstybes nares, aukštąsias mokyklas, aukštojo mokslo asociacijas) siekiant užtikrinti, kad programos „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros programos taptų patrauklesnės aukštosioms mokykloms ir galimiems paraiškų teikėjams;

97.  rekomenduoja labiau įtraukti nacionalines agentūras į švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto politikos formavimą stiprinant Komisijos, valstybių narių ir nacionalinių agentūrų ryšius;

Kitas programos laikotarpis

98.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant supaprastinti procedūras, sumažinti didelę administracinę naštą, tenkančią studentams, institucijoms ir „Erasmus +“ projektuose dalyvaujančioms priimančioms įmonėms, visų pirma toms, kurios pakankamai nesinaudoja šia galimybe, siekiant pagerinti ir palengvinti registracijos, patvirtinimo ir pripažinimo procesus užtikrinant vienodas galimybes; laikosi nuomonės, kad, siekiant paskatinti dalyvavimą šioje programoje, informacija apie ją turi būti teikiama visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis; ragina Komisiją ir nacionalines agentūras suvienodinti dalyvavimo programoje kriterijus, kad kuo daugiau žmonių teiktų paraiškas;

99.  siūlo pirmiausia ne derinti ir iš esmės keisti programos struktūrą, bet užtikrinti ir įtvirtinti laimėjimus ir palaipsniui ją tobulinti, kai to reikia;

100.  rekomenduoja, kad programoje „Erasmus +“ didesnė svarba būtų skiriama neformaliajam švietimui ir padidintas jo matomumą kalbant apie jaunimo užimtumą ir suaugusiųjų švietimą, nes neformalusis švietimas yra svarbus Europos pilietiškumo srityje ir propaguojant demokratiją ir formuojant vertybes; tačiau programa dažnai dėl pavadinimo susiejama tik su formaliuoju švietimu;

101.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai dalyvautų planuojant būsimą finansavimo laikotarpį ir taikant galimus patobulinimus siekiant užtikrinti tolesnę programos sėkmę ir pridėtinę vertę;

102.  rekomenduoja užtikrinti, kad įgyvendinant programą „Erasmus +“ būtų toliau plėtojamas asmenų tarpsektorinis judumas pagal KA1, kad besimokantys asmenys, mokytojai, pedagogai, instruktoriai, pameistriai, darbuotojai ir jaunimas galėtų visapusiškai dalyvauti tarpsektorinio judumo programose;

103.  prašo sukurti aiškią terpsektorinių projektų apibrėžtį, taip siekiant išvengti sumaišties, kylančios dėl neteisingo projektų žymėjimo;

104.  ne tik ragina užtikrinti dabartinį biudžeto dydį kitai programai, finansuojamai pagal naują DFP, bet ir mano, kad dar labiau padidintas biudžetas, kuris užtikrintų bent tokio pat dydžio metinį finansavimą kitoms programoms kaip ir įgyvendinant dabartinę programą, būtų pati svarbiausia išankstinė sąlyga toliau užtikrinant programos sėkmę; siūlo Komisijai išnagrinėti galimybę padidinti išankstinį finansavimą;

105.  teigiamai vertina programos struktūrą ir ragina Komisiją pasiūlyme dėl kitos programų kartos išlaikyti atskirus švietimui ir mokymui, jaunimui ir sportui skirtus skirsnius ir biudžetą, atsižvelgiant į jų specifines ypatybes, ir pagal sektorius pritaikyti paraiškų formas, ataskaitų teikimo sistemas ir reikalavimus dėl parengtų produktų;

106.  ragina nacionalines agentūras užtikrinti, kad turimos pagal pagrindinius veiksmus ir sektorius suskirstytos biudžeto lėšos būtų lengvai prieinamos po kiekvieno paraiškų teikimo etapo, kad pareiškėjai galėtų strategiškai planuoti būsimus veiksmus, taip pat skelbti projektų atrankos rezultatus ir biudžeto eilutes, kad būtų galima vykdyti tinkamą programos išorės stebėseną;

107.  ragina Komisiją reguliariai persvarstyti finansinės paramos dydį, pvz., vienkartinių kelionių ir dienpinigių išmokų sumas, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų realias pragyvenimo išlaidas ir išvengti įsiskolinimo mokymosi metu, tai padėtų užtikrinti, kad mažiau finansinių išteklių ir (arba) specialiųjų poreikių turintys asmenys nebūtų diskriminuojami ir nepasitrauktų iš programų;

108.  pažymi, kad nepalankioje padėtyje esančioms grupės konkretus dėmesys skiriamas jaunimo sektoriuje; rekomenduoja įtraukties ir įvairovės strategiją taikyti visiems programos sektoriams siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir specialiųjų poreikių turinčių asmenų arba mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą programoje „Erasmus +“;

109.  ragina Komisiją pateikti, o valstybes nares – paremti pasiūlymą dėl kokybiškos pameistrystės sistemos ir pasiūlymą dėl didesnio pameistrių judumo siekiant užtikrinti pameistriams, stažuotojams, praktikantams, taip pat profesinį rengimą ir mokymą pasirinkusiems asmenims teisių rinkinį, kuriuo būtų užtikrinama, kad jie būtų tinkamai apsaugoti ir kad minėtos judumo programos jokiais atvejais nepakeistų standartinių darbo sutarčių; ragina rengti kokybiškas apmokamas mokomąsias praktikas ir stažuotes ir prašo, kad valstybės narės praneštų apie atvejus, kai pažeidžiamos su programos „Erasmus+“ paramos gavėjų užduočių vykdymu susijusios sąlygos arba jų teisės;

110.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užmegzti tvirtesnį mokymo įstaigų ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų (vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių partnerių, privačiojo sektoriaus atstovų, jaunimo atstovų, profesinio rengimo ir mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų organizacijų ir pilietinės visuomenės organizacijų) bendradarbiavimą siekiant stiprinti švietimo ir profesinio rengimo ir mokymo sistemų reagavimą į realiuosius darbo rinkos poreikius ir užtikrinti, kad šis bendradarbiavimas atsispindėtų programoje „Erasmus+“; mano, kad aktyvus paramos gavėjų ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas rengiant, organizuojant, stebint, įgyvendinant ir vertinant programą užtikrintų jos gyvybingumą, sėkmę ir pridėtinę vertę;

111.  pritaria tam, kad judumo iniciatyvoje dalyvaujantiems studentams būtų sudaromos galimybės derinti studijas užsienyje ir su studijomis susijusią mokomąją praktiką pagal šią programą, taip palengvinant jų buvimą užsienyje, mažinant atranką pagal socialinę priklausomybę, didinant judumo iniciatyvoje dalyvaujančių studentų skaičių, tobulinant studentų įgūdžius ir stiprinant aukštojo mokslo ir darbo aplinkos tarpusavio ryšius; ragina Komisiją skirstant programos „Erasmus +“ stipendijas ypatingą dėmesį skirti ilgalaikiam pameistrių judumui;

112.  pažymi, kad tarp valstybių narių esama tinkamumo dalyvauti programoje kriterijų skirtumų; primygtinai prašo, kad Komisija užtikrintų, kad visos nacionalinės agentūros darniai taikytų programos taisykles – laikytųsi bendrų kokybės standartų ir procedūrinės praktikos, kad taip būtų užtikrintas programos „Erasmus +“ vidaus ir išorės nuoseklumas ir ji būtų tikra Europos programa; todėl ragina Komisiją parengti nacionalinėms agentūroms skirtas programos „Erasmus +“ Europos įgyvendinimo gaires; ragina nacionalines agentūras, kurios turi būti neatskiriama stebėsenos proceso dalis, taip pat skirti dėmesį tam, kad būtų sukurtas forumas konstruktyviam institucijų, kiekvienoje valstybėje narėje atsakingų už švietimo ir darbo politiką, dialogui palaikyti; primygtinai ragina agentūras geriau koordinuoti savo veiklą, kad panašius klausimus sprendžiantys projektai būtų geriau suderinti;

113.  ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti profesinį rengimą ir mokymą pasirinkusiems asmenims daugiau galimybių mokytis užsienyje ir laikyti profesinį rengimą ir mokymą geriausiu pasirinkimu norint susirasti darbą ir pradėti sėkmingą karjerą, ir užtikrinti, kad visų amžiaus grupių piliečiams būtų suteikiamos galimybės, skirti pakankamą finansavimą, nes PRM skiriamos lėšos nėra proporcingos(21) asmenų, kurie gali teikti paraiškas dėl siūlomų judumo programų, skaičiui; tvirtai remia veiksmingą moterų judumo profesinio rengimo ir mokymo srityje propagavimą ir skatinimą ir mano, kad šiuo atžvilgiu reikėtų nustatyti plataus užmojo tikslus ir atidžiai stebėti pažangą;

114.  pabrėžia, kad šiuo metu iš naujo apibrėžiami darbai ir įgūdžiai, ypač dėl perėjimo prie labiau skaitmeninės ekonomikos, naujų verslo poreikių ir į ateitį orientuotų sektorių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad programa „Erasmus +“ atspindėtų šią padėtį;

115.  ragina labiau skatinti tolesnių studijų (baigus aukštojo mokslo ciklą) lygio judumo programas, siekiant užtikrinti judumą tarp Europos mokslinių tyrimų centrų ir toliau siekti, kad Europos universitetai taptų tarptautiniai;

116.  pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie priemonę „Erasmus+“ kaip būdą patobulinti savo įgūdžius ir suteikti jiems platesnę dimensiją, ir taip užtikrinti teisingą požiūrį į šią priemonę siekiant garantuoti jos veiksmingumą ir išvengti pavojaus, kad ji nebūtų laikoma tik paprasta gyvenimo patirtimi;

117.  ragina Komisiją parengti ir pateikti atnaujintus statistinius duomenis bei atlikti tolesnius programos „Erasmus +“įgyvendinimo tyrimus, ypač apimant naudojimosi šia programa rodiklį tarp jaunimo, suskaidytą pagal regionus ir pagal lytį, jos padarytą poveikį galimybėms įsidarbinti, taip pat užimtumo pobūdį bei lygį ir poveikį darbo užmokesčiui bei galimus programos tobulinimo būdus; ragina Komisiją išnagrinėti, kodėl kai kurios šalys teikia daugiau paraiškų dėl profesinio rengimo ir mokymo judumo, kur yra didžiausia lyčių nelygybė ir kodėl, iš kurių šalių gaunama daugiausia neįgaliųjų pateiktų paraiškų, ir parengti planą, kaip padidinti kitų šalių dalyvavimą; taigi ragina nacionalines valstybių narių agentūras glaudžiai bendradarbiauti keičiantis informacija ir statistiniais duomenimis; dar kartą pabrėžia, kad tyrimų rezultatus ir statistinius duomenis reikia įtraukti į būsimą programos „Erasmus+“ vidurio laikotarpio peržiūrą ir ją atliekant reikia į juos atsižvelgti;

118.  primena, kad šiuo metu, kai ES ištikusi ypatinga pamatinių vertybių krizė, priemonė „Erasmus+“ gali suteikti svarbią galimybę skatinti jaunimo tarpusavio integraciją, supratimą ir solidarumą; todėl ragina, kad jaunimo integracija būtų skatinama supažindinant jį su įvairia kultūra ir tradicijomis bei puoselėjant reikiamą tarpusavio pagarbą;

119.  siūlo Komisijai toliau laikyti verslumo ugdymą ir mokymą, įskaitant judumą, vienu iš būsimos programos „Erasmus+“ tikslų per kitą finansinį laikotarpį (po 2020 m.) ir numatyti šiuos programos elementus:

   i) kruopštų esamų priemonių, kuriomis verslumas skatinamas per švietimą ir mokymą, poveikio vertinimą ir galimą jų koregavimą, ypatingą dėmesį skiriant poveikiui, kuris daromas nepakankamai atstovaujamoms ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms;
   ii) skatinimą geriau apibrėžti formaliojo ir neformaliojo švietimo, skirto visiems studentams, turinį ir priemones tiek teorinių, tiek praktinių modulių, pvz., studentų verslumo projektų, atveju;
   iii) švietimo įstaigų, įmonių, ne pelno organizacijų ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų partnerysčių skatinimą, siekiant parengti tinkamus kursus ir užtikrinti studentams reikiamą praktinę patirtį bei modelius;
   iv) įgūdžių tobulinimą verslumo procesų, finansinio raštingumo, IRT raštingumo ir įgūdžių, kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo ir naujoviško požiūrio, pasitikėjimo savimi, prisitaikymo, komandos formavimo, projektų valdymo, rizikos vertinimo ir rizikos prisiėmimo srityse, taip pat konkrečių verslo įgūdžių bei žinių tobulinimą;
   v) ypatingą dėmesį neformaliajam ir savaiminiam mokymuisi – išskirtinei aplinkai verslumo kompetencijoms įgyti;

120.  ragina valstybes nares toliau dalyvauti „Erasmus jauniems verslininkams“ programoje ir skatinti jose dalyvauti jaunus žmones, norinčius imtis verslo projektų, kad galėtų įgyti patirties užsienyje ir naujų įgūdžių, kurie jiems padėtų sėkmingai įgyvendinti savo verslo projektus;

121.  primygtinai ragina, kad vyktų tolesnis tarpusavio mokymasis po to, kai įgyjama patirtis studijų, mokymosi ir darbo užsienyje metu, siekiant padidinti programos „Erasmus +“ poveikį vietos bendruomenėms; pabrėžia, kad norint pagerinti pagal programą „Erasmus +“ vykdomų projektų kokybę nepaprastai svarbu dalytis gerosios patirties pavyzdžiais; palankiai vertina programos „Erasmus +“ projektų rezultatų sklaidos platformą ir ragina aktyviau dalytis gerosios patirties pavyzdžiais ir keistis nuomonėmis tarptautiniu mastu su nacionalinėmis agentūromis, partneriais ir programos paramos gavėjais; ragina Komisiją padėti paraiškų dėl dalyvavimo programoje teikėjams rasti tarptautinių partnerių, sukuriant naudotojams lengvai prieinamas platformas, kuriose būtų viešai skelbiama informacija apie skirtingus paramos gavėjus ir jų vykdomus projektus;

122.  ragina Komisiją patobulinti programos vadovą ir padaryti jį lengvesnį naudoti bei suprantamesnį, taip pat parengti specialias informacines brošiūras apie visus pagrindinius veiksmus; ragina Komisiją supaprastinti paraiškų teikimo procesą sumažinant administracinę naštą;

123.  pritaria tam, kad būtų plėtojamos suaugusiųjų mokymosi įstaigos nuolat teikiant profesinio tobulėjimo ir judumo galimybių mokytojams, mokyklų vadovams, instruktoriams ir kitiems švietimo srities darbuotojams; ragina tobulinti įgūdžius bei gebėjimus, visų pirma suaugusiųjų mokymui veiksmingai naudojant IRT, kad būtų siekiama geresnių mokymosi rezultatų; pabrėžia, kad svarbu keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;

124.  palankiai vertina tai, kad rengiami bandomieji projektai, pavyzdžiui, „Europos pameistrių judumo sistema: Europos Sąjungos pilietybės ir įgūdžių vystymas integruojant jaunimą į darbo rinką“, kuriuo siekiama įgyvendinti rentabilias tarpvalstybinio pameistrių judumo sistemas tarp profesinio rengimo ir mokymo institucijų, bendrovių ir (arba) kitų susijusių organizacijų, taip pat oficialiai pripažinti ir patvirtinti mokymosi rezultatus ir remti abipusį diplomų pripažinimą, ir „Jaunimo judumas profesinio mokymo srityje – didesnis jaunimo judumas“, kuriuo siekiama gerinti jaunimo judumą profesinio mokymo srityje; ragina Komisiją veiksmingai įgyvendinti abu bandomuosius projektus ir juos ilgam laikui įtraukti į programą „Erasmus +“;

125.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti didesnę ir labiau ilgalaikę struktūrinę paramą Europos pilietinės visuomenės organizacijoms švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse teikiant dotacijas veiklai, nes jos yra organizacijos, teikiančios galimybes mokytis, o Europos piliečiams ir gyventojams teikiančios galimybių dalyvauti rengiant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką;

126.  ragina Komisiją apsvarstyti tinkamą sprendimą dėl Europos lygmens nevyriausybinių organizacijų, įsikūrusių Briuselyje ir teikiančių paraiškas dėl finansavimo nacionalinėms agentūroms, padėties;

o
o   o

127.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.
(2) OL L 394, 2006 12 30, p. 10.
(3) OL C 311, 2009 12 19, p. 1.
(4) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29.
(5) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 77.
(6) OL C 372, 2011 12 20, p. 1.
(7) OL C 372, 2011 12 20, p. 31.
(8) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.
(9) OL C 70, 2012 3 8, p. 9.
(10) OL C 208, 2016 6 10, p. 32.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0292.
(12) OL C 417, 2015 12 15, p. 25.
(13) OL C 172, 2015 5 27, p. 17.
(14) OL C 417, 2015 12 15, p. 36.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0106.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0107.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0291.
(18) http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/repository/education/library/study/2014/erasmus-impact_en.pdf
(19) Jungtinio tyrimų centro mokslo ir politikos ataskaita dėl kalbų ir įsidarbinimo galimybių, 2015.
(20) OL C 111, 2008 5 6, p. 1.
(21) Remiantis Komisijos duomenimis, 2016 m. dėl nepakankamo finansavimo pagal programą „Erasmus+“ buvo finansuotos tik 42 proc. reikalavimus atitinkančių paraiškų dėl dalyvavimo PRM judumo schemoje. Padėtis blogėjo metams bėgant: 2014 m. 54 proc. paraiškų buvo sėkmingos, o 2015 m. – 48 proc. Nors skiriamas finansavimas kasmet kažkiek didėjo, paklausa augo žymiai sparčiau, o riboti programos „Erasmus+“ ištekliai neleidžia sulyginti finansavimo poreikių su paklausa.

Teisinis pranešimas