Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2094(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0020/2017

Pateikti tekstai :

A8-0020/2017

Debatai :

PV 13/02/2017 - 12
CRE 13/02/2017 - 12

Balsavimas :

PV 14/02/2017 - 8.8
CRE 14/02/2017 - 8.8

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0026

Priimti tekstai
PDF 500kWORD 64k
Antradienis, 2017 m. vasario 14 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūra
P8_TA(2017)0026A8-0020/2017

2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros (2016/2094(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio mėn. Europos konsensusą dėl vystymosi(1),

–  atsižvelgdamas į Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę(2) ir Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės (PVVBP) aukšto lygio susitikimo, surengto Nairobyje (2016 m. lapkričio 28 –gruodžio 1 d.), ES bendrąją poziciją(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio mėn. ketvirtojo aukšto lygio forumo pagalbos veiksmingumo klausimais rezultatų dokumentą, kuriuo pradėta Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystė (PVVBP),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą darbotvarkę iki 2030 m. „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“(4),

–  atsižvelgdamas į Adis Abebos veiksmų darbotvarkę dėl vystymosi finansavimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 10 d. Dilio deklaraciją, susijusią su taikos stiprinimu ir valstybės kūrimu, ir į 2011 m. lapkričio 30 d. sudarytą naują susitarimą dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus (COP 21) susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 23–24 d. Stambule vykusį Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą humanitariniais klausimais ir jo dalyvių įsipareigojimus imtis veiksmų(7),

–  atsižvelgdamas į Naująją miestų darbotvarkę, priimtą JT konferencijoje dėl būsto ir tvarios miestų plėtros (Habitat III), surengtoje Kite (Ekvadoras) 2016 m. spalio 17–20 d.(8),

–  atsižvelgdamas į EBPO / JT vystymo programos 2014 m. pažangos ataskaitą „Siekiant veiksmingesnio vystomojo bendradarbiavimo“(9),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį dėl vystomojo bendradarbiavimo, kuriame teigiama, kad „Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo vystymosi labui politika papildo ir stiprina viena kitą“, ir kuriame apibrėžiama, kad ES vystymosi politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti ir panaikinti skurdą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio mėn. Tarybos išvadas „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. Europos bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“,

–  atsižvelgdamas į ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadas dėl teisėmis pagrįsto požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą, kuris apimtų visas žmogaus teises(11),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. paskelbtą visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją(12),

–  atsižvelgdamas į JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ES pasirašė ir ratifikavo 2011 m., ir JT baigiamąsias pastabas dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. „Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą ir 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl bendro Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos pareiškimo dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos masto susitarimas“(13), 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES vystymosi politikos poveikio didinimo(14), 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl ES paramos vystymuisi teikėjų koordinavimo(15), 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(16), 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo(17), 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų(18), 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl privačiojo sektoriaus ir vystymosi(19), 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros(20), 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos(21) ir 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo(22),

–  atsižvelgdamas į bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“ (SWD(2015)0182) ir į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas, kuriose patvirtintas 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų planas,

–  atsižvelgdamas į naują sistemą, skirtą strategijai „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“;

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(23),

–  atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvenciją ir keturis jos pagrindinius principus – nediskriminavimo (2 straipsnis), vaiko interesų (3 straipsnis), išgyvenimo, vystymosi ir apsaugos (6 straipsnis) ir dalyvavimo (12 straipsnis),

–  atsižvelgdamas į būsimą Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto pranešimą dėl kovos su pabėgėlių krize ES: ES išorės veiksmų vaidmuo (2015/2342(INI) ir savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo(24),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A8–0020/2017),

A.  kadangi Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūra atliekama laiku ir yra reikalinga, nes pakito išorinės aplinkybės – be kita ko, patvirtinta Darbotvarkė iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslai, sudarytas Paryžiaus COP 21 susitarimas dėl klimato kaitos, sudaryta Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa, patvirtinta Adis Abebos veiksmų darbotvarkė dėl vystymosi finansavimo ir Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystė, kilo naujų visuotinių iššūkių arba stiprėja senieji, pavyzdžiui, klimato kaita ir migracijos aplinkybės, besivystančios šalys tapo įvairesnės ir turi įvairių ir konkrečių vystymosi poreikių, atsiranda naujų paramos teikėjų ir naujų pasaulinio lygio subjektų, mažėja pilietinės visuomenės organizacijų veikimo erdvė, įvyko pokyčių ES viduje, įskaitant tuos, kuriuos nulėmė Lisabonos sutartis, Pokyčių darbotvarkė ir Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija;

B.  kadangi visuotinė Darbotvarkė iki 2030 m. ir tarpusavyje susiję darnaus vystymosi tikslai skatina užtikrinti tvarų vystymąsi visame pasaulyje, kuriant partnerystes, pagal kurias svarbiausi yra žmonės, aprūpinant žmones gyvybiškai svarbiais ištekliais, kaip antai maistu, vandeniu, sanitarijos priemonėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, energija, švietimo paslaugomis ir užimtumo galimybėmis, taip pat skatinant taiką, teisingumą ir klestėjimą visiems; kadangi būtina imtis veiksmų vadovaujantis šalių atsakomybės, įtraukaus vystymosi partneryčių, orientavimosi į rezultatus, skaidrumo ir atskaitomybės principais; kadangi teisėmis grįstas požiūris yra būtina darnaus vystymosi sąlyga pagal JT rezoliuciją Nr. 41/128, kurioje teisė į vystymąsi apibrėžiama kaip neatsiejama žmogaus teisių dalis;

C.  kadangi SESV 208 straipsnyje teigiama, kad „Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo vystymosi labui politika papildo ir stiprina viena kitą“;

D.  kadangi klimato kaita yra reiškinys, kurios problemą reikia spręsti nedelsiant, nes jis daro didesnio masto poveikį neturtingoms ir labiausiai pažeidžiamoms šalims;

E.  kadangi trys ketvirtadaliai neturtingiausių pasaulio gyventojų gyvena vidutines pajamas gaunančiose šalyse; kadangi vidutines pajamas gaunančios šalys yra nevienalytė grupė, o jų poreikiai ir patiriamos problemos yra labai įvairūs, todėl ES vystomąjį bendradarbiavimą būtina tinkamai diferencijuoti;

F.  kadangi dėl Sutartimi grindžiamo politikos suderinamumo vystymosi labui požiūrio būtina, kad ES atsižvelgtų į vystomojo bendradarbiavimo tikslus, kai imasi veiksmų kitose politikos srityse, kurios gali daryti poveikį besivystančioms šalims; kadangi glaudžiai susijusios politikos sritys, kaip antai prekyba, saugumas, migracija, humanitarinė pagalba ir vystymasis, todėl turi būti rengiamos ir įgyvendinamos taip, kaip viena kitą stiprintų;

G.  kadangi migracija tampa vis labiau neatidėliotinu klausimu, nes visame pasaulyje esama per 65 mln. prievarta perkeltų žmonių; kadangi didžioji dauguma pabėgėlių gyvena besivystančiose šalyse; kadangi valstybių pažeidžiamumas, nestabilumas ir karai, žmogaus teisių pažeidimai, didžiulis skurdas ir perspektyvų nebuvimas yra tarp svarbiausių priežasčių, verčiančių žmones palikti savo namus; kadangi pastaraisiais metais į ES migravo arba pabėgo milijonai žmonių;

H.  kadangi kai kuriuos pastarojo meto Komisijos pasiūlymus galima laikyti vystymosi politikos nukreipimu nauja kryptimi, atsižvelgiant į naują migracijos valdymo prizmę, kad būtų galima įgyvendinti ES prioritetus, kurie dažnai būna trumpalaikiai; kadangi neturėtų būti priežasties ir pasekmės ryšio tarp paramos vystymuisi ir paramą gaunančių šalių bendradarbiavimo migracijos klausimais; kadangi fondai, tokie kaip ES Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas, ir ES išorės investicijų planas sukurti siekiant reaguoti į dabartines migracijos krizes ES; kadangi ES vystomojo bendradarbiavimo politikos svarbiausias tikslas turi būti sumažinti ir, ilgainiui, panaikinti skurdą ir šios politikos įgyvendinimas turi būti grindžiamas vystymosi veiksmingumo principais;

I.  kadangi sveikatos priežiūra ir švietimas yra svarbiausi veiksniai, sudarantys darnaus vystymosi galimybes; kadangi todėl investicijos, kuriomis siekiama užtikrinti visuotinę prieigą šiose srityse, aiškiai nurodytos Darbotvarkėje iki 2030 m. ir DVT ir joms turėtų būti skirta pakankamai išteklių, kad būtų pasiekta teigiamo šalutinio poveikio kituose sektoriuose;

J.  kadangi MVĮ ir labai mažos įmonės yra viso pasaulio šalių ekonomikos pagrindas, esminė besivystančių šalių ekonomikos dalis ir – kartu su gerai veikiančiu viešuoju sektoriumi – pagrindinis tolesnio ekonominio, socialinio ir kultūrinio augimo skatinimo veiksnys; kadangi MVĮ dažnai patiria suvaržymų siekdamos gauti kapitalo, ypač besivystančiose šalyse;

K.  kadangi šiandien daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose ir kadangi numatoma, kad ši proporcija pasieks dvi trečiąsias iki 2050 m., o 90 proc. miestų augimo vyks Afrikoje ir Azijoje; kadangi ši tendencija padidina tvaraus miestų vystymosi poreikį; kadangi daugelyje besivystančių šalių miestų saugumas tampa vis didėjančia problema;

L.  kadangi vandenynai yra gyvybiškai svarbūs biologinei įvairovei, aprūpinimo maistu saugumui, energetikai, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, tačiau jūrų ištekliams yra kilęs pavojus dėl klimato kaitos, dėl pernelyg intensyvaus išteklių naudojimo ir netvaraus valdymo;

M.  kadangi miškų naikinimas ir miškų nykimas skurdina ekosistemas ir labai prisideda prie klimato kaitos;

N.  kadangi ES vystymosi politika yra svarbus valstybių narių vystymosi politikos papildymas ir ji turėtų būti sutelkta į lyginamojo pranašumo sritis ir būdus, kuriais ES, kaip organizacija, galėtų atlikti visuotinį vaidmenį padėdama siekti tikslų, atitinkančių jos vystymosi politiką;

O.  kadangi vystymosi politika yra esminis ES išorės politikos aspektas; kadangi Sąjunga yra didžiausia vystymosi paramos teikėja pasaulyje ir kartu su valstybėmis narėmis ji teikia daugiau kaip pusę oficialios paramos vystymuisi visame pasaulyje;

P.  kadangi turto ir pajamų nelygybė didėja visame pasaulyje; kadangi yra rizika, kad ši tendencija pakenks socialinei sanglaudai ir padidins diskriminaciją, politinį nestabilumą ir neramumus; kadangi todėl vidaus išteklių mobilizavimas yra itin svarbus įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir tai yra perspektyvi strategija siekiant ilgainiui įveikti priklausomybę nuo užsienio paramos;

1.  pabrėžia, koks svarbus Europos konsensusas dėl vystymosi formuojant bendrą ir darnią poziciją ES ir valstybių narių lygmenimis dėl vystymosi politikos tikslų, vertybių, principų ir pagrindinių aspektų, be kita ko, ir ją įgyvendinant; mano, kad peržiūrint konsensusą turi būti išsaugotas jo acquis, ypač jo holistinis požiūris ir aiškus pirminis tikslas – kovoti su skurdu ir, ilgainiui, jį panaikinti; be to, mano, kad kova su nelygybe, kaip pripažįstama darnaus vystymosi tiksluose, taip pat turi būti tikslas; primena, kad valstybių narių ir ES lygmens vystymosi politikos priemonės turėtų sustiprinti ir papildyti vienos kitas;

2.  perspėja dėl oficialios paramos vystymuisi (OPV) kriterijų išplėtimo siekiant padengti kitas išlaidas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su pirmiau minėtais tikslais; pabrėžia, kad bet kokia OPV reforma turi būti siekiama didinti poveikį vystymuisi;

3.  pripažįsta, kokia svarbi aiški Europos išorės strategija, pagal kurią reikalaujama politikos suderinamumo, ypač politikos, susijusios su taika ir saugumu, migracija, prekyba, aplinka ir klimato kaita, humanitarine pagalba ir vystomuoju bendradarbiavimu; tačiau pakartoja, kad vystymosi tikslai yra savarankiški; primena SESV 208 straipsnyje įtvirtintą įsipareigojimą atsižvelgti „į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“; primygtinai pabrėžia, kad Parlamentas gali pritarti tik aiškiai vystymosi politikos koncepcijai, grindžiamai SESV įtvirtintais įsipareigojimais, kai didžiausias dėmesys skiriamas kovai su skurdu; primena ES išorės veiksmų principus pagal ES sutarties 21 straipsnio 1 dalį, o būtent demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principus bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymąsi;

4.  pagal Lisabonos sutartį vystomąjį bendradarbiavimą apibrėžia taip: kova už ORUMĄ panaikinant SKURDĄ;

ES vystymosi tikslai, vertybės ir principai

5.  ragina darnaus vystymosi tikslus (DVT), Darbotvarkę iki 2030 m. ir ekonominius, socialinius bei aplinkosauginius darnaus vystymosi aspektus įtraukti į visas ES vidaus ir išorės politikos priemones ir konsensuso esmę, pripažįstant jų tikslų ir uždavinių tarpusavio ryšių svarbą; ragina, kad kova su skurdu ir, ilgainiui, jo panaikinimas ir toliau būtų visa apimančiu ir svarbiausiu ES vystymosi politikos tikslu, didžiausią dėmesį skiriant labiausiai marginalizuotoms grupėms ir siekiant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje; pažymi, kad svarbu apibrėžti skurdą laikantis konsensuso apibrėžties ir atsižvelgiant į Pokyčių darbotvarkę bei Lisabonos sutartį;

6.  pabrėžia Darbotvarkės iki 2030 m. visuotinį ir keičiamąjį pobūdį; todėl pabrėžia, kad išsivysčiusios ir besivystančios šalys bendrai atsakingos už tai, kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai, ir kad Europos Sąjungos DVT strategiją turi sudaryti darnus vidaus ir išorės politikos krypčių ir įsipareigojimų rinkinys, turintis visapusišką vystymosi politikos priemonių rinkinį;

7.  primygtinai reikalauja, kad vystymosi politika atspindėtų Sąjungos ypatingą dėmesį pažeidžiamoms valstybėms, jaunimo nedarbui, moterims ir mergaitėms, patiriančioms lytimi grindžiamą smurtą ir žalingą praktiką bei esančioms konfliktinėse situacijose, taip pat primena ES įsipareigojimą skirti ne mažiau kaip 20 proc. savo OPV socialinei įtraukčiai ir žmogaus socialinei raidai;

8.  pabrėžia, kad švietimas yra svarbiausias aspektas norint sukurti savarankiškas visuomenes; ragina ES susieti kokybišką švietimą, techninį ir profesinį mokymą ir bendradarbiavimą su pramone, kaip esmine pradine sąlyga siekiant jaunimo užimtumo ir galimybių gauti darbą, kuriam reikia kvalifikuotų darbuotojų; mano, kad, siekiant vystymosi ir vaikų apsaugos, visų pirma būtina spręsti galimybės naudotis švietimo paslaugomis esant ekstremalioms ir kritinėms situacijoms problemą;

9.  pabrėžia, kad sisteminiai veiksniai, įskaitant lyčių nelygybę, politikos kliūtis ir galios skirtumus, daro poveikį sveikatai, ir kad būtina užtikrinti vienodas galimybes naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurias teikia įgudę, kvalifikuoti ir kompetentingi sveikatos priežiūros darbuotojai; pabrėžia, kad todėl pagal naująjį konsensusą turėtų būti skatinamos investicijos į pirmiausiai su gyventojais susitinkančių medicinos priežiūros darbuotojų įgalėjimą, nes šie darbuotojai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant, kad būtų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos atokiuose, skurdžiuose, prastai aptarnaujamuose ir konfliktų rajonuose; pabrėžia, kad siekiant DVT būtina skatinti atitinkamus mokslinius tyrimus ir plėtoti naujas sveikatos technologijas, kad būtų galima spręsti naujų grėsmių sveikatai, pavyzdžiui, epidemijų ir atsparumo bakterijoms, uždavinius;

10.  ragina ES ir toliau tvirtai įsipareigoti vykdyti ir skatinti taisyklėmis pagrįstą visuotinį valdymą, ypač Pasaulinę partnerystę tvaraus vystymosi vardan;

11.  pabrėžia, kad kova su nelygybe šalių viduje ir tarp jų, kova su diskriminacija, ypač dėl lyties, kova su neteisingumu ir nesantaika kartu skatinant taiką, dalyvaujamąją demokratiją, gerą valdymą, teisinę valstybę ir žmogaus teises, įtraukias visuomenes ir tvarų ekonomikos augimą, taip pat sprendžiant prisitaikymo prie klimato kaitos ir šios kaitos padarinių švelninimo uždavinius, turi būti tikslai, įdiegti į visas ES vystymosi politikos sritis; ragina, kad Darbotvarkė iki 2030 m. būtų įgyvendinta kaip visuma ir koordinuojant bei derinant su Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos, įskaitant aspektus, susijusius su poreikiu panaikinti spragas tarp to, ko reikia siekiant sumažinti visuotinį klimato atšilimą, ir dėti daugiau pastangų siekiant prisitaikyti ir finansuoti šį prisitaikymą; primena ES įsipareigojimą skirti 20 proc. savo 2014–2020 m. biudžeto lėšų (apytikriai 180 mlrd. EUR) pastangoms kovoti su klimato kaita, be kita ko, naudojantis savo išorės ir vystomojo bendradarbiavimo politika;

12.  pabrėžia, kad vystomasis bendradarbiavimas gali kilti iš įtraukties, pasitikėjimo ir inovacijų, grindžiamų visų partnerių pagarba tam, kad naudojamos nacionalinės strategijos ir šalies rezultatų sistemos;

13.  pripažįsta ypatingą darnaus vystymosi gero valdymo aspekto vaidmenį; ragina ES sustiprinti ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos sričių pusiausvyrą remiant išsamias nacionalines darnaus vystymosi strategijas bei remiant tinkamus gero valdymo mechanizmus ir procesus, didžiausią dėmesį skiriant pilietinės visuomenės dalyvavimui; pabrėžia, kokios svarbios yra administracinės ir fiskalinės decentralizacijos reformos, kaip priemonė skatinti gerą valdymą vietos lygmeniu, vadovaujantis subsidiarumo principu;

14.  ragina, kad pagal ES vystomąjį bendradarbiavimą šalys partnerės būtų skatinamos, pasikonsultavę su nacionaline ir vietos pilietine visuomene, DVT „glokalizuoti“, siekiant šiuos tikslus paversti atsižvelgiant į padėtį vietoje tinkamais nacionaliniais ir subnacionaliniais tikslais, įtvirtintais nacionalinėse vystymosi strategijose, programose ir biudžetuose; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti šalis savo partneres vykdant DVT stebėseną atsižvelgti į marginalizuotų bendruomenių balsus ir skatinti konkrečius mechanizmus, pagal kuriuos būtų sudarytos galimybės tai daryti, vadovaujantis darbotvarke „nė vieno nepalikti nuošalyje“;

15.  ragina, kad pagal ES vystymosi politiką pirmenybė ir toliau būtų teikiama mažiausiai išsivysčiusių ir mažas pajamas gaunančių šalių, taip pat mažų besivystančių salų valstybių rėmimui, kartu atsižvelgiant į įvairius ir specifinius vidutines pajamas gaunančių šalių, kuriose gyvena dauguma pasaulio skurstančiųjų, poreikius, vadovaujantis Adis Abebos veiksmų darbotvarke ir visapusiškai atsižvelgiant į diferencijavimo principą; ragina pasiekti, kad vyrautų teritorinis požiūris į vystymąsi, siekiant įgalėti vietos ir regionines vyriausybes ir geriau spręsti nelygybės problemas šalių viduje;

16.  pabrėžia, koks svarbus demokratinės atsakomybės principas, pagal kurį besivystančioms šalims tenka pagrindinė atsakomybė už savo vystymąsi, tačiau nacionaliniams parlamentams ir politinėms partijoms, regioninės ir vietos valdžios institucijoms, pilietinei visuomenei ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, kaip ir nacionalinėms vyriausybėms, sudaromos sąlygos atlikti atitinkamus savo vaidmenis ir aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese; todėl pabrėžia, kaip svarbu gerinti aukštyn einančią ir žemyn einančią atskaitomybę siekiant geriau reaguoti į vietos poreikius ir puoselėjant piliečių demokratinę atsakomybę;

17.  ragina ES toliau stiprinti savo paramą vietos ir regioniniam pajėgumų didinimui ir decentralizacijos procesui, siekiant įgalėti vietos ir regionines vyriausybes ir padaryti jas skaidresnes ir atskaitingas, kad jos geriau patenkintų savo piliečių poreikius ir reikalavimus;

18.  ragina vadovaujantis partnerystės principu taikyti pasidalijamąją atskaitomybę visiems bendriems veiksmams, skatinant kuo didesnį skaidrumo lygį; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti ir stiprinti nacionalinių parlamentų, vietos ir regioninių vyriausybių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą vykdant politinę ir biudžeto priežiūrą bei demokratinę kontrolę; ragina visomis priemonėmis ir visais politikos lygmenimis bendrai kovoti su korupcija ir nebaudžiamumu;

19.  ragina ES ir šalis bei regionus partnerius pasiekti, kad jų tarpusavio politinis dialogas būtų pagrindinė viso ES vystomojo bendradarbiavimo kryptis ir kad palaikant šį dialogą pagrindinis dėmesys būtų skiriamas bendroms vertybėms ir jų skatinimo būdams; ragina parlamentus ir pilietinę visuomenę toliau dalyvauti politiniuose dialoguose;

20.  pabrėžia, kokia svarbi daugianarė įtrauki demokratija, ir ragina ES skatinti vienodas sąlygas politinėms partijoms ir visus dinamiškos pilietinės visuomenės veiksmus, be kita ko, stiprinant gebėjimus ir palaikant dialogą su šalimis partnerėmis, kad būtų pakankamai erdvės pilietinei visuomenei, turinčiai į piliečius orientuotus, dalyvaujamąja stebėsena ir atskaitomybe grindžiamus mechanizmus subnacionaliniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, ir užtikrinti pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) dalyvavimą vykdant vystymosi politikos rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, persvarstymo ir atskaitomybės veiklą; ragina ES pripažinti, kad konsultacijos su pilietine visuomene yra esminis sėkmės veiksnys visuose programavimo sektoriuose, kad būtų pasiekta įtraukaus valdymo;

21.  pripažįsta pilietinės visuomenės vaidmenį didinant visuomenės informuotumą ir sprendžiant DVT problemas nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis, taikant visuotinį pilietinį ugdymą ir informuotumo didinimą;

22.  ragina skatinti moterų ir vyrų lygybę bei moterų ir mergaičių įgalėjimą ir teises, kad tai būtų savarankiškas ir tarpdisciplininis ES vystymosi politikos tikslas pagal ES lyčių lygybės veiksmų planą ir Darbotvarkę iki 2030 m., kaip išdėstyta 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadose dėl moterų ir vyrų lygių teisių atsižvelgiant į vystymąsi; ragina imtis konkrečių politikos veiksmų šios srities problemoms spręsti; ragina ES dėti papildomų pastangų siekiant skatinti svarbų moterų ir jaunimo, kaip vystymosi ir pokyčių varomosios jėgos, vaidmenį; šiuo klausimu pabrėžia, kad lyčių lygybė apima mergaites ir berniukus bei visų amžių moteris ir vyrus ir kad programomis turėtų būti skatinamas lygiateisis dalyvavimas ir teisių bei paslaugų propagavimas, visų pirma galimybės gauti išsilavinimą ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą atvejų, be diskriminacijos, grindžiamos lyčių tapatybe ar seksualine orientacija;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia propaguoti, ginti ir užtikrinti visas žmogaus teises; pabrėžia, kad moterų ir mergaičių teisių, taip pat lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių puoselėjimas ir visų formų seksualinio smurto ir diskriminacijos dėl lyties panaikinimas, įskaitant žalingą praktiką prieš vaikus, ankstyvą ir priverstinę santuoką ir moterų lyties organų žalojimą, yra itin svarbūs siekiant įgyvendinti žmogaus teises; pabrėžia, kad būtina užtikrinti visuotinę prieigą prie įperkamos, išsamios, aukštos kokybės informacijos ir švietimo apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir šeimos planavimo paslaugų; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant paspartinti pastangas, kad būtų pasiekta lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas stiprinant įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystes ir gebėjimus užtikrinti biudžeto sudarymą ir planavimą atsižvelgiant į lyčių aspektą bei užtikrinant moterų organizacijų dalyvavimą;

24.  ragina konkrečiomis ES vystymosi strategijomis geriau pasiekti, apsaugoti ir remti pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, pvz., moteris ir vaikus, LGTBI asmenis, pagyvenusius asmenis, neįgaliuosius, mažus gamintojus, kooperatyvus, kalbines ir etnines mažumas, čiabuvius, kad, vadovaujantis principu, jog niekas nepaliekamas likimo valiai, jiems būtų suteiktos tokios pat galimybės ir teisės kaip ir visiems kitiems;

25.  pakartoja ES įsipareigojimą investuoti į vaikų ir jaunuolių vystymąsi gerinant ataskaitų apie vystomąjį bendradarbiavimą, kuriuo didžiausias dėmesys skiriamas vaikams, ir vidaus išteklius, teikimą ir stiprinti jaunimui skirtus pajėgumus dalyvauti įgyvendinant atskaitomybę;

26.  ragina remti nestabilias ir nuo konfliktų nukentėjusias šalis, kad jos galėtų naudotis ištekliais ir kurti partnerystes, kurių reikia siekiant įgyvendinti vystymosi prioritetus, ir skatinti tarpusavio mokymąsi ir aktyvesnį vystymosi, taikos kūrimo, saugumo ir humanitarinių partnerių dalyvavimą ir jų pastangas;

27.  pabrėžia, kad dabartinio Europos konsensuso žmogaus socialinės raidos skyriuje išdėstyti tikslai vis dar išlieka svarbūs; pabrėžia, kad reikia šiuos tikslus sujungti su darnaus vystymosi tikslais, o rengiant sveikatos priežiūros plėtros programas didžiulį dėmesį skirti horizontaliosios sveikatos priežiūros sistemos stiprinimui (priemonėms, neįeinančioms į paramą konkrečioms ligoms skirtoms vertikaliosioms programoms), nes tai taip pat sustiprins gebėjimą apsisaugoti sveikatos krizių atvejais, pvz., įvykus Ebolos virusinės ligos protrūkiui Vakarų Afrikoje 2013–2014 m., ir reikia užtikrinti pagrindinę teisę į universaliąsias sveikatos priežiūros paslaugas, kaip numatyta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) konstitucijoje; primena, kad SESV 168 straipsnyje teigiama, jog žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga turi būti užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti nuoseklesnę inovacijų ir vaistų plėtros politiką, kurioje būtų užtikrinama teisė visiems gauti vaistų;

28.  atsižvelgdamas į demografinį augimą, ypač Afrikoje ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, ir atsižvelgdamas į tai, kad iš 21 didžiausią vaisingumą turinčios šalies 19 yra Afrikoje, kad Nigerija yra greičiausiai pagal gyventojų skaičių auganti pasaulio šalis ir kad iki 2050 m. daugiau kaip pusė augančio pasaulio gyventojų skaičiaus, tikėtina, sudarys Afrikos gyventojai (o tai yra tvaraus vystymosi problema), siūlo ES vystomojo bendradarbiavimo srityje daugiau dėmesio skirti programoms, kuriomis siekiama spręsti šį klausimą;

29.  palankiai vertina tai, kad apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumas formuojasi kaip prioritetinė naujos pasaulinės vystymosi programos sritis, ir teigiamai vertina tai, kad buvo įtrauktas atskiras tikslas panaikinti badą, pasiekti apsirūpinimo maistu saugumą ir geresnę mitybą ir skatinti tvarų žemės ūkį; pripažįsta, kad badas ir skurdas neatsirado netyčia, bet yra socialinės ir ekonominės neteisybės ir nelygybės visais lygmenimis padarinys; pakartoja, kad konsensuse turėtų būti pabrėžta, kad ES toliau remia integruotus, įvairias sritis apimančius metodus, kuriais stiprinami gebėjimai užtikrinti įvairių vietos maisto produktų gamybą ir kurie apima konkrečiai su mityba susijusias intervencijas, kuriomis atsižvelgiama į mitybą ir aiškiai siekiama kovoti su lyčių nelygybe;

30.  primygtinai reikalauja, kad būtų sukurti atskaitomybės mechanizmai, kuriuos taikant būtų stebimi darnaus vystymosi tikslai ir 0,7 % OPV/BNP tikslai bei jų įgyvendinimas; ragina ES ir jos valstybes nares pateikti tvarkaraštį, pagal kurį bus palaipsniui pasiekti šie tikslai, ir kasmet teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

31.  pabrėžia, kad reikia taikyti įvairiems sektoriams skirtus, integruotus metodus siekiant veiksmingai sustiprinti atsparumą, o tai reiškia geresnę humanitarinės pagalbos, nelaimių rizikos mažinimo, socialinės apsaugos, prisitaikymo prie klimato kaitos, gamtos išteklių valdymo, konfliktų švelninimo ir kitų atitinkamų veiksmų vystymosi srityje integravimą; ragina ES ir valstybes nares skatinti įtraukų valdymą, kuris spręstų pažeidžiamumą skatinančių marginalizacijos ir nelygybės veiksnių klausimus; pripažįsta, kad pažeidžiami gyventojai turi būti įgalinti valdyti riziką ir dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, kurie daro įtaką jų ateičiai;

32.  pabrėžia kultūros atliekamą vaidmenį siekiant tvaraus žmogaus, socialinio ir ekonominio vystymosi ir pabrėžia, kad turi būti atsižvelgiama į kultūros aspektą kaip pagrindinį solidarumo, bendradarbiavimo ir ES pagalbos vystymuisi politikos aspektą; ragina skatinti kultūrų įvairovę ir remti kultūros politiką bei atsižvelgti į vietinę padėtį, kai tai gali padėti pasiekti tikslą – skatinti tvarų vystymąsi;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad numatoma, jog iki 2050 m. miestų gyventojų skaičius padidės 2,5 mlrd. ir beveik 90 proc. šių gyventojų padaugės Azijoje ir Afrikoje; pripažįsta problemas, kylančias dėl itin spartaus didmiesčių augimo, ir iššūkius, kuriuos šis reiškinys kelia visuomenės ir aplinkos tvarumui; ragina suderinti regioninę plėtrą ir primena, kad pagyvinus ekonominę veiklą kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose ir miestuose bus sumažintas spaudimas migruoti į didžiuosius miestus, taip sumažinant nekontroliuojamos urbanizacijos ir migracijos problemas;

Diferenciacija

34.  pabrėžia, jog norint, kad ES vystymosi strategija būtų veiksminga, ES turi skatinti geresnį besivystančių šalių gerovės paskirstymą per nacionalinius biudžetus, t. y. šalių viduje ir tarp šalių; pabrėžia, kad Europos parama vystymuisi pirmiausia turėtų būti diferencijuojama pagal konkrečių šalių atvejus ir vystymosi poreikius, o ne tik pagal mikroekonominius rodiklius ar politinius tikslus;

35.  pabrėžia, kad ES vystomasis bendradarbiavimas turėtų būti įgyvendinamas siekiant spręsti svarbiausius poreikius ir siekti kuo didesnio poveikio ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad reikia parengti konkretiems atvejams pritaikytas vystymosi strategijas, kurios būtų valdomos ir kuriamos vietos subjektų, siekiant atsižvelgti į konkrečias problemas, su kuriomis susiduria atskiros šalys ar šalių grupės, pvz., mažos besivystančios salų valstybės, nestabilios valstybės ir priėjimo prie jūros neturinčios besivystančios šalys;

36.  ragina parengti konkrečias bendradarbiavimo su vidutines pajamas gaunančiomis šalimis strategijas, kad būtų galima įtvirtinti jų pažangą ir kovoti su nelygybe, atskirtimi, diskriminacija ir skurdu, visų pirma skatinant kurti sąžiningo ir progesyvinio apmokestinimo sistemas, kartu pabrėžiant, kad vidutines pajamas gaunančios šalys nėra vientisa grupė, todėl kiekviena jų turi konkrečių poreikių, kuriuos galima patenkinti tik specialiai pritaikytomis politikos priemonėmis; pabrėžia, kad reikia atsakingai ir laipsniškai panaikinti finansinę paramą vidutines pajamas gaunančioms šalims, pvz., techninę pagalbą, ir dalytis pramonine praktine patirtimi bei žiniomis, kurti viešojo sektoriaus subjektų partnerystes, kurios galėtų remti visuotines viešąsias gėrybes, pvz., mokslo, technologijų ir inovacijų srityse, keistis geriausia patirtimi ir skatinti regionų, Pietų šalių savitarpio ir trišalį bendradarbiavimą; pabrėžia, kad labai svarbūs alternatyvūs finansavimo šaltiniai, pvz., šalies vidaus pajamų sutelkimas, nelengvatinės arba mažiau lengvatinės paskolos, bendradarbiavimas techniniais, mokesčių, prekybos ir mokslinių tyrimų klausimais, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė;

Vystymosi veiksmingumas ir finansavimas

Veiksmingas vystymasis

37.  ragina ES ir jos valstybes nares pirmauti tarp vystymosi srities subjektų ir dar kartą įsipareigoti visapusiškai įgyvendinti veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo principus, pirmenybę skirti mechanizmams, priemonėms ir instrumentams, kuriuos taikant galutinius paramos gavėjus pasiekia daugiau išteklių, ypač šalių atsakomybei už vystymosi prioritetus, suderinimui su šalių partnerių nacionalinėmis plėtros strategijomis ir sistemomis, dėmesį skirti rezultatams, skaidrumui, bendrai atskaitomybei ir demokratiniam visų suinteresuotųjų subjektų įtraukimui; pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES pastangas, kad vystomasis bendradarbiavimas būtų kuo veiksmingesnis, siekiant padėti pasiekti plataus užmojo tikslus ir tikslus, nustatytus Darbotvarkėje iki 2030 m., ir kuo geriau panaudoti viešuosius ir privačius išteklius vystymuisi; ragina naujajame ES konsensuse dėl vystymosi pateikti aiškią nurodą į vystymosi veiksmingumo principus;

38.  pakartoja, kad svarbu didinti supratimą ir aktyvų Europos visuomenės dalyvavimą svarbių įvykių diskusijose ir pastangose panaikinti skurdą pasaulyje ir skatinti tvarų vystymąsi; šiuo tikslu pabrėžia, kad neformalusis švietimas ir sąmoningumo ugdymas, be kita ko, tęsiant ir plečiant Švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais programą (DEAR), turi išlikti neatsiejamomis ES ir valstybių narių vystymosi politikos dalimis;

39.  mano, kad finansavimo ir biurokratinių procedūrų supaprastinimas gali padėti pagerinti veiksmingumą; ragina paspartinti ES reformos įgyvendinimą (kaip jau buvo minėta 2005 m. Europos konsensuso dėl vystymosi 122 dalyje), kiek tai susiję su būtinybe peržiūrėti atrankos procedūras, didesnį dėmesį skiriant pareiškėjui: tapatybei, žinioms, patirčiai, veiklos rezultatams ir patikimumui srityje (ne tik formaliems kriterijų atitikties reikalavimams);

40.  pakartoja, kad svarbu stiprinti gebėjimus siekiant pagerinti piliečių, organizacijų, vyriausybių ir visuomenės pajėgumus visapusiškai atlikti savo vaidmenis rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant tvaraus vystymosi strategijas;

41.  teigiamai vertina padarytą pažangą, tačiau ragina ES ir jos valstybes nares toliau siekti padidinti ir išplėsti bendro programavimo ir įgyvendinimo pastangų apimtį, kad būtų galima sutelkti išteklius, pagerinti darbo pasidalijimą šalies viduje, sumažinti operacijų sąnaudas, išvengti dubliavimosi ir pagalbos suskaidymo, didinti ES autoritetą vietos lygmeniu ir skatinti šalių atsakomybę už vystymosi strategijas bei suderinimą su šalių partnerių prioritetais; pabrėžia, jog svarbu, kad bendro programavimo procesą vykdytų Europos suinteresuotieji subjektai ir kad jis būtų atvertas kitiems paramos teikėjams tik tuo atveju, kai tai pateisinama vietos padėtimi, tačiau nemažinant Europos atsakomybės už šį procesą; ragina ES ir jos valstybes nares ir toliau koordinuoti savo veiksmus su kitais paramos teikėjais ir organizacijomis, kaip antai nauji pagalbos teikėjai, pilietinės visuomenės organizacijos, privatūs filantropai, finansų įstaigos ir privačiojo sektoriaus bendrovės; susirūpinęs pažymi, kad nuo 2015 m. vidurio tik penkios ES valstybės narės paskelbė Pusane sudarytos partnerystės įgyvendinimo planus; primygtinai ragina valstybes nares paskelbti savo įgyvendinimo planus ir kasmet pranešti apie savo veiksmus vystymosi veiksmingumo srityje;

42.  primena savo prašymą(25) kodifikuoti ir sustiprinti mechanizmus ir praktiką siekiant užtikrinti didesnį papildomumą ir veiksmingą paramos vystymuisi koordinavimą tarp ES valstybių narių ir institucijų, numatant aiškias ir įgyvendinamas taisykles, kuriomis būtų užtikrinta demokratinė šalių atsakomybė, derinimas, suderinimas su šalių strategijomis ir sistemomis, lėšų nuspėjamumas, skaidrumas ir tarpusavio atskaitomybė;

43.  pabrėžia, kad vystymosi veiksmingumas turėtų būti vienas iš pagrindinių naujos ES vystymosi politikos skatinamųjų veiksnių; primena, kad tai priklauso ne tik nuo paramos teikėjų, bet ir veiksmingų ir reaguoti gebančių institucijų, patikimų politikos priemonių, teisinės valstybės principo laikymosi, integracinio demokratinio valdymo ir apsaugos nuo korupcijos besivystančiose šalyse ir neteisėtų finansinių srautų tarptautiniu lygmeniu;

44.  pripažįsta vietos ir regionų valdžios vaidmenį vystymosi srityje ir ypač decentralizuotą ES ir šalių partnerių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą kaip veiksmingą priemonę abipusiam gebėjimų stiprinimui ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui vietos lygmeniu;

Vystymosi finansavimas

45.  primena, kad OPV turėtų likti ES vystymosi politikos pagrindas; primena ES įsipareigojimą iki 2030 m. pasiekti 0,7 proc. BNP OVP tikslą; pabrėžia, jog svarbu, kad kitos šalys, išsivysčiusios ir besivystančios, irgi padidintų OPV skiriamas sumas; pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka OPV kaip pokyčių varomoji jėga ir svertas kitiems ištekliams sutelkti; primena ES įsipareigojimą sutelkti išteklius kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse, įdėti savo indėlį siekiant išsivysčiusių šalių tikslo mobilizuoti 100 mlrd. JAV dolerių per metus ir išlaikyti dvigubai padidintą biologinės įvairovės finansavimą besivystančioms šalims;

46.  ragina valstybių narių ir ES lygmenimis taikyti objektyvius ir skaidrius kriterijus, kaip paskirstyti išteklius paramai vystymuisi; ragina tuos kriterijus grįsti poreikiais, poveikio vertinimais ir politiniais, socialiniais bei ekonominiais rezultatais, kad lėšos būtų naudojamos kuo efektyviau; tačiau pabrėžia, kad toks lėšų paskirstymas niekada neturėtų būti grindžiamas sąlygomis dėl rezultatų, pasiektų srityse, tiesiogiai nesusijusiose su vystymosi tikslais; pabrėžia, kad turėtų būti skatinami geri rezultatai siekiant tarpusavyje suderintų tikslų ir už juos turėtų būti atlyginama; pabrėžia, kad teritoriniu lygmeniu suskirstyti duomenys yra svarbūs siekiant geriau įvertinti OPV poveikį;

47.  pripažįsta, kad teikiant bendrą paramą biudžetui skatinama nacionalinė atsakomybė, suderinimas su šalių partnerių nacionalinėmis vystymosi strategijomis, didesnis dėmesys rezultatas, skaidrumui ir abipusei atskaitomybei, tačiau pabrėžia, kad tai reikėtų svarstyti tik tam tinkamomis sąlygomis ir veikiant veiksmingoms kontrolės sistemoms; pažymi, kad parama biudžetui yra geriausias būdas skatinti tikrą politinį dialogą, nes tai suteiktų daugiau galių ir atsakomybės;

48.  mano, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų prireiks vystymosi sričiai skirti finansavimą ir imtis veiksmų, nesusijusių su OPV ir viešosios politikos priemonėmis; pabrėžia, kad reikalingas ir šalies vidaus, ir tarptautinis, ir privatusis, ir viešasis finansavimas, taip pat reikia finansuoti politikos priemones, kuriomis susiejami viešieji ir privatūs vystymuisi palankūs veiksmai ir skatinamas aplinkai palankus augimas ir teisingas jo paskirstymas per nacionalinius biudžetus;

49.  primena, kad besivystančios šalys patiria didelių suvaržymų, didindamos mokestines pajamas, ir joms ypač didelį poveikį daro pelno mokesčio vengimas ir neteisėti finansiniai srautai; ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti politikos suderinamumą vystymosi labui šioje srityje, siekiant ištirti besivystančių šalių mokesčių tvarkos ir teisės šalutinį poveikį joms pačioms ir palaikyti aktyvesnį besivystančių šalių atstovavimą tarptautiniuose forumuose, kurie sukurti siekiant reformuoti pasaulinę mokesčių politiką;

50.  ragina ES ir jos valstybes nares padėti mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims sukurti sąžiningas, progresyvias, skaidrias ir efektyvias mokesčių sistemas ir kitas priemones ištekliams šalies viduje sutelkti, kad būtų galima padidinti tokio finansavimo prognozuojamumą ir stabilumą ir sumažinti priklausomybę nuo paramos; ragina tokią pagalbą teikti mokesčių administravimo, viešųjų finansų valdymo, sąžiningo paskirstymo sistemų, kovos su korupcija, netinkamu operacijų vertės nurodymu, mokesčių slėpimu ir kitų formų neteisėtais finansiniais srautais srityse; pabrėžia fiskalinės decentralizacijos svarbą ir poreikį stiprinti pajėgumus siekiant remti subnacionalinę valdžią kuriant vietos mokesčių sistemas ir organizuojant mokesčių surinkimą;

51.  ragina ES ir jos valstybes nares nustatyti privalomas ataskaitas pagal atskiras šalis apie tarptautines bendroves, privalomai paskelbiant išsamius ir palyginamus duomenis apie įmonių veiklą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė; ragina ES ir jos valstybes nares atsižvelgti į besivystančių šalių mokesčių politikos, tvarkos ir teisės aktų šalutinį poveikį joms pačioms ir imtis reformų, būtinų norint užtikrinti, kad Europos bendrovės, gaunančios pelno besivystančiose šalyse, sumokėtų sąžiningą mokesčių dalį tose šalyse;

52.  pabrėžia dotacijų ir paskolų derinimo ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių poreikį pasitelkti ne tik OPV, bet ir kitą finansavimą, ir veiksmingai laikytis vystymosi veiksmingumo principų, tačiau taip pat pabrėžia, kad reikia, jog jie būtų grindžiami skaidriais kriterijais, kad aiškiai parodytų papildomą naudą ir teigiamą poveikį vystymuisi, nesuardytų visuotinės prieigos prie kokybiškų pagrindinių viešųjų paslaugų ir kad visi mokėjimai būtų skaidrūs; pabrėžia, kad finansuojamais projektais turėtų būti privalomai laikomasi nacionalinių vystymosi tikslų, tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos standartų, vietos gyventojų poreikių ir teisių ir vystymosi efektyvumo principų; šiuo klausimu pripažįsta, kad tradicinis žemės naudojimas, kai ją naudoja smulkieji valdų savininkai ir ganyklininkai, paprastai nėra dokumentuotas, tačiau šią praktiką reikia gerbti ir saugoti; primena, kad plėtros partnerystėje dalyvaujančios įmonės, vykdydamos savo veiklą, turi laikytis įmonių socialinės atsakomybės principų, JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų ir EBPO gairių bei skatinti etišką verslą; atkreipia dėmesį į tai, kad pasiekus vystymosi veiksmingumą vystymosi politika ir programos gauna dvigubos naudos; ragina visus vystymosi dalyvius visiškai suderinti savo veiksmus su šiais principais;

53.  ragina ES skatinti investicijas, kurios padeda sukurti deramų darbo vietų pagal Tarptautinės darbo organizacijos standartus ir Darbotvarkę iki 2030 m.; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia socialinio dialogo svarbą ir privačiojo sektoriaus skaidrumo ir atskaitomybės poreikį viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių atveju ir kai vystymosi pinigai naudojami dotacijų ir paskolų derinimui;

54.  pabrėžia, kad vystymuisi skiriamos lėšos, naudojamos siūlomam išorės investicijų planui (angl. EIP) ir esamiems patikos fondams, turi atitikti su OPV suderinamus vystymosi tikslus ir naujuosius darnaus vystymosi tikslus; ragina sukurti mechanizmus, kuriais Parlamentui būtų sudarytos sąlygos vykdyti savo priežiūros funkciją, kai vystymuisi skirtos ES lėšos naudojamos ne pagal įprastas ES biudžeto procedūras, visų pirma suteikiant jam išorės investicijų plano, patikos fondo ir kitų strateginių valdybų, sprendžiančių dėl programų ir projektų prioritetų ir aprėpties, veiklos stebėtojo statusą;

55.  pripažįsta, kad vietos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, kooperatyvų, įtraukių verslo modelių ir mokslinių tyrimų institutų kaip ekonomikos augimą, užimtumą ir vietos inovacijas skatinančių veiksnių, kurie padės pasiekti darnaus vystymosi tikslus, svarbą; ragina skatinti sudaryti palankią aplinką investicijoms, industrializacijai, verslui, mokslui, technologijoms ir inovacijoms, kad būtų skatinama ir spartinama šalių vidaus ekonominė ir žmogaus socialinė raida, taip pat skatinti mokymo programas ir nuolatinį viešojo ir privačiojo sektorių dialogą; pripažįsta EIB vaidmenį įgyvendinant ES Išorės investicijų planą ir pabrėžia, kad jo iniciatyvomis ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimui ir moterims ir, laikantis vystymosi veiksmingumo principų, turėtų būti prisidedama prie investicijų į socialiniu požiūriu svarbius sektorius, kaip antai vandens, sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriai, taip pat prie investicijų į verslumą ir vietos privatųjį sektorių; prašo EIB skirti daugiau išteklių mikrofinansams tvirtai atsižvelgiant į lyčių aspektą; be to, ragina EIB bendradarbiauti su Afrikos plėtros banku (angl. AfDB) finansuojant ilgalaikes investicijas, kurios būtų naudingos tvariam vystymuisi, ir kitus plėtros bankus pasiūlyti mikrokreditų priemonę, kad būtų subsidijuojamos tvarios paskolos šeimos ūkiams;

56.  mano, jog būtina, kad naujajame konsensuse būti pateikta nuoroda į tvirtą ES įsipareigojimą sukurti teisiškai privalomą tarptautinę sistemą siekiant patraukti įmones atsakomybėn už jų neteisėtą veiklą tose šalyse, kuriose jos vykdo savo veiklą, nes tai daro poveikį visoms visuomenės sritims – nuo pelnymosi iš vaikų darbo iki pragyvenimą užtikrinančio darbo užmokesčio nebuvimo, nuo naftos išsiliejimo iki masinio miško kirtimo ir nuo priekabiavimo prie žmogaus teisių gynėjų iki žemės grobimo;

57.  ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares skatinti taikyti privalomas priemones siekiant užtikrinti, kad tarptautinės įmonės mokėtų mokesčius šalyse, kuriose jos gauna pelno ar jį sukuria, ir skatinti privalomą privačiojo sektoriaus ataskaitų teikimą pagal šalis, taip didinant šalių nacionalinių išteklių mobilizavimo pajėgumus; ragina atlikti šalutinio poveikio analizę siekiant išnagrinėti galimą pelno perkėlimo praktiką;

58.  ragina žmonių poreikiais pagrįstą požiūrį į skolos tvarumą nustatant privalomą standartų rinkinį siekiant nustatyti atsakingą skolinimą ir skolinimąsi, skolos auditą ir sąžiningą skolos grąžinimo mechanizmą, kurį taikant turėtų būti įvertinamas šalių skolos naštos teisėtumas ir tvarumas;

Politikos suderinamumas vystymosi labui

59.  ragina visoje ES pradėti diskusijas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui siekiant paaiškinti ryšį tarp politikos suderinamumo vystymosi labui ir politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui; pabrėžia, kad itin svarbu įgyvendinant visas ES politikos priemones taikyti politikos suderinamumo vystymosi labui principus; pabrėžia, kad politikos suderinamumas vystymosi labui turėtų būti pagrindinis ES strategijos elementas siekiant darnaus vystymosi tikslų; primena, kad ES institucijos ir valstybės narės turi toliau stengtis visose vidaus ir išorės politikos priemonėse, kurios, tikėtina, gali turėti poveikį besivystančioms šalims, atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus, rasti veiksmingus mechanizmus ir pasinaudoti esama geriausia patirtimi valstybės narės lygmeniu, kaip įgyvendinti ir vertinti politikos suderinamumą vystymosi labui, užtikrinti, kad politikos suderinamumas vystymosi labui būtų įgyvendinamas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir į šį procesą įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos bei regioninės valdžios institucijas;

60.  siūlo įdiegti politikos suderinamumui vystymosi labui skirtą arbitražo sistemą, kuri būtų pavaldi Komisijos pirmininkui, kad esant skirtumų tarp įvairių sričių Sąjungos politikos Komisijos pirmininkas prisiimtų visapusišką politinę atsakomybę dėl bendrųjų krypčių nustatymo ir priimtų sprendimus, atsižvelgdamas į Sąjungos įsipareigojimus politikos suderinamumo vystymosi labui srityje; mano, kad, pasibaigus problemų nustatymo etapui, reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti procedūrų, taikomų priimant sprendimus Komisijos tarnybose ir įvairioms tarnyboms bendradarbiaujant, reformą;

61.  ragina, kad būtų stiprinamas dialogas tarp ES ir besivystančių šalių dėl ES politikos suderinamumo vystymosi labui skatinimo ir įgyvendinimo; mano, kad ES partnerių teikiama grįžtamoji informacija apie pažangą politikos suderinamumo vystymosi labui srityje gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant tiksliai įvertinti jo poveikį;

62.  dar kartą ragina plėtoti valdymo procesus siekiant skatinti politikos suderinamumą vystymosi labui visame pasaulyje ir ragina ES imtis vadovaujančio vaidmens propaguojant politikos suderinamumo vystymosi labui sąvoką tarptautinėje arenoje;

Prekyba ir vystymasis

63.  pabrėžia, kad labai svarbi sąžininga ir tinkamai reguliuojama prekyba – ji padeda skatinti regioninę integraciją, prisideda prie tvaraus augimo ir padeda kovoti su skurdu; pabrėžia, kad ES prekybos politika turi būti darnaus vystymosi darbotvarkės dalis ir atspindėti ES vystymosi politikos tikslus;

64.  pabrėžia, kad vystymosi labui vis dar esama vienašalių prekybos lengvatų besivystančioms šalims, kurios nėra mažiausiai išsivysčiusios šalys; taip pat mano, kad į naująjį konsensusą turėtų būti įtraukta nuoroda į ES įsipareigojimą skatinti sąžiningos ir etiškos prekybos programas su mažais besivystančių šalių gamintojais;

65.  palankiai vertina tai, kad pripažįstamas sąžiningos prekybos svarus indėlis įgyvendinant JT darbotvarkę iki 2030 m.; ragina ES įgyvendinti ir toliau plėtoti savo įsipareigojimą remti sąžiningos prekybos priemonių diegimą ES ir šalyse partnerėse siekiant skatinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius, įgyvendinant savo prekybos politiką;

66.  pabrėžia, kad ES turi toliau remti besivystančių šalių prekybos pajėgumų stiprinimą, infrastruktūrą ir šalių vidaus privačiojo sektoriaus vystymąsi, kad jos galėtų kurti papildomą produkcijos vertę, ją įvairinti ir didinti prekybą;

67.  primena, kad sveika aplinka, įskaitant pastovų klimatą, yra būtini siekiant panaikinti skurdą; remia ES pastangas didinti gamtos išteklių valdymo ir gamtos išteklių gavybos bei prekybos jais skaidrumą ir atskaitingumą, skatinti tvarų vartojimą ir gamybą ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai naudingųjų iškasenų, medienos, laukinės gyvūnijos ir kituose panašiuose sektoriuose; tvirtai mano, kad, siekiant parengti reguliavimo sistemas tiekimo grandinėms ir didesnio privačiojo sektoriaus atskaitingumo, reikia tolesnių visuotinių pastangų – tada bus galima užtikrinti tokių išteklių tvarų valdymą ir prekybą jais ir sudaryti sąlygas daug išteklių turinčioms šalims ir jų gyventojams apsaugoti vietos gyventojų bendruomenių teises siekiant iš tokios prekybos ir tvaraus biologinės įvairovės ir ekosistemų valdymo turėti dar daugiau naudos; palankiai vertina pažangą, padarytą nuo tada, kai buvo sudarytas Bangladešo tvarumo susitarimas, ir ragina Komisiją išplėsti tokias sistemas, kad jos būtų taikomos ir kituose sektoriuose; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją plėsti įmonių socialinę atsakomybę ir išsamaus patikrinimo iniciatyvas, kurios papildo esamą ES medienos reglamentą, svarstant siūlomą ES reglamentą dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų, kad jos apimtų ir kitus sektorius;

68.  apgailestauja dėl to, kad vis dar nėra reguliavimo sistemos, pagal kurią būtų apibrėžta, kaip įmonės turi laikytis žmogaus teisių ir įsipareigojimų, susijusių su socialiniais ir aplinkosaugos standartais, todėl sudaromos sąlygos kai kurioms valstybėms ir įmonėms nebaudžiamoms jų nesilaikyti; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai dalyvauti JT žmogaus teisių tarybos ir JT aplinkos programos veikloje siekiant sudaryti tarptautinę sutartį, kuria siekiama tarptautines korporacijas patraukti atsakomybėn už žmogaus teisių ir aplinkosaugos standartų pažeidimus;

69.  dar kartą patvirtina koordinuotų, paspartintų veiksmų, skirtų kovoti su neprievalgiu siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir pasiekti Darnaus vystymosi darbotvarkės 2 tikslą dėl maisto trūkumo panaikinimo;

70.  primena, kad miškai atlieka svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą, išsaugant biologinę įvairovę ir mažinant skurdą, ir ragina ES prisidėti prie miškų naikinimo ir alinimo sustabdymo ir jų atsodinimo bei skatinti tvarią miškotvarką besivystančiose šalyse;

Saugumas ir vystymasis

71.  pakartoja, kad yra tiesioginis ryšys tarp saugumo ir vystymosi, tačiau pabrėžia, kad būtina griežtai laikytis neseniai atliktos OPV reformos dėl vystymosi priemonių naudojimo saugumo politikai taikant aiškų tikslą – panaikinti skurdą ir skatinti tvarų vystymąsi; pabrėžia, kad taikios ir įtraukios visuomenės, kurioje teisingumas prieinamas visiems, siekis turėtų virsti ES išorės veiksmais, kuriais, remiant visus vietos suinteresuotuosius subjektus, kurie gali padėti tai įgyvendinti, būtų kuriamas atsparumas, skatinamas žmonių saugumas, stiprinamas teisinės valstybės principų laikymasis, atkuriamas pasitikėjimas ir sprendžiamos sudėtingos nesaugumo, pažeidžiamumo ir perėjimo prie demokratijos problemos;

72.  mano, kad siekiant rasti tinkamą konfliktų prevencijos, konfliktų sprendimo ir atkūrimo po konflikto bei vystymosi pusiausvyrą, reikia puoselėti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) ir vystymosi priemonių sąveiką; pabrėžia, kad šiuo tikslu vykdomos išorės politikos programos ir priemonės turi būti visapusiškos, specialiai pritaikytos kiekvienos šalies padėčiai ir, jeigu yra finansuojamos vystymosi politikai numatytomis lėšomis, jos turi padėti pasiekti pagrindinius vystymosi tikslus, apibrėžtus nuostatomis dėl OPV; pabrėžia, kad svarbiausi vystomojo bendradarbiavimo uždaviniai tebėra remti šalių pastangas sukurti stabilias ir taikias valstybes, kurios laikytųsi gero valdymo, teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių, ir siekti sukurti tvarią veikiančią jų rinkos ekonomiką, kad būtų užtikrinta žmonių gerovė ir patenkinti visi pagrindiniai žmonių poreikiai; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis reikia didinti labai ribotą BSGP finansavimą, kad jį būtų galima plačiau naudoti, inter alia, vystymosi labui laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui;

Migracija ir vystymasis

73.  pabrėžia itin svarbų vystomojo bendradarbiavimo vaidmenį naikinant pagrindines priverstinės migracijos ir perkėlimo priežastis, pvz., valstybių pažeidžiamumo situacijas, konfliktus, nesaugumą ir marginalizaciją, skurdą, nelygybę ir diskriminaciją, žmogaus teisių pažeidimus, nedideles galimybes gauti tokias pagrindines paslaugas kaip sveikatos priežiūra ir švietimas ir klimato kaitą; nustato šiuos tikslus ir uždavinius, kaip būtinas sąlygas stabiliomis, atsparioms valstybėms, kurios, mažiau tikėtina, pateks į padėtį, dėl kurių gali būti priverstinai migruojama: remti žmogaus teises ir tautų orumą, demokratijos kūrimą, gerą valdymą ir teisinės valstybės principus, socialinę įtrauktį ir sanglaudą, ekonomines galimybes, kai užtikrinamas deramas užimtumas ir kuriamos į žmones orientuotos įmonės bei politinė erdvė pilietinei visuomenei; ragina, kad vykdant vystomąjį bendradarbiavimą daugiausia dėmesio būtų skiriama šiems tikslams, kad būtų skatinamas atsparumas, ir ragina teikti su migracija susijusią vystymosi pagalbą ekstremalių situacijų atvejais siekiant stabilizuoti padėtį, išsaugoti valstybių veikimą ir sudaryti sąlygas perkeltiesiems asmenims gyventi oriai;

74.  primena, kad, kaip pabrėžiama JT darbotvarkėje iki 2030 m., migrantai teigiamai prisideda prie tvaraus vystymosi, įskaitant perlaidas, kurių perdavimo išlaidos turėtų būti dar sumažintos; pabrėžia, kad norint tinkamai reaguoti į su migracija susijusius iššūkius ir krizes kartu reikalingas labiau koordinuotas, sistemingas ir struktūrizuotas požiūris, atitinkantis kilmės ir paskirties šalių interesus; pabrėžia, kad veiksmingas būdas padėti dideliam skaičiui pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų yra gerinti sąlygas ir suteikti ir humanitarinę pagalbą, ir paramą vystymuisi; taip pat nepritaria mėginimams susieti pagalbą su sienų kontrolės, migracijos srautų valdymo arba readmisijos susitarimais;

75.  pabrėžia, kad migrantų kilmės ir tranzito šalims reikia specialiai pritaikytų vystymosi sprendimų, kurie tiktų jų atitinkamai politinei, socialinei ir ekonominei padėčiai; pabrėžia, kad taip bendradarbiaujant reikia skatinti žmogaus teises ir orumą visiems, gerą valdymą, taiką ir demokratijos kūrimą, o patį bendradarbiavimą grįsti bendrais interesais ir bendromis vertybėmis bei tarptautinės teisės laikymusi;

76.  pabrėžia, kad reikalinga atidi parlamentinė su migracija susijusių susitarimų ir su migracija susijusio vystymuisi skirtų lėšų naudojimo kontrolė ir stebėsena; pabrėžia, kad labai svarbu institucijoms artimai bendradarbiauti ir tarpusavyje sukurti gerąją keitimosi informacija patirtį, ypač migracijos ir saugumo srityje; primena savo susirūpinimą, susijusį su vis dažnesniu patikos fondų naudojimu, pvz., susirūpinimą dėl skaidrumo trūkumo ir nepakankamo konsultavimosi ir nepakankamos regioninės atsakomybės;

77.  pažymi, kad, atsižvelgiant į neseniai patvirtintas Europos politikos priemones, skirtas kovai su pagrindinėmis priverstinės migracijos priežastimis, Europos vystymosi politika turi patekti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komiteto (angl. DAC) apibrėžtį ir turi būti grindžiama vystymosi poreikiais ir žmogaus teisėmis; be to, pabrėžia, kad paramos vystymuisi negalima sieti su bendradarbiavimu migracijos klausimais, pvz., sienų valdymu ar readmisijos susitarimais;

Humanitarinė pagalba

78.  pabrėžia, kad humanitarinę pagalbą reikia artimai susieti su vystomuoju bendradarbiavimu, kad būtų galima panaikinti finansavimo spragas, išvengti dubliavimosi ir sukurti lygiagrečias sistemas bei darnaus vystymosi sąlygas, kuriomis jau savaime būtų užtikrintas atsparumas ir geresnės krizių prevencijos bei pasirengimo joms priemonės; ragina ES vykdyti savo įsipareigojimą iki 2020 m. kiek įmanoma labiau tiesiogiai skirti ne mažiau kaip 25 % savo humanitarinės pagalbos vietos ir nacionaliniams subjektams, kaip susitarta pagal paramos teikėjų ir humanitarinių organizacijų svarbų susitarimą;

79.  primena pagrindinius humanitarinės pagalbos principus: humaniškumo, neutralumo, nepriklausomumo ir nešališkumo; palankiai vertina tai, kad Komisija atkakliai laikosi minties nesujungti Europos konsensuso dėl vystymosi ir Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos;

80.  pabrėžia poreikį stiprinti tarptautinę pagalbą, koordinavimą ir išteklius reagavimui į nelaimę, atkūrimui ir atstatymo veiksmams įvykus nelaimei;

81.  palankiai vertina įsipareigojimą remti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) skatinimą besivystančiose šalyse ir galimybių teikiančią aplinką skaitmeninėje ekonomikoje užtikrinant nemokamą, atvirą ir saugų ryšį; primena, kad palydovai gali suteikti ekonomiškai efektyvių sprendimų, siekiant sujungti turtą ir atokiose vietovėse gyvenančius žmones, ir ragina ES ir jos valstybes nares į tai atsižvelgti dirbant šioje srityje;

Visuotinės viešosios gėrybės ir uždaviniai

82.  tvirtai mano, kad ES ir jos valstybių narių dalyvavimas pasauliniu mastu suteikia joms gerų galimybių ir toliau atlikti pirmaujantį tarptautinį vaidmenį sprendžiant visuotinių viešųjų gėrybių ir uždavinių (angl. GPGC) klausimą, kuris sukelia vis daugiau nerimo ir daro neproporcingą poveikį skurdžiai gyvenantiems asmenims; ragina viso pasaulio prekių ir aplinkosaugos uždavinius integruoti į konsensusą, be kita ko, žmogaus vystymosi, aplinkos, įskaitant klimato kaitą ir prieigą prie vandens, ir valstybių nestabilumo, nesaugumo, migracijos, prieinamų energijos paslaugų, aprūpinimo maistu ir netinkamos mitybos ir bado panaikinimo uždavinius;

83.  primena, kad smulkūs ir šeimos ūkiai – labiausiai paplitęs žemės ūkio modelis visame pasaulyje – atlieka svarbų vaidmenį siekiant darnaus vystymosi tikslų: jis labai padeda apsirūpinti maistu, kovoti su dirvožemio erozija ir biologinės įvairovės nykimu ir švelninti klimato kaitą, kartu kuriant darbo vietas; pabrėžia, kad ES turėtų skatinti, viena vertus, ūkininkų organizacijų, įskaitant kooperatyvus, kūrimą ir, kita vertus, tvarų žemės ūkį, daugiausia dėmesio skiriantį ekologinei žemės ūkio praktikai, didesniam šeimos ūkių produktyvumui, žemdirbių ir žemės naudojimo teisėms ir neoficialioms sėklų sistemoms kaip būdui užtikrinti apsirūpinimą maistu, vietos ir regioninių rinkų tiekimą, sąžiningas pajamas ir tinkamas gyvenimo sąlygas ūkininkams;

84.  primena, kad privatusis sektorius nėra vienalytė veikėjų grupė; todėl pabrėžia, kad, sprendžiant su privačiuoju sektoriumi susijusias problemas, ES ir valstybių narių vystymosi politika turėtų apimti skirtingas strategijas, siekiant įtraukti įvairius privačiojo sektoriaus subjektus, įskaitant privataus sektoriaus, kuriam vadovauja gamintojai, subjektus, labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kooperatyvus, socialines įmones ir solidarumo ekonomikos subjektus;

85.  dar kartą patvirtina, kad, siekiant patenkinti pagrindinius žmonių poreikius, įskaitant galimybę gauti švarų vandenį, sanitariją, sveikatos priežiūrą ir švietimo paslaugas, labai svarbu iki 2030 m. visiems užtikrinti prieigą prie įperkamos, patikimos, tvarios ir modernios energijos (7-tas darnaus vystymosi tikslas) ir tai yra itin svarbu remiant vietos verslo kūrimą ir visų rūšių ekonominei veiklai, taip pat tai yra pagrindinis pažangos vystymosi srityje veiksnys;

86.  pabrėžia, kad padidinant smulkiųjų ūkininkų produktyvumą ir įgyvendinant tvarų ir klimato kaitai atsparų žemės ūkį ir maisto sistemas atliekamas svarbus vaidmuo įgyvendinant 2-ą darnaus vystymosi tikslą ir užtikrinant tausaus vartojimo ir gamybos sąvoką 12-ajame DVT, kuris peržengia žiedinės ekonomikos principus ir sprendžia poveikio aplinkai, visuomenei ir žmogaus teisėms klausimus; pabrėžia, kad dėl šios priežasties ES turėtų dėmesį skirti tvarios maisto gamybos ir atsparaus žemės ūkio praktikos, kuri didina produktyvumą ir gamybą, skatinimui; pripažįsta ypatingus ūkininkių poreikius, susijusius su apsirūpinimo maistu saugumu;

87.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu toliau dėti pastangas siekiant pagerinti prieigą prie vandens, sanitariją ir higieną, nes tai kompleksiniai klausimai, kurie daro poveikį kitų tikslų pagal laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę, įskaitant sveikatos, švietimo ir lyčių lygybės tikslus, įgyvendinimui;

88.  ragina ES remti pasaulines iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti problemas, susijusias su sparčiai didėjančia urbanizacija ir sukurti saugesnius, labiau integruotus, lanksčius ir tvarius miestus; Atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad neseniai JT konferencijoje dėl būsto ir tvarios miestų plėtros (HABITAT III) priimta Naujoji miestų darbotvarkė, kurios tikslas – ieškoti būdų, kaip geriau planuoti, projektuoti, finansuoti, kurti, valdyti miestus ir jiems vadovauti siekiant padėti kovoti su skurdu ir badu, gerinti sveikatos priežiūrą ir saugoti aplinką;

89.  ragina ES toliau dėti pastangas, kad būtų apsaugoti vandenynai ir jūrų ištekliai; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos iniciatyvas pagerinti tarptautinį vandenynų valdymą siekiant skatinti geresnį valdymą ir sumažinti klimato kaitos poveikį jūroms ir ekosistemoms;

90.  pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į sąsajas su didesniu tvaraus žemės ūkio ir žuvininkystės produktyvumu, kuris padėtų sumažinti prarandamo ir iššvaistomo maisto kiekį, skaidriu gamtos išteklių valdymu ir prisitaikymu prie klimato kaitos;

ES vystymosi politika

91.  primena ES vystymosi veiksmų teikiamus lyginamuosius pranašumus, įskaitant jos iniciatyvas visame pasaulyje, įvairiausių priemonių ir rezultatų pasiekimo metodų teikiamą lankstumą, ES vaidmenį užtikrinant politikos suderinamumą bei koordinavimą ir įsipareigojimą to siekti, jos teisėmis ir demokratija grindžiamą požiūrį, jos plačias galimybes teikti kritinę dotacijų masę ir jos nuoseklią paramą pilietinei visuomenei;

92.  pabrėžia, jog būtina, kad ES lyginamieji pranašumai būtų paversti tikslingais veiksmais tam tikrose politikos srityse, įskaitant (tačiau ne tik) demokratiją, gerą valdymą ir žmogaus teises, visuotines viešąsias gėrybes ir uždavinius, prekybą bei regioninę integraciją, ir kad būtina pašalinti pagrindines nesaugumo ir priverstinės migracijos priežastis; pabrėžia, kad tokia koncentracija turės būti pritaikyta prie individualių besivystančių šalių ir regionų poreikių ir prioritetų, laikantis atsakomybės ir partnerystės principų;

93.  primena didėjantį sporto vaidmenį vystymosi ir taikos užtikrinimo srityse skatinant toleranciją ir savitarpio pagarbos kultūrą, taip pat sporto indėlį įgalinant moteris ir jaunimą, asmenis ir bendruomenes, taip pat jo indėlį į sveikatos apsaugą, švietimą ir socialinę įtrauktį;

94.  pabrėžia, kad svarbu sukurti išsamią, skaidrią ir savalaikę kolektyvinės atskaitomybės sistemą, skirtą stebėti ir vertinti, kaip ES ir jos valstybės narės įgyvendina Darbotvarkę iki 2030 m. ir konsensusą, pabrėžia, kad reikalavimas kasmet teikti ataskaitas apie pažangą įgyvendinant visus vystymosi politikos įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus dėl veiksmingumo, politikos suderinamumo vystymosi labui ir OPV įsipareigojimų, tebėra būtina atskaitomybės ir parlamentinės priežiūros užtikrinimo priemonė; apgailestauja dėl nesenų atskaitomybės spragų, kurių buvo tikėtasi; palankiai vertina Komisijos ketinimą atlikti laikotarpio vidurio konsensuso įgyvendinimo vertinimą;

o
o   o

95.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

(1)OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
(2) http://www.oecd.org/dac/effectiveness/49650173.pdf
(3) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14684-2016-INIT/lt/pdf
(4) http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E
(5) http://www.un.org/esa/ffd/wp-content/uploads/2015/08/AAAA_Outcome.pdf
(6) https://unfccc.int/resource/docs/2015/cop21/eng/l09r01.pdf
(7) https://www.worldhumanitariansummit.org/
(8) https://habitat3.org/the-new-urban-agenda/
(9) http://effectivecooperation.org/wp-content/uploads/2016/05/4314021e.pdf
(10) Tarybos išvados, 2007 m. gegužės 15 d.
(11) Tarybos išvados, 2014 m. gegužės 19 d.
(12) Tarybos dokumentas 10715/16.
(13) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 484.
(14) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 77.
(15) OL C 468, 2016 12 15, p. 73.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0196.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0265.
(19) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0137.
(20) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0224.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0246.
(22) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0437.
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0299.
(24) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0437.
(25) 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliucija.

Teisinis pranešimas